Vikišaltiniai http://lt.wikisource.org/wiki/Prad%C5%BEia MediaWiki 1.10alpha first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikišaltiniai Vikišaltiniai aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas 1 28 2006-06-14T22:58:51Z Redagavimas 5 Redirecting to [[Pradžia]] #redirect [[Pradžia]] 2 1442 2006-07-02T15:06:11Z Jon Harald Søby 2 I am '''[[m:User:Jon Harald Søby|Jon Harald Søby]]'''. You can contact me [[m:User talk:Jon Harald Søby|on Meta]].&nbsp;&nbsp; [[ang:User:Jon Harald Søby]] [[ar:User:Jon Harald Søby]] [[az:User:Jon Harald Søby]] [[bg:User:Jon Harald Søby]] [[bs:User:Jon Harald Søby]] [[ca:User:Jon Harald Søby]] [[cs:User:Jon Harald Søby]] [[cy:User:Jon Harald Søby]] [[da:User:Jon Harald Søby]] [[de:User:Jon Harald Søby]] [[el:User:Jon Harald Søby]] [[en:User:Jon Harald Søby]] [[es:User:Jon Harald Søby]] [[et:User:Jon Harald Søby]] [[fa:User:Jon Harald Søby]] [[fi:User:Jon Harald Søby]] [[fo:User:Jon Harald Søby]] [[fr:User:Jon Harald Søby]] [[gl:User:Jon Harald Søby]] [[he:User:Jon Harald Søby]] [[hr:User:Jon Harald Søby]] [[ht:User:Jon Harald Søby]] [[hu:User:Jon Harald Søby]] [[id:User:Jon Harald Søby]] [[is:User:Jon Harald Søby]] [[it:User:Jon Harald Søby]] [[ja:User:Jon Harald Søby]] [[kn:User:Jon Harald Søby]] [[ko:User:Jon Harald Søby]] [[la:User:Jon Harald Søby]] [[lt:User:Jon Harald Søby]] [[ml:User:Jon Harald Søby]] [[nl:User:Jon Harald Søby]] [[no:User:Jon Harald Søby]] [[pl:User:Jon Harald Søby]] [[pt:User:Jon Harald Søby]] [[ro:User:Jon Harald Søby]] [[ru:User:Jon Harald Søby]] [[sk:User:Jon Harald Søby]] [[sl:User:Jon Harald Søby]] [[sr:User:Jon Harald Søby]] [[sv:User:Jon Harald Søby]] [[te:User:Jon Harald Søby]] [[th:User:Jon Harald Søby]] [[tr:User:Jon Harald Søby]] [[uk:User:Jon Harald Søby]] [[vi:User:Jon Harald Søby]] [[yi:User:Jon Harald Søby]] [[zh:User:Jon Harald Søby]] 3 1634 2006-10-13T21:19:33Z Cajetonas 18 1 gram. klaidos ištaisymas. {| width="100%" cellpadding="0" cellspacing=0 border=0 |- | width="50%" style="vertical-align:top; padding-right:8px;" | <div style="margin-bottom:16px; color:black"> {{Hauptseite Box |TITLE=Reikia pagalbos! |CONTENT=Sveiki atvykę į '''[[vikišaltiniai|Vikišaltinių]]''' projektą! Jame saugojami [[w:public domain|viešojo naudojimo]] kūriniai. Vikišaltiniai yra tarptautinis [[w:Wikimedia Foundation|Vimedijos fondo]] projektas, pagrįstas tokiu pat principu kaip ir Laisvoji enciklopedija [[w:|Vikipedija]], kuriamas [[w:wiki|vikitechnologijų]] pagalba. Vikišaltiniuose šiuo metu yra {{statistika}}. Įvadinę informaciją galima rasti [[Pagalba:Turinys|pagalbos puslapiuose]], naujiems Vikišaltinių nariams galima (ir netgi rekomenduojama) prieš tai pažaisti [[Vikišaltiniai:Smėlio dėžė|smėlio dėžėje]]. <div style="border-top: 1px solid #AAAAAA;"></div> <div style="padding:0.5em 1em; text-align:center;">'''[[:Kategorija:Autoriai|Autorių sąrašas]] · [[:Kategorija:Kūriniai|Alfabetine tvarka]] · [[:Kategorija:Klasifikavimas|Tekstų kategorijos]]'''</div> |BOTTOM=[http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Template:Pagrindinis_puslapis_skaičiai&action=edit pataisyti skaičius] }} </div> </div> <div style="margin-bottom:16px; color:black"> {{Hauptseite Box |TITLE=Reikia pagalbos! |CONTENT={{Reikia_pagalbos}} |BOTTOM=[http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Template:Reikia_pagalbos&action=edit taisyti] }} </div> <div style="margin-bottom:16px; color:black"> {{Hauptseite Box |TITLE=Dalykinė literatūra |CONTENT={{Dalykinė literatūra}} |BOTTOM=[http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Template:Pagrindinis_puslapis_Dalykinė_literatūra&action=edit taisyti] }} </div> | width="50%" style="vertical-align:top; padding-left:8px;" | <div style="margin-bottom:16px; color:black"> {{Hauptseite Box |TITLE=Nauji šaltiniai |CONTENT={{Pagrindinis_puslapis_nauji_straipsniai}} |BOTTOM=&nbsp;[[special:Newpages|Nauji puslapiai]] - [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Template:Pagrindinis_puslapis_nauji_straipsniai&action=edit taisyti] }} </div> <div style="margin-bottom:16px; color:black"> {{Hauptseite Box |TITLE=Metų diena |CONTENT= {{Vikišaltiniai:Metų dienos/{{CURRENTMONTHNAME}}/Jubiliejus}} <div style="margin-top:4px; border-top: 1px solid #AAAAAA;"></div> {{Vikišaltiniai:Metų dienos/{{MONTHNAME-DE|{{PREVDAYMONTH|{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTMONTH}}|{{CURRENTDAY}}}}}}/{{2DIGITS|{{PREVDAY|{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTMONTH}}|{{CURRENTDAY}}}}}}}}{{Vikišaltiniai:Metų dienos/{{CURRENTMONTHNAME}}/{{2DIGITS|{{CURRENTDAY}}}}}}{{Vikišaltiniai:Metų dienos/{{MONTHNAME-DE|{{NEXTDAYMONTH|{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTMONTH}}|{{CURRENTDAY}}}}}}/{{2DIGITS|{{NEXTDAY|{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTMONTH}}|{{CURRENTDAY}}}}}}}}{{Vikišaltiniai:Metų dienos/{{MONTHNAME-DE|{{NEXTDAYMONTH|{{CURRENTYEAR}}|{{NEXTDAYMONTH|{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTMONTH}}|{{CURRENTDAY}}}}|{{CURRENTDAY}}}}}}/{{2DIGITS|{{NEXTDAY|{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTMONTH}}|{{NEXTDAY|{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTMONTH}}|{{CURRENTDAY}}}}}}}}}} |BOTTOM=[[Vikišaltiniai:Metų dienos/{{CURRENTMONTHNAME}}|Visos metų dienos]] }} </div> <div style="margin-bottom:16px; color:black"> {{Hauptseite Box |TITLE=Literatūra |CONTENT={{PradžiaLiteratūra}} |BOTTOM=[http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Template:Pagrindinis_puslapis_Literatūra&action=edit redaguoti] }} |} <div style="border-top: 1px solid #AAAAAA;"></div> {{giminės}} <!-- Interwiki links to other language Main Pages--> [[ang:]] [[ar:]] [[az:]] [[bg:]] [[bs:]] [[ca:]] [[cy:]] [[da:]] [[de:]] [[en:]] [[es:]] [[el:]] [[et:]] [[fa:]] [[fi:]] [[fo:]] [[fr:]] [[gl:]] [[he:]] [[id:]] [[is:]] [[it:]] [[ja:]] [[hr:]] [[ht:]] [[hu:]] [[kn:]] [[ko:]] [[la:]] [[nl:]] [[no:]] [[pl:]] [[pt:]] [[ro:]] [[ru:]] [[sl:]] [[sr:]] [[sv:]] [[te:]] [[th:]] [[tr:]] [[uk:]] [[vi:]] [[yi:]] [[zh:]] [[zh-min-nan:]] 4 1445 2006-07-03T21:50:43Z Redagavimas 5 {| align="center" cellpadding="2" style="font-size:90%" |- valign="top" | colspan="3" | |- | [[Image:Wiktionary-logo-en.png|center|35px|<nowiki></nowiki>]] | [[wikt:|'''Vikižodynas''']]<br />''Laisvasis žodynas'' | [[Image:Wikipedia-logo-en.png|center|35px|<nowiki></nowiki>]] | [[w:|'''Vikipedija''']]<br />''Laisvoji enciklopedija'' | [[Image:Wikinews-logo.png|center|35px|<nowiki></nowiki>]] | [http://wikinews.org '''Vikinaujienos''']<br />''Aktualijos, naujausi pranešimai'' | [[Image:Commons-logo.svg|center|35px|<nowiki></nowiki>]] | [[commons:|'''Vikiteka''']]<br />''Mediateka'' (''Wikimedia Commons'') |- | [[Image:Wikisource-logo.png|center|35px|<nowiki></nowiki>]] | [[q:|'''Vikicitatos''']]<br />''Aforizmai, sentencijos'' | [[Image:Wikibooks-logo.svg|center|35px|<nowiki></nowiki>]] | [[b:|'''Vikiknygos''']]<br />''Vadovėliai, knygos'' | [[Image:Wikispecies-logo.png|center|35px|<nowiki></nowiki>]] | [[wikispecies:|'''Vikirūšys (''wikispecies'')''']]<br />''Biologijos mediateka'' | [[Image:Wikimedia-logo.svg|center|35px|<nowiki></nowiki>]] | [[m:|'''Metaviki''']]<br />''Vikimedijos projektų koordinavimas'' |} 5 20 2006-06-14T22:38:26Z Redagavimas 5 {| width="100%" cellspacing="2" cellpadding="0" style="background-color: #e0e3e6; border:1px solid #AAAAAA; -moz-border-radius: 0.7em;" |- | style="padding: 0px; background-color: #e0e3e6;text-align:center; font-size:1.4em; font-variant:small-caps; font-family:'Times New Roman',Times,serif; font-weight: bold" | {{{TITLE}}} |- | style="padding-left:4px; padding-right:4px;" | {| width=100% style="background-color: #F9F9F9; border:1px solid #AAAAAA; " | style="padding-left:4px; padding-right:4px; padding-top:4px; padding-bottom:4px; "| {{{CONTENT}}} |} |- | align="right" style="background-color: #e0e3e6; padding-right: 5px;" | <small>{{{BOTTOM}}}</small> |} [[kategorija:šablonai]] 6 1606 2006-09-11T19:13:44Z 217.225.0.210 [[Image:Wikisource-logo.png|100px|right|Vikišaltinių logo]] '''Vikišaltiniai''' (angl. ''Wikisource'', [{{IPA|ˌvɪkiˈsɔːɹs}}]) - kaip ir [[Vikipedija]] yra Vikimedijos projektas, paremtas [[MediaWiki]] programine įranga; internetinis projektas, kuriame kaupiama tekstinė informacija, dokumentai, skirti tekstinėms kitų Vikimedijos projektų "iliustracijoms" ir papildymams. Tekstams netaikomos autorinės teisės apsaugos režimas dėl riboto naudojimo arba jie yra [[Public Domain|viešo naudojimo]] arba taikoma [[GNU-FDL]] licencija. Kitoms medijų rūšims kaip vaizdinei, garso informacijai yra skirtas [[Wikimedia Commons|Vikitekos]] projektas. == Istorija == Projektas [[2003]] m. [[lapkričio 24]] d. laikinai patalpintas [http://sources.wikipedia.org sources.wikipedia.org], o vėliau atskirame puslapyje [http://wikisource.org wikisource.org]. Projekto pavadinimas kilo iš angliškos frazės „Project Sourceberg“, kuris nukonkuravo kitą - [[Project Gutenberg]] pavadinimą, kai [[2003]] [[gruodžio 6]] balsavimo metu pasirinktas Vikišaltinių (angl., ''Wikisource'') pavadinimas. == Nuorodos == * [[oldwikisource:|wikisource.org]] – tarptautinis Vikišaltinių portalas * [[s:Hauptseite|Vokiečių kalba]] {{Vikimedija}} [[Kategorija:Vikimedija]] [[Kategorija:Viki]] [[cs:Wikisource]] [[de:Wikisource]] [[el:Βικιθήκη]] [[en:Wikisource]] [[es:Wikisource]] [[fa:ویکی‌نبشته]] [[fi:Wikiaineisto]] [[fr:Wikisource]] [[gu:વિકિસોર્સ]] [[he:ויקיטקסט]] [[hu:Wikisource]] [[id:Wikisource]] [[it:Wikisource]] [[ja:ウィキソース]] [[ko:위키자료집]] [[nl:Wikisource]] [[no:Wikisource]] [[pl:Wikiźródła]] [[pt:Wikisource]] [[ro:Wikisursă]] [[ru:Викитека]] [[sk:Wikizdroj]] [[sl:Wikivir]] [[sv:Wikisource]] [[zh:维基文库]] 7 8 2006-06-14T22:14:50Z Redagavimas 5 <br style="clear: both;" /> {| align="center" class="toccolours" style="margin:0 auto; font-size: smaller; text-align: center; width: 60%;" <!-- NBSPs prevent wrapping --> ! style="background: #CCCCFF;" | '''[[Vikimedija|Vikimedijos fondas]]''' |- ||[[Vikipedija]] | [[Vikicitatos]] | [[Vikiknygos]] (''[[Wikijunior]]'') | [[Vikiteka]] | [[Vikižodynas]] | [[Vikinaujienos]] | [[Vikikelionės]] | [[Vikišaltiniai]] | [[Vikiversitetas]] | [[Vikirūšys]] | [[Metaviki]] |[[Vikižemėlapiai]] |} 8 1478 2006-07-17T20:01:50Z Redagavimas 5 <!--Straipsnio pav. ir data--> *[[w:2006|2006]] [[w:Birželio 14|Birželio 14]]: [[Vikišaltiniai]] *[[w:2006|2006]] [[w:liepos 17|liepos 17]]: [[1791 05 03 Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konstitucija]] *[[w:2006|2006]] [[w:liepos 17|liepos 17]]: [[1992 10 25 Lietuvos Respublikos konstitucija]] [[kategorija:šablonai]] 9 1487 2006-07-17T20:18:56Z Redagavimas 5 <noinclude>Pakeisti tik skaičius ([[:Kategorija:Kūriniai]], [[:Kategorija:Autoriai]]) </noinclude>keletas istorinių dokumentų. 10 12 2006-06-14T22:21:44Z Redagavimas 5 Straipsnis 'Template statistika' pervadintas į 'Šablonas:Statistika' #REDIRECT [[Šablonas:Statistika]] 11 1460 2006-07-17T19:13:30Z Redagavimas 5 Vikišaltiniams labai reikia Jūsų pagalbos. Jau pats metas vytis kitakalbius projektus! Prisidėti galima įvairiais būdais. Plačiau apie tai - [[Vikišaltiniai:Bendruomenė]]. [[kategorija:šablonai]] 12 2254 2006-11-03T04:59:20Z Dirgela 16 vertimas, keitimas * '''[[:Kategorija:IT|IT]]''' :<small>[[Meyers Konversations-Lexikon]] (1888) • [[Meyers Blitz-Lexikon]] (1932) — ''[[:Kategorija:IT|daugiau]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:Humanitariniai mokslai|Humanitariniai mokslai]]''' :<small>[[:kategorija:Himnai|Valstybiniai himnai]]: :<small>dabartinių valstybių - [[Argentinos himnas|Argentinos]], [[Indonezijos himnas|Indonezijos]], [[Lenkijos himnas|Lenkijos]], [[Lietuvos Respublikos himnas|'''Lietuvos''']], [[Paragvajaus himnas|Paragvajaus]], [[Singapūro himnas|Singapūro]], :<small>istorinių valstybių - [[Lietuvos TSR himnas|Lietuvos TSR]], [[Tarybų Sąjungos himnas|Tarybų Sąjungos]]. :<small>[[kita]] • ([[autorius]]) — ''[[:Kategorija:Literatūra|daugiau]]''</small> ---- [[image:Biblia.png|60px|right|Biblija]] * '''[[:Kategorija:Religija|Religija]]''' :<small>[[Biblija]] • [[95 tezės]] ([[Liuteris]]) — ''[[:Kategorija:Religija|daugiau]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:Socialiniai mokslai|Socialiniai mokslai]]''' :<small>[[Kapitalas]] ([[Karl Marx|Marx]], [[Friedrich Engels|Engels]]) • [[Wirtschaft und Gesellschaft]] ([[Max Weber|Weber]]) — ''[[:Kategorija:Socialiniai mokslai|daugiau]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:Gamtos mokslai|Gamtos mokslai]]''' :<small>[[Brehms Thierleben]] • [[Über die Wege der Hummelmännchen]] ([[Charles Darwin|Darwin]]) — ''[[:Kategorija:Gamtos mokslai|daugiau]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:Technika|Technika]]''' :<small>[[Volumen Medicinae Paramirum]] ([[Paracelsas]]) — ''[[:Kategorija:Technika|daugiau]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:Menas|Menas]]''' : ---- [[image:Schedel register.jpg|60px|right|Schedelsche Weltchronik]] * '''[[:Kategorija:Istorija|Istorija]]''' :<small> [[Der deutsche Bauernkrieg]] • [[Schedelsche Weltchronik]] • [[Zimmerische Chronik]] — ''[[:Kategorie:Geschichte und Geografie|mehr]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:teisė|Teisė]]''' :<small>[[1992 10 25 Lietuvos Respublikos konstitucija]] • [[1791 05 03 Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konstitucija]] — ''[[:Kategorija:teisė|daugiau]]''</small> 13 17 2006-06-14T22:34:03Z Redagavimas 5 {{array|1=01|2=02|3=03|4=04|5=05|6=06|7=07|8=08|9=09|index={{{1}}}|default={{{1}}}}} [[kategorija:šablonai]] [[de:Vorlage:2DIGITS]] 14 18 2006-06-14T22:34:46Z Redagavimas 5 {{{{{{index}}}|{{{default|}}}}}} 15 19 2006-06-14T22:36:32Z Redagavimas 5 {{array| index={{{1}}}| 01=sausio| 02=vasario| 03=kovo| 04=balandžio| 05=gegužės| 06=birželio| 07=liepos| 08=rugpjūtis| 09=rugsėjo| 10=spalio| 11=lapkričio| 12=gruodžio| default={{{1}}} }} 16 1609 2006-09-23T12:46:41Z 87.162.104.60 <div style="background-color: #f8f8ff; padding:4px; text-align:center; font-size:large; font-variant:small-caps; font-family:'Times New Roman',Times,serif; font-weight: bold">[[Image:Portal.svg|36px]] Sveiki atvykę į Vikišaltinių portalą</div> <div style="padding-bottom:0.8em; border-bottom: 4px solid #DDDDDD;">Šiuo metu projektui labai reikia Jūsų pagalbos. </div> {| width="100%" border="0" cellspacing="3" cellpadding="0" |-valign="top" | colspan="2" style="padding-top:0.5em; padding:1em; border:1px solid #aaaaaa"| <div style="background-color: #f8f8ff; padding:4px; text-align:center; font-size:large; font-variant:small-caps; font-family:'Times New Roman',Times,serif; font-weight: bold;border:1px solid #aaaaaa;">Bendruomenė</div> [[Specialus:Listusers|Projekto dalyvių sąrašas]] Taip pat galite aplankyti kitakalbes Vikišaltinių Bendruomenes ir pasidomėti, kaip jose vyksta kūrybinė veikla (nuorodos - puslapio kairėje pusėje, da, de, en, es, he, ko, pl, ru). == Reikia pagalbos == Šiuo metu svarbu perkelti [http://wikisource.org/wiki/Category:Lietuvi%C5%B3 lietuviškus tekstus] į šią svetainę. [[da:Wikisource:Forside]] [[de:Wikisource:Portal]] [[en:Wikisource:Community Portal]] [[es:Wikisource:Portal de la comunidad]] [[he:ויקיטקסט:שער הקהילה]] [[ko:Wikisource:Community Portal]] [[pl:Wikiźródła:Portal Wikiskrybów]] [[pt:Wikisource:Portal comunitário]] [[sv:Wikisource:Deltagarportal]] [[kategorija:Vikišaltiniai]] 17 23 2006-06-14T22:47:28Z Redagavimas 5 {{array| index={{{1}}}-{{{2}}}-{{{3}}}| {{{1}}}-{{{2}}}-{{{3}}}={{{2}}}| {{{1}}}-01-1=12| {{{1}}}-02-1=01| {{{1}}}-03-1=02| {{{1}}}-04-1=03| {{{1}}}-05-1=04| {{{1}}}-06-1=05| {{{1}}}-07-1=06| {{{1}}}-08-1=07| {{{1}}}-09-1=08| {{{1}}}-10-1=09| {{{1}}}-11-1=10| {{{1}}}-12-1=11| default={{{2}}} }} 18 24 2006-06-14T22:48:09Z Redagavimas 5 {{array| index={{{1}}}-{{{2}}}-{{{3}}}| {{{1}}}-{{{2}}}-1=31| {{{1}}}-{{{2}}}-2=1| {{{1}}}-{{{2}}}-3=2| {{{1}}}-{{{2}}}-4=3| {{{1}}}-{{{2}}}-5=4| {{{1}}}-{{{2}}}-6=5| {{{1}}}-{{{2}}}-7=6| {{{1}}}-{{{2}}}-8=7| {{{1}}}-{{{2}}}-9=8| {{{1}}}-{{{2}}}-10=9| {{{1}}}-{{{2}}}-11=10| {{{1}}}-{{{2}}}-12=11| {{{1}}}-{{{2}}}-13=12| {{{1}}}-{{{2}}}-14=13| {{{1}}}-{{{2}}}-15=14| {{{1}}}-{{{2}}}-16=15| {{{1}}}-{{{2}}}-17=16| {{{1}}}-{{{2}}}-18=17| {{{1}}}-{{{2}}}-19=18| {{{1}}}-{{{2}}}-20=19| {{{1}}}-{{{2}}}-21=20| {{{1}}}-{{{2}}}-22=21| {{{1}}}-{{{2}}}-23=22| {{{1}}}-{{{2}}}-24=23| {{{1}}}-{{{2}}}-25=24| {{{1}}}-{{{2}}}-26=25| {{{1}}}-{{{2}}}-27=26| {{{1}}}-{{{2}}}-28=27| {{{1}}}-{{{2}}}-29=28| {{{1}}}-{{{2}}}-30=29| {{{1}}}-{{{2}}}-31=30| {{{1}}}-03-1=28| {{{1}}}-05-1=30| {{{1}}}-07-1=30| {{{1}}}-10-1=30| {{{1}}}-12-1=30| 2004-03-1=29| 2008-03-1=29| 2012-03-1=29| 2016-03-1=29| 2020-03-1=29| 2024-03-1=29| default={{{3}}} }} [[kategorija:šablonai]] 19 25 2006-06-14T22:49:00Z Redagavimas 5 {{array| index={{{1}}}-{{{2}}}-{{NEXTDAY|{{{1}}}|{{{2}}}|{{{3}}}}}| {{{1}}}-{{{2}}}-{{NEXTDAY|{{{1}}}|{{{2}}}|{{{3}}}}}={{{2}}}| {{{1}}}-01-1=02| {{{1}}}-02-1=03| {{{1}}}-03-1=04| {{{1}}}-04-1=05| {{{1}}}-05-1=06| {{{1}}}-06-1=07| {{{1}}}-07-1=08| {{{1}}}-08-1=09| {{{1}}}-09-1=10| {{{1}}}-10-1=11| {{{1}}}-11-1=12| {{{1}}}-12-1=01| default={{{2}}} }} 20 26 2006-06-14T22:49:36Z Redagavimas 5 {{array| index={{{1}}}-{{{2}}}-{{{3}}}| {{{1}}}-{{{2}}}-1=2| {{{1}}}-{{{2}}}-2=3| {{{1}}}-{{{2}}}-3=4| {{{1}}}-{{{2}}}-4=5| {{{1}}}-{{{2}}}-5=6| {{{1}}}-{{{2}}}-6=7| {{{1}}}-{{{2}}}-7=8| {{{1}}}-{{{2}}}-8=9| {{{1}}}-{{{2}}}-9=10| {{{1}}}-{{{2}}}-10=11| {{{1}}}-{{{2}}}-11=12| {{{1}}}-{{{2}}}-12=13| {{{1}}}-{{{2}}}-13=14| {{{1}}}-{{{2}}}-14=15| {{{1}}}-{{{2}}}-15=16| {{{1}}}-{{{2}}}-16=17| {{{1}}}-{{{2}}}-17=18| {{{1}}}-{{{2}}}-18=19| {{{1}}}-{{{2}}}-19=20| {{{1}}}-{{{2}}}-20=21| {{{1}}}-{{{2}}}-21=22| {{{1}}}-{{{2}}}-22=23| {{{1}}}-{{{2}}}-23=24| {{{1}}}-{{{2}}}-24=25| {{{1}}}-{{{2}}}-25=26| {{{1}}}-{{{2}}}-26=27| {{{1}}}-{{{2}}}-27=28| {{{1}}}-{{{2}}}-28=29| {{{1}}}-{{{2}}}-29=30| {{{1}}}-{{{2}}}-30=31| {{{1}}}-{{{2}}}-31=1| {{{1}}}-02-28=1| {{{1}}}-02-29=1| {{{1}}}-04-31=1| {{{1}}}-06-31=1| {{{1}}}-09-31=1| {{{1}}}-11-31=1| 2004-02-28=29| 2008-02-28=29| 2012-02-28=29| 2016-02-28=29| 2020-02-28=29| 2024-02-28=29| default={{{3}}} }} 21 1637 2006-10-13T23:17:12Z Cajetonas 18 + Anekdotai * '''[[:Kategorija:Literatūra|Literatūra, retorika]]''' :<small>[[Poetik des Aristoteles]] — ''[[:Kategorija:Literatūra|daugiau]]''</small> ---- [[image:H Hoffmann Struwwel 01.jpg|60px|right|Struwwelpeter]] * '''[[:Kategorija:Poezija|Poezija]]''' :<small>[[Metai]] ([[Kristijonas Donelaitis]]) • [[Trakų pilis]] ([[Maironis]]) • [[Prometheus (Gedicht)|Prometheus]] ([[Johann Wolfgang von Goethe|Goethe]]) • [[Max und Moritz]] • [[Der Struwwelpeter]] • [[Traumgekrönt]] ([[Rainer Maria Rilke|Rilke]]) — ''[[:Kategorija:Eilės|daugiau]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:Dramos|Dramos]]''' :<small>[[Faust - Der Tragödie erster Teil]] • [[Emilia Galotti]] ([[Gotthold Ephraim Lessing|Lessing]]) • [[Der Friede]] ([[Aristophanes]]) • [[Wilhelm Tell]] ([[Friedrich Schiller]]) • [[Wozzeck]] — ''[[:Kategorija:Dramos|daugiau]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:Proza|Proza]]''' :<small>[[Aschenputtel]] • [[Der Schimmelreiter]] ([[Theodor Storm|Storm]]) • [[Effi Briest (Fontane)|Effi Briest]] ([[Theodor Fontane|Fontane]]) — ''[[:Kategorija:Proza|daugiau]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:Kalbos|Kalbos]]''' :<small>[[John F. Kennedy - Rede vor dem Rathaus Schöneberg am 26. Juni 1963]] — ''[[:Kategorija:Kalbos|daugiau]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:laiškai|Laiškai]]''' :<small>[[Brief an den Vater]] ([[Franz Kafka|Kafka]]) • [[Heiligenstädter Testament]] ([[Ludwig van Beethoven|Beethoven]]) — ''[[:Kategorija:Laiškai|daugiau]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:Humoras|Humoras]]''' :<small>[[Anekdotai]] • [[Der Mensch (Tucholsky)|Der Mensch]] ([[Kurt Tucholsky|Tucholsky]]) — ''[[:Kategorija:Humoras|daugiau]]''</small> ---- * '''[[:Kategorija:Raštai|Raštai]]''' :<small>[[Gegrüßet seist Du, Maria...]] — ''[[:Kategorija:Raštai|daugiau]]''</small> 22 1465 2006-07-17T19:23:47Z Redagavimas 5 /* Reikia pagalbos */ == Įvadas == [[w:Pagalba:Kaip redaguoti puslapį|Kaip redaguoti puslapį]] rašoma Laisvojoje enciklopedijoje. == Esmė == Svarbiausia, kad įvairūs tekstai, šaltiniai būtų atskiruose puslapiuose. == Atskyrimas == Skirtingo pobūdžio kūriniai turi būti grupuojami į kategorijas. == Kas yra kas == ===Dainos=== [[Liaudies dainos]] gali būti publikuojamos be atskiro leidimo. Gyvų autorių arba tokių, nuo kurių mirties nepraėję 70 metų arba kurių kūriniai nėra [[public domain|viešo naudojimo]], kūrinius publikuoti galima tik su atitinkamu leidimu iš atsakingų asmenų- paties autoriaus, jo teisėtų atstovų bei kt. === Anekdotai === Trumpi juokingi pasakojimai, paprastai sukeliantys juoką pabaigoje. ===Eilės=== Tokios, kurios yra viešo naudojimo; yra pasibaigę turtinių autorinių teisių galiojimas (nuo autoriaus mirties praėjo 70 m) ir kt. ===Dokumentai=== Istoriniai, bibliografiniai, politiniai ir kitokie tekstai, kuriuose yra dokumentuojamas vienas ar kitas įvykis, jis minimas tokiu būdu, kad dokumentas tampa reikšmingas istorijai, valstybei ar kitai svarbiai visuomenės gyvenimo sričiai. ===Teisės aktai=== Rekomenduotina Vikšaltiniuose talpinti tik svarbiausių teisės aktų tekstus - plačiai žinomų tarpt. sutarčių, konstitucijų bei įstatymų nuostatas, sietinas su Vikipedijos medžiaga. == Publicistika == Vikišaltiniuose gali būti publikuojami atskirai. == Klauskite == Panaršykite [[w:Pagalba:Turinys|Vikipedijoje]], taip pat Pagalbos puslapiuose kitomis kalbomis (nuorodos yra kairėje pusėje - ''deutsch, english, fr...''). Klausimus galima užduoti Vikipedijoje - tuomet sulauksite operatyvaus ir dalykiško atsakymo. == Reikia pagalbos == Šiuo metu svarbu perkelti [http://wikisource.org/wiki/Category:Lietuvi%C5%B3 lietuviškus tekstus] į šią svetainę. [[Kategorija:Vikišaltiniai]] [[da:Wikisource:Hjælp]] [[de:Wikisource:Hilfe]] [[en:Wikisource:Help]] [[es:Wikisource:Ayuda]] [[fr:Aide:Aide]] [[pl:Wikiźródła:Pomoc]] 23 33 2006-06-14T23:10:32Z Redagavimas 5 Straipsnis 'Vikišaltiniai:General disclaimer' pervadintas į 'Vikišaltiniai:Jokių garantijų' <!-- Nuoroda į šį puslapį pasirodo pernelyg dažnai, kad galima būtų į tai nekreipti dėmesio. Reikėtų savanorio, kuris imtųsi šio darbo. Klausimas labai "slidus" (ir gali būti skirtingai suprantamas), tad siūlyčiau prieš ką nors talpinant, prieš tai aptarti Aptarimų srityje. --> *Naudodamiesi Vikišaltiniais, jūs prisiimate visą su naudojimu susijusią riziką. *[[Vikišaltiniai]] nepataria medicininiais, teisiniais, verslo ar kitokiais klausimais, taip pat neinstruktuoja. *Vikišaltiniuose gali būti tokio turinio, kuris gali pasirodyti kaip įžeidžiantis. *Vikišaltiniai neatsako už turinio teisingumą, išsamumą ir detalumą, kadangi Vikipedija yra nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama. *Prieš naudojantis Vikišaltiniuose pateikiama medžiaga ir informacija, rekomenduojama perskaityti straipsnius: '''kas yra [[Vikišaltiniai]]''' bei '''[[Vikišaltiniai:Kas nėra Vikišaltiniai|Kas nėra Vikišaltiniai]]'''. 24 34 2006-06-14T23:10:32Z Redagavimas 5 Straipsnis 'Vikišaltiniai:General disclaimer' pervadintas į 'Vikišaltiniai:Jokių garantijų' #REDIRECT [[Vikišaltiniai:Jokių garantijų]] 25 38 2006-06-14T23:21:56Z Redagavimas 5 '''Vikišaltiniai''' yra [[w:Vikimedijos fondas|Vikimedijos fondo]] projektas, kuriame publikuojama remiantis GNU licencija, atvirojo turinio kūrinių platinimo taiklėmis. [[Kategorija:Vikicitatos]] 26 40 2006-06-14T23:24:36Z Redagavimas 5 Straipsnis 'Vikišaltiniai:Site support' pervadintas į 'Vikišaltiniai:Parama Vikimedijos projektams' '''[[w:Vikimedija|Vikimedijos fondas]]''' šiuo metu vykdo įvairius projektus kaip Vikipedija, [[w:Vikižodynas|Vikižodynas]], [[w:Vikiknygos|Vikiknygos]]. Tai vieši bei visiems laisvai interneto pagalba prieinami projektai, kuriuos kuria savanoriai, už savo veiklą negaudami jokio užmokesčio. Projektų įgyvendinimą koordinuoja visuomeniniais pagrindais veikianti [[w:Vikimedija|Vikimedijos]] organizacija (fondas). Serverių išlaikymui yra reikalingos lėšos. Pagal savo gyvenamąją vietą galite susisiekti su toje valstybėje esančiu Vikimedijos padaliniu. *[http://wikimediafoundation.org/wiki/Fundraising Angliškai kalbančiose šalyse] *[http://wikimediafoundation.org/w/index.php?title=Spenden&oldid=11724 Vokiškai kalbančiose šalyse] == Lietuvoje == Šiuo metu Lietuvoje nėra Vikimedijos fondo atstovybės. Tačiau prisidėti prie fondo projektų lietuvių kalba galima įvairiais būdais. Jūs galite tapti [[w:Wikipedia:Vikipedijos partneriai ir draugai|Vikipartneriais bei draugais]] ir įsitraukti į Vikipedijos veiklą bei jos populiarinimą Lietuvos visuomenėje bei savo aplinkoje. Jei vis dėlto negalite atitinkamos formomis prisidėti prie vikiprojektų, tuomet galite paremti giminingas [[w:open content|Atvirojo turinio]] bei [[w:Open Source|Atvirojo kodo (''open source'')]] projektus bei organizacijas Lietuvoje (pavyzdžiui, [[w:Atviras kodas Lietuvai|Atviras kodas Lietuvai]]). [[Kategorija:Vikišaltiniai]] 27 41 2006-06-14T23:24:36Z Redagavimas 5 Straipsnis 'Vikišaltiniai:Site support' pervadintas į 'Vikišaltiniai:Parama Vikimedijos projektams' #REDIRECT [[Vikišaltiniai:Parama Vikimedijos projektams]] 1427 1447 2006-07-17T18:32:21Z Redagavimas 5 Straipsnis 'Pradžia' pervadintas į 'Pagrindinis puslapis' #REDIRECT [[Pagrindinis puslapis]] 1428 1452 2006-07-17T18:54:05Z Redagavimas 5 Straipsnis 'Šablonas:Hauptseite Mitarbeit' pervadintas į 'Šablonas:Reikia pagalbos' #REDIRECT [[Šablonas:Reikia pagalbos]] 1429 1455 2006-07-17T18:56:23Z Redagavimas 5 Straipsnis 'Šablonas:Hauptseite Neue Artikel' pervadintas į 'Šablonas:Pagrindinis puslapis nauji straipsniai' #REDIRECT [[Šablonas:Pagrindinis puslapis nauji straipsniai]] 1430 1482 2006-07-17T20:10:10Z Redagavimas 5 Liepos 6 diena: Mindaugo karūnavimas. [[kategorija:vikišaltiniai]] 1431 1461 2006-07-17T19:17:25Z Redagavimas 5 [[kategorija:kategorijos]] 1432 1470 2006-07-17T19:38:09Z Redagavimas 5 Straipsnis 'Šablonas:Hauptseite Sachtexte' pervadintas į 'Šablonas:Dalykinė literatūra' #REDIRECT [[Šablonas:Dalykinė literatūra]] 1433 1474 2006-07-17T19:51:09Z Redagavimas 5 Redirecting to [[Šablonas:Dalykinė literatūra]] #redirect [[Šablonas:Dalykinė literatūra]] 1434 1642 2006-10-15T00:13:06Z Martynas Patasius 17 Atitaisytas 193.219.74.98 pakeitimas (pagirtina, kad tas vartotojas ištrynė savo įrašytą sakinį, gaila, kad pamiršo atstatyti skirsnį "Konstitucijos keitimas") =Lietuvos Respublikos Konstitucija= Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume LIETUVIŲ TAUTA * prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, * jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, * šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, * išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, * įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje - nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, * puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę, * siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ ==I SKIRSNIS: LIETUVOS VALSTYBĖ== ===1 straipsnis=== Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. ===2 straipsnis=== Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. ===3 straipsnis=== Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. ===4 straipsnis=== Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. ===5 straipsnis=== Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. ===6 straipsnis=== Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. ===7 straipsnis=== Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti įstatymai. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. ===8 straipsnis=== Valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja. ===9 straipsnis=== Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas. ===10 straipsnis=== Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius. Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių. ===11 straipsnis=== Lietuvos valstybės teritorijos administracinius vienetus ir jų ribas nustato įstatymas. ===12 straipsnis=== Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas. ===13 straipsnis=== Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje. Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenustato kitaip. ===14 straipsnis=== Valstybinė kalba - lietuvių kalba. ===15 straipsnis=== Valstybės vėliavos spalvos - geltona, žalia, raudona. Valstybės herbas - baltas Vytis raudoname lauke. Valstybės herbą, vėliavą ir jų naudojimą nustato įstatymai. ===16 straipsnis=== Valstybės himnas - Vinco Kudirkos "Tautiška giesmė". ===17 straipsnis=== Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas - ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė. ==II SKIRSNIS: ŽMOGUS IR VALSTYBĖ== ===18 straipsnis=== Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. ===19 straipsnis=== Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. ===20 straipsnis=== Žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas. ===21 straipsnis=== Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. ===22 straipsnis=== Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. ===23 straipsnis=== Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. ===24 straipsnis=== Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. ===25 straipsnis=== Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį. ===26 straipsnis=== Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. ===27 straipsnis=== Žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas. ===28 straipsnis=== Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. ===29 straipsnis=== Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. ===30 straipsnis=== Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. ===31 straipsnis=== Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. ===32 straipsnis=== Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos. Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą. Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. ===33 straipsnis=== Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. ===34 straipsnis=== Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę. Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. ===35 straipsnis=== Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. ===36 straipsnis=== Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. ===37 straipsnis=== Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. ==III SKIRSNIS: VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ== ===38 straipsnis=== Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. ===39 straipsnis=== Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas. Nepilnamečius vaikus gina įstatymas. ===40 straipsnis=== Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos. Įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos nevalstybinės mokymo bei auklėjimo įstaigos. Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą. ===41 straipsnis=== Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. ===42 straipsnis=== Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. ===43 straipsnis=== Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas - jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises. Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti. Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus. Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvoje nėra valstybinės religijos. ===44 straipsnis=== Masinės informacijos cenzūra draudžiama. Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių. ===45 straipsnis=== Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai. Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą. ==IV SKIRSNIS: TAUTOS ŪKIS IR DARBAS== ===46 straipsnis=== Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus. ===47 straipsnis=== Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1390, 96.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (96.07.05) Nr. IX-1305, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 14-540, 2003-02-07 ===48 straipsnis=== Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja įstatymas. Priverčiamasis darbas draudžiamas. Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais. Priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas. ===49 straipsnis=== Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas. ===50 straipsnis=== Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises. ===51 straipsnis=== Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti. Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. ===52 straipsnis=== Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. ===53 straipsnis=== Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. ===54 straipsnis=== Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. ==V SKIRSNIS: SEIMAS== ===55 straipsnis=== Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas. ===56 straipsnis=== Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. ===57 straipsnis=== Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, rengiami šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku. Straipsnio pakeitimas: Nr. IX-2344, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4124, 2004-07-17 ===58 straipsnis=== Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas: 1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai; 2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai. Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo. ===59 straipsnis=== Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. ===60 straipsnis=== Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. ===61 straipsnis=== Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui. Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir pusės visų Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru. Balsavimo tvarką nustato įstatymas. ===62 straipsnis=== Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. ===63 straipsnis=== Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas; 2) jis miršta; 3) atsistatydina; 4) teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas; 7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. ===64 straipsnis=== Seimas kasmet renkasi į dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos Prezidentas. ===65 straipsnis=== Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui. ===66 straipsnis=== Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. ===67 straipsnis=== Seimas: 1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; 2) leidžia įstatymus; 3) priima nutarimus dėl referendumų; 4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus; 5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus; 6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai; 7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti; 8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas; 9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru; 10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus; 11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką; 12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus; 13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį; 14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas; 15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus; 16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus; 17) nustato Respublikos administracinį suskirstymą; 18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus; 19) leidžia amnestijos aktus; 20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas. ===68 straipsnis=== Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. ===69 straipsnis=== Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas. Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu. ===70 straipsnis=== Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiais aktais nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka. ===71 straipsnis=== Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. ===72 straipsnis=== Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Tokius įstatymus Respublikos Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti. ===73 straipsnis=== Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teisę siūlyti teismui kaltus pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų. Seimo kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas. Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. ===74 straipsnis=== Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. ===75 straipsnis=== Seimo skirti ar rinkti pareigūnai, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis, atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą. ===76 straipsnis=== Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi įstatymo galią. ==VI SKIRSNIS: RESPUBLIKOS PREZIDENTAS== ===77 straipsnis=== Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. ===78 straipsnis=== Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. ===79 straipsnis=== Kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies sąlygas ir surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Kandidatų į Respublikos Prezidento vietą skaičius neribojamas. ===80 straipsnis=== Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. ===81 straipsnis=== Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai. ===82 straipsnis=== Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento priesaikos aktą pasirašo jis pats ir Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant - vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų. ===83 straipsnis=== Respublikos Prezidentas negali būti Seimo nariu, negali užimti jokių kitų pareigų ir gauti kitokio atlyginimo, išskyrus Respublikos Prezidentui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą. Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. ===84 straipsnis=== Respublikos Prezidentas: 1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; 2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; 3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; 4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį; 5) Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką; 6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; 7) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras; 8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą; 9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus; 10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus; 11) teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą; 12) teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą; 13) teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais; 14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; 15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius; 16) ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 17) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 18) daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką; 19) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją; 20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais - pirmalaikius Seimo rinkimus; 21) įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę; 22) skiria valstybinius apdovanojimus; 23) teikia malonę nuteistiesiems; 24) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1378, 2003.03.20, Žin., 2003, Nr. 32-1315 (2003.04.02) ===85 straipsnis=== Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. ===86 straipsnis=== Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka. ===87 straipsnis=== Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu. Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praėjo mažiau negu trys metai jo pirmosios kadencijos laiko - Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui. ===88 straipsnis=== Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas; 2) įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai; 3) atsistatydina iš pareigų; 4) Respublikos Prezidentas miršta; 5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka; 6) Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų. ===89 straipsnis=== Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė. Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku. Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų. ===90 straipsnis=== Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas. ==VII SKIRSNIS: LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ== ===91 straipsnis=== Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. ===92 straipsnis=== Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. ===93 straipsnis=== Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Priesaikos tekstą nustato Vyriausybės įstatymas. ===94 straipsnis=== Lietuvos Respublikos Vyriausybė: 1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; 3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą; 4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą; 5) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus; 6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; 7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai. ===95 straipsnis=== Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti valstybės kontrolierius. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras. ===96 straipsnis=== Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. ===97 straipsnis=== Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o kai tokio teikimo nėra, Respublikos Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką. ===98 straipsnis=== Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. ===99 straipsnis=== Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą. ===100 straipsnis=== Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo. ===101 straipsnis=== Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą. Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti. Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais: 1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai; 2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; 3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta; 4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. ==VIII SKIRSNIS: KONSTITUCINIS TEISMAS== ===102 straipsnis=== Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. ===103 straipsnis=== Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. ===104 straipsnis=== Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Konstitucinio Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai, nustatyti teismų teisėjams. Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai. ===105 straipsnis=== Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. ===106 straipsnis=== Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių - ir Respublikos Prezidentas. Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais. ===107 straipsnis=== Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas. ===108 straipsnis=== Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas; 2) jis miršta; 3) atsistatydina; 4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės; 5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka. ==IX SKIRSNIS: TEISMAS== ===109 straipsnis=== Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. ===110 straipsnis=== Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. ===111 straipsnis=== Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami. Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. ===112 straipsnis=== Teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą. ===113 straipsnis=== Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. ===114 straipsnis=== Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo. ===115 straipsnis=== Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais: 1) savo noru; 2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensinio amžiaus; 3) dėl sveikatos būklės; 4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą; 5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą; 6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai. ===116 straipsnis=== Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka. ===117 straipsnis=== Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras - žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. ===118 straipsnis=== Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato įstatymas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1379, 2003.03.20, Žin., 2003, Nr. 32-1316 (2003.04.02) ==X SKIRSNIS: VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS== ===119 straipsnis=== Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-32, 1996.12.12, Žin., 1996, Nr. 122-2863, 1996.12.18 Nr. IX-959, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2629, 2002-06-28 ===120 straipsnis=== Valstybė remia savivaldybes. Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. ===121 straipsnis=== Savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą. Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. ===122 straipsnis=== Savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą. ===123 straipsnis=== Aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė. Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Įstatymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą. ===124 straipsnis=== Savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme. ==XI SKIRSNIS: FINANSAI IR VALSTYBĖS BIUDŽETAS== ===125 straipsnis=== Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvarką, taip pat įgaliojimus nustato įstatymas. ===126 straipsnis=== Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai. Lietuvos banko valdybos pirmininką skiria penkeriems metams Seimas Respublikos Prezidento teikimu. ===127 straipsnis=== Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai. Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų. Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. ===128 straipsnis=== Sprendimus dėl valstybinės paskolos ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. ===129 straipsnis=== Biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną. ===130 straipsnis=== Valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos. ===131 straipsnis=== Valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių metų pradžios. Svarstydamas biudžeto projektą, Seimas gali didinti išlaidas tik nurodydamas šių išlaidų finansavimo šaltinius. Negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. ===132 straipsnis=== Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų. Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą. ==XII SKIRSNIS: VALSTYBĖS KONTROLĖ== ===133 straipsnis=== Valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas. Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia. Priesaiką nustato įstatymas. ===134 straipsnis=== Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Valstybės kontrolierius teikia Seimui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo apyskaitą. ==XIII SKIRSNIS: UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS== ===135 straipsnis=== Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo. Lietuvos Respublikoje karo propaganda draudžiama. ===136 straipsnis=== Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautinėse organizacijose, jeigu tai neprieštarauja Valstybės interesams ir jos nepriklausomybei. ===137 straipsnis=== Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. ===138 straipsnis=== Seimas ratifikuoja ar denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis: 1) dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienų pakeitimo; 2) dėl politinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis; 3) dėl atsisakymo naudoti jėgą ar grasinti jėga, taip pat taikos sutartis; 4) dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų buvimo ir jų statuso užsienio valstybių teritorijose; 5) dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautinėse organizacijose bei regioninėse tarptautinėse organizacijose; 6) daugiašales arba ilgalaikes ekonomines sutartis. Įstatymuose, taip pat tarptautinėse sutartyse gali būti numatyti ir kiti atvejai, kai Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. ===139 straipsnis=== Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai. ===140 straipsnis=== Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas. Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra Respublikos Prezidentas. Už valstybės ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms Seimui yra atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas. Krašto apsaugos ministru negali būti neišėjęs į atsargą karys. ===141 straipsnis=== Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje. ===142 straipsnis=== Seimas įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje Valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą. ===143 straipsnis=== Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus. ===144 straipsnis=== Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė - iki šešių mėnesių. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą. Nepaprastąją padėtį reguliuoja įstatymas. ===145 straipsnis=== Įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. ===146 straipsnis=== Valstybė globoja ir aprūpina karius, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos, taip pat karo tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas. Valstybė aprūpina ir piliečius, kurie gindami Valstybę nustojo sveikatos, taip pat šeimas tų piliečių, kurie gindami Valstybę žuvo ar mirė. ==XIV SKIRSNIS: KONSTITUCIJOS KEITIMAS== ===147 straipsnis=== Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma. ===148 straipsnis=== Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio "Lietuvos valstybė" bei keturioliktojo skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos. Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. ===149 straipsnis=== Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo. ==BAIGIAMIEJI NUOSTATAI== ===150 straipsnis=== Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra: 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“; 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“; 1992 m. spalio 25 d. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”; 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Straipsnio pakeitimas: Nr. IX-2343, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 111-4123, 2004-07-17 ===151 straipsnis=== Ši Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigalioja kitą dieną po referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo ir su sąlyga, jeigu referendume jai pritars daugiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę. ===152 straipsnis=== Šios Konstitucijos ir jos atskirų nuostatų įsigaliojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos", kuris priimamas referendumu kartu su šia Lietuvos Respublikos Konstitucija. ===153 straipsnis=== Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje. ===154 straipsnis=== Referendumu priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" pasirašo ir ne vėliau kaip per 15 dienų skelbia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS Vilnius, 1992 m. lapkričio 6 d. [[Category:teisė]] 1435 2253 2006-11-01T10:32:43Z 83.27.21.248 ==Prowa pastanawita treczio Dieno Moios, 1791 Miatu.== ==Pastanawims Rondaus.== Wardon Diewa Traycio Szwięto wieno. Stanisłows Augusts isz łoskos Diewa yr walos Gimini Lanku, Karalis, Didelis Kuningayksztis Lietuwos, Russios, Prussios, Mazowieckis, Żamayćios, Kijowos, Wołynios, Podolskis, Inflantskis, Smoleńskis, Siewierskis, Czerniechowskis, draugie su Stonays Susikonfederawotos liczbo antropo1, Lanku Gimina abznoczydamie. Pażyndamie, kad Wysu musu Szcziestis tyk wienay isz patwirtinima gruntauna ir pataysima Konstytucyos Giminie iszeyn, par ilga daświadczenie pażynom użiłgotos Randaus musu wodos, norient pażiczkawot isz łayka, kurio dabar Europa ira ir isz tos i wyrszunie pryeynanczios wałandos, kurie mums patiems sawims atgranżyna, wałnie nu niesłowies swetimu wiresnibiu palepima, brangiau szacawoient uż Giwienima, ir usz szczieśliwaśties łocnos, Pabuwima wisos Żemies, ir niepaśidawima swetimiems, ir wałnasti Gimini, kurio szczestis i musu runkas ira padots, ir norient ant Błagasłowima, ir ant padiekawonies dabar asancziu yr po musu busienczu pakaleniu uśisłużyti, absilengdami tu parszkadu kurie pas mumy, musu.łocnos wodos galetu padirbt, del Giera wisie, del patwirtinima wałnasties, del użłaykima Mus[u] Tiewiszkis, yr ios groniczos su dydżauśie twirtuma Konstytucya pagiriam, ir tan cziełay usz Szw[enta] yr usz niepaiudinta absakam, pokol Giminis ant łayka pa[r pro]wa apraszita, tykrauśie sawa walo norietu matidami reykała [p. 2:] parmaynit kokie Artykuło. Ir pry2 tos Konstytucyos ir kitas Seymu szio pastanawimas pawins wiseyp prytykt. - ===[I.] Wiera wirieśnioie.=== Wiera Giminie wirieśnie, ira ir bus Wiera Szwęta Rymu Kataliku su wisays sawa proways. Parieims isz wieros wirieśnios i kokie nonc kita wiera, ira użdrausta po Koroniems usz toki nuśidieima. - No delto kad toie patie Szwęta wiera prysaka mums miłeti Artimus musu, pawinnie asam wysokiems Żmonims kokiosnonc Wieros, pakaiu Wiero yr Apieka isz Rundaus pryłayst, ir dielto wysokies budos, ir wałnasti wieros, Lanko Żemio, według pastanawima Żemies, pażadam. - ===[II.] Baioray Źemlioniey.=== Szanawoient atminima Pradku3 musu kayp Fundatoru wałna Randaus, Baioriszkam Stonu wysos wałnastiś ir pirmibie4 Sawa giwienimi ir publiczno, ko tikriau pryżadam, ir asabliway Prowas, Statutas, ir Prywilejas tam Stonu no Kazimiero didelo, Ludwika Węgraus, Władysłowa Jagiełłaus, ir Witoldaus brolie io, dideli Kuningaykszti Lietuwos, dawiel5 Władysłowa ir Kazimiera Jagiellończyku, no Jona Alberta, Alexandra, ir Zygmunta pirmoio brolu, no Zygmunta Augusta paskutinii isz Linios Jagielonu, sprawiedliway padotas, pastiprinam, pryżadam, ir usz niepaiudintos prypażistam. - Gadnaśtie Stona Baioristas Lenku Zemio, usz ligian wyśiems Baioristams kitiems kur tik kokies ira uży[wo]tos, prypażystam. Wysos Baioros ligos tarp sawie pry[paży]stam; nietiktay kad kożnas galietu storoties kokie [ho?]nora6 yr pasługu del Tiewiszkies, słowa yr pażycz[ka] iżdodamos pildit; ale ir lygo pryeima pry Prywileiu, ir Pir[myb]iu Stonu Baioru prygulancziu. - Uż wisa łabiau [pro]wa Despieczeństwas kożnos Asabos yr wałnasti Asabos, [p. 3:] yr wałnasti sawa gieribies ar tay ant grumta ar tey paiudinima gieribie, teyp, keyp no Amżiu kożnaus bua, szwiętay, nieuszkabintay użłaykitos turiet, noriem, yr użłaykam; pryżadant nietaysit priesz gieribies łocnos kiano kokies nors permaynas, albo kietoniszka prowa absukima, niepryłayśmy: - da ko gieriau Wiriauśie Wirieśnibie Żiemies ir Rundas par iaie pastanawitas, nieiokio ieszkoimu po pryczijnos Iurium Regalium /: Prowa Karalu7 :/ y kokinonc kito spasabu ant gieribies Obywatelaus, artey dalio, ar Cziełay saw noriet niegalies: delto deśpieczeństwa asabos ir wysokios gieribies kamnonc isz prowa prygulanczios, keyp ir tykra magzga staworczystos, keyp fundamenta wałnasties abywatelskas szanawoiem, użdeśpieczyiam, yr patwirtinam; ir kad ant ateynancziu po musu cziesu szanawotos yr despiecznas yr niepajudyntoś paliktu, noriem. - Bajoros usz pirmos Abgintoius8 wałnastieś yr tos Konstytucyos prypażystam. Kozna Baiora cnataus, hunoraus, yr Draugistaus, ios szwętuma szanawoti, ios pabuwima sergieti paliektam, keyp ir wienan twirtibie Tiewiszkies, yr Wałnaścziu musu. - ===[III.] Miestay yr Mieszczonay.=== Prowa ant szo Seyma pastanawita, wadinama, = Miestay musu Karaliszkie walnie Ponistośie Rieczaspaspolitos = kad butu według pastanawima użłaykitas, yr usz dalie tos Konstytucyos absakam, keyp ir Prowa prydodanczie, wałnay Baioristay Lenku, del deśpieczeństwas Ju wałnaszcziu, yr cziełastis wisos Tiewiszkies, nauian, tykran, ir pamaczliwa siła. - ===[IV.] Mużijkay Walszczionie.=== Żmonios Artojos, isz kuriu ranku iszeyn wisa b[ago]tista Żemies, kurie didżiausie Gimini znoczies Sk[aycz]u par to ko twlrczauśie ira Żiemies śiła, teyp par Sp[ra]wiedliwaśti, Żmonista, yr powinasti Krikszczoniszk[a,] keyp [p. 4:] par łocno musu reykała gieray iżpażinta, po apieka Prowu yr Randa Żiemies pryiemam, ir pastanawiam: kad nu to karta, kokiesnonc wałnasties, padawimos ar sukałbeimos Aktoru su Walszczonieys sawa Tiewiszkies parondnay bus padaritas, ar tos wałnasties, padawimay, sukałbieimay butu su Pułkays ar su kożno wieno Sodżiaus giwiantoju sutiktas, pastanawis keyp wienam teyp ir kitam pawinasti według tieśinga sutarima yr apraszyma padieta ant tokiu padawimu y sukałbieimu po Apieka Randaus Żiemies prygulanczie. - Padieimay tokie yr isz iu iszeynanczies pawinasties9 par wiena Aktoraus żemies po giaro walo pryimtie nie tyk par ij pati, ale ir par io sukcessoru ar Prowa atpyrktojas, teyp stipras bus, kad niekada10 sawa walo parmaynit niegalies. - Teyp ir Walszczoniey kokiesnonc gieribies no po giaros walos pryimtu pada[wimu?]11 ir isz iu iszeynancziu pawinaszcziu, adsitraukt kito spasabu niegalies, tyktay to spasabu ir po tu sutarimu abraszimas, kokies bus rasztośie tu sukałbieiemu pastanawitas, kurios ar ant amżie ar lik łayka pryiemtas, parandnay iszpiłdis. Po tokio Spasabu Aktorams abznoczynima wisokiu pażijczku no Walszczoniu Jems prygulancziu, yr norient pamaczliway pryweśti nori padauginima Swieta musu Żiemies, absakam czieła wałnasti diel wisu Żmoniu, teyp szwieżiey ateynańcziu, keyp ir tu kurie pirmay isz Żemies iszeia, dabar norietu y Tiewiszkie sugriszti, teyp: kad kożnas Żmogus i Ponista Rieczaspospolitos szwieżey isz katros nonc szalies prybuwies, ar griżdams, ligiey tyk adsistos su Koie ant Żiemies Łanku, wałnasti tur keyp tyktay pats nor ieszkoti par sawa procie spasaba, kur yr kayp nor, wałna iam darit sutikimos ant aśiedłaszczies, ant darba, ar ant doniaus keyp ir kol nories, wał[na] iam miestie tayśit sawa giwianima ar Sodżiośie, [wa]łna giwianti Łanku Żemiey, ar sugriszti i kita [Że]mie kur nories, kad tyk iszpilditu tos pawinastis, [ant?] kuriu pats po gieros walos absiiemie. - [p. 5:] ===[V.] Rundus ar abznoczimas macies Publicznos.=== Wijsokie macie Zmoniu Draugisto prasidieie ysz walos Gimini. Delto kad cziełastis Ponistu, wałnastis Obywatelaus yr parundkus draugistos, ligio wogo ant wisada pabutu, tris Macies Rundus Łanku Gimini pawins sudietie, ir isz walies szios - Prowas ant wysada ir teyp bus, tey ira: Macie Prowasiszdodama surinktośiośie Stonośie; Macie aukszcziauśie isipiłdańczie Karaliu i Sargistas, yr Maćie Suda, wietośie antos reykałos pastanawita, ar busiencześ pastanawitas. - ===[VI.] Seymas ar Macie Prowas iszdodanczie.=== Seymas ar Stonay suringtie bus i dwie12 Sakliczies padalintas, i Sakliczie Pasłu, yr i Sakliczie Senatoru po pryśiedieiima ant wiriauśios wietas Karalaus. - Sakliczie Pasłu keyp ir Abrazdas ir sudiejms wysos macies Gimini, bus szwętisto prowu iszdawinima. Delto Sakliczie Pasłu pirmiau suditas bus wysas myślies. 1. Aplink prowu abgułnu, tey ira: Konstytucyios, Cywilnu, Kryminalnu, ir ant pastanawima amżinu mokieszcziu. Tokiośietey dayktośie isz Kriesła Karalaus Woiewodstwams, Żemiems yr Pawietams, del parzurieima, myślies bus padotas, o par pamoksłos i Saklicze ateinantczies, pirmiau ant Suda paimtas bus. 2. Del pastanawimu Seyma, tey ira: mokieszcziey lik łayka, gatunka piningu, usztraukima skołos publicznas, Baioristas iszdawima, yr kitu nagradu paśitropiencziu, abznoczima publicznu iszłaydima piningu, kokies tankiey ar nietankiey atśieynas; Waynos, pakaiaus paskutinie padieima Sutartuwiu su swetimays, yr wysokiu Sutartuwiu del turgaus ar wertin […]13 su swetimiems14 Szalims, sukalbieimu kad pry Prow[os] Gimini prygul, iszdawima Kwitacyios Sudams yr tam padabnu dayktu kurios ko łabia[u?] reykałams Gimini prypoł, tośi dayktośie myślies no Kriesła [p. 6:] Karalaus tieśiey i Sakliczie Pasłu atieys, ir tos myślies pirmibie diel padawima i Sakliczie turies. - Senatoru Sakliczios, kurie bus sudieta isz Wiskupu, Woywodu, isz Kasztelonu yr Ministru po Wiriesnibies Karalaus, kuriam wałna wiena karta doti Votum sawa, antra karta paritatem absudit patcziam15 ar par kan adsiusti i taie Saklicze sawa myślies, pawinastis ira: 1. Kożna Prowa kurie po parieimu parundku16 Sakliczio Pasłu, y Senatoraus - susirinkima toiaus parsiusta pawina buti, pryimtie, ar uszturieti lik parziurieima Gimini, kurie ira par prowa apraszita, par daugista bałsu; pryimima macie yr znoczenie Prowu pados, uszturieima użłaykies tyktay Prowa lik ateinanczie Seyma, ant katro keyp antro karto sutiks, teyp ta Prowa uzłaykita par Senatoraus surinkima, pryimta pawina buti. 2. Kożna pastanawima Seymu dayktośie aukszcziau iszrokotośiu17 kuria Sakliczie Pasłu Senatoriams toiau parsiust pawina; toiau su taię Sakliczie Pasłu par didibie bałsu absuditi, o sudieta abieiu Saklicziu didibie keyp prowośie apraszita ira, bus pastanawimu ir wale Stonu. - Paznocziem: kad Senatoray yr Pasłay, kad bus rokunda18 użdota isz Sawa aple iu pasługu ar tey Sargisto, ar tey Kamissio Votum decissivum ant Seyma nieturies, tyktay to czies i Senatoraus wieta prysieśt galies, del dawima rokundos ant norieima Seymas. - Seymas wysada gataws bus Prowa-iszdodams yr szoks. Prasidies po isziejma dwieiu miatu, parbus według ap[ra]szima aplink Seymu. Gataws, ant karsztos reykałos [su]szaukts, pastanawis tyktay aplink to, del ko [bu]s suszaukts, ar aplink reykałas po suszauki[ma] prypołośiu. - [p. 7:] Nie wiena prowa ant szokie Seyma ant katro bus pastanawita, niegalies but iszkasawota. Seymaus czieła Skaytle bus isz dauguma Asobu - prowo żemiau apraszito teyp Sakliczio pasłu keyp ir Sakliczio Senatoru. - Prowa ap Seymika, ant szio Seyma pastanawita, keyp tikriauśie twirtibie wałnasties Obywatelu kom macniay użdeśpieczyiam. - No keyp Prowa dawims niegal but par wisu taysits, ir Gimins to łayka pats atliekt bo tyktay Pasłos sawa prystata, kurios giero walo absirienk; delto pastanawiem: kad Pasłay ant Seymiku abrinktie prowadawimie i abgułnośie Gimini reykału, według szios Konstytucyos pawins buti uwożoti, keyp ir Pasłay znoczidami cieła Gimini, bo iau iems padota wisu19 wale. - Wis yr wisur par didibie bałsu absudita pawinna buti. Delto liberum veto, Kampederocyas wysokiu gatunku yr Seymos Kampederockios, kayp ir Dwaśiey szios Konstytucyos nietynkanczias, Ronda tyktay abwerczianczios, draugistos gadindamas, ant wisada kassawoiem. - Isz wiena pusies norient padaritie teyp kad niebutu tankies yr gwołtauwnas parmaynas Konstytucio Gimini, isz antros pusies matant reykała pataysitie gierin szios Konstytucyos po iszprabawoimu ios - keyp pamaczliwa del giara Draugistos ana bus; łayka parżurieima yr patayśima ios uz 25 miatus abznoczyiem, norient tokio Seyma Konstytucios asabliwa turieti według prowu apraszita skiriom. - ===[VII.] Karalis macie Iszpiłdanczia.=== Niejoks Randas ko gierausiś be gieros Waldzios iszpiłdan[czios] buti niegal. Szcześtis Giminiu, no Prowu Sprawiedliwu, pamacies isz prowu, iszeyn no prowu iszpildima. Jau [p. 8:] pamokie daświadczenie, kad niekłauśims tos dalies runda prypile su nieszczeszczeys Łanku Żemie. Delto abznoczywszy wałnam Giminius20, macie pastanawimu saw prowu, yr macie pryżurieima ant wysokię21 waldżie iszpiłdanczie, yr aprynkima Uriedu i Sudus; Waldżie aukszcziausio iszpildima prowu, Karalu yr io Paroday atidodam: ta Paroda pry Karalaus - Sargiba Prowu bus wadinta. - Wałdżie iszpildima del sergieima Prowu, yr iu pildimas, pawina dideley daboti. - Tien par sawie paczie pryżuries, kur prowas bus reykalingas22 pryżurieima, yszpildima, yr pamaczies twirtos. Kłauśitie ios wyśie Suday wisada pawinie, ana tur macie prymusit niekłausianczios yr sawa pawinasties ablayzdamos Sudos. - Wałdżie iszpiłdima niegalies pastanawitie prowas, mokieszczius, Padumies, kokiesnonc, Skołas publicznas usztraukti, padieimos Summu Skarbawu par Seyma padietas, parmaynitie, Waynas iszdoti, Pakajos, nie Sutartuwims, i niejokius Jszkałbos politycznas twirtay pastanawit. - Wałna tyktay iay bus, lik łayko su Swietymays westi rokundus, yr lik łayka del adstraźnastiś Żemies iszpołanczios reykałos ustoti yr storonies dariti - yr aplinkta arcziauśiu Surinkimu Seymos dot żynie pawinna. - Kriesła Karalaus Łanku abrynkamas par Pamilias ant wysada [n]oriem łaykit - yr pastanawiem. - Daświedczytas biedas [...]23 Karalu łayku, kuris iszwercz wysa Randa, pawinastis [pad?]aritie beśpieczeństwa kożnam Giwiantoju Łanku Żemies, [ir?] użdraudima ant wysada isikiszima Swetimu Wirieśni[bi]u; atminims grażibies yr Szczeszczies Tiewiszkies kad Pamilias wienas wałdie tan kank, reykała atlenkima nu Norie [p. 9:] Didibies Kriesłaus Karalaus, swietimu yr galancziu Łanku, atgranżant i wienibbie yr storoyma uż wałnasti Gimini padawie musu razumu, atidoti Kriesła Karalaus su prowa ant pakaleniaus. - Pastanawiem dełto, kad po giwienimu kokie mumies łoska Diewa pazwalis, Elektoris szosdienos Saxu Łankośie karalaus: pradżie busienczu Karalu Łanku prasidies no Asabos Friderika Augustos szosdienos Elektora Saxu, kurio pakalenii de lumbis isz paweykslies Wiriszkos Kriesła Karalaus Łanku abznoczyiem. Wiriausis Sunus Karalaus wałdanczie po Tiewu ant Kriesłas abringts bus. U kad szios dienos Elektoris Saxu nie turietu Waykus wiriszkos paweyksłos, tey Wirs par Elektora su sutikimu Stonu surinktuiu Duktieriey io pryrinkts, pradies linia pakaleniaus ant Kriesłaus Łanku. Delto Maryos Augustos Nepomucienos Dukterię Elektoraus uż Łanku24 Infantka absakom; - u pry Gimini palektam Prowa kurie nie papoł po iokio paraszimu kitu, abrynktie ant Kriesłaus kita kokie Familia kad pirmoie linia isibaygtu. - Kożnas Karalis aprynktasies, prysiegs Diewu yr Giminiu, ant użłaykima Konstytucyos szios, ant Pacta Conventa, katrie bus pastanawitie su sziosdienos Elektoru Saxu, keyp abznoczyta ant Kriesłaus Karalaus, kurios bus keyp ir kita karta io pawinastis. - Karalaus Asaba ira szwęta yr deśpieczna no wysa. Nieka pats sawa walo niedaridams, uż nieka niegal atsakit Giminie. Nie Pac Wałdings, ale Tiewu yr Gałwa Gimini pawins buti, yr tokio tatay Jy Prowa szioie Konstytucya prypażista yr absaka. - Prapiktay tokiie, keyp bus Paktośie Konwentośie abraszitas, ir pirmibie Karalaus Kriesłu prytynkanczies, par szoie Konstytucy[a?] buśianczam Abrinktam uszpaunitas25 niegalies but uszga[uta? - ]26 Wysie Rasztay publicznie, Trybunołay, Suday, Mande[burios], Pyningay, Ciekay, po Karalaus Warda pawinie eyti. [Kara]lis katram prigul turieti wisa macie, giara świedczyt[ie?] turies [p. 10:] Jus agratiandi, ant Smerties absuditos, tyktay byle nie in Criminibus Status. Karalu prygules parundit Wayska waynos czieśie, yr aprinkti Wiriesniuiu ant Wayska, no su wałna parmayna iu ie tokie bus wale Gimini. Iszdoti rasztus ant Wiriesnibies, yr iszrinkti Uriedos według prowa żemeśnie abraszima. - Iszrinkti Wiskupus yr Senatorus według abraszima tos Prowas, yr Pasłus, kurie keyp ir pirmieie Urieday Wałdżios iszpiłdanczios ira Io, pawinastis bus. - Sargiba ar paroda Karalaus del pryżurieima cziełasti ir iszpiłdima Prowu Karalu prydota bus: 1. isz Prymosa, kuris Gałwa Kuningistos Łanku, keyp ir wiriesni Kamissio Moksłos, kuris galies buti abkiests par pirmoie ex Ordine Wiskupa27, kurie niegal paśiraszitie po Adsakoms. 2. Isz pękiu Pasłu, tey ira: Pasłas Parundka, Pasłas Pieczetis, Paśłas Belli, Pasłas Skarba, Pasłas Pieczetis del Prowu Swetimuszalecziu. 3. Isz dwieiu Sekratoriu, isz kuriu wiens Kninga Sargibas, antrasis Kninga Prowu Swetimuszalu, łaykis; abudu nieturies votum decissivum. Aktorus Kriesła Karalaus keyp iszbaygs miatus maźumistos yra keyp iau prysiegs ant Konstytucyos, ant wisu Sargibos Suśieimu, tyk be bałsa, gal buti draugie. - Seymaus Marszałka, keyp ant 2 miatu abrynkts, bus draugie kur susieims bus Sargibas tyktay nie prygulies iam kiszties i Atsakus, tyktay wienay del suszaukima Seyma gatawa, tokio prypodkie: kad pamatitu is karsztosie reykałosie suszaukima Seyma Gatawa28, tykra reykała, o Karalis nienorietu suszaukti; tey [?]i tas Marszałka Pasłams y Senatorams pawins ap[sa?]ku iszdoti gromatas, ir pryczynies suszaukima [...]29 pawins iszraszitie. Reykałas gird karsztas Suszau[ki]ma Seyma bus tyktay tas: l. Karszto reykało ie ko pryreyks Giminiuo ko łabiau ant prypodka Waynos arczios. [p. 11:] 2. Ant prypodku susmiszima kokio kuris butu ant niepakaiaus tarp Sawiem, padabnas. Ar Sprecznastie tarp Sudays. [3.] Matidams bada abgułna Zemies nedeśpieczeństwas. 4. Kad Tiewiszkie butu sieratu Stonie, par Smertie Karalaus ar kokio lygo Karalaus sunkios. Wysas atsakimas Sargibo parziurietas bus par anos Asabos aukszcziau iszrokotos. - Absudims Karalaus po iszkłauśima wisu myśliu parważitie pawinna, kad30 butu wienopa walie ant iszpildima Prowa; par to kozna isz Sargibas kożnos atsaka po warda Karalaus yr su paraszima rankas io iszeyti pawina; ir pawina but pasiraszita par wiena isz Pasłu kurie siedż Sargibo, ir teyp paraszita pawina but pakłausita yr iszpildita ar par Kamissyas, ar par kokiesnonc Sudas iszpiłdanczies, tyktay tokiosie Dayktośie, kurie nie bus, czistay par szia Prowa atskirtas. - Je pasitropitu kad niewiens sudżiencziu Pasłu nienorietu po absudinima pasiraszit, Karalis adstupis no to absudima, o kad uśipułtu ant to absudinima; Marszałka Seymaus ant tokie prypodka praszis antra Suszaukima Seyma gatawa, o kad Karalis wielis suszaukima, tey marszałka pawins suszaukti. - Keyp abrinkims wisu Pasłu teyp ir atszaukims isz iu po31 wiena32 iz Kożnas Administracyos iszdalie, y sawa Paroda, ar Sargiba, Karalaus ira prowa. Atszaukims tas Pasłaus diel prysiedieima Sargibo, ant dwieiu miatu, su wałna io ant ilgiesnie łayka par Karalaus patwirtinima bus. Pasłay i Sargiba atszaukti i Kamisyos nie susies. - Ie pasitropitu kad dwy trieczies dalies sekretnu bałsu abieies33 Sakliczies isułanczytas ant Seyma, Pasła ar tey Sargibo, ar tey Uriedie parmaynas norietu, Karalis tojaus ant io wietas kito aprinkti pawins. Norient kad Sargiba Prowu Giminiu pawina butu dideley atsakitie Gimini, usż wysos prowu niekłausimos, pastanawiam: Kayp Pasłay bus34 par Depitotos kurie ant iszkłausima iu35 procies36 bus paznoczitie; abskunstie, ab prowu niekłauśima, [p. 12:] pawinie bus atsakitie su Asabays ir su gieribie sawa. Tokis tey abskundimu Stonay surinktieie tieśiey par diduma bałsu Sakliczu sułanczitu, nosiusti abskunditos pawinie Pasłus y Sudus37 Seyma del pakoroima według kaltibies iu, ar par dawiesta niekałtuma no prowos i koros paleydima. Del38 parondna Wałdzios iszpiłdżianczios iszpildima, pastanawiem skiriom Kamissyos, kurios turies sutartie su Sargiba, yr pawinas kłauśit taie Sargiba. Kamissorey abrinktie bus par Seyma del pildima Uriedu sawu par łayka Prowu abraszita. Kamissyos tos ira: 1. Moksłu, 2. Parundka, 3. Wayska, 4. Skarbaus. Kamissyas parundkawas Waiewodzkas ant szio Seyma pastanawitas, kuriems39 pryżurieimas Sargibas prygul40, gaus palepimus par aukszcziau paminawotos Kamissyas, respectivé kas kożnam prygul del wałdżios yr pawinasti. - ===[VIII.] Wałdżie Sudaus.=== Wałdżie Sudaus nie gal buti iszpildita nie par Wałdzie Prowas-iszdodanczios, nie par Karali; tyktay par Sudus tyczioms ant ta reykała pastanawitas yr aprinktas41. Teyp ana pawina buti ant wietas, kad kożnas Żmogus rastu Sprawiedliwasti, kad niedors wysur matitu ant sawies baudżiantie ranka Randaus Żemies. 1. Pastanawiam dełto Sudus pirmos Instancyos del kożna Woiewodztwa, Żiemies, Pawieta, y katros Sudżiey bus aprinktie ant42 Seymiku. Suday pirmos instancyos bus wysada gatawas ir saugos kad butu tiems sprawiedliwasties iszdota, kurie iaie reykałaun. Isz ta Sudu eys Apelacya y Trybunołos auksztiesnios kożnos Kraszta busianczies, sudietos ligiey isz Asabu ant Seymiku iszrinktu. Ir tie Suday teyp pirmos [p. 13:] keyp ir paskutinies instancyos, bus Sudays Ziemloniszkays del Baioru, yr wisu Aktoru Żiemies su komnonc in Causis Juris & facti. 2. Wietas Sudu wyśiems miestams według Prowa szio Seyma, ap Miestos wałnos Karaliszkios, użdeśpiecziam. - 3. Suday Referendoriaus del kożna Kraszta skiriam turiet norim del Prowu Walszczioniu wałnu sianowims prowams tam Suda attidotus. - 4. Suday Uszdwarnie Assesorios, Relacyinos, yr Kurlandiszkios, użłaykam. - 5. Kamissyas iszpiłdanczies turies Sudus, prowosie Saway Administracyay prygulanczios. - 6. Be tu Sudu prowosie Cywilnieśie yr Kryminalnu, del wysu Stonu bus Suds aukszcziausies Seymu wadinams43, i katro pry pradżios kożna Seymaus aprinktas bus Asabas. I to Suda prygulies, nosidieimas priesz Gimini ir Karalaus, ar Crimina Status. Nauiy Surinkima prowu Cywilnu yr Kryminalnu par paznoczytos per Seyma Asabus, suraszit paliepam. -44 ===[IX.] Regencya, ar Randos lik Łayka.=== Sargiba bus po draugie Regencya, turient sawa wireśnibie Karalenie, ar kad ios niebutu, Prymosa. Tosie tryiośie prypodkośie tyktay wietas turies ana Regencya: 1. Kad bus iaunośie dienośie Karalis, 2. Kad tokia liga Karalis turietu isz kurios Sumiszima razuma gautu45; 3. Kad pasitropitu Karalu ant Waynos papult y niewale. Iaunos dienos rokoiemos ligiey lik 18. Miatu, o sumiszymas tikraus razuma liga niegal but absakita, ie bent tyktay par Seyma gatawa par diduma bałsu dwiju triecziu daliu priesz kietwyrtay daley Saklicziu sułanczytu. Tokiośie tryiośie prypodkośie Prymosas Karunas Łanku Seyma toiau [p. 14:] suszaukti pawins; o kad Prymosas ta pawinnasti parmitrężytu: Marszałka Seymaus, pawins gromatas aplinku pas Pasłus y Senatorus iszdoti. Seymas gatawas parądis rata susiedima Pasłu Regencyo, yr Karalenie ustoti Karalaus pawinaszcziu pastipris. - O kad Karalis butu iau yszeynans isz iaunistas, u antra kart kad patarptu syrgdams, po treczie kad sugrisztu isz niewalos, Regencya rokunda isz sawa procies pawinna atidoti, yr atsakitie Gimini usz cziesa sawa Uriedista teyp keyp ira apraszita aplink Sargibas, ant kożna szoki Seyma, ysz Asabu yr Gieribiu sawa. - ===[X.] Moksła Wayku Karalaus.=== Sunay Karalaus, kurios usz Aktorus Kriesłaus Karalaus, Konstytucya paznoczyie, ira 46 pirmieie Waykay Tiewiszkies. Delto Storonie Giminiu turiet prygul ab giara wiedima iu, nieatimant Tiewu prowas ant Wayku. Po rondaus Karalaus pats Karalis su Sargiba ir su pryżurietuiu moksłas kuris bus isz Stonu ant moksłos Karałayczios paznoczitas, storonie daris. Po rądaus Regencyos tapatie Sargiba su paminawotu Pryżuretuju moksłos storonie turies. - Ant abeju prypodku Pryżurietoies no Stonu iszrinktas pawins ant kożna szokie Seyma abznaymit ab moksłos Karałayczios. Kamissyey Moksłu, pawinastis bus padoti suraszita parandka par kokie Spasobu mokieti Sunus Karalaus, ant pryimima Seymuy; del to kad be mokant ios wienay prywiedżiotu usz cziesa ang47 Wieros, meyles Cnatos, Tiewiszkies, wałnastis yr Konstytucyos Żemies. - ===[XI]. Twirta Macies Gimini.=== Gimins pawins pats saw abginima no uszpulties [p. 15:] yr pasaugoirna cziełastis sawa. Wiśi delto Obywateley ira Abgintoiey cziełastis yr wałnaszcziu Gimini. Waysks niekitoniszks daykts, tyktay isztraukta siła abginima i parundna isz abgułnas macies Gimini. Gimins pawins Waysku sawa nagrada yr owożenie usztatey prydoti, kad szis atsidoda wienay del io Abginima, Waysks pawins Gimini saugoti groniczies yr spakaynasti, abgułna wieno żodziu but io twircziauśiu Ustotoju. - Kad paznoczyma sawa iszpilditu ko gierau, pawinna but wis po wałdzie Wałdzios-Iszpiłdanczios, według apraszima Prowa: pawins waysks prysiegti ant wiernasti48 Gimini yr Karalu, Jr ant abginima Konstytucyos, Gimini. Używots gal buti Wayskas Gimini ant abgułna abginima Żemies, ant saugoima Twirtu miestu yr gronicziu, ar ant pamaczies Prowu yr Iszpiłdima, ie kas nienorietu pakłauśitie prowu. - ==See also== [http://pl.wikisource.org/wiki/Konstytucja_3_maja polish] [[Category:teisė]] [[en:Constitution of May 3, 1791]] [[pl:Konstytucja 3 maja]] 1436 1483 2006-07-17T20:10:29Z Redagavimas 5 Pasirinkus mėnesį, rodomos atitinkamos mėnesio dienos. __NOEDITSECTION__ == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Sausis|Sausis]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Sausis}} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Sausis&action=edit bearbeiten] == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Vasaris|Vasaris]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Vasaris}} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Vasaris&action=edit bearbeiten] == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Kovas|Kovas]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Kovas}} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Kovas&action=edit bearbeiten] == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Balandis|Balandis]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Balandis}} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Balandis&action=edit bearbeiten] == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Gegužė|Gegužė]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Gegužė}} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Gegužė&action=edit bearbeiten] == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Birželis|Birželis]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Birželis}} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Birželis&action=edit bearbeiten] == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Liepa|Liepa]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Liepa}} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Liepa&action=edit bearbeiten] == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Rugpjūtis |Rugpjūtis ]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Rugpjūtis }} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Rugpjūtis &action=edit bearbeiten] == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Rugsėjis |Rugsėjis ]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Rugsėjis }} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Rugsėjis &action=edit bearbeiten] == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Spalis |Spalis ]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Spalis }} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Spalis &action=edit bearbeiten] == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Lapkritis|Lapkritis]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Lapkritis}} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Lapkritis&action=edit bearbeiten] == [[Vikišaltiniai:Metų dienos/Gruodis|Gruodis]] == {{Vikišaltiniai:Metų dienos/Gruodis}} [http://lt.wikisource.org/w/index.php?title=Vikišaltiniai:Metų dienos/Gruodis&action=edit bearbeiten] [[Kategorija:Vikišaltiniai]] 1437 1489 2006-07-20T06:21:03Z Qwarc 6 Man - 29 metai. Esu geologas, taigi apie tai ir nusimanau geriausiai. Dar mane domina chemija, biologija, istorija, literatūra ir kt. 1438 1490 2006-07-21T00:45:46Z Gangleri 9 __TOC__ 1439 1492 2006-07-28T20:10:58Z Ramujana 12 apie [http://lt.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:Ramujana ramujana] wikipedijoj 1440 1496 2006-07-30T18:10:19Z Ramujana 12 *...Kilgoras Trautas parašė romaną apie tokį žemietį Delmorą Skegą, viengungį, kurio kaimynai turėjo pulkus vaikų. O Skegas buvo mokslininkas, ir jis išrado būdą, kaip pratęsti giminę, naudojantis vištienos sultiniu. Nuskutęs nuo savo dešinio delno gyvų ląstelių, jis suplakdavo jas su vištienos sultiniu ir pastatydavo sultinį po kosminiais spinduliais. Ląstelės virsdavo kūdikiais, kaip vandens lašai panašiais į Delmorą Skepą. Netrukus Delmoras kasdien susilaukdavo keleto naujagimių ir kviesdavo kaimynus pasidalyti jo laime ir džiaugsmu. Iš karto krikštydavo iki šimto kūdikių. Ir išgarsėjo kaip daugiavaikės šeimos galva. Ir taip toliau. *Skegas norėjo pasiekti, kad valdžia priimtų įstatymus, nukreiptus prieš pernelyg gausias šeimas. Tačiau įstatymų leidimo ir teisingumo organai, užuot ėmęsi tiesiogiai spręsti šią problemą, išleido griežtus įstatymus, draudžiančius nevedusiems asmenims virti vištienos šaltinį. Ir taip toliau. (''pagal Kurt Vonnegut, Čempionų pusryčiai'') [[category: Kilgoras Trautas]] 1441 1497 2006-08-02T10:00:04Z Kvitas 13 Mindaugas, dievo malone Lietuvos karalius, visiems Kristaus tikintiesiems, kuriuos pasieks šis raštas, [siunčia] pasveikinimą viešpatyje Jėzuje. Mes norime, idant jūs visi žinotumėte, jog mes, [remdamiesi] saviškių giliai apsvarstytu patarimu, priėmėme garbingąjį tėvą poną Kristijoną ir pasiūlėme jį įšvęsti mūsų karalystės vyskupu, [numatydami] jį pasiųsti patį paimti savo [vyskupijos valdžią], o taip pat paskirdami jam dovanų pusę Raseinių, pusę Betygalos, pusę Laukuvos [žemių]; tam dalykui amžinai atminti šį raštą liepėme sutvirtinti mūsų antspaudu. Šis aktas sudarytas, dalyvaujant ir pritariant mūsų sūnums Repliui ir Gerstukui, mūsų ištikimam pavaldiniui Parbusiui, tūkstantis du šimtai penkiasdešimt ketvirtaisiais viešpaties metais, kovo 12 dieną. [[Category:Laiškai]] 1442 1501 2006-08-02T10:09:08Z Kvitas 13 +ctg Didžiai prakilniam tėvui viešpačiui Jonui, Romos sosto aukščiausiajam kunigui, Gediminas, lietuvių ir daugelio rusų ir t.t, karalius. Jau seniai esame girdėję, kad visi krikščionių tikėjimo išpažinėjai turi paklusti tavo valiai bei tėviškai [globai] ir kad pats katalikų tikėjimas yra tvarkomas Romos bažnyčios rūpesčiu. Tai ir yra priežastis, kad jūsų kilnybei šiuo laišku pareiškiame, jog mūsų pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl brolių iš teutonų namo magistro [daromų] žiaurių nuoskaudų ir nesuskaičiuojamų išdavysčių jie visi nuo to tikėjimo atkrito; kaip tik dėl to ir mes, deja, ligi šios dienos esame priversti pasilikti savo senolių klaidoje. Iš tikrųjų, daugelį kartų mūsų pirmtakai, norėdami sudaryti taiką, siuntė savo pasiuntinius ponams Rygos arkivyskupams, tačiau tie [teutonų ordino broliai] juos žiauriai nužudydavo, kaip tai matyti iš atvejo, buvusio pono Isarno metu, kai jis, kaip viešpaties Bonifacijaus atstovas, sudarė taiką bei paliaubas tarp mūsų ir teutonų namo brolių ir savo laišką mums atsiuntė; tačiau, kai pasiuntiniai grįžo iš pono Isarno namo, pakeliui vienus jie užmušė, kitus pakorė arba privertė, kad jie patys pasiskandintų. Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiuntęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivyskupui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią. Apie tai sužinoję, Prūsijos iš teutonų namo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę ir minėtą bažnyčią sudegino. Taip pat jie smurtu ima ponus arkivyskupus ir vyskupus, ir dvasininkus, kaip matyti pono Jono atveju, kuris buvo numarintas kurijoje viešpaties Bonifacijaus metu, ir pono arkivyskupo Fridricho atveju, kurį klastingai išmetė iš bažnyčios. Jie taip pat smurtu paėmė ir vieną dvasininką, poną Bertoldą, kurį jie žiauriai nužudė Rygos mieste jo paties namuose. Jie ir žemes paverčia tyrais, kaip tai matyti Žemgalijoje ir daugelyje kitų [vietų]. Tačiau jie sako, jog tai daro dėl to, kad nori apginti krikščionis! Šventasis ir garbingasis tėve! Mes su krikščionimis kariaujame ne dėl to, kad sunaikintume katalikų tikėjimą, bet kad pasipriešintume mums [daromoms] skriaudoms, kaip tai daro krikščionių karaliai bei valdovai; tai matyti iš to, kad mes pas save turime brolių iš pranciškonų ordino ir iš dominikonų ordino ir jiems davėme visišką laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikinėti kitas šventąsias apeigas. Apie visa tai, garbingasis tėve, mes rašome tuo tikslu, kad jūs žinotumėte, kodėl mūsų senoliai mirė pagonybės ir netikėjimo klaidoje. 0 dabar, šventasis ir garbingasis tėve, labai prašome atkreipti savo dėmesį į mūsų apverktiną būklę, nes mes, kaip ir kiti krikščionių karaliai, esame pasirengę visuose dalykuose jums paklusti ir priimti krikščionių tikėjimą, kad tik mūsų nevargintų anksčiau minėtieji kankintojai, būtent, minėtasis magistras ir broliai. [[Category:Laiškai]] 1443 1500 2006-08-02T10:08:33Z Kvitas 13 +ctg Visiems krikščionims, pasklidusiems visame pasaulyje, vyrams ir moterims, o drauge ypač žymiems miestams Liubekui, Zundui, Bremenui, Magdeburgui, Kelnui ir kitiems iki pat Romos, Gediminas, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, [siunčia] savo nekintamos pagarbos ir palankumo [pareiškimą] ir sveikinimą. Šiuo savo laišku duodame žinią tiek čia esantiems bei nesantiems, tiek būsimoms kartoms, kad mes nusiuntėme mūsų pasiuntinį su mūsų laišku apaštališkajam viešpačiui ir mūsų šventajam tėvui dėl krikščionių tikėjimo priėmimo ir žinome jo atsakymą; taip pat laukiame su dideliu nekantrumu kiekvieną dieną jo legatų; todėl jei jie pas jus atvyks, suteikite jiems pagalbą ir su pagarba praleiskite pas mus. Mes esame pasiryžę panašiu ar svarbesniu atveju laikyti save skolininku, nes žinokite, kad ką tik jiems gero padarėte, mums padarėte. Taigi viską, ką mes laiške parašėme šventajam tėvui ir mūsų viešpačiui popiežiui, stengsimės dievo garbei ir bažnyčios šlovei šventai ir nieko nepažeisdami užlaikyti, statyti bažnyčias, kaip jau esame padarę. Žinokite; kad viena dominikonams buvo mūsų naujai pastatyta prieš porą metų mūsų mieste Vilniuje. Dėl tų, kurias [pastatėme] pranciškonams - vieną aukščiau minėtame mūsų mieste Vilniuje, kitą Naugarduke, - tai šią pastarąją sudegino Prūsijos kryžiuočiai, [stengdamiesi] mūsų krašte sugriauti krikščionybę ir išnaikinti pranciškonus. Ją šiais metais visagalio dievo, jo gimdytojos mergelės Marijos ir šventojo Pranciškaus garbei liepėme atstatyti, kad tie broliai be paliovos galėtų tęsti Kristaus garbinimą mūsų naudai, mūsų vaikų ir žmonų, o taip pat visų dievą Jėzų Kristų garbinančiųjų palaimingam išganymui. [Mes kviečiame] vyskupus, kunigus, bet kokio ordino vienuolius, jei tik jų gyvenimas neydingas, koks tų, kurie stato vienuolynus, [bet] pasiima gerų žmonių aukas, o paskui jas pardavinėja ir prirenka [tokių] tą savo valstybę („jūs gi padarėte ją plėšikų landyne") - [taigi] išskiriame tokius, nes jų draugystė mums nebus priimtina. Be to, kiekvienam geros valios žmogui atidarome [savo] kraštą, valdas ir [visą] karalystę. Riteriams, ginklanešiams, pirkliams, gydytojams, kalviams, račiams, kurpiams, kailiadirbiams, malūnininkams, krautuvininkams ir [kitiems] bet kokiems amatininkams - šiems visiems išvardintiems [žmonėms] mes norime paskirti žemės kiekvienam pagal jo padėtį. Tie žemdirbiai, kurie norės atvykti, dešimt metų tedirba mūsų žemę be mokesčio. Pirkliai teatvyksta ir išvyksta laisvai, be jokių rinkliavų ir muitų, visai be jokių kliūčių. Jei panorės pasilikti riteriai ir ginklanešiai, juos apdovanosiu pajamomis ir valdomis, kaip dera. Tad visi [tie] žmonės tesinaudoja civiline Rygos miesto teise, jei paskui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos. Kas kliudys minėtųjų [nuostatų vykdymą] ir net darys kliūčių vykstantiems susipažinti su aukščiau išdėstytais dalykais, tie skaudžiai mus užgaus; jie težino, kad [toks įžeidimas] daromas ne jiems, bet mūsų karališkajai didybei. Juk nuo šio meto mes norime niekam nedaryti žalos, bet visiems teikti pagalbą ir sutvirtinti amžina sąjunga taiką, brolystę ir tikrąją meilę su visais Kristaus tikinčiaisiais. Kad šie [nuostatai] niekad nebūtų pakeisti, mes šį laišką paliudijome ir sutvirtinome mūsų antspaudu. Duota mūsų mieste Vilniuje po gilių svarstymų 1323 viešpaties metais, švento Povilo apaštalo atsivertimo [dienoje]. Prašome visus tarėjus nurašyti šį laišką ir jo nuorašą prikalti prie bažnyčios durų, o patį laišką dėl palankumo mums be jokio delsimo pasiųsti kaimyniniam miestui, kad tuo būdu dievo garbė taptų žinoma visiems. Melskite dievą už mus. [[Category:Laiškai]] 1444 1502 2006-08-02T10:12:33Z Kvitas 13 Gediminas, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, gerbiamiems vyrams, rūpestingiems ir garbingiems Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino ir Gotlando [miestų] reikalų valdytojams, tarėjams ir piliečiams, pirkliams ir bet kokios padėties amatininkams [siunčia] pasveikinimą ir savo karališką malonę bei palankumą. Kadangi visos karalystės, iš kurių vieną mes valdome, yra pavaldžios dangaus karaliui Jėzui Kristui tokiu būdu, kaip forma materijai, o vergas namams, tai, nors iš visų karalių esame menkiausias [svetur], tačiau dievo apvaizda didžiausias savajame krašte, kur turime galią duoti nurodymus ir įsakinėti, pasmerkti ir pasigailėti, uždaryti ir atverti. Pagaliau jus jau perėjote per mūsų sienas be jokio tikrinimo, kad aplankytumėte Naugardą, Pskovą; visa tai jums leidome dėl būsimosios naudos. Dabar jūs pamatėte ir savo ausimis diena iš dienos girdite, kokios naudos jūs visi netekote. Mūsų senoliai siuntė jums savo pasiuntinius ir laiškus, atvėrė jums savo kraštą, [tačiau] niekas iš jūsų neatvyko, net nė šuo iš jūsų pusės su padėka neatsiliepė dėl tų pasiūlymų. Tenegąsdina jus tai, kas anksčiau buvo rašyta. Jei jie [senoliai] vieną dalyką prižadėjo, tai mes, dievui laiminant, dvigubai padarysime ir dar daugiau, nes mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų tėvui, šventajam viešpačiui popiežiui dėl susivienijimo su dievo bažnyčia ir su neapsakomu nekantrumu laukiame jo pasiuntinių atvykimo; jų saugiu buvimu pas mus rūpintis esame mes raštu prižadėję. Todėl, rūpindamiesi savimi pačiais, siųskite mums iš savo visų kraštų aukštus pasiuntinius, teisingus ir pasitikėjimo vertus vyrus; mes, be savo parašo ir be šio savo laiško, sutvirtinto mūsų karališkuoju antspaudu, - be visa to, iš kilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekados nė negalvojo. Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno padaro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žudo dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių. Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmtakai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievolių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pajamomis-kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabrakaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [kitiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su vaikais, žmonomis ir galvijais, tegu ateina ir išeina pagal savo norą visiškai be jokio trukdymo; tai šiuo savo laišku užtikrindami, prižadame, kad jie bus saugūs ir neliečiami jokių neteisėtų mano pavaldinių pretenzijų. Žemdirbiams, norintiems atvykti į mūsų karalystę ir čia pasilikti, duodame [žemę] bei suteikiame [privilegiją] dešimt metų [ją] dirbti laisvai ir be mokesčių, o pusę to laiko tebūna jie atleisti nuo bet kokios karališkos prievolės; minėtam terminui praėjus, priklausomai nuo žemės derlingumo, jie duos dešimtinę, kaip ir kitose karalystėse bei tautose paprastai jie duodavo, tačiau su tokiu [skirtumu], kad mūsuose grūdas bus gausesnis, negu paprastai yra kitose karalystėse. Tie visi žmonės tesinaudoja Rygos miesto civiline teise, jei pasui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos. Tuo tikslu, kad jūs mažiau abejotumėte dėl saugumo ir labiau pasitikėtumėte, [pranešame], jog esame pastatę dvi pranciškonų bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, ir antrą Naugarduke, o trečią dominikonų, kad kiekvienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą. Taigi, kad šių mūsų privilegijų suteikimas pasiliktų nekintamas ir tvirtas, liepėme surašyti šį raštą ir sutvirtinti jį, nurodydami prikabinti mūsų antspaudą, nes jūs, žinodami, jog tą patį antspaudą pasiuntėme mūsų viešpačiui ir šventajam, tėvui, [tikėsite], jog ir tai, ką jam laiške parašėme, viską išlaikysime. Šio antspaudo niekintojus šiuo savo laišku pasmerkiame kaip biaurius tikėjimo ardytojus, eretikus, melagius ir jokios garbės neturinčius žmones. Per viešpaties Mazovijos kunigaikščio Boleslavo kunigaikštystę galės kiekvienas saugiai atvykti į mano valdomą žemę. Duota Vilniuje 1323 viešpaties metais, pačioje Kristaus kūno dienoje. Laišką, kai jis bus perskaitytas viename mieste, prašome nurašyti ir su vienuolių ir kitų vertų pasitikėjimo vyrų patvirtinimu nedelsiant pasiųsti į kitą, kad mūsų pageidavimas būtų paskelbtas visiems. Būkite sveiki. [[Category:Laiškai]] 1445 1503 2006-08-02T10:14:36Z Kvitas 13 Gediminas, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, mokytiems ir pamaldiems vyrams, bet kurios dominikonų provincijos magistrams ir priorams, visiems broliams, tačiau visų pirma Saksonijos magistrui ir jam pavaldiems priorams [siunčia] sveikinimą ir kuo geriausių linkėjimų. Težino jūsų garbingasis, įtakingasis bei mokytasis [asmuo], jog mes pasiuntėme savo pasiuntinius su laišku mūsų tėvui, garsingajam viešpačiui popiežiui Jonui, kad jis mus apvilktų pirmuoju krikšto rūbu; jo pasiuntinių diena iš dienos laukiame su dideliu būkštavimu ir nekantrumu, nes viešpaties Jėzaus Kristaus laiminimu jau būsime pasirengę [įvykdyti] kiekvieną jo valios pageidavimą. Todėl norime susikviesti vyskupų, kunigų, vienuolių, išskyrus tuos, kurie pardavinėja savo vienuolynus ir rengia dvasininkų žudynes. Mes esame pasirengę saugoti bažnyčios teisę, gerbti dvasininkus ir plėsti dievo garbinimą. Todėl prašome, kad jūs paskelbtumėte šį [laišką] žmonėms miestuose, vietovėse bei kaimuose, kur tik kuriam nors iš jūsiškių teks sakyti pamokslą. Taip pat, jei bus [tarp jų] riterių ir ginklanešių, duosime jiems pajamų ir žemės, kiek norės; pirkliams, meistrams, račiams, svaidomų pabūklų gamintojams, kurpiams ir [kitiems] bet kokios srities amatininkams suteikiame laisvę įeiti į mūsų žemę ir išeiti [iš jos] drauge su žmonomis, vaikais ir galvijais be jokių rinkliavų arba muitų ir nedarant jokių kliūčių. Nors kryžiuočiai dėl aukščiau minėtojo reikalo mūsų įžeidimui sudegino mūsų antspaudą, matyt, [tuo tikslu], kad užgniaužtų dievo pradėtą [darbą] ir apdumtų žmonėms akis, tačiau prie šio rašto mes pridedame tą patį antspaudą, panašiai kaip liepėme pridėti šį antspaudą prie laiško didžiai mylimam viešpačiui apaštališkajam tėvui didesniam jo patikimumui ir sutvirtinimui, nes pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį. Pikta valia veikiantieji prieš šį raštą ir antspaudą šiuo laišku yra [skelbiami] tiesos neigėjais, šėtono gerbėjais, tikėjimo ardytojais, melagingais eretikais ir bet kokios garbės netekusiais [žmonėmis]. Perskaitę ir nurašę, Saksonijos magistras ir priorai tepasiunčia šį laišką toliau, kiek galima greičiau, kad dievas savo garbei užbaigtų tai, ką pradėjo. Duota 1323 viešpaties metais, pačioje Kristaus kūno dienoje. Būkite sveiki. [[Category:Laiškai]] 1446 1504 2006-08-02T10:15:24Z Kvitas 13 Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems Kristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams, ministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems pranciškonų ordino broliams, pasklidusiems visame pasaulyje, tačiau visų pirma Saksonijos ministrui ir visiems kitiems broliams [siunčia] sveikinimą su linkėjimais tobulėti ir nuolatinės sėkmės. Mes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apaštališkojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiuntiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes norime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir niekais pavirstų klastinga apgaulė. Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir paskatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką dievas palaistė, jis ir išaugintų, ir nuplautų, o taip pat patalpintų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jūsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir kokie buvo [anksčiau]; taip pat [kviečiame] ir iš dominikonų, ir jiems netrukus duosime bažnyčią; tačiau išskiriame tuos vienuolius, kurie prekiauja savo vienuolynais, darydami nuostolį savo valdovams, statydami pavojun dvasininkų gyvybę ir negailestingai žudydami savo sielas. Be to, pranešdami [apie šį raštą] žmonėms ir broliams, dėl mūsų meilės Dums] pradėkite skelbti miestuose, vietovėse ir kaimuose, kad riteriams ir ginklanešiams suteiksime pajamų, o pirkliams, meistrams, račiams, sidabrakaliams, druskininkams ir lygiai taip pat bet kokios padėties amatininkams galimybę laisvai įeiti į mūsų žemę ir išeiti [iš jos] per Mazovijos kunigaikščio viešpaties Boleslavo kunigaikštystę be jokių rinkliavų, muitų, be jokio apsunkinimo teisės nenumatytom kelio prievolėm. Šį raštą mes laikysime nekeičiamu, nes mūsų žodis liks tvirtas kaip plienas. To [rašto] paliudijimui laikėme reikalingu dalyku pridėti prie šio laiško tą mūsų antspaudą, kurį pasiuntėme apaštališkajam viešpačiui ir švenčiausiajam mūsų tėvui ir kurį kryžiuočiai šios pasiuntinybės įžeidimui įmetė į ugnį. Šio antspaudo niekintojus ir teksto klastotojus šiuo laišku skelbiame tikėjimo persekiotojais, piktais ir klastingais eretikais. Duota Vilniuje 1323 viešpaties metais, pačioje Kristaus kūno dienoje. Laišką, kai perskaitys ministras ir kustodai, prašom pasiųsti į kitą provinciją, o visi broliai nuoširdžiai tepasimeldžia už karalių, jo vaikus ir karalienes, o taip pat už visą kraštą, kad viešpats užbaigtų tą [darbą], kurį jis pradėjo. [[Category:Laiškai]] 1447 1505 2006-08-02T10:16:49Z Kvitas 13 Šviesiajam valdovui viešpačiui Gediminui, dievo malone lietuvių ir rusų karaliui, Rygos miesto tarėjai [siunčia] sveikinimą viešpatyje. Tebūna jums žinoma, jog mes jūsų laišką, neseniai mums siųstą, gavome; iš jo sužinojome, jog esate pasirengę su mumis sudaryti taiką bei paliaubas, kaip geros atminties Vytenis, jūsų brolis ir pirmtakas, su mumis buvo sudaręs, ir, be to, [rašote], kad savo pasiuntinius pasiųstume be jokio būkštavimo pasjus. Todėl žinokite, kad savo pasiuntinius tuo reikalu pas jus mielu noru pasiųstume, bet už brolius to padaryti negalime; mat, jie patys siunčia savo pasiuntinius pas jus, kada nori; o mes to padaryti negalėsime, nes visai nežinome, kokius sprendimus jie daro: jie mums nieko nepraneša. Todėl jus, sumanusis valdove, primygtinai ir tvirtai prašome, kad jokios atskiros taikos bei paliaubų nesudarytumėte su tais broliais, išskyrus [tą atvejį], kai yra sutarimas iš trijų pusių, būtent, arkivyskupo ir jo kapitulos, teutonų brolių magistro ir mūsų - Rygos miesto, kaip tai paprastai būdavo daroma iš seno. Be to, jūs prašėte atrašyti apie mūsų arkivyskupo reikalus; todėl žinokite, kad ponas mūsų arkivyskupas Romos kurijoje, kaip tikrai mums tapo žinoma, visuose reikaluose prieš minėtuosius brolius pasiekė to, ko norėjo, ir tikimės, jog jis pats, viešpačiui leidžiant, greitai linksmas sugrįš. Vis dėlto tegu bus žinoma jums, valdove, kad jūsų plėšikėliai mums daro daug žalos visai arti mūsų miesto; todėl jus nuolankiai prašome, kad teiktumėtės plėšikėlius taip patvarkyti, kad tokios žalos mums daugiau nebetektų patirti. Būkite sveiki. Dėkojame jūsų malonybei už draugišką mums visai neseniai rašytą laišką; todėl težino jūsų karališkoji dosnybė, kad broliai mus vargina skaudžiai ir įvairiais būdais, net paliaubų metu nesivaržo žiauriai užmušinėti mūsų bendrapiliečius tiek mūsų mieste, tiek už jo; todėl nežinome, ar neužeis jiems noras ir kada priešiškai užpulti mus ir mūsų miestą. Todėl labai prašome jūsų šviesybę tuo atveju, jei minėtieji broliai sumanys mus užpulti, atidėjus viską, atskubėti mums į pagalbą, kaip jūs pasiūlėte mums savo laiške; todėl prašome, kad jokios taikos nesudarytumėte su minėtaisiais broliais, kur mes nebūtume, kaip ir jie, tos pačios taikos sutarties [dalyviai]. Be to, jūs rašėte mums, kad praneštume jums apie mūsų arkivyskupo reikalus. Taigi žinokite, kad jo reikalai kurijoje, kaip neseniai gavome žinią, yra geroje būklėje, .ir tikimės jį patį greitai parvyksiant. . Būkite sveiki. Rašyta Andriejaus vigilijoje. Be to, gavome žinių, kad ponas Dovydas yra karalius Pskove. Taigi, kadangi ir jūs pats esate [su juo] ypač geri draugai, todėl labai prašome jūsų šviesybę, kad teiktumėtės taip patvarkyti, kad jis, jūsų malonei tarpininkaujant, būtų ir mūsų miesto draugas ir globotų mūsų bendrapiliečius, nes jie dažnai keliauja per jo žemę; mes [iš savo pusės] stengiamės atsilyginti savo patarnavimais. [[Category:Laiškai]] 1448 1506 2006-08-02T10:17:37Z Kvitas 13 Visus tuos, kurie regės ir girdės šį raštą, sveikina Lietuvos karalius Gediminas ir linki D'iems] sveikatos ir taikos viešpatyje. Šiuo raštu mes pranešame, kad, atsiliepdami į mūsų laiškus, pas mus atvyko Rygos vyskupo pasiuntiniai ponas Voldemaras iš Rozeno ir ponas Arnoldas Stoivė, to vyskupo generalinis vikaras; kapitulos pasiuntiniai ponas Jonas Molendinumas ir ponas Tomas; Eželio (Saremos) vyskupo pasiuntiniai ponas Bartolomiejus iš Felino ir Hapazelės kanauninkas ponas Liudolfas iš Vitenhovės; Dorpato (Tartu) vyskupo, jo vasalų ir jo miesto pasiuntinys ponas Hermanas Langė; kilniojo Danijos karaliaus vietininko ir jo vasalų pasiuntiniai brolis Arnoldas, prioras iš Revelio, ir ponas Henrikas iš Parenbekės; Livonijos magistro ir visų brolių pasiuntiniai brolis Jonas iš Liovenbrokės, Mintaujos komtūras, brolis Otonas Bramhornas; Rygos miesto pasiuntiniai ponas Henrikas iš Mintaujos, ponas Jonas Langezidė ir ponas Ernestas iš to paties miesto; dominikonų prioras brolis Veselis; pranciškonų pasiuntinys brolis Albrechtas Skliutas. Mes drauge su aukščiau išvardintais [asmenimis], mūsų išmintingųjų [tarybos] patarimu ir sutikimu, sudarėme tvirtą taiką su visais krikščionimis, kurie atsiunčia mums savo pasiuntinius ir nori su mumis palaikyti taiką tokiomis sąlygomis: 1] Kad visi keliai sausuma ir vandeniu turi būti be jokių kliuvinių atviri ir laisvi kiekvienam žmogui, pėsčiam ar važiuotam tiek iš jų pas mus, tiek mums pas juos. [2] Štai kraštai, kuriuose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės -Aukštaičių ir Žemaičių kraštas, Pskovas ir visi rusų [kraštai], kurie yra mūsų valdžioje; iš valdovų žemių - Rygos vyskupystė ir Rygos miestas; iš magistro pusės - Klaipėda ir Kuršo kraštas, o taip pat visi, kurie priklauso Livonijai ir kurie yra to magistro ir jo brolių priežiūroje; iš Eželio vyskupo pusės - visa vyskupystė ir visi kraštai, kurie yra jo valdžioje; iš Dorpato vyskupo pusės - visa vyskupystė ir visos žemės, esančios jo valdžioje, drauge su Dorpato miestu; iš Danijos karaliaus pusės - Harija, Virlandas, Alentakenas ir visos kitos žemės, kurias jis valdo. Tą taiką mes sudarėme tokiu būdu. [3] Jeigu bus taip, kad vienas žmogus pasielgs neteisingai su kitu, tai tasai gali pareikalauti iš to, kuris jam padarys neteisybę, [atsiteisti], o taip pat reikalauti, kad jo byla [būtų išspręsta] pagal to krašto teisę. [4] Tačiau jeigu bus taip, kad negalėtų jo patenkinti toks sprendimas, tai jis gali su savo reikalu kreiptis į valdovus to krašto, kuriame tas neteisingumas jam buvo padarytas: jie turi jam padėti pasiekti visišką teisingumą. [5] Toliau, jei koks nors turtas bus išgabentas į kitą kraštą, jis turi būti grąžintas, kai tik bus paieškotas. [6] Toliau, jei laisvasis žmogus nori keliauti iš vieno krašto į kitą, jis gali tai laisvai daryti. [7] Jei pabėga iš vieno krašto į kitą vergas, jis turi būti sugrąžintas, kai tik jo bus pareikalauta. [8] Jei bus ir taip, kad vienas žmogus kito [žmogaus] turtą ar kokį nors daiktą išgabentų į kitą kraštą, tai turi būti grąžinta, kai tik bus pareikalauta. [9] Ši taikos [sutartis] turi būti pastovi ir tvirta, ir niekas negali jos sulaužyti. Tačiau jei bus taip, kad koks nors žmogus, kuris mums yra pavaldus, tą taikos [sutartį] norėtų sulaužyti, jis negali tam turėti teisės be mūsų sutikimo. Tačiau jei kas dėl teisios priežasties norėtų atsisakyti nuo šios taikos [sutarties], tas turi įspėti kitą prieš du mėnesius. [10] Kad visi tie reikalai tarp mūsų klostytųsi draugiškai ir palankumo dvasia, mes suteikiame Rygos teisę mūsų krašte kiekvienam žmogui, kuris pas mus atvyks arba iš mūsų išvažiuos. [11] Ir kiekvienas pirklys iš abiejų pusių teverčiasi tokia prekyba, kokia jam patinka. Šio, aukščiau išdėstyto, reikalo patvirtinimui ir tos pastovios taikos sustiprinimui mes prikabinome prie šio rašto mūsų karališkąjį antspaudą. Šis raštas yra sustatytas mūsų pilyje Vilniuje tūkstantis trys šimtai dvidešimt trečiaisiais viešpaties gimimo metais, sekmadienį po švento Mykolo dienos . [[Category:Laiškai]] 1449 1507 2006-08-02T10:18:27Z Kvitas 13 ...Kristaus tikintiesiems, skaitysiantiems šį laišką, Eberhardas, dievo malone [Varmijos] vyskupas, prepozitas Jordanas, dekanas Jonas ir visa Varmijos bažnyčios kapitula [siunčia] sveikinimą garbingosios mergelės sūnuje. Kadangi neišpasakytas aukščiausiojo kūrėjo gerumas, kurio malone gauname gyvybę, gyvename ir judame, kad kardą ne... tuos niekingos mirties paliestus neištremia nubausti pragaro bausmėmis, kurie pagonių, Kristaus kryžiaus priešų, žiaurumą, melagingai gražindami, teisina..., arba dargi tikinčiųjų kraujo praliejimą nuslepia. Ta yra priežastis, kad atsirado tokių, kurie... [nepripažindami] faktų ir neigdami meilę, kuri yra ne savanaudiška, ieškodami pragyvenimo plepalais, tarp tikinčiųjų žmonių melagingai skelbia bei tvirtina, jog ... pagonys, Kristaus tikinčiųjų kraujo praliejėjai, norį atsiversti į Kristaus tikėjimą, bet tik broliai iš teutonų namo tai padaryti jiems jokiu būdu neleidžią; šiuo savo laišku... dievo ir tikinčiųjų akivaizdoje [pareiškiame, jog tai] aiškus melas; tai ir patys netikėliai labai aiškiai neigia žodžiais ir darbais, nes jie, kiek įmanydami, stengiasi tarp krikščionių žmonių išnaikinti viešpaties mūsų Jėzaus Kristaus vardą ir krikščionišką katalikų tikėjimą; juk tie pagonys lietuviai - vargas mums! tai su širdgėla pranešame - tūkstantis trys šimtai dvidešimt trečiaisiais viešpaties metais per gavėnią įsiveržė į Revelį, Danijos karaliaus žemę Livonijos krašte, o taip pat į Dorpato vyskupiją; jie tas žemes plėšimais ir gaisrais visiškai nuniokojo, užmušdami ir paimdami į nelaisvę keturis tūkstančius abiejų lyčių žmonių ir sudegindami slaptomis penkis šimtus dvi parapines bažnyčias su sakramentais, nežmoniškai nužudydami, cistersų ordino brolius, būtent, vieną kunigą mišių pabaigoje ir brolį, o taip pat daugelį pasauliečių kunigų. Be to, tais pačiais metais po šventojo Grigaliaus šventės tie patys lietuviai su ginkluota kariuomene kaip priešai įsiveržė į Klaipėdos miestą ir jį su jo priemiesčiais, išskyrus tik vieną pilį su mūro siena, kurioje to teutonų ordino broliai būna, užgrobė, sudegino ir visiškai sunaikino, daug ten užmušdami žmonių, o taip pat paimdami vergijon mergeles, moteris ir kitus žmones, kuriuos tik jie paimti užsigeidė; be to, jie žiauriai nužudė vieną kunigą, minėtojo ordino brolį. Irgi tais pačiais metais švento Petro įkalinimo šventės išvakarėse Viliunivės teritorijoje plėšimais ir gaisrais sunaikino penkis kaimus su žmonėmis ir turtu ir užmušė vieną minėtojo ordino karį; taip pat ir kryžiaus išaukštinimo dienoje tie patys netikintieji į Kristų lietuviai su stipria kariuomene įsiveržė į kilnios valdovės, Dobrynės kunigaikštienės, žemę, ją nuniokojo gaisrais ir plėšimais, o Dobrynės miestą paėmė, ugnimi jį sunaikindami iki pamatų; jame jie užmušė du tūkstančius žmonių, o pačioje minėtosios Dobrynės žemėje - šešis tūkstančius abiejų lyčių žmonių, taip pat septynis kunigus ir keturiasdešimt kitų dvasininkų, kuriuos... o varge! išsivedė į amžiną vergiją. Taip pat jie užmušė du šventojo Benedikto ordino vienuolius ir sudegino dešimt parapinių bažnyčių, neskaitant koplyčių... Be to, tie patys netikėliai teutonų namo srityje, būtent, Štrazburge, šešiasdešimt žmonių - mergelių, moterų ir vyrų - ... užmušė; taip pat minėtoje srityje tiems broliams padarė didelių nuostolių - už tūkstantį markių. Nepaisant to, jie, neapsakomu ir neįtikimu būdu, peržengdami žmoniškumą, [naikino] Kristaus... šventą [vardą] kaimuose, srityse, žmonėse ir kitose aplinkinėse vietovėse. Taip pat.. . mes girdėjome ir žinome, kaip iš tikrųjų jie apšmeižė... ir žmonės plačiai ir viešai kalba taip, kaip mes skelbiame šiame rašte ir kuo nuoširdžiai tikime. Taigi, krikščionių religija teikia dėl tų dalykų ... tebūna laikomi tie, kurie dėl savo beprotiškos klaidos stengiasi gėdos žymę perkelti į kitus, dievą, kuris yra tikroji tiesa, tuo neigdami, kad jie patys nežino... ir pasitraukia niekingai nuo dievo ir, jei taip galima pasakyti, nuo jo kelių. Todėl jus visus primygtinai prašome viešpatyje ..., kad neatkreiptumėte palankiai savo ausų tiems melagingiems brolių šmeižikams, tiesos ir teisybės smaugėjams, bet jiems, kiek jūs esate mums palankūs, pasirūpintumėte ... kaip ir viešiesiems kaltintojams, jei jie pas jus ateis, duoti atsakymą, stengdamiesi prie to prijungti tai, kad nešiotume Kristų savo širdyje, krikščionį taip labai... giliai užjausdami. To dalyko paliudijimui ir didesniam įtikinamumui visa tai, kas parašyta aukščiau, liepėme patikimai sustiprinti mūsų ir mūsų kapitulos antspaudais... [Duota Braun] sberge, mūsų pilyje, šventojo Galo dienoje, viršuje paminėtaisiais viešpaties metais. [[Category:Laiškai]] 1450 1508 2006-08-02T10:19:33Z Kvitas 13 Jonas ir t.t, frankų ir t.t, karaliui. Gediminas, kuris save tituluoja lietuvių ir rusų karaliumi, neseniai savo laiškais mums pranešė, jog jis su savo karalystės gyventojais labai norįs prisijungti prie šventosios Romos bažnyčios, maldaudamas, kad mes jam pasiųstume legatus, kurie jį priimtų į tikrąjį tikėjimą ir suteiktų išganingą pamokymą jame; apie tuos dalykus karališkoji didenybė daugiau galės būti painformuota mūsų pasiuntinių. Duota Avinjone, lapkričio 7 dieną, 8-siais [popiežiavimo] metais. 1451 1509 2006-08-02T10:20:17Z Kvitas 13 Visiems Kristaus tikintiesiems, skaitysiantiems šį laišką, brolis Mikalojus, Prūsijos pranciškonų kustodijos kustodas, su kitais jo rūpesčiui pavestaisiais gvardijonais, [reiškia] nuoširdžią meilę viešpatyje. Kai tiesos išpažintojai regi, jog šmeižtai trukdo tiesai, jie turi skriaudą kenčiančius ne tik užjausti, bet dar imtis savalaikių pagal išgales priemonių jiems padėti. Dėl to mes, matydami, kad religingų vyrų, ponų iš teutonų namo, vardas labai rimtai ir neužtarnautai gali būti apjuodintas dėl tos [priežasties], kad kai kurie jų priešininkai išdrįsta tvirtinti, jog jie deda visas pastangas sutrukdyti lietuvių karaliui, norinčiam su savaisiais [pavaldiniais] priimti krikščionių tikėjimą, jums visiems, verčiant teisingumui, tų jau minėtųjų ponų išteisinimui, nes mums tikrai ir pilnai žinoma iš neseniai buvusių įvykių, pranešame šiuo savo laišku, jog tasai minėtasis karalius tikrai į kai kurias pasaulio šalis išsiuntinėjo laiškų, kuriuose jis tvirtino, jog jis su saviškiais ir visa karalyste norįs apsikrikštyti ir prisijungti prie tikinčiųjų tautų būrio. Labai daug dėl to dalyko nuvykusių pas jį oficialių pasiuntinių ne tik pamatė apgaulę šiame jo pasielgime, bet dar daugiau, jie ten išgirdo jį piktažodžiaujant prieš dievą. Tuo dar nesitenkindami, jo bendraminčiai iš visur įsibrovė į krikščionių žemes, taip jas nuniokodami, kad išsivarė, laisvę visai atimdami, didžiulę abiejų lyčių žmonių daugybę, be užmuštų ir sudegintų bažnyčiose, kurių ir suskaičiuoti negalima. Taigi, kokiu būdu bus galima laikyti tiesa ir patikėti, kad tie dažnai minimieji vyrai, kurie, palikdami pasaulį ir dėl didelio savo maldingumo atsidėdami krikščionių gynybai, kasdien ir savo kūną išstato pavojams ir mirčiai, - to dažnai akivaizdūs buvome liudininkai, - galėtų trukdyti minėtojo karaliaus ir jo tautos atsivertimui, kai tuo tarpu jis ir jo bendraminčiai krikščionims ir jiems patiems [ordino broliams] taip dažnai pridaro blogybių? Todėl, norėdami, kad šis tiesos liudijimas kalbamuoju reikalu minėtiesiems ponams būtų naudingas ir keltų jų šlovę, šį laišką sustipriname, prikabindami mūsų pareigas atitinkančius antspaudus. Duota Kulme 1323 viešpaties metais, [šventos] Kotrynos dienoje. [[Category:Laiškai]] 1452 1511 2006-08-02T10:21:30Z Kvitas 13 +ctg Žymiajam ir kilniajam vyrui Gediminui, lietuvių ir daugelio rusų garsiam karaliui, garbinti dievą ir bijoti jo [linki] vyskupas Jonas, dievo tarnų tarnas. Atsiųstasis mums tavo didybės pilnas dievobaimingumo, nors ir nežodingas, laiškas yra tikrai malonus mūsiškiams ir atitiko mūsų brolių, šventosios Romos bažnyčios kardinolų, jausmus; tuo laišku, kai mes dabar atkreipiame dėmesį į tavo dievobaimingumą, kai patikime protingu tavojo išganymo sumanymu, kai tą dievobaimingumo jausmą, kurį tu tvirtini turįs dievo, mūsų ir Romos bažnyčios atžvilgiu, atidžiai savo apmąstymo akimis įsistebime, mūsų ausims tu suteikei daug džiaugsmo ir linksmybės. Po pat pirmųjų tavo malonaus pasveikinimo žodžių pačioje laiško pradžioje tu pažymėjai, kad visi krikščionių tikėjimo pasekėjai turi būti pavaldūs mūsų autoritetui ir kad visas katalikų tikėjimas tvarkomas Romos bažnyčios rūpesčiu; drauge pranešei mums, kad kadaise tavo pirmtakas Mindaugas buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą su visa savo karalyste, bet dėl mūsų mylimų sūnų, šventosios Marijos jeruzalimiškės teutonų ordino magistro ir brolių, žiaurių ir priešiškų skriaudų nuo to tikėjimo atsimetė ir atkrito į senąją klaidą, kaip ir tau dėl to tenka ligi šios dienos, nors ir prieš savo valią, pasilikti toje klaidoje; toliau tame laiške tu išvardinai labai daug sunkių kaltinimo atvejų, nuoskaudų, prievartos veiksmų, kaltindamas tuosius magistrą ir brolius ir pridėdamas, kad tu jokiu būdu nekariauji prieš krikščionis, vadovaudamasis noru sunaikinti krikščionių tikėjimą, bet giniesi nuo savo priešų, kaip tai daro kiti krikščionių karaliai ir kunigaikščiai; be to, [tu rašai], jog tu turi pas save dominikonų [ir] pranciškonų ordinų brolių, kuriems pavedei ir davei plačią laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir mokyti krikščionių žmones, o taip pat ir netikinčiuosius, kad jie atsiverstų į visagalį dievą ir viešpatį. Pagaliau, tu maldavai mūsų, kad mes teiktumėmės atkreipti dėmesį į tavo apverktiną būklę dėl to, kad tu esi pasirengęs mums paklusti visuose dalykuose, kaip ir kiti katalikų karaliai, ir priimti tikrąjį tikėjimą, kad tik jokiu atžvilgiu ir nė viename dalyke nevargintų minėtasis magistras ir broliai; tu drauge su vaikais, kurie yra ir kurie bus, pasirenki mus ir minėtosios Romos bažnyčios brolius kardinolus, apie kuriuos kalbėta, tėvais, o taip pat pakartotinai maldauji, kad mes teiktumėmės pasiųsti garbingąjį mūsų brolį Rygos arkivyskupą Fridrichą drauge su mūsų ir apaštališkojo sosto pasiuntiniu į tą kraštą pas tave sudaryti taikai ir nustatyti sienoms. Prabėgus kuriam laikui, vėl atėjo antras dvelkiąs dievobaimingumu laiškas, kurį mums parašė tavo žymusis asmuo ir kuris mums ir minėtiems mūsų broliams suteikė labai daug didžiulio džiaugsmo tuo, kad tu ir visi kiti tavo karalystės kunigaikščiai ir bajorai garbingai laikysis savo pažadų mūsų ir minėtosios bažnyčios atžvilgiu; [laiškas] savo giliu nuoširdumu aiškiai parodė, jog tu ir jie pripažįsta tavo asmenyje esant tą pagarbios klusnybės dvasią, kuri, kaip tikime, tau buvo suteikta ne be dieviškosios malonės dovanos, kaip tai pažymima to laiško pradžioje: juk dieviškojo apšvietimo dėka tu pripažįsti esant vieną dievą tėvą, ir sūnų, ir šventąją dvasią ir tuo tvirtai tiki bei laikaisi to; tu pripažįsti, kad mes to tikrojo ir gyvojo dievo esame pastatyti visų išganymo ieškančiųjų ganytoju ir vadovu ir kad tai, ką mes surišime ir išrišime danguje ir žemėje, pasiliks nekintamu aukščiausiojo teisėjo sprendimu. Dar daug malonių dalykų yra tame laiške, kurie derinasi su mūsų siekiais, bet mes juos praleidžiame nepaminėję čia dėl trumpumo. Taigi mes drauge su minėtaisiais broliais reikiamu atidumu apsvarstę tiek pirmąjį, tiek antrąjį laišką, visagalinčiam dievui tėvui, iš kurio gauna pradžią visos gėrybės, kurio rankoje yra karalių širdys ir kurio kiekvienam norui paklūsta viskas be jokio prieštaravimo, dėkojame visais būdais už tai, kad šventosios dvasios malonė savo skaisčiais spinduliais, matyt, apšvietė tavo dvasios akis ir parodė tau katalikiškosios tiesos kelią, kad tavo karališkoji išmintis išganingai grąžintų tą katalikų tikėjimą, kurį tavo aukščiau minėtasis pirmtakas su savo karalyste buvo priėmęs, nors paskui nuo jo atkrito ir su didele sau žala nusmuko į senąją klaidą, kaip tavo laiške paminėta; ypač [mes dėkingi dievui], kad regime, jog šiuo atveju išsipildys ir mūsų, ir pačios bažnyčios troškimas, jei pamatysime mūsų bažnyčią augančią gausiu ainijos prieaugliu ir įvairias tautų gimines, užlaikančias tą patį tikėjimą, susibūrusias į vieną Kristui malonią tautą ir gyvenančias viešpaties name. Kaip tik šį namą, būtent, vienintelę bažnyčią, sau ir tautoms subūrė viešpats mūsų ir išsirinko ją, neturinčią dėmės bei ydos, kaip tai skaitoma „Giesmių giesmėje": „Viena yra mano sužadėtinė, mano išrinktoji, mano nesuteptoji". Ir pats viešpats evangelijoje patvirtina, jog viena yra avių avidė ir vienas ganytojas, ir katalikų tikėjimas savo apaštalų tikėjimo išpažinime teigia, jog viena yra katalikų ir apaštalų bažnyčia; ją gi pats viešpats Jėzus Kristus ant savęs kaip kertinio akmens pastatė; ją jis ir atpirko, praliedamas brangųjį savo kraują; jos vadovavimą ypatingos privilegijos prerogatyva jis pavedė apaštalų kunigaikščiui šventajam Petrui kaip savo vikarui, o per jį ir savo įpėdiniams, sakydamas: „Tu esi Petras (uola), ir ant tos uolos pastatysiu savo bažnyčią", ir kai jam po savo prisikėlimo, triskart pakartodamas, tarė: „Ganyk mano avis"; jis prisipažįsta meldęsis ir už jo tikėjimą, kreipdamasis į jį evangelijoje: „Aš už tave, Petrai, meldžiausi, kad nesusilpnėtų tavo tikėjimas, ir tu, kai kada atsigręžęs, sustiprink savo brolius". Ir kad to apaštalų kunigaikščio ir jo įpėdinių autoritetas būtų visuotinis ir kad jo galia įvesti į dangaus karalystę būtų neabejotina, jis jam tarė: „Aš tau duosiu dangaus karalystės raktus, ir ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje". Taigi tie, kurie ateis į tokią avidę ir pasiduos tokio ganytojo globai, o taip pat pabaigs savo gyvenimo kelionę, laikydamiesi jo mokymo ir vadovavimo, užsipelnys išganymo malonę. 0 jeigu kurie nuo to nukrypo, bus nubausti pasmerkimo ištarme. Dėl to, tėviškos meilės skatinami, linkime, kad tu, atsisakęs sa vo išganymo žalos, taptumei vertas prisijungti prie išrinktųjų draugijos ir gautumei tikrojo atsivertimo ir bendravimo malonę, [pripažindamas] tai, ką tiki, užlaiko ir saugo mūsų romėniškoji motina bažnyčia, atmetęs visokias schizmatikų klaidas, kurių laikantis išklystama iš šviesos kelio ir atsiveria kelias į tamsą. Tai yra toji priežastis, kad mes nukreipiame savo dvasios akis į garbingąjį mūsų brolį Bartolomiejų, Elektos vyskupą, ir į mylimą sūnų Bernardą, Anicijo diecezijos švento Teofredo vienuolyno abatą, vyrus tikrai išsimokslinusius, pagirtino gyvenimo ir elgesio, turinčius malonę skelbti evangeliją ir dėl to mums ir minėtiems broliams [kardinolams] malonius; juos tų pačių brolių patarimu nutarėme pasiųsti specialiais savo ir minėtojo sosto pasiuntiniais pas tave ir į tau pavaldų kraštą, kad jie aiškintų tau ir tavo karalystei evangeliją, skelbtų dievą ir mūsų viešpatį Jėzų Kristų ir išganingai jus mokytų tikrosios ir šventosios, katalikiškosios ir apaštališkosios Romos bažnyčios tikėjimo tiesos, kad tu ir tavo tauta jų išganingų pamokymų dėka pažinę patį dievo sūnų Jėzų Kristų, taptumėte verti priimti krikšto sakramento, per kurį jūs gal dar nesate atgimę, stiprybę ir, laikydamiesi krikščionių tikėjimo, šlovintumėte garbingą jo vardą. Toliau, kadangi aukščiau minėtus klausimus nurodytuose pirmajame, o taip pat antrajame laiškuose išdėstęs mums ir mūsų broliams, minėtiems kardinolams, kreipeisi į mus užtarimo, skųsdamasis minėtuoju magistru ir broliais, mes, atidžiai apsvarstę, - tai išplaukia iš mūsų pasitikėjimo ir nuoširdaus palankumo - ir [atsižvelgdami] į tai, kad neatsisakai priimti tuose reikaluose mūsų ir pačios bažnyčios sprendimo, paklusniai jam nusilenki ir su pasitikėjimu prašai pagalbos, mes, po to, kai tu priimsi tikėjimą ir sugrįši į bažnyčios globą, tam magistrui ir broliams savo laišku nurodysime ir, viešpačiui veikiant per apžvalgų apaštalų sosto išmintingumą, liepsime, kad jie visiškai atsisakytų [tau daryti] bet kokių nemalonumų, nuostolių ir skriaudų ir kad įsipareigotų su tavim gyventi broliškai ir taikoje, be kurios kaip reikiant negali būti pagarbintas taikos kūrėjas; lygiai taip pat, kadangi pagal apaštalą mes esame visiems skolininkai teisybėje, dėl tų visų straipsnių, bylų ir skundų, kurių, kaip rašai, tu turi su minėtuoju magistru ir broliais arba prieš juos, mes, gavę tavo laimingo atsivertimo ženklą, prižadame tau, tavo vaikams ir karalystei įvykdyti tokios palankios teisybės pilnybę ir taip saugiai ginti, kad tu, kuris mus ir minėtuosius mūsų brolius kardinolus, kaip pradžioje sakoma, drauge su savo vaikais išsirinkai tėvais, vertai galėsi džiaugtis tokių tėvų pasirinkimu ir tuo, kad tu mumyse ir minėtoje Romos bažnyčioje radai tai, ką buvai tikėjęs rasti tėvo ir motinos pagalboje. Bet ir minėtiems vyskupui bei abatui mes pavedėme, kad jie stengtųsi svarstyti bei tvarkyti visus tuos klausimus, [kurie kyla] tarp tavęs, minėtojo magistro ir brolių čia kalbamuose kraštuose ir kurie lies dievo garbinimą ir jo šlovę, katalikų tikėjimo išaukštinimą, apaštalų sosto garbę, bažnyčių ir vargšų palengvinimą, sielos ir kūno gerovę. Todėl tavo kilnybę labai prašome, skatiname bei primygtinai raginame, kad tuos [asmenis], vyskupą ir abatą iš pagarbos dievui, minėtajam apaštalų sostui bei mums ir lyg mus jų asmenyje palankiai priimtumei ir garbingai su jais elgtumeis, jų išganingais pamokymais remtumeis, o tiems katalikų krikščionims, kurie gyvena pas tave, būtumei teisingas, gailestingas, palankus bei malonus ir leistumei, kad tasai vyskupas ir abatas ir kiti tinkami, turį malonę skelbti evangeliją, asmenys, kuriuos jie laikys vertais panaudoti tokioms skelbimo pareigoms, galėtų laisvai skelbti Jėzų Kristų tiems krikščionims ir kitiems, tau pavaldiems netikintiesiems. Duota Avinjone. [[Category:Laiškai]] 1453 1513 2006-08-02T10:23:21Z Kvitas 13 red Jonas XXII ir t. t. mylimiems sūnums vargšų ir ligonių globėjos, šventosios jeruza[limiškės] Marijos teutonų [ordino] magistrui ir broliams [siunčia] pasveikinimą ir t.t. Šviesos tėvas, iš kurio, kaip žinoma, nusileidžia kiekvienas gėris ir kiekviena tobulybės dovana, lietuvių ir daugelio rusų karaliaus, kilnaus vyro Gedimino dvasią, atrodo, kaip sužinojome iš jo nuolankiausių mums ir mūsų broliams, šventosios Romos bažnyčios kardinolams, atsiųstų laiškų, parengė pažinti ir priimti katalikų tiesos šviesą; dėl to pagal to paties karaliaus nuolankų bei primygtinį pageidavimą pasirūpinome pasiųsti į tą kraštą garbingą mūsų brolį, Elektos vyskupą, Bartolomiejų ir mylimą sūnų, Anicijo diecezijos švento Teofredo vienuolyno abatą, Bertrandą, vyrus tikrai mokytus, anksčiau puikiai pasižymėjusius dideliuose ir sunkiuose reikaluose bei karštus katalikų tikėjimo platintojus, specialiais apaštalų sosto pasiuntiniais, turėdami viltį, kad iš jų rankų tasai karalius ir kiti minėtojo krašto kunigaikščiai bei kilmingieji su savo žmonėmis, atgimę per švento krikšto vandenį, priims tikrą bei šventą katalikų tikėjimo mokymą ir evangelijos tiesą. Kadangi tasai karalius dėl kai kurių neišspręstų, ginčijamų ir neaiškių klausimų - visa tai jis išdėsto laiškuose, - skųsdamasis jumis, neatsisako paklusti mūsų ir mūsų bažnyčios teismui, dargi net prašo su pasitikėjimu mūsų pagalbos tuose reikaluose, mes, trokšdami, kad jis ir visi netikintieji atsiverstų į katalikų tikėjimą, ir norėdami, kiek mes su dievo pagalba įstengiame, palankumu visa tai ugdyti ir geradarybėmis skatinti, jus visus labai prašome, raginame bei reikalaujame, griežtai įpareigodami paklusti šventosios klusnybės įžadui, kad, kai tik tasai karalius, dievui padedant, priims katalikų tikėjimą, jūs visiškai liautumėtės daryti jam ir jo karalystės žmonėms kokių nors nemalonumų, nuostolių bei skriaudų; dargi mes norime, kad jūs su tuo karaliumi ir kitais to krašto asmenimis, kurie atsivers į katalikų tikėjimą, gyventumėte broliškai ir taikoje, be kurios negali būti tinkamai garbinamas taikos kūrėjas. Mes gi, kadangi pagal apaštalą esame visiems skolininkai teisybėje, dėl aukščiau minėtų neišspręstų, ginčijamų ir neaiškių klausimų po to karaliaus atsivertimo į katalikų tikėjimą galvojame nedelsiant įvesti aukščiausią teisingumą ir tuo būdu įgyvendinti apaštališkąsias pareigas rūpintis [visais]. Duota Avinjone, birželio 1 d., aštuntaisiais [popiežiavimo] metais. [[Category:Laiškai]] 1454 1514 2006-08-02T10:24:17Z Kvitas 13 Tebus jums žinoma, kad mes... pasiųstieji nuo ponų apaštališkojo sosto legatų, nuo pono arkivyskupo ir nuo Rygos miesto tarybos pas Lietuvos karalių ... atvykome į jo miestą Vilnių šeštadienį po Visų šventųjų šventės; apie mišparų metą jis pakviesdino mus pas save. Kai atvykome pas jį, jis sėdėjo su tarėjais savo menėje; mes įteikėme jam ponų legatų, pono arkivyskupo, Eželio ir Dorpato vyskupo bei Rygos tarybos laiškus; jis juos priėmė maloniai. Paskui jam pasakėme, kad pagal apaštališkojo viešpaties ir aukščiau paminėtų ponų pavedimą turime su juo aptarti reikalus; jis atsakė, kad tas laikas nepatogus, nes mes atėjome tiesiog iš kelionės ir po jos nuovargio mes turį pailsėti, būti geros ir džiaugsmingos nuotaikos. Sekantį rytą mes nuėjome pas brolius pranciškonus klausyti mišių ir prieš mišias kalbėjomės su broliu Mikalojum, klausdami jį, ar karalius yra to paties nusistatymo, kaip jis buvo rašęs apaštališkajam viešpačiui ir visam pasauliui, primygtinai prašydami jo patarimo; iš jo mes sužinojome, kad jis priklauso karališkajai tarybai; [jį prašėme], kad dėl krikščionybės meilės mus pamokytų, kokiu būdu mes galėtume atlikti apaštališkojo viešpaties mums pavestą reikalą; jis atsakė, kad ankstesnis [karaliaus] nusistatymas yra pakitęs tiek, kad jis visai nebenorįs priimti Kristaus tikėjimo; tačiau jokio kito patarimo iš jo negalėjome išgauti ir taip įėjome į bažnyčią klausyti mišių. Po mišių kalbėjomės su broliu Henriku ir Bertoldu, broliais pranciškonais, teiraudamiesi patarimo, kaip ir ankstesniu atveju; jie atsakė, kad karalius turėjęs gerą pasiryžimą, bet, deja, susiklosčius kitoms [aplinkybėms], jis visiškai pasikeitęs ir pasidaręs priešingas; jie patys per visus metus nėra buvę jo taryboje, o dalyvaudavo tik brolis Mikalojus, kurį jie net įtarė dėl tos nelaimės ir dėl atsigręžimo nuo to kilnaus pasiryžimo, kuris gavo pradžią šventosios dvasios įkvėpimu. Tuo tarpu, kai buvome mišių, karalius pasiuntė [pakviesti] brolį Mikalojų; mes gi po mišių norėjome grįžti į svetainę, brolio Bertoldo lydimi; atvyko karaliaus pasiuntinys ir pašaukė brolius Bertoldą ir Henriką pas karalių. Po valgio karalius pasiuntė [žmogų] pakviesti mus; atėję mes radome jį savo menėje drauge su savo tarėjais, kurių buvo apie dvidešimt; tai mums labai nepatiko, nes tikėjomės jį rasti patį vieną. Po to, kai pasitarėme tarpusavyje, mums tapo aiškus tas jo sumanymas: iš čia mes supratome, jog jis yra atsisakęs [ankstesnio pasiryžimo]; norėdami laimėti jo palankumo, mes pradėjome kalbėti apie ponų [legatų] atvykimą ir apie procesą prieš [teutonų ordino] brolius ir apie belaisvių ir jų turtų sugrąžinimą po taikos sudarymo; dėl to jis labai dėkojo ir džiaugėsi. Paskui jam papasakojome, kokiu būdu jis savo laiškus buvo pasiuntęs ponams Rygos tarėjams, pažymėdamas, kad negalįs siųsti savo pasiuntinių į tą miestą su laiškais, nes praėjusiais metais jis pasiuntė pasiuntinį į tą miestą, o jis kelyje buvo suimtas, badu marintas ir žiauriai nukankintas; jis prašęs [Rygos] tarėjų, kad jie patys ką nors iš saviškių nusiųstų su jo laiškais ir jo reikalais pas apaštališkąjį viešpatį ir kad nesigailėtų išlaidų, nes atėjęs laikas, kuris tuo nežymiu daiktu sprendžia tikrai didelį dalyką; dėl to apsidžiaugę tarėjai pasiuntė mane ... su jūsų laišku pas viešpatį mūsų aukščiausią kunigą, kuris, tarpininkaujant ponui arkivyskupui, jūsų laišką priėmė su neapsakomu džiaugsmu ir liepė sekančią dieną sušaukti į konsistoriją kardinolus ir jiems išdėstė jūsų valią pagal tai, kas buvo rašyta jūsų laiške; ten buvome ponas arkivyskupas ir aš. Bet [popiežius] taip greitai negalėjo rasti tinkamų asmenų tokiam dideliam ir išganingam darbui įvykdyti; tačiau, praėjus vos trumpam laikui, jis pasiuntė garbinguosius Kristuje tėvus ir ponus ... su pilnais įgaliojimais pagal jūsų pageidavimą, kaip jūs buvote rašę apaštališkajam viešpačiui ir arkivyskupui; jie, laiminant viešpačiui, sveiki atvyko į Rygą drauge su ponu arkivyskupu, o mus pasiuntė pas jus, norėdami perduoti linkėjimus, kad jūsų reikalai klostytųsi vis geriau; jie yra pasiųsti parengti jūsų atsivertimą, kurio siekdami ir jus, ir jūsų tėvai yra padėję daug pastangų; su dideliu nekantrumu jie nori jus pamatyti, nes jie yra pasiųsti dėl jūsų išganymo ir dėl jūsų karalystės išaukštinimo. Po to karalius paklausė, ar mes žinome, kas buvo parašyta laiškuose, kuriuos jis buvo paskyręs apaštališkajam viešpačiui, ponui arkivyskupui ir visam pasauliui. Atsakėme, kad laiškų mintis buvo ta, kad jis norįs priimti Kristaus tikėjimą ir apsikrikštyti. Tada jis atsakė, kad nebuvo liepęs to rašyti, tačiau, jei brolis Bertoldas tai parašė, tai tegu ant jo galvos ir krinta. „Bet jei kada nors galvojau apie tai, tepakrikštija mane velnias". Paskui jis tvirtino, jog apaštališkąjį viešpatį jis norįs laikyti tėvu, kaip rašė, nes „jis yra vyresnis už mane; ir kitus tokius [asmenis] laikysiu tėvais, ir poną arkivyskupą panašiu būdu laikysiu tėvu, nes jis yra vyresnis už mane; o tuos, kurie vienmečiai su manimi, laikysiu broliais, o kurie jaunesni už mane - sūnumis"; krikščionims jis leidžiąs savo die vą garbinti pagal savo papročius, rusams pagal savo apeigas, lenkams pagal savo papročius, „o mes garbiname dievą pagal savo apeigas, ir visi turime vieną dievą". Ir, trumpai pasakius, jis ištisai patvirtino laiškų turinį, išskyrus tiktai krikštą, - kad jis nenorįs krikštytis. Ir dėl to jis pasakė tokius žodžius: „Ką jūs kalbate man apie krikščionis? Kur atrasime didesnių skriaudų, didesnės neteisybės, smurto, nedorumo ir turto gobšumo, jei ne tarp krikščionių žmonių, o ypač tarp tų, kurie dedasi dorais vienuoliais, kaip, pavyzdžiui, kryžiuočiai, tačiau kurie daro visokį pikta: jie ėmė nelaisvėn vyskupus, grūdo juos į kalėjimus ir laikė ten dideliame varge, kol jie nesutiko su jų norais, kai kuriuos ištrėmė, dvasininkus ir vienuolius išžudė, Rygos miestui padarė didžiausios žalos ir nieko neištesėjo, ką jie priesaikomis buvo pažadėję nuo pat pirmojo tosios krikščionybės daigyno atsiradimo; akivaizdžiausiai tai įvyko praėjusiais metais, kai žemės valdovų pasiuntiniai buvo čia, jų visų pritarimu, be jokios prievartos visų krikščionių vardu sudarė taiką ir ją priesaikomis patvirtino ir, be to, pabučiavo kryžių, o tučtuojau po to jie visiškai nieko nesilaikė, ką buvo priesaikomis sutvirtinę, nes nužudė mano pasiuntinius, kuriuos, kaip buvome sutarę, pasiunčiau patvirtinti taiką; bet ne tik juos, o daugelį kitų ir daugelį kartų jie žudė, grobė, rakino pančiais ir žiauriai su jais elgėsi; todėl dėl tokio [jų elgesio] nebetikiu visomis jų priesaikomis". Sekančią dieną mes nuėjome į pranciškonų bažnyčią ir išklausėme mišių. Po mišių, kai jau buvome sugrįžę į savo svetainę ir pavalgę, karalius atsiuntė pas mus savo pasiuntinius iš tarybos [žmonių], kurie teiravosi mūsų, ar mes norime laikytis taikos, kuri buvo sudaryta, ir kurie [iš taikos sutarties dalyvių] nori laikytis ir kurie nenori laikytis, ir ar yra tokių, kurie nori laikytis taikos; jis pats esąs pasirengęs laikytis taip, kaip pasižadėjo, o tuos, kurie nenorį jos laikytis, jis pats pasiryžęs priversti juos laikytis jėga; taigi tuo reikalu jis prašė atsakymo. Mes, pasitarę tarpusavyje, atsakėme, kad dabar, kai karalius yra atsisakęs to savo kilniojo sumanymo, apie kurį jis pranešė apaštališkajam viešpačiui, ponui arkivyskupui ir visam pasauliui, nežinome, ką sumanys daryti ponai pasiuntiniai, arkivyskupas ir jo sufraganai; bet jei jis nutartų pasiųsti savo pasiuntinius drauge su mumis, tie jį geriau galėtų painformuoti dėl taikos laikymosi ar nesilaikymo. Šitas [pasiūlymas] jam patiko su ta sąlyga, kad mes paimtume tuos pasiuntinius savo atsakomybėn, kad jie galėtų saugiai nuvykti ir sugrįžti; taip ir padarėme. Paskui, sekančią dieną, karaliaus vertėjas, krikščionis, pakvietė mus į pranciškonų buveinę. Ten radome jo, būtent, karaliaus, įgaliotinį su jo tarėjais; drauge dalyvavo broliai dominikonai ir pranciškonai; taigi tasai karaliaus įgaliotinis paklausė pranciškonų, kas parengė pirmąjį laišką, pasiųstą apaštališkajam viešpačiui. Brolis Henrikas atsakė, kad jis parašęs laišką, su kuriuo karalius į [Rygos] miestą pasiuntė savąjį pasiuntinį, su kuriuo kelyje buvo pasielgta netinkamai, nes jis buvo įmestas į kalėjimą ir badu marintas, tačiau laiškas viešpačiui popiežiui buvo nugabentas. Tada jis paklausė brolio Bertoldo, ar ne jis parašęs laišką [apie tai], kad karalius norįs krikštytis. Tąsai atsakė, kad parašęs paskutinį laišką, kuris buvo pasiųstas per Rygos tarybą, ir jame užrašęs tik tai, kas buvo padiktuota karaliaus: kad jis norįs būti klusniu sūnumi ir pasiduoti šventosios motinos bažnyčios globai, priimti krikščionis ir, trumpai tariant, platinti Kristaus tikėjimą, nes jis supratęs, jog gyvena klaidoje. Įgaliotinis taip atsakė: „Taigi tu prisipažįsti, kad jis tau neliepė rašyti apie krikštą?" Tada patsai Bertoldas ir brolis Mikalojus iš dominikonų ordino atsakė ir mes visi [atsakėme], kad būti klusniu sūnumi ir pasiduoti šventosios motinos bažnyčios globai yra ne kas kita, kaip pasikrikštyti. Tada įgaliotinis ir brolis Mikalojus atsakė, kad brolis Bertoldas yra tasai, kuris taip supainiojęs karaliaus reikalus, ir, taip pareiškę, išėjo. Išeinant jiems, mes prisispyrę prašėme įgaliotinį, kad gautume galimybę pasikalbėti su karaliumi vienui vieni ir asmeniškai; jis pasakė, jog pranešiąs karaliui. Tačiau kitą dieną karalius atsiuntė tą patį savo įgaliotinį su kai kuriais kitais iš savo tarybos, kurie turėjo su mumis slaptai pasikalbėti, nes asmeniškai karalius negalėjo su mumis kalbėtis, kadangi jis buvo užsiėmęs totoriais. Ir tokiu būdu mes pradėjome jiems dėstyti visą reikalą pagal tai, kaip mes buvome įpareigoti mūsų valdovų, ir, kiek įmanydami, išaiškinome jiems, prašydami, kad jie per pasitarimą paaiškintų karaliui, kad, jei jis pasiliktų tvirtas ir pastovus savo gerame sumanyme, jis ir visa jo giminė pasiektų tokios garbės, kokią turi šioje žemėje bet kuris krikščionių karalius, ir dar didesnės, o taip pat išaukštintų savo karalystę. Be to, [pasakėme], kad apaštališkasis viešpats suteikė tiems mūsų ponams legatams visą valdžią, kurią jis turi asmeniškai, ir [galią] kiekvieną karaliaus pageidavimą išpildyti dvigubai gausiau; trumpai tariant, jis gali pasidaryti toks galingas ir didelis valdovas bei karalius, koks begali būti šiame pasaulyje. Be to, mes paprašėme, kad jis [karalius] pasiųstų atsakymą ponams mūsų legatams, arkivyskupui ir miestui savo laišku; jie pasakė, kad karalius norįs tai padaryti ir pasiųsti jį su savo pasiuntiniais; [tačiau] jis to nepadarė. Šie yra dalykai, kurie įvyko vėliau ir kuriuos slapta išgirdome apie šį reikalą. Paskui mes išgirdome iš brolio Henriko, brolio Bertoldo ir kitų brolių ir net pasauliečių, kad Prūsijos broliai davė daug drabužių ir brangenybių įtakingesniems Žemaičiuose ir kad dėl to jie sukilo prieš karalių, sakydami, kad, jei jis priimsiąs tikėjimą, jie [esą pasiryžę] nukariauti jį patį, jo sūnus bei visus jo šalininkus ir, padedami teutonų namo brolių, išvaryti iš jo karalystės ir visai išnaikinti. Tokie grasinantieji žodžiai daug kartų tais metais buvo kartojami karaliaus akivaizdoje; panašius grasinančius žodžius prieš jį kalbėjo ir rusai; dėl to karalius esąs atsigręžęs nuo tikėjimo, kad net nedrįstąs daugiau kalbėti apie krikštą. Be to, iš tų pačių brolių pranciškonų girdėjome, jog jie girdėję iš vieno dominikono, brolio Mikalojaus draugo, o taip pat ir mes iš jo lūpų išgirdome, bet tik slapta mūsų ratelyje, kad brolis Mikalojus jam pasakęs tokius žodžius: „Vieną kartą aš sėdėjau su karaliumi susitikimo metu; tada karalius pradėjo kalbėti apie savo atsivertimą, prašydamas mano patarimo, ką daryti. Aš atsakiau: man atrodo, kad jūs neišmintingai darote; jūs išsirinkote tėvu Rygos arkivyskupą, o jis pats negali apsiginti, nes ilgą 12 metų laikotarpį išsėdėjo Romos mieste savaisiais reikalais ir dar ligi šiol nepabaigė; todėl kokiu būdu jus apgins tas, kuris pats negali sau padėti, o apaštališkasis viešpats yra taip toli, kad anksčiau, negu jis ateis jums į pagalbą, jūs būsite visiškai ir ištisai sunaikintas; bet jei jūs norite tuo keliu eiti, tada jūs turite išsirinkti kitą, galingą karalių, pavyzdžiui, Vengrijos arba Bohemijos karalių; jie galėtų jus apginti bei apsaugoti". Dar daug dalykų šituo klausimu girdėjome, tačiau negalime prisiminti. Paskui, kai jau turėjome išvykti, nuėjome pas karaliaus vertėją tėvą Henekiną ir pasakėme jam tokius žodžius: „Henekinai, tu esi krikščionis žmogus ir privalai mylėti Kristų ir krikščionių tikėjimą; tai tu, kaip mes žinome, ir darai iš visos širdies. Mes tave labai prašome krikšto, kurį tu priėmei, vardu pagalvoti apie savo sielos išganymą ir apie paskutinį Kristaus teismą, kur kiekvienas turės atiduoti apyskaitą apie visus savo regimus ir slaptuosius darbus, pasakyti mums tiesą, ar karalius buvo taip sumanęs, kaip jis parašė viešpačiui mūsų aukščiausiajam kunigui dėl savo atsivertimo ir Jėzaus Kristaus tikėjimo priėmimo, nes mes sužinojome, jog tu buvai vertėju tarp karaliaus ir brolio Ber[toldo], kai tas rašė aukščiau minėtą laišką". Jis atsakė į tai, tik prašydamas, kad tai, ką jis pasakys, mes išlaikytume paslaptyje kaip per išpažintį, nes, jei kas sužinos, jisai neteksiąs gyvybės: „Jūs, ponai, taip giliai sujaudinote mane [savo prašymu], kad aš turiu jums pasakyti tiesą. Aš žinau, kad karalius tvirtai buvo pasiryžęs atsiversti, nes su dideliu noru parašydino laišką; bet kodėl jis nuo to atsisakė, nežinau; žinoma, velnias pasėjo savo sėklą; vėl, kaip pirma, prašau jus išlaikyti tai paslaptyje". Vėliau dar girdėjome iš vieno brolio pranciškono, kad viena moteris iš karalienės šeimynos jam kaip paslaptį papasakojusi, jog karalius tuo metu, kai mes ten buvome, po pasikalbėjimo su mumis, pasiėmęs su savim savo giminaitį Erudą, pasitraukė į savo miegamąjį ir visą naktį labai graudžiai verkė ir, padaręs pertrauką, vėl pradėjęs verkti; ir taip jis daręs tris kartus kiekvieną naktį; taigi pagal tai ta moteris galėjo spręsti, jog jis taip darė dėl to, kad buvo priverstas atsitraukti nuo savo pradėtojo sumanymo. [[Category:Laiškai]] 1455 1515 2006-08-02T10:26:12Z Kvitas 13 Garbingiems ir kilniems vyrams ponams Liubeko tarėjams Rygos miesto tarėjai [siunčia] atsidavimo ir pagarbos pareiškimą, [linkėdami] visokių gėrybių gausybės. Kai kurių patikimų liudininkų pranešimu ir net iš autentiškų raštų, būtent, iš oficialių dokumentų, tapo mums žinoma, jog teutonų namo ordino broliai savo laiškais jums labai biauriai apšmeižė mus ryšium su Lietuvos karaliaus laiškais, kuriuos jums, tarpininkaudami tam karaliui, pasiuntėme praėjusią vasarą; minėtieji broliai teigia, kad tie [laiškai] esą mūsų parašyti ir aprūpinti antspaudu; mes savo tiesos žodžiu patvirtiname, kad tokio dalyko mūsų [elgesyje] nei dievas nei žmonės neregėjo ir nepatyrė, lygiai taip pat ir tame, kad taikos sutartis yra tikra. Iš tikrųjų, Livonijos ir Estijos žemių valdovai, o visų pirma minėtojo ordino broliai - visi vieningai ir susitarę, bet kiekvienas atskirai - pasiuntė oficialius pasiuntinius pas tą aukščiau minėtą Lietuvos karalių, kad jie ištirtų ir patikrintų teisingumą tų nuostatų, kuriuos jie sužinojo iš laiškų, pasiųstų paties karaliaus jums ir kitiems žymiesiems miestams ir kitų [miestų] valdovams Teutonijoje ir mūsų, Rygos, provincijoje. Kai tie pasiuntiniai nuvyko pas kalbamąjį karalių su jo laiškais, kuriuos minėjome aukščiau, ir po to, kai jie buvo perskaityti ir sutikrinti visų pasiuntinių akivaizdoje, karalius ryšium su tuo viešai pripažino savu prie rašto prikabintąjį antspaudą, o taip pat straipsnius, kurie buvo suformuluoti laiškuose pagal jo tartuosius žodžius. Ir vėlei karalius, paklaustas, ar jis stengsis laikytis minėtųjų straipsnių, atsakė: „Tegul atvyksta pas mane viešpaties popiežiaus legatai, kurių atvykimo laukiu su didžiausiu nekantrumu; o ką aš turiu savo širdyje, tai žino tik dievas ir aš". Ir tokiu būdu kiekvieną tų laiškų straipsnį jis tikrai patvirtino savaisiais svarstymais, kaip ir visi minėtieji iš to karaliaus grįžę pasiuntiniai... liudijo. Todėl minėtieji pasiuntiniai sudarė tvirtą taiką su tuo karaliumi ir jo žmonėmis visų krikščionių vardu ne iš baimės ar prievartos, bet atsižvelgdami į neatidėliotiną reikalą ir naudą krikščionybei. Ją [pripažino] aukščiau minėtieji pasiuntiniai ir visų pirma minėtųjų teutonų namo brolių pasiuntiniai, būtent, brolis Jonas iš Levenborgo, Mintaujos komtūras, ir brolis Otonas Bramhornas; jie, paklausti garbingo riterio, vieno pasiuntinybės dalyvio pono Voldemaro iš Rozeno, keturiais atvejais atsakė, jog iš savojo teutonų namo ordino pusės jie turį visišką laisvę ją sudaryti ar jos atsisakyti; visų pirma minėtieji broliai savo ir ordino vardu, o kiti pasiuntiniai drauge su paminėtaisiais broliais, pasiųstais išvardytų žemių valdovų, savo ir savo valdovų vardu prisiekė jos nepažeisti ir saugoti; ir raštus, sudarytuosius dėl minėtos taikos, išvardytieji broliai sustiprino savo antspaudais drauge su kitų visų pasiuntinių antspaudais, atiduodami vis minimajam karaliui kalbamosios taikos paliudijimui ir garantijai, kaip jūs pamatysite minėto rašto nuoraše, kurį šio laiško įteikėjas turi parodyti jums ir kitiems, kad [jį galėtumėte] palyginti su. minėtojo karaliaus atsakymu, minėtų pasiuntinių pateiktais klausimais ir su kitais tų laiškų straipsniais, išdėstytais plačiau. Taigi teutonų namo broliai atsisakė tos taikos, nors jų aukščiau minėtieji pasiuntiniai, kaip sakyta, sudarė tvirtą taiką, davę nurodytojo ordino vardu priesaiką ir dėl tikrumo paženklinę ją savo antspaudais; [jie nusikalto] dievui, teisingumui ir [daro] sunkų nuostolį visiems Livonijos ir Estijos krikščionims ir tiems sutarties dalyviams, kurie nepritaria tiems broliams ir neatsisako nuo kalbamosios taikos, būtent, ponui Eželio vyskupui ir jo diecezijai, Dorpato miestui ir mums. Todėl mes, viešpačiui laiminant, jokiu būdu nenorime tapti priesaikos laužytojais ir kitų tokiais būti laikomi; o jie viešai ir slaptai visokiomis, kokiomis tik begali, klastomis jai [sutarčiai] priešinasi, ir toji [priežastis] mums yra aiškesnė, negu kitiems. Iš tikrųjų, tik šią žiemą minėtojo teutonų namo ordino magistras ir broliai, bučiuodami kryžių, sudarė taiką su rusais Naugarde tomis sąlygomis, kad visiems mūsų bendrapiliečiams, kurie atvyksta į Naugardą, būtų atimama laisvė ir turtas; taigi tie rusai minėtųjų mūsų piliečių turtą pasiėmė, o juos pačius išdavė kalbamiems broliams; tai oficialiai visų akivaizdoje večėje ir taryboje paskelbė kunigaikštis ir posadnikas ten pat Naugarde, tokį atsakymą davė tie patys naugardiečiai kai kuriems mūsų piliečiams: esą, jie pasisavinę visai ne užgintu būdu ir kad jų gyvybės ir turto atžvilgiu jie pritaikę teisės numatomą apsaugą; tik bendra ten buvusių tada pirklių iš jūsų miesto ir kitų miestų pagalba jie buvo paleisti visiškon laisvėn; už tai jums ir jiems esame be galo dėkingi. Tačiau netrukus po to, kai į Naugardą atvyko aukščiau minėtasis brolis Otonas Bramhornas - jis, kaip buvo sakyta, Lietuvoje drauge su kitais pasiuntiniais sudarė žinomąją taikos sutartį, davęs priesaiką savo ir savo čia dažnai minimo ordino vardu, - jis, remdamasis anksčiau sudarytąja sutartimi, vėl suėmė kai kuriuos ten, Naugarde, tada pirmiau paleistuosius mūsų pasiturinčiuosius piliečius; tik dievo malonės ir tų pirklių, apie kuriuos buvo kalbėta, palankumo bei pagalbos dėka jie vėl buvo išvaduoti iš kalėjimo ir paleisti į laisvę. Tokių ir kitokių nepakenčiamų nuoskaudų jie mums padaro nebaudžiami ir neįspėdami tik dėl to, kad mes, dievo malonei mus saugant, kaip anksčiau sakėme, nenorime ir patys būti, ir kitų būti laikomi priesaikos laužytojais ir neneigiame, kaip to nori minimieji teutonų namo broliai, žinomosios taikos sutarties. Bet dėl to, kadangi Varmijos vyskupas ir bažnyčios kapitula (galimas daiktas, kitų asmenų skatinami) pradėjo rašinėti, jog mes, esą, geisdami įsigyti laikinų, greitai išnykstančių turtų, neva nusikalstamu, ydingu klastingu bei klaidingu būdu ieškodami prasimaitinimo, esame įžūliai sufabrikavę laiško pradžioje minėtus dalykus, - taigi į tai atsakome ir norime jums visiškai aiškiai pareikšti, kad mes, kiek tai priklauso nuo mūsų, nutarėme dėti pastangas stiprinti žinomąją taiką ir per mūsų pasiuntinius drauge su kitais anksčiau minėtų kraštų - Livonijos ir Estijos - valdovų pasiuntiniais atvirai veikti visos krikščionybės naudai; tačiau, iš kitos pusės, mums skaisčiau už šviesą aišku, kad minėtieji teutonų namo broliai stengiasi sulaužyti kalbamąją taiką dėl prekių, kurias jie turi susikrovę savo pilyse, būtent, Daugpilyje, Mintaujoje ir Rozitėje, o taip pat kituose pasienio su lietuviais įtvirtinimuose arba esančiuose netolimoje kaimynystėje, nes tose pilyse ir įtvirtinimuose minėtieji broliai su tais lietuviais slapta, be kitų dalyvių pritarimo, laikosi atskiros, prekybos tikslais sudarytos, taikos sutarties. Toliau, dar prieš tai, kai buvo sudaryta toji dažnai minimųjų pasiuntinių bendroji aukščiau minėtoji taika su karaliumi [Gediminu] ir jo pavaldiniais, garsus valdovas, katalikas, Mazovijos kunigaikštis, kuris neseniai to paties Lietuvos karaliaus dukterį krikščioniškomis apeigomis paėmė žmona, dideliai primygtinai prašydamas, iš to karaliaus gavo lietuvių kariuomenės pagalbai prieš savo priešus, būtent, norėdamas įvesti ją į savo tetos, Dobrynės kunigaikštienės, žemę, tačiau toji [kariuomenė] skubiai buvo grįžusi į savo kraštą dar prieš kalbamosios taikos sudarymą. Be to, tasai žemių, būtent, Dorpato diecezijos ir Danijos karaliaus valdų, nuniokojimas buvo padarytas anksčiau, negu minėtasis karalius pasiuntė kokį nors laišką, o jie ėmėsi tos [veiklos], nepaisydami nieko ir prieš pažadus, duotus jums raštu ir žodžiu, ir dargi prieš raštus ir žodžius, skirtus jums asmeniškai. Jūs turite žinoti - tai mes sakome gerai žinodami, - kad tokie [žmonės], kokios padėties jie bebūtų, minėtaisiais [savo poelgiais] veikia prieš teisingai sudarytą taikos sutartį ir kad mes visu rimtumu esame pasirengę, kai tik bus iš mūsų pareikalauta, įrodyti kalbamosios taikos tikrumą dokumentais, sutvirtintais vienos ir kitos pusės antspaudais, būtent, minėtojo Lietuvos karaliaus ir išvardytų visų pasiuntinių; be to, jūs jokiu būdu neturite laikyti tiesa to, ką jūsų garbingiems asmenims ant mūsų parašė minėtasis vyskupas, Varmijos bažnyčios kapitula ir kai kurie vienuoliai. Dargi jų kilniuosius asmenis šiuo laišku maloniai ir labai įdėmiai prašome, kad tuo atveju, jei kas nors, kaip jau sakyta, imsis kalbėti ir rašyti prieš išdėstytą reikalą, teikitės niekuo nepatikėti, kol neišgirsite mūsų raštiško atsakymo; iš kitos pusės, [Jus prašome] būti mums palankiais, ginti, teikti mums pirmenybę ir mus palaikyti dėl mūsų pasirengimo nuolat jums patarnauti visuose reikaluose; už tai jums ir jūsų [žmonėms], kuriems tik galėsime, esame pasirengę atsilyginti. Ir minimąjį laišką jums su dideliu malonumu seniai jau būtume pasiuntę, bet to negalėjome padaryti dėl didelio atstumo ir minėtųjų teutonų namo brolių užpuldinėjimų; jie neleidžia bet kokį laišką išvežti už krašto ribų, ir dėl to, kad tie broliai nesilaiko abipusių susitarimų, kurie buvo tarp jų ir mūsų suderinti ir sudaryti Peronoje, sutvirtinti dažnai minimų žemių - Livonijos ir Estijos - valdovų priesaikomis ir raštais; jie taip pat mums neleidžia naudotis savo laisvėmis, kurios taikiu būdu iš seno mums priklauso pagal mūsų privilegijas ir nepriklausomybę. Mes bijome — apie tai turime tikrų žinių, — jog netrukus iš tų brolių pusės gali iškilti mums didelio karo ir nesantaikos pavojus ir, jei mes ko nors ėmėmės prieš [tokį karą] mūsų gynybai, tikrai žinokite ir mes šaukiamės liudininku visagalį dievą tėvą ir mielaširdystės motiną mergelę Mariją, kad mes tai darysime dėl mūsų teisingo reikalo ir dėl būtinų priemonių mūsų gynybai; jus visus labai įdėmiai ir maloniai prašome, kad drauge su mumis [melstumėte] patį teisybės teikėją dievą ir tos teisybės globėją švenčiausiąją mergelę Mariją, kad jie teisingąją pusę globotų ir gintų. Amen. [[Category:Laiškai]] 1456 1516 2006-08-02T10:26:55Z Kvitas 13 Gediminas lietuvių ir rusų karalius. Gerbiamiems Kristuje tėvams ir ponams Dorpato ir Erzelio vyskupams, Revelio žemės viršininkui, o taip pat Rygos miesto tarėjams ir visiems kitiems, su mumis gyvenantiems taikoje, [siunčiame] draugišką pasveikinimą su visokių gėrybių linkėjimais. Jums visiems ir kiekvienam atskirai pranešame ir su savo širdies skausmu skundžiamės, kad toji taika, kuri buvo padaryta tarp mūsų ir jūsų ir sustiprinta raštu iš abiejų pusių ir viešpaties popiežiaus patvirtinta, dabar be jokios mūsų kaltės yra nedraugiškai pažeidinėjama brolių kryžiuočių iš teutonų namo; jie nesilaiko tos sutarties formuluotės, kad tie, kurie nebenori laikytis taikos, turi prieš du mėnesius ją atšaukti; [tačiau] jie, visa tai paniekinę ir nepaisydami jokios teisybės, padarė mums labai daug žalos mūsų valdžiai priklausančiose žemėse kaip tokie žmonės, kurie užmiršo savo išganymą. Pirmiausia, jie [padarė žalą] tuo, kad pagrobė šešis pasienio gyventojus, kurie buvo priversti iš jų išsipirkti, o du žiauriai nužudė. Paskui jie visus kelius tiek sausumoje, tiek vandenyje taip apstatė savo sargybomis, kad niekas niekur nuo mūsų pas jus arba nuo jūsų pas mus negali praeiti, nors tai tiesiog prieštarauja abiejų pusių išduotų raštų nuostatams. Taip pat jie užmušė vieną medžiotoją iš Upytės, o du nusivedė į nelaisvę. Taip pat pagrobė Voinatai tris žirgus, kuriuos nuvarė pas brolį, vardu Ungnade. Taip pat jie būtų užėmę mūsų pilį Medelą, jei ją nebūtume spėję įtvirtinti, bet vis dėlto daug žmonių jie užmušė, o kitus su savim išsivedė. Taip pat jie žiauriai nuniokojo Polocko žemę, pagrobė ir išsivarė žmonių ir žirgų, iš kurių dalį grąžino, o dar 20 asmenų, darydami nemenką žalą savo sieloms, priverstinai pasilaiko. Taip pat [jie užpuolė], tik gavėnią praleidę, tą pačią žemę ir vėl, kaip plėšrūs vilkai, žiauriai išžudė kardu aštuoniasdešimt žmonių, kai kuriuos išsivarė su savim, [kartu pagrobdami] penkiasdešimt puikių žirgų, drabužių ir kitokių gėrybių, kurių negalima ir suskaičiuoti. Taip pat [negrąžino] tikrai apie 300 nusikaltusių pavaldinių, kurie [pabėgo] iš mūsų valdomo krašto; jie juos priglobė ir nė vieno iš jų negrąžino. Tuo būdu tą visą [žalą] ir dar labai daug [nuostolių], kuriuos išskaičiuoti čia neįmanoma, mums padarė minėtieji broliai kryžiuočiai po to, kai buvo sudaryta kalbamoji taika ir jos veikimo metu; jie nebijo dievo, negerbia žmonių ir [elgiasi] kaip žmonės, kurie tiki tik savo rankos jėga; tačiau jums visiems žinoma, kad tokiems šios taikos pažeidėjams yra skirta bausmė. Tačiau mes, stengdamiesi būti jums teisingi ir palankūs, iki šio meto jiems niekur nepadarėme jokios skriaudos, nors minėtosios taikos dingstimi žalos apturėjome be galo daug; dėl to, ką reikia toliau daryti arba su kuo mums reikia laikytis taikos, apie tai praneškite mums kiek galima greičiau. Duota Vilniuje šventosios trejybės dienoje. Patikimumo ženklan nutarėme pridėti prie šio laiško mūsų antspaudą. Taip pat ir tame dalyke jie pažeidė ištikimybę, kad jie užtikrino saugumą mūsų pasiuntiniams vykstant pas juos, o po to, kai tie nuvyko, juos paėmė į nelaisvę, išskyrus Lesę, kurį sužaloję paleido; kas atsitiko su kitais, iki šios dienos nežinome; jie pasilaiko jų žirgus ir visus kitus daiktus. Taip pat po to, kai mus pasiekė žinia, jog ponas arkivyskupas [Fridrichas] grįžo iš kurijos, mes pasiuntėme pas jį savo pasiuntinį, teiraudamiesi dėl jo sveikatos; jie minėtąjį pasiuntinį pakorė. Taip pat taikos sutartyje buvo [pažymėta], kad jie turi grąžinti dvi pilis, būtent, Daugpilį ir Mežuotnę; to jie nepadarė. Visą tą minėtąją žalą turėjome kalbamosios taikos laikotarpiu. Be to, jie, kur tik gali, stengiasi šią taiką suardyti..., pagal savo išgales [pakenkti] mūsų žmonėms. Tuo būdu taika tarp mūsų ilgai trukti negali, jei nerasite šiame reikale kitos išeities. [[Category:Laiškai]] 1457 1517 2006-08-02T10:27:43Z Kvitas 13 Viešpaties vardan amen. Tais pačiais 1326 metais, indikte VIII, šventojo tėvo ir viešpaties, dieviškąja apvaizda popiežiaus Jono XXII dešimtaisiais popiežiavimo metais kovo mėnesio antrą dieną, apie trečią valandą. Mano, viešojo raštininko, ir žemiau pasirašiusiųjų liudininkų akivaizdon stojęs vienas asmuo, vardu Lesė, kilniojo valdovo viešpaties Gedimino, lietuvių ir daugelio rusų karaliaus, pasiuntinys, šiuos ar panašius žodžius pareikšdamas, taip pasakė: „Gerbiamieji ponai ir visų pirma tu, kunige ir viešasis raštininke, aš esu įpareigotas pareikšti savo valdovo Gedimino, lietuvių karaliaus, vardu, kurio, kaip žinote, esu oficialus pasiuntinys ir juo buvau daug kartų ir, ką sakau, kalbu pagal jo širdies norą; taigi noriu, kad jūs aiškiai žinotumėte, jog minėtasis karalius, mano valdovas, su visais savo pavaldiniais, su jam paklūstančiais [žmonėmis] ir su norinčiais prisijungti prie jo prižada tvirtai laikytis taikos, kuri buvo neseniai sudaryta tarp krikščionių ir mūsų, lietuvių, kuri Romos kurijos patvirtinta ir mūsų pono arkivyskupo ir viešpaties [popiežiaus], apie kurį kalbėta pradžioje, pasiuntinių, abato ir vyskupo, paskelbta; mūsų šią taiką skelbiąs raštas yra čia pas jus, o mes savo krašte turime jūsų; be to, jūs čia turite tą taiką patvirtinantį raštą, [duotą] minėtojo viešpaties popiežiaus; taigi tų raštų, sudarytų taikos ir jau minėtojo patvirtinimo reikalu, nuostatus jis pasižada tvirtai užlaikyti, jei tik nebus priverstas neišvengiamo reikalo gintis nuo savo priešų užpuolimų, kurių kasdien, kaip visiems žinoma, esame varginami; juk po to, kai minėtoji taika buvo sudaryta ir patvirtinta, mūsų karaliaus žmonės buvo imami nelaisvėn, apiplėšiami ir žiauriai žudomi, kaip aiškiai žinoma jau paties viešpaties karaliaus pasiuntinių atveju. Tikrai, kai minėtoji taika buvo sudaryta ir patvirtinta, tada, kaip ir dabar, savo viešpaties karaliaus pasiuntiniu, kaip jums visiems žinoma, į šiuos kraštus buvau [paskirtas] aš; [taigi tada] Ašradėje aš drauge su savo palyda ir draugais teutonų namo brolių buvome paimti nelaisvėn, apiplėšti, iš pilies į pilį vežiojami, ieškant progos žiauriai nužudyti, ir todėl labai sunkiomis sąlygomis užlaikomi iki to meto, kol minėtieji viešpaties popiežiaus pasiuntiniai savo protestais, žygiais ir jiems suteiktais įgaliojimais mus visai išvadavo iš nelaisvės ir pančių drauge su mums atimtuoju turtu; jiems viešpats mūsų dievas teatlygina už mus. Tačiau kartu su manim pasiųstuosius mano draugus, būtent, rusus, po nelaisvės grąžinę jiems turtą, pakeliui, kai jie grįžo į savo kraštą, tie patys broliai Daugpilio pilyje vėl apiplėšė. Ir kadangi dėl visa to mes skundžiamės, jie stengiasi visokiais būdais kaip gali apjuodinti mūsų viešpaties, minėtojo karaliaus, ir visų mūsų lietuvių gerą vardą apaštališkojo viešpaties, kardinolų, karalių, valdovų, miestų ir visų kitų krikščionių akyse kaip tik tuo, kad mes, esą, atsisakę minėtosios taikos; o tai visiškai netiesa, nes iki šiol taip negalvojo nei pats mūsų viešpats karalius, nei kas nors kitas iš mūsiškių, išskyrus, kaip buvo sakyta - o tai dievas tenugręžia nuo mūsų - tą atvejį, jei iškiltų kokia nors neišvengiama būtinybė; juk jau mes patyrėme, kad minimieji teutonų namo broliai nesilaiko, kaip to reikalauja aukščiau minėtoji sutartis, to kalbamosios taikos nuostato, kad visi keliai sausumoje ir vandenyje kiekvienam visur turi būti laisvi. Ta [sauvalė] visiškai išaiškėjo laivų, vadinamų „lodigen", atveju: tie [laivai] su prekėmis išsirengė kelionėn į Rusią, o tie broliai, kaip mus pasiekė žinia, Daugpilio tvirtovėje juos paėmė ir, padarę jiems sunkių nuostolių, neleido jų toliau į tą kraštą, į kurį jie plaukė; taip buvo ir su gurguolėmis, kurios neseniai vyko į Lietuvą ir kurios su dideliu vargu ir išlaidomis buvo nuvažiavusios didesnę kelio dalį: jie jas užgrobė, prekes atėmė, o kai kuriuos [pirklius] tie broliai, sukaustę retežiais, nusivedė į savo tvirtovę Mintaują, tam tikrą laiką laikė juos žiauriai suėmę, o paskui juos privertė, nebaigus prekybinių reikalų, grįžti į savo kraštą. Todėl, kai mūsų minėtąjį karalių pasiekė žinia, jog kalbamosios taikos nuostatų visiškai nesilaikoma, jis mane, kol bus tiriama tikroji padėtis dėl minėtų įvykių, pasiuntė į Prūsiją pas teutonų namo brolius išsiaiškinti dėl jau minėtosios taikos laikymosi: kodėl jie nesilaiko to jos straipsnio, kur buvo sutarta, kad visi pasiuntiniai turi teisę laisvai ir saugiai keliauti per visų krikščionių ir lietuvių žemes. Paskui minėtasis mūsų karalius Gediminas pasiuntė savo pasiuntinius - jiems vadovavo [žmogus], vardu Kursą - į Livonijos kraštą; juos Ašradėje minėtieji broliai suėmė ir laikė nelaisvėje, taip pat jų neleido nuvykti pas tuos valdovus, pas kuriuos jie kaip tik buvo siųsti. Vėliau broliai panašiai pasielgė su jau minėtaisiais pasiuntiniais ir Mintaujoje. Todėl ir mūsų karalius, ir mes visi nepaprastai ir neišreiškiamu būdu stebimės ir stebėtis nepaliaujame, kad minėtieji teutonų namo broliai, kaip matyti, visiškai nepaiso savo viešpaties popiežiaus, kuris, kaip jūs tvirtinate, atstovauja dievui žemėje ir yra viso pasaulio valdovas ir viešpats, nes jie visiškai nesistengia laikytis nuostatų kaip tik tos taikos, kurią patvirtino pats viešpats popiežius. Be to, mūsų minėtasis viešpats karalius pageidauja ir tokia yra jo valia, kad tuojau pat būtų pas jį pasiųsti pasiuntiniai, kurie išsamiai paaiškintų visus aukščiau išdėstytus įvykius". Rašyta Rygoje, tais pačiais viešpaties metais, tuo pačiu indiktu bei popiežiavimo metais, tą patį mėnesį ir dieną, kaip minėta viršuje, dalyvaujant garbingiems ir pasitikėjimo vertiems vyrams - teismo tarnautojui ponui Jonui Langezidei, Ernestui iš vienuolyno, Henrikui iš Kalmero, Hermanui iš vienuolyno ir Henrikui Mejei, specialiai tuo reikalu kviestiems bei prašytiems liudininkams. R[aštininko]a[ntspaudo]v[ieta] Ir aš, Arnoldas iš Vifliuzeno, šventosios Romos imperijos įgaliojimu viešasis raštininkas, viską, kas išdėstyta aukščiau, pažodžiui, kaip girdėjau, užrašiau ir išdėsčiau šia, viešai nusistovėjusia, forma, o taip pat prašomas padėjau įprastą savo parašą. [[Category:Laiškai]] 1458 1518 2006-08-02T10:28:40Z Kvitas 13 Ši yra taika, kurią sudarė Livonijos magistras ir Lietuvos karalius ir išreiškė tokiais žodžiais: [1] Nuo Eviastos žiočių tiesiog tuo keliu, kurį valdo Lietuvos karalius Gediminas, Nicevros kryptimi ir nuo Eviastos žiočių per Dauguvą iki dvarvietės, kuri vadinasi Uspaldė, ir nuo jos tiesiog į tą kaimą, kuris vadinasi Stripainė, aukščiau to kaimo nei už kelio, nei tame kelyje nei Lietuvos, nei magistro žmonės neturi kėsintis į kieno nors gyvybę ar turtą. Štai Lietuvos žemės, kurias liečia ši taika: Balnikė, Kedraichė, Nemensijanė. [2] Toliau taikos žemė turi eiti nuo Eviastos to upelio, kuris vadinasi Pedenė, kryptimi ir toliau nuo to upelio pagal senąją taiką į Adzelę. Taikos žemėje ir aukščiau taikos žemės nei viena, nei kita kariuomenė negali kėsintis į kieno nors gyvybę ar į turtą. [3] Toliau, Dauguva turi būti laisva kiekvienam pirkliui, ar jis būtų krikščionis ar pagonis, aukštyn ir žemyn važiuojant, žiūrint pagal tai, kaip teka Dauguva; taip pat [laisvi turi būti] visi upeliai, kurie įteka į ją aukščiau Eviastos. [4] Toliau, vokiečių pirklys saugus dėl savo gyvybės ir turto gali važiuoti per Rusią ir Lietuvą taip toli, kiek siekia Lietuvos karaliaus valdžia. [5] Toliau, keliai abiejose Dauguvos pusėse, žemiau Eviastos žiočių, turi būti saugūs kiekvienam pirkliui tiek toli, kiek jis gali nusviesti ietį. [6] Jei bus toks atvejis, kad žmogus, kuris negyvena taikos žemėje, atvyks į taikos žemę, tai jis turi būti saugus; ir jei tas, kuris gyvena taikos žemėje, išvyktų iš jos ir būtų užmuštas, tai negalima kaltinti nė vienos pusės: nei magistro, nei karaliaus. [7] Toliau, pirklys gali keliauti netrukdomas tuo keliu, kuris vadinasi laisvuoju keliu: kai atvyksta vokiečių pirklys į Lietuvos kraštą arba Rusią, tai jis gali keliauti, kur jis nori; lygiai taip pat rusų arba lietuvių pirklys, kai jis atvyksta į Rygą: jis gali keliauti Livonijos krašte, kur jis nori ir taip toli, kiek siekia magistro valdžia. [8] Toliau, jei vokiečių pirklys lietuvių krašte numirtų kaip krikščionis, jo turtas turi ir toliau priklausyti tam pirkliui; jei jis būtų užmuštas [vokiečių] kariuomenės, karalius neturi būti už tai kaltinamas; lygiai taip pat, jei lietuvių kariuomenė įžygiuotų į krikščionių kraštą ir ten užmuštų savo pirklį, ar jis būtų rusas ar lietuvis, tai magistras neturi būti už tai kaltinamas. [9] Toliau, jei iš vokiečių pirklio Lietuvoje ar Rusioje būtų kas pavogta, tai turi būti teisiama ten, kur tai įvyksta; jei bus taip, kad vokietis pavogs iš ruso ar lietuvio, lygiai taip pat turi būti teisiama ten, kur tai įvyksta. [10] Jei bus taip, kad vokiečiai susiginčys tarpusavyje Lietuvoje ar Rusioje, tai jie turi ginčą pernešti į Rygą, ir ten jis turi būti sprendžiamas; lygiai taip pat, jei rusai ar lietuviai susiginčys tarpusavyje magistro krašte, tai jie turi kreiptis į savo vyresniuosius. [11] Toliau, jei vokiečių pirklys susiginčytų su lietuviu ar rusu arba rusas ar lietuvis su vokiečiu, tai turi būti sprendžiama ten, kur tai įvyksta. [12] Jei lietuvis ar rusas per taikos žemę pabėgs į krikščionių kraštą ir atsineš su savim turtą, o karalius nutars patvirtinti, kad tas turtas priklauso kitam, turtas turi būti grąžintas; tas pat, jei pabėgs žmogus iš krikščionių krašto per taikos žemę į Lietuvą arba Rusią ir atsineš su savimi turtą, o magistras ar krašto maršalkas nutars patvirtinti, kad turtas priklauso kitam, tas turtas turi būti grąžintas; jei lietuvis ar rusas pabėgs į krikščionių kraštą per taikoje neminėtą žemę ir atsineš su savimi turtą, tas turtas gali būti negrąžinamas; ir jei pabėgs žmogus per taikoje neminėtą žemę iš krikščionių krašto į Lietuvą arba Rusią ir atsineš su savimi turtą, turtas gali būti negrąžinamas. [13] Toliau, iš abiejų pusių savivališkai neturi būti daromi suvaržymai [pirkliams]. [14] Be to, jei lietuvis ar rusas nori iškelti ieškinį vokiečiui dėl seno dalyko, jis turi kreiptis į tą, kuriam tasai žmogus pavaldus; lygiai taip pat turi daryti vokietis Lietuvoje arba Rusioje. Toji taika sudaryta tūkstantis trys šimtai trisdešimt aštuntaisiais dievo gimimo metais, visų šventų dienoje, pagal magistro, krašto maršalko ir daugelio kitų kilmingųjų, o taip pat Rygos miesto tarybos sutikimą; jie tuo reikalu pabučiavo kryžių; ir pagal Lietuvos karaliaus, jo vaikų ir visų jo bajorų sutikimą; jie tuo reikalu taip pat atliko savo šventąsias apeigas; ir pagal Polocko vyskupo, Polocko karaliaus ir miesto, pagal Vitebsko karaliaus ir Vitebsko miesto sutikimą; jie visi, patvirtindami minėtąją taikos sutartį, pabučiavo kryžių. Šios taikos nepakeičiamo galiojimo laikas - dešimt metų. [[Category:Laiškai]] 1459 1519 2006-08-20T05:41:18Z Dirgela 16 '''Paragvajaus himnas''' {| cellpadding="3" !'''Originalas (Ispanų k.)'''||'''Vertimas''' |- |'''Chorus''' :Paraguayos, ¡República o Muerte! :nuestro brío nos dio libertad; :ni opresores, ni siervos alientan :donde reina unión e igualdad. || :&nbsp; <!-- keep this here for alignment --> :Paragvajiečiai: Respublika arba Mirtis! :Mūsų dvasia mums davė laisvę :Nei engėjų, nei vergų nebėra :kur vienybės ir laisvės karalystė. |- |'''Verse I''' :A los pueblos de América, infausto :tres centurias un cetro oprimió, :mas un día soberbia surgiendo, :"¡Basta!" —dijo, y el cetro rompió. :Nuestros padres, lidiando grandiosos, :ilustraron su gloria marcial; :y trozada la augusta diadema, :enalzaron el gorro triunfal. || :&nbsp; <!-- keep this here for alignment --> :Amerikų liaudis, nelaimei, :Buvo engiama skeptro tris amžius :Bet vieną dieną pakilo pirmyn, :„Gana!“, ji pasakė, ir sulaužė skeptrą. :Mūsų tėvai didingame mūšyje, :Parodė savo karinę šlovę; :Ir sutriuškinę impozantišką diademą, :Iškėlė triumfo kepurę. |- |'''Verse II''' :Nueva Roma, la Patria ostentará :dos caudillos de nombre y valer, :que rivales —cual Rómulo y Remo— :dividieron gobierno y poder. :Largos años —cual Febo entre nubes— :viose oculta la perla del Sud. :Hoy un héroe grandioso aparece :realzando su gloria y virtud... || :&nbsp; <!-- keep this here for alignment --> :Naujoji Roma, Tėvynė didingai parodys :Du kaudilijus: didingo vardo ir drąsos :Kurie, varžovai, kaip Romulas ir Remas :Pasidalino valdžią ir jėgą. :Daug metų, per kuriuos Febė tarp debesų :Matėsi lyg paslėptas Pietų perlas, :Šiandien didis herojus iškyla :Keldamas jos šlovę ir dorybę... |- |'''Verse III''' :Con aplauso la Europa y el Mundo :la saludan, y aclaman también; :de heroísmo: baluarte invencible, :de riquezas: magnífico Edén. :Cuando entorno rugió la Discordia :que otros Pueblos fatal devoró, :paraguayos, el suelo sagrado :con sus alas un ángel cubrió. || :&nbsp; <!-- keep this here for alignment --> :Europa ir pasaulis sveikina plodami :Ir taip pat pripažindami :Neįveikiamą heroizmo bastioną, :Stebuklingą lobių Edeną. :Kai nesantaika sudundėjo aplink :Fatališkai užvaldžiusi kitus, :Paragvajiečiai, šventoji žemė :Buvo apdengti angelo sparnais. |- |'''Verse IV''' :¡Oh! cuán pura, de lauro ceñida, :dulce Patria te ostentas así :En tu enseña se ven los colores :del zafiro, diamante y rubí. :En tu escudo que el sol ilumina, :bajo el gorro se mira el león. :Doble imagen de fuertes y libres, :y de glorias, recuerdo y blasón. || :&nbsp; <!-- keep this here for alignment --> :O, kokia tyruma, laurų apsupta, :Mylymoji Tėvyne, šiuo būdu tu parodai save. :Tavo vėliavoj matomos spalvos :Safyrų, deimantų ir rubinų. :Tavo herbe, kurį saulė nušviečia, :Po kepure matomas liūtas. :Dvigubas paveikslas laisvų ir stiprių, :ir šlovingų atmintis ir viršūnė. |- |'''Verse V''' :De la tumba del vil feudalismo :se alza libre la Patria deidad; :opresores, ¡doblad rodilla!, :compatriotas, ¡el Himno entonad! :Suene el grito: "¡República o muerte!", :nuestros pechos lo exhalen con fe, :y sus ecos repitan los montes :cual gigantes poniéndose en pie. || :&nbsp; <!-- keep this here for alignment --> :Iš bjauraus feodalizmo kapo :Tautos dieviškumas kyla laisvai; :Engėjai, klaupkitės! :Patriotai, giedokite himną! :Teskamba giesmė, „Respublika arba Mirtis“! :Mūsų krūtinės jį iškvėpia su tikėjimu, :Ir kalnai kartoja jo aidą :Kaip kylantys gigantai. |- |'''Verse VI''' :Libertad y justicia defiende :nuestra Patria; tiranos, ¡oíd! :de sus fueros la carta sagrada :su heroísmo sustenta en la lid. :Contra el mundo, si el mundo se opone, :Si intentare su prenda insultar, :batallando vengar la sabremos :o abrazo con ella expirar. || :&nbsp; <!-- keep this here for alignment --> :Mūsų Tėvynė gina laisvę ir teisingumą; :Tironai: klausykit! :Įstatymai šventojoje chartijoje :Parems heroizmą kovoje. :Prieš pasaulį, jei šis nesutiktų, :Jei pasaulis išdrįstų įžeisti jos saugumą, :Kovodami atkeršyti sieksim :Ar žūsim ją apkabinę. |- |'''Verse VII''' :Alza, oh Pueblo, tu espada esplendente :que fulmina destellos de Dios, :no hay más medio que libre o esclavo :y un abismo divide a los dos. :En las auras el Himno resuene, :repitiendo con eco triunfal: :¡a los libres perínclita gloria!, :¡a la Patria laurel inmortal! || :&nbsp; <!-- keep this here for alignment --> :Pakilk, o Liaudie, tavo spindintis kalavijas :Kuris smogia Dievo žiežirbomis, :Nebėra viduriniojo sluoksnio tarp laisvo ir vergo :Ir bedugnė dalina į dvi dalis. :Švelniame brize aidi himnas, :Atkartojamas triumfo aido: :Laisviesiems, didžioji šlovė! :Tėvynei, laurai nemirtingi! |} [[Kategorija:Himnai]] 1460 1520 2006-08-20T05:42:46Z Dirgela 16 naujas Tai yra aukščiausio lygio kategorija. 1461 1522 2006-08-20T05:43:22Z Dirgela 16 [[Kategorija:Klasifikavimas]] 1462 1523 2006-08-20T12:11:30Z Dirgela 16 iš wp '''Sveika, Marija''' - viena populiariausių katalikų maldų. ===Tekstas=== ''Sveika, Marija, malonės pilnoji! ''Viešpats su Tavimi! ''Tu pagirta tarp moterų, ''ir pagirtas Tavo Sūnus Jėzus. ''Šventoji Marija, Dievo Motina, ''Melsk už mus, nusidėjėlius, ''Dabar ir mūsų mirties valandą. ''Amen. === Lotynų k. === ''Ave Maria, gratia plena,<br/> ''Dominus tecum,<br/> ''benedicta tu in mulieribus,<br/> ''et benedictus fructus ventris tui Jesus.<br/> ''Sancta Maria mater Dei,<br/> ''ora pro nobis peccatoribus, nunc, et in hora mortis nostrae.<br/> ''Amen.<br/> [[Kategorija:Maldos]] 1463 1524 2006-08-20T12:11:56Z Dirgela 16 nauja [[Kategorija:Religija]] 1464 1526 2006-08-20T12:13:23Z Dirgela 16 typo [[Kategorija:Klasifikavimas]] 1465 1527 2006-08-25T09:03:22Z 217.83.125.46 please see at oldwikisource Please see [[:oldwikisource:Talk:The bull of Pope Urbon VI to establish a Vilnius archdiocese]]‎, maybe it is for you. [[:oldwikisource:User:-jkb-]], [[Naudotojas:217.83.125.46|217.83.125.46]] 09:03, 25 Rugpjūčio 2006 (UTC) 1537 1605 2006-09-09T17:49:16Z Dirgela 16 {| !Tekstas rusų kalba!!Vertimas į lietuvių kalbą |- |align=right valign=top|''Muzika M.A. Aleksandrovo''<br>''Tekstas Ž.S. Michalkovo ir G. El-Registano'' |align=right valign=top|''Vertė [[Antanas Venclova|A. Venclova]] '' |- | Союз нерушимый республик свободных <br>Сплотила навеки Великая Русь. <br>Да здравствует созданный волей народов <br>Единый, могучий Советский Союз! ''Priedainis:'' <br>Славься, Отечество наше свободное, <br>Дружбы народов надежный оплот! <br>Партия Ленина — сила народная <br>Нас к торжеству коммунизма ведет! Сквозь грозы сияло нам солнце свободы, <br>И Ленин великий нам путь озарил: <br>На правое дело он поднял народы,¹ <br>На труд и на подвиги нас вдохновил! ''Priedainis'' В победе бессмертных идей коммунизма <br>Мы видим грядущее нашей страны, <br>И Красному знамени славной Отчизны <br>Мы будем всегда беззаветно верны! ''Priedainis'' | Laisvųjų respublikų sąjunga amžiams <br>Tvirčiausiai Didžiosios Rusios suburta, <br>Tarybų mūs Sąjunga, šauniai gyvuoki, <br>Galinga, vieninga, tautų sukurta! ''Priedainis:'' <br>Savo Tėvynę mes šlovinam laisvąją, <br>Jungia tautas čia draugystė tvirta! <br>Veda subūrusi į komunizmą mus <br>Lenino partija - liaudies jėga! Per audrą mums laisvė lyg saulė žėrėjo, <br>Didysis mums Leninas rodė kelius: <br>Į kovą teisingą tautas jis pakėlė,¹ <br>Ir darbui, ir žygiams jis įkvėpė mus! ''Priedainis'' Laimėsim, taurių komunizmo idėjų <br>Į ateitį šviesią pirmyn vedami, <br>Ir būsime mūsų garbingos Tėvynės <br>Raudonajai vėliavai ištikimi! ''Priedainis'' |- |colspan=2|¹'''Pastaba''' 1944 metų variante šioje vietoje buvo minimas [[Stalinas|Stalino]] vardas, sekančias dvi eilutes skaitant kaip: Нас вырастил Сталин — на верность народу, <br>На труд и на подвиги нас вдохновил! |} [[Kategorija:Himnai]] 1538 1610 2006-09-23T13:07:12Z Martynas Patasius 17 "Sukurta" (priskirta kategorijai) [[Kategorija:Klasifikavimas]] 1539 1611 2006-09-23T13:51:24Z Martynas Patasius 17 =Lietuvos Valstybės Konstitucija= Vardan Dievo Visagalio, Lietuvos Tauta, dėkingai minėdama garbingas savo sūnų pastangas ir kilnias aukas, Tėvynei išvaduoti padarytas, atstačius nepriklausomą savo Valstybę, ir norėdama nutiesti tvirtus demokratingus jos nepriklausomam gyvenimui pagrindus, sudaryti sąlygas teisingumui ir teisėtumui tarpti, ir patikrinti visų piliečių lygybę, laisvę ir gerovę, o žmonių darbui ir dorai tinkamą Valstybės globą, per savo įgaliotus atstovus, susirinkusius į Steigiamąjį Seimą, 1922 metų rugpiūčio mėnesio l dieną priėmė šią Lietuvos Valstybės Konstituciją. ==I. Bendrieji dėsniai.== ===1 straipsnis=== Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika. Suvereninė Valstybės Valdžia priklauso Tautai. ===2 straipsnis=== Valstybės valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. ===3 straipsnis=== Lietuvos Valstybėje neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitucijai. ===4 straipsnis=== Lietuvos teritorijos sienos gali būti keičiamos tik įstatymo keliu. ===5 straipsnis=== Administracinį Lietuvos teritorijos padalinimą nustato įstatymas. Dėl vietos gyventojų reikalų ypatingumo iš atskirų Lietuvos sričių gali būti sudaryti autonominiai vienetai, kurių sienas ir teises nustato įstatymas. ===6 straipsnis=== Valstybės kalba - lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas. ===7 straipsnis=== Valstybės spalvos: geltona - žalia - raudona. Valstybės ženklas - baltas Vytis raudoname dugne. ==II. Lietuvos piliečiai ir jų teisės.== ===8 straipsnis=== Pilietybės teisė įgyjama ir jos nustojama einant atitinkamu pilietybės įstatymu. Svetimos valstybės pilietis gali būti priimtas Lietuvos pilietybėn, jeigu jis jau yra išgyvenęs Lietuvoje ne mažiau kaip dešimts metų. ===9 straipsnis=== Niekas negali būti kartu Lietuvos ir kurios kitos Valstybės pilietis. ===10 straipsnis=== Visi Lietuvos piliečiai, vyrai ir moters, yra lygūs prieš įstatymus. Negali būti teikiama ypatingų privilegijų nei mažinama teisių piliečiui dėl jo kilmes, tikėjimo, tautybės. ===11 straipsnis=== Piliečio asmuo neliečiamas. Traukti pilietis tieson galima tik įstatymuose nurodytais atsitikimais ir tvarka. Pilietis gali būti suimtas arba jo laisve suvaržyta tik užtikus jį nusikalstamąjį darbą bedarant, arba teismo valdžios organo nutarimu. Suimtajam piliečiui turi būti ne ilgiau kaip per 48 valandas įteiktas nutarimas dėl jo suėmimo ir nurodytas suėmimo pagrindas. Negavęs šio nutarimo suimtasis tuojau paleidžiamas. ===12 straipsnis=== Piliečio butas neliečiamas, įeiti į butą ir daryti jame kratą galima tik įstatyme nurodytais atsitikimais ir tvarka. ===13 straipsnis=== Pilietis turi tikėjimo ir sąžinės laisvę. Priklausymas kuriai tikybai arba išpažinimas pasaulėžiūros negali būti pagrindu nusikaltimui pateisinti ar atsisakyti nuo viešųjų pareigų. ===14 straipsnis=== Piliečiui laiduojama korespondencijos ir susižinojimo paštu, telefonu, telegrafu paslaptis. Išimtis gali būti daroma įstatyme nurodytais atsitikimais. ===15 straipsnis=== Piliečiams laiduojama žodžio ir spaudos laisvė. Ši laisvė galima suvaržyti tik įstatyme nurodytais atsitikimais, kada tai yra reikalinga dorai ar valstybės tvarkai apsaugoti. ===16 straipsnis=== Piliečiams pripažįstama laisvė daryti įstatyme nurodyta tvarka susirinkimus be ginklo ir neardant viešosios ramybės. ===17 straipsnis=== Piliečiams laiduojama draugijų ir sąjungų laisvė, jei jų tikslai ir vykdomosios priemonės nėra priešingos baudžiamiesiems įstatymams. ===18 straipsnis=== Einančio savo pareigas valdininko nuskriaustas pilietis turi teisės įstatyme nurodyta tvarka traukti jį teisman be jo vyresnybės leidimo ar sutikimo ir ieškoti nuostolių atlyginimo. ===19 straipsnis=== Kiekvienas pilietis turi peticijos į Seimą teisę. ===20 straipsnis=== Piliečiai turi įstatymų iniciatyvos teisę: 25 tūkstančiai piliečių, turinčių teisės rinkti į Seimą, gali patiekti Seimui įstatyme nurodyta tvarka įstatymo sumanymą, kurį Seimas privalo svarstyti. ===21 straipsnis=== Nuosavybės teisė saugojama. Piliečių turtas galima nusavinti įstatymo keliu tik viešajam reikalui esant. ==III. Seimas.== ===22 straipsnis=== Seimą sudaro Tautos atstovai. ===23 straipsnis=== Atstovai renkami visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, proporcingąja rinkimų sistema. Rinkimų tvarką ir atstovų skaičių nustato įstatymas. ===24 straipsnis=== Rinkti atstovus į Seimą turi teisės pilnateisiai Lietuvos piliečiai, vyrai ir moterys, turintieji ne mažiau kaip 21 metus amžiaus, o būti renkamiems - turintieji ne mažiau kaip 24 metus amžiaus. ===25 straipsnis=== Seimas renkamas trejiems metams. Kai valstybė veda karą, arba kai daugiau kaip pusėje jos teritorijos yra įvesta karo padėtis, Respublikos Prezidentas tam tikru aktu gali pailginti Seimo laiką, kuriam jis yra išrinktas. Toks Respublikos Prezidento aktas yra reikalingas Seimo patvirtinimo. ===26 straipsnis=== Naujojo Seimo rinkimai turi įvykti prieš pasibaigiant senojo Seimo kadencijai. Naujojo Seimo rinkimų dieną skelbia Respublikos Prezidentas. Naujojo Seimo kadencija prasideda kuomet baigiasi senojo Seimo kadencija. Seimas susirenka ne vėliau kaip po 30 dienų jo rinkimams pasibaigus. Dieną Seimui susirinkti skiria Respublikos Prezidentas. ===27 straipsnis=== Seimas leidžia įstatymus, įstatymų skelbimo tvarką ir jų įsiteisėjimo laiką nustato atskiras įstatymas. ===28 straipsnis=== Seimas prižiūri Vyriausybės darbus, duodamas jai paklausimų bei interpeliacijų ir skirdamas revizijas. ===29 straipsnis=== Seimo tvirtinimo yra reikalingi Valstybės biudžetas ir jo išpildymas. ===30 straipsnis=== Seimas tvirtina šias Vyriausybės daromas Valstybės sutartis: taikos sutartis, Valstybės teritorijos įgijimo, išsižadėjimo ar perleidimo sutartis, prekybos sutartis su kitomis valstybėmis, užsienio paskolas, sutartis, kurios visai ar dalinai naikina arba pakeičia esamuosius įstatymus, sutartis, kurios uždeda pareigų Lietuvos piliečiams, sutartis, kurios nustato tiesiogines arba netiesiogines monopolijos arba nusavinimo teises. ===31 straipsnis=== Seimo kompetencijoje yra pradėti ar baigti karas. Karo veiksmai gali būti pradėti be Seimo, kai priešininko šalis paskelbia Lietuvai karą, arba kai priešininkai, karo nepaskelbę, yra peržengę Lietuvos sieną. ===32 straipsnis=== Kilus karui, ginkluotam sukilimui ar kitokiems pavojingiems neramumams Valstybėje, Ministerių Kabinetui pasiūlius, Respublikos Prezidentas gali visoje Valstybėje arba tam tikrose jos dalyse įvesti karo arba kitą kurią nepaprastą padėtį, laikinai sustabdyti konstitucines piliečių teisių garantijas (11, 12, 14, 15, 16, 17 straipsnis) ir imtis priemonių pavojui atremti ar pašalinti, vartojant ir ginkluotą pajėgą, ir tuo pat metu apie visa tai turi pranešti Seimui, kuris tą Vyriausybės žingsnį tvirtina arba atmeta. ===33 straipsnis=== Seimas renka sau Pirmininką ir kitus Prezidiumo narius. Seimas priima savo darbui statutą, kuris turi įstatymo galios. ===34 straipsnis=== Seimo posėdžiai šaukiami Seimo nustatyta tvarka. Seimo Pirmininkas privalo sušaukti Seimą, jei to reikalauja Respublikos Prezidentas arba 1/4 dalis atstovų. ===35 straipsnis=== Kiekvienas atstovas, pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekia arba iškilmingai pasižada būti ištikimas Lietuvos Respublikai, saugoti jos įstatymus ir sąžiningai vykdyti Tautos atstovo įgaliojimus. Atstovas, kuris atsisako prisiekti ar pasižadėti, arba kuris prisiekia ar pasižada lygtinai, nustoja atstovo įgaliojimų. ===36 straipsnis=== Atstovai vadovaujasi tik savo sąžine ir negali būti jokių mandatų varžomi. ===37 straipsnis=== Atstovas dėl savo kalbų, pasakytų pareigas einant, negali būti teismo baudžiamas, tačiau už garbės įžeidimą gali būti traukiamas atsakomybėn paprastąja tvarka. ===38 straipsnis=== Atstovo asmuo neliečiamas. Atstovą suimti galima tiktai Seimui sutikus, išskyrus tuos atsitikimus, kada atstovas yra užtiktas nusikaltimo vietoje (in flagranti). Apie atstovo suėmimą ir suėmimo pamatą tokiu atsitikimu ne vėliau kaip po 48 valandų pranešama Seimo Pirmininkui, kuris praneša apie tai Seimui jo artimiausiame posėdyje. Seimas gali suimtąjam atstovui grąžinti laisvę. ===39 straipsnis=== Atstovai turi teisės nemokamai važinėti visais Lietuvos geležinkeliais. Atstovai už savo darbą gauna atlyginimą, kurį nustato įstatymas. ==IV. Vyriausybė.== ===40 straipsnis=== Vyriausybę sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministerių Kabinetas. ===41 straipsnis=== Respublikos Prezidentą renka Seimas. Respublikos Prezidentas renkamas slaptu balsavimu absoliutine atstovų balsų dauguma. Jei du kartu balsuojant nei vienas kandidatas negautų absoliutinės atstovų balsų daugumos, tad Respublikos Prezidentas renkamas iš dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų, ir išrinktu laikomas tas, kuris gaus daugiau balsų. Jei abu kandidatai gautų lygų skaičių balsų, išrinktu laikomas vyresnio amžiaus kandidatas. ===42 straipsnis=== Respublikos Prezidentas, pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekia arba iškilmingai pasižada visomis savo pajėgomis rūpintis Respublikos ir Tautos gerove, saugoti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. ===43 straipsnis=== Respublikos Prezidentu gali būti renkamas kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas atstovu į Seimą ir yra ne jaunesnis kaip 35 metų. ===44 straipsnis=== Respublikos Prezidentas yra renkamas trejiems metams. Respublikos Prezidentas eina savo pareigas ligi bus išrinktas kitas. Respublikos Prezidentas gali būti Seimo atstatytas 2/3 visų atstovų balsų dauguma. Tas pats asmuo negali būti renkamas Respublikos Prezidentu daugiau kaip dviem trimečiams paeiliui. ===45 straipsnis=== Respublikos Prezidentui išvažiavus iš Valstybės sienų arba susirgus ir laikinai nebegalint eiti pareigų, jį pavaduoja Seimo Pirmininkas. Respublikos Prezidentui atsistatydinus, jį atstačius, jam mirus arba susirgus ligi nebegalint daugiau eiti savo pareigų, yra renkamas kitas, tam laikui, kuris liko senojo Respublikos Prezidento neatprezidentautas. ===46 straipsnis=== Respublikos Prezidentas atstovauja Respublikai, akredituoja pasiuntinius ir priima svetimų valstybių pasiuntinius. ===47 straipsnis=== Respublikos Prezidentas kviečia Ministerį Pirmininką, paveda jam sudaryti Ministerių kabinetą, tvirtina sudarytą ir priima Ministerių Kabineto atsistatydinimą. ===48 straipsnis=== Respublikos Prezidentas skiria ir atleidžia Valstybės Kontrolierių. Valstybės Kontrolierius atsako Seimui, ir atsistatydina, Seimui išreiškus jam nepasitikėjimą. ===49 straipsnis=== Respublikos Prezidentas skiria ir atleidžia Respublikos valdininkus, kurių skyrimas ir atleidimas įstatymų yra jam pavestas. ===50 straipsnis=== Respublikos Prezidentas skelbia įstatymus. Seimo priimtieji įstatymai Respublikos Prezidento skelbiami per 21 dieną, skaitant nuo įstatymo įteikimo dienos. Respublikos Prezidentas turi teisės per 21 dieną, skaitant nuo įstatymo įteikimo dienos, grąžinti Seimui su savo pastabomis Seimo priimtąjį įstatymą antrą kartą apsvarstyti. Jei po to Seimas antru svarstymu priima tą patį įstatymą absoliutine visų atstovų balsų dauguma, tad Respublikos Prezidentas privalo jį paskelbti. Jei Seimas 2/3 visų atstovų balsais pripažįsta įstatymo paskelbimą esant skubotą, tad Respublikos Prezidentas neturi teisės grąžinti jį Seimui antrą kartą svarstyti. ===51 straipsnis=== Respublikos Prezidentas turi bausmės dovanojimo teisę. Dovanoti bausmę Ministeriams, kurie yra nusmerkti dėl tarnybos nusikaltimų, Respublikos Prezidentas gali tik Seimui sutikus. ===52 straipsnis=== Respublikos Prezidentas turi teisės paleisti Seimą. Naujam Seimui susirinkus, Respublikos Prezidentas perrenkamas. Naujojo Seimo rinkimai privalo įvykti ne vėliau kaip po 60 dienų Seimą paleidus. Naujojo Seimo kadencija prasideda nuo jo rinkimų dienos. ===53 straipsnis=== Respublikos Prezidentas yra vyriausias visų Respublikos ginkluotų pajėgų viršininkas. Už Respublikos ginkluotų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms atsako Seimui Ministerių Kabinetas ar atatinkamas Ministeris. Karo metu, Ministerių Kabinetui pasiūlius, Respublikos Prezidentas skiria Vyriausiąjį Kariuomenės Vadą. ===54 straipsnis=== Respublikos Prezidentas turi teisės dalyvauti Ministerių Kabineto posėdžiuose ir juose pirmininkauti, ir reikalauti iš Ministerių Kabineto ar atskirų Ministerių pranešimų raštu apie jų darbą. ===55 straipsnis=== Visi Respublikos Prezidento aktai, kad turėtų galios, privalo turėti Ministerio Pirmininko arba atatinkamo Ministerio parašą. Atsakomybė už aktą tenka jį pasirašiusiam Ministeriui. ===56 straipsnis=== Ministerių Kabinetas sudaromas iš Ministerio Pirmininko ir kitų Ministerių. Ministerių skaičių ir jų darbų paskirstymą nustato įstatymas. ===57 straipsnis=== Ministeris Pirmininkas pristato pasirinktus Ministerius Respublikos Prezidentui patvirtinti. Ministerius atleidžia Respublikos Prezidentas. ===58 straipsnis=== Pradėdami eiti savo pareigas, Ministeriai prisiekia arba iškilmingai pasižada bešališkai ir sąžiningai eiti savo pareigas ir pildyti Konstituciją bei įstatymus. ===59 straipsnis=== Ministerių Kabinetas atsako solidaringai Seimui už bendrą Vyriausybes politiką, o kiekvienas Ministeris skyrium atsako Seimui už savo darbą jam pavestoje valdymo srityje. Ministeriai turi turėti Seimo pasitikėjimą. Ministerių Kabinetas ir kiekvienas Ministeris turi atsistatydinti, jei Seimas stačiai pareiškia jiems nepasitikėjimą. ===60 straipsnis=== Ministerių Kabinetas ruošia ir pristato Seimui įstatymų sumanymus. Ministeriai, pasilikę mažumoje, spręsdami Ministerių Kabinete įstatymų sumanymus, turi teisės savo atskirą nuomonę ir jos pagrindus išdėstyti raštu, kuris įduodamas Seimui drauge su Ministerių Kebineto įnešamuoju sumanymu. ===61 straipsnis=== Ministerių Kabinetas vykdo Respublikos Konstituciją ir Įstatymus, veda Respublikos vidaus ir užsienio politiką, saugoja Respublikos teritorijos neliečiamybę ir vidaus tvarką. ===62 straipsnis=== Ministerių Kabineto posėdžiuose turi teisės dalyvauti patariamuoju balsu Valstybės Kontrolierius. ===63 straipsnis=== Iškelti Respublikos Prezidentui, Ministeriui Pirmininkui ar kitam kuriam Ministeriui baudžiamąją bylą dėl jų tarnybos nusikaltimų ar dėl Valstybės išdavimo turi teisės tik Seimas absoliutine visų atstovų balsų dauguma. Iškeltą bylą sprendžia Aukščiausiasis Lietuvos Teismas. ==V. Teismas.== ===64 straipsnis=== Teismas sprendžia eidamas įstatymais Respublikos vardu. ===65 straipsnis=== Teismo sprendimas negali būti keičiamas arba naikinamas kitaip, kaip tik teismo, įstatymuose nurodyta tvarka. Amnestija teikiama įstatymų keliu. ===66 straipsnis=== Teismų organizaciją, kompetenciją ir jurisdikciją nustato įstatymas. ===67 straipsnis=== Aukščiausiasis Teismas visai Respublikos teritorijai tėra vienas. ===68 straipsnis=== Teismas sprendžia administracijos įsakymų teisėtumą. ===69 straipsnis=== Teismas visiems piliečiams yra lygus. Karius dėl tarnybos nusikaltimų teisia tam tikri teismai. Ypatingieji teismai gali būti steigiami tik karo metu arba karo padėčiai esant. ==VI. Vietos savivaldybė.== ===70 straipsnis=== Valsčiams ir miestams laiduojama savivaldybės teisė įstatymų ribose. Vietos savivaldybės organų rinkimų pagrindan dedama visuotinis, lygus, tiesus ir slaptas balsavimas. ===71 straipsnis=== Savivaldybės organai rūpina Valstybės vietos valdymo reikalus įstatymuose nurodyta tvarka. Jie turi teisės uždėti mokesnių vietos savivaldybės reikalams, eidami tam tikrais mokesnių įstatymais. ===72 straipsnis=== Vyriausybė prižiūri, kad vietos savivaldybės organai eitų savo pareigas, ir kad jų darbas nebūtų priešingas Valstybės įstatymams. Vietos savivaldybės organų ginčo bylas su Vyriausybės organais galutinai sprendžia teismas. ==VII. Tautinių mažumų teisės.== ===73 straipsnis=== Tautinės piliečių mažumos, kurios sudaro žymią piliečių dalį, turi teisės įstatymų ribose autonomingai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus - liaudies švietimą, labdarybę, savitarpinę pagalbą - ir šiems reikalams vesti įstatyme nurodyta tvarka renka atstovaujamus organus. ===74 straipsnis=== Minėtos 73 straipsnis tautinės mažumos turi teisės, eidamos tam tikrais įstatymais, apkrauti savo narius mokesniais tautinės kultūros reikalams ir naudojasi teisinga dalimi sumų, kurios Valstybės ir savivaldybių yra skiriamos švietimo ir labdarybės reikalams, jei šių reikalų netenkina bendros Valstybės ir savivaldybės įstaigos. ==VIII. Respublikos gynimas.== ===75 straipsnis=== Visi Respublikos piliečiai dalyvauja jos teritorijos gynime įstatymuose nurodyta tvarka. ===76 straipsnis=== Respublikai ginti organizuojamos ginkluotos pajėgos. Ginkluotų pajėgų organizaciją, komplektavimo būdus, rūšį ir tarnybos laiką nurodo įstatymas. ===77 straipsnis=== Tų karių šeimoms ir patiems kariams, kurie eidami karo tarnybą nustojo savo sveikatos arba gyvybės, laiduojama valstybės globa ir aprūpinimas. ==IX. Švietimo reikalai.== ===78 straipsnis=== Vaikų auklėjimas yra tėvų aukščiausia teisė ir natūralinė pareiga. ===79 straipsnis=== Mokyklas steigia Valstybė, savivaldybės, visuomenės organizacijos ir atskiri asmenys. Visos mokyklos yra Valstybės priežiūroje įstatymų nurodytose ribose. ===80 straipsnis=== Religijos mokymas mokyklose yra privalomas, išskyrus mokyklas, įsteigtas vaikams, kurių tėvai nepriklauso jokiai tikybinei organizacijai. Religijos privalo būti mokoma pagal reikalavimus tos tikybinės organizacijos, kuriai priklauso mokinys. ===81 straipsnis=== Pradžios mokslas yra privalomas. Privalomojo pradžios mokslo įvedimo laiką ir tvarką nurodo įstatymas. Pradžios mokslas Valstybės arba savivaldybių laikomose mokyklose yra nemokamas. ===82 straipsnis=== Privatinės konfesinės mokyklos, jei jos išpildo įstatymų nustatytą programos minimumą, gauna iš Valstybės Iždo švietimo reikalams skiriamą biudžeto dalį, kuri atitinka, oficialiniai priklausančių tai tikybinei organizacijai, kurios mokslu tos mokyklos vedamos, Lietuvos piliečių ir mokinių skaičiui. ==X. Tikybos ir kulto dalykai.== ===83 straipsnis=== Visoms esamoms Lietuvoje tikybinėms organizacijoms Valstybė lygiai pripažįsta teisės tvarkytis taip, kaip jų kanonai arba statutai reikalauja, laisvai skelbti savo tikėjimo mokslą ir atlikti savo kulto apeigas, steigti ir tvarkyti savo kulto namus, mokyklas, auklėjimo ir labdarybės įstaigas, steigti vienuolynus, tikybines kongregacijas, brolijas, uždėti savo nariams mokesnių tikybinių organizacijų reikalams, įgyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir jį valdyti. Tikybinės organizacijos turi Valstybėje juridinio asmens teisių. Dvasininkai yra atleidžiami nuo karinės prievolės. ===84 straipsnis=== Valstybė pripažįsta naujai atsirandančias tikybines organizacijas, jei jų tikėjimo bei doros mokslas ir statutai neprieštarauja viešajai tvarkai ir dorai. Tokių organizacijų atsiradimo ir gyvavimo sąlygas nurodo įstatymas. ===85 straipsnis=== Gimimo, jungtuvių ar mirimo aktai, daromi tikinčiųjų pas jų dvasininkus, jei jie atitinka įstatyme nurodytajai formai, turi Lietuvoje juridinės galios, ir piliečiai nėra verčiami tų aktų kartoti kitoje įstaigoje. ===86 straipsnis=== Sekmadienius ir kitas Valstybės pripažintas šventes įstatymai saugoja, kaip poilsio ir dvasios pakilimo dienas. ===87 straipsnis=== Kariams turi būti suteikta laisvo laiko savo tikybos pareigoms atlikti. Ligoninėse, kalėjimuose ir kitose viešose įstaigose laikomiems žmonėms turi būti duodama galimybės savo tikybos pareigoms atlikti. ==XI. Valstybės ekonominės politikos pagrindai.== ===88 straipsnis=== Visose ūkio srityse kiekvienam piliečiui laiduojama darbo ir iniciatyvos laisvė. Ši laisvė tegali būti suvaržyta įstatymo keliu, esant viešajam reikalui. Ūkio gyvenimas yra tvarkomas taip, kad kiekvienas pilietis turėtų darbo. ===89 straipsnis=== Atskiroms ūkio sritims įstatymai laiduoja tam tikrą savivaldybę. Įstatymų keliu steigiami žemės ūkio, prekybos ir pramonės, darbo ir kitokie rūmai, kurių bendradarbiavimą su Valstybės Valdžia, normuojant ūkio gyvenimą, nurodo įstatymas. ===90 straipsnis=== Žemės valdymo pagrindan dedamas privatinės nuosavybės dėsnis. Valstybei paliekama teisės reguliuoti žemės valdymą taip, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos taisyklingai žemės ūkio gamybai, ypatingai smulkiajam ir vidutiniam žemės ūkiui tarpti. Dvarai parceliuojami įstatymuose nurodyta tvarka. ==XII. Valstybės finansai.== ===91 straipsnis=== Uždėti gyventojams mokesnių, skirti Valstybės Iždo išlaidų, užtraukti vidaus paskolą ar išleisti popierinius pinigus tegalima įstatymų keliu. ===92 straipsnis=== Valstybės pajamų ir išlaidų, turto bei skolų ir atskaitomybės prižiūri Valstybės Kontrolierius. ===93 straipsnis=== Valstybės Kontrolierius kas metai paruošia praėjusiųjų metų Valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą ir ne vėliau kaip ligi spalių mėnesio 15 dienos patiekia ją Seimui. ===94 straipsnis=== Ministerių Kabinetas kas metai paruošia visų Valstybės pajamų ir išlaidų sąmatą naujiems metams ir ne vėliau kaip ligi spalių mėnesio 15 dienos patiekia ją Seimui patvirtinti. ===95 straipsnis=== Valstybės pajamų ir išlaidų sąmatos didumas yra nustatomas įstatymų keliu kas metai kiekvieniems metams skyrium prieš prasidedant biudžeto metams. ===96 straipsnis=== Biudžeto metai prasideda sausio mėnesio l dieną, baigiasi - gruodžio mėnesio 31 dieną. ==XIII. Socialinė apsauga.== ===97 straipsnis=== Žmogaus darbo pajėga yra tam tikrų įstatymų saugojama ir globojama. Valstybė saugoja atskirais įstatymais darbininką ligoje, senatvėje, nelaimingais atsitikimais ir darbo trūkstant. ===98 straipsnis=== Šeimyninio gyvenimo pamatas yra moterystė. Jos pagrindan dedama abiejų lyčių teisių lygybė. Tam tikrais įstatymais saugojama ir palaikoma šeimos sveikata ir socialinė gerovė. Motinystė yra ypatingoje Valstybės globoje. ===99 straipsnis=== Visuomenės dora ir sveikata yra saugojama tam tikrų įstatymų. ===100 straipsnis=== Visų laipsnių mokyklos yra visiems lygiai prieinamos. ===101 straipsnis=== Blaivybei palaikyti valsčiaus piliečių visuma turi teisės spręsti dėl svaigiųjų gėrimų pardavinėjimo įstaigų laikymo savo gyvenamajame rajone. ==XIV. Konstitucijos keitimas ir papildymas.== ===102 straipsnis=== Konstitucijos pakeitimo arba papildymo sumanymą turi teisės iškelti Seimas, Vyriausybė arba 50 tūkstančių piliečių, turinčių teisės rinkti į Seimą. ===103 straipsnis=== Iškeltąjį Konstitucijos pakeitimo arba papildymo sumanymą priima Seimas 3/5 visų atstovu balsų dauguma. Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas atiduodamas spręsti Tautai visuotinio balsavimo keliu, jei per tris mėnesius nuo jo paskelbimo dienos to pareikalaus Respublikos Prezidentas, arba 1/4 dalis visų atstovų, arba 50.000 piliečių, turinčių teisės rinkti į Seimą. Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas, dėl kurio tokio reikalavimo nebus patiekta, įgyja galios po trijų mėnesių nuo jo paskelbimo dienos. Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas laikomas yra Tautos atmestu, jei balsavime dalyvavo ne mažiau kaip pusė visų turinčių teisės balsuot piliečių ir prieš pakeitimą ar papildymą pasisakė ne mažiau kaip pusė balsavime dalyvavusių piliečių. Konstitucijos pakeitimas, ar papildymas, kurį Seimas priima 4/5 visų atstovų balsų dauguma, įgyja galios nuo jo paskelbimo dienos. ==XV. Įvedamieji nuostatai.== ===104 straipsnis=== Šią Konstituciją paskelbus, Steigiamasis Seimas palieka Seimo vietoje ligi bus išrinktas Seimas. Pirmojo Seimo kadencija prasideda nuo jo rinkimų dienos. Pirmojo Seimo rinkimų dieną skiria Respublikos Prezidentas, žiūrėdamas, kad ji būtų ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo Konstitucijos paskelbimo dienos. ===105 straipsnis=== Steigiamojo Seimo Pirmininkas eina Respublikos Prezidento pareigas ligi bus išrinktas Respublikos Prezidentas. Nuo Konstitucijos įsigalėjimo dienos jam priklauso visos Konstitucijoje Respublikos Prezidentui duotos teisės. ===106 straipsnis=== Veikusieji Lietuvoje ligi šios Konstitucijos paskelbimo dienos įstatymai, kurie šiai Konstitucijai neprieštarauja ir nebus panaikinti ar pakeisti šios Konstitucijos nurodytu įstatymų leidimo keliu, palieka galioje. ===107 straipsnis=== Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija nustoja galios. ===108 straipsnis=== Ši Lietuvos Valstybės Konstitucija įgyja galios nuo jos paskelbimo dienos. Einąs Respublikos Prezidento Pareigas Steigiamojo Seimo Pirmininkas paskelbė Lietuvos Valstybės Konstituciją 1922 m. rugpjūčio 6 dieną "Vyriausybės Žiniose" 100 Nr. [[Kategorija: Teisė]] 1540 1612 2006-09-24T07:18:09Z 213.164.111.166 atkelta iš vikipedijos :Tarybinę Lietuvą liaudis sukūrė, :Už laisvę ir tiesą kovojus ilgai. :Kur Vilnius, kur Nemunas, Baltijos jūra, :Ten klesti mūs miestai, derlingi laukai. ::Tarybų Sąjungoj šlovingoj, ::Tarp lygių lygi ir laisva, ::Gyvuok per amžius, būk laiminga, ::Brangi Tarybų Lietuva! :Į laisvę mums Leninas nušvietė kelią, :Padėjo kovoj didi rusų tauta. :Mus Partija veda į laimę ir galią, [anksčiau čia buvo: "Mus Stalinas veda į laimę ir galią"] :Tautų mūs draugystė kaip plienas tvirta. ::Tarybų Sąjungoj šlovingoj, ::Tarp lygių lygi ir laisva, ::Gyvuok per amžius, būk laiminga, ::Brangi Tarybų Lietuva! :Tėvynė galinga, nebijom pavojų, :Tebūna padangė taiki ir tyra. :Mes darbu sukursim didingą rytojų, :Ir žemę nušvies komunizmo aušra. ::Tarybų Sąjungoj šlovingoj, ::Tarp lygių lygi ir laisva, ::Gyvuok per amžius, būk laiminga, ::Brangi Tarybų Lietuva! [[Kategorija:Himnai]] 1541 1613 2006-09-24T07:21:08Z 213.164.111.166 naujas ==Indoneziečių kalba (Bahasa Indonesia)== '''INDONESIA RAYA''' Indonesia tanah airku, tanah tumpah darahku.<br> Di sanalah aku berdiri, jadi pandu ibuku.<br> Indonesia kebangsaanku, bangsa dan tanah airku.<br> Marilah kita berseru, "Indonesia bersatu."<br> Hiduplah tanahku, hiduplah negriku,<br> Bangsaku, rakyatku, semuanya.<br> Bangunlah jiwanya, bangunlah badannya<br> Untuk Indonesia Raya.<br> Choras (kartoja du kartus):<br> Indonesia Raya, merdeka, merdeka<br> Tanahku, negriku yang kucinta.<br> Indonesia Raya, merdeka, merdeka<br> Hiduplah Indonesia Raya.<br> ==Laisvas lietuviškas vertimas== '''DIDI INDONEZIJA''' Indonezija mūsų gimtoji šalis, vieta kur mes gimę<br> Iš kur mes visi atsirandame, ginti mūsų Tėvynę<br> Indonezija mūsų tautybė, mūsų liaudis ir mūsų šalis<br> Ateikite, leiskite mums sušukti „Vieninga Indonezija!“<br> Ilgai gyvuoki, mūsų žeme, ilgai gyvuoki, mūsų šalie,<br> Mūsų tauta, mūsų žmonės, ir visi<br> Lai iškyla tada, jos siela, lai iškyla jos kūnas<br> Didžiajai Indonezijai<br> Choras (kartoja du kartus):<br> Didi Indonezija, nepriklausoma ir laisva,<br> Mūsų mylima šalis<br> Didi Indonezija, nepriklausoma ir laisva,<br> Ilgai gyvuoki, Didi Indonezija!<br> [[Kategorija:Himnai]] 1542 1615 2006-09-24T21:12:38Z Martynas Patasius 17 Pridėta kategorija "Teisė" =Lietuvos Valstybės Konstitucija= 1938 05 12 LIETUVIŲ TAUTA, SENOSIOS LIETUVOS DIDINGOS PRAEITIES GAIVINAMA, YRA ATSTAČIUSI NEPRIKLAUSOMĄ SUVERENINĘ LIETUVOS VALSTYBĘ IR GINKLO KOVOJE JĄ APGYNUSI TAM, KAD, VYKDYDAMA SAVO AMŽINĄJĄ TEISĘ BŪTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI SAVO TĖVŲ ŽEMĖSE, VIENINGA VALIA SERGĖTŲ, KAS JAI IŠ AMŽIŲ PRIKLAUSO, TĘSTŲ GARBINGUS LIETUVOS ŽYGIUS IR ESAMOSIOS BEI BŪSIMŲJŲ KARTŲ PASTANGOMIS UGDYTŲ LIETUVOS GALIĄ. LIETUVIŲ TAUTOS PATYRIMU, KURĮ JAI YRA DAVĘ JOS SENOVĖ IR VALSTYBINĖ PRAEITIS, JOS ATGIMIMAS IR KOVOS DĖL NEPRIKLAUSOMYBĖS, PRISIKĖLUSIOS LIETUVOS GYVENIMAS IR TAUTINĖS VALSTYBĖS KŪRIMAS, NUSTATOMA LIETUVAI ŠI KONSTITUCIJA: ==I SKYRIUS. Bendrieji nuostatai== ===l straipsnis=== Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma suvereninė. Jos suverenumas priklauso Tautai. ===2 straipsnis=== Lietuvos Valstybės teritorija yra žemės, kurių sienos nustatytos sudarytomis ligi šiol Lietuvos Valstybės tarptautinėmis sutartimis. Jos negali būti atskiriamos. ===3 straipsnis=== Lietuvos Valstybė yra respublika. Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas. Jis vadovauja Valstybei. ===4 straipsnis=== Valstybės valdžia yra vienatija ir nedaloma. Ją vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas. ===5 straipsnis=== Valstybės valdžios organai savo veiksmuose vadovaujasi teisingumu. ===6 straipsnis=== Lietuvos sostinė - Vilnius. Kitur ji gali būti perkelta laikinai įstatymu. ===7 straipsnis=== Valstybinė kalba - lietuvių kalba. Įstatymu nustatoma, kuriuose Lietuvos kraštuose ir kuriose viešosiose įstaigose, be lietuvių kalbos, gali būti vartojamos ir kitos kalbos. ===8 straipsnis=== Valstybės ženklas - baltas Vytis raudoname lauke. Tautinės spalvos - geltona-žalia-raudona. Valstybės ženklas, tautinė vėliava ir jų vartojimas nustatomi įstatymu. Lietuvos kraštai ir miestai gali turėti savo ženklus, nustatomus įstatymu. ===9 straipsnis=== Valstybės šventės yra: 1) vasario šešioliktoji - Lietuvos Nepriklausomybės atstatymui minėti; 2) rugsėjo aštuntoji - Senosios Lietuvos Didingai Praeičiai minėti. ===10 straipsnis=== Valstybės šventės, sekmadieniai ir kitos Valstybės pripažįstamos šventės yra poilsio ir dvasinio pakilimo dienos. Šventėse gali būti dirbama įstatymu nustatytais atvejais. ==II SKYRIUS. Pilietybė== ===11 straipsnis=== Pilietybė įgyjama gimimu, jungtuvėmis ar kitokiu šeiminiu ryšiu, taip pat jos optavimu arba jos atgavimu. ===12 straipsnis=== Piliečiu gali būti priimtas: 1) lietuvis, apsigyvenęs Lietuvos Valstybėje; 2) nelietuvis, išgyvenęs Lietuvos Valstybėje bent dešimt metų; 3) asmuo, nusipelnęs Lietuvos Valstybei. ===13 straipsnis=== Pilietis, įgijęs svetimą pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės. Įstatymo nustatytais atvejais pilietis, turėdamas svetimą pilietybę, gali ir nenustoti Lietuvos pilietybės. ===14 straipsnis=== Pilietis gali netekti Lietuvos pilietybės, jeigu jis bent dvejus metus negyvena Lietuvos Valstybėje ir yra nutraukęs ryšius su Lietuvos gyvenimu. Pilietybė gali būti atimta už veiksmus prieš Valstybės saugumą. ===15 straipsnis=== Sąlygos ir tvarka pilietybės įgijimo, taip pat priėmimo Lietuvos piliečiu ir pilietybės atėmimo bei netekimo, nustatomos įstatymu. ==III SKYRIUS. Piliečių teisės ir pareigos== ===16 straipsnis=== Piliečiui Valstybė yra jo paties buvimo pamatas. Valstybė saugo piliečio laisvę, garbę, sveikatą, gyvybę ir turtą. ===17 straipsnis=== Pilietis naudojasi savo laisve, nepažeisdamas kito teisių ir visuomet atsimindamas savo pareigas Valstybei. Piliečio pareiga - būti ištikimam Valstybei. ===18 straipsnis=== Prieš įstatymus piliečiai lygūs. Negali būti mažinamos piliečio teisės dėl jo tikybos ar tautybės. ===19 straipsnis=== Mokesčiai dedami įstatymu. ===20 straipsnis=== Valstybė saugo piliečio sąžinės laisvę. Pilietis yra laisvas priklausyti ar nepriklausyti prie Valstybės pripažintų bažnyčių ar kitų tolygių tikybinių organizacijų. Tikintiesiems, kurie yra kieno nors valdžioje, duodama laiko savo tikybos pareigoms atlikti. Piliečio įsitikinimas negali būti pamatas nusikaltimui pateisinti arba Valstybės dedamai pareigai nevykdyti. ===21 straipsnis=== Piliečio asmuo neliečiamas. Pilietis gali būti šaukiamas tieson arba suimamas įstatymo nurodytais atsitikimais ir tvarka. Suimtam piliečiui ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas duodamas nutarimas dėl jo suėmimo ir nurodomas suėmimo pamatas. Negavęs to nutarimo, suimtasis paleidžiamas. ===22 straipsnis=== Valstybė saugo piliečio buto neliečiamybę. Valstybė gali įstatymu aprėžti piliečio buto neliečiamybę, kiek tatai reikalinga Valstybės kovai su nusikaltimais. ===23 straipsnis=== Valstybė saugo piliečių susižinojimo turinio paslaptį. Valstybė gali įstatymu tikrinti piliečių susižinojimo turinį, kiek tatai reikalinga Valstybės kovai su nusikaltimais. ===24 straipsnis=== Pilietis gali laisvai kilnotis visoje Valstybės teritorijoje ir gyventi bet kurioje jos vietoje. Valstybė gali įstatymu varžyti šitą teise Valstybės saugumo sumetimais. ===25 straipsnis=== Valstybė saugo piliečių visuomeninio veikimo laisvę, ypač spaudoje, draugijose ir susirinkimuose, žiūrėdama, kad jis nebūtų veikiamas kenksminga Valstybei kryptimi. ===26 straipsnis=== Pilietis turi peticijos teisę. Šia teise pilietis naudojasi įstatymo nustatyta tvarka. ==IV SKYRIUS. Tikyba== ===27 straipsnis=== Vertindama religiją žmogaus gyvenime, Valstybė pripažįsta esamas Lietuvoje bažnyčias bei kitas tolygias tikybines organizacijas. Kitos bažnyčios bei tolygios tikybinės organizacijos gali būti Valstybės pripažintos, jei jų mokslas ir apeigos nepriešingi dorai ir viešajai tvarkai. ===28 straipsnis=== Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos tolygios tikybinės organizacijos gali laisvai skelbti savo mokslą, atlikti savo apeigas, turėti maldų namus ir laikyti dvasines mokyklas dvasininkams ruošti. ===29 straipsnis=== Valstybės pripažintų bažnyčių bei kitų tolygių tikybinių organizacijų dvasiniai ordinai, kongregacijos ir brolijos, kiek jų veikla pasireiškia tikybos mokslo skelbimu ir tikybinėmis apeigomis bei maldomis, gali veikti laisvai. ===30 straipsnis=== Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos tolygios tikybinės organizacijos turi teisinio asmens teisių. Šių teisių ribos nustatomos įstatymu. ===31 straipsnis=== Valstybės pripažintų tikybų dvasininkai įstatymu gali būti atleidžiami nuo tarnavimo kariuomenėje. ===32 straipsnis=== Valstybės pripažintų bažnyčių bei kitų tolygių tikybinių organizacijų mokslo skelbimas, tikybinių apeigų bei maldų atlikimas ir kita tikybinė veikla, taip pat maldų namai, negali būti naudojami tam, kas priešinga Konstitucijai ir įstatymams. ===33 straipsnis=== Bažnyčių bei kitų tolygių tikybinių organizacijų padėtis Valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. ==V SKYRIUS. Šeima ir motinystė== ===34 straipsnis=== Tvirta šeima yra Valstybės stiprumo pamatas. Valstybė gerbia, saugo ir globoja šeimą. Gausios šeimos ypatingai globojamos. ===35 straipsnis=== Motinystė gerbiama, saugoma ir globojama. Globodama motinystę, vaiką ir jaunuolį, Valstybė siekia, kad augančioji karta būtų sveiko kūno ir stiprios dvasios. ==VI SKYRIUS. Auklėjimas ir švietimas== ===36 straipsnis=== Auklėjimo ir švietimo pamatiniai židiniai yra šeima ir mokykla. Valstybė pripažįsta auklėjamos reikšmės ir bažnyčioms bei kitoms tolygioms tikybinėms organizacijoms. ===37 straipsnis=== Tėvų pareiga - auklėti vaikus, įkvėpti jiems Tėvynės meilę ir pasiryžimą aukotis dėl Tėvynės. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir saugoti jų palikimą. ===38 straipsnis=== Jaunimui auklėti, mokyti ir šviesti Valstybė turi auklėjamųjų įstaigų, mokyklų ir jaunimo organizacijų. Valstybė rūpinasi, kad jaunuolio dvasinės ir fizinės jėgos būtų taip lavinamos, kad jis galėtų pritaikinti jas dvasiniame ir ūkiniame Lietuvos gyvenime. ===39 straipsnis=== Atskiriems piliečiams ir organizacijoms, taip pat bažnyčioms bei kitoms tolygioms tikybinėms organizacijoms, leidžiama įstatymu nustatytomis sąlygomis ir tvarka laikyti auklėjamąsias įstaigas ir mokyklas. ===40 straipsnis=== Pradžios mokslas privalomas. Valstybės ir savivaldybės laikomose pradinėse mokyklose jis nemokamas. ===41 straipsnis=== Pradinėse ir vidurinėse mokyklose tikyba dėstoma mokiniams, priklausantiems prie Valstybės pripažintų bažnyčių ir kitų tolygių tikybinių organizacijų. Kuriose kitose mokyklose tikyba dėstoma - nustatoma įstatymu. Kai mokinių, priklausančių prie kurios bažnyčios ar kitos tolygios tikybinės organizacijos, mokykloje yra maža, tai tikyba tiems mokiniams įstatymo numatytais atvejais nedėstoma. Tikyba mokiniams, priklausantiems prie kurios bažnyčios ar kitos tolygios tikybinės organizacijos, nedėstoma, kai negalima parūpinti jos mokytojo. ===42 straipsnis=== Valstybė vadovauja auklėjimo ir švietimo darbui, prižiūri auklėjamąsias įstaigas ir mokyklas. ===43 straipsnis=== Lietuvos mokslo ir meno uždavinys visų pirma tarnauti Lietuvos pažangai. Valstybė globoja mokslą, meną ir saugo Lietuvos praeities paminklus ir kitus kultūros turtus. ==VII SKYRIUS. Darbas== ===44 straipsnis=== Kiekvienas darbas yra visuotinės kūrybos dalis ir lygiai gerbtinas. Valstybę laiko nepaliaujamas darbas. Piliečio darbo galia yra kartu ir Valstybės turtas. Piliečiui auklėjama darbo meilė ir kūrybinė darbo dvasia. ===45 straipsnis=== Valstybė siekia, kad dirbantysis ir jo šeima galėtų naudotis Lietuvos gyvenamu kultūros gyveniniu. Valstybė rūpinasi, kad dirbančiajam būtų poilsio ir tinkamų tam poilsiui sąlygų. ===46 straipsnis=== Valstybė siekia, kad galintieji dirbti turėtų darbo. Vengiančius darbo Valstybė gali priversti dirbti. ===47 straipsnis=== Rūpindamasi tikslingu ir taisyklingu piliečių darbo galios sunaudojimu, Valstybė globoja ir rikiuoja darbą. ==VIII SKYRIUS. Tautos ūkis== ===48 straipsnis=== Tautos ūkio uždavinys - duoti medžiaginių sąlygų, reikalingų Valstybei ir piliečiui tarpti. ===49 straipsnis=== Sėkminga Tautos ūkio veikla remiasi piliečio įsisąmonintu pasiryžimu kurti savo ir Valstybės gerovei ir darniu darbo bei kapitalo veikimu. ===50 straipsnis=== Valstybės ir piliečio gerovė pasiekiama, kai pilietis tikslingai tvarkingai dirba ir tausiai vartoja. ===51 straipsnis=== Valstybė saugo nuosavybės teisę. Turtas deda jo valdytojui pareigą turto naudojimą derinti su Valstybės reikalais. Valstybė gali įstatymu nusavinti turtą viešajam reikalui už atlyginimą. ===52 straipsnis=== Pilietis turi teisę visoje Valstybės teritorijoje duoti ar imti darbo savo pasirinkimu, taip pat pasirinkti ūkinio veikimo vietą ir rūšį. Valstybė gali įstatymu varžyti šitą teisę Valstybės saugumo sumetimais. ===53 straipsnis=== Valstybė rūpinasi, kad žemės ūkis būtų pagrįstas gajais ūkio vienetais ir kad ūkininkas veikliai dalyvautų tikslingoje ir taisyklingoje žemės ūkio gamyboje ir turėtų tam reikalingų sąlygų. Valstybė rūpinasi, kad pramonė, prekyba ir amatai tikslingai naudotų ūkinius galimumus. ===54 straipsnis=== Valstybė remia naudingas piliečių ūkines pastangas ir, kai tatai reikalinga, pati imasi ūkinės veiklos. ===55 straipsnis=== Valstybė gali nustatyti darbo prievolę viešajam reikalui. ===56 straipsnis=== Rūpindamasi tikslinga ir taisyklinga Tautos ūkio santvarka ir veikimu, Valstybė prižiūri ir rikiuoja ūkio ir jo atskirų įmonių veikimą. ==IX SKYRIUS. Sveikata ir socialinė apsauga== ===57 straipsnis=== Valstybė rūpinasi piliečių sveikata. ===58 straipsnis=== Valstybė rūpinasi dirbančiaisiais ir jų šeimomis ligos, senatvės ir nelaimingų atsitikimų atvejais. ===59 straipsnis=== Valstybė palaiko ir stiprina piliečio valią ir pajėgumą pačiam aprūpinti save ir savo šeimą. Valstybė siekia, kad negalintieji aprūpinti savęs ir savo šeimos piliečiai būtų aprūpinti. ===60 straipsnis=== Atskiriems piliečiams ir organizacijoms, taip pat bažnyčioms bei kitoms tolygioms tikybinėms organizacijoms, leidžiama įstatymu nustatytomis sąlygomis ir tvarka laikyti labdarybės įstaigas. ==X SKYRIUS. Respublikos Prezidentas== ===61 straipsnis=== Respublikos Prezidentas reprezentuoja Lietuvos Valstybę, priima svetimųjų valstybių atstovus, skiria Lietuvos Valstybės atstovus ir daro kita, kas Konstitucija ir įstatymais jam pavesta. ===62 straipsnis=== Respublikos Prezidentas renkamas septyneriems metams. Jis gali būti perrenkamas. ===63 straipsnis=== Respublikos Prezidentu gali būti renkamas pilietis, kuris ligi balsavimo dienos yra suėjęs ne mažiau kaip keturiasdešimt metų amžiaus ir kuris gali būti renkamas Seimo Nariu. ===64 straipsnis=== Respublikos Prezidentą renka Tautos Atstovai. Kas gali būti renkamas Tautos Atstovu, kaip Tautos Atstovai renkami ir kaip jie renka Respublikos Prezidentą, nustatoma įstatymu. ===65 straipsnis=== Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą, prisiekdamas Tautos Atstovų akivaizdoje. Priesaikos žodžiai yra šie: "Visagalio Dievo akivaizdoje prisiekiu, kad, vadovaudamas Valstybei, rūpinsiuosi Tautos vieningumu, saugosiu jos garbę, ugdysiu Lietuvos galią ir gerovę ir duotą man Konstitucijos galią vykdysiu teisingai, visuomet atsimindamas savo atsakymą už Lietuvos dabartį ir ateitį. Didingoji Senosios Lietuvos Praeitis ir sunki Nepriklausomybės atstatymo kova teskatina mane prie to. Kad taip man, Dieve, padėtumei". Priesaikos aktą pasirašo Respublikos Prezidentas ir Ministras Pirmininkas. Priesaiką duoda ir perrinktas Respublikos Prezidentas. ===66 straipsnis=== Respublikos Prezidento Valstybės vadovavimo laikas prasideda nuo dienos, kurią jis perima vadovavimą. ===67 straipsnis=== Respublikos Prezidento rinkimai daromi paskutinį esamojo Respublikos Prezidento Valstybės vadovavimo pusmetį. Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą rytojaus dieną, suėjus esamojo Respublikos Prezidento septynerių metų Valstybės vadovavimo laikui, arba, jei tą dieną Respublikos Prezidento rinkimai dar neįsiteisėję, rytojaus dieną jiems įsiteisėjus. ===68 straipsnis=== Respublikos Prezidentui mirus arba atsistačius, Respublikos Prezidento rinkimai daromi tuoj po mirimo arba atsistatymo. Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą rytojaus dieną rinkimams įsiteisėjus. ===69 straipsnis=== Jei Respublikos Prezidento negalima rinkti arba rinkimų tęsti dėl karo ar kitų nenugalimų kliūčių, tai rinkimai daromi tuoj po to, kai kliūtys išnyksta. Išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą rytojaus dieną rinkimams įsiteisėjus. ===70 straipsnis=== Ligi išrinktas Respublikos Prezidentas perima Valstybės vadovavimą, jai tebevadovauja esamasis Respublikos Prezidentas. ===71 straipsnis=== Respublikos Prezidentui sergant arba esant užsienyje, jį pavaduoja Ministras Pirmininkas. Pavaduodamas Ministras Pirmininkas atlieka už Respublikos Prezidentą jo galios veiksmus. ===72 straipsnis=== Respublikos Prezidentui mirus arba atsistačius, ligi bus išrinktas Respublikos Prezidentas ir ligi jis perims Valstybės vadovavimą, Valstybei vadovauja Ministras Pirmininkas. Vadovaudamas Valstybei, Ministras Pirmininkas turi visą Respublikos Prezidento galią. ===73 straipsnis=== Respublikos Prezidentas neatsako už savo galios veiksmus. Už kitus veiksmus Respublikos Prezidentas negali būti šaukiamas atsakyti, ligi vadovauja Valstybei. ===74 straipsnis=== Respublikos Prezidento aktas reikalingas Ministro Pirmininko arba atitinkamo Ministro parašo. Respublikos Prezidento aktas, kuriuo skiriamas ar atleidžiamas Ministras Pirmininkas arba Valstybės Kontrolierius arba kuriuo duodamas sutikimas iškelti Ministrui Pirmininkui arba Valstybės Kontrolieriui bylą dėl tarnybinio nusikaltimo, Ministro Pirmininko arba kito Ministro parašo nereikalingas. ==XI SKYRIUS. Seimas== ===75 straipsnis=== Seimas renkamas penkeriems metams. Seimo Narių skaičių ir jų rinkseną nustato Seimo rinkimų įstatymas. ===76 straipsnis=== Kandidatais į Seimo Narius gali būti siūlomi piliečiai, suėję ne mažiau kaip trisdešimt metų amžiaus. Kas gali pasiūlyti kandidatus į Seimo Narius, kas gali būti siūlomas ir kaip jie siūlomi, nustatoma Seimo rinkimų įstatymu. ===77 straipsnis=== Kandidatai į Seimo Narius balsuojami visuotiniu, tiesioginiu, lygiu ir slaptu balsavimu. Renkama proporcine sistema. ===78 straipsnis=== Balsuoti kandidatus į Seimo Narius turi teisę piliečiai, suėję ne mažiau kaip dvidešimt ketverius metus amžiaus. Kas neturi teisės balsuoti, nustatoma Seimo rinkimų įstatymu. Balsuoti yra kiekvieno turinčio teisę balsuoti pareiga. Balsuojamąsias dienas skiria Respublikos Prezidentas. ===79 straipsnis=== Išrinktas Seimo nariu prisiekia arba iškilmingai pasižada. Priesaiką ir iškilmingąjį pasižadėjimą priima Respublikos Prezidentas arba jo pavestas Ministras Pirmininkas. Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėjimo žodžiai nustatomi Seimo rinkimų įstatymu. ===80 straipsnis=== Išrinktas Seimo Nariu, ligi priesaikos arba iškilmingojo pasižadėjimo nedavęs, negali eiti Seimo Nario pareigų ir neturi Seimo Nario teisių. Išrinktas Seimo Nariu, nedavęs įstatymo nustatytu laiku priesaikos arba iškilmingojo pasižadėjimo, arba davęs lygtinai, arba atsisakęs duoti, netenka teisės būti Nariu išrinktajame Seime. ===81 straipsnis=== Išbuvusį penkerius metus Seimą Respublikos Prezidentas paleidžia. Respublikos Prezidentas gali paleisti Seimą ir neišbuvusį penkerių metų. ===82 straipsnis=== Seimo buvimo laikas prasideda nuo dienos, kurią Respublikos Prezidentas skiria Seimui susirinkti pirmosios sesijos pirmojo posėdžio. Seimo buvimo laikas pasibaigia išėjus penkeriems metams nuo pirmosios sesijos pirmojo posėdžio dienos, o jei Seimas paleidžiamas prieš išeinant penkeriems metams - jį paleidus. ===83 straipsnis=== Jei Seimo Narių negalima rinkti dėl karo ar kitų nenugalimų kliūčių, Respublikos Prezidentas gali prailginti Seimo buvimo laiką. Seimo buvimo laikas, kai jis prailginamas, pasibaigia išėjus prailginimo laikui, o jei Seimas paleidžiamas prieš išeinant šiam laikui - jį paleidus. ===84 straipsnis=== Seimo buvimo laikui pasibaigus, Seimo Narių rinkimų balsuojamosios dienos skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Jei Seimo Narių negalima rinkti arba rinkimų tęsti dėl karo ar kitų nenugalimų kliūčių, tai rinkimai daromi tuoj po to, kai kliūtys išnyksta. ===85 straipsnis=== Seimas renka Seimo Pirmininką ir kitus Seimo Prezidiumo narius. Ligi naujas Seimas išrenka Seimo Prezidiumą, Seimo Prezidiumo pareigas eina Respublikos Prezidento arba jo pavedimu Ministro Pirmininko kviečiamas iš Seimo Narių tarpo Laikinasis Prezidiumas. ===86 straipsnis=== Seimas priima savo darbo statutą. Jis nustatomas įstatymu. ===87 straipsnis=== Seimo yra dvi paprastosios sesijos kas metai. Pavasario sesija prasideda vasario penkioliktą dieną ir pasibaigia balandžio penkioliktą dieną, rudens sesija prasideda rugsėjo penkioliktą dieną ir pasibaigia gruodžio trisdešimt pirmą dieną. Paprastąją sesiją šaukia Respublikos Prezidentas. Paprastąją sesiją Respublikos Prezidentas gali uždaryti ir prieš išeinant sesijos laikui. ===88 straipsnis=== Nepaprastąją Seimo sesiją šaukia Respublikos Prezidentas arba savo sumanymu, nustatydamas darbų eilę, arba trijų penktadalių Seimo Narių pareiškimu. Pareiškime nurodoma, kuriems dalykams svarstyti sesija šauktina. Svarstysimus nepaprastojoje sesijoje dalykus sesijos metu papildo Respublikos Prezidentas. Nepaprastąją sesiją Respublikos Prezidentas gali uždaryti ir neišsvarsčius svarstomųjų joje dalykų. ===89 straipsnis=== Seimo sesiją atidaro ir uždaro Respublikos Prezidentas arba jo pavedimu Ministras Pirmininkas. ===90 straipsnis=== Seimas svarsto ir sprendžia, kai jo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė Seimo Narių. Seimas sprendžia balsavimu. Seimas sprendžia dalyvaujančių posėdyje Seimo Narių dauguma, kiek Konstitucija nenustato didesnės daugumos. Dalykus, kuriems spręsti Konstitucija reikalauja didesnės daugumos, Seimas svarsto, kai posėdyje dalyvauja Seimo Narių skaičius, sudarąs šitą daugumą. ===91 straipsnis=== Seimo Narys Seimo darbe turi siekti visuotinio Lietuvos labo, nepaneigdamas jo dėl asmens, verslo, kurio Lietuvos krašto ar kitokio dalinio labo. ===92 straipsnis=== Seimo Narys, kuris verčiasi tuo, kas įstatymu nesuderinama su jo pareigomis, arba netenka įstatymo nustatytų sąlygų, reikalingų būti Seimo Nariu, nustoja juo buvęs. ===93 straipsnis=== Seimo Narys už savo kalbas, pasakytas Seimo posėdyje, neatsako, tačiau, jeigu savo kalba nusikalsta prieš Valstybės saugumą, gali būti šaukiamas atsakyti bendrąją tvarka. Ta pat tvarka Seimo Narys atsako už įžeidimą savo kalboje, pasakytoje Seimo posėdyje. ===94 straipsnis=== Suimti Seimo Narį sesijos metu galima tik darantį nusikaltimą arba padariusį tokį nusikaltimą, už kurį graso ne mažesnė kaip sunkiųjų darbų kalėjimo bausmė; Seimo Nario suėmimo nutarimas pranešamas Seimo Pirmininkui ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po suėmimo. Kitais atvejais suimti Seimo Narį sesijos metu galima Seimo sutikimu. ==XII SKYRIUS. Vyriausybė== ===95 straipsnis=== Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir kiti Ministrai. Vienas Ministrų yra Ministro Pirmininko Pavaduotojas. ===96 straipsnis=== Ministras Pirmininkas vadovauja Vyriausybei ir jai atstovauja. Ministras valdo pavestas jam Valstybės valdymo sritis. Ministrai veikia vieningai. ===97 straipsnis=== Ministrą Pirmininką ir jo pristatymu Ministro Pirmininko Pavaduotoją ir kitus Ministrus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Atleidžiant Ministrą Pirmininką, kartu atleidžiami ir kiti Ministrai. ===98 straipsnis=== Ministrai, prieš pradėdami vykdyti Respublikos Prezidento jiems patikėtą valdžią, prisiekia arba iškilmingai pasižada. Priesaiką ir iškilmingąjį pasižadėjimą priima Respublikos Prezidentas. Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėjimo žodžiai nustatomi Ministru Tarybos statutu. ===99 straipsnis=== Ministras Pirmininkas ir kiti Ministrai sudaro Ministrų Tarybą. Ministrų Taryba svarsto ir sprendžia Valstybės reikalus. Ministrų Tarybos posėdžiuose dalyvauja patariamuoju balsu Valstybės Kontrolierius. ===100 straipsnis=== Dalyvaudamas Ministrų Tarybos posėdyje, Respublikos Prezidentas jam pirmininkauja. Respublikos Prezidentas gali šaukti Ministrų Tarybą posėdžio. ===101 straipsnis=== Ministrą Pirmininką pavaduoja Ministro Pirmininko Pavaduotojas, kai Ministras Pirmininkas negali eiti pareigų arba kai Ministras Pirmininkas paveda pavaduoti save kurį laiką arba kuriam veiksmui. ===102 straipsnis=== Kai Ministras Pirmininkas pavaduoja Respublikos Prezidentą arba kai, Respublikos Prezidentui mirus arba atsistačius, vadovauja Valstybei, jis Ministro Pirmininko pareigų neina. Šitas pareigas tuo laiku eina Ministro Pirmininko Pavaduotojas. ===103 straipsnis=== Byla Ministrui Pirmininkui arba Ministrui dėl tarnybinio nusikaltimo gali būti keliama Respublikos Prezidento sutikimu. Ją sprendžia Vyriausiasis Tribunolas posėdyje, sudarytame ne mažiau kaip iš penkių teisėjų. Teisena nustatoma įstatymu. ===104 straipsnis=== Įstatymų ir taisyklių projektams ruošti ir svarstyti, nuomonėms dėl įstatymų ir taisyklių projektų reikšti, įstatymams kodifikuoti ir kitiems dalykams svarstyti yra Valstybės Taryba. Valstybės Tarybos sudėtis ir kompetencija nustatoma įstatymu. ===105 straipsnis=== Ministrų Tarybos statutas nustatomas įstatymu. ==XIII SKYRIUS. Įstatymai== ===106 straipsnis=== Įstatymai, kurie yra priešingi Konstitucijai, neturi galios. ===107 straipsnis=== Įstatymų projektus svarsto ir priima Seimas. Juos siūlo Ministrų Taryba arba bent ketvirtadalis Seimo Narių. ===108 straipsnis=== Seimo priimtas įstatymo projektas pristatomas Respublikos Prezidentui. Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymo projektą ne vėliau kaip per trisdešimt dienų po pristatymo arba tvirtina ir skelbia įstatymu, arba grąžina Seimui antrą kartą svarstyti, nurodydamas sumetimus, kuriais jis netvirtinamas. ===109 straipsnis=== Jeigu Seimas, antrą kartą svarstydamas įstatymo projektą, bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma priima jį tą patį nepataisytą, tai Respublikos Prezidentas arba tvirtina tokį įstatymo projektą ir skelbia įstatymu, arba paleidžia Seimą. Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pirmojoje sesijoje bent ketvirtadalis Seimo Narių pasiūlo svarstyti tą patį nepataisytą įstatymo projektą ir jeigu Seimas jį nepataisytą priima Seimo Narių dauguma, tai Respublikos Prezidentas skelbia jį įstatymu. ===110 straipsnis=== Kai Seimo ar jo sesijos nėra, įstatymus leidžia Respublikos Prezidentas. ===111 straipsnis=== Įstatymo skelbimo ir galios įgijimo tvarka nustatoma įstatymu. ===112 straipsnis=== Tarptautines sutartis įgalioja sudaryti ir ratifikuoja Respublikos Prezidentas. Kai Seimo sesija yra, Ministrų Taryba pristato Seimui duoti sutikimą ratifikuoti toms sutartims, kurios pakeičia įstatymus arba deda pareigą išleisti įstatymą. ==XIV SKYRIUS. Valstybės biudžetas== ===113 straipsnis=== Biudžetiniai metai prasideda sausio pirmą dieną ir baigiasi gruodžio trisdešimt pirmą. Biudžetas nustatomas kiekvieniems biudžetiniams metams. Biudžeto projektą sudaro Ministrų Taryba. ===114 straipsnis=== Ministrų Taryba ligi lapkričio pirmos dienos pristato biudžeto projektą Seimui svarstyti. Svarstydamas biudžeto projektą, Seimas gali didinti išlaidas, įstatymu nustačius joms naujų pajamų, ir negali mažinti nustatytų įstatymais arba sutartimis išlaidų. Jei Ministrų Tarybos nutarimu nustatytas kuriam ūkio reikalui tvarkyti kelerių metų planas ir jei to plano vykdymo pradžiai biudžetu leistos lėšos, tai Seimas negali mažinti Ministrų Tarybos įnešamų į biudžeto projektą tam planui vykdyti išlaidų. ===115 straipsnis=== Seimo priimtas biudžeto projektas pristatomas Respublikos Prezidentui ligi rudens sesijos pabaigos. Respublikos Prezidentas tvirtina Seimo priimtą biudžeto projektą. ===116 straipsnis=== Jeigu Seimas ligi rudens sesijos pabaigos biudžeto projekto nepriima ir Respublikos Prezidentas nešaukia nepaprastosios sesijos biudžeto projektui svarstyti, tai Ministrų Taryba pristato biudžeto projektą Respublikos Prezidentui tvirtinti. ===117 straipsnis=== Kai Seimo nėra, Ministrų Taryba pristato biudžeto projektą Respublikos Prezidentui tvirtinti. ===118 straipsnis=== Respublikos Prezidentas patvirtintą biudžeto projektą skelbia biudžetu. Jeigu ligi biudžeto metų pradžios biudžetas nepaskelbiamas, tai ligi jį paskelbiant išlaidos gali būti daromos biudžeto įstatymu nustatyta tvarka. ===119 straipsnis=== Biudžetas gali būti keičiamas. Biudžetui keisti taikoma tvarka, nustatyta biudžeto projektui sudaryti, priimti ir tvirtinti. Tačiau, kai Seimo ar jo sesijos nėra, Ministrų Taryba gali pristatyti Respublikos Prezidentui biudžeto pakeitimo projektą tvirtinti. ==XV SKYRIUS. Paklausimas ir interpeliacija== ===120 straipsnis=== Seimo Narys gali duoti paklausimą Ministrui Pirmininkui arba Ministrui. ===121 straipsnis=== Bent ketvirtadalio Seimo Narių pasiūlytas, Seimas gali duoti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui arba Ministrui. ===122 straipsnis=== Seimas, išklausęs Ministro Pirmininko arba Ministro atsakymą į interpeliaciją ir bent ketvirtadalio Seimo Narių pasiūlytas, gali bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma nutarti, kad laiko atsakymą nepatenkinamu. Seimui tatai nutarus dėl Ministro Pirmininko atsakymo, arba atleidžiamas Ministras Pirmininkas, arba paleidžiamas Seimas. Seimui tatai nutarus dėl Ministro atsakymo, Ministras atleidžiamas. Tačiau, jei Ministras Pirmininkas prieš Seimui nutariant dėl Ministro atsakymo į interpeliaciją pareiškia, kad jis palaiko Ministro atsakymą, tai interpeliacija, duota Ministrui, laikoma duota Ministrui Pirmininkui. Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pirmojoje sesijoje bent ketvirtadalis Seimo Narių pasiūlo svarstyti tą pačią interpeliaciją, dėl kurios buvo paleistas Seimas, ir tam pačiam Ministrui Pirmininkui, kuriam paleistojo Seimo buvo duota interpeliacija, ir jeigu Seimas Seimo Narių dauguma nutaria atsakymą į interpeliaciją laikyti nepatenkinamu, tai Respublikos Prezidentas atleidžia Ministrą Pirmininką. ==XVI SKYRIUS. Valstybės administracinė santvarka== ===123 straipsnis=== Valstybės valdymo sritims tvarkyti yra Ministerijos. Ministerijų darbui vietose Valstybės teritorija skaidoma administraciniais teritoriniais padaliniais. Ministerijų santvarka nustatoma įstatymu. ===124 straipsnis=== Respublikos Prezidentas skiria ir atleidžia valdininkus ir kitus pareigonis, kurių skyrimas ir atleidimas įstatymu jam pavestas. Valdininkų ir kitų pareigonių tarnybos santvarka nustatoma įstatymu. ===125 straipsnis=== Gimimo, jungtuvių ir mirimo aktai daromi Valstybės organų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tikintieji šiuos aktus gali daryti pas savo dvasininkus įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir neverčiami jų kartoti kitur. ===126 straipsnis=== Vietiniams reikalams rūpinti yra vietos savivaldybės. Ūkio ir verslo sritims gali būti suteikiamos veikmens savivaldybės. Vietinėms ir veikmeninėms savivaldybėms pavedami rūpinti reikalai ir tų reikalų rūpinimo ribos bei sąlygos nustatomi įstatymu. ===127 straipsnis=== Atskiriems Lietuvos kraštams gali būti suteikta teisė autonomiškai tvarkyti tam tikrus vietos dalykus. Autonomijos teisė suteikiama ir autonomiško vietos dalyku tvarkymo ribos bei sąlygos nustatomos krašto autonomijos statutu, kuris nustatomas įstatymu. ===128 straipsnis=== Administracinių organų veiksmų tikslingumą ir teisėtumą saugo aukštesni organai įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymu nustatoma, kuriais atvejais administracinių organų veiksmų teisėtumas saugomas ir teismo tvarka. ==XVII SKYRIUS. Teismas== ===129 straipsnis=== Teismas daro teisingumą. Savo veikmenį atlikdamas, Teismas yra nepriklausomas. Teismas sprendžia Lietuvos Respublikos vardu. Teismo sprendimas gali būti keičiamas ar naikinamas tik įstatymo nustatyta tvarka. ===130 straipsnis=== Respublikos Prezidentas gali dovanoti teismo sprendimu paskirtą bausmę ar jos dalį arba pakeisti ją kuria lengvesne bausme. Įstatymo nustatytais atvejais Respublikos Prezidentas gali grąžinti teismo atimtas ar susiaurintas teises. ===131 straipsnis=== Aukščiausias teismas visai Valstybės teritorijai yra vienas. Jis yra Vyriausiasis Tribunolas. ===132 straipsnis=== Teismai steigiami įstatymu. Teismų santvarka ir teisena nustatoma įstatymu. ==XVIII SKYRIUS. Valstybės gynimas== ===133 straipsnis=== Valstybę gina visi piliečiai. Gynimo branduolį sudaro kariuomenė. ===134 straipsnis=== Valstybei ginti piliečiai atitinkamai prirengiami. Tautos ūkis derinamas su Valstybės gynimo reikalavimais. ===135 straipsnis=== Respublikos Prezidentas yra Vyriausiasis Ginkluotųjų Pajėgų Vadas. Ginkluotųjų Pajėgų sudarymas, vadovybės organizacija ir kompetencija nustatomi įstatymu. ===136 straipsnis=== Respublikos Prezidentas skiria ir atleidžia Kariuomenės Vadą. Byla Kariuomenės Vadui dėl tarnybinio nusikaltimo gali būti keliama Respublikos Prezidento sutikimu. ===137 straipsnis=== Valstybės gynimo reikalams spręsti prie Respublikos Prezidento yra Valstybės Gynimo Taryba. Valstybės Gynimo Tarybos sudėtis ir kompetencija nustatomos įstatymu. ===138 straipsnis=== Valstybės gynimo reikalai Valstybės gynimo metu tvarkomi Respublikos Prezidento įsakymais, turinčiais įstatymo galią. Tačiau, šituo metu tebeveikia ir įstatymai, kuriais tvarkomi Valstybės gynimo reikalai, kol tie įstatymai nepakeisti Respublikos Prezidento įsakymais. Respublikos Prezidento įsakymas reikalingas Ministro Pirmininko parašo. ===139 straipsnis=== Kai yra pavojaus viešajai tvarkai arba Valstybės saugumui, Valstybėje arba jos dalyje gali būti paskelbtas nepaprastasis metas - sustiprintos Valstybės apsaugos metas arba Valstybės gynimo metas. Nepaprastąjį metą skelbia ir atšaukia Respublikos Prezidentas Ministrų Tarybos pasiūlymu. ===140 straipsnis=== Nepaprastojo meto įstatymas suteikia galios suvaržyti ar sustabdyti piliečių pareigų ir teisių skyriuje nurodytas piliečių teises, išskyrus 20 str. nurodytą teisę, imtis ypatingų Valstybei ginti priemonių ir dėti gyventojams ypatingų priedermių. Įstatymu gali būti steigiami nepaprastuoju metu ypatingieji teismai. ===141 straipsnis=== Mobilizaciją, karą ir taiką sprendžia Respublikos Prezidentas Ministrų Tarybos pasiūlymu. Kai Seimas yra, taikai spręsti reikalingas Seimo sutikimas. ===142 straipsnis=== Tikrosios tarnybos karius dėl nusikaltimų ir šių nusikaltimų bendrininkus nekarius teisia kariniai teismai. ===143 straipsnis=== Valstybė globoja ir aprūpina karius, kurie, eidami karo tarnybą, nustoja sveikatos, taip pat šeimas karių, kurie, eidami karo tarnybą, nustoja sveikatos arba gyvybės. Įstatymu nustatytais atvejais Valstybė aprūpina piliečius, kurie dėl dalyvavimo Valstybės gynime nustoja sveikatos, taip pat šeimas tų piliečių, kurie dėl dalyvavimo Valstybės gynime nustoja gyvybės. ==XIX SKYRIUS. Valstybės Kontrolė== ===144 straipsnis=== Valstybės Kontrolei vadovauja Valstybės Kontrolierius. Valstybės Kontrolierių skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. ===145 straipsnis=== Valstybės Kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia arba iškilmingai pasižada. Priesaiką arba iškilmingąjį pasižadėjimą priima Respublikos Prezidentas. Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėjimo žodžiai nustatomi Valstybės Kontrolės įstatymu. ===146 straipsnis=== Valstybės Kontrolierius prižiūri Valstybės turto valdymo teisėtumą. Valstybės Kontrolierius įstatymu nustatytais atvejais taria savo nuomonę dėl sutarčių tikslingumo. Valstybės Kontrolieriaus ir Ministro nuomonių skirtumus dėl sutarties tikslingumo sprendžia Ministrų Taryba. ===147 straipsnis=== Valstybės Kontrolierius prižiūri Valstybės biudžeto vykdymo teisėtumą. Skundai dėl padarytų išskaitų sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka. ===148 straipsnis=== Valstybės Kontrolierius kas metai parengia biudžeto vykdymo apyskaitą ir ją tvirtinti pristato Seimui, o kai Seimo nėra - Respublikos Prezidentui. ===149 straipsnis=== Valstybės Kontrolieriui įstatymu gali būti pavesta prižiūrėti teisėtumo atžvilgiu turto valdymas ir lėšų naudojimas vietinių bei veikmeninių savivaldybių ir tų privatinių įstaigų bei įmonių, kuriose dalyvauja Valstybės Iždas arba kurios naudojasi Valstybės Iždo parama. ===150 straipsnis=== Byla Valstybės Kontrolieriui dėl tarnybinio nusikaltimo gali būti keliama ir sprendžiama tvarka, nustatyta Ministro bylai dėl tarnybinio nusikaltimo kelti ir spręsti. ===151 straipsnis=== Valstybės Kontrolės santvarka nustatoma įstatymu. ==XX SKYRIUS. Konstitucijos keitimas== ===152 straipsnis=== Konstitucijos pakeitimo projektą gali pasiūlyti Ministrų Taryba arba bent pusė Seimo Narių. Pasiūlytą Konstitucijos pakeitimo projektą svarsto Seimas. ===153 straipsnis=== Konstitucijos pakeitimo projektą priima Seimas bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma. Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimo projektas pristatomas Respublikos Prezidentui. ===154 straipsnis=== Respublikos Prezidentas Seimo priimtą Konstitucijos pakeitimo projektą arba tvirtina ir skelbia Konstitucija, arba paleidžia Seimą. Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pirmojoje sesijoje bent pusė Seimo Narių pasiūlo svarstyti tą patį nepataisytą Konstitucijos pakeitimo projektą ir jeigu Seimas jį nepataisytą priima bent trijų penktadalių Seimo Narių dauguma, tai Respublikos Prezidentas skelbia jį Konstitucija. ==XXI SKYRIUS. Baigiamieji nuostatai== ===155 straipsnis=== Šiai Konstitucijai įsigaliojus, Lietuvos Valstybės Konstitucija (V. Ž, Nr. 275, eil. 1778) nustoja veikusi. ===156 straipsnis=== Veikusieji ligi šios Konstitucijos įsigaliojimo įstatymai, kurie šiai Konstitucijai neprieštarauja ir nebus pakeisti ar panaikinti šios Konstitucijos tvarka, palieka galioje. A. Smetona Respublikos Prezidentas V. Mironas Ministras Pirmininkas [[Kategorija:Teisė]] 1543 1616 2006-09-25T17:31:10Z Martynas Patasius 17 =Lietuvos Valstybės Konstitucija= Respublikos Prezidentas, pritariamas viso Ministerių Kabineto - Ministerio Pirmininko ir Užsienio Reikalų Ministerio prof. A. Voldemaro, Krašto Apsaugos Ministerio gen. leit. T. Daukanto, Finansų Ministerio J. Tūbelio, Teisingumo Ministerio A. Žilinsko, Žemės Ūkio Ministerio, J. Aleksos, Vidaus Reikalų Ministerio I. Musteikio, Susisiekimo Ministerio S. Čiurlionio, Švietimo Ministerio K. Šakenio ir Valstybės Kontrolieriaus V. Matulaičio - susirinkusio iškilmingan posėdin kariuomenės šventės dieną, 1928 m. gegužės mėn. 15 d., su padėka paminėti žygių, padarytų per 10 metų Lietuvių Tautos, ypačiai jos geriausių vaikų, ginklu apgynusių nepriklausomą Lietuvos likimą ir nuolat esančių jos sargyboje, nusprendė paskelbti šitokią Lietuvos Valstybės Konstituciją: ==I. Bendrieji dėsniai.== 1. Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Suvereninė valstybės valdžia priklauso Tautai. 2. Valstybės valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. 3. Lietuvos Valstybėje neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitucijai. 4. Lietuvos plotas susideda iš žemių, kurios sienos aprašytos sudarytomis lig šiol valstybės tarptautinėmis sutartimis. Keisti šis plotas galima didinant jį paprastu įstatymų leidimo keliu, o mažinant - tautos atsiklausimo keliu. 5. Lietuvos sostinė - Vilnius. Kitur ji gali būti perkelta laikinai tam tikru įstatymu. 6. Atskiri Lietuvos kraštai gali gauti tam tikru įstatymu teisę autonomiškai tvarkytis. Kiekvieno tokio krašto autonominės teisės turi būti nurodytos jo statute, suteikiamame tam tikru įstatymu. Autonominių kraštų seimeliai negali leisti įstatymų, kurie liestų visos Lietuvos ar kitų jos kraštų reikalus arba kurie būtų priešingi jos įstatymams. 7. Valstybės kalba - lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas. 8. Valstybės spalvos: geltona - žalia - raudona. Valstybės ženklas - baltas vytis raudoname dugne. ==II. Lietuvos piliečiai ir jų teisės.== 9. Pilietybės teisė įgyjama ir ji nustojama einant atatinkamu pilietybės įstatymu. Svetimos valstybės pilietis gali įgyti Lietuvos pilietybę, jeigu jis yra išgyvenęs Lietuvoje ne mažiau kaip dešimtį metų. Visos politinės teisės suteikiamos tik naturalizuotųjų vaikams, gimusiems Lietuvos pilietybėje, o patys naturalizuotieji įgyja tik aktyvias politines teises. 10. Niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybės pilietis. Lietuvos pilietis tačiau nepraranda savo pilietybės teisių patapęs kurio Amerikos krašto piliečiu, jei atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas. 11. Visi Lietuvos piliečiai, vyrai ir moterys, yra lygūs prieš įstatymus. Negali būti teikiama ypatingų privilegijų nei mažinama teisių piliečiui dėl jo kilmės, tikėjimo, tautybės. 12. Piliečių asmuo neliečiamas. Traukti pilietis tieson galima tik įstatymuose nurodytais atsitikimais ir tvarka. Pilietis gali būti suimtas arba jo laisvė suvaržyta, tik užtiktas nusikalstamą darbą bedarąs, arba teismo valdžios organo nutarimu. Suimtajam piliečiui turi būti ne vėliau kaip per 48 valandas įteiktas nutarimas dėl jo suėmimo ir nurodytas suėmimo pagrindas. Negavus šio nutarimo suimtasis tuojau paleidžiamas. 13. Piliečio butas neliečiamas. Įeiti į butą ir daryti jame kratą galima tik nurodytais įstatyme atsitikimais ir tvarka. 14. Pilietis turi tikėjimo ir sąžinės laisvę. Priklausymas kuriai tikybai arba išpažinimas pasaulėžiūros negali būti pagrindas nusikaltimui pateisinti ar atsisakyti nuo viešųjų pareigų. 15. Piliečiui laiduojama korespondencijos ir susižinojimo paslaptis paštu, telefonu ir telegrafu. Išimtis gali būti daroma nurodytais įstatyme atsitikimais. 16. Piliečiams laiduojama žodžio ir spaudos laisvė. Ši laisvė galima suvaržyti tik nurodytais įstatyme atsitikimais, kada tai yra reikalinga dorai ir valstybės tvarkai apsaugoti. 17. Piliečiams pripažįstama laisvė daryti nurodyta įstatyme tvarka susirinkimus be ginklo ir neardant viešosios rimties. 18. Piliečiams laiduojama draugijų ir sąjungų laisvė, jeigu jų tikslai ir vykdomosios priemonės nėra priešingos baudžiamiesiems įstatymams. 19. Tikybos bei kultūros reikalams rūpinti gali būti sudaromi juridiniai viešosios teisės asmens nurodyta įstatyme tvarka. 20. Einančio savo pareigas valdininko nuskriaustas pilietis turi teisės nurodyta įstatyme tvarka šaukti jį teisman be jo vyresnybės leidimo ar sutikimo ir ieškoti nuostolių atlyginimo. 21. Kiekvienas pilietis turi peticijos teisę į Seimą. 22. Piliečiai turi įstatymų iniciatyvos teisę. Dvidešimt penki tūksiančiai piliečių, turinčių teisės rinkti į Seimą, gali tiekti Seimui nurodyta įstatyme tvarka įstatymo sumanymą, kurį Seimas privalo svarstyti. 23. Nuosavybės teisė saugojama. Piliečių turtas galima nusavinti įstatymo keliu tik viešajam reikalui esant. ==III. Seimas.== 24. Seimą sudaro tautos atstovai. Atstovų skaičių nustato įstatymas. 25. Atstovai renkami visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu proporcine rinkimų sistema. Seimo rinkimų būdą ir tvarką nustato įstatymas. 26. Rinkti atstovus į Seimą turi teisės pilnateisiai Lietuvos piliečiai, vyrai ir moterys, turintieji ne mažiau kaip 24 metus amžiaus, o būti renkami - turintieji ne mažiau kaip 30 metų amžiaus. 27. Seimas renkamas penkeriems metams. 28. Išėjus laikui, kuriam Seimas buvo rinktas arba jį paleidus, naujojo Seimo rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Naujojo Seimo rinkimų dieną skelbia Respublikos Prezidentas. Šis pusės metų laikotarpis netaikomas pirmajam Seimui rinkti. Seimas susirenka kasmet dviem paprastom sesijom: pirmąjį antradienį vasario mėnesio ir pirmąjį antradienį rugsėjo mėnesio. Pirmąjį paprastosios Seimo sesijos posėdį atidaro Respublikos Prezidentas pats arba per Ministerį Pirmininką. Paprastoji sesija trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius. 29. Seimas leidžia įstatymus. Įstatymų skelbimo tvarką ir jų įsiteisėjimo laiką nustato atskiras įstatymas. 30. Seimas prižiūri Vyriausybės darbus, duoda jai paklausimų bei interpeliacijų. 31. Seimo tvirtinimo yra reikalingi Valstybės biudžetas ir jo išpildymas. 32. Jei tarptautinės sutartys, sudaromos su Lietuva, liečia dalykus, kurie tvarkomi įstatymų keliu, tai joms ratifikuoti reikalingas Seimo sutikimas. 33. Seimo pritarimas yra reikalingas pradėti ar baigti karui. Karo veiksmai gali būti pradėti be Seimo, kai priešininko šalis paskelbia Lietuvai karą, arba kai priešininkas, karo nepaskelbęs, yra peržengęs Lietuvos sieną. 34. Kilus karui, ginkluotam sukilimui ar kitokiems pavojingiems neramumams valstybėje, Ministerių Kabinetui pasiūlius, Respublikos Prezidentas gali visoje arba tam tikrose jos dalyse įvesti karo arba kitą kurią nepaprastą padėtį, laikinai sustabdyti konstitucines piliečių teisių garantijas (§§ 12, 13, 15, 16, 17, 18) ir imtis priemonių pavojui atremti ar pašalinti, vartojant ir ginkluotą pajėgą. 35. Seimas renka sau pirmininką ir kitus prezidiumo narius. Seimas priima savo darbui statutą, kuris turi įstatymo galios. 36. Nepaprastą Seimo sesiją šaukia Respublikos Prezidentas, arba savo paties valia, arba 3/5 (trimis penktadaliais) visų Seimo narių rašytu pareiškimu, nurodžius, kuriems reikalams ji šauktina. 37. Kiekvienas Seimo narys, pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekia arba iškilmingai pasižada būti ištikimas Lietuvos Respublikai, saugoti jos įstatymus ir sąžiningai vykdyti Tautos atstovo įgaliojimus. Seimo narys, kuris atsisako prisiekti ar pasižadėti, arba kuris prisiekia ar pasižada lygtinai, nustoja atstovo įgaliojimų. 38. Seimo nariai vaduojasi tik savo sąžine ir negali būti jokių mandatų varžomi. 39. Seimo narys dėl savo kalbų, pasakytų pareigas einant, negali būti teismo baudžiamas, tačiau už garbės įžeidimą gali būti traukiamas atsakomybėn paprastąja tvarka. 40. Seimo nario asmuo neliečiamas. Jį suimti galima tik Seimui sutikus, išskyrus tuos atsitikimus, kada yra užtiktas bedarąs nusikalstamą darbą (in flagranti). Apie Seimo nario suėmimą ir suėmimo pamatą tokiu atsitikimu ne vėliau kaip per 48 valandas pranešama Seimo pirmininkui, kuris praneša apie tai Seimui jo artimiausiame posėdyje. 41. Seimo narys negali verstis tuo, kas nesuderinama su jojo pareigomis. Atskiras įstatymas nustato, kas suderinama su Seimo nario pareigomis arba kas nesuderinama. Seimo nariai už savo darbą Seime gauna atlyginimą, nustatytą įstatymu. ==IV. Vyriausybė.== 42. Vyriausybę sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministerių Kabinetas. 43. Respublikos Prezidentas renkamas ypatingų Tautos atstovų septyneriems metams. Rinkimų būdą ir tvarką nustato įstatymas. 44. Pradėdamas eiti savo pareigas, Respublikos Prezidentas prisiekia visomis savo pajėgomis rūpintis Respublikos ir Tautos gerove, saugoti įstatymus, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. 45. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas atstovu į Seimą ir yra ne jaunesnis kaip 40 metų. 46. Respublikos Prezidentas eina savo pareigas, ligi bus išrinktas naujas. Tas pats asmuo gali būti perrenkamas Prezidentu. 47. Respublikos Prezidentui išvažiavus iš valstybės ribų, susirgus ir negalint eiti pareigų, atsistatydinus ar mirus, jį pavaduoja Ministeris Pirmininkas. Atsistatydinus ar mirus Prezidentui, renkamas naujas. 48. Respublikos Prezidentas atstovauja respublikai, akredituoja Lietuvos pasiuntinius, priima svetimų valstybių pasiuntinius ir ratifikuoja sudaromas su kitomis valstybėmis sutartis. 49. Respublikos Prezidentas skiria Ministerį Pirmininką, kitus ministerius ir Valstybės Kontrolierių, Ministerio Pirmininko pristatomus, ir paleidžia tiek visą Ministerių Kabinetą, tiek atskirus ministerius ir Valstybės Kontrolierių. 50. Respublikos Prezidentas skiria ir paleidžia visų laipsnių karininkus ir Respublikos valdininkus, kurių skyrimas ir paleidimas įstatymo yra jam pavestas. 51. Respublikos Prezidentas skelbia įstatymus. Seimo priimtieji įstatymai Respublikos Prezidento skelbiami ne vėliau kaip per vieną mėnesį, skaitant nuo įstatymo įteikimo dienos. Respublikos Prezidentas turi teisės per vieną mėnesį, skaitant nuo įstatymo įteikimo dienos, grąžinti Seimui su savo nuomone Seimo priimtą įstatymą antrą kartą apsvarstyti. Jei po to Seimas antru svarstymu priima tą patį įstatymą ne mažiau kaip 2/3 (dviem trečdaliais) visų Seimo narių dauguma, tai Respublikos Prezidentas privalo jį paskelbti. 52. Respublikos Prezidentas turi teisę dovanoti bausmę ir nurodytais įstatymo atsitikimais grąžinti teismo atimtas ar susiaurintas teises. 53. Respublikos Prezidentas turi teisę paleisti Seimą. Seimo nesant arba Seimo sesijų tarpe, Respublikos Prezidentas gali leisti įstatymus, turinčius galios ligi Seimas juos pakeis. Seimo nesant arba negalint sušaukti nepaprastos sesijos, Respublikos Prezidentas vykdo Seimo teises, numatytas §§ 31, 32 ir 64. 54. Įstatymams tvarkyti ir jų sumanymams ruošti bei svarstyti steigiama Valstybės Taryba. Jos sudėtį, teises ir pareigas nustato atskiras įstatymas. 55. Respublikos Prezidentas yra visų respublikos ginkluotų pajėgų vyriausias vadas. 56. Respublikos Prezidentas turi teisės dalyvauti Ministerių Kabineto posėdžiuose ir juose pirmininkauti ir reikalauti iš Ministerių Kabineto ir atskirų ministerių pranešimų apie jų darbą. 57. Visi Respublikos Prezidento aktai, išskyrus Ministerių Kabineto paleidimą, privalo turėti Ministerio Pirmininko arba atatinkamo ministerio parašą. Atsakomybė už aktą tenka jį pasirašiusiam ministeriui. 58. Ministerių Kabinetas sudaromas iš Ministerio Pirmininko ir kitų ministerių. Ministerių skaičių ir jų darbų paskirstymą nustato įstatymas. 59. Pradėdami eiti savo pareigas, ministeriai ir Valstybės Kontrolierius prisiekia arba iškilmingai pasižada bešališkai ir sąžiningai eiti savo pareigas ir pildyti įstatymus. 60. Ministerių Kabinetas atsako solidariai Seimui už bendrą Vyriausybės politiką, o kiekvienas ministeris skyrium atsako Seimui už savo darbą jam pavestoje valdymo srityje. Ministerių Kabinetas ir kiekvienas ministeris skyrium atsistatydina, Seimui išreiškus jam nepasitikėjimą ne mažiau kaip 3/5 (trimis penktadaliais) visų Seimo narių dauguma. 61. Ministerių kabinetas ruošia ir pristato Seimui įstatymų sumanymus. 62. Ministerių Kabinetas vykdo įstatymus, veda respublikos vidaus ir užsienio politiką, saugoja respublikos teritorijos neliečiamybę ir vidaus tvarką. 63. Ministerių Kabineto posėdžiuose turi teisės dalyvauti patariamuoju balsu Valstybės Kontrolierius. 64. Iškelti Ministeriui Pirmininkui ar kitam kuriam ministeriui ar Valstybės Kontrolieriui baudžiamąją bylą dėl jų tarnybos nusikaltimų ar dėl valstybės išdavimo turi teisės Seimas 3/5 (trimis penktadaliais) visų Seimo narių dauguma. Iškeltą bylą sprendžia Aukščiausiasis Lietuvos Teismas. 65. Iškelti Respublikos Prezidentui bylą dėl nusikaltimų, nurodytų § 64-me, gali Seimas 3/4 (trimis ketvirtadaliais) visų Seimo narių dauguma. ==V. Teismas.== 66. Teismas sprendžia eidamas įstatymais Lietuvos Respublikos vardu. 67. Teismo sprendimas negali būti keičiamas arba naikinamas kitaip, kaip tik teismo įstatymuose nurodyta tvarka. Amnestija teikiama įstatymų keliu. 68. Teismų organizaciją, kompetenciją ir jurisdikciją nustato įstatymas. 69. Aukščiausiasis Teismas visai respublikos teritorijai tėra vienas. 70. Teismas visiems piliečiams yra lygus. Karius dėl tarnybos nusikaltimų teisia tam tikri teismai. Ypatingieji teismai gali būti steigiami tik karo metu arba karo padėčiai esant. ==VI. Vietos savivaldybė.== 71. Valsčiams ir miestams laiduojama savivaldybės teisė įstatymų ribose. Savivaldybės organų rinkimų būdą ir tvarką nustato įstatymas. 72. Savivaldybės organai rūpina ūkio ir kultūros reikalus įstatymo nurodyta tvarka ir eina administracines pareigas, įstatymų jiems pavestas. 73. Vyriausybė prižiūri, kad vietos savivaldybės organai eitų savo pareigas ir kad jų darbas nebūtų priešingas valstybės įstatymams. ==VII. Tautinių mažumų teisės,== 74. Tautinės piliečių mažumos, kurios sudaro žymią piliečių dalį, turi teisės įstatymų ribose autonomiškai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus - liaudies švietimą, labdarybę, savitarpinę pagalbą - ir šiems reikalams vesti nurodyta įstatyme tvarka rinkti atstovaujamus organus. 75. Minėtos § 74 tautinės mažumos turi teisės, eidamos tam tikrais įstatymais, apdėti savo narius mokesčiais tautinės kultūros reikalams ir naudojasi teisinga dalimi sumų, kurios valstybės ir savivaldybių yra skiriamos švietimo ir labdarybės reikalams, jei šių reikalų netenkina bendros valstybės ir savivaldybės įstaigos. ==VIII. Respublikos gynimas.== 76 Visi respublikos piliečiai dalyvauja jos teritorijos gynime nurodyta įstatymuose tvarka. 77. Respublikai ginti organizuojamos ginkluotos pajėgos. Ginkluotų pajėgų organizaciją, komplektavimo būdus, rūšį ir tarnybos laiką nurodo įstatymas. 78. Tų karių šeimoms ir patiems kariams, kurie, eidami karo tarnybą, nustojo savo sveikatos arba gyvybės, laiduojama valstybės globa ir aprūpinimas. ==IX. Švietimo reikalai.== 79. Vaikų auklėjimas yra tėvų aukščiausia pareiga. 80. Mokyklas steigia vyriausybė, savivaldybės, visuomenės organizacijos ir atskiri asmens. Visos mokyklos yra vyriausybės priežiūroje nurodytose įstatymų ribose. 81. Religijos mokymas mokyklose yra privalomas, išskyrus mokyklas, įsteigtas vaikams, kurių tėvai nepriklauso jokiai tikybinei organizacijai. Religijos privalo būti mokoma pagal reikalavimus tos tikybinės organizacijos, kuriai priklauso mokinys. 82. Pradžios mokslas yra privalomas. Privalomojo pradžios mokslo įvedimo laiką ir tvarką nurodo įstatymas. Pradžios mokslas vyriausybės arba savivaldybių laikomose mokyklose yra nemokamas. 83. Privatinės konfesinės mokyklos, jeigu jos išpildo įstatymų nustatytą programos minimumą, gauna iš Valstybės Iždo švietimo reikalams skiriamą biudžeto dalį, kuri atatinka oficialiniai priklausančių tai tikybinei organizacijai, kurios mokslu tos mokyklos vedamos, Lietuvos piliečių ir mokinių skaičiui. ==X. Tikybos ir kulto dalykai.== 84. Visoms esamoms Lietuvoje tikybinėms organizacijoms valstybė lygiai pripažįsta teisės tvarkytis taip, kaip jų kanonai arba statutai reikalauja, laisvai skelbti savo mokslą ir atlikti savo kulto apeigas, steigti ir tvarkyti savo kulto namus, mokyklas, auklėjimo ir labdarybės įstaigas, steigti vienuolynus, tikybines kongregacijas, brolijas, uždėti savo nariams mokesčius tikybinių organizacijų reikalams, įgyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir jį valdyti. Tikybinės organizacijos turi valstybėje juridinio asmens teisių. Dvasininkai yra atleidžiami nuo karinės pareigos. 85. Valstybė pripažįsta naujai atsirandančias tikybines organizacijas, jeigu jų tikėjimo bei doros mokslas ir statutas neprieštarauja viešajai tvarkai ir dorai. Tokių organizacijų atsiradimo ir gyvavimo sąlygas nurodo įstatymas. 86. Gimimo, jungtuvių ar mirimo aktai, daromi tikinčiųjų pas jų dvasininkus, jeigu jie atatinka įstatymo nurodytai formai, turi Lietuvoje juridinės galios, ir piliečiai nėra verčiami tų aktų kartoti kitoje įstaigoje. 87. Sekmadienius ir kitas valstybės pripažintas šventes įstatymai saugoja. 88. Kariams turi būti suteikta laisvo laiko savo tikybos pareigoms atlikti. Ligoninėse, kalėjimuose ir kitose viešose įstaigose laikomiems žmonėms turi būti leidžiama savo tikybos pareigas atlikti. ==XI. Valstybės ekonominės politikos pagrindai.== 89. Visose ūkio srityse kiekvienam piliečiui laiduojama darbo ir iniciatyvos laisvė. Ūkio gyvenimas yra tvarkomas taip, kad kiekvienas pilietis turėtų darbo. 90. Atskiroms ūkio sritims įstatymai laiduoja tam tikrą savivaldybę, įstatymų keliu steigiami žemės ūkio, prekybos ir pramonės, darbo ir kitokį rūmai, kurių bendradarbiavimą su vyriausybe, normuojant ūkio gyvenimą, nurodo įstatymas. 91. Žemės valdymo pagrindan dedamas privatinės nuosavybės dėsnis. Valstybei paliekama teisė reguliuoti žemės valdymą taip, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos taisyklingai žemės ūkio gamybai, ypatingai smulkiajam ir vidutiniam žemės ūkiui tarpti. ==XII. Valstybės finansai.== 92. Uždėti gyventojams mokesčius, skirti valstybės iždo išlaidas, užtraukti vidaus paskolą ir išleisti popierinius pinigus tegalima įstatymų keliu. 93. Valstybės pajamas ir išlaidas, turtą bei skolas ir atskaitomybę prižiūri Valstybės Kontrolierius. 94. Valstybės Kontrolierius kas metai paruošia praėjusių metų valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą ir ne vėliau kaip ligi spalių mėnesio 15 dienos patiekia ją Seimui. 95. Ministerių Kabinetas kas metai paruošia visų valstybės pajamų ir išlaidų sąmatą naujiems metams ir ne vėliau kaip ligi spalių mėnesio 15 dienos patiekia ją Seimui patvirtinti. 96. Valstybės pajamų ir išlaidų sąmatos didumas yra nustatomas įstatymų keliu kas metai kiekvieniems metams skyrium, prieš prasidedant biudžeto metams. 97. Biudžeto metai prasideda sausio mėnesio l dieną, baigias - gruodžio mėnesio 31 dieną. ==XIII. Socialinė apsauga.== 98. Žmogaus darbo pajėga yra tam tikrų įstatymų saugojama ir globojama. Valstybė saugoja atskirais įstatymais darbininką ligoje, senatvėje, nelaimingais atsitikimais ir darbo trūkstant. 99. Šeimyninio gyvenimo pamatas yra moterystė. Jos pagrindan dedama abiejų lyčių teisių lygybė. Tam tikrais įstatymais saugojama ir palaikoma šeimos sveikata ir socialinė gerovė. Motinystė yra ypatingoje valstybės globoje. 100. Visuomenės dora ir sveikata yra saugojama tam tikru įstatymų. 101. Visų laipsnių mokyklos yra visiems lygiai prieinamos. 102. Blaivybei palaikyti valsčiaus piliečių visuma turi teisės spręsti dėl svaigiųjų gėrimų pardavinėjimo įstaigų laikymo savo gyvenamajame rajone. ==XIV. Konstitucijos keitimas ir papildymas.== 103. Konstitucijos pakeitimo ir papildymo sumanymą turi teisės iškelti Seimas, Vyriausybė arba 50 tūkstančių piliečių, turinčių teisės rinkti į Seimą. 104. Iškeltąjį Konstitucijos pakeitimo arba papildymo sumanymą priima Seimas ne mažiau kaip 3/5 (trims penktadaliais) visų Seimo narių dauguma. Seimo priimtas arba atmestas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas atiduodamas spręsti Tautai, jei per tris mėnesius nuo priėmimo arba atmetimo paskelbimo dienos to reikalaus Respublikos Prezidentas arba 50.000 piliečių, turinčių teisės rinkti į Seimą. Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas, dėl kurio tokio reikalavimo nebus patiekta, įgyja galios po trijų mėnesių nuo jo paskelbimo dienos. ==XV. Įvedamieji nuostatai.== 105. Vyriausybės arba 50.000 piliečių, turinčių teisę rinkti į Seimą, iniciatyva gali būti duodamas Tautai spręsti atsiklausimo keliu Seimo priimtas arba atmestas įstatymas. Atsiklausimo, nustatyto § 104, būdą ir tvarką nustato įstatymas. 106. Ši konstitucija veikia nuo jos paskelbimo dienos, bet ji tikrinama ne vėliau kaip per dešimtį metų, tautos atsiklausimo keliu. 107. Veikusieji Lietuvoje ligi šios Konstitucijos paskelbimo dienos įstatymai, kurie šiai Konstitucijai neprieštarauja ir nebus panaikinti ar pakeisti šios Konstitucijos nurodytu įstatymų leidimo keliu, palieka galioje A. SMETONA Respublikos Prezidentas. Prof. A. VOLDEMARAS Ministeris Pirmininkas. [[Kategorija: Teisė]] 1544 2256 2006-11-06T13:43:30Z Martynas Patasius 17 Nuoroda į "indėlį" '''Martynas Patašius'''. [[Specialus:Contributions/Martynas Patasius|Indėlis]]. [[en:User:Martynas Patasius]] 1545 1619 2006-10-01T14:27:12Z 84.32.45.37 === Vincas Kudirka "Tautiška giesmė" === : Lietuva, Tėvyne mūsų, : Tu didvyrių žeme, : Iš praeities Tavo sūnūs : Te stiprybę semia. : Tegul Tavo vaikai eina : Vien takais dorybės, : Tegul dirba Tavo naudai : Ir žmonių gėrybei. : Tegul saulė Lietuvoj : Tamsumas prašalina, : Ir šviesa, ir tiesa : Mūs žingsnius telydi. : Tegul meilė Lietuvos : Dega mūsų širdyse, : Vardan tos Lietuvos : Vienybė težydi! [[Category:Himnai]] 1546 2275 2007-01-16T13:17:15Z 88.118.177.240 /* Maironis „Trakų pilis“ */ ===Maironis „Trakų pilis“=== :Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai :Trakų štai garbinga pilis! :Jos aukštus valdovus užmigdė kapai, :O ji tebestovi dar vis. :Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos :Kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!.. :Kai vėjas pakyla ir drumzdžias vanduo, :Ir ežeras veržias platyn, - :Banga gena bangą, ir bokšto akmuo :Paplautas nuvirsta žemyn. :Taip griūva sienos, liūdnesnės kas dieną, :Griaudindamos jautrią širdį ne vieną. :Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai! :Ir tiek mums davei milžinų! :Tu Vytauto didžio galybę matei, :Kad jojo tarp savo pulkų! :Kur tavo galia, garsi palikimais? :Kur ta senovė, brangi atminimais? :Nutilusios sienos, apleistos visų, :Be sargo, ginklų, be žmogaus! :Kiek primenat jūs man brangiausių laikų :Ant vieškelio amžių plataus! :Laikai brangiausi! Ar mums dar sugrįšte? :Ar vien minėsme kaip savo jaunystę? :Kada tik keliu važiavau pro Trakus, :Man verkė iš skausmo širdis; :Gaili ašarėlė beplovė skruostus :Ir mėlynas temdė akis! :Ir veltui dvasią raminti norėjau, :Aplinkui vien tamsią naktį regėjau. [[Category:Eilėraščiai]] 1547 1621 2006-10-13T19:22:00Z Cajetonas 18 pradžia. * Mano vardas '''Jonas'''. * kitaip - vartotojas '''Cajetonas'''. Reikia kai ką nuveikti ir Wikišaltiniuose. Bandysim... 1548 1622 2006-10-13T19:40:01Z Cajetonas 18 [[Kategorija:Poezija]] 1549 1623 2006-10-13T19:40:35Z Cajetonas 18 [[Kategorija:Literatūra]] 1550 1624 2006-10-13T19:42:09Z Cajetonas 18 [[Kategorija:Klasifikavimas]] 1551 2258 2006-11-12T19:12:20Z 88.119.33.196 /* Pavasario linksmybės */ Kristijonas Donelaitis, '''Metai''' == Pavasario linksmybės == :Jau saulelė vėl atkopdama pizdino sviestą :Ir žiemos šaltos trusus numaudama juokės. :Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, :Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto. :Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė :Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė. :Krūmai su šilais visais išsibudino keltis, :O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas. :Vislab, kas rudens biaurybėj numirė verkdams, :Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo :Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs, :Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint. :Žiurkės su šeškais iš šalto pašalio traukės. :Varnos ir varnai su šarkoms irgi pelėdoms, :Pelės su vaikais ir kurmiai šilumą gyrė. :Musės ir vabalai, uodai su kaimene blusų :Mus jau vargint vėl pulkais visur susirinko :Ir ponus taip, kaip būrus, įgelt išsižiojo. :Bet ir bitins jau šeimyną savo pabudint :Ir prie darbo siųst bei ką pelnyt n'užsimiršo. :Tuo pulkai jų pro plyšius išlįsti pagavo :Ir lakstydami su birbynėms žaisti pradėjo; :O vorai kampuos sėdėdami verpalus audė :Irgi medžiot tinklus tyloms kopinėdami mezgė. :Bet ir meškos, ir vilkai šokinėdami džiaugės :Ir suplėšyt ką tyloms į pagirį traukės. :Ale kokie dyvai - nei viens iš didelio pulko :Verkdams ar dūsaudams mus lankyt nesugrįžo; :Ne! ne verkt, bet linksmintis visi susirinko: :Nes darbai žiemos visur jau buvo sugaišę :Irgi pavasaris ant visų laukų pasirodė. :Tuo po tam pašaliai visi kribždėti pagavo :Irgi, bešūkaujant pulkams, ošims pasikėlė. :Viens storai, o kits laibai dainuoti mokėdams :Ir linksmai lakstydams ik debesių kopinėjo; :O kits ant šakų kopinėdams garbino dievą. :Bet ir valgių dėl skūpų nei viens nesiskundė. :Rūbai šio ir to didei jau buvo nudilę; :O tūls lopytą parlėkdams parnešė kuodą :Ir pasisotint ant laukų vos mažumą rado. :O štai ir taipo parvargęs nieks nedejavo, :Bet visi visur sumišai šokinėdami džiaugės. :Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas :Ir gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą. :Taip besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė :Iš šaltos gaspados vėl išlindusi rados :Ir su savo snapu meilingą sveikino draugą. :Kraiką jie visur didei sudriskusį rado; :Ogi namus naujus, užpernai tikt budavotus, :Rado ant visų kampų permier pagadintus. :Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų :Vėjai su sparnais nuo kraiko buvo nuplėšę. :Durys su langais ir slenksčiais buvo nupuolę; :Ogi troba visa visur iškrypusi rodės; :Todėl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams, :Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai. :Vyrs tuojaus žagarų budavonei parnešė glėbį; :O gaspadinė jo pūstynes mandagiai lopė. :Taip po tam abu, daug dirbę bei trūsinėję, :Valgį sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai :Ir, kelias varles bei rupuižes paragavę, :Dievui iš širdies visos viernai dėkavojo. :Tu žmogau niekings! mokinkis čia pasikakint :Ir pasisotindams gardžiaus n'užmiršk savo dievą. :Krūmus ir girias visokios ošino dainos; :O laukus visur bei pievas skambino garsai. :Gegužės ir strazdai sumišai lakstydami žaidė :Ir sutvertojį linksmai rykaudami gyrė. :Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė :Irgi bešūtydamos nei kulkos šaudė per orus, :O paskui valgius prastus be priprovų valgė :Ir pasivalgiusios pliuškėjo pasaką savo. :Gervins ik debesių juodų dyvinai kopinėdams :Ir nei verkdams irgi dejuodams skambino dangų; :Bet tai ne verksmai, kad jis taip skambina šaukdams, :Ne! jis nor pamokint, kaip dievo didė galybė :Ir paukštelių balsuos yr didei stebuklinga. :Žvirbliai su vaikais žodžius girdėdami tokius: :"Rods, - tarė, - mūs giminė taip jau vis šlovina dievą." :Bet lakštingala, dar ikšiol kytriai pasislėpus, :Laukė vis, iki kožnas bus savo dainą pabaigęs. :Todėl ji paskiaus kasmets vis pradeda šūkaut :Ir nakties čėse, kad sviets jau miegt įsigūžtęs, :Sau viena tamsoj budėdama garbina dievą, :O išaušus jau, kad mes iš patalo kopam, :Kartais budina mus ir mūsų linksmina širdis. :Ak šlovings dieve, kaip dyvins tavo sutaikyms! :Kad mes rudenyj ar žiemos čėse pasislėpę :Ir susirietę pas meilingą kakalį krankiam, :Tai ir tu, paukšteli miels, pas mus nesirodai, :Bet taip jau, kaip mes, tamsoj pasislėpusi lindai :Ir mažu savo glūpas muses sapnuodama gaudai. :O štai, kad mes vėl linksmi pavasarį švenčiam :Ir savo darbus ant laukų jau dirbt pasitaisom, :Tuo ir tu, savo skambantį nutvėrusi vamzdį, :Su visokiais balsais ir dainavimų garsais :Ragini mus pasidžiaugt ir mūsų lengvini darbus. :Ale sakyk, gaidel! dėl ko tu vis pasislėpus :Ir, kad pradeda temt ar naktyj, paderi šūkaut? :Kodėl taip didei slapais su pasaka savo? :Juk sviets visas, ar būt būrs, ar pons įsirėmęs, :Ir vaikai be buksvų, ir krunėdami diedai, - :Kožnas ir kiekvienas tavo šauną garbina dainą, :Kad tu mums dyvus linksmų lakštingalų čiauški. :Tu vargonų bei cimbolų niekini garsą. :Smuikai tav ir kanklys tur su gėda nutilti, :Kad rykaudama tu savo saldų pakeli balsą :Ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbudini Jurgį! :Kad prieš vakarą tu pasislėpus pradedi juoktis, :O mes daug prisivargę jau į patalą virstam, :Tai tu tarp kitų paukštelių nei karalienė :Vis dailiaus ir šlovingiaus savo šūkteri šūtką. :O kad kartais kobotą mes tavo pamatom, :Tai tu mums nei žvirblis būriškas pasirodai. :Tu sermėgų poniškų, puikiai padarytų, :Ir žiuponiškų turbonų niekini rėdą; :Bet vis nei būrka prastai viešėdama čiauški. :Ak! ir tarp žmonių daugsyk taip jau nusiduoda, :Kad ant svieto šio mainų tikrai padabojam. :Diksas, ans žioplys, mieste didei pasipūtęs :Ir su rūbais blizgančiais kasdien išsirėdęs, :Nei dievaitis koks tarp būrų skiauturę rodo; :O kad kartais mes jo glūpą girdime kalbą, :Tai ir būrs tur spiaudyt ir didei nusidyvyt; :Ypačiai kad apjekėlis toks niekina dievą :Ir besišypsodams kaip pons glūpumą parodo. :Ak! kiek sykių Krizas, į vyžas įsinėręs :Ir savo skrandą būrišką viešėt užsimovęs, :Po prastu savo stogu nei lakštingala čiauška, :Kad širdingai jis savo dievą pradeda garbint. :Tu, paukšteli miels! ne poniškai prisivalgai. :Riebūs mūs lašiniai bei dešros tau nepatinka, :Ir keptų bei virtų valgių mūsų nenori. :Tu neliūbiji pyragų neigi ragaišių :Irgi nevožiji gardžiausio gėrimo ponų; :Bet, pasisotinusi prastai, tikt vandenio trokšti. :Tikt n'užmiršk, gaidau! per daug giedodama valgyt. :Imk drąsa, nečėdyk, kas mums birbina galvas. :Valgyk sau sveika, kad nori, vabalą margą! :Valgyk grikvabalius, muses ir dyviną žiogą! :Valgyk skruzdėles ir jų negimusią veislę; :Bet ir mūs paminėk į mūsų girę parėjus, :Kad dainuodama dar ilgiaus savo vasarą švęsi :Ir ,,Jurgut, kinkyk, paplak, nuvažiuok" pasakysi. :Tu niekings žmogau! mokinkis čia pasikakint, :Kad tau kartais tropijas skūpai prisivalgyt. :Į paukščius žiūrėk! Viens prastą kirminą kramto, :O kitsai, stokodams grūdo, gnyba žolelę. :Juk ir jie kasmets, mus atlankyt sukeliavę, :Kūdą vis ir alkstantį pavasarį randa; :O vei, todėl tikt nei viens niekados nesiskundžia. :Tau, žmogau! miels dievs daugių daugiaus dovanojo, :O tu dar niurni, kad, kartais alkaną dieną :Ar skūpus čėsus sulaukęs, šiupinį gramdai? :Taip sumišai besijuokiant, štai ūžims pasikėlė :Ir tuojaus erelis rėkaudams pasirodė. :"Tič, - tarė jis, - pulkai susirinkę, liaukitės ošti :Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim." :Štai tuojaus visi pulkai, girdėdami šauksmą, :Iš visų pašalių susilėkę jam pasirodė: :"Štai mes, jūs tarnai! Ką velys jūsų malonė?" - :"Mes, - atsiliepdams jiems erelis, - norime tardyt, :Kaip jūsų mylista žiemos bėdoj išsilaikėt. :Ar pristokot ko? ar kas tarp jūsų pagaišo? :Rasi ką šeškas ar baisinga pelėda sudraskė, :Mažu ką vanags ar kiaunė kopinėdama smaugė, :Mažu ką neprietelius žmogus mums numušė šaudams :Ar kytriai, nei koks klastorius, gyvą pakorė, :O paskui prisiėst skauradoj iškepė biedžių." :Taip ereliui klausiant ir aštriai tyrinėjant, :Gandras ant savo lizdo nei koks pons išsisplėtęs :Bei besikloniodams vis ir linksmai šokinėdams: :"Dievs, - tarė, - svietą šį sutverdams ir budavodams, :Daugel tūkstančių gyvų sutvėrimų leido :Ir kožnam savo valgį bei gyvatą paskyrė; :Juk visur, kur žiūrim tikt, dyvai pasirodo. :Pulką šį sutvertojis į vandenį siuntė, :O anam ant orų plaukt sparnus dovanojo. :Daug gyvų daiktų po medžiais girėse slapos; :O kiek ant laukų linksmai plezdendami laksto :Ar pas žmones ant kiemų čypsėdami burzda! :O vei kožną dievs vis su pasimėgimu sotin. :Kartais tropijas sulaukt ir alkaną dieną, :Kad visur per daug baisybės darganų teška :Ar kad dėl žmogaus griekų dievs vargina svietą. :Neprietelis žmogus daugsyk mus gandina šaudams :Irgi bičiulių bei genčių mums numuša daugel. :Kartais nuo vaikų meilingus atskiria tėvus :Ar aukštai kopinėdams paukščių pavagia veislę. :Sykiais vargstantiems nei koks geradėjas :Grūdus patvoryj barstydams ragina valgyt; :O štai, kad tarp mūsų kas ką lest pasidrąsin, :Su tinklais glūpiems draugams iškadą padaro :Ar su provyta pūčka tikt muša, tikt muša. :Ir tarp paukščių rods tūls kytras randasi sukčius, :Kurs gardžiai prisiėst slaptoms savo numuša draugą. :Vanags, ans klastorius, ir pelėda, jo dumčius, :Ir varnai su varnoms, ir jų draugala šarka :Daug kasmets, kaip žinom, išgaišina nabagų; :Bet toksai razbaininks dar tarp mūs nesirado, :Kaip žmogus tūls yr, kad jis smaguriaut išsižioja." :Taip besipasakojant, dyvų dyvai pasidarė. :Balsas nei nuskęstančio sušuko nešvankiai :Ir vis "gelbėkit, ak! gelbėkit" padusėjo. :Tuo visi pulkai to garso taip nusigando, :Kad ir pats erelis jau kribždėti nedrįso; :Tikt šikšnosparnis dar viens su pilka pelėda :Iš biaurių pašalių pamaži pasidrąsino lįsti :Ir tikrai tyrinėt, koks strokas ten nusitiko. :Štai viens pons, puikiai rėdyts (tikt gėda sakyti), :Mislyk tikt, aukščiausių ponų viens, prisiėdęs :Ir visokių rinčvynių svetimų prisikošęs, :Voliojos ant aslos ir prasikeikdams rėkė: :Nes jis velnius ir velniūkščių kaimenę visą, :Dievą bluznydams, taip baisiai šaukti pagavo, :Kad visa pekla dėl to nusigandusi rūko :Irgi bedugniai jos bei pamotos prasivėrė. :Žinom juk visi, kaip ponai keikdami rėkia; :Bet ir būrai jau nuo jų mokinasi rėkaut. :"Kas tau, biedžiau, kenk?" - šikšnosparnis tyrinėdams :Irgi nuskųsdams poną tą pasidrąsino klausti. :"Ar gumbu sergi per daugel kabiar ėdęs? :Mažu pečenkos vėl iš pilvo veržiasi laukan? :Juk ir tavo tetėns užpernai taip prisiėdęs :Su savo pusbroliais, kaip tu, pilvuodami sirgo, :Ik paskiaus jie perplyšo ir numirė baisiai." :Štai didpilvis šitas, tą graudenimą jausdams, :Dar daugiaus išputo ir durnuoti pradėjo: :Nes jis tuo plaukų nuo kiaušės nupešė pluoštus; :O paskui barzdos nuo smakro pusę nuplėšė :Ir su nagais kumpais savo veidą visą sudraskė. :Bet dar tai negana; jis vis pinigų graibydams :Ir besispardydams su valgiais parmetė stalą; :Taip kad šunys, iš visų pašalių susibėgę, :Poniškus valgius ir brangius viralus ėdė. :Bet ir to negana; jis ėmęs didelį peilį :Gerklę su stemple jau perpiaut ištiesė ranką. :Čia šikšnosparnio širdis taipo nusigando, :Kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo; :Ale pėlėdpalaikė, dėl to smertnai nusiminus, :Vėl atpenč tuojaus į namą savo sugrįžo :Ir naujienas tas bei tokį dyviną trūsą, :Kad orai pikti, kasnakts dar praneša svietui :Ir dėl to žmogaus tamsoj dūsaudama verkia. :"Ak! - tarė Lauras, rymodams ant stripinio savo, - :Vis niekai, kad tūls žioplys su Bleberiu vapa, :Būk pilionys vis linksmai kasdien prisivalgą :Ir miesčionys be vargų mieste šokinėją: :Nes tokie žiopliai, butus pamatydami margus :Ir karietas blizgančias girdėdami trinkant, :Mislija, kad kožnas ponas puikiai išsirėdęs :Nei kaip angelas danguj kasdien pasilinksmin. :Ak, gaidau! lietuviški kytri pilosopai :Taip glūpai nezaunija, kad šiupinį šutin :Ar kad jie viešėt naujas vyžas prasimano. :Juk tikt viens glūpums, kad Milkus, Kasparo tarnas, :Poniškai pasirodydams kožnam pasitursin :Ir būrus prastus per kiaulių jovalą laiko. :Tu nenaudėli! dėl ko taip iškeli nosį? :Ar jau užmiršai, kaip pernai, piemeniu būdams, :Ožkas ir kiaules glūpas pas Bleberį šėrei :Ir su vyžoms kaip glūps vaiks į baudžiavą traukeis? :Ar nežinai, kaip Pričkus, kad akėt nenorėjai, :Su botagu, kaip šulcui reik, tavo strėngalį drožė? :Tikt atsimink, kieksyk tavo tėvs, sopagus siuvinėdams, :Su kurpalium tau per rambią nugarą siekė, :O moma su ražu supykus mušė per ausį. :Ogi dabar jau kaip ponatis skiauturę rodai :Ir grumzdi, kad kartais būrs, pro šalį važiuodams :Ir tavo kardą su nauju diržu pamatydams, :Ne tuojaus, kad tu liepi, kepurę numauja :Ir, kaip nori tu, jisai nenor pasikloniot. :Snargliau! eik pirma mokinkis kakalį šildyt :Ir savo pono suteptus sopagus nušluostyt. :Juk žinai, kaip jis tave dar per drimelį laiko :Irgi nupliekdams su lazda tavo nugarą skalbia. :Vei kapė bei tė kaip reik dar košt neprimokai! :Eik užsimauk vyžas, eik vėl pas Bleberį slūžyt! :Tikt girdėk, kaip kiaulės jo bei alkanos ožkos :Graudžiai pro plyšius žiūrėdamos ėdesių rėkia. :Kam išbėgai taip, prastojęs kaimenę kiaulių? :Ar negavai, ko reik, kasdien iš Bleberio rankų? :Ar reikėjo tau bensyk išgint neprivalgius? :Tikt atsimink, kaip jis tave nuogą priėmė slūžyt :Ir kiek utėlių jis tau kasdien nušukavo, :Ik išmokai jo penkias kiaules surokuoti; :O paskui kiek vargo jis ir ašarų verkė, :Ik jo daglą puskuilį su penketa kiaulių :Pro vartus išguit drįsai, kad išginė kerdžius. :Ogi dabar, žioply, jau gėdies Bleberio namo :Ir jo viežlybą, bei vertą niekini vardą? :Tič tiktai, ponat! mažu vėl teks žingine žengti, :Ir, kad dievs koravos, dar verkdams ubagais eisi." :"Rods, - tarė Pričkus, - jauns žmogus durnai dūkinėdams :Nei sidabras gyvs stikle mudriai šokinėja :Ir per daug durnuodams sau iškadą padaro. :Juk ir mes visi, glūpi dar būdami snargliai, :Daug visokių niekniekių glūpų prasimanėm. :Mes vaikai ant ūlyčių krūvoms susibėgę, :Lošom ir durnus štukus kaip kūdikiai taisėm. :Čia viens pulks, sau žirgus iš lazdų pasidaręs :Ir glūpai skraidydams, ant purvų šokinėjo; :O kitsai, botagus sau iš plaušų nusisukęs, :Pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams; :Bet mergaitės, pačios dar privalydamos auklių, :Jau iš lopų margas sau lėles madaravo :Ir aukuodamos ant alkūnių garbino bostrą. :Žinom juk, kaip vaikesčiai savo vasarą švenčia. :Poniški vaikai, su būriškais susisėdę, :Kartais broliškai purvus krapštydami žiopso :Ir taip viens, kaip kits, niekus be razumo plūsta; :Juk ir ponų vaikesčiai taip jau per subinę gauna, :Kad jie, kaip kiti vaikai, į patalą meža. :Andai aš su gromata siųsts pas Kasparą bėgau :Ir pas jo vartus naujus, kepurę nuvožęs, :Laukiau, ik tarnai man ponui lieps pasirodyt. :Štai žiūriu, viena boba vis lekuodama bėga. :Gryta! tariau, kas kenk, kam bėgi taip išsižiojus? - :"Ak! - tarė ji kytriai, - ponatis mūs maloningas..." :Taip ištarusi, ji tuojaus pas upę nušoko :Ir jo pridergtas buksvas su kultuve skalbė. :Aš besigėdėdams išvydau Krizą bekumpsant. :Vaike, tariau, ką misliji toktai pamatydams? :Ar ne mūsų žiopliai taip jau šokinėdami daro? :Būrkos savo lėles glūpas su skrandgaliu rėdo :Ir suvystytas į tamsų pasalį kiša; :Juk žinai, kaip būrai veislę savo kavoja. :Ale žiuponės savo lėles, margai dabinėtas, :Ant šilkų perynų vis į patalą guldo. :O vei ir jų lėlės, kad joms kas pasidaro, :Lyg taipo, kaip ir mūsiškės, klykia nešvankiai. :Bet jau ir taip visur, kol sviete kūdikiai augo, :Vargt ir verkt vaikų pirmiausias buvo remestas. :Dar nei viens ikšiol n'užaugo vis besijuokdams; :Ir iš lopšio dar nei viens n'iškopo neverkęs. :Vei žiūrėkim tikt! jau vėl su padėjimu dievo :Vasarą su šiltoms dienelėms jaučiame grįžtant. :Vei! kaip žemė jau savo nuogą nugarą rėdo, :Ir kaip kožnas daikts atgydams pradeda džiaugtis. :Ant! paukšteliai po dangum, pulkais susilėkę, :Linksminas ir sumišai visur skraidydami juokias; :O keli tarp jų pautus rokuodami deda. :Ale palaukit tikt, iki pautai, jūsų padėti, :Čypsės ir po tam dar jus užaugdami kvaršins :Ir už procią jums menkai dėkavos išlėkę. :Taigi matai, taip paukščiams, taip ir mums pasidaro, :Irgi be vargo būt negal nei viens šiame sviete. :Juk ir mes, dar A, B, C nemokėdami čiauškėt, :Daug vargų bei strokų tėvams savo padarėm, :Ik bėginėt išmokom ir ką žaist prasimanėm. :O vei! kaip kiek išminties užaugdami gavom, :Ir darbeliai su vargeliais jau prasidėjo; :Štai tuo žirgai su lėlėms į šūdą pavirto. :Ak išties! kita prova, kad piemenio skrandą :Jau užsimovęs ožkas ir kiaules varinėji :Ar kad dargana su lytum pluk nugarą prausia. :Ei paskui, kad jau akėčias reik sekinėti :Ar kad margis su laukiu nenor rėplinėti, :Mislyk tikt! koktu dūšelei čia pasidaro. :Ypačiai kad po tam jau gyvos randasi lėlės :Ir nenaudėlės dėl niekų kvaršina galvas. :Juk žinai, kaip yr, kad pulks lėlių pasidaro. :Ak Adom! tu pirms žmogau išdykusio svieto. :Tu su savo Ieva, sode pavasarį švęsdams :Ir gėrybes uždraustas slaptoms paragaudams, :Sau ir mums nabagėliams daug padarei vargelių. :Dievs, tave koliodams ir žemę visą prakeikdams, :Dėl raspustos tos iš rojaus išmetė laukan :Ir su rūpesčiais tavo duoną paliepė valgyt. :Taip po tam tu, biedžiau, su Ieva, savo mote, :Išrėdyts su kailiais per laukus bėginėjai :Ar tamsoj pasislėpt į krūmus kur nusitraukei. :Žinom juk ir mes, koktu, kad kaip nusidėję :Slapomės ar kartais šen ir ten bėginėjam. :Tau, tėtat garbings! pirmykščios tavo lėlatės :Daug dyvų bei daug neregėtų štukų padarė, :Ik po tam iš tų lėlių pulkai prasidėjo :Ir kaip mūsų žiopliai tavo biedną kvaršino galvą. :Tu su savo Ieva juk dar nebuvota bandę, :Kaip jūsų veislės pulks ant svieto šio prasiplatins :Ir kiek vargo jums jisai padarys užaugdams. :Ale ką mislijo Ievutė, tavo pačiutė, :Kaip jos pirmas vaiks užgimęs klykti pagavo :Ar kaip pirmąsyk ji jam pasturgalį šluostė :Ir prastai suvystijus į pašalį kišo? :Ale, žėlėk dieve! kiek džiaugsmo judu sulaukėt, :Kaip susivaidijęs ant lauko juma sūnelis :Barės rūstaudams ir brolis numušė brolį? :Ak Adom! tu, peržengdams prisakymą dievo, :Sau ir mums padarei vargus ir didelę bėdą. :Juk ir mes, kaip tu, šime sviete vos pasirodom, :Štai tuo bėdos iš visų pašalių susibėga :Ir nuo lopšio mus ik grabo persekinėja. :Ale ką galim veikt? Pakol šime krutame sviete, :Turim jau visaip, kaip taiko dievs, pasikakint. :Juk ne vis reik vargt, ir tokios randasi dienos, :Kad, prisivargę daug, širdingai vėl pasidžiaugiam. :Ant žiemos smarkums su šalčiais vėl pasibaidė, :Ir ilgų nakčių tamsybės jau nusitrumpin, :Vei, saulelė, tikt žiūrėk! atkopdama greitai, :Brinkina jau laukus ir žolę ragina keltis; :Vei! ne daugio reiks, tuo vėl kvietkas pasidarę :Uostysim ir garbinsim pavasarį margą. :Bet ir jūs, darbai, mus vėl užniksite dovyt, :Kad turėsim su vargais į baudžiavą trauktis. :Ak! kiek trūso reiks, ik į skūnes sugabensim, :Kas ant aukšto dar ar klėtyj guli be diego; :Ir kiek dar palūkėt reikės, iki šiupinį virsim. :Nugi dabar, į dievišką žiūrėdami ranką, :Judinkimės pamaži nuolatai nusitvert savo darbus :Ir nepabūkim, kad išgirsim darganas ūžiant :Ar kad orai mus daugsyk visoki nugandins! :Skubinkimės, eime nugaminkim reikalą kožną! :Orei žagrių reiks, palyčių beigi noragų; :O akėčioms reiks negelių bei bingusių kuinų. :Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami riekia, :Kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami trupint." :"Rods, - tarė Slunkius, - vėl bensyk su padėjimu dievo :Išmiegot ir sąnarius atgaivinti galėjom. :Ak! kieksyk aš, rūpesčių visų neminėdams, :Ištisas ir užklots krankiau pas kakalį šiltą. :Ak! kad būt ilgiaus žiema pas mus pasilikus, :Ir kad vis miegot mums būtų sviete paskirta. :Ogi dabar, žėlėk dieve! jau vasara randas :Ir darbų naštas nusitvert vėl ragina rengtis. :Ak! man ašaros į akis jau pradeda trauktis; :O mano motė (žinot juk, koks moterų būdas) :Vis susiraukus ir rankas grąžydama verkia. :Aš vaitodams vis ir tokią bėdą matydams, :Ak! močiute, tariu, bensyk ir verkusi liaukis; :Juk dar čėso yr, ir mes atliksime darbus. :Žinom juk, kad ratas sens, pamaži besisukdams, :Tą daugsyk apgauna, kur vis ritasi šokdams; :O kieksyk sutrūksta jis permier besisukdams! :Kuinas taipo jau ramboks, vis žingine žergdams, :Kartais dar toliaus uždėtą nuneša naštą, :Kaip tūls žirgs durnuodams ir piestu šokinėdams; :O kiek sykių dar iškadą sau pasidaro. :Ant! smalininks, saikėt ir išparduot savo smalą :Per kiemus pamaži važinėdams, kirkina ratą, :O tiktai nusipelno jis sau pinigą grečną. :Kas iš to, kad būras tūls, per daug bėginėdams :Ir permier besirūpindams, savo sunkina širdį! :Tėvs mano Kubas taip glūpai kol gyvs nepadarė, :O ir jo tėvs Stepas taip gyvent nemokino. :"Vaikai! - rėkdavo jis, ant demblio girts išsitiesęs :Ir su žaku prastu kaip prastas būrs užsiklojęs, - :Vaikai! šiukštu jums naujus niekus pramanyti, :Taip gyvenkit, kaip mes, tėvai jūsų gyvenom. :Vis protingai, vis pamaži nusitverkite darbus. :Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, :Kad dar ir senysta ką ras atšokdama kartą." :Tuos žodelius savo tėvo aš tikrai nusitvėriau :Ir, kol gyvs krutėsiu, jų kasdien paminėsiu." :Tas durnas kalbas visi girdėdami būrai :Gėdėjos; bet Pričkus jam drąsa pasakydams: :"Eik, - tarė, - šūdvabali! kur šūdvabaliai pasilinksmin. :Juk tu jau su savo namais, kasmets šūdinėdams, :Sau ir mums, lietuvninkams, padarei daug gėdos. :Aš, kad man skvieruot pons amtsrots urdelį siuntė, :Tau, žinai, daugsyk taipo per nugarą drožiau, :Kad iš skrandos tavo senos sklypai pasidarė. :O kieksyk tave vakmistras kone visą nulupo :Ir tu raišėdams vos vos į baudžiavą traukeis. :Neprieteliau! tu, lėbaudams ir vis smaguriaudams, :Lauką su tvoroms ir namą visą suėdei; :O dar ir savo vaikesčius pagadint nesigėdi? :Bet, jūs viežlybi kaimynai, jūs gaspadoriai :Su grečnoms gaspadinėms, mums nereik nusigėdėt, :Kad mes, būriškus jau vėl nusitverdami darbus, :Mėšlus rausim ir laukus įdirbdami vargsim; :Juk ir pirmas sviets, šventybę savo prapuldęs, :Su darbais ir rūpesčiais savo pleškino puodą: :Nes be trūso dievs mus išmaitint nežadėjo, :O tingėdami vis ir snausdami sviete netinkam. :Kad skilvys išalkęs nor gardžiai pasilinksmint, :Tai pirma tur visas kūns viernai pasipurtint. :Taigi nutverkim jau kiekviens savo jautį :Ir išrėdę jį kaip reik klausyt pamokinkim: :Nes, ką žiemą jis yra stalde sudūmojęs, :Tur visiems pasakyt, kad vėl jau vasara grįžta. :Tu žioply Merčiuk! dėl ko juokies išsišiepęs? :Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą rengtis? :Tu dar nebandei, koktu, kad stengiasi margis :Ar nusiminęs žalis tikt vos vos rėplinėja. :Tikt bandyk, koktu, kad amtmons pradeda rėkaut :Ir nesvietiškai prasikeikdams iltinį griežia :Tu nenaudėli Puky! taip jau susimislyk, :Kad tave Lauras arti nusiųs ant Kasparo rečių. :Tu kasmets juk nei razbaininks vargini jaučius :Ir nei koks lupiks galvijį kankini biedną. :Tikt baisu žiūrėt, kad kerdžius išgena bandą :Ir tavo jaučiai pro vartus vaitodami žergia: :Nes čia biedžius viens vos vieną paneša ragą, :O kits ten uodegos netekęs vos rėplinėja. :Andai vakmistras, pas mus skvieruot atsibastęs, :Klausė koliodams, kas biedžiams tiems nusitiko. :"Ak! - tarė Paikžentis, - Pukys juos taip pagadino". :Ak! tu neprieteliau, ką dirbi, ben susipraskie, :Ar tu jau visai padūkai taipo begyvendams? :Mislyk tikt, koktu tau būtų, kad tavo margis, :Prie galvos tave tverdams, žagrę vilkti priverstų; :O paskui, tave visą jau smertnai nustekenęs, :Su šiaudų kūliu kaip jautį šerti pagautų :Ir mėsininkui sprandą tavo nusukt nugabentų. :Mislyk tikt, koktu tau būtų, kad pasikinkęs :Nei koks jautis vilkt turėtumbei savo žagrę. :Taigi, žmogau, dėkavok už tai kasdien savo dievui, :Kad tavo laukis su dvyliu tau padeda dirbti :Ir kad kuinai tau akėdami žengt nesistengia. :Tverk prie ragų, kišk į kulboką tinginį žalį, :Bausk jį, kad klausyt nenorės ir tau pasipriešys. :Tur klausyt, juk tam jisai tavo pašarą kramtė :Ir ištroškęs iš tavo prūdo vandenį gėrė. :Tikt saugokis, kad ne pats, be reikalo mušdams, :Su glūpais savo jaučiais į galvijį pavirsi. :Juk žinai, kaip biedžius toks už pašarą menką :Tau, kad jam grumzdi, pasilenkęs užžagrį velka; :Taip kad jam daugsyk seilėdams jo liežuvėlis :Iš karštų nasrų nei blėkas kaba nuo zūbų. :Jautis, kaip girdi, sau vargdams pašarą pelno; :O ir tą daugsyk, kad skūpas randasi čėsas, :Su maldelėms ir kone verkdams vos išsiprašo. :Ak mano gaidūs! juk ir mums taip jau pasidaro, :Kad mes, po darbų naštoms didei prisivargę, :Kartais dėl vargų vos sausą truputį kramtom :Ir iš klano su savo jaučiais vandenį surbiam, :Kur vabalai ir varlės su pasimėgimu maudos. :Ale nebok, gaidau! neverk permier nusimindams; :Juk viens miers, kaipo savo blogą sotini skilvį, :Kad tikt dievs sveikatą mielą tau dovanoja. :Taigi nurykim jau prastoką savo kąsnelį, :Ik ruduo po tam mums duos riebiaus pasivalgyt. :Ant žiūrėk tiktai! veršukai jau šokinėja; :O ėryčiai su paršukais žįsdami spardos. :Vištos ant laktų jau daug iškarkino pautų; :Tikt palūkėk, margi vištyčiai tuo pasirodys: :Nes šlekutė su baltžande jau pasičypsin, :Ogi žąsyčiai iš kiaušinių veržiasi laukan. :Vei! kaip žąsins savo sulaukęs sveikina veislę :Ir besikloniodams vaikus krūvon varinėja. :Ba! mėsos visokios ir šulnų smagurėlių :Virt ir kept gardžiai jau daug visur pasidaro. :Nugi dabar, kaimynai, gentys ir gaspadoriai! :Rūpinkitės akylai, kad užardami lauką, :Daug visokio sau išbertumbit vasarojo. :Juk negali maitintis vis vienais riebumynais; :Ir dailių riekelių reik, kad spirgini spirgus. :Todėl tur kiekviens, šventes pavasario švęsdams, :Kas ant čielo meto reik, taipo pasirūpint, :Kad kožna diena, nusikandus savo dalyką, :Dar ir sekančiai n'užmirštų reikalą skalsint." :Rods, - tarė Blėkius, - ką mes pernai sau nusipelnėm :Ir zopostui savo namams kampe pakavojom, :Su žiema jau baigias ir visur išsituštin. :Vei! kaip skūnės, kur mūsų lobiai buvo sukrauti, :Nei pūstynės stov ir maisto viso neteko; :O aruodų krūvos jau taipo pasibaidė, :Kad kisielių virt ir skanų šiupinį pleškint :Nieks nesiliko, kaip tiktai skūpa mažumėlė. :Ant pašaliai visi, kur ropės irgi repukai :Su kitais viralais zopostui buvo padėti, :Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas, :Vos jau žinom, ką nusivirt ir kuom pasisotint. :Ak! jūs kumpiai, jūs dešrelės su lašinėliais, :Mes kone verkiam jau, kasdien paminėdami jūsų." :"Tič! - tarė Pričkus jam, lietuviškai pasakydams, :Eik, žioply! Tu juk kasmets dėl ėdesių skundies. :Kas tau kalts? Kam vis, sulaukęs rudenį riebų, :Taip nesvietiškai sugramdai savo zopostą, :Kad prieš Mertyną tikt vos paršuks pasiliekti? :Čedyk, neprieteliau, kol riebų šutini puodą, :Tai tau kūdą nereiks prisikaist, kad vasara grįžta. :Taigi nutverk iš naujo vėl dėl ėdesių darbus :Ir pelnykis ką sukriai dėl rudenio rudo. :Dirvai duok, kas reik, kad jos palūkanų nori; :Juk neprivalo jį tau duot, negavusi nieko. :Usnys, dilgėlės ir brantai su sanevadais :Auga, kaip žinai, be jokios mūsų pagalbos; :Ale grūdelis gers nesiranda, kad nepasėji. :Tu tikt vis mėsos kasdien prisiėst išsižioji, :O burokų bei lapienės niekini garbę. :Todėl tu kasmets, supliurpęs visą zopostą, :Blogs ir pusgyvis velkies į baudžiavą mielą. :Eik, žioply! eik sėt kiekvieną sėjamą daiktą. :Sėk miežius, pupas, grikus su didele sauja; :Ir avižų n'užmiršk, kad sėdams išberi grūdus: :Nes kisieliaus tu, o kuinai pašaro laukia. :Žirnių sau pasisėk zopostui didelį plotą, :Juk žinai, kaip skanūs jie, kad šiupinį valgai. :Ai! kaip daug jie mums per metą skalsina duonos. :Ir kanapėms duok ben kokį sklypgalį lauko; :Gėdėkis šykštuot! ir tokio reikalo reikia. :Ar ne gerai, kad pats sau grečną nuveji virvę, :O pinigėlį delmone kytriai pakavoji? :Sėk linų, kiek Gryta norės; minau nesivaidyk! :Juk žinai, kaip vis daugiaus nor moterų būdas, :Kad jos pradeda verpt ir jau prisiverpusios audžia." :Ale nepeik, minau! permier tą moterų provą! :Ar ne smagu klausyt, kad viežlybos gaspadinės :Žiemą su mergoms vindus savo sukdamos ūžia? :Ar ne gražu žiūrėt, kad Gryta, jau prisiverpus, :Skirsto verpalus aust ir audus baltina drobes? :O paskui, kas namui reik, rokuodama rėžia, :Taip kad ir dailiems auteliams gals pasiliktų. :Ak! kad visos moters taip kytriai padarytų, :Mislyk tikt, ar būtų tiek nuogų nabagėlių? :Ak išties! mūsų būrai, nei rėdyti ponačiai, :Dar su dumčiais vokiškais susisėst užsigeistų. :Ir prancūzai juos toliaus išpeikt negalėtų. :"Rods, - tarė Pričkus, - vis tiesa, kas čia pasakyta. :Aš kaip šulcas per kiemus ilgai jodinėdams, :Daug įsitėmijau, kaip daro mūs gaspadinės, :Kad žiemos čėse ką verpt krūvoms susisėda. :Juk radau gana tokių, kurios nesigėdi, :Kad joms kartais merdėdams vos sukasi vindas. :Nės, kad verpt reik, jos taip daugel pasakų vapa, :Kad jau ir ranka kuodelį pešt užsimiršta :Ir besijuokiant koja vindą sukt pasiliauja. :Taip šūtkas betaisant štai žiema pasibaigia; :Ogi pavasaris, atžengdams su vasara miela, :Atliktų žiemos darbų visur pasigenda. :Pimė rengias aust, o Jekė mest pasisiūlo. :O ką mes ar aus, kad verpt ir lenkt nenorėjo? :Taipgi namai visi paskiaus nuogi pasidaro, :Kad su buksvoms lopytoms vyrs vos užsidengia, :O vaikai ant ūlyčių nuogi bėginėja." :Moters, jūs nenaudėlės! tai jums parašyta. :Bet jūs prietelkos, jūs viežlybos gaspadinės! :Jus neprivalot dėl tokių kalbų nusigėdėt. :Tos tesigėdi tikt, kurios tingėt nesigėdi. :Jums garbė, kad vindas jūsų, sukriai besisukdams, :Pakulų bei linų kuodelį nupeša greitai; :Jums garbė, kad staklės prieš pavasarį trinka :Ir šaudyklė su šeiva šokinėdama tarškia; :Jums garbė, kad audeklėliai, jūsų nuausti, :Ant margų lankų kaip sniegs pavasario blizga. :Ale nevenkit dar daugiaus kaip reik pasipurtint. :Ant daržų pašaliai darbelių lūkuria jūsų. :Taigi padėkit jau vindelių visą klapatą, :Ir stakles, iki vėl reikės, į pašalį kiškit! :Ogi nagan spatelius greitus bei lopetas imkit! :Vei! kaip kurmiai, šen ir ten vartydami žemę, :Jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti. :Rods tiesa! visaip reik pilvui reikalą provyt. :Jam negana, kad tikt iš viršaus jį dabinėjam; :Bet ir iš vidaus jis nor kasdien pasilinksmint. :Todėl jums pilvai nuogi didei pasiklonios, :Kad jūsų mylista juos vėl apdengt nepatingot :Ir trinyčius naujus, buksvas bei marškinius audėt. :Bet daugių daugiaus jie garbins jūsų malonę, :Kad jie, su nauju rėdu česnyj susisėdę, :Lašinius ir dešras su jūsų viralu valgys. :Nugi dabar, ką tikt įmanot, sėkite sėklas! :Sėkite kopūstus, morkus su didele sauja; :Ropių, pastarnokų, sviklų beigi repukų; :Taip ir šalkių su gardžiais kartupelių valgiais :Sėt ir įvaisint, pridabot ir kuopt nepamirškit! :Taip besipurtindamos linksmai pavasarį baikit, :Ik jau prie kitų darbų jums vasara šūkters. == Vasaros darbai == :"Sveiks, svieteli margs! šventes pavasario šventęs; :Sveiks ir tu, žmogau! sulaukęs vasarą mielą; :Sveiks kvietkelėmis pasidžiaugęs, sveiks prisiuostęs; :Sveiks, dieve duok! sulauk dar daug pavasario švenčių :Irgi, sulaukęs jas, vis sveiks ir drūts pasilinksmink. :Taip dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin :Ir lietuviškai kalbėdams baudžiavą seka. :Tam dieve duok! sulaukt kasmets pavasarį sveiką, :Ogi, pabaigus tą, po tam ir vasarą linksmą." :Taip prieš Sekmines būrus į baudžiavą kviesdams :Ir, kas reik atlikt, pamokindams sveikino Pričkus. :Rods sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus, :Yr didžiausi bei brangiausi dovana dievo. :Tas žmogus, kurs daug trūsinėjęs bei prisivargęs :Savo prastus valgius vis su pasimėgimu valgo, :O prisivalgęs ir viernai dėkavojęs dievui :Linksmas, sveiks ir drūts miegot į patalą kopa, - :Tas apgauna tą, kurs vis kasdien išsirėdęs, :Ale dūsaudams ir vis sirgdams nutveria šaukštą! :Kas iš to, kad tūls Mikols, išputusį pilvą :Svietui rodydams ir nei pūslė pasipūsdams, :Kaip koks smirdas dėl šelmystų sviete nerimsta, :Bet su Koinu kasdien dangaus išsigąsta! :Kas iš to, kad Diksas nuogs pas kupiną skrynę :Klūpodams ir vis vaitodams garbina skarbus! :O nei grašio sau, kad reik, išimti nedrįsta, :Bet nei bloznas vis nedarytą viralą srebia :Ir skarots bei pusnuogis kasdien pasirodo. :Mes lietuvninkai vyžoti, mes nabagėliai :Ponams ir tarnams jų rods prilygti negalim; :Bet ir poniškas ligas kentėt neprivalom. :Ak! kaip daug mieste bei dvaruose prisistena, :Kad mus atlankyt pamaži vėl vasara rengias. :Čia viens, rėkaudams durnai, su podagra piaujas; :O kits ten, kitaip dūsaudams, daktaro šaukia. :Ai! dėl ko ponus taip skaudžiai kankina ligos? :Kodėl jų taip daug pirm čėso giltinė suka? :Todėl, kad jie būriškus išjuokdami darbus :Su griekais kasdien ir vis tingėdami penis. :O štai mes, mieste per nieką laikomi būrai, :Pasukų kiek ar išrūgų skystų prisisurbę, :Vis tekini, kaip klapams reik, atliekame darbus. :O kad kartais kokį dar lašinių šmotelį :Ar dešros lietuviškos ben kiek paragaujam, :Tai dar juo dailiaus uždėts mums sekasi darbas. :"Rods, - tarė Lauras, ant kumpos lazdos pasirėmęs, - :Dievui būk garbė! sveiki pavasarį baigiam :Ir visi drūti pargrįžtant vasarą matom. :Vei! kaip vėl aukštyn saulelė kopti paliovė :Ir, aukščiaus savo žėrintį nuritusi ratą, :Ant dangaus išgaidrinto sėdėdama žaidžia. :Vei! kaip jos skaistums, kūrendams žiburį karštą, :Žemės vainikus pamaži jau pradeda vytint :Ir grožybes jų puikias su pašaru maišo. :Ak! kaip tūla mūsų žolelių taip nusirėdė, :Kad nei boba jau didei sukrošusi kumpso. :O kiek jų darže žmogaus ranka nusiskynė :Ir, grožybėms jų margoms trumpai pasidžiaugus, :Jaugi suvytusias ir nederingas išmetė laukan. :Bet taip ir paukšteliams mūs linksmiems pasidarė. :Ką gegužė pakukavo, ką lakštingala suokė :Ir ką vieversiai poroms lakstydami žaidė, - :Tai jau baigias vis ar jau visai pasiliovė. :Daug gyvų daiktų, kurie lizde prasidėjo, :Tėvą su moma prastoję penisi patys :Ir dainas savo tėvų atkartodami čypsi. :Taip trumpam čėse nei naujas sviets pasidarė. :Tokius aš dyvus kaip sens žmogus pamatydams :Irgi dūsaudams iš širdies, tuo šūkteriu graudžiai: :Ak! tariu, kaip visai niekings mūsų veikalas amžio. :Mes silpni daiktai, kaip švents mums praneša Dovyds, :Nei žolelės ant laukų dar augdami žydim. :Kožnas viens žmogus užgimdams pumpurui lygus, :Iš kurio žiedelis jo pirmiaus išsilukštin, :Ik po tam jis, peržydėjęs ir nusirėdęs, :Užaugin vaisius ir amžį savo pabaigia. :Taip, iš viso taip, ir mums biedniems pasidaro. :Mes (taip pons, kaip būrs), lopšyj verkšlendami biedžiai, :Amžio būsiančio tikt blogą pumpurą rodom. :O paskui, kad čėsas jau žydėti pareina, :Štai viens kaip ponatis poniškai šokinėdams, :O kits būriškai kaip būrvaikis bėginėdams, :Jaunas savo dienas glūpai gaišindami lošta. :Bet štai! kad ūsai pirmi jau pradeda želti, :Ir kad darbus jau sunkokus reikia nutverti, :Ai! kur dingsta glūps ir vaikiškas šokinėjims. :O kieksyk, linksmai šokinėjant ir besispardant, :Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia :Ar su karštlige dar tikt macką pasuka biedžių. :Bet ir klapams, ir mergoms ji gatavą dalgį :Aštrina vis ir, jauno jų n'atbodama veido, :Kirsteria taip aklai, kad kasos irgi kepurės :Su grožybėmis visoms į nieką pavirsta. :Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis :Žydinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms." :Taip besipasakojant, štai vakmistras pasirodė :Ir besispardydams taip baisiai keikti pagavo, - :Kad sviets visas su visais daiktais padrebėjo. :"Kad perkūns, kad velnias!" Ai žmogau, pasimislyk! :Kam dūksti taipo, kam keiki taip išsižojęs? :Ar tave patį jau šėtons padūkino visą? :Neprieteliau! kam plėšais taip, kas tau pasidarė? :Bet jis dar labiaus ir taip durnuoti pradėjo, :Kad visoki paukščiai po dangum nusigando. :Syveida kytra nulenkus uodegą bėgo; :O sturluks, ausis iškėlęs irgi drebėdams, :Į arčiausius krūmus vos nusikakino slėptis. :Bet ir rupuižės, ir varlės taip nusigando, :Kad jos umaru su vaikais į vandenį šoko. :Žiurkės po kraiku su pelėms irgi pelėdoms :Dėl tokių baisybių jau apalpti pradėjo; :O daug žvirblių pusgyvių nuo stogo nupuolė. :Taip, ar girdit, taip tas neprietelius prasikeikė. :"Ak! - tarė Selmas, - jau per daug yr sviete bedievių, :Ant kurių liežuvio vis velniai šokinėja. :Tūls apjekėlis, sulaukęs rytmetį mielą, :Poterių jau nemokėdams ar skaityt nenorėdams, :Su perkūnais ir velniais iš patalo kopa. :O paskui jis, taip savo namą visą prakeikęs, :Su visais velniais šeimyną ragina dirbti. :Bet ir valgant jis paskui, taip jau savo stalą :Su tokioms žegnonėms pekliškoms įžegnojęs, :Duoną nutveria riekt, po tam ir viralą srebia. :Taip jis su velniais išauštant imasi darbus; :Taip ir temstant jau kirmyt į patalą žergia. :Kad pilvots koks ponpalaikis taipo prasikeikia, :Tai jau ne dyvai, nes velniui jis pasidavęs, :Poterių gėdis ir dangaus paminėdams juokias; :Ir, kaip mūsų glūpi galvijai stipt užsigeidęs, :Kiaulėms ant garbės vis kiauliškai šūdinėja. :Bet kad būrpalaikis koksai, vos pasukas ėsdams :Ir kaip nulupts pusgyvis vargu rėplinėdams, :Su velniais kasdien savo darbą nutveria kožną, :Tai baisybė, kad jau ir plaukai pasišiaušia; :O tiktai, kaip žinom, taip kasdien pasidaro." :Selmui taip besidyvijant, štai girgžteria durys, :Ir šaltyšius Pričkus tuo visiems pasirodė. :"Štai, - tarė jis, tuojaus skaitydams gromatą pono, - :Štai poryt mūsų pons mus bėgt į baudžiavą siunčia :Ir iš staldų jo išgramdyt mėžinį liepia. :Todėl jau vežimus kaip reik taisykite kožnas :Ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai. :Žinot juk visi, kas mėžiant puolasi būrams, :Ir kiekviens numanai savo murgą jau primatuotą. :Aš, kad dievs laikys, tarp jūsų mudriai makaluodams, :Ne tiktai, kad mėšit, jus viernai pridabosiu, :Bet ir iš širdies, kad gramdyt reiks, pamokinsiu." :Taip ištaręs, jis kūliais pro duris iššoko :Ir, ant kumelio ketvergio tuojaus užsimetęs, :Skubinos ir kitiems kaimynams urdelį rodyt. :O kaip jau diena pasakyta buvo prašvitus, :Štai baudžiauninkai visi pulkais susirinko. :Viens savo kablį, o kitsai naujintelę šakę :Nešdams ir besiskubindams tikt bėga, tikt bėga. :Albas, šūdleteres naujas tyčioms pasidaręs, :O Merčiuks, ratelius taip jau naujus užsimovęs, :Su kitais baudžiauninkais į baudžiavą tarškė; :O bernai visi, naujas vyžas nusipynę :Ir autus naujus iš drobės sau pasidarę, :Vis tekini, kits kitą neigi pranokdami šoko. :Tai išties dyvai, nės taip nedarydavo būrai. :Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą slenka :Ir kad kartais su piktu jį reikia pajudint, :Kad, kaip puolas jam, jis žengt ir dirbt užsigeistų. :Ale ką mačija? čia mums nereik nusidyvit. :Amtsrots valsčiaus to, kursai tą baudžiavą valdė, :Toks širdings buvo pons, kad kožnas, jo paminėdams, :Dar vis verkia: nės jisai jau numirė pernai. :Ak! išties ir verts, kad jo kasdien paminėtų :Ir kad jo vaikų vaikai paminėdami verktų. :Tai buvo pons! ak tokį vos vėl rasime sviete! :Mislyk tikt, gaidau! kaip jis mylėdavo žmones; :Ir dėl ko jį vėl visi mylėdavo būrai. :Daug yr ponpalaikių, kurie, pamatydami būrą, :Spiaudo nei ant šuns ir jį per drimelį laiko; :Lygiai kad žmogutis toks neverts pažiūrėti. :Ale nabašninks amstrots taip nedarydavo būrui; :Bet visur aštriai kaip tėvs užstodavo biedžių. :Keikesčių niekados iš jo burnos nesulaukėm; :Ir kad kuočės jis būrus išgirsdavo keikiant, :Tai tuo tėviškai jis juos mokėdavo koliot. :Jis nesakydavo "tu", bet vis pasakydavo "jūsų"; :Ir iškoliodams jis vis ištardavo "jūsų": :Nės tikt vokiškai jisai mokėdavo koliot. :O kad kartais šį ar tą reikėdavo garbint, :Tai jis tam lietuviškai padarydavo garbę. :Ale dabok, brolau! aš tau daugiaus pasakysiu. :Tu su manim žinai, kaip būrą baudžiava baudžia, :Ir kaip biedžius toks, kasdien kantriai pasilenkęs, :Po baisioms vargų naštoms vos gal atsidvėsti. :Ak, kas gal visokias mūsų bėdas surokuoti! :Vasara, juk žinai, kasmets tikt vos pasirodo, :Štai kiekviens žioplys jau būrą pradeda stumdyt. :Kaspars, ant galvos iškėlęs skiauturę riebią, :Kaip gaidys vištas guiniodams, gandina žmones; :Ale jo tarnas Diksas dar baisiaus pasipurtin, :Kad jis, kardpalaikį nei pons prie šalies prikabinęs, :Tarp baudžiauninkų mudraudams rėkti pagauna; :Nės jis vis kytriaus už poną nor padaryti :Ir aukščiaus už jį, tikt mislyk, veržiasi sėstis. :Ar tai švankus darbs, ar reik taip viešpatį niekint? :O kad bloznas toks savo ponui taip išsišiepia, :Ar dyvai, kad būrą jis jau visą suėda? :Juk žinai, brolau, koktu, kad svilina saulė :Ir kad, prakaitui srovėms per nugarą teškant, :Jau ir blogs skilvys dėl pietų pradeda skųstis; :Rods ir jam perlenkio reik kasdien pasitiešyt. :Ale kuomi gal biednas būrs savo vėdarą linksmint, :Kad jam plutos tikt ir kėžas vos pasiliko. :Taip vargingai jis, savo sausą truputį kramtęs :Ir ištroškęs, jau malkelio gert užsigeidžia. :O ką gers, kad skinkio jam nei viens nepasiūlo? :Taip jis iš bėdos, pas klaną kokį nušokęs, :Ištisas ir didei dūsaudams vandenį laka, :Kur vabalai visoki su varlėms šokinėja; :O štai Diksas su lazda dar muša nabagą. :Ak, pon amtsrot, ak! dėl ko mums numirei pernai? :Ak, su tavim jau ir linksmybės mūsų prapuolė! :Ak tėtuti! tavęs kasdien kiekviens paminėdams :Ir dūsaudams, taip nesvietiškai nusiverkia, :Kad ir akys jau keliems išpūti pradėjo; :O kiti dėl to, veik proto viso netekę, :Baudžiavą, kaip jiems reik, atlikt jau nedera biedžiai. :Rods ir tu, baudžiauninkus į baudžiavą guidams, :Ne tingėt, bet dirbt liepei, kaip puolasi būrams: :Nėsa karališkas provas ir visą rabatą :Kožnas tur, kaip tarnui reik, viernai pasisavint. :Ale nesvietiškai būrus įžeist negalėjai. :Ak! kieksyk tu verkdams mūsų bėdas pažiūrėjai; :Ir, kad Diksas mus per daug užnikdavo dovyt, :Tu kaip tėvs meilings užstot mokėdavai žmones. :Ypačiai kad javelius nuvalyt prisiartino čėsas, :Ir laukų darbai mus į laukus suvadino, :Štai tavo rūpesčiu tuojaus išbusdavo kožnas; :Taip kad kartais per naktis miegot negalėjai :Ir daugsyk sapnuodams mūsų bėdų paminėjai. :Taip besirūpindams visokio gėrimo grečno, :Puspyvės ir skinkio daug liepei padaryti; :Ir, kad mes apalpę bei vaitodami dirbom, :Tuo tavo tarnas mus gaivint atveždavo bačką. :Ak pon amtsrot miels! dėl ko mums numirei pernai? :"Stui, - tarė Prickus, - jau ben sykį paliaukite zaunyt :Ir ben gėdėkitės tokio netikusio būdo. :Kas jau bus iš jūs, kad vis raudodami kauksit; :O paskui akli bei proto viso netekę :Nei vaikus augint, nei darbus dirbt negalėsit. :Rods tiesa, pons amtsrots mūsų nabašninkėlis, :Sveiks dar irgi pačioj drūtumoj nuoglai pasidėdams, :Ašarų mums per daug ir raudą didę padarė. :Juk ir aš kelias naktis miegot negalėjau :Ir daug ašarų rietančių nei košte pakošiau. :Ei kieksyk! deivių baukštints iš patalo šokau, :Kad man jos tamsoj su ragais margais pasirodė :Irgi praryt mano dūšią vis į patalą siekė; :Todėl iš bėdos nusipirkęs didelę pūčką :Irgi paprovijęs ją po galvų pasidėjau. :Štai! po tam mane jau daugiaus negandino deivės, :Ir aš naktyj rėkaut ir durnuot pasilioviau. :Jau dyvus varlių bei pelių irgi pelėdų :Su naujienoms žiurkių bei nuplikusių žvirbliu :Ir kas dar daugiaus tokių dyvų pasidarė - :Vislab ant laktos, kur vištos tupi, padėję, :Skubinkimės pirmiaus iš staldų mėžinį kraustyt, :O paskui, kas dar daugiaus tokių dovanėlių :Ten ar čia bus sudrėbta, viernai pavalykim. :Kam juokies, žioply! girdėdams mandagų žodį? :Ar nežinai, kad būrs nor grečną grūdą sulaukti, :Tai pirm to jisai tur grečną šūdą pakrėsti? :Puodui juk kasdien, kad kokį viralą verdi, :Druskos ne tiktai, bet dar ir uždaro reikia. :Kam nesisūdęs ir n'užsidaręs nesrebi sriubą; :O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso :Ir pardovytoms dirvelėms uždarą taiso? :Taigi nutverk rykus, kurie tam yr padaryti, :O mėžk greitai ir linksmai pakvipusį skarbą! :Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro; :O iš mėšlo smirdinčio žegnonė pareina. :Tūls nusvilęs ponpalaikis rods juokiasi būrams :Ir besišypsodams jų darbus niekina bloznas, :Lygiai kad toksai.be būrų gal įsiremti :Irgi be mėšlo jų pyragais gal pasivalgyt. :Ak! kur dingtų ponai, kad jie būro netektų :Ir kad biedžius toks su šūdais jiems nepadėtų. :Taigi nebokite, klapai! kad, išmėždami šūdus, :Kartais dėl visokių kvapų turite čiaudyt :Ir kad jūs stalde daugsyk klampodami stenat. :Rods darbelio jūsų ponačių lepusi nosis :Baidos ir vis poniškai užkumpusi juokias; :Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji nusilenktų, :Kad barščius nedarytus ir prisvilusią gručę :Taip, kaip biedžiai mes, kasdien į vėdarą kištų :Ir su mumis drauge prisivargt į baudžiavą suktųs." :Pričkau! ką kalbi? ar ponams taip pasakysi? :Ar nežinai, kad būrs, iš tolo poną pamatęs, :Tur kepurę nuvožt ir poniškai pasikloniot? :O tu dar drįsti jiems taip durnai pasitursint? :Ar nebijais, kad jie dėl to tau sprandą nusuktų :Argi nutvėrę prie plaukų stalde pakabintų? :Sviete rods visur randi netikusį žioplį. :Jis nekyšo tikt vis po surukusia skranda; :Bet ir po šilkais daugsyk jis juokiasi glūpas. :Taigi nedyvykis, kad kartais drimelį puikų :Zaunijant girdi. Jis taip glūpai nedarytų, :Kad jo tėvs jį būt mūsų darbus dirbt pamokinęs. :Jaugi gana šiamsyk stalde pas mėžinį šūtyt; :Dar ir pievoms reiks, ir dirvoms ką pasakyti. :Vaikai, skubinkitės, ant vakars jau prisiartin; :O rytoj reikės pamaži dalgius pasiprovyt. :Ar negirdit, kaip šienaut jau putpela šaukia :Ir, kas žiemai reiks, sukraut į kupetą liepia? :Ak ir čėsas bus; Joninių didelę šventę, :Kaip kiekviens žinai, poryt viešėdami švęsim; :O n'ilgai po to laukų trūsus nusitversim. :"Ak! - tarė Krizas, - rods dar daug mums reiks pasipurtint, :Ik visur savo būriškus atliksime darbus. :Ale, žėlėk dieve, kaip gal vargings gaspadorius :Iš bėdos išsirist, kad jam šeimyna neklauso. :Aš, girdėk, brolau! šią kiaušę žilą sulaukęs :Irgi nemaž ant svieto šiaip ir taip prisibandęs, :Daug dyvų ir daug naujienų tau pasakysiu. :Tėvs mano Krizas numirdams mane mažą paliko; :O našlė moma maitintis ubagais ėjo; :Todėl iš bėdos man, vargstančiam nabagėliui, :Slūžyt ir kiaules varinėt pas Bleberį teko. :Taip aš, valandą viernai jo kaimenę ganęs :Ir dėl smarvių bei biaurybių daug prisivargęs, :Jau po tam akėt ir žagrę sekt panorėjau. :Nės aš jau kaip glūpas vaiks daug razumo rodžiau, :O kaip pusbernis ne vieną žilį pranokau; :Todėl padarynes visokias vos pažiūrėjau, :Štai jau, mislyk tikt, jas taip išdrožti mokėjau, :Kad tūls bernas sens dėl to didei nusigando :Ir besigėdėdams saugojos man pasirodyt. :Rods negražu žiliems bernams ir didelė gėda, :Kad juos koks bernuks glūpoks apgėdina dirbdams; :O štai dar algos tokie daug dolerių tyko :Ir vis pasėlio daugiaus išveržt nesigėdi. :Ak! kur dingo Prūsuose barzdota gadynė, :Kaip slūžauninks dar už menką pinigą klausė. :Aš, dar vaikpalaikiu glūpu pas Bleberį būdams, :Daugsyk dyvijaus, kad koks turtings gaspadorius, :Su bernais kasmets suderėdams, dolerį siūlė; :O bernai dar gyrės, kad koksai geradėjas :Kartais iš tikros širdies šeštoką pridėjo; :O kad kelnes jiems ir dvi vyži pažadėjo, :Štai jie dar už garbę tą didei dėkavojo. :Bet kaip sviets po tam didžiuotis jau prasimanė :Ir lietuvninkai su vokiečiais susimaišė, :Štai ir viežlybums tuojaus į nieką pavirto; :Taip kad klapai vyžų, viežlybai padarytų, :O mergaitės krosytų marginių nekenčia. :Klapai kaip ponačiai su puikiais sopagačiais, :O nenaudėlės mergaitės su kedelačiais, :Lyg kaip jumprovos pasirodyt jau nesigėdi. :Taip lietuvninkai savo viežlybumą pražaidė. :Bet ir mūs valgius, lietuviškai padarytus, :Tūls išdykėlis nenauds išpeikt nesibijo. :Tėvai mūs kytri, kisielių virdami skanų :Ir su pienu jį šeimynai duodami valgyt, :Didelį savo namams visiems padarydavo džiaugsmą. :O kad šiupinį kartais jiems išvirdavo tirštą :Ir lašinių kokį šmotelį duodavo priedams, :Ak! kaip girdavo sotinti bernai gaspadorių. :Ogi dabar kasdien kiekviens, mėsos išsižiodams :Ir daugsyk kaip šuo išplėšdams, vargina būrą. :Tikt girdėk, brolau! kaip man biednam pasidarė. :Aš, kone penkiasdešimts metų šį savo namą :Viežlybai valdydams ir niekados nepateikdams, :Ponams taip, kaip būrams, vis įtikti mokėjau; :Tikt šeimynai ant garbės padaryt negalėjau. :Man šykštums klasta, kad šutinu didelį puodą; :O kad reik padalyt, šmotus vis kyšteriu riebius. :Todėl vos dyvai, kad kartais mezliavą mielą :Užmokėt n'įmanau ir amtmons išbara visą :Ar nesvietiškai supykęs muša per ausį; :O štai man daugsyk dėl čyžės taip pasidarė. :Bet ak! kaipgi galiu mokėt, kas reik, savo ponams, :Kad nelaba šeimyna jau mane visą suėdė? :Ak! man biedžiui jau beveik reiks ubagais eiti. :Karvių bei avių, bei jaučių didelį pulką, :O ir kiaulių bei ožkų taip daug mėsinėjau, :Kad jau vos žinojau, kur skūras pakabinti. :Tikt užvakar dar priėsdint pamušiau bulių, :Nuo kurio ik dienai šiai (tikt gėda sakyti) :Vosgi ragai su kaulais ir skūra pasiliko. :O štai, vemdami dar, veršienos jau prasimanė :Ir didei mane gvoltija, kad aš paskutinį :Ir vienturtį veršį jiems mėsinėt pažadėčiau. :Bet ir dėl algos taip jau kasmets pasidaro. :Kartais vaikpalaikis buksvas vos moka nešioti :Ir daugsyk nesigėdėdams (meldžiu, nepadyvyk) :Kaip biaurėstis koks kasnakts į patalą meža :Ir kiaules penkias kaip reik negal paganyti; :O štai ir toksai utėlius dolerių tyko, :Kad jį kartais šūtydams samdyti pradėsi. :O ir tarp bernų taip jau tūls valkata randas, :Kurs akėčias ir kas žagrei reik nepažįsta :Ir prie ragų kumpų nutvert margiuką nedrįsta. :O kad mūdraudams koks bulius pradeda baubti, :Tuo taipo nusigąsta, kad jo padreba kiškos; :O štai toks žioplys, daugsyk didei pasipūtęs :Ir savo darbus bei nešvankų madarą girdams, :Raukos dar, kad jam algos, kiek nor, nežadėjai. :Tikt bandyk ir siūlyk jam, kepurę nuėmęs, :Siūlyk jam dosniai ant meto dolerių dešimt, :O paskui girdėk, kaip bloznas toks įsirėmęs :Dar ir pasėlio brangaus išveržt nesigėdės. :Bet, kad dirbt ką reik, visur dyvai pasidaro. :Vagys vos mėsos grečnos gardžiai prisiėdė :Ir saldžių koštuvių vos dosniai prisigėrė, :Štai jau vieną ten, o kitą ten pamatysi :Kniūpsčius už tvoros ar po pašiūre betimsant. :Kartais neprieteliai taipo pasislėpti numano, :Kad visur ieškodams juos atrast negalėsi. :Šauk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį garsą: :Ans, Jokūb, Ensky! kur bastotės prisiėdę? :Štai jau vakars bus, o nieko dar nepradėjot. :Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns susirinko, :Ir kiekviens atlikt, kas reik, tikt bėga, tikt bėga; :O jūs, neprieteliai, vis tikt kirmyt pasileidot? :Kas jau bus iš mūs, kad taip gyvent nesiliausim? :Ale nelauk, kad jie kampe, girdėdami balsą, :Tuo kaip reikia pašoks ar veik atsilieps gaspadoriui. :Ak! nemislyk taip! kampe dar juokiasi smirdai; :Ar, kad jiems vertai grumzdi, vis keikdami baras. :O dar to negana; bet jau ir mušt pasikėso. :Juk žinai, brolau! kaip pernai valkata Slunkius, :Jomarke brangvyno stuopą visą nurijęs, :Man iš papykio kone visą nupešė kiaušę. :O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, :Su kitais draugais pasiritę nugarą skalbė, :Taip kad man kelias nedėlias sirgti reikėjo. :Tai margi daiktai! kad jau plaukai pasišiaušia." :Krizui taip besiskundžiant, štai pulkai susibėgo, :Ir visur rėksmai "šok, kirsk, grėbk, krauk" pasidarė. :Tuo laukai kaip skruzdėlyns kribždėti pagavo, :Ir gaspadoriai su bernais šienaudami spardės. :Rodės man, kad visas sviets, kovot susibėgęs, :Kardus ir šobles į margas nunešė pievas. :Štai tuojaus visur išsišiepusi giltinė smaugė :Ir visoms lankelėms raudą didę padarė, :Nės dar daug žiedų tikt vos žydėti pradėjo :Ir daugums jų vos savo blogą pumpurą rodė. :Daugel dar visur nei būrų kūdikiai žaidė, :O kiti jau su žiloms barzdoms svyrinėjo. :Giltinė su dalgiu, nei seną gremždama barzdą, :Būrams tuo visiems visur ištuštino pievas; :Tikt Plaučiūno vieno dar nekrutino sklypą. :Tas nenaudėlis Plaučiūns, pas Kasparą pernai :Talkoje pavitots, taip baisiai buvo pririjęs, :Kad jis naktyj, ant tamsių laukų klydinėdams, :Budę naują su dalgiu šukėtu prapuldė :Irgi namon išaušus jau vos vos parsibastė. :Taip jisai paskui, per dieną visą miegodams, :Pamestų rykų lauke ieškot neminėjo, :Ik po meto vėl šienaut jau putpela šaukė. :Štai Plaučiūns savo dalgio bei budės pasigedo :Ir vaitodams vis ir šen, ir ten bėginėjo; :Ik paskiaus, iš papykio beržinį pagavęs, :Pačią su glūpais vaikais kone numušė smirdas. :Taip po tam jisai, nesvietiškai prisidūkęs :Ir vienausį kuinpalaikį prastai pažebojęs, :Į Karaliaučių dalgį pirkt tiesiog nukeliavo. :O vei ten, dyvų visokių daug pamatydams :Ir žioplinėdams vis bei būriškai šokinėdams, :Budę su nauju dalgiu nusipirkt užsimiršo; :Bet ir kuinpalaikį taip jau pas Miką pragėręs, :Pėsčias po dviejų nedėlių vos parsibastė :Ir savo pievą pridergtą (tikt gėda sakyti) :Šnypšdams ir rėplinėdams vis su piautuvu kirto; :Bet kaimynai jo rugius jau buvo suvalę, :Ir keli kviečių plyckus pasikepę valgė. :Man dėl to besidyvijant, štai Kasparo tarnas, :Iš rugių kiaules guiniodams, man pasirodė. :"Kas tai? - klausiau jį, - kieno ta dvylika paršų?" - :"Tič! - tarė jis, - nerėkauk taip, tai Kasparo kiaulės; :O rugiai Plaučiūno, kurs ant! piautuvą plaka. :Juk žinai, kaip jis kasmets blogai rėplinėdams :Ir nei šūdvabalis kribždėdams šūde gyvena." :Ak! kad jau gaspadorius pats vos gyvs pasijudin :Ir nei utėlė kraujų prisisiurbusi slenka, :Ką jau bernas veiks, kad jam jis lieps pasipurtint? :"Ak, - tarė Paikžentis, mokinto Bleberio bernas, - :Mans gaidau! nemislyk, kad tikt mūsų ponačiai :Ant česnių su jumprovoms durnai šokinėja :Ir aklai prisisurbę būrams gėdą padaro; :Juk ir būrų daug jau jiems prilygt nesigėdi; :Dingojas, kad vis garbė, ką garbina ponai, :Ir kad vis kytrums, ką jie pliuškėdami plūsta. :Daug yr ponpalaikių, kurie kasdien įsirėmę :Kabiar ir varles visokias svetimas ėda; :O prisiėdę jau bei rinčvynio prisikošę, :Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugauna. :Bet ir būrai jau nuo jų mokinasi branyt :Ir besišypsojas, kad Krizas Krizą prigauna." :"Eik, nezaunyk taip", aš, jam drąsa pasakydams, :Dyvijaus jo kalbai, tuo nuo jo nusigręžęs. :Sako rods mieste, kad būrai menk išsimano :Ir kad jų darbai bei būriškos budavonės :Tikt biauru kalbėt ėsą bei gėda žiūrėti; :Bet, kas taip šveplen, tas būrą dar nepažįsta. :Vierykit tikt man, kad tūls vyžas užsimovęs, :Su protu daugsyk apgauna didelį poną; :Tikt nedrįsta biedžius vis kaip reik pasakyti. :Taip bedūmojant man, štai vėl niūkims pasidarė. :Rodės man išties, kad jaučių kaimenė bliovė, :O štai vaikpalaikiai Plaučiūno parnešė plonį. :Žinot juk, kaip mūsų lietuvninkai prisirėkia, :Kad jie po Jokūbinių, jau rugius nukapoję, :"Plonį nešam!" būriškai šokinėdami suokia. :Taip ir vaikpalaikiai Plaučiūno savo tėtačiui :Garbę su šiaudų kūliu padarydami rėkė; :Nės grūdelius lauke jau vėjai buvo nudaužę, :Taip kad tikt šiaudai į mėšlą mest pasiliko; :O štai dar raspustą jie padaryt prasimanė. :Merčius su Lauru mergas į vandenį vilko; :O Pakulienė su Lauriene tuo pasitiešyt :Vyrus ir vaikus su pilna milžtuve plovė. :Taip besidarkant jiems ir kiauliškai besimaudant, :Barnys su nesvietiškais vaidais pasikėlė. :Lauras, jau per daug mirkyts, tuo piną pagavo; :O Laurienė su Pakuliene lopetas ėmės. :Taip besikėsant jau, tuojaus Plaučiūns pasirodė :Ir, grečnus lašinių šmotus kožnam padalydams, :Papykius durnus ir vaidą visą nutildė. :O po tam savo namą jau viernai čestavojęs :Ir kaimynus iš visų kampų suvadinęs, :Taip nesvietiškai ir kiauliškai prisirijo, :Kad jau su visais svečiais po suolu nupuolė. :"Ak! - tarė Selmas, - jau toktu su mūsų gadyne, :Kaip jau šveisteris ir prancūzas Lietuvą gavo. :Rods ir tarp lietuvninkų tūls randasi kiaulė, :Kurs, lietuviškai kalbėdams, šveisterį peikia; :O tiktai ir pats kaip tikras šveisteris elgias. :Kaip pirm to lietuvninkai dar buvo pagonai :Ir savo dievaičius iš strampų sau pasidarę :Ir po medžiais ant virvių pasikorę gyrė, :Tai jie rods dar taip, kaip mes, nepažindami dievą, :Daug nešvankių ir durnų daiktų prasimanė. :Ogi dabar jau mes, krikščionims būdami prūsai, :Mes lietuvninkai taip baisiai ryt nesigėdim, :Kad ir vokiečiai glupoki tur nusidyvyt." :Selmui taip besiraukant, štai pakamorė suriko: :"Vaikai! kam vis vėpsot taip? Ant dargana rodos, :Ir stulpai saulelės ant debesių prasiplatin. :Ką mums rūp Plaučiūns - tesižino jis supelėdams. :Bėkim skubinkimės greiti suvalyt vasaroją. :Ant! jau baltuoja laukai, ir vasara baigias, :O vasarojas mus dalgius vėl ragina provyt. :Pupos pernokusios, o žirniai jau susiraukia, :Ir iš ankščių jų byrėt jau pradeda vaisius. :Ar ne grieks, žmogau! kad dievo tos dovanėlės, :Dėl kurių besidovydams taip daug trūsinėjai, :Argi ne grieks, kad jos ant lauko tur išsigvildyt? :O kas bus iš mūsų, kad, neturėdami žirnių, :Žiemą su vaikais užsigeisim šiupinio valgyt? :Avižas ir miežius taip jau kone sulesė paukščiai; :O kas liko dar, jau kiaulės sau pasisavin. :Taigi dabar glūpai kisielių visą pražaidėm, :O kruštinių bei kruopelių vos paragausim. :Ar ne gerai mokinau nuolatai suvalyt vasaroją; :Bet jūs nei užkurtę man klausyt nenorėjot. :Taipgi dabar kisieliaus jau ir šiupinio gloda. :O ką veiksim, kad mums reiks į baudžiavą trauktis :Ar žiemos čėse su pradais akselį provyt? :Patys į laukus tuščias kašeles nusinešim; :O galvijams vargstantiems, neturėdami pradų, :Iš bėdos pietums nedarytą pašarą duosim. :O jūs moters, ar ir jūs taip jau pasileidot? :Kam linų raut ir kaip reik iškaršt nesirengiat? :Ar ne gėda jums, kad vokiečių gaspadinės :Iškarštus linus į lauką jau nugabena :Ir, besidyvydamos didei, jūsų tinginį peikia? :Moters! jūs lietuvninkės, ar jau nesigėdit, :Ar nesigėdit, kad jums vokiškos moteriškės :Su dailiais darbais ant lauko gėdą padaro? :O kas bus, kad čėsas verpt ir aust prisiartins, :O lineliai jūs ant lauko bus pasilikę? :Ak! kur dingot jūs, barzdotos mūsų gadynės, :Kaip lietuvninkės dar vokiškai nesirėdė :Ir dar vokiškus žodžius ištart negalėjo. :O štai dar negana, kad vokiškai dabinėjas, :Bet jau ir prancūziškai kalbėt prasimanė. :Taipgi bezaunydamos ir darbo savo pamiršta. :O jūs vyrai! kam gi nenaudėlių moteriškių :Ir išdykėlių mergų raspustą nedraudžiat? :Ar jau norit vokiečiams nuogi pasirodyt :Ir kaip drimeliai ant šlovnų česnių nusigėdėt? :Jūs apjekėliai! ar jau visai nesuprantat, :Kokią sau ir mums visiems padarysite gėdą, :Kad su buksvoms lopytoms į baudžiavą žergsit :Ir mišion sudriskę bei skaroti nukaksit? :Ak! ben gėdėkitės tas gėdas sau pasiprovyt :Irgi pačias kaip reik linų raut guikite greitai. :Ant dar liko kiek, kur kiaulės knist nenukako. :Mažu kas autams ar mazgotėms dar pasiliko; :Ale padurkams jau ir kelnėms gloda zuposto. :Vei ir grybų jau, žėlėk dieve! neragausim: :Juk, anot ano, juos vokiečių gaspadinės :Su ketvirčiais vis džiovint į kakalį šauja. :Plempių, rudmėsių, storkočių bei baravykų, :Jautakių ir baltikių, grūzdų irgi bobausių :Bėgdamos į gires jos sau taip daug prisirovė, :Kad jau kelios jų su grybais į Karaliaučių :Kupčiams išparduot ir ką nusipirkt nukeliavo; :O kas liko dar, zopostui sau pakavojo. :Taigi dabar tikt šungrybiai dar mums pasiliko. :O ką gi veiksim, kad barščius ar šiupinį skanų :Virt užsigeisim, ogi pagardint juos negalėsim? :Žinot juk, kaip grybas, kad jį moki paprovyt, :Viralus ir avižų kruopas užgardina šauniai. :Bet ir su riešutais saldžiais taip jau pasidarė. :Vokietės tokių daiktų bačkas prisirinko, :Ir jau kelios jų parduot žakus prisipylė. :O štai mūsų nenaudėlės dar nei riešutytį, :Ir nei vieną, nei mackiurniką riešutytį :Žiemai perkąst ir kramtyt dar nenusiskynė. :Vyrai rods tokių gėrybių menk užsigeidžia. :Jiems tabakėlis, kad ir visą butą prismirdin, :Tikt gardesnis, kaip visi riešutai gardžiausi. :Boboms mūsų bedantėms jie taip jau nepritinka; :Ne, gaidau! nesiūlyk joms, kas joms nepareitis. :Dantys juk, anot ano, sukrošusių metų :Riešutį perkąst ir kramtyt jau nedera boboms. :Ale nereik dėl to dar tą niekutį paniekint. :Mergos visos ir visi jauninteli klapai :Tas gėrybes juk kramtydami garbina skaudžiai. :Žiemą, kad vakarais Katryna snausdama verpia, :Paukšterėdams riešutys tuojaus išbudina visą; :O kad Jekė su Pime daug plūst nesiliauja, :Tuo riešutų krūva, kad jos į gomurį kiša, :Jų glūpas šnektas ir zauną visą nutildo. :Ogi dabar kas bus, kad mūsų moterų gaujos :Su mergoms ką verpt susisės pas kakalį šiltą, :O riešutų nebus, ir dantys grieždami šypters :Taip pamatysim tuo, kaip vindai mūsų žiuponių, :Pakulų bei linų grįžtes pešinėdami, stapters. :Taip žiema pasibaigs, o mes nuogi pasiliksim." :"Stui, - tarė, kaimynkas viernai užstodama, Jekė, - :Moters! ar jau mes visai pasiduosime gėdai? :Kas tai per niūkims? Dėl ko taip rėkiate, vyrai? :Ar visai dūšeles jau norit mūsų nudovyt? :Kas jums rūp linai bei brauktos pakulų grįžtės? :Rūpinkitės tikt už laukus, už pašarą žiemai! :Ant ateina jau Mikielės didelė šventė :Ir su jąja podraug biaurybės rudenio šlapios; :O vei dar nevalyts ant lauko stov vasarojas, :Irgi kanapės vėjų parblokštos svyrinėja." :Taip besipriešijant, štai! vakmistras pasirodė :Ir su juom Šlapjurgis bei Pakulūns pakamorė. :Tuos baisingus tris svečius pamatydami būrai :Taip nusigando, kad tuo vaidytis užsimiršo; :Bet pons vakmistras, tuojaus beržinį nutvėręs :Ir bais rėkaudams, taipo kalbėti pradėjo: :"Jūs baudžiauninkai! girdėkit, ką pasakysiu; :O jūs moters su mergoms, laikykite burnas. :Mes, kaip užveizdai ir ponai jūsų statyti, :Vasarai ir laukų darbams visiems besibaigiant, :Jus graudent ir tėviškai pamokint užsimanėm. :Dievs visagalįsis, kurs svietą visą sutvėrė :Ir mums žmogiškus, ūmus bei razumą davė, :Tas širdingas tėvs ir mūsų miels geradėjas, :Rūpindams už mus, mus vėl dosniai pamylėjo, :Ir mums duonos daug, o bandai pašaro davė. :Žinot juk visi, koks blogas buvo zopostas, :Kaip saulelė vėl pas mus atgrįžti pradėjo :Ir mes būriškai laukus įdirbt susibėgom. :Dešros ir lašiniai su kumpiais irgi su sūriais :Baigės jau, o mes prastus išvirdami kąsnius :Uždaro dairėmės, visur mėsos pasigedę; :Bet kisielius ans gardus su šiupiniu mielu :Buvo jau visai ant stalų mūs pasibaigę. :O štai! kaip jau vėl po šalčių šilumą jautėm :Ir gaivinančią mums dievs vėl vasarą davė, :Tuo ir riebūs valgiai vėl pamaži prasidėjo, :O mes tuo gardžiai ką virt ir kept prasimanėm, :Ik po tam pašaliai visi pilnoki pastojo :Ir mes vėl šmotus grečnus išvirdami valgėm. :Taipgi dabar, vasarėlei mielai jau besibaigiant, :Kožnas viens bliūdus ir puodus pradeda tarškint, :Kad po tiek vargų ben kartą vėl pasidžiaugtų :Ir taip daug pardovytas dūšeles gaivintų... :Ale, žmogau, žmogau! saugokis to neminėti, :Kurs tau ant laukų bėginėjant ir trūsinėjant :Su savo dangiškais sargais kribždėti padėjo. :Vei! ką žemė tau viernai augindama davė :Ir ką sodai bei daržai žydėdami rodė, :Vislab jau, kaip pats žinai, kampe pakavojai :Ir iščėrausi, kad dievs laikys, žiemavodams. :Argi dabar tau nereikės aukštyn pažiūrėti :Ir kasdien daugsyk tą šlovint irgi pagarbint, :Kurs taip daugel vėl iš naujo tau dovanojo? :Tai, kaimynai! tai vyriausi reikmenė jūsų; :O po tam kas ponams reiks atlikt maloningiems :Ir kas šiuilėms ir bažnyčioms puolasi kyštert; :Ar kas man reikės mokėt, kad aš jodinėdams :Ir skvieruodams kartais jus lankyti pradėsiu. :Žinot juk, koktu, kad vakmistrai pasirodo :Ir būrus glūpus nešvankiai keikdami bara. :Taigi dabokitės ir mašnas čėsu prisikraukit, :Kad kožnam, kas reiks, į čėso reikalą tikrą :Čiuptert irgi nutvert tuojaus su sauja galėsit. :Taip mus atsiųsdams pons amstrots mūs maloningas :Mums jūsų mylistą šį kartą paliepė sveikint, :Melsdams nuoširdžiai visus čėsu pasrūpint, :Kad man jus skvieruot ir kartais pliekt nereikėtų: :Nės didei biednų širdis jo gailisi būrų. :Taigi dabar pasakiau, kas man pasakyti reikėjo. :O jūsų mylistai, kad švęsit rudenį riebų, :Daug linksmybių velydams, pasiliecavoju. :Tikt n'užmirškit irgi manęs ir mano namelių, :Kad pulkais susikviesit į česnis pasilinksmint. :Jaugi gana šiamsyk, jau mielą vasarą baikim :Ir prieš rudenį, kas mums reiks, nugamint n'užsimirškim." :Gana. == Rudenio gėrybės == :Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas :Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia. :Vei kasdien daugiaus ji mums savo spindulį slepia; :O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia. :Vėjai su sparnais pamaži jau pradeda mūdraut :Ir šilumos atstankas išbaidydami šlamščia. :Todėl ir orų drungnums atvėsti pagavo :Irgi senystę jau graudena kailinius imtis. :Bobą su diedu blogu pas kakalį siunčia, :O kitus atšilt į stubą ragina lįsti :Ir valgius drungnus bei šiltą viralą valgyt. :Žemė su visais pašaliais įmurusi verkia, :Kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko. :Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, :Jaugi dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepigu. :Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai :Irgi žemes biaurias išplėšdams teškina šmotais. :Vei laukų sklypai visur skendėdami maudos, :O lytus žmonėms teškėdams nugarą skalbia. :Vyžos su blogais sopagais vandenį surbia :Ir biaurius purvus kaip tašlą mindami minko. :Ak, kur dingot, giedros jūs gi pavasario dienos, :Kaip mes, pirmąsyk stubos atverdami langus, :Šildantį šiltos saulelės spindulį jautėm? :Lyg kaip sapnas koks, kurį miegodami matom, :Ogi pabudę jo po tam trumpai paminėjam, :Lygiai taip prašoko mums su vasara džiaugsmas. :Ogi dabar purvynai, kad juos krutina vyžos, :Nei kisielius ant ugnies pleškėdami teška. :Vislab, kas pas mus lakstydams vasarą šventė :Ar plezdendams ant laukų linksmai šokinėjo, :Vislab, kas linguodams ik debesų pasikėlė :Ir, pasidžiaugęs taip, grūdelius su vabalu valgė, :Vislab jau prastojo mus ir nulėkė slėptis. :Taip laukai pasiliko mums visur gedulingi, :Irgi grožybės jų nei kapas sens pasirodo. :Krūmus ir gires linksmas jau giltinė suka, :Ir grožybes jų gaišin draskydama vėtra. :Šakos, ant kurių po lapais užgimė veislė :Ir lizdelyj nei lopšyj čypsėdama verkė :Ar apžėlusi jau po tam lakstydama juokės :Ir savo peną be momos skraidydama gaudė, :Tos vietelės jau visur taipo nusirėdė, :Kad jos nei žagarai sausi siūbuodami barška. :Ten, kur meškins ant kelmų bites kopinėjo, :O meška vaikus glūpus murmėdama žindė; :Ten, kur briedžiai draskančių vilkų nusigando, :O vilkai savo veislę kaukt ir plėšt pamokino; :Ten, kur vanags su vaikais daug sulesė vištų, :Ir varnai pulkais žąsyčius pavogė mūsų, - :Ten, žiūrėkit, ten džiaugsmai taipo pasidėjo, :Kad tikt varnos dar biaurybę rudenio garbin, :O paukšteliai su dainoms ankštai pasislėpė :Irgi be rūpesčių šaltai sapnuodami miegti. :Ak, daržų grožybės jūs su savo žolelėms, :Jūs kvietkelės jaunos, jūs gi pavasario šlovė, :Ak, kur dingo jūs puikums su savo kvapeliais! :Vei ką sodai mums margai žydėdami rodė, :O ką vasara mums po tam augindama siūlė, :Tas visas gėrybes jau kampe pakavojam :Irgi su puodais ar skauradoms virdami valgom. :O jūs žąsys, jūs niekus pliuškėdamos antys, :Eikit, maudykitės, pakol dar atviros upės. :Jūs gaidžiai su vištoms ir kas mėžinį krapštot, :Bėkit, skubinkitės ben kartą dar pasilinksmint. :Ale nedingokit, kad mes dėl alaso mielo :Ar dėl jūs dainų šventų jus šeriame tvartuos; :Ne, mes dėl mėsos tiktai jūsų giriame balsą. :Tikt dyvai žiūrėt, kaip moters dilina stungius, :Ir baisu klausyt, kad bobos tarškina puodus. :Gryta su Pime kampuoto titnago ieško, :O Selmykė sau iš autų purvelį svilin. :Bet Katrynė su Berge skauradą šiūruoja :Ir, kad daug ugnies ben veik po katilu degtų, :Su pilvotais zūbais vis į kaminą pučia. :Jekė su Maguže džiovintą pagalį skaldo, :O Enskys sausos malkelės atneša glėbį. :Ale Dočys nenaudėlis, pas kakalį šiltą :Snausdams ir zūbus laižydams, ėdesio tyko; :Nes Astė pietums nupenėtą šutina gaidį :Ir kelis kviečių plyckus į kakalį šauja. :Dočiui taip besilaižant ir didei besidžiaugiant, :Štai kvieslys puikiai rėdyts ir raits pasirodė :Ir visus svodbon ateit pas Krizą paprašė. :Svotų kožnas viens, tuojaus kepurę nuvoždams :Ir už garbę tą didei kaip reik dėkavodams, :Krizą pagarbint ir svodbon ateit pažadėjo. :O vei vos ašma diena po tam pasirodė, :Štai visi kaimynai svodbiškai pasirėdė. :Steps su Merčium, kurpes sau naujas nusipirkę, :O Jons su Lauru, dailias vyžas nusipynę, :Rėdės ir svodbon nukeliaut kuinus pažebojo. :Ypačiai iš visų Enskys savo šimelį prausė :Ir, balnodams jį, prie šonų prisegė kilpas. :Taip išrėdęs jau žirgelio nugarą visą, :Tuo savo kulšis su nauju diržu surakino :Ir ant blauzdų svodbiškus sopagus užsimovė. :Moterų pusė kapos sūnelius palydėt pasisiūlė; :Nes ir jas kvieslys į česnį buvo pakvietęs; :Todėl jos taip jau, kaip reik viešnėms, išsirėdė. :Ale ne vokiškai, kaip kelios jau prasimanė, :Ne, lietuviškai kožna tarp jų susiglamžė. :Juk žinai, kaip mūs lietuvninkės dabinėjas, :Kad viešėt ar į česnis nukeliaut užsigeidžia. :Kykas su nometu bei ploštė moterų rėdai, :Bet vainikas su kasoms mergų dabinėjims. :Bobos, šiukštu jums margų vainikų norėti, :O jūs mergos, vėl, minau, n'užsigeiskite kykų! :Taip, kaip girdit, didis pulks visaip išsirėdęs :Irgi nešvankiai klykaudama pas Krizą nukako. :Brizas tuo pasikloniodams pasveikino kožną :Ir, į savo namelį viežlybai suvadinęs, :Tuo pavitot visus brangvyno atnešė plėčką :Ir svotus linksmus meilingai ragino surbti. :Ale moma marčios visokių sunešė plyckų :Ir savo sukviestus svetelius taipo pamylėjo, :Kad keli jau būriškas šūtkas prasimanė :Ir viens valgydams pas stalą šūdą pasakė. :Taip pirmonės svodbiškas linksmai beragaujant, :Štai tuo svodbiškas bliovims visur pasikėlė, :Taip kad ir arkliai blogi šokinėdami žvengė. :O vei vėl tuojaus tas pats kvieslys pasirodė :Irgi beklykaudams kumelės nugarą daužė. :Tu nenaudėli, kam spardai kumelio šonus? :Ar negana, kad jį vos gyvą baudžiava lupo? :O tu su pentinais jam dar daugsini vargą? :Jok pamaži, žioply, nemušk be reikalo kuiną! :Juk girdi, rytoj reikės į girę važiuoti, :O poryt mažu reiks parvežint didelį pilvą. :Taip jam, kaip girdėjot, būriškai besispardant, :Štai tuo pro vartus rėdytą parvežė porą, :Ant kurios švents vyskupas pas dievstalį šventą :Vinčiavodams kaip reik žegnonę buvo padėjęs. :Gentys ir kaimynai, jau visi susibėgę :Ir jaunikį su marčia pasveikinę dailiai, :Tuo gardžiai pavitot į Krizo suvedė namą. :Krizas irgi močiutė jo, surukusi boba, :Gėrėjos didei dukters sulaukusiu svodbą. :Nės Ilzbutė, jų dukčiutė, buvo paskiausi :Ir prieg tam už šulco į Taukius nutekėjo. :Todėl tėvai jos, sukvietę giminę visą, :Tytveik daug dėl to kaštavos irgi steliavos. :Karvių tris berždžias, o jaučių du mėsinėjo; :Bet kiek kiaulių bei avių, mėsininks nerokavo; :Ale žąsų bei vistų vos viena pasiliko. :Tas mėsas visokias, šiaip ir taip sukapotas, :Krizo kukorius taip smarkiai pleškino svodbai, :Kad ant ūlyčių visur ūžims pasikėlė, :Ir kaimyns Pauluks dėl to didei nusigando. :Taip išvirtus jau valgius iš katilo semdams, :O pečenkas su kabliais iš kakalio traukdams, :Petras kukorius, kaip girdit, buvo sutaisęs :Irgi svečiams išalkusiems vis ragino siūlyt. :Tušė, staltieses tuojaus atnešusi plonas, :Svodbiškai kaip reik išrėdė didelį stalą. :O po tam kviesliai greiti daug sunešė valgių: :Jautienos riebios, kiaulienos irgi žąsienos, :Plaučių bei kepenų, bei daugel sutintų blėkų. :Svotams taip po tam Tėvemūs šventai pasiskaičius :Ir krikščioniškai pas stalą jau susisėdus, :Krizas savo svečius meilingai ragino valgyt :Ir, kaip dūšiai reik, pasisotint ir paslinksmint. :Štai tuojaus Enskys, ištraukęs didelį peilį, :Virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė. :Bet, kaip ponai daro, tranšieruot nemokėdams, :Tuo su nagais kaip būrs lašinių šmotus nusitvėrė :Ir skvarbydams ant torielių sumetė stukiais; :Nės prisirijęs jau nenumanė madagiai elgtis. :Ale svečių keli brangvynų pluk prisisurbę, :Tokius taip grečnus šmotus pamatyt negalėjo; :O kiti, taip jau girti, neturėdami peilių :Ir su rankomis apgniaužę, lašinius ėdė, :Taip kad jų taukai per barzdą jau nulašėjo. :Nės jie mislijo, kad būrs, pas Krizą sėdėdams, :Kloniotis ir poniškai pasielgt neprivalo. :Taipgi bevalgant jau ir būriškai besidžiaugiant, :Krizas šūkterėjo; štai tuo tarnai pasirodė :Ir alaus macnaus su drogais atnešė bačką; :O kviesliai, su kragais svodbiškais susibėgę, :Pyvo sudrumsto malkus tikt košia, tikt košia. :Nės tirštoks alus, perdėm per gomurį plaukdams, :Ir tiršti malkai veikiaus prisotina skilvį. :Štai visi svoteliai, su pasimėgimu valgę :Ir tirštų malkelių jau dosniai prisisurbę, :Poterių, kaip krikščionims reik, skaityt užsimiršo :Ir kaip kiaulės almono (tikt gėda sakyti) :Kiauliškas dainas dainuot ir žviegt užsimanė. :Stepas nuo riebių kumelių daug pamelavo, :O Enskys savo poniškus išgarbino jaučius, :Ar kitaip glūpas šūtkas taisydami juokės. :Lauras su pirštu dambrelį skambino pūsdams, :O Jokūbs, strūnas įtempdams, čirškino smuiką. :Ale Dočys, per daug prisiėdęs bei prisisurbęs, :Nei koks žakas lenkiškas po suolu nupuolė, :Taip kad kožnas viens dėlto didei nusigando :Ir vos pusgyvį su drogais išnešė laukan. :Bet ir moters svodbiškai pasidžiaugt n'užsimiršo, :Ale labai kytriai; nės greitos moterų klastos :Kartais ir kytriausį klapą moka prigauti. :Barbė su Pime, Laurienė bei Pakulienė :Valgydamos brangvyno nė pažiūrėt nenorėjo :Irgi padyvijo didei, kad miela Krizienė :Ir mergoms tokio nešvankaus gėrimo siūlė. :O štai, mislyk tikt, brolau, kas čia pasidarė. :Tos klastorkos tuo po tam kampe susilindo :Ir pakavotą sau brangvyno didelę plėčką :Su keliais malkais slaptoms ištuštino visą. :O paskui niekus visokius plūsti pradėjo :Ir kitoms viernoms kaimynkoms gėdą padarė. :Barbė su Pime dainavo pašukų dainą, :O Laurienė su Pakuliene garbino gaidį. :Bet gaspadinės viežlybos skyriu susisėdo :Ir kas namui reik kaimyniškai pavapėjo. :Dakė savo žąsis ir Jekė dideles antis :Garbindamos dyvų visokių daug sumelavo. :Juk žinai, kaip daug pliuškėt gal moterų būdas, :Kad jos ant česnių dėl namo reikmenių vapa. :Taip besipasakojant, štai špielmonai susibėgo :Ir savo būriškus ant šokio skambino žaislus. :Plyckius cimbolus, o Kubas čirškino smuiką, :Bet Žnairiuks zūbus ištempęs birbino vamzdį. :Štai tuojaus Enskys, mergas krūvon suvadinęs, :Su puikiais kaimynų klapais ragino šokti. :Klišis su biauriais sopagais Pimę nutvėrė, :O Kairiuks aps'avęs kurpes Tusę pagriebė :Ir lietuviškai ant aslos šokdami spardės. :Bet kiti, su vyžomis tyčioms išsirėdę :Ar basi, rūbus nusivilkę, štuką padarė. :Juk žinai, kaip linksmas būrs per daug prisisurbęs :Kartais ant česnių durnas šūtkas prasimano. :Bet girdėkit dar toliaus, kas čia pasidarė. :Du kaimynu nekviestu svodbon atsibastė, :Viens jų Slunkium, o kitsai Pelėda vadinams. :Krizas koliojo nuopertą porą matydams, :Ale bobutė jo, dėl to didei nusigandus, :Tuo gumbu vaitot ir skaudžiai sirgti pradėjo. :Rods negražu, kad kas į česnį veržiasi lįsti. :Kur tik sukviesti bičiuliai gal čestavotis. :Stui, nešvankėli, nelįsk, kur lįsti netinka, :Lauk, ik Krizas tau per paslą šauks pasirodyt :Ir kaip viežlybą kaimyną lieps pasilinksmint. :Todėl viežlybi svoteliai taip nusigando, :Kad jie neigi tabako jau rūkyt negalėjo, :Bet dėl išgąsties iš rankų išmetė pypkius. :Špielmonai taip jau dėl tokio didelio stroko :Su žaislais savo skambančiais po suolu nulindo; :O visi, kurie linksmai šokinėdami rėkė, :Stapterėjo tuojaus ir baisiai bliauti paliovė. :Dainos nuo gaidžių, nuo vištų irgi žąsyčių, :Kalbos nuo vilkų, nuo meškų irgi nuo jaučių :Dėl baisybės tos tuojaus į nieką pavirto; :Irgi svečiai visi, tyloms kasydami galvas, :Kas tam strokui reik, nei šiaip, nei taip n'išsimanė, :Ik Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs, :Slunkiaus irgi Pelėdos šonus skalbti pradėjo :Ir po tam, plaukų nusitvėręs, išmetė laukan. :Ale nedyvykitės, kalbas girdėdami tokias. :Juk ir ponai, poniškai daugsyk prisiriję, :Būriškus štukius, kaip mes, pramanydami juokias. :Būrų rods daugums tarp mūsų nemandagiai elgias, :Ypačiai ant česnių linksmų tūls randasi naras, :Kurs daug zaunydams krikštynoms gėdą padaro. :Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs :Vis šventus ir viežlybus tikt ištaria daiktus. :Ak, šlapjurgis ir tarp jų, per daug prisikošęs, :Būriškas šūtkas išpliopt taip jau nesigėdi. :"Ak, - tarė Pričkus, - aš, tiek metų šulcu bebūdams, :Dvariškus būdus ir ponų visą rabatą :Pluk įsitėmijau, girdėdams irgi žiūrėdams. :Andai tropijos, kad aš su gromata pono :Pas vyriausį dumčių raits nukeliauti turėjau, :Pas kurį puikių šlapjurgių daug susibastė. :Aš, kaip tarnui reik, savo prastą mučę nuvožęs :Ir paikiai pasikloniojęs, tuo gromatą rodžiau :Irgi, padavęs ją, tyčioms į atdarą kuknę :Įlindau pažiūrėt, kokius ten šutina kąsnius. :Nėsa, papratęs jau tarp ponų skiauturę rodyt, :Nei koks draugas jų, nebijaus nei šiokio, nei tokio. :Čia trys kukoriai duži man tuo pasirodė; :Viens nešvankėlis mėsinėjo vanagą juodą, :O kitsai, su nagais draskymams ištisą zuikį, :Kirmėlių gyvų lizdus iš vėdaro krapštė; :Ale trečiasis du biauriu ryku nusitvėręs, :Rupuižes baisias į bliūdą tarškino platų; :Nės tas rupuižes mūsų ponai garbino skaudžiai. :Taipgi bežiūrint man jau dūšiai pikta pastojo, :Ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau. :Taip nesvietiškai nusivėmęs, vėl pasirodžiau, :Bet tyčioms nesakiau, dėl ko man taip pasidarė. :Žinot juk, kaip ponpalaikiai tuo juokiasi būrui; :O mažu jie dar man čia būtų mušę per ausį. :Todėl tykojau tyloms, už durų nulindęs, :Kad pamatyčiau ben, kaip ponai mūs čestavojas. :Kukoriai valgius naujus jau buvo sutaisę, :Taip kad visas dvars dėl jų smirdėti pradėjo. :Štai tuo poniški tarnai visi susibėgo :Ir jau vislab, kas ant stalo reik, sunešioję, :Virtus ir keptus valgius tuojaus sugabeno. :Aš, rankas būriškas kaip reik susiėmęs, :Poniškų bei nobažnų vis poterių laukiu. :Štai žiūriu, kiekviens tarp jų jau rengiasi sėstis :Ir, visai dangaus užmiršęs, imasi šaukštą :Irgi bezaunydams valgius į gomurį kiša. :Aš dar tokias biaurybes kol gyvs neregėjęs, :Taip nusidyvijau, kad jau kone rėkti pradėjau. :Tikt susimislijęs, kad man čia nedera rėkaut, :Vis pamaži šnibždėdams ir kytriai pasislėpdams, :Taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko: :Jūs išputėliai pilvoti, jūs gi bedieviai, :Ar jau gėda jums šventai rankas susiimti :Ir aukštyn pažiūrėt, kad riebius imate kąsnius? :Mes suskretę būrai, mes vyžoti nabagai, :Šen ir ten vis stumdyti bei daug prisivargę, :Tankiai vos plutas sausas į vėdarą kišam :Ir tikt su blogu skinkiu gaiviname širdis, :O tikt ir už tai kasdien dėkavojame dievui. :O jūs neprieteliai, valgius vis rydami riebius :Ir vis rinčvynius į pilvą košdami storą, :Dievo bei dangaus visai paminėti paliovėt. :Ar nesibijotės užspringt, kad kabiar ėdat, :Ar kad jūsų namus perkūns į plentą supleškins? :Taip trumpai padūmojęs sau ir atrašą gavęs. :Tuo kone dvilinks ir nesvietiškai nusigandęs :Pro duris iššokau irgi namo parjojau." :"Ak,- tarė Selmas, - rods nešvankios mūsų gadynės :Ant visų šelmystų jau visai pasileido. :Pons ir tarnas jo peklon tikt bėga, tikt bėga. :Ans, įsirėmęs vis ir poniškai pasipūtęs :Vardo dieviško jau gėdėjas paminėti, :O šisai, kad jam įtiktų, niekina dievą. :Pons apjekėlis, velniop šuoliais besisukdams, :Ir tarnus sau išrinktus apjekti mokina. :Dievs ir žodis jo, bažnyčių mūsų grožybės, :Giesmės nobažnos taip jau, kaip poteriai mūsų, :Neprieteliams tokiems nei smarvė mėžinio smirdi. :Lumper irgi kamėdigės apjekino poną, :O tarnai jo be drausmės kekšaudami juokias. :Ak, kur dingo viežlybums jau mūsų gadynių!" :Taip besipasakojant ir svodbą visą bebaigiant, :Štai tuojaus vyžots atbėgęs Bleberio tarnas: :"Ak, - tarė, - linksminkitės, jau vėl česnis pasidaro. :Tikt girdėkit, kaip Bendiksas žąsiną piauja :Ir kaip Paikžentis pasiritęs aviną smaugia. :Vauškus savo namams vienragį bulių stekena, :O Mikols darže taip smarkiai svilina kuilį, :Kad per mylią dūmai, nei debesiai pasikėlę, :Saulę su žvaigždėms ir šaltą mėnesį tamsin. :Taigi dabar dešrų visokių bus prisivalgyt, :Nės lašinių bei kumpių jau rūkyt pakabintų :Žiemai pas būrus daugybė didelė kaba; :O dar vis daugiaus mėsos į kaminą kemša. :Taigi dabar, česnis lietuviškai pasidarę :Ir vargus visus užmiršę, vėl atsigausim." :Ale nemislykit, tokią girdėdami kalbą, :Kad ant apjuoko ji mums yra pramanyta; :Juk permier mes biedžiai ant laukų prisivargom :Ir greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom :Mėšlą vežt, užkrėst, užart, grūdelius barstyti, :Šieną kirst, sugrėbt ir po kraiku pakavoti :Ir visas gėrybes į skūnes suvalyti. :Ak, kas tai darbai, kurius atlikt trūsinėjom! :Lytus mums daugsyk taip dirbant nugarą prausė :Ir tūls tvankas įžarstytas daug kepino kiaušę. :Mes besidovydami daugsyk kruopas nedarytas :Ir plutas menkas blogai kramtydami valgėm. :Tankiai mes tvanke prastai maišydami skinkį :Ir vandens malkus iš klano semdami gėrėm. :Prakaito taip daug nuo veido mums nulašėjo, :Kad per nosį teškančios vis ritosi srovės. :Ak, mes biedžiai, ak, visur didei prisivargom! :Nugi dabar, naštas vargų visas nusikratę, :Jau pasilinksminkim bensyk česnyj susikvietę. :Tam juk dievs dosnus gėrybes mums dovanoja, :Kad nusimūčiję bei, kaip mums reik, trūsinėję, :Vėl atsigautumbim, gardžiai kramtydami kąsnius. :Darbo reik, nės taip kožnam dievs paliepė valgyt, :Valgio reik, kad dirbančius syla nepamestų. :Taigi nečėdykim mušt, piaut ir skerst savo valgį. :Vaike, numušk drąsa jautuką sau nupenėjęs; :Piauk avių kelias, nečėdyk aviną luiną; :Kišk žąsis, pyles, vištas į didelį puodą; :Skersk daglus paršus, pasiskersk nutukusią kiaulę; :Valgyk sveiks dešras, iš kruopo sau pasidaręs. :Imk raumens stukius, sukapojęs kimšk smageninę; :O kad dar negana, nusitvėręs didelę žarną, :Kimšk drąsa plaučius, n'atbok, kad plyšdama driksters, :Ir kepenų n'užmiršk, kad storą pridrebi dešrą; :Nės tokie daiktai tau gal didei susigadyt. :Juk žinai, koks kūds daugsyk pavasario čėsas. :Ar ne gerai, kad dar per mėšlus spirgini spirgus :Ir kad per rugius į mielą baudžiavą bėgdams :Argi namėj ką veikdams sau išsišutini kumpį? :"Rods, - tarė Lauras, - su miera vis reik pasipurtint. :Proto reik, kad ką rudens čėse mėsinėji, :O kad čėrauji, vėl reik su razumu čėraut. :Ar tai prots, kad kas, sulaukęs rudenį riebų, :Vis besijuokdams ir dainuodams lašinius ėda :Ir prisiryt aklai kasdien į karčemą lenda? :Juk girdėjot jau, kaip ans Dočys, šokinėdams :Ir kasdien girtuodams bei durnai smaguriaudams, :Iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui teko. :Vaike, privalgydams ir gerdams mandagiai elkis. :Mets tur daug dienų, ik visas jis pasibaigia, :O kožna diena daug kąsnių nor pasisotint. :Pusryčiai kasdien ir pietūs, ir vakarienė :Skilvį permaldyt ir ramdyt pašaro stena; :O dar irgi paludieniai daugsyk išsišiepę, :Kad darbai laukų prasiplatina, lūkuria šmotų. :Taigi ne vis kasdien nei svodbą didelę keldams :Ir nei kokias krikštynas padarydams čėrauk! :Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmink :Irgi ne vis durnai ir taip sau uždarą pūstyk, :Kad paskiaus valgius tau reiks išpliurpt nedarytus. :Pastarnoks su morkais, ropės irgi repukai, :Barščiai su burokais bei rauginta lapienė, :Žirniai, kad su pupoms juos iššutinti puode, :Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė :Su kisielium, kad juos sau išpleškini virdams, :Ar po tam visaip virti kartupelių valgiai :Ir kelmučiai, kad juos sau su uždaru verdi, - :Vislab bus gardu ir tau didei susigadys, :Kad kasdien kaip reik bandysi mandagiai čėraut :Irgi bečėraudams kitų dienų paminėsi. :Ale nepyk, gaidau, kad žodį dar pasakysiu! :Tarp lietuvninkų daugsyk tūls randasi smirdas, :Kurs, lietuviškai kalbėdams ir šokinėdams, :Lyg kaip tikras vokietis mums gėdą padaro. :Daug tarp mūs yra, kurie, durnai prisiriję, :Vokiškas dainas dainuot ir keikt pasipratin, :Ir kaip vokiečiai kasdien į karčemą bėga. :Todėl tūls žioplys, supliurpęs visą zopostą, :Kartais pusnuogis ant apjuoko rėplinėja. :Jūs pustelninkai, ar tam dievs savo gėrybes :Mums kasdien ir taip dosniai dovanoja, :Kad mes jas tikt vis kaip kiaulės ėsdami rytum? :Pilvą rods kasdien protingai reikia palinksmint. :Bet ir, kas ant pilvo reik, vis turime rūpint." :"Tai jau vis tiesa, - švepluodams ištarė Bužas; - :Žinom juk visi, kaip mes nuoginteli gemam, :Taip didžiausias pons, kaip mes, vyžoti nabagai, :Ciesorius taip jau, kaip jo skaroti padonai; :Ubags taip, kaip pons kytriausias, užgema glūpas, :Ir taip viens, kaip kits, iš papo moterų surbia. :Pons šilkuos, o būrs šiauduos verkšlen pasislėpęs, :Ik abu po to protingai pradeda mislyt. :Būrui taip, kaip ir ponačiui, kad susiderkia, :Reik su marškonio sklypu pasturgalį šluostyt :Ir jo vystyklus biaurius su vandeniu plauti. :Ak, nepadyvyk man dėl tokio dyvino žodžio; :Juk žinai, kad vis tiesa, ką čia suvapėjom. :Taip kiekviens žmogus vargingai pradeda žioptert, :Kad jis iš tamsos į svieto ritasi šviesą :Ir po tam lopšyj sapnuodams šaukia pagalbos; :Viens taip jau, kaip kits, užgimdams užgema blogas. :Kad ponačius į garbingą patalą deda, :O būrus prastus į tamsų pašalį kiša :Ar suvystytus ant menko padeda demblio, :Kiek jie, mislyk tikt, sau patys atneša lobių? :Ponų dar nei viens su kardu negimė sviete, :O tarp būrų vėl nei viens sau n'atnešė žagrę :Ar akėčioms padarynes ar negelį grėbliui. :Pons didžios giminės, tarp būrų vis pasipūtęs, :Nei lašinių taukai ant šilto vandenio plaukia; :Bet nabagėlis būrs, skylėtą mučę nuvožęs, :Dėl jo žaibo lėts pas šaltą kakalį dreba :Ar iš tolo kloniojas didei pasilenkęs. :Bet jau taip kožnam dievs vietą mandagiai taikė, :Kad viens kaip baisus kunigaikštis skiauturę rodo, :O kits per purvus klampodams mėžinį rauso. :Rods yr daug žioplių, kurie nabagėlį būrą :Iš nelabos širdies per paiką drimelį laiko, :O štai patys juk daugsyk kaip drimeliai elgias. :Kas tokiems išdykėliams gardžiai pasivalgyt :Ir prisisurbt saldžiai pelnytų reikalą kožną, :Kas dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, :Kas grūdelius iškultų ir parduot nuvažiuotų, :Kad nei Lauro, nei dosningo Krizo nebūtų? :Žinom juk, kaip kožnas pons su savo namiškiais, :Rudenyj duonos ir gardžių pyragų netekęs, :Būrui iš bėdos į ranką pinigą bruka :Irgi beglostydams jį maldo, kad susimiltų. :O štai tuo paskui, kaip didis pons įsirėmęs :Irgi nesvietiškai darkydams, vargina biedžių :Ar besišypsodams jo prastą niekina namą." :"Rods, - tarė Pričkus, - taip ir man daugsyk pasidarė, :Kad aš šaltyšiaudams šen ir ten jodinėjau. :Amtmons keikė taip, kad man plaukai pasišiaušė, :O tarp būrų daug mane jau kone visą prakeikė. :Pons iškoliodams kasdien mane tinginiu šaukė :Ir, kad urdelį n'ištaisiau, tuo mušė per ausi, :Kad snargliai perdėm iš nosies šokti pagavo. :Rods tai kiauliškas maniers ir didelė gėda, :Ypačiai kad dėl to baudžiauninks pradeda juoktis, :O paskui šaltyšiaus jau visai nesibijo :Ir jį spiaudydams per paiką kumelį laiko. :Kad mane pons kampe tamsiam ir visą nupeštų, :Ale po tam šviesoj kožnam vėl visą pagirtų, :Tai ben dūšiai taip skaudu nei sunku nebūtų. :Ogi dabar taip gėdiškai visur pasirodau, :Kad ir vaikpalaikiai jau man išsišiept pasidrąsin. :Andai tropijos, kad aš, į baudžiavą jodams, :Kaip šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių. :Bet jisai, tuojaus mane pešt ir mušt pasikėsęs, :"Eik, - tarė, - snargliau! kas tau rūp? štai gausi per ausį! :Ar jau užmiršai, kaip pons tavo nugarą skalbė?" :Aš, dėl žodžio to biauraus didei nusigandęs, :Jau kur galvą savo nukist visai nežinojau, :Bet kiti baudžiauninkai dainuodami juokės. :Tai atlikom jau, visur niekai pasidarė. :Lygiai kaip antai šašuots pavasario sniegas, :Kad jis pradeda tirpt, žiemos jau nedera keliui, :Lyg taip su garbėms visoms ir man pasidarė. :Ba, kaip jauns buvau (kur dingot, mano dienelės!), :Ai, kaip jauns buvau, visi mane girdavo klapai. :Ar būt pons ar būrs, ar berns ar slūginė kerdžiaus, :Ir vaikai be buksvų ir dar žįsdami papą, :Vislab ir visur, kaip girdit, liaupsino Pričkų. :Ogi dabar žilam visi jau juokiasi bloznui; :Pons taipo, kaip būrs, šaltyšių niekina seną. :Aš daugsyk, pažebodams sau nuplikusį kuiną :Ir karčius žilus ant sprando jo pamatydams, :Su dūsavimais išvystu savo senystę. :O kad rudenyj per purvus į baudžiavą joju, :O mano kuinpalaikis klampodams žengt nenujėgia, :Aš jo taip gailiuos, kad kartais ašarų srovės, :Ypačiai kad iškoliots jodau, varva nuo zūbų. :Taip aš, mislyk tikt, gailiuosi pasenusio kuino; :Nės jis trylika metų, man šuoliais jodinėjant, :Po balnu mane viežlybai į baudžiavą vilko. :Ogi manęs, želėk dieve, nuplikusio tarno, :Jau visai nei šis, nei tas susimilt nesupranta." :"Ak, - tarė jam Enskys, ištraukęs didelį peilį, - :Mans brolau širdings, kam spardais taip susiraukęs? :Juk ir man taip jau kaip tau visai pasidarė. :Štai briedkriaunis šis, ant šalto preikalo kaltas, :Rodos, tikt žiūrėk, jau nei išdilusi delčia :Ar kaip baisiai koks nukumpęs vanago snapas. :Kad aš tai pamatau, tuojaus man giltinė rodos, :Kaip ją molioriaus ranka moliavodama rašo :Ir su jos dalgiu kumpu nugandina svietą. :Ak brolau, šio stungio, šio nudilusio stungio :Aš taipo gailiuos, kad kartais verkt nesiliauju. :Nės jis trylika metų, man dešras mėsinėjant :Ir lašinių šmotus ant svodbų mandagiai piaustant, :Kaip ugnis baisi per mėsą šokdavo kietą :Ir kaip koks smarkus bindokas skeldavo kaulus, :Kaip man Jons, Mikols ir Lauras liudymą duoda. :Bet negana dar bus; aš tau daugiaus pasakysiu. :Kad aš - tikt girdėk, brolau, kaip man pasidarė :Ir kaip būrams dar kasmets daugsyk pasidaro, :Kad jie sau karnų vyžas nusipint užsigeidžia :Ar ką šaudyt ir gardžiai pasikept prasimano. :Aš taip jau, kaip klaps, daugsyk, mudriai šokinėdams, :Medžių vogt tamsoj į šilo pašalį traukiaus. :Rods tiesa, mane varts daugsyk užklupo bedirbant :Ir, nesvietiškai kaip vagi visą nupliekęs, :Tuo nei koks baisus razbaininks atėmė kirvį, :Bet dar kuinpalaikį man jis niekados nenukinkė. :Nės aš ne taipo vogiau, kaip tūls balamūtas, :Kurs žiemos čėse, sau ką pasikirst užsigeidęs, :Vis tikt aužuolus, klevus ir drūtmedi vagia, :O paskui, parduot į miestą kur nusibastęs, :Tuo girtuodams ir šokinėdams prageria pelną. :Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, :Rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką, :Ale ne sau vogiau, bet vis maloningiems ponams. :Juk žinai, kaip mums kasmets reik mezliavą mielą :Amtmonams mokėt, kad jie jau urdelį siunčia :Ar per vakmistrus skvieruot ir mušt nesiliauja. :Ak širdings brolau, didei meldžiu, nepadyvyk :Ir nesakyk liesininkui, kad Obrys, mano bernas, :Medžių vogt ar ką pasikirst kas rudenį rengias. :Aš didei džiaugiuos, tą trūsą jo pamatydams; :Ir, kad žiemą jis ką vogt kuinus pasikinko, :Tuo jam dvi dešri kepti pasteliavęs duodu; :Ir, kad jis vartų n'išpantyts parveža medį, :Iš tikros širdies dar trečią pridedu dešrą :Ar, kad jau dešrų netekau, du dideliu sūriu. :Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivogę, :Į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam :Ir, grašelius grečnus iš medžių sau nusipelnę, :Čyžę užmokėt kasmets kytriai pakavojam. :Taipgi, matai, ir medžių vogt reik razumo grečno. :Todėl ne dyvai, kad tūls glūpoks nabagėlis :Su tabaku draustu ar vogt į girę važiuodams :Gėdiškus vargus ar stroką sau pasidaro. :Bet ir toks dramblys tarp būrų tūls išsiranda, :Kurs, savo lašinius ir zopostą visą suėdęs :Ir už pyvą skinkį vos ar vandenį šliurpdams, :Iš bėdos nei žydas jau priviliot pasipratin. :Tam kieme, brolau, kur aš savo šutinu puodą, :Du tikru šelmiu pagrata su manim gyvena. :Vieną jų baudžiauninkai Pelėda vadina, :O kitam per pravardį jie praminė Slunkium. :Juk žinai, kaip būrai veik naujieną pramano, :Ypačiai, kad ant svodbų, jau durnai prisiriję, :Būriškai bei kiauliškai tuo pradeda šūtyt. :Dar vos metai, kaip aš tam kieme budavojaus; :Todėl kaip naujoks kaimynų visą rabatą :Ir jų klastą bei šelmystę dar nepažįstu. :Ale Pelėdos ir kaimynų peikiamo Slunkiaus :Aš jau taip baisėjuos, kad man padreba kiškos. :Tikt girdėk, aš tokius tau dyvus pasakysiu, :Kad plaukai tau ant žilos galvos pasišiaušys. :Trobos smirdų tų, kad jas kas nor įsitėmyt, :Nei pūstynės iš visų pasalių pasirodo. :Kad aukštyn žiūri, pamatai sudriskusį kraiką, :Ant kurio sklypus nuplėštus klestina vėjai, :Kad viens čia, kits ten nuo stogo ritasi lopas. :Sparai po kraiku su čytais kliba supuvę, :O viduj visur po stogu latgaliai kaba, :Su plaušais ar karklais be negelių sukabinti. :Bet apačioj, kad jų butus biaurius pažiūrėsi, :Tuo juos kaip staldus ar kiaultvarčius pamatysi; :Nės, kur tikt žiūri, visur mėžinys pasirodo. :Juk jie ir kiaules stuboj laikyt nesigėdi, :Ir, kad jiems padyviji, dar barasi smarkiai. :Andai tropijos, kad aš, Pelėdą sutikęs, :Jam dėl kiauliškos biaurybės ką pasakyti :Ir jį kaip kaimyns viernai bandžiau pamokinti. :Kiaulė, - tariau, - ką dirbi? ar visai nesigėdi? :Juk tu jau kaip šūdvabalis mėžinyj pasirodai; :Ar girdi, kaip šūdvabalis jau šūde pasmirdai. :Aš, užvakar tavo namus blogus pravažiuodams, :Kad įsitėmyčiau tikrai, tyčioms pažiūrėjau. :Taipgi bežiopsant man, arklys mano žvengti pradėjo, :Ir tuojaus tavo sparų viens nuo stogo nupuolė, :O langų vienam perdėm skylė pasidarė. :Štai tuojaus (girdėk tikrai, ką tau pasakysiu) :Tuo trys kiaulės daglos su daglais savo paršais, :Lyg kad skerdė kas, stuboj sužvigo nešvankiai :Ir pro langus ir plyšius kūliais išsirito. :Tokius aš dyvus kol gyvs niekados nesulaukęs, :Taip nusidyvijau, kad man plaukai pasišiaušė. :O tu neprieteliau skarots, su valkata Slunkium :Jau visai nesigėdita tarp žmonių pasirodyt? :Judu netinkat kiaulpalaikes kelias varinėti, :O dar kaip gaspadoriai su kitais gaspadoriais :Vis aukščiaus česnyj tarp svotų lendate sėstis :Ir tikt vis gardžiai smaguriaut ir maukt išsižiojat. :Ak, kad vyriausybė jau ant mūs susimiltų :Ir abu ben veik iš kiemo mūsų paguitų! :Juk jau mes visi smirdėt dėl juma pradėjom! :Taip aš jam pasakiau, bet jis, beržinį nutvėręs, :Tuo kaip koks razbaininks man per nugarą siekė :Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitaikęs, :Rasi mane tuojaus ant vietos būtų numušęs. :Taigi matai, gaidau, kaip kartais vaids pasidaro, :Kad nenaudėlį kokį bandai pamokinti :Ir pamokindams jį kaip reik pasidrąsini koliot." :Taip besipasakojant ir svodbą visą bebaigiant, :Žemė su visais daiktais virpėti pagavo. :Tuo svečiai visi, dėl to didei nusigandę, :Iš svetlyčios būriškos kūliais išsirito, :Taip kad jų keli sveikas akeles išsibadė, :O kiti rankas ar kojas buvo palūžę. :O štai vis dėl niekniekių taipo nusitiko; :Nės Dočys su šešiais kūlikais, kuldami žirnius, :Taip nesvietiškai virkščias su spragilu daužė, :Kad ir pelės po šiaudais kribždėti nedrįso, :O svečių daugums sau negandas pasidarė. :Ale nedyvikitės, kalbas girdėdami tokias; :Juk Dočys kasmets, sulaukęs rudenį riebų :Ir iškuldams savo javus, išgandina svietą. :Ak, kiek butų jis taip dūkdams jau pagadino, :Ak, kiek girių bei kalnų jis parmetė pernai! :Tikt baisu klausyt, kad Lauras, Bleberio dėdė, :Savo bėdas ir išgąsčius mums pranešė kartais. :Juk vos kiaulstaldis, vos klėtis jam pasiliko, :Irgi namai jo nei pūstynė jau pasirodo. :Tas nešvankus darbs, kurį Dočys prasimanė, :Daug bei vaidų sviete padarė. :Ak, kiek viežlybų kaimynų, butą palikę, :Rudenyj ant laukų šaltų klydinėdami slapos :Ar, savo klumokus pasidarę, ubagais eina. :Tokius išgąsčius baisius vierni gaspadoriai :Tankiai provninkams aukštiems Karaliaučiuje skundė; :Ale provos vertos kaip reik niekados nesulaukė. :Žinom juk, želėk dieve, kaip mūsų gadynė :Ašaras išverktas po kojų mindama šypsos. :Ale nežinot dar, dėl ko Dočys nepateikia :Ir dėl ko jis taip kasmets su spragilu daužia. :Sako daug žmonių, kurie jo šiupinį valgė, :Kad jisai dėl to savo kreivą vargina skūnę, :Kad ben veik girtuot ir lėbaut ką pagamintų, :Nės jis, po Mikielės tuo klojimą bemušdams, :Laižos vis ir gurkščiodams į karčemą žiūri. :Taip po tam, su pačia kelias eiles nustekenęs, :Vėtyt skubinas ir, krepšus grūdų prisibėręs, :Tuo pasilinksmint ir prisikošt į karčemą bėga. :Bet moteriškė jo, linų grįžtes nusinešus :Ir slaptoms pardavus, vis paragaudama surbia. :O dar to negana, bet ir vaikus nusivedus :Ir į tėvo prieglobstį pasodinusi maukia. :Pernai tropijos, kad Kaspars, Bleberio tarnas, :Atlankyt Plaučiūną su Dočiu nukeliavo; :Bet ir Krizas su Lauru ten jau nuvažiavo. :Nės Plaučiūns juos ant krikštynų buvo pakvietęs :Ir visus kaimyniškai primylėt pažadėjęs. :Štai tuo bažmas sukviestų svečių susirinko, :Bet ir nekviestų kaimynų daug susibėgo. :Kaspars kloniojos, dosningą Krizą pamatęs; :Ale Dočys, nei dumčius koks pilvots įsirėmęs :Irgi nešvankiai rėkaudams, česnyj pasirodė. :Nės jisai jau vėl, prieš Mertyną smaguriaudams, :Laižės vis ir gurkščiodams prisiėst išsižiojo. :Tuo Plaučiūns daug spirgintų bei šutintų valgių :Irgi ragaišių per tarnus atnešdino kūmams; :O svečiai visi, margoms eilėms susisėdę, :Lašinius ir jukas Plaučiūno girdami valgė. :Taipgi bevalgant ir kaimyniškai besidžiaugiant, :Lauras su Dočiu pamaži nurnėti pagavo :Ir dėl kiaulstaldžių pargriautų ir pagadintų :Bartis irgi nešvankiai koliotis užsimanė. :Stui, nešvankėli, ar prots česnyj susipriešyt :Irgi bevalgant kiaulstaldžių biaurių paminėti? :Ale dabokit dar toliaus, kas čia pasidarė :Ir ką Krizas, sens žmogus, mums pranešė pernai. :Pyvo tris bačkas Plaučiūns, brangiai nusipirkęs, :Į svetlyčią per tarnus įnešdino greitai. :Bet Enskys, jo klapčius, daug paliavotų kragų, :O moliavotų stuopų dar daugiaus sugabeno. :Štai svečiai tuojaus, išmaukę didelę bačką, :Būriškas ir kiauliškas šnektas prasimanė. :Žinot juk, kaip glūpas būrs, permier prisirijęs, :Zaunyt ir durnus niekus išpliopt nesigėdi. :Bet kiti jau vėl dėl kiaulstaldžių pagadintų :Ir dėl kiaulių numuštų bylinėti pradėjo. :Štai tuojaus iš žodžių, kiauliškai pasakytų, :Pekliškas razbajus ir niūkims pasikėlė. :Rods, kad būrs čestavots jau proto viso netenka, :Štai tuojaus jau ir padorumo viso netenka. :Juk ir pats Plaučiūns, kur česnį buvo pakėlęs, :Taip nešvankiai su macnum pyvu susipyko, :Kad šviesoj krapinėdams jau šviesos nepažino. :Ar dyvai, kad svotai jo, dosniai primyleti, :Kūmų viežlybų kalbas kalbėt nenumanė? :O dar to negana; klausykit, kas pasidarė. :Kubas su Lauru, garbingo Kasparo žentu, :Ir Mikolas, ant kiemų statyts pakamorė, :Su kitais draugais ant Dočio umaru šoko. :Štai tuojaus visi, kaip kudlas koks susivėlęs, :Raičiojos ant aslos ir taipo mėsinėjos, :Kad viens nosies, kits ausių girdėt nepalaikė. :Ypačiai Domį taip nesvietiškai pagadino, :Kad jį jo vaikai lovyj vos parnešė gyvą. :Pimė, jo pati, dėl to didei nusigandus, :Pusgyvį vyrutį vis globodama verkė :Ir jo kiaušę permuštą mazgodama šluostė. :Tuo kaimynkos iš visų pašalių susibėgo :Ir visokių liekarstvų macnių sugabeno. :Gryta daug žolių šlovingų bei debesylų, :O Selmykė su Berge tepalų padarytų :Domį vėl gaivint ir gydyt atnešė greitai. :Tas žoles smarkias čerpėj maišydama Jekė :Gailių dar ir lenkiško daguto pridėjo. :Tuo stuba dėl to visa smirdėti pagavo, :O Dočys jau vėl pamaži kribždėti pradėjo. :Pimė, jo moteriškė, su kitoms moteriškėms :Džiaugės ir Dočiuką su gatavais tepalėliais :Mostyt tuo ir jo žaizdas aptvert susirinko; :Bet Pakulienė jį žadėt pas patalą stojos. :Štai Dočys tuojaus, tepalų smarkumą suuodęs :Ir žyniavimo bobiško baisumą pajutęs, :Su sykiu nei koks perkūns iš patalo šoko :Ir, iš papykio nusitvėręs didelį strampą, :Bobas su visokiais bobiškais tepalėliais :Iš stubos prismirdintos tuo išmušė laukan. :O paskui stubos rykų daugumą sudaužęs :Ir čerpes su liekarstvoms pro duris išmėtęs, :Tuo vaikus, kurie jo stervą buvo suvalę, :Dūkdams vis ir rėkaudams kone numušė smirdas. :"Ak, - tarė Selmas, - bengi paliauk su pasaka savo! :Jau per daug dyvų, jau ausys mūsų praskudo. :Ak, kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės, :Kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo :Ir nei kurpių, nei sopagų dar nepažino, :Bet vyžas, kaip būrams reik, nešiodami gyrės. :Tai dar viežlybų kaimynų beigi bičiulių :Gėdėtis ir juos išpeikt nei viens neprivalė. :Ogi dabar, žėlėk dieve, tikt gėda žiūrėti, :Kad lietuvninkai kaip vokiečiai sopaguoti :Ar su kurpėms rudenyj ant česnių pasirodo. :Klumpės, kaip mes vokiškai kalbėdami sakom, :Rods taip jau lietuvninkams nešiot nepritinka; :Nės ir jas mūsų tėvų tėvai girt nenorėjo; :Ale sopagų, jau prancūziškai sudabintų, :Ir puikokų kurpių gėdėjos paminėti, :Ik prancūzai jau po tam pas mus susibastė :Ir prancūziškas manieras mus pamokino. :Tėvai mūsų seni, pirm to neturėdami šiuilių, :Rods nei pybelių, nei katgismų dar nepažino. :Jie tikt iš galvos šventus mokinosi mokslus, :O štai tikt daugiaus garbėj laikydavo dievą :Ir šventoms dienoms bažnyčion bėgdavo greitai. :Ogi dabar, žėlėk dieve, tikt gėda žiūrėti, :Kad lietuvninkai, prancūziškai pasirėdę, :Į bažnyčią vos išgirst ką kyšteria galvas, :O paskui tuo žaist ir šokt į karčemą bėga. :Taip po tam keli tarp jų, aklai prisimaukę, :Būriškai bei kiauliškai tuo pradeda zaunyt :Ir, bažnyčioj išgirstų neminėdami žodžių, :Būriškas šūtkas glūpai taisydami juokias. :Bet kiti, vaidus dėl niekniekių prasimanę :Ir girti kits kitą prie galvos nusitvėrę, :Nei razbaininkai ant aslos vemdami tąsos, :Kad vemalai visur per visą karčemą teška. :Tai biaurybė, kad plaukai pasišiaušia begirdint. :Bet dar to negana. Taipo girtuodami tėvai :Ir vaikus glūpus su savim į karčemą velka, :Kad ir juos tuojaus iš mažo surbt pamokintų; :O paskui, vaikams bepamatant, pešasi tėvai, :Kad plaukų visur išplėštų sukasi pluoštai. :Ak jūs neprieteliai, jūs išpiudyti bedieviai! :Ar nesibijotės, kad jus pekla prasivėrus, :Taip šventas dienas atšvenčiant, tuo pražudytų? :O nesigėdite tarp krikščionių dar pasirodyt? :Kad kunigai vaikus į šiuilę ragina siųsti :Ir kad šulmistrams reik kokį pinigą kyštert, :Ak, tokių visur glūpų niurnėjimų randas; :O paskui, kad amtmonams jau reik pasipurtint :Ir jie vakmistrams išpantyt urdelį siunčia, :Štai tuo iš visų pasalių barzdoti bepročiai, :Lyg kad jau dangus pargrius, tikt rėkia, tikt rėkia; :Ir po tam su šulmistrais, biednais nabagėliais, :Kad jie savo dalyko nor, dar barasi smirdai :Ir besibardami daug glūpų daiktų sumeluoja. :Paikius, glūps žmogus, vargu Tėvemūsų mokėdams, :Ir jo pusbrolis, nei tiek skaityt negalėdams, :Šulmistrus ir šiuiles dar išpeikt pasidrąsin. :Tikt dyvai klausyt, kad juodu pradeda zaunyt. :Ans, savo vaikinius kaip drimelius užaugindams :Ir juos lepindams bei valią visą beduodams, :Vaidijas su šulmistrais ir barasi keikdams, :Kad jiems kartais iš bėdos per subinę drožia; :O šisai, iš viso jau velniop besisukdams :Ir vaikus glūpus į šiuilę siųst nenorėdams, :Peklai ant garbės juos užaugint pažadėjo. :Paikius ant lytaus, ant giedros barasi Vauškus. :Viens taria per šviesu, kitam negana šviesybės; :Šiuilė šiam negera, o ans pamokinimą peikia. :Šulmistras keliems per jauns ir nieką nemoka, :O kitiems tas pats per sens ir blogs pasirodo. :Jis giedodams šiam per daug nemandagiai rėkia, :O kitam tas pats kaip reikia rėkti nemoka. :Viens taria per drąsus, o kits jį lėtą vadina. :Taip kunigams, taip šulmistrams visur pasidaro, :Kad šventoms dienoms nenaudėliai, susibastę :Ir nesvietiškai glūpas akis užsipylę, :Nuo kunigų bei nuo darbų jų pradeda zaunyt. :Bet ir viežlybų krikščionių dar nepristokom, :Dar yr tarp lietuvninkų viernų gaspadorių, :Ir dar tėvų yr, kurie, mylėdami dievą, :Patys ne tiktai šventai ir mandagiai elgias, :Bet ir savo namus kaip reik pridabodami valdo. :Taip ant svieto jau, kaip mums švents praneša raštas, :Vis pulkelis miels viernųjų buvo mažesnis, :Kaip ans durnas pulks nelabųjų irgi bedievių. :Bet dar ir toliaus taip bus, kad sviets pasidūkins :Ir apjeks, visai velniop rėžtu besisukdams. :Sako juk visi šventųjų prarakų žodžiai, :Ir pons Kristus pats bei jo mokintinių raštai, :Kad prieš svieto pabaigą bus toks sumišimas, :Kad baisybės pekliškos visur išsiplatins :Ir tarp ponų taip, kaip tarp glūpintelių būrų, :Tikt klastas ir šelmystes išvysime kyšant. :Matom juk kasdien, kaip jau visur karaliaudams :Velnias vis baisiaus piktųjų suvelia kudlą. :Ak broleliai, ak, išbuskim irgi pajuskim, :Kaip visur išsižioję peklos plyšta bedugniai :Ir kaip pekliškas razbaininks mūsų gadynę :Su savo mokslais velniškais sudūkina visą. :Vogt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavint, :Šelmystes pramanyt, kekšaut bei dievą paniekint :Ir, kas dar daugiaus yr pramonių, pramanyti, - :Tai visa viera baisingos mūsų gadynės. :Ak, katrul jau čėsas mūsų nelabs nusibastė! :Mes lietuvninkai, pirm to nepažindami svietą, :Dingojom vis, kad tik šveisteris ir prancūzas :Žmones su svetimais savo mokslais moka supainiot :Ir kad vokiečiai tikt vogt ir keikt nesigėdi. :O štai tarp lietuvninkų taip jau nusiduoda, :Kad lietuviškas tūls smirdas irgi bedievis :Lietuvai ir lietuvninkams mums gėdą padaro. :Ak lietuvninkai, širdingi mano broleliai! :Ben nesilyginkim akliems šio svieto bedieviams :Ir n'atbokim, kad į mus žiūrėdami bloznai :Šypsos ir glūpus štukius pramanydami juokias. :Taigi dabar aš jus, kaip viernas klaps pamokindams. :Nei prancūziškai, nei vokiškai nepagyriau; :Bet tikt būriškai, kaip draugas jūsų pažįstams, :Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitaikė. :Ant jau Mertyno nulydėjom didelę šventę, :O adpentai su Kalėdoms jau prisiartin. :Vei kaip iš vakarų tamsių rūstaudami vėjai :Vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis :Ir žiemos šalčius pas mus į Lietuvą varo. :Ak, jau skubinkimės ben veik stubas pasišildyt :Ir gaspadoriškai stonias galvijų paprovyt, :Kad, minau, nieks, nei paršuks turėts nesušaltų. :Juk kiekviens galvijas, kad jau randasi gruodas, :Mūsų rūpesčiams vierniems pasiliecavodams :Ir į saujas mūsų žiūrėdams, pašaro laukia. :Duokim, bet vis su protu padalydami duokim; :Nės ateisiančios žiemos ilgumo nežinom :Ir, kiek prieš šventas Velykas liks, nenumanom. :Ar ne gerai, kad, jau vargingai peržiemavoję, :Grečną zopostėlį mums dar pasilikusį matom? :Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! :O dieve duok mums, kad, šventes visas nulydėję :Irgi sulaukę Naujmetį bei šventai pasidžiaugę, :Vėl susikviestumbim kaimyniškai pasisveikint." == Žiemos rūpesčiai == :Ant žiemos nasrai jau vėl rūstaudami grįžta, :Ir šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia gandint. :Vei kaip ant ežerų visur langai pasidaro, :Lygiai kaip antai stikliorius įdeda stiklą. :Taipgi namai žuvių, kur varlės vasarą šventė, :Dėl barnių žiemos nei su šarvais užsidengia :Ir tamsoj miegot kiekvieną gyvuolį siunčia. :Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams, :Kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis, :Ir purvynai jų teškėt ir šliurpt pasiliauja. :Kelias, kad jį mėgina trenkt šokinėdami ratai, :Nei koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka, :Taip kad garsas jo toli galvoj atsiliepia. :Taipgi dabar jau vėl sviets sveikint pradeda žiemą. :Ak, jau ben ir reik; Kalėdų didelė šventė :Artinas, ir atpentai nor poryt pasibaigti. :Rudenis, ans dramblys, per daug nemandagiai drėbdams :Ir besivoliodams purvuos, mus vargino skaudžiai. :Kožnas į klumpes ir į vyžas įsinerdams :Koliojo jo darbus ir jo madarą skystą. :Bet ir ponai, su šulnais skraidydami žirgais :Ir su poniškais kasdien viešėdami rėdais, :Beteškant purvams, nešvankų rudenį peikė. :Todėl į žiemius visi žiūrėdami žmonės :Ir sausos žiemos didei gi belaukdami skundės. :Taip visiems bedejuojant, štai pažars pasidarė, :Ir tuo žiemiškai visur plezdendami vėjai :Darganas į pietus, kur gandras miegti, nubaidė. :Iš debesių žiema po tam iškišusi galvą :Nei pikčiurna kokia su šūdais rudenio barės :Ir su šalčiais jo šlapius nudegino darbus, :Ik ji jau po tam, rudens iškuopusi šūdus, :Ant visų baisių klampynių kelią padarė :Ir su rogėms vėl skraidyt ir čiuožt pamokino. :Taipgi dabar, kur mes pirm to pavasarį linksmą :Šventėm ir žoleles jo margas sau nusiskynėm, :O paskui džiaugsmus šiltus su vasara baigėm, :Ten pusnynai su baltais kalnais pasidarė, :Ir žiema sau žiemiškas kvietkas nusipynė. :Tikt dyvai žiūrėt, kaipo barzdoti pušynai :Su savo kuodais garbanotais visur pasirodo :Ir nei puderuoti ponačiai stov įsirėmę. :Bet kiti nuogi žagarai, tarp jų pasilenkę, :Būriškai po stogais jų stovėdami dreba :Ir raudodami kloniojas, kad švilpina vėjai. :Bet ir kerplėšos, ir jų kelmai nusigąsta, :Kad smarkus žiemys savo dumples pradeda judint :Ir besijodams nei su sietais dulkina sniegą. :Taipgi dabar visi pasislėpę gyvuoliai girių, :Vėtroms vėl berūstaujant ir sumišai besipiaujant, :Čia viens urvoj sau šiltai, kaip gal, įsigūžtęs, :O kitsai tenai ant virbo tupi besnausdams. :Taip, paukšteliai mieli, jums, taip mums pasidarė, :Ir taip jus, kaip mus, baugin braškėdami šalčiai. :Jus žiemos smarkums į šaltą girę nubaidė, :O mus jis besipurtindams į stubą suvarė :Ir pasišildyt nusiuntė pas kakalį mielą. :Jūsų namai šalti, kur jūs miegodami krankiat, :Jus negal užstot, kad jus išgandina šalčiai. :Mes, kad mus žiemys per daug užkibina grumzdams, :Tuo kytriai pasislėpt į šiltą pašalį lendam :Ir tykiam kampe, žiemos n'atbodami keršto, :Sau tikrai sušilt karštoką viralą srebiam. :Ak jūs vargdienėliai, jūs nuogi nabagėliai, :Ar būt šilts, ar šalts, ar kits koks dyvinas oras, :Rūbais vis vienais ir tais pačiais užsidengiat. :Mes, kad saulė mums per daugel nugarą kaitin, :Tuo trinyčius ar kobotus vėsius užsimaujam; :O kad jau per daug žiemys mus pradeda dovyt, :Štai tuojaus vilnoną sau ir kailinius imam :Ar tikrai sušilt į šiltą patalą kopam. :Taip bedūmojant man, vilkai gaujoms susibėgo :Ir, kaip pratę yr, tamsoj tralalaudami staugė. :Ak jūs neprieteliai, ar jau mėsos pasigendat? :Ar jau vėl skilvyj jums pastninkai pasidarė? :Eikš, šiaury baisus, išklėstyk nugarą bloznų! :Bausk, prispausk su šalčiais juos, kad gloda jų būtų! :Juk baisu žiūrėt, kaip jie kas vasarą mielą :Nei mėsininkai per laukus bėginėdami smaugia. :O kad jie pagiryj užpuola kaimenę linksmą, :Tai nesirūpin, ar liesa, ar tukusi kiaulė, :Irgi negailis, kad kokį kuiliuką suėda; :Bet ir kuilį didelį jie parplėšt nesibijo. :Taip tie neprieteliai, kiaulienos jau prisiėdę, :Dar nesisotin, bet ir jautienos užsigeidę :Taip berždžias, kaip ir veršingas pamuša karves. :O ir tai negana; jie vis daugiaus išsižioję :Jau ir jaučių šešergių parplėšt nesibijo. :Ai, kiek margių, kiek dvylių jie sviete suėda! :Žalį su laukiu kytru bei bingusį keršį :Kartais, į laukus nusibastę, pradeda gandint. :Bet ir juodo jie daugsyk n'atbodami buliaus, :Plėšyt ir mėsos prisiėst į kaimenę šoka. :Kerdžiaus ir piemenų, kad juos uliuodami baido, :Kartais taip n'atboj, kad vos į pagirį traukias :Ir nusinešę ką tuojaus tikt ėda, tikt ėda. :Ak žiemy, žiemy, susimilk, padaryk mums provą! :Juk ne daugio reik, štai jau galvijų neteksim, :O po tam dar mus pačius su gimine mūsų, :Moteres ir vaikus vilkai mėsinėt pasidrąsins. :O jūs jėgėrės mokinti, jūs liesininkai, :Kam nešaudot, ką valdonai paliepė šaudyt? :Argi nežinot, kad nei viens malonings karalius :Juos užmušt ir išgaišint žmonėms nepavydi? :Ar dykai jis jums kulkas bei paraką davė? :O dėl ko vartus kytrus pas girę pastatė :Ir linksmai gyvent jiems ūbą primušė lauko? :Ei kieksyk į šilą vogt nuvažiuodami būrai :Su kašele dovanot slaptoms jiems atneša kumpį :Ir aklai prisisurbt su stuopoms pripila gerklę! :Bet tai vis klasta; nės varts taipo prisisurbęs :Jau po tam ir prisiegos atmint užsimiršta, :O taip jam bekapanojant klastuodami vagys :Liepas uždraustas, pušis ir drūtmedį vagia :Ar, nusišovę su griekais, sau parveža briedį :Irgi namėj slapta mėsinėdami juokiasi šelmiai. :"Rods, - tarė Pričkus, su tabaku būrus pavitodams :Ir, kaip būdas jo, žnairioms į Kubą žiūrėdams, - :Rods jūsų mylista jau patys tiek išsimanot, :Kad klastuot ir vogt vierniems nepridera klapams. :Aš, šaltyšius, aš, mokinto Bleberio žentas, :Daug klastų tarp jūs numaniau, į baudžiavą jodams. :Štai ben vieną tikt žodelį jums pasakysiu. :Tūls tarp jūs, mano sėbrai, vos į baudžiavą slenka :Ir atsivilkęs, kad reik suktis, vos rėplinėja. :Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, :Pasakas ir niekus visokius užneša draugui, :O kitsai tikt vis į pypkį kemša tabaką :Ar uždegt ugnies i pintį skilia vėpsodams; :O vėl kits ką vogt slaptoms į pašalį traukias :Ir, kašeles kitų draugų kytriai sumedžiojęs, :Kaip koks šuo smarkus pakavotus trupučius ėda :Ir kitiems baudžiauninkams tikt gėdą padaro. :Kad koks lenkiškas ar žydiškas balamūtas :Taip nesvietiškai klastuot ir vogt užsimano :Ar kad vokietis koks, vokiškai pameluodams, :Taip ponus, kaip ir būrus, apgaut pasidrąsin, :Tai nesidyviju, nės jiems toks prigimė būdas. :Ale ką mislijat, kad toks tūls randasi smirdas, :Kurs lietuviškai kalbėdams pradeda branyt :Ir visai n'atboj, kad Krizas Krizą prigauna? :Ak dyvai, kad jau dėl mūs vierni liesininkai :Su viernais vartais visur dūsaudami skundžias. :Juk baisu klausyt, kad, ant česnių susibėgę :Ir brangvyno būriškai prisiriję, būrai :Kits kitam klastas ir šelmystes pasižįsta :Ir iš savo griekų sunkių šūtkas pasidaro. :Viens apbranijęs liesininką giriasi šelmis, :O kitsai vartus priviliojęs juokiasi smirdas. :Šis, akis užsipylęs ir dūkiu svyrinėdams, :O ansai, iš viso jau po suolu nupuolęs :Ir kone merdėdams, dar būrų giria vagystę. :Ak tu švents dieve, kokią gi gadynę sulaukėm! :Ak kokios tamsybės jau apjekino svietą! :Pons ir tarnas jo peklon tikt bėga, tikt bėga. :Dievą viens nieku laikydams juokiasi šelmis, :O kitsai, kad jam įtiktų, niekina dievą. :Tūls, kruopas nedarytas ir vos pasukas ėsdams, :Po vargų našta kasdien vaitoja pakumpęs; :O dar ir toksai utėlius juokiasi dievui! :Skundžias neprietelius, kad ponai vargina svietą :Ir kad būrams jie paskutinį lašina kraują; :O tačiaus linksmai nusipešt į karčemą bėga, :Taip kad panedėlyj dar krapšto kruviną snukį." :"Ak, - tarė jam Enskys, pas kūmą Krizą sėdėdams, - :Pričkau, tu per daug jau mūs išniekini būdą; :O dėl ko tu taip lietuvninką nabagėlį :Išdarkai, jo šelmystes visas pasakydams ? :Ar nedabojai, kad visi taip elgiasi būrai? :Švėds, maskolius, lenks ir žyds kitaip nepadaro, :O ir vokietis, prancūzui «vui» pasakydams, :Taip kaip tikras koks prancūzas moka prigauti. :Juk ir tu, gaidau, šaltyšium dar nepastojęs, :Su kitais draugais linksmai mokėdavai elgtis. :Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, :Padarynėms, kaip mes, visokius vogdavai uosius! :Ale beje tu vis kytriai prisivogti mokėjai; :Todėl ir vartai tave dar niekados nenutvėrė. :O štai mus nabagus glūpus (tikt gėda sakyti) :Jau tieksyk ir taip aštriai liesininks koravojo, :Kad, manding, klastuot ir vogt jau reiks pasiliauti." :"Rods, - tarė Selmas, - nei vienam klastuot nepareitis, :O lietuvninkams dar juo daugiaus nepritinka. :Žinot juk visi, kaip kožnas Lietuvą giria :Ir kaip daug svetimų žmonių, kad mus pamatytų, :Iš visų kampų šio svieto jau susibėgo. :Ne tikt vokiečiai visoki mus pažiūrėti, :Bet ir daug prancūzų mus mylėt susirinko; :Taip kad ir lietuviškai kalbėdami valgo :Ir jau rūbais mūs, kaip mes, vilkėti pagavo; :Tikt margų marginių dar nešioti nedrįsta. :Taigi pameskim jau tokį netikusį būdą, :O viernai visur ir viežlybai pasielkim, :Taip jau ir svetimi mus būrai girt nesigėdės. :Juk mums dievs aštriai, kaip žinom, zokaną duodams, :Draudęs yr klastas visas ir visą vagystę :Ir nei šiaip, nei taip prigaut mums nedavė valią. :Kad Dočys ar Joks Mykolui pavagia stungį, :Ar kad Kekė, ką neviežlybai panorėjus, :Su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, :Tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka. :Ei kas tai per grieks, kad kartais didelį rąstą :Šis ar tas, ar ans pasikirtęs pradeda skaldyt :Ar kad aužuolus šulnus durnai sukapojęs :Duoną kept ar ką džiovint į kakalį kiša! :Ar nebūt ir keras koks tam reikalui tikras, :Ar kūlelis, iš žagarų sausų padarytas?" :"Jaugi gana, kaimynai! - Pričkus šaukti pagavo, :Kas krivulei reik, išmanomai pasisakėm, :Bet, kas dar žiemai reikės, trumpai pasakykim. :Žinot, kad ugnis, kurią mes skildami darom, :Daug naudos ir daug iškadų gal padaryti. :Kad, pasikūręs ją, kuklius ar šiupinį verdi :Ar kad, kepdams ką gardžiai, pas kaminą sėdi, :Tai tau iš drūtų minkšti pasidaro kąsniai. :Ei koktu dūšelei, kad didei prisivargęs, :Susnigts argi sulyts pas šiltą kakalį traukies :Ir mylėdams jį pamaži jau pradedi snausti. :Ar negerai, kad dievs ugnelę mums dovanojo? :Bet ir malkos reik, kad nori stubą pašildyt :Ar kad kokį sau prisikaitęs šutini puodą. :Mislyk tikt, kas būt iš mūs, kad virt užsigeidę, :Kas mums reik, nei šio, nei to nerastume sviete. :Tai jau kiauliškus reikėtų jovalus ėsti. :Ogi ką veiktumbim, kad kuočės, peršalę smarkiai, :Užkakalės šiltos nerastumbim pasislėpti, :Bet nei žvėrys ant laukų bėginėdami vargtum? :Taigi nevenk, žmogau, kassyk, kad viralą verdi :Ar kad šildytis kytriai pas kakalį timsai, :Tam dėkavot, kurs ugnį tau ir šilumą davė. :Ale nepykit, kad aš jums, kaip puolasi šulcui, :Dargi daugiaus, kas reik, trumpu žodžiu pasakysiu. :Tas ugnies skaistums, kursai mums žibina stubą :Ir, kad verdam ką, valgius iššutina puode :Ar žiemos čėse, kad reik, mums kakalį šildo, :Ta liepsna, klausykit tikt, kad mes nedabojam, :Daug, ak, daug iškadų gal ūmai padaryti, :Taip kad jos smarkums, tamsoj pasikėlęs, :Ne tiktai mūsų būriškas sudegina šėtras, :Bet ir poniškus butus supleškina greitai. :Juk girdėjot, kaip dusyk puikiam Karaliaučiui :Dėl raspustos ir sunkių griekų pasidarė. :Argi nematėte jau daug tokių nabagėlių, :Ubagais einančių, kurius sušutino liepsnos? :Tūls iš jų sau pats, be proto kakalį kurdams, :O kits, taukus spirgindams, susvilino namą. :O kiek sykių glūps ir nuopertas savavalninks, :Pypkį sau užsidegęs, tarp šiaudų nusibasto :Ir, žėlėk dieve, taipo supleškina kiemą, :Kad iš viso tikt vos gals tvoros pasiliekti. :Taip paskui toks neprietelius, iškadą padaręs, :Ir nei koks baisus razbaininks sviete nerimdams, :Jau pasislėpt ir šen, ir ten tikt bėga, tikt bėga. :Taigi dabar bylinėk su juom, taip ubagu tapęs. :Argi netyrėte, kaip mūsų mylimą Krizą :Pernai neprietelius Dočys susvilino visą? :Tas širdings žmogus, kaimynu mūsų bebūdams, :Kožną vis lietuviškai mylėdavo sėbrą. :Ypačiai ir labiaus šeimyną jis savo mielą, :Kaip save patį čėdydams, mylėt nepatingo. :Darbą nei vienam jisai n'uždėdavo sunkų, :O prisidirbus kiekvienam, kaip reik gaspadoriui, :Vis gardžiai keptus ir virtus duodavo kąsnius. :Tikt dyvai klausyt, kad Lauras, mūs pakamorė, :Krizo kelnores ir kuknę pradeda garbint. :To žmogaus namelius Dočys kaip jau paminėjau, :Pypkį sau užsidegęs ir kirmyt nusibastęs, :Naktyj prieš gaidžius taipo supleškino pernai, :Kad iš namo jo vos kuolas viens pasiliko. :Ak mano kaimynučiai, ak širdingi broleliai! :Aš dėl dievo jus meldžiu, n'užmirškite Krizo; :Ir kad jums jisai pasiklonios, ubagais eidams, :Ben nepadyvykit jam, jo pamatydami skrandą, :Ir kad jis Tėvemūs skaitys, nebarkite biedžių. :Nės kas naktyj jam, žėlėk dieve, pasidarė, :Tai mums per pietus kasdien dar gal nusiduoti, :Kad mes, kaip tūls vokietis, prastodami dievą, :Šelmystes padaryt, klastuot ir vogt nesiliausim. :Taigi mokinkis, miels žmogau, čėsu pasirūpint, :Kaip žiemavojant tau reikės kasdien pasielgtis. :Šąlant be šiltos stubos išbūt negalėsi, :O šaltos kuršolės srėbt ir surbt nenorėsi. :Todėl tankiai tau reikės ugnies prasiskilti :Ir ąsuočių ant ugniavietės pastatyti. :Tikt, minau, saugokis, kad, sau kakalį kurdams :Ir pasikepdams ką bei skanų viralą virdams, :Nei save patį, nei kitus draugus nepažeisi. :Juk girdėjai, kaip Dočys ansai savavalninks, :Krizui negandas, vargus ir gėdą padarė. :Todėl nemiršėk kasdien į kaminą žvilgtert :Ir kytriai krapštyt, kad suodžių kas pasidarė. :O stuboj nevalia sukraut ant kakalio skiedras. :Šiukštu čia džiovint ar džiaut ben pagalį vieną. :Žinot juk visi, kokį mes urdelį turim :Ir kaip vyriausybė tą ketina pakarti, :Kurs kaip kietsprandis šaltyšiaus žodį paniekins. :Bet ir tai negerai, kad kartais ko pasigedęs :Naktyj į tamsius kampus su žiburiu kopi :Ar ant vaikpalaikių, kaip tėvui reik, nedaboji." :Pričkui taip šaltyšiškai būrus bemokinant, :Štai ant ūlyčios toksai pasidarė šūvis, :Kad ir žemė su visais daiktais padrebėjo, :O stuboj langai, naujai taisyti, sudrisko. :Kožnas šūvį tą girdėdams taip nusigando, :Kad apgaišę tuo keli po suolu nupuolė; :Bet kiti tarp jų, daugiaus turėdami proto, :Iš stubos Plaučiūno tuo kūliais išsirito :Irgi bekapanojant ant kiemo Duraką rado. :Nės Dočys varnienos ėst permier užsigeidęs, :Biedžiui tam glūpam loduotą puloką davė, :Liepdams, kad jam tuo nušautų dvylika varnų. :Duraks, paikas vaiks, gaspadoriaus savo paklusęs, :Varnų mušt tuojaus kiek; reik su puloku bėgo. :Štai, ant kraiko jis išvydęs didelę varną, :Šovė taip durnai, kad šaudams uždegė skūnę :Ir kaimynų tuo visas supleškino trobas; :Bet ir Duraką puloks perplyšdams pagadino. :Tokiai negandai, žėlėk dieve, nusitikus, :Tuo pons amtsrots su tarnais visais pasirodė :Ir tyrinėdams klausė, kaip ugnis pasikėlus. :Štai kiekviens, širdingai verkdams irgi dūsaudams, :Dočio neprieteliaus ir varnų jo paminėjo. :Amtsrots su tarnais, kalbas girdėdami tokias, :Dyvijos didei ir Dočį bardami spiaudė. :Bet dar to negana. Raspustą reik koravodint. :Todėl su lenciūgais jį drūtai surakino :Ir surakintą taip ant rogių nuvežė sūdyt. :Po penkių dienų daugums susirinko sūdžių :Ir daugybę liudininkų tuojaus suvadino. :Štai tuo Milkus ir Enskys su Bleberio žentu, :Lauras ir Laurienė, Kekė su Pakuliene :Liudyt ir ant Dočio skųst anksti nukeliavo. :Taipgi dabar visiems jau viežlybai susirinkus, :Dočį provninkai atvesdint urdelį davė. :Jis didei dūsaudams provninkams pasirodė. :Ponai klausė jį, kaip sūdžioms reik tyrinėti, :Kad jie provą nor kožnam vertai padaryti; :O ir liudininkai visi, provon suvadinti, :Liudijo taip vertai, kad ponai liudymą gyrė. :Bet Dočys girdėkit tikt, rankas įsirėmęs, :Provninkams visiems nei gero nedavė žodžio. :"Kas jums rūp, - tarė jis, - jūs provninkai maloningi, :Kad, varnienos kartais aš išsikept užsigeidęs, :Varnų ben porelę sau pietums nusišauju? :Ar nepavelijo gaišint jas mūsų karalius? :Tarp lietuvninkų daug yr išdykusių būrų :Ir bernų daug yr, kurie tą niekina valgį; :O man vis viens miers, kad tikt mėsos prisivalgau. :O jūs biedžiui man kąsnelį tokį pavydit? :Ar ne gana, kad aš jums varnų nunešu kojas :Ir, kaip būrui reik, sugavęs dvylika žvirblių, :Galvas nusuktas kasmets jums duot nesistengiu? :Taigi ben irgi manęs ben kartą jau susimilkit, :Kad aš iš bėdos, gaivindams savo dūšelę, :Varnų ben kelias išsikept kasmets nusišaudau. :Juk jūs, ponai, mus, būrus, jau taip nustekenot, :Kad paskiaus mums ėst reiks žiurkes irgi pelėdas." :Pričkus su kitais šaltyšiais, Bleberio sėbrais, :Dyvijos didei, dyvus girdėdami tokius. :"Ak, - tarė viens tarp jų, - toktu su mūsų gadyne, :Kad savavalninkai, drausmės n'atbodami ponų, :Sau ir artymui biednam iškadą padaro. :Ar ne gana pons amtsrots mus, kaip tėvs pamokindams, :Draudęs yr su pūčkoms ant padvarijų šaudyt? :O kieksyk kunigai, mišias laikydami, barė, :Kad mes ponams, kaip mums reik, klausyt nenorėjom. :Taigi dabar žiūrėkit tikt, kas mums pasidarė! :Ak Dočy, Dočy, tu mūs klausyt nenorėjai, :Kad tave mes visi viernai graudendami barėm! :Rods, žėlėk dieve, mūs viešpatys maloningi :Būrą, vis pinigų daugiaus norėdami, lupa. :Kad Dočys porelę varnų kept nusišauja :Ar čerpėj nešvankią jų sau sutina mėsą, :Rods negražu girdėt ir būrui didelė gėda. :Ale ką veiks žmogus stokodams ir badu mirdams? :Dėl bėdos juk kartais daug dyvų nusiduoda. :Tikt permier negerai, kad kuočės glūps savavalninks :Šaudydams durnai kitiems supleškino namą." :Taip visiems besiskundžiant vakmistras atsibastė :Ir šaltyšiams į Karaliaučių paliepė rengtis. :Tuo pilvots Kurpiūns, vyriausias jų pakamorė, :Vakmistrui pasikloniodams kepurę nuvožė :Ir, kas tarnui reik, atlikt viernai pažadėjo. :Taip po tam jisai, suvadinęs dvylika šulcų, :Urdelį davė po penkių dienų pasirodyt. :Tuo jie visą Vyžlaukio sujudino valsčių, :Taip kad iš visų pašalių susirinkę būrai :Nei koks skruzdėlyns visur kribždėti pagavo. :Rods taip reikia padonams ponams savo paslūžyt :Ir atlikt viernai, kad juos jų spaudžia malonė. :"Ak, - tarė Lauras, viežlybus žodžius pasakydams, - :Ak, katrul jau čėsas mūsų nelabs nusibastė! :Kožnas juk žioplys, vargdienių nugarą lupdams, :Savo malonę dar iškelt ir girt nesigėdi. :Kaspars (juk visi pažįstat Kasparą smarkų), :Tas nevidons baisus, vis poniškai pasipūtęs, :Nei erškėtis koks nabagėlį gandina būrą; :O jo dumčius Daugkalba, toks jau balamūtas, :Rėkaudams vis nei gaidys savo skiauturę rodo. :Ak, kaip maž tokių, kurie, valdydami svietą, :Gailis savo žmonių kaip reik ir atmena dievo." :"Tu, - tarė Pričkus jam, - saugokis Kasparą kibint :Ir tylėk, kad dumčius jo tau muša per ausį. :Dumplės yr naudingas daikts į kaminą pūsti, :Bet prieš vėjus pūst dar jos niekados nederėjo :Ir debesių greitų žingsnius stabdyt negalėjo. :O ar gal ereliui žvirblis glūps prisilygint, :Ar bloga varlė prieš liūtą didelį stengtis? :Taigi dabokis su ponu pasipūtusiu šūtyt :Ir laikyk savo snukį, kad kalboj nepariktų." :Tuos žodžius visiems gi begirdint ištarė Pričkus :Ir, į kailinius išverstus tuojaus įsinėręs, :Amtsroto javelius iškultus į Karaliaučių :Su kitais viernais šaltyšiais nuvežė greitai. :Bet ir vakmistrui pons amtsrots buvo paliepęs, :Kad ir jis su Pričkum ant pinigų padabotų. :Nės to amtsroto šykštumas buvo be soties, :Ir kad kartais jis vargdieniui duodavo grasi, :Tai tuo tris naktis dėl to miegot negalėjo; :O, išaušus jau, taip daugel ašarų verkė, :Kad jo slūginės ir bernai visi nusigando. :Tarnas jo Šlapjurgis su merga Susukate :Sako, kad jisai dėl to taip ubago baidos, :Kad jam naktyj apmauduot ir verkt nereikėtų; :Nės jam šilings duots sapne kaip grieks pasirodo :Ir tamsoj vis ik išauštant gandina žiedžių. :Bet dumčiuks jo, kurs kasdien jam patalą kloja :Ir kasnakts, kad kožnas jau sau miegt įsigūžtęs, :Skarbus sergėt tur, penkias liktis užsidegęs, :Sako, kad jo pons daugsyk didei nusigandęs :Irgi drebėdams prieš gaidžius iš patalo šoka. :Nės prieš gaidgystę vis jam bilduks pasirodo :Ir jo skrynę su skarbais į kaminą velka. :Todėl jis kasryts, kad jau vėl užteka saulė, :Klūpodams kaip tikras nars pas atdarą skrynę, :Už išlaikymą skarbų Tėvemūs pasiskaito. :Todėl irgi dabar šaltyšiams į Karaliaučių :Dergiant su karališkais grūdais nukeliavus, :Verkė jis kasdien ir naktyj rimt negalėjo. :Kartais keikė taip, kad jo vaikai nusigando, :O vėl kartais iš knygelių poterius imdams :Irgi dūsaudams pas knygas aukštyn pažiūrėjo. :Taipgi bevargstant jam ir gėdiškai bedejuojant, :Štai viens jo tarnų pargrįžęs jam pasirodė :Ir pasikloniodams, kaip tarnui reik pasikloniot, :Jam kupčelninko Mikolo gromatą davė. :Amtsrotui laiškus atplėšiant irgi beskaitant, :Štai ir Pričkus jau parčiuožęs iš Karaliaučiaus, :Ale dūsaudams ir liguostas jam pasirodė; :Nės jau žilas buvo žmogus ir sirgdavo tankiai. :Amtsrots, tris žakus naujų skarbų pamatydams, :Vėl atsigavo ir sunkiai dūsauti paliovė. :Bet kaip jo tarnai, kiek yr, surokuoti pagavo, :Štai kokia nečėstis! Šilingo pasigedo :Amtsrots dėl iškados tos taipo nusigando, :Kad per visą naktį vėl miegot negalėjo, :O, išaušus jau, taipo sumušdino Pričkų, :Kad vos tris dienas sulaukęs numirė biedžius. :Bet ir vakmistrui taip smarkiai mušė per ausį, :Kad ir jis penkias dienas ant patalo sirgo; :O būrus visus, kurie jo pardavė grūdus, :Liepė todėl pliekt, kad jie pasivėlinę buvo :Ir tiek rūpesčių sunkių jam buvo padarę. :Tai, broleliai, tai visa šio svieto malonė! :Tiek nusipelnom, kad viernai atliekame slūžbą! :Juk jau, kas tikt nor, tas būrišką nabagėlį :Stumdo šen ir ten nei kokį šunį nevertą. :"Tič, - tarė Selmas, - ne per daug dėl to nusiminkim! :Juk be dievo sviete nieks negal nusiduoti. :Ponai žemės šios negal be jo ponavoti, :O mes būrai vėl be jo negalime vargti. :Kožnas tur, kaip dievs jam skyręs yr, pasikakint. :Tas, kurs užgimdams aukštai kaip pons atsisėdo, :Mislyt tur, kad jį tenai miels dievs pasodino; :O tasai, kurs užgimdams būru prasidėjo, :Gėdėtis vyželių būriškų neprivalo, :Kad tikt viežlybai kaip reik atliekt savo darbus :Ir labiaus, kad jis širdingai bijosi dievo. :Tu savavalninke didpilvi, vis pasišiaušęs :Ir nei žaibas koks žaibuodams gandini būrą, :Ar tu ne taip jau kaip biedžius toks prasidėjai, :Ir moma taip tau, kaip jam, pasturgalį šluostė? :Kas tau liepė vargdienį nuliūdusį spardyt :Ir pasidžiaugt dėl to, kad jis vaitoja dejuodams? :Dievs ant sosto prakilnaus tau paliepę sėstis :Ir piktus koravot bei baust tau įdavė šoblę; :Bet teisiuosius kirst ir durt tau nedavė valią. :Taigi dabokis, aštrų kardą savo pakeldams, :Kad n'įžeistumbei tau klausantį nabagėlį. :Ale matau, kad tu, tyčioms akis užsimerkęs, :Vieryt jau bijais, kad dievs visur tave mato :Ir kad kartą jis atdengs tavo visą raspustą. :Tič tikt, ik sūdžia šio svieto tau pasirodys :Ir ponus taip, kaip ir mus, sūdop suvadinęs, :Algą kiekvienam, kaip pelnęs yr, sudavadys. :O jūs vargdienėliai, jūs vyžoti nabagai! :Jūs baudžiauninkai, bernai ir kaimenių kerdžiai, :Ir kas dar daugiaus yr stenančių nabagėlių, :Ramdykit ben ašaras irgi paliaukite verkę! :Žinom juk visi, kas pernai mums pasidarė, :Kaip, žėlėk dieve, pons amtsrots mūsų nabašninks :Numirdams nuoglai mums raudą didę padarė. :Ak, pon amtsrot, ak, dėl ko mums numirei pernai? :Žinot juk, kaip mes, per daug raudodami biedžiai, :Ak, žėlėk dieve, baisingą sukatą gavom, :O daugums, užkimęs jau, kalbėt negalėjo. :Ogi dabar, kad vėl iš naujo verkt nesiliausim :Ir ilgiaus nesvietiškai vaitodami kauksim, :Tur mūs akys iškirmyt ir kūns nusidovyt. :O kas bus paskui, kad jau gyvent nederėsim :Irgi karaliui, kas mums reik, atlikt negalėsim? :Ūkius mums atims ir nešt lieps ubagų krepšą. :Taigi nešūtykim, kad ponai skiauturę rodo :Ir velnių vardus kasdien rokuodami keikia. :Dievs kiekvieną kartą ras, kaip yr pažadėjęs, :Ir kožnam atlygins, kaip jis yr nusipelnęs. :Jaugi gana šiamsyk vaitojus irgi dejavus! :Skirkimės irgi namo, tiesiog vandruot n'užsimirškim. :Tikt girdėkit, kaip ant mūs jau barasi moters, :O vaikai ant ūlyčių bėginėdami klykia. :Jaučiai su arkliais ir karvės pašaro stena; :O paršingos kiaulės bei išalkusios avys :Su kitais daiktais į mus žiūrėdami verkia. :Jau pargrįžtam jus gaivint; ben meldžiami laukit! :Gausit, kas jums reik, ir šiandien dar prisiėsit. :Žinom juk, kaip reik bandelę mylimą sotint :Ir kiek sykių ją per dieną reikia pagirdyt." :"Rods, - tarė Lauras, - rods taip reik gyvent gaspadoriams, :Kad jie nor gyvent kytriai ir pilnavot ūkius. :Vokiečiai lietuvninką per drimelį laiko, :O prancūzpalaikiai į jį žiūrėdami šypsos. :Šypsos rods, o tik mūsų šauną garbina duoną :Ir dešras rūkytas su pasimėgimu valgo. :O štai, jau lašinių lietuviškų prisiėdę :Ir mūs alų su gvoltu jau visą sugėrę, :Viežlybus lietuvninkus išpeikt nesigėdi. :Tu prancūziškas žioply su šveisteriu storu :Ir kas dar daugiaus susibastėt Lietuvą vargint, :Kas jums liepė mus ir žmones mūsų paniekint? :Ar negalėjot ten pasilikt, kur jus nuperėjo :Ir varles bei rupuižes jus ėst pamokino?" :"Ai, - tarė Selmas, - tu perdaug pasakai prancūzams. :Juk žinai, kiekviens žioplys tur savo davadą. :Mes lietuvninkai barščius ir šiupinį skanų :Su lašiniais gardžiais išvirtus girdami valgom; :Ir šulnų dešrų, lietuviškai padarytų, :Dar, kad turim tikt, nei šiaip, nei taip nenugrisom; :Ne, nenugrisom dar, bet vis daugiaus užsigeidžiam! :Kad prancūzpalaikis, riebių varlių prisiėdęs, :O lietuvninks, žirnių bei lašinių prisivalgęs, :Kaip krikščionims reik, dosningo n'atmena dievo, :Tai taip viens, kaip kits neverts, kad plutą nukąstų. :Žalis su dvyliu, su margiu irgi su palšiu :Yna, kad nor ėst, šiaudų pamatydami kūlį; :O kad iš tikros širdies jiems primeti pluoštą, :Tuo su liežuviu jį krimst į gomurį traukia :Ir savo šiaudus vis į mus žiūrėdami braškin. :Ak kad jie lietuviškai kalbėti galėtų, :Dar už dovaną tą stalde didei dėkavotų. :Vasarą rods kita, kad pievų žydi žolelės :Ir kad kožnas daikts, lauke savo pašarą krimsdams, :Su pasimėgimu valgo ir linksmai šokinėja. :Bet kad rudenis ir žiema jau pradeda rūstaut :Ir visi daiktai, baisybių tų nusigandę, :Slepias ir pasislėpę graužia savo zopostą, :Tai jau ne miera ką skirstyt ar pasisavint, :Bet užger reik pr'imt, kaip duoda dievs padalydams. :Žinom juk ir jau daugsyk ištirdami matėm, :Kaip gyvi daiktai, kad šaltis jau pasipurtin, :Slapos ir pilvus skūpai maitindami kramto. :Varlės su žuvimis, vėžiai su savo vėžyčiais :Ir kas dar daugiaus po ledu gyvendami snaudžia :Ar kas giriose sumišai bėginėdami vargsta, :Vislab rods žiemos čėse savo pašarą randa; :Nės dosningas dievs kiekvieną žino pasotint; :Ale su pilnoms saujoms mus vis šert nežadėjo. :Taigi nereik tuojaus nusimint, kad mūsų zopostas :Ant laukų menks rodos ar pasimažina greitai. :Juk ne pirmas mets, kaip mes gyvendami vargstam, :Irgi ne pirmas sykis jau, kaip šiupinį verdam. :Daug išleidom jau skūpų pavasario čėsų, :O kiek vasarų bei visokių rudenių matėm! :Klauskit tik senuosius, jūs glūpieji bebarzdžiai, :Ir girdėkit, ką jie jums pasakys prisivargę. :Jūs, vaikai glūpi, dar svietą šį nepažįstat, :Bet nei žindyti paršukai vis šokinėjat. :Dar ir jums ateis vargingos jūsų dienelės, :Kad pamaži, lėles ir žirgus savo pametę, :Iš bėdos pelnytis ką nusitversite darbus. :Mes, surukę diedai, mes gi, kuproti nabagai, :Mes taip jau, kaip jūs, ant ūlyčių šokinėjom :Ir taip jau, kaip jūs, savo jauną vasarą šventėm. :Ar tikėjoinės, sulaukę rudenį kumpą, :Taip ūmai nusidovyt irgi pablogt taip greitai? :Ak, kaip veikiai žmogiškos nudyla dienelės! :Kožnas viens žmogus, taip pons, kaip būrs, prasidėdams :Ir vargingai užgimdams tikt pumpurą rodo, :Ik po tam tikrai, kaip dūšiai reik, prisižindęs :Auga be rūpesčių, kasdien iš pumpuro kopdams. :Ale su viena diena žiedelis dar nesirodo, :Bet reik daug dienų, ik pumpurs jo prasilukštin :Ir savo paslėptą grožybę visą parodo. :O vei silpnas daikts vos vos žydėti pradėjo, :Štai jau ir vargai tuojaus jį pradeda stumdyt. :Žinom juk visi, kaip mums biedniems pasidarė, :Kaip mes, vaikesčiais glūpais dar būdami, žaidėm. :Ak, kur dingot, ak, jūs jaunos mūsų dienelės! :Rudenis ir žiema grožybes jūsų sudarkė, :O mums, diedams, jau vainiką žilą nupynė. :Vei, broleliai, seną vėl nulydėjom metą :Ir visokius jo vargus taip jau nulydėjom. :Ką mums naujas mets ir vėl atkopdama saulė, :Kad mus sviete dievs laikys, toliaus sudavadys, :Dar ikšiol nenumanom ir žinoti negalim. :Ant laukai šalti, kurių mes nugarą minkštą :Vasarą rėžėm ir grūdelius bėginėdami barstėm, :Dar su ledais ir su pusnynais miegt užsikloję :Irgi nerodo, ką mums dievs dosnings pažadėjęs :Ir surokavęs yr, kaip mes dar sviete nebuvom. :Bet pamatysim, kad jau vėl su padėjimu dievo :Vasara rodysis, ir mes vėl šilumą jausim. :Čėso reik, to čėso tikt kantriai palūkėkim :Ir, ik dirvos vėl ką duos, palūkėt nepailskim. :O tu miels dieve, tu dangiškas geradėji! :Tu pirm amžių, kaip mes dar dūmot negalėjom, :Jau išmislijai, kaip kartą mes prasidėsim :Ir ko mums reikės, kad šviesą šią pamatysim. :Tu mums sąnarius ir ūmus visus dovanojai :Ir sudavadijai kiekvieną reikalą mūsų. :Tu dienas verksmų bei džiaugsmų mūsų paskyrei :Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių. :Štai vėl čėsai senojo pasibaigusio meto :Ir visokios priespaudos su tavo pagalba :Jau nusidovijo, biedžius mus raudinę tankiai. :Ak niekingi jūs džiaugsmai šiltos vasarėlės! :Jūs žolelės blizgančios su savo grožybėms! :O ir jūs paukšteliai su saldžiais alasėliais! :Ar kas dar daugiaus pas mus savo vasarą šventėt, :Jūs neprivalėt rūpintis, pas mus atsilankę, :Kaip maitinsitės ar kur šėtras savo sutversit, :Ir nei art, nei sėt, nei ką suvalyt neprivalėt; :Nės jums dievs taip dovytis ir dirbt nepaskyrė, :Bet be rūpesčių jus išlaikyt pažadėjo. :Mes griešni siratos, mes biedni nabagėliai :Rods valnybės jūsiškos pasidžiaugti negalim. :Išgi mažų dienų mus skaudžios vargina bėdos :Ir iki mirštant mūčyt mūsų dūšias nesiliauja. :Taip, kaip žinom, ir jau vėl pasibaigusį metą :Tuo po Velykų, maisto dėl, trūsinėti pradėjom :Ir daug prakaito per visą vasarą mielą :Dirbdami nuo karštų veidelių mūsų nušluostėm, :Ik zopostėliui ką susirinkom ir pakavojom. :Taipgi dabar, jau rudenį su svodboms nulydėję :Ir kaimyniškai bei viežlybai pasidžiaugę, :Rūpinkimės zopostą dar pasilikusį čėdyt :Ir kad ką gardžiai pasikepsim ar išsivirsim, :Vis rytojaus ir kitų dienų paminėkim. :Nėsa dar ilgs pažygys, iki vėl vasarėlę sulauksim :Ir šviežius valgius į puodus kraudami virsim. :Nugi dabar vėl skirkimės ir su padėjimu dievo :Skubinkimės savo padarynes pamaži pasiprovyt; :Nės saulelė vėl pusnynus pradeda gandint :Ir jau vieversiai linksmai lakstydami čypsi. :Vei, vasarėlė jau pamaži prisiartina miela :Ir, kas mūsų zopostams reiks, vėl žada parūpint. :Bet be tavęs, tu dangiškasis mūsų tėtuti, :Nieks negal mums tekt, ką miela vasara žada. :Ką mums mačys priprovos, ką mūsų trūseliai? :Ar kad, sėtuves ir naujus noragus nusipirkę, :Art išsitrauksim ir grūdelius kaip reik pasisėsim? :Vislab bus niekai, ką veiksim argi pradėsim, :Kad žegnojanti rankelė tavo negelbės. :Tu mus išlaikei per visą prašokusį metą, :Tu dar ir toliaus mus išlaikyti galėsi. :Ką mums vasara duos, mes rods numanyti negalim, :Bet tu jau žinai, kiek mums reikės, surokavęs. :Mes glūpi daiktai n'išmanom tavo davadą; :Ir tavo mislys neigi bedugniai mums pasirodo, :Kad mes kartais per giliai pasidrąsinę žiūrim. :Taigi, tėtuti, toliaus už kožną reikalą mūsų :Rūpink tėviškai, kad vėl jau vasara rasis :Ir mes vėlei ant laukų trūsinėdami vargsim." [[Kategorija:Poemos]] 1552 1626 2006-10-13T19:56:51Z Cajetonas 18 [[Kategorija:Poezija]] 1553 1627 2006-10-13T20:07:26Z Cajetonas 18 Perkeltas į Wikišaltinius. '''Singapūro valstybinis himnas''' - giesmė "Pirmyn, Singapūre" (Madžula Singapura/Majulah Singapura), priimta 1965 paskelbus nepriklausomybę. Žodžius ir muziką himnui sukūrė Zubiras Sajidas. === Himnas originalo kalba (''malajų kalba'') === Mari kita rakyat Singapura <br> Sama-sama menuju bahagia <br> Cita-cita kita yang mulia <br> Berjaya Singapura Marilah kita bersatu <br> Dengan semangat yang baru <br> Semua kita berseru <br> Majulah Singapura <br> Majulah Singapura === Himno vertimas į lietuvių kalbą === Ateikite, kolegos Singapūriečiai <br> Ir ženkime į laimę kartu <br> Tegul mūsų kilnus troškimas atneš <br> Singapūrui sėkmę Ateikit, susivienykim <br> Naujoje dvasioje <br> Te mūs balsai kaip vienas šauks <br> "Pirmyn, Singapūre" <br> "Pirmyn, Singapūre" [[Category:Himnai]] 1554 1631 2006-10-13T20:52:22Z Cajetonas 18 Perkeltas į Wikišaltinius. '''Lenkijos valstybinis himnas''' - iškilminga giesmė, dar vadinama "Danbrovskio mazurka" (''Mazurek Dąbrowskiego''). 1797 metais šį himną sukūrė Džozefas Vibickis (Józef Wybicki). <table><tr><th>Originalo kalba</th><th>Lietuviškas vertimas</th> <tr><td> 1. Jeszcze Polska nie zginęła,<br> Póki my żyjemy.<br> Co nam obca przemoc wzięła,<br> Szablą odbierzemy. Marsz, marsz Dąbrowski !<br> Z ziemi włoskiej do Polski,<br> Za twoim przewodem,<br> Złączym się z narodem. 2. Przejdziem Wisłę, przejdziem Wartę,<br> Będziem Polakami !<br> Dał nam przykład Bonaparte,<br> Jak zwyciężać mamy. </td> <td> 1. Dar Lenkija nepradingo,<br/> Kol mes gyvename.<br/> Ką iš mūsų svetimi atėmę,<br/> Atsiimsime kardu. Pirmyn, pirmyn, Danbrovski!<br/> Nuo Italijos ligi Lenkijos,<br/> Tavo vadovaujami,<br/> Mes suvienysime tautą. 2. Pereisime Vyslą, pereisime Vartę,<br/> Būsime mes lenkai!<br/> Parodė pavyzdį mums Bonapartas<br/> Kaip laimėti mums. </td> </table> [[Kategorija:Himnai]] 1555 1635 2006-10-13T21:22:47Z Cajetonas 18 [[Kategorija:Literatūra]] 1556 1636 2006-10-13T21:23:42Z Cajetonas 18 + kategorija [[Kategorija:Literatūra]] 1557 1639 2006-10-13T23:24:39Z Cajetonas 18 Pradžia. '''Anekdotai''' - trumpi, juokingi pasakojimai. Liaudies kūrybos (folkloro) dalis. Jie grupuojami įvairiai: pagal temas, pagrindinius herojus ir pan. Šiuo metu Vikišaltiniuose galima paskaityti anekdotus šiomis temomis: * [[Anekdotai apie Petriuką]]; * [[Anekdotai apie blondines]]; * [[Anekdotai apie Štirlicą]]. [[Kategorija:Humoras]] 1558 1640 2006-10-13T23:41:54Z Cajetonas 18 *1 :Ateina į klasę Petriukas su ištinusia lūpa. Draugai teiraujasi, kas jam atsitiko. :- Plaukiojom su tėvu valtimi po ežerą, ir man ant lūpos nutūpė vapsva. :- Ir ji tau įkando? - susidomėjo draugai. :- Ne, nespėjo, - papurtė galvą Petriukas, - tėvas ją irklu užmušė. *2 :- Išvardinkite man keturis naminius gyvūnus, - sako mokytoja. :- Šuo ir trys šuniukai, - žvaliai atsako Petriukas. *3 :Petriukas autobuse šniurkščioja nosimi. Viena dama susierzinusi kreipiasi į jį: :- Mano mažasis drauge, ar tu neturi nosinės? :Petriukas su nepasitikėjimu atsako: :- Turiu, ponia. Bet aš jos niekada neskolinu. *4 :Mama - sūnui: :- Kodėl tu šlapias? :- Mes su Petriuku žaidėme šunis. :- ??? :- Aš buvau medžiu... *5 :- Petriuk, - klausia mokytojas. – Kodėl dvi dienas nebuvai mokykloje? :- Užvakar mama mano kelnes išskalbė... :- O vakar? :- Vakar einu į mokyklą pro jūsų namą, žiūriu – kelnės džiūsta. Apsisukau ir grįžau namo. *6 :- Vaikai, kas yra egoistas? – klausia mokytojas. :- Egoistas – tai toks žmogus, kuris niekada negalvoja apie mane, - atsako Petriukas. *7 :Mokytojas uždavė mokiniams parašyti rašinėlį apie šunį. :Kitą dieną, patikrinusi namų darbus, paklausė Petriuką su Jonuku, <br/> :kuris nuo kurio nusirašė. :- Judviejų rašinėliai žodis žodin panašūs,- pasakė. :- Mes nenusirašėme, - atsikalbinėjo Petriukas su Jonuku. – Mudu abu rašėme <br/> :apie kaimynės Margį. *8 :Vyksta gramatikos pamoka: :Mokytoja prie lentos iškviečia Rūtelę ir sako: :-Parašyk sakinį su žodžiais "mergaitė" ir "miškas". :Rūtelė parašė: "Mergaitė išėjo iš miško" :-Gerai, Rūtele, sėskis, o tu , Petriuk, perdaryk tą sakinį į neigiamą. :"Ne mergaitė išėjo iš miško". :-Ne, Petriuk, negerai, reikia ištaisyti - sako mokytoja. :-Panele mokytoja, šito jau neištaisysi - šitas jau visam gyvenimui... *9 :Mokytojas: :- Vaikai, atsistokite, kas save laikote kvailais! :Po kelių minučių atsistoja Petriukas. :Mokytojas: :- Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas? :- Ne... Bet nepatogu, kai jūs vienas stovite... *10 :Mokykloje mokytoja susipažįsta su vaikais: :- Koks tavo vardas? :- Joniukas, mano tėtis lietuvis ir mama lietuvė, reiškia, kad ir aš lietuvis. :- Gerai, o tavo vardas? :- Mano vardas Sara, mano mama žydė ir tėtis žydas, bet aš gimiau Lietuvoje, <br/> :todėl esu lietuvė. :Čia įsiterpia Petriukas: :- Čia kažkokia nesąmonė, taip negali būti. Štai aš gimiau garaže – tai dabar išeina, <br/> :kad aš koks nors Zaporožietis! *11 :Petriukas klausia mamos: :- Mama, kodėl tavo plaukai pražilo? :- Tėvų plaukai pražyla dėl to, kad jų neklauso vaikai. :- Aaa!!! Dabar suprantu, kodėl senelė tokia pražilusi. [[Kategorija:Anekdotai]] 1559 1641 2006-10-13T23:42:52Z Cajetonas 18 --> į kategoriją "Humoras". [[Kategorija:Humoras]] 1560 1643 2006-10-23T16:48:37Z 88.119.1.214 == Oficiali sutrumpinta versija ([[ispanų kalba|ispanų k.]]) == :''CORO:'' :Salve, Oh Patria, mil veces! :¡Oh Patria, Gloria a ti! Gloria a ti! :Ya tu pecho, tu pecho, rebosa :Gozo y paz ya tu pecho rebosa; :Y tu frente, tu frente radiosa :Más que el sol contemplamos lucir, :Y tu frente, tu frente radiosa :Más que el sol contemplamos lucir. :Los primeros los hijos del suelo :Que soberbio, el Pichincha decora :Te aclamaron por siempre señora :Y vertieron su sangre por ti. :Dios miró y aceptó el holocausto :Y esa sangre fue germen fecundo :De otros héroes que atónito el mundo :Vió en tu torno a millares surgir. :a millares surgir, :a millares surgir. == Lietuviškas vertimas == :''PRIEDAINIS:'' :Mes sveikinam tave, o Tėvyne, tūkstantį kartų! :O Tėvyne, šlovė tau! Šlovė tau! :Jau iš tavo krūtinės, tavo krūtinės, :Liejasi džiaugsmas ir taika, jau liejasi iš tavo krūtinės. :Ir tavo veidas, tavo švytinitis veidas :Šviečia ryškiau nei saulė, :Ir tavo veidas, tavo švytinitis veidas :Šviečia ryškiau nei saulė. :Drąsieji šios žemės sūnūs, :Kurie išpuošė Pičinčą aukštai, :Visad audringai sveikina tave senjora :Ir lieja savo kraują dėl tavęs. :Dievas sutinka ir priima auką :Ir šis kraujas tapo vaisinga sėkla :Kitų didvyrių, kurie į pasaulį su nuostaba žiūri, :Kyla tūkstančiais aplink tave. :Tūkstančiais aplink tave, :Tūkstančiais aplink tave. == Kitos strofos == '''I'''<br /> Indignados tus hijos del yugo<br /> que te impuso la ibérica audacia,<br /> de la injusta y horrenda desgracia<br /> que pesaba fatal sobre ti.<br /> Santa voz a los cielos alzaron,<br /> voz de noble y sin par juramento,<br /> de vengarte del monstruo sangriento,<br /> de romper ese yugo servil.<br /> <br /> '''III'''<br /> De estos héroes al brazo de hierro<br /> nada tuvo invencible la tierra,<br /> y del valle a la altísima sierra<br /> se escuchaba el fragor de la lid;<br /> Tras la lid la victoria volaba,<br /> libertad tras el triunfo venía,<br /> y al león destrozado se oía<br /> de impotencia y despecho rugir.<br /> <br /> '''IV'''<br /> Cedió al fin la fiereza española,<br /> y hoy, oh Patria, tu libre existencia<br /> es la noble y magnífica herencia<br /> que nos dio, el heroísmo feliz;<br /> De las manos paternas la hubimos,<br /> nadie intente arrancárnosla ahora,<br /> ni nuestra ira excitar vengadora<br /> quiera, necio o audaz, contra sí.<br /> <br /> '''V'''<br /> Nadie, oh patria, lo intente. Las sombras<br /> de tus héroes gloriosos nos miran,<br /> y el valor y el orgullo que inspiran<br /> son augurios de triunfo por ti<br /> Venga el hierro y el plomo fulmíneo,<br /> que a la idea de guerra y venganza<br /> se despierte la heroica pujanza<br /> que hizo al fiero español sucumbir.<br /> <br /> '''VI'''<br /> Y si nuevas cadenas prepara<br /> la injusticia de bárbara suerte<br /> ¡gran Pichincha! prevén tu la muerte<br /> de la Patria y sus hijos al fin;<br /> Hunde al punto en tus hondas entrañas<br /> cuanto existe en tu tierra: el tirano<br /> huelle sólo cenizas, y en vano<br /> busque rastro de ser junto a ti.<br /> [[Category:Himnai]] 1561 1644 2006-10-23T16:55:53Z 88.119.1.214 == Žodžiai ispanų kalba (trumpoji versija) == '''''CORO''''' <br>¡Oh gloria inmarcesible! <br>¡Oh júbilo inmortal! <br>En surcos de dolores <br>el bien germina ya... <br>el bien germina ya. <br>¡Oh gloria inmarcesible! <br>¡Oh júbilo inmortal! <br>En surcos de dolores <br>el bien germina ya. '''''I PARTE''''' <br>Cesó la horrible noche, <br>la libertad sublime <br>derrama las auroras <br>de su invencible luz. <br>La humanidad entera, <br>que entre cadenas gime, <br>comprende las palabras <br>del que murió en la cruz. '''''CORO''''' == Lietuviškas vertimas == '''''PRIEDAINIS''''' <br>O neblėstanti šlovė! <br>O džiaugsmas nemirtingas! <br>Skausmo raukšlėse, <br>Jau auga kilnumas... <br>Jau auga kilnumas. <br>O neblėstanti šlovė! <br>O džiaugsmas nemirtingas! <br>Skausmo raukšlėse, <br>Jau auga kilnumas. <br>'''''I DALIS''''' <br>Pasibaigė siaubinga naktis, <br>Taurioji laisvė, <br>Skleidžia aušras, <br>Nenugalimos šviesos. <br>Visa žmonija, <br>Kuri dejuoja grandinėse, <br>Supranta žodžius To, <br>Kuris mirė ant kryžiaus. '''''PRIEDAINIS''''' == Kiti posmai == '''''II PARTE''''' <br>"¡Independencia!" grita <br>el mundo americano; <br>se baña en sangre de héroes <br>la tierra de Colón. <br>Pero este gran principio, <br>"El rey no es soberano" <br>resuena, y los que sufren <br>bendicen su pasión. '''''III PARTE''''' <br>Del Orinoco el cauce <br>se colma de despojos, <br>de sangre y llanto un río <br>se mira allí correr. <br>En Bárbula no saben <br>las almas ni los ojos, <br>si admiración o espanto <br>sentir o padecer. '''''IV PARTE''''' <br>A orillas del Caribe, <br>hambriento un pueblo lucha, <br>horrores prefiriendo <br>a pérfida salud. <br>¡Oh, sí!, de Cartagena <br>la abnegación es mucha, <br>y escombros de la muerte <br>desprecia su virtud. '''''V PARTE''''' <br>De Boyacá en los campos, <br>el genio de la gloria, <br>con cada espiga un héroe <br>invicto coronó. <br>Soldados sin coraza <br>ganaron la victoria; <br>su varonil aliento <br>de escudo les sirvió. '''''VI PARTE''''' <br>Bolívar cruza el Ande <br>que riegan dos océanos, <br>espadas cual centellas <br>fulguran en Junín. <br>Centauros indomables <br>descienden a los llanos, <br>y empieza a presentirse, <br>de la epopeya el fin. '''''VII PARTE''''' <br>La tropa victoriosa <br>en Ayacucho truena, <br>que en cada triunfo crece <br>su formidable son. <br>En su expansivo empuje <br>la libertad se estrena, <br>del cielo americano <br>formando un pabellón. '''''VIII PARTE''''' <br>La virgen sus cabellos <br>arranca en agonía <br>y de su amor viuda <br>los cuelga del ciprés. <br>Lamenta su esperanza <br>que cubre loza fría, <br>pero glorioso orgullo <br>circunda su alba tez. '''''IX PARTE''''' <br>La patria así se forma, <br>termópilas brotando; <br>constelación de cíclopes <br>su noche iluminó. <br>La flor estremecida <br>mortal el viento hallando, <br>debajo los laureles <br>seguridad buscó. '''''X PARTE''''' <br>Mas no es completa gloria <br>vencer en la batalla, <br>que el brazo que combate <br>lo anima la verdad. <br>La independencia sola <br>el gran clamor no acalla; <br>si el sol alumbra a todos, <br>justicia es libertad. '''''XI PARTE''''' <br>Del hombre los derechos <br>Nariño predicando, <br>el alma de la lucha <br>profético enseñó. <br>Ricaurte en San Mateo, <br>en átomos volando, <br>"Deber antes que vida," <br>con llamas escribió. [[Category:Himnai]] 1562 1645 2006-10-23T16:59:19Z 88.119.1.214 {| border=0 |- | valign=top | '''''Ispaniškos eilės''''' ;Coro :Somos libres, seámoslo siempre, seámoslo siempre... :y antes niegue sus luces, sus luces, sus luces el sol :que faltemos al voto solemne :que la patria al Eterno elevó. :que faltemos al voto solemne :que la patria al Eterno elevó. :que faltemos al voto solemne :que la patria al Eterno elevó. ;I :Largo tiempo el peruano oprimido :la ominosa cadena arrastró; :condenado a cruel servidumbre :largo tiempo... largo tiempo, largo tiempo en silencio gimió. :Mas apenas el grito sagrado :¡Libertad! en sus costas se oyó, :la indolencia de esclavo sacude, :la humillada, la humillada, la humillada cerviz levantó. :la humillada cerviz levantó, cerviz levantó | valign=top | '''''Lietuviškas vertimas''''' ;Priedainis :Esame laisvi, būkime tokie visada, :Ir verčiau saulė neskleis savo šviesos :Negu mes sulaužisyme didingus įžadus, :kad Tėvynė pakiltų į Amžinybę. ;I :Ilgą laiką Peru kentėjo priespaudą :vilko grėsmingą grandinę; :Nusiųsta į žiaurią vergovę :Ilgą laiką grandinėse dejavo. :Tačiau taip greit lyg šventa giesmė :Laisvė! jos krantuose skambėjo, :Nusikratė vergovės vangumą, :ir pakėlė aukštyn nuolankų kaklą. |} '''Kitos eilės:''' ;II :Ya el estruendo de broncas cadenas :que escuchamos tres siglos de horror, :de los libres al grito sagrado :que oyó atónito el mundo, cesó. :Por doquier San Martín inflamado, :libertad, libertad, pronunció, :y meciendo su base los Andes :la anunciaron, también, a una voz. ;III :Con su influjo los pueblos despiertan :y cual rayo corrió la opinión; :desde el istmo a las tierras del fuego, :desde el fuego a la helada región. :Todos juran romper el enlace :que Natura a ambos mundos negó, :y quebrar ese cetro que España :reclinaba orgullosa en los dos. ;IV :Lima, cumple ese voto solemne, :y, severa, su enojo mostró, :al tirano impotente lanzando, :que intentaba alargar su opresión. :A su esfuerzo saltaron los grillos :y los surcos que en sí reparó, :le atizaron el odio y venganza :que heredara de su Inca y Señor. ;V :Compatriotas, no más verla esclava :si humillada tres siglos gimió, :para siempre jurémosla libre :manteniendo su propio esplendor. :Nuestros brazos, hasta hoy desarmados :estén siempre cebando el cañón, :que algún día las playas de Iberia :sentirán de su estruendo el terror. ;VI :Excitemos los celos de España :pues presiente con mengua y furor :que en concurso de grandes naciones :nuestra patria entrará en parangón. :En la lista que de éstas se forme :llenaremos primero el reglón :que el tirano ambicioso Iberino, :que la América toda asoló. ;VII :En su cima los Andes sostengan :la bandera o pendón bicolor, :que a los siglos anuncie el esfuerzo :que ser libres, por siempre nos dio. :A su sombra vivamos tranquilos, :y al nacer por sus cumbres el sol, :renovemos el gran juramento :que rendimos al Dios de Jacob. [[Category:Himnai]] 1563 1646 2006-10-23T17:03:54Z 88.119.1.214 == Oficialios eilės == {| !Ispaniškas originalas !Vertimas |- |width=50%| Puro, Chile, es tu cielo azulado;<br> Puras brisas te cruzan también.<br> Y tu campo de flores bordado<br> Es la copia feliz del Edén.<br> Majestuosa es la blanca montaña<br> Que te dio por baluarte el Señor<br> Que te dio por baluarte el Señor,<br> Y ese mar que tranquilo te baña<br> Te promete futuro esplendor<br> Y ese mar que tranquilo te baña<br> Te promete futuro esplendor.<br> '''Coro'''<br> Dulce Patria, recibe los votos<br> Con que Chile en tus aras juró:<br> Que o la tumba serás de los libres<br> O el asilo contra la opresión<br> Que o la tumba serás de los libres<br> O el asilo contra la opresión<br> Que o la tumba serás de los libres<br> O el asilo contra la opresión<br> O el asilo contra la opresión<br> O el asilo contra la opresión. |width=50%| Skaistus, Čile, tavo žydras dangus;<br> Gaivūs brizai taip pat dvelkia skersai.<br> Ir tavo gėlėmis išmargintas laukas<br> Yra laimingoji Edeno kopija.<br> Didingi tavo snieguoti kalnai<br> Kuriuos tau lyg bastioną davė Viešpats<br> Kuriuos tau lyg bastioną davė Viešpats,<br> Ir jūra, kuri tyliai ošia pakrantėj<br> Tau žada ateities dydybę<br> Ir jūra, kuri tyliai ošia pakrantėj<br> Tau žada ateities dydybę. '''Priedainis'''<br> Miela tėvyne, priimk balsus<br> Kad būtų duoti Čilės ant tavo altorių:<br> Kiekvienam tu būsi laisvės antkapiu<br> Ar prieglobsčiu nuo priespaudos<br> Kiekvienam tu būsi laisvės antkapiu<br> Ar prieglobsčiu nuo priespaudos<br> Kiekvienam tu būsi laisvės antkapiu<br> Ar prieglobsčiu nuo priespaudos<br> Ar prieglobsčiu nuo priespaudos<br> Ar prieglobsčiu nuo priespaudos. |} == Kitos eilės == '''I'''<br> Ha cesado la lucha sangrienta;<br> Ya es hermano el que ayer invasor;<br> De tres siglos lavamos la afrenta<br> Combatiendo en el campo de honor.<br> El que ayer doblegábase esclavo<br> Libre al fin y triunfante se ve;<br> Libertad es la herencia del bravo,<br> La Victoria se humilla a sus pies. :'''Coro''' :Dulce Patria, recibe los votos :Con que Chile en tus aras juró :Que o la tumba serás de los libres :O el asilo contra la opresión. '''II'''<br> Alza, Chile, sin mancha la frente;<br> Conquistaste tu nombre en la lid;<br> Siempre noble, constante y valiente<br> Te encontraron los hijos del Cid.<br> Que tus libres tranquilos coronen<br> A las artes, la industria y la paz,<br> Y de triunfos cantares entonen<br> Que amedrenten al déspota audaz. :'''Coro''' '''III'''<br> Vuestros nombres, valientes soldados,<br> Que habéis sido de Chile el sostén,<br> Nuestros pechos los llevan grabados;<br> Los sabrán nuestros hijos también.<br> Sean ellos el grito de muerte<br> Que lancemos marchando a lidiar,<br> Y sonando en la boca del fuerte<br> Hagan siempre al tirano temblar. :'''Coro''' '''IV'''<br> Si pretende el cañón extranjero<br> Nuestros pueblos osado invadir;<br> Desnudemos al punto el acero<br> Y sepamos vencer o morir.<br> Con su sangre el altivo araucano<br> Nos legó por herencia el valor;<br> Y no tiembla la espada en la mano<br> Defendiendo de Chile el honor :'''Coro''' '''V'''<br> (''žr. oficialios eilės'') :'''Coro''' '''VI'''<br> Esas galas, ¡oh, Patria!, esas flores<br> Que tapizan tu suelo feraz,<br> No las pisen jamás invasores;<br> Con tu sombra las cubra la paz.<br> Nuestros pechos serán tu baluarte,<br> Con tu nombre sabremos vencer,<br> O tu noble, glorioso estandarte,<br> Nos verá combatiendo caer. :'''Coro''' [[Category:Himnai]] 1564 1647 2006-10-23T17:06:18Z 88.119.1.214 == Žodžiai ispanų kalba == HIMNO NACIONAL ARGENTINO Oíd mortales! el grito sagrado: <br>Libertad, Libertad, Libertad! <br>Oíd el ruido de rotas cadenas: <br>Ved en trono a la noble Igualdad. <br>Ya su trono dignísimo abrieron <br>Las provincias unidas del Sud! <br>Y los libres del mundo responden: <br>Al Gran Pueblo Argentino Salud! <br>Al Gran Pueblo Argentino Salud! <br>Y los libres del mundo responden: <br>Al Gran Pueblo Argentino Salud! <br>Y los libres del mundo responden: <br>Al Gran Pueblo Argentino Salud! ''Priedainis'' <br>Sean eternos los laureles <br>Que supimos conseguir, <br>Que supimos conseguir. <br>Coronados de gloria vivamos... <br>O juremos con gloria morir, <br>O juremos con gloria morir, <br>O juremos con gloria morir! == Lietuviškas vertimas == Klausykitės mirtingieji giesmės šventos: <br>Laisvė! Laisvė! Laisvė! <br>Klausykitės lūžtančių grandinių triukšmo: <br>Matykite išaukštintą didingąją Lygybę. <br>Jau nuvertė savo žiaurų tironą <br>Jungtinės Pietų Provincijos! <br>Ir visi laisvi pasaulio žmonės kartoja: <br>Mes sveikiname didžią Argentinos liaudį! <br>Mes sveikiname didžią Argentinos liaudį! <br>Ir visi laisvi pasaulio žmonės kartoja: <br>Mes sveikiname didžią Argentinos liaudį! <br>Ir visi laisvi pasaulio žmonės kartoja: <br>Mes sveikiname didžią Argentinos liaudį! ''Priedainis'' <br>Tebūna amžini tie laurai, <br>Kuriuos mokėjome gauti, <br>Kuriuos mokėjome gauti. <br>Gyvenkim karūnuoti šlove... <br>Arba prisiekim numirti su ja, <br>Arba prisiekim numirti su ja, <br>Arba prisiekim numirti su ja! [[Category:Himnai]] 1621 2260 2006-11-16T11:01:36Z Timichal 21 fix image {| border="2" cellpadding="4" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 0; margin-left: 1em; background: #FFFFFF; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse;" align="left" width="95%" |- !colspan=2 bgcolor=#CCCCFF align="left" valign="center"|[[Image:P vip.png|60px]] <big>Apie mane: Rimaz</big> |- |width="25%" valign="top" style="font-size: 90%;"| *Vardas: Rimas *Tautybė: Lietuvis *Amžius: 15 m. *Gimtasis miestas: Rokiškis *[[Specialus:Contributions/Rimaz|Mano įnašas]] <br> [[Image:Crystal mail.png|30px]] '''Kontaktai'''<br> *E-mail : [[mailto:rimaz@rimaz.be Rimaz@Rimaz.be]] *Web : [[http://www.Rimaz.be Rimaz.be]] *IRC : Rimaz * Aitvaras -> [irc://irc.omnitel.net/Rimaz #Rimaz] * BSDNET -> [irc://irc.bsdnetirc.com/BSDNET #BSDNET] |valign="top" style="font-size: 90%;"| <br clear="all"> 1622 2274 2007-01-14T19:07:34Z 217.147.43.51 neidomus kurinys 1623 2259 2006-11-16T11:01:08Z Timichal 21 fix image [[meta:User:Timichal]]; I won't most probably read my talk page here. 1624 2262 2006-12-03T12:38:52Z 88.118.105.90 New page: Važiuoja blondinė automobiliu, staiga sustabdo policininkas. Blondinė atidaro langą, pasisveikina su policininku ir paduoda teises. Staiga policininkas pradeda rašyti baudos lapelį. ... Važiuoja blondinė automobiliu, staiga sustabdo policininkas. Blondinė atidaro langą, pasisveikina su policininku ir paduoda teises. Staiga policininkas pradeda rašyti baudos lapelį. - Aš juk neviršijau greičio!-ima gintis blondinė. - Na taip, bet važiavote be diržo!- atkerta policininkas. Blondinė pagalvoja pagalvjoa ir atsako: - Apgailestauju, bet man kelnės nesmunka! 1625 2263 2006-12-07T16:10:17Z 81.7.102.82 New page: ou ou 1626 2264 2006-12-18T08:59:59Z 82.135.243.221 hfghgm nbmbn fgdgidsgfsdyfsamdopjgbųfhjvasoufvūųifbhdghgjmkhkjukljkopi[kl.;jk,jgrtbhvcbcvgfdghfdbvcbvc 1627 2268 2006-12-28T18:44:21Z 85.206.109.20 Šalinamas visas turinys iš puslapio 1628 2269 2007-01-01T20:22:46Z Nautilas 23 Naujas puslapis: == Latvių kalba == Dievs, svētī Latviju, <br> Mūs' dārgo tēviju, <br> Svētī jel Latviju, <br> Ak, svētī jel to! <br> Dievs, svētī Latviju, <br> Mūs' dārgo tēviju, ... == Latvių kalba == Dievs, svētī Latviju, <br> Mūs' dārgo tēviju, <br> Svētī jel Latviju, <br> Ak, svētī jel to! <br> Dievs, svētī Latviju, <br> Mūs' dārgo tēviju, <br> Svētī jel Latviju, <br> Ak, svētī jel to! <br> Kur latvju meitas zied, <br> Kur latvju dēli dzied, <br> Laid mums tur laimē diet,<br> Mūs' Latvijā! <br> Kur latvju meitas zied, <br> Kur latvju dēli dzied, <br> Laid mums tur laimē diet, <br> Mūs' Latvijā! <br> == Lietuvių kalba == Dieve, laimink Latviją,<br> Mūs brangiąją tėvynę,<br> Laimink gi Latviją,<br> Ak, laimink gi ją!<br> Dieve, laimink Latviją,<br> Mūs brangiąją tėvynę,<br> Laimink gi Latviją,<br> Ak, laimink gi ją!<br> Kur latvių dukros žydi,<br> Kur latvių sūnūs dainuoja,<br> Leisk mums ten iš laimės šokti<br> Mūs Latvijoje!<br> Kur latvių dukros žydi,<br> Kur latvių sūnūs dainuoja,<br> Leisk mums ten iš laimės šokti<br> Mūs Latvijoje!<br> 1629 2270 2007-01-01T20:36:37Z Nautilas 23 Naujas puslapis: == Portugalų kalba == Ouviram do Ipiranga às margens plácidas De um povo heróico o brado retumbante, E o sol da liberdade, em raios fúlgidos, Brilhou no céu da Pátrianess... == Portugalų kalba == Ouviram do Ipiranga às margens plácidas De um povo heróico o brado retumbante, E o sol da liberdade, em raios fúlgidos, Brilhou no céu da Pátrianesse instante, Se o penhor dessa igualdade Conseguimos conquistar com braço forte, Em teu seio, ó, Liberdade, Desafia o nosso peito a própria morte! Ó Pátria amada, Idolatrada, Salve! Salve! Brasil, um sonho intenso, um raio vívido, De amor e de esperança à terra desce, Se em teu formoso céu, risonho e límpido, A imagem do Cruzeiro resplandece. Gigante pela própria natureza, És belo, és forte, impávido colosso, E o teu futuro espelha essa grandeza, Terra adorada, Entre outras mil, És tu, Brasil, Ó Pátria amada! Dos filhos deste solo és mãe gentil, Pátria amada, Brasil! Deitado eternamente em berço esplêndido, ao som do mar e à luz do céu profundo, Fulguras, ó Brasil, florão da América, Iluminado ao sol do novo mundo! Do que a terra mais garrida Teus risonhos lindos campos tem mais flores, "Nossos bosques tem mais vida" "Nossa vida" no teu seio "mais amores" Ó Pátria amada, Idolatrada, Salve! Salve! Brasil, de amor eterno seja símbolo O lábaro que ostentas estrelado, E diga o verde-louro dessa flâmula "Paz no futuro e glória no passado." Mas se ergues da justiça a clava forte, Verás que um filho teu não foge à luta, Nem teme, quem te adora, a própria morte, Terra adorada, Entre outras mil, És tu, Brasil, Ó Pátria amada! Dos filhos deste solo és mãe gentil, Pátria amada, Brasil! == Lietuvių kalba == Jipirangos platūs vingiai išgirdo Atsklindantį šauksmą dydvyriškos liaudies Ir laisvės saulė ryškiais spinduliais Nušvito šią akimirką tėvynės danguose Kai pažadas šitos lygybės Buvo iškovotas mūsų stipriais ginklais Tavoj krūtinėje, o Laisve Mes pasiruošę numirti O mylima, sudievnta gimtine, valio, valio! Brazilija, gyvas sapnas, spindulys skaistus Pilnas meilės ir vilties nusileidžia ant žemės Kaip tavo nuostabiam danguj besišypsantis ir vaiskus (Pietų) Kryžiaus ženklas tvaskiai spindi. Milžiniška sutverta, tu esi nuostabi Stipri ir drąsi kolona Ir tava ateitis atspindi šią didybę Žeme kurią mes garbinam tarp tūkstančio kitų esi Brazilija, O tėvyne numylėtoji! Esi motina sūnų šios žemės švelni, Numylėta tėvyne, Brazilija! Amžinybei padėta į puošnų lopšį Jūros garsui ir šviesai iš dangaus gilumų Barazilija, tu spindi, esi Amerikos fleronas Apšviestas saulės Naujojo pasaulio Tavo džiugiuose ir mieluose laukuos auga daugiau gėlių Nei ant derlingiausios žemės kur kitur, Mūsų miškai turi daugiau gyvybės, Mūsų gyvenimas tavoj krūtinėj - daugiau meilės. O mylima, sudievinta gimtine, valio, valio! Brazilija, turėkis kaip amžiną simbolį Tą žvaigždėtą vėliavą kurią parodai Ir te žalias vainikas tos vėliavytės byloja Apie taiką ateity ir šlovę praeity Bet jei tu iškelsi stiprų vėzdą vardan teisingumo, Pamatysi, kad tavo sūnus iš kovos nebėga, Ir tas, kas garbina tave, mirties nebijo. Žeme kurią mes garbinam tarp tūkstančio kitų esi Brazilija, O tėvyne numylėtoji! Esi motina sūnų šios žemės švelni, Numylėta tėvynė, Brazilija! 1630 2271 2007-01-02T15:26:27Z Nautilas 23 Naujas puslapis: == Estų kalba == Mu isamaa, mu õnn ja rõõm,<br> kui kaunis oled sa!<br> Ei leia mina iial teal<br> see suure, laia ilma peal,<br> mis mul nii armas oleks ka,<br> kui sa, mu isam... == Estų kalba == Mu isamaa, mu õnn ja rõõm,<br> kui kaunis oled sa!<br> Ei leia mina iial teal<br> see suure, laia ilma peal,<br> mis mul nii armas oleks ka,<br> kui sa, mu isamaa!<br> Sa oled mind ju sünnitand<br> ja üles kasvatand;<br> sind tänan mina alati<br> ja jään sull' truuiks surmani,<br> mul kõige armsam oled sa,<br> mu kallis isamaa!<br> Su üle Jumal valvaku,<br> mu armas isamaa!<br> Ta olgu sinu kaitseja<br> ja võtku rohkest õnnista,<br> mis iial ette võtad sa,<br> mu kallis isamaa!<br> == Lietuviškas vertimas == Mano tėvyne, mano džiaugsme ir laime,<br> Kokia graži esi!<br> Aš niekad nerasiu tokios pat,<br> Šiame didžiuliame ir plačiame pasaulyje<br> Kuri būtų tokia man maloni,<br> Kaip tu, mano tėvyne!<br> Tu mane pagimdei<br> Ir išauginai<br> Aš tau visad dėkosiu<br> Ir liksiu ištikimas tau iki pat mirties<br> Man mylimiausia esi tu,<br> Mano nuostabi tėvyne!<br> Te Dievas tave saugo<br> Mano nuostabi tėvyne!<br> Leisk Jam būti tavo gynėju,<br> Ir suteikti dosnią palaimą<br> Kad ir ko tu imtumeis,<br> Mano nuostabi tėvyne!<br> 1631 2272 2007-01-08T18:17:48Z Nika 24 nu geras Uždavinys 293. Dėl širdies ligų rūkaliai staiga miršta 5 – 8 dažniau negu nerūkantys. Rūkantys 6 kartus dažniau nei nerūkantys miršta nuo lėtinio bronchito arba plaučių ligų. Plaučių vėžiu rūkaliai serga 20 kartų dažniau negu nerūkantys. Rūkymas yra daugiau negu 95% visų plaučių, gerklės, liežuvio vėžio ligų priežastis. Jei surūkomi du pakeliai per dieną ar daugiau, tai gyvenimas sutrumpėja 8 – 12 metų. Kiekvienas surūkantis po pakelį per dieną, per metus įtraukia į plaučius apie 800g tabako dervos. Ji padengia maždaug 1% rūkaliaus plaučių paviršiaus. Dervoje yra benzopireno – kancerogeninės medžiagos, kurios 2 mg sukelia vėžį bandomajam gyvūnui.Toks benzopireno kiekis yra 10000 cigarečių. Per parą sveiko žmogaus širdis vidutiniškai susitraukia 100 tūkst. kartų, kad kraujagyslėmis pervarytų 10 tonų kraujo. Rūkaliaus širdis, kad perpumpuotų tiek kraujo, turi susitraukti 115 – 120 tūkst. kartų, o tai labai ją alina: širdies priepuoliais rūkantieji serga 12 – 14 kartų dažniau negu nerūkantieji; širdies infarktu rūkaliai suserga 2 – 3 kartus dažniau. Tabako nikotinas pasiskirsto taip: 20% vienos cigaretės nikotino nusėda rūkančio organizme, 25% - suyra degant cigaretei, 5% - lieka nuorūkoje, 50% - pasklinda ore, kuriuo kvėpuoja aplinkiniai. Žmonės, dirbantys prirūkytose patalpose, gauna nikotino ne ką mažiau negu patys rūkaliai. 1. Nubraižykite nikotino pasiskirstymo skrituline diagramą. Nubrėžusi skritulį, jį suskirstyk taip: 180o skritulio pažymėk kaip paskl. ore; 90o skritulio pažymėk kaip suyrantį degant cigaretei; 80o skritulio pažymėk kaip nusėdantį rūkanč. organizme; 10o skritulio pažymėk kaip liekantį nuorūkoje. 2. Sakykime, kad tiriame 100 nerūkančiųjų ir 100 rūkančiųjų. a) Jei staigus infarktas ištiko 5 nerūkančiuosius, tai kiek tokių atvejų apytikriai turėtų būti tarp rūkančiųjų? b) Jei lėtiniu bronchitu serga 10 nerūkančiųjų, tai kiek apytikriai rūkančiųjų turėtų sirgti šia liga? Kiek tai sudarys procentų? a) Jei rūkantieji širdies ligomis suserga 2 – 3 kartus dažniau nei nerūkantieji ir jei susirgo 5 nerūkant., tai kiek tokių atvejų apytikriai turėtų būti tarp rūkančiųjų? 5∙2=10 (rūk.) 5∙3=15 (rūk.) Ats.: tokiu atveju sirgs 10 – 15 rūkančiųjų. b) Jei lėtiniu bronchitu sirgs 10 nerūk., tai kiek apytikriai rūkančiųjų turėtų sirgti šia liga? 10∙6=60 (rūk.) Ats.: 60 rūkančiųjų. Kiek tai sudarys procentų? =60% Ats.: 60% 3. Vidutinė Lietuvos gyventojų amžiaus trukmė tokia: vyrų – 62, moterų – 67 metai. Kokia amžiaus trukmė surūkančių 2 pak. per dieną ir daugiau: a) vyrų; b) moterų? a) Rūk. 2 pak. į dieną vyrų amžiaus trukmė: 50 – 54m. b) Rūk. 2 pak. į dieną moterų amžiaus trukmė: 55 – 59m. 4. Sakykime, kad užkietėjęs rūkalius surūko 2 cigarečių pak. per dieną. a) Per kiek dienų jis gauna tokį benzpireno kiekį, kuris sukelia vėžį bandomajam gyvūnui? b) Kiek pinigų jis išleidžia per metus cigaretėms, jei 1 pak. Kainuoja 3 Lt? a) Užkietėjęs rūkalius surūko 2 cigarečių pak. per dieną, t. y. 40 cigarečių. Per kiek dienų jis gauna tokį benzpireno kiekį, kuris sukelia vėžį bandomajam gyvūnui? 10000:40=250(d.) Ats.: per 250 d. b) 1) Kiek pakelių cigarečių jis surūko į metus? 365∙2=730(pak.) 2) Kiek pinigų jis joms išleidžia? 730∙3=2190(Lt) Ats.: 2190 Lt. 5. Išreikškite per parą kraujagyslėmis pervaromo kraujo kiekį gramais ir parašykite tą skaičių standartine išraiška. Pervaromas žmogaus kraujo kiekis gramais stand. išraiška: 10 t=102 cnt=104 kg=108 g 6. Apskaičiuokite, kiek susitraukimų daugiau per parą padaro rūkančio žmogaus širdis nei nerūkančio, ir kiek susitraukimų tai sudarys per metus. Per parą rūkaliaus širdis padaro 115 – 120 tūkst. susitraukimų. Per metus: 115000∙365=41975000(kart.) 120000∙365=43800000(kart.) Ats.: per metus rūkaliaus širdis padaro 41,975 – 43,8 mln. susitraukimų. 7. Įsivaizduokite, kad jūs pradedate rūkyti po 1 pak. (20 cigarečių) per dieną septintoje klasėje ir vis dėl to išgyvenate vidutinį Lietuvos gyventojų amžių. a) Kiek kg tabako dervos per visą jūsų gyvenimą susikauptų organizme, jei pats organizmas neapsivalytų? b) Kiek apytiksliai automobilių (sakykime, kainuojančių 30000 Lt) jūs prarūkysite per visą gyvenimą, jei rūkysite ne pačias brangiausias (sakykime, po 3 Lt už pak.) cigaretes? a) Kadangi man dabar trylika, o sulaukčiau 67, tai (teoriškai) prarūkyčiau 54m., ir į mano organizmą patektų tabako dervos: 54∙800=43200 (g) Ats.: tokiu atveju mano organizme prisikauptų 43,2 kg dervos. b) 1) Kiek litų per metus prarūkyčiau rūkydama po pak. cigarečių į dieną? 365∙3=1095 (Lt) 2) Kiek litų būtų įmanoma prarūkyti per 54 m.? 1095∙54=59130 (Lt) 3) Kiek automobilių po 30 tūkst. prarūkyčiau šiuo atveju? Vieną. Ats.: prarūkyčiau vieną automobilį už 30 tūkst. Lt, bet likusių 29 tūkst. tikrai užtektų nusipirkti ir kitų, pigesnių. 1632 2273 2007-01-11T11:24:52Z 88.118.209.231 Naujas puslapis: lbas lbas 1633 2276 2007-01-23T07:24:17Z 87.69.101.237 [[:oldwikisource:Wikisource|Wikisource — The Free Library]] == [[:oldwikisource:Wikisource|Wikisource — The Free Library]] == Hello. Please check (and if need be ''add'' or ''correct'') the translation of '''''"Wikisource — The Free Library"''''' in your language, in the table at '''[[:oldwikisource:Wikisource|this page]]'''. Note: The table is linked to from the circular logo at '''[[:oldwikisource:|Wikisource's Multilingual Portal]]'''. Thank you! [[User:Dovi]] 17:47, 21 January 2007 (UTC) 1634 2277 2007-01-29T20:25:03Z 62.80.224.237 naujas Įrašymas į teismų knygas ir t. t. 1791 m. gegužės 5 d. == VALDYMO ĮSTATYMAS == ''Vardan Dievo Šventoje Trejybėje Vieno'' Stanislovas Augustas iš Dievo malonės ir tautos valios Lenkijos Karalius, Didysis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mazovijos, Žemaičių, Kijevo, Voluinės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Severo ir Černigovo Kunigaikštis drauge su dvigubos sudėties konfederuotu seimu, atstovaujančiu lenkų tautai, pripažindami, jog mūsų visų likimas priklauso vien tik nuo tautos konstitucijos įvedimo ir ištobulinimo, iš ilgos patirties pažinę įsisenėjusias mūsų valdymo ydas, siekdami pasinaudoti metu, kuriame Europa yra atsidūrusi, bei ta blėstančia akimirka, kuri sugrąžino mus mums patiems, laisvi nuo žeminančių svetimos prievartos reikalavimų, labiau už gyvybę, už asmeninę laimę brangindami politinę egzistenciją ir tautos, kurios likimas patikėtas mūsų rankoms, išorinę nepriklausomybę bei vidinę laisvę, taipogi norėdami pelnyti esamų ir būsimų kartų palaiminimą bei dėkingumą, nebodami kliūčių, kurios gali sukelti mumyse aistras, visuotinio gėrio, laisvės įtvirtinimo, mūsų tėvynės ir jos sienų išsaugojimo vardan su didžiausia dvasios tvirtybe priimame šią Konstituciją ir skelbiame ją šventa ir neliečiama, kol tauta įstatymo numatytu laiku savo aiškia valia pripažins būtina pakeisti joje kokį nors straipsnį. Ir šią Konstituciją turi visa kame atitikti kiti dabartinio Seimo išleisimi įstatymai. === I. VIEŠPATAUJANTI RELIGIJA === Tautos viešpataujanti religija yra ir bus Romos katalikų šventas tikėjimas su visomis jo teisėmis. Perėjimas iš viešpataujančio tikėjimo į kokį nors kitą yra draudžiamas ir baudžiamas kaip apostazė. Bet kadangi tas pats šventas tikėjimas liepia mums mylėti mūsų artimus, tad privalome suteikti tikėjimo ramybę ir valdymo globą visiems žmonėms, kokio išpažinimo jie bebūtų, ir dėl to garantuojame visų apeigų ir religijų laisvę Lenkijos kraštuose, pagal kraštų įstatymus. === II. BAJORAI ŽEMVALDŽIAI === Gerbdami mūsų protėvių, dovanojusių laisvą valdymą, atminimą, bajorų luomui iškilmingiausiai užtikriname visas teises, laisves, prerogatyvas bei pirmenybes privačiame ir viešajame gyvenime, o ypač patvirtiname, užtikriname ir neliečiamais pripažįstame įstatymus, statutus ir privilegijas, kurias teisingai ir teisėtai suteikė Kazimieras Didysis, Liudvikas Vengras, Vladislovas Jogaila ir Vytautas, jo brolis, didysis Lietuvos kunigaikštis, taipogi Vladislovas ir Kazimieras Jogailaičiai, broliai Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas Pirmasis bei Žygimantas Augustas, paskutinysis iš Jogailaičių linijos. Bajorų luomo prakilnumą Lenkijoje pripažįstame lygiaverčiu bet kokiam kur nors kitur naudojamam bajorystės laipsniui. Visus bajorus pripažįstame esant lygiais tarpusavy ne tik siekiant pareigybių ir stengiantis pasitarnauti tėvynei, kas atneša garbę, šlovę ir naudą, bet ir vienodai naudojantis bajorų luomui skirtomis privilegijomis ir prerogatyvomis, o pirmiausiai asmens saugumo, asmens laisvės ir žemės bei kilnojamojo turto nuosavybės teisėmis taip, kaip jos nuo amžių kiekvienam tarnavo, kurias norime turėti šventai, neliečiamai išsaugotas ir paliekame, iškilmingai laidavę, kad jokiais pakeitimais ar išimtimis neleisime kėsintis į kieno nors nuosavybę; priešingai, aukščiausioji krašto valdžia ir jos paskirta vyriausybė nereikš savo naudai jokių pretenzijų ''iurium regalium'' (išskirtinių karaliaus teisių) pretekstu ar kokia kita dingstimi nei į dalį, nei į visą piliečių nuosavybę. Todėl asmens saugumą ir bet kokią kiekvienam teisėtai priklausančią nuosavybę gerbiame, tausojame bei stipriname kaip tikrą visuomenės sąryšį, kaip piliečių laisvės vyzdį ir norime, kad ir ateityje jie išliktų gerbiami, tausojami ir neliečiami. Bajorus pripažįstame svarbiausiais laisvės ir šios Konstitucijos gynėjais. Kiekvieno bajoro dorybei, pilietiškumui ir garbei patikime gerbti jos, kaip tėvynės ir mūsų laisvių vienintelės tvirtovės, šventumą ir saugoti jos patvarumą. === III. MIESTAI IR MIESTIEČIAI === Šiame seime priimtą įstatymą, vadinamą ''[[Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse]]'', norime turėti visiškai nepakeistą ir skelbiame jį šios Konstitucijos dalimi kaip įstatymą, suteikiantį naują, tikrą ir veiksmingą jėgą laisviems lenkų bajorams, jų laisvių saugumui ir bendros tėvynės vientisumui. === IV. VALSTIEČIAI VALSČIONYS === Žmones žemdirbius, iš kurių rankų trykšta gausiausia krašto turtų versmė ir kurie sudaro didžiausią tautos gyventojų dalį, taigi tvirčiausią krašto jėgą, mes, vadovaudamiesi teisingumu, žmogiškumu ir krikščioniškąja pareiga, taip pat gerai suprasdami visų mūsų naudą, priimame įstatymo ir krašto valdymo globon, nuspręsdami, kad nuo šiol bet kurie raštai dėl teisių, suteikimų ar susitarimų, kuriuos autentiškai sudarė dvarininkai su savo žemių valsčionimis, vis vien, ar tie raštai dėl teisių, suteikimų ir susitarimų sudaryti su kaimais, ar atskirai su kiekvienu kaimo gyventoju, jie, sutinkamai su tuose suteikimuose ir susitarimuose surašytomis teisingomis sąlygomis, taps bendru ir abipusiu įsipareigojimu, pateksiančiu krašto valdymo globon. Tokie susitarimai ir iš jų kylantys įsipareigojimai, savo noru žemės savininko priimti, ne tik jį patį, bet ir jo įpėdinius ar teisių pirkėjus taip susaistys, kad jie niekada savavališkai negalės jų pakeisti. Taip pat ir valsčionys, kad ir kokį turtą valdytų, neturės kito būdo nusišalinti nuo savanoriškų susitarimų, suteikimų ir su jais susijusių pareigų, kaip tik tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos tų susitarimų raštuose ir kurios, priimtos tiek amžiams, tiek ribotam laikui, juos griežtai įpareigoja. Tokiu būdu dvarininkams garantavę visokeriopą naudą, kurią jiems teikia valsčionys, ir norėdami veiksmingiau paskatinti krašto žmonių skaičiaus gausėjimą, skelbiame visišką laisvę visiems žmonėms, tiek naujai atvykstantiems, tiek tiems, kurie, pirma iš krašto pasišalinę, dabar norėtų į tėvynę grįžti; o būtent — kiekvienas žmogus, į Respublikos valstybes iš bet kurios pusės naujai atvykęs ar sugrįžtantis, vos įžengęs į lenkų žemę, turi visišką laisvę užsiimti savo amatu, kaip nori ir kur nori, turi laisvę sudaryti sutartis dėl gyvenamosios vietos, darbo atlygio ar činšų tokiam laikui, kokiam susitars, turi laisvę įsikurti mieste ar kaimuose, turi laisvę gyventi Lenkijoje ar sugrįžti į kurį nori kraštą, jeigu yra įvykdęs įsipareigojimus, kuriuos savo noru prisiėmė. === V. VALDYMAS, ARBA VIEŠŲJŲ VALDŽIŲ PASKIRTIS === Visa žmonių visuomenės valdžia kyla iš tautos valios. Idant valstybių vientisumas, pilietinė laisvė ir visuomenės tvarka visam laikui išliktų pusiausvyroje, lenkų tautos valdymą turi sudaryti trys valdžios ir šio įstatymo valia sudarys visiems laikams, tai yra: ''įstatymų leidžiamoji valdžia seime, aukščiausioji vykdomoji valdžia'' karaliuje bei Sargyboje ir ''teisminė valdžia'' šiam tikslui įkurtose ar įkursimose jurisdikcijose. === VI. SEIMAS, ARBA ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI VALDŽIA === Seimas, arba susirinkusieji luomai, bus padalinti į dvejus rūmus: į atstovų rūmus ir senatorių rūmus, vadovaujamus karaliaus. Atstovų rūmai kaip tautos visavaldystės atspindys ir reiškėjas bus įstatymdavystės šventovė. Tad atstovų rūmuose pirmiausiai bus svarstomi visi projektai: 1) ''dėl bendrųjų teisių'', tai yra konstitucinių, civilinių, kriminalinių, ir dėl nuolatinių mokesčių nustatymo; pasiūlymai dėl šių klausimų, sosto pateikti apsvarstyti vaivadijoms, žemėms bei pavietams ir sugrįžtantys instrukcijomis į rūmus, turės būti sprendžiami pirmiausiai; 2) ''dėl seimo nutarimų'', tai yra laikinųjų rinkliavų, monetos vertės, valstybės paskolų, nobilitacijų ir kitų nenumatytų apdovanojimų, viešųjų ordinarinių ir ekstraordinarinių išlaidų išdėstymo, karo, taikos, galutinio sąjunginių ir prekybinių sutarčių ratifikavimo, visų diplomatinių aktų ir susitarimų, priskiriamų tautų teisei, vykdomųjų magistratūrų užbaigimo ir panašių svarbiausius tautos poreikius atliepiančių dalykų, pasiūlymai dėl kurių, iš sosto patenkantys tiesiai į atstovų rūmus, turi būti svarstomi pirmiausiai. Senatorių rūmų, sudarytų iš vyskupų, vaivadų, kaštelionų ir ministrų, kuriems pirmininkaus karalius, turintis teisę vieną sykį duoti savo ''votum'' (balsą), kitą sykį ''paritatem'' (balsų lygybę) išspręsti asmeniškai arba atsiunčiant savo nuomonę į tuos pačius rūmus, pareiga yra: 1) kiekvieną įstatymą, kurį formaliai praėjusį atstovų rūmuose privalu perduoti senatui, įstatymo numatyta balsų dauguma priimti arba sustabdyti, kol tauta jį papildomai apsvarstys. Priėmimas suteiks įstatymui galią ir šventumą. Tačiau sustabdymas įstatymą atideda tik iki ateinančio ordinarinio seimo, kuriame, jeigu pakartotinai buvo sutikta, senato sustabdytas įstatymas turi būti priimtas; 2) kiekvieną aukščiau išvardintus dalykus liečiantį seimo nutarimą, kurį atstovų rūmai tučtuojau privalo atsiųsti senatui, kartu su atstovų rūmais priimti balsų dauguma, ir abiejų rūmų bendroji dauguma, kaip įstatymo numatyta, taps seimo sprendimu ir valia. Sąlygojame, kad senatoriai ir ministrai sprendžiant reikalus, liečiančius jų užimamas Sargyboje arba komisijoje pareigas, seime neturės ''votum decisivum'' (sprendžiamojo balso) ir posėdžiaus tuo metu senate tik jei seimas pareikalautų pasiaiškinti. Seimas visada bus pasiruošęs dirbti kaip įstatymų leidžiamasis ir ordinarinis. Turi prasidėti kas dveji metai, o truks, kiek numato seimų įstatymas. Sušauktas iškilus netikėtam būtinumui turi spręsti tik tą dalyką, dėl kurio bus sušauktas, arba tą būtiną reikalą, kuris iškilo jau sušaukus. Joks įstatymas negali būti panaikintas tame pačiame ordinariniame seime, kuriame buvo priimtas. Seimo sudėtį sudarys žemesniojo įstatymo tvarka numatytas asmenų skaičius — tiek atstovų rūmuose, tiek senatorių rūmuose. Šiame seime priimtą ''Seimelių įstatymą'' iškilmingai patvirtiname kaip esminį pilietinės laisvės pamatą. Kadangi įstatymų leidyba negali būti vykdoma visų, ir tauta tam tikslui įgalioja reprezentantus arba savo laisvanoriškai išrinktus atstovus, todėl mes nusprendžiame, jog seimeliuose išrinkti atstovai įstatymų leidyboje ir bendruose tautos reikaluose pagal šią Konstituciją turi būti laikomi visos tautos atstovais, kuriems išreikštas visuotinis pasitikėjimas. Viskas ir visur turi būti sprendžiama balsų dauguma; dėl to liberum veto, bet kokios rūšies konfederacijas ir konfederacinius seimus kaip prieštaraujančius šios konstitucijos dvasiai, valdymą griaunančius, visuomenę ardančius panaikiname visiems laikams. Užkirsdami kelią šiurkštiems ir dažniems tautos konstitucijos keitimams iš vienos pusės ir pripažindami būtinybę ją tobulinti patyrus, kokių ji turės pasekmių visų gerovei iš antros pusės, skiriame metą ir laiką Konstitucijai peržiūrėti ir pataisyti kas dvidešimt penkerius metus. Tokį konstitucinį seimą norime padaryti ekstraordinariniu pagal jam skirtą atskirą įstatymą. === VII. KARALIUS, VYKDOMOJI VALDŽIA === Joks tobuliausias valdymas negali būti be veiksmingos vykdomosios valdžios. Tautų laimė priklauso nuo teisingų įstatymų, o įstatymų pasekmė - nuo jų vykdymo. Patirtis išmokė, jog apleidus tą valdymo sritį Lenkiją užplūdo nelaimės. Todėl laisvajai lenkų tautai laidavę galimybę kurti sau įstatymų valdžią ir galią prižiūrėti bet kurią vykdomąją valdžią bei rinkti pareigūnus į magistratūras, aukščiausią įstatymų vykdomąją valdžią atiduodame karaliui jo taryboje, kuri vadinsis ''Įstatymų sargyba''. Vykdomoji valdžia yra įpareigota laikytis įstatymų ir tiksliai juos įgyvendinti. Ji veiks savo nuožiūra ten, kur leidžia įstatymai, kur įstatymų vykdymas reikalauja priežiūros ar netgi stiprios pagalbos. Jai visada privalo paklusti visos magistratūros, jos rankose paliekame teisę paraginti nepaklusnias ir savo pareigas apleidusias magistratūras. Vykdomoji valdžią negalės leisti ar aiškinti įstatymų, bet kieno vardu uždėti mokesčių ar rinkliavų, užtraukti paskolų, keisti seimo nustatyto iždo pajamų paskirstymo, skelbti karų, ''definitive'' (galutinai) sudaryti taikos, pasirašyti sutarties nei jokio kito diplomatinio akto. Jai bus galima tik vesti laikinas derybas su užsieniečiais ir atlikti laikinus ir einamuosius, su krašto ramybe ir saugumu susijusius reikalus, apie kuriuos ji privalo pranešti artimiausiam seimo posėdžiui. Lenkijos sostą norime turėti ir nusprendžiame būsiant renkamą iš kilmingos giminės visiems laikams. Bekaralmečiais patirtos nelaimės, periodiškai griaunančios valdymą, pareiga apsaugoti kiekvieno lenkų žemės gyventojo likimą ir visiems laikams užkirsti kelią užsienio valstybių įtakai, mūsų tėvynės, didingos ir laimingos nepertraukiamai valdžiusių giminių laikais, atminimas, būtinybė nukreipti nuo sosto svetimšalių ir įtakingų lenkų ambicijas, o pastangas pakreipti į vieningą rūpinimąsi tautos laisve, paskatino mūsų įžvalgumą atiduoti Lenkijos sostą pagal paveldėjimo teisę. Todėl nusprendžiame, kad mums pragyvenus, kiek leis mums Dievo gerumas, Lenkijoje karaliaus dabartinis Saksonijos elektorius. Būsimųjų Lenkijos karalių dinastija prasidės Frydricho Augusto, dabartinio Saksonijos elektoriaus asmeniu, kurio vyriškos lyties įpėdiniams ''de lumbis'' (iš gimimo) skiriame Lenkijos sostą. Po tėvo sostan turi įžengti vyriausiasis viešpataujančio karaliaus sūnus. O jeigu dabartinis Saksonijos elektorius neturėtų vyriškos lyties palikuonių, tada vyriškos lyties įpėdinystės liniją Lenkijos soste turi pradėti vyras, kurį elektorius, seimui sutikus, parinks savo dukrai. Todėl ''Mariją Augustą Nepomukę'', elektoriaus dukterį, skelbiame Lenkijos infante, palikdami tautai teisę, kuriai negalios jokia senatis, rinkti į sostą kitą giminę, užsibaigus pirmajai. Kiekvienas karalius, įžengęs sostan, prisieks Dievui ir Tautai laikytis šios Konstitucijos ir ''pacta conventa'' (sudarytos sutartys), kurios bus sudarytos su dabartiniu, sostui skirtu Saksonijos elektoriumi ir kurios jį saistys, kaip ir senosios. Karaliaus asmuo yra šventas ir nuo visko apsaugotas. Pats savaime nieko nedarydamas, prieš tautą už nieką negali būti atsakingas. Jis privalo būti ne patvaldžiu, bet tautos tėvu ir galva, ir tokiu jį įstatymas bei ši Konstitucija pripažįsta ir skelbia. Pajamos, įrašysimos į sutartinius paktus, ir atitinkamos sosto prerogatyvos, kurias būsimajam elektui garantuoja ši Konstitucija, negalės būti liečiamos. Visi viešieji aktai, tribunolai, teismai, magistratūros, monetos, antspaudai privalo eiti karaliaus vardu. Karalius, kuriam privalo būti palikta visa geradarystės galia, turės ius agratiandi (malonės teisę) nuteistiesiems myriop, išskyrus ''in criminibus status'' (nusikaltimus valstybei). Karaliui priklausys aukščiausias vadovavimas krašto karinėmis pajėgomis karo metu ir teisė skirti kariuomenės vadus, numatant juos laisvai keisti pagal tautos valią. Jo pareiga bus tvirtinti karininkus ir skirti pareigūnus sutinkamai su žemesniojo įstatymo sąlygomis, nominuoti vyskupus ir senatorius sutinkamai su to paties įstatymo sąlygomis, taipogi ministrus kaip vykdomosios valdžios pirmuosius pareigūnus. Sargybą arba karaliaus tarybą, karaliui priskirtą įstatymų vientisumui ir įgyvendinimui prižiūrėti, sudarys: 1) primas kaip Lenkijos dvasininkijos galva ir Edukacijos Komisijos pirmininkas, kurį Sargyboje galės pavaduoti pirmasis ex ordine (iš eilės) vyskupas, be teisės pasirašinėti rezoliucijas; 2) penki ministrai, tai yra policijos ministras, antspaudo ministras, karo ministras, iždo ministras, užsienio reikalų antspaudo ministras; 3) du sekretoriai, iš kurių vieno žinioje bus Sargybos protokolas, kito - užsienio reikalų protokolas; abudu be ''votum decisivum'' (sprendžiamojo balso). Sosto įpėdinis, išėjęs iš mažametystės ir prisiekęs Konstitucijai, gali dalyvauti visuose Sargybos posėdžiuose, tik be balso teisės. Seimo maršalka, išrinktas dvejiems metams, įeis į Sargyboje posėdžiaujančiųjų sudėtį be teisės kištis į jos rezoliucijas, tik dėl reikalo sušaukti pasiruošusį seimą. Tokiu atveju, jeigu jis tikrai matytų būtinybę sušaukti pasiruošusį seimą to reikalaujančiais atvejais, o karalius jį šaukti atsisakytų, tai tuomet tas pats maršalka privalėtų išduoti atstovams ir senatoriams aplinkraščius, kviesdamas juos į pasiruošusį seimą ir pranešdamas tokio sušaukimo priežastis. O seimą sušaukti būtina tik tokiais atvejais: 1) staiga iškilus reikalui, priskiriamam tautos teisei, ypatingai pasienio karo atveju; 2) vidaus neramumų, gresiančių kraštui revoliucija, arba susidūrimų tarp magistratūrų atveju; 3) matant visuotinio bado grėsmę; 4) tėvynei tapus našlaite dėl karaliaus mirties ar pavojingos jo ligos. Visos rezoliucijos Sargyboje bus svarstomos aukščiau minėtų asmenų. Išklausius visas nuomones, turi nusverti karaliaus sprendimas, idant būtų viena valia vykdyti įstatymą. Todėl kiekviena Sargybos rezoliucija išeis karaliaus vardu ir pasirašyta jo ranka, tačiau ji privalo būti pasirašyta ir vieno iš Sargyboje posėdžiaujančių ministrų, ir taip pasirašyta turi būti vykdoma, ir įgyvendinta komisijos ar kokios nors vykdomosios magistratūros, ypač dalykuose, kurie šiuo įstatymu nėra griežtai išskirti. Jeigu nė vienas iš posėdžiaujančių ministrų nenori pasirašyti sprendimo, karalius savo sprendimo atsisako, bet jeigu jo laikosi, seimo maršalka prašo sušaukti paruoštą seimą, o jeigu karalius sušaukti delsia, tuomet tai privalo atlikti pats maršalka. Karalius turi teisę ir skirti visus ministrus, ir pakviesti vieną jų iš kiekvieno administracijos skyriaus į savo tarybą arba Sargybą. Ministras posėdžiauti Sargyboje kviečiamas dvejiems metams, tačiau karalius gali patvirtinti jį ir ilgesniam laikui. Į sargybą pakviesti ministrai neturi posėdžiauti komisijose. O jeigu dviejų trečdalių slaptų balsų dauguma, susivienijus abiem seimo rūmams, būtų pareikalauta ministrą Sargyboje ar jo pareigose pakeisti, karalius privalo tučtuojau paskirti jo vieton kitą. Norėdami, kad tautos Įstatymų sargyba būtų įpareigota griežtai atsakyti prieš tautą už visus savo nusižengimus, nusprendžiame, kad jeigu deputacija, paskirta ministrų veiklai ištirti, apskųs juos nusikaltus įstatymui, tai jie atsakys asmeniškai ir savo turtu. Visais tokių kaltinimų atvejais susirinkusieji luomai paprasta abiejų rūmų balsų dauguma apkaltintus ministrus turi atiduoti seimo teismams, kad juos teisingai ir atitinkamai pagal nusikaltimą nubaustų arba, įrodžius nekaltumą, nuo bylos ir bausmės atleistų. Idant vykdomoji valdžia būtų tvarkingai įgyvendinama, įkuriame atskiras komisijas, palaikančias ryšį su Sargyba ir privalančias tai Sargybai paklusti. Komisarai, seimo į jas išrinkti, savo pareigas vykdys įstatymu numatytą laiką. Komisijos yra tokios: 1) Edukacijos, 2) Policijos, 3) Kariuomenės, 4) Iždo. Įkurtos šiame seime vaivadijų tvarkos komisijos, taip pat būdamos Sargybos priežiūroje, gaus įsakymus iš aukščiau minėtų tarpinių komisijų, respective (atsižvelgiant) į kiekvienos jų valdžios ir pareigų objektus. === VIII. TEISMINĖ VALDŽIA === Teisminė valdžia negali būti vykdoma nei įstatymų leidžiamosios valdžios, nei karaliaus, o tik šiam tikslui įsteigtų ir išrinktų magistratūrų. Ji privalo būti vietose tokia stipri, kad kiekvienas žmogus arti savęs rastų teisingumą, kad nusikaltęs visur matytų virš savęs grėsmingą krašto valdymo ranką. Todėl įkuriame: 1. Pirmos instancijos teismus kiekvienai vaivadijai, žemei ir pavietui, į kuriuos teisėjai bus renkami seimeliuose. Pirmos instancijos teismai bus visada pasiruošę ir rūpinsis teikti teisingumą tiems, kuriems jis reikalingas. Iš tų teismų apeliacija eis į vyriausiuosius tribunolus, kurie turės būti kiekvienoje provincijoje, taip pat sudaryti iš seimeliuose išrinktų asmenų. Ir tie teismai, tiek pirmosios, tiek paskutinės instancijos, bus žemės teismai bajorams ir visiems žemvaldžiams su bet kuo ''in causis iuris et facti'' (bylose dėl teisių ir veiksmų). 2. Visiems miestams garantuojame teismo jurisdikcijas pagal šio seimo įstatymą apie karališkuosius laisvuosius miestus. 3. Norime turėti atskirus kiekvienai provincijai referendorių teismus, kurie spręs laisvųjų valstiečių bylas, atiduotas tam teismui pagal senus įstatymus. 4. Paliekame kanclerio, asesorių, reliacinius ir Kuršo teismus. 5. Vykdomosios komisijos turės teismus savo administracijai priklausančioms byloms. 6. Be visiems luomams skirtų civilinių ir kriminalinių bylų teismų, bus aukščiausiasis teismas, vadinamas seimo teismu, į kurį bus renkami asmenys, atidarius kiekvieną seimą. Tam teismui priklausys nusikaltimai prieš tautą ir karalių, arba ''crimina status'' (nusikaltimą prieš valstybę). Įsakome seimo paskirtiems asmenims surašyti naują civilinių ir kriminalinių įstatymų kodeksą. === IX. REGENTYSTĖ === Sargyba taip pat bus ir regentyste, kuriai vadovaus karalienė arba, jai nesant, primas. Regentyste galima tik šiais trimis atvejais: 1) karaliaus mažametystės laiku; 2) nuolatinį pamišimą sukėlusios negalios metu; 3) tuo atveju, jei karalius būtų paimtas į nelaisvę kare. Mažametystė truks tik ligi 18 brandos metų; o negalią dėl nuolatinio pamišimo gali paskelbti tik pasiruošęs seimas abiejų rūmų trijų dalių daugumos balsais prieš ketvirtadalį. Todėl tais trimis atvejais Lenkijos Karūnos primas privalo tučtuojau sušaukti seimą, o jeigu primas tą pareigą užvilkins, tai seimo atstovams ir senatoriams aplinkraščius išduos maršalka. Pasiruošęs seimas nustato ministrų posėdžiavimo regentystėje tvarką ir įgalioja karalienę pakeisti karalių jo pareigose. O kuomet karalius išeina iš mažametystės, kaip pirmuoju atveju, visiškai pasveiksta, kaip antruoju, ar grįžta iš nelaisvės, kaip trečiuoju, tada regentystė privalo jam atsiskaityti už savo veiklą ir atsakyti tautai už savo tarnybos laiką, kaip numatyta Sargybos taisyklėse, kiekviename ordinariniame seime asmeniškai ir savo turtu. === X. KARALIAUS VAIKŲ EDUKACIJA === Karaliaus sūnūs, kuriems Konstitucijos skirta paveldėti sostą, yra pirmieji tėvynės vaikai, todėl tautai privalu rūpintis geru jų auklėjimu, tačiau neužgaunant tėvų teisių. Valdant karaliui jų auklėjimu užsiims pats karalius su Sargyba ir seimo paskirtu karalaičių edukacijos prižiūrėtoju. Regentystės valdymo metu jų edukacija bus patikėta tai pačiai regentystei su minėtu prižiūrėtoju. Seimo paskirtas prižiūrėtojas abiem atvejais kiekviename ordinariniame seime privalo pranešti apie karalaičių edukaciją ir elgesį. O Edukacijos Komisijos pareiga bus pateikti seimui tvirtinti karaliaus sūnų edukacijos ir jos vykdymo būdo tvarką, idant vieningos jų auklėjimo taisyklės būsimųjų sosto paveldėtojų protams jau iš mažumės nuolatos skiepytų religiją, dorybės, tėvynės, laisvės ir krašto Konstitucijos meilę. === XI. TAUTOS KARINĖ JĖGA === Tauta privalo pati save ginti nuo užpuolimo ir saugoti savo vientisumą. Todėl visi piliečiai yra tautos vientisumo ir laisvių gynėjai. Kariuomenė yra niekas kitas kaip iš visos tautos jėgos kylanti ir sutelkta gynybinė jėga. Tauta privalo savo kariuomenei atlyginti ir gerbti ją už tai, kad ši pasišvenčia tik jos gynybai. Kariuomenė privalo saugoti tautos sienas ir visuotinę ramybę, žodžiu, privalo būti jos tvirčiausiu skydu. Idant tokį pašaukimą nepriekaištingai įgyvendintų, ji privalo visuomet paklusti vykdomajai valdžiai, sutinkamai su įstatymo nuostatais, privalo prisiekti ištikimybę tautai ir karaliui ir tautos Konstitucijos gynybai. Todėl tautos kariuomenė gali būti panaudota visuotinei krašto gynybai, tvirtovių ir sienų apsaugai arba įstatymo pagalbai, jeigu kas nepaklustų jo vykdymui. :Stanislavas Nalenčius Malachovskis, Karūnos seimo didysis referendorius, seimo ir Karūnos provincijų konfederacijos maršalka. :Kazimieras kunigaikštis Sapiega, Lietuvos artilerijos generolas, LDK konfederacijos maršalka. :Juozapas Korvinas Kosakovskis, Livonijos ir Kuršo vyskupas, Vilniaus vyskupijos įp. koadjutorius kaip deputatas. :Antonis kunigaikštis Jablonovskis, Krokuvos kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos senato. :Simeonas Kazimieras Šidlovskis, Žarnovo kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos provincijos senato mp. :Francišekas Antonis ant Kivilčių Kivileckis, Kališo kaštelionas, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos senato. :Kazimieras Konstantinas Pliateris, Trakų generolas kaštelionas, deputatas konstitucijai iš L. D. K. senato mp. :Valerianas Stroinovskis, Bušo pakamorė, Voluinės pasiuntinys, iš Mažosios Lenkijos deputatas konstitucijai. :Stanislavas Kostka Potockis, Liublino pasiuntinys, deputatas konstitucijai iš Mažosios Lenkijos provincijos mp. :Janas Nepomukas Zboinskis, Dobrynės žemės pasiuntinys, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos mp. :Tomašas Novovieskis, medžioklis ir Višogrado žemės pasiuntinys, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos. :Jozefas Radzickis, pakamorė ir Zakročimo žemės pasiuntinys, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos mp. :Juozapas Zabiela, pasiuntinys iš Žemaičių Kunigaikštystės, deputatas konstitucijai. :Jackus Putkameris, Minsko vaivadijos pasiuntinys, deputatas konstitucijai iš LDK provincijos. Įrašymas į teismų knygas ir t.t. 1791 m. spalio 22 d. == ABIEJŲ TAUTŲ TARPUSAVIO ĮSIPAREIGOJIMAS == ''Žemiau aprašyto reikalo amžinam atminimui'' Mes, Stanislovas Augustas iš Dievo malonės ir tautos valios Lenkijos Karalius, Didysis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mazovijos, Žemaičių, Kijevo, Voluinės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Severo ir Černigovo Kunigaikštis, sutikus senato tarybų ponams, tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams, taip pat Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemių atstovams, atsižvelgdami į nuolatinę Mūsų pareigą savo bendrai tėvynei, Lenkijos Respublikai, kuriai privalome garantuoti visokeriopą orumą, visuotinę gerovę, o labiausiai tvirtybę prieš vidinį ir išorinį pavojų; drauge turėdami prieš akis garbingą ir abiem tautoms labai pritinkančią sąjungą ir bendriją, mūsų protėvių jau tiek kartų visiems laikams unijų aktu sudarytą, bendrai sutikus abiem - Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos - tautoms, ir lig šiol abiejų pusių nuoširdžiai bei pastoviai išlaikytą, nutariame: lygiai kaip turime vieną bendrą ir vieningą „Valdymo įstatymą", tarnaujantį visai mūsų valstybei - Lenkijos Karūnai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai - taip norime turėti ir valdomus vieningu valdymu mūsų bendrą kariuomenę bei iždus, sujungus juos į vieningą nedalomą iždą, štai tokiomis sąlygomis: 1. abiejų tautų karo komisiją ir iždo komisiją turi sudaryti po lygiai asmenų - pusė iš Karūnos, o kita pusė iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos; o asmenų, įeinančių į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos policijos komisijos sudėtį, skaičius, geranoriškai sutikus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, niekada neturi tapti praeiudicatum (iš anksto nuspręstu); taip pat visose magistratūrose, kurias Respublika abiem tautoms bendras vėliau įsteigtų, vietas turi užimti vienodas asmenų skaičius - tiek iš Karūnos, tiek ir iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos. 2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija turės tokį patį tautos ministrų ir pareigūnų skaičių, ir jie turės tuos pačius titulus ir pareigas, kurias kada nors turės Karūna. 3. Karo ir iždo komisijose vienodą laikotarpį iš eilės pirmininkaus vieną kartą Lietuva, kitą kartą - Karūna. 4. Viešųjų Lietuvos pajamų, skirtų Respublikos iždui, kasa turi palikti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. 5. Teismui pavestos Lietuvą liečiančios iždo komisijos bylos turės savo teismą, sudarytą iš į komisiją neįeinančių asmenų ir įsteigtą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje pagal atskirą įstatymą; ir visus tuos čia aptartus ir įtvirtintus dalykus, Mes, Karalius, pritarus konfederuotam seimui, žinodami esant reikalingais ir abiem tautoms - Lenkijos Karūnai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai - kaip vieningai, bendrai ir nedalomai Respublikai naudingais, pripažįstame kaip tų tautų unijų akto straipsnius, taip pat jų pastovumą ir neliečiamumą šiuo aktu apsaugome, įtvirtiname ir sustipriname tokiomis sąlygomis, taip tvirtai ir stipriai, kaip yra Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos unijų akte. Ir kadangi Mes, Karalius, visa tai laikome savo ''pactorum conventorum'' straipsniu, tad ir Mūsų įpėdiniams, privalėsiantiems prisiekti, visa tai norime turėti įtraukta ''inter pacta conventa''. :Stanislavas Nalenčius Malachovskis, Karūnos seimo didysis referendorius, seimo ir Karūnos provincijų konfederacijos maršalka. :Kazimieras kunigaikštis Sapiega, Lietuvos artilerijos generolas, LDK konfederacijos maršalka. :Voicechas Lešičius Skarževskis, Chelmo ir Liublino vyskupas, paskirtas į konstitucijos deputaciją iš Mažosios Lenkijos provincijos senato. :Juozapas Korvinas Kosakovskis, Livonijos ir Kuršo vyskupas, Vilniaus vyskupijos koadjutorius. :Antonis kunigaikštis Jablonovskis, Krokuvos kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos senato. :Simonas Kazimieras Šidlovskis, Žarnovo kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos provincijos senato manu propria. :Kazimieras Konstantinas Pliateris, Trakų generolas kaštelionas, deputatas iš LDK senato manu propria. :Francišekas Antonis ant Kivilčių Kivileckis, Kališo kaštelionas, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos senato manu propria. :Aleksanderis Linovskis, Krokuvos vaivadijos atstovas, deputatas iš Mažosios Lenkijos provincijos. :Janas Osolinskis, seniūnas ir Drohičino atstovas, deputatas iš Mažosios Lenkijos provincijos. :Juozapas Zabiela, atstovas iš Žemaičių kunigaikštystės, deputatas konstitucijai. :Juozapas Vaisenhofas, Livonijos atstovas, deputatas iš LDK. :Adomas Liutauras Chreptavicius, Naugarduko atstovas, deputatas iš LDK provincijos. :Celestinas Sokolnickis, stalininkas ir Poznanės atstovas, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos. :Jozefas Radzickis, pakamorė ir Zakročimo žemės atstovas, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos manu propria. :Adomas Rupeika, žemės teisėjas ir Žemaičių Kunigaikštystės atstovas, deputatas konstitucijai. Paredaguotas Eligijaus Railos ir kitų vertimas [[Kategorija:Teisė]] [[Kategorija:Lietuvos istorija]] 1635 2278 2007-01-29T20:26:55Z 62.80.224.237 Naujas puslapis: Įrašymas į teismų knygas ir t.t. 1791 m. balandžio 21 d. == MŪSŲ KARALIŠKIEJI LAISVIEJI MIESTAI RESPUBLIKOS VALSTYBĖSE == === I STRAIPSNIS APIE MIESTUS === 1. Visus kara... Įrašymas į teismų knygas ir t.t. 1791 m. balandžio 21 d. == MŪSŲ KARALIŠKIEJI LAISVIEJI MIESTAI RESPUBLIKOS VALSTYBĖSE == === I STRAIPSNIS APIE MIESTUS === 1. Visus karališkuosius miestus Respublikos kraštuose pripažįstame laisvais. 2. Tokių miestų piliečius pripažįstame laisvais žmonėmis, jų apgyventą žemę miestuose, jų namus, kaimus ir territoria žemes), kurios kuriems nors miestams dabar teisėtai priklauso, pripažįstame jų paveldima nuosavybe, kas neturi trukdyti pradėtoms ir nebaigtoms byloms. 3. Tiems miestams, kurių lokacinės privilegijos yra dingę, įrodžius, jog jos buvo, Mes, Karalius, išduodame ''diploma renovationis'' (atnaujinimo dokumentus) žemei, kurią jie šiuo metu neabejotinai valdo. 4. Tiems karališkiesiems miestams, kuriuose yra paskirti žemių seimeliai, Mes, Karalius, išduodame lokacinės privilegijas, jeigu jie jų dar neturėjo. 5. Jeigu kurioje nors karališkųjų žemių vietovėje dėl sėkmingos padėties laisvųjų žmonių gyvenvietė suteikė savo gyvenamajai vietai deramą miestui išvaizdą, tokiu atveju Mes, Karalius, išduodame tai gyvenvietei naujo miesto ''diplomą erectionis'', (įsteigimo dokumentą), suteikdami ir žemę. 6. Taip pat bus leista dvarininkams savo žemėse steigti miestus iš laisvųjų žmonių arba suteikti laisvę žemdirbiams, taip pat savo paveldimus miestus paversti lokaliniais; tačiau tokios gyvenvietės galės įeiti į laisvųjų miestų gretas tik tuomet, kai dvarininkas lokaciniu aktu suteiks joms paveldimą žemę, o tada Mes, Karalius, paprašius pačiam dvarininkui, išduosime to akto ''diploma confirmationis'' (patvirtinimo diplomą) ir įsakysime įrašyti dvarininko lokacinį aktą į tą diplomą. 7. Kaip visiems miestams yra vienas įstatymas, taip ir bet kurio miesto miestietis naudosis vienodomis privilegijomis pagal dabartinį įstatymą. 8. Visi miesto piliečiai, tiek bajoriškos, tiek miestietiškos kilmės žmonės, norintys prekyboje naudoti svarus, uolektis eta, turintys miestuose posesiją arba kuomet ją įsigis, kad ir kokio būtų titulo, profesijos ir meistriškumo, bus įpareigoti pripažinti miesto įstatymą ir jo laikytis. Kitiems bajorams taipogi bus leista pripažinti miesto įstatymą. 9. Miesto įstatymo pripažinimas turi vykti tokiu būdu. Kiekvienas, dalyvaudamas magistrate asmeniškai arba per įgaliotinį, pripažįsta miesto įstatymą tokiais žodžiais: „Aš, NN, Šviesiausiajam Karaliui ir Respublikai būsiu ištikimas, kuo griežčiausiai įsipareigoju paklusti Seimo įstatymams ir nuostatams, noriu būti N miesto, su kurio pilietybe esu susijęs, vyresnybei pavaldžiu ir visus įpareigojimus vykdysiu, ir visa tai garantuoju už save ir savo įpėdinius". Padarius tokį pareiškimą, turi būti įrašytas miesto piliečių knygon. 10. Miestai negali atsisakyti priimti į piliečius ir įrašyti miesto knygon visų garbingų svetimšalių, taip pat amatininkų, visų laisvųjų žmonių ir pagal teisę niekam nepavaldžių krikščionių ir tai jie turi padaryti be jokio mokesčio. 11. Ir kilmingiems bajorams, ir miestiečių luomo piliečiams, kuriems vėliau bus suteikta garbė tapti bajorais, nuo šiol nebus jokių kliūčių priimti miesto pilietybę, būti piliečiu, eiti pareigas, užsiimti bet kokia prekyba ar išlaikyti kokias nors manufaktūras ir tai nepalies nei jų pačių, nei jų įpėdinių bajoriškos garbės ir su ja susijusių prerogatyvų. 12. Teisė miestų piliečiams rinkti nuosavą magistratą, būtent burmistrus, vaitus ir visus kitus pareigūnus, yra laisvės ypatybė, ir miestai tokią laisvę išsaugoja. Be to, tie miestai galės leisti potvarkius dėl vidaus tvarkos ir prižiūrėti jų vykdymą, apie ką turės pranešti raportu Policijos Komisijai. 13. Tad visi miesto piliečiai, įrašyti miesto knygon ir turintys paveldimą posesiją, gali rinkti ir būti išrinktais į bet kurias miesto pareigybes balsų dauguma. Tačiau niekas negalės apjungti vykdomosios pareigybės ir žemvaldžio funkcijos su miesto įgaliotinio pareigybe ir funkcija, nes tai jas abi padaro niekinėmis, miesto pareigūnu negali būti net ir turintis tikrosios karinės tarnybos laipsnį. === II STRAIPSNIS APIE MIESTIEČIŲ PREROGATYVAS === 1. Kardinalinį įstatymą ''neminem captivabimus nisi iure victum'' (niekas nebus įkalintas be teisingo teismo nuosprendžio) išplečiame asmenims, įsikūrusiems miestuose, išskyrus suktus bankrotininkus, neįnešančius teismui už save pakankamo užstato ir pagautus nusikaltimo vietoje. 2. Miestai, kuriuose yra paskirti apeliaciniai teismai, prieš kiekvieną ordinarinį seimą balsų dauguma išsirinks vieną įgaliotinį iš piliečių, turinčių miestuose paveldimas posesijas, tinkamų viešai tarnybai, ''crimine non notatos'' (nebaustų už nusikaltimus), kuriems neiškeltos bylos, iš garbingai atlikusių miesto tarnybą, leidžiant išsirinkti tokius įgaliotinius ir iš kitų miestų. Tie įgaliotiniai prasidedančio seimo dieną turi suvažiuoti į seimo paskirtą miestą ir įteikti seimo maršalkai savo elekcijos bylą. Provincijų sesijose iš miestų įgaliotinių bus išrinkti atstovai į Policijos, Iždo komisijas ir asesoriją, ir tose sesijose bus paskirta, kuris kuriai komisijai ir asesorijai turi priklausyti. Nors jie visi pagal paskyrimą galės posėdžiauti aukščiau paminėtose komisijose ir asesorijoje, tačiau iš kiekvienos provincijos posėdžiaus ne daugiau kaip po du Iždo ir Policijos Komisijoje, o asesorijoje — po tris. Tie komisarai ir asesoriai komisijose ir asesorijoje sprendžiant miestų ir prekybinius reikalus turės ''vocem activam'' (sprendžiamoj balsą), o kitais atvejais turi turėti ''vocem consultivam'' (patariamąjį balsą). Jeigu ateityje kuris nors iš tų įgaliotinių arba netgi visi iš tų miestų, kurie turi teisę įgaliotinius rinkti, bus vėl patvirtinti, tai jie gali likti ir kitiems dvejiems metams. O tiems komisarams ir asesoriams, paruošus išlaidų lentelę, skiriame algą, tačiau tokiam jų skaičiui, koks yra paskirtas posėdžiauti komisijose ir asesorijoje. 3. Idant valdymas tinkamai globotų teisingumą visiems miestams atsižvelgdamas į jų reikalavimus, leidžiame mūsų miestams per miestų asesorius ar komisarus, posėdžiaujančius asesorijoje, Iždų ir Policijos Komisijose, pateikti seimui miestų ''desideria'' (pageidavimus); ir jeigu jie, iškilus reikalui ir jiems panorėjus, seimo maršalkos paprašys žodžio, jis jiems negali būti uždraustas, ir jie aiškins pagal šiandien praktikuojamą žodžio suteikimo paprotį - pasisakys kaip deleguoti nuo komisijų. 4. Atlikus dvimetę viešąją tarnybą aukščiau nurodytose komisijose ar asesorijoje, tie miestų išrinkti įgaliotiniai, dar nesantys bajorais, kitame seime tučtuojau turi būti nobilituoti be mokesčio už nobilitatis diplomą. 5. Nuo šiol yra ir bus leista kiekvienam miestiečiui įsigyti žemės valdą, kaip ir kitos rūšies turtą, su paveldėjimo teise, valdyti pagal pilną nuosavybės teisę ir ją po savęs palikti savo įpėdiniams, kaip teisėtiems paveldėtojams, įgyti valdą paveldėjimo keliu arba ''iure potioritatis'' (pagal gimimą); tačiau, nors ir būdami miestiečiai, jie yra įpareigoti dėl tų žemės valdų atsakyti teisme, kuriam priskirtos žemės valdų bylos. 6. Jeigu kuris iš miestiečių paveldėjimo teise perka ištisą kaimą ar miestelį, sumokėdamas 10-ojo grašio mokestį, bet ne mažiau kaip 200 auksinų, jau pirmajame seime, remiantis šiuo įstatymu, yra nobilituojamas, jei tik pateiks raštu prašymą seimui per jo maršalką. 7. Be to, kiekviename seime 30-čiai asmenų iš miestiečių, turinčių miestuose paveldimas posesijas, turi būti pripažinta teisė į bajoro titulą, pirmiausiai dėmesį kreipiant į pasižymėjusius kariuomenėje, į dirbančius civilinėse-karinėse tvarkos komisijose, į steigiančius manufaktūras, į užsiimančius krašto produktų prekyba, taipogi atsižvelgiant į žemių atstovų rekomendacijas ir į miestų rekomendacijas. 8. Nuo šiol visoje kariuomenėje (išskyrus tautinę kavaleriją), kiekviename korpuse, regimente ir pulke miestiečių statusą turintys piliečiai galės laisvai laipsniškai išsitarnauti karininkų rangus. O jeigu kuris išsitarnaus štabs-kapitono arba pėstininkų būrio kapitono ar pulko rotmistro rangą, remiantis šiuo įstatymu taps bajoru su savo palikuonimis ir visomis jam suteiktomis prerogatyvomis, ir Mes, Karalius, tokiam, pateikus paliudijimo raštą, išduosime ''diplomata nobilitatis'' (bajorystės suteikimo dokumentą) ir jis už tai neprivalės mokėti žyminio mokesčio. 9. Nuo šiol miestiečių statusą turintiems piliečiams bus leista patekti į bet kurių valdymo komisijų kanceliarijas ir palestras, tribunolų ir kitų žemesniųjų teismų dikasterijas, būti patronais (teismo gynėjais ) ir kitas paslaugas atlikti ir daryti karjerą pagal nuopelnus ir gabumus, siekiant tose kanceliarijose esančių laipsnių; o jei kuris iš jų valdymo dikasterijose išsitarnaus kanceliarijos regento laipsnį, tai pirmajame seime jis tuojau pat turi būti nobilituotas ir Mes, Karalius, išduosime minėtus ''diploma nobilitatis'' be mokesčio. 10. Miestiečių statusą turintys dvasininkai galės užimti kolegiatose prelatūras ir kanauninkijas, o katedrose - daktarines kanauninkijas, taip pat įvairias ''beneficia saecularia et reguliaria'' (pasaulietines ir vienuolijų beneficijas), išskyrus tas fundacijas, kurios yra įsteigtos išskirtinai bajoriškos kilmės asmenims. 11. Į vaivadijų, žemių ir pavietų civilines-karines tvarkos komisijas leidžiama rinkti komisarus iš miestų, esančių komisijų srityje, po tris į kiekvieną komisiją, vis vien ar jie būtų bajoriškos kilmės, ar miestiečių statuso, kad tik turėtų mieste paveldimas posesijas. 12. O jeigu savų prašymų seimui turės mūsų miestai Gdanskas ir Torunė, tai juos seimo pirmininkaujančiam pateiks per savo sekretorių arba, jeigu panorės, patys per delegatus, kai šiems pirmininkaujantis suteiks žodį, kuris jiems neturi būti atsakytas. 13. Bausmė prasimanantiems posesijas bus tokia: jeigu kas nors pagal reversą atiduotų kam nors paveldimą žemės posesiją, ją praras amžiams, ir teismas pripažins pagal reversą perduotos posesijos nuosavybę tam, kas įrodys reversą. Net jeigu turintis reverso pagrindu posesiją, įrodytų jos reversavimą, jam amžiams ji būtų pripažinta. O tokias bylas žemės teismas nagrinės ''praecisa appellatione'' (panaikinus apeliaciją). 14. Visus ankstesnius įstatymus ir nuostatus, prieštaraujančius dabartiniam miestų įstatymui, panaikiname, o šį įstatymą dėl miestų skelbiame konstituciniu. === III STRAIPSNIS APIE TEISINGUMĄ MIESTIEČIAMS === 1. Išsaugodami miestus su juos miestų ribas atitinkančiomis jurisdikcijomis, tų miestų su priemiesčiais priklausomybę visoms kitoms jurisdikcijoms, kaip antai tribunolo, žemės, vaivados, seniūno, pilies, išskyrus nebaigtas pokomisijines bylas, perleistas tribunolams, skelbiame negaliojančia ir panaikiname. Maršalkos jurisdikciją, kaip apimančią tik Mūsų, Karaliaus, rezidencinį miestą, perleidžiame tos pačios jurisdikcijos atitinkamos valdžios žiniai. 2. Pasaulietines ir bažnytines jurisdikas, taip pat mažus miestelius, įsteigtus anksčiau miestams suteiktų žemių lokalinėse ribose, ligi šiol esančių posesijoje teisenos ir policijos srityje, panaikiname; o šias jurisdikas atiduodame miestų magistratų jurisdikcijoms, garantuodami visus činšus ir bet kokio pavidalo pajamas tų jurisdikų žemių savininkams. 3. Tačiau ten, kur miestai turi žemvaldžių paveldimus kaimus, tų kaimų bylos patenka į atitinkamų posesijų jurisdikcijas. 4. Visi piliečiai, turintys mieste posesijas ir užsiimantys kokia nors prekyba ar amatu, turi paklusti miesto jurisdikcijai ir mokėti vienodus mokesčius, nepaisant jokių libertacijų. 5. Kiekviename mieste išrinktas magistratas bus ir teisminė jurisdikcija. Tuose magistratuose kaip ''in prima instantia'' (pirmoje instancijoje) turi būti svarstomos įvairaus pobūdžio bylos. Bylos, neviršijančios 300 auksinų bausmės arba akivaizdžiose bylose, kuriose baudžiama trijų dienų kalėjimu, tuose magistratuose turi būti galutinai baigtos be teisės pateikti apeliaciją. O didesnėse bylose turi būti leista pateikti apeliaciją aukštesniems apeliaciniams teismams. 6. Tokiems apeliaciniams teismams paskiriame šiuos miestus, ir Mažosios Lenkijos provincijoje yra būtent šie miestai: Krokuva, Liublinas, Luckas, Žitomiras, Vinica, Podolės Kamenecas, Drohičinas. Didžiosios Lenkijos provincijoje šie miestai: Poznanė, Kališas, Gnieznas, Lenčica, Varšuva, Sieradzas, Plockas. Lietuvos provincijoje yra šie miestai: Vilnius, Gardinas, Kaunas, Naugardukas, Minskas, Lietuvos Brasta, Pinskas. Krokuvoje paskirtam apeliaciniam teismui priklausys miestai, esantys Krokuvos vaivadijoje, Sandomiro, Višlicos ir Chencino pavietuose. Liubline paskirtam apeliaciniam teismui priklausys miestai, esantys Liublino vaivadijoje, Stenžico žemėje, Radomo, Opočino pavietuose ir Chelmo žemėje. Lucke paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Voluinės ir Belzo vaivadijų miestai. Zitomire paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Kijevo vaivadijos miestai. Podolės Kamenece paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Podolės vaivadijos miestai. Vinicoje paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Braclavo vaivadijos miestai. Drohičine paskirtam apeliaciniam teismui priklausantys Palenkės vaivadijos miestai. Poznanėje paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Poznanės vaivadijos ir Vschovo žemės miestai. Kališe paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Kališo vaivadijos ir Konino pavieto miestai, o Pyzdrų pavieto miestai, esantys toje dalyje, kuri yra šiapus Vartos upės, turi priklausyti Kališui. Gniezne paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Gniezno vaivadijos, Kcynios pavieto miestai ir ta Pyzdrų pavieto dalis, kuri yra už Vartos Gniezno pusėje. Sieradze paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Sieradzo vaivadijos, Vieiunės žemės miestai. Varšuvoje paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Mazovijos Kunigaikštystės ir Ravos vaivadijos miestai. Lenčicoje paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Lenčicos, Kujavijos Brastos ir Inovroclavo vaivadijų miestai. Plocke paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Plocko vaivadijos, Zavskžynės žemės ir Dobrynės žemės miestai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos provincijos miestuose paskirtiems apeliaciniams teismams priklausys: Vilniaus miesto apeliaciniam teismui - Vilniaus vaivadijos, Ašmenos, Lydos, Ukmergės, Breslaujos pavietų, Trakų vaivadijos ir Trakų pavieto miestai. Gardino miesto apeliaciniam teismui priklausys Gardino, Volkovysko ir Merkinės pavietų miestai. Kauno miesto apeliaciniam teismui priklausys Žemaičių Kunigaikštijos, Kauno, Prienų ir Upytės pavietų miestai. Naugarduko miesto apeliaciniam teismui priklausys Naugarduko vaivadijos ir Slanimo bei Slucko pavietų miestai. Lietuvos Brastos miesto apeliaciniam teismui priklausys Lietuvos Brastos vaivadijos ir Kobrino pavieto miestai. Pinsko miesto apeliaciniam teismui priklausys Pinsko, Užupinio Pinsko, Mozyriaus ir Rečicos pavietų miestai. Minsko miesto apeliaciniam teismui priklausys Minsko, Polocko, Vitebsko vaivadijų ir Oršos pavieto miestai. 7. Tuose apeliaciniuose miestuose kas dveji metai bus renkama po 5 asmenis iš bajorų ir nebajorų, iš turinčių posesijas miestiečių, netgi iš magistrato narių iš tų pačių miestų arba iš kitų pagal suskirstymą miestų, kurie yra paskirti vieniems ar kitiems apeliaciniams teismams. O išrinktieji asmenys sudarys apeliacinį teismą, tačiau su sąlyga, kad išrinkti į apeliacinį teismą magistrato atstovai ir tarėjai, kol vykdys apeliacijų svarstymo pareigą, neturi posėdžiauti ir teisėjauti magistratų, iš kurių yra išrinkti, primae instantiae (pirmosios instancijos) teismuose. 8. Tie teismai pagal magistratų apeliacijas nagrinės bylas, kuriose bausmė viršija 300 auksinų arba 3 dienas kalėjimo ir kur ji nėra didesnė kaip 3000 auksinų ar 3 savaitės kalėjimo, ir tie nuosprendžiai bus galutiniai ir neapskundžiami. O visose bylose, kuriose bausmė viršija 3000 auksinų ir kur baudžiama daugiau kaip 3 savaitėmis kalėjimo, sutinkamai su šiais nuostatais norime, kad magistratų apeliacija primae instantiae būtų pateikta nebe miestų apeliaciniams teismams kaip lig šiol, bet mūsų kanclerių teismams tiek Karūnoje, tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. 9. Magistratai negalės svarstyti kriminalinių bylų, o persiųs jas tiesiai apeliaciniams teismams, turintiems galią kriminalines bylas svarstyti, su išlyga, kad nuosprendis nuteistam kriminalistui būtų įvykdytas, kažkuriam laikui jį įkalinant. O jeigu jis bus nuteistas kalėti iki gyvos galvos ar myriop, apeliacinis teismas kaltinamąsias išvadas ir nuosprendį turės persiųsti asesorių teismui. Jeigu asesorių teismas apeliacinio teismo priimtą kalėjimo iki gyvos galvos ar mirties nuosprendį kaltininkui pripažįsta teisingu, tik tada nuosprendis yra įvykdomas. Kanclerių teismams nagrinėti paliekame bylas dėl blogai vykdomų miesto pareigų ir dėl pajamų iš posesorių miestų bei visas kitas, numatytas Respublikos įstatymų. 10. Įspėjame, jog, sprendžiant vidaus tvarkos ir bendrųjų miesto pajamų reikalus, miestai bus pavaldūs Policijos komisijai. :Stanislavas Nalenčius Malachovskis, Karūnos Seimo didysis referendorius ir Karūnos provincijų konfederacijos maršalka. :Kazimieras kunigaikštis Sapiega, Lietuvos artilerijos generolas, LDK konfederacijos maršalka. :Symonas Kazimieras Šidlovskis, Žarnovo kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos provincijos senato manu propria (savo ranka). :Kazimieras Konstantinas Pliateris, Trakų generolas kaštelionas, deputatas konstitucijai iš LDK senato. :Valerijanas Stroinovskis, Bušo pakamorė, Voluinės atstovas, deputatas konstitucijai iš Mažosios Lenkijos. :Stanislavas Kostka Potockis, Liublino atstovas, deputatas konstitucijai iš Mažosios Lenkijos provincijos. :Janas Nepomukas Zboinskis, Dobrynės žemės atstovas, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos manu propria. :Jozefas Radzickis, pakamorė ir Zakrocimo žemės atstovas, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos manu propria. :Juozapas Zabiela, atstovas iš Žemaičių kunigaikštystės, deputatas konstitucijai. :Jackus Putkameris, Minsko vaivadijos atstovas, deputatas konstitucijai iš LDK provincijos. [[Kategorija:Teisė]] [[Kategorija:Lietuvos istorija]] 1636 2279 2007-01-29T20:32:23Z 62.80.224.237 Naujas puslapis: [[Kategorija:Klasifikavimas]] [[Kategorija:Klasifikavimas]]