Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.45.0-wmf.6 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk 0 2074 7582328 7554031 2025-06-21T20:43:14Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimimo dienos */ 7582328 wikitext text/x-wiki <!--- Šis straipsnis yra VikiProjekto Wikipedia:WikiProject_Dienos dalis (http://lt.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:WikiProject_Dienos). Darydami rimtesnius pakeitimus, nepamirškite žvilgtelti ir/ar pakeisti projekto aprašymą, kad išliktų nuoseklumas.--->{{DienaVirsus}}{{GegužėsKalendorius}}'''Gegužės 3''' yra 123-a metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 124-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 242 dienos. __FORCETOC__ == Informacija == === Šventės === * Šventieji apaštalai [[Apaštalas Pilypas|Pilypas]] ir [[Apaštalas Jokūbas jaunesnysis|Jokūbas]] * '''Saulės diena''' * '''Pasaulinė spaudos laisvės diena''' * [[Japonija]] – '''Konstitucijos diena''' * [[Lenkija]] – '''Konstitucijos diena''' === Vardadieniai === Aleksandras – Jokūbas – Juvenalis – Pilypas – Arvystas – Kantvydė – Dovydas == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1500]] – Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III paskelbė karą [[Lietuva]]i; * [[1660]] – Olyvoje pasirašyta [[Olivos taika|Amžinosios taikos sutartis]] su [[Švedija]], kuria Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Jonas Kazimieras Vaza|Jonas Kazimieras]] sutiko atsisakyti Švedijos karaliaus titulo, o Švedija sutiko grąžinti [[Abiejų Tautų Respublika|Lietuvai-Lenkijai]] [[Latgala|Latgalą]]. ATR taip pat atsisakė pretenzijų į likusią [[Livonija|Livonijos]] teritoriją. Pripažintas ir [[Rytprūsiai|Prūsijos hercogystės]] suverenitetas; * [[1791]] – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]] paskelbta [[Gegužės trečiosios Konstitucija|Gegužės 3-osios Konstitucija]], antroji pasaulyje rašytinė konstitucija (po [[Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucija|JAV Konstitucijos]]). Ja panaikinta [[veto]] teisė, o karaliaus sostas paskelbtas paveldimu; * [[1929]] – įsteigta Lietuvos turizmo sąjunga; * [[1945]] – masinis Lietuvos vokiečių trėmimas: vykdant LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro Juozo Bartašiūno ir LSSR valstybės saugumo liaudies komisaro Aleksandro Guzevičiaus 1944 m. gruodžio 16 d. direktyvą, į SSRS gilumą (Tadžikijos SSR) NKVD ir NKGB ištrėmė 908 vokiečių tautybės Lietuvos piliečius. === Gimimo dienos === * [[1620]] m. – [[Boguslavas Radvila]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (m. [[1669]] m.). * [[1746]] m. – [[Konstantinas Benislavskis]], mokyklinių dramų autorius, poetas (m. [[1780]] m.). * [[1871]] m. – [[Vincas Čepinskis]], [[Lietuva|lietuvių]] [[fizika]]s, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius, [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo seimo]] narys (m. [[1940]] m.). * [[1881]] m. – [[Jurgis Smolskis]] Smalstys, [[Knygnešiai|knygnešys]], dramaturgas, prozininkas, [[Revoliucija|revoliucinis]] [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[1919]] m.). * [[1889]] m. – [[Mikelis Hofmanas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas (m. [[1921]] m.). * [[1896]] m. – [[Aleksandras Piešina]], vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. [[1955]] m.). * '''[[1921]] m.''': ** [[Elena Vainienė]], Lenkijos lietuvių mokytoja. Įvertinta [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu]] (m. [[2003]] m.). ** [[Vaclovas Balčiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] (m. [[1996]] m.). * [[1922]] m. – [[Vytautas Rėkus]], Lenkijos lietuvių publicistas ir rašytojas. * [[1925]] m. – [[Rožė Jankevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] vertėja, redaktorė. * [[1927]] m. – [[Algis Mickis]], [[Lietuva|Lietuvos]] farmakologas, visuomenės veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys korespondentas (m. [[2006]] m.). * [[1930]] m. – [[Antanas Juodėnas]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1931]] m. – [[Algimantas Mačiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas (m. [[2024]] m.). * '''[[1934]] m.''': ** [[Metropolitas Chrizostomas]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]] bažnyčios vyskupas, [[Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija|Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos]] metropolitas (m. [[2025]] m.). ** [[Romualdas Murauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[boksas|boksininkas]], Melburno olimpinių žaidynių prizininkas (m. [[1979]] m.). * [[1937]] m. – [[Valentinas Čepkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[baritonas]]), pedagogas, rašytojas (m. [[1999]] m.). * [[1940]] m. – [[Janina Kaškauskienė-Rožytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * [[1943]] m. – [[Erika Mackelienė-Budovaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. * [[1944]] m. – [[Leonidas Jacinevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas (m. [[1995]] m.). * [[1946]] m. – [[Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofė, humanitarinių mokslų daktarė, [[Lietuvos televizija|Lietuvos televizijos]] diktorė (m. [[2008]] m.). * [[1950]] m. – [[Irena Nagulevičienė]], žurnalistė, [[Jonava|Jonavos]] laikraščio „[[Naujienos (Jonava)|Naujienų]]“ vyr. redaktorės pavaduotoja, Jonavos rajono visuomenės, politikos ir kultūros veikėja, poetė. * [[1952]] m. – [[Rimantas Norbutas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1954]] m. – [[Emilija Kriščiūnaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[1956]] m.''': ** [[Gintaras Damalakas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Joniškio rajono savivaldybė|Joniškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vidas Cikana]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, tautodailininkas, [[Šakių rajonas|Šakių raj]]. politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1958]] m.''': ** [[Gediminas Jakavonis]], ekonomistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Kanopa]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1960]] m. – [[Stanislovas Ivanauskas]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Plungės rajono savivaldybė|Plungės rajono]] politinis veikėjas. * [[1962]] m. – [[Algirdas Reipas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1963]] m. – [[Rimantas Martinkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1967]] m. – [[Egidijus Mensevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1969]] m. – [[Valdemaras Ramšas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Telšių rajono savivaldybė|Telšių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1970]] m. – [[Edmundas Baracevičius]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1983]] m. – [[Justas Pankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilnius|Vilniaus]] miesto politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1989]] m. – [[Šarūnas Jurevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. * [[1996]] m. – [[Domantas Sabonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Krepšinis|krepšininkas]]. === Mirtys === * [[1864]] m. – [[Stanislovas Batys Gorskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[botanika]]s, farmakognostas, entomologas (g. [[1802]] m.). * [[1939]] m. – [[Kazimieras Daukša]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, spaudos platintojas (g. [[1866]] m.). * [[1946]] m. – [[Aleksandras Hagentornas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, medicinos daktaras (g. [[1872]] m.). * [[1970]] m. – [[Antanas Krausas]], pedagogas, [[gamta|gamtininkas]], visuomenės veikėjas (g. [[1905]] m.). * '''[[1976]] m.''': ** [[Teofilis Mončiunskas]], [[LSSR]] ir [[LKP]] veikėjas (g. [[1903]] m.). ** [[Valentinas Adamkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[tenoras]]), muzikos pedagogas (g. [[1925]] m.). * [[1985]] m. – [[Stasys Raštikis|Raštikis Stasys]], [[Lietuvos kariuomenė]]s vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras (g. [[1896]] m.). * [[1992]] m. – [[Vytautas Gabriūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas (g. [[1930]] m.). * '''[[2019]] m.''': ** [[Vytautas Ciplijauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tapytojas, pedagogas (g. [[1927]] m.). ** [[Bronius Makštutis]], inžinierius [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiauliai|Šiaulių]] miesto visuomenės veikėjas (g. [[1929]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1494]] – [[Kristupas Kolumbas|Kolumbas]] atplaukė į [[Jamaika|Jamaiką]] ir pavadino ją Šventuoju Jokūbu; * [[1616]] – [[Prancūzija|Prancūzijoje]] baigėsi antrasis pilietinis karas; * [[1815]] – [[Vienos kongresas|Vienos kongrese]] [[Rusijos imperija|Rusija]], [[Prūsijos karalystė|Prūsija]] ir [[Austrijos imperija|Austrija]] sudarė sutartis, kuriomis pasidalino [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]]. Iš dalies jos žemių sudaryta Rusijos imperijai priklausanti [[Lenkijos karalystė]], iš kitų – Prūsijai priklausanti [[Poznanės didžioji kunigaikštystė]]; * [[1830]] – [[JK|Didžiojoje Britanijoje]], Kento grafystėje, ėmė reguliariai kursuoti pirmasis pasaulyje keleivinis traukinys (1,6 km ruože); * [[1921]] – [[JK]] padalino [[Airijos sala|Airijos salą]] 1920 m. Airijos aktu. Prieš salos padalinimą sala ilgus šimtmečius buvo valdoma kaip vientisas politinis vienetas; * [[2018]] – išsiskirstė ginkluota [[terorizmas|teroristinė]] [[baskai|baskų]] organizacija [[ETA]]. === Gimimo dienos === * [[1469]] m. – [[Niccolò Machiavelli]], [[Italija|Italijos]] politinis veikėjas, istorikas, filosofas ir rašytojas (m. [[1527]] m.). * [[1874]] m. – [[Vladimiras Fiodorovas]], [[šaunamasis ginklas|šaunamųjų ginklų]] konstruktorius, techninės-inžinerinės tarnybos [[generolas leitenantas]] (m. [[1966]] m.). * [[1898]] m. – [[Golda Meir]], Izraelio diplomatė, valstybės veikėja; 4-toji [[Izraelis|Izraelio]] [[ministras pirmininkas|ministrė pirmininkė]] (m. [[1978]] m.). * [[1901]] m. – [[Nikolajus Ignatovas]], sovietinis partinis ir valstybės veikėjas (m. [[1966]] m.). * [[1902]] m. – [[Alfred Kastler|Alfredas Kastleras]], prancūzų fizikas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (m. [[1984]] m.). * [[1912]] m. – [[Virgil Keel Fox]], amerikiečių vargonininkas (m. [[1980]] m.). * [[1919]] m. – [[Ježis Antonievičius]], žymus [[lenkai|lenkų]] mokslininkas – [[Baltai|baltų]] [[archeologas]] (m. [[1970]] m.). * [[1933]] m. – [[James Brown|Džeimsas Džozefas Braunas]], kartais vadinamas [[Soul]] muzikos krikštatėviu (m. [[2006]] m.). * [[1941]] m. – [[Jochen Dietrich Range|Jochenas Dytrichas Rangė]], [[Vokietija|vokiečių]] [[Kalbotyra|kalbininkas]], vertėjas (m. [[2025]] m.). * [[1960]] m. – [[Jaron Lanier]], virtualios realybės kūrėjas. 9-o dešimtmečio pradžioje išpopuliarino terminą Virtuali Realybė (VR). * [[1961]] m. – [[Leyla Zana]], [[Kurdai|kurdų]] politikė, žmogaus teisių gynėja. * [[1967]] m. – [[André Olbrich|Hans Jürgen Kürsch]], [[Vokietija|Vokietijos]] muzikantas, geriausiai žinomas kaip [[progresyvusis metalas|progresyviojo]] [[power metal]]o muzikos grupės [[Blind Guardian]] gitaristas. Kartu su vokalistu [[Hansi Kürsch]], jis taip pat yra grupės įkūrėjas ir pagrindinis dainų rašytojas. * [[1977]] m. – [[Noel Valladares|Noelis Eduardas Valjadaresas Bonilija]], [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. * [[1984]] m. – [[Darrel Mitchell]], yra amerikietis krepšininkas, buvęs Vilniaus „[[Vilniaus Lietuvos Rytas|Lietuvos Ryto]]“ komandos žaidėjas. ===== Neaprašyti ===== {{Neaprašytos asmenybės}} * [[1930]] m. – [[Helmutas Kolis]], Vokietijos politikas; * [[1977]] m. – [[Tyronn Lue]], amerikiečių krepšininkas. === Mirtys === * [[1270]] m. – [[Bela IV]], [[1235]]–[[1270]] m. [[Vengrijos karalius]] (g. [[1206]] m.). * [[1330]] m. – [[Aleksijus II Megas Komninas]], [[Komninų dinastija|Komninų dinastijos]] devintasis Trapezundo imperatorius, valdė [[1297]]–[[1330]] m.<ref>[http://fmg.ac/Projects/MedLands/TREBIZOND.htm#_Toc221581551 Aleksijus II Megas Komninas]</ref> (g. [[1283]] m.). * [[1481]] m. – [[Mehmedas II]], [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] sultonas nuo [[1444]] iki [[1446]] ir vėl nuo [[1451]] iki [[1481]] (g. [[1432]] m.). * [[1758]] m. – [[Benediktas XIV]], [[popiežius]] nuo [[1740]] m. [[rugpjūčio 17]] d. iki mirties (g. [[1675]] m.). * [[1856]] m. – [[Adolfas Adamas|Adolfas Šarlis Adamas]], [[prancūzai|prancūzų]] kompozitorius, [[Prancūzijos institutas|Prancūzijos instituto]] narys (g. [[1803]] m.). * [[1907]] m. – [[Hermann Tietz (Hertie)|Hermann Tietz''', '''Hermanas Tytcas]], Vokietijos žydų kilmės verslininkas. (g. [[1837]] m.). * [[1942]] m. – [[Thorvald Stauning|Torvaldas Stauningas]], [[Danija|Danijos]] [[profsąjungos|profsąjungų]] ir [[Politika|politinis]] veikėjas (g. [[1873]] m.). * [[1987]] m. – [[Dalida]]-Yolanda Cristina Gigliotti, italų kilmės dainininkė (g. [[1933]] m.). * [[1992]] m. – [[Aleksandra Briedė]], [[latviai|latvių]] skulptorė (g. [[1901]] m.). * [[2022]] m. – [[Stanislavas Šuškevičius]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] politikas ir mokslininkas. Nuo [[1991]] m. [[rugsėjo 28]] d. iki [[1994]] m. [[sausio 26]] d. buvo pirmasis nepriklausomos Baltarusijos [[valstybės vadovas]] ([[Aukščiausioji Taryba|Aukščiausiosios Tarybos]] bei Parlamento sekretorius) po [[TSRS]] iširimo (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.reuters.com/world/ex-belarus-leader-shushkevich-man-who-sacked-gorbachev-dies-87-2022-05-04/ Ex-Belarus leader Shushkevich, the man who sacked Gorbachev, dies at 87]. Reuters. 2022-05-04. Nuoroda tikrinta 2022-05-04.</ref> {{DienaApacia}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commons|Category:3 May|no=T}} [[Kategorija:Gegužė]] pg31ufd07xb9bnre5c2kscqugwmwu79 0 2102 7582330 7540873 2025-06-21T20:44:35Z Normantas Bataitis 145195 /* Mirtys */ 7582330 wikitext text/x-wiki <!--- Šis straipsnis yra VikiProjekto Wikipedia:WikiProject_Dienos dalis (http://lt.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:WikiProject_Dienos). Darydami rimtesnius pakeitimus, nepamirškite žvilgtelti ir/ar pakeisti projekto aprašymą, kad išliktų nuoseklumas.--->{{DienaVirsus}}{{BirželioKalendorius}}'''Birželio 21''' yra 172-a metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 173-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 193 dienos. == Informacija == === Šventės === * '''Vasaros [[saulėgrįža]]''' (''Solsticija''). === Vardadieniai === Alicija – Aloyza – Aloyzas – Galmina – Galminas – Galminė – Iliuminata – Irtuona – Vasarė == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[2000]] – prie [[Meksika|Meksikos]] krantų siaučiant [[uraganas|uraganui]], dingo [[Lietuva|Lietuvos]] motorlaivis „Linkuva“ ir 18 žmonių įgula. === Gimimo dienos === * [[1821]] m. – [[Antanas Martynaitis]]-Marcinskas, [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[kanauninkas]] (m. [[1880]] m.). * [[1841]] m. – [[Gasparas Cirtautas|Gasparas Feliksas Cirtautas]], [[Žemaitija|Žemaičių]] [[vyskupas]], (m. [[1913]] m.). * [[1869]] m. – [[Juozas Rimydis]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1960]] m.). * [[1872]] m. – [[Aleksandras Hagentornas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, medicinos daktaras (m. [[1946]] m.). * [[1906]] m. – [[Mykolas Gudėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, [[Vilniaus kraštas|Rytų Lietuvos]] visuomenės veikėjas (m. [[1956]] m.). * [[1928]] m. – [[Genovaitė Jasiulienė]]-Kęstutytė, [[Lietuva|Lietuvos]] dailėtyrininkė, muziejininkė. * [[1929]] m. – [[Jurijus Bluvšteinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kriminologas, [[Lietuvos policijos akademija|LPA]] profesorius, habilituotas socialinių mokslų ([[teisė]]s) daktaras (m. [[1995]] m.). * [[1936]] m. – [[Aleksandras Edmundas Žemaitaitis]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] sporto, ūkio ir politinis veikėjas (m. [[2000]] m.). * [[1938]] m. – [[Antanas Glemža (1938)|Antanas Glemža]], [[Lietuva|Lietuvos]] biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * [[1940]] m. – [[Leonas Pranulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius (m. [[2008]] m.). * [[1942]] m. – [[Alvydas Petras Dumbliauskas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1948]] m. – [[Juzef Ziminski]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šalčininkų rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1950]] m. – [[Nijolė Vanagienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1954]] m. – [[Arvydas Martinkėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Palangos savivaldybė|Palangos]] mokslo, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1956]] m.''': ** [[Regina Grigaravičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Violeta Briaukienė-Gražulytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[1959]] m.''': ** [[Jonas Skendelis]], žurnalistas, [[informatika]]s, kompiuterinių programų kūrėjas, [[Vartiklis (leidinys)|„Vartiklio“]] (vieno pirmųjų elektroninių leidinių Lietuvoje) autorius, leidėjas. ** [[Ramūnas Abukevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorius, režisierius. * 1960 m.: Algirdas Meškauskas – televizijos diktorius, ryšių su visuomene specialistas, poetas, knygų leidėjas, Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas. * '''[[1962]] m.''': ** [[Erika Burneckienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinė veikėja. ** [[Idalija Šukevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. visuomenės veikėja. * '''[[1963]] m.''': ** [[Jonas Alekna (1963)|Jonas Alekna]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Virgilijus Aloyzas Milaknis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1969]] m. – [[Natalija Murnikovienė]]-Duchovič, [[Lietuva|Lietuvos]] sportininkė [[kultūrizmas|kultūristė]]. [[1995]] m. pirmoji Lietuvoje tapo Tarptautinės kultūristų federacijos (IFBB) profesionale. * [[1970]] m. – [[Paulius Malžinskas]], buvęs futbolininkas, dabar [[Lietuva|Lietuvos]] futbolo teisėjas, nuo 2001 m. buvo skiriamas FIFA arbitru ir kurį laiką buvo vienintelis tarptautinės kategorijos aikštės teisėjas iš Lietuvos. 2005 m. prie jo prisijungė Audrius Žuta, o 2008 m. pastarąjį pakeitė Gediminas Mažeika. 2010 metų sezonui Paulių Malžinską FIFA aikštės teisėjų kategorijoje pakeitė Nerijus Dunauskas. * [[1973]] m. – [[Marius Jovaiša]], [[verslininkas]] ([[reklama]], [[rinkodara]], [[fotografija]], [[leidyba]]), keliautojas, fotografas, dokumentinių filmų autorius, reklamos organizacijų savivaldos veikėjas, išgarsėjęs albumu „[[Neregėta Lietuva]]” parodas ir pristatymus. * [[1975]] m. – [[Živilė Pinskuvienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Širvintų rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * [[1981]] m. – [[Brandon Flowers]], amerikiečių synth rock grupės [[The Killers]] vokalistas ir klavišininkas. * [[1990]] m. – [[Ričardas Berankis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[tenisas|tenisininkas]], šiuo metu [[Teniso Profesionalų Asociacija|ATP]] reitinge užimantis 119 vietą. Jis yra pasaulio čempionas iki 14 metų amžiaus. Taip pat ir [[2007]] m., [[US Open]] jaunių varžybų nugalėtojas. === Mirtys === * [[1650]] m. – [[Stanislovas Kristupas Naruševičius]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] diplomatas, valstybės veikėjas (g. [[1610]] m.). * [[1668]] m. – [[Aleksandras Kristupas Naruševičius]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] diplomatas, valstybės veikėjas (g. [[1616]] m.). * [[1870]] m. – [[Fulgencijus Rimgaila]], žemaičių dailininkas ir architektas (g. [[1805]] m.). * [[1887]] m. – [[Vladislovas Konstantinas Tiškevičius Logoiskis]], Lietuvos [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (g. [[1809]] m.). * [[1931]] m. – [[Juozas Šmulkštys|Juozas Šmukštys]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[knygnešys]] (g. [[1866]] m.). * [[1941]] m. – [[Jonas Totoraitis]], Lietuvos kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas (g. [[1872]] m.). * [[1992]] m. – [[Vytautas Kurklinskas]], choro dirigentas, pedagogas, vargonininkas (g. [[1922]] m.). * [[2001]] m. – [[Bronius Kalinauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1908]] m.). * [[2007]] m. – [[Vytautas Šaulys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1950]] m.). * '''[[2023]] m.''': ** [[Giedrius Baranauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas, žurnalistas (g. [[1968]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2310201?type=deceased Giedrius Baranauskas]. cemety. Nuoroda tikrinta 2023-10-11.</ref> ** [[Vytautas Šustauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, politikas (g. [[1945]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2017789/mire-buves-kauno-meras-vytautas-sustauskas|title=Mirė buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas|date=2023-06-21|access-date=2023-06-21|website=lrt.lt|publisher=[[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija]]}}</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[217 m. pr. m. e.|217]] m. pr. m. e. – [[Pūnų karai|Antrasis Punų karas]]: mūšis prie [[Trazimenas|Trasimeno ežero]]: [[Romos respublika|Romos respublikos]] kariuomenė pralaimėjo [[Senovės Kartagina|Kartaginos]] kariuomenei. * [[1788]] – [[Naujasis Hampšyras|Naujojo Hampšyro]] valstija priimta į [[JAV]] sąjungą; * [[1895]] – [[Vokietija|Vokietijoje]] oficialiai atidarytas [[Kaizerio Vilhelmo kanalas]] ({{de|Kaiser-Wilhelm-Kanal}}, tarptautinis pavadinimas [[Kylio kanalas]]), sujungęs [[Baltijos jūra|Baltijos]] ir [[Šiaurės jūra|Šiaurės]] jūras; atidarymo metu filmuoti vaizdai laikomi seniausiu filmu apie Vokietiją („Opening of the Kiel Canal“, 18 sek. trukmės); * [[1940]] – [[Prancūzija]] kapituliavo prieš fašistinę [[Vokietija|Vokietiją]], pasirašydama [[Kompjenas|Kompjeno]] sutartį; * [[1948]] – [[Manchester Small-Scale Experimental Machine]] įvykdė pirmąją [[programa (kompiuterio)|programą]], buvusią elektroninėje [[atmintis (kompiuteris)|atmintyje]]. === Gimimo dienos === * [[1903]] m. – [[Albert Hirschfeld|Albertas Hiršfeldas]], karikatūristas, kurio grakštūs piešiniai pasirodydavo dienraščio „New York Times“ puslapiuose 7 dešimtis metų<ref>[[:en:Al Hirschfeld|Albertas Hiršfeldas]].</ref> (m. [[2003]] m.). * [[1905]] m. – [[Jean-Paul Sartre|Žanas Polis Sartras]], prancūzų rašytojas, publicistas, dramaturgas. Vienas iš žymiausių XX amžiaus [[Egzistencializmas|egzistencialistų]]. [[1964]] metais Sartras atsisakė jam skirtos [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūrinės premijos]] (m. [[1980]] m.). * [[1910]] m. – [[Jean Anouilh|Žanas Anujis]], [[Prancūzija|prancūzų]] [[dramaturgija|dramaturgas]], rašęs [[absurdo drama]]s (m. [[1987]] m.). * [[1914]] m. – [[William Spencer Vickrey]], [[1996 m. Nobelio premijos laureatai|1996]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}} (m. [[1996]] m.). * [[1935]] m. – [[Françoise Sagan]], prancūzų rašytoja ir dramaturgė. Jos slapyvardis paimtas iš M. Prusto romano veikėjos princesės de Sagan. 1985 m. apdovanota [[Monakas|Monako]] kunigaikščio premija už indėlį į literatūrą (m. [[2004]] m.). * [[1937]] m. – [[Nikolajus Goluško|Nikolajus Michailovičius Goluško]], [[TSRS]] [[KGB]] darbuotojas, vadovavo Rusijos Federacijos saugumo ministerijai (''Министерство безопастности Российской Федерации'') ir Federalinei kontržvalgybos tarnybai (''Федеральная служба контрразведки''), TSRS Aukščiausiosios tarybos deputatas, vėliau TSRS Liaudies deputatas. [[Tarybų Sąjungos komunistų partija|Komunistų partijos]] narys, turi karinį [[Generolas|generolo pulkininko]] laipsnį. * [[1939]] m. – [[Rubenas Beriosas]] Martinesas, Puerto Riko politinis veikėjas, teisėtyrininkas tarptautininkas, teisės profesorius. * [[1945]] m. – [[Adam Zagajewski|Adamas Zagajevskis]], [[Lenkija|lenkų]] poetas, rašytojas (m. [[2021]] m.). * [[1951]] m. – [[Mary McAleese|Merė Makelis]], aštuntoji, dabartinė [[Airija|Airijos]] prezidentė. * [[1953]] m. – [[Benazir Bhutto]], [[Pakistanas|Pakistano]] politikė, ministrė pirmininkė (m. [[2007]] m.). * [[1955]] m. – [[Michel Platini|Michel François Platini]], futbolininkas, treneris, dabartinis [[UEFA]] prezidentas. Su [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos rinktine]] laimėjo [[VII Europos futbolo čempionatas|1984 m. Europos futbolo čempionatą]]. Buvo išrinktas geriausiu žaidėju, bei pelnė daugiausia įvarčių. Jis dalyvavo [[XI pasaulio futbolo čempionatas|1978 m.]], [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982 m.]], [[XIII pasaulio futbolo čempionatas|1986 m.]] [[Pasaulio futbolo čempionatas|Pasaulio futbolo čempionatuose]]. * [[1973]] m. – [[Vytas Rimkus]], lietuvių kilmės [[Latvija|Latvijos]] futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. [[FK Ekranas|Panevėžio „Ekrano“]] klubo žaidėjas. * [[1978]] m. – [[Loren Woods]], [[JAV]] krepšininkas šiuo metu žaidžiantis Irane, Teherano „Mehram“ komandoje. * [[1980]] m. – [[Federico Kammerichs|Guillermo Federico Kammerichs]], [[Argentina|Argentinos]] krepšininkas, žaidžiantis krašto puolėjo pozicijoje. * [[1982]] m. – [[Princas Viljamas|Kembridžo kunigaikštis Viljamas]], vyriausas karaliaus [[Karolis III (Britanija)|Karolio III]] ir [[Princesė Diana|Princesės Dianos]] sūnus, [[Elžbieta II|Elžbietos II]] ir [[Princas Filipas|Princo Filipo]] anūkas. Jis pirmasis eilėje į [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] ir 15 užjūrio teritorijų sostą. * [[1989]] m. – [[Abubaker Kaki Khamis]], [[Sudanas|Sudano]] lengvaatletis (m. [[2025]] m.). === Mirtys === * [[1527]] m. – [[Niccolò Machiavelli]], [[Italija|Italijos]] politinis veikėjas, istorikas, filosofas ir rašytojas (g. [[1469]] m.). * [[1582]] m. – [[Oda Nobunaga]], svarbus [[Sengoku laikotarpis|Sengoku laikotarpio]] [[Japonijos istorija|Japonijos istorijoje]] [[daimis]]. Jis buvo antrasis [[Oda Nobuhide]], [[šugo]] (karinio valdytojo), turėjusio žemių [[Ovario žemė|Ovario provincijoje]], sūnus<ref name="samurai">[http://wiki.samurai-archives.com/index.php?title=Oda_Nobunaga Oda Nobunaga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120225114151/http://wiki.samurai-archives.com/index.php?title=Oda_Nobunaga |date=2012-02-25 }}. Samurai Wiki. Accessed September 15, 2007.</ref><ref name="Jansen">Jansen, Marius. (2000). ''The Making of Modern Japan, '' p. 11.</ref>. Nobunaga per nuolatinius karus nugalėjo trečdalį Japonijos daimių iki mirties 1582 m. Jo įpėdinis [[Tojotomi Hidejoši]], Odos ištikimas rėmėjas, tapo pirmuoju žmogumi užkariavusiu Japoniją ir ją valdžiusiu nuo [[Ōnin karas|Ōnin karo]] laikų (g. [[1534]] m.). * [[1891]] m. – [[Ivanas Andrejevskis]], rusų teisės istorikas, teisininkas (g. [[1831]] m.). * [[1908]] m. – [[Nikolajus Rimskis-Korsakovas|Nikolajus Andrejevičius Rimskis-Korsakovas]], rusų kompozitorius, rusų nacionalinės kompozitorių mokyklos tradicijų kūrėjas, jūrų karininkas, vadovavo škiperiui, rašė simfonijas, kolekcionavo jūrų mazgus, jį mėgo mokiniai (pasaka+muzika= Nikolajus Rimskis Korsakovas) (g. [[1844]] m.). * [[1925]] m. – [[Jan Hendrik Leopold|Janas Hendrikas Leopoldas]], [[olandai|olandų]] poetas simbolistas (g. [[1865]] m.). * [[1970]] m. – [[Achmedas Sukarno]], [[Indonezija|Indonezijos]] politinis veikėjas, šalies prezidentas [[1945]]–[[1967]] m. (g. [[1901]] m.). * [[1980]] m. – [[Bert Kaempfert]], vokiečių orkestro pagrindinis atlikėjas, dainų rašytojas (g. [[1923]] m.). * [[1985]] m. – [[Tagė Erlanderis]], [[Filosofija|filosofas]], [[Švedija|Švedijos]] politinis veikėjas (g. [[1901]] m.). * [[2025]] m. – [[Jochen Dietrich Range|Jochenas Dytrichas Rangė]], [[Vokietija|vokiečių]] [[Kalbotyra|kalbininkas]], vertėjas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web|title=Mirė žymus kalbininkas Jochenas Dietrichas Range: puoselėjo lietuvių kalbą, paliko gilų pėdsaką kultūroje|url=https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/mire-zymus-kalbininkas-jochenas-dytrichas-range-puoselejo-lietuviu-kalba-paliko-gilu-pedsaka-kulturoje-285-2474930|date=2025-06-21|website=15min.lt|accessdate=2025-06-21}}</ref> {{DienaApacia}} == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:21 June|no=T}} [[Kategorija:Birželis]] ksffnvfdq6ci9y0rxi1b144azvm9xwq 0 5250 7582326 7527094 2025-06-21T20:42:33Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimtadieniai */ 7582326 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1941| | }} '''1941''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === '''[[Sausis]]''' * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Maskva|Maskvoje]] pasirašytas [[TSRS]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] vyriausybių susitarimas dėl Vokietijos piliečių bei vokiečių tautybės asmenų perkėlimo iš Lietuvos SSR į Vokietiją, o Lietuvos piliečių bei lietuvių, rusų ir baltarusių tautybės asmenų – iš Vokietijos į Lietuvą; * '''[[Sausio 12]]''' d. – vyko pirmieji rinkimai į [[TSRS]] Aukščiausiąją Tarybą; * '''[[Sausio 16]]''' d. – įkurta [[Lietuvos TSR]] mokslų akademija. '''[[Vasaris]]''' * '''[[Vasario 16]]''' d. – iš apyvartos buvo išimti visi Lietuvos pašto ženklai, vokai, atvirukai ir įvesti SSRS pašto tarifai; * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“]] surengė pirmąjį koncertą. Pirmasis meno vadovas – [[kompozitorius]] ir dirigentas [[Jonas Švedas]]. '''[[Kovas]]''' * '''[[Kovo 15]]''' d.: ** Išimti iš apyvartos lietuviški pašto ženklai; ** [[Panevėžio dramos teatras|Panevėžio dramos teatre]] suvaidintas pirmasis spektaklis – rusų dramaturgo Nikolajaus Pogodino pjesė „Sidabrinis slėnys“, režisuotas [[Juozas Miltinis|Juozo Miltinio]]; * '''[[Kovo 25]]''' d. – okupantai išėmė iš apyvartos Lietuvos piniginį vienetą – [[Litas|litą]]. '''[[Birželis]]''' * '''[[Birželio 14]]''' d. – pradėti [[Birželio trėmimai|masiniai Lietuvos žmonių trėmimai]] į [[Sibiras|Sibirą]]; * '''[[Birželio 23]]''' d.: ** [[Birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] diena – per [[Kaunas|Kauno]] radiofoną paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas ir Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis; ** [[Naciai]] sudegino [[Ablinga|Ablingos]] kaimą ir sušaudė 35 ablingiškius bei 7 gretimo [[Žvaginiai|Žvaginių]] kaimo gyventojus; * '''[[Birželio 25]]''' d. – bolševikai [[Rainiai|Rainių]] miškelyje nukankino 73 politinius kalinius; * '''[[Birželio 26]]''' d.: ** Bolševikai [[Pravieniškės|Pravieniškių]] privečiamujų darbų stovykloje sušaudė 260 kalinių; ** Panevėžyje prie [[Panevėžio cukraus fabrikas|cukraus fabriko]] sušaudyti 18 darbininkų, o [[NKVD]] nuovados rūsyje itin žiauriai nukankinti [[Panevėžio apskrities ligoninė]]s gydytojai [[Antanas Gudonis]], [[Stanislovas Mačiulis]], [[Juozas Žemgulys]] ir medicinos seselė [[Zinaida Kanevičienė]]. '''[[Liepa]]''' * '''[[Liepos 28]]''' d. – [[Ostlandas|Ostlando]] reicho komisaras H. Lohse oficialiai paskelbė, kad įvedama vokiečių civilinė valdžia ''(Ziwilverwaltung)''. Lietuvą pradėjo valdyti generalinis komisaras A. von Rentelnas. '''[[Rugpjūtis]]''' * '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – vokiečiai nutraukė Lietuvos Laikinosios vyriausybės veiklą, palikdami tik vietos lietuvių savivaldos organus. '''[[Rugsėjis]]''' * '''[[Rugsėjo 26]]''' d. – generalinio komisaro A. von Rentelno įsakymu uždarytas [[Lietuvių aktyvistų frontas]], jo turtas konfiskuotas. '''[[Gruodis]]''' * '''[[Gruodžio 18]]''' d. – [[TSRS]] valstybės gynimo komitetas priėmė nutarimą organizuoti Raudonosios armijos 16-ąją lietuviškąją šaulių diviziją. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Arūnas Gasparaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV]] gydytojas radiologas. ** [[Benas Šimkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2023]] m.). ** [[Petras Bražėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Sausio 2]]''' d.: ** [[Feliksas Žalnierius]], [[Utenos rajonas|Utenos rajono]] politinis veikėjas. ** [[Rolandas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Romas Pakalnis]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas ekologas, aplinkosaugininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. [[2020]] m.). * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Juozas Imbrasas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Stanislava Jareckaitė]], choro dirigentė, pedagogė, socialinių mokslų (edukologijos) daktarė. * '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Valentinas Kadūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, geochemikas, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Sausio 17]]''' d.: ** [[Elegijus Bukaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistas, baletmeisteris choreografas (m. [[2020]] m.). ** [[Kostas Andrijauskas]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rietavo savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2007]] m.). * '''[[Sausio 18]]''' d.: ** [[Algimantas Mišeikis]], choro dirigentas ir pedagogas. ** [[Vytautas Marcinkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas inžinierius, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Alicija Dranenkienė]]-Storpirštytė, Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Gediminas Paviržis]], inžinierius kelininkas, [[Lietuva|Lietuvos]], [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto]] ir [[Vilniaus rajono savivaldybė|rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2022]] m.). * '''[[Sausio 24]]''' d. – [[Leonas Meilus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Romansas Dragūnavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 2]]''' d.: ** [[Julija Juodienė-Čereškaitė]], muzikos mokytoja, kanklininkė, chorvedė. ** [[Romualdas Gailys]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Balys Dainys]], [[Lietuva|Lietuvos]] chirurgas, nefrologas, urologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Vasario 5]]''' d. – [[Jonas Kievišas]], muzikos pedagogas, socialinių (edukologijos) mokslų daktaras, choro dirigentas. * '''[[Vasario 6]]''' d. – [[Kazimieras Vytis Atkočiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 9]]''' d. – [[Česlava Pimpienė-Žemaitytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė, [[Visaginas|Visagino]] [[kultūra|kultūros]], [[švietimas|švietimo]], [[politika|politinė]] bei visuomenės veikėja. * '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Stasė Jadvyga Kličienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Stasys Girdzijauskas|Stasys Albinas Girdzijauskas]], [[VUKHF|VU Kauno humanitarinio fakulteto]] profesorius. * '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Rimantas Matulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinis veikėjas, istorikas. * '''[[Vasario 20]]''' d. – [[Raimondas Minderis]], [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistas, pedagogas (m. [[2022]] m.). * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Povilas Varanauskas]], [[Technologija|technikos]] mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos alstybės atstatymo signataras. Lietuvos Valstybinės premijos laureatas ([[1974]] m.). * '''[[Vasario 24]]''' d. – [[Antanas Masionis]], [[lietuviai|lietuvių]] poetas, [[literatūra|literatūros]] kritikas (m. [[1974]] m.). * '''[[Vasario 25]]''' d.: ** [[Jonas Lamauskas]], muzikas, dirigentas, pedagogas, visuomenės veikėjas, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] Garbės pilietis. ** [[Vladas Sederevičius]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 27]]''' d. – [[Danguolė Žalakienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Joniškio rajono savivaldybė|Joniškio rajono]] kultūros ir politinė veikėja. * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Teodoras Šimkevičius]], inžinierius, pedagogas, technikos mokslų daktaras, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Jonas Macijauskas (1941)|Jonas Macijauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] muzikas, [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]]. politinis ir visuomenės veikėjas, fotografas, kolekcininkas (m. [[1997]] m.). * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Juozas Sigitas Paransevičius]], pedagogas ir [[Lenkijos lietuvių bendruomenė|Lenkijos lietuvių visuomenės]] veikėjas. * '''[[Kovo 6]]''' d. – [[Petras Januška]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Kovo 9]]''' d.: ** [[Alfredas Kleinaitis]], [[JAV]] [[futbolas|futbolininkas]], tarptautinės kategorijos futbolo teisėjas, lietuvių išeivijos sporto veikėjas. ** [[Stasys Vaitekūnas]], [[geografija|geografas]], profesorius, habilituotas daktaras. * '''[[Kovo 11]]''' d. – [[Gediminas Kazys Čepulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas [[Virusologija|virusologas]] [[Imunologija|imunologas]], habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2003]] m.). * '''[[Kovo 13]]''' d. – [[Juozas Isoda]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Marijampolės savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Kovo 16]]''' d.: ** [[Irena Čižauskienė]], [[ekonomika|ekonomistė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilutės rajono savivaldybė|Šilutės rajono]] visuomenės bei politinė veikėja. ** [[Juozas Juvencijus Mačys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, fizinių mokslų daktaras. ** [[Stasys Karla]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras, vienas iš [[puslaidininkis|puslaidininkių]] fizikos Lietuvoje plėtotojų. * '''[[Kovo 20]]''' d. – [[Benediktas Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agrochemikas ir dirvožemininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] tekstilininkė, viena smulkiosios tekstilės pradininkių Lietuvoje. * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Bronius Bružas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas vitražistas. * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Livija Kudarauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Tatjana Majorova]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė. '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d.: ** [[Eduardas Enrikas Jančauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[ekonomistas]], [[sociologas]], habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Valeras Plioplys]], [[Lietuva|Lietuvos]], [[Marijampolė]]s rajono ir [[Kazlų Rūdos savivaldybė|Kazlų Rūdos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Balandžio 3]]''' d. – [[Kazys Kasperavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, skulptorius, pedagogas. * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Leonardas Andriuškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius, režisierius, dramaturgas, poetas. * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Helmutas Arnašius]], [[Lietuva|lietuvių]] ir vokiečių filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 10]]''' d. – [[Pranas Aleknavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] žemėtvarkos inžinierius (m. [[2021]] m.). * '''[[Balandžio 12]]''' d. – [[Albinas Bagdonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Psichologija|psichologas]], [[Sociologija|sociologas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[Balandžio 13]]''' d. – [[Jonas Čičinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 15]]''' d.: ** [[Antanas Milinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir politinis veikėjas. ** [[Jurgis Algirdas Juozulynas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Romualdas Mišeikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Balandžio 17]]''' d.: ** [[Lilija Kudirkienė (1941)|Lilija Stanislova Kudirkienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] tekstologė, vertėja, tautosakininkė, humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Viktoras Justickis]], [[Lietuva|Lietuvos]] sociologas, teisininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, kriminologas, sociologas, teisės psichologas. * '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Genovaitė Puzinienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Balandžio 22]]''' d.: ** [[Algimantas Švėgžda]], lietuvių tapytojas, grafikas (m. [[1996]] m.). ** [[Benediktas Čėsna]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[energetika]]s, šiluminės energetikos specialistas, technologijos mokslų daktaras, profesorius. ** [[Stanislavas Peško]], inžinierius, [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] deputatas. * '''[[Balandžio 23]]''' d.: ** [[Donatas Jokūbonis]], choro dirigentas ir pedagogas. ** [[Jonas Kaupys]], [[Lietuva|Lietuvos]] restauratorius (m. [[2000]] m.). ** [[Petras Karla]], statybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir Zarasų raj. politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Zinaida Gerasina]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Balandžio 24]]''' d. – [[Algimantas Sėjūnas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. * '''[[Balandžio 25]]''' d.: ** [[Juozas Iešmantavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Romualdas Jacinkevičius]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[1990]] m.). * '''[[Balandžio 28]]''' d.: ** [[Algirdas Jurgaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. ** [[Evaldas Purlys]], dailininkas architektas. * '''[[Balandžio 29]]''' d. – [[Irena Balčiūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja [[stomatologija|stomatologė]], [[antropologija|antropologė]], habilituota biomedicinos mokslų daktarė. '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 1]]''' d.: ** [[Algimantas Rudis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Joniškio rajono savivaldybė|Joniškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vladas Žalnerauskas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2008]] m.). * '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Regina Gražulevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Gegužės 7]]''' d. – [[Kama Ginkas]], [[Rusija|Rusijos]] [[teatras|teatro]] režisierius. * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Rimantas Vaiginis]], lietuvių muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[2023]] m.). * '''[[Gegužės 10]]''' d. – [[Birutė Kasperavičienė (1941)|Birutė Kasperavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė, skulptorė, pedagogė. * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Jonas Žėkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] ūkio bei politinis veikėjas. * '''[[Gegužės 17]]''' d. – [[Julius Masėnas]], inžinierius statybininkas, [[Šiauliai|Šiaulių]] miesto ūkio, [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Vytautas Koncevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] laisvės gynėjas, [[Sausio 13 aukos|Sausio 13-osios auka]] (m. [[1991]] m.). * '''[[Gegužės 27]]''' d. – [[Vaclovas Raila]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[Gražina Viržonienė-Petrauskaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Marija Baltrėnienė]]-Gaščiauskaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] etnomuzikologė, [[kanklės|kanklininkė]], liaudies instrumentų orkestro dirigentė, humanitarinių mokslų daktarė. menotyros kandidatas nuo [[1974]] m. * '''[[Birželio 2]]''' d.: ** [[Algimantas Bublys]], [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[JAV]] architektas. ** [[Antanas Dabrega]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinis veikėjas. * '''[[Birželio 6]]''' d. – [[Jūratė Morkūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofė, humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Birželio 7]]''' d.: ** [[Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė. ** [[Vladislovas Janiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, sporto komentatorius (m. [[2020]] m.). * '''[[Birželio 9]]''' d. – [[Zina Jareckienė-Bertašiūtė]], chorvedė ir kultūros darbuotoja. * '''[[Birželio 15]]''' d.: ** [[Adolfas Jarulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] estrados dainininkas. ** [[Kastytis Juozas Dundulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius geologas, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Eugenija Bajorytė]], lietuvių aktorė ir dainininkė, išgarsėjusi vaidmenimis [[kinas|kine]] 60-ųjų gale. * '''[[Birželio 20]]''' d.: ** [[Irena Laucienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Jonas Kazimieras Matickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] elektronikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Linas Leonas Katinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas (m. [[2020]] m.). * '''[[Birželio 26]]''' d. – [[Audronė Kaukienė]]-Jakulienė, lietuvių kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] visuomenės veikėja. * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Edita Barauskienė]]-Kurpreikšytė, pedagogė, kraštotyrininkė, rašytoja. '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 1]]''' d. – [[Stasys Bajerčius]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Liepos 5]]''' d. – [[Rimantas Baleišis]], [[Lietuva|Lietuvos]] zoologas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Liepos 7]]''' d. – [[Rima Mikėnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Liepos 9]]''' d. – [[Petras Vailionis]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Stasys Lipskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, literatūros kritikas, publicistas. * '''[[Liepos 14]]''' d. – [[Adolfas Dargys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Genovaitė Maironienė-Gokaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Liepos 18]]''' d. – [[Antanas Visockis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tapytojas, pedagogas. * '''[[Liepos 19]]''' d. – [[Albertas Laurinavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Bronius Pauža]], Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldos politikas, LR Seimo narys. * '''[[Liepos 21]]''' d.: ** [[Aldona Masėnienė|Aldona Aleksandra Masėnienė-Šidlauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogė, [[choreografija|choreografė]], šokių kūrėja, renginių organizatorė, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[kultūra|kultūros]] ir visuomenės veikėja. ** [[Gražina Čižauskaitė-Jucienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] keliautoja, matematikė programuotoja. ** [[Juozas Kudarauskas]], technikos mokslų daktaras, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Liepos 24]]''' d. – [[Petras Baguška]], politikas, [[Lietuva|Lietuvos]] teisingumo ministras, [[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajono]] savivaldos politikas, Kėdainių meras. '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 7]]''' d. – [[Algirdas Čepulėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] slidininkas, treneris, pedagogas (m. [[2013]] m.). * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Regina Mundrytė]]-Akelienė, [[Lietuva|Lietuvos]] sporto žurnalistė (m. [[2025]] m.). * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Vėtrūnas Izidorius Balašaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]]. * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Aldona Marija Mažylienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio miesto savivaldybė|Panevėžio miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. – [[Vytas Miliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilnius|Vilniaus miesto]] politinis veikėjas (m. [[2022]] m.). * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Romualdas Rakauskas]], fotožurnalistas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, savaitraščio „Nemunas“ bendradarbis. Tarptautinės meninės [[fotografija|fotografijos]] federacijos ([[FIAP]]) garbės narys. Aktyviai rengė personalines ir dalyvavo grupinėse meninės fotografijos parodose (m. [[2021]] m.). * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Visvaldas Mažonas]], ultraradikaliais pareiškimais garsėjęs politikas, Lietuvių patriotų sąjungos vadovas (m. [[2025]] m.). * '''[[Rugpjūčio 30]]''' d. – [[Raimundas Lekas]], [[Lietuva|Lietuvos]] biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 1]]''' d. – [[Jeronimas Naprys]], [[Lietuva|Lietuvos]] karininkas, [[pulkininkas]], daktaras. * '''[[Rugsėjo 2]]''' d.: ** [[Gintas Žilys|Gintas Juozas Žilys]], lietuvių teatro režisierius. Žmona - aktorė [[Laima Štrimaitytė]]. ** [[Vaclovas Bagdonavičius]], [[Lietuva|lietuvių]] [[filosofija|filosofas]] (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugsėjo 5]]''' d.: ** [[Adolfas Baublys (1941)|Adolfas Baublys]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. ** [[Ramoną Veležienė-Vainaitė|Ramona Veležienė-Vainaitė]], pedagogė ir chorvedė. * '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Juozas Dzidolikas]], pedagogas, visuomenės veikėjas, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] Garbės pilietis. * '''[[Rugsėjo 7]]''' d. – [[Evaldas Dainauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinis veikėjas. * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Raimondas Juozas Trušys]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tapytojas. * '''[[Rugsėjo 11]]''' d.: ** [[Alfonsas Bukontas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas. ** [[Irena Ona Vilienė]], lietuvių audėja, tautodailininkė. * '''[[Rugsėjo 13]]''' d. – [[Stanislovas Žvirgždas]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas. * '''[[Rugsėjo 17]]''' d. – [[Tatjana Maceinienė]], [[Lietuva|lietuvių]] prozininkė, eseistė, vertėja (m. [[2025]] m.). * '''[[Rugsėjo 20]]''' d. – [[Jonas Osvaldas Meilus]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[radiofizika]]s, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Arvydas Lekavičius]], [[TSRS]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (m. [[2003]] m.). * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Ona Skaistutė Idzelevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] šokėja, trenerė, baletmeisterė. * '''[[Rugsėjo 28]]''' d. – [[Valierius Navickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė|Švenčionių rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Stanislovas Laurinavičius]], pedagogas, [[Istorija|istorikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 1]]''' d.: ** [[Algirdas Verba]], poetas<ref>[http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=v&-max=2147483647&-recid=42498&-find= Algirdas Verba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110727185831/http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=v&-max=2147483647&-recid=42498&-find= |date=2011-07-27 }}.</ref> (m. [[2000]] m.). ** [[Mečislovas Treinys]], mokslininkas, [[ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[2008]] m.). * '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Gintautas Jurgis Babonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s (m. [[2024]] m.). * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Vytautas Palčiauskas|Vytautas (Victor) Palčiauskas]], lietuvių kilmės [[JAV]] [[fizika]]s, [[šachmatai|šachmatininkas]]. * '''[[Spalio 6]]''' d. – [[Paulina Grigaliūnienė-Keparutytė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Spalio 16]]''' d.: ** [[Alfonsas Vaišnoras]], geografas, aplinkosaugininkas, pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Algis Jurgis Morkeliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). * '''[[Spalio 17]]''' d. – [[Algirdas Gaižutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] estetikas, menotyrininkas, kultūrologas, akademikas, profesorius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Spalio 18]]''' d.: ** [[Irena Nakienė-Kontautaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. ** [[Juozas Malikonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[bosas]]). * '''[[Spalio 19]]''' d. – [[Sigitas Slavickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Rimantas Mykolas Kanapėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Spalio 25]]''' d.: ** [[Adelė Žemaitaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Romualda Hofertienė]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė. * '''[[Spalio 31]]''' d.: ** [[Elena Mezginaitė]], lietuvių poetė, redaktorė, Studijavo žurnalistiką [[Vilniaus universitetas|Vilniaus Universitete]] (m. [[2005]] m.). ** [[Evaldas Kazys Maldutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Antanas Ignatavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2005]] m.). * '''[[Lapkričio 10]]''' d. – [[Kazys Bagdonavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, rašytojas (m. [[2024]] m.). * '''[[Lapkričio 14]]''' d. – [[Liucija Rita Černiauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biofizikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Lapkričio 15]]''' d. – [[Vytautas Morkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] hidrotechnikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Manefa Miškinienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Lapkričio 21]]''' d.: ** [[Aleksandras Stasys Lukšas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]]. ** [[Bronius Simanavičius]], [[Teisė|teisininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Klemas Inta]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 24]]''' d. – [[Vilius Antanas Geleževičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektromechanikas (m. [[2014]] m.). * '''[[Lapkričio 25]]''' d. – [[Juozas Mikutavičius]], choro dirigentas, pedagogas, kultūros vedėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Alfonsas Leonavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistas, pedagogas. * '''[[Gruodžio 6]]''' d. – [[Antanas Kelmelis]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Gruodžio 7]]''' d. – [[Jonas Gudmonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas, plakatistas. * '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[Vincas Ramutis Gudaitis]], žurnalistų etikos inspektorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, filologas, [[rašytojas]], prozininkas. Buvo Sąjūdžio Seimo tarybos narys. * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Eglė Kunčiuvienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailėtyrininkė. * '''[[Gruodžio 25]]''' d.: ** [[Bronislava Emilija Raščienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Rita Skirsgilienė-Leščiukaitytė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Gruodžio 28]]''' d. – [[Vytautas Verseckas]], choro dirigentas. * '''[[Gruodžio 29]]''' d. – [[Jaronimas Tomas Janulaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gruodžio 31]]''' d. – [[Henrikas Ciparis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas scenografas, tapytojas, grafikas, pedagogas. '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Edgaras Savickis]], žymus lietuvių mimas, aktorius (m. [[2008]] m.). * [[Nijolė Mirončikaitė]]-Timinskienė, lietuvių teatro aktorė ir režisierė. * [[Romualdas Kalonaitis]], lietuvių diplomatas, inžinierius, ekonomistas, žurnalistas (m. [[2006]] m.). * [[Romualdas Marcinkus (1941)|Romualdas Marcinkus]], lietuvis, TSRS [[žvalgybininkas]], [[KGB]] [[generolas]], pasiekęs aukščiausią karjerą TSRS KGB centriniame aparate iš visų lietuvių žvalgybininkų. * [[Vladimiras Nikitinas]], Lietuvos [[teisininkas]], [[prokuroras]] (m. [[2023]] m.). * [[Vilius Palenskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras, terminologas. === Mirtys === {{TOCMėnesiai|ltmirt|Mirtys}} '''{{Ref label|ltmirt|Vasaris|Vasaris|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Vasario 5]]''' d. – [[Jonas Kriaučiūnas (1864)|Jonas Kriaučiūnas]], [[Lietuva|lietuvių]] spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (g. [[1864]] m.). * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Marija Tiškevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai]]tė, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafaitė]], visuomenės veikėja, spaudos bendradarbė, knygnešių rėmėja, pirmojo lietuviško vaikų darželio įkūrėja (g. [[1871]] m.). * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Jonas Janulevičius]], vienas aktyviausių [[Lietuva|Lietuvos]] darbininkų judėjimo vadovų (g. [[1874]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Kovas|Kovas|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Kovo 7]]''' d. – [[Jurgis Šlapelis]], lietuvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas, pedagogas, kultūros ir [[Politika|politinis]] veikėjas (g. [[1876]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Alfonsas Moravskis|Moravskis Alfonsas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Socialdemokratai|socialdemokratų]] veikėjas, vienas iš [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] steigėjų, [[Ekonomika|ekonomistas]], kraštotyrininkas (g. [[1868]] m.). * '''[[Kovo 30]]''' d. – [[Kristupas Lekšas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas (g. [[1872]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Balandis|Balandis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Martynas Yčas (1885)|Martynas Yčas]], žymus [[teisė|teisininkas]] ir politikas, [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės ir visuomenės veikėjas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras, vienas pirmųjų Lietuvos [[bankas|bankininkystės]] ir [[pramonė]]s kūrėjų, publicistas, redaktorius, leidėjas, [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] ir [[VU|Vilniaus universiteto]] garbės daktaras (g. [[1885]] m.). * '''[[Balandžio 28]]''' d. – [[Jonas Šepetys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kunigas, superintendantas.<ref> [http://www.birzai.lt/index.php?856918480 [[Emilis Jokūbas Trečiokas]]. Biržų kalendorius.]</ref> (g. [[1867]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Gegužė|Gegužė|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė]], mokslininkė, profesionaliosios egiptologijos pradininkė Lietuvoje (g. [[1885]] m.). * '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Andrius Ašmantas]], [[Lietuva|lietuvių]] kalbininkas (g. [[1906]] m.). * '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[Algirdas Jakševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro režisierius, aktorius, pedagogas (g. [[1908]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Birželis|Birželis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Birželio 6]]''' d. – [[Antanas Lingis]], vienas visų laikų rezultatyviausių [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]]s žaidėjų. Per 33 sužaistas rungtynes pelnė 12 įvarčių. Rinktinėje debiutavo [[1928]] m. [[liepos 25]] d (g. [[1905]] m.). * '''[[Birželio 9]]''' d. – [[Antanas Maliauskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] katalikų [[kunigas]], filosofas, sociologas, publicistas, filosofijos ir politikos mokslų daktaras (g. [[1877]] m.). * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Liudvikas Kšivickis]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[pedagogas]], sociologas, etnologas, antropologas, ekonomistas, [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas, piliakalnių tyrinėtojas (g. [[1859]] m.). * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Jonas Totoraitis]], Lietuvos kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas (g. [[1872]] m.). * '''[[Birželio 22]]''' d.: ** [[Justinas Dabrila]], [[Lietuva|lietuvių]] [[kunigas]], profesorius, kankinys (g. [[1905]] m.). ** [[Kazimieras Justinas Tiškevičius|Kazimieras Viktoras Justinas Marija Tiškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]]. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės bei karinis veikėjas, karininkas, savivaldybininkas (g. [[1896]] m.). ** [[Vladas Eidukevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] tapytojas (g. [[1891]] m.). * '''[[Birželio 23]]''' d.: ** [[Jurgis Baranauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] knygnešys (g. [[1859]] m.). ** [[Jurgis Kovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karininkas, karo lakūnas (g. [[1903]] m.). * '''[[Birželio 24]]''' d.: ** [[Jonas Dženkaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karo lakūnas, [[1941]] m. [[Birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] dalyvis (g. [[1906]] m.). ** [[Pijus Glovackas]], [[Lietuva|Lietuvos]] komunistinis veikėjas (g. [[1902]] m.). ** [[Vladas Petronaitis]], [[advokatas]], atsargos karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis (g. [[1888]] m.). * '''[[Birželio 25]]''' d. – [[Albinas Baltramiejūnas]], lietuvių [[poetas]], [[žurnalistas]], Rainių kankinys (g. [[1905]] m.). * '''[[Birželio 26]]''' d.: ** [[Antanas Gudonis]], gydytojas, chirurgas, kankinys (g. [[1911]] m.). ** [[Stanislovas Mačiulis]], gydytojas chirurgas, kankinys (g. [[1893]] m.). ** [[Juozas Žemgulys]], gydytojas, chirurgas, kankinys (g. [[1890]] m.). ** [[Zinaida Kanevičienė]], gailestingoji seselė, kankinė (g. [[1893]] m.). ** [[Balys Giedraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės ir karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1890]] m.). ** [[Juozas Šarauskas]], [[Lietuvos kariuomenė]]s pulkininkas, Lietuvos [[Skautų sąjunga|Skautų sąjungos]] vyriausiasis skautininkas (g. [[1894]] m.). ** [[Kazys Bizauskas]], [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Lietuvos nepriklausomybės akto]] signataras, [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]], teisininkas, literatas, spaudos ir švietimo darbuotojas, visuomenės veikėjas, vienas [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] steigėjų (g. [[1892]] m.). * '''[[Birželio 27]]''' d. – [[Vanda Albrechtienė]] – Didžiulytė, rašytoja, publicistė, rusų rašytojų kūrinių vertėja, [[Politika|politinė]] veikėja (g. [[1881]] m.). * '''[[Birželio 30]]''' d. – [[Enzys Jagomastas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės, kultūros veikėjas, [[bibliofilas]], spaustuvininkas, leidėjas (g. [[1870]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Liepa|Liepa|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Vincas Grybas]], lietuvių skulptorius, politinis ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių [[XX a.]] pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų (g. [[1890]] m.). * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Antanas Verbyla]], [[knygnešys]] (g. [[1879]] m.). * '''[[Liepos 9]]''' d. – [[Kazys Gumbelevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] draudžiamosios lietuvių spaudos platintojas (g. [[1859]] m.). * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Povilas Norkūnas]], [[Pirmasis Seimas|I Seimo]] ([[1922]]–[[1923]]) narys, [[profesinė sąjunga|profsąjungų]] ir [[Lietuvos komunistų partija|komunistų partijos]] veikėjas (g. [[1894]] m.). * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Augustinas Povilaitis]], tarpukario [[Lietuva|Lietuvos]] respublikos [[Valstybės saugumo departamentas|Saugumo departamento]] direktorius (g. [[1900]] m.). * '''[[Liepos 19]]''' d. – [[Vytautas Montvila (1902)|Vytautas Montvila]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas (g. [[1902]] m.). * '''[[Liepos 30]]''' d.: ** [[Julius Čaplikas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (g. [[1888]] m.). ** [[Kazys Skučas]], visuomenės veikėjas, [[generolas]], paskutinės LR Vyriausybės vidaus reikalų ministras (g. [[1894]] m.). ** [[Konstantinas Dulksnys]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, Generalinio štabo [[pulkininkas]] (g. [[1901]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 4]]''' d. – [[Konstantinas Jasiukaitis]], [[knygnešys]], spaudos darbuotojas, revoliucinis veikėjas, rašytojas (g. [[1882]] m.). * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. – [[Pranas Augustaitis]], literatūros tyrinėtojas, filosofijos daktaras (g. [[1883]] m.). * '''[[Rugpjūčio 16]]''' d.: ** [[Andrius Bulota (1872)|Andrius Bulota]], teisininkas, publicistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (g. [[1872]] m.). ** [[Liudas Adomauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] komunistinės krypties veikėjas (g. [[1880]] m.). * '''[[Rugpjūčio 20]]''' d. – [[Liudvikas Jakavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] spaudos darbuotojas, teatro veikėjas (g. [[1871]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Rugsėjis|Rugsėjis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Česlovas Petraškevičius]], [[Teisė|teisininkas]], [[Knygnešiai|knygnešys]], savivaldybininkas (g. [[1886]] m.). * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. – [[Mykolas Songaila]], architektas (g. [[1874]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Spalis|Spalis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Valerijonas Knyva]], poetas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. [[1909]] m.). * '''[[Spalio 4]]''' d. – [[Juozas Kudirka]], vargonininkas ir chorvedys (g. [[1886]] m.). * '''[[Spalio 13]]''' d. – [[Adomas Hrebnickis]], [[Lietuva|Lietuvos]] sodininkas pomologas (g. [[1858]] m.). * '''[[Spalio 16]]''' d. – [[Antanas Gustaitis (1898)|Antanas Gustaitis]], Lietuvos Karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ''[[ANBO]]'' ([[akronimas]] '''A'''ntanas '''N'''ori '''B'''ūti '''O'''re) projektų autorius (g. [[1898]] m.). * '''[[Spalio 25]]''' d. – [[Jonas Luobikis]], [[Knygnešiai|knygnešys]], daraktorius, visuomenės ir [[Politika|politinis]] veikėjas (g. [[1864]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Lapkritis|Lapkritis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Albinas Briedis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]], [[redaktorius]], leidėjas, prozininkas.<ref>[http://www.maironiomuziejus.lt/index.php?id=131&PHPSESSID=ded815158bdf26eb258e5e52d30dd890 Albinas Briedis. Maironio muziejus]</ref> (g. [[1909]] m.). * '''[[Lapkričio 11]]''' d. – [[Jonas Avižonis]], [[Lietuva|lietuvių]] inžinierius (g. [[1902]] m.). * '''[[Lapkričio 27]]''' d. – [[Platonas Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (g. [[1860]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Gruodis|Gruodis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Vytautas Petrulis (1890)|Vytautas Petrulis]], [[Ministras pirmininkas]], finansų ministras, Seimo narys ir prezidiumo pirmininkas, [[Lietuvos krikščionių demokratų partija|Lietuvių krikščionių demokratų partijos]] vadovas, ekonomistas, vienas [[Eksporto prekybos bendrovė]]s kūrėjų ir direktorių, žurnalо „Tauta“ redaktorius (g. [[1890]] m.). * '''[[Gruodžio 4]]''' d. – [[Stasys Šalkauskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukario [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] (VDU) rektorius (g. [[1886]] m.). * '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[Semionas Dubnovas]], žydų istorikas, žurnalistas, vienas [[VDU|Lietuvos universiteto]] steigėjų (g. [[1860]] m.). * '''[[Gruodžio 14]]''' d. – [[Eduardas Volteris]], bibliografas, [[archeologas]], [[slavų kalbos|slavų]], [[baltų kalbos|baltų kalbų]], baltų kultūros, [[tautosaka|tautosakos]], [[etnografija|etnografijos]], senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, kovotojas prieš [[spaudos draudimas|lietuvių spaudos draudimą]], vienas iš Lietuvos universiteto (nuo [[1930]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas]]) steigimo iniciatorių, universiteto profesorius (g. [[1856]] m.). * '''[[Gruodžio 17]]''' d. – [[Vytautas Bulvičius]], Lietuvos karininkas, Generalinio štabo [[majoras]], pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. [[1908]] m.). * '''[[Gruodžio 19]]''' d. – [[Kazys Ladiga]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (g. [[1893]] m.). * '''[[Gruodžio 22]]''' d. – [[Jurgis Karnavičius (1884)|Jurgis Karnavičius]], [[Lietuva|lietuvių]] [[kompozitorius]], [[pedagogas]], profesorius (g. [[1884]] m.). * '''[[Gruodžio 28]]''' d. – [[Pranas Morkūnas]], lietuvių poetas, vertėjas. [[Dadaizmas|Dadaistas]] [[imažinizmas|imažinistas]], apibūdinamas kaip ir turinio, ir formos [[avangardas|avangardistas]].<ref>GUDAITIS, Leonas. Keistuolio likimas. In pranas morkūnas ''dainuoja degeneratas: dadaistiniai imažinistiniai eilėraščiai''. Kaunas, 1993. P. 41-46.</ref> (g. [[1900]] m.). * '''[[Gruodžio 31]]''' d. – [[Antanas Pranas Daniliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokytojas, švietėjas, [[spaudos draudimas|draudžiamosios lietuviškos spaudos]] platintojas (g. [[1876]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Nedatuota|Nedatuota|Mirtys|sup=}}''' * [[Adolfas Sruoga]], vienas pirmųjų [[Lietuvos paštas|Lietuvos pašto]] vadovų (g. [[1887]] m.). * [[Jonas Kalnėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. [[1901]] m.). * [[Jurgis Dagilis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, leidėjas, katalikų veikėjas (g. [[1903]] m.). * [[Konstantinas Aris]], [[Lietuva|Lietuvos]] keliautojas, entomologas (g. [[1874]] m.). * [[Konstantinas Stašys]], provizorius, [[Vilnius|Vilniaus]] lietuvių veikėjas, [[Vilnius|Vilniaus]] burmistras ([[1939]] m. grudžio 6 d. – [[1940]] m. birželis) (g. [[1880]] m.). * [[Kęstutis Bulota]], inžinierius statybininkas, [[sportas|sporto]] veikėjas, [[dviratis|dviračių]] sporto, [[greitasis čiuožimas|greitojo čiuožimo]], [[ledo ritulys|ledo ritulio]] ir kitų sporto šakų pradininkas Lietuvoje (g. [[1896]] m.). * [[Leiba Hofmekleris|Leiba (Liolia) Hofmekleris]], [[Lietuva|Lietuvos]] dirigentas, pianistas (g. [[1900]] m.). * [[Leonas Bielinis]], vargonininkas, visuomenės veikėjas, [[knygnešys]] (g. [[1882]] m.). * [[Mykolas Levinskas]], [[sportas|sportininkas]], pasipriešinimo judėjimo dalyvis (g. [[1920]] m.). * [[Pranas Gudauskas]], vienas iš lietuvių profesionaliojo [[cirkas|cirko]] kūrėjų. Cirko artistas, akrobatas, žvėrių dresuotojas (g. [[1906]] m.). * [[Pranas Žižmaras]], [[skautas]], sportininkas, politikas (g. [[1907]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === * '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Vermachtas|Vokiečių kariai]] išlaipinti [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]]; * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Trečiasis Reichas|Vokietija]] užpuolė [[Jugoslavija|Jugoslaviją]] ir [[Graikija|Graikiją]]; * '''[[Gegužės 14]]''' d. – SSKP CK ir [[TSRS]] Liaudies komisarų taryba priėmė slaptą nutarimą „Dėl socialiai svetimo elemento iškeldinimo iš Pabaltijo respublikų, Vakarų [[Ukraina|Ukrainos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] ir [[Moldavija|Moldavijos]]“. Vyriausiuoju šios akcijos vykdytoju paskirtas vidaus reikalų liaudies komisaras [[Lavrentijus Berija]]; * '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Antrasis pasaulinis karas]]: [[Vokietija]] užpuola [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]] ([[Barbarosos operacija]]); * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – paskelbta [[Atlanto chartija]]; * '''[[Spalio 1]]''' d. – prasidėjo [[Maskvos mūšis]], kuris tęsėsi iki [[1942]] m. sausio pabaigos - vasario pradžios. Tai [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] tarybinės ir vokiečių kariuomenės mūšis dėl [[Maskva|Maskvos]], kuris buvo vienas iš pagrindinių, karo baigtį nulėmusių mūšių; * '''[[Gruodžio 7]]''' d. – [[Japonija|Japonijos]] oro pajėgos atakavo [[JAV]] karinę bazę [[Perl Harboras|Perl Harbore]]. Šiuo veiksmu Japonija įsitraukė į Antrąjį Pasaulinį karą; * '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[JAV]] paskelbė karą [[Japonija]]i; * '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Vokietija]] ir [[Italija]] paskelbė karą [[JAV]]. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Martin John Evans]], [[2007 m. Nobelio premijos laureatai|2007]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed"/>. * '''[[Sausio 2]]''' d. – [[Gianfranco Terenzi]], buvęs [[San Marino kapitonas-regentas]] (m. [[2020]] m.). * '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Hayao Miyazaki|Hajao Mijadzakis]], įžymus daugybės animacinių pilnametražių filmų režisierius, vienas iš animacijos studijos [[Studio Ghibli]] įkūrėjų. * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[John Ernest Walker]], [[1997 m. Nobelio premijos laureatai|1997]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe"/>. * '''[[Sausio 13]]''' d. – [[Ahmet Necdet Sezer]], dešimtasis ir dabartinis [[Turkija|Turkijos Respublikos]] prezidentas. Didžioji Turkijos nacionalinė asamblėja (''Türkiye Büyük Millet Meclisi'') jį išrinko [[2000]] m. [[gegužės 16]] d. kuomet pasibaigė dešimtmetį šalį valdžiusio Süleyman Demirel kadencija. Sezeras yra sekuliaristas, dėl to kartais kyla nesutarimų su proislamiškų pažiūrų ministru pirmininku Recep Tayyip Erdogan. * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Plácido Domingo|José Plácido Domingo Embil]], pasaulinio garso ispanų operos dainininkas, tenoras. * '''[[Sausio 22]]''' d. – [[Jaan Kaplinski|Janas Kaplinskis]], [[Estija|estų]] poetas ir rašytojas (m. [[2021]] m.). * '''[[Sausio 30]]''' d. – [[Dick Cheney|Richard Bruce Cheney]], 46-as JAV viceprezidentas [[George W. Bush|Bušo]] tarnyboje. '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Lee Redmond]], [[JAV|amerikiečių]] moteris, turėjusi ilgiausius pasaulyje rankų nagus (m. [[2023]] m.).<ref>[http://www.worldslongestfingernails.com/ worldslongestfingernails.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091226112309/http://www.worldslongestfingernails.com/ |date=2009-12-26 }}</ref> * '''[[Vasario 5]]''' d. – [[Kaspar Villiger|Kasparas Filigeris]], [[Šveicarai|šveicarų]] verslininkas, politikas, buvęs [[Šveicarijos konfederacijos prezidentas]]. * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Juris Zvirgzdinis]], [[Latvija|Latvijos]] rašytojas. * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Kim Čen Iras|Kim Jong-il]], [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]] vadovas, [[Korėjos darbo partija|Korėjos darbo partijos]] generalinis sekretorius, Šiaurės Korėjos liaudies armijos aukščiausias vadovas, Gynybos komiteto pirmininkas, „didžiojo vado“ [[Kim Ir Senas|Kim Ir Seno]] sūnus ir įpėdinis. '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 8]]''' d. – [[Andrejus Aleksandrovičius Mironovas]], populiarus tarybinių laikų kino ir teatro aktorius (m. [[1987]] m.). * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Wolfgang Petersen|Volfgangas Petersenas]], vokiečių ir amerikiečių [[režisierius]], [[prodiuseris]] ir scenaristas (m. [[2022]] m.). * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Ole Nydahl|Olė Nydalas]], svarbiausias Deimantinio Kelio budizmo Vakaruose skleidėjas ir asmuo. * '''[[Kovo 26]]''' d.: ** [[Lella Lombardi]], buvusi [[Italija|Italijos]] [[Automobilių sportas|autosporto]] lenktynininkė (m. [[1992]] m.). ** [[Richard Dawkins|Klintonas Ričardas Dokinsas]], profesorius, [[JK|britų]] [[Biologija|biologas]] ([[Etologija|etologas]]), humanistas bei ateistas, išgarsėjęs savo mokslą populiarinančiomis knygomis. '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Gheorghe Zamfir]], [[Rumunija|Rumunijos]] [[pano fleita|pano fleitos]] virtuozas. * '''[[Balandžio 8]]''' d. – [[Vivienne Westwood|Vivjena Vestvud]], britų mados dizainerė, išpopuliarinusi punk ir naujosios bangos (angl. new wave) mados tendencijas (m. [[2022]] m.). * '''[[Balandžio 13]]''' d. – [[Michael Stuart Brown]], [[1985 m. Nobelio premijos laureatai|1985]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed"/>. * '''[[Balandžio 23]]''' d.: ** [[Jacqueline Boyer]], prancūzų dainininkė, aktorė, žymių atlikėjų Jacques Pils ir Lucienne Boyer duktė. ** [[Paavo Lipponen|Pavas Liponenas]], [[Politologija|politologas]], [[Suomija|Suomijos]] politinis veikėjas. * '''[[Balandžio 28]]''' d.: ** [[Karl Barry Sharpless]], [[2001 m. Nobelio premijos laureatai|2001]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe"/>. ** [[Mamohato]] Bereng Seeiso, [[Lesotas|Lesoto]] karaliaus [[Mošoešoe II]] žmona, [[Letsie III]] ir princo [[Seeiso]] motina. ** [[Valentinas Ivanovas (1941)|Valentinas Borisovičius Ivanovas]], rusų energetikas, politikas, Rusijos energetikos viceministras. '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 3]]''' d. – [[Jochen Dietrich Range|Jochenas Dytrichas Rangė]], [[Vokietija|vokiečių]] [[Kalbotyra|kalbininkas]], vertėjas (m. [[2025]] m.). * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Ivica Osim]], buvęs [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos rinktinėje]] (m. [[2022]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Ritchie Valens]], populiarus praėjusio šimtmečio vidurio [[JAV]] muzikos atlikėjas, dainų kūrėjas, kurio muzikinė karjera truko tik 8 mėnesius, žuvęs aviakatastrofoje (m. [[1959]] m.). * '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Rita Bjeregard]], [[Pedagogika|pedagogė]], [[Danija|Danijos]] ir [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] [[Politika|politinė]] veikėja (m. [[2023]] m.). * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Bob Dylan]], [[JAV|amerikiečių]] kilmės dainininkas, dainų autorius, poetas ir dailininkas, kuris jau penkis dešimtmečius yra svarbi figūra [[Popmuzika|populiariojoje muzikoje]]. * '''[[Gegužės 26]]''' d. – [[Imantas Kalninis]], [[latviai|latvių]] kompozitorius, kultūros veikėjas ir [[TB/LNNK]] politikas. Apdovanotas III laipsnio Trijų Žvaigždžių ordinu ([[1998]] m.) ir [[1991]] m. barikadų dalyvių atminimo ženklu. V, VII, VIII ir IX [[Saeima|Saeimos]] deputatas. * '''[[Gegužės 31]]''' d. – [[Louis J. Ignarro]], [[1998 m. Nobelio premijos laureatai|1998]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref>. '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Charlie Watts]], anglų muzikantas ([[The Rolling Stones]]).<ref>[http://www.allmusic.com/artist/charlie-watts-p7789 Charlie Watts].</ref> * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Chick Corea|Čikas Korija]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] pianistas, atlikęs įvairių stilių [[džiazas|džiazo]] muziką. Vienas iš džiazroko ir ''Jazz Fusion'' pradininkų (m. [[2021]] m.). * '''[[Birželio 15]]''' d. – [[Ivanas Mykolaičukas]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] [[kinas|kino]] aktorius, scenaristas, režisierius. Poetinio kino atstovas (m. [[1987]] m.). * '''[[Birželio 25]]''' d. – [[Denys Arcand|Denis Arkanas]], kanadiečių [[režisierius]], [[prodiuseris]] ir scenaristas. * '''[[Birželio 27]]''' d. – [[Leonardo Vitale]], Sicilijos [[Mafija|mafijos]] narys, pirmasis Sicilijos mafijos istorijoje tapęs policijos informatoriumi ir [[Liudininkas|liudininku]] (m. [[1984]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 1]]''' d.: ** [[Alfred Goodman Gilman]], [[1994 m. Nobelio premijos laureatai|1994]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed"/>. ** [[Myron Samuel Scholes]], [[1997 m. Nobelio premijos laureatai|1997]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Liamine Zéroual]], [[Sąrašas:Alžyro prezidentai|Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas]], šias pareigas ėjo nuo [[1994]] m. [[sausio 31]] d. iki [[1999]] m. [[balandžio 27]] d. * '''[[Liepos 5]]''' d. – [[Epeli Nailatikau]], yra [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas, nuo [[2009]] m. [[liepos 30]] d. einantis Fidžio prezidento pareigas. * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Vladimiras Liachovas]], [[TSRS]] [[kosmonautas]]. '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Nathalie Delon|Natali Delon]], buvęs [[Prancūzija|prancūzų]] modelis, kino aktorė ir režisierė (m. [[2021]] m.). * '''[[Rugpjūčio 20]]''' d. – [[Slobodanas Miloševičius]], Jugoslavijos ir Serbijos politikas. Nuo [[1989]] iki [[1997]] m. buvo Serbijos prezidentas, o nuo [[1997]] iki [[2000]] m. [[spalio 5]] d. [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] federacijos prezidentas. Nuo įkūrimo 1990 m. vadovavo [[Serbijos socialistų partija]]i (m. [[2006]] m.). * '''[[Rugpjūčio 21]]''' d. – [[Walter Block|Valteris Blokas]], [[JAV]] ekonomistas, laisvosios rinkos, miestų planavimo teoretikas. * '''[[Rugpjūčio 27]]''' d. – [[Cesária Évora|Sezarija Evora]], [[Žaliasis Kyšulys|Žaliojo Kyšulio]] salų dainininkė, atliekanti tradicinę salų muziką ''[[morna]]'' (artimą [[fado]] ir [[bliuzas|bliuzui]]). Garsi Europoje, Lotynų Amerikoje. '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 3]]''' d. – [[Sergejus Dovlatovas]], [[rusai|rusų]] rašytojas, [[disidentas]] (m. [[1990]] m.). * '''[[Rugsėjo 13]]''' d. – [[Óscar Arias Sánchez|Oskaras Ariasas Sančesas]], [[Teisė|teisininkas]], [[Politologija|politologijos]] daktaras, [[Kosta Rika|Kosta Rikos]] [[Politika|politinis]] veikėjas. * '''[[Rugsėjo 19]]''' d.: ** [[Cass Elliot]], garsi amerikiečių dainininkė (m. [[1974]] m.). ** [[Peter Horton]], [[Austrija|Austrijos]] dainininkas, muzikantas, gitaristas, kompozitorius ir rašytojas (m. [[2023]] m.). * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Igoris Jasulovičius]], [[Rusija|Rusijos]] teatro ir kino aktorius, režisierius, pedagogas (m. [[2023]] m.). * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Jon Minnoch|Jon Brower Minnoch]], kiek žinoma, yra sunkiausias kada nors gyvenęs žmogus, vienu metu svėręs net 635 kg.<ref>[http://www.dimensionsmagazine.com/dimtext/kjn/people/heaviest.htm The 900 Club<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150221101042/http://www.dimensionsmagazine.com/dimtext/kjn/people/heaviest.htm |date=2015-02-21 }}</ref> Tiesa, tai tik apytikslis svoris. Dėl ekstremalaus dydžio, prastos sveikatos ir nemobilumo, svarstyklių naudojimas buvo neįmanomas (m. [[1983]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 4]]''' d. – [[Anne Rice]], amerikiečių rašytoja, rašiusi [[Gotai (subkultūra)|gotikine]] ir religine tematika (m. [[2021]] m.). * '''[[Spalio 5]]''' d. – [[Eduardo Duhalde|Eduardas Dualdė]], [[Argentina|Argentinos]] prezidentas (2002–2003 m.). * '''[[Spalio 10]]''' d. – [[Jacob Nena|Jakobas Nena]], [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinių Valstijų]] politikas. Buvo ketvirtasis Mikronezijos Federacinių Valstijų [[Mikronezijos prezidentas|prezidentas]] nuo [[1997]] iki [[1999]] m. (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 22]]''' d. – [[John Henry Schwarz]], [[JAV]] fizikas teoretikas, vienas pagrindinių [[superstygų teorija|superstygų teorijos]] vystytojų pasaulyje. * '''[[Lapkričio 25]]''' d. – [[Riazas Ahmedas Goharas Šahis|Riaz Ahmed Gohar Shahi]], musulmonų [[sufizmas|sufijus]],<ref name="U.S. State Department Religious Freedom Report 2000">[http://atheism.about.com/library/irf/irf00/blirf_pakistan00.htm musulmonų sufijus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140116113706/http://atheism.about.com/library/irf/irf00/blirf_pakistan00.htm |date=2014-01-16 }}</ref> autorius,<ref name="U.S. State Department Religious Freedom Report 2000"/> dvasinis lyderis ir dvasinio judėjimo Anjuman Serfaroshan e - islam įkūrėjas.<ref name="President of ASI">[http://www.statestimes.com/2010/2010/03/14/why-people-disapprove-personalities/ President of ASI]</ref><ref name="murder booking">[http://www.karachipage.com/news/nov97/111897.txt Gohar Shahi Chief of ASI]</ref> (m. [[2001]] m.). * '''[[Lapkričio 27]]''' d. – [[Eddie Rabbit|Edward Thomas Rabbitt]], [[JAV]] [[Country muzika|kantri]] muzikos atlikėjas (m. [[1998]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 19]]''' d. – [[Li Mjongbakas|I Mjongbak]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] politikas, buvęs [[Seulas|Seulo]] meras, dabartinis šalies [[Pietų Korėjos prezidentas|prezidentas]]. * '''[[Gruodžio 23]]''' d. – [[Tim Hardin]], amerikiečių muzikantas (m. [[1980]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Edward Soja|Edvardas Soja]], postmodernus [[politinė geografija|politinės geografijos]] atstovas ir [[urbanistika|miestų planuotojas]], dirbantis UCLA universitete, [[Londonas|Londono]] ekonomikos mokyklos profesorius. * [[Stephen Krashen]], [[Pietų Kalifornijos universitetas|Pietų Kalifornijos universiteto]] garbės profesorius, pripažintas lingvistas, pedagogikos tyrėjas ir aktyvistas. Garsus išleistomis knygomis apie antrosios užsienio kalbos įsisavinimą, bilingvistinį mokymą ir pan. === Mirtys === {{TOCMėnesiai|uzmirt|Mirtys}} '''{{Ref label|uzmirt|Sausis|Sausis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Henri Bergson|Anri Bergsonas]], prancūzų filosofas, smarkiai paveikęs XX a. pradžios Europos filosofijos vystymąsi, [http://nobelprize.org/nobel_prizes/literature/laureates/1927/bergson-bio.html Nobelio literatūros premijos laureatas (1927).] (g. [[1859]] m.). * '''[[Sausio 8]]''' d.: ** [[Robert Baden-Powell]], [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]] armijos karininkas, [[skautai|skautų]] organizacijos įkūrėjas (g. [[1857]] m.). ** [[Yoshinori Watanabe|Jošinori Vatanabė]], Japonijos [[Jakudza|jakudzos]] [[yamaguchi-gumi]] klano penktasis bosas, šią padėtį užėmęs nuo [[1989]] iki [[2005]] metų. * '''[[Sausio 13]]''' d.: ** [[Emanuel Lasker|Emanuelis Laskeris]], Vokietijos šachmatininkas, [[Sąrašas:Šachmatų pasaulio čempionai|antrasis pasaulio čempionas]] (g. [[1868]] m.). ** [[James Joyce|Džeimsas Džoisas]], vienas įtakingiausių XX a. [[Airija|airių]] rašytojų ir poetų (g. [[1882]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Vasaris|Vasaris|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Frederick Grant Banting]], [[1923 m. Nobelio premijos laureatai|1923]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed"/> (g. [[1891]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Kovas|Kovas|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Kovo 8]]''' d. – [[Sherwood Anderson|Šervudas Andersonas]], [[JAV|amerikiečių]] rašytojas (g. [[1876]] m.). * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Karlis Goperis]], [[Latvija|Latvijos]] valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas (g. [[1876]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Balandis|Balandis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Edwin S. Porter|Edvinas Stentonas Porteris]], vienas iš [[Kinas|kino]] meno pradininkų, labiausiai išgarsėjęs [[Thomas Edison|Tomo Edisono]] (''Thomas Edison'') kompanijoje sukurtais filmais.<ref name=obit>{{cite news |first= |last= |authorlink= |title=Edvinas S. Porteris, kino pionierius, su T. Edisonu išradęs kino kamerą, mirė viešbutyje. Buvęs A. Cukoro partneris, „Simplex“ projektorių bendrovės vadovas, „Didžiojo traukinio apiplėšimo“ autorius|url=http://select.nytimes.com/gst/abstract.html?res=FA0917F93559167B93C3A9178ED85F458485F9 |quote= |publisher=[[The New York Times]] |date=1941 m. gegužės 1 d.|accessdate=2007-07-21 }}</ref><ref>{{cite news |first= |last= |authorlink= |title=Edvino S. Porterio prisiminimai arba kino istorija|url=http://select.nytimes.com/gst/abstract.html?res=F20716FE3554107A93C0A9178DD85F448485F9 |quote= |publisher=[[The New York Times]] |date=1940 m. birželio 2 d.|accessdate=2008-04-26}}</ref> (g. [[1870]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Gegužė|Gegužė|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Virginia Woolf|Virginia Adeline Woolf]], [[anglai|anglų]] novelistė ir eseistė, laikoma viena svarbiausių XX amžiaus modernistinės literatūros figūrų (g. [[1882]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Birželis|Birželis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Vilhelmas II]], [[1888]]–[[1918]] m. paskutinis [[Vokietija|Vokiečių]] imperatorius ir [[Prūsija|Prūsijos]] karalius. Jo valdymo laikotarpis istorikų dažnai vadinamas „Vilhelmo era“ (g. [[1859]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Liepa|Liepa|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Arthur Evans|Arturas Džonas Evansas]], [[Anglija|anglų]] archeologas (g. [[1851]] m.). * '''[[Liepos 21]]''' d. – [[Bohdanas Lepkis]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] poetas, rašytojas, literatūrologas (g. [[1872]] m.). * '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Dmitrijus Pavlovas]], tarybinis karinis veikėjas, [[Tarybų Sąjungos didvyris]]. 1941 m. liepos 22 d. sušaudytas. Palaidotas [[NKVD]] poligone netoli Maskvos (g. [[1897]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Leonidas Leonidovas]], [[rusai|rusų]] aktorius, režisierius, pedagogas, menotyros daktaras (g. [[1873]] m.). * '''[[Rugpjūčio 7]]''' d. – [[Rabindranatas Tagorė]], žymus [[Indija|indų]] poetas, kompozitorius, [[proza|prozininkas]], [[dramaturgija|dramaturgas]], visuomenės veikėjas. Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ [[1910]]), paties išverstą į [[anglų kalba|anglų kalbą]], tapo 1913 m. [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos laureatu]] (g. [[1861]] m.). * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d.: ** [[Maksimilijonas Kolbė]], lenkų kilmės pranciškonų vienuolis ir kunigas, kuris 1941 metais savanoriškai pasiaukojo ir mirė vietoj nepažįstamo kalinio [[Osvencimas|Osvencimo]] (Aušvico) koncentracijos stovykloje. 1982 metais popiežiaus [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] paskelbė jį šventuoju. Jis vadinamas žmonių, priklausomų nuo narkotikų, politinių kalinių, šeimų, žurnalistų, kalinių ir judėjimų už gyvybę užtarėju (g. [[1894]] m.). ** [[Paul Sabatier]], [[1912 m. Nobelio premijos laureatai|1912]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref> (g. [[1854]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Rugsėjis|Rugsėjis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Hans Spemann]], [[1935 m. Nobelio premijos laureatai|1935]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed"/> (g. [[1869]] m.). * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. – [[Jekaterina Zelenko]], karo lakūnė, [[vyresnysis leitenantas|vyresnioji leitenantė]], vienintelė moteris pasaulyje, atlikusi [[Taranas#Taranas (ataka)|oro taraną]]. [[Tarybų Sąjungos Didvyris|Tarybų Sąjungos Didvyrė]] (g. [[1916]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Spalis|Spalis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Spalio 29]]''' d. – [[Vsevolodas Tairovas]], TSRS aviakonstruktorius. '''{{Ref label|uzmirt|Lapkritis|Lapkritis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Maurice Leblanc|Morisas Leblanas]], prancūzų rašytojas, detektyvų ir nuotykių romanų autorius, sukūręs garsųjį personažą – [[Arsenijus Lupenas|Arsenijų Lupeną]], vagį džentelmeną (g. [[1864]] m.). * '''[[Lapkričio 18]]''' d. – [[Walther Hermann Nernst]], [[1920 m. Nobelio premijos laureatai|1920]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe"/> (g. [[1864]] m.). * '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Zoja Kosmodemjanskaja]], [[Raudonieji partizanai|tarybinė partizanė]], [[Tarybų Sąjungos didvyris|Tarybų Sąjungos didvyrė]] (g. [[1923]] m.). '''{{Ref label|uzmirt|Gruodis|Gruodis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 25]]''' d. – [[Aleksandras Grynas (1895)|Aleksandras Jekabas Grynas]], [[latviai|latvių]] rašytojas, vertėjas. Slapyvardžiai ''Dr. Skribanovics, Homo Grisenbergensis''. Vienas žymiausių istorinės novelės kūrėjų [[XX a.]] pirmosios pusės latvių literatūroje (g. [[1895]] m.). == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1941|no=T}} [[Kategorija:1941 metai|*1941 m.]] 1mqadqnk4q7mu2x4l2dakm3vy16u5ne 0 9904 7582291 6756663 2025-06-21T19:01:35Z Homo ergaster 10314 /* Augalų morfologija */ 7582291 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Acoraceae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Illustration Acorus calamus0.jpg|250px|Balinis ajeras (''Acorus calamus'')]] | caption = [[Balinis ajeras]] (''Acorus calamus'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Lelijainiai | taxon1 = Liliopsida}} {{Taxobox_poklasis | taxon = Arekažiedžiai | taxon1 = Arecidae}} {{Taxobox_eile | taxon = Aroniečiai | taxon1 = Arales}} {{Taxobox_seima | taxon = Ajeriniai | taxon1 = Acoraceae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Map-Acoraceae.PNG|260px|Paplitimas]] | caption = Paplitimas}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Ajeriniai''' (''Acoraceae'') – [[Arekažiedžiai|arekažiedžių]] (''Arecidae'') poklasio [[Aroniečiai|aroniečių]] (''Arales'') eilės [[augalas|augalų]] šeima. == Augalų morfologija == Daugiamečiai [[žolė|žoliniai]] augalai su [[šakniastiebis|šakniastiebiais]]. == Gentys == Šeimoje vienintelė gentis, auganti ir [[Lietuva|Lietuvoje]]: * '''Ajeras''' (''Acorus'') ** [[Amerikinis ajeras]] (''Acorus americanus'') ** [[Balinis ajeras]] (''Acorus calamus'') ** [[Siauralapis ajeras]] (''Acorus gramineus'') ** ''[[Acorus xiangyeus]]'' <gallery> Image:Acorus calamus1.jpg Image:Acorus_calamus.spadix.jpg </gallery> [[Kategorija:Ajeriniai| ]] edl7ft1jqni5igc5a5mjul003qjwe9w 0 12273 7582375 7572202 2025-06-22T05:28:34Z Ke an 3020 /* Gyventojai */ 7582375 wikitext text/x-wiki <!-- Informacija panaudota iš www.kursiunerija.info. Leidimas gautas. --> {{Coord|55|16|28|N|20|58|15|E|display=t}} {{Pasaulio paveldas | Name = Kuršių nerija | WHS = | Image = [[Vaizdas:Curonian_Spit_NP_05-2017_img17_aerial_view_at_Epha_Dune.jpg|center|250px]] | imagecaption = Kuršių nerijos vaizdas nuo [[Efo kopa|Efo kopos]] link [[Pilkopa|Pilkopos]] (dabar ''Morskojė'') gyvenvietės | State Party = {{flag|Lithuania}}, {{flag|Russia}} | Type = Kultūrinis | Criteria = V | ID = 994 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2000 m. | Session = 24-oji | Danger = | locmap = Baltic Sea <!-- |long=|lat=--> |PL=|PM=|PS=|NS=|IL=|IM=|IS=|ES= | vikiteka = Category:Curonian Spit }} '''Kur̃šių nerijà''' ({{de|Kurische Nehrung}}, {{ru|Куршская коса}}) – [[pusiasalis]] su smėlio [[kopa|kopomis]], skiriantis [[Kuršių marios|Kuršių marias]] nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Kuršių nerija [[2000]] m. įtraukta į [[UNESCO|UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. Šiaurinė nerijos pusė priklauso [[Lietuvos Respublika]]i (šiaurinis pakraštys – [[Klaipėda|Klaipėdos]] miesto, o likusi dalis – [[Neringa|Neringos miesto]] savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra [[Pilkopa]], [[Rasytė]], [[Šarkuva]] ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso [[Rusija|Rusijos Federacijos]] [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sričiai]]. Išilgai Nerijos nutiestas vienintelis pusiasalio krašto kelias {{KK167}}. Kuršių nerija – saugoma teritorija, joje įkurti [[Kuršių nerijos nacionalinis parkas|Kuršių nerijos nacionaliniai parkas]] Lietuvos dalyje ir [[Kuršių nerijos nacionalinis parkas (Rusija)|Kuršių nerijos nacionalinis parkas]] (''Национальный парк Куршская коса'') Kaliningrado srityje. == Etimologija == Manoma, kad žodis ''nerija'' yra [[prūsų kalba|prūsiškos]] kilmės. Iš pradžių nerijos terminas buvo naudotas tik prie [[Aistmarės|Aistmarių]] esančiam ilgam pusiasaliui, bet vėliau prigijo ir prie [[Kuršių marios|Kuršmarių]] esančiam pusiasaliui. Šis žodis giminingas lietuviškajam ''nerija'' – „siaura ilga smėlio sekluma jūroje išilgai kranto“, nors toks žodis labiau žinomas iš raštų, negu iš šnekamosios kalbos. Žodžio šaknis ''ner-'' gali būti susijusi su žodžiu ''nerti'' – „staigiai lįsti į vandenį, grimzti, plaukti po vandeniu“… . Anksčiau nerija vadinta dar ir ''„Kopomis“, „Randavomis“, „Pajūriais“'', o [[Žemaitija|Žemaitijoje]] ji daugiausia buvo žinoma kaip ''„Užmaris“''. Egzistuoja ir skandinaviška pavadinimo kilmės versija: švedų kalbininkas [[Richardas Ekblomas]] (Richard Ekblom) teigė, kad prūsai žodį ''neria'' perėmė iš [[vikingai|vikingų]] ''næri'', reiškiančio „siauras“.{{sfn|Sereika|2021|p=17}} == Istorija == [[Vaizdas:KursiuNerija.png|thumb|left|upright|Kuršių nerijos politinis padalinimas]] Pirmą kartą Kuršių nerija “Nestland” vardu paminėta Kryžiuočių ordino metraščiuose 1258 m. Nuo XIII a. vid. ši teritorija priklausė [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordinui]]. Per Kuršių neriją ėjo ordino kelias, jungęs [[Marienburgas|Marienburgo]], [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] ir [[Memelis|Memelio]] pilis. Vėliau Kuršių nerija priklausė [[Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos kunigaikštystei]], [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], o nuo 1871 m. [[Vokietijos imperija|Vokietijai]]. Pagal 1919 m. birželio 28 d. [[Versalio taikos sutartis|Versalio taikos sutartį]] Kuršių nerijos šiaurinė dalis, kaip [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] dalis, nuo 1920 m. perduota [[Antantė|Antantės]] valdymui. Antantės vardu jį valdė Prancūzija. Po 1923 m. sausio 10–15 d. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]], Antantės valdoma dalis (52 kilometrų ilgio teritorija) prijungta prie Lietuvos. Tarpukaryje į neriją plaukė Klaipėdoje, [[Lindenau laivų statykla|Lindenau laivų statykloje]] pastatyti laivai: 1927 m. pastatytas sustiprinto korpuso garlaivis-keltas „Stadt Memel“, 1928 m. – dviejų sraigtų „[[Kuršių marės]]“, talpinusios 1000 keleivių, 1933 m. – motorlaivis-keltas „Smiltynė“. 1939 m. kovo 22 d. Kuršių neriją, kartu su Klaipėdos kraštu perėmė Vokietija. [[Nacistinė Vokietija|Nacistinei Vokietijai]] pralaimėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]], šiaurinė Rytprūsių dalis (dabartinė [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sritis]]) [[Potsdamo konferencija|Potsdamo susitarimu]] atiteko Sovietų Sąjungai ir šiaurinė Kuršių nerijos dalis buvo prijungta prie [[LSSR|Lietuvos SSR]], o pietinė – prie Rusijos [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]]. Po [[SSRS griūtis|SSRS suirimo]], 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šiaurinė Kuršių nerijos teritorija tapo Lietuvos Respublikos dalimi. == Geografija == [[Vaizdas:Curonian_Spit_from_Space%2C_2006.jpg|thumb|Kuršių nerijos ir [[Kuršių marios|Kuršių marių]] nuotrauka daryta iš „Terra“ palydovo, 2006 m. liepos 25 d.<ref>earthobservatory.nasa.gov / [https://www.earthobservatory.nasa.gov/images/8179/curonian-spit Curonian Spit] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150922054057/http://earthobservatory.nasa.gov/IOTD/view.php?id=8179 |date=2015-09-22 }}</ref>]] [[Nerija|Nerijos]] pietinis pakraštys yra [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]] šiauriau nuo [[Zelenogradskas|Kranto]] (''Zelenogradsko''), o šiaurinis baigiasi [[Kopgalis|Kopgalyje]]. Nerijos plotas – 180 km², ilgis – apie 98 km (52 km priklauso Lietuvai, 46 km valdo Rusija), paplūdimio plotis – apie 10–50 metrų. Plačiausia vieta yra ties [[Bulvikio ragas|Bulvikio ragu]] (4 kilometrai į šiaurės rytus nuo [[Nida|Nidos]]) – 3,8 km. Siauriausia vieta yra ties [[Šarkuva|Šarkuvos]] gyvenviete, [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] srityje – 380 metrų. Visoje Nerijoje iš viso yra apie 10 km³ [[smėlis|smėlio]], kurio diduma sudaro [[kopa]]s.<ref>{{vle|kursiu-nerija|2024-03-05|Kuršių nerija|Rimas Žaromskis}}</ref> [[Miškas (biologija)|Miškai]] užima 6852 [[Matavimo vienetas|ha]] (70 % [[sausuma|sausumos]]). Ariamą žemę sudaro 5 ha, [[ganykla|ganyklos]], [[pieva|pievos]] – 17 ha, vidaus vandenys – 1 ha, [[kelias|keliai]] – 232 ha, [[smėlynai]] – 2485 ha, užstatyti plotai – 152 ha, [[pelkė]]s – 28 ha, [[sodas|sodai]] – 2 ha<ref>visitneringa.com / [http://visitneringa.com/apie-neringa/faktai-ir-istorija Faktai ir istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170814062609/http://visitneringa.com/apie-neringa/faktai-ir-istorija |date=2017-08-14 }}</ref>. [[Vaizdas:Vecekrug2009060902.JPG|thumb|left|67,2 m [[Vecekrugo kopa|Vecekrugo]] (Senosios smuklės) kalnas – aukščiausia Kuršių nerijos vieta]] Aukščiausias pusiasalio taškas yra 67,2 m aukščio [[Vecekrugo kopa|Vecekrugo]] arba Senosios smuklės kopa, esanti 1,5 km piečiau Preilos. Po [[Pilos kopa|Pilos kopos]] [[Prancūzija|Prancūzijoje]] (110 m), tai antra aukščiausia kopa Europoje. 1961 m. lietuviškosios dalies pagrindinės Kuršių nerijos gyvenvietės – [[Alksnynė]], [[Juodkrantė]], [[Pervalka]], [[Preila]], [[Nida]] – sujungtos į [[Neringa|Neringos]] miestą. Pačiame šiauriniame gale esantis [[Kopgalis]] ir [[Smiltynė]] administraciškai yra prijungti prie [[Klaipėda|Klaipėdos]] miesto. == Klimatas == [[Vaizdas:Kuršių nerijos nacionalinis parkas 74.jpg|thumb|left|Smėlio kopos]] Kuršių nerijoje vyrauja [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų]] tarpinis klimatas, pereinantis iš [[Jūrinis klimatas|jūrinio]] į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]].{{sfn|Sereika|2021|p=9}} Vidutinė metų oro temperatūra +7 °C, metinis kritulių kiekis – 660 mm.{{sfn|Sereika|2021|p=9}} Daugiamečių stebėjimų duomenimis, saulė regione šviečia 1982 val. per metus, arba 39 % galimo laiko, todėl Kuršių nerijoje būna daugiausia saulėtų dienų Lietuvoje.{{sfn|Sereika|2021|p=9}} == Gamta == Kuršių nerija susiformavo prieš 3–5 tūkstančius metų prieš mūsų erą. Pusiasalis iki XVII a. buvo apaugęs miškais, tačiau 1674–1679 m. vykusio [[Septynmetis karas|Septynmečio karo]] metu miškai masiškai iškirsti karo reikmėms.<ref>{{Cite web |title=Mitai apie Kuršių nerijos miškus (Pabaiga) - Miskininkas |trans-title= |author= |work=Miskininkas |date=2020-06-16 |access-date=2024-03-05 |url= http://miskininkas.eu/mitai-apie-kursiu-nerijos-miskus-pabaiga/ |language=lt}}</ref> XIX a. pr. miškai nerijoje teužėmė 10% teritorijos. Išnykus miškams, ėmė slinkti kopos, kurios užpustė daug kaimų. Iš viso nuo XVI a. Kuršių nerijoje užpustyta 14 kaimų: [[Nagliai]], [[Agila]], [[Kuncai]] (1569 m.), [[Senasis Latmiškis]] (1749 m.), [[Naujasis Latmiškis]] (1760 m.), [[Priedynas]] (1711 m.), [[Karvaičiai]] (1786 m.) ir kiti. Smėlio audrų aukomis tapo [[Senoji Nida]] (1678 m., 1732 m.), Preidynė (1695 m.), [[Senieji Nagliai]], arba [[Agila]] (1728 m.), [[Lotmiškis]] (1762 m.), [[Karvaičiai]] (1797 m.), [[Senoji Kunca]] (1825 m.), [[Gausutė]] (1830 m.), [[Nagliai]] (1846 m.), [[Naujieji Nagliai]] (1854 m.), [[Senoji Pilkopė]] (1588 m.), [[Pilkopė]] (1897 m.), [[Šarkuva]], [[Smiltynė]].<ref>J. Bučas. [https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2007~1377168287544/J.04~2007~1377168287544.pdf Gamtosauginė direktyva ar kraštotvarkinės tradicijos?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210827054934/https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2007~1377168287544/J.04~2007~1377168287544.pdf |date=2021-08-27 }} ''Urbanistika ir architektūra'', 2007, XXXI tomas, Nr. 3, 140–148 psl. // Teiginys cituoja 3 šaltinius: 11) B. Kviklys. Mūsų Lietuva, t. IV (antroji laida). Vilnius, 1991. 12) N. Viliamas. Kuršių nerija. Slenkančios kopos ir jų įtaka statyboms. Kaunas, 1932. 13) H. Krištapavičius. Užpustyti Kuršių nerijos kaimai. Mokslas ir gyvenimas, 1957, Nr. 3.</ref> Dėl pustomo smėlio [[Nida|Nidos]] ir Pilkopos gyventojai tris kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Savo vietas taip pat keitė [[Juodkrantė]], [[Smiltynė]], [[Šarkuva]]. Pirmieji nerijos apželdinimo darbai pradėti [[Kopgalis|Kopgalyje]]: [[1791]]–[[1793]] m. J. S. Lilientalio (Johann Samuel von Lilienthal) iniciatyva karklais apželdintas plotas tarp molo ir burlaivių balasto aikštės.{{sfn|Sereika|2021|p=22}} [[1825]]–[[1828]] m. [[Georgas Dovydas Kuvertas]] su savo tėvu Gotlybu organizavo tolesnį miškų atsodinimą. Kuvertų ir [[Vilhelmas Grancas Efa|Vilhelmo Franco Efos]] pastangų dėka miškai buvo atsodinti ir dabar sudaro 75 %, o kopos – 12 % Kuršių nerijos ploto. Iki šiol vykdoma smėlynų tvirtinimo tradicija gyvuoja daugiau kaip 200 metų.<ref>{{cite book | last=Baškytė | first=Rūta | last2=Raščius | first2=Gediminas | last3=Kavaliauskas | first3=Paulius | author-link3=Paulius Kavaliauskas | last4=Tukačiauskas | first4=Tomas | title=Lietuvos saugomos teritorijos | url=https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Leidiniai/LST%20LT%20internetui.pdf | publisher=Leidykla „Lututė“ | location=Kaunas | date=2019 | isbn=978-9955-37-213-4 | language=lt | page=131}}</ref> Kuršių nerijos nacionalinio parko augmenija gausi įvairiausių rūšių, tarp kurių 31 įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonąją knygą]]. Čia aptinkamos 46 [[Žinduoliai|žinduolių]] rūšys, tarp kurių [[Briedis|briedžiai]], [[elniai]], [[Stirna|stirnos]], [[Šernas|šernai]], [[Pilkasis kiškis|pilkieji kiškiai]], [[Paprastoji voverė|paprastosios voverės]], [[Barsukas|europiniai opšrūs]], [[Rudoji lapė|rudosios lapės]], [[Miškinė kiaunė|miškinės kiaunės]], [[Ūdra|ūdros]], [[Upinis bebras|upiniai bebrai]], [[Pilkasis ruonis|pilkieji ruoniai]]. Kadangi per Kuršių neriją eina senas [[Baltoji jūra|Baltosios]]–Baltijos jūrų [[paukščių migracijos]] kelias, tad iš šiaurinių kraštų per Kuršių nerija praskrenda daug paukščių. Viso čia aptiktos 262 paukščių rūšys, iš kurių čia peri apie 102 paukščių rūšys. Tarp perinčių [[Genys|geniai]], [[strazdai]], [[Vieversiniai|vieversiai]], [[musinukės]], [[Pilkasis garnys|pilkieji garniai]], [[Paprastasis jūrinis erelis|paprastieji jūriniai ereliai]], [[Gulbė nebylė|gulbės nebylės]], [[Didysis kormoranas|didieji kormoranai]] ir kiti. [[2006]] m. [[gegužės 4]] d. į šiaurę nuo [[Alksnynė]]s kilo [[2006 m. Kuršių nerijos gaisras|miško gaisras]], trukęs penkias dienas ir nusiaubęs 235 ha miško.<ref>{{Cite web |title=Septyneri metai po amžiaus gaisro Smiltynėje: skaudi pamoka dar neužmiršta |trans-title= |last=Jašinskienė |first=Aurelija |work=15min.lt |date=2013-05-03 |access-date=2024-03-05 |url= https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/septyneri-metai-po-amziaus-gaisro-smiltyneje-skaudi-pamoka-dar-studijuojama-56-331531 |language=lt}}</ref> == Gyventojai == [[Vaizdas:Nida from bird's-eye view.jpg|thumb|right|[[Nida]]]] Kaip rodo XIX a. ir 1973–1978 m. atlikti archeologiniai tyrimai [[Nidos senovės gyvenvietė|Nidoje]], pirmosios žmonių gyvenvietės Kuršių nerijoje atsirado [[neolitas|neolito]] laikotarpiu, IV tūkst. pr. m. e.{{sfn|Sereika|2021|p=12}} Neolito gyventojai vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]], [[medžioklė|medžiokle]] ir [[žvejyba]]. Tuo metu Kuršių nerija dar nebuvo vientisas pusiasalis. X–XI a. nerijoje buvo vikingų gyvenviečių, ką įrodo 1865–1940 m. daryti vokiečių archeologų bei 2005–2009 m. rusų-vokiečių bendrų archeologinių ekspedicijų radiniai. Tarpukariu vokiečiai ties Mochovoje kaimu (liet. Viskiautai) rado apie 300 vikingų kapaviečių, rusų tyrėjai rado apie 30, o paskutinioji kapavietė rasta 2008 m. ties Rybačij (liet. [[Rasytė|Rasytė]]).<ref>Альберт Адылов „Дюна Коралленберг открывает тайны“ / [https://www.newkaliningrad.ru/news/culture/488696-.html Koralenbergo kopa atskleidžia paslaptis]</ref> [[Viduramžiai]]s Kuršių nerijos pusiasalio pietinėje dalyje gyveno [[Prūsai|prūsų]] [[Semba|sembų]] gentys, o pusiasalio šiaurinę dalį apgyvendino XIV–XVII a. iš [[Latvija|Latvijos]] atsikėlę [[kuršininkai|kuršininkai]]. XIX a. Kuršių nerijos gyventojų surašymo duomenimis daugumą sudarė kuršininkai (4000 gyv.), tarp kurių pietinėje dalyje gyveno ir žymi [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] vokiečių mažuma, o šiaurinėje dalyje neskaitlinga [[Lietuvininkai|lietuvininkų]] mažuma. Iki 1940 m. kuršininkai praktiškai asimiliavosi su etniniais vokiečiais. [[File:Dialects of the Lithuanian language. A map of the fishermen's dialect of Lithuanian (Fischerlitauisch) from the book Fischerlitauisch in Preussen by G. Gerullis and Ch. Stang, 1933.jpg|thumb|Žemėlapis iš Gerulio ir Stang knygos Fischerlitauisch in Preussen ("Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose", Kaunas, 1933.)]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje, 1945 m. artėjant fronto linijai, dalis nerijos gyventojų pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], o karui pasibaigus, išlikę buvo priversti palikti gimtinę ir išvykti į Vokietiją. Pokariu Kuršių nerija liko beveik be gyventojų, į pietinę dalį atkelti daugiausia [[Rusai|rusų]] kolonistai, o šiaurinė nerijos dalis, atitekusi Lietuvai, buvo apgyvendinta [[lietuviai]]s. Lietuvai priklausančioje šiaurinėje dalyje, kurią apima Neringos savivaldybė, 2016 m. gyveno 3024 gyventojai. == Mitologija == Pasakojama, kad gilioje senovėje Karvaičio dukra [[Neringa (vardas)|Neringa]] užaugo didelė didelė, tikra [[milžinas|milžinė]]. Ji buvo geros širdies ir daug padėdavo žmonėms – per [[audra]]s brisdavo į jūrą ir parplukdydavo į krantą pasiklydusius laivus. Bet kartą [[Bangpūtys]] užsirūstino, sukėlė audras, kurios nesiliovė. Žmonių ginti stojo Neringa. Ji sėmė į prijuostę smėlį, nešė į jūrą ir pylė į vandenį. Tol nešė, kol [[nerija|neriją]] supylė. Ta nerija nuo jūros atitvėrė [[Kuršių marios|marias]]. Žmonės iš dėkingumo tą smėlio juostą ir pavadino Neringa. Pagal kitas legendas, Kuršių neriją supylė prie jūros žaidžianti maža itin stipri mergytė Neringa. Juodkrantėje esančiame [[Raganų kalnas|Raganų kalne]] esama Neringos gyvenimą ir jos žygius aprašančių skulptūrų. Dar viename iš senųjų padavimų teigiama, kad „nerija atsiradusi po dvylika metų trukusios audros, be perstojo siautusios ta pačia kryptimi“.{{sfn|Sereika|2021|p=10}} == Literatūra == * Kuršių nerijos istorijos datų kalendorius (sud. Irena Jankevičiūtė). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 66 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-108-X * Nijolė Strakauskaitė. Kuršių nerija – Europos pašto kelias. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2001 (yra vertimas anglų kalba). * Vaclovas Straukas. Neringa, Klaipėda, 2004. – ISBN 978-9986-31-194-2 * Klaipėda ir Kuršių nerija: vadovas (sud. Nijolė Strakauskaitė). – V.: R. Paknio leidykla, 2004. – 80 p.: iliustr. – ISBN 9986-830-84-2 * Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas (sud. Nijolė Strakauskaitė). – V.: R. Paknio leidykla, 2004. – 216 p.: iliustr. – ISBN 9986-830-82-6 * Kuršių Nerijos vietų vardai (sud. Dalia Kiseliūnaitė, Laima Simutytė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2005. – 180 p. – ISBN 9955-18-036-6 == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book | last=Sereika | first=Remigijus | title=Vadovas po Kuršių neriją | url=https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Vadovas_po_Kursiu_nerija_LT.pdf | publisher=Didakta | location=Vilnius | date=2021 | isbn=978-609-442-148-8 | language=lt}} == Nuorodos == * whc.unesco.org / [http://whc.unesco.org/en/list/994 UNESCO World Heritage List: Curonian Spit] | [[Anglų kalba|anglų k.]] * nerija.lt / [http://www.nerija.lt Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210303213350/http://www.nerija.lt/ |date=2021-03-03 }} * visitneringa.com / [https://visitneringa.com/lt/ Neringa] * youtube.com / [https://www.youtube.com/@kursiunerijosnacionalinisp1986/videos Kuršių nerijos nacionalinis parkas] (''filmuota medžiaga apie parko gamtą, istoriją'') * youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=vYM7HqAQvtY Mirusios kopos (Kuršių Nerijos nacionalinis parkas)] | 13 Feb 2012 * park-kosa.ru / [http://www.park-kosa.ru/ Национальный парк Куршская коса] (''Rusijos Kuršių nerijos nacionalinio parko oficiali interneto svetainė'') | ''[[rusų kalba]]'' * dzen.ru / [https://dzen.ru/video/watch/63d24560242cf85752ebb65a?f=d2d Куршская коса, национальный парк] (''filmuotoje medžiagoje rusų kalba pasakojimas apie Rusijos Kuršių nerijos nacionalinį parką'') {{UNESCOLietuva}} {{UNESCORusija}} [[Kategorija:Lietuvos pusiasaliai]] [[Kategorija:Neringos savivaldybė]] enafjpn9nec35u48jh1w8i27qclff5m 7582381 7582375 2025-06-22T06:06:40Z Obivan Kenobi 116618 /* Gyventojai */ 7582381 wikitext text/x-wiki <!-- Informacija panaudota iš www.kursiunerija.info. Leidimas gautas. --> {{Coord|55|16|28|N|20|58|15|E|display=t}} {{Pasaulio paveldas | Name = Kuršių nerija | WHS = | Image = [[Vaizdas:Curonian_Spit_NP_05-2017_img17_aerial_view_at_Epha_Dune.jpg|center|250px]] | imagecaption = Kuršių nerijos vaizdas nuo [[Efo kopa|Efo kopos]] link [[Pilkopa|Pilkopos]] (dabar ''Morskojė'') gyvenvietės | State Party = {{flag|Lithuania}}, {{flag|Russia}} | Type = Kultūrinis | Criteria = V | ID = 994 | Link = | Region = [[Europa]] ir [[Šiaurės Amerika]] | Year = 2000 m. | Session = 24-oji | Danger = | locmap = Baltic Sea <!-- |long=|lat=--> |PL=|PM=|PS=|NS=|IL=|IM=|IS=|ES= | vikiteka = Category:Curonian Spit }} '''Kur̃šių nerijà''' ({{de|Kurische Nehrung}}, {{ru|Куршская коса}}) – [[pusiasalis]] su smėlio [[kopa|kopomis]], skiriantis [[Kuršių marios|Kuršių marias]] nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Kuršių nerija [[2000]] m. įtraukta į [[UNESCO|UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. Šiaurinė nerijos pusė priklauso [[Lietuvos Respublika]]i (šiaurinis pakraštys – [[Klaipėda|Klaipėdos]] miesto, o likusi dalis – [[Neringa|Neringos miesto]] savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra [[Pilkopa]], [[Rasytė]], [[Šarkuva]] ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso [[Rusija|Rusijos Federacijos]] [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sričiai]]. Išilgai Nerijos nutiestas vienintelis pusiasalio krašto kelias {{KK167}}. Kuršių nerija – saugoma teritorija, joje įkurti [[Kuršių nerijos nacionalinis parkas|Kuršių nerijos nacionaliniai parkas]] Lietuvos dalyje ir [[Kuršių nerijos nacionalinis parkas (Rusija)|Kuršių nerijos nacionalinis parkas]] (''Национальный парк Куршская коса'') Kaliningrado srityje. == Etimologija == Manoma, kad žodis ''nerija'' yra [[prūsų kalba|prūsiškos]] kilmės. Iš pradžių nerijos terminas buvo naudotas tik prie [[Aistmarės|Aistmarių]] esančiam ilgam pusiasaliui, bet vėliau prigijo ir prie [[Kuršių marios|Kuršmarių]] esančiam pusiasaliui. Šis žodis giminingas lietuviškajam ''nerija'' – „siaura ilga smėlio sekluma jūroje išilgai kranto“, nors toks žodis labiau žinomas iš raštų, negu iš šnekamosios kalbos. Žodžio šaknis ''ner-'' gali būti susijusi su žodžiu ''nerti'' – „staigiai lįsti į vandenį, grimzti, plaukti po vandeniu“… . Anksčiau nerija vadinta dar ir ''„Kopomis“, „Randavomis“, „Pajūriais“'', o [[Žemaitija|Žemaitijoje]] ji daugiausia buvo žinoma kaip ''„Užmaris“''. Egzistuoja ir skandinaviška pavadinimo kilmės versija: švedų kalbininkas [[Richardas Ekblomas]] (Richard Ekblom) teigė, kad prūsai žodį ''neria'' perėmė iš [[vikingai|vikingų]] ''næri'', reiškiančio „siauras“.{{sfn|Sereika|2021|p=17}} == Istorija == [[Vaizdas:KursiuNerija.png|thumb|left|upright|Kuršių nerijos politinis padalinimas]] Pirmą kartą Kuršių nerija “Nestland” vardu paminėta Kryžiuočių ordino metraščiuose 1258 m. Nuo XIII a. vid. ši teritorija priklausė [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordinui]]. Per Kuršių neriją ėjo ordino kelias, jungęs [[Marienburgas|Marienburgo]], [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] ir [[Memelis|Memelio]] pilis. Vėliau Kuršių nerija priklausė [[Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos kunigaikštystei]], [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], o nuo 1871 m. [[Vokietijos imperija|Vokietijai]]. Pagal 1919 m. birželio 28 d. [[Versalio taikos sutartis|Versalio taikos sutartį]] Kuršių nerijos šiaurinė dalis, kaip [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] dalis, nuo 1920 m. perduota [[Antantė|Antantės]] valdymui. Antantės vardu jį valdė Prancūzija. Po 1923 m. sausio 10–15 d. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]], Antantės valdoma dalis (52 kilometrų ilgio teritorija) prijungta prie Lietuvos. Tarpukaryje į neriją plaukė Klaipėdoje, [[Lindenau laivų statykla|Lindenau laivų statykloje]] pastatyti laivai: 1927 m. pastatytas sustiprinto korpuso garlaivis-keltas „Stadt Memel“, 1928 m. – dviejų sraigtų „[[Kuršių marės]]“, talpinusios 1000 keleivių, 1933 m. – motorlaivis-keltas „Smiltynė“. 1939 m. kovo 22 d. Kuršių neriją, kartu su Klaipėdos kraštu perėmė Vokietija. [[Nacistinė Vokietija|Nacistinei Vokietijai]] pralaimėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]], šiaurinė Rytprūsių dalis (dabartinė [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sritis]]) [[Potsdamo konferencija|Potsdamo susitarimu]] atiteko Sovietų Sąjungai ir šiaurinė Kuršių nerijos dalis buvo prijungta prie [[LSSR|Lietuvos SSR]], o pietinė – prie Rusijos [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]]. Po [[SSRS griūtis|SSRS suirimo]], 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šiaurinė Kuršių nerijos teritorija tapo Lietuvos Respublikos dalimi. == Geografija == [[Vaizdas:Curonian_Spit_from_Space%2C_2006.jpg|thumb|Kuršių nerijos ir [[Kuršių marios|Kuršių marių]] nuotrauka daryta iš „Terra“ palydovo, 2006 m. liepos 25 d.<ref>earthobservatory.nasa.gov / [https://www.earthobservatory.nasa.gov/images/8179/curonian-spit Curonian Spit] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150922054057/http://earthobservatory.nasa.gov/IOTD/view.php?id=8179 |date=2015-09-22 }}</ref>]] [[Nerija|Nerijos]] pietinis pakraštys yra [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]] šiauriau nuo [[Zelenogradskas|Kranto]] (''Zelenogradsko''), o šiaurinis baigiasi [[Kopgalis|Kopgalyje]]. Nerijos plotas – 180 km², ilgis – apie 98 km (52 km priklauso Lietuvai, 46 km valdo Rusija), paplūdimio plotis – apie 10–50 metrų. Plačiausia vieta yra ties [[Bulvikio ragas|Bulvikio ragu]] (4 kilometrai į šiaurės rytus nuo [[Nida|Nidos]]) – 3,8 km. Siauriausia vieta yra ties [[Šarkuva|Šarkuvos]] gyvenviete, [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] srityje – 380 metrų. Visoje Nerijoje iš viso yra apie 10 km³ [[smėlis|smėlio]], kurio diduma sudaro [[kopa]]s.<ref>{{vle|kursiu-nerija|2024-03-05|Kuršių nerija|Rimas Žaromskis}}</ref> [[Miškas (biologija)|Miškai]] užima 6852 [[Matavimo vienetas|ha]] (70 % [[sausuma|sausumos]]). Ariamą žemę sudaro 5 ha, [[ganykla|ganyklos]], [[pieva|pievos]] – 17 ha, vidaus vandenys – 1 ha, [[kelias|keliai]] – 232 ha, [[smėlynai]] – 2485 ha, užstatyti plotai – 152 ha, [[pelkė]]s – 28 ha, [[sodas|sodai]] – 2 ha<ref>visitneringa.com / [http://visitneringa.com/apie-neringa/faktai-ir-istorija Faktai ir istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170814062609/http://visitneringa.com/apie-neringa/faktai-ir-istorija |date=2017-08-14 }}</ref>. [[Vaizdas:Vecekrug2009060902.JPG|thumb|left|67,2 m [[Vecekrugo kopa|Vecekrugo]] (Senosios smuklės) kalnas – aukščiausia Kuršių nerijos vieta]] Aukščiausias pusiasalio taškas yra 67,2 m aukščio [[Vecekrugo kopa|Vecekrugo]] arba Senosios smuklės kopa, esanti 1,5 km piečiau Preilos. Po [[Pilos kopa|Pilos kopos]] [[Prancūzija|Prancūzijoje]] (110 m), tai antra aukščiausia kopa Europoje. 1961 m. lietuviškosios dalies pagrindinės Kuršių nerijos gyvenvietės – [[Alksnynė]], [[Juodkrantė]], [[Pervalka]], [[Preila]], [[Nida]] – sujungtos į [[Neringa|Neringos]] miestą. Pačiame šiauriniame gale esantis [[Kopgalis]] ir [[Smiltynė]] administraciškai yra prijungti prie [[Klaipėda|Klaipėdos]] miesto. == Klimatas == [[Vaizdas:Kuršių nerijos nacionalinis parkas 74.jpg|thumb|left|Smėlio kopos]] Kuršių nerijoje vyrauja [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų]] tarpinis klimatas, pereinantis iš [[Jūrinis klimatas|jūrinio]] į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]].{{sfn|Sereika|2021|p=9}} Vidutinė metų oro temperatūra +7 °C, metinis kritulių kiekis – 660 mm.{{sfn|Sereika|2021|p=9}} Daugiamečių stebėjimų duomenimis, saulė regione šviečia 1982 val. per metus, arba 39 % galimo laiko, todėl Kuršių nerijoje būna daugiausia saulėtų dienų Lietuvoje.{{sfn|Sereika|2021|p=9}} == Gamta == Kuršių nerija susiformavo prieš 3–5 tūkstančius metų prieš mūsų erą. Pusiasalis iki XVII a. buvo apaugęs miškais, tačiau 1674–1679 m. vykusio [[Septynmetis karas|Septynmečio karo]] metu miškai masiškai iškirsti karo reikmėms.<ref>{{Cite web |title=Mitai apie Kuršių nerijos miškus (Pabaiga) - Miskininkas |trans-title= |author= |work=Miskininkas |date=2020-06-16 |access-date=2024-03-05 |url= http://miskininkas.eu/mitai-apie-kursiu-nerijos-miskus-pabaiga/ |language=lt}}</ref> XIX a. pr. miškai nerijoje teužėmė 10% teritorijos. Išnykus miškams, ėmė slinkti kopos, kurios užpustė daug kaimų. Iš viso nuo XVI a. Kuršių nerijoje užpustyta 14 kaimų: [[Nagliai]], [[Agila]], [[Kuncai]] (1569 m.), [[Senasis Latmiškis]] (1749 m.), [[Naujasis Latmiškis]] (1760 m.), [[Priedynas]] (1711 m.), [[Karvaičiai]] (1786 m.) ir kiti. Smėlio audrų aukomis tapo [[Senoji Nida]] (1678 m., 1732 m.), Preidynė (1695 m.), [[Senieji Nagliai]], arba [[Agila]] (1728 m.), [[Lotmiškis]] (1762 m.), [[Karvaičiai]] (1797 m.), [[Senoji Kunca]] (1825 m.), [[Gausutė]] (1830 m.), [[Nagliai]] (1846 m.), [[Naujieji Nagliai]] (1854 m.), [[Senoji Pilkopė]] (1588 m.), [[Pilkopė]] (1897 m.), [[Šarkuva]], [[Smiltynė]].<ref>J. Bučas. [https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2007~1377168287544/J.04~2007~1377168287544.pdf Gamtosauginė direktyva ar kraštotvarkinės tradicijos?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210827054934/https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2007~1377168287544/J.04~2007~1377168287544.pdf |date=2021-08-27 }} ''Urbanistika ir architektūra'', 2007, XXXI tomas, Nr. 3, 140–148 psl. // Teiginys cituoja 3 šaltinius: 11) B. Kviklys. Mūsų Lietuva, t. IV (antroji laida). Vilnius, 1991. 12) N. Viliamas. Kuršių nerija. Slenkančios kopos ir jų įtaka statyboms. Kaunas, 1932. 13) H. Krištapavičius. Užpustyti Kuršių nerijos kaimai. Mokslas ir gyvenimas, 1957, Nr. 3.</ref> Dėl pustomo smėlio [[Nida|Nidos]] ir Pilkopos gyventojai tris kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Savo vietas taip pat keitė [[Juodkrantė]], [[Smiltynė]], [[Šarkuva]]. Pirmieji nerijos apželdinimo darbai pradėti [[Kopgalis|Kopgalyje]]: [[1791]]–[[1793]] m. J. S. Lilientalio (Johann Samuel von Lilienthal) iniciatyva karklais apželdintas plotas tarp molo ir burlaivių balasto aikštės.{{sfn|Sereika|2021|p=22}} [[1825]]–[[1828]] m. [[Georgas Dovydas Kuvertas]] su savo tėvu Gotlybu organizavo tolesnį miškų atsodinimą. Kuvertų ir [[Vilhelmas Grancas Efa|Vilhelmo Franco Efos]] pastangų dėka miškai buvo atsodinti ir dabar sudaro 75 %, o kopos – 12 % Kuršių nerijos ploto. Iki šiol vykdoma smėlynų tvirtinimo tradicija gyvuoja daugiau kaip 200 metų.<ref>{{cite book | last=Baškytė | first=Rūta | last2=Raščius | first2=Gediminas | last3=Kavaliauskas | first3=Paulius | author-link3=Paulius Kavaliauskas | last4=Tukačiauskas | first4=Tomas | title=Lietuvos saugomos teritorijos | url=https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Leidiniai/LST%20LT%20internetui.pdf | publisher=Leidykla „Lututė“ | location=Kaunas | date=2019 | isbn=978-9955-37-213-4 | language=lt | page=131}}</ref> Kuršių nerijos nacionalinio parko augmenija gausi įvairiausių rūšių, tarp kurių 31 įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonąją knygą]]. Čia aptinkamos 46 [[Žinduoliai|žinduolių]] rūšys, tarp kurių [[Briedis|briedžiai]], [[elniai]], [[Stirna|stirnos]], [[Šernas|šernai]], [[Pilkasis kiškis|pilkieji kiškiai]], [[Paprastoji voverė|paprastosios voverės]], [[Barsukas|europiniai opšrūs]], [[Rudoji lapė|rudosios lapės]], [[Miškinė kiaunė|miškinės kiaunės]], [[Ūdra|ūdros]], [[Upinis bebras|upiniai bebrai]], [[Pilkasis ruonis|pilkieji ruoniai]]. Kadangi per Kuršių neriją eina senas [[Baltoji jūra|Baltosios]]–Baltijos jūrų [[paukščių migracijos]] kelias, tad iš šiaurinių kraštų per Kuršių nerija praskrenda daug paukščių. Viso čia aptiktos 262 paukščių rūšys, iš kurių čia peri apie 102 paukščių rūšys. Tarp perinčių [[Genys|geniai]], [[strazdai]], [[Vieversiniai|vieversiai]], [[musinukės]], [[Pilkasis garnys|pilkieji garniai]], [[Paprastasis jūrinis erelis|paprastieji jūriniai ereliai]], [[Gulbė nebylė|gulbės nebylės]], [[Didysis kormoranas|didieji kormoranai]] ir kiti. [[2006]] m. [[gegužės 4]] d. į šiaurę nuo [[Alksnynė]]s kilo [[2006 m. Kuršių nerijos gaisras|miško gaisras]], trukęs penkias dienas ir nusiaubęs 235 ha miško.<ref>{{Cite web |title=Septyneri metai po amžiaus gaisro Smiltynėje: skaudi pamoka dar neužmiršta |trans-title= |last=Jašinskienė |first=Aurelija |work=15min.lt |date=2013-05-03 |access-date=2024-03-05 |url= https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/septyneri-metai-po-amziaus-gaisro-smiltyneje-skaudi-pamoka-dar-studijuojama-56-331531 |language=lt}}</ref> == Gyventojai == [[Vaizdas:Nida from bird's-eye view.jpg|thumb|right|[[Nida]]]] Kaip rodo XIX a. ir 1973–1978 m. atlikti archeologiniai tyrimai [[Nidos senovės gyvenvietė|Nidoje]], pirmosios žmonių gyvenvietės Kuršių nerijoje atsirado [[neolitas|neolito]] laikotarpiu, IV tūkst. pr. m. e.{{sfn|Sereika|2021|p=12}} Neolito gyventojai vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]], [[medžioklė|medžiokle]] ir [[žvejyba]]. Tuo metu Kuršių nerija dar nebuvo vientisas pusiasalis. X–XI a. nerijoje buvo vikingų gyvenviečių, ką įrodo 1865–1940 m. daryti vokiečių archeologų bei 2005–2009 m. rusų-vokiečių bendrų archeologinių ekspedicijų radiniai. Tarpukariu vokiečiai ties Mochovoje kaimu (liet. Viskiautai) rado apie 300 vikingų kapaviečių, rusų tyrėjai rado apie 30, o paskutinioji kapavietė rasta 2008 m. ties Rybačij (liet. [[Rasytė|Rasytė]]).<ref>Альберт Адылов „Дюна Коралленберг открывает тайны“ / [https://www.newkaliningrad.ru/news/culture/488696-.html Koralenbergo kopa atskleidžia paslaptis]</ref> [[Viduramžiai]]s Kuršių nerijos pusiasalio pietinėje dalyje gyveno [[Prūsai|prūsų]] [[Semba|sembų]] gentys, o pusiasalio šiaurinę dalį apgyvendino XIV–XVII a. iš [[Latvija|Latvijos]] atsikėlę [[kuršininkai|kuršininkai]]. XIX a. Kuršių nerijos gyventojų surašymo duomenimis daugumą sudarė kuršininkai (4000 gyv.), tarp kurių pietinėje dalyje gyveno ir žymi [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] vokiečių mažuma, o šiaurinėje dalyje neskaitlinga [[Lietuvininkai|lietuvininkų]] mažuma. Iki 1940 m. kuršininkai praktiškai asimiliavosi su etniniais vokiečiais. [[File:Dialects of the Lithuanian language. A map of the fishermen's dialect of Lithuanian (Fischerlitauisch) from the book Fischerlitauisch in Preussen by G. Gerullis and Ch. Stang, 1933.jpg|thumb|Žemėlapis iš [[Jurgis Gerulis|J. Gerulio]] ir [[Christian Schweigaard Stang|K. Stango]] knygos ''Das Fischerlitauisch in Preussen'' („Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose“, Kaunas, 1933.)]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje, 1945 m. artėjant fronto linijai, dalis nerijos gyventojų pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], o karui pasibaigus, išlikę buvo priversti palikti gimtinę ir išvykti į Vokietiją. Pokariu Kuršių nerija liko beveik be gyventojų, į pietinę dalį atkelti daugiausia [[Rusai|rusų]] kolonistai, o šiaurinė nerijos dalis, atitekusi Lietuvai, buvo apgyvendinta [[lietuviai]]s. Lietuvai priklausančioje šiaurinėje dalyje, kurią apima Neringos savivaldybė, 2016 m. gyveno 3024 gyventojai. == Mitologija == Pasakojama, kad gilioje senovėje Karvaičio dukra [[Neringa (vardas)|Neringa]] užaugo didelė didelė, tikra [[milžinas|milžinė]]. Ji buvo geros širdies ir daug padėdavo žmonėms – per [[audra]]s brisdavo į jūrą ir parplukdydavo į krantą pasiklydusius laivus. Bet kartą [[Bangpūtys]] užsirūstino, sukėlė audras, kurios nesiliovė. Žmonių ginti stojo Neringa. Ji sėmė į prijuostę smėlį, nešė į jūrą ir pylė į vandenį. Tol nešė, kol [[nerija|neriją]] supylė. Ta nerija nuo jūros atitvėrė [[Kuršių marios|marias]]. Žmonės iš dėkingumo tą smėlio juostą ir pavadino Neringa. Pagal kitas legendas, Kuršių neriją supylė prie jūros žaidžianti maža itin stipri mergytė Neringa. Juodkrantėje esančiame [[Raganų kalnas|Raganų kalne]] esama Neringos gyvenimą ir jos žygius aprašančių skulptūrų. Dar viename iš senųjų padavimų teigiama, kad „nerija atsiradusi po dvylika metų trukusios audros, be perstojo siautusios ta pačia kryptimi“.{{sfn|Sereika|2021|p=10}} == Literatūra == * Kuršių nerijos istorijos datų kalendorius (sud. Irena Jankevičiūtė). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 66 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-108-X * Nijolė Strakauskaitė. Kuršių nerija – Europos pašto kelias. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2001 (yra vertimas anglų kalba). * Vaclovas Straukas. Neringa, Klaipėda, 2004. – ISBN 978-9986-31-194-2 * Klaipėda ir Kuršių nerija: vadovas (sud. Nijolė Strakauskaitė). – V.: R. Paknio leidykla, 2004. – 80 p.: iliustr. – ISBN 9986-830-84-2 * Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas (sud. Nijolė Strakauskaitė). – V.: R. Paknio leidykla, 2004. – 216 p.: iliustr. – ISBN 9986-830-82-6 * Kuršių Nerijos vietų vardai (sud. Dalia Kiseliūnaitė, Laima Simutytė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2005. – 180 p. – ISBN 9955-18-036-6 == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book | last=Sereika | first=Remigijus | title=Vadovas po Kuršių neriją | url=https://nerija.lrv.lt/uploads/nerija/documents/files/Vadovas_po_Kursiu_nerija_LT.pdf | publisher=Didakta | location=Vilnius | date=2021 | isbn=978-609-442-148-8 | language=lt}} == Nuorodos == * whc.unesco.org / [http://whc.unesco.org/en/list/994 UNESCO World Heritage List: Curonian Spit] | [[Anglų kalba|anglų k.]] * nerija.lt / [http://www.nerija.lt Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210303213350/http://www.nerija.lt/ |date=2021-03-03 }} * visitneringa.com / [https://visitneringa.com/lt/ Neringa] * youtube.com / [https://www.youtube.com/@kursiunerijosnacionalinisp1986/videos Kuršių nerijos nacionalinis parkas] (''filmuota medžiaga apie parko gamtą, istoriją'') * youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=vYM7HqAQvtY Mirusios kopos (Kuršių Nerijos nacionalinis parkas)] | 13 Feb 2012 * park-kosa.ru / [http://www.park-kosa.ru/ Национальный парк Куршская коса] (''Rusijos Kuršių nerijos nacionalinio parko oficiali interneto svetainė'') | ''[[rusų kalba]]'' * dzen.ru / [https://dzen.ru/video/watch/63d24560242cf85752ebb65a?f=d2d Куршская коса, национальный парк] (''filmuotoje medžiagoje rusų kalba pasakojimas apie Rusijos Kuršių nerijos nacionalinį parką'') {{UNESCOLietuva}} {{UNESCORusija}} [[Kategorija:Lietuvos pusiasaliai]] [[Kategorija:Neringos savivaldybė]] ssvnmz93ntkgumpkr58y0929j9t6ptp 0 19422 7582372 7423399 2025-06-22T05:12:16Z Ke an 3020 /* Istorija */ Rietavas apie 1900 m. Miesto aikštės vaizdas turgaus dieną, tolumoje, už tvenkinio kunigaikščių Oginskių rūmai 7582372 wikitext text/x-wiki {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |paveikslelis = Rietavas 2009-07-28.jpg |paveikslėlio tekstas = Rietavo panorama |herbas = Rietavas COA.svg |vėliava = Rietavo vėliava.png |lat = 55.723 |long = 21.927 |apskritis = Telšių |savivaldybė = Rietavo |gyventojumetai = 2023 |gyventoju = 3253 |plotas = 4.88 |pastokodas = LT-90018 |kirč = {{Vietovardis|k=2|Rietãvas|Rietãvo|Rietãvui|Rietãvą|Rietavù|Rietavè|š=2002}} |istpav = {{pl|Retów, Retowo}}, {{ru|Ретовъ, Ретово}}<ref name="ESBE">{{ESBE|26a|086/86945|Ретово|622}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|287|Ретовъ}}</ref> |vikiteka = Category:Rietavas }} '''Rietavas''' – miestas [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Telšių apskritis|Telšių apskrityje]], 25 km į pietus nuo [[Plungė]]s. Išsidėstęs [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumos]] rytuose ir [[Endriejavo kalvagūbris|Endriejavo kalvagūbrio]] vakaruose. [[Rietavo savivaldybė]]s centras, [[Rietavo miesto seniūnija]], [[Rietavo seniūnija|apylinkių seniūnijos]] centras. Stovi [[Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia]] (pastatyta [[1873]] m.), [[Rietavo dvaras|Oginskių dvaras]], [[Rietavo Oginskių koplyčia|Oginskių koplyčia]]. Veikia [[Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus|Oginskių kultūros istorijos muziejus]], ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-90018). Aplink miestą plyti [[Rietavo miškai]], už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka [[Jūra (upė)]]. Per miestą eina {{KK164}}, o į pietus nuo Rietavo susikerta su {{KK197}}, prasideda rajoniniai keliai {{RK3209}} ir {{RK3203}}. [[Vaizdas:Church of Rietavas001.jpg|thumb|left|[[Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia]]]] [[Vaizdas:Rietavas.jpg|thumb|left|Rietavo vakarinė dalis]] [[Vaizdas:Rietavas-sankryža.jpg|thumb|left|Rietavo sankryža]] [[Vaizdas:Rietavas04.jpg|thumb|left|[[Lietuvos nepriklausomybės paminklas]] prie savivaldybės pastato]] == Etimologija == Vietovardžio kilmė neaiški. [[Kazimieras Būga]] iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (''Retowo'') žemaitiško pavadinimo ''Rietuva'' lytis (esą sulenkinta dėl [[Oginskiai|Oginskių]] įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio ''rietuvė'' – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne [[Žemaitija|Žemaitijoje]] – šiose vietose tam vartojamas žodis ''rieklė'', nors ir esama žodžio ''rieti'' – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau [[1253]] m. minint ''Retowe'' yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų. Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis ''riet-'' galėtų būti siejama su jau minėtu ''rieti'', ''rietuoti'' – „šleivoti, eiti“, ''rietėti'' – „riedėti, ristis“, ''rietas'' – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.<ref>{{Vanagas 2004|177–180}}</ref> == Istorija == [[File:Lithuanian cityscape. Rietavas, view of the town square on market day, in the distance beyond the pond — the Oginskiai princes' palace, around 1900, Lithuania.jpg|thumb|left|Rietavas apie 1900 m. Miesto aikštės vaizdas turgaus dieną, tolumoje, už tvenkinio kunigaikščių Oginskių rūmai]] [[Vaizdas:Rietavas in 19c.jpg|thumb|Rietavas XIX a.]] Minimas nuo [[1253]] m. [[Viduramžiai]]s priklausė [[Ceklis|Ceklio]] žemei. [[1527]] m. minimas [[Rietavo valsčius]] ir miestelis, [[1529]] m. pastatyta pirmoji [[Rietavo bažnyčia]], nuo [[1533]] m. žinomas kaip miestas. [[1667]] m. minimas [[Rietavo pavietas]]. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie [[1700]] m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos [[bulvė]]s<ref>V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.</ref>. [[Magdeburgo teisė]]s suteiktos [[1792]] m. XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi [[1812]]–[[1909]] m. jis priklausė [[Oginskiai|Oginskiams]], puoselėjusiems kultūra ir švietimą. [[Irenijus Oginskis]] pasistatė rezidenciją, iškilo [[Rietavo dvaras|dvaro rūmai]], [[Rietavo bažnyčia]], I. Oginskis palaikė [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]] idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, [[1835]] m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė [[1859]]–[[1863]] m. Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. [[1882]] m. į [[Plungė|Plungę]] (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. [[1892]] m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, [[1892]] m. [[balandžio 17]] d. per [[Velykos|Velykas]] [[Rietavo dvaras|Rietavo dvare]], parke ir [[Rietavo bažnyčia|bažnyčioje]] įžiebtos pirmosios Lietuvoje [[elektros lemputė]]s. XIX a. miestelis priklausė Raseinių apskrities Labardžių valsčiui.<ref>{{SGKP|9|626|Retów}}</ref> [[1874]]–[[1903]] m. Rietave veikė muzikos mokykla. [[1883]] m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. Oginskių galybė išblėso, kai [[1909]] m. mirė [[Bogdanas Oginskis]]. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką. Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Šatrijos partizanų rinktinės partizanai. Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas [[Rietavo dvaras|Rietavo dvaro]] pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas. [[1996]] m. patvirtintas dabartinis [[Rietavo herbas]]. {{adm2|4}} {{admr|nuo [[1527]] m.|r2=4|[[Rietavo valsčius|Rietavo valsčiaus]] centras|?}} {{admr|XVI a. vidurys|[[Žemaitijos seniūnija]]}} {{admr|XVI–XVIII a.|?}} {{admr|[[1775]]–[[1791]] m.|[[Šiaulių reparticija]]}} {{admr|XIX a. – [[1915]] m.|[[Labardžių valsčius]]|[[Raseinių apskritis]]}} {{admr|[[1915]] m.|?|[[Rietavo apskritis|Rietavo apskrities]] centras|}} {{admr|[[1919]]–[[1947]] m.|r2=3|[[Rietavo valsčius|Rietavo valsčiaus]] centras|[[Telšių apskritis]]}} {{admr|[[1947]]–[[1948]] m.|[[Plungės apskritis]]}} {{admr|[[1948]]–[[1950]] m.|[[Rietavo apskritis|Rietavo apskrities]] centras}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=3|rajoninio pavaldumo miestas, [[Rietavo apylinkė]]s centras|r3=2|[[Rietavo rajonas|Rietavo rajono]] centras|[[Klaipėdos sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1962]] m.|}} {{admr|[[1962]]–[[1995]] m.|[[Plungės rajonas]]}} {{admr|[[1995]]–[[2000]] m.|r2=2|[[Rietavo miesto seniūnija]], [[Rietavo seniūnija|Rietavo seniūnijos]] centras|[[Plungės rajono savivaldybė]]|r4=2|[[Telšių apskritis]]}} {{admr|[[2000]]–|[[Rietavo savivaldybė]]s centras}} |} == Švietimo ir ugdymo įstaigos == [[Vaizdas:Rietavo muziejus 2007-06-12.jpg|thumb|[[Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus]]]] * [[Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija|L. Ivinskio gimnazija]] * [[Rietavo Aušros katalikiška vidurinė mokykla|„Aušros“ katalikiška vidurinė mokykla]] * [[Žemaitijos kolegija]] (aukštoji neuniversitetinė mokykla) * [[Plungės technologijų ir verslo mokykla|Plungės technologijų ir verslo mokyklos]] filialas * [http://samogitia.mch.mii.lt/kultura/Riet_meno_mokykla.htm Rietavo meno mokykla] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060210190255/http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Riet_meno_mokykla.htm |date=2006-02-10 }} * [[Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka]] == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=5000|inc=1000|incmin=200 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1868|984|r1868=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|287|Ретовъ}}</ref> |1902|1500|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|1720|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|2882 |1970|3423|r1970= |1976|3900|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|3|545||Rietavas}}</ref> |1979|4072|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|4490|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|3979|r2001=<ref>{{2001sur(Telšiai)}}</ref> |2011|3251|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2018|3198 |2021|3234|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2011]] m. gyveno 3 251 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 97,66% (3175); * [[Rusai]] – 0,58% (19); * Kiti – 1,75% (57). |valign=top| [[2001]] m. gyveno 3 979 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 98,89% (3935); * [[Rusai]] – 0,68% (27); * Kiti – 0,43% (17). |} === Žymūs žmonės === * [[Eduardas Cinzas-Čiužas|Eduardas Cinzas]] (1924–1996), išeivijos rašytojas (gyveno Belgijoje), gimęs ir palaidotas Rietave * [[Egidijus Domeika]] (g. 1954), [[baletas|baleto]] artistas, baletmeisteris, choreografas * [[Bogdanas Oginskis]] (1848–1909), kunigaikštis * [[Mykolas Oginskis]] (1849–1902), kunigaikštis, visuomenės veikėjas * [[Albertas Surkovas]] (1848–1917), Rusijos imperijos Archangelsko srities verslo magnatas * [[Elie Susman]] (1880–1957) – Pietų Afrikos Respublikos verslo magnatas * [[Balys Vaitkus]] (g. 1963), vargonininkas, pianistas, klavesinininkas * [[Diana Žiliūtė]] (g. 1976), dviratininkė * [[Stasys Žlibinas]] (g. 1936), poetas, dainų žodžių autorius == Miestų partnerystė == * {{flagicon|Latvija}} [[Gulbenė]], [[Latvija]] * {{flagicon|Germany}} [[Zarbekas]], [[Vokietija]] (šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga <ref>[http://www.partnerschaftsverein-rietavas-saerbeck.de Partnerschaftsverein-rietavas-saerbeck.de]</ref>) * {{flagicon|POL}} [[Kentšynas]], [[Lenkija]] * {{flagicon|SWE}} [[Karlshamnas]], [[Švedija]]<ref>[https://www.rietavas.lt/go.php/lit/Tarptautinis-bendradarbiavimas Tarptautinis bendradarbiavimas], ''rietavas.lt''</ref> == Sportas == [[1974]] m. pastatytas [[Rietavo futbolo stadionas]] su lengvosios atletikos sektoriais.<ref>{{lse|rietavo-savivaldybe|2024-10-12|Rietavo savivaldybė}}</ref> == Galerija == <gallery> Rietavas, aikštė.JPG|Laisvės aikštė ir nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės pastato Rietavo dvaras. Dabar ligoninė.JPG|Ligoninė Rietavo dvaras. Alaus darykla, bokštas.JPG|Buvusio dvaro alaus darykla Rietavo griuvėsiai 1941 birželį 01.jpg|Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželį. Rietavo griuvėsiai 1941 birželį 02.jpg|Vermachto kariai dairosi Rietavo griuvėsiuose, 1941 m. birželis. Rietavo bažnyčia 1941 birželį.jpg|Rietavo bažnyčia 1941-ųjų birželį. Rietavo bažnyčia 1941 m. birželį.jpg|thumb|Rietavo bažnyčia 1941 m. birželį – sviedinio pataikymo pėdsakai į bažnyčios bokštą. Rietavo griuvėsiai 1941 birželį 04.jpg|Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželis. Matyti žydų sinagoga ir mokykla. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{ML|4|89|Rietavas}} * [http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/rietavas.lt.htm Apie Rietavą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060203185845/http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/rietavas.lt.htm |date=2006-02-03 }} * [http://www.heritage.lt/naujienos/2003/rietavui750.htm Trumpa istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050222102854/http://www.heritage.lt/naujienos/2003/rietavui750.htm |date=2005-02-22 }} === Kultūros objektai === * [http://www.turistas.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=563&Itemid=66&lang Apie Rietavą] * [http://mpkelias.mch.mii.lt/PARKAI/rietparkai.lt.htm Rietavo parkas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060502131557/http://mpkelias.mch.mii.lt/PARKAI/rietparkai.lt.htm |date=2006-05-02 }} * [http://www.spaudos.lt/Istorija/Oginskiai.htm Apie Oginskius ir spaudos draudimą] * [http://www.museums.lt/zurnalas/2004'2_3/rutkauskas.htm Rietavo istorijos muziejus]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060622222125/http://www.museums.lt/Zurnalas/2004%272_3/rutkauskas.htm |date=2006-06-22 }} * [http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/rietavomuz.lt.htm Rietavo istorijos muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060827010149/http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/rietavomuz.lt.htm |date=2006-08-27 }}. * [http://www.muziejai.lt/Rietavas/oginskiu_muziejus.htm Oginskių kultūros istorijos muziejus] {{RIEgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Rietavas| ]] pv4wg6tqpq2dc6zmj7ococ5ah3lyk0t 7582386 7582372 2025-06-22T06:09:24Z Obivan Kenobi 116618 /* Istorija */ 7582386 wikitext text/x-wiki {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |paveikslelis = Rietavas 2009-07-28.jpg |paveikslėlio tekstas = Rietavo panorama |herbas = Rietavas COA.svg |vėliava = Rietavo vėliava.png |lat = 55.723 |long = 21.927 |apskritis = Telšių |savivaldybė = Rietavo |gyventojumetai = 2023 |gyventoju = 3253 |plotas = 4.88 |pastokodas = LT-90018 |kirč = {{Vietovardis|k=2|Rietãvas|Rietãvo|Rietãvui|Rietãvą|Rietavù|Rietavè|š=2002}} |istpav = {{pl|Retów, Retowo}}, {{ru|Ретовъ, Ретово}}<ref name="ESBE">{{ESBE|26a|086/86945|Ретово|622}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|287|Ретовъ}}</ref> |vikiteka = Category:Rietavas }} '''Rietavas''' – miestas [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Telšių apskritis|Telšių apskrityje]], 25 km į pietus nuo [[Plungė]]s. Išsidėstęs [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumos]] rytuose ir [[Endriejavo kalvagūbris|Endriejavo kalvagūbrio]] vakaruose. [[Rietavo savivaldybė]]s centras, [[Rietavo miesto seniūnija]], [[Rietavo seniūnija|apylinkių seniūnijos]] centras. Stovi [[Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia]] (pastatyta [[1873]] m.), [[Rietavo dvaras|Oginskių dvaras]], [[Rietavo Oginskių koplyčia|Oginskių koplyčia]]. Veikia [[Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus|Oginskių kultūros istorijos muziejus]], ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-90018). Aplink miestą plyti [[Rietavo miškai]], už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka [[Jūra (upė)]]. Per miestą eina {{KK164}}, o į pietus nuo Rietavo susikerta su {{KK197}}, prasideda rajoniniai keliai {{RK3209}} ir {{RK3203}}. [[Vaizdas:Church of Rietavas001.jpg|thumb|left|[[Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia]]]] [[Vaizdas:Rietavas.jpg|thumb|left|Rietavo vakarinė dalis]] [[Vaizdas:Rietavas-sankryža.jpg|thumb|left|Rietavo sankryža]] [[Vaizdas:Rietavas04.jpg|thumb|left|[[Lietuvos nepriklausomybės paminklas]] prie savivaldybės pastato]] == Etimologija == Vietovardžio kilmė neaiški. [[Kazimieras Būga]] iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (''Retowo'') žemaitiško pavadinimo ''Rietuva'' lytis (esą sulenkinta dėl [[Oginskiai|Oginskių]] įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio ''rietuvė'' – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne [[Žemaitija|Žemaitijoje]] – šiose vietose tam vartojamas žodis ''rieklė'', nors ir esama žodžio ''rieti'' – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau [[1253]] m. minint ''Retowe'' yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų. Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis ''riet-'' galėtų būti siejama su jau minėtu ''rieti'', ''rietuoti'' – „šleivoti, eiti“, ''rietėti'' – „riedėti, ristis“, ''rietas'' – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.<ref>{{Vanagas 2004|177–180}}</ref> == Istorija == [[File:Lithuanian cityscape. Rietavas, view of the town square on market day, in the distance beyond the pond — the Oginskiai princes' palace, around 1900, Lithuania.jpg|thumb|left|Rietavas apie 1900 m. Miesto aikštės vaizdas turgaus dieną, tolumoje, už tvenkinio, kunigaikščių Oginskių rūmai]] [[Vaizdas:Rietavas in 19c.jpg|thumb|Rietavas XIX a.]] Minimas nuo [[1253]] m. [[Viduramžiai]]s priklausė [[Ceklis|Ceklio]] žemei. [[1527]] m. minimas [[Rietavo valsčius]] ir miestelis, [[1529]] m. pastatyta pirmoji [[Rietavo bažnyčia]], nuo [[1533]] m. žinomas kaip miestas. [[1667]] m. minimas [[Rietavo pavietas]]. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie [[1700]] m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos [[bulvė]]s<ref>V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.</ref>. [[Magdeburgo teisė]]s suteiktos [[1792]] m. XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi [[1812]]–[[1909]] m. jis priklausė [[Oginskiai|Oginskiams]], puoselėjusiems kultūra ir švietimą. [[Irenijus Oginskis]] pasistatė rezidenciją, iškilo [[Rietavo dvaras|dvaro rūmai]], [[Rietavo bažnyčia]], I. Oginskis palaikė [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]] idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, [[1835]] m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė [[1859]]–[[1863]] m. Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. [[1882]] m. į [[Plungė|Plungę]] (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. [[1892]] m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, [[1892]] m. [[balandžio 17]] d. per [[Velykos|Velykas]] [[Rietavo dvaras|Rietavo dvare]], parke ir [[Rietavo bažnyčia|bažnyčioje]] įžiebtos pirmosios Lietuvoje [[elektros lemputė]]s. XIX a. miestelis priklausė Raseinių apskrities Labardžių valsčiui.<ref>{{SGKP|9|626|Retów}}</ref> [[1874]]–[[1903]] m. Rietave veikė muzikos mokykla. [[1883]] m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. Oginskių galybė išblėso, kai [[1909]] m. mirė [[Bogdanas Oginskis]]. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką. Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Šatrijos partizanų rinktinės partizanai. Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas [[Rietavo dvaras|Rietavo dvaro]] pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas. [[1996]] m. patvirtintas dabartinis [[Rietavo herbas]]. {{adm2|4}} {{admr|nuo [[1527]] m.|r2=4|[[Rietavo valsčius|Rietavo valsčiaus]] centras|?}} {{admr|XVI a. vidurys|[[Žemaitijos seniūnija]]}} {{admr|XVI–XVIII a.|?}} {{admr|[[1775]]–[[1791]] m.|[[Šiaulių reparticija]]}} {{admr|XIX a. – [[1915]] m.|[[Labardžių valsčius]]|[[Raseinių apskritis]]}} {{admr|[[1915]] m.|?|[[Rietavo apskritis|Rietavo apskrities]] centras|}} {{admr|[[1919]]–[[1947]] m.|r2=3|[[Rietavo valsčius|Rietavo valsčiaus]] centras|[[Telšių apskritis]]}} {{admr|[[1947]]–[[1948]] m.|[[Plungės apskritis]]}} {{admr|[[1948]]–[[1950]] m.|[[Rietavo apskritis|Rietavo apskrities]] centras}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=3|rajoninio pavaldumo miestas, [[Rietavo apylinkė]]s centras|r3=2|[[Rietavo rajonas|Rietavo rajono]] centras|[[Klaipėdos sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1962]] m.|}} {{admr|[[1962]]–[[1995]] m.|[[Plungės rajonas]]}} {{admr|[[1995]]–[[2000]] m.|r2=2|[[Rietavo miesto seniūnija]], [[Rietavo seniūnija|Rietavo seniūnijos]] centras|[[Plungės rajono savivaldybė]]|r4=2|[[Telšių apskritis]]}} {{admr|[[2000]]–|[[Rietavo savivaldybė]]s centras}} |} == Švietimo ir ugdymo įstaigos == [[Vaizdas:Rietavo muziejus 2007-06-12.jpg|thumb|[[Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus]]]] * [[Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija|L. Ivinskio gimnazija]] * [[Rietavo Aušros katalikiška vidurinė mokykla|„Aušros“ katalikiška vidurinė mokykla]] * [[Žemaitijos kolegija]] (aukštoji neuniversitetinė mokykla) * [[Plungės technologijų ir verslo mokykla|Plungės technologijų ir verslo mokyklos]] filialas * [http://samogitia.mch.mii.lt/kultura/Riet_meno_mokykla.htm Rietavo meno mokykla] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060210190255/http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Riet_meno_mokykla.htm |date=2006-02-10 }} * [[Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka]] == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=5000|inc=1000|incmin=200 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1868|984|r1868=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|287|Ретовъ}}</ref> |1902|1500|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|1720|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|2882 |1970|3423|r1970= |1976|3900|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|3|545||Rietavas}}</ref> |1979|4072|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|4490|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|3979|r2001=<ref>{{2001sur(Telšiai)}}</ref> |2011|3251|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2018|3198 |2021|3234|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2011]] m. gyveno 3 251 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 97,66% (3175); * [[Rusai]] – 0,58% (19); * Kiti – 1,75% (57). |valign=top| [[2001]] m. gyveno 3 979 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 98,89% (3935); * [[Rusai]] – 0,68% (27); * Kiti – 0,43% (17). |} === Žymūs žmonės === * [[Eduardas Cinzas-Čiužas|Eduardas Cinzas]] (1924–1996), išeivijos rašytojas (gyveno Belgijoje), gimęs ir palaidotas Rietave * [[Egidijus Domeika]] (g. 1954), [[baletas|baleto]] artistas, baletmeisteris, choreografas * [[Bogdanas Oginskis]] (1848–1909), kunigaikštis * [[Mykolas Oginskis]] (1849–1902), kunigaikštis, visuomenės veikėjas * [[Albertas Surkovas]] (1848–1917), Rusijos imperijos Archangelsko srities verslo magnatas * [[Elie Susman]] (1880–1957) – Pietų Afrikos Respublikos verslo magnatas * [[Balys Vaitkus]] (g. 1963), vargonininkas, pianistas, klavesinininkas * [[Diana Žiliūtė]] (g. 1976), dviratininkė * [[Stasys Žlibinas]] (g. 1936), poetas, dainų žodžių autorius == Miestų partnerystė == * {{flagicon|Latvija}} [[Gulbenė]], [[Latvija]] * {{flagicon|Germany}} [[Zarbekas]], [[Vokietija]] (šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga <ref>[http://www.partnerschaftsverein-rietavas-saerbeck.de Partnerschaftsverein-rietavas-saerbeck.de]</ref>) * {{flagicon|POL}} [[Kentšynas]], [[Lenkija]] * {{flagicon|SWE}} [[Karlshamnas]], [[Švedija]]<ref>[https://www.rietavas.lt/go.php/lit/Tarptautinis-bendradarbiavimas Tarptautinis bendradarbiavimas], ''rietavas.lt''</ref> == Sportas == [[1974]] m. pastatytas [[Rietavo futbolo stadionas]] su lengvosios atletikos sektoriais.<ref>{{lse|rietavo-savivaldybe|2024-10-12|Rietavo savivaldybė}}</ref> == Galerija == <gallery> Rietavas, aikštė.JPG|Laisvės aikštė ir nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės pastato Rietavo dvaras. Dabar ligoninė.JPG|Ligoninė Rietavo dvaras. Alaus darykla, bokštas.JPG|Buvusio dvaro alaus darykla Rietavo griuvėsiai 1941 birželį 01.jpg|Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželį. Rietavo griuvėsiai 1941 birželį 02.jpg|Vermachto kariai dairosi Rietavo griuvėsiuose, 1941 m. birželis. Rietavo bažnyčia 1941 birželį.jpg|Rietavo bažnyčia 1941-ųjų birželį. Rietavo bažnyčia 1941 m. birželį.jpg|thumb|Rietavo bažnyčia 1941 m. birželį – sviedinio pataikymo pėdsakai į bažnyčios bokštą. Rietavo griuvėsiai 1941 birželį 04.jpg|Rietavo griuvėsiai 1941 m. birželis. Matyti žydų sinagoga ir mokykla. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{ML|4|89|Rietavas}} * [http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/rietavas.lt.htm Apie Rietavą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060203185845/http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/rietavas.lt.htm |date=2006-02-03 }} * [http://www.heritage.lt/naujienos/2003/rietavui750.htm Trumpa istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050222102854/http://www.heritage.lt/naujienos/2003/rietavui750.htm |date=2005-02-22 }} === Kultūros objektai === * [http://www.turistas.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=563&Itemid=66&lang Apie Rietavą] * [http://mpkelias.mch.mii.lt/PARKAI/rietparkai.lt.htm Rietavo parkas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060502131557/http://mpkelias.mch.mii.lt/PARKAI/rietparkai.lt.htm |date=2006-05-02 }} * [http://www.spaudos.lt/Istorija/Oginskiai.htm Apie Oginskius ir spaudos draudimą] * [http://www.museums.lt/zurnalas/2004'2_3/rutkauskas.htm Rietavo istorijos muziejus]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060622222125/http://www.museums.lt/Zurnalas/2004%272_3/rutkauskas.htm |date=2006-06-22 }} * [http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/rietavomuz.lt.htm Rietavo istorijos muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060827010149/http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/rietavomuz.lt.htm |date=2006-08-27 }}. * [http://www.muziejai.lt/Rietavas/oginskiu_muziejus.htm Oginskių kultūros istorijos muziejus] {{RIEgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Rietavas| ]] nwtoibpmqf2d3a1bsrl2eyxyajgncwz 0 19715 7582435 7468648 2025-06-22T09:33:40Z 80.240.13.251 7582435 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Pagiriai}} {{Ltgyv |pavad = Pagiriai |foto = Pagiriai (Vilniaus raj.).JPG |herb= Pagiriai (Vilnius) COA.jpg |plotis = 280px |fotoinfo = Gatvė Pagiriuose. Kelias {{KK202}} |lat = 54.580 |long = 25.203 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Pagirių seniūnija |gyv = 3324 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=3b|Pagiriaĩ|Pagirių̃|š=2016}} |istpav = {{pl|Pogiry}} |vikiteka = Category:Pagiriai (Vilnius) }} '''Pagiriai''' – kaimas [[Vilniaus rajono savivaldybė]]je, į pietus nuo [[Vilnius|Vilniaus]], prie [[Vokė]]s upės. [[Pagirių seniūnija|Seniūnijos]] centras, 8 seniūnaitijos (Gedimino, 4 Šiltnamių, Kaštonų, Kadagių, Žemųjų Pagirių). [[Pagiriai (Paneriai)|Vakarinė kaimo dalis]] prijungta prie Vilniaus. Veikia [[Pagirių gimnazija]], [[Pagirių muzikos mokykla]], biblioteka, paštas (LT-14004), ambulatorija, sveikatingumo kompleksas.<ref>{{VLE|XVIII}}</ref> Yra [[karjeras]], kuriame nukenksminami [[sprogmenys]]. Tai šiltnamių kombinato darbininkų gyvenvietė, tapusi miesteliu, turinčiu savo valdžią, kultūrą ir kt. Sovietmečiu šiltnamiai buvo vieni garsiausių ir geriausiai aprūpintų visoje [[SSRS]]. Pagirius aptarnauja 78 ir 51 Vilniaus miesto<ref>stops.lt</ref> bei 230, 232, 233 ir 236 Vilniaus rajono<ref>https://vrsa.lt/administracine-informacija/veiklos-sritys/viesasis-transportas/1347</ref> autobusų maršrutai. == Istorija == XIX a. Pagiriai – dvaras Rudaminos valsčiaus [[Baltoji Vokė (Vilnius)|Baltosios Vokės]] seniūnijoje.<ref>{{SGKP|8|499|Pogiry (3)}}</ref> [[1971]] m., kai dar gyvenvietės vietoje driekėsi laukai, čia buvo pradėtas statyti didžiausias sovietų okupuotuose Baltijos šalyse Vilniaus šiltnamių kombinatas. Šalia senojo Pagirių kaimo kilo daugiaaukščiai namai įmonės darbuotojams. Nuo [[1994]] m. Pagiriuose veikia muzikos mokykla, kuri 2009 m. rugsėjo 1 d. įgijo savarankiškos mokyklos statusą ir tapo [[Pagirių muzikos mokykla]]. [[2024]] m. patvirtintas [[Pagirių herbas (Vilnius)|Pagirių herbas]]. {{adm2|3}} {{admr|XIX a. – [[1950]] m.|[[Rudaminos valsčius (Vilnius)|Rudaminos valsčius]]|[[Vilniaus apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1968]] m.|[[Pagirių apylinkė (Vilnius)|Pagirių apylinkė]] (ilgą laiką jos centras)|r3=2|[[Vilniaus rajonas]]}} {{admr|[[1968]]–[[1995]] m.|[[Vaidotų apylinkė]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Pagirių seniūnija|Pagirių seniūnijos]] centras|[[Vilniaus rajono savivaldybė]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=4000|inc=1000|incmin=200 |1905|29|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|113|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|183|r1959= |1970|251|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|1563|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|3120|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|264||Pagiriai 1}}</ref> |1989|3776|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|3929|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|3451|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|3324|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Galerija == <gallery> Pagiriai, Vilniaus raj.JPG|Daugiabučiai prie mokyklos stadiono Pagirių šiltnamiai.JPG|Šiltnamių kombinatas Pagiriai (Vilnius), ženklas.JPG|Įvažiuojant nuo [[Keturiasdešimt Totorių]] Pagiriai (Vilnius), gatvė.JPG|Senos Pagirių trobos Pagiriai, koplytstulpis.JPG|Koplytstulpis prie seniūnijos </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=PAGIRIAI |Š=[[Baltoji Vokė (Vilnius)]] – 6 km |ŠR= |R= |PR=[[Melekonys]] – 3 km |P= |PV=[[Keturiasdešimt Totorių]] – 4 km <br /> [[Baltoji Vokė|BALTOJI VOKĖ (Šalčininkų raj.)]] |V= |ŠV=[[Vaidotai|VAIDOTAI]] – 3 km }} {{VLNgyv}} [[Kategorija:Pagiriai (Vilnius)| ]] fprgnt6lpoqkxsc2ujmobpygdvtyrvk 0 23346 7582253 7581266 2025-06-21T16:21:05Z 2A00:1EB8:C05B:FD44:10A6:8A71:44F3:BF3C 7582253 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas= |logo=LKL 2023.svg |logo_size=200px |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |žemynas=[[Europa]] |valstybė={{LTUv}} |įkurta=1993 m. balandžio 22 d.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-krepsinio-lyga/ ''LKL'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.</ref> |komandos=10 |generalinis_direktorius=Rasa Liuimienė |prezidentas=Remigijus Milašius |čempionai=[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]<br />(7-asis titulas) |daugiausiai_titulų=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />(24-asis titulas) |svetainė=[https://www.lkl.lt LKL.lt] |TV=[https://go3.lt/ Go3] [https://lnk.lt/tiesiogiai#btv BTV] |dabartinis_sezonas=2024–2025 m. LKL sezonas}} [[Vaizdas:LKL by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Lygos būstinė Vilniuje]] '''Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe–LKL“)''' – aukščiausio lygio [[Lietuva|Lietuvos]] vyrų krepšinio komandų [[čempionatas]]. Lygos nugalėtojais yra tapusios dvi komandos – [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (25) ir [[Vilniaus Lietuvos rytas|Kauno „Žalgiris“]] (25).<ref name=VLE /> == Sistema == Nors sistema nusistovėjusi, bet smulkūs pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną naują sezoną. Sistema susideda iš dviejų dalių – ''reguliariojo sezono'' ir ''atkrintamųjų varžybų''. Iki 2004/2005 m. sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas (legionieriais laikyti visi užsieniečiai). Nuo 2004 / 2005 m. iki 2006 / 2007 m. sezono lygoje taikytas 4 legionierių limitas, ir legionieriais jau nelaikyti žaidėjai, turėję [[Latvija|Latvijos]] arba [[Estija|Estijos]] pilietybes. Nuo 2006 / 2007 m. sezono lygos klubai rungtynėms turi registruoti ne mažiau kaip 7 Lietuvos piliečius ir ne daugiau kaip 5 užsieniečius, kuriems netaikomi pilietybės ar tautybės apribojimai. 2010/2011 m. LKL valdybos nariai patvirtino nuostatus, pagal kuriuos 2010–2011 metų sezone paskutiniąją vietą užėmusi komanda automatiškai iškrenta į žemesniąją lygą [[Nacionalinė krepšinio lyga|Nacionalinę krepšinio lygą]], o 12 vietą užėmusi ekipa dalyvauja pereinamosios serijos varžybose su NKL čempionu, jei NKL čempionas turi lygos nuostatus atitinkančią areną. 2011 / 2012 m. nutarta, kad paskutinę, t. y. 12 vietą užėmusi ekipą varžosi su NKL čempionu pereinamosiose varžybose. Nuo 2012 / 2013 m. sezono įsigaliojo taisyklė, kad paskutinę vietą lygos reguliariajame sezone užėmusią komandą sekančiame pirmenybių sezone automatiškai keičia NKL čempionas. Dar 2010 m. LKL valdybos nariai taip pat patvirtino tolimesnę lygos strategiją, pagal kurią LKL klubai, turintys problemines arenas, po dvejų metų turės žaisti visus LKL reikalavimus atitinkančiose arenose arba gali netekti galimybės dalyvauti LKL čempionate. LKL valdybos nariai taip pat nusprendė, jog LKL klubai nuo šio sezono privalės turėti aiškią savo struktūrą ir tam tikras būtinas pareigybes – vyriausiojo trenerio, trenerio asistento, fizinio rengimo trenerio, daktaro, direktoriaus, vadybininko ir atstovo spaudai. Jei visi šie išvardinti reikalavimai dėl arenų ir klubo struktūros nebūtų vykdomi, LKL valdyba gali įspėti klubą, o situacijai nesikeičiant, pašalinti jį iš LKL čempionato. === Reguliarusis sezonas === 2024-2025 m. reguliarusis sezonas vyksta 4 ratų sistema, visoms 10 komandų vieną prieš kitą sužaidžiant keturis sykius (du kart namie, du kart išvykoje). Iš viso kiekvienas klubas sužaidžia po 36 rungtynes. Į kitą etapą išeina 8 stipriausios komandos. === Atkrintamosios varžybos === Atkrintamosios prasideda ketvirtfinalio etapu, kuriame 8 stipriausios komandos žaidžia seriją iki dvejų pergalių. Į pusfinalį išeina keturios ketvirtfinalio serijas laimėjusios komandos. Pusfinalyje komandos žaidžia iki trijų pergalių, serijų laimėtojai patenka i didįjį finalą (dėl pirmos vietos), o pralaimėtojai žaidžia mažajame finale (dėl trečios vietos). Kaip ir pusfinaliai, abu finalai žaidžiami iki trijų pergalių. == Dabartiniai LKL klubai == 2024-2025 m. Betsafe-LKL sezone rungtyniauja 10 klubų iš Lietuvos. {{Location map+ |Lithuania |border = |caption = 2024-2025 m. Betsafe-LKL komandų žemėlapis |float = right |label = |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.716 |long=25.279 |position=bottom |label=[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=top |label=[[Utenos Juventus|Uniclub Casino - Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=bottom |label=[[Panevėžio Lietkabelis|7bet-Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.151732 |position=right |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis-Optibet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.982380 |long=22.235376 |position=right |label=[[Mažeikių Mažeikiai|M Basket-Delamode]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.716337 |long=25.280199 |position=top |label={{nowrap|[[Vilniaus Lietuvos Rytas|Rytas]]}}}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=bottom |label=[[BC Šiauliai|Šiauliai-Casino Admiral]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=left |label=[[BC Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.0420 |long=24.1650 |position=right |label=[[Jonavos Sporto Klubas|CBet]]}} }} {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Arena !! Žiūrovai !! Miestas !! Įkurtas |- | [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Lietuvos ryto arena|Jeep arena]] || 2741 || Vilnius || 1964 |- | [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Žalgirio Arena]] || 15708 || Kaunas || 1944 |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Kalnapilio arena]]|| 5950|| Panevėžys || 1964 |- | [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] || [[Twinsbet Arena|Twinsbet arena]] || 10000 || Vilnius || 2022 |- | [[Utenos Juventus|Utenos „Uniclub Casino - Juventus“]] || [[Utenos arena]] || 2500 || Utena || 2000 |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Švyturio arena]] ||6200|| Klaipėda || 1964 |- | [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] || [[Jonavos sporto arena]] || 2200 || Jonava ||1999 |- | [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „M Basket-Delamode“]]|| [[Telšių sporto arena]]|| 1000 || Mažeikiai|| 2005 |- | [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis-Optibet“]] || [[Kėdainių arena]] || 3040 || Kėdainiai || 1992 |- | [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai-Casino Admiral“]] || [[Šiaulių arena]] || 5700 || Šiauliai || 1984 |} == Istorija == === Klubų kaita lygoje === * 1993 m. įkurta Lietuvos krepšinio klubų asociacija. Asociacijos steigime dalyvavo 8 stipriausi paskutinių Lietuvos krepšinio pirmenybių klubai: [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]], [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]], [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]], [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]], [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]], [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]], [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] ir [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Netrukus Asociacija virto Lietuvos krepšinio lyga, o jos narių skaičius pasipildė iki dešimties – prieš prasidedant pirmam LKL sezonui prie lygos prisijungė [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] ir [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]]. * 1994 / 1995 m. sezone prie LKL prisijungė abu praėjusio [[LKAL]] sezono finalininkai – [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Kelininkas“]] ir [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Lietuvos policijos akademija“]] – pakeitę pavadinimus į Šiaulių „Šiauliai“ ir Vilniaus „Sakalai“. Iš čempionato pasitraukė finansinių problemų kamuojama [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]]. * 1995 / 1996 m. sezone prisijungė LKAL čempionai – iš Vilniaus į Alytų persikėlę [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] krepšininkai. Dėl finansinių problemų iš LKL pasitraukė [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] ir [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]. * 1996 / 1997 m. sezone [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] pakeitė ekipos pavadinimą į Alytaus „Alita-Savy“. * 1997 / 1998 m. sezone vietoje [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statybos“]] įkurtas naujas klubas – [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]], o [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita-Savy“]] tapo tiesiog Alytaus „Alita“. * 1998 / 1999 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]]. Dėl finansinių problemų pasitraukė [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]. * 1999 / 2000 m. sezone dėl finansinių problemų čempionate nestartavo ir į LKAL persikėlė [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]. * 2001 / 2002 m. sezone prie čempionato prisijungė LKAL čempionai [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]], pereinamosiose varžybose įveikę silpniausią praėjusio sezono klubą – [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Suvalkiją“]]. * 2002 / 2003 m. sezone prisijungė [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]]. * 2004 / 2005 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]. * 2005 / 2006 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]]. * 2006 / 2007 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]]. * 2007 / 2008 m. lygoje rungtyniavo 10 klubų, prie lygos prisijungė 2 naujos komandos: [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai–Atletas“]] (vietoj bankrutavusio Kauno „Atleto“) ir [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] pakeitė pavadinimą į „Techasas“. * 2008 / 2009 m. į lygą buvo priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<ref>[http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm Lrytas.lt: Kauno „Žalgirio“ dubleriai rungtyniaus Lietuvos krepšinio lygoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080525215250/http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm |date=2008-05-25 }}</ref>, vėliau pervadinta į Kauno „Kaunas Triobet“. * 2009 / 2010 m. sezone lygoje rungtyniavo didžiausias klubų skaičius istorijoje – 13. Prieš 2009–2010 m. sezoną Kauno „Kaunas Triobet“ susijungė su Kauno „Aisčiais“<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 15min.lt: Dvi Kauno komandos oficialiai susijungė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028160707/http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 |date=2014-10-28 }}</ref>. Į lygą komerciniu principu buvo priimti [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<ref>[http://lzinios.lt/lzinios/Krepsinis/issiplete-lkl-zemelapis/131345 Lzinios.lt: Išsiplėtė LKL žemėlapis]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ir [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]], o [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] į LKL pateko kaip NKL čempionas<ref>[http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 Krepsinis.net: Prienų „Rūdupis“ rungtyniaus LKL] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090906233017/http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 |date=2009-09-06 }}</ref>. * 2010 / 2011 m. į LKL pateko NKL praėjusio sezono čempionas [[Palangos Naglis-Adakris|Palangos „Naglis-Adakris“]], dėl vietos LKL atsisakius kovoti paskutine pripažintai [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas Triobet“]], kuri paskutinį sezoną buvo suspendavusi savo veiklą<ref>[http://www.krepsinis.net/naglis-adakris-ivykius-nuspejo-aisciai-nusivyle-lygos-sprendimu-150790.html Krepsinis.net: „Aisčiai“ nusivylė lygos sprendimu]</ref> ir dalyvavo tik viename LKL sezone. Iš lygos dėl finansinių sunkumų buvo pašalintas [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduvos“]] klubas<ref>[http://www.krepsinis.net/suduva-neteko-teises-dalyvauti-artejanciame-lkl-cempionate-152011.html Krepsinis.net: „Sūduva“ neteko teisės rungtyniauti LKL]</ref>. * 2011 / 2012 m. iš lygos pasitraukė paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmęs ir stojamojo mokesčio negalėjęs sumokėti [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. Teisę žaisti lygoje iš [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlo“]] įsigijo [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždžių“]] komanda. Prieš ateinantį sezoną [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai“]] pakeitė pavadinimą į „Baltai“, o [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]] – į „Kėdainiai Triobet“. * 2012 / 2013 m. teisę žaisti lygoje iš [[Kauno Baltai|Kauno „Baltų“]] įsigijo [[Kauno „LKKA-Atletas“]], kuris prieš sezoną pakeitė pavadinimą ir tapo „LKKA-Baltais“. [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Triobet“]] susigrąžino senąjį – Kėdainių „Nevėžio“ pavadinimą. [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] taip pat susigrąžino senąjį pavadinimą bei nuo šiol vadinasi Prienų „Prienais“. * 2013 / 2014 m. teisę žaisti lygoje iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] klubo įsigijo [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „Atletas“]], kuris prieš sezoną grįžo prie senojo – „Atleto“ – pavadinimo. Tuo tarpu savo licenciją Kauno „LSU-Atletas“ pardavė LKL debiutuosiančiai [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ekipai. Palangos „Palanga“ liko be LKL licencijos ir nuo šiol rungtyniaus [[NKL]] pirmenybėse. [[Prienų Prienai|Prienų „TonyBet“]] ekipą pradėjo remti lažybų bendrovė [[TonyBet]], pagal kurią prieniškiai pavadino ir savo klubą. Tuo tarpu [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] dėl finansinių sunkumų buvo suspenduoti ir šiame LKL sezone nestartavo. * 2014 / 2015 m. sezone teisės rungtyniauti LKL pirmenybėse (su iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] krepšinio klubo įsigyta licencija) nebetuturėjo [[Kauno LSU-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]], kuris praeitame sezone užėmė paskutinę vietą. Kauno klubą lygoje pakeitė NKL čempionai – [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]. Prieš sezoną LKL licencija taip pat buvo panaikinta [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalų“]] komandai, kuri per metus nepadengė savo įsiskolinimų. Prieš sezono pradžią Prienų ekipą nustojo remti lažybų bendrovė TonyBet ir klubas susigrąžino [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] pavadinimą. * 2015 / 2016 m. sezone nuspręsta, kad LKL varžysis 10 ekipų, paskutinę vietą praeitame sezone užėmę [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] iškrito į [[NKL]], o šios lygos nugalėtojai – [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“]] klubas – nutarė tapti [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūno“]] dubleriais ir toliau rungtyniauti NKL. [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] prieš prasidedant sezonui rado naujo rėmėją ir tapo Prienų-Birštono „Vytautu“. * 2018 / 2019 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų-Birštono „Vytautas“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „SkyCop“. * 2019 / 2020 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų „SkyCop“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „CBet“, o [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Sintek-Dzūkija“. * 2020 / 2021 m. sezone [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Sintek-Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Dzūkija“. * 2021 / 2022 m. nutarta, kad lygoje varžysis 11 ekipų, t. y. paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmusi ekipa lieka lygoje, o taip pat į lygą priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]. [[Prienų Prienai|Prienų „CBet“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „Labas GAS“. * 2022 / 2023 m. sezone buvo pridėta [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] komanda. [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkijos“]] LKL licenzija buvo nupirkta ir klubas pakeistas į [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] (pirmą sezoną buvo žaista Alytuje). * 2023 / 2024 m. sezone sportiniu principu prisijungė [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] klubas ir iškrito [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] (vėliau paskelbtas bankrotas). Sezono metu bankrotą taip pat paskelbė „Gargždai“. „Wolves“ persikelė iš Alytaus į Vilnių ir sezono metu radę pagrindinį remėją pakeitė pavadinimą į „Wolves Twinsbet“. * 2024 / 2025 m. sezonui prieš prasidedant pasitraukė [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]] (klubas užsidarė). * Pasibaigus 2024 / 2025 m. sezonui apie pasitraukimą iš lygos ir veiklos sustabdymą pranešė Vilniaus klubas „[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]“.<ref>[https://lkl.lt/straipsniai/8292/wolves-twinsbet-klubas-stabdo-savo-veikla „Wolves Twinsbet“ klubas stabdo savo veiklą]</ref> === LKL rungtyniavę klubai === LKL žaidė ir tebežaidžia visų didžiausių Lietuvos miestų komandos:<ref>[http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== Lkl.lt LKL istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080901175751/http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== |date=2008-09-01 }}</ref> {| class="wikitable sortable" |+ |- ! Komanda !! Rungtyniavo LKL !! Sezonai !! Įkūrimo metai !! Likimas |- | [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || 1995–2005 || 10 || 1995 || bankrutavo<ref>[http://sportas.delfi.lt/krepsinis/bankrutavo-alytaus-alitos-ekipa.d?id=7043139 Delfi.lt: Bankrutavo Alytaus „Alitos“ ekipa]</ref> |- | [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] || 2007–2011 || 4 || 2005 || bankrutavo<ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ Respublika.lt: Alytaus krepšinis atsispirs nuo dugno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028153724/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ |date=2014-10-28 }}</ref> |- | [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ||2013–2022 || 9 || 2012 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Alytaus Wolves]] |- | [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 2022–2024 || 2 || 2014 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2021 m. || style="background:#a3cca3;" | 4 || style="background:#a3cca3;" | 1999 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1944 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]] ||2012–2014 || 2 || 1995 || užėmęs paskutinę vietą iškrito į [[NKL]] ir licenciją perleido [[Vilniaus Vilnius|Vilniaus „Vilnius“]] ekipai |- | [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || 1993–1994 || 1 || 1938 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || 1993–2007 || 14 || 1962 || bankrutavo |- | [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas“]] || 2008–2009 || 1 || 2008 || susijungė su [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] ekipa |- | [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] || 2007–2012 || 5 || 2007 || susijungė su [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]] ekipa |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2002 m. || style="background:#a3cca3;" |22|| style="background:#a3cca3;" | 1992 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" |1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]] || 1998–2001 || 3 || 1990 || pralaimėjo pereinamąsias varžybas [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] klubui |- | [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]] || 2006–2010 || 4 || 2006 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[RKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] '''||style="background:#a3cca3;" | 2014–2015 / nuo 2023 m. | style="background:#a3cca3;" | 3 || style="background:#a3cca3;" | 2005 || style="background:#a3cca3;"| 2015 metais užėmė paskutinę vietą ir iškrito į [[NKL]]. 2023 metais užėmė antrą vietą [[NKL]] ir pateko atgal į [[LKL]]. |- | [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] || 2001–2004 || 3 || 1996 || bankrutavo |- | [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] || 2010–2013 || 3 || 2006 || dėl LKL reikalavimų neatitinkančios arenos persikėlė į [[NKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] || 2011–2024 m. || 13 || 1999 || 2024 metais pasitraukė iš LKL, kai pagrindiniam rėmėjui sustabdžius finansavimą nesurinko minimalaus biudžeto |- | [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] ||1993-1998||5|| 1989 || dėl finansinių problemų persikėlė rungtyniauti į [[LKAL]] |- | [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] || 2009–2023 || 14 || 1994 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1994 m. || style="background:#a3cca3;" | 31 || style="background:#a3cca3;" | 1984 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]] || 1993–1999 || 6 || 1990 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2009 m. || style="background:#a3cca3;" | 16 || style="background:#a3cca3;" | 2000 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1997 m. || style="background:#a3cca3;" | 28 || style="background:#a3cca3;" | 1997 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || 1994–2013 || 19 || 1991 || 2014 metais pašalintas iš lygos dėl finansinių klubo problemų |- | [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || 1993–1997 || 4 || 1962 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]] |- | [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]] || 2009–2011 || 2 || 2003 || susijungė su [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] ekipa <ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/11582687/remeju-netekes-perlas-parduoda-savo-vieta-lkl Alfa.lt: Rėmėjų netekęs „Perlas“ parduoda savo vietą LKL]</ref> |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Alytaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2022 m. || style="background:#a3cca3;" |3|| style="background:#a3cca3;" | 2022 || style="background:#a3cca3;" | - |} : Paryškintos šiuo metu lygoje žaidžiančios komandos === Kauno „Žalgirio“ dominavimas (1993–1999 m.) === Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. ir nuo tada jos sezonai vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993–1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Komandos dominavimas baigėsi po pergalių [[Saportos taurė|Europos Taurės]] ir [[Eurolyga|Eurolygos]] varžybose – jau kitą sezoną (1999–2000 m.) LKL triumfavo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Taip atsitiko 1995–1996 m. sezone, kai Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės. === Vilniaus „Lietuvos ryto“ įsitraukimas į kovą (1999-2010 m.) === 1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Tad nuo 1999–2000 m. sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. „Žalgiris“ laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0. 2005–2006 m. sezoną čempionais tapo vilniečiai, finalo serijoje nugalėję kauniečius 4:0. 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. čempionų žiedus iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai, finalo serijas laimėję 4:2 ir 4:1. 2008–2009 m. čempionės vardą susigrąžino „Lietuvos ryto“ komanda rezultatu 4:1, kurį išsaugojo ir 2009–2010 m. sezone nugalėjęs serijoje 4:3. === Antrasis Kauno „Žalgirio“ dominavimas (2010-2021 m.) === 2010–2011 m. čempionės vardą iš „Lietuvos ryto“ susigrąžino „Žalgirio“ komanda finalo serijoje rezultatu 4:1 įveikusi varžovus iš Vilniaus. Nuo tada „Žalgiris“ niekam neužleidžia LKL čempionės sosto. Nors dabar beveik kas antrą sezoną keičiasi kauniečių varžovas superfinalo serijoje, tačiau kauniečiai jas laimi arba sausai, arba pralaimėdami 1-2 rungtynes (paskutinį kartą daugiau nei vieną kartą LKL finale kauniečiai pralaimėjo 2013–2014 m., kai Klaipėdos „Neptūnas“ „Žalgirį“ buvo įveikęs du kartus, bet pralaimėjo seriją 2:4). === Vilniaus „Ryto“ sugrįžimas (nuo 2021 m.) === 2021–2022 m. sezone Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą istorijoje varžėsi tik dėl trečios vietos, o čempionų titulą iškovojo Vilniaus „Ryto“ komanda, finale įveikusi Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą. 2022–2023 m. sezone „Žalgiris“ po nesėkmingo praeito sezono Eurolygoje, 30-tajame LKL sezone laimėjo 24-tąjį titulą (serijoje su Vilniaus "Rytu 3:2) vienose iš labiausiai įtemptų ir daugiausiai dėmesio iš abiejų sirgalių pusės susilaukusių „Betsafe“ LKL finalo serijų. 2023–2024 m. sezone Kauno „Žalgiris“ serijoje su Vilniaus „Rytu“ nusileido „Rytui“ serijoje (3:1), kurią „Rytas“ laimėjo po 14 metų pertraukos žaisdamas su Kauno „Žalgirio“ klubu ir kėlė taurę 7-tąjį kartą.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-207549-rytas-vel-pirmas-fosterio-dvitaskis-nukarunavo-zalgiri.html ''„Rytas“ vėl pirmas: Fosterio dvitaškis nukarūnavo „Žalgirį“'']. Basketnews.lt, 2024-06-12. Nuoroda tikrinta 2024-06-13.</ref> == Finalai == {| {{graži lentelė}} ! Sezonas !! [[Vaizdas:Med 1.png]] Čempionai !! [[Vaizdas:Med 2.png]] Vicečempionai !! [[Vaizdas:Med 3.png]] III vieta !! IV vieta |-''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023-2024 m.]]''' | '''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023–2024 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:BC Wolves logo.svg|25px]] [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] |- | '''[[LKL 2022–2023 m. sezonas|2022–2023 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] |- | '''[[LKL 2021–2022 m. sezonas|2021–2022 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Bcsiauliai2021.png|25px]] [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai-7bet“]] |- | '''[[LKL 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Juventus2021.png|30px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2019–2020 m. sezonas|2019–2020 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2018–2019 m. sezonas|2018–2019 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2017–2018 m. sezonas|2017–2018 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2016–2017 m. sezonas|2016–2017 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2015–2016 m. sezonas|2015–2016 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2014–2015 m. sezonas|2014–2015 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2013–2014 m. sezonas|2013–2014 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2012–2013 m. sezonas|2012–2013 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2011–2012 m. sezonas|2011–2012 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2010–2011 m. sezonas|2010–2011 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2009–2010 m. sezonas|2009–2010 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2008–2009 m. sezonas|2008–2009 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2007–2008 m. sezonas|2007–2008 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Alytaus_Alytus_logo.jpg|25px]] [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] |- | '''[[LKL 2006–2007 m. sezonas|2006–2007 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2005–2006 m. sezonas|2005–2006 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Nevezis_120x60.jpg|36px]] [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] |- | '''[[LKL 2004–2005 m. sezonas|2004–2005 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2003–2004 m. sezonas|2003–2004 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2002–2003 m. sezonas|2002–2003 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2001–2002 m. sezonas|2001–2002 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2000–2001 m. sezonas|2000–2001 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] |- | '''[[LKL 1999–2000 m. sezonas|1999–2000 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1998–1999 m. sezonas|1998–1999 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 1997–1998 m. sezonas|1997–1998 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1996–1997 m. sezonas|1996–1997 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] || [[Vaizdas:KKSilutelogo.gif|25px]] [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1995–1996 m. sezonas|1995–1996 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]*** || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]]*** |- | '''[[LKL 1994–1995 m. sezonas|1994–1995 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1993–1994 m. sezonas|1993–1994 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] |- |'''1992–1993 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] |- |'''1991–1992 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- |'''1990–1991 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] |- {{Col-end}} | *** rungtynės dėl 3 vietos žaidžiamos nebuvo. == Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (Lietuvos TSR čempionatas) == Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas – Aukščiausia lyga. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1989-90 | |Atletas |Drobė |Pilėnai |- |1988-89 | |Atletas |Drobė |Banga |- |1987-88 | |Lietkabelis |Šviesa |Drobė |- |1987 | |Drobė |Šviesa |Pilėnai |- |1985-86 | |Drobė |Pilėnai K. |Šviesa |- |1985 | |Lietkabelis |Statyba |Drobė |- |1984 | |Statyba |Atletas |Lietkabelis |- |1983 | |Atletas |Statyba |Lietkabelis P. |- |1982 | |Atletas |Šviesa V. |Drobė |- |1981 | |Statyba |Atletas |Mokslas V. |- |1979-80 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1979 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1977-78 | |Drobė |Statyba |Banga |- |1977 | |Statyba |Šilkas |Drobė |- |1976 | |Drobė |Statyba |Šilkas K. |- |1975 | |Statyba |Politechnika |Medis |- |1974 (VI spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1973 | |Statyba |Banga |Atletas |- |1972 | |Statyba |Banga |Medis V. |- |1971 | |Banga |Statyba |Politechnika |- |1970 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1969 | |Drobė |Atletas |Politechnika |- |1968 | |Atletas K. |Statyba |Drobė |- |1967 (IV spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1966 | |Politechnika |Statyba V. |Banga K. |- |1964-65 | |Politechnika K. |Šarūnas Š. |Neptūnas Kl. |- |1963-64 | |Drobė K. |Šarūnas Š. |Banga K. |- |1963 (III spartakiada) | |Kaunas |Klaipėda |Panevėžys |- |1961-62 | |Maistas Kl. |Kibirkštis V. |Pilėnai K. |- |1960-61 | |LŽŪA |Kauno audiniai |MSK Kl. |- |1959-60 | |LŽŪA |Kauno audiniai |KPI |- |1958-59 | |KPI |LŽŪA K. |KKI |- |1958 | |Žalgiris |Nemunas |Dinamo K. |- |1957-58 | |Žalgiris |Nemunas K. |Žalgiris-2 |- |1956 (I spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Panevėžys |- |1955 |'''Žalgiris''' |Spartakas V. |Žalgiris Kl. |Spartakas P. |- |1954 | |Žalgiris |Žalgiris Klai. |Žalgiris Viln. |- |1953 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Šiaul. |- |1952 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Mar. |- |1951 | |KKI |Kauno audiniai |Spartakas P. |- |1950 | |Žalgiris |Žalgiris-2 K. |Spartakas P. |- |1949 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai |Startas K. |- |1948 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai | |- |1947 | |KKI |Žalgiris |Dinamo K. |- |1946 | |Žalgiris K. |KKI K. |Dinamo K. |- |1945 | |ASK K. |Žalgiris K. |Džiugas Te. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Lietuvos klubiniai čempionatai tarpukariu (Lietuvos čempionatas) == Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1943 (nebaigtas) | | | | |- |1942 (nebaigtas) | | | | |- |1941 | |Perkūnas |Džiugas Telš. | |- |1939-40 | |CJSO |Karo mokykla K. |Aušros g.  K. |- |1938-39 (nebaigtas) | |CJSO |LFLS |Karo mokykla K. |- |1937-38 | |CJSO |Grandis |LFLS |- |1936-37 | |CJSO K. |LFLS |Tauras |- |1935-36 | |LFLS |Tauras |CJSO |- |1934-35 | |LFLS |Grandis |LGSF |- |1934 | |LGSF K. |Grandis K. |LFLS |- |1933 | |LGSF K. |Kovas |ASK K. |- |1932 (nevyko) | | | | |- |1931 (nevyko) | | | | |- |1930 (nevyko) | | | | |- |1929 (nevyko) | | | | |- |1928 | |LFLS |Tauras K. |ASK/Technikas K. |- |1927 | |LFLS |Kultus K. |Makabi K. |- |1926 | |LFLS |Kovas |LGSF K. |- |1925 | |Kovas Kaunas |LFLS Šiauliai | |- |1924 | |LFLS Kaunas |LFLS-2 K. |LDS K. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Logotipai == <gallery> LKL logotipas.svg|2021–2022<ref>https://www.krepsinis.net/naujiena/naujajame-sezone-pasikeites-lkl-logotipas/313344</ref> Lkllogo.jpg|2022–2023<ref>https://www.basketnews.lt/news-176286-pristatytas-naujas-lkl-logotipas.html</ref> </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Karaliaus Mindaugo taurė]] * [[LKL Snaiperio konkursas]] == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{Lietuvos krepšinio klubai}} {{LKL sezonai}} {{Klygos}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio lygos]] q74vhjmstoniscso9znox3hcrs9adua 7582256 7582253 2025-06-21T16:39:19Z Homo ergaster 10314 Atmestas 2A00:1EB8:C05B:FD44:10A6:8A71:44F3:BF3C pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (DerasLTU keitimas) 7581266 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas= |logo=LKL 2023.svg |logo_size=200px |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |žemynas=[[Europa]] |valstybė={{LTUv}} |įkurta=1993 m. balandžio 22 d.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-krepsinio-lyga/ ''LKL'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.</ref> |komandos=10 |generalinis_direktorius=Rasa Liuimienė |prezidentas=Remigijus Milašius |čempionai=[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]<br />(7-asis titulas) |daugiausiai_titulų=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />(24-asis titulas) |svetainė=[https://www.lkl.lt LKL.lt] |TV=[https://go3.lt/ Go3] [https://lnk.lt/tiesiogiai#btv BTV] |dabartinis_sezonas=2024–2025 m. LKL sezonas}} [[Vaizdas:LKL by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Lygos būstinė Vilniuje]] '''Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe–LKL“)''' – aukščiausio lygio [[Lietuva|Lietuvos]] vyrų krepšinio komandų [[čempionatas]]. Lygos nugalėtojais yra tapusios dvi komandos – [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (24) ir [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] (7).<ref name=VLE /> == Sistema == Nors sistema nusistovėjusi, bet smulkūs pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną naują sezoną. Sistema susideda iš dviejų dalių – ''reguliariojo sezono'' ir ''atkrintamųjų varžybų''. Iki 2004/2005 m. sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas (legionieriais laikyti visi užsieniečiai). Nuo 2004 / 2005 m. iki 2006 / 2007 m. sezono lygoje taikytas 4 legionierių limitas, ir legionieriais jau nelaikyti žaidėjai, turėję [[Latvija|Latvijos]] arba [[Estija|Estijos]] pilietybes. Nuo 2006 / 2007 m. sezono lygos klubai rungtynėms turi registruoti ne mažiau kaip 7 Lietuvos piliečius ir ne daugiau kaip 5 užsieniečius, kuriems netaikomi pilietybės ar tautybės apribojimai. 2010/2011 m. LKL valdybos nariai patvirtino nuostatus, pagal kuriuos 2010–2011 metų sezone paskutiniąją vietą užėmusi komanda automatiškai iškrenta į žemesniąją lygą [[Nacionalinė krepšinio lyga|Nacionalinę krepšinio lygą]], o 12 vietą užėmusi ekipa dalyvauja pereinamosios serijos varžybose su NKL čempionu, jei NKL čempionas turi lygos nuostatus atitinkančią areną. 2011 / 2012 m. nutarta, kad paskutinę, t. y. 12 vietą užėmusi ekipą varžosi su NKL čempionu pereinamosiose varžybose. Nuo 2012 / 2013 m. sezono įsigaliojo taisyklė, kad paskutinę vietą lygos reguliariajame sezone užėmusią komandą sekančiame pirmenybių sezone automatiškai keičia NKL čempionas. Dar 2010 m. LKL valdybos nariai taip pat patvirtino tolimesnę lygos strategiją, pagal kurią LKL klubai, turintys problemines arenas, po dvejų metų turės žaisti visus LKL reikalavimus atitinkančiose arenose arba gali netekti galimybės dalyvauti LKL čempionate. LKL valdybos nariai taip pat nusprendė, jog LKL klubai nuo šio sezono privalės turėti aiškią savo struktūrą ir tam tikras būtinas pareigybes – vyriausiojo trenerio, trenerio asistento, fizinio rengimo trenerio, daktaro, direktoriaus, vadybininko ir atstovo spaudai. Jei visi šie išvardinti reikalavimai dėl arenų ir klubo struktūros nebūtų vykdomi, LKL valdyba gali įspėti klubą, o situacijai nesikeičiant, pašalinti jį iš LKL čempionato. === Reguliarusis sezonas === 2024-2025 m. reguliarusis sezonas vyksta 4 ratų sistema, visoms 10 komandų vieną prieš kitą sužaidžiant keturis sykius (du kart namie, du kart išvykoje). Iš viso kiekvienas klubas sužaidžia po 36 rungtynes. Į kitą etapą išeina 8 stipriausios komandos. === Atkrintamosios varžybos === Atkrintamosios prasideda ketvirtfinalio etapu, kuriame 8 stipriausios komandos žaidžia seriją iki dvejų pergalių. Į pusfinalį išeina keturios ketvirtfinalio serijas laimėjusios komandos. Pusfinalyje komandos žaidžia iki trijų pergalių, serijų laimėtojai patenka i didįjį finalą (dėl pirmos vietos), o pralaimėtojai žaidžia mažajame finale (dėl trečios vietos). Kaip ir pusfinaliai, abu finalai žaidžiami iki trijų pergalių. == Dabartiniai LKL klubai == 2024-2025 m. Betsafe-LKL sezone rungtyniauja 10 klubų iš Lietuvos. {{Location map+ |Lithuania |border = |caption = 2024-2025 m. Betsafe-LKL komandų žemėlapis |float = right |label = |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.716 |long=25.279 |position=bottom |label=[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=top |label=[[Utenos Juventus|Uniclub Casino - Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=bottom |label=[[Panevėžio Lietkabelis|7bet-Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.151732 |position=right |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis-Optibet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.982380 |long=22.235376 |position=right |label=[[Mažeikių Mažeikiai|M Basket-Delamode]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.716337 |long=25.280199 |position=top |label={{nowrap|[[Vilniaus Lietuvos Rytas|Rytas]]}}}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=bottom |label=[[BC Šiauliai|Šiauliai-Casino Admiral]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=left |label=[[BC Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.0420 |long=24.1650 |position=right |label=[[Jonavos Sporto Klubas|CBet]]}} }} {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Arena !! Žiūrovai !! Miestas !! Įkurtas |- | [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Lietuvos ryto arena|Jeep arena]] || 2741 || Vilnius || 1964 |- | [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Žalgirio Arena]] || 15708 || Kaunas || 1944 |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Kalnapilio arena]]|| 5950|| Panevėžys || 1964 |- | [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] || [[Twinsbet Arena|Twinsbet arena]] || 10000 || Vilnius || 2022 |- | [[Utenos Juventus|Utenos „Uniclub Casino - Juventus“]] || [[Utenos arena]] || 2500 || Utena || 2000 |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Švyturio arena]] ||6200|| Klaipėda || 1964 |- | [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] || [[Jonavos sporto arena]] || 2200 || Jonava ||1999 |- | [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „M Basket-Delamode“]]|| [[Telšių sporto arena]]|| 1000 || Mažeikiai|| 2005 |- | [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis-Optibet“]] || [[Kėdainių arena]] || 3040 || Kėdainiai || 1992 |- | [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai-Casino Admiral“]] || [[Šiaulių arena]] || 5700 || Šiauliai || 1984 |} == Istorija == === Klubų kaita lygoje === * 1993 m. įkurta Lietuvos krepšinio klubų asociacija. Asociacijos steigime dalyvavo 8 stipriausi paskutinių Lietuvos krepšinio pirmenybių klubai: [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]], [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]], [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]], [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]], [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]], [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]], [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] ir [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Netrukus Asociacija virto Lietuvos krepšinio lyga, o jos narių skaičius pasipildė iki dešimties – prieš prasidedant pirmam LKL sezonui prie lygos prisijungė [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] ir [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]]. * 1994 / 1995 m. sezone prie LKL prisijungė abu praėjusio [[LKAL]] sezono finalininkai – [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Kelininkas“]] ir [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Lietuvos policijos akademija“]] – pakeitę pavadinimus į Šiaulių „Šiauliai“ ir Vilniaus „Sakalai“. Iš čempionato pasitraukė finansinių problemų kamuojama [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]]. * 1995 / 1996 m. sezone prisijungė LKAL čempionai – iš Vilniaus į Alytų persikėlę [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] krepšininkai. Dėl finansinių problemų iš LKL pasitraukė [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] ir [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]. * 1996 / 1997 m. sezone [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] pakeitė ekipos pavadinimą į Alytaus „Alita-Savy“. * 1997 / 1998 m. sezone vietoje [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statybos“]] įkurtas naujas klubas – [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]], o [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita-Savy“]] tapo tiesiog Alytaus „Alita“. * 1998 / 1999 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]]. Dėl finansinių problemų pasitraukė [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]. * 1999 / 2000 m. sezone dėl finansinių problemų čempionate nestartavo ir į LKAL persikėlė [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]. * 2001 / 2002 m. sezone prie čempionato prisijungė LKAL čempionai [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]], pereinamosiose varžybose įveikę silpniausią praėjusio sezono klubą – [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Suvalkiją“]]. * 2002 / 2003 m. sezone prisijungė [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]]. * 2004 / 2005 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]. * 2005 / 2006 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]]. * 2006 / 2007 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]]. * 2007 / 2008 m. lygoje rungtyniavo 10 klubų, prie lygos prisijungė 2 naujos komandos: [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai–Atletas“]] (vietoj bankrutavusio Kauno „Atleto“) ir [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] pakeitė pavadinimą į „Techasas“. * 2008 / 2009 m. į lygą buvo priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<ref>[http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm Lrytas.lt: Kauno „Žalgirio“ dubleriai rungtyniaus Lietuvos krepšinio lygoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080525215250/http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm |date=2008-05-25 }}</ref>, vėliau pervadinta į Kauno „Kaunas Triobet“. * 2009 / 2010 m. sezone lygoje rungtyniavo didžiausias klubų skaičius istorijoje – 13. Prieš 2009–2010 m. sezoną Kauno „Kaunas Triobet“ susijungė su Kauno „Aisčiais“<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 15min.lt: Dvi Kauno komandos oficialiai susijungė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028160707/http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 |date=2014-10-28 }}</ref>. Į lygą komerciniu principu buvo priimti [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<ref>[http://lzinios.lt/lzinios/Krepsinis/issiplete-lkl-zemelapis/131345 Lzinios.lt: Išsiplėtė LKL žemėlapis]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ir [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]], o [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] į LKL pateko kaip NKL čempionas<ref>[http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 Krepsinis.net: Prienų „Rūdupis“ rungtyniaus LKL] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090906233017/http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 |date=2009-09-06 }}</ref>. * 2010 / 2011 m. į LKL pateko NKL praėjusio sezono čempionas [[Palangos Naglis-Adakris|Palangos „Naglis-Adakris“]], dėl vietos LKL atsisakius kovoti paskutine pripažintai [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas Triobet“]], kuri paskutinį sezoną buvo suspendavusi savo veiklą<ref>[http://www.krepsinis.net/naglis-adakris-ivykius-nuspejo-aisciai-nusivyle-lygos-sprendimu-150790.html Krepsinis.net: „Aisčiai“ nusivylė lygos sprendimu]</ref> ir dalyvavo tik viename LKL sezone. Iš lygos dėl finansinių sunkumų buvo pašalintas [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduvos“]] klubas<ref>[http://www.krepsinis.net/suduva-neteko-teises-dalyvauti-artejanciame-lkl-cempionate-152011.html Krepsinis.net: „Sūduva“ neteko teisės rungtyniauti LKL]</ref>. * 2011 / 2012 m. iš lygos pasitraukė paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmęs ir stojamojo mokesčio negalėjęs sumokėti [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. Teisę žaisti lygoje iš [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlo“]] įsigijo [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždžių“]] komanda. Prieš ateinantį sezoną [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai“]] pakeitė pavadinimą į „Baltai“, o [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]] – į „Kėdainiai Triobet“. * 2012 / 2013 m. teisę žaisti lygoje iš [[Kauno Baltai|Kauno „Baltų“]] įsigijo [[Kauno „LKKA-Atletas“]], kuris prieš sezoną pakeitė pavadinimą ir tapo „LKKA-Baltais“. [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Triobet“]] susigrąžino senąjį – Kėdainių „Nevėžio“ pavadinimą. [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] taip pat susigrąžino senąjį pavadinimą bei nuo šiol vadinasi Prienų „Prienais“. * 2013 / 2014 m. teisę žaisti lygoje iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] klubo įsigijo [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „Atletas“]], kuris prieš sezoną grįžo prie senojo – „Atleto“ – pavadinimo. Tuo tarpu savo licenciją Kauno „LSU-Atletas“ pardavė LKL debiutuosiančiai [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ekipai. Palangos „Palanga“ liko be LKL licencijos ir nuo šiol rungtyniaus [[NKL]] pirmenybėse. [[Prienų Prienai|Prienų „TonyBet“]] ekipą pradėjo remti lažybų bendrovė [[TonyBet]], pagal kurią prieniškiai pavadino ir savo klubą. Tuo tarpu [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] dėl finansinių sunkumų buvo suspenduoti ir šiame LKL sezone nestartavo. * 2014 / 2015 m. sezone teisės rungtyniauti LKL pirmenybėse (su iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] krepšinio klubo įsigyta licencija) nebetuturėjo [[Kauno LSU-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]], kuris praeitame sezone užėmė paskutinę vietą. Kauno klubą lygoje pakeitė NKL čempionai – [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]. Prieš sezoną LKL licencija taip pat buvo panaikinta [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalų“]] komandai, kuri per metus nepadengė savo įsiskolinimų. Prieš sezono pradžią Prienų ekipą nustojo remti lažybų bendrovė TonyBet ir klubas susigrąžino [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] pavadinimą. * 2015 / 2016 m. sezone nuspręsta, kad LKL varžysis 10 ekipų, paskutinę vietą praeitame sezone užėmę [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] iškrito į [[NKL]], o šios lygos nugalėtojai – [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“]] klubas – nutarė tapti [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūno“]] dubleriais ir toliau rungtyniauti NKL. [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] prieš prasidedant sezonui rado naujo rėmėją ir tapo Prienų-Birštono „Vytautu“. * 2018 / 2019 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų-Birštono „Vytautas“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „SkyCop“. * 2019 / 2020 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų „SkyCop“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „CBet“, o [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Sintek-Dzūkija“. * 2020 / 2021 m. sezone [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Sintek-Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Dzūkija“. * 2021 / 2022 m. nutarta, kad lygoje varžysis 11 ekipų, t. y. paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmusi ekipa lieka lygoje, o taip pat į lygą priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]. [[Prienų Prienai|Prienų „CBet“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „Labas GAS“. * 2022 / 2023 m. sezone buvo pridėta [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] komanda. [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkijos“]] LKL licenzija buvo nupirkta ir klubas pakeistas į [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] (pirmą sezoną buvo žaista Alytuje). * 2023 / 2024 m. sezone sportiniu principu prisijungė [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] klubas ir iškrito [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] (vėliau paskelbtas bankrotas). Sezono metu bankrotą taip pat paskelbė „Gargždai“. „Wolves“ persikelė iš Alytaus į Vilnių ir sezono metu radę pagrindinį remėją pakeitė pavadinimą į „Wolves Twinsbet“. * 2024 / 2025 m. sezonui prieš prasidedant pasitraukė [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]] (klubas užsidarė). * Pasibaigus 2024 / 2025 m. sezonui apie pasitraukimą iš lygos ir veiklos sustabdymą pranešė Vilniaus klubas „[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]“.<ref>[https://lkl.lt/straipsniai/8292/wolves-twinsbet-klubas-stabdo-savo-veikla „Wolves Twinsbet“ klubas stabdo savo veiklą]</ref> === LKL rungtyniavę klubai === LKL žaidė ir tebežaidžia visų didžiausių Lietuvos miestų komandos:<ref>[http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== Lkl.lt LKL istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080901175751/http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== |date=2008-09-01 }}</ref> {| class="wikitable sortable" |+ |- ! Komanda !! Rungtyniavo LKL !! Sezonai !! Įkūrimo metai !! Likimas |- | [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || 1995–2005 || 10 || 1995 || bankrutavo<ref>[http://sportas.delfi.lt/krepsinis/bankrutavo-alytaus-alitos-ekipa.d?id=7043139 Delfi.lt: Bankrutavo Alytaus „Alitos“ ekipa]</ref> |- | [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] || 2007–2011 || 4 || 2005 || bankrutavo<ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ Respublika.lt: Alytaus krepšinis atsispirs nuo dugno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028153724/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ |date=2014-10-28 }}</ref> |- | [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ||2013–2022 || 9 || 2012 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Alytaus Wolves]] |- | [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 2022–2024 || 2 || 2014 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2021 m. || style="background:#a3cca3;" | 4 || style="background:#a3cca3;" | 1999 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1944 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]] ||2012–2014 || 2 || 1995 || užėmęs paskutinę vietą iškrito į [[NKL]] ir licenciją perleido [[Vilniaus Vilnius|Vilniaus „Vilnius“]] ekipai |- | [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || 1993–1994 || 1 || 1938 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || 1993–2007 || 14 || 1962 || bankrutavo |- | [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas“]] || 2008–2009 || 1 || 2008 || susijungė su [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] ekipa |- | [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] || 2007–2012 || 5 || 2007 || susijungė su [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]] ekipa |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2002 m. || style="background:#a3cca3;" |22|| style="background:#a3cca3;" | 1992 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" |1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]] || 1998–2001 || 3 || 1990 || pralaimėjo pereinamąsias varžybas [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] klubui |- | [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]] || 2006–2010 || 4 || 2006 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[RKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] '''||style="background:#a3cca3;" | 2014–2015 / nuo 2023 m. | style="background:#a3cca3;" | 3 || style="background:#a3cca3;" | 2005 || style="background:#a3cca3;"| 2015 metais užėmė paskutinę vietą ir iškrito į [[NKL]]. 2023 metais užėmė antrą vietą [[NKL]] ir pateko atgal į [[LKL]]. |- | [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] || 2001–2004 || 3 || 1996 || bankrutavo |- | [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] || 2010–2013 || 3 || 2006 || dėl LKL reikalavimų neatitinkančios arenos persikėlė į [[NKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] || 2011–2024 m. || 13 || 1999 || 2024 metais pasitraukė iš LKL, kai pagrindiniam rėmėjui sustabdžius finansavimą nesurinko minimalaus biudžeto |- | [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] ||1993-1998||5|| 1989 || dėl finansinių problemų persikėlė rungtyniauti į [[LKAL]] |- | [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] || 2009–2023 || 14 || 1994 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1994 m. || style="background:#a3cca3;" | 31 || style="background:#a3cca3;" | 1984 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]] || 1993–1999 || 6 || 1990 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2009 m. || style="background:#a3cca3;" | 16 || style="background:#a3cca3;" | 2000 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1997 m. || style="background:#a3cca3;" | 28 || style="background:#a3cca3;" | 1997 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || 1994–2013 || 19 || 1991 || 2014 metais pašalintas iš lygos dėl finansinių klubo problemų |- | [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || 1993–1997 || 4 || 1962 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]] |- | [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]] || 2009–2011 || 2 || 2003 || susijungė su [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] ekipa <ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/11582687/remeju-netekes-perlas-parduoda-savo-vieta-lkl Alfa.lt: Rėmėjų netekęs „Perlas“ parduoda savo vietą LKL]</ref> |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Alytaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2022 m. || style="background:#a3cca3;" |3|| style="background:#a3cca3;" | 2022 || style="background:#a3cca3;" | - |} : Paryškintos šiuo metu lygoje žaidžiančios komandos === Kauno „Žalgirio“ dominavimas (1993–1999 m.) === Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. ir nuo tada jos sezonai vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993–1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Komandos dominavimas baigėsi po pergalių [[Saportos taurė|Europos Taurės]] ir [[Eurolyga|Eurolygos]] varžybose – jau kitą sezoną (1999–2000 m.) LKL triumfavo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Taip atsitiko 1995–1996 m. sezone, kai Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės. === Vilniaus „Lietuvos ryto“ įsitraukimas į kovą (1999-2010 m.) === 1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Tad nuo 1999–2000 m. sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. „Žalgiris“ laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0. 2005–2006 m. sezoną čempionais tapo vilniečiai, finalo serijoje nugalėję kauniečius 4:0. 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. čempionų žiedus iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai, finalo serijas laimėję 4:2 ir 4:1. 2008–2009 m. čempionės vardą susigrąžino „Lietuvos ryto“ komanda rezultatu 4:1, kurį išsaugojo ir 2009–2010 m. sezone nugalėjęs serijoje 4:3. === Antrasis Kauno „Žalgirio“ dominavimas (2010-2021 m.) === 2010–2011 m. čempionės vardą iš „Lietuvos ryto“ susigrąžino „Žalgirio“ komanda finalo serijoje rezultatu 4:1 įveikusi varžovus iš Vilniaus. Nuo tada „Žalgiris“ niekam neužleidžia LKL čempionės sosto. Nors dabar beveik kas antrą sezoną keičiasi kauniečių varžovas superfinalo serijoje, tačiau kauniečiai jas laimi arba sausai, arba pralaimėdami 1-2 rungtynes (paskutinį kartą daugiau nei vieną kartą LKL finale kauniečiai pralaimėjo 2013–2014 m., kai Klaipėdos „Neptūnas“ „Žalgirį“ buvo įveikęs du kartus, bet pralaimėjo seriją 2:4). === Vilniaus „Ryto“ sugrįžimas (nuo 2021 m.) === 2021–2022 m. sezone Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą istorijoje varžėsi tik dėl trečios vietos, o čempionų titulą iškovojo Vilniaus „Ryto“ komanda, finale įveikusi Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą. 2022–2023 m. sezone „Žalgiris“ po nesėkmingo praeito sezono Eurolygoje, 30-tajame LKL sezone laimėjo 24-tąjį titulą (serijoje su Vilniaus "Rytu 3:2) vienose iš labiausiai įtemptų ir daugiausiai dėmesio iš abiejų sirgalių pusės susilaukusių „Betsafe“ LKL finalo serijų. 2023–2024 m. sezone Kauno „Žalgiris“ serijoje su Vilniaus „Rytu“ nusileido „Rytui“ serijoje (3:1), kurią „Rytas“ laimėjo po 14 metų pertraukos žaisdamas su Kauno „Žalgirio“ klubu ir kėlė taurę 7-tąjį kartą.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-207549-rytas-vel-pirmas-fosterio-dvitaskis-nukarunavo-zalgiri.html ''„Rytas“ vėl pirmas: Fosterio dvitaškis nukarūnavo „Žalgirį“'']. Basketnews.lt, 2024-06-12. Nuoroda tikrinta 2024-06-13.</ref> == Finalai == {| {{graži lentelė}} ! Sezonas !! [[Vaizdas:Med 1.png]] Čempionai !! [[Vaizdas:Med 2.png]] Vicečempionai !! [[Vaizdas:Med 3.png]] III vieta !! IV vieta |-''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023-2024 m.]]''' | '''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023–2024 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:BC Wolves logo.svg|25px]] [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] |- | '''[[LKL 2022–2023 m. sezonas|2022–2023 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] |- | '''[[LKL 2021–2022 m. sezonas|2021–2022 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Bcsiauliai2021.png|25px]] [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai-7bet“]] |- | '''[[LKL 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Juventus2021.png|30px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2019–2020 m. sezonas|2019–2020 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2018–2019 m. sezonas|2018–2019 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2017–2018 m. sezonas|2017–2018 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2016–2017 m. sezonas|2016–2017 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2015–2016 m. sezonas|2015–2016 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2014–2015 m. sezonas|2014–2015 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2013–2014 m. sezonas|2013–2014 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2012–2013 m. sezonas|2012–2013 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2011–2012 m. sezonas|2011–2012 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2010–2011 m. sezonas|2010–2011 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2009–2010 m. sezonas|2009–2010 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2008–2009 m. sezonas|2008–2009 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2007–2008 m. sezonas|2007–2008 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Alytaus_Alytus_logo.jpg|25px]] [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] |- | '''[[LKL 2006–2007 m. sezonas|2006–2007 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2005–2006 m. sezonas|2005–2006 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Nevezis_120x60.jpg|36px]] [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] |- | '''[[LKL 2004–2005 m. sezonas|2004–2005 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2003–2004 m. sezonas|2003–2004 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2002–2003 m. sezonas|2002–2003 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2001–2002 m. sezonas|2001–2002 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2000–2001 m. sezonas|2000–2001 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] |- | '''[[LKL 1999–2000 m. sezonas|1999–2000 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1998–1999 m. sezonas|1998–1999 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 1997–1998 m. sezonas|1997–1998 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1996–1997 m. sezonas|1996–1997 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] || [[Vaizdas:KKSilutelogo.gif|25px]] [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1995–1996 m. sezonas|1995–1996 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]*** || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]]*** |- | '''[[LKL 1994–1995 m. sezonas|1994–1995 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1993–1994 m. sezonas|1993–1994 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] |- |'''1992–1993 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] |- |'''1991–1992 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- |'''1990–1991 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] |- {{Col-end}} | *** rungtynės dėl 3 vietos žaidžiamos nebuvo. == Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (Lietuvos TSR čempionatas) == Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas – Aukščiausia lyga. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1989-90 | |Atletas |Drobė |Pilėnai |- |1988-89 | |Atletas |Drobė |Banga |- |1987-88 | |Lietkabelis |Šviesa |Drobė |- |1987 | |Drobė |Šviesa |Pilėnai |- |1985-86 | |Drobė |Pilėnai K. |Šviesa |- |1985 | |Lietkabelis |Statyba |Drobė |- |1984 | |Statyba |Atletas |Lietkabelis |- |1983 | |Atletas |Statyba |Lietkabelis P. |- |1982 | |Atletas |Šviesa V. |Drobė |- |1981 | |Statyba |Atletas |Mokslas V. |- |1979-80 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1979 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1977-78 | |Drobė |Statyba |Banga |- |1977 | |Statyba |Šilkas |Drobė |- |1976 | |Drobė |Statyba |Šilkas K. |- |1975 | |Statyba |Politechnika |Medis |- |1974 (VI spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1973 | |Statyba |Banga |Atletas |- |1972 | |Statyba |Banga |Medis V. |- |1971 | |Banga |Statyba |Politechnika |- |1970 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1969 | |Drobė |Atletas |Politechnika |- |1968 | |Atletas K. |Statyba |Drobė |- |1967 (IV spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1966 | |Politechnika |Statyba V. |Banga K. |- |1964-65 | |Politechnika K. |Šarūnas Š. |Neptūnas Kl. |- |1963-64 | |Drobė K. |Šarūnas Š. |Banga K. |- |1963 (III spartakiada) | |Kaunas |Klaipėda |Panevėžys |- |1961-62 | |Maistas Kl. |Kibirkštis V. |Pilėnai K. |- |1960-61 | |LŽŪA |Kauno audiniai |MSK Kl. |- |1959-60 | |LŽŪA |Kauno audiniai |KPI |- |1958-59 | |KPI |LŽŪA K. |KKI |- |1958 | |Žalgiris |Nemunas |Dinamo K. |- |1957-58 | |Žalgiris |Nemunas K. |Žalgiris-2 |- |1956 (I spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Panevėžys |- |1955 |'''Žalgiris''' |Spartakas V. |Žalgiris Kl. |Spartakas P. |- |1954 | |Žalgiris |Žalgiris Klai. |Žalgiris Viln. |- |1953 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Šiaul. |- |1952 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Mar. |- |1951 | |KKI |Kauno audiniai |Spartakas P. |- |1950 | |Žalgiris |Žalgiris-2 K. |Spartakas P. |- |1949 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai |Startas K. |- |1948 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai | |- |1947 | |KKI |Žalgiris |Dinamo K. |- |1946 | |Žalgiris K. |KKI K. |Dinamo K. |- |1945 | |ASK K. |Žalgiris K. |Džiugas Te. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Lietuvos klubiniai čempionatai tarpukariu (Lietuvos čempionatas) == Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1943 (nebaigtas) | | | | |- |1942 (nebaigtas) | | | | |- |1941 | |Perkūnas |Džiugas Telš. | |- |1939-40 | |CJSO |Karo mokykla K. |Aušros g.  K. |- |1938-39 (nebaigtas) | |CJSO |LFLS |Karo mokykla K. |- |1937-38 | |CJSO |Grandis |LFLS |- |1936-37 | |CJSO K. |LFLS |Tauras |- |1935-36 | |LFLS |Tauras |CJSO |- |1934-35 | |LFLS |Grandis |LGSF |- |1934 | |LGSF K. |Grandis K. |LFLS |- |1933 | |LGSF K. |Kovas |ASK K. |- |1932 (nevyko) | | | | |- |1931 (nevyko) | | | | |- |1930 (nevyko) | | | | |- |1929 (nevyko) | | | | |- |1928 | |LFLS |Tauras K. |ASK/Technikas K. |- |1927 | |LFLS |Kultus K. |Makabi K. |- |1926 | |LFLS |Kovas |LGSF K. |- |1925 | |Kovas Kaunas |LFLS Šiauliai | |- |1924 | |LFLS Kaunas |LFLS-2 K. |LDS K. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Logotipai == <gallery> LKL logotipas.svg|2021–2022<ref>https://www.krepsinis.net/naujiena/naujajame-sezone-pasikeites-lkl-logotipas/313344</ref> Lkllogo.jpg|2022–2023<ref>https://www.basketnews.lt/news-176286-pristatytas-naujas-lkl-logotipas.html</ref> </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Karaliaus Mindaugo taurė]] * [[LKL Snaiperio konkursas]] == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{Lietuvos krepšinio klubai}} {{LKL sezonai}} {{Klygos}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio lygos]] 6aq50ahefit7lohsw8dj1ty16fu3yil 7582336 7582256 2025-06-21T22:06:30Z KarolisSv 176728 Buvo pridėti 2024/2025 naujieji čempionai ir vicečempionai, bei pridėti trečiosios bei ketvirtosios vietos laimėtojai 2024/25 LKL sezone. 7582336 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas= |logo=LKL 2023.svg |logo_size=200px |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |žemynas=[[Europa]] |valstybė={{LTUv}} |įkurta=1993 m. balandžio 22 d.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-krepsinio-lyga/ ''LKL'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.</ref> |komandos=10 |generalinis_direktorius=Rasa Liuimienė |prezidentas=Remigijus Milašius |čempionai=[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]<br />(7-asis titulas) |daugiausiai_titulų=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />(25-asis titulas) |svetainė=[https://www.lkl.lt LKL.lt] |TV=[https://go3.lt/ Go3] [https://lnk.lt/tiesiogiai#btv BTV] |dabartinis_sezonas=2024–2025 m. LKL sezonas}} [[Vaizdas:LKL by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Lygos būstinė Vilniuje]] '''Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe–LKL“)''' – aukščiausio lygio [[Lietuva|Lietuvos]] vyrų krepšinio komandų [[čempionatas]]. Lygos nugalėtojais yra tapusios dvi komandos – [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (25) ir [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] (7).<ref name=VLE /> == Sistema == Nors sistema nusistovėjusi, bet smulkūs pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną naują sezoną. Sistema susideda iš dviejų dalių – ''reguliariojo sezono'' ir ''atkrintamųjų varžybų''. Iki 2004/2005 m. sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas (legionieriais laikyti visi užsieniečiai). Nuo 2004 / 2005 m. iki 2006 / 2007 m. sezono lygoje taikytas 4 legionierių limitas, ir legionieriais jau nelaikyti žaidėjai, turėję [[Latvija|Latvijos]] arba [[Estija|Estijos]] pilietybes. Nuo 2006 / 2007 m. sezono lygos klubai rungtynėms turi registruoti ne mažiau kaip 7 Lietuvos piliečius ir ne daugiau kaip 5 užsieniečius, kuriems netaikomi pilietybės ar tautybės apribojimai. 2010/2011 m. LKL valdybos nariai patvirtino nuostatus, pagal kuriuos 2010–2011 metų sezone paskutiniąją vietą užėmusi komanda automatiškai iškrenta į žemesniąją lygą [[Nacionalinė krepšinio lyga|Nacionalinę krepšinio lygą]], o 12 vietą užėmusi ekipa dalyvauja pereinamosios serijos varžybose su NKL čempionu, jei NKL čempionas turi lygos nuostatus atitinkančią areną. 2011 / 2012 m. nutarta, kad paskutinę, t. y. 12 vietą užėmusi ekipą varžosi su NKL čempionu pereinamosiose varžybose. Nuo 2012 / 2013 m. sezono įsigaliojo taisyklė, kad paskutinę vietą lygos reguliariajame sezone užėmusią komandą sekančiame pirmenybių sezone automatiškai keičia NKL čempionas. Dar 2010 m. LKL valdybos nariai taip pat patvirtino tolimesnę lygos strategiją, pagal kurią LKL klubai, turintys problemines arenas, po dvejų metų turės žaisti visus LKL reikalavimus atitinkančiose arenose arba gali netekti galimybės dalyvauti LKL čempionate. LKL valdybos nariai taip pat nusprendė, jog LKL klubai nuo šio sezono privalės turėti aiškią savo struktūrą ir tam tikras būtinas pareigybes – vyriausiojo trenerio, trenerio asistento, fizinio rengimo trenerio, daktaro, direktoriaus, vadybininko ir atstovo spaudai. Jei visi šie išvardinti reikalavimai dėl arenų ir klubo struktūros nebūtų vykdomi, LKL valdyba gali įspėti klubą, o situacijai nesikeičiant, pašalinti jį iš LKL čempionato. === Reguliarusis sezonas === 2024-2025 m. reguliarusis sezonas vyksta 4 ratų sistema, visoms 10 komandų vieną prieš kitą sužaidžiant keturis sykius (du kart namie, du kart išvykoje). Iš viso kiekvienas klubas sužaidžia po 36 rungtynes. Į kitą etapą išeina 8 stipriausios komandos. === Atkrintamosios varžybos === Atkrintamosios prasideda ketvirtfinalio etapu, kuriame 8 stipriausios komandos žaidžia seriją iki dvejų pergalių. Į pusfinalį išeina keturios ketvirtfinalio serijas laimėjusios komandos. Pusfinalyje komandos žaidžia iki trijų pergalių, serijų laimėtojai patenka i didįjį finalą (dėl pirmos vietos), o pralaimėtojai žaidžia mažajame finale (dėl trečios vietos). Kaip ir pusfinaliai, abu finalai žaidžiami iki trijų pergalių. == Dabartiniai LKL klubai == 2024-2025 m. Betsafe-LKL sezone rungtyniauja 10 klubų iš Lietuvos. {{Location map+ |Lithuania |border = |caption = 2024-2025 m. Betsafe-LKL komandų žemėlapis |float = right |label = |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.716 |long=25.279 |position=bottom |label=[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=top |label=[[Utenos Juventus|Uniclub Casino - Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=bottom |label=[[Panevėžio Lietkabelis|7bet-Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.151732 |position=right |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis-Optibet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.982380 |long=22.235376 |position=right |label=[[Mažeikių Mažeikiai|M Basket-Delamode]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.716337 |long=25.280199 |position=top |label={{nowrap|[[Vilniaus Lietuvos Rytas|Rytas]]}}}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=bottom |label=[[BC Šiauliai|Šiauliai-Casino Admiral]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=left |label=[[BC Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.0420 |long=24.1650 |position=right |label=[[Jonavos Sporto Klubas|CBet]]}} }} {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Arena !! Žiūrovai !! Miestas !! Įkurtas |- | [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Lietuvos ryto arena|Jeep arena]] || 2741 || Vilnius || 1964 |- | [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Žalgirio Arena]] || 15708 || Kaunas || 1944 |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Kalnapilio arena]]|| 5950|| Panevėžys || 1964 |- | [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] || [[Twinsbet Arena|Twinsbet arena]] || 10000 || Vilnius || 2022 |- | [[Utenos Juventus|Utenos „Uniclub Casino - Juventus“]] || [[Utenos arena]] || 2500 || Utena || 2000 |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Švyturio arena]] ||6200|| Klaipėda || 1964 |- | [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] || [[Jonavos sporto arena]] || 2200 || Jonava ||1999 |- | [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „M Basket-Delamode“]]|| [[Telšių sporto arena]]|| 1000 || Mažeikiai|| 2005 |- | [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis-Optibet“]] || [[Kėdainių arena]] || 3040 || Kėdainiai || 1992 |- | [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai-Casino Admiral“]] || [[Šiaulių arena]] || 5700 || Šiauliai || 1984 |} == Istorija == === Klubų kaita lygoje === * 1993 m. įkurta Lietuvos krepšinio klubų asociacija. Asociacijos steigime dalyvavo 8 stipriausi paskutinių Lietuvos krepšinio pirmenybių klubai: [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]], [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]], [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]], [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]], [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]], [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]], [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] ir [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Netrukus Asociacija virto Lietuvos krepšinio lyga, o jos narių skaičius pasipildė iki dešimties – prieš prasidedant pirmam LKL sezonui prie lygos prisijungė [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] ir [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]]. * 1994 / 1995 m. sezone prie LKL prisijungė abu praėjusio [[LKAL]] sezono finalininkai – [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Kelininkas“]] ir [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Lietuvos policijos akademija“]] – pakeitę pavadinimus į Šiaulių „Šiauliai“ ir Vilniaus „Sakalai“. Iš čempionato pasitraukė finansinių problemų kamuojama [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]]. * 1995 / 1996 m. sezone prisijungė LKAL čempionai – iš Vilniaus į Alytų persikėlę [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] krepšininkai. Dėl finansinių problemų iš LKL pasitraukė [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] ir [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]. * 1996 / 1997 m. sezone [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] pakeitė ekipos pavadinimą į Alytaus „Alita-Savy“. * 1997 / 1998 m. sezone vietoje [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statybos“]] įkurtas naujas klubas – [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]], o [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita-Savy“]] tapo tiesiog Alytaus „Alita“. * 1998 / 1999 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]]. Dėl finansinių problemų pasitraukė [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]. * 1999 / 2000 m. sezone dėl finansinių problemų čempionate nestartavo ir į LKAL persikėlė [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]. * 2001 / 2002 m. sezone prie čempionato prisijungė LKAL čempionai [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]], pereinamosiose varžybose įveikę silpniausią praėjusio sezono klubą – [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Suvalkiją“]]. * 2002 / 2003 m. sezone prisijungė [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]]. * 2004 / 2005 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]. * 2005 / 2006 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]]. * 2006 / 2007 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]]. * 2007 / 2008 m. lygoje rungtyniavo 10 klubų, prie lygos prisijungė 2 naujos komandos: [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai–Atletas“]] (vietoj bankrutavusio Kauno „Atleto“) ir [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] pakeitė pavadinimą į „Techasas“. * 2008 / 2009 m. į lygą buvo priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<ref>[http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm Lrytas.lt: Kauno „Žalgirio“ dubleriai rungtyniaus Lietuvos krepšinio lygoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080525215250/http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm |date=2008-05-25 }}</ref>, vėliau pervadinta į Kauno „Kaunas Triobet“. * 2009 / 2010 m. sezone lygoje rungtyniavo didžiausias klubų skaičius istorijoje – 13. Prieš 2009–2010 m. sezoną Kauno „Kaunas Triobet“ susijungė su Kauno „Aisčiais“<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 15min.lt: Dvi Kauno komandos oficialiai susijungė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028160707/http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 |date=2014-10-28 }}</ref>. Į lygą komerciniu principu buvo priimti [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<ref>[http://lzinios.lt/lzinios/Krepsinis/issiplete-lkl-zemelapis/131345 Lzinios.lt: Išsiplėtė LKL žemėlapis]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ir [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]], o [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] į LKL pateko kaip NKL čempionas<ref>[http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 Krepsinis.net: Prienų „Rūdupis“ rungtyniaus LKL] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090906233017/http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 |date=2009-09-06 }}</ref>. * 2010 / 2011 m. į LKL pateko NKL praėjusio sezono čempionas [[Palangos Naglis-Adakris|Palangos „Naglis-Adakris“]], dėl vietos LKL atsisakius kovoti paskutine pripažintai [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas Triobet“]], kuri paskutinį sezoną buvo suspendavusi savo veiklą<ref>[http://www.krepsinis.net/naglis-adakris-ivykius-nuspejo-aisciai-nusivyle-lygos-sprendimu-150790.html Krepsinis.net: „Aisčiai“ nusivylė lygos sprendimu]</ref> ir dalyvavo tik viename LKL sezone. Iš lygos dėl finansinių sunkumų buvo pašalintas [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduvos“]] klubas<ref>[http://www.krepsinis.net/suduva-neteko-teises-dalyvauti-artejanciame-lkl-cempionate-152011.html Krepsinis.net: „Sūduva“ neteko teisės rungtyniauti LKL]</ref>. * 2011 / 2012 m. iš lygos pasitraukė paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmęs ir stojamojo mokesčio negalėjęs sumokėti [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. Teisę žaisti lygoje iš [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlo“]] įsigijo [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždžių“]] komanda. Prieš ateinantį sezoną [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai“]] pakeitė pavadinimą į „Baltai“, o [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]] – į „Kėdainiai Triobet“. * 2012 / 2013 m. teisę žaisti lygoje iš [[Kauno Baltai|Kauno „Baltų“]] įsigijo [[Kauno „LKKA-Atletas“]], kuris prieš sezoną pakeitė pavadinimą ir tapo „LKKA-Baltais“. [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Triobet“]] susigrąžino senąjį – Kėdainių „Nevėžio“ pavadinimą. [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] taip pat susigrąžino senąjį pavadinimą bei nuo šiol vadinasi Prienų „Prienais“. * 2013 / 2014 m. teisę žaisti lygoje iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] klubo įsigijo [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „Atletas“]], kuris prieš sezoną grįžo prie senojo – „Atleto“ – pavadinimo. Tuo tarpu savo licenciją Kauno „LSU-Atletas“ pardavė LKL debiutuosiančiai [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ekipai. Palangos „Palanga“ liko be LKL licencijos ir nuo šiol rungtyniaus [[NKL]] pirmenybėse. [[Prienų Prienai|Prienų „TonyBet“]] ekipą pradėjo remti lažybų bendrovė [[TonyBet]], pagal kurią prieniškiai pavadino ir savo klubą. Tuo tarpu [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] dėl finansinių sunkumų buvo suspenduoti ir šiame LKL sezone nestartavo. * 2014 / 2015 m. sezone teisės rungtyniauti LKL pirmenybėse (su iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] krepšinio klubo įsigyta licencija) nebetuturėjo [[Kauno LSU-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]], kuris praeitame sezone užėmė paskutinę vietą. Kauno klubą lygoje pakeitė NKL čempionai – [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]. Prieš sezoną LKL licencija taip pat buvo panaikinta [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalų“]] komandai, kuri per metus nepadengė savo įsiskolinimų. Prieš sezono pradžią Prienų ekipą nustojo remti lažybų bendrovė TonyBet ir klubas susigrąžino [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] pavadinimą. * 2015 / 2016 m. sezone nuspręsta, kad LKL varžysis 10 ekipų, paskutinę vietą praeitame sezone užėmę [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] iškrito į [[NKL]], o šios lygos nugalėtojai – [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“]] klubas – nutarė tapti [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūno“]] dubleriais ir toliau rungtyniauti NKL. [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] prieš prasidedant sezonui rado naujo rėmėją ir tapo Prienų-Birštono „Vytautu“. * 2018 / 2019 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų-Birštono „Vytautas“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „SkyCop“. * 2019 / 2020 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų „SkyCop“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „CBet“, o [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Sintek-Dzūkija“. * 2020 / 2021 m. sezone [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Sintek-Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Dzūkija“. * 2021 / 2022 m. nutarta, kad lygoje varžysis 11 ekipų, t. y. paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmusi ekipa lieka lygoje, o taip pat į lygą priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]. [[Prienų Prienai|Prienų „CBet“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „Labas GAS“. * 2022 / 2023 m. sezone buvo pridėta [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] komanda. [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkijos“]] LKL licenzija buvo nupirkta ir klubas pakeistas į [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] (pirmą sezoną buvo žaista Alytuje). * 2023 / 2024 m. sezone sportiniu principu prisijungė [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] klubas ir iškrito [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] (vėliau paskelbtas bankrotas). Sezono metu bankrotą taip pat paskelbė „Gargždai“. „Wolves“ persikelė iš Alytaus į Vilnių ir sezono metu radę pagrindinį remėją pakeitė pavadinimą į „Wolves Twinsbet“. * 2024 / 2025 m. sezonui prieš prasidedant pasitraukė [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]] (klubas užsidarė). * Pasibaigus 2024 / 2025 m. sezonui apie pasitraukimą iš lygos ir veiklos sustabdymą pranešė Vilniaus klubas „[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]“.<ref>[https://lkl.lt/straipsniai/8292/wolves-twinsbet-klubas-stabdo-savo-veikla „Wolves Twinsbet“ klubas stabdo savo veiklą]</ref> === LKL rungtyniavę klubai === LKL žaidė ir tebežaidžia visų didžiausių Lietuvos miestų komandos:<ref>[http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== Lkl.lt LKL istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080901175751/http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== |date=2008-09-01 }}</ref> {| class="wikitable sortable" |+ |- ! Komanda !! Rungtyniavo LKL !! Sezonai !! Įkūrimo metai !! Likimas |- | [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || 1995–2005 || 10 || 1995 || bankrutavo<ref>[http://sportas.delfi.lt/krepsinis/bankrutavo-alytaus-alitos-ekipa.d?id=7043139 Delfi.lt: Bankrutavo Alytaus „Alitos“ ekipa]</ref> |- | [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] || 2007–2011 || 4 || 2005 || bankrutavo<ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ Respublika.lt: Alytaus krepšinis atsispirs nuo dugno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028153724/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ |date=2014-10-28 }}</ref> |- | [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ||2013–2022 || 9 || 2012 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Alytaus Wolves]] |- | [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 2022–2024 || 2 || 2014 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2021 m. || style="background:#a3cca3;" | 4 || style="background:#a3cca3;" | 1999 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1944 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]] ||2012–2014 || 2 || 1995 || užėmęs paskutinę vietą iškrito į [[NKL]] ir licenciją perleido [[Vilniaus Vilnius|Vilniaus „Vilnius“]] ekipai |- | [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || 1993–1994 || 1 || 1938 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || 1993–2007 || 14 || 1962 || bankrutavo |- | [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas“]] || 2008–2009 || 1 || 2008 || susijungė su [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] ekipa |- | [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] || 2007–2012 || 5 || 2007 || susijungė su [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]] ekipa |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2002 m. || style="background:#a3cca3;" |22|| style="background:#a3cca3;" | 1992 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" |1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]] || 1998–2001 || 3 || 1990 || pralaimėjo pereinamąsias varžybas [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] klubui |- | [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]] || 2006–2010 || 4 || 2006 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[RKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] '''||style="background:#a3cca3;" | 2014–2015 / nuo 2023 m. | style="background:#a3cca3;" | 3 || style="background:#a3cca3;" | 2005 || style="background:#a3cca3;"| 2015 metais užėmė paskutinę vietą ir iškrito į [[NKL]]. 2023 metais užėmė antrą vietą [[NKL]] ir pateko atgal į [[LKL]]. |- | [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] || 2001–2004 || 3 || 1996 || bankrutavo |- | [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] || 2010–2013 || 3 || 2006 || dėl LKL reikalavimų neatitinkančios arenos persikėlė į [[NKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] || 2011–2024 m. || 13 || 1999 || 2024 metais pasitraukė iš LKL, kai pagrindiniam rėmėjui sustabdžius finansavimą nesurinko minimalaus biudžeto |- | [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] ||1993-1998||5|| 1989 || dėl finansinių problemų persikėlė rungtyniauti į [[LKAL]] |- | [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] || 2009–2023 || 14 || 1994 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1994 m. || style="background:#a3cca3;" | 31 || style="background:#a3cca3;" | 1984 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]] || 1993–1999 || 6 || 1990 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2009 m. || style="background:#a3cca3;" | 16 || style="background:#a3cca3;" | 2000 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1997 m. || style="background:#a3cca3;" | 28 || style="background:#a3cca3;" | 1997 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || 1994–2013 || 19 || 1991 || 2014 metais pašalintas iš lygos dėl finansinių klubo problemų |- | [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || 1993–1997 || 4 || 1962 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]] |- | [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]] || 2009–2011 || 2 || 2003 || susijungė su [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] ekipa <ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/11582687/remeju-netekes-perlas-parduoda-savo-vieta-lkl Alfa.lt: Rėmėjų netekęs „Perlas“ parduoda savo vietą LKL]</ref> |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Alytaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2022 m. || style="background:#a3cca3;" |3|| style="background:#a3cca3;" | 2022 || style="background:#a3cca3;" | - |} : Paryškintos šiuo metu lygoje žaidžiančios komandos === Kauno „Žalgirio“ dominavimas (1993–1999 m.) === Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. ir nuo tada jos sezonai vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993–1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Komandos dominavimas baigėsi po pergalių [[Saportos taurė|Europos Taurės]] ir [[Eurolyga|Eurolygos]] varžybose – jau kitą sezoną (1999–2000 m.) LKL triumfavo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Taip atsitiko 1995–1996 m. sezone, kai Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės. === Vilniaus „Lietuvos ryto“ įsitraukimas į kovą (1999-2010 m.) === 1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Tad nuo 1999–2000 m. sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. „Žalgiris“ laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0. 2005–2006 m. sezoną čempionais tapo vilniečiai, finalo serijoje nugalėję kauniečius 4:0. 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. čempionų žiedus iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai, finalo serijas laimėję 4:2 ir 4:1. 2008–2009 m. čempionės vardą susigrąžino „Lietuvos ryto“ komanda rezultatu 4:1, kurį išsaugojo ir 2009–2010 m. sezone nugalėjęs serijoje 4:3. === Antrasis Kauno „Žalgirio“ dominavimas (2010-2021 m.) === 2010–2011 m. čempionės vardą iš „Lietuvos ryto“ susigrąžino „Žalgirio“ komanda finalo serijoje rezultatu 4:1 įveikusi varžovus iš Vilniaus. Nuo tada „Žalgiris“ niekam neužleidžia LKL čempionės sosto. Nors dabar beveik kas antrą sezoną keičiasi kauniečių varžovas superfinalo serijoje, tačiau kauniečiai jas laimi arba sausai, arba pralaimėdami 1-2 rungtynes (paskutinį kartą daugiau nei vieną kartą LKL finale kauniečiai pralaimėjo 2013–2014 m., kai Klaipėdos „Neptūnas“ „Žalgirį“ buvo įveikęs du kartus, bet pralaimėjo seriją 2:4). === Vilniaus „Ryto“ sugrįžimas (nuo 2021 m.) === 2021–2022 m. sezone Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą istorijoje varžėsi tik dėl trečios vietos, o čempionų titulą iškovojo Vilniaus „Ryto“ komanda, finale įveikusi Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą. 2022–2023 m. sezone „Žalgiris“ po nesėkmingo praeito sezono Eurolygoje, 30-tajame LKL sezone laimėjo 24-tąjį titulą (serijoje su Vilniaus "Rytu 3:2) vienose iš labiausiai įtemptų ir daugiausiai dėmesio iš abiejų sirgalių pusės susilaukusių „Betsafe“ LKL finalo serijų. 2023–2024 m. sezone Kauno „Žalgiris“ serijoje su Vilniaus „Rytu“ nusileido „Rytui“ serijoje (3:1), kurią „Rytas“ laimėjo po 14 metų pertraukos žaisdamas su Kauno „Žalgirio“ klubu ir kėlė taurę 7-tąjį kartą.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-207549-rytas-vel-pirmas-fosterio-dvitaskis-nukarunavo-zalgiri.html ''„Rytas“ vėl pirmas: Fosterio dvitaškis nukarūnavo „Žalgirį“'']. Basketnews.lt, 2024-06-12. Nuoroda tikrinta 2024-06-13.</ref> == Finalai == {| {{graži lentelė}} ! Sezonas !! [[Vaizdas:Med 1.png]] Čempionai !! [[Vaizdas:Med 2.png]] Vicečempionai !! [[Vaizdas:Med 3.png]] III vieta !! IV vieta |-''[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024-2025 m.]]''' | '''[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024-2025 m.]]''' || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]|| [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] | [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] ! Sezonas !! [[Vaizdas:Med 1.png]] Čempionai !! [[Vaizdas:Med 2.png]] Vicečempionai !! [[Vaizdas:Med 3.png]] III vieta !! IV vieta |-''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023-2024 m.]]''' | '''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023–2024 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:BC Wolves logo.svg|25px]] [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] |- | '''[[LKL 2022–2023 m. sezonas|2022–2023 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] |- | '''[[LKL 2021–2022 m. sezonas|2021–2022 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Bcsiauliai2021.png|25px]] [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai-7bet“]] |- | '''[[LKL 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Juventus2021.png|30px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2019–2020 m. sezonas|2019–2020 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2018–2019 m. sezonas|2018–2019 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2017–2018 m. sezonas|2017–2018 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2016–2017 m. sezonas|2016–2017 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2015–2016 m. sezonas|2015–2016 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2014–2015 m. sezonas|2014–2015 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2013–2014 m. sezonas|2013–2014 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2012–2013 m. sezonas|2012–2013 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2011–2012 m. sezonas|2011–2012 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2010–2011 m. sezonas|2010–2011 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2009–2010 m. sezonas|2009–2010 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2008–2009 m. sezonas|2008–2009 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2007–2008 m. sezonas|2007–2008 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Alytaus_Alytus_logo.jpg|25px]] [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] |- | '''[[LKL 2006–2007 m. sezonas|2006–2007 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2005–2006 m. sezonas|2005–2006 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Nevezis_120x60.jpg|36px]] [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] |- | '''[[LKL 2004–2005 m. sezonas|2004–2005 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2003–2004 m. sezonas|2003–2004 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2002–2003 m. sezonas|2002–2003 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2001–2002 m. sezonas|2001–2002 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2000–2001 m. sezonas|2000–2001 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] |- | '''[[LKL 1999–2000 m. sezonas|1999–2000 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1998–1999 m. sezonas|1998–1999 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 1997–1998 m. sezonas|1997–1998 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1996–1997 m. sezonas|1996–1997 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] || [[Vaizdas:KKSilutelogo.gif|25px]] [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1995–1996 m. sezonas|1995–1996 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]*** || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]]*** |- | '''[[LKL 1994–1995 m. sezonas|1994–1995 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1993–1994 m. sezonas|1993–1994 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] |- |'''1992–1993 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] |- |'''1991–1992 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- |'''1990–1991 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] |- {{Col-end}} | *** rungtynės dėl 3 vietos žaidžiamos nebuvo. == Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (Lietuvos TSR čempionatas) == Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas – Aukščiausia lyga. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1989-90 | |Atletas |Drobė |Pilėnai |- |1988-89 | |Atletas |Drobė |Banga |- |1987-88 | |Lietkabelis |Šviesa |Drobė |- |1987 | |Drobė |Šviesa |Pilėnai |- |1985-86 | |Drobė |Pilėnai K. |Šviesa |- |1985 | |Lietkabelis |Statyba |Drobė |- |1984 | |Statyba |Atletas |Lietkabelis |- |1983 | |Atletas |Statyba |Lietkabelis P. |- |1982 | |Atletas |Šviesa V. |Drobė |- |1981 | |Statyba |Atletas |Mokslas V. |- |1979-80 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1979 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1977-78 | |Drobė |Statyba |Banga |- |1977 | |Statyba |Šilkas |Drobė |- |1976 | |Drobė |Statyba |Šilkas K. |- |1975 | |Statyba |Politechnika |Medis |- |1974 (VI spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1973 | |Statyba |Banga |Atletas |- |1972 | |Statyba |Banga |Medis V. |- |1971 | |Banga |Statyba |Politechnika |- |1970 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1969 | |Drobė |Atletas |Politechnika |- |1968 | |Atletas K. |Statyba |Drobė |- |1967 (IV spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1966 | |Politechnika |Statyba V. |Banga K. |- |1964-65 | |Politechnika K. |Šarūnas Š. |Neptūnas Kl. |- |1963-64 | |Drobė K. |Šarūnas Š. |Banga K. |- |1963 (III spartakiada) | |Kaunas |Klaipėda |Panevėžys |- |1961-62 | |Maistas Kl. |Kibirkštis V. |Pilėnai K. |- |1960-61 | |LŽŪA |Kauno audiniai |MSK Kl. |- |1959-60 | |LŽŪA |Kauno audiniai |KPI |- |1958-59 | |KPI |LŽŪA K. |KKI |- |1958 | |Žalgiris |Nemunas |Dinamo K. |- |1957-58 | |Žalgiris |Nemunas K. |Žalgiris-2 |- |1956 (I spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Panevėžys |- |1955 |'''Žalgiris''' |Spartakas V. |Žalgiris Kl. |Spartakas P. |- |1954 | |Žalgiris |Žalgiris Klai. |Žalgiris Viln. |- |1953 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Šiaul. |- |1952 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Mar. |- |1951 | |KKI |Kauno audiniai |Spartakas P. |- |1950 | |Žalgiris |Žalgiris-2 K. |Spartakas P. |- |1949 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai |Startas K. |- |1948 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai | |- |1947 | |KKI |Žalgiris |Dinamo K. |- |1946 | |Žalgiris K. |KKI K. |Dinamo K. |- |1945 | |ASK K. |Žalgiris K. |Džiugas Te. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Lietuvos klubiniai čempionatai tarpukariu (Lietuvos čempionatas) == Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1943 (nebaigtas) | | | | |- |1942 (nebaigtas) | | | | |- |1941 | |Perkūnas |Džiugas Telš. | |- |1939-40 | |CJSO |Karo mokykla K. |Aušros g.  K. |- |1938-39 (nebaigtas) | |CJSO |LFLS |Karo mokykla K. |- |1937-38 | |CJSO |Grandis |LFLS |- |1936-37 | |CJSO K. |LFLS |Tauras |- |1935-36 | |LFLS |Tauras |CJSO |- |1934-35 | |LFLS |Grandis |LGSF |- |1934 | |LGSF K. |Grandis K. |LFLS |- |1933 | |LGSF K. |Kovas |ASK K. |- |1932 (nevyko) | | | | |- |1931 (nevyko) | | | | |- |1930 (nevyko) | | | | |- |1929 (nevyko) | | | | |- |1928 | |LFLS |Tauras K. |ASK/Technikas K. |- |1927 | |LFLS |Kultus K. |Makabi K. |- |1926 | |LFLS |Kovas |LGSF K. |- |1925 | |Kovas Kaunas |LFLS Šiauliai | |- |1924 | |LFLS Kaunas |LFLS-2 K. |LDS K. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Logotipai == <gallery> LKL logotipas.svg|2021–2022<ref>https://www.krepsinis.net/naujiena/naujajame-sezone-pasikeites-lkl-logotipas/313344</ref> Lkllogo.jpg|2022–2023<ref>https://www.basketnews.lt/news-176286-pristatytas-naujas-lkl-logotipas.html</ref> </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Karaliaus Mindaugo taurė]] * [[LKL Snaiperio konkursas]] == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{Lietuvos krepšinio klubai}} {{LKL sezonai}} {{Klygos}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio lygos]] f07n6z5l3ioqt5dctz7i4aety05785a 7582338 7582336 2025-06-21T22:09:45Z KarolisSv 176728 /* Finalai */ 7582338 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas= |logo=LKL 2023.svg |logo_size=200px |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |žemynas=[[Europa]] |valstybė={{LTUv}} |įkurta=1993 m. balandžio 22 d.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-krepsinio-lyga/ ''LKL'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.</ref> |komandos=10 |generalinis_direktorius=Rasa Liuimienė |prezidentas=Remigijus Milašius |čempionai=[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]<br />(7-asis titulas) |daugiausiai_titulų=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />(25-asis titulas) |svetainė=[https://www.lkl.lt LKL.lt] |TV=[https://go3.lt/ Go3] [https://lnk.lt/tiesiogiai#btv BTV] |dabartinis_sezonas=2024–2025 m. LKL sezonas}} [[Vaizdas:LKL by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Lygos būstinė Vilniuje]] '''Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe–LKL“)''' – aukščiausio lygio [[Lietuva|Lietuvos]] vyrų krepšinio komandų [[čempionatas]]. Lygos nugalėtojais yra tapusios dvi komandos – [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (25) ir [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] (7).<ref name=VLE /> == Sistema == Nors sistema nusistovėjusi, bet smulkūs pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną naują sezoną. Sistema susideda iš dviejų dalių – ''reguliariojo sezono'' ir ''atkrintamųjų varžybų''. Iki 2004/2005 m. sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas (legionieriais laikyti visi užsieniečiai). Nuo 2004 / 2005 m. iki 2006 / 2007 m. sezono lygoje taikytas 4 legionierių limitas, ir legionieriais jau nelaikyti žaidėjai, turėję [[Latvija|Latvijos]] arba [[Estija|Estijos]] pilietybes. Nuo 2006 / 2007 m. sezono lygos klubai rungtynėms turi registruoti ne mažiau kaip 7 Lietuvos piliečius ir ne daugiau kaip 5 užsieniečius, kuriems netaikomi pilietybės ar tautybės apribojimai. 2010/2011 m. LKL valdybos nariai patvirtino nuostatus, pagal kuriuos 2010–2011 metų sezone paskutiniąją vietą užėmusi komanda automatiškai iškrenta į žemesniąją lygą [[Nacionalinė krepšinio lyga|Nacionalinę krepšinio lygą]], o 12 vietą užėmusi ekipa dalyvauja pereinamosios serijos varžybose su NKL čempionu, jei NKL čempionas turi lygos nuostatus atitinkančią areną. 2011 / 2012 m. nutarta, kad paskutinę, t. y. 12 vietą užėmusi ekipą varžosi su NKL čempionu pereinamosiose varžybose. Nuo 2012 / 2013 m. sezono įsigaliojo taisyklė, kad paskutinę vietą lygos reguliariajame sezone užėmusią komandą sekančiame pirmenybių sezone automatiškai keičia NKL čempionas. Dar 2010 m. LKL valdybos nariai taip pat patvirtino tolimesnę lygos strategiją, pagal kurią LKL klubai, turintys problemines arenas, po dvejų metų turės žaisti visus LKL reikalavimus atitinkančiose arenose arba gali netekti galimybės dalyvauti LKL čempionate. LKL valdybos nariai taip pat nusprendė, jog LKL klubai nuo šio sezono privalės turėti aiškią savo struktūrą ir tam tikras būtinas pareigybes – vyriausiojo trenerio, trenerio asistento, fizinio rengimo trenerio, daktaro, direktoriaus, vadybininko ir atstovo spaudai. Jei visi šie išvardinti reikalavimai dėl arenų ir klubo struktūros nebūtų vykdomi, LKL valdyba gali įspėti klubą, o situacijai nesikeičiant, pašalinti jį iš LKL čempionato. === Reguliarusis sezonas === 2024-2025 m. reguliarusis sezonas vyksta 4 ratų sistema, visoms 10 komandų vieną prieš kitą sužaidžiant keturis sykius (du kart namie, du kart išvykoje). Iš viso kiekvienas klubas sužaidžia po 36 rungtynes. Į kitą etapą išeina 8 stipriausios komandos. === Atkrintamosios varžybos === Atkrintamosios prasideda ketvirtfinalio etapu, kuriame 8 stipriausios komandos žaidžia seriją iki dvejų pergalių. Į pusfinalį išeina keturios ketvirtfinalio serijas laimėjusios komandos. Pusfinalyje komandos žaidžia iki trijų pergalių, serijų laimėtojai patenka i didįjį finalą (dėl pirmos vietos), o pralaimėtojai žaidžia mažajame finale (dėl trečios vietos). Kaip ir pusfinaliai, abu finalai žaidžiami iki trijų pergalių. == Dabartiniai LKL klubai == 2024-2025 m. Betsafe-LKL sezone rungtyniauja 10 klubų iš Lietuvos. {{Location map+ |Lithuania |border = |caption = 2024-2025 m. Betsafe-LKL komandų žemėlapis |float = right |label = |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.716 |long=25.279 |position=bottom |label=[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=top |label=[[Utenos Juventus|Uniclub Casino - Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=bottom |label=[[Panevėžio Lietkabelis|7bet-Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.151732 |position=right |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis-Optibet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.982380 |long=22.235376 |position=right |label=[[Mažeikių Mažeikiai|M Basket-Delamode]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.716337 |long=25.280199 |position=top |label={{nowrap|[[Vilniaus Lietuvos Rytas|Rytas]]}}}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=bottom |label=[[BC Šiauliai|Šiauliai-Casino Admiral]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=left |label=[[BC Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.0420 |long=24.1650 |position=right |label=[[Jonavos Sporto Klubas|CBet]]}} }} {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Arena !! Žiūrovai !! Miestas !! Įkurtas |- | [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Lietuvos ryto arena|Jeep arena]] || 2741 || Vilnius || 1964 |- | [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Žalgirio Arena]] || 15708 || Kaunas || 1944 |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Kalnapilio arena]]|| 5950|| Panevėžys || 1964 |- | [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] || [[Twinsbet Arena|Twinsbet arena]] || 10000 || Vilnius || 2022 |- | [[Utenos Juventus|Utenos „Uniclub Casino - Juventus“]] || [[Utenos arena]] || 2500 || Utena || 2000 |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Švyturio arena]] ||6200|| Klaipėda || 1964 |- | [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] || [[Jonavos sporto arena]] || 2200 || Jonava ||1999 |- | [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „M Basket-Delamode“]]|| [[Telšių sporto arena]]|| 1000 || Mažeikiai|| 2005 |- | [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis-Optibet“]] || [[Kėdainių arena]] || 3040 || Kėdainiai || 1992 |- | [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai-Casino Admiral“]] || [[Šiaulių arena]] || 5700 || Šiauliai || 1984 |} == Istorija == === Klubų kaita lygoje === * 1993 m. įkurta Lietuvos krepšinio klubų asociacija. Asociacijos steigime dalyvavo 8 stipriausi paskutinių Lietuvos krepšinio pirmenybių klubai: [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]], [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]], [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]], [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]], [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]], [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]], [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] ir [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Netrukus Asociacija virto Lietuvos krepšinio lyga, o jos narių skaičius pasipildė iki dešimties – prieš prasidedant pirmam LKL sezonui prie lygos prisijungė [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] ir [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]]. * 1994 / 1995 m. sezone prie LKL prisijungė abu praėjusio [[LKAL]] sezono finalininkai – [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Kelininkas“]] ir [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Lietuvos policijos akademija“]] – pakeitę pavadinimus į Šiaulių „Šiauliai“ ir Vilniaus „Sakalai“. Iš čempionato pasitraukė finansinių problemų kamuojama [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]]. * 1995 / 1996 m. sezone prisijungė LKAL čempionai – iš Vilniaus į Alytų persikėlę [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] krepšininkai. Dėl finansinių problemų iš LKL pasitraukė [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] ir [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]. * 1996 / 1997 m. sezone [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] pakeitė ekipos pavadinimą į Alytaus „Alita-Savy“. * 1997 / 1998 m. sezone vietoje [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statybos“]] įkurtas naujas klubas – [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]], o [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita-Savy“]] tapo tiesiog Alytaus „Alita“. * 1998 / 1999 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]]. Dėl finansinių problemų pasitraukė [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]. * 1999 / 2000 m. sezone dėl finansinių problemų čempionate nestartavo ir į LKAL persikėlė [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]. * 2001 / 2002 m. sezone prie čempionato prisijungė LKAL čempionai [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]], pereinamosiose varžybose įveikę silpniausią praėjusio sezono klubą – [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Suvalkiją“]]. * 2002 / 2003 m. sezone prisijungė [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]]. * 2004 / 2005 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]. * 2005 / 2006 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]]. * 2006 / 2007 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]]. * 2007 / 2008 m. lygoje rungtyniavo 10 klubų, prie lygos prisijungė 2 naujos komandos: [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai–Atletas“]] (vietoj bankrutavusio Kauno „Atleto“) ir [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] pakeitė pavadinimą į „Techasas“. * 2008 / 2009 m. į lygą buvo priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<ref>[http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm Lrytas.lt: Kauno „Žalgirio“ dubleriai rungtyniaus Lietuvos krepšinio lygoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080525215250/http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm |date=2008-05-25 }}</ref>, vėliau pervadinta į Kauno „Kaunas Triobet“. * 2009 / 2010 m. sezone lygoje rungtyniavo didžiausias klubų skaičius istorijoje – 13. Prieš 2009–2010 m. sezoną Kauno „Kaunas Triobet“ susijungė su Kauno „Aisčiais“<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 15min.lt: Dvi Kauno komandos oficialiai susijungė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028160707/http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 |date=2014-10-28 }}</ref>. Į lygą komerciniu principu buvo priimti [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<ref>[http://lzinios.lt/lzinios/Krepsinis/issiplete-lkl-zemelapis/131345 Lzinios.lt: Išsiplėtė LKL žemėlapis]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ir [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]], o [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] į LKL pateko kaip NKL čempionas<ref>[http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 Krepsinis.net: Prienų „Rūdupis“ rungtyniaus LKL] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090906233017/http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 |date=2009-09-06 }}</ref>. * 2010 / 2011 m. į LKL pateko NKL praėjusio sezono čempionas [[Palangos Naglis-Adakris|Palangos „Naglis-Adakris“]], dėl vietos LKL atsisakius kovoti paskutine pripažintai [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas Triobet“]], kuri paskutinį sezoną buvo suspendavusi savo veiklą<ref>[http://www.krepsinis.net/naglis-adakris-ivykius-nuspejo-aisciai-nusivyle-lygos-sprendimu-150790.html Krepsinis.net: „Aisčiai“ nusivylė lygos sprendimu]</ref> ir dalyvavo tik viename LKL sezone. Iš lygos dėl finansinių sunkumų buvo pašalintas [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduvos“]] klubas<ref>[http://www.krepsinis.net/suduva-neteko-teises-dalyvauti-artejanciame-lkl-cempionate-152011.html Krepsinis.net: „Sūduva“ neteko teisės rungtyniauti LKL]</ref>. * 2011 / 2012 m. iš lygos pasitraukė paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmęs ir stojamojo mokesčio negalėjęs sumokėti [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. Teisę žaisti lygoje iš [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlo“]] įsigijo [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždžių“]] komanda. Prieš ateinantį sezoną [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai“]] pakeitė pavadinimą į „Baltai“, o [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]] – į „Kėdainiai Triobet“. * 2012 / 2013 m. teisę žaisti lygoje iš [[Kauno Baltai|Kauno „Baltų“]] įsigijo [[Kauno „LKKA-Atletas“]], kuris prieš sezoną pakeitė pavadinimą ir tapo „LKKA-Baltais“. [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Triobet“]] susigrąžino senąjį – Kėdainių „Nevėžio“ pavadinimą. [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] taip pat susigrąžino senąjį pavadinimą bei nuo šiol vadinasi Prienų „Prienais“. * 2013 / 2014 m. teisę žaisti lygoje iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] klubo įsigijo [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „Atletas“]], kuris prieš sezoną grįžo prie senojo – „Atleto“ – pavadinimo. Tuo tarpu savo licenciją Kauno „LSU-Atletas“ pardavė LKL debiutuosiančiai [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ekipai. Palangos „Palanga“ liko be LKL licencijos ir nuo šiol rungtyniaus [[NKL]] pirmenybėse. [[Prienų Prienai|Prienų „TonyBet“]] ekipą pradėjo remti lažybų bendrovė [[TonyBet]], pagal kurią prieniškiai pavadino ir savo klubą. Tuo tarpu [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] dėl finansinių sunkumų buvo suspenduoti ir šiame LKL sezone nestartavo. * 2014 / 2015 m. sezone teisės rungtyniauti LKL pirmenybėse (su iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] krepšinio klubo įsigyta licencija) nebetuturėjo [[Kauno LSU-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]], kuris praeitame sezone užėmė paskutinę vietą. Kauno klubą lygoje pakeitė NKL čempionai – [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]. Prieš sezoną LKL licencija taip pat buvo panaikinta [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalų“]] komandai, kuri per metus nepadengė savo įsiskolinimų. Prieš sezono pradžią Prienų ekipą nustojo remti lažybų bendrovė TonyBet ir klubas susigrąžino [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] pavadinimą. * 2015 / 2016 m. sezone nuspręsta, kad LKL varžysis 10 ekipų, paskutinę vietą praeitame sezone užėmę [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] iškrito į [[NKL]], o šios lygos nugalėtojai – [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“]] klubas – nutarė tapti [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūno“]] dubleriais ir toliau rungtyniauti NKL. [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] prieš prasidedant sezonui rado naujo rėmėją ir tapo Prienų-Birštono „Vytautu“. * 2018 / 2019 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų-Birštono „Vytautas“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „SkyCop“. * 2019 / 2020 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų „SkyCop“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „CBet“, o [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Sintek-Dzūkija“. * 2020 / 2021 m. sezone [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Sintek-Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Dzūkija“. * 2021 / 2022 m. nutarta, kad lygoje varžysis 11 ekipų, t. y. paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmusi ekipa lieka lygoje, o taip pat į lygą priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]. [[Prienų Prienai|Prienų „CBet“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „Labas GAS“. * 2022 / 2023 m. sezone buvo pridėta [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] komanda. [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkijos“]] LKL licenzija buvo nupirkta ir klubas pakeistas į [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] (pirmą sezoną buvo žaista Alytuje). * 2023 / 2024 m. sezone sportiniu principu prisijungė [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] klubas ir iškrito [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] (vėliau paskelbtas bankrotas). Sezono metu bankrotą taip pat paskelbė „Gargždai“. „Wolves“ persikelė iš Alytaus į Vilnių ir sezono metu radę pagrindinį remėją pakeitė pavadinimą į „Wolves Twinsbet“. * 2024 / 2025 m. sezonui prieš prasidedant pasitraukė [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]] (klubas užsidarė). * Pasibaigus 2024 / 2025 m. sezonui apie pasitraukimą iš lygos ir veiklos sustabdymą pranešė Vilniaus klubas „[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]“.<ref>[https://lkl.lt/straipsniai/8292/wolves-twinsbet-klubas-stabdo-savo-veikla „Wolves Twinsbet“ klubas stabdo savo veiklą]</ref> === LKL rungtyniavę klubai === LKL žaidė ir tebežaidžia visų didžiausių Lietuvos miestų komandos:<ref>[http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== Lkl.lt LKL istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080901175751/http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== |date=2008-09-01 }}</ref> {| class="wikitable sortable" |+ |- ! Komanda !! Rungtyniavo LKL !! Sezonai !! Įkūrimo metai !! Likimas |- | [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || 1995–2005 || 10 || 1995 || bankrutavo<ref>[http://sportas.delfi.lt/krepsinis/bankrutavo-alytaus-alitos-ekipa.d?id=7043139 Delfi.lt: Bankrutavo Alytaus „Alitos“ ekipa]</ref> |- | [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] || 2007–2011 || 4 || 2005 || bankrutavo<ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ Respublika.lt: Alytaus krepšinis atsispirs nuo dugno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028153724/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ |date=2014-10-28 }}</ref> |- | [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ||2013–2022 || 9 || 2012 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Alytaus Wolves]] |- | [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 2022–2024 || 2 || 2014 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2021 m. || style="background:#a3cca3;" | 4 || style="background:#a3cca3;" | 1999 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1944 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]] ||2012–2014 || 2 || 1995 || užėmęs paskutinę vietą iškrito į [[NKL]] ir licenciją perleido [[Vilniaus Vilnius|Vilniaus „Vilnius“]] ekipai |- | [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || 1993–1994 || 1 || 1938 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || 1993–2007 || 14 || 1962 || bankrutavo |- | [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas“]] || 2008–2009 || 1 || 2008 || susijungė su [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] ekipa |- | [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] || 2007–2012 || 5 || 2007 || susijungė su [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]] ekipa |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2002 m. || style="background:#a3cca3;" |22|| style="background:#a3cca3;" | 1992 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" |1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]] || 1998–2001 || 3 || 1990 || pralaimėjo pereinamąsias varžybas [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] klubui |- | [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]] || 2006–2010 || 4 || 2006 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[RKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] '''||style="background:#a3cca3;" | 2014–2015 / nuo 2023 m. | style="background:#a3cca3;" | 3 || style="background:#a3cca3;" | 2005 || style="background:#a3cca3;"| 2015 metais užėmė paskutinę vietą ir iškrito į [[NKL]]. 2023 metais užėmė antrą vietą [[NKL]] ir pateko atgal į [[LKL]]. |- | [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] || 2001–2004 || 3 || 1996 || bankrutavo |- | [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] || 2010–2013 || 3 || 2006 || dėl LKL reikalavimų neatitinkančios arenos persikėlė į [[NKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] || 2011–2024 m. || 13 || 1999 || 2024 metais pasitraukė iš LKL, kai pagrindiniam rėmėjui sustabdžius finansavimą nesurinko minimalaus biudžeto |- | [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] ||1993-1998||5|| 1989 || dėl finansinių problemų persikėlė rungtyniauti į [[LKAL]] |- | [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] || 2009–2023 || 14 || 1994 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1994 m. || style="background:#a3cca3;" | 31 || style="background:#a3cca3;" | 1984 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]] || 1993–1999 || 6 || 1990 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2009 m. || style="background:#a3cca3;" | 16 || style="background:#a3cca3;" | 2000 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1997 m. || style="background:#a3cca3;" | 28 || style="background:#a3cca3;" | 1997 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || 1994–2013 || 19 || 1991 || 2014 metais pašalintas iš lygos dėl finansinių klubo problemų |- | [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || 1993–1997 || 4 || 1962 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]] |- | [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]] || 2009–2011 || 2 || 2003 || susijungė su [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] ekipa <ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/11582687/remeju-netekes-perlas-parduoda-savo-vieta-lkl Alfa.lt: Rėmėjų netekęs „Perlas“ parduoda savo vietą LKL]</ref> |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Alytaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2022 m. || style="background:#a3cca3;" |3|| style="background:#a3cca3;" | 2022 || style="background:#a3cca3;" | - |} : Paryškintos šiuo metu lygoje žaidžiančios komandos === Kauno „Žalgirio“ dominavimas (1993–1999 m.) === Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. ir nuo tada jos sezonai vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993–1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Komandos dominavimas baigėsi po pergalių [[Saportos taurė|Europos Taurės]] ir [[Eurolyga|Eurolygos]] varžybose – jau kitą sezoną (1999–2000 m.) LKL triumfavo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Taip atsitiko 1995–1996 m. sezone, kai Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės. === Vilniaus „Lietuvos ryto“ įsitraukimas į kovą (1999-2010 m.) === 1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Tad nuo 1999–2000 m. sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. „Žalgiris“ laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0. 2005–2006 m. sezoną čempionais tapo vilniečiai, finalo serijoje nugalėję kauniečius 4:0. 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. čempionų žiedus iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai, finalo serijas laimėję 4:2 ir 4:1. 2008–2009 m. čempionės vardą susigrąžino „Lietuvos ryto“ komanda rezultatu 4:1, kurį išsaugojo ir 2009–2010 m. sezone nugalėjęs serijoje 4:3. === Antrasis Kauno „Žalgirio“ dominavimas (2010-2021 m.) === 2010–2011 m. čempionės vardą iš „Lietuvos ryto“ susigrąžino „Žalgirio“ komanda finalo serijoje rezultatu 4:1 įveikusi varžovus iš Vilniaus. Nuo tada „Žalgiris“ niekam neužleidžia LKL čempionės sosto. Nors dabar beveik kas antrą sezoną keičiasi kauniečių varžovas superfinalo serijoje, tačiau kauniečiai jas laimi arba sausai, arba pralaimėdami 1-2 rungtynes (paskutinį kartą daugiau nei vieną kartą LKL finale kauniečiai pralaimėjo 2013–2014 m., kai Klaipėdos „Neptūnas“ „Žalgirį“ buvo įveikęs du kartus, bet pralaimėjo seriją 2:4). === Vilniaus „Ryto“ sugrįžimas (nuo 2021 m.) === 2021–2022 m. sezone Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą istorijoje varžėsi tik dėl trečios vietos, o čempionų titulą iškovojo Vilniaus „Ryto“ komanda, finale įveikusi Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą. 2022–2023 m. sezone „Žalgiris“ po nesėkmingo praeito sezono Eurolygoje, 30-tajame LKL sezone laimėjo 24-tąjį titulą (serijoje su Vilniaus "Rytu 3:2) vienose iš labiausiai įtemptų ir daugiausiai dėmesio iš abiejų sirgalių pusės susilaukusių „Betsafe“ LKL finalo serijų. 2023–2024 m. sezone Kauno „Žalgiris“ serijoje su Vilniaus „Rytu“ nusileido „Rytui“ serijoje (3:1), kurią „Rytas“ laimėjo po 14 metų pertraukos žaisdamas su Kauno „Žalgirio“ klubu ir kėlė taurę 7-tąjį kartą.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-207549-rytas-vel-pirmas-fosterio-dvitaskis-nukarunavo-zalgiri.html ''„Rytas“ vėl pirmas: Fosterio dvitaškis nukarūnavo „Žalgirį“'']. Basketnews.lt, 2024-06-12. Nuoroda tikrinta 2024-06-13.</ref> == Finalai == {| {{graži lentelė}} ! Sezonas !! [[Vaizdas:Med 1.png]] Čempionai !! [[Vaizdas:Med 2.png]] Vicečempionai !! [[Vaizdas:Med 3.png]] III vieta !! IV vieta |-''[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024-2025 m.]]''' | '''[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024-2025 m.]]''' || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]|| [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] | [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] |-''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023-2024 m.]]''' | '''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023–2024 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:BC Wolves logo.svg|25px]] [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] |- | '''[[LKL 2022–2023 m. sezonas|2022–2023 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] |- | '''[[LKL 2021–2022 m. sezonas|2021–2022 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Bcsiauliai2021.png|25px]] [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai-7bet“]] |- | '''[[LKL 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Juventus2021.png|30px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2019–2020 m. sezonas|2019–2020 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2018–2019 m. sezonas|2018–2019 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2017–2018 m. sezonas|2017–2018 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2016–2017 m. sezonas|2016–2017 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2015–2016 m. sezonas|2015–2016 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2014–2015 m. sezonas|2014–2015 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2013–2014 m. sezonas|2013–2014 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2012–2013 m. sezonas|2012–2013 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2011–2012 m. sezonas|2011–2012 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2010–2011 m. sezonas|2010–2011 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2009–2010 m. sezonas|2009–2010 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2008–2009 m. sezonas|2008–2009 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2007–2008 m. sezonas|2007–2008 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Alytaus_Alytus_logo.jpg|25px]] [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] |- | '''[[LKL 2006–2007 m. sezonas|2006–2007 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2005–2006 m. sezonas|2005–2006 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Nevezis_120x60.jpg|36px]] [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] |- | '''[[LKL 2004–2005 m. sezonas|2004–2005 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2003–2004 m. sezonas|2003–2004 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2002–2003 m. sezonas|2002–2003 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2001–2002 m. sezonas|2001–2002 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2000–2001 m. sezonas|2000–2001 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] |- | '''[[LKL 1999–2000 m. sezonas|1999–2000 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1998–1999 m. sezonas|1998–1999 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 1997–1998 m. sezonas|1997–1998 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1996–1997 m. sezonas|1996–1997 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] || [[Vaizdas:KKSilutelogo.gif|25px]] [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1995–1996 m. sezonas|1995–1996 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]*** || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]]*** |- | '''[[LKL 1994–1995 m. sezonas|1994–1995 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1993–1994 m. sezonas|1993–1994 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] |- |'''1992–1993 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] |- |'''1991–1992 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- |'''1990–1991 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] |- {{Col-end}} | *** rungtynės dėl 3 vietos žaidžiamos nebuvo. == Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (Lietuvos TSR čempionatas) == Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas – Aukščiausia lyga. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1989-90 | |Atletas |Drobė |Pilėnai |- |1988-89 | |Atletas |Drobė |Banga |- |1987-88 | |Lietkabelis |Šviesa |Drobė |- |1987 | |Drobė |Šviesa |Pilėnai |- |1985-86 | |Drobė |Pilėnai K. |Šviesa |- |1985 | |Lietkabelis |Statyba |Drobė |- |1984 | |Statyba |Atletas |Lietkabelis |- |1983 | |Atletas |Statyba |Lietkabelis P. |- |1982 | |Atletas |Šviesa V. |Drobė |- |1981 | |Statyba |Atletas |Mokslas V. |- |1979-80 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1979 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1977-78 | |Drobė |Statyba |Banga |- |1977 | |Statyba |Šilkas |Drobė |- |1976 | |Drobė |Statyba |Šilkas K. |- |1975 | |Statyba |Politechnika |Medis |- |1974 (VI spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1973 | |Statyba |Banga |Atletas |- |1972 | |Statyba |Banga |Medis V. |- |1971 | |Banga |Statyba |Politechnika |- |1970 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1969 | |Drobė |Atletas |Politechnika |- |1968 | |Atletas K. |Statyba |Drobė |- |1967 (IV spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1966 | |Politechnika |Statyba V. |Banga K. |- |1964-65 | |Politechnika K. |Šarūnas Š. |Neptūnas Kl. |- |1963-64 | |Drobė K. |Šarūnas Š. |Banga K. |- |1963 (III spartakiada) | |Kaunas |Klaipėda |Panevėžys |- |1961-62 | |Maistas Kl. |Kibirkštis V. |Pilėnai K. |- |1960-61 | |LŽŪA |Kauno audiniai |MSK Kl. |- |1959-60 | |LŽŪA |Kauno audiniai |KPI |- |1958-59 | |KPI |LŽŪA K. |KKI |- |1958 | |Žalgiris |Nemunas |Dinamo K. |- |1957-58 | |Žalgiris |Nemunas K. |Žalgiris-2 |- |1956 (I spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Panevėžys |- |1955 |'''Žalgiris''' |Spartakas V. |Žalgiris Kl. |Spartakas P. |- |1954 | |Žalgiris |Žalgiris Klai. |Žalgiris Viln. |- |1953 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Šiaul. |- |1952 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Mar. |- |1951 | |KKI |Kauno audiniai |Spartakas P. |- |1950 | |Žalgiris |Žalgiris-2 K. |Spartakas P. |- |1949 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai |Startas K. |- |1948 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai | |- |1947 | |KKI |Žalgiris |Dinamo K. |- |1946 | |Žalgiris K. |KKI K. |Dinamo K. |- |1945 | |ASK K. |Žalgiris K. |Džiugas Te. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Lietuvos klubiniai čempionatai tarpukariu (Lietuvos čempionatas) == Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1943 (nebaigtas) | | | | |- |1942 (nebaigtas) | | | | |- |1941 | |Perkūnas |Džiugas Telš. | |- |1939-40 | |CJSO |Karo mokykla K. |Aušros g.  K. |- |1938-39 (nebaigtas) | |CJSO |LFLS |Karo mokykla K. |- |1937-38 | |CJSO |Grandis |LFLS |- |1936-37 | |CJSO K. |LFLS |Tauras |- |1935-36 | |LFLS |Tauras |CJSO |- |1934-35 | |LFLS |Grandis |LGSF |- |1934 | |LGSF K. |Grandis K. |LFLS |- |1933 | |LGSF K. |Kovas |ASK K. |- |1932 (nevyko) | | | | |- |1931 (nevyko) | | | | |- |1930 (nevyko) | | | | |- |1929 (nevyko) | | | | |- |1928 | |LFLS |Tauras K. |ASK/Technikas K. |- |1927 | |LFLS |Kultus K. |Makabi K. |- |1926 | |LFLS |Kovas |LGSF K. |- |1925 | |Kovas Kaunas |LFLS Šiauliai | |- |1924 | |LFLS Kaunas |LFLS-2 K. |LDS K. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Logotipai == <gallery> LKL logotipas.svg|2021–2022<ref>https://www.krepsinis.net/naujiena/naujajame-sezone-pasikeites-lkl-logotipas/313344</ref> Lkllogo.jpg|2022–2023<ref>https://www.basketnews.lt/news-176286-pristatytas-naujas-lkl-logotipas.html</ref> </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Karaliaus Mindaugo taurė]] * [[LKL Snaiperio konkursas]] == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{Lietuvos krepšinio klubai}} {{LKL sezonai}} {{Klygos}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio lygos]] 6ag2kntqgvwsyrxwag9jlr5ua1mhtlw 7582370 7582338 2025-06-22T05:05:16Z 2A00:809:39D:BDFB:0:0:BF47:77D5 7582370 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas= |logo=LKL 2023.svg |logo_size=200px |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |žemynas=[[Europa]] |valstybė={{LTUv}} |įkurta=1993 m. balandžio 22 d.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-krepsinio-lyga/ ''LKL'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.</ref> |komandos=10 |generalinis_direktorius=Rasa Liuimienė |prezidentas=Remigijus Milašius |čempionai=[[Kauno Žalgiris|Vilniaus „Rytas“]]<br />(7-asis titulas) |daugiausiai_titulų=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />(25-asis titulas) |svetainė=[https://www.lkl.lt LKL.lt] |TV=[https://go3.lt/ Go3] [https://lnk.lt/tiesiogiai#btv BTV] |dabartinis_sezonas=2024–2025 m. LKL sezonas}} [[Vaizdas:LKL by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Lygos būstinė Vilniuje]] '''Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe–LKL“)''' – aukščiausio lygio [[Lietuva|Lietuvos]] vyrų krepšinio komandų [[čempionatas]]. Lygos nugalėtojais yra tapusios dvi komandos – [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (25) ir [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] (7).<ref name=VLE /> == Sistema == Nors sistema nusistovėjusi, bet smulkūs pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną naują sezoną. Sistema susideda iš dviejų dalių – ''reguliariojo sezono'' ir ''atkrintamųjų varžybų''. Iki 2004/2005 m. sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas (legionieriais laikyti visi užsieniečiai). Nuo 2004 / 2005 m. iki 2006 / 2007 m. sezono lygoje taikytas 4 legionierių limitas, ir legionieriais jau nelaikyti žaidėjai, turėję [[Latvija|Latvijos]] arba [[Estija|Estijos]] pilietybes. Nuo 2006 / 2007 m. sezono lygos klubai rungtynėms turi registruoti ne mažiau kaip 7 Lietuvos piliečius ir ne daugiau kaip 5 užsieniečius, kuriems netaikomi pilietybės ar tautybės apribojimai. 2010/2011 m. LKL valdybos nariai patvirtino nuostatus, pagal kuriuos 2010–2011 metų sezone paskutiniąją vietą užėmusi komanda automatiškai iškrenta į žemesniąją lygą [[Nacionalinė krepšinio lyga|Nacionalinę krepšinio lygą]], o 12 vietą užėmusi ekipa dalyvauja pereinamosios serijos varžybose su NKL čempionu, jei NKL čempionas turi lygos nuostatus atitinkančią areną. 2011 / 2012 m. nutarta, kad paskutinę, t. y. 12 vietą užėmusi ekipą varžosi su NKL čempionu pereinamosiose varžybose. Nuo 2012 / 2013 m. sezono įsigaliojo taisyklė, kad paskutinę vietą lygos reguliariajame sezone užėmusią komandą sekančiame pirmenybių sezone automatiškai keičia NKL čempionas. Dar 2010 m. LKL valdybos nariai taip pat patvirtino tolimesnę lygos strategiją, pagal kurią LKL klubai, turintys problemines arenas, po dvejų metų turės žaisti visus LKL reikalavimus atitinkančiose arenose arba gali netekti galimybės dalyvauti LKL čempionate. LKL valdybos nariai taip pat nusprendė, jog LKL klubai nuo šio sezono privalės turėti aiškią savo struktūrą ir tam tikras būtinas pareigybes – vyriausiojo trenerio, trenerio asistento, fizinio rengimo trenerio, daktaro, direktoriaus, vadybininko ir atstovo spaudai. Jei visi šie išvardinti reikalavimai dėl arenų ir klubo struktūros nebūtų vykdomi, LKL valdyba gali įspėti klubą, o situacijai nesikeičiant, pašalinti jį iš LKL čempionato. === Reguliarusis sezonas === 2024-2025 m. reguliarusis sezonas vyksta 4 ratų sistema, visoms 10 komandų vieną prieš kitą sužaidžiant keturis sykius (du kart namie, du kart išvykoje). Iš viso kiekvienas klubas sužaidžia po 36 rungtynes. Į kitą etapą išeina 8 stipriausios komandos. === Atkrintamosios varžybos === Atkrintamosios prasideda ketvirtfinalio etapu, kuriame 8 stipriausios komandos žaidžia seriją iki dvejų pergalių. Į pusfinalį išeina keturios ketvirtfinalio serijas laimėjusios komandos. Pusfinalyje komandos žaidžia iki trijų pergalių, serijų laimėtojai patenka i didįjį finalą (dėl pirmos vietos), o pralaimėtojai žaidžia mažajame finale (dėl trečios vietos). Kaip ir pusfinaliai, abu finalai žaidžiami iki trijų pergalių. == Dabartiniai LKL klubai == 2024-2025 m. Betsafe-LKL sezone rungtyniauja 10 klubų iš Lietuvos. {{Location map+ |Lithuania |border = |caption = 2024-2025 m. Betsafe-LKL komandų žemėlapis |float = right |label = |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.716 |long=25.279 |position=bottom |label=[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=top |label=[[Utenos Juventus|Uniclub Casino - Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=bottom |label=[[Panevėžio Lietkabelis|7bet-Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.151732 |position=right |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis-Optibet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.982380 |long=22.235376 |position=right |label=[[Mažeikių Mažeikiai|M Basket-Delamode]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.716337 |long=25.280199 |position=top |label={{nowrap|[[Vilniaus Lietuvos Rytas|Rytas]]}}}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=bottom |label=[[BC Šiauliai|Šiauliai-Casino Admiral]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=left |label=[[BC Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.0420 |long=24.1650 |position=right |label=[[Jonavos Sporto Klubas|CBet]]}} }} {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Arena !! Žiūrovai !! Miestas !! Įkurtas |- | [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Lietuvos ryto arena|Jeep arena]] || 2741 || Vilnius || 1964 |- | [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Žalgirio Arena]] || 15708 || Kaunas || 1944 |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Kalnapilio arena]]|| 5950|| Panevėžys || 1964 |- | [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] || [[Twinsbet Arena|Twinsbet arena]] || 10000 || Vilnius || 2022 |- | [[Utenos Juventus|Utenos „Uniclub Casino - Juventus“]] || [[Utenos arena]] || 2500 || Utena || 2000 |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Švyturio arena]] ||6200|| Klaipėda || 1964 |- | [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] || [[Jonavos sporto arena]] || 2200 || Jonava ||1999 |- | [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „M Basket-Delamode“]]|| [[Telšių sporto arena]]|| 1000 || Mažeikiai|| 2005 |- | [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis-Optibet“]] || [[Kėdainių arena]] || 3040 || Kėdainiai || 1992 |- | [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai-Casino Admiral“]] || [[Šiaulių arena]] || 5700 || Šiauliai || 1984 |} == Istorija == === Klubų kaita lygoje === * 1993 m. įkurta Lietuvos krepšinio klubų asociacija. Asociacijos steigime dalyvavo 8 stipriausi paskutinių Lietuvos krepšinio pirmenybių klubai: [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]], [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]], [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]], [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]], [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]], [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]], [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] ir [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Netrukus Asociacija virto Lietuvos krepšinio lyga, o jos narių skaičius pasipildė iki dešimties – prieš prasidedant pirmam LKL sezonui prie lygos prisijungė [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] ir [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]]. * 1994 / 1995 m. sezone prie LKL prisijungė abu praėjusio [[LKAL]] sezono finalininkai – [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Kelininkas“]] ir [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Lietuvos policijos akademija“]] – pakeitę pavadinimus į Šiaulių „Šiauliai“ ir Vilniaus „Sakalai“. Iš čempionato pasitraukė finansinių problemų kamuojama [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]]. * 1995 / 1996 m. sezone prisijungė LKAL čempionai – iš Vilniaus į Alytų persikėlę [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] krepšininkai. Dėl finansinių problemų iš LKL pasitraukė [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] ir [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]. * 1996 / 1997 m. sezone [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] pakeitė ekipos pavadinimą į Alytaus „Alita-Savy“. * 1997 / 1998 m. sezone vietoje [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statybos“]] įkurtas naujas klubas – [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]], o [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita-Savy“]] tapo tiesiog Alytaus „Alita“. * 1998 / 1999 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]]. Dėl finansinių problemų pasitraukė [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]. * 1999 / 2000 m. sezone dėl finansinių problemų čempionate nestartavo ir į LKAL persikėlė [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]. * 2001 / 2002 m. sezone prie čempionato prisijungė LKAL čempionai [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]], pereinamosiose varžybose įveikę silpniausią praėjusio sezono klubą – [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Suvalkiją“]]. * 2002 / 2003 m. sezone prisijungė [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]]. * 2004 / 2005 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]. * 2005 / 2006 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]]. * 2006 / 2007 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]]. * 2007 / 2008 m. lygoje rungtyniavo 10 klubų, prie lygos prisijungė 2 naujos komandos: [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai–Atletas“]] (vietoj bankrutavusio Kauno „Atleto“) ir [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] pakeitė pavadinimą į „Techasas“. * 2008 / 2009 m. į lygą buvo priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<ref>[http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm Lrytas.lt: Kauno „Žalgirio“ dubleriai rungtyniaus Lietuvos krepšinio lygoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080525215250/http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm |date=2008-05-25 }}</ref>, vėliau pervadinta į Kauno „Kaunas Triobet“. * 2009 / 2010 m. sezone lygoje rungtyniavo didžiausias klubų skaičius istorijoje – 13. Prieš 2009–2010 m. sezoną Kauno „Kaunas Triobet“ susijungė su Kauno „Aisčiais“<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 15min.lt: Dvi Kauno komandos oficialiai susijungė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028160707/http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 |date=2014-10-28 }}</ref>. Į lygą komerciniu principu buvo priimti [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<ref>[http://lzinios.lt/lzinios/Krepsinis/issiplete-lkl-zemelapis/131345 Lzinios.lt: Išsiplėtė LKL žemėlapis]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ir [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]], o [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] į LKL pateko kaip NKL čempionas<ref>[http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 Krepsinis.net: Prienų „Rūdupis“ rungtyniaus LKL] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090906233017/http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 |date=2009-09-06 }}</ref>. * 2010 / 2011 m. į LKL pateko NKL praėjusio sezono čempionas [[Palangos Naglis-Adakris|Palangos „Naglis-Adakris“]], dėl vietos LKL atsisakius kovoti paskutine pripažintai [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas Triobet“]], kuri paskutinį sezoną buvo suspendavusi savo veiklą<ref>[http://www.krepsinis.net/naglis-adakris-ivykius-nuspejo-aisciai-nusivyle-lygos-sprendimu-150790.html Krepsinis.net: „Aisčiai“ nusivylė lygos sprendimu]</ref> ir dalyvavo tik viename LKL sezone. Iš lygos dėl finansinių sunkumų buvo pašalintas [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduvos“]] klubas<ref>[http://www.krepsinis.net/suduva-neteko-teises-dalyvauti-artejanciame-lkl-cempionate-152011.html Krepsinis.net: „Sūduva“ neteko teisės rungtyniauti LKL]</ref>. * 2011 / 2012 m. iš lygos pasitraukė paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmęs ir stojamojo mokesčio negalėjęs sumokėti [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. Teisę žaisti lygoje iš [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlo“]] įsigijo [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždžių“]] komanda. Prieš ateinantį sezoną [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai“]] pakeitė pavadinimą į „Baltai“, o [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]] – į „Kėdainiai Triobet“. * 2012 / 2013 m. teisę žaisti lygoje iš [[Kauno Baltai|Kauno „Baltų“]] įsigijo [[Kauno „LKKA-Atletas“]], kuris prieš sezoną pakeitė pavadinimą ir tapo „LKKA-Baltais“. [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Triobet“]] susigrąžino senąjį – Kėdainių „Nevėžio“ pavadinimą. [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] taip pat susigrąžino senąjį pavadinimą bei nuo šiol vadinasi Prienų „Prienais“. * 2013 / 2014 m. teisę žaisti lygoje iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] klubo įsigijo [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „Atletas“]], kuris prieš sezoną grįžo prie senojo – „Atleto“ – pavadinimo. Tuo tarpu savo licenciją Kauno „LSU-Atletas“ pardavė LKL debiutuosiančiai [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ekipai. Palangos „Palanga“ liko be LKL licencijos ir nuo šiol rungtyniaus [[NKL]] pirmenybėse. [[Prienų Prienai|Prienų „TonyBet“]] ekipą pradėjo remti lažybų bendrovė [[TonyBet]], pagal kurią prieniškiai pavadino ir savo klubą. Tuo tarpu [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] dėl finansinių sunkumų buvo suspenduoti ir šiame LKL sezone nestartavo. * 2014 / 2015 m. sezone teisės rungtyniauti LKL pirmenybėse (su iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] krepšinio klubo įsigyta licencija) nebetuturėjo [[Kauno LSU-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]], kuris praeitame sezone užėmė paskutinę vietą. Kauno klubą lygoje pakeitė NKL čempionai – [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]. Prieš sezoną LKL licencija taip pat buvo panaikinta [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalų“]] komandai, kuri per metus nepadengė savo įsiskolinimų. Prieš sezono pradžią Prienų ekipą nustojo remti lažybų bendrovė TonyBet ir klubas susigrąžino [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] pavadinimą. * 2015 / 2016 m. sezone nuspręsta, kad LKL varžysis 10 ekipų, paskutinę vietą praeitame sezone užėmę [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] iškrito į [[NKL]], o šios lygos nugalėtojai – [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“]] klubas – nutarė tapti [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūno“]] dubleriais ir toliau rungtyniauti NKL. [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] prieš prasidedant sezonui rado naujo rėmėją ir tapo Prienų-Birštono „Vytautu“. * 2018 / 2019 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų-Birštono „Vytautas“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „SkyCop“. * 2019 / 2020 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų „SkyCop“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „CBet“, o [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Sintek-Dzūkija“. * 2020 / 2021 m. sezone [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Sintek-Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Dzūkija“. * 2021 / 2022 m. nutarta, kad lygoje varžysis 11 ekipų, t. y. paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmusi ekipa lieka lygoje, o taip pat į lygą priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]. [[Prienų Prienai|Prienų „CBet“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „Labas GAS“. * 2022 / 2023 m. sezone buvo pridėta [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] komanda. [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkijos“]] LKL licenzija buvo nupirkta ir klubas pakeistas į [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] (pirmą sezoną buvo žaista Alytuje). * 2023 / 2024 m. sezone sportiniu principu prisijungė [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] klubas ir iškrito [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] (vėliau paskelbtas bankrotas). Sezono metu bankrotą taip pat paskelbė „Gargždai“. „Wolves“ persikelė iš Alytaus į Vilnių ir sezono metu radę pagrindinį remėją pakeitė pavadinimą į „Wolves Twinsbet“. * 2024 / 2025 m. sezonui prieš prasidedant pasitraukė [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]] (klubas užsidarė). * Pasibaigus 2024 / 2025 m. sezonui apie pasitraukimą iš lygos ir veiklos sustabdymą pranešė Vilniaus klubas „[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]“.<ref>[https://lkl.lt/straipsniai/8292/wolves-twinsbet-klubas-stabdo-savo-veikla „Wolves Twinsbet“ klubas stabdo savo veiklą]</ref> === LKL rungtyniavę klubai === LKL žaidė ir tebežaidžia visų didžiausių Lietuvos miestų komandos:<ref>[http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== Lkl.lt LKL istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080901175751/http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== |date=2008-09-01 }}</ref> {| class="wikitable sortable" |+ |- ! Komanda !! Rungtyniavo LKL !! Sezonai !! Įkūrimo metai !! Likimas |- | [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || 1995–2005 || 10 || 1995 || bankrutavo<ref>[http://sportas.delfi.lt/krepsinis/bankrutavo-alytaus-alitos-ekipa.d?id=7043139 Delfi.lt: Bankrutavo Alytaus „Alitos“ ekipa]</ref> |- | [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] || 2007–2011 || 4 || 2005 || bankrutavo<ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ Respublika.lt: Alytaus krepšinis atsispirs nuo dugno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028153724/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ |date=2014-10-28 }}</ref> |- | [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ||2013–2022 || 9 || 2012 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Alytaus Wolves]] |- | [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 2022–2024 || 2 || 2014 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2021 m. || style="background:#a3cca3;" | 4 || style="background:#a3cca3;" | 1999 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1944 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]] ||2012–2014 || 2 || 1995 || užėmęs paskutinę vietą iškrito į [[NKL]] ir licenciją perleido [[Vilniaus Vilnius|Vilniaus „Vilnius“]] ekipai |- | [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || 1993–1994 || 1 || 1938 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || 1993–2007 || 14 || 1962 || bankrutavo |- | [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas“]] || 2008–2009 || 1 || 2008 || susijungė su [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] ekipa |- | [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] || 2007–2012 || 5 || 2007 || susijungė su [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]] ekipa |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2002 m. || style="background:#a3cca3;" |22|| style="background:#a3cca3;" | 1992 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" |1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]] || 1998–2001 || 3 || 1990 || pralaimėjo pereinamąsias varžybas [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] klubui |- | [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]] || 2006–2010 || 4 || 2006 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[RKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] '''||style="background:#a3cca3;" | 2014–2015 / nuo 2023 m. | style="background:#a3cca3;" | 3 || style="background:#a3cca3;" | 2005 || style="background:#a3cca3;"| 2015 metais užėmė paskutinę vietą ir iškrito į [[NKL]]. 2023 metais užėmė antrą vietą [[NKL]] ir pateko atgal į [[LKL]]. |- | [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] || 2001–2004 || 3 || 1996 || bankrutavo |- | [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] || 2010–2013 || 3 || 2006 || dėl LKL reikalavimų neatitinkančios arenos persikėlė į [[NKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] || 2011–2024 m. || 13 || 1999 || 2024 metais pasitraukė iš LKL, kai pagrindiniam rėmėjui sustabdžius finansavimą nesurinko minimalaus biudžeto |- | [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] ||1993-1998||5|| 1989 || dėl finansinių problemų persikėlė rungtyniauti į [[LKAL]] |- | [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] || 2009–2023 || 14 || 1994 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1994 m. || style="background:#a3cca3;" | 31 || style="background:#a3cca3;" | 1984 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]] || 1993–1999 || 6 || 1990 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2009 m. || style="background:#a3cca3;" | 16 || style="background:#a3cca3;" | 2000 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1997 m. || style="background:#a3cca3;" | 28 || style="background:#a3cca3;" | 1997 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || 1994–2013 || 19 || 1991 || 2014 metais pašalintas iš lygos dėl finansinių klubo problemų |- | [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || 1993–1997 || 4 || 1962 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]] |- | [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]] || 2009–2011 || 2 || 2003 || susijungė su [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] ekipa <ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/11582687/remeju-netekes-perlas-parduoda-savo-vieta-lkl Alfa.lt: Rėmėjų netekęs „Perlas“ parduoda savo vietą LKL]</ref> |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Alytaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2022 m. || style="background:#a3cca3;" |3|| style="background:#a3cca3;" | 2022 || style="background:#a3cca3;" | - |} : Paryškintos šiuo metu lygoje žaidžiančios komandos === Kauno „Žalgirio“ dominavimas (1993–1999 m.) === Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. ir nuo tada jos sezonai vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993–1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Komandos dominavimas baigėsi po pergalių [[Saportos taurė|Europos Taurės]] ir [[Eurolyga|Eurolygos]] varžybose – jau kitą sezoną (1999–2000 m.) LKL triumfavo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Taip atsitiko 1995–1996 m. sezone, kai Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės. === Vilniaus „Lietuvos ryto“ įsitraukimas į kovą (1999-2010 m.) === 1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Tad nuo 1999–2000 m. sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. „Žalgiris“ laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0. 2005–2006 m. sezoną čempionais tapo vilniečiai, finalo serijoje nugalėję kauniečius 4:0. 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. čempionų žiedus iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai, finalo serijas laimėję 4:2 ir 4:1. 2008–2009 m. čempionės vardą susigrąžino „Lietuvos ryto“ komanda rezultatu 4:1, kurį išsaugojo ir 2009–2010 m. sezone nugalėjęs serijoje 4:3. === Antrasis Kauno „Žalgirio“ dominavimas (2010-2021 m.) === 2010–2011 m. čempionės vardą iš „Lietuvos ryto“ susigrąžino „Žalgirio“ komanda finalo serijoje rezultatu 4:1 įveikusi varžovus iš Vilniaus. Nuo tada „Žalgiris“ niekam neužleidžia LKL čempionės sosto. Nors dabar beveik kas antrą sezoną keičiasi kauniečių varžovas superfinalo serijoje, tačiau kauniečiai jas laimi arba sausai, arba pralaimėdami 1-2 rungtynes (paskutinį kartą daugiau nei vieną kartą LKL finale kauniečiai pralaimėjo 2013–2014 m., kai Klaipėdos „Neptūnas“ „Žalgirį“ buvo įveikęs du kartus, bet pralaimėjo seriją 2:4). === Vilniaus „Ryto“ sugrįžimas (nuo 2021 m.) === 2021–2022 m. sezone Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą istorijoje varžėsi tik dėl trečios vietos, o čempionų titulą iškovojo Vilniaus „Ryto“ komanda, finale įveikusi Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą. 2022–2023 m. sezone „Žalgiris“ po nesėkmingo praeito sezono Eurolygoje, 30-tajame LKL sezone laimėjo 24-tąjį titulą (serijoje su Vilniaus "Rytu 3:2) vienose iš labiausiai įtemptų ir daugiausiai dėmesio iš abiejų sirgalių pusės susilaukusių „Betsafe“ LKL finalo serijų. 2023–2024 m. sezone Kauno „Žalgiris“ serijoje su Vilniaus „Rytu“ nusileido „Rytui“ serijoje (3:1), kurią „Rytas“ laimėjo po 14 metų pertraukos žaisdamas su Kauno „Žalgirio“ klubu ir kėlė taurę 7-tąjį kartą.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-207549-rytas-vel-pirmas-fosterio-dvitaskis-nukarunavo-zalgiri.html ''„Rytas“ vėl pirmas: Fosterio dvitaškis nukarūnavo „Žalgirį“'']. Basketnews.lt, 2024-06-12. Nuoroda tikrinta 2024-06-13.</ref> == Finalai == {| {{graži lentelė}} ! Sezonas !! [[Vaizdas:Med 1.png]] Čempionai !! [[Vaizdas:Med 2.png]] Vicečempionai !! [[Vaizdas:Med 3.png]] III vieta !! IV vieta |-''[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024-2025 m.]]''' | '''[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024-2025 m.]]''' || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]|| [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] | [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] |-''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023-2024 m.]]''' | '''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023–2024 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:BC Wolves logo.svg|25px]] [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] |- | '''[[LKL 2022–2023 m. sezonas|2022–2023 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] |- | '''[[LKL 2021–2022 m. sezonas|2021–2022 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Bcsiauliai2021.png|25px]] [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai-7bet“]] |- | '''[[LKL 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Juventus2021.png|30px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2019–2020 m. sezonas|2019–2020 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2018–2019 m. sezonas|2018–2019 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2017–2018 m. sezonas|2017–2018 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2016–2017 m. sezonas|2016–2017 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2015–2016 m. sezonas|2015–2016 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2014–2015 m. sezonas|2014–2015 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2013–2014 m. sezonas|2013–2014 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2012–2013 m. sezonas|2012–2013 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2011–2012 m. sezonas|2011–2012 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2010–2011 m. sezonas|2010–2011 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2009–2010 m. sezonas|2009–2010 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2008–2009 m. sezonas|2008–2009 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2007–2008 m. sezonas|2007–2008 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Alytaus_Alytus_logo.jpg|25px]] [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] |- | '''[[LKL 2006–2007 m. sezonas|2006–2007 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2005–2006 m. sezonas|2005–2006 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Nevezis_120x60.jpg|36px]] [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] |- | '''[[LKL 2004–2005 m. sezonas|2004–2005 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2003–2004 m. sezonas|2003–2004 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2002–2003 m. sezonas|2002–2003 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2001–2002 m. sezonas|2001–2002 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2000–2001 m. sezonas|2000–2001 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] |- | '''[[LKL 1999–2000 m. sezonas|1999–2000 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1998–1999 m. sezonas|1998–1999 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 1997–1998 m. sezonas|1997–1998 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1996–1997 m. sezonas|1996–1997 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] || [[Vaizdas:KKSilutelogo.gif|25px]] [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1995–1996 m. sezonas|1995–1996 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]*** || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]]*** |- | '''[[LKL 1994–1995 m. sezonas|1994–1995 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1993–1994 m. sezonas|1993–1994 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] |- |'''1992–1993 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] |- |'''1991–1992 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- |'''1990–1991 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] |- {{Col-end}} | *** rungtynės dėl 3 vietos žaidžiamos nebuvo. == Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (Lietuvos TSR čempionatas) == Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas – Aukščiausia lyga. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1989-90 | |Atletas |Drobė |Pilėnai |- |1988-89 | |Atletas |Drobė |Banga |- |1987-88 | |Lietkabelis |Šviesa |Drobė |- |1987 | |Drobė |Šviesa |Pilėnai |- |1985-86 | |Drobė |Pilėnai K. |Šviesa |- |1985 | |Lietkabelis |Statyba |Drobė |- |1984 | |Statyba |Atletas |Lietkabelis |- |1983 | |Atletas |Statyba |Lietkabelis P. |- |1982 | |Atletas |Šviesa V. |Drobė |- |1981 | |Statyba |Atletas |Mokslas V. |- |1979-80 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1979 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1977-78 | |Drobė |Statyba |Banga |- |1977 | |Statyba |Šilkas |Drobė |- |1976 | |Drobė |Statyba |Šilkas K. |- |1975 | |Statyba |Politechnika |Medis |- |1974 (VI spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1973 | |Statyba |Banga |Atletas |- |1972 | |Statyba |Banga |Medis V. |- |1971 | |Banga |Statyba |Politechnika |- |1970 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1969 | |Drobė |Atletas |Politechnika |- |1968 | |Atletas K. |Statyba |Drobė |- |1967 (IV spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1966 | |Politechnika |Statyba V. |Banga K. |- |1964-65 | |Politechnika K. |Šarūnas Š. |Neptūnas Kl. |- |1963-64 | |Drobė K. |Šarūnas Š. |Banga K. |- |1963 (III spartakiada) | |Kaunas |Klaipėda |Panevėžys |- |1961-62 | |Maistas Kl. |Kibirkštis V. |Pilėnai K. |- |1960-61 | |LŽŪA |Kauno audiniai |MSK Kl. |- |1959-60 | |LŽŪA |Kauno audiniai |KPI |- |1958-59 | |KPI |LŽŪA K. |KKI |- |1958 | |Žalgiris |Nemunas |Dinamo K. |- |1957-58 | |Žalgiris |Nemunas K. |Žalgiris-2 |- |1956 (I spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Panevėžys |- |1955 |'''Žalgiris''' |Spartakas V. |Žalgiris Kl. |Spartakas P. |- |1954 | |Žalgiris |Žalgiris Klai. |Žalgiris Viln. |- |1953 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Šiaul. |- |1952 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Mar. |- |1951 | |KKI |Kauno audiniai |Spartakas P. |- |1950 | |Žalgiris |Žalgiris-2 K. |Spartakas P. |- |1949 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai |Startas K. |- |1948 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai | |- |1947 | |KKI |Žalgiris |Dinamo K. |- |1946 | |Žalgiris K. |KKI K. |Dinamo K. |- |1945 | |ASK K. |Žalgiris K. |Džiugas Te. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Lietuvos klubiniai čempionatai tarpukariu (Lietuvos čempionatas) == Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1943 (nebaigtas) | | | | |- |1942 (nebaigtas) | | | | |- |1941 | |Perkūnas |Džiugas Telš. | |- |1939-40 | |CJSO |Karo mokykla K. |Aušros g.  K. |- |1938-39 (nebaigtas) | |CJSO |LFLS |Karo mokykla K. |- |1937-38 | |CJSO |Grandis |LFLS |- |1936-37 | |CJSO K. |LFLS |Tauras |- |1935-36 | |LFLS |Tauras |CJSO |- |1934-35 | |LFLS |Grandis |LGSF |- |1934 | |LGSF K. |Grandis K. |LFLS |- |1933 | |LGSF K. |Kovas |ASK K. |- |1932 (nevyko) | | | | |- |1931 (nevyko) | | | | |- |1930 (nevyko) | | | | |- |1929 (nevyko) | | | | |- |1928 | |LFLS |Tauras K. |ASK/Technikas K. |- |1927 | |LFLS |Kultus K. |Makabi K. |- |1926 | |LFLS |Kovas |LGSF K. |- |1925 | |Kovas Kaunas |LFLS Šiauliai | |- |1924 | |LFLS Kaunas |LFLS-2 K. |LDS K. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Logotipai == <gallery> LKL logotipas.svg|2021–2022<ref>https://www.krepsinis.net/naujiena/naujajame-sezone-pasikeites-lkl-logotipas/313344</ref> Lkllogo.jpg|2022–2023<ref>https://www.basketnews.lt/news-176286-pristatytas-naujas-lkl-logotipas.html</ref> </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Karaliaus Mindaugo taurė]] * [[LKL Snaiperio konkursas]] == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{Lietuvos krepšinio klubai}} {{LKL sezonai}} {{Klygos}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio lygos]] eyebr3swpi4a7h967xytydhq6hozeb8 7582371 7582370 2025-06-22T05:06:17Z 2A00:809:39D:BDFB:0:0:BF47:77D5 7582371 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas= |logo=LKL 2023.svg |logo_size=200px |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |žemynas=[[Europa]] |valstybė={{LTUv}} |įkurta=1993 m. balandžio 22 d.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-krepsinio-lyga/ ''LKL'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.</ref> |komandos=10 |generalinis_direktorius=Rasa Liuimienė |prezidentas=Remigijus Milašius |čempionai=<nowiki>[[Kauno Žalgiris|(25-asis titulas)</nowiki> |daugiausiai_titulų=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />(25-asis titulas) |svetainė=[https://www.lkl.lt LKL.lt] |TV=[https://go3.lt/ Go3] [https://lnk.lt/tiesiogiai#btv BTV] |dabartinis_sezonas=2024–2025 m. LKL sezonas}} [[Vaizdas:LKL by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Lygos būstinė Vilniuje]] '''Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe–LKL“)''' – aukščiausio lygio [[Lietuva|Lietuvos]] vyrų krepšinio komandų [[čempionatas]]. Lygos nugalėtojais yra tapusios dvi komandos – [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (25) ir [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] (7).<ref name=VLE /> == Sistema == Nors sistema nusistovėjusi, bet smulkūs pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną naują sezoną. Sistema susideda iš dviejų dalių – ''reguliariojo sezono'' ir ''atkrintamųjų varžybų''. Iki 2004/2005 m. sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas (legionieriais laikyti visi užsieniečiai). Nuo 2004 / 2005 m. iki 2006 / 2007 m. sezono lygoje taikytas 4 legionierių limitas, ir legionieriais jau nelaikyti žaidėjai, turėję [[Latvija|Latvijos]] arba [[Estija|Estijos]] pilietybes. Nuo 2006 / 2007 m. sezono lygos klubai rungtynėms turi registruoti ne mažiau kaip 7 Lietuvos piliečius ir ne daugiau kaip 5 užsieniečius, kuriems netaikomi pilietybės ar tautybės apribojimai. 2010/2011 m. LKL valdybos nariai patvirtino nuostatus, pagal kuriuos 2010–2011 metų sezone paskutiniąją vietą užėmusi komanda automatiškai iškrenta į žemesniąją lygą [[Nacionalinė krepšinio lyga|Nacionalinę krepšinio lygą]], o 12 vietą užėmusi ekipa dalyvauja pereinamosios serijos varžybose su NKL čempionu, jei NKL čempionas turi lygos nuostatus atitinkančią areną. 2011 / 2012 m. nutarta, kad paskutinę, t. y. 12 vietą užėmusi ekipą varžosi su NKL čempionu pereinamosiose varžybose. Nuo 2012 / 2013 m. sezono įsigaliojo taisyklė, kad paskutinę vietą lygos reguliariajame sezone užėmusią komandą sekančiame pirmenybių sezone automatiškai keičia NKL čempionas. Dar 2010 m. LKL valdybos nariai taip pat patvirtino tolimesnę lygos strategiją, pagal kurią LKL klubai, turintys problemines arenas, po dvejų metų turės žaisti visus LKL reikalavimus atitinkančiose arenose arba gali netekti galimybės dalyvauti LKL čempionate. LKL valdybos nariai taip pat nusprendė, jog LKL klubai nuo šio sezono privalės turėti aiškią savo struktūrą ir tam tikras būtinas pareigybes – vyriausiojo trenerio, trenerio asistento, fizinio rengimo trenerio, daktaro, direktoriaus, vadybininko ir atstovo spaudai. Jei visi šie išvardinti reikalavimai dėl arenų ir klubo struktūros nebūtų vykdomi, LKL valdyba gali įspėti klubą, o situacijai nesikeičiant, pašalinti jį iš LKL čempionato. === Reguliarusis sezonas === 2024-2025 m. reguliarusis sezonas vyksta 4 ratų sistema, visoms 10 komandų vieną prieš kitą sužaidžiant keturis sykius (du kart namie, du kart išvykoje). Iš viso kiekvienas klubas sužaidžia po 36 rungtynes. Į kitą etapą išeina 8 stipriausios komandos. === Atkrintamosios varžybos === Atkrintamosios prasideda ketvirtfinalio etapu, kuriame 8 stipriausios komandos žaidžia seriją iki dvejų pergalių. Į pusfinalį išeina keturios ketvirtfinalio serijas laimėjusios komandos. Pusfinalyje komandos žaidžia iki trijų pergalių, serijų laimėtojai patenka i didįjį finalą (dėl pirmos vietos), o pralaimėtojai žaidžia mažajame finale (dėl trečios vietos). Kaip ir pusfinaliai, abu finalai žaidžiami iki trijų pergalių. == Dabartiniai LKL klubai == 2024-2025 m. Betsafe-LKL sezone rungtyniauja 10 klubų iš Lietuvos. {{Location map+ |Lithuania |border = |caption = 2024-2025 m. Betsafe-LKL komandų žemėlapis |float = right |label = |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.716 |long=25.279 |position=bottom |label=[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=top |label=[[Utenos Juventus|Uniclub Casino - Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=bottom |label=[[Panevėžio Lietkabelis|7bet-Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.151732 |position=right |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis-Optibet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.982380 |long=22.235376 |position=right |label=[[Mažeikių Mažeikiai|M Basket-Delamode]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.716337 |long=25.280199 |position=top |label={{nowrap|[[Vilniaus Lietuvos Rytas|Rytas]]}}}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=bottom |label=[[BC Šiauliai|Šiauliai-Casino Admiral]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=left |label=[[BC Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.0420 |long=24.1650 |position=right |label=[[Jonavos Sporto Klubas|CBet]]}} }} {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Arena !! Žiūrovai !! Miestas !! Įkurtas |- | [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Lietuvos ryto arena|Jeep arena]] || 2741 || Vilnius || 1964 |- | [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Žalgirio Arena]] || 15708 || Kaunas || 1944 |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Kalnapilio arena]]|| 5950|| Panevėžys || 1964 |- | [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] || [[Twinsbet Arena|Twinsbet arena]] || 10000 || Vilnius || 2022 |- | [[Utenos Juventus|Utenos „Uniclub Casino - Juventus“]] || [[Utenos arena]] || 2500 || Utena || 2000 |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Švyturio arena]] ||6200|| Klaipėda || 1964 |- | [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] || [[Jonavos sporto arena]] || 2200 || Jonava ||1999 |- | [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „M Basket-Delamode“]]|| [[Telšių sporto arena]]|| 1000 || Mažeikiai|| 2005 |- | [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis-Optibet“]] || [[Kėdainių arena]] || 3040 || Kėdainiai || 1992 |- | [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai-Casino Admiral“]] || [[Šiaulių arena]] || 5700 || Šiauliai || 1984 |} == Istorija == === Klubų kaita lygoje === * 1993 m. įkurta Lietuvos krepšinio klubų asociacija. Asociacijos steigime dalyvavo 8 stipriausi paskutinių Lietuvos krepšinio pirmenybių klubai: [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]], [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]], [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]], [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]], [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]], [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]], [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] ir [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Netrukus Asociacija virto Lietuvos krepšinio lyga, o jos narių skaičius pasipildė iki dešimties – prieš prasidedant pirmam LKL sezonui prie lygos prisijungė [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] ir [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]]. * 1994 / 1995 m. sezone prie LKL prisijungė abu praėjusio [[LKAL]] sezono finalininkai – [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Kelininkas“]] ir [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Lietuvos policijos akademija“]] – pakeitę pavadinimus į Šiaulių „Šiauliai“ ir Vilniaus „Sakalai“. Iš čempionato pasitraukė finansinių problemų kamuojama [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]]. * 1995 / 1996 m. sezone prisijungė LKAL čempionai – iš Vilniaus į Alytų persikėlę [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] krepšininkai. Dėl finansinių problemų iš LKL pasitraukė [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] ir [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]. * 1996 / 1997 m. sezone [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] pakeitė ekipos pavadinimą į Alytaus „Alita-Savy“. * 1997 / 1998 m. sezone vietoje [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statybos“]] įkurtas naujas klubas – [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]], o [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita-Savy“]] tapo tiesiog Alytaus „Alita“. * 1998 / 1999 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]]. Dėl finansinių problemų pasitraukė [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]. * 1999 / 2000 m. sezone dėl finansinių problemų čempionate nestartavo ir į LKAL persikėlė [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]. * 2001 / 2002 m. sezone prie čempionato prisijungė LKAL čempionai [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]], pereinamosiose varžybose įveikę silpniausią praėjusio sezono klubą – [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Suvalkiją“]]. * 2002 / 2003 m. sezone prisijungė [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]]. * 2004 / 2005 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]. * 2005 / 2006 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]]. * 2006 / 2007 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]]. * 2007 / 2008 m. lygoje rungtyniavo 10 klubų, prie lygos prisijungė 2 naujos komandos: [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai–Atletas“]] (vietoj bankrutavusio Kauno „Atleto“) ir [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] pakeitė pavadinimą į „Techasas“. * 2008 / 2009 m. į lygą buvo priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<ref>[http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm Lrytas.lt: Kauno „Žalgirio“ dubleriai rungtyniaus Lietuvos krepšinio lygoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080525215250/http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm |date=2008-05-25 }}</ref>, vėliau pervadinta į Kauno „Kaunas Triobet“. * 2009 / 2010 m. sezone lygoje rungtyniavo didžiausias klubų skaičius istorijoje – 13. Prieš 2009–2010 m. sezoną Kauno „Kaunas Triobet“ susijungė su Kauno „Aisčiais“<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 15min.lt: Dvi Kauno komandos oficialiai susijungė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028160707/http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 |date=2014-10-28 }}</ref>. Į lygą komerciniu principu buvo priimti [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<ref>[http://lzinios.lt/lzinios/Krepsinis/issiplete-lkl-zemelapis/131345 Lzinios.lt: Išsiplėtė LKL žemėlapis]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ir [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]], o [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] į LKL pateko kaip NKL čempionas<ref>[http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 Krepsinis.net: Prienų „Rūdupis“ rungtyniaus LKL] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090906233017/http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 |date=2009-09-06 }}</ref>. * 2010 / 2011 m. į LKL pateko NKL praėjusio sezono čempionas [[Palangos Naglis-Adakris|Palangos „Naglis-Adakris“]], dėl vietos LKL atsisakius kovoti paskutine pripažintai [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas Triobet“]], kuri paskutinį sezoną buvo suspendavusi savo veiklą<ref>[http://www.krepsinis.net/naglis-adakris-ivykius-nuspejo-aisciai-nusivyle-lygos-sprendimu-150790.html Krepsinis.net: „Aisčiai“ nusivylė lygos sprendimu]</ref> ir dalyvavo tik viename LKL sezone. Iš lygos dėl finansinių sunkumų buvo pašalintas [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduvos“]] klubas<ref>[http://www.krepsinis.net/suduva-neteko-teises-dalyvauti-artejanciame-lkl-cempionate-152011.html Krepsinis.net: „Sūduva“ neteko teisės rungtyniauti LKL]</ref>. * 2011 / 2012 m. iš lygos pasitraukė paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmęs ir stojamojo mokesčio negalėjęs sumokėti [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. Teisę žaisti lygoje iš [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlo“]] įsigijo [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždžių“]] komanda. Prieš ateinantį sezoną [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai“]] pakeitė pavadinimą į „Baltai“, o [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]] – į „Kėdainiai Triobet“. * 2012 / 2013 m. teisę žaisti lygoje iš [[Kauno Baltai|Kauno „Baltų“]] įsigijo [[Kauno „LKKA-Atletas“]], kuris prieš sezoną pakeitė pavadinimą ir tapo „LKKA-Baltais“. [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Triobet“]] susigrąžino senąjį – Kėdainių „Nevėžio“ pavadinimą. [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] taip pat susigrąžino senąjį pavadinimą bei nuo šiol vadinasi Prienų „Prienais“. * 2013 / 2014 m. teisę žaisti lygoje iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] klubo įsigijo [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „Atletas“]], kuris prieš sezoną grįžo prie senojo – „Atleto“ – pavadinimo. Tuo tarpu savo licenciją Kauno „LSU-Atletas“ pardavė LKL debiutuosiančiai [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ekipai. Palangos „Palanga“ liko be LKL licencijos ir nuo šiol rungtyniaus [[NKL]] pirmenybėse. [[Prienų Prienai|Prienų „TonyBet“]] ekipą pradėjo remti lažybų bendrovė [[TonyBet]], pagal kurią prieniškiai pavadino ir savo klubą. Tuo tarpu [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] dėl finansinių sunkumų buvo suspenduoti ir šiame LKL sezone nestartavo. * 2014 / 2015 m. sezone teisės rungtyniauti LKL pirmenybėse (su iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] krepšinio klubo įsigyta licencija) nebetuturėjo [[Kauno LSU-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]], kuris praeitame sezone užėmė paskutinę vietą. Kauno klubą lygoje pakeitė NKL čempionai – [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]. Prieš sezoną LKL licencija taip pat buvo panaikinta [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalų“]] komandai, kuri per metus nepadengė savo įsiskolinimų. Prieš sezono pradžią Prienų ekipą nustojo remti lažybų bendrovė TonyBet ir klubas susigrąžino [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] pavadinimą. * 2015 / 2016 m. sezone nuspręsta, kad LKL varžysis 10 ekipų, paskutinę vietą praeitame sezone užėmę [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] iškrito į [[NKL]], o šios lygos nugalėtojai – [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“]] klubas – nutarė tapti [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūno“]] dubleriais ir toliau rungtyniauti NKL. [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] prieš prasidedant sezonui rado naujo rėmėją ir tapo Prienų-Birštono „Vytautu“. * 2018 / 2019 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų-Birštono „Vytautas“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „SkyCop“. * 2019 / 2020 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų „SkyCop“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „CBet“, o [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Sintek-Dzūkija“. * 2020 / 2021 m. sezone [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Sintek-Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Dzūkija“. * 2021 / 2022 m. nutarta, kad lygoje varžysis 11 ekipų, t. y. paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmusi ekipa lieka lygoje, o taip pat į lygą priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]. [[Prienų Prienai|Prienų „CBet“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „Labas GAS“. * 2022 / 2023 m. sezone buvo pridėta [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] komanda. [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkijos“]] LKL licenzija buvo nupirkta ir klubas pakeistas į [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] (pirmą sezoną buvo žaista Alytuje). * 2023 / 2024 m. sezone sportiniu principu prisijungė [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] klubas ir iškrito [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] (vėliau paskelbtas bankrotas). Sezono metu bankrotą taip pat paskelbė „Gargždai“. „Wolves“ persikelė iš Alytaus į Vilnių ir sezono metu radę pagrindinį remėją pakeitė pavadinimą į „Wolves Twinsbet“. * 2024 / 2025 m. sezonui prieš prasidedant pasitraukė [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]] (klubas užsidarė). * Pasibaigus 2024 / 2025 m. sezonui apie pasitraukimą iš lygos ir veiklos sustabdymą pranešė Vilniaus klubas „[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]“.<ref>[https://lkl.lt/straipsniai/8292/wolves-twinsbet-klubas-stabdo-savo-veikla „Wolves Twinsbet“ klubas stabdo savo veiklą]</ref> === LKL rungtyniavę klubai === LKL žaidė ir tebežaidžia visų didžiausių Lietuvos miestų komandos:<ref>[http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== Lkl.lt LKL istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080901175751/http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== |date=2008-09-01 }}</ref> {| class="wikitable sortable" |+ |- ! Komanda !! Rungtyniavo LKL !! Sezonai !! Įkūrimo metai !! Likimas |- | [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || 1995–2005 || 10 || 1995 || bankrutavo<ref>[http://sportas.delfi.lt/krepsinis/bankrutavo-alytaus-alitos-ekipa.d?id=7043139 Delfi.lt: Bankrutavo Alytaus „Alitos“ ekipa]</ref> |- | [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] || 2007–2011 || 4 || 2005 || bankrutavo<ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ Respublika.lt: Alytaus krepšinis atsispirs nuo dugno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028153724/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ |date=2014-10-28 }}</ref> |- | [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ||2013–2022 || 9 || 2012 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Alytaus Wolves]] |- | [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 2022–2024 || 2 || 2014 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2021 m. || style="background:#a3cca3;" | 4 || style="background:#a3cca3;" | 1999 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1944 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]] ||2012–2014 || 2 || 1995 || užėmęs paskutinę vietą iškrito į [[NKL]] ir licenciją perleido [[Vilniaus Vilnius|Vilniaus „Vilnius“]] ekipai |- | [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || 1993–1994 || 1 || 1938 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || 1993–2007 || 14 || 1962 || bankrutavo |- | [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas“]] || 2008–2009 || 1 || 2008 || susijungė su [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] ekipa |- | [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] || 2007–2012 || 5 || 2007 || susijungė su [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]] ekipa |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2002 m. || style="background:#a3cca3;" |22|| style="background:#a3cca3;" | 1992 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" |1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]] || 1998–2001 || 3 || 1990 || pralaimėjo pereinamąsias varžybas [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] klubui |- | [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]] || 2006–2010 || 4 || 2006 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[RKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] '''||style="background:#a3cca3;" | 2014–2015 / nuo 2023 m. | style="background:#a3cca3;" | 3 || style="background:#a3cca3;" | 2005 || style="background:#a3cca3;"| 2015 metais užėmė paskutinę vietą ir iškrito į [[NKL]]. 2023 metais užėmė antrą vietą [[NKL]] ir pateko atgal į [[LKL]]. |- | [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] || 2001–2004 || 3 || 1996 || bankrutavo |- | [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] || 2010–2013 || 3 || 2006 || dėl LKL reikalavimų neatitinkančios arenos persikėlė į [[NKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] || 2011–2024 m. || 13 || 1999 || 2024 metais pasitraukė iš LKL, kai pagrindiniam rėmėjui sustabdžius finansavimą nesurinko minimalaus biudžeto |- | [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] ||1993-1998||5|| 1989 || dėl finansinių problemų persikėlė rungtyniauti į [[LKAL]] |- | [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] || 2009–2023 || 14 || 1994 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1994 m. || style="background:#a3cca3;" | 31 || style="background:#a3cca3;" | 1984 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]] || 1993–1999 || 6 || 1990 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2009 m. || style="background:#a3cca3;" | 16 || style="background:#a3cca3;" | 2000 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1997 m. || style="background:#a3cca3;" | 28 || style="background:#a3cca3;" | 1997 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || 1994–2013 || 19 || 1991 || 2014 metais pašalintas iš lygos dėl finansinių klubo problemų |- | [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || 1993–1997 || 4 || 1962 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]] |- | [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]] || 2009–2011 || 2 || 2003 || susijungė su [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] ekipa <ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/11582687/remeju-netekes-perlas-parduoda-savo-vieta-lkl Alfa.lt: Rėmėjų netekęs „Perlas“ parduoda savo vietą LKL]</ref> |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Alytaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2022 m. || style="background:#a3cca3;" |3|| style="background:#a3cca3;" | 2022 || style="background:#a3cca3;" | - |} : Paryškintos šiuo metu lygoje žaidžiančios komandos === Kauno „Žalgirio“ dominavimas (1993–1999 m.) === Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. ir nuo tada jos sezonai vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993–1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Komandos dominavimas baigėsi po pergalių [[Saportos taurė|Europos Taurės]] ir [[Eurolyga|Eurolygos]] varžybose – jau kitą sezoną (1999–2000 m.) LKL triumfavo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Taip atsitiko 1995–1996 m. sezone, kai Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės. === Vilniaus „Lietuvos ryto“ įsitraukimas į kovą (1999-2010 m.) === 1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Tad nuo 1999–2000 m. sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. „Žalgiris“ laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0. 2005–2006 m. sezoną čempionais tapo vilniečiai, finalo serijoje nugalėję kauniečius 4:0. 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. čempionų žiedus iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai, finalo serijas laimėję 4:2 ir 4:1. 2008–2009 m. čempionės vardą susigrąžino „Lietuvos ryto“ komanda rezultatu 4:1, kurį išsaugojo ir 2009–2010 m. sezone nugalėjęs serijoje 4:3. === Antrasis Kauno „Žalgirio“ dominavimas (2010-2021 m.) === 2010–2011 m. čempionės vardą iš „Lietuvos ryto“ susigrąžino „Žalgirio“ komanda finalo serijoje rezultatu 4:1 įveikusi varžovus iš Vilniaus. Nuo tada „Žalgiris“ niekam neužleidžia LKL čempionės sosto. Nors dabar beveik kas antrą sezoną keičiasi kauniečių varžovas superfinalo serijoje, tačiau kauniečiai jas laimi arba sausai, arba pralaimėdami 1-2 rungtynes (paskutinį kartą daugiau nei vieną kartą LKL finale kauniečiai pralaimėjo 2013–2014 m., kai Klaipėdos „Neptūnas“ „Žalgirį“ buvo įveikęs du kartus, bet pralaimėjo seriją 2:4). === Vilniaus „Ryto“ sugrįžimas (nuo 2021 m.) === 2021–2022 m. sezone Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą istorijoje varžėsi tik dėl trečios vietos, o čempionų titulą iškovojo Vilniaus „Ryto“ komanda, finale įveikusi Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą. 2022–2023 m. sezone „Žalgiris“ po nesėkmingo praeito sezono Eurolygoje, 30-tajame LKL sezone laimėjo 24-tąjį titulą (serijoje su Vilniaus "Rytu 3:2) vienose iš labiausiai įtemptų ir daugiausiai dėmesio iš abiejų sirgalių pusės susilaukusių „Betsafe“ LKL finalo serijų. 2023–2024 m. sezone Kauno „Žalgiris“ serijoje su Vilniaus „Rytu“ nusileido „Rytui“ serijoje (3:1), kurią „Rytas“ laimėjo po 14 metų pertraukos žaisdamas su Kauno „Žalgirio“ klubu ir kėlė taurę 7-tąjį kartą.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-207549-rytas-vel-pirmas-fosterio-dvitaskis-nukarunavo-zalgiri.html ''„Rytas“ vėl pirmas: Fosterio dvitaškis nukarūnavo „Žalgirį“'']. Basketnews.lt, 2024-06-12. Nuoroda tikrinta 2024-06-13.</ref> == Finalai == {| {{graži lentelė}} ! Sezonas !! [[Vaizdas:Med 1.png]] Čempionai !! [[Vaizdas:Med 2.png]] Vicečempionai !! [[Vaizdas:Med 3.png]] III vieta !! IV vieta |-''[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024-2025 m.]]''' | '''[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024-2025 m.]]''' || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]|| [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] | [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] |-''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023-2024 m.]]''' | '''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023–2024 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:BC Wolves logo.svg|25px]] [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] |- | '''[[LKL 2022–2023 m. sezonas|2022–2023 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] |- | '''[[LKL 2021–2022 m. sezonas|2021–2022 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Bcsiauliai2021.png|25px]] [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai-7bet“]] |- | '''[[LKL 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Juventus2021.png|30px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2019–2020 m. sezonas|2019–2020 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2018–2019 m. sezonas|2018–2019 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2017–2018 m. sezonas|2017–2018 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2016–2017 m. sezonas|2016–2017 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2015–2016 m. sezonas|2015–2016 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2014–2015 m. sezonas|2014–2015 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2013–2014 m. sezonas|2013–2014 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2012–2013 m. sezonas|2012–2013 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2011–2012 m. sezonas|2011–2012 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2010–2011 m. sezonas|2010–2011 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2009–2010 m. sezonas|2009–2010 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2008–2009 m. sezonas|2008–2009 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2007–2008 m. sezonas|2007–2008 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Alytaus_Alytus_logo.jpg|25px]] [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] |- | '''[[LKL 2006–2007 m. sezonas|2006–2007 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2005–2006 m. sezonas|2005–2006 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Nevezis_120x60.jpg|36px]] [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] |- | '''[[LKL 2004–2005 m. sezonas|2004–2005 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2003–2004 m. sezonas|2003–2004 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2002–2003 m. sezonas|2002–2003 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2001–2002 m. sezonas|2001–2002 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2000–2001 m. sezonas|2000–2001 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] |- | '''[[LKL 1999–2000 m. sezonas|1999–2000 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1998–1999 m. sezonas|1998–1999 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 1997–1998 m. sezonas|1997–1998 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1996–1997 m. sezonas|1996–1997 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] || [[Vaizdas:KKSilutelogo.gif|25px]] [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1995–1996 m. sezonas|1995–1996 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]*** || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]]*** |- | '''[[LKL 1994–1995 m. sezonas|1994–1995 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1993–1994 m. sezonas|1993–1994 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] |- |'''1992–1993 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] |- |'''1991–1992 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- |'''1990–1991 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] |- {{Col-end}} | *** rungtynės dėl 3 vietos žaidžiamos nebuvo. == Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (Lietuvos TSR čempionatas) == Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas – Aukščiausia lyga. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1989-90 | |Atletas |Drobė |Pilėnai |- |1988-89 | |Atletas |Drobė |Banga |- |1987-88 | |Lietkabelis |Šviesa |Drobė |- |1987 | |Drobė |Šviesa |Pilėnai |- |1985-86 | |Drobė |Pilėnai K. |Šviesa |- |1985 | |Lietkabelis |Statyba |Drobė |- |1984 | |Statyba |Atletas |Lietkabelis |- |1983 | |Atletas |Statyba |Lietkabelis P. |- |1982 | |Atletas |Šviesa V. |Drobė |- |1981 | |Statyba |Atletas |Mokslas V. |- |1979-80 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1979 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1977-78 | |Drobė |Statyba |Banga |- |1977 | |Statyba |Šilkas |Drobė |- |1976 | |Drobė |Statyba |Šilkas K. |- |1975 | |Statyba |Politechnika |Medis |- |1974 (VI spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1973 | |Statyba |Banga |Atletas |- |1972 | |Statyba |Banga |Medis V. |- |1971 | |Banga |Statyba |Politechnika |- |1970 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1969 | |Drobė |Atletas |Politechnika |- |1968 | |Atletas K. |Statyba |Drobė |- |1967 (IV spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1966 | |Politechnika |Statyba V. |Banga K. |- |1964-65 | |Politechnika K. |Šarūnas Š. |Neptūnas Kl. |- |1963-64 | |Drobė K. |Šarūnas Š. |Banga K. |- |1963 (III spartakiada) | |Kaunas |Klaipėda |Panevėžys |- |1961-62 | |Maistas Kl. |Kibirkštis V. |Pilėnai K. |- |1960-61 | |LŽŪA |Kauno audiniai |MSK Kl. |- |1959-60 | |LŽŪA |Kauno audiniai |KPI |- |1958-59 | |KPI |LŽŪA K. |KKI |- |1958 | |Žalgiris |Nemunas |Dinamo K. |- |1957-58 | |Žalgiris |Nemunas K. |Žalgiris-2 |- |1956 (I spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Panevėžys |- |1955 |'''Žalgiris''' |Spartakas V. |Žalgiris Kl. |Spartakas P. |- |1954 | |Žalgiris |Žalgiris Klai. |Žalgiris Viln. |- |1953 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Šiaul. |- |1952 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Mar. |- |1951 | |KKI |Kauno audiniai |Spartakas P. |- |1950 | |Žalgiris |Žalgiris-2 K. |Spartakas P. |- |1949 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai |Startas K. |- |1948 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai | |- |1947 | |KKI |Žalgiris |Dinamo K. |- |1946 | |Žalgiris K. |KKI K. |Dinamo K. |- |1945 | |ASK K. |Žalgiris K. |Džiugas Te. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Lietuvos klubiniai čempionatai tarpukariu (Lietuvos čempionatas) == Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1943 (nebaigtas) | | | | |- |1942 (nebaigtas) | | | | |- |1941 | |Perkūnas |Džiugas Telš. | |- |1939-40 | |CJSO |Karo mokykla K. |Aušros g.  K. |- |1938-39 (nebaigtas) | |CJSO |LFLS |Karo mokykla K. |- |1937-38 | |CJSO |Grandis |LFLS |- |1936-37 | |CJSO K. |LFLS |Tauras |- |1935-36 | |LFLS |Tauras |CJSO |- |1934-35 | |LFLS |Grandis |LGSF |- |1934 | |LGSF K. |Grandis K. |LFLS |- |1933 | |LGSF K. |Kovas |ASK K. |- |1932 (nevyko) | | | | |- |1931 (nevyko) | | | | |- |1930 (nevyko) | | | | |- |1929 (nevyko) | | | | |- |1928 | |LFLS |Tauras K. |ASK/Technikas K. |- |1927 | |LFLS |Kultus K. |Makabi K. |- |1926 | |LFLS |Kovas |LGSF K. |- |1925 | |Kovas Kaunas |LFLS Šiauliai | |- |1924 | |LFLS Kaunas |LFLS-2 K. |LDS K. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Logotipai == <gallery> LKL logotipas.svg|2021–2022<ref>https://www.krepsinis.net/naujiena/naujajame-sezone-pasikeites-lkl-logotipas/313344</ref> Lkllogo.jpg|2022–2023<ref>https://www.basketnews.lt/news-176286-pristatytas-naujas-lkl-logotipas.html</ref> </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Karaliaus Mindaugo taurė]] * [[LKL Snaiperio konkursas]] == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{Lietuvos krepšinio klubai}} {{LKL sezonai}} {{Klygos}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio lygos]] tg64zibqw64f8puork78dt62oq4vyjy 7582388 7582371 2025-06-22T06:11:46Z Obivan Kenobi 116618 7582388 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas= |logo=LKL 2023.svg |logo_size=200px |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |žemynas=[[Europa]] |valstybė={{LTUv}} |įkurta=1993 m. balandžio 22 d.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-krepsinio-lyga/ ''LKL'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.</ref> |komandos=10 |generalinis_direktorius=Rasa Liuimienė |prezidentas=Remigijus Milašius |čempionai=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (25-asis titulas) |daugiausiai_titulų=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />(25 titulai) |svetainė=[https://www.lkl.lt LKL.lt] |TV=[https://go3.lt/ Go3] [https://lnk.lt/tiesiogiai#btv BTV] |dabartinis_sezonas=2024–2025 m. LKL sezonas}} [[Vaizdas:LKL by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Lygos būstinė Vilniuje]] '''Lietuvos krepšinio lyga („Betsafe–LKL“)''' – aukščiausio lygio [[Lietuva|Lietuvos]] vyrų krepšinio komandų [[čempionatas]]. Lygos nugalėtojais yra tapusios dvi komandos – [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (25) ir [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] (7).<ref name=VLE /> == Sistema == Nors sistema nusistovėjusi, bet smulkūs pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną naują sezoną. Sistema susideda iš dviejų dalių – ''reguliariojo sezono'' ir ''atkrintamųjų varžybų''. Iki 2004/2005 m. sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas (legionieriais laikyti visi užsieniečiai). Nuo 2004 / 2005 m. iki 2006 / 2007 m. sezono lygoje taikytas 4 legionierių limitas, ir legionieriais jau nelaikyti žaidėjai, turėję [[Latvija|Latvijos]] arba [[Estija|Estijos]] pilietybes. Nuo 2006 / 2007 m. sezono lygos klubai rungtynėms turi registruoti ne mažiau kaip 7 Lietuvos piliečius ir ne daugiau kaip 5 užsieniečius, kuriems netaikomi pilietybės ar tautybės apribojimai. 2010/2011 m. LKL valdybos nariai patvirtino nuostatus, pagal kuriuos 2010–2011 metų sezone paskutiniąją vietą užėmusi komanda automatiškai iškrenta į žemesniąją lygą [[Nacionalinė krepšinio lyga|Nacionalinę krepšinio lygą]], o 12 vietą užėmusi ekipa dalyvauja pereinamosios serijos varžybose su NKL čempionu, jei NKL čempionas turi lygos nuostatus atitinkančią areną. 2011 / 2012 m. nutarta, kad paskutinę, t. y. 12 vietą užėmusi ekipą varžosi su NKL čempionu pereinamosiose varžybose. Nuo 2012 / 2013 m. sezono įsigaliojo taisyklė, kad paskutinę vietą lygos reguliariajame sezone užėmusią komandą sekančiame pirmenybių sezone automatiškai keičia NKL čempionas. Dar 2010 m. LKL valdybos nariai taip pat patvirtino tolimesnę lygos strategiją, pagal kurią LKL klubai, turintys problemines arenas, po dvejų metų turės žaisti visus LKL reikalavimus atitinkančiose arenose arba gali netekti galimybės dalyvauti LKL čempionate. LKL valdybos nariai taip pat nusprendė, jog LKL klubai nuo šio sezono privalės turėti aiškią savo struktūrą ir tam tikras būtinas pareigybes – vyriausiojo trenerio, trenerio asistento, fizinio rengimo trenerio, daktaro, direktoriaus, vadybininko ir atstovo spaudai. Jei visi šie išvardinti reikalavimai dėl arenų ir klubo struktūros nebūtų vykdomi, LKL valdyba gali įspėti klubą, o situacijai nesikeičiant, pašalinti jį iš LKL čempionato. === Reguliarusis sezonas === 2024-2025 m. reguliarusis sezonas vyksta 4 ratų sistema, visoms 10 komandų vieną prieš kitą sužaidžiant keturis sykius (du kart namie, du kart išvykoje). Iš viso kiekvienas klubas sužaidžia po 36 rungtynes. Į kitą etapą išeina 8 stipriausios komandos. === Atkrintamosios varžybos === Atkrintamosios prasideda ketvirtfinalio etapu, kuriame 8 stipriausios komandos žaidžia seriją iki dvejų pergalių. Į pusfinalį išeina keturios ketvirtfinalio serijas laimėjusios komandos. Pusfinalyje komandos žaidžia iki trijų pergalių, serijų laimėtojai patenka i didįjį finalą (dėl pirmos vietos), o pralaimėtojai žaidžia mažajame finale (dėl trečios vietos). Kaip ir pusfinaliai, abu finalai žaidžiami iki trijų pergalių. == Dabartiniai LKL klubai == 2024-2025 m. Betsafe-LKL sezone rungtyniauja 10 klubų iš Lietuvos. {{Location map+ |Lithuania |border = |caption = 2024-2025 m. Betsafe-LKL komandų žemėlapis |float = right |label = |width = 400 |places = {{Location map~|Lithuania |lat=54.716 |long=25.279 |position=bottom |label=[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=top |label=[[Utenos Juventus|Uniclub Casino - Juventus]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=bottom |label=[[Panevėžio Lietkabelis|7bet-Lietkabelis]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.151732 |position=right |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046 |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis-Optibet]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.982380 |long=22.235376 |position=right |label=[[Mažeikių Mažeikiai|M Basket-Delamode]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.716337 |long=25.280199 |position=top |label={{nowrap|[[Vilniaus Lietuvos Rytas|Rytas]]}}}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=bottom |label=[[BC Šiauliai|Šiauliai-Casino Admiral]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048 |long=23.914498 |position=left |label=[[BC Žalgiris|Žalgiris]]}} {{Location map~|Lithuania |lat=55.0420 |long=24.1650 |position=right |label=[[Jonavos Sporto Klubas|CBet]]}} }} {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Arena !! Žiūrovai !! Miestas !! Įkurtas |- | [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Lietuvos ryto arena|Jeep arena]] || 2741 || Vilnius || 1964 |- | [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Žalgirio Arena]] || 15708 || Kaunas || 1944 |- | [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Kalnapilio arena]]|| 5950|| Panevėžys || 1964 |- | [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] || [[Twinsbet Arena|Twinsbet arena]] || 10000 || Vilnius || 2022 |- | [[Utenos Juventus|Utenos „Uniclub Casino - Juventus“]] || [[Utenos arena]] || 2500 || Utena || 2000 |- | [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Švyturio arena]] ||6200|| Klaipėda || 1964 |- | [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] || [[Jonavos sporto arena]] || 2200 || Jonava ||1999 |- | [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „M Basket-Delamode“]]|| [[Telšių sporto arena]]|| 1000 || Mažeikiai|| 2005 |- | [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis-Optibet“]] || [[Kėdainių arena]] || 3040 || Kėdainiai || 1992 |- | [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai-Casino Admiral“]] || [[Šiaulių arena]] || 5700 || Šiauliai || 1984 |} == Istorija == === Klubų kaita lygoje === * 1993 m. įkurta Lietuvos krepšinio klubų asociacija. Asociacijos steigime dalyvavo 8 stipriausi paskutinių Lietuvos krepšinio pirmenybių klubai: [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]], [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]], [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]], [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]], [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]], [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]], [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] ir [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Netrukus Asociacija virto Lietuvos krepšinio lyga, o jos narių skaičius pasipildė iki dešimties – prieš prasidedant pirmam LKL sezonui prie lygos prisijungė [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] ir [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]]. * 1994 / 1995 m. sezone prie LKL prisijungė abu praėjusio [[LKAL]] sezono finalininkai – [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Kelininkas“]] ir [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Lietuvos policijos akademija“]] – pakeitę pavadinimus į Šiaulių „Šiauliai“ ir Vilniaus „Sakalai“. Iš čempionato pasitraukė finansinių problemų kamuojama [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]]. * 1995 / 1996 m. sezone prisijungė LKAL čempionai – iš Vilniaus į Alytų persikėlę [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] krepšininkai. Dėl finansinių problemų iš LKL pasitraukė [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] ir [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]. * 1996 / 1997 m. sezone [[Alytaus Alita|Alytaus „Savy“]] pakeitė ekipos pavadinimą į Alytaus „Alita-Savy“. * 1997 / 1998 m. sezone vietoje [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statybos“]] įkurtas naujas klubas – [[Vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]], o [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita-Savy“]] tapo tiesiog Alytaus „Alita“. * 1998 / 1999 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]]. Dėl finansinių problemų pasitraukė [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]. * 1999 / 2000 m. sezone dėl finansinių problemų čempionate nestartavo ir į LKAL persikėlė [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]. * 2001 / 2002 m. sezone prie čempionato prisijungė LKAL čempionai [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]], pereinamosiose varžybose įveikę silpniausią praėjusio sezono klubą – [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Suvalkiją“]]. * 2002 / 2003 m. sezone prisijungė [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]]. * 2004 / 2005 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]. * 2005 / 2006 m. sezone pasitraukė bankrutavusi [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]]. * 2006 / 2007 m. sezone prisijungė [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]]. * 2007 / 2008 m. lygoje rungtyniavo 10 klubų, prie lygos prisijungė 2 naujos komandos: [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai–Atletas“]] (vietoj bankrutavusio Kauno „Atleto“) ir [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] pakeitė pavadinimą į „Techasas“. * 2008 / 2009 m. į lygą buvo priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<ref>[http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm Lrytas.lt: Kauno „Žalgirio“ dubleriai rungtyniaus Lietuvos krepšinio lygoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080525215250/http://www.lrytas.lt/-12115497841209926988-p1-Sportas-Kauno-%C5%BDalgirio-dubleriai-rungtyniaus-Lietuvos-krep%C5%A1inio-lygoje.htm |date=2008-05-25 }}</ref>, vėliau pervadinta į Kauno „Kaunas Triobet“. * 2009 / 2010 m. sezone lygoje rungtyniavo didžiausias klubų skaičius istorijoje – 13. Prieš 2009–2010 m. sezoną Kauno „Kaunas Triobet“ susijungė su Kauno „Aisčiais“<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 15min.lt: Dvi Kauno komandos oficialiai susijungė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028160707/http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/dvi-kauno-komandos-oficialiai-susijunge-23-50796 |date=2014-10-28 }}</ref>. Į lygą komerciniu principu buvo priimti [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<ref>[http://lzinios.lt/lzinios/Krepsinis/issiplete-lkl-zemelapis/131345 Lzinios.lt: Išsiplėtė LKL žemėlapis]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ir [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]], o [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] į LKL pateko kaip NKL čempionas<ref>[http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 Krepsinis.net: Prienų „Rūdupis“ rungtyniaus LKL] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090906233017/http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=118420 |date=2009-09-06 }}</ref>. * 2010 / 2011 m. į LKL pateko NKL praėjusio sezono čempionas [[Palangos Naglis-Adakris|Palangos „Naglis-Adakris“]], dėl vietos LKL atsisakius kovoti paskutine pripažintai [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas Triobet“]], kuri paskutinį sezoną buvo suspendavusi savo veiklą<ref>[http://www.krepsinis.net/naglis-adakris-ivykius-nuspejo-aisciai-nusivyle-lygos-sprendimu-150790.html Krepsinis.net: „Aisčiai“ nusivylė lygos sprendimu]</ref> ir dalyvavo tik viename LKL sezone. Iš lygos dėl finansinių sunkumų buvo pašalintas [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduvos“]] klubas<ref>[http://www.krepsinis.net/suduva-neteko-teises-dalyvauti-artejanciame-lkl-cempionate-152011.html Krepsinis.net: „Sūduva“ neteko teisės rungtyniauti LKL]</ref>. * 2011 / 2012 m. iš lygos pasitraukė paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmęs ir stojamojo mokesčio negalėjęs sumokėti [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]]. Teisę žaisti lygoje iš [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlo“]] įsigijo [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždžių“]] komanda. Prieš ateinantį sezoną [[Kauno Baltai|Kauno „Aisčiai“]] pakeitė pavadinimą į „Baltai“, o [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]] – į „Kėdainiai Triobet“. * 2012 / 2013 m. teisę žaisti lygoje iš [[Kauno Baltai|Kauno „Baltų“]] įsigijo [[Kauno „LKKA-Atletas“]], kuris prieš sezoną pakeitė pavadinimą ir tapo „LKKA-Baltais“. [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Triobet“]] susigrąžino senąjį – Kėdainių „Nevėžio“ pavadinimą. [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] taip pat susigrąžino senąjį pavadinimą bei nuo šiol vadinasi Prienų „Prienais“. * 2013 / 2014 m. teisę žaisti lygoje iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] klubo įsigijo [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „Atletas“]], kuris prieš sezoną grįžo prie senojo – „Atleto“ – pavadinimo. Tuo tarpu savo licenciją Kauno „LSU-Atletas“ pardavė LKL debiutuosiančiai [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ekipai. Palangos „Palanga“ liko be LKL licencijos ir nuo šiol rungtyniaus [[NKL]] pirmenybėse. [[Prienų Prienai|Prienų „TonyBet“]] ekipą pradėjo remti lažybų bendrovė [[TonyBet]], pagal kurią prieniškiai pavadino ir savo klubą. Tuo tarpu [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] dėl finansinių sunkumų buvo suspenduoti ir šiame LKL sezone nestartavo. * 2014 / 2015 m. sezone teisės rungtyniauti LKL pirmenybėse (su iš [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] krepšinio klubo įsigyta licencija) nebetuturėjo [[Kauno LSU-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]], kuris praeitame sezone užėmė paskutinę vietą. Kauno klubą lygoje pakeitė NKL čempionai – [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]. Prieš sezoną LKL licencija taip pat buvo panaikinta [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalų“]] komandai, kuri per metus nepadengė savo įsiskolinimų. Prieš sezono pradžią Prienų ekipą nustojo remti lažybų bendrovė TonyBet ir klubas susigrąžino [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] pavadinimą. * 2015 / 2016 m. sezone nuspręsta, kad LKL varžysis 10 ekipų, paskutinę vietą praeitame sezone užėmę [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] iškrito į [[NKL]], o šios lygos nugalėtojai – [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“]] klubas – nutarė tapti [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūno“]] dubleriais ir toliau rungtyniauti NKL. [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] prieš prasidedant sezonui rado naujo rėmėją ir tapo Prienų-Birštono „Vytautu“. * 2018 / 2019 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų-Birštono „Vytautas“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „SkyCop“. * 2019 / 2020 m. sezone [[Prienų Prienai|Prienų „SkyCop“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „CBet“, o [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Sintek-Dzūkija“. * 2020 / 2021 m. sezone [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Sintek-Dzūkija“]] pakeitė pavadinimą į Alytaus „Dzūkija“. * 2021 / 2022 m. nutarta, kad lygoje varžysis 11 ekipų, t. y. paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmusi ekipa lieka lygoje, o taip pat į lygą priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – [[NKL]] nugalėtojas [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]. [[Prienų Prienai|Prienų „CBet“]] rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „Labas GAS“. * 2022 / 2023 m. sezone buvo pridėta [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] komanda. [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkijos“]] LKL licenzija buvo nupirkta ir klubas pakeistas į [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] (pirmą sezoną buvo žaista Alytuje). * 2023 / 2024 m. sezone sportiniu principu prisijungė [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] klubas ir iškrito [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] (vėliau paskelbtas bankrotas). Sezono metu bankrotą taip pat paskelbė „Gargždai“. „Wolves“ persikelė iš Alytaus į Vilnių ir sezono metu radę pagrindinį remėją pakeitė pavadinimą į „Wolves Twinsbet“. * 2024 / 2025 m. sezonui prieš prasidedant pasitraukė [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]] (klubas užsidarė). * Pasibaigus 2024 / 2025 m. sezonui apie pasitraukimą iš lygos ir veiklos sustabdymą pranešė Vilniaus klubas „[[Vilniaus Wolves|Wolves Twinsbet]]“.<ref>[https://lkl.lt/straipsniai/8292/wolves-twinsbet-klubas-stabdo-savo-veikla „Wolves Twinsbet“ klubas stabdo savo veiklą]</ref> === LKL rungtyniavę klubai === LKL žaidė ir tebežaidžia visų didžiausių Lietuvos miestų komandos:<ref>[http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== Lkl.lt LKL istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080901175751/http://www.lkl.lt/index.php/b19sYW5nPWhlJm9fc2Vhcz0xMyZvX2xlYWc9MSZmdXNlYWN0aW9uPXBhZ2VzLnZpZXcmcGFnZT00Ng== |date=2008-09-01 }}</ref> {| class="wikitable sortable" |+ |- ! Komanda !! Rungtyniavo LKL !! Sezonai !! Įkūrimo metai !! Likimas |- | [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || 1995–2005 || 10 || 1995 || bankrutavo<ref>[http://sportas.delfi.lt/krepsinis/bankrutavo-alytaus-alitos-ekipa.d?id=7043139 Delfi.lt: Bankrutavo Alytaus „Alitos“ ekipa]</ref> |- | [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] || 2007–2011 || 4 || 2005 || bankrutavo<ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ Respublika.lt: Alytaus krepšinis atsispirs nuo dugno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028153724/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/krepsinis/alytaus_krepsinis_atsispirs_nuo_dugno/ |date=2014-10-28 }}</ref> |- | [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] ||2013–2022 || 9 || 2012 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Alytaus Wolves]] |- | [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 2022–2024 || 2 || 2014 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2021 m. || style="background:#a3cca3;" | 4 || style="background:#a3cca3;" | 1999 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1944 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]] ||2012–2014 || 2 || 1995 || užėmęs paskutinę vietą iškrito į [[NKL]] ir licenciją perleido [[Vilniaus Vilnius|Vilniaus „Vilnius“]] ekipai |- | [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || 1993–1994 || 1 || 1938 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || 1993–2007 || 14 || 1962 || bankrutavo |- | [[Kauno NECA|Kauno „NECA“]] || 1993–1995 || 2 || 1990 || bankrutavo |- | [[Kauno Kaunas|Kauno „Kaunas“]] || 2008–2009 || 1 || 2008 || susijungė su [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] ekipa |- | [[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]] || 2007–2012 || 5 || 2007 || susijungė su [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]] ekipa |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2002 m. || style="background:#a3cca3;" |22|| style="background:#a3cca3;" | 1992 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" |1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Marijampolės Kraitenė|Marijampolės „Kraitenė“]] || 1998–2001 || 3 || 1990 || pralaimėjo pereinamąsias varžybas [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] klubui |- | [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva“]] || 2006–2010 || 4 || 2006 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[RKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] '''||style="background:#a3cca3;" | 2014–2015 / nuo 2023 m. | style="background:#a3cca3;" | 3 || style="background:#a3cca3;" | 2005 || style="background:#a3cca3;"| 2015 metais užėmė paskutinę vietą ir iškrito į [[NKL]]. 2023 metais užėmė antrą vietą [[NKL]] ir pateko atgal į [[LKL]]. |- | [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] || 2001–2004 || 3 || 1996 || bankrutavo |- | [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] || 2010–2013 || 3 || 2006 || dėl LKL reikalavimų neatitinkančios arenos persikėlė į [[NKL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1993 m. || style="background:#a3cca3;" | 32 || style="background:#a3cca3;" | 1964 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] || 2011–2024 m. || 13 || 1999 || 2024 metais pasitraukė iš LKL, kai pagrindiniam rėmėjui sustabdžius finansavimą nesurinko minimalaus biudžeto |- | [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] ||1993-1998||5|| 1989 || dėl finansinių problemų persikėlė rungtyniauti į [[LKAL]] |- | [[Prienų Prienai|Prienų „Labas GAS“]] || 2009–2023 || 14 || 1994 || bankrutavo |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1994 m. || style="background:#a3cca3;" | 31 || style="background:#a3cca3;" | 1984 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]] || 1993–1999 || 6 || 1990 || dėl finansinių problemų persikėlė į [[LKAL]] |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2009 m. || style="background:#a3cca3;" | 16 || style="background:#a3cca3;" | 2000 || style="background:#a3cca3;" | - |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 1997 m. || style="background:#a3cca3;" | 28 || style="background:#a3cca3;" | 1997 || style="background:#a3cca3;" | - |- | [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || 1994–2013 || 19 || 1991 || 2014 metais pašalintas iš lygos dėl finansinių klubo problemų |- | [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || 1993–1997 || 4 || 1962 || licenciją rungtyniauti LKL perleido naujai įkurtam klubui – [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]] |- | [[Vilniaus Perlas|Vilniaus „Perlas“]] || 2009–2011 || 2 || 2003 || susijungė su [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] ekipa <ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/11582687/remeju-netekes-perlas-parduoda-savo-vieta-lkl Alfa.lt: Rėmėjų netekęs „Perlas“ parduoda savo vietą LKL]</ref> |- | style="background:#a3cca3;" |'''[[Alytaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]]''' || style="background:#a3cca3;" | nuo 2022 m. || style="background:#a3cca3;" |3|| style="background:#a3cca3;" | 2022 || style="background:#a3cca3;" | - |} : Paryškintos šiuo metu lygoje žaidžiančios komandos === Kauno „Žalgirio“ dominavimas (1993–1999 m.) === Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. ir nuo tada jos sezonai vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993–1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Komandos dominavimas baigėsi po pergalių [[Saportos taurė|Europos Taurės]] ir [[Eurolyga|Eurolygos]] varžybose – jau kitą sezoną (1999–2000 m.) LKL triumfavo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Taip atsitiko 1995–1996 m. sezone, kai Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės. === Vilniaus „Lietuvos ryto“ įsitraukimas į kovą (1999-2010 m.) === 1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Tad nuo 1999–2000 m. sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. „Žalgiris“ laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0. 2005–2006 m. sezoną čempionais tapo vilniečiai, finalo serijoje nugalėję kauniečius 4:0. 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. čempionų žiedus iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai, finalo serijas laimėję 4:2 ir 4:1. 2008–2009 m. čempionės vardą susigrąžino „Lietuvos ryto“ komanda rezultatu 4:1, kurį išsaugojo ir 2009–2010 m. sezone nugalėjęs serijoje 4:3. === Antrasis Kauno „Žalgirio“ dominavimas (2010-2021 m.) === 2010–2011 m. čempionės vardą iš „Lietuvos ryto“ susigrąžino „Žalgirio“ komanda finalo serijoje rezultatu 4:1 įveikusi varžovus iš Vilniaus. Nuo tada „Žalgiris“ niekam neužleidžia LKL čempionės sosto. Nors dabar beveik kas antrą sezoną keičiasi kauniečių varžovas superfinalo serijoje, tačiau kauniečiai jas laimi arba sausai, arba pralaimėdami 1-2 rungtynes (paskutinį kartą daugiau nei vieną kartą LKL finale kauniečiai pralaimėjo 2013–2014 m., kai Klaipėdos „Neptūnas“ „Žalgirį“ buvo įveikęs du kartus, bet pralaimėjo seriją 2:4). === Vilniaus „Ryto“ sugrįžimas (nuo 2021 m.) === 2021–2022 m. sezone Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą istorijoje varžėsi tik dėl trečios vietos, o čempionų titulą iškovojo Vilniaus „Ryto“ komanda, finale įveikusi Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą. 2022–2023 m. sezone „Žalgiris“ po nesėkmingo praeito sezono Eurolygoje, 30-tajame LKL sezone laimėjo 24-tąjį titulą (serijoje su Vilniaus "Rytu 3:2) vienose iš labiausiai įtemptų ir daugiausiai dėmesio iš abiejų sirgalių pusės susilaukusių „Betsafe“ LKL finalo serijų. 2023–2024 m. sezone Kauno „Žalgiris“ serijoje su Vilniaus „Rytu“ nusileido „Rytui“ serijoje (3:1), kurią „Rytas“ laimėjo po 14 metų pertraukos žaisdamas su Kauno „Žalgirio“ klubu ir kėlė taurę 7-tąjį kartą.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-207549-rytas-vel-pirmas-fosterio-dvitaskis-nukarunavo-zalgiri.html ''„Rytas“ vėl pirmas: Fosterio dvitaškis nukarūnavo „Žalgirį“'']. Basketnews.lt, 2024-06-12. Nuoroda tikrinta 2024-06-13.</ref> == Finalai == {| {{graži lentelė}} ! Sezonas !! [[Vaizdas:Med 1.png]] Čempionai !! [[Vaizdas:Med 2.png]] Vicečempionai !! [[Vaizdas:Med 3.png]] III vieta !! IV vieta |-''[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024-2025 m.]]''' | '''[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024-2025 m.]]''' || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]|| [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] | [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] |-''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023-2024 m.]]''' | '''[[LKL 2023–2024 m. sezonas|2023–2024 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Žalgiris_2023.png|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:BC Wolves logo.svg|25px]] [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves Twinsbet“]] |- | '''[[LKL 2022–2023 m. sezonas|2022–2023 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „7bet-Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Cbet.png|30px]] [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] |- | '''[[LKL 2021–2022 m. sezonas|2021–2022 m.]]''' || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Bcsiauliai2021.png|25px]] [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai-7bet“]] |- | '''[[LKL 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Juventus2021.png|30px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2019–2020 m. sezonas|2019–2020 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2018–2019 m. sezonas|2018–2019 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Rytas(2018).png|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2017–2018 m. sezonas|2017–2018 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- | '''[[LKL 2016–2017 m. sezonas|2016–2017 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_2017.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2015–2016 m. sezonas|2015–2016 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2014–2015 m. sezonas|2014–2015 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2013–2014 m. sezonas|2013–2014 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2012–2013 m. sezonas|2012–2013 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]] |- | '''[[LKL 2011–2012 m. sezonas|2011–2012 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2010–2011 m. sezonas|2010–2011 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas nuo 2010.png|29px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Rudupis.png|25px]] [[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2009–2010 m. sezonas|2009–2010 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Bc_juventus_logo.png|25px]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[LKL 2008–2009 m. sezonas|2008–2009 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2007–2008 m. sezonas|2007–2008 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Alytaus_Alytus_logo.jpg|25px]] [[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] |- | '''[[LKL 2006–2007 m. sezonas|2006–2007 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Neptunas_nuo_2010.jpg|25px]] [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |- | '''[[LKL 2005–2006 m. sezonas|2005–2006 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Nevezis_120x60.jpg|36px]] [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] |- | '''[[LKL 2004–2005 m. sezonas|2004–2005 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2003–2004 m. sezonas|2003–2004 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 2002–2003 m. sezonas|2002–2003 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2001–2002 m. sezonas|2001–2002 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 2000–2001 m. sezonas|2000–2001 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:BC_Alita.gif|25px]] [[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]] |- | '''[[LKL 1999–2000 m. sezonas|1999–2000 m.]]''' || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1998–1999 m. sezonas|1998–1999 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]] |- | '''[[LKL 1997–1998 m. sezonas|1997–1998 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lrytas logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos Rytas“]] || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]] |- | '''[[LKL 1996–1997 m. sezonas|1996–1997 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] || [[Vaizdas:KKSilutelogo.gif|25px]] [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1995–1996 m. sezonas|1995–1996 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Olimpas_logo.jpg|25px]] [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]]*** || [[Vaizdas:Sakalai_logo.jpg|25px]] [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]]*** |- | '''[[LKL 1994–1995 m. sezonas|1994–1995 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]]*** || [[Vaizdas:Šiauliai logo.jpg|25px]] [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]*** |- | '''[[LKL 1993–1994 m. sezonas|1993–1994 m.]]''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lavera.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] |- |'''1992–1993 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] |- |'''1991–1992 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Atletas_logo.jpg|25px]] [[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |- |'''1990–1991 m.''' || [[Vaizdas:Ž.svg|25px]] [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || [[Vaizdas:Statyba.logo.94.jpeg|25px]] [[Vilniaus Statyba|Vilniaus „Statyba“]] || [[Vaizdas:Lietkabelis_logo_2014.png|25px]] [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || [[Vaizdas:Drobe.logo.jpeg|25px]] [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] |- {{Col-end}} | *** rungtynės dėl 3 vietos žaidžiamos nebuvo. == Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (Lietuvos TSR čempionatas) == Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas – Aukščiausia lyga. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1989-90 | |Atletas |Drobė |Pilėnai |- |1988-89 | |Atletas |Drobė |Banga |- |1987-88 | |Lietkabelis |Šviesa |Drobė |- |1987 | |Drobė |Šviesa |Pilėnai |- |1985-86 | |Drobė |Pilėnai K. |Šviesa |- |1985 | |Lietkabelis |Statyba |Drobė |- |1984 | |Statyba |Atletas |Lietkabelis |- |1983 | |Atletas |Statyba |Lietkabelis P. |- |1982 | |Atletas |Šviesa V. |Drobė |- |1981 | |Statyba |Atletas |Mokslas V. |- |1979-80 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1979 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1977-78 | |Drobė |Statyba |Banga |- |1977 | |Statyba |Šilkas |Drobė |- |1976 | |Drobė |Statyba |Šilkas K. |- |1975 | |Statyba |Politechnika |Medis |- |1974 (VI spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1973 | |Statyba |Banga |Atletas |- |1972 | |Statyba |Banga |Medis V. |- |1971 | |Banga |Statyba |Politechnika |- |1970 | |Drobė |Statyba |Atletas |- |1969 | |Drobė |Atletas |Politechnika |- |1968 | |Atletas K. |Statyba |Drobė |- |1967 (IV spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Klaipėda |- |1966 | |Politechnika |Statyba V. |Banga K. |- |1964-65 | |Politechnika K. |Šarūnas Š. |Neptūnas Kl. |- |1963-64 | |Drobė K. |Šarūnas Š. |Banga K. |- |1963 (III spartakiada) | |Kaunas |Klaipėda |Panevėžys |- |1961-62 | |Maistas Kl. |Kibirkštis V. |Pilėnai K. |- |1960-61 | |LŽŪA |Kauno audiniai |MSK Kl. |- |1959-60 | |LŽŪA |Kauno audiniai |KPI |- |1958-59 | |KPI |LŽŪA K. |KKI |- |1958 | |Žalgiris |Nemunas |Dinamo K. |- |1957-58 | |Žalgiris |Nemunas K. |Žalgiris-2 |- |1956 (I spartakiada) | |Kaunas |Vilnius |Panevėžys |- |1955 |'''Žalgiris''' |Spartakas V. |Žalgiris Kl. |Spartakas P. |- |1954 | |Žalgiris |Žalgiris Klai. |Žalgiris Viln. |- |1953 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Šiaul. |- |1952 | |Žalgiris |Žalgiris-2 |Žalgiris Mar. |- |1951 | |KKI |Kauno audiniai |Spartakas P. |- |1950 | |Žalgiris |Žalgiris-2 K. |Spartakas P. |- |1949 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai |Startas K. |- |1948 |'''KKI''' |ASK |Kauno audiniai | |- |1947 | |KKI |Žalgiris |Dinamo K. |- |1946 | |Žalgiris K. |KKI K. |Dinamo K. |- |1945 | |ASK K. |Žalgiris K. |Džiugas Te. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Lietuvos klubiniai čempionatai tarpukariu (Lietuvos čempionatas) == Lietuvos krepšinio pirmasis čempionatas įvyko 1924 metais, Lietuvos krepšinio čempionatai vyko iki 1942 metų kada buvo nebaigtas dėl karo veiksmų. {| class="wikitable" |Metai |Superfinalas |I vieta |II vieta |III vieta |- |1943 (nebaigtas) | | | | |- |1942 (nebaigtas) | | | | |- |1941 | |Perkūnas |Džiugas Telš. | |- |1939-40 | |CJSO |Karo mokykla K. |Aušros g.  K. |- |1938-39 (nebaigtas) | |CJSO |LFLS |Karo mokykla K. |- |1937-38 | |CJSO |Grandis |LFLS |- |1936-37 | |CJSO K. |LFLS |Tauras |- |1935-36 | |LFLS |Tauras |CJSO |- |1934-35 | |LFLS |Grandis |LGSF |- |1934 | |LGSF K. |Grandis K. |LFLS |- |1933 | |LGSF K. |Kovas |ASK K. |- |1932 (nevyko) | | | | |- |1931 (nevyko) | | | | |- |1930 (nevyko) | | | | |- |1929 (nevyko) | | | | |- |1928 | |LFLS |Tauras K. |ASK/Technikas K. |- |1927 | |LFLS |Kultus K. |Makabi K. |- |1926 | |LFLS |Kovas |LGSF K. |- |1925 | |Kovas Kaunas |LFLS Šiauliai | |- |1924 | |LFLS Kaunas |LFLS-2 K. |LDS K. |} Raidė prie komandos reiškia miestą, pvz.: K. – Kaunas. == Logotipai == <gallery> LKL logotipas.svg|2021–2022<ref>https://www.krepsinis.net/naujiena/naujajame-sezone-pasikeites-lkl-logotipas/313344</ref> Lkllogo.jpg|2022–2023<ref>https://www.basketnews.lt/news-176286-pristatytas-naujas-lkl-logotipas.html</ref> </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Karaliaus Mindaugo taurė]] * [[LKL Snaiperio konkursas]] == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{Lietuvos krepšinio klubai}} {{LKL sezonai}} {{Klygos}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio lygos]] 0ajgdnn7iq211i848vzj230v9bz45v7 0 35054 7582252 7319281 2025-06-21T16:19:19Z 78.58.113.170 rasybos klaida 7582252 wikitext text/x-wiki {{city/Malaizijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = ''Kuala Lumpur'' |paveikslėlis =Moonrise over kuala lumpur.jpg |paveikslėlio tekstas = Naktinis Kvala Lumpūro reginys |herbas = KL herbas.jpg |vėliava = Flag of Kuala Lumpur Malaysia.svg |PL=3|PM=8|PS=00|IL=101|IM=42|IS=00 |valstija = |admVienetoVardas = |admVienetas = |įkurtas = [[1849]] m. |vadovotitulas = Meras |vadovas = Kamarulzaman Mat Salleh |gyventojumetai = 2023<ref>[https://www.dosm.gov.my/portal-main/release-content/demographic-statistics-fourth-quarter-2023 "Demographic Statistics, Fourth Quarter 2023"]. Department of Statistics, Malaysia.</ref> |gyventoju = 2004200 |plotas = 243.65 |altitudė = |pastokodas = nuo 50xxx iki 60xxx,</br> 68xxx |tinklalapis = http://www.kualalumpur.gov.my/ kualalumpur.gov.my/ |vikiteka = Category:Kuala Lumpur |globėjas = |kirč = Kvãla Lumpū̃ras }} '''Kvala Lumpūras''' ({{ms|Kuala Lumpur}}) – [[Malaizija|Malaizijos]] sostinė ir svarbiausias šalies ekonominis centras. Miestas sudaro federalinę sostinės teritoriją. Įsikūręs [[Malakos pusiasalis|Malakos pusiasalio]] pietvakariuose, prie [[Klangas (upė)|Kelango]] ir Gombako upių santakos, Kelango slėnyje, ~35 km nuo [[Malakos sąsiauris|Malakos sąsiaurio]]. Metropolinėje teritorijoje gyvena 7,6 mln. gyventojų (2016 m.). Didžiausi priemiesčiai – [[Petaling Džaja]], [[Šah Alamas]], [[Subang Džaja]], [[Klangas]], [[Ampang Džaja]], [[Selajangas]], [[Kadžangas]]. Didelis transporto mazgas, miestą aptarnauja du tarptautiniai oro uostai. Mieste yra šalies parlamentas, veikia 3 universitetai. Malaizijos nacionalinis muziejus, planetariumas, zoologijos sodas, nacionalinė mečetė. Daug namų kiniško stiliaus, šventyklos, mečetės, malajų ir indų namai. Yra kinų, indų, malajų, europiečių kvartalai.<ref>{{GEC|235}}</ref> Daug dangoraižių, paminklų, parkų. Stovi „[[Petronas Twin Towers]]“ – aukščiausi pastatai dvyniai pasaulyje. Mieste įsteigtas didžiausias pasaulyje atviras paukščių parkas – [[Kvala Lumpūro paukščių parkas]]. == Istorija == Kvala Lumpūras įkurtas [[1857]] m., kaip miestas žinomas maždaug nuo [[1880]] m. – tada tai buvo [[Selangoras|Selangoro]] kunigaikštystės sostinė. [[1946]]–[[1957]] m. buvo anglų kolonijos [[Malaja|Malajos]] Sąjunga (nuo [[1948]] m. Malajos Federacija) administracinis centras. [[1957]]–[[1963]] m. nepriklausomos Malajos Federacijos sostinė, nuo [[1963]] m. Malaizijos sostinė. == Ekonomika == Išvystyta automobilių (bendrovė „[[Proton]]“), sunkvežimių, autobusų, motorolerių, mašinų (geležinkelio riedmenų ir įrenginių) gamyba, metalo (alavo, geležies) ir medienos apdirbimo, elektronikos ir elektrotechnikos (radijo imtuvų, televizorių, kondicionierių, akumuliatorių, kalkuliatorių), chemijos ([[muilas|muilo]], sintetinio [[kaučiukas|kaučiuko]], [[guma|gumos]] techninių gaminių), baldų, [[tekstilė]]s, [[avalynė]]s, statybinių medžiagų ([[cementas|cemento]]), maisto (ryžių valymo, kakavos, malimo, aliejaus, alaus, daržovių apdorojimo, tabako) pramonė. Amatai. [[Alavas|Alavo]], kaučiuko, [[palmių aliejus|palmių aliejaus]] prekių biržos, tarptautiniai bankai ir draudimo bendrovės.<ref>{{VLE|11|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kvala-lumpuras/ Kvala Lumpūras]}}</ref> == Sportas == * [[Kuala Lumpur FA]] futbolo klubas; * „Kvala Lumpūro“ stadionas. [[Vaizdas:Petronas Panorama II.jpg|thumb|left|210px| Kvala Lumpūro [[Petronas Twin Towers|bokštai-dvyniai]]]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Malaizijos valstijos}} [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Milijoniniai miestai]] [[Kategorija:Kvala Lumpūras| ]] 4j79mg5dz458ck7rzoirt15d1f3zynk 0 37054 7582358 7581179 2025-06-22T04:04:20Z Ed1974LT 52229 /* Iki XX amžiaus */ 7582358 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Lyvių kalba <br />'''''Līvõ kēļ'''''|spalva= limegreen| šalys= {{flag|Latvija}}<br>{{flag|Estija}}{{efn|Lyvių—estų—latvių žodyno pratarmėje Vytsas rašo, kad lyvių kalbos mokoma Estijos ir Latvijos aukštosiose mokyklose.}}| kalbančiųjų=<small>Vienam [[2020]] m. gimusiam žmogui ši kalba yra [[Gimtoji kalba|gimtoji]].<ref name="lsm.lv"/> Esama ~40 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|B1 lygiu]] ir ~210 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|A1–A2 lygiais]] kalbos naujai išmokusiųjų</small><ref name="thetimes1">The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-08</ref><ref>livones.net (2011-12-14): [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 ''Lyvių kalbos padėtis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140202235047/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 |date=2014-02-02 }} (latvių k.); tikrinta 2017-02-09</ref>| vieta= į šimtuką nepatenka| kilmė=[[Uralo prokalbė]] *[[Uralo kalbos]] **[[Finougrų kalbos]] ***[[Finų kalbos]] ****[[Baltijos finų kalbos]] *****'''lyvių'''| oficiali={{flag|Latvija}}<br>Įteisintoji Latvijos mažumos kalba<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref><br>| iso639-1=-| iso639-2=-| iso639-3=liv}} {{Incubator|code=liv}} [[Vaizdas:Idioma livonio.png|299px|thumb|Lyvių kalba [[Kuršas|Kurše]]]] '''Lyvių kalba''' (lyv. k. ''līvõ kēļ'') – beveik išnykusi [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] grupės [[agliutinacinė kalba]], viena iš dviejų [[Latvija|Latvijos]] [[Čiabuviai|autochtoninių]] kalbų ir vienintelė kalba greta [[latvių kalba|latvių]], Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.{{efn|Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 3 straipsnį, [[latgalių kalba]] yra „istorinė latvių kalbos atmaina”, pagal 5 straipsnį, valstybinė kalba yra latvių, ir visos kitos Latvijos Respublikoje vartojamos kalbos, išskyrus lyvių kalbą, Valstybinės kalbos įstatymo požiūriu laikomos svetimomis.}} Paskutinė [[Kanada|Kanadoje]] ilgai gyvenusi lyvių kaip [[Gimtoji kalba|gimtosios kalbos]] vartotoja [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]], sulaukusi 103 metų, mirė [[2013]] m. birželio 2 d.<ref name="thetimes1"/> Vienintelis šių dienų žmogus, vaikas, kuriam lyvių kalba yra gimtoji – [[2020]] m. gimusi Kuldė Mednė (''Kuldi Medne''), jos tėvai – lyvių kalbos gaivinimo aktyvistai.<ref name="lsm.lv"/> Šiuo metu yra daugiau kaip 200 geriau ar silpniau lyvių kalbos naujai pramokusių žmonių, dauguma iš jų – [[lyviai]].<ref name="autogenerated127">Ernštreits V. „Livonian in the 21st century”. Études finno-ougriennes, 44 (janvier 2012). Numéro spécial „Les langues finno-ougriennes aujourd’hui”, Paris, ADÉFO; L’Harmattan, (2014) p. 127–144, ISSN 0071-2051, ISBN 978-2-343-02592-6, EAN 9782343025926</ref> Lyvių kalba įtraukta į [[UNESCO]] nykstančių kalbų sąrašą.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net” (2011-12-12): [http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 Lyvių kalba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141222195941/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 |date=2014-12-22 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-03-10</ref> Kilmės atžvilgiu lyvių ir latvių kalbos visai negiminingos, tačiau viena kitai padarė žymų poveikį ir dėl to atsirado savitų bruožų, ypač garsyne, kurių neturi joms giminingos kalbos: latvių kalba turi daug [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos|slavų]] kalboms nebūdingų [[Fonologija|fonologinių]] ypatybių, o lyvių kalboje, be kitų pavyzdžių, susidarė palyginti sudėtinga [[Kirtis|kirčiuoto]] skiemens struktūra drauge su nekirčiuotų [[Balsis|balsių]] trumpinimu. Lyvių kalbai artima, bet daug konservatyvesnė [[suomių kalba]] pasižymi ne tokia sudėtinga kirčiuoto skiemens sandara ir net labai ilguose žodžiuose išlaiko nekirčiuotus balsius sveikus. Lyvių kalboje išnyko tiek [[priebalsių laipsniavimas]], tiek [[balsių harmonija]], tačiau naujai susidarė labai sudėtinga balsių kaita.<ref>{{cite book|last=Лаанест|first=А.|title=Основы финно-угорского языкознания (прибалтийско-финские, саамские и мордовские языки)|chapter=Прибалтийско-финские языки|location=М.|publisher=Наука|date=1975|pages=18|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Цыпанов|first=Е. А.|title=Сравнительный обзор финно-угорских языков|chapter=Ливский язык|url=http://www.finnougoria.ru/pdf%20izdania/sravnitelnyi%20obzor2.pdf|location=Сыктывкар|publisher=Кола|date=2008|pages=191|isbn=5-8818-6835-2}}</ref> Lyvių kalba pasižymi kai kuriomis [[Archaizmas|archajiškomis ypatybėmis]]: išsaugota ''*ktt'' : ''*kt'' (> ''*t'' : ''*d'') priešprieša; daugybėje [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] išsaugotas galinis ''-a'', kuris kitose Baltijos finų kalbose virto produktyvesniu ''-e'' > ''-i'' kamiengaliu; lyvių kalbai būdingos ypatingos liepiamosios [[Nuosaka|nuosakos]] vienaskaitos II [[Asmuo (gramatika)|asmens]] formos.<ref>{{cite book|last=Viitso T.-R.|title=The Uralic languages|chapter=Fennic|location=London – New York|publisher=Routledge|date=1998|pages=101–102|isbn=}}</ref> Kadangi lyvių kalba – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], žodžio kaitomoji dalis šiame straipsnyje vadinama [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ([[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] priesaga), o ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]]. Darybos formantai taip pat vadinami priesagomis ([[Žodžių daryba|darybos]] priesagomis). Atsižvelgiant į kontekstą, lyvių kalbos raštijos ištakomis gali būti laikoma [[XIX amžius|XIX a.]] išnykusi ir palyginti prastai dokumentuota [[Vidžemė]]s Salacos arba [[Kuršas|Kuršo]] lyvių tarmė. Čia daugiausia bus remiamasi Kuršo lyvių rytų tarme, kuria grindžiama [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba. == Tarp kitų giminingų kalbų == [[Vaizdas:Norādes Kolkasragā.jpg|270px|thumb|left|Nuorodos [[Kolkos ragas|Kolkos rage]] latvių, lyvių ir anglų kalbomis]] Kaip teigia estų kalbininkas T. Vytsas ([[Tiit-Rein Viitso]]), [[Baltijos finų kalbos]] pradžioje buvo skilusios į tris atšakas: lyvių kalbą, pietų estų kalbą (sunormintas jos variantas – [[veru kalba]]) ir į atšaką, kurią jis vadina [[Neva|Nevos]] kalbų grupe. Iš pastarosios kilo visos kitos Baltijos finų kalbos.{{sfn|Viitso|1994|p=262}} Estų kalbininko [[Paul Alvre|P. Alvrės]] teigimu, pirmieji Baltijos jūros pakrantėse apsigyvenę finai buvo lyvių ir [[Suomių kalba|suomių]] vakarinių tarmių vartotojai.{{sfn|Viitso|1994|p=261}} Vytsas nurodo, kad savarankiškų Baltijos finų kalbų susidarymas tebėra ginčytinas klausimas. Vis dėlto, jo manymu, yra aišku, kad lyvių kalba − viena iš seniausiųjų savarankiškų Baltijos finų kalbų.{{sfn|Viitso|1994|p=266}} == Istorija == === Iki XX amžiaus === [[Vaizdas:Liivi keel.GIF|350px|right|thumb|{{legend|#3f403f|Paskutinių lyvių kalbos vartotojų teritorijos}} {{legend|#c7bca3|Istorinis lyvių kalbos paplitimo arealas Latvijoje}}]] Pagal [[Archeologija|archeologinius]] duomenis, dabartinės [[Pabaltijis|Baltijos kraštų]] teritorijos buvo apgyvendintos daugiau kaip prieš 10 000 metų. Pirmieji gyventojai buvo [[Senoji Europa|protoeuropiečiai]]. Baltijos finai čia pasirodė apie [[2000 m. pr. m. e.|2000 m. pr. m. e]]. arba, kaip teigia [[Tõnu Karma|T. Karma]], apie [[3000 m. pr. m. e.]] Jie susimaišė su protoeuropiečiais ir čia įsigalėjo Baltijos finų kalbos atmaina, kurios pagrindu susiformavo lyvių, šiaurės ir pietų [[Estų kalba|estų]] kalbos.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} [[Estai|Estų]] kalbininko [[Paul Ariste|P. Aristės]] teigimu, apie 3000 m. pr. m. e. į Baltijos kraštus atsikėlę [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės duobelinės keramikos]] kultūros atstovai kalbėjo penkiomis pagrindinėmis Baltijos finų kalbomis, ir viena iš jų buvo lyvių kalba.{{sfn|Hirša|1994|p=201}} [[Virvelinės keramikos kultūra|Virvelinės keramikos kultūros]] atstovai, kuriems priklausė ir [[prabaltai]], į dabartinę [[Latvija|Latvijos]] teritoriją atsikėlė apie 2000 metus pr .m. e. ir čia susidūrė su Baltijos finų tautomis.{{sfn|Hirša|1994|p=204}} [[XII amžius|XII a]]. pabaigoje lyviai gyveno plačiame ruože prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], taip pat [[Dauguva|Dauguvos]] ir [[Gauja|Gaujos]] žemupių apylinkėse, iš žemyno pusės jų kaimynai buvo [[Latviai|letai]], [[žiemgaliai]] ir [[sėliai]]. Anksčiausios rašytinės žinios apie lyvius randamos [[XI amžius|XI]] a. [[Kijevo Pečorų laura|Kijevo Pečiorų lauros]] vienuolyno [[Būtųjų laikų pasakojimas|Nestoro kronikose]], kur lyviai minimi kaip ''либь'' (''lib&apos;'') bei ''любь'' (''liub&apos;''), nors pastarasis užrašymas laikomas klaidingu.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} Remdamasis rašytiniais šaltiniais, suomių finougristas [[Riho Grünthal|R. Griuntalas]] teigia, kad iki [[Livonijos karas|Livonijos kryžiaus karų]] [[XIII amžius|XIII a.]] pradžioje Latvijoje galėjo gyventi apie 150 000 žmonių. [[Lyviai|Lyvių]] galėjo būti 15 000−21 000, pagal kitus šaltinius − iki 28 000. Iš jų 10 000–12 000 gyveno Dauguvos žemupyje, 5000−6000 – [[Turaidos pilis|Turaidos]] arba [[Gauja|Gaujos]] regione, ir apie 6000−9000 − [[Metsepolė]]je.{{sfn|Grünthal|2013|p=25š}} Nors lyvių kalba ilgiausiai išsilaikė [[Kuršas|Kurše]], iki šiol nėra aišku, ar lyviai ten gyveno jau tada, kai [[Vidžemė]]s lyvių žemėse vyko [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] aprašyti nuotykiai.{{sfn|Grünthal|2013|p=257}} Henriko Latvio kronikoje kalbama apie lyvių ir jų kaimynų žiemgalių bei sėlių krikštą. Išsamiai pasakojama apie [[Akas (vadas)|Ako]] ir [[Dabrelis|Dabrelio]] vadovaujamų lyvių priešinimąsi ir tada, kai vyriausiasis vadas [[Kaupas (vadas)|Kaupas]] sutiko krikštytis ir perėjo į vokiečių pusę. [[Eduard Vääri|E. Vėrio]] nuomone, vokiečiai visų pirma buvo nusitaikę į jūros pakrantėse gyvenusius lyvius, nes jie buvo blogi [[Krikščionybė|krikščionys]], atkakliai laikėsi [[Pagonybė|pagoniškų]] papročių, tad užsitraukė žemvaldžių nemalonę ir šie į jų teritorijas skatino keltis gretimas tautas.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227.&mdash;228}} [[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] laikotarpiu [[Estija|Estijoje]] ir Vidžemėje gyventojų skaičius nuo [[1350]] iki [[1550]] m. pastebimai išaugo, bet po to prasidėjo ilgi karo metai. Skaičiuojama, kad per ateinančius 80 metų gyventojų sumažėjo perpus, sunkiausias laikotarpis − paskutiniai [[XVI amžius|XVI a.]] dešimtmečiai. Iki [[XVII amžius|XVII a]]. pabaigos [[Švedija|Švedijos]] valdomoje Vidžemėje gyventojų skaičius vėl ėmė augti, kol [[Didysis Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] katastrofos šį augimą sustabdė. Griuntalo manymu, šiuodu karo laikotarpiai lėmė tai, kad Vidžemės lyvių kalba išnyko jau [[XIX amžius|XIX a.]]{{sfn|Grünthal|2013|p=256}} [[Švedai|Švedų]] istorikas [[Thomas Hiärn|T. Jernas]] (''Thomas Hiärn'', 1638–1678) savo kronikoje ''Ehst-, Lyf- und Lettlaendische Geschichte'' (aprašomi įvykiai iki [[1639]] m.) kalba, kad Vidžemėje lyvių buvo likę mažai (daugiausia [[Salacgryva|Salacos]], [[Limbažiai|Limbažių]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupės]], [[Nabė (kaimas)|Nabės]] ir [[Vainižiai|Vainižių]] apylinkėse), o Kurše jų buvę daugiau, be to, tenai jie nesituokę su latviais.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=229}} {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = Lyvių šiuo metu tiek mažai, tų, kurie gyvena siaurame Salacos pakrantės ruože Limbažių, Liepupės, Nabės ir Vainižių link, kaip buvo sakyta anksčiau. Jie beveik kasdien kalba latviškai, nes gyvena kartu [su latviais] ir pamaldose turi verstis latvių kalba. Tačiau tie, kurie išlikę Kurše, verčiau tuokiasi ne su latviais, o su saviškiais. Nors ir latvių aplinkui nėra itin daug, nes jie bijo burtų, kuriuos jie [= lyviai] dažnai naudoja. |source = T. Jerno pastebėjimai apie lyvių padėtį maždaug 1665 m.{{sfn|Grünthal|2013|p=258}}}} [[Vaizdas:Matthai.gif|thumb|200px|left|1863 m. Londone Kuršo lyvių rytų patarme išleistos [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] antraštinis puslapis]] Savo tyrime ''Versuch über die Alterthümer Lieflands und seiner Völker besonders der Letten'' ([[1778]] m.) vokiečių rašytojas dvasininkas J. L. Bergeris (''Johann Ludwig Börger'', 1730–1791) rašo, kad yra sutikęs lyvių ne tik prie Salacos, bet ir, 15 metų iki publikuojant darbą, netoli [[Ryga|Rygos]], už 15 km nuo jos buvusioje Rembergės smuklėje.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=230}} Be iki tol turėtų pavienių lyviškų žodžių sąrašų (arba ankstyvosiose [[Kronika|kronikose]] paminėtų lyvių [[Asmenvardis|asmenvardžių]] ir [[Vietovardis|vietovardžių]]), pirmasis kada nors išleistas tekstas lyvių kalba − tai į Salacos [[Tarmė|tarmę]] verstas „[[Tėve mūsų]]“, kurį latvių dvasininkas ir švietėjas [[Gustavas Bergmanis|G. Bergmanis]] (1749–1814) [[1789]] m. išspausdino tekstų rinkinyje ''Das Gebeth des Herrn oder Vaterunsersammlung''.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=231}} Bene reikšmingiausias posūkis lyvių kalbos istorijoje – tai [[suomiai|suomių]] kilmės kalbininko [[Andreas Johan Sjögren|A. Šiogreno]] (''Andereas Johan Sjögren'', 1794–1855) ir [[Vokiečiai|vokiečių]]-švedų kilmės estų kalbininko [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemano]] (''Ferdinand Johann Wiedemann'', 1805–1887) parengti ir [[1861]] m. dviem tomais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] išleisti [[gramatika]] bei [[žodynas]] (Joh. A. Sjögren, F. Joh. Wiedemann: ''Livische Grammatik nebst Sprachproben'' ir ''Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch'').{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=232.&mdash;233}} Vėliau Vydemanas prisidėjusiems prie ''Lyvių–vokiečių–lyvių žodyno'' rengimo savo informantams Nikai Polmaniui ir [[Janis Princis (1796)|Janiui Princiui]] bei šio sūnums [[Jānis Princis (1821)|Janiui]] ir [[Pēteris Princis|Pėteriui]] nurodė [[Evangelija pagal Matą|Evangeliją pagal Matą]] versti tiek į Kuršo lyvių vakarų, tiek į rytų patarmes. Vydemanas evangeliją suredagavo ir [[1863]] m., remiamas [[Louis Lucien Bonaparte|L. L. Bonaparto]], [[Londonas|Londone]] rado galimybę ją išspausdinti vakarų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den westlischen Dialect des Livischen übersetzt von dem Liven J. Prinz und dessen Söhnen P. Prinz und J. P. Prinz'' ir rytų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den östlichen Dialect des Livischen zum ersten Male übersetzt von dem Liven N. Pollmann''. Vėrio teigimu, išleidus Vydemano redaguotą Polmanio ir Princio Evangelijos pagal Matą vertimą, prasidėjo nuolatinė lyvių raštų kalbos raida.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=234}} Kita knyga lyvių kalba (taip pat Evangelija pagal Matą) [[1880]] metais išleista Sankt Peterburge, rašyba grįsta tuo metu vartotąja vokiečių ir latvių kalbose. Vertimo autorius nežinomas.<ref>Ernštreits V. (2007). ''Livonian Orthography''. Linguistica Uralica. t. XLIII, Nr. 1., p. 15. ISSN 0868-4731 [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf (žr. internete)]; tikrinta 2017-02-03</ref> Paskutinis [[Salaca|Salacos]] tarme šnekėjęs žmogus mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} [[1860]] m. 12-oje Šiaurės Kuršo kaimų gyveno apie 3 000 lyvių, apie 2 000 iš jų kalbėjo lyviškai. Suomių kalbininko [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelės]] (''Emil Nestor Setälä'') apskaičiavimais, XIX amžiaus pabaigoje ([[1888]] m.) lyviškai kalbėjo 2 929 žmonės.{{sfn|Moseley|2002|p=7}} === XX amžius === [[Vaizdas:Līvli.jpg|210px|thumb|Laikraštis „Lyvis“ (''[[Līvli]]''; 1939 m.)]] [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais lyviai iš savo pajūrio kaimų buvo priverstinai [[Evakuacija|evakuoti]]. Į nusiaubtus namus jiems buvo leista grįžti [[1920]] m., kai Latvija jau buvo tapusi nepriklausoma valstybe.<ref>[http://letonika.lv/groups/default.aspx?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Latvijos istorijos enciklopedija (letonika.lv)''], (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> Šis tremties laikotarpis (1915–1919) lyvių istorijoje žinomas kaip ''ulzajtõbāiga'' '(lyvių) išvarymo metas'. Grįžo ne visi, lyvių bendruomenės išskirstymas susilpnino kalbos vartojimą.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html ''Lyvių-estų-latvių žodynas. Sudarytojo pratarmė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170713121026/http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html |date=2017-07-13 }} (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> [[1925]] m. lyvių buvo likę 1 238.<ref name="vestnesis2000">''Latvijas vēstnesis'' (04.08.2000., Nr. 278/280 (2189/2191)): [https://www.vestnesis.lv/ta/id/9554 ''(Lyvių kultūros istorija ir aktualijos)''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lyvių kalbą daugiausia tyrinėjo suomių ir estų kalbininkai [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelė]], [[Lauri Kettunen|L. Ketunenas]], [[Lauri Posti|L. Postis]], [[Oskar Loorits|O. Loritsas]] ir [[Paul Ariste|P. Aristė]].<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 ''Svarbiausieji 1900–1939 m. lyvių istorijos įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080410/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Dažniausiai suomių ir estų organizacijų pastangomis, nuo [[1920]] iki [[1939]] metų lyvių kalba buvo išleistos kelios dešimtys knygų – prasidėjo lyvių [[tautinis atgimimas]].<ref name="livones1">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 ''Literatūra. Tarp abiejų Pasaulinių karų''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080636/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suomių organizacijos teikė pagalbą lyviams įgyti profesinį ir aukštąjį išsilavinimą [[Suomija|Suomijoje]].<ref name="lyvių gyvenimas"/> [[1921]] m. išspausdintas pirmasis vadovėlis (skaitymo knyga) lyvių kalba ''Ežmi līvõd lugdõbrōntõz (Pirmoji lyvių skaitymo knyga)'', autorius – estų kalbininkas [[Oskar Loorits|Oskaras Loritsas]]; nuo tol leidiniuose bendrinės kalbos normos kryptingai grindžiamos Kuršo rytų patarme, nors dar buvo palikta vidurio patarmės ypatybių.<ref name="livones1"/> [[1923]] metais įkurta lyvių organizacija – [[Lyvių sąjunga]],<ref>{{cite web |title=Lyviams – eilinės išnykusios tautelės vaidmuo? |last1=Palkimas |first1=Valdas |website=www.verslosavaite.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2007-05-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lyviams-eilines-isnykusios-tauteles-vaidmuo-13190962 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> tais pačiais metais fakultatyviai (kaip nebūtino, pasirenkamo dalyko) mokyklose pradėta mokyti lyvių kalbos. [[Mārtiņš Lepste|M. Lepstė]] 15 metų lankėsi lyvių kaimų mokyklose ir visus norinčiuosius mokė lyvių kalbos.<ref name="lyvių gyvenimas">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 ''Kultūrinis ir visuomeninis lyvių gyvenimas. Kalbos mokymas.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211075106/http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1923 m. lyvių raidyno normintojas, kultūrininkas ir poetas [[Kōrli Stalte|Karlis Staltė]] (lyv. ''Kōrli Stalte'') sukūrė [[Lyvių himnas|lyvių himno]] ''Min izāmō'' (''Mano tėvyne'') žodžius, [[Vaizdas:LīvoLōlõd1924..jpg|140px|thumb|left|Pirmasis lyvių poezijos rinkinys (1924 m.)]] o [[1924]] m. [[Talinas|Taline]] buvo išleistas šio poeto 28-ių eilėraščių rinkinys ''Līvõ lōlõd (Lyvių dainos)''.<ref name="livones1"/><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 ''Karlis Staltė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926200131/http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 |date=2016-09-26 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1931]] m. lyviškai buvo pradėtas leisti mėnesinis laikraštis ''[[Līvli]] (Lyvis)'', jame savo darbus publikavo poetai ir rašytojai, taip pat buvo rašoma apie kultūros ir lyvių gyvenimo įvykius.<ref name="livones1"/> [[1935]] m. [[Pėteris Dambergas|P. Dambergas]] lyvių kalba [[Helsinkis|Helsinkyje]] išleido [[Chrestomatija|chrestomatiją]] ''Jemakīel lugdõbrāntõz skūol ja kuod pierast'' (''Skaitymo knyga gimtąja kalba mokyklai ir namams''), ši knyga laikoma viena iš geriausiųjų, išspausdintų lyvių kalba.<ref>{{cite book|last=Eesti Entsüklopeedia, t. 14|first=|title= P. Damberg|publisher=Eesti Entsüklopeediakirjastus|location=Tallin|date=2000|pages=45|isbn=9-985-70064-3}} [http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_pētõr ''Damberg, Pētõr''];</ref><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”. Renāte Blumberga: [http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 Pēteris Dambergs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141227191121/http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 |date=2014-12-27 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[Vaizdas:Lyvių-vokiečių_kalbų_žodynas.jpg|210px|thumb|[[Lauri Kettunen|L. Ketuneno]] Lyvių–vokiečių kalbų žodynas ir gramatikos įvadas (1938 m.) – iki šiol vertinamas vienas didžiausių lyvių kalbai skirtų veikalų]][[Tarpukaris|Tarpukariu]] lyvių kalbos saugojimo ir tyrimo srityje svarbus vaidmuo teko suomių profesoriui [[Lauri Kettunen|Lauriui Ketunenui]]: [[1938]] m. jis pasirūpino išleisti išsamų ''Lyvių–vokiečių kalbų žodyną'' ir lyvių kalbos [[Fonetika|fonetikos]] bei [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] aprašą. L. Ketuneno darbai iki šiol išlieka kaip vertingas lyvių kalbos šaltinis, nes juose vartojama tiksli fonetinė [[transkripcija (lingvistika)|transkripcija]] ir pateikta daug unikalios informacijos.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 ''Didžiausiasis lyvių kalbos žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080638/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1942]] m. Helsinkyje dar pasirodė [[Naujasis Testamentas]], jį, vadovaujamas suomių kalbininko L. Ketuneno, vertė Karlis Staltė.{{sfn|Moseley|2002|p=11}} Po Antrojo pasaulinio karo knygos lyvių kalba jau nebebuvo leidžiamos.<ref>{{cite book|last=Vääri|first=E.|title=Pasaulio kalbos. TSRS tautų kalbos: Finougrų ir samodų kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=138|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Antrasis pasaulinis karas]] sudavė skaudų smūgį lyvių kalbos vartotojams: pajūryje gyvenantiems lyviams dėl jūros kontrolės karo metu buvo apribotos žvejybos, pagrindinio išgyvenimo šaltinio, galimybės, dalis jų žuvo [[Kuršas|Kuršo]] mūšiuose, o daugybė kitų iš savo gimtųjų gyvenviečių buvo išblaškyti po visą [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]], kai kurie pasitraukė į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]]. Po karo, skirtingais apskaičiavimais, tebuvo likę 500–800 lyvių.<ref name="autogenerated28">Žurnalas „Tautinių bendrijų naujienos”, 2016, Nr. 1 (56), p. 28: [http://www.tbn.lt/files/File/Tiurkai/TBN%20zurnalas%202016%20Nr1-web.pdf ''Lyviai – Latvijos autochtonai'']; tikrinta 2017-02-03</ref><ref>[http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html Lyvių kultūra ir istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060615214610/http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html |date=2006-06-15 }} ''(anglų k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pokariu Estijos [[Tartu universitetas]] surengė dvi lyvių kalbos, [[Etnologija|etnologijos]] ir [[Etnografija|etnografijos]] ekspedicijas ([[1948]]–[[1950]] ir [[1955]]–[[1956]] metais),<ref>Aristė P. (1958):''Lyviai ir lyvių kalba''. „Latvijos TSRS Mokslų Akademijos žinios”, Nr. 11, p. 35 ''(rusų k.)''</ref> tačiau lyvių buvo jau tik 200–500, o mokančiųjų lyviškai – dar mažiau. [[1970]] m. surašyme lyviai į tautų sąrašą nebeįtraukiami, o [[Pasas|pasuose]] uždrausta įrašyti tautybę „lyvis (-ė)”.<ref name="vestnesis2000"/> Įžymūs tuo laikotarpiu iškilę lyvių kalbos tyrėjai – estų finougristai [[Eduard Vääri|E. Vėris]] (''E. Vääri'')<ref>Sven-Erik Soosaar [http://www.ut.ee/Ural/hist.html Uurali keelte õpetamise ajaloost Tartu Ülikoolis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170205100617/http://www.ut.ee/Ural/hist.html |date=2017-02-05 }}; tikrinta 2017-02-06</ref> ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] (''T.-R. Viitso'').<ref>Estijos tyrimų informacinė sistema: [https://www.etis.ee/Portal/Persons/Display/94022b27-d095-43d5-a444-7578df72c415 T.-R. Viitso]; tikrinta 2017-02-06</ref> 8–9 dešimtmečiuose buvo atlikta formali [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lyvių kalbos [[reforma]]: buvo pašalinti [[Kuršas|Kuršo]] vidurinės patarmės ([[Lielirbė]]s) bruožai ir galutinai pereita prie Kuršo rytų patarmės normų, o rašyboje atsisakyta nuo [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos – [[XX amžius|XX a.]] pradžios nebevartojamų balsių žymėjimo raidėmis <у> ir <ö>. Vis dėlto tuo metu buvo nutraukta jau ne vieno dešimtmečio lyvių kalbos raštijos tradicija: po Sovietų Sąjungos okupacijos beveik nebeliko galimybių spausdinti lyviškų leidinių, kartkartėmis būdavo publikuojami tik rankraščiai. 8–9 dešimtmečiuose lyviškai daugiausia rašė trys autoriai: [[Pėteris Dambergas]], [[Poulīn Kļaviņ|Paulynė Kliavinia]] ir [[Alfons Bertholds|Alfonas Bertholdas]].<ref>''Latvija'': [http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya&livskaya-literatura&2.htm ''Lyvių literatūra po Antrojo pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211155120/http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya%26livskaya-literatura%262.htm |date=2017-02-11 }} ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-03-03</ref> [[1972]] m. buvo įkurti lyvių ansambliai ''[[Līvlist]]'' ir ''[[Kāndla]]'', o [[1976]] m. sutuoktiniai lyviai Helmė ir Dainis Staltai (''[[Helmī Stalte]], [[Dainis Stalts]]'') įkūrė garsų [[Folkloras|folkloro]] ansamblį ''[[Skandinieki]]'', ansamblis tęsia veiklą iki šiol: atliekamos lyvių ir latvių dainos, populiarinama tautinė lyvių ir latvių kultūra, išleista dainų albumų, į kuriuos įtraukta ir lyviškų dainų.<ref> Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas (2016-11-08): [http://www.lsm.lv/lv/raksts/tautas-maksla/dzive/folkloras-draugu-kopa-skandinieki-svin-40.-gadu-jubileju.a209172/ ''Folkloro grupė „Skandiniekai” švenčia 40-ąsias sukaktuves''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Lyvių patriotas, folkloro ansamblio ''Skandinieki'' įkūrėjas Dainis Staltas suvaidino ryškų vaidmenį atkuriant Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<ref>„Alkas” (2014-04-22): [http://alkas.lt/2014/04/22/l-purliene-sudie-didysis-dainiau-video/ ''Sudie, Didysis Dainiau''] (nekrologas); tikrinta 2017-02-03</ref> [[1989]] m. gyventojų surašymo duomenimis, lyvių buvo 226 ir 43,8 % iš jų lyvių kalba buvo gimtoji.<ref>{{cite book|last=Viitso|first=Т. R.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=76—77|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)''</ref> Pasak kitų šaltinių, [[1990]] m. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, jau tik 35 žmonės galėjo šnekėti lyvių kalba ir vos 15 – laisvai.<ref name="autogenerated28"/> [[1991]] m. įstatymu lyviai buvo pripažinti Latvijos [[Čiabuviai|autochtonais]], valstybė įsipareigojo ginti ir saugoti lyvių kalbą, rūpintis jų kultūrine bei istorine aplinka, ir tuo tikslu lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių teritorija, vadinama ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])''. 1991 m. išleistas ''Latvių–lyvių pokalbių žodynas'' (autorės − [[Valda Marija Šuvcāne|V. Šuvcanė]] ir E. Žagarė).<ref name="letonikalv">Latvijos istorijos enciklopedija: [http://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Lyviai''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1992]] m. atnaujinta laikraščio ''[[Līvli]] (Lyvis)'' leidyba. 1993 m. buvo atkurta tuo metu 142 narius vienijusi [[Lyvių sąjunga]], turinti kalbos, [[Kraštotyra|kraštotyros]] ir kultūros bei istorijos skyrius.<ref>Lyvių kalbos ir kultūros portalas (2006-06-05): [http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 ''Antrasis Lyvių sąjungos veiklos etapas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080745/http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1993 m. išleistas atnaujintojo laikraščio ''Līvli'' vienintelis priedas vien tik lyvių kalba ''Līvli +'',<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-5|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=65|accessdate=2025-05-17}}</ref> o [[1994]] m. įsteigtas Lyvių kultūros centras (''Līvõ Kultūr sidām''), kuris tais pačiais metais lyviškai išleido pirmąjį žurnalo apie lyvių kultūrą, meną ir lyvių tautinio judėjimo veikėjus ''Õvā (Srovė)'' numerį (1994–1995 m. iš viso išleisti trys šio žurnalo numeriai).<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-5|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=63|accessdate=2025-05-17}}</ref><ref name="letonikalv"/> [[Vaizdas:LivonianAnthology1998.jpg|190px|thumb|left|Pirmoji lyvių poezijos [[antologija]] (1998 m.)]] Remiama Atvirosios visuomenės instituto, [[1998]] m. buvo publikuota ir [[Suomija|Suomijoje]] bei [[Estija|Estijoje]] pristatyta pirmoji visų žinomų lyvių poetų [[antologija]] ''Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska! (Aš pagausiu tave, menke!).''<ref>Delfi.lv:{{cite web|url=http://www.delfi.lv/kultura/news/books/kulturas-centra-noass-notiks-libiesu-valodas-dienas-svinesana.d?id=17898433|title=Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana|author=|date=2007-05-17|publisher=www.DELFI.lv|accessdate=2017-04-12}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|title=Lībiešu literatūra|author=|quote=Tā ir 1998. gadā Rīgā iznākusī lībiešu dzejas antoloģija „Es viltīgāks par tevi, menca”, kurā apkopoti visu zināmāko lībiešu dzejnieku – pavisam 24 – darbi.|date=2011-12-12|publisher=livones.net|accessdate=2017-04-12|archive-date=2014-12-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20141227180858/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|url-status=dead}}</ref> [[2000]] m. Rygoje buvo išleistas ''Līvõ kēļ. Piški optõbrōntõz (Lyvių kalba. Mažasis vadovėlis)'', autorė – [[Estija|Estijos]] kalbininkė Kerstė Boiko (''Kersti Boiko''). Remiamas Kultūros kapitalo fondo, šis vadovėlis išleistas tuometinio [[Suomija|Suomijos]] prezidento [[Martti Ahtisaari|Marčio Ahtisario]] (''Martti Ahtisaari'') [[Lyvių sąjunga]]i dovanotomis lėšomis.<ref>{{cite book|last=Boiko|first=K.|title = Līvõ kēļ. Piški optobrōntõz ({{lv|Lībiešu valoda. Mazā mācību grāmata}})|publisher=SIA „ELPA-2“|location=Rīga|date=2000|pages=2|issn=}}</ref> === XXI amžius === 2006 m. Lyvių kultūros centras įkūrė [[interneto portalas|interneto portalą]] lyvių, latvių ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis ''Livones.net'', kuriame pateikiama informacija apie lyvių kalbą, istoriją ir kultūrą.<ref>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-05-18|language=en}}</ref> Reikšmingas [[XXI a.]] lyvių kalbos ir kultūros įvykis – [[2012]] m. [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] ir Latvių kalbos agentūros išleistas iki šiol didžiausias [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]] parengtas ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas]]''.<ref>{{cite book|last=Winkler|first=E.|title=Review on: Tiit-Rein Viitso, Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz.Liivi-eesti-läti sõnaraamat. Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca. Toimetamine ja läti vasted|publisher=Linguistica Uralica, T., Nr. 1. XLVIII|location=|date=2013|pages=50—53|isbn=}} [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2013/issue_1/ling-2013-1-50-53.pdf Žr. internete]</ref> [[2018]] m. [[rugpjūčio 21]] d. pasirašyti [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Latvijos universiteto Lyvių instituto]] steigimo dokumentai ir po mėnesio, [[rugsėjo 21]] d. Rygoje, Latvijos universiteto Didžiojoje auloje buvo surengta jo atidarymo šventė. Lyvių institutas – pirmoji Latvijoje [[Finougrai|finougristikos]] institucija, jos veikla sutelkta į lyvių kalbą, [[Folkloras|tautosaką]], [[Etnografija|etnografiją]] ir naujųjų laikų istoriją. Šis institutas bendradarbiauja su užsienio finougristikos centrais: [[Tartu universitetas|Tartu]], [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]], [[Upsalos universitetas|Upsalos]], [[Getingeno universitetas|Getingeno]] ir kitais universitetais.<ref>livones.net (2018-08-21): [http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts Nuodibināts lībiešu institūts]; tikrinta 2018-11-16</ref><ref>nra.lv Imants Vīksne (2018-09-25): [https://nra.lv/latvija/258471-libiesi-izcina-vietu-akademiskaja-telpa.htm Lībieši izcīna vietu akadēmiskajā telpā]; tikrinta 2018-11-16</ref> [[2022]] m. spalį lyvių aktyvistai Renatė ir Janis Medniai (''Renāte Medne'', ''Jānis Mednis'') lyvių kalbos specialistų padedami išleido vadovėlį ''Kūldaläpš. Zeltabērns'' (lyv. ''kūldaläpš'' 'auksinis vaikas', {{lv|zeltabērns}} 't. p.'). Šis lyvių kalbos vadovėlis skirtas tiek vaikams, tiek jų tėvams. Vadovėlio išleidimo metu Mednių dukteriai Kuldei (''Kuldi'') buvo pustrečių metų, ir teigiama, kad ji yra vienintelis vaikas, kuriam [[gimtoji kalba]] – lyvių, ji supranta tik šią kalbą, nes tėvai nuo gimimo su ja bendravo tik lyviškai; sutuoktiniai Medniai tarpusavyje irgi kasdien bendrauja šia kalba. Vadovėlis pavadintas dukters Kuldės garbei (lyv. ''kūlda'' 'auksas', lyv. ''kuldi'' 'auksinis').<ref name="lsm.lv">{{cite web|title=„Kūldaläpš. Zeltabērns“ – izdota lībiešu valodas grāmata bērniem un vecākiem|url=https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vecaki-un-berni/kuldalaps-zeltaberns--izdota-libiesu-valodas-gramata-berniem-un-vecakiem.a478524/|date=2022-10-18|publisher=Latvijas Sabiedriskie Mediji (LSM.lv)|accessdate=2022-10-19}}</ref><ref>{{cite web|title=Sekojot iekšējai balsij|url=https://www.diena.lv/raksts/sestdiena/tuvplana/sekojot-ieksejai-balsij-14296680?fbclid=IwAR19-9ocmnNZLbULjabsZGXAzJ-_ZIa2SBap_dsHkDJd25PsCtgMOvCyMaI|date=2023-03-25|author=Inese Lūsiņa|website=www.diena.lv|accessdate=2023-03-28}}</ref> [[Vaizdas:Kūldaläpš. Zeltabērns (2).jpg|230px|right|thumb|Vadovėlis „Kūldaläpš. Zeltabērns“ („Auksinis vaikas“) (2022 m.)]] 2022 m. pabaigoje į Latvijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta [[Vidžemė]]s lyvių kultūrinė erdvė, kurios tapatybės pagrindas – Vidžemės lyvių kalbos ir kultūros paveldas.<ref>{{cite web|title=2023.gadu izsludina par Lībiešu mantojuma gadu|url=https://lr1.lsm.lv/lv/raksts/pecpusdiena/2023.gadu-izsludina-par-libiesu-mantojuma-gadu.a169832/?fbclid=IwAR0605d7aSLlJrqQEcAdmSwUM1mGrgQhhDpQI7BzAJrFSiGZPZuwDgi4FWo|website=lsm.lv (Latvijas Sabiedriskie Mediji)|author1=Arta Skuja|author2=Ilze Puncule-Aginta|date=2022-12-07|accessdate=2024-02-28}}</ref> Skatindamas lyvių kitados gyventas [[Latvijos savivaldybės|savivaldybes]] įsisąmoninti ir atskleisti savo lyviškas šaknis, ieškoti lyviškumo ir jį parodyti savo savivaldybių vaizduose, renginiuose ir kasdienybėje, [[Lyvių institutas]] su [[UNESCO|UNESCO Latvijos nacionaline komisija]] ir Latvijos nacionaliniu kultūros centru [[2023]] metus paskelbė Lyvių paveldo metais (lyv. ''Līvõd pierāndõks āigast'') ir įgyvendino įvairių institucijų bei aktyvistų inicijuotus renginius.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/kulturtelpa/15.04.2023-libiesu-mantojuma-gads-ka-bridinajums-latviesiem-cik-atri-var-izzust-tauta-un-valoda.a504550/|title=Lībiešu mantojuma gads – kā brīdinājums latviešiem, cik ātri var izzust tauta un valoda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-04-15|language=lv}}</ref> Pagrindinis Lyvių paveldo metų įvykis – buvo įteisinta Lyvių paveldo diena, minima pirmąjį sekmadienį po [[Pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]], tais metais švęsta [[kovo 26]] d.<ref>{{cite web|url=https://libiesugads.lv/?lv|title=Lībiešu gads|website=libiesugads.lv|access-date=2024-01-26}}</ref> 2023 m. sausį po ilgos kovos (pavyzdžiui, pasitelkiant meninę akciją ''Jokių lyvių nėra'')<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/nelauj-izvietot-celazimes-libiesu-valoda.a413753/|title=Neļauj izvietot ceļazīmes lībiešu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-07-21|language=lv}}</ref> prie [[Talsų savivaldybė]]s ribos buvo pastatyti pirmieji iš 171-o valstybinį standartą atitinkančių [[Kelio ženklas|kelio ženklų]] latvių ir lyvių kalbomis.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/talsu-novada-nosaukums-tagad-ari-libiesu-valoda-sadi-uzraksti-bus-vismaz-14-piekrastes-ciemos.a493676/|title=Talsu novada nosaukums tagad arī lībiešu valodā; šādi uzraksti būs vismaz 14 piekrastes ciemos|last=Ozola-Balode|first=Zanda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-01-17|language=lv}}</ref> Nuo 2021 m. panašūs ženklai su [[Latgalių kalba|latgalietiškais]] užrašais statomi [[Latgala|Latgaloje]].<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/balvu-novada-celazimes-ari-latgaliesu-rakstu-valoda.a431523/|title=Balvu novadā ceļazīmes arī latgaliešu rakstu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-11-24|language=lv}}</ref> Tais pačiais metais [[Visuotinė latvių dainų ir šokių šventė|Visuotinėje XXVII latvių dainų ir XVII šokių šventėje]] pirmą kartą per šventės istoriją (didžiajame chorų koncerte ''Arimas. Dainos kelias'' ({{lv|Tīrums. Dziesmas ceļš}}) buvo atliktas muzikos kūrinys lyvių kalba – Inesės Zanderės ir Valto Pūcės kūrinių ciklo ''Ateinantieji'' ({{lv|Nācēji}}) II dalis ''Ateina lyviai'' ({{lv|Lībieši nāk}}).<ref name=":1">{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=732580838669820&set=a.514961363765103|title=Līvõdõn ja līvõ kīelõn istōrilizt Loul ja daņtš pivād – kūord sūrkontsert "Tīrums. Dziesmas ceļš" ... - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-01-26|date=2023-07-07}}</ref> [[2024]] m. [[sausio 15]] d. Valstybinės kalbos centro potvarkiu įkurta Lyvių kalbos ekspertų komisija, besirūpinanti įvairiais lyvių kalbos rašybos ir standartizavimo klausimais.<ref>{{cite web|title=APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA|url=http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|author=Gundega Blumberga|date=2024-01-16|publisher=livones.net|accessdate=2024-01-31}}</ref> 2024 m. [[kovo 15]] d. komisijos pirmininku išrinktas [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]], sekretoriumi – [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Lyvių instituto]] vadovas [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]]. Patvirtinti bendrinės lyvių kalbos ir [[Salaca|Salacos]] tarmės raidynai.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=885675200027049&set=a.514961363765103|title=Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-03-15|date=2024-03-15}}</ref> Jei nepaisytume įkvepiančio Mednių šeimos pavyzdžio, lyvių kalbos padėtis išlieka sunki: paskutiniai tarpusavyje lyviškai buityje bendravę žmonės buvo Viktoras Bertholdas (1921–2009) ir jo žmona Marta (1925–1994). Po paskutinės lyvių kaip gimtosios kalbos vartotojos, 103 metų sulaukusios, ilgai [[Kanada|Kanadoje]] gyvenusios [[Grizelda Kristiņa|Grizeldos Kristinios]] mirties ([[2013]] m.),<ref>The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-03</ref> pasaulyje, pagal optimistiškus 2012 m. apskaičiavimus, yra iki 210 A1 (būtiniausi žodžiai, posakiai) ir A2 (beveik patenkinamai) lygiais kalbančių žmonių, o B1 (neblogai) ir aukštesniais lygiais kalbančiųjų – 40, ir tik pusė iš jų yra lyvių kilmės.<ref name="autogenerated127"/> Pastaraisiais dešimtmečiais žinomesni lyvių rašytojai ir poetai – [[Uldis Krasts|Uldis Krastas]] (''Uldis Krasts''), [[Baiba Damberga]] ir [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]] (lyv. ''Valt Ernštreit'').<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 ''Lyvių literatūra po II pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080747/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pagrindinis šių dienų [[Žiniasklaida|žiniasklaidos]] šaltinis − internetinis kalbos ir kultūros portalas lyvių, latvių ir anglų kalbomis ''Livones.net''. Siekiant veiksmingiau gaivinti lyvių kalbą ir stiprinti tautinę tapatybę, neapsiribojama mokomosios medžiagos leidyba – lyvių kalba įtraukiama į platesnį kontekstą: reguliariai rengiamose lyvių dienose, lyvių kalbos vasaros stovyklose supažindinama su lyvių [[Folkloras|folkloru]] ir tautine kultūra, kiekvieną rugpjūtį [[Mazirbė]]je organizuojama ''Lyvių šventė (Līvõd Pivād)'', dalyvaujama ''Finougrų tautų festivaliuose''.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/norises/2015 ''Įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080413/http://www.livones.net/norises/2015 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suburta lyvių ansamblių, o ''[[Skandinieki|Skandiniekų]]''<ref>Rygos tarybos švietimo, kultūros ir sporto departamentas. ''Kultūra Rygoje'': [http://www.kultura.riga.lv/public/31943.html ''Skandinieki''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> veiklą tęsianti ir lyvių bei estų folkloro grupėse ''[[Tuļļi Lum]] (Karštas sniegas)'' bei ''[[Tai Tai]]''<ref>Tinklalapis „MusicBrainz”: [https://musicbrainz.org/artist/22647947-7957-4eb5-bda9-907c3ea10028 ''Tuļļi Lum'']; tikrinta 2017-02-03</ref> dalyvaujanti [[Julgī Stalte|Julgė Staltė]] (''Julgī Stalte'') šiuo metu yra viena iš žinomiausių lyvių kalbos ir tautinės kultūros propaguotojų.<ref>Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas. ''Menininko dirbtuvės'': [http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ ''Folkloro grupės „Skandinieki” meno vadovė Julgī Stalte''] ''(latvių k,)''; tikrinta 2017-02-03</ref> == Tarmės == [[Vaizdas:Latvia,map 10th-12th.jpg|240px|thumb|left| {| |} '''Lyvių kalba Latvijoje X–XII a.'''<small>{{legend|#8FBC8F|</small>Lyvių kalbos plotas: kairėje – [[Kuršas|Kuršo]] tarmė, dešinėje – [[Vidžemė]]s Salacos.}} </table>]] Anksčiau lyvių kalboje buvo dvi pagrindines [[Tarmė|tarmės]]: [[Kuršas|Kuršo]] ir Vidžemėje [[Salaca|Salacos]].<ref>''Laanest А.'' [http://tapemark.narod.ru/les/266a.html Lyvių kalba] ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-02-08</ref><ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Опыт сравнения ностратических языков (t. I. Введение. Сравнительный словарь (b–Ḳ)|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1971_Illich-Svitych.pdf|publisher=Наука|location=M.|date=1971|pages=63|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Vaizdas:LivoniansUntil1940.jpg|140px|thumb|right|Lyviai XX a. pradžioje]] [[Vidžemė]]s Salacos tarme šnekėta apie [[Limbažiai|Limbažius]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupę]], [[Nabė (kaimas)|Nabę]], [[Vainižiai|Vainižius]] ir kitose vietovėse. Ši palyginti prastai dokumentuota tarmė išnyko [[XIX amžius|XIX]] amžiuje: [[1846]] metais [[Andreas Johan Sjögren|Šiogrenas]] suskaičiavo 22 Salacos tarme kalbančius žmones, [[1858]] m. [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemanas]] rado jau tik 8 šią tarmę vartojančius senukus, o paskutinis iš jų mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} Saugant lyviškąją tapatybę, šiomis dienomis rengiami reguliarūs Vidžemės lyvių palikuonių susitikimai, šventės. Iš aktyvesnių Vidžemės lyvių organizacijų minėtina [[2015]] m. įkurta draugija ''Mazsalacas draugi'' („[[Mazsalaca|Mazsalacos]] draugai“).<ref>mazsalaca.lv, Mazsalacas novads (2016-02-02): [https://www.mazsalaca.lv/index.php?zoomzina=864&title=Biedr%C4%ABba+%26%2334%3BMazsalacas+draugi%26%2334%3B&lielbirka=20Sabiedr%C4%ABba&birka=20Nevalstisk%C4%81s%20organiz%C4%81cijas&subbirka=&mazbirka=&depth= Biedrība „Mazsalacas draugi“]; tikrinta 2018-11-16</ref> Vidžemės Salacos lyvių tarmę stengiamasi gaivinti: [[2013]] m. šia tarme buvo išleistas eilėraščių rinkinys ''Salats joug kolm aģa'' („Salacos upės trys krantai”) su vertimu į estų ir latvių kalbas. Autorius – [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]] ({{et|Karl Pajusalu}}, slapyvardis – ''Ķempi Kārl''). Tai pirmoji Salacos lyvių tarme išleista knyga.<ref>livones.net, G. Blumberga (2013-07-04): [http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti Ķempju Kārļa „Salacas upes trīs krasti”]; tikrinta 2018-09-13</ref> Kuršo tarmė skirstyta į tris patarmes: rytų, vidurio ir vakarų. Šių patarmių skirtumai nedideli. [[XX amžius|XX a.]] viduryje Latvijoje buvo 12 Kuršo tarme šnekančių kaimų: rytų patarme – [[Melnsilas|Melnsile]] (lyv. ''Mustānum''), [[Kolka|Kolkoje]] (lyv. ''Kūolka''), [[Vaidė]]je (lyv. ''Vaid''), [[Saunagas|Saunage]] (lyv. ''Sǟnag''), [[Pitragas|Pitrage]] (lyv. ''Pitrõg''), [[Košragas|Košrage]] (lyv. ''Kuoštrõg''), [[Mazirbė]]je (lyv. ''Irē''), [[Sykragas|Sykrage]] (lyv. ''Sīkrõg'') ir [[Jaunciemas|Jauncieme]] (lyv. ''Ūžkilā''), vidurio − [[Lielirbė]]je (lyv. ''Īra''), vakarų patarme − [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]] (lyv. ''Pizā'') ir [[Lūžnia|Lūžnioje]] (lyv. ''Lūž'').<ref>{{cite book|last=Аристэ|first=П. А.|title=Ливы и ливский язык (Известия АН Латвийской ССР, номер 11)|publisher=|location=|date=1958|pages=33}}</ref>{{sfn|Viitso|2013|p=283}}Kadangi Salacos tarmė palyginti seniai išnykusi, dabar Kuršo patarmės dažniausiai vadinamos tiesiog tarmėmis. [[Bendrinė kalba|Bendrinės kalbos]] ištakomis gali būti laikomi [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] vertimai tiek į rytų, tiek į vakarų Kuršo patarmes ([[1883]] m.) Vis dėlto [[1880]]–[[1943]] metais bendrinė lyvių kalba buvo grindžiama rytų patarme, tačiau kaip išlyga buvo palikta ir vidurio patarmės ypatybių, o [[1970]]–[[1980]] metais bendrinėje kalboje jų buvo atsisakyta.<ref>{{cite book|last=Вийтсо |first=Т.-Р.|title=Языки мира. Уральские языки.Ливский язык |publisher=Наука|location=M.|date=1993|pages=77|isbn=5-02-011069-8}}</ref> == Oficialus statusas == [[Vaizdas:Livonian flag map.png|200px|thumb|'''''Līvõd Rānda''''' ([[Lyvių pakrantė]]) – [[Latvijos Respublika|Latvijos Respublikos]] įstatymų saugoma lyvių kalbos, kultūros bei istorijos teritorija]] [[Vaizdas:Livonian culture centre in Mazirbe.JPG|200px|thumb|left|[[Lyvių tautos namai]] Mazirbėje]] [[1991]] m. [[kovo 18]] d. priėmus [[Latvija|Latvijos Respublikos]] įstatymą „Dėl laisvos Latvijos tautinių bei etninių grupių raidos ir teisių į kultūrinę [[Autonomija|autonomiją]]”, įteisintas lyvių, kaip „vienos iš senųjų ir pagrindinių Latvijos tautų”, statusas. 1991 m. [[vasario 4]] d. lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių kalbos, kultūros, istorijos ir tautinio paveldo išsaugojimo teritorija ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])'', ji driekiasi per [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]], [[Dundagos savivaldybė|Dundagos]] ir [[Ruojos savivaldybė|Ruojos]] [[Savivaldybė (Latvija)|savivaldybes]] ir aprėpia 285 [[Kvadratinis kilometras|km²]] plotą. Tačiau nuo [[2003]] m. šios teritorijos programų finansavimas pristabdytas.<ref>[http://www.saeima.lv/steno/AP_steno/1993/st_930317.htm Latvijos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1993 m. kovo 17 d. posėdžio stenograma]; tikrinta 2017-02-07</ref> [[1999]] m. [[gruodžio 9]] d. valstybiniu lygiu nustatyta lyvių kalbos teisinė padėtis, ir, remiantis 1999 m. gruodžio 21 d. Latvijos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsniu, valstybė įsipareigoja rūpintis lyvių, kaip senosios vietinės (autochtoninės), kalbos išsaugojimu, gynimu ir plėtote.<ref>{{cite web|url=http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|title=Kokie dokumentai liudija, kad lyvių vieta Latvijoje yra ypatinga?|date=2011-12-12|publisher=valoda.lv|accessdate=2017-02-07|archive-date=2014-12-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20141205155154/http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|url-status=dead}}''(latvių k.)''</ref> Teisiniuose Latvijos aktuose lyvių kalba laikoma vienintele nesvetimąja (neužsienine) Latvijos kalba greta [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref> Nuo [[1995]] m. lyvių kalba ir lyvių kultūrinės vertybės įtrauktos į Latvijos tautinio [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] sąrašą.<ref>{{cite book|last=Rižakova|first=S. I.|title=Taikomosios ir neatidėliotinosios etnologijos tyrimai, № 143; Lyviai: Beveik išnykusios tautos atgimimo patirtis|url=http://static.iea.ras.ru/neotlozhka/143-Ryzhakova.pdf|others=Отв. ред. [[Тишков, Валерий Александрович|В. А. Тишков]]|publisher=Etnologijos ir antropologijos institutas|location=Maskva|date=2001 |pages=40—41|isbn=5-201-13758-X, 978-5-201-13758-8}}''(rusų k.)''</ref> == Abėcėlė == [[Vaizdas:Staltes abece lasamgramata.JPG|160px|thumb|Lyvių kalbos abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis „Jelzi sõnā“ („Gyvasis žodis“) (2011 m.)]] [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]] siūlymu, lyvių kalbos raidyną sudaro 31 pagrindinė raidė: &lt;A Ä B D Ḑ E F G H I J K L Ļ M N Ņ O Ȯ Õ P R Ŗ S Š T Ț U V Z Ž&gt;. Greta pagrindinių, vartojamos raidės su [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliu]] ilgiesiems balsiams žymėti: &lt;Ā Ǟ Ē Ī Ō Ȱ Ȭ Ū&gt;.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; rašomos tikriniuose svetimų kalbų žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Galbūt dėl anksčiau buvusių techninių sunkumų minkštoji &lt;Ț&gt; neretai klaidingai žymima sedile – &lt;Ţ&gt; . Eversonas pabrėžia, kad lyvių (ir latvių) minkštosios raidės visada turi būti rašomos su kableliu, nors dėl istorinės klaidos latvių (ir lyvių) minkštosios raidės klasifikuojamos kaip parašytos su sedile.<ref>{{cite web |url=http://www.evertype.com/alphabets/livonian.pdf |title=Livonian |accessdate=2017-02-04 |last=Everson |first=Michael |date=2001-11-12 |work=The Alphabets of Europe}}</ref> Nuo mėnraščio ''[[Līvli]]'' (''Lyvis'') pirmojo numerio, išleisto [[1931]] metais apie [[Kalėdos|Kalėdas]], bandyta iš naujo įvesti sulūpintus priešakinės eilės [[Balsis|balsius]], kurie [[XIX amžius|XIX]]–[[XX amžius|XX]] amžių sandūroje neteko sulūpintos tarties. Buvo vartojamos raidės &lt;ö&gt; ir &lt; y&gt; (ilgosios poros: &lt;ȫ&gt; ir &lt;ȳ&gt;) žodžiuose, kuriuose istoriškai yra buvęs sulūpintas priešakinės eilės balsis, pavyzdžiui, ''ykš'' ir ''kylā''. Raidė &lt; y&gt; vietoj &lt;ü&gt; galėjo būti pasirinkta todėl, kad ji buvo prieinamesnė spausdinimo mašinėlėse, ir galbūt dėl to, kad dauguma lyvių leidinių buvo spausdinami [[Suomija|Suomijoje]].{{sfn|Ernštreits|2007|p=19}} Šiuolaikinėje lyvių [[Gramatika|gramatikoje]] istoriniai sulūpinti priešakinės eilės [[Balsis|balsiai]] neatspindimi – ''ikš'', ''kilā''. Iš viso šiuolaikinėje rašyboje pasitelkiamos 39 raidės. {| style="font-family:Times New Roman Unicode MS; font-size:1.4em; border-color:#705f5c; border-width:1px; border-style:solid; background:#f8f8ef;" | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | A a | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ā ā | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ä ä | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ǟ ǟ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | B b | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | D d | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ḑ ḑ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | E e | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ē ē | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | F f | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | G g |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | H h | style="width:4em; padding: 4px;" | I i | style="width:4em; padding: 4px;" | Ī ī | style="width:4em; padding: 4px;" | J j | style="width:4em; padding: 4px;" | K k | style="width:4em; padding: 4px;" | L l | style="width:4em; padding: 4px;" | Ļ ļ | style="width:4em; padding: 4px;" | M m | style="width:4em; padding: 4px;" | N n | style="width:4em; padding: 4px;" | Ņ ņ | style="width:4em; padding: 4px;" | O o |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ō ō | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȯ ȯ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȱ ȱ | style="width:4em; padding: 4px;" | Õ õ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȭ ȭ | style="width:4em; padding: 4px;" | P p | style="width:4em; padding: 4px;" | R r | style="width:4em; padding: 4px;" | Ŗ ŗ | style="width:4em; padding: 4px;" | S s | style="width:4em; padding: 4px;" | Š š | style="width:4em; padding: 4px;" | T t |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ț ț | style="width:4em; padding: 4px;" | U u | style="width:4em; padding: 4px;" | Ū ū | style="width:4em; padding: 4px;" | V v | style="width:4em; padding: 4px;" | Z z | style="width:4em; padding: 4px;" | Ž ž |} == Fonologija ir prozodija == === Balsiai === Remiantis [[Christopher Moseley|K. Mozliu]] (Moseley) ir T. Vytsu (Viitso), lyvių kalbos raidės atitinka tokias [[Balsis|balsių]] vertes: * &lt;ȯ&gt; yra nesulūpintas vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsis. Tiek Mozlis (Moseley),{{sfn|Moseley|2002|p=14}} tiek Vytsas{{sfn|Viitso|2013|p=267}} dėl to beveik sutaria. [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis žymimas kaip {{IPA|/ɤ/}} ir atitinka estų raidės &lt;õ&gt; vertę. * &lt;õ&gt; kirčiuotame skiemenyje yra nesulūpintas aukšto pakilimo užpakalinės eilės balsis, kaip apibūdina Vytsas.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} TFA jis būtų žymimas {{IPA|/ɯ/}}, šis garsas turimas [[Tiurkų kalbos|tiurkų]] ir [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]] kalbose. Mozlis jį apibūdina kaip „vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsį” ir priduria, kad lyvių kalboje yra ir [[šva]], tačiau šva taip pat yra vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis. Tikriausiai Mozlis bus suklydęs. Vytsas lyvių &lt;õ&gt; prilygina [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]] &lt;õ&gt; ir patikslina, kad jis yra paaukštintas ir atitinka {{IPA|/ɯ/}} vertę (estų &lt;õ&gt; vertė {{IPA|/ɤ/}} yra tos pačios eilės, bet žemesnio pakilimo).{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * Nekirčiuotame skiemenyje &lt;õ&gt; yra jau minėtasis vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis, TFA žymimas kaip {{IPA|/ə/}}. (Savo knygoje Mozlis visur naudoja &lt; e&gt; šva žymėti, įprastinėje lyvių rašyboje visus šiuos ne pirmame skiemenyje esančius &lt; e&gt; atitinka &lt;õ&gt;.) * Ilgoji raidė &lt;ō&gt; rytų lyvių tarmėje žymi du skirtingus garsus: suapvalintą vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/oː/}} ir suapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/ɒː/}},{{sfn|Viitso|2013|p=268}} o jis [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodyne]] žymimas kaip &lt;ǭ&gt;, tokia raidė nėra vartojama bendrinės lyvių kalbos rašyboje. * &lt; i&gt; žymi nesuapvalintą aukštutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/i/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; e&gt; žymi nesuapvalintą vidurinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/e/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt;ä&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/æ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; a&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės bals {{IPA|/ɑ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; u&gt; žymi suapvalintą aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/u/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] balsių lentelėje balsiai gali būti pavaizduoti taip: <div style="background:none;"> {| class="IPA" cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align:center; font-size:smaller;" | style="width:70px; text-align:right;" | <!-- – [[2×]] --> | style="width:60px;" | '''[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik priešakinės''' | style="width:60px;" | '''[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik vidurinės''' | style="width:60px;" | '''[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]''' | style="height:210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position:relative;width:300px;height:210px">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid.png|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- Aukštutinio pakilimo --> <div style="position:absolute; left:5%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''i'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|y}}</span></div> <div style="position:absolute; left:45%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɨ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʉ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:82%; width:3em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɯ'''&nbsp;•&nbsp;'''u'''</div> <!--Beveik aukštutinio pakilimo--> <div style="position:absolute; left:29%; width:2.33em; top:16%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɪ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʏ}}</span></div> <div style="position: absolute; left: 69%; width: 1.5em; top: 16%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white">•&nbsp;<span style="color:gray;">ʊ</span></div> <!-- Vidurio aukštutinio --> <div style="position:absolute; left:16%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''e'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ø}}</span></div> <div style="position:absolute; left:50%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɘ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɵ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɤ'''&nbsp;•&nbsp;'''o'''</div> <!-- Vidurinio --> <!-- <div style="position:absolute; left:23%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (e&nbsp;•&nbsp;ø)</div> --> <div style="position:absolute; left:57%; width:1em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ə'''</div> <!-- <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (ɤ&nbsp;•&nbsp;o)</div> --> <!-- Vidurio žemutinio --> <div style="position:absolute; left:31%; width:2.66em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɛ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|œ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:57%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɜ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɞ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:84%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ʌ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɔ}}</span></div> <!-- Beveik žemutinio --> <div style="position:absolute; left:37%; width:1.33em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''æ'''</div> <div style="position:absolute; left:64%; width:1em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɐ}}</span></div> <!-- Žemutinio --> <div style="position:absolute; left:44%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|a}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɶ}}</span></div> <!-- <div style="position:absolute; left:67%; width:1.33em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (a)</div> --> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɑ'''&nbsp;•&nbsp;'''ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]''' |} </div><noinclude> </noinclude> Visi šie balsiai gali būti [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ir ilgieji, ir trumpieji]], išskyrus {{IPA|/ə/}}, kuris gali būti tiktai trumpasis, o {{IPA|/ɒː/}} – tiktai ilgasis. Ši lentelė turi variacijų, pavyzdžiui, vidurinio pakilimo balsiai {{IPA|/e&#798; ɤ&#798; o&#798;/}} paprastai rašomi be žemumo ženklo ◌̞, taip nurodoma ir aukščiau pateiktoje lentelėje. Pasakytina, kad Vytsas {{IPA|/ɤ/}} ir {{IPA|/o/}} apibūdina tiesiog kaip ''aukštojo vidurinio'' pakilimo (taigi {{IPA|/ɤ o/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ&#798; o&#798;/}}), tačiau kitąsyk &lt;ȯ&gt; jis vadina ''vidurio aukštutiniu nesulūpintu balsiu'', jei čia turimas vidurinis pakilimas, jį atitiktų {{IPA|/ɤ&#798;/}}. Mozlis nepateikia aiškios raidės &lt; o&gt; vertės ją vadindamas „pusiau suapvalintu užpakalinės eilės balsiu” ir nenurodydamas jo pakilimo (tokia sąvoka kaip „pusiau suapvalintas” (originale ''half-rounded'') neegzistuoja, matyt, tai yra klaida ir omenyje turėta ''mid-rounded'', t. y. „vidurinio pakilimo suapvalintas balsis”), o raidės &lt;ȯ&gt; vertę jis apibrėžia kaip nesuapvalintą vidurinio pakilimo užpakalinės eilės balsį ([[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] tiksliai užrašoma kaip {{IPA|/ɤ&#798;/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ/}}).{{sfn|Moseley|2002|p=14}} Priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis {{IPA|/a/}} dažnai rašomas kaip {{IPA|/æ/}}, o žymėjimas {{IPA|/a/}} patogumo dėlei dažnai naudojamas vidurinės arba užpakalinės eilių žemutinio pakilimo balsiui {{IPA|/ɑ/}} užrašyti. Tokiu būdu galima lentelės versija, kurioje visų trijų eilių balsiai būtų suskirstyti lygiai į tris pakilimus (žiūrint sudarytų tris gulsčias linijas): aukštutinio pakilimo {{IPA|/i ɯ u/}}, vidurinio {{IPA|/e&#798; ə ɤ&#798; o&#798;/}} ir žemutinio {{IPA|/a ɑ ɒ/}}. <div style="background:none;"> {| cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align: center; font-size: smaller;" | style="width: 70px; text-align: right;" | &nbsp; | style="width: 60px;" | '''Priešakinės eilės''' |colspan="2" style="width: 60px;" |'''Vidurinės eilės''' | style="width: 60px;" | '''Užpakalinės eilės''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Aukštutinio pakilimo''' | style="height: 210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position: relative;">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid-three-height.svg|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- '''Aukštutinio pakilimo''' --> <div style="position: absolute; left: 5%; width: 1.80em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''i'''</div> <div style="position: absolute; left: 83%; width: 2.66em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɯ • u'''</div> <!-- '''Vidurinio'''--> <div style="position: absolute; left: 25%; width: 1.80em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''e&#798;'''</div> <div style="position: absolute; left: 56%; width: 1.50em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ə'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɤ&#798; • o&#798;'''</div> <!-- '''Žemutinio'''--> <div style="position: absolute; left: 45%; width: 1.80em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''a'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɑ • ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Žemutinio pakilimo''' |} ==== Dvibalsiai ir tribalsiai ==== Dėl balsių dvibalsėjimo ir ilgėjimo, taip pat dėl minkštųjų sprogstamųjų priebalsių bei [[Palatalizacija|palatalizuoto]] '''ž''' [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje nykimo ir dėl to, kad [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] tariamos [[Priegaidė|priegaidės]], lyvių kalbos dvibalsių ir tribalsių sistema, palyginti su aplinkinių kalbų, yra sudėtinga. Dvibalsiai pagal kokybę skirstomi į krentančiuosius ir kylančiuosius. * Krentantieji dvibalsiai yra trumpieji (''ie'' ir ''uo'') arba ilgieji (''īe'' ir ''ūo''), trumpųjų krentančiųjų dvibalsių ilgumas artimas trumpųjų balsių ilgumui. * Kylantieji dvibalsiai yra ilgieji, jie skirstomi į dvibalsius su trumpuoju ir ilguoju pradžios dėmenimis. ** Rytų lyvių tarmėje kylantieji dvibalsiai su ilguoju pradžios dėmeniu baigiasi tiktai balsiu ''i'' (''ȭi'', ''ȱi'', ''āi'', ''ūi'', ''ǭi''). ** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu baigiasi balsiais ''i'' (''ai'', ''ei'', ''ȯi'', ''ui'') arba ''u'' (''äu'', ''iu'', ''ou'', ''õu''). *** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu skirstomi į dvibalsius su trumpuoju pabaigos dėmeniu (''aigā'' 'kraštas', ''jougūd'' 'upės') ir ilguoju pabaigos dėmeniu, su ilguoju pabaigos dėmeniu susijęs ir po jo einančio nekirčiuoto skiemens balsio ilgumas (t. y. jis turi būti ilgasis). Kylančiuosiuose dvibalsiuose su trumpąja pradžios ir ilgąja pabaigos dalimi šioji aiškiai ilgesnė už pradžios dėmenį, skiemenyse su pagrindine priegaide (''aigõ'' 'matuoti', ''kougõn'' 'toli') ji ilgesnė negu skiemenyje su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''a’igõ'' 'kraštą', ''jo’ugõ'' 'upę').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Anot Vytso, tribalsiai ''ieu'', ''uoi'' bei ''ūoi'' prasideda ir baigiasi aukštu dėmeniu, jų ypatybės atitinka tiek trumpuosius ir ilguosius krentančiuosius dvibalsius, tiek kylančiuosius dvibalsius su ilguoju ar trumpuoju pradžios dėmeniu.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Priegaidės ==== Lyvių yra vienintelė turinti priegaides [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalba. [[Kirtis|Kirčiuotame]] žodžio [[Skiemuo|skiemenyje]] gali būti dvi [[Priegaidė|priegaidės]]: kylančioji pagrindinė ir kylančioji–krentančioji laužtinė. Be to, balsio ar dvibalsio su laužtine priegaide viduryje arba trumpojo [[Balsis|balsio]] pabaigoje priegaidė laringalizuojama, t. y. įtempiami gerklės raumenys, o labai įtempus gali būti ištartas gerklinis [[priebalsis]]. Jei tariama ne taip įtemptai, šis gerklinis garsas gali būti negirdimas, tuomet ir priegaidė ima kristi anksčiau. Žodynuose ir fonetinėje [[transkripcija (lingvistika)|transkripcijoje]] laužtinė priegaidė dažnai žymima apostrofu, bet lyvių rašyboje priegaidės nenurodomos. Vis dėlto daugeliu atveju apie priegaidę galima spręsti pagal žodžio sandarą, laužtinę priegaidę rodo: &lt; b, d, ḑ, g, z, ž, v, j&gt; buvimas [[Priebalsis|priebalsių]] junginių pradžioje ir skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]] pabaigoje, po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio prieš &lt; i&gt; arba &lt;õ&gt;, savo ruožtu &lt; p, t, ț, k, s, š&gt; buvimas po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio rodo pagrindinę priegaidę.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; vartojamos svetimų kalbų tikriniuose žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Moseley|2002|p=21}} Iš šių dėsningumų išplaukia bendroji taisyklė, kad prieš [[Geminacija|sudvigubintą]] skardųjį sprogstamąjį priebalsį visada tariama laužtinė priegaidė: ''a’bbõ'' 'petį ([[partityvas]])', ''i’bbi'' 'arklys' ir t. t. Dėl priegaidės turima keletas [[Minimalioji pora|minimaliųjų porų]]: ''lēḑ'' 'rutulys' ir ''lē'ḑ'' 'lapas', ''aigõ'' 'matuoti; laiką ([[partityvas]])' ir ''a’igõ'' 'kraštą (partityvas)', ''kallõ'' 'salą (partityvas)' ir ''ka’llõ'' 'žuvį (partityvas)'. Esama žodžių, kurių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] vyksta pagrindinės ir laužtinės priegaidžių kaita: ''aigā'' 'kraštas' : ''a’igõ'' 'kraštą ([[Partityvas|part]])', ''sõbrā'' 'draugas' : ''sõ'brõ'' 'draugą (part.)', ''nǟmõ'' 'matome' : ''nǟ'dõ'' 'matyti'.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Pirmieji du pavyzdžiai gali būti aiškinami polinkiu į pėdos{{efn|Pėda – žodžių ritmo vienetas, jį sudaro kirčiuotų (ir su papildomu kirčiu) bei nekirčiuotų skiemenų junginys.}} [[Izochronija|izochroniją]], trečiasis pavyzdys aiškintinas, matyt, priebalsio išnykimu (plg. [[Suomių kalba|suomių]] ''nähdä''). Istoriškai išnykę priebalsiai yra viena iš laužtinės priegaidės atsiradimo priežasčių: ''rǭ'' (<''*raha'') 'pinigai', plg. suomių, [[Estų kalba|estų]] ''raha''.{{sfn|Moseley|2002|p=21}} ==== Kirtis ir pėda ==== Kartu su [[suomių kalba]], lyvių yra vienintelė [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalba]], kurioje pirmasis skiemuo [[Kirtis|kirčiuojamas]] ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]]. Anot Vytso (Viitso), nekirčiuotas gali būti iš latvių kalbos pasiskolintas [[priešdėlis]], pasak Vėrio (''[[Eduard Vääri|Vääri]]''), iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] su priešdėliu sudaryti žodžiai turi du [[Kirtis|kirčius]].{{sfn|Vääri|1994|p=269}} Vytsas patikslina, kad priešdėlis su ilguoju skiemeniu turi tokio paties stiprumo kirtį, kaip ir [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]], tad žodyje ''no|võttõ'' 'nuimti' priešdėlis yra nekirčiuotas, o žodyje ''at|andõ'' 'atiduoti' kirčiuojamas tiek priešdėlis, tiek šaknis. Iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] gauti priešdėliai (''no-'', ''at-'' ir kt.) [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] nevartojami.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Papildomas kirtis paprastai turimas antrajame skiemenyje po kirčio su pagrindiniu kirčiu, o po kirčiuoto skiemens daugiausia gali būti du nekirčiuoti skiemenys. Viena iš išimčių – tai visada kirčiuotas žodžio baigmuo ''-nikā'', tokiu atveju papildomas kirtis gali būti ir antrajame skiemenyje, pavyzdžiui, ''si’dnikā'' 'grynanglis' (chem.) : ''si’dnikkõ'' 'grynanglį'.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Žiūrint, kiek yra kirčiuotų skiemenų (taip pat ir su papildomu kirčiu), žodis gali būti sudarytas iš vienos ar keleto pėdų (kirčiuotų skiemenų grupių). Nekirčiuoti žodžiai paprastai sudaro pėdą su kirčiuotuoju žodžiu. Jei vienas po kito eina vienskiemeniai nekirčiuoti žodžiai, vienas iš jų gali gauti pėdos kirtį.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Fonotaktika ir skiemens ilgis ==== Lyvių kalboje [[skiemuo]] turi 1–3 [[Balsis|balsius]], prieš juos gali būti iki trijų [[Priebalsis|priebalsių]] ir iki trijų priebalsių gali eiti po jų (jei į junginį įtrauktume ir balsinguosius priebalsius (sonantus) – iki 4). Priebalsių samplaika žodžio pradžioje rodo, kad jis yra ekspresyvus (''krǭpšõ'' 'draskyti') ar [[Skolinys|skolintas]] (''krǭig'' 'apykaklė', ''škink'' 'dovana').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Taip pat ir skardieji priebalsiai {{IPA|/b d g z/}} žodžio pradžioje dažniausiai rodo, kad žodis yra [[skolinys]] arba [[Onomatopėja|garsažodis]],{{sfn|Vääri|1994|p=268}} bet tam tikrais atvejais skardžiųjų [[Priebalsis|priebalsių]] pasitaiko ir savųjų žodžių pradžioje (''būolgõz'' '[[bruknė]]', ''gārban'' '[[spanguolė]]', ''zäp'' '[[tulžis]]').{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Visi balsiai, išskyrus [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotąjį]] {{IPA|/ə/}}, gali būti pirmajame žodžio skiemenyje. Savitas lyvių kalbos požymis yra tai, kad juo skiemuo toliau už skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]], juo ribotesnis galimų balsių rinkinys – antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu rytų tarmėje savieji žodžiai gali turėti tik tris trumpuosius {{IPA|/ɑ i ə/}} arba keturis ilguosius {{IPA|/ɑː iː eː uː/}} balsius, o {{IPA|/eː/}} antrajame skiemenyje sutinkamas tik retais atvejais, pavyzdžiui, ''kuŗē'' 'velnias'.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su antriniu kirčiu gali būti kuris nors iš dviejų trumpųjų {{IPA|/i ə/}} arba dviejų ilgųjų {{IPA|/ɑː iː/}} balsių. Nekirčiuotame skiemenyje po nekirčiuotojo skiemens gali būti tik {{IPA|/i/}} ir {{IPA|/ə/}}.{{sfn|Viitso|2013|p=271}} Kadangi tam tikrais atvejais {{IPA|/ɑ u i/}} yra pavirtę {{IPA|/ə/}}, redukuotasis balsis tolesniuose skiemenyse pasitaiko labai dažnai.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Kirčiuotasis skiemuo būna trumpasis, jeigu jis baigiasi trumpuoju balsiu arba trumpuoju dvibalsiu ''ie'' arba ''uo'' (''ka-lā'' 'žuvis', ''pie-zā'' 'lizdas', ''suo-dā '''karas', ''lie-pā'' 'alksnis'). Kiti kirčiuoti skiemenys yra ilgieji (''kē-ra'' 'laiškas; raštas', ''sīe-zõr'' '[[Blusos|blusa]]', ''kat-ļā'' 'katilas', ''võt-tõ'' 'imti', ''sa’d-dõ'' 'kristi', ''tū'on-tõ'' 'tūkstantis'). Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], lyvių kalboje žodį gali sudaryti ir trumpieji kirčiuoti skiemenys (''li'' 'eik!', ''sä'' 'še!', ''se'' 'tas', ''ni'' 'dabar'). Nekirčiuotas skiemuo yra ilgas, jeigu jame turimas ilgasis balsis arba dvibalsis. Kadangi savuosiuose žodžiuose nekirčiuotų skiemenų galimų balsių rinkinys ribotas, dvibalsis nekirčiuotame skiemenyje rodo, kad žodis yra [[skolinys]].{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Skiemens svoris ir pėdos izochronija ==== Lyvių kalbos [[Skiemuo|skiemenys]] pagal svorį skirstomi panašiai, kaip [[Estų kalba|estų kalboje]], kur pirmojo ir antrojo ilgumo laipsnio skiemenys yra lengvieji, o trečiojo ilgumo laipsnio skiemenys – sunkieji. Šiame skirsnyje vartojami papildomi [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo fonetinės abėcėlės]] ženklai: [[gravis]] žymi pusilgius garsus, o makronas ([[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšnelis]]) – ilguosius priebalsius, jei atitinkamoje padėtyje ilgasis priebalsis įprastinėje rašyboje nenurodomas. Šie papildomi ženklai nėra [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] rašybos dalis. Lyvių kalbos skiemenų svorį apibrėžia šie kriterijai:{{sfn|Viitso|2013|p=274}} * visi trumpi skiemenys yra lengvieji; * ilgi skiemenys su pagrindine [[Priegaidė|priegaide]] yra arba lengvieji, arba sunkieji; ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra lengvasis, jeigu jis baigiasi kylančiu dvibalsiu arba tribalsiu, kurio paskutinis dėmuo yra trumpas (''ai-gā'' 'kraštas', ''jou-gūd'' 'upės', ''kuoi-gīd'' 'laivai') arba jeigu po trumpojo balsio arba trumpojo krentančio dvibalsio eina [[Geminacija|geminata]] ar priebalsių junginys su trumpuoju pradžios dėmeniu (''ņur-rā'' 'mur!', ''pit-kā'' 'ilgas', ''suot-kūb'' 'minko'), tai po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] paprastai būna ilgas. ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra sunkusis, jeigu jame yra dvibalsis arba tribalsis su ilguoju paskutiniu dėmeniu (''aì-gõ'' 'matuoti', ''suoì-mõ'' 'keikti') arba jeigu po trumpojo balsio ar trumpojo krentančio dvibalsio žodžio gale yra ilgasis [[priebalsis]], priebalsių junginys su ilguoju pradžios dėmeniu ar [[Geminacija|geminata]] (''kik̄'' 'gaidys', ''piț̀-ki'' 'perkūnas', ''ak̀-kõ'' 'gaudyti; griebti'); * skiemuo su laužtine priegaide yra sunkusis, jeigu jis baigiasi priebalsiu, dvibalsiu arba tribalsiu (''u’d'' 'migla', ''na’g-rõm'' 'juokiamės', ''a’i-gõ'' 'kraštą ([[partityvas]].)', ''kuo’i-gõn'' 'laivui'); * kirčiuotas skiemuo su ilguoju balsiu paprastai būna sunkusis (''kū-lõ'' 'girdėti', ''sēț-mõd'' 'loviai', ''vȭ-rõd'' 'svetimi', ''pū'-dõd'' 'švarūs', ''tǭ'-dõ'' 'norėti'). Vytsas daro išvadą, kad po sunkiojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] visada yra trumpasis, po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens balsis – visada ilgasis. Nors Vytsas to nemini, bet toks skiemenų santykis labai panašus į paprastąsias [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisykles (daugumos autorių manymu, latvių kalboje pėdos izochronija susidarė dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtakos), t. y. į abipusę ilgųjų priebalsių ir ilgųjų balsių sąveiką (pvz., latv. la[pp]a 'lapas' → lapā 'lape'). Lyvių kalboje reikšmingas skirtumas tas, kad laužtinė priegaidė yra vienas iš sunkųjį skiemenį formuojančių veiksnių (dėl istorinių aplinkybių latvių kalboje nėra nustatyta formalių rodiklių, kas latvių kalboje lemia skiemens svorį). Kad paaiškintų šį procesą, [[Eduard Vääri|Vėris]] vartoja terminą '''kiekybinė priebalsių kaita'''. Pavyzdžiuose tokia kaita pateikiama įprastine lyvių kalbos rašyba (papildomai vartojamas žodynuose įprastas <ǭ&gt;):{{sfn|Vääri|1994|p=269}} * tt / t: ''kattõ'' 'padengti' – ''katāb'' 'aš padengiu, jis padengia'; * pp / p: ''lieppõ'' – ''liepā'' 'alksnis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * kk / k: ''rikkõd'' 'turtingi' – ''rikāz'' 'turtingas'; * zz / z: ''pie’zzõ'' – ''piezā'' 'lizdas' (partityvas: vardininkas); * žž / ž: ''a'žžõ'' – ''ažā'' 'daiktas' (partityvas: vardininkas); * mm / m: ''i’mmõ'' 'žįsti' – ''imūb'' 'aš žindžiu, jis žindžia'; * nn / n: ''ka’nnõ'' – ''kanā'' 'višta' (partityvas: vardininkas); * ll / l: ''pallõ'' 'degti' – ''palāb'' 'aš degu, jis dega'; * rr / r: ''karrõ'' – ''kǭra'' 'kailis' (partityvas: vardininkas); * jj / j: ''a’jjõ'' 'varyti' – ''ajāb'' 'aš varau, jis varo'; * vv / v: ''so’vvõ'' – ''sovā'' 'lazda' (partityvas: vardininkas). Tolesniuose pavyzdžiuose ilgosios afrikatos &lt; ts&gt; ir &lt; tš&gt; perteikiamos kaip &lt; tts&gt; ir &lt; ttš&gt;, tokia rašyba įprastinėje nevartojama: * tts /ts: ''mõttsõ'' [įprastine rašyba ''mõtsõ''] 'miškas' ([[partityvas]]) – ''mõtsād'' 'miškai' (daugiskaita); * ttš / tš: ''vȯttšõ'' [įprastine rašyba ''vȯtšõ''] 'ieškoti' – ''vȯtšūb'' 'aš ieškau, jis ieško'; Toliau pavyzdžiuose pusilgiai [[Priebalsis|priebalsiai]] žymimi [[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] vartojamu [[gravis|gravio]] ženklu: * k̀s / ks: ''ok̀sõ'' – ''oksā'' 'šaka' (partityvas: vardininkas); ::: ''mak̀sõ'' '(su)mokėti' – ''maksāb'' 'aš (su)moku, jis (su)moka'; * p̀s / ps: ''nap̀sõ'' – ''napsā'' 'smūgis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * p̀š / pš: ''lip̀šõ'' 'melžti' – ''lipšāb'' 'aš melžiu, jis melžia'; * p̀t / pt: ''lop̀tõ'' 'baigti' – ''loptāb'' 'aš baigiu, jis baigia'; * s̀t / st: ''as̀tõ'' 'eiti, žingsniuoti' – ''astāb'' 'aš einu/žingsniuoju, jis eina/žingsniuoja'; * r̀b / rb: ''var̀bõd'' 'kojų pirštai' – ''vārbaz'' 'kojos pirštas'; * r̀d / rd: ''par̀dõd'' 'bortai' – ''pārdaz'' 'bortas'; * r̀g / rg: ''ur̀gõ'' – ''ūrga'' 'upelis' (partityvas: vardininkas); * ǹd / nd: ''raǹdõ'' – ''rānda'' 'pakrantė' (partityvas: vardininkas); * r̀z / rz: ''var̀zõ'' – ''vārza'' 'kumeliukas' (partityvas: vardininkas); * m̀b / mb: ''lam̀bõd'' 'avys' – ''lāmbaz'' 'avis'; * l̀g / lg: ''võl̀gõ'' – ''vȭlga'' 'skola' (partityvas: vardininkas); * l̀m / lm: ''sil̀mõ'' – ''sīlma'' 'akis' (partityvas: vardininkas); * r̀n / rn: ''pär̀nõ'' – ''pǟrna'' 'liepa' (partityvas: vardininkas). Panašiai kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]], lyvių kalbos trumpieji [[Balsis|balsiai]] susiję su ilgaisiais [[Priebalsis|priebalsiais]] (arba su pusilgiais priebalsių junginiais) ir tuomet, kai rašyboje tai neatspindima. Reikšmingas skirtumas nuo latvių kalbos tas, kad šiame procese dalyvauja ir pusbalsiai (''pallõ'' : ''palāb''), o latvių kalboje jų ilgumas nekinta (pvz., latv. ''mala'' 'kraštas' : ''malā'' 'krašte'). ==== Istorinė balsių raida ==== [[Vaizdas:Kurg - Vaid kilā.jpg|thumb|[[Užgavėnės|Užgavėnių]] dalyvis „gervė“. [[Vaidė]]s kaimas, 1928 m.]] Kaip daugumoje [[Estų kalba|estų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] tarmių, kirčiuoto [[Skiemuo|skiemens]] aukštutinio pakilimo nesuapvalintas užpakalinės eilės [[balsis]] ''õ'' visų pirma susidarė iš senesniojo ''*e'' žodžiuose, kur buvo užpakalinės eilės balsiai ''a'', ''o'' ir ''u'' (''vēraz'' <abbr>></abbr> ''vȭrõz'' 'svetimas', ''*negla'' &gt; ''nõ'ggõl'' 'vinis'), taip pat dalinai iš trumpųjų balsių ''*a'', ''*o'', ''*u'', ''*ü'' (''*sana'' &gt; ''sõnā'' 'žodis', ''*roho'' &gt; ''rõ'v'' 'pievelė', ''*hüvä'' &gt; ''jõvā'' 'geras'). Atsiradus ''õ,'' balsiai ''*e'', ''*ö'', ''*o'' virto dvibalsiais ''ie'', ''üö'', ''uo''. Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Karelų kalba|karelų]], [[Livikų kalba|livikų]] ir [[Liudikai|liudikų]] [[Tarmė|tarmėse]], lyvių kalboje susiskaidė (sudvibalsėjo) ir trumpieji balsiai, o iš jų atsiradę trumpieji dvibalsiai yra daugmaž tiek pat ilgi, kaip atskiras trumpasis balsis (''*keväd'' &gt; ''kievād'' 'pavasaris', ''*keüzi'' &gt; ''kieuž'' 'virvė', ''*soda'' &gt; ''suodā'' 'karas'). Skirtingai nuo minėtųjų kalbų, ''*ē'' ir ''*e'' nesusiskaidė, jei kitame skiemenyje buvo ''*i'' (''*kēli'' &gt; ''kēļ'' 'kalba', ''*(h)elmi'' &gt; ''eļm'' '[[gintaras]]'). Svarbiausieji saviti lyvių kalboje įvykę pokyčiai: * [[Kirtis|kirčiuotame]] skiemenyje ''ä'' virto aukštesnio pakilimo ''e'', jei tame pačiame skiemenyje arba po jo ėjo ''i'' (''*täi'' &gt; ''tei'' '[[utėlė]]', ''*väginen'' &gt; ''ve’ggi'' 'stiprus', ''*sǟri'' &gt; ''*sēri'' &gt; ''sēr'' 'blauzda'), šis procesas panašus į latvių bendrinės kalbos regresyvinę [[Balsių harmonija|balsių harmoniją]] (plataus ir siaurojo &lt; e&gt;, <ē> derinimą prie tolesnio skiemens garsų); * užpakalinės eilės balsiai ''*a'', ''*o'', ''*u'' prieš ''*b'', ''*pp'', ''*m'', ''*v'', ''*kk'' virto ''ä'', ''ö'', ''ü,'' jei kitame skiemenyje buvo ''i'', t. y. įgavo [[Umliautas|umliautą]] (''*tammi'' &gt; ''*tämmi'' &gt; ''täm'' 'ąžuolas', ''*tobi'' &gt; ''*töbi'' &gt; ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''*nukki'' &gt; ''*nükki'' &gt; ''nük'' &gt; ''nik'' 'knyslė (snukis)'), sulūpinti priešakinės eilės balsiai ''ö'', ''ü'' [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.|XX]] amžių sandūroje neteko savo lūpinio tarimo; * aukštutinio ir vidurio aukštutinio pakilimo balsiai žodžio pabaigoje išnyko, ir dėl to anksčiau buvęs atviras pirmasis skiemuo tapo uždaruoju, tariamu su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''*abu'' &gt; ''a’b'' 'pagalba; petys', ''*tuli'' &gt; ''tu'ļ'' 'ugnis'); * trumpasis [[balsis]] prieš ilgąjį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] pailgėjo, o ilgasis sklandusis priebalsis – sutrumpėjo (''*puŗŗaz'' &gt; ''*pu^ŗŗaz'' &gt; ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė', ''tammõd'' &gt; ''*ta^mmõd'' &gt; ''*tā^mmõd'' &gt; ''tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai'); * rytų lyvių tarmėje ''*ā'' buvo suapvalintas (''*mā'' &gt; ''mǭ'' 'žemė', ''*tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai');{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * prieš kažkada turėtą ''*i'' arba ''*j'' susidaręs suminkštintas silpnasis sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ǵ'' ir stiprusis suminkštintas sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ḱ̀'' virto balsio ''i'' ir nesuminkštinto sprogstamojo gomurinio priebalsio junginiu (''*lagja'' &gt; ''*laǵā'' &gt; ''laigā'' 'platus', ''*lahkik'' &gt; ''lā'ǵi'' &gt; ''lǭ'igi'' 'pusiau; (per-) skeltas', ''*hākki'' &gt; ''āḱ'' &gt; ''ǭik'' 'kablys'); * ''*a'' trečiajame nekirčiuotame skiemenyje virto viduriniu [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotu]] balsiu ''õ'' ; * trumpasis balsis pailgėjo prieš skiemens pabaigoje esantį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] (rytų lyvių tarmėje naujai susidarė ilgasis ''ā''), taip pat pailgėjo dvibalsio pirmasis dėmuo, jei po kirčiuotojo skiemens ėjo vienas nekirčiuotas skiemuo (''*jalga'' &gt; ''jālga'' 'koja', ''*aiga'' &gt; ''āiga'' 'laikas'); * išnyko [[balsių harmonija]], ne pirmame skiemenyje ''*e'' tapo apibendrintu (neutraliu) balsiu ir pavirto ''*õ'' (gali būti, kad čia Vytsas turi omenyje kirčiuoto skiemens užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsį ''õ'', kilusį iš ''*e'', nes tolesniuose skiemenyse turimas apibendrintasis / redukuotas ''õ'' yra vidurinės eilės ir vidurinio pakilimo); * ''*o'' virto aukštutinio pakilimo balsiu ''u'', bet ''*õ'' ir ''u'' sutapo į vieną ''u'' (''*kāndod'' &gt; ''*kāndud'' 'kelmai', ''*kädõd'' &gt; ''*kädud'' 'rankos'); * sprogstamuoju priebalsiu besibaigiančiame antrajame žodžio skiemenyje, kuris eina po kirčiuoto skiemens, balsis pailgėjo (''*abud'' &gt; ''abūd'' 'pečiai', ''*kädud'' &gt; ''kädūd'' 'rankos', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas'); * lyvių rytų tarmėje tolimesnio skiemens ''u'' virto ''õ'' (''*līndud'' &gt; ''līndõd'' 'paukščiai', ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai'); * lyvių rytų tarmėje ir [[Lielirbė]]je trumpasis ''uo'', retkarčiais ir ilgasis ''ūo,'' po priebalsių ''p'', ''m'' ir ''v'' suvienbalsėjo ir virto vidurio aukštutinio pakilimo nesuapvalintu balsiu ''ȯ'' arba ''ȱ''; ''ȯ'' ir ''o'' gali sudaryti minimaliąsias poras (''pȯ'ddõ'' 'skaudėti' ir ''po’ddõ'' 'skarmalas'); * vakarų lyvių tarmėje pagrindinio skiemens ''õ'' sutapo su priešakinės eilės sulūpintu balsiu ''ü,'' savo ruožtu ''ü'' iki [[XX a.|XX]] a. pr. sutapo su ''i'' (''kõ'zzi'' &gt; ''kü'zzi'' &gt; ''ki’zzi'' 'piktas', ''vȭrõz'' &gt; ''vǖrõz'' &gt; ''vīrõz'' 'svetimas'); * sulūpinti priešakinės eilės balsiai iki [[XX a.|XX]] a. pradžios neteko savo sulūpintos tarties (''kü'zzõ'' &gt; ''ki’zzõ'' 'teirautis', ''sǖ'' &gt; ''sī'' 'kaltė', ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''tǖö'' &gt; ''tīe'' 'darbas').{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ==== Tarmių balsių palyginimas ==== [[Bendrinė kalba|Bendrinė]] lyvių kalba sudaryta [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų [[Tarmė|tarmės]] pagrindu. Ši tarmė pasižymi didžiausiu [[Balsis|balsių]] rinkiniu. Toliau lyginamų lyvių tarmių balsių lentelėje kairėje pusėje pateikiami nesuapvalinti priešakinės eilės balsiai, viduryje – nesuapvalinti vidurinės eilės balsiai, dešinėje – suapvalinti užpakalinės eilės balsiai; viršuje yra aukšto pakilimo, o apačioje – žemo pakilimo balsiai. Balsiai nurodyti juos išreiškiančiomis raidėmis ir su žodynuose vartojamais ženklais, kurie įprastinėje rašyboje nevartojami, pavyzdžiui, &lt;ǭ&gt;. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių kirčiuotojo skiemens balsių sistema XX a. viduryje{{sfn|Viitso|2013|p=270}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | | u | ī | | ū |- | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | | o | ē | | ō |- | ä | a | | ǟ | ā | ǭ | ä | a | | ǟ | ā | | ä | a | | ǟ | ā | |} Lyvių kalbai būdinga nekirčiuotuose savųjų žodžių skiemenyse riboti galimus balsius. Toliau lentelėje lyginami antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu leistini balsiai rytų ir [[Lielirbė]]s bei vakarų tarmėse. Dar tolesniuose skiemenyse po skiemens su pagrindiniu kirčiu galimų balsių rinkinys juolab ribotesnis. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių balsių sistema nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ir vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | | ī | | ū | i | õ | u | ī | | ū |- | | | | ē | | | | | | ē | | |- | | a | | | ā | | | a | | | ā | |} === Priebalsiai === Palyginti su lyvių kalbos balsių sistema, kuri yra sudėtingesnė nei latvių ar lietuvių kalbų, lyvių [[Priebalsis|priebalsių]] rinkinys labai panašus į turimą [[Baltų kalbos|baltų kalbose]]. Naudojant literatūroje dažnai pasitelkiamą [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo kalbų fonetinę abėcėlę]] (UFA), lyvių kalboje yra tokie priebalsiai: ''b, d, d', f, g, j, k, l, l', m, n, n', p, r, r', s, š, z, ž, t, t', v''. Lyvių kalboje yra ir [[Afrikata|afrikatų]]: ''ts'' (''tsīļ'' 'ežys'), ''tš'' (''tširīkšõ'' 'čiulbėti'), ''dz'' (''dzīvib'' 'pulsas', ''vȯndzi'' 'laimingas'), ''dž'' (''iļdžēmḑa'' 'grietinė'). Priebalsis ''ŋ'' ({{IPA|[ŋ]}}) pasitaiko tik prieš ''k'' arba ''g'' (''kāŋgar'' 'lygiagretūs su pakrante pailgi smėlio gūbriai prie jūros', ''beŋk'' 'suolas').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Visi priebalsiai, išskyrus [[Skolinys|skolintinį]] ''h'' (duslusis gomurinis pučiamasis {{IPA|[x]}}), gali sudaryti [[Geminacija|geminatas]] {{sfn|Viitso|2013|p=270}} Svarbus [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] fonetinės abėcėlės (UFA) trūkumas yra tai, kad joje neskiriami palataliniai priebalsiai (pavyzdžiui, sprogstamieji palataliniai {{IPA|[c ɟ]}} kaip latvių &lt;ķ ģ&gt; arba vengrų &lt; ty gy&gt;) nuo ''paminkštintų'' (''palatalizuotų'') priebalsių (pavyzdžiui, palatalizuoti alveoliniai sprogstamieji priebalsiai {{IPA|[tʲ dʲ]}} kaip [[Rusų kalba|rusų kalboje]] &lt;ть дь&gt;), taip pat ir <ļ>,<ņ>, jeigu jie palataliniai, atitinka vertę {{IPA|[ʎ ɲ]}} (kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]]), o jeigu jie ''palatalizuoti'' – {{IPA|[lʲ nʲ]}} (kaip, pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]]). Vienintelis iš vadinamųjų paminkštintų priebalsių, kai toks skyrimas nėra svarbus, yra ir &lt;ŗ&gt;, nes manoma, kad palatalinis virpamasis priebalsis yra garsas, kurio ištarti neįmanoma, todėl [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis neturi savo simbolio, vadinasi, ir latvių minkštasis &lt;ŗ&gt; žymimas kaip palatalizuotas {{IPA|[rʲ]}} – kaip ir rusų kalbos &lt;рь&gt;. Atsižvelgiant, kad minkštieji priebalsiai lyvių kalboje yra foneminiai (turi skiriamąją reikšmę, pavyzdžiui, ''tūļ'' 'vėjas', ''tūl'' 'vėjo ([[Kilmininkas|kilm]].)') ir minkštinimas nepriklauso nuo aplinkinių garsų (pavyzdžiui, vadinamosios [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliacinės]] palatalizacijos lietuvių kalboje atveju, [[Priebalsis|priebalsiai]] minkštėja prieš priešakinės eilės balsius), lyvių kalbos priebalsių sistema yra tokia: {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | {{IPA|p}} {{IPA|b}} | | {{IPA|t}} {{IPA|d}} | | {{IPA|c}} {{IPA|ɟ}} | {{IPA|k}} {{IPA|ɡ}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Afrikata|Afrikatos]] | | | {{IPA|ts}} {{IPA|dz}} | {{IPA|tʃ}} {{IPA|dʒ}} | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | {{IPA|m}} | | {{IPA|n}} | | {{IPA|ɲ}} | ({{IPA|ŋ}}){{efn| /ŋ/ nėra foneminis, sutinkamas tik prieš /k/ ir /g/.}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | | {{IPA|r}} {{IPA|rʲ}} | | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | | {{IPA|f}}{{efn|Lūpų dantinis pučiamasis priebalsis /f/ ir duslusis gomurio pučiamasis priebalsis (arba, anot Vytso, stiprusis veliarinis spirantas){{sfn|Viitso|2013|p=270}} /x/ pasitaiko tik [[skolinys|skoliniuose]].}} {{IPA|v}} | {{IPA|s}} {{IPA|z}} | {{IPA|ʃ}} {{IPA|ʒ}} | | {{IPA|x}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Viduriniai priebalsiai|Viduriniai]] | | | | | {{IPA|j}} | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | | | {{IPA|l}} | | {{IPA|ʎ}} | |} ==== Asimiliacija ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalboje veikia paprastosios [[sandhi]] taisyklės – žodžio pabaigos priebalsiai įgyja skardumą arba jo netenka, priklausomai nuo po jų einančio garso ([[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] transkripcija): ''mìe'''z''' ̮lǟ'B'' 'vyras eina', ''mìe'''s''' ̮tulàB'' 'vyras ateina'. Tokia [[Asimiliacija (kalbotyra)|asmiliacija]] vyksta ir pačiame žodyje jį kaitant: ''kiĺ̀'''G''''' 'šonas' – ''kiĺ̀'''k'''st'' 'iš šono', ''u''''D''''' 'migla' – ''u''''t'''st'' 'iš miglos'.{{sfn|Vääri|1994|p=270}} Absoliučioje žodžio pabaigoje (prieš pauzę) vietoj ''b'', ''d'', ''g'', ''z'', ''ž'' (neretai ir ''d’'', ''dz'') tariami vadinamieji pusskardžiai [[Priebalsis|priebalsiai]], UFA jie žymimi didžiosiomis raidėmis ''B'', ''D'', ''G'', ''Z'', ''Ž'' (''D’'', ''DZ'').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Pusskardžiai priebalsiai linkę skardėti prieš balsius ir skardžiuosius priebalsius, o prieš dusliuosius priebalsius savo ruožtu duslėja.{{sfn|Moseley|2002|p=22}} Įprastinėje rašyboje, kaip ir lietuvių kalboje, šie procesai neatspindimi: ''mīez lǟb'', ''mīez tulāb'', ''kiļg'', ''kiļgst'', ''ud'', ''udst''. ==== Istorinė priebalsių raida ==== [[Vaizdas:Livonian loja.jpg|200px|thumb|right|''Lyvių žvejų valtis (lōja)'']] Istoriškai lyvių kalbos [[Priebalsis|priebalsių]] sistemoje išsirutuliojo įvairių ypatybių.{{sfn|Viitso|2013|p=270}} * Turima silpnųjų (t. y. balsingųjų apsuptyje skardžiųjų) ir stipriųjų sprogstamųjų priebalsių bei liežuvio priešakinių pučiamųjų eilė vietoj Baltijos finų [[Prokalbė|prokalbės]] stipriųjų sprogstamųjų ir liežuvio priešakinių pučiamųjų priebalsių eilės: ''tubā'' 'kambarys' (plg. [[Estų kalba|estų]] ''tuba'', bet [[Suomių kalba|suomių]] ''tupa''), ''sadā'' 'šimtas' (estų ''sada'', suomių ''sata''), ''vizā'' 'kietas', ''sa’gdõ'' 'tankus', ''kalād'' 'žuvys' (estų ''kalad'', bet suomių ''kalat'') ir vietoj dantinių pučiamųjų (''sidām'' 'širdis; vidus'). Retkarčiais skardieji ''b, d, g, z'' pasitaiko ir savųjų (neskolintų) žodžių pradžioje. * Savuosiuose žodžiuose turimi šnypščiamieji priebalsiai ''š'' ir ''ž'' (''šä'ugõz'' '[[Trapusis gluodenas|gluodenas]]', ''sižālikki'' '[[Tikrieji driežai|driežas]]'). * Išnyko Baltijos finų prokalbėje turėtas skardusis gerklinis pučiamasis priebalsis ''*h'' {{IPA|[ɦ]}} – skiemenyje su pagrindiniu kirčiu prieš priebalsį ''*h'' iškrito visais atvejais, tarp basių jo taip pat dažniausiai neliko. Šio priebalsio vietoje atsirado laužtinė [[priegaidė]]: ''lē'ḑ'' 'lapas' (plg. estų ''leht'', suomių ''lehti''), ''tū'gõd'' 'pelenai' (estų ''tuhk'', suomių ''tuhka''), ''rǭ''' 'pinigai' (estų, suomių ''raha''), ''va’it'' 'tarpas' (estų ''vahe'', suomių ''vaihe''). * Pusbalsis ''*v'' [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliuotas]] ''*lv'' &gt; ''ll'', ''*rv'' &gt; ''rr'' (*''palvodak'' > ''pallõ'' 'prašyti', ''*kirvehed'' &gt; ''kirrõd'' 'kirviai'), o junginiuose ''*dv'' ir ''*zv'' išnyko (''ladā'' 'viršūnė', plg. estų ''latv'', suomių ''latva;'' ''razā'' 'taukai', estų ''rasv'', suomių ''rasva''), taip pat pakito junginiai su pusbalsiu ''*j'' – ''*dj'' &gt; ''ḑ'', ''zj'' &gt; ''ž'', ''*nj'' &gt; ''ņņ'', ''*lj'' &gt; ''ļļ'', ''*rj'' &gt; ''ŗŗ'' (''paḑā'' 'pagalvė', ''ažā'' 'daiktas', ''miņņõ'' 'nuotaką ([[partityvas]])', ''paļļõd'' 'pliki', ''puŗŗõd'' 'burės'), ''*bj'' &gt; ''b'' (''käbā'' 'naga, skelta kanopa'), kur ''ä'' atsirado iš ''a'' dėl tarpinio minkštojo ''b'' įtakos, ''*gj'' virto ''ig'' (''laigā'' 'platus'). * Alveolinių ''*t, *d, *s, *z, *n, *l, *r'' istorinis palatalizavimas (&gt; ''ț, ḑ, š, ž, ņ, ļ, ŗ'') prieš ''*i'', dėl to [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] neretai pasitaiko minkštojo ir kietojo priebalsių kaita: ''*uni'' &gt; ''u'ņ'' 'miegas', bet ''*unen'' &gt; ''u’n'' 'miego (kilm.)'. * ''*n'' išnyko žodžio pabaigoje (''*pimedan'' &gt; ''pi’mdõ'' 'tamsaus ([[Kilmininkas|kilm]].)'). * Po nekirčiuoto skiemens ''d'' tarp balsių išnyko atviro skiemens pradžioje – tai vadinamoji priesagų laipsnio kaita, ji sukėlė balsių susiliejimą ir prieš tai buvusio atskiro priebalsio [[Geminacija|geminaciją]] (''*sigada'' &gt; ''*sigadõ'' &gt; ''si’ggõ'' ' kiaulę ([[partityvas]].)'). Dėl to visi priebalsiai, išskyrus skolintinį ''h'', po tam tikrų balsių arba trumpųjų dvibalsių sutinkami ir kaip geminatos (''je’llõ'' 'gyventi', ''o’bbõ'' 'vėlai', ''sie’ggõ'' 'maišyti', ''lu’mmi'' 'snieguotas', ''vi’jji'' 'nuodingas'). Tarp atskirų trumpųjų balsių arba trumpųjų dvibalsių ir ''õ'' joks priebalsis nebūna be geminacijos. * Kirčiuotojo [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje [[Priebalsis|priebalsiai]] sutrumpėjo, jei tolesnis nekirčiuotas skiemuo buvo uždaras (arba jei nekirčiuotame skiemenyje buvo ''*a'' ir tame pačiame žodyje nebuvo trečio nekirčiuoto skiemens), skiemens pabaigoje balsingieji priebalsiai (pusbalsiai, sonantai) trumpėdami pailgino balsį (''*kandud'' &gt; ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai', ''*kartad'' &gt; ''kārtad'' 'bijai') ir skiemens pabaigoje buvę duslūs stiprieji sprogstamieji priebalsiai trumpėdami pailgino tolesniame nekirčiuotame skiemenyje esantį balsį (''*istud'' &gt; ''istād'' 'sėdi', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas', ''*vakka'' &gt; ''vakā'' '[[Pūras (matavimo vienetas)|pūras]]'). * Balsingųjų priebalsių geminatos, turinčios sutrumpėjusį pradžios dėmenį, po ilgojo balsio arba ilgojo dvibalsio, patyrusios ankstesnius pokyčius, supaprastėjo (''*kī^rraz'' &gt; ''kīraz'' 'kirvis', ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė'). * XIX ir XX amžių sandūroje buvo įsivestas kitų kalbų lūpinis dantinis pučiamasis priebalsis ''f'' ir duslusis gomurinis pučiamasi ''h'' (''film'' 'filmas', ''himn'' '[[himnas]]'). == Morfologija == === Kalbos dalys === [[Vaizdas:Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz.jpg|210px|thumb|[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodynas]] (2012 m.)]] Lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, visi [[Vardažodis|vardažodžiai]] ir [[Įvardis|įvardžiai]] paprastai laikomi viena kategorija, nes juos skirstyti į atskiras kalbos dalis (pavyzdžiui, į [[Daiktavardis|daiktavardžius]], [[Būdvardis|būdvardžius]], [[Skaitvardis|skaitvardžius]], [[Įvardis|įvardžius]]) maža praktinės naudos. Sakykim, vardažodis (sąlygiškai būdvardis) ''vanā'' 'senas' linksniuojamas pagal 18-ą tipą, kaip ir, pavyzdžiui, vardažodžiai (sąlygiškai daiktavardžiai) ''kanā'' 'višta' arba ''kalā'' 'žuvis', o, sudarius aukštesnįjį laipsnį ''vaņīmi'' 'senesnis', jo tipas pakinta į 200-ąjį, kuris aprėpia visus.su ''-mi'' sudarytus daiktavardžius, šios darybos priesagos reikšmė atitiktų lietuvių ''-imas, -ymas'' (''jelāmi'' 'gyvenimas'), tokiu būdu tarp sąlyginių vardažodžio rūšių ir jo [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] ypatybių nėra didelio ryšio. Vardažodžiai priešinami su kita didele kategorija – su [[Veiksmažodis|veiksmažodžiais]], tačiau pasakytina, kad ir veiksmažodžio [[Bendratis|bendratys]] gali turėti atskirų [[Linksnis|linksnių]]. [[Siekinys]] gali turėti ir [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį (''āndamõt'' 'neduodant', ''likkõmõt'' 'nejudant'),{{sfn|Viitso|2013|p=279}} kurio jau beveik neturi vardažodžiai. [[Suomių kalba|Suomių]] ir [[Estų kalba|estų]] kalbose abesyvas vartojamas ir su vardažodžiais. === Vardažodis === [[Vardažodis|Vardažodžiai]] gali turėti du [[Gramatinis skaičius|skaičius]], [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] išskiria 16 [[Linksnis|linksnių]] arba tik [[Prieveiksmis|prieveiksmiuose]] išlikusių jų formų, bet dalis linksnių nebeproduktyvūs ir dauguma vardažodžių linksniuojami 8 linksniais.<ref name = "essive"/> Kaip būdinga [[Uralo kalbos|Uralo kalboms]], lyvių kalboje nėra [[Giminė (gramatika)|giminių]], net trečiojo asmens [[įvardis]] ''ta'' / ''tämā'' reiškia tiek 'jis', tiek 'ji'. Kaip rašo T. Vytsas, lyvių kalboje, kaip ir [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]], nėra [[Galininkas|galininko]], viso objekto funkciją atlieka [[kilmininkas]].{{sfn|Viitso|2013|p=280}} (I. Brodskis įsitikinęs, kad galininkas vepsų kalboje yra, tik vienaskaitoje jis sutampa su kilmininku, o daugiskaitoje – su [[Vardininkas|vardininku]].)<ref>{{cite web|date=2014|author=I. Brodski|title=Vepsän kel': Openduzkirj täuz'kaznuzile|url=https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|accessdate=2021-06-22|archive-date=2019-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20190701121957/https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|url-status=dead}}, p. 40</ref> [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] teigia, kad lyvių kalboje visas objektas reiškiamas galininku, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]], bet tikriausiai Mozlis painioja reikalą su [[suomių kalba]], kur turima tokia sistema.{{sfn|Moseley|2002|p=28.&mdash;29}} Tai, kad mažos žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo [[Vardininkas|vardininko]], galėjo paskatinti tokios klaidos atsiradimą. Lyvių kalboje nurodomos ne linksniuotės, o vardažodžių linksniavimo tipai. ''Lyvių–estų–latvių žodyne'' jų išskiriama 242. {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | āigastõ |āigastidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |āigastõn |āigastõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |āigastõks |āigastõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |āigastõ |āigastiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |āigasts āigastõs |āigastis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |āigastõst |āigastist |} <div style="text-align:left;">''āigast'' 'metai' –140 tipas (reguliariausias tipas,<br />pagal jį linksniuojama dauguma tarptautinių žodžių).</div></div> | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | — | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |— | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | -tā, -dā, -ța, -ta, -da, -tõ, -dõ, -õ, — | -ți, -ḑi, -ti, -di, -i |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> | -n, -õn | -ddõn, -dõn, -tõn, -õdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> | -kõks, -ks, -õks | -kõks, -tkõks, -dõks, -tõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> | -zõ, -(õ)z, -õ(z) | -ži, -īž, -iž, -ž, -īz, -iz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> | -s(õ), -õs(õ) | -ši, -īs, -is |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> | -st(õ), -õst(õ) | -šti, -īst, -ist |} <div style="text-align:left;">Pagrindiniai [[Agliutinacinė kalba|linksnių priesagų]] variantai.<ref name = "virtuallivonia">Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2018-12-15</ref></div> |} U. Baluodis (''U. Balodis'') į aukščiau pateiktą lentelę neįtraukia skirtingų vienaskaitos vardininko ir kilmininko formų kaip šių linksnių priesagų,<ref name = "virtuallivonia"/> pvz.: vns. vard. ''rōnt'''õz''''' 'knyga' – vns. kilm. ''rōnt'''õ''''' 'knygos', vns. vard. ''līvl'''i''''' 'lyvis' – vns. kilm. ''līvl'''iz''''' 'lyvio', vns. vard. ''nei'''tst''''' 'mergaitė' – vns. kilm. ''nei'''tsõ''''' 'mergaitės', vns. vard. ''ve'''ž''''' 'vanduo' − vns. kilm. ''vie'''d''''' 'vandens'. Matyt, istoriškai čia kinta [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas ir kamiengalis]], o ne turimos kilmininko linksnį rodančios priesagos – tikroji iš [[Uralo prokalbė]]s paveldėta [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kilmininko priesaga būtų ''-n'', kuri išliko sustingusi antrajame [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 – 19' dėmenyje ''-tuoistõ'''n''''', ir dabar šiame dėmenyje istorinė priesaga ''-n'' vartojama kaip [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] dalis. Senoji kilmininko priesaga ''-n'' išlikusi ir kai kuriuose kituose dūriniuose, pvz., ''miernaigā'' < ''*meren akja'' 'jūros krantas' ([[Vardininkas|vard.]] ''mier ~ mer'' 'jūra'; ''miern'' 'jūros' + ''aigā'' 'krantas').<ref>{{cite web|title=The relationship between Salaca Livonian and Courland Livonian dialects|url=https://www.researchgate.net/publication/274215999_The_relationship_between_Salaca_Livonian_and_Courland_Livonian_dialects|author=[[Karl Pajusalu]]|date=2014|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri 5(1):149|accessdate=2021-12-16}}, ''p. 162''</ref> Vienaskaitos linksniai (išskyrus partityvą ir iliatyvą) ir daugiskaitos vardininkas bei kilmininkas sudaromi linksnių priesagas jungiant prie vienaskaitos kilmininko.<ref name = "virtuallivonia"/> Vardininkas nuo Uralo prokalbės laikų specialios linksnio priesagos neturėjo, o daugiskaitos vardininke matyti vien daugiskaitos žymuo ''-t, -d, -õd'' (be specialios linksnio priesagos).<ref>{{cite book|last=Raun|first=A.|title=The Uralic Languages: Description, History and Foreign Influences|chapter=Proto-Uralic Comparative, Historical Morphosyntax|publisher=Brill, Leiden|year=1988|pages=558—560|isbn=}}</ref> Daugiskaitoje [[Vardažodis|vardažodžių]] kilmininkas visada sutampa su vardininku. Linksniuojant gali iškristi [[priebalsis]], [[balsis]] ar net visas [[skiemuo]]: ''vež'' + ''tā'' > ''vietā'' 'vandenį' ([[Partityvas|part.]]), ''kilā'' + ''õ'' > ''killõ'' 'kaimą' (part.), ''vȭidag'' + ''ta'' > ''vȭita'' 'sviestą' (part.).<ref>{{cite book|author=Boiko, K.|title=Līvõ kēl̦. Piški optõbrōntõz|publisher=Līvu Savienība (Līvõd Īt)|location=Rīga|date=2000|pages=64}}</ref> ==== Baigtumas (visas ir dalinis objektas) ==== [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]], kaip ir [[Latvių kalba|latvių]] bei [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[veikslas]] (baigtas arba tebeatliekamas veiksmas) reiškiamas [[Priešdėlis|priešdėliais]], pavyzdžiui, ''jis skaitė knygą, statė namą'' supriešinama su ''jis '''per'''skaitė knygą, '''pa'''statė namą'', kur priešdėlis rodo baigtą veiksmą (įvykio veikslą). O lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, turimas visas arba dalinis objektas, kur visas objektas žymi baigtą veiksmą (įvykio veikslą), o dalinis – tebevykstantį (eigos veikslą). Viso objekto linksnis lyvių kalboje yra [[kilmininkas]], dalinio – [[partityvas]]. Vis dėlto ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių—estų—latvių žodyne]]'' pateikiami dokumentuoti kalbos vartosenos pavyzdžiai rodo nenuoseklumą, kai baigto veiksmo objektas gali būti reiškiamas kilmininku: ''ta āŗštiz eņtš '''pūoga''' šärlakstõ tierrõks'' ([[vardininkas]]/kilmininkas ''pūoga'', partityvas – ''pȯigõ'') 'jis savo '''sūnų''' '''iš'''gydė nuo skarlatinos', bet taip pat baigto veiksmo objektas gali būti ir partityvo linksnio: ''ta āŗštiz '''tǟnda''' salāndõmõst jarā'' ([[kilmininkas]] ''täm'', [[partityvas]] ''tǟnda'') 'jis '''iš'''gydė '''jį''' nuo vogimo'. Šio sakinio vertime į [[Estų kalba|estų kalbą]] [[papildinys]] (objektas) vartojamas su kilmininko linksniu: ''ta arstis '''tema''' varastamast ära'' (vardininkas / kilmininkas ''tema'', partityvas ''teda''). ==== Vardininkas ==== [[Vardininkas]] – tai [[Veiksnys|veiksnio]] linksnis, kartais vartojamas ir [[Aplinkybės|aplinkybėms]] (''ma broutšõb '''ežžõmpǟva''''' 'aš važiuosiu '''pirmadienį'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Pasakytina, kad dažniausiai dienų pavadinimai, kaip laiko [[Gramatika|aplinkybės]], vartojami su [[Naudininkas|naudininku]] (''ežžõmpǟvan''). ==== Kilmininkas ==== [[Kilmininkas]] yra viso objekto ir nederinamojo [[Pažyminys|pažyminio]] linksnis ('''''laps''' jālgad at kievāmõd'' ''''vaiko''' kojos lengvos'). Kilmininkas vartojamas ir su [[Daiktavardis|daiktavardžio]], [[Būdvardis|būdvardžio]] arba [[Skaitvardis|skaitvardžio]] [[Naudininkas|naudininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]] kaip [[Papildinys|papildinio]] linksnis ('''''ežmiz''' lapsõn'' ''''pirmajam''' vaikui'). Kilmininkas vartojamas ir su dauguma [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] (''iļ '''mier''''' 'per '''jūrą''''; ''tuļīz '''vied''' sizzõl'' 'karštame '''vandenyje''' („karšto '''vandens''' viduje”)'). Tik nedidelės žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo vardininko. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] nuo vardininko skiriasi tik kai kurių [[Įvardis|įvardžių]] kilmininkas.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Partityvas ==== [[Partityvas]] yra dalinio objekto linksnis (''ta vȯstīz '''lešti''''' 'jis pirko '''gelsvapelekių plekšnių''''), jis žymi neapibrėžtą kiekį ('''''vietā''' um jennõ'' ''''vandens''' yra daug'), su partityvu vartojama nemažai [[Prielinksnis|prielinksnių]] (''pids '''randõ''''' 'po (per) '''krantą'''', ''vast '''õvvõ''''' 'prieš '''srovę'''', ''ilmõ '''vietā''''' 'be '''vandens'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Naudininkas ==== Kitaip negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e ir Salacos lyvių tarmėje, [[Kuršas|Kuršo]] lyvių kalboje gavėjas, savininkas ar nuosavybės praradėjas reiškiamas ne pašalio [[Vietininkas|vietininkais]], o [[Naudininkas|naudininku]], t. y. taip pat, kaip [[Mordvių kalbos|mordvių]] ir [[Baltų kalbos|baltų]] kalbose. Todėl naudininku reiškiamas netiesioginis [[papildinys]] (''Jōņ tȭtiz '''Pētõrõn''' īd lambõ'' 'Jonas pažadėjo '''Petrui''' vieną avį'), savininkas ('''''minnõn''' vȯļ ibbi'' ''''man''' buvo arklys (t. y. aš turėjau arklį)', ''se nīemõ um '''tidārõn''''' 'ta karvė yra '''dukters''''), būsena ('''''minnõn''' um kīlma'' ''''man''' yra šalta'), priklausymas (''ta um '''valstõn''' vastūksnikā'' 'jis yra '''valstybės''' priešas').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Vytsas siejo lyvių ir mordvių kalbų naudininką, šios kalbos yra iš [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] vienintelės, turinčios naudininko linksnį ([[Vengrų kalba|vengrų kalboje]] kilmininkas įsigalėjęs naudininko reikšme).{{sfn|Viitso|1994|p=264}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') naudininką laiko latvių kalbos įtakos padariniu, anot jų, lyvių naudininkas tikriausiai kilęs iš lyvių kalboje išnykusio [[Esyvas|esyvo]] priesagos ''*-nA'' (tai matyti linksniuojant dienų pavadinimus laiko aplinkybės reikšme, pavyzdžiui, ''ežžõmpǟva'''n''''' 'pirmadienį', plg. [[Estų kalba|estų]] ''esimese'''na''''' 'pirmiausia; pirmoje vietoje', suomių ''päivä'''nä''''' 'per dieną').{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=81}} ==== Įnagininkas (transliatyvas–komitatyvas) ==== Kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalbų [[komitatyvas]] ('su kuo?') ir [[Transliatyvas|transliatyvas]] ('tapti, pavirsti kuo?') lyvių kalboje susiliejo į vieną linksnį, kuris [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pavyzdžiui vadinamas [[Įnagininkas|įnagininku]].{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} Įnagininkas vartojamas įvairiomis reikšmėmis (''būoḑ tīeb vāldiņ ūd '''nädīļõks''''' 'parduotuvę atidarys kitą '''savaitę''''; ''piņ ädāgtiz laps '''rujāks ''''' 'šuo išgąsdino vaiką '''iki susirgimo''''; ''veļ vȯļ lapstõn '''izāks''''' 'brolis vaikams buvo kaip '''tėvas''''; ''ma sīeb naggiri '''kūordkõks''''' 'valgau bulves su '''lupenomis''''; ''ma sīeb naggiri '''iļdžēmḑaks''''' 'valgau bulves su '''grietine''''; ''ma sīeb naggiri '''veisõks''''' 'valgau bulves su '''peiliu''''; ''ma sīeb naggiri '''iļtarālizõks''''' 'valgau bulves '''drauge su kaimynu''''; ''ma sīeb naggiri jõvā '''mīelkõks''''' 'valgau bulves mielu '''noru''''; ''ta '''paŗīmstõks''' nägțiz palgstõ'' 'jo veidas atrodė '''geriau'''' [''paŗīmstõz'' ([[Prieveiksmis|prv.]]) 'geriau']; ''Būņțik vȯļ sūrd '''abbõndõks''' mīez'' 'Buntikas buvo vyras '''su''' didele '''barzda''''; ''kāngard at '''nummõks''' tǟdõd'' 'gūbriai pilni '''viržių'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') teigia, kad lyvių kalboje [[transliatyvas]] ir [[komitatyvas]] susiliejo į vadinamąjį įnagininką dėl latvių kalbos įtakos. Daugiaskiemeniuose žodžiuose įnagininkas turi kaitybos priesagą ''-ks'', vienskiemeniuose – ''-kõks''. Vienskiemeniuose žodžiuose senoji transliatyvo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ''-ks'' gali būti susiliejusi su anksčiau turėta komitatyvo priesaga ''*-ka'', t. y. ''*-ka'' + ''*-ks'' ''*> -kaks'' &gt; ''-kõks''. Tokią įnagininko raidą rodytų tai, kad vienskiemeniai žodžiai kai kada turi dvi skirtingas įnagininko formas, kur viena reiškia komitatyvą, o kita – transliatyvą, pvz.: ''piņ'' 'šuo': ''piņkõks'' ([[komitatyvas]]) 'drauge su šunimi', ''piņņõks'' ([[transliatyvas]]) 'tapti šunimi'.{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} ==== Iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas ==== Lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]],{{sfn|Rudzīte|1993|p=307}} tradiciškai jų reikšmė nusakoma taip: [[inesyvas]] – ko nors buvimas viduje, [[eliatyvas]] – judėjimas iš ko nors vidaus išorėn, [[iliatyvas]] – judėjimas į ko nors vidų,{{sfn|Vääri|1994|p=270}} tačiau reikia turėti omenyje, kad, išnykus pašalio vietininkams, iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas gali reikšti ir judėjimą arba buvimą taip pat ir už objekto išorinio paviršiaus, pavyzdžiui, ''mierrõ'' 'jūros link', ''miersõ'' 'ant jūros paviršiaus', ''mierstõ'' 'nuo jūros paviršiaus'.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Kitose Baltijos finų kalbose tokia vartosena gali būti interpretuojama kaip 'jūros vidun; jūroje (po vandeniu); iš jūros gelmės'. ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) [[inesyvas]] linksnių lentelėse nenurodomas, nors jis atitiktų [[Eliatyvas|eliatyvą]], atmetus jo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagos]] priebalsį &lt; t&gt;. Vytsas pateikia tokį žodžių ''jālga'' 'koja', ''vag'' 'vaga', ''nuŗm'' 'laukas' linksniavimą:{{sfn|Viitso|2013|p=282}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | jalgõ | jaļgži | vaggõ | vagži | nurmõ | nūrmiž |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | jālgas | jaļgši | vagsõ | vagši | nurmsõ | nūrmis |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | jālgast | jaļgšti | vagstõ | vagšti | nurmstõ | nūrmist |} [[Inesyvas|Inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos įvairuoja, jos gali būti ilgesnės (su ''õ'') arba trumpesnės (be balsio ''õ''). ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) linkstama teikti pirmenybę ilgesniosioms [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagoms]]: žodžio ''kiļg'' eliatyvas, kitur pateikiamas kaip ''kiļgst'', LEL nurodytas kaip ''kiļgstõ'' ('iš šono'). Vytso teigimu, tai yra rytų lyvių tarmėje turimi svyravimai: [[Mazirbė]]je ir [[Košragas|Košrage]] būdingesnės [[Partityvas|partityvo]] ''-tõ,'' [[Inesyvas|inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos ''-sõ'' ir ''-stõ'', tokia vartosena dažna nuo [[Pitragas|Pitrago]] iki [[Vaidė]]s, o [[Sykragas|Sykrage]] ir [[Kolka|Kolkoje]] ilgosios kaitybos priesagos beveik nevartojamos, pirmenybė teikiama ''-t'', ''-s'', ''-st''.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} Tokiu būdu, aukščiau nurodytų formų ''vagsõ'', ''vagstõ'', ''nurmsõ'', ''nurmstõ'' labiausiai tikėtini variantai yra ''vags'', ''vagst'', ''nurms'', ''nurmst''. ==== Neproduktyvūs linksniai ==== ===== Pašalio vietininkai (aliatyvas, adesyvas, abliatyvas) ===== Pašalio vietininkai ([[aliatyvas]], [[adesyvas]] ir [[abliatyvas]]) lyvių kalboje nebėra produktyvūs, jie vartojami [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] kaip [[Vietovardis|vietovardžių]] linksniai (paprastai turinčiųjų antrąjį dūrinio dėmenį ''-mō'' 'žemė, kraštas'): ''Kurmōlõ'' '[[Kuršas|Kuršo]] link (sen. {{lt|Kuršop(i)}})', ''Kurmōl'' 'Kurše (prie Kuršo, sen. {{lt|Kuršiep(i)}})', ''Kurmōld(õ)'' 'iš Kuršo'. Pasitaiko sustabarėjusiuose posakiuose: ''kaŗŗõl'' 'į piemenis', ''kōŗal '' 'piemenauti (būti piemeniu)', ''kōŗald'' 'iš piemenų', ''suoddõl'' '(patraukti) į karą', ''suodāl'' 'kare', ''suodāld'' 'iš karo', taip pat išlikę kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ir [[Polinksnis|polinksniai]]: ''pǟlõ'' 'ant; viršun; už– (kryptis)', ''pǟl'' 'ant; viršuje (vieta)', ''pǟldõ(st)'' 'nuo; nuo paviršiaus'. Kartais galimi ir daugiskaitos neproduktyvūs linksniai, tačiau ir šie vartojami tik posakiuose, pavyzdžiui, '''''lambiļ''' lēmi'' 'ėjimas '''prie avių''''. Dabartinėje kalboje judėjimas į objekto išorinį paviršių arba buvimas prie jo nusakomas minėtaisiais [[Polinksnis|polinksniais]] arba vidaus [[Vietininkas|vietininkais]].{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Aliatyvas]] | mōlõ |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Adesyvas]] | mōl |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Abliatyvas]] | mōld(õ) |— |— | lambiļd |} <div>''mō'' – 'žemė; kraštas', ''lambõd –'' 'avys' </div> ===== Instruktyvas ===== Nedidelė žodžių dalis gali turėti su [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] ''-iņ/ -īņ'' sudaromą daugiskaitos [[Instruktyvas|instruktyvą]] (šis linksnis daugmaž atsako į klausimą ''kaip? kokiu būdu?''), bet T. Vytsas teigia, kad šias žodžių formas būtų teisingiau laikyti [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]],{{sfn|Vääri|1994|p=272}} pvz.: ''ikšīņ'' 'po vieną; atskirai; vienumoje', ''kuolmiņ'' 'trise', ''tūontiņ'' 'tūkstančiais', ''kabāliņ'' 'gabalais', ''samīņ'' 'žingsniais', ''pǟviņ'' 'dienomis', ''ūomõgiņ'' 'rytais', ''jālgiņ'' 'pėsčiomis („kojomis”)'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ===== Abesyvas ===== Pasak [[Valt Ernštreit|V. Ernštreito]] ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]], vienaskaitos [[abesyvas]] (''be ko?'') gali būti vartojamas su vienskiemeniais vardažodžiais, pasitelkiant [[prielinksnis|prielinksnį]] ''ilmõ''{{efn|[[Skolinys]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''bäs'' ({{lv|bez}}) 'be' – nevartotinas.}} 'be', pvz.:<ref>Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2017-12-23</ref> ''ilmõ joud'''tõ''''' 'be jėgų', ''ilmõ pǟ'''tõ''''' 'be galvos', ''ilmõ rō'''tõ''''' 'be pinigų', ''ilmõ tīe'''tõ''''' 'be darbo'. Vis dėlto linksniuojamųjų žodžių abesyvą beveik visiškai išstūmė [[partityvas]] (''ilmõ… joud'''õ''', pǟ'''dõ''', rō'''dõ''', tīe'''dõ'''''). Abesyvo linksnį gali turėti [[siekinys]] (II bendratis; žr. „[[#Bendratis|Bendratis]]“), su siekiniu abesyvas vartojamas dažnai. ===== Liatyvas ir eksesyvas ===== Kai kurios [[Prieveiksmis|suprieveiksmėjusios]] formos rodo lyvių kalboje anksčiau buvus [[Liatyvas|liatyvą]] ir [[Eksesyvas|eksesyvą]]. Liktinės šių linksnių formos vartojamos tik vienaskaitoje. Liatyvo priesagos yra ''-j, -z'': ''kuodāj'', išplėstinė forma ''kuodājõz'' 'namõ'. Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' gali būti jungiama prie dviskiemenių daiktavardžių [[Iliatyvas|iliatyvo]], tokiu būdu jo formą atskiriant nuo [[Partityvas|partityvo]]: ''mȯizõ'' 'dvarą' (part.) ― ''mȯizõ'' / ''mȯizõz'' 'dvaran' (il.). Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' jungiama ir prie kai kurių dviskiemenių [[Inesyvas|inesyvinių]] bei [[Adesyvas|adesyvinių]] prieveiksmių ir [[Polinksnis|polinksnių]]: ''pǟlõz'' 'ant', ''sǟlõz'' 'ten'.<ref name="essive"/> Eksesyvo priesaga yra ''-ndõ'' (ir jos variantai ''-nd, -õnd, -ndõst''): ''kuondõ'' 'iš namų', ''tagānd'' 'iš užnugario', ''sizāldpēḑõnd'' 'iš vidaus', ''uldõpēḑõnd'' 'iš išorės'. Tačiau dabartinėje lyvių kalboje liatyvas ir eksesyvas, kaip savarankiški linksniai, neproduktyvūs, likę už kaitybos sistemos ribų.<ref name="essive">{{cite web|author=Tiit-Rein Viitso|date=2016|title=The essive in Livonian|url=https://www.researchgate.net/publication/308126520_The_essive_in_Livonian|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri|accessdate=2023-10-14}}</ref> ===== Esyvas ===== Kaip minėta, lyvių kalbos [[naudininkas]], kalbininkų manymu, yra kilęs iš [[Esyvas|esyvo]]. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] pateikia naudininko priesagas ''-n, -õn'', o esyvo ― ''-nā, -nõ, -n, -õn''. Šis kalbininkas vietos, laiko ir būklės reikšmę išsaugojusias formas išskiria kaip lyvių kalbos esyvo linksnį: ''kunā'' 'kada', ''kuonnõ'' 'namie', ''āigastõn'' 'metais', ''pǟvan'' 'dieną', ''brēḑõn'' 'penktadienį' (ir visi kiti savaitės dienų pavadinimai), ''ȭdõn'' 'vakare', ''sinnõn um jõvā '''lapsõn''' vȯlmõst'' 'tu turi būti geras '''vaikas'''' ir kt. T. Vytsas kaitybos priesagas esyvo reikšme pateikia tik vienaskaitoje, esyvas, kaip ir liatyvas bei eksesyvas, nebėra produktyvus linksnis.<ref name ="essive"/> ==== Būdvardis ==== [[Būdvardis|Būdvardžiai]] neturi jokių formalių požymių (t. y. nėra aiškių juos iš kitų vardažodžių išskiriančių ypatybių), nors dažniausiai jie skirstomi į pirminius (''vālda'' 'baltas', ''mustā'' 'juodas', ''knaš'' 'gražus') ir išvestinius su darybos [[Priesaga|priesagomis]] (''punni'' 'raudonas', ''kērabi'' 'margas', ''nǟlgali'' 'išbadėjęs'; Vytso manymu, darybos priesaga ''-i'' čia yra kilusi iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ''*-inen'') arba išvestinius su [[Priešdėlis|priešdėliais]] (''äbjõvā'' 'negeras').{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Riboto būdvardžių skaičiaus aukštesnysis [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] gali būti sudaromas su darybos priesaga ''-imi''/''-īmi'', kartais ir su ''-im''/''-īm'': ''piški'' 'mažas' : ''piškīmi'' 'mažesnis', ''sūr'' 'didelis' : ''sūŗim'' 'didesnis', ''madāli'' 'žemas' : ''madālimi'' 'žemesnis', ''kuordõ'' 'aukštas' : ''kuordimi'' 'aukštesnis', ''nūoŗ'' 'jaunas' : ''nūoŗimi'' 'jaunesnis', ''vanā'' 'senas' : ''vaņīmi'' 'senesnis', ''laigā'' 'platus' : ''laigīm'' 'platesnis', ''ovār'' 'platus; patogus' : ''ovārim'' 'platesnis; patogesnis', išimtis yra ''jõvā'' 'geras' : ''paŗīm'' 'geresnis' (ir [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ''jõvīst'' 'gerai' : ''paŗīmstiz'' 'geriau'). Daugumos būdvardžių aukštesnysis laipsnis sudaromas su prepozicija ''jo'' (pieš ją dar gali būti pridedama ''vel'' 'dar' (plg. {{lv|vēl}} 'dar')): ''kīlma'' 'šaltas' : ''(vel) jo kīlma'' 'šaltesnis', ''lem'' 'šiltas' : ''(vel) jo lem'' 'šiltesnis'. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas su ''amā'' ('visas') + aukštesnysis laipsnis, jei būdvardis jį turi: ''amā piškīmi'' 'mažiausias', ''amā sūŗim'' 'didžiausias'. Kitais atvejais sudaroma su nelyginamuoju laipsniu: ''amā kīlma'' 'šalčiausias', ''amā lem'' 'šilčiausias'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ''Lyvių—estų—latvių žodynas'', svariausias lyvių gramatikos šaltinis, šią prepoziciją pateikia kaip ''jo'', bet, pavyzdžiui, Ernštreitas ''Lyvių—latvių—lyvių žodyne'' tevartoja formą ''juo'', ją nurodo ir Vėris.{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Suhonenas aukštesniojo laipsnio prepozicijas ''jo'', ''juo'' laiko [[Skolinys|skoliniu]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''juõ'' (t. y. iš kartotinio latvių [[Jungtukas|jungtuko]] ''jo'' (skaityti ''juo''); ir lietuvių kalboje reikšmei sustiprinti šis jungtukas vartojamas su aukštesniuoju laipsniu, pvz., '''''juo''' labiau džiaugiuosi; '''juo''' aukštesnis, '''juo''' ilgesnis'').{{sfn|Suhonen|1973|p=121}} ==== Skaitvardis ==== Lyvių [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] neturi jokių išskirtinių požymių, jie skirstomi į kiekinius ir kelintinius. [[Baltijos finų kalbos]]e, tarp jų ir lyvių kalboje, su kiekiniais skaitvardžiais vartojami žodžiai kaitomi pastebimai kitaip negu [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]]. Atsižvelgiant į tai, kad skaitvardis nežymi jokių kitų gramatinių santykių, vardažodis, kuris kaitomas su didesniu už 1 skaitvardžiu, vartojamas su ''vienaskaitos'' [[Partityvas|partityvo]] linksniu. Jei su skaitvardžiu kaitomas vardažodis reiškia kokius nors kitokius gramatinius santykius, tuomet tiek skaitvardis, tiek dėl jo kaitomas vardažodis vartojamas su atitinkamu ''vienaskaitos'' linksniu. ''Lyvių—estų—latvių kalbų žodyne'' pateikiamuose tekstuose kartkartėmis pasitaiko nenuoseklumų: pavyzdžiui, po skaitvardžio einąs [[daiktavardis]] vienaskaitoje turi reikiamą [[Linksnis|linksnį]], o skaitvardis lieka su [[Vardininkas|vardininku]]: ''seis skūolsõ'' [septyni: vns. [[Vardininkas|vard]].mokykla: vns.[[Inesyvas|ines]].] 'septyniose mokyklose', užuot sakius ''seisõs skūolsõ'' – plg. bendrinės [[Estų kalba|estų kalbos]] ''seitsmes koolis''; ''kuolm āigastõks'' [trys: vns. [[Vardininkas|vard]]. metai: vns. [[Įnagininkas|įnag]].] 'trejais metais', o ne ''kuolmõks āigastõks'' – plg. estų ''kolmeks aastaks''. Pavyzdyje ''kuolms ežmižis lugdõbrōntiš'' [trys: vns. [[Inesyvas|ines]]. pirmasis: dgs. [[Inesyvas|ines]]. vadovėlis: dgs. [[Inesyvas|ines]]] 'trijuose pirmuosiuose vadovėliuose' skaitvardis įgavęs vienaskaitos [[Inesyvas|inesyvą]], o po jo einą žodžiai – [[Daugiskaita|daugiskaitos]] inesyvą, tokia skaitvardžio vartosena nebūdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]]. Matyt, šie svyravimai aiškintini [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, nes pastarojoje kai kurie skaitvardžiai nelinksniuojami ir reikalauja [[Daugiskaita|daugiskaitos]]. Visi kiekiniai skaitvardžiai turi vienaskaitą ir daugiskaitą. Dažniausiai vartojama jų vienaskaita (''ikš'', 'vienas' ''kakš '''du' ''kuolm'' 'trys' ir t. t.). Giminingoje [[Suomių kalba|suomių kalboje]] kiekinių skaitvardžių daugiskaitos linksniai vartojami su daugiskaitiniais [[Daiktavardis|daiktavardžiais]]. Išskyrus ''ežmi'' 'pirmas' ir ''tuoi'' 'antras', [[Eduard Vääri|Vėris]] pataria teikti pirmenybę kelintiniams skaitvardžiams su darybos priesaga ''-õz, -z'' (''kuolmi'' > ''kuolmõz'', ''seismi'' > ''seismõz'' ir t. t.), nes ji būdingesnė [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų tarmei, o ja grįsta [[bendrinė kalba]].{{sfn|Vääri|1994|p=273}} {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |1 | ikš |ežmi |- ! style="background:#EFEFEF" |2 |kakš |tuoi |- ! style="background:#EFEFEF" |3 | kuolm |kuolmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |4 |nēļa |neļļõz |- ! style="background:#EFEFEF" |5 |vīž |vīdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |6 |kūž |kūdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |7 |seis |seismõz |- ! style="background:#EFEFEF" |8 |kōdõks |kōdõksmõz  |- ! style="background:#EFEFEF" |9 |īdõks |īdõksmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |10 |kim |kimmõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |11 | ikštuoistõn |ikštuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |12 |kakštuoistõn |kōdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |13 | kuolmtuoistõn |kuolmtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |14 |nēļatuoistõn |nēļatuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |15 |vīžtuoistõn |vīdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |16 |kūžtuoistõn |kūdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |17 |seistuoistõn |seistuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |18 |kōdõkstuoistõn |kōdõkstuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |19 |īdõkstuoistõn |īdõkstuoistõnz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |20 |kakškimdõ |kōdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |30 | kuolmkimdõ |kuolmkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |40 |nēļakimdõ |nēļakimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |50 | vīžkimdõ |vīdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |60 |kūžkimdõ |kūdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |70 |seiskimdõ |seiskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |80 |kōdõkskimdõ |kōdõkskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |90 |īdõkskimdõ |īdõkskimdõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |100 |sadā |sadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |200 |kakšsadā |kōdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |300 |kuolmsadā |kuolmsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |400 |nēļasadā |nēļasadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |500 | vīžsadā |vīdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |600 |kūžsadā |kūdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |700 |seissadā |seissadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |800 |kōdõkssadā |kōdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |900 |īdõkssadā |īdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |1000 |tūontõ |tūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |2000 |kakš tūontõ |kōdtūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |1 mln |miljon |miljonz |} |} === Prieveiksmis === Žodžiai, kuriuos būtų galima išskirti kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmius]], lyvių kalboje kilo iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]. Dauguma prieveiksmių yra sustabarėję vidaus ar pašalio [[Vietininkas|vietininkai]], [[Instruktyvas|instruktyvai]], [[Esyvas|esyvai]], [[Liatyvas|liatyvai]] ir [[Eksesyvas|eksesyvai]].{{sfn|Vääri|1994|p=282}} Vėris teikia tokį prieveiksmių skirstymą:{{efn|Čia pateikiamos LEL vartojamos formos, o ne Vėrio Uralo kalbų fonetine abėcėle užrašyti pavyzdžiai.}} * laiko prieveiksmiai: ''eggiļ'' 'vakar', ''mūpõ'' 'rytoj', ''tämpõ'' 'šiandien', ''sigžõ'' 'rudenį', ''tallõ'' 'žiemą', ''mūliņ'' 'pernai', ''amūstiz'' 'seniai'; * vietos prieveiksmiai: ''sǟlõz'' 'ten', ''sīņõ'' 'ten', ''tǟnõ'' 'čia; šion pusėn', ''allõ'' 'apačioje; žemai; po', ''ilzõ'' 'aukštyn', ''ildõ'' 'nuo (iš) viršaus', ''ulzõ'' 'išorėje; iš; iš–', ''ullõ'' 'lauke; lauk; be; nesant', ''uldõ'' / ''uldõst'' 'iš lauko', ''sizāl'' 'viduje', ''sizāld'' 'iš vidaus', ''sillõ'' (= ''sizzõl'') 'į–; vidun', ''kuondõ'' 'iš namų', ''kuonnõ'' 'namie', ''kuodāj'' 'namõ', ''ležgõl'' 'arti'; * būdo prieveiksmiai: ''jālgiņ'' 'pėsčiomis', ''kōdskiņ'' 'dviese', ''pāikiņ'' 'vietomis', ''pitkāld'' 'ilgai', ''laigāld'' 'pasklidai; plačiai', ''tijāld'' 'tuščiomis; nieko nepešus', ''täužiņ'' 'visiškai', ''vāgiž'' 'tyliai', ''kõzāstiz'' 'piktai', ''jõvīst'' 'gerai'; * kiekio prieveiksmiai: ''jennõ'' / ''pǟgiņ'' 'daug', ''veitõ'' 'mažai', ''emmit'' 'daugiau', ''kil (killõld)'' 'gana; ganėtinai' ir t. t. Vėris pašalio (''-l(õ)'', ''-ld(õ)''), vidaus (''-s(õ)'', ''-st(õ)'') vietininkų ir [[Instruktyvas|instruktyvo]] (''-iņ/ -īņ'') priesagas bei formantus ''-stiz'', ''-z'', ''-s'', ''-ld''{{efn|Šios trys priesagos – jau minėtųjų [[Vietininkas|vietininkų]] žymenys.}} įvardija kaip produktyviausias prieveiksmių darybos [[Priesaga|priesagas]],{{sfn|Vääri|1994|p=282}} tačiau pagal produktyvumo apibrėžimą jos tokios nėra – šių priesagų negalima pasitelkti naujiems prieveiksmiams sudaryti. Dauguma [[Būdvardis|būdvardžių]] vartojami kaip prieveiksmiai be jokių specialių prieveiksmiškų priesagų: ''minnõn um '''kīlma''''' 'man šalta', ''minnõn um '''kīebi''''' 'man karšta' ir t. t. === Įvardis === Lyvių [[Įvardis|įvardžius]] galima skirstyti į asmeninius, parodomuosius, klausiamuosius – santykinius, nežymimuosius, žymimuosius (sangrąžinius) ir kt. Įvardžių kaitybos priesagos gali įvairuoti, ne visos formos vienodai gyvai vartotos (žr. skyrių „[[#Vardažodis|Vardažodis]]”). Linksniuojama kaip ir dauguma vardažodžių, nors matyti žymesnis [[Vardininkas|vardininko]] ir [[Kilmininkas|kilmininko]] formų skyrimas. Trumposios vardininko formos dažnos [[Klitikai|bekirtėje padėtyje]].<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=88|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> Toliau pateikiami tik produktyvieji linksniai.<ref>{{cite book|last=Vėri|first=E.|title=Lyvių kalba (TSRS tautų kalbos:Finougrų ir samodų kalbos)|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=144}}''(rusų k.)''</ref> Kaip parodomieji įvardžiai pasitelkiama ''se'' 'šis; tas; tai' ir ''ne'' 'šie; tie; jie'.{{sfn|de Sivers|2001|p=44}}{{sfn|Moseley|2002|p=45}} Lyvių kalbos asmeninių įvardžių linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=85|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |+ Asmeniniai įvardžiai |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | aš ! style="background:#DEDEDE" | tu ! style="background:#DEDEDE" | jis / ji ! style="background:#DEDEDE" | mes ! style="background:#DEDEDE" | jūs ! style="background:#DEDEDE" | jie / jos |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Vardininkas]] | minā / ma | sinā / sa | tämā / ta | mēg | tēg | ne |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Kilmininkas]] | min | sin | täm | mäd | täd | nänt |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Partityvas]] | mīnda | sīnda | tǟnda | mēḑi | tēḑi | nēḑi |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Naudininkas]] | minnõn | sinnõn | tämmõn | mäddõn | täddõn | näntõn |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Įnagininkas]] | minkõks | sinkõks | tämkõks | mädkõks | tädkõks | näntkõks |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | minnõ(z) | sinnõ(z) | tämmõ(z) | mēži | tēži | nēži |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | minsõ | sinsõ | tämsõ | mēši | tēši | nēši |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | minstõ | sinstõ | tämstõ | mēšti | tēšti | nēšti |} Kaip ir kitose [[Uralo kalbos]]e, turimi du klausiamieji – santykiniai įvardžiai: ''kis?'' 'kas? kuris?' su gyva (kaip {{en|who?}}) ir ''mis?'' 'kas? kuris?' su negyva (kaip {{en|what?}}){{sfn|de Sivers|2001|p=48}} Įvardis ''mis?'' neturi daugiskaitos, o ''kis?'' – atskiro daugiskaitos vardininko linksnio.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 |date=2015-05-18 }} (''Lyių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref><ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 |date=2015-05-18 }} (''Lyvių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref> Lyvių kalbos [[sangrąžinis įvardis]] ''īž'' 'pats' junginiuose su kitomis formomis arba joms einant atskirai atitiktų lietuvių kalbos '(pats) savęs (sau, save ir t. t.), -si-, -si' (''ma tīeb '''īž eņtšõn''' tubbõ'' 'aš pats statau sau namą (t. y. aš pats statau'''si''' namą)'; ''ta piezūb '''ēņtšta''''' 'jis prausia'''si''''), kitais atvejais – 'sàvo (sãvas,-à)' (''minā '''eņtš''' pūold'' 'aš iš savo (savos) pusės').<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li ''Lyvių—estų—latvių žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304210646/http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li |date=2016-03-04 }}; tikrinta 2017-02-22</ref> Sangrąžinio ir klausiamųjų įvardžių linksniavimas: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+ Sangrąžinis įvardis |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | īž |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |eņtš |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | ēņtšta |eņtšidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |eņtšõn |eņtšõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |eņtšõks |eņtšõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |eņtšõ(z) |eņtšiz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |eņtšõs |eņtšis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |eņtšõst |eņtšist |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su gyva) |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" |Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | kis |— |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |kīen / kīnga |kīend |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | kīenta / kīenda |kīendi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |kīen / kīngan |kīendõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |kīenkõks / kīngaks |kīendõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |kīenõ / kīngazõ |kīeniž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |kīensõ |kīenši |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |kīenstõ |kīenšti |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su negyva) |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] |midā / mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |missõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |missõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |missõ |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |missõs |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |missõst |} |} === Veiksmažodis === Lyvių kalbos [[veiksmažodis]] turi [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] (pirmasis, antrasis, trečiasis), skaičiaus ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]), laiko ir [[Nuosaka|nuosakos]] kategorijas. Pasak Vėrio, lyvių kalbos veiksmažodis turi šiuos laikus: esamąjį, vartojamą ir būsimojo laiko reikšme (kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], veiksmažodis būsimojo laiko neturi), ir tris būtuosius laikus – vientisinį (imperfektą), sudėtinį atliktinį ([[Perfektas|perfektą]]) ir ankstesnį nei sudėtinis atliktinis laikas reiškiantį [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], kuris taip pat yra sudėtinis. Vėrio teigimu, veiksmažodis turi šešias nuosakas: tiesioginę, galimąją (potencialinę), tariamąją, liepiamąją, reikiamybės ir atpasakojamąją (netiesioginę). Vytsas su veiksmažodžiu ''līdõ'' sudarytas konstrukcijas (kurias Vėris vadina galimąja nuosaka) laiko sudėtiniu būsimuoju laiku, be to, jis išskiria geidžiamąją nuosaką – [[Jusyvas|jusyvą]] (reiškiančią atpasakotą arba netiesioginį liepimą), o atpasakojamąją (netiesioginę) nuosaką Vytsas vadina kvotatyvu.{{sfn|Viitso|2013|p=278.&mdash;279}} Toliau bus vartojami Vėrio terminai. ==== Bendratis ==== Lyvių kalbos veiksmažodžiai gali turėti dvi [[bendratis]] – I bendratį (su darybos priesagomis ''-da'', ''-dõ'', ''-tõ'', ''-õ'') ir II bendratį (su darybos priesagomis ''-m'', ''-mõ'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Atsižvelgiant į reikšmę, II bendratis dar vadinama [[Siekinys|siekiniu]].{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Skirtingai negu [[Estų kalba|estų kalboje]], kaip lema (žodynuose pateikiama pagrindinė žodžio forma) nurodoma I bendratis, o ne siekinys.{{sfn|Vääri|1994|p=274}} Bendratys gali turėti kai kurių vardažodžiams būdingų [[Linksnis|linksnių]]: I bendraties [[inesyvas]]{{sfn|Vääri|1994|p=280}} turi gerundijaus arba [[Padalyvis|padalyvio]] (tuo pat metu su veikėjo atliekamu veiksmu vykstančio veiksmo) paskirtį – ''vȯldsõ'' 'esant', ''nǟdsõ'' 'matant', ''andõs'' 'duodant', ''likkõs'' 'judant'.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} II bendratis, arba siekinys, turi daugiau linksnių: ''āndam'' 'duoti' : ''āndamõs'' ([[Inesyvas|ines.]]) 'duodant, davime' : ''āndamõst'' ([[Eliatyvas|eliat.]]) 'iš davimo; duotina' : ''āndamõt'' ([[Abesyvas|abes.]]) 'neduodant'; ''likkõm'' 'judėti': ''likkõmõs'' 'judant, judėjime' : ''likkõmõst'' 'iš judėjimo; judėtina' : ''likkõmõt'' 'nejudant'; ''lǟmõ'' 'eiti' : ''lǟmõs'' 'einant; ėjime' : ''lǟmõst'' 'iš ėjimo' : ''lēmõst'' 'eitina' : ''lǟmõt'' 'neinant'. Vytsas reikiamybę, arba debityvą (pvz., ''eitina, duotina''), vertina kaip ypatingą siekinio linksnį.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Veiksmažodis ''lǟdõ'' 'eiti' yra bene vienintelis, kuris turi skirtingas [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''lǟmõst'' 'iš ėjimo') ir reikiamybės (''lēmõst'' 'eitina') formas, daugumos veiksmažodžių siekinio eliatyvas reiškiamas reikiamybe (debityvu). [[Siekinys]] turi [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį ('be ko? nedarant ko?', pvz., ''likkõmõt''), o vardažodžiuose abesyvas beveik nebevartojamas. ==== Tiesioginė nuosaka ==== Tiesioginės [[Nuosaka|nuosakos]] esamajame ir būtajame laikuose (ir tariamojoje nuosakoje) pirmasis ir trečiasis [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmenys yra sutapę.{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Esamojo laiko teigiamosios formos 'skaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggõbõd |} Kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], vartojamas neigimo [[veiksmažodis]], jis yra asmenuojamas ir eina prieš pagrindinio veiksmažodžio šaknį, bet, skirtingai nuo kitų giminingų kalbų, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pagrindinis veiksmažodis turi asmenų kaitybos priesagas. Anot Vytso, jos yra tokios pačios, kaip teigiamųjų formų daugiskaitos kaitybos priesagos,{{sfn|Viitso|2013|p=277}} bet [[Eduard Vääri|Vėrio]] pateiktame pavyzdyje neigiamosios formos daugiskaitos trečiojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] atitinka daugiskaitos antrojo asmens priesagą, tad 'jie skaito' – ''ne lugg'''õbõd''''', 'jūs skaitote' – ''tēg lugg'''õt''''', bet 'jie neskaito' – ''ne äb lugg'''õt''''' (užuot sakius *''ne äb luggõbõd'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Tokia vartosena randama ir ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'': ''lapst at umbizt – äb kūld'''õt''''' 'vaikai yra užsispyrę – (jie) neklauso', Panašų pavyzdį pateikia ir [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte): ''ät usk'''õt''''' '(jūs) netikite', ''äb usk'''õt''''' '(jie) netiki'.{{sfn|Rudzīte|1994|p=311}} Esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggõt |} Greta sutapusių pirmojo ir trečiojo vienaskaitos asmenų formų, būtajame laike (ir tariamojoje [[Nuosaka|nuosakoje]]) yra sutapusios [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]].{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Vientisinio būtojo laiko teigiamosios formos 'skaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugīzmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugīzt |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugīztõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugīztõ |} Neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodinis laiko žymenų neturi, tačiau būtąjį laiką įgyja neigiamasis veiksmažodis. Toliau asmenavimo lentelėje pateikiamos asmenavimo formos laikantis Vytso rašybos, o ne Vėrio fonetinės perrašos.{{sfn|Viitso|2013|p=277}} Vientisinio būtojo laiko neigiamosios formos 'neskaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt luggõt |} Tolesniame pavyzdyje Vėrio vartojamos nebūdingos pagalbinio veiksmažodžio ''vȱlda'' 'būti' formos (pavyzdžiui, ''ūottõ'', ''āttõ''), kurių nepateikia nė ''Lyvių-estų-latvių kalbų žodynas'' ir kurios prieštarauja pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisyklėms, yra pakeistos dažnai aptinkamomis formomis ''ūotõ'' '(jūs) esate', ''at'' '(jie) yra'. Ilgosios formos dažnai trumpinamos (''ūomõ'' → ''ūom'', ''ūotõ'' → ''ūot''), todėl žodžio pabaigos balsis ''õ'' pateikiamas skliausteliuose. [[Perfektas|Perfekto]] teigiamosios formos 'yra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | ūod luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | at{{efn|Kiti galimi variantai: ''ātõ'', ''attõ'', ''āt''.}} luggõnd |} Vėrio nurodyta daugiskaitos trečiajam asmeniui nebūdinga pagalbinio veiksmažodžio forma ''ūottõ'' pakeista į ''ūot(õ)'', kurią jis jau yra siūlęs daugiskaitos antrajam asmeniui. [[Perfektas|Perfekto]] neigiamosios formos 'nėra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb ūot(õ) luggõnd |} [[Pliuskvamperfektas|Pliuskvamperfekto]] (senesnio už perfektu reiškiamo veiksmo) teigiamosios formos 'buvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggõnd |} Pliuskvamperfekto (senesnio už [[Perfektas|perfektu]] reiškiamo veiksmo) neigiamosios formos 'nebuvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggõnd |} ==== Galimoji nuosaka, arba sudėtinis būsimasis laikas ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], konstrukcijų su ''līdõ'' reikšmė yra 'aš turbūt būsiu', o [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] jas interpretuoja tiesiog kaip reiškiančias būsimąjį laiką. ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodynas'' šio žodžio formas paprastai aiškina kaip 'būti' būsimąjį laiką: ''nīemõ '''līb''' lipšāb'' 'karvė '''bus''' melžiama', ''mēg '''līm''' aššõ tegīž vel kubsõ'' 'mes greitai vėl '''būsime''' kartu', ''sīest midāgõst '''äb lī''''' 'iš to nieko '''nebus''''. Vėris teikia ilgesnes formas su žodžio gale esančiu ''õ'', tačiau dokumentuotoje vartosenoje jis dažnai numetamas. Galimosios (potencialinės) nuosakos, arba būsimojo sudėtinio laiko, teigiamosios formos 'turbūt bus', 'bus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | līb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | līd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | līb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lībõd |} Galimosios (potencialinės) nuosakos arba būsimojo sudėtinio laiko neigiamosios formos 'turbūt nebus', 'nebus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lī |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb līt(õ) |} ==== Tariamoji nuosaka ==== Kaip jau buvo minėta, tariamosios [[Nuosaka|nuosakos]] (kondicionalio) [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo ir trečiojo, o [[Daugiskaita|daugiskaitos]] – antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] yra sutapusios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko teigiamosios formos 'skaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugūkstõ |} Vėris yra nurodęs tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens formą be ''-t'': ''sa äd lugūks'', po to jis vartoja tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens pagalbinį veiksmažodį su ''-t'': ''sa äd vȯlks'''t''' luggõn.'' Gali būti, kad pirmuoju atveju bus padaryta klaida, ir toliau pateikiamame pavyzdyje antrojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] nurodoma su ''-t'', taigi tariamosios nuosakos neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodis yra toks pats, kaip teigiamosios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb lugūkstõ |} Tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamosios formos 'būtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯlkstõ luggõnd |} Tariamosios nuosakos perfekto neigiamosios formos 'nebūtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb vȯlkstõ luggõnd |} ==== Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos ==== Skirtingi autoriai gali nevienodai apibrėžti tikslias liepiamosios (imperatyvo) ir geidžiamosios ([[Jusyvas|jusyvo]]) [[Nuosaka|nuosakų]] reikšmes. Anot [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]], liepiamajai nuosakai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo asmens formos (''lug!'' 'skaityk!', ''luggõgid!'' 'skaitykite!') ir labai retai vartojamas daugiskaitos pirmajam asmeniui skirtas liepimas (''āndagõm!'' 'duokime!', ''likkõgõm!'' 'judėkime!'), vietoj kurio paprastai pasitelkiamas tiesioginės nuosakos pirmasis asmuo. Greta liepiamosios nuosakos, Vytsas išskiria geidžiamąją, susidariusią iš anksčiau turėtų liepiamosios nuosakos trečiojo asmens formų ir reiškiančią netiesioginį liepimą ar prašymą. Su geidžiamąja nuosaka dažniausiai vartojamas žodelis ''laz'' 'lai; kad; tegu; te-'. Geidžiamoji nuosaka turi tik vienaskaitą ir daugiskaitą, to paties skaičiaus asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] nesiskiria.{{sfn|Viitso|2013|p=277.&mdash;278}} Savo ruožtu [[Eduard Vääri|Vėris]] geidžiamosios nuosakos pirmojo ir trečiojo asmens formas įtraukia į liepiamąją nuosaką,{{sfn|Vääri|1994|p=278}} taigi toliau pateiktame pavyzdyje pirmasis ir trečiasis asmenys yra geidžiamoji (jusyvas), o antrasis – liepiamoji nuosaka (imperatyvas). Antrojo asmens geidžiamosios nuosakos forma yra tokia pati, kaip ir kitų to paties skaičiaus asmenų: ''(laz) sa luggõg'' 'teskaitai; kad tu skaitytum', ''(laz) tēg luggõgõd'' 'teskaitote; kad jūs skaitytumėte', ''algõ sa luggõg'' 'teneskaitai; kad tu neskaitytum', ''algõd tēg luggõgõd'' 'teneskaitote; kad jūs neskaitytumėte'. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų teigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis skaitytų; teskaito', 'skaityk!', 'skaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |laz ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |laz ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz ne''' | luggõgõd |} Neigiamos geidžiamosios nuosakos formos neigiamasis pagalbinis [[veiksmažodis]], einąs prieš [[Įvardis|įvardį]], derinamas su pagrindiniu veiksmažodžiu. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų neigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis neskaitytų; teneskaito', 'neskaityk!', 'neskaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |alā | lug |style="background:#EFEFEF" |'''algid tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd ne''' | luggõgõd |} ==== Reikiamybės nuosaka ==== Reikiamybės [[nuosaka]] sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]] [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''luggõmõst'' 'iš skaitymo; skaitytina'), tačiau, Vytso manymu, atsižvelgiant į reikšmę, šią formą galima skirstyti į eliatyvą (kai norima pasakyti 'iš skaitymo') ir reikiamybę (kai reiškia 'skaitytina'). Reikiamybės nuosakoje veiksmo atlikėjas – [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, {{sfn|Viitso|2013|p=279}} šią nuosaką į lietuvių kalbą pažodžiui verčiant galima perteikti kaip 'aš turiu iš skaitymo' (arba, pagal reikšmę, tiesiog 'man yra skaitytina', t. y. 'aš turiu skaityti', 'man reikia skaityti'), kai veiksmažodis 'būti' visada turi trečiojo asmens formą ('yra'). Skirtingai negu [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]], reikiamybės [[papildinys]] vartojamas ne su [[Vardininkas|vardininku]], o su [[Partityvas|partityvu]]: ''jõvv'''õ''' amātnikk'''õ''' um tulkõks vȯtšõmõst'' 'ger'''as''' meistr'''as''' (amatinink'''as''') su žiburiu ieškotinas'. Reikiamybės nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma 'yra skaitytina' ('reikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma 'nėra skaitytina' ('nereikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko teigiamoji forma 'buvo skaitytina' ('reikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko neigiamoji forma 'nebuvo skaitytina' ('nereikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma 'yra buvę skaitytina' ('yra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma 'nėra buvę skaitytina' ('nėra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]] teigiamoji forma 'buvo buvę skaitytina' ('buvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfekto neigiamoji forma 'nebuvo buvę skaitytina' ('nebuvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |} ==== Atpasakojamoji nuosaka ==== Pasak Vytso, atpasakojamoji [[nuosaka]] (arba netiesioginė nuosaka, kvotatyvas) perteikia netiesiogiai patirtą veiksmą arba padėtį, dėl kurių tikrumo kalbėtojas nelinkęs imtis atsakomybės, nėra tuo visiškai įsitikinęs. Ši nuosaka atitiktų [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|lietuvių kalbos atpasakojamąją]] su veiksmažodžius keičiančiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]], pvz., tiesioginė nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvena (gyveno, gyvens) −'' atpasakojamoji nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvenąs (gyvenęs, gyvensiąs).'' Atpasakojamosios nuosakos žymuo (''-ji'' ~ ''-iji'' ~ ''-i'') sutampa su veiksmo atlikėjo darybos priesaga (atitinka lietuvių k. ''-ėjas'', ''-ojas''), ši forma turi tik [[Vienaskaita|vienaskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], o asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagų]] nėra.{{sfn|Viitso|2013|p=278}} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma '(jis) skaitąs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lluggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma '(jis) neskaitąs' (t. y. 'nėra skaitąs'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggijid |} Toliau pateikiami pavyzdžiai, kuriuos Vėris vadina [[Perfektas|perfektu]],{{sfn|Vääri|1994|p=280}} bet būtų teisingiau juos vadinti [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektu]], nes pagalbinis [[veiksmažodis]] yra būtojo laiko. Galbūt tai reikėtų aiškinti dviprasmybe, kuri galėtų atsirasti vartojant esamojo laiko pagalbinį veiksmažodį: ''ma um luggiji'', kas galėtų būti suvokiama kaip 'aš esu skaitytojas'. Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma '(jis) esąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma '(jis) nesąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggijid |} == Žodžių daryba == === Darybos priesagos ir priešdėliai === Kadangi lyvių kalba pagal [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiją]] yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], nauji žodžiai dažniausiai sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] (rečiau − su [[Priešdėlis|priešdėliais]]) Kai kurios žodžių darybos priesagos:{{sfn|Vääri|1994|p=272}} * ''-ji'' (žymi veiksmo atlikėją) − ''āndaji'' 'davėjas; pateikėjas', ''opātiji'' 'mokytojas', ''kēratiji'' 'rašytojas'; * ''-mi'' (reiškia veikimą arba būseną – panašiai, kaip lietuvių k. -''imas, -ymas'') − ''luggimi'' 'skaitymas', ''jelāmi'' 'gyvenimas; gyvenamoji vieta; gyvavimas', ''mǟdlimi'' 'prisiminimas; atmintis', ''lōlami'' 'dainavimas'; * ''-li'' (rodo asmenį) − ''abli'' 'pagalbininkas; padėjėjas', ''līvli'' 'lyvis', ''lețli'' 'latvis; latvių', ''kilāli'' 'svečias'; * ''-g'' (žymi objektus, reiškinius) − ''kastūg'' 'rasa', ''gadāg'' 'kadagys', ''lȭinag'' 'pietūs (pasaulio šalis)', ''lȭinagizt'' 'pietūs (valgis, valgio metas)'; * ''-m'' (reiškia objektą arba abstrakčią sąvoką) − ''kikīm'' 'apynasris ~ raištis', ''sidām'' 'širdis; šerdis; vidurys; centras', ''pimdõm'' 'tamsa; akluma', ''jõvām'' 'gerumas; geraširdiškumas; laimėjimas; turtas'; * ''-ks'' (žymi veiksmą arba jo rezultatą) − ''veržtõks'' 'drebulys', ''lipštõks'' 'melžimas; išmilžis', ''pietūks'' 'klasta; apgavystė; melas; liežuvavimas; pasileidimas', ''mǟdõltõks'' 'atmintis; atsiminimas'; * ''-t'' (rodo abstraktų ypatybės turėjimą) − ''tõvvit'' 'gilumas; bedugnis', ''vannit'' 'senumas (senatvė); senumas (metų skaičius)'; * ''-ki'' (mažybinė reikšmė) − ''kaņki'' 'viščiukas', ''kutški'' 'šuniukas', ''läpški'' 'vaikelis', ''uņki'' 'miegelis'; * ''-gõnd'' (rodo kuopinę, visumos reikšmę) − ''sižgõnd'' 'vidaus organai; viduriai', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'; * ''-nikā'' (žymi asmenį) − ''vǟntanikā'' '[[Ventspilis|Ventspilio]] gyventojas', ''valdnikā'' 'valdovas', ''kēranikā'' 'rašytojas'. Žodžių daryba su [[Priešdėlis|priešdėliais]] retesnė: pvz., ''äb|jõvā'' 'blogis; nelabasis; velnias; negeras; blogas', ''äb|knaš'' 'negražus'. [[Fanny de Sivers|De Zivers]] manymu, tokia neigimo [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''äb'' vartosena neigiamojo [[Priešdėlis|priešdėlio]] reikšme bus atsiradusi dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtakos.{{sfn|de Sivers|2001|p=112}} Šia įtaka aiškinamas ir platesnis negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e kai kurių [[Prieveiksmis|prieveiksmių]], [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] kaip priešdėlių vartojimas.<ref>{{cite journal|last=Ernštreits V., Kļava G|first=|date=2013|title=Dažas gramatiskas pārmaiņas lībiešu valodā latviešu valodas ietekmē|journal=Valoda: Nozīme un forma. Teorija un metodoloģija latviešu valodniecībā|volume=3|pages=23}}</ref> Iš dažnesnių minėtini: * ''iļ-'' (< ''iļ'' 'apie; dėl; per; pra-; už') – ''iļastām'' 'nusižengimas', ''iļlǟdõb'' 'praeinantis; laikinas; kitas', ''iļnustõ'' 'išversti; perkelti', ''iļvaņțlõks'' 'apžvalga; ataskaita'; * ''ilz(õ)-'' (< ''ilzõ'' 'aukštyn') – ''ilzandõks'' 'užduotis', ''ilznägțõ'' 'aprodyti; išdėstyti; iškelti aikštėn', ''ilzõnūzimi'' 'sukilimas', ''ilznūzimi'' 'prisikėlimas', ''ilzpūgõ'' 'pakarti'; * ''jeds-'' (< ''jedsõ'' 'prieš; priešaky; pirma') – ''jedslēji'' 'pirmtakas', ''jedsnägțõm'' 'pranašautojas', ''jedsōrõn'' 'uždanga („priešakinis audeklas“)', ''jedspīliji'' 'laukiamas („priešaky esantis“)'; * ''ulz(õ)-'' (< ''ulzõ'' 'iš-; laukan; išsisklaidžius') – ''ulzāndaji'' 'leidėjas', ''ulzõētami'' 'išvarymas; iškeldinimas; išmetimas', ''ulzkaddõ'' 'išnykti', ''ulzlagtõ'' 'atskirti; išskirti', ''ulztūlda'' 'išeiti'. === Dūriniai === [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] daugumą lyvių kalbos dūrinių (sudurtinių žodžių) [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] apibūdina kaip [[Vardininkas|vardininko]] dūrinius, t. y. gryno [[Kamienas|kamieno]] junginius, kurių pirmasis dėmuo nenurodo jokių gramatinių santykių (o latvių kalboje pirmasis dėmuo dažnai būna [[Kilmininkas|kilmininko]] linksnio). Jis pateikia tokius pavyzdžius: ''mõtsākanā'' 'pilkoji [[jerubė]]' [morfologiškai 'miškas višta'], ''pivālind'' '[[gandras]]' ['šventasis paukštis'], ''rōdariek'' 'geležinkelis' ['geležis kelias'], ''tabākpūnga'' '[[Tabakas|tabako]] maišelis' ['tabakas maišelis'].{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Pažvelgus į nurodytus pavyzdžius neįmanoma atskirti, ar pirmasis dėmuo yra vardininko, ar kilmininko linksnio, nes daugumos vardažodžių kilmininkas sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]. Nagrinėjant dūrinius, kurių pirmasis dėmuo turi [[Kilmininkas|kilmininko]] požymių, būtų galima išskirti ir kilmininkinius: ''suglizkēļ'' 'gimininga kalba' (''sugli'' 'giminaitis' : ''sugliz'' 'giminaičio; giminės (kilm.)'), ''naizizā'' 'uošvis' (''nai'' 'moteris; žmona' : ''naiz'' 'moters; žmonos (kilm.)') ir t. t. [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) cituoja E. Hauzenbergą, kuris, remdamasis [[Andreas Johan Sjögren|Šiogreno]] (''Sjögren'') ir [[Ferdinand Johann Wiedemann| Vydemano]] (''Wiedemann'') ''Livische Grammatik'', teigia, jog „dviejų daiktavardžių junginyje, kai vienas iš jų labiau apibrėžia arba pažymi kitą, pirmasis − pažymintysis daiktavardis, kaip ir latvių kalboje, − yra kilmininko linksnio" ir patikslina, kad kilmininkas dažnai visiškai sutampa su vardininku.{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} Tad požiūriai į lyvių kalbos dūrinių pirmąjį dėmenį − prieštaringi. [[Eduard Vääri|Vėris]] pažymi, kad retkarčiais pasitaiko dūrinių ir su kitais linksniais ([[Naudininkas|naudininku]], [[Įnagininkas|įnagininku]], daugiskaitos [[Partityvas|partityvu]]).{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Savita, taip pat ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e sutinkama, ypatybė − '''dūriniai, kurių linksniuojami abu dėmenys.''' ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'' tokie dūriniai nurodomi su dvigubu brūkšniu tarp jų dėmenų. Šie dūriniai vartojami be jokių aiškesnių dėsningumų, pavyzdžiui, tarp [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 − 19' toks dūrinys yra tiktai ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', o tarp dešimčių − tiktai ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt'; visų kitų skaitvardžių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. Pažymėtina, kad lyvių kalbos [[Skaitvardis|skaitvardžių]] formos pastebimai skiriasi nuo giminingų kalbų, nes skaitvardžių antrojo dėmens linksniavimas patyręs savotišką [[Daiktavardis|daiktavardėjimą]] (ankstesnė [[Linksnis|linksniuojamoji]] forma yra sustabarėjusi ir naujai tapusi pagrindine, o šią vėl galima linksniuoti). [[Estų kalba|Estų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] kalbose skaitvardžiai '11 −19' sudaromi '[skaičius] iš antrosios' pavyzdžiu, o tai yra trumpinys iš '[skaičius] iš antrosios dešimties' − 'vienas iš antrosios dešimties', t. y. 'vienuolika' ir t. t. Šiuose junginiuose antrasis dėmuo atitinka skaitvardžio 'antras' [[Kilmininkas|kilmininką]] ir tokiame dūrinyje linksniuojamas tik pirmasis dėmuo – pavyzdžiui, [[Suomių kalba|suomių kalboje]] '''''yksi'''toista'', '''''yhden'''toista'' ir t. t. Tikėtina, kad lyvių kalbos keliolikos žymuo ''-tuoistõn'' anksčiau buvo vartojamas kaip [[Kilmininkas|kilmininkas]], bet šis sustingo ir sudaiktavardėjo. Kelintinio skaitvardžio 'antras' kilmininkas dabartinėje lyvių kalboje yra ''tuoiz''. Lyvių kalboje linksniuojamas būtent antrasis skaitvardžių '11 − 19' dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', kur linksniuojami abu dūrinio dėmenys). Toks linksniuotos formos sudaiktavardėjimas turimas, matyt, ir dešimčių pavadinimuose. Suomių ir [[Estų kalba|estų]] kalbose dešimčių pavadinimai sudaromi skaičius su vardininku + 'dešimt' su [[Partityvas|partityvu]] pavyzdžiu ir linksniuojami abu dūrinio dėmenys. Savo ruožtu lyvių kalboje dešimčių žymuo, pradedant dvidešimčia, yra ''-kimdõ'', – tai galėtų būti sustabarėjęs žodžio ''kim'' partityvas, dabartinėje lyvių kalboje ''kim'' partityvas yra ''kimmõ,'' o linksniuojamas tėra antrasis dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt', kur linksniuojami abu dėmenys). Dūriniai su abiem linksniuojamaisiais dėmenimis yra reti, daugumos dūrinių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | ikštuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |īdtuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | īdtõtuoistõnt |ikšituoistiņi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |īdõntuoistõnõn |īdõntuoistõndõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |īdkõkstuoistõnõks |īdkõkstuoistõndõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |īdõtuoistõnõ |īdižtuoistiņiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |īdsõtuoistõnõs īdstuoistõns |īdšituoistiņis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |īdstõtuoistõnõst īdsttuoistõnst |īdštituoistiņist |} <div style="text-align:left;">''ikštuoistõn'' 'vienuolika' – dūrinys, kurio abu dėmenys linksniuojami. </div> == Žodynas == {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align=right |quote =<small>Rovkuodā alīzkiv paņtõ 1938. āigast 3. oktōbõrs. Sīestõ võtīz jaggõ Lețmō uļļizt ažād ministõr Vilhelms Munters, kis mīrtiz ežmiz tēgal. Kuoddõ mīrtiztõ sizzõl rīst kēraks leț- (sīen kēratizt alā V. Munters ja LĪ jūodiji P. Breinkopf), līvõ, ēsti, sūomõ ja ungār kīelkõks. Līvõ rovkuodā, mis nei siz, ku ka pāldiž pidābõd līvlizt ja nänt sugūd - ēstlizt, sūomõd ja ungārd sīest āigast tämpiz sōņõ ātõ piddõnd kubbõtīe simbōlõks, teitõ vāldiž sūrd pivād āigal 1939. āigast 6. augusts.<br> Tikkiž siedā izt sōtõ pitkāld kȭlbatõ, sīestõ ku tuļ nõvkub okupātsij, Līvõd Ītõ paņtõ vizzõ ja rovkuoddõ võtīztõ jarā. 1989. āigasts Irēl pivāstiztõ rovkuodā 50 āigast jubilej. Sīest pǟvast jegā āigast ežmiz pūolpǟvan Irēl pivāstõbõd Līvõd pivḑi.</small> |source=Teksto pavyzdys iš straipsnio ''Līvõd Rovkuodā'' <small>(''[[Lyvių tautos namai]]'', livones.net (2007-05-22)</small><ref>livones.net (2007-05-22): [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 ''Lyvių Tautos Namai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211235358/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 |date=2017-02-11 }} ''(lyvių k.)''; tikrinta 2017-02-11</ref>}} Pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalbos [[Leksika|žodyno]] pamatą sudaro [[Finougrų kalbos|finougrų]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ir lyviški veldiniai. Vinklerio (''Winkler'') apskaičiavimais, jie sudaro beveik 63 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} Vinkleris tokias išvadas daro išanalizavęs 5 500 Kuršo lyvių tarmės leksinių vienetų,<ref>E. Winkler, Esuka – Jeful 2014, 5–1: 215–227, [https://www.researchgate.net/publication/274215995_Loanword_strata_in_Livonian Loanword strata in Livonian], University of Göttingen; tikrinta 2021-12-16</ref> o, sakykime, į [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių-estų-latvių žodyną]] įtraukta apie 13 000 antraštinių lyviškų žodžių. Atsižvelgiant į palyginti nedidelę tirtos leksikos apimtį ir galimybes kalbą norminti bei gryninti, skolinių dalis gali būti mažesnė. Finougrų kilmės žodžiai įvardija kūno dalis, gamtos reiškinius, paprasčiausius veiksmus, su medžiokle, žvejyba, statyba ir t. t. susijusias sąvokas (kai kurie šios epochos žodžiai pasiskolinti iš kitų kalbų): ''ēļ'' 'balsas', ''jālga'' 'koja', ''ver'' ~ ''vier'' 'kraujas', ''sidām'' 'širdis', ''kež'' 'ranka', ''pǟ'' 'galva', ''piņ'' 'šuo', ''pū'' 'medis', ''ikš'' 'vienas', ''īe'' 'naktis', ''ūrga'' 'srautas', ''kūolõ'' 'mirti', ''nūolõ'' 'laižyti', ''zäp'' 'tulžis', ''rebbi'' 'lapė' (iš [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų k.]], plg. {{ae|raopi}}),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''īr'' 'pelė', ''kalā'' 'žuvis', ''kuodā'' 'namas' (klajojantis (neaiškios kilmės) žodis, žinomas įvairioms [[Eurazija|Eurazijos]] kalboms),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Uralic/kota|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Uralic/kota|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''kiv'' 'akmuo'. {{bar box | width = 500px | title = Kuršo lyvių kalbos <br>žodžių kilmė<br>{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} | titlebar = #F5DEB3 | bars = {{bar percent|'''Paveldėtieji žodžiai'''|green|62.9}} {{bar percent|'''Skoliniai'''|pink|37.1}} }} <div> {{legend|green|Paveldėtieji (savos kilmės) žodžiai (62,9 %)|outline=#EDE9E9}} {{legend|pink|[[Skolinys|Skoliniai]] (37,1 %)|outline=#D1C9C7}}</div> Baltijos finams būdingi lyviški žodžiai: ''nuŗm'' 'laukas', ''jeng'' 'dvasia; siela', ''pallõ'' 'prašyti', ''sulli'' 'tarnas', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'. Lyvių kalbos žodžiai, neturimi kitose Baltijos finų kalbose, tačiau būdingi Volgos finams ([[Marių kalba|mariams]], [[Mordvių kalbos|mordviams]]): ''salāndõ'' 'vogti', ''sēmḑa'' 'pienas', ''umārz'' 'obuolys'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}} Be jau paminėtų Vėrio pavyzdžių, Vytsas pateikia dar ir žodį ''vālda'' 'baltas' ([[Erzių kalba|erzių]] ''valdo'', [[Mokšų kalba|mokšų]] ''valda'' – kitose Baltijos finų kalbose ir [[Marių kalba|marių kalboje]] šis žodis yra su [[Priebalsis|priebalsiais]] ''g''/''k'', pavyzdžiui, [[Estų kalba|estiškai]] ''valge''), jis lyvių ''jei'' 'ledas' lygina su erzių ''ej'' ir supriešina su [[Veru kalba|veru]] ''egi'' bei estų, [[Vodų kalba|vodų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] ''jää''. Vytso manymu, lyvių žodis ''kõps'' '[[Pilkasis kiškis|kiškis]]' yra giminingiausias [[Komių kalba|komių]] ''kõc&apos;'' ir [[Udmurtų kalba|udmurtų]] ''kec&apos;'' (likusiose [[Baltijos finų kalbos]]e vartojamas kitoks žodis – estų ''jänes'', suomių ''jänis'', [[Salaca|Salacos]] lyvių kalboje taip pat turėtas toks kiškio pavadinimas – ''jens'').{{sfn|Viitso|1994|p=264}} [[Fanny de Sivers|De Zivers]] nuomone, šis kiškio vardas gali būti atsiradęs iš apibūdinimo, jei būtų lyginama su estų posakiu ''kepsu lööma'' 'šokinėti'.{{sfn|de Sivers|2001|p=97}} Greta paveldėtosios (savos kilmės) žodyno, lyvių kalboje vartojama daug Baltijos finų kalboms bendrų senųjų [[Skolinys|skolinių]] bei tik lyvių kalbai būdingų naujai pasiskolintų žodžių – jie sudaro apie 37 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} === Senieji skoliniai === Senasis lyvių kalbos perimtojo žodyno sluoksnis priklauso bendriesiems Baltijos finų kalbų [[Skolinys|skoliniams]], de Zivers juos skirsto į toliau pateikiamus laikotarpius.{{sfn|de Sivers|2001|p=90.&mdash;93}} Manoma, kad pirmieji [[Finougrai|finougrų]] ir [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] ryšiai siekia maždaug [[3000 m. pr. m. e.|3000 m. pr. m. e]]., finougrai gerai pažinoję [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbomis]] šnekėjusius [[Skitai|skitus]] ir [[Osetinai|osetus]], iš jų pasiskolinę žodžius ''mež'' 'medus', ''suodā'' 'karas' ir ''sōra'' 'ragas'. Tuo metu buvo pasiskolinti ir skaičių pavadinimai ''seis'' 'septyni', ''sadā'' 'šimtas'. De Zivers manymu, indoeuropiečių įtaka aiškintina skaitvardžių ''kōdõks'' 'aštuoni' (pažodžiui 'du išskaičiavus iš dešimt') ir ''īdõks'' 'devyni' ('vieną išskaičiavus iš dešimt') daryba. Šios tyrėjos teigimu, pirmieji [[Baltizmas|baltizmai]] ėmę plūsti maždaug pirmojo tūkstančio pr. m. e. viduryje, jiems priskirtini: ''mer'' ~ ''mier'' 'jūra (plg. ''marios'')', ''tōvaz'' 'dangus (plg ''dievas'')', ''jērnaz'' '[[žirnis]]', ''pubā'' '[[pupa]]', ''ǟrga'' '[[Naminis jautis|jautis]] (plg. ''žirgas)''', ''aņgõrz'' '[[ungurys]]', ''vējõz'' '[[Upinis vėžys|vėžys]]', ''āmbaz'' 'dantis (plg. ''žambas, į-žambus'')', ''kōra'' 'plunksnos; kailis; spalva (plg. ''gaurai'')', ''lūdõ'' 'šluota', ''rattõd'' 'ratai', ''rieggõz'' 'važis; [[rogės]]', ''lajā'' 'liesas' ir kt. Tuo pat metu iš [[Baltai|baltų]] gautas ir [[prieveiksmis]] ''vel'' 'dar (plg. ''vėl'')' bei skaitvardis ''tūontõ'' 'tūkstantis'. Paskutiniais amžiais prieš mūsų erą estų ir lyvių gyvenamosiose teritorijose prasidėjo glaudūs ryšiai su germanų, ypač – skandinavų tautomis. Šiam laikotarpiui priklauso skoliniai ''kūlda'' '[[auksas]]', ''tinā'' '[[švinas]]', ''rōda'' '[[geležis]]', ''mȭka'' 'dešra', ''addõrz'' '[[plūgas]]', ''naggõl'' 'vinis', ''nõggõl'' 'adata', ''kīela'' 'varpas; laikrodis', ''rānda'' 'pakrantė', ''kōp'' 'prekė', ''rō'' 'pinigai', ''līenõ'' 'skolinti', ''rikāz'' 'turtingas', ''varā'' 'valdžia; galia; jėga', ''rīdļõ'' 'ginčytis', ''lāmbaz'' '[[avis]]', ''kanā'' '[[višta]]', ''riggõz'' '[[Rugys|rugiai]]', ''kaggõrz'' '[[Aviža|avižos]]', ''kīņḑõl'' '[[žvakė]]'. Mūsų eros pirmajame tūkstantmetyje šalia lyvių ir estų protėvių apsigyveno slavai (prieš tai dažniausiai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuodami]] [[Baltai|baltus]]). Šiam skolinių sluoksniui priklauso tokie su [[religija]] susiję terminai: ''rišt'' '[[krikštas]]', ''rištõ'' 'krikštyti', ''rištõdnim'' 'vardas' (t. y. 'krikšto vardas'), ''rōntõz'' 'knyga', ''päp'' 'skleidėjas; kunigas; pastorius', ''suņḑ'' 'bausmė', ''nädīļ'' 'savaitė', ''tõrg'' 'turgus', ''vǟrõd'' 'vartai', ''sōpkõz'' 'batas', ''rubīž'' 'riba; siena'. === Naujieji skoliniai === Naujaisiais laikais [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje gyvenusieji lyviai sausumoje nesiribojo su [[Estija]], vis dėlto lyviai su estais kontaktavo; pavyzdžiui, pasak Vytso, „kiekvieną lyvių kaimą yra aplankę [[Sarema|Saremos]] estai”{{sfn|Viitso|1994|p=259}} (čia turima omenyje [[Imigracija|imigravimas]] arba [[Santuoka|vedybos]]). Be visų kitų, [[Eduard Vääri|Vėris]] mini [[Skolinys|skolinius]] iš [[Estų kalba|estų kalbos]] ''sõbrā'' 'draugas', ''sugli'' 'giminaitis', ''sīedõbkuodā'' '[[valgykla]]', ''magdõbkuodā'' 'viešbutis', ''mōgõnd'' '[[apskritis]]', ''rumāli'' 'kvailas', ''ārguz'' 'ištižimas; silpnabūdiškumas', ''āigakēra'' 'žurnalas'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}}{{efn|Viešbučio reikšme, vietoj žodžio ''magdõbkuodā'' (pažodžiui 'miegamasis namas') žodynuose nurodomas ''vȭrõdkuodā'' (pažodžiui 'svetimųjų/ svečių namas'); pateikiamos ''rumāli'' reikšmės 'nešvankus; šlykštus; niekšingas' ir t. t., o ''ārguz'' neminimas.}} Iš [[Suomių kalba|suomių kalbos]] pasiskolinta keletas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos žodžių: ''īt'' 'sąjunga; susivienijimas', ''iļīzskūol'' '[[universitetas]] (aukštoji mokykla)', ''iļīm'' 'viršininkas'.{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Daugiausia skolinių turima iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]].{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Suhonenas savo monografijoje ''Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen'' sukatalogavo 2 534 skolinius iš latvių kalbos.{{sfn|Suhonen|1973}} Tarpininkaujant latvių kalbai, gauta daug [[Skolinys|skolinių]] iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Pažymėtina, kad, kildinant žodžius, šaltiniu laikoma paskutinė juos perdavusi kalba: pavyzdžiui, lyvių [[jungtukas]] ''un'' 'ir' yra laikomas latvišku skoliniu, o savo ruožtu latvių ''un'' 'ir' pirmiausia buvo pasiskolintas iš [[Vokiečių kalba|vokiečių]] žemaičių kalbos,{{sfn|Karulis|2001|p=1087}} nors kai kuriais atvejais Suhonenas mano skolinusis iš vokiečių kalbos tiesiogiai. Suhonenas yra įregistravęs ir iš latvių kalbos pasiskolintų [[Priešdėlis|priešdėlinių]] [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]]; kai kurie pasiskolinti latviški veiksmažodžiai gali būti vartojami [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lyvių kalboje, o latviški veiksmažodžių priešdėliai niekada nelaikomi [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos dalimi. Suhoneno nurodytų dešimt pirmųjų dabartiniuose žodynuose randamų žodžių: ''akurāt'' 'kruopščiai; tiksliai ({{lv|akurāti}})', ''algtõ'' 'laikyti samdinį ({{lv|algot}})', ''amāt'' 'amatas; einamosios pareigos ({{lv| amats}})', ''amātnikā'' 'amatininkas ({{lv|amatnieks}})', ''āndõļmaņ'' 'biznierius; verteiva ({{lv|andelmanis}})', ''āņdig'' 'dosnus' (iš lyvių ''andõ'' 'duoti' su latviškos kilmės darybos priesaga ''-ig'' (= {{lv|-īg}}, {{lt|-ing}})', ''appõkōrt'' [~ ''advokāt''] 'advokatas' (anot Suhoneno, [[Dundaga|Dundagos]] latvių tarmėje sakyta ''apkārts''), ''apostõl'' 'apaštalas ({{lv|apustulis}})', ''aprink'' 'apskritis ({{lv|apriņķis}})', ''aptēk'' 'vaistinė ({{lv|aptieka}})'. === Purizmas === [[Lyvių-estų-latvių žodynas|''Lyvių–estų–latvių žodyne'']] imtasi šiokio tokio kalbos norminimo ir prie antraštinių žodžių ženklu 'daugiau negu' (&gt;) nurodomas teiktinesnis variantas. Kai vietoj latviško [[Skolinys|skolinio]] įmanoma vartoti veldinį (savąjį žodį), jis žymimas kaip tinkamesnis, pavyzdžiui, ''dīezgõn'' 'gana; pakankamai' &gt; ''kil''. Šios rekomendacijos taikomos ne tik latviškiems skoliniams: pavyzdžiui, vietoj kelintinio [[Skaitvardis|skaitvardžio]] 'trečias' formos ''kuolmi'' patariama vartoti ''kuolmõz'' – pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], ''-õz'' yra rytų lyvių tarmės kelintinių skaitvardžių darybos [[priesaga]], o ''-i'' – vakarų lyvių,{{sfn|Vääri|1994|p=273}} tačiau [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba grindžiama rytų [[Tarmė|tarme]]. [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] kultūros darbuotojo [[Pėteris Dambergas|Pėterio Dambergo]] kalbą yra apibūdinęs kaip „pastebimai [[Purizmas (kalbotyra)|puristišką”]] ir atkreipęs dėmesį, kad jo kalba „palyginti laisva nuo latviškų skolinių, pavyzdžiui, kitų lyviškai kalbančiųjų dažnai vartojamų veiksmažodžio [[Priešdėlis|priešdėlių]] jo pateiktuose pavyzdžiuose iš viso nėra“.{{sfn|Moseley|2002|p=13}} Šiais atžvilgiais išsiskiria estų ir prancūzų kalbininkės [[Fanny de Sivers|de Zivers]] nuomonė: ji kritiškai vertina pastangas atsisakyti latviškų veiksmažodžių priešdėlių, be to, anot jos, [[jungtukas]] ''ja'' 'ir' yra ne greta latviško [[Skolinys|skolinio]] ''un'' 'ir' vartotas savasis žodis, o gana sąmoningai įsivestasis iš [[Estų kalba|estų kalbos]], siekiant pakeisti ''un'' – galimybes tokia dingstimi naujai diegtis žodžius ji vadina „diskutuotinomis“, jos manymu, „ne mažiau geras požiūris, kad [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, jeigu ji gerai pritaikyta lyvių kalbos sistemai, yra būtent tai, kas šiai kalbai suteikia originalumo”.{{sfn|de Sivers|2001|p=86.&mdash;87}} Anot jos, latviški [[Priešdėlis|priešdėliai]] leidžia perteikti „daugybę galimų atspalvių” (''les préfixes lettons du verbe: une foule de nuances disponibles'').{{sfn|de Sivers|2001|p=79}} De Zivers yra sudarytų su latviškais priešdėliais lyvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] sąrašo ''Die lettischen Präfixe des livischen Verbs'' autorė. == Įtaka latvių kalbai == [[Vaizdas:Latv-Liv.JPG|thumb|Latvių–lyvių pokalbių žodynas (1991 m.)]] Manoma, kad latvių kalbos [[kirtis]] tapo fiksuotas (pastovus) dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos – visada kirčiuojamas pirmasis skiemuo; dėl atitraukto kirčio [[galūnė (kalbotyra)|galūnė]]se trumpieji [[Balsis|balsiai]] iškrito, o ilgieji – sutrumpėjo, be to, atsirado savotiška regresyvinė balsių harmonija (nuo tolesnio skiemens garsų priklauso balsių <e>, <ē> siaurumas arba platumas); atsižvelgiant į balsių aplinką, ilgėja [[Priebalsis|priebalsiai]] – šis reiškinys neretai vadinamas pėdos [[izochronija]].<ref>{{cite book|title=Facts about the World's Languages: An Encyclopedia of the World's Major Languages, Past and Present |last=Garry |first=Jane |authorlink= |author2= |year=2001 |publisher=H.W. Wilson |location= |isbn=9780824209704 |page= |pages= |url=http://books.google.lv/books?id=SGtiAAAAMAAJ |accessdate= |quote=After the Latvian people's ancestors (Semigallian, Selian, and Latgalian speakers) came into contact with Finno-Ugric languages, their language developed some notable distinctions from its earlier state, including placing of the word stress on the first syllable, loss of short and shortening of long end vowels, development of low front vowel [e], regressive vowel harmony, etc.}}</ref><ref>{{cite book |last=Kortmann |first=Bernd |date=2011 |title=The Languages and Linguistics of Europe |url=http://books.google.lv/books?id=Dt_Eg2ehL8kC&pg=PA5&dq=consonant+length+latvian |location= |publisher=Walter de Gruyter |isbn=3110220253 |quote= Consonant quantity is well-developed in Latvian as a result of Fennic substratum influence. Sonorants show distinctive quantity mainly in loanwords, cf. ''manna'' {{IPA|[manːa]}} 'manna' vs. ''mana'' {{IPA|[mana]}} (nom.sg.fem. of 1st ps. sg possesive pronoun). Non-distinctive quantitative variation in obstruents occurs in native words: immidiately post-tonic voicless obstruents are automatically lengthened between short vowels, cf. ''lapa'' {{IPA|[lapːa]}} 'leaf' vs. ''lāpa'' {{IPA|[laːpa]}} 'torch,' ''lapā'' {{IPA|[lapaː]}} 'leaf (loc.sg.)'. In Lithuanian there is no consonantal quantity and on the morphemic boundary geminates are shortened. |page=5}}</ref> Esama labai įvairių nuomonių apie verstines žodžių reikšmes: pasak [[Janis Endzelynas|J. Endzelyno]] (J. Endzelīns), {{lv|zāles}} 'žolės; vaistai', lyvių ''āina'', [[Estų kalba|estų]] ''rohi'' 'augalai; vaistai' reikšmių panašumas nėra susijęs, tačiau naujas žodžių reikšmes {{lv|dzīt}} 'varyti; ginti' → 'skusti' (lyvių ''abbiņi ajjõ'', [[Estų kalba|estų]] ''habet ajama'' 'skusti' („varyti” barzdą) jis vertina kaip [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtaką.{{sfn|Rudzīte|1994|p=293.&mdash;294}} O Karulis šios gretybės su lyvių kalba nemini, bet jis pastebi reikšmės poslinkius {{lv|sist}} 'mušti; trenkti' → 'kirsti' → 'pjauti' → 'skusti'.{{sfn|Karulis|2001|p=258}} Endzelyno manymu, dėl lyvių kalbos galėjo atsirasti reikšmė {{lv|labs}} 'labas; geras' → ''labais'' 'dešinys' (pvz., {{lv|labā roka}} 'dešinė ranka', t. y. '„geroji” ranka') – plg. lyvių ''jõvā kež'', estų ''hea käsi'' 'dešinė („geroji”) ranka'. Karulis šios paralelės nenurodo, tokią žodžio reikšmę jis labiau linkęs gretinti su [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''правый'' (''pravyj'') 'dešinys; teisingas; nekaltas', [[Vokiečių kalba|vokiečių]] ''recht''/''Recht'' 'dešinys; tikras; teisingas; teisė', [[Anglų kalba|anglų]] ''right'' 'dešinys; teisingas; teisė'.{{sfn|Karulis|2001|p=481}} Teigiama, kad posakiai [[Latvių kalba|latv.]] ''rokā''{{efn|Latvių kalboje [[iliatyvas ]] neretai reiškiamas [[Inesyvas|inesyvu]]: ''es dzīvoju Rīg'''ā''''' 'aš gyvenu Ryg'''oje'''' – ''es braucu Rīg'''ā''''' 'aš važiuoju Ryg'''on''''.}} ''dabūt'' 'gauti' („rankon gauti“), {{lv|likt cepuri galvā}} 'už(si)dėti kepurę' („dėti („likti“) kepurę galvon“) ir kiti yra versti iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] (lyvių ''käddõ sōdõ''; ''kibārt pǟzõ pānda'', estų ''kätte saama''; ''kübarat pähe panema'').{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) neaptaria to, kad abi minėtosios Baltijos finų kalbos vartoja būtent [[Iliatyvas|iliatyvą]]. Dabartinėje lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]], tačiau [[Estų kalba|estų kalboje]] tebevartojami ir pašalio, kuriais būtų galima perteikti reikšmę 'dėti kepurę '''ant''' galvos' (išorinio paviršiaus), vis dėlto estų kalboje pasitelkiamas posakis, kurį pažodžiui būtų galima versti kaip 'dėti kepurę galv'''on'''', o šį nusikopijavo latviai. Latvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltų kalbos|baltų]] ar [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[Priešdėlis|priešdėliais]] dažnai reiškiamas įvykio [[veikslas]] (veiksmas jau baigęsis); jeigu [[veiksmažodis]] ir taip žymi įvykusį veiksmą, priešdėlio galima atsisakyti, siekiant suteikti eigos veikslo (tebetrunkančio veiksmo) atspalvį, bet tokie veiksmažodžiai neretai turi ir vietos reikšmę, o tokiais atvejais latvių kalboje [[Priešdėlis|priešdėliai]] keičiami [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]], kuriuos Endzelynas vadino „pakaitais”. Jie perteikia ir eigos veikslo, ir vietos (padėties erdvėje) reikšmes, pavyzdžiui: {{lv|aizsiet}} 'užrišti' : ''siet '''ciet''''' 'rišti' (rišti „kietai”), {{lv|piesiet}} 'pririšti' : ''siet '''klāt''''' 'rišti' (rišti „šalia”) – {{lv|es piesēju}} 'aš pririšau' (įvykio veikslas), ''es sēju '''klāt''''' 'aš rišau' (rišau „šalia”; eigos veikslas, bet kartu nurodoma padėtis erdvėje, vieta). Manoma, kad tokia vartosena atsirado dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos. {{sfn|Rudzīte|1994|p=295.&mdash;296}} Rudzytė nenagrinėja, ar dėl šių priežasčių latvių kalboje, kitaip negu [[Lietuvių kalba|lietuvių]], reguliariai nevartojami kartotiniai veiksmažodžiai (pvz., kaip {{lt|rašiau}} – ''rašydavau, rašinėjau;'' ''klausiau – klausdavau, klausinėjau;'' ''keičiau – keisdavau, kaitaliojau'' ir t. t.){{efn|Dažnai vartojami veiksmažodžiai latvių kalboje gali būti kartotiniai: ''dzīt'' 'ginti (varyti)' : ''dzenāt'' 'gainioti' ir t. t., bet dažnai atliekamas veiksmas latvių kalboje neegzistuoja kaip [[Būtasis dažninis laikas|dažninis veiksmažodžio laikas]].}} Dar būtų galima palyginti su [[rusų kalba]], kur kartotinis veiksmažodis dažniausiai žymimas [[priesaga]] ''-ыв'' (''-yv'') ir kartojamas veiksmas rodo eigos veikslą (nebaigtą veiksmą), o paliktas [[priešdėlis]] nusako vietą (padėtį erdvėje): {{ru|привязать}} (''priviazat&apos;'') 'pririšti' : ''привяз'''ыв'''ать'' (''priviaz'''yv'''at&apos;'') 'rišinėti (prie…)'. Rudzytė neapžvelgia šių prieveiksmių darybos panašumų: ''vizā'' 'kietas, neminkštas' – ''vizāl''; ''vizās''; ''vizzõ'' 'kietai; tvirtai; nelaisvai' (plg. {{lv|ciet}} 't. p.'), ''vālda'' 'valia; galia', ''eņtšvālda'' 'savivalė' – ''vāldiņ''; ''vāldiž'' 'laisvai; netvirtai' (plg. {{lv|vaļā}} 't. p') ir kt. Baltijos finų kalbų įtaka aiškinama tai, kad latvių kalboje nuosavybės, priklausymo, privalėjimo ar turėjimo reikšme nevartojamas veiksmažodis ''turėti.'' Lietuvių pasakymą ''aš turiu knygą'' latvių kalboje atitinka ''man ir grāmata'' 'man yra knyga' – tai visiškai sutampa su lyvių ''minnõn um rōntõz'' arba estų ''mul on raamat''.{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Estų [[Baltistika|baltistas]] ir [[Slavų kalbos|slavistas]] P. [[Peeter Arumaa|Aruma]] pastebi latvių ir estų atpasakojamosios [[Nuosaka|nuosakos]] panašumus ir pažymi, kad estų ir lyvių kalbos tarp Baltijos finų kalbų yra vienintelės, turinčios atpasakojamąją nuosaką. Arumos teigimu, čia panašumas dar ir tas, kad latvių atpasakojamosios nuosakos darybos priesagos ''-ot'' (sk. ''-uot'') ir ''-šot'' (sk. ''-šuot'') yra sustabarėję vienaskaitos [[Galininkas|galininkai]] (matyt, turimi omenyje anksčiau čia turėti [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], atitinkantys dabartinės [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] veikiamuosius dalyvius su ''-ąs, -antis'' ir ''-siąs, -siantis''), o estų atpasakojamosios nuosakos [[priesaga]] ''-vat'' – tai sustabarėjęs [[partityvas]]: {{lv|viņš nākot / nākšot}} 'jis ateinąs / ateisiąs', {{et|ta tulevat}},{{efn|Estų kalboje nėra gramatinio būsimojo laiko.}} 'jis atėjęs', ''ta olevat tulnud'' 'jis buvęs atėjęs'. Rudzytės manymu, lyvių kalboje dalyvius išstūmė veiksmo atlikėją reiškiantys [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], pvz., lyv. ''ta tuļļi(ji)'', kur lyv. ''tuļļi(ji)'' – 'ėjėjas', o {{et|tulev}} – 'einąs'. Pasak jos, būtini papildomi tyrimai, nes vadinamosiose giliausiose latvių tamniekų [[Tarmė|tarmėse]] (pavyzdžiui, apie [[Dundaga|Dundagą]]) atpasakojamosios nuosakos nėra, o tamniekų tarmės išaugusios ant lyvių kalbos [[Substratas (kalbotyra)|substrato]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Aruma daro prielaidą, kad veiksmo atlikėjus reiškiančių [[Daiktavardis|daiktavardžių]] kaip [[Pažyminys|pažyminių]] vartojimas latvių kalboje bus atsiradęs dėl Baltijos finų įtakos: {{lv|dējēja pīle}} 'dėsli antis' („dėjėja antis”), {{et|muneja part}} 't. p.', lyvių ''jūoji vāški'' 'daug geriantis veršis' („gėrėjas veršis”) – {{lv|dzērājs teļš}} 't. p.'{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Įtraukiant ir lyviškus, ir kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] žodžius, kartu su tik tarmėse vartojamais žodžiais latvių kalboje, anot [[Marta Rudzīte|Rudzytės]], yra iki 500 [[Finizmas|finiškų skolinių]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=291}} == Kalbos pavyzdys su garso įrašu == Trumpas filmuoto pokalbio su [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]] (Grizelda Kristiņa) fragmentas, perrašytas [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|tarptautine fonetine abėcėle]] ir verstas į lietuvių kalbą. * ''Minā um sindõn Lețmōl, Dundags pagastõs, Zūonkõ kōrands. Min izā vȯļ Pētõr un jemā vȯļ Līž un min vȯļ ikš veļ – Jōņ. Un mēg jelīzmõ Zūonkõ kōrands – amād sugūd. Sǟl vȯļ min izā un veļ, un sõzār, un vel munt sugūd un minnõn…'' * /{{IPA|minɑː}} {{IPA|um}} {{IPA|sindən}} {{IPA|lecmoːl}} {{IPA|dundɑks}} {{IPA|pɑgɑstəs}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|peːtər}} {{IPA|un}} {{IPA|jemɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|liːʒ}} {{IPA|un}} {{IPA|min}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|ikʃ}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|joːɲ}} {{IPA|un}} {{IPA|meːg}} {{IPA|jeliːzmə}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|ɑmɑːd}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|sæːl}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|un}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|un}} {{IPA|sɯzɑːr}} {{IPA|un}} {{IPA|vel}} {{IPA|munt}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|un}} {{IPA|minːən}}/ * Aš gimiau [[Latvija|Latvijoje]], [[Dundagos valsčius|Dundagos valsčiuje]], Žuonakų [[Sodyba|sodyboje]].{{efn|Straipsnių rinkinyje ''Lyviai: istorija, kalba ir kultūra'' 194 p. „Kanadoje gyvenanti Grizelda Kristinia (mergautinė pav. Bertholde, g. [[1910 m.]]) iš Vaidės kaimo Žuonakų namų” ir 356 p "(...) Vaidės kaimo Žuonakų (''Zūonkõ'') sodybos (...)”}} Mano tėvas buvo Pėteris ir motina buvo Lyžė ir aš turėjau vieną brolį – Jonį. Ir mes gyvenome Žuonakų sodyboje – visi giminaičiai. Ten buvo mano tėvas ir brolis, ir sesuo, ir dar kiti giminaičiai ir man… {| class="wikitable" style="background:#98FB98; text-align:right; width:30%;" |- ! style="background:#98FB98" | ''KLAUSYTI'' <small>(išoriniai šaltiniai)</small>: <br />1. <small>[http://www.youtube.com/watch?v=zeEgxHEpL2w&t=38s ''YouTube portale'']</small> _{<small> – redaguotas variantas (tik garso įrašas), nuorašas atitinka nuo 0:38 iki 1:28.</small>}<br /><br />2. <small>[http://ia600503.us.archive.org/1/items/Livonian_Kristin_kundz/Livonian_Kristin_kundz_1.ogv ''Visas filmuotas pokalbis'']</small> _{<small> – nuo 0:55 iki 1:44.</small>}<br /> |} == Dažnai vartojami žodžiai ir posakiai == {| class="wikitable" style="background:beige; text-align:center; width:80%;" |- ! style="background:#EEE8AA" | Sveikinimas, mandagumo žodžiai ! style="background:#EEE8AA" | Pažintis ! style="background:#EEE8AA" | Šeimos ir giminės nariai ! style="background:#EEE8AA" | Proginiai posakiai ! style="background:#EEE8AA" | Valgis, gėrimai |- | Sveiki (-as)! – Tēriņtš!<br />Labas rytas! – Jõvā ūomõg! Laba diena! – Jõvā pǟva!<br /> <br />Labas vakaras! – Jõvā ȭdõg! Labanakt! – Jõvvõ īedõ!<br /> <br />Iki pasimatymo! – Nēmiz pǟl! <br />Gero apetito! – Jõvvõ sīemnaigõ! Ačiū! – Tienū!<br /> <br />Prašom! – Pōlaks!<br /> <br />Atsiprašau! – Āndagid andõks!<br /> <br />Taip – Nǟ<br />Ne – Äp |<br />Ar jūs kalbate – Või tēg rõkāndõt:<br />lyviškai – līvõ kīelkõks,<br />lietuviškai – leiš kīelkõks,<br />angliškai – engliš kīelkõks?<br /><br />Kuo jūs vardu? – Kui tēḑi nutāb?<br />Mano vardas (ir pavardė) yra … – Min nim (ja līekõnim) um … <br />Kur jūs gyvenate? – Kus tēg jelāt? <br />Aš gyvenu Lietuvoje. – Minā jelāb Leišmōl.<br /> <br />Kaip tau (jums) sekasi? – Kui sinnõn (täddõn) lǟb?<br />a. Ačiū, man sekasi gerai. – Tienū, minnõn lǟb jõvīst.<br /> b. Galėtų būti ir geriau. – Võiks lǟdõ paŗīmstiz.<br /> <br />Dėkoju už – Tienūb iļ:<br /> pagalbą – ab,<br /> patarimą – nõv,<br /> dovaną – āndõks,<br /> malonų priėmimą – lõpsnā vastõvõtāmiz. Aš tave myliu. – Ma ārmaztõb sīnda. | tėvas – izā<br />motina – jemā brolis – veļ<br />sesuo – sõzār dėdė – sūrveļki<br />teta – sūrsušā senelis – vanātōţi<br />močiutė – vanāǟma vyras – mīez<br />žmona – nai<br /> vaikas – läpš sūnus – pūoga duktė – tidār<br /> vaikaitis (-ė) – lapsläpš žentas – tidārmīez<br /> marti – mīņa anyta – mīejemā<br /> šešuras – mīeizā uošvė – naizjemā<br /> uošvis – naizizā svainis – sõzārmīez<br /> brolienė – veļīnai giminaitis (-ė) – sugli (draugas (-ė) – sõbrā) | Sveikinu tave (jus)! – Minā tēriņtõb sīnda (tēḑi)!<br />Linkiu daug laimės! – Minā tārmõb pǟgiņ vȯnnõ!<br />Nuoširdžiai sveikinu su – Tēriņtõb sidāmõst:<br />gimimo diena – sindizpǟvaks,<br />vardo diena – nimpǟvaks,<br />vestuvių diena – kōzgõndpǟvaks,<br />Naujaisiais metais – Ūd āigastõks!<br /> Laimingų Naujųjų metų! – Vȯndzizt Ūdtõ āigastõ!<br />Džiaugsmingų – Rīemliži:<br /> Kalėdų – Taļšpivḑi,<br />Velykų – Lejāvõtāmidi!<br /><br />Linkime geros sveikatos! – Mēg tarmõm jõvvõ tīeratõ!<br /><br />Į sveikatą! – Tīeratõks! (tostas) Užjaučiu tave (jus). – Minā tūndõb sinnõn (täddõn) īņõz. <br /> | duona – lēba<br />ragaišis – kak<br />tortas – tort pienas – sēmḑa<br />sviestas – vȭidag sūris – sȭira varškė – kuppõnsēmḑa grietinė – iļdžēmḑa<br /> kiaušinis – munā<br />vaisius – pūvīļa<br /> daržovė − tarāvīļa<br />uoga − mōŗa<br /> mėsa – vȯzā<br />dešra – mȭka<br /> kepsnys – tsepīt<br /> jautiena – jelājvȯzā<br /> kiauliena – sigāvȯzā<br />vištiena – kanāvȯzā<br /> žuvis – kalā košė – sandrok<br />sriuba – zup vanduo – vež<br />arbata – tē<br />kava – kaffe<br />sultys – līem<br />alus – vȯl<br /> vynas – vīnõ<br /> |} == Pastabos == {{notelist|2}} == Nuorodos == * Dokumentinis filmas lyvių kalba [http://www.uttv.ee/naita?id=7803 ''Profesoriaus Vytso lyviai''] (žr. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]]). Titruojama [[Estų kalba|estiškai]]. * {{citation |last1=Viitso |first1=Tiit-Rein |last2=Ernštreits |first2=Valts |title=Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LEL) (''Lyvių-estų-latvių žodynas'') |url=http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/lv/index.html |year=2012-2013 |location=Tartu / Rīga |isbn=9789984815763 }}(Norint ieškoti latvių kalba (''latviešu atbilsmes'', LV), latvišką žodį galima rasti [http://letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 ''Lietuvių-latvių žodyne''] letonika.lv) * {{citeweb |url=http://sonad.oahpa.no/lav/liv/ |title=Latvių-lyvių-latvių (estų, suomių) žodynas |work=Oahpa |publisher=University of Tromsø }} (Kaip informuojama projekte, žodynas grįstas ta pačia medžiaga, kaip ir LEL, tačiau jame esama į LEL neįtrauktų antraštinių žodžių, čia vartojama įprastinė keletu ženklų papildyta rašyba.) * {{citeweb |url=http://giellatekno.uit.no/cgi/index.liv.eng.html |title=Lyvių kalbos įrankai (linksnių generatorius ir kt.) |work=Sámi giellatekno |publisher=University of Tromsø }} (Jeigu žodžio šaknis kaitant kinta, sugeneruoti linksniai gali būti klaidingi.) * {{citeweb |url=http://www.eki.ee/dict/ety/ |title=Eesti etümoloogiasõnaraamat |trans-title=Etimologinis estų kalbos žodynas |publisher=Eesti Keele Instituut }} (Etimologiniame žodyne lyviški žodžiai aptariami prie estiškų antraštinių žodžių, jeigu jų kilmė ta pati.) * {{citation |last1=Sjögren |first1=Andreas Johan |last2=Wiedemann |first2=Ferdinand Johann |title=Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch (Lyvių-vokiečių-lyvių žodynas); |url=http://www.eki.ee/dict/ldw/ |year=1861 |publisher=Eggers }} (Estų kalbos instituto sukurta tiriamoji versija, vartojama pirminė Šiogreno rašyba.) * [https://incubator.wikimedia.org/wiki/Wp/liv/E%E1%B8%91%E1%B8%91il%C4%93%E1%B8%91 Lyviškoji Vikipedija] (bandomoji, dar nepatvirtinta versija) * Lyvių kultūros ir kalbos portalas [http://www.livones.net/liv Livones.net] * Kalbos pradmenys Facebook’o grupėje [https://www.facebook.com/livuval/?fref=ts ''Līvõ kēļ''] („Lyvių kalba”) * Lyvių grupė ''[[Tai Tai]]'': [https://www.youtube.com/watch?v=I1AT0e1CHy0&list=PLrLh0Vet5pcIAyaSBQpZYoQQvgzRl5MV2&index=22&t=41s ''Daina apie duonos dalinimą''] (lyviškai) * {{Ethnologue|liv}} == Literatūra == * {{citation | last= Vītso | first= Tīts Reins | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valodas pamatiezīmes | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 267.&mdash;286. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFViitso2013 }} * {{citation | last = Vītso | first = Tīts Reins | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībiešu valoda pārējo Baltijas jūras somu valodu vidū | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 258.&mdash;266. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFViitso1994 }} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | authorlink = |author2= | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Īss lībiešu valodas apraksts | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 267.&mdash;288. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääri1994 }} * {{citation |title=Livonian |last=Moseley |first=Christopher |year=2002 |publisher=LINCOM EUROPA |location=Muenchen |isbn=3895861588 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17236 |ref=CITEREFMoseley2002}} * {{citation | last = Ernštreits | first = Valts | year = 2007 | title = Livonian orthography | journal = Linguistica Uralica | pages = 11.&mdash;22. lpp | url = http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf | ref = CITEREFErnštreits2007 }} * {{citation | last1 = Ernštreits | first1 = Valts | last2 = Kļava | first2 = Gunta | year = 2014 | title = Grammatical changes caused by contact between Livonian and Latvian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | pages = 77.&mdash;90. lpp | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.05/43 | ref = CITEREFErnštreitsKļava2014 }} * {{citation |title=Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen |last=Suhonen |first=Seppo |year=1973 |publisher=Suomalais-Ugrilainen Seura |location=Helsinki |isbn=951-9019-06-5 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17036 |ref=CITEREFSuhonen1973}} * {{citation | last = Rudzīte | first = Marta | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 288.&mdash;319. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFRudzīte1994 }} * {{citation|title=Parlons live: une langue de la Baltique |last=de Sivers |first=Fanny |year=2001 |publisher=L'Harmattan |isbn=978-2747513371 |ref=CITEREFde_Sivers2001}} * {{citation |first=Konstantīns |last=Karulis|title=Latviešu etimoloģijas vārdnīca |place=Rīga |publisher=Avots |year=2001 |isbn=9984-700-12-7 |ref=CITEREFKarulis2001}} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Par lībiešiem un lībiešu valodu ([[Tõnu Karma|Tenu Karmas]] tulkojums latviešu valodā ar viņa piezīmēm un labojumiem) | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 227.&mdash;248. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääriKarma1994 }} * {{citation | last = Hirša | first = Dzintra | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībieši un lībiešu izcelsmes vietvārdi Latvijā | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 201.&mdash;215. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFHirša1994 }} * {{citation | last = Grīntāls | first = Riho | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last = Pajusalu | editor3-first = Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valoda jauno laiku pirmajos gadsimtos | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 255.&mdash;265. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFGrünthal2013 }} * {{citation | last = Vinklers | first = Eberhards | authorlink = |author2= | editor1-last= Blumberga | editor1-first= Renāte | editor2-last= Mäkeläinen | editor2-first= Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Par aizguvumu slāņiem lībiešu valodā | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 303.&mdash;312. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 }} *: Internetinė straipsnio versija anglų kalba:<br />{{citation | last = Winkler | first = Eberhard | year = 2014 | title = Loanword strata in Livonian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | issn = 2228-1339 | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.11/49 | doi = 10.12697/jeful.2014.5.1.11 }} == Šaltiniai ir literatūros išnašos == {{Išnašos|4}} {{Uralo kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Finų kalbos]] [[Kategorija:Latvijos paveldas]] [[Kategorija:Lyviai]] 2iaope8c0smild3p9dmqmf72jwa0v41 7582378 7582358 2025-06-22T06:05:08Z Ed1974LT 52229 /* XXI amžius */ 7582378 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Lyvių kalba <br />'''''Līvõ kēļ'''''|spalva= limegreen| šalys= {{flag|Latvija}}<br>{{flag|Estija}}{{efn|Lyvių—estų—latvių žodyno pratarmėje Vytsas rašo, kad lyvių kalbos mokoma Estijos ir Latvijos aukštosiose mokyklose.}}| kalbančiųjų=<small>Vienam [[2020]] m. gimusiam žmogui ši kalba yra [[Gimtoji kalba|gimtoji]].<ref name="lsm.lv"/> Esama ~40 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|B1 lygiu]] ir ~210 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|A1–A2 lygiais]] kalbos naujai išmokusiųjų</small><ref name="thetimes1">The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-08</ref><ref>livones.net (2011-12-14): [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 ''Lyvių kalbos padėtis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140202235047/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 |date=2014-02-02 }} (latvių k.); tikrinta 2017-02-09</ref>| vieta= į šimtuką nepatenka| kilmė=[[Uralo prokalbė]] *[[Uralo kalbos]] **[[Finougrų kalbos]] ***[[Finų kalbos]] ****[[Baltijos finų kalbos]] *****'''lyvių'''| oficiali={{flag|Latvija}}<br>Įteisintoji Latvijos mažumos kalba<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref><br>| iso639-1=-| iso639-2=-| iso639-3=liv}} {{Incubator|code=liv}} [[Vaizdas:Idioma livonio.png|299px|thumb|Lyvių kalba [[Kuršas|Kurše]]]] '''Lyvių kalba''' (lyv. k. ''līvõ kēļ'') – beveik išnykusi [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] grupės [[agliutinacinė kalba]], viena iš dviejų [[Latvija|Latvijos]] [[Čiabuviai|autochtoninių]] kalbų ir vienintelė kalba greta [[latvių kalba|latvių]], Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.{{efn|Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 3 straipsnį, [[latgalių kalba]] yra „istorinė latvių kalbos atmaina”, pagal 5 straipsnį, valstybinė kalba yra latvių, ir visos kitos Latvijos Respublikoje vartojamos kalbos, išskyrus lyvių kalbą, Valstybinės kalbos įstatymo požiūriu laikomos svetimomis.}} Paskutinė [[Kanada|Kanadoje]] ilgai gyvenusi lyvių kaip [[Gimtoji kalba|gimtosios kalbos]] vartotoja [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]], sulaukusi 103 metų, mirė [[2013]] m. birželio 2 d.<ref name="thetimes1"/> Vienintelis šių dienų žmogus, vaikas, kuriam lyvių kalba yra gimtoji – [[2020]] m. gimusi Kuldė Mednė (''Kuldi Medne''), jos tėvai – lyvių kalbos gaivinimo aktyvistai.<ref name="lsm.lv"/> Šiuo metu yra daugiau kaip 200 geriau ar silpniau lyvių kalbos naujai pramokusių žmonių, dauguma iš jų – [[lyviai]].<ref name="autogenerated127">Ernštreits V. „Livonian in the 21st century”. Études finno-ougriennes, 44 (janvier 2012). Numéro spécial „Les langues finno-ougriennes aujourd’hui”, Paris, ADÉFO; L’Harmattan, (2014) p. 127–144, ISSN 0071-2051, ISBN 978-2-343-02592-6, EAN 9782343025926</ref> Lyvių kalba įtraukta į [[UNESCO]] nykstančių kalbų sąrašą.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net” (2011-12-12): [http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 Lyvių kalba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141222195941/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 |date=2014-12-22 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-03-10</ref> Kilmės atžvilgiu lyvių ir latvių kalbos visai negiminingos, tačiau viena kitai padarė žymų poveikį ir dėl to atsirado savitų bruožų, ypač garsyne, kurių neturi joms giminingos kalbos: latvių kalba turi daug [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos|slavų]] kalboms nebūdingų [[Fonologija|fonologinių]] ypatybių, o lyvių kalboje, be kitų pavyzdžių, susidarė palyginti sudėtinga [[Kirtis|kirčiuoto]] skiemens struktūra drauge su nekirčiuotų [[Balsis|balsių]] trumpinimu. Lyvių kalbai artima, bet daug konservatyvesnė [[suomių kalba]] pasižymi ne tokia sudėtinga kirčiuoto skiemens sandara ir net labai ilguose žodžiuose išlaiko nekirčiuotus balsius sveikus. Lyvių kalboje išnyko tiek [[priebalsių laipsniavimas]], tiek [[balsių harmonija]], tačiau naujai susidarė labai sudėtinga balsių kaita.<ref>{{cite book|last=Лаанест|first=А.|title=Основы финно-угорского языкознания (прибалтийско-финские, саамские и мордовские языки)|chapter=Прибалтийско-финские языки|location=М.|publisher=Наука|date=1975|pages=18|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Цыпанов|first=Е. А.|title=Сравнительный обзор финно-угорских языков|chapter=Ливский язык|url=http://www.finnougoria.ru/pdf%20izdania/sravnitelnyi%20obzor2.pdf|location=Сыктывкар|publisher=Кола|date=2008|pages=191|isbn=5-8818-6835-2}}</ref> Lyvių kalba pasižymi kai kuriomis [[Archaizmas|archajiškomis ypatybėmis]]: išsaugota ''*ktt'' : ''*kt'' (> ''*t'' : ''*d'') priešprieša; daugybėje [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] išsaugotas galinis ''-a'', kuris kitose Baltijos finų kalbose virto produktyvesniu ''-e'' > ''-i'' kamiengaliu; lyvių kalbai būdingos ypatingos liepiamosios [[Nuosaka|nuosakos]] vienaskaitos II [[Asmuo (gramatika)|asmens]] formos.<ref>{{cite book|last=Viitso T.-R.|title=The Uralic languages|chapter=Fennic|location=London – New York|publisher=Routledge|date=1998|pages=101–102|isbn=}}</ref> Kadangi lyvių kalba – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], žodžio kaitomoji dalis šiame straipsnyje vadinama [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ([[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] priesaga), o ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]]. Darybos formantai taip pat vadinami priesagomis ([[Žodžių daryba|darybos]] priesagomis). Atsižvelgiant į kontekstą, lyvių kalbos raštijos ištakomis gali būti laikoma [[XIX amžius|XIX a.]] išnykusi ir palyginti prastai dokumentuota [[Vidžemė]]s Salacos arba [[Kuršas|Kuršo]] lyvių tarmė. Čia daugiausia bus remiamasi Kuršo lyvių rytų tarme, kuria grindžiama [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba. == Tarp kitų giminingų kalbų == [[Vaizdas:Norādes Kolkasragā.jpg|270px|thumb|left|Nuorodos [[Kolkos ragas|Kolkos rage]] latvių, lyvių ir anglų kalbomis]] Kaip teigia estų kalbininkas T. Vytsas ([[Tiit-Rein Viitso]]), [[Baltijos finų kalbos]] pradžioje buvo skilusios į tris atšakas: lyvių kalbą, pietų estų kalbą (sunormintas jos variantas – [[veru kalba]]) ir į atšaką, kurią jis vadina [[Neva|Nevos]] kalbų grupe. Iš pastarosios kilo visos kitos Baltijos finų kalbos.{{sfn|Viitso|1994|p=262}} Estų kalbininko [[Paul Alvre|P. Alvrės]] teigimu, pirmieji Baltijos jūros pakrantėse apsigyvenę finai buvo lyvių ir [[Suomių kalba|suomių]] vakarinių tarmių vartotojai.{{sfn|Viitso|1994|p=261}} Vytsas nurodo, kad savarankiškų Baltijos finų kalbų susidarymas tebėra ginčytinas klausimas. Vis dėlto, jo manymu, yra aišku, kad lyvių kalba − viena iš seniausiųjų savarankiškų Baltijos finų kalbų.{{sfn|Viitso|1994|p=266}} == Istorija == === Iki XX amžiaus === [[Vaizdas:Liivi keel.GIF|350px|right|thumb|{{legend|#3f403f|Paskutinių lyvių kalbos vartotojų teritorijos}} {{legend|#c7bca3|Istorinis lyvių kalbos paplitimo arealas Latvijoje}}]] Pagal [[Archeologija|archeologinius]] duomenis, dabartinės [[Pabaltijis|Baltijos kraštų]] teritorijos buvo apgyvendintos daugiau kaip prieš 10 000 metų. Pirmieji gyventojai buvo [[Senoji Europa|protoeuropiečiai]]. Baltijos finai čia pasirodė apie [[2000 m. pr. m. e.|2000 m. pr. m. e]]. arba, kaip teigia [[Tõnu Karma|T. Karma]], apie [[3000 m. pr. m. e.]] Jie susimaišė su protoeuropiečiais ir čia įsigalėjo Baltijos finų kalbos atmaina, kurios pagrindu susiformavo lyvių, šiaurės ir pietų [[Estų kalba|estų]] kalbos.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} [[Estai|Estų]] kalbininko [[Paul Ariste|P. Aristės]] teigimu, apie 3000 m. pr. m. e. į Baltijos kraštus atsikėlę [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės duobelinės keramikos]] kultūros atstovai kalbėjo penkiomis pagrindinėmis Baltijos finų kalbomis, ir viena iš jų buvo lyvių kalba.{{sfn|Hirša|1994|p=201}} [[Virvelinės keramikos kultūra|Virvelinės keramikos kultūros]] atstovai, kuriems priklausė ir [[prabaltai]], į dabartinę [[Latvija|Latvijos]] teritoriją atsikėlė apie 2000 metus pr .m. e. ir čia susidūrė su Baltijos finų tautomis.{{sfn|Hirša|1994|p=204}} [[XII amžius|XII a]]. pabaigoje lyviai gyveno plačiame ruože prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], taip pat [[Dauguva|Dauguvos]] ir [[Gauja|Gaujos]] žemupių apylinkėse, iš žemyno pusės jų kaimynai buvo [[Latviai|letai]], [[žiemgaliai]] ir [[sėliai]]. Anksčiausios rašytinės žinios apie lyvius randamos [[XI amžius|XI]] a. [[Kijevo Pečorų laura|Kijevo Pečiorų lauros]] vienuolyno [[Būtųjų laikų pasakojimas|Nestoro kronikose]], kur lyviai minimi kaip ''либь'' (''lib&apos;'') bei ''любь'' (''liub&apos;''), nors pastarasis užrašymas laikomas klaidingu.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} Remdamasis rašytiniais šaltiniais, suomių finougristas [[Riho Grünthal|R. Griuntalas]] teigia, kad iki [[Livonijos karas|Livonijos kryžiaus karų]] [[XIII amžius|XIII a.]] pradžioje Latvijoje galėjo gyventi apie 150 000 žmonių. [[Lyviai|Lyvių]] galėjo būti 15 000−21 000, pagal kitus šaltinius − iki 28 000. Iš jų 10 000–12 000 gyveno Dauguvos žemupyje, 5000−6000 – [[Turaidos pilis|Turaidos]] arba [[Gauja|Gaujos]] regione, ir apie 6000−9000 − [[Metsepolė]]je.{{sfn|Grünthal|2013|p=25š}} Nors lyvių kalba ilgiausiai išsilaikė [[Kuršas|Kurše]], iki šiol nėra aišku, ar lyviai ten gyveno jau tada, kai [[Vidžemė]]s lyvių žemėse vyko [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] aprašyti nuotykiai.{{sfn|Grünthal|2013|p=257}} Henriko Latvio kronikoje kalbama apie lyvių ir jų kaimynų žiemgalių bei sėlių krikštą. Išsamiai pasakojama apie [[Akas (vadas)|Ako]] ir [[Dabrelis|Dabrelio]] vadovaujamų lyvių priešinimąsi ir tada, kai vyriausiasis vadas [[Kaupas (vadas)|Kaupas]] sutiko krikštytis ir perėjo į vokiečių pusę. [[Eduard Vääri|E. Vėrio]] nuomone, vokiečiai visų pirma buvo nusitaikę į jūros pakrantėse gyvenusius lyvius, nes jie buvo blogi [[Krikščionybė|krikščionys]], atkakliai laikėsi [[Pagonybė|pagoniškų]] papročių, tad užsitraukė žemvaldžių nemalonę ir šie į jų teritorijas skatino keltis gretimas tautas.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227.&mdash;228}} [[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] laikotarpiu [[Estija|Estijoje]] ir Vidžemėje gyventojų skaičius nuo [[1350]] iki [[1550]] m. pastebimai išaugo, bet po to prasidėjo ilgi karo metai. Skaičiuojama, kad per ateinančius 80 metų gyventojų sumažėjo perpus, sunkiausias laikotarpis − paskutiniai [[XVI amžius|XVI a.]] dešimtmečiai. Iki [[XVII amžius|XVII a]]. pabaigos [[Švedija|Švedijos]] valdomoje Vidžemėje gyventojų skaičius vėl ėmė augti, kol [[Didysis Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] katastrofos šį augimą sustabdė. Griuntalo manymu, šiuodu karo laikotarpiai lėmė tai, kad Vidžemės lyvių kalba išnyko jau [[XIX amžius|XIX a.]]{{sfn|Grünthal|2013|p=256}} [[Švedai|Švedų]] istorikas [[Thomas Hiärn|T. Jernas]] (''Thomas Hiärn'', 1638–1678) savo kronikoje ''Ehst-, Lyf- und Lettlaendische Geschichte'' (aprašomi įvykiai iki [[1639]] m.) kalba, kad Vidžemėje lyvių buvo likę mažai (daugiausia [[Salacgryva|Salacos]], [[Limbažiai|Limbažių]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupės]], [[Nabė (kaimas)|Nabės]] ir [[Vainižiai|Vainižių]] apylinkėse), o Kurše jų buvę daugiau, be to, tenai jie nesituokę su latviais.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=229}} {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = Lyvių šiuo metu tiek mažai, tų, kurie gyvena siaurame Salacos pakrantės ruože Limbažių, Liepupės, Nabės ir Vainižių link, kaip buvo sakyta anksčiau. Jie beveik kasdien kalba latviškai, nes gyvena kartu [su latviais] ir pamaldose turi verstis latvių kalba. Tačiau tie, kurie išlikę Kurše, verčiau tuokiasi ne su latviais, o su saviškiais. Nors ir latvių aplinkui nėra itin daug, nes jie bijo burtų, kuriuos jie [= lyviai] dažnai naudoja. |source = T. Jerno pastebėjimai apie lyvių padėtį maždaug 1665 m.{{sfn|Grünthal|2013|p=258}}}} [[Vaizdas:Matthai.gif|thumb|200px|left|1863 m. Londone Kuršo lyvių rytų patarme išleistos [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] antraštinis puslapis]] Savo tyrime ''Versuch über die Alterthümer Lieflands und seiner Völker besonders der Letten'' ([[1778]] m.) vokiečių rašytojas dvasininkas J. L. Bergeris (''Johann Ludwig Börger'', 1730–1791) rašo, kad yra sutikęs lyvių ne tik prie Salacos, bet ir, 15 metų iki publikuojant darbą, netoli [[Ryga|Rygos]], už 15 km nuo jos buvusioje Rembergės smuklėje.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=230}} Be iki tol turėtų pavienių lyviškų žodžių sąrašų (arba ankstyvosiose [[Kronika|kronikose]] paminėtų lyvių [[Asmenvardis|asmenvardžių]] ir [[Vietovardis|vietovardžių]]), pirmasis kada nors išleistas tekstas lyvių kalba − tai į Salacos [[Tarmė|tarmę]] verstas „[[Tėve mūsų]]“, kurį latvių dvasininkas ir švietėjas [[Gustavas Bergmanis|G. Bergmanis]] (1749–1814) [[1789]] m. išspausdino tekstų rinkinyje ''Das Gebeth des Herrn oder Vaterunsersammlung''.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=231}} Bene reikšmingiausias posūkis lyvių kalbos istorijoje – tai [[suomiai|suomių]] kilmės kalbininko [[Andreas Johan Sjögren|A. Šiogreno]] (''Andereas Johan Sjögren'', 1794–1855) ir [[Vokiečiai|vokiečių]]-švedų kilmės estų kalbininko [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemano]] (''Ferdinand Johann Wiedemann'', 1805–1887) parengti ir [[1861]] m. dviem tomais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] išleisti [[gramatika]] bei [[žodynas]] (Joh. A. Sjögren, F. Joh. Wiedemann: ''Livische Grammatik nebst Sprachproben'' ir ''Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch'').{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=232.&mdash;233}} Vėliau Vydemanas prisidėjusiems prie ''Lyvių–vokiečių–lyvių žodyno'' rengimo savo informantams Nikai Polmaniui ir [[Janis Princis (1796)|Janiui Princiui]] bei šio sūnums [[Jānis Princis (1821)|Janiui]] ir [[Pēteris Princis|Pėteriui]] nurodė [[Evangelija pagal Matą|Evangeliją pagal Matą]] versti tiek į Kuršo lyvių vakarų, tiek į rytų patarmes. Vydemanas evangeliją suredagavo ir [[1863]] m., remiamas [[Louis Lucien Bonaparte|L. L. Bonaparto]], [[Londonas|Londone]] rado galimybę ją išspausdinti vakarų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den westlischen Dialect des Livischen übersetzt von dem Liven J. Prinz und dessen Söhnen P. Prinz und J. P. Prinz'' ir rytų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den östlichen Dialect des Livischen zum ersten Male übersetzt von dem Liven N. Pollmann''. Vėrio teigimu, išleidus Vydemano redaguotą Polmanio ir Princio Evangelijos pagal Matą vertimą, prasidėjo nuolatinė lyvių raštų kalbos raida.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=234}} Kita knyga lyvių kalba (taip pat Evangelija pagal Matą) [[1880]] metais išleista Sankt Peterburge, rašyba grįsta tuo metu vartotąja vokiečių ir latvių kalbose. Vertimo autorius nežinomas.<ref>Ernštreits V. (2007). ''Livonian Orthography''. Linguistica Uralica. t. XLIII, Nr. 1., p. 15. ISSN 0868-4731 [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf (žr. internete)]; tikrinta 2017-02-03</ref> Paskutinis [[Salaca|Salacos]] tarme šnekėjęs žmogus mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} [[1860]] m. 12-oje Šiaurės Kuršo kaimų gyveno apie 3 000 lyvių, apie 2 000 iš jų kalbėjo lyviškai. Suomių kalbininko [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelės]] (''Emil Nestor Setälä'') apskaičiavimais, XIX amžiaus pabaigoje ([[1888]] m.) lyviškai kalbėjo 2 929 žmonės.{{sfn|Moseley|2002|p=7}} === XX amžius === [[Vaizdas:Līvli.jpg|210px|thumb|Laikraštis „Lyvis“ (''[[Līvli]]''; 1939 m.)]] [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais lyviai iš savo pajūrio kaimų buvo priverstinai [[Evakuacija|evakuoti]]. Į nusiaubtus namus jiems buvo leista grįžti [[1920]] m., kai Latvija jau buvo tapusi nepriklausoma valstybe.<ref>[http://letonika.lv/groups/default.aspx?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Latvijos istorijos enciklopedija (letonika.lv)''], (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> Šis tremties laikotarpis (1915–1919) lyvių istorijoje žinomas kaip ''ulzajtõbāiga'' '(lyvių) išvarymo metas'. Grįžo ne visi, lyvių bendruomenės išskirstymas susilpnino kalbos vartojimą.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html ''Lyvių-estų-latvių žodynas. Sudarytojo pratarmė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170713121026/http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html |date=2017-07-13 }} (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> [[1925]] m. lyvių buvo likę 1 238.<ref name="vestnesis2000">''Latvijas vēstnesis'' (04.08.2000., Nr. 278/280 (2189/2191)): [https://www.vestnesis.lv/ta/id/9554 ''(Lyvių kultūros istorija ir aktualijos)''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lyvių kalbą daugiausia tyrinėjo suomių ir estų kalbininkai [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelė]], [[Lauri Kettunen|L. Ketunenas]], [[Lauri Posti|L. Postis]], [[Oskar Loorits|O. Loritsas]] ir [[Paul Ariste|P. Aristė]].<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 ''Svarbiausieji 1900–1939 m. lyvių istorijos įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080410/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Dažniausiai suomių ir estų organizacijų pastangomis, nuo [[1920]] iki [[1939]] metų lyvių kalba buvo išleistos kelios dešimtys knygų – prasidėjo lyvių [[tautinis atgimimas]].<ref name="livones1">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 ''Literatūra. Tarp abiejų Pasaulinių karų''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080636/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suomių organizacijos teikė pagalbą lyviams įgyti profesinį ir aukštąjį išsilavinimą [[Suomija|Suomijoje]].<ref name="lyvių gyvenimas"/> [[1921]] m. išspausdintas pirmasis vadovėlis (skaitymo knyga) lyvių kalba ''Ežmi līvõd lugdõbrōntõz (Pirmoji lyvių skaitymo knyga)'', autorius – estų kalbininkas [[Oskar Loorits|Oskaras Loritsas]]; nuo tol leidiniuose bendrinės kalbos normos kryptingai grindžiamos Kuršo rytų patarme, nors dar buvo palikta vidurio patarmės ypatybių.<ref name="livones1"/> [[1923]] metais įkurta lyvių organizacija – [[Lyvių sąjunga]],<ref>{{cite web |title=Lyviams – eilinės išnykusios tautelės vaidmuo? |last1=Palkimas |first1=Valdas |website=www.verslosavaite.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2007-05-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lyviams-eilines-isnykusios-tauteles-vaidmuo-13190962 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> tais pačiais metais fakultatyviai (kaip nebūtino, pasirenkamo dalyko) mokyklose pradėta mokyti lyvių kalbos. [[Mārtiņš Lepste|M. Lepstė]] 15 metų lankėsi lyvių kaimų mokyklose ir visus norinčiuosius mokė lyvių kalbos.<ref name="lyvių gyvenimas">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 ''Kultūrinis ir visuomeninis lyvių gyvenimas. Kalbos mokymas.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211075106/http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1923 m. lyvių raidyno normintojas, kultūrininkas ir poetas [[Kōrli Stalte|Karlis Staltė]] (lyv. ''Kōrli Stalte'') sukūrė [[Lyvių himnas|lyvių himno]] ''Min izāmō'' (''Mano tėvyne'') žodžius, [[Vaizdas:LīvoLōlõd1924..jpg|140px|thumb|left|Pirmasis lyvių poezijos rinkinys (1924 m.)]] o [[1924]] m. [[Talinas|Taline]] buvo išleistas šio poeto 28-ių eilėraščių rinkinys ''Līvõ lōlõd (Lyvių dainos)''.<ref name="livones1"/><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 ''Karlis Staltė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926200131/http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 |date=2016-09-26 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1931]] m. lyviškai buvo pradėtas leisti mėnesinis laikraštis ''[[Līvli]] (Lyvis)'', jame savo darbus publikavo poetai ir rašytojai, taip pat buvo rašoma apie kultūros ir lyvių gyvenimo įvykius.<ref name="livones1"/> [[1935]] m. [[Pėteris Dambergas|P. Dambergas]] lyvių kalba [[Helsinkis|Helsinkyje]] išleido [[Chrestomatija|chrestomatiją]] ''Jemakīel lugdõbrāntõz skūol ja kuod pierast'' (''Skaitymo knyga gimtąja kalba mokyklai ir namams''), ši knyga laikoma viena iš geriausiųjų, išspausdintų lyvių kalba.<ref>{{cite book|last=Eesti Entsüklopeedia, t. 14|first=|title= P. Damberg|publisher=Eesti Entsüklopeediakirjastus|location=Tallin|date=2000|pages=45|isbn=9-985-70064-3}} [http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_pētõr ''Damberg, Pētõr''];</ref><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”. Renāte Blumberga: [http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 Pēteris Dambergs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141227191121/http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 |date=2014-12-27 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[Vaizdas:Lyvių-vokiečių_kalbų_žodynas.jpg|210px|thumb|[[Lauri Kettunen|L. Ketuneno]] Lyvių–vokiečių kalbų žodynas ir gramatikos įvadas (1938 m.) – iki šiol vertinamas vienas didžiausių lyvių kalbai skirtų veikalų]][[Tarpukaris|Tarpukariu]] lyvių kalbos saugojimo ir tyrimo srityje svarbus vaidmuo teko suomių profesoriui [[Lauri Kettunen|Lauriui Ketunenui]]: [[1938]] m. jis pasirūpino išleisti išsamų ''Lyvių–vokiečių kalbų žodyną'' ir lyvių kalbos [[Fonetika|fonetikos]] bei [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] aprašą. L. Ketuneno darbai iki šiol išlieka kaip vertingas lyvių kalbos šaltinis, nes juose vartojama tiksli fonetinė [[transkripcija (lingvistika)|transkripcija]] ir pateikta daug unikalios informacijos.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 ''Didžiausiasis lyvių kalbos žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080638/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1942]] m. Helsinkyje dar pasirodė [[Naujasis Testamentas]], jį, vadovaujamas suomių kalbininko L. Ketuneno, vertė Karlis Staltė.{{sfn|Moseley|2002|p=11}} Po Antrojo pasaulinio karo knygos lyvių kalba jau nebebuvo leidžiamos.<ref>{{cite book|last=Vääri|first=E.|title=Pasaulio kalbos. TSRS tautų kalbos: Finougrų ir samodų kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=138|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Antrasis pasaulinis karas]] sudavė skaudų smūgį lyvių kalbos vartotojams: pajūryje gyvenantiems lyviams dėl jūros kontrolės karo metu buvo apribotos žvejybos, pagrindinio išgyvenimo šaltinio, galimybės, dalis jų žuvo [[Kuršas|Kuršo]] mūšiuose, o daugybė kitų iš savo gimtųjų gyvenviečių buvo išblaškyti po visą [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]], kai kurie pasitraukė į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]]. Po karo, skirtingais apskaičiavimais, tebuvo likę 500–800 lyvių.<ref name="autogenerated28">Žurnalas „Tautinių bendrijų naujienos”, 2016, Nr. 1 (56), p. 28: [http://www.tbn.lt/files/File/Tiurkai/TBN%20zurnalas%202016%20Nr1-web.pdf ''Lyviai – Latvijos autochtonai'']; tikrinta 2017-02-03</ref><ref>[http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html Lyvių kultūra ir istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060615214610/http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html |date=2006-06-15 }} ''(anglų k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pokariu Estijos [[Tartu universitetas]] surengė dvi lyvių kalbos, [[Etnologija|etnologijos]] ir [[Etnografija|etnografijos]] ekspedicijas ([[1948]]–[[1950]] ir [[1955]]–[[1956]] metais),<ref>Aristė P. (1958):''Lyviai ir lyvių kalba''. „Latvijos TSRS Mokslų Akademijos žinios”, Nr. 11, p. 35 ''(rusų k.)''</ref> tačiau lyvių buvo jau tik 200–500, o mokančiųjų lyviškai – dar mažiau. [[1970]] m. surašyme lyviai į tautų sąrašą nebeįtraukiami, o [[Pasas|pasuose]] uždrausta įrašyti tautybę „lyvis (-ė)”.<ref name="vestnesis2000"/> Įžymūs tuo laikotarpiu iškilę lyvių kalbos tyrėjai – estų finougristai [[Eduard Vääri|E. Vėris]] (''E. Vääri'')<ref>Sven-Erik Soosaar [http://www.ut.ee/Ural/hist.html Uurali keelte õpetamise ajaloost Tartu Ülikoolis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170205100617/http://www.ut.ee/Ural/hist.html |date=2017-02-05 }}; tikrinta 2017-02-06</ref> ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] (''T.-R. Viitso'').<ref>Estijos tyrimų informacinė sistema: [https://www.etis.ee/Portal/Persons/Display/94022b27-d095-43d5-a444-7578df72c415 T.-R. Viitso]; tikrinta 2017-02-06</ref> 8–9 dešimtmečiuose buvo atlikta formali [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lyvių kalbos [[reforma]]: buvo pašalinti [[Kuršas|Kuršo]] vidurinės patarmės ([[Lielirbė]]s) bruožai ir galutinai pereita prie Kuršo rytų patarmės normų, o rašyboje atsisakyta nuo [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos – [[XX amžius|XX a.]] pradžios nebevartojamų balsių žymėjimo raidėmis <у> ir <ö>. Vis dėlto tuo metu buvo nutraukta jau ne vieno dešimtmečio lyvių kalbos raštijos tradicija: po Sovietų Sąjungos okupacijos beveik nebeliko galimybių spausdinti lyviškų leidinių, kartkartėmis būdavo publikuojami tik rankraščiai. 8–9 dešimtmečiuose lyviškai daugiausia rašė trys autoriai: [[Pėteris Dambergas]], [[Poulīn Kļaviņ|Paulynė Kliavinia]] ir [[Alfons Bertholds|Alfonas Bertholdas]].<ref>''Latvija'': [http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya&livskaya-literatura&2.htm ''Lyvių literatūra po Antrojo pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211155120/http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya%26livskaya-literatura%262.htm |date=2017-02-11 }} ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-03-03</ref> [[1972]] m. buvo įkurti lyvių ansambliai ''[[Līvlist]]'' ir ''[[Kāndla]]'', o [[1976]] m. sutuoktiniai lyviai Helmė ir Dainis Staltai (''[[Helmī Stalte]], [[Dainis Stalts]]'') įkūrė garsų [[Folkloras|folkloro]] ansamblį ''[[Skandinieki]]'', ansamblis tęsia veiklą iki šiol: atliekamos lyvių ir latvių dainos, populiarinama tautinė lyvių ir latvių kultūra, išleista dainų albumų, į kuriuos įtraukta ir lyviškų dainų.<ref> Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas (2016-11-08): [http://www.lsm.lv/lv/raksts/tautas-maksla/dzive/folkloras-draugu-kopa-skandinieki-svin-40.-gadu-jubileju.a209172/ ''Folkloro grupė „Skandiniekai” švenčia 40-ąsias sukaktuves''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Lyvių patriotas, folkloro ansamblio ''Skandinieki'' įkūrėjas Dainis Staltas suvaidino ryškų vaidmenį atkuriant Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<ref>„Alkas” (2014-04-22): [http://alkas.lt/2014/04/22/l-purliene-sudie-didysis-dainiau-video/ ''Sudie, Didysis Dainiau''] (nekrologas); tikrinta 2017-02-03</ref> [[1989]] m. gyventojų surašymo duomenimis, lyvių buvo 226 ir 43,8 % iš jų lyvių kalba buvo gimtoji.<ref>{{cite book|last=Viitso|first=Т. R.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=76—77|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)''</ref> Pasak kitų šaltinių, [[1990]] m. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, jau tik 35 žmonės galėjo šnekėti lyvių kalba ir vos 15 – laisvai.<ref name="autogenerated28"/> [[1991]] m. įstatymu lyviai buvo pripažinti Latvijos [[Čiabuviai|autochtonais]], valstybė įsipareigojo ginti ir saugoti lyvių kalbą, rūpintis jų kultūrine bei istorine aplinka, ir tuo tikslu lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių teritorija, vadinama ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])''. 1991 m. išleistas ''Latvių–lyvių pokalbių žodynas'' (autorės − [[Valda Marija Šuvcāne|V. Šuvcanė]] ir E. Žagarė).<ref name="letonikalv">Latvijos istorijos enciklopedija: [http://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Lyviai''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1992]] m. atnaujinta laikraščio ''[[Līvli]] (Lyvis)'' leidyba. 1993 m. buvo atkurta tuo metu 142 narius vienijusi [[Lyvių sąjunga]], turinti kalbos, [[Kraštotyra|kraštotyros]] ir kultūros bei istorijos skyrius.<ref>Lyvių kalbos ir kultūros portalas (2006-06-05): [http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 ''Antrasis Lyvių sąjungos veiklos etapas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080745/http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1993 m. išleistas atnaujintojo laikraščio ''Līvli'' vienintelis priedas vien tik lyvių kalba ''Līvli +'',<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-5|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=65|accessdate=2025-05-17}}</ref> o [[1994]] m. įsteigtas Lyvių kultūros centras (''Līvõ Kultūr sidām''), kuris tais pačiais metais lyviškai išleido pirmąjį žurnalo apie lyvių kultūrą, meną ir lyvių tautinio judėjimo veikėjus ''Õvā (Srovė)'' numerį (1994–1995 m. iš viso išleisti trys šio žurnalo numeriai).<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-5|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=63|accessdate=2025-05-17}}</ref><ref name="letonikalv"/> [[Vaizdas:LivonianAnthology1998.jpg|190px|thumb|left|Pirmoji lyvių poezijos [[antologija]] (1998 m.)]] Remiama Atvirosios visuomenės instituto, [[1998]] m. buvo publikuota ir [[Suomija|Suomijoje]] bei [[Estija|Estijoje]] pristatyta pirmoji visų žinomų lyvių poetų [[antologija]] ''Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska! (Aš pagausiu tave, menke!).''<ref>Delfi.lv:{{cite web|url=http://www.delfi.lv/kultura/news/books/kulturas-centra-noass-notiks-libiesu-valodas-dienas-svinesana.d?id=17898433|title=Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana|author=|date=2007-05-17|publisher=www.DELFI.lv|accessdate=2017-04-12}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|title=Lībiešu literatūra|author=|quote=Tā ir 1998. gadā Rīgā iznākusī lībiešu dzejas antoloģija „Es viltīgāks par tevi, menca”, kurā apkopoti visu zināmāko lībiešu dzejnieku – pavisam 24 – darbi.|date=2011-12-12|publisher=livones.net|accessdate=2017-04-12|archive-date=2014-12-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20141227180858/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|url-status=dead}}</ref> [[2000]] m. Rygoje buvo išleistas ''Līvõ kēļ. Piški optõbrōntõz (Lyvių kalba. Mažasis vadovėlis)'', autorė – [[Estija|Estijos]] kalbininkė Kerstė Boiko (''Kersti Boiko''). Remiamas Kultūros kapitalo fondo, šis vadovėlis išleistas tuometinio [[Suomija|Suomijos]] prezidento [[Martti Ahtisaari|Marčio Ahtisario]] (''Martti Ahtisaari'') [[Lyvių sąjunga]]i dovanotomis lėšomis.<ref>{{cite book|last=Boiko|first=K.|title = Līvõ kēļ. Piški optobrōntõz ({{lv|Lībiešu valoda. Mazā mācību grāmata}})|publisher=SIA „ELPA-2“|location=Rīga|date=2000|pages=2|issn=}}</ref> === XXI amžius === 2006 m. Lyvių kultūros centras įkūrė [[interneto portalas|interneto portalą]] lyvių, latvių ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis ''[[Livones.net]]'', kuriame pateikiama informacija apie lyvių kalbą, istoriją ir kultūrą.<ref>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-05-18|language=en}}</ref> Reikšmingas [[XXI a.]] lyvių kalbos ir kultūros įvykis – [[2012]] m. [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] ir Latvių kalbos agentūros išleistas iki šiol didžiausias [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]] parengtas ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas]]''.<ref>{{cite book|last=Winkler|first=E.|title=Review on: Tiit-Rein Viitso, Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz.Liivi-eesti-läti sõnaraamat. Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca. Toimetamine ja läti vasted|publisher=Linguistica Uralica, T., Nr. 1. XLVIII|location=|date=2013|pages=50—53|isbn=}} [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2013/issue_1/ling-2013-1-50-53.pdf Žr. internete]</ref> [[2018]] m. [[rugpjūčio 21]] d. pasirašyti [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Latvijos universiteto Lyvių instituto]] steigimo dokumentai ir po mėnesio, [[rugsėjo 21]] d. Rygoje, Latvijos universiteto Didžiojoje auloje buvo surengta jo atidarymo šventė. Lyvių institutas – pirmoji Latvijoje [[Finougrai|finougristikos]] institucija, jos veikla sutelkta į lyvių kalbą, [[Folkloras|tautosaką]], [[Etnografija|etnografiją]] ir naujųjų laikų istoriją. Šis institutas bendradarbiauja su užsienio finougristikos centrais: [[Tartu universitetas|Tartu]], [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]], [[Upsalos universitetas|Upsalos]], [[Getingeno universitetas|Getingeno]] ir kitais universitetais.<ref>livones.net (2018-08-21): [http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts Nuodibināts lībiešu institūts]; tikrinta 2018-11-16</ref><ref>nra.lv Imants Vīksne (2018-09-25): [https://nra.lv/latvija/258471-libiesi-izcina-vietu-akademiskaja-telpa.htm Lībieši izcīna vietu akadēmiskajā telpā]; tikrinta 2018-11-16</ref> [[2022]] m. spalį lyvių aktyvistai Renatė ir Janis Medniai (''Renāte Medne'', ''Jānis Mednis'') lyvių kalbos specialistų padedami išleido vadovėlį ''Kūldaläpš. Zeltabērns'' (lyv. ''kūldaläpš'' 'auksinis vaikas', {{lv|zeltabērns}} 't. p.'). Šis lyvių kalbos vadovėlis skirtas tiek vaikams, tiek jų tėvams. Vadovėlio išleidimo metu Mednių dukteriai Kuldei (''Kuldi'') buvo pustrečių metų, ir teigiama, kad ji yra vienintelis vaikas, kuriam [[gimtoji kalba]] – lyvių, ji supranta tik šią kalbą, nes tėvai nuo gimimo su ja bendravo tik lyviškai; sutuoktiniai Medniai tarpusavyje irgi kasdien bendrauja šia kalba. Vadovėlis pavadintas dukters Kuldės garbei (lyv. ''kūlda'' 'auksas', lyv. ''kuldi'' 'auksinis').<ref name="lsm.lv">{{cite web|title=„Kūldaläpš. Zeltabērns“ – izdota lībiešu valodas grāmata bērniem un vecākiem|url=https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vecaki-un-berni/kuldalaps-zeltaberns--izdota-libiesu-valodas-gramata-berniem-un-vecakiem.a478524/|date=2022-10-18|publisher=Latvijas Sabiedriskie Mediji (LSM.lv)|accessdate=2022-10-19}}</ref><ref>{{cite web|title=Sekojot iekšējai balsij|url=https://www.diena.lv/raksts/sestdiena/tuvplana/sekojot-ieksejai-balsij-14296680?fbclid=IwAR19-9ocmnNZLbULjabsZGXAzJ-_ZIa2SBap_dsHkDJd25PsCtgMOvCyMaI|date=2023-03-25|author=Inese Lūsiņa|website=www.diena.lv|accessdate=2023-03-28}}</ref> [[Vaizdas:Kūldaläpš. Zeltabērns (2).jpg|230px|right|thumb|Vadovėlis „Kūldaläpš. Zeltabērns“ („Auksinis vaikas“) (2022 m.)]] 2022 m. pabaigoje į Latvijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta [[Vidžemė]]s lyvių kultūrinė erdvė, kurios tapatybės pagrindas – Vidžemės lyvių kalbos ir kultūros paveldas.<ref>{{cite web|title=2023.gadu izsludina par Lībiešu mantojuma gadu|url=https://lr1.lsm.lv/lv/raksts/pecpusdiena/2023.gadu-izsludina-par-libiesu-mantojuma-gadu.a169832/?fbclid=IwAR0605d7aSLlJrqQEcAdmSwUM1mGrgQhhDpQI7BzAJrFSiGZPZuwDgi4FWo|website=lsm.lv (Latvijas Sabiedriskie Mediji)|author1=Arta Skuja|author2=Ilze Puncule-Aginta|date=2022-12-07|accessdate=2024-02-28}}</ref> Skatindamas lyvių kitados gyventas [[Latvijos savivaldybės|savivaldybes]] įsisąmoninti ir atskleisti savo lyviškas šaknis, ieškoti lyviškumo ir jį parodyti savo savivaldybių vaizduose, renginiuose ir kasdienybėje, [[Lyvių institutas]] su [[UNESCO|UNESCO Latvijos nacionaline komisija]] ir Latvijos nacionaliniu kultūros centru [[2023]] metus paskelbė Lyvių paveldo metais (lyv. ''Līvõd pierāndõks āigast'') ir įgyvendino įvairių institucijų bei aktyvistų inicijuotus renginius.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/kulturtelpa/15.04.2023-libiesu-mantojuma-gads-ka-bridinajums-latviesiem-cik-atri-var-izzust-tauta-un-valoda.a504550/|title=Lībiešu mantojuma gads – kā brīdinājums latviešiem, cik ātri var izzust tauta un valoda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-04-15|language=lv}}</ref> Pagrindinis Lyvių paveldo metų įvykis – buvo įteisinta Lyvių paveldo diena, minima pirmąjį sekmadienį po [[Pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]], tais metais švęsta [[kovo 26]] d.<ref>{{cite web|url=https://libiesugads.lv/?lv|title=Lībiešu gads|website=libiesugads.lv|access-date=2024-01-26}}</ref> 2023 m. sausį po ilgos kovos (pavyzdžiui, pasitelkiant meninę akciją ''Jokių lyvių nėra'')<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/nelauj-izvietot-celazimes-libiesu-valoda.a413753/|title=Neļauj izvietot ceļazīmes lībiešu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-07-21|language=lv}}</ref> prie [[Talsų savivaldybė]]s ribos buvo pastatyti pirmieji iš 171-o valstybinį standartą atitinkančių [[Kelio ženklas|kelio ženklų]] latvių ir lyvių kalbomis.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/talsu-novada-nosaukums-tagad-ari-libiesu-valoda-sadi-uzraksti-bus-vismaz-14-piekrastes-ciemos.a493676/|title=Talsu novada nosaukums tagad arī lībiešu valodā; šādi uzraksti būs vismaz 14 piekrastes ciemos|last=Ozola-Balode|first=Zanda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-01-17|language=lv}}</ref> Nuo 2021 m. panašūs ženklai su [[Latgalių kalba|latgalietiškais]] užrašais statomi [[Latgala|Latgaloje]].<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/balvu-novada-celazimes-ari-latgaliesu-rakstu-valoda.a431523/|title=Balvu novadā ceļazīmes arī latgaliešu rakstu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-11-24|language=lv}}</ref> Tais pačiais metais [[Visuotinė latvių dainų ir šokių šventė|Visuotinėje XXVII latvių dainų ir XVII šokių šventėje]] pirmą kartą per šventės istoriją (didžiajame chorų koncerte ''Arimas. Dainos kelias'' ({{lv|Tīrums. Dziesmas ceļš}}) buvo atliktas muzikos kūrinys lyvių kalba – Inesės Zanderės ir Valto Pūcės kūrinių ciklo ''Ateinantieji'' ({{lv|Nācēji}}) II dalis ''Ateina lyviai'' ({{lv|Lībieši nāk}}).<ref name=":1">{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=732580838669820&set=a.514961363765103|title=Līvõdõn ja līvõ kīelõn istōrilizt Loul ja daņtš pivād – kūord sūrkontsert "Tīrums. Dziesmas ceļš" ... - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-01-26|date=2023-07-07}}</ref> [[2024]] m. [[sausio 15]] d. Valstybinės kalbos centro potvarkiu įkurta Lyvių kalbos ekspertų komisija, besirūpinanti įvairiais lyvių kalbos rašybos ir standartizavimo klausimais.<ref>{{cite web|title=APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA|url=http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|author=Gundega Blumberga|date=2024-01-16|publisher=livones.net|accessdate=2024-01-31}}</ref> 2024 m. [[kovo 15]] d. komisijos pirmininku išrinktas [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]], sekretoriumi – [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Lyvių instituto]] vadovas [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]]. Patvirtinti bendrinės lyvių kalbos ir [[Salaca|Salacos]] tarmės raidynai.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=885675200027049&set=a.514961363765103|title=Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-03-15|date=2024-03-15}}</ref> Jei nepaisytume įkvepiančio Mednių šeimos pavyzdžio, lyvių kalbos padėtis išlieka sunki: paskutiniai tarpusavyje lyviškai buityje bendravę žmonės buvo Viktoras Bertholdas (1921–2009) ir jo žmona Marta (1925–1994). Po paskutinės lyvių kaip gimtosios kalbos vartotojos, 103 metų sulaukusios, ilgai [[Kanada|Kanadoje]] gyvenusios [[Grizelda Kristiņa|Grizeldos Kristinios]] mirties ([[2013]] m.),<ref>The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-03</ref> pasaulyje, pagal optimistiškus 2012 m. apskaičiavimus, yra iki 210 A1 (būtiniausi žodžiai, posakiai) ir A2 (beveik patenkinamai) lygiais kalbančių žmonių, o B1 (neblogai) ir aukštesniais lygiais kalbančiųjų – 40, ir tik pusė iš jų yra lyvių kilmės.<ref name="autogenerated127"/> Pastaraisiais dešimtmečiais žinomesni lyvių rašytojai ir poetai – [[Uldis Krasts|Uldis Krastas]] (''Uldis Krasts''), [[Baiba Damberga]] ir [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]] (lyv. ''Valt Ernštreit'').<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 ''Lyvių literatūra po II pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080747/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pagrindinis šių dienų [[Žiniasklaida|žiniasklaidos]] šaltinis − internetinis kalbos ir kultūros portalas lyvių, latvių ir anglų kalbomis ''Livones.net''. Siekiant veiksmingiau gaivinti lyvių kalbą ir stiprinti tautinę tapatybę, neapsiribojama mokomosios medžiagos leidyba – lyvių kalba įtraukiama į platesnį kontekstą: reguliariai rengiamose lyvių dienose, lyvių kalbos vasaros stovyklose supažindinama su lyvių [[Folkloras|folkloru]] ir tautine kultūra, kiekvieną rugpjūtį [[Mazirbė]]je organizuojama ''Lyvių šventė (Līvõd Pivād)'', dalyvaujama ''Finougrų tautų festivaliuose''.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/norises/2015 ''Įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080413/http://www.livones.net/norises/2015 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suburta lyvių ansamblių, o ''[[Skandinieki|Skandiniekų]]''<ref>Rygos tarybos švietimo, kultūros ir sporto departamentas. ''Kultūra Rygoje'': [http://www.kultura.riga.lv/public/31943.html ''Skandinieki''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> veiklą tęsianti ir lyvių bei estų folkloro grupėse ''[[Tuļļi Lum]] (Karštas sniegas)'' bei ''[[Tai Tai]]''<ref>Tinklalapis „MusicBrainz”: [https://musicbrainz.org/artist/22647947-7957-4eb5-bda9-907c3ea10028 ''Tuļļi Lum'']; tikrinta 2017-02-03</ref> dalyvaujanti [[Julgī Stalte|Julgė Staltė]] (''Julgī Stalte'') šiuo metu yra viena iš žinomiausių lyvių kalbos ir tautinės kultūros propaguotojų.<ref>Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas. ''Menininko dirbtuvės'': [http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ ''Folkloro grupės „Skandinieki” meno vadovė Julgī Stalte''] ''(latvių k,)''; tikrinta 2017-02-03</ref> == Tarmės == [[Vaizdas:Latvia,map 10th-12th.jpg|240px|thumb|left| {| |} '''Lyvių kalba Latvijoje X–XII a.'''<small>{{legend|#8FBC8F|</small>Lyvių kalbos plotas: kairėje – [[Kuršas|Kuršo]] tarmė, dešinėje – [[Vidžemė]]s Salacos.}} </table>]] Anksčiau lyvių kalboje buvo dvi pagrindines [[Tarmė|tarmės]]: [[Kuršas|Kuršo]] ir Vidžemėje [[Salaca|Salacos]].<ref>''Laanest А.'' [http://tapemark.narod.ru/les/266a.html Lyvių kalba] ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-02-08</ref><ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Опыт сравнения ностратических языков (t. I. Введение. Сравнительный словарь (b–Ḳ)|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1971_Illich-Svitych.pdf|publisher=Наука|location=M.|date=1971|pages=63|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Vaizdas:LivoniansUntil1940.jpg|140px|thumb|right|Lyviai XX a. pradžioje]] [[Vidžemė]]s Salacos tarme šnekėta apie [[Limbažiai|Limbažius]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupę]], [[Nabė (kaimas)|Nabę]], [[Vainižiai|Vainižius]] ir kitose vietovėse. Ši palyginti prastai dokumentuota tarmė išnyko [[XIX amžius|XIX]] amžiuje: [[1846]] metais [[Andreas Johan Sjögren|Šiogrenas]] suskaičiavo 22 Salacos tarme kalbančius žmones, [[1858]] m. [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemanas]] rado jau tik 8 šią tarmę vartojančius senukus, o paskutinis iš jų mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} Saugant lyviškąją tapatybę, šiomis dienomis rengiami reguliarūs Vidžemės lyvių palikuonių susitikimai, šventės. Iš aktyvesnių Vidžemės lyvių organizacijų minėtina [[2015]] m. įkurta draugija ''Mazsalacas draugi'' („[[Mazsalaca|Mazsalacos]] draugai“).<ref>mazsalaca.lv, Mazsalacas novads (2016-02-02): [https://www.mazsalaca.lv/index.php?zoomzina=864&title=Biedr%C4%ABba+%26%2334%3BMazsalacas+draugi%26%2334%3B&lielbirka=20Sabiedr%C4%ABba&birka=20Nevalstisk%C4%81s%20organiz%C4%81cijas&subbirka=&mazbirka=&depth= Biedrība „Mazsalacas draugi“]; tikrinta 2018-11-16</ref> Vidžemės Salacos lyvių tarmę stengiamasi gaivinti: [[2013]] m. šia tarme buvo išleistas eilėraščių rinkinys ''Salats joug kolm aģa'' („Salacos upės trys krantai”) su vertimu į estų ir latvių kalbas. Autorius – [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]] ({{et|Karl Pajusalu}}, slapyvardis – ''Ķempi Kārl''). Tai pirmoji Salacos lyvių tarme išleista knyga.<ref>livones.net, G. Blumberga (2013-07-04): [http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti Ķempju Kārļa „Salacas upes trīs krasti”]; tikrinta 2018-09-13</ref> Kuršo tarmė skirstyta į tris patarmes: rytų, vidurio ir vakarų. Šių patarmių skirtumai nedideli. [[XX amžius|XX a.]] viduryje Latvijoje buvo 12 Kuršo tarme šnekančių kaimų: rytų patarme – [[Melnsilas|Melnsile]] (lyv. ''Mustānum''), [[Kolka|Kolkoje]] (lyv. ''Kūolka''), [[Vaidė]]je (lyv. ''Vaid''), [[Saunagas|Saunage]] (lyv. ''Sǟnag''), [[Pitragas|Pitrage]] (lyv. ''Pitrõg''), [[Košragas|Košrage]] (lyv. ''Kuoštrõg''), [[Mazirbė]]je (lyv. ''Irē''), [[Sykragas|Sykrage]] (lyv. ''Sīkrõg'') ir [[Jaunciemas|Jauncieme]] (lyv. ''Ūžkilā''), vidurio − [[Lielirbė]]je (lyv. ''Īra''), vakarų patarme − [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]] (lyv. ''Pizā'') ir [[Lūžnia|Lūžnioje]] (lyv. ''Lūž'').<ref>{{cite book|last=Аристэ|first=П. А.|title=Ливы и ливский язык (Известия АН Латвийской ССР, номер 11)|publisher=|location=|date=1958|pages=33}}</ref>{{sfn|Viitso|2013|p=283}}Kadangi Salacos tarmė palyginti seniai išnykusi, dabar Kuršo patarmės dažniausiai vadinamos tiesiog tarmėmis. [[Bendrinė kalba|Bendrinės kalbos]] ištakomis gali būti laikomi [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] vertimai tiek į rytų, tiek į vakarų Kuršo patarmes ([[1883]] m.) Vis dėlto [[1880]]–[[1943]] metais bendrinė lyvių kalba buvo grindžiama rytų patarme, tačiau kaip išlyga buvo palikta ir vidurio patarmės ypatybių, o [[1970]]–[[1980]] metais bendrinėje kalboje jų buvo atsisakyta.<ref>{{cite book|last=Вийтсо |first=Т.-Р.|title=Языки мира. Уральские языки.Ливский язык |publisher=Наука|location=M.|date=1993|pages=77|isbn=5-02-011069-8}}</ref> == Oficialus statusas == [[Vaizdas:Livonian flag map.png|200px|thumb|'''''Līvõd Rānda''''' ([[Lyvių pakrantė]]) – [[Latvijos Respublika|Latvijos Respublikos]] įstatymų saugoma lyvių kalbos, kultūros bei istorijos teritorija]] [[Vaizdas:Livonian culture centre in Mazirbe.JPG|200px|thumb|left|[[Lyvių tautos namai]] Mazirbėje]] [[1991]] m. [[kovo 18]] d. priėmus [[Latvija|Latvijos Respublikos]] įstatymą „Dėl laisvos Latvijos tautinių bei etninių grupių raidos ir teisių į kultūrinę [[Autonomija|autonomiją]]”, įteisintas lyvių, kaip „vienos iš senųjų ir pagrindinių Latvijos tautų”, statusas. 1991 m. [[vasario 4]] d. lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių kalbos, kultūros, istorijos ir tautinio paveldo išsaugojimo teritorija ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])'', ji driekiasi per [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]], [[Dundagos savivaldybė|Dundagos]] ir [[Ruojos savivaldybė|Ruojos]] [[Savivaldybė (Latvija)|savivaldybes]] ir aprėpia 285 [[Kvadratinis kilometras|km²]] plotą. Tačiau nuo [[2003]] m. šios teritorijos programų finansavimas pristabdytas.<ref>[http://www.saeima.lv/steno/AP_steno/1993/st_930317.htm Latvijos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1993 m. kovo 17 d. posėdžio stenograma]; tikrinta 2017-02-07</ref> [[1999]] m. [[gruodžio 9]] d. valstybiniu lygiu nustatyta lyvių kalbos teisinė padėtis, ir, remiantis 1999 m. gruodžio 21 d. Latvijos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsniu, valstybė įsipareigoja rūpintis lyvių, kaip senosios vietinės (autochtoninės), kalbos išsaugojimu, gynimu ir plėtote.<ref>{{cite web|url=http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|title=Kokie dokumentai liudija, kad lyvių vieta Latvijoje yra ypatinga?|date=2011-12-12|publisher=valoda.lv|accessdate=2017-02-07|archive-date=2014-12-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20141205155154/http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|url-status=dead}}''(latvių k.)''</ref> Teisiniuose Latvijos aktuose lyvių kalba laikoma vienintele nesvetimąja (neužsienine) Latvijos kalba greta [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref> Nuo [[1995]] m. lyvių kalba ir lyvių kultūrinės vertybės įtrauktos į Latvijos tautinio [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] sąrašą.<ref>{{cite book|last=Rižakova|first=S. I.|title=Taikomosios ir neatidėliotinosios etnologijos tyrimai, № 143; Lyviai: Beveik išnykusios tautos atgimimo patirtis|url=http://static.iea.ras.ru/neotlozhka/143-Ryzhakova.pdf|others=Отв. ред. [[Тишков, Валерий Александрович|В. А. Тишков]]|publisher=Etnologijos ir antropologijos institutas|location=Maskva|date=2001 |pages=40—41|isbn=5-201-13758-X, 978-5-201-13758-8}}''(rusų k.)''</ref> == Abėcėlė == [[Vaizdas:Staltes abece lasamgramata.JPG|160px|thumb|Lyvių kalbos abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis „Jelzi sõnā“ („Gyvasis žodis“) (2011 m.)]] [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]] siūlymu, lyvių kalbos raidyną sudaro 31 pagrindinė raidė: &lt;A Ä B D Ḑ E F G H I J K L Ļ M N Ņ O Ȯ Õ P R Ŗ S Š T Ț U V Z Ž&gt;. Greta pagrindinių, vartojamos raidės su [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliu]] ilgiesiems balsiams žymėti: &lt;Ā Ǟ Ē Ī Ō Ȱ Ȭ Ū&gt;.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; rašomos tikriniuose svetimų kalbų žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Galbūt dėl anksčiau buvusių techninių sunkumų minkštoji &lt;Ț&gt; neretai klaidingai žymima sedile – &lt;Ţ&gt; . Eversonas pabrėžia, kad lyvių (ir latvių) minkštosios raidės visada turi būti rašomos su kableliu, nors dėl istorinės klaidos latvių (ir lyvių) minkštosios raidės klasifikuojamos kaip parašytos su sedile.<ref>{{cite web |url=http://www.evertype.com/alphabets/livonian.pdf |title=Livonian |accessdate=2017-02-04 |last=Everson |first=Michael |date=2001-11-12 |work=The Alphabets of Europe}}</ref> Nuo mėnraščio ''[[Līvli]]'' (''Lyvis'') pirmojo numerio, išleisto [[1931]] metais apie [[Kalėdos|Kalėdas]], bandyta iš naujo įvesti sulūpintus priešakinės eilės [[Balsis|balsius]], kurie [[XIX amžius|XIX]]–[[XX amžius|XX]] amžių sandūroje neteko sulūpintos tarties. Buvo vartojamos raidės &lt;ö&gt; ir &lt; y&gt; (ilgosios poros: &lt;ȫ&gt; ir &lt;ȳ&gt;) žodžiuose, kuriuose istoriškai yra buvęs sulūpintas priešakinės eilės balsis, pavyzdžiui, ''ykš'' ir ''kylā''. Raidė &lt; y&gt; vietoj &lt;ü&gt; galėjo būti pasirinkta todėl, kad ji buvo prieinamesnė spausdinimo mašinėlėse, ir galbūt dėl to, kad dauguma lyvių leidinių buvo spausdinami [[Suomija|Suomijoje]].{{sfn|Ernštreits|2007|p=19}} Šiuolaikinėje lyvių [[Gramatika|gramatikoje]] istoriniai sulūpinti priešakinės eilės [[Balsis|balsiai]] neatspindimi – ''ikš'', ''kilā''. Iš viso šiuolaikinėje rašyboje pasitelkiamos 39 raidės. {| style="font-family:Times New Roman Unicode MS; font-size:1.4em; border-color:#705f5c; border-width:1px; border-style:solid; background:#f8f8ef;" | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | A a | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ā ā | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ä ä | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ǟ ǟ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | B b | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | D d | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ḑ ḑ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | E e | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ē ē | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | F f | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | G g |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | H h | style="width:4em; padding: 4px;" | I i | style="width:4em; padding: 4px;" | Ī ī | style="width:4em; padding: 4px;" | J j | style="width:4em; padding: 4px;" | K k | style="width:4em; padding: 4px;" | L l | style="width:4em; padding: 4px;" | Ļ ļ | style="width:4em; padding: 4px;" | M m | style="width:4em; padding: 4px;" | N n | style="width:4em; padding: 4px;" | Ņ ņ | style="width:4em; padding: 4px;" | O o |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ō ō | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȯ ȯ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȱ ȱ | style="width:4em; padding: 4px;" | Õ õ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȭ ȭ | style="width:4em; padding: 4px;" | P p | style="width:4em; padding: 4px;" | R r | style="width:4em; padding: 4px;" | Ŗ ŗ | style="width:4em; padding: 4px;" | S s | style="width:4em; padding: 4px;" | Š š | style="width:4em; padding: 4px;" | T t |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ț ț | style="width:4em; padding: 4px;" | U u | style="width:4em; padding: 4px;" | Ū ū | style="width:4em; padding: 4px;" | V v | style="width:4em; padding: 4px;" | Z z | style="width:4em; padding: 4px;" | Ž ž |} == Fonologija ir prozodija == === Balsiai === Remiantis [[Christopher Moseley|K. Mozliu]] (Moseley) ir T. Vytsu (Viitso), lyvių kalbos raidės atitinka tokias [[Balsis|balsių]] vertes: * &lt;ȯ&gt; yra nesulūpintas vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsis. Tiek Mozlis (Moseley),{{sfn|Moseley|2002|p=14}} tiek Vytsas{{sfn|Viitso|2013|p=267}} dėl to beveik sutaria. [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis žymimas kaip {{IPA|/ɤ/}} ir atitinka estų raidės &lt;õ&gt; vertę. * &lt;õ&gt; kirčiuotame skiemenyje yra nesulūpintas aukšto pakilimo užpakalinės eilės balsis, kaip apibūdina Vytsas.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} TFA jis būtų žymimas {{IPA|/ɯ/}}, šis garsas turimas [[Tiurkų kalbos|tiurkų]] ir [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]] kalbose. Mozlis jį apibūdina kaip „vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsį” ir priduria, kad lyvių kalboje yra ir [[šva]], tačiau šva taip pat yra vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis. Tikriausiai Mozlis bus suklydęs. Vytsas lyvių &lt;õ&gt; prilygina [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]] &lt;õ&gt; ir patikslina, kad jis yra paaukštintas ir atitinka {{IPA|/ɯ/}} vertę (estų &lt;õ&gt; vertė {{IPA|/ɤ/}} yra tos pačios eilės, bet žemesnio pakilimo).{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * Nekirčiuotame skiemenyje &lt;õ&gt; yra jau minėtasis vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis, TFA žymimas kaip {{IPA|/ə/}}. (Savo knygoje Mozlis visur naudoja &lt; e&gt; šva žymėti, įprastinėje lyvių rašyboje visus šiuos ne pirmame skiemenyje esančius &lt; e&gt; atitinka &lt;õ&gt;.) * Ilgoji raidė &lt;ō&gt; rytų lyvių tarmėje žymi du skirtingus garsus: suapvalintą vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/oː/}} ir suapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/ɒː/}},{{sfn|Viitso|2013|p=268}} o jis [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodyne]] žymimas kaip &lt;ǭ&gt;, tokia raidė nėra vartojama bendrinės lyvių kalbos rašyboje. * &lt; i&gt; žymi nesuapvalintą aukštutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/i/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; e&gt; žymi nesuapvalintą vidurinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/e/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt;ä&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/æ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; a&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės bals {{IPA|/ɑ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; u&gt; žymi suapvalintą aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/u/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] balsių lentelėje balsiai gali būti pavaizduoti taip: <div style="background:none;"> {| class="IPA" cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align:center; font-size:smaller;" | style="width:70px; text-align:right;" | <!-- – [[2×]] --> | style="width:60px;" | '''[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik priešakinės''' | style="width:60px;" | '''[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik vidurinės''' | style="width:60px;" | '''[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]''' | style="height:210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position:relative;width:300px;height:210px">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid.png|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- Aukštutinio pakilimo --> <div style="position:absolute; left:5%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''i'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|y}}</span></div> <div style="position:absolute; left:45%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɨ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʉ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:82%; width:3em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɯ'''&nbsp;•&nbsp;'''u'''</div> <!--Beveik aukštutinio pakilimo--> <div style="position:absolute; left:29%; width:2.33em; top:16%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɪ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʏ}}</span></div> <div style="position: absolute; left: 69%; width: 1.5em; top: 16%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white">•&nbsp;<span style="color:gray;">ʊ</span></div> <!-- Vidurio aukštutinio --> <div style="position:absolute; left:16%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''e'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ø}}</span></div> <div style="position:absolute; left:50%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɘ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɵ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɤ'''&nbsp;•&nbsp;'''o'''</div> <!-- Vidurinio --> <!-- <div style="position:absolute; left:23%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (e&nbsp;•&nbsp;ø)</div> --> <div style="position:absolute; left:57%; width:1em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ə'''</div> <!-- <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (ɤ&nbsp;•&nbsp;o)</div> --> <!-- Vidurio žemutinio --> <div style="position:absolute; left:31%; width:2.66em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɛ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|œ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:57%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɜ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɞ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:84%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ʌ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɔ}}</span></div> <!-- Beveik žemutinio --> <div style="position:absolute; left:37%; width:1.33em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''æ'''</div> <div style="position:absolute; left:64%; width:1em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɐ}}</span></div> <!-- Žemutinio --> <div style="position:absolute; left:44%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|a}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɶ}}</span></div> <!-- <div style="position:absolute; left:67%; width:1.33em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (a)</div> --> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɑ'''&nbsp;•&nbsp;'''ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]''' |} </div><noinclude> </noinclude> Visi šie balsiai gali būti [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ir ilgieji, ir trumpieji]], išskyrus {{IPA|/ə/}}, kuris gali būti tiktai trumpasis, o {{IPA|/ɒː/}} – tiktai ilgasis. Ši lentelė turi variacijų, pavyzdžiui, vidurinio pakilimo balsiai {{IPA|/e&#798; ɤ&#798; o&#798;/}} paprastai rašomi be žemumo ženklo ◌̞, taip nurodoma ir aukščiau pateiktoje lentelėje. Pasakytina, kad Vytsas {{IPA|/ɤ/}} ir {{IPA|/o/}} apibūdina tiesiog kaip ''aukštojo vidurinio'' pakilimo (taigi {{IPA|/ɤ o/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ&#798; o&#798;/}}), tačiau kitąsyk &lt;ȯ&gt; jis vadina ''vidurio aukštutiniu nesulūpintu balsiu'', jei čia turimas vidurinis pakilimas, jį atitiktų {{IPA|/ɤ&#798;/}}. Mozlis nepateikia aiškios raidės &lt; o&gt; vertės ją vadindamas „pusiau suapvalintu užpakalinės eilės balsiu” ir nenurodydamas jo pakilimo (tokia sąvoka kaip „pusiau suapvalintas” (originale ''half-rounded'') neegzistuoja, matyt, tai yra klaida ir omenyje turėta ''mid-rounded'', t. y. „vidurinio pakilimo suapvalintas balsis”), o raidės &lt;ȯ&gt; vertę jis apibrėžia kaip nesuapvalintą vidurinio pakilimo užpakalinės eilės balsį ([[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] tiksliai užrašoma kaip {{IPA|/ɤ&#798;/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ/}}).{{sfn|Moseley|2002|p=14}} Priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis {{IPA|/a/}} dažnai rašomas kaip {{IPA|/æ/}}, o žymėjimas {{IPA|/a/}} patogumo dėlei dažnai naudojamas vidurinės arba užpakalinės eilių žemutinio pakilimo balsiui {{IPA|/ɑ/}} užrašyti. Tokiu būdu galima lentelės versija, kurioje visų trijų eilių balsiai būtų suskirstyti lygiai į tris pakilimus (žiūrint sudarytų tris gulsčias linijas): aukštutinio pakilimo {{IPA|/i ɯ u/}}, vidurinio {{IPA|/e&#798; ə ɤ&#798; o&#798;/}} ir žemutinio {{IPA|/a ɑ ɒ/}}. <div style="background:none;"> {| cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align: center; font-size: smaller;" | style="width: 70px; text-align: right;" | &nbsp; | style="width: 60px;" | '''Priešakinės eilės''' |colspan="2" style="width: 60px;" |'''Vidurinės eilės''' | style="width: 60px;" | '''Užpakalinės eilės''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Aukštutinio pakilimo''' | style="height: 210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position: relative;">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid-three-height.svg|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- '''Aukštutinio pakilimo''' --> <div style="position: absolute; left: 5%; width: 1.80em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''i'''</div> <div style="position: absolute; left: 83%; width: 2.66em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɯ • u'''</div> <!-- '''Vidurinio'''--> <div style="position: absolute; left: 25%; width: 1.80em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''e&#798;'''</div> <div style="position: absolute; left: 56%; width: 1.50em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ə'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɤ&#798; • o&#798;'''</div> <!-- '''Žemutinio'''--> <div style="position: absolute; left: 45%; width: 1.80em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''a'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɑ • ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Žemutinio pakilimo''' |} ==== Dvibalsiai ir tribalsiai ==== Dėl balsių dvibalsėjimo ir ilgėjimo, taip pat dėl minkštųjų sprogstamųjų priebalsių bei [[Palatalizacija|palatalizuoto]] '''ž''' [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje nykimo ir dėl to, kad [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] tariamos [[Priegaidė|priegaidės]], lyvių kalbos dvibalsių ir tribalsių sistema, palyginti su aplinkinių kalbų, yra sudėtinga. Dvibalsiai pagal kokybę skirstomi į krentančiuosius ir kylančiuosius. * Krentantieji dvibalsiai yra trumpieji (''ie'' ir ''uo'') arba ilgieji (''īe'' ir ''ūo''), trumpųjų krentančiųjų dvibalsių ilgumas artimas trumpųjų balsių ilgumui. * Kylantieji dvibalsiai yra ilgieji, jie skirstomi į dvibalsius su trumpuoju ir ilguoju pradžios dėmenimis. ** Rytų lyvių tarmėje kylantieji dvibalsiai su ilguoju pradžios dėmeniu baigiasi tiktai balsiu ''i'' (''ȭi'', ''ȱi'', ''āi'', ''ūi'', ''ǭi''). ** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu baigiasi balsiais ''i'' (''ai'', ''ei'', ''ȯi'', ''ui'') arba ''u'' (''äu'', ''iu'', ''ou'', ''õu''). *** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu skirstomi į dvibalsius su trumpuoju pabaigos dėmeniu (''aigā'' 'kraštas', ''jougūd'' 'upės') ir ilguoju pabaigos dėmeniu, su ilguoju pabaigos dėmeniu susijęs ir po jo einančio nekirčiuoto skiemens balsio ilgumas (t. y. jis turi būti ilgasis). Kylančiuosiuose dvibalsiuose su trumpąja pradžios ir ilgąja pabaigos dalimi šioji aiškiai ilgesnė už pradžios dėmenį, skiemenyse su pagrindine priegaide (''aigõ'' 'matuoti', ''kougõn'' 'toli') ji ilgesnė negu skiemenyje su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''a’igõ'' 'kraštą', ''jo’ugõ'' 'upę').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Anot Vytso, tribalsiai ''ieu'', ''uoi'' bei ''ūoi'' prasideda ir baigiasi aukštu dėmeniu, jų ypatybės atitinka tiek trumpuosius ir ilguosius krentančiuosius dvibalsius, tiek kylančiuosius dvibalsius su ilguoju ar trumpuoju pradžios dėmeniu.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Priegaidės ==== Lyvių yra vienintelė turinti priegaides [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalba. [[Kirtis|Kirčiuotame]] žodžio [[Skiemuo|skiemenyje]] gali būti dvi [[Priegaidė|priegaidės]]: kylančioji pagrindinė ir kylančioji–krentančioji laužtinė. Be to, balsio ar dvibalsio su laužtine priegaide viduryje arba trumpojo [[Balsis|balsio]] pabaigoje priegaidė laringalizuojama, t. y. įtempiami gerklės raumenys, o labai įtempus gali būti ištartas gerklinis [[priebalsis]]. Jei tariama ne taip įtemptai, šis gerklinis garsas gali būti negirdimas, tuomet ir priegaidė ima kristi anksčiau. Žodynuose ir fonetinėje [[transkripcija (lingvistika)|transkripcijoje]] laužtinė priegaidė dažnai žymima apostrofu, bet lyvių rašyboje priegaidės nenurodomos. Vis dėlto daugeliu atveju apie priegaidę galima spręsti pagal žodžio sandarą, laužtinę priegaidę rodo: &lt; b, d, ḑ, g, z, ž, v, j&gt; buvimas [[Priebalsis|priebalsių]] junginių pradžioje ir skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]] pabaigoje, po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio prieš &lt; i&gt; arba &lt;õ&gt;, savo ruožtu &lt; p, t, ț, k, s, š&gt; buvimas po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio rodo pagrindinę priegaidę.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; vartojamos svetimų kalbų tikriniuose žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Moseley|2002|p=21}} Iš šių dėsningumų išplaukia bendroji taisyklė, kad prieš [[Geminacija|sudvigubintą]] skardųjį sprogstamąjį priebalsį visada tariama laužtinė priegaidė: ''a’bbõ'' 'petį ([[partityvas]])', ''i’bbi'' 'arklys' ir t. t. Dėl priegaidės turima keletas [[Minimalioji pora|minimaliųjų porų]]: ''lēḑ'' 'rutulys' ir ''lē'ḑ'' 'lapas', ''aigõ'' 'matuoti; laiką ([[partityvas]])' ir ''a’igõ'' 'kraštą (partityvas)', ''kallõ'' 'salą (partityvas)' ir ''ka’llõ'' 'žuvį (partityvas)'. Esama žodžių, kurių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] vyksta pagrindinės ir laužtinės priegaidžių kaita: ''aigā'' 'kraštas' : ''a’igõ'' 'kraštą ([[Partityvas|part]])', ''sõbrā'' 'draugas' : ''sõ'brõ'' 'draugą (part.)', ''nǟmõ'' 'matome' : ''nǟ'dõ'' 'matyti'.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Pirmieji du pavyzdžiai gali būti aiškinami polinkiu į pėdos{{efn|Pėda – žodžių ritmo vienetas, jį sudaro kirčiuotų (ir su papildomu kirčiu) bei nekirčiuotų skiemenų junginys.}} [[Izochronija|izochroniją]], trečiasis pavyzdys aiškintinas, matyt, priebalsio išnykimu (plg. [[Suomių kalba|suomių]] ''nähdä''). Istoriškai išnykę priebalsiai yra viena iš laužtinės priegaidės atsiradimo priežasčių: ''rǭ'' (<''*raha'') 'pinigai', plg. suomių, [[Estų kalba|estų]] ''raha''.{{sfn|Moseley|2002|p=21}} ==== Kirtis ir pėda ==== Kartu su [[suomių kalba]], lyvių yra vienintelė [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalba]], kurioje pirmasis skiemuo [[Kirtis|kirčiuojamas]] ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]]. Anot Vytso (Viitso), nekirčiuotas gali būti iš latvių kalbos pasiskolintas [[priešdėlis]], pasak Vėrio (''[[Eduard Vääri|Vääri]]''), iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] su priešdėliu sudaryti žodžiai turi du [[Kirtis|kirčius]].{{sfn|Vääri|1994|p=269}} Vytsas patikslina, kad priešdėlis su ilguoju skiemeniu turi tokio paties stiprumo kirtį, kaip ir [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]], tad žodyje ''no|võttõ'' 'nuimti' priešdėlis yra nekirčiuotas, o žodyje ''at|andõ'' 'atiduoti' kirčiuojamas tiek priešdėlis, tiek šaknis. Iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] gauti priešdėliai (''no-'', ''at-'' ir kt.) [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] nevartojami.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Papildomas kirtis paprastai turimas antrajame skiemenyje po kirčio su pagrindiniu kirčiu, o po kirčiuoto skiemens daugiausia gali būti du nekirčiuoti skiemenys. Viena iš išimčių – tai visada kirčiuotas žodžio baigmuo ''-nikā'', tokiu atveju papildomas kirtis gali būti ir antrajame skiemenyje, pavyzdžiui, ''si’dnikā'' 'grynanglis' (chem.) : ''si’dnikkõ'' 'grynanglį'.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Žiūrint, kiek yra kirčiuotų skiemenų (taip pat ir su papildomu kirčiu), žodis gali būti sudarytas iš vienos ar keleto pėdų (kirčiuotų skiemenų grupių). Nekirčiuoti žodžiai paprastai sudaro pėdą su kirčiuotuoju žodžiu. Jei vienas po kito eina vienskiemeniai nekirčiuoti žodžiai, vienas iš jų gali gauti pėdos kirtį.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Fonotaktika ir skiemens ilgis ==== Lyvių kalboje [[skiemuo]] turi 1–3 [[Balsis|balsius]], prieš juos gali būti iki trijų [[Priebalsis|priebalsių]] ir iki trijų priebalsių gali eiti po jų (jei į junginį įtrauktume ir balsinguosius priebalsius (sonantus) – iki 4). Priebalsių samplaika žodžio pradžioje rodo, kad jis yra ekspresyvus (''krǭpšõ'' 'draskyti') ar [[Skolinys|skolintas]] (''krǭig'' 'apykaklė', ''škink'' 'dovana').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Taip pat ir skardieji priebalsiai {{IPA|/b d g z/}} žodžio pradžioje dažniausiai rodo, kad žodis yra [[skolinys]] arba [[Onomatopėja|garsažodis]],{{sfn|Vääri|1994|p=268}} bet tam tikrais atvejais skardžiųjų [[Priebalsis|priebalsių]] pasitaiko ir savųjų žodžių pradžioje (''būolgõz'' '[[bruknė]]', ''gārban'' '[[spanguolė]]', ''zäp'' '[[tulžis]]').{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Visi balsiai, išskyrus [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotąjį]] {{IPA|/ə/}}, gali būti pirmajame žodžio skiemenyje. Savitas lyvių kalbos požymis yra tai, kad juo skiemuo toliau už skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]], juo ribotesnis galimų balsių rinkinys – antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu rytų tarmėje savieji žodžiai gali turėti tik tris trumpuosius {{IPA|/ɑ i ə/}} arba keturis ilguosius {{IPA|/ɑː iː eː uː/}} balsius, o {{IPA|/eː/}} antrajame skiemenyje sutinkamas tik retais atvejais, pavyzdžiui, ''kuŗē'' 'velnias'.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su antriniu kirčiu gali būti kuris nors iš dviejų trumpųjų {{IPA|/i ə/}} arba dviejų ilgųjų {{IPA|/ɑː iː/}} balsių. Nekirčiuotame skiemenyje po nekirčiuotojo skiemens gali būti tik {{IPA|/i/}} ir {{IPA|/ə/}}.{{sfn|Viitso|2013|p=271}} Kadangi tam tikrais atvejais {{IPA|/ɑ u i/}} yra pavirtę {{IPA|/ə/}}, redukuotasis balsis tolesniuose skiemenyse pasitaiko labai dažnai.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Kirčiuotasis skiemuo būna trumpasis, jeigu jis baigiasi trumpuoju balsiu arba trumpuoju dvibalsiu ''ie'' arba ''uo'' (''ka-lā'' 'žuvis', ''pie-zā'' 'lizdas', ''suo-dā '''karas', ''lie-pā'' 'alksnis'). Kiti kirčiuoti skiemenys yra ilgieji (''kē-ra'' 'laiškas; raštas', ''sīe-zõr'' '[[Blusos|blusa]]', ''kat-ļā'' 'katilas', ''võt-tõ'' 'imti', ''sa’d-dõ'' 'kristi', ''tū'on-tõ'' 'tūkstantis'). Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], lyvių kalboje žodį gali sudaryti ir trumpieji kirčiuoti skiemenys (''li'' 'eik!', ''sä'' 'še!', ''se'' 'tas', ''ni'' 'dabar'). Nekirčiuotas skiemuo yra ilgas, jeigu jame turimas ilgasis balsis arba dvibalsis. Kadangi savuosiuose žodžiuose nekirčiuotų skiemenų galimų balsių rinkinys ribotas, dvibalsis nekirčiuotame skiemenyje rodo, kad žodis yra [[skolinys]].{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Skiemens svoris ir pėdos izochronija ==== Lyvių kalbos [[Skiemuo|skiemenys]] pagal svorį skirstomi panašiai, kaip [[Estų kalba|estų kalboje]], kur pirmojo ir antrojo ilgumo laipsnio skiemenys yra lengvieji, o trečiojo ilgumo laipsnio skiemenys – sunkieji. Šiame skirsnyje vartojami papildomi [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo fonetinės abėcėlės]] ženklai: [[gravis]] žymi pusilgius garsus, o makronas ([[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšnelis]]) – ilguosius priebalsius, jei atitinkamoje padėtyje ilgasis priebalsis įprastinėje rašyboje nenurodomas. Šie papildomi ženklai nėra [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] rašybos dalis. Lyvių kalbos skiemenų svorį apibrėžia šie kriterijai:{{sfn|Viitso|2013|p=274}} * visi trumpi skiemenys yra lengvieji; * ilgi skiemenys su pagrindine [[Priegaidė|priegaide]] yra arba lengvieji, arba sunkieji; ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra lengvasis, jeigu jis baigiasi kylančiu dvibalsiu arba tribalsiu, kurio paskutinis dėmuo yra trumpas (''ai-gā'' 'kraštas', ''jou-gūd'' 'upės', ''kuoi-gīd'' 'laivai') arba jeigu po trumpojo balsio arba trumpojo krentančio dvibalsio eina [[Geminacija|geminata]] ar priebalsių junginys su trumpuoju pradžios dėmeniu (''ņur-rā'' 'mur!', ''pit-kā'' 'ilgas', ''suot-kūb'' 'minko'), tai po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] paprastai būna ilgas. ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra sunkusis, jeigu jame yra dvibalsis arba tribalsis su ilguoju paskutiniu dėmeniu (''aì-gõ'' 'matuoti', ''suoì-mõ'' 'keikti') arba jeigu po trumpojo balsio ar trumpojo krentančio dvibalsio žodžio gale yra ilgasis [[priebalsis]], priebalsių junginys su ilguoju pradžios dėmeniu ar [[Geminacija|geminata]] (''kik̄'' 'gaidys', ''piț̀-ki'' 'perkūnas', ''ak̀-kõ'' 'gaudyti; griebti'); * skiemuo su laužtine priegaide yra sunkusis, jeigu jis baigiasi priebalsiu, dvibalsiu arba tribalsiu (''u’d'' 'migla', ''na’g-rõm'' 'juokiamės', ''a’i-gõ'' 'kraštą ([[partityvas]].)', ''kuo’i-gõn'' 'laivui'); * kirčiuotas skiemuo su ilguoju balsiu paprastai būna sunkusis (''kū-lõ'' 'girdėti', ''sēț-mõd'' 'loviai', ''vȭ-rõd'' 'svetimi', ''pū'-dõd'' 'švarūs', ''tǭ'-dõ'' 'norėti'). Vytsas daro išvadą, kad po sunkiojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] visada yra trumpasis, po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens balsis – visada ilgasis. Nors Vytsas to nemini, bet toks skiemenų santykis labai panašus į paprastąsias [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisykles (daugumos autorių manymu, latvių kalboje pėdos izochronija susidarė dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtakos), t. y. į abipusę ilgųjų priebalsių ir ilgųjų balsių sąveiką (pvz., latv. la[pp]a 'lapas' → lapā 'lape'). Lyvių kalboje reikšmingas skirtumas tas, kad laužtinė priegaidė yra vienas iš sunkųjį skiemenį formuojančių veiksnių (dėl istorinių aplinkybių latvių kalboje nėra nustatyta formalių rodiklių, kas latvių kalboje lemia skiemens svorį). Kad paaiškintų šį procesą, [[Eduard Vääri|Vėris]] vartoja terminą '''kiekybinė priebalsių kaita'''. Pavyzdžiuose tokia kaita pateikiama įprastine lyvių kalbos rašyba (papildomai vartojamas žodynuose įprastas <ǭ&gt;):{{sfn|Vääri|1994|p=269}} * tt / t: ''kattõ'' 'padengti' – ''katāb'' 'aš padengiu, jis padengia'; * pp / p: ''lieppõ'' – ''liepā'' 'alksnis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * kk / k: ''rikkõd'' 'turtingi' – ''rikāz'' 'turtingas'; * zz / z: ''pie’zzõ'' – ''piezā'' 'lizdas' (partityvas: vardininkas); * žž / ž: ''a'žžõ'' – ''ažā'' 'daiktas' (partityvas: vardininkas); * mm / m: ''i’mmõ'' 'žįsti' – ''imūb'' 'aš žindžiu, jis žindžia'; * nn / n: ''ka’nnõ'' – ''kanā'' 'višta' (partityvas: vardininkas); * ll / l: ''pallõ'' 'degti' – ''palāb'' 'aš degu, jis dega'; * rr / r: ''karrõ'' – ''kǭra'' 'kailis' (partityvas: vardininkas); * jj / j: ''a’jjõ'' 'varyti' – ''ajāb'' 'aš varau, jis varo'; * vv / v: ''so’vvõ'' – ''sovā'' 'lazda' (partityvas: vardininkas). Tolesniuose pavyzdžiuose ilgosios afrikatos &lt; ts&gt; ir &lt; tš&gt; perteikiamos kaip &lt; tts&gt; ir &lt; ttš&gt;, tokia rašyba įprastinėje nevartojama: * tts /ts: ''mõttsõ'' [įprastine rašyba ''mõtsõ''] 'miškas' ([[partityvas]]) – ''mõtsād'' 'miškai' (daugiskaita); * ttš / tš: ''vȯttšõ'' [įprastine rašyba ''vȯtšõ''] 'ieškoti' – ''vȯtšūb'' 'aš ieškau, jis ieško'; Toliau pavyzdžiuose pusilgiai [[Priebalsis|priebalsiai]] žymimi [[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] vartojamu [[gravis|gravio]] ženklu: * k̀s / ks: ''ok̀sõ'' – ''oksā'' 'šaka' (partityvas: vardininkas); ::: ''mak̀sõ'' '(su)mokėti' – ''maksāb'' 'aš (su)moku, jis (su)moka'; * p̀s / ps: ''nap̀sõ'' – ''napsā'' 'smūgis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * p̀š / pš: ''lip̀šõ'' 'melžti' – ''lipšāb'' 'aš melžiu, jis melžia'; * p̀t / pt: ''lop̀tõ'' 'baigti' – ''loptāb'' 'aš baigiu, jis baigia'; * s̀t / st: ''as̀tõ'' 'eiti, žingsniuoti' – ''astāb'' 'aš einu/žingsniuoju, jis eina/žingsniuoja'; * r̀b / rb: ''var̀bõd'' 'kojų pirštai' – ''vārbaz'' 'kojos pirštas'; * r̀d / rd: ''par̀dõd'' 'bortai' – ''pārdaz'' 'bortas'; * r̀g / rg: ''ur̀gõ'' – ''ūrga'' 'upelis' (partityvas: vardininkas); * ǹd / nd: ''raǹdõ'' – ''rānda'' 'pakrantė' (partityvas: vardininkas); * r̀z / rz: ''var̀zõ'' – ''vārza'' 'kumeliukas' (partityvas: vardininkas); * m̀b / mb: ''lam̀bõd'' 'avys' – ''lāmbaz'' 'avis'; * l̀g / lg: ''võl̀gõ'' – ''vȭlga'' 'skola' (partityvas: vardininkas); * l̀m / lm: ''sil̀mõ'' – ''sīlma'' 'akis' (partityvas: vardininkas); * r̀n / rn: ''pär̀nõ'' – ''pǟrna'' 'liepa' (partityvas: vardininkas). Panašiai kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]], lyvių kalbos trumpieji [[Balsis|balsiai]] susiję su ilgaisiais [[Priebalsis|priebalsiais]] (arba su pusilgiais priebalsių junginiais) ir tuomet, kai rašyboje tai neatspindima. Reikšmingas skirtumas nuo latvių kalbos tas, kad šiame procese dalyvauja ir pusbalsiai (''pallõ'' : ''palāb''), o latvių kalboje jų ilgumas nekinta (pvz., latv. ''mala'' 'kraštas' : ''malā'' 'krašte'). ==== Istorinė balsių raida ==== [[Vaizdas:Kurg - Vaid kilā.jpg|thumb|[[Užgavėnės|Užgavėnių]] dalyvis „gervė“. [[Vaidė]]s kaimas, 1928 m.]] Kaip daugumoje [[Estų kalba|estų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] tarmių, kirčiuoto [[Skiemuo|skiemens]] aukštutinio pakilimo nesuapvalintas užpakalinės eilės [[balsis]] ''õ'' visų pirma susidarė iš senesniojo ''*e'' žodžiuose, kur buvo užpakalinės eilės balsiai ''a'', ''o'' ir ''u'' (''vēraz'' <abbr>></abbr> ''vȭrõz'' 'svetimas', ''*negla'' &gt; ''nõ'ggõl'' 'vinis'), taip pat dalinai iš trumpųjų balsių ''*a'', ''*o'', ''*u'', ''*ü'' (''*sana'' &gt; ''sõnā'' 'žodis', ''*roho'' &gt; ''rõ'v'' 'pievelė', ''*hüvä'' &gt; ''jõvā'' 'geras'). Atsiradus ''õ,'' balsiai ''*e'', ''*ö'', ''*o'' virto dvibalsiais ''ie'', ''üö'', ''uo''. Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Karelų kalba|karelų]], [[Livikų kalba|livikų]] ir [[Liudikai|liudikų]] [[Tarmė|tarmėse]], lyvių kalboje susiskaidė (sudvibalsėjo) ir trumpieji balsiai, o iš jų atsiradę trumpieji dvibalsiai yra daugmaž tiek pat ilgi, kaip atskiras trumpasis balsis (''*keväd'' &gt; ''kievād'' 'pavasaris', ''*keüzi'' &gt; ''kieuž'' 'virvė', ''*soda'' &gt; ''suodā'' 'karas'). Skirtingai nuo minėtųjų kalbų, ''*ē'' ir ''*e'' nesusiskaidė, jei kitame skiemenyje buvo ''*i'' (''*kēli'' &gt; ''kēļ'' 'kalba', ''*(h)elmi'' &gt; ''eļm'' '[[gintaras]]'). Svarbiausieji saviti lyvių kalboje įvykę pokyčiai: * [[Kirtis|kirčiuotame]] skiemenyje ''ä'' virto aukštesnio pakilimo ''e'', jei tame pačiame skiemenyje arba po jo ėjo ''i'' (''*täi'' &gt; ''tei'' '[[utėlė]]', ''*väginen'' &gt; ''ve’ggi'' 'stiprus', ''*sǟri'' &gt; ''*sēri'' &gt; ''sēr'' 'blauzda'), šis procesas panašus į latvių bendrinės kalbos regresyvinę [[Balsių harmonija|balsių harmoniją]] (plataus ir siaurojo &lt; e&gt;, <ē> derinimą prie tolesnio skiemens garsų); * užpakalinės eilės balsiai ''*a'', ''*o'', ''*u'' prieš ''*b'', ''*pp'', ''*m'', ''*v'', ''*kk'' virto ''ä'', ''ö'', ''ü,'' jei kitame skiemenyje buvo ''i'', t. y. įgavo [[Umliautas|umliautą]] (''*tammi'' &gt; ''*tämmi'' &gt; ''täm'' 'ąžuolas', ''*tobi'' &gt; ''*töbi'' &gt; ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''*nukki'' &gt; ''*nükki'' &gt; ''nük'' &gt; ''nik'' 'knyslė (snukis)'), sulūpinti priešakinės eilės balsiai ''ö'', ''ü'' [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.|XX]] amžių sandūroje neteko savo lūpinio tarimo; * aukštutinio ir vidurio aukštutinio pakilimo balsiai žodžio pabaigoje išnyko, ir dėl to anksčiau buvęs atviras pirmasis skiemuo tapo uždaruoju, tariamu su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''*abu'' &gt; ''a’b'' 'pagalba; petys', ''*tuli'' &gt; ''tu'ļ'' 'ugnis'); * trumpasis [[balsis]] prieš ilgąjį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] pailgėjo, o ilgasis sklandusis priebalsis – sutrumpėjo (''*puŗŗaz'' &gt; ''*pu^ŗŗaz'' &gt; ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė', ''tammõd'' &gt; ''*ta^mmõd'' &gt; ''*tā^mmõd'' &gt; ''tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai'); * rytų lyvių tarmėje ''*ā'' buvo suapvalintas (''*mā'' &gt; ''mǭ'' 'žemė', ''*tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai');{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * prieš kažkada turėtą ''*i'' arba ''*j'' susidaręs suminkštintas silpnasis sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ǵ'' ir stiprusis suminkštintas sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ḱ̀'' virto balsio ''i'' ir nesuminkštinto sprogstamojo gomurinio priebalsio junginiu (''*lagja'' &gt; ''*laǵā'' &gt; ''laigā'' 'platus', ''*lahkik'' &gt; ''lā'ǵi'' &gt; ''lǭ'igi'' 'pusiau; (per-) skeltas', ''*hākki'' &gt; ''āḱ'' &gt; ''ǭik'' 'kablys'); * ''*a'' trečiajame nekirčiuotame skiemenyje virto viduriniu [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotu]] balsiu ''õ'' ; * trumpasis balsis pailgėjo prieš skiemens pabaigoje esantį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] (rytų lyvių tarmėje naujai susidarė ilgasis ''ā''), taip pat pailgėjo dvibalsio pirmasis dėmuo, jei po kirčiuotojo skiemens ėjo vienas nekirčiuotas skiemuo (''*jalga'' &gt; ''jālga'' 'koja', ''*aiga'' &gt; ''āiga'' 'laikas'); * išnyko [[balsių harmonija]], ne pirmame skiemenyje ''*e'' tapo apibendrintu (neutraliu) balsiu ir pavirto ''*õ'' (gali būti, kad čia Vytsas turi omenyje kirčiuoto skiemens užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsį ''õ'', kilusį iš ''*e'', nes tolesniuose skiemenyse turimas apibendrintasis / redukuotas ''õ'' yra vidurinės eilės ir vidurinio pakilimo); * ''*o'' virto aukštutinio pakilimo balsiu ''u'', bet ''*õ'' ir ''u'' sutapo į vieną ''u'' (''*kāndod'' &gt; ''*kāndud'' 'kelmai', ''*kädõd'' &gt; ''*kädud'' 'rankos'); * sprogstamuoju priebalsiu besibaigiančiame antrajame žodžio skiemenyje, kuris eina po kirčiuoto skiemens, balsis pailgėjo (''*abud'' &gt; ''abūd'' 'pečiai', ''*kädud'' &gt; ''kädūd'' 'rankos', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas'); * lyvių rytų tarmėje tolimesnio skiemens ''u'' virto ''õ'' (''*līndud'' &gt; ''līndõd'' 'paukščiai', ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai'); * lyvių rytų tarmėje ir [[Lielirbė]]je trumpasis ''uo'', retkarčiais ir ilgasis ''ūo,'' po priebalsių ''p'', ''m'' ir ''v'' suvienbalsėjo ir virto vidurio aukštutinio pakilimo nesuapvalintu balsiu ''ȯ'' arba ''ȱ''; ''ȯ'' ir ''o'' gali sudaryti minimaliąsias poras (''pȯ'ddõ'' 'skaudėti' ir ''po’ddõ'' 'skarmalas'); * vakarų lyvių tarmėje pagrindinio skiemens ''õ'' sutapo su priešakinės eilės sulūpintu balsiu ''ü,'' savo ruožtu ''ü'' iki [[XX a.|XX]] a. pr. sutapo su ''i'' (''kõ'zzi'' &gt; ''kü'zzi'' &gt; ''ki’zzi'' 'piktas', ''vȭrõz'' &gt; ''vǖrõz'' &gt; ''vīrõz'' 'svetimas'); * sulūpinti priešakinės eilės balsiai iki [[XX a.|XX]] a. pradžios neteko savo sulūpintos tarties (''kü'zzõ'' &gt; ''ki’zzõ'' 'teirautis', ''sǖ'' &gt; ''sī'' 'kaltė', ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''tǖö'' &gt; ''tīe'' 'darbas').{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ==== Tarmių balsių palyginimas ==== [[Bendrinė kalba|Bendrinė]] lyvių kalba sudaryta [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų [[Tarmė|tarmės]] pagrindu. Ši tarmė pasižymi didžiausiu [[Balsis|balsių]] rinkiniu. Toliau lyginamų lyvių tarmių balsių lentelėje kairėje pusėje pateikiami nesuapvalinti priešakinės eilės balsiai, viduryje – nesuapvalinti vidurinės eilės balsiai, dešinėje – suapvalinti užpakalinės eilės balsiai; viršuje yra aukšto pakilimo, o apačioje – žemo pakilimo balsiai. Balsiai nurodyti juos išreiškiančiomis raidėmis ir su žodynuose vartojamais ženklais, kurie įprastinėje rašyboje nevartojami, pavyzdžiui, &lt;ǭ&gt;. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių kirčiuotojo skiemens balsių sistema XX a. viduryje{{sfn|Viitso|2013|p=270}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | | u | ī | | ū |- | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | | o | ē | | ō |- | ä | a | | ǟ | ā | ǭ | ä | a | | ǟ | ā | | ä | a | | ǟ | ā | |} Lyvių kalbai būdinga nekirčiuotuose savųjų žodžių skiemenyse riboti galimus balsius. Toliau lentelėje lyginami antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu leistini balsiai rytų ir [[Lielirbė]]s bei vakarų tarmėse. Dar tolesniuose skiemenyse po skiemens su pagrindiniu kirčiu galimų balsių rinkinys juolab ribotesnis. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių balsių sistema nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ir vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | | ī | | ū | i | õ | u | ī | | ū |- | | | | ē | | | | | | ē | | |- | | a | | | ā | | | a | | | ā | |} === Priebalsiai === Palyginti su lyvių kalbos balsių sistema, kuri yra sudėtingesnė nei latvių ar lietuvių kalbų, lyvių [[Priebalsis|priebalsių]] rinkinys labai panašus į turimą [[Baltų kalbos|baltų kalbose]]. Naudojant literatūroje dažnai pasitelkiamą [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo kalbų fonetinę abėcėlę]] (UFA), lyvių kalboje yra tokie priebalsiai: ''b, d, d', f, g, j, k, l, l', m, n, n', p, r, r', s, š, z, ž, t, t', v''. Lyvių kalboje yra ir [[Afrikata|afrikatų]]: ''ts'' (''tsīļ'' 'ežys'), ''tš'' (''tširīkšõ'' 'čiulbėti'), ''dz'' (''dzīvib'' 'pulsas', ''vȯndzi'' 'laimingas'), ''dž'' (''iļdžēmḑa'' 'grietinė'). Priebalsis ''ŋ'' ({{IPA|[ŋ]}}) pasitaiko tik prieš ''k'' arba ''g'' (''kāŋgar'' 'lygiagretūs su pakrante pailgi smėlio gūbriai prie jūros', ''beŋk'' 'suolas').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Visi priebalsiai, išskyrus [[Skolinys|skolintinį]] ''h'' (duslusis gomurinis pučiamasis {{IPA|[x]}}), gali sudaryti [[Geminacija|geminatas]] {{sfn|Viitso|2013|p=270}} Svarbus [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] fonetinės abėcėlės (UFA) trūkumas yra tai, kad joje neskiriami palataliniai priebalsiai (pavyzdžiui, sprogstamieji palataliniai {{IPA|[c ɟ]}} kaip latvių &lt;ķ ģ&gt; arba vengrų &lt; ty gy&gt;) nuo ''paminkštintų'' (''palatalizuotų'') priebalsių (pavyzdžiui, palatalizuoti alveoliniai sprogstamieji priebalsiai {{IPA|[tʲ dʲ]}} kaip [[Rusų kalba|rusų kalboje]] &lt;ть дь&gt;), taip pat ir <ļ>,<ņ>, jeigu jie palataliniai, atitinka vertę {{IPA|[ʎ ɲ]}} (kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]]), o jeigu jie ''palatalizuoti'' – {{IPA|[lʲ nʲ]}} (kaip, pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]]). Vienintelis iš vadinamųjų paminkštintų priebalsių, kai toks skyrimas nėra svarbus, yra ir &lt;ŗ&gt;, nes manoma, kad palatalinis virpamasis priebalsis yra garsas, kurio ištarti neįmanoma, todėl [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis neturi savo simbolio, vadinasi, ir latvių minkštasis &lt;ŗ&gt; žymimas kaip palatalizuotas {{IPA|[rʲ]}} – kaip ir rusų kalbos &lt;рь&gt;. Atsižvelgiant, kad minkštieji priebalsiai lyvių kalboje yra foneminiai (turi skiriamąją reikšmę, pavyzdžiui, ''tūļ'' 'vėjas', ''tūl'' 'vėjo ([[Kilmininkas|kilm]].)') ir minkštinimas nepriklauso nuo aplinkinių garsų (pavyzdžiui, vadinamosios [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliacinės]] palatalizacijos lietuvių kalboje atveju, [[Priebalsis|priebalsiai]] minkštėja prieš priešakinės eilės balsius), lyvių kalbos priebalsių sistema yra tokia: {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | {{IPA|p}} {{IPA|b}} | | {{IPA|t}} {{IPA|d}} | | {{IPA|c}} {{IPA|ɟ}} | {{IPA|k}} {{IPA|ɡ}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Afrikata|Afrikatos]] | | | {{IPA|ts}} {{IPA|dz}} | {{IPA|tʃ}} {{IPA|dʒ}} | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | {{IPA|m}} | | {{IPA|n}} | | {{IPA|ɲ}} | ({{IPA|ŋ}}){{efn| /ŋ/ nėra foneminis, sutinkamas tik prieš /k/ ir /g/.}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | | {{IPA|r}} {{IPA|rʲ}} | | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | | {{IPA|f}}{{efn|Lūpų dantinis pučiamasis priebalsis /f/ ir duslusis gomurio pučiamasis priebalsis (arba, anot Vytso, stiprusis veliarinis spirantas){{sfn|Viitso|2013|p=270}} /x/ pasitaiko tik [[skolinys|skoliniuose]].}} {{IPA|v}} | {{IPA|s}} {{IPA|z}} | {{IPA|ʃ}} {{IPA|ʒ}} | | {{IPA|x}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Viduriniai priebalsiai|Viduriniai]] | | | | | {{IPA|j}} | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | | | {{IPA|l}} | | {{IPA|ʎ}} | |} ==== Asimiliacija ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalboje veikia paprastosios [[sandhi]] taisyklės – žodžio pabaigos priebalsiai įgyja skardumą arba jo netenka, priklausomai nuo po jų einančio garso ([[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] transkripcija): ''mìe'''z''' ̮lǟ'B'' 'vyras eina', ''mìe'''s''' ̮tulàB'' 'vyras ateina'. Tokia [[Asimiliacija (kalbotyra)|asmiliacija]] vyksta ir pačiame žodyje jį kaitant: ''kiĺ̀'''G''''' 'šonas' – ''kiĺ̀'''k'''st'' 'iš šono', ''u''''D''''' 'migla' – ''u''''t'''st'' 'iš miglos'.{{sfn|Vääri|1994|p=270}} Absoliučioje žodžio pabaigoje (prieš pauzę) vietoj ''b'', ''d'', ''g'', ''z'', ''ž'' (neretai ir ''d’'', ''dz'') tariami vadinamieji pusskardžiai [[Priebalsis|priebalsiai]], UFA jie žymimi didžiosiomis raidėmis ''B'', ''D'', ''G'', ''Z'', ''Ž'' (''D’'', ''DZ'').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Pusskardžiai priebalsiai linkę skardėti prieš balsius ir skardžiuosius priebalsius, o prieš dusliuosius priebalsius savo ruožtu duslėja.{{sfn|Moseley|2002|p=22}} Įprastinėje rašyboje, kaip ir lietuvių kalboje, šie procesai neatspindimi: ''mīez lǟb'', ''mīez tulāb'', ''kiļg'', ''kiļgst'', ''ud'', ''udst''. ==== Istorinė priebalsių raida ==== [[Vaizdas:Livonian loja.jpg|200px|thumb|right|''Lyvių žvejų valtis (lōja)'']] Istoriškai lyvių kalbos [[Priebalsis|priebalsių]] sistemoje išsirutuliojo įvairių ypatybių.{{sfn|Viitso|2013|p=270}} * Turima silpnųjų (t. y. balsingųjų apsuptyje skardžiųjų) ir stipriųjų sprogstamųjų priebalsių bei liežuvio priešakinių pučiamųjų eilė vietoj Baltijos finų [[Prokalbė|prokalbės]] stipriųjų sprogstamųjų ir liežuvio priešakinių pučiamųjų priebalsių eilės: ''tubā'' 'kambarys' (plg. [[Estų kalba|estų]] ''tuba'', bet [[Suomių kalba|suomių]] ''tupa''), ''sadā'' 'šimtas' (estų ''sada'', suomių ''sata''), ''vizā'' 'kietas', ''sa’gdõ'' 'tankus', ''kalād'' 'žuvys' (estų ''kalad'', bet suomių ''kalat'') ir vietoj dantinių pučiamųjų (''sidām'' 'širdis; vidus'). Retkarčiais skardieji ''b, d, g, z'' pasitaiko ir savųjų (neskolintų) žodžių pradžioje. * Savuosiuose žodžiuose turimi šnypščiamieji priebalsiai ''š'' ir ''ž'' (''šä'ugõz'' '[[Trapusis gluodenas|gluodenas]]', ''sižālikki'' '[[Tikrieji driežai|driežas]]'). * Išnyko Baltijos finų prokalbėje turėtas skardusis gerklinis pučiamasis priebalsis ''*h'' {{IPA|[ɦ]}} – skiemenyje su pagrindiniu kirčiu prieš priebalsį ''*h'' iškrito visais atvejais, tarp basių jo taip pat dažniausiai neliko. Šio priebalsio vietoje atsirado laužtinė [[priegaidė]]: ''lē'ḑ'' 'lapas' (plg. estų ''leht'', suomių ''lehti''), ''tū'gõd'' 'pelenai' (estų ''tuhk'', suomių ''tuhka''), ''rǭ''' 'pinigai' (estų, suomių ''raha''), ''va’it'' 'tarpas' (estų ''vahe'', suomių ''vaihe''). * Pusbalsis ''*v'' [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliuotas]] ''*lv'' &gt; ''ll'', ''*rv'' &gt; ''rr'' (*''palvodak'' > ''pallõ'' 'prašyti', ''*kirvehed'' &gt; ''kirrõd'' 'kirviai'), o junginiuose ''*dv'' ir ''*zv'' išnyko (''ladā'' 'viršūnė', plg. estų ''latv'', suomių ''latva;'' ''razā'' 'taukai', estų ''rasv'', suomių ''rasva''), taip pat pakito junginiai su pusbalsiu ''*j'' – ''*dj'' &gt; ''ḑ'', ''zj'' &gt; ''ž'', ''*nj'' &gt; ''ņņ'', ''*lj'' &gt; ''ļļ'', ''*rj'' &gt; ''ŗŗ'' (''paḑā'' 'pagalvė', ''ažā'' 'daiktas', ''miņņõ'' 'nuotaką ([[partityvas]])', ''paļļõd'' 'pliki', ''puŗŗõd'' 'burės'), ''*bj'' &gt; ''b'' (''käbā'' 'naga, skelta kanopa'), kur ''ä'' atsirado iš ''a'' dėl tarpinio minkštojo ''b'' įtakos, ''*gj'' virto ''ig'' (''laigā'' 'platus'). * Alveolinių ''*t, *d, *s, *z, *n, *l, *r'' istorinis palatalizavimas (&gt; ''ț, ḑ, š, ž, ņ, ļ, ŗ'') prieš ''*i'', dėl to [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] neretai pasitaiko minkštojo ir kietojo priebalsių kaita: ''*uni'' &gt; ''u'ņ'' 'miegas', bet ''*unen'' &gt; ''u’n'' 'miego (kilm.)'. * ''*n'' išnyko žodžio pabaigoje (''*pimedan'' &gt; ''pi’mdõ'' 'tamsaus ([[Kilmininkas|kilm]].)'). * Po nekirčiuoto skiemens ''d'' tarp balsių išnyko atviro skiemens pradžioje – tai vadinamoji priesagų laipsnio kaita, ji sukėlė balsių susiliejimą ir prieš tai buvusio atskiro priebalsio [[Geminacija|geminaciją]] (''*sigada'' &gt; ''*sigadõ'' &gt; ''si’ggõ'' ' kiaulę ([[partityvas]].)'). Dėl to visi priebalsiai, išskyrus skolintinį ''h'', po tam tikrų balsių arba trumpųjų dvibalsių sutinkami ir kaip geminatos (''je’llõ'' 'gyventi', ''o’bbõ'' 'vėlai', ''sie’ggõ'' 'maišyti', ''lu’mmi'' 'snieguotas', ''vi’jji'' 'nuodingas'). Tarp atskirų trumpųjų balsių arba trumpųjų dvibalsių ir ''õ'' joks priebalsis nebūna be geminacijos. * Kirčiuotojo [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje [[Priebalsis|priebalsiai]] sutrumpėjo, jei tolesnis nekirčiuotas skiemuo buvo uždaras (arba jei nekirčiuotame skiemenyje buvo ''*a'' ir tame pačiame žodyje nebuvo trečio nekirčiuoto skiemens), skiemens pabaigoje balsingieji priebalsiai (pusbalsiai, sonantai) trumpėdami pailgino balsį (''*kandud'' &gt; ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai', ''*kartad'' &gt; ''kārtad'' 'bijai') ir skiemens pabaigoje buvę duslūs stiprieji sprogstamieji priebalsiai trumpėdami pailgino tolesniame nekirčiuotame skiemenyje esantį balsį (''*istud'' &gt; ''istād'' 'sėdi', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas', ''*vakka'' &gt; ''vakā'' '[[Pūras (matavimo vienetas)|pūras]]'). * Balsingųjų priebalsių geminatos, turinčios sutrumpėjusį pradžios dėmenį, po ilgojo balsio arba ilgojo dvibalsio, patyrusios ankstesnius pokyčius, supaprastėjo (''*kī^rraz'' &gt; ''kīraz'' 'kirvis', ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė'). * XIX ir XX amžių sandūroje buvo įsivestas kitų kalbų lūpinis dantinis pučiamasis priebalsis ''f'' ir duslusis gomurinis pučiamasi ''h'' (''film'' 'filmas', ''himn'' '[[himnas]]'). == Morfologija == === Kalbos dalys === [[Vaizdas:Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz.jpg|210px|thumb|[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodynas]] (2012 m.)]] Lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, visi [[Vardažodis|vardažodžiai]] ir [[Įvardis|įvardžiai]] paprastai laikomi viena kategorija, nes juos skirstyti į atskiras kalbos dalis (pavyzdžiui, į [[Daiktavardis|daiktavardžius]], [[Būdvardis|būdvardžius]], [[Skaitvardis|skaitvardžius]], [[Įvardis|įvardžius]]) maža praktinės naudos. Sakykim, vardažodis (sąlygiškai būdvardis) ''vanā'' 'senas' linksniuojamas pagal 18-ą tipą, kaip ir, pavyzdžiui, vardažodžiai (sąlygiškai daiktavardžiai) ''kanā'' 'višta' arba ''kalā'' 'žuvis', o, sudarius aukštesnįjį laipsnį ''vaņīmi'' 'senesnis', jo tipas pakinta į 200-ąjį, kuris aprėpia visus.su ''-mi'' sudarytus daiktavardžius, šios darybos priesagos reikšmė atitiktų lietuvių ''-imas, -ymas'' (''jelāmi'' 'gyvenimas'), tokiu būdu tarp sąlyginių vardažodžio rūšių ir jo [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] ypatybių nėra didelio ryšio. Vardažodžiai priešinami su kita didele kategorija – su [[Veiksmažodis|veiksmažodžiais]], tačiau pasakytina, kad ir veiksmažodžio [[Bendratis|bendratys]] gali turėti atskirų [[Linksnis|linksnių]]. [[Siekinys]] gali turėti ir [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį (''āndamõt'' 'neduodant', ''likkõmõt'' 'nejudant'),{{sfn|Viitso|2013|p=279}} kurio jau beveik neturi vardažodžiai. [[Suomių kalba|Suomių]] ir [[Estų kalba|estų]] kalbose abesyvas vartojamas ir su vardažodžiais. === Vardažodis === [[Vardažodis|Vardažodžiai]] gali turėti du [[Gramatinis skaičius|skaičius]], [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] išskiria 16 [[Linksnis|linksnių]] arba tik [[Prieveiksmis|prieveiksmiuose]] išlikusių jų formų, bet dalis linksnių nebeproduktyvūs ir dauguma vardažodžių linksniuojami 8 linksniais.<ref name = "essive"/> Kaip būdinga [[Uralo kalbos|Uralo kalboms]], lyvių kalboje nėra [[Giminė (gramatika)|giminių]], net trečiojo asmens [[įvardis]] ''ta'' / ''tämā'' reiškia tiek 'jis', tiek 'ji'. Kaip rašo T. Vytsas, lyvių kalboje, kaip ir [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]], nėra [[Galininkas|galininko]], viso objekto funkciją atlieka [[kilmininkas]].{{sfn|Viitso|2013|p=280}} (I. Brodskis įsitikinęs, kad galininkas vepsų kalboje yra, tik vienaskaitoje jis sutampa su kilmininku, o daugiskaitoje – su [[Vardininkas|vardininku]].)<ref>{{cite web|date=2014|author=I. Brodski|title=Vepsän kel': Openduzkirj täuz'kaznuzile|url=https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|accessdate=2021-06-22|archive-date=2019-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20190701121957/https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|url-status=dead}}, p. 40</ref> [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] teigia, kad lyvių kalboje visas objektas reiškiamas galininku, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]], bet tikriausiai Mozlis painioja reikalą su [[suomių kalba]], kur turima tokia sistema.{{sfn|Moseley|2002|p=28.&mdash;29}} Tai, kad mažos žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo [[Vardininkas|vardininko]], galėjo paskatinti tokios klaidos atsiradimą. Lyvių kalboje nurodomos ne linksniuotės, o vardažodžių linksniavimo tipai. ''Lyvių–estų–latvių žodyne'' jų išskiriama 242. {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | āigastõ |āigastidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |āigastõn |āigastõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |āigastõks |āigastõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |āigastõ |āigastiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |āigasts āigastõs |āigastis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |āigastõst |āigastist |} <div style="text-align:left;">''āigast'' 'metai' –140 tipas (reguliariausias tipas,<br />pagal jį linksniuojama dauguma tarptautinių žodžių).</div></div> | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | — | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |— | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | -tā, -dā, -ța, -ta, -da, -tõ, -dõ, -õ, — | -ți, -ḑi, -ti, -di, -i |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> | -n, -õn | -ddõn, -dõn, -tõn, -õdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> | -kõks, -ks, -õks | -kõks, -tkõks, -dõks, -tõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> | -zõ, -(õ)z, -õ(z) | -ži, -īž, -iž, -ž, -īz, -iz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> | -s(õ), -õs(õ) | -ši, -īs, -is |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> | -st(õ), -õst(õ) | -šti, -īst, -ist |} <div style="text-align:left;">Pagrindiniai [[Agliutinacinė kalba|linksnių priesagų]] variantai.<ref name = "virtuallivonia">Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2018-12-15</ref></div> |} U. Baluodis (''U. Balodis'') į aukščiau pateiktą lentelę neįtraukia skirtingų vienaskaitos vardininko ir kilmininko formų kaip šių linksnių priesagų,<ref name = "virtuallivonia"/> pvz.: vns. vard. ''rōnt'''õz''''' 'knyga' – vns. kilm. ''rōnt'''õ''''' 'knygos', vns. vard. ''līvl'''i''''' 'lyvis' – vns. kilm. ''līvl'''iz''''' 'lyvio', vns. vard. ''nei'''tst''''' 'mergaitė' – vns. kilm. ''nei'''tsõ''''' 'mergaitės', vns. vard. ''ve'''ž''''' 'vanduo' − vns. kilm. ''vie'''d''''' 'vandens'. Matyt, istoriškai čia kinta [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas ir kamiengalis]], o ne turimos kilmininko linksnį rodančios priesagos – tikroji iš [[Uralo prokalbė]]s paveldėta [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kilmininko priesaga būtų ''-n'', kuri išliko sustingusi antrajame [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 – 19' dėmenyje ''-tuoistõ'''n''''', ir dabar šiame dėmenyje istorinė priesaga ''-n'' vartojama kaip [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] dalis. Senoji kilmininko priesaga ''-n'' išlikusi ir kai kuriuose kituose dūriniuose, pvz., ''miernaigā'' < ''*meren akja'' 'jūros krantas' ([[Vardininkas|vard.]] ''mier ~ mer'' 'jūra'; ''miern'' 'jūros' + ''aigā'' 'krantas').<ref>{{cite web|title=The relationship between Salaca Livonian and Courland Livonian dialects|url=https://www.researchgate.net/publication/274215999_The_relationship_between_Salaca_Livonian_and_Courland_Livonian_dialects|author=[[Karl Pajusalu]]|date=2014|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri 5(1):149|accessdate=2021-12-16}}, ''p. 162''</ref> Vienaskaitos linksniai (išskyrus partityvą ir iliatyvą) ir daugiskaitos vardininkas bei kilmininkas sudaromi linksnių priesagas jungiant prie vienaskaitos kilmininko.<ref name = "virtuallivonia"/> Vardininkas nuo Uralo prokalbės laikų specialios linksnio priesagos neturėjo, o daugiskaitos vardininke matyti vien daugiskaitos žymuo ''-t, -d, -õd'' (be specialios linksnio priesagos).<ref>{{cite book|last=Raun|first=A.|title=The Uralic Languages: Description, History and Foreign Influences|chapter=Proto-Uralic Comparative, Historical Morphosyntax|publisher=Brill, Leiden|year=1988|pages=558—560|isbn=}}</ref> Daugiskaitoje [[Vardažodis|vardažodžių]] kilmininkas visada sutampa su vardininku. Linksniuojant gali iškristi [[priebalsis]], [[balsis]] ar net visas [[skiemuo]]: ''vež'' + ''tā'' > ''vietā'' 'vandenį' ([[Partityvas|part.]]), ''kilā'' + ''õ'' > ''killõ'' 'kaimą' (part.), ''vȭidag'' + ''ta'' > ''vȭita'' 'sviestą' (part.).<ref>{{cite book|author=Boiko, K.|title=Līvõ kēl̦. Piški optõbrōntõz|publisher=Līvu Savienība (Līvõd Īt)|location=Rīga|date=2000|pages=64}}</ref> ==== Baigtumas (visas ir dalinis objektas) ==== [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]], kaip ir [[Latvių kalba|latvių]] bei [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[veikslas]] (baigtas arba tebeatliekamas veiksmas) reiškiamas [[Priešdėlis|priešdėliais]], pavyzdžiui, ''jis skaitė knygą, statė namą'' supriešinama su ''jis '''per'''skaitė knygą, '''pa'''statė namą'', kur priešdėlis rodo baigtą veiksmą (įvykio veikslą). O lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, turimas visas arba dalinis objektas, kur visas objektas žymi baigtą veiksmą (įvykio veikslą), o dalinis – tebevykstantį (eigos veikslą). Viso objekto linksnis lyvių kalboje yra [[kilmininkas]], dalinio – [[partityvas]]. Vis dėlto ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių—estų—latvių žodyne]]'' pateikiami dokumentuoti kalbos vartosenos pavyzdžiai rodo nenuoseklumą, kai baigto veiksmo objektas gali būti reiškiamas kilmininku: ''ta āŗštiz eņtš '''pūoga''' šärlakstõ tierrõks'' ([[vardininkas]]/kilmininkas ''pūoga'', partityvas – ''pȯigõ'') 'jis savo '''sūnų''' '''iš'''gydė nuo skarlatinos', bet taip pat baigto veiksmo objektas gali būti ir partityvo linksnio: ''ta āŗštiz '''tǟnda''' salāndõmõst jarā'' ([[kilmininkas]] ''täm'', [[partityvas]] ''tǟnda'') 'jis '''iš'''gydė '''jį''' nuo vogimo'. Šio sakinio vertime į [[Estų kalba|estų kalbą]] [[papildinys]] (objektas) vartojamas su kilmininko linksniu: ''ta arstis '''tema''' varastamast ära'' (vardininkas / kilmininkas ''tema'', partityvas ''teda''). ==== Vardininkas ==== [[Vardininkas]] – tai [[Veiksnys|veiksnio]] linksnis, kartais vartojamas ir [[Aplinkybės|aplinkybėms]] (''ma broutšõb '''ežžõmpǟva''''' 'aš važiuosiu '''pirmadienį'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Pasakytina, kad dažniausiai dienų pavadinimai, kaip laiko [[Gramatika|aplinkybės]], vartojami su [[Naudininkas|naudininku]] (''ežžõmpǟvan''). ==== Kilmininkas ==== [[Kilmininkas]] yra viso objekto ir nederinamojo [[Pažyminys|pažyminio]] linksnis ('''''laps''' jālgad at kievāmõd'' ''''vaiko''' kojos lengvos'). Kilmininkas vartojamas ir su [[Daiktavardis|daiktavardžio]], [[Būdvardis|būdvardžio]] arba [[Skaitvardis|skaitvardžio]] [[Naudininkas|naudininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]] kaip [[Papildinys|papildinio]] linksnis ('''''ežmiz''' lapsõn'' ''''pirmajam''' vaikui'). Kilmininkas vartojamas ir su dauguma [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] (''iļ '''mier''''' 'per '''jūrą''''; ''tuļīz '''vied''' sizzõl'' 'karštame '''vandenyje''' („karšto '''vandens''' viduje”)'). Tik nedidelės žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo vardininko. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] nuo vardininko skiriasi tik kai kurių [[Įvardis|įvardžių]] kilmininkas.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Partityvas ==== [[Partityvas]] yra dalinio objekto linksnis (''ta vȯstīz '''lešti''''' 'jis pirko '''gelsvapelekių plekšnių''''), jis žymi neapibrėžtą kiekį ('''''vietā''' um jennõ'' ''''vandens''' yra daug'), su partityvu vartojama nemažai [[Prielinksnis|prielinksnių]] (''pids '''randõ''''' 'po (per) '''krantą'''', ''vast '''õvvõ''''' 'prieš '''srovę'''', ''ilmõ '''vietā''''' 'be '''vandens'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Naudininkas ==== Kitaip negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e ir Salacos lyvių tarmėje, [[Kuršas|Kuršo]] lyvių kalboje gavėjas, savininkas ar nuosavybės praradėjas reiškiamas ne pašalio [[Vietininkas|vietininkais]], o [[Naudininkas|naudininku]], t. y. taip pat, kaip [[Mordvių kalbos|mordvių]] ir [[Baltų kalbos|baltų]] kalbose. Todėl naudininku reiškiamas netiesioginis [[papildinys]] (''Jōņ tȭtiz '''Pētõrõn''' īd lambõ'' 'Jonas pažadėjo '''Petrui''' vieną avį'), savininkas ('''''minnõn''' vȯļ ibbi'' ''''man''' buvo arklys (t. y. aš turėjau arklį)', ''se nīemõ um '''tidārõn''''' 'ta karvė yra '''dukters''''), būsena ('''''minnõn''' um kīlma'' ''''man''' yra šalta'), priklausymas (''ta um '''valstõn''' vastūksnikā'' 'jis yra '''valstybės''' priešas').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Vytsas siejo lyvių ir mordvių kalbų naudininką, šios kalbos yra iš [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] vienintelės, turinčios naudininko linksnį ([[Vengrų kalba|vengrų kalboje]] kilmininkas įsigalėjęs naudininko reikšme).{{sfn|Viitso|1994|p=264}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') naudininką laiko latvių kalbos įtakos padariniu, anot jų, lyvių naudininkas tikriausiai kilęs iš lyvių kalboje išnykusio [[Esyvas|esyvo]] priesagos ''*-nA'' (tai matyti linksniuojant dienų pavadinimus laiko aplinkybės reikšme, pavyzdžiui, ''ežžõmpǟva'''n''''' 'pirmadienį', plg. [[Estų kalba|estų]] ''esimese'''na''''' 'pirmiausia; pirmoje vietoje', suomių ''päivä'''nä''''' 'per dieną').{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=81}} ==== Įnagininkas (transliatyvas–komitatyvas) ==== Kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalbų [[komitatyvas]] ('su kuo?') ir [[Transliatyvas|transliatyvas]] ('tapti, pavirsti kuo?') lyvių kalboje susiliejo į vieną linksnį, kuris [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pavyzdžiui vadinamas [[Įnagininkas|įnagininku]].{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} Įnagininkas vartojamas įvairiomis reikšmėmis (''būoḑ tīeb vāldiņ ūd '''nädīļõks''''' 'parduotuvę atidarys kitą '''savaitę''''; ''piņ ädāgtiz laps '''rujāks ''''' 'šuo išgąsdino vaiką '''iki susirgimo''''; ''veļ vȯļ lapstõn '''izāks''''' 'brolis vaikams buvo kaip '''tėvas''''; ''ma sīeb naggiri '''kūordkõks''''' 'valgau bulves su '''lupenomis''''; ''ma sīeb naggiri '''iļdžēmḑaks''''' 'valgau bulves su '''grietine''''; ''ma sīeb naggiri '''veisõks''''' 'valgau bulves su '''peiliu''''; ''ma sīeb naggiri '''iļtarālizõks''''' 'valgau bulves '''drauge su kaimynu''''; ''ma sīeb naggiri jõvā '''mīelkõks''''' 'valgau bulves mielu '''noru''''; ''ta '''paŗīmstõks''' nägțiz palgstõ'' 'jo veidas atrodė '''geriau'''' [''paŗīmstõz'' ([[Prieveiksmis|prv.]]) 'geriau']; ''Būņțik vȯļ sūrd '''abbõndõks''' mīez'' 'Buntikas buvo vyras '''su''' didele '''barzda''''; ''kāngard at '''nummõks''' tǟdõd'' 'gūbriai pilni '''viržių'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') teigia, kad lyvių kalboje [[transliatyvas]] ir [[komitatyvas]] susiliejo į vadinamąjį įnagininką dėl latvių kalbos įtakos. Daugiaskiemeniuose žodžiuose įnagininkas turi kaitybos priesagą ''-ks'', vienskiemeniuose – ''-kõks''. Vienskiemeniuose žodžiuose senoji transliatyvo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ''-ks'' gali būti susiliejusi su anksčiau turėta komitatyvo priesaga ''*-ka'', t. y. ''*-ka'' + ''*-ks'' ''*> -kaks'' &gt; ''-kõks''. Tokią įnagininko raidą rodytų tai, kad vienskiemeniai žodžiai kai kada turi dvi skirtingas įnagininko formas, kur viena reiškia komitatyvą, o kita – transliatyvą, pvz.: ''piņ'' 'šuo': ''piņkõks'' ([[komitatyvas]]) 'drauge su šunimi', ''piņņõks'' ([[transliatyvas]]) 'tapti šunimi'.{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} ==== Iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas ==== Lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]],{{sfn|Rudzīte|1993|p=307}} tradiciškai jų reikšmė nusakoma taip: [[inesyvas]] – ko nors buvimas viduje, [[eliatyvas]] – judėjimas iš ko nors vidaus išorėn, [[iliatyvas]] – judėjimas į ko nors vidų,{{sfn|Vääri|1994|p=270}} tačiau reikia turėti omenyje, kad, išnykus pašalio vietininkams, iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas gali reikšti ir judėjimą arba buvimą taip pat ir už objekto išorinio paviršiaus, pavyzdžiui, ''mierrõ'' 'jūros link', ''miersõ'' 'ant jūros paviršiaus', ''mierstõ'' 'nuo jūros paviršiaus'.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Kitose Baltijos finų kalbose tokia vartosena gali būti interpretuojama kaip 'jūros vidun; jūroje (po vandeniu); iš jūros gelmės'. ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) [[inesyvas]] linksnių lentelėse nenurodomas, nors jis atitiktų [[Eliatyvas|eliatyvą]], atmetus jo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagos]] priebalsį &lt; t&gt;. Vytsas pateikia tokį žodžių ''jālga'' 'koja', ''vag'' 'vaga', ''nuŗm'' 'laukas' linksniavimą:{{sfn|Viitso|2013|p=282}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | jalgõ | jaļgži | vaggõ | vagži | nurmõ | nūrmiž |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | jālgas | jaļgši | vagsõ | vagši | nurmsõ | nūrmis |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | jālgast | jaļgšti | vagstõ | vagšti | nurmstõ | nūrmist |} [[Inesyvas|Inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos įvairuoja, jos gali būti ilgesnės (su ''õ'') arba trumpesnės (be balsio ''õ''). ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) linkstama teikti pirmenybę ilgesniosioms [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagoms]]: žodžio ''kiļg'' eliatyvas, kitur pateikiamas kaip ''kiļgst'', LEL nurodytas kaip ''kiļgstõ'' ('iš šono'). Vytso teigimu, tai yra rytų lyvių tarmėje turimi svyravimai: [[Mazirbė]]je ir [[Košragas|Košrage]] būdingesnės [[Partityvas|partityvo]] ''-tõ,'' [[Inesyvas|inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos ''-sõ'' ir ''-stõ'', tokia vartosena dažna nuo [[Pitragas|Pitrago]] iki [[Vaidė]]s, o [[Sykragas|Sykrage]] ir [[Kolka|Kolkoje]] ilgosios kaitybos priesagos beveik nevartojamos, pirmenybė teikiama ''-t'', ''-s'', ''-st''.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} Tokiu būdu, aukščiau nurodytų formų ''vagsõ'', ''vagstõ'', ''nurmsõ'', ''nurmstõ'' labiausiai tikėtini variantai yra ''vags'', ''vagst'', ''nurms'', ''nurmst''. ==== Neproduktyvūs linksniai ==== ===== Pašalio vietininkai (aliatyvas, adesyvas, abliatyvas) ===== Pašalio vietininkai ([[aliatyvas]], [[adesyvas]] ir [[abliatyvas]]) lyvių kalboje nebėra produktyvūs, jie vartojami [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] kaip [[Vietovardis|vietovardžių]] linksniai (paprastai turinčiųjų antrąjį dūrinio dėmenį ''-mō'' 'žemė, kraštas'): ''Kurmōlõ'' '[[Kuršas|Kuršo]] link (sen. {{lt|Kuršop(i)}})', ''Kurmōl'' 'Kurše (prie Kuršo, sen. {{lt|Kuršiep(i)}})', ''Kurmōld(õ)'' 'iš Kuršo'. Pasitaiko sustabarėjusiuose posakiuose: ''kaŗŗõl'' 'į piemenis', ''kōŗal '' 'piemenauti (būti piemeniu)', ''kōŗald'' 'iš piemenų', ''suoddõl'' '(patraukti) į karą', ''suodāl'' 'kare', ''suodāld'' 'iš karo', taip pat išlikę kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ir [[Polinksnis|polinksniai]]: ''pǟlõ'' 'ant; viršun; už– (kryptis)', ''pǟl'' 'ant; viršuje (vieta)', ''pǟldõ(st)'' 'nuo; nuo paviršiaus'. Kartais galimi ir daugiskaitos neproduktyvūs linksniai, tačiau ir šie vartojami tik posakiuose, pavyzdžiui, '''''lambiļ''' lēmi'' 'ėjimas '''prie avių''''. Dabartinėje kalboje judėjimas į objekto išorinį paviršių arba buvimas prie jo nusakomas minėtaisiais [[Polinksnis|polinksniais]] arba vidaus [[Vietininkas|vietininkais]].{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Aliatyvas]] | mōlõ |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Adesyvas]] | mōl |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Abliatyvas]] | mōld(õ) |— |— | lambiļd |} <div>''mō'' – 'žemė; kraštas', ''lambõd –'' 'avys' </div> ===== Instruktyvas ===== Nedidelė žodžių dalis gali turėti su [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] ''-iņ/ -īņ'' sudaromą daugiskaitos [[Instruktyvas|instruktyvą]] (šis linksnis daugmaž atsako į klausimą ''kaip? kokiu būdu?''), bet T. Vytsas teigia, kad šias žodžių formas būtų teisingiau laikyti [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]],{{sfn|Vääri|1994|p=272}} pvz.: ''ikšīņ'' 'po vieną; atskirai; vienumoje', ''kuolmiņ'' 'trise', ''tūontiņ'' 'tūkstančiais', ''kabāliņ'' 'gabalais', ''samīņ'' 'žingsniais', ''pǟviņ'' 'dienomis', ''ūomõgiņ'' 'rytais', ''jālgiņ'' 'pėsčiomis („kojomis”)'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ===== Abesyvas ===== Pasak [[Valt Ernštreit|V. Ernštreito]] ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]], vienaskaitos [[abesyvas]] (''be ko?'') gali būti vartojamas su vienskiemeniais vardažodžiais, pasitelkiant [[prielinksnis|prielinksnį]] ''ilmõ''{{efn|[[Skolinys]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''bäs'' ({{lv|bez}}) 'be' – nevartotinas.}} 'be', pvz.:<ref>Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2017-12-23</ref> ''ilmõ joud'''tõ''''' 'be jėgų', ''ilmõ pǟ'''tõ''''' 'be galvos', ''ilmõ rō'''tõ''''' 'be pinigų', ''ilmõ tīe'''tõ''''' 'be darbo'. Vis dėlto linksniuojamųjų žodžių abesyvą beveik visiškai išstūmė [[partityvas]] (''ilmõ… joud'''õ''', pǟ'''dõ''', rō'''dõ''', tīe'''dõ'''''). Abesyvo linksnį gali turėti [[siekinys]] (II bendratis; žr. „[[#Bendratis|Bendratis]]“), su siekiniu abesyvas vartojamas dažnai. ===== Liatyvas ir eksesyvas ===== Kai kurios [[Prieveiksmis|suprieveiksmėjusios]] formos rodo lyvių kalboje anksčiau buvus [[Liatyvas|liatyvą]] ir [[Eksesyvas|eksesyvą]]. Liktinės šių linksnių formos vartojamos tik vienaskaitoje. Liatyvo priesagos yra ''-j, -z'': ''kuodāj'', išplėstinė forma ''kuodājõz'' 'namõ'. Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' gali būti jungiama prie dviskiemenių daiktavardžių [[Iliatyvas|iliatyvo]], tokiu būdu jo formą atskiriant nuo [[Partityvas|partityvo]]: ''mȯizõ'' 'dvarą' (part.) ― ''mȯizõ'' / ''mȯizõz'' 'dvaran' (il.). Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' jungiama ir prie kai kurių dviskiemenių [[Inesyvas|inesyvinių]] bei [[Adesyvas|adesyvinių]] prieveiksmių ir [[Polinksnis|polinksnių]]: ''pǟlõz'' 'ant', ''sǟlõz'' 'ten'.<ref name="essive"/> Eksesyvo priesaga yra ''-ndõ'' (ir jos variantai ''-nd, -õnd, -ndõst''): ''kuondõ'' 'iš namų', ''tagānd'' 'iš užnugario', ''sizāldpēḑõnd'' 'iš vidaus', ''uldõpēḑõnd'' 'iš išorės'. Tačiau dabartinėje lyvių kalboje liatyvas ir eksesyvas, kaip savarankiški linksniai, neproduktyvūs, likę už kaitybos sistemos ribų.<ref name="essive">{{cite web|author=Tiit-Rein Viitso|date=2016|title=The essive in Livonian|url=https://www.researchgate.net/publication/308126520_The_essive_in_Livonian|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri|accessdate=2023-10-14}}</ref> ===== Esyvas ===== Kaip minėta, lyvių kalbos [[naudininkas]], kalbininkų manymu, yra kilęs iš [[Esyvas|esyvo]]. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] pateikia naudininko priesagas ''-n, -õn'', o esyvo ― ''-nā, -nõ, -n, -õn''. Šis kalbininkas vietos, laiko ir būklės reikšmę išsaugojusias formas išskiria kaip lyvių kalbos esyvo linksnį: ''kunā'' 'kada', ''kuonnõ'' 'namie', ''āigastõn'' 'metais', ''pǟvan'' 'dieną', ''brēḑõn'' 'penktadienį' (ir visi kiti savaitės dienų pavadinimai), ''ȭdõn'' 'vakare', ''sinnõn um jõvā '''lapsõn''' vȯlmõst'' 'tu turi būti geras '''vaikas'''' ir kt. T. Vytsas kaitybos priesagas esyvo reikšme pateikia tik vienaskaitoje, esyvas, kaip ir liatyvas bei eksesyvas, nebėra produktyvus linksnis.<ref name ="essive"/> ==== Būdvardis ==== [[Būdvardis|Būdvardžiai]] neturi jokių formalių požymių (t. y. nėra aiškių juos iš kitų vardažodžių išskiriančių ypatybių), nors dažniausiai jie skirstomi į pirminius (''vālda'' 'baltas', ''mustā'' 'juodas', ''knaš'' 'gražus') ir išvestinius su darybos [[Priesaga|priesagomis]] (''punni'' 'raudonas', ''kērabi'' 'margas', ''nǟlgali'' 'išbadėjęs'; Vytso manymu, darybos priesaga ''-i'' čia yra kilusi iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ''*-inen'') arba išvestinius su [[Priešdėlis|priešdėliais]] (''äbjõvā'' 'negeras').{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Riboto būdvardžių skaičiaus aukštesnysis [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] gali būti sudaromas su darybos priesaga ''-imi''/''-īmi'', kartais ir su ''-im''/''-īm'': ''piški'' 'mažas' : ''piškīmi'' 'mažesnis', ''sūr'' 'didelis' : ''sūŗim'' 'didesnis', ''madāli'' 'žemas' : ''madālimi'' 'žemesnis', ''kuordõ'' 'aukštas' : ''kuordimi'' 'aukštesnis', ''nūoŗ'' 'jaunas' : ''nūoŗimi'' 'jaunesnis', ''vanā'' 'senas' : ''vaņīmi'' 'senesnis', ''laigā'' 'platus' : ''laigīm'' 'platesnis', ''ovār'' 'platus; patogus' : ''ovārim'' 'platesnis; patogesnis', išimtis yra ''jõvā'' 'geras' : ''paŗīm'' 'geresnis' (ir [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ''jõvīst'' 'gerai' : ''paŗīmstiz'' 'geriau'). Daugumos būdvardžių aukštesnysis laipsnis sudaromas su prepozicija ''jo'' (pieš ją dar gali būti pridedama ''vel'' 'dar' (plg. {{lv|vēl}} 'dar')): ''kīlma'' 'šaltas' : ''(vel) jo kīlma'' 'šaltesnis', ''lem'' 'šiltas' : ''(vel) jo lem'' 'šiltesnis'. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas su ''amā'' ('visas') + aukštesnysis laipsnis, jei būdvardis jį turi: ''amā piškīmi'' 'mažiausias', ''amā sūŗim'' 'didžiausias'. Kitais atvejais sudaroma su nelyginamuoju laipsniu: ''amā kīlma'' 'šalčiausias', ''amā lem'' 'šilčiausias'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ''Lyvių—estų—latvių žodynas'', svariausias lyvių gramatikos šaltinis, šią prepoziciją pateikia kaip ''jo'', bet, pavyzdžiui, Ernštreitas ''Lyvių—latvių—lyvių žodyne'' tevartoja formą ''juo'', ją nurodo ir Vėris.{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Suhonenas aukštesniojo laipsnio prepozicijas ''jo'', ''juo'' laiko [[Skolinys|skoliniu]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''juõ'' (t. y. iš kartotinio latvių [[Jungtukas|jungtuko]] ''jo'' (skaityti ''juo''); ir lietuvių kalboje reikšmei sustiprinti šis jungtukas vartojamas su aukštesniuoju laipsniu, pvz., '''''juo''' labiau džiaugiuosi; '''juo''' aukštesnis, '''juo''' ilgesnis'').{{sfn|Suhonen|1973|p=121}} ==== Skaitvardis ==== Lyvių [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] neturi jokių išskirtinių požymių, jie skirstomi į kiekinius ir kelintinius. [[Baltijos finų kalbos]]e, tarp jų ir lyvių kalboje, su kiekiniais skaitvardžiais vartojami žodžiai kaitomi pastebimai kitaip negu [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]]. Atsižvelgiant į tai, kad skaitvardis nežymi jokių kitų gramatinių santykių, vardažodis, kuris kaitomas su didesniu už 1 skaitvardžiu, vartojamas su ''vienaskaitos'' [[Partityvas|partityvo]] linksniu. Jei su skaitvardžiu kaitomas vardažodis reiškia kokius nors kitokius gramatinius santykius, tuomet tiek skaitvardis, tiek dėl jo kaitomas vardažodis vartojamas su atitinkamu ''vienaskaitos'' linksniu. ''Lyvių—estų—latvių kalbų žodyne'' pateikiamuose tekstuose kartkartėmis pasitaiko nenuoseklumų: pavyzdžiui, po skaitvardžio einąs [[daiktavardis]] vienaskaitoje turi reikiamą [[Linksnis|linksnį]], o skaitvardis lieka su [[Vardininkas|vardininku]]: ''seis skūolsõ'' [septyni: vns. [[Vardininkas|vard]].mokykla: vns.[[Inesyvas|ines]].] 'septyniose mokyklose', užuot sakius ''seisõs skūolsõ'' – plg. bendrinės [[Estų kalba|estų kalbos]] ''seitsmes koolis''; ''kuolm āigastõks'' [trys: vns. [[Vardininkas|vard]]. metai: vns. [[Įnagininkas|įnag]].] 'trejais metais', o ne ''kuolmõks āigastõks'' – plg. estų ''kolmeks aastaks''. Pavyzdyje ''kuolms ežmižis lugdõbrōntiš'' [trys: vns. [[Inesyvas|ines]]. pirmasis: dgs. [[Inesyvas|ines]]. vadovėlis: dgs. [[Inesyvas|ines]]] 'trijuose pirmuosiuose vadovėliuose' skaitvardis įgavęs vienaskaitos [[Inesyvas|inesyvą]], o po jo einą žodžiai – [[Daugiskaita|daugiskaitos]] inesyvą, tokia skaitvardžio vartosena nebūdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]]. Matyt, šie svyravimai aiškintini [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, nes pastarojoje kai kurie skaitvardžiai nelinksniuojami ir reikalauja [[Daugiskaita|daugiskaitos]]. Visi kiekiniai skaitvardžiai turi vienaskaitą ir daugiskaitą. Dažniausiai vartojama jų vienaskaita (''ikš'', 'vienas' ''kakš '''du' ''kuolm'' 'trys' ir t. t.). Giminingoje [[Suomių kalba|suomių kalboje]] kiekinių skaitvardžių daugiskaitos linksniai vartojami su daugiskaitiniais [[Daiktavardis|daiktavardžiais]]. Išskyrus ''ežmi'' 'pirmas' ir ''tuoi'' 'antras', [[Eduard Vääri|Vėris]] pataria teikti pirmenybę kelintiniams skaitvardžiams su darybos priesaga ''-õz, -z'' (''kuolmi'' > ''kuolmõz'', ''seismi'' > ''seismõz'' ir t. t.), nes ji būdingesnė [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų tarmei, o ja grįsta [[bendrinė kalba]].{{sfn|Vääri|1994|p=273}} {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |1 | ikš |ežmi |- ! style="background:#EFEFEF" |2 |kakš |tuoi |- ! style="background:#EFEFEF" |3 | kuolm |kuolmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |4 |nēļa |neļļõz |- ! style="background:#EFEFEF" |5 |vīž |vīdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |6 |kūž |kūdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |7 |seis |seismõz |- ! style="background:#EFEFEF" |8 |kōdõks |kōdõksmõz  |- ! style="background:#EFEFEF" |9 |īdõks |īdõksmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |10 |kim |kimmõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |11 | ikštuoistõn |ikštuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |12 |kakštuoistõn |kōdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |13 | kuolmtuoistõn |kuolmtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |14 |nēļatuoistõn |nēļatuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |15 |vīžtuoistõn |vīdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |16 |kūžtuoistõn |kūdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |17 |seistuoistõn |seistuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |18 |kōdõkstuoistõn |kōdõkstuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |19 |īdõkstuoistõn |īdõkstuoistõnz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |20 |kakškimdõ |kōdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |30 | kuolmkimdõ |kuolmkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |40 |nēļakimdõ |nēļakimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |50 | vīžkimdõ |vīdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |60 |kūžkimdõ |kūdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |70 |seiskimdõ |seiskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |80 |kōdõkskimdõ |kōdõkskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |90 |īdõkskimdõ |īdõkskimdõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |100 |sadā |sadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |200 |kakšsadā |kōdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |300 |kuolmsadā |kuolmsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |400 |nēļasadā |nēļasadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |500 | vīžsadā |vīdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |600 |kūžsadā |kūdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |700 |seissadā |seissadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |800 |kōdõkssadā |kōdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |900 |īdõkssadā |īdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |1000 |tūontõ |tūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |2000 |kakš tūontõ |kōdtūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |1 mln |miljon |miljonz |} |} === Prieveiksmis === Žodžiai, kuriuos būtų galima išskirti kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmius]], lyvių kalboje kilo iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]. Dauguma prieveiksmių yra sustabarėję vidaus ar pašalio [[Vietininkas|vietininkai]], [[Instruktyvas|instruktyvai]], [[Esyvas|esyvai]], [[Liatyvas|liatyvai]] ir [[Eksesyvas|eksesyvai]].{{sfn|Vääri|1994|p=282}} Vėris teikia tokį prieveiksmių skirstymą:{{efn|Čia pateikiamos LEL vartojamos formos, o ne Vėrio Uralo kalbų fonetine abėcėle užrašyti pavyzdžiai.}} * laiko prieveiksmiai: ''eggiļ'' 'vakar', ''mūpõ'' 'rytoj', ''tämpõ'' 'šiandien', ''sigžõ'' 'rudenį', ''tallõ'' 'žiemą', ''mūliņ'' 'pernai', ''amūstiz'' 'seniai'; * vietos prieveiksmiai: ''sǟlõz'' 'ten', ''sīņõ'' 'ten', ''tǟnõ'' 'čia; šion pusėn', ''allõ'' 'apačioje; žemai; po', ''ilzõ'' 'aukštyn', ''ildõ'' 'nuo (iš) viršaus', ''ulzõ'' 'išorėje; iš; iš–', ''ullõ'' 'lauke; lauk; be; nesant', ''uldõ'' / ''uldõst'' 'iš lauko', ''sizāl'' 'viduje', ''sizāld'' 'iš vidaus', ''sillõ'' (= ''sizzõl'') 'į–; vidun', ''kuondõ'' 'iš namų', ''kuonnõ'' 'namie', ''kuodāj'' 'namõ', ''ležgõl'' 'arti'; * būdo prieveiksmiai: ''jālgiņ'' 'pėsčiomis', ''kōdskiņ'' 'dviese', ''pāikiņ'' 'vietomis', ''pitkāld'' 'ilgai', ''laigāld'' 'pasklidai; plačiai', ''tijāld'' 'tuščiomis; nieko nepešus', ''täužiņ'' 'visiškai', ''vāgiž'' 'tyliai', ''kõzāstiz'' 'piktai', ''jõvīst'' 'gerai'; * kiekio prieveiksmiai: ''jennõ'' / ''pǟgiņ'' 'daug', ''veitõ'' 'mažai', ''emmit'' 'daugiau', ''kil (killõld)'' 'gana; ganėtinai' ir t. t. Vėris pašalio (''-l(õ)'', ''-ld(õ)''), vidaus (''-s(õ)'', ''-st(õ)'') vietininkų ir [[Instruktyvas|instruktyvo]] (''-iņ/ -īņ'') priesagas bei formantus ''-stiz'', ''-z'', ''-s'', ''-ld''{{efn|Šios trys priesagos – jau minėtųjų [[Vietininkas|vietininkų]] žymenys.}} įvardija kaip produktyviausias prieveiksmių darybos [[Priesaga|priesagas]],{{sfn|Vääri|1994|p=282}} tačiau pagal produktyvumo apibrėžimą jos tokios nėra – šių priesagų negalima pasitelkti naujiems prieveiksmiams sudaryti. Dauguma [[Būdvardis|būdvardžių]] vartojami kaip prieveiksmiai be jokių specialių prieveiksmiškų priesagų: ''minnõn um '''kīlma''''' 'man šalta', ''minnõn um '''kīebi''''' 'man karšta' ir t. t. === Įvardis === Lyvių [[Įvardis|įvardžius]] galima skirstyti į asmeninius, parodomuosius, klausiamuosius – santykinius, nežymimuosius, žymimuosius (sangrąžinius) ir kt. Įvardžių kaitybos priesagos gali įvairuoti, ne visos formos vienodai gyvai vartotos (žr. skyrių „[[#Vardažodis|Vardažodis]]”). Linksniuojama kaip ir dauguma vardažodžių, nors matyti žymesnis [[Vardininkas|vardininko]] ir [[Kilmininkas|kilmininko]] formų skyrimas. Trumposios vardininko formos dažnos [[Klitikai|bekirtėje padėtyje]].<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=88|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> Toliau pateikiami tik produktyvieji linksniai.<ref>{{cite book|last=Vėri|first=E.|title=Lyvių kalba (TSRS tautų kalbos:Finougrų ir samodų kalbos)|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=144}}''(rusų k.)''</ref> Kaip parodomieji įvardžiai pasitelkiama ''se'' 'šis; tas; tai' ir ''ne'' 'šie; tie; jie'.{{sfn|de Sivers|2001|p=44}}{{sfn|Moseley|2002|p=45}} Lyvių kalbos asmeninių įvardžių linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=85|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |+ Asmeniniai įvardžiai |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | aš ! style="background:#DEDEDE" | tu ! style="background:#DEDEDE" | jis / ji ! style="background:#DEDEDE" | mes ! style="background:#DEDEDE" | jūs ! style="background:#DEDEDE" | jie / jos |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Vardininkas]] | minā / ma | sinā / sa | tämā / ta | mēg | tēg | ne |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Kilmininkas]] | min | sin | täm | mäd | täd | nänt |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Partityvas]] | mīnda | sīnda | tǟnda | mēḑi | tēḑi | nēḑi |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Naudininkas]] | minnõn | sinnõn | tämmõn | mäddõn | täddõn | näntõn |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Įnagininkas]] | minkõks | sinkõks | tämkõks | mädkõks | tädkõks | näntkõks |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | minnõ(z) | sinnõ(z) | tämmõ(z) | mēži | tēži | nēži |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | minsõ | sinsõ | tämsõ | mēši | tēši | nēši |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | minstõ | sinstõ | tämstõ | mēšti | tēšti | nēšti |} Kaip ir kitose [[Uralo kalbos]]e, turimi du klausiamieji – santykiniai įvardžiai: ''kis?'' 'kas? kuris?' su gyva (kaip {{en|who?}}) ir ''mis?'' 'kas? kuris?' su negyva (kaip {{en|what?}}){{sfn|de Sivers|2001|p=48}} Įvardis ''mis?'' neturi daugiskaitos, o ''kis?'' – atskiro daugiskaitos vardininko linksnio.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 |date=2015-05-18 }} (''Lyių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref><ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 |date=2015-05-18 }} (''Lyvių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref> Lyvių kalbos [[sangrąžinis įvardis]] ''īž'' 'pats' junginiuose su kitomis formomis arba joms einant atskirai atitiktų lietuvių kalbos '(pats) savęs (sau, save ir t. t.), -si-, -si' (''ma tīeb '''īž eņtšõn''' tubbõ'' 'aš pats statau sau namą (t. y. aš pats statau'''si''' namą)'; ''ta piezūb '''ēņtšta''''' 'jis prausia'''si''''), kitais atvejais – 'sàvo (sãvas,-à)' (''minā '''eņtš''' pūold'' 'aš iš savo (savos) pusės').<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li ''Lyvių—estų—latvių žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304210646/http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li |date=2016-03-04 }}; tikrinta 2017-02-22</ref> Sangrąžinio ir klausiamųjų įvardžių linksniavimas: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+ Sangrąžinis įvardis |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | īž |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |eņtš |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | ēņtšta |eņtšidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |eņtšõn |eņtšõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |eņtšõks |eņtšõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |eņtšõ(z) |eņtšiz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |eņtšõs |eņtšis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |eņtšõst |eņtšist |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su gyva) |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" |Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | kis |— |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |kīen / kīnga |kīend |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | kīenta / kīenda |kīendi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |kīen / kīngan |kīendõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |kīenkõks / kīngaks |kīendõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |kīenõ / kīngazõ |kīeniž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |kīensõ |kīenši |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |kīenstõ |kīenšti |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su negyva) |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] |midā / mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |missõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |missõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |missõ |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |missõs |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |missõst |} |} === Veiksmažodis === Lyvių kalbos [[veiksmažodis]] turi [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] (pirmasis, antrasis, trečiasis), skaičiaus ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]), laiko ir [[Nuosaka|nuosakos]] kategorijas. Pasak Vėrio, lyvių kalbos veiksmažodis turi šiuos laikus: esamąjį, vartojamą ir būsimojo laiko reikšme (kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], veiksmažodis būsimojo laiko neturi), ir tris būtuosius laikus – vientisinį (imperfektą), sudėtinį atliktinį ([[Perfektas|perfektą]]) ir ankstesnį nei sudėtinis atliktinis laikas reiškiantį [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], kuris taip pat yra sudėtinis. Vėrio teigimu, veiksmažodis turi šešias nuosakas: tiesioginę, galimąją (potencialinę), tariamąją, liepiamąją, reikiamybės ir atpasakojamąją (netiesioginę). Vytsas su veiksmažodžiu ''līdõ'' sudarytas konstrukcijas (kurias Vėris vadina galimąja nuosaka) laiko sudėtiniu būsimuoju laiku, be to, jis išskiria geidžiamąją nuosaką – [[Jusyvas|jusyvą]] (reiškiančią atpasakotą arba netiesioginį liepimą), o atpasakojamąją (netiesioginę) nuosaką Vytsas vadina kvotatyvu.{{sfn|Viitso|2013|p=278.&mdash;279}} Toliau bus vartojami Vėrio terminai. ==== Bendratis ==== Lyvių kalbos veiksmažodžiai gali turėti dvi [[bendratis]] – I bendratį (su darybos priesagomis ''-da'', ''-dõ'', ''-tõ'', ''-õ'') ir II bendratį (su darybos priesagomis ''-m'', ''-mõ'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Atsižvelgiant į reikšmę, II bendratis dar vadinama [[Siekinys|siekiniu]].{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Skirtingai negu [[Estų kalba|estų kalboje]], kaip lema (žodynuose pateikiama pagrindinė žodžio forma) nurodoma I bendratis, o ne siekinys.{{sfn|Vääri|1994|p=274}} Bendratys gali turėti kai kurių vardažodžiams būdingų [[Linksnis|linksnių]]: I bendraties [[inesyvas]]{{sfn|Vääri|1994|p=280}} turi gerundijaus arba [[Padalyvis|padalyvio]] (tuo pat metu su veikėjo atliekamu veiksmu vykstančio veiksmo) paskirtį – ''vȯldsõ'' 'esant', ''nǟdsõ'' 'matant', ''andõs'' 'duodant', ''likkõs'' 'judant'.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} II bendratis, arba siekinys, turi daugiau linksnių: ''āndam'' 'duoti' : ''āndamõs'' ([[Inesyvas|ines.]]) 'duodant, davime' : ''āndamõst'' ([[Eliatyvas|eliat.]]) 'iš davimo; duotina' : ''āndamõt'' ([[Abesyvas|abes.]]) 'neduodant'; ''likkõm'' 'judėti': ''likkõmõs'' 'judant, judėjime' : ''likkõmõst'' 'iš judėjimo; judėtina' : ''likkõmõt'' 'nejudant'; ''lǟmõ'' 'eiti' : ''lǟmõs'' 'einant; ėjime' : ''lǟmõst'' 'iš ėjimo' : ''lēmõst'' 'eitina' : ''lǟmõt'' 'neinant'. Vytsas reikiamybę, arba debityvą (pvz., ''eitina, duotina''), vertina kaip ypatingą siekinio linksnį.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Veiksmažodis ''lǟdõ'' 'eiti' yra bene vienintelis, kuris turi skirtingas [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''lǟmõst'' 'iš ėjimo') ir reikiamybės (''lēmõst'' 'eitina') formas, daugumos veiksmažodžių siekinio eliatyvas reiškiamas reikiamybe (debityvu). [[Siekinys]] turi [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį ('be ko? nedarant ko?', pvz., ''likkõmõt''), o vardažodžiuose abesyvas beveik nebevartojamas. ==== Tiesioginė nuosaka ==== Tiesioginės [[Nuosaka|nuosakos]] esamajame ir būtajame laikuose (ir tariamojoje nuosakoje) pirmasis ir trečiasis [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmenys yra sutapę.{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Esamojo laiko teigiamosios formos 'skaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggõbõd |} Kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], vartojamas neigimo [[veiksmažodis]], jis yra asmenuojamas ir eina prieš pagrindinio veiksmažodžio šaknį, bet, skirtingai nuo kitų giminingų kalbų, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pagrindinis veiksmažodis turi asmenų kaitybos priesagas. Anot Vytso, jos yra tokios pačios, kaip teigiamųjų formų daugiskaitos kaitybos priesagos,{{sfn|Viitso|2013|p=277}} bet [[Eduard Vääri|Vėrio]] pateiktame pavyzdyje neigiamosios formos daugiskaitos trečiojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] atitinka daugiskaitos antrojo asmens priesagą, tad 'jie skaito' – ''ne lugg'''õbõd''''', 'jūs skaitote' – ''tēg lugg'''õt''''', bet 'jie neskaito' – ''ne äb lugg'''õt''''' (užuot sakius *''ne äb luggõbõd'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Tokia vartosena randama ir ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'': ''lapst at umbizt – äb kūld'''õt''''' 'vaikai yra užsispyrę – (jie) neklauso', Panašų pavyzdį pateikia ir [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte): ''ät usk'''õt''''' '(jūs) netikite', ''äb usk'''õt''''' '(jie) netiki'.{{sfn|Rudzīte|1994|p=311}} Esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggõt |} Greta sutapusių pirmojo ir trečiojo vienaskaitos asmenų formų, būtajame laike (ir tariamojoje [[Nuosaka|nuosakoje]]) yra sutapusios [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]].{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Vientisinio būtojo laiko teigiamosios formos 'skaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugīzmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugīzt |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugīztõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugīztõ |} Neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodinis laiko žymenų neturi, tačiau būtąjį laiką įgyja neigiamasis veiksmažodis. Toliau asmenavimo lentelėje pateikiamos asmenavimo formos laikantis Vytso rašybos, o ne Vėrio fonetinės perrašos.{{sfn|Viitso|2013|p=277}} Vientisinio būtojo laiko neigiamosios formos 'neskaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt luggõt |} Tolesniame pavyzdyje Vėrio vartojamos nebūdingos pagalbinio veiksmažodžio ''vȱlda'' 'būti' formos (pavyzdžiui, ''ūottõ'', ''āttõ''), kurių nepateikia nė ''Lyvių-estų-latvių kalbų žodynas'' ir kurios prieštarauja pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisyklėms, yra pakeistos dažnai aptinkamomis formomis ''ūotõ'' '(jūs) esate', ''at'' '(jie) yra'. Ilgosios formos dažnai trumpinamos (''ūomõ'' → ''ūom'', ''ūotõ'' → ''ūot''), todėl žodžio pabaigos balsis ''õ'' pateikiamas skliausteliuose. [[Perfektas|Perfekto]] teigiamosios formos 'yra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | ūod luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | at{{efn|Kiti galimi variantai: ''ātõ'', ''attõ'', ''āt''.}} luggõnd |} Vėrio nurodyta daugiskaitos trečiajam asmeniui nebūdinga pagalbinio veiksmažodžio forma ''ūottõ'' pakeista į ''ūot(õ)'', kurią jis jau yra siūlęs daugiskaitos antrajam asmeniui. [[Perfektas|Perfekto]] neigiamosios formos 'nėra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb ūot(õ) luggõnd |} [[Pliuskvamperfektas|Pliuskvamperfekto]] (senesnio už perfektu reiškiamo veiksmo) teigiamosios formos 'buvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggõnd |} Pliuskvamperfekto (senesnio už [[Perfektas|perfektu]] reiškiamo veiksmo) neigiamosios formos 'nebuvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggõnd |} ==== Galimoji nuosaka, arba sudėtinis būsimasis laikas ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], konstrukcijų su ''līdõ'' reikšmė yra 'aš turbūt būsiu', o [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] jas interpretuoja tiesiog kaip reiškiančias būsimąjį laiką. ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodynas'' šio žodžio formas paprastai aiškina kaip 'būti' būsimąjį laiką: ''nīemõ '''līb''' lipšāb'' 'karvė '''bus''' melžiama', ''mēg '''līm''' aššõ tegīž vel kubsõ'' 'mes greitai vėl '''būsime''' kartu', ''sīest midāgõst '''äb lī''''' 'iš to nieko '''nebus''''. Vėris teikia ilgesnes formas su žodžio gale esančiu ''õ'', tačiau dokumentuotoje vartosenoje jis dažnai numetamas. Galimosios (potencialinės) nuosakos, arba būsimojo sudėtinio laiko, teigiamosios formos 'turbūt bus', 'bus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | līb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | līd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | līb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lībõd |} Galimosios (potencialinės) nuosakos arba būsimojo sudėtinio laiko neigiamosios formos 'turbūt nebus', 'nebus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lī |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb līt(õ) |} ==== Tariamoji nuosaka ==== Kaip jau buvo minėta, tariamosios [[Nuosaka|nuosakos]] (kondicionalio) [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo ir trečiojo, o [[Daugiskaita|daugiskaitos]] – antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] yra sutapusios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko teigiamosios formos 'skaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugūkstõ |} Vėris yra nurodęs tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens formą be ''-t'': ''sa äd lugūks'', po to jis vartoja tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens pagalbinį veiksmažodį su ''-t'': ''sa äd vȯlks'''t''' luggõn.'' Gali būti, kad pirmuoju atveju bus padaryta klaida, ir toliau pateikiamame pavyzdyje antrojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] nurodoma su ''-t'', taigi tariamosios nuosakos neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodis yra toks pats, kaip teigiamosios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb lugūkstõ |} Tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamosios formos 'būtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯlkstõ luggõnd |} Tariamosios nuosakos perfekto neigiamosios formos 'nebūtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb vȯlkstõ luggõnd |} ==== Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos ==== Skirtingi autoriai gali nevienodai apibrėžti tikslias liepiamosios (imperatyvo) ir geidžiamosios ([[Jusyvas|jusyvo]]) [[Nuosaka|nuosakų]] reikšmes. Anot [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]], liepiamajai nuosakai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo asmens formos (''lug!'' 'skaityk!', ''luggõgid!'' 'skaitykite!') ir labai retai vartojamas daugiskaitos pirmajam asmeniui skirtas liepimas (''āndagõm!'' 'duokime!', ''likkõgõm!'' 'judėkime!'), vietoj kurio paprastai pasitelkiamas tiesioginės nuosakos pirmasis asmuo. Greta liepiamosios nuosakos, Vytsas išskiria geidžiamąją, susidariusią iš anksčiau turėtų liepiamosios nuosakos trečiojo asmens formų ir reiškiančią netiesioginį liepimą ar prašymą. Su geidžiamąja nuosaka dažniausiai vartojamas žodelis ''laz'' 'lai; kad; tegu; te-'. Geidžiamoji nuosaka turi tik vienaskaitą ir daugiskaitą, to paties skaičiaus asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] nesiskiria.{{sfn|Viitso|2013|p=277.&mdash;278}} Savo ruožtu [[Eduard Vääri|Vėris]] geidžiamosios nuosakos pirmojo ir trečiojo asmens formas įtraukia į liepiamąją nuosaką,{{sfn|Vääri|1994|p=278}} taigi toliau pateiktame pavyzdyje pirmasis ir trečiasis asmenys yra geidžiamoji (jusyvas), o antrasis – liepiamoji nuosaka (imperatyvas). Antrojo asmens geidžiamosios nuosakos forma yra tokia pati, kaip ir kitų to paties skaičiaus asmenų: ''(laz) sa luggõg'' 'teskaitai; kad tu skaitytum', ''(laz) tēg luggõgõd'' 'teskaitote; kad jūs skaitytumėte', ''algõ sa luggõg'' 'teneskaitai; kad tu neskaitytum', ''algõd tēg luggõgõd'' 'teneskaitote; kad jūs neskaitytumėte'. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų teigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis skaitytų; teskaito', 'skaityk!', 'skaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |laz ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |laz ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz ne''' | luggõgõd |} Neigiamos geidžiamosios nuosakos formos neigiamasis pagalbinis [[veiksmažodis]], einąs prieš [[Įvardis|įvardį]], derinamas su pagrindiniu veiksmažodžiu. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų neigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis neskaitytų; teneskaito', 'neskaityk!', 'neskaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |alā | lug |style="background:#EFEFEF" |'''algid tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd ne''' | luggõgõd |} ==== Reikiamybės nuosaka ==== Reikiamybės [[nuosaka]] sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]] [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''luggõmõst'' 'iš skaitymo; skaitytina'), tačiau, Vytso manymu, atsižvelgiant į reikšmę, šią formą galima skirstyti į eliatyvą (kai norima pasakyti 'iš skaitymo') ir reikiamybę (kai reiškia 'skaitytina'). Reikiamybės nuosakoje veiksmo atlikėjas – [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, {{sfn|Viitso|2013|p=279}} šią nuosaką į lietuvių kalbą pažodžiui verčiant galima perteikti kaip 'aš turiu iš skaitymo' (arba, pagal reikšmę, tiesiog 'man yra skaitytina', t. y. 'aš turiu skaityti', 'man reikia skaityti'), kai veiksmažodis 'būti' visada turi trečiojo asmens formą ('yra'). Skirtingai negu [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]], reikiamybės [[papildinys]] vartojamas ne su [[Vardininkas|vardininku]], o su [[Partityvas|partityvu]]: ''jõvv'''õ''' amātnikk'''õ''' um tulkõks vȯtšõmõst'' 'ger'''as''' meistr'''as''' (amatinink'''as''') su žiburiu ieškotinas'. Reikiamybės nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma 'yra skaitytina' ('reikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma 'nėra skaitytina' ('nereikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko teigiamoji forma 'buvo skaitytina' ('reikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko neigiamoji forma 'nebuvo skaitytina' ('nereikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma 'yra buvę skaitytina' ('yra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma 'nėra buvę skaitytina' ('nėra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]] teigiamoji forma 'buvo buvę skaitytina' ('buvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfekto neigiamoji forma 'nebuvo buvę skaitytina' ('nebuvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |} ==== Atpasakojamoji nuosaka ==== Pasak Vytso, atpasakojamoji [[nuosaka]] (arba netiesioginė nuosaka, kvotatyvas) perteikia netiesiogiai patirtą veiksmą arba padėtį, dėl kurių tikrumo kalbėtojas nelinkęs imtis atsakomybės, nėra tuo visiškai įsitikinęs. Ši nuosaka atitiktų [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|lietuvių kalbos atpasakojamąją]] su veiksmažodžius keičiančiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]], pvz., tiesioginė nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvena (gyveno, gyvens) −'' atpasakojamoji nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvenąs (gyvenęs, gyvensiąs).'' Atpasakojamosios nuosakos žymuo (''-ji'' ~ ''-iji'' ~ ''-i'') sutampa su veiksmo atlikėjo darybos priesaga (atitinka lietuvių k. ''-ėjas'', ''-ojas''), ši forma turi tik [[Vienaskaita|vienaskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], o asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagų]] nėra.{{sfn|Viitso|2013|p=278}} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma '(jis) skaitąs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lluggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma '(jis) neskaitąs' (t. y. 'nėra skaitąs'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggijid |} Toliau pateikiami pavyzdžiai, kuriuos Vėris vadina [[Perfektas|perfektu]],{{sfn|Vääri|1994|p=280}} bet būtų teisingiau juos vadinti [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektu]], nes pagalbinis [[veiksmažodis]] yra būtojo laiko. Galbūt tai reikėtų aiškinti dviprasmybe, kuri galėtų atsirasti vartojant esamojo laiko pagalbinį veiksmažodį: ''ma um luggiji'', kas galėtų būti suvokiama kaip 'aš esu skaitytojas'. Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma '(jis) esąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma '(jis) nesąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggijid |} == Žodžių daryba == === Darybos priesagos ir priešdėliai === Kadangi lyvių kalba pagal [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiją]] yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], nauji žodžiai dažniausiai sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] (rečiau − su [[Priešdėlis|priešdėliais]]) Kai kurios žodžių darybos priesagos:{{sfn|Vääri|1994|p=272}} * ''-ji'' (žymi veiksmo atlikėją) − ''āndaji'' 'davėjas; pateikėjas', ''opātiji'' 'mokytojas', ''kēratiji'' 'rašytojas'; * ''-mi'' (reiškia veikimą arba būseną – panašiai, kaip lietuvių k. -''imas, -ymas'') − ''luggimi'' 'skaitymas', ''jelāmi'' 'gyvenimas; gyvenamoji vieta; gyvavimas', ''mǟdlimi'' 'prisiminimas; atmintis', ''lōlami'' 'dainavimas'; * ''-li'' (rodo asmenį) − ''abli'' 'pagalbininkas; padėjėjas', ''līvli'' 'lyvis', ''lețli'' 'latvis; latvių', ''kilāli'' 'svečias'; * ''-g'' (žymi objektus, reiškinius) − ''kastūg'' 'rasa', ''gadāg'' 'kadagys', ''lȭinag'' 'pietūs (pasaulio šalis)', ''lȭinagizt'' 'pietūs (valgis, valgio metas)'; * ''-m'' (reiškia objektą arba abstrakčią sąvoką) − ''kikīm'' 'apynasris ~ raištis', ''sidām'' 'širdis; šerdis; vidurys; centras', ''pimdõm'' 'tamsa; akluma', ''jõvām'' 'gerumas; geraširdiškumas; laimėjimas; turtas'; * ''-ks'' (žymi veiksmą arba jo rezultatą) − ''veržtõks'' 'drebulys', ''lipštõks'' 'melžimas; išmilžis', ''pietūks'' 'klasta; apgavystė; melas; liežuvavimas; pasileidimas', ''mǟdõltõks'' 'atmintis; atsiminimas'; * ''-t'' (rodo abstraktų ypatybės turėjimą) − ''tõvvit'' 'gilumas; bedugnis', ''vannit'' 'senumas (senatvė); senumas (metų skaičius)'; * ''-ki'' (mažybinė reikšmė) − ''kaņki'' 'viščiukas', ''kutški'' 'šuniukas', ''läpški'' 'vaikelis', ''uņki'' 'miegelis'; * ''-gõnd'' (rodo kuopinę, visumos reikšmę) − ''sižgõnd'' 'vidaus organai; viduriai', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'; * ''-nikā'' (žymi asmenį) − ''vǟntanikā'' '[[Ventspilis|Ventspilio]] gyventojas', ''valdnikā'' 'valdovas', ''kēranikā'' 'rašytojas'. Žodžių daryba su [[Priešdėlis|priešdėliais]] retesnė: pvz., ''äb|jõvā'' 'blogis; nelabasis; velnias; negeras; blogas', ''äb|knaš'' 'negražus'. [[Fanny de Sivers|De Zivers]] manymu, tokia neigimo [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''äb'' vartosena neigiamojo [[Priešdėlis|priešdėlio]] reikšme bus atsiradusi dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtakos.{{sfn|de Sivers|2001|p=112}} Šia įtaka aiškinamas ir platesnis negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e kai kurių [[Prieveiksmis|prieveiksmių]], [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] kaip priešdėlių vartojimas.<ref>{{cite journal|last=Ernštreits V., Kļava G|first=|date=2013|title=Dažas gramatiskas pārmaiņas lībiešu valodā latviešu valodas ietekmē|journal=Valoda: Nozīme un forma. Teorija un metodoloģija latviešu valodniecībā|volume=3|pages=23}}</ref> Iš dažnesnių minėtini: * ''iļ-'' (< ''iļ'' 'apie; dėl; per; pra-; už') – ''iļastām'' 'nusižengimas', ''iļlǟdõb'' 'praeinantis; laikinas; kitas', ''iļnustõ'' 'išversti; perkelti', ''iļvaņțlõks'' 'apžvalga; ataskaita'; * ''ilz(õ)-'' (< ''ilzõ'' 'aukštyn') – ''ilzandõks'' 'užduotis', ''ilznägțõ'' 'aprodyti; išdėstyti; iškelti aikštėn', ''ilzõnūzimi'' 'sukilimas', ''ilznūzimi'' 'prisikėlimas', ''ilzpūgõ'' 'pakarti'; * ''jeds-'' (< ''jedsõ'' 'prieš; priešaky; pirma') – ''jedslēji'' 'pirmtakas', ''jedsnägțõm'' 'pranašautojas', ''jedsōrõn'' 'uždanga („priešakinis audeklas“)', ''jedspīliji'' 'laukiamas („priešaky esantis“)'; * ''ulz(õ)-'' (< ''ulzõ'' 'iš-; laukan; išsisklaidžius') – ''ulzāndaji'' 'leidėjas', ''ulzõētami'' 'išvarymas; iškeldinimas; išmetimas', ''ulzkaddõ'' 'išnykti', ''ulzlagtõ'' 'atskirti; išskirti', ''ulztūlda'' 'išeiti'. === Dūriniai === [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] daugumą lyvių kalbos dūrinių (sudurtinių žodžių) [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] apibūdina kaip [[Vardininkas|vardininko]] dūrinius, t. y. gryno [[Kamienas|kamieno]] junginius, kurių pirmasis dėmuo nenurodo jokių gramatinių santykių (o latvių kalboje pirmasis dėmuo dažnai būna [[Kilmininkas|kilmininko]] linksnio). Jis pateikia tokius pavyzdžius: ''mõtsākanā'' 'pilkoji [[jerubė]]' [morfologiškai 'miškas višta'], ''pivālind'' '[[gandras]]' ['šventasis paukštis'], ''rōdariek'' 'geležinkelis' ['geležis kelias'], ''tabākpūnga'' '[[Tabakas|tabako]] maišelis' ['tabakas maišelis'].{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Pažvelgus į nurodytus pavyzdžius neįmanoma atskirti, ar pirmasis dėmuo yra vardininko, ar kilmininko linksnio, nes daugumos vardažodžių kilmininkas sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]. Nagrinėjant dūrinius, kurių pirmasis dėmuo turi [[Kilmininkas|kilmininko]] požymių, būtų galima išskirti ir kilmininkinius: ''suglizkēļ'' 'gimininga kalba' (''sugli'' 'giminaitis' : ''sugliz'' 'giminaičio; giminės (kilm.)'), ''naizizā'' 'uošvis' (''nai'' 'moteris; žmona' : ''naiz'' 'moters; žmonos (kilm.)') ir t. t. [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) cituoja E. Hauzenbergą, kuris, remdamasis [[Andreas Johan Sjögren|Šiogreno]] (''Sjögren'') ir [[Ferdinand Johann Wiedemann| Vydemano]] (''Wiedemann'') ''Livische Grammatik'', teigia, jog „dviejų daiktavardžių junginyje, kai vienas iš jų labiau apibrėžia arba pažymi kitą, pirmasis − pažymintysis daiktavardis, kaip ir latvių kalboje, − yra kilmininko linksnio" ir patikslina, kad kilmininkas dažnai visiškai sutampa su vardininku.{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} Tad požiūriai į lyvių kalbos dūrinių pirmąjį dėmenį − prieštaringi. [[Eduard Vääri|Vėris]] pažymi, kad retkarčiais pasitaiko dūrinių ir su kitais linksniais ([[Naudininkas|naudininku]], [[Įnagininkas|įnagininku]], daugiskaitos [[Partityvas|partityvu]]).{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Savita, taip pat ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e sutinkama, ypatybė − '''dūriniai, kurių linksniuojami abu dėmenys.''' ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'' tokie dūriniai nurodomi su dvigubu brūkšniu tarp jų dėmenų. Šie dūriniai vartojami be jokių aiškesnių dėsningumų, pavyzdžiui, tarp [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 − 19' toks dūrinys yra tiktai ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', o tarp dešimčių − tiktai ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt'; visų kitų skaitvardžių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. Pažymėtina, kad lyvių kalbos [[Skaitvardis|skaitvardžių]] formos pastebimai skiriasi nuo giminingų kalbų, nes skaitvardžių antrojo dėmens linksniavimas patyręs savotišką [[Daiktavardis|daiktavardėjimą]] (ankstesnė [[Linksnis|linksniuojamoji]] forma yra sustabarėjusi ir naujai tapusi pagrindine, o šią vėl galima linksniuoti). [[Estų kalba|Estų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] kalbose skaitvardžiai '11 −19' sudaromi '[skaičius] iš antrosios' pavyzdžiu, o tai yra trumpinys iš '[skaičius] iš antrosios dešimties' − 'vienas iš antrosios dešimties', t. y. 'vienuolika' ir t. t. Šiuose junginiuose antrasis dėmuo atitinka skaitvardžio 'antras' [[Kilmininkas|kilmininką]] ir tokiame dūrinyje linksniuojamas tik pirmasis dėmuo – pavyzdžiui, [[Suomių kalba|suomių kalboje]] '''''yksi'''toista'', '''''yhden'''toista'' ir t. t. Tikėtina, kad lyvių kalbos keliolikos žymuo ''-tuoistõn'' anksčiau buvo vartojamas kaip [[Kilmininkas|kilmininkas]], bet šis sustingo ir sudaiktavardėjo. Kelintinio skaitvardžio 'antras' kilmininkas dabartinėje lyvių kalboje yra ''tuoiz''. Lyvių kalboje linksniuojamas būtent antrasis skaitvardžių '11 − 19' dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', kur linksniuojami abu dūrinio dėmenys). Toks linksniuotos formos sudaiktavardėjimas turimas, matyt, ir dešimčių pavadinimuose. Suomių ir [[Estų kalba|estų]] kalbose dešimčių pavadinimai sudaromi skaičius su vardininku + 'dešimt' su [[Partityvas|partityvu]] pavyzdžiu ir linksniuojami abu dūrinio dėmenys. Savo ruožtu lyvių kalboje dešimčių žymuo, pradedant dvidešimčia, yra ''-kimdõ'', – tai galėtų būti sustabarėjęs žodžio ''kim'' partityvas, dabartinėje lyvių kalboje ''kim'' partityvas yra ''kimmõ,'' o linksniuojamas tėra antrasis dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt', kur linksniuojami abu dėmenys). Dūriniai su abiem linksniuojamaisiais dėmenimis yra reti, daugumos dūrinių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | ikštuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |īdtuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | īdtõtuoistõnt |ikšituoistiņi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |īdõntuoistõnõn |īdõntuoistõndõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |īdkõkstuoistõnõks |īdkõkstuoistõndõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |īdõtuoistõnõ |īdižtuoistiņiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |īdsõtuoistõnõs īdstuoistõns |īdšituoistiņis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |īdstõtuoistõnõst īdsttuoistõnst |īdštituoistiņist |} <div style="text-align:left;">''ikštuoistõn'' 'vienuolika' – dūrinys, kurio abu dėmenys linksniuojami. </div> == Žodynas == {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align=right |quote =<small>Rovkuodā alīzkiv paņtõ 1938. āigast 3. oktōbõrs. Sīestõ võtīz jaggõ Lețmō uļļizt ažād ministõr Vilhelms Munters, kis mīrtiz ežmiz tēgal. Kuoddõ mīrtiztõ sizzõl rīst kēraks leț- (sīen kēratizt alā V. Munters ja LĪ jūodiji P. Breinkopf), līvõ, ēsti, sūomõ ja ungār kīelkõks. Līvõ rovkuodā, mis nei siz, ku ka pāldiž pidābõd līvlizt ja nänt sugūd - ēstlizt, sūomõd ja ungārd sīest āigast tämpiz sōņõ ātõ piddõnd kubbõtīe simbōlõks, teitõ vāldiž sūrd pivād āigal 1939. āigast 6. augusts.<br> Tikkiž siedā izt sōtõ pitkāld kȭlbatõ, sīestõ ku tuļ nõvkub okupātsij, Līvõd Ītõ paņtõ vizzõ ja rovkuoddõ võtīztõ jarā. 1989. āigasts Irēl pivāstiztõ rovkuodā 50 āigast jubilej. Sīest pǟvast jegā āigast ežmiz pūolpǟvan Irēl pivāstõbõd Līvõd pivḑi.</small> |source=Teksto pavyzdys iš straipsnio ''Līvõd Rovkuodā'' <small>(''[[Lyvių tautos namai]]'', livones.net (2007-05-22)</small><ref>livones.net (2007-05-22): [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 ''Lyvių Tautos Namai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211235358/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 |date=2017-02-11 }} ''(lyvių k.)''; tikrinta 2017-02-11</ref>}} Pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalbos [[Leksika|žodyno]] pamatą sudaro [[Finougrų kalbos|finougrų]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ir lyviški veldiniai. Vinklerio (''Winkler'') apskaičiavimais, jie sudaro beveik 63 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} Vinkleris tokias išvadas daro išanalizavęs 5 500 Kuršo lyvių tarmės leksinių vienetų,<ref>E. Winkler, Esuka – Jeful 2014, 5–1: 215–227, [https://www.researchgate.net/publication/274215995_Loanword_strata_in_Livonian Loanword strata in Livonian], University of Göttingen; tikrinta 2021-12-16</ref> o, sakykime, į [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių-estų-latvių žodyną]] įtraukta apie 13 000 antraštinių lyviškų žodžių. Atsižvelgiant į palyginti nedidelę tirtos leksikos apimtį ir galimybes kalbą norminti bei gryninti, skolinių dalis gali būti mažesnė. Finougrų kilmės žodžiai įvardija kūno dalis, gamtos reiškinius, paprasčiausius veiksmus, su medžiokle, žvejyba, statyba ir t. t. susijusias sąvokas (kai kurie šios epochos žodžiai pasiskolinti iš kitų kalbų): ''ēļ'' 'balsas', ''jālga'' 'koja', ''ver'' ~ ''vier'' 'kraujas', ''sidām'' 'širdis', ''kež'' 'ranka', ''pǟ'' 'galva', ''piņ'' 'šuo', ''pū'' 'medis', ''ikš'' 'vienas', ''īe'' 'naktis', ''ūrga'' 'srautas', ''kūolõ'' 'mirti', ''nūolõ'' 'laižyti', ''zäp'' 'tulžis', ''rebbi'' 'lapė' (iš [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų k.]], plg. {{ae|raopi}}),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''īr'' 'pelė', ''kalā'' 'žuvis', ''kuodā'' 'namas' (klajojantis (neaiškios kilmės) žodis, žinomas įvairioms [[Eurazija|Eurazijos]] kalboms),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Uralic/kota|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Uralic/kota|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''kiv'' 'akmuo'. {{bar box | width = 500px | title = Kuršo lyvių kalbos <br>žodžių kilmė<br>{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} | titlebar = #F5DEB3 | bars = {{bar percent|'''Paveldėtieji žodžiai'''|green|62.9}} {{bar percent|'''Skoliniai'''|pink|37.1}} }} <div> {{legend|green|Paveldėtieji (savos kilmės) žodžiai (62,9 %)|outline=#EDE9E9}} {{legend|pink|[[Skolinys|Skoliniai]] (37,1 %)|outline=#D1C9C7}}</div> Baltijos finams būdingi lyviški žodžiai: ''nuŗm'' 'laukas', ''jeng'' 'dvasia; siela', ''pallõ'' 'prašyti', ''sulli'' 'tarnas', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'. Lyvių kalbos žodžiai, neturimi kitose Baltijos finų kalbose, tačiau būdingi Volgos finams ([[Marių kalba|mariams]], [[Mordvių kalbos|mordviams]]): ''salāndõ'' 'vogti', ''sēmḑa'' 'pienas', ''umārz'' 'obuolys'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}} Be jau paminėtų Vėrio pavyzdžių, Vytsas pateikia dar ir žodį ''vālda'' 'baltas' ([[Erzių kalba|erzių]] ''valdo'', [[Mokšų kalba|mokšų]] ''valda'' – kitose Baltijos finų kalbose ir [[Marių kalba|marių kalboje]] šis žodis yra su [[Priebalsis|priebalsiais]] ''g''/''k'', pavyzdžiui, [[Estų kalba|estiškai]] ''valge''), jis lyvių ''jei'' 'ledas' lygina su erzių ''ej'' ir supriešina su [[Veru kalba|veru]] ''egi'' bei estų, [[Vodų kalba|vodų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] ''jää''. Vytso manymu, lyvių žodis ''kõps'' '[[Pilkasis kiškis|kiškis]]' yra giminingiausias [[Komių kalba|komių]] ''kõc&apos;'' ir [[Udmurtų kalba|udmurtų]] ''kec&apos;'' (likusiose [[Baltijos finų kalbos]]e vartojamas kitoks žodis – estų ''jänes'', suomių ''jänis'', [[Salaca|Salacos]] lyvių kalboje taip pat turėtas toks kiškio pavadinimas – ''jens'').{{sfn|Viitso|1994|p=264}} [[Fanny de Sivers|De Zivers]] nuomone, šis kiškio vardas gali būti atsiradęs iš apibūdinimo, jei būtų lyginama su estų posakiu ''kepsu lööma'' 'šokinėti'.{{sfn|de Sivers|2001|p=97}} Greta paveldėtosios (savos kilmės) žodyno, lyvių kalboje vartojama daug Baltijos finų kalboms bendrų senųjų [[Skolinys|skolinių]] bei tik lyvių kalbai būdingų naujai pasiskolintų žodžių – jie sudaro apie 37 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} === Senieji skoliniai === Senasis lyvių kalbos perimtojo žodyno sluoksnis priklauso bendriesiems Baltijos finų kalbų [[Skolinys|skoliniams]], de Zivers juos skirsto į toliau pateikiamus laikotarpius.{{sfn|de Sivers|2001|p=90.&mdash;93}} Manoma, kad pirmieji [[Finougrai|finougrų]] ir [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] ryšiai siekia maždaug [[3000 m. pr. m. e.|3000 m. pr. m. e]]., finougrai gerai pažinoję [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbomis]] šnekėjusius [[Skitai|skitus]] ir [[Osetinai|osetus]], iš jų pasiskolinę žodžius ''mež'' 'medus', ''suodā'' 'karas' ir ''sōra'' 'ragas'. Tuo metu buvo pasiskolinti ir skaičių pavadinimai ''seis'' 'septyni', ''sadā'' 'šimtas'. De Zivers manymu, indoeuropiečių įtaka aiškintina skaitvardžių ''kōdõks'' 'aštuoni' (pažodžiui 'du išskaičiavus iš dešimt') ir ''īdõks'' 'devyni' ('vieną išskaičiavus iš dešimt') daryba. Šios tyrėjos teigimu, pirmieji [[Baltizmas|baltizmai]] ėmę plūsti maždaug pirmojo tūkstančio pr. m. e. viduryje, jiems priskirtini: ''mer'' ~ ''mier'' 'jūra (plg. ''marios'')', ''tōvaz'' 'dangus (plg ''dievas'')', ''jērnaz'' '[[žirnis]]', ''pubā'' '[[pupa]]', ''ǟrga'' '[[Naminis jautis|jautis]] (plg. ''žirgas)''', ''aņgõrz'' '[[ungurys]]', ''vējõz'' '[[Upinis vėžys|vėžys]]', ''āmbaz'' 'dantis (plg. ''žambas, į-žambus'')', ''kōra'' 'plunksnos; kailis; spalva (plg. ''gaurai'')', ''lūdõ'' 'šluota', ''rattõd'' 'ratai', ''rieggõz'' 'važis; [[rogės]]', ''lajā'' 'liesas' ir kt. Tuo pat metu iš [[Baltai|baltų]] gautas ir [[prieveiksmis]] ''vel'' 'dar (plg. ''vėl'')' bei skaitvardis ''tūontõ'' 'tūkstantis'. Paskutiniais amžiais prieš mūsų erą estų ir lyvių gyvenamosiose teritorijose prasidėjo glaudūs ryšiai su germanų, ypač – skandinavų tautomis. Šiam laikotarpiui priklauso skoliniai ''kūlda'' '[[auksas]]', ''tinā'' '[[švinas]]', ''rōda'' '[[geležis]]', ''mȭka'' 'dešra', ''addõrz'' '[[plūgas]]', ''naggõl'' 'vinis', ''nõggõl'' 'adata', ''kīela'' 'varpas; laikrodis', ''rānda'' 'pakrantė', ''kōp'' 'prekė', ''rō'' 'pinigai', ''līenõ'' 'skolinti', ''rikāz'' 'turtingas', ''varā'' 'valdžia; galia; jėga', ''rīdļõ'' 'ginčytis', ''lāmbaz'' '[[avis]]', ''kanā'' '[[višta]]', ''riggõz'' '[[Rugys|rugiai]]', ''kaggõrz'' '[[Aviža|avižos]]', ''kīņḑõl'' '[[žvakė]]'. Mūsų eros pirmajame tūkstantmetyje šalia lyvių ir estų protėvių apsigyveno slavai (prieš tai dažniausiai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuodami]] [[Baltai|baltus]]). Šiam skolinių sluoksniui priklauso tokie su [[religija]] susiję terminai: ''rišt'' '[[krikštas]]', ''rištõ'' 'krikštyti', ''rištõdnim'' 'vardas' (t. y. 'krikšto vardas'), ''rōntõz'' 'knyga', ''päp'' 'skleidėjas; kunigas; pastorius', ''suņḑ'' 'bausmė', ''nädīļ'' 'savaitė', ''tõrg'' 'turgus', ''vǟrõd'' 'vartai', ''sōpkõz'' 'batas', ''rubīž'' 'riba; siena'. === Naujieji skoliniai === Naujaisiais laikais [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje gyvenusieji lyviai sausumoje nesiribojo su [[Estija]], vis dėlto lyviai su estais kontaktavo; pavyzdžiui, pasak Vytso, „kiekvieną lyvių kaimą yra aplankę [[Sarema|Saremos]] estai”{{sfn|Viitso|1994|p=259}} (čia turima omenyje [[Imigracija|imigravimas]] arba [[Santuoka|vedybos]]). Be visų kitų, [[Eduard Vääri|Vėris]] mini [[Skolinys|skolinius]] iš [[Estų kalba|estų kalbos]] ''sõbrā'' 'draugas', ''sugli'' 'giminaitis', ''sīedõbkuodā'' '[[valgykla]]', ''magdõbkuodā'' 'viešbutis', ''mōgõnd'' '[[apskritis]]', ''rumāli'' 'kvailas', ''ārguz'' 'ištižimas; silpnabūdiškumas', ''āigakēra'' 'žurnalas'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}}{{efn|Viešbučio reikšme, vietoj žodžio ''magdõbkuodā'' (pažodžiui 'miegamasis namas') žodynuose nurodomas ''vȭrõdkuodā'' (pažodžiui 'svetimųjų/ svečių namas'); pateikiamos ''rumāli'' reikšmės 'nešvankus; šlykštus; niekšingas' ir t. t., o ''ārguz'' neminimas.}} Iš [[Suomių kalba|suomių kalbos]] pasiskolinta keletas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos žodžių: ''īt'' 'sąjunga; susivienijimas', ''iļīzskūol'' '[[universitetas]] (aukštoji mokykla)', ''iļīm'' 'viršininkas'.{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Daugiausia skolinių turima iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]].{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Suhonenas savo monografijoje ''Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen'' sukatalogavo 2 534 skolinius iš latvių kalbos.{{sfn|Suhonen|1973}} Tarpininkaujant latvių kalbai, gauta daug [[Skolinys|skolinių]] iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Pažymėtina, kad, kildinant žodžius, šaltiniu laikoma paskutinė juos perdavusi kalba: pavyzdžiui, lyvių [[jungtukas]] ''un'' 'ir' yra laikomas latvišku skoliniu, o savo ruožtu latvių ''un'' 'ir' pirmiausia buvo pasiskolintas iš [[Vokiečių kalba|vokiečių]] žemaičių kalbos,{{sfn|Karulis|2001|p=1087}} nors kai kuriais atvejais Suhonenas mano skolinusis iš vokiečių kalbos tiesiogiai. Suhonenas yra įregistravęs ir iš latvių kalbos pasiskolintų [[Priešdėlis|priešdėlinių]] [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]]; kai kurie pasiskolinti latviški veiksmažodžiai gali būti vartojami [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lyvių kalboje, o latviški veiksmažodžių priešdėliai niekada nelaikomi [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos dalimi. Suhoneno nurodytų dešimt pirmųjų dabartiniuose žodynuose randamų žodžių: ''akurāt'' 'kruopščiai; tiksliai ({{lv|akurāti}})', ''algtõ'' 'laikyti samdinį ({{lv|algot}})', ''amāt'' 'amatas; einamosios pareigos ({{lv| amats}})', ''amātnikā'' 'amatininkas ({{lv|amatnieks}})', ''āndõļmaņ'' 'biznierius; verteiva ({{lv|andelmanis}})', ''āņdig'' 'dosnus' (iš lyvių ''andõ'' 'duoti' su latviškos kilmės darybos priesaga ''-ig'' (= {{lv|-īg}}, {{lt|-ing}})', ''appõkōrt'' [~ ''advokāt''] 'advokatas' (anot Suhoneno, [[Dundaga|Dundagos]] latvių tarmėje sakyta ''apkārts''), ''apostõl'' 'apaštalas ({{lv|apustulis}})', ''aprink'' 'apskritis ({{lv|apriņķis}})', ''aptēk'' 'vaistinė ({{lv|aptieka}})'. === Purizmas === [[Lyvių-estų-latvių žodynas|''Lyvių–estų–latvių žodyne'']] imtasi šiokio tokio kalbos norminimo ir prie antraštinių žodžių ženklu 'daugiau negu' (&gt;) nurodomas teiktinesnis variantas. Kai vietoj latviško [[Skolinys|skolinio]] įmanoma vartoti veldinį (savąjį žodį), jis žymimas kaip tinkamesnis, pavyzdžiui, ''dīezgõn'' 'gana; pakankamai' &gt; ''kil''. Šios rekomendacijos taikomos ne tik latviškiems skoliniams: pavyzdžiui, vietoj kelintinio [[Skaitvardis|skaitvardžio]] 'trečias' formos ''kuolmi'' patariama vartoti ''kuolmõz'' – pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], ''-õz'' yra rytų lyvių tarmės kelintinių skaitvardžių darybos [[priesaga]], o ''-i'' – vakarų lyvių,{{sfn|Vääri|1994|p=273}} tačiau [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba grindžiama rytų [[Tarmė|tarme]]. [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] kultūros darbuotojo [[Pėteris Dambergas|Pėterio Dambergo]] kalbą yra apibūdinęs kaip „pastebimai [[Purizmas (kalbotyra)|puristišką”]] ir atkreipęs dėmesį, kad jo kalba „palyginti laisva nuo latviškų skolinių, pavyzdžiui, kitų lyviškai kalbančiųjų dažnai vartojamų veiksmažodžio [[Priešdėlis|priešdėlių]] jo pateiktuose pavyzdžiuose iš viso nėra“.{{sfn|Moseley|2002|p=13}} Šiais atžvilgiais išsiskiria estų ir prancūzų kalbininkės [[Fanny de Sivers|de Zivers]] nuomonė: ji kritiškai vertina pastangas atsisakyti latviškų veiksmažodžių priešdėlių, be to, anot jos, [[jungtukas]] ''ja'' 'ir' yra ne greta latviško [[Skolinys|skolinio]] ''un'' 'ir' vartotas savasis žodis, o gana sąmoningai įsivestasis iš [[Estų kalba|estų kalbos]], siekiant pakeisti ''un'' – galimybes tokia dingstimi naujai diegtis žodžius ji vadina „diskutuotinomis“, jos manymu, „ne mažiau geras požiūris, kad [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, jeigu ji gerai pritaikyta lyvių kalbos sistemai, yra būtent tai, kas šiai kalbai suteikia originalumo”.{{sfn|de Sivers|2001|p=86.&mdash;87}} Anot jos, latviški [[Priešdėlis|priešdėliai]] leidžia perteikti „daugybę galimų atspalvių” (''les préfixes lettons du verbe: une foule de nuances disponibles'').{{sfn|de Sivers|2001|p=79}} De Zivers yra sudarytų su latviškais priešdėliais lyvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] sąrašo ''Die lettischen Präfixe des livischen Verbs'' autorė. == Įtaka latvių kalbai == [[Vaizdas:Latv-Liv.JPG|thumb|Latvių–lyvių pokalbių žodynas (1991 m.)]] Manoma, kad latvių kalbos [[kirtis]] tapo fiksuotas (pastovus) dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos – visada kirčiuojamas pirmasis skiemuo; dėl atitraukto kirčio [[galūnė (kalbotyra)|galūnė]]se trumpieji [[Balsis|balsiai]] iškrito, o ilgieji – sutrumpėjo, be to, atsirado savotiška regresyvinė balsių harmonija (nuo tolesnio skiemens garsų priklauso balsių <e>, <ē> siaurumas arba platumas); atsižvelgiant į balsių aplinką, ilgėja [[Priebalsis|priebalsiai]] – šis reiškinys neretai vadinamas pėdos [[izochronija]].<ref>{{cite book|title=Facts about the World's Languages: An Encyclopedia of the World's Major Languages, Past and Present |last=Garry |first=Jane |authorlink= |author2= |year=2001 |publisher=H.W. Wilson |location= |isbn=9780824209704 |page= |pages= |url=http://books.google.lv/books?id=SGtiAAAAMAAJ |accessdate= |quote=After the Latvian people's ancestors (Semigallian, Selian, and Latgalian speakers) came into contact with Finno-Ugric languages, their language developed some notable distinctions from its earlier state, including placing of the word stress on the first syllable, loss of short and shortening of long end vowels, development of low front vowel [e], regressive vowel harmony, etc.}}</ref><ref>{{cite book |last=Kortmann |first=Bernd |date=2011 |title=The Languages and Linguistics of Europe |url=http://books.google.lv/books?id=Dt_Eg2ehL8kC&pg=PA5&dq=consonant+length+latvian |location= |publisher=Walter de Gruyter |isbn=3110220253 |quote= Consonant quantity is well-developed in Latvian as a result of Fennic substratum influence. Sonorants show distinctive quantity mainly in loanwords, cf. ''manna'' {{IPA|[manːa]}} 'manna' vs. ''mana'' {{IPA|[mana]}} (nom.sg.fem. of 1st ps. sg possesive pronoun). Non-distinctive quantitative variation in obstruents occurs in native words: immidiately post-tonic voicless obstruents are automatically lengthened between short vowels, cf. ''lapa'' {{IPA|[lapːa]}} 'leaf' vs. ''lāpa'' {{IPA|[laːpa]}} 'torch,' ''lapā'' {{IPA|[lapaː]}} 'leaf (loc.sg.)'. In Lithuanian there is no consonantal quantity and on the morphemic boundary geminates are shortened. |page=5}}</ref> Esama labai įvairių nuomonių apie verstines žodžių reikšmes: pasak [[Janis Endzelynas|J. Endzelyno]] (J. Endzelīns), {{lv|zāles}} 'žolės; vaistai', lyvių ''āina'', [[Estų kalba|estų]] ''rohi'' 'augalai; vaistai' reikšmių panašumas nėra susijęs, tačiau naujas žodžių reikšmes {{lv|dzīt}} 'varyti; ginti' → 'skusti' (lyvių ''abbiņi ajjõ'', [[Estų kalba|estų]] ''habet ajama'' 'skusti' („varyti” barzdą) jis vertina kaip [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtaką.{{sfn|Rudzīte|1994|p=293.&mdash;294}} O Karulis šios gretybės su lyvių kalba nemini, bet jis pastebi reikšmės poslinkius {{lv|sist}} 'mušti; trenkti' → 'kirsti' → 'pjauti' → 'skusti'.{{sfn|Karulis|2001|p=258}} Endzelyno manymu, dėl lyvių kalbos galėjo atsirasti reikšmė {{lv|labs}} 'labas; geras' → ''labais'' 'dešinys' (pvz., {{lv|labā roka}} 'dešinė ranka', t. y. '„geroji” ranka') – plg. lyvių ''jõvā kež'', estų ''hea käsi'' 'dešinė („geroji”) ranka'. Karulis šios paralelės nenurodo, tokią žodžio reikšmę jis labiau linkęs gretinti su [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''правый'' (''pravyj'') 'dešinys; teisingas; nekaltas', [[Vokiečių kalba|vokiečių]] ''recht''/''Recht'' 'dešinys; tikras; teisingas; teisė', [[Anglų kalba|anglų]] ''right'' 'dešinys; teisingas; teisė'.{{sfn|Karulis|2001|p=481}} Teigiama, kad posakiai [[Latvių kalba|latv.]] ''rokā''{{efn|Latvių kalboje [[iliatyvas ]] neretai reiškiamas [[Inesyvas|inesyvu]]: ''es dzīvoju Rīg'''ā''''' 'aš gyvenu Ryg'''oje'''' – ''es braucu Rīg'''ā''''' 'aš važiuoju Ryg'''on''''.}} ''dabūt'' 'gauti' („rankon gauti“), {{lv|likt cepuri galvā}} 'už(si)dėti kepurę' („dėti („likti“) kepurę galvon“) ir kiti yra versti iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] (lyvių ''käddõ sōdõ''; ''kibārt pǟzõ pānda'', estų ''kätte saama''; ''kübarat pähe panema'').{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) neaptaria to, kad abi minėtosios Baltijos finų kalbos vartoja būtent [[Iliatyvas|iliatyvą]]. Dabartinėje lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]], tačiau [[Estų kalba|estų kalboje]] tebevartojami ir pašalio, kuriais būtų galima perteikti reikšmę 'dėti kepurę '''ant''' galvos' (išorinio paviršiaus), vis dėlto estų kalboje pasitelkiamas posakis, kurį pažodžiui būtų galima versti kaip 'dėti kepurę galv'''on'''', o šį nusikopijavo latviai. Latvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltų kalbos|baltų]] ar [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[Priešdėlis|priešdėliais]] dažnai reiškiamas įvykio [[veikslas]] (veiksmas jau baigęsis); jeigu [[veiksmažodis]] ir taip žymi įvykusį veiksmą, priešdėlio galima atsisakyti, siekiant suteikti eigos veikslo (tebetrunkančio veiksmo) atspalvį, bet tokie veiksmažodžiai neretai turi ir vietos reikšmę, o tokiais atvejais latvių kalboje [[Priešdėlis|priešdėliai]] keičiami [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]], kuriuos Endzelynas vadino „pakaitais”. Jie perteikia ir eigos veikslo, ir vietos (padėties erdvėje) reikšmes, pavyzdžiui: {{lv|aizsiet}} 'užrišti' : ''siet '''ciet''''' 'rišti' (rišti „kietai”), {{lv|piesiet}} 'pririšti' : ''siet '''klāt''''' 'rišti' (rišti „šalia”) – {{lv|es piesēju}} 'aš pririšau' (įvykio veikslas), ''es sēju '''klāt''''' 'aš rišau' (rišau „šalia”; eigos veikslas, bet kartu nurodoma padėtis erdvėje, vieta). Manoma, kad tokia vartosena atsirado dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos. {{sfn|Rudzīte|1994|p=295.&mdash;296}} Rudzytė nenagrinėja, ar dėl šių priežasčių latvių kalboje, kitaip negu [[Lietuvių kalba|lietuvių]], reguliariai nevartojami kartotiniai veiksmažodžiai (pvz., kaip {{lt|rašiau}} – ''rašydavau, rašinėjau;'' ''klausiau – klausdavau, klausinėjau;'' ''keičiau – keisdavau, kaitaliojau'' ir t. t.){{efn|Dažnai vartojami veiksmažodžiai latvių kalboje gali būti kartotiniai: ''dzīt'' 'ginti (varyti)' : ''dzenāt'' 'gainioti' ir t. t., bet dažnai atliekamas veiksmas latvių kalboje neegzistuoja kaip [[Būtasis dažninis laikas|dažninis veiksmažodžio laikas]].}} Dar būtų galima palyginti su [[rusų kalba]], kur kartotinis veiksmažodis dažniausiai žymimas [[priesaga]] ''-ыв'' (''-yv'') ir kartojamas veiksmas rodo eigos veikslą (nebaigtą veiksmą), o paliktas [[priešdėlis]] nusako vietą (padėtį erdvėje): {{ru|привязать}} (''priviazat&apos;'') 'pririšti' : ''привяз'''ыв'''ать'' (''priviaz'''yv'''at&apos;'') 'rišinėti (prie…)'. Rudzytė neapžvelgia šių prieveiksmių darybos panašumų: ''vizā'' 'kietas, neminkštas' – ''vizāl''; ''vizās''; ''vizzõ'' 'kietai; tvirtai; nelaisvai' (plg. {{lv|ciet}} 't. p.'), ''vālda'' 'valia; galia', ''eņtšvālda'' 'savivalė' – ''vāldiņ''; ''vāldiž'' 'laisvai; netvirtai' (plg. {{lv|vaļā}} 't. p') ir kt. Baltijos finų kalbų įtaka aiškinama tai, kad latvių kalboje nuosavybės, priklausymo, privalėjimo ar turėjimo reikšme nevartojamas veiksmažodis ''turėti.'' Lietuvių pasakymą ''aš turiu knygą'' latvių kalboje atitinka ''man ir grāmata'' 'man yra knyga' – tai visiškai sutampa su lyvių ''minnõn um rōntõz'' arba estų ''mul on raamat''.{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Estų [[Baltistika|baltistas]] ir [[Slavų kalbos|slavistas]] P. [[Peeter Arumaa|Aruma]] pastebi latvių ir estų atpasakojamosios [[Nuosaka|nuosakos]] panašumus ir pažymi, kad estų ir lyvių kalbos tarp Baltijos finų kalbų yra vienintelės, turinčios atpasakojamąją nuosaką. Arumos teigimu, čia panašumas dar ir tas, kad latvių atpasakojamosios nuosakos darybos priesagos ''-ot'' (sk. ''-uot'') ir ''-šot'' (sk. ''-šuot'') yra sustabarėję vienaskaitos [[Galininkas|galininkai]] (matyt, turimi omenyje anksčiau čia turėti [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], atitinkantys dabartinės [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] veikiamuosius dalyvius su ''-ąs, -antis'' ir ''-siąs, -siantis''), o estų atpasakojamosios nuosakos [[priesaga]] ''-vat'' – tai sustabarėjęs [[partityvas]]: {{lv|viņš nākot / nākšot}} 'jis ateinąs / ateisiąs', {{et|ta tulevat}},{{efn|Estų kalboje nėra gramatinio būsimojo laiko.}} 'jis atėjęs', ''ta olevat tulnud'' 'jis buvęs atėjęs'. Rudzytės manymu, lyvių kalboje dalyvius išstūmė veiksmo atlikėją reiškiantys [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], pvz., lyv. ''ta tuļļi(ji)'', kur lyv. ''tuļļi(ji)'' – 'ėjėjas', o {{et|tulev}} – 'einąs'. Pasak jos, būtini papildomi tyrimai, nes vadinamosiose giliausiose latvių tamniekų [[Tarmė|tarmėse]] (pavyzdžiui, apie [[Dundaga|Dundagą]]) atpasakojamosios nuosakos nėra, o tamniekų tarmės išaugusios ant lyvių kalbos [[Substratas (kalbotyra)|substrato]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Aruma daro prielaidą, kad veiksmo atlikėjus reiškiančių [[Daiktavardis|daiktavardžių]] kaip [[Pažyminys|pažyminių]] vartojimas latvių kalboje bus atsiradęs dėl Baltijos finų įtakos: {{lv|dējēja pīle}} 'dėsli antis' („dėjėja antis”), {{et|muneja part}} 't. p.', lyvių ''jūoji vāški'' 'daug geriantis veršis' („gėrėjas veršis”) – {{lv|dzērājs teļš}} 't. p.'{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Įtraukiant ir lyviškus, ir kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] žodžius, kartu su tik tarmėse vartojamais žodžiais latvių kalboje, anot [[Marta Rudzīte|Rudzytės]], yra iki 500 [[Finizmas|finiškų skolinių]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=291}} == Kalbos pavyzdys su garso įrašu == Trumpas filmuoto pokalbio su [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]] (Grizelda Kristiņa) fragmentas, perrašytas [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|tarptautine fonetine abėcėle]] ir verstas į lietuvių kalbą. * ''Minā um sindõn Lețmōl, Dundags pagastõs, Zūonkõ kōrands. Min izā vȯļ Pētõr un jemā vȯļ Līž un min vȯļ ikš veļ – Jōņ. Un mēg jelīzmõ Zūonkõ kōrands – amād sugūd. Sǟl vȯļ min izā un veļ, un sõzār, un vel munt sugūd un minnõn…'' * /{{IPA|minɑː}} {{IPA|um}} {{IPA|sindən}} {{IPA|lecmoːl}} {{IPA|dundɑks}} {{IPA|pɑgɑstəs}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|peːtər}} {{IPA|un}} {{IPA|jemɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|liːʒ}} {{IPA|un}} {{IPA|min}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|ikʃ}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|joːɲ}} {{IPA|un}} {{IPA|meːg}} {{IPA|jeliːzmə}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|ɑmɑːd}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|sæːl}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|un}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|un}} {{IPA|sɯzɑːr}} {{IPA|un}} {{IPA|vel}} {{IPA|munt}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|un}} {{IPA|minːən}}/ * Aš gimiau [[Latvija|Latvijoje]], [[Dundagos valsčius|Dundagos valsčiuje]], Žuonakų [[Sodyba|sodyboje]].{{efn|Straipsnių rinkinyje ''Lyviai: istorija, kalba ir kultūra'' 194 p. „Kanadoje gyvenanti Grizelda Kristinia (mergautinė pav. Bertholde, g. [[1910 m.]]) iš Vaidės kaimo Žuonakų namų” ir 356 p "(...) Vaidės kaimo Žuonakų (''Zūonkõ'') sodybos (...)”}} Mano tėvas buvo Pėteris ir motina buvo Lyžė ir aš turėjau vieną brolį – Jonį. Ir mes gyvenome Žuonakų sodyboje – visi giminaičiai. Ten buvo mano tėvas ir brolis, ir sesuo, ir dar kiti giminaičiai ir man… {| class="wikitable" style="background:#98FB98; text-align:right; width:30%;" |- ! style="background:#98FB98" | ''KLAUSYTI'' <small>(išoriniai šaltiniai)</small>: <br />1. <small>[http://www.youtube.com/watch?v=zeEgxHEpL2w&t=38s ''YouTube portale'']</small> _{<small> – redaguotas variantas (tik garso įrašas), nuorašas atitinka nuo 0:38 iki 1:28.</small>}<br /><br />2. <small>[http://ia600503.us.archive.org/1/items/Livonian_Kristin_kundz/Livonian_Kristin_kundz_1.ogv ''Visas filmuotas pokalbis'']</small> _{<small> – nuo 0:55 iki 1:44.</small>}<br /> |} == Dažnai vartojami žodžiai ir posakiai == {| class="wikitable" style="background:beige; text-align:center; width:80%;" |- ! style="background:#EEE8AA" | Sveikinimas, mandagumo žodžiai ! style="background:#EEE8AA" | Pažintis ! style="background:#EEE8AA" | Šeimos ir giminės nariai ! style="background:#EEE8AA" | Proginiai posakiai ! style="background:#EEE8AA" | Valgis, gėrimai |- | Sveiki (-as)! – Tēriņtš!<br />Labas rytas! – Jõvā ūomõg! Laba diena! – Jõvā pǟva!<br /> <br />Labas vakaras! – Jõvā ȭdõg! Labanakt! – Jõvvõ īedõ!<br /> <br />Iki pasimatymo! – Nēmiz pǟl! <br />Gero apetito! – Jõvvõ sīemnaigõ! Ačiū! – Tienū!<br /> <br />Prašom! – Pōlaks!<br /> <br />Atsiprašau! – Āndagid andõks!<br /> <br />Taip – Nǟ<br />Ne – Äp |<br />Ar jūs kalbate – Või tēg rõkāndõt:<br />lyviškai – līvõ kīelkõks,<br />lietuviškai – leiš kīelkõks,<br />angliškai – engliš kīelkõks?<br /><br />Kuo jūs vardu? – Kui tēḑi nutāb?<br />Mano vardas (ir pavardė) yra … – Min nim (ja līekõnim) um … <br />Kur jūs gyvenate? – Kus tēg jelāt? <br />Aš gyvenu Lietuvoje. – Minā jelāb Leišmōl.<br /> <br />Kaip tau (jums) sekasi? – Kui sinnõn (täddõn) lǟb?<br />a. Ačiū, man sekasi gerai. – Tienū, minnõn lǟb jõvīst.<br /> b. Galėtų būti ir geriau. – Võiks lǟdõ paŗīmstiz.<br /> <br />Dėkoju už – Tienūb iļ:<br /> pagalbą – ab,<br /> patarimą – nõv,<br /> dovaną – āndõks,<br /> malonų priėmimą – lõpsnā vastõvõtāmiz. Aš tave myliu. – Ma ārmaztõb sīnda. | tėvas – izā<br />motina – jemā brolis – veļ<br />sesuo – sõzār dėdė – sūrveļki<br />teta – sūrsušā senelis – vanātōţi<br />močiutė – vanāǟma vyras – mīez<br />žmona – nai<br /> vaikas – läpš sūnus – pūoga duktė – tidār<br /> vaikaitis (-ė) – lapsläpš žentas – tidārmīez<br /> marti – mīņa anyta – mīejemā<br /> šešuras – mīeizā uošvė – naizjemā<br /> uošvis – naizizā svainis – sõzārmīez<br /> brolienė – veļīnai giminaitis (-ė) – sugli (draugas (-ė) – sõbrā) | Sveikinu tave (jus)! – Minā tēriņtõb sīnda (tēḑi)!<br />Linkiu daug laimės! – Minā tārmõb pǟgiņ vȯnnõ!<br />Nuoširdžiai sveikinu su – Tēriņtõb sidāmõst:<br />gimimo diena – sindizpǟvaks,<br />vardo diena – nimpǟvaks,<br />vestuvių diena – kōzgõndpǟvaks,<br />Naujaisiais metais – Ūd āigastõks!<br /> Laimingų Naujųjų metų! – Vȯndzizt Ūdtõ āigastõ!<br />Džiaugsmingų – Rīemliži:<br /> Kalėdų – Taļšpivḑi,<br />Velykų – Lejāvõtāmidi!<br /><br />Linkime geros sveikatos! – Mēg tarmõm jõvvõ tīeratõ!<br /><br />Į sveikatą! – Tīeratõks! (tostas) Užjaučiu tave (jus). – Minā tūndõb sinnõn (täddõn) īņõz. <br /> | duona – lēba<br />ragaišis – kak<br />tortas – tort pienas – sēmḑa<br />sviestas – vȭidag sūris – sȭira varškė – kuppõnsēmḑa grietinė – iļdžēmḑa<br /> kiaušinis – munā<br />vaisius – pūvīļa<br /> daržovė − tarāvīļa<br />uoga − mōŗa<br /> mėsa – vȯzā<br />dešra – mȭka<br /> kepsnys – tsepīt<br /> jautiena – jelājvȯzā<br /> kiauliena – sigāvȯzā<br />vištiena – kanāvȯzā<br /> žuvis – kalā košė – sandrok<br />sriuba – zup vanduo – vež<br />arbata – tē<br />kava – kaffe<br />sultys – līem<br />alus – vȯl<br /> vynas – vīnõ<br /> |} == Pastabos == {{notelist|2}} == Nuorodos == * Dokumentinis filmas lyvių kalba [http://www.uttv.ee/naita?id=7803 ''Profesoriaus Vytso lyviai''] (žr. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]]). Titruojama [[Estų kalba|estiškai]]. * {{citation |last1=Viitso |first1=Tiit-Rein |last2=Ernštreits |first2=Valts |title=Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LEL) (''Lyvių-estų-latvių žodynas'') |url=http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/lv/index.html |year=2012-2013 |location=Tartu / Rīga |isbn=9789984815763 }}(Norint ieškoti latvių kalba (''latviešu atbilsmes'', LV), latvišką žodį galima rasti [http://letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 ''Lietuvių-latvių žodyne''] letonika.lv) * {{citeweb |url=http://sonad.oahpa.no/lav/liv/ |title=Latvių-lyvių-latvių (estų, suomių) žodynas |work=Oahpa |publisher=University of Tromsø }} (Kaip informuojama projekte, žodynas grįstas ta pačia medžiaga, kaip ir LEL, tačiau jame esama į LEL neįtrauktų antraštinių žodžių, čia vartojama įprastinė keletu ženklų papildyta rašyba.) * {{citeweb |url=http://giellatekno.uit.no/cgi/index.liv.eng.html |title=Lyvių kalbos įrankai (linksnių generatorius ir kt.) |work=Sámi giellatekno |publisher=University of Tromsø }} (Jeigu žodžio šaknis kaitant kinta, sugeneruoti linksniai gali būti klaidingi.) * {{citeweb |url=http://www.eki.ee/dict/ety/ |title=Eesti etümoloogiasõnaraamat |trans-title=Etimologinis estų kalbos žodynas |publisher=Eesti Keele Instituut }} (Etimologiniame žodyne lyviški žodžiai aptariami prie estiškų antraštinių žodžių, jeigu jų kilmė ta pati.) * {{citation |last1=Sjögren |first1=Andreas Johan |last2=Wiedemann |first2=Ferdinand Johann |title=Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch (Lyvių-vokiečių-lyvių žodynas); |url=http://www.eki.ee/dict/ldw/ |year=1861 |publisher=Eggers }} (Estų kalbos instituto sukurta tiriamoji versija, vartojama pirminė Šiogreno rašyba.) * [https://incubator.wikimedia.org/wiki/Wp/liv/E%E1%B8%91%E1%B8%91il%C4%93%E1%B8%91 Lyviškoji Vikipedija] (bandomoji, dar nepatvirtinta versija) * Lyvių kultūros ir kalbos portalas [http://www.livones.net/liv Livones.net] * Kalbos pradmenys Facebook’o grupėje [https://www.facebook.com/livuval/?fref=ts ''Līvõ kēļ''] („Lyvių kalba”) * Lyvių grupė ''[[Tai Tai]]'': [https://www.youtube.com/watch?v=I1AT0e1CHy0&list=PLrLh0Vet5pcIAyaSBQpZYoQQvgzRl5MV2&index=22&t=41s ''Daina apie duonos dalinimą''] (lyviškai) * {{Ethnologue|liv}} == Literatūra == * {{citation | last= Vītso | first= Tīts Reins | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valodas pamatiezīmes | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 267.&mdash;286. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFViitso2013 }} * {{citation | last = Vītso | first = Tīts Reins | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībiešu valoda pārējo Baltijas jūras somu valodu vidū | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 258.&mdash;266. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFViitso1994 }} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | authorlink = |author2= | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Īss lībiešu valodas apraksts | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 267.&mdash;288. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääri1994 }} * {{citation |title=Livonian |last=Moseley |first=Christopher |year=2002 |publisher=LINCOM EUROPA |location=Muenchen |isbn=3895861588 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17236 |ref=CITEREFMoseley2002}} * {{citation | last = Ernštreits | first = Valts | year = 2007 | title = Livonian orthography | journal = Linguistica Uralica | pages = 11.&mdash;22. lpp | url = http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf | ref = CITEREFErnštreits2007 }} * {{citation | last1 = Ernštreits | first1 = Valts | last2 = Kļava | first2 = Gunta | year = 2014 | title = Grammatical changes caused by contact between Livonian and Latvian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | pages = 77.&mdash;90. lpp | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.05/43 | ref = CITEREFErnštreitsKļava2014 }} * {{citation |title=Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen |last=Suhonen |first=Seppo |year=1973 |publisher=Suomalais-Ugrilainen Seura |location=Helsinki |isbn=951-9019-06-5 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17036 |ref=CITEREFSuhonen1973}} * {{citation | last = Rudzīte | first = Marta | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 288.&mdash;319. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFRudzīte1994 }} * {{citation|title=Parlons live: une langue de la Baltique |last=de Sivers |first=Fanny |year=2001 |publisher=L'Harmattan |isbn=978-2747513371 |ref=CITEREFde_Sivers2001}} * {{citation |first=Konstantīns |last=Karulis|title=Latviešu etimoloģijas vārdnīca |place=Rīga |publisher=Avots |year=2001 |isbn=9984-700-12-7 |ref=CITEREFKarulis2001}} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Par lībiešiem un lībiešu valodu ([[Tõnu Karma|Tenu Karmas]] tulkojums latviešu valodā ar viņa piezīmēm un labojumiem) | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 227.&mdash;248. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääriKarma1994 }} * {{citation | last = Hirša | first = Dzintra | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībieši un lībiešu izcelsmes vietvārdi Latvijā | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 201.&mdash;215. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFHirša1994 }} * {{citation | last = Grīntāls | first = Riho | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last = Pajusalu | editor3-first = Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valoda jauno laiku pirmajos gadsimtos | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 255.&mdash;265. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFGrünthal2013 }} * {{citation | last = Vinklers | first = Eberhards | authorlink = |author2= | editor1-last= Blumberga | editor1-first= Renāte | editor2-last= Mäkeläinen | editor2-first= Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Par aizguvumu slāņiem lībiešu valodā | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 303.&mdash;312. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 }} *: Internetinė straipsnio versija anglų kalba:<br />{{citation | last = Winkler | first = Eberhard | year = 2014 | title = Loanword strata in Livonian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | issn = 2228-1339 | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.11/49 | doi = 10.12697/jeful.2014.5.1.11 }} == Šaltiniai ir literatūros išnašos == {{Išnašos|4}} {{Uralo kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Finų kalbos]] [[Kategorija:Latvijos paveldas]] [[Kategorija:Lyviai]] m8nlcfsdrxr78iblda7rp7nf8n2syn2 7582426 7582378 2025-06-22T08:26:39Z Ed1974LT 52229 /* XX amžius */ 7582426 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Lyvių kalba <br />'''''Līvõ kēļ'''''|spalva= limegreen| šalys= {{flag|Latvija}}<br>{{flag|Estija}}{{efn|Lyvių—estų—latvių žodyno pratarmėje Vytsas rašo, kad lyvių kalbos mokoma Estijos ir Latvijos aukštosiose mokyklose.}}| kalbančiųjų=<small>Vienam [[2020]] m. gimusiam žmogui ši kalba yra [[Gimtoji kalba|gimtoji]].<ref name="lsm.lv"/> Esama ~40 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|B1 lygiu]] ir ~210 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|A1–A2 lygiais]] kalbos naujai išmokusiųjų</small><ref name="thetimes1">The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-08</ref><ref>livones.net (2011-12-14): [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 ''Lyvių kalbos padėtis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140202235047/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 |date=2014-02-02 }} (latvių k.); tikrinta 2017-02-09</ref>| vieta= į šimtuką nepatenka| kilmė=[[Uralo prokalbė]] *[[Uralo kalbos]] **[[Finougrų kalbos]] ***[[Finų kalbos]] ****[[Baltijos finų kalbos]] *****'''lyvių'''| oficiali={{flag|Latvija}}<br>Įteisintoji Latvijos mažumos kalba<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref><br>| iso639-1=-| iso639-2=-| iso639-3=liv}} {{Incubator|code=liv}} [[Vaizdas:Idioma livonio.png|299px|thumb|Lyvių kalba [[Kuršas|Kurše]]]] '''Lyvių kalba''' (lyv. k. ''līvõ kēļ'') – beveik išnykusi [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] grupės [[agliutinacinė kalba]], viena iš dviejų [[Latvija|Latvijos]] [[Čiabuviai|autochtoninių]] kalbų ir vienintelė kalba greta [[latvių kalba|latvių]], Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.{{efn|Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 3 straipsnį, [[latgalių kalba]] yra „istorinė latvių kalbos atmaina”, pagal 5 straipsnį, valstybinė kalba yra latvių, ir visos kitos Latvijos Respublikoje vartojamos kalbos, išskyrus lyvių kalbą, Valstybinės kalbos įstatymo požiūriu laikomos svetimomis.}} Paskutinė [[Kanada|Kanadoje]] ilgai gyvenusi lyvių kaip [[Gimtoji kalba|gimtosios kalbos]] vartotoja [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]], sulaukusi 103 metų, mirė [[2013]] m. birželio 2 d.<ref name="thetimes1"/> Vienintelis šių dienų žmogus, vaikas, kuriam lyvių kalba yra gimtoji – [[2020]] m. gimusi Kuldė Mednė (''Kuldi Medne''), jos tėvai – lyvių kalbos gaivinimo aktyvistai.<ref name="lsm.lv"/> Šiuo metu yra daugiau kaip 200 geriau ar silpniau lyvių kalbos naujai pramokusių žmonių, dauguma iš jų – [[lyviai]].<ref name="autogenerated127">Ernštreits V. „Livonian in the 21st century”. Études finno-ougriennes, 44 (janvier 2012). Numéro spécial „Les langues finno-ougriennes aujourd’hui”, Paris, ADÉFO; L’Harmattan, (2014) p. 127–144, ISSN 0071-2051, ISBN 978-2-343-02592-6, EAN 9782343025926</ref> Lyvių kalba įtraukta į [[UNESCO]] nykstančių kalbų sąrašą.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net” (2011-12-12): [http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 Lyvių kalba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141222195941/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 |date=2014-12-22 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-03-10</ref> Kilmės atžvilgiu lyvių ir latvių kalbos visai negiminingos, tačiau viena kitai padarė žymų poveikį ir dėl to atsirado savitų bruožų, ypač garsyne, kurių neturi joms giminingos kalbos: latvių kalba turi daug [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos|slavų]] kalboms nebūdingų [[Fonologija|fonologinių]] ypatybių, o lyvių kalboje, be kitų pavyzdžių, susidarė palyginti sudėtinga [[Kirtis|kirčiuoto]] skiemens struktūra drauge su nekirčiuotų [[Balsis|balsių]] trumpinimu. Lyvių kalbai artima, bet daug konservatyvesnė [[suomių kalba]] pasižymi ne tokia sudėtinga kirčiuoto skiemens sandara ir net labai ilguose žodžiuose išlaiko nekirčiuotus balsius sveikus. Lyvių kalboje išnyko tiek [[priebalsių laipsniavimas]], tiek [[balsių harmonija]], tačiau naujai susidarė labai sudėtinga balsių kaita.<ref>{{cite book|last=Лаанест|first=А.|title=Основы финно-угорского языкознания (прибалтийско-финские, саамские и мордовские языки)|chapter=Прибалтийско-финские языки|location=М.|publisher=Наука|date=1975|pages=18|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Цыпанов|first=Е. А.|title=Сравнительный обзор финно-угорских языков|chapter=Ливский язык|url=http://www.finnougoria.ru/pdf%20izdania/sravnitelnyi%20obzor2.pdf|location=Сыктывкар|publisher=Кола|date=2008|pages=191|isbn=5-8818-6835-2}}</ref> Lyvių kalba pasižymi kai kuriomis [[Archaizmas|archajiškomis ypatybėmis]]: išsaugota ''*ktt'' : ''*kt'' (> ''*t'' : ''*d'') priešprieša; daugybėje [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] išsaugotas galinis ''-a'', kuris kitose Baltijos finų kalbose virto produktyvesniu ''-e'' > ''-i'' kamiengaliu; lyvių kalbai būdingos ypatingos liepiamosios [[Nuosaka|nuosakos]] vienaskaitos II [[Asmuo (gramatika)|asmens]] formos.<ref>{{cite book|last=Viitso T.-R.|title=The Uralic languages|chapter=Fennic|location=London – New York|publisher=Routledge|date=1998|pages=101–102|isbn=}}</ref> Kadangi lyvių kalba – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], žodžio kaitomoji dalis šiame straipsnyje vadinama [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ([[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] priesaga), o ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]]. Darybos formantai taip pat vadinami priesagomis ([[Žodžių daryba|darybos]] priesagomis). Atsižvelgiant į kontekstą, lyvių kalbos raštijos ištakomis gali būti laikoma [[XIX amžius|XIX a.]] išnykusi ir palyginti prastai dokumentuota [[Vidžemė]]s Salacos arba [[Kuršas|Kuršo]] lyvių tarmė. Čia daugiausia bus remiamasi Kuršo lyvių rytų tarme, kuria grindžiama [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba. == Tarp kitų giminingų kalbų == [[Vaizdas:Norādes Kolkasragā.jpg|270px|thumb|left|Nuorodos [[Kolkos ragas|Kolkos rage]] latvių, lyvių ir anglų kalbomis]] Kaip teigia estų kalbininkas T. Vytsas ([[Tiit-Rein Viitso]]), [[Baltijos finų kalbos]] pradžioje buvo skilusios į tris atšakas: lyvių kalbą, pietų estų kalbą (sunormintas jos variantas – [[veru kalba]]) ir į atšaką, kurią jis vadina [[Neva|Nevos]] kalbų grupe. Iš pastarosios kilo visos kitos Baltijos finų kalbos.{{sfn|Viitso|1994|p=262}} Estų kalbininko [[Paul Alvre|P. Alvrės]] teigimu, pirmieji Baltijos jūros pakrantėse apsigyvenę finai buvo lyvių ir [[Suomių kalba|suomių]] vakarinių tarmių vartotojai.{{sfn|Viitso|1994|p=261}} Vytsas nurodo, kad savarankiškų Baltijos finų kalbų susidarymas tebėra ginčytinas klausimas. Vis dėlto, jo manymu, yra aišku, kad lyvių kalba − viena iš seniausiųjų savarankiškų Baltijos finų kalbų.{{sfn|Viitso|1994|p=266}} == Istorija == === Iki XX amžiaus === [[Vaizdas:Liivi keel.GIF|350px|right|thumb|{{legend|#3f403f|Paskutinių lyvių kalbos vartotojų teritorijos}} {{legend|#c7bca3|Istorinis lyvių kalbos paplitimo arealas Latvijoje}}]] Pagal [[Archeologija|archeologinius]] duomenis, dabartinės [[Pabaltijis|Baltijos kraštų]] teritorijos buvo apgyvendintos daugiau kaip prieš 10 000 metų. Pirmieji gyventojai buvo [[Senoji Europa|protoeuropiečiai]]. Baltijos finai čia pasirodė apie [[2000 m. pr. m. e.|2000 m. pr. m. e]]. arba, kaip teigia [[Tõnu Karma|T. Karma]], apie [[3000 m. pr. m. e.]] Jie susimaišė su protoeuropiečiais ir čia įsigalėjo Baltijos finų kalbos atmaina, kurios pagrindu susiformavo lyvių, šiaurės ir pietų [[Estų kalba|estų]] kalbos.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} [[Estai|Estų]] kalbininko [[Paul Ariste|P. Aristės]] teigimu, apie 3000 m. pr. m. e. į Baltijos kraštus atsikėlę [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės duobelinės keramikos]] kultūros atstovai kalbėjo penkiomis pagrindinėmis Baltijos finų kalbomis, ir viena iš jų buvo lyvių kalba.{{sfn|Hirša|1994|p=201}} [[Virvelinės keramikos kultūra|Virvelinės keramikos kultūros]] atstovai, kuriems priklausė ir [[prabaltai]], į dabartinę [[Latvija|Latvijos]] teritoriją atsikėlė apie 2000 metus pr .m. e. ir čia susidūrė su Baltijos finų tautomis.{{sfn|Hirša|1994|p=204}} [[XII amžius|XII a]]. pabaigoje lyviai gyveno plačiame ruože prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], taip pat [[Dauguva|Dauguvos]] ir [[Gauja|Gaujos]] žemupių apylinkėse, iš žemyno pusės jų kaimynai buvo [[Latviai|letai]], [[žiemgaliai]] ir [[sėliai]]. Anksčiausios rašytinės žinios apie lyvius randamos [[XI amžius|XI]] a. [[Kijevo Pečorų laura|Kijevo Pečiorų lauros]] vienuolyno [[Būtųjų laikų pasakojimas|Nestoro kronikose]], kur lyviai minimi kaip ''либь'' (''lib&apos;'') bei ''любь'' (''liub&apos;''), nors pastarasis užrašymas laikomas klaidingu.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} Remdamasis rašytiniais šaltiniais, suomių finougristas [[Riho Grünthal|R. Griuntalas]] teigia, kad iki [[Livonijos karas|Livonijos kryžiaus karų]] [[XIII amžius|XIII a.]] pradžioje Latvijoje galėjo gyventi apie 150 000 žmonių. [[Lyviai|Lyvių]] galėjo būti 15 000−21 000, pagal kitus šaltinius − iki 28 000. Iš jų 10 000–12 000 gyveno Dauguvos žemupyje, 5000−6000 – [[Turaidos pilis|Turaidos]] arba [[Gauja|Gaujos]] regione, ir apie 6000−9000 − [[Metsepolė]]je.{{sfn|Grünthal|2013|p=25š}} Nors lyvių kalba ilgiausiai išsilaikė [[Kuršas|Kurše]], iki šiol nėra aišku, ar lyviai ten gyveno jau tada, kai [[Vidžemė]]s lyvių žemėse vyko [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] aprašyti nuotykiai.{{sfn|Grünthal|2013|p=257}} Henriko Latvio kronikoje kalbama apie lyvių ir jų kaimynų žiemgalių bei sėlių krikštą. Išsamiai pasakojama apie [[Akas (vadas)|Ako]] ir [[Dabrelis|Dabrelio]] vadovaujamų lyvių priešinimąsi ir tada, kai vyriausiasis vadas [[Kaupas (vadas)|Kaupas]] sutiko krikštytis ir perėjo į vokiečių pusę. [[Eduard Vääri|E. Vėrio]] nuomone, vokiečiai visų pirma buvo nusitaikę į jūros pakrantėse gyvenusius lyvius, nes jie buvo blogi [[Krikščionybė|krikščionys]], atkakliai laikėsi [[Pagonybė|pagoniškų]] papročių, tad užsitraukė žemvaldžių nemalonę ir šie į jų teritorijas skatino keltis gretimas tautas.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227.&mdash;228}} [[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] laikotarpiu [[Estija|Estijoje]] ir Vidžemėje gyventojų skaičius nuo [[1350]] iki [[1550]] m. pastebimai išaugo, bet po to prasidėjo ilgi karo metai. Skaičiuojama, kad per ateinančius 80 metų gyventojų sumažėjo perpus, sunkiausias laikotarpis − paskutiniai [[XVI amžius|XVI a.]] dešimtmečiai. Iki [[XVII amžius|XVII a]]. pabaigos [[Švedija|Švedijos]] valdomoje Vidžemėje gyventojų skaičius vėl ėmė augti, kol [[Didysis Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] katastrofos šį augimą sustabdė. Griuntalo manymu, šiuodu karo laikotarpiai lėmė tai, kad Vidžemės lyvių kalba išnyko jau [[XIX amžius|XIX a.]]{{sfn|Grünthal|2013|p=256}} [[Švedai|Švedų]] istorikas [[Thomas Hiärn|T. Jernas]] (''Thomas Hiärn'', 1638–1678) savo kronikoje ''Ehst-, Lyf- und Lettlaendische Geschichte'' (aprašomi įvykiai iki [[1639]] m.) kalba, kad Vidžemėje lyvių buvo likę mažai (daugiausia [[Salacgryva|Salacos]], [[Limbažiai|Limbažių]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupės]], [[Nabė (kaimas)|Nabės]] ir [[Vainižiai|Vainižių]] apylinkėse), o Kurše jų buvę daugiau, be to, tenai jie nesituokę su latviais.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=229}} {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = Lyvių šiuo metu tiek mažai, tų, kurie gyvena siaurame Salacos pakrantės ruože Limbažių, Liepupės, Nabės ir Vainižių link, kaip buvo sakyta anksčiau. Jie beveik kasdien kalba latviškai, nes gyvena kartu [su latviais] ir pamaldose turi verstis latvių kalba. Tačiau tie, kurie išlikę Kurše, verčiau tuokiasi ne su latviais, o su saviškiais. Nors ir latvių aplinkui nėra itin daug, nes jie bijo burtų, kuriuos jie [= lyviai] dažnai naudoja. |source = T. Jerno pastebėjimai apie lyvių padėtį maždaug 1665 m.{{sfn|Grünthal|2013|p=258}}}} [[Vaizdas:Matthai.gif|thumb|200px|left|1863 m. Londone Kuršo lyvių rytų patarme išleistos [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] antraštinis puslapis]] Savo tyrime ''Versuch über die Alterthümer Lieflands und seiner Völker besonders der Letten'' ([[1778]] m.) vokiečių rašytojas dvasininkas J. L. Bergeris (''Johann Ludwig Börger'', 1730–1791) rašo, kad yra sutikęs lyvių ne tik prie Salacos, bet ir, 15 metų iki publikuojant darbą, netoli [[Ryga|Rygos]], už 15 km nuo jos buvusioje Rembergės smuklėje.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=230}} Be iki tol turėtų pavienių lyviškų žodžių sąrašų (arba ankstyvosiose [[Kronika|kronikose]] paminėtų lyvių [[Asmenvardis|asmenvardžių]] ir [[Vietovardis|vietovardžių]]), pirmasis kada nors išleistas tekstas lyvių kalba − tai į Salacos [[Tarmė|tarmę]] verstas „[[Tėve mūsų]]“, kurį latvių dvasininkas ir švietėjas [[Gustavas Bergmanis|G. Bergmanis]] (1749–1814) [[1789]] m. išspausdino tekstų rinkinyje ''Das Gebeth des Herrn oder Vaterunsersammlung''.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=231}} Bene reikšmingiausias posūkis lyvių kalbos istorijoje – tai [[suomiai|suomių]] kilmės kalbininko [[Andreas Johan Sjögren|A. Šiogreno]] (''Andereas Johan Sjögren'', 1794–1855) ir [[Vokiečiai|vokiečių]]-švedų kilmės estų kalbininko [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemano]] (''Ferdinand Johann Wiedemann'', 1805–1887) parengti ir [[1861]] m. dviem tomais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] išleisti [[gramatika]] bei [[žodynas]] (Joh. A. Sjögren, F. Joh. Wiedemann: ''Livische Grammatik nebst Sprachproben'' ir ''Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch'').{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=232.&mdash;233}} Vėliau Vydemanas prisidėjusiems prie ''Lyvių–vokiečių–lyvių žodyno'' rengimo savo informantams Nikai Polmaniui ir [[Janis Princis (1796)|Janiui Princiui]] bei šio sūnums [[Jānis Princis (1821)|Janiui]] ir [[Pēteris Princis|Pėteriui]] nurodė [[Evangelija pagal Matą|Evangeliją pagal Matą]] versti tiek į Kuršo lyvių vakarų, tiek į rytų patarmes. Vydemanas evangeliją suredagavo ir [[1863]] m., remiamas [[Louis Lucien Bonaparte|L. L. Bonaparto]], [[Londonas|Londone]] rado galimybę ją išspausdinti vakarų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den westlischen Dialect des Livischen übersetzt von dem Liven J. Prinz und dessen Söhnen P. Prinz und J. P. Prinz'' ir rytų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den östlichen Dialect des Livischen zum ersten Male übersetzt von dem Liven N. Pollmann''. Vėrio teigimu, išleidus Vydemano redaguotą Polmanio ir Princio Evangelijos pagal Matą vertimą, prasidėjo nuolatinė lyvių raštų kalbos raida.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=234}} Kita knyga lyvių kalba (taip pat Evangelija pagal Matą) [[1880]] metais išleista Sankt Peterburge, rašyba grįsta tuo metu vartotąja vokiečių ir latvių kalbose. Vertimo autorius nežinomas.<ref>Ernštreits V. (2007). ''Livonian Orthography''. Linguistica Uralica. t. XLIII, Nr. 1., p. 15. ISSN 0868-4731 [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf (žr. internete)]; tikrinta 2017-02-03</ref> Paskutinis [[Salaca|Salacos]] tarme šnekėjęs žmogus mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} [[1860]] m. 12-oje Šiaurės Kuršo kaimų gyveno apie 3 000 lyvių, apie 2 000 iš jų kalbėjo lyviškai. Suomių kalbininko [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelės]] (''Emil Nestor Setälä'') apskaičiavimais, XIX amžiaus pabaigoje ([[1888]] m.) lyviškai kalbėjo 2 929 žmonės.{{sfn|Moseley|2002|p=7}} === XX amžius === [[Vaizdas:Līvli.jpg|210px|thumb|Laikraštis „Lyvis“ (''[[Līvli]]''; 1939 m.)]] [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais lyviai iš savo pajūrio kaimų buvo priverstinai [[Evakuacija|evakuoti]]. Į nusiaubtus namus jiems buvo leista grįžti [[1920]] m., kai Latvija jau buvo tapusi nepriklausoma valstybe.<ref>[http://letonika.lv/groups/default.aspx?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Latvijos istorijos enciklopedija (letonika.lv)''], (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> Šis tremties laikotarpis (1915–1919) lyvių istorijoje žinomas kaip ''ulzajtõbāiga'' '(lyvių) išvarymo metas'. Grįžo ne visi, lyvių bendruomenės išskirstymas susilpnino kalbos vartojimą.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html ''Lyvių-estų-latvių žodynas. Sudarytojo pratarmė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170713121026/http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html |date=2017-07-13 }} (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> [[1925]] m. lyvių buvo likę 1 238.<ref name="vestnesis2000">''Latvijas vēstnesis'' (04.08.2000., Nr. 278/280 (2189/2191)): [https://www.vestnesis.lv/ta/id/9554 ''(Lyvių kultūros istorija ir aktualijos)''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lyvių kalbą daugiausia tyrinėjo suomių ir estų kalbininkai [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelė]], [[Lauri Kettunen|L. Ketunenas]], [[Lauri Posti|L. Postis]], [[Oskar Loorits|O. Loritsas]] ir [[Paul Ariste|P. Aristė]].<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 ''Svarbiausieji 1900–1939 m. lyvių istorijos įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080410/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Dažniausiai suomių ir estų organizacijų pastangomis, nuo [[1920]] iki [[1939]] metų lyvių kalba buvo išleistos kelios dešimtys knygų – prasidėjo lyvių [[tautinis atgimimas]].<ref name="livones1">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 ''Literatūra. Tarp abiejų Pasaulinių karų''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080636/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suomių organizacijos teikė pagalbą lyviams įgyti profesinį ir aukštąjį išsilavinimą [[Suomija|Suomijoje]].<ref name="lyvių gyvenimas"/> [[1921]] m. išspausdintas pirmasis vadovėlis (skaitymo knyga) lyvių kalba ''Ežmi līvõd lugdõbrōntõz (Pirmoji lyvių skaitymo knyga)'', autorius – estų kalbininkas [[Oskar Loorits|Oskaras Loritsas]]; nuo tol leidiniuose bendrinės kalbos normos kryptingai grindžiamos Kuršo rytų patarme, nors dar buvo palikta vidurio patarmės ypatybių.<ref name="livones1"/> [[1923]] metais įkurta lyvių organizacija – [[Lyvių sąjunga]],<ref>{{cite web |title=Lyviams – eilinės išnykusios tautelės vaidmuo? |last1=Palkimas |first1=Valdas |website=www.verslosavaite.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2007-05-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lyviams-eilines-isnykusios-tauteles-vaidmuo-13190962 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> tais pačiais metais fakultatyviai (kaip nebūtino, pasirenkamo dalyko) mokyklose pradėta mokyti lyvių kalbos. [[Mārtiņš Lepste|M. Lepstė]] 15 metų lankėsi lyvių kaimų mokyklose ir visus norinčiuosius mokė lyvių kalbos.<ref name="lyvių gyvenimas">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 ''Kultūrinis ir visuomeninis lyvių gyvenimas. Kalbos mokymas.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211075106/http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1923 m. lyvių raidyno normintojas, kultūrininkas ir poetas [[Kōrli Stalte|Karlis Staltė]] (lyv. ''Kōrli Stalte'') sukūrė [[Lyvių himnas|lyvių himno]] ''Min izāmō'' (''Mano tėvyne'') žodžius, [[Vaizdas:LīvoLōlõd1924..jpg|140px|thumb|left|Pirmasis lyvių poezijos rinkinys (1924 m.)]] o [[1924]] m. [[Talinas|Taline]] buvo išleistas šio poeto 28-ių eilėraščių rinkinys ''Līvõ lōlõd (Lyvių dainos)''.<ref name="livones1"/><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 ''Karlis Staltė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926200131/http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 |date=2016-09-26 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1931]] m. lyviškai buvo pradėtas leisti mėnesinis laikraštis ''[[Līvli]] (Lyvis)'', jame savo darbus publikavo poetai ir rašytojai, taip pat buvo rašoma apie kultūros ir lyvių gyvenimo įvykius.<ref name="livones1"/> [[1935]] m. [[Pėteris Dambergas|P. Dambergas]] lyvių kalba [[Helsinkis|Helsinkyje]] išleido [[Chrestomatija|chrestomatiją]] ''Jemakīel lugdõbrāntõz skūol ja kuod pierast'' (''Skaitymo knyga gimtąja kalba mokyklai ir namams''), ši knyga laikoma viena iš geriausiųjų, išspausdintų lyvių kalba.<ref>{{cite book|last=Eesti Entsüklopeedia, t. 14|first=|title= P. Damberg|publisher=Eesti Entsüklopeediakirjastus|location=Tallin|date=2000|pages=45|isbn=9-985-70064-3}} [http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_pētõr ''Damberg, Pētõr''];</ref><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”. Renāte Blumberga: [http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 Pēteris Dambergs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141227191121/http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 |date=2014-12-27 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[Vaizdas:Lyvių-vokiečių_kalbų_žodynas.jpg|210px|thumb|[[Lauri Kettunen|L. Ketuneno]] Lyvių–vokiečių kalbų žodynas ir gramatikos įvadas (1938 m.) – iki šiol vertinamas vienas didžiausių lyvių kalbai skirtų veikalų]][[Tarpukaris|Tarpukariu]] lyvių kalbos saugojimo ir tyrimo srityje svarbus vaidmuo teko suomių profesoriui [[Lauri Kettunen|Lauriui Ketunenui]]: [[1938]] m. jis pasirūpino išleisti išsamų ''Lyvių–vokiečių kalbų žodyną'' ir lyvių kalbos [[Fonetika|fonetikos]] bei [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] aprašą. L. Ketuneno darbai iki šiol išlieka kaip vertingas lyvių kalbos šaltinis, nes juose vartojama tiksli fonetinė [[transkripcija (lingvistika)|transkripcija]] ir pateikta daug unikalios informacijos.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 ''Didžiausiasis lyvių kalbos žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080638/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1942]] m. Helsinkyje dar pasirodė [[Naujasis Testamentas]], jį, vadovaujamas suomių kalbininko L. Ketuneno, vertė Karlis Staltė.{{sfn|Moseley|2002|p=11}} Po Antrojo pasaulinio karo knygos lyvių kalba jau nebebuvo leidžiamos.<ref>{{cite book|last=Vääri|first=E.|title=Pasaulio kalbos. TSRS tautų kalbos: Finougrų ir samodų kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=138|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Antrasis pasaulinis karas]] sudavė skaudų smūgį lyvių kalbos vartotojams: pajūryje gyvenantiems lyviams dėl jūros kontrolės karo metu buvo apribotos žvejybos, pagrindinio išgyvenimo šaltinio, galimybės, dalis jų žuvo [[Kuršas|Kuršo]] mūšiuose, o daugybė kitų iš savo gimtųjų gyvenviečių buvo išblaškyti po visą [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]], kai kurie pasitraukė į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]]. Po karo, skirtingais apskaičiavimais, tebuvo likę 500–800 lyvių.<ref name="autogenerated28">Žurnalas „Tautinių bendrijų naujienos”, 2016, Nr. 1 (56), p. 28: [http://www.tbn.lt/files/File/Tiurkai/TBN%20zurnalas%202016%20Nr1-web.pdf ''Lyviai – Latvijos autochtonai'']; tikrinta 2017-02-03</ref><ref>[http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html Lyvių kultūra ir istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060615214610/http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html |date=2006-06-15 }} ''(anglų k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pokariu Estijos [[Tartu universitetas]] surengė dvi lyvių kalbos, [[Etnologija|etnologijos]] ir [[Etnografija|etnografijos]] ekspedicijas ([[1948]]–[[1950]] ir [[1955]]–[[1956]] metais),<ref>Aristė P. (1958):''Lyviai ir lyvių kalba''. „Latvijos TSRS Mokslų Akademijos žinios”, Nr. 11, p. 35 ''(rusų k.)''</ref> tačiau lyvių buvo jau tik 200–500, o mokančiųjų lyviškai – dar mažiau. [[1970]] m. surašyme lyviai į tautų sąrašą nebeįtraukiami, o [[Pasas|pasuose]] uždrausta įrašyti tautybę „lyvis (-ė)”.<ref name="vestnesis2000"/> Įžymūs tuo laikotarpiu iškilę lyvių kalbos tyrėjai – estų finougristai [[Eduard Vääri|E. Vėris]] (''E. Vääri'')<ref>Sven-Erik Soosaar [http://www.ut.ee/Ural/hist.html Uurali keelte õpetamise ajaloost Tartu Ülikoolis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170205100617/http://www.ut.ee/Ural/hist.html |date=2017-02-05 }}; tikrinta 2017-02-06</ref> ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] (''T.-R. Viitso'').<ref>Estijos tyrimų informacinė sistema: [https://www.etis.ee/Portal/Persons/Display/94022b27-d095-43d5-a444-7578df72c415 T.-R. Viitso]; tikrinta 2017-02-06</ref> 8–9 dešimtmečiuose buvo atlikta formali [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lyvių kalbos [[reforma]]: buvo pašalinti [[Kuršas|Kuršo]] vidurinės patarmės ([[Lielirbė]]s) bruožai ir galutinai pereita prie Kuršo rytų patarmės normų, o rašyboje atsisakyta nuo [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos – [[XX amžius|XX a.]] pradžios nebevartojamų balsių žymėjimo raidėmis <у> ir <ö>. Vis dėlto tuo metu buvo nutraukta jau ne vieno dešimtmečio lyvių kalbos raštijos tradicija: po Sovietų Sąjungos okupacijos beveik nebeliko galimybių spausdinti lyviškų leidinių, kartkartėmis būdavo publikuojami tik rankraščiai. 8–9 dešimtmečiuose lyviškai daugiausia rašė trys autoriai: [[Pėteris Dambergas]], [[Poulīn Kļaviņ|Paulynė Kliavinia]] ir [[Alfons Bertholds|Alfonas Bertholdas]].<ref>''Latvija'': [http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya&livskaya-literatura&2.htm ''Lyvių literatūra po Antrojo pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211155120/http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya%26livskaya-literatura%262.htm |date=2017-02-11 }} ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-03-03</ref> [[1972]] m. buvo įkurti lyvių ansambliai ''[[Līvlist]]'' ir ''[[Kāndla]]'', o [[1976]] m. sutuoktiniai lyviai Helmė ir Dainis Staltai (''[[Helmī Stalte]], [[Dainis Stalts]]'') įkūrė garsų [[Folkloras|folkloro]] ansamblį ''[[Skandinieki]]'', ansamblis tęsia veiklą iki šiol: atliekamos lyvių ir latvių dainos, populiarinama tautinė lyvių ir latvių kultūra, išleista dainų albumų, į kuriuos įtraukta ir lyviškų dainų.<ref> Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas (2016-11-08): [http://www.lsm.lv/lv/raksts/tautas-maksla/dzive/folkloras-draugu-kopa-skandinieki-svin-40.-gadu-jubileju.a209172/ ''Folkloro grupė „Skandiniekai” švenčia 40-ąsias sukaktuves''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Lyvių patriotas, folkloro ansamblio ''Skandinieki'' įkūrėjas Dainis Staltas suvaidino ryškų vaidmenį atkuriant Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<ref>„Alkas” (2014-04-22): [http://alkas.lt/2014/04/22/l-purliene-sudie-didysis-dainiau-video/ ''Sudie, Didysis Dainiau''] (nekrologas); tikrinta 2017-02-03</ref> [[1989]] m. gyventojų surašymo duomenimis, lyvių buvo 226 ir 43,8 % iš jų lyvių kalba buvo gimtoji.<ref>{{cite book|last=Viitso|first=Т. R.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=76—77|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)''</ref> Pasak kitų šaltinių, [[1990]] m. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, jau tik 35 žmonės galėjo šnekėti lyvių kalba ir vos 15 – laisvai.<ref name="autogenerated28"/> [[1991]] m. įstatymu lyviai buvo pripažinti Latvijos [[Čiabuviai|autochtonais]], valstybė įsipareigojo ginti ir saugoti lyvių kalbą, rūpintis jų kultūrine bei istorine aplinka, ir tuo tikslu lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių teritorija, vadinama ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])''. 1991 m. išleistas ''Latvių–lyvių pokalbių žodynas'' (autorės − [[Valda Marija Šuvcāne|V. Šuvcanė]] ir E. Žagarė).<ref name="letonikalv">Latvijos istorijos enciklopedija: [http://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Lyviai''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1992]] m. atnaujinta laikraščio ''[[Līvli]] (Lyvis)'' leidyba. 1993 m. buvo atkurta tuo metu 142 narius vienijusi [[Lyvių sąjunga]], turinti kalbos, [[Kraštotyra|kraštotyros]] ir kultūros bei istorijos skyrius.<ref>Lyvių kalbos ir kultūros portalas (2006-06-05): [http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 ''Antrasis Lyvių sąjungos veiklos etapas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080745/http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1993 m. išleistas atnaujintojo laikraščio ''Līvli'' vienintelis priedas vien tik lyvių kalba ''Līvli +'',<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-5|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=65|accessdate=2025-05-17}}</ref> o [[1994]] m. įsteigtas [[Lyvių kultūros centras|Lyvių kultūros centras]] (''Līvõ Kultūr sidām''), kuris tais pačiais metais lyviškai išleido pirmąjį žurnalo apie lyvių kultūrą, meną ir lyvių tautinio judėjimo veikėjus ''Õvā (Srovė)'' numerį (1994–1995 m. iš viso išleisti trys šio žurnalo numeriai).<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-5|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=63|accessdate=2025-05-17}}</ref><ref name="letonikalv"/> [[Vaizdas:LivonianAnthology1998.jpg|190px|thumb|left|Pirmoji lyvių poezijos [[antologija]] (1998 m.)]] Remiama Atvirosios visuomenės instituto, [[1998]] m. buvo publikuota ir [[Suomija|Suomijoje]] bei [[Estija|Estijoje]] pristatyta pirmoji visų žinomų lyvių poetų [[antologija]] ''Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska! (Aš pagausiu tave, menke!).''<ref>Delfi.lv:{{cite web|url=http://www.delfi.lv/kultura/news/books/kulturas-centra-noass-notiks-libiesu-valodas-dienas-svinesana.d?id=17898433|title=Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana|author=|date=2007-05-17|publisher=www.DELFI.lv|accessdate=2017-04-12}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|title=Lībiešu literatūra|author=|quote=Tā ir 1998. gadā Rīgā iznākusī lībiešu dzejas antoloģija „Es viltīgāks par tevi, menca”, kurā apkopoti visu zināmāko lībiešu dzejnieku – pavisam 24 – darbi.|date=2011-12-12|publisher=livones.net|accessdate=2017-04-12|archive-date=2014-12-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20141227180858/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|url-status=dead}}</ref> [[2000]] m. Rygoje buvo išleistas ''Līvõ kēļ. Piški optõbrōntõz (Lyvių kalba. Mažasis vadovėlis)'', autorė – [[Estija|Estijos]] kalbininkė Kerstė Boiko (''Kersti Boiko''). Remiamas Kultūros kapitalo fondo, šis vadovėlis išleistas tuometinio [[Suomija|Suomijos]] prezidento [[Martti Ahtisaari|Marčio Ahtisario]] (''Martti Ahtisaari'') [[Lyvių sąjunga]]i dovanotomis lėšomis.<ref>{{cite book|last=Boiko|first=K.|title = Līvõ kēļ. Piški optobrōntõz ({{lv|Lībiešu valoda. Mazā mācību grāmata}})|publisher=SIA „ELPA-2“|location=Rīga|date=2000|pages=2|issn=}}</ref> === XXI amžius === 2006 m. Lyvių kultūros centras įkūrė [[interneto portalas|interneto portalą]] lyvių, latvių ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis ''[[Livones.net]]'', kuriame pateikiama informacija apie lyvių kalbą, istoriją ir kultūrą.<ref>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-05-18|language=en}}</ref> Reikšmingas [[XXI a.]] lyvių kalbos ir kultūros įvykis – [[2012]] m. [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] ir Latvių kalbos agentūros išleistas iki šiol didžiausias [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]] parengtas ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas]]''.<ref>{{cite book|last=Winkler|first=E.|title=Review on: Tiit-Rein Viitso, Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz.Liivi-eesti-läti sõnaraamat. Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca. Toimetamine ja läti vasted|publisher=Linguistica Uralica, T., Nr. 1. XLVIII|location=|date=2013|pages=50—53|isbn=}} [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2013/issue_1/ling-2013-1-50-53.pdf Žr. internete]</ref> [[2018]] m. [[rugpjūčio 21]] d. pasirašyti [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Latvijos universiteto Lyvių instituto]] steigimo dokumentai ir po mėnesio, [[rugsėjo 21]] d. Rygoje, Latvijos universiteto Didžiojoje auloje buvo surengta jo atidarymo šventė. Lyvių institutas – pirmoji Latvijoje [[Finougrai|finougristikos]] institucija, jos veikla sutelkta į lyvių kalbą, [[Folkloras|tautosaką]], [[Etnografija|etnografiją]] ir naujųjų laikų istoriją. Šis institutas bendradarbiauja su užsienio finougristikos centrais: [[Tartu universitetas|Tartu]], [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]], [[Upsalos universitetas|Upsalos]], [[Getingeno universitetas|Getingeno]] ir kitais universitetais.<ref>livones.net (2018-08-21): [http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts Nuodibināts lībiešu institūts]; tikrinta 2018-11-16</ref><ref>nra.lv Imants Vīksne (2018-09-25): [https://nra.lv/latvija/258471-libiesi-izcina-vietu-akademiskaja-telpa.htm Lībieši izcīna vietu akadēmiskajā telpā]; tikrinta 2018-11-16</ref> [[2022]] m. spalį lyvių aktyvistai Renatė ir Janis Medniai (''Renāte Medne'', ''Jānis Mednis'') lyvių kalbos specialistų padedami išleido vadovėlį ''Kūldaläpš. Zeltabērns'' (lyv. ''kūldaläpš'' 'auksinis vaikas', {{lv|zeltabērns}} 't. p.'). Šis lyvių kalbos vadovėlis skirtas tiek vaikams, tiek jų tėvams. Vadovėlio išleidimo metu Mednių dukteriai Kuldei (''Kuldi'') buvo pustrečių metų, ir teigiama, kad ji yra vienintelis vaikas, kuriam [[gimtoji kalba]] – lyvių, ji supranta tik šią kalbą, nes tėvai nuo gimimo su ja bendravo tik lyviškai; sutuoktiniai Medniai tarpusavyje irgi kasdien bendrauja šia kalba. Vadovėlis pavadintas dukters Kuldės garbei (lyv. ''kūlda'' 'auksas', lyv. ''kuldi'' 'auksinis').<ref name="lsm.lv">{{cite web|title=„Kūldaläpš. Zeltabērns“ – izdota lībiešu valodas grāmata bērniem un vecākiem|url=https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vecaki-un-berni/kuldalaps-zeltaberns--izdota-libiesu-valodas-gramata-berniem-un-vecakiem.a478524/|date=2022-10-18|publisher=Latvijas Sabiedriskie Mediji (LSM.lv)|accessdate=2022-10-19}}</ref><ref>{{cite web|title=Sekojot iekšējai balsij|url=https://www.diena.lv/raksts/sestdiena/tuvplana/sekojot-ieksejai-balsij-14296680?fbclid=IwAR19-9ocmnNZLbULjabsZGXAzJ-_ZIa2SBap_dsHkDJd25PsCtgMOvCyMaI|date=2023-03-25|author=Inese Lūsiņa|website=www.diena.lv|accessdate=2023-03-28}}</ref> [[Vaizdas:Kūldaläpš. Zeltabērns (2).jpg|230px|right|thumb|Vadovėlis „Kūldaläpš. Zeltabērns“ („Auksinis vaikas“) (2022 m.)]] 2022 m. pabaigoje į Latvijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta [[Vidžemė]]s lyvių kultūrinė erdvė, kurios tapatybės pagrindas – Vidžemės lyvių kalbos ir kultūros paveldas.<ref>{{cite web|title=2023.gadu izsludina par Lībiešu mantojuma gadu|url=https://lr1.lsm.lv/lv/raksts/pecpusdiena/2023.gadu-izsludina-par-libiesu-mantojuma-gadu.a169832/?fbclid=IwAR0605d7aSLlJrqQEcAdmSwUM1mGrgQhhDpQI7BzAJrFSiGZPZuwDgi4FWo|website=lsm.lv (Latvijas Sabiedriskie Mediji)|author1=Arta Skuja|author2=Ilze Puncule-Aginta|date=2022-12-07|accessdate=2024-02-28}}</ref> Skatindamas lyvių kitados gyventas [[Latvijos savivaldybės|savivaldybes]] įsisąmoninti ir atskleisti savo lyviškas šaknis, ieškoti lyviškumo ir jį parodyti savo savivaldybių vaizduose, renginiuose ir kasdienybėje, [[Lyvių institutas]] su [[UNESCO|UNESCO Latvijos nacionaline komisija]] ir Latvijos nacionaliniu kultūros centru [[2023]] metus paskelbė Lyvių paveldo metais (lyv. ''Līvõd pierāndõks āigast'') ir įgyvendino įvairių institucijų bei aktyvistų inicijuotus renginius.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/kulturtelpa/15.04.2023-libiesu-mantojuma-gads-ka-bridinajums-latviesiem-cik-atri-var-izzust-tauta-un-valoda.a504550/|title=Lībiešu mantojuma gads – kā brīdinājums latviešiem, cik ātri var izzust tauta un valoda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-04-15|language=lv}}</ref> Pagrindinis Lyvių paveldo metų įvykis – buvo įteisinta Lyvių paveldo diena, minima pirmąjį sekmadienį po [[Pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]], tais metais švęsta [[kovo 26]] d.<ref>{{cite web|url=https://libiesugads.lv/?lv|title=Lībiešu gads|website=libiesugads.lv|access-date=2024-01-26}}</ref> 2023 m. sausį po ilgos kovos (pavyzdžiui, pasitelkiant meninę akciją ''Jokių lyvių nėra'')<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/nelauj-izvietot-celazimes-libiesu-valoda.a413753/|title=Neļauj izvietot ceļazīmes lībiešu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-07-21|language=lv}}</ref> prie [[Talsų savivaldybė]]s ribos buvo pastatyti pirmieji iš 171-o valstybinį standartą atitinkančių [[Kelio ženklas|kelio ženklų]] latvių ir lyvių kalbomis.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/talsu-novada-nosaukums-tagad-ari-libiesu-valoda-sadi-uzraksti-bus-vismaz-14-piekrastes-ciemos.a493676/|title=Talsu novada nosaukums tagad arī lībiešu valodā; šādi uzraksti būs vismaz 14 piekrastes ciemos|last=Ozola-Balode|first=Zanda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-01-17|language=lv}}</ref> Nuo 2021 m. panašūs ženklai su [[Latgalių kalba|latgalietiškais]] užrašais statomi [[Latgala|Latgaloje]].<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/balvu-novada-celazimes-ari-latgaliesu-rakstu-valoda.a431523/|title=Balvu novadā ceļazīmes arī latgaliešu rakstu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-11-24|language=lv}}</ref> Tais pačiais metais [[Visuotinė latvių dainų ir šokių šventė|Visuotinėje XXVII latvių dainų ir XVII šokių šventėje]] pirmą kartą per šventės istoriją (didžiajame chorų koncerte ''Arimas. Dainos kelias'' ({{lv|Tīrums. Dziesmas ceļš}}) buvo atliktas muzikos kūrinys lyvių kalba – Inesės Zanderės ir Valto Pūcės kūrinių ciklo ''Ateinantieji'' ({{lv|Nācēji}}) II dalis ''Ateina lyviai'' ({{lv|Lībieši nāk}}).<ref name=":1">{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=732580838669820&set=a.514961363765103|title=Līvõdõn ja līvõ kīelõn istōrilizt Loul ja daņtš pivād – kūord sūrkontsert "Tīrums. Dziesmas ceļš" ... - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-01-26|date=2023-07-07}}</ref> [[2024]] m. [[sausio 15]] d. Valstybinės kalbos centro potvarkiu įkurta Lyvių kalbos ekspertų komisija, besirūpinanti įvairiais lyvių kalbos rašybos ir standartizavimo klausimais.<ref>{{cite web|title=APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA|url=http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|author=Gundega Blumberga|date=2024-01-16|publisher=livones.net|accessdate=2024-01-31}}</ref> 2024 m. [[kovo 15]] d. komisijos pirmininku išrinktas [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]], sekretoriumi – [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Lyvių instituto]] vadovas [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]]. Patvirtinti bendrinės lyvių kalbos ir [[Salaca|Salacos]] tarmės raidynai.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=885675200027049&set=a.514961363765103|title=Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-03-15|date=2024-03-15}}</ref> Jei nepaisytume įkvepiančio Mednių šeimos pavyzdžio, lyvių kalbos padėtis išlieka sunki: paskutiniai tarpusavyje lyviškai buityje bendravę žmonės buvo Viktoras Bertholdas (1921–2009) ir jo žmona Marta (1925–1994). Po paskutinės lyvių kaip gimtosios kalbos vartotojos, 103 metų sulaukusios, ilgai [[Kanada|Kanadoje]] gyvenusios [[Grizelda Kristiņa|Grizeldos Kristinios]] mirties ([[2013]] m.),<ref>The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-03</ref> pasaulyje, pagal optimistiškus 2012 m. apskaičiavimus, yra iki 210 A1 (būtiniausi žodžiai, posakiai) ir A2 (beveik patenkinamai) lygiais kalbančių žmonių, o B1 (neblogai) ir aukštesniais lygiais kalbančiųjų – 40, ir tik pusė iš jų yra lyvių kilmės.<ref name="autogenerated127"/> Pastaraisiais dešimtmečiais žinomesni lyvių rašytojai ir poetai – [[Uldis Krasts|Uldis Krastas]] (''Uldis Krasts''), [[Baiba Damberga]] ir [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]] (lyv. ''Valt Ernštreit'').<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 ''Lyvių literatūra po II pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080747/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pagrindinis šių dienų [[Žiniasklaida|žiniasklaidos]] šaltinis − internetinis kalbos ir kultūros portalas lyvių, latvių ir anglų kalbomis ''Livones.net''. Siekiant veiksmingiau gaivinti lyvių kalbą ir stiprinti tautinę tapatybę, neapsiribojama mokomosios medžiagos leidyba – lyvių kalba įtraukiama į platesnį kontekstą: reguliariai rengiamose lyvių dienose, lyvių kalbos vasaros stovyklose supažindinama su lyvių [[Folkloras|folkloru]] ir tautine kultūra, kiekvieną rugpjūtį [[Mazirbė]]je organizuojama ''Lyvių šventė (Līvõd Pivād)'', dalyvaujama ''Finougrų tautų festivaliuose''.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/norises/2015 ''Įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080413/http://www.livones.net/norises/2015 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suburta lyvių ansamblių, o ''[[Skandinieki|Skandiniekų]]''<ref>Rygos tarybos švietimo, kultūros ir sporto departamentas. ''Kultūra Rygoje'': [http://www.kultura.riga.lv/public/31943.html ''Skandinieki''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> veiklą tęsianti ir lyvių bei estų folkloro grupėse ''[[Tuļļi Lum]] (Karštas sniegas)'' bei ''[[Tai Tai]]''<ref>Tinklalapis „MusicBrainz”: [https://musicbrainz.org/artist/22647947-7957-4eb5-bda9-907c3ea10028 ''Tuļļi Lum'']; tikrinta 2017-02-03</ref> dalyvaujanti [[Julgī Stalte|Julgė Staltė]] (''Julgī Stalte'') šiuo metu yra viena iš žinomiausių lyvių kalbos ir tautinės kultūros propaguotojų.<ref>Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas. ''Menininko dirbtuvės'': [http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ ''Folkloro grupės „Skandinieki” meno vadovė Julgī Stalte''] ''(latvių k,)''; tikrinta 2017-02-03</ref> == Tarmės == [[Vaizdas:Latvia,map 10th-12th.jpg|240px|thumb|left| {| |} '''Lyvių kalba Latvijoje X–XII a.'''<small>{{legend|#8FBC8F|</small>Lyvių kalbos plotas: kairėje – [[Kuršas|Kuršo]] tarmė, dešinėje – [[Vidžemė]]s Salacos.}} </table>]] Anksčiau lyvių kalboje buvo dvi pagrindines [[Tarmė|tarmės]]: [[Kuršas|Kuršo]] ir Vidžemėje [[Salaca|Salacos]].<ref>''Laanest А.'' [http://tapemark.narod.ru/les/266a.html Lyvių kalba] ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-02-08</ref><ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Опыт сравнения ностратических языков (t. I. Введение. Сравнительный словарь (b–Ḳ)|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1971_Illich-Svitych.pdf|publisher=Наука|location=M.|date=1971|pages=63|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Vaizdas:LivoniansUntil1940.jpg|140px|thumb|right|Lyviai XX a. pradžioje]] [[Vidžemė]]s Salacos tarme šnekėta apie [[Limbažiai|Limbažius]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupę]], [[Nabė (kaimas)|Nabę]], [[Vainižiai|Vainižius]] ir kitose vietovėse. Ši palyginti prastai dokumentuota tarmė išnyko [[XIX amžius|XIX]] amžiuje: [[1846]] metais [[Andreas Johan Sjögren|Šiogrenas]] suskaičiavo 22 Salacos tarme kalbančius žmones, [[1858]] m. [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemanas]] rado jau tik 8 šią tarmę vartojančius senukus, o paskutinis iš jų mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} Saugant lyviškąją tapatybę, šiomis dienomis rengiami reguliarūs Vidžemės lyvių palikuonių susitikimai, šventės. Iš aktyvesnių Vidžemės lyvių organizacijų minėtina [[2015]] m. įkurta draugija ''Mazsalacas draugi'' („[[Mazsalaca|Mazsalacos]] draugai“).<ref>mazsalaca.lv, Mazsalacas novads (2016-02-02): [https://www.mazsalaca.lv/index.php?zoomzina=864&title=Biedr%C4%ABba+%26%2334%3BMazsalacas+draugi%26%2334%3B&lielbirka=20Sabiedr%C4%ABba&birka=20Nevalstisk%C4%81s%20organiz%C4%81cijas&subbirka=&mazbirka=&depth= Biedrība „Mazsalacas draugi“]; tikrinta 2018-11-16</ref> Vidžemės Salacos lyvių tarmę stengiamasi gaivinti: [[2013]] m. šia tarme buvo išleistas eilėraščių rinkinys ''Salats joug kolm aģa'' („Salacos upės trys krantai”) su vertimu į estų ir latvių kalbas. Autorius – [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]] ({{et|Karl Pajusalu}}, slapyvardis – ''Ķempi Kārl''). Tai pirmoji Salacos lyvių tarme išleista knyga.<ref>livones.net, G. Blumberga (2013-07-04): [http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti Ķempju Kārļa „Salacas upes trīs krasti”]; tikrinta 2018-09-13</ref> Kuršo tarmė skirstyta į tris patarmes: rytų, vidurio ir vakarų. Šių patarmių skirtumai nedideli. [[XX amžius|XX a.]] viduryje Latvijoje buvo 12 Kuršo tarme šnekančių kaimų: rytų patarme – [[Melnsilas|Melnsile]] (lyv. ''Mustānum''), [[Kolka|Kolkoje]] (lyv. ''Kūolka''), [[Vaidė]]je (lyv. ''Vaid''), [[Saunagas|Saunage]] (lyv. ''Sǟnag''), [[Pitragas|Pitrage]] (lyv. ''Pitrõg''), [[Košragas|Košrage]] (lyv. ''Kuoštrõg''), [[Mazirbė]]je (lyv. ''Irē''), [[Sykragas|Sykrage]] (lyv. ''Sīkrõg'') ir [[Jaunciemas|Jauncieme]] (lyv. ''Ūžkilā''), vidurio − [[Lielirbė]]je (lyv. ''Īra''), vakarų patarme − [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]] (lyv. ''Pizā'') ir [[Lūžnia|Lūžnioje]] (lyv. ''Lūž'').<ref>{{cite book|last=Аристэ|first=П. А.|title=Ливы и ливский язык (Известия АН Латвийской ССР, номер 11)|publisher=|location=|date=1958|pages=33}}</ref>{{sfn|Viitso|2013|p=283}}Kadangi Salacos tarmė palyginti seniai išnykusi, dabar Kuršo patarmės dažniausiai vadinamos tiesiog tarmėmis. [[Bendrinė kalba|Bendrinės kalbos]] ištakomis gali būti laikomi [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] vertimai tiek į rytų, tiek į vakarų Kuršo patarmes ([[1883]] m.) Vis dėlto [[1880]]–[[1943]] metais bendrinė lyvių kalba buvo grindžiama rytų patarme, tačiau kaip išlyga buvo palikta ir vidurio patarmės ypatybių, o [[1970]]–[[1980]] metais bendrinėje kalboje jų buvo atsisakyta.<ref>{{cite book|last=Вийтсо |first=Т.-Р.|title=Языки мира. Уральские языки.Ливский язык |publisher=Наука|location=M.|date=1993|pages=77|isbn=5-02-011069-8}}</ref> == Oficialus statusas == [[Vaizdas:Livonian flag map.png|200px|thumb|'''''Līvõd Rānda''''' ([[Lyvių pakrantė]]) – [[Latvijos Respublika|Latvijos Respublikos]] įstatymų saugoma lyvių kalbos, kultūros bei istorijos teritorija]] [[Vaizdas:Livonian culture centre in Mazirbe.JPG|200px|thumb|left|[[Lyvių tautos namai]] Mazirbėje]] [[1991]] m. [[kovo 18]] d. priėmus [[Latvija|Latvijos Respublikos]] įstatymą „Dėl laisvos Latvijos tautinių bei etninių grupių raidos ir teisių į kultūrinę [[Autonomija|autonomiją]]”, įteisintas lyvių, kaip „vienos iš senųjų ir pagrindinių Latvijos tautų”, statusas. 1991 m. [[vasario 4]] d. lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių kalbos, kultūros, istorijos ir tautinio paveldo išsaugojimo teritorija ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])'', ji driekiasi per [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]], [[Dundagos savivaldybė|Dundagos]] ir [[Ruojos savivaldybė|Ruojos]] [[Savivaldybė (Latvija)|savivaldybes]] ir aprėpia 285 [[Kvadratinis kilometras|km²]] plotą. Tačiau nuo [[2003]] m. šios teritorijos programų finansavimas pristabdytas.<ref>[http://www.saeima.lv/steno/AP_steno/1993/st_930317.htm Latvijos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1993 m. kovo 17 d. posėdžio stenograma]; tikrinta 2017-02-07</ref> [[1999]] m. [[gruodžio 9]] d. valstybiniu lygiu nustatyta lyvių kalbos teisinė padėtis, ir, remiantis 1999 m. gruodžio 21 d. Latvijos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsniu, valstybė įsipareigoja rūpintis lyvių, kaip senosios vietinės (autochtoninės), kalbos išsaugojimu, gynimu ir plėtote.<ref>{{cite web|url=http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|title=Kokie dokumentai liudija, kad lyvių vieta Latvijoje yra ypatinga?|date=2011-12-12|publisher=valoda.lv|accessdate=2017-02-07|archive-date=2014-12-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20141205155154/http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|url-status=dead}}''(latvių k.)''</ref> Teisiniuose Latvijos aktuose lyvių kalba laikoma vienintele nesvetimąja (neužsienine) Latvijos kalba greta [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref> Nuo [[1995]] m. lyvių kalba ir lyvių kultūrinės vertybės įtrauktos į Latvijos tautinio [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] sąrašą.<ref>{{cite book|last=Rižakova|first=S. I.|title=Taikomosios ir neatidėliotinosios etnologijos tyrimai, № 143; Lyviai: Beveik išnykusios tautos atgimimo patirtis|url=http://static.iea.ras.ru/neotlozhka/143-Ryzhakova.pdf|others=Отв. ред. [[Тишков, Валерий Александрович|В. А. Тишков]]|publisher=Etnologijos ir antropologijos institutas|location=Maskva|date=2001 |pages=40—41|isbn=5-201-13758-X, 978-5-201-13758-8}}''(rusų k.)''</ref> == Abėcėlė == [[Vaizdas:Staltes abece lasamgramata.JPG|160px|thumb|Lyvių kalbos abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis „Jelzi sõnā“ („Gyvasis žodis“) (2011 m.)]] [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]] siūlymu, lyvių kalbos raidyną sudaro 31 pagrindinė raidė: &lt;A Ä B D Ḑ E F G H I J K L Ļ M N Ņ O Ȯ Õ P R Ŗ S Š T Ț U V Z Ž&gt;. Greta pagrindinių, vartojamos raidės su [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliu]] ilgiesiems balsiams žymėti: &lt;Ā Ǟ Ē Ī Ō Ȱ Ȭ Ū&gt;.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; rašomos tikriniuose svetimų kalbų žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Galbūt dėl anksčiau buvusių techninių sunkumų minkštoji &lt;Ț&gt; neretai klaidingai žymima sedile – &lt;Ţ&gt; . Eversonas pabrėžia, kad lyvių (ir latvių) minkštosios raidės visada turi būti rašomos su kableliu, nors dėl istorinės klaidos latvių (ir lyvių) minkštosios raidės klasifikuojamos kaip parašytos su sedile.<ref>{{cite web |url=http://www.evertype.com/alphabets/livonian.pdf |title=Livonian |accessdate=2017-02-04 |last=Everson |first=Michael |date=2001-11-12 |work=The Alphabets of Europe}}</ref> Nuo mėnraščio ''[[Līvli]]'' (''Lyvis'') pirmojo numerio, išleisto [[1931]] metais apie [[Kalėdos|Kalėdas]], bandyta iš naujo įvesti sulūpintus priešakinės eilės [[Balsis|balsius]], kurie [[XIX amžius|XIX]]–[[XX amžius|XX]] amžių sandūroje neteko sulūpintos tarties. Buvo vartojamos raidės &lt;ö&gt; ir &lt; y&gt; (ilgosios poros: &lt;ȫ&gt; ir &lt;ȳ&gt;) žodžiuose, kuriuose istoriškai yra buvęs sulūpintas priešakinės eilės balsis, pavyzdžiui, ''ykš'' ir ''kylā''. Raidė &lt; y&gt; vietoj &lt;ü&gt; galėjo būti pasirinkta todėl, kad ji buvo prieinamesnė spausdinimo mašinėlėse, ir galbūt dėl to, kad dauguma lyvių leidinių buvo spausdinami [[Suomija|Suomijoje]].{{sfn|Ernštreits|2007|p=19}} Šiuolaikinėje lyvių [[Gramatika|gramatikoje]] istoriniai sulūpinti priešakinės eilės [[Balsis|balsiai]] neatspindimi – ''ikš'', ''kilā''. Iš viso šiuolaikinėje rašyboje pasitelkiamos 39 raidės. {| style="font-family:Times New Roman Unicode MS; font-size:1.4em; border-color:#705f5c; border-width:1px; border-style:solid; background:#f8f8ef;" | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | A a | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ā ā | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ä ä | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ǟ ǟ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | B b | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | D d | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ḑ ḑ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | E e | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ē ē | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | F f | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | G g |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | H h | style="width:4em; padding: 4px;" | I i | style="width:4em; padding: 4px;" | Ī ī | style="width:4em; padding: 4px;" | J j | style="width:4em; padding: 4px;" | K k | style="width:4em; padding: 4px;" | L l | style="width:4em; padding: 4px;" | Ļ ļ | style="width:4em; padding: 4px;" | M m | style="width:4em; padding: 4px;" | N n | style="width:4em; padding: 4px;" | Ņ ņ | style="width:4em; padding: 4px;" | O o |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ō ō | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȯ ȯ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȱ ȱ | style="width:4em; padding: 4px;" | Õ õ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȭ ȭ | style="width:4em; padding: 4px;" | P p | style="width:4em; padding: 4px;" | R r | style="width:4em; padding: 4px;" | Ŗ ŗ | style="width:4em; padding: 4px;" | S s | style="width:4em; padding: 4px;" | Š š | style="width:4em; padding: 4px;" | T t |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ț ț | style="width:4em; padding: 4px;" | U u | style="width:4em; padding: 4px;" | Ū ū | style="width:4em; padding: 4px;" | V v | style="width:4em; padding: 4px;" | Z z | style="width:4em; padding: 4px;" | Ž ž |} == Fonologija ir prozodija == === Balsiai === Remiantis [[Christopher Moseley|K. Mozliu]] (Moseley) ir T. Vytsu (Viitso), lyvių kalbos raidės atitinka tokias [[Balsis|balsių]] vertes: * &lt;ȯ&gt; yra nesulūpintas vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsis. Tiek Mozlis (Moseley),{{sfn|Moseley|2002|p=14}} tiek Vytsas{{sfn|Viitso|2013|p=267}} dėl to beveik sutaria. [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis žymimas kaip {{IPA|/ɤ/}} ir atitinka estų raidės &lt;õ&gt; vertę. * &lt;õ&gt; kirčiuotame skiemenyje yra nesulūpintas aukšto pakilimo užpakalinės eilės balsis, kaip apibūdina Vytsas.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} TFA jis būtų žymimas {{IPA|/ɯ/}}, šis garsas turimas [[Tiurkų kalbos|tiurkų]] ir [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]] kalbose. Mozlis jį apibūdina kaip „vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsį” ir priduria, kad lyvių kalboje yra ir [[šva]], tačiau šva taip pat yra vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis. Tikriausiai Mozlis bus suklydęs. Vytsas lyvių &lt;õ&gt; prilygina [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]] &lt;õ&gt; ir patikslina, kad jis yra paaukštintas ir atitinka {{IPA|/ɯ/}} vertę (estų &lt;õ&gt; vertė {{IPA|/ɤ/}} yra tos pačios eilės, bet žemesnio pakilimo).{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * Nekirčiuotame skiemenyje &lt;õ&gt; yra jau minėtasis vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis, TFA žymimas kaip {{IPA|/ə/}}. (Savo knygoje Mozlis visur naudoja &lt; e&gt; šva žymėti, įprastinėje lyvių rašyboje visus šiuos ne pirmame skiemenyje esančius &lt; e&gt; atitinka &lt;õ&gt;.) * Ilgoji raidė &lt;ō&gt; rytų lyvių tarmėje žymi du skirtingus garsus: suapvalintą vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/oː/}} ir suapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/ɒː/}},{{sfn|Viitso|2013|p=268}} o jis [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodyne]] žymimas kaip &lt;ǭ&gt;, tokia raidė nėra vartojama bendrinės lyvių kalbos rašyboje. * &lt; i&gt; žymi nesuapvalintą aukštutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/i/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; e&gt; žymi nesuapvalintą vidurinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/e/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt;ä&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/æ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; a&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės bals {{IPA|/ɑ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; u&gt; žymi suapvalintą aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/u/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] balsių lentelėje balsiai gali būti pavaizduoti taip: <div style="background:none;"> {| class="IPA" cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align:center; font-size:smaller;" | style="width:70px; text-align:right;" | <!-- – [[2×]] --> | style="width:60px;" | '''[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik priešakinės''' | style="width:60px;" | '''[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik vidurinės''' | style="width:60px;" | '''[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]''' | style="height:210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position:relative;width:300px;height:210px">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid.png|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- Aukštutinio pakilimo --> <div style="position:absolute; left:5%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''i'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|y}}</span></div> <div style="position:absolute; left:45%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɨ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʉ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:82%; width:3em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɯ'''&nbsp;•&nbsp;'''u'''</div> <!--Beveik aukštutinio pakilimo--> <div style="position:absolute; left:29%; width:2.33em; top:16%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɪ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʏ}}</span></div> <div style="position: absolute; left: 69%; width: 1.5em; top: 16%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white">•&nbsp;<span style="color:gray;">ʊ</span></div> <!-- Vidurio aukštutinio --> <div style="position:absolute; left:16%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''e'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ø}}</span></div> <div style="position:absolute; left:50%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɘ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɵ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɤ'''&nbsp;•&nbsp;'''o'''</div> <!-- Vidurinio --> <!-- <div style="position:absolute; left:23%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (e&nbsp;•&nbsp;ø)</div> --> <div style="position:absolute; left:57%; width:1em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ə'''</div> <!-- <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (ɤ&nbsp;•&nbsp;o)</div> --> <!-- Vidurio žemutinio --> <div style="position:absolute; left:31%; width:2.66em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɛ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|œ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:57%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɜ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɞ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:84%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ʌ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɔ}}</span></div> <!-- Beveik žemutinio --> <div style="position:absolute; left:37%; width:1.33em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''æ'''</div> <div style="position:absolute; left:64%; width:1em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɐ}}</span></div> <!-- Žemutinio --> <div style="position:absolute; left:44%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|a}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɶ}}</span></div> <!-- <div style="position:absolute; left:67%; width:1.33em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (a)</div> --> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɑ'''&nbsp;•&nbsp;'''ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]''' |} </div><noinclude> </noinclude> Visi šie balsiai gali būti [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ir ilgieji, ir trumpieji]], išskyrus {{IPA|/ə/}}, kuris gali būti tiktai trumpasis, o {{IPA|/ɒː/}} – tiktai ilgasis. Ši lentelė turi variacijų, pavyzdžiui, vidurinio pakilimo balsiai {{IPA|/e&#798; ɤ&#798; o&#798;/}} paprastai rašomi be žemumo ženklo ◌̞, taip nurodoma ir aukščiau pateiktoje lentelėje. Pasakytina, kad Vytsas {{IPA|/ɤ/}} ir {{IPA|/o/}} apibūdina tiesiog kaip ''aukštojo vidurinio'' pakilimo (taigi {{IPA|/ɤ o/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ&#798; o&#798;/}}), tačiau kitąsyk &lt;ȯ&gt; jis vadina ''vidurio aukštutiniu nesulūpintu balsiu'', jei čia turimas vidurinis pakilimas, jį atitiktų {{IPA|/ɤ&#798;/}}. Mozlis nepateikia aiškios raidės &lt; o&gt; vertės ją vadindamas „pusiau suapvalintu užpakalinės eilės balsiu” ir nenurodydamas jo pakilimo (tokia sąvoka kaip „pusiau suapvalintas” (originale ''half-rounded'') neegzistuoja, matyt, tai yra klaida ir omenyje turėta ''mid-rounded'', t. y. „vidurinio pakilimo suapvalintas balsis”), o raidės &lt;ȯ&gt; vertę jis apibrėžia kaip nesuapvalintą vidurinio pakilimo užpakalinės eilės balsį ([[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] tiksliai užrašoma kaip {{IPA|/ɤ&#798;/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ/}}).{{sfn|Moseley|2002|p=14}} Priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis {{IPA|/a/}} dažnai rašomas kaip {{IPA|/æ/}}, o žymėjimas {{IPA|/a/}} patogumo dėlei dažnai naudojamas vidurinės arba užpakalinės eilių žemutinio pakilimo balsiui {{IPA|/ɑ/}} užrašyti. Tokiu būdu galima lentelės versija, kurioje visų trijų eilių balsiai būtų suskirstyti lygiai į tris pakilimus (žiūrint sudarytų tris gulsčias linijas): aukštutinio pakilimo {{IPA|/i ɯ u/}}, vidurinio {{IPA|/e&#798; ə ɤ&#798; o&#798;/}} ir žemutinio {{IPA|/a ɑ ɒ/}}. <div style="background:none;"> {| cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align: center; font-size: smaller;" | style="width: 70px; text-align: right;" | &nbsp; | style="width: 60px;" | '''Priešakinės eilės''' |colspan="2" style="width: 60px;" |'''Vidurinės eilės''' | style="width: 60px;" | '''Užpakalinės eilės''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Aukštutinio pakilimo''' | style="height: 210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position: relative;">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid-three-height.svg|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- '''Aukštutinio pakilimo''' --> <div style="position: absolute; left: 5%; width: 1.80em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''i'''</div> <div style="position: absolute; left: 83%; width: 2.66em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɯ • u'''</div> <!-- '''Vidurinio'''--> <div style="position: absolute; left: 25%; width: 1.80em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''e&#798;'''</div> <div style="position: absolute; left: 56%; width: 1.50em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ə'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɤ&#798; • o&#798;'''</div> <!-- '''Žemutinio'''--> <div style="position: absolute; left: 45%; width: 1.80em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''a'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɑ • ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Žemutinio pakilimo''' |} ==== Dvibalsiai ir tribalsiai ==== Dėl balsių dvibalsėjimo ir ilgėjimo, taip pat dėl minkštųjų sprogstamųjų priebalsių bei [[Palatalizacija|palatalizuoto]] '''ž''' [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje nykimo ir dėl to, kad [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] tariamos [[Priegaidė|priegaidės]], lyvių kalbos dvibalsių ir tribalsių sistema, palyginti su aplinkinių kalbų, yra sudėtinga. Dvibalsiai pagal kokybę skirstomi į krentančiuosius ir kylančiuosius. * Krentantieji dvibalsiai yra trumpieji (''ie'' ir ''uo'') arba ilgieji (''īe'' ir ''ūo''), trumpųjų krentančiųjų dvibalsių ilgumas artimas trumpųjų balsių ilgumui. * Kylantieji dvibalsiai yra ilgieji, jie skirstomi į dvibalsius su trumpuoju ir ilguoju pradžios dėmenimis. ** Rytų lyvių tarmėje kylantieji dvibalsiai su ilguoju pradžios dėmeniu baigiasi tiktai balsiu ''i'' (''ȭi'', ''ȱi'', ''āi'', ''ūi'', ''ǭi''). ** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu baigiasi balsiais ''i'' (''ai'', ''ei'', ''ȯi'', ''ui'') arba ''u'' (''äu'', ''iu'', ''ou'', ''õu''). *** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu skirstomi į dvibalsius su trumpuoju pabaigos dėmeniu (''aigā'' 'kraštas', ''jougūd'' 'upės') ir ilguoju pabaigos dėmeniu, su ilguoju pabaigos dėmeniu susijęs ir po jo einančio nekirčiuoto skiemens balsio ilgumas (t. y. jis turi būti ilgasis). Kylančiuosiuose dvibalsiuose su trumpąja pradžios ir ilgąja pabaigos dalimi šioji aiškiai ilgesnė už pradžios dėmenį, skiemenyse su pagrindine priegaide (''aigõ'' 'matuoti', ''kougõn'' 'toli') ji ilgesnė negu skiemenyje su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''a’igõ'' 'kraštą', ''jo’ugõ'' 'upę').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Anot Vytso, tribalsiai ''ieu'', ''uoi'' bei ''ūoi'' prasideda ir baigiasi aukštu dėmeniu, jų ypatybės atitinka tiek trumpuosius ir ilguosius krentančiuosius dvibalsius, tiek kylančiuosius dvibalsius su ilguoju ar trumpuoju pradžios dėmeniu.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Priegaidės ==== Lyvių yra vienintelė turinti priegaides [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalba. [[Kirtis|Kirčiuotame]] žodžio [[Skiemuo|skiemenyje]] gali būti dvi [[Priegaidė|priegaidės]]: kylančioji pagrindinė ir kylančioji–krentančioji laužtinė. Be to, balsio ar dvibalsio su laužtine priegaide viduryje arba trumpojo [[Balsis|balsio]] pabaigoje priegaidė laringalizuojama, t. y. įtempiami gerklės raumenys, o labai įtempus gali būti ištartas gerklinis [[priebalsis]]. Jei tariama ne taip įtemptai, šis gerklinis garsas gali būti negirdimas, tuomet ir priegaidė ima kristi anksčiau. Žodynuose ir fonetinėje [[transkripcija (lingvistika)|transkripcijoje]] laužtinė priegaidė dažnai žymima apostrofu, bet lyvių rašyboje priegaidės nenurodomos. Vis dėlto daugeliu atveju apie priegaidę galima spręsti pagal žodžio sandarą, laužtinę priegaidę rodo: &lt; b, d, ḑ, g, z, ž, v, j&gt; buvimas [[Priebalsis|priebalsių]] junginių pradžioje ir skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]] pabaigoje, po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio prieš &lt; i&gt; arba &lt;õ&gt;, savo ruožtu &lt; p, t, ț, k, s, š&gt; buvimas po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio rodo pagrindinę priegaidę.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; vartojamos svetimų kalbų tikriniuose žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Moseley|2002|p=21}} Iš šių dėsningumų išplaukia bendroji taisyklė, kad prieš [[Geminacija|sudvigubintą]] skardųjį sprogstamąjį priebalsį visada tariama laužtinė priegaidė: ''a’bbõ'' 'petį ([[partityvas]])', ''i’bbi'' 'arklys' ir t. t. Dėl priegaidės turima keletas [[Minimalioji pora|minimaliųjų porų]]: ''lēḑ'' 'rutulys' ir ''lē'ḑ'' 'lapas', ''aigõ'' 'matuoti; laiką ([[partityvas]])' ir ''a’igõ'' 'kraštą (partityvas)', ''kallõ'' 'salą (partityvas)' ir ''ka’llõ'' 'žuvį (partityvas)'. Esama žodžių, kurių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] vyksta pagrindinės ir laužtinės priegaidžių kaita: ''aigā'' 'kraštas' : ''a’igõ'' 'kraštą ([[Partityvas|part]])', ''sõbrā'' 'draugas' : ''sõ'brõ'' 'draugą (part.)', ''nǟmõ'' 'matome' : ''nǟ'dõ'' 'matyti'.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Pirmieji du pavyzdžiai gali būti aiškinami polinkiu į pėdos{{efn|Pėda – žodžių ritmo vienetas, jį sudaro kirčiuotų (ir su papildomu kirčiu) bei nekirčiuotų skiemenų junginys.}} [[Izochronija|izochroniją]], trečiasis pavyzdys aiškintinas, matyt, priebalsio išnykimu (plg. [[Suomių kalba|suomių]] ''nähdä''). Istoriškai išnykę priebalsiai yra viena iš laužtinės priegaidės atsiradimo priežasčių: ''rǭ'' (<''*raha'') 'pinigai', plg. suomių, [[Estų kalba|estų]] ''raha''.{{sfn|Moseley|2002|p=21}} ==== Kirtis ir pėda ==== Kartu su [[suomių kalba]], lyvių yra vienintelė [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalba]], kurioje pirmasis skiemuo [[Kirtis|kirčiuojamas]] ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]]. Anot Vytso (Viitso), nekirčiuotas gali būti iš latvių kalbos pasiskolintas [[priešdėlis]], pasak Vėrio (''[[Eduard Vääri|Vääri]]''), iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] su priešdėliu sudaryti žodžiai turi du [[Kirtis|kirčius]].{{sfn|Vääri|1994|p=269}} Vytsas patikslina, kad priešdėlis su ilguoju skiemeniu turi tokio paties stiprumo kirtį, kaip ir [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]], tad žodyje ''no|võttõ'' 'nuimti' priešdėlis yra nekirčiuotas, o žodyje ''at|andõ'' 'atiduoti' kirčiuojamas tiek priešdėlis, tiek šaknis. Iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] gauti priešdėliai (''no-'', ''at-'' ir kt.) [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] nevartojami.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Papildomas kirtis paprastai turimas antrajame skiemenyje po kirčio su pagrindiniu kirčiu, o po kirčiuoto skiemens daugiausia gali būti du nekirčiuoti skiemenys. Viena iš išimčių – tai visada kirčiuotas žodžio baigmuo ''-nikā'', tokiu atveju papildomas kirtis gali būti ir antrajame skiemenyje, pavyzdžiui, ''si’dnikā'' 'grynanglis' (chem.) : ''si’dnikkõ'' 'grynanglį'.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Žiūrint, kiek yra kirčiuotų skiemenų (taip pat ir su papildomu kirčiu), žodis gali būti sudarytas iš vienos ar keleto pėdų (kirčiuotų skiemenų grupių). Nekirčiuoti žodžiai paprastai sudaro pėdą su kirčiuotuoju žodžiu. Jei vienas po kito eina vienskiemeniai nekirčiuoti žodžiai, vienas iš jų gali gauti pėdos kirtį.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Fonotaktika ir skiemens ilgis ==== Lyvių kalboje [[skiemuo]] turi 1–3 [[Balsis|balsius]], prieš juos gali būti iki trijų [[Priebalsis|priebalsių]] ir iki trijų priebalsių gali eiti po jų (jei į junginį įtrauktume ir balsinguosius priebalsius (sonantus) – iki 4). Priebalsių samplaika žodžio pradžioje rodo, kad jis yra ekspresyvus (''krǭpšõ'' 'draskyti') ar [[Skolinys|skolintas]] (''krǭig'' 'apykaklė', ''škink'' 'dovana').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Taip pat ir skardieji priebalsiai {{IPA|/b d g z/}} žodžio pradžioje dažniausiai rodo, kad žodis yra [[skolinys]] arba [[Onomatopėja|garsažodis]],{{sfn|Vääri|1994|p=268}} bet tam tikrais atvejais skardžiųjų [[Priebalsis|priebalsių]] pasitaiko ir savųjų žodžių pradžioje (''būolgõz'' '[[bruknė]]', ''gārban'' '[[spanguolė]]', ''zäp'' '[[tulžis]]').{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Visi balsiai, išskyrus [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotąjį]] {{IPA|/ə/}}, gali būti pirmajame žodžio skiemenyje. Savitas lyvių kalbos požymis yra tai, kad juo skiemuo toliau už skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]], juo ribotesnis galimų balsių rinkinys – antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu rytų tarmėje savieji žodžiai gali turėti tik tris trumpuosius {{IPA|/ɑ i ə/}} arba keturis ilguosius {{IPA|/ɑː iː eː uː/}} balsius, o {{IPA|/eː/}} antrajame skiemenyje sutinkamas tik retais atvejais, pavyzdžiui, ''kuŗē'' 'velnias'.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su antriniu kirčiu gali būti kuris nors iš dviejų trumpųjų {{IPA|/i ə/}} arba dviejų ilgųjų {{IPA|/ɑː iː/}} balsių. Nekirčiuotame skiemenyje po nekirčiuotojo skiemens gali būti tik {{IPA|/i/}} ir {{IPA|/ə/}}.{{sfn|Viitso|2013|p=271}} Kadangi tam tikrais atvejais {{IPA|/ɑ u i/}} yra pavirtę {{IPA|/ə/}}, redukuotasis balsis tolesniuose skiemenyse pasitaiko labai dažnai.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Kirčiuotasis skiemuo būna trumpasis, jeigu jis baigiasi trumpuoju balsiu arba trumpuoju dvibalsiu ''ie'' arba ''uo'' (''ka-lā'' 'žuvis', ''pie-zā'' 'lizdas', ''suo-dā '''karas', ''lie-pā'' 'alksnis'). Kiti kirčiuoti skiemenys yra ilgieji (''kē-ra'' 'laiškas; raštas', ''sīe-zõr'' '[[Blusos|blusa]]', ''kat-ļā'' 'katilas', ''võt-tõ'' 'imti', ''sa’d-dõ'' 'kristi', ''tū'on-tõ'' 'tūkstantis'). Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], lyvių kalboje žodį gali sudaryti ir trumpieji kirčiuoti skiemenys (''li'' 'eik!', ''sä'' 'še!', ''se'' 'tas', ''ni'' 'dabar'). Nekirčiuotas skiemuo yra ilgas, jeigu jame turimas ilgasis balsis arba dvibalsis. Kadangi savuosiuose žodžiuose nekirčiuotų skiemenų galimų balsių rinkinys ribotas, dvibalsis nekirčiuotame skiemenyje rodo, kad žodis yra [[skolinys]].{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Skiemens svoris ir pėdos izochronija ==== Lyvių kalbos [[Skiemuo|skiemenys]] pagal svorį skirstomi panašiai, kaip [[Estų kalba|estų kalboje]], kur pirmojo ir antrojo ilgumo laipsnio skiemenys yra lengvieji, o trečiojo ilgumo laipsnio skiemenys – sunkieji. Šiame skirsnyje vartojami papildomi [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo fonetinės abėcėlės]] ženklai: [[gravis]] žymi pusilgius garsus, o makronas ([[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšnelis]]) – ilguosius priebalsius, jei atitinkamoje padėtyje ilgasis priebalsis įprastinėje rašyboje nenurodomas. Šie papildomi ženklai nėra [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] rašybos dalis. Lyvių kalbos skiemenų svorį apibrėžia šie kriterijai:{{sfn|Viitso|2013|p=274}} * visi trumpi skiemenys yra lengvieji; * ilgi skiemenys su pagrindine [[Priegaidė|priegaide]] yra arba lengvieji, arba sunkieji; ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra lengvasis, jeigu jis baigiasi kylančiu dvibalsiu arba tribalsiu, kurio paskutinis dėmuo yra trumpas (''ai-gā'' 'kraštas', ''jou-gūd'' 'upės', ''kuoi-gīd'' 'laivai') arba jeigu po trumpojo balsio arba trumpojo krentančio dvibalsio eina [[Geminacija|geminata]] ar priebalsių junginys su trumpuoju pradžios dėmeniu (''ņur-rā'' 'mur!', ''pit-kā'' 'ilgas', ''suot-kūb'' 'minko'), tai po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] paprastai būna ilgas. ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra sunkusis, jeigu jame yra dvibalsis arba tribalsis su ilguoju paskutiniu dėmeniu (''aì-gõ'' 'matuoti', ''suoì-mõ'' 'keikti') arba jeigu po trumpojo balsio ar trumpojo krentančio dvibalsio žodžio gale yra ilgasis [[priebalsis]], priebalsių junginys su ilguoju pradžios dėmeniu ar [[Geminacija|geminata]] (''kik̄'' 'gaidys', ''piț̀-ki'' 'perkūnas', ''ak̀-kõ'' 'gaudyti; griebti'); * skiemuo su laužtine priegaide yra sunkusis, jeigu jis baigiasi priebalsiu, dvibalsiu arba tribalsiu (''u’d'' 'migla', ''na’g-rõm'' 'juokiamės', ''a’i-gõ'' 'kraštą ([[partityvas]].)', ''kuo’i-gõn'' 'laivui'); * kirčiuotas skiemuo su ilguoju balsiu paprastai būna sunkusis (''kū-lõ'' 'girdėti', ''sēț-mõd'' 'loviai', ''vȭ-rõd'' 'svetimi', ''pū'-dõd'' 'švarūs', ''tǭ'-dõ'' 'norėti'). Vytsas daro išvadą, kad po sunkiojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] visada yra trumpasis, po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens balsis – visada ilgasis. Nors Vytsas to nemini, bet toks skiemenų santykis labai panašus į paprastąsias [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisykles (daugumos autorių manymu, latvių kalboje pėdos izochronija susidarė dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtakos), t. y. į abipusę ilgųjų priebalsių ir ilgųjų balsių sąveiką (pvz., latv. la[pp]a 'lapas' → lapā 'lape'). Lyvių kalboje reikšmingas skirtumas tas, kad laužtinė priegaidė yra vienas iš sunkųjį skiemenį formuojančių veiksnių (dėl istorinių aplinkybių latvių kalboje nėra nustatyta formalių rodiklių, kas latvių kalboje lemia skiemens svorį). Kad paaiškintų šį procesą, [[Eduard Vääri|Vėris]] vartoja terminą '''kiekybinė priebalsių kaita'''. Pavyzdžiuose tokia kaita pateikiama įprastine lyvių kalbos rašyba (papildomai vartojamas žodynuose įprastas <ǭ&gt;):{{sfn|Vääri|1994|p=269}} * tt / t: ''kattõ'' 'padengti' – ''katāb'' 'aš padengiu, jis padengia'; * pp / p: ''lieppõ'' – ''liepā'' 'alksnis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * kk / k: ''rikkõd'' 'turtingi' – ''rikāz'' 'turtingas'; * zz / z: ''pie’zzõ'' – ''piezā'' 'lizdas' (partityvas: vardininkas); * žž / ž: ''a'žžõ'' – ''ažā'' 'daiktas' (partityvas: vardininkas); * mm / m: ''i’mmõ'' 'žįsti' – ''imūb'' 'aš žindžiu, jis žindžia'; * nn / n: ''ka’nnõ'' – ''kanā'' 'višta' (partityvas: vardininkas); * ll / l: ''pallõ'' 'degti' – ''palāb'' 'aš degu, jis dega'; * rr / r: ''karrõ'' – ''kǭra'' 'kailis' (partityvas: vardininkas); * jj / j: ''a’jjõ'' 'varyti' – ''ajāb'' 'aš varau, jis varo'; * vv / v: ''so’vvõ'' – ''sovā'' 'lazda' (partityvas: vardininkas). Tolesniuose pavyzdžiuose ilgosios afrikatos &lt; ts&gt; ir &lt; tš&gt; perteikiamos kaip &lt; tts&gt; ir &lt; ttš&gt;, tokia rašyba įprastinėje nevartojama: * tts /ts: ''mõttsõ'' [įprastine rašyba ''mõtsõ''] 'miškas' ([[partityvas]]) – ''mõtsād'' 'miškai' (daugiskaita); * ttš / tš: ''vȯttšõ'' [įprastine rašyba ''vȯtšõ''] 'ieškoti' – ''vȯtšūb'' 'aš ieškau, jis ieško'; Toliau pavyzdžiuose pusilgiai [[Priebalsis|priebalsiai]] žymimi [[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] vartojamu [[gravis|gravio]] ženklu: * k̀s / ks: ''ok̀sõ'' – ''oksā'' 'šaka' (partityvas: vardininkas); ::: ''mak̀sõ'' '(su)mokėti' – ''maksāb'' 'aš (su)moku, jis (su)moka'; * p̀s / ps: ''nap̀sõ'' – ''napsā'' 'smūgis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * p̀š / pš: ''lip̀šõ'' 'melžti' – ''lipšāb'' 'aš melžiu, jis melžia'; * p̀t / pt: ''lop̀tõ'' 'baigti' – ''loptāb'' 'aš baigiu, jis baigia'; * s̀t / st: ''as̀tõ'' 'eiti, žingsniuoti' – ''astāb'' 'aš einu/žingsniuoju, jis eina/žingsniuoja'; * r̀b / rb: ''var̀bõd'' 'kojų pirštai' – ''vārbaz'' 'kojos pirštas'; * r̀d / rd: ''par̀dõd'' 'bortai' – ''pārdaz'' 'bortas'; * r̀g / rg: ''ur̀gõ'' – ''ūrga'' 'upelis' (partityvas: vardininkas); * ǹd / nd: ''raǹdõ'' – ''rānda'' 'pakrantė' (partityvas: vardininkas); * r̀z / rz: ''var̀zõ'' – ''vārza'' 'kumeliukas' (partityvas: vardininkas); * m̀b / mb: ''lam̀bõd'' 'avys' – ''lāmbaz'' 'avis'; * l̀g / lg: ''võl̀gõ'' – ''vȭlga'' 'skola' (partityvas: vardininkas); * l̀m / lm: ''sil̀mõ'' – ''sīlma'' 'akis' (partityvas: vardininkas); * r̀n / rn: ''pär̀nõ'' – ''pǟrna'' 'liepa' (partityvas: vardininkas). Panašiai kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]], lyvių kalbos trumpieji [[Balsis|balsiai]] susiję su ilgaisiais [[Priebalsis|priebalsiais]] (arba su pusilgiais priebalsių junginiais) ir tuomet, kai rašyboje tai neatspindima. Reikšmingas skirtumas nuo latvių kalbos tas, kad šiame procese dalyvauja ir pusbalsiai (''pallõ'' : ''palāb''), o latvių kalboje jų ilgumas nekinta (pvz., latv. ''mala'' 'kraštas' : ''malā'' 'krašte'). ==== Istorinė balsių raida ==== [[Vaizdas:Kurg - Vaid kilā.jpg|thumb|[[Užgavėnės|Užgavėnių]] dalyvis „gervė“. [[Vaidė]]s kaimas, 1928 m.]] Kaip daugumoje [[Estų kalba|estų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] tarmių, kirčiuoto [[Skiemuo|skiemens]] aukštutinio pakilimo nesuapvalintas užpakalinės eilės [[balsis]] ''õ'' visų pirma susidarė iš senesniojo ''*e'' žodžiuose, kur buvo užpakalinės eilės balsiai ''a'', ''o'' ir ''u'' (''vēraz'' <abbr>></abbr> ''vȭrõz'' 'svetimas', ''*negla'' &gt; ''nõ'ggõl'' 'vinis'), taip pat dalinai iš trumpųjų balsių ''*a'', ''*o'', ''*u'', ''*ü'' (''*sana'' &gt; ''sõnā'' 'žodis', ''*roho'' &gt; ''rõ'v'' 'pievelė', ''*hüvä'' &gt; ''jõvā'' 'geras'). Atsiradus ''õ,'' balsiai ''*e'', ''*ö'', ''*o'' virto dvibalsiais ''ie'', ''üö'', ''uo''. Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Karelų kalba|karelų]], [[Livikų kalba|livikų]] ir [[Liudikai|liudikų]] [[Tarmė|tarmėse]], lyvių kalboje susiskaidė (sudvibalsėjo) ir trumpieji balsiai, o iš jų atsiradę trumpieji dvibalsiai yra daugmaž tiek pat ilgi, kaip atskiras trumpasis balsis (''*keväd'' &gt; ''kievād'' 'pavasaris', ''*keüzi'' &gt; ''kieuž'' 'virvė', ''*soda'' &gt; ''suodā'' 'karas'). Skirtingai nuo minėtųjų kalbų, ''*ē'' ir ''*e'' nesusiskaidė, jei kitame skiemenyje buvo ''*i'' (''*kēli'' &gt; ''kēļ'' 'kalba', ''*(h)elmi'' &gt; ''eļm'' '[[gintaras]]'). Svarbiausieji saviti lyvių kalboje įvykę pokyčiai: * [[Kirtis|kirčiuotame]] skiemenyje ''ä'' virto aukštesnio pakilimo ''e'', jei tame pačiame skiemenyje arba po jo ėjo ''i'' (''*täi'' &gt; ''tei'' '[[utėlė]]', ''*väginen'' &gt; ''ve’ggi'' 'stiprus', ''*sǟri'' &gt; ''*sēri'' &gt; ''sēr'' 'blauzda'), šis procesas panašus į latvių bendrinės kalbos regresyvinę [[Balsių harmonija|balsių harmoniją]] (plataus ir siaurojo &lt; e&gt;, <ē> derinimą prie tolesnio skiemens garsų); * užpakalinės eilės balsiai ''*a'', ''*o'', ''*u'' prieš ''*b'', ''*pp'', ''*m'', ''*v'', ''*kk'' virto ''ä'', ''ö'', ''ü,'' jei kitame skiemenyje buvo ''i'', t. y. įgavo [[Umliautas|umliautą]] (''*tammi'' &gt; ''*tämmi'' &gt; ''täm'' 'ąžuolas', ''*tobi'' &gt; ''*töbi'' &gt; ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''*nukki'' &gt; ''*nükki'' &gt; ''nük'' &gt; ''nik'' 'knyslė (snukis)'), sulūpinti priešakinės eilės balsiai ''ö'', ''ü'' [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.|XX]] amžių sandūroje neteko savo lūpinio tarimo; * aukštutinio ir vidurio aukštutinio pakilimo balsiai žodžio pabaigoje išnyko, ir dėl to anksčiau buvęs atviras pirmasis skiemuo tapo uždaruoju, tariamu su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''*abu'' &gt; ''a’b'' 'pagalba; petys', ''*tuli'' &gt; ''tu'ļ'' 'ugnis'); * trumpasis [[balsis]] prieš ilgąjį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] pailgėjo, o ilgasis sklandusis priebalsis – sutrumpėjo (''*puŗŗaz'' &gt; ''*pu^ŗŗaz'' &gt; ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė', ''tammõd'' &gt; ''*ta^mmõd'' &gt; ''*tā^mmõd'' &gt; ''tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai'); * rytų lyvių tarmėje ''*ā'' buvo suapvalintas (''*mā'' &gt; ''mǭ'' 'žemė', ''*tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai');{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * prieš kažkada turėtą ''*i'' arba ''*j'' susidaręs suminkštintas silpnasis sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ǵ'' ir stiprusis suminkštintas sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ḱ̀'' virto balsio ''i'' ir nesuminkštinto sprogstamojo gomurinio priebalsio junginiu (''*lagja'' &gt; ''*laǵā'' &gt; ''laigā'' 'platus', ''*lahkik'' &gt; ''lā'ǵi'' &gt; ''lǭ'igi'' 'pusiau; (per-) skeltas', ''*hākki'' &gt; ''āḱ'' &gt; ''ǭik'' 'kablys'); * ''*a'' trečiajame nekirčiuotame skiemenyje virto viduriniu [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotu]] balsiu ''õ'' ; * trumpasis balsis pailgėjo prieš skiemens pabaigoje esantį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] (rytų lyvių tarmėje naujai susidarė ilgasis ''ā''), taip pat pailgėjo dvibalsio pirmasis dėmuo, jei po kirčiuotojo skiemens ėjo vienas nekirčiuotas skiemuo (''*jalga'' &gt; ''jālga'' 'koja', ''*aiga'' &gt; ''āiga'' 'laikas'); * išnyko [[balsių harmonija]], ne pirmame skiemenyje ''*e'' tapo apibendrintu (neutraliu) balsiu ir pavirto ''*õ'' (gali būti, kad čia Vytsas turi omenyje kirčiuoto skiemens užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsį ''õ'', kilusį iš ''*e'', nes tolesniuose skiemenyse turimas apibendrintasis / redukuotas ''õ'' yra vidurinės eilės ir vidurinio pakilimo); * ''*o'' virto aukštutinio pakilimo balsiu ''u'', bet ''*õ'' ir ''u'' sutapo į vieną ''u'' (''*kāndod'' &gt; ''*kāndud'' 'kelmai', ''*kädõd'' &gt; ''*kädud'' 'rankos'); * sprogstamuoju priebalsiu besibaigiančiame antrajame žodžio skiemenyje, kuris eina po kirčiuoto skiemens, balsis pailgėjo (''*abud'' &gt; ''abūd'' 'pečiai', ''*kädud'' &gt; ''kädūd'' 'rankos', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas'); * lyvių rytų tarmėje tolimesnio skiemens ''u'' virto ''õ'' (''*līndud'' &gt; ''līndõd'' 'paukščiai', ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai'); * lyvių rytų tarmėje ir [[Lielirbė]]je trumpasis ''uo'', retkarčiais ir ilgasis ''ūo,'' po priebalsių ''p'', ''m'' ir ''v'' suvienbalsėjo ir virto vidurio aukštutinio pakilimo nesuapvalintu balsiu ''ȯ'' arba ''ȱ''; ''ȯ'' ir ''o'' gali sudaryti minimaliąsias poras (''pȯ'ddõ'' 'skaudėti' ir ''po’ddõ'' 'skarmalas'); * vakarų lyvių tarmėje pagrindinio skiemens ''õ'' sutapo su priešakinės eilės sulūpintu balsiu ''ü,'' savo ruožtu ''ü'' iki [[XX a.|XX]] a. pr. sutapo su ''i'' (''kõ'zzi'' &gt; ''kü'zzi'' &gt; ''ki’zzi'' 'piktas', ''vȭrõz'' &gt; ''vǖrõz'' &gt; ''vīrõz'' 'svetimas'); * sulūpinti priešakinės eilės balsiai iki [[XX a.|XX]] a. pradžios neteko savo sulūpintos tarties (''kü'zzõ'' &gt; ''ki’zzõ'' 'teirautis', ''sǖ'' &gt; ''sī'' 'kaltė', ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''tǖö'' &gt; ''tīe'' 'darbas').{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ==== Tarmių balsių palyginimas ==== [[Bendrinė kalba|Bendrinė]] lyvių kalba sudaryta [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų [[Tarmė|tarmės]] pagrindu. Ši tarmė pasižymi didžiausiu [[Balsis|balsių]] rinkiniu. Toliau lyginamų lyvių tarmių balsių lentelėje kairėje pusėje pateikiami nesuapvalinti priešakinės eilės balsiai, viduryje – nesuapvalinti vidurinės eilės balsiai, dešinėje – suapvalinti užpakalinės eilės balsiai; viršuje yra aukšto pakilimo, o apačioje – žemo pakilimo balsiai. Balsiai nurodyti juos išreiškiančiomis raidėmis ir su žodynuose vartojamais ženklais, kurie įprastinėje rašyboje nevartojami, pavyzdžiui, &lt;ǭ&gt;. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių kirčiuotojo skiemens balsių sistema XX a. viduryje{{sfn|Viitso|2013|p=270}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | | u | ī | | ū |- | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | | o | ē | | ō |- | ä | a | | ǟ | ā | ǭ | ä | a | | ǟ | ā | | ä | a | | ǟ | ā | |} Lyvių kalbai būdinga nekirčiuotuose savųjų žodžių skiemenyse riboti galimus balsius. Toliau lentelėje lyginami antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu leistini balsiai rytų ir [[Lielirbė]]s bei vakarų tarmėse. Dar tolesniuose skiemenyse po skiemens su pagrindiniu kirčiu galimų balsių rinkinys juolab ribotesnis. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių balsių sistema nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ir vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | | ī | | ū | i | õ | u | ī | | ū |- | | | | ē | | | | | | ē | | |- | | a | | | ā | | | a | | | ā | |} === Priebalsiai === Palyginti su lyvių kalbos balsių sistema, kuri yra sudėtingesnė nei latvių ar lietuvių kalbų, lyvių [[Priebalsis|priebalsių]] rinkinys labai panašus į turimą [[Baltų kalbos|baltų kalbose]]. Naudojant literatūroje dažnai pasitelkiamą [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo kalbų fonetinę abėcėlę]] (UFA), lyvių kalboje yra tokie priebalsiai: ''b, d, d', f, g, j, k, l, l', m, n, n', p, r, r', s, š, z, ž, t, t', v''. Lyvių kalboje yra ir [[Afrikata|afrikatų]]: ''ts'' (''tsīļ'' 'ežys'), ''tš'' (''tširīkšõ'' 'čiulbėti'), ''dz'' (''dzīvib'' 'pulsas', ''vȯndzi'' 'laimingas'), ''dž'' (''iļdžēmḑa'' 'grietinė'). Priebalsis ''ŋ'' ({{IPA|[ŋ]}}) pasitaiko tik prieš ''k'' arba ''g'' (''kāŋgar'' 'lygiagretūs su pakrante pailgi smėlio gūbriai prie jūros', ''beŋk'' 'suolas').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Visi priebalsiai, išskyrus [[Skolinys|skolintinį]] ''h'' (duslusis gomurinis pučiamasis {{IPA|[x]}}), gali sudaryti [[Geminacija|geminatas]] {{sfn|Viitso|2013|p=270}} Svarbus [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] fonetinės abėcėlės (UFA) trūkumas yra tai, kad joje neskiriami palataliniai priebalsiai (pavyzdžiui, sprogstamieji palataliniai {{IPA|[c ɟ]}} kaip latvių &lt;ķ ģ&gt; arba vengrų &lt; ty gy&gt;) nuo ''paminkštintų'' (''palatalizuotų'') priebalsių (pavyzdžiui, palatalizuoti alveoliniai sprogstamieji priebalsiai {{IPA|[tʲ dʲ]}} kaip [[Rusų kalba|rusų kalboje]] &lt;ть дь&gt;), taip pat ir <ļ>,<ņ>, jeigu jie palataliniai, atitinka vertę {{IPA|[ʎ ɲ]}} (kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]]), o jeigu jie ''palatalizuoti'' – {{IPA|[lʲ nʲ]}} (kaip, pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]]). Vienintelis iš vadinamųjų paminkštintų priebalsių, kai toks skyrimas nėra svarbus, yra ir &lt;ŗ&gt;, nes manoma, kad palatalinis virpamasis priebalsis yra garsas, kurio ištarti neįmanoma, todėl [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis neturi savo simbolio, vadinasi, ir latvių minkštasis &lt;ŗ&gt; žymimas kaip palatalizuotas {{IPA|[rʲ]}} – kaip ir rusų kalbos &lt;рь&gt;. Atsižvelgiant, kad minkštieji priebalsiai lyvių kalboje yra foneminiai (turi skiriamąją reikšmę, pavyzdžiui, ''tūļ'' 'vėjas', ''tūl'' 'vėjo ([[Kilmininkas|kilm]].)') ir minkštinimas nepriklauso nuo aplinkinių garsų (pavyzdžiui, vadinamosios [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliacinės]] palatalizacijos lietuvių kalboje atveju, [[Priebalsis|priebalsiai]] minkštėja prieš priešakinės eilės balsius), lyvių kalbos priebalsių sistema yra tokia: {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | {{IPA|p}} {{IPA|b}} | | {{IPA|t}} {{IPA|d}} | | {{IPA|c}} {{IPA|ɟ}} | {{IPA|k}} {{IPA|ɡ}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Afrikata|Afrikatos]] | | | {{IPA|ts}} {{IPA|dz}} | {{IPA|tʃ}} {{IPA|dʒ}} | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | {{IPA|m}} | | {{IPA|n}} | | {{IPA|ɲ}} | ({{IPA|ŋ}}){{efn| /ŋ/ nėra foneminis, sutinkamas tik prieš /k/ ir /g/.}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | | {{IPA|r}} {{IPA|rʲ}} | | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | | {{IPA|f}}{{efn|Lūpų dantinis pučiamasis priebalsis /f/ ir duslusis gomurio pučiamasis priebalsis (arba, anot Vytso, stiprusis veliarinis spirantas){{sfn|Viitso|2013|p=270}} /x/ pasitaiko tik [[skolinys|skoliniuose]].}} {{IPA|v}} | {{IPA|s}} {{IPA|z}} | {{IPA|ʃ}} {{IPA|ʒ}} | | {{IPA|x}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Viduriniai priebalsiai|Viduriniai]] | | | | | {{IPA|j}} | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | | | {{IPA|l}} | | {{IPA|ʎ}} | |} ==== Asimiliacija ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalboje veikia paprastosios [[sandhi]] taisyklės – žodžio pabaigos priebalsiai įgyja skardumą arba jo netenka, priklausomai nuo po jų einančio garso ([[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] transkripcija): ''mìe'''z''' ̮lǟ'B'' 'vyras eina', ''mìe'''s''' ̮tulàB'' 'vyras ateina'. Tokia [[Asimiliacija (kalbotyra)|asmiliacija]] vyksta ir pačiame žodyje jį kaitant: ''kiĺ̀'''G''''' 'šonas' – ''kiĺ̀'''k'''st'' 'iš šono', ''u''''D''''' 'migla' – ''u''''t'''st'' 'iš miglos'.{{sfn|Vääri|1994|p=270}} Absoliučioje žodžio pabaigoje (prieš pauzę) vietoj ''b'', ''d'', ''g'', ''z'', ''ž'' (neretai ir ''d’'', ''dz'') tariami vadinamieji pusskardžiai [[Priebalsis|priebalsiai]], UFA jie žymimi didžiosiomis raidėmis ''B'', ''D'', ''G'', ''Z'', ''Ž'' (''D’'', ''DZ'').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Pusskardžiai priebalsiai linkę skardėti prieš balsius ir skardžiuosius priebalsius, o prieš dusliuosius priebalsius savo ruožtu duslėja.{{sfn|Moseley|2002|p=22}} Įprastinėje rašyboje, kaip ir lietuvių kalboje, šie procesai neatspindimi: ''mīez lǟb'', ''mīez tulāb'', ''kiļg'', ''kiļgst'', ''ud'', ''udst''. ==== Istorinė priebalsių raida ==== [[Vaizdas:Livonian loja.jpg|200px|thumb|right|''Lyvių žvejų valtis (lōja)'']] Istoriškai lyvių kalbos [[Priebalsis|priebalsių]] sistemoje išsirutuliojo įvairių ypatybių.{{sfn|Viitso|2013|p=270}} * Turima silpnųjų (t. y. balsingųjų apsuptyje skardžiųjų) ir stipriųjų sprogstamųjų priebalsių bei liežuvio priešakinių pučiamųjų eilė vietoj Baltijos finų [[Prokalbė|prokalbės]] stipriųjų sprogstamųjų ir liežuvio priešakinių pučiamųjų priebalsių eilės: ''tubā'' 'kambarys' (plg. [[Estų kalba|estų]] ''tuba'', bet [[Suomių kalba|suomių]] ''tupa''), ''sadā'' 'šimtas' (estų ''sada'', suomių ''sata''), ''vizā'' 'kietas', ''sa’gdõ'' 'tankus', ''kalād'' 'žuvys' (estų ''kalad'', bet suomių ''kalat'') ir vietoj dantinių pučiamųjų (''sidām'' 'širdis; vidus'). Retkarčiais skardieji ''b, d, g, z'' pasitaiko ir savųjų (neskolintų) žodžių pradžioje. * Savuosiuose žodžiuose turimi šnypščiamieji priebalsiai ''š'' ir ''ž'' (''šä'ugõz'' '[[Trapusis gluodenas|gluodenas]]', ''sižālikki'' '[[Tikrieji driežai|driežas]]'). * Išnyko Baltijos finų prokalbėje turėtas skardusis gerklinis pučiamasis priebalsis ''*h'' {{IPA|[ɦ]}} – skiemenyje su pagrindiniu kirčiu prieš priebalsį ''*h'' iškrito visais atvejais, tarp basių jo taip pat dažniausiai neliko. Šio priebalsio vietoje atsirado laužtinė [[priegaidė]]: ''lē'ḑ'' 'lapas' (plg. estų ''leht'', suomių ''lehti''), ''tū'gõd'' 'pelenai' (estų ''tuhk'', suomių ''tuhka''), ''rǭ''' 'pinigai' (estų, suomių ''raha''), ''va’it'' 'tarpas' (estų ''vahe'', suomių ''vaihe''). * Pusbalsis ''*v'' [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliuotas]] ''*lv'' &gt; ''ll'', ''*rv'' &gt; ''rr'' (*''palvodak'' > ''pallõ'' 'prašyti', ''*kirvehed'' &gt; ''kirrõd'' 'kirviai'), o junginiuose ''*dv'' ir ''*zv'' išnyko (''ladā'' 'viršūnė', plg. estų ''latv'', suomių ''latva;'' ''razā'' 'taukai', estų ''rasv'', suomių ''rasva''), taip pat pakito junginiai su pusbalsiu ''*j'' – ''*dj'' &gt; ''ḑ'', ''zj'' &gt; ''ž'', ''*nj'' &gt; ''ņņ'', ''*lj'' &gt; ''ļļ'', ''*rj'' &gt; ''ŗŗ'' (''paḑā'' 'pagalvė', ''ažā'' 'daiktas', ''miņņõ'' 'nuotaką ([[partityvas]])', ''paļļõd'' 'pliki', ''puŗŗõd'' 'burės'), ''*bj'' &gt; ''b'' (''käbā'' 'naga, skelta kanopa'), kur ''ä'' atsirado iš ''a'' dėl tarpinio minkštojo ''b'' įtakos, ''*gj'' virto ''ig'' (''laigā'' 'platus'). * Alveolinių ''*t, *d, *s, *z, *n, *l, *r'' istorinis palatalizavimas (&gt; ''ț, ḑ, š, ž, ņ, ļ, ŗ'') prieš ''*i'', dėl to [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] neretai pasitaiko minkštojo ir kietojo priebalsių kaita: ''*uni'' &gt; ''u'ņ'' 'miegas', bet ''*unen'' &gt; ''u’n'' 'miego (kilm.)'. * ''*n'' išnyko žodžio pabaigoje (''*pimedan'' &gt; ''pi’mdõ'' 'tamsaus ([[Kilmininkas|kilm]].)'). * Po nekirčiuoto skiemens ''d'' tarp balsių išnyko atviro skiemens pradžioje – tai vadinamoji priesagų laipsnio kaita, ji sukėlė balsių susiliejimą ir prieš tai buvusio atskiro priebalsio [[Geminacija|geminaciją]] (''*sigada'' &gt; ''*sigadõ'' &gt; ''si’ggõ'' ' kiaulę ([[partityvas]].)'). Dėl to visi priebalsiai, išskyrus skolintinį ''h'', po tam tikrų balsių arba trumpųjų dvibalsių sutinkami ir kaip geminatos (''je’llõ'' 'gyventi', ''o’bbõ'' 'vėlai', ''sie’ggõ'' 'maišyti', ''lu’mmi'' 'snieguotas', ''vi’jji'' 'nuodingas'). Tarp atskirų trumpųjų balsių arba trumpųjų dvibalsių ir ''õ'' joks priebalsis nebūna be geminacijos. * Kirčiuotojo [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje [[Priebalsis|priebalsiai]] sutrumpėjo, jei tolesnis nekirčiuotas skiemuo buvo uždaras (arba jei nekirčiuotame skiemenyje buvo ''*a'' ir tame pačiame žodyje nebuvo trečio nekirčiuoto skiemens), skiemens pabaigoje balsingieji priebalsiai (pusbalsiai, sonantai) trumpėdami pailgino balsį (''*kandud'' &gt; ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai', ''*kartad'' &gt; ''kārtad'' 'bijai') ir skiemens pabaigoje buvę duslūs stiprieji sprogstamieji priebalsiai trumpėdami pailgino tolesniame nekirčiuotame skiemenyje esantį balsį (''*istud'' &gt; ''istād'' 'sėdi', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas', ''*vakka'' &gt; ''vakā'' '[[Pūras (matavimo vienetas)|pūras]]'). * Balsingųjų priebalsių geminatos, turinčios sutrumpėjusį pradžios dėmenį, po ilgojo balsio arba ilgojo dvibalsio, patyrusios ankstesnius pokyčius, supaprastėjo (''*kī^rraz'' &gt; ''kīraz'' 'kirvis', ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė'). * XIX ir XX amžių sandūroje buvo įsivestas kitų kalbų lūpinis dantinis pučiamasis priebalsis ''f'' ir duslusis gomurinis pučiamasi ''h'' (''film'' 'filmas', ''himn'' '[[himnas]]'). == Morfologija == === Kalbos dalys === [[Vaizdas:Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz.jpg|210px|thumb|[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodynas]] (2012 m.)]] Lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, visi [[Vardažodis|vardažodžiai]] ir [[Įvardis|įvardžiai]] paprastai laikomi viena kategorija, nes juos skirstyti į atskiras kalbos dalis (pavyzdžiui, į [[Daiktavardis|daiktavardžius]], [[Būdvardis|būdvardžius]], [[Skaitvardis|skaitvardžius]], [[Įvardis|įvardžius]]) maža praktinės naudos. Sakykim, vardažodis (sąlygiškai būdvardis) ''vanā'' 'senas' linksniuojamas pagal 18-ą tipą, kaip ir, pavyzdžiui, vardažodžiai (sąlygiškai daiktavardžiai) ''kanā'' 'višta' arba ''kalā'' 'žuvis', o, sudarius aukštesnįjį laipsnį ''vaņīmi'' 'senesnis', jo tipas pakinta į 200-ąjį, kuris aprėpia visus.su ''-mi'' sudarytus daiktavardžius, šios darybos priesagos reikšmė atitiktų lietuvių ''-imas, -ymas'' (''jelāmi'' 'gyvenimas'), tokiu būdu tarp sąlyginių vardažodžio rūšių ir jo [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] ypatybių nėra didelio ryšio. Vardažodžiai priešinami su kita didele kategorija – su [[Veiksmažodis|veiksmažodžiais]], tačiau pasakytina, kad ir veiksmažodžio [[Bendratis|bendratys]] gali turėti atskirų [[Linksnis|linksnių]]. [[Siekinys]] gali turėti ir [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį (''āndamõt'' 'neduodant', ''likkõmõt'' 'nejudant'),{{sfn|Viitso|2013|p=279}} kurio jau beveik neturi vardažodžiai. [[Suomių kalba|Suomių]] ir [[Estų kalba|estų]] kalbose abesyvas vartojamas ir su vardažodžiais. === Vardažodis === [[Vardažodis|Vardažodžiai]] gali turėti du [[Gramatinis skaičius|skaičius]], [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] išskiria 16 [[Linksnis|linksnių]] arba tik [[Prieveiksmis|prieveiksmiuose]] išlikusių jų formų, bet dalis linksnių nebeproduktyvūs ir dauguma vardažodžių linksniuojami 8 linksniais.<ref name = "essive"/> Kaip būdinga [[Uralo kalbos|Uralo kalboms]], lyvių kalboje nėra [[Giminė (gramatika)|giminių]], net trečiojo asmens [[įvardis]] ''ta'' / ''tämā'' reiškia tiek 'jis', tiek 'ji'. Kaip rašo T. Vytsas, lyvių kalboje, kaip ir [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]], nėra [[Galininkas|galininko]], viso objekto funkciją atlieka [[kilmininkas]].{{sfn|Viitso|2013|p=280}} (I. Brodskis įsitikinęs, kad galininkas vepsų kalboje yra, tik vienaskaitoje jis sutampa su kilmininku, o daugiskaitoje – su [[Vardininkas|vardininku]].)<ref>{{cite web|date=2014|author=I. Brodski|title=Vepsän kel': Openduzkirj täuz'kaznuzile|url=https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|accessdate=2021-06-22|archive-date=2019-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20190701121957/https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|url-status=dead}}, p. 40</ref> [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] teigia, kad lyvių kalboje visas objektas reiškiamas galininku, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]], bet tikriausiai Mozlis painioja reikalą su [[suomių kalba]], kur turima tokia sistema.{{sfn|Moseley|2002|p=28.&mdash;29}} Tai, kad mažos žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo [[Vardininkas|vardininko]], galėjo paskatinti tokios klaidos atsiradimą. Lyvių kalboje nurodomos ne linksniuotės, o vardažodžių linksniavimo tipai. ''Lyvių–estų–latvių žodyne'' jų išskiriama 242. {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | āigastõ |āigastidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |āigastõn |āigastõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |āigastõks |āigastõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |āigastõ |āigastiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |āigasts āigastõs |āigastis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |āigastõst |āigastist |} <div style="text-align:left;">''āigast'' 'metai' –140 tipas (reguliariausias tipas,<br />pagal jį linksniuojama dauguma tarptautinių žodžių).</div></div> | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | — | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |— | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | -tā, -dā, -ța, -ta, -da, -tõ, -dõ, -õ, — | -ți, -ḑi, -ti, -di, -i |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> | -n, -õn | -ddõn, -dõn, -tõn, -õdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> | -kõks, -ks, -õks | -kõks, -tkõks, -dõks, -tõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> | -zõ, -(õ)z, -õ(z) | -ži, -īž, -iž, -ž, -īz, -iz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> | -s(õ), -õs(õ) | -ši, -īs, -is |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> | -st(õ), -õst(õ) | -šti, -īst, -ist |} <div style="text-align:left;">Pagrindiniai [[Agliutinacinė kalba|linksnių priesagų]] variantai.<ref name = "virtuallivonia">Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2018-12-15</ref></div> |} U. Baluodis (''U. Balodis'') į aukščiau pateiktą lentelę neįtraukia skirtingų vienaskaitos vardininko ir kilmininko formų kaip šių linksnių priesagų,<ref name = "virtuallivonia"/> pvz.: vns. vard. ''rōnt'''õz''''' 'knyga' – vns. kilm. ''rōnt'''õ''''' 'knygos', vns. vard. ''līvl'''i''''' 'lyvis' – vns. kilm. ''līvl'''iz''''' 'lyvio', vns. vard. ''nei'''tst''''' 'mergaitė' – vns. kilm. ''nei'''tsõ''''' 'mergaitės', vns. vard. ''ve'''ž''''' 'vanduo' − vns. kilm. ''vie'''d''''' 'vandens'. Matyt, istoriškai čia kinta [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas ir kamiengalis]], o ne turimos kilmininko linksnį rodančios priesagos – tikroji iš [[Uralo prokalbė]]s paveldėta [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kilmininko priesaga būtų ''-n'', kuri išliko sustingusi antrajame [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 – 19' dėmenyje ''-tuoistõ'''n''''', ir dabar šiame dėmenyje istorinė priesaga ''-n'' vartojama kaip [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] dalis. Senoji kilmininko priesaga ''-n'' išlikusi ir kai kuriuose kituose dūriniuose, pvz., ''miernaigā'' < ''*meren akja'' 'jūros krantas' ([[Vardininkas|vard.]] ''mier ~ mer'' 'jūra'; ''miern'' 'jūros' + ''aigā'' 'krantas').<ref>{{cite web|title=The relationship between Salaca Livonian and Courland Livonian dialects|url=https://www.researchgate.net/publication/274215999_The_relationship_between_Salaca_Livonian_and_Courland_Livonian_dialects|author=[[Karl Pajusalu]]|date=2014|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri 5(1):149|accessdate=2021-12-16}}, ''p. 162''</ref> Vienaskaitos linksniai (išskyrus partityvą ir iliatyvą) ir daugiskaitos vardininkas bei kilmininkas sudaromi linksnių priesagas jungiant prie vienaskaitos kilmininko.<ref name = "virtuallivonia"/> Vardininkas nuo Uralo prokalbės laikų specialios linksnio priesagos neturėjo, o daugiskaitos vardininke matyti vien daugiskaitos žymuo ''-t, -d, -õd'' (be specialios linksnio priesagos).<ref>{{cite book|last=Raun|first=A.|title=The Uralic Languages: Description, History and Foreign Influences|chapter=Proto-Uralic Comparative, Historical Morphosyntax|publisher=Brill, Leiden|year=1988|pages=558—560|isbn=}}</ref> Daugiskaitoje [[Vardažodis|vardažodžių]] kilmininkas visada sutampa su vardininku. Linksniuojant gali iškristi [[priebalsis]], [[balsis]] ar net visas [[skiemuo]]: ''vež'' + ''tā'' > ''vietā'' 'vandenį' ([[Partityvas|part.]]), ''kilā'' + ''õ'' > ''killõ'' 'kaimą' (part.), ''vȭidag'' + ''ta'' > ''vȭita'' 'sviestą' (part.).<ref>{{cite book|author=Boiko, K.|title=Līvõ kēl̦. Piški optõbrōntõz|publisher=Līvu Savienība (Līvõd Īt)|location=Rīga|date=2000|pages=64}}</ref> ==== Baigtumas (visas ir dalinis objektas) ==== [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]], kaip ir [[Latvių kalba|latvių]] bei [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[veikslas]] (baigtas arba tebeatliekamas veiksmas) reiškiamas [[Priešdėlis|priešdėliais]], pavyzdžiui, ''jis skaitė knygą, statė namą'' supriešinama su ''jis '''per'''skaitė knygą, '''pa'''statė namą'', kur priešdėlis rodo baigtą veiksmą (įvykio veikslą). O lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, turimas visas arba dalinis objektas, kur visas objektas žymi baigtą veiksmą (įvykio veikslą), o dalinis – tebevykstantį (eigos veikslą). Viso objekto linksnis lyvių kalboje yra [[kilmininkas]], dalinio – [[partityvas]]. Vis dėlto ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių—estų—latvių žodyne]]'' pateikiami dokumentuoti kalbos vartosenos pavyzdžiai rodo nenuoseklumą, kai baigto veiksmo objektas gali būti reiškiamas kilmininku: ''ta āŗštiz eņtš '''pūoga''' šärlakstõ tierrõks'' ([[vardininkas]]/kilmininkas ''pūoga'', partityvas – ''pȯigõ'') 'jis savo '''sūnų''' '''iš'''gydė nuo skarlatinos', bet taip pat baigto veiksmo objektas gali būti ir partityvo linksnio: ''ta āŗštiz '''tǟnda''' salāndõmõst jarā'' ([[kilmininkas]] ''täm'', [[partityvas]] ''tǟnda'') 'jis '''iš'''gydė '''jį''' nuo vogimo'. Šio sakinio vertime į [[Estų kalba|estų kalbą]] [[papildinys]] (objektas) vartojamas su kilmininko linksniu: ''ta arstis '''tema''' varastamast ära'' (vardininkas / kilmininkas ''tema'', partityvas ''teda''). ==== Vardininkas ==== [[Vardininkas]] – tai [[Veiksnys|veiksnio]] linksnis, kartais vartojamas ir [[Aplinkybės|aplinkybėms]] (''ma broutšõb '''ežžõmpǟva''''' 'aš važiuosiu '''pirmadienį'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Pasakytina, kad dažniausiai dienų pavadinimai, kaip laiko [[Gramatika|aplinkybės]], vartojami su [[Naudininkas|naudininku]] (''ežžõmpǟvan''). ==== Kilmininkas ==== [[Kilmininkas]] yra viso objekto ir nederinamojo [[Pažyminys|pažyminio]] linksnis ('''''laps''' jālgad at kievāmõd'' ''''vaiko''' kojos lengvos'). Kilmininkas vartojamas ir su [[Daiktavardis|daiktavardžio]], [[Būdvardis|būdvardžio]] arba [[Skaitvardis|skaitvardžio]] [[Naudininkas|naudininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]] kaip [[Papildinys|papildinio]] linksnis ('''''ežmiz''' lapsõn'' ''''pirmajam''' vaikui'). Kilmininkas vartojamas ir su dauguma [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] (''iļ '''mier''''' 'per '''jūrą''''; ''tuļīz '''vied''' sizzõl'' 'karštame '''vandenyje''' („karšto '''vandens''' viduje”)'). Tik nedidelės žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo vardininko. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] nuo vardininko skiriasi tik kai kurių [[Įvardis|įvardžių]] kilmininkas.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Partityvas ==== [[Partityvas]] yra dalinio objekto linksnis (''ta vȯstīz '''lešti''''' 'jis pirko '''gelsvapelekių plekšnių''''), jis žymi neapibrėžtą kiekį ('''''vietā''' um jennõ'' ''''vandens''' yra daug'), su partityvu vartojama nemažai [[Prielinksnis|prielinksnių]] (''pids '''randõ''''' 'po (per) '''krantą'''', ''vast '''õvvõ''''' 'prieš '''srovę'''', ''ilmõ '''vietā''''' 'be '''vandens'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Naudininkas ==== Kitaip negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e ir Salacos lyvių tarmėje, [[Kuršas|Kuršo]] lyvių kalboje gavėjas, savininkas ar nuosavybės praradėjas reiškiamas ne pašalio [[Vietininkas|vietininkais]], o [[Naudininkas|naudininku]], t. y. taip pat, kaip [[Mordvių kalbos|mordvių]] ir [[Baltų kalbos|baltų]] kalbose. Todėl naudininku reiškiamas netiesioginis [[papildinys]] (''Jōņ tȭtiz '''Pētõrõn''' īd lambõ'' 'Jonas pažadėjo '''Petrui''' vieną avį'), savininkas ('''''minnõn''' vȯļ ibbi'' ''''man''' buvo arklys (t. y. aš turėjau arklį)', ''se nīemõ um '''tidārõn''''' 'ta karvė yra '''dukters''''), būsena ('''''minnõn''' um kīlma'' ''''man''' yra šalta'), priklausymas (''ta um '''valstõn''' vastūksnikā'' 'jis yra '''valstybės''' priešas').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Vytsas siejo lyvių ir mordvių kalbų naudininką, šios kalbos yra iš [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] vienintelės, turinčios naudininko linksnį ([[Vengrų kalba|vengrų kalboje]] kilmininkas įsigalėjęs naudininko reikšme).{{sfn|Viitso|1994|p=264}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') naudininką laiko latvių kalbos įtakos padariniu, anot jų, lyvių naudininkas tikriausiai kilęs iš lyvių kalboje išnykusio [[Esyvas|esyvo]] priesagos ''*-nA'' (tai matyti linksniuojant dienų pavadinimus laiko aplinkybės reikšme, pavyzdžiui, ''ežžõmpǟva'''n''''' 'pirmadienį', plg. [[Estų kalba|estų]] ''esimese'''na''''' 'pirmiausia; pirmoje vietoje', suomių ''päivä'''nä''''' 'per dieną').{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=81}} ==== Įnagininkas (transliatyvas–komitatyvas) ==== Kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalbų [[komitatyvas]] ('su kuo?') ir [[Transliatyvas|transliatyvas]] ('tapti, pavirsti kuo?') lyvių kalboje susiliejo į vieną linksnį, kuris [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pavyzdžiui vadinamas [[Įnagininkas|įnagininku]].{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} Įnagininkas vartojamas įvairiomis reikšmėmis (''būoḑ tīeb vāldiņ ūd '''nädīļõks''''' 'parduotuvę atidarys kitą '''savaitę''''; ''piņ ädāgtiz laps '''rujāks ''''' 'šuo išgąsdino vaiką '''iki susirgimo''''; ''veļ vȯļ lapstõn '''izāks''''' 'brolis vaikams buvo kaip '''tėvas''''; ''ma sīeb naggiri '''kūordkõks''''' 'valgau bulves su '''lupenomis''''; ''ma sīeb naggiri '''iļdžēmḑaks''''' 'valgau bulves su '''grietine''''; ''ma sīeb naggiri '''veisõks''''' 'valgau bulves su '''peiliu''''; ''ma sīeb naggiri '''iļtarālizõks''''' 'valgau bulves '''drauge su kaimynu''''; ''ma sīeb naggiri jõvā '''mīelkõks''''' 'valgau bulves mielu '''noru''''; ''ta '''paŗīmstõks''' nägțiz palgstõ'' 'jo veidas atrodė '''geriau'''' [''paŗīmstõz'' ([[Prieveiksmis|prv.]]) 'geriau']; ''Būņțik vȯļ sūrd '''abbõndõks''' mīez'' 'Buntikas buvo vyras '''su''' didele '''barzda''''; ''kāngard at '''nummõks''' tǟdõd'' 'gūbriai pilni '''viržių'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') teigia, kad lyvių kalboje [[transliatyvas]] ir [[komitatyvas]] susiliejo į vadinamąjį įnagininką dėl latvių kalbos įtakos. Daugiaskiemeniuose žodžiuose įnagininkas turi kaitybos priesagą ''-ks'', vienskiemeniuose – ''-kõks''. Vienskiemeniuose žodžiuose senoji transliatyvo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ''-ks'' gali būti susiliejusi su anksčiau turėta komitatyvo priesaga ''*-ka'', t. y. ''*-ka'' + ''*-ks'' ''*> -kaks'' &gt; ''-kõks''. Tokią įnagininko raidą rodytų tai, kad vienskiemeniai žodžiai kai kada turi dvi skirtingas įnagininko formas, kur viena reiškia komitatyvą, o kita – transliatyvą, pvz.: ''piņ'' 'šuo': ''piņkõks'' ([[komitatyvas]]) 'drauge su šunimi', ''piņņõks'' ([[transliatyvas]]) 'tapti šunimi'.{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} ==== Iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas ==== Lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]],{{sfn|Rudzīte|1993|p=307}} tradiciškai jų reikšmė nusakoma taip: [[inesyvas]] – ko nors buvimas viduje, [[eliatyvas]] – judėjimas iš ko nors vidaus išorėn, [[iliatyvas]] – judėjimas į ko nors vidų,{{sfn|Vääri|1994|p=270}} tačiau reikia turėti omenyje, kad, išnykus pašalio vietininkams, iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas gali reikšti ir judėjimą arba buvimą taip pat ir už objekto išorinio paviršiaus, pavyzdžiui, ''mierrõ'' 'jūros link', ''miersõ'' 'ant jūros paviršiaus', ''mierstõ'' 'nuo jūros paviršiaus'.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Kitose Baltijos finų kalbose tokia vartosena gali būti interpretuojama kaip 'jūros vidun; jūroje (po vandeniu); iš jūros gelmės'. ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) [[inesyvas]] linksnių lentelėse nenurodomas, nors jis atitiktų [[Eliatyvas|eliatyvą]], atmetus jo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagos]] priebalsį &lt; t&gt;. Vytsas pateikia tokį žodžių ''jālga'' 'koja', ''vag'' 'vaga', ''nuŗm'' 'laukas' linksniavimą:{{sfn|Viitso|2013|p=282}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | jalgõ | jaļgži | vaggõ | vagži | nurmõ | nūrmiž |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | jālgas | jaļgši | vagsõ | vagši | nurmsõ | nūrmis |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | jālgast | jaļgšti | vagstõ | vagšti | nurmstõ | nūrmist |} [[Inesyvas|Inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos įvairuoja, jos gali būti ilgesnės (su ''õ'') arba trumpesnės (be balsio ''õ''). ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) linkstama teikti pirmenybę ilgesniosioms [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagoms]]: žodžio ''kiļg'' eliatyvas, kitur pateikiamas kaip ''kiļgst'', LEL nurodytas kaip ''kiļgstõ'' ('iš šono'). Vytso teigimu, tai yra rytų lyvių tarmėje turimi svyravimai: [[Mazirbė]]je ir [[Košragas|Košrage]] būdingesnės [[Partityvas|partityvo]] ''-tõ,'' [[Inesyvas|inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos ''-sõ'' ir ''-stõ'', tokia vartosena dažna nuo [[Pitragas|Pitrago]] iki [[Vaidė]]s, o [[Sykragas|Sykrage]] ir [[Kolka|Kolkoje]] ilgosios kaitybos priesagos beveik nevartojamos, pirmenybė teikiama ''-t'', ''-s'', ''-st''.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} Tokiu būdu, aukščiau nurodytų formų ''vagsõ'', ''vagstõ'', ''nurmsõ'', ''nurmstõ'' labiausiai tikėtini variantai yra ''vags'', ''vagst'', ''nurms'', ''nurmst''. ==== Neproduktyvūs linksniai ==== ===== Pašalio vietininkai (aliatyvas, adesyvas, abliatyvas) ===== Pašalio vietininkai ([[aliatyvas]], [[adesyvas]] ir [[abliatyvas]]) lyvių kalboje nebėra produktyvūs, jie vartojami [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] kaip [[Vietovardis|vietovardžių]] linksniai (paprastai turinčiųjų antrąjį dūrinio dėmenį ''-mō'' 'žemė, kraštas'): ''Kurmōlõ'' '[[Kuršas|Kuršo]] link (sen. {{lt|Kuršop(i)}})', ''Kurmōl'' 'Kurše (prie Kuršo, sen. {{lt|Kuršiep(i)}})', ''Kurmōld(õ)'' 'iš Kuršo'. Pasitaiko sustabarėjusiuose posakiuose: ''kaŗŗõl'' 'į piemenis', ''kōŗal '' 'piemenauti (būti piemeniu)', ''kōŗald'' 'iš piemenų', ''suoddõl'' '(patraukti) į karą', ''suodāl'' 'kare', ''suodāld'' 'iš karo', taip pat išlikę kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ir [[Polinksnis|polinksniai]]: ''pǟlõ'' 'ant; viršun; už– (kryptis)', ''pǟl'' 'ant; viršuje (vieta)', ''pǟldõ(st)'' 'nuo; nuo paviršiaus'. Kartais galimi ir daugiskaitos neproduktyvūs linksniai, tačiau ir šie vartojami tik posakiuose, pavyzdžiui, '''''lambiļ''' lēmi'' 'ėjimas '''prie avių''''. Dabartinėje kalboje judėjimas į objekto išorinį paviršių arba buvimas prie jo nusakomas minėtaisiais [[Polinksnis|polinksniais]] arba vidaus [[Vietininkas|vietininkais]].{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Aliatyvas]] | mōlõ |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Adesyvas]] | mōl |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Abliatyvas]] | mōld(õ) |— |— | lambiļd |} <div>''mō'' – 'žemė; kraštas', ''lambõd –'' 'avys' </div> ===== Instruktyvas ===== Nedidelė žodžių dalis gali turėti su [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] ''-iņ/ -īņ'' sudaromą daugiskaitos [[Instruktyvas|instruktyvą]] (šis linksnis daugmaž atsako į klausimą ''kaip? kokiu būdu?''), bet T. Vytsas teigia, kad šias žodžių formas būtų teisingiau laikyti [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]],{{sfn|Vääri|1994|p=272}} pvz.: ''ikšīņ'' 'po vieną; atskirai; vienumoje', ''kuolmiņ'' 'trise', ''tūontiņ'' 'tūkstančiais', ''kabāliņ'' 'gabalais', ''samīņ'' 'žingsniais', ''pǟviņ'' 'dienomis', ''ūomõgiņ'' 'rytais', ''jālgiņ'' 'pėsčiomis („kojomis”)'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ===== Abesyvas ===== Pasak [[Valt Ernštreit|V. Ernštreito]] ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]], vienaskaitos [[abesyvas]] (''be ko?'') gali būti vartojamas su vienskiemeniais vardažodžiais, pasitelkiant [[prielinksnis|prielinksnį]] ''ilmõ''{{efn|[[Skolinys]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''bäs'' ({{lv|bez}}) 'be' – nevartotinas.}} 'be', pvz.:<ref>Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2017-12-23</ref> ''ilmõ joud'''tõ''''' 'be jėgų', ''ilmõ pǟ'''tõ''''' 'be galvos', ''ilmõ rō'''tõ''''' 'be pinigų', ''ilmõ tīe'''tõ''''' 'be darbo'. Vis dėlto linksniuojamųjų žodžių abesyvą beveik visiškai išstūmė [[partityvas]] (''ilmõ… joud'''õ''', pǟ'''dõ''', rō'''dõ''', tīe'''dõ'''''). Abesyvo linksnį gali turėti [[siekinys]] (II bendratis; žr. „[[#Bendratis|Bendratis]]“), su siekiniu abesyvas vartojamas dažnai. ===== Liatyvas ir eksesyvas ===== Kai kurios [[Prieveiksmis|suprieveiksmėjusios]] formos rodo lyvių kalboje anksčiau buvus [[Liatyvas|liatyvą]] ir [[Eksesyvas|eksesyvą]]. Liktinės šių linksnių formos vartojamos tik vienaskaitoje. Liatyvo priesagos yra ''-j, -z'': ''kuodāj'', išplėstinė forma ''kuodājõz'' 'namõ'. Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' gali būti jungiama prie dviskiemenių daiktavardžių [[Iliatyvas|iliatyvo]], tokiu būdu jo formą atskiriant nuo [[Partityvas|partityvo]]: ''mȯizõ'' 'dvarą' (part.) ― ''mȯizõ'' / ''mȯizõz'' 'dvaran' (il.). Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' jungiama ir prie kai kurių dviskiemenių [[Inesyvas|inesyvinių]] bei [[Adesyvas|adesyvinių]] prieveiksmių ir [[Polinksnis|polinksnių]]: ''pǟlõz'' 'ant', ''sǟlõz'' 'ten'.<ref name="essive"/> Eksesyvo priesaga yra ''-ndõ'' (ir jos variantai ''-nd, -õnd, -ndõst''): ''kuondõ'' 'iš namų', ''tagānd'' 'iš užnugario', ''sizāldpēḑõnd'' 'iš vidaus', ''uldõpēḑõnd'' 'iš išorės'. Tačiau dabartinėje lyvių kalboje liatyvas ir eksesyvas, kaip savarankiški linksniai, neproduktyvūs, likę už kaitybos sistemos ribų.<ref name="essive">{{cite web|author=Tiit-Rein Viitso|date=2016|title=The essive in Livonian|url=https://www.researchgate.net/publication/308126520_The_essive_in_Livonian|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri|accessdate=2023-10-14}}</ref> ===== Esyvas ===== Kaip minėta, lyvių kalbos [[naudininkas]], kalbininkų manymu, yra kilęs iš [[Esyvas|esyvo]]. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] pateikia naudininko priesagas ''-n, -õn'', o esyvo ― ''-nā, -nõ, -n, -õn''. Šis kalbininkas vietos, laiko ir būklės reikšmę išsaugojusias formas išskiria kaip lyvių kalbos esyvo linksnį: ''kunā'' 'kada', ''kuonnõ'' 'namie', ''āigastõn'' 'metais', ''pǟvan'' 'dieną', ''brēḑõn'' 'penktadienį' (ir visi kiti savaitės dienų pavadinimai), ''ȭdõn'' 'vakare', ''sinnõn um jõvā '''lapsõn''' vȯlmõst'' 'tu turi būti geras '''vaikas'''' ir kt. T. Vytsas kaitybos priesagas esyvo reikšme pateikia tik vienaskaitoje, esyvas, kaip ir liatyvas bei eksesyvas, nebėra produktyvus linksnis.<ref name ="essive"/> ==== Būdvardis ==== [[Būdvardis|Būdvardžiai]] neturi jokių formalių požymių (t. y. nėra aiškių juos iš kitų vardažodžių išskiriančių ypatybių), nors dažniausiai jie skirstomi į pirminius (''vālda'' 'baltas', ''mustā'' 'juodas', ''knaš'' 'gražus') ir išvestinius su darybos [[Priesaga|priesagomis]] (''punni'' 'raudonas', ''kērabi'' 'margas', ''nǟlgali'' 'išbadėjęs'; Vytso manymu, darybos priesaga ''-i'' čia yra kilusi iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ''*-inen'') arba išvestinius su [[Priešdėlis|priešdėliais]] (''äbjõvā'' 'negeras').{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Riboto būdvardžių skaičiaus aukštesnysis [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] gali būti sudaromas su darybos priesaga ''-imi''/''-īmi'', kartais ir su ''-im''/''-īm'': ''piški'' 'mažas' : ''piškīmi'' 'mažesnis', ''sūr'' 'didelis' : ''sūŗim'' 'didesnis', ''madāli'' 'žemas' : ''madālimi'' 'žemesnis', ''kuordõ'' 'aukštas' : ''kuordimi'' 'aukštesnis', ''nūoŗ'' 'jaunas' : ''nūoŗimi'' 'jaunesnis', ''vanā'' 'senas' : ''vaņīmi'' 'senesnis', ''laigā'' 'platus' : ''laigīm'' 'platesnis', ''ovār'' 'platus; patogus' : ''ovārim'' 'platesnis; patogesnis', išimtis yra ''jõvā'' 'geras' : ''paŗīm'' 'geresnis' (ir [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ''jõvīst'' 'gerai' : ''paŗīmstiz'' 'geriau'). Daugumos būdvardžių aukštesnysis laipsnis sudaromas su prepozicija ''jo'' (pieš ją dar gali būti pridedama ''vel'' 'dar' (plg. {{lv|vēl}} 'dar')): ''kīlma'' 'šaltas' : ''(vel) jo kīlma'' 'šaltesnis', ''lem'' 'šiltas' : ''(vel) jo lem'' 'šiltesnis'. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas su ''amā'' ('visas') + aukštesnysis laipsnis, jei būdvardis jį turi: ''amā piškīmi'' 'mažiausias', ''amā sūŗim'' 'didžiausias'. Kitais atvejais sudaroma su nelyginamuoju laipsniu: ''amā kīlma'' 'šalčiausias', ''amā lem'' 'šilčiausias'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ''Lyvių—estų—latvių žodynas'', svariausias lyvių gramatikos šaltinis, šią prepoziciją pateikia kaip ''jo'', bet, pavyzdžiui, Ernštreitas ''Lyvių—latvių—lyvių žodyne'' tevartoja formą ''juo'', ją nurodo ir Vėris.{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Suhonenas aukštesniojo laipsnio prepozicijas ''jo'', ''juo'' laiko [[Skolinys|skoliniu]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''juõ'' (t. y. iš kartotinio latvių [[Jungtukas|jungtuko]] ''jo'' (skaityti ''juo''); ir lietuvių kalboje reikšmei sustiprinti šis jungtukas vartojamas su aukštesniuoju laipsniu, pvz., '''''juo''' labiau džiaugiuosi; '''juo''' aukštesnis, '''juo''' ilgesnis'').{{sfn|Suhonen|1973|p=121}} ==== Skaitvardis ==== Lyvių [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] neturi jokių išskirtinių požymių, jie skirstomi į kiekinius ir kelintinius. [[Baltijos finų kalbos]]e, tarp jų ir lyvių kalboje, su kiekiniais skaitvardžiais vartojami žodžiai kaitomi pastebimai kitaip negu [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]]. Atsižvelgiant į tai, kad skaitvardis nežymi jokių kitų gramatinių santykių, vardažodis, kuris kaitomas su didesniu už 1 skaitvardžiu, vartojamas su ''vienaskaitos'' [[Partityvas|partityvo]] linksniu. Jei su skaitvardžiu kaitomas vardažodis reiškia kokius nors kitokius gramatinius santykius, tuomet tiek skaitvardis, tiek dėl jo kaitomas vardažodis vartojamas su atitinkamu ''vienaskaitos'' linksniu. ''Lyvių—estų—latvių kalbų žodyne'' pateikiamuose tekstuose kartkartėmis pasitaiko nenuoseklumų: pavyzdžiui, po skaitvardžio einąs [[daiktavardis]] vienaskaitoje turi reikiamą [[Linksnis|linksnį]], o skaitvardis lieka su [[Vardininkas|vardininku]]: ''seis skūolsõ'' [septyni: vns. [[Vardininkas|vard]].mokykla: vns.[[Inesyvas|ines]].] 'septyniose mokyklose', užuot sakius ''seisõs skūolsõ'' – plg. bendrinės [[Estų kalba|estų kalbos]] ''seitsmes koolis''; ''kuolm āigastõks'' [trys: vns. [[Vardininkas|vard]]. metai: vns. [[Įnagininkas|įnag]].] 'trejais metais', o ne ''kuolmõks āigastõks'' – plg. estų ''kolmeks aastaks''. Pavyzdyje ''kuolms ežmižis lugdõbrōntiš'' [trys: vns. [[Inesyvas|ines]]. pirmasis: dgs. [[Inesyvas|ines]]. vadovėlis: dgs. [[Inesyvas|ines]]] 'trijuose pirmuosiuose vadovėliuose' skaitvardis įgavęs vienaskaitos [[Inesyvas|inesyvą]], o po jo einą žodžiai – [[Daugiskaita|daugiskaitos]] inesyvą, tokia skaitvardžio vartosena nebūdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]]. Matyt, šie svyravimai aiškintini [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, nes pastarojoje kai kurie skaitvardžiai nelinksniuojami ir reikalauja [[Daugiskaita|daugiskaitos]]. Visi kiekiniai skaitvardžiai turi vienaskaitą ir daugiskaitą. Dažniausiai vartojama jų vienaskaita (''ikš'', 'vienas' ''kakš '''du' ''kuolm'' 'trys' ir t. t.). Giminingoje [[Suomių kalba|suomių kalboje]] kiekinių skaitvardžių daugiskaitos linksniai vartojami su daugiskaitiniais [[Daiktavardis|daiktavardžiais]]. Išskyrus ''ežmi'' 'pirmas' ir ''tuoi'' 'antras', [[Eduard Vääri|Vėris]] pataria teikti pirmenybę kelintiniams skaitvardžiams su darybos priesaga ''-õz, -z'' (''kuolmi'' > ''kuolmõz'', ''seismi'' > ''seismõz'' ir t. t.), nes ji būdingesnė [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų tarmei, o ja grįsta [[bendrinė kalba]].{{sfn|Vääri|1994|p=273}} {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |1 | ikš |ežmi |- ! style="background:#EFEFEF" |2 |kakš |tuoi |- ! style="background:#EFEFEF" |3 | kuolm |kuolmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |4 |nēļa |neļļõz |- ! style="background:#EFEFEF" |5 |vīž |vīdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |6 |kūž |kūdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |7 |seis |seismõz |- ! style="background:#EFEFEF" |8 |kōdõks |kōdõksmõz  |- ! style="background:#EFEFEF" |9 |īdõks |īdõksmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |10 |kim |kimmõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |11 | ikštuoistõn |ikštuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |12 |kakštuoistõn |kōdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |13 | kuolmtuoistõn |kuolmtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |14 |nēļatuoistõn |nēļatuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |15 |vīžtuoistõn |vīdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |16 |kūžtuoistõn |kūdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |17 |seistuoistõn |seistuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |18 |kōdõkstuoistõn |kōdõkstuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |19 |īdõkstuoistõn |īdõkstuoistõnz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |20 |kakškimdõ |kōdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |30 | kuolmkimdõ |kuolmkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |40 |nēļakimdõ |nēļakimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |50 | vīžkimdõ |vīdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |60 |kūžkimdõ |kūdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |70 |seiskimdõ |seiskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |80 |kōdõkskimdõ |kōdõkskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |90 |īdõkskimdõ |īdõkskimdõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |100 |sadā |sadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |200 |kakšsadā |kōdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |300 |kuolmsadā |kuolmsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |400 |nēļasadā |nēļasadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |500 | vīžsadā |vīdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |600 |kūžsadā |kūdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |700 |seissadā |seissadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |800 |kōdõkssadā |kōdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |900 |īdõkssadā |īdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |1000 |tūontõ |tūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |2000 |kakš tūontõ |kōdtūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |1 mln |miljon |miljonz |} |} === Prieveiksmis === Žodžiai, kuriuos būtų galima išskirti kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmius]], lyvių kalboje kilo iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]. Dauguma prieveiksmių yra sustabarėję vidaus ar pašalio [[Vietininkas|vietininkai]], [[Instruktyvas|instruktyvai]], [[Esyvas|esyvai]], [[Liatyvas|liatyvai]] ir [[Eksesyvas|eksesyvai]].{{sfn|Vääri|1994|p=282}} Vėris teikia tokį prieveiksmių skirstymą:{{efn|Čia pateikiamos LEL vartojamos formos, o ne Vėrio Uralo kalbų fonetine abėcėle užrašyti pavyzdžiai.}} * laiko prieveiksmiai: ''eggiļ'' 'vakar', ''mūpõ'' 'rytoj', ''tämpõ'' 'šiandien', ''sigžõ'' 'rudenį', ''tallõ'' 'žiemą', ''mūliņ'' 'pernai', ''amūstiz'' 'seniai'; * vietos prieveiksmiai: ''sǟlõz'' 'ten', ''sīņõ'' 'ten', ''tǟnõ'' 'čia; šion pusėn', ''allõ'' 'apačioje; žemai; po', ''ilzõ'' 'aukštyn', ''ildõ'' 'nuo (iš) viršaus', ''ulzõ'' 'išorėje; iš; iš–', ''ullõ'' 'lauke; lauk; be; nesant', ''uldõ'' / ''uldõst'' 'iš lauko', ''sizāl'' 'viduje', ''sizāld'' 'iš vidaus', ''sillõ'' (= ''sizzõl'') 'į–; vidun', ''kuondõ'' 'iš namų', ''kuonnõ'' 'namie', ''kuodāj'' 'namõ', ''ležgõl'' 'arti'; * būdo prieveiksmiai: ''jālgiņ'' 'pėsčiomis', ''kōdskiņ'' 'dviese', ''pāikiņ'' 'vietomis', ''pitkāld'' 'ilgai', ''laigāld'' 'pasklidai; plačiai', ''tijāld'' 'tuščiomis; nieko nepešus', ''täužiņ'' 'visiškai', ''vāgiž'' 'tyliai', ''kõzāstiz'' 'piktai', ''jõvīst'' 'gerai'; * kiekio prieveiksmiai: ''jennõ'' / ''pǟgiņ'' 'daug', ''veitõ'' 'mažai', ''emmit'' 'daugiau', ''kil (killõld)'' 'gana; ganėtinai' ir t. t. Vėris pašalio (''-l(õ)'', ''-ld(õ)''), vidaus (''-s(õ)'', ''-st(õ)'') vietininkų ir [[Instruktyvas|instruktyvo]] (''-iņ/ -īņ'') priesagas bei formantus ''-stiz'', ''-z'', ''-s'', ''-ld''{{efn|Šios trys priesagos – jau minėtųjų [[Vietininkas|vietininkų]] žymenys.}} įvardija kaip produktyviausias prieveiksmių darybos [[Priesaga|priesagas]],{{sfn|Vääri|1994|p=282}} tačiau pagal produktyvumo apibrėžimą jos tokios nėra – šių priesagų negalima pasitelkti naujiems prieveiksmiams sudaryti. Dauguma [[Būdvardis|būdvardžių]] vartojami kaip prieveiksmiai be jokių specialių prieveiksmiškų priesagų: ''minnõn um '''kīlma''''' 'man šalta', ''minnõn um '''kīebi''''' 'man karšta' ir t. t. === Įvardis === Lyvių [[Įvardis|įvardžius]] galima skirstyti į asmeninius, parodomuosius, klausiamuosius – santykinius, nežymimuosius, žymimuosius (sangrąžinius) ir kt. Įvardžių kaitybos priesagos gali įvairuoti, ne visos formos vienodai gyvai vartotos (žr. skyrių „[[#Vardažodis|Vardažodis]]”). Linksniuojama kaip ir dauguma vardažodžių, nors matyti žymesnis [[Vardininkas|vardininko]] ir [[Kilmininkas|kilmininko]] formų skyrimas. Trumposios vardininko formos dažnos [[Klitikai|bekirtėje padėtyje]].<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=88|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> Toliau pateikiami tik produktyvieji linksniai.<ref>{{cite book|last=Vėri|first=E.|title=Lyvių kalba (TSRS tautų kalbos:Finougrų ir samodų kalbos)|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=144}}''(rusų k.)''</ref> Kaip parodomieji įvardžiai pasitelkiama ''se'' 'šis; tas; tai' ir ''ne'' 'šie; tie; jie'.{{sfn|de Sivers|2001|p=44}}{{sfn|Moseley|2002|p=45}} Lyvių kalbos asmeninių įvardžių linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=85|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |+ Asmeniniai įvardžiai |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | aš ! style="background:#DEDEDE" | tu ! style="background:#DEDEDE" | jis / ji ! style="background:#DEDEDE" | mes ! style="background:#DEDEDE" | jūs ! style="background:#DEDEDE" | jie / jos |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Vardininkas]] | minā / ma | sinā / sa | tämā / ta | mēg | tēg | ne |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Kilmininkas]] | min | sin | täm | mäd | täd | nänt |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Partityvas]] | mīnda | sīnda | tǟnda | mēḑi | tēḑi | nēḑi |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Naudininkas]] | minnõn | sinnõn | tämmõn | mäddõn | täddõn | näntõn |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Įnagininkas]] | minkõks | sinkõks | tämkõks | mädkõks | tädkõks | näntkõks |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | minnõ(z) | sinnõ(z) | tämmõ(z) | mēži | tēži | nēži |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | minsõ | sinsõ | tämsõ | mēši | tēši | nēši |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | minstõ | sinstõ | tämstõ | mēšti | tēšti | nēšti |} Kaip ir kitose [[Uralo kalbos]]e, turimi du klausiamieji – santykiniai įvardžiai: ''kis?'' 'kas? kuris?' su gyva (kaip {{en|who?}}) ir ''mis?'' 'kas? kuris?' su negyva (kaip {{en|what?}}){{sfn|de Sivers|2001|p=48}} Įvardis ''mis?'' neturi daugiskaitos, o ''kis?'' – atskiro daugiskaitos vardininko linksnio.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 |date=2015-05-18 }} (''Lyių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref><ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 |date=2015-05-18 }} (''Lyvių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref> Lyvių kalbos [[sangrąžinis įvardis]] ''īž'' 'pats' junginiuose su kitomis formomis arba joms einant atskirai atitiktų lietuvių kalbos '(pats) savęs (sau, save ir t. t.), -si-, -si' (''ma tīeb '''īž eņtšõn''' tubbõ'' 'aš pats statau sau namą (t. y. aš pats statau'''si''' namą)'; ''ta piezūb '''ēņtšta''''' 'jis prausia'''si''''), kitais atvejais – 'sàvo (sãvas,-à)' (''minā '''eņtš''' pūold'' 'aš iš savo (savos) pusės').<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li ''Lyvių—estų—latvių žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304210646/http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li |date=2016-03-04 }}; tikrinta 2017-02-22</ref> Sangrąžinio ir klausiamųjų įvardžių linksniavimas: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+ Sangrąžinis įvardis |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | īž |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |eņtš |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | ēņtšta |eņtšidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |eņtšõn |eņtšõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |eņtšõks |eņtšõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |eņtšõ(z) |eņtšiz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |eņtšõs |eņtšis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |eņtšõst |eņtšist |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su gyva) |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" |Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | kis |— |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |kīen / kīnga |kīend |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | kīenta / kīenda |kīendi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |kīen / kīngan |kīendõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |kīenkõks / kīngaks |kīendõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |kīenõ / kīngazõ |kīeniž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |kīensõ |kīenši |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |kīenstõ |kīenšti |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su negyva) |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] |midā / mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |missõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |missõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |missõ |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |missõs |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |missõst |} |} === Veiksmažodis === Lyvių kalbos [[veiksmažodis]] turi [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] (pirmasis, antrasis, trečiasis), skaičiaus ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]), laiko ir [[Nuosaka|nuosakos]] kategorijas. Pasak Vėrio, lyvių kalbos veiksmažodis turi šiuos laikus: esamąjį, vartojamą ir būsimojo laiko reikšme (kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], veiksmažodis būsimojo laiko neturi), ir tris būtuosius laikus – vientisinį (imperfektą), sudėtinį atliktinį ([[Perfektas|perfektą]]) ir ankstesnį nei sudėtinis atliktinis laikas reiškiantį [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], kuris taip pat yra sudėtinis. Vėrio teigimu, veiksmažodis turi šešias nuosakas: tiesioginę, galimąją (potencialinę), tariamąją, liepiamąją, reikiamybės ir atpasakojamąją (netiesioginę). Vytsas su veiksmažodžiu ''līdõ'' sudarytas konstrukcijas (kurias Vėris vadina galimąja nuosaka) laiko sudėtiniu būsimuoju laiku, be to, jis išskiria geidžiamąją nuosaką – [[Jusyvas|jusyvą]] (reiškiančią atpasakotą arba netiesioginį liepimą), o atpasakojamąją (netiesioginę) nuosaką Vytsas vadina kvotatyvu.{{sfn|Viitso|2013|p=278.&mdash;279}} Toliau bus vartojami Vėrio terminai. ==== Bendratis ==== Lyvių kalbos veiksmažodžiai gali turėti dvi [[bendratis]] – I bendratį (su darybos priesagomis ''-da'', ''-dõ'', ''-tõ'', ''-õ'') ir II bendratį (su darybos priesagomis ''-m'', ''-mõ'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Atsižvelgiant į reikšmę, II bendratis dar vadinama [[Siekinys|siekiniu]].{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Skirtingai negu [[Estų kalba|estų kalboje]], kaip lema (žodynuose pateikiama pagrindinė žodžio forma) nurodoma I bendratis, o ne siekinys.{{sfn|Vääri|1994|p=274}} Bendratys gali turėti kai kurių vardažodžiams būdingų [[Linksnis|linksnių]]: I bendraties [[inesyvas]]{{sfn|Vääri|1994|p=280}} turi gerundijaus arba [[Padalyvis|padalyvio]] (tuo pat metu su veikėjo atliekamu veiksmu vykstančio veiksmo) paskirtį – ''vȯldsõ'' 'esant', ''nǟdsõ'' 'matant', ''andõs'' 'duodant', ''likkõs'' 'judant'.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} II bendratis, arba siekinys, turi daugiau linksnių: ''āndam'' 'duoti' : ''āndamõs'' ([[Inesyvas|ines.]]) 'duodant, davime' : ''āndamõst'' ([[Eliatyvas|eliat.]]) 'iš davimo; duotina' : ''āndamõt'' ([[Abesyvas|abes.]]) 'neduodant'; ''likkõm'' 'judėti': ''likkõmõs'' 'judant, judėjime' : ''likkõmõst'' 'iš judėjimo; judėtina' : ''likkõmõt'' 'nejudant'; ''lǟmõ'' 'eiti' : ''lǟmõs'' 'einant; ėjime' : ''lǟmõst'' 'iš ėjimo' : ''lēmõst'' 'eitina' : ''lǟmõt'' 'neinant'. Vytsas reikiamybę, arba debityvą (pvz., ''eitina, duotina''), vertina kaip ypatingą siekinio linksnį.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Veiksmažodis ''lǟdõ'' 'eiti' yra bene vienintelis, kuris turi skirtingas [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''lǟmõst'' 'iš ėjimo') ir reikiamybės (''lēmõst'' 'eitina') formas, daugumos veiksmažodžių siekinio eliatyvas reiškiamas reikiamybe (debityvu). [[Siekinys]] turi [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį ('be ko? nedarant ko?', pvz., ''likkõmõt''), o vardažodžiuose abesyvas beveik nebevartojamas. ==== Tiesioginė nuosaka ==== Tiesioginės [[Nuosaka|nuosakos]] esamajame ir būtajame laikuose (ir tariamojoje nuosakoje) pirmasis ir trečiasis [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmenys yra sutapę.{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Esamojo laiko teigiamosios formos 'skaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggõbõd |} Kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], vartojamas neigimo [[veiksmažodis]], jis yra asmenuojamas ir eina prieš pagrindinio veiksmažodžio šaknį, bet, skirtingai nuo kitų giminingų kalbų, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pagrindinis veiksmažodis turi asmenų kaitybos priesagas. Anot Vytso, jos yra tokios pačios, kaip teigiamųjų formų daugiskaitos kaitybos priesagos,{{sfn|Viitso|2013|p=277}} bet [[Eduard Vääri|Vėrio]] pateiktame pavyzdyje neigiamosios formos daugiskaitos trečiojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] atitinka daugiskaitos antrojo asmens priesagą, tad 'jie skaito' – ''ne lugg'''õbõd''''', 'jūs skaitote' – ''tēg lugg'''õt''''', bet 'jie neskaito' – ''ne äb lugg'''õt''''' (užuot sakius *''ne äb luggõbõd'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Tokia vartosena randama ir ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'': ''lapst at umbizt – äb kūld'''õt''''' 'vaikai yra užsispyrę – (jie) neklauso', Panašų pavyzdį pateikia ir [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte): ''ät usk'''õt''''' '(jūs) netikite', ''äb usk'''õt''''' '(jie) netiki'.{{sfn|Rudzīte|1994|p=311}} Esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggõt |} Greta sutapusių pirmojo ir trečiojo vienaskaitos asmenų formų, būtajame laike (ir tariamojoje [[Nuosaka|nuosakoje]]) yra sutapusios [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]].{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Vientisinio būtojo laiko teigiamosios formos 'skaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugīzmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugīzt |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugīztõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugīztõ |} Neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodinis laiko žymenų neturi, tačiau būtąjį laiką įgyja neigiamasis veiksmažodis. Toliau asmenavimo lentelėje pateikiamos asmenavimo formos laikantis Vytso rašybos, o ne Vėrio fonetinės perrašos.{{sfn|Viitso|2013|p=277}} Vientisinio būtojo laiko neigiamosios formos 'neskaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt luggõt |} Tolesniame pavyzdyje Vėrio vartojamos nebūdingos pagalbinio veiksmažodžio ''vȱlda'' 'būti' formos (pavyzdžiui, ''ūottõ'', ''āttõ''), kurių nepateikia nė ''Lyvių-estų-latvių kalbų žodynas'' ir kurios prieštarauja pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisyklėms, yra pakeistos dažnai aptinkamomis formomis ''ūotõ'' '(jūs) esate', ''at'' '(jie) yra'. Ilgosios formos dažnai trumpinamos (''ūomõ'' → ''ūom'', ''ūotõ'' → ''ūot''), todėl žodžio pabaigos balsis ''õ'' pateikiamas skliausteliuose. [[Perfektas|Perfekto]] teigiamosios formos 'yra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | ūod luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | at{{efn|Kiti galimi variantai: ''ātõ'', ''attõ'', ''āt''.}} luggõnd |} Vėrio nurodyta daugiskaitos trečiajam asmeniui nebūdinga pagalbinio veiksmažodžio forma ''ūottõ'' pakeista į ''ūot(õ)'', kurią jis jau yra siūlęs daugiskaitos antrajam asmeniui. [[Perfektas|Perfekto]] neigiamosios formos 'nėra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb ūot(õ) luggõnd |} [[Pliuskvamperfektas|Pliuskvamperfekto]] (senesnio už perfektu reiškiamo veiksmo) teigiamosios formos 'buvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggõnd |} Pliuskvamperfekto (senesnio už [[Perfektas|perfektu]] reiškiamo veiksmo) neigiamosios formos 'nebuvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggõnd |} ==== Galimoji nuosaka, arba sudėtinis būsimasis laikas ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], konstrukcijų su ''līdõ'' reikšmė yra 'aš turbūt būsiu', o [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] jas interpretuoja tiesiog kaip reiškiančias būsimąjį laiką. ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodynas'' šio žodžio formas paprastai aiškina kaip 'būti' būsimąjį laiką: ''nīemõ '''līb''' lipšāb'' 'karvė '''bus''' melžiama', ''mēg '''līm''' aššõ tegīž vel kubsõ'' 'mes greitai vėl '''būsime''' kartu', ''sīest midāgõst '''äb lī''''' 'iš to nieko '''nebus''''. Vėris teikia ilgesnes formas su žodžio gale esančiu ''õ'', tačiau dokumentuotoje vartosenoje jis dažnai numetamas. Galimosios (potencialinės) nuosakos, arba būsimojo sudėtinio laiko, teigiamosios formos 'turbūt bus', 'bus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | līb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | līd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | līb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lībõd |} Galimosios (potencialinės) nuosakos arba būsimojo sudėtinio laiko neigiamosios formos 'turbūt nebus', 'nebus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lī |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb līt(õ) |} ==== Tariamoji nuosaka ==== Kaip jau buvo minėta, tariamosios [[Nuosaka|nuosakos]] (kondicionalio) [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo ir trečiojo, o [[Daugiskaita|daugiskaitos]] – antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] yra sutapusios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko teigiamosios formos 'skaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugūkstõ |} Vėris yra nurodęs tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens formą be ''-t'': ''sa äd lugūks'', po to jis vartoja tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens pagalbinį veiksmažodį su ''-t'': ''sa äd vȯlks'''t''' luggõn.'' Gali būti, kad pirmuoju atveju bus padaryta klaida, ir toliau pateikiamame pavyzdyje antrojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] nurodoma su ''-t'', taigi tariamosios nuosakos neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodis yra toks pats, kaip teigiamosios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb lugūkstõ |} Tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamosios formos 'būtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯlkstõ luggõnd |} Tariamosios nuosakos perfekto neigiamosios formos 'nebūtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb vȯlkstõ luggõnd |} ==== Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos ==== Skirtingi autoriai gali nevienodai apibrėžti tikslias liepiamosios (imperatyvo) ir geidžiamosios ([[Jusyvas|jusyvo]]) [[Nuosaka|nuosakų]] reikšmes. Anot [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]], liepiamajai nuosakai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo asmens formos (''lug!'' 'skaityk!', ''luggõgid!'' 'skaitykite!') ir labai retai vartojamas daugiskaitos pirmajam asmeniui skirtas liepimas (''āndagõm!'' 'duokime!', ''likkõgõm!'' 'judėkime!'), vietoj kurio paprastai pasitelkiamas tiesioginės nuosakos pirmasis asmuo. Greta liepiamosios nuosakos, Vytsas išskiria geidžiamąją, susidariusią iš anksčiau turėtų liepiamosios nuosakos trečiojo asmens formų ir reiškiančią netiesioginį liepimą ar prašymą. Su geidžiamąja nuosaka dažniausiai vartojamas žodelis ''laz'' 'lai; kad; tegu; te-'. Geidžiamoji nuosaka turi tik vienaskaitą ir daugiskaitą, to paties skaičiaus asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] nesiskiria.{{sfn|Viitso|2013|p=277.&mdash;278}} Savo ruožtu [[Eduard Vääri|Vėris]] geidžiamosios nuosakos pirmojo ir trečiojo asmens formas įtraukia į liepiamąją nuosaką,{{sfn|Vääri|1994|p=278}} taigi toliau pateiktame pavyzdyje pirmasis ir trečiasis asmenys yra geidžiamoji (jusyvas), o antrasis – liepiamoji nuosaka (imperatyvas). Antrojo asmens geidžiamosios nuosakos forma yra tokia pati, kaip ir kitų to paties skaičiaus asmenų: ''(laz) sa luggõg'' 'teskaitai; kad tu skaitytum', ''(laz) tēg luggõgõd'' 'teskaitote; kad jūs skaitytumėte', ''algõ sa luggõg'' 'teneskaitai; kad tu neskaitytum', ''algõd tēg luggõgõd'' 'teneskaitote; kad jūs neskaitytumėte'. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų teigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis skaitytų; teskaito', 'skaityk!', 'skaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |laz ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |laz ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz ne''' | luggõgõd |} Neigiamos geidžiamosios nuosakos formos neigiamasis pagalbinis [[veiksmažodis]], einąs prieš [[Įvardis|įvardį]], derinamas su pagrindiniu veiksmažodžiu. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų neigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis neskaitytų; teneskaito', 'neskaityk!', 'neskaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |alā | lug |style="background:#EFEFEF" |'''algid tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd ne''' | luggõgõd |} ==== Reikiamybės nuosaka ==== Reikiamybės [[nuosaka]] sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]] [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''luggõmõst'' 'iš skaitymo; skaitytina'), tačiau, Vytso manymu, atsižvelgiant į reikšmę, šią formą galima skirstyti į eliatyvą (kai norima pasakyti 'iš skaitymo') ir reikiamybę (kai reiškia 'skaitytina'). Reikiamybės nuosakoje veiksmo atlikėjas – [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, {{sfn|Viitso|2013|p=279}} šią nuosaką į lietuvių kalbą pažodžiui verčiant galima perteikti kaip 'aš turiu iš skaitymo' (arba, pagal reikšmę, tiesiog 'man yra skaitytina', t. y. 'aš turiu skaityti', 'man reikia skaityti'), kai veiksmažodis 'būti' visada turi trečiojo asmens formą ('yra'). Skirtingai negu [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]], reikiamybės [[papildinys]] vartojamas ne su [[Vardininkas|vardininku]], o su [[Partityvas|partityvu]]: ''jõvv'''õ''' amātnikk'''õ''' um tulkõks vȯtšõmõst'' 'ger'''as''' meistr'''as''' (amatinink'''as''') su žiburiu ieškotinas'. Reikiamybės nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma 'yra skaitytina' ('reikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma 'nėra skaitytina' ('nereikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko teigiamoji forma 'buvo skaitytina' ('reikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko neigiamoji forma 'nebuvo skaitytina' ('nereikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma 'yra buvę skaitytina' ('yra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma 'nėra buvę skaitytina' ('nėra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]] teigiamoji forma 'buvo buvę skaitytina' ('buvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfekto neigiamoji forma 'nebuvo buvę skaitytina' ('nebuvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |} ==== Atpasakojamoji nuosaka ==== Pasak Vytso, atpasakojamoji [[nuosaka]] (arba netiesioginė nuosaka, kvotatyvas) perteikia netiesiogiai patirtą veiksmą arba padėtį, dėl kurių tikrumo kalbėtojas nelinkęs imtis atsakomybės, nėra tuo visiškai įsitikinęs. Ši nuosaka atitiktų [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|lietuvių kalbos atpasakojamąją]] su veiksmažodžius keičiančiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]], pvz., tiesioginė nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvena (gyveno, gyvens) −'' atpasakojamoji nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvenąs (gyvenęs, gyvensiąs).'' Atpasakojamosios nuosakos žymuo (''-ji'' ~ ''-iji'' ~ ''-i'') sutampa su veiksmo atlikėjo darybos priesaga (atitinka lietuvių k. ''-ėjas'', ''-ojas''), ši forma turi tik [[Vienaskaita|vienaskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], o asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagų]] nėra.{{sfn|Viitso|2013|p=278}} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma '(jis) skaitąs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lluggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma '(jis) neskaitąs' (t. y. 'nėra skaitąs'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggijid |} Toliau pateikiami pavyzdžiai, kuriuos Vėris vadina [[Perfektas|perfektu]],{{sfn|Vääri|1994|p=280}} bet būtų teisingiau juos vadinti [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektu]], nes pagalbinis [[veiksmažodis]] yra būtojo laiko. Galbūt tai reikėtų aiškinti dviprasmybe, kuri galėtų atsirasti vartojant esamojo laiko pagalbinį veiksmažodį: ''ma um luggiji'', kas galėtų būti suvokiama kaip 'aš esu skaitytojas'. Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma '(jis) esąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma '(jis) nesąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggijid |} == Žodžių daryba == === Darybos priesagos ir priešdėliai === Kadangi lyvių kalba pagal [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiją]] yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], nauji žodžiai dažniausiai sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] (rečiau − su [[Priešdėlis|priešdėliais]]) Kai kurios žodžių darybos priesagos:{{sfn|Vääri|1994|p=272}} * ''-ji'' (žymi veiksmo atlikėją) − ''āndaji'' 'davėjas; pateikėjas', ''opātiji'' 'mokytojas', ''kēratiji'' 'rašytojas'; * ''-mi'' (reiškia veikimą arba būseną – panašiai, kaip lietuvių k. -''imas, -ymas'') − ''luggimi'' 'skaitymas', ''jelāmi'' 'gyvenimas; gyvenamoji vieta; gyvavimas', ''mǟdlimi'' 'prisiminimas; atmintis', ''lōlami'' 'dainavimas'; * ''-li'' (rodo asmenį) − ''abli'' 'pagalbininkas; padėjėjas', ''līvli'' 'lyvis', ''lețli'' 'latvis; latvių', ''kilāli'' 'svečias'; * ''-g'' (žymi objektus, reiškinius) − ''kastūg'' 'rasa', ''gadāg'' 'kadagys', ''lȭinag'' 'pietūs (pasaulio šalis)', ''lȭinagizt'' 'pietūs (valgis, valgio metas)'; * ''-m'' (reiškia objektą arba abstrakčią sąvoką) − ''kikīm'' 'apynasris ~ raištis', ''sidām'' 'širdis; šerdis; vidurys; centras', ''pimdõm'' 'tamsa; akluma', ''jõvām'' 'gerumas; geraširdiškumas; laimėjimas; turtas'; * ''-ks'' (žymi veiksmą arba jo rezultatą) − ''veržtõks'' 'drebulys', ''lipštõks'' 'melžimas; išmilžis', ''pietūks'' 'klasta; apgavystė; melas; liežuvavimas; pasileidimas', ''mǟdõltõks'' 'atmintis; atsiminimas'; * ''-t'' (rodo abstraktų ypatybės turėjimą) − ''tõvvit'' 'gilumas; bedugnis', ''vannit'' 'senumas (senatvė); senumas (metų skaičius)'; * ''-ki'' (mažybinė reikšmė) − ''kaņki'' 'viščiukas', ''kutški'' 'šuniukas', ''läpški'' 'vaikelis', ''uņki'' 'miegelis'; * ''-gõnd'' (rodo kuopinę, visumos reikšmę) − ''sižgõnd'' 'vidaus organai; viduriai', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'; * ''-nikā'' (žymi asmenį) − ''vǟntanikā'' '[[Ventspilis|Ventspilio]] gyventojas', ''valdnikā'' 'valdovas', ''kēranikā'' 'rašytojas'. Žodžių daryba su [[Priešdėlis|priešdėliais]] retesnė: pvz., ''äb|jõvā'' 'blogis; nelabasis; velnias; negeras; blogas', ''äb|knaš'' 'negražus'. [[Fanny de Sivers|De Zivers]] manymu, tokia neigimo [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''äb'' vartosena neigiamojo [[Priešdėlis|priešdėlio]] reikšme bus atsiradusi dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtakos.{{sfn|de Sivers|2001|p=112}} Šia įtaka aiškinamas ir platesnis negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e kai kurių [[Prieveiksmis|prieveiksmių]], [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] kaip priešdėlių vartojimas.<ref>{{cite journal|last=Ernštreits V., Kļava G|first=|date=2013|title=Dažas gramatiskas pārmaiņas lībiešu valodā latviešu valodas ietekmē|journal=Valoda: Nozīme un forma. Teorija un metodoloģija latviešu valodniecībā|volume=3|pages=23}}</ref> Iš dažnesnių minėtini: * ''iļ-'' (< ''iļ'' 'apie; dėl; per; pra-; už') – ''iļastām'' 'nusižengimas', ''iļlǟdõb'' 'praeinantis; laikinas; kitas', ''iļnustõ'' 'išversti; perkelti', ''iļvaņțlõks'' 'apžvalga; ataskaita'; * ''ilz(õ)-'' (< ''ilzõ'' 'aukštyn') – ''ilzandõks'' 'užduotis', ''ilznägțõ'' 'aprodyti; išdėstyti; iškelti aikštėn', ''ilzõnūzimi'' 'sukilimas', ''ilznūzimi'' 'prisikėlimas', ''ilzpūgõ'' 'pakarti'; * ''jeds-'' (< ''jedsõ'' 'prieš; priešaky; pirma') – ''jedslēji'' 'pirmtakas', ''jedsnägțõm'' 'pranašautojas', ''jedsōrõn'' 'uždanga („priešakinis audeklas“)', ''jedspīliji'' 'laukiamas („priešaky esantis“)'; * ''ulz(õ)-'' (< ''ulzõ'' 'iš-; laukan; išsisklaidžius') – ''ulzāndaji'' 'leidėjas', ''ulzõētami'' 'išvarymas; iškeldinimas; išmetimas', ''ulzkaddõ'' 'išnykti', ''ulzlagtõ'' 'atskirti; išskirti', ''ulztūlda'' 'išeiti'. === Dūriniai === [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] daugumą lyvių kalbos dūrinių (sudurtinių žodžių) [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] apibūdina kaip [[Vardininkas|vardininko]] dūrinius, t. y. gryno [[Kamienas|kamieno]] junginius, kurių pirmasis dėmuo nenurodo jokių gramatinių santykių (o latvių kalboje pirmasis dėmuo dažnai būna [[Kilmininkas|kilmininko]] linksnio). Jis pateikia tokius pavyzdžius: ''mõtsākanā'' 'pilkoji [[jerubė]]' [morfologiškai 'miškas višta'], ''pivālind'' '[[gandras]]' ['šventasis paukštis'], ''rōdariek'' 'geležinkelis' ['geležis kelias'], ''tabākpūnga'' '[[Tabakas|tabako]] maišelis' ['tabakas maišelis'].{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Pažvelgus į nurodytus pavyzdžius neįmanoma atskirti, ar pirmasis dėmuo yra vardininko, ar kilmininko linksnio, nes daugumos vardažodžių kilmininkas sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]. Nagrinėjant dūrinius, kurių pirmasis dėmuo turi [[Kilmininkas|kilmininko]] požymių, būtų galima išskirti ir kilmininkinius: ''suglizkēļ'' 'gimininga kalba' (''sugli'' 'giminaitis' : ''sugliz'' 'giminaičio; giminės (kilm.)'), ''naizizā'' 'uošvis' (''nai'' 'moteris; žmona' : ''naiz'' 'moters; žmonos (kilm.)') ir t. t. [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) cituoja E. Hauzenbergą, kuris, remdamasis [[Andreas Johan Sjögren|Šiogreno]] (''Sjögren'') ir [[Ferdinand Johann Wiedemann| Vydemano]] (''Wiedemann'') ''Livische Grammatik'', teigia, jog „dviejų daiktavardžių junginyje, kai vienas iš jų labiau apibrėžia arba pažymi kitą, pirmasis − pažymintysis daiktavardis, kaip ir latvių kalboje, − yra kilmininko linksnio" ir patikslina, kad kilmininkas dažnai visiškai sutampa su vardininku.{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} Tad požiūriai į lyvių kalbos dūrinių pirmąjį dėmenį − prieštaringi. [[Eduard Vääri|Vėris]] pažymi, kad retkarčiais pasitaiko dūrinių ir su kitais linksniais ([[Naudininkas|naudininku]], [[Įnagininkas|įnagininku]], daugiskaitos [[Partityvas|partityvu]]).{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Savita, taip pat ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e sutinkama, ypatybė − '''dūriniai, kurių linksniuojami abu dėmenys.''' ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'' tokie dūriniai nurodomi su dvigubu brūkšniu tarp jų dėmenų. Šie dūriniai vartojami be jokių aiškesnių dėsningumų, pavyzdžiui, tarp [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 − 19' toks dūrinys yra tiktai ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', o tarp dešimčių − tiktai ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt'; visų kitų skaitvardžių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. Pažymėtina, kad lyvių kalbos [[Skaitvardis|skaitvardžių]] formos pastebimai skiriasi nuo giminingų kalbų, nes skaitvardžių antrojo dėmens linksniavimas patyręs savotišką [[Daiktavardis|daiktavardėjimą]] (ankstesnė [[Linksnis|linksniuojamoji]] forma yra sustabarėjusi ir naujai tapusi pagrindine, o šią vėl galima linksniuoti). [[Estų kalba|Estų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] kalbose skaitvardžiai '11 −19' sudaromi '[skaičius] iš antrosios' pavyzdžiu, o tai yra trumpinys iš '[skaičius] iš antrosios dešimties' − 'vienas iš antrosios dešimties', t. y. 'vienuolika' ir t. t. Šiuose junginiuose antrasis dėmuo atitinka skaitvardžio 'antras' [[Kilmininkas|kilmininką]] ir tokiame dūrinyje linksniuojamas tik pirmasis dėmuo – pavyzdžiui, [[Suomių kalba|suomių kalboje]] '''''yksi'''toista'', '''''yhden'''toista'' ir t. t. Tikėtina, kad lyvių kalbos keliolikos žymuo ''-tuoistõn'' anksčiau buvo vartojamas kaip [[Kilmininkas|kilmininkas]], bet šis sustingo ir sudaiktavardėjo. Kelintinio skaitvardžio 'antras' kilmininkas dabartinėje lyvių kalboje yra ''tuoiz''. Lyvių kalboje linksniuojamas būtent antrasis skaitvardžių '11 − 19' dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', kur linksniuojami abu dūrinio dėmenys). Toks linksniuotos formos sudaiktavardėjimas turimas, matyt, ir dešimčių pavadinimuose. Suomių ir [[Estų kalba|estų]] kalbose dešimčių pavadinimai sudaromi skaičius su vardininku + 'dešimt' su [[Partityvas|partityvu]] pavyzdžiu ir linksniuojami abu dūrinio dėmenys. Savo ruožtu lyvių kalboje dešimčių žymuo, pradedant dvidešimčia, yra ''-kimdõ'', – tai galėtų būti sustabarėjęs žodžio ''kim'' partityvas, dabartinėje lyvių kalboje ''kim'' partityvas yra ''kimmõ,'' o linksniuojamas tėra antrasis dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt', kur linksniuojami abu dėmenys). Dūriniai su abiem linksniuojamaisiais dėmenimis yra reti, daugumos dūrinių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | ikštuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |īdtuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | īdtõtuoistõnt |ikšituoistiņi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |īdõntuoistõnõn |īdõntuoistõndõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |īdkõkstuoistõnõks |īdkõkstuoistõndõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |īdõtuoistõnõ |īdižtuoistiņiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |īdsõtuoistõnõs īdstuoistõns |īdšituoistiņis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |īdstõtuoistõnõst īdsttuoistõnst |īdštituoistiņist |} <div style="text-align:left;">''ikštuoistõn'' 'vienuolika' – dūrinys, kurio abu dėmenys linksniuojami. </div> == Žodynas == {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align=right |quote =<small>Rovkuodā alīzkiv paņtõ 1938. āigast 3. oktōbõrs. Sīestõ võtīz jaggõ Lețmō uļļizt ažād ministõr Vilhelms Munters, kis mīrtiz ežmiz tēgal. Kuoddõ mīrtiztõ sizzõl rīst kēraks leț- (sīen kēratizt alā V. Munters ja LĪ jūodiji P. Breinkopf), līvõ, ēsti, sūomõ ja ungār kīelkõks. Līvõ rovkuodā, mis nei siz, ku ka pāldiž pidābõd līvlizt ja nänt sugūd - ēstlizt, sūomõd ja ungārd sīest āigast tämpiz sōņõ ātõ piddõnd kubbõtīe simbōlõks, teitõ vāldiž sūrd pivād āigal 1939. āigast 6. augusts.<br> Tikkiž siedā izt sōtõ pitkāld kȭlbatõ, sīestõ ku tuļ nõvkub okupātsij, Līvõd Ītõ paņtõ vizzõ ja rovkuoddõ võtīztõ jarā. 1989. āigasts Irēl pivāstiztõ rovkuodā 50 āigast jubilej. Sīest pǟvast jegā āigast ežmiz pūolpǟvan Irēl pivāstõbõd Līvõd pivḑi.</small> |source=Teksto pavyzdys iš straipsnio ''Līvõd Rovkuodā'' <small>(''[[Lyvių tautos namai]]'', livones.net (2007-05-22)</small><ref>livones.net (2007-05-22): [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 ''Lyvių Tautos Namai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211235358/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 |date=2017-02-11 }} ''(lyvių k.)''; tikrinta 2017-02-11</ref>}} Pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalbos [[Leksika|žodyno]] pamatą sudaro [[Finougrų kalbos|finougrų]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ir lyviški veldiniai. Vinklerio (''Winkler'') apskaičiavimais, jie sudaro beveik 63 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} Vinkleris tokias išvadas daro išanalizavęs 5 500 Kuršo lyvių tarmės leksinių vienetų,<ref>E. Winkler, Esuka – Jeful 2014, 5–1: 215–227, [https://www.researchgate.net/publication/274215995_Loanword_strata_in_Livonian Loanword strata in Livonian], University of Göttingen; tikrinta 2021-12-16</ref> o, sakykime, į [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių-estų-latvių žodyną]] įtraukta apie 13 000 antraštinių lyviškų žodžių. Atsižvelgiant į palyginti nedidelę tirtos leksikos apimtį ir galimybes kalbą norminti bei gryninti, skolinių dalis gali būti mažesnė. Finougrų kilmės žodžiai įvardija kūno dalis, gamtos reiškinius, paprasčiausius veiksmus, su medžiokle, žvejyba, statyba ir t. t. susijusias sąvokas (kai kurie šios epochos žodžiai pasiskolinti iš kitų kalbų): ''ēļ'' 'balsas', ''jālga'' 'koja', ''ver'' ~ ''vier'' 'kraujas', ''sidām'' 'širdis', ''kež'' 'ranka', ''pǟ'' 'galva', ''piņ'' 'šuo', ''pū'' 'medis', ''ikš'' 'vienas', ''īe'' 'naktis', ''ūrga'' 'srautas', ''kūolõ'' 'mirti', ''nūolõ'' 'laižyti', ''zäp'' 'tulžis', ''rebbi'' 'lapė' (iš [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų k.]], plg. {{ae|raopi}}),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''īr'' 'pelė', ''kalā'' 'žuvis', ''kuodā'' 'namas' (klajojantis (neaiškios kilmės) žodis, žinomas įvairioms [[Eurazija|Eurazijos]] kalboms),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Uralic/kota|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Uralic/kota|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''kiv'' 'akmuo'. {{bar box | width = 500px | title = Kuršo lyvių kalbos <br>žodžių kilmė<br>{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} | titlebar = #F5DEB3 | bars = {{bar percent|'''Paveldėtieji žodžiai'''|green|62.9}} {{bar percent|'''Skoliniai'''|pink|37.1}} }} <div> {{legend|green|Paveldėtieji (savos kilmės) žodžiai (62,9 %)|outline=#EDE9E9}} {{legend|pink|[[Skolinys|Skoliniai]] (37,1 %)|outline=#D1C9C7}}</div> Baltijos finams būdingi lyviški žodžiai: ''nuŗm'' 'laukas', ''jeng'' 'dvasia; siela', ''pallõ'' 'prašyti', ''sulli'' 'tarnas', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'. Lyvių kalbos žodžiai, neturimi kitose Baltijos finų kalbose, tačiau būdingi Volgos finams ([[Marių kalba|mariams]], [[Mordvių kalbos|mordviams]]): ''salāndõ'' 'vogti', ''sēmḑa'' 'pienas', ''umārz'' 'obuolys'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}} Be jau paminėtų Vėrio pavyzdžių, Vytsas pateikia dar ir žodį ''vālda'' 'baltas' ([[Erzių kalba|erzių]] ''valdo'', [[Mokšų kalba|mokšų]] ''valda'' – kitose Baltijos finų kalbose ir [[Marių kalba|marių kalboje]] šis žodis yra su [[Priebalsis|priebalsiais]] ''g''/''k'', pavyzdžiui, [[Estų kalba|estiškai]] ''valge''), jis lyvių ''jei'' 'ledas' lygina su erzių ''ej'' ir supriešina su [[Veru kalba|veru]] ''egi'' bei estų, [[Vodų kalba|vodų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] ''jää''. Vytso manymu, lyvių žodis ''kõps'' '[[Pilkasis kiškis|kiškis]]' yra giminingiausias [[Komių kalba|komių]] ''kõc&apos;'' ir [[Udmurtų kalba|udmurtų]] ''kec&apos;'' (likusiose [[Baltijos finų kalbos]]e vartojamas kitoks žodis – estų ''jänes'', suomių ''jänis'', [[Salaca|Salacos]] lyvių kalboje taip pat turėtas toks kiškio pavadinimas – ''jens'').{{sfn|Viitso|1994|p=264}} [[Fanny de Sivers|De Zivers]] nuomone, šis kiškio vardas gali būti atsiradęs iš apibūdinimo, jei būtų lyginama su estų posakiu ''kepsu lööma'' 'šokinėti'.{{sfn|de Sivers|2001|p=97}} Greta paveldėtosios (savos kilmės) žodyno, lyvių kalboje vartojama daug Baltijos finų kalboms bendrų senųjų [[Skolinys|skolinių]] bei tik lyvių kalbai būdingų naujai pasiskolintų žodžių – jie sudaro apie 37 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} === Senieji skoliniai === Senasis lyvių kalbos perimtojo žodyno sluoksnis priklauso bendriesiems Baltijos finų kalbų [[Skolinys|skoliniams]], de Zivers juos skirsto į toliau pateikiamus laikotarpius.{{sfn|de Sivers|2001|p=90.&mdash;93}} Manoma, kad pirmieji [[Finougrai|finougrų]] ir [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] ryšiai siekia maždaug [[3000 m. pr. m. e.|3000 m. pr. m. e]]., finougrai gerai pažinoję [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbomis]] šnekėjusius [[Skitai|skitus]] ir [[Osetinai|osetus]], iš jų pasiskolinę žodžius ''mež'' 'medus', ''suodā'' 'karas' ir ''sōra'' 'ragas'. Tuo metu buvo pasiskolinti ir skaičių pavadinimai ''seis'' 'septyni', ''sadā'' 'šimtas'. De Zivers manymu, indoeuropiečių įtaka aiškintina skaitvardžių ''kōdõks'' 'aštuoni' (pažodžiui 'du išskaičiavus iš dešimt') ir ''īdõks'' 'devyni' ('vieną išskaičiavus iš dešimt') daryba. Šios tyrėjos teigimu, pirmieji [[Baltizmas|baltizmai]] ėmę plūsti maždaug pirmojo tūkstančio pr. m. e. viduryje, jiems priskirtini: ''mer'' ~ ''mier'' 'jūra (plg. ''marios'')', ''tōvaz'' 'dangus (plg ''dievas'')', ''jērnaz'' '[[žirnis]]', ''pubā'' '[[pupa]]', ''ǟrga'' '[[Naminis jautis|jautis]] (plg. ''žirgas)''', ''aņgõrz'' '[[ungurys]]', ''vējõz'' '[[Upinis vėžys|vėžys]]', ''āmbaz'' 'dantis (plg. ''žambas, į-žambus'')', ''kōra'' 'plunksnos; kailis; spalva (plg. ''gaurai'')', ''lūdõ'' 'šluota', ''rattõd'' 'ratai', ''rieggõz'' 'važis; [[rogės]]', ''lajā'' 'liesas' ir kt. Tuo pat metu iš [[Baltai|baltų]] gautas ir [[prieveiksmis]] ''vel'' 'dar (plg. ''vėl'')' bei skaitvardis ''tūontõ'' 'tūkstantis'. Paskutiniais amžiais prieš mūsų erą estų ir lyvių gyvenamosiose teritorijose prasidėjo glaudūs ryšiai su germanų, ypač – skandinavų tautomis. Šiam laikotarpiui priklauso skoliniai ''kūlda'' '[[auksas]]', ''tinā'' '[[švinas]]', ''rōda'' '[[geležis]]', ''mȭka'' 'dešra', ''addõrz'' '[[plūgas]]', ''naggõl'' 'vinis', ''nõggõl'' 'adata', ''kīela'' 'varpas; laikrodis', ''rānda'' 'pakrantė', ''kōp'' 'prekė', ''rō'' 'pinigai', ''līenõ'' 'skolinti', ''rikāz'' 'turtingas', ''varā'' 'valdžia; galia; jėga', ''rīdļõ'' 'ginčytis', ''lāmbaz'' '[[avis]]', ''kanā'' '[[višta]]', ''riggõz'' '[[Rugys|rugiai]]', ''kaggõrz'' '[[Aviža|avižos]]', ''kīņḑõl'' '[[žvakė]]'. Mūsų eros pirmajame tūkstantmetyje šalia lyvių ir estų protėvių apsigyveno slavai (prieš tai dažniausiai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuodami]] [[Baltai|baltus]]). Šiam skolinių sluoksniui priklauso tokie su [[religija]] susiję terminai: ''rišt'' '[[krikštas]]', ''rištõ'' 'krikštyti', ''rištõdnim'' 'vardas' (t. y. 'krikšto vardas'), ''rōntõz'' 'knyga', ''päp'' 'skleidėjas; kunigas; pastorius', ''suņḑ'' 'bausmė', ''nädīļ'' 'savaitė', ''tõrg'' 'turgus', ''vǟrõd'' 'vartai', ''sōpkõz'' 'batas', ''rubīž'' 'riba; siena'. === Naujieji skoliniai === Naujaisiais laikais [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje gyvenusieji lyviai sausumoje nesiribojo su [[Estija]], vis dėlto lyviai su estais kontaktavo; pavyzdžiui, pasak Vytso, „kiekvieną lyvių kaimą yra aplankę [[Sarema|Saremos]] estai”{{sfn|Viitso|1994|p=259}} (čia turima omenyje [[Imigracija|imigravimas]] arba [[Santuoka|vedybos]]). Be visų kitų, [[Eduard Vääri|Vėris]] mini [[Skolinys|skolinius]] iš [[Estų kalba|estų kalbos]] ''sõbrā'' 'draugas', ''sugli'' 'giminaitis', ''sīedõbkuodā'' '[[valgykla]]', ''magdõbkuodā'' 'viešbutis', ''mōgõnd'' '[[apskritis]]', ''rumāli'' 'kvailas', ''ārguz'' 'ištižimas; silpnabūdiškumas', ''āigakēra'' 'žurnalas'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}}{{efn|Viešbučio reikšme, vietoj žodžio ''magdõbkuodā'' (pažodžiui 'miegamasis namas') žodynuose nurodomas ''vȭrõdkuodā'' (pažodžiui 'svetimųjų/ svečių namas'); pateikiamos ''rumāli'' reikšmės 'nešvankus; šlykštus; niekšingas' ir t. t., o ''ārguz'' neminimas.}} Iš [[Suomių kalba|suomių kalbos]] pasiskolinta keletas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos žodžių: ''īt'' 'sąjunga; susivienijimas', ''iļīzskūol'' '[[universitetas]] (aukštoji mokykla)', ''iļīm'' 'viršininkas'.{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Daugiausia skolinių turima iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]].{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Suhonenas savo monografijoje ''Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen'' sukatalogavo 2 534 skolinius iš latvių kalbos.{{sfn|Suhonen|1973}} Tarpininkaujant latvių kalbai, gauta daug [[Skolinys|skolinių]] iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Pažymėtina, kad, kildinant žodžius, šaltiniu laikoma paskutinė juos perdavusi kalba: pavyzdžiui, lyvių [[jungtukas]] ''un'' 'ir' yra laikomas latvišku skoliniu, o savo ruožtu latvių ''un'' 'ir' pirmiausia buvo pasiskolintas iš [[Vokiečių kalba|vokiečių]] žemaičių kalbos,{{sfn|Karulis|2001|p=1087}} nors kai kuriais atvejais Suhonenas mano skolinusis iš vokiečių kalbos tiesiogiai. Suhonenas yra įregistravęs ir iš latvių kalbos pasiskolintų [[Priešdėlis|priešdėlinių]] [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]]; kai kurie pasiskolinti latviški veiksmažodžiai gali būti vartojami [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lyvių kalboje, o latviški veiksmažodžių priešdėliai niekada nelaikomi [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos dalimi. Suhoneno nurodytų dešimt pirmųjų dabartiniuose žodynuose randamų žodžių: ''akurāt'' 'kruopščiai; tiksliai ({{lv|akurāti}})', ''algtõ'' 'laikyti samdinį ({{lv|algot}})', ''amāt'' 'amatas; einamosios pareigos ({{lv| amats}})', ''amātnikā'' 'amatininkas ({{lv|amatnieks}})', ''āndõļmaņ'' 'biznierius; verteiva ({{lv|andelmanis}})', ''āņdig'' 'dosnus' (iš lyvių ''andõ'' 'duoti' su latviškos kilmės darybos priesaga ''-ig'' (= {{lv|-īg}}, {{lt|-ing}})', ''appõkōrt'' [~ ''advokāt''] 'advokatas' (anot Suhoneno, [[Dundaga|Dundagos]] latvių tarmėje sakyta ''apkārts''), ''apostõl'' 'apaštalas ({{lv|apustulis}})', ''aprink'' 'apskritis ({{lv|apriņķis}})', ''aptēk'' 'vaistinė ({{lv|aptieka}})'. === Purizmas === [[Lyvių-estų-latvių žodynas|''Lyvių–estų–latvių žodyne'']] imtasi šiokio tokio kalbos norminimo ir prie antraštinių žodžių ženklu 'daugiau negu' (&gt;) nurodomas teiktinesnis variantas. Kai vietoj latviško [[Skolinys|skolinio]] įmanoma vartoti veldinį (savąjį žodį), jis žymimas kaip tinkamesnis, pavyzdžiui, ''dīezgõn'' 'gana; pakankamai' &gt; ''kil''. Šios rekomendacijos taikomos ne tik latviškiems skoliniams: pavyzdžiui, vietoj kelintinio [[Skaitvardis|skaitvardžio]] 'trečias' formos ''kuolmi'' patariama vartoti ''kuolmõz'' – pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], ''-õz'' yra rytų lyvių tarmės kelintinių skaitvardžių darybos [[priesaga]], o ''-i'' – vakarų lyvių,{{sfn|Vääri|1994|p=273}} tačiau [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba grindžiama rytų [[Tarmė|tarme]]. [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] kultūros darbuotojo [[Pėteris Dambergas|Pėterio Dambergo]] kalbą yra apibūdinęs kaip „pastebimai [[Purizmas (kalbotyra)|puristišką”]] ir atkreipęs dėmesį, kad jo kalba „palyginti laisva nuo latviškų skolinių, pavyzdžiui, kitų lyviškai kalbančiųjų dažnai vartojamų veiksmažodžio [[Priešdėlis|priešdėlių]] jo pateiktuose pavyzdžiuose iš viso nėra“.{{sfn|Moseley|2002|p=13}} Šiais atžvilgiais išsiskiria estų ir prancūzų kalbininkės [[Fanny de Sivers|de Zivers]] nuomonė: ji kritiškai vertina pastangas atsisakyti latviškų veiksmažodžių priešdėlių, be to, anot jos, [[jungtukas]] ''ja'' 'ir' yra ne greta latviško [[Skolinys|skolinio]] ''un'' 'ir' vartotas savasis žodis, o gana sąmoningai įsivestasis iš [[Estų kalba|estų kalbos]], siekiant pakeisti ''un'' – galimybes tokia dingstimi naujai diegtis žodžius ji vadina „diskutuotinomis“, jos manymu, „ne mažiau geras požiūris, kad [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, jeigu ji gerai pritaikyta lyvių kalbos sistemai, yra būtent tai, kas šiai kalbai suteikia originalumo”.{{sfn|de Sivers|2001|p=86.&mdash;87}} Anot jos, latviški [[Priešdėlis|priešdėliai]] leidžia perteikti „daugybę galimų atspalvių” (''les préfixes lettons du verbe: une foule de nuances disponibles'').{{sfn|de Sivers|2001|p=79}} De Zivers yra sudarytų su latviškais priešdėliais lyvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] sąrašo ''Die lettischen Präfixe des livischen Verbs'' autorė. == Įtaka latvių kalbai == [[Vaizdas:Latv-Liv.JPG|thumb|Latvių–lyvių pokalbių žodynas (1991 m.)]] Manoma, kad latvių kalbos [[kirtis]] tapo fiksuotas (pastovus) dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos – visada kirčiuojamas pirmasis skiemuo; dėl atitraukto kirčio [[galūnė (kalbotyra)|galūnė]]se trumpieji [[Balsis|balsiai]] iškrito, o ilgieji – sutrumpėjo, be to, atsirado savotiška regresyvinė balsių harmonija (nuo tolesnio skiemens garsų priklauso balsių <e>, <ē> siaurumas arba platumas); atsižvelgiant į balsių aplinką, ilgėja [[Priebalsis|priebalsiai]] – šis reiškinys neretai vadinamas pėdos [[izochronija]].<ref>{{cite book|title=Facts about the World's Languages: An Encyclopedia of the World's Major Languages, Past and Present |last=Garry |first=Jane |authorlink= |author2= |year=2001 |publisher=H.W. Wilson |location= |isbn=9780824209704 |page= |pages= |url=http://books.google.lv/books?id=SGtiAAAAMAAJ |accessdate= |quote=After the Latvian people's ancestors (Semigallian, Selian, and Latgalian speakers) came into contact with Finno-Ugric languages, their language developed some notable distinctions from its earlier state, including placing of the word stress on the first syllable, loss of short and shortening of long end vowels, development of low front vowel [e], regressive vowel harmony, etc.}}</ref><ref>{{cite book |last=Kortmann |first=Bernd |date=2011 |title=The Languages and Linguistics of Europe |url=http://books.google.lv/books?id=Dt_Eg2ehL8kC&pg=PA5&dq=consonant+length+latvian |location= |publisher=Walter de Gruyter |isbn=3110220253 |quote= Consonant quantity is well-developed in Latvian as a result of Fennic substratum influence. Sonorants show distinctive quantity mainly in loanwords, cf. ''manna'' {{IPA|[manːa]}} 'manna' vs. ''mana'' {{IPA|[mana]}} (nom.sg.fem. of 1st ps. sg possesive pronoun). Non-distinctive quantitative variation in obstruents occurs in native words: immidiately post-tonic voicless obstruents are automatically lengthened between short vowels, cf. ''lapa'' {{IPA|[lapːa]}} 'leaf' vs. ''lāpa'' {{IPA|[laːpa]}} 'torch,' ''lapā'' {{IPA|[lapaː]}} 'leaf (loc.sg.)'. In Lithuanian there is no consonantal quantity and on the morphemic boundary geminates are shortened. |page=5}}</ref> Esama labai įvairių nuomonių apie verstines žodžių reikšmes: pasak [[Janis Endzelynas|J. Endzelyno]] (J. Endzelīns), {{lv|zāles}} 'žolės; vaistai', lyvių ''āina'', [[Estų kalba|estų]] ''rohi'' 'augalai; vaistai' reikšmių panašumas nėra susijęs, tačiau naujas žodžių reikšmes {{lv|dzīt}} 'varyti; ginti' → 'skusti' (lyvių ''abbiņi ajjõ'', [[Estų kalba|estų]] ''habet ajama'' 'skusti' („varyti” barzdą) jis vertina kaip [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtaką.{{sfn|Rudzīte|1994|p=293.&mdash;294}} O Karulis šios gretybės su lyvių kalba nemini, bet jis pastebi reikšmės poslinkius {{lv|sist}} 'mušti; trenkti' → 'kirsti' → 'pjauti' → 'skusti'.{{sfn|Karulis|2001|p=258}} Endzelyno manymu, dėl lyvių kalbos galėjo atsirasti reikšmė {{lv|labs}} 'labas; geras' → ''labais'' 'dešinys' (pvz., {{lv|labā roka}} 'dešinė ranka', t. y. '„geroji” ranka') – plg. lyvių ''jõvā kež'', estų ''hea käsi'' 'dešinė („geroji”) ranka'. Karulis šios paralelės nenurodo, tokią žodžio reikšmę jis labiau linkęs gretinti su [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''правый'' (''pravyj'') 'dešinys; teisingas; nekaltas', [[Vokiečių kalba|vokiečių]] ''recht''/''Recht'' 'dešinys; tikras; teisingas; teisė', [[Anglų kalba|anglų]] ''right'' 'dešinys; teisingas; teisė'.{{sfn|Karulis|2001|p=481}} Teigiama, kad posakiai [[Latvių kalba|latv.]] ''rokā''{{efn|Latvių kalboje [[iliatyvas ]] neretai reiškiamas [[Inesyvas|inesyvu]]: ''es dzīvoju Rīg'''ā''''' 'aš gyvenu Ryg'''oje'''' – ''es braucu Rīg'''ā''''' 'aš važiuoju Ryg'''on''''.}} ''dabūt'' 'gauti' („rankon gauti“), {{lv|likt cepuri galvā}} 'už(si)dėti kepurę' („dėti („likti“) kepurę galvon“) ir kiti yra versti iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] (lyvių ''käddõ sōdõ''; ''kibārt pǟzõ pānda'', estų ''kätte saama''; ''kübarat pähe panema'').{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) neaptaria to, kad abi minėtosios Baltijos finų kalbos vartoja būtent [[Iliatyvas|iliatyvą]]. Dabartinėje lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]], tačiau [[Estų kalba|estų kalboje]] tebevartojami ir pašalio, kuriais būtų galima perteikti reikšmę 'dėti kepurę '''ant''' galvos' (išorinio paviršiaus), vis dėlto estų kalboje pasitelkiamas posakis, kurį pažodžiui būtų galima versti kaip 'dėti kepurę galv'''on'''', o šį nusikopijavo latviai. Latvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltų kalbos|baltų]] ar [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[Priešdėlis|priešdėliais]] dažnai reiškiamas įvykio [[veikslas]] (veiksmas jau baigęsis); jeigu [[veiksmažodis]] ir taip žymi įvykusį veiksmą, priešdėlio galima atsisakyti, siekiant suteikti eigos veikslo (tebetrunkančio veiksmo) atspalvį, bet tokie veiksmažodžiai neretai turi ir vietos reikšmę, o tokiais atvejais latvių kalboje [[Priešdėlis|priešdėliai]] keičiami [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]], kuriuos Endzelynas vadino „pakaitais”. Jie perteikia ir eigos veikslo, ir vietos (padėties erdvėje) reikšmes, pavyzdžiui: {{lv|aizsiet}} 'užrišti' : ''siet '''ciet''''' 'rišti' (rišti „kietai”), {{lv|piesiet}} 'pririšti' : ''siet '''klāt''''' 'rišti' (rišti „šalia”) – {{lv|es piesēju}} 'aš pririšau' (įvykio veikslas), ''es sēju '''klāt''''' 'aš rišau' (rišau „šalia”; eigos veikslas, bet kartu nurodoma padėtis erdvėje, vieta). Manoma, kad tokia vartosena atsirado dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos. {{sfn|Rudzīte|1994|p=295.&mdash;296}} Rudzytė nenagrinėja, ar dėl šių priežasčių latvių kalboje, kitaip negu [[Lietuvių kalba|lietuvių]], reguliariai nevartojami kartotiniai veiksmažodžiai (pvz., kaip {{lt|rašiau}} – ''rašydavau, rašinėjau;'' ''klausiau – klausdavau, klausinėjau;'' ''keičiau – keisdavau, kaitaliojau'' ir t. t.){{efn|Dažnai vartojami veiksmažodžiai latvių kalboje gali būti kartotiniai: ''dzīt'' 'ginti (varyti)' : ''dzenāt'' 'gainioti' ir t. t., bet dažnai atliekamas veiksmas latvių kalboje neegzistuoja kaip [[Būtasis dažninis laikas|dažninis veiksmažodžio laikas]].}} Dar būtų galima palyginti su [[rusų kalba]], kur kartotinis veiksmažodis dažniausiai žymimas [[priesaga]] ''-ыв'' (''-yv'') ir kartojamas veiksmas rodo eigos veikslą (nebaigtą veiksmą), o paliktas [[priešdėlis]] nusako vietą (padėtį erdvėje): {{ru|привязать}} (''priviazat&apos;'') 'pririšti' : ''привяз'''ыв'''ать'' (''priviaz'''yv'''at&apos;'') 'rišinėti (prie…)'. Rudzytė neapžvelgia šių prieveiksmių darybos panašumų: ''vizā'' 'kietas, neminkštas' – ''vizāl''; ''vizās''; ''vizzõ'' 'kietai; tvirtai; nelaisvai' (plg. {{lv|ciet}} 't. p.'), ''vālda'' 'valia; galia', ''eņtšvālda'' 'savivalė' – ''vāldiņ''; ''vāldiž'' 'laisvai; netvirtai' (plg. {{lv|vaļā}} 't. p') ir kt. Baltijos finų kalbų įtaka aiškinama tai, kad latvių kalboje nuosavybės, priklausymo, privalėjimo ar turėjimo reikšme nevartojamas veiksmažodis ''turėti.'' Lietuvių pasakymą ''aš turiu knygą'' latvių kalboje atitinka ''man ir grāmata'' 'man yra knyga' – tai visiškai sutampa su lyvių ''minnõn um rōntõz'' arba estų ''mul on raamat''.{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Estų [[Baltistika|baltistas]] ir [[Slavų kalbos|slavistas]] P. [[Peeter Arumaa|Aruma]] pastebi latvių ir estų atpasakojamosios [[Nuosaka|nuosakos]] panašumus ir pažymi, kad estų ir lyvių kalbos tarp Baltijos finų kalbų yra vienintelės, turinčios atpasakojamąją nuosaką. Arumos teigimu, čia panašumas dar ir tas, kad latvių atpasakojamosios nuosakos darybos priesagos ''-ot'' (sk. ''-uot'') ir ''-šot'' (sk. ''-šuot'') yra sustabarėję vienaskaitos [[Galininkas|galininkai]] (matyt, turimi omenyje anksčiau čia turėti [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], atitinkantys dabartinės [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] veikiamuosius dalyvius su ''-ąs, -antis'' ir ''-siąs, -siantis''), o estų atpasakojamosios nuosakos [[priesaga]] ''-vat'' – tai sustabarėjęs [[partityvas]]: {{lv|viņš nākot / nākšot}} 'jis ateinąs / ateisiąs', {{et|ta tulevat}},{{efn|Estų kalboje nėra gramatinio būsimojo laiko.}} 'jis atėjęs', ''ta olevat tulnud'' 'jis buvęs atėjęs'. Rudzytės manymu, lyvių kalboje dalyvius išstūmė veiksmo atlikėją reiškiantys [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], pvz., lyv. ''ta tuļļi(ji)'', kur lyv. ''tuļļi(ji)'' – 'ėjėjas', o {{et|tulev}} – 'einąs'. Pasak jos, būtini papildomi tyrimai, nes vadinamosiose giliausiose latvių tamniekų [[Tarmė|tarmėse]] (pavyzdžiui, apie [[Dundaga|Dundagą]]) atpasakojamosios nuosakos nėra, o tamniekų tarmės išaugusios ant lyvių kalbos [[Substratas (kalbotyra)|substrato]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Aruma daro prielaidą, kad veiksmo atlikėjus reiškiančių [[Daiktavardis|daiktavardžių]] kaip [[Pažyminys|pažyminių]] vartojimas latvių kalboje bus atsiradęs dėl Baltijos finų įtakos: {{lv|dējēja pīle}} 'dėsli antis' („dėjėja antis”), {{et|muneja part}} 't. p.', lyvių ''jūoji vāški'' 'daug geriantis veršis' („gėrėjas veršis”) – {{lv|dzērājs teļš}} 't. p.'{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Įtraukiant ir lyviškus, ir kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] žodžius, kartu su tik tarmėse vartojamais žodžiais latvių kalboje, anot [[Marta Rudzīte|Rudzytės]], yra iki 500 [[Finizmas|finiškų skolinių]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=291}} == Kalbos pavyzdys su garso įrašu == Trumpas filmuoto pokalbio su [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]] (Grizelda Kristiņa) fragmentas, perrašytas [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|tarptautine fonetine abėcėle]] ir verstas į lietuvių kalbą. * ''Minā um sindõn Lețmōl, Dundags pagastõs, Zūonkõ kōrands. Min izā vȯļ Pētõr un jemā vȯļ Līž un min vȯļ ikš veļ – Jōņ. Un mēg jelīzmõ Zūonkõ kōrands – amād sugūd. Sǟl vȯļ min izā un veļ, un sõzār, un vel munt sugūd un minnõn…'' * /{{IPA|minɑː}} {{IPA|um}} {{IPA|sindən}} {{IPA|lecmoːl}} {{IPA|dundɑks}} {{IPA|pɑgɑstəs}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|peːtər}} {{IPA|un}} {{IPA|jemɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|liːʒ}} {{IPA|un}} {{IPA|min}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|ikʃ}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|joːɲ}} {{IPA|un}} {{IPA|meːg}} {{IPA|jeliːzmə}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|ɑmɑːd}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|sæːl}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|un}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|un}} {{IPA|sɯzɑːr}} {{IPA|un}} {{IPA|vel}} {{IPA|munt}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|un}} {{IPA|minːən}}/ * Aš gimiau [[Latvija|Latvijoje]], [[Dundagos valsčius|Dundagos valsčiuje]], Žuonakų [[Sodyba|sodyboje]].{{efn|Straipsnių rinkinyje ''Lyviai: istorija, kalba ir kultūra'' 194 p. „Kanadoje gyvenanti Grizelda Kristinia (mergautinė pav. Bertholde, g. [[1910 m.]]) iš Vaidės kaimo Žuonakų namų” ir 356 p "(...) Vaidės kaimo Žuonakų (''Zūonkõ'') sodybos (...)”}} Mano tėvas buvo Pėteris ir motina buvo Lyžė ir aš turėjau vieną brolį – Jonį. Ir mes gyvenome Žuonakų sodyboje – visi giminaičiai. Ten buvo mano tėvas ir brolis, ir sesuo, ir dar kiti giminaičiai ir man… {| class="wikitable" style="background:#98FB98; text-align:right; width:30%;" |- ! style="background:#98FB98" | ''KLAUSYTI'' <small>(išoriniai šaltiniai)</small>: <br />1. <small>[http://www.youtube.com/watch?v=zeEgxHEpL2w&t=38s ''YouTube portale'']</small> _{<small> – redaguotas variantas (tik garso įrašas), nuorašas atitinka nuo 0:38 iki 1:28.</small>}<br /><br />2. <small>[http://ia600503.us.archive.org/1/items/Livonian_Kristin_kundz/Livonian_Kristin_kundz_1.ogv ''Visas filmuotas pokalbis'']</small> _{<small> – nuo 0:55 iki 1:44.</small>}<br /> |} == Dažnai vartojami žodžiai ir posakiai == {| class="wikitable" style="background:beige; text-align:center; width:80%;" |- ! style="background:#EEE8AA" | Sveikinimas, mandagumo žodžiai ! style="background:#EEE8AA" | Pažintis ! style="background:#EEE8AA" | Šeimos ir giminės nariai ! style="background:#EEE8AA" | Proginiai posakiai ! style="background:#EEE8AA" | Valgis, gėrimai |- | Sveiki (-as)! – Tēriņtš!<br />Labas rytas! – Jõvā ūomõg! Laba diena! – Jõvā pǟva!<br /> <br />Labas vakaras! – Jõvā ȭdõg! Labanakt! – Jõvvõ īedõ!<br /> <br />Iki pasimatymo! – Nēmiz pǟl! <br />Gero apetito! – Jõvvõ sīemnaigõ! Ačiū! – Tienū!<br /> <br />Prašom! – Pōlaks!<br /> <br />Atsiprašau! – Āndagid andõks!<br /> <br />Taip – Nǟ<br />Ne – Äp |<br />Ar jūs kalbate – Või tēg rõkāndõt:<br />lyviškai – līvõ kīelkõks,<br />lietuviškai – leiš kīelkõks,<br />angliškai – engliš kīelkõks?<br /><br />Kuo jūs vardu? – Kui tēḑi nutāb?<br />Mano vardas (ir pavardė) yra … – Min nim (ja līekõnim) um … <br />Kur jūs gyvenate? – Kus tēg jelāt? <br />Aš gyvenu Lietuvoje. – Minā jelāb Leišmōl.<br /> <br />Kaip tau (jums) sekasi? – Kui sinnõn (täddõn) lǟb?<br />a. Ačiū, man sekasi gerai. – Tienū, minnõn lǟb jõvīst.<br /> b. Galėtų būti ir geriau. – Võiks lǟdõ paŗīmstiz.<br /> <br />Dėkoju už – Tienūb iļ:<br /> pagalbą – ab,<br /> patarimą – nõv,<br /> dovaną – āndõks,<br /> malonų priėmimą – lõpsnā vastõvõtāmiz. Aš tave myliu. – Ma ārmaztõb sīnda. | tėvas – izā<br />motina – jemā brolis – veļ<br />sesuo – sõzār dėdė – sūrveļki<br />teta – sūrsušā senelis – vanātōţi<br />močiutė – vanāǟma vyras – mīez<br />žmona – nai<br /> vaikas – läpš sūnus – pūoga duktė – tidār<br /> vaikaitis (-ė) – lapsläpš žentas – tidārmīez<br /> marti – mīņa anyta – mīejemā<br /> šešuras – mīeizā uošvė – naizjemā<br /> uošvis – naizizā svainis – sõzārmīez<br /> brolienė – veļīnai giminaitis (-ė) – sugli (draugas (-ė) – sõbrā) | Sveikinu tave (jus)! – Minā tēriņtõb sīnda (tēḑi)!<br />Linkiu daug laimės! – Minā tārmõb pǟgiņ vȯnnõ!<br />Nuoširdžiai sveikinu su – Tēriņtõb sidāmõst:<br />gimimo diena – sindizpǟvaks,<br />vardo diena – nimpǟvaks,<br />vestuvių diena – kōzgõndpǟvaks,<br />Naujaisiais metais – Ūd āigastõks!<br /> Laimingų Naujųjų metų! – Vȯndzizt Ūdtõ āigastõ!<br />Džiaugsmingų – Rīemliži:<br /> Kalėdų – Taļšpivḑi,<br />Velykų – Lejāvõtāmidi!<br /><br />Linkime geros sveikatos! – Mēg tarmõm jõvvõ tīeratõ!<br /><br />Į sveikatą! – Tīeratõks! (tostas) Užjaučiu tave (jus). – Minā tūndõb sinnõn (täddõn) īņõz. <br /> | duona – lēba<br />ragaišis – kak<br />tortas – tort pienas – sēmḑa<br />sviestas – vȭidag sūris – sȭira varškė – kuppõnsēmḑa grietinė – iļdžēmḑa<br /> kiaušinis – munā<br />vaisius – pūvīļa<br /> daržovė − tarāvīļa<br />uoga − mōŗa<br /> mėsa – vȯzā<br />dešra – mȭka<br /> kepsnys – tsepīt<br /> jautiena – jelājvȯzā<br /> kiauliena – sigāvȯzā<br />vištiena – kanāvȯzā<br /> žuvis – kalā košė – sandrok<br />sriuba – zup vanduo – vež<br />arbata – tē<br />kava – kaffe<br />sultys – līem<br />alus – vȯl<br /> vynas – vīnõ<br /> |} == Pastabos == {{notelist|2}} == Nuorodos == * Dokumentinis filmas lyvių kalba [http://www.uttv.ee/naita?id=7803 ''Profesoriaus Vytso lyviai''] (žr. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]]). Titruojama [[Estų kalba|estiškai]]. * {{citation |last1=Viitso |first1=Tiit-Rein |last2=Ernštreits |first2=Valts |title=Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LEL) (''Lyvių-estų-latvių žodynas'') |url=http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/lv/index.html |year=2012-2013 |location=Tartu / Rīga |isbn=9789984815763 }}(Norint ieškoti latvių kalba (''latviešu atbilsmes'', LV), latvišką žodį galima rasti [http://letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 ''Lietuvių-latvių žodyne''] letonika.lv) * {{citeweb |url=http://sonad.oahpa.no/lav/liv/ |title=Latvių-lyvių-latvių (estų, suomių) žodynas |work=Oahpa |publisher=University of Tromsø }} (Kaip informuojama projekte, žodynas grįstas ta pačia medžiaga, kaip ir LEL, tačiau jame esama į LEL neįtrauktų antraštinių žodžių, čia vartojama įprastinė keletu ženklų papildyta rašyba.) * {{citeweb |url=http://giellatekno.uit.no/cgi/index.liv.eng.html |title=Lyvių kalbos įrankai (linksnių generatorius ir kt.) |work=Sámi giellatekno |publisher=University of Tromsø }} (Jeigu žodžio šaknis kaitant kinta, sugeneruoti linksniai gali būti klaidingi.) * {{citeweb |url=http://www.eki.ee/dict/ety/ |title=Eesti etümoloogiasõnaraamat |trans-title=Etimologinis estų kalbos žodynas |publisher=Eesti Keele Instituut }} (Etimologiniame žodyne lyviški žodžiai aptariami prie estiškų antraštinių žodžių, jeigu jų kilmė ta pati.) * {{citation |last1=Sjögren |first1=Andreas Johan |last2=Wiedemann |first2=Ferdinand Johann |title=Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch (Lyvių-vokiečių-lyvių žodynas); |url=http://www.eki.ee/dict/ldw/ |year=1861 |publisher=Eggers }} (Estų kalbos instituto sukurta tiriamoji versija, vartojama pirminė Šiogreno rašyba.) * [https://incubator.wikimedia.org/wiki/Wp/liv/E%E1%B8%91%E1%B8%91il%C4%93%E1%B8%91 Lyviškoji Vikipedija] (bandomoji, dar nepatvirtinta versija) * Lyvių kultūros ir kalbos portalas [http://www.livones.net/liv Livones.net] * Kalbos pradmenys Facebook’o grupėje [https://www.facebook.com/livuval/?fref=ts ''Līvõ kēļ''] („Lyvių kalba”) * Lyvių grupė ''[[Tai Tai]]'': [https://www.youtube.com/watch?v=I1AT0e1CHy0&list=PLrLh0Vet5pcIAyaSBQpZYoQQvgzRl5MV2&index=22&t=41s ''Daina apie duonos dalinimą''] (lyviškai) * {{Ethnologue|liv}} == Literatūra == * {{citation | last= Vītso | first= Tīts Reins | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valodas pamatiezīmes | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 267.&mdash;286. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFViitso2013 }} * {{citation | last = Vītso | first = Tīts Reins | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībiešu valoda pārējo Baltijas jūras somu valodu vidū | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 258.&mdash;266. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFViitso1994 }} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | authorlink = |author2= | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Īss lībiešu valodas apraksts | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 267.&mdash;288. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääri1994 }} * {{citation |title=Livonian |last=Moseley |first=Christopher |year=2002 |publisher=LINCOM EUROPA |location=Muenchen |isbn=3895861588 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17236 |ref=CITEREFMoseley2002}} * {{citation | last = Ernštreits | first = Valts | year = 2007 | title = Livonian orthography | journal = Linguistica Uralica | pages = 11.&mdash;22. lpp | url = http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf | ref = CITEREFErnštreits2007 }} * {{citation | last1 = Ernštreits | first1 = Valts | last2 = Kļava | first2 = Gunta | year = 2014 | title = Grammatical changes caused by contact between Livonian and Latvian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | pages = 77.&mdash;90. lpp | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.05/43 | ref = CITEREFErnštreitsKļava2014 }} * {{citation |title=Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen |last=Suhonen |first=Seppo |year=1973 |publisher=Suomalais-Ugrilainen Seura |location=Helsinki |isbn=951-9019-06-5 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17036 |ref=CITEREFSuhonen1973}} * {{citation | last = Rudzīte | first = Marta | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 288.&mdash;319. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFRudzīte1994 }} * {{citation|title=Parlons live: une langue de la Baltique |last=de Sivers |first=Fanny |year=2001 |publisher=L'Harmattan |isbn=978-2747513371 |ref=CITEREFde_Sivers2001}} * {{citation |first=Konstantīns |last=Karulis|title=Latviešu etimoloģijas vārdnīca |place=Rīga |publisher=Avots |year=2001 |isbn=9984-700-12-7 |ref=CITEREFKarulis2001}} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Par lībiešiem un lībiešu valodu ([[Tõnu Karma|Tenu Karmas]] tulkojums latviešu valodā ar viņa piezīmēm un labojumiem) | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 227.&mdash;248. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääriKarma1994 }} * {{citation | last = Hirša | first = Dzintra | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībieši un lībiešu izcelsmes vietvārdi Latvijā | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 201.&mdash;215. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFHirša1994 }} * {{citation | last = Grīntāls | first = Riho | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last = Pajusalu | editor3-first = Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valoda jauno laiku pirmajos gadsimtos | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 255.&mdash;265. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFGrünthal2013 }} * {{citation | last = Vinklers | first = Eberhards | authorlink = |author2= | editor1-last= Blumberga | editor1-first= Renāte | editor2-last= Mäkeläinen | editor2-first= Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Par aizguvumu slāņiem lībiešu valodā | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 303.&mdash;312. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 }} *: Internetinė straipsnio versija anglų kalba:<br />{{citation | last = Winkler | first = Eberhard | year = 2014 | title = Loanword strata in Livonian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | issn = 2228-1339 | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.11/49 | doi = 10.12697/jeful.2014.5.1.11 }} == Šaltiniai ir literatūros išnašos == {{Išnašos|4}} {{Uralo kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Finų kalbos]] [[Kategorija:Latvijos paveldas]] [[Kategorija:Lyviai]] 86ma40mvxvep9po7569f7b7ggkwdh33 7582431 7582426 2025-06-22T09:09:25Z Ed1974LT 52229 /* Iki XX amžiaus */ 7582431 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Lyvių kalba <br />'''''Līvõ kēļ'''''|spalva= limegreen| šalys= {{flag|Latvija}}<br>{{flag|Estija}}{{efn|Lyvių—estų—latvių žodyno pratarmėje Vytsas rašo, kad lyvių kalbos mokoma Estijos ir Latvijos aukštosiose mokyklose.}}| kalbančiųjų=<small>Vienam [[2020]] m. gimusiam žmogui ši kalba yra [[Gimtoji kalba|gimtoji]].<ref name="lsm.lv"/> Esama ~40 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|B1 lygiu]] ir ~210 [[Kalbos sertifikatas#Kalbų mokėjimo lygiai|A1–A2 lygiais]] kalbos naujai išmokusiųjų</small><ref name="thetimes1">The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-08</ref><ref>livones.net (2011-12-14): [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 ''Lyvių kalbos padėtis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140202235047/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 |date=2014-02-02 }} (latvių k.); tikrinta 2017-02-09</ref>| vieta= į šimtuką nepatenka| kilmė=[[Uralo prokalbė]] *[[Uralo kalbos]] **[[Finougrų kalbos]] ***[[Finų kalbos]] ****[[Baltijos finų kalbos]] *****'''lyvių'''| oficiali={{flag|Latvija}}<br>Įteisintoji Latvijos mažumos kalba<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref><br>| iso639-1=-| iso639-2=-| iso639-3=liv}} {{Incubator|code=liv}} [[Vaizdas:Idioma livonio.png|299px|thumb|Lyvių kalba [[Kuršas|Kurše]]]] '''Lyvių kalba''' (lyv. k. ''līvõ kēļ'') – beveik išnykusi [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] grupės [[agliutinacinė kalba]], viena iš dviejų [[Latvija|Latvijos]] [[Čiabuviai|autochtoninių]] kalbų ir vienintelė kalba greta [[latvių kalba|latvių]], Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.{{efn|Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 3 straipsnį, [[latgalių kalba]] yra „istorinė latvių kalbos atmaina”, pagal 5 straipsnį, valstybinė kalba yra latvių, ir visos kitos Latvijos Respublikoje vartojamos kalbos, išskyrus lyvių kalbą, Valstybinės kalbos įstatymo požiūriu laikomos svetimomis.}} Paskutinė [[Kanada|Kanadoje]] ilgai gyvenusi lyvių kaip [[Gimtoji kalba|gimtosios kalbos]] vartotoja [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]], sulaukusi 103 metų, mirė [[2013]] m. birželio 2 d.<ref name="thetimes1"/> Vienintelis šių dienų žmogus, vaikas, kuriam lyvių kalba yra gimtoji – [[2020]] m. gimusi Kuldė Mednė (''Kuldi Medne''), jos tėvai – lyvių kalbos gaivinimo aktyvistai.<ref name="lsm.lv"/> Šiuo metu yra daugiau kaip 200 geriau ar silpniau lyvių kalbos naujai pramokusių žmonių, dauguma iš jų – [[lyviai]].<ref name="autogenerated127">Ernštreits V. „Livonian in the 21st century”. Études finno-ougriennes, 44 (janvier 2012). Numéro spécial „Les langues finno-ougriennes aujourd’hui”, Paris, ADÉFO; L’Harmattan, (2014) p. 127–144, ISSN 0071-2051, ISBN 978-2-343-02592-6, EAN 9782343025926</ref> Lyvių kalba įtraukta į [[UNESCO]] nykstančių kalbų sąrašą.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net” (2011-12-12): [http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 Lyvių kalba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141222195941/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8680 |date=2014-12-22 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-03-10</ref> Kilmės atžvilgiu lyvių ir latvių kalbos visai negiminingos, tačiau viena kitai padarė žymų poveikį ir dėl to atsirado savitų bruožų, ypač garsyne, kurių neturi joms giminingos kalbos: latvių kalba turi daug [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos|slavų]] kalboms nebūdingų [[Fonologija|fonologinių]] ypatybių, o lyvių kalboje, be kitų pavyzdžių, susidarė palyginti sudėtinga [[Kirtis|kirčiuoto]] skiemens struktūra drauge su nekirčiuotų [[Balsis|balsių]] trumpinimu. Lyvių kalbai artima, bet daug konservatyvesnė [[suomių kalba]] pasižymi ne tokia sudėtinga kirčiuoto skiemens sandara ir net labai ilguose žodžiuose išlaiko nekirčiuotus balsius sveikus. Lyvių kalboje išnyko tiek [[priebalsių laipsniavimas]], tiek [[balsių harmonija]], tačiau naujai susidarė labai sudėtinga balsių kaita.<ref>{{cite book|last=Лаанест|first=А.|title=Основы финно-угорского языкознания (прибалтийско-финские, саамские и мордовские языки)|chapter=Прибалтийско-финские языки|location=М.|publisher=Наука|date=1975|pages=18|isbn=}}</ref><ref>{{cite book|last=Цыпанов|first=Е. А.|title=Сравнительный обзор финно-угорских языков|chapter=Ливский язык|url=http://www.finnougoria.ru/pdf%20izdania/sravnitelnyi%20obzor2.pdf|location=Сыктывкар|publisher=Кола|date=2008|pages=191|isbn=5-8818-6835-2}}</ref> Lyvių kalba pasižymi kai kuriomis [[Archaizmas|archajiškomis ypatybėmis]]: išsaugota ''*ktt'' : ''*kt'' (> ''*t'' : ''*d'') priešprieša; daugybėje [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] išsaugotas galinis ''-a'', kuris kitose Baltijos finų kalbose virto produktyvesniu ''-e'' > ''-i'' kamiengaliu; lyvių kalbai būdingos ypatingos liepiamosios [[Nuosaka|nuosakos]] vienaskaitos II [[Asmuo (gramatika)|asmens]] formos.<ref>{{cite book|last=Viitso T.-R.|title=The Uralic languages|chapter=Fennic|location=London – New York|publisher=Routledge|date=1998|pages=101–102|isbn=}}</ref> Kadangi lyvių kalba – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], žodžio kaitomoji dalis šiame straipsnyje vadinama [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ([[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] priesaga), o ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]]. Darybos formantai taip pat vadinami priesagomis ([[Žodžių daryba|darybos]] priesagomis). Atsižvelgiant į kontekstą, lyvių kalbos raštijos ištakomis gali būti laikoma [[XIX amžius|XIX a.]] išnykusi ir palyginti prastai dokumentuota [[Vidžemė]]s Salacos arba [[Kuršas|Kuršo]] lyvių tarmė. Čia daugiausia bus remiamasi Kuršo lyvių rytų tarme, kuria grindžiama [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba. == Tarp kitų giminingų kalbų == [[Vaizdas:Norādes Kolkasragā.jpg|270px|thumb|left|Nuorodos [[Kolkos ragas|Kolkos rage]] latvių, lyvių ir anglų kalbomis]] Kaip teigia estų kalbininkas T. Vytsas ([[Tiit-Rein Viitso]]), [[Baltijos finų kalbos]] pradžioje buvo skilusios į tris atšakas: lyvių kalbą, pietų estų kalbą (sunormintas jos variantas – [[veru kalba]]) ir į atšaką, kurią jis vadina [[Neva|Nevos]] kalbų grupe. Iš pastarosios kilo visos kitos Baltijos finų kalbos.{{sfn|Viitso|1994|p=262}} Estų kalbininko [[Paul Alvre|P. Alvrės]] teigimu, pirmieji Baltijos jūros pakrantėse apsigyvenę finai buvo lyvių ir [[Suomių kalba|suomių]] vakarinių tarmių vartotojai.{{sfn|Viitso|1994|p=261}} Vytsas nurodo, kad savarankiškų Baltijos finų kalbų susidarymas tebėra ginčytinas klausimas. Vis dėlto, jo manymu, yra aišku, kad lyvių kalba − viena iš seniausiųjų savarankiškų Baltijos finų kalbų.{{sfn|Viitso|1994|p=266}} == Istorija == === Iki XX amžiaus === [[Vaizdas:Liivi keel.GIF|350px|right|thumb|{{legend|#3f403f|Paskutinių lyvių kalbos vartotojų teritorijos}} {{legend|#c7bca3|Istorinis lyvių kalbos paplitimo arealas Latvijoje}}]] Pagal [[Archeologija|archeologinius]] duomenis, dabartinės [[Pabaltijis|Baltijos kraštų]] teritorijos buvo apgyvendintos daugiau kaip prieš 10 000 metų. Pirmieji gyventojai buvo [[Senoji Europa|protoeuropiečiai]]. Baltijos finai čia pasirodė apie [[2000 m. pr. m. e.|2000 m. pr. m. e]]. arba, kaip teigia [[Tõnu Karma|T. Karma]], apie [[3000 m. pr. m. e.]] Jie susimaišė su protoeuropiečiais ir čia įsigalėjo Baltijos finų kalbos atmaina, kurios pagrindu susiformavo lyvių, šiaurės ir pietų [[Estų kalba|estų]] kalbos.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} [[Estai|Estų]] kalbininko [[Paul Ariste|P. Aristės]] teigimu, apie 3000 m. pr. m. e. į Baltijos kraštus atsikėlę [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės duobelinės keramikos]] kultūros atstovai kalbėjo penkiomis pagrindinėmis Baltijos finų kalbomis, ir viena iš jų buvo lyvių kalba.{{sfn|Hirša|1994|p=201}} [[Virvelinės keramikos kultūra|Virvelinės keramikos kultūros]] atstovai, kuriems priklausė ir [[prabaltai]], į dabartinę [[Latvija|Latvijos]] teritoriją atsikėlė apie 2000 metus pr .m. e. ir čia susidūrė su Baltijos finų tautomis.{{sfn|Hirša|1994|p=204}} [[XII amžius|XII a]]. pabaigoje lyviai gyveno plačiame ruože prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], taip pat [[Dauguva|Dauguvos]] ir [[Gauja|Gaujos]] žemupių apylinkėse, iš žemyno pusės jų kaimynai buvo [[Latviai|letai]], [[žiemgaliai]] ir [[sėliai]]. Anksčiausios rašytinės žinios apie lyvius randamos [[XI amžius|XI]] a. [[Kijevo Pečorų laura|Kijevo Pečiorų lauros]] vienuolyno [[Būtųjų laikų pasakojimas|Nestoro kronikose]], kur lyviai minimi kaip ''либь'' (''lib&apos;'') bei ''любь'' (''liub&apos;''), nors pastarasis užrašymas laikomas klaidingu.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227}} Remdamasis rašytiniais šaltiniais, suomių finougristas [[Riho Grünthal|R. Griuntalas]] teigia, kad iki [[Livonijos karas|Livonijos kryžiaus karų]] [[XIII amžius|XIII a.]] pradžioje Latvijoje galėjo gyventi apie 150 000 žmonių. [[Lyviai|Lyvių]] galėjo būti 15 000−21 000, pagal kitus šaltinius − iki 28 000. Iš jų 10 000–12 000 gyveno Dauguvos žemupyje, 5000−6000 – [[Turaidos pilis|Turaidos]] arba [[Gauja|Gaujos]] regione, ir apie 6000−9000 − [[Metsepolė]]je.{{sfn|Grünthal|2013|p=25š}} Nors lyvių kalba ilgiausiai išsilaikė [[Kuršas|Kurše]], iki šiol nėra aišku, ar lyviai ten gyveno jau tada, kai [[Vidžemė]]s lyvių žemėse vyko [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] aprašyti nuotykiai.{{sfn|Grünthal|2013|p=257}} Henriko Latvio kronikoje kalbama apie lyvių ir jų kaimynų žiemgalių bei sėlių krikštą. Išsamiai pasakojama apie [[Akas (vadas)|Ako]] ir [[Dabrelis|Dabrelio]] vadovaujamų lyvių priešinimąsi ir tada, kai vyriausiasis vadas [[Kaupas (vadas)|Kaupas]] sutiko krikštytis ir perėjo į vokiečių pusę. [[Eduard Vääri|E. Vėrio]] nuomone, vokiečiai visų pirma buvo nusitaikę į jūros pakrantėse gyvenusius lyvius, nes jie buvo blogi [[Krikščionybė|krikščionys]], atkakliai laikėsi [[Pagonybė|pagoniškų]] papročių, tad užsitraukė žemvaldžių nemalonę ir šie į jų teritorijas skatino keltis gretimas tautas.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=227.&mdash;228}} [[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] laikotarpiu [[Estija|Estijoje]] ir Vidžemėje gyventojų skaičius nuo [[1350]] iki [[1550]] m. pastebimai išaugo, bet po to prasidėjo ilgi karo metai. Skaičiuojama, kad per ateinančius 80 metų gyventojų sumažėjo perpus, sunkiausias laikotarpis − paskutiniai [[XVI amžius|XVI a.]] dešimtmečiai. Iki [[XVII amžius|XVII a]]. pabaigos [[Švedija|Švedijos]] valdomoje Vidžemėje gyventojų skaičius vėl ėmė augti, kol [[Didysis Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] katastrofos šį augimą sustabdė. Griuntalo manymu, šiuodu karo laikotarpiai lėmė tai, kad Vidžemės lyvių kalba išnyko jau [[XIX amžius|XIX a.]]{{sfn|Grünthal|2013|p=256}} [[Švedai|Švedų]] istorikas [[Thomas Hiärn|T. Jernas]] (''Thomas Hiärn'', 1638–1678) savo kronikoje ''Ehst-, Lyf- und Lettlaendische Geschichte'' (aprašomi įvykiai iki [[1639]] m.) kalba, kad Vidžemėje lyvių buvo likę mažai (daugiausia [[Salacgryva|Salacos]], [[Limbažiai|Limbažių]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupės]], [[Nabė (kaimas)|Nabės]] ir [[Vainižiai|Vainižių]] apylinkėse), o Kurše jų buvę daugiau, be to, tenai jie nesituokę su latviais.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=229}} {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align = right |quote = Lyvių šiuo metu tiek mažai, tų, kurie gyvena siaurame Salacos pakrantės ruože Limbažių, Liepupės, Nabės ir Vainižių link, kaip buvo sakyta anksčiau. Jie beveik kasdien kalba latviškai, nes gyvena kartu [su latviais] ir pamaldose turi verstis latvių kalba. Tačiau tie, kurie išlikę Kurše, verčiau tuokiasi ne su latviais, o su saviškiais. Nors ir latvių aplinkui nėra itin daug, nes jie bijo burtų, kuriuos jie [= lyviai] dažnai naudoja. |source = T. Jerno pastebėjimai apie lyvių padėtį maždaug 1665 m.{{sfn|Grünthal|2013|p=258}}}} [[Vaizdas:Matthai.gif|thumb|200px|left|1863 m. Londone Kuršo lyvių rytų patarme išleistos [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] antraštinis puslapis]] Savo tyrime ''Versuch über die Alterthümer Lieflands und seiner Völker besonders der Letten'' ([[1778]] m.) vokiečių rašytojas dvasininkas J. L. Bergeris (''Johann Ludwig Börger'', 1730–1791) rašo, kad yra sutikęs lyvių ne tik prie Salacos, bet ir, 15 metų iki publikuojant darbą, netoli [[Ryga|Rygos]], už 15 km nuo jos buvusioje Rembergės smuklėje.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=230}} Be iki tol turėtų pavienių lyviškų žodžių sąrašų (arba ankstyvosiose [[Kronika|kronikose]] paminėtų lyvių [[Asmenvardis|asmenvardžių]] ir [[Vietovardis|vietovardžių]]), pirmasis kada nors išleistas tekstas lyvių kalba − tai į Salacos [[Tarmė|tarmę]] verstas „[[Tėve mūsų]]“, kurį latvių dvasininkas ir švietėjas [[Gustavas Bergmanis|G. Bergmanis]] (1749–1814) [[1789]] m. išspausdino tekstų rinkinyje ''Das Gebeth des Herrn oder Vaterunsersammlung''.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=231}} Bene reikšmingiausias posūkis lyvių kalbos istorijoje – tai [[suomiai|suomių]] kilmės kalbininko [[Andreas Johan Sjögren|A. Šiogreno]] (''Andereas Johan Sjögren'', 1794–1855) ir [[Vokiečiai|vokiečių]]-švedų kilmės estų kalbininko [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemano]] (''Ferdinand Johann Wiedemann'', 1805–1887) parengti ir [[1861]] m. dviem tomais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] išleisti [[gramatika]] bei [[žodynas]] (Joh. A. Sjögren, F. Joh. Wiedemann: ''Livische Grammatik nebst Sprachproben'' ir ''Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch'').{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=232.&mdash;233}} Vėliau Vydemanas prisidėjusiems prie ''Lyvių–vokiečių–lyvių žodyno'' rengimo savo informantams Nikai Polmaniui ir [[Janis Princis (1796)|Janiui Princiui]] bei šio sūnums [[Jānis Princis (1821)|Janiui]] ir [[Pēteris Princis|Pėteriui]] nurodė [[Evangelija pagal Matą|Evangeliją pagal Matą]] versti tiek į Kuršo lyvių vakarų, tiek į rytų patarmes. Vydemanas evangeliją suredagavo ir [[1863]] m., remiamas [[Louis Lucien Bonaparte|L. L. Bonaparto]], [[Londonas|Londone]] rado galimybę ją išspausdinti vakarų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den westlischen Dialect des Livischen übersetzt von dem Liven J. Prinz und dessen Söhnen P. Prinz und J. P. Prinz'' ir rytų patarme kaip ''Das Evangelium Matthäi in den östlichen Dialect des Livischen zum ersten Male übersetzt von dem Liven N. Pollmann''. Vėrio teigimu, išleidus Vydemano redaguotą Polmanio ir Princio Evangelijos pagal Matą vertimą, prasidėjo nuolatinė lyvių [[Rašomoji kalba|rašomosios kalbos]] raida.{{sfn|Vääri|Karma|1994|p=234}} Kita knyga lyvių kalba (taip pat Evangelija pagal Matą) [[1880]] metais išleista Sankt Peterburge, rašyba grįsta tuo metu vartotąja vokiečių ir latvių kalbose. Vertimo autorius nežinomas.<ref>Ernštreits V. (2007). ''Livonian Orthography''. Linguistica Uralica. t. XLIII, Nr. 1., p. 15. ISSN 0868-4731 [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf (žr. internete)]; tikrinta 2017-02-03</ref> Paskutinis [[Salaca|Salacos]] tarme šnekėjęs žmogus mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} [[1860]] m. 12-oje Šiaurės Kuršo kaimų gyveno apie 3 000 lyvių, apie 2 000 iš jų kalbėjo lyviškai. Suomių kalbininko [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelės]] (''Emil Nestor Setälä'') apskaičiavimais, XIX amžiaus pabaigoje ([[1888]] m.) lyviškai kalbėjo 2 929 žmonės.{{sfn|Moseley|2002|p=7}} === XX amžius === [[Vaizdas:Līvli.jpg|210px|thumb|Laikraštis „Lyvis“ (''[[Līvli]]''; 1939 m.)]] [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais lyviai iš savo pajūrio kaimų buvo priverstinai [[Evakuacija|evakuoti]]. Į nusiaubtus namus jiems buvo leista grįžti [[1920]] m., kai Latvija jau buvo tapusi nepriklausoma valstybe.<ref>[http://letonika.lv/groups/default.aspx?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Latvijos istorijos enciklopedija (letonika.lv)''], (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> Šis tremties laikotarpis (1915–1919) lyvių istorijoje žinomas kaip ''ulzajtõbāiga'' '(lyvių) išvarymo metas'. Grįžo ne visi, lyvių bendruomenės išskirstymas susilpnino kalbos vartojimą.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html ''Lyvių-estų-latvių žodynas. Sudarytojo pratarmė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170713121026/http://www.murre.ut.ee/liivi/lv/preface.html |date=2017-07-13 }} (latvių k.); tikrinta 2017-04-23</ref> [[1925]] m. lyvių buvo likę 1 238.<ref name="vestnesis2000">''Latvijas vēstnesis'' (04.08.2000., Nr. 278/280 (2189/2191)): [https://www.vestnesis.lv/ta/id/9554 ''(Lyvių kultūros istorija ir aktualijos)''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lyvių kalbą daugiausia tyrinėjo suomių ir estų kalbininkai [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelė]], [[Lauri Kettunen|L. Ketunenas]], [[Lauri Posti|L. Postis]], [[Oskar Loorits|O. Loritsas]] ir [[Paul Ariste|P. Aristė]].<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 ''Svarbiausieji 1900–1939 m. lyvių istorijos įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080410/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8216 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Dažniausiai suomių ir estų organizacijų pastangomis, nuo [[1920]] iki [[1939]] metų lyvių kalba buvo išleistos kelios dešimtys knygų – prasidėjo lyvių [[tautinis atgimimas]].<ref name="livones1">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 ''Literatūra. Tarp abiejų Pasaulinių karų''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080636/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8134 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suomių organizacijos teikė pagalbą lyviams įgyti profesinį ir aukštąjį išsilavinimą [[Suomija|Suomijoje]].<ref name="lyvių gyvenimas"/> [[1921]] m. išspausdintas pirmasis vadovėlis (skaitymo knyga) lyvių kalba ''Ežmi līvõd lugdõbrōntõz (Pirmoji lyvių skaitymo knyga)'', autorius – estų kalbininkas [[Oskar Loorits|Oskaras Loritsas]]; nuo tol leidiniuose bendrinės kalbos normos kryptingai grindžiamos Kuršo rytų patarme, nors dar buvo palikta vidurio patarmės ypatybių.<ref name="livones1"/> [[1923]] metais įkurta lyvių organizacija – [[Lyvių sąjunga]],<ref>{{cite web |title=Lyviams – eilinės išnykusios tautelės vaidmuo? |last1=Palkimas |first1=Valdas |website=www.verslosavaite.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2007-05-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lyviams-eilines-isnykusios-tauteles-vaidmuo-13190962 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> tais pačiais metais fakultatyviai (kaip nebūtino, pasirenkamo dalyko) mokyklose pradėta mokyti lyvių kalbos. [[Mārtiņš Lepste|M. Lepstė]] 15 metų lankėsi lyvių kaimų mokyklose ir visus norinčiuosius mokė lyvių kalbos.<ref name="lyvių gyvenimas">Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 ''Kultūrinis ir visuomeninis lyvių gyvenimas. Kalbos mokymas.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211075106/http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1923 m. lyvių raidyno normintojas, kultūrininkas ir poetas [[Kōrli Stalte|Karlis Staltė]] (lyv. ''Kōrli Stalte'') sukūrė [[Lyvių himnas|lyvių himno]] ''Min izāmō'' (''Mano tėvyne'') žodžius, [[Vaizdas:LīvoLōlõd1924..jpg|140px|thumb|left|Pirmasis lyvių poezijos rinkinys (1924 m.)]] o [[1924]] m. [[Talinas|Taline]] buvo išleistas šio poeto 28-ių eilėraščių rinkinys ''Līvõ lōlõd (Lyvių dainos)''.<ref name="livones1"/><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 ''Karlis Staltė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926200131/http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8267 |date=2016-09-26 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1931]] m. lyviškai buvo pradėtas leisti mėnesinis laikraštis ''[[Līvli]] (Lyvis)'', jame savo darbus publikavo poetai ir rašytojai, taip pat buvo rašoma apie kultūros ir lyvių gyvenimo įvykius.<ref name="livones1"/> [[1935]] m. [[Pėteris Dambergas|P. Dambergas]] lyvių kalba [[Helsinkis|Helsinkyje]] išleido [[Chrestomatija|chrestomatiją]] ''Jemakīel lugdõbrāntõz skūol ja kuod pierast'' (''Skaitymo knyga gimtąja kalba mokyklai ir namams''), ši knyga laikoma viena iš geriausiųjų, išspausdintų lyvių kalba.<ref>{{cite book|last=Eesti Entsüklopeedia, t. 14|first=|title= P. Damberg|publisher=Eesti Entsüklopeediakirjastus|location=Tallin|date=2000|pages=45|isbn=9-985-70064-3}} [http://entsyklopeedia.ee/artikkel/damberg_pētõr ''Damberg, Pētõr''];</ref><ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”. Renāte Blumberga: [http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 Pēteris Dambergs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141227191121/http://www.livones.net/personalijas/?raksts=8166 |date=2014-12-27 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[Vaizdas:Lyvių-vokiečių_kalbų_žodynas.jpg|210px|thumb|[[Lauri Kettunen|L. Ketuneno]] Lyvių–vokiečių kalbų žodynas ir gramatikos įvadas (1938 m.) – iki šiol vertinamas vienas didžiausių lyvių kalbai skirtų veikalų]][[Tarpukaris|Tarpukariu]] lyvių kalbos saugojimo ir tyrimo srityje svarbus vaidmuo teko suomių profesoriui [[Lauri Kettunen|Lauriui Ketunenui]]: [[1938]] m. jis pasirūpino išleisti išsamų ''Lyvių–vokiečių kalbų žodyną'' ir lyvių kalbos [[Fonetika|fonetikos]] bei [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] aprašą. L. Ketuneno darbai iki šiol išlieka kaip vertingas lyvių kalbos šaltinis, nes juose vartojama tiksli fonetinė [[transkripcija (lingvistika)|transkripcija]] ir pateikta daug unikalios informacijos.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 ''Didžiausiasis lyvių kalbos žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080638/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8104 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1942]] m. Helsinkyje dar pasirodė [[Naujasis Testamentas]], jį, vadovaujamas suomių kalbininko L. Ketuneno, vertė Karlis Staltė.{{sfn|Moseley|2002|p=11}} Po Antrojo pasaulinio karo knygos lyvių kalba jau nebebuvo leidžiamos.<ref>{{cite book|last=Vääri|first=E.|title=Pasaulio kalbos. TSRS tautų kalbos: Finougrų ir samodų kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=138|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Antrasis pasaulinis karas]] sudavė skaudų smūgį lyvių kalbos vartotojams: pajūryje gyvenantiems lyviams dėl jūros kontrolės karo metu buvo apribotos žvejybos, pagrindinio išgyvenimo šaltinio, galimybės, dalis jų žuvo [[Kuršas|Kuršo]] mūšiuose, o daugybė kitų iš savo gimtųjų gyvenviečių buvo išblaškyti po visą [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]], kai kurie pasitraukė į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]]. Po karo, skirtingais apskaičiavimais, tebuvo likę 500–800 lyvių.<ref name="autogenerated28">Žurnalas „Tautinių bendrijų naujienos”, 2016, Nr. 1 (56), p. 28: [http://www.tbn.lt/files/File/Tiurkai/TBN%20zurnalas%202016%20Nr1-web.pdf ''Lyviai – Latvijos autochtonai'']; tikrinta 2017-02-03</ref><ref>[http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html Lyvių kultūra ir istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060615214610/http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html |date=2006-06-15 }} ''(anglų k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pokariu Estijos [[Tartu universitetas]] surengė dvi lyvių kalbos, [[Etnologija|etnologijos]] ir [[Etnografija|etnografijos]] ekspedicijas ([[1948]]–[[1950]] ir [[1955]]–[[1956]] metais),<ref>Aristė P. (1958):''Lyviai ir lyvių kalba''. „Latvijos TSRS Mokslų Akademijos žinios”, Nr. 11, p. 35 ''(rusų k.)''</ref> tačiau lyvių buvo jau tik 200–500, o mokančiųjų lyviškai – dar mažiau. [[1970]] m. surašyme lyviai į tautų sąrašą nebeįtraukiami, o [[Pasas|pasuose]] uždrausta įrašyti tautybę „lyvis (-ė)”.<ref name="vestnesis2000"/> Įžymūs tuo laikotarpiu iškilę lyvių kalbos tyrėjai – estų finougristai [[Eduard Vääri|E. Vėris]] (''E. Vääri'')<ref>Sven-Erik Soosaar [http://www.ut.ee/Ural/hist.html Uurali keelte õpetamise ajaloost Tartu Ülikoolis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170205100617/http://www.ut.ee/Ural/hist.html |date=2017-02-05 }}; tikrinta 2017-02-06</ref> ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] (''T.-R. Viitso'').<ref>Estijos tyrimų informacinė sistema: [https://www.etis.ee/Portal/Persons/Display/94022b27-d095-43d5-a444-7578df72c415 T.-R. Viitso]; tikrinta 2017-02-06</ref> 8–9 dešimtmečiuose buvo atlikta formali [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lyvių kalbos [[reforma]]: buvo pašalinti [[Kuršas|Kuršo]] vidurinės patarmės ([[Lielirbė]]s) bruožai ir galutinai pereita prie Kuršo rytų patarmės normų, o rašyboje atsisakyta nuo [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigos – [[XX amžius|XX a.]] pradžios nebevartojamų balsių žymėjimo raidėmis <у> ir <ö>. Vis dėlto tuo metu buvo nutraukta jau ne vieno dešimtmečio lyvių kalbos raštijos tradicija: po Sovietų Sąjungos okupacijos beveik nebeliko galimybių spausdinti lyviškų leidinių, kartkartėmis būdavo publikuojami tik rankraščiai. 8–9 dešimtmečiuose lyviškai daugiausia rašė trys autoriai: [[Pėteris Dambergas]], [[Poulīn Kļaviņ|Paulynė Kliavinia]] ir [[Alfons Bertholds|Alfonas Bertholdas]].<ref>''Latvija'': [http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya&livskaya-literatura&2.htm ''Lyvių literatūra po Antrojo pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211155120/http://latviya.takgivetmir.ru/a_latviya%26livskaya-literatura%262.htm |date=2017-02-11 }} ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-03-03</ref> [[1972]] m. buvo įkurti lyvių ansambliai ''[[Līvlist]]'' ir ''[[Kāndla]]'', o [[1976]] m. sutuoktiniai lyviai Helmė ir Dainis Staltai (''[[Helmī Stalte]], [[Dainis Stalts]]'') įkūrė garsų [[Folkloras|folkloro]] ansamblį ''[[Skandinieki]]'', ansamblis tęsia veiklą iki šiol: atliekamos lyvių ir latvių dainos, populiarinama tautinė lyvių ir latvių kultūra, išleista dainų albumų, į kuriuos įtraukta ir lyviškų dainų.<ref> Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas (2016-11-08): [http://www.lsm.lv/lv/raksts/tautas-maksla/dzive/folkloras-draugu-kopa-skandinieki-svin-40.-gadu-jubileju.a209172/ ''Folkloro grupė „Skandiniekai” švenčia 40-ąsias sukaktuves''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Lyvių patriotas, folkloro ansamblio ''Skandinieki'' įkūrėjas Dainis Staltas suvaidino ryškų vaidmenį atkuriant Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<ref>„Alkas” (2014-04-22): [http://alkas.lt/2014/04/22/l-purliene-sudie-didysis-dainiau-video/ ''Sudie, Didysis Dainiau''] (nekrologas); tikrinta 2017-02-03</ref> [[1989]] m. gyventojų surašymo duomenimis, lyvių buvo 226 ir 43,8 % iš jų lyvių kalba buvo gimtoji.<ref>{{cite book|last=Viitso|first=Т. R.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=76—77|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)''</ref> Pasak kitų šaltinių, [[1990]] m. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, jau tik 35 žmonės galėjo šnekėti lyvių kalba ir vos 15 – laisvai.<ref name="autogenerated28"/> [[1991]] m. įstatymu lyviai buvo pripažinti Latvijos [[Čiabuviai|autochtonais]], valstybė įsipareigojo ginti ir saugoti lyvių kalbą, rūpintis jų kultūrine bei istorine aplinka, ir tuo tikslu lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių teritorija, vadinama ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])''. 1991 m. išleistas ''Latvių–lyvių pokalbių žodynas'' (autorės − [[Valda Marija Šuvcāne|V. Šuvcanė]] ir E. Žagarė).<ref name="letonikalv">Latvijos istorijos enciklopedija: [http://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Lyviai''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> [[1992]] m. atnaujinta laikraščio ''[[Līvli]] (Lyvis)'' leidyba. 1993 m. buvo atkurta tuo metu 142 narius vienijusi [[Lyvių sąjunga]], turinti kalbos, [[Kraštotyra|kraštotyros]] ir kultūros bei istorijos skyrius.<ref>Lyvių kalbos ir kultūros portalas (2006-06-05): [http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 ''Antrasis Lyvių sąjungos veiklos etapas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080745/http://www.livones.net/organizacijas/ls/?raksts=8301 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> 1993 m. išleistas atnaujintojo laikraščio ''Līvli'' vienintelis priedas vien tik lyvių kalba ''Līvli +'',<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-5|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=65|accessdate=2025-05-17}}</ref> o [[1994]] m. įsteigtas [[Lyvių kultūros centras|Lyvių kultūros centras]] (''Līvõ Kultūr sidām''), kuris tais pačiais metais lyviškai išleido pirmąjį žurnalo apie lyvių kultūrą, meną ir lyvių tautinio judėjimo veikėjus ''Õvā (Srovė)'' numerį (1994–1995 m. iš viso išleisti trys šio žurnalo numeriai).<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-5|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=63|accessdate=2025-05-17}}</ref><ref name="letonikalv"/> [[Vaizdas:LivonianAnthology1998.jpg|190px|thumb|left|Pirmoji lyvių poezijos [[antologija]] (1998 m.)]] Remiama Atvirosios visuomenės instituto, [[1998]] m. buvo publikuota ir [[Suomija|Suomijoje]] bei [[Estija|Estijoje]] pristatyta pirmoji visų žinomų lyvių poetų [[antologija]] ''Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska! (Aš pagausiu tave, menke!).''<ref>Delfi.lv:{{cite web|url=http://www.delfi.lv/kultura/news/books/kulturas-centra-noass-notiks-libiesu-valodas-dienas-svinesana.d?id=17898433|title=Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana|author=|date=2007-05-17|publisher=www.DELFI.lv|accessdate=2017-04-12}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|title=Lībiešu literatūra|author=|quote=Tā ir 1998. gadā Rīgā iznākusī lībiešu dzejas antoloģija „Es viltīgāks par tevi, menca”, kurā apkopoti visu zināmāko lībiešu dzejnieku – pavisam 24 – darbi.|date=2011-12-12|publisher=livones.net|accessdate=2017-04-12|archive-date=2014-12-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20141227180858/http://www.livones.net/44atbildes/?raksts=8678|url-status=dead}}</ref> [[2000]] m. Rygoje buvo išleistas ''Līvõ kēļ. Piški optõbrōntõz (Lyvių kalba. Mažasis vadovėlis)'', autorė – [[Estija|Estijos]] kalbininkė Kerstė Boiko (''Kersti Boiko''). Remiamas Kultūros kapitalo fondo, šis vadovėlis išleistas tuometinio [[Suomija|Suomijos]] prezidento [[Martti Ahtisaari|Marčio Ahtisario]] (''Martti Ahtisaari'') [[Lyvių sąjunga]]i dovanotomis lėšomis.<ref>{{cite book|last=Boiko|first=K.|title = Līvõ kēļ. Piški optobrōntõz ({{lv|Lībiešu valoda. Mazā mācību grāmata}})|publisher=SIA „ELPA-2“|location=Rīga|date=2000|pages=2|issn=}}</ref> === XXI amžius === 2006 m. Lyvių kultūros centras įkūrė [[interneto portalas|interneto portalą]] lyvių, latvių ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis ''[[Livones.net]]'', kuriame pateikiama informacija apie lyvių kalbą, istoriją ir kultūrą.<ref>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-05-18|language=en}}</ref> Reikšmingas [[XXI a.]] lyvių kalbos ir kultūros įvykis – [[2012]] m. [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] ir Latvių kalbos agentūros išleistas iki šiol didžiausias [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]] parengtas ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas]]''.<ref>{{cite book|last=Winkler|first=E.|title=Review on: Tiit-Rein Viitso, Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz.Liivi-eesti-läti sõnaraamat. Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca. Toimetamine ja läti vasted|publisher=Linguistica Uralica, T., Nr. 1. XLVIII|location=|date=2013|pages=50—53|isbn=}} [http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2013/issue_1/ling-2013-1-50-53.pdf Žr. internete]</ref> [[2018]] m. [[rugpjūčio 21]] d. pasirašyti [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Latvijos universiteto Lyvių instituto]] steigimo dokumentai ir po mėnesio, [[rugsėjo 21]] d. Rygoje, Latvijos universiteto Didžiojoje auloje buvo surengta jo atidarymo šventė. Lyvių institutas – pirmoji Latvijoje [[Finougrai|finougristikos]] institucija, jos veikla sutelkta į lyvių kalbą, [[Folkloras|tautosaką]], [[Etnografija|etnografiją]] ir naujųjų laikų istoriją. Šis institutas bendradarbiauja su užsienio finougristikos centrais: [[Tartu universitetas|Tartu]], [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]], [[Upsalos universitetas|Upsalos]], [[Getingeno universitetas|Getingeno]] ir kitais universitetais.<ref>livones.net (2018-08-21): [http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts Nuodibināts lībiešu institūts]; tikrinta 2018-11-16</ref><ref>nra.lv Imants Vīksne (2018-09-25): [https://nra.lv/latvija/258471-libiesi-izcina-vietu-akademiskaja-telpa.htm Lībieši izcīna vietu akadēmiskajā telpā]; tikrinta 2018-11-16</ref> [[2022]] m. spalį lyvių aktyvistai Renatė ir Janis Medniai (''Renāte Medne'', ''Jānis Mednis'') lyvių kalbos specialistų padedami išleido vadovėlį ''Kūldaläpš. Zeltabērns'' (lyv. ''kūldaläpš'' 'auksinis vaikas', {{lv|zeltabērns}} 't. p.'). Šis lyvių kalbos vadovėlis skirtas tiek vaikams, tiek jų tėvams. Vadovėlio išleidimo metu Mednių dukteriai Kuldei (''Kuldi'') buvo pustrečių metų, ir teigiama, kad ji yra vienintelis vaikas, kuriam [[gimtoji kalba]] – lyvių, ji supranta tik šią kalbą, nes tėvai nuo gimimo su ja bendravo tik lyviškai; sutuoktiniai Medniai tarpusavyje irgi kasdien bendrauja šia kalba. Vadovėlis pavadintas dukters Kuldės garbei (lyv. ''kūlda'' 'auksas', lyv. ''kuldi'' 'auksinis').<ref name="lsm.lv">{{cite web|title=„Kūldaläpš. Zeltabērns“ – izdota lībiešu valodas grāmata bērniem un vecākiem|url=https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vecaki-un-berni/kuldalaps-zeltaberns--izdota-libiesu-valodas-gramata-berniem-un-vecakiem.a478524/|date=2022-10-18|publisher=Latvijas Sabiedriskie Mediji (LSM.lv)|accessdate=2022-10-19}}</ref><ref>{{cite web|title=Sekojot iekšējai balsij|url=https://www.diena.lv/raksts/sestdiena/tuvplana/sekojot-ieksejai-balsij-14296680?fbclid=IwAR19-9ocmnNZLbULjabsZGXAzJ-_ZIa2SBap_dsHkDJd25PsCtgMOvCyMaI|date=2023-03-25|author=Inese Lūsiņa|website=www.diena.lv|accessdate=2023-03-28}}</ref> [[Vaizdas:Kūldaläpš. Zeltabērns (2).jpg|230px|right|thumb|Vadovėlis „Kūldaläpš. Zeltabērns“ („Auksinis vaikas“) (2022 m.)]] 2022 m. pabaigoje į Latvijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta [[Vidžemė]]s lyvių kultūrinė erdvė, kurios tapatybės pagrindas – Vidžemės lyvių kalbos ir kultūros paveldas.<ref>{{cite web|title=2023.gadu izsludina par Lībiešu mantojuma gadu|url=https://lr1.lsm.lv/lv/raksts/pecpusdiena/2023.gadu-izsludina-par-libiesu-mantojuma-gadu.a169832/?fbclid=IwAR0605d7aSLlJrqQEcAdmSwUM1mGrgQhhDpQI7BzAJrFSiGZPZuwDgi4FWo|website=lsm.lv (Latvijas Sabiedriskie Mediji)|author1=Arta Skuja|author2=Ilze Puncule-Aginta|date=2022-12-07|accessdate=2024-02-28}}</ref> Skatindamas lyvių kitados gyventas [[Latvijos savivaldybės|savivaldybes]] įsisąmoninti ir atskleisti savo lyviškas šaknis, ieškoti lyviškumo ir jį parodyti savo savivaldybių vaizduose, renginiuose ir kasdienybėje, [[Lyvių institutas]] su [[UNESCO|UNESCO Latvijos nacionaline komisija]] ir Latvijos nacionaliniu kultūros centru [[2023]] metus paskelbė Lyvių paveldo metais (lyv. ''Līvõd pierāndõks āigast'') ir įgyvendino įvairių institucijų bei aktyvistų inicijuotus renginius.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/kulturtelpa/15.04.2023-libiesu-mantojuma-gads-ka-bridinajums-latviesiem-cik-atri-var-izzust-tauta-un-valoda.a504550/|title=Lībiešu mantojuma gads – kā brīdinājums latviešiem, cik ātri var izzust tauta un valoda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-04-15|language=lv}}</ref> Pagrindinis Lyvių paveldo metų įvykis – buvo įteisinta Lyvių paveldo diena, minima pirmąjį sekmadienį po [[Pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienio]], tais metais švęsta [[kovo 26]] d.<ref>{{cite web|url=https://libiesugads.lv/?lv|title=Lībiešu gads|website=libiesugads.lv|access-date=2024-01-26}}</ref> 2023 m. sausį po ilgos kovos (pavyzdžiui, pasitelkiant meninę akciją ''Jokių lyvių nėra'')<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/nelauj-izvietot-celazimes-libiesu-valoda.a413753/|title=Neļauj izvietot ceļazīmes lībiešu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-07-21|language=lv}}</ref> prie [[Talsų savivaldybė]]s ribos buvo pastatyti pirmieji iš 171-o valstybinį standartą atitinkančių [[Kelio ženklas|kelio ženklų]] latvių ir lyvių kalbomis.<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/talsu-novada-nosaukums-tagad-ari-libiesu-valoda-sadi-uzraksti-bus-vismaz-14-piekrastes-ciemos.a493676/|title=Talsu novada nosaukums tagad arī lībiešu valodā; šādi uzraksti būs vismaz 14 piekrastes ciemos|last=Ozola-Balode|first=Zanda|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2023-01-17|language=lv}}</ref> Nuo 2021 m. panašūs ženklai su [[Latgalių kalba|latgalietiškais]] užrašais statomi [[Latgala|Latgaloje]].<ref>{{cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/balvu-novada-celazimes-ari-latgaliesu-rakstu-valoda.a431523/|title=Balvu novadā ceļazīmes arī latgaliešu rakstu valodā|website=Lsm.lv|access-date=2024-01-26|date=2021-11-24|language=lv}}</ref> Tais pačiais metais [[Visuotinė latvių dainų ir šokių šventė|Visuotinėje XXVII latvių dainų ir XVII šokių šventėje]] pirmą kartą per šventės istoriją (didžiajame chorų koncerte ''Arimas. Dainos kelias'' ({{lv|Tīrums. Dziesmas ceļš}}) buvo atliktas muzikos kūrinys lyvių kalba – Inesės Zanderės ir Valto Pūcės kūrinių ciklo ''Ateinantieji'' ({{lv|Nācēji}}) II dalis ''Ateina lyviai'' ({{lv|Lībieši nāk}}).<ref name=":1">{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=732580838669820&set=a.514961363765103|title=Līvõdõn ja līvõ kīelõn istōrilizt Loul ja daņtš pivād – kūord sūrkontsert "Tīrums. Dziesmas ceļš" ... - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-01-26|date=2023-07-07}}</ref> [[2024]] m. [[sausio 15]] d. Valstybinės kalbos centro potvarkiu įkurta Lyvių kalbos ekspertų komisija, besirūpinanti įvairiais lyvių kalbos rašybos ir standartizavimo klausimais.<ref>{{cite web|title=APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA|url=http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|author=Gundega Blumberga|date=2024-01-16|publisher=livones.net|accessdate=2024-01-31}}</ref> 2024 m. [[kovo 15]] d. komisijos pirmininku išrinktas [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]], sekretoriumi – [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Lyvių instituto]] vadovas [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]]. Patvirtinti bendrinės lyvių kalbos ir [[Salaca|Salacos]] tarmės raidynai.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=885675200027049&set=a.514961363765103|title=Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-03-15|date=2024-03-15}}</ref> Jei nepaisytume įkvepiančio Mednių šeimos pavyzdžio, lyvių kalbos padėtis išlieka sunki: paskutiniai tarpusavyje lyviškai buityje bendravę žmonės buvo Viktoras Bertholdas (1921–2009) ir jo žmona Marta (1925–1994). Po paskutinės lyvių kaip gimtosios kalbos vartotojos, 103 metų sulaukusios, ilgai [[Kanada|Kanadoje]] gyvenusios [[Grizelda Kristiņa|Grizeldos Kristinios]] mirties ([[2013]] m.),<ref>The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-03</ref> pasaulyje, pagal optimistiškus 2012 m. apskaičiavimus, yra iki 210 A1 (būtiniausi žodžiai, posakiai) ir A2 (beveik patenkinamai) lygiais kalbančių žmonių, o B1 (neblogai) ir aukštesniais lygiais kalbančiųjų – 40, ir tik pusė iš jų yra lyvių kilmės.<ref name="autogenerated127"/> Pastaraisiais dešimtmečiais žinomesni lyvių rašytojai ir poetai – [[Uldis Krasts|Uldis Krastas]] (''Uldis Krasts''), [[Baiba Damberga]] ir [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]] (lyv. ''Valt Ernštreit'').<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 ''Lyvių literatūra po II pasaulinio karo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080747/http://www.livones.net/literatura/?raksts=8133 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Pagrindinis šių dienų [[Žiniasklaida|žiniasklaidos]] šaltinis − internetinis kalbos ir kultūros portalas lyvių, latvių ir anglų kalbomis ''Livones.net''. Siekiant veiksmingiau gaivinti lyvių kalbą ir stiprinti tautinę tapatybę, neapsiribojama mokomosios medžiagos leidyba – lyvių kalba įtraukiama į platesnį kontekstą: reguliariai rengiamose lyvių dienose, lyvių kalbos vasaros stovyklose supažindinama su lyvių [[Folkloras|folkloru]] ir tautine kultūra, kiekvieną rugpjūtį [[Mazirbė]]je organizuojama ''Lyvių šventė (Līvõd Pivād)'', dalyvaujama ''Finougrų tautų festivaliuose''.<ref>Lyvių kultūros ir kalbos portalas „Livones.net”: [http://www.livones.net/norises/2015 ''Įvykiai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211080413/http://www.livones.net/norises/2015 |date=2017-02-11 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> Suburta lyvių ansamblių, o ''[[Skandinieki|Skandiniekų]]''<ref>Rygos tarybos švietimo, kultūros ir sporto departamentas. ''Kultūra Rygoje'': [http://www.kultura.riga.lv/public/31943.html ''Skandinieki''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-02-03</ref> veiklą tęsianti ir lyvių bei estų folkloro grupėse ''[[Tuļļi Lum]] (Karštas sniegas)'' bei ''[[Tai Tai]]''<ref>Tinklalapis „MusicBrainz”: [https://musicbrainz.org/artist/22647947-7957-4eb5-bda9-907c3ea10028 ''Tuļļi Lum'']; tikrinta 2017-02-03</ref> dalyvaujanti [[Julgī Stalte|Julgė Staltė]] (''Julgī Stalte'') šiuo metu yra viena iš žinomiausių lyvių kalbos ir tautinės kultūros propaguotojų.<ref>Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas. ''Menininko dirbtuvės'': [http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ ''Folkloro grupės „Skandinieki” meno vadovė Julgī Stalte''] ''(latvių k,)''; tikrinta 2017-02-03</ref> == Tarmės == [[Vaizdas:Latvia,map 10th-12th.jpg|240px|thumb|left| {| |} '''Lyvių kalba Latvijoje X–XII a.'''<small>{{legend|#8FBC8F|</small>Lyvių kalbos plotas: kairėje – [[Kuršas|Kuršo]] tarmė, dešinėje – [[Vidžemė]]s Salacos.}} </table>]] Anksčiau lyvių kalboje buvo dvi pagrindines [[Tarmė|tarmės]]: [[Kuršas|Kuršo]] ir Vidžemėje [[Salaca|Salacos]].<ref>''Laanest А.'' [http://tapemark.narod.ru/les/266a.html Lyvių kalba] ''(rusų k.)''; tikrinta 2017-02-08</ref><ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Опыт сравнения ностратических языков (t. I. Введение. Сравнительный словарь (b–Ḳ)|url=http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1971_Illich-Svitych.pdf|publisher=Наука|location=M.|date=1971|pages=63|isbn=}}''(rusų k.)''</ref> [[Vaizdas:LivoniansUntil1940.jpg|140px|thumb|right|Lyviai XX a. pradžioje]] [[Vidžemė]]s Salacos tarme šnekėta apie [[Limbažiai|Limbažius]], [[Liepupė (kaimas)|Liepupę]], [[Nabė (kaimas)|Nabę]], [[Vainižiai|Vainižius]] ir kitose vietovėse. Ši palyginti prastai dokumentuota tarmė išnyko [[XIX amžius|XIX]] amžiuje: [[1846]] metais [[Andreas Johan Sjögren|Šiogrenas]] suskaičiavo 22 Salacos tarme kalbančius žmones, [[1858]] m. [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemanas]] rado jau tik 8 šią tarmę vartojančius senukus, o paskutinis iš jų mirė [[1868]] m.{{sfn|Moseley|2002|p=6}} Saugant lyviškąją tapatybę, šiomis dienomis rengiami reguliarūs Vidžemės lyvių palikuonių susitikimai, šventės. Iš aktyvesnių Vidžemės lyvių organizacijų minėtina [[2015]] m. įkurta draugija ''Mazsalacas draugi'' („[[Mazsalaca|Mazsalacos]] draugai“).<ref>mazsalaca.lv, Mazsalacas novads (2016-02-02): [https://www.mazsalaca.lv/index.php?zoomzina=864&title=Biedr%C4%ABba+%26%2334%3BMazsalacas+draugi%26%2334%3B&lielbirka=20Sabiedr%C4%ABba&birka=20Nevalstisk%C4%81s%20organiz%C4%81cijas&subbirka=&mazbirka=&depth= Biedrība „Mazsalacas draugi“]; tikrinta 2018-11-16</ref> Vidžemės Salacos lyvių tarmę stengiamasi gaivinti: [[2013]] m. šia tarme buvo išleistas eilėraščių rinkinys ''Salats joug kolm aģa'' („Salacos upės trys krantai”) su vertimu į estų ir latvių kalbas. Autorius – [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius [[Karl Pajusalu|Karlas Pajusalu]] ({{et|Karl Pajusalu}}, slapyvardis – ''Ķempi Kārl''). Tai pirmoji Salacos lyvių tarme išleista knyga.<ref>livones.net, G. Blumberga (2013-07-04): [http://www.livones.net/lv/norises/2013/?kempju-karla-salacas-upes-tris-krasti Ķempju Kārļa „Salacas upes trīs krasti”]; tikrinta 2018-09-13</ref> Kuršo tarmė skirstyta į tris patarmes: rytų, vidurio ir vakarų. Šių patarmių skirtumai nedideli. [[XX amžius|XX a.]] viduryje Latvijoje buvo 12 Kuršo tarme šnekančių kaimų: rytų patarme – [[Melnsilas|Melnsile]] (lyv. ''Mustānum''), [[Kolka|Kolkoje]] (lyv. ''Kūolka''), [[Vaidė]]je (lyv. ''Vaid''), [[Saunagas|Saunage]] (lyv. ''Sǟnag''), [[Pitragas|Pitrage]] (lyv. ''Pitrõg''), [[Košragas|Košrage]] (lyv. ''Kuoštrõg''), [[Mazirbė]]je (lyv. ''Irē''), [[Sykragas|Sykrage]] (lyv. ''Sīkrõg'') ir [[Jaunciemas|Jauncieme]] (lyv. ''Ūžkilā''), vidurio − [[Lielirbė]]je (lyv. ''Īra''), vakarų patarme − [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]] (lyv. ''Pizā'') ir [[Lūžnia|Lūžnioje]] (lyv. ''Lūž'').<ref>{{cite book|last=Аристэ|first=П. А.|title=Ливы и ливский язык (Известия АН Латвийской ССР, номер 11)|publisher=|location=|date=1958|pages=33}}</ref>{{sfn|Viitso|2013|p=283}}Kadangi Salacos tarmė palyginti seniai išnykusi, dabar Kuršo patarmės dažniausiai vadinamos tiesiog tarmėmis. [[Bendrinė kalba|Bendrinės kalbos]] ištakomis gali būti laikomi [[Evangelija pagal Matą|Evangelijos pagal Matą]] vertimai tiek į rytų, tiek į vakarų Kuršo patarmes ([[1883]] m.) Vis dėlto [[1880]]–[[1943]] metais bendrinė lyvių kalba buvo grindžiama rytų patarme, tačiau kaip išlyga buvo palikta ir vidurio patarmės ypatybių, o [[1970]]–[[1980]] metais bendrinėje kalboje jų buvo atsisakyta.<ref>{{cite book|last=Вийтсо |first=Т.-Р.|title=Языки мира. Уральские языки.Ливский язык |publisher=Наука|location=M.|date=1993|pages=77|isbn=5-02-011069-8}}</ref> == Oficialus statusas == [[Vaizdas:Livonian flag map.png|200px|thumb|'''''Līvõd Rānda''''' ([[Lyvių pakrantė]]) – [[Latvijos Respublika|Latvijos Respublikos]] įstatymų saugoma lyvių kalbos, kultūros bei istorijos teritorija]] [[Vaizdas:Livonian culture centre in Mazirbe.JPG|200px|thumb|left|[[Lyvių tautos namai]] Mazirbėje]] [[1991]] m. [[kovo 18]] d. priėmus [[Latvija|Latvijos Respublikos]] įstatymą „Dėl laisvos Latvijos tautinių bei etninių grupių raidos ir teisių į kultūrinę [[Autonomija|autonomiją]]”, įteisintas lyvių, kaip „vienos iš senųjų ir pagrindinių Latvijos tautų”, statusas. 1991 m. [[vasario 4]] d. lyvių senųjų kaimų pajūrio ruože buvo įteisinta lyvių kalbos, kultūros, istorijos ir tautinio paveldo išsaugojimo teritorija ''Līvõd Rānda ([[Lyvių pakrantė]])'', ji driekiasi per [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]], [[Dundagos savivaldybė|Dundagos]] ir [[Ruojos savivaldybė|Ruojos]] [[Savivaldybė (Latvija)|savivaldybes]] ir aprėpia 285 [[Kvadratinis kilometras|km²]] plotą. Tačiau nuo [[2003]] m. šios teritorijos programų finansavimas pristabdytas.<ref>[http://www.saeima.lv/steno/AP_steno/1993/st_930317.htm Latvijos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1993 m. kovo 17 d. posėdžio stenograma]; tikrinta 2017-02-07</ref> [[1999]] m. [[gruodžio 9]] d. valstybiniu lygiu nustatyta lyvių kalbos teisinė padėtis, ir, remiantis 1999 m. gruodžio 21 d. Latvijos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsniu, valstybė įsipareigoja rūpintis lyvių, kaip senosios vietinės (autochtoninės), kalbos išsaugojimu, gynimu ir plėtote.<ref>{{cite web|url=http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|title=Kokie dokumentai liudija, kad lyvių vieta Latvijoje yra ypatinga?|date=2011-12-12|publisher=valoda.lv|accessdate=2017-02-07|archive-date=2014-12-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20141205155154/http://valoda.lv/Petijumi/Libiesi_44_atbildes/mid_613|url-status=dead}}''(latvių k.)''</ref> Teisiniuose Latvijos aktuose lyvių kalba laikoma vienintele nesvetimąja (neužsienine) Latvijos kalba greta [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>1999 m. gruodžio 21 d. [http://likumi.lv/doc.php?id=14740 Latvijos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo] 5. str.; tikrinta 2017-02-07</ref> Nuo [[1995]] m. lyvių kalba ir lyvių kultūrinės vertybės įtrauktos į Latvijos tautinio [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] sąrašą.<ref>{{cite book|last=Rižakova|first=S. I.|title=Taikomosios ir neatidėliotinosios etnologijos tyrimai, № 143; Lyviai: Beveik išnykusios tautos atgimimo patirtis|url=http://static.iea.ras.ru/neotlozhka/143-Ryzhakova.pdf|others=Отв. ред. [[Тишков, Валерий Александрович|В. А. Тишков]]|publisher=Etnologijos ir antropologijos institutas|location=Maskva|date=2001 |pages=40—41|isbn=5-201-13758-X, 978-5-201-13758-8}}''(rusų k.)''</ref> == Abėcėlė == [[Vaizdas:Staltes abece lasamgramata.JPG|160px|thumb|Lyvių kalbos abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis „Jelzi sõnā“ („Gyvasis žodis“) (2011 m.)]] [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]] siūlymu, lyvių kalbos raidyną sudaro 31 pagrindinė raidė: &lt;A Ä B D Ḑ E F G H I J K L Ļ M N Ņ O Ȯ Õ P R Ŗ S Š T Ț U V Z Ž&gt;. Greta pagrindinių, vartojamos raidės su [[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliu]] ilgiesiems balsiams žymėti: &lt;Ā Ǟ Ē Ī Ō Ȱ Ȭ Ū&gt;.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; rašomos tikriniuose svetimų kalbų žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Galbūt dėl anksčiau buvusių techninių sunkumų minkštoji &lt;Ț&gt; neretai klaidingai žymima sedile – &lt;Ţ&gt; . Eversonas pabrėžia, kad lyvių (ir latvių) minkštosios raidės visada turi būti rašomos su kableliu, nors dėl istorinės klaidos latvių (ir lyvių) minkštosios raidės klasifikuojamos kaip parašytos su sedile.<ref>{{cite web |url=http://www.evertype.com/alphabets/livonian.pdf |title=Livonian |accessdate=2017-02-04 |last=Everson |first=Michael |date=2001-11-12 |work=The Alphabets of Europe}}</ref> Nuo mėnraščio ''[[Līvli]]'' (''Lyvis'') pirmojo numerio, išleisto [[1931]] metais apie [[Kalėdos|Kalėdas]], bandyta iš naujo įvesti sulūpintus priešakinės eilės [[Balsis|balsius]], kurie [[XIX amžius|XIX]]–[[XX amžius|XX]] amžių sandūroje neteko sulūpintos tarties. Buvo vartojamos raidės &lt;ö&gt; ir &lt; y&gt; (ilgosios poros: &lt;ȫ&gt; ir &lt;ȳ&gt;) žodžiuose, kuriuose istoriškai yra buvęs sulūpintas priešakinės eilės balsis, pavyzdžiui, ''ykš'' ir ''kylā''. Raidė &lt; y&gt; vietoj &lt;ü&gt; galėjo būti pasirinkta todėl, kad ji buvo prieinamesnė spausdinimo mašinėlėse, ir galbūt dėl to, kad dauguma lyvių leidinių buvo spausdinami [[Suomija|Suomijoje]].{{sfn|Ernštreits|2007|p=19}} Šiuolaikinėje lyvių [[Gramatika|gramatikoje]] istoriniai sulūpinti priešakinės eilės [[Balsis|balsiai]] neatspindimi – ''ikš'', ''kilā''. Iš viso šiuolaikinėje rašyboje pasitelkiamos 39 raidės. {| style="font-family:Times New Roman Unicode MS; font-size:1.4em; border-color:#705f5c; border-width:1px; border-style:solid; background:#f8f8ef;" | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | A a | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ā ā | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ä ä | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ǟ ǟ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | B b | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | D d | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ḑ ḑ | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | E e | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | Ē ē | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | F f | style="width:4em; text-align:center; padding: 4px;" | G g |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | H h | style="width:4em; padding: 4px;" | I i | style="width:4em; padding: 4px;" | Ī ī | style="width:4em; padding: 4px;" | J j | style="width:4em; padding: 4px;" | K k | style="width:4em; padding: 4px;" | L l | style="width:4em; padding: 4px;" | Ļ ļ | style="width:4em; padding: 4px;" | M m | style="width:4em; padding: 4px;" | N n | style="width:4em; padding: 4px;" | Ņ ņ | style="width:4em; padding: 4px;" | O o |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ō ō | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȯ ȯ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȱ ȱ | style="width:4em; padding: 4px;" | Õ õ | style="width:4em; padding: 4px;" | Ȭ ȭ | style="width:4em; padding: 4px;" | P p | style="width:4em; padding: 4px;" | R r | style="width:4em; padding: 4px;" | Ŗ ŗ | style="width:4em; padding: 4px;" | S s | style="width:4em; padding: 4px;" | Š š | style="width:4em; padding: 4px;" | T t |- style="text-align:center;" | style="width:4em; padding: 4px;" | Ț ț | style="width:4em; padding: 4px;" | U u | style="width:4em; padding: 4px;" | Ū ū | style="width:4em; padding: 4px;" | V v | style="width:4em; padding: 4px;" | Z z | style="width:4em; padding: 4px;" | Ž ž |} == Fonologija ir prozodija == === Balsiai === Remiantis [[Christopher Moseley|K. Mozliu]] (Moseley) ir T. Vytsu (Viitso), lyvių kalbos raidės atitinka tokias [[Balsis|balsių]] vertes: * &lt;ȯ&gt; yra nesulūpintas vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsis. Tiek Mozlis (Moseley),{{sfn|Moseley|2002|p=14}} tiek Vytsas{{sfn|Viitso|2013|p=267}} dėl to beveik sutaria. [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis žymimas kaip {{IPA|/ɤ/}} ir atitinka estų raidės &lt;õ&gt; vertę. * &lt;õ&gt; kirčiuotame skiemenyje yra nesulūpintas aukšto pakilimo užpakalinės eilės balsis, kaip apibūdina Vytsas.{{sfn|Viitso|2013|p=267}} TFA jis būtų žymimas {{IPA|/ɯ/}}, šis garsas turimas [[Tiurkų kalbos|tiurkų]] ir [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]] kalbose. Mozlis jį apibūdina kaip „vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsį” ir priduria, kad lyvių kalboje yra ir [[šva]], tačiau šva taip pat yra vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis. Tikriausiai Mozlis bus suklydęs. Vytsas lyvių &lt;õ&gt; prilygina [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]] &lt;õ&gt; ir patikslina, kad jis yra paaukštintas ir atitinka {{IPA|/ɯ/}} vertę (estų &lt;õ&gt; vertė {{IPA|/ɤ/}} yra tos pačios eilės, bet žemesnio pakilimo).{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * Nekirčiuotame skiemenyje &lt;õ&gt; yra jau minėtasis vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis, TFA žymimas kaip {{IPA|/ə/}}. (Savo knygoje Mozlis visur naudoja &lt; e&gt; šva žymėti, įprastinėje lyvių rašyboje visus šiuos ne pirmame skiemenyje esančius &lt; e&gt; atitinka &lt;õ&gt;.) * Ilgoji raidė &lt;ō&gt; rytų lyvių tarmėje žymi du skirtingus garsus: suapvalintą vidurio aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/oː/}} ir suapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/ɒː/}},{{sfn|Viitso|2013|p=268}} o jis [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodyne]] žymimas kaip &lt;ǭ&gt;, tokia raidė nėra vartojama bendrinės lyvių kalbos rašyboje. * &lt; i&gt; žymi nesuapvalintą aukštutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/i/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; e&gt; žymi nesuapvalintą vidurinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/e/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt;ä&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo priešakinės eilės balsį {{IPA|/æ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; a&gt; žymi nesuapvalintą žemutinio pakilimo užpakalinės eilės bals {{IPA|/ɑ/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} * &lt; u&gt; žymi suapvalintą aukštutinio pakilimo užpakalinės eilės balsį {{IPA|/u/}}.{{sfn|Moseley|2002|p=14}} [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] balsių lentelėje balsiai gali būti pavaizduoti taip: <div style="background:none;"> {| class="IPA" cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align:center; font-size:smaller;" | style="width:70px; text-align:right;" | <!-- – [[2×]] --> | style="width:60px;" | '''[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik priešakinės''' | style="width:60px;" | '''[[Vidurinės eilės balsiai|Vidurinės eilės]]''' | style="width:60px;" | '''Beveik vidurinės''' | style="width:60px;" | '''[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]]''' | style="height:210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position:relative;width:300px;height:210px">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid.png|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- Aukštutinio pakilimo --> <div style="position:absolute; left:5%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''i'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|y}}</span></div> <div style="position:absolute; left:45%; width:2.33em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɨ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʉ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:82%; width:3em; top:2%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɯ'''&nbsp;•&nbsp;'''u'''</div> <!--Beveik aukštutinio pakilimo--> <div style="position:absolute; left:29%; width:2.33em; top:16%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɪ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ʏ}}</span></div> <div style="position: absolute; left: 69%; width: 1.5em; top: 16%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white">•&nbsp;<span style="color:gray;">ʊ</span></div> <!-- Vidurio aukštutinio --> <div style="position:absolute; left:16%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''e'''&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ø}}</span></div> <div style="position:absolute; left:50%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɘ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɵ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:30%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɤ'''&nbsp;•&nbsp;'''o'''</div> <!-- Vidurinio --> <!-- <div style="position:absolute; left:23%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (e&nbsp;•&nbsp;ø)</div> --> <div style="position:absolute; left:57%; width:1em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ə'''</div> <!-- <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:44%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (ɤ&nbsp;•&nbsp;o)</div> --> <!-- Vidurio žemutinio --> <div style="position:absolute; left:31%; width:2.66em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɛ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|œ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:57%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɜ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɞ}}</span></div> <div style="position:absolute; left:84%; width:2.33em; top:58%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ʌ}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɔ}}</span></div> <!-- Beveik žemutinio --> <div style="position:absolute; left:37%; width:1.33em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''æ'''</div> <div style="position:absolute; left:64%; width:1em; top:73%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|ɐ}}</span></div> <!-- Žemutinio --> <div style="position:absolute; left:44%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> <span style="color:gray;">{{IPA|a}}</span>&nbsp;•&nbsp;<span style="color:gray;">{{IPA|ɶ}}</span></div> <!-- <div style="position:absolute; left:67%; width:1.33em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> (a)</div> --> <div style="position:absolute; left:83%; width:2.66em; top:86%; height:1.33em; font-size:120%; background:white"> '''ɑ'''&nbsp;•&nbsp;'''ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio]]''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height:30px; font-size:smaller; text-align:right;" | '''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]]''' |} </div><noinclude> </noinclude> Visi šie balsiai gali būti [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ir ilgieji, ir trumpieji]], išskyrus {{IPA|/ə/}}, kuris gali būti tiktai trumpasis, o {{IPA|/ɒː/}} – tiktai ilgasis. Ši lentelė turi variacijų, pavyzdžiui, vidurinio pakilimo balsiai {{IPA|/e&#798; ɤ&#798; o&#798;/}} paprastai rašomi be žemumo ženklo ◌̞, taip nurodoma ir aukščiau pateiktoje lentelėje. Pasakytina, kad Vytsas {{IPA|/ɤ/}} ir {{IPA|/o/}} apibūdina tiesiog kaip ''aukštojo vidurinio'' pakilimo (taigi {{IPA|/ɤ o/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ&#798; o&#798;/}}), tačiau kitąsyk &lt;ȯ&gt; jis vadina ''vidurio aukštutiniu nesulūpintu balsiu'', jei čia turimas vidurinis pakilimas, jį atitiktų {{IPA|/ɤ&#798;/}}. Mozlis nepateikia aiškios raidės &lt; o&gt; vertės ją vadindamas „pusiau suapvalintu užpakalinės eilės balsiu” ir nenurodydamas jo pakilimo (tokia sąvoka kaip „pusiau suapvalintas” (originale ''half-rounded'') neegzistuoja, matyt, tai yra klaida ir omenyje turėta ''mid-rounded'', t. y. „vidurinio pakilimo suapvalintas balsis”), o raidės &lt;ȯ&gt; vertę jis apibrėžia kaip nesuapvalintą vidurinio pakilimo užpakalinės eilės balsį ([[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] tiksliai užrašoma kaip {{IPA|/ɤ&#798;/}}, o ne kaip {{IPA|/ɤ/}}).{{sfn|Moseley|2002|p=14}} Priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis {{IPA|/a/}} dažnai rašomas kaip {{IPA|/æ/}}, o žymėjimas {{IPA|/a/}} patogumo dėlei dažnai naudojamas vidurinės arba užpakalinės eilių žemutinio pakilimo balsiui {{IPA|/ɑ/}} užrašyti. Tokiu būdu galima lentelės versija, kurioje visų trijų eilių balsiai būtų suskirstyti lygiai į tris pakilimus (žiūrint sudarytų tris gulsčias linijas): aukštutinio pakilimo {{IPA|/i ɯ u/}}, vidurinio {{IPA|/e&#798; ə ɤ&#798; o&#798;/}} ir žemutinio {{IPA|/a ɑ ɒ/}}. <div style="background:none;"> {| cellspacing="0px" cellpadding="0" style="text-align:center; background:none;" |- style="text-align: center; font-size: smaller;" | style="width: 70px; text-align: right;" | &nbsp; | style="width: 60px;" | '''Priešakinės eilės''' |colspan="2" style="width: 60px;" |'''Vidurinės eilės''' | style="width: 60px;" | '''Užpakalinės eilės''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Aukštutinio pakilimo''' | style="height: 210px;" colspan=5 rowspan=7 | <div style="position: relative;">[[Vaizdas:Blank vowel trapezoid-three-height.svg|300px]]<div style="background:none; position:absolute; top:0; left:0;"> {| style="position:relative; width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;" |- | style="width:300px; height:210px; text-align:center; background:none;"| <!-- '''Aukštutinio pakilimo''' --> <div style="position: absolute; left: 5%; width: 1.80em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''i'''</div> <div style="position: absolute; left: 83%; width: 2.66em; top: 2%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɯ • u'''</div> <!-- '''Vidurinio'''--> <div style="position: absolute; left: 25%; width: 1.80em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''e&#798;'''</div> <div style="position: absolute; left: 56%; width: 1.50em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ə'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 44%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɤ&#798; • o&#798;'''</div> <!-- '''Žemutinio'''--> <div style="position: absolute; left: 45%; width: 1.80em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''a'''</div> <div style="position: absolute; left: 84%; width: 2.33em; top: 86%; height: 1.33em; font-size: 120%; background: white;"> '''ɑ • ɒ'''</div> |} </div></div> |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio aukštutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Vidurio žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Beveik žemutinio''' |- | style="height: 30px; font-size: smaller; text-align: right;" | '''Žemutinio pakilimo''' |} ==== Dvibalsiai ir tribalsiai ==== Dėl balsių dvibalsėjimo ir ilgėjimo, taip pat dėl minkštųjų sprogstamųjų priebalsių bei [[Palatalizacija|palatalizuoto]] '''ž''' [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje nykimo ir dėl to, kad [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] tariamos [[Priegaidė|priegaidės]], lyvių kalbos dvibalsių ir tribalsių sistema, palyginti su aplinkinių kalbų, yra sudėtinga. Dvibalsiai pagal kokybę skirstomi į krentančiuosius ir kylančiuosius. * Krentantieji dvibalsiai yra trumpieji (''ie'' ir ''uo'') arba ilgieji (''īe'' ir ''ūo''), trumpųjų krentančiųjų dvibalsių ilgumas artimas trumpųjų balsių ilgumui. * Kylantieji dvibalsiai yra ilgieji, jie skirstomi į dvibalsius su trumpuoju ir ilguoju pradžios dėmenimis. ** Rytų lyvių tarmėje kylantieji dvibalsiai su ilguoju pradžios dėmeniu baigiasi tiktai balsiu ''i'' (''ȭi'', ''ȱi'', ''āi'', ''ūi'', ''ǭi''). ** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu baigiasi balsiais ''i'' (''ai'', ''ei'', ''ȯi'', ''ui'') arba ''u'' (''äu'', ''iu'', ''ou'', ''õu''). *** Kylantieji dvibalsiai su trumpuoju pradžios dėmeniu skirstomi į dvibalsius su trumpuoju pabaigos dėmeniu (''aigā'' 'kraštas', ''jougūd'' 'upės') ir ilguoju pabaigos dėmeniu, su ilguoju pabaigos dėmeniu susijęs ir po jo einančio nekirčiuoto skiemens balsio ilgumas (t. y. jis turi būti ilgasis). Kylančiuosiuose dvibalsiuose su trumpąja pradžios ir ilgąja pabaigos dalimi šioji aiškiai ilgesnė už pradžios dėmenį, skiemenyse su pagrindine priegaide (''aigõ'' 'matuoti', ''kougõn'' 'toli') ji ilgesnė negu skiemenyje su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''a’igõ'' 'kraštą', ''jo’ugõ'' 'upę').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Anot Vytso, tribalsiai ''ieu'', ''uoi'' bei ''ūoi'' prasideda ir baigiasi aukštu dėmeniu, jų ypatybės atitinka tiek trumpuosius ir ilguosius krentančiuosius dvibalsius, tiek kylančiuosius dvibalsius su ilguoju ar trumpuoju pradžios dėmeniu.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Priegaidės ==== Lyvių yra vienintelė turinti priegaides [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalba. [[Kirtis|Kirčiuotame]] žodžio [[Skiemuo|skiemenyje]] gali būti dvi [[Priegaidė|priegaidės]]: kylančioji pagrindinė ir kylančioji–krentančioji laužtinė. Be to, balsio ar dvibalsio su laužtine priegaide viduryje arba trumpojo [[Balsis|balsio]] pabaigoje priegaidė laringalizuojama, t. y. įtempiami gerklės raumenys, o labai įtempus gali būti ištartas gerklinis [[priebalsis]]. Jei tariama ne taip įtemptai, šis gerklinis garsas gali būti negirdimas, tuomet ir priegaidė ima kristi anksčiau. Žodynuose ir fonetinėje [[transkripcija (lingvistika)|transkripcijoje]] laužtinė priegaidė dažnai žymima apostrofu, bet lyvių rašyboje priegaidės nenurodomos. Vis dėlto daugeliu atveju apie priegaidę galima spręsti pagal žodžio sandarą, laužtinę priegaidę rodo: &lt; b, d, ḑ, g, z, ž, v, j&gt; buvimas [[Priebalsis|priebalsių]] junginių pradžioje ir skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]] pabaigoje, po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio prieš &lt; i&gt; arba &lt;õ&gt;, savo ruožtu &lt; p, t, ț, k, s, š&gt; buvimas po trumpojo balsio arba trumpojo krentančiojo dvibalsio rodo pagrindinę priegaidę.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Raidės &lt;C Q W X Y&gt; vartojamos svetimų kalbų tikriniuose žodžiuose. Pagal lyvių kalbos taisykles, svetimų kalbų tikriniai žodžiai rašomi išlaikant jų [[Diakritiniai ženklai|diakritinius ženklus]].{{sfn|Moseley|2002|p=21}} Iš šių dėsningumų išplaukia bendroji taisyklė, kad prieš [[Geminacija|sudvigubintą]] skardųjį sprogstamąjį priebalsį visada tariama laužtinė priegaidė: ''a’bbõ'' 'petį ([[partityvas]])', ''i’bbi'' 'arklys' ir t. t. Dėl priegaidės turima keletas [[Minimalioji pora|minimaliųjų porų]]: ''lēḑ'' 'rutulys' ir ''lē'ḑ'' 'lapas', ''aigõ'' 'matuoti; laiką ([[partityvas]])' ir ''a’igõ'' 'kraštą (partityvas)', ''kallõ'' 'salą (partityvas)' ir ''ka’llõ'' 'žuvį (partityvas)'. Esama žodžių, kurių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] vyksta pagrindinės ir laužtinės priegaidžių kaita: ''aigā'' 'kraštas' : ''a’igõ'' 'kraštą ([[Partityvas|part]])', ''sõbrā'' 'draugas' : ''sõ'brõ'' 'draugą (part.)', ''nǟmõ'' 'matome' : ''nǟ'dõ'' 'matyti'.{{sfn|Viitso|2013|p=268}} Pirmieji du pavyzdžiai gali būti aiškinami polinkiu į pėdos{{efn|Pėda – žodžių ritmo vienetas, jį sudaro kirčiuotų (ir su papildomu kirčiu) bei nekirčiuotų skiemenų junginys.}} [[Izochronija|izochroniją]], trečiasis pavyzdys aiškintinas, matyt, priebalsio išnykimu (plg. [[Suomių kalba|suomių]] ''nähdä''). Istoriškai išnykę priebalsiai yra viena iš laužtinės priegaidės atsiradimo priežasčių: ''rǭ'' (<''*raha'') 'pinigai', plg. suomių, [[Estų kalba|estų]] ''raha''.{{sfn|Moseley|2002|p=21}} ==== Kirtis ir pėda ==== Kartu su [[suomių kalba]], lyvių yra vienintelė [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalba]], kurioje pirmasis skiemuo [[Kirtis|kirčiuojamas]] ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]]. Anot Vytso (Viitso), nekirčiuotas gali būti iš latvių kalbos pasiskolintas [[priešdėlis]], pasak Vėrio (''[[Eduard Vääri|Vääri]]''), iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] su priešdėliu sudaryti žodžiai turi du [[Kirtis|kirčius]].{{sfn|Vääri|1994|p=269}} Vytsas patikslina, kad priešdėlis su ilguoju skiemeniu turi tokio paties stiprumo kirtį, kaip ir [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]], tad žodyje ''no|võttõ'' 'nuimti' priešdėlis yra nekirčiuotas, o žodyje ''at|andõ'' 'atiduoti' kirčiuojamas tiek priešdėlis, tiek šaknis. Iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] gauti priešdėliai (''no-'', ''at-'' ir kt.) [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] nevartojami.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Papildomas kirtis paprastai turimas antrajame skiemenyje po kirčio su pagrindiniu kirčiu, o po kirčiuoto skiemens daugiausia gali būti du nekirčiuoti skiemenys. Viena iš išimčių – tai visada kirčiuotas žodžio baigmuo ''-nikā'', tokiu atveju papildomas kirtis gali būti ir antrajame skiemenyje, pavyzdžiui, ''si’dnikā'' 'grynanglis' (chem.) : ''si’dnikkõ'' 'grynanglį'.{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Žiūrint, kiek yra kirčiuotų skiemenų (taip pat ir su papildomu kirčiu), žodis gali būti sudarytas iš vienos ar keleto pėdų (kirčiuotų skiemenų grupių). Nekirčiuoti žodžiai paprastai sudaro pėdą su kirčiuotuoju žodžiu. Jei vienas po kito eina vienskiemeniai nekirčiuoti žodžiai, vienas iš jų gali gauti pėdos kirtį.{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Fonotaktika ir skiemens ilgis ==== Lyvių kalboje [[skiemuo]] turi 1–3 [[Balsis|balsius]], prieš juos gali būti iki trijų [[Priebalsis|priebalsių]] ir iki trijų priebalsių gali eiti po jų (jei į junginį įtrauktume ir balsinguosius priebalsius (sonantus) – iki 4). Priebalsių samplaika žodžio pradžioje rodo, kad jis yra ekspresyvus (''krǭpšõ'' 'draskyti') ar [[Skolinys|skolintas]] (''krǭig'' 'apykaklė', ''škink'' 'dovana').{{sfn|Viitso|2013|p=273}} Taip pat ir skardieji priebalsiai {{IPA|/b d g z/}} žodžio pradžioje dažniausiai rodo, kad žodis yra [[skolinys]] arba [[Onomatopėja|garsažodis]],{{sfn|Vääri|1994|p=268}} bet tam tikrais atvejais skardžiųjų [[Priebalsis|priebalsių]] pasitaiko ir savųjų žodžių pradžioje (''būolgõz'' '[[bruknė]]', ''gārban'' '[[spanguolė]]', ''zäp'' '[[tulžis]]').{{sfn|Viitso|2013|p=269}} Visi balsiai, išskyrus [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotąjį]] {{IPA|/ə/}}, gali būti pirmajame žodžio skiemenyje. Savitas lyvių kalbos požymis yra tai, kad juo skiemuo toliau už skiemens su pagrindiniu [[Kirtis|kirčiu]], juo ribotesnis galimų balsių rinkinys – antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu rytų tarmėje savieji žodžiai gali turėti tik tris trumpuosius {{IPA|/ɑ i ə/}} arba keturis ilguosius {{IPA|/ɑː iː eː uː/}} balsius, o {{IPA|/eː/}} antrajame skiemenyje sutinkamas tik retais atvejais, pavyzdžiui, ''kuŗē'' 'velnias'.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su antriniu kirčiu gali būti kuris nors iš dviejų trumpųjų {{IPA|/i ə/}} arba dviejų ilgųjų {{IPA|/ɑː iː/}} balsių. Nekirčiuotame skiemenyje po nekirčiuotojo skiemens gali būti tik {{IPA|/i/}} ir {{IPA|/ə/}}.{{sfn|Viitso|2013|p=271}} Kadangi tam tikrais atvejais {{IPA|/ɑ u i/}} yra pavirtę {{IPA|/ə/}}, redukuotasis balsis tolesniuose skiemenyse pasitaiko labai dažnai.{{sfn|Vääri|1994|p=267}} Kirčiuotasis skiemuo būna trumpasis, jeigu jis baigiasi trumpuoju balsiu arba trumpuoju dvibalsiu ''ie'' arba ''uo'' (''ka-lā'' 'žuvis', ''pie-zā'' 'lizdas', ''suo-dā '''karas', ''lie-pā'' 'alksnis'). Kiti kirčiuoti skiemenys yra ilgieji (''kē-ra'' 'laiškas; raštas', ''sīe-zõr'' '[[Blusos|blusa]]', ''kat-ļā'' 'katilas', ''võt-tõ'' 'imti', ''sa’d-dõ'' 'kristi', ''tū'on-tõ'' 'tūkstantis'). Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], lyvių kalboje žodį gali sudaryti ir trumpieji kirčiuoti skiemenys (''li'' 'eik!', ''sä'' 'še!', ''se'' 'tas', ''ni'' 'dabar'). Nekirčiuotas skiemuo yra ilgas, jeigu jame turimas ilgasis balsis arba dvibalsis. Kadangi savuosiuose žodžiuose nekirčiuotų skiemenų galimų balsių rinkinys ribotas, dvibalsis nekirčiuotame skiemenyje rodo, kad žodis yra [[skolinys]].{{sfn|Viitso|2013|p=273}} ==== Skiemens svoris ir pėdos izochronija ==== Lyvių kalbos [[Skiemuo|skiemenys]] pagal svorį skirstomi panašiai, kaip [[Estų kalba|estų kalboje]], kur pirmojo ir antrojo ilgumo laipsnio skiemenys yra lengvieji, o trečiojo ilgumo laipsnio skiemenys – sunkieji. Šiame skirsnyje vartojami papildomi [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo fonetinės abėcėlės]] ženklai: [[gravis]] žymi pusilgius garsus, o makronas ([[Brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšnelis]]) – ilguosius priebalsius, jei atitinkamoje padėtyje ilgasis priebalsis įprastinėje rašyboje nenurodomas. Šie papildomi ženklai nėra [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] rašybos dalis. Lyvių kalbos skiemenų svorį apibrėžia šie kriterijai:{{sfn|Viitso|2013|p=274}} * visi trumpi skiemenys yra lengvieji; * ilgi skiemenys su pagrindine [[Priegaidė|priegaide]] yra arba lengvieji, arba sunkieji; ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra lengvasis, jeigu jis baigiasi kylančiu dvibalsiu arba tribalsiu, kurio paskutinis dėmuo yra trumpas (''ai-gā'' 'kraštas', ''jou-gūd'' 'upės', ''kuoi-gīd'' 'laivai') arba jeigu po trumpojo balsio arba trumpojo krentančio dvibalsio eina [[Geminacija|geminata]] ar priebalsių junginys su trumpuoju pradžios dėmeniu (''ņur-rā'' 'mur!', ''pit-kā'' 'ilgas', ''suot-kūb'' 'minko'), tai po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] paprastai būna ilgas. ** ilgas skiemuo su pagrindine priegaide yra sunkusis, jeigu jame yra dvibalsis arba tribalsis su ilguoju paskutiniu dėmeniu (''aì-gõ'' 'matuoti', ''suoì-mõ'' 'keikti') arba jeigu po trumpojo balsio ar trumpojo krentančio dvibalsio žodžio gale yra ilgasis [[priebalsis]], priebalsių junginys su ilguoju pradžios dėmeniu ar [[Geminacija|geminata]] (''kik̄'' 'gaidys', ''piț̀-ki'' 'perkūnas', ''ak̀-kõ'' 'gaudyti; griebti'); * skiemuo su laužtine priegaide yra sunkusis, jeigu jis baigiasi priebalsiu, dvibalsiu arba tribalsiu (''u’d'' 'migla', ''na’g-rõm'' 'juokiamės', ''a’i-gõ'' 'kraštą ([[partityvas]].)', ''kuo’i-gõn'' 'laivui'); * kirčiuotas skiemuo su ilguoju balsiu paprastai būna sunkusis (''kū-lõ'' 'girdėti', ''sēț-mõd'' 'loviai', ''vȭ-rõd'' 'svetimi', ''pū'-dõd'' 'švarūs', ''tǭ'-dõ'' 'norėti'). Vytsas daro išvadą, kad po sunkiojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens [[balsis]] visada yra trumpasis, po lengvojo skiemens einančio nekirčiuoto skiemens balsis – visada ilgasis. Nors Vytsas to nemini, bet toks skiemenų santykis labai panašus į paprastąsias [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisykles (daugumos autorių manymu, latvių kalboje pėdos izochronija susidarė dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtakos), t. y. į abipusę ilgųjų priebalsių ir ilgųjų balsių sąveiką (pvz., latv. la[pp]a 'lapas' → lapā 'lape'). Lyvių kalboje reikšmingas skirtumas tas, kad laužtinė priegaidė yra vienas iš sunkųjį skiemenį formuojančių veiksnių (dėl istorinių aplinkybių latvių kalboje nėra nustatyta formalių rodiklių, kas latvių kalboje lemia skiemens svorį). Kad paaiškintų šį procesą, [[Eduard Vääri|Vėris]] vartoja terminą '''kiekybinė priebalsių kaita'''. Pavyzdžiuose tokia kaita pateikiama įprastine lyvių kalbos rašyba (papildomai vartojamas žodynuose įprastas <ǭ&gt;):{{sfn|Vääri|1994|p=269}} * tt / t: ''kattõ'' 'padengti' – ''katāb'' 'aš padengiu, jis padengia'; * pp / p: ''lieppõ'' – ''liepā'' 'alksnis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * kk / k: ''rikkõd'' 'turtingi' – ''rikāz'' 'turtingas'; * zz / z: ''pie’zzõ'' – ''piezā'' 'lizdas' (partityvas: vardininkas); * žž / ž: ''a'žžõ'' – ''ažā'' 'daiktas' (partityvas: vardininkas); * mm / m: ''i’mmõ'' 'žįsti' – ''imūb'' 'aš žindžiu, jis žindžia'; * nn / n: ''ka’nnõ'' – ''kanā'' 'višta' (partityvas: vardininkas); * ll / l: ''pallõ'' 'degti' – ''palāb'' 'aš degu, jis dega'; * rr / r: ''karrõ'' – ''kǭra'' 'kailis' (partityvas: vardininkas); * jj / j: ''a’jjõ'' 'varyti' – ''ajāb'' 'aš varau, jis varo'; * vv / v: ''so’vvõ'' – ''sovā'' 'lazda' (partityvas: vardininkas). Tolesniuose pavyzdžiuose ilgosios afrikatos &lt; ts&gt; ir &lt; tš&gt; perteikiamos kaip &lt; tts&gt; ir &lt; ttš&gt;, tokia rašyba įprastinėje nevartojama: * tts /ts: ''mõttsõ'' [įprastine rašyba ''mõtsõ''] 'miškas' ([[partityvas]]) – ''mõtsād'' 'miškai' (daugiskaita); * ttš / tš: ''vȯttšõ'' [įprastine rašyba ''vȯtšõ''] 'ieškoti' – ''vȯtšūb'' 'aš ieškau, jis ieško'; Toliau pavyzdžiuose pusilgiai [[Priebalsis|priebalsiai]] žymimi [[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] vartojamu [[gravis|gravio]] ženklu: * k̀s / ks: ''ok̀sõ'' – ''oksā'' 'šaka' (partityvas: vardininkas); ::: ''mak̀sõ'' '(su)mokėti' – ''maksāb'' 'aš (su)moku, jis (su)moka'; * p̀s / ps: ''nap̀sõ'' – ''napsā'' 'smūgis' ([[partityvas]] : [[vardininkas]]); * p̀š / pš: ''lip̀šõ'' 'melžti' – ''lipšāb'' 'aš melžiu, jis melžia'; * p̀t / pt: ''lop̀tõ'' 'baigti' – ''loptāb'' 'aš baigiu, jis baigia'; * s̀t / st: ''as̀tõ'' 'eiti, žingsniuoti' – ''astāb'' 'aš einu/žingsniuoju, jis eina/žingsniuoja'; * r̀b / rb: ''var̀bõd'' 'kojų pirštai' – ''vārbaz'' 'kojos pirštas'; * r̀d / rd: ''par̀dõd'' 'bortai' – ''pārdaz'' 'bortas'; * r̀g / rg: ''ur̀gõ'' – ''ūrga'' 'upelis' (partityvas: vardininkas); * ǹd / nd: ''raǹdõ'' – ''rānda'' 'pakrantė' (partityvas: vardininkas); * r̀z / rz: ''var̀zõ'' – ''vārza'' 'kumeliukas' (partityvas: vardininkas); * m̀b / mb: ''lam̀bõd'' 'avys' – ''lāmbaz'' 'avis'; * l̀g / lg: ''võl̀gõ'' – ''vȭlga'' 'skola' (partityvas: vardininkas); * l̀m / lm: ''sil̀mõ'' – ''sīlma'' 'akis' (partityvas: vardininkas); * r̀n / rn: ''pär̀nõ'' – ''pǟrna'' 'liepa' (partityvas: vardininkas). Panašiai kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]], lyvių kalbos trumpieji [[Balsis|balsiai]] susiję su ilgaisiais [[Priebalsis|priebalsiais]] (arba su pusilgiais priebalsių junginiais) ir tuomet, kai rašyboje tai neatspindima. Reikšmingas skirtumas nuo latvių kalbos tas, kad šiame procese dalyvauja ir pusbalsiai (''pallõ'' : ''palāb''), o latvių kalboje jų ilgumas nekinta (pvz., latv. ''mala'' 'kraštas' : ''malā'' 'krašte'). ==== Istorinė balsių raida ==== [[Vaizdas:Kurg - Vaid kilā.jpg|thumb|[[Užgavėnės|Užgavėnių]] dalyvis „gervė“. [[Vaidė]]s kaimas, 1928 m.]] Kaip daugumoje [[Estų kalba|estų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] tarmių, kirčiuoto [[Skiemuo|skiemens]] aukštutinio pakilimo nesuapvalintas užpakalinės eilės [[balsis]] ''õ'' visų pirma susidarė iš senesniojo ''*e'' žodžiuose, kur buvo užpakalinės eilės balsiai ''a'', ''o'' ir ''u'' (''vēraz'' <abbr>></abbr> ''vȭrõz'' 'svetimas', ''*negla'' &gt; ''nõ'ggõl'' 'vinis'), taip pat dalinai iš trumpųjų balsių ''*a'', ''*o'', ''*u'', ''*ü'' (''*sana'' &gt; ''sõnā'' 'žodis', ''*roho'' &gt; ''rõ'v'' 'pievelė', ''*hüvä'' &gt; ''jõvā'' 'geras'). Atsiradus ''õ,'' balsiai ''*e'', ''*ö'', ''*o'' virto dvibalsiais ''ie'', ''üö'', ''uo''. Kitaip negu [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Karelų kalba|karelų]], [[Livikų kalba|livikų]] ir [[Liudikai|liudikų]] [[Tarmė|tarmėse]], lyvių kalboje susiskaidė (sudvibalsėjo) ir trumpieji balsiai, o iš jų atsiradę trumpieji dvibalsiai yra daugmaž tiek pat ilgi, kaip atskiras trumpasis balsis (''*keväd'' &gt; ''kievād'' 'pavasaris', ''*keüzi'' &gt; ''kieuž'' 'virvė', ''*soda'' &gt; ''suodā'' 'karas'). Skirtingai nuo minėtųjų kalbų, ''*ē'' ir ''*e'' nesusiskaidė, jei kitame skiemenyje buvo ''*i'' (''*kēli'' &gt; ''kēļ'' 'kalba', ''*(h)elmi'' &gt; ''eļm'' '[[gintaras]]'). Svarbiausieji saviti lyvių kalboje įvykę pokyčiai: * [[Kirtis|kirčiuotame]] skiemenyje ''ä'' virto aukštesnio pakilimo ''e'', jei tame pačiame skiemenyje arba po jo ėjo ''i'' (''*täi'' &gt; ''tei'' '[[utėlė]]', ''*väginen'' &gt; ''ve’ggi'' 'stiprus', ''*sǟri'' &gt; ''*sēri'' &gt; ''sēr'' 'blauzda'), šis procesas panašus į latvių bendrinės kalbos regresyvinę [[Balsių harmonija|balsių harmoniją]] (plataus ir siaurojo &lt; e&gt;, <ē> derinimą prie tolesnio skiemens garsų); * užpakalinės eilės balsiai ''*a'', ''*o'', ''*u'' prieš ''*b'', ''*pp'', ''*m'', ''*v'', ''*kk'' virto ''ä'', ''ö'', ''ü,'' jei kitame skiemenyje buvo ''i'', t. y. įgavo [[Umliautas|umliautą]] (''*tammi'' &gt; ''*tämmi'' &gt; ''täm'' 'ąžuolas', ''*tobi'' &gt; ''*töbi'' &gt; ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''*nukki'' &gt; ''*nükki'' &gt; ''nük'' &gt; ''nik'' 'knyslė (snukis)'), sulūpinti priešakinės eilės balsiai ''ö'', ''ü'' [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.|XX]] amžių sandūroje neteko savo lūpinio tarimo; * aukštutinio ir vidurio aukštutinio pakilimo balsiai žodžio pabaigoje išnyko, ir dėl to anksčiau buvęs atviras pirmasis skiemuo tapo uždaruoju, tariamu su laužtine [[Priegaidė|priegaide]] (''*abu'' &gt; ''a’b'' 'pagalba; petys', ''*tuli'' &gt; ''tu'ļ'' 'ugnis'); * trumpasis [[balsis]] prieš ilgąjį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] pailgėjo, o ilgasis sklandusis priebalsis – sutrumpėjo (''*puŗŗaz'' &gt; ''*pu^ŗŗaz'' &gt; ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė', ''tammõd'' &gt; ''*ta^mmõd'' &gt; ''*tā^mmõd'' &gt; ''tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai'); * rytų lyvių tarmėje ''*ā'' buvo suapvalintas (''*mā'' &gt; ''mǭ'' 'žemė', ''*tāmõd'' &gt; ''tǭmõd'' 'ąžuolai');{{sfn|Viitso|2013|p=271}} * prieš kažkada turėtą ''*i'' arba ''*j'' susidaręs suminkštintas silpnasis sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ǵ'' ir stiprusis suminkštintas sprogstamasis gomurinis priebalsis ''*ḱ̀'' virto balsio ''i'' ir nesuminkštinto sprogstamojo gomurinio priebalsio junginiu (''*lagja'' &gt; ''*laǵā'' &gt; ''laigā'' 'platus', ''*lahkik'' &gt; ''lā'ǵi'' &gt; ''lǭ'igi'' 'pusiau; (per-) skeltas', ''*hākki'' &gt; ''āḱ'' &gt; ''ǭik'' 'kablys'); * ''*a'' trečiajame nekirčiuotame skiemenyje virto viduriniu [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotu]] balsiu ''õ'' ; * trumpasis balsis pailgėjo prieš skiemens pabaigoje esantį sklandųjį [[Priebalsis|priebalsį]] (rytų lyvių tarmėje naujai susidarė ilgasis ''ā''), taip pat pailgėjo dvibalsio pirmasis dėmuo, jei po kirčiuotojo skiemens ėjo vienas nekirčiuotas skiemuo (''*jalga'' &gt; ''jālga'' 'koja', ''*aiga'' &gt; ''āiga'' 'laikas'); * išnyko [[balsių harmonija]], ne pirmame skiemenyje ''*e'' tapo apibendrintu (neutraliu) balsiu ir pavirto ''*õ'' (gali būti, kad čia Vytsas turi omenyje kirčiuoto skiemens užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsį ''õ'', kilusį iš ''*e'', nes tolesniuose skiemenyse turimas apibendrintasis / redukuotas ''õ'' yra vidurinės eilės ir vidurinio pakilimo); * ''*o'' virto aukštutinio pakilimo balsiu ''u'', bet ''*õ'' ir ''u'' sutapo į vieną ''u'' (''*kāndod'' &gt; ''*kāndud'' 'kelmai', ''*kädõd'' &gt; ''*kädud'' 'rankos'); * sprogstamuoju priebalsiu besibaigiančiame antrajame žodžio skiemenyje, kuris eina po kirčiuoto skiemens, balsis pailgėjo (''*abud'' &gt; ''abūd'' 'pečiai', ''*kädud'' &gt; ''kädūd'' 'rankos', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas'); * lyvių rytų tarmėje tolimesnio skiemens ''u'' virto ''õ'' (''*līndud'' &gt; ''līndõd'' 'paukščiai', ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai'); * lyvių rytų tarmėje ir [[Lielirbė]]je trumpasis ''uo'', retkarčiais ir ilgasis ''ūo,'' po priebalsių ''p'', ''m'' ir ''v'' suvienbalsėjo ir virto vidurio aukštutinio pakilimo nesuapvalintu balsiu ''ȯ'' arba ''ȱ''; ''ȯ'' ir ''o'' gali sudaryti minimaliąsias poras (''pȯ'ddõ'' 'skaudėti' ir ''po’ddõ'' 'skarmalas'); * vakarų lyvių tarmėje pagrindinio skiemens ''õ'' sutapo su priešakinės eilės sulūpintu balsiu ''ü,'' savo ruožtu ''ü'' iki [[XX a.|XX]] a. pr. sutapo su ''i'' (''kõ'zzi'' &gt; ''kü'zzi'' &gt; ''ki’zzi'' 'piktas', ''vȭrõz'' &gt; ''vǖrõz'' &gt; ''vīrõz'' 'svetimas'); * sulūpinti priešakinės eilės balsiai iki [[XX a.|XX]] a. pradžios neteko savo sulūpintos tarties (''kü'zzõ'' &gt; ''ki’zzõ'' 'teirautis', ''sǖ'' &gt; ''sī'' 'kaltė', ''tö'b'' &gt; ''te’b'' 'liga', ''tǖö'' &gt; ''tīe'' 'darbas').{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ==== Tarmių balsių palyginimas ==== [[Bendrinė kalba|Bendrinė]] lyvių kalba sudaryta [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų [[Tarmė|tarmės]] pagrindu. Ši tarmė pasižymi didžiausiu [[Balsis|balsių]] rinkiniu. Toliau lyginamų lyvių tarmių balsių lentelėje kairėje pusėje pateikiami nesuapvalinti priešakinės eilės balsiai, viduryje – nesuapvalinti vidurinės eilės balsiai, dešinėje – suapvalinti užpakalinės eilės balsiai; viršuje yra aukšto pakilimo, o apačioje – žemo pakilimo balsiai. Balsiai nurodyti juos išreiškiančiomis raidėmis ir su žodynuose vartojamais ženklais, kurie įprastinėje rašyboje nevartojami, pavyzdžiui, &lt;ǭ&gt;. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių kirčiuotojo skiemens balsių sistema XX a. viduryje{{sfn|Viitso|2013|p=270}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | õ | u | ī | ȭ | ū | i | | u | ī | | ū |- | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | ȯ | o | ē | ȱ | ō | e | | o | ē | | ō |- | ä | a | | ǟ | ā | ǭ | ä | a | | ǟ | ā | | ä | a | | ǟ | ā | |} Lyvių kalbai būdinga nekirčiuotuose savųjų žodžių skiemenyse riboti galimus balsius. Toliau lentelėje lyginami antrajame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu leistini balsiai rytų ir [[Lielirbė]]s bei vakarų tarmėse. Dar tolesniuose skiemenyse po skiemens su pagrindiniu kirčiu galimų balsių rinkinys juolab ribotesnis. {| class="wikitable" style="text-align:center; width:80%;" |+Lyvių tarmių balsių sistema nekirčiuotame skiemenyje po skiemens su pagrindiniu kirčiu{{sfn|Viitso|2013|p=272}} ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Rytų lyvių ! colspan="6" style="background:#DEDEDE" | Lielirbės ir vakarų lyvių |- ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Trumpieji ! colspan="3" style="background:#EFEFEF" | Ilgieji |- | i | õ | | ī | | ū | i | õ | u | ī | | ū |- | | | | ē | | | | | | ē | | |- | | a | | | ā | | | a | | | ā | |} === Priebalsiai === Palyginti su lyvių kalbos balsių sistema, kuri yra sudėtingesnė nei latvių ar lietuvių kalbų, lyvių [[Priebalsis|priebalsių]] rinkinys labai panašus į turimą [[Baltų kalbos|baltų kalbose]]. Naudojant literatūroje dažnai pasitelkiamą [[Uralo fonetinė abėcėlė|Uralo kalbų fonetinę abėcėlę]] (UFA), lyvių kalboje yra tokie priebalsiai: ''b, d, d', f, g, j, k, l, l', m, n, n', p, r, r', s, š, z, ž, t, t', v''. Lyvių kalboje yra ir [[Afrikata|afrikatų]]: ''ts'' (''tsīļ'' 'ežys'), ''tš'' (''tširīkšõ'' 'čiulbėti'), ''dz'' (''dzīvib'' 'pulsas', ''vȯndzi'' 'laimingas'), ''dž'' (''iļdžēmḑa'' 'grietinė'). Priebalsis ''ŋ'' ({{IPA|[ŋ]}}) pasitaiko tik prieš ''k'' arba ''g'' (''kāŋgar'' 'lygiagretūs su pakrante pailgi smėlio gūbriai prie jūros', ''beŋk'' 'suolas').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Visi priebalsiai, išskyrus [[Skolinys|skolintinį]] ''h'' (duslusis gomurinis pučiamasis {{IPA|[x]}}), gali sudaryti [[Geminacija|geminatas]] {{sfn|Viitso|2013|p=270}} Svarbus [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] fonetinės abėcėlės (UFA) trūkumas yra tai, kad joje neskiriami palataliniai priebalsiai (pavyzdžiui, sprogstamieji palataliniai {{IPA|[c ɟ]}} kaip latvių &lt;ķ ģ&gt; arba vengrų &lt; ty gy&gt;) nuo ''paminkštintų'' (''palatalizuotų'') priebalsių (pavyzdžiui, palatalizuoti alveoliniai sprogstamieji priebalsiai {{IPA|[tʲ dʲ]}} kaip [[Rusų kalba|rusų kalboje]] &lt;ть дь&gt;), taip pat ir <ļ>,<ņ>, jeigu jie palataliniai, atitinka vertę {{IPA|[ʎ ɲ]}} (kaip [[Latvių kalba|latvių kalboje]]), o jeigu jie ''palatalizuoti'' – {{IPA|[lʲ nʲ]}} (kaip, pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]]). Vienintelis iš vadinamųjų paminkštintų priebalsių, kai toks skyrimas nėra svarbus, yra ir &lt;ŗ&gt;, nes manoma, kad palatalinis virpamasis priebalsis yra garsas, kurio ištarti neįmanoma, todėl [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|TFA]] jis neturi savo simbolio, vadinasi, ir latvių minkštasis &lt;ŗ&gt; žymimas kaip palatalizuotas {{IPA|[rʲ]}} – kaip ir rusų kalbos &lt;рь&gt;. Atsižvelgiant, kad minkštieji priebalsiai lyvių kalboje yra foneminiai (turi skiriamąją reikšmę, pavyzdžiui, ''tūļ'' 'vėjas', ''tūl'' 'vėjo ([[Kilmininkas|kilm]].)') ir minkštinimas nepriklauso nuo aplinkinių garsų (pavyzdžiui, vadinamosios [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliacinės]] palatalizacijos lietuvių kalboje atveju, [[Priebalsis|priebalsiai]] minkštėja prieš priešakinės eilės balsius), lyvių kalbos priebalsių sistema yra tokia: {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Postalveoliniai priebalsiai|Postalveoliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | {{IPA|p}} {{IPA|b}} | | {{IPA|t}} {{IPA|d}} | | {{IPA|c}} {{IPA|ɟ}} | {{IPA|k}} {{IPA|ɡ}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Afrikata|Afrikatos]] | | | {{IPA|ts}} {{IPA|dz}} | {{IPA|tʃ}} {{IPA|dʒ}} | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | {{IPA|m}} | | {{IPA|n}} | | {{IPA|ɲ}} | ({{IPA|ŋ}}){{efn| /ŋ/ nėra foneminis, sutinkamas tik prieš /k/ ir /g/.}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | | {{IPA|r}} {{IPA|rʲ}} | | | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | | {{IPA|f}}{{efn|Lūpų dantinis pučiamasis priebalsis /f/ ir duslusis gomurio pučiamasis priebalsis (arba, anot Vytso, stiprusis veliarinis spirantas){{sfn|Viitso|2013|p=270}} /x/ pasitaiko tik [[skolinys|skoliniuose]].}} {{IPA|v}} | {{IPA|s}} {{IPA|z}} | {{IPA|ʃ}} {{IPA|ʒ}} | | {{IPA|x}} |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Viduriniai priebalsiai|Viduriniai]] | | | | | {{IPA|j}} | |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | | | {{IPA|l}} | | {{IPA|ʎ}} | |} ==== Asimiliacija ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalboje veikia paprastosios [[sandhi]] taisyklės – žodžio pabaigos priebalsiai įgyja skardumą arba jo netenka, priklausomai nuo po jų einančio garso ([[Uralo fonetinė abėcėlė|UFA]] transkripcija): ''mìe'''z''' ̮lǟ'B'' 'vyras eina', ''mìe'''s''' ̮tulàB'' 'vyras ateina'. Tokia [[Asimiliacija (kalbotyra)|asmiliacija]] vyksta ir pačiame žodyje jį kaitant: ''kiĺ̀'''G''''' 'šonas' – ''kiĺ̀'''k'''st'' 'iš šono', ''u''''D''''' 'migla' – ''u''''t'''st'' 'iš miglos'.{{sfn|Vääri|1994|p=270}} Absoliučioje žodžio pabaigoje (prieš pauzę) vietoj ''b'', ''d'', ''g'', ''z'', ''ž'' (neretai ir ''d’'', ''dz'') tariami vadinamieji pusskardžiai [[Priebalsis|priebalsiai]], UFA jie žymimi didžiosiomis raidėmis ''B'', ''D'', ''G'', ''Z'', ''Ž'' (''D’'', ''DZ'').{{sfn|Vääri|1994|p=268}} Pusskardžiai priebalsiai linkę skardėti prieš balsius ir skardžiuosius priebalsius, o prieš dusliuosius priebalsius savo ruožtu duslėja.{{sfn|Moseley|2002|p=22}} Įprastinėje rašyboje, kaip ir lietuvių kalboje, šie procesai neatspindimi: ''mīez lǟb'', ''mīez tulāb'', ''kiļg'', ''kiļgst'', ''ud'', ''udst''. ==== Istorinė priebalsių raida ==== [[Vaizdas:Livonian loja.jpg|200px|thumb|right|''Lyvių žvejų valtis (lōja)'']] Istoriškai lyvių kalbos [[Priebalsis|priebalsių]] sistemoje išsirutuliojo įvairių ypatybių.{{sfn|Viitso|2013|p=270}} * Turima silpnųjų (t. y. balsingųjų apsuptyje skardžiųjų) ir stipriųjų sprogstamųjų priebalsių bei liežuvio priešakinių pučiamųjų eilė vietoj Baltijos finų [[Prokalbė|prokalbės]] stipriųjų sprogstamųjų ir liežuvio priešakinių pučiamųjų priebalsių eilės: ''tubā'' 'kambarys' (plg. [[Estų kalba|estų]] ''tuba'', bet [[Suomių kalba|suomių]] ''tupa''), ''sadā'' 'šimtas' (estų ''sada'', suomių ''sata''), ''vizā'' 'kietas', ''sa’gdõ'' 'tankus', ''kalād'' 'žuvys' (estų ''kalad'', bet suomių ''kalat'') ir vietoj dantinių pučiamųjų (''sidām'' 'širdis; vidus'). Retkarčiais skardieji ''b, d, g, z'' pasitaiko ir savųjų (neskolintų) žodžių pradžioje. * Savuosiuose žodžiuose turimi šnypščiamieji priebalsiai ''š'' ir ''ž'' (''šä'ugõz'' '[[Trapusis gluodenas|gluodenas]]', ''sižālikki'' '[[Tikrieji driežai|driežas]]'). * Išnyko Baltijos finų prokalbėje turėtas skardusis gerklinis pučiamasis priebalsis ''*h'' {{IPA|[ɦ]}} – skiemenyje su pagrindiniu kirčiu prieš priebalsį ''*h'' iškrito visais atvejais, tarp basių jo taip pat dažniausiai neliko. Šio priebalsio vietoje atsirado laužtinė [[priegaidė]]: ''lē'ḑ'' 'lapas' (plg. estų ''leht'', suomių ''lehti''), ''tū'gõd'' 'pelenai' (estų ''tuhk'', suomių ''tuhka''), ''rǭ''' 'pinigai' (estų, suomių ''raha''), ''va’it'' 'tarpas' (estų ''vahe'', suomių ''vaihe''). * Pusbalsis ''*v'' [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliuotas]] ''*lv'' &gt; ''ll'', ''*rv'' &gt; ''rr'' (*''palvodak'' > ''pallõ'' 'prašyti', ''*kirvehed'' &gt; ''kirrõd'' 'kirviai'), o junginiuose ''*dv'' ir ''*zv'' išnyko (''ladā'' 'viršūnė', plg. estų ''latv'', suomių ''latva;'' ''razā'' 'taukai', estų ''rasv'', suomių ''rasva''), taip pat pakito junginiai su pusbalsiu ''*j'' – ''*dj'' &gt; ''ḑ'', ''zj'' &gt; ''ž'', ''*nj'' &gt; ''ņņ'', ''*lj'' &gt; ''ļļ'', ''*rj'' &gt; ''ŗŗ'' (''paḑā'' 'pagalvė', ''ažā'' 'daiktas', ''miņņõ'' 'nuotaką ([[partityvas]])', ''paļļõd'' 'pliki', ''puŗŗõd'' 'burės'), ''*bj'' &gt; ''b'' (''käbā'' 'naga, skelta kanopa'), kur ''ä'' atsirado iš ''a'' dėl tarpinio minkštojo ''b'' įtakos, ''*gj'' virto ''ig'' (''laigā'' 'platus'). * Alveolinių ''*t, *d, *s, *z, *n, *l, *r'' istorinis palatalizavimas (&gt; ''ț, ḑ, š, ž, ņ, ļ, ŗ'') prieš ''*i'', dėl to [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmoje]] neretai pasitaiko minkštojo ir kietojo priebalsių kaita: ''*uni'' &gt; ''u'ņ'' 'miegas', bet ''*unen'' &gt; ''u’n'' 'miego (kilm.)'. * ''*n'' išnyko žodžio pabaigoje (''*pimedan'' &gt; ''pi’mdõ'' 'tamsaus ([[Kilmininkas|kilm]].)'). * Po nekirčiuoto skiemens ''d'' tarp balsių išnyko atviro skiemens pradžioje – tai vadinamoji priesagų laipsnio kaita, ji sukėlė balsių susiliejimą ir prieš tai buvusio atskiro priebalsio [[Geminacija|geminaciją]] (''*sigada'' &gt; ''*sigadõ'' &gt; ''si’ggõ'' ' kiaulę ([[partityvas]].)'). Dėl to visi priebalsiai, išskyrus skolintinį ''h'', po tam tikrų balsių arba trumpųjų dvibalsių sutinkami ir kaip geminatos (''je’llõ'' 'gyventi', ''o’bbõ'' 'vėlai', ''sie’ggõ'' 'maišyti', ''lu’mmi'' 'snieguotas', ''vi’jji'' 'nuodingas'). Tarp atskirų trumpųjų balsių arba trumpųjų dvibalsių ir ''õ'' joks priebalsis nebūna be geminacijos. * Kirčiuotojo [[Skiemuo|skiemens]] pabaigoje [[Priebalsis|priebalsiai]] sutrumpėjo, jei tolesnis nekirčiuotas skiemuo buvo uždaras (arba jei nekirčiuotame skiemenyje buvo ''*a'' ir tame pačiame žodyje nebuvo trečio nekirčiuoto skiemens), skiemens pabaigoje balsingieji priebalsiai (pusbalsiai, sonantai) trumpėdami pailgino balsį (''*kandud'' &gt; ''*kāndud'' &gt; ''kāndõd'' 'kelmai', ''*kartad'' &gt; ''kārtad'' 'bijai') ir skiemens pabaigoje buvę duslūs stiprieji sprogstamieji priebalsiai trumpėdami pailgino tolesniame nekirčiuotame skiemenyje esantį balsį (''*istud'' &gt; ''istād'' 'sėdi', ''*musta'' &gt; ''mustā'' 'juodas', ''*vakka'' &gt; ''vakā'' '[[Pūras (matavimo vienetas)|pūras]]'). * Balsingųjų priebalsių geminatos, turinčios sutrumpėjusį pradžios dėmenį, po ilgojo balsio arba ilgojo dvibalsio, patyrusios ankstesnius pokyčius, supaprastėjo (''*kī^rraz'' &gt; ''kīraz'' 'kirvis', ''*pū^ŗŗaz'' &gt; ''pūŗaz'' 'burė'). * XIX ir XX amžių sandūroje buvo įsivestas kitų kalbų lūpinis dantinis pučiamasis priebalsis ''f'' ir duslusis gomurinis pučiamasi ''h'' (''film'' 'filmas', ''himn'' '[[himnas]]'). == Morfologija == === Kalbos dalys === [[Vaizdas:Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz.jpg|210px|thumb|[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodynas]] (2012 m.)]] Lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, visi [[Vardažodis|vardažodžiai]] ir [[Įvardis|įvardžiai]] paprastai laikomi viena kategorija, nes juos skirstyti į atskiras kalbos dalis (pavyzdžiui, į [[Daiktavardis|daiktavardžius]], [[Būdvardis|būdvardžius]], [[Skaitvardis|skaitvardžius]], [[Įvardis|įvardžius]]) maža praktinės naudos. Sakykim, vardažodis (sąlygiškai būdvardis) ''vanā'' 'senas' linksniuojamas pagal 18-ą tipą, kaip ir, pavyzdžiui, vardažodžiai (sąlygiškai daiktavardžiai) ''kanā'' 'višta' arba ''kalā'' 'žuvis', o, sudarius aukštesnįjį laipsnį ''vaņīmi'' 'senesnis', jo tipas pakinta į 200-ąjį, kuris aprėpia visus.su ''-mi'' sudarytus daiktavardžius, šios darybos priesagos reikšmė atitiktų lietuvių ''-imas, -ymas'' (''jelāmi'' 'gyvenimas'), tokiu būdu tarp sąlyginių vardažodžio rūšių ir jo [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] ypatybių nėra didelio ryšio. Vardažodžiai priešinami su kita didele kategorija – su [[Veiksmažodis|veiksmažodžiais]], tačiau pasakytina, kad ir veiksmažodžio [[Bendratis|bendratys]] gali turėti atskirų [[Linksnis|linksnių]]. [[Siekinys]] gali turėti ir [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį (''āndamõt'' 'neduodant', ''likkõmõt'' 'nejudant'),{{sfn|Viitso|2013|p=279}} kurio jau beveik neturi vardažodžiai. [[Suomių kalba|Suomių]] ir [[Estų kalba|estų]] kalbose abesyvas vartojamas ir su vardažodžiais. === Vardažodis === [[Vardažodis|Vardažodžiai]] gali turėti du [[Gramatinis skaičius|skaičius]], [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] išskiria 16 [[Linksnis|linksnių]] arba tik [[Prieveiksmis|prieveiksmiuose]] išlikusių jų formų, bet dalis linksnių nebeproduktyvūs ir dauguma vardažodžių linksniuojami 8 linksniais.<ref name = "essive"/> Kaip būdinga [[Uralo kalbos|Uralo kalboms]], lyvių kalboje nėra [[Giminė (gramatika)|giminių]], net trečiojo asmens [[įvardis]] ''ta'' / ''tämā'' reiškia tiek 'jis', tiek 'ji'. Kaip rašo T. Vytsas, lyvių kalboje, kaip ir [[Estų kalba|estų]] bei [[Vepsų kalba|vepsų]], nėra [[Galininkas|galininko]], viso objekto funkciją atlieka [[kilmininkas]].{{sfn|Viitso|2013|p=280}} (I. Brodskis įsitikinęs, kad galininkas vepsų kalboje yra, tik vienaskaitoje jis sutampa su kilmininku, o daugiskaitoje – su [[Vardininkas|vardininku]].)<ref>{{cite web|date=2014|author=I. Brodski|title=Vepsän kel': Openduzkirj täuz'kaznuzile|url=https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|accessdate=2021-06-22|archive-date=2019-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20190701121957/https://docplayer.ru/29517377-Vepsan-kel-openduzkirj-tauz-kaznuzile-piter-piterin-vepsan-sebr-2014.html|url-status=dead}}, p. 40</ref> [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] teigia, kad lyvių kalboje visas objektas reiškiamas galininku, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]], bet tikriausiai Mozlis painioja reikalą su [[suomių kalba]], kur turima tokia sistema.{{sfn|Moseley|2002|p=28.&mdash;29}} Tai, kad mažos žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo [[Vardininkas|vardininko]], galėjo paskatinti tokios klaidos atsiradimą. Lyvių kalboje nurodomos ne linksniuotės, o vardažodžių linksniavimo tipai. ''Lyvių–estų–latvių žodyne'' jų išskiriama 242. {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |āigast |āigastõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | āigastõ |āigastidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |āigastõn |āigastõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |āigastõks |āigastõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |āigastõ |āigastiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |āigasts āigastõs |āigastis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |āigastõst |āigastist |} <div style="text-align:left;">''āigast'' 'metai' –140 tipas (reguliariausias tipas,<br />pagal jį linksniuojama dauguma tarptautinių žodžių).</div></div> | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | — | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |— | -t, -d, -õd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | -tā, -dā, -ța, -ta, -da, -tõ, -dõ, -õ, — | -ți, -ḑi, -ti, -di, -i |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> | -n, -õn | -ddõn, -dõn, -tõn, -õdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> | -kõks, -ks, -õks | -kõks, -tkõks, -dõks, -tõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> | -zõ, -(õ)z, -õ(z) | -ži, -īž, -iž, -ž, -īz, -iz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> | -s(õ), -õs(õ) | -ši, -īs, -is |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> | -st(õ), -õst(õ) | -šti, -īst, -ist |} <div style="text-align:left;">Pagrindiniai [[Agliutinacinė kalba|linksnių priesagų]] variantai.<ref name = "virtuallivonia">Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2018-12-15</ref></div> |} U. Baluodis (''U. Balodis'') į aukščiau pateiktą lentelę neįtraukia skirtingų vienaskaitos vardininko ir kilmininko formų kaip šių linksnių priesagų,<ref name = "virtuallivonia"/> pvz.: vns. vard. ''rōnt'''õz''''' 'knyga' – vns. kilm. ''rōnt'''õ''''' 'knygos', vns. vard. ''līvl'''i''''' 'lyvis' – vns. kilm. ''līvl'''iz''''' 'lyvio', vns. vard. ''nei'''tst''''' 'mergaitė' – vns. kilm. ''nei'''tsõ''''' 'mergaitės', vns. vard. ''ve'''ž''''' 'vanduo' − vns. kilm. ''vie'''d''''' 'vandens'. Matyt, istoriškai čia kinta [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas ir kamiengalis]], o ne turimos kilmininko linksnį rodančios priesagos – tikroji iš [[Uralo prokalbė]]s paveldėta [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kilmininko priesaga būtų ''-n'', kuri išliko sustingusi antrajame [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 – 19' dėmenyje ''-tuoistõ'''n''''', ir dabar šiame dėmenyje istorinė priesaga ''-n'' vartojama kaip [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] dalis. Senoji kilmininko priesaga ''-n'' išlikusi ir kai kuriuose kituose dūriniuose, pvz., ''miernaigā'' < ''*meren akja'' 'jūros krantas' ([[Vardininkas|vard.]] ''mier ~ mer'' 'jūra'; ''miern'' 'jūros' + ''aigā'' 'krantas').<ref>{{cite web|title=The relationship between Salaca Livonian and Courland Livonian dialects|url=https://www.researchgate.net/publication/274215999_The_relationship_between_Salaca_Livonian_and_Courland_Livonian_dialects|author=[[Karl Pajusalu]]|date=2014|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri 5(1):149|accessdate=2021-12-16}}, ''p. 162''</ref> Vienaskaitos linksniai (išskyrus partityvą ir iliatyvą) ir daugiskaitos vardininkas bei kilmininkas sudaromi linksnių priesagas jungiant prie vienaskaitos kilmininko.<ref name = "virtuallivonia"/> Vardininkas nuo Uralo prokalbės laikų specialios linksnio priesagos neturėjo, o daugiskaitos vardininke matyti vien daugiskaitos žymuo ''-t, -d, -õd'' (be specialios linksnio priesagos).<ref>{{cite book|last=Raun|first=A.|title=The Uralic Languages: Description, History and Foreign Influences|chapter=Proto-Uralic Comparative, Historical Morphosyntax|publisher=Brill, Leiden|year=1988|pages=558—560|isbn=}}</ref> Daugiskaitoje [[Vardažodis|vardažodžių]] kilmininkas visada sutampa su vardininku. Linksniuojant gali iškristi [[priebalsis]], [[balsis]] ar net visas [[skiemuo]]: ''vež'' + ''tā'' > ''vietā'' 'vandenį' ([[Partityvas|part.]]), ''kilā'' + ''õ'' > ''killõ'' 'kaimą' (part.), ''vȭidag'' + ''ta'' > ''vȭita'' 'sviestą' (part.).<ref>{{cite book|author=Boiko, K.|title=Līvõ kēl̦. Piški optõbrōntõz|publisher=Līvu Savienība (Līvõd Īt)|location=Rīga|date=2000|pages=64}}</ref> ==== Baigtumas (visas ir dalinis objektas) ==== [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]], kaip ir [[Latvių kalba|latvių]] bei [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[veikslas]] (baigtas arba tebeatliekamas veiksmas) reiškiamas [[Priešdėlis|priešdėliais]], pavyzdžiui, ''jis skaitė knygą, statė namą'' supriešinama su ''jis '''per'''skaitė knygą, '''pa'''statė namą'', kur priešdėlis rodo baigtą veiksmą (įvykio veikslą). O lyvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e, turimas visas arba dalinis objektas, kur visas objektas žymi baigtą veiksmą (įvykio veikslą), o dalinis – tebevykstantį (eigos veikslą). Viso objekto linksnis lyvių kalboje yra [[kilmininkas]], dalinio – [[partityvas]]. Vis dėlto ''[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių—estų—latvių žodyne]]'' pateikiami dokumentuoti kalbos vartosenos pavyzdžiai rodo nenuoseklumą, kai baigto veiksmo objektas gali būti reiškiamas kilmininku: ''ta āŗštiz eņtš '''pūoga''' šärlakstõ tierrõks'' ([[vardininkas]]/kilmininkas ''pūoga'', partityvas – ''pȯigõ'') 'jis savo '''sūnų''' '''iš'''gydė nuo skarlatinos', bet taip pat baigto veiksmo objektas gali būti ir partityvo linksnio: ''ta āŗštiz '''tǟnda''' salāndõmõst jarā'' ([[kilmininkas]] ''täm'', [[partityvas]] ''tǟnda'') 'jis '''iš'''gydė '''jį''' nuo vogimo'. Šio sakinio vertime į [[Estų kalba|estų kalbą]] [[papildinys]] (objektas) vartojamas su kilmininko linksniu: ''ta arstis '''tema''' varastamast ära'' (vardininkas / kilmininkas ''tema'', partityvas ''teda''). ==== Vardininkas ==== [[Vardininkas]] – tai [[Veiksnys|veiksnio]] linksnis, kartais vartojamas ir [[Aplinkybės|aplinkybėms]] (''ma broutšõb '''ežžõmpǟva''''' 'aš važiuosiu '''pirmadienį'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Pasakytina, kad dažniausiai dienų pavadinimai, kaip laiko [[Gramatika|aplinkybės]], vartojami su [[Naudininkas|naudininku]] (''ežžõmpǟvan''). ==== Kilmininkas ==== [[Kilmininkas]] yra viso objekto ir nederinamojo [[Pažyminys|pažyminio]] linksnis ('''''laps''' jālgad at kievāmõd'' ''''vaiko''' kojos lengvos'). Kilmininkas vartojamas ir su [[Daiktavardis|daiktavardžio]], [[Būdvardis|būdvardžio]] arba [[Skaitvardis|skaitvardžio]] [[Naudininkas|naudininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]] kaip [[Papildinys|papildinio]] linksnis ('''''ežmiz''' lapsõn'' ''''pirmajam''' vaikui'). Kilmininkas vartojamas ir su dauguma [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] (''iļ '''mier''''' 'per '''jūrą''''; ''tuļīz '''vied''' sizzõl'' 'karštame '''vandenyje''' („karšto '''vandens''' viduje”)'). Tik nedidelės žodžių dalies kilmininkas skiriasi nuo vardininko. [[Daugiskaita|Daugiskaitoje]] nuo vardininko skiriasi tik kai kurių [[Įvardis|įvardžių]] kilmininkas.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Partityvas ==== [[Partityvas]] yra dalinio objekto linksnis (''ta vȯstīz '''lešti''''' 'jis pirko '''gelsvapelekių plekšnių''''), jis žymi neapibrėžtą kiekį ('''''vietā''' um jennõ'' ''''vandens''' yra daug'), su partityvu vartojama nemažai [[Prielinksnis|prielinksnių]] (''pids '''randõ''''' 'po (per) '''krantą'''', ''vast '''õvvõ''''' 'prieš '''srovę'''', ''ilmõ '''vietā''''' 'be '''vandens'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} ==== Naudininkas ==== Kitaip negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e ir Salacos lyvių tarmėje, [[Kuršas|Kuršo]] lyvių kalboje gavėjas, savininkas ar nuosavybės praradėjas reiškiamas ne pašalio [[Vietininkas|vietininkais]], o [[Naudininkas|naudininku]], t. y. taip pat, kaip [[Mordvių kalbos|mordvių]] ir [[Baltų kalbos|baltų]] kalbose. Todėl naudininku reiškiamas netiesioginis [[papildinys]] (''Jōņ tȭtiz '''Pētõrõn''' īd lambõ'' 'Jonas pažadėjo '''Petrui''' vieną avį'), savininkas ('''''minnõn''' vȯļ ibbi'' ''''man''' buvo arklys (t. y. aš turėjau arklį)', ''se nīemõ um '''tidārõn''''' 'ta karvė yra '''dukters''''), būsena ('''''minnõn''' um kīlma'' ''''man''' yra šalta'), priklausymas (''ta um '''valstõn''' vastūksnikā'' 'jis yra '''valstybės''' priešas').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Vytsas siejo lyvių ir mordvių kalbų naudininką, šios kalbos yra iš [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] vienintelės, turinčios naudininko linksnį ([[Vengrų kalba|vengrų kalboje]] kilmininkas įsigalėjęs naudininko reikšme).{{sfn|Viitso|1994|p=264}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') naudininką laiko latvių kalbos įtakos padariniu, anot jų, lyvių naudininkas tikriausiai kilęs iš lyvių kalboje išnykusio [[Esyvas|esyvo]] priesagos ''*-nA'' (tai matyti linksniuojant dienų pavadinimus laiko aplinkybės reikšme, pavyzdžiui, ''ežžõmpǟva'''n''''' 'pirmadienį', plg. [[Estų kalba|estų]] ''esimese'''na''''' 'pirmiausia; pirmoje vietoje', suomių ''päivä'''nä''''' 'per dieną').{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=81}} ==== Įnagininkas (transliatyvas–komitatyvas) ==== Kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalbų [[komitatyvas]] ('su kuo?') ir [[Transliatyvas|transliatyvas]] ('tapti, pavirsti kuo?') lyvių kalboje susiliejo į vieną linksnį, kuris [[Latvių kalba|latvių kalbos]] pavyzdžiui vadinamas [[Įnagininkas|įnagininku]].{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} Įnagininkas vartojamas įvairiomis reikšmėmis (''būoḑ tīeb vāldiņ ūd '''nädīļõks''''' 'parduotuvę atidarys kitą '''savaitę''''; ''piņ ädāgtiz laps '''rujāks ''''' 'šuo išgąsdino vaiką '''iki susirgimo''''; ''veļ vȯļ lapstõn '''izāks''''' 'brolis vaikams buvo kaip '''tėvas''''; ''ma sīeb naggiri '''kūordkõks''''' 'valgau bulves su '''lupenomis''''; ''ma sīeb naggiri '''iļdžēmḑaks''''' 'valgau bulves su '''grietine''''; ''ma sīeb naggiri '''veisõks''''' 'valgau bulves su '''peiliu''''; ''ma sīeb naggiri '''iļtarālizõks''''' 'valgau bulves '''drauge su kaimynu''''; ''ma sīeb naggiri jõvā '''mīelkõks''''' 'valgau bulves mielu '''noru''''; ''ta '''paŗīmstõks''' nägțiz palgstõ'' 'jo veidas atrodė '''geriau'''' [''paŗīmstõz'' ([[Prieveiksmis|prv.]]) 'geriau']; ''Būņțik vȯļ sūrd '''abbõndõks''' mīez'' 'Buntikas buvo vyras '''su''' didele '''barzda''''; ''kāngard at '''nummõks''' tǟdõd'' 'gūbriai pilni '''viržių'''').{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Ernštreitas ir Kliava (''Kļava'') teigia, kad lyvių kalboje [[transliatyvas]] ir [[komitatyvas]] susiliejo į vadinamąjį įnagininką dėl latvių kalbos įtakos. Daugiaskiemeniuose žodžiuose įnagininkas turi kaitybos priesagą ''-ks'', vienskiemeniuose – ''-kõks''. Vienskiemeniuose žodžiuose senoji transliatyvo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesaga]] ''-ks'' gali būti susiliejusi su anksčiau turėta komitatyvo priesaga ''*-ka'', t. y. ''*-ka'' + ''*-ks'' ''*> -kaks'' &gt; ''-kõks''. Tokią įnagininko raidą rodytų tai, kad vienskiemeniai žodžiai kai kada turi dvi skirtingas įnagininko formas, kur viena reiškia komitatyvą, o kita – transliatyvą, pvz.: ''piņ'' 'šuo': ''piņkõks'' ([[komitatyvas]]) 'drauge su šunimi', ''piņņõks'' ([[transliatyvas]]) 'tapti šunimi'.{{sfn|Ernštreits|Kļava|2014|p=82}} ==== Iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas ==== Lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]],{{sfn|Rudzīte|1993|p=307}} tradiciškai jų reikšmė nusakoma taip: [[inesyvas]] – ko nors buvimas viduje, [[eliatyvas]] – judėjimas iš ko nors vidaus išorėn, [[iliatyvas]] – judėjimas į ko nors vidų,{{sfn|Vääri|1994|p=270}} tačiau reikia turėti omenyje, kad, išnykus pašalio vietininkams, iliatyvas, inesyvas ir eliatyvas gali reikšti ir judėjimą arba buvimą taip pat ir už objekto išorinio paviršiaus, pavyzdžiui, ''mierrõ'' 'jūros link', ''miersõ'' 'ant jūros paviršiaus', ''mierstõ'' 'nuo jūros paviršiaus'.{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} Kitose Baltijos finų kalbose tokia vartosena gali būti interpretuojama kaip 'jūros vidun; jūroje (po vandeniu); iš jūros gelmės'. ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) [[inesyvas]] linksnių lentelėse nenurodomas, nors jis atitiktų [[Eliatyvas|eliatyvą]], atmetus jo [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagos]] priebalsį &lt; t&gt;. Vytsas pateikia tokį žodžių ''jālga'' 'koja', ''vag'' 'vaga', ''nuŗm'' 'laukas' linksniavimą:{{sfn|Viitso|2013|p=282}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | jalgõ | jaļgži | vaggõ | vagži | nurmõ | nūrmiž |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | jālgas | jaļgši | vagsõ | vagši | nurmsõ | nūrmis |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | jālgast | jaļgšti | vagstõ | vagšti | nurmstõ | nūrmist |} [[Inesyvas|Inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos įvairuoja, jos gali būti ilgesnės (su ''õ'') arba trumpesnės (be balsio ''õ''). ''Lyvių—estų—latvių žodyne'' (LEL) linkstama teikti pirmenybę ilgesniosioms [[Priesaga#Kaitybos priesagos|priesagoms]]: žodžio ''kiļg'' eliatyvas, kitur pateikiamas kaip ''kiļgst'', LEL nurodytas kaip ''kiļgstõ'' ('iš šono'). Vytso teigimu, tai yra rytų lyvių tarmėje turimi svyravimai: [[Mazirbė]]je ir [[Košragas|Košrage]] būdingesnės [[Partityvas|partityvo]] ''-tõ,'' [[Inesyvas|inesyvo]] ir [[Eliatyvas|eliatyvo]] priesagos ''-sõ'' ir ''-stõ'', tokia vartosena dažna nuo [[Pitragas|Pitrago]] iki [[Vaidė]]s, o [[Sykragas|Sykrage]] ir [[Kolka|Kolkoje]] ilgosios kaitybos priesagos beveik nevartojamos, pirmenybė teikiama ''-t'', ''-s'', ''-st''.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} Tokiu būdu, aukščiau nurodytų formų ''vagsõ'', ''vagstõ'', ''nurmsõ'', ''nurmstõ'' labiausiai tikėtini variantai yra ''vags'', ''vagst'', ''nurms'', ''nurmst''. ==== Neproduktyvūs linksniai ==== ===== Pašalio vietininkai (aliatyvas, adesyvas, abliatyvas) ===== Pašalio vietininkai ([[aliatyvas]], [[adesyvas]] ir [[abliatyvas]]) lyvių kalboje nebėra produktyvūs, jie vartojami [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] kaip [[Vietovardis|vietovardžių]] linksniai (paprastai turinčiųjų antrąjį dūrinio dėmenį ''-mō'' 'žemė, kraštas'): ''Kurmōlõ'' '[[Kuršas|Kuršo]] link (sen. {{lt|Kuršop(i)}})', ''Kurmōl'' 'Kurše (prie Kuršo, sen. {{lt|Kuršiep(i)}})', ''Kurmōld(õ)'' 'iš Kuršo'. Pasitaiko sustabarėjusiuose posakiuose: ''kaŗŗõl'' 'į piemenis', ''kōŗal '' 'piemenauti (būti piemeniu)', ''kōŗald'' 'iš piemenų', ''suoddõl'' '(patraukti) į karą', ''suodāl'' 'kare', ''suodāld'' 'iš karo', taip pat išlikę kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ir [[Polinksnis|polinksniai]]: ''pǟlõ'' 'ant; viršun; už– (kryptis)', ''pǟl'' 'ant; viršuje (vieta)', ''pǟldõ(st)'' 'nuo; nuo paviršiaus'. Kartais galimi ir daugiskaitos neproduktyvūs linksniai, tačiau ir šie vartojami tik posakiuose, pavyzdžiui, '''''lambiļ''' lēmi'' 'ėjimas '''prie avių''''. Dabartinėje kalboje judėjimas į objekto išorinį paviršių arba buvimas prie jo nusakomas minėtaisiais [[Polinksnis|polinksniais]] arba vidaus [[Vietininkas|vietininkais]].{{sfn|Viitso|2013|p=280.&mdash;281}} {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | [[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | [[Daugiskaita]] ! style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Aliatyvas]] | mōlõ |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Adesyvas]] | mōl |— |— | lambiļ |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Abliatyvas]] | mōld(õ) |— |— | lambiļd |} <div>''mō'' – 'žemė; kraštas', ''lambõd –'' 'avys' </div> ===== Instruktyvas ===== Nedidelė žodžių dalis gali turėti su [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] ''-iņ/ -īņ'' sudaromą daugiskaitos [[Instruktyvas|instruktyvą]] (šis linksnis daugmaž atsako į klausimą ''kaip? kokiu būdu?''), bet T. Vytsas teigia, kad šias žodžių formas būtų teisingiau laikyti [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]],{{sfn|Vääri|1994|p=272}} pvz.: ''ikšīņ'' 'po vieną; atskirai; vienumoje', ''kuolmiņ'' 'trise', ''tūontiņ'' 'tūkstančiais', ''kabāliņ'' 'gabalais', ''samīņ'' 'žingsniais', ''pǟviņ'' 'dienomis', ''ūomõgiņ'' 'rytais', ''jālgiņ'' 'pėsčiomis („kojomis”)'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ===== Abesyvas ===== Pasak [[Valt Ernštreit|V. Ernštreito]] ir [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]], vienaskaitos [[abesyvas]] (''be ko?'') gali būti vartojamas su vienskiemeniais vardažodžiais, pasitelkiant [[prielinksnis|prielinksnį]] ''ilmõ''{{efn|[[Skolinys]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''bäs'' ({{lv|bez}}) 'be' – nevartotinas.}} 'be', pvz.:<ref>Virtual Livonia: [http://virtuallivonia.info/?page_id=134 Sketch of Livonian Sounds and Grammar]; tikrinta 2017-12-23</ref> ''ilmõ joud'''tõ''''' 'be jėgų', ''ilmõ pǟ'''tõ''''' 'be galvos', ''ilmõ rō'''tõ''''' 'be pinigų', ''ilmõ tīe'''tõ''''' 'be darbo'. Vis dėlto linksniuojamųjų žodžių abesyvą beveik visiškai išstūmė [[partityvas]] (''ilmõ… joud'''õ''', pǟ'''dõ''', rō'''dõ''', tīe'''dõ'''''). Abesyvo linksnį gali turėti [[siekinys]] (II bendratis; žr. „[[#Bendratis|Bendratis]]“), su siekiniu abesyvas vartojamas dažnai. ===== Liatyvas ir eksesyvas ===== Kai kurios [[Prieveiksmis|suprieveiksmėjusios]] formos rodo lyvių kalboje anksčiau buvus [[Liatyvas|liatyvą]] ir [[Eksesyvas|eksesyvą]]. Liktinės šių linksnių formos vartojamos tik vienaskaitoje. Liatyvo priesagos yra ''-j, -z'': ''kuodāj'', išplėstinė forma ''kuodājõz'' 'namõ'. Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' gali būti jungiama prie dviskiemenių daiktavardžių [[Iliatyvas|iliatyvo]], tokiu būdu jo formą atskiriant nuo [[Partityvas|partityvo]]: ''mȯizõ'' 'dvarą' (part.) ― ''mȯizõ'' / ''mȯizõz'' 'dvaran' (il.). Liatyvo priesaga ''-(õ)z'' jungiama ir prie kai kurių dviskiemenių [[Inesyvas|inesyvinių]] bei [[Adesyvas|adesyvinių]] prieveiksmių ir [[Polinksnis|polinksnių]]: ''pǟlõz'' 'ant', ''sǟlõz'' 'ten'.<ref name="essive"/> Eksesyvo priesaga yra ''-ndõ'' (ir jos variantai ''-nd, -õnd, -ndõst''): ''kuondõ'' 'iš namų', ''tagānd'' 'iš užnugario', ''sizāldpēḑõnd'' 'iš vidaus', ''uldõpēḑõnd'' 'iš išorės'. Tačiau dabartinėje lyvių kalboje liatyvas ir eksesyvas, kaip savarankiški linksniai, neproduktyvūs, likę už kaitybos sistemos ribų.<ref name="essive">{{cite web|author=Tiit-Rein Viitso|date=2016|title=The essive in Livonian|url=https://www.researchgate.net/publication/308126520_The_essive_in_Livonian|publisher=Eesti ja Soome-Ugri Keeleteaduse Ajakiri|accessdate=2023-10-14}}</ref> ===== Esyvas ===== Kaip minėta, lyvių kalbos [[naudininkas]], kalbininkų manymu, yra kilęs iš [[Esyvas|esyvo]]. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]] pateikia naudininko priesagas ''-n, -õn'', o esyvo ― ''-nā, -nõ, -n, -õn''. Šis kalbininkas vietos, laiko ir būklės reikšmę išsaugojusias formas išskiria kaip lyvių kalbos esyvo linksnį: ''kunā'' 'kada', ''kuonnõ'' 'namie', ''āigastõn'' 'metais', ''pǟvan'' 'dieną', ''brēḑõn'' 'penktadienį' (ir visi kiti savaitės dienų pavadinimai), ''ȭdõn'' 'vakare', ''sinnõn um jõvā '''lapsõn''' vȯlmõst'' 'tu turi būti geras '''vaikas'''' ir kt. T. Vytsas kaitybos priesagas esyvo reikšme pateikia tik vienaskaitoje, esyvas, kaip ir liatyvas bei eksesyvas, nebėra produktyvus linksnis.<ref name ="essive"/> ==== Būdvardis ==== [[Būdvardis|Būdvardžiai]] neturi jokių formalių požymių (t. y. nėra aiškių juos iš kitų vardažodžių išskiriančių ypatybių), nors dažniausiai jie skirstomi į pirminius (''vālda'' 'baltas', ''mustā'' 'juodas', ''knaš'' 'gražus') ir išvestinius su darybos [[Priesaga|priesagomis]] (''punni'' 'raudonas', ''kērabi'' 'margas', ''nǟlgali'' 'išbadėjęs'; Vytso manymu, darybos priesaga ''-i'' čia yra kilusi iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ''*-inen'') arba išvestinius su [[Priešdėlis|priešdėliais]] (''äbjõvā'' 'negeras').{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Riboto būdvardžių skaičiaus aukštesnysis [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] gali būti sudaromas su darybos priesaga ''-imi''/''-īmi'', kartais ir su ''-im''/''-īm'': ''piški'' 'mažas' : ''piškīmi'' 'mažesnis', ''sūr'' 'didelis' : ''sūŗim'' 'didesnis', ''madāli'' 'žemas' : ''madālimi'' 'žemesnis', ''kuordõ'' 'aukštas' : ''kuordimi'' 'aukštesnis', ''nūoŗ'' 'jaunas' : ''nūoŗimi'' 'jaunesnis', ''vanā'' 'senas' : ''vaņīmi'' 'senesnis', ''laigā'' 'platus' : ''laigīm'' 'platesnis', ''ovār'' 'platus; patogus' : ''ovārim'' 'platesnis; patogesnis', išimtis yra ''jõvā'' 'geras' : ''paŗīm'' 'geresnis' (ir [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] ''jõvīst'' 'gerai' : ''paŗīmstiz'' 'geriau'). Daugumos būdvardžių aukštesnysis laipsnis sudaromas su prepozicija ''jo'' (pieš ją dar gali būti pridedama ''vel'' 'dar' (plg. {{lv|vēl}} 'dar')): ''kīlma'' 'šaltas' : ''(vel) jo kīlma'' 'šaltesnis', ''lem'' 'šiltas' : ''(vel) jo lem'' 'šiltesnis'. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas su ''amā'' ('visas') + aukštesnysis laipsnis, jei būdvardis jį turi: ''amā piškīmi'' 'mažiausias', ''amā sūŗim'' 'didžiausias'. Kitais atvejais sudaroma su nelyginamuoju laipsniu: ''amā kīlma'' 'šalčiausias', ''amā lem'' 'šilčiausias'.{{sfn|Viitso|2013|p=282}} ''Lyvių—estų—latvių žodynas'', svariausias lyvių gramatikos šaltinis, šią prepoziciją pateikia kaip ''jo'', bet, pavyzdžiui, Ernštreitas ''Lyvių—latvių—lyvių žodyne'' tevartoja formą ''juo'', ją nurodo ir Vėris.{{sfn|Vääri|1994|p=273}} Suhonenas aukštesniojo laipsnio prepozicijas ''jo'', ''juo'' laiko [[Skolinys|skoliniu]] iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''juõ'' (t. y. iš kartotinio latvių [[Jungtukas|jungtuko]] ''jo'' (skaityti ''juo''); ir lietuvių kalboje reikšmei sustiprinti šis jungtukas vartojamas su aukštesniuoju laipsniu, pvz., '''''juo''' labiau džiaugiuosi; '''juo''' aukštesnis, '''juo''' ilgesnis'').{{sfn|Suhonen|1973|p=121}} ==== Skaitvardis ==== Lyvių [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] neturi jokių išskirtinių požymių, jie skirstomi į kiekinius ir kelintinius. [[Baltijos finų kalbos]]e, tarp jų ir lyvių kalboje, su kiekiniais skaitvardžiais vartojami žodžiai kaitomi pastebimai kitaip negu [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]]. Atsižvelgiant į tai, kad skaitvardis nežymi jokių kitų gramatinių santykių, vardažodis, kuris kaitomas su didesniu už 1 skaitvardžiu, vartojamas su ''vienaskaitos'' [[Partityvas|partityvo]] linksniu. Jei su skaitvardžiu kaitomas vardažodis reiškia kokius nors kitokius gramatinius santykius, tuomet tiek skaitvardis, tiek dėl jo kaitomas vardažodis vartojamas su atitinkamu ''vienaskaitos'' linksniu. ''Lyvių—estų—latvių kalbų žodyne'' pateikiamuose tekstuose kartkartėmis pasitaiko nenuoseklumų: pavyzdžiui, po skaitvardžio einąs [[daiktavardis]] vienaskaitoje turi reikiamą [[Linksnis|linksnį]], o skaitvardis lieka su [[Vardininkas|vardininku]]: ''seis skūolsõ'' [septyni: vns. [[Vardininkas|vard]].mokykla: vns.[[Inesyvas|ines]].] 'septyniose mokyklose', užuot sakius ''seisõs skūolsõ'' – plg. bendrinės [[Estų kalba|estų kalbos]] ''seitsmes koolis''; ''kuolm āigastõks'' [trys: vns. [[Vardininkas|vard]]. metai: vns. [[Įnagininkas|įnag]].] 'trejais metais', o ne ''kuolmõks āigastõks'' – plg. estų ''kolmeks aastaks''. Pavyzdyje ''kuolms ežmižis lugdõbrōntiš'' [trys: vns. [[Inesyvas|ines]]. pirmasis: dgs. [[Inesyvas|ines]]. vadovėlis: dgs. [[Inesyvas|ines]]] 'trijuose pirmuosiuose vadovėliuose' skaitvardis įgavęs vienaskaitos [[Inesyvas|inesyvą]], o po jo einą žodžiai – [[Daugiskaita|daugiskaitos]] inesyvą, tokia skaitvardžio vartosena nebūdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]]. Matyt, šie svyravimai aiškintini [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, nes pastarojoje kai kurie skaitvardžiai nelinksniuojami ir reikalauja [[Daugiskaita|daugiskaitos]]. Visi kiekiniai skaitvardžiai turi vienaskaitą ir daugiskaitą. Dažniausiai vartojama jų vienaskaita (''ikš'', 'vienas' ''kakš '''du' ''kuolm'' 'trys' ir t. t.). Giminingoje [[Suomių kalba|suomių kalboje]] kiekinių skaitvardžių daugiskaitos linksniai vartojami su daugiskaitiniais [[Daiktavardis|daiktavardžiais]]. Išskyrus ''ežmi'' 'pirmas' ir ''tuoi'' 'antras', [[Eduard Vääri|Vėris]] pataria teikti pirmenybę kelintiniams skaitvardžiams su darybos priesaga ''-õz, -z'' (''kuolmi'' > ''kuolmõz'', ''seismi'' > ''seismõz'' ir t. t.), nes ji būdingesnė [[Kuršas|Kuršo]] lyvių rytų tarmei, o ja grįsta [[bendrinė kalba]].{{sfn|Vääri|1994|p=273}} {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |1 | ikš |ežmi |- ! style="background:#EFEFEF" |2 |kakš |tuoi |- ! style="background:#EFEFEF" |3 | kuolm |kuolmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |4 |nēļa |neļļõz |- ! style="background:#EFEFEF" |5 |vīž |vīdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |6 |kūž |kūdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |7 |seis |seismõz |- ! style="background:#EFEFEF" |8 |kōdõks |kōdõksmõz  |- ! style="background:#EFEFEF" |9 |īdõks |īdõksmõz |- ! style="background:#EFEFEF" |10 |kim |kimmõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |11 | ikštuoistõn |ikštuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |12 |kakštuoistõn |kōdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |13 | kuolmtuoistõn |kuolmtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |14 |nēļatuoistõn |nēļatuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |15 |vīžtuoistõn |vīdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |16 |kūžtuoistõn |kūdtuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |17 |seistuoistõn |seistuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |18 |kōdõkstuoistõn |kōdõkstuoistõnz |- ! style="background:#EFEFEF" |19 |īdõkstuoistõn |īdõkstuoistõnz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |20 |kakškimdõ |kōdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |30 | kuolmkimdõ |kuolmkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |40 |nēļakimdõ |nēļakimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |50 | vīžkimdõ |vīdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |60 |kūžkimdõ |kūdkimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |70 |seiskimdõ |seiskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |80 |kōdõkskimdõ |kōdõkskimdõz |- ! style="background:#EFEFEF" |90 |īdõkskimdõ |īdõkskimdõz |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Kiekiniai ! style="background:#DEDEDE" |Kelintiniai |- ! style="background:#EFEFEF" |100 |sadā |sadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |200 |kakšsadā |kōdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |300 |kuolmsadā |kuolmsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |400 |nēļasadā |nēļasadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |500 | vīžsadā |vīdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |600 |kūžsadā |kūdsadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |700 |seissadā |seissadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |800 |kōdõkssadā |kōdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |900 |īdõkssadā |īdõkssadāz |- ! style="background:#EFEFEF" |1000 |tūontõ |tūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |2000 |kakš tūontõ |kōdtūontõz |- ! style="background:#EFEFEF" |1 mln |miljon |miljonz |} |} === Prieveiksmis === Žodžiai, kuriuos būtų galima išskirti kaip [[Prieveiksmis|prieveiksmius]], lyvių kalboje kilo iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]. Dauguma prieveiksmių yra sustabarėję vidaus ar pašalio [[Vietininkas|vietininkai]], [[Instruktyvas|instruktyvai]], [[Esyvas|esyvai]], [[Liatyvas|liatyvai]] ir [[Eksesyvas|eksesyvai]].{{sfn|Vääri|1994|p=282}} Vėris teikia tokį prieveiksmių skirstymą:{{efn|Čia pateikiamos LEL vartojamos formos, o ne Vėrio Uralo kalbų fonetine abėcėle užrašyti pavyzdžiai.}} * laiko prieveiksmiai: ''eggiļ'' 'vakar', ''mūpõ'' 'rytoj', ''tämpõ'' 'šiandien', ''sigžõ'' 'rudenį', ''tallõ'' 'žiemą', ''mūliņ'' 'pernai', ''amūstiz'' 'seniai'; * vietos prieveiksmiai: ''sǟlõz'' 'ten', ''sīņõ'' 'ten', ''tǟnõ'' 'čia; šion pusėn', ''allõ'' 'apačioje; žemai; po', ''ilzõ'' 'aukštyn', ''ildõ'' 'nuo (iš) viršaus', ''ulzõ'' 'išorėje; iš; iš–', ''ullõ'' 'lauke; lauk; be; nesant', ''uldõ'' / ''uldõst'' 'iš lauko', ''sizāl'' 'viduje', ''sizāld'' 'iš vidaus', ''sillõ'' (= ''sizzõl'') 'į–; vidun', ''kuondõ'' 'iš namų', ''kuonnõ'' 'namie', ''kuodāj'' 'namõ', ''ležgõl'' 'arti'; * būdo prieveiksmiai: ''jālgiņ'' 'pėsčiomis', ''kōdskiņ'' 'dviese', ''pāikiņ'' 'vietomis', ''pitkāld'' 'ilgai', ''laigāld'' 'pasklidai; plačiai', ''tijāld'' 'tuščiomis; nieko nepešus', ''täužiņ'' 'visiškai', ''vāgiž'' 'tyliai', ''kõzāstiz'' 'piktai', ''jõvīst'' 'gerai'; * kiekio prieveiksmiai: ''jennõ'' / ''pǟgiņ'' 'daug', ''veitõ'' 'mažai', ''emmit'' 'daugiau', ''kil (killõld)'' 'gana; ganėtinai' ir t. t. Vėris pašalio (''-l(õ)'', ''-ld(õ)''), vidaus (''-s(õ)'', ''-st(õ)'') vietininkų ir [[Instruktyvas|instruktyvo]] (''-iņ/ -īņ'') priesagas bei formantus ''-stiz'', ''-z'', ''-s'', ''-ld''{{efn|Šios trys priesagos – jau minėtųjų [[Vietininkas|vietininkų]] žymenys.}} įvardija kaip produktyviausias prieveiksmių darybos [[Priesaga|priesagas]],{{sfn|Vääri|1994|p=282}} tačiau pagal produktyvumo apibrėžimą jos tokios nėra – šių priesagų negalima pasitelkti naujiems prieveiksmiams sudaryti. Dauguma [[Būdvardis|būdvardžių]] vartojami kaip prieveiksmiai be jokių specialių prieveiksmiškų priesagų: ''minnõn um '''kīlma''''' 'man šalta', ''minnõn um '''kīebi''''' 'man karšta' ir t. t. === Įvardis === Lyvių [[Įvardis|įvardžius]] galima skirstyti į asmeninius, parodomuosius, klausiamuosius – santykinius, nežymimuosius, žymimuosius (sangrąžinius) ir kt. Įvardžių kaitybos priesagos gali įvairuoti, ne visos formos vienodai gyvai vartotos (žr. skyrių „[[#Vardažodis|Vardažodis]]”). Linksniuojama kaip ir dauguma vardažodžių, nors matyti žymesnis [[Vardininkas|vardininko]] ir [[Kilmininkas|kilmininko]] formų skyrimas. Trumposios vardininko formos dažnos [[Klitikai|bekirtėje padėtyje]].<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=88|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> Toliau pateikiami tik produktyvieji linksniai.<ref>{{cite book|last=Vėri|first=E.|title=Lyvių kalba (TSRS tautų kalbos:Finougrų ir samodų kalbos)|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1966|pages=144}}''(rusų k.)''</ref> Kaip parodomieji įvardžiai pasitelkiama ''se'' 'šis; tas; tai' ir ''ne'' 'šie; tie; jie'.{{sfn|de Sivers|2001|p=44}}{{sfn|Moseley|2002|p=45}} Lyvių kalbos asmeninių įvardžių linksniavimas:<ref>{{cite book|last=Viitso|first=T.|title=Pasaulio kalbos. Uralo kalbos. Lyvių kalba|publisher=Nauka|location=Maskva|date=1993|pages=85|isbn=5-02-011069-8}}''(rusų k.)</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center; width:60%;" |+ Asmeniniai įvardžiai |- ! style="width:158px;background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" | aš ! style="background:#DEDEDE" | tu ! style="background:#DEDEDE" | jis / ji ! style="background:#DEDEDE" | mes ! style="background:#DEDEDE" | jūs ! style="background:#DEDEDE" | jie / jos |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Vardininkas]] | minā / ma | sinā / sa | tämā / ta | mēg | tēg | ne |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Kilmininkas]] | min | sin | täm | mäd | täd | nänt |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Partityvas]] | mīnda | sīnda | tǟnda | mēḑi | tēḑi | nēḑi |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Naudininkas]] | minnõn | sinnõn | tämmõn | mäddõn | täddõn | näntõn |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Įnagininkas]] | minkõks | sinkõks | tämkõks | mädkõks | tädkõks | näntkõks |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Iliatyvas]] | minnõ(z) | sinnõ(z) | tämmõ(z) | mēži | tēži | nēži |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Inesyvas]] | minsõ | sinsõ | tämsõ | mēši | tēši | nēši |- ! style="background:#EFEFEF" | [[Eliatyvas]] | minstõ | sinstõ | tämstõ | mēšti | tēšti | nēšti |} Kaip ir kitose [[Uralo kalbos]]e, turimi du klausiamieji – santykiniai įvardžiai: ''kis?'' 'kas? kuris?' su gyva (kaip {{en|who?}}) ir ''mis?'' 'kas? kuris?' su negyva (kaip {{en|what?}}){{sfn|de Sivers|2001|p=48}} Įvardis ''mis?'' neturi daugiskaitos, o ''kis?'' – atskiro daugiskaitos vardininko linksnio.<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#1 |date=2015-05-18 }} (''Lyių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref><ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518073947/http://www.murre.ut.ee/liivi/noomenityybid.html#8 |date=2015-05-18 }} (''Lyvių-estų-latvių žodynas''); tikrinta 2017-04-18</ref> Lyvių kalbos [[sangrąžinis įvardis]] ''īž'' 'pats' junginiuose su kitomis formomis arba joms einant atskirai atitiktų lietuvių kalbos '(pats) savęs (sau, save ir t. t.), -si-, -si' (''ma tīeb '''īž eņtšõn''' tubbõ'' 'aš pats statau sau namą (t. y. aš pats statau'''si''' namą)'; ''ta piezūb '''ēņtšta''''' 'jis prausia'''si''''), kitais atvejais – 'sàvo (sãvas,-à)' (''minā '''eņtš''' pūold'' 'aš iš savo (savos) pusės').<ref>[http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li ''Lyvių—estų—latvių žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304210646/http://www.murre.ut.ee/liivi/dict.cgi?word=%C4%AB%C5%BE&lang=li |date=2016-03-04 }}; tikrinta 2017-02-22</ref> Sangrąžinio ir klausiamųjų įvardžių linksniavimas: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+ Sangrąžinis įvardis |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | īž |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |eņtš |eņtšõd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | ēņtšta |eņtšidi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |eņtšõn |eņtšõdõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |eņtšõks |eņtšõdõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |eņtšõ(z) |eņtšiz |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |eņtšõs |eņtšis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |eņtšõst |eņtšist |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su gyva) |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |Vienaskaita ! style="background:#DEDEDE" |Daugiskaita |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] | kis |— |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |kīen / kīnga |kīend |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] | kīenta / kīenda |kīendi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |kīen / kīngan |kīendõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |kīenkõks / kīngaks |kīendõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |kīenõ / kīngazõ |kīeniž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |kīensõ |kīenši |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |kīenstõ |kīenšti |} | {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+''kas? kuris?'' (su negyva) |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] |mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] |midā / mis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] |missõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] |missõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] |missõ |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] |missõs |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] |missõst |} |} === Veiksmažodis === Lyvių kalbos [[veiksmažodis]] turi [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] (pirmasis, antrasis, trečiasis), skaičiaus ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]), laiko ir [[Nuosaka|nuosakos]] kategorijas. Pasak Vėrio, lyvių kalbos veiksmažodis turi šiuos laikus: esamąjį, vartojamą ir būsimojo laiko reikšme (kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], veiksmažodis būsimojo laiko neturi), ir tris būtuosius laikus – vientisinį (imperfektą), sudėtinį atliktinį ([[Perfektas|perfektą]]) ir ankstesnį nei sudėtinis atliktinis laikas reiškiantį [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], kuris taip pat yra sudėtinis. Vėrio teigimu, veiksmažodis turi šešias nuosakas: tiesioginę, galimąją (potencialinę), tariamąją, liepiamąją, reikiamybės ir atpasakojamąją (netiesioginę). Vytsas su veiksmažodžiu ''līdõ'' sudarytas konstrukcijas (kurias Vėris vadina galimąja nuosaka) laiko sudėtiniu būsimuoju laiku, be to, jis išskiria geidžiamąją nuosaką – [[Jusyvas|jusyvą]] (reiškiančią atpasakotą arba netiesioginį liepimą), o atpasakojamąją (netiesioginę) nuosaką Vytsas vadina kvotatyvu.{{sfn|Viitso|2013|p=278.&mdash;279}} Toliau bus vartojami Vėrio terminai. ==== Bendratis ==== Lyvių kalbos veiksmažodžiai gali turėti dvi [[bendratis]] – I bendratį (su darybos priesagomis ''-da'', ''-dõ'', ''-tõ'', ''-õ'') ir II bendratį (su darybos priesagomis ''-m'', ''-mõ'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Atsižvelgiant į reikšmę, II bendratis dar vadinama [[Siekinys|siekiniu]].{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Skirtingai negu [[Estų kalba|estų kalboje]], kaip lema (žodynuose pateikiama pagrindinė žodžio forma) nurodoma I bendratis, o ne siekinys.{{sfn|Vääri|1994|p=274}} Bendratys gali turėti kai kurių vardažodžiams būdingų [[Linksnis|linksnių]]: I bendraties [[inesyvas]]{{sfn|Vääri|1994|p=280}} turi gerundijaus arba [[Padalyvis|padalyvio]] (tuo pat metu su veikėjo atliekamu veiksmu vykstančio veiksmo) paskirtį – ''vȯldsõ'' 'esant', ''nǟdsõ'' 'matant', ''andõs'' 'duodant', ''likkõs'' 'judant'.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} II bendratis, arba siekinys, turi daugiau linksnių: ''āndam'' 'duoti' : ''āndamõs'' ([[Inesyvas|ines.]]) 'duodant, davime' : ''āndamõst'' ([[Eliatyvas|eliat.]]) 'iš davimo; duotina' : ''āndamõt'' ([[Abesyvas|abes.]]) 'neduodant'; ''likkõm'' 'judėti': ''likkõmõs'' 'judant, judėjime' : ''likkõmõst'' 'iš judėjimo; judėtina' : ''likkõmõt'' 'nejudant'; ''lǟmõ'' 'eiti' : ''lǟmõs'' 'einant; ėjime' : ''lǟmõst'' 'iš ėjimo' : ''lēmõst'' 'eitina' : ''lǟmõt'' 'neinant'. Vytsas reikiamybę, arba debityvą (pvz., ''eitina, duotina''), vertina kaip ypatingą siekinio linksnį.{{sfn|Viitso|2013|p=279}} Veiksmažodis ''lǟdõ'' 'eiti' yra bene vienintelis, kuris turi skirtingas [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''lǟmõst'' 'iš ėjimo') ir reikiamybės (''lēmõst'' 'eitina') formas, daugumos veiksmažodžių siekinio eliatyvas reiškiamas reikiamybe (debityvu). [[Siekinys]] turi [[Abesyvas|abesyvo]] linksnį ('be ko? nedarant ko?', pvz., ''likkõmõt''), o vardažodžiuose abesyvas beveik nebevartojamas. ==== Tiesioginė nuosaka ==== Tiesioginės [[Nuosaka|nuosakos]] esamajame ir būtajame laikuose (ir tariamojoje nuosakoje) pirmasis ir trečiasis [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmenys yra sutapę.{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Esamojo laiko teigiamosios formos 'skaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggõbõd |} Kaip būdinga [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalboms]], vartojamas neigimo [[veiksmažodis]], jis yra asmenuojamas ir eina prieš pagrindinio veiksmažodžio šaknį, bet, skirtingai nuo kitų giminingų kalbų, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pagrindinis veiksmažodis turi asmenų kaitybos priesagas. Anot Vytso, jos yra tokios pačios, kaip teigiamųjų formų daugiskaitos kaitybos priesagos,{{sfn|Viitso|2013|p=277}} bet [[Eduard Vääri|Vėrio]] pateiktame pavyzdyje neigiamosios formos daugiskaitos trečiojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] atitinka daugiskaitos antrojo asmens priesagą, tad 'jie skaito' – ''ne lugg'''õbõd''''', 'jūs skaitote' – ''tēg lugg'''õt''''', bet 'jie neskaito' – ''ne äb lugg'''õt''''' (užuot sakius *''ne äb luggõbõd'').{{sfn|Vääri|1994|p=275}} Tokia vartosena randama ir ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'': ''lapst at umbizt – äb kūld'''õt''''' 'vaikai yra užsispyrę – (jie) neklauso', Panašų pavyzdį pateikia ir [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte): ''ät usk'''õt''''' '(jūs) netikite', ''äb usk'''õt''''' '(jie) netiki'.{{sfn|Rudzīte|1994|p=311}} Esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaito' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggõt |} Greta sutapusių pirmojo ir trečiojo vienaskaitos asmenų formų, būtajame laike (ir tariamojoje [[Nuosaka|nuosakoje]]) yra sutapusios [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]].{{sfn|Viitso|2013|p=276}} Vientisinio būtojo laiko teigiamosios formos 'skaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugīzmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugīzt |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugīztõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugīz |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugīztõ |} Neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodinis laiko žymenų neturi, tačiau būtąjį laiką įgyja neigiamasis veiksmažodis. Toliau asmenavimo lentelėje pateikiamos asmenavimo formos laikantis Vytso rašybos, o ne Vėrio fonetinės perrašos.{{sfn|Viitso|2013|p=277}} Vientisinio būtojo laiko neigiamosios formos 'neskaitė' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Vientisinis būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz luggõm |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt luggõt |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz lug |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt luggõt |} Tolesniame pavyzdyje Vėrio vartojamos nebūdingos pagalbinio veiksmažodžio ''vȱlda'' 'būti' formos (pavyzdžiui, ''ūottõ'', ''āttõ''), kurių nepateikia nė ''Lyvių-estų-latvių kalbų žodynas'' ir kurios prieštarauja pėdos [[izochronija|izochronijos]] taisyklėms, yra pakeistos dažnai aptinkamomis formomis ''ūotõ'' '(jūs) esate', ''at'' '(jie) yra'. Ilgosios formos dažnai trumpinamos (''ūomõ'' → ''ūom'', ''ūotõ'' → ''ūot''), todėl žodžio pabaigos balsis ''õ'' pateikiamas skliausteliuose. [[Perfektas|Perfekto]] teigiamosios formos 'yra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | ūod luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | um luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | at{{efn|Kiti galimi variantai: ''ātõ'', ''attõ'', ''āt''.}} luggõnd |} Vėrio nurodyta daugiskaitos trečiajam asmeniui nebūdinga pagalbinio veiksmažodžio forma ''ūottõ'' pakeista į ''ūot(õ)'', kurią jis jau yra siūlęs daugiskaitos antrajam asmeniui. [[Perfektas|Perfekto]] neigiamosios formos 'nėra skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb ūot(õ) luggõnd |} [[Pliuskvamperfektas|Pliuskvamperfekto]] (senesnio už perfektu reiškiamo veiksmo) teigiamosios formos 'buvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggõnd |} Pliuskvamperfekto (senesnio už [[Perfektas|perfektu]] reiškiamo veiksmo) neigiamosios formos 'nebuvo skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggõnd |} ==== Galimoji nuosaka, arba sudėtinis būsimasis laikas ==== Anot [[Eduard Vääri|Vėrio]], konstrukcijų su ''līdõ'' reikšmė yra 'aš turbūt būsiu', o [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] jas interpretuoja tiesiog kaip reiškiančias būsimąjį laiką. ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodynas'' šio žodžio formas paprastai aiškina kaip 'būti' būsimąjį laiką: ''nīemõ '''līb''' lipšāb'' 'karvė '''bus''' melžiama', ''mēg '''līm''' aššõ tegīž vel kubsõ'' 'mes greitai vėl '''būsime''' kartu', ''sīest midāgõst '''äb lī''''' 'iš to nieko '''nebus''''. Vėris teikia ilgesnes formas su žodžio gale esančiu ''õ'', tačiau dokumentuotoje vartosenoje jis dažnai numetamas. Galimosios (potencialinės) nuosakos, arba būsimojo sudėtinio laiko, teigiamosios formos 'turbūt bus', 'bus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | līb |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | līd |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | līb |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lībõd |} Galimosios (potencialinės) nuosakos arba būsimojo sudėtinio laiko neigiamosios formos 'turbūt nebus', 'nebus' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Galimoji nuosaka, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb līm(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lī |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät līt(õ) |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lī |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb līt(õ) |} ==== Tariamoji nuosaka ==== Kaip jau buvo minėta, tariamosios [[Nuosaka|nuosakos]] (kondicionalio) [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo ir trečiojo, o [[Daugiskaita|daugiskaitos]] – antrojo ir trečiojo asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] yra sutapusios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko teigiamosios formos 'skaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | lugūkstõ |} Vėris yra nurodęs tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens formą be ''-t'': ''sa äd lugūks'', po to jis vartoja tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamosios formos vienaskaitos antrojo asmens pagalbinį veiksmažodį su ''-t'': ''sa äd vȯlks'''t''' luggõn.'' Gali būti, kad pirmuoju atveju bus padaryta klaida, ir toliau pateikiamame pavyzdyje antrojo asmens [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesaga]] nurodoma su ''-t'', taigi tariamosios nuosakos neigiamosios formos pagrindinis veiksmažodis yra toks pats, kaip teigiamosios. Tariamosios nuosakos esamojo laiko neigiamosios formos 'neskaitytų' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb lugūksmõ |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd lugūkst |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät lugūkstõ |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb lugūks |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb lugūkstõ |} Tariamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamosios formos 'būtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:40%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯlkstõ luggõnd |} Tariamosios nuosakos perfekto neigiamosios formos 'nebūtų skaitęs' asmenavimas: {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Tariamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb vȯlksmõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd vȯlkst luggõn |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät vȯlkstõ luggõnd |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb vȯlks luggõn |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb vȯlkstõ luggõnd |} ==== Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos ==== Skirtingi autoriai gali nevienodai apibrėžti tikslias liepiamosios (imperatyvo) ir geidžiamosios ([[Jusyvas|jusyvo]]) [[Nuosaka|nuosakų]] reikšmes. Anot [[Tiit-Rein Viitso|Vytso]], liepiamajai nuosakai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] antrojo asmens formos (''lug!'' 'skaityk!', ''luggõgid!'' 'skaitykite!') ir labai retai vartojamas daugiskaitos pirmajam asmeniui skirtas liepimas (''āndagõm!'' 'duokime!', ''likkõgõm!'' 'judėkime!'), vietoj kurio paprastai pasitelkiamas tiesioginės nuosakos pirmasis asmuo. Greta liepiamosios nuosakos, Vytsas išskiria geidžiamąją, susidariusią iš anksčiau turėtų liepiamosios nuosakos trečiojo asmens formų ir reiškiančią netiesioginį liepimą ar prašymą. Su geidžiamąja nuosaka dažniausiai vartojamas žodelis ''laz'' 'lai; kad; tegu; te-'. Geidžiamoji nuosaka turi tik vienaskaitą ir daugiskaitą, to paties skaičiaus asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagos]] nesiskiria.{{sfn|Viitso|2013|p=277.&mdash;278}} Savo ruožtu [[Eduard Vääri|Vėris]] geidžiamosios nuosakos pirmojo ir trečiojo asmens formas įtraukia į liepiamąją nuosaką,{{sfn|Vääri|1994|p=278}} taigi toliau pateiktame pavyzdyje pirmasis ir trečiasis asmenys yra geidžiamoji (jusyvas), o antrasis – liepiamoji nuosaka (imperatyvas). Antrojo asmens geidžiamosios nuosakos forma yra tokia pati, kaip ir kitų to paties skaičiaus asmenų: ''(laz) sa luggõg'' 'teskaitai; kad tu skaitytum', ''(laz) tēg luggõgõd'' 'teskaitote; kad jūs skaitytumėte', ''algõ sa luggõg'' 'teneskaitai; kad tu neskaitytum', ''algõd tēg luggõgõd'' 'teneskaitote; kad jūs neskaitytumėte'. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų teigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis skaitytų; teskaito', 'skaityk!', 'skaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |laz ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |sa | lug |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |laz ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''laz ne''' | luggõgõd |} Neigiamos geidžiamosios nuosakos formos neigiamasis pagalbinis [[veiksmažodis]], einąs prieš [[Įvardis|įvardį]], derinamas su pagrindiniu veiksmažodžiu. Liepiamosios ir geidžiamosios nuosakų neigiamosios formos '(jis/ji sakė), kad jis neskaitytų; teneskaito', 'neskaityk!', 'neskaitykite!': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:41%;" |+ Liepiamoji ir geidžiamoji nuosakos, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ma | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd mēg''' | luggõgõd |- !style="background:#EFEFEF" |alā | lug |style="background:#EFEFEF" |'''algid tēg''' |luggõgid |- !style="background:#EFEFEF" |algõ ta | luggõg |style="background:#EFEFEF" | '''algõd ne''' | luggõgõd |} ==== Reikiamybės nuosaka ==== Reikiamybės [[nuosaka]] sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]] [[Eliatyvas|eliatyvo]] (''luggõmõst'' 'iš skaitymo; skaitytina'), tačiau, Vytso manymu, atsižvelgiant į reikšmę, šią formą galima skirstyti į eliatyvą (kai norima pasakyti 'iš skaitymo') ir reikiamybę (kai reiškia 'skaitytina'). Reikiamybės nuosakoje veiksmo atlikėjas – [[Naudininkas|naudininko]] linksnio, {{sfn|Viitso|2013|p=279}} šią nuosaką į lietuvių kalbą pažodžiui verčiant galima perteikti kaip 'aš turiu iš skaitymo' (arba, pagal reikšmę, tiesiog 'man yra skaitytina', t. y. 'aš turiu skaityti', 'man reikia skaityti'), kai veiksmažodis 'būti' visada turi trečiojo asmens formą ('yra'). Skirtingai negu [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]], reikiamybės [[papildinys]] vartojamas ne su [[Vardininkas|vardininku]], o su [[Partityvas|partityvu]]: ''jõvv'''õ''' amātnikk'''õ''' um tulkõks vȯtšõmõst'' 'ger'''as''' meistr'''as''' (amatinink'''as''') su žiburiu ieškotinas'. Reikiamybės nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma 'yra skaitytina' ('reikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma 'nėra skaitytina' ('nereikia skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko teigiamoji forma 'buvo skaitytina' ('reikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos būtojo laiko neigiamoji forma 'nebuvo skaitytina' ('nereikėjo skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos būtasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma 'yra buvę skaitytina' ('yra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |um vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | um vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | um vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma 'nėra buvę skaitytina' ('nėra reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |äb ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | äb ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | äb ūo vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]] teigiamoji forma 'buvo buvę skaitytina' ('buvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |vȯļ vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | vȯļ vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | vȯļ vȯnd luggõmõst |} Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfekto neigiamoji forma 'nebuvo buvę skaitytina' ('nebuvo reikėję skaityti'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Reikiamybės nuosakos pliuskvamperfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |minnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''mäddõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |sinnõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" |'''täddõn''' |iz ūo vȯnd luggõmõst |- !style="background:#EFEFEF" |tämmõn | iz ūo vȯnd luggõmõst |style="background:#EFEFEF" | '''näntõn''' | iz ūo vȯnd luggõmõst |} ==== Atpasakojamoji nuosaka ==== Pasak Vytso, atpasakojamoji [[nuosaka]] (arba netiesioginė nuosaka, kvotatyvas) perteikia netiesiogiai patirtą veiksmą arba padėtį, dėl kurių tikrumo kalbėtojas nelinkęs imtis atsakomybės, nėra tuo visiškai įsitikinęs. Ši nuosaka atitiktų [[Lietuvių kalba#Netiesioginė nuosaka|lietuvių kalbos atpasakojamąją]] su veiksmažodžius keičiančiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]], pvz., tiesioginė nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvena (gyveno, gyvens) −'' atpasakojamoji nuosaka ''Jis miesto pakraštyje gyvenąs (gyvenęs, gyvensiąs).'' Atpasakojamosios nuosakos žymuo (''-ji'' ~ ''-iji'' ~ ''-i'') sutampa su veiksmo atlikėjo darybos priesaga (atitinka lietuvių k. ''-ėjas'', ''-ojas''), ši forma turi tik [[Vienaskaita|vienaskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], o asmenų [[Priesaga#Kaitybos priesagos|kaitybos priesagų]] nėra.{{sfn|Viitso|2013|p=278}} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko teigiamoji forma '(jis) skaitąs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |lluggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos esamojo laiko neigiamoji forma '(jis) neskaitąs' (t. y. 'nėra skaitąs'): {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos esamasis laikas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | äb luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | äd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |ät luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | äb luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | äb luggijid |} Toliau pateikiami pavyzdžiai, kuriuos Vėris vadina [[Perfektas|perfektu]],{{sfn|Vääri|1994|p=280}} bet būtų teisingiau juos vadinti [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektu]], nes pagalbinis [[veiksmažodis]] yra būtojo laiko. Galbūt tai reikėtų aiškinti dviprasmybe, kuri galėtų atsirasti vartojant esamojo laiko pagalbinį veiksmažodį: ''ma um luggiji'', kas galėtų būti suvokiama kaip 'aš esu skaitytojas'. Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] teigiamoji forma '(jis) esąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, teigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | vȯļmõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | vȯļd luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |vȯļtõ luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | vȯļ luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | vȯļtõ luggijid |} Atpasakojamosios nuosakos [[Perfektas|perfekto]] neigiamoji forma '(jis) nesąs skaitęs': {| class="wikitable" style="text-align:center; width:50%;" |+ Atpasakojamosios nuosakos perfektas, neigiamoji forma |- |style="background:#DEDEDE" | '''Asmuo''' !style="background:#DEDEDE" | Vienaskaita !style="background:#DEDEDE" | Asmuo !style="background:#DEDEDE" | Daugiskaita |- !style="background:#EFEFEF" |ma | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''mēg''' | iz ūom(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |sa | izt ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" |'''tēg''' |izt ūot(õ) luggijid |- !style="background:#EFEFEF" |ta | iz ūo luggiji |style="background:#EFEFEF" | '''ne''' | izt ūot(õ) luggijid |} == Žodžių daryba == === Darybos priesagos ir priešdėliai === Kadangi lyvių kalba pagal [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiją]] yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], nauji žodžiai dažniausiai sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] (rečiau − su [[Priešdėlis|priešdėliais]]) Kai kurios žodžių darybos priesagos:{{sfn|Vääri|1994|p=272}} * ''-ji'' (žymi veiksmo atlikėją) − ''āndaji'' 'davėjas; pateikėjas', ''opātiji'' 'mokytojas', ''kēratiji'' 'rašytojas'; * ''-mi'' (reiškia veikimą arba būseną – panašiai, kaip lietuvių k. -''imas, -ymas'') − ''luggimi'' 'skaitymas', ''jelāmi'' 'gyvenimas; gyvenamoji vieta; gyvavimas', ''mǟdlimi'' 'prisiminimas; atmintis', ''lōlami'' 'dainavimas'; * ''-li'' (rodo asmenį) − ''abli'' 'pagalbininkas; padėjėjas', ''līvli'' 'lyvis', ''lețli'' 'latvis; latvių', ''kilāli'' 'svečias'; * ''-g'' (žymi objektus, reiškinius) − ''kastūg'' 'rasa', ''gadāg'' 'kadagys', ''lȭinag'' 'pietūs (pasaulio šalis)', ''lȭinagizt'' 'pietūs (valgis, valgio metas)'; * ''-m'' (reiškia objektą arba abstrakčią sąvoką) − ''kikīm'' 'apynasris ~ raištis', ''sidām'' 'širdis; šerdis; vidurys; centras', ''pimdõm'' 'tamsa; akluma', ''jõvām'' 'gerumas; geraširdiškumas; laimėjimas; turtas'; * ''-ks'' (žymi veiksmą arba jo rezultatą) − ''veržtõks'' 'drebulys', ''lipštõks'' 'melžimas; išmilžis', ''pietūks'' 'klasta; apgavystė; melas; liežuvavimas; pasileidimas', ''mǟdõltõks'' 'atmintis; atsiminimas'; * ''-t'' (rodo abstraktų ypatybės turėjimą) − ''tõvvit'' 'gilumas; bedugnis', ''vannit'' 'senumas (senatvė); senumas (metų skaičius)'; * ''-ki'' (mažybinė reikšmė) − ''kaņki'' 'viščiukas', ''kutški'' 'šuniukas', ''läpški'' 'vaikelis', ''uņki'' 'miegelis'; * ''-gõnd'' (rodo kuopinę, visumos reikšmę) − ''sižgõnd'' 'vidaus organai; viduriai', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'; * ''-nikā'' (žymi asmenį) − ''vǟntanikā'' '[[Ventspilis|Ventspilio]] gyventojas', ''valdnikā'' 'valdovas', ''kēranikā'' 'rašytojas'. Žodžių daryba su [[Priešdėlis|priešdėliais]] retesnė: pvz., ''äb|jõvā'' 'blogis; nelabasis; velnias; negeras; blogas', ''äb|knaš'' 'negražus'. [[Fanny de Sivers|De Zivers]] manymu, tokia neigimo [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''äb'' vartosena neigiamojo [[Priešdėlis|priešdėlio]] reikšme bus atsiradusi dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtakos.{{sfn|de Sivers|2001|p=112}} Šia įtaka aiškinamas ir platesnis negu kitose [[Baltijos finų kalbos]]e kai kurių [[Prieveiksmis|prieveiksmių]], [[Prielinksnis|prielinksnių]] ir [[Polinksnis|polinksnių]] kaip priešdėlių vartojimas.<ref>{{cite journal|last=Ernštreits V., Kļava G|first=|date=2013|title=Dažas gramatiskas pārmaiņas lībiešu valodā latviešu valodas ietekmē|journal=Valoda: Nozīme un forma. Teorija un metodoloģija latviešu valodniecībā|volume=3|pages=23}}</ref> Iš dažnesnių minėtini: * ''iļ-'' (< ''iļ'' 'apie; dėl; per; pra-; už') – ''iļastām'' 'nusižengimas', ''iļlǟdõb'' 'praeinantis; laikinas; kitas', ''iļnustõ'' 'išversti; perkelti', ''iļvaņțlõks'' 'apžvalga; ataskaita'; * ''ilz(õ)-'' (< ''ilzõ'' 'aukštyn') – ''ilzandõks'' 'užduotis', ''ilznägțõ'' 'aprodyti; išdėstyti; iškelti aikštėn', ''ilzõnūzimi'' 'sukilimas', ''ilznūzimi'' 'prisikėlimas', ''ilzpūgõ'' 'pakarti'; * ''jeds-'' (< ''jedsõ'' 'prieš; priešaky; pirma') – ''jedslēji'' 'pirmtakas', ''jedsnägțõm'' 'pranašautojas', ''jedsōrõn'' 'uždanga („priešakinis audeklas“)', ''jedspīliji'' 'laukiamas („priešaky esantis“)'; * ''ulz(õ)-'' (< ''ulzõ'' 'iš-; laukan; išsisklaidžius') – ''ulzāndaji'' 'leidėjas', ''ulzõētami'' 'išvarymas; iškeldinimas; išmetimas', ''ulzkaddõ'' 'išnykti', ''ulzlagtõ'' 'atskirti; išskirti', ''ulztūlda'' 'išeiti'. === Dūriniai === [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] daugumą lyvių kalbos dūrinių (sudurtinių žodžių) [[Tiit-Rein Viitso|Vytsas]] apibūdina kaip [[Vardininkas|vardininko]] dūrinius, t. y. gryno [[Kamienas|kamieno]] junginius, kurių pirmasis dėmuo nenurodo jokių gramatinių santykių (o latvių kalboje pirmasis dėmuo dažnai būna [[Kilmininkas|kilmininko]] linksnio). Jis pateikia tokius pavyzdžius: ''mõtsākanā'' 'pilkoji [[jerubė]]' [morfologiškai 'miškas višta'], ''pivālind'' '[[gandras]]' ['šventasis paukštis'], ''rōdariek'' 'geležinkelis' ['geležis kelias'], ''tabākpūnga'' '[[Tabakas|tabako]] maišelis' ['tabakas maišelis'].{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Pažvelgus į nurodytus pavyzdžius neįmanoma atskirti, ar pirmasis dėmuo yra vardininko, ar kilmininko linksnio, nes daugumos vardažodžių kilmininkas sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]. Nagrinėjant dūrinius, kurių pirmasis dėmuo turi [[Kilmininkas|kilmininko]] požymių, būtų galima išskirti ir kilmininkinius: ''suglizkēļ'' 'gimininga kalba' (''sugli'' 'giminaitis' : ''sugliz'' 'giminaičio; giminės (kilm.)'), ''naizizā'' 'uošvis' (''nai'' 'moteris; žmona' : ''naiz'' 'moters; žmonos (kilm.)') ir t. t. [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) cituoja E. Hauzenbergą, kuris, remdamasis [[Andreas Johan Sjögren|Šiogreno]] (''Sjögren'') ir [[Ferdinand Johann Wiedemann| Vydemano]] (''Wiedemann'') ''Livische Grammatik'', teigia, jog „dviejų daiktavardžių junginyje, kai vienas iš jų labiau apibrėžia arba pažymi kitą, pirmasis − pažymintysis daiktavardis, kaip ir latvių kalboje, − yra kilmininko linksnio" ir patikslina, kad kilmininkas dažnai visiškai sutampa su vardininku.{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} Tad požiūriai į lyvių kalbos dūrinių pirmąjį dėmenį − prieštaringi. [[Eduard Vääri|Vėris]] pažymi, kad retkarčiais pasitaiko dūrinių ir su kitais linksniais ([[Naudininkas|naudininku]], [[Įnagininkas|įnagininku]], daugiskaitos [[Partityvas|partityvu]]).{{sfn|Vääri|1994|p=272}} Savita, taip pat ir kitose [[Baltijos finų kalbos]]e sutinkama, ypatybė − '''dūriniai, kurių linksniuojami abu dėmenys.''' ''Lyvių–estų–latvių kalbų žodyne'' tokie dūriniai nurodomi su dvigubu brūkšniu tarp jų dėmenų. Šie dūriniai vartojami be jokių aiškesnių dėsningumų, pavyzdžiui, tarp [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11 − 19' toks dūrinys yra tiktai ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', o tarp dešimčių − tiktai ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt'; visų kitų skaitvardžių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. Pažymėtina, kad lyvių kalbos [[Skaitvardis|skaitvardžių]] formos pastebimai skiriasi nuo giminingų kalbų, nes skaitvardžių antrojo dėmens linksniavimas patyręs savotišką [[Daiktavardis|daiktavardėjimą]] (ankstesnė [[Linksnis|linksniuojamoji]] forma yra sustabarėjusi ir naujai tapusi pagrindine, o šią vėl galima linksniuoti). [[Estų kalba|Estų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] kalbose skaitvardžiai '11 −19' sudaromi '[skaičius] iš antrosios' pavyzdžiu, o tai yra trumpinys iš '[skaičius] iš antrosios dešimties' − 'vienas iš antrosios dešimties', t. y. 'vienuolika' ir t. t. Šiuose junginiuose antrasis dėmuo atitinka skaitvardžio 'antras' [[Kilmininkas|kilmininką]] ir tokiame dūrinyje linksniuojamas tik pirmasis dėmuo – pavyzdžiui, [[Suomių kalba|suomių kalboje]] '''''yksi'''toista'', '''''yhden'''toista'' ir t. t. Tikėtina, kad lyvių kalbos keliolikos žymuo ''-tuoistõn'' anksčiau buvo vartojamas kaip [[Kilmininkas|kilmininkas]], bet šis sustingo ir sudaiktavardėjo. Kelintinio skaitvardžio 'antras' kilmininkas dabartinėje lyvių kalboje yra ''tuoiz''. Lyvių kalboje linksniuojamas būtent antrasis skaitvardžių '11 − 19' dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''ikštuoistõn'' 'vienuolika', kur linksniuojami abu dūrinio dėmenys). Toks linksniuotos formos sudaiktavardėjimas turimas, matyt, ir dešimčių pavadinimuose. Suomių ir [[Estų kalba|estų]] kalbose dešimčių pavadinimai sudaromi skaičius su vardininku + 'dešimt' su [[Partityvas|partityvu]] pavyzdžiu ir linksniuojami abu dūrinio dėmenys. Savo ruožtu lyvių kalboje dešimčių žymuo, pradedant dvidešimčia, yra ''-kimdõ'', – tai galėtų būti sustabarėjęs žodžio ''kim'' partityvas, dabartinėje lyvių kalboje ''kim'' partityvas yra ''kimmõ,'' o linksniuojamas tėra antrasis dėmuo (išskyrus jau minėtąjį ''vīžkimdõ'' 'penkiasdešimt', kur linksniuojami abu dėmenys). Dūriniai su abiem linksniuojamaisiais dėmenimis yra reti, daugumos dūrinių linksniuojamas tik antrasis dėmuo. {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! style="background:#DEDEDE" | ! style="background:#DEDEDE" |[[Vienaskaita]] <small>(ikšlug)</small> ! style="background:#DEDEDE" |[[Daugiskaita]] <small>(pǟgiņlug)</small> |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Vardininkas]] <small>(nominatīv)</small> | ikštuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Kilmininkas]] <small>(genitīv)</small> |īdtuoistõn |īdtuoistõnd |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Partityvas]] <small>(partitīv)</small> | īdtõtuoistõnt |ikšituoistiņi |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Naudininkas]] <small>(datīv)</small> |īdõntuoistõnõn |īdõntuoistõndõn |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Įnagininkas]] <small>(instrumentāl)</small> |īdkõkstuoistõnõks |īdkõkstuoistõndõks |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Iliatyvas]] <small>(illatīv)</small> |īdõtuoistõnõ |īdižtuoistiņiž |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Inesyvas]] <small>(inesīv)</small> |īdsõtuoistõnõs īdstuoistõns |īdšituoistiņis |- ! style="background:#EFEFEF" |[[Eliatyvas]] <small>(elatīv)</small> |īdstõtuoistõnõst īdsttuoistõnst |īdštituoistiņist |} <div style="text-align:left;">''ikštuoistõn'' 'vienuolika' – dūrinys, kurio abu dėmenys linksniuojami. </div> == Žodynas == {{quote box |width = 30% |bgcolor=#EEE8AA |align=right |quote =<small>Rovkuodā alīzkiv paņtõ 1938. āigast 3. oktōbõrs. Sīestõ võtīz jaggõ Lețmō uļļizt ažād ministõr Vilhelms Munters, kis mīrtiz ežmiz tēgal. Kuoddõ mīrtiztõ sizzõl rīst kēraks leț- (sīen kēratizt alā V. Munters ja LĪ jūodiji P. Breinkopf), līvõ, ēsti, sūomõ ja ungār kīelkõks. Līvõ rovkuodā, mis nei siz, ku ka pāldiž pidābõd līvlizt ja nänt sugūd - ēstlizt, sūomõd ja ungārd sīest āigast tämpiz sōņõ ātõ piddõnd kubbõtīe simbōlõks, teitõ vāldiž sūrd pivād āigal 1939. āigast 6. augusts.<br> Tikkiž siedā izt sōtõ pitkāld kȭlbatõ, sīestõ ku tuļ nõvkub okupātsij, Līvõd Ītõ paņtõ vizzõ ja rovkuoddõ võtīztõ jarā. 1989. āigasts Irēl pivāstiztõ rovkuodā 50 āigast jubilej. Sīest pǟvast jegā āigast ežmiz pūolpǟvan Irēl pivāstõbõd Līvõd pivḑi.</small> |source=Teksto pavyzdys iš straipsnio ''Līvõd Rovkuodā'' <small>(''[[Lyvių tautos namai]]'', livones.net (2007-05-22)</small><ref>livones.net (2007-05-22): [http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 ''Lyvių Tautos Namai''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211235358/http://www.livones.net/vesture/?raksts=8111 |date=2017-02-11 }} ''(lyvių k.)''; tikrinta 2017-02-11</ref>}} Pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], lyvių kalbos [[Leksika|žodyno]] pamatą sudaro [[Finougrų kalbos|finougrų]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ir lyviški veldiniai. Vinklerio (''Winkler'') apskaičiavimais, jie sudaro beveik 63 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} Vinkleris tokias išvadas daro išanalizavęs 5 500 Kuršo lyvių tarmės leksinių vienetų,<ref>E. Winkler, Esuka – Jeful 2014, 5–1: 215–227, [https://www.researchgate.net/publication/274215995_Loanword_strata_in_Livonian Loanword strata in Livonian], University of Göttingen; tikrinta 2021-12-16</ref> o, sakykime, į [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių-estų-latvių žodyną]] įtraukta apie 13 000 antraštinių lyviškų žodžių. Atsižvelgiant į palyginti nedidelę tirtos leksikos apimtį ir galimybes kalbą norminti bei gryninti, skolinių dalis gali būti mažesnė. Finougrų kilmės žodžiai įvardija kūno dalis, gamtos reiškinius, paprasčiausius veiksmus, su medžiokle, žvejyba, statyba ir t. t. susijusias sąvokas (kai kurie šios epochos žodžiai pasiskolinti iš kitų kalbų): ''ēļ'' 'balsas', ''jālga'' 'koja', ''ver'' ~ ''vier'' 'kraujas', ''sidām'' 'širdis', ''kež'' 'ranka', ''pǟ'' 'galva', ''piņ'' 'šuo', ''pū'' 'medis', ''ikš'' 'vienas', ''īe'' 'naktis', ''ūrga'' 'srautas', ''kūolõ'' 'mirti', ''nūolõ'' 'laižyti', ''zäp'' 'tulžis', ''rebbi'' 'lapė' (iš [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų k.]], plg. {{ae|raopi}}),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Finnic/repoi|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''īr'' 'pelė', ''kalā'' 'žuvis', ''kuodā'' 'namas' (klajojantis (neaiškios kilmės) žodis, žinomas įvairioms [[Eurazija|Eurazijos]] kalboms),<ref>{{cite web|title=Reconstruction:Proto-Uralic/kota|url=https://en.wiktionary.org/wiki/Reconstruction:Proto-Uralic/kota|publisher=Wiktionary|accessdate=2021-08-06}}</ref> ''kiv'' 'akmuo'. {{bar box | width = 500px | title = Kuršo lyvių kalbos <br>žodžių kilmė<br>{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} | titlebar = #F5DEB3 | bars = {{bar percent|'''Paveldėtieji žodžiai'''|green|62.9}} {{bar percent|'''Skoliniai'''|pink|37.1}} }} <div> {{legend|green|Paveldėtieji (savos kilmės) žodžiai (62,9 %)|outline=#EDE9E9}} {{legend|pink|[[Skolinys|Skoliniai]] (37,1 %)|outline=#D1C9C7}}</div> Baltijos finams būdingi lyviški žodžiai: ''nuŗm'' 'laukas', ''jeng'' 'dvasia; siela', ''pallõ'' 'prašyti', ''sulli'' 'tarnas', ''kōzgõnd'' 'vestuvės'. Lyvių kalbos žodžiai, neturimi kitose Baltijos finų kalbose, tačiau būdingi Volgos finams ([[Marių kalba|mariams]], [[Mordvių kalbos|mordviams]]): ''salāndõ'' 'vogti', ''sēmḑa'' 'pienas', ''umārz'' 'obuolys'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}} Be jau paminėtų Vėrio pavyzdžių, Vytsas pateikia dar ir žodį ''vālda'' 'baltas' ([[Erzių kalba|erzių]] ''valdo'', [[Mokšų kalba|mokšų]] ''valda'' – kitose Baltijos finų kalbose ir [[Marių kalba|marių kalboje]] šis žodis yra su [[Priebalsis|priebalsiais]] ''g''/''k'', pavyzdžiui, [[Estų kalba|estiškai]] ''valge''), jis lyvių ''jei'' 'ledas' lygina su erzių ''ej'' ir supriešina su [[Veru kalba|veru]] ''egi'' bei estų, [[Vodų kalba|vodų]] ir [[Suomių kalba|suomių]] ''jää''. Vytso manymu, lyvių žodis ''kõps'' '[[Pilkasis kiškis|kiškis]]' yra giminingiausias [[Komių kalba|komių]] ''kõc&apos;'' ir [[Udmurtų kalba|udmurtų]] ''kec&apos;'' (likusiose [[Baltijos finų kalbos]]e vartojamas kitoks žodis – estų ''jänes'', suomių ''jänis'', [[Salaca|Salacos]] lyvių kalboje taip pat turėtas toks kiškio pavadinimas – ''jens'').{{sfn|Viitso|1994|p=264}} [[Fanny de Sivers|De Zivers]] nuomone, šis kiškio vardas gali būti atsiradęs iš apibūdinimo, jei būtų lyginama su estų posakiu ''kepsu lööma'' 'šokinėti'.{{sfn|de Sivers|2001|p=97}} Greta paveldėtosios (savos kilmės) žodyno, lyvių kalboje vartojama daug Baltijos finų kalboms bendrų senųjų [[Skolinys|skolinių]] bei tik lyvių kalbai būdingų naujai pasiskolintų žodžių – jie sudaro apie 37 % lyvių kalbos žodyno.{{sfn|Vinklers|2013|p=304.—305}} === Senieji skoliniai === Senasis lyvių kalbos perimtojo žodyno sluoksnis priklauso bendriesiems Baltijos finų kalbų [[Skolinys|skoliniams]], de Zivers juos skirsto į toliau pateikiamus laikotarpius.{{sfn|de Sivers|2001|p=90.&mdash;93}} Manoma, kad pirmieji [[Finougrai|finougrų]] ir [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] ryšiai siekia maždaug [[3000 m. pr. m. e.|3000 m. pr. m. e]]., finougrai gerai pažinoję [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbomis]] šnekėjusius [[Skitai|skitus]] ir [[Osetinai|osetus]], iš jų pasiskolinę žodžius ''mež'' 'medus', ''suodā'' 'karas' ir ''sōra'' 'ragas'. Tuo metu buvo pasiskolinti ir skaičių pavadinimai ''seis'' 'septyni', ''sadā'' 'šimtas'. De Zivers manymu, indoeuropiečių įtaka aiškintina skaitvardžių ''kōdõks'' 'aštuoni' (pažodžiui 'du išskaičiavus iš dešimt') ir ''īdõks'' 'devyni' ('vieną išskaičiavus iš dešimt') daryba. Šios tyrėjos teigimu, pirmieji [[Baltizmas|baltizmai]] ėmę plūsti maždaug pirmojo tūkstančio pr. m. e. viduryje, jiems priskirtini: ''mer'' ~ ''mier'' 'jūra (plg. ''marios'')', ''tōvaz'' 'dangus (plg ''dievas'')', ''jērnaz'' '[[žirnis]]', ''pubā'' '[[pupa]]', ''ǟrga'' '[[Naminis jautis|jautis]] (plg. ''žirgas)''', ''aņgõrz'' '[[ungurys]]', ''vējõz'' '[[Upinis vėžys|vėžys]]', ''āmbaz'' 'dantis (plg. ''žambas, į-žambus'')', ''kōra'' 'plunksnos; kailis; spalva (plg. ''gaurai'')', ''lūdõ'' 'šluota', ''rattõd'' 'ratai', ''rieggõz'' 'važis; [[rogės]]', ''lajā'' 'liesas' ir kt. Tuo pat metu iš [[Baltai|baltų]] gautas ir [[prieveiksmis]] ''vel'' 'dar (plg. ''vėl'')' bei skaitvardis ''tūontõ'' 'tūkstantis'. Paskutiniais amžiais prieš mūsų erą estų ir lyvių gyvenamosiose teritorijose prasidėjo glaudūs ryšiai su germanų, ypač – skandinavų tautomis. Šiam laikotarpiui priklauso skoliniai ''kūlda'' '[[auksas]]', ''tinā'' '[[švinas]]', ''rōda'' '[[geležis]]', ''mȭka'' 'dešra', ''addõrz'' '[[plūgas]]', ''naggõl'' 'vinis', ''nõggõl'' 'adata', ''kīela'' 'varpas; laikrodis', ''rānda'' 'pakrantė', ''kōp'' 'prekė', ''rō'' 'pinigai', ''līenõ'' 'skolinti', ''rikāz'' 'turtingas', ''varā'' 'valdžia; galia; jėga', ''rīdļõ'' 'ginčytis', ''lāmbaz'' '[[avis]]', ''kanā'' '[[višta]]', ''riggõz'' '[[Rugys|rugiai]]', ''kaggõrz'' '[[Aviža|avižos]]', ''kīņḑõl'' '[[žvakė]]'. Mūsų eros pirmajame tūkstantmetyje šalia lyvių ir estų protėvių apsigyveno slavai (prieš tai dažniausiai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuodami]] [[Baltai|baltus]]). Šiam skolinių sluoksniui priklauso tokie su [[religija]] susiję terminai: ''rišt'' '[[krikštas]]', ''rištõ'' 'krikštyti', ''rištõdnim'' 'vardas' (t. y. 'krikšto vardas'), ''rōntõz'' 'knyga', ''päp'' 'skleidėjas; kunigas; pastorius', ''suņḑ'' 'bausmė', ''nädīļ'' 'savaitė', ''tõrg'' 'turgus', ''vǟrõd'' 'vartai', ''sōpkõz'' 'batas', ''rubīž'' 'riba; siena'. === Naujieji skoliniai === Naujaisiais laikais [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje gyvenusieji lyviai sausumoje nesiribojo su [[Estija]], vis dėlto lyviai su estais kontaktavo; pavyzdžiui, pasak Vytso, „kiekvieną lyvių kaimą yra aplankę [[Sarema|Saremos]] estai”{{sfn|Viitso|1994|p=259}} (čia turima omenyje [[Imigracija|imigravimas]] arba [[Santuoka|vedybos]]). Be visų kitų, [[Eduard Vääri|Vėris]] mini [[Skolinys|skolinius]] iš [[Estų kalba|estų kalbos]] ''sõbrā'' 'draugas', ''sugli'' 'giminaitis', ''sīedõbkuodā'' '[[valgykla]]', ''magdõbkuodā'' 'viešbutis', ''mōgõnd'' '[[apskritis]]', ''rumāli'' 'kvailas', ''ārguz'' 'ištižimas; silpnabūdiškumas', ''āigakēra'' 'žurnalas'.{{sfn|Vääri|1994|p=286}}{{efn|Viešbučio reikšme, vietoj žodžio ''magdõbkuodā'' (pažodžiui 'miegamasis namas') žodynuose nurodomas ''vȭrõdkuodā'' (pažodžiui 'svetimųjų/ svečių namas'); pateikiamos ''rumāli'' reikšmės 'nešvankus; šlykštus; niekšingas' ir t. t., o ''ārguz'' neminimas.}} Iš [[Suomių kalba|suomių kalbos]] pasiskolinta keletas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos žodžių: ''īt'' 'sąjunga; susivienijimas', ''iļīzskūol'' '[[universitetas]] (aukštoji mokykla)', ''iļīm'' 'viršininkas'.{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Daugiausia skolinių turima iš [[Latvių kalba|latvių kalbos]].{{sfn|Vääri|1994|p=287}} Suhonenas savo monografijoje ''Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen'' sukatalogavo 2 534 skolinius iš latvių kalbos.{{sfn|Suhonen|1973}} Tarpininkaujant latvių kalbai, gauta daug [[Skolinys|skolinių]] iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Pažymėtina, kad, kildinant žodžius, šaltiniu laikoma paskutinė juos perdavusi kalba: pavyzdžiui, lyvių [[jungtukas]] ''un'' 'ir' yra laikomas latvišku skoliniu, o savo ruožtu latvių ''un'' 'ir' pirmiausia buvo pasiskolintas iš [[Vokiečių kalba|vokiečių]] žemaičių kalbos,{{sfn|Karulis|2001|p=1087}} nors kai kuriais atvejais Suhonenas mano skolinusis iš vokiečių kalbos tiesiogiai. Suhonenas yra įregistravęs ir iš latvių kalbos pasiskolintų [[Priešdėlis|priešdėlinių]] [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]]; kai kurie pasiskolinti latviški veiksmažodžiai gali būti vartojami [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lyvių kalboje, o latviški veiksmažodžių priešdėliai niekada nelaikomi [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos dalimi. Suhoneno nurodytų dešimt pirmųjų dabartiniuose žodynuose randamų žodžių: ''akurāt'' 'kruopščiai; tiksliai ({{lv|akurāti}})', ''algtõ'' 'laikyti samdinį ({{lv|algot}})', ''amāt'' 'amatas; einamosios pareigos ({{lv| amats}})', ''amātnikā'' 'amatininkas ({{lv|amatnieks}})', ''āndõļmaņ'' 'biznierius; verteiva ({{lv|andelmanis}})', ''āņdig'' 'dosnus' (iš lyvių ''andõ'' 'duoti' su latviškos kilmės darybos priesaga ''-ig'' (= {{lv|-īg}}, {{lt|-ing}})', ''appõkōrt'' [~ ''advokāt''] 'advokatas' (anot Suhoneno, [[Dundaga|Dundagos]] latvių tarmėje sakyta ''apkārts''), ''apostõl'' 'apaštalas ({{lv|apustulis}})', ''aprink'' 'apskritis ({{lv|apriņķis}})', ''aptēk'' 'vaistinė ({{lv|aptieka}})'. === Purizmas === [[Lyvių-estų-latvių žodynas|''Lyvių–estų–latvių žodyne'']] imtasi šiokio tokio kalbos norminimo ir prie antraštinių žodžių ženklu 'daugiau negu' (&gt;) nurodomas teiktinesnis variantas. Kai vietoj latviško [[Skolinys|skolinio]] įmanoma vartoti veldinį (savąjį žodį), jis žymimas kaip tinkamesnis, pavyzdžiui, ''dīezgõn'' 'gana; pakankamai' &gt; ''kil''. Šios rekomendacijos taikomos ne tik latviškiems skoliniams: pavyzdžiui, vietoj kelintinio [[Skaitvardis|skaitvardžio]] 'trečias' formos ''kuolmi'' patariama vartoti ''kuolmõz'' – pasak [[Eduard Vääri|Vėrio]], ''-õz'' yra rytų lyvių tarmės kelintinių skaitvardžių darybos [[priesaga]], o ''-i'' – vakarų lyvių,{{sfn|Vääri|1994|p=273}} tačiau [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lyvių kalba grindžiama rytų [[Tarmė|tarme]]. [[Christopher Moseley|K. Mozlis]] kultūros darbuotojo [[Pėteris Dambergas|Pėterio Dambergo]] kalbą yra apibūdinęs kaip „pastebimai [[Purizmas (kalbotyra)|puristišką”]] ir atkreipęs dėmesį, kad jo kalba „palyginti laisva nuo latviškų skolinių, pavyzdžiui, kitų lyviškai kalbančiųjų dažnai vartojamų veiksmažodžio [[Priešdėlis|priešdėlių]] jo pateiktuose pavyzdžiuose iš viso nėra“.{{sfn|Moseley|2002|p=13}} Šiais atžvilgiais išsiskiria estų ir prancūzų kalbininkės [[Fanny de Sivers|de Zivers]] nuomonė: ji kritiškai vertina pastangas atsisakyti latviškų veiksmažodžių priešdėlių, be to, anot jos, [[jungtukas]] ''ja'' 'ir' yra ne greta latviško [[Skolinys|skolinio]] ''un'' 'ir' vartotas savasis žodis, o gana sąmoningai įsivestasis iš [[Estų kalba|estų kalbos]], siekiant pakeisti ''un'' – galimybes tokia dingstimi naujai diegtis žodžius ji vadina „diskutuotinomis“, jos manymu, „ne mažiau geras požiūris, kad [[Latvių kalba|latvių kalbos]] įtaka, jeigu ji gerai pritaikyta lyvių kalbos sistemai, yra būtent tai, kas šiai kalbai suteikia originalumo”.{{sfn|de Sivers|2001|p=86.&mdash;87}} Anot jos, latviški [[Priešdėlis|priešdėliai]] leidžia perteikti „daugybę galimų atspalvių” (''les préfixes lettons du verbe: une foule de nuances disponibles'').{{sfn|de Sivers|2001|p=79}} De Zivers yra sudarytų su latviškais priešdėliais lyvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] sąrašo ''Die lettischen Präfixe des livischen Verbs'' autorė. == Įtaka latvių kalbai == [[Vaizdas:Latv-Liv.JPG|thumb|Latvių–lyvių pokalbių žodynas (1991 m.)]] Manoma, kad latvių kalbos [[kirtis]] tapo fiksuotas (pastovus) dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos – visada kirčiuojamas pirmasis skiemuo; dėl atitraukto kirčio [[galūnė (kalbotyra)|galūnė]]se trumpieji [[Balsis|balsiai]] iškrito, o ilgieji – sutrumpėjo, be to, atsirado savotiška regresyvinė balsių harmonija (nuo tolesnio skiemens garsų priklauso balsių <e>, <ē> siaurumas arba platumas); atsižvelgiant į balsių aplinką, ilgėja [[Priebalsis|priebalsiai]] – šis reiškinys neretai vadinamas pėdos [[izochronija]].<ref>{{cite book|title=Facts about the World's Languages: An Encyclopedia of the World's Major Languages, Past and Present |last=Garry |first=Jane |authorlink= |author2= |year=2001 |publisher=H.W. Wilson |location= |isbn=9780824209704 |page= |pages= |url=http://books.google.lv/books?id=SGtiAAAAMAAJ |accessdate= |quote=After the Latvian people's ancestors (Semigallian, Selian, and Latgalian speakers) came into contact with Finno-Ugric languages, their language developed some notable distinctions from its earlier state, including placing of the word stress on the first syllable, loss of short and shortening of long end vowels, development of low front vowel [e], regressive vowel harmony, etc.}}</ref><ref>{{cite book |last=Kortmann |first=Bernd |date=2011 |title=The Languages and Linguistics of Europe |url=http://books.google.lv/books?id=Dt_Eg2ehL8kC&pg=PA5&dq=consonant+length+latvian |location= |publisher=Walter de Gruyter |isbn=3110220253 |quote= Consonant quantity is well-developed in Latvian as a result of Fennic substratum influence. Sonorants show distinctive quantity mainly in loanwords, cf. ''manna'' {{IPA|[manːa]}} 'manna' vs. ''mana'' {{IPA|[mana]}} (nom.sg.fem. of 1st ps. sg possesive pronoun). Non-distinctive quantitative variation in obstruents occurs in native words: immidiately post-tonic voicless obstruents are automatically lengthened between short vowels, cf. ''lapa'' {{IPA|[lapːa]}} 'leaf' vs. ''lāpa'' {{IPA|[laːpa]}} 'torch,' ''lapā'' {{IPA|[lapaː]}} 'leaf (loc.sg.)'. In Lithuanian there is no consonantal quantity and on the morphemic boundary geminates are shortened. |page=5}}</ref> Esama labai įvairių nuomonių apie verstines žodžių reikšmes: pasak [[Janis Endzelynas|J. Endzelyno]] (J. Endzelīns), {{lv|zāles}} 'žolės; vaistai', lyvių ''āina'', [[Estų kalba|estų]] ''rohi'' 'augalai; vaistai' reikšmių panašumas nėra susijęs, tačiau naujas žodžių reikšmes {{lv|dzīt}} 'varyti; ginti' → 'skusti' (lyvių ''abbiņi ajjõ'', [[Estų kalba|estų]] ''habet ajama'' 'skusti' („varyti” barzdą) jis vertina kaip [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] įtaką.{{sfn|Rudzīte|1994|p=293.&mdash;294}} O Karulis šios gretybės su lyvių kalba nemini, bet jis pastebi reikšmės poslinkius {{lv|sist}} 'mušti; trenkti' → 'kirsti' → 'pjauti' → 'skusti'.{{sfn|Karulis|2001|p=258}} Endzelyno manymu, dėl lyvių kalbos galėjo atsirasti reikšmė {{lv|labs}} 'labas; geras' → ''labais'' 'dešinys' (pvz., {{lv|labā roka}} 'dešinė ranka', t. y. '„geroji” ranka') – plg. lyvių ''jõvā kež'', estų ''hea käsi'' 'dešinė („geroji”) ranka'. Karulis šios paralelės nenurodo, tokią žodžio reikšmę jis labiau linkęs gretinti su [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''правый'' (''pravyj'') 'dešinys; teisingas; nekaltas', [[Vokiečių kalba|vokiečių]] ''recht''/''Recht'' 'dešinys; tikras; teisingas; teisė', [[Anglų kalba|anglų]] ''right'' 'dešinys; teisingas; teisė'.{{sfn|Karulis|2001|p=481}} Teigiama, kad posakiai [[Latvių kalba|latv.]] ''rokā''{{efn|Latvių kalboje [[iliatyvas ]] neretai reiškiamas [[Inesyvas|inesyvu]]: ''es dzīvoju Rīg'''ā''''' 'aš gyvenu Ryg'''oje'''' – ''es braucu Rīg'''ā''''' 'aš važiuoju Ryg'''on''''.}} ''dabūt'' 'gauti' („rankon gauti“), {{lv|likt cepuri galvā}} 'už(si)dėti kepurę' („dėti („likti“) kepurę galvon“) ir kiti yra versti iš [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] (lyvių ''käddõ sōdõ''; ''kibārt pǟzõ pānda'', estų ''kätte saama''; ''kübarat pähe panema'').{{sfn|Rudzīte|1994|p=294}} [[Marta Rudzīte|Rudzytė]] (Rudzīte) neaptaria to, kad abi minėtosios Baltijos finų kalbos vartoja būtent [[Iliatyvas|iliatyvą]]. Dabartinėje lyvių kalboje produktyvūs tik vidaus [[Vietininkas|vietininkai]], tačiau [[Estų kalba|estų kalboje]] tebevartojami ir pašalio, kuriais būtų galima perteikti reikšmę 'dėti kepurę '''ant''' galvos' (išorinio paviršiaus), vis dėlto estų kalboje pasitelkiamas posakis, kurį pažodžiui būtų galima versti kaip 'dėti kepurę galv'''on'''', o šį nusikopijavo latviai. Latvių kalboje, kaip ir kitose [[Baltų kalbos|baltų]] ar [[Slavų kalbos|slavų]] kalbose, [[Priešdėlis|priešdėliais]] dažnai reiškiamas įvykio [[veikslas]] (veiksmas jau baigęsis); jeigu [[veiksmažodis]] ir taip žymi įvykusį veiksmą, priešdėlio galima atsisakyti, siekiant suteikti eigos veikslo (tebetrunkančio veiksmo) atspalvį, bet tokie veiksmažodžiai neretai turi ir vietos reikšmę, o tokiais atvejais latvių kalboje [[Priešdėlis|priešdėliai]] keičiami [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]], kuriuos Endzelynas vadino „pakaitais”. Jie perteikia ir eigos veikslo, ir vietos (padėties erdvėje) reikšmes, pavyzdžiui: {{lv|aizsiet}} 'užrišti' : ''siet '''ciet''''' 'rišti' (rišti „kietai”), {{lv|piesiet}} 'pririšti' : ''siet '''klāt''''' 'rišti' (rišti „šalia”) – {{lv|es piesēju}} 'aš pririšau' (įvykio veikslas), ''es sēju '''klāt''''' 'aš rišau' (rišau „šalia”; eigos veikslas, bet kartu nurodoma padėtis erdvėje, vieta). Manoma, kad tokia vartosena atsirado dėl [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtakos. {{sfn|Rudzīte|1994|p=295.&mdash;296}} Rudzytė nenagrinėja, ar dėl šių priežasčių latvių kalboje, kitaip negu [[Lietuvių kalba|lietuvių]], reguliariai nevartojami kartotiniai veiksmažodžiai (pvz., kaip {{lt|rašiau}} – ''rašydavau, rašinėjau;'' ''klausiau – klausdavau, klausinėjau;'' ''keičiau – keisdavau, kaitaliojau'' ir t. t.){{efn|Dažnai vartojami veiksmažodžiai latvių kalboje gali būti kartotiniai: ''dzīt'' 'ginti (varyti)' : ''dzenāt'' 'gainioti' ir t. t., bet dažnai atliekamas veiksmas latvių kalboje neegzistuoja kaip [[Būtasis dažninis laikas|dažninis veiksmažodžio laikas]].}} Dar būtų galima palyginti su [[rusų kalba]], kur kartotinis veiksmažodis dažniausiai žymimas [[priesaga]] ''-ыв'' (''-yv'') ir kartojamas veiksmas rodo eigos veikslą (nebaigtą veiksmą), o paliktas [[priešdėlis]] nusako vietą (padėtį erdvėje): {{ru|привязать}} (''priviazat&apos;'') 'pririšti' : ''привяз'''ыв'''ать'' (''priviaz'''yv'''at&apos;'') 'rišinėti (prie…)'. Rudzytė neapžvelgia šių prieveiksmių darybos panašumų: ''vizā'' 'kietas, neminkštas' – ''vizāl''; ''vizās''; ''vizzõ'' 'kietai; tvirtai; nelaisvai' (plg. {{lv|ciet}} 't. p.'), ''vālda'' 'valia; galia', ''eņtšvālda'' 'savivalė' – ''vāldiņ''; ''vāldiž'' 'laisvai; netvirtai' (plg. {{lv|vaļā}} 't. p') ir kt. Baltijos finų kalbų įtaka aiškinama tai, kad latvių kalboje nuosavybės, priklausymo, privalėjimo ar turėjimo reikšme nevartojamas veiksmažodis ''turėti.'' Lietuvių pasakymą ''aš turiu knygą'' latvių kalboje atitinka ''man ir grāmata'' 'man yra knyga' – tai visiškai sutampa su lyvių ''minnõn um rōntõz'' arba estų ''mul on raamat''.{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Estų [[Baltistika|baltistas]] ir [[Slavų kalbos|slavistas]] P. [[Peeter Arumaa|Aruma]] pastebi latvių ir estų atpasakojamosios [[Nuosaka|nuosakos]] panašumus ir pažymi, kad estų ir lyvių kalbos tarp Baltijos finų kalbų yra vienintelės, turinčios atpasakojamąją nuosaką. Arumos teigimu, čia panašumas dar ir tas, kad latvių atpasakojamosios nuosakos darybos priesagos ''-ot'' (sk. ''-uot'') ir ''-šot'' (sk. ''-šuot'') yra sustabarėję vienaskaitos [[Galininkas|galininkai]] (matyt, turimi omenyje anksčiau čia turėti [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], atitinkantys dabartinės [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] veikiamuosius dalyvius su ''-ąs, -antis'' ir ''-siąs, -siantis''), o estų atpasakojamosios nuosakos [[priesaga]] ''-vat'' – tai sustabarėjęs [[partityvas]]: {{lv|viņš nākot / nākšot}} 'jis ateinąs / ateisiąs', {{et|ta tulevat}},{{efn|Estų kalboje nėra gramatinio būsimojo laiko.}} 'jis atėjęs', ''ta olevat tulnud'' 'jis buvęs atėjęs'. Rudzytės manymu, lyvių kalboje dalyvius išstūmė veiksmo atlikėją reiškiantys [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], pvz., lyv. ''ta tuļļi(ji)'', kur lyv. ''tuļļi(ji)'' – 'ėjėjas', o {{et|tulev}} – 'einąs'. Pasak jos, būtini papildomi tyrimai, nes vadinamosiose giliausiose latvių tamniekų [[Tarmė|tarmėse]] (pavyzdžiui, apie [[Dundaga|Dundagą]]) atpasakojamosios nuosakos nėra, o tamniekų tarmės išaugusios ant lyvių kalbos [[Substratas (kalbotyra)|substrato]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Aruma daro prielaidą, kad veiksmo atlikėjus reiškiančių [[Daiktavardis|daiktavardžių]] kaip [[Pažyminys|pažyminių]] vartojimas latvių kalboje bus atsiradęs dėl Baltijos finų įtakos: {{lv|dējēja pīle}} 'dėsli antis' („dėjėja antis”), {{et|muneja part}} 't. p.', lyvių ''jūoji vāški'' 'daug geriantis veršis' („gėrėjas veršis”) – {{lv|dzērājs teļš}} 't. p.'{{sfn|Rudzīte|1994|p=296}} Įtraukiant ir lyviškus, ir kitų [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] žodžius, kartu su tik tarmėse vartojamais žodžiais latvių kalboje, anot [[Marta Rudzīte|Rudzytės]], yra iki 500 [[Finizmas|finiškų skolinių]].{{sfn|Rudzīte|1994|p=291}} == Kalbos pavyzdys su garso įrašu == Trumpas filmuoto pokalbio su [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]] (Grizelda Kristiņa) fragmentas, perrašytas [[Tarptautinė fonetinė abėcėlė|tarptautine fonetine abėcėle]] ir verstas į lietuvių kalbą. * ''Minā um sindõn Lețmōl, Dundags pagastõs, Zūonkõ kōrands. Min izā vȯļ Pētõr un jemā vȯļ Līž un min vȯļ ikš veļ – Jōņ. Un mēg jelīzmõ Zūonkõ kōrands – amād sugūd. Sǟl vȯļ min izā un veļ, un sõzār, un vel munt sugūd un minnõn…'' * /{{IPA|minɑː}} {{IPA|um}} {{IPA|sindən}} {{IPA|lecmoːl}} {{IPA|dundɑks}} {{IPA|pɑgɑstəs}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|peːtər}} {{IPA|un}} {{IPA|jemɑː}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|liːʒ}} {{IPA|un}} {{IPA|min}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|ikʃ}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|joːɲ}} {{IPA|un}} {{IPA|meːg}} {{IPA|jeliːzmə}} {{IPA|zuːoŋkə}} {{IPA|koːrɑnts}} {{IPA|ɑmɑːd}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|sæːl}} {{IPA|vɤʎ}} {{IPA|min}} {{IPA|izɑː}} {{IPA|un}} {{IPA|veʎ}} {{IPA|un}} {{IPA|sɯzɑːr}} {{IPA|un}} {{IPA|vel}} {{IPA|munt}} {{IPA|suguːd}} {{IPA|un}} {{IPA|minːən}}/ * Aš gimiau [[Latvija|Latvijoje]], [[Dundagos valsčius|Dundagos valsčiuje]], Žuonakų [[Sodyba|sodyboje]].{{efn|Straipsnių rinkinyje ''Lyviai: istorija, kalba ir kultūra'' 194 p. „Kanadoje gyvenanti Grizelda Kristinia (mergautinė pav. Bertholde, g. [[1910 m.]]) iš Vaidės kaimo Žuonakų namų” ir 356 p "(...) Vaidės kaimo Žuonakų (''Zūonkõ'') sodybos (...)”}} Mano tėvas buvo Pėteris ir motina buvo Lyžė ir aš turėjau vieną brolį – Jonį. Ir mes gyvenome Žuonakų sodyboje – visi giminaičiai. Ten buvo mano tėvas ir brolis, ir sesuo, ir dar kiti giminaičiai ir man… {| class="wikitable" style="background:#98FB98; text-align:right; width:30%;" |- ! style="background:#98FB98" | ''KLAUSYTI'' <small>(išoriniai šaltiniai)</small>: <br />1. <small>[http://www.youtube.com/watch?v=zeEgxHEpL2w&t=38s ''YouTube portale'']</small> _{<small> – redaguotas variantas (tik garso įrašas), nuorašas atitinka nuo 0:38 iki 1:28.</small>}<br /><br />2. <small>[http://ia600503.us.archive.org/1/items/Livonian_Kristin_kundz/Livonian_Kristin_kundz_1.ogv ''Visas filmuotas pokalbis'']</small> _{<small> – nuo 0:55 iki 1:44.</small>}<br /> |} == Dažnai vartojami žodžiai ir posakiai == {| class="wikitable" style="background:beige; text-align:center; width:80%;" |- ! style="background:#EEE8AA" | Sveikinimas, mandagumo žodžiai ! style="background:#EEE8AA" | Pažintis ! style="background:#EEE8AA" | Šeimos ir giminės nariai ! style="background:#EEE8AA" | Proginiai posakiai ! style="background:#EEE8AA" | Valgis, gėrimai |- | Sveiki (-as)! – Tēriņtš!<br />Labas rytas! – Jõvā ūomõg! Laba diena! – Jõvā pǟva!<br /> <br />Labas vakaras! – Jõvā ȭdõg! Labanakt! – Jõvvõ īedõ!<br /> <br />Iki pasimatymo! – Nēmiz pǟl! <br />Gero apetito! – Jõvvõ sīemnaigõ! Ačiū! – Tienū!<br /> <br />Prašom! – Pōlaks!<br /> <br />Atsiprašau! – Āndagid andõks!<br /> <br />Taip – Nǟ<br />Ne – Äp |<br />Ar jūs kalbate – Või tēg rõkāndõt:<br />lyviškai – līvõ kīelkõks,<br />lietuviškai – leiš kīelkõks,<br />angliškai – engliš kīelkõks?<br /><br />Kuo jūs vardu? – Kui tēḑi nutāb?<br />Mano vardas (ir pavardė) yra … – Min nim (ja līekõnim) um … <br />Kur jūs gyvenate? – Kus tēg jelāt? <br />Aš gyvenu Lietuvoje. – Minā jelāb Leišmōl.<br /> <br />Kaip tau (jums) sekasi? – Kui sinnõn (täddõn) lǟb?<br />a. Ačiū, man sekasi gerai. – Tienū, minnõn lǟb jõvīst.<br /> b. Galėtų būti ir geriau. – Võiks lǟdõ paŗīmstiz.<br /> <br />Dėkoju už – Tienūb iļ:<br /> pagalbą – ab,<br /> patarimą – nõv,<br /> dovaną – āndõks,<br /> malonų priėmimą – lõpsnā vastõvõtāmiz. Aš tave myliu. – Ma ārmaztõb sīnda. | tėvas – izā<br />motina – jemā brolis – veļ<br />sesuo – sõzār dėdė – sūrveļki<br />teta – sūrsušā senelis – vanātōţi<br />močiutė – vanāǟma vyras – mīez<br />žmona – nai<br /> vaikas – läpš sūnus – pūoga duktė – tidār<br /> vaikaitis (-ė) – lapsläpš žentas – tidārmīez<br /> marti – mīņa anyta – mīejemā<br /> šešuras – mīeizā uošvė – naizjemā<br /> uošvis – naizizā svainis – sõzārmīez<br /> brolienė – veļīnai giminaitis (-ė) – sugli (draugas (-ė) – sõbrā) | Sveikinu tave (jus)! – Minā tēriņtõb sīnda (tēḑi)!<br />Linkiu daug laimės! – Minā tārmõb pǟgiņ vȯnnõ!<br />Nuoširdžiai sveikinu su – Tēriņtõb sidāmõst:<br />gimimo diena – sindizpǟvaks,<br />vardo diena – nimpǟvaks,<br />vestuvių diena – kōzgõndpǟvaks,<br />Naujaisiais metais – Ūd āigastõks!<br /> Laimingų Naujųjų metų! – Vȯndzizt Ūdtõ āigastõ!<br />Džiaugsmingų – Rīemliži:<br /> Kalėdų – Taļšpivḑi,<br />Velykų – Lejāvõtāmidi!<br /><br />Linkime geros sveikatos! – Mēg tarmõm jõvvõ tīeratõ!<br /><br />Į sveikatą! – Tīeratõks! (tostas) Užjaučiu tave (jus). – Minā tūndõb sinnõn (täddõn) īņõz. <br /> | duona – lēba<br />ragaišis – kak<br />tortas – tort pienas – sēmḑa<br />sviestas – vȭidag sūris – sȭira varškė – kuppõnsēmḑa grietinė – iļdžēmḑa<br /> kiaušinis – munā<br />vaisius – pūvīļa<br /> daržovė − tarāvīļa<br />uoga − mōŗa<br /> mėsa – vȯzā<br />dešra – mȭka<br /> kepsnys – tsepīt<br /> jautiena – jelājvȯzā<br /> kiauliena – sigāvȯzā<br />vištiena – kanāvȯzā<br /> žuvis – kalā košė – sandrok<br />sriuba – zup vanduo – vež<br />arbata – tē<br />kava – kaffe<br />sultys – līem<br />alus – vȯl<br /> vynas – vīnõ<br /> |} == Pastabos == {{notelist|2}} == Nuorodos == * Dokumentinis filmas lyvių kalba [http://www.uttv.ee/naita?id=7803 ''Profesoriaus Vytso lyviai''] (žr. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]]). Titruojama [[Estų kalba|estiškai]]. * {{citation |last1=Viitso |first1=Tiit-Rein |last2=Ernštreits |first2=Valts |title=Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LEL) (''Lyvių-estų-latvių žodynas'') |url=http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/lv/index.html |year=2012-2013 |location=Tartu / Rīga |isbn=9789984815763 }}(Norint ieškoti latvių kalba (''latviešu atbilsmes'', LV), latvišką žodį galima rasti [http://letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 ''Lietuvių-latvių žodyne''] letonika.lv) * {{citeweb |url=http://sonad.oahpa.no/lav/liv/ |title=Latvių-lyvių-latvių (estų, suomių) žodynas |work=Oahpa |publisher=University of Tromsø }} (Kaip informuojama projekte, žodynas grįstas ta pačia medžiaga, kaip ir LEL, tačiau jame esama į LEL neįtrauktų antraštinių žodžių, čia vartojama įprastinė keletu ženklų papildyta rašyba.) * {{citeweb |url=http://giellatekno.uit.no/cgi/index.liv.eng.html |title=Lyvių kalbos įrankai (linksnių generatorius ir kt.) |work=Sámi giellatekno |publisher=University of Tromsø }} (Jeigu žodžio šaknis kaitant kinta, sugeneruoti linksniai gali būti klaidingi.) * {{citeweb |url=http://www.eki.ee/dict/ety/ |title=Eesti etümoloogiasõnaraamat |trans-title=Etimologinis estų kalbos žodynas |publisher=Eesti Keele Instituut }} (Etimologiniame žodyne lyviški žodžiai aptariami prie estiškų antraštinių žodžių, jeigu jų kilmė ta pati.) * {{citation |last1=Sjögren |first1=Andreas Johan |last2=Wiedemann |first2=Ferdinand Johann |title=Livisch-deutsches und deutsch-livisches Wörterbuch (Lyvių-vokiečių-lyvių žodynas); |url=http://www.eki.ee/dict/ldw/ |year=1861 |publisher=Eggers }} (Estų kalbos instituto sukurta tiriamoji versija, vartojama pirminė Šiogreno rašyba.) * [https://incubator.wikimedia.org/wiki/Wp/liv/E%E1%B8%91%E1%B8%91il%C4%93%E1%B8%91 Lyviškoji Vikipedija] (bandomoji, dar nepatvirtinta versija) * Lyvių kultūros ir kalbos portalas [http://www.livones.net/liv Livones.net] * Kalbos pradmenys Facebook’o grupėje [https://www.facebook.com/livuval/?fref=ts ''Līvõ kēļ''] („Lyvių kalba”) * Lyvių grupė ''[[Tai Tai]]'': [https://www.youtube.com/watch?v=I1AT0e1CHy0&list=PLrLh0Vet5pcIAyaSBQpZYoQQvgzRl5MV2&index=22&t=41s ''Daina apie duonos dalinimą''] (lyviškai) * {{Ethnologue|liv}} == Literatūra == * {{citation | last= Vītso | first= Tīts Reins | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valodas pamatiezīmes | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 267.&mdash;286. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFViitso2013 }} * {{citation | last = Vītso | first = Tīts Reins | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībiešu valoda pārējo Baltijas jūras somu valodu vidū | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 258.&mdash;266. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFViitso1994 }} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | authorlink = |author2= | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Īss lībiešu valodas apraksts | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 267.&mdash;288. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääri1994 }} * {{citation |title=Livonian |last=Moseley |first=Christopher |year=2002 |publisher=LINCOM EUROPA |location=Muenchen |isbn=3895861588 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17236 |ref=CITEREFMoseley2002}} * {{citation | last = Ernštreits | first = Valts | year = 2007 | title = Livonian orthography | journal = Linguistica Uralica | pages = 11.&mdash;22. lpp | url = http://www.kirj.ee/public/Linguistica_Uralica/2007/issue_1/ling-2007-1-2.pdf | ref = CITEREFErnštreits2007 }} * {{citation | last1 = Ernštreits | first1 = Valts | last2 = Kļava | first2 = Gunta | year = 2014 | title = Grammatical changes caused by contact between Livonian and Latvian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | pages = 77.&mdash;90. lpp | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.05/43 | ref = CITEREFErnštreitsKļava2014 }} * {{citation |title=Die jungen lettischen Lehnwörter im livischen |last=Suhonen |first=Seppo |year=1973 |publisher=Suomalais-Ugrilainen Seura |location=Helsinki |isbn=951-9019-06-5 |url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/17036 |ref=CITEREFSuhonen1973}} * {{citation | last = Rudzīte | first = Marta | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 288.&mdash;319. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFRudzīte1994 }} * {{citation|title=Parlons live: une langue de la Baltique |last=de Sivers |first=Fanny |year=2001 |publisher=L'Harmattan |isbn=978-2747513371 |ref=CITEREFde_Sivers2001}} * {{citation |first=Konstantīns |last=Karulis|title=Latviešu etimoloģijas vārdnīca |place=Rīga |publisher=Avots |year=2001 |isbn=9984-700-12-7 |ref=CITEREFKarulis2001}} * {{citation | last = Vēri | first = Eduards | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Par lībiešiem un lībiešu valodu ([[Tõnu Karma|Tenu Karmas]] tulkojums latviešu valodā ar viņa piezīmēm un labojumiem) | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 227.&mdash;248. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFVääriKarma1994 }} * {{citation | last = Hirša | first = Dzintra | editor-last = Boiko | editor-first= Kersti | year = 1994 | title = Lībieši un lībiešu izcelsmes vietvārdi Latvijā | journal = Lībieši: rakstu krājums | pages = 201.&mdash;215. lpp | publisher = Zinātne | location = Rīga | isbn = 5-7966-0807-X | url = http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 | ref = CITEREFHirša1994 }} * {{citation | last = Grīntāls | first = Riho | authorlink = |author2= | editor1-last = Blumberga | editor1-first = Renāte | editor2-last = Mäkeläinen | editor2-first = Tapio | editor3-last = Pajusalu | editor3-first = Karl | year = 2013 | title = Lībiešu valoda jauno laiku pirmajos gadsimtos | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 255.&mdash;265. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 | ref = CITEREFGrünthal2013 }} * {{citation | last = Vinklers | first = Eberhards | authorlink = |author2= | editor1-last= Blumberga | editor1-first= Renāte | editor2-last= Mäkeläinen | editor2-first= Tapio | editor3-last= Pajusalu | editor3-first= Karl | year = 2013 | title = Par aizguvumu slāņiem lībiešu valodā | journal = Lībieši: vēsture, valoda un kultūra | pages = 303.&mdash;312. lpp | publisher = Līvõ Kultūr sidām | location = Rīga | isbn = 978-9984-49-730-3 }} *: Internetinė straipsnio versija anglų kalba:<br />{{citation | last = Winkler | first = Eberhard | year = 2014 | title = Loanword strata in Livonian | journal = Eesti ja soome-ugri keeleteaduse ajakiri | issn = 2228-1339 | url = http://jeful.ut.ee/index.php/JEFUL/article/view/jeful.2014.5.1.11/49 | doi = 10.12697/jeful.2014.5.1.11 }} == Šaltiniai ir literatūros išnašos == {{Išnašos|4}} {{Uralo kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Finų kalbos]] [[Kategorija:Latvijos paveldas]] [[Kategorija:Lyviai]] l1q1cb0aagoh7qc83xmncjljn42dqlx 0 38586 7582319 6565701 2025-06-21T20:29:46Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582319 wikitext text/x-wiki '''Juozas Žemaitis''' ([[1902]] m. [[rugsėjo 10]] d. [[Vusteris (Masačusetsas)|Vusteryje]] – [[1956]] m. [[balandžio 9]] d. [[Vusteris (Masačusetsas)|Vusteryje]], JAV) – vargonininkas ir chorvedys. == Biografija == Muzikos mokėsi pas privačius pedagogus [[Bostonas|Bostone]]. Nuo [[1921]] iki [[1953]] vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Worcesteryje. Subūrė ir išugdė didelį chorą, su kuriuo parengė [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]] kantatą „Broliai“, [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] baladę „Nugrimzdęs dvaras“, [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] operą „Birutė“, [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] „Vytauto Didžiojo kantatą“, išmokė nemaža mišių, giesmių ir dainų. Surengė daug religinės ir pasaulietinės muzikos koncertų lietuvių kolonijose, [[1935]] su choru dalyvavo Lietuvių dienos programoje ''International Nights of Columbus'' Tompsone, dainavo per radiją, Vusteryje ir [[Bostonas|Bostone]] dalyvavo Moksleivių, Vyčių, Moterų sąjungų suvažiavimuose, dainavo Naujosios Anglijos provincijos rengtuose koncertuose. J. Žemaitis buvo aktyvus [[ALRK Vargonininkų sąjunga|ALRK Vargonininkų sąjungos]] narys, [[1934]] rinktas Centro valdybos pirmininku, [[1938]]–[[1940]] buvo parapijos Chorų sąjungos pirmininkas. Daug rašė žurnale „Muzikos žinios“, sukūrė dainų ir giesmių, operetę „Lietuviškos vestuvės". == Šaltiniai == Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. [[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai|Žemaitis, Juozas]] [[Kategorija:Lietuvos vargonininkai|Žemaitis, Juozas]] 9i7ug2jzab00e4fywwqbnftkzxagx9o 0 40092 7582216 7194557 2025-06-21T12:49:32Z Normantas Bataitis 145195 7582216 wikitext text/x-wiki {{Tvarkyti|nuo=2011 m. balandžio|netvarkingas_nuo=2006 m. balandžio}} '''Vilniaus miesto teatras''' – [[1785]] m. įkurtas teatras [[Vilnius|Vilniuje]]. Įkūrė Lenkijos aktorius [[Vojciechas Boguslavskis]]. Iš pradžių (1785–1789) veikė vadinamuosiuose [[Oskerkų rūmai|Oskerkų rūmuose]], vadovaujami Boguslavskio.<ref>[http://www.museums.lt/Zurnalas/2004'2_3/lopiene.htm]</ref> Nuo [[1796]] m. veikė mažuosiuose [[Radvilų rūmai|Radvilų rūmuose]].<ref>{{Cite web|access-date=2022-09-14|date=2011-07-03|title=Mūsų paveldas - Objektas|url=http://musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18575|website=web.archive.org|archive-date=2011-07-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20110703122100/http://musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18575|url-status=unfit}}</ref> 1796 m. teatrui vadovauti ėmėsi [[Dominykas Moravskis]], išsinuomavęs Radvilų rūmus.<ref>[http://www.heritage.lt/epd/2006/vilnius/pristatomi_objektai.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070930222435/http://www.heritage.lt/epd/2006/vilnius/pristatomi_objektai.htm |date=2007-09-30 }}</ref><ref>{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070930222435/http://www.heritage.lt/epd/2006/vilnius/pristatomi_objektai.htm |date=2007-09-30 }}</ref> [[1801]]-[[1805]] m., jam mirus, teatrui ėmė vadovuti jo žmona Marijana Korvelytė-Moravskienė. 1805–[[1816]] m. teatrui vadovavo Maciejus Kažynski.<ref>[http://www.ltmkm.lt/en/about_the_museum/radvilos_minor_palace._history.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180401134149/http://www.ltmkm.lt/en/about_the_museum/radvilos_minor_palace._history.html |date=2018-04-01 }}</ref> Spektakliai Radvilų rūmuose tęsėsi iki [[1845]] metų.<ref>{{Cite web|access-date=2022-09-13|title=Titulinis {{!}} Susitikime Rotušėje!|url=https://www.vilniausrotuse.lt/lt|website=www.vilniausrotuse.lt}}</ref> Galų gale teatras persikėlė į [[Vilniaus rotušė|Vilniaus Rotušę]], kur veikė nuo 1845 iki [[1922]] m.<ref>{{Cite web|access-date=2022-09-13|title=LituanicaOnStamps.com|url=http://www.lituanicaonstamps.com/los/rinkiniai_izymus.php|website=www.lituanicaonstamps.com}}</ref> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Vilniaus teatrai]] 50fzjmgacocattusfu31fx1vxd7ii9l 7582217 7582216 2025-06-21T12:53:10Z Homo ergaster 10314 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582217 wikitext text/x-wiki '''Vilniaus miesto teatras''' – [[1785]] m. įkurtas teatras [[Vilnius|Vilniuje]]. Įkūrė Lenkijos aktorius [[Vojciechas Boguslavskis]]. Iš pradžių (1785–1789) veikė vadinamuosiuose [[Oskerkų rūmai|Oskerkų rūmuose]], vadovaujami Boguslavskio.<ref>[http://www.museums.lt/Zurnalas/2004'2_3/lopiene.htm]</ref> Nuo [[1796]] m. veikė mažuosiuose [[Radvilų rūmai|Radvilų rūmuose]].<ref>{{Cite web|access-date=2022-09-14|date=2011-07-03|title=Mūsų paveldas - Objektas|url=http://musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18575|website=web.archive.org|archive-date=2011-07-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20110703122100/http://musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18575|url-status=unfit}}</ref> 1796 m. teatrui vadovauti ėmėsi [[Dominykas Moravskis]], išsinuomavęs Radvilų rūmus.<ref>[http://www.heritage.lt/epd/2006/vilnius/pristatomi_objektai.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070930222435/http://www.heritage.lt/epd/2006/vilnius/pristatomi_objektai.htm |date=2007-09-30 }}</ref><ref>{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070930222435/http://www.heritage.lt/epd/2006/vilnius/pristatomi_objektai.htm |date=2007-09-30 }}</ref> [[1801]]–[[1805]] m., jam mirus, teatrui ėmė vadovuti jo žmona Marijana Korvelytė-Moravskienė. 1805–[[1816]] m. teatrui vadovavo Maciejus Kažynski.<ref>[http://www.ltmkm.lt/en/about_the_museum/radvilos_minor_palace._history.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180401134149/http://www.ltmkm.lt/en/about_the_museum/radvilos_minor_palace._history.html |date=2018-04-01 }}</ref> Spektakliai Radvilų rūmuose tęsėsi iki [[1845]] m.<ref>{{Cite web|access-date=2022-09-13|title=Titulinis {{!}} Susitikime Rotušėje!|url=https://www.vilniausrotuse.lt/lt|website=www.vilniausrotuse.lt}}</ref> Galų gale teatras persikėlė į [[Vilniaus rotušė|Vilniaus Rotušę]], kur veikė nuo 1845 iki [[1922]] m.<ref>{{Cite web|access-date=2022-09-13|title=LituanicaOnStamps.com|url=http://www.lituanicaonstamps.com/los/rinkiniai_izymus.php|website=www.lituanicaonstamps.com}}</ref> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Vilniaus teatrai]] op9tsnxy0uu49tko770mztrh3bnw8va 7582218 7582217 2025-06-21T12:55:08Z Homo ergaster 10314 7582218 wikitext text/x-wiki '''Vilniaus miesto teatras''' – [[1785]] m. įkurtas teatras [[Vilnius|Vilniuje]]. Įkūrė Lenkijos aktorius [[Vojciechas Boguslavskis]]. Iš pradžių (1785–1789) veikė vadinamuosiuose [[Oskerkų rūmai|Oskerkų rūmuose]], vadovaujami Boguslavskio.<ref>[http://www.museums.lt/Zurnalas/2004'2_3/lopiene.htm]</ref> Nuo [[1796]] m. veikė mažuosiuose [[Radvilų rūmai|Radvilų rūmuose]].<ref>{{Cite web|access-date=2022-09-14|date=2011-07-03|title=Mūsų paveldas - Objektas|url=http://musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18575|website=web.archive.org|archive-date=2011-07-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20110703122100/http://musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18575|url-status=unfit}}</ref> 1796 m. teatrui vadovauti ėmėsi [[Dominykas Moravskis]], išsinuomavęs Radvilų rūmus.<ref>[http://www.heritage.lt/epd/2006/vilnius/pristatomi_objektai.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070930222435/http://www.heritage.lt/epd/2006/vilnius/pristatomi_objektai.htm |date=2007-09-30 }}</ref><ref>{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070930222435/http://www.heritage.lt/epd/2006/vilnius/pristatomi_objektai.htm |date=2007-09-30 }}</ref> [[1801]]–[[1805]] m., jam mirus, teatrui ėmė vadovauti jo žmona Marijana Korvelytė-Moravskienė. 1805–[[1816]] m. teatrui vadovavo Maciejus Kažynski.<ref>[http://www.ltmkm.lt/en/about_the_museum/radvilos_minor_palace._history.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180401134149/http://www.ltmkm.lt/en/about_the_museum/radvilos_minor_palace._history.html |date=2018-04-01 }}</ref> Spektakliai Radvilų rūmuose tęsėsi iki [[1845]] m.<ref>{{Cite web|access-date=2022-09-13|title=Titulinis {{!}} Susitikime Rotušėje!|url=https://www.vilniausrotuse.lt/lt|website=www.vilniausrotuse.lt}}</ref> Galų gale teatras persikėlė į [[Vilniaus rotušė|Vilniaus Rotušę]], kur veikė nuo 1845 iki [[1922]] m.<ref>{{Cite web|access-date=2022-09-13|title=LituanicaOnStamps.com|url=http://www.lituanicaonstamps.com/los/rinkiniai_izymus.php|website=www.lituanicaonstamps.com}}</ref> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Vilniaus teatrai]] 2mb3lqewgqqd31pt0l4eiprn35mm5mp 0 40503 7582229 7579034 2025-06-21T14:01:44Z Viktorinis 166621 /* Žymūs žmonės */ 7582229 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Lieplaukė |foto = BZN Lieplauke church gate.jpg |plotis = |fotoinfo = [[Lieplaukės bažnyčia|Lieplaukės bažnyčios]] šventoriaus vartai (1854 m.) |lat = 55.968 |long = 22.105 |sav = Telšių rajono savivaldybė |sen = Ryškėnų seniūnija |gyv = 204 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Líeplaukė|Líeplaukės|Líeplaukei|Líeplaukę|Líeplauke|Líeplaukėje|š=2002}} |istpav = {{ru|Леплавки}}<ref name="GSSRI">{{GSSRI|3|39|Леплавки}}</ref>, {{pl|Lepławki}} |vikiteka = Category:Lieplaukė }} '''Lieplaukė''' – kaimas vakariniame [[Telšių rajono savivaldybė|Telšių rajono savivaldybės]] pakraštyje, 10 km nuo Telšių, pačiame [[Lieplaukės duburys|Lieplaukės duburio]] centre, prie [[Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis|geležinkelio Klaipėda–Šiauliai]]. Seniūnaitijos, parapijos centras. Yra [[Lieplaukės geležinkelio stotis]], per [[Lušinė|Lušinę]] nutiestas [[Lieplaukės geležinkelio tiltas]] (1932 m.). Stovi medinė [[Lieplaukės Šv. Jurgio bažnyčia]] (1863 m.) su varpine (1854 m.), yra parapinės kapinės (1797 m.). Veikia [[Lieplaukės pagrindinė mokykla]], biblioteka. Yra [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] vokiečių karių kapavietė. Gyvenvietę supa [[Alsėdžių-Pagermantės miškai]], juosia iš pietų vakariniu pakraščiu pratekanti [[Lušinė|Lūšinė]], žemupyje vadinama [[Sruoja]]. 2 km į šiaurės vakarus nuo Lieplaukės tyvuliuoja [[Alsėdžių ežeras]]. Iš šiaurės rytų prie Lieplaukės prieina [[Germanto kraštovaizdžio draustinis]]. Rytuose yra [[Kuodžių alkakalnis]], vadinamas Vorkalniu.<ref name=VLE>{{VLE|XIII|140||Lieplaukė}}</ref> Pietryčių pusėje yra [[Prebuto kalnas]]. Šiaurės vakarų pakraštyje geležinkelis kerta [[Stovilo kalnas|Stovilo kalną]]. [[Vaizdas:Lieplaukė, Nepriklausomybės paminklas.JPG|miniatiūra|left|Šv. Florijono koplytstulpis – Nepriklausomybės paminklas (1918–1928) su „Aušros“ ąžuolu]] [[Vaizdas:Lieplaukė, akmuo prie pervažos.JPG|miniatiūra|left|Atminimo akmuo prie geležinkelio]] [[Vaizdas:Lieplaukė, buvusi mokykla.JPG|miniatiūra|left|Bendruomenės centras (buvusi mokykla)]] == Istorija == Gyvenvietė žinoma nuo viduramžių, pirmą kartą paminėta [[Kuršo vyskupija|Kuršo]] dalybų aktuose 1253 m. kaip ''Leypiaseme'', kuomet priklausė [[Ceklis|Ceklio]] žemei ([[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] dalis). 1421–1842 m. priklausė [[Žemaičių vyskupija]]i. 1432 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas [[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] stalo valdos Lieplaukės dvaras. 1475 m. [[vyskupas]] [[Baltramiejus Svirenkavičius]] būdamas Lieplaukės dvare fundavo [[Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia|Alsėdžių bažnyčią]] ir parapiją. XVI a. pradžioje įsteigus dvarą [[Alsėdžiai|Alsėdžiuose]], Lieplaukės dvaras perduotas valdyti italui Marijui Viterbiečiui. 1621 m. [[Stanislovas Kiška IV|vyskupas Stanislovas Kiška]] pastatė [[Lieplaukės šv. Jurgio bažnyčia|Lieplaukės bažnyčią]]. 1773 m. prie bažnyčios įsteigta Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos [[Religinė brolija|brolija]] su ketverčių šventėmis. 1803 m. šioje bažnyčioje [[Jurgis Pabrėža|J. A. Pabrėža]] skaitė savo pamokslą (per Marijos Gimimo šventę). 1844 m. įkurta [[Lieplaukės parapija]]. 1863 m. perstatyta Šv. Jurgio bažnyčia (atnaujinta 1927 m.). Didžioji dalis bažnyčios įrangos pagaminta [[XVIII amžius|XVIII]] [[XIX a.|a.]]{{faktas}} antrojoje pusėje. 1637 m. inventoriuje Lieplaukė paminėta kaip [[miestelis]], turintis 4 amatininkus, išsidėstęs abejose turgaus aikštės pusėse.<ref>Alvydas Ivoncius, [https://www.kalvotoji.lt/2017/04/10/ant-septyni-kalv-59/ ''Ant septynių kalvų''], Kalvotoji Žemaitija, 2017-04-10. Nuoroda tikrinta 2025-03-28.</ref> Per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] miestelis labai nukentėjo. 1778 m. pirmą kartą paminėta naujai pastatyta Lieplaukės karčema ir malūnas [[Germontupis|Germontupyje]]. 1790 m. Lieplaukės miesteliui suteikta valdovo privilegija rengti trijų dienų prekymetį (balandžio 23 d. per [[Jurginės|Jurgines]]). 1922 m. įsteigtas [[Lietuvių katalikių moterų draugija|Lietuvių katalikių moterų draugijos]] Lieplaukės skyrius. 1925 m. įsteigta pašto agentūra. 1928 m. turgaus aikštės šiauriniame gale pastatytas [[Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės paminklai|Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės paminklas]] – [[Šv. Florijonas|šv. Florijono]] koplytstulpis (atnaujintas 1976, 2002 m.) ir pasodinti 4 medžiai, iš kurių išliko vienintelis [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ąžuolas. 1928 m. įsteigtas [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] Lieplaukės skyrius. Miestelyje veikė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] kuopa, [[Pavasarininkai|pavasarininkų]] kuopa, [[Ūkininkų sąjunga|Ūkininkų sąjungos]] skyrius, Švč. [[Sakramentas|Sakramento]] draugija. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestelyje gyveno nemaža [[Žydai|žydų]] bendruomenė, buvo žydų maldos namai. [[TSRS]] okupacijos metais Lieplaukė buvo [[tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė]].<ref name=VLE/> 1886 m. įsteigta pradžios mokykla, 1949–2002 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2002 m. [[Lieplaukės pagrindinė mokykla]]. 1951 m. atidaryta biblioteka. 2004 m. įkurta Lieplaukės [[bendruomenė]]. 2018 m. įkurta Lieplaukiškių [[draugija]]. {{adm2|3}} {{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Telšių valsčius]]|[[Telšių apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1963]] m.|[[Lieplaukės apylinkė]]s centras|r3=2|[[Telšių rajonas]]}} {{admr|[[1963]]–[[1995]] m.|[[Telšių apylinkė]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Ryškėnų seniūnija]]|[[Telšių rajono savivaldybė]]}} |} == Gyventojai == 1637 m. buvo 15, 1713 m. – 1 , 1733 m. – 7, 1846 m. – 17 kiemų. {{dem|kolon=7|till=420|inc=100|incmin=50 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1846|102 |1867|145|r1867=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|3|39|Леплавки}}</ref> |1884|145|r1884=<ref name=sgkp>{{SGKP|5|152|Lepławki}}</ref> |1902|340|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|327|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|360|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|353||Lieplaukė}}</ref> |1970|409|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1978|363|r1978=<ref name="LTE">{{LTE|6|522||Lieplaukė}}</ref> |1979|379|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|281|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|2|542|[[Kazys Misius]] ir kt|Lieplaukė}}</ref> |1989|262|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|293|r2001=<ref>{{2001sur(Telšiai)}}</ref> |2011|258|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|204|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === Lieplaukėje gimė: * [[Vlada Folinaitė]] (1884–1953) – poetė, literatė. * [[Leonas Jovaiša]] (1921–2017) – edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * [[Marija Regina Buračienė]] (g. 1936-12-10) – filosofijos, sociologijos tyrinėtoja, poetė. * [[Ona Skaistutė Idzelevičienė]] (g. 1941-09-24) – šokėja, trenerė, baletmeisterė. * [[Benas Šimkus]] (1941–2023) – Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. * [[Pranas Mieželis]] (1942–2014) – Lietuvos futbolo organizatorius, [[Lietuvos futbolo federacija|LFF]] generalinis sekretorius (1992–1998). * [[Loreta Gyraitė]] (g. 1964-12-07) – krepšininkė, trenerė. SSRS sporto meistrė (1984 m.). Lieplaukėje gyveno: * [[Marijus Viterbietis]] (XV a. II p.- XVI a. I p.) – italų kilmės Lieplaukės dvaro valdytojas. * [[Ignacas Milašius]] (1874–1947) – knygnešys, šv. Florijono koplytstulpio statytojas. == Literatūra == * Lieplaukė prie Germanto: Lieplaukės 750 metų minėjimo proga (sud. Leonas Jovaiša). – V.: Agora, 2003. – 87 p.: iliustr. – ISBN 9986-633-66-4 * Narmontaitė – Girdžiūnienė, Apolonija. Pasižvalgius po Žemaitiją. – Telšiai, 2017 m. – 313 p. * Narmontaitė – Girdžiūnienė, Apolonija. Pasižvalgius po Žemaitiją. Antroji knyga. – Telšiai, 2018 m. – 179 p. * Narmontaitė – Girdžiūnienė, Apolonija. Pasižvalgius po Žemaitiją. Trečioji knyga. – Telšiai, 2021 m. – 183 p. * Juzumas, Vincentas. Žemaičių vyskupijos aprašymas. – Varniai, 2013 m. – ISBN 978‐ 609-95591-0-0 * Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. T. 2. Rietavas, Tverai, Kantaučiai, Lieplaukė, Medingėnai, Žlibinai (sud. Adomas Butrimas). – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005 m. – 283 p. – ISBN 9955624221, 9955624280 == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} * {{ML|4|88|Lieplaukė}} [[Kategorija:Lieplaukė]] 09n3cj57lk3wotwuhqndb2w5s4gcfdx 0 41178 7582402 7278258 2025-06-22T07:07:36Z 87.247.99.205 7582402 wikitext text/x-wiki '''Vytautas Grigolis''' ([[1951]] m. [[kovo 7]] d. – [[2006]] m. [[balandžio 11]] d.) – lietuvių teatro ir kino aktorius, režisierius, televizijos scenarijų ir dainų tekstų autorius. == Biografija == V. Grigolis gimė [[1951 m.|1951]] m. [[Kovo 7|kovo 7 d.]] [[Vilnius|Vilniuje]]. Studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar – [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]), Aktorinio meistriškumo katedroje. Kartu [[Henrikas Vancevičius|Henriko Vancevičiaus]] ir [[Algė Savickaitė|Algės Savickaitės]] kurse taip pat mokėsi [[Regina Arbačiauskaitė]], [[Kristina Gudonytė|Kristina Gudonytė,]] [[Ingrida Kilšauskaitė]], [[Vytautas Rumšas]], [[Sigitas Račkys]], Jonas Braškys, Eimutis Braziulis, Romanas Savickas, [[Vytautas Kernagis]]. V. Grigolis 1973–1998 m. vaidino Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]), o nuo 1998-ųjų buvo [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras|Lietuvos nacionalinio dramos teatro]] aktorius. Teatro scenoje jis sukūrė per 90 vaidmenų. V. Grigolis sukūrė per 60 vaidmenų kino filmuose ir TV spektakliuose. Įkūrė satyros trupes „Šlipsas“ (1980), „Briliantinas“ (1992), kurioms rašė šmaikščius dainų tekstus. Yra pastatęs keletą spektaklių, iš kurių garsiausias – „Giesmė apie Vorutos vilkolakį Mindaugą“ (draminė kompozicija pagal [[Vincas Krėvė|Vinco Krėvės]], [[Justinas Marcinkevičius|Justino Marcinkevičiaus]] ir [[Martinas Zyvertas|Martino Zyverto]] kūrinius; [[2004]]). Paskutinis Vytauto Grigolio kūrybinis darbas – „Tarptautinės teatro dienos“ režisūra 2006 metų [[kovo 27]] d. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras|Lietuvos nacionaliniame dramos teatre]]. V. Grigolis buvo kūrybingas, talentingas aktorius, visą save teatro menui aukojęs menininkas. Šeima: žmona Nijolė, dukros Goda ir Rūta. 2006 m. Vytautas Grigolis apdovanotas [[Lietuvos vyriausybė]]s meno premija. V. Grigolis mirė 2006 m. [[balandžio 11]] d., patyręs [[insultas|insultą]], palaidotas Vilniaus [[Antakalnio kapinės]]e, Menininkų kalnelyje. == Svarbiausi vaidmenys teatre == * [[2005 m.|2005]] – Archijeriejus. [[Fiodoras Dostojevskis|Fiodor Dostojevskij]]. Demonai. Nelabieji. Apsėstieji. Kipšai. Rež. [[Jonas Vaitkus]]. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[2004 m.|2004]] – Džordžas Tolbotas. [[Friedrich Schiller|Friedrich Shiller]]. Marija Stiuart. Rež. [[Jonas Vaitkus]], [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[2004 m.|2004]] – Arkadijus Sergejevičius Islajevas. [[Ivan Turgenev]]. Mėnuo kaime. Rež. [[Julius Dautartas]], [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[2003 m.|2003]] – Vaistininkas Ome. Gustave Flaubert. Madam Bovari. Rež. [[Jonas Vaitkus]]. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[2002 m.|2002]] – Leonas. [[Jean Anouilh]]. Bamba. Rež. [[Adolfas Večerskis]]. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[2002 m.|2002]] – Kunigas Orfulsas; Imperijos karininkas; Imperijos ministras Ipšteinas; Imperijos ministras Hardenšteinas; Imperijos ministras Falengotas; anatomas Grundfeltas; akademikas Arstas. Howard Barker. Europiečiai. Rež. Lary Zappia. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[2001 m.|2001]] – [[Sigmund Freud|Zigmundas Froidas]]. Erich-Emmanuel Schmitt. Svečias. Rež. Vytautas Dapšys. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[2000 m.|2000]] – Žakas. [[Molière|Moliere]]. Šykštuolis. Rež. [[Irena Bučienė]]. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[2000 m.|2000]] – Klotaldas. Pedro Calderon de la Barca. Gyvenimas - tai sapnas. Rež. [[Gintaras Varnas]]. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[1999 m.|1999]] – [[Ričardas III]]. [[William Shakespeare]]. Ričardas III. Rež. [[Rimas Tuminas]]. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[1998 m.|1998]] – Teiresijas. [[Sofoklis]]. Edipas Karalius. Rež. [[Rimas Tuminas]]. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[1997 m.|1997]] – Kočkariovas. [[Nikolajus Gogolis|Nikolaj Gogol]]. Vedybos. Rež. Valius Tertelis. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1997 m.|1997]] – Kazarinas. Michail Lermontov. Maskaradas. Rež. [[Rimas Tuminas]]. [[Valstybinis Vilniaus mažasis teatras]] * [[1997 m.|1997]] – Ametistovas. [[Michailas Bulgakovas|Michail Bulgakov]]. Zoikos butas. Rež. [[Linas Ryškus]]. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1994 m.|1994]] – Šmulė Senderis. [[Grigorijus Kanovičius|Grigorij Kanovič]]. Nusišypsok mums, Viešpatie. Rež. [[Rimas Tuminas]]. [[Valstybinis Vilniaus mažasis teatras]] * [[1994 m.|1994]] – Tedis. [[Harold Pinter]]. Grįžimas namo. Rež. [[Vytautas Balsys (1956)|Vytautas Balsys]]. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1992 m.|1992]] – Robertas Miranda. Ariel Dorfman. Mirtis ir mergelė. Rež. [[Jonas Jurašas]]. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1991 m.|1991]] – Malvolijus. [[William Shakespeare]]. Dvyliktoji naktis. Rež. Kristin Johnson. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1991 m.|1991]] – Pusbrolis Brendonas. [[Thornton Wilder]]. Ilga Kalėdų vakarienė. Rež. [[Gytis Padegimas]]. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1990 m.|1990]] – Barzdaskutys Bergeris. Aušra Marija Sluckaitė. Smėlio klavyrai. Rež. [[Jonas Jurašas]]. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1987 m.|1987]] – Lozorius. Jordan Radičkov. Lozoriaus giedojimai. Rež. [[Jonas Vaitkus]]. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1980 m.|1980]] – Režisierius. Mati Unt. Svarbiausioji repeticija. Rež. [[Jonas Vaitkus]]. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1978 m.|1978]] – Stančikas. [[Juozas Grušas]]. Unija. Rež. [[Jonas Vaitkus]]. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1978 m.|1978]] – Mokytojas Spielskis. [[Saulius Šaltenis]]. Duokiškio baladės. Rež. [[Eimuntas Nekrošius]]. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1977 m.|1977]] – Bordeliūras. Alfred Jarry. Karalius Ūbas. Rež. [[Jonas Vaitkus]]. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1974 m.|1974]] – Daktaras Rankas. [[Henrik Ibsen]]. Nora. Rež. Lidija Kutuzova. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) == Režisuoti spektakliai == * [[2005 m.|2005]] – Palikit vardą Lietuvos. Kompozicija [[Justinas Marcinkevičius|Justino Marcinkevičiaus]], [[Maironis|Maironio]], [[Juozas Grušas|Juozo Grušo]] ir [[Balys Sruoga|Balio Sruogos]] veikalų motyvais. Pažaislio muzikos festivalis * [[2004 m.|2004]] – Giesmė apie Vorutos vilkolakį Mindaugą. Kompozicija pagal [[Vincas Krėvė|Vinco Krėvės]], [[Justinas Marcinkevičius|Justino Marcinkevičiaus]] ir [[Martinas Zyvertas|Martino Zyverto]] kūrinius [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]] * [[2004 m.|2004]] – Didysis Vytautas – karalius. Tragedija pagal [[Maironis|Maironio]] istorinę trilogiją „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – Karalius“. Pažaislio muzikos festivalis * [[2003 m.|2003]] – Mindaugas, Vorutos vilkolakio giesmė. Kompozicija pagal [[Vincas Krėvė-Mickevičius|Vinco Krėvės]], [[Justinas Marcinkevičius|Justino Marcinkevičiaus]] ir Martino Zybarto kūrinius. Pažaislio muzikos festivalis * [[2002 m.|2002]] – Karūnos vėtra. Sukomponuota laisvai improvizuojant istorinių dramų [[Balys Sruoga|Balio Sruogos]] „Milžino paunksmė“ ir [[Juozas Grušas|Juozo Grušo]] „Švitrigaila“ tekstais. Pažaislio muzikos festivalis * [[2001 m.|2001]] – Carl Millocker. Gasparonė. [[Kauno valstybinis muzikinis teatras]] * [[1990 m.|1990]] – Slawomir Mrožek. Tango. Kauno profsąjungų kultūros rūmų liaudies teatras * [[1989 m.|1989]] – Dale Vasserman ir Joe Darion. Žmogus iš La Mančos. Kauno profsąjungų kultūros rūmų liaudies teatras * [[1986 m.|1986]] – [[Kazys Boruta]]. [[Baltaragio malūnas]]. Kauno politechnikos instituto liaudies teatras * [[1985 m.|1985]] – [[Juozas Grušas]]. Meilė, džiazas ir velnias. Kauno politechnikos instituto liaudies teatras * [[1984 m.|1984]] – [[Marcelijus Martinaitis]]. Maži žmonių gyvenimai. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras (dabar [[Nacionalinis Kauno dramos teatras]]) * [[1977 m.|1977]] – [[Sigitas Geda]] ir [[Marcelijus Martinaitis]]. Toli giedančio paukščio širdy. Lietuvos teatro draugija == Filmografija == * [[2006]] – [[Vilniaus getas (filmas)|Vilniaus getas]], rež. [[Audrius Juzėnas]] * [[2003]] – [[Lietuviškas tranzitas]] (Литовский Транзит), rež. [[Evaldas Kubilius]], LKS * [[2002]] – Dr. Jekyll and Mr. Hyde, rež. Maurice Phillips, Didž. Britanija * [[2001]] – [[Sniego skonis]], TV serialas, rež. [[Alvydas Šlepikas]], BTV * [[1993]] – [[Giminės (serialas)|Giminės]], TV serialas, rež. [[Saulius Vosylius]]. LTV * [[1992 m.|1992]] – Zuzana, negalinti gyventi be bananų, rež. Artūras Ulevičius, Arthur & Gerald film * [[1990]] – Kontrimas. [[Marius (filmas)|Marius]], rež. [[Marijonas Giedrys]], [[Jonas Pakulis]] * [[1989]] – [[Pabudimas]], rež. [[Jonas Vaitkus]], LKS * [[1989]] – Lesė Pakaruoklis. [[Atleisk mums, Viešpatie!]], rež. [[Bronius Morkevičius]] * [[1988]] – Mokytojas – [[Neatmenu tavo veido]], rež. [[Raimundas Banionis]], LKS * [[1987]] – Gimnazijos direktorius – [[Šešiolikmečiai]], rež. [[Raimundas Banionis]], LKS * [[1986]] – Ronkus – [[Benjaminas Kordušas]], rež. [[Vidmantas Bačiulis]], LTV * [[1986]] – [[Chameleono žaidimai]], rež. [[Arūnas Žebriūnas]], LKS * [[1986]] – [[Mesje!]], rež. [[Michailas Jevdokimovas]], LTV * 1984–1985 m. [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]], [[Kazys Bagdonavičius]], LTV * [[1984]] – [[Sūnus paklydėlis]], rež. [[Marijonas Giedrys]] * [[1982]] – [[Turtuolis, vargšas...(filmas)|Turtuolis, vargšas…]], rež. [[Arūnas Žebriūnas]], LKS * [[1981]] – Džimas – [[Raudonmedžio rojus]], rež. [[Bronius Talačka]], LTV * [[1981 m.|1981]] – Polis – [[Lošimas be kozirių]], rež. [[Algimantas Kundelis]], LKS * [[1978]] – [[Nebūsiu gangsteris, brangioji]], rež. [[Algimantas Puipa]], LKS * [[1977]] - Smilga - [[Ko verkė pušys]], rež. [[Balys Bratkauskas]], [[LTV]] * [[1976]] – [[Seklio Kalio nuotykiai]], rež. [[Arūnas Žebriūnas]], LKS * [[1973]] – [[Kur iškeliauja pasakos]], rež. [[Algirdas Dausa]], LKS * [[1972]] – [[Herkus Mantas (filmas)|Herkus Mantas]], rež. [[Marijonas Giedrys]], LKS. == Nuorodos == * [https://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Actor&ID=2774 Lietuvos filmų centras] * [[imdbname:3359422|IMDb]] * [https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-grigolis/ Visuotinė lietuvių enciklopedija] * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/64851/legendos-v-grigolis LRT.lt – Legendos] * [https://www.facebook.com/vytautasgrigolis/ Atminimo puslapis Facebook] [[Kategorija:Lietuvos aktoriai|Grigolis, Vytautas]] [[Kategorija:Lietuvos humoristai|Grigolis, Vytautas]] tkfpysfk7xir70gtylmm8yi9kj460p7 0 46772 7582305 2271977 2025-06-21T20:06:17Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Savickas]] 7582305 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Savickas]] 5op9dldg2iwpbhdsyq2kg5weyq6wtzn 0 47236 7582380 7563344 2025-06-22T06:06:21Z Ed1974LT 52229 /* Lyvių kalbos ir kultūros apsauga šiuolaikinėje Latvijoje */ 7582380 wikitext text/x-wiki {{etninės grupės| |paveikslėlis= |grupė=Lyviai |gyvskaičius= 167 {{Flag|Latvia}} (2015 m.)<ref name="pmlp1">[http://www.pmlp.gov.lv/lv/assets/documents/statistika/01.01.2015/ISVN_Latvija_pec_TTB_VPD.pdf Gyventojų pasiskirstymas Latvijos Respublikoje pagal tautybę ir priklausymą valstybėms 2015-01-01]''(latvių k.)''</ref> |popvieta= [[Latvija]] |religija= [[liuteronybė]] |vėliava = Flag of the Livonians.svg |kalba= [[latvių kalba|Latvių]], nedaug dar kalba [[lyvių kalba|lyvių]] |gim= eilės tvarka artimiausi: [[setai]], [[estai]], [[vodai]], [[suomiai]], [[ižorai]], [[karelai]], [[vepsai]] }} '''Lyviai''', arba '''lybiai''' ({{liv|līvlizt}}, {{lv|lībieši, līvi}}, {{la|Livones}}, {{de|Liven}}; [[Senoji rusų kalba|sen. rus.]] ''либь'') – [[Latvija|Latvijos]] teritorijoje, prie [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]] gyvenanti beveik išmirusi [[Finougrų kalbos|finougrų]] tauta. Dabartiniai lyviai kalba latviškai, [[lyvių kalba]] yra beveik išnykusi. [[Vokiečiai|Vokiečių]] kolonistai pirmiausia susidūrė su lyviais, tad ir latvių etnonimą perėmė iš lyvių (''Lette''),{{Citation needed}} o savo iš pradžių mažą koloniją pavadino ''Livland'' („lyvių žemė“). Ilgainiui šiuo, taip pat [[Lotynų kalba|lotynizuotu]] pavadinimu ''[[Livonija|Livonia]]'' pradėta vadinti visą dabartinės Latvijos ir Pietų [[Estija|Estijos]] teritoriją, kuri tapo vokiečių [[dominija]]. == Savivardis == Iki Antrojo pasaulinio karo patys lyviai save vadino dvejopai. Vakarinėje dalyje, dabartinėse Talsų ir Ventspilio savivaldybėse lyviai save vadino ''rāndalizt'' 'pakrantės gyventojai'. Rygos ir Limbažių apskrityse gyvenę lyviai save vadino ''kalāmīed'' 'žvejai'. Dar vėliau, po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] save vadino ''līvõd, lībõd, līvnikād, līvlizt''. [[Lyvių kalba|Savo kalbą]] anksčiau vadino ''rāndakēļ'', kas reikštų 'pakrantės kalba'. Lotyniški vardai apibūdinti jų gyvenamai žemei ar jų tautai yra ''Livonia, Livonicus, Lyvones, Livoni, Lyvonia'' pirmiausiai pavartoti [[XIII amžius|XIII]] amžiuje [[Saksas Gramatikas|Sakso Gramatiko]] ir [[Henrikas Latvis|Henriko Latvio]] kronikose. Pirmiausiai [[Livonija|Livonijos]] pavadinimas buvo pritaikytas tik teritorijai, esančiai į rytus nuo [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]], bet vėliau, vokiečių riteriams tęsiant [[finougrai|finougrų]] ir [[baltai|baltų]] genčių užkariavimus, buvo naudojamas visoms užkariautoms žemėms. [[Simas Karaliūnas]] tautovardį kildina iš {{et|liiv}}, {{fi|liiva}} ‘smėlis; dumblas, purvas’ ir kt., kurie laikomi [[Baltizmas|baltizmais]] ({{lv|glīve}} ‘žalios gleivės ant vandens, mulvė, dumblas; spalva’, {{lt|glyvas}} ‘gleivės’), arba iš {{lv|livis (līve, līvens)}} ‘velkamas tinklas, bradinys žvejoti sekliame vandenyje’, {{lt|nu-leivėti, su-leivėti (-leivi, -ėjo)}} ‘nusilpnėti, sumenkėti, sutižti’ (< *‘sulinkti, susilenkti’), {{ru|ливый}} ‘nuolaidus, nuožulnus, nuotakus’.<ref>[[Simas Karaliūnas]]. ''Baltų etnonimai'', Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015.</ref> == Istorija == Žmonių gyvenimo pėdsakų Latvijos teritorijoje randama jau daugiau kaip prieš 10 000 metų. Manoma, kad [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]], tad ir [[Lyviai|lyvių]] protėviai į kraštus prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] atsikėlė maždaug prieš [[3000 m. pr. m. e.]] Lyvių protėviai buvo [[Žvejyba|žvejai]], [[Medžioklė|medžiotojai]] ir [[Rankiojimas|rinkėjai]]. Čia jie susidūrė su [[Senoji Europa|senaisiais europiečiais]]. [[Finougrai]] siejami su [[šukinės duobelinės keramikos kultūra]], kuriai buvo būdingos smailiadugnės storų sienelių puodynės su palyginti didele žvyro priemaiša molyje.<ref>Letonika.lv ''Latvijas vēstures enciklopēdija'': [https://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 Lībieši]; tikrinta 2017-08-18</ref> XIII a. lyviai gyveno [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje ir [[Gauja|Gaujos]] upės [[žemupys|žemupyje]] (vadinasi, abipus Rygos įlankos). Tose teritorijose ilgainiui susiformavo latvių kalbos lyviškoji tarmė – tam tikras latvių ir lyvių kalbų [[substratas (kalbotyra)|substratas]]. Į dvi sritis ties Rygos įlanka lyvius padalijo [[baltai|baltų genčių]] – [[Latgaliai|latgalių]], [[Sėliai|sėlių]], [[Žiemgaliai|žiemgalių]], [[Kuršiai|kuršių]] stūmimasis šiaurės kryptimi. Dar iki [[XIII amžius|XIII]] amžiaus buvo plačiai paplitę [[Latvija|Latvijoje]], vėliau asimiliuoti [[Kuršiai|kuršių]], [[Žiemgaliai|žiemgalių]], [[Latgaliai|latgalių]] genčių, o dar vėliau besiformuojančios [[latviai|latvių]] tautos. Senovės lyviai vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]], [[prekyba]], pajūrio – [[žvejyba]], o gyvenantys toliau nuo jūros – [[gyvulininkystė|gyvulių auginimu]], [[drevinė bitininkystė|drevine bitininkyste]]. Iki atsikeliant vokiečių riteriams, lyviai mokėjo duoklę [[Polocko kunigaikštystė|Polocko]] kunigaikščiams. Vėliau, vokiečių riteriai 1198–1207 m. dalį [[Gauja|Gaujos]] ir Padauguvio lyvių jau buvo nukariavę, o galutinai šių žemių lyvius pavergė 1212 metais. XIII amžiaus 5 dešimtmetyje [[Livonijos ordinas]] pavergė ir Kuršo lyvių žemes. Tikintieji – [[evangelikai - liuteronai]]. [[Vaizdas:Pauly Kreewing 1862 jpg.jpeg|miniatiūra|Šiaurės Kuršo lyviai iš Irbės ir Jaunsaulės [[krieviniai]] 1846 m. (pagal M. de Pauly)]] X-[[XIII amžius|XIII]] amžiais lyviai gyveno Livonijoje, dabartinės [[Latvija|Latvijos]] teritorijoje aplink [[Rygos įlanka|Rygos įlanką]] iki dabartinės [[Estija|Estijos]] sienos o vakaruose dar [[XII amžius|XII]] amžiuje iki [[Venta|Ventos]] upės visame šiauriniame dabartiniame Latvijos Kurše, nors ir buvo labai asimiliuojami [[kuršiai|kuršių]] genčių, kurie skverbėsi iš pietinio Kuršo į lyvių žemes Rygos įlankos pakrantėje ir [[Abava|Abavos]] upės baseine. Dabar tai būtų [[Ventspilio rajonas|Ventspilio rajono]] didžioji dalis, [[Talsų rajonas]], [[Tukumo rajonas|Tukumo rajono]] šiaurinė dalis, [[Jūrmala|Jūrmalos]], Rygos apylinkės, [[Limbažių rajonas]], [[Rygos rajonas]] išskyrus pietinį rajono pakraštį, [[Uogrės rajonas|Uogrės rajono]] š.v. dalis, [[Cėsių rajonas|Cėsių]] ir [[Valmieros rajonas|Valmieros rajonų]] vakarinės dalys. [[XXI amžius|XXI]] amžiaus pradžioje lyvių išliko pačiam šiauriniame Kurše, kuris vadinamas ''[[Lyvių pakrantė|Līvõd Randa]]''. Tai yra siauras pajūrio ruožas Ventspilio ir Talsų rajonų šiauriniame pakraštyje. Kiti gyvena [[Ryga|Rygoje]], [[Ventspilis|Ventspilyje]]. Iš viso Latvijoje jų yra apie 200. Iš istorinių žinių patikimesni šaltiniai apie šią dabartiniu metu nedidelę tautą yra iš [[Koeppen]] 1835 metais, kada jis suskaičiavo 2074 lyvius. Apie 3000 lyvių gyveno 12-oje jūros pakrantės kaimų šiauriniame Kurše 1860 metais, ir, pasak [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemano]], 1859 metais buvo 2000 kalbančių lyvių kalba Kurše ir 8 apie [[Salaca|Salacą]], dabartinėje [[Vidžemė]]je, Limbažių rajono šiaurinėje dalyje. XX amžiaus pradžioje jų buvo 2000 ir jau tik Kurše. 1925 metais beliko 1238 lyviai pagal tuometinės Latvijos Respublikos statistiką, o 1939 metais padaugėjo ir priskaičiuota 2000. 1948 m. jų buvo 500–600 (dalis žuvo Kuršo mūšiuose, o kita dalis bėgo nuo sovietinių okupantų). 1959 m. pagal sovietinę statistiką jų beliko 200, bet manoma, kad iš tikrųjų buvo 500 lyvių. 1970 m. per [[gyventojų surašymas|gyventojų surašymą]] lyviai nebuvo skaičiuojami. Apie 35 žmonės galėjo kalbėti [[lyvių kalba]] 1990 metais, o iš jų 15 laisvai. == Lyvių kalbos ir kultūros apsauga šiuolaikinėje Latvijoje == 1991 metų [[vasario 4]] d. Latvijos valdžia išleido rezoliuciją, kuria įkuriama speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiauriniame Kurše. Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas ''[[Lyvių pakrantė|Līvõd Rānda]]'', reiškiantis 'lyvių pakrantė'. Ji sukurta valstybiniu lygiu kaip saugoma lyvių kultūros ir istorijos teritorija. 1991 metų [[kovo 19]] d. lyviai šalia latvių pripažinti kaip [[Latvija|Latvijos]] autochtonai ir remiami valstybiniu lygiu ugdyti ir plėtoti savo kalbą ir kultūrą. [[1992]] m. lyviai atkūrė savo laikraštį „[[Līvli]]“. Stiprėjant nacionaliniam judėjimui [[1994]] m. įkurtas Lyvių kultūros centras. [[1995]] m. [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] pradėta mokyti Latvijos universitete. Šiuo metu lyviai turi 5 folkloro ansamblius, nuo 2006 m. [[internetas|internete]] veikia šios negausios tautinės bendruomenės tinklalapis „[[Livones.net]]“. [[2018]] m. Rygoje įkurtas [[Latvijos universiteto Lyvių institutas]].<ref>livones.net (2018-08-21): [http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts Nuodibināts lībiešu institūts], ''Nuoroda tikrinta 2021-09-04''</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Lyvių pakrantė]] * [[Lyvių kalba]] * [[Lyvių-estų-latvių žodynas]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.livones.net/liv Lyvių svetainė] * [https://web.archive.org/web/20050129100517/http://homepage.mac.com/uldis/livonia/livonia.html Virtuali Livonija, portalas apie lyvius] (anglų, lyvių, latvių kalbomis) * [http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html Lyvių kultūra, istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060615214610/http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html |date=2006-06-15 }} (anglų kalba) {{Europos Sąjungos tautos}} [[Kategorija:Lyviai| ]] jjumkcf7vobpxo2i1sqfzweyc5k25l6 7582423 7582380 2025-06-22T08:23:32Z Ed1974LT 52229 /* Lyvių kalbos ir kultūros apsauga šiuolaikinėje Latvijoje */ 7582423 wikitext text/x-wiki {{etninės grupės| |paveikslėlis= |grupė=Lyviai |gyvskaičius= 167 {{Flag|Latvia}} (2015 m.)<ref name="pmlp1">[http://www.pmlp.gov.lv/lv/assets/documents/statistika/01.01.2015/ISVN_Latvija_pec_TTB_VPD.pdf Gyventojų pasiskirstymas Latvijos Respublikoje pagal tautybę ir priklausymą valstybėms 2015-01-01]''(latvių k.)''</ref> |popvieta= [[Latvija]] |religija= [[liuteronybė]] |vėliava = Flag of the Livonians.svg |kalba= [[latvių kalba|Latvių]], nedaug dar kalba [[lyvių kalba|lyvių]] |gim= eilės tvarka artimiausi: [[setai]], [[estai]], [[vodai]], [[suomiai]], [[ižorai]], [[karelai]], [[vepsai]] }} '''Lyviai''', arba '''lybiai''' ({{liv|līvlizt}}, {{lv|lībieši, līvi}}, {{la|Livones}}, {{de|Liven}}; [[Senoji rusų kalba|sen. rus.]] ''либь'') – [[Latvija|Latvijos]] teritorijoje, prie [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]] gyvenanti beveik išmirusi [[Finougrų kalbos|finougrų]] tauta. Dabartiniai lyviai kalba latviškai, [[lyvių kalba]] yra beveik išnykusi. [[Vokiečiai|Vokiečių]] kolonistai pirmiausia susidūrė su lyviais, tad ir latvių etnonimą perėmė iš lyvių (''Lette''),{{Citation needed}} o savo iš pradžių mažą koloniją pavadino ''Livland'' („lyvių žemė“). Ilgainiui šiuo, taip pat [[Lotynų kalba|lotynizuotu]] pavadinimu ''[[Livonija|Livonia]]'' pradėta vadinti visą dabartinės Latvijos ir Pietų [[Estija|Estijos]] teritoriją, kuri tapo vokiečių [[dominija]]. == Savivardis == Iki Antrojo pasaulinio karo patys lyviai save vadino dvejopai. Vakarinėje dalyje, dabartinėse Talsų ir Ventspilio savivaldybėse lyviai save vadino ''rāndalizt'' 'pakrantės gyventojai'. Rygos ir Limbažių apskrityse gyvenę lyviai save vadino ''kalāmīed'' 'žvejai'. Dar vėliau, po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] save vadino ''līvõd, lībõd, līvnikād, līvlizt''. [[Lyvių kalba|Savo kalbą]] anksčiau vadino ''rāndakēļ'', kas reikštų 'pakrantės kalba'. Lotyniški vardai apibūdinti jų gyvenamai žemei ar jų tautai yra ''Livonia, Livonicus, Lyvones, Livoni, Lyvonia'' pirmiausiai pavartoti [[XIII amžius|XIII]] amžiuje [[Saksas Gramatikas|Sakso Gramatiko]] ir [[Henrikas Latvis|Henriko Latvio]] kronikose. Pirmiausiai [[Livonija|Livonijos]] pavadinimas buvo pritaikytas tik teritorijai, esančiai į rytus nuo [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]], bet vėliau, vokiečių riteriams tęsiant [[finougrai|finougrų]] ir [[baltai|baltų]] genčių užkariavimus, buvo naudojamas visoms užkariautoms žemėms. [[Simas Karaliūnas]] tautovardį kildina iš {{et|liiv}}, {{fi|liiva}} ‘smėlis; dumblas, purvas’ ir kt., kurie laikomi [[Baltizmas|baltizmais]] ({{lv|glīve}} ‘žalios gleivės ant vandens, mulvė, dumblas; spalva’, {{lt|glyvas}} ‘gleivės’), arba iš {{lv|livis (līve, līvens)}} ‘velkamas tinklas, bradinys žvejoti sekliame vandenyje’, {{lt|nu-leivėti, su-leivėti (-leivi, -ėjo)}} ‘nusilpnėti, sumenkėti, sutižti’ (< *‘sulinkti, susilenkti’), {{ru|ливый}} ‘nuolaidus, nuožulnus, nuotakus’.<ref>[[Simas Karaliūnas]]. ''Baltų etnonimai'', Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015.</ref> == Istorija == Žmonių gyvenimo pėdsakų Latvijos teritorijoje randama jau daugiau kaip prieš 10 000 metų. Manoma, kad [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]], tad ir [[Lyviai|lyvių]] protėviai į kraštus prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] atsikėlė maždaug prieš [[3000 m. pr. m. e.]] Lyvių protėviai buvo [[Žvejyba|žvejai]], [[Medžioklė|medžiotojai]] ir [[Rankiojimas|rinkėjai]]. Čia jie susidūrė su [[Senoji Europa|senaisiais europiečiais]]. [[Finougrai]] siejami su [[šukinės duobelinės keramikos kultūra]], kuriai buvo būdingos smailiadugnės storų sienelių puodynės su palyginti didele žvyro priemaiša molyje.<ref>Letonika.lv ''Latvijas vēstures enciklopēdija'': [https://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 Lībieši]; tikrinta 2017-08-18</ref> XIII a. lyviai gyveno [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje ir [[Gauja|Gaujos]] upės [[žemupys|žemupyje]] (vadinasi, abipus Rygos įlankos). Tose teritorijose ilgainiui susiformavo latvių kalbos lyviškoji tarmė – tam tikras latvių ir lyvių kalbų [[substratas (kalbotyra)|substratas]]. Į dvi sritis ties Rygos įlanka lyvius padalijo [[baltai|baltų genčių]] – [[Latgaliai|latgalių]], [[Sėliai|sėlių]], [[Žiemgaliai|žiemgalių]], [[Kuršiai|kuršių]] stūmimasis šiaurės kryptimi. Dar iki [[XIII amžius|XIII]] amžiaus buvo plačiai paplitę [[Latvija|Latvijoje]], vėliau asimiliuoti [[Kuršiai|kuršių]], [[Žiemgaliai|žiemgalių]], [[Latgaliai|latgalių]] genčių, o dar vėliau besiformuojančios [[latviai|latvių]] tautos. Senovės lyviai vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]], [[prekyba]], pajūrio – [[žvejyba]], o gyvenantys toliau nuo jūros – [[gyvulininkystė|gyvulių auginimu]], [[drevinė bitininkystė|drevine bitininkyste]]. Iki atsikeliant vokiečių riteriams, lyviai mokėjo duoklę [[Polocko kunigaikštystė|Polocko]] kunigaikščiams. Vėliau, vokiečių riteriai 1198–1207 m. dalį [[Gauja|Gaujos]] ir Padauguvio lyvių jau buvo nukariavę, o galutinai šių žemių lyvius pavergė 1212 metais. XIII amžiaus 5 dešimtmetyje [[Livonijos ordinas]] pavergė ir Kuršo lyvių žemes. Tikintieji – [[evangelikai - liuteronai]]. [[Vaizdas:Pauly Kreewing 1862 jpg.jpeg|miniatiūra|Šiaurės Kuršo lyviai iš Irbės ir Jaunsaulės [[krieviniai]] 1846 m. (pagal M. de Pauly)]] X-[[XIII amžius|XIII]] amžiais lyviai gyveno Livonijoje, dabartinės [[Latvija|Latvijos]] teritorijoje aplink [[Rygos įlanka|Rygos įlanką]] iki dabartinės [[Estija|Estijos]] sienos o vakaruose dar [[XII amžius|XII]] amžiuje iki [[Venta|Ventos]] upės visame šiauriniame dabartiniame Latvijos Kurše, nors ir buvo labai asimiliuojami [[kuršiai|kuršių]] genčių, kurie skverbėsi iš pietinio Kuršo į lyvių žemes Rygos įlankos pakrantėje ir [[Abava|Abavos]] upės baseine. Dabar tai būtų [[Ventspilio rajonas|Ventspilio rajono]] didžioji dalis, [[Talsų rajonas]], [[Tukumo rajonas|Tukumo rajono]] šiaurinė dalis, [[Jūrmala|Jūrmalos]], Rygos apylinkės, [[Limbažių rajonas]], [[Rygos rajonas]] išskyrus pietinį rajono pakraštį, [[Uogrės rajonas|Uogrės rajono]] š.v. dalis, [[Cėsių rajonas|Cėsių]] ir [[Valmieros rajonas|Valmieros rajonų]] vakarinės dalys. [[XXI amžius|XXI]] amžiaus pradžioje lyvių išliko pačiam šiauriniame Kurše, kuris vadinamas ''[[Lyvių pakrantė|Līvõd Randa]]''. Tai yra siauras pajūrio ruožas Ventspilio ir Talsų rajonų šiauriniame pakraštyje. Kiti gyvena [[Ryga|Rygoje]], [[Ventspilis|Ventspilyje]]. Iš viso Latvijoje jų yra apie 200. Iš istorinių žinių patikimesni šaltiniai apie šią dabartiniu metu nedidelę tautą yra iš [[Koeppen]] 1835 metais, kada jis suskaičiavo 2074 lyvius. Apie 3000 lyvių gyveno 12-oje jūros pakrantės kaimų šiauriniame Kurše 1860 metais, ir, pasak [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. Vydemano]], 1859 metais buvo 2000 kalbančių lyvių kalba Kurše ir 8 apie [[Salaca|Salacą]], dabartinėje [[Vidžemė]]je, Limbažių rajono šiaurinėje dalyje. XX amžiaus pradžioje jų buvo 2000 ir jau tik Kurše. 1925 metais beliko 1238 lyviai pagal tuometinės Latvijos Respublikos statistiką, o 1939 metais padaugėjo ir priskaičiuota 2000. 1948 m. jų buvo 500–600 (dalis žuvo Kuršo mūšiuose, o kita dalis bėgo nuo sovietinių okupantų). 1959 m. pagal sovietinę statistiką jų beliko 200, bet manoma, kad iš tikrųjų buvo 500 lyvių. 1970 m. per [[gyventojų surašymas|gyventojų surašymą]] lyviai nebuvo skaičiuojami. Apie 35 žmonės galėjo kalbėti [[lyvių kalba]] 1990 metais, o iš jų 15 laisvai. == Lyvių kalbos ir kultūros apsauga šiuolaikinėje Latvijoje == 1991 metų [[vasario 4]] d. Latvijos valdžia išleido rezoliuciją, kuria įkuriama speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiauriniame Kurše. Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas ''[[Lyvių pakrantė|Līvõd Rānda]]'', reiškiantis 'lyvių pakrantė'. Ji sukurta valstybiniu lygiu kaip saugoma lyvių kultūros ir istorijos teritorija. 1991 metų [[kovo 19]] d. lyviai šalia latvių pripažinti kaip [[Latvija|Latvijos]] autochtonai ir remiami valstybiniu lygiu ugdyti ir plėtoti savo kalbą ir kultūrą. [[1992]] m. lyviai atkūrė savo laikraštį „[[Līvli]]“. Stiprėjant nacionaliniam judėjimui [[1994]] m. įkurtas [[Lyvių kultūros centras]]. [[1995]] m. [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] pradėta mokyti Latvijos universitete. Šiuo metu lyviai turi 5 folkloro ansamblius, nuo 2006 m. [[internetas|internete]] veikia šios negausios tautinės bendruomenės tinklalapis „[[Livones.net]]“. [[2018]] m. Rygoje įkurtas [[Latvijos universiteto Lyvių institutas]].<ref>livones.net (2018-08-21): [http://www.livones.net/lv/norises/2018/?nodibinats-libiesu-instituts Nuodibināts lībiešu institūts], ''Nuoroda tikrinta 2021-09-04''</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Lyvių pakrantė]] * [[Lyvių kalba]] * [[Lyvių-estų-latvių žodynas]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.livones.net/liv Lyvių svetainė] * [https://web.archive.org/web/20050129100517/http://homepage.mac.com/uldis/livonia/livonia.html Virtuali Livonija, portalas apie lyvius] (anglų, lyvių, latvių kalbomis) * [http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html Lyvių kultūra, istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060615214610/http://www.suri.ee/r/liivi/eng.html |date=2006-06-15 }} (anglų kalba) {{Europos Sąjungos tautos}} [[Kategorija:Lyviai| ]] tnzn4o7vncmrw4vsf0whw79h1cj9ys1 0 48943 7582315 7130998 2025-06-21T20:22:27Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582315 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} {{Pavardė pradžia|Sakalauskas|Sakalauskienė|Sakalauskaitė}} ;Sakalauskas * [[Algimantas Sakalauskas]] – skulptorius, tautodailininkas; * [[Artūras Sakalauskas]] – Lietuvos savanoris; * [[Arūnas Sakalauskas (1952)]] – dailininkas, skulptorius; * [[Arūnas Sakalauskas (1962)]] – aktorius, televizijos laidų vedėjas; * [[Benjaminas Sakalauskas]] – politikas; * [[Gintautas Sakalauskas]] – teisininkas kriminologas; * [[Gracijus Sakalauskas]] – kunigas, vargonininkas, pedagogas; * [[Ignas Sakalas]]-Sakalauskas – žurnalistas, redaktorius, filatelistas; * [[Juozas Sakalauskas]] – knygnešys, savivaldybininkas, politinis veikėjas; * [[Kazys Sakalauskas]] – geležinkelių inžinerijos mokslininkas; * [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]] – rašytojas, spaudos darbuotojas; * [[Malvydas Sakalauskas]] – muziejininkas, tapytojas; * [[Mečislovas Sakalauskas]] – fotografas; * [[Rimantas Sakalauskas]] – skulptorius; * [[Rytis Sakalauskas]] – sprinteris; * [[Romualdas Sakalauskas]] – politikas; * [[Stasys Sakalauskas]] – diplomatas, ambasadorius; * [[Šarūnas Sakalauskas]] – krepšininkas, treneris; * [[Tomas Sakalauskas]] – žurnalistas, eseistas, menotyrininkas; * [[Vaidas Sakalauskas]] – šachmatininkas, treneris; * [[Vytautas Sakalauskas (1933)]] – partinis veikėjas; * [[Vytautas Sakalauskas (1961)]] – politikas; * [[Vladas Sakalauskas (1941)]] – politikas. ;Sakalauskaitė * [[Ramunė Sakalauskaitė]] – žurnalistė, publicistė. == Etimologija == Pavardė ''Sakaláuskas'', turinti slaviškos kilmės priesagą -auskas, dažniausiai, matyt, atsiradusi slavinimo keliu, pridėjus minėtą priesagą prie lietuviškos pavardės ''Sãkalas'' ar pakeitus ja lietuviškas patronimines pavardes (''Sakaliū́nas, *Sakalaitis, *Sakalonis''). Taip pat, kartais gali būti tiesiai iš slaviškų pavardžių {{be|Cакалoўскi}}, {{pl|Sokołowski}} ir pan.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} b5dnvlzz4az8x0rscb9w0esy093574q 0 54733 7582274 6703684 2025-06-21T18:18:47Z Vilensija 40695 +tiltas 7582274 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Mažieji Rūšupiai |foto = Mažieji Rūšupiai Skuodo raj.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = |lat = 56.261 |long = 21.589 |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Skuodo seniūnija |gyv = 329 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Mažieji Rūšupiai |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Mažíeji Rū̃šupiai|Mažų̃jų Rū̃šupių|Mažíesiems Rū̃šupiams|Mažúosius Rū̃šupius|Mažaĩsiais Rū̃šupiais|Mažuõsiuose Rū̃šupiuose|š=2002}} }} '''Mažieji Rūšupiai''' – kaimas [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, į pietus nuo kelio {{KK170}}, 3 km į rytus nuo Skuodo. Veikia [[pradinė mokykla]], Skuodo rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.<ref>{{VLE|XIV|504||Mažieji Rūšupiai}}</ref> Į pietryčių nuo kaimo yra [[Užluobės piliakalnis]]. [[Vaizdas:Mažieji Rūšupiai Skuodo r.JPG|thumb|left|250px|Įvažiavimas į kaimą]] Per kaimą teka [[Bartuva|Bartuvos]] intakas [[Luoba]], stovi [[Mažųjų Rūšupių tiltas]]. == Istorija == [[1950]]–[[1992]] m. buvo [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. {{adm |[[1950]]–[[1995]] m.|[[Skuodo apylinkė]], [[Skuodo rajonas]] |nuo [[1995]] m. |[[Skuodo seniūnija]], [[Skuodo rajono savivaldybė]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=500|inc=100|incmin=50 |1902|296|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|274|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|249|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|539||Mažieji Rūšupiai}}</ref> |1970|202|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|312|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|309|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|26||Mažieji Rūšupiai}}</ref> |1989|369|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|451|r2001=<ref>{{2001sur(Klaipėda)}}</ref> |2011|398|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|329|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === ;Gyveno * [[Ignas Kaupas]] (1920–1948), [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Lietuvos partizanas|partizanas]], [[Alkos rinktinė]]s kuopos (grupės) vadas == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=Mažieji Rūšupiai |Š=[[Didieji Rūšupiai]] – 2 km |ŠR= |R= |PR= |P= |PV= |V= |ŠV=[[Skuodas|SKUODAS]] – 3 km }} [[Kategorija:Skuodo rajono savivaldybės gyvenvietės]] 85bynk07eazs7rvokksg3jkx4b0tl94 7582276 7582274 2025-06-21T18:32:53Z Vilensija 40695 7582276 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Mažieji Rūšupiai |foto = Mažieji Rūšupiai Skuodo raj.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = |lat = 56.261 |long = 21.589 |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Skuodo seniūnija |gyv = 329 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Mažieji Rūšupiai |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Mažíeji Rū̃šupiai|Mažų̃jų Rū̃šupių|Mažíesiems Rū̃šupiams|Mažúosius Rū̃šupius|Mažaĩsiais Rū̃šupiais|Mažuõsiuose Rū̃šupiuose|š=2002}} }} '''Mažieji Rūšupiai''' – kaimas [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, į pietus nuo kelio {{KK170}}, 3 km į rytus nuo Skuodo. Veikia [[pradinė mokykla]], Skuodo rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.<ref>{{VLE|XIV|504||Mažieji Rūšupiai}}</ref> Į pietryčių nuo kaimo yra [[Užluobės piliakalnis]]. [[Vaizdas:Mažieji Rūšupiai Skuodo r.JPG|thumb|left|250px|Įvažiavimas į kaimą]] Per kaimą teka [[Bartuva|Bartuvos]] intakas [[Luoba (upė)|Luoba]], stovi [[Mažųjų Rūšupių tiltas]]. == Istorija == [[1950]]–[[1992]] m. buvo [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. {{adm |[[1950]]–[[1995]] m.|[[Skuodo apylinkė]], [[Skuodo rajonas]] |nuo [[1995]] m. |[[Skuodo seniūnija]], [[Skuodo rajono savivaldybė]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=500|inc=100|incmin=50 |1902|296|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|274|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|249|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|539||Mažieji Rūšupiai}}</ref> |1970|202|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|312|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|309|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|26||Mažieji Rūšupiai}}</ref> |1989|369|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|451|r2001=<ref>{{2001sur(Klaipėda)}}</ref> |2011|398|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|329|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === ;Gyveno * [[Ignas Kaupas]] (1920–1948), [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Lietuvos partizanas|partizanas]], [[Alkos rinktinė]]s kuopos (grupės) vadas == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=Mažieji Rūšupiai |Š=[[Didieji Rūšupiai]] – 2 km |ŠR= |R= |PR= |P= |PV= |V= |ŠV=[[Skuodas|SKUODAS]] – 3 km }} [[Kategorija:Skuodo rajono savivaldybės gyvenvietės]] 7y9hmflvvtua1crhwo42rji8pz7ikcq 0 54735 7582278 6703671 2025-06-21T18:34:35Z Vilensija 40695 +tiltas 7582278 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Didieji Rūšupiai |foto = Didieji Rūšupiai skuodo raj.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Įvažiavimas į kaimą |lat = 56.281 |long = 21.594 |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Skuodo seniūnija |gyv = 223 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Didieji Rūšupiai |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Didíeji Rū̃šupiai|Didžių̃jų Rū̃šupių|Didíesiems Rū̃šupiams|Didžiúosius Rū̃šupius|Didžiaĩsiais Rū̃šupiais|Didžiuõsiuose Rū̃šupiuose|š=2002}} }} '''Didieji Rūšupiai''' – kaimas [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, į šiaurę nuo kelio {{KK170}}, 3 km į rytus nuo Skuodo. Pietuose ribojasi su [[Luoba (upė)|Luobos]] upe, stovi [[Mažųjų Rūšupių tiltas]]. Seniūnaitijos centras. == Istorija == [[1950]]–[[1992]] m. Pakalniškių apylinkės centras ([[1954]]–[[1963]] m.), kolūkio centrinė [[gyvenvietė]]. [[1965]] m. įkurta Pakalniškių pradžios mokykla, nuo [[1968]] m. perkelta į Didžiuosius Rūšupius. [[1963]] m. įsteigta biblioteka.<ref>[http://www.svb.lt/index.php?drusupiai Didžiųjų Rūšupių biblioteka]</ref> <ref>{{VLE|IV|680||Didieji Rūšupiai}}</ref> {{adm |[[1950]]–[[1995]] m.|[[Skuodo apylinkė]], [[Skuodo rajonas]] |nuo [[1995]] m. |[[Skuodo seniūnija]], [[Skuodo rajono savivaldybė]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=420|inc=100|incmin=50 |1902|296|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|326|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|237|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|395||Didieji Rūšupiai}}</ref> |1970|280|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|280|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1985|335|r1985=<ref name="TLE">{{TLE|1|417||Didieji Rūšupiai}}</ref> |1989|380 |r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|412|r2001=<ref>{{2001sur(Klaipėda)}}</ref> |2011|331|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|223|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === Kaime gimė: * [[Rimantas Urniežis]], rajono politinis bei visuomenės veikėjas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=Didieji Rūšupiai |Š= |ŠR= |R= |PR= |P=[[Mažieji Rūšupiai]] – 2 km |PV= |V=[[Skuodas|SKUODAS]] – 5 km |ŠV= }} [[Kategorija:Skuodo rajono savivaldybės gyvenvietės]] f6opgupaxcdvmxkhydetp054jygodk2 0 56246 7582333 7549980 2025-06-21T21:13:58Z Normantas Bataitis 145195 7582333 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas = culture |vardas = Frydrichas Kuršaitis<br />{{de|Friedrich Kurschat}} |paveikslėlis = Friedrich Kurschat (Frydrichas Kuršaitis).jpg |paveikslėlio apibūdinimas = |paveikslėlio dydis = |gimimo data = {{Gimė|1806|04|24}} |gimimo vieta = [[Noragėliai (Gastos)|Noragėliai]], [[Pakalnės apskritis]], dab. [[Slavsko rajonas]] |mirties data = {{Mirė|1884|08|23|1806|04|24}} |mirties vieta = [[Krantas]], dab. [[Zelenogradskas]], |palaidotas = [[Kaliningradas|Karaliaučiuje]] |tautybė = |sutuoktinis = |tėvas = |motina = |vaikai = |veikla = [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] kunigas, religinių raštų rengėjas, [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] profesorius. |sritis = |įstaigos = |pareigos = |alma_mater = [[Karaliaučiaus universitetas]] |doktorantūros_vadovas = |studentai = |žinomas = |apdovanojimai = |parašas = |pastabos = }} '''Frydrichas Kuršaitis''' ({{de|Friedrich Kurschat}}, [[1806]] m. [[balandžio 24]] d. [[Noragėliai (Gastos)|Noragėliuose]], [[Pakalnės apskritis|Pakalnės apskrityje]], dab. [[Slavsko rajonas|Slavsko rajone]] – [[1884]] m. [[rugpjūčio 23]] d. [[Krantas|Krante]], dab. [[Zelenogradskas|Zelenogradske]]) – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų [[liuteronai|liuteronų]] kunigas, religinių raštų rengėjas, spaudos darbuotojas, [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] profesorius. == Biografija == [[Vaizdas:Kurschat-Keleiwis.JPG|thumb|240px|Pirmasis redaguoto savaitraščio „Keleiwis“ egzempliorius (1849 m. Nr. 1)]] Baigė [[Elblongas|Elbingo]] gimnaziją, [[1836]]–[[1844]] m. studijavo Karaliaučiaus universitete, lankė [[Liudvikas Rėza|L. Rėzos]] vadovaujamą [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] seminarą. [[1844]] m. įšventintas kunigu. [[1841]]–[[1883]] m. [[Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras|Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro]] vadovas. Nuo [[1865]] m. Karaliaučiaus universiteto profesorius, [[1875]] m. filosofijos garbės daktaras ir laisvųjų menų magistras. [[1882]] m. [[Čekija|Čekijos]] mokslų draugijos narys korespondentas.<ref>{{VLE|XI|317|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Frydrichas Kuršaitis}}</ref> [[1849]]–[[1880]] m. redagavo Prūsijos valdžios subsidijuojamą savaitraštį „[[Keleivis (Karaliaučius)|Keleiwis isz Karaliaucziaus broliams lietuwininkams žinias parnesząs]]“, [[1875]]–[[1880]] m. „[[Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių]]“. <ref>{{ŽE|254}}</ref> == Bažnytinė veikla == Perredagavo ir sukirčiavo oficialiojo giesmyno 1841 m. leidimą, vertė bei perkūrinėjo giesmes, parengdamas jų rinkinius mokykloms ([[1853]] m.), kariuomenei ([[1854]] m.). [[1841]] m. naujai išvertė [[Martynas Liuteris|Martyno Liuterio]] „Mažąjį katekizmą“, [[1853]] m. išleido „Augsburgo išpažinimą“, taisė [[1853]] m. [[Biblija|„Biblijos“]], [[1865]] m. [[Naujasis testamentas|„Naujojo testamento“]] leidimus, [[1864]] m. parašė istorinę Biblijos lietuvių kalba rengimo apžvalgą. Į lietuvių kalbą išvertė blaivybę propaguojančių knygelių, giesmių, pats jas kūrė, sudarė ir išleido giesmynų. == Mokslinė veikla == [[1843]] m. pakartotinai išleido Liudviko Rėzos „Dainas“, 1843–[[1849]] m. parengė ir išleido „Lietuvių kalbos tyrinėjimus“, skirtus Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro studentams. Pirmoji dalis skirta būdingiausiems vokiečių ir lietuvių kalbų prielinksniams, antrojoje, „Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslas“ (''Laut-und Tonlehre der littauischen Sprache'') pirmą kartą išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaidės, nustatė keturias daiktavardžių kirčiuotes. Svarbiausias veikalas – „Lietuvių kalbos gramatika“. Iki [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskio]] išsamiausiai aprašė lietuvių kalbos struktūrą, nurodė lietuvių kalbos ribas, vietą [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimoje, santykius su [[prūsų kalba|prūsų]] ir [[latvių kalba|latvių]] kalbomis, pateikė nemažai Mažosios Lietuvos tarmių pavyzdžių. Jo priegaidžių ženklai – [[akūtas]], [[cirkumfleksas]], [[gravis]] vartojami ir dabar.<ref>{{vle|frydrichas-kursaitis|2025-04-27|Frydrichas Kuršaitis}}</ref> Kaip priedas prie gramatikos pridėtas skyrelis apie lietuvių liaudies dainas, paskelbtos 25 dainos su melodijomis. Važinėdamas po Lietuvą rinko lietuvių kalbos žodžius. Jam padėjo [[Simonas Daukantas]], [[Motiejus Valančius]], [[Antanas Baranauskas]] ir daugelis kitų lietuvių kalbos žinovų. Sukaupęs gausią medžiagą, [[1870]]–1883 m. sudarė 2-jų dalių vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyną „Wörterbuch der littauischen Sprache“. Jam duomenis rinko iš Mažosios Lietuvos lietuvių gyvosios kalbos ir spausdintų šaltinių. Tekstas sukirčiuotas, antroje dalyje laužtiniuose skliaustuose surašyti žodžiai, dėl kurių autentiškumo jis nebuvo tikras. Laikomas vienu lietuvių kalbos rašybos kūrėjų. Lietuvių kalbos leksikografijai ir ypač akcentologijai reikšmingais savo darbais padėjo mokslinius pagrindus lituanistiniams tyrinėjimams. Tačiau, amžininkų nuomone, nepajudino nei piršto, kad lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje išliktų gyva. Būdamas monarchistas, konservatyvių pažiūrų žmogus, nerėmė lietuvių tautinio atgimimo nei Mažojoje, nei Didžiojoje Lietuvoje, bet jo veikla pristabdė Mažosios Lietuvos lietuvių nutautimą. Jo darbus pratęsė sūnėnas [[Aleksandras Kuršaitis]]. == Bibliografija == * ''Beiträge zur Kunde der littauischen Sprache'', Lietuvių kalbos tyrinėjimai, [[Hartungų spaustuvė]], 1843–1849 m., [[vokiečių kalba]]: ** ''Laut-und Tonlehre der littauischen Sprache'', [[1843]]-[[1849]] m., 2 d. Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerei; Berlin: in Commission bei Th. Ch. Fr. Enslin, [[1849]] m. ** ''Deutsch-littauische Phraseologie der Präpositionen: eine ergänzende Beilage zum Ruhig-Mielckeschen Wörterbuch'', Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerei, [[1843]] m. * ''Augsburkiszkasis wierôs issipaźinims ewangēliszkosiôs baźnycziôs, kaip tas mete 1530 ciecoriui Kardelui Penktámjam pranesztas ir padůtas'', Königsberg: Schultzsche Hofbuchdruckerei, 1853 m. * Biblija, lietuviškas vertimas, [[1865]] m. * ''Wörterbuch der littauischen Sprache'' ** ''Deutsch-littauisches Wörterbuch'', Vokiečių-lietuvių kalbų žodynas, 2 t., [[1870]], [[1874]] m. ** ''Littauisch-deutsches Wörterbuch'', Lietuvių-vokiečių kalbų žodynas, [[1883]] m. * ''Grammatik der littauischen Sprache'', Lietuvių kalbos gramatika, Halle: Verlag der Buchhandlung des Waisenhauses, [[1876]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Fridricho Kuršaičio autobiografija. Žmonės ir kalba. Vilnius 1977 * Duomenys F. Kuršaičio biografijai (parengė V. Drotvinas). Lietuvių kalbotyros klausimai, 1961. == Nuorodos == * [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do;jsessionid=0a00016630d5872d80952a5c426b98c7a7bd34d74baf.e34Pb3uSbh0Ob40Pe0?biRecordId=2187 Laut-und Tonlehre der littauischen Sprache. Epaveldas.lt] * [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=2188 Deutsch-littauische Phraseologie der Präpositionen : eine ergänzende Beilage zum Ruhig-Mielckeschen Wörterbuch. Epaveldas.lt] * [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=24976 Wörterbuch der littauischen Sprache. Epaveldas.lt] * [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=34704 Grammatik der littauischen Sprache. Epaveldas.lt] * [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=90 Augsburkiszkasis wierôs issipaźinims ewangēliszkosiôs baźnycziôs, kaip tas mete 1530 ciecoriui Kardelui Penktámjam pranesztas ir padůtas / tąjį ant karaliszkojo konsistorijaus paliepimo naujey perweizdējo ir iszdrukawodino Fridrikis Kurszatis, lietuwininkû kunįgs Karaliáucziuje. Epaveldas.lt] {{DEFAULTSORT:Kuršaitis, Fridrichas}} [[Kategorija:Baltistai]] [[Kategorija:Biblijos vertėjai]] [[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]] [[Kategorija:Lietuvos protestantų teologai]] [[Kategorija:Mažosios Lietuvos kraštotyrininkai]] jbqmkioxokzf0vfr0iuzgmo0a63qolj 0 60878 7582437 7484447 2025-06-22T09:51:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582437 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Commerzbank AG | logotipas = [[Vaizdas:Commerzbank (2009).svg|220px]] | antraštė = | forma = Aktiengesellschaft | simbolis = | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = 1870 m. vasario 26 d. [[Hamburgas|Hamburge]], [[Vokietija|Vokietijoje]]<ref name=":0">{{Cite book |editor=Manfred Pohl, Sabine Freitag |title=Handbook on the History of European Banks |publisher=Edward Elgar Publishing |place=Brookfield |year=1994 |page=375 |isbn=1-85278-919-0}}</ref> | įkūrėjas = Theodor Wille et al.<ref name=":0" /> | uždaryta = | vieta_miestas = | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = Manfred Knof<ref>{{Cite news |language=de |url=https://www.handelsblatt.com/my/finanzen/banken-versicherungen/commerzbank-chef-martin-zielke-ein-banker-als-anwalt-der-kunden/20284372.html |title=Ein Banker als Anwalt der Kunden |website=Handelsblatt |date=2017-09-06 |access-date=2018-05-06 |author=Michael Brächer }}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><br/><small>(Generalinių direktorių valdybos pirmininkas)</small><br/>Jens Weidmann<ref>{{Cite news |language=de |url=https://www.handelsblatt.com/wirtschaft-handel-und-finanzen-commerzbank-aufsichtsrat-neu-gewaehlt-schmittmann-wird-vorsitzender/21256840.html?ticket=ST-185685-eahNI4NHdc0Ei2KS17XR-ap1 |title=Commerzbank-Aufsichtsrat neu gewählt: Schmittmann wird Vorsitzender |website=Handelsblatt |date=2018-05-08 |access-date=2018-05-25 }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugpjūčio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><br/><small>(Stebėtojų tarybos pirmininkas)</small> | pramonė = [[Finansinės paslaugos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = Bankinės paslaugos, [[finansavimas|finansavimo]] paslaugos | įplaukos = | pajamos = {{increase}} €10,5 mlrd. <small>(2023)</small> | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 42 098 <small>(2023)</small> | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.commerzbank.com commerzbank.com] | pastabos = }} '''Commerzbank [[Akcinė bendrovė|AG]]''' – vienas iš pagrindinių Vokietijos bankų, veikiantis kaip [[universalusis bankas]]. Būstinė įsikūrusi [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]]. 2019 m. buvo antras pagal dydį Vokietijoje pagal bendrą [[balansinė vertė|balansinę vertę]].<ref>{{Cite web|url=https://www.cnbc.com/2019/02/14/commerzbank-fourth-quarter-net-profit-jumps-51-pct-tops-expectations.html|title=Commerzbank fourth-quarter net profit jumps 51 pct, tops expectations|last=|first=|date=2019-02-14|website=www.cnbc.com|access-date= 2019-02-14}}</ref> Bankas veikia daugiau nei 50 pasaulio šalių ir teikia beveik trečdalį Vokietijos prekybos finansavimo paslaugų.<ref name="bb2018">{{cite news|url=https://www.bloomberg.com/news/articles/2018-03-27/how-germany-might-sell-its-commerzbank-stake-four-scenarios|title=How Germany Might Sell Its Commerzbank Stake: Four Scenarios|date=2018-03-27|newspaper=Bloomberg.com|accessdate=2018-03-27}}</ref> Commerzbank yra [[Cash Group]] narys.<ref>http://www.cashgroup.de/</ref> 15 % banko akcijų priklauso [[Vokietija|Vokietijos Federacinei Respublikai]], o 85 % akcijų yra laisvai cirkuliuojančios. [[2024]] m. [[rugpjūčio 21]] d. „Commerzbank“ pranešė metų pabaigoje planuojantis atidaryti banko atstovybę [[Lietuva|Lietuvoje]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2343963/commerzbank-gruodi-lietuvoje-atidarys-atstovybe „Commerzbank“ gruodį Lietuvoje atidarys atstovybę]</ref> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Commerzbank|no=T}} * [http://www.commerzbank.de/ Commerzbank AG] * [http://www.comdirect.de/ Comdirect bank AG] * [http://www.cominvest-am.de/ Cominvest Asset Management GmbH] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060716104041/http://www.cominvest-am.de/ |date=2006-07-16 }} * [http://www.adig.de/ ADIG Investment] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060715090008/http://www.adig.de/ |date=2006-07-15 }} * [http://www.eurohypo.com/ Eurohypo AG] * [http://www.companyworld.de/ Klientų portalas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070708065023/https://www.companyworld.de/ |date=2007-07-08 }} {{DAX 30}} [[Kategorija:Vokietijos bankai]] [[Kategorija:Universalieji bankai]] qbskrti0v9v7fyccx5cz9jviifnlx46 0 97115 7582295 5938799 2025-06-21T19:07:38Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582295 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} {{Pavardė pradžia|Kučinskas|Kučinskienė|Kučinskaitė}} ;Kučinskas * [[Antanas Kučingis]]-Kučinskas – karininkas, topografas, dainininkas * [[Antanas Kučinskas (1900)]] – istorikas, pedagogas * [[Antanas Kučinskas (1968)]] – kompozitorius, pedagogas * [[Arūnas Kučinskas]] – astrofizikas * [[Bronislovas Kučinskas]] – politikas * [[Chanonas Kučinskas]] – žurnalistas, leidėjas * [[Darius Kučinskas]] – pianistas, pedagogas, muzikologas * [[Edmundas Kučinskas]] – muzikos atlikėjas, politikas * [[Jonas Kučingis]]-Kučinskas – kunigas, visuomenės veikėjas * [[Jonas Kučinskas]] – agronomas agrochemikas * [[Klemensas Kučinskas]] – zootechnikas, kraštotyrininkas * [[Lukas Kučinskas]] – motociklų sportininkas * [[Mykolas Junčas-Kučinskas]] – partinis veikėjas * [[Teodoras Kučinskas]] – visuomenės veikėjas, publicistas * [[Vaidutis Kučinskas]] – genetikas * [[Vytautas Kučinskas]] – inžinierius mechanikas * [[Vytolis Kučinskas]] – sociologas, politikas ;Kučinskienė * [[Zita Aušrelė Kučinskienė]] – gydytoja; ;Kučinskaitė * [[Antanė Kučinskaitė]] – kalbininkė; * [[Jūratė Kučinskaitė]] – muzikologė, pedagogė; == Etimologija == Dažna lietuviška pavardė. Kilusi iš pavardžių {{pl|Kuczyński}}, {{ru|Кучинский}}.<ref>{{PvŽ}}</ref> Kučinskų, Kučinskių pavardė LDK minima nuo XIV a. Greičiausiai kilusi iš vietovardžių ''Kučino, Kučiny, Kuči''. Kitur siejama su žodžiais {{pl|kuc}} 'kalvė', {{lt|kucius}} (< {{de|Kutz}}) 'lazda, pagalys, vėzdas'.<ref>[https://familio.org/surnames/0889b436-d999-42f6-a7e2-8b3f7bac3753 Происхождение фамилии Кучинский], ''familio.org''</ref> Pavardės ''Kuchinsky, Kuczinsky, Kuczynski, Kucinski, Kucinsky'' minimos ir kaip žydiškos.<ref>Eva H. und Heinrich W. Guggenheimer. ''Etymologisches Lexikon der jüdischen Familiennamen''. K G · Saur: München · New Providence · London · Paris, 1996.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} 24uybfw1pc2ypgxxbykhgovpmjggr7f 0 97606 7582320 6373003 2025-06-21T20:31:36Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582320 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} {{Pavardė_pradžia|Žemaitis|Žemaitienė|Žemaitytė}} ;Žemaitis * [[Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis]] – diplomatas, ekonomistas; * [[Feliksas Baltušis-Žemaitis]] – SSRS generolas; * [[Jonas Žemaitis (1868)]] – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius; * [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] – karininkas, rezistentas; * [[Juozas Žemaitis (1902)]] – vargonininkas, chorvedys; * [[Juozas Žemaitis (1926)]] – vyskupas; * [[Kristupas Žemaitis]] – krepšininkas; * [[Olgierd Žemaitis]] – SSRS karininkas; * [[Povilas Žemaitis]] – choro dirigentas, pedagogas; * [[Sergejus Žemaitis]] – rusų rašytojas fantastas, redaktorius; * [[Vincas Žemaitis]] – miškininkas, etnologas, publicistas; * [[Vytautas Žemaitis (1944)]] – žurnalistas, redaktorius; * [[Zigmas Žemaitis]] – fizikas, matematikas, aviatorius. ;Žemaitienė * [[Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė]] – istorikė, prozininkė, poetė, eseistė; ;Žemaitytė * [[Aldona Žemaitytė-Petrauskienė]] – žurnalistė; * [[Česlava Pimpienė-Žemaitytė]] – muzikos mokytoja ir chorvedė; * [[Viktorija Žemaitytė]] – Lietuvos lengvaatletė, septynkovininkė; * [[Zita Žemaitytė]] – menotyrininkė, dailėtyrininkė, dailės istorikė. Pavardė populiari Aukštaitijoje, mažiau Suvalkijoje. Kilusi iš etnonimo ''žemai̇̃tis''.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Kitos reikšmės == * [[Žemaičiai|žemaitis]] – [[Žemaitija|Žemaitijos]] gyventojas. Periodiniai leidiniai: * [[Darbo žemaitis]] * [[Žemaitis (Čikaga)]] * [[Žemaitis (laikraštis)]] * [[Žemaitis (savaitraštis)]] Taip pat žr.: * [[Tony Zemaitis]] – gitarų meistras * [[žemaičių tarmė]] – lietuvių kalbos tarmė (žemaičių kalba tarptautiniame ISO registre 2010-06-30 įregistruota kaip savarankiška gyva kalba: ISO 639-3) * [[Žemaitė]] – rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės pseudonimas == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} 7kul2cb3e8bs5nc09z3lqdrxng3bwd6 0 98009 7582232 6778078 2025-06-21T14:18:54Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Peru_-_Altiplano1.jpg keičiamas Peru_-_Apurímac_River_Altiplano1.jpg 7582232 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Puna.PNG|thumb|right|230px|Puna]] [[Vaizdas:Peru - Apurímac River Altiplano1.jpg|thumb|right|230px|Punos kraštovaizdis netoli [[Punas|Puno]] miesto]] '''Puna''' ({{es|Puna}}) – vienas iš 8 [[Peru]] gamtinių regionų. Apima Peru priklausančią [[Andai|Andų]] plynaukštės – [[Altiplanas|Altiplano]] dalį (3500-4100 m aukštyje). Būdingas atšiaurus klimatas. Naktį temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Tipiškas Punos augalas – [[kaktusas]]. Upių slėniuose ir ežerų pakrantėse auga krūmokšniai. Kultivuojami [[miežis|miežiai]], [[bulvė]]s ir [[maka]]. Būdingi gyvūnai: [[lama|lamos]], [[vikunija|vikunijos]], [[guanakas|guanakai]], [[Andų kondoras|Andų kondorai]], [[Andų flamingas|Andų flamingai]]. {{commons|Puna de Atacama}} {{Peru-gamta}} [[Kategorija:Peru gamtiniai regionai]] [[Kategorija:Andų gamtiniai regionai]] 93swycaexcmhu375fba1z4u59s0igp2 0 100396 7582304 6734835 2025-06-21T20:04:34Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582304 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} {{Pavardė_pradžia|Navickas, Navickis|Navickienė|Navickaitė}} ;Navickas * [[Alfonsas Jonas Navickas]] – poetas, vertėjas; * [[Alfonsas Navickas]] – politikas; * [[Andrius Navickas]] – filosofas, žurnalistas; * [[Andrius Navickas (1977)]] – profsąjungų veikėjas; * [[Gediminas Navickas]] – krepšininkas; * [[Gintautas Navickas (1946)]] – pedagogas, chorvedys; * [[Jonas Navickas]] – kunigas ir marijonų vienuolis, vertėjas; * [[Juozas Navickas]] – knygnešys; * [[Karolis Navickas]] – regbininkas; * [[Kęstutis Navickas]] – badmintonininkas; * [[Kęstutis Navickas (1970)]] – politikas; * [[Liutauras Navickas]] – operos dainininkas, pedagogas; * [[Mečislovas Navickas]] – pedagogas, dirigentas; * [[Stasys Navickas (1889)]] – vargonininkas, chorvedys; * [[Stasys Navickas (1897)]] – laisvės gynėjas, Vyties Kryžiaus ordino kavalierius; * [[Stasys Navickas (1936)]] – prozininkas, humoristas; * [[Vilius Navickas]] – politikas; * [[Vytas Navickas]] – politikas; ;Navickis * [[Jonas Navickis]] – plėšikas ir žudikas; * [[Šarūnas Navickis]] – rašytojas, verslininkas; ;Navickienė * [[Ingrida Kilšauskaitė|Ingrida Navickienė]] – aktorė; * [[Kristina Kanišauskaitė|Kristina Navickienė]] – baleto artistė; * [[Marė Kuodžiūtė-Navickienė]] – liaudies dainininkė, dzūkų dainų pateikėja; * [[Monika Navickienė]] – politikė; * [[Ramunė Navickienė]] – teisininkė; * [[Ramunė Navickienė-Glebutė]] – choro dirigentė ir pedagogė; ;Navickaitė * [[Palmyra Briedienė-Navickaitė]] – muzikos mokytoja ir chorvedė; * [[Prudencija Navickaitė]] – operos dainininkė. == Etimologija == Labai dažna pavardė. Kilusi iš {{pl|Nowicki}}, {{ru|Новицкий}}, {{be|Навiцкi}}.<ref>{{PvŽ}}</ref> Toliau siejama su lenkišku vietovardžiu ''Nowica''.<ref>[https://familio.org/surnames/9b771b6e-0667-42cf-b6d4-cbcaebe0dda4 Происхождение фамилии Новицкий], ''familio.org''</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} fi29du8mj4m2f02pbco09188g1cmbvb 0 100642 7582324 7410041 2025-06-21T20:39:22Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582324 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} {{pavardė pradžia|Kairys|Kairienė|Kairytė}} ;Kairys * [[Algirdas Stanislovas Kairys]] – karininkas; * [[Andrius Kairys]] – pedagogas, chorvedys; * [[Antanas Kairys]] – zootechnikas, politikas; * [[Arūnas Kairys]] – inžinierius mechanikas, išradėjas; * [[Donaldas Kairys]] – krepšinio treneris; * [[Jonas Kairys]] – gydytojas, politikas; * [[Juozapas Kairys]] – kompozitorius, dirigentas; * [[Juozas Kairys]] – pedagogas, dirigentas; * [[Jurgis Kairys]] – lakūnas, konstruktorius; * [[Evaldas Kairys]] – krepšininkas; * [[Klemensas Kairys]] – kunigas, poetas; * [[Ksaveras Kairys]] – ekonomistas, visuomenės veikėjas; * [[Simonas Kairys]] – politikas; * [[Steponas Kairys]] – inžinierius, politikas, signataras. ;Kairienė * [[Albina Norkutė-Kairienė]] – partizanė-ryšininkė, politinė tremtinė; * [[Aloiza Paškievič]]-Kairienė – baltarusių poetė, visuomenės veikėja; * [[Lavija Šurnaitė-Kairienė]] – TV laidų vedėja; * [[Natalija Nagač]]-Kairienė – baleto artistė, pedagogė; * [[Ona Leonaitė-Kairienė]] – advokatė, redaktorė; * [[Rasa Kairienė]] – diplomatė, ambasadorė. == Etimologija == Viena dažniausių lietuviškų pavardžių. Paplitusi daugiausia Žemaitijoje, Panevėžio, Biržų, Tauragės apylinkėse, Kaune, Klaipėdoje. Kilusi nuo žodžio ''kairỹs'' „kas viską dirba kaire ranka, kairiarankis“.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} 9k95on0472e23u5iegrzraihbakjlam 0 100656 7582275 6436309 2025-06-21T18:22:53Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582275 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} {{Pavardė pradžia|Valaitis|Valaitienė|Valaitytė}} ;Valaitis * [[Antanas Valaitis (1890)]] – pedagogas, kultūros istorikas * [[Antanas Valaitis (1906)]] – politikas * [[Aurimas Valaitis]] – plaukikas * [[Eimantas Valaitis]] – futbolininkas * [[Jonas Valaitis (1888)]] – pedagogas, politikas * [[Jonas Valaitis (1893)]] – kooperatininkas, visuomenės veikėjas * [[Jonas Valaitis (1904)]] – žurnalistas, redaktorius * [[Jonas Valaitis (1922)]] – medikas, politikas * [[Lena Valaitis]] – Vokietijos lietuvių dainininkė * [[Leonardas Valaitis]] – žurnalistas, satyrikas, poetas * [[Teodoras Kazimieras Valaitis]] – skulptorius, tapytojas Dažna pavardė (ypač Suvalkijoje ir Vakarų Lietuvoje). Su patronimine priesaga padaryta iš asmenvardžio ''Vãlius'' (< ''Vãlentas, Valenti̇̀nas'').<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} ccppdqyq5wtthkbcne1bnk5a5po25p6 0 115236 7582331 5939166 2025-06-21T20:46:56Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582331 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} {{pavardė pradžia|Mikalauskas|Mikalauskienė|Mikalauskaitė}} ;Mikalauskas * [[Antanas Mikalauskas (1935)]] – geografas, geomorfologas * [[Ignas Mikalauskas]] – kunigas, žurnalistas, redaktorius * [[Kazys Mikalauskas]] – dainininkas (tenoras) * [[Leonas Mikalauskas]] – politikas * [[Liudas Mikalauskas]] – dainininkas * [[Pranas Mikalauskas-Antalkis]] – prozininkas, spaudos darbuotojas * [[Rimas Mikalauskas]] – evangelikų reformatų kunigas * [[Vidas Mikalauskas]] – politikas * [[Vytautas Mikalauskas (1921)]] – kino režisierius, menotyrininkas * [[Vytautas Mikalauskas (1930)]] – kompozitorius, pianistas * [[Vytautas Mikalauskas (1955)]] – režisierius, politikas * [[Vladas Mikalauskas (1928)]] – geologas * [[Vladas Mikalauskas (1942)]] – žurnalistas, redaktorius, fotografas ;Mikalauskaitė * [[Audra Mikalauskaitė]] – gydytoja, politinė veikėja * [[Domicelė Mikalauskaitė]] – fiziologė, biochemikė * [[Elena Mikalauskaitė-Kriščiūnienė]] – muzikos pedagogė, chorvedė * [[Elžbieta Mikalauskaitė]] – kalbininkė, pedagogė * [[Sigita Mikalauskaitė]] – šokėja-aktorė, choreografė == Etimologija == Viena populiariausių lietuviškų pavardžių. Kilusi iš {{pl|Michałowski}}, {{be|Мiхалеўскi, Мiхалoўскi}}, padarytų iš krikšto vardo ''Michał, Михаил'' (Mykolas).<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} jerll3pxsjuyrt57ebtiig1qlv113pp 10 125101 7582340 7455964 2025-06-21T22:14:31Z Gotitbro 117803 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/FireBreathMan|FireBreathMan]] ([[Naudotojo aptarimas:FireBreathMan|Aptarimas]]) darytas keitimas 7455964 rv sock 7582340 wikitext text/x-wiki {{stub|India geo stub.svg|apie=Indiją|cat=Nepilni Indija}}<noinclude> </noinclude> ocnzd2ck78pujl3vxjcn35rfkxknol6 7582348 7582340 2025-06-22T01:32:17Z 76.32.47.150 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/Gotitbro|Gotitbro]] ([[Naudotojo aptarimas:Gotitbro|Aptarimas]]) darytas keitimas 7582340 7582348 wikitext text/x-wiki {{stub|Flag map of india without Kashmir.png|apie=Indiją|cat=Nepilni Indija}}<noinclude> </noinclude> tguhbagqwz9xvw7mkz05yguhrmshapc 7582350 7582348 2025-06-22T01:48:41Z Mtarch11 146145 Atmestas 76.32.47.150 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Gotitbro keitimas) 7582340 wikitext text/x-wiki {{stub|India geo stub.svg|apie=Indiją|cat=Nepilni Indija}}<noinclude> </noinclude> ocnzd2ck78pujl3vxjcn35rfkxknol6 0 127121 7582266 7478388 2025-06-21T18:00:08Z 149.13.184.139 /* Lietuviai */ 7582266 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Tel Avivo „Hapoel“ | image = [[Vaizdas:Hapoel Tel Aviv New Logo.png|150px]] | fullname = מועדון כדורגל הפועל תל אביב <br /> (Moadon Kaduregel Hapoel Tel Aviv) | nickname = raudonieji demonai | founded = [[1927]] m. | ground = „Bloomfield“ stadionas, [[Tel Avivas]] | capacity = 29 400 | chairman = | manager = | league = [[Ligat Leumit]] | season = [[Izraelio futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]] | position = {{decrease}} 13 vieta, [[Ligat ha'Al]] | pattern_la1 = _valladolid1011a | pattern_b1 = _hapoel1112h | pattern_ra1 = _valladolid1011a | pattern_sh1 = _valladolid1011a | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FF0000 | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FF0000 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _feyenoord0708h | pattern_b2 = _redcollar | pattern_ra2 = _feyenoord0708h | pattern_sh2 = _sion1011h | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _kappa_white | pattern_b3 = | pattern_ra3 = _kappa_white | pattern_sh3 = _samp1011t | leftarm3 = 000000 | body3 = 000000 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = 000000| }} '''Tel Avivo „Hapoel“''' – [[Izraelis|Izraelio]] [[futbolo klubas]] iš [[Tel Avivas|Tel Avivo]]. == Istorija == Klubas įkurtas [[1927]] m. == Pasiekimai == {{ISRfut |8|1957, 1966, 1969, 1981, 1986, 1988, 2000, 2010 |13|1950, 1961, 1963, 1970, 1973, 1980, 1998, 2001, 2002, 2006, 2009, 2011, 2012 |6|1955, 1956, 1965, 1971, 1984, 2003 |10|1960, 1972, 1983, 1999, 2000, 2006, 2007, 2010, 2011, 2012 |7|1967, 1981, 1982, 1988, 1994, 2008, 2021 |1|1981 |3|1983, 1986, 1988}} * [[AFC Čempionų lyga|AFC Čempionų lygos]] laimėtojas ([[1967]] m.) {{ISRfl | 1949 | 2024 | 70 | {{čemp}}}} == Sezonai == {{fs1|ISR}} {{fs2|ISR|2009–2010|I|1|taurė}} {{fs2|ISR|2010–2011|I|2|taurė}} {{fs2|ISR|2011–2012|I|2|taurė}} {{fs2|ISR|2012–2013|I|3|1/4 f.}} {{fs2|ISR|2013–2014|I|4|1/16 f.}} {{fs2|ISR|2014–2015|I|8|1/8 f.}} {{fs2|ISR|2015–2016|I|9|1/8 f.}} {{fs2|ISR|2016–2017|I|14|1/8 f.}} {{fs2|ISR|2017–2018|II|1|1/16 f.}} {{fs2|ISR|2018–2019|I|8|1/8 f.}} {{fs2|ISR|2019–2020|I|5|1/2 f.}} {{fs2|ISR|2020–2021|I|11|finalas}} {{fs2|ISR|2021–2022|I|5|}} {{fs2|ISR|2022–2023|I|10|1/16 f.}} {{fs2|ISR|2023–2024|I|13 {{decrease}}|}} {{fs2|ISR|2024–2025|II||}} |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Hapoel_Tel-Aviv.png|Senesnė emblema Vaizdas:Hapoel Tel Aviv New Logo.png|dabartinis logotipas </gallery> == Apranga == * Namuose žaidžia [[raudona]] apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _valladolid1011a | pattern_b= _hapoel1112h | pattern_ra= _valladolid1011a | pattern_sh= _kappawhite | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> KAPPA }} |{{Football kit | | pattern_la= _feyenoord0708h | pattern_b= _redcollar | pattern_ra= _feyenoord0708h | pattern_sh= _sion1011h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> KAPPA }} |{{Football kit | | pattern_la= _kappa_white | pattern_b= | pattern_ra= _kappa_white | pattern_sh= _kappawhite | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> KAPPA }} |{{Football kit | | pattern_la= _macron19rw | pattern_b= _macronalhena19rw | pattern_ra= _macron19rw | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FFFFFF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> Macron }} |{{Football kit | | pattern_la=_macron19wr | pattern_b= _macronalhena19wr | pattern_ra= _macron19wr | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> Macron }} |} === Apranga ankstesniais metais === *'''2017–2018 m. sezone''' {| |{{Football kit | |pattern_la = _hapoeltelaviv1718h |pattern_b = _hapoeltelaviv1718h |pattern_ra = _hapoeltelaviv1718h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = ''Pirmoji'' }} |{{Football kit | |pattern_la = _hapoeltelaviv1718a |pattern_b = _hapoeltelaviv1718a |pattern_ra = _hapoeltelaviv1718a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = ''Antroji'' }} |} *'''2016–2017 m. sezone''' {| |{{Football kit | |pattern_la = _hapoeltelaviv1617h |pattern_b = _hapoeltelaviv1617h |pattern_ra = _hapoeltelaviv1617h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = ''Pirmoji'' }} |{{Football kit | |pattern_la = _hapoeltelaviv1617a |pattern_b = _hapoeltelaviv1617a |pattern_ra = _hapoeltelaviv1617a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = ''Antroji'' }} |{{Football kit | |pattern_la = _bochum1617t |pattern_b = _bochum1617t |pattern_ra = _bochum1617t |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = ''Trečioji'' }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _hapoeltelaviv1617f |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = ''Ketvirtoji'' }} |} == Lietuviai == * [[Edvinas Girdvainis]], gynėjas, [[2018]] m. * [[Nerijus Valskis]], puolėjas, [[2019]] m. * [[Ernestas Šetkus]], vartininkas, [[2020]]-[[2022]] m. * [[Emilijus Zubas]], vartininkas, [[2023]]-[[2024]] m.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/470356/e-zubas-sugrizo-i-izraeli</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.htafc.co.il/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/HapoelTelAvivFC/?fref=ts facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/israel/hapoel-tel-aviv-fc/1207/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/hapoel-tel-aviv/jigstDrf/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/hapoel-tel-aviv/startseite/verein/1017 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/hapoel-tel-aviv-fc/16512/ Globalsportsarchive] {{ISRfutč}} {{ISRfutsez}} [[Kategorija:Izraelio futbolo klubai|Hapoel Tel Aviv]] htj5lad10qow1tgmng6uiyharmaplby 0 133681 7582368 7475748 2025-06-22T04:46:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582368 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|vyrų futbolo ekipą|moterų futbolo klubą|[[CS Grevenmacher (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Grėvenmacherio CS | image = [[Vaizdas:CS-Grevenmacher.png|150px]] | fullname = Club Sportif Grevenmacher | founded = [[1909]] m. | ground = „Op Flohr“ stadionas, [[Grėvenmacheris]] | capacity = 4 000 | chairman = {{flagicon|LUX}} Steve Steffen | manager = {{flagicon|GER}} Erwin Bradasch | league = '''Pirmasis divizionas (III)''' | season = [[Liuksemburgo futbolo varžybos 2023–2024 m.|‎2023–2024]] | position = {{decrease}} 15 vieta, ''[[Foussball Éierepromotioun|Éirepromotioun]] (II)'' | pattern_la1=|pattern_b1=_whiteV|pattern_ra1=| leftarm1=1E90FF|body1=1E90FF|rightarm1=1E90FF|shorts1=1E90FF|socks1=1E90FF| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''Grėvenmacherio CS''' – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] [[futbolo klubas]] iš [[Grėvenmacheris|Grėvenmacherio]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia [[1909 m.]], kai buvo įkurtas Stade Mosellan Grevenmacher. [[1914 m.]] pervadintas ir tapo '''Cercle Sportif Grevenmacher'''. Nuo [[1940 m.]], kai nacistinė Vokietija okupavo Liukemburgą, vadintas '''Fußballklub Grevenmacher'''. Nuo [[1944 m.]] žinomi '''CS Grevenmacher''' pavadinimu. [[1949 m.]] pateko į aukščiausią šalies lygą. Elito divizione praleido net 45 sezonus. [[2003]] m. tapo šalies čempionais. Tai vienintelis čempionų titulas per visą klubo istoriją. Po 2010–2011 m. sezono iškrito į žemesnį divizioną. O vėliau iškrito į trečią pakopą. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo 1. Divisioun 2. Bezierk (trečioje pakopoje, antroje grupėje) ir tapo šios grupės nugalėtojais.<ref>https://us.soccerway.com/national/luxembourg/1-division/20212022/serie-2/r63093/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220602132425/https://us.soccerway.com/national/luxembourg/1-division/20212022/serie-2/r63093/ |date=2022-06-02 }}</ref> ==== [[Foussball Éierepromotioun]] (II) ==== Nuo 2022–2023 m. sezono rungtyniavo [[Foussball Éierepromotioun]] (II pakopoje).<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/promotion-dhonneur/20212022/regular-season/r64302/ 2022–2023 m. Promotion d’Honneur (II)]</ref> {{fkp|1909|Stade Mosellan|1919|CS Grevenmacher|1940|FK Grevenmacher|1944|CS Grevenmacher}} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _whiteV | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 1E90FF | body= 1E90FF | rightarm= 1E90FF | shorts= 1E90FF | socks= 1E90FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakoteam1819sb |pattern_b = _jakoteam1819sb |pattern_ra = _jakoteam1819sb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = 5BB8F8 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 5BB8F8 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakoleeds1rb |pattern_b = _jakoleeds1rb |pattern_ra = _jakoleeds1rb |pattern_sh = |pattern_so = _jakolazio19b |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000060 |socks = 000060 |title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _tambov1819a |pattern_b = _tambov1819a |pattern_ra = _tambov1819a |pattern_sh = _tambov1819a |pattern_so = _jakolazio19b |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 0000FF |title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920rbw |pattern_b = _jakostrike1920rbw |pattern_ra = _jakostrike1920rbw |pattern_sh = _jakostrike1920rbw |pattern_so = _jakolazio19b |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 0000FF |title= {{small|2021–2022 m.}} }} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |'''Grevenmacher''' | style="background:white;color:blue" width="150" height="50" |'''Grevenmacher''' |} == Pasiekimai == {{LUXfut |1|2003 |7|1994, 1995, 1996, 1997, 2000, 2001, 2002 |4|1960, 1998, 2009, 2010 |4|1995, 1998, 2003, 2008 |5|1951, 1953, 1954, 1959, 2010}} {{LUXfl | 1949 | 2011 | 45 | 1}} == Sezonai == {{fs1|LUX}} {{fs2|LUX|2021–2022|III (2. grupė)|1|1/32 f.}} {{fs2|LUX|2022–2023|II|12|}} {{fs2|LUX|2023–2024|II|15 {{decrease}}|{{?}}}} {{fs2|LUX|2024–2025|III (Serie 2)|||}} |} === [[UEFA]] varžybos === {{uefad1}} {{uefad4|1995|||1/64 f.}} {{uefad4|1996||1/32 f.|}} {{uefad4|1997|||1/128 f.}} {{uefad4|1998|||1/128 f.}} {{uefad4|1999||1/32 f.|}} {{uefad4|2001|||1/128 f.}} {{uefad4|2002|||1/128 f.}} {{uefad4|2003|||1/128 f.}} {{uefad4|2004|1/128 f.||}} {{uefad4|2009|||1/256 f.}} {{uefad4|2010|||1/512 f.}} {{uefad4|2011|||1/512 f.}} {{uefad2|1|2|9|1/128 f.|1/32 f.|1/64 f.}} {{uefad3}} {{uefad5|2004|0|1/16 f.}} {{uefad5|2006|0|1/4 f.}} |} == Treneriai == * {{vlv|LUX}} [[...]] {{išplėsti}} == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Op Flohr Stadion]] – futbolo stadione, kurio talpa 4 tūkst. žiūrovų. Iš jų 500 vietų sėdimos. Stadiono veja – dirbtinė danga.<ref>[https://www.transfermarkt.com/cs-grevenmacher/stadion/verein/2230 Op Flohr stadionas (Talpa: 4 000) pagal Soccerway]</ref><ref>[https://us.soccerway.com/teams/luxembourg/cs-grevenmacher/1416/venue/ Op Flohr Stadion (pagal Soccerway)]</ref> == Taip pat skaitykite == * [[CS Grevenmacher (moterys)]] – klubo moterų ekipa. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.csg.lu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/clubsportifgrevenmacher facebook paskyra] * [https://us.soccerway.com/teams/luxembourg/cs-grevenmacher/1416/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/grevenmacher/Mq487h34/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/cs-grevenmacher/startseite/verein/2230 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cs-grevenmacher/18529/ Globalsportsarchive] {{LUXfutč}} {{LUXfutsez}} [[Kategorija:Liuksemburgo futbolo klubai|Grevenmacher]] qvbit2i8ddauygywo361l0g5tm4j3vw 0 135496 7582346 4727390 2025-06-22T00:33:58Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582346 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Brac-Hafen.jpg|thumb|right|300px|Supetaro miestas Bračo saloje]] '''Bračas''' ({{hr|Brač}}) − sala pietų [[Kroatija|Kroatijoje]], [[Dalmatija|Dalmatijos]] pakrantėje. Bračo plotas − 396 km². Gyventojų − 13 824 ([[2001]] m.). Salos ilgis − 40 km, plotis − 12 km. Bračo saloje yra aukščiausia tarp visų Kroatijos salų viršukalnė − ''Vidova Gora'' (778 m). Didžiausi miestai saloje: * [[Supetaras]] (''Supetar'') * [[Pučišča]] (''Pučišća'') * [[Bolas (miestas)|Bolas]] (''Bol'') * [[Sutivanas]] (''Sutivan'') * [[Sumartinas]] (''Sumartin'') * [[Selca]] (''Selca'') * [[Splitska]] (''Splitska'') == Nuorodos == * [http://www.islandbrac.com/ Bračo salos nuotraukų galerija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210621172409/https://islandbrac.com/ |date=2021-06-21 }} {{en-icon}} {{Commons|Category:Island of Brač|no=T}} [[Kategorija:Kroatijos salos]] [[Kategorija:Viduržemio jūros salos]] ca4fvoe47w15qqe6jyzy7jaefjkyc8d 0 141949 7582335 7554082 2025-06-21T22:04:19Z 84.15.177.250 šaltinis Kojalavičius-Vijūkas, Albertas Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas 7582335 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas =mil | Foto = | Herbas = Herb Traby.jpg | Herbo pavadinimas = Trimitai | Giminė = Astikai | Gimė = {{Gimė|1363|||}} | Gimimo vieta = [[Trakai|Trakuose]] | Mirė ={{Mirė|1443|||1363|||}} | Mirties vieta =[[Kernavė]]je (?) | Tėvas = [[Sirputis (XIV a.)|Sirputis]] | Motina =Ona | Žmonos = | Vaikai = [[Radvila Astikaitis]]<br />Stanislovas Astikas<br />Mikalojus Astikas (arba Micko)<br />Baltramiejus Astikas (arba Bardko) Tokaras Astikaitis, Rakas Astikaitis }} '''Kristinas Astikas''' ([[1363]] m. [[Trakai|Trakuose]] – [[1442]] ar [[1443]] m. [[Kernavė]]je) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas. == Biografija == Kilęs iš [[ldk|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Gediminas|Gedimino]] giminės,<ref>{{LTE|I|389||Kristinas Astikas}}</ref> Didikų [[Astikai|Astikų]] giminės pradininkas. Spėjama, kad jis buvo Lietuvos didiko [[Sirputis (XIV a.)|Sirpučio]] sūnus. Sūnūs [[Radvila Astikaitis]] ir [[Stanislovas Astikas|Stanislovas (Stankus) Astikaitis]] pradėjo dvi garsias Lietuvos bajorų ir didikų dinastijas. Radvilos palikuonys pasivadino [[Radvilos|Radvilomis]], o Stankaus – [[Astikai]]s. Be Radvilos ir Stanislovo yra žinomi dar du sūnūs: Mikalojus Astikas (arba Micko) ir Baltramiejus Astikas (arba Bardko). Valdė [[Užpaliai|Užpalių]] ir Pienionių (netoli [[Kavarskas|Kavarsko]]) seniūnijas, Kernavę, [[Musninkai|Musninkus]], [[Šešuoliai|Šešuolius]], [[Širvintos|Širvintas]], [[Upninkai|Upninkus]] ir kt. dvarus tarp [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Vilnius|Vilniaus]]. == Veikla == [[1419]]–[[1442]] m. [[Vilniaus kaštelionas]]. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą nuo [[Lenkija|Lenkijos]]. [[1398]] m. kaip Užpalių vietininkas kartu su kitais [[bajorai]]s pasirašė [[Salyno sutartis|Salyno sutartį]], tvirtino [[1401]] m. [[Vilniaus-Radomo sutartis]], [[1404]] m. [[Racionžo sutartis]], [[1431]] m. [[Skirsnemunės sutartis]], [[1432]] m. [[Gardino sutartis (1432)|Gardino sutartis]], [[1413]] m. [[Horodlės susitarimai|Horodlės susitarimą]], [[1411]] m. [[Torūnės taika (1411)|Torunės sutartis]], [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]] sutartis. Rėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Švitrigaila|Švitrigailos]] bendradarbiavimo su [[VO|Vokiečių ordinu]] politiką, jo deleguotas prie [[Nemunas|Nemuno]] [[1431]] m. tarėsi su [[Vokiečių ordino magistras|Vokiečių ordino didžiuoju magistru]] [[Paulis Rusdorfas|Pauliu Rusdorfu]]. Dalyvavo 1431 m. Švitrigailos ir [[Jogaila|Jogailos]] derybose [[Luckas|Lucke]]. Nuo 1432 m. rėmė Lietuvos didijį kunigaikštį [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimantą Kęstutaitį]], 1432 m. [[Gardinas|Gardine]] ir [[1434]] m. [[Trakai|Trakuose]] pasirašė jam du ištikimybės aktus. Nuo [[1440]] rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą]] ir jo kova su [[Mykolas Žygimantaitis|Mykolu Žygimantaičiu]].<ref>{{VLE|II|96||Kristinas Astikas}}</ref> == Genealogija == {{familytree/start}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;| | | | | | | | | | | | | | | |,|OSCIK|OSCIK=[[Kristinas Astikas]]}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;|SYRP1|-|LIZDJ|-|WIRSZ|-|SYRP2|(|SYRP1=[[Sirputis]]|LIZDJ=[[Lizdeika]]|WIRSZ=[[Viršulis]]|SYRP2=[[Sirputis]]}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;| | | | | | | | | | | | | | | |`|DORGY|DORGY=[[Dargis]]}} {{familytree/end}}{{start box}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Mykolas Mingaila]] | title = [[Vaizdas:POL województwo mińskie IRP COA.svg|left|30px]] [[Vilniaus kaštelionas]] |years=[[1419]]–[[1442]] | after = [[Mykolas Kęsgaila Valimantaitis]]}} {{end box}} {{Vilniaus kaštelionai}} {{LDK didikai}} {{DEFAULTSORT:Astikas, Kristinas}} [[Kategorija:Astikai|Kristinas]] [[Kategorija:Radvilos]] [[Kategorija:Vilniaus kaštelionai]] [[Kategorija:Užpalių seniūnai]] ljc66wbmnwtiqnsxve03tls9qg2tywv 7582341 7582335 2025-06-21T22:15:11Z 84.15.177.250 šaltinis,Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas 7582341 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas =mil | Foto = | Herbas = Herb Traby.jpg | Herbo pavadinimas = Trimitai | Giminė = Astikai | Gimė = {{Gimė|1363|||}} | Gimimo vieta = [[Trakai|Trakuose]] | Mirė ={{Mirė|1443|||1363|||}} | Mirties vieta =[[Kernavė]]je (?) | Tėvas = [[Sirputis (XIV a.)|Sirputis]] | Motina =Ona | Žmonos = | Vaikai = [[Radvila Astikaitis]]<br />Stanislovas Astikas<br />Mikalojus Astikas (arba Micko)<br />Baltramiejus Astikas (arba Bardko) Rakas Astikaitis }} '''Kristinas Astikas''' ([[1363]] m. [[Trakai|Trakuose]] – [[1442]] ar [[1443]] m. [[Kernavė]]je) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas. == Biografija == Kilęs iš [[ldk|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Gediminas|Gedimino]] giminės,<ref>{{LTE|I|389||Kristinas Astikas}}</ref> Didikų [[Astikai|Astikų]] giminės pradininkas. Spėjama, kad jis buvo Lietuvos didiko [[Sirputis (XIV a.)|Sirpučio]] sūnus. Sūnūs [[Radvila Astikaitis]] ir [[Stanislovas Astikas|Stanislovas (Stankus) Astikaitis]] pradėjo dvi garsias Lietuvos bajorų ir didikų dinastijas. Radvilos palikuonys pasivadino [[Radvilos|Radvilomis]], o Stankaus – [[Astikai]]s. Be Radvilos ir Stanislovo yra žinomi dar du sūnūs: Mikalojus Astikas (arba Micko) ir Baltramiejus Astikas (arba Bardko). Valdė [[Užpaliai|Užpalių]] ir Pienionių (netoli [[Kavarskas|Kavarsko]]) seniūnijas, Kernavę, [[Musninkai|Musninkus]], [[Šešuoliai|Šešuolius]], [[Širvintos|Širvintas]], [[Upninkai|Upninkus]] ir kt. dvarus tarp [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Vilnius|Vilniaus]]. == Veikla == [[1419]]–[[1442]] m. [[Vilniaus kaštelionas]]. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą nuo [[Lenkija|Lenkijos]]. [[1398]] m. kaip Užpalių vietininkas kartu su kitais [[bajorai]]s pasirašė [[Salyno sutartis|Salyno sutartį]], tvirtino [[1401]] m. [[Vilniaus-Radomo sutartis]], [[1404]] m. [[Racionžo sutartis]], [[1431]] m. [[Skirsnemunės sutartis]], [[1432]] m. [[Gardino sutartis (1432)|Gardino sutartis]], [[1413]] m. [[Horodlės susitarimai|Horodlės susitarimą]], [[1411]] m. [[Torūnės taika (1411)|Torunės sutartis]], [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]] sutartis. Rėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Švitrigaila|Švitrigailos]] bendradarbiavimo su [[VO|Vokiečių ordinu]] politiką, jo deleguotas prie [[Nemunas|Nemuno]] [[1431]] m. tarėsi su [[Vokiečių ordino magistras|Vokiečių ordino didžiuoju magistru]] [[Paulis Rusdorfas|Pauliu Rusdorfu]]. Dalyvavo 1431 m. Švitrigailos ir [[Jogaila|Jogailos]] derybose [[Luckas|Lucke]]. Nuo 1432 m. rėmė Lietuvos didijį kunigaikštį [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimantą Kęstutaitį]], 1432 m. [[Gardinas|Gardine]] ir [[1434]] m. [[Trakai|Trakuose]] pasirašė jam du ištikimybės aktus. Nuo [[1440]] rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą]] ir jo kova su [[Mykolas Žygimantaitis|Mykolu Žygimantaičiu]].<ref>{{VLE|II|96||Kristinas Astikas}}</ref> == Genealogija == {{familytree/start}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;| | | | | | | | | | | | | | | |,|OSCIK|OSCIK=[[Kristinas Astikas]]}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;|SYRP1|-|LIZDJ|-|WIRSZ|-|SYRP2|(|SYRP1=[[Sirputis]]|LIZDJ=[[Lizdeika]]|WIRSZ=[[Viršulis]]|SYRP2=[[Sirputis]]}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;| | | | | | | | | | | | | | | |`|DORGY|DORGY=[[Dargis]]}} {{familytree/end}}{{start box}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Mykolas Mingaila]] | title = [[Vaizdas:POL województwo mińskie IRP COA.svg|left|30px]] [[Vilniaus kaštelionas]] |years=[[1419]]–[[1442]] | after = [[Mykolas Kęsgaila Valimantaitis]]}} {{end box}} {{Vilniaus kaštelionai}} {{LDK didikai}} {{DEFAULTSORT:Astikas, Kristinas}} [[Kategorija:Astikai|Kristinas]] [[Kategorija:Radvilos]] [[Kategorija:Vilniaus kaštelionai]] [[Kategorija:Užpalių seniūnai]] 045vojyybyhtr6c78ya0er0ork3hz2t 7582391 7582341 2025-06-22T06:18:59Z Obivan Kenobi 116618 Atmestas 84.15.177.250 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 7305222 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas =mil | Foto = | Herbas = Herb Traby.jpg | Herbo pavadinimas = Trimitai | Giminė = Astikai | Gimė = {{Gimė|1363|||}} | Gimimo vieta = [[Trakai|Trakuose]] | Mirė ={{Mirė|1443|||1363|||}} | Mirties vieta =[[Kernavė]]je (?) | Tėvas = [[Sirputis (XIV a.)|Sirputis]] | Motina =Ona | Žmonos = | Vaikai = [[Radvila Astikaitis]]<br />Stanislovas Astikas<br />Mikalojus Astikas (arba Micko)<br />Baltramiejus Astikas (arba Bardko) }} '''Kristinas Astikas''' ([[1363]] m. [[Trakai|Trakuose]] – [[1442]] ar [[1443]] m. [[Kernavė]]je) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas. == Biografija == Kilęs iš [[ldk|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Gediminas|Gedimino]] giminės,<ref>{{LTE|I|389||Kristinas Astikas}}</ref> Didikų [[Astikai|Astikų]] giminės pradininkas. Spėjama, kad jis buvo Lietuvos didiko [[Sirputis (XIV a.)|Sirpučio]] sūnus. Sūnūs [[Radvila Astikaitis]] ir [[Stanislovas Astikas|Stanislovas (Stankus) Astikaitis]] pradėjo dvi garsias Lietuvos bajorų ir didikų dinastijas. Radvilos palikuonys pasivadino [[Radvilos|Radvilomis]], o Stankaus – [[Astikai]]s. Be Radvilos ir Stanislovo yra žinomi dar du sūnūs: Mikalojus Astikas (arba Micko) ir Baltramiejus Astikas (arba Bardko). Valdė [[Užpaliai|Užpalių]] ir Pienionių (netoli [[Kavarskas|Kavarsko]]) seniūnijas, Kernavę, [[Musninkai|Musninkus]], [[Šešuoliai|Šešuolius]], [[Širvintos|Širvintas]], [[Upninkai|Upninkus]] ir kt. dvarus tarp [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Vilnius|Vilniaus]]. == Veikla == [[1419]]–[[1442]] m. [[Vilniaus kaštelionas]]. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą nuo [[Lenkija|Lenkijos]]. [[1398]] m. kaip Užpalių vietininkas kartu su kitais [[bajorai]]s pasirašė [[Salyno sutartis|Salyno sutartį]], tvirtino [[1401]] m. [[Vilniaus-Radomo sutartis]], [[1404]] m. [[Racionžo sutartis]], [[1431]] m. [[Skirsnemunės sutartis]], [[1432]] m. [[Gardino sutartis (1432)|Gardino sutartis]], [[1413]] m. [[Horodlės susitarimai|Horodlės susitarimą]], [[1411]] m. [[Torūnės taika (1411)|Torunės sutartis]], [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]] sutartis. Rėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Švitrigaila|Švitrigailos]] bendradarbiavimo su [[VO|Vokiečių ordinu]] politiką, jo deleguotas prie [[Nemunas|Nemuno]] [[1431]] m. tarėsi su [[Vokiečių ordino magistras|Vokiečių ordino didžiuoju magistru]] [[Paulis Rusdorfas|Pauliu Rusdorfu]]. Dalyvavo 1431 m. Švitrigailos ir [[Jogaila|Jogailos]] derybose [[Luckas|Lucke]]. Nuo 1432 m. rėmė Lietuvos didijį kunigaikštį [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimantą Kęstutaitį]], 1432 m. [[Gardinas|Gardine]] ir [[1434]] m. [[Trakai|Trakuose]] pasirašė jam du ištikimybės aktus. Nuo [[1440]] rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą]] ir jo kova su [[Mykolas Žygimantaitis|Mykolu Žygimantaičiu]].<ref>{{VLE|II|96||Kristinas Astikas}}</ref> == Genealogija == {{familytree/start}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;| | | | | | | | | | | | | | | |,|OSCIK|OSCIK=[[Kristinas Astikas]]}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;|SYRP1|-|LIZDJ|-|WIRSZ|-|SYRP2|(|SYRP1=[[Sirputis]]|LIZDJ=[[Lizdeika]]|WIRSZ=[[Viršulis]]|SYRP2=[[Sirputis]]}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;| | | | | | | | | | | | | | | |`|DORGY|DORGY=[[Dargis]]}} {{familytree/end}}{{start box}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Mykolas Mingaila]] | title = [[Vaizdas:POL województwo mińskie IRP COA.svg|left|30px]] [[Vilniaus kaštelionas]] |years=[[1419]]–[[1442]] | after = [[Mykolas Kęsgaila Valimantaitis]]}} {{end box}} {{Vilniaus kaštelionai}} {{LDK didikai}} {{DEFAULTSORT:Astikas, Kristinas}} [[Kategorija:Astikai|Kristinas]] [[Kategorija:Radvilos]] [[Kategorija:Vilniaus kaštelionai]] [[Kategorija:Užpalių seniūnai]] t6tq2dvw8i0g3sjw0347b5ktdakh80y 7582392 7582391 2025-06-22T06:22:34Z Obivan Kenobi 116618 abejotina 7582392 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas =mil | Foto = | Herbas = Herb Traby.jpg | Herbo pavadinimas = Trimitai | Giminė = Astikai | Gimė = {{Gimė|1363|||}} | Gimimo vieta = [[Trakai|Trakuose]] | Mirė ={{Mirė|1443|||1363|||}} | Mirties vieta =[[Kernavė]]je (?) | Tėvas = [[Sirputis (XIV a.)|Sirputis]] | Motina =Ona | Žmonos = | Vaikai = [[Radvila Astikaitis]]<br />Stanislovas Astikas<br />Mikalojus Astikas (arba Micko)<br />Baltramiejus Astikas (arba Bardko) }} '''Kristinas Astikas''' ([[1363]] m. [[Trakai|Trakuose]] – [[1442]] ar [[1443]] m. [[Kernavė]]je) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas. == Biografija == Kilęs iš [[ldk|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Gediminas|Gedimino]] giminės,<ref>{{LTE|I|389||Kristinas Astikas}}</ref> Didikų [[Astikai|Astikų]] giminės pradininkas. Spėjama, kad jis buvo Lietuvos didiko [[Sirputis (XIV a.)|Sirpučio]] sūnus. Sūnūs [[Radvila Astikaitis]] ir [[Stanislovas Astikas|Stanislovas (Stankus) Astikaitis]] pradėjo dvi garsias Lietuvos bajorų ir didikų dinastijas. Radvilos palikuonys pasivadino [[Radvilos|Radvilomis]], o Stankaus – [[Astikai]]s. Be Radvilos ir Stanislovo yra žinomi dar du sūnūs: Mikalojus Astikas (arba Micko) ir Baltramiejus Astikas (arba Bardko). Valdė [[Užpaliai|Užpalių]] ir Pienionių (netoli [[Kavarskas|Kavarsko]]) seniūnijas, Kernavę, [[Musninkai|Musninkus]], [[Šešuoliai|Šešuolius]], [[Širvintos|Širvintas]], [[Upninkai|Upninkus]] ir kt. dvarus tarp [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Vilnius|Vilniaus]]. == Veikla == [[1419]]–[[1442]] m. [[Vilniaus kaštelionas]]. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą nuo [[Lenkija|Lenkijos]]. [[1398]] m. kaip Užpalių vietininkas kartu su kitais [[bajorai]]s pasirašė [[Salyno sutartis|Salyno sutartį]], tvirtino [[1401]] m. [[Vilniaus-Radomo sutartis]], [[1404]] m. [[Racionžo sutartis]], [[1431]] m. [[Skirsnemunės sutartis]], [[1432]] m. [[Gardino sutartis (1432)|Gardino sutartis]], [[1413]] m. [[Horodlės susitarimai|Horodlės susitarimą]], [[1411]] m. [[Torūnės taika (1411)|Torunės sutartis]], [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]] sutartis. Rėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Švitrigaila|Švitrigailos]] bendradarbiavimo su [[VO|Vokiečių ordinu]] politiką, jo deleguotas prie [[Nemunas|Nemuno]] [[1431]] m. tarėsi su [[Vokiečių ordino magistras|Vokiečių ordino didžiuoju magistru]] [[Paulis Rusdorfas|Pauliu Rusdorfu]]. Dalyvavo 1431 m. Švitrigailos ir [[Jogaila|Jogailos]] derybose [[Luckas|Lucke]]. Nuo 1432 m. rėmė Lietuvos didijį kunigaikštį [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimantą Kęstutaitį]], 1432 m. [[Gardinas|Gardine]] ir [[1434]] m. [[Trakai|Trakuose]] pasirašė jam du ištikimybės aktus. Nuo [[1440]] rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą]] ir jo kova su [[Mykolas Žygimantaitis|Mykolu Žygimantaičiu]].<ref>{{VLE|II|96||Kristinas Astikas}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Mykolas Mingaila]] | title = [[Vaizdas:POL województwo mińskie IRP COA.svg|left|30px]] [[Vilniaus kaštelionas]] |years=[[1419]]–[[1442]] | after = [[Mykolas Kęsgaila Valimantaitis]]}} {{end box}} {{Vilniaus kaštelionai}} {{LDK didikai}} {{DEFAULTSORT:Astikas, Kristinas}} [[Kategorija:Astikai|Kristinas]] [[Kategorija:Radvilos]] [[Kategorija:Vilniaus kaštelionai]] [[Kategorija:Užpalių seniūnai]] 7cw4xcmgeszvx23l95xongzxru2f342 7582393 7582392 2025-06-22T06:23:10Z Obivan Kenobi 116618 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|Aptarimas]]) darytas keitimas 7582392 7582393 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas =mil | Foto = | Herbas = Herb Traby.jpg | Herbo pavadinimas = Trimitai | Giminė = Astikai | Gimė = {{Gimė|1363|||}} | Gimimo vieta = [[Trakai|Trakuose]] | Mirė ={{Mirė|1443|||1363|||}} | Mirties vieta =[[Kernavė]]je (?) | Tėvas = [[Sirputis (XIV a.)|Sirputis]] | Motina =Ona | Žmonos = | Vaikai = [[Radvila Astikaitis]]<br />Stanislovas Astikas<br />Mikalojus Astikas (arba Micko)<br />Baltramiejus Astikas (arba Bardko) }} '''Kristinas Astikas''' ([[1363]] m. [[Trakai|Trakuose]] – [[1442]] ar [[1443]] m. [[Kernavė]]je) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas. == Biografija == Kilęs iš [[ldk|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Gediminas|Gedimino]] giminės,<ref>{{LTE|I|389||Kristinas Astikas}}</ref> Didikų [[Astikai|Astikų]] giminės pradininkas. Spėjama, kad jis buvo Lietuvos didiko [[Sirputis (XIV a.)|Sirpučio]] sūnus. Sūnūs [[Radvila Astikaitis]] ir [[Stanislovas Astikas|Stanislovas (Stankus) Astikaitis]] pradėjo dvi garsias Lietuvos bajorų ir didikų dinastijas. Radvilos palikuonys pasivadino [[Radvilos|Radvilomis]], o Stankaus – [[Astikai]]s. Be Radvilos ir Stanislovo yra žinomi dar du sūnūs: Mikalojus Astikas (arba Micko) ir Baltramiejus Astikas (arba Bardko). Valdė [[Užpaliai|Užpalių]] ir Pienionių (netoli [[Kavarskas|Kavarsko]]) seniūnijas, Kernavę, [[Musninkai|Musninkus]], [[Šešuoliai|Šešuolius]], [[Širvintos|Širvintas]], [[Upninkai|Upninkus]] ir kt. dvarus tarp [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Vilnius|Vilniaus]]. == Veikla == [[1419]]–[[1442]] m. [[Vilniaus kaštelionas]]. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą nuo [[Lenkija|Lenkijos]]. [[1398]] m. kaip Užpalių vietininkas kartu su kitais [[bajorai]]s pasirašė [[Salyno sutartis|Salyno sutartį]], tvirtino [[1401]] m. [[Vilniaus-Radomo sutartis]], [[1404]] m. [[Racionžo sutartis]], [[1431]] m. [[Skirsnemunės sutartis]], [[1432]] m. [[Gardino sutartis (1432)|Gardino sutartis]], [[1413]] m. [[Horodlės susitarimai|Horodlės susitarimą]], [[1411]] m. [[Torūnės taika (1411)|Torunės sutartis]], [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]] sutartis. Rėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Švitrigaila|Švitrigailos]] bendradarbiavimo su [[VO|Vokiečių ordinu]] politiką, jo deleguotas prie [[Nemunas|Nemuno]] [[1431]] m. tarėsi su [[Vokiečių ordino magistras|Vokiečių ordino didžiuoju magistru]] [[Paulis Rusdorfas|Pauliu Rusdorfu]]. Dalyvavo 1431 m. Švitrigailos ir [[Jogaila|Jogailos]] derybose [[Luckas|Lucke]]. Nuo 1432 m. rėmė Lietuvos didijį kunigaikštį [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimantą Kęstutaitį]], 1432 m. [[Gardinas|Gardine]] ir [[1434]] m. [[Trakai|Trakuose]] pasirašė jam du ištikimybės aktus. Nuo [[1440]] rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą]] ir jo kova su [[Mykolas Žygimantaitis|Mykolu Žygimantaičiu]].<ref>{{VLE|II|96||Kristinas Astikas}}</ref> == Genealogija == {{familytree/start}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;| | | | | | | | | | | | | | | |,|OSCIK|OSCIK=[[Kristinas Astikas]]}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;|SYRP1|-|LIZDJ|-|WIRSZ|-|SYRP2|(|SYRP1=[[Sirputis]]|LIZDJ=[[Lizdeika]]|WIRSZ=[[Viršulis]]|SYRP2=[[Sirputis]]}} {{familytree|border=0|boxstyle=background:;| | | | | | | | | | | | | | | |`|DORGY|DORGY=[[Dargis]]}} {{familytree/end}}{{start box}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Mykolas Mingaila]] | title = [[Vaizdas:POL województwo mińskie IRP COA.svg|left|30px]] [[Vilniaus kaštelionas]] |years=[[1419]]–[[1442]] | after = [[Mykolas Kęsgaila Valimantaitis]]}} {{end box}} {{Vilniaus kaštelionai}} {{LDK didikai}} {{DEFAULTSORT:Astikas, Kristinas}} [[Kategorija:Astikai|Kristinas]] [[Kategorija:Radvilos]] [[Kategorija:Vilniaus kaštelionai]] [[Kategorija:Užpalių seniūnai]] t6tq2dvw8i0g3sjw0347b5ktdakh80y 7582395 7582393 2025-06-22T06:25:46Z Obivan Kenobi 116618 7582395 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas =mil | Foto = | Herbas = Herb Traby.jpg | Herbo pavadinimas = Trimitai | Giminė = Astikai | Gimė = {{Gimė|1363|||}} | Gimimo vieta = [[Trakai|Trakuose]] | Mirė ={{Mirė|1443|||1363|||}} | Mirties vieta =[[Kernavė]]je (?) | Tėvas = [[Sirputis (XIV a.)|Sirputis]] | Motina =Ona | Žmonos = | Vaikai = [[Radvila Astikaitis]]<br />Stanislovas Astikas<br />Mikalojus Astikas (arba Micko)<br />Baltramiejus Astikas (arba Bardko) }} '''Kristinas Astikas''' ([[1363]] m. [[Trakai|Trakuose]] – [[1442]] ar [[1443]] m. [[Kernavė]]je) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas. == Biografija == Kilęs iš [[ldk|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Gediminas|Gedimino]] giminės,<ref>{{LTE|I|389||Kristinas Astikas}}</ref> Didikų [[Astikai|Astikų]] giminės pradininkas. Spėjama, kad jis buvo Lietuvos didiko [[Sirputis (XIV a.)|Sirpučio]] sūnus. Sūnūs [[Radvila Astikaitis]] ir [[Stanislovas Astikas|Stanislovas (Stankus) Astikaitis]] pradėjo dvi garsias Lietuvos bajorų ir didikų dinastijas. Radvilos palikuonys pasivadino [[Radvilos|Radvilomis]], o Stankaus – [[Astikai]]s. Be Radvilos ir Stanislovo yra žinomi dar du sūnūs: Mikalojus Astikas (arba Micko) ir Baltramiejus Astikas (arba Bardko). Valdė [[Užpaliai|Užpalių]] ir Pienionių (netoli [[Kavarskas|Kavarsko]]) seniūnijas, Kernavę, [[Musninkai|Musninkus]], [[Šešuoliai|Šešuolius]], [[Širvintos|Širvintas]], [[Upninkai|Upninkus]] ir kt. dvarus tarp [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Vilnius|Vilniaus]]. == Veikla == [[1419]]–[[1442]] m. [[Vilniaus kaštelionas]]. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą nuo [[Lenkija|Lenkijos]]. [[1398]] m. kaip Užpalių vietininkas kartu su kitais [[bajorai]]s pasirašė [[Salyno sutartis|Salyno sutartį]], tvirtino [[1401]] m. [[Vilniaus-Radomo sutartis]], [[1404]] m. [[Racionžo sutartis]], [[1431]] m. [[Skirsnemunės sutartis]], [[1432]] m. [[Gardino sutartis (1432)|Gardino sutartis]], [[1413]] m. [[Horodlės susitarimai|Horodlės susitarimą]], [[1411]] m. [[Torūnės taika (1411)|Torunės sutartis]], [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]] sutartis. Rėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Švitrigaila|Švitrigailos]] bendradarbiavimo su [[VO|Vokiečių ordinu]] politiką, jo deleguotas prie [[Nemunas|Nemuno]] [[1431]] m. tarėsi su [[Vokiečių ordino magistras|Vokiečių ordino didžiuoju magistru]] [[Paulis Rusdorfas|Pauliu Rusdorfu]]. Dalyvavo 1431 m. Švitrigailos ir [[Jogaila|Jogailos]] derybose [[Luckas|Lucke]]. Nuo 1432 m. rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimantą Kęstutaitį]], 1432 m. [[Gardinas|Gardine]] ir [[1434]] m. [[Trakai|Trakuose]] pasirašė jam du ištikimybės aktus. Nuo [[1440]] rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą]] ir jo kova su [[Mykolas Žygimantaitis|Mykolu Žygimantaičiu]].<ref>{{VLE|II|96||Kristinas Astikas}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Mykolas Mingaila]] | title = [[Vaizdas:POL województwo mińskie IRP COA.svg|left|30px]] [[Vilniaus kaštelionas]] |years=[[1419]]–[[1442]] | after = [[Mykolas Kęsgaila Valimantaitis]]}} {{end box}} {{Vilniaus kaštelionai}} {{LDK didikai}} {{DEFAULTSORT:Astikas, Kristinas}} [[Kategorija:Astikai|Kristinas]] [[Kategorija:Radvilos]] [[Kategorija:Vilniaus kaštelionai]] [[Kategorija:Užpalių seniūnai]] cy8kr83iox2nhu6wdu7dg4baonltaaf 7582405 7582395 2025-06-22T07:22:19Z 84.15.177.250 7582405 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas =mil | Foto = | Herbas = Herb Traby.jpg | Herbo pavadinimas = Trimitai | Giminė = Astikai | Gimė = {{Gimė|1363|||}} | Gimimo vieta = [[Trakai|Trakuose]] | Mirė ={{Mirė|1443|||1363|||}} | Mirties vieta =[[Kernavė]]je (?) | Tėvas = [[Sirputis (XIV a.)|Sirputis]] | Motina =Ona | Žmonos = | Vaikai = [[Radvila Astikaitis]]<br />Stanislovas Astikas<br />Mikalojus Astikas (arba Micko)<br />Baltramiejus Astikas (arba Bardko)<br />Rakas Astikaitis }} '''Kristinas Astikas''' ([[1363]] m. [[Trakai|Trakuose]] – [[1442]] ar [[1443]] m. [[Kernavė]]je) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas. == Biografija == Kilęs iš [[ldk|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Gediminas|Gedimino]] giminės,<ref>{{LTE|I|389||Kristinas Astikas}}</ref> Didikų [[Astikai|Astikų]] giminės pradininkas. Spėjama, kad jis buvo Lietuvos didiko [[Sirputis (XIV a.)|Sirpučio]] sūnus. Sūnūs [[Radvila Astikaitis]] ir [[Stanislovas Astikas|Stanislovas (Stankus) Astikaitis]] pradėjo dvi garsias Lietuvos bajorų ir didikų dinastijas. Radvilos palikuonys pasivadino [[Radvilos|Radvilomis]], o Stankaus – [[Astikai]]s. Be Radvilos ir Stanislovo yra žinomi dar du sūnūs: Mikalojus Astikas (arba Micko) ir Baltramiejus Astikas (arba Bardko). Valdė [[Užpaliai|Užpalių]] ir Pienionių (netoli [[Kavarskas|Kavarsko]]) seniūnijas, Kernavę, [[Musninkai|Musninkus]], [[Šešuoliai|Šešuolius]], [[Širvintos|Širvintas]], [[Upninkai|Upninkus]] ir kt. dvarus tarp [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Vilnius|Vilniaus]]. == Veikla == [[1419]]–[[1442]] m. [[Vilniaus kaštelionas]]. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą nuo [[Lenkija|Lenkijos]]. [[1398]] m. kaip Užpalių vietininkas kartu su kitais [[bajorai]]s pasirašė [[Salyno sutartis|Salyno sutartį]], tvirtino [[1401]] m. [[Vilniaus-Radomo sutartis]], [[1404]] m. [[Racionžo sutartis]], [[1431]] m. [[Skirsnemunės sutartis]], [[1432]] m. [[Gardino sutartis (1432)|Gardino sutartis]], [[1413]] m. [[Horodlės susitarimai|Horodlės susitarimą]], [[1411]] m. [[Torūnės taika (1411)|Torunės sutartis]], [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]] sutartis. Rėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Švitrigaila|Švitrigailos]] bendradarbiavimo su [[VO|Vokiečių ordinu]] politiką, jo deleguotas prie [[Nemunas|Nemuno]] [[1431]] m. tarėsi su [[Vokiečių ordino magistras|Vokiečių ordino didžiuoju magistru]] [[Paulis Rusdorfas|Pauliu Rusdorfu]]. Dalyvavo 1431 m. Švitrigailos ir [[Jogaila|Jogailos]] derybose [[Luckas|Lucke]]. Nuo 1432 m. rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimantą Kęstutaitį]], 1432 m. [[Gardinas|Gardine]] ir [[1434]] m. [[Trakai|Trakuose]] pasirašė jam du ištikimybės aktus. Nuo [[1440]] rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą]] ir jo kova su [[Mykolas Žygimantaitis|Mykolu Žygimantaičiu]].<ref>{{VLE|II|96||Kristinas Astikas}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Mykolas Mingaila]] | title = [[Vaizdas:POL województwo mińskie IRP COA.svg|left|30px]] [[Vilniaus kaštelionas]] |years=[[1419]]–[[1442]] | after = [[Mykolas Kęsgaila Valimantaitis]]}} {{end box}} {{Vilniaus kaštelionai}} {{LDK didikai}} {{DEFAULTSORT:Astikas, Kristinas}} [[Kategorija:Astikai|Kristinas]] [[Kategorija:Radvilos]] [[Kategorija:Vilniaus kaštelionai]] [[Kategorija:Užpalių seniūnai]] i3ck0rq3caf55mgv5cdvjpq12qx48nc 7582408 7582405 2025-06-22T07:29:46Z Homo ergaster 10314 Atmestas 84.15.177.250 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Obivan Kenobi keitimas) 7582395 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas =mil | Foto = | Herbas = Herb Traby.jpg | Herbo pavadinimas = Trimitai | Giminė = Astikai | Gimė = {{Gimė|1363|||}} | Gimimo vieta = [[Trakai|Trakuose]] | Mirė ={{Mirė|1443|||1363|||}} | Mirties vieta =[[Kernavė]]je (?) | Tėvas = [[Sirputis (XIV a.)|Sirputis]] | Motina =Ona | Žmonos = | Vaikai = [[Radvila Astikaitis]]<br />Stanislovas Astikas<br />Mikalojus Astikas (arba Micko)<br />Baltramiejus Astikas (arba Bardko) }} '''Kristinas Astikas''' ([[1363]] m. [[Trakai|Trakuose]] – [[1442]] ar [[1443]] m. [[Kernavė]]je) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas. == Biografija == Kilęs iš [[ldk|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Gediminas|Gedimino]] giminės,<ref>{{LTE|I|389||Kristinas Astikas}}</ref> Didikų [[Astikai|Astikų]] giminės pradininkas. Spėjama, kad jis buvo Lietuvos didiko [[Sirputis (XIV a.)|Sirpučio]] sūnus. Sūnūs [[Radvila Astikaitis]] ir [[Stanislovas Astikas|Stanislovas (Stankus) Astikaitis]] pradėjo dvi garsias Lietuvos bajorų ir didikų dinastijas. Radvilos palikuonys pasivadino [[Radvilos|Radvilomis]], o Stankaus – [[Astikai]]s. Be Radvilos ir Stanislovo yra žinomi dar du sūnūs: Mikalojus Astikas (arba Micko) ir Baltramiejus Astikas (arba Bardko). Valdė [[Užpaliai|Užpalių]] ir Pienionių (netoli [[Kavarskas|Kavarsko]]) seniūnijas, Kernavę, [[Musninkai|Musninkus]], [[Šešuoliai|Šešuolius]], [[Širvintos|Širvintas]], [[Upninkai|Upninkus]] ir kt. dvarus tarp [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Vilnius|Vilniaus]]. == Veikla == [[1419]]–[[1442]] m. [[Vilniaus kaštelionas]]. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą nuo [[Lenkija|Lenkijos]]. [[1398]] m. kaip Užpalių vietininkas kartu su kitais [[bajorai]]s pasirašė [[Salyno sutartis|Salyno sutartį]], tvirtino [[1401]] m. [[Vilniaus-Radomo sutartis]], [[1404]] m. [[Racionžo sutartis]], [[1431]] m. [[Skirsnemunės sutartis]], [[1432]] m. [[Gardino sutartis (1432)|Gardino sutartis]], [[1413]] m. [[Horodlės susitarimai|Horodlės susitarimą]], [[1411]] m. [[Torūnės taika (1411)|Torunės sutartis]], [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]] sutartis. Rėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Švitrigaila|Švitrigailos]] bendradarbiavimo su [[VO|Vokiečių ordinu]] politiką, jo deleguotas prie [[Nemunas|Nemuno]] [[1431]] m. tarėsi su [[Vokiečių ordino magistras|Vokiečių ordino didžiuoju magistru]] [[Paulis Rusdorfas|Pauliu Rusdorfu]]. Dalyvavo 1431 m. Švitrigailos ir [[Jogaila|Jogailos]] derybose [[Luckas|Lucke]]. Nuo 1432 m. rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimantą Kęstutaitį]], 1432 m. [[Gardinas|Gardine]] ir [[1434]] m. [[Trakai|Trakuose]] pasirašė jam du ištikimybės aktus. Nuo [[1440]] rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą]] ir jo kova su [[Mykolas Žygimantaitis|Mykolu Žygimantaičiu]].<ref>{{VLE|II|96||Kristinas Astikas}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Mykolas Mingaila]] | title = [[Vaizdas:POL województwo mińskie IRP COA.svg|left|30px]] [[Vilniaus kaštelionas]] |years=[[1419]]–[[1442]] | after = [[Mykolas Kęsgaila Valimantaitis]]}} {{end box}} {{Vilniaus kaštelionai}} {{LDK didikai}} {{DEFAULTSORT:Astikas, Kristinas}} [[Kategorija:Astikai|Kristinas]] [[Kategorija:Radvilos]] [[Kategorija:Vilniaus kaštelionai]] [[Kategorija:Užpalių seniūnai]] cy8kr83iox2nhu6wdu7dg4baonltaaf 0 163736 7582300 7068839 2025-06-21T19:49:45Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582300 wikitext text/x-wiki {{pavardė pradžia|Butkus|Butkienė, Butkuvienė|Butkutė}} ;Butkus * [[Adolfas Butkus (1906)]] – baleto artistas; * [[Algis Butkus (1928)]] – inžinierius mechanikas, pedagogas; * [[Alvydas Butkus]] – kalbininkas, vertėjas, leidėjas; * [[Antanas Butkus (1918)]] – agronomas, biochemikas; * [[Darius Butkus]] – futbolininkas, treneris; * [[Dick Butkus]] – amerikietiškojo futbolo žaidėjas; * [[Donatas Butkus (1936)]] – geofizikas, pedagogas; * [[Donatas Butkus (1952)]] – archeologas, muziejininkas; * [[Eligijus Butkus]] – baleto [[primarijus]]; * [[Eugenijus Butkus (1951)]] – chemikas organikas, pedagogas; * [[Eugenijus Butkus (1960)]] – zooinžinierius, politikas; * [[Gediminas Butkus]] – krepšininkas; * [[Giedrius Butkus]] – futbolininkas; * [[Jonas Butkus (1914)]] – veterinarijos gydytojas, pedagogas; * [[Jurgis Butkus]] – karininkas; * [[Kazimieras Stanislovas Butkus]] – inžinierius technologas; * [[Mindaugas Butkus]] – diplomatas; * [[Petras Butkus (1890)]] – politikas; * [[Petras Butkus (1914)]] – Australijos lietuvių kapelionas; * [[Saulius Butkus]] – futbolininkas; * [[Stasys Butkus (1897)]] – žurnalistas, redaktorius, savanoris; * [[Tomas S. Butkus]] – poetas, eseistas, architektas, leidėjas; * [[Venantas Butkus]] – žurnalistas, redaktorius, buriuotojas; * [[Vigmantas Butkus]] – literatūros tyrinėtojas, pedagogas; * [[Viktoras Butkus (1923)]] – kunigas; * [[Viktoras Butkus (1954)]] – chemikas, pedagogas; * [[Vytautas Aleksandras Butkus]] – botanikas; * [[Vytautas Butkus (1949)]] – irkluotojas, treneris; * [[Zenonas Butkus]] – istorikas, pedagogas. ;Butkienė * [[Irena Sapiegaitė-Butkienė]] – bibliotekininkė, bibliografė; * [[Margarita Butkienė]] – žurnalistė, redaktorė; * [[Margarita Treinytė-Butkienė]] – lengvaatletė; * [[Nina Butkienė]] – dramaturgė, redaktorė; ;Butkuvienė * [[Anelė Butkuvienė]] – istorikė; ;Butkutė * [[Džordana Butkutė]] – dainininkė; * [[Ona Radzevičienė-Butkutė]] – choro dirigentė ir pedagogė. == Etimologija == Pavardė neaiškios kilmės. Gali būti, kad sutrumpinta iš lietuvių dvikamienių pavardžių su sandu ''but-, bud-'' (pvz., Butvydas, Butautas), tačiau gali būti ir slaviškos kilmės.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} [[Kategorija:Lietuviškos pavardės]] 3f9m6ixoe4ay3testbekciipte15o4d 0 173232 7582443 7441923 2025-06-22T10:47:53Z HazelAlbertSheriff 193859 /* Biografija */ 7582443 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | vardas = Gulielmas Markonis<br />{{it|Guglielmo Marconi}} | fonas =mok | paveikslėlis = Guglielmo Marconi.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Gulielmas Markonis | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1874|4|25}} | gimimo vieta = [[Bolonija]], [[Italija]] | mirties data = {{Mirė|1937|7|20|1874|4|25}} | mirties vieta = [[Roma]], [[Italija]] | tautybė = [[italas]] | sutuoktinis = | tėvas = Džiuzepės Markoni {{it|Giuseppe Marconi}} | motina = Anos Džeimson {{it|Annie Jameson}} | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = italų fizikas, politikas | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = [[radijas|radijo]] išradėjas | apdovanojimai = [[1909]] m. gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]] | parašas =Guglielmo Marconi Signature.svg | pastabos = |vikiteka=Category:Guglielmo Marconi }} '''Gulielmas Markonis''' ({{it|Guglielmo Marconi}}, [[1874]] m. [[balandžio 25]] d. [[Bolonija]], [[Italija]] – [[1937]] m. [[liepos 20]] d. [[Roma]], [[Italija]]) – italų fizikas, labiausiai žinomas kaip [[radijas|radijo]] išradėjas. [[1909]] m. gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]]. == Biografija == Gimė Bolonijoje, Italijoje. Buvo antras Džiuzepės Markonio (Giuseppe Marconi) ir Anos Džeimson (Annie Jameson) sūnus. Mokykloje Gulielmui sunkiai sekėsi mokytis. Išsilavinimą įgijo Augusto Rigio (Augusto Righi) laboratorijoje Bolonijoje, vėliau mokėsi Florencijos Kavaliero institute, dar vėliau Livorno. Pirmąjį aparatą, veikiantį radijo bangų principu, sukonstravo iki [[1895]] metų. 1897 m. Didžiojoje Britanijoje G. Marconi patentavo pirmąjį pasaulyje bevielį radijo ryšį ir įkūrė bendrovę ''Marconi’s Wireless Telegraph''. Tais pat metais perdavė radijo ryšio signalą didesniu nei 19 kilometrų nuotoliu. 1899 m. užmezgė radijo ryšį tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos per [[Lamanšas|Lamanšą]], 1901 m. – tarp Amerikos ir Europos (apie 3400 km). 1902 m. patentavo magnetinį detektorių, o – 1905 m. horizontaliąją kryptinę anteną. 1907 m. įkūrė pirmąją komercinę transatlantinę ryšio tarnybą.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/guglielmo-marconi/ ''Guglielmo Marconi'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-11-30.</ref> [[1924 m.]] gavo markizo titulą. == Atminimo įamžinimas == Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 1332 ir krateris Mėnulyje.<ref>Lauren Oldershaw, [https://www.gazette-news.co.uk/news/18230675.marconis-genius-different-wavelength/ ''Why Marconi’s genius was on a different wavelength''], The Gazette, 2020-02-16. Nuoroda tikrinta 2024-11-30.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Šalis-Biograf-stub|ITA}} {{Nobelio fizikos premija}} [[Kategorija:Italijos fizikai|Marconi]] mcw01xwu3aap0cdkyruyloj6f6j97u6 7582446 7582443 2025-06-22T10:59:52Z HazelAlbertSheriff 193859 daugiau citatu 7582446 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | vardas = Gulielmas Markonis<br />{{it|Guglielmo Marconi}} | fonas =mok | paveikslėlis = Guglielmo Marconi.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Gulielmas Markonis | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1874|4|25}} | gimimo vieta = [[Bolonija]], [[Italija]] | mirties data = {{Mirė|1937|7|20|1874|4|25}} | mirties vieta = [[Roma]], [[Italija]] | tautybė = [[italas]] | sutuoktinis = | tėvas = Džiuzepės Markoni {{it|Giuseppe Marconi}} | motina = Anos Džeimson {{it|Annie Jameson}} | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = italų fizikas, politikas | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = [[radijas|radijo]] išradėjas | apdovanojimai = [[1909]] m. gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]]<ref>{{cite web |url=https://skaiciaumaciaugirdejau.wordpress.com/radijas/ |title=Radijo išradimas |author=Gabrielė |date=2018-06-06 |website=skaičiau mačiau girdėjau |access-date=2025-06-22 }}</ref> | parašas =Guglielmo Marconi Signature.svg | pastabos = |vikiteka=Category:Guglielmo Marconi }} '''Gulielmas Markonis''' ({{it|Guglielmo Marconi}}, [[1874]] m. [[balandžio 25]] d. [[Bolonija]], [[Italija]] – [[1937]] m. [[liepos 20]] d. [[Roma]], [[Italija]]) – italų fizikas, labiausiai žinomas kaip [[radijas|radijo]] išradėjas. [[1909]] m. gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]].<ref>{{cite web |url=https://www.15min.lt/tema/gulielmas-markonis-28199 |title=Gulielmas Markonis |website=15min.lt |access-date=2025-06-22 }}</ref> == Biografija == Gimė Bolonijoje, Italijoje. Buvo antras Džiuzepės Markonio (Giuseppe Marconi) ir Anos Džeimson (Annie Jameson) sūnus. Mokykloje Gulielmui sunkiai sekėsi mokytis. Išsilavinimą įgijo Augusto Rigio (Augusto Righi) laboratorijoje Bolonijoje, vėliau mokėsi Florencijos Kavaliero institute, dar vėliau Livorno. Pirmąjį aparatą, veikiantį radijo bangų principu, sukonstravo iki [[1895]] metų. 1897 m. Didžiojoje Britanijoje G. Marconi patentavo pirmąjį pasaulyje bevielį radijo ryšį ir įkūrė bendrovę ''Marconi’s Wireless Telegraph''. Tais pat metais perdavė radijo ryšio signalą didesniu nei 19 kilometrų nuotoliu. 1899 m. užmezgė radijo ryšį tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos per [[Lamanšas|Lamanšą]], 1901 m. – tarp Amerikos ir Europos (apie 3400 km). 1902 m. patentavo magnetinį detektorių, o – 1905 m. horizontaliąją kryptinę anteną. 1907 m. įkūrė pirmąją komercinę transatlantinę ryšio tarnybą.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/guglielmo-marconi/ ''Guglielmo Marconi'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-11-30.</ref> [[1924 m.]] gavo markizo titulą. == Atminimo įamžinimas == Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 1332 ir krateris Mėnulyje.<ref>Lauren Oldershaw, [https://www.gazette-news.co.uk/news/18230675.marconis-genius-different-wavelength/ ''Why Marconi’s genius was on a different wavelength''], The Gazette, 2020-02-16. Nuoroda tikrinta 2024-11-30.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Šalis-Biograf-stub|ITA}} {{Nobelio fizikos premija}} [[Kategorija:Italijos fizikai|Marconi]] t66ztyhj0baqbiksbbt5q5dt0waassf 7582450 7582446 2025-06-22T11:18:15Z HazelAlbertSheriff 193859 /* Biografija */ 7582450 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | vardas = Gulielmas Markonis<br />{{it|Guglielmo Marconi}} | fonas =mok | paveikslėlis = Guglielmo Marconi.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Gulielmas Markonis | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1874|4|25}} | gimimo vieta = [[Bolonija]], [[Italija]] | mirties data = {{Mirė|1937|7|20|1874|4|25}} | mirties vieta = [[Roma]], [[Italija]] | tautybė = [[italas]] | sutuoktinis = | tėvas = Džiuzepės Markoni {{it|Giuseppe Marconi}} | motina = Anos Džeimson {{it|Annie Jameson}} | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = italų fizikas, politikas | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = [[radijas|radijo]] išradėjas | apdovanojimai = [[1909]] m. gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]]<ref>{{cite web |url=https://skaiciaumaciaugirdejau.wordpress.com/radijas/ |title=Radijo išradimas |author=Gabrielė |date=2018-06-06 |website=skaičiau mačiau girdėjau |access-date=2025-06-22 }}</ref> | parašas =Guglielmo Marconi Signature.svg | pastabos = |vikiteka=Category:Guglielmo Marconi }} '''Gulielmas Markonis''' ({{it|Guglielmo Marconi}}, [[1874]] m. [[balandžio 25]] d. [[Bolonija]], [[Italija]] – [[1937]] m. [[liepos 20]] d. [[Roma]], [[Italija]]) – italų fizikas, labiausiai žinomas kaip [[radijas|radijo]] išradėjas. [[1909]] m. gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]].<ref>{{cite web |url=https://www.15min.lt/tema/gulielmas-markonis-28199 |title=Gulielmas Markonis |website=15min.lt |access-date=2025-06-22 }}</ref> == Biografija == Gimė [[Bolonija|Bolonijoje]], [[Italija|Italijoje]]. Buvo antras Džiuzepės Markonio (Giuseppe Marconi) ir Anos Džeimson (Annie Jameson) sūnus. Mokykloje Gulielmui sunkiai sekėsi mokytis. Išsilavinimą įgijo Augusto Rigio (Augusto Righi) laboratorijoje Bolonijoje, vėliau mokėsi Florencijos Kavaliero institute, dar vėliau Livorno. Pirmąjį aparatą, veikiantį radijo bangų principu, sukonstravo iki [[1895]] metų. 1897 m. Didžiojoje Britanijoje G. Marconi patentavo pirmąjį pasaulyje bevielį radijo ryšį ir įkūrė bendrovę ''Marconi’s Wireless Telegraph''. Tais pat metais perdavė radijo ryšio signalą didesniu nei 19 kilometrų nuotoliu. 1899 m. užmezgė radijo ryšį tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos per [[Lamanšas|Lamanšą]], 1901 m. – tarp Amerikos ir Europos (apie 3400 km). 1902 m. patentavo magnetinį detektorių, o – 1905 m. horizontaliąją kryptinę anteną. 1907 m. įkūrė pirmąją komercinę transatlantinę ryšio tarnybą.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/guglielmo-marconi/ ''Guglielmo Marconi'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-11-30.</ref> [[1924 m.]] gavo markizo titulą. == Atminimo įamžinimas == Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 1332 ir krateris Mėnulyje.<ref>Lauren Oldershaw, [https://www.gazette-news.co.uk/news/18230675.marconis-genius-different-wavelength/ ''Why Marconi’s genius was on a different wavelength''], The Gazette, 2020-02-16. Nuoroda tikrinta 2024-11-30.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Šalis-Biograf-stub|ITA}} {{Nobelio fizikos premija}} [[Kategorija:Italijos fizikai|Marconi]] l2pm522hol7bhfyepfo8e2o7xihfa2r 7582451 7582450 2025-06-22T11:23:42Z HazelAlbertSheriff 193859 /* Biografija */ 7582451 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | vardas = Gulielmas Markonis<br />{{it|Guglielmo Marconi}} | fonas =mok | paveikslėlis = Guglielmo Marconi.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Gulielmas Markonis | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1874|4|25}} | gimimo vieta = [[Bolonija]], [[Italija]] | mirties data = {{Mirė|1937|7|20|1874|4|25}} | mirties vieta = [[Roma]], [[Italija]] | tautybė = [[italas]] | sutuoktinis = | tėvas = Džiuzepės Markoni {{it|Giuseppe Marconi}} | motina = Anos Džeimson {{it|Annie Jameson}} | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = italų fizikas, politikas | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = [[radijas|radijo]] išradėjas | apdovanojimai = [[1909]] m. gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]]<ref>{{cite web |url=https://skaiciaumaciaugirdejau.wordpress.com/radijas/ |title=Radijo išradimas |author=Gabrielė |date=2018-06-06 |website=skaičiau mačiau girdėjau |access-date=2025-06-22 }}</ref> | parašas =Guglielmo Marconi Signature.svg | pastabos = |vikiteka=Category:Guglielmo Marconi }} '''Gulielmas Markonis''' ({{it|Guglielmo Marconi}}, [[1874]] m. [[balandžio 25]] d. [[Bolonija]], [[Italija]] – [[1937]] m. [[liepos 20]] d. [[Roma]], [[Italija]]) – italų fizikas, labiausiai žinomas kaip [[radijas|radijo]] išradėjas. [[1909]] m. gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]].<ref>{{cite web |url=https://www.15min.lt/tema/gulielmas-markonis-28199 |title=Gulielmas Markonis |website=15min.lt |access-date=2025-06-22 }}</ref> == Biografija == Gimė [[Bolonija|Bolonijoje]], [[Italija|Italijoje]]. Buvo antras Džiuzepės Markonio (Giuseppe Marconi) ir Anos Džeimson (Annie Jameson) sūnus. Guglielmas nėjo į mokyklą, mokėsi chemiją, matematiką, fiziką namuose su privačiais mokytojais. Išsilavinimą įgijo Augusto Rigio (Augusto Righi) laboratorijoje Bolonijoje, vėliau mokėsi Florencijos Kavaliero institute, dar vėliau Livorno. Pirmąjį aparatą, veikiantį radijo bangų principu, sukonstravo iki [[1895]] metų. 1897 m. Didžiojoje Britanijoje G. Marconi patentavo pirmąjį pasaulyje bevielį radijo ryšį ir įkūrė bendrovę ''Marconi’s Wireless Telegraph''. Tais pat metais perdavė radijo ryšio signalą didesniu nei 19 kilometrų nuotoliu. 1899 m. užmezgė radijo ryšį tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos per [[Lamanšas|Lamanšą]], 1901 m. – tarp Amerikos ir Europos (apie 3400 km). 1902 m. patentavo magnetinį detektorių, o – 1905 m. horizontaliąją kryptinę anteną. 1907 m. įkūrė pirmąją komercinę transatlantinę ryšio tarnybą.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/guglielmo-marconi/ ''Guglielmo Marconi'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-11-30.</ref> [[1924 m.]] gavo markizo titulą. == Atminimo įamžinimas == Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 1332 ir krateris Mėnulyje.<ref>Lauren Oldershaw, [https://www.gazette-news.co.uk/news/18230675.marconis-genius-different-wavelength/ ''Why Marconi’s genius was on a different wavelength''], The Gazette, 2020-02-16. Nuoroda tikrinta 2024-11-30.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Šalis-Biograf-stub|ITA}} {{Nobelio fizikos premija}} [[Kategorija:Italijos fizikai|Marconi]] t3cu9v7xu3670bsg8hz43t7u33qu6fe 0 189566 7582411 7562342 2025-06-22T07:53:52Z Vilensija 40695 /* Projektai */ 1976 7582411 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas = Algimantas Nasvytis 1 (cropped).JPG | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1928|04|08}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirė = {{Mirė|2018|07|27|1928|04|08}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = [[Antakalnio kapinės]]e | tėvas = Kazimieras Nasvytis | motina = Elena Lukoševičiūtė | sutuoktinis = | sutuoktinė = Jadvyga Aldona Laurinavičiūtė | vaikai = [[Naglis Nasvytis]] | veikla = architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1952]] m. [[LSSR dailės institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = Category:Algimantas Nasvytis }} '''Algimantas Nasvytis''' ([[1928]] m. [[balandžio 8]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2018]] m. [[liepos 27]] d.) – Lietuvos [[architektas]], pedagogas, visuomenės veikėjas. == Biografija == Tėvas Lietuvos kariuomenės gydytojas Kazimieras Nasvytis, brolis architektas [[Vytautas Nasvytis]], sesuo aktorė ir radijo diktorė [[Undinė Nasvytytė]]. [[1946]]–[[1952]] m. studijavo [[VDA|LSSR dailės institute]], kur įgijo dailininko-architekto diplomą. Nuo 1952 m. dirbo Respublikinėse architektūrinėse dirbtuvėse. [[1956]]–[[1959]] m. Mokslinės restauracinės gamybinės dirbtuvės, 1959–[[1961]] m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto architektas. Nuo 1961 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute, nuo [[1962]] m. projektų vyr. architektas. Nuo [[1980]] m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. [[VGTU]]), Urbanistikos katedroje, [[1983]] m. docentas, nuo [[1993]] m. profesorius.<ref>{{TLE|3|181|[[Algimantas Mačiulis]]}}</ref> Aktyviai dalyvavo [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] veikloje. [[1990]]–[[1992]] m. Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras. Nuo 1993 m. dirbo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. 1993–[[1996]] m. vadovavo [[Lietuvos architektų sąjunga]]i. == Projektai == [[Vaizdas:Vilnius Seimas.jpg|thumb|LSSR Aukščiausioji Taryba]] [[Vaizdas:1975 02 20Vilnius5.jpg|thumb|Viešbutis „Lietuva“]] [[Vaizdas:Baltasis tiltas1 2006-08-08.jpg|thumb|[[Baltasis tiltas]] Vilniuje]] * Sąjunginės žemės ūkio parodos Lietuvos paviljono interjeras ir ekspozicija, [[Maskva]], 1952–[[1954]] m., su V. Nasvyčiu, S. Ramuniu * LSSR MT pirmininko priimamojo interjeras, 1956 m., su V. Nasvyčiu, S. Ramuniu * Kavinės [[Neringa (kavinė)|„Neringa“]] interjeras, Vilnius, 1959 m., su V. Nasvyčiu * Viešbučio „Neringa“ rekonstrukcija, Vilnius, 1959–[[1960]] m., su V. Nasvyčiu * Visuomeninio prekybos centro dešiniajame [[Neris|Neries]] krante suplanavimo ir užstatymo projektas, Vilnius, [[1964]] m., su V. Brėdikiu, V. E. Čekanausku * Vilniaus centrinis paštas, rekonstrukcija, [[1969]] m., su V. Nasvyčiu * Rašytojos [[Žemaitė]]s paminklo Lenino pr. skvere architektūrinė dalis, Vilnius, [[1970]] m., su V. Nasvyčiu, skulpt. [[Petras Aleksandravičius]] * Vilniaus miesto centro detalaus planavimo ir užstatymo projekto galutinis variantas, [[1974]] m., su V. E. Čekanausku, dalyvaujant A. Aleknai, E. Stasiuliui, L. Plumpai * Buities tarnybų kompleksas dešiniajame Neries krante, Vilnius, [[1975]] m., su Alina Samukiene * Gamtininko [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] antkapinis paminklas [[Tabariškių kapinės]]e, Kauno raj., 1976 m., su V. Nasvyčiu, skulpt. S. Šarovu * LSSR dramos teatras (dab. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras]]), Vilnius, [[1981]] m. (projektavimas [[1966]]–1969 m., statyba nuo 1974 m.), su V. Nasvyčiu * LSSR Aukščiausiosios Tarybos (dab. [[LR Seimas|LR Seimo]]) rūmai, Vilnius, 1981 m. (projekto konkursas 1970 m., statyba nuo [[1976]] m.), su V. Nasvyčiu, R. Stasėnu * Viešbutis [[Radisson Blu Hotel Lietuva|„Lietuva“]], Vilnius, [[1983]] m., su V. Nasvyčiu * Vilniaus miesto centrinio stadiono konkursas, I premija, [[1984]] m. (statyba pradėta [[1989]] m., bet nutrūkus finansavimui sustojo, [[2006]] m. projektas trumpam atnaujintas), su A. Guču, R. Krištopavičiumi, J. Rusteika, R. Stasėnu * Dab. Nepriklausomybės aikštė, kartu kairiojo Neries kranto vakarinės dalies planavimo projektas, Vilnius, 1984 m. * [[Baltasis tiltas]] su kavine, Vilnius, [[1995]] m., su J. Fišeriu * AB „[[Vilniaus bankas]]“ interjero rekonstrukcija, Vilnius, 1996 m., su A. Buču * Karaliaus Mindaugo paminklas, Vilnius, [[2003]] m., su R. Krištopavičium, I. Alistratovaite, skulpt. [[Regimantas Midvikis]] * „Vilniaus“ viešbučio [[Gedimino prospektas|Gedimino pr]]. 20 rekonstrukcija-plėtra pritaikius komercinei ir gyvenamajai funkcijai, Vilnius, [[2004]] m. * Daugiabutis gyvenamasis namas Jakšto ir Kaštonų gatvių sankirtoje, Vilnius, 2006 m., su J. Alistratovaite, O. Kiznyte * LR Seimo II-ųjų ir III-ųjų rūmų rekonstrukcija, Vilnius, [[2007]] m.<ref>[http://www.architektusajunga.lt/skaitiniai/algimantas-ir-vytautas-nasvyciai-dvi-asmenybes-viena-architektura Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai: dvi asmenybės, viena Architektūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160113074057/http://www.architektusajunga.lt/skaitiniai/algimantas-ir-vytautas-nasvyciai-dvi-asmenybes-viena-architektura |date=2016-01-13 }}</ref> == Įvertinimas == * [[1965]] m. LTSR nusipelnęs statybininkas * 1965 m. [[LSSR valstybinė premija]] (su kitais) * 1971 m. LSSR valstybinė premija (su V. Nasvyčiu) * [[1977]] m. SSRS Ministrų Tarybos premija * [[1982]] m. LSSR liaudies architektas * 1983 m. [[SSRS valstybinė premija]] * [[1991]] m. Olimpinio komiteto prezidento A. Samarančo prizas * [[1998]] m. LDK [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=49807</ref> * 1998 m. Architektūros riterio ordinas * [[2000]] m. [[Lietuvos nepriklausomybės medalis]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293024</ref> * [[2003]] m. [[Vyriausybės kultūros ir meno premija]] * [[2006]] m. [[Šv. Kristoforo statulėlė]]<ref>http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=97 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140505105010/http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=97 |date=2014-05-05 }}</ref> * [[2016]] m. suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas. * [[2025]] m. [[Lietuvos architektų rūmai|Lietuvos architektų rūmų]] garbės ženklas „Lietuvos architektų žiedas“ == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai / [[Algimantas Mačiulis]]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. – 311 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-624-86-8 {{Sąjūdžio nariai}} {{DEFAULTSORT:Nasvytis, Algimantas}} [[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos statybos ir urbanistikos ministrai]] [[Kategorija:Lietuvos architektai]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ir rajonų garbės piliečiai]] e87uodidyyd6wtwdyazenbtwp0tu2ze 0 190869 7582282 6764687 2025-06-21T18:38:37Z Vilensija 40695 +tiltas 7582282 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infolentelė kelias | Pavadinimas = Mažeikiai-Skuodas | Valstybės = {{flagicon|Lithuania}} Lietuva | Ženklas1 = Tabliczka_DW170.svg | Ženklas2 = | Ženklas3 = | Ženklas4 = | Žemėlapis = 170 kelias.png | Ilgis = 52,95 | Pradžia = Mažeikiai | Pabaiga = Skuodas | Atidarytas = | Apskritys = [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos]], [[Telšių apskritis|Telšių]] | Miestai = | Foto = Bugeniai1.JPG | Po foto = Kelias ties Bugeniais }} '''KK170''' – krašto kelias, jungiantis [[Mažeikiai|Mažeikius]] ir [[Skuodas|Skuodą]]. Kelio ilgis – 52,95 kilometro. Šiame krašto kelyje yra dvi „[[Juodoji dėmė|juodosios dėmės]]“. == Maršrutas == [[Vaizdas:Kelias Mažeikiai-Skuodas prie Židikų.JPG|thumb|left|240px|Prie Židikų]] [[Vaizdas:Luoba netoli Skuodo, kelyje KK170.JPG|thumb|left|240px|[[Mažųjų Rūšupių tiltas]] Luobos upelį netoli Skuodo]] Kelias prasideda Mažeikiuose, [[Žemaitija|Žemaitijos]] gatvėje, kai atsišakoja nuo {{KK155}}. Eina per [[Mažeikių rajonas|Mažeikių]] ir [[Skuodo rajonas|Skuodo rajonus]]. Prie kelio yra šie miestai ir gyvenvietės: [[Kalnėnai]], [[Bugeniai]], [[Ukrinai]], [[Židikai]], [[Ylakiai]], [[Aleksandrija (Skuodas)|Aleksandrija]], [[Rūšupiai|Didieji ir Mažieji Rūšupiai]]. Baigiasi Skuode, [[Vilnius|Vilniaus]] gatvėje. Pradžioje kelias eina Mažeikių miestu, vėliau į kelią įsilieja {{KK204}}, prie Bugenių kelias kerta [[Šerkšnė|Šerkšnę]], ties Sūdintais – [[Varduva|Varduvą]], prieš pat Skuodą – [[Luoba (upė)|Luobos]] upę, Židikuose į kelią sankryžoje įsilieja {{KK207}}. {{krašto keliai}} [[Kategorija:Lietuvos krašto keliai]] i9k60t0kwmtwghud6g5arnrmwela1wx 7582283 7582282 2025-06-21T18:39:09Z Vilensija 40695 7582283 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infolentelė kelias | Pavadinimas = Mažeikiai-Skuodas | Valstybės = {{flagicon|Lithuania}} Lietuva | Ženklas1 = Tabliczka_DW170.svg | Ženklas2 = | Ženklas3 = | Ženklas4 = | Žemėlapis = 170 kelias.png | Ilgis = 52,95 | Pradžia = Mažeikiai | Pabaiga = Skuodas | Atidarytas = | Apskritys = [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos]], [[Telšių apskritis|Telšių]] | Miestai = | Foto = Bugeniai1.JPG | Po foto = Kelias ties Bugeniais }} '''KK170''' – krašto kelias, jungiantis [[Mažeikiai|Mažeikius]] ir [[Skuodas|Skuodą]]. Kelio ilgis – 52,95 kilometro. Šiame krašto kelyje yra dvi „[[Juodoji dėmė|juodosios dėmės]]“. == Maršrutas == [[Vaizdas:Kelias Mažeikiai-Skuodas prie Židikų.JPG|thumb|left|240px|Prie Židikų]] [[Vaizdas:Luoba netoli Skuodo, kelyje KK170.JPG|thumb|left|240px|[[Mažųjų Rūšupių tiltas]] per Luobos upelį netoli Skuodo]] Kelias prasideda Mažeikiuose, [[Žemaitija|Žemaitijos]] gatvėje, kai atsišakoja nuo {{KK155}}. Eina per [[Mažeikių rajonas|Mažeikių]] ir [[Skuodo rajonas|Skuodo rajonus]]. Prie kelio yra šie miestai ir gyvenvietės: [[Kalnėnai]], [[Bugeniai]], [[Ukrinai]], [[Židikai]], [[Ylakiai]], [[Aleksandrija (Skuodas)|Aleksandrija]], [[Rūšupiai|Didieji ir Mažieji Rūšupiai]]. Baigiasi Skuode, [[Vilnius|Vilniaus]] gatvėje. Pradžioje kelias eina Mažeikių miestu, vėliau į kelią įsilieja {{KK204}}, prie Bugenių kelias kerta [[Šerkšnė|Šerkšnę]], ties Sūdintais – [[Varduva|Varduvą]], prieš pat Skuodą – [[Luoba (upė)|Luobos]] upę, Židikuose į kelią sankryžoje įsilieja {{KK207}}. {{krašto keliai}} [[Kategorija:Lietuvos krašto keliai]] ivyo2wayg6rx7toi9z42oj0b3ej9ru3 0 219165 7582262 6611272 2025-06-21T17:41:16Z Ed1974LT 52229 7582262 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Skt. Hans bål+heks.jpg|thumb|250px|Vidurvasario apeigų laužas]] '''Vasaros [[saulėgrįža]], vidurvasaris''' – diena einamuosiuose metuose, kai [[Saulė]] viršutinės [[Kulminacija (astronomija)|kulminacijos]] metu pasiekia maksimalų aukštį virš [[horizontas|horizonto]] tarp visų einamųjų metų dienų (pavyzdžiui, [[Vilnius|Vilniuje]] tada Saulės aukštis virš horizonto yra apie 59 laipsnius<ref name="VLE">{{VLE|XXI|198|Aloyzas Pučinskas|Saulėgrįža}}</ref>). Tą dieną Saulė, slinkdama [[ekliptika]], atsiduria šiauriausiame jos taške<ref name="VLE"/> ([[Šiaurės pusrutulis|Šiaurės pusrutulio]] vasaros saulėgrįža) arba piečiausiame ekliptikos taške ([[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulio]] vasaros saulėgrįža). Kadangi astronomai gali apskaičiuoti šio įvykio tikslų laiką, jie vartoja vasaros saulėgrįžos momento sąvoką. Vasaros saulėgrįža yra ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties laikmetis. Šiaurės pusrutulyje vidurvasaris XXI amžiuje, priklausomai nuo metų, būna birželio 20 arba 21 dienomis,<ref>[https://www.imcce.fr/newsletter/docs/Solstice_ete_1583_2999.pdf Vasaros saulėgrįžos datos nuo 1583 iki 2999 metų] – Dangaus mechanikos ir efemeridžių apskaičiavimo instituto bei [[Paryžiaus observatorija|Paryžiaus observatorijos]] duomenimis.</ref> pietų pusrutulyje jis būna gruodžio 20 (amžiaus pabaigoje), 21 arba 22 dienomis.<ref>[https://www.imcce.fr/newsletter/docs/Solstice_hiver_1583_2999.pdf Žiemos saulėgrįžos (t. y. vasaros saulėgrįžos Pietų pusrutulyje) datos nuo 1583 iki 2999 metų] – Dangaus mechanikos ir efemeridžių apskaičiavimo instituto bei [[Paryžiaus observatorija|Paryžiaus observatorijos]] duomenimis.</ref><ref>Mark Tredinnick. Australia’s Wild Weather. – National Library of Australia, 2011. [https://books.google.com/books?id=XcoQU_QBWdEC&pg=PA14 P. 14]. ISBN 9780642277237.</ref> Daugelyje pasaulio kultūrų vidurvasaris pažymimas šventėmis ir apeigomis. Tikima, kad vidurvasario naktis yra stebuklinga, jos metu galima įgauti mistinių galių, labai dažnai kūrenami [[laužas|laužai]], siekiant atbaidyti piktąsias jėgas. Lietuvoje tradicinė baltų vidurvasario šventė yra [[Rasos]], vėliau sutapatintos su [[Joninės|Joninėmis]]. [[Latviai|Latvių]] vasaros saulėgrįžos šventė vadinama [[Lyguo]].<ref>[https://www.liveriga.com/en/2711-ligo-and-summer-solstice-festival Ligo and Summer Solstice Festival]. Nuoroda tikrinta 2025-06-21.</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Žiemos saulėgrįža]] * [[Pavasario lygiadienis]] * [[Rudens lygiadienis]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Commons|Midsommar}} [[Kategorija:Sferinė astronomija]] [[Kategorija:Šventės]] [[Kategorija:Vasara]] 6v52yy9kk0ssboiw2l22xkldnlddokg 0 229035 7582449 6496809 2025-06-22T11:11:37Z 78.58.146.213 7582449 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Feofan Pavlovskij.jpg|thumb|Teofanas Pavlovskis]] '''Teofanas Pavlovskis''' ({{ru|Феофан Павловский}}, [[1881]] m. – [[1936 m.]]) – ukrainiečių kilmės operos dainininkas ir režisierius, prisidėjęs prie Lietuvos operos meno kūrimo. Nuo [[1928 m.]] iki mirties (1936 m.) dirbo [[Valstybės teatras|Valstybės teatre]], jame pastatė 20 operų. Stengėsi atkurti vaizduojamos epochos dvasią, savitai priartinti prie muzikos. Buvo realistinės krypties režisierius. Kaip ir kiti sėkmingai dirbę rusų menininkai M. Čechovas (1932–1933), baleto šokėjai Anatolijus Obuchovas ir Vera Nemčinova, baleto šokėjas, baletmeisteris Nikolajus Zverevas kaltinti lietuviškojo teatro „rusifikavimu“ ([http://images.katalogas.lt/maleidykla/Men64/Men_011_015.pdf „Lietuvių tarpukario režisūros poslinkiai teatro kritikos veidrodyje“, PDF]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}). == Literatūra == * XX a. lietuvių dailės istorija, II t. – V., 1983. p. 365. == Šaltiniai == * [http://www.neo.lt/sofa/inside.phtml?t=17&s=92 Biografija] {{DEFAULTSORT:Pavlovskis, Teofanas}} [[Kategorija:Rusijos operos dainininkai]] [[Kategorija:Rusijos teatro režisieriai]] 6sd00f0x3h173gfzg2p5z8t4gu8qbvp 0 240789 7582374 7254383 2025-06-22T05:25:58Z Ke an 3020 7582374 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Jurgis Gerulis.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1888|08|13}} | gimimo vieta = [[Jogaudai (Pagėgiai)|Jogaudai]], [[Vokietijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1945|08|09|1888|08|13}} | mirties vieta = [[Ryga]], [[Sovietų Sąjunga]] | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = [[Kalbotyra|kalbininkas]], [[Abveras|nacių žvalgybos]] karininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = [[profesorius]] | alma_mater = [[Karaliaučiaus universitetas]]<br />[[Berlyno universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Jurgis Gerulis''' ({{de|Georg Gerullis}}, [[1888]] m. [[rugpjūčio 13]] d. [[Jogaudai (Pagėgiai)|Jogaudai]], [[Tilžės apskritis]] – [[1945]] m. [[rugpjūčio 9]] d. [[Ryga]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, [[Baltistika|baltistas]], [[rektorius]], [[Abveras|nacių Vokietijos karinės žvalgybos]] karininkas. == Mokslininkas == Studijavo [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]] ir [[Berlyno universitetas|Berlyno universitetuose]], mokytojas [[Adalbertas Becenbergeris]]. [[1912]] m. filosofijos [[daktaras]]. Dalyvavo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] kaip vokiečių karininkas, buvo sužeistas. [[1922]]–[[1933]] m. [[Leipcigo universitetas|Leipcigo universiteto]] dėstytojas, [[Baltų kalbos|Baltų kalbų]] katedros vedėjas, [[profesorius]]. [[1931]]–1933 m. vadovavo [[Tarmė|dialektologijos]] kursams [[Kaunas|Kaune]]. [[1934]]–[[1937]] m. Karaliaučiaus universiteto profesorius ir [[rektorius]]. Nuo 1937 m. Berlyno universiteto profesorius. Tarp studentų buvo žinomas, populiarus ir autoritetingas. Tyrė [[Lietuvių raštų kalba|senąją lietuvių raštiją]], [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] fonetiką, [[Tarmė|tarmes]], senovės [[prūsai|prūsų]] vietovardžius, dvikalbystę. Parengė [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] raštų fotografuotinį leidimą. [[Vilnius|Vilniuje]] surado J. Elgerio „Evangelijų ir epistolų“ vertimo latvišką rankraštį.<ref>{{VLE|VI|612|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Jurgis Gerulis}}</ref> [[File:Dialects of the Lithuanian language. A map of the fishermen's dialect of Lithuanian (Fischerlitauisch) from the book Fischerlitauisch in Preussen by G. Gerullis and Ch. Stang, 1933.jpg|thumb|Žemėlapis iš knygos Fischerlitauisch in Preussen]] Mokiniai – kalbininkai [[Antanas Salys]], [[Pranas Skardžius]], [[Kazimieras Alminas]], [[Alvilas Augstkalnas]], [[Viktoras Falkenhanas]], [[Jonas Kabelka]], [[Izabelė Matusevičiūtė]], [[Elžbieta Mikalauskaitė]] ir kiti. == Politinė veikla == [[1930]] m. gruodžio 12 d. įstojo į [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|nacionalsocialistų partiją]]. Šis poelgis nuo J. Gerulio atstūmė kai kuriuos tuometinius jo kolegas. [[1932]] m. tapo nacių šturmuotoju, [[Sturmabteilung|SA]] nariu. 1932 m. lapkritį, kaip Nacionalinio komiteto Leipcigo universitetui atnaujinti pirmininkas, atvirai agitavo už [[Adolfas Hitleris |Adolfo Hitlerio]] išrinkimą [[Vokietijos federalinis kancleris|kancleriu]]. 1937 m. buvo priverstas atsisakyti [[Rektorius|rektoriaus]] pareigų, nes su [[Gauleiteris|gauleiteriu]] [[Erich Koch|Erichu Kochu]] sukonfliktavo dėl [[Mažoji Lietuva|Rytų Prūsijos]] vietovardžius keičiančios (vokietinančios) komisijos darbo. Dirbo kultūros sekretoriaus pavaduotoju. Buvo artimai susijęs su mokslo, švietimo ir kultūros reikalų ministru [[Bernhard Rust|Bernhardu Rustu]]. Vienos bylos paraštėje parašė [[Antisemitizmas|antisemitinę]] pastabą: „Vokietijoje nebeliko nė vieno žydo, kuriam [[Wilhelm Furtwängler|Furtvėngleris]] nebūtų padėjęs“<ref>Sam H. Shirakawa. [https://archive.org/details/devilsmusicmaste0000shir The devil’s music master: the controversial life and career of Wilhelm Furtwängler]</ref> (Vilhelmas Furtvėngleris buvo įžymus vokiečių dirigentas ir kompozitorius, užstodavęs žydus).<ref>{{Cite web|url=https://holocaustmusic.ort.org/de/politics-and-propaganda/third-reich/furtwangler-wilhelm/|title=Wilhelm Furtwängler|website=Music and the Holocaust|access-date=2024-02-14}}</ref> == Abvero karininkas == 1938–1939 m. žiemą Ukrainiečių mokslinio instituto reikalais lankėsi okupuotose [[Lenkija|Lenkijos]] žemėse, [[Vilnius|Vilniuje]] ir vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]]. Manytina, kad jis tada pradėjo bendradarbiauti su vokiečių karine žvalgyba [[Abveras|Abveru]]. J. Gerulis, Abvero majoras Engelhartas ir profesorius Gerhardas fon Mendė susitiko su baltarusių nacionalistinės emigracijos vadovais kunigu Vincentu Godlevskiu ir Fabianu Akinčicu. Su jais aptarė formavimą nelegalių karinių darinių, karo atveju galėsiančių pasipriešinti Lenkijos ir [[TSRS]] valdžioms.<ref name="piepalius">Res Humanitarae V. Klaipėda 2009. Arvydas Piepalius. [https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2009~1367166558971/J.04~2009~1367166558971.pdf Jurgio Gerulio biografijos 1933–1945 m. dokumentavimo klausimu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240213232042/https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2009~1367166558971/J.04~2009~1367166558971.pdf |date=2024-02-13 }}. p. 160–173</ref> [[1939]] m. pašauktas į vokiečių kariuomenę. Tarnavo [[Abveras |Abvere]], pirmiausia [[Kapitonas|kapitonu]], vėliau – [[Majoras|majoru]]. Verbavo ir ruošė [[Baltarusiai|baltarusius]] bei [[Ukrainiečiai|ukrainiečius]]. 1939 m. pabaigoje [[Krokuva|Krokuvoje]] buvo įkurta Abvero atstovybė. J. Gerulis ten priėmė [[Richardas Jaris|Richardo Jario]] vadovaujamą [[Ukrainos nacionalistų organizacija|Ukrainos nacionalistų organizacijos]] karinę delegaciją. „Brandenburg-800“ [[Diversantas|diversiniame]] pulke Abveras parengė šios organizacijos narius ir 1940 m. kovą jie buvo siunčiami prie [[Lvivas|Lvivo]] ir į [[Voluinė|Voluinės]] kraštą.<ref name="piepalius"/> 1940 m. vasarą J. Gerulis, profesorius Hansas Kochas ir [[Theodor Oberländer|Teodoras Oberlėnderis]] dalyvavo pasitarimuose su [[Stepan Bandera|Stepano Banderos]] vadovaujama [[Ukrainos nacionalistų organizacija|Ukrainos nacionalistų organizacija,]] siekiančia kurti ukrainiečių karinius dalinius.<ref name="polishchuk">{{cite book|title=Bitter truth: the criminality of the Organization of Ukrainian Nationalists (OUN) and the Ukrainian Insurgent Army (UPA): the testimony of a Ukrainian |first=Viktor|last=Polishchuk|publisher=Toronto|url=http://books.google.lt/books?ei=fyPEU6TGPKP9ygPN5IDYAg&id=31EMAQAAMAAJ&dq=Georg+Gerullis+Abwehr&focus=searchwithinvolume&q=Gerullis|year=1999|pages=147}}</ref> 1941 m. vasarį su kapitonu Vaclavu Kozlovskiu [[Lodzė]]je lankė Baltarusijos ir Ukrainos komitetus ir užverbavo 32 baltarusius į diversinį padalinį, kuris prieš pat karą su Sovietų Sąjunga buvo pasitelktas prie [[Minskas|Minsko]] ir [[Balstogė|Balstogės]]. Norint skirti užduotis kuriamiems ukrainiečių batalionams „Roland“ ir „Nachtigall“, kovą vedė derybas su Ukrainos nacionalistų organizacijos vadovais Stepanu Bandera ir Richardu Jariu. [[Barbarosos operacija|Nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą]], šie batalionai suveikė kaip smogiamieji specialiosios paskirties daliniai, tačiau rugpjūtį vokiečiai batalionus išformavo ir suėmė jų vadus.<ref name="piepalius"/> [[Kazys Škirpa|Kazio Škirpos]] pakviestas dalyvavo [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] sueigoje. J. Gerulis padėjo [[Lietuvių aktyvistų frontas|LAF]]’ui užmegžti ryšius su Vokietijos karine vadovybe. [[Stasys Puodžius]] ir [[Klemensas Brunius]] tapo atstovais ryšiams su [[Vyriausioji vermachto vadovybė|OKW]] štabo poskyriu.<ref name="pyragius155">{{cite book|title=Kovosiu, kol gyvas. |first=Jonas|last=Pyragius|publisher=Plieno sparnai|year=1993|pages=155}}</ref> Nuo 1941 m. spalio iki 1942 m. birželio vadovavo už 18 km nuo [[Ryga | Rygos]] įsikūrusiai žvalgybos mokyklai, rengiančiai [[Diversantas|diversantus]] Rytų frontui. 1944 m. [[Kalotė|Kalotėje]], Klaipėdos krašte, vokiečių karo vadovybei pateikė žinių apie [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] partizanus „Vanagus“. J. Gerulis įspėjo tarėjus [[Jonas Pyragius|Joną Pyragių]] ir A. Ramanauską, kad „Vanagų“ vadovybė juodu ir kitus nacių [[Kolaboravimas|kolaborantus]] pasiryžusi nužudyti.<ref name="pyragius166">{{cite book|title=Kovosiu, kol gyvas. |first=Jonas|last=Pyragius|publisher=Plieno sparnai|year=1993|pages=166}}</ref> 1945 m. liepą J. Gerulis [[NKVD]] organų buvo suimtas, rugpjūčio 9 d. Rygoje jam įvykdyta [[mirties bausmė]].<ref>Klaus-Dieter Müller, Thomas Schaarschmidt, Mike Schmeitzner, Andreas Weigelt: ''Todesurteile sowjetischer Militärtribunale gegen Deutsche (1944–1947): Eine historisch-biographische Studie.'' Vandenhoeck & Ruprecht 2015. p. 179.</ref> == Bibliografija == * „Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams“, Kaunas, 1922 m., [[Heidelbergas]] 1923 m.; čia paskelbė ir 1921 m. Karaliaučiaus valstybiniame archyve jo paties surastą [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] giesmyną „Gesmes chriksczoniskas“ 2 d. 1566–1570 m. * „Senieji lietuvių skaitymai“, chrestomatija, Kaunas, 1927 m. * „Senovės prūsų vietovardžiai“ (''Die altpreussischen Ortsnamen''), 1922 m. * „Lietuvių dialektologijos studijos“ (''Litauische Dialektstudien''), 1930 m.; lietuvių tarmių tekstams pritaikė tarptautinę fonetinę [[Perraša|transkripciją]], aprašė [[Priegaidė|priegaides]]. * „Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose“ (''Das Fischerlitauisch in Preussen''), su [[Christian Schweigaard Stang|K. Stangu]], 1933 m. == Nuorodos == * A. Piepalius: [https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2009~1367166558971/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content „Jurgio Gerulio biografijos 1933–1945 m. dokumentavimo klausimu“] * [[Pranas Skardžius|P. Skardžius]]: [http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=195%3A197006&id=2593%3Ami&option=com_content&Itemid=225 „Prof. J. Gerulis ir jo likimas“] == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Gerulis, Jurgis }} [[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Baltistai]] [[Kategorija:Vokietijos karininkai]] ma0o2azjdq1pj2enxlhjrwir0scdxja 7582384 7582374 2025-06-22T06:08:06Z Obivan Kenobi 116618 7582384 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Jurgis Gerulis.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1888|08|13}} | gimimo vieta = [[Jogaudai (Pagėgiai)|Jogaudai]], [[Vokietijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1945|08|09|1888|08|13}} | mirties vieta = [[Ryga]], [[Sovietų Sąjunga]] | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = [[Kalbotyra|kalbininkas]], [[Abveras|nacių žvalgybos]] karininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = [[profesorius]] | alma_mater = [[Karaliaučiaus universitetas]]<br />[[Berlyno universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Jurgis Gerulis''' ({{de|Georg Gerullis}}, [[1888]] m. [[rugpjūčio 13]] d. [[Jogaudai (Pagėgiai)|Jogaudai]], [[Tilžės apskritis]] – [[1945]] m. [[rugpjūčio 9]] d. [[Ryga]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, [[Baltistika|baltistas]], [[rektorius]], [[Abveras|nacių Vokietijos karinės žvalgybos]] karininkas. == Mokslininkas == Studijavo [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]] ir [[Berlyno universitetas|Berlyno universitetuose]], mokytojas [[Adalbertas Becenbergeris]]. [[1912]] m. filosofijos [[daktaras]]. Dalyvavo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] kaip vokiečių karininkas, buvo sužeistas. [[1922]]–[[1933]] m. [[Leipcigo universitetas|Leipcigo universiteto]] dėstytojas, [[Baltų kalbos|Baltų kalbų]] katedros vedėjas, [[profesorius]]. [[1931]]–1933 m. vadovavo [[Tarmė|dialektologijos]] kursams [[Kaunas|Kaune]]. [[1934]]–[[1937]] m. Karaliaučiaus universiteto profesorius ir [[rektorius]]. Nuo 1937 m. Berlyno universiteto profesorius. Tarp studentų buvo žinomas, populiarus ir autoritetingas. Tyrė [[Lietuvių raštų kalba|senąją lietuvių raštiją]], [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] fonetiką, [[Tarmė|tarmes]], senovės [[prūsai|prūsų]] vietovardžius, dvikalbystę. Parengė [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] raštų fotografuotinį leidimą. [[Vilnius|Vilniuje]] surado J. Elgerio „Evangelijų ir epistolų“ vertimo latvišką rankraštį.<ref>{{VLE|VI|612|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Jurgis Gerulis}}</ref> [[File:Dialects of the Lithuanian language. A map of the fishermen's dialect of Lithuanian (Fischerlitauisch) from the book Fischerlitauisch in Preussen by G. Gerullis and Ch. Stang, 1933.jpg|thumb|Žemėlapis iš knygos ''Das Fischerlitauisch in Preussen'']] Mokiniai – kalbininkai [[Antanas Salys]], [[Pranas Skardžius]], [[Kazimieras Alminas]], [[Alvilas Augstkalnas]], [[Viktoras Falkenhanas]], [[Jonas Kabelka]], [[Izabelė Matusevičiūtė]], [[Elžbieta Mikalauskaitė]] ir kiti. == Politinė veikla == [[1930]] m. gruodžio 12 d. įstojo į [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|nacionalsocialistų partiją]]. Šis poelgis nuo J. Gerulio atstūmė kai kuriuos tuometinius jo kolegas. [[1932]] m. tapo nacių šturmuotoju, [[Sturmabteilung|SA]] nariu. 1932 m. lapkritį, kaip Nacionalinio komiteto Leipcigo universitetui atnaujinti pirmininkas, atvirai agitavo už [[Adolfas Hitleris |Adolfo Hitlerio]] išrinkimą [[Vokietijos federalinis kancleris|kancleriu]]. 1937 m. buvo priverstas atsisakyti [[Rektorius|rektoriaus]] pareigų, nes su [[Gauleiteris|gauleiteriu]] [[Erich Koch|Erichu Kochu]] sukonfliktavo dėl [[Mažoji Lietuva|Rytų Prūsijos]] vietovardžius keičiančios (vokietinančios) komisijos darbo. Dirbo kultūros sekretoriaus pavaduotoju. Buvo artimai susijęs su mokslo, švietimo ir kultūros reikalų ministru [[Bernhard Rust|Bernhardu Rustu]]. Vienos bylos paraštėje parašė [[Antisemitizmas|antisemitinę]] pastabą: „Vokietijoje nebeliko nė vieno žydo, kuriam [[Wilhelm Furtwängler|Furtvėngleris]] nebūtų padėjęs“<ref>Sam H. Shirakawa. [https://archive.org/details/devilsmusicmaste0000shir The devil’s music master: the controversial life and career of Wilhelm Furtwängler]</ref> (Vilhelmas Furtvėngleris buvo įžymus vokiečių dirigentas ir kompozitorius, užstodavęs žydus).<ref>{{Cite web|url=https://holocaustmusic.ort.org/de/politics-and-propaganda/third-reich/furtwangler-wilhelm/|title=Wilhelm Furtwängler|website=Music and the Holocaust|access-date=2024-02-14}}</ref> == Abvero karininkas == 1938–1939 m. žiemą Ukrainiečių mokslinio instituto reikalais lankėsi okupuotose [[Lenkija|Lenkijos]] žemėse, [[Vilnius|Vilniuje]] ir vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]]. Manytina, kad jis tada pradėjo bendradarbiauti su vokiečių karine žvalgyba [[Abveras|Abveru]]. J. Gerulis, Abvero majoras Engelhartas ir profesorius Gerhardas fon Mendė susitiko su baltarusių nacionalistinės emigracijos vadovais kunigu Vincentu Godlevskiu ir Fabianu Akinčicu. Su jais aptarė formavimą nelegalių karinių darinių, karo atveju galėsiančių pasipriešinti Lenkijos ir [[TSRS]] valdžioms.<ref name="piepalius">Res Humanitarae V. Klaipėda 2009. Arvydas Piepalius. [https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2009~1367166558971/J.04~2009~1367166558971.pdf Jurgio Gerulio biografijos 1933–1945 m. dokumentavimo klausimu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240213232042/https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2009~1367166558971/J.04~2009~1367166558971.pdf |date=2024-02-13 }}. p. 160–173</ref> [[1939]] m. pašauktas į vokiečių kariuomenę. Tarnavo [[Abveras |Abvere]], pirmiausia [[Kapitonas|kapitonu]], vėliau – [[Majoras|majoru]]. Verbavo ir ruošė [[Baltarusiai|baltarusius]] bei [[Ukrainiečiai|ukrainiečius]]. 1939 m. pabaigoje [[Krokuva|Krokuvoje]] buvo įkurta Abvero atstovybė. J. Gerulis ten priėmė [[Richardas Jaris|Richardo Jario]] vadovaujamą [[Ukrainos nacionalistų organizacija|Ukrainos nacionalistų organizacijos]] karinę delegaciją. „Brandenburg-800“ [[Diversantas|diversiniame]] pulke Abveras parengė šios organizacijos narius ir 1940 m. kovą jie buvo siunčiami prie [[Lvivas|Lvivo]] ir į [[Voluinė|Voluinės]] kraštą.<ref name="piepalius"/> 1940 m. vasarą J. Gerulis, profesorius Hansas Kochas ir [[Theodor Oberländer|Teodoras Oberlėnderis]] dalyvavo pasitarimuose su [[Stepan Bandera|Stepano Banderos]] vadovaujama [[Ukrainos nacionalistų organizacija|Ukrainos nacionalistų organizacija,]] siekiančia kurti ukrainiečių karinius dalinius.<ref name="polishchuk">{{cite book|title=Bitter truth: the criminality of the Organization of Ukrainian Nationalists (OUN) and the Ukrainian Insurgent Army (UPA): the testimony of a Ukrainian |first=Viktor|last=Polishchuk|publisher=Toronto|url=http://books.google.lt/books?ei=fyPEU6TGPKP9ygPN5IDYAg&id=31EMAQAAMAAJ&dq=Georg+Gerullis+Abwehr&focus=searchwithinvolume&q=Gerullis|year=1999|pages=147}}</ref> 1941 m. vasarį su kapitonu Vaclavu Kozlovskiu [[Lodzė]]je lankė Baltarusijos ir Ukrainos komitetus ir užverbavo 32 baltarusius į diversinį padalinį, kuris prieš pat karą su Sovietų Sąjunga buvo pasitelktas prie [[Minskas|Minsko]] ir [[Balstogė|Balstogės]]. Norint skirti užduotis kuriamiems ukrainiečių batalionams „Roland“ ir „Nachtigall“, kovą vedė derybas su Ukrainos nacionalistų organizacijos vadovais Stepanu Bandera ir Richardu Jariu. [[Barbarosos operacija|Nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą]], šie batalionai suveikė kaip smogiamieji specialiosios paskirties daliniai, tačiau rugpjūtį vokiečiai batalionus išformavo ir suėmė jų vadus.<ref name="piepalius"/> [[Kazys Škirpa|Kazio Škirpos]] pakviestas dalyvavo [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] sueigoje. J. Gerulis padėjo [[Lietuvių aktyvistų frontas|LAF]]’ui užmegžti ryšius su Vokietijos karine vadovybe. [[Stasys Puodžius]] ir [[Klemensas Brunius]] tapo atstovais ryšiams su [[Vyriausioji vermachto vadovybė|OKW]] štabo poskyriu.<ref name="pyragius155">{{cite book|title=Kovosiu, kol gyvas. |first=Jonas|last=Pyragius|publisher=Plieno sparnai|year=1993|pages=155}}</ref> Nuo 1941 m. spalio iki 1942 m. birželio vadovavo už 18 km nuo [[Ryga | Rygos]] įsikūrusiai žvalgybos mokyklai, rengiančiai [[Diversantas|diversantus]] Rytų frontui. 1944 m. [[Kalotė|Kalotėje]], Klaipėdos krašte, vokiečių karo vadovybei pateikė žinių apie [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] partizanus „Vanagus“. J. Gerulis įspėjo tarėjus [[Jonas Pyragius|Joną Pyragių]] ir A. Ramanauską, kad „Vanagų“ vadovybė juodu ir kitus nacių [[Kolaboravimas|kolaborantus]] pasiryžusi nužudyti.<ref name="pyragius166">{{cite book|title=Kovosiu, kol gyvas. |first=Jonas|last=Pyragius|publisher=Plieno sparnai|year=1993|pages=166}}</ref> 1945 m. liepą J. Gerulis [[NKVD]] organų buvo suimtas, rugpjūčio 9 d. Rygoje jam įvykdyta [[mirties bausmė]].<ref>Klaus-Dieter Müller, Thomas Schaarschmidt, Mike Schmeitzner, Andreas Weigelt: ''Todesurteile sowjetischer Militärtribunale gegen Deutsche (1944–1947): Eine historisch-biographische Studie.'' Vandenhoeck & Ruprecht 2015. p. 179.</ref> == Bibliografija == * „Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams“, Kaunas, 1922 m., [[Heidelbergas]] 1923 m.; čia paskelbė ir 1921 m. Karaliaučiaus valstybiniame archyve jo paties surastą [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] giesmyną „Gesmes chriksczoniskas“ 2 d. 1566–1570 m. * „Senieji lietuvių skaitymai“, chrestomatija, Kaunas, 1927 m. * „Senovės prūsų vietovardžiai“ (''Die altpreussischen Ortsnamen''), 1922 m. * „Lietuvių dialektologijos studijos“ (''Litauische Dialektstudien''), 1930 m.; lietuvių tarmių tekstams pritaikė tarptautinę fonetinę [[Perraša|transkripciją]], aprašė [[Priegaidė|priegaides]]. * „Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose“ (''Das Fischerlitauisch in Preussen''), su [[Christian Schweigaard Stang|K. Stangu]], 1933 m. == Nuorodos == * A. Piepalius: [https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2009~1367166558971/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content „Jurgio Gerulio biografijos 1933–1945 m. dokumentavimo klausimu“] * [[Pranas Skardžius|P. Skardžius]]: [http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=195%3A197006&id=2593%3Ami&option=com_content&Itemid=225 „Prof. J. Gerulis ir jo likimas“] == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Gerulis, Jurgis }} [[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Baltistai]] [[Kategorija:Vokietijos karininkai]] mluygkm6rg4g1hy4xacwua3igppk71l 0 244344 7582267 6186678 2025-06-21T18:06:59Z Ed1974LT 52229 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582267 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Pūdeles iedegšana.jpg|300px|thumb|Vyras su ąžuolo lapų vainikų padegė pūdelę.]] '''Lyguo''' ({{lv|Jāņi}} arba ''Līgo svētki'') – tradicinė [[Latviai|latvių]] liaudies šventė, švenčiama per [[Vasaros saulėgrįža|vasaros saulėgrįžą]] (naktį iš [[birželio 23]] d. į 24). Šią šventę atitinka lietuvių [[Rasos]], švedų [[Midsomaras]], rytų slavų [[Kupala|Ivano Kupalos diena]]. Šventės pavadinimas ''Līgo'' siejamas su latvių [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]] ''līgot'' (skaityti ''lyguot'') 'linguoti, suptis'.<ref>{{cite web|title=Latvių Joninės lingvistiniu aspektu|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2004~1499260389644/J.04~2004~1499260389644.pdf|author=Regina Kvašytė|page=98|website=.lituanistika.lt|year=2004}}</ref> Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių su senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki [[Petrinės ir Povilinės|Petrinių ir Povilinių]]) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“. Šventės išvakarėse būdavo renkamos žolės ir gėlės, pinami vainikai, naktį aukštose vietose kūrenamos ugnys, šokinėjama per laužus, ieškoma [[Paparčio žiedas|paparčio žiedo]].<ref>{{LTE|VII|23-24||Lyguo}}</ref> Šventės dieną po stogu kaišiojamas [[ajeras|kvapnusis ajeras]]. Jis smulkiai pjaustomas ir barstomas [[Gryčia|gryčioje]] bei lauke prieš duris. Tikėta, kad kvapniojo ajero panašumas į [[Kardas|kardą]] atbaido [[ragana]]s. Namai kaišomi [[kietis|kiečiais]], merginos jais susijuosia liemenį, kas, kaip buvo manoma, apsaugo nuo piktųjų dvasių.<ref>http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/birzelis/Jonines%20Rasos%20-%20Vagriene.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090329075754/http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/birzelis/Jonines%20Rasos%20-%20Vagriene.htm |date=2009-03-29 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://vimeo.com/222650579 Filmas „Lyguo“] [[Kategorija:Latvijos šventės]] bjl57xal9m51kq7bhry3s42ee4monpt 7582279 7582267 2025-06-21T18:34:59Z Ed1974LT 52229 7582279 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Pūdeles iedegšana.jpg|300px|thumb|Vyras su ąžuolo lapų vainiku uždega Lyguo ugnį.]] '''Lyguo''' ({{lv|Jāņi}} arba ''Līgo svētki'') – tradicinė [[Latviai|latvių]] liaudies šventė, švenčiama per [[Vasaros saulėgrįža|vasaros saulėgrįžą]] (naktį iš [[birželio 23]] d. į 24). Šią šventę atitinka lietuvių [[Rasos]], švedų [[Midsomaras]], rytų slavų [[Kupala|Ivano Kupalos diena]]. Šventės pavadinimas ''Līgo'' siejamas su latvių [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]] ''līgot'' (skaityti ''lyguot'') 'linguoti, suptis'.<ref>{{cite web|title=Latvių Joninės lingvistiniu aspektu|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2004~1499260389644/J.04~2004~1499260389644.pdf|author=Regina Kvašytė|page=98|website=.lituanistika.lt|year=2004}}</ref> Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių su senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki [[Petrinės ir Povilinės|Petrinių ir Povilinių]]) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“. Šventės išvakarėse būdavo renkamos žolės ir gėlės, pinami vainikai, naktį aukštose vietose kūrenamos ugnys, šokinėjama per laužus, ieškoma [[Paparčio žiedas|paparčio žiedo]].<ref>{{LTE|VII|23-24||Lyguo}}</ref> Šventės dieną po stogu kaišiojamas [[ajeras|kvapnusis ajeras]]. Jis smulkiai pjaustomas ir barstomas [[Gryčia|gryčioje]] bei lauke prieš duris. Tikėta, kad kvapniojo ajero panašumas į [[Kardas|kardą]] atbaido [[ragana]]s. Namai kaišomi [[kietis|kiečiais]], merginos jais susijuosia liemenį, kas, kaip buvo manoma, apsaugo nuo piktųjų dvasių.<ref>http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/birzelis/Jonines%20Rasos%20-%20Vagriene.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090329075754/http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/birzelis/Jonines%20Rasos%20-%20Vagriene.htm |date=2009-03-29 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://vimeo.com/222650579 Filmas „Lyguo“] [[Kategorija:Latvijos šventės]] 0ztgfo8kfz33rv8ywhqyshye3io8z50 3 260697 7582415 1895425 2025-06-22T08:06:41Z DreamRimmer 176600 DreamRimmer pervadino puslapį [[Naudotojo aptarimas:Jpatokal]] į [[Naudotojo aptarimas:Asamboi]]: Automatiškai perkeltas puslapis vartotojo pervadinimo metu iš „[[Special:CentralAuth/Jpatokal|Jpatokal]]“ į „[[Special:CentralAuth/Asamboi|Asamboi]]“ 1895425 wikitext text/x-wiki {{welcome}}[[User:Matasg|<font face="Rage Italic" size="4" style="color:#000000"><i>Matasg</i></font>]]</span> 12:09, 2009 liepos 3 (EEST) b251nte5wagdmpzgc5u2vpw51kw4fn0 0 270087 7582284 7581465 2025-06-21T18:42:16Z Vilensija 40695 7582284 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Luoba | Paveiksliukas = Luoba netoli Skuodo.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Luoba netoli Skuodo prie kelio link Ylakių | Ilgis = 52,2 | Vidutinis debitas = 3,93 | Baseino plotas = 353,9 | Ištakos = [[Luoba|Luobos]] kaimas | Žiotys = [[Bartuva]] | Šalys = [[Lietuva]] | Vikiteka = Category:Luoba }} '''Luoba''' – upė šiaurės vakarų Lietuvoje, [[Mažeikių rajonas|Mažeikių]] ir [[Skuodo rajonas|Skuodo rajonų]] teritorijoje; [[Bartuva|Bartuvos]] dešinysis intakas. Ištakos į pietus nuo [[Luoba|Luobos]] kaimo, prie [[Ivoniškė]]s tarp [[Seda|Sedos]] ir [[Puokė]]s. Teka šiaurės vakarų, vakarų kryptimi. [[Skuodas|Skuodo]] šiaurės rytuose įteka į [[Bartuva|Bartuvą]] (50 km nuo jos žiočių). Vidutinis upės nuolydis – 192 cm/km. Upės vidutinis debitas: aukščiau Gaivenio – 0,6 m³/s, žemiau Pragulbos – 1,6 m³/s, žemiau Šatos – 3,12 m³/s, žiotyse – 3,93 m³/s<ref>{{TLE|2|665|[[Algirdas Rainys]]|Luoba 1}}</ref>. Įeina į [[Apuolės kraštovaizdžio draustinis|Apuolės valstybinį kraštovaizdžio draustinį]]. [[Vaizdas:2020, Luoba prie Lurdo.JPG|miniatiūra|left|220px|Luoba ties [[Užluobės Lurdas|Užluobės Lurdu]] (priekyje, prie vingio)]] [[Vaizdas:Knežė, Luobos brasta.JPG|miniatiūra|220px|left|Brasta [[Knežė]]je, prie buvusio vandens malūno]] Vertingiausia žuvis – [[margasis upėtakis]]. [[Užluobė]]s kaime Luobos upės pakrantėje tarpukario metais pastatyta koplytėlė „[[Lurdas (religija)|Lurdas]]“. Žymesni tiltai: [[Knežės tiltas]], [[Mažųjų Rūšupių tiltas]]. == Intakai == * kairieji: [[Sviralis]] (4,8&nbsp;km), [[Puokupis]] (11,4&nbsp;km), [[Ašoklis]] (11,6&nbsp;km), [[Pragulba]] (12,8&nbsp;km), [[Brukis]] (3,3&nbsp;km), [[Šata]] (31,2&nbsp;km), [[Raudupis]] (6&nbsp;km), [[Rūšupė]]; * dešinieji: [[Gaivenis (Luoba)|Gaivenis]] (7,7&nbsp;km), [[Kūlupis (Luoba)|Kūlupis]] (5,6&nbsp;km), [[Išraitas]] (10,2&nbsp;km), [[Guntinas (Luoba)|Guntinas]] (19,3&nbsp;km). == Gyvenvietės == [[Ivoniškė]], [[Luoba]], [[Gailaičiai (Skuodas)|Gailaičiai]], [[Paluobė]], [[Kadžiai (Skuodas)|Kadžiai]], [[Šulpetriai]], [[Erkšva]], [[Knežė]] (iki [[1910]] m. buvo [[vandens malūnas]]), [[Šarkė]] ([[Apuolės piliakalnis]]), [[Daujotai]] ([[Šarkės dvaras]]), [[Skuodas]]. == Pavadinimas == Upėvardis siejamas su žodžiais ''luobas, luoba'' ir {{lv|luobs}} („medžio žievė, lupenos, karna“). Pirminė šaknies ''*lub-'' ({{ide|*leub-, leubh-}}) reikšmė susijusi su lupimu, plėšimu.<ref>{{LHEŽ|199}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Skuodo rajono upės]] [[Kategorija:Mažeikių rajono upės]] 82bsrqyned5dhm0qmgr8g2rcw9vpey4 0 271294 7582302 2254024 2025-06-21T19:55:32Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Navickas]] 7582302 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Navickas]] nwtwbufxfrgl9d06osanorjdsfimbqi 0 271296 7582317 2254368 2025-06-21T20:24:57Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Žemaitis]] 7582317 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Žemaitis]] sqwisf5wewymmllwm76xyqp3xw7goz9 0 273150 7582299 5937772 2025-06-21T19:48:47Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Butkus]] 7582299 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Butkus]] dj3iiztgi0rxd7tk3pmu5j09hkcn6fl 0 273729 7582360 7581181 2025-06-22T04:06:08Z Ed1974LT 52229 /* Lyvių pakrantėje gimę įžymūs žmonės */ 7582360 wikitext text/x-wiki {{city/Latvijos miestas |pavadinimas = Lyvių pakrantė |origpavadin = Lībiešu krasts<br/>''[[Lyvių kalba|lyv.]]'' Līvõd Rānda |paveikslėlis = Livonian_flag_map.png |paveikslėlio tekstas = [[Latvija|Latvijos]] kontūruose Lyvių pakrantė nuspalvinta [[Lyvių vėliava|lyvių tautinės vėliavos]] spalvomis[[Vaizdas:Flag of the Livonians.svg|40px|center|]] |herbas = |vėliava = |PL=57|PM=36|PS=00|IL=21|IM=58|IS=00 |regionas = Kuršas |savivaldybė = |pagastas = |įkurtas = 1991-02-04 |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = |gyventoju = |plotas =285 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |globėjas = |kirč = Lývių pakrántė |vikiteka = }} '''Lyvių pakrantė''' ({{liv|Līvõd Rānda}}, {{lv|Lībiešu krasts}}) – speciali pajūrio teritorija Šiaurės [[Kuršas|Kurše]], [[Latvija|Latvijoje]], aprėpianti dvylika senųjų [[Lyviai|lyvių]] kaimų. [[1991]] m. vasario 4 d. [[Latvija|Latvijos]] vyriausybė priėmė nutartį šį regioną išskirti tam, kad būtų išsaugoti lyvių tautinis, istorinis ir kultūrinis paveldas bei tradicinė gyvensena, išlaikoma ir stiprinama lyvių tautinė tapatybė. Regionui suteiktas lyviškas pavadinimas ''Līvõd Rānda'' – Lyvių pakrantė.<ref>[http://www.saeima.lv/steno/AP_steno/1993/st_930317.htm Latvijas Republikas Augstākās padomes 1993. gada 17. marta sēdes stenogramma.]; tikrinta 2017-05-07</ref><ref>[https://likumi.lv/ta/id/65815-par-valsts-aizsargajamas-libiesu-kulturvesturiskas-teritorijas-livod-randa-izveidosanu Par valsts aizsargājamās lībiešu kultūrvēsturiskās teritorijas «Līvod rānda» izveidošanu]</ref> [[Mazirbė]]je veikia ''[[Lyvių tautos namai]]''.<ref>livones.net. ''Ieva Ernštreite'' (2016-11-13): [http://www.livones.net/lv/norises/2016/?livu-tautas-namam-but Līvu tautas namam būt!]; tikrinta 2018-05-31</ref> Lyvių pakrantės sausumos plotas – apytiksliai 28 500 [[Hektaras|hektarų]] (285 [[Kvadratinis kilometras|km²]]). Jūros ribos driekias už 5,5 km nuo kranto. Šis sausumos ruožas įeina į [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]] bei [[Dundagos savivaldybė|Dundagos]] savivaldybių [[Targalės valsčius|Targalės]], [[Ancės valsčius|Ancės]], [[Kolkos valsčius|Kolkos]], [[Dundagos valsčius|Dundagos]] valsčius ir į [[Ruojos savivaldybė|Ruojos savivaldybę]] ([[Ruojos valsčius|Ruojos valsčių]]) – tai pakrantės teritorija nuo [[Uovišiai|Uovišių]] prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] iki [[Gipka|Gipkos]] prie [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]].<ref>„Latvijas vēstnesis” (1996-02-14, Nr. 27 (512)): [https://www.vestnesis.lv/ta/id/38932 Lībiešu krastam" 5 gadi]; tikrinta 2017-07-11</ref> == Istorija == === Seniausieji laikai – V amžius === Lyvių pakrantė – Kuršo šiaurėje išlikusi senojo etninio [[Lyviai|lyvių]] arealo dalis. Jos istorija neatsiejama nuo [[Baltijos šalys|Baltijos kraštų]], [[Latvija|Latvijos]] ir viso [[Kuršas|Kuršo]] praeities. Žmonių gyvenimo pėdsakų Latvijos teritorijoje randama jau daugiau kaip prieš 10 000 metų. Manoma, kad [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]], tad ir [[Lyviai|lyvių]] protėviai į kraštus prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] atsikėlė maždaug prieš [[3000 m. pr. m. e.]] Lyvių protėviai buvo [[Žvejyba|žvejai]], [[Medžioklė|medžiotojai]] ir [[Rankiojimas|rinkėjai]]. Čia jie susidūrė su [[Senoji Europa|senaisiais europiečiais]]. [[Finougrai]] siejami su [[šukinės duobelinės keramikos kultūra]], kuriai buvo būdingos smailiadugnės storų sienelių puodynės su palyginti didele žvyro priemaiša molyje.<ref>Letonika.lv ''Latvijas vēstures enciklopēdija'': [https://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 Lībieši]; tikrinta 2017-08-18</ref> Jos būdavo puošiamos duobelių ir šukiniais įspaudais. Į pietus nuo [[Ventspilis|Ventspilio]], prie [[Sarnatė]]s, aptikta 3400 – 2300 m. pr. m. e. šios kultūros gyvenvietė su dideliais 16-35 [[Kvadratinis metras|m<small>²</small>]] ploto keturkampiais pastatais. Jie statyti iš žabais išpintų kuolų. Išliko medinių daiktų, [[Ietis|iečių]], [[lankas (ginklas)|lankų]], [[Bumerangas|bumerangų]], [[Kaplys|kaplių]], [[Irklas|irklų]], kaulinių ir akmeninių įrankių, medinių statulėlių, tarp jų – ir 1,68 m aukščio medžio kamiene išskaptuotas stabas. Šioje gyvenvietėje turėjusios būti ir [[Gintaras|gintaro]] dirbtuvės.<ref>Bērziņš V. Senie mednieki un zvejnieki Užavā un Sārnatē. // Līvlist Āigastrōntõz. Lībiešu gadagrāmata 2004. — b. v., 2004. — 5.—17. lpp.</ref>[[Vaizdas:Sarnates apmetnes depozits-1a.jpg|230px|thumb|right|Radiniai [[Sarnatė]]s gyvenvietėje. Kauliniai ir akmeniniai darbo įrankiai (3400 – 2300 m. pr. m. e.)]] Apie [[2000 m. pr. m. e.]] prasidėjo intensyvūs kontaktai su indoeuropiečiais [[prabaltai]]s – [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] atstovais. Šie žmonės lipdė plokščiadugnes, plonesnių sienelių, grynesnio molio, puoštas virvelių raštais, gnaibytais kraštais puodynes. [[Indoeuropiečiai]] virvelininkai daugiausia vertėsi [[Žemdirbystė|žemdirbyste]] ir [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]], finougrai iš jų mokėsi – tai rodo ne tik [[Archeologinis tyrimas|archeologiniai tyrimai]], bet ir daugybė labai senų žemdirbystės, gyvulininkystės ir kitokių [[Baltizmas|baltizmų]] Baltijos finų kalbose, taip pat ir [[Lyvių kalba|lyvių kalboje]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|date=2000|pages=153–161|isbn=5-420-01444-0}}</ref> Kalbininkų teigimu, kaip atskira Baltijos finų tauta lyviai ėmė formuotis apie [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmetį pr. m. e.]]<ref>Letonika.lv ''Latvijas vēstures enciklopēdija'': [https://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 Lībieši]; tikrinta 2017-08-18</ref> Iki antrosios [[1 tūkstantmetis|mūsų eros tūkstantmečio]] pusės, [[Geležies amžius|geležies amžiuje]], Šiaurės [[Kuršas|Kuršui]] būdingos akmeninės finougriškos kapavietės, per Šiaurės Latviją ir [[Estija|Estiją]] jos driekiasi iki pat [[Suomija|Suomijos]]: [[šiaurė]]s – [[Pietūs|pietų]] kryptimi būdavo sukraunamas stačiakampis akmenų kapas, vienoje arba abiejose jo pusėje sudedami kiti akmenų aptvarai. Šių aptvarų sustatydavo net iki 15-os ir bendras tokio darinio ilgis siekdavo keliasdešimt metrų. Laidodavo didesnių akmeninių aptvarų kamerose, Šiaurės Kurše mirusiųjų nedegindavo. [[Įkapės|Įkapėms]] dėdavo [[Bronza|bronzinių]] papuošalų, rečiau – [[Geležis|geležinių]] ginklų ir darbo įnagių. Kapą užberdavo 40 – 60 cm žemės ir mažesnių akmenų sluoksniu. Manoma, kad tokie akmeniniai kapai atspindi perėjimą prie žemdirbystės ir gyvulininkystės, mat stačiakampis akmenų kapas galėjo reikšti pomirtinį sėslių žmonių namą. Finougriški iš akmenų sukrauti kapai paplitę visame [[Abava|Abavos]] baseine. Tuometiniai krašto gyventojai siejami su [[1206]] m. Indrikio kronikoje minimais aplink [[Venta|Ventą]] gyvenusiais vendais, kuriuos linkstama laikyti lyvių gentimi arba jiems labai artima Baltijos finų tauta.<ref>en.lulfmi.lv,LU Latvijas vēstures institūts. Humanitāro zinātņu virtuālā enciklopēdija: personālijas, avoti, termini: [http://en.lulfmi.lv/?id=16013&r=agrais-dzelzs-laikmets Agrais dzelzs laikmets]; tikrinta 2017-08-18</ref><ref>termorelax.com, Guntis Zemītis (1993): [http://www.termorelax.com/web/?id=403190 Mūsu arheoloģiskie novadi] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170819190114/http://www.termorelax.com/web/?id=403190 |date=2017-08-19 }}; tikrinta 2017-08-18</ref><ref>en.lulfmi.lv,LU Latvijas vēstures institūts. Humanitāro zinātņu virtuālā enciklopēdija: personālijas, avoti, termini: [http://en.lulfmi.lv/?id=13180&r=vendi Vendi]; tikrinta 2017-08-19</ref> === Viduramžiai === Iki [[V a.]] iš akmenų sukrautas kapavietes perstatydavo naujiems kapams, vėliau senosiose kapavietėse tik laidodavo jų nebeperstatydami, bet Šiaurės Kurše šis laidojimo būdas išliko ilgiau negu kituose Baltijos [[Finougrai|finų]] kraštuose – iki [[VIII a.]]<ref>en.lulfmi.lv,LU Latvijas vēstures institūts. Humanitāro zinātņu virtuālā enciklopēdija: personālijas, avoti, termini: [http://en.lulfmi.lv/?id=16013&r=agrais-dzelzs-laikmets Agrais dzelzs laikmets]; tikrinta 2017-08-18</ref><ref>livones.net, R. Blumberga (2006-05-30): [http://www.livones.net/vesture/senvesture/?raksts=8211 Senvēsture] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170823021746/http://www.livones.net/vesture/senvesture/?raksts=8211 |date=2017-08-23 }}; tikrinta 2017-08-23</ref> Nuo pirmųjų mūsų eros amžių matomas [[Kuršiai|kuršių]] slinkimas į šiaurę, į Baltijos finų žemes dabartiniame Kurše: tai rodo jiems būdingi plokštiniai griautiniai kapai, netoli kurių randama akmenų arba iš jų sukrautos vainikų dalys. Kuršiai gyveno tarp Baltijos jūros ir [[Venta|Ventos]], tačiau iki [[IX a.]] amžiaus šiaurėje dar nebuvo pasistūmėję už [[Tebra|Tebros]] upės.<ref>„Šiaurės Atėnai” (2011-01-31): [http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110131121330/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=962&kas=straipsnis&st_id=17154 Kuršių etnogenezės tyrinėjimai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170819144904/http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110131121330/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=962&kas=straipsnis&st_id=17154 |date=2017-08-19 }}; tikrinta 2017-08-19</ref> Lyvių kalbos duomenys rodo, kad su baltais [[Kuršiai|kuršiais]], pagal kuriuos pavadintas šis Latvijos regionas, jie turėjo susidurti dar iki [[VI a.|VI amžiaus]] pradžios: kuršių bei lyvių sąveika vis stiprėjo, ši baltų tauta formavosi lyvių kultūrinėje ir kalbinėje dirvoje. Netgi manoma, kad kuršiai pradžioje buvo vakarų baltai, tik nuo I mūsų eros tūkstantmečio vidurio dėl lyvių įtakos priartėjo prie rytų baltų – lietuvių ir latvių protėvių.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1984|pages=343; 347|isbn=}}</ref> Pačius lyvius mini [[XIII a.]] [[danai|danų]] istorikas [[Saksas Gramatikas]] (~1150 – ~1220), jis rašo, kad lyviai su kitomis tautomis buvo įsitraukę į maždaug [[750]] metais vykusį [[skandinavai|skandinavų]] Brovalos mūšį, bet šios žinios nėra visiškai patikimos.<ref>Letonika.lv ''Latvijas vēstures enciklopēdija'': [https://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 Lībieši]; tikrinta 2017-08-18</ref><ref>Mugurēvičs, Ē. Gaujas lībiešu kultūras sakari vēlajā dzelzs laikmetā // Gaujas lībieši Latvijas kultūrvēsturē: apdzīvotības problēmas. 1998. gada 29. augusta konferences materiāli. Turaidas muzejrezervāts. – „Nordik”, 1999., 14. – 16. ([http://www.segewoldiana.sigulda.lv/vesture/12/mugurevics.htm segewoldiana.sigulda.lv] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170831202412/http://www.segewoldiana.sigulda.lv/vesture/12/mugurevics.htm |date=2017-08-31 }})</ref> [[X a.|X]] – [[XI a.]] randama smėlio [[Pilkapis|pilkapių]] (pavyzdžiui, netoli [[Sabilė]]s). Jie drąsiai priskiriami lyviams, nes atitinka [[Gauja|Gaujos]] baseine, kitoje [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]] pusėje, gausiai aptinkamus tokius pat pilkapius, kurių [[Etninė grupė|etninis]] priklausymas lyviams abejonių nekelia. Tad lyviai gyveno abiejose Rygos įlankos pusėse – dabartiniuose [[Vidžemė]]s ir [[Kuršas|Kuršo]] kraštuose.<ref>termorelax.com, Guntis Zemītis (1993): [http://www.termorelax.com/web/?id=403190 Mūsu arheoloģiskie novadi] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170819190114/http://www.termorelax.com/web/?id=403190 |date=2017-08-19 }}; tikrinta 2017-08-19</ref> Daugiau kaip šimte Sabilės smėlio pilkapių yra išlikę drabužių liekanų, bronzinių pasaginių segių, įvijų, geležinių pentinų ir iečių antgalių.<ref>talsitourism.lv, Talsu tūrisma informācijas centrs: [http://www.talsitourism.lv/lv/kurp-doties/pie-dabas/dabas-objekti/sabiles-krievu-kapi/ Sabiles Krievu kapi] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170819144636/http://www.talsitourism.lv/lv/kurp-doties/pie-dabas/dabas-objekti/sabiles-krievu-kapi/ |date=2017-08-19 }}; tikrinta 2017-08-19</ref>[[Vaizdas:G 135, Sjonhem.JPG|170px|thumb|left|Runų akmuo „G 135“ iš Šonemo (''Sjonhem'') parapijos bažnyčios Gotlando viduryje (XI a.)]] Tuo laikotarpiu, [[IX a.|IX]] – [[XII a.|XII]] amžiuose, Kurše sustiprėjo [[vikingai|vikingų]] išpuoliai.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1984|pages=343|isbn=}}</ref> Neabejotina, kad vikingų karo žygiai neaplenkė ir lyvių protėvių. Be to, yra žinoma, kad X amžiuje skandinavai Šiaurės Kurše buvo įkūrę [[Kolonija (reikšmės)|koloniją]], vėliau jie persikėlė toli į pietus, prie [[Gruobinia|Gruobinios]]. Nepaisant karų, abiejose Rygos įlankos pakrantėse, kaip rodo archeologijos radiniai, lyviai upėmis ir jūra aktyviai prekiavo tiek su Rytų, tiek su Vakarų Europa. Kasinėjimai atskleidžia, kad lyviai vertėsi ne tik žemdirbyste, gyvulininkyste, žvejyba ir amatais, bet ir medžiojo, prekiavo kailiais.<ref>en.lulfmi.lv,LU Latvijas vēstures institūts. Humanitāro zinātņu virtuālā enciklopēdija: personālijas, avoti, termini: [http://en.lulfmi.lv/?id=13177&r=libiesi Lībieši]; tikrinta 2017-08-18</ref>[[Vaizdas:OldCourland.jpg|230px|thumb|right|Kuršas [[XIII a.]] Viršuje, prie jūros, pažymėtos [[Ventava|Ventavos]] ir [[Vanema|Vanemos]] (''Miera Kursa'') žemės.]] Patikimesnių žinių apie lyvius atsiranda nuo [[XI a.]] Šiame amžiuje jie minimi Senosios Rusios [[Kijevo Pečorų laura|Kijevo Pečioros lauros]] metraščiuose.<ref>{{cite journal|last=Vēri|first=Eduards|editor-last=Boiko|editor-first=Kersti|year=1994|title=Par lībiešiem un lībiešu valodu|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=227;248 |publisher=Zinātne|location=Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959 |ref=CITEREFVääriKarma1994}}</ref> [[Gotlandas|Gotlando]] saloje, Šonemo (''Sjonhem'') parapijoje, yra XI a. runomis iškaltas antkapis kažkokiam vikingui Æi….. (vardo raidės ištrupėjusios), kuris mirė senojoje Šiaurės Kuršo lyvių žemėje Vindavoje ~ [[Ventava|Ventavoje]] (''Vindö'' – '''ui(t)au''').<ref>Pritsak, Omeljan. (1981). The origin of Rus'. Cambridge, Mass.: Distributed by Harvard University Press for the Harvard Ukrainian Research Institute. {{ISBN|0-674-64465-4}}</ref> Ventavos žemė driekėsi apibus [[Venta|Ventos]] upės ir užėmė apie 600 [[Kvadratinis kilometras|km<small>²</small>]]. Dabar į šią teritoriją iš dalies įeina [[Ventspilio savivaldybė]] ir šiek tiek [[Kuldygos savivaldybė]]s.<ref>[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2006~ISSN_1392-5520.N_6.PG_88-103/DS.002.2.01.ARTIC Vladas Žulkus. Kurland. Die Grenzen und die nördldlichen Landschaften in 8. – 13. Jahrhundert (2002).] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304125437/http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2006~ISSN_1392-5520.N_6.PG_88-103/DS.002.2.01.ARTIC |date=2016-03-04 }}; tikrinta 2017-08-19</ref> Ventavos žemės pavadinimas kilęs iš Ventos upės, kurios vardas, kaip manoma, gali būti finougriškos kilmės ir reiškia „pelkinga vieta, lėta srovės tėkmė”.<ref>Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė: [http://etimologija.baltnexus.lt/?w=Venta Venta] (žr. Venta); tikrinta 2017-08-18</ref> Ši upė buvo pagrindinis vandens kelias, ja vyko prekyba. Kita senoji Kuršo lyvių žemė – [[Vanema]] – pirmą kartą paminėta [[1231]] m. [[Romos popiežius|Romos popiežiaus]] vietininko Balduino iš Alno sutartyje su kuršiais. Žemės pavadinimas reiškia „Senoji žemė” (plg. {{liv|vanā}} 'senas' ir ''mō, mā'' 'žemė'). Dabar šioje teritorijoje yra [[Dundagos savivaldybė|Dundagos]], [[Engurės savivaldybė|Engurės]], [[Mėrsrago savivaldybė|Mėrsrago]], [[Ruojos savivaldybė|Ruojos savivaldybės]], taip pat [[Talsų savivaldybė|Talsų]] ir [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]] savivaldybių vakarinės dalys bei [[Tukumo savivaldybė|Tukumo]] savivaldybės šiaurinė dalis. Po [[1230]] m. taikos sutarties su Rygos [[Kryžiuočiai|kryžiuočiais]], Vanema su jau nuo senesnių laikų kuršiška [[Bandava|Bandavos]] žemės dalimi žemėlapiuose pavaizduota kaip Taikos Kuršas – {{lv|Miera Kursa}}.<ref>[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2006~ISSN_1392-5520.N_6.PG_88-103/DS.002.2.01.ARTIC Vladas Žulkus. Kurland. Die Grenzen und die nördldlichen Landschaften in 8. – 13. Jahrhundert (2002).] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304125437/http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2006~ISSN_1392-5520.N_6.PG_88-103/DS.002.2.01.ARTIC |date=2016-03-04 }}; tikrinta 2017-08-19</ref> Po [[X a.]] kuršiai pradėjo užkariauti šias lyvių žemes, užėmė [[Piliakalnis|piliakalnius]], imta gyventi mišriai su lyviais, senųjų gyventojų daugiau išliko pajūryje. Po 1000-ųjų metų [[Siodermanlandas|Siodermanlande]], Švedijoje, buvo pastatytas paminklinis akmuo Barkvidrui (Barkviðr), kuris nuskendo Lyvių žemėje (liflainþi). Tai bene pirmasis viso lyvių krašto paminėjimas.<ref>''Runstenar i Södermanland'', sid. 141, red. Ingegerd Wachtmeister, Sörmlands museum, 1984, ISBN 91-85066-52-4</ref> [[Etnonimas|Tautovardis]] „lyviai”, krašto pavadinimas „Lyvių žemė“ ({{liv|Līvõmō}}, [[Tarmė|tarm.]] ''Līvõmā'') yra [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kilmės, atsiradęs iš žodžių ''līv'' 'smėlis' ir ''mā'' 'žemė'.<ref>etymonline.com, Online Ethymology Dictionary: [http://www.etymonline.com/index.php?allowed_in_frame=&search=Livland Livland]; tikrinta 2017-08-19</ref> Taigi šis kraštas buvo „Smėlio žemė” Rygos įlankos žemumose. [[1188]] m. [[popiežius|popiežiaus]] palaiminimu [[Dauguva|Dauguvos]] žemupyje buvo įsteigta [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Livonijos vyskupija]], taip pavadinta pagal to krašto gyventojus lyvius. Bendradarbiaujant su šia vyskupija, kaip [[Saulės mūšis|Saulės mūšyje]] 1236 m. pralaimėjusio [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] dalis, [[1237]] m. čia buvo įkurtas ir iki [[1561]] m. gyvavo [[Livonijos ordinas]]. Lyviai ir kitos tautos įsitraukdavo į karus su vokiečiais, tačiau lyvius pirmuosius ėmė krikštyti ir per keletą dešimtmečių nukariavo. Livonijos ordinas įsiviešpatavo Kurše, visoje likusioje dabartinėje [[Latvija|Latvijos]] dalyje ir [[Estija|Estijoje]], o kadangi pirmiausia buvo susipažinta su lyviais, visi šie kraštai pavadinti [[Livonija]].<ref> Latviešu konversācijas vārdnīca. 1.—21. sējums (1.—) (A-Tjepolo). Rīga: A. Gulbja apgāds, 1927.—1940.</ref> Kuršiams vis labiau skverbiantis į lyvių žemes, santykių būta aštrių. [[1206]] metais [[Eiliuotoji Livonijos kronika|Indrikio kronikoje]] rašoma apie kuršių nuo [[Venta|Ventos]] ištremtą lyvių gentį (arba jiems labai artimą tautą) vendus, jie apsistojo Senajame kalne, kur vėliau kūrėsi [[Ryga|Rygos]] miestas. Būdami pabėgėliai, jie nuolankiai sutiko krikštytis. Tačiau ir iš čia kuršiai juos varė toliau, į [[Vidžemė|Vidžemę]], kur vendai buvo apsigyvenę prie [[Cėsys|Cėsių]]. Jų vardas išlikęs vokiškame Cėsių pavadinime ''Wenden''.<ref>Letonika.lv ''Latvijas vēstures enciklopēdija'': [https://www.letonika.lv/groups/default.aspx?cid=31390&r=2&lid=31390&q=Vendi&h=506 Vendi]; tikrinta 2017-08-19</ref> Kadangi rašytiniuose šaltiniuose Šiaurės Kuršo lyviai iki [[XIV a.]] neminimi, o archeologiniai radiniai rodo buvus panašią materialinę kultūrą, kaip kuršių, manoma, kad [[XII a.|XII]] − [[XIII a.]] lyviai čia galbūt sukuršėjo, o tada Lyvių pakrantę vėl apgyvendino iš žemyno arba iš kitos Rygos įlankos pusės, iš Vidžemės atsikėlę lyviai. Tikėtina, kad Kurše jie rado tautiškai ir kalbiškai labai artimų vendų ir saujelę giminingų [[Sarema|Saremos]] salos estų. Tačiau vėlesni išsamūs Šiaurės Kuršo archeologiniai tyrimai atskleidžia, jog tuo laikotarpiu bent dalyje vietovių buvo išlaikyti lyviški laidojimo ir materialinės kultūros bruožai.<ref>{{cite journal|last=Muižnieks V., Vasiliauskas E|date=2013|title=XIII–XIV a. sandūros žiemgalių migrantai šiaurės Kurše ir žemutiniame Padauguvyje?|journal=Liaudies kultūra (mokslo darbai)|volume=2013/1 (148)|page=29}}</ref> Kokia buvo lyvių apsigyvenimo Kurše ir Vidžemėje dinamika, nuo [[XIX a.]] iki mūsų dienų reiškiamos įvairios nuomonės: lyviai – seniausieji šių regionų gyventojai; [[V a.|V]] – [[IX a.]] jie upėmis atsikėlė iš [[Karelija|Karelijos]] arba sausumos keliais net nuo [[Vitebskas|Vitebsko]] ir [[Pskovas|Pskovo]] pusės; Kurše buvo atrastos [[1 tūkstantmetis|pirmojo m. e. tūkstantmečio]] finougriškos krautų akmenų kapavietės, o [[X a.]] – Kuršo smėliniai pilkapiai, panašūs į Vidžemės, todėl teigta, kad X – [[XI a.]] į Vidžemę lyviai atsikėlė iš Kuršo, tad būtų galima sakyti, jog į nutautėjusią Lyvių pakrantę XIV a. jie „sugrįžo”; pateikta ir priešingų argumentų − neva žiloje senovėje Kuršą apgyvendino Vidžemės lyviai; esama dar kitokių teorijų. Lyvių–vendų klausimas atviras iki šiol, tačiau vargu ar kada nors buvo visai nutrūkę ryšiai tarp palyginti netolimų Rygos įlankos pakrančių, nes lyviai šimtmečiais garsėja kaip puikūs jūreiviai ir žvejai, pasiekdavę [[Gotlandas|Gotlandą]], [[Sarema|Saremą]], galbūt ir tolimesnius kraštus.<ref>en.lulfmi.lv,LU Latvijas vēstures institūts. Humanitāro zinātņu virtuālā enciklopēdija: personālijas, avoti, termini: [http://en.lulfmi.lv/?id=13177&r=libiesi Lībieši]; tikrinta 2017-08-18</ref> Nepaisant įvairių prielaidų, dažnesnė nuomonė tokia, kad „atsižvelgiant į tai, ką žinome apie lyvius ir jų laidojimo papročius vėliau, X–XI amžiuose, reikia pripažinti esant pagrįstą hipotezę, jog iš akmenų sukrautuose Šiaurės Kuršo kapuose palaidoti vėlesniųjų lyvių senoliai” (M. Atgāzis).<ref>Atgāzis M. Vidējais dzelzs laikmets 400. – 800 g. // Latvijas senākā vēsture 9. g. t. pr. m. e. – 1200. g. – Rīga: Latvijas vēstures institūta apgāds, 2001. – 288. lpp.</ref> Tad lyviai, didelės mokslininkų dalies manymu, – seniausia Latvijos tauta.<ref>livones.net, R. Blumberga: [http://www.livones.net/vesture/senvesture/?raksts=8211 Senvēsture] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170823021746/http://www.livones.net/vesture/senvesture/?raksts=8211 |date=2017-08-23 }}; tikrinta 2017-08-25</ref> === XVI a. – XX a. I pusė === [[Vaizdas:Liivi keel.GIF|250px|left|thumb|{{legend|#3f403f|Paskutinių lyvių kalbos vartotojų teritorija}} {{legend|#c7bca3|Istoriškai žinomas lyvių kalbos arealas Latvijoje}}]] [[1562]]–[[1795]] m. Lyvių pakrantė priklausė [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] pavaldinei [[Kuršo hercogystė|Kuršo hercogystei]]. Ji buvo įkurta po to, kai [[1561]] m., [[Livonijos karas|Livonijos karo]] laikotarpiu (1558–1583), žlugo [[Livonijos ordinas]]. [[XVII a.]] Lyvių pakrantė ir visas [[Kuršas]] išgyveno klestėjimo metą: Kuršo hercogystė buvo užmezgusi diplomatinius santykius su [[Didžioji Britanija|Didžiąja Britanija]], [[Prancūzija]], [[Nyderlandai]]s, [[Portugalija]] ir kitomis valstybėmis, hercogystė turėjo labai didelį laivyną, išaugo [[Ventspilis|Ventspilio]] ir [[Liepoja|Liepojos]] uostai. Net buvo įsigyta užjūrio kolonijų – Andriejaus sala netoli [[Gambija (upė)|Gambijos]] upės [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikoje]] ir [[Tobagas|Tobago]] sala [[Vest Indija|Vest Indijoje]].<ref>Plakans, Andrejs (1995) The Latvians: A Short History, Hoover Institution Press</ref><ref>{{cite web|title=„Beveik“ LDK Kolonijos Gambijoje ir Tobage|url=https://artnews.lt/beveik-ldk-kolonijos-gambijoje-ir-tobage-51526|author=Juozapas Blažiūnas|date=2019-03-03|publisher=artnews.lt|accessdate=2021-12-20}}</ref> Apie [[1665]] m. [[švedai|švedų]] istorikas T. Jernas rašė, kad Lyvių pakrantėje, priešingai negu [[Vidžemė]]je, tebegyvena ganėtinai daug lyvių, jie dažniausiai tuokiasi su saviškiais ir išlaiko savo kalbą.<ref>{{cite journal|last =Grünthal|first=Riho|authorlink=|editor1-last=Blumberga|editor1-first=Renāte|editor2-last=Mäkeläinen| editor2-first=Tapio|editor3-last=Pajusalueditor3-first=Karl|year=2013|title=Lībiešu valoda jauno laiku pirmajos gadsimtos|journal=Lībieši: vēsture, valoda un kultūra|pages=255;265|publisher=Līvõ Kultūr sidām|location=Rīga|isbn = 978-9984-49-730-3|ref=}}</ref> Tačiau [[1655]]–[[1661]] m. įsiplieskė karas, vadinamasis [[Švedų tvanas]], švedai įsiveržė taip pat ir į Kuršą, hercogystė neteko savo kolonijų, prasidėjo nuosmukis.<ref>Claes-Göran Isacson, Karl X Gustavs Krig (2002) Lund, Historiska Media. Page 96. ISBN 91-89442-57-1</ref> Karai vargino ir kitą šimtmetį: [[1700]]–[[1721]] m. vyko [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] mūšiai, o jų metu, [[1709]]–[[1711]] m., daugumą Lyvių pakrantės gyventojų pakirto Didžiojo Latvijos [[Maras|maro]] epidemija.<ref>Manfred Vasold: Die Pest. Ende eines Mythos. Konrad Theiss Verlag, Stuttgart 2003. ISBN 3-8062-1779-3. S. 142ff</ref> Nuolatiniai karai nusilpnino ir Abiejų Tautų Respubliką. Po 1795 m. įvykusio [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] Kuršo hercogystė atiteko [[Rusijos imperija|Rusijos imperijai]]. [[XIX a.|XIX]] amžius Lyvių pakrantei atnešė gerų permainų: [[1851]] m. buvo sudaryta [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] abėcėlė, [[1861]] m. išleistas pirmasis lyvių kalbos žodynas. [[1852]] m. suomių kalbininkas [[Andreas Johan Sjögren|A. J. Šiogrenas]] (1794–1855) pradėjo savo pirmąją lyvių kultūros ir kalbos tyrimo ekspediciją. [[1863]] m. į lyvių kalbą išversta [[Evangelija pagal Matą]].{{efn|Vadovaujami įžymaus [[finougrų kalbos|finougrų kalbų]] žinovo [[Ferdinand Johann Wiedemann|Ferdinando Vydemano]], evangeliją vertė Nika Polmanis ir [[Janis Princis (1796)|Janis Princis]]. Visą [[Naujasis Testamentas|Naująjį Testamentą]], 1937-1942 m. išleistą [[Helsinkis|Helsinkyje]], vertė [[Karlis Staltė]].}} Suomių kalbininkas [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelė]] (''Emil Nestor Setälä'') apskaičiavo, kad [[1888]] m. lyviškai kalbėjo 2 929 žmonės.<ref>{{cite book|last=Moseley|first= Ch.|title=(Languages of the world: Materials, 144) Livonian|publisher=Lincom Europe|location=München|date=2002|pages=7|isbn=3-8958-6158-8, ISBN 978-3-8958-6158-1}}</ref> Kaip materialusis to meto Lyvių pakrantės paveldas minėtinas [[1884]] m. [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]] pastatytas 62 m aukščio švyturys, jis yra aukščiausias Baltijos šalyse.{{efn| 56 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė.}} Vis dėlto būta ir dramatiškų įvykių: [[1855]] m., per [[Krymo karas|Krymo karą]], [[Anglai|anglų]] karo laivas sunaikino [[Kolka|Kolkos]] bažnyčią ir kaimą.<ref>Latvijas pagasti. Enciklopēdija. Rīga : A/S Preses nams. 2001–2002. ISBN 9984-00-412-0</ref> Iki pat [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] lyvių gyvenvietės susisiekdavo miškų, kaimo ir jūros keliais. Jūros keliais lyviai kontaktavo ir su jiems giminingais [[Estai|estais]] bei [[Gotlandas|Gotlando]] salos gyventojais. [[Saunagas|Saunage]], [[Pitragas|Pitrage]] ir [[Mazirbė]]je yra senųjų prieplaukų liekanų, o [[Kolka|Kolkoje]] prieplauka veikia iki šiol. [[Andreas Johan Sjögren|A. J. Šiogreno]] pradėtas lyvių kultūros ir kalbos ekspedicijas į Lyvių pakrantę [[1902]]–[[1927]] metais tęsė ir kiti suomių bei estų mokslininkai: A. O. Heikelis, [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelė]], E. A. Sarima, Vilhas Setelė, [[Lauri Kettunen|L. Ketunenas]], [[Oskar Loorits|O. Loritsas]] bei F. Leinbokas-Linnusas (žr. „[[#Nuorodos|Nuorodos]]”).<ref>Fotogrāfijas no Kurzemes lībiešu ciemiem 1902.–1927. Ekspedīcijas. [http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html Lībiešu tautas kultūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170904052915/http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html |date=2017-09-04 }}; tikrinta 2017-08-19</ref> [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo metais]] Lyvių pakrantė tapo mūšių arena. Maždaug 2 000 vietinių gyventojų [[1915]] m. buvo priverstinai [[Evakuacija|evakuoti]]. Šis tremties laikotarpis (1915–1919) lyvių istorijoje žinomas kaip ''ulzajtõbāiga'' '(lyvių) išvarymo metas'. Nepriklausoma Latvijos valstybė į savo kaimus jiems leido grįžti [[1920]] m. Dėl šios evakuacijos gimtajame krašte gyvenančių lyvių [[1925]] m. sumažėjo iki 1 238.<ref>[http://letonika.lv/groups/default.aspx?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 ''Latvijos istorijos enciklopedija (letonika.lv)''], (latvių k.); tikrinta 2017-05-03</ref> 1917–1918 m. [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenė už [[kopa|kopų]] nutiesė [[Šiaurės Kuršo geležinkelis|siaurąjį geležinkelį]] (bėgių plotis – 600 mm, daugiausia buvo skirtas medienai gabenti). Šis geležinkelis [[Pitragas|Pitragą]], [[Mazirbė|Mazirbę]] ir [[Lielirbė|Lielirbę]] jungė su [[Dundaga]]. [[1923]] m. buvo įsteigta ''[[Lyvių sąjunga]]'', jos nariai kreipėsi į Latvijos Ministrų kabinetą, prašydami sudaryti Nacionalinę lyvių apygardą, tačiau Latvijos vyriausybė nesutiko. Tuomet [[Ulis Kynkamegas]] ({{liv|Uļi Kīnkamäg}}, {{lv|Uldriķis Kāpbergs}}, 1869–1932) pasivadino lyvių karaliumi Uldrikiu I ir paskelbė gimtojo kranto nepriklausomybę nuo Latvijos. Jis tvirtino, kad lyviai yra savarankiška tauta ir neturi priklausyti jokiai valstybei. Dėl atsisakymo vykdyti Latvijos institucijų įstatymus buvo įkalintas Ventspilio kalėjime, kur mirė nuo širdies smūgio. Palaidotas [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]].<ref>livones.net (2006-06-06): [http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8278 Uļi Kīnkamegs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926200227/http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8278 |date=2016-09-26 }} ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-05-03</ref> 1923–[[1939]] m. kai kuriose Lyvių pakrantės mokyklose buvo mokoma lyvių kalbos. Vienas mokytojas, [[Mārtiņš Lepste|M. Lepstė]], arkliu keliaudavo per penkias-šešias kaimo mokyklas. [[1924]] m. [[birželio 24]] d. [[Lielirbė]]je buvo surengtas lyvių [[Choras|chorų]] koncertas – pirmoji lyvių dainų šventė.<ref name="Loorits">Loorits, Oskar Esimene Liiwi laulupidu. Päevaleht. 24. november 1924</ref> [[1931]] m. lyvių patriotai pradėjo leisti mėnesinį žurnalą ''[[Līvli]]'' (''Lyvis''). 4-ame dešimtmetyje kaimyninėje [[Estija|Estijoje]] buvo pradėta rengti šventė, vadinama ''Giminingų tautų diena''. Tą dieną miestų gatvėse būdavo iškeliamos Estijos, [[Suomija|Suomijos]] ir [[Vengrija|Vengrijos]] vėliavos, mokyklose vykdavo tam skirti renginiai, bažnyčiose laikomos šiai dienai skirtos pamaldos. Lyviams pavyko užmegzti ryšius su giminingų tautų valstybėmis – Estija, Suomija ir Vengrija. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] labai svarų indėlį į lyvių kalbos studijavimą ir išsaugojimą įnešė suomių profesorius [[Lauri Kettunen|Lauris Ketunenas]] (1885–1963), išsamaus lyvių–vokiečių [[Žodynas|žodyno]] ir lyvių [[Fonetika|fonetikos]] bei [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] aprašo (1938) sudarytojas. 1939 m. rugpjūčio 6 d. už Suomijoje, Estijoje ir Vengrijoje surinktas lėšas [[Mazirbė]]je buvo atidaryti ''[[Lyvių tautos namai]]'', kuriuos suomių funkcionalizmo stiliumi suprojektavo suomių architektas [[Erkki Huttunen|E. J. Hutunenas]]. ''Lyvių tautos namai'' lyviams turi didelę simbolinę reikšmę. Giminingų tautų valstybės Suomija, Estija ir Vengrija lyvių kultūrai teikė ir kitokią paramą: [[lyvių kalba]] buvo leidžiamos knygos, mokyklose atsirado galimybė mokytis gimtosios kalbos, kūrėsi lyvių [[choras|chorai]].<ref>livones.net (2013-02-04): [http://www.livones.net/norises/2013/?raksts=8766 Līvu nams vai mauzolejs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131219100121/http://www.livones.net/norises/2013/?raksts=8766 |date=2013-12-19 }}; tikrinta 2017-05-03</ref> === Antrasis pasaulinis karas ir sovietmetis === Nepraėjus nė mėnesiui nuo ''[[Lyvių tautos namai|Lyvių tautos namų]]'' atidarymo, prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]]. Karo laikotarpiu Lyvių pakrantę, kaip ir visą Latviją, tris kartus okupavo tai [[Vokietija]], tai [[Sovietų Sąjunga]]. [[1940]] m., kai Latviją užėmė Sovietų Sąjunga, ''Lyvių tautos namai'' buvo uždaryti, ''[[Lyvių sąjunga]]'' panaikinta. 1941 metų birželio pradžioje ir viduryje sovietai surengė masines gyventojų [[tremtis]], daug lyvių jose neišgyveno. [[1946]] m. Sovietų Sąjunga pradėjo vykdyti [[Geležinė uždanga|geležinės uždangos]] politiką. [[1949]] m. kovą pradėtos naujos tremtys. Į [[Sibiras|Sibirą]] tremiamus lyvius paprastai registruodavo kaip „latvius”. Nuolatiniai areštai ir tremtys tęsėsi ir [[XX amžiaus 6-asis dešimtmetis|6-ame dešimtmetyje]], lyvių labai sumažėjo – liko vos keli šimtai. [[1970]] m. gyventojų surašyme lyviai į tautų sąrašą nebeįtraukiami, sovietiniuose pasuose uždrausta rašyti tautybę „lyvis, -ė”.<ref> ''Latvijas vēstnesis'' (04.08.2000., Nr. 278/280 (2189/2191)): [https://www.vestnesis.lv/ta/id/9554 ''(Lyvių kultūros istorija ir aktualijos)''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-08-19</ref> Sovietų Sąjungos laikais Lyvių pakrantė virto sukarinta vakarų pasienio zona. Lyvių kaimuose ir šalia jų buvo dislokuoti pasienio postai ir kariniai daliniai, įrengtos tankų aikštelės. Lyvių pakrantėje 6-ame dešimtmetyje sovietų kariuomenės statybų batalionai strateginiais tikslais suformavo plačius [[Gruntinis kelias|gruntinius kelius]]. Buvo vykdoma žvejybos ir žemės ūkio [[kolektyvizacija]]. Dėl to žvejyba, kaip tradicinis verslas, ėmė telktis didesniuose centruose – [[Ventspilis|Ventspilyje]], [[Kolka|Kolkoje]] ir [[Ruoja|Ruojoje]]. Nuogąstaudama, kad vietiniai lyviai savo žvejų valtelėmis gali bėgti iš Sovietų Sąjungos (pavyzdžiui, į [[Gotlandas|Gotlandą]]), sovietų valdžia pajūryje apribojo žvejybą. Nemažai valčių buvo sudeginta, kai kurios pateko į Mazirbės valčių kapines. [[Vaizdas:Mazirbe, laivas skelets - piemineklis lībiešiem 2000-06-24.jpg|250px|left|thumb|Paminklas lyviams Mazirbėje]] Buvo sunaikintos ir tradicinės žemės ūkio šakos bei amatai. Siaurasis geležinkelis [[1963]] m. buvo uždarytas (dalis bėgių išliko už Saunago, Pitrago, Mazirbės ir Lielirbės sodybų). Sunyko paslaugų sektorius (buvo uždaryta daug mokyklų, parduotuvių, medicinos įstaigų). Dėl to dauguma darbingų žmonių paliko pajūrio kaimus, išsibarstė po visą Latviją ir ilgainiui prarado lyvišką tapatybę. Lyvių kaimai vis labiau tuštėjo, dalis jų iš esmės išnyko. Nebeliko ir vientisai gyvenamos lyvių teritorijos.<ref>livones.net: [http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 Lībiešu kultūras un sabiedriskā dzīve] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211075106/http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 |date=2017-02-11 }}; tikrinta 2017-08-19</ref> === Saugomos kultūrinės-istorinės<br /> teritorijos statusas === Stiprėjant [[Latvija|Latvijos]] nepriklausomybės judėjimui, [[1988]] m. lapkričio 26 d. buvo atkurta 1940-aisias panaikinta ''[[Lyvių sąjunga]]'', o [[1989]] m. lyviams grąžinti ''Lyvių tautos namai''. [[1990]] m. Latvija atkūrė nepriklausomybę, iki [[1994]] m. pavasario ''Lyvių sąjungos'' vadovė buvo istorikė Ieva Neilandė. ''Lyvių sąjunga'' atlieka svarbų kultūrinį ir šviečiamąjį darbą, rūpinasi lyvių kalbos ir kultūros išsaugojimu. Vienas iš pagrindinių ''Lyvių sąjungos'' tikslų – stiprinti lyvių tautinį sąmoningumą ir atgaivinti senosios gyvensenos principus. Organizacinė veikla nukreipta į siekį istorinėse lyvių gyvenamosiose vietovėse šiaurės [[Kuršas|Kuršo]] pajūryje sukurti tokias sąlygas, kad čia grįžti ir nuolatos gyventi bei dirbti norėtų lyviai, kurie dėl įvairių aplinkybių buvo priversti palikti tėvynę. ''Lyvių sąjunga'' – etnografinio turizmo rėmėja.<ref>livones.net: [http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 Lībiešu kultūras un sabiedriskā dzīve] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211075106/http://www.livones.net/vesture/jaunielaiki/?raksts=8203 |date=2017-02-11 }}; tikrinta 2017-05-03</ref> Vykdant [[1991]] m. [[vasario 4]] d. Latvijos vyriausybės potvarkį, Lyvių pakrantė buvo paskelbta valstybės saugoma lyvių kultūros, kalbos, istorijos, etnografijos ir kitų lyvių tautos tapatybės išsaugojimo sričių teritorija. Vienas iš šio teisinio akto iniciatorių buvo ekonomistas E. Sylis, jis tapo Lyvių pakrantės direktoriumi. Saugomoje teritorijoje yra 12 turinčių ypatingą statusą lyvių kaimų: [[Vaizdas:Lībiešu krasts.jpg|thumb|600px|right|Lyvių pakrantės teritorija (žalia spalva) ir lyvių kaimai.]] * [[Lūžnia]] ({{liv|Lūž}}, ''Lūžkilā'', {{lv|Lūžņa}}) * [[Mikeltuornis]] ({{liv|Pizā}}, {{lv|Miķeļtornis}}) * [[Lielirbė]] ({{liv|Īra}}, {{lv|Lielirbe}}) * [[Jaunciemas]] ({{Liv|Ūžkilā}}, {{lv|Jaunciems}}) * [[Sykragas]] ({{liv|Sīkrõg}}, {{lv|Sīkrags}}) * [[Mazirbė]] ({{liv|Irē}}, {{lv|Mazirbe}}) * [[Košragas]] ({{liv|Kuoštrõg}}, {{lv|Košrags}}) * [[Pitragas]] ({{liv|Pitrõg}}, {{lv|Pitrags}}) * [[Saunagas]] ({{liv|Sǟnag}}, {{lv|Saunags}}) * [[Vaidė]] ({{liv|Vaid}}, {{lv|Vaide}}) * [[Kolka]] ({{liv|Kūolka}}, {{lv|Kolka}}) * [[Melnsilas]] ({{liv|Mustānum}}, {{lv|Melnsils}}) Saugomos teritorijos statusas numato apribojimus šiame regione nuolatos gyventi visiems, kurie nėra tiesioginiai lyvių palikuoniai, taip pat ir etniniams [[Latviai|latviams.]]<ref>''Renāte Blumberga'' Liivlased 19-21. sajandil, lk 127–153 koguteoses Liivlased. Ajalugu, keel ja kultuur, koostanud ja toimetanud Renāte Blumberga, Tapio Mäkeläinen ja Karl Pajusalu. — Tallinn, Eesti Keele Sihtasutus, 2011.</ref><ref>''Toivo Vuorela'' Suomensukuiset kansat. — Helsinki: Suomalaisen kirjallisuuden seura.</ref> Taip pat galioja teisiniai apribojimai senuosiuose istoriniuose lyvių kaimuose statyti naujus pastatus ir senuosius perstatyti. Šie apribojimai taikomi ir turistų aptarnavimo objektams: draudžiama statyti viešbučius, restoranus ir bet kokius privačius ar valstybinius objektus, kurie galėtų padaryti neigiamą įtaką lyvių tradicinei gyvensenai ir kultūrai.<ref>''Dita Arāja, Ilze Grīnuma.'' Lībiešu krasts atklāj izšķērdību. // Diena. 5. augusts (2003.).</ref> Tačiau [[2003]] m. rugpjūtį revizija Lyvių pakrantėje nustatė netikslingą valstybės lėšų panaudojimą: įgyvendinant Lyvių pakrantės programą, du trečdaliai iš valstybės biudžeto gautų lėšų buvo panaudoti 13 etatų algoms išmokėti.<ref>Dita Arāja, Ilze Grīnuma. Lībiešu krasts atklāj izšķērdību. // Diena. 5. augusts (2003.)</ref> 2003 m. antrąjį pusmetį buvo pradėta Lyvių pakrantės reorganizacija, programos veikla sustabdyta. [[2009]]–[[2011]] m. Ventspilio–Kolkos žvyrkelis padengtas asfaltu.<ref>{{cite web |title= Ceļā Ventspils-Kolka bez putekļiem – grants mētelīti nomaina asfalts. Reportāžu cikls 'Kā paņemt ES naudu?' |author= |date=2011-12-08|publisher= DELFI.lv|url= https://www.delfi.lv/bizness/biznesa_vide/cela-ventspils-kolka-bez-putekliem-grants-meteliti-nomaina-asfalts-reportazu-cikls-ka-panemt-es-naudu.d?id=41965530 |accessdate= 2020-06-30}}</ref> Mazirbėje kas vasarą rengiamos stovyklos, kur lyvių vaikai susipažįsta su protėvių kalba ir kultūra. Kiekvienais metais pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Mazirbėje vyksta ''Lyvių šventė'', joje pasirodo lyvių folkloro ansambliai, susiburia lyvių bendruomenė. [[2013]] m. Košrage, [[2017]] m. Mikeltuornyje, [[2021]] ir [[2024]] m. vėl Košrage Lyvių kultūros centras, [[Tartu universitetas]], Ventspilio lyvių sąjunga „Rānda“ ir [[Latvijos universiteto Lyvių institutas]] suorganizavo tarptautinius mokymus – Lyvių vasaros universitetus. Tai – intensyvi aukštojo mokslo programa, kurios tikslas – įvairių [[Aukštoji mokykla|aukštųjų mokyklų]] studentams, daugiausia – [[Doktorantūra|doktorantams]] ir [[Magistras|magistrantams]], lyvių kultūrinėje-istorinėje aplinkoje sudaryti galimybes susipažinti su [[lyvių kalba]], istorija bei kultūra ir jaunuosius tyrėjus skatinti įsitraukti į lyvių paveldo tyrimus.<ref>livones.net: [http://www.livones.net/lv/vesture/?libiesi-atjaunotaja-latvijas-republika Lībieši atjaunotajā Latvijas Republikā]; tikrinta 2018-03-03</ref><ref>{{cite web|date=2021-07-30|title=Košragā Lībiešu vasaras universitātē uzsāk lībiešu valodas, vēstures un kultūras apguvi|url=https://www.delfi.lv/news/national/politics/kosraga-libiesu-vasaras-universitate-uzsak-libiesu-valodas-vestures-un-kulturas-apguvi.d?id=53439377|publisher=Delfi.lv|accessdate=2021-08-11}}</ref> [[2019]] m. [[kovo 9]] d. atnaujintame [[XIX a.|XIX]] amžiaus pastate buvo atidaryti Kolkos Lyvių susirinkimų namai, konkurse „Latvijos statybų metinis apdovanojimas“, nominacijoje „Medinis pastatas“ laimėję trečiąją vietą.<ref>{{cite web |title= Kolkā durvis vēris lībiešu saieta nams|author=Talsu televīzija|date=2019-03-10|publisher= LSM.LV Latvijas Sabiedriskie Mediji|url= https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/kolka-durvis-veris-libiesu-saieta-nams.a312236/|accessdate= 2019-03-11}}</ref> == Kultūra ir gyvensena == === Kalba === {{main|Lyvių kalba}} [[Vaizdas:Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz.jpg|180px|thumb|left|[[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių–estų–latvių žodynas]] (2012 m.)]] [[Lyviai]] kalbėjo [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimai priklausančia [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] pogrupio kalba. [[Lyvių kalba]] gimininga ne [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Lietuvių kalba|lietuvių]], bet [[Suomių kalba|suomių]] ir [[Estų kalba|estų]] kalboms – tai matyti lyginant net paprasčiausius žodžius: {{liv|Tēriņtš!}} {{fi|Terve!}} {{et|Tere!}} ir {{lv|Sveiki!}} ({{lt|Sveiki!}}); {{liv|Jõvā pǟva!}} {{fi|Hyvää päivää!}} {{et|Tere päevast!}} ir {{lv|Labdien!}} ({{lt|Laba diena!}}). Paskutinė lyvių kaip gimtosios kalbos vartotoja [[Grizelda Kristinia]] mirė 2013 m., o šiuo metu yra apie 200 lyvių kalbos geriau ar prasčiau pramokusių žmonių. [[XX a.]] pradžioje Lyvių pakrantėje lyviškai kalbėjo apie 2 000, bet po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų šios kalbos vartotojų labai sumažėjo, didelės įtakos tam turėjo ir Lyvių pakrantės sukarinimas bei [[kolektyvizacija]] sovietiniais laikais, nes, gimtiesiems kaimams tapus riboto patekimo sukarinta zona ir uždarant mokyklas, medicinos įstaigas bei parduotuves, žmonėms teko palikti gimtinę, lyvių bendruomenė išsisklaidė ir vis labiau ėmė vartoti [[Latvių kalba|latvių kalbą]]. Latvių kalboje daug skolinių iš lyvių kalbos: ''māja'' ({{liv|mōj}}) 'namas', ''vai'' ({{liv|või}}) 'ar', ''vajag'' ({{liv|vajāg}}) 'reikia', ''sēne'' ({{liv|sēņ}}) 'grybas', ''puisis'' ({{liv|pȯis}}) 'vaikinas', ''kāzas'' ({{liv|kōzgõnd}}) 'vestuvės', ''laulāt'' ({{liv|lōlatõ}}) 'tuokti', ''maksāt'' ({{liv|maksõ}}) '(su)mokėti' ir kt. Net įžymioji latvių liaudies daina ''Pūt, vējiņi!'' („Pūsk, vėjeli!“) yra perimta iš lyvių ''Pūgõ, tūļ!'' (žr. „[[#Nuorodos|Nuorodos]]“).<ref>[http://www.suri.ee/r/liivi/stalti.html Livonian Songs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090627064048/http://www.suri.ee/r/liivi/stalti.html |date=2009-06-27 }}; tikrinta 2017-09-06</ref> Pirmasis lyvių kalbai skirtas veikalas – tai [[1861]] m. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] dviem tomais išleisti lyvių kalbos gramatika ir žodynas. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] lyvių kalba buvo išleista kelios dešimtys knygų, ypač buvo populiarios ''skaitymo knygos'' (vadovėliai). Šie vadovėliai aprėpdavo daug temų, į juos būdavo įtraukiama ne tik kalbos mokymo, bet ir šviečiamoji, kultūrinė bei literatūrinė medžiaga. Taip pat buvo leidžiamas žurnalas lyvių kalba ''Līvli'' („Lyvis”). Lyviškų knygų leidybą tuo metu rėmė [[Suomija|Suomijos]] bei [[Estija|Estijos]] organizacijos. Sovietmečiu lyviškos knygos ir periodiniai leidiniai jau nebespausdinti, jų leidyba atnaujinta po [[1990]] m., kai [[Latvija]] atgavo nepriklausomybę.<ref>livones.net: [http://www.livones.net/valoda Lībiešu valoda] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170824204959/http://www.livones.net/valoda |date=2017-08-24 }}; tikrinta 2017-09-06</ref> === Religija === Apie senąjį lyvių tikėjimą žinoma nedaug, bet tikriausiai jis buvo grįstas dvasių garbinimu. Skirtingai negu kitų Baltijos finų tautų, dievybės buvo svarbios ne tiek kaip suasmenintos, individualizuotos būtybės, o labiau kaip tam tikras sritis globojančios dvasios. [[Henrikas Latvis|Henriko Latvio]] kronikose sakoma, kad lyviai į laidotuves kviesdavo gailiai giedančių raudotojų.<ref>Vaalgamaa, Edgar: Valkoisen hiekan kansa: Liiviläisten historiaa ja kulttuuria. Jälkisanat Valda Šuvcāne. Jyväskylä: Atena, 2001, p 23-26 ISBN 951-796-235-5</ref> Žemdirbiškoji mitologija įsiliejo į [[Krikščionybė|krikščioniškus]] papročius bei šventes ir imta grįsti krikščioniškais įvaizdžiais. Griaustinis ir kiti gamtos reiškiniai turėjo didelės įtakos lyvių tikėjimams. Kaip rodo archeologiniai radiniai, lyviai aukodavo maisto ir daiktų, pavyzdžiui, tabako ir drabužių. Aukodavo prie šventųjų akmenų bei medžių, taip pat ir atėjus krikščionybei, ypač – [[Vasaros saulėgrįža|Vasaros saulėgrįžos]] ([[Joninės|Joninių]]) metu.<ref>Henrik, Lättiläinen: Henrikin Liivinmaan kronikka. (Heinrici chronicon Livoniae.) Suomennos: Maijastina Kahlos & Raija Sarasti-Wilenius. Suomalaisen Kirjallisuuden Seuran toimituksia 934. Helsinki: Suomalaisen Kirjallisuuden Seura, 2003. ISBN 951-746-521-1</ref> Dabar dauguma lyvių yra [[Liuteronybė|liuteronai]], nors esama ir [[Baptistai|baptistų]] bei [[Stačiatikybė|stačiatikių]].<ref>Vaalgamaa, Edgar: Valkoisen hiekan kansa: Liiviläisten historiaa ja kulttuuria. Jälkisanat Valda Šuvcāne. Jyväskylä: Atena, 2001, p. 130–131 ISBN 951-796-235-5</ref> Liuteronybė [[Kuršo hercogystė]]je užgimė [[XVI a.]], [[Reformacija|reformacijos]] laikais. Pradžioje baptistai buvo hernhutiečių{{efn|Hernhutiečiai (vok. Herrnhut 'Dievo globa') – protestantų sekta, susikūrusi XVIII a. pirmojoje pusėje [[Saksonija|Saksonijoje]] iš imigrantų [[Čekai|čekų]]; jų kultui būdingas pietizmas, ypatingas dėmesys Kristaus kančiai, liturgijai – kolektyvinės giesmės; jų dar buvo XX a. pirmojoje pusėje.<ref>lietuviuzodynas.lt: [http://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Hernhutieciai Žodžio Hernhutiečiai reikšmė]; tikrinta 2017-09-06</ref>}} judėjimo dalis, bet, hernhutiečius ėmus persekioti, jie pradėjo vadintis baptistais.<ref>Vaalgamaa, Edgar: Valkoisen hiekan kansa: Liiviläisten historiaa ja kulttuuria. Jälkisanat Valda Šuvcāne. Jyväskylä: Atena, 2001, p 96-100 ISBN 951-796-235-5</ref> [[Kolka|Kolkoje]] būta keleto lyvių stačiatikių šeimų, čia yra cerkvė. Stačiatikybė į Lyvių pakrantę atėjo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] laikais valdant [[Jekaterina II|Jekaterinai II]].<ref>Vaalgamaa, Edgar: Valkoisen hiekan kansa: Liiviläisten historiaa ja kulttuuria. Jälkisanat Valda Šuvcāne. Jyväskylä: Atena, 2001, p 130–131 ISBN 951-796-235-5</ref> === Tautosaka ir papročiai === Lyvių liaudies tikėjimuose ir papročiuose didelė reikšmė teikiama žvejybai ir jūrai. Tai susiję tiek su žmonių kasdienybe krante, tiek išplaukus žvejoti. Prieš išplaukdami į jūrą prie didelių medžių žvejai atnašaudavo aukas, į kelionę pasiimdavo lininį maišelį su žiupsneliu žemės. Juos išlydintieji linkėdavo: „Kad tu grįžtum kaip kad saulė grįžta”, nes plaukimas jūron buvo suvokiamas kaip kelionė į naktį arba mirtį. Laikantis papročių, tarp asmeninių daiktų jūreiviškose skryniose būtinai reikėdavo įdėti degtinės ir pinigų, skrynių rankenose neretai iškaldavo šventų ženklų, pavyzdžiui, saulutę. Išplaukus skrynios būdavo naudojamos kaip lovos. [[Velykos|Velykų]] rytą jaunimas, kopų viršūnėse dainuodamas tam skirtą dainą ''Tšītšōrlinkizt'' („Čirenantys paukšteliai“), žadindavo paukščius, nes tikėta, kad paukščiai ne išskrenda kažkur toli, o lieka žiemoti pasislėpę upių, ežerų ir jūros pakrantėse. Per Velykas gėlėmis būdavo puošiamos valtys, sodinamas gyvybės medis, verdami kiaušiniai. Per [[Šventojo Martyno diena|Martyno]] ([[Lapkritis|11]] mėn. 11 d.), [[Šv. Kotryna Aleksandrietė|Kotrynos]] (11 mėn. 25 d.), [[Šv. Barbora|Barboros]] ([[Gruodis|12]] mėn. 4 d.), [[Šv. Mikalojus|Mikalojaus]] (12 mėn. 6 d.), Vastlavių (savaitę iki Pelenų d.) ir [[Pelenų diena]]s ([[Vasaris|2]] mėn. 4 d. – [[Kovas|3]] mėn. 10 d.) lyviai rengdavo kaukių ir persirengėlių [[Karnavalas|karnavalus]], kiekviena iš šių dienų turėjo savus papročius ir dainas, gaminti skirtingi valgiai. Lyviai sakydavo, kad pakrantėje negalima maudytis, kol neatsirado geltonųjų gėlių, o taip nutinka maždaug gegužės pabaigoje – birželio pradžioje: balti, geltoni ir rausvi pušų pumpurėliai nubyra ir vėjas juos nupučia į vandenį. Lyviai sakydavo, kad pušys jūrai teikia sveikatos, stiprina žmonių dvasią, didina ištvermę. Tuo metu būdavo renkami pušų pumpurai ir mirkymuisi verdamas jų nuoviras.<ref>Mitoloģijas enciklopēdija 2., Rīga, 1994., p. 232–236 ISBN 9785899600449</ref> Tautosakoje gausu nelabųjų ir dvasių, jie gyvena panašiai kaip žmonės: gimsta, miršta, tuokiasi, susilaukia vaikų, turi savo namus. Vieni yra valdovai, kiti – pavaldiniai, tarnai, tarnaitės, net kunigai ir išminčiai. Turima maždaug 50 įvairių dvasių grupių. Lyvių tautosakoje ir tikėjimuose ypač dažnos motinomis ir tėvais vadinamos dvasios: Žiemos tėvas, Vėjo tėvas, Šalčio tėvas, Audros motina, Jūros motina, Pelkės motina ir kitokių. Visų aukščiausiomis dvasiomis laikyti Dangaus tėvas ir Žemės motina, tačiau jūros tematika išplėtota labiau. Žemės motina ir Jūros motina yra seserys, o miško dvasios – broliai. Manoma, kad motinų kultą latviai perėmė iš lyvių. Tautosakoje labai svarbūs dangaus kūnai ir gamtos reiškiniai, bet pasakojimai apie Perkūną ne tokie dažni kaip latvių ar estų tautosakoje. Dvasios nėra tik geros arba tik blogos – kaip ir žmonių, jų elgesys gali priklausyti nuo aplinkybių ir nuotaikos.<ref>Mitoloģijas enciklopēdija 2., Rīga, 1994., p. 232–236 ISBN 9785899600449</ref> Pasak vienos lyvių sakmės apie melsvo atspalvio šėmas karves, kartą jūros mergelė išėjusi iš vandens ganyti jūros karaliaus karvių į svetimas ganyklas. Šeimininkas ją sučiupęs ir karves atėmęs. Jūros mergelė grįžusi jūron verkdama, o septynios mėlynosios karvės likusios čia. Visos dabartinės melsvos šėmosios karvės kilusios iš jų.<ref>videsvestis.lv, I. Griņevičs (2015-04-03): [http://www.videsvestis.lv/zila-govs-atgriezas/ Zilā govs atgriežas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170907080559/http://www.videsvestis.lv/zila-govs-atgriezas/ |date=2017-09-07 }}; tikrinta 2017-09-06</ref> Tautosakoje minimi ir jūroje besiganantys mėlynieji žirgai. Jūroje taip pat gyvena pusžmogiai bei pusžuvės – faraono vaikai. Nuskendę žmonės gali tapti vandeniais.<ref>Mitoloģijas enciklopēdija 2., Rīga, 1994., p. 232–236 ISBN 9785899600449</ref> === Muzika === [[XX a.]] pradžioje buvo likę labai nedaug lyviškų liaudies dainų ir dalis jų buvo perimtos iš latvių. Lyvių muzikos atgimimas siejamas su [[XX amžiaus 3-asis dešimtmetis|trečiuoju]] ir [[XX amžiaus 4-asis dešimtmetis|ketvirtuoju]] praėjusio amžiaus dešimtmečiais. [[1923]] m. lyviai [[Lielirbė]]je subūrė savo chorą,<ref>Renāte Blumberga, Liivlaste muusikaelu, Liivlased. Ajalugu, keel ja kultuur, 2011, p. 354</ref> o [[1924]] m. [[birželio 24]] d. Lielirbėje buvo surengtas lyvių [[Choras|chorų]] koncertas, kurį estų tautotyrininkas, lyvių tautosakos bei kalbos tyrėjas [[Oskar Loorits|Oskaras Loritsas]] ({{et|Oskar Loorits}}) įvardija kaip pirmąją lyvių dainų šventę.<ref name="Loorits"/> Šioje srityje didžiausias nuopelnas teko [[Karlis Staltė|Karlio Staltės]] dukteriai [[Margarete Stalte|Margaretei Staltei]] ir [[Hilda Grīva|Hildai Cerbahai-Gryvai]], subūrusioms keletą kapelų bei chorų ir jiems vadovavusioms. Karlis Staltė lyvių chorams vertė dainas ir giesmes, nemaža jų vėliau buvo pamėgtos žmonių ir virto liaudies dainomis.<ref>livones.net, R. Blumberga (2007-05-15): [http://www.livones.net/muzika/?raksts=8138 The Liv choirs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170907075750/http://www.livones.net/muzika/?raksts=8138 |date=2017-09-07 }}; tikrinta 2007-09-07</ref> [[Antrasis pasaulinis karas]] ir pokario metai nutraukė lyvių muzikinės kultūros plėtotę. Tik [[1972]] m. [[Ryga|Rygoje]] buvo suburtas lyvių ansamblis ''[[Līvlist]]'' („Lyviai”),<ref>klasika.lsm.lv (2015-06-08): [http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/citi-raidiijumi/libiesu-ansamblis-livlist-vesture-un-sodiena.a53132/ Lībiešu ansamblis „Līvlist“ – vēsture un šodiena]; tikrinta 2017-09-07</ref> o tais pačiais metais [[Ventspilis|Ventspilyje]] – ansamblis ''[[Kāndla]]'' („Kanklės”).<ref>livones.net (2006-06-03): [http://www.livones.net/muzika/?raksts=8142 Lībiešu dziesmu ansamblis „Kāndla”] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170907080820/http://www.livones.net/muzika/?raksts=8142 |date=2017-09-07 }}; tikrinta 2017-09-07</ref> [[1976]] m. sutuoktiniai lyviai [[Helmī Stalte|Helmė]] ir [[Dainis Stalts|Dainis Staltai]] įkūrė lyvių ir latvių folkloro ansamblį ''[[Skandinieki]]'' ir tokiu būdu Latvijoje pradėjo folkloro judėjimą.<ref>ritums.lv: [https://www.ritums.lv/lv/kolektivi/folk-kopas/product/20-folk-kopa-skandinieki Folkloras draugu kopa „Skandinieki“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170907080322/https://www.ritums.lv/lv/kolektivi/folk-kopas/product/20-folk-kopa-skandinieki |date=2017-09-07 }}; tikrinta 2017-09-07</ref> Šie ansambliai gyvuoja iki šių dienų. [[1999]] m. buvo įsteigta bendra lyvių ir estų folkroko grupė ''[[Tuļļi Lum]]'' („Karštas sniegas”), [[2000]] m. buvo išleistas to paties pavadinimo albumas (''Tuļļi Lum''),<ref>discogs.com: [https://www.discogs.com/artist/3475892-Tulli-Lum Tuļļi Lum]; tikrinta 2017-09-07</ref> šios grupės vokalistė, Estijoje muzikos mokslus ėjusi folkloristė [[Julgī Stalte|Julgė Staltė]] (g. 1978 m.) yra viena iš nedaugelio, kalbančių lyviškai, lyvių kalbos ji mokėsi iš savo senelio [[Oskars Stalts|Oskaro Stalto]]. Julgė Staltė taip pat dainuoja grupėje ''[[Tai Tai]]''.<ref>Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas. ''Menininko dirbtuvės'': [http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ ''Folkloro grupės „Skandinieki” meno vadovė Julgī Stalte''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-09-07</ref> [[2000]] m. [[Kolka|Kolkoje]] susibūrė ansamblis ''Laula'',<ref>livones.net (2016-01-18): [http://www.livones.net/en/norises/2016/?kolkas-libiesu-dziesmu-ansamblim-laula-15 Kolkas lībiešu ansamblim „Laula“ – 15]; tikrinta 2018-06-15</ref> [[2004]] m. Venspilyje – ansamblis „Rāndalist“,<ref>{{cite web|title=Ventspils lībiešu dziesmu ansamblis "Rāndalist"|url=https://kulturasdati.lv/lv/makslinieciskie-kolektivi/ventspils-libiesu-dziesmu-ansamblis-randalist|accessdate=2025-05-19}}</ref> [[2007]] m. buvo įkurtas mišrusis choras ''Lōja'' („Valtis”),<ref>livodkuor.lv: [http://www.livodkuor.lv/index.php/liv/kor-lja Kūor „Lōja”] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170908202224/http://www.livodkuor.lv/index.php/liv/kor-lja |date=2017-09-08 }}; tikrinta 2017-09-08</ref> o [[2008]] m. susibūrė lyvių grupė ''Nurmorkestõr'' („Laukų orkestras”), vokalistė – Linda Zonnė-Zumberga (g. 1987 m.), ji taip pat prisideda prie lyvių kalbos mokymo.<ref>Grupės puslapis Facebook’e: [https://www.facebook.com/nurmorkestor/ Nurmorkestõr]; tikrinta 2017-09-06</ref> Naudodamosi šiuolaikinėmis technologijomis, jaunesnės lyvių grupės ypač aktyviai pasitelkia socialinius tinklus ([[Facebook]], [[YouTube]]) savo kūrybai populiarinti. Papildydamos lyviškų dainų repertuarą, lyvių grupės neretai semiasi įkvėpimo iš giminingų [[estai|estų]], [[Suomiai|suomių]] ir kitų [[Finougrai|finougrų]] tautų, atlieka jų dainas, dalyvauja finougrų tautų festivaliuose. Grupės koncertuoja pirmąjį rugpjūčio šeštadienį [[Mazirbė]]je vykstančioje kasmetinėje Lyvių šventėje.<ref>Latvijos visuomeninės žiniasklaidos portalas. ''Menininko dirbtuvės'': [http://klasika.lsm.lv/lv/raksts/makslinieka-darbistaba/folkloras-kopas-skandinieki-makslinieciska-vaditaja-julgi-stalte.a64513/ ''Folkloro grupės „Skandinieki” meno vadovė Julgī Stalte''] ''(latvių k.)''; tikrinta 2017-09-07</ref> === Tautinis kostiumas === [[Vaizdas:LivoniansUntil1940.jpg|180px|thumb|right|Kuršo lyviai XX a. pradžioje]] Lyviai anksčiau už latvius ėmė dėvėti miestietiškus drabužius, todėl [[XIX a.]] tautinio kostiumo detalių iki šių dienų išlikę nedaug. Iš [[XVIII a.]] šaltinių žinoma, kad moterys apsisiausdavo didele, sidabro sagtimi ant krūtinės susegama vilnone skraiste (skara). Tokia skraistė būdinga Baltijos kraštams ir Suomijai, jos ištakos siekia žilą senovę. Išėjusios iš namų, šia skraiste apsigobdavo galvą ir pečius. [[XIX a.]] pabaigoje į moterų tautinį drabužį įėjo balta skraistė ir siaurų dryžių sijonas ({{liv|strīplimi gūngaserk}}). Sijonų dryžiai buvo raudoni ir juodi, šių drabužių apačią puošė spalvingos juostelės. Be siauradryžių sijonų, segėdavo ir juodus, jų apačią puošdavo 3 – 4 raudonais dryžiais. Ištekėjusios moters galvos apdangalas buvo vadinamoji burnos skepeta ({{liv|muntak}}, {{lv|mundags}}) ir trijų arba dviejų dalių gobtuvas (tam tikra kepuraitė). Mundagas – ilga, siaura, balta skara, visiškai uždengianti smakrą ir skruostus. Ją susirišdavo ant pakaušio. Yra žinoma, kad tokią skarą [[Sarema|Saremos]] estės ryšėjo jau [[XVII a.]] Trijų arba dviejų dalių gobtuvą siūdavo iš atitinkamo skaičiaus audinio gabalų. Jo užpakalinėje pusėje dėl grožio prisiūdavo rožyčių, juostelių ir perliukų.<ref>nba.fi (html): [http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html Lībiešu tautas kultūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170904052915/http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html |date=2017-09-04 }}; tikrinta 2017-09-06</ref> Vyrai dėvėjo marškinius, kelnes ir švarkus. Kelnės dažniausiai būdavo trumpos, iki kelių. Mūvėjo kojines, jas po keliais susirišdavo raišteliais. Lyvių vyrai buvo pamėgę trumpus švarkus. Ilgus švarkus rengdavosi rečiau, juos užsimesdavo ant trumpųjų ir vilkėjo kaip paltus. Švarkai būdavo be sagų, todėl ant liemens ryšėdavo juostą. Žiemą lyviai rengdavosi avies kailinius. Ir vyrai, ir moterys avėjo iš vieno odos gabalo pasiūtas [[Naginės|nagines]] bei iš karklo žievių skersiniais ruožais pintas [[Vyžos|vyžas]].<ref>livones.net, R. Blumberga (2006-06-10): [http://www.livones.net/kultura/?raksts=8121 Lībiešu tautastērpi] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170907080406/http://www.livones.net/kultura/?raksts=8121 |date=2017-09-07 }}; tikrinta 2017-09-06</ref> === Pastatai === [[Vaizdas:Sodyba Jauncieme 1902.jpg|230px|thumb|left|Lyvių sodyba [[Jaunciemas|Jauncieme]] (1902 m.)]] Lyviai gyveno už kopų pasislėpusiuose [[Vienkiemis|vienkiemių]] kaimuose, nuo jūros jų nesimatydavo. Dar [[XX a.]] pradžioje buvo išlaikyta kai kurių senoviškų pastatų, pavyzdžiui, dūminė. Tai – ypatinga rąstinė virtuvė, kurios viduryje būdavo įrengtas atviras židinys, o virš jo kabodavo katilas. Dūminėje darydavo alų, mazgodavo skalbinius, skersdavo gyvulius, vasarą ruošdavo maistą ir ten valgydavo, ant karčių rūkydavo žuvis. Dūminė kaip židinio patalpa išliko senuosiuose lyvių gyvenamuose pastatuose, kuriuos sudarė gyvenamasis kambarys ir priebutis. Priebutyje nedėdavo langų, jis būdavo su asla, čia kurdavo atvirą židinį, o palubėje įtaisydavo kartis (ardus) katilui kabinti. Židinio patalpa buvo naudojama ir kaip priebutis. Kambario krosnį kūrendavo iš priebučio. Kitoje jo pusėje kartais statydavo antrą gyvenamąjį kambarį. Prie gyvenamojo namo pristačius naują kambarį, virtuvę ar kamarą, buvusi židinio patalpa kitoje pastato pusėje tapdavo priebučiu.<ref>nba.fi (html): [http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html Lībiešu tautas kultūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170904052915/http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html |date=2017-09-04 }}; tikrinta 2017-09-07</ref> Ūkinius pastatus statydavo aplink gyvenamąjį namą. [[Klėtis|Klėtys]] turėdavo dvi dalis, dvi gretimas klėtis dengė bendras stogas, jos sudarė vieną ypatingą pastatą. Dviejų dalių pastato durys būdavo įstatytos jo ilgajame šone. Į tvartą įeidavo ir [[daržinė]] su prijungta pastoge, kuri naudota kaip ratinė. [[Pirtis|Pirtį]] statydavo netoli šulinio, o [[Jauja|jaują]] – už kiemo ribų. Į jaują įeidavo ir [[kluonas]] bei daržinė šienui. Kluonas stovėdavo pastato gale, jame kuldavo [[Javai|javus]].<ref>nba.fi (html): [http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html Lībiešu tautas kultūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170904052915/http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html |date=2017-09-04 }}; tikrinta 2017-09-07</ref> Senieji lyvių pastatai būdavo dengiami dvišlaičiais stogais. Ant kablių pritvirtinta stogo nuosvyra ir sunkios sijos laikydavo malksnų dangą. Lyvių stogo konstrukcija atitinka [[Rytų Europa|Rytų Europos]] statybos tradicijas. Pastatų pamatai − masyvūs tiesiai ant žemės sudėti rąstai.<ref>nba.fi (html): [http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html Lībiešu tautas kultūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170904052915/http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html |date=2017-09-04 }}; tikrinta 2017-09-07</ref> Malksnomis dengtas žvejybos tinklų pirkeles statydavo netoli kranto. Jose sukraudavo tinklus, kai jie ant baslių išdžiūdavo. Medinius baslius į smėlingą žemę susmaigstydavo eilėmis lygiagrečiai su krantu.<ref>nba.fi (html): [http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html Lībiešu tautas kultūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170904052915/http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html |date=2017-09-04 }}; tikrinta 2017-09-07</ref> === Žvejyba === [[Vaizdas:Livonian loja.jpg|230px|thumb|right|Lyvių žvejų valtis (''lōja'')]]Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] lyviai save vadino ''rāndalizt'' 'pakrantės gyventojai' arba ''kalāmīed'' 'žvejai', mat nuo seniausių laikų tradicinis Lyvių pakrantės pragyvenimo šaltinis buvo žvejyba. Tradicinės valties modelis lyviškai vadinamas ''lōja''. Netoli kranto plaukiodavo [[Luotas|luotais]]. Ir valtis, ir luotus darydavo iš Kuršo pakrantėse dažnos [[Paprastoji pušis|paprastosios pušies]]. Iki [[XIX a.]] šešto dešimtmečio žvejota paprastais [[Tinklas|tinklais]] ir [[Bučius|bučiais]], o tada juos imta keisti plūduriniais tinklais.<ref>Toivo Vuorela: Suomensukuiset kansat. Helsinki: Suomalaisen kirjallisuuden seura, 1960, 176–180 p.</ref> XIX – [[XX a.|XX]] amžių sandūroje pradėta statyti [[Burlaivis|burlaivius]], žvejybos laivuose dirbantys lyviai dažnai plaukdavo į atvirą jūrą, į [[Baltijos jūra|Baltiją]]. Pakrantėse daugiausia sužvejodavo brėtlingių (Baltijos [[Šprotas|šprotų]]), [[Limanda|gelsvapelekių plekšnių]] ir [[Menkė|menkių]]. [[Silkė|Silkes]] ir brėtlingius gaudydavo tinklais ir bučiais anksti pavasarį bei rudenį. Gelsvapelekes plekšnes daugiausia žvejodavo vasarą. Tinklas turėdavo mažąjį ir didįjį sparnus, prie jų galų pritvirtindavo traukiamuosius baslius, o prie šių pririšdavo ilgus traukiamuosius lynus. Už sparno kaip grimzdą pritaisydavo akmenį. Prie virvių pririšti baidytuvai plekšnes versdavo plaukti į traukiamuosius lynus. Sekliame pakrantės vandenyje įspęstas plekšnes iškeldavo [[Žeberklas|žeberklais]]. Menkes dažniausiai gaudydavo kabliais, o neršiančias – tinklais. Gelsvapelekes plekšnes valydavo ir sūdydavo, sūriame vandenyje jas laikydavo keletą dienų, o tada išimdavo ir suverdavo ant rūkymo virbų. Juos sukabindavo iš senų valčių pastatytose rūkyklose, ankstesniais laikais – dūminėse. Po virbais užkurdavo nedidelę ugnį, jos šilumoje ir dūmuose plekšnės išsirūkydavo ir jau būdavo paruoštos patiems valgyti bei parduoti.<ref>nba.fi (html): [http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html Lībiešu tautas kultūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170904052915/http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html |date=2017-09-04 }}; tikrinta 2017-08-26</ref> === Bitininkystė === [[Vaizdas:Bitynas Sykrage 1912.jpg|230px|thumb|left|Bitynas [[Sykragas|Sykrage]] (1902 m.)]]Kaip papildomas verslas greta žvejybos ir žemės ūkio, iki XIX a. vidurio Lyvių pakrantėje buvo paplitusi [[drevinė bitininkystė]] – būdavo kopinėjamas laukinių [[Bitė|bičių]] medus. Vėliau medžiuose imta duobti dreves specialiai, kad jose apsigyventų bičių spiečiai. [[Viduramžiai]]s medus buvo labai vertinamas, juo ir [[Vaškas|vašku]] buvo imamos [[duoklė]]s, iš vaško gamintos [[žvakė]]s. Bitininkystės reikšmę šiame regione rodo ir tai, kad [[XIV a.|XIV]] amžiuje iš bičių produktų [[Ryga|Rygos]] miestas gaudavo 25 – 50 % savo pajamų, t. y. apie 2 400 svarų per metus.<ref>Vilho Niitemaa: Baltian historia. täydentänyt Kalervo Hovi. Helsinki: Kustannusosakeyhtiö Tammi, 1991, 57-77 p. ISBN 951-30-9112-0</ref> Bičių landos žiemai būdavo apdangstomos. Prie lyvių sodybų statomi [[Avilys|aviliai]] XIX amžiaus viduryje pakeitė natūralias bičių dreves. Bitininkystė Lyvių pakrantėje buvo svarbi dar XX a. pradžioje.<ref>nba.fi (html): [http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html Lībiešu tautas kultūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170904052915/http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html |date=2017-09-04 }}; tikrinta 2017-08-26</ref> === Žemės ūkis === Keletą šimtmečių iki Pirmojo pasaulinio karo Lyvių pakrantės žemės priklausė pastoriaus valdai ir [[Dundaga|Dundagos]] dvarui.<ref>Toivo Vuorela: Suomensukuiset kansat. Helsinki: Suomalaisen kirjallisuuden seura, 1960, 176 p.</ref> [[1918]] m. Latvija tapo nepriklausoma valstybe, 1920–1937 m. vykdytos žemės reformos metu ir bežemiai ar tarnai lyviai gavo ~7 [[Hektaras|hektarų]] dydžio sklypus, tapo savarankiškais mažažemiais.<ref>letonika.lv, Latvijas vēstures enciklopēdija: [https://www.letonika.lv/groups/?title=L%C4%ABbie%C5%A1i/32119 Lībieši]; tikrinta 2017-08-26</ref> Smėlėta Lyvių pakrantės žemė nelabai tiko žemdirbystei, tad ir gyvuliams auginti, bet vis dėlto žemė buvo dirbama, laikyta nedaug karvių, arklių, kiaulių ir kitų gyvulių, naminių paukščių. Į krantą išmetamais [[rudadumbliai]]s bei dumblu tręštuose laukuose neblogai augo [[bulvė]]s.<ref>nba.fi (html): [http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html Lībiešu tautas kultūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170904052915/http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html |date=2017-09-04 }}; tikrinta 2017-08-26</ref> Dažniausiai sėti [[javai]] − tai [[Aviža|avižos]], [[Miežis|miežiai]] ir [[Rugys|rugiai]]; [[Kvietys|kviečius]] retai augindavo. Dalgiais pjautą derlių rišdavo į pėdus, apdžiūvusius veždavo [[Jauja|jaujon]] džiovinti, kur juos statydavo ant ardų (karčių). Po to sausus pėdus klodavo ant grindų ir kuldavo [[Spragilas|spragilais]] arba dviem trim per javų klojinį ratu varomais arkliais. Vasarojų kuldavo mindžiodami, trypdami kojomis. Iškūlę javus, pelus surinkdavo šakėmis. Su pelais susimaišiusius grūdus suberdavo krūvon priešais [[daržinė]]s duris ir vėtydavo – barstant vėjas atskirdavo grūdus nuo pelų.<ref>nba.fi (html): [http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html Lībiešu tautas kultūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170904052915/http://www.nba.fi/liivilaiset/Latvia/ALatvia.html |date=2017-09-04 }}; tikrinta 2017-08-26</ref> == Lankytinos vietos == Lyvių pakrantė – vaizdingas kraštas [[Baltijos jūra|Baltijos]] pajūryje tarp [[kopa|kopų]] ir pušynų. Gyvenvietes jungia keliai, nutiesta pėsčiųjų ir dviratininkų takų, įrengta [[Kempingas|kempingų]], dirba viešbučiai. Lyvių pakrantės dalis nuo [[Sykragas|Sykrago]] iki [[Kolka|Kolkos]] ir nuo Kolkos [[Melnsilas|Melnsilo]] link įeina į [[Slyterės nacionalinis parkas|Slyterės nacionalinį parką]], kuriame prieš 10 000 metų buvusio [[Baltijos ledyninis ežeras|Baltijos ledyninio ežero]] krantai šiandien atsiveria kaip 20 – 30 metrų aukščio skardžiai, čia yra daugiau kaip 180 senųjų kopų, tarp jų tekšo pelkingos žemumos – palvės.<ref> Galamērķi: [http://www.visit.dundaga.lv/destinations/sliteres-nacionalais-parks Slīteres nacionālais parks]; tikrinta 2017-07-30</ref> [[Vaizdas:Ovisi.JPG|thumb|170px|left|Uovišių švyturys]] Prie pat vakarinės Lyvių pakrantės ribos įsikūrę [[Uovišiai]] ({{liv| Paţikmō}}, {{lv|Oviši}}) į 12-os ypatingą statusą turinčių lyvių kaimų sąrašą neįtraukiami, tačiau juose galima apžiūrėti Latvijoje seniausią iki šiol veikiantį 38 m aukščio mūrinį švyturį, jis buvo pastatytas [[1814]] m. Geru oru švyturio šviesa matoma iš 23 km, jame įrengtas muziejus. Priešais kaimą jūron šauna išraiškingas [[kyšulys]] – Uovišių ragas, jame stebimi paukščiai. Kita paukščių stebėjimo vieta – netolimame Uovišių draustinyje.[[Vaizdas:Tārgale parish, Latvia - panoramio - alinco fan.jpg|thumb|230px|right|Sovietinės kariuomenės pastatų liekanos Lūžnioje]] Kai kuriose tebegyvenamose Uovišių sodybose išlikusi ypatinga lyviškų tvorų sistema.<ref>Vēsturiskais vai mūsdienu centrs, celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/ovisizvejniekciems Oviši]; tikrinta 2017-07-30</ref> 1916–1963 m. [[Šiaurės Kuršo geležinkelis|Šiaurės Kuršo siaurasis geležinkelis]] jungė Lyvių pakrantės kaimus ir buvo pagrindinė pajūrio susisiekimo priemonė, dabar už 27 km į pietus nuo Uovišių Lietuvos link, palikus Lyvių pakrantės teritoriją, iš [[Ventspilis|Ventspilio]] pajūrio buities muziejaus keleto kilometrų ruože kursuoja turistiniai senojo geležinkelio traukinukai.<ref>Slīteres nacionālais parks: [http://www.balticgreenbelt.uni-kiel.de/fileadmin/fileexchange/OutcomesDocumentation/Brochures/PP7_SNP_brochure_HistRailway_LV.pdf Ziemeļkurzemes šaursliežu dzelzceļš] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150118203614/http://www.balticgreenbelt.uni-kiel.de/fileadmin/fileexchange/OutcomesDocumentation/Brochures/PP7_SNP_brochure_HistRailway_LV.pdf |date=2015-01-18 }}; tikrinta 2017-07-30</ref> Po [[Sovietų sąjunga|sovietinės]] okupacijos [[Lūžnia]] liko beveik negyvenama, nes buvo tapusi sukarinta Sovietų Sąjungos pasienio zona. Dabar čia yra vasarnamių, išlikęs [[1917]]–[[1963]] m. dirbusios geležinkelio stoties pastatas, prie kurio 2020 m. įsteigtas dvasinių praktikų centras „Stotis“ ({{lv|Stacija}}).<ref>{{cite web|title=Garīgo prakšu centrs Stacija|url=https://www.stacija.lv/par-mums/garigo-praksu-centrs-stacija/|website=stacija.lv|accessdate=2025-01-27}}</ref> Už 1,7 km nuo jūros Uovišių draustinio žemėje aplink stačiakampį kiemą išsidėstę Lūžnios Krūmkalnų sodybos pastatai (iškilę [[XX amžiaus 4-asis dešimtmetis|XX a. 4-ajame dešimtmetyje]]), kuriuos juosia gerai išlaikytos šatrų ir pinučių tvoros. Krūmkalnai – vienintelė labai gerai išsaugota to laikotarpio sodyba nuo Uovišių iki Jaunciemo. Dabar čia veikia krikščioniškas [[Meditacija|meditacijos]] centras „Elijo namai“ ({{lv|Elijas nams}}).<ref>livones.net, S. Cicermanis (2006-06-09) ''Saglabājamie tautas celtniecības objekti''</ref><ref>elijasnams.lv: [http://www.elijasnams.lv/index.php?m=5 Meditācijas nams]; tikrinta 2017-08-14</ref> Lūžnios lankytojai turi galimybę apžiūrėti pasieniečių posto, sargybos punkto ir priešgaisrinės apsaugos [[Divizionas|diviziono]] liekanas. Smėlyje grauždamas vagą, prie kaimo jūron įteka Lūžupės upelis. Tirdami [[Lyvių kalba|lyvių kalbą]] ir gyvenseną, prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] šiame lyvių kaime ne kartą lankėsi suomių profesorius [[Lauri Kettunen|L. Ketunenas]] ir jo studentas estas [[Oskar Loorits|O. Loritsas]]. Lūžnioje palaidota paskutinė lyvių kalbos vakarų patarmės vartotoja – Lizetė Švanenberga (1902–1987).<ref>Vēsturiskais vai mūsdienu centrs, celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/luzna Lūžņa]; tikrinta 2017-02-30</ref><ref>visit.dundaga.lv, Galamērķi: [http://www.visit.dundaga.lv/destinations/libiesu-krasts/libieshu-ciemi Lībiešu ciemi]; tikrinta 2017-08-05</ref> Tolėliau nuo jūros, tarp Uovišių (už ~ 9 km) ir Lūžnios (už ~ 5 km), yra buvusi sovietų karinė bazė – dabar apleista [[Miestas vaiduoklis|gyvenvietė vaiduoklė]] [[Irbenė]], o šalia jos – radiolokacijos centras „Žvaigždutė” ({{lv|„Zvaigznīte”}}). Yra požeminis tunelis. Išlikusi didžiausia iš trijų sovietų radijo antenų, skirtų mobiliojo ryšio pokalbiams Baltijos jūros regione, priešų ryšiams po vandeniu, su karinėmis bazėmis, kosminiais palydovais ir kt. pasiklausyti. Antenos aukštis – 47 m, svoris – daugiau kaip 600 tonų. Tai didžiausias tokio tipo objektas [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europoje]] ir aštuntas pagal dydį pasaulyje. Šią vietovę galima apžiūrėti su vietiniu gidu.<ref>Vēsturiskais vai mūsdienu centrs, celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/irbenesradioantenaspilseta Irbenes radioantenas, Irbenes armijas pilsētiņa „Zvaigznīte”]; tikrinta 2017-07-30</ref>[[Vaizdas:RT-32 telescope.jpg|thumb|170px|right|[[Irbenė]]s radioteleskopas]] [[Vaizdas:Lighthouse and church in Miķeļtornis.jpg|thumb|230px|left|Mikeltuornio švyturys ir bažnyčia]] [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]] iškilęs aukščiausias [[Baltijos šalys]]e švyturys, jo aukštis – apie 65 m (nurodomi ir kiti skaičiai). [[Švyturys]] ne kartą perstatytas: [[1884]] m. pastatytas pirmą kartą, per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] nukentėjo, [[1932]] m. jo liekanos buvo nugriautos ir po dvejų metų pastatytas naujas švyturys, tačiau šis per Antrąjį pasaulinį karą ([[1941]] m.) buvo susprogdintas. Dabartinis pastatytas [[1957]] m.<ref>Vēsturiskais vai mūsdienu centrs, celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/mikeltornabaka Miķeļtorņa bāka]; tikrinta 2017-07-30</ref> Gyvenvietėje yra [[1891]] m. iškilusi [[Liuteronybė|liuteronų]] bažnyčia. Mikeltuornyje plyti senosios lyvių kapinės, jose palaidotas tarpukariu save paskelbęs lyvių karaliumi Uldrikiu I lyvių patriotas [[Ulis Kynkamegas]] (1869–1932), kovojęs dėl lyvių krašto nepriklausomybės nuo [[Latvija|Latvijos]]. [[1978]] m. šiose kapinėse Uliui Kynkamegui ir jo sūnui Janiui buvo pastatyti paminklai, tais pačiais metais paminklu pagerbtas ir lyvių poetas bei vertėjas [[Janis Princis (1796)|Janis Princis]] (1796–1868). Netoli Kaijos yra [[1857]] m. statyta Pizos (Mikeltuornio) smuklė, kurioje išsaugotas [[XIX a.]] vidaus suplanavimas, – tai vienintelė lyvių kaimuose išlikusi smuklė, taip pat išsaugota XIX a. viduryje statyta senovinė Jaunabelių sodybos klėtis.<ref>visit.dundaga.lv, Galamērķi: [http://www.visit.dundaga.lv/destinations/libiesu-krasts/libieshu-ciemi Lībiešu ciemi]; tikrinta 2017-08-05</ref><ref>livones.net, S. Cicermanis (2006-06-09) ''Saglabājamie tautas celtniecības objekti''</ref> Mikeltuornyje yra viešbučių, [[kempingas]] su keliaviečiais nameliais. Senojo siaurojo geležinkelio atkarpa nuo Mikeltuornio iki Mazirbės paversta pėsčiųjų ir dviratininkų taku.<ref>ventasbalss.lv (2016-08-19): [http://www.ventasbalss.lv/zinas/novada/30523-mazirbe-notiks-saursliezu-dzelzcela-jubilejas-pasakums-mazbanitim Mazirbē notiks šaursliežu dzelzceļa jubilejas pasākums „Mazbānītim 100“]; tikrinta 2017-07-30</ref> [[Lielirbė]] yra tapusi vasarotojų gyvenviete, ji įsikūrusi prie [[Irbė]]s upės žiočių, kur tėkmė sunešė 2 km ilgio jūron besidriekiančią smėlio juostą.[[Vaizdas:Lielirbės prieplauka.jpg|thumb|230px|left| Lielirbės prieplauka]] Irbės žiotyse srovė kasmet truputį keičia vietą ir vis formuoja aplinką. Netoli Lielirbės upė teka pušynais ir kopomis, čia įrengta prieplauka, atkarpa nuo Rindos iki Lielirbės – populiari plaukimo valtimis ir žvejybos vieta, už keleto kilometrų Irbės aukštupio link įsikūrusi valčių nuomos bendrovės „Campo” bazė (Irbės kempingas). Išlikę keletas senkapių – archeologijos paminklų. Netoli pajūrio įrengta poilsio aikštelių, yra nedidelių viešbučių.<ref>[http://www.visitventspils.com/lv/ko-darit-ventspili/707/?category=36 Irbes ieteka jūrā] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170731070750/http://www.visitventspils.com/lv/ko-darit-ventspili/707/?category=36 |date=2017-07-31 }}; tikrinta 2017-07-30</ref><ref>visit.dundaga.lv, Galamērķi: [http://www.visit.dundaga.lv/destinations/libiesu-krasts/libieshu-ciemi Lībiešu ciemi]; tikrinta 2017-08-05</ref> Tarp [[Jaunciemas|Jaunciemo]] ir Irbės žiočių stūkso 23,6 m aukščio kopa, vadinama Baltuoju kalnu ({{lv|Baltais kalns}}). Patį Jaunciemą šiomis dienomis sudaro keletas vienkiemių. [[Sykragas]] – vienas seniausių lyvių kaimų (minimas nuo [[1387]] m.). Paskelbtas valstybinės reikšmės architektūros paminklu, jame yra apie dvidešimt sodybų, dalis jų (kaimo šiaurės vakaruose) saugomos valstybės: Jaunkliavų gyvenamasis namas (~ 1900 m.), Kelkių pastatų kompleksas (~ 1930 m., jame stovi lyvių poeto [[Pėteris Dambergas|Pėterio Dambergo]] namas), Kilasidamų gyvenamasis namas (1892 m.), Vynamegų, Baznyckalnų, Vecvalkų žvejų pastatų kompleksai ir kitos senovinės sodybos. Išsaugotos senosios kapinės. Vis dėlto pasakytina, kad Sykrago pastatai nėra pritaikyti kaip objektai turistams, kai kurių namų būklė prasta.<ref>[http://www.mantojums.lv/?cat=742&lang=lv&prod_sect=9&KS=OK&PROD=7448 Valsts kultūras pieminekļu aizsardzības inspekcija. Sīkraga zvejnieku ciems]</ref><ref>livones.net: [http://www.livones.net/kultura/?raksts=8153 Saglabājamie tautas celtniecības objekti] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170731073603/http://www.livones.net/kultura/?raksts=8153 |date=2017-07-31 }}; tikrinta 2017-07-30</ref> Sykragas sovietmečiu buvo vienas iš keleto kaimų, kur jūroje buvo leidžiama žvejoti individualiai.<ref>Vēsturiskais vai mūsdienu centrs, celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/sikrags?lang=lv Sīkrags]; tikrinta 2017-07-30</ref> Įeina į [[Slyterės nacionalinis parkas|Slyterės nacionalinį parką]], išplėtoti žygeivių ir dviratininkų takai. [[Vaizdas:Mazirbes apkārtne, mēra akmens 2000-06-24.jpg|thumb|230px|Maro akmuo Mazirbėje]] [[Mazirbė]] – lyvių kultūros sostinė, lyvių tautos patriarcho, [[Lyvių himnas|lyvių himno]] autoriaus [[Karlis Staltė|Karlio Staltės]] gimtinė. Išsidėsčiusi prie Mazirbės upės žiočių. Mazirbėje yra valčių kapinės, pastatytas paminklas lyviams. Čia kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį rengiamos ''Lyvių šventės'', į kurias atvažiuoja lyvių ir kitų tautų folkloro grupių, rengiami spektakliai, vyksta eitynės prie jūros, protėvių ir dvasių pagerbimo ceremonijos. Šventė tęsiasi ir naktį. [[1939]] m. pastatytuose ''Lyvių tautos namuose'' atidaromos parodos, čia įrengtas etnografinis lyvių kambarys, surinkta lyvių buities daiktų, įrankių ir kt. kolekcija, galima paklausyti lyvių kalbos įrašų. Šį pastatą projektavęs architektas Erkkis Huttunenas [[Suomija|Suomijoje]] laikomas vienu iškiliausių funkcionalizmo architektūros atstovų, tačiau ''Lyvių tautos namai'' – vienintelis jo darbas už Suomijos ribų.<ref>latvia.travel: [http://www.latvia.travel/en/sight/liiv-peoples-house The Liiv People’s House]; tikrinta 2017-07-30</ref> Už 0,2 km į šiaurės rytus nuo ''Lyvių tautos namų'' Sepų sodybvietėje matyti [[XX amžiaus 3-asis dešimtmetis|XX a. 3]]–4 dešimtmečiuose esto [[Sarema|saremiečio]] J. Jagos statyta medinė [[klėtis]], o kitapus kelio – XX a. pradžioje iš vietinėje plytinėje degtų plytų pastatytas ir dabar atnaujintas Kalšų gyvenamasis namas, taip pat Mazirbėje išlikusi [[Karlis Staltė|K. Staltės]] gimtoji Kesterų sodyba (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė) ir dar bent penkios to laikotarpio sodybos bei kitokie pastatai.<ref>celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/sepi_seppes_kalsi Sepi (Seppes), Kalši]; tikrinta 2017-08-11</ref><ref>livones.net, S. Cicermanis (2006-06-09) ''Saglabājamie tautas celtniecības objekti''</ref> Kitos lankytinos vietos – tai [[XVIII a.]] pabaigos – [[XIX a.]] vidurio [[Pastorius|pastoriaus]] dvaras, [[1868]] m. statyta mūrinė liuteronų bažnyčia, [[1893]] m. iškilęs gražus dviaukštis raudonų plytų pastatas – [[1894]]–[[1914]] m. buvusi jūreivystės mokykla, trys Mazirbės akmenys, kuriuose nuo [[1711]] iki [[1734]] m. buvo iškalti įrašai Didžiojo Latvijos [[Maras|maro]] aukoms atminti, todėl jie vadinami Maro akmenimis ({{lv|Mēra akmeņi}}).<ref>celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/mazirbes_macitajmuiza Mazirbes mācītājmuiža]; tikrinta 2017-08-12</ref><ref>visit.dundaga.lv (pdf): [http://visit.dundaga.lv/userfiles/files/248/Dizgaru_peedaas.pdf Pa Dundagas novada dižgaru pēdām jeb Mūžu dzīvo, mūžu mācies!]; tikrinta 2017-08-12</ref> Kalnelyje netoli bažnyčios [[Viduramžiai|viduramžiais]] įrengtos Senosios kapinės, kur daug įdomių objektų: auga didžiulė 3,17 m apimties pušis, yra gražių paminklų, taip pat ir padavimais ir baisiais pasakojimais apipinta vieta – senas akmenimis apkrautas [[Vilkolakis|vilkolakio]] kapas, bene vienintelė tokia kapavietė Latvijoje.<ref>celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/mazirbes_veco_kapu_kalnins Veco kapu kalniņš]; tikrinta 2017-08-11</ref> [[Vaizdas:Košraga zvejnieku ciems.jpg|thumb|230px|left|Košrago žvejų kaimas]] [[Košragas]] – valstybinės reikšmės architektūros paminklas, jis buvo vienas iš šešių Latvijos kultūros paminklų, kandidatavusių patekti į Pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.<ref>[http://www.mantojums.lv/?cat=742&lang=lv&offset=14&PROD=7447&prod_sect=9 Valsts kultūras pieminekļu aizsardzības inspekcija. Košraga zvejnieku ciems]</ref> Vienas iš atviriausių lankytojams Lyvių pakrantės kaimų, įeinantis į Slyterės nacionalinį parką. Vaikščiojant kaimu gerai matyti [[XX a.]] pradžioje statyti namai (Vāldamō, Virgo), mažos trobelės (Fīlmaņi, Silkalni), jų ūkiniai pastatai (Norpiedagi). Viena didžiausių ir seniausių kaimo sodybų (žinoma nuo [[1680]] m.) yra Anduliai ({{lv|Anduļi}}). Juose stovi gyvenamasis namas (~ [[1909]] m.), [[jauja]] ([[1905]] m.), [[klėtis]] ([[XIX a.]] vidurys) ir iš perpjautos valties suręsta rūkykla. Žuokų sodyboje [[XIX a.]] viduryje veikė pirmoji lyvių pradžios mokykla. Tilmačių sodyboje išlikę XIX ir XX amžių sandūroje iškilusių pastatų, nuo kaimo vidurio palei Tilmačius eina [[1912]] m. sodinta [[alėja]]<ref>Vēsturiskais vai mūsdienu centrs, celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/kosrags?lang=lv Košrags]; tikrinta 2017-07-30</ref><ref>livones.net, S. Cicermanis (2006-06-09) ''Saglabājamie tautas celtniecības objekti''</ref> [[Pitragas|Pitrage]] turima [[1902]] m. pastatyta mūrinė [[Baptistai|baptistų]] bažnyčia, į šiaurės vakarus nuo jos, jūros link, yra [[XX a.]] 4-ame dešimtmetyje suręsta žvejo ir žemdirbio Kurgatų sodyba su Lyvių pakrantėje nauju statybos sprendimu – nuožulniu [[Kraigas|kraigo]] galu, Pitrage yra to paties meto Saknių žvejo ir žemdirbio sodybėlė, [[1900]] metų gyvenamieji Sapniukalnų ir Delniekų namai, [[1910]] metų tolimųjų plaukiojimų kapitono Indriksonų namas. XX a. paskutiniame dešimtmetyje šie trys gyvenamieji namai buvo modernizuoti. Minėtina ir nedidelė Ėdrumų sodyba (1907 m.) bei XIX a. paskutiniame ketvirtyje kaimo prievaizdui, kurį paskyrė dvaras, pastatytas Pitrago Jaunvalkų namas – tai vienintelis išlikęs tokios paskirties pastatas.<ref>celotajs.lv: [https://www.celotajs.lv/cont/tour/tours/Etno/Libiesi.pdf Lībišu krasts]; tikrinta 2017-08-12</ref><ref>livones.net, S. Cicermanis (2006-06-09) ''Saglabājamie tautas celtniecības objekti''</ref> Turistinę Kruogų (lietuviškai reikštų ''Smuklių'') sodybą jos savininkas A. Antmanis apjuosė pagal rastą medžiagą atkurtomis pintomis lyvių tvoromis, iš viso čia galima apžiūrėti daugiau kaip 27 tvorų pavyzdžius. Kruogų sodyboje įrengta tradicinė rūkykla, kur ragaujama rūkyta žuvis.<ref>Talsų TV, LSM.lv (2015-12-02): [http://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/tautas-maksla/libiesu-krasta-vertibas-saglaba-majas-zogu-pinuma-kolekcija.a157754/ Lībiešu krasta vērtības saglabā mājas žogu pinuma kolekcijā]; tikrinta 2017-07-29</ref><ref>celotajs.lv: [https://www.celotajs.lv/cont/tour/tours/Etno/Libiesi.pdf Lībiešu krasts. Ciemā pie Ventiņiem. Gar Lībiešu krastu]; tikrinta 2017-07-30</ref> Po to, kai [[1625]] m. šiuose krantuose sudužo [[Švedai|švedų]] laivynas, svetimų šalių jūreivius imta laidoti kapavietėje prie Randų sodybos.<ref>delfi.lv (2016-01-28): [http://www.delfi.lv/turismagids/galamerki/libiesiem-pa-pedam-pargajiena-marsruts-gar-juras-krastu-sliteres-nacionalaja-parka.d?id=46998649 Lībiešiem pa pēdām: pārgājiena maršruts gar jūras krastu Slīteres nacionālajā parkā]; tikrinta 2017-08-12</ref> Pajūryje matyti [[1938]] m. įrengto [[Molas|molo]] jūrų trąšoms rinkti liekanos: Latvijos žemės ūkio ministerijos potvarkiu jis buvo pastatytas kaip didelio sumanymo dalis nederlingoms Ventsplio savivaldybės žemėms gerinti. Pitragą kerta dviratininkų maršrutai „Lyvių kaimais” bei „Palei Baltijos jūrą ir Rygos įlanką”, veikia kempingas.<ref>visit.dundaga.lv, Galamērķi: [http://www.visit.dundaga.lv/destinations/libiesu-krasts/libieshu-ciemi Lībiešu ciemi]; tikrinta 2017-08-05</ref> [[Saunagas]] – dar [[1310]] m. paminėtas lyvių kaimas. Nuo kelio matyti Saunago Vecvalkų sodyboje [[1926]] m. statytas žvejo ir žemdirbio gyvenamasis namas bei XX a. pirmosios pusės ūkiniai pastatai, aplink juos auga [[1909]] m. sodintos liepos bei [[XX amžiaus 3-asis dešimtmetis|XX a. trečiojo]] – [[XX amžiaus 4-asis dešimtmetis|ketvirtojo]] dešimtmečių sandūroje sodinti žilvičiai. Saunage išliko XX a. pirmaisiais dešimtmečiais susiformavusios žvejo bei valtininko Jūrniekų sodybėlė, žemdirbio ir žvejo Druvniekų sodyba su tipiška tvorų sistema, pastarosios gyvenamasis namas XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo modernizuotas.<ref>celotajs.lv (pdf): [https://www.celotajs.lv/cont/tour/tours/Etno/Libiesi.pdf Lībiešu krasts]; tikrinta 2017-08-12</ref><ref>livones.net, S. Cicermanis (2006-06-09) ''Saglabājamie tautas celtniecības objekti''</ref> Prie XX amžiaus 4-ame dešimtmetyje buvusios didžiausios Niglinių sodybos yra archeologijos paminklas – [[Viduramžiai|viduramžių]] kapinės, vadinamos Senkapių kalnu ({{lv|Veckapu kalns}}). Prie šios sodybos auga ir vienas didžiausių Lyvių pakrantės medžių – įspūdinga dvikamienė Niglinių liepa. Saunagas mėgstamas dėl plačių paplūdimių ir pušynų, galima apsistoti senoviniu kaimišku stiliumi pastatytame Zemenlaukų sodybos viešbutyje.<ref>Vēsturiskais vai mūsdienu centrs, celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/saunags?lang=lv Saunags]; tikrinta 2017-07-30</ref><ref>Vēsturiskais vai mūsdienu centrs, celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/niglinu_liepa Nigliņu liepa]; tikrinta 2017-08-05</ref>[[Vaizdas:Vaides ragu muzejs.jpg|thumb|230px|right|Vaidės ragų muziejus]] [[Vaidė]] – iškilių lyvių istorijos veikėjų gimtinė, be kitų, [[1823]] m. Lažų sodyboje čia gimė Nika Polmanis, pirmasis žinomas išsimokslinęs lyvis, Mazirbės mokyklos mokytojas, ir Žuonakų sodyboje [[1910]] m. [[Grizelda Kristinia]] – paskutinė lyvių kaip [[Gimtoji kalba|gimtosios kalbos]] vartotoja. Užtvenkus Vaidės ir Kukšupės griovius, poilsiautojams buvo sukurtas Vaidės tvenkinys ir šalimais paruošta laužavietė, pastatyta pastogė, yra nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Iš Vaidės tvenkinio išteka Vecruočupės upelis. Netoli tvenkinio plyti [[1928]] m. įrengtos kapinės, kuriose galima apžiūrėti įdomių medinių kryžių.<ref>Vēsturiskais vai mūsdienu centrs, celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/vecrocupe_vaides_dikis Vecročupe, Vaides dīķis]; tikrinta 2017-07-30</ref> [[1900]] m. statytoje Lažų sodyboje žaliuoja didelis augalotas ąžuolas, kuriam Lažuose gyvenęs lyvių poetas ir [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] žinovas A. Bertholdas (1910–1993) skyrė eilėraštį ''Täm'' („Ąžuolas”). Šioje sodyboje [[XX amžiaus 3-asis dešimtmetis|XX a. trečiajame dešimtmetyje]] veikė pirmosios pakopos pradinė mokykla, joje lyvių kalbos mokė [[Mārtiņš Lepste|M. Lepstė]]. [[XX amžiaus 4-asis dešimtmetis|XX a. ketvirtajame dešimtmetyje]] iškilusioje Uozuolniekų sodyboje tebėra gyvenamasis namas, ratinės liekanų, dvi iš perpjautų valčių pastatytos rūkyklos, tvorų sistema ir sodelis. Tirdami lyvių kalbą ir kultūra, mokslinių ekspedicijų metu Uozuolniekuose apsistodavo įžymūs [[Suomija|Suomijos]] mokslininkai, šioje sodyboje galima apžiūrėti garsios lyvių tautotyrininkės [[Poulīn Kļaviņ|Paulynės Kliavinios]] ({{liv|Poulīn Kļaviņ}}, 1918–2001) surinktą lyvių materialinės kultūros objektų kolekciją.<ref>visit.dundaga.lv (pdf): [http://visit.dundaga.lv/userfiles/files/248/Dizgaru_peedaas.pdf Pa Dundagas novada dižgaru pēdām jeb Mūžu dzīvo, mūžu mācies!]; tikrinta 2017-08-12</ref><ref>livones.net, S. Cicermanis (2006-06-09) ''Saglabājamie tautas celtniecības objekti''</ref> XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmečiuose statytoje Purvziedų sodyboje įrengtas ragų muziejus, jame pristatoma daugiau kaip pusės tūkstančio E. Hausmanio surinktų ragų kolekcija, daugiau nei pusė jų – [[Briedis|briedžių]] ragai, jie miškuose rasti, o ne sumedžioti. Prie šios sodybos yra kempingas ir keletas poilsiautojams nuomojamų namelių. Pasak sodybos šeimininko, čia ypač daug apsistoja lietuvių.<ref>Slīteres nacionalālā parka ziņas (2011), 11 p.: [https://www.daba.gov.lv/upload/File/Publikacijas/Avize_SNP_Zinas_11.pdf Gan vākt, gan dot] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150620175116/http://www.daba.gov.lv/upload/File/Publikacijas/Avize_SNP_Zinas_11.pdf |date=2015-06-20 }}; tikrinta 2017-08-03</ref>[[Vaizdas:Kolkas Jūras Zvaigznes Dievmātes Romas katoļu baznīca 01.jpg|thumb|170px|left|Kolkos katalikų bažnyčia]] [[Kolka]] vikingų minima jau [[1040]] m. Vecvagaruose, [[Ušiai|Ušiuose]], Kruoguose ir Sarnastuose išlikę senovinių sodybų, šios vietovės nuo Kolkos centro nutolusios keletą kilometrų. Kolkos kempinge „Ūši“ galima paragauti tradicinių [[Kuršas|Kuršo]] kepinių – ypatingų bandelių, [[Lyvių kalba|lyviškai]] vadinamų ''sūrkak'', [[Latvių kalba|latviškai]] – ''sklandrausis''.{{efn|Šios bandelės kepamos iš neraugtos rugių tešlos ir įdaromos sluoksniuotu morkų ir bulvių įdaru.<ref>{{citeweb |title= Senči sklandraušus cepa rudenī. Autentiska recepte |author= Māra Lapsa |date= 2014-10-27 |publisher= Latvijas Avīze |url= http://www.la.lv/sklandrausis-ir-aizsargats/ |accessdate= 2017-08-12 |archive-date= 2015-04-21 |archive-url= https://web.archive.org/web/20150421185457/http://www.la.lv/sklandrausis-ir-aizsargats/ |url-status=dead }}</ref>}}<ref>{{cite web|title=Sklandraušu gatavošanas demonstrējumi. Sklandraušu prieki "Ūšos"|url=https://www.celotajs.lv/wicket/bookmarkable/lv.ortis.web.confer.ConferencePopupPage?4&conferenceId=110604-CD&p1=Esana&p2=Sklandrausi_PopUp_lv.html|publisher=celotajs.lv|accessdate=2020-11-24}}</ref> [[Dundaga|Dundagos]] dvaras apie [[1907]] m. prie Kolkos nurodė statyti virtinę sodybėlių, iki šių dienų iš dalies išliko septynios, visos kartu jos vadinamos Kristgalu arba Kristciemu. Taip pat išlikusi [[1902]] metais statyta Ruokstų sodyba su gražiai prižiūrėtu sodu ir želdiniais. [[1881]] m. iškilęs pirmasis Kolkos pagrindinės mokyklos pastatas po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] buvo kiek perstatytas ir apmūrytas.<ref>livones.net, S. Cicermanis (2006-06-09) ''Saglabājamie tautas celtniecības objekti''</ref> [[XIX amžius|XIX a]]. pastate įsikūrusiuose Kolkos Lyvių susirinkimų namuose pristatomos lyvių menininkų darbų parodos, senovinių daiktų ekspozicija, galima paklausyti lyvių kalbos įrašų, pažiūrėti filmų, susipažinti su lyvių kultūra ir papročiais. Yra [[XIV a.]] švyturio griuvėsiai, [[1864]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] statytas ir vėliau atnaujintas 21 m aukščio veikiantis švyturys. Jis stūkso dirbtinėje salelėje, supiltoje [[Kolkos ragas|Kolkos rago]] smaigalio seklumose.<ref>[http://www.lral.lv/yl0a.pdf Amatieri Kolkas bākā]; tikrinta 2017-07-31</ref>[[Vaizdas:Tranquil blue (1258425411).jpg|thumb|230px|right|Pajūrys Kolkos rage]] Kolkoje stovi net trys šventovės: [[1886]] m. iškilusi [[Liuteronybė|liuteronų]] bažnyčia, [[1890]] m. statyta [[Stačiatikybė|stačiatikių]] Kristaus prisikėlimo cerkvė ir [[1997]] m. iš Grynių draustinio pervežta ir Kolkoje iš naujo pastatyta [[1935]]-ųjų rąstinė Sakos [[Katalikybė|katalikų]] Dievo Motinos – Jūros Žvaigždės bažnyčia.<ref>[http://www.kolka.lv/?page_id=10124 Kolkas evaņģēliski luteriskā baznīca] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171015090906/http://www.kolka.lv/?page_id=10124 |date=2017-10-15 }}; tikrinta 2017-07-30</ref><ref>[http://www.vietas.lv/objekts/kolkas_kristus_atdzimsanas_pareizticigo_baznica/ Kolkas Kristus atdzimšanas pareizticīgo baznīca]; tikrinta 2017-07-30</ref><ref>[http://www.vietas.lv/objekts/kolkas_juras_zvaigznes_dievmates_romas_katolu_baznica/ Kolkas jūras Zvaigznes Dievmātes Romas katoļu baznīca] www.vietas.lv</ref> Liuteronų bažnyčioje turimi dar [[XVII a.]] tapyti paveikslai, Kolkos cerkvė stačiatikių pasaulyje įžymi tuo, kad karo metais (1944-aisiais) jos vyskupas Janis Garklavas išgelbėjo ir išgabeno į [[Čikaga|Čikagą]] stebuklinga laikomą garsiąją Tichvino Dievo Motinos [[Ikona|ikoną]], kuri rusų stačiatikiams buvo grąžinta [[2004]] m.<ref>{{cite web|url=http://www.tihvinskii-monastyr.ru/monastery/history|script-title=ru:История монастыря|publisher=Тихвинский Богородичный Успенский монастырь|language=ru|accessdate=2017-07-31|archive-date=2022-04-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20220406233210/http://tihvinskii-monastyr.ru/monastery/history/|url-status=dead}}</ref> Katalikų bažnyčioje išsaugota senoji klausykla. [[Kolkos ragas]] – paukščių stebėjimo vieta, čia susijungia [[Baltijos jūra]] ir [[Rygos įlanka]], kur galima pamatyti saulę vandenyse ir tekant, ir leidžiantis. Kolkoje veikia keletas viešbučių.<br /><br />Tarp Kolkos (už ~ 9 km) ir Melnsilo (už ~ 3 km) yra vietovė, vadinama Ėvažiais ({{liv|Ēvaž}}, {{lv|Ēvaži}}). Į juos veda 0,3 km ilgio gamtos pažinimo takas, galima prieiti prie 15 m aukščio skardžiu tapusio jūros kranto. Tai – vienas iš keleto tokių aukštų stačių Rygos įlankos krantų, iš čia atsiveria įspūdingas vaizdas į jūrą. Laiptais pasiekiamas siauras, per audras užliejamas paplūdimys. Kelio Kolka – [[Jūrmala]] pakraštyje įrengta aikštelė automobiliams.<ref>celotajs.lv (pdf): [https://www.celotajs.lv/cont/tour/tours/Etno/Libiesi.pdf Lībiešu krasts]; tikrinta 2017-08-12</ref><br /><br />[[Melnsilas|Melnsile]] yra dvi kultūrinės istorinės vietovės: senovės kulto vieta – Bakių bažnytkalnis ({{lv|Baķu baznīckalns}}) ir jūrų plėšiko Truomelio piliakalnis ({{lv|Tromeļa pilskalns}}). Pasak padavimų, šiame neaukštame Bakių kalnelyje kažkada prasmegusi bažnyčia. Kalnelyje matyti karo laikų apkasai. Kopose prie Bakiupytės žiočių [[Viduramžiai|viduramžiais]] neva buvęs uostas,[[Vaizdas:Melnsila kempings pie jūras.jpg|thumb|230px|left|Melnsilo kempingas]] o tai esą liudija polių liekanos, ir, anot žmonių pasakojimų, čia ant kalvelės stovėjusi jūrų plėšiko Truomelio pilis.<ref>The Ancient Sacred Sites: [http://www.ancientsites.eu/lv/objects/hill/427-baki-church-hill-baku-baznicas-kalns Baķu Baznīcas kalns] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170805015549/http://www.ancientsites.eu/lv/objects/hill/427-baki-church-hill-baku-baznicas-kalns |date=2017-08-05 }}; tikrinta 2017-08-04</ref> Melnsile plačiai išsibarsčiusios bent septynios XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės sodybos (Silniekai, Senčiai, Kalngalai, Laiviniekai, Kilminiai, Aizklaniai, Silarajai), dalis jų buvo modernizuotos. Iš įdomesnių minėtini, sakykime, Kalngalai – XIX a. devintame dešimtmetyje iškilęs tolimųjų plaukiojimų kapitono namas, gausiai išpuoštas medžio raižiniais, ir buvusiuose Vecmežsarguose XIX a. statyta dviejų patalpų [[jauja]] – retas išlikęs Lyvių pakrantės pastatas.<ref>livones.net, S. Cicermanis (2006-06-09) ''Saglabājamie tautas celtniecības objekti''</ref> Prie jūros ir pušyno Melnsile įrengtas kempingas, kur poilsiautojams nuomojami įdomūs statinaitės pavidalo namukai, [[Slyterės nacionalinis parkas|Slyterės nacionalinio parko]] link nutiesti pėsčiųjų ir dviratininkų takai.<ref>[http://viesunamiem.lv/kempings-melnsils Kempings „Melnsils“]; tikrinta 2017-05-02</ref><ref>Vēsturiskais vai mūsdienu centrs, celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/melnsils?lang=lv Melnsils]; tikrinta 2017-07-30</ref><br /><br /> Pusiaukelėje tarp Menlnsilo ir Gipkos kaimo driekiasi saugomos gamtos teritorija – Gipkos lankos ({{lv|Ģipkas lankas}}). Tai – pelkinga vietovė, kurioje [[Litorinos jūra|Litorinos jūros]] laikais telkšojo [[lagūna]]. Čia gyvena ir peri daug retų sparnuočių rūšių, tarp jų ir [[geniniai]] paukščiai. Draustinis sunkiai prieinamas, tačiau dalis jo gerai matyti nuo [[Tukumas|Tukumo]] – [[Kolka|Kolkos]] kelio.<ref>celotajs.lv (Nr. 10043): [http://www.celotajs.lv/lv/e/gipkaslankas Ģipkas lankas]; tikrinta 2017-08-13</ref> Likus 1,5 – 2 km iki Gipkos, dunkso 20 m aukščio Pūrciemo Baltoji kopa ({{lv|Pūrciema Baltā kāpa}}). Čia prie Pilsupytės krantų įrengtas 0,9 km ilgio gamtos pažinimo takas, į kopą galima užlipti laiptais, pastatyta apžvalgos aikštelė. Yra aptverta stovyklavietė. Šioje vietovėje rasta seniausia [[Akmens amžius|akmens amžiaus]] žmonių stovykla šiaurės vakarų Latvijoje.<ref>latvia.travel: [http://www.latvia.travel/lv/apskates-vieta/dabas-taka-purciema-balta-kapa Dabas taka „Pūrciema Baltā kāpa”]; tikrinta 2017-08-13</ref> Nors pats Pūrciemas nėra vienas iš 12-os ypatingą statusą turinčių lyvių kaimų, jame išlikę nuo [[XIX a.]] antrosios pusės iki [[XX a.]] 4-o dešimtmečio statytų sodybų: Plaucakai ([[1875]]–ųjų metų gyvenamasis namas), Viesturai – keturioms Plaucakuose dirbusių bežemių šeimoms [[1903]] m. statytas gyvenamasis namas (vienintelis iki šių dienų išlikęs tokios socialinės reikšmės pastatas Lyvių pakrantėje), Smilkšniekai su išlaikyta labai senoviška lyvių šildymo įranga, Upeslejos ir Vilnios. Aplink šias sodybas rūpestingai išsaugoti natūraliai išaugę ir sodinti medžiai.<ref>livones.net, S. Cicermanis (2006-06-09) ''Saglabājamie tautas celtniecības objekti''</ref>[[Vaizdas:Ģipkas baznīca 2002-06-24.jpg|thumb|230px|right|Akmeninė Gipkos liuteronų bažnyčia]] [[Gipka]] – labiausiai į [[Rytai|rytus]] nutolusi Lyvių pakrantės gyvenvietė, esanti visai prie pat šios teritorijos ribos. Į 12-os ypatingą statusą turinčių lyvių kaimų sąrašą ji neįtraukiama. Gipkoje stovi valstybinės reikšmės kultūros paminklas – senesnių medinių bažnyčių vietoje [[1860]] m. pastatyta akmeninė [[Liuteronybė|liuteronų]] bažnyčia. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] jos bokštas buvo paverstas [[Dundaga|Dundagos]] miškų ūkio gaisrų stebėsenos postu. [[1979]] m. bažnyčią nuniokojo neišaiškintos kilmės gaisras, ji buvo atstatoma.<ref> Zudusī Latvija: [http://www.zudusilatvija.lv/objects/object/15325/ Ģipkas luterāņu baznīca]; tikrinta 2017-07-31</ref> Gipkoje išsaugota 1860–1867 m. statyta dviaukštė jūreivystės mokykla, vėliau perkelta į Mazirbę. Dabar šis pastatas Gipkoje naudojamas kaip gyvenamasis namas.<ref>Vēsturiskais vai mūsdienu centrs, celotajs.lv: [http://www.celotajs.lv/lv/e/gipka?lang=lv Ģipka]; tikrinta 2017-07-30</ref> Išlikę ir [[XIX a.]] antroje pusėje – [[XX a.]] pirmaisiais dešimtmečiais statytos, linksmai pavadintos Mulkių ({{lv|Muļķi}}) ir Juokų ({{lv|Joki}}) sodybos, taip pat to paties laikotarpio Mežmalų sodybėlė bei Gipkos smuklės pastatas ({{lv|Ģipkas kroga ēka}}), kuriame [[XIX amžiaus 6-as dešimtmetis|XIX a. 6-ame dešimtmetyje]] veikė iš netolimo Žuocenės kaimo atkelta mokykla.<ref>livones.net, S. Cicermanis (2006-06-09) ''Saglabājamie tautas celtniecības objekti''</ref> Pajūryje iškilęs 30 m aukščio karkasinis [[švyturys]], jo šviesa matoma iš 15 [[Jūrmylė|jūrmylių]] (~28 km).<ref>Jūsu acu priekšā: [http://kurdoties.lv/roj1.html Ģipkas bāka] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170731070720/http://kurdoties.lv/roj1.html |date=2017-07-31 }}; tikrinta 2017-07-31</ref> Gipkoje yra keletas viešbučių. == Lyvių pakrantėje gimę įžymūs žmonės == [[Lūžnia|Lūžnioje]]: * Lotė (Šarlotė) Lindenberga-Urga (1866–1945) – lyvių tautosakos žinovė ir pateikėja. * [[Jānis Belte|Janis Beltė]] (1893–1946) – pirmasis žinomas lyvių dailininkas. * Lizetė Švanenberga (1902–1987) – paskutinė Kuršo lyvių vakarų patarmės vartotoja. * Zelma Beltė (1914–1994) – dailininkė (J. Beltės duktė). [[Mikeltuornis|Mikeltuornyje]]: * [[Janis Princis (1796)|Janis Princis]] (1796–1868) – lyvių vertėjas, rašytojas, visuomenės veikėjas. * [[Jānis Princis (1821)|Janis Princis jaunesnysis]] (1821–1904) – vertėjas, poetas (Janio Princio sūnus). * Didrikis Princis (1825–1850) – pirmasis žinomas šios vietovės mokytojas (Janio Princio sūnus). * [[Pēteris Princis|Pėteris Princis]] (1831–1889) – poetas, vertėjas, visuomenininkas (Janio Princio sūnus). * [[Ulis Kynkamegas]] (1869–1932) – lyvių patriotas, save paskelbęs lyvių karaliumi Uldrikiu I. * Pėteris Kynkamegas (1902–1972) – poetas (Ulio Kynkamego sūnus). * Janis Kynkamegas (1905–1933) – poetas (Ulio Kynkamego sūnus). * Andrejus Šulcas (1910–2006) – dailininkas [[Marina (dailė)|marinistas]]. * Ema Ėrenštreitė (1912–1987) – mokslininkė, lyvių visuomenės veikėja, viena iš lyvių ansamblio ''[[Līvlist]]'' steigėjų. * Janis Ėrenštreitas (g. 1942) – chorvedys, Latvijos dainų švenčių vyresnysis dirigentas. [[Lielirbė]]je: * [[Mārtiņš Lepste|Martinis Lepstė]] (1881–1958) – lyvių kalbos mokytojas Lyvių pakrantėje (1923–1938), [[Lyvių sąjunga|Lyvių sąjungos]] pirmininkas (1924–1933). * Didrikis Blūmas (1893–1970) – Lielirbės [[Choras|choro]] dirigentas. * Emylija Rullė (1910–1989) – poetė. * [[Valda Marija Šuvcāne|Valda Marija Blūma-Šuvcanė]] (1923–2007) – lyvių kultūros ir istorijos tyrėja. [[Sykragas|Sykrage]]: * [[Pėteris Dambergas]] (1909–1987) – lyvių kalbininkas, poetas, mokytojas, vienas iš lyvių ansamblio ''[[Līvlist]]'' steigėjų. * [[Hilda Grīva|Hilda Cerbaha-Gryva]] (1910–1984) – muzikė, [[Ventspilis|Ventsplio]] lyvių ansamblio ''[[Kāndla]]'' dirigentė. * Elfryda Virgynija Cerbaha-Žagarė (1914–2001) – latvių–lyvių pokalbių žodyno bendraautorė. * [[Baiba Damberga]] (g. 1957) – lyvių dailininkė ir poetė. [[Mazirbė]]je: * [[Karlis Staltė]] (1870–1947) – vienas iš lyvių tautos patriarchų, [[Lyvių himnas|lyvių himno]] žodžių autorius, [[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] į lyvių kalbą vertėjas, poetas. * Rūdolfas Ermanbrikas (1914–1989) – mokytojas ir choro dirigentas. [[Košragas|Košrage]]: * Augustas Skadinis (1902–1945) – literatas. * [[Edgaras Valgama]] (1912–2003) – pirmasis diplomuotas lyvių teologas, literatas. [[Pitragas|Pitrage]]: * Marija Bertholdė-Šaltjarė (1860–1938) – lyvių tautosakos žinovė ir pateikėja. [[Vaidė]]je: * Nika Polmanis (1823–1903) – vertėjas, pirmasis žinomas lyvių mokytojas, visuomenininkas. * Albynas Berholdas (1865–1932) – lyvių literatas, lyvių kalbos pateikėjas, pirmasis Nikos Polmanio biografas. * Andrejus Štaleris (1866–1943) – pirmasis lyvių žurnalo ''Līvli'' redaktorius (1931–1933). * Katrynė Bertholdė-Zėberga (1877–1964), Kristynė Demberga-Uozuolzylė (1877–1962) – lyvių tautosakos žinovės ir pateikėjos. * [[Grizelda Kristinia]] (1910–2013) – paskutinė lyvių kaip [[gimtoji kalba|gimtosios kalbos]] vartotoja, poetė, rašytoja. * [[Alfons Bertholds|Alfonas Bertholdas]] (1910–1993) – poetas. * [[Poulīn Kļaviņ|Paulynė Kliavinia]] (1918–2001) – lyvių kultūros darbuotoja, poetė, vertėja, viena iš lyvių ansamblio ''[[Līvlist]]'' steigėjų. * Gundaras Bertholdas (1941–2014) – lyvių kultūros tyrėjas. [[Kolka|Kolkoje]]: * [[Oskars Stalts|Oskaras Staltas]] (1903–1992) – jūrų kapitonas, vienas iš lyvių ansamblio ''[[Līvlist]]'' steigėjų. == Pastabos == {{notelist}} == Nuorodos == * [http://www.visit.dundaga.lv/en/destinations/libiesu-krasts/libieshu-ciemi/ Destinations: Liiv villages] * [https://web.archive.org/web/20200223024505/http://www.nba.fi/liivilaiset/English/1Expeditions.html Lyvių pakrantės kaimai 1902–1927 m. fotografijose] * Lyvių liaudies daina lyvių kalba [https://www.youtube.com/watch?v=OG2JWmA_4X8 ''Pūgõ, tūļ!''] (''Pūsk, vėjeli!'') * Dokumentinis filmas lyvių kalba [http://www.uttv.ee/naita?id=7803 ''Profesoriaus Vytso lyviai''] (žr. [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytsas]]). Titruojama [[Estų kalba|estiškai]]. == Šaltiniai == {{Išnašos|4}} {{Lyvių pakrantė}} {{SavStr}} {{Featured}} [[Kategorija:Latvija]] [[Kategorija:Lyviai]] [[Kategorija:Kultūriniai regionai]] aq65nhacsbnx0zvewgxwoiszfo7pm29 0 276240 7582321 6592638 2025-06-21T20:35:45Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Kairys]] 7582321 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Kairys]] 5cvje27n8aey100ezp5dydb9sntygrt 0 276599 7582289 5938798 2025-06-21T18:54:34Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Kučinskas]] 7582289 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Kučinskas]] p3vpg3zx214eayae6xmvor0145uws0b 0 276600 7582288 5938800 2025-06-21T18:53:49Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Kučinskas]] 7582288 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Kučinskas]] p3vpg3zx214eayae6xmvor0145uws0b 0 279623 7582327 5939165 2025-06-21T20:42:39Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Mikalauskas]] 7582327 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Mikalauskas]] l489nqslvcw222fjhql6skr8l8f7ikg 0 279770 7582303 2268874 2025-06-21T19:56:08Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Navickas]] 7582303 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Navickas]] nwtwbufxfrgl9d06osanorjdsfimbqi 0 279771 7582301 5091521 2025-06-21T19:52:39Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Navickas]] 7582301 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Navickas]] nwtwbufxfrgl9d06osanorjdsfimbqi 0 280184 7582307 7364925 2025-06-21T20:07:32Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Savickas]] 7582307 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Savickas]] 5op9dldg2iwpbhdsyq2kg5weyq6wtzn 0 280185 7582314 7270640 2025-06-21T20:19:29Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582314 wikitext text/x-wiki {{Pavardė pradžia|Savickas, Savickis|Savickienė|Savickaitė}} ;Savickas * [[Airidas Savickas]] – šachmatininkas; * [[Aleksas Savickas]] – plaukikas; * [[Antanas Savickas]] – Lietuvos partizanas; * [[Arūnas Savickas]] – plaukikas; * [[Augustinas Savickas]] – dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas; * [[Eimundas Savickas]] – inžinierius, politikas; * [[Giedrius Savickas]] – teatro, kino ir televizijos aktorius; * [[Henrikas Savickas (1935)]] – žurnalistas, redaktorius; * [[Konstantinas Savickas]] – teisininkas, krepšinio treneris; * [[Lukas Savickas]] – politikas; * [[Vidmantas Savickas]] – futbolininkas; * [[Žydrūnas Savickas (1975)]] – sportininkas, politikas; * [[Žydrūnas Savickas (1991)]] – dviratininkas; ;Savickis * [[Algirdas Savickis]] – tapytojas; * [[Antanas Savickis]] – kunigas medikas, poetas, vertėjas; * [[Edgaras Savickis]] – mimas, aktorius; * [[Jurgis Savickis]] – diplomatas, rašytojas; ;Savickienė * [[Marija Savickienė-Lukšaitė]] – pedagogė ir chorvedė; ;Savickaitė * [[Algė Savickaitė]] – teatro pedagogė; * [[Birutė Janonienė-Savickaitė]] – choro dirigentė ir pedagogė; * [[Eglė Savickaitė]] – slidininkė; * [[Klaudija Savickaitė]] – futbolininkė; * [[Violeta Savickaitė]] – choro dirigentė ir pedagogė; == Etimologija == Labai dažna pavardė Lietuvoje. Kilusi iš slaviškų pavardžių {{be|Caвiцкi}}, {{pl|Sawicki}}, {{ru|Cавицкий}}, kurios padarytos iš krikšto vardo ''Савва, Sawa''<ref>{{PvŽ}}</ref> (< {{el|Σάββα}} < [[aramėjų kalba|aram.]] סָבָא = ''sāḇā'' „išmintingas“). == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} f8clb13756sw1amuav9n40nb8qrd34l 0 280186 7582306 5352285 2025-06-21T20:07:04Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Savickas]] 7582306 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Savickas]] 5op9dldg2iwpbhdsyq2kg5weyq6wtzn 0 280467 7582272 2869727 2025-06-21T18:15:30Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Valaitis]] 7582272 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Valaitis]] ejnaqw3o1rnvmcn3e109awsvnv0rwdq 0 280811 7582316 2869769 2025-06-21T20:24:31Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Žemaitis]] 7582316 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Žemaitis]] sqwisf5wewymmllwm76xyqp3xw7goz9 0 297697 7582413 7112875 2025-06-22T07:57:01Z Vilensija 40695 /* Projektai */ 1976 7582413 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1928|04|08}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|2016|01|08|1928|04|08}} | mirties vieta =[[Vilnius]]| palaidotas = [[Antakalnio kapinės]]e | tėvas = Kazimieras Nasvytis | motina = Elena Lukoševičiūtė | sutuoktinis = Ada Nasvytienė | vaikai = Dovilė Ūla Nasvytytė | veikla = architektas, pedagogas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1952]] m. [[LSSR dailės institutas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Vytautas Nasvytis''' ([[1928]] m. [[balandžio 8]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2016 m.|2016]] m. [[sausio 8]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, dailininkas, pedagogas, visuomenės bei politinis veikėjas. == Biografija == Tėvas Lietuvos kariuomenės gydytojas Kazimieras Nasvytis, brolis architektas [[Algimantas Nasvytis]], sesuo aktorė ir radijo diktorė [[Undinė Nasvytytė]], žmona balerina Ada Nasvytienė. [[1952]] m. baigė [[Lietuvos dailės institutas|LSSR dailės institutą]]. 1952–[[1954]] m. dirbo Respublikinėse architektūros dirbtuvėse [[Vilnius|Vilniuje]], 1952 m. dar ir Sąjunginės žemės ūkio parodos [[Maskva|Maskvoje]] Lietuvos paviljono dailininkas. Nuo [[1953]] m. LSSR dailės instututo dėstytojas. [[1960]]–[[1990]] m. Miestų statybos projektavimo instituto architektas, nuo [[1962]] m. projektų vyr. architektas. [[1985]]–[[1995]] m. LSSR dailės instituto Architektūros katedros vedėjas, nuo [[1979]] m. profesorius.<ref>{{TLE|3|181-182|[[Algimantas Mačiulis]]}}</ref><ref>{{VLE|XVI|83|Algimantas Mačiulis}}</ref> 1995–[[1997]] m. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba 1995–1997 m.|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] narys ([[Tėvynės Sąjunga]]). == Kūryba == Sukūrė skulptūrinių ir antkapinių paminklų architektūrinių dalių, apipavidalino interjerų, parodų ekspozicijų. [[1965]] m., [[1970]] m., [[1975]] m., [[1980]] m., 1985 m. Lietuvos [[dainų šventė|dainų švenčių]] vyr. dailininkas. Daugelio architektūrinių konkursų laureatas ir prizininkas. === Projektai === [[Vaizdas:Vilnius Seimas.jpg|thumb|LSSR Aukščiausioji Taryba]] * Kavinė ir viešbutis [[Neringa (kavinė)|„Neringa“]], rekonstrukcija, bendraautoris Algimantas Nasvytis, Vilnius, [[1959]]–[[1960]] m. * Vilniaus centrinis paštas, rekonstrukcija, bendraautoris A. Nasvytis, [[1969]] m. * [[LNDT|LSSR dramos teatras]], rekonstrukcija, bendraautoris A. Nasvytis, [[1974]]–[[1981]] m. * [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] antkapinis paminklas [[Tabariškių kapinės]]e, Kauno raj., su A. Nasvyčiu, skulpt. S. Šarovu, 1976 m. * [[LSSR Aukščiausioji Taryba]], dab. [[Lietuvos Respublikos Seimas]], bendraautoris A. Nasvytis, [[1976]]–1981 m. * LSSR dailės instituto mokomasis korpusas, bendraautoriai [[Vytautas Brėdikis]], [[Vladislovas Mikučianis]], 1981 m. * Viešbutis [[Radisson Blu Hotel Lietuva|„Lietuva“]], bendraautoris A. Nasvytis, [[1976]]–[[1983]] m. * Naujųjų Apaštalų bažnyčia Rasų g., Vilnius, bendraautoris [[Marius Šaliamoras]], [[1994]] m. * [[Vilkaviškio katedra]], atstatymas, bendraautoris Juozas Palaima, [[1999]] m. * [[Juozas Kazickas|Juozo Kazicko]] rezidencija, bendraautoriai [[Jūras Balkevičius]], Marius Šaliamoras, Saulius Vingrys, [[2001]] m. * LR Seimo posėdžių salės kompleksas, bendraautoriai A. Nasvytis, Jūras Balkevičius, Artūras Burba, [[2007]] m.<ref>[http://www.architektusajunga.lt/skaitiniai/algimantas-ir-vytautas-nasvyciai-dvi-asmenybes-viena-architektura Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai: dvi asmenybės, viena Architektūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160113074057/http://www.architektusajunga.lt/skaitiniai/algimantas-ir-vytautas-nasvyciai-dvi-asmenybes-viena-architektura |date=2016-01-13 }}</ref> == Įvertinimas == * [[1965]] m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas * [[1971]] m. [[LSSR valstybinė premija]] * [[1982]] m. LSSR liaudies architektas * 1983 m. [[SSRS valstybinė premija]] * [[1998]] m. LDK [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=49807</ref> * [[2003]] m. LR Vyriausybės meno premija <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=222640</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai / [[Algimantas Mačiulis]]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. – 311 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-624-86-8 {{DEFAULTSORT:Nasvytis, Vytautas}} [[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos architektai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Vilniaus politikai]] pwuzblkmu0uf1zurmohfiqu8ai1ydty 0 307250 7582212 7189791 2025-06-21T12:20:20Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582212 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Martin Luther King - March on Washington.jpg|thumb|[[Martinas Liuteris Kingas]] 1963 metais [[žygis į Vašingtoną|žygio į Vašingtoną]] metu sako kalbą „Aš turiu svajonę”.]] '''„Aš turiu svajonę”''' ({{en|I Have a Dream}}) – tai populiarus [[Martinas Liuteris Kingas|Martino Liuterio Kingo]] pasakytos kalbos, kurioje jis reikalavo [[rasinė lygybė|rasinės lygybės]] bei užbaigti [[diskriminacija|diskriminaciją]], pavadinimas. [[1963]] metų [[rugpjūčio 28]] dieną [[Žygis į Vašingtoną|žygio į Vašingtoną]] metu Kingo nuo [[Linkolno memorialas|Linkolno memorialo]] laiptų pasakyta kalba buvo reikšmingas [[Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas (1955-1968)|Amerikos pilietinių teisių judėjimo]] momentas. Kalba, kurios klausėsi daugiau nei 200 000 pilietinių teisių judėjimo šalininkų,<ref>Hansen, D, D. (2003). ''The Dream: Martin Luther King, Jr., and the Speech that Inspired a Nation''. New York, NY: Harper Collins. p. 177.</ref> yra laikoma viena iš didingiausių ir garsiausių kalbų žmonijos istorijoje. [[1999]] metais viešųjų kalbų mokslininkai šią kalbą išrinko geriausia XX amžiaus [[JAV|Jungtinėse Valstijose]] pasakyta kalba.<ref>{{cite web |title="I Have a Dream" Speech Leads Top 100 Speeches of the Century |author=Stephen Lucas and Martin Medhurst |publisher=[[University of Wisconsin–Madison]] |date=1999 m. gruodžio 15 d |url=http://www.news.wisc.edu/releases/3504.html |accessdate=2006-07-18 |archive-date=2006-07-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20060709171324/http://www.news.wisc.edu/releases/3504.html |url-status=dead}}</ref> Pasak [[JAV Atstovų Rūmai|JAV Atstovų rūmų]] nario [[John Lewis|Džono Luiso]], kuris taip pat tą dieną kaip [[Studentų nesmurtinis organizacinis komitetas|Studentų nesmurtinio koordinacinio komiteto]] prezidentas taip sakė kalbą, „daktaras Kingas turėjo galią, talentą ir sugebėjimus paversti tuos Linkolno memorialo laiptus įamžinta vieta, kuri amžiams bus atpažįstama. Tai kalbėdamas jis ugdė, įkvėpė ir informavo ne tik tuos žmones ten, prie Linkolno memorialo, bet ir žmones visoje Amerikoje bei ateities kartas.”<ref>{{cite news |title=A "Dream" Remembered |publisher=NewsHour |date=2003 m. rugpjūčio 28 d |url=http://www.pbs.org/newshour/bb/race_relations/july-dec03/march_08-28.html |accessdate=2006-07-19 |archive-date=2013-10-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131016172237/http://www.pbs.org/newshour/bb/race_relations/july-dec03/march_08-28.html |url-status=dead }}</ref> Savo kalbos pabaigoje Kingas nukrypo nuo savo paruošto kalbos teksto ir improvizuotai užbaigė retorinę kalbos pabaigą, įterpdamas frazę „Aš turiu svajonę”, greičiausiai įkvėptas [[Mahalia Jackson|Mahalios Džekson]] raudos „Pasakyk jiems apie svajonę, Martinai!”<ref>See Taylor Branch, Parting the Waters: America in the King Years [[1954]]-[[1963]].</ref> Kingas įterpdamas tą pačią kalbos dalį taip pat pasakė kalbą 1963 metais [[Detroitas|Detroite]] .<ref>{{cite web |title=Interview With Martin Luther King III |publisher=CNN |date=2003 m. rugpjūčio 22 d |url=http://transcripts.cnn.com/TRANSCRIPTS/0308/22/se.18.html |accessdate=2007-01-15}}</ref> == Stilius == Martino Liuterio Kingo kalba „Aš turiu svajonę” yra laikoma retorikos meno šedevru.{{faktas}} Kingo kalba yra panaši į [[Protestantizmas#Baptistai arba baptizmas|baptistų]] pamokslo stilių (Kingas buvo baptistų dvasininkas). Kalboje remiamasi svarbiais ir visuotinai gerbiamais šaltiniais, tokiais kaip [[Biblija]], [[Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaracija]], [[Išlaisvinimo aktas|Išlaisvinimo aktu]] ir [[JAV konstitucija]]. Per retorinę [[aliuzija|aliuzijos]] priemonę, Kingas panaudoja frazes ir ištraukas iš svarbių kultūrinių tekstų. Savo kalbos pradžioje Kingas panaudoja aliuziją į [[Abraomas Linkolnas|Abraomo Linkolno]] [[Getisbergo kalba|Getisbergo kalbą]], sakydamas „Prieš penkias dvidešimtis metų…” ({{en|"Five score years ago…"}}). Kalboje taip pat dominuoja užuominos į Bibliją. Pavyzdžiui, Kingas daro aliuziją į 30 [[psalmė]]s 5 eilutę<ref>{{cite web |title=Psalm 30:5 |publisher=Today's New International Version of the Bible |url=http://www.tniv.info/bible/passagesearch.php?passage_request=Psalm+30%3A5&submit=Lookup&kjv=yes&display_option=columns |accessdate=2007-01-15 |archive-date=2007-10-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20071014105710/http://www.tniv.info/bible/passagesearch.php?passage_request=Psalm+30:5&submit=Lookup&kjv=yes&display_option=columns |url-status=dead}}</ref> antrame savo kalbos posme. Remdamasis [[Abolicionizmas|vergijos uždraudimu]], paskelbtu [[Išlaisvinimo aktas|Emancipacijos akte]], Kingas sako, kad „tai [vergų išlaisvinimas] atėjo kaip džiaugsminga aušra po ilgos jų nelaisvės nakties.” Kita biblinė aliuzija randama Kingo kalbos 10-ajame posme: „Ne, ne, mes nesame patenkinti ir mes nebūsime patenkinti, kol teisingumas nenusileis lyg vandenys ir galinga srovė.” Tai aliuzija į [[Amoso knyga|Amoso knygą]] (5:24).<ref>{{cite web |title=Amos 5:24 |publisher=King James Version of the Bible |url=http://www.biblegateway.com/passage/?search=Amos%205:24&version=KJV; |accessdate=2010-01-13}}</ref> Kingas taip pat cituoja iš [[Izaijo knyga|Izaijo knygos]] (40:4-5): „Aš turiu svajonę, kad kiekvienas slėnis būtų iškeltas į viršų…”<ref>{{cite web |title=Isaiah 40:4-5 |publisher=King James Version of the Bible |url=http://www.biblegateway.com/passage/?search=isaiah%2040:4-5&version=KJV; |accessdate=2010-01-13}}</ref> Be to, pažymėdamas, kad „ši tvanki teisėta negro nepasitenkinimo vasara nepraeis, kol neateis gaivinantis ruduo…”, Kingas naudoja aliuziją į [[Viljamas Šekspyras|Viljamo Šekspyro]] pjesės [[Ričardas III (pjesė)|Ričardas III]] įžangines eilutes. [[Anafora]], frazės kartojimas sakinio pradžioje, tai retorinė priemonė, kuri yra naudojama visoje kalboje. Anaforos pavyzdys yra randamas kalbos pradžioje, kai Kingas ragina publiką pasinaudoti momentu: frazė „Dabar atėjo laikas” šeštojoje kalbos pastraipoje yra pakartojama keturis kartus. Labiausiai cituojamas anaforos pavyzdys yra frazė „Aš turiu svajonę”, Kingui piešiant mišrios ir suvienytos Amerikos vaizdą yra pakartojama aštuonis kartus. Kiti pavyzdžiai, kai Kingas savo kalboje naudoja anaforą: „Mes niekada nebūsim patenkinti”, „Tikėdami”, „Teskamba laisvė”, „Pagaliau laisvi”. == Pagrindinės ištraukos == * „Tam tikra prasme, mes atėjome į savo tautos sostinę išgryninti čekį. [[JAV tėvai-įkūrėjai|Mūsų respublikos architektai]], rašydami didingus Konstitucijos ir Nepriklausomybės deklaracijos žodžius, pasirašė įsipareigojimą, kurio įpėdiniais tapo visi amerikiečiai. Šis įsipareigojimas buvo pažadas, kad visiems žmonėms – taip, juodaodžiams, taip pat ir baltaodžiams, bus garantuotos nenusavinamos gyvybės, laisvės ir laimės siekimo teisės. Šiandien akivaizdu, kad Amerika, taip kaip jos spalvotieji piliečiai yra susirūpinę, nevykdo savo pasirašyto įsipareigojimo. Užuot pagerbusi šį šventą įsipareigojimą, Amerika davė negrams blogą čekį. Čekį, kurio kitoje pusėje parašyta ‚nepakanka lėšų‘.” * „Pro pirštus žiūrėti į šio momento primygtinumą tautai gali tapti mirtina klaida. Ši tvanki teisėta negro nepasitenkinimo vasara nepraeis, kol ateis gaivinantis laisvės ir lygybės ruduo. 1963-ieji – tai ne pabaiga, o pradžia. Tų besiviliančių, kad negras nuleis garą ir dabar bus patenkintas, lauks kartus nusivylimas, jei tauta grįš prie įprastinio reikalų tvarkymo.” * „Šis naujas nuostabus karingumas, apėmęs negrų bendruomenę, jokiu būdu negali skatinti nepasitikėjimo visais baltaisiais žmonėmis. Didelė dalis mūsų baltųjų brolių, kaip rodo jų buvimas su mumis kartu šiandien, suprato, kad jų likimas yra susijęs su mūsų likimu ir kad jų laisvė yra neatsiejamai surišta su mūsų laisve. Mes negalime žengti į priekį vieni.” * „Aš turiu svajonę, kad vieną dieną ši tauta pakils ir išgyvens tikrą savo įsitikinimų reikšmę: „Mes laikome akivaizdžiomis tiesas, kad visi žmonės yra sukurti lygūs.“ * „Aš turiu svajonę, kad mano keturi vaikai kada nors gyvens šalyje, kurioje apie juos bus sprendžiama ne pagal odos spalvą, o pagal jų charakterį.” * „Aš turiu svajonę, kad vieną dieną ant raudonųjų Džordžijos kalnų buvusių vergų ir buvusių vergvaldžių sūnūs galės susėsti kartu prie brolybės stalo.” * „Tai yra mūsų viltis. Tai yra tikėjimas, kad aš grįšiu atgal į Pietus. Su šiuo tikėjimu mes galėsim suskaldyti nevilties kalnus į vilties akmenis. Su šiuo tikėjimu mes galėsim paversti džeržgiančius mūsų šalies nesutarimus į gražią brolybės simfoniją. Su šiuo tikėjimu mes galėsime kartu dirbti, kartu melstis, kartu sėsti į kalėjimą, kartu ginti laisvę, žinodami, kad vieną dieną mes būsime laisvi.” * „Dabar atėjo laikas iškelti mūsų šalį iš rasinio neteisingumo dribsmėlio ant tvirtos brolybės uolos. Dabar atėjo laikas paversti teisingumą realybe visiems Dievo vaikams.” * „Teskamba laisvė. Ir kai tai įvyks, ir kai mes leisime laisvei skambėti, kai mes leisime jai skambėti iš kiekvieno kaimo ir kiekvieno kaimelio, iš kiekvienos valstijos ir iš kiekvieno miesto, mes sugebėsime priartinti tą dieną, kai visi Dievo vaikai – juodieji ir baltieji, žydai ir ne žydai, protestantai ir katalikai – galės susikabinti rankomis ir dainuoti senos negrų giesmės žodžius: „Pagaliau laisvi! Pagaliau laisvi! Ačiū Dieve Visagali, mes pagaliau laisvi!” == Palikimas == Dėl žygio į Vašingtoną prezidento [[John F. Kennedy|Džono Kenedžio]] administracijai buvo padarytas didesnis spaudimas, kad [[JAV Kongresas|JAV Kongrese]] būtų ženkliai pasistūmėta [[Piliečio teisės|pilietinių teisių]] įstatymų leidime. Prezidentas Kenedis bijojo, kad jei žygyje nedalyvaus daug demonstrantų, tai gali pakenkti jo pastangoms pasistūmėti pilietinių teisių srityje. Po žygio į Vašingtoną ir savo kalbos, Kingas [[Times (žurnalas)|žurnalo „Times”]] buvo išrinktas [[metų žmogus|metų žmogumi]] (1963 metų). [[1964]] metais Kingas tapo jauniausiu žmogumi, apdovanotu [[Nobelio taikos premija]].<ref>{{cite web |title=Martin Luther King |year=1964 |publisher=The Nobel Foundation |url=http://nobelprize.org/nobel_prizes/peace/laureates/1964/king-bio.html |accessdate=2007-04-20}}</ref> [[2004]] metais [[Kongreso biblioteka|JAV Kongreso biblioteka]] pagerbė šią Kingo kalbą, pridėdama ją į JAV nacionalinį įrašų registrą. [[2003]] metais [[nacionalinė parkų tarnyba]] paskyrė išraižytą marmurinį pjedestalą, norėdama atminti tą [[Linkolno memorialas|Linkolno memorialo]] vietą, kurioje Kingas sakė kalbą.<ref>{{cite web |title=We Shall Overcome, Historic Places of the Civil Rights Movement: Lincoln Memorial |publisher=U.S. National Park Service |url=http://www.cr.nps.gov/nr/travel/civilrights/dc1.htm |accessdate=2007-01-15 |archive-date=2007-01-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070105112750/http://www.cr.nps.gov/nr/travel/civilrights/dc1.htm |url-status=dead}}</ref> == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=PbUtL_0vAJk Pilna Martino Liuterio Kingo pasakytos kalbos „I have a dream” video - ''www.youtube.com''] * [http://www.usconstitution.net/dream.html Martino Liuterio Kingo pasakytos kalbos tekstas - ''www.usconstitution.net''] == Šaltiniai == {{išnašos|2}} {{SavStr}} [[Kategorija:JAV pilietinių teisių judėjimas]] gosd8uzar6uqj62e8pt016rh9sbqdkb 0 309445 7582369 7475791 2025-06-22T04:56:04Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582369 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Sanemo CS | image = [[Vaizdas:Cssanem.gif|150px]] | fullname = CS Sanem | founded = [[1946]] m. | ground = [[Stade du CS Sanem]], [[Sanemas]] | capacity = 1 000 | chairman = nežinoma | manager = nežinoma | league = Pirmasis divizionas (III) | season = 2021–2022 | position = ? vieta | pattern_la1 = _jomasupernova19brw | pattern_b1 = _jomasupernova19brw | pattern_ra1 = _jomasupernova19brw | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000FF | pattern_la2 = _jomatoletum2wrb | pattern_b2 = _jomatoletum2wrb | pattern_ra2 = _jomatoletum2wrb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Sanemo CS''' – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] [[futbolo klubas]] iš [[Sanemas|Sanemo]]. '''CS Sanem''' šūkis – one team, one dream. == Istorija == Klubas įkurtas [[1946]] m., rungtyniavo žemesniuose divizionuose. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo 1. Divisioun 2. Bezierk (trečioje pakopoje, antroje grupėje) ir liko devintoje vietoje.<ref>https://us.soccerway.com/national/luxembourg/1-division/20212022/serie-2/r63093/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220602132425/https://us.soccerway.com/national/luxembourg/1-division/20212022/serie-2/r63093/ |date=2022-06-02 }}</ref> 2022–2023 m. sezone buvo keturiolikti.<ref>https://us.soccerway.com/national/luxembourg/1-division/20222023/serie-2/r70005/</ref> == Sezonai == {{fs1|LUX}} {{fs2|LUX|2021–2022|III (2 grupė)|9|1/32 f.}} {{fs2|LUX|2022–2023|III (2 grupė)|14 {{decrease}}|}} |} == Pasiekimai == * 4 vieta tarpinėje lygoje (1991 m.) == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia [[mėlyna]] apranga.<ref>http://www.footballlogosandkits.com/LOGO+CS%20SANEM</ref> {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _colar | pattern_ra= | pattern_sh= _whitebottom | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _whitecollar | pattern_ra= | pattern_sh= _whitesides | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jomasupernova19brw | pattern_b= _jomasupernova19brw | pattern_ra= _jomasupernova19brw | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jomatoletum2wrb |pattern_b = _jomatoletum2wrb |pattern_ra = _jomatoletum2wrb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = ''išvykų'' }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sportas == * Namų rungtynes žaidžia [[Stade du CS Sanem]]. Šio stadiono talpa 1 000 žiūrovų.<ref>https://us.soccerway.com/teams/luxembourg/cs-sanem/13840/venue/</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.cssanem.lu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/cssuessem/ facebook paskyra] * [https://us.soccerway.com/teams/luxembourg/cs-sanem/13840/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/cs-sanem/KnjYLbqj/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/cs-sanem/startseite/verein/28778 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cs-sanem/20995/ Globalsportsarchive] {{LUXfutsez}} [[Kategorija: Liuksemburgo futbolo klubai|Sanem]] dcprql7mk4eew9bz9scb2tqbvbqqw1w 0 319517 7582271 7093575 2025-06-21T18:14:43Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582271 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Kupreliškiai |foto = Kupreliškiai, medis su koplytėlė.JPG |plotis = |fotoinfo = Kaimo kelias. Medis su koplytėlė |lat = 54.645 |long = 23.251 |sav = Vilkaviškio rajono savivaldybė |sen = Pilviškių seniūnija |gyv = 5 |metai = 2011 |vikiteka = Category:Kupreliškiai |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Kuprẽliškiai|Kuprẽliškių|š=2016}} }} '''Kupreliškiai''' – kaimas [[Vilkaviškio rajono savivaldybė]]je, 5 km nuo [[Dugnai (Vilkaviškis)|Dugnų]]. Saugomas [[Draugelių ąžuolas]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=120|inc=20|incmin=10 |1888|118|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1923|87|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|64|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|69|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|31|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|16|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|15|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|5|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} ; Žymūs žmonės * [[Leonardas Valaitis]] (1936–2023), žurnalistas, satyrikas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] 4hplc7hvfnnfszyzu3q61g418kqnzva 0 345806 7582269 7168968 2025-06-21T18:13:10Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582269 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1936|8|2|} | gimimo vieta = [[Kupreliškiai]], [[Pilviškių valsčius]], [[Vilkaviškio apskritis]] | mirties data = {{Mirė|2023|2|21|1936|8|2}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = žurnalistas, satyrikas, poetas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[Lietuvos veterinarijos akademija]]| <br />[[Vilniaus universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Leonardas Valaitis''' (g. [[1936]] m. [[rugpjūčio 2]] d. - [[2023]] m. [[vasario 21]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, satyrikas, poetas. == Biografija == [[1954]] m. baigė [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Marijampolės 1-ąją vidurinę mokyklą]], [[1959]] m. – [[Lietuvos veterinarijos akademija|Lietuvos veterinarijos akademiją]], įgydamas zooinžinieriaus specialybę. Studijavo žurnalistiką [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Istorijos ir filologijos fakultete. [[1959]] m. [[LRT|Valstybinio televizijos ir radijo komiteto]] Kauno vyr. transliacijų redakcijos žinių redaktorius. [[1960]]–[[1972]] m. [[Lietuvos radijas|Lietuvos radijo]] žinių reporteris [[Vilnius|Vilniuje]], radijo ir televizijos Propagandos redakcijos vyresnysis redaktorius, „Panoramos“ redaktorius, [[1972]]–[[1980]] m. – [[Lietuvos televizija|Lietuvos televizijos]] Literatūros ir meno redakcijos vyriausias redaktorius. [[1980]]–[[1994]] m. laikraščio „[[Vakarinės naujienos]]“ redakcijos skyriaus vedėjas. [[1995]] m. dienraščio [[Lietuva (laikraštis)|„Lietuva“]] bendradarbis, nuo [[1995]] m. laikraščio „[[Privatus seklys]]“ korespondentas. <ref>{{ŽE|545}}</ref> == Bibliografija == * ''Kelmai ir kelmučiai'', satyriniai eilėraščiai, [[1973]] m. * ''Gyvačių trauktinė'', satyriniai eilėraščiai, [[1978]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Valaitis Leonardas }} [[Kategorija:Lietuvos humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos poetai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] [[Kategorija:Lietuvos radijo žurnalistai]] lup2hzay9lf5o58y07dv6goyzptcibb 7582270 7582269 2025-06-21T18:13:25Z Hugo.arg 1674 7582270 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1936|8|2}} | gimimo vieta = [[Kupreliškiai]], [[Pilviškių valsčius]], [[Vilkaviškio apskritis]] | mirties data = {{Mirė|2023|2|21|1936|8|2}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = žurnalistas, satyrikas, poetas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[Lietuvos veterinarijos akademija]]| <br />[[Vilniaus universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Leonardas Valaitis''' (g. [[1936]] m. [[rugpjūčio 2]] d. - [[2023]] m. [[vasario 21]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, satyrikas, poetas. == Biografija == [[1954]] m. baigė [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Marijampolės 1-ąją vidurinę mokyklą]], [[1959]] m. – [[Lietuvos veterinarijos akademija|Lietuvos veterinarijos akademiją]], įgydamas zooinžinieriaus specialybę. Studijavo žurnalistiką [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Istorijos ir filologijos fakultete. [[1959]] m. [[LRT|Valstybinio televizijos ir radijo komiteto]] Kauno vyr. transliacijų redakcijos žinių redaktorius. [[1960]]–[[1972]] m. [[Lietuvos radijas|Lietuvos radijo]] žinių reporteris [[Vilnius|Vilniuje]], radijo ir televizijos Propagandos redakcijos vyresnysis redaktorius, „Panoramos“ redaktorius, [[1972]]–[[1980]] m. – [[Lietuvos televizija|Lietuvos televizijos]] Literatūros ir meno redakcijos vyriausias redaktorius. [[1980]]–[[1994]] m. laikraščio „[[Vakarinės naujienos]]“ redakcijos skyriaus vedėjas. [[1995]] m. dienraščio [[Lietuva (laikraštis)|„Lietuva“]] bendradarbis, nuo [[1995]] m. laikraščio „[[Privatus seklys]]“ korespondentas. <ref>{{ŽE|545}}</ref> == Bibliografija == * ''Kelmai ir kelmučiai'', satyriniai eilėraščiai, [[1973]] m. * ''Gyvačių trauktinė'', satyriniai eilėraščiai, [[1978]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Valaitis Leonardas }} [[Kategorija:Lietuvos humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos poetai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] [[Kategorija:Lietuvos radijo žurnalistai]] tki1ju9b5wnq4215g7uwzv8u5v7ek96 7582364 7582270 2025-06-22T04:31:42Z Vilensija 40695 palaid. 7582364 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1936|8|2}} | gimimo vieta = [[Kupreliškiai]], [[Pilviškių valsčius]], [[Vilkaviškio apskritis]] | mirties data = {{Mirė|2023|2|21|1936|8|2}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = [[Karveliškių kapinės]]e | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = žurnalistas, satyrikas, poetas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[Lietuvos veterinarijos akademija]]| <br />[[Vilniaus universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Leonardas Valaitis''' (g. [[1936]] m. [[rugpjūčio 2]] d. - [[2023]] m. [[vasario 21]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, satyrikas, poetas. == Biografija == [[1954]] m. baigė [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Marijampolės 1-ąją vidurinę mokyklą]], [[1959]] m. – [[Lietuvos veterinarijos akademija|Lietuvos veterinarijos akademiją]], įgydamas zooinžinieriaus specialybę. Studijavo žurnalistiką [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Istorijos ir filologijos fakultete. [[1959]] m. [[LRT|Valstybinio televizijos ir radijo komiteto]] Kauno vyr. transliacijų redakcijos žinių redaktorius. [[1960]]–[[1972]] m. [[Lietuvos radijas|Lietuvos radijo]] žinių reporteris [[Vilnius|Vilniuje]], radijo ir televizijos Propagandos redakcijos vyresnysis redaktorius, „Panoramos“ redaktorius, [[1972]]–[[1980]] m. – [[Lietuvos televizija|Lietuvos televizijos]] Literatūros ir meno redakcijos vyriausias redaktorius. [[1980]]–[[1994]] m. laikraščio „[[Vakarinės naujienos]]“ redakcijos skyriaus vedėjas. [[1995]] m. dienraščio [[Lietuva (laikraštis)|„Lietuva“]] bendradarbis, nuo [[1995]] m. laikraščio „[[Privatus seklys]]“ korespondentas. <ref>{{ŽE|545}}</ref> == Bibliografija == * ''Kelmai ir kelmučiai'', satyriniai eilėraščiai, [[1973]] m. * ''Gyvačių trauktinė'', satyriniai eilėraščiai, [[1978]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Valaitis Leonardas }} [[Kategorija:Lietuvos humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos poetai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] [[Kategorija:Lietuvos radijo žurnalistai]] 4zynv3doet6i9iy13n2x7id4iocvuiv 0 368688 7582298 7392794 2025-06-21T19:39:36Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582298 wikitext text/x-wiki {{city/JAV |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{en|Bellevue}} |paveikslėlis = Bellevue Downtown Aerial, May 2024.jpg |paveikslėlio tekstas = Belvju panorama |herbas = |vėliava = | UTC =-8 | UTCv=-7 |PL=47|PM=35|PS=51|IL=122|IM=9|IS=33 |valstija = Vašingtonas (valstija) |apygarda = Kingo apygarda (Vašingtonas) |įkurtas = [[1869]] m. |vadovotitulas =Meras |vadovas = |gyventojumetai = 2020<ref name="2020 Census (City)">{{cite web|title=Explore Census Data |url=https://data.census.gov/profile/Bellevue_city,_Washington?g=160XX00US5305210 |publisher=[[United States Census Bureau]] |access-date=2023-11-01}}</ref>|gyventoju = 151854 |plotas = 87.8 |altitudė = 26 |pastokodas = |tinklalapis = http://www.bellevuewa.gov/ www.bellevuewa.gov |vikiteka = Category:Bellevue, Washington |globėjas = |kirč = |UNESCO id = }} '''Belvju''' ({{en|Bellevue}}) – miestas [[JAV]], [[Vašingtono valstija|Vašingtono valstijoje]], [[Kingo apygarda (Vašingtonas)|Kingo apygardos]] rytuose, [[Sietlo metropolinė teritorija|Sietlo metropolinėje teritorijoje]] (Sietlo priemiestis)<ref>{{cite web | author1 = K. Hinton | author2 = A. Tijerino | date = June 22, 2001 | url = http://www.fanniemaefoundation.org/programs/pdf/census/boomburb.PDF|archive-url=https://wayback.archive-it.org/all/20070614220258/http://www.fanniemaefoundation.org/programs/pdf/census/boomburb.PDF|url-status=dead|archive-date=2007-06-14 | title = "Boomburbs": The Emergence of Large, Fast-Growing Suburban Cities in the United States | publisher = Fannie Mae Foundation | access-date =2006-08-10}}</ref><ref>{{cite news | url = https://www.seattletimes.com/seattle-news/is-bellevue-a-new-brooklyn/ | title = Is Bellevue a "new Brooklyn?" | work = The Seattle Times | author = Danny Westneat | date = 2006-12-14 | access-date = 2007-02-28 | archive-url = https://web.archive.org/web/20070211025654/http://seattletimes.nwsource.com/html/localnews/2003476791_danny14.html | archive-date = 2007-02-11|url-status=live}}</ref>; penktas pagal dydį miestas valstijoje. [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, gyveno 151 854 tūkst. gyventojų.<ref name="2020 Census (City)"/> Miesto pavadinimas ''Bellevue'' iš [[prancūzų k.]] žodžio ''belle vue'' verčiamas kaip „gražus vaizdas“.<ref name="city_history"/> Netoliese, [[Redmondas|Redmonde]], įsikūrusi „[[Microsoft]]“ būstinė. Miestas turi tiesioginį susisiekimą greitkeliais su [[Sietlas|Sietlu]], todėl čia savo būstines ar filialus yra įkūrusios įvairios komercinės įmonės, dauguma jų – [[Informacinės technologijos|IT]] srities bendrovės, veiklą pradėjusios [[XX a.]] 10-ajame dešimtmetyje. 2010 m. miestas „CNN Money“ portalo pripažintas ketvirta geriausia vieta gyventi Amerikoje,<ref>{{cite news | url = https://money.cnn.com/magazines/moneymag/bplive/2010/snapshots/PL5305210.html | title = Best Places to Live | publisher = CNNMoney.com | access-date = 2010-07-16 | archive-url = https://web.archive.org/web/20100715080700/https://money.cnn.com/magazines/moneymag/bplive/2010/snapshots/PL5305210.html | archive-date = 2010-07-15 | url-status= live}}</ref> o 2014 m., remiantis „[[USA Today]]“, pakilo į antrą vietą.<ref>{{cite news | last1 = Kent | first1 = Alexander | last2 = Allen | first2 = Ashley C. | last3 = Hess | first3 = Alexander E. M. | last4 = Serenbetz | first4 = Robert | last5 = Frohlich | first5 = Thomas | title = America's 50 best cities to live in | url = https://www.usatoday.com/story/money/business/2014/09/17/24-7-wall-st-50-best-cities-to-live/15736533/ | access-date = 2014-09-20 | newspaper = USA Today | date = 2014-09-18}}</ref> == Istorija == [[1869]] m. Belvju įkūrė Viljamas Maidenbaueris (''William Meydenbauer''), o [[1953]] m. gyvenvietei buvo suteiktas miesto statusas. Apie 1940 m. Belvju buvo [[užmiestis|užmiesčio tipo gyvenvietė]], beveik nevyko jokia plėtra. Nutiesus tiltą per [[Vašingtonas (ežeras)|Vašingtono ežerą]], susisiekimas su šalimais esančiu [[Sietlas|Sietlu]] pagerėjo ir vietovė palaipsniui tapo [[priemiestis|priemiesčiu]].<ref name="city_history">{{cite web|url=http://www.historylink.org/essays/output.cfm?file_id=313|title=Bellevue -- Thumbnail History|publisher=HistoryLink enciklopedija|date=1998-11-09|last=Stein|first=Alan J.|accessdate=2008-06-09}} {{en-icon}}</ref> [[1963]] m. atidarius antrąjį tiltą per ežerą, miestas pradėjo augti sparčiau. Nuo tada miestas tapo vienu didžiausių valstijoje su nemaža aukštuminių pastatų panorama ir klestinčia verslo bendruomene.<ref name="city_history"/> 1970 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, Belvju tapo ketvirtu pagal gyventojų skaičių Vašingtono valstijos miestu, jį lenkė tik [[Sietlas]], [[Spokanas]] ir [[Takoma]].<ref name=1970census>{{cite web | url = http://historylink.org/File/9426 | title = HistoryLink: 1970 Census | publisher = HistoryLink | date = 2010-05-18 | last = Caldbick | first = John}}</ref> 2000-ųjų viduryje miestas patyrė statybų bumą, kai buvo pastatyti tokie objektai kaip „Lincoln Square“ ir „Bravern“.<ref name="city_history" /> Miesto centre 1946 m.<ref name="city_history" /> pastatytas „Bellevue Square“ – vienas didžiausių prekybos centrų regione. == Geografija == [[Vaizdas:Bellevue Washington skyline aerial view (Quintin Soloviev).jpg|thumb|left|Belvju nuotrauka iš paukščio skrydžio]] Belvju įsikūręs tarp [[Vašingtono ežeras|Vašingtono ežero]] vakaruose ir mažesniojo Samamišo ežero rytuose. Miestą padalina šiaurės-pietų kryptimi einantis ''Interstate 405'' greitkelis, o pietinę dalį iš vakarų į rytus kerta ''Interstate 90''. Valstybinis ''Route 520'' greitkelis apytiksliai riboja Belvju šiaurinę dalį. Šiaurės vakaruose Belvju ribojasi su [[Kirklandas|Kirklandu]], o šiaurės rytuose su [[Redmondas|Redmondu]]. Kitoje Rytų Sąsiaurio tilto (''East Channel Bridge'') pusėje greitkelis ''Interstate 90'' jungia Belvju su Mersero sala. Remiantis [[Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras|Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuro]] duomenimis, miesto bendrasis plotas 97,14 km², iš kurių 86,68 km² sudaro žemė ir 10,46 km² vanduo.<ref name="CenPopGazetteer2023">{{cite web|title=2023 U.S. Gazetteer Files|url=https://www2.census.gov/geo/docs/maps-data/data/gazetteer/2023_Gazetteer/2023_gaz_place_53.txt|publisher=United States Census Bureau|accessdate=2024-06-19}}</ref> == Ekonomika == [[Vaizdas:Bellevue park skyline.jpg|thumb|right|Belvju centras – vienas labiausiai besiplečiančių JAV vakarinėje pakrantėje]] Remiantis miesto 2023 m. finansine ataskaita, didžiausi miesto darbdaviai – „[[Amazon]]“ (11 000 darbuotojų), „[[T-Mobile US]] (5200 darbuotojų) ir „[[Meta]]“ (3600 darbuotojų).<ref name="ACFR">{{cite web|url=https://bellevuewa.gov/sites/default/files/media/pdf_document/2024/city-of-bellevue%2C-washington-2023-annual-report.pdf |title=City of Bellevue, Washington: 2023 Annual Comprehensive Financial Report For the Year Ended December 31, 2023|page=184|date= 2024-07-16}}</ref> == Žymūs žmonės == Iš Belvju kilę šie žymūs žmonės: * [[Larry Sanger]] (g. 1968), filosofas, vienas [[Vikipedija|Vikipedijos]] įkūrėjų == Miestų partnerystė == Belvju [[miestų partnerystė|miestai partneriai]]:<ref>{{cite web | url = http://www.ltgov.wa.gov/International/Washington%20Organizations/Sisters/ | title = Washington's Sister Cities, Counties, States and Ports | publisher = Washington State Lieutenant Governor's Office|url-status=dead | archive-url = https://web.archive.org/web/20121105144331/http://www.ltgov.wa.gov/International/Washington%20Organizations/Sisters/ | archive-date = 2012-11-05}}</ref><ref>{{cite web | url = http://www.sister-cities.org/icrc/directory/usa/WA | title = Online Directory: Washington, USA | publisher = Sister Cities Internationa]|url-status=dead | archive-url = https://web.archive.org/web/20081001202933/http://www.sister-cities.org/icrc/directory/USA/WA | archive-date = 2008-10-01}}</ref> * {{Flagicon|Taiwan}} [[Hualienas]], [[Taivanas]] * {{Flagicon|Japan}} [[Jao (miestas)|Jao]], [[Japonija]] * {{Flagicon|Czech Republic}} [[Kladnas]], [[Čekija]]<ref name="Kladno twinnings">{{cite web | url = http://www.mestokladno.cz/vismo/dokumenty2.asp?id_org=6506&id=1401504&query=partnersk%C3%A1+m%C4%9Bsta&p1=955 | title = Partnerská města Kladna | date = 2009-12-01 | language = cs | access-date = 2010-04-07 | archive-date = 2018-12-12 | archive-url = https://web.archive.org/web/20181212193111/https://www.mestokladno.cz/vismo/dokumenty2.asp?id_org=6506&id=1401504&query=partnersk%C3%A1+m%C4%9Bsta&p1=955 | url-status = dead }}</ref> * {{Flagicon|Latvia}} [[Liepoja]], [[Latvija]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Oficiali svetainė}} [[Kategorija:Vašingtono valstijos miestai]] 91wmratldbb7jofu9necew4n594i9zd 0 372370 7582246 7122792 2025-06-21T15:53:47Z Homo ergaster 10314 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582246 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} '''Augustinas Vaitiekaitis''' ([[1890]] m. [[rugpjūčio 2]] d. [[Kirmiškiai|Kirmiškiuose]] – [[1986]] m. [[liepos 21]] d. Vilniuje) – Lietuvos kunigas, kapelionas.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/augustinas-vaitiekaitis/ ''Augustinas Vaitiekaitis'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2025-06-21.</ref> == Biografija == Mokėsi pas kaimo daraktorių, baigė vietos rusišką dviklasę pradžios mokyklą, progimnaziją. Baigęs [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinę seminariją]], [[1914]] m. gavo kanonų teisės licenciato laipsnį ir civilinės teisės diplomą. 1914 m. [[balandžio 16]] d. įšventintas į kunigus.<ref name="lkma"/> Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] grįžo į Lietuvą, buvo Vidaus reikalų ministerijos Tikybų reikalų referentas.<ref name="lkma"/> [[1926]] m. mirė mama, išlydėjus ją į kapus, dėl nežinomų priežasčių užsidegė ir iki pamatų sudegė gyvenamasis namas. Kunigas nutarė persikelti arčiau tėviškės. Nuo [[1928]] m. [[Šakių Žiburio gimnazija|Šakių „Žiburio“ gimnazijos]] vicedirektorius. [[1929]] m. atstatė tėviškės namus. [[1930]] m. paskirtas [[Vilkaviškio gimnazija|Vilkaviškio gimnazijos]] kapelionu, dažnai parvažiuodavo į Kirmiškius. Čia parašė vadovėlius „Visuomenės mokslo pagrindai“ (1934 m.) ir „Trumpa bažnyčios istorija“ (1934 m.). [[1935]] m. [[Alytaus gimnazija|Alytaus gimnazijos]] kapelionas. [[1938]] m. [[Kauno karo ligoninė]]s kapelionas. [[1942]]–[[1944]] m. [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminarijos]] profesorius. Išleido knygą „Lietuvos karo kapelionų praeitis“.<ref name="VLE"/> Po karo buvo [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijos]] vicerektorius, rektorius. [[1951]]–[[1955]] m. sovietų valdžios ištremtas į [[Kurskas|Kurską]]. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Vilniuje, nes tėviškė buvo nuniokota. Buvo [[altarista]] prie [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia|šv. Onos bažnyčios]] Vilniuje.<ref name="lkma">https://www.lkma.lt/lddb/israsas.php?id=1857</ref> Mirė [[1986]] m. [[liepos 4]] d. Vilniuje, palaidotas [[Sintautų kapinės]]e. == Išnašos == {{ref}} {{biograf-stub}} {{DEFAULTSORT:Vaitiekaitis}} [[Kategorija:Lietuvos kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos kapelionai]] c1rpvhufup94qj4x1gv3i5v4syjzemf 7582247 7582246 2025-06-21T15:54:01Z Homo ergaster 10314 7582247 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} '''Augustinas Vaitiekaitis''' ([[1890]] m. [[rugpjūčio 2]] d. [[Kirmiškiai|Kirmiškiuose]] – [[1986]] m. [[liepos 21]] d. Vilniuje) – Lietuvos kunigas, kapelionas.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/augustinas-vaitiekaitis/ ''Augustinas Vaitiekaitis'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2025-06-21.</ref> == Biografija == Mokėsi pas kaimo daraktorių, baigė vietos rusišką dviklasę pradžios mokyklą, progimnaziją. Baigęs [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinę seminariją]], [[1914]] m. gavo kanonų teisės licenciato laipsnį ir civilinės teisės diplomą. 1914 m. [[balandžio 16]] d. įšventintas į kunigus.<ref name="lkma"/> Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] grįžo į Lietuvą, buvo Vidaus reikalų ministerijos Tikybų reikalų referentas.<ref name="lkma"/> [[1926]] m. mirė mama, išlydėjus ją į kapus, dėl nežinomų priežasčių užsidegė ir iki pamatų sudegė gyvenamasis namas. Kunigas nutarė persikelti arčiau tėviškės. Nuo [[1928]] m. [[Šakių Žiburio gimnazija|Šakių „Žiburio“ gimnazijos]] vicedirektorius. [[1929]] m. atstatė tėviškės namus. [[1930]] m. paskirtas [[Vilkaviškio gimnazija|Vilkaviškio gimnazijos]] kapelionu, dažnai parvažiuodavo į Kirmiškius. Čia parašė vadovėlius „Visuomenės mokslo pagrindai“ (1934 m.) ir „Trumpa bažnyčios istorija“ (1934 m.). [[1935]] m. [[Alytaus gimnazija|Alytaus gimnazijos]] kapelionas. [[1938]] m. [[Kauno karo ligoninė]]s kapelionas. [[1942]]–[[1944]] m. [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminarijos]] profesorius. Išleido knygą „Lietuvos karo kapelionų praeitis“.<ref name="VLE"/> Po karo buvo [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijos]] vicerektorius, rektorius. [[1951]]–[[1955]] m. sovietų valdžios ištremtas į [[Kurskas|Kurską]]. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Vilniuje, nes tėviškė buvo nuniokota. Buvo [[altarista]] prie [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia|šv. Onos bažnyčios]] Vilniuje.<ref name="lkma">https://www.lkma.lt/lddb/israsas.php?id=1857</ref> Mirė [[1986]] m. [[liepos 21]] d. Vilniuje, palaidotas [[Sintautų kapinės]]e. == Išnašos == {{ref}} {{biograf-stub}} {{DEFAULTSORT:Vaitiekaitis}} [[Kategorija:Lietuvos kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos kapelionai]] gjaue9h45zta9j2njhvl41go3ms5958 7582248 7582247 2025-06-21T15:57:47Z Homo ergaster 10314 Mirtis minima https://www.draugas.org/archive/1969_reg/1969-03-17-DRAUGASm-i7-8.pdf, vle klaida 7582248 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} '''Augustinas Vaitiekaitis''' ([[1890]] m. [[spalio 20]] d. [[Kirmiškiai|Kirmiškiuose]] – [[1968]] m. [[liepos 03]] d. Vilniuje<ref name="lkma"/>) – Lietuvos kunigas, kapelionas.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/augustinas-vaitiekaitis/ ''Augustinas Vaitiekaitis'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2025-06-21.</ref> == Biografija == Mokėsi pas kaimo daraktorių, baigė vietos rusišką dviklasę pradžios mokyklą, progimnaziją. Baigęs [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinę seminariją]], [[1914]] m. gavo kanonų teisės licenciato laipsnį ir civilinės teisės diplomą. 1914 m. [[balandžio 16]] d. įšventintas į kunigus.<ref name="lkma"/> Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] grįžo į Lietuvą, buvo Vidaus reikalų ministerijos Tikybų reikalų referentas.<ref name="lkma"/> [[1926]] m. mirė mama, išlydėjus ją į kapus, dėl nežinomų priežasčių užsidegė ir iki pamatų sudegė gyvenamasis namas. Kunigas nutarė persikelti arčiau tėviškės. Nuo [[1928]] m. [[Šakių Žiburio gimnazija|Šakių „Žiburio“ gimnazijos]] vicedirektorius. [[1929]] m. atstatė tėviškės namus. [[1930]] m. paskirtas [[Vilkaviškio gimnazija|Vilkaviškio gimnazijos]] kapelionu, dažnai parvažiuodavo į Kirmiškius. Čia parašė vadovėlius „Visuomenės mokslo pagrindai“ (1934 m.) ir „Trumpa bažnyčios istorija“ (1934 m.). [[1935]] m. [[Alytaus gimnazija|Alytaus gimnazijos]] kapelionas. [[1938]] m. [[Kauno karo ligoninė]]s kapelionas. [[1942]]–[[1944]] m. [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminarijos]] profesorius. Išleido knygą „Lietuvos karo kapelionų praeitis“.<ref name="VLE"/> Po karo buvo [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijos]] vicerektorius, rektorius. [[1951]]–[[1955]] m. sovietų valdžios ištremtas į [[Kurskas|Kurską]]. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Vilniuje, nes tėviškė buvo nuniokota. Buvo [[altarista]] prie [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia|šv. Onos bažnyčios]] Vilniuje.<ref name="lkma">https://www.lkma.lt/lddb/israsas.php?id=1857</ref> Palaidotas [[Sintautų kapinės]]e. == Išnašos == {{ref}} {{biograf-stub}} {{DEFAULTSORT:Vaitiekaitis}} [[Kategorija:Lietuvos kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos kapelionai]] dst497273xrzjy83xw8ow208hzooj3e 7582249 7582248 2025-06-21T15:57:55Z Homo ergaster 10314 7582249 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} '''Augustinas Vaitiekaitis''' ([[1890]] m. [[spalio 20]] d. [[Kirmiškiai|Kirmiškiuose]] – [[1968]] m. [[liepos 3]] d. Vilniuje<ref name="lkma"/>) – Lietuvos kunigas, kapelionas.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/augustinas-vaitiekaitis/ ''Augustinas Vaitiekaitis'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2025-06-21.</ref> == Biografija == Mokėsi pas kaimo daraktorių, baigė vietos rusišką dviklasę pradžios mokyklą, progimnaziją. Baigęs [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinę seminariją]], [[1914]] m. gavo kanonų teisės licenciato laipsnį ir civilinės teisės diplomą. 1914 m. [[balandžio 16]] d. įšventintas į kunigus.<ref name="lkma"/> Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] grįžo į Lietuvą, buvo Vidaus reikalų ministerijos Tikybų reikalų referentas.<ref name="lkma"/> [[1926]] m. mirė mama, išlydėjus ją į kapus, dėl nežinomų priežasčių užsidegė ir iki pamatų sudegė gyvenamasis namas. Kunigas nutarė persikelti arčiau tėviškės. Nuo [[1928]] m. [[Šakių Žiburio gimnazija|Šakių „Žiburio“ gimnazijos]] vicedirektorius. [[1929]] m. atstatė tėviškės namus. [[1930]] m. paskirtas [[Vilkaviškio gimnazija|Vilkaviškio gimnazijos]] kapelionu, dažnai parvažiuodavo į Kirmiškius. Čia parašė vadovėlius „Visuomenės mokslo pagrindai“ (1934 m.) ir „Trumpa bažnyčios istorija“ (1934 m.). [[1935]] m. [[Alytaus gimnazija|Alytaus gimnazijos]] kapelionas. [[1938]] m. [[Kauno karo ligoninė]]s kapelionas. [[1942]]–[[1944]] m. [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminarijos]] profesorius. Išleido knygą „Lietuvos karo kapelionų praeitis“.<ref name="VLE"/> Po karo buvo [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijos]] vicerektorius, rektorius. [[1951]]–[[1955]] m. sovietų valdžios ištremtas į [[Kurskas|Kurską]]. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Vilniuje, nes tėviškė buvo nuniokota. Buvo [[altarista]] prie [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia|šv. Onos bažnyčios]] Vilniuje.<ref name="lkma">https://www.lkma.lt/lddb/israsas.php?id=1857</ref> Palaidotas [[Sintautų kapinės]]e. == Išnašos == {{ref}} {{biograf-stub}} {{DEFAULTSORT:Vaitiekaitis}} [[Kategorija:Lietuvos kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos kapelionai]] p42uh7sgl998x9h4n8huh15qra8fyln 0 383210 7582399 7490941 2025-06-22T06:39:30Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582399 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Charles Lindbergh | fonas = culture | paveikslėlis = Col Charles Lindbergh, original, hec.21329.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1902|2|4}} | gimimo vieta = [[Detroitas]], [[Mičiganas]] | mirties data = {{Mirė|1974|8|26|1902|2|4}} | mirties vieta = Kipahulu, [[Maui]], [[Havajai]] | tautybė = [[amerikietis]] | pilietybė = | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = Charles Lindbergh signature.svg | pastabos= | vikiteka=Category:Charles Lindbergh }} '''Čarlzas Augustas Lindbergas''' ({{en|Charles Augustus Lindbergh}}; [[1902]] m. [[vasario 4]] d. – [[1974]] m. [[rugpjūčio 26]] d.) – [[JAV]] [[aviatorius]], rašytojas, išradėjas, tyrinėtojas bei aktyvistas. == Biografija == Būdamas 25 metų amžiaus, dirbo JAV [[oro paštas|oro pašto]] tarnyboje. Pasaulinę šlovę pelnė po [[1927]] m. [[gegužės 20]]–[[gegužės 21|21]] d. atlikto skrydžio per [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyną]] be sustojimų nuo Gardeno miestelio, esančio [[Long Ailendas|Long Ailendo]] saloje, [[Niujorkas (valstija)|Niujorko valstijoje]], iki [[Buržė oro uostas|Buržė oro uosto]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Maršrutą, kuris driekėsi beveik 5 800 km<ref>[http://www.infoplease.com/ipa/A0759496.html "Air Distances Between World Cities in Statute Miles. „] ''infoplease.com.'' Nuoroda tikrinta 2011-12-23.</ref>, jis įveikė vienviečiu, vienmotoriu [[monoplanas|monoplanu]] ''[[Spirit of St. Louis]]''. Už šį istorinį žygdarbį Lindbergui buvo įteikta Orteigo premija bei kaip JAV armijos rezervo karininkui – [[Garbės medalis]], aukščiausias karinis apdovanojimas.<ref>[http://www.charleslindbergh.com/history/moh.asp “Charles Lindbergh Medal of Honor. „] ''charleslindbergh.com''. Nuoroda tikrinta 2011-12-23.</ref> [[XX a.]] 3-jame ir 4-jame dešimtmečiuose Lindbergas, pasinaudodamas savo šlove, skatino komercinės [[aviacija|aviacijos]] bei oro pašto paslaugų vystymą tiek Jungtinėse Valstijose, tiek ir už jų ribų. [[1932]] m. kovą, buvo pagrobtas ir nužudytas jo naujagimis sūnus, kas netrukus buvo praminta kaip „Šimtmečio nusikaltimas“. Po šių įvykių, [[1935]] m., Lindbergo šeima paliko valstijas ir persikėlė gyventi į Europą.<ref name="The Press: Hero & Herod.">[http://www.time.com/time/printout/0,8816,755581,00.html “The Press: Hero & Herod. „] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130204083201/http://www.time.com/time/printout/0,8816,755581,00.html |date=2013-02-04 }} ''[[Time (žurnalas)|Time]]'', 1936 m. sausio 6 d.</ref><ref>McNamee, Graham [http://www.criticalpast.com/video/65675030776_Lindbergh-couple_harbor_SS-American-Importer_taxi_crowd_jon-lindbergh “The Lindberghs Fleeing From U.S. Land in England. „] ''Universal Newsreel'', 1936 m. sausio 8 d.</ref><ref>Ahlgren and Monier 1993, p. 194.</ref> Šeima gyveno užsienyje iki [[1939]]-ųjų balandžio.<ref>“Lindbergh’s Wife and Children Back. " ''[[The New York Times]]'', 1939 m. balandžio 29 d., psl. 14.</ref><ref>Lindbergh 1970, pp 182–183, 192–193.</ref> Prieš Jungtinėms Valstijoms oficialiai įstojus į [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]], Lindbergas atvirai pasisakė prieš JAV įsitraukimą į pasaulio konfliktą, lygiai kaip ir jo tėvas, kongreso narys Čarlzas Augustas Lindbergas, [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu; Lindbergas netgi tapo [[Antikarinis judėjimas|antikarinio judėjimo]] „Amerika pirmiausia“ lyderiu. Nepaisant to, po [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harboro įvykių]] ėmė remti karą ir pats dalyvavo daugelyje oro misijų [[Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne|Ramiajame vandenyne]] kaip civilių konsultantas, kadangi prezidentas [[Franklinas D. Ruzveltas]] atsisakė grąžinti jam armijos oro tarnybos pulkininko laipsnį, kurio Lindbergas atsisakė [[1941]] m. balandį. Savo vėlyvaisiais metais Lindbergas tapo daug apdovanojimų pelniusiu rašytoju, tyrinėtoju, išradėju bei gamtosaugininku.<ref>[http://www.pbs.org/kcet/chasingthesun/innovators/clindbergh.html "Innovators: Charles Lindbergh."] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111227125236/http://www.pbs.org/kcet/chasingthesun/innovators/clindbergh.html |date=2011-12-27 }} ''Chasing The Sun'', PBS/KCET. Nuoroda tikrinta 2011-12-23.</ref> Mirė nuo [[limfoma|linfomos]]<ref>[http://www.cancersupportivecare.com/plan.html "Choosing Life: Living Your Life While Planning for Death: Charles Lindbergh."] ''cancersupportivecare.com.'' Nuoroda tikrinta 2011-12-23.</ref> 1974 m. rugpjūčio 26 d. [[Maui]] saloje, Havajuose, būdamas 72 metų amžiaus. == Išnašos == {{Išn}} {{DEFAULTSORT:Lindbergh, Charles}} [[Kategorija:Lakūnai]] [[Kategorija:JAV išradėjai]] [[Kategorija:JAV aktyvistai]] pi4lf2s7lwdcm4v92fb4t94ejye0fhh 0 383346 7582373 7507926 2025-06-22T05:19:57Z Vilensija 40695 papild. 7582373 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Tabariškiai, Kauno raj. Kapinės.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Kapinių vartai |herb = |žeml = |long=23.782321|lat=54.878046 |PL=54|PM=52|PS=40.96|IL=23|IM=46|IS=56.36 |sav = Kauno rajono savivaldybė |sen = [[Ringaudų seniūnija]] |aukštis = |plotas = 7,5 ha |priešpilis = |naudotas = veikiančios nuo ~1928 m. |žvalgytas = |registro kodas = u. k. 12159 }} '''Tabariškių kapinės''' – veikiančios kapinės [[Tabariškiai|Tabariškiuose]], [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]. Tabariškių kapines prižiūri [[Kauno rajono savivaldybė]]s administracijos [[Ringaudų seniūnija]]. Užima 7,5 ha teritoriją.<ref>[https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kapines/ Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220926200036/https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kapines/ |date=2022-09-26 }} ''krs.lt''</ref> Kapinės suskaitmenintos. Kapinių viduryje, 18 m į pietvakarius nuo centrinio tako ir Vytauto kryžiaus įrengtas gamtininko profesoriaus [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] kapas. [[Antkapis|Antkapinis]] paminklas pastatytas 1976 m. (aut. archit. [[Algimantas Nasvytis]] ir [[Vytautas Nasvytis]], skulp. [[Stepas Šarovas]]). 1993 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=12159|title=Gamtininko zoologo Tado Ivanausko kapas}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Tado Ivanausko kapas Tabariškių kapinėse.JPG|thumb|left|220px|Tado Ivanausko kapas]] Prieš kelis dešimtmečius dabartinės [[Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčia|Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčios]] klebonijos vietoje dar stovėjo buvusio dvaro statinys. Po [[Žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformos]] dvaro žemė išdalinta gyventojams, įsisteigusiai parapijai [[1927]]–[[1928]] m. buvo skirtas 8 ha sklypas, kuriame vietinių ūkininkų pastangomis įrengta medinė bažnyčia. Prie jos įkurtos ir Tabariškių kapinės. Tabariškių kapinių viduryje, takų sankirtoje 1934 m. pastatytas iškilus [[kryžius]] Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] garbei. 1989 m. restauruotas.<ref>[https://krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/kryzius-vytauto-didziojo-garbei-tabariskiu-kapinese/ Kryžius Vytauto Didžiojo garbei Tabariškių kapinėse] ''krsvbiblioteka.lt''</ref> 2024 m. rugsėjo 15 d. pagrindinis kapinių kryžius atnaujintas ir Kristaus Karaliaus parapijos klebono pašventintas. Aukštas medinis kryžius iškilęs virš laiptuoto betoninio [[postamentas|postamento]].<ref>[https://www.facebook.com/100065262151372/posts/%C5%A1iandien-tabari%C5%A1ki%C5%B3-kapin%C4%97se-buvo-pa%C5%A1ventintas-ringaud%C5%B3-seni%C5%ABnijos-atnaujintas-p/900661745452556/ Ringaudų seniūnija] ''facebook.com'' 2024-09-15</ref> Šalia paminklinio kryžiaus pastatyta mūrinė Svideravičių šeimos koplyčia su Švč. Mergelės Marijos statula. == Kapinėse palaidoti == * [[Liudas Vailionis]] (1886–1939), botanikas * [[Tadas Ivanauskas]] (1882–1970), gamtininkas * [[Vladas Čaikauskas]] (1911–1985), agronomas * [[Vytautas Martišius]] (1959–2000), skulptorius * [[Kostas Bėčius]] (1911–2005), agronomas * [[Vladas Janulevičius]] (1928–2013), inžinierius mechanikas * [[Pranas Džiaukštas]] (1925–2013), miškininkas * [[Vladas Žulys]] (1928–2013), kalbininkas * [[Aloyzas Dirsė]] (1931–2016), inžinierius hidrotechnikas * [[Renatas Juška]] (1972–2019), diplomatas * [[Kazimieras Giedra]] (1936–2020), inžinierius mechanikas * [[Vidmantas Staniulis (1950)|Vidmantas Staniulis]] (1950–2021), bibliofilas * [[Vytautas Dovydaitis (1929)|Vytautas Dovydaitis]] (1929–2022), agronomas * [[Romualdas Juknys]] (1943–2024), ekologas, aplinkotyrininkas == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://ringaudai.eu/Ringaudai/Lankytinos-vietos/Tabariskiu-Kristaus-Karaliaus-baznycia-ir-kapines Tabariškių kapinės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111020180948/http://ringaudai.eu/Ringaudai/Lankytinos-vietos/Tabariskiu-Kristaus-Karaliaus-baznycia-ir-kapines |date=2011-10-20 }} * [http://www.panoramio.com/photo/29368401 Tabariškių kapinės ''panoramio.com'' portale] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161014121013/http://www.panoramio.com/photo/29368401 |date=2016-10-14 }} * [https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/10/30/rajonas/kauno-rajone-pristatytas-interaktyvus-kapiniu-zemelapis/ Kauno rajone pristatytas interaktyvus kapinių žemėlapis] ''kaunas.kasvyksta.lt'', 2020-10-30. [[Kategorija:Kauno rajono kapinės]] b71eonbr2bmfkz2wofylbginow1zch0 7582414 7582373 2025-06-22T08:00:35Z Vilensija 40695 7582414 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Tabariškiai, Kauno raj. Kapinės.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Kapinių vartai |herb = |žeml = |long=23.782321|lat=54.878046 |PL=54|PM=52|PS=40.96|IL=23|IM=46|IS=56.36 |sav = Kauno rajono savivaldybė |sen = [[Ringaudų seniūnija]] |aukštis = |plotas = 7,5 ha |priešpilis = |naudotas = veikiančios nuo ~1928 m. |žvalgytas = |registro Nr. = u. k. 12159 }} '''Tabariškių kapinės''' – veikiančios kapinės [[Tabariškiai|Tabariškiuose]], [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]. Tabariškių kapines prižiūri [[Kauno rajono savivaldybė]]s administracijos [[Ringaudų seniūnija]]. Užima 7,5 ha teritoriją.<ref>[https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kapines/ Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220926200036/https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kapines/ |date=2022-09-26 }} ''krs.lt''</ref> Kapinės suskaitmenintos. Kapinių viduryje, 18 m į pietvakarius nuo centrinio tako ir Vytauto kryžiaus įrengtas gamtininko profesoriaus [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] kapas. [[Antkapis|Antkapinis]] paminklas pastatytas 1976 m. (aut. archit. [[Algimantas Nasvytis]] ir [[Vytautas Nasvytis]], skulp. [[Stepas Šarovas]]). 1993 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=12159|title=Gamtininko zoologo Tado Ivanausko kapas}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Tado Ivanausko kapas Tabariškių kapinėse.JPG|thumb|left|220px|Tado Ivanausko kapas]] Prieš kelis dešimtmečius dabartinės [[Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčia|Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčios]] klebonijos vietoje dar stovėjo buvusio dvaro statinys. Po [[Žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformos]] dvaro žemė išdalinta gyventojams, įsisteigusiai parapijai [[1927]]–[[1928]] m. buvo skirtas 8 ha sklypas, kuriame vietinių ūkininkų pastangomis įrengta medinė bažnyčia. Prie jos įkurtos ir Tabariškių kapinės. Tabariškių kapinių viduryje, takų sankirtoje 1934 m. pastatytas iškilus [[kryžius]] Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] garbei. 1989 m. restauruotas.<ref>[https://krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/kryzius-vytauto-didziojo-garbei-tabariskiu-kapinese/ Kryžius Vytauto Didžiojo garbei Tabariškių kapinėse] ''krsvbiblioteka.lt''</ref> 2024 m. rugsėjo 15 d. pagrindinis kapinių kryžius atnaujintas ir Kristaus Karaliaus parapijos klebono pašventintas. Aukštas medinis kryžius iškilęs virš laiptuoto betoninio [[postamentas|postamento]].<ref>[https://www.facebook.com/100065262151372/posts/%C5%A1iandien-tabari%C5%A1ki%C5%B3-kapin%C4%97se-buvo-pa%C5%A1ventintas-ringaud%C5%B3-seni%C5%ABnijos-atnaujintas-p/900661745452556/ Ringaudų seniūnija] ''facebook.com'' 2024-09-15</ref> Šalia paminklinio kryžiaus pastatyta mūrinė Svideravičių šeimos koplyčia su Švč. Mergelės Marijos statula. == Kapinėse palaidoti == * [[Liudas Vailionis]] (1886–1939), botanikas * [[Tadas Ivanauskas]] (1882–1970), gamtininkas * [[Vladas Čaikauskas]] (1911–1985), agronomas * [[Vytautas Martišius]] (1959–2000), skulptorius * [[Kostas Bėčius]] (1911–2005), agronomas * [[Vladas Janulevičius]] (1928–2013), inžinierius mechanikas * [[Pranas Džiaukštas]] (1925–2013), miškininkas * [[Vladas Žulys]] (1928–2013), kalbininkas * [[Aloyzas Dirsė]] (1931–2016), inžinierius hidrotechnikas * [[Renatas Juška]] (1972–2019), diplomatas * [[Kazimieras Giedra]] (1936–2020), inžinierius mechanikas * [[Vidmantas Staniulis (1950)|Vidmantas Staniulis]] (1950–2021), bibliofilas * [[Vytautas Dovydaitis (1929)|Vytautas Dovydaitis]] (1929–2022), agronomas * [[Romualdas Juknys]] (1943–2024), ekologas, aplinkotyrininkas == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://ringaudai.eu/Ringaudai/Lankytinos-vietos/Tabariskiu-Kristaus-Karaliaus-baznycia-ir-kapines Tabariškių kapinės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111020180948/http://ringaudai.eu/Ringaudai/Lankytinos-vietos/Tabariskiu-Kristaus-Karaliaus-baznycia-ir-kapines |date=2011-10-20 }} * [http://www.panoramio.com/photo/29368401 Tabariškių kapinės ''panoramio.com'' portale] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161014121013/http://www.panoramio.com/photo/29368401 |date=2016-10-14 }} * [https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/10/30/rajonas/kauno-rajone-pristatytas-interaktyvus-kapiniu-zemelapis/ Kauno rajone pristatytas interaktyvus kapinių žemėlapis] ''kaunas.kasvyksta.lt'', 2020-10-30. [[Kategorija:Kauno rajono kapinės]] ioz2b6gawh5lntvfx5vih2nzprivgcf 7582418 7582414 2025-06-22T08:15:42Z Vilensija 40695 /* Istorija */ 7582418 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Tabariškiai, Kauno raj. Kapinės.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Kapinių vartai |herb = |žeml = |long=23.782321|lat=54.878046 |PL=54|PM=52|PS=40.96|IL=23|IM=46|IS=56.36 |sav = Kauno rajono savivaldybė |sen = [[Ringaudų seniūnija]] |aukštis = |plotas = 7,5 ha |priešpilis = |naudotas = veikiančios nuo ~1928 m. |žvalgytas = |registro Nr. = u. k. 12159 }} '''Tabariškių kapinės''' – veikiančios kapinės [[Tabariškiai|Tabariškiuose]], [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]. Tabariškių kapines prižiūri [[Kauno rajono savivaldybė]]s administracijos [[Ringaudų seniūnija]]. Užima 7,5 ha teritoriją.<ref>[https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kapines/ Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220926200036/https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kapines/ |date=2022-09-26 }} ''krs.lt''</ref> Kapinės suskaitmenintos. Kapinių viduryje, 18 m į pietvakarius nuo centrinio tako ir Vytauto kryžiaus įrengtas gamtininko profesoriaus [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] kapas. [[Antkapis|Antkapinis]] paminklas pastatytas 1976 m. (aut. archit. [[Algimantas Nasvytis]] ir [[Vytautas Nasvytis]], skulp. [[Stepas Šarovas]]). 1993 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=12159|title=Gamtininko zoologo Tado Ivanausko kapas}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Tado Ivanausko kapas Tabariškių kapinėse.JPG|thumb|left|220px|Tado Ivanausko kapas]] Prieš kelis dešimtmečius dabartinės [[Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčia|Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčios]] klebonijos vietoje dar stovėjo buvusio dvaro statinys. Po [[Žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformos]] dvaro žemė išdalinta gyventojams, įsisteigusiai parapijai [[1927]]–[[1928]] m. buvo skirtas 8 ha sklypas, kuriame vietinių ūkininkų pastangomis įrengta medinė bažnyčia. Prie jos įkurtos ir Tabariškių kapinės. Tabariškių kapinių viduryje, takų sankirtoje 1934 m. pastatytas iškilus [[kryžius]] Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] garbei. 1989 m. restauruotas.<ref>[https://krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/kryzius-vytauto-didziojo-garbei-tabariskiu-kapinese/ Kryžius Vytauto Didžiojo garbei Tabariškių kapinėse] ''krsvbiblioteka.lt''</ref> 2024 m. rugsėjo 15 d. pagrindinis kapinių kryžius atnaujintas ir Kristaus Karaliaus parapijos klebono pašventintas. Aukštas medinis kryžius iškilęs virš laiptuoto betoninio [[postamentas|postamento]].<ref>[https://www.facebook.com/100065262151372/posts/%C5%A1iandien-tabari%C5%A1ki%C5%B3-kapin%C4%97se-buvo-pa%C5%A1ventintas-ringaud%C5%B3-seni%C5%ABnijos-atnaujintas-p/900661745452556/ Ringaudų seniūnija] ''facebook.com'' 2024-09-15</ref> Apie 1992 m. kunigo Petro Dumbliausko iniciatyva pastatyti trys kryžiai [[Tremtinys|tremtinių]] atminimui. Juos sukūrė Juozas Voronavičius ir Arvydas Petkus. 2012 m. vietoj trijų pastatytas tautodailininko [[Adolfas Teresius|Adolfo Teresiaus]] atnaujintas kryžius, skirtas [[Gedulo ir vilties diena]]i - tremties aukoms atminti.<ref>[https://krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/kryzius-tremtiniams-tabariskiu-kapinese/ Kryžius tremtiniams Tabariškių kapinėse] ''krsvbiblioteka.lt''</ref> Šalia Vytauto kryžiaus pastatyta mūrinė Svideravičių šeimos koplyčia su Švč. Mergelės Marijos statula. == Kapinėse palaidoti == * [[Liudas Vailionis]] (1886–1939), botanikas * [[Tadas Ivanauskas]] (1882–1970), gamtininkas * [[Vladas Čaikauskas]] (1911–1985), agronomas * [[Vytautas Martišius]] (1959–2000), skulptorius * [[Kostas Bėčius]] (1911–2005), agronomas * [[Vladas Janulevičius]] (1928–2013), inžinierius mechanikas * [[Pranas Džiaukštas]] (1925–2013), miškininkas * [[Vladas Žulys]] (1928–2013), kalbininkas * [[Aloyzas Dirsė]] (1931–2016), inžinierius hidrotechnikas * [[Renatas Juška]] (1972–2019), diplomatas * [[Kazimieras Giedra]] (1936–2020), inžinierius mechanikas * [[Vidmantas Staniulis (1950)|Vidmantas Staniulis]] (1950–2021), bibliofilas * [[Vytautas Dovydaitis (1929)|Vytautas Dovydaitis]] (1929–2022), agronomas * [[Romualdas Juknys]] (1943–2024), ekologas, aplinkotyrininkas == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://ringaudai.eu/Ringaudai/Lankytinos-vietos/Tabariskiu-Kristaus-Karaliaus-baznycia-ir-kapines Tabariškių kapinės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111020180948/http://ringaudai.eu/Ringaudai/Lankytinos-vietos/Tabariskiu-Kristaus-Karaliaus-baznycia-ir-kapines |date=2011-10-20 }} * [http://www.panoramio.com/photo/29368401 Tabariškių kapinės ''panoramio.com'' portale] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161014121013/http://www.panoramio.com/photo/29368401 |date=2016-10-14 }} * [https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/10/30/rajonas/kauno-rajone-pristatytas-interaktyvus-kapiniu-zemelapis/ Kauno rajone pristatytas interaktyvus kapinių žemėlapis] ''kaunas.kasvyksta.lt'', 2020-10-30. [[Kategorija:Kauno rajono kapinės]] 9pl9uvihs9ow9yd7qphceuo2rm1ea6d 0 410575 7582228 6881677 2025-06-21T13:58:56Z +JMJ+ 141668 7582228 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1935|09|26}} | gimimo vieta = [[Linkmenys]], [[Kaltanėnų valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2014|07|01|1935|09|26}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = istorikas, filologas | partija = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[1971]] m. [[Vilniaus inžinerinis statybos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Kazimieras Rukšėnas''' ([[1935]] m. [[rugpjūčio 26]] d. [[Linkmenys]]e, [[Kaltanėnų valsčius]] – [[2014]] m. [[liepos 1]] d. Vilniuje) – [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, filologas. == Biografija == [[1954]] m. baigė Švenčionėlių pedagoginę mokyklą, vėliau studijavo vokiečių kalbą [[VPI]]. 1971 m. humanitarinių mokslų daktaras.<ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=R&sritis=H {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130928080045/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=R&sritis=H |date=2013-09-28 }}</ref> 1971–[[2002]] m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute. [[1979]]–[[1992]] m. ir [[1997]]–[[2002]] m. [[Vilniaus Gedimino technikos universiteto Humanitarinis institutas|Vilniaus Gedimino technikos universiteto Humanitarinio instituto]] Užsienio kalbų katedros vedėjas.<ref>http://www.klase.lt/grupes/istaigos/daktarai/1541/VISI/daktaras/202</ref> == Bibliografija == <small> * Masinės žudynės Lietuvoje, 1941–1944: dokumentų rinkinys, T. 1 / [[Boleslovas Baranauskas]], [[Eusiejus Rozauskas]], Kazimieras Rukšėnas, [[Genovaitė Erslavaitė]]. – Vilnius: Mintis, 1965. – 346 p.: iliustr. * Į vergovę. – Vilnius: Mintis, 1966. – 151 p.: iliustr. * Nacionalistų talka hitlerininkams: rinkinys / Boleslovas Baranauskas, Kazimieras Rukšėnas. – Vilnius: Mintis, 1970. – 187 p. * ''Documents accuse'' / Boleslovas Baranauskas, Kazimieras Rukšėnas. – Vilnius: Gintaras, 1970. – 309 p.: iliustr. * Pirčiupių tragedijos kaltininkai: dokumentų rinkinys. – Vilnius: Mintis, 1975. – 79 p.: iliustr. </small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Rukšėnas, Kazimieras}} [[Kategorija:Lietuvos istorikai]] 06q1stkah9qap24sozzsg7hqbhilm45 2 411441 7582353 7570913 2025-06-22T03:02:24Z Ed1974LT 52229 7582353 wikitext text/x-wiki Labiausiai domiuosi [[kalbotyra]], tačiau kartais prisidedu prie straipsnių ir kitomis temomis. {|align="right" |- |{{userboxtop|Apie mane}} |- |{{user lt}} |- |{{user lv-2}} |- |{{user ru-1}} |- |{{user en-1}} |- |{{user ltg-1}} |- |[[en:User:Ed1974LT]] |- |{{user male}} |- |[[simple:User:Ed1974LT]] |- |<center>'''Vikipedija'''</center> |- |{{User Wikipedian For|year=2011|month=11|day=03}} |- |{{User straipsniai|950}} |- |{{User contrib|25000}} |} {| |+'''Reikšmingiausias indėlis''' |valign=top| * [[Vengrų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Uralo prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Vokiečių kalba]] (gramatikos skyrius) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių pakrantė]] (ir jos kaimai) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių-estų-latvių žodynas]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų-slavų kalbos]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Indoeuropiečių prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Jerzy Kuryłowicz]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Laringalų teorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vladislavas Ilič Svityčius]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Pederseno dėsnis]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Slavų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Germanų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Dainis Stalts]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vodų kalba]] [[Vaizdas:Verta.png|18px]] |valign=top| * [[Latvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lietuvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Vepsų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Žemutinių sorbų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Valų kalbos istorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Valų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Friulų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Gladys Pearl Baker]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Betty Grable]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vivien Leigh]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[George Cukor]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Jonathan Rosenbaum]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Marilyn Monroe]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Fran Miklošič]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Lietuvių raštų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Ilgieji ir trumpieji balsiai]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Gyvūnų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] |} {{navbox |name = Naudotojas:Ed1974LT|title = Įvertinimai |state = {{{state|collapsed}}} | titlestyle = background: gold; | groupstyle = background:#d3d3d3; | belowstyle = background:#d3d3d3; |list1 = <div> {{{!}} class="toccolours" style="width: 100%; margin: 0.25em 0; border: 0;" {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}} {{Wiki ordinas|Skiriu šį ordiną už straipsnius apie kalbas. Sėkmės, taip ir toliau.--[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 12:42, 10 liepos 2016 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Tournesol.png|50px|thumb|right|Už straipsnį vokiečių kalba.<br />[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 15:48, 14 rugpjūčio 2016 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Baltų prokalbė]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 10:43, 3 lapkričio 2016 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Lyvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 13:42, 21 vasario 2017 (EET)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Padėka už vertingą, aukštos kokybės indėlį į straipsnius apie lyvių tautą bei kalbas. [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 08:38, 16 rugpjūčio 2017 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Padėka už teberašomus ir parašytus kalbotyros str., ypač už str. [[baltų prokalbė]], [[indoeuropiečių prokalbė]].--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 13:36, 5 sausio 2018 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Dėkoju už labai didelį ir kokybišką indėlį lingvistikos tema, taip pat už pavyzdinius straipsnius. Linkiu nesustoti ir toliau plėsti Vikipediją. Sėkmės! --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 20:50, 2 balandžio 2018 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 12:51, 18 balandžio 2019 (EEST)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinių straipsnių''' '''[[Lietuvių kalba]]''' ir '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 10:24, 3 rugsėjo 2019 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Valų kalba]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:21, 30 kovo 2021 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Marilyn Monroe]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:23, 26 rugsėjo 2023 (EEST)]] {{!}}- {{!}}} </div> }} nhxagzhoquset62qj25cczhqgykxr4w 7582429 7582353 2025-06-22T08:30:54Z Ed1974LT 52229 7582429 wikitext text/x-wiki Labiausiai domiuosi [[kalbotyra]], tačiau kartais prisidedu prie straipsnių ir kitomis temomis. {|align="right" |- |{{userboxtop|Apie mane}} |- |{{user lt}} |- |{{user lv-2}} |- |{{user ru-1}} |- |{{user en-1}} |- |{{user ltg-1}} |- |[[en:User:Ed1974LT]] |- |{{user male}} |- |[[simple:User:Ed1974LT]] |- |<center>'''Vikipedija'''</center> |- |{{User Wikipedian For|year=2011|month=11|day=03}} |- |{{User straipsniai|960}} |- |{{User contrib|25000}} |} {| |+'''Reikšmingiausias indėlis''' |valign=top| * [[Vengrų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Uralo prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Vokiečių kalba]] (gramatikos skyrius) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių pakrantė]] (ir jos kaimai) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių-estų-latvių žodynas]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų-slavų kalbos]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Indoeuropiečių prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Jerzy Kuryłowicz]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Laringalų teorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vladislavas Ilič Svityčius]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Pederseno dėsnis]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Slavų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Germanų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Dainis Stalts]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vodų kalba]] [[Vaizdas:Verta.png|18px]] |valign=top| * [[Latvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lietuvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Vepsų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Žemutinių sorbų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Valų kalbos istorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Valų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Friulų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Gladys Pearl Baker]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Betty Grable]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vivien Leigh]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[George Cukor]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Jonathan Rosenbaum]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Marilyn Monroe]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Fran Miklošič]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Lietuvių raštų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Ilgieji ir trumpieji balsiai]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Gyvūnų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] |} {{navbox |name = Naudotojas:Ed1974LT|title = Įvertinimai |state = {{{state|collapsed}}} | titlestyle = background: gold; | groupstyle = background:#d3d3d3; | belowstyle = background:#d3d3d3; |list1 = <div> {{{!}} class="toccolours" style="width: 100%; margin: 0.25em 0; border: 0;" {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}} {{Wiki ordinas|Skiriu šį ordiną už straipsnius apie kalbas. Sėkmės, taip ir toliau.--[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 12:42, 10 liepos 2016 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Tournesol.png|50px|thumb|right|Už straipsnį vokiečių kalba.<br />[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 15:48, 14 rugpjūčio 2016 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Baltų prokalbė]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 10:43, 3 lapkričio 2016 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Lyvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 13:42, 21 vasario 2017 (EET)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Padėka už vertingą, aukštos kokybės indėlį į straipsnius apie lyvių tautą bei kalbas. [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 08:38, 16 rugpjūčio 2017 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Padėka už teberašomus ir parašytus kalbotyros str., ypač už str. [[baltų prokalbė]], [[indoeuropiečių prokalbė]].--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 13:36, 5 sausio 2018 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Dėkoju už labai didelį ir kokybišką indėlį lingvistikos tema, taip pat už pavyzdinius straipsnius. Linkiu nesustoti ir toliau plėsti Vikipediją. Sėkmės! --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 20:50, 2 balandžio 2018 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 12:51, 18 balandžio 2019 (EEST)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinių straipsnių''' '''[[Lietuvių kalba]]''' ir '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 10:24, 3 rugsėjo 2019 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Valų kalba]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:21, 30 kovo 2021 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Marilyn Monroe]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:23, 26 rugsėjo 2023 (EEST)]] {{!}}- {{!}}} </div> }} om8kayjdfgl6srrx59l7u0rgnqqauq5 2 418848 7582366 7582129 2025-06-22T04:34:39Z Ed1974LT 52229 7582366 wikitext text/x-wiki Liiviläisten kulttuurikeskus nse2uslh9oe2td6mn84pjqpxwob3djt 7582376 7582366 2025-06-22T05:52:36Z Ed1974LT 52229 7582376 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Livones.net | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = | antraštė = | forma = | simbolis = | žanras = Šviečiamasis portalas<!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = 2006 m. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = | vieta_šalis = [[Latvija]] | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = Vyriausioji redaktorė Gundega Blumberga, dizainerė Zanė Ernštreitė | pramonė = [[Žiniasklaida]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = šviečiamasis portalas | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = [[Lyvių kultūros centras]] | darbuotojų = | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [http://www.livones.net/en Livones.net] | pastabos = }} '''Livones.net''', stilizuotai '''Līvõnes.net''', anksčiau '''Livones.lv''' ({{la|livones}} 'lyviai') – [[Lyviai|lyvių]] istorijos, kultūros ir [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] interneto portalas. 2006 m. [[Interneto portalas|portalą]] įsteigė [[Lyvių kultūros centras]] ({{liv|Līvõ kultūr sidām}}).<ref name>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-06-22|language=en}}</ref> Vyriausioji svetainės redaktorė – [[Gundega Blumberga]]. Portalą remia Latvijos kultūros ministerija. Portale medžiaga pateikiama lyvių, [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis. 2018 m. sausio 19 d. portalas buvo visiškai atnaujintas.<ref>{{Cite web|lang=lv|url=http://novads.dundaga.lv/newkolka/pilniba-atjauninats-libiesu-portals-livones-net/|title=Pilnībā atjaunināts lībiešu portāls livones.net|date=2018-01-24|accessdate=2025-06-22}}</ref>. == Tikslai == Portalo tikslas – sukurti vietą, kurioje apibendrinama ir publikuojama objektyvi, šiuolaikiška, moksliškai patikima ir visapusė informacija apie lyvių kultūrą ir kalbą.<ref>{{Cite web |url=http://www.livones.lv/?b=livones.lv |title=par portālu |access-date=2025-06-22|archive-date=2010-04-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100401105738/http://www.livones.lv/?b=livones.lv}}</ref><ref>[http://kultura.delfi.lv/news/book/article.php?id=17898433 Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana]</ref> == Turinys == * Publikuojami šaltiniai apie lyvių kultūrą, kalbą ir istoriją * Mokomoji lyvių kalbos medžiaga * Įvairiapusė informacija apie lyvius == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.livones.net/en Portalas „Livones.net“] (''anglų k.'') [[Kategorija:Svetainės]] [[Kategorija:Lyviai]] 33a5p6usb0vgnjxk9ydwuh6rbhklvze 7582394 7582376 2025-06-22T06:25:15Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7582394 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 7582419 7582394 2025-06-22T08:16:26Z Ed1974LT 52229 7582419 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lyvių kultūros centro logotipas (koreg.).jpg|right|thumb|350px|Lyvių kultūros centro logotipas]] '''Lyvių kultūros centras''' ({{liv|Līvõ kultūr sidām}}, {{lv|Lībiešu kultūras centrs}}) – antroji pagal senumą [[Lyviai|lyvių]] visuomeninė organizacija.<ref name="livones">{{cite web|title=Līvõ kultūr sidām (Lībiešu kultūras centrs)|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/organizacijas/livo-kultur-sidam-libiesu-kulturas-centrs|publisher=[[Livones.net]]|accessdate=2025-06-22}}</ref> == Istorija == Grupė lyvių kultūros darbuotojų ją įsteigė 1994 m. balandžio 2 d. [[Ryga|Rygoje]], [[Latvija|Latvijoje]]. Pirmasis jos vadovas buvo [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]]. Daugiau kaip 20 m. centrui vadovavo [[Gundega Blumberga]]. Nuo 2021 m. Lyvių kultūros centro vadovė yra [[Renāte Blumberga|Renatė Blumberga]]. Nuo 2022 m. centras dirba tokia sudėtimi: istorikė Renatė Blumberga, knygų redaktorė Gundega Blumberga, menininkė ir poetė [[Baiba Damberga]] ir kalbininkas [[Uldis Balodis|Uldis Baluodis]].<ref name="livones"/> == Veiklos sritys == Centras atlieka [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]], kultūros ir istorijos tyrimus, šias sritis populiarina, puoselėja lyvių kalbą ir skatina, koordinuoja šiuolaikinės lyvių kultūros procesus. Nuo 2006 m. vienas svarbiausių centro projektų – lyvių kultūrinės erdvės portalas „[[Livones.net]]“. Lyvių kultūros centro 20-ies metų veikla apibendrinta knygoje „Apsiribosime maksimumu“ („Aprobežosimies ar maksimumu“, sudarė G. Blumberga), centro atliktas darbas 2018 m. padėjo pamatus [[Lyvių institutas|Lyvių instituto]] įkūrimui. Pasak Lyvių instituto direktoriaus V. Ernštreito, Lyvių kultūros centrui teko ypatingas vaidmuo lyvistikos srityje, nes jis iš pačių lyvių tarpo išugdė tyrėjus, kurie vėliau tapo naujojo instituto branduoliu.<ref name="livones"/> == Leidyba == Lyvių kultūros centras parengė ir drauge su kitomis visuomeninėmis organizacijomis išleido tokius leidinius, kaip informacinis bukletas [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis „Lyviai“, lyvių poetų rinktinė lyvių ir anglų kalbomis „Trillium“ bei [[Karlis Staltė|Karlio Staltės]] eilėraščių rinkinys latvių ir lyvių kalbomis „Turtingasis pajūris“ („Bagātā jūrmala“), Baibos Dambergos eilėraščių rinkinys „Aš ir kiti aš“ („Es un citi es“) ir kt. 2023 m. išleista [[Jānis Belte|Janio Beltės]] 130-osioms gimimo metinėms skirta knyga „Beltė, tas tapytojas“ („Belte, tas mālders“).<ref name="livones"/> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Latvijos organizacijos]] [[Kategorija:Lyviai]] 7rwwme8wzalybmetakqkj5inl8sp2np 7582421 7582419 2025-06-22T08:18:29Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7582421 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 0 425936 7582254 7575700 2025-06-21T16:28:55Z 149.13.184.139 /* Treneriai */ 7582254 wikitext text/x-wiki {{infobox |name=Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė |image=[[Vaizdas:LFF rinktine 2020.png|150px]] |above=Lietuvos U19 futbolo rinktinė | label1= Asociacija: | data1 =[[Lietuvos futbolo federacija]] | label2 = Treneris: | data2 = {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Čepas]] | label3 = | data3 = }} '''Lietuvos vaikinų iki 19 m. (U-19) futbolo rinktinė''' – jaunimo [[Futbolas|futbolo]] rinktinė, atstovaujanti [[Lietuva|Lietuvai]]. 2025 m. U-19 rinktinei gali atstovauti jaunuoliai, gimę ne anksčiau nei 2006 m. sausio 1 d. === Pasiekimai === * [[Baltijos taurė]] (U19) – 1 vieta: 2010 m., 2015 m. , 2017 m. * [[2013 m. Europos U-19 futbolo čempionatas|Europos U-19 futbolo čempionatas]] – 2013 m. grupės etapas (šeimininkų teise) == Dalyvavimas == === 1998 m. === Lietuvos U-18 rinktinė nugalėjo savo atrankos grupėje ir iškovojo vietą 1998 m. Europos U-18 čempionate (iki 2002 m. varžybos vyko U-18 formatu). Čempionate užėmė 4-ą vietą grupėje. === 2013 m. === [[2013 m. Europos U-19 futbolo čempionatas]] vyko Lietuvoje, Lietuvos U-19 rinktinė dalyvavo šeimininko teise. Čempionate užėmė 4-ą vietą grupėje. === 2020-2021 m. === 2020-2021 m. Europos U19 čempionato atrankos varžybos buvo numatytos vykti 2020 m. lapkričio mėn., tačiau nukeltos į 2021 m. kovo mėn. Lietuvos varžovais būtų buvę Bulgarijos, Rusijos ir Turkijos U19 rinktinės.<ref>https://www.flashscore.com/football/europe/euro-u19/</ref><ref>https://www.uefa.com/insideuefa/mediaservices/mediareleases/news/0260-101ee4c9e45e-a48d51d6fdeb-1000--uefa-postpones-youth-competitions/?iv=true</ref> 2021 m. vasario mėn. pabaigoje daugelyje šalių tebegaliojant [[COVID-19]] karantinui UEFA nusprendė atšaukti U-19 čempionatą bei atranką.<ref>https://lff.lt/news/11881/atsauktos-20202021-m-europos-vaikinu-ir-merginu-u-19-cempionato-varzybos/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420140831/https://lff.lt/news/11881/atsauktos-20202021-m-europos-vaikinu-ir-merginu-u-19-cempionato-varzybos/ |date=2021-04-20 }}</ref> === 2021-2022 m. === 2021-2022 m. Europos U19 čempionato atrankos varžybos vyko 2021 m. spalio–lapkričio mėn. Lietuvos rinktinė varžėsi su Italijos (0:2), Slovėnijos (1:1) ir Islandijos (1:2) U19 rinktinėmis. Lietuva užėmė III vietą grupėje ir į tolimesnį etapą nepateko.<ref>https://www.transfermarkt.com/u19-em-qualifikation/gesamtspielplan/pokalwettbewerb/U19Q/saison_id/2021</ref> === 2022-2023 m. === 2022 m. birželio 9-13 d. vyko U19 Baltijos taurės turnyras. Lietuvos U19 žaidė su Suomijos (0:0), Latvijos (1:1) ir Estijos (1:2) U19 rinktinėmis, ir užėmė IV vietą. 2022-2023 m. Europos U19 čempionato atrankos varžybos vyko 2022 m. rugpjūčio 21–27 dienomis. Lietuvos U19 rinktinė žaidė atrankos 6-oje grupėje su Austrijos (0:2), Rumunijos (0:0) ir Latvijos (0:1) U19 rinktinėmis, ir užėmė IV vietą.<ref>https://lff.lt/news/13661/lietuvos-vaikinu-u-19-rinktine-rytoj-prades-kovas-baltijos-taures-turnyre/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220630150504/https://lff.lt/news/13661/lietuvos-vaikinu-u-19-rinktine-rytoj-prades-kovas-baltijos-taures-turnyre/ |date=2022-06-30 }}</ref> === 2023-2024 m. === 2023 m. birželio 14-18 d. Suomijoje vyko U19 Baltijos taurės turnyras. Lietuvos U19 rinktinė užėmė IV vietą. 2023-2024 m. UEFA Europos U19 čempionato atrankos varžybos vyko 2023 m. lapkričio 15–21 dienomis Turkijoje. Lietuvos U19 rinktinė žaidė atrankos 8-oje grupėje su Turkijos, Graikijos ir Baltarusijos U19 rinktinėmis.<ref>https://www.lff.lt/vaikinu-u19-rinktine-suzinojo-varzovus-europos-cempionato-atrankoje/</ref> Užėmę antrąją vietą grupėje, pateko į ''elitinį atrankos etapą''.<ref>https://www.uefa.com/under19/match/2037063--lithuania-vs-belarus/standings/</ref> Elitinio etapo varžybos vyko 2024 m. kovo 20-26 d. Nyderlanduose.<ref>https://www.lff.lt/vaikinu-u19-rinktine-suzinojo-varzovus-europos-cempionato-atrankos-elitiniame-etape/</ref> Lietuvos U19 žaidė 2-oje grupėje su Nyderlandų (0:4), Belgijos (0:2) ir Prancūzijos (2:0) U-19 rinktinėmis, ir užėmė IV vietą. 2023 m. taip pat buvo renkama ir U-18 rinktinė.<ref>https://www.lff.lt/druskininkuose-rengiama-lietuvos-vaikinu-u-18-rinktines-stovykla/</ref> === 2024-2025 m. === 2024 m. birželio 7-11d. Kaune vyko U19 [[2024 m. Baltijos taurė|Baltijos taurės]] turnyras. Lietuvos U19 rinktinė užėmė III vietą. 2024-2025 m. UEFA Europos U19 čempionato atrankos varžybos vyko 2024 m. lapkričio 13–19 dienomis Bulgarijoje. Lietuvos U19 rinktinė žaidė atrankos 3-oje grupėje su Anglijos (0:1), Belgijos (1:4), ir Bulgarijos (0:2) U19 rinktinėmis, ir užėmė IV vietą.<ref>https://www.lff.lt/vaikinu-u19-rinktine-pralaimejo-atrankos-turnyro-seimininkams/</ref> === 2025-2026 m. === 2025-2026 m. UEFA Europos U19 čempionato atrankos varžybos vyks 2025 m. lapkričio mėn. Lietuvos U19 rinktinė žais atrankos 8-oje grupėje su Anglijos, Škotijos ir Latvijos U19 rinktinėmis. Šios grupės turnyras vyks Lietuvoje<ref>https://www.lff.lt/u19-rinktine-suzinojo-pirmuosius-varzovus-2026-uju-europos-cempionato-atrankoje/</ref> == Rezultatai == {| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable" style="font-size:90%" |+style="white-space:nowrap;" | Praėjusių metų rezultatai |- ! Data !! Miestas, Šalis !! Priešininkas !! {{santrumpa|Rez.|Rezultatas}} !! Varžybos |- !colspan="5"|'''2019''' |- style="background:#fcc;" | {{data|2019|3|25}} || [[Minskas]], [[Baltarusija]] || {{Flagicon|Baltarusija}} Baltarusija U-19 || 0:2 || kontrolinės rungtynės |- style="background:#fcc;" | {{data|2019|3|27}} || [[Minskas]], [[Baltarusija]] || {{Flagicon|Baltarusija}} Baltarusija U-19 || 0:2 || kontrolinės rungtynės |- style="background:#fcc;" | {{data|2019|6|6}} || [[Veru]], [[Estija]] || {{Flagicon|Latvija}} Latvija U-19 || 1:5 || Baltijos taurė |- style="background:#ffc;" | {{data|2019|6|7}} || [[Tartu]], [[Estija]] || {{Flagicon|Estonia}} Estija U-19 || 0:0 || Baltijos taurė |- style="background:#fcc;" | {{data|2019|6|9}} || [[Tartu]], [[Estija]] || {{Flagicon|Suomija}} Suomija U-18 || 0:4 || Baltijos taurė |- style="background:#fcc;" | {{data|2019|10|8}} || [[Belgradas]], [[Serbija]] || {{Flagicon|Ispanija}} Ispanija U-19 || 0:2 || Europos U-19 čempionato atranka |- style="background:#fcc;" | {{data|2019|10|11}} || [[Belgradas]], [[Serbija]] || {{Flagicon|Serbija}} Serbija U-19 || 0:8 || Europos U-19 čempionato atranka |- style="background:#cfc;" | {{data|2019|10|14}} || [[Belgradas]], [[Serbija]] || {{Flagicon|Rumunija}} Rumunija U-19 || 1:0 || Europos U-19 čempionato atranka |- !colspan="5"|'''2020''' |- |colspan="5"|''visos rungtynės buvo atšauktos dėl [[COVID-19]] pandemijos'' |- !colspan="5"|'''2021''' |- style="background:#cfc;" | {{data|2021|6|5}} || [[Talinas]], [[Estija]] || {{Flagicon|Estonia}} Estija U-19 || 3:2 || kontrolinės rungtynės |- style="background:#ffc;" | {{data|2021|6|7}} || [[Talinas]], [[Estija]] || {{Flagicon|Estonia}} Estija U-19 || 0:0 || kontrolinės rungtynės |- style="background:#cfc;" | {{data|2021|9|3}} || [[Jerevanas]], [[Armėnija]] || {{Flagicon|Armenia}} Armėnija U-19 || 4:0 || kontrolinės rungtynės |- style="background:#cfc;" | {{data|2021|9|5}} || [[Jerevanas]], [[Armėnija]] || {{Flagicon|Armenia}} Armėnija U-19 || 2:0 ​|| kontrolinės rungtynės |- style="background:#fcc;" | {{data|2021|10|6}} || Bakovci, [[Slovėnija]] || {{Flagicon|Italija}} Italija U-19 || 0:2 ​|| Europos U-19 čempionato atranka |- style="background:#ffc;" | {{data|2021|10|9}} || Nedelišće, [[Slovėnija]] || {{Flagicon|Slovėnija}} Slovėnija U-19 || 1:1 ​|| Europos U-19 čempionato atranka |- style="background:#fcc;" | {{data|2021|10|12}} || Radenci, [[Slovėnija]] || {{Flagicon|Islandija}} Islandija U-19 || ​1:2 || Europos U-19 čempionato atranka |- !colspan="5"|'''2022''' |- | {{data|2022|2|16}} || {{flagicon|TUR}} [[Antalija]] || {{Flagicon|Turkija}} Turkija U-18 || ​2:2 || kontrolinės rungtynės |- | {{data|2022|2|18}} || {{flagicon|TUR}} [[Antalija]] || {{Flagicon|Turkija}} Turkija U-18 || ​1:3 || kontrolinės rungtynės |- | {{data|2022|3|25}} || {{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] || {{Flagicon|Estija}} Estija U-19 || 1:0 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2022|3|27}} || {{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] || {{Flagicon|Estija}} Estija U-19 || 0:1 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2022|6|9}} || {{flagicon|LVA}} [[Jāņa Skredeļa stadionas]] || {{Flagicon|Suomija}} Suomija U-19 || 0:0 || [[Baltijos taurė]] |- | {{data|2022|6|11}} || {{flagicon|LVA}} [[Sloka stadionas]] || {{Flagicon|Latvija}} Latvija U-19 || 1:1 || [[Baltijos taurė]] |- | {{data|2022|6|13}} || {{flagicon|LVA}} [[Sloka stadionas]] || {{Flagicon|Estija}} Estija U-19 || 1:2 || [[Baltijos taurė]] |- | {{data|2022|8|22}} || {{flagicon|ARM}} [[Jerevanas]] || {{Flagicon|ARM}} Armėnija U-19 || 0:0 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2022|8|24}} || {{flagicon|ARM}} [[Jerevanas]] || {{Flagicon|ARM}} Armėnija U-19 || 2:1 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2022|9|21}} || {{flagicon|ROM}} Buftea || {{Flagicon|Austrija}} Austrija U-19 || 0:2 || Europos U-19 čempionato atranka |- | {{data|2022|9|24}} || {{flagicon|ROM}} || {{Flagicon|Rumunija}} Rumunija U-19 || 0:0 || Europos U-19 čempionato atranka |- | {{data|2022|9|27}} || {{flagicon|ROM}} || {{Flagicon|Latvija}} Latvija U-19 || 0:1 || Europos U-19 čempionato atranka |- !colspan="5"|'''2023''' |- | {{data|2023|6|14}} || {{flagicon|FIN}} Pajulahti || {{Flagicon|Latvija}} Latvija U-19 || 0:3 || [[Baltijos taurė]] |- | {{data|2023|6|16}} || {{flagicon|FIN}} Pajulahti || {{Flagicon|Suomija}} Suomija U-19 || 2:3 || [[Baltijos taurė]] |- | {{data|2023|6|18}} || {{flagicon|FIN}} Pajulahti || {{Flagicon|Estija}} Estija U-19 || 2:1 || [[Baltijos taurė]] |- | {{data|2023|9|8}} || {{Flagicon|GEO}} Tbilisi || {{Flagicon|Gruzija}} Gruzija U-19 || 0:1 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2023|9|10}} || {{Flagicon|GEO}} Tbilisi || {{Flagicon|Gruzija}} Gruzija U-19 || 1:1 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2023|10|15}} || {{Flagicon|LTU}} Druskininkai || {{Flagicon|Armėnija}} Armėnija U-19 || 2:0 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2023|10|17}} || {{Flagicon|LTU}} Druskininkai || {{Flagicon|Armėnija}} Armėnija U-19 || 1:1 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2023|11|15}} || {{Flagicon|TUR}} Manavgat || {{Flagicon|Turkija}} Turkija U-19 || 1:3 || Europos U-19 čempionato atranka |- | {{data|2023|11|18}} || {{Flagicon|TUR}} Manavgat || {{Flagicon|Graikija}} Graikija U-19 || 1:2 || Europos U-19 čempionato atranka |- | {{data|2023|11|21}} || {{Flagicon|TUR}} Manavgat || {{Flagicon|Baltarusija}} Baltarusija U-19 || 2:0 || Europos U-19 čempionato atranka |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" ! Data !! Miestas, Šalis !! Priešininkas !! {{santrumpa|Rez.|Rezultatas}} !! Varžybos |- |+Pastarieji rezultatai |- | {{data|2024|2|20}} || {{Flagicon|TUR}} Antalija || {{Flagicon|MNE}} Juodkalnija U-19 || 1:1 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2024|2|22}} || {{Flagicon|TUR}} Antalija || {{Flagicon|MNE}} Juodkalnija U-19 || 2:2 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2024|3|20}} || {{Flagicon|NED}} Veendam || {{Flagicon|NED}} Nyderlandai U-19 || 0:4 || Europos U-19 čempionato elitinis atrankos etapas |- | {{data|2024|3|23}} || {{Flagicon|NED}} Veendam || {{Flagicon|BEL}} Belgija U-19 || 0:2 || Europos U-19 čempionato elitinis atrankos etapas |- | {{data|2024|3|26}} || {{Flagicon|NED}} Assen || {{Flagicon|FRA}} Prancūzija U-19 || 2:0 || Europos U-19 čempionato elitinis atrankos etapas |- | {{data|2024|6|7}} || {{flagicon|LTU}} Kaunas|| {{Flagicon|EST}} Estija U-19 || 2:1 || [[2024 m. Baltijos taurė]] |- | {{data|2024|6|11}} || {{flagicon|LTU}} Kaunas || {{Flagicon|LVA}} Latvija U-19 || 0:2 || [[2024 m. Baltijos taurė]] |- | {{data|2024|9|7}} || {{flagicon|LTU}} Druskininkai || {{Flagicon|ARM}} Armėnija U-19 || 1:2 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2024|9|9}} || {{flagicon|LTU}} Druskininkai || {{Flagicon|ARM}} Armėnija U-19 || 1:1 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2024|10|12}} || {{flagicon|LTU}} Druskininkai || {{Flagicon|GEO}} Gruzija U-19 || 0:0 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2024|10|14}} || {{flagicon|LTU}} Druskininkai || {{Flagicon|GEO}} Gruzija U-19 || 0:2 || draugiškos rungtynės |- | {{data|2024|11|13}} || {{flagicon|BUL}} Stara Zagora || {{Flagicon|ENG}} Anglija U-19 || 0:1 || Europos U-19 čempionato atranka |- | {{data|2024|11|16}} || {{flagicon|BUL}} Stara Zagora || {{Flagicon|BEL}} Belgija U-19 || 1:4 || Europos U-19 čempionato atranka |- | {{data|2024|11|19}} || {{flagicon|BUL}} Stara Zagora || {{Flagicon|BUL}} Bulgarija U-19 || 0:2 || Europos U-19 čempionato atranka |} ;2025 ---- {{football box |date = {{Start date|2025|6|6|df=y}} |time = |round = [[2025 m. Baltijos taurė]] |team1 = {{flagicon|EST}} Estija U-19 |score = 0:1 |report = |team2 = {{flagicon|LTU}} Lietuva U-19 |goals1 = Matthias Limberg {{goal|90+3}} |goals2 = |stadium = {{flagicon|EST}} [[Tartu]], [[Tamme stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = {{Start date|2025|6|8|df=y}} |time = |round = [[2025 m. Baltijos taurė]] |team1 = {{flagicon|LVA}} Latvija U-19 |score = 1:2 |report = |team2 = {{flagicon|LTU}} Lietuva U-19 |goals1 = Helvijs Joksts {{goal|77}} |goals2 = {{goal|45+1|11 m.}} [[Dovas Grudzinskas]] <br/> {{goal|61}} [[Dominykas Taučas]] |stadium = {{flagicon|EST}} [[Tartu]], [[Tamme stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = {{Start date|2025|11|12|df=y}} |time = |round = 2026 m. UEFA U19 čempionato atranka |team1 = {{flagicon|LTU}} Lietuva U-19 |score = |report = |team2 = {{flagicon|ENG}} Anglija U-19 |goals1 = |goals2 = |stadium = {{flagicon|LTU}} |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = {{Start date|2025|11|15|df=y}} |time = |round = 2026 m. UEFA U19 čempionato atranka |team1 = {{flagicon|LTU}} Lietuva U-19 |score = |report = |team2 = {{flagicon|SCO}} Škotija U-19 |goals1 = |goals2 = |stadium = {{flagicon|LTU}} |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = {{Start date|2025|11|18|df=y}} |time = |round = 2026 m. UEFA U19 čempionato atranka |team1 = {{flagicon|LTU}} Lietuva U-19 |score = |report = |team2 = {{flagicon|LVA}} Latvija U-19 |goals1 = |goals2 = |stadium = {{flagicon|LTU}} |attendance = |referee = }} == Sudėtis == Lietuvos U-19 rinktinės sąrašas U-19 Baltijos taurės rungtynėms 2025 m. birželio mėn.<ref>https://www.lff.lt/vaikinu-u19-rinktine-vyks-i-baltijos-taures-turnyra-estijoje/</ref> Statistika atnaujinta po rungtynių su Latvijos U-19 rinktine {{data|2025|6|8}} ✰–Žaidėjai taip pat kviesti atstovauti [[Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė|U-21 rinktinę]] <div style="background-color: lightblue; float:left; width: 100%"> {{nat fs g start|background=green|color=yellow}} {{nat fs g player|no= 1|pos=GK|name=[[Ernestas Lysionok]] |age={{bda|2007|3|9|df=y}}|caps=2|goals=|club=[[Genoa CFC]]|clubnat=ITA}} {{nat fs g player|no=12|pos=GK|name=[[Ugnius Semaška]] |age={{bda|2007|3|26|df=y}}|caps=|goals=|club=[[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=GK|name=[[Kristupas Čepulis]] |age={{bda|2008|8|2|df=y}}|caps=|goals=|club=[[Wolfsberger AC]]|clubnat=AUT}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{nat fs g player|no= 6|pos=DF|name=[[Dovydas Sasnauskas]] |age={{bda|2007|2|16|df=y}}|caps=8|goals=1|club=[[Sheffield United FC]]|clubnat=ENG}} {{nat fs g player|no= 4|pos=DF|name=[[Matas Klimas]] |age={{bda|2007|1|30|df=y}}|caps=3|goals=|club=[[Brentford FC]]|clubnat=ENG}} {{nat fs g player|no=14|pos=DF|name=[[Edgaras Bierontas]] |age={{bda|2007|10|3|df=y}}|caps=3|goals=|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= 5|pos=DF|name=[[Matias Angelo Pastori]] |age={{bda|2007|1|30|df=y}}|caps=2|goals=|club=[[Delfino Pescara 1936|Pescara Calcio]]|clubnat=ITA}} {{nat fs g player|no= 3|pos=DF|name=[[Dovydas Balsys]] |age={{bda|2008|10|5|df=y}}|caps=2|goals=|club=[[FA Panevėžys]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= 2|pos=DF|name=[[Paulius Stankus]] |age={{bda|2008|12|15|df=y}}|caps=2|goals=|club=[[FK Be1]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=DF|name=[[Nojus Stelmokas]] |age={{bda|2008|3|14|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FC Hegelmann]]|clubnat=LTU}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{nat fs g player|no=10|pos=MF|name=[[Brooklyn Leipus]] |age={{bda|2007|8|8|df=y}}|caps=10|goals=|club=[[Bristol Rovers FC]]|clubnat=ENG}} {{nat fs g player|no=16|pos=MF|name=[[Armandas Raudonis]] |age={{bda|2007|7|29|df=y}}|caps=9|goals=|club=[[Djurgårdens IF]]|clubnat=SWE}} {{nat fs g player|no= 8|pos=MF|name=[[Skirmantas Paukštys]] |age={{bda|2007|1|6|df=y}}|caps=8|goals=|club=[[SS Monopoli 1966]]|clubnat=ITA}} {{nat fs g player|no= 7|pos=MF|name=[[Dominykas Taučas]] |age={{bda|2008|2|7|df=y}}|caps=2|goals=1|club=[[Valencia CF]]|clubnat=ESP}} {{nat fs g player|no=18|pos=DF|name=[[Dovas Grudzinskas]] |age={{bda|2008|9|17|df=y}}|caps=2|goals=1|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=11|pos=MF|name=[[Grant Emerhi]] |age={{bda|2008|1|1|df=y}}|caps=2|goals=|club=[[New England Revolution]]|clubnat=USA}} {{nat fs g player|no=15|pos=MF|name=[[Adomas Buikus]] |age={{bda|2008|6|11|df=y}}|caps=2|goals=|club=[[Bologna FC 1909]]|clubnat=ITA}} {{nat fs g player|no=17|pos=MF|name=[[Matas Ambrazaitis]] |age={{bda|2007|3|3|df=y}}|caps=2|goals=|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=21|pos=MF|name=[[Nikas Benevičius]] |age={{bda|2007|8|1|df=y}}|caps=2|goals=|club=[[FK Jonava]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=20|pos=MF|name=[[Jordanas Ališauskas]] |age={{bda|2007|3|1|df=y}}|caps=1|goals=|club=[[Oskarshamns AIK]]|clubnat=SWE}} {{nat fs g player|no= |pos=DF|name=[[Nojus Petkus]] |age={{bda|2007|10|20|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{nat fs g player|no= 9|pos=FW|name=[[Nedas Garbaliauskas]] |age={{bda|2007|1|7|df=y}}|caps=6|goals=2|club=[[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=19|pos=FW|name=[[Rodion Piazenko]] |age={{bda|2008|3|1|df=y}}|caps=2|goals=|club=[[AS Monaco]]|clubnat=FRA}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | U-19 rinktinės žaidėjai, žaidžiantys U-21 rinktinėje. |----- {{nat fs g player|no= 1|pos=GK|name=[[Arnas Voitinovičius]] ✰|age={{bda|2006|8|30|df=y}}|caps=11|goals=|club=[[S.L. Benfica]]|clubnat=POR}} {{nat fs g player|no=13|pos=DF|name=[[Nojus Vytis Audinis]] ✰|age={{bda|2006|2|15|df=y}}|caps=23|goals=2|club=[[FK Teplice]]|clubnat=CZE}} {{nat fs g player|no= 7|pos=MF|name=[[Nikita Pavlovskij]] ✰|age={{bda|2006|8|30|df=y}}|caps=11|goals=|club=[[Pafos FC]]|clubnat=CYP}} {{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Jokūbas Mažionis]] ✰|age={{bda|2006|6|23}}|caps=|goals=|club=[[Ipswich Town FC]]|clubnat=ENG}} <!-- |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Kiti žaidėjai, kviesti į U-19 rinktinę 2025 m. |----- --> {{nat fs end}} </div> ---- <br/> :Praėjusių metų sudėtys: [[Sąrašas:Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinės sudėtys]] == Treneriai == * [[Valdas Dambrauskas]], 2011-2012 * [[Valdas Trakys]], 2019–2021 m.<ref>https://lff.lt/news/5653/paskirti-lietuvos-jaunimo-futbolo-rinktiniu-treneriai/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190209133931/https://lff.lt/news/5653/paskirti-lietuvos-jaunimo-futbolo-rinktiniu-treneriai/ |date=2019-02-09 }}</ref> * [[Valdas Ivanauskas]], 2021 m.<ref>https://lff.lt/news/11787/vk-posedyje-patvirtinti-jaunimo-rinktiniu-treneriai-ir-nauja-futbolo-ugdymo-organizaciju-sertifikavimo-sistema/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220321102910/https://lff.lt/news/11787/vk-posedyje-patvirtinti-jaunimo-rinktiniu-treneriai-ir-nauja-futbolo-ugdymo-organizaciju-sertifikavimo-sistema/ |date=2022-03-21 }}</ref> * [[Tomas Ražanauskas]], 2021–2022 m.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/438142/v-ivanauskas-lietuvos-rinktines-vyriausiasis-treneris</ref> * [[Reinhold Breu]], 2023–2024 m.<ref>https://www.lff.lt/vykdomojo-komiteto-posedyje-patvirtinti-lietuvos-nacionaliniu-rinktiniu-treneriai/</ref> * [[Mindaugas Čepas]], 2025–<ref>https://www.lff.lt/vykdomojo-komiteto-posedyje-patvirtinti-lietuvos-rinktiniu-treneriai/</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [http://www.lff.lt/ LFF svetainė] * [http://www.futbolas.lt/ Lietuvos futbolo svetainė] [[Kategorija:Jaunimo sportas]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės|Lietuva]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinė| ]] eiknwe9agu9tgr6t6quyvhr12knbz2p 0 435914 7582244 7453269 2025-06-21T15:35:36Z 78.63.122.227 /* Įvertinimas */ 7582244 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{biograf-cleanup}} '''Vytautas Levandauskas''' (g. [[1943]] m. [[balandžio 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos architektūros istorikas, architektūrologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.<ref name="VLE"/> == Biografija == 1967 m. baigė [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos institutą]] (dabartinis Kauno technologijos universitetas).<ref name="VLE"/> 1969–1973 m. – [[Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas|Statybos ir architektūros instituto]] aspirantas. 1975 m. apgynė mokslų kandidato disertacija „Mūro medžiagos ir jų panaudojimas Lietuvos XIII–XVII a. vidurio statybose” (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”). 1975–1993 m. dirbo Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos sektoriaus vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1981 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslo vardas (specialybė „Mokslo ir technikos istorija”). Nuo 1991 m. dirbo [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]: 1991–1997 m. Menų fakulteto docentu, 1997–2000 m. – Menotyros katedros vedėju, 2000–2002 ir 2008–2010 m. – Menų fakulteto dekanu, 2002–2008 m. Menų instituto direktoriumi. 1994 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas (humanitariniai mokslai). 2000 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (menotyra). 2001 m. suteiktas profesoriaus (humanitariniai mokslai) vardas. Vienas ar su bendraautoriais parengė ir išleido 15 knygų, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių moksliniuose, profesiniuose, enciklopediniuose leidiniuose architektūros istorijos ir kultūros paveldo temomis.<ref name="VLE">Nijolė Taluntytė. [https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-levandauskas/ ''Vytautas Levandauskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-12-19.</ref> == Svarbiausi mokslo darbai: knygos, monografijos == * Vilniaus miesto gynybinė siena, Su Irena Jučienė. Vilnius: Mintis, 1979, 64 p. * Vilniaus Pilies skersgatvis. Vilnius: Mintis, 1980, 78 p. * Kauno Rotušės aikštė. Su Regina Levandauskiene, Žibartu Simanavičiumi. Vilnius: Mintis, 1981, 142 p. * Vilniaus architektūra. Su kitais. Vilnius.: Mokslas, 1985, 384 p. * Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1987, 382 p. * Šiaulių renesanso paminklas. Vilnius: Mintis, 1988, 64 p. * Kauno architektūra. Su kitais. Vilnius: Mokslas, 1991, 368 p. * Architektas Karolis Podčašinskis: monografija. – Vilnius.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1994, 160 p. * Lietuvos architektūros istorija. T. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Su kitais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 592 p. * Lietuvos vėlyvojo klasicizmo architektūra: mokslo bei meno genezė, raida ir bruožai: Habilitacinis darbas / VDU. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2000, 82 p. * L’architecture du classicisme tardif en Lituanie: la genèse de la science et de l’art, le développement et les particularités: résumé du travail d’habilitation / L’université Vytautas Magnus. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2000, 28 p. – Habilitacinio darbo santrauka prancūzų kalba. * Lietuvos architektūros istorija. T. 3: Nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m. Su kitais. Vilnius: Savastis, 2000, 512 p. * Napoleonas Orda: Senosios Lietuvos architektūros peizažai: monografija. Su Renata Vaičekonyte-Kepežinskiene. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 352 p. * Šiaulių katedra: istorija, architektūra, dokumentiniai ir ikonografiniai šaltiniai. Su kitais. Šiauliai : Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2009, 246 p. * Lietuvos mūro istorija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012, 456 p. * Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės architektūra: stilių raida. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2022, 360 p. == Kita veikla == * 1970–1985 m. plėtojo sportinį turizmą. Daugkartinis Lietuvos komandinių turizmo pirmenybių čempionas bei prizininkas. Kauno turistų klubo tarybos pirmininko pavaduotojas, pėsčiųjų sekcijos pirmininkas. * 2005 m. Įkūrė mokslo periodinį leidinį „Meno istorija ir kritika“. 2005–2014 m. šio žurnalo vyriausiasis redaktorius (redakcinės kolegijos pirmininkas). == Įvertinimas == * 2025 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medalis "Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui" * 2024 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius<ref name="VLE" /> * 2023 m. Kauno miesto mokslo premija * 2015 m. [[Lietuvos mokslo premija]]<ref name="VLE"/> * 2004 m. Vytauto Didžiojo universiteto sidabro ženklas * 2001 m. humanitarinių mokslų profesorius * 1999 m. Vytauto Didžiojo universiteto jubiliejinis sidabro ženklas * 1979 m. SSRS sporto meistras (turizmas) * 1966 m. Lietuvos TSR Kultūros ministerijos Garbės raštas == Šaltiniai == {{ref}} * Vytautas Levandauskas. Biobibliografinė rodyklė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003, 82 p. * Nijolė Taluntytė. Levandauskas Vytautas. In.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XIII. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 49. {{Lietuvos mokslo premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Levandauskas, Vytautas}} [[Kategorija:Lietuvos architektūros istorikai]] [[Kategorija:Lietuvos architektūros mokslininkai]] [[Kategorija:Lietuvos menotyrininkai]] korqm4vhargz50p8kllgn1an4n4qbvl 0 439570 7582365 7566880 2025-06-22T04:34:16Z Vilensija 40695 + 7582365 wikitext text/x-wiki {{Coord|54|42|26|N|25|5|33|E|display=t}} [[Vaizdas:Karveliškių kapinės 1.JPG |thumb|250px|Karveliškių kapinės]] '''Karveliškių kapinės''' – kapinės [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajone]], [[Zujūnų seniūnija|Zujūnų seniūnijoje]], [[Karveliškės (Zujūnai)|Karveliškių]] kaime, netoli [[Neris|Neries]] dešiniojo kranto, 5 km į vakarus nuo [[Vilnius|Vilniaus]] ([[Pilaitė]]s). Tai didžiausios aktyviai naudojamos Vilniaus kapinės<ref>http://www.balsas.lt/naujiena/628665/norinciu-patekti-i-karveliskiu-kapines-laukia-isbandymai</ref>. Kapinių plėtros pabaiga numatyta [[2016]]–[[2018]] m.<ref>{{cite web |title=Kur uždegsime žvakes? Tradicinėms kapinėms lieka vis mažiau vietos |last1=Daškevičiūtė |first1=Dalia |publisher=[[15min]] |date=2012-10-31 |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kur-uzdegsime-zvakes-tradicinems-kapinems-lieka-vis-maziau-vietos-56-268171 |access-date=2024-07-10 |language=lt}}</ref> Kapinių teritorijoje įrengti privažiavimai prie kapų. Šalia kapinių stovi medinis kryžius, veikia gėlių turgus. Kapines aptarnauja 63 maršruto autobusas. <gallery> File:Karveliškių kapinės 2.JPG File:Karveliškių kapinės 3.JPG|Armėnų kapai </gallery> == Žymūs žmonės == <small> {{Div col|cols=2}} * [[Zigmantas Kupliauskis]] (1943–1987) – fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras * [[Justinas Mikutis]] (1922–1988) – filosofas * [[Česlovas Kudaba]] (1934–1993) – geografas, gamtininkas, signataras * [[Povilas Šilas]] (1908–1993) – teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas * [[Antanas Lyberis]] (1909–1996) – kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras * [[Vytautas Šumakaris]] (1933–1999) – Seimo narys * [[Borisas Efrosas]] (1914–2001) – chirurgas, medicinos mokslų daktaras * [[Pranas Stepulis]] (1913–2007) – kanklininkas, meno kolektyvų vadovas * [[Gediminas Astrauskas]] (1932–2008) – poetas satyrikas, vertėjas, žurnalistas * [[Stasys Gaidamavičius]] (1947–2008) – inžinierius, esperantininkas * [[Leonas Pranulis]] (1940–2008) – vargonininkas, chorvedys * [[Magdalena Karčiauskienė]]-Martinaitytė (1919–2011) – pedagogė * [[Petras Pečiūra]] (1927–2012) – publicistas, pedagogas, etnologas * [[Gražina Miniotaitė]] (1948–2013) – filosofė, politologė * [[Vytautas Skripka]] (1943–2013) – poetas * [[Jonas Ragaišis (1932)|Jonas Ragaišis]] (1932–2014) – spaudos ir radijo žurnalistas * [[Ričardas Kazlauskas]] (1927–2014) – zoologas, mokslininkas, profesorius * [[Algis Julius Matulevičius]] (1934–2014) – žurnalistas, redaktorius, sporto komentatorius * [[Bitė Vilimaitė]] (1943–2014) – rašytoja * [[Regina Paliukaitytė]] (1940–2015) – aktorė, pedagogė * [[Algimantas Vilkas]] (1936–2016) – nusipelnęs Lietuvos lengvosios atletikos treneris<ref>http://lengvoji.lt/in-memoriam-algimantas-vilkas-1936-2016/</ref> * [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]] (1929–2016) – [[Kalbotyra|kalbininkas]] * [[Aleksandras Guobys]] (1932–2019) – teatrologas * [[Gražina Remeikaitė|Gražina Konstancija Remeikaitė]] (1934–2020) – teatro ir kino dailininkė * [[Gintautas Akelaitis]] (1949–2020) – kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras * [[Domas Smaliukas]] (1936–2020) – biologas * [[Albertas Lukša]] (1934–2021) – žurnalistas, redaktorius * [[Leonardas Gutauskas]] (1938–2021) – rašytojas, tapytojas * [[Algirdas Audzijonis]] (1935–2021) – fizikas * [[Vytautas Česnulis]] (1936–2022) – žurnalistas, redaktorius, istorikas * [[Regina Parnarauskienė]] (1934–2022) – gydytoja, rezistencijos dalyvė * [[Vidmantas Puplauskis]] (1940–2022) – žurnalistas, scenaristas, režisierius * [[Aras Lukšas]] (1963–2023) – žurnalistas, redaktorius * [[Ignacas Stasys Uždavinys]] (1935–2023) – matematikas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas * [[Jonas Jakštas]] (1931–2023) – poetas, rašytojas, vertėjas, spaudos, radijo ir televizijos darbuotojas * [[Leonardas Valaitis]] (1936–2023) – žurnalistas, satyrikas, poetas * [[Ona Baliukienė]] (1943–2024) – poetė * [[Antanas Ališauskas (1936)|Antanas Ališauskas]] (1936–2024) – fotožurnalistas * [[Kazys Bagdonavičius]] (1941–2024) – žurnalistas, redaktorius, rašytojas * [[Vytautas Ažušilis]] (1929–2024) – ekonomistas, rašytojas * [[Mykolas Dobkevičius]] (1939–2025) – geologas, hidrogeologas {{Div col end}} </small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus kapinės]] 2oz70e1hir40eim3rfim4mv0x6bf6s0 0 446436 7582343 7333774 2025-06-21T23:32:31Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582343 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis | pavadinimas = Bombardier CRJ100 / CRJ200 | foto = UsairwaysN419aw 07302009.jpg | tipas = [[oro laineris]] | statytojas = [[Bombardier Aerospace]] | pirmas skrydis = [[1994]] m. [[gegužės 10]] d. | pradėtas naudoti = [[1992]] m. | gaminamas = | būsena = nebegaminamas (naudojamas) | kaina = 24–39,7 mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]] | pastatyta_vnt = 1021 ([[2006]] m.) | variantai = Bombardier CRJ700 }} '''Bombardier CRJ100 ir CRJ200''' (gamyklinis pavadinimas CL-600-2B19), dėl tarpusavio panašumų dažniausiai įvardijami vienu terminu CRJ100/200 – kompanijos [[Bombardier Aerospace]] ([[Kanada]]) 1992-2006 m. gaminti [[Siaurafiuzeliažis lėktuvas|siaurafiuzeliažiai]], dvimotoriai regioninės ir verslo klasės lėktuvai. Lėktuvas sukurtas [[Canadair Challenger]] pagrindu. Pirmasis modelis CL-600 buvo pradėtas kurti 1989 m. Du šios serijos modeliai skyrėsi tik varikliais - į CRJ 100 montuoti General Electric [[General Electric CF34|CF34-3A1]], į CRJ 200 ekonomiškesni General Electric CF34-3B1. Taip pat keleto [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] [[Oro linijų bendrovė|aviakompanijų]] užsakymu gamintas mažesnės keleivių talpos variantas CRJ 440. 1999 m. CRJ100/200 pagrindu buvo pradėti gaminti prailginto [[Fiuzeliažas|fiuzeliažo]] modeliai su modernesne avionika, varomi galingesniais 56-60 [[Niutonas|kN]] traukos to paties CF34 variklio modifikacijomis (GE CF34-8C5B1, GE CF34-8C5, GE CF34-8C5A1), - CRJ700, CRJ900, CRJ1000, paprastai priskiriami vienai šeimai - CRJ700 arba CRJ700/900/1000. Standartinė CRJ100/200 talpa - 50 keleivių, keleivių salono komponuotė - 2+2. CRJ100 ir CRJ200 gali pasiekti maksimalų 0,74 [[Macho skaičius|Macho]] greitį bei nuskristi iki 3 713 km. 2015 m. liepos mėn. buvo naudojami 563 CRJ100 ir CRJ200. Pagrindiniai operatoriai: [[SkyWest Airlines]] (167 vnt.), [[Expressjet]] (78), [[Endeavor Air]] (43), [[Air Wisconsin]] (71), [[PSA Airlines]] (35), [[Jazz Aviation]] (25), [[RusLine]] (17), [[Air Nostrum]] (10), [[SA Express]] (10), [[SCAT]] (6).<ref>[https://d1fmezig7cekam.cloudfront.net/VPP/Global/Flight/Airline%20Business/AB%20home/Edit/WorldAirlinerCensus2015.pdf World Airliner Census.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161227225106/https://d1fmezig7cekam.cloudfront.net/VPP/Global/Flight/Airline%20Business/AB%20home/Edit/WorldAirlinerCensus2015.pdf |date=2016-12-27 }}</ref> == Techniniai duomenys == {| class="wikitable" ! colspan="2" |Моdifikacija !CRJ-100 ER/LR !CRJ-200 ER/LR |- ! colspan="2" |[[Įgula (mašinos)|Įgula]] | colspan="2" align="center" |3–4 (2 [[Pilotas|pilotai]] ir 1–2 skrydžio palydovai) |- ! rowspan="2" |Keleivių talpa !CRJ-100/200 | colspan="2" align="center" |50 |- !CRJ-440 | align="center" | 44 |- ! colspan="2" |Ilgis, m | colspan="2" align="center" |26,77 |- ! colspan="2" |[[Sparno mojis]], m | colspan="2" align="center" |21,21 |- ! colspan="2" |Aukštis, m | colspan="2" align="center" |6,22 |- ! colspan="2" |Sparno plotas, m² | colspan="2" align="center" |48,35 |- ! colspan="2" |Fiuzeliažo skersmuo, m | colspan="2" align="center" |2,69 |- ! colspan="2" |Varikliai (2 vnt.) |align="center" |[[General Electric CF34|GE CF34-3A1]] | align="center" |[[General Electric CF34|GE CF34-3B1]] |- ! colspan="2" |Trauka, kN | align="center" |2 x 41,01 | align="center" |2 x 41,01 |- ! rowspan="2" |Svoris, kg !tuščio | colspan="2" align="center" |19 958 |- !kilimo | colspan="2" align="center" |24 041 |- ! colspan="2" |Keliamoji galia, kg | colspan="2" align="center" |6124 |- ! rowspan="2" |Skrydžio nuotolis, km !ER | align="center" |3000 | align="center" |3045 |- !LR | align="center" |3710 | align="center" |3713 |- ! rowspan="2" |[[V greičiai|Greitis]], km/h !kreiserinis | colspan="2" align="center" |785 (0,74 [[Macho skaičius|Mach]]) |- !maksimalus | colspan="2" align="center" |859 (0,81 Mach) |- ! colspan="2" |[[Skrydžio lubos]], m | colspan="2" align="center" |12 496 |- ! colspan="2" |Pagaminta, vnt. | colspan="2" align="center" |1054 |- ! colspan="2" |Sertifikuota | |align="center" |1992 m. liepos mėn. |} == Šaltiniai == [[Kategorija:Oro laineriai]] [[Kategorija:Bombardier orlaiviai]] [[Kategorija:Siaurafiuzeliažiai lėktuvai]] [[Kategorija:Žemasparniai]] q09lug1d1gfkamf1chh3l5vrrq5le65 0 446625 7582221 6494460 2025-06-21T12:59:39Z Homo ergaster 10314 7582221 wikitext text/x-wiki '''„MI11“''' – [[Vilnius|Vilniuje]] įsikūręs [[teatras]], veikiantis nuo 2011 m.<ref>http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/mi-11-erdve-su-laimingais-zmonemis.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141010071117/http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/mi-11-erdve-su-laimingais-zmonemis.htm |date=2014-10-10 }}</ref> == Istorija == Įkurtas [[2011]] m. [[balandžio 3]] d. Teatro įkūrėjas, vadovas [[režisierius]] Mikhail Mitronin, kino režisūros kursą baigęs pas [[Vladimir Chotinenko|Vladimirą Chotinenko]] [[Maskva|Maskvoje]]. Savo veiklą teatras studija „MI11“ pradėjo studijiniais paruošiamaisiais aktorinio meistriškumo mokymais ir bandomaisiais spektakliais pagal [[William Shakespeare|V. Šekspyro]] ir [[Vladimiras Nabokovas|V. Nabokovo]] kūrybą. Pirmuoju viešai rodomu spektakliu tapo „[[Vienas absoliučiai laimingas kaimas]]“ (pagal [[Borisas Vachtinas|Boriso Vachtino]] to paties pavadinimo [[apsakymas|apsakymą]]), sulaukęs palankių publikos ir teatro kritikų vertinimų<ref>http://www.balsas.lt/naujiena/716885/vienas-absoliuciai-laimingas-kaimas-kuriame-verta-apsilankyti</ref> bei sėkmingai rodomas nuolatiniame teatro repertuare. Per trejus gyvavimo metus MI11 surengė dar dvi premjeras: judesio spektaklio Man tik patinka skraidyti“ (pagal [[Richard Bach|Ričardo Bacho]] „[[Džonatanas Livingstonas Žuvėdra]]“, rež. Elinga Noreikaitė)<ref>http://www.15min.lt/naujiena/kultura/teatras/teatro-studija-mi11-pristato-premjera-pagal-apysaka-dzonatanas-livingstonas-zuvedra-283-406405</ref><ref>http://www.balsas.lt/naujiena/773595/nauju-savo-spektakliu-mi11-kviecia-skristi-tobulumo-link</ref> ir „Viskas apie Ievą“<ref>http://m.lrytas.lt/naujiena.asp?id=14132953361411330234{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> (pagal [[Janusz Leon Wiśniewski|Janušo Višnevskio]] 5 apsakymus). == Salė == Teatras įsikūręs įrengtoje salėje Vilniaus Pranciškonų Rūmuose, buvusioje erdvioje skliautuotoje [[Pranciškonų vienuolynas|Pranciškonų vienuolyno]] bibliotekoje (Trakų g. 9/1, Vilnius). Šioje salėje Vilniuje pradėti rodyti pirmieji teatro vaidinimai lietuvių kalba, kai šiuose rūmuose buvo [[Juozapas Montvila|J. Montvilos]] remiamos įvairios visuomeninės lietuviškos kultūros ir labdaros organizacijos.<ref>Čaplinskas, A. R., 2008. „Vilniaus gatvių istorija. Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės“. Charibdė, Vilnius. [psl. 216–221].</ref> Teatro patalpose vyksta ir kitų organizacijų pasirodymai, bei teatro festivalių renginiai. == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == * [http://www.mi11.lt/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141010102033/http://www.mi11.lt/ |date=2014-10-10 }} [[Kategorija:Vilniaus teatrai]] n5u3ue7rhtv8nuy4kbzucqmtvs6aovl 0 457427 7582349 7458312 2025-06-22T01:38:29Z Uzume 28816 svg 7582349 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:National Film Registry logo vector.svg|thumb|right|250px|Nacionalinio kino registro logotipas]] '''Nacionalinis kino registras''' – kino [[filmas|filmų]], [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] Nacionalinės kino išsaugojimo valdybos (NFPB) atrinktų išsaugoti [[Kongreso biblioteka|Kongreso bibliotekoje]], registras. NFPB [[1988]] m. įsteigė Nacionalinį filmų išsaugojimo aktą, kuris buvo įgaliotas iš naujo [[JAV Kongresas|Kongreso]] aktais [[1992]], [[1996]], [[2005]] ir [[2008]] m.<ref name="NFPASigned">{{cite news|title=Reagan Signs Law on Film|work=The New York Times|date=1988 m. rugsėjo 28 d|url=http://www.nytimes.com/1988/09/28/movies/reagan-signs-law-on-film.html?sec=&spon=|accessdate=2009-07-22}}</ref><ref name="ActsCongress">{{cite web|title=Legislative Authorization|publisher=National Film Preservation Board|url=http://www.loc.gov/film/filmabou.html|accessdate=2009-07-22}}</ref><ref name="PL110336">{{cite web|title=Public Law 110–336—Oct. 2, 2008|publisher=United States Government Printing Office|url=http://www.gpo.gov/fdsys/pkg/PLAW-110publ336/pdf/PLAW-110publ336.pdf|format=PDF|accessdate=2009-08-15}}</ref> 1996 m. aktu taip pat buvo įsteigtas Nacionalinis filmų išsaugojimo fondas, kuris, nors ir susijęs su NFPB, lėšų gauna iš privataus sektoriaus.<ref name="NFPFPrivate">{{cite news|last=Fox|first=Michael|title=Running Around San Francisco for an Education|work=SF Weekly|url=http://www.sfweekly.com/2003-05-28/film/running-around-san-francisco-for-an-education/|date=2003-05-28|accessdate=2009-07-30|archive-date=2014-11-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20141129015913/http://www.sfweekly.com/2003-05-28/film/running-around-san-francisco-for-an-education/|url-status=dead}}</ref> Kasmet NFPB į registrą įtraukia po 25 „kultūriškai, istoriškai ar estetiškai reikšmingus filmus“. Kad filmas būtų įtrauktas į registrą, jis turi būti nenaujesnis nei 10-ties metų.<ref name="10YearsNYT">{{cite news|last=Molotsky|first=Irvin|title=25 Films Chosen for the National Registry|work=The New York Times|date= 1989-09-20|url=http://www.nytimes.com/1989/09/20/movies/25-films-chosen-for-the-national-registry.html|accessdate=July 30, 2009}}</ref> Pirmą kartą, [[1989]] m., rengtoje filmų atrankoje visuomenė pasiūlė beveik 1 000 filmų kandidatų. Tuomet NFPB nariai slaptu balsavimu išrenka galimus kandidatus. Nuo [[1997]] m. visuomenė gali pasiūlyti iki 50-ties nominantų per metus.<ref name="PublicNominate">{{cite news|last=Keogh|first=Jim|title=Public gets ticket to put favorite flicks in registry|work=Telegram & Gazette|date=1999-03-25|url=http://nl.newsbank.com/nl-search/we/Archives?p_product=WO&p_theme=wo&p_action=search&p_maxdocs=200&p_topdoc=1&p_text_direct-0=0EADFA285C0152F2&p_field_direct-0=document_id&p_perpage=10&p_sort=YMD_date:D&s_trackval=GooglePM|format=Fee required|accessdate=2009-08-04|archive-date=2022-06-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20220608104806/http://nl.newsbank.com/nl-search/we/Archives?p_product=WO|url-status=dead}}</ref> NFR apima filmus nuo Holivudo klasikų iki nežinomų autorių filmų. Filmas kandidatas neprivalo būti pilnametražis ar jau rodytas kino teatro ekranuose. Registre įtraukti [[kino kronika|kino kronikos]], [[begarsiai filmai]], [[eksperimentiniai filmai]], [[trumpametražiai filmai]], filmai be [[autorinės teisės|autorinių teisių]] apsaugos, namų gamybos filmai, [[dokumentiniai filmai]], [[nepriklausomi filmai]], televizijos filmai ir muzikiniai klipai. [[2013]] m. duomenimis, registre yra įtraukti 625 filmai.<ref name="525Films">{{cite news|last=Kilday|first=Gregg|title='Thriller' lands in National Film Registry|work=[[The Hollywood Reporter]]|url=http://www.hollywoodreporter.com/hr/content_display/news/e3i4045046a22fd32ff3ffd9ecdd8adcfad|date=2009-12-30|accessdate=2009-12-30|archive-date=2010-01-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20100114034616/http://www.hollywoodreporter.com/hr/content_display/news/e3i4045046a22fd32ff3ffd9ecdd8adcfad|url-status=dead}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.loc.gov/film/filmnfr.html Oficiali svetainė] [[Kategorija:JAV kinas]] g6s5q7bf4bw5h9a5pcv63d3lzj9afc2 0 461033 7582230 7465612 2025-06-21T14:13:47Z +JMJ+ 141668 7582230 wikitext text/x-wiki '''Sergijus Staniškis''' (kovos vardai '''Litas''', '''Viltis'''; [[1900]] m. [[vasario 10]] d., [[Geležiniai]] – [[1953]] m. [[vasario 3]] d., [[Naravai]]) – [[TLK|Lietuvos kariuomenės]] karininkas, Lietuvos rezistentas. == Biografija == Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Baigė keturias [[Marijampolės realinė gimnazija|Marijampolės realinės gimnazijos]] klases.<ref>[https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-29-t-2001/3792-pries-smurta-ir-priespauda-partizanai-zuvinto-paliose-1944-1951-m Staniškis Sergiejus-Pelė (vėliau Antanaitis, Litas, Viltis. Dar buvo vadinamas Tėvuku)] ''partizanai.org''</ref> [[1920]] m. [[spalio 25]] d. priimtas į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. Dalyvavo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilime]]. 1923 m. baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]]. Tarnavo [[Antrasis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas|Antrajame ulonų pulke]]. 1928 m. tapo [[Vyresnysis leitenantas|vyresniuoju leitenantu]]. Nuo [[1935]] m. tarnavo [[Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas|husarų pulke]]. Tais pat metais pakeltas į [[kapitonas|kapitonus]]. [[1940]] m. sovietams okupavus [[Lietuva|Lietuvą]], [[spalio 17]] d. atleistas iš karo tarnybos. Baigęs tarnybą tuometinėje kariuomenėje kapitonas Sergijus Staniškis įsigijo ūkį šalia Kauno, Šatijų kaime, dabartinėje Lapių seniūnijoje. Čia gyveno su žmona ir dviem dukromis. [[1941]] m. [[birželio 14]] d. išvengė trėmimo. Kilus SSRS–Vokietijos karui nuo 1941 birželio 28 d. tarnavo Kauno komendantūros policijos batalionuose: pagalbinės policijos tarnyboje, nuo liepos 3 d. [[Tautinio darbo apsaugos batalionas|Tautinio darbo apsaugos bataliono]] iždininku, vėliau Tautinio darbo apsaugos 1 savisaugos bataliono ūkio dalies viršininku.<ref>{{cite web|url=https://www.vle.lt/straipsnis/sergijus-staniskis/|title=Sergijus Staniškis|publisher=[[VLE]]|access-date=2025-01-08}}</ref> Staniškis mėgo žirgus, kelis laikė savo ūkyje. Iš savo sodybos Šatijuose S. Staniškis ankstų rytą išjojo prisijungti prie partizaninio judėjimo. Sergijaus Staniškio slapyvardis - Litas. Antrosios sovietų okupacijos metu, [[1945]] m. vasarį apsigyveno [[Bevardiškiai|Bevardiškiuose]] pas brolį Kazimierą, slapstėsi [[Žuvinto palios]]e ir [[Buktos miškas|Buktos miške]]. Subūrė pirmuosius partizanus, kuriems vadovavo 1945 m. rugpjūčio pradžioje vykusiame [[Palių mūšis|Palių mūšyje]]. 1945 m. paskirtas [[A apygarda|A apygardos]] (vėliau tapusios [[Dainavos apygarda]]) vadu. [[1946]] m. sausio mėn. susijungus Dainavos ir [[Tauro apygarda|Tauro apygardai]] ir įsteigus [[Nemuno sritis|Nemuno sritį]], [[1946]] m. [[balandžio 9]] d. paskirtas srities štabo Operatyvinio skyriaus viršininku, liepos mėnesį – štabo viršininku. Parengė naujus mobilizacijos nurodymus. 1946 m. [[balandžio 23]] d. dalyvavo priimant [[Lietuvos partizanų vadų deklaracija|Lietuvos partizanų vadų deklaraciją]] [[Punios šilas|Punios šile]], buvo deklaracijos signataras. [[1947]] m. rugsėjo mėn. paskirtas Dainavos apygardos štabo viršininku, gruodžio mėn. – šios apygardos [[Dzūkų rinktinė]]s vadu. [[1949]] m. [[gegužės 19]] d. Dainavos apygardos vadų sąskrydyje išrinktas į Vyriausią vadovybę, tapo [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio]] nariu. [[1950]] m. [[sausio 19]] d. iš [[Adolfas Ramanauskas|Adolfo Ramanausko-Vanago]] perėmė Nemuno srities vado pareigas, kurias ėjo iki mirties. Nuo 1950 m. birželio mėn. pagal [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio]] (LLKS) statutą skyrė ir tvirtino apygardų vadus. Palaikė ryšius su LLKS, [[Jūros sritis|Jūros srities]] vadovybėmis. [[1952]] m. [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] paskyrė Staniškį savo antruoju pavaduotoju. 1952 m. gegužės mėn. [[MGB]] inscenizuoto Dainavos apygardos [[Kazimieraičio rinktinė|Kazimieraičio]] ir [[Šarūno rinktinė|Šarūno]] rinktinių sąskrydžio metu apygardos vadu vietoje [[Vincas Daunoras|Vinco Daunoro-Ungurio]] paskirtas MGB užverbuotas [[Juozas Karpavičius|Juozas Karpavičius-Medelis]]. Paskyrimą [[rugpjūčio 30]] d. patvirtino tuo metu Nemuno sričiai vadovavęs Staniškis. Užverbuoto Dainavos apygardos štabo pareigūno atvestos MGB pajėgos [[1953]] m. [[vasario 3]] d. apsupo Staniškio bunkerį. Partizanas, sunaikinęs visus dokumentus bei ryšių įrangą, nusišovė.<ref>{{cite web | url=http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201302_staniskis_biog.pdf | title=Sergijus Staniškis-Litas, Viltis (1900 02 10–1953 02 03) | first=Rūta | last=Trimonienė | publisher=genocid.lt | accessdate=2014-12-23}}</ref> == Pripažinimas == * [[1997]] m. [[gruodžio 22]] d. pripažintas kario savanorio statusas; * [[1998]] m. [[gegužės 19]] d. [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidento]] dekretu apdovanotas [[Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinas|Vyčio kryžiaus trečiojo laipsnio ordinu]], suteiktas pulkininko laipsnis. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Staniškis, Sergijus}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] 755q3pnlykc0qudlp19gwkux0rgcljy 0 462072 7582447 7513048 2025-06-22T11:09:06Z Normantas Bataitis 145195 7582447 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas= Augustas Šleicheris |fonas=aca |vaizdas=August Schleicher 1869 Kriehuber.jpg |vaizdo dydis=200px |antraštė= |visas vardas=August Schleicher |gimimo vardas= |gimė={{gimė|1821|2|19}} |gimimo vieta= [[Mainingenas]], [[Saksonija–Mainingenas]], [[Vokietijos sąjunga]] |mirė={{mirė|1868|12|6|1821|2|19}} |mirties vieta=[[Jėna]], [[Saksonijos didžioji hercogystė]], [[Šiaurės Vokietijos sąjunga]] |palaidojimo vieta= |gyv_vieta= |tautybė=[[vokiečiai|vokietis]] |pilietybė= |sutuoktinis= |tėvai= |vaikai= |religija= |veikla= kalbininkas |sritis= [[indoeuropeistika]] |įstaigos= |pareigos= <!-- Išsilavinimas --> |išsilavinimas= |alma_mater= [[Bonos universitetas]] |doktorantūros_vadovas= |studentai= [[Johannes Schmidt]] |žinomas= |apdovanojimai= |parašas= |pastabos= |vikiteka=Category:August Schleicher }} '''Augustas Šleicheris''' (''August Schleicher''; [[1821]] m. [[vasario 19]] d. – [[1868]] m. [[gruodžio 6]] d.) – [[Vokietija|Vokietijos]] kalbininkas, vienas svarbiausių [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] „tėvų“.<ref>{{VLE|21|||[https://www.vle.lt/straipsnis/august-schleicher/ August Schleicher]}}</ref><ref>{{MLE|4|[https://www.mle.lt/straipsniai/august-schleicher August Schleicher]|}}</ref> Gimė [[Tiuringija|Tiurnigijos]] mieste [[Mainingenas|Mainingene]]. Pradžioje studijavo [[teologija|teologiją]] ir Rytų kalbas ([[arabų kalba|arabų]], [[hebrajų kalba|hebrajų]], [[sanskritas|sanskritą]], [[persų kalba|persų]]). Veikiamas [[Hėgelis|Hėgelio]] sukūrė teoriją, kad [[kalba]] išgyvena kūrimosi, brandos ir nykimo tarpsnius. [[1850]] m. savo kūrinyje ''Die Sprachen Europas in systematischer Übersicht'' sistemiškai aprašė Europos kalbas. Nagrinėdamas kalbas Šleicheris griežtai rėmėsi [[darvinizmas|darvinistiniais]], [[evoliucionizmas|evoliucionistiniais]] principais, kalbas klasifikavo it gyvus organizmus. Būtent jis į kalbotyrą įvedė „kalbų medžio“ sampratą, kur kalbos vaizduojamos kaip kylančios iš vieno kamieno ir toliau besišakojančios pagal genetinę priklausomybę. Neigė buvus vieną žmonių prokalbę, o dabartines kalbas kildino iš keleto hipotetinių kalbų (poligenezė). Šleicheris vienas pirmųjų bandė atkurti [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbę]]. [[1868]] m. atkurta prokalbe parašė pasakėčią ''[[Avis akvāsas ka]]'' („Avis ir ašviai“). Augustas Šleicheris padarė nemažą įnašą į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ir [[baltų prokalbė]]s tyrinėjimus. 1852 m. jis atvyko į Lietuvą ir čia išmoko lietuvių kalbos, pradėjo užrašinėti dainas, pasakas, kitą tautosaką. Jis lietuvių kalbą, kaip itin archajišką, įvedė į lyginamuosius indoeuropeistikos apyvartą, sudarė veikalą, kuriame nagrinėjo baltų dievavardžių kilmę, išleido lietuvių k. gramatiką. Ilgą laiką Šleicherio veikalai buvo vienintelis pasaulio mokslininkų šaltinis apie lietuvių kalbą, mitologiją. == Bibliografija == <small> * ''Sprachvergleichende Untersuchungen. / Zur vergleichenden Sprachgeschichte.'' (2 vols.) Bonn, H. B. Koenig (1848) * ''Linguistische Untersuchungen. Part 2: Die Sprachen Europas in systematischer Uebersicht.'' Bonn, H. B. Koenig (1850); new ed. by Konrad Koerner, Amsterdam, John Benjamins (1982) * ''Formenlehre der kirchenslavischen Sprache.'' (1852) * ''Die ersten Spaltungen des indogermanischen Urvolkes.'' Allgemeine Zeitung fuer Wissenschaft und Literatur (August 1853) * ''Handbuch der litauischen Sprache.'' (1st scientific compendium of Lithuanian language) (2 vols.) Weimar, H. Boehlau (1856/57) * ''Litauische Maerchen, Sprichworte, Raetsel und Lieder.'' Weimar, H. Boehlau (1857) * ''Volkstuemliches aus [[Sonneberg]] im Meininger Oberlande – Lautlehre der Sonneberger Mundart.'' Weimar, H. Boehlau (1858) * ''Kurzer Abriss der Geschichte der italienischen Sprachen.'' Rheinisches Museum fuer Philologie 14.329-46. (1859) * ''Die Deutsche Sprache.'' Stuttgart, J. G. Cotta (1860); new ed. by [[Johannes Schmidt]], Stuttgart, J. G. Cotta (1888) * ''Compendium der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen.'' (Kurzer Abriss der indogermanischen Ursprache, des Altindischen, Altiranischen, Altgriechischen, Altitalischen, Altkeltischen, Altslawischen, Litauischen und Altdeutschen.) (2 vols.) Weimar, H. Boehlau (1861/62); reprinted by Minerva GmbH, Wissenschaftlicher Verlag, ISBN 3-8102-1071-4 * ''Die Darwinsche Theorie und die Sprachwissenschaft – offenes Sendschreiben an Herrn Dr. [[Ernst Haeckel]].'' Weimar, H. Boehlau (1863) * ''Die Bedeutung der Sprache für die Naturgeschichte des Menschen.'' Weimar, H. Boehlau (1865) * ''[[Kristijonas Donelaitis|Christian Donalitius]] Litauische Dichtungen'' (''The Lithuanian Poetry of Christian Donelaitis''), (1865) * ''Darwinism Tested by the Science of Language.'' (Transl. by Alexander V. W. Bikkers) London, J. C. Hotten (1869) * ''A Compendium of the Comparative Grammar of the Indo-European, Sanskrit, Greek, and Latin Languages'', * ''Laut- und Formenlehre der polabischen Sprache.'' reprinted by Saendig Reprint Verlag H. R. Wohlwend, ISBN 3-253-01908-X * ''Sprachvergleichende Untersuchungen.'' reprinted by Minerva GmbH, Wissenschaftlicher Verlag, ISBN 3-8102-1072-2 * ''Die Formenlehre der kirchenslavischen Sprache erklaerend und vergleichend dargestellt.'' Reprint by H. Buske Verlag, Hamburg (1998), ISBN 3-87118-540-X </small> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Schleicher, August}} [[Kategorija:Vokietijos kalbininkai]] [[Kategorija:Baltistai]] jtgk262c9ge4tine5x1j204gzeof6jm 7582448 7582447 2025-06-22T11:10:29Z Normantas Bataitis 145195 7582448 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas= Augustas Šleicheris |fonas=aca |vaizdas=August Schleicher 1869 Kriehuber.jpg |vaizdo dydis=200px |antraštė= |visas vardas=August Schleicher |gimimo vardas= |gimė={{gimė|1821|2|19}} |gimimo vieta= [[Mainingenas]], [[Saksonija–Mainingenas]], [[Vokietijos sąjunga]] |mirė={{mirė|1868|12|6|1821|2|19}} |mirties vieta=[[Jėna]], [[Saksonijos didžioji hercogystė]], [[Šiaurės Vokietijos sąjunga]] |palaidojimo vieta= |gyv_vieta= |tautybė=[[vokiečiai|vokietis]] |pilietybė= |sutuoktinis= |tėvai= |vaikai= |religija= |veikla= kalbininkas |sritis= [[indoeuropeistika]] |įstaigos= |pareigos= <!-- Išsilavinimas --> |išsilavinimas= |alma_mater= [[Bonos universitetas]] |doktorantūros_vadovas= |studentai= [[Johannes Schmidt]] |žinomas= |apdovanojimai= |parašas= |pastabos= |vikiteka=Category:August Schleicher }} '''Augustas Šleicheris''' (''August Schleicher''; [[1821]] m. [[vasario 19]] d. – [[1868]] m. [[gruodžio 6]] d.) – [[Vokietija|Vokietijos]] kalbininkas, vienas svarbiausių [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] „tėvų“.<ref>{{VLE|21|||[https://www.vle.lt/straipsnis/august-schleicher/ August Schleicher]}}</ref><ref>{{MLE|4|[https://www.mle.lt/straipsniai/august-schleicher August Schleicher]|}}</ref> Gimė [[Tiuringija|Tiurnigijos]] mieste [[Mainingenas|Mainingene]]. Pradžioje studijavo [[teologija|teologiją]] ir Rytų kalbas ([[arabų kalba|arabų]], [[hebrajų kalba|hebrajų]], [[sanskritas|sanskritą]], [[persų kalba|persų]]). Veikiamas [[Hėgelis|Hėgelio]] sukūrė teoriją, kad [[kalba]] išgyvena kūrimosi, brandos ir nykimo tarpsnius. [[1850]] m. savo kūrinyje ''Die Sprachen Europas in systematischer Übersicht'' sistemiškai aprašė Europos kalbas. Nagrinėdamas kalbas Šleicheris griežtai rėmėsi [[darvinizmas|darvinistiniais]], [[evoliucionizmas|evoliucionistiniais]] principais, kalbas klasifikavo it gyvus organizmus. Būtent jis į kalbotyrą įvedė „kalbų medžio“ sampratą, kur kalbos vaizduojamos kaip kylančios iš vieno kamieno ir toliau besišakojančios pagal genetinę priklausomybę. Neigė buvus vieną žmonių prokalbę, o dabartines kalbas kildino iš keleto hipotetinių kalbų (poligenezė). Šleicheris vienas pirmųjų bandė atkurti [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbę]]. [[1868]] m. atkurta prokalbe parašė pasakėčią ''[[Avis akvāsas ka]]'' („Avis ir ašviai“). Augustas Šleicheris padarė nemažą įnašą į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ir [[baltų prokalbė]]s tyrinėjimus. 1852 m. jis atvyko į Lietuvą ir čia išmoko lietuvių kalbos, pradėjo užrašinėti dainas, pasakas, kitą tautosaką. Jis lietuvių kalbą, kaip itin archajišką, įvedė į lyginamosios indoeuropeistikos apyvartą, sudarė veikalą, kuriame nagrinėjo baltų dievavardžių kilmę, išleido lietuvių k. gramatiką. Ilgą laiką Šleicherio veikalai buvo vienintelis pasaulio mokslininkų šaltinis apie lietuvių kalbą, mitologiją. == Bibliografija == <small> * ''Sprachvergleichende Untersuchungen. / Zur vergleichenden Sprachgeschichte.'' (2 vols.) Bonn, H. B. Koenig (1848) * ''Linguistische Untersuchungen. Part 2: Die Sprachen Europas in systematischer Uebersicht.'' Bonn, H. B. Koenig (1850); new ed. by Konrad Koerner, Amsterdam, John Benjamins (1982) * ''Formenlehre der kirchenslavischen Sprache.'' (1852) * ''Die ersten Spaltungen des indogermanischen Urvolkes.'' Allgemeine Zeitung fuer Wissenschaft und Literatur (August 1853) * ''Handbuch der litauischen Sprache.'' (1st scientific compendium of Lithuanian language) (2 vols.) Weimar, H. Boehlau (1856/57) * ''Litauische Maerchen, Sprichworte, Raetsel und Lieder.'' Weimar, H. Boehlau (1857) * ''Volkstuemliches aus [[Sonneberg]] im Meininger Oberlande – Lautlehre der Sonneberger Mundart.'' Weimar, H. Boehlau (1858) * ''Kurzer Abriss der Geschichte der italienischen Sprachen.'' Rheinisches Museum fuer Philologie 14.329-46. (1859) * ''Die Deutsche Sprache.'' Stuttgart, J. G. Cotta (1860); new ed. by [[Johannes Schmidt]], Stuttgart, J. G. Cotta (1888) * ''Compendium der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen.'' (Kurzer Abriss der indogermanischen Ursprache, des Altindischen, Altiranischen, Altgriechischen, Altitalischen, Altkeltischen, Altslawischen, Litauischen und Altdeutschen.) (2 vols.) Weimar, H. Boehlau (1861/62); reprinted by Minerva GmbH, Wissenschaftlicher Verlag, ISBN 3-8102-1071-4 * ''Die Darwinsche Theorie und die Sprachwissenschaft – offenes Sendschreiben an Herrn Dr. [[Ernst Haeckel]].'' Weimar, H. Boehlau (1863) * ''Die Bedeutung der Sprache für die Naturgeschichte des Menschen.'' Weimar, H. Boehlau (1865) * ''[[Kristijonas Donelaitis|Christian Donalitius]] Litauische Dichtungen'' (''The Lithuanian Poetry of Christian Donelaitis''), (1865) * ''Darwinism Tested by the Science of Language.'' (Transl. by Alexander V. W. Bikkers) London, J. C. Hotten (1869) * ''A Compendium of the Comparative Grammar of the Indo-European, Sanskrit, Greek, and Latin Languages'', * ''Laut- und Formenlehre der polabischen Sprache.'' reprinted by Saendig Reprint Verlag H. R. Wohlwend, ISBN 3-253-01908-X * ''Sprachvergleichende Untersuchungen.'' reprinted by Minerva GmbH, Wissenschaftlicher Verlag, ISBN 3-8102-1072-2 * ''Die Formenlehre der kirchenslavischen Sprache erklaerend und vergleichend dargestellt.'' Reprint by H. Buske Verlag, Hamburg (1998), ISBN 3-87118-540-X </small> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Schleicher, August}} [[Kategorija:Vokietijos kalbininkai]] [[Kategorija:Baltistai]] owm48p4yp1ypgjzhj4wnkz6eza81c3m 0 474945 7582309 7204169 2025-06-21T20:10:43Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582309 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto= |aprasymas= |tikrasvardas= Airidas Savickas |salis= {{flag|LTU}} |gime= {{gimė|1987|3|17|T}} |gvieta= [[Radviliškis]] |titulas= [[FIDE meistras]] (FM) |reitingas= 2363 (2015 m.) |auksciausias= 2374 (2009 m.)<ref>[http://chess-db.com/public/pinfo.jsp?id=12802557 Airidas Savickas] (Chess-db.com inf.)</ref> }} '''Airidas Savickas''' (g. [[1987]] m. [[kovo 17]] d.<ref>[http://www.chessgames.com/perl/chessplayer?pid=96051 A. Savickas] (Chess Games)</ref> [[Radviliškis|Radviliškyje]]) – Lietuvos [[šachmatai|šachmatininkas]], [[FIDE meistras]] (nuo 2006 m.),<ref>[http://ratings.fide.com/card.phtml?event=12802557 Airidas Savickas] ([[FIDE]] inf.)</ref> [[Lietuvos jaunimo šachmatų čempionatas|Lietuvos jaunimo šachmatų čempionas]] (2005 m.), šachmatų olimpietis, [[Lietuvos vyrų šachmatų rinktinė]]s narys (2006 m.). Lietuvos išeivis, gyvena Maltos Respublikoje. == Biografija == Radviliškio sporto centro šachmatų auklėtinis. Treneris – [[Vaidas Sakalauskas]] (g. 1971 m.).<ref>[http://www.radviliskis.lt/files/veikla-tarybos-ataskaita-2005.pdf 2005 m. Radviliškio tarybos veikla] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150617144939/http://www.radviliskis.lt/files/veikla-tarybos-ataskaita-2005.pdf |date=2015-06-17 }}</ref> == Pasiekimai == * 2003 m. [[Pasaulio jaunių šachmatų čempionatas]], [[Kalitėja]], [[Halkidiki]] ([[Graikija]]): 5 taškai, 66 vieta iš 106 * 2005 m. [[Pasaulio jaunių šachmatų čempionatas]], [[Belforas]] ([[Prancūzija]]): 4,5 taško, 74 vieta iš 104 * 2005 m. Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) šachmatų čempionatas, 1 vieta<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/baigesi-lietuvos-jaunuciu-ir-jaunimo-sachmatu-pirmenybes.d?id=6137293 Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) šachmatų čempionatas]</ref> * 2005 metų Lietuvos „žaibo“ šachmatų čempionatas, 3 vieta<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/paaiskejo-lietuvos-greituju-sachmatu-pirmenybiu-nugaletojai.d?id=8227078 2005 metų Lietuvos „žaibo“ šachmatų čempionatas]</ref> * 2006 m. 37-oji [[Šachmatų olimpiada]], [[Turinas]] ([[Italija]]) * 2006 m. Tarptautinis šachmatininkų turnyras „[[Panevėžys]] 2006“: 2-5 vietos<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/sachmatininku-turnyro-panevezyje-zaibo-varzybas-laimejo-mlimontas.d?id=10411283 Šachmatininkų turnyro Panevėžyje žaibo varžybas laimėjo M.Limontas]</ref> * 2007 m. [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] greitųjų šachmatų pirmenybės, 2 vieta<ref>[http://musu.krastas.lt/?data=2007-11-15&rub=1144745056&id=1195060686 Visas prizines vietas pelnė radviliškiečiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150617164253/http://musu.krastas.lt/?data=2007-11-15&rub=1144745056&id=1195060686 |date=2015-06-17 }}</ref> * [[2008 m. Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas]], 12 vieta (dalyvavo [[Lietuvos šachmatų federacija|Lietuvos šachmatų federacijos]] kvietimu) * 2007 m. [[Europos šachmatų čempionatas]], [[Drezdenas]] ([[Vokietija]]): 5 taškai iš 11 galimų taškų, 403 dalyvių == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Savickas, Airidas}} [[Kategorija:Lietuvos šachmatininkai]] o0og2gukuawp6lj0gbm0ewtmd5enc72 7582310 7582309 2025-06-21T20:11:16Z Hugo.arg 1674 /* Pasiekimai */ 7582310 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto= |aprasymas= |tikrasvardas= Airidas Savickas |salis= {{flag|LTU}} |gime= {{gimė|1987|3|17|T}} |gvieta= [[Radviliškis]] |titulas= [[FIDE meistras]] (FM) |reitingas= 2363 (2015 m.) |auksciausias= 2374 (2009 m.)<ref>[http://chess-db.com/public/pinfo.jsp?id=12802557 Airidas Savickas] (Chess-db.com inf.)</ref> }} '''Airidas Savickas''' (g. [[1987]] m. [[kovo 17]] d.<ref>[http://www.chessgames.com/perl/chessplayer?pid=96051 A. Savickas] (Chess Games)</ref> [[Radviliškis|Radviliškyje]]) – Lietuvos [[šachmatai|šachmatininkas]], [[FIDE meistras]] (nuo 2006 m.),<ref>[http://ratings.fide.com/card.phtml?event=12802557 Airidas Savickas] ([[FIDE]] inf.)</ref> [[Lietuvos jaunimo šachmatų čempionatas|Lietuvos jaunimo šachmatų čempionas]] (2005 m.), šachmatų olimpietis, [[Lietuvos vyrų šachmatų rinktinė]]s narys (2006 m.). Lietuvos išeivis, gyvena Maltos Respublikoje. == Biografija == Radviliškio sporto centro šachmatų auklėtinis. Treneris – [[Vaidas Sakalauskas]] (g. 1971 m.).<ref>[http://www.radviliskis.lt/files/veikla-tarybos-ataskaita-2005.pdf 2005 m. Radviliškio tarybos veikla] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150617144939/http://www.radviliskis.lt/files/veikla-tarybos-ataskaita-2005.pdf |date=2015-06-17 }}</ref> == Pasiekimai == * 2003 m. [[Pasaulio jaunių šachmatų čempionatas]], [[Kalitėja]], [[Chalkidikė]] ([[Graikija]]): 5 taškai, 66 vieta iš 106 * 2005 m. [[Pasaulio jaunių šachmatų čempionatas]], [[Belforas]] ([[Prancūzija]]): 4,5 taško, 74 vieta iš 104 * 2005 m. Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) šachmatų čempionatas, 1 vieta<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/baigesi-lietuvos-jaunuciu-ir-jaunimo-sachmatu-pirmenybes.d?id=6137293 Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) šachmatų čempionatas]</ref> * 2005 metų Lietuvos „žaibo“ šachmatų čempionatas, 3 vieta<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/paaiskejo-lietuvos-greituju-sachmatu-pirmenybiu-nugaletojai.d?id=8227078 2005 metų Lietuvos „žaibo“ šachmatų čempionatas]</ref> * 2006 m. 37-oji [[Šachmatų olimpiada]], [[Turinas]] ([[Italija]]) * 2006 m. Tarptautinis šachmatininkų turnyras „[[Panevėžys]] 2006“: 2-5 vietos<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/sachmatininku-turnyro-panevezyje-zaibo-varzybas-laimejo-mlimontas.d?id=10411283 Šachmatininkų turnyro Panevėžyje žaibo varžybas laimėjo M.Limontas]</ref> * 2007 m. [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] greitųjų šachmatų pirmenybės, 2 vieta<ref>[http://musu.krastas.lt/?data=2007-11-15&rub=1144745056&id=1195060686 Visas prizines vietas pelnė radviliškiečiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150617164253/http://musu.krastas.lt/?data=2007-11-15&rub=1144745056&id=1195060686 |date=2015-06-17 }}</ref> * [[2008 m. Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas]], 12 vieta (dalyvavo [[Lietuvos šachmatų federacija|Lietuvos šachmatų federacijos]] kvietimu) * 2007 m. [[Europos šachmatų čempionatas]], [[Drezdenas]] ([[Vokietija]]): 5 taškai iš 11 galimų taškų, 403 dalyvių == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Savickas, Airidas}} [[Kategorija:Lietuvos šachmatininkai]] e3fekbt5zcxlm1974n51ic7y3c5sxel 0 484050 7582236 7515921 2025-06-21T14:40:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582236 wikitext text/x-wiki {{F1 trasa |šalis=Azerbaidžanas |vėliava=Flag of Azerbaijan.svg |Trasos pavadinimas=Baku miesto trasa |GP pavadinimas=Formulės 1 Europos Grand Prix |Trasos planas=Baku Formula One circuit map.svg |rato ilgis=6 003 |ratų=51 |distancija=306,049 |posūkių=20 |rekordas=1:43.009 ([[Charles Leclerc]], [[Scuderia Ferrari|Ferrari]], [[2019 m. Formulės 1 sezonas|2019]]) |Trasos foto= |www= www.bakucitycircuit.com }} '''Baku miesto trasa''' ({{az|Bakı Şəhər Halqası}}) – gatvės tipo trasa [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] sostinėje [[Baku]]. Nuo [[2016 m. Formulės 1 sezonas|2016]] m. [[F1|Formulės 1]] sezono čia vyksta Europos Grand Prix bei [[F2|Formulės 2]] lenktynės.<ref>[http://www.auto123.com/en/racing-news/f1-bernie-ecclestone-confirms-azerbaijan-to-replace-axed-korea?artid=167344 F1: Bernie Ecclestone confirms Azerbaijan to replace axed Korea] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140512221843/http://www.auto123.com/en/racing-news/f1-bernie-ecclestone-confirms-azerbaijan-to-replace-axed-korea?artid=167344 |date=2014-05-12 }}</ref> == Laimėtojai == {| class="wikitable" style="font-size: 95%;" |- ! Metai ! Pilotas laimėtojas ! Komanda laimėtoja |- ! [[2024 m. Formulės 1 sezonas|2024]] | {{flagicon|AUS}} [[Oscar Piastri]] | [[McLaren]] |- ! [[2023 m. Formulės 1 sezonas|2023]] | {{flagicon|MEX}} [[Sergio Perez]] | [[Red Bull Racing|Red Bull]] |- ! [[2022 m. Formulės 1 sezonas|2022]] | {{flagicon|NED}} [[Max Verstappen]] | [[Red Bull Racing|Red Bull]] |- ! [[2021 m. Formulės 1 sezonas|2021]] | {{flagicon|MEX}} [[Sergio Perez]] | [[Red Bull Racing|Red Bull]] |- ! [[2019 m. Formulės 1 sezonas|2019]] | {{flagicon|FIN}} [[Valtteri Bottas]] | [[Mercedes GP|Mercedes]] |- ! [[2018 m. Formulės 1 sezonas|2018]] | {{flagicon|GBR}} [[Lewis Hamilton]] | [[Mercedes GP|Mercedes]] |- ! [[2017 m. Formulės 1 sezonas|2017]] | {{flagicon|AUS}} [[Daniel Ricciardo]] | [[Red Bull Racing|Red Bull]] |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Formulės 1 trasos]] [[Kategorija:Azerbaidžano sporto statiniai]] kbyvdlknan9e9ggm8lfnjqgl9m3bqtr 0 496044 7582436 7566018 2025-06-22T09:50:05Z Vilensija 40695 {{Attention}}, restauruota ir pašventinta be titulo 7582436 wikitext text/x-wiki {{Attention}} {{coord|54.433194|25.613792|display=title}} {{ltbaz|Tabariškės, koplyčia.JPG|Vilniaus|Šalčininkų|Šalčininkų rajonas|Tabariškės||medis|[[1794]] m.|}} '''Tabariškių kapinių Nukryžiuotojo Kristaus koplyčia''' stovi [[Tabariškės|Tabariškių]] kaimo veikiančiose kapinėse, [[Turgelių seniūnija|Turgelių seniūnijoje]], [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų rajone]], prie kelio {{RK3930}}, 0,9 km į vakarus nuo pasienio su [[Baltarusija]]. Renovuota medinė koplyčia yra [[2013]]–[[2014]] m. įgyvendinto projekto „Medinis kultūros kelias“ objektas, kuriuo siekiama skatinti turizmą kaimo vietovėse. Ji įamžina buvusių Tabariškių savininkų Skarbek–Važinskių giminės, besirūpinusios šiomis žemėmis, vardus. [[Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo]] parapijoje stovinti koplyčia kultūros paminklo statuso neturi. [[Vaizdas:Tabariškių koplyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|Renovuota koplyčia, 2016 m.]] == Istorija == Istoriniuose šaltiniuose minima, kad koplyčia yra medinė, su prancūziška spyna, 14 alkūnių ilgio ir 5 alkūnių pločio, altoriuje – Nukryžiuotojo paveikslas, pastatyta [[1794]] m. Antonijaus Važinskio, pašventinta Tabariškių klebono Marko Rostiko. [[Šalčininkų rajono savivaldybė]]s pastangomis [[2014]] m. koplyčia buvo restauruota ir [[spalio 10]] d. pašventinta Tabariškių klebono Valdemaro Ulčukevičiaus, praėjus 220 metų po pirmosios konsekracijos.<ref>[http://l24.lt/lt/visuomene/item/41230-atnaujintos-tabariski-koplycios-pasventinimas Atnaujintos Tabariškių koplyčios pašventinimas] ''l24.lt'', 2014-10-12</ref> Tabariškių kapinių koplyčios renovacija vyko pagal programą „Leader“. Objektas buvo įtrauktas į renovuojamų objektų sąrašą kultūrinio turizmo maršrute „Medinė architektūra Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose” ir po teigiamo paraiškos įvertinimo gavo lėšų iš ES struktūrinių fondų. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Chapel, Tabariškės}} * [https://www.vrvvg.lt/wp-content/uploads/2024/02/VPS-2024-m.-redakcija-EURI-lesos.pdf VILNIAUS RAJONO VIETOS PLĖTROS STRATEGIJA 2014-2020 m.] ''vrvvg.lt'', p. 50 * [https://ssl.panoramio.com/photo/61892885 Tabariškių koplyčia iki remonto, 2011 m. (''panoramio.com'')]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} [[Kategorija:Šalčininkų rajono koplyčios]] [[Kategorija:Tabariškės]] clzyjgl2t483bmi9ttx5h34jehdrdfs 0 511640 7582362 7581193 2025-06-22T04:11:07Z Ed1974LT 52229 /* Biografija */ 7582362 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Janis Princis | fonas = culture | paveikslėlis = Janis Princis vec.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1796|11|16}} | gimimo vieta = [[Mikeltuornis]], dab. {{flagcountry|Latvia}} | mirties data = {{Mirė|1868|01|04|1796|11|16}} | mirties vieta = [[Ventspilis]], dab. {{flagcountry|Latvia}} | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = kalbininkas, rašytojas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Janis Princis (vyresnysis)''' ({{lv| Jānis Princis vecākais, Princjānis}}, {{liv|Prints}}; [[1796]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Mikeltuornis|Mikeltuornio]] k., dab. [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio saviv.]] – [[1868]] m. [[sausio 4]] d. [[Ventspilis|Ventspilyje]]) – [[lyviai|lyvių]] vertėjas, poetas, visuomenės veikėjas. Buvo savamokslis. == Biografija == Gimė žvejo šeimoje. Su žmona Edi turėjo devynis vaikus – aštuonis sūnus ir vieną dukrą. [[1826]]–[[1844]] m. tarnavo [[djakas|djaku]] Mikeltuornio bažnyčioje. 1844 m. pavasarį persikėlė su aštuoniais sūnumis į Ventspilį. Čia valdžia skyrė didelį žemės sklypą, skatindama kurtis ir želdinti smėlio pustomą vietovę apsisaugojimui nuo keliaujančių [[kopa|kopų]].<ref>[http://www.gorod.lv/novosti/42061-gorod_na_peske Город на песке]</ref> [[1845]] m. [[Jelgava|Jelgavoje]] kartu su bendravardžiu sūnumi [[Jānis Princis (1821)|Janiu]] (1821–1904) išspausdino latviškų eilėraščių rinkinį „''Jūrnieku svētās dziesmas un lūgšanas''“, kuris buvo antrasis originalios latvių literatūros kūrinys. Kartu su sūnumis Janiu ir [[Pēteris Princis|Pėteriu]] (1831–1889) išvertė ir išleido [[lyvių kalba]] „[[Evangelija pagal Matą|Evangeliją pagal Matą]]“ (vieną iš pirmų dviejų knygų, išleistų lyvių kalba), kuri [[1863]] m. buvo išspausdinta [[Londonas|Londone]]. J. Princio straipsnius spausdino laikraštis „Latviešu Avīzes“. [[1846]] ir [[1852]] m. jis buvo suomių kalbininko [[Andreas Johan Sjögren|A. J. Šiogreno]] informantas, kuriant pirmąjį latvių–lyvių žodyną ir lyvių gramatiką. == Atminimo įamžinimas == J. Princis palaidotas Ventspilio Cirpstenės kapinėse. [[2006]] m. Ventspilyje, skvere prie ''Vasarnīcu'' ir ''Kroņa'' gatvių kampo, pastatytas atminimo paminklas, taip pat Princių vardu pavadinta gatvė (''Prinču iela'').<ref>[http://www.tvnet.lv/zinas/regionos/275363-atklas_pieminekli_libiesu_dzejniekam Atklās pieminekli lībiešu dzejniekam] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305053239/http://www.tvnet.lv/zinas/regionos/275363-atklas_pieminekli_libiesu_dzejniekam |date=2016-03-05 }}</ref> == Literatūra == * ''Jūrnieku svētās dziesmas un lūgšana''. J. Princis vec. J. Princis m. 1863, Jelgavā * ''Mateja evaņģēlijs''. J. Princis vec. J. Princis m., Pēters Princis, London == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8272 Janis Princis (''livones.net'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926200156/http://www.livones.net/literatura/literati/?raksts=8272 |date=2016-09-26 }} * [http://rus.ventasbalss.lv/zinas/obsestvo/21657-princis-na-fotovystavke Fotografijų paroda Janiui Princiui atminti (''ventasbalss.lv'')] {{DEFAULTSORT:Princis, Janis}} [[Kategorija:Latvijos vertėjai]] [[Kategorija:Latvijos kalbininkai]] [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] sp2kjzt4zrzlhalulr4q829mypxahgz 0 515546 7582425 7563266 2025-06-22T08:25:27Z Ed1974LT 52229 7582425 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 21em; font-size: 90%; clear: right;" cellspacing="5" |- |+ style="text-align: center; font-size: larger; margin-left: inherit;" | '''Lyvių–estų–latvių žodynas''' |- | colspan="2" style="text-align: center;" | [[Vaizdas:Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz.jpg|200px]] |- style="vertical-align: top;" | '''Autorius (-iai)''' | [[Tiit-Rein Viitso|T.-R. Viitso]]</br>[[Valt Ernštreit|V. Ernštreit]] |- style="vertical-align: top;" | '''Žanras''' | [[žodynas]] |- | colspan="2" style="text-align: center; font-size: larger;" | |- style="vertical-align: top;" |'''Išl. metai''' | [[2012]] m. |- style="vertical-align: top;" | '''Išleido''' | Tartu universitetas<br>Latvių kalbos agentūra<br>Lyvių kultūros centras |- style="vertical-align: top;" |'''Antraštinių žodžių sk.''' | ~ 13 000 |- style="vertical-align: top;" |'''Puslapių sk.''' | 415 |- style="vertical-align: top;" |'''ISBN''' | 978-9984-815-76-3 |} '''Lyvių–estų–latvių žodynas''' ({{liv|Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz}}, {{et|Liivi-eesti-läti sõnaraamat}}, {{lv|Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca}}) – iki šiol išsamiausias [[2012]] m. išleistas [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] žodynas, autoritetingas šių dienų lyvių [[Gramatika|gramatikos]] šaltinis, sudarytas naudojant [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lyvių kalbos [[Abėcėlė|abėcėlę]]. Į šį trikalbį [[žodynas|žodyną]] įtraukta apie 13 000 antraštinių lyvių kalbos žodžių.<ref>{{cite journal|last=Ernštreits|first=Valts| authorlink=Valt Ernštreit|editor1-last=Blumberga|editor1-first=Renāte|editor2-last=Mäkeläinen|editor2-first=Tapio|editor3-last=Pajusalu|editor3-first=Karl|year=2013|title=Lībiešu valodas avoti|journal=Lībieši: vēsture, valoda un kultūra|pages=313.&mdash;327. lpp|publisher=Līvõ Kultūr sidām|location=Rīga|isbn=978-9984-49-730-3|ref=}}</ref> Žodyno sudarytojas – Estijos kalbininkas [[Tiit-Rein Viitso|Tytas Reinas Vytsas]], jo redaktorius ir dalies latvių kalba autorius – Latvijos [[Filologija|filologas]] [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]]. Internetinis žodyno variantas, kurį galima rasti [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] svetainėje (žr. „[[#Nuorodos|Nuorodos]]”), buvo sukurtas bendradarbiaujant su Latvių kalbos agentūra ir [[Lyvių kultūros centras|Lyvių kultūros centru]] (''Līvõ Kultūr sidām'').<ref>{{cite book|last1=Viitso|first1=Tiit-Rein|last2=Ernštreits|first2=Valts|title=Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LĒL)|trans-title=Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca|url=http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/lv/index.html|year=2012—2013|location=Tartu / Rīga|isbn=9789984815763}}</ref> == Sandara == Greta įprastinių raidžių, pasitelkiami du papildomi ženklai: [[Nosinė (diakritinis ženklas)|nosinė]] ilgajam suapvalintam [[Užpakalinės eilės balsiai|užpakalinės eilės]] žemutinio pakilimo [[Balsis|balsiui]] nurodyti (ǭ) ([[TFA]] /ɒː/) ir [[apostrofas]] laužtinei [[Priegaidė|priegaidei]] pažymėti ('). Skirsniuose nurodomi pateikėjų, kuriems lyvių kalba buvo gimtoji, vartosenos pavyzdžiai. Prie antraštinio žodžio pateikiama informacija apie jo [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiją]], taip pat vardažodžių [[Linksnis|linksniavimo]] ir [[veiksmažodis|veiksmažodžių]] asmenavimo tipai, pagrindinės veiksmažodžio formos. Vardažodžių [[inesyvas]] nenurodomas, jis atitinka [[eliatyvas|eliatyvą]] (pvz., ''āigast'' 'iš laiko', ''pūstõ'' 'iš medžio'), iš jo [[priesaga|priesagos]] atėmus priebalsį ''t'' (''āigas'' 'laike', ''pūsõ'' 'medyje'). Pliuso ženklas (+) reiškia, kad [[daiktavardis]], dažniausiai – [[vietovardis]], turi pašalio vietininkus ([[abliatyvas|abliatyvą]], [[aliatyvas|aliatyvą]], [[adesyvas|adesyvą]]). Jie nenurodomi, tam gali praversti [[Vikižodynas|vikižodynai]] (pvz., angliškasis ''Wiktionary''). Kaitomoji veiksmažodžio dalis atskirta [[Vertikalusis brūkšnys|vertikaliuoju brūkšniu]] (|), taip pat atskiriami ir dūrinio (sudurtinio žodžio) dėmenys. Jei linksniuojami abu dūrinio dėmenys (žodžiai rašomi kartu, bet linksniuojant funkcionuoja kaip savarankiškų žodžių junginys), jie atskiriami dviem vertikaliaisiais brūkšniais (||). Ženklas „daugiau kaip” (>) reiškia, kad geriau vartoti už jo pateiktą variantą, o ženklų derinys > Ø rodo, kad antraštinis žodis vengtinas. Dviguba [[tildė]] (≈) žymi lygiavertį fonologinį variantą, paprasta tildė (~) – lygiavertį fonologinį variantą, esantį toje pačioje pozicijoje kaip antraštinis žodis. Lygybės ženklu (=) atskirti [[Sinonimas|sinonimai]]. Galima ieškoti įrašius žodžio dalį (pradžią), tuomet po įrašytos dalies reikia dėti žvaigždutę (*), pavyzdžiui: įrašius ''vī*'' bus rasta ''vībõ'' 'leisti (laiką)', ''vībtõks'' 'vėlavimasis, delsimas', ''vīdõz'' 'penktas', ''vīerzõ'' 'sukietėti', ''tarāvīļa'' (''tarā'' 'daržas' + ''vīļa'' 'turtas, daiktai; javai') 'daržovė' ir kt. == Sudarymo istorija == Paskutinė lyvių kaip [[gimtoji kalba|gimtosios kalbos]] vartotoja [[Grizelda Kristiņa|Grizelda Kristinia]] mirė [[2013]] m. Šiuo metu yra apie 40 [[Kalbos sertifikatas#Lygiai|B1 lygiu]] ir apie 210 [[Kalbos sertifikatas#Lygiai|A1–A2 lygiais]] lyvių kalbos naujai išmokusių žmonių.</small><ref>The Times Europe (2013-06-05): [http://www.thetimes.co.uk/tto/news/world/europe/article3782596.ece ''Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103''] ''(anglų k.); tikrinta 2017-02-08</ref><ref>livones.net (2011-12-14): [http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 ''Lyvių kalbos padėtis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140202235047/http://www.livones.net/valoda/?raksts=8701 |date=2014-02-02 }} (latvių k.); tikrinta 2017-02-09</ref> Šis žodynas skirtas visiems, norintiems lyvių kalbos išmokti arba jos žinias pasitobulinti. Kaip rašoma pratarmėje, estų kalbininkas T. Vytsas medžiagą žodynui pradėjo rinkti dar [[1976]] m. Tada jis apsistojo [[Kuršas|Kuršo]] kaime [[Mazirbė]]je, kur gyveno [[Lyviai|lyvė]] Katryna Krasuonė ({{lv|Katrīna Krasone}}, 1889–1979). Žodžiai ir jų vartosenos pavyzdžiai iš šios pateikėjos buvo užrašomi trejus metus, iki jos mirties [[1979]]-aisiais. Tais pačiais metais [[Pėteris Dambergas]] ({{liv|Pētõr Damberg}}, {{lv|Pēteris Dambergs}}, 1909–1987), T. Vytso paprašytas, sutiko sudaryti lyviškų žodžių ir jų estiškų bei latviškų atitikmenų kartoteką. P. Dambergas buvo [[Tarpukaris|tarpukario]] laikų lyvių kalbos normintojas ir aktyvus visuomenininkas. Sudarant kartoteką, kaip pavyzdys buvo pasirinktas Karlo Abeno Estų–latvių žodynas (1967 m.) T. Vytsas ir P. Dambergas bendradarbiavo iki [[1986]] m. P. Dambergo mirtis [[1987]] m. ilgam nutraukė žodyno sudarymo darbus. Atsilaisvinęs nuo kitų akademinių pareigų, T. Vytsas žodyną ėmė toliau pildyti ir tvarkyti tik [[2003]] m. Į žodyną buvo įtraukti ir kitų T. Vytso apklaustų kalbos pateikėjų pavyzdžiai bei spausdintoje ir rankraštinėje medžiagoje rasta [[leksika]]. Be kitų, paminėtini šie šaltiniai: [[Kōrli Stalte|K. Staltės]] į lyvių kalbą verstas „[[Naujasis Testamentas]]“ (1937 m.; 1942 m.), [[Edgaras Valgama|E. Valgamos]] ne iki galo verstas „Mažasis [[Katekizmas]]“ (1936 m.), mėnesinio tarpukario lyvių žurnalo „[[Līvli]]” („Lyvis”) pirmųjų leidybos metų numeriai, iš dalies – [[Lauri Kettunen|L. Ketuneno]] „Lyvių–vokiečių kalbų žodynas ir gramatikos įvadas“ (1938 m.) Žodynas buvo papildytas [[Tarptautiniai žodžiai|tarptautiniais žodžiais]], [[Naujadaras|naujadarais]], palikti [[Vertinys|vertiniai]] iš kitų kalbų. Paskutiniai dveji metai iki 2012 m. išleidžiant žodyną buvo skirti žodžių kaitybos tipams klasifikuoti. [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]] redagavo vertimus į latvių kalbą, padėjo rasti latviškus posakių atitikmenis ir supaprastinti žodžių pateikimą.<ref>[http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/lv/preface.html ''Lyvių-estų-latvių žodynas. Sudarytojo pratarmė''] (latvių k.); tikrinta 2021-02-09</ref> == Bibliografija == * Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz = Liivi-eesti-läti sõnaraamat = Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca / Tiit-Rein Viitso, Valts Ernštreits. Tartu; Rīga: Latviešu valodas aģentūra, 2012. Apimtis: 415 p. ISBN 978-9984-815-76-3 == Nuorodos == * [http://www.keeleveeb.ee/dict/translate/lietlv/lv/index.html Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LEL) (''Lyvių-estų-latvių žodynas'')] (Norint ieškoti latvių kalba (''latviešu atbilsmes'', LV), latvišką žodį galima rasti [http://letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 ''Lietuvių-latvių žodyne''] letonika.lv) == Šaltiniai == {{išnašos}} {{SavStr}} [[Kategorija:Žodynai]] [[Kategorija:Lyviai]] a48v0klnnpttwuze6rvbwk4jf4scj6j 0 515885 7582383 7566057 2025-06-22T06:08:01Z Ed1974LT 52229 7582383 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Valtas Ernštreitas<br />{{liv|Valt Ernštreit}} | paveikslėlis = ValtErnstreit.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 160px | gimimo data = {{Gimė|1974|05|26|T}} | gimimo vieta = [[Ryga]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[Lyviai|lyvis]] | sutuoktinis = Zane Ernštreite | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = filologas, poetas, vertėjas | sritis = lyvių kalba | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = aukštasis | alma_mater = [[Tartu universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka =Category:Valts Ernštreits }} '''Valtas Ernštreitas''' ({{liv|Valt Ernštreit}}, {{lv|Valts Ernštreits}}, g. [[1974]] m. [[gegužės 26]] d. [[Ryga|Rygoje]], [[Latvija|Latvijoje]]) – [[Lyviai|lyvių]] kalbininkas, [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] žinovas, vertėjas ir poetas, visuomenininkas, lyvių kalbos gaivinimo aktyvistas. Lyvių kultūros centro ({{liv|Līvõ Kultūr sidām}}) direktorius, vienas iš lyvių portalo ''[[Livones.net]]'' kūrėjų.<ref>livones.net (2017-05-26): [http://www.livones.net/lv/norises/2017/?libiesu-kulturas-centram-jauns-vaditajs Lyvių kultūros centras turi naują direktorių] (''latvių k.''); tikrinta 2017-06-24</ref> == Biografija == [[1974]] m. gegužės 26 d. gimė [[Ryga|Rygoje]].<ref>Raimu Hanson. ''Teadusdoktor käib mööda liivi radu''. Tartu Postimees, 9.12.2011.</ref> Mokėsi Pirmojoje Rygos gimnazijoje, [[1991]]–[[2002]] metais [[Tartu universitetas|Tartu universitete]] studijavo [[finougrų kalbos|finougrų]] [[filologija|filologiją]]. [[1994]] metais įsteigė Lyvių kultūros centrą ir iki [[1996]] m. jam vadovavo, [[2017]] m. išrinktas jo direktoriumi. Buvo lyvių žurnalo ''Õvā'' (1995 m.) redaktorius, ypatingos valstybinės svarbos kultūrinėje istorinėje teritorijoje „[[Lyvių pakrantė]]” ({{liv|Līvõd Rānda}}) dirbo vyriausiuoju specialistu ir direktoriaus pavaduotoju. Publikuoja lyvių ir latvių kalbomis sukurtą poeziją, jo eilėraščių rinkinių versta į estų ({{et|Nagu lumehelbed talvel...}}; [[2013]]) ir anglų ({{en| Dark energy}}; [[2014]]) kalbas. Nuo [[2008]] m. [[Talinas|Talino]] Estų kalbos institute dirbo tyrinėtoju. Vienas iš [[Ribotos atsakomybės bendrovė|RAB]] ({{lv|SIA}}) „NicePlace” steigėjų ir jos direktorius. [[Doktorantūra|Doktorantūros]] studijas tęsė [[Latvijos universitetas|Latvijos universitete]] ir [[Tartu universitetas|Tartu universitete]], kur apgynė [[Filologija|filologijos]] daktaro laipsnį, darbo tema – „Lyvių raštų kalbos susidarymas” ({{et|Liivi kirjakeele kujunemine}}, [[2010]] m.; žr. „[[#Nuorodos|Nuorodos]]“). Nuo [[2011]] m. Tartu universitete atlieka tiriamąjį darbą. [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių-estų-latvių žodyno]] (2012 m.) dalies latvių kalba redaktorius. [[2018]] m. Rygoje įkurto [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Latvijos universiteto Lyvių instituto]] vadovas.<ref>{{cite web|author=Imants Vīksne|date=2018-09-25|title=Lībieši izcīna vietu akadēmiskajā telpā|url=https://nra.lv/latvija/258471-libiesi-izcina-vietu-akademiskaja-telpa.htm|publisher=nra.lv|accessdate=2021-02-09}}</ref> Dirba lyvių ir [[Estų kalba|estų]] kalbų vertėju žodžiu ir raštu, yra išvertęs ne vieną knygą, taip pat ir poezijos. V. Ernštreitas dirba Valstybės kultūrinio kapitalo fondo taryboje, jis yra fondo literatūros srities ekspertų komisijos pirmininkas.<ref>{{cite web|date=2020-09-16|title=Par publiskā nodibinājuma "Valsts kultūrkapitāla fonds" padomi|url=https://likumi.lv/ta/id/317406-par-publiska-nodibinajuma-valsts-kulturkapitala-fonds-padomi|publisher=Likumi.lv|accessdate=2021-02-09}}</ref> [[2024]] m. [[sausio 15]] d. patvirtintos Lyvių kalbos ekspertų komisijos<ref>{{cite web|title=APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA|url=http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|author=Gundega Blumberga|date=2024-01-16|publisher=livones.net|accessdate=2024-02-06}}</ref> sekretorius.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=885675200027049&set=a.514961363765103|title=Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-03-15|date=2024-03-15}}</ref> == Apdovanojimai == * Klavo Elsbergo premija už rinkinio „Inter/rational“ rankraštį (2003 m.) * Latvijos ir Estijos Užsienio reikalų ministerijų Kalbos apdovanojimas už indėlį į kalbų tyrimus ir aukštos kokybės vertimus<ref>[http://www.valmiera.lv/lv/jaunumi/kulturas_zinas/14404_dzejas_diena_2016 Dzejas diena 2016] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160923233104/http://www.valmiera.lv/lv/jaunumi/kulturas_zinas/14404_dzejas_diena_2016 |date=2016-09-23 }} valmiera.lv</ref> * Estijos Marijos žemės IV laipsnio Kryžiaus ordinas (2012 m.) * Suomijos Liūto ordinas (2013 m.) * Norvegijos Šventojo Olavo ordinas * Latvijos literatūros metų apdovanojimas (2019 m.) už poezijos rinkinį „Trillium“<ref>{{cite web|title=Godalgoti Latvijas Literatūras gada balvas 2019 uzvarētāji|url=https://satori.lv/article/godalgoti-latvijas-literaturas-gada-balvas-2019-uzvar%C4%93t%C4%81ji|publisher=satori.lv|date=2019-04-26|accessdate=2022-06-29}}</ref> == Publikacijos ir mokomoji literatūra == * Aš pagausiu tave, menke! ({{liv|Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!}} – lyvių poezijos [[antologija]] lyvių ir estų kalbomis, 1998 m.) * [[Lyvių-estų-latvių žodynas]] (vienas iš autorių) * Kaip išnirsta lyviai ({{liv|Kui sūolõbõd līvlizt}}, {{lv|Kā iznirst lībieši}} – lyvių ir latvių poezijos rinkinys, 2011 m.) * Lyviai 44 atsakymai (leidinys kalbos ir istorijos mokytojams) * [[Karlis Staltė|Karlio Staltės]] knyga. „Gyvasis žodis. Abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis” ({{liv|Jelzi sõnā. Ābēd ja īrgandõks lugdõbrōntõz}}) * Lyvių raštų kalba ({{et|Liivi kirjakeel}} – lyvių kalbai skirta monografija) * Lyviai. Istorija, kalba ir kultūra (straipsnių rinkinys apie lyvius) * {{et|Nagu lumehelbed talvel…}}, {{en|Dark energy}} (poezijos rinkinys, 2014 m.) * Trillium (poezijos rinkinys, 2018 m.) == Nuorodos == * Ištrauka iš 2010 m. gruodžio 10 d. Tartu universitete [http://www.uttv.ee/naita?id=7803 gintos disertacijos] (nuo 30:08) [[Lyvių kalba|lyviškai]]. Titruojama [[estų kalba]]. * V. Ernštreitas lyvių kalba deklamuoja savo eilėraštį [https://www.youtube.com/watch?v=sEiZDBh09a8 „Mäddõn āt telefōnlīnijd…“] („Mes turime telefono linijas…“). == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Ernštreit, Valt}} [[Kategorija:Latvijos kalbininkai]] [[Kategorija:Estijos kalbininkai]] [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] qw0l17wne3vtss8h8gvod0uzoel0arp 7582422 7582383 2025-06-22T08:22:34Z Ed1974LT 52229 7582422 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Valtas Ernštreitas<br />{{liv|Valt Ernštreit}} | paveikslėlis = ValtErnstreit.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 160px | gimimo data = {{Gimė|1974|05|26|T}} | gimimo vieta = [[Ryga]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[Lyviai|lyvis]] | sutuoktinis = Zane Ernštreite | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = filologas, poetas, vertėjas | sritis = lyvių kalba | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = aukštasis | alma_mater = [[Tartu universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka =Category:Valts Ernštreits }} '''Valtas Ernštreitas''' ({{liv|Valt Ernštreit}}, {{lv|Valts Ernštreits}}, g. [[1974]] m. [[gegužės 26]] d. [[Ryga|Rygoje]], [[Latvija|Latvijoje]]) – [[Lyviai|lyvių]] kalbininkas, [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] žinovas, vertėjas ir poetas, visuomenininkas, lyvių kalbos gaivinimo aktyvistas. [[Lyvių kultūros centras|Lyvių kultūros centro]] ({{liv|Līvõ Kultūr sidām}}) direktorius, vienas iš lyvių portalo ''[[Livones.net]]'' kūrėjų.<ref>livones.net (2017-05-26): [http://www.livones.net/lv/norises/2017/?libiesu-kulturas-centram-jauns-vaditajs Lyvių kultūros centras turi naują direktorių] (''latvių k.''); tikrinta 2017-06-24</ref> == Biografija == [[1974]] m. gegužės 26 d. gimė [[Ryga|Rygoje]].<ref>Raimu Hanson. ''Teadusdoktor käib mööda liivi radu''. Tartu Postimees, 9.12.2011.</ref> Mokėsi Pirmojoje Rygos gimnazijoje, [[1991]]–[[2002]] metais [[Tartu universitetas|Tartu universitete]] studijavo [[finougrų kalbos|finougrų]] [[filologija|filologiją]]. [[1994]] metais įsteigė Lyvių kultūros centrą ir iki [[1996]] m. jam vadovavo, [[2017]] m. išrinktas jo direktoriumi. Buvo lyvių žurnalo ''Õvā'' (1995 m.) redaktorius, ypatingos valstybinės svarbos kultūrinėje istorinėje teritorijoje „[[Lyvių pakrantė]]” ({{liv|Līvõd Rānda}}) dirbo vyriausiuoju specialistu ir direktoriaus pavaduotoju. Publikuoja lyvių ir latvių kalbomis sukurtą poeziją, jo eilėraščių rinkinių versta į estų ({{et|Nagu lumehelbed talvel...}}; [[2013]]) ir anglų ({{en| Dark energy}}; [[2014]]) kalbas. Nuo [[2008]] m. [[Talinas|Talino]] Estų kalbos institute dirbo tyrinėtoju. Vienas iš [[Ribotos atsakomybės bendrovė|RAB]] ({{lv|SIA}}) „NicePlace” steigėjų ir jos direktorius. [[Doktorantūra|Doktorantūros]] studijas tęsė [[Latvijos universitetas|Latvijos universitete]] ir [[Tartu universitetas|Tartu universitete]], kur apgynė [[Filologija|filologijos]] daktaro laipsnį, darbo tema – „Lyvių raštų kalbos susidarymas” ({{et|Liivi kirjakeele kujunemine}}, [[2010]] m.; žr. „[[#Nuorodos|Nuorodos]]“). Nuo [[2011]] m. Tartu universitete atlieka tiriamąjį darbą. [[Lyvių-estų-latvių žodynas|Lyvių-estų-latvių žodyno]] (2012 m.) dalies latvių kalba redaktorius. [[2018]] m. Rygoje įkurto [[Latvijos universiteto Lyvių institutas|Latvijos universiteto Lyvių instituto]] vadovas.<ref>{{cite web|author=Imants Vīksne|date=2018-09-25|title=Lībieši izcīna vietu akadēmiskajā telpā|url=https://nra.lv/latvija/258471-libiesi-izcina-vietu-akademiskaja-telpa.htm|publisher=nra.lv|accessdate=2021-02-09}}</ref> Dirba lyvių ir [[Estų kalba|estų]] kalbų vertėju žodžiu ir raštu, yra išvertęs ne vieną knygą, taip pat ir poezijos. V. Ernštreitas dirba Valstybės kultūrinio kapitalo fondo taryboje, jis yra fondo literatūros srities ekspertų komisijos pirmininkas.<ref>{{cite web|date=2020-09-16|title=Par publiskā nodibinājuma "Valsts kultūrkapitāla fonds" padomi|url=https://likumi.lv/ta/id/317406-par-publiska-nodibinajuma-valsts-kulturkapitala-fonds-padomi|publisher=Likumi.lv|accessdate=2021-02-09}}</ref> [[2024]] m. [[sausio 15]] d. patvirtintos Lyvių kalbos ekspertų komisijos<ref>{{cite web|title=APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA|url=http://www.livones.net/lv/norises/2024/apstiprinata-libiesu-valodas-ekspertu-komisija|author=Gundega Blumberga|date=2024-01-16|publisher=livones.net|accessdate=2024-02-06}}</ref> sekretorius.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/photo?fbid=885675200027049&set=a.514961363765103|title=Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt {{!}} Facebook|website=www.facebook.com|access-date=2024-03-15|date=2024-03-15}}</ref> == Apdovanojimai == * Klavo Elsbergo premija už rinkinio „Inter/rational“ rankraštį (2003 m.) * Latvijos ir Estijos Užsienio reikalų ministerijų Kalbos apdovanojimas už indėlį į kalbų tyrimus ir aukštos kokybės vertimus<ref>[http://www.valmiera.lv/lv/jaunumi/kulturas_zinas/14404_dzejas_diena_2016 Dzejas diena 2016] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160923233104/http://www.valmiera.lv/lv/jaunumi/kulturas_zinas/14404_dzejas_diena_2016 |date=2016-09-23 }} valmiera.lv</ref> * Estijos Marijos žemės IV laipsnio Kryžiaus ordinas (2012 m.) * Suomijos Liūto ordinas (2013 m.) * Norvegijos Šventojo Olavo ordinas * Latvijos literatūros metų apdovanojimas (2019 m.) už poezijos rinkinį „Trillium“<ref>{{cite web|title=Godalgoti Latvijas Literatūras gada balvas 2019 uzvarētāji|url=https://satori.lv/article/godalgoti-latvijas-literaturas-gada-balvas-2019-uzvar%C4%93t%C4%81ji|publisher=satori.lv|date=2019-04-26|accessdate=2022-06-29}}</ref> == Publikacijos ir mokomoji literatūra == * Aš pagausiu tave, menke! ({{liv|Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!}} – lyvių poezijos [[antologija]] lyvių ir estų kalbomis, 1998 m.) * [[Lyvių-estų-latvių žodynas]] (vienas iš autorių) * Kaip išnirsta lyviai ({{liv|Kui sūolõbõd līvlizt}}, {{lv|Kā iznirst lībieši}} – lyvių ir latvių poezijos rinkinys, 2011 m.) * Lyviai 44 atsakymai (leidinys kalbos ir istorijos mokytojams) * [[Karlis Staltė|Karlio Staltės]] knyga. „Gyvasis žodis. Abėcėlė ir skaitymo pradžiamokslis” ({{liv|Jelzi sõnā. Ābēd ja īrgandõks lugdõbrōntõz}}) * Lyvių raštų kalba ({{et|Liivi kirjakeel}} – lyvių kalbai skirta monografija) * Lyviai. Istorija, kalba ir kultūra (straipsnių rinkinys apie lyvius) * {{et|Nagu lumehelbed talvel…}}, {{en|Dark energy}} (poezijos rinkinys, 2014 m.) * Trillium (poezijos rinkinys, 2018 m.) == Nuorodos == * Ištrauka iš 2010 m. gruodžio 10 d. Tartu universitete [http://www.uttv.ee/naita?id=7803 gintos disertacijos] (nuo 30:08) [[Lyvių kalba|lyviškai]]. Titruojama [[estų kalba]]. * V. Ernštreitas lyvių kalba deklamuoja savo eilėraštį [https://www.youtube.com/watch?v=sEiZDBh09a8 „Mäddõn āt telefōnlīnijd…“] („Mes turime telefono linijas…“). == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Ernštreit, Valt}} [[Kategorija:Latvijos kalbininkai]] [[Kategorija:Estijos kalbininkai]] [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] 0vtm89pk5ta9l4po3bndckpeiqrx53n 0 515946 7582352 7577624 2025-06-22T03:00:21Z Ed1974LT 52229 7582352 wikitext text/x-wiki {{city/Latvijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Lūžņa |paveikslėlis = Lūžņa.jpg |paveikslėlio tekstas = |herbas = |vėliava = |PL=57|PM=35|PS=38|IL=21|IM=52|IS=28 |regionas = Kuršas |savivaldybė = Ventspilio |pagastas = Targalės |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2022<ref>[https://vietvardi.lgia.gov.lv/vv/to_www_obj.objekts?p_id=3389 Vietovardžių duomenų bazė. Informacija apie Lūžnią]. Nuoroda tikrinta 2023-03-09 (''latvių k.'')</ref> |gyventoju = 3 |plotas = |altitudė = 3 |pastokodas = |tinklalapis = |globėjas = |kirč = |vikiteka = Category:Lūžņa }} '''Lūžnia''' ({{liv|Lūž, Lūžkilā}}, {{lv|Lūžņa}}) – kaimas [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio savivaldybėje]], [[Targalės valsčius|Targalės valsčiuje]], [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantėje [[Kuršas|Kurše]]. Išsidėsčiusi [[Valsčius (Latvija)|valsčiaus]] šiaurėje prie [[Lūžupė]]s žiočių už 43 km nuo [[Valsčius (Latvija)|valsčiaus]] centro [[Targalė]]s, už 40 km nuo [[Savivaldybė (Latvija)|savivaldybės]] centro [[Ventspilis|Ventspilio]] ir už 210 km nuo [[Ryga|Rygos]]. Šis kaimas įeina į [[Lyvių pakrantė]]s teritoriją. Lūžnia – senovinė [[Lyviai|lyvių]] gyvenvietė, 75 km atkarpoje nuo [[Kolka|Kolkos]] iki Ventspilio istoriškai Lūžnia buvo paskutinis lyvių gyventas kaimas (labiausiai nutolęs į [[Vakarai (pasaulio kryptis)|Vakarus]]). [[1937]] m. jis driekėsi 4 kilometrus ir turėjo 36 sodybas bei 2 valčių prieplaukas.<ref>[http://www.ziemelkurzeme.lv/galamerki102.html Tūrisms Ziemeļkurzemē. Lūžņa] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305053615/http://www.ziemelkurzeme.lv/galamerki102.html |date=2016-03-05 }}; tikrinta 2017-04-28</ref> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Lūžnia atsidūrė pasienio su ribojamu patekimu ruože, todėl vietiniai gyventojai buvo priversti palikti kaimą.<ref>[http://www.managimene.lv/celojumu_apraksti/libiesu_krasta_ledajos Lībiešu krasta ledājos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120505092428/http://www.managimene.lv/celojumu_apraksti/libiesu_krasta_ledajos |date=2012-05-05 }}; tikrinta 2017-04-28</ref> Čia buvo dislokuoti pasieniečių postas, sargybos punktas ir priešgaisrinės apsaugos būrys.<ref> Latvijas pagasti. Enciklopēdija. Rīga : A/S Preses nams. 2001–2002. ISBN 9984-00-412-0.</ref> Šiuo metu Lūžnioje nuolatinių gyventojų mažai, Lūžnia naudojama kaip vasarnamių gyvenvietė. Lūžnia atliko svarbų vaidmenį [[Tarpukaris|tarpukariu]] išlaikant ir plėtojant [[Lyvių kalba|lyvių kalbą]]. Šiame kaime dažnai lankydavosi suomių profesorius [[Lauri Kettunen|Lauris Ketunenas]], o jo studentas estas [[Oskar Loorits|Oskaras Loritsas]] toliau studijavo lyvių kalbą ir jos mokėsi. Jie sudarė Lyvių–vokiečių kalbų žodyną (1938 m.) Čia gyveno žinomiausi lyvių žodinės tautosakos žinovai (pasakotojai) [[Jānis Belte|Janis Beltė]] (1893–1946) ir Didrikis Leitis bei įžymios tautosakininkės Marija Leitė ir Lotė Lindenberga. Janis Beltė, ypač ryški Lūžnios asmenybė, laikomas pirmuoju žinomu lyvių dailininku. Surinkta 18 jo darbų, daugiausia [[Peizažas|peizažų]]. Janis Beltė žinomas ir kaip lyvių poetas, jo slapyvardis buvo ''Valkt'' (Žaibas). Jo duktė Zelma Beltė [[1944]] m. pasitraukė į [[Švedija|Švediją]], vėliau emigravo į [[Kanada|Kanadą]],<ref>{{cite web|title=Jānis Belte|url=http://www.livones.net/liv/kratuve/livones-net-arhivs/janis-belte|date=2006-06-05|accessdate=2025-06-22|website=livones.net}}</ref> kur užsiėmė tapyba. Labiausiai mėgo tapyti peizažus, jūrą ir gėles, jos darbai eksponuojami [[Kolka|Kolkos]] Lyvių susirinkimų namuose. 2009 m. Lūžnios Krūmkalnų sodyboje [[Pastorius|liuteronų kunigas]] Juris Rubenis įsteigė [[Meditacija|meditacijos]] centrą „Elijas nams“ („Elijo namai“),<ref>[https://www.elijasnams.lv/index.php?m=5 Meditācijas nams]</ref> o 2020 m. – prie istorinės Lūžnios geležinkelio stoties dvasinių praktikų centrą „Stacija“ („Stotis“).<ref>[https://www.stacija.lv/par-mums/garigo-praksu-centrs-stacija/ Garīgo prakšu centrs Stacija]</ref> Lūžnia, kartu su [[Mikeltuornis|Mikeltuorniu]], buvo [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] vakarų patarme šnekėjęs kaimas. Čia palaidota paskutinė šios patarmės vartotoja – Lizetė Švanenberga (1902–1987).<ref>visit.dundaga.lv, Galamērķi: [http://www.visit.dundaga.lv/destinations/libiesu-krasts/libieshu-ciemi Lībiešu ciemi]; tikrinta 2017-08-05</ref> == Įžymūs žmonės == * Lotė (Šarlotė) Lindenberga-Urga (1866–1945) – lyvių tautosakos žinovė ir pateikėja. * [[Jānis Belte|Janis Beltė]] (1893–1946) – pirmasis žinomas lyvių dailininkas. * Lizetė Švanenberga (1902–1987) – paskutinė Kuršo lyvių vakarų patarmės vartotoja. * Zelma Beltė (1914–1994) – dailininkė (J. Beltės duktė). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20200223024505/http://www.nba.fi/liivilaiset/English/1Expeditions.html Lyvių pakrantės kaimai 1902–1927 m. fotografijose] {{Lyvių pakrantė}} [[Kategorija:Ventspilio savivaldybės gyvenvietės]] [[Kategorija:Targalės valsčius]] bh3h5md5cfq97mbnpndaksvcijc860q 0 515947 7582359 7581180 2025-06-22T04:05:30Z Ed1974LT 52229 /* Įžymūs žmonės */ 7582359 wikitext text/x-wiki {{city/Latvijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Miķeļtornis |paveikslėlis = Lighthouse and church in Miķeļtornis.jpg |paveikslėlio tekstas = Mikeltuornio švyturys ir bažnyčia |herbas = |vėliava = |PL=57|PM=35|PS=50|IL=21|IM=58|IS=30 |regionas = Kuršas |savivaldybė = Ventspilio |pagastas = Targalės |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2015 |gyventoju = 30 |plotas = |altitudė = 4 |pastokodas = |tinklalapis = |globėjas = |kirč = |vikiteka = Category:Miķeļtornis }} '''Mikeltuornis''' ({{liv|Pizā}}, {{lv|Miķeļtornis, Miķeļbāka}}) – kaimas [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantėje prie [[Irbės sąsiauris|Irbės sąsiaurio]], [[Kuršas|Kuršo]] šiaurėje, [[Ventspilio savivaldybė]]s [[Targalės valsčius|Targalės valsčiuje]]. Už 1,5 km į pietus nuo kaimo eina regioninis greitkelis P124 ([[Ventspilis]]–[[Kolka]]). Nuotolis iki [[Ventspilis|Ventspilio]] yra 43 km, iki [[Ryga|Rygos]] – 188 km. Kaimas įeina į [[Lyvių pakrantė]]s teritoriją. Čia stūkso aukščiausias (56 m) [[Latvija|Latvijos]] švyturys, latviškai vadinamas ''Miķeļbāka'' – 'Miko (Mykolo) švyturys', taip pat yra [[1893]] m. pastatyta [[Liuteronybė|liuteronų]] bažnyčia, Pizos [[lyviai|lyvių]] kapinės. Pagal sulatvintą švyturio vardą, kuris buvo suteiktas Rusijos imperatoriaus [[Aleksandras II|Aleksandro II]] sūnėno garbei (''Michailovskij majak''), pavadintas ir pats kaimas.<ref>[http://www.ventspilsnovads.lv/images/stories/Teritorijas%20planojumi/Targale/Targale_PR_GR.pdf Tārgales pagasta teritorijas plānojums]; tikrinta 2017-04-28</ref> Nors vasarotojų aptarnavimas yra pagrindinė šio kaimo verslo šaka (įrengtas kempingas, veikia keli viešbučiai), net vidurvasarį paplūdimiai prie Mikeltuornio palyginti laisvi. Mikeltuornis – vienas iš 12 Šiaurės Kuršo [[lyviai|lyvių]] žvejų kaimų. Dar XX a. 4-ame dešimtmetyje lyviai čia turėjo savo bendruomenę, palaikė [[Lyvių kalba|savo kalbą]], gyvenseną ir tradicijas, tačiau vėlesniais dešimtmečiais beveik visiškai [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavosi]] su [[Latviai|latviais]]. == Įžymūs žmonės == Kaime gimė: * [[Janis Princis (1796)|Janis Princis]] (1796–1868) – lyvių vertėjas, rašytojas, visuomenės veikėjas. * [[Jānis Princis (1821)|Janis Princis jaunesnysis]] (1821–1904) – vertėjas, poetas (Janio Princio sūnus). * Didrikis Princis (1825–1850) – pirmasis žinomas šių apylinkių mokytojas (Janio Princio sūnus). * [[Pēteris Princis|Pėteris Princis]] (1831–1889) – poetas, vertėjas, visuomenininkas (Janio Princio sūnus). * [[Ulis Kynkamegas]] (1869–1932) – lyvių patriotas, save paskelbęs lyvių karaliumi Uldrikiu I. * Pėteris Kynkamegas (1902–1972) – poetas (Ulio Kynkamego sūnus). * Janis Kynkamegas (1905–1933) – poetas (Ulio Kynkamego sūnus). * Andrejus Šulcas (1910–2006) – dailininkas [[Marina (dailė)|marinistas]]. * Ema Ėrenštreitė (1912–1987) – mokslininkė, lyvių visuomenės veikėja, viena iš lyvių ansamblio ''[[Līvlist]]'' steigėjų. * Janis Ėrenštreitas (g. 1942) – chorvedys, Latvijos dainų švenčių vyresnysis dirigentas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20200223024505/http://www.nba.fi/liivilaiset/English/1Expeditions.html Lyvių pakrantės kaimai 1902–1927 m. fotografijose] {{Lyvių pakrantė}} [[Kategorija:Ventspilio savivaldybės gyvenvietės]] [[Kategorija:Targalės valsčius]] owd0smxu2lai2sczoyrprvnc5crx061 0 521725 7582308 7465491 2025-06-21T20:09:07Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582308 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1940|05|01|}}<ref>https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/mire-zymi-teatro-pedagoge-alge-savickaite-285-184952</ref><ref>https://www.menufaktura.lt/?m=1024&s=64598</ref> | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirė = {{Mirė|2011|12|13|1940|05|01|}}<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/alge-savickaite/</ref> | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = [[Antakalnio kapinės]] | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = Teatro pedagogė | partija = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = 1958–1962 m. [[LMTA|LVK]]<br />(kurso vad. [[Irena Vaišytė]],<br />pedagogas Vladimiras Ilinkovskis) | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Algė Savickaitė''' ([[1940]] m. [[gegužės 1]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] – [[2011]] m. [[gruodžio 13]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuvos teatras|Lietuvos teatro]] [[Pedagogas|pedagogė]]. == Biografija == Tėvas [[Mykolas Savickas]] buvo tarpukario Lietuvos diplomatu, Lietuvos konsulu [[Latvija|Latvijoje]], dėdė [[Jurgis Savickis]]. Mama [[Angelė Rudaitytė]] dirbo Tautos ir „Vilkolakio” teatruose. Baigė M. Melnikaitės vidurinę mokyklą. 1958–1962 m. mokėsi ir baigė [[LMTA|Lietuvos valstybinę konservatoriją]], įgijo dramos [[aktorius|aktorės]] specialybę. 1962–1964 m. buvo [[LRT|Lietuvos televizijos ir radijo komiteto]] režisieriaus asistentė, nuo 1964 m. – [[LMTA|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] dėstytoja, menotyros kandidatė (1973 m.), nostrifikuota daktarė (1993 m.), docentė (1976 m.), profesorė (1995 m.). 1966–1969 m. mokėsi ir baigė [[Sankt Peterburgas|Leningrado]] [[LGITMiK|valstybinį teatro, muzikos ir kinematografijos institutą]] (dabar [[SPbGATI]]) ir įgijo [[režisierius|režisierės]] bei [[pedagogas|pedagogės]] specialybę. Režisūros vadovas L. Grinšpunas, aspirantūros – profesorius L. Makarjevas. Režisūros praktiką atliko Georgijaus Tovstonogovo vadovaujamame Didžiajame dramos teatre (BDT). 1974–1975 m. stažavosi Lenkijoje, Varšuvos valstybinėje aukštojoje teatro mokykloje (PWST). Mokslinis vadovas – Tadeuszas Lomnickis. Stažavosi Vroclavo teatre pas Jerzy Grotowskį ir Krokuvoje pas Konradą Swinarskį. Viso paruošė 113 dramos aktorių ir 50 studentų vokalistų. Operos katedroje nuo 1992 m. jos dėstomą Vaidybą baigė apie 50 studentų vokalistų. Svarbi jos kūrybos sritis – studentų diplominiai spektakliai. Studentų spektakliai gerai įvertinti tarptautiniuose festivaliuose: „Cimbelino“ projekte (1992–1993), S. Mrozeko „Serenada“ Lione (Prancūzija, 1996), Z. Neimano „Užburtoji kiaušinienė“ Bezansone (Prancūzija, 1999). Pastaruosius spektaklius vaidino Operos katedros studentai, su kuriais taip pat pastatė Moliere´o „Tartiufą“, Beaumarchais „Figaro vedybas“, [[Janis Rainis|Janio Rainio]] „Pūsk, vėjeli“, Bernardo Shaw „Sudužusių širdžių namai“. == Mokiniai == {{div col|5}} * [[Adolfas Večerskis]] * [[Algimantas Norvila]] * [[Algimantas Pociūnas]] * [[Antanas Bernotas]] * [[Antanas Venckus]] * [[Dalia Brenciūtė]] * [[Donata Kielaitė]] * [[Edmundas Leonavičius]] * [[Eimutis Braziulis]] * [[Genovaitė Ciplinskaitė]] * [[Ina Kartašova]] * [[Ingrida Kilšauskaitė]]. * [[Irena Leonavičiūtė]] * [[Irena Žitkutė]] * [[Jonas Braškys]] * [[Julius Dautartas]] * [[Jūratė Onaitytė]] * [[Kristina Gudonytė]] * [[Nijolė Oželytė]] * [[Nina Radaitytė]] * [[Olegas Ditkovskis]] * [[Olga Pocevičiūtė]] * [[Regina Arbačiauskaitė]] * [[Regina Šaltenytė]] * [[Remigijus Sabulis]] * [[Rimanta Krilavičiūtė]] * [[Rimantas Bagdzevičius]] * [[Robertas Vaidotas]] * [[Romanas Savickas]] * [[Saulius Bareikis]] * [[Saulius Kizas]] * [[Sigitas Jakubauskas (1956)|Sigitas Jakubauskas]] * [[Sigitas Račkys]] * [[Silvija Mieliauskaitė]] * [[Silvija Zinkevičiūtė]] * [[Stasė Ivanauskaitė]] * [[Valdas Žilėnas]] * [[Valentinas Masalskis]] * [[Viktoras Mikulevičius]] * [[Virginija Kochanskytė]] * [[Vladas Radvilavičius]] * [[Vytautas Grigolis]] * [[Vytautas Kernagis]] * [[Vytautas Rumšas]] {{div col end}} == Šaltiniai == {{Išn}} {{DEFAULTSORT:Savickaitė, Algė}} [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] srki22he0ao38lm2z1518ums7vfznph 102 522923 7582396 7580832 2025-06-22T06:28:13Z Homo ergaster 10314 7582396 wikitext text/x-wiki * Birželio 22 d. [[JAV]] smogė Irano branduoliniams objektams.[https://www.bbc.com/news/live/ckg3rzj8emjt] * Birželio 17 d. [[Kinija|Kinijoje]] įvykus sprogimui fejerverkų gamykloje žuvo 9 žmonės, 26 sužeisti.[https://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2025/06/17/news/nelaime-kinijoje-per-sprogima-fejerverku-gamykloje-zuvo-devyni-zmones-26-suzeisti-38304975] * Birželio 13 d. [[2025 m. Izraelio ir Irano karas]]: [[Izraelis]] smogė [[Iranas|Irano]] branduoliniams ir kariniams objektams, šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2589475/izraelio-ataka-pries-irana-iranas-paleido-apie-100-dronu-i-izraeli] * Birželio 12 d. [[2025 m. Air India aviakatastrofa]]: [[Indija|Indijoje]], prie [[Ahmedabadas|Ahmedabado]] miesto oro uosto, vos pakilęs sudužo lėktuvas su 242 žmonėmis.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2588909/indijoje-tik-pakiles-suduzo-lektuvas-su-242-zmonemis-manoma-kad-isgyvenusiuju-nera] * Birželio 10 d. [[Gracas|Graco]] mokykloje įvyko ginkluotas išpuolis, kurio metu buvo nušauta 11 žmonių ir apie 30 sužeista.[https://www.bbc.com/news/live/ce3vxrz6rpnt] * Birželio 8 d. „[[French Open]]“ vyrų vienetų varžybas laimėjo ispanas [[Carlos Alcaraz (tenisininkas)|Carlos Alcaraz]].[https://www.bbc.com/sport/tennis/articles/c0eqjpzq972o] * Birželio 7 d. [[Kolumbija|Kolumbijoje]] pašautas kandidatas į prezidentus [[Miguel Uribe Turbay]].[https://www.bbc.com/news/articles/c9dq8yxxy8zo] * Birželio 7 d. „[[French Open]]“ moterų vienetų varžybas laimėjo amerikietė [[Coco Gauff]].[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2584648/ispudingas-finalas-sabalenka-finale-iveikusi-gauff-triumfavo-roland-garros-turnyre] * Birželio 4 d. [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] prezidento rinkimus laimėjo [[Lee Jae-myung]].[https://www.bbc.com/news/articles/cpvkxxerln1o] * Birželio 3 d. Žlugo [[Nyderlandai|Nyderlandų]] valdančioji koalicija.[https://www.politico.eu/article/geert-wilders-dutch-government-collapse/] ofik18j98zhjitp1xw7m1uaau2sn0qo 7582400 7582396 2025-06-22T06:39:42Z Homo ergaster 10314 7582400 wikitext text/x-wiki * Birželio 22 d. [[JAV]] smogė Irano branduoliniams objektams.[https://www.bbc.com/news/live/ckg3rzj8emjt] * Birželio 21 d. [[LKL]] pirmenybes laimėjo [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]].[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2594965/zalgirio-lyderis-apie-pasitikejima-treneriu-pokalbi-su-cole-u-ir-neitiketina-serija] * Birželio 17 d. [[Kinija|Kinijoje]] įvykus sprogimui fejerverkų gamykloje žuvo 9 žmonės, 26 sužeisti.[https://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2025/06/17/news/nelaime-kinijoje-per-sprogima-fejerverku-gamykloje-zuvo-devyni-zmones-26-suzeisti-38304975] * Birželio 13 d. [[2025 m. Izraelio ir Irano karas]]: [[Izraelis]] smogė [[Iranas|Irano]] branduoliniams ir kariniams objektams, šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2589475/izraelio-ataka-pries-irana-iranas-paleido-apie-100-dronu-i-izraeli] * Birželio 12 d. [[2025 m. Air India aviakatastrofa]]: [[Indija|Indijoje]], prie [[Ahmedabadas|Ahmedabado]] miesto oro uosto, vos pakilęs sudužo lėktuvas su 242 žmonėmis.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2588909/indijoje-tik-pakiles-suduzo-lektuvas-su-242-zmonemis-manoma-kad-isgyvenusiuju-nera] * Birželio 10 d. [[Gracas|Graco]] mokykloje įvyko ginkluotas išpuolis, kurio metu buvo nušauta 11 žmonių ir apie 30 sužeista.[https://www.bbc.com/news/live/ce3vxrz6rpnt] * Birželio 8 d. „[[French Open]]“ vyrų vienetų varžybas laimėjo ispanas [[Carlos Alcaraz (tenisininkas)|Carlos Alcaraz]].[https://www.bbc.com/sport/tennis/articles/c0eqjpzq972o] * Birželio 7 d. [[Kolumbija|Kolumbijoje]] pašautas kandidatas į prezidentus [[Miguel Uribe Turbay]].[https://www.bbc.com/news/articles/c9dq8yxxy8zo] * Birželio 7 d. „[[French Open]]“ moterų vienetų varžybas laimėjo amerikietė [[Coco Gauff]].[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2584648/ispudingas-finalas-sabalenka-finale-iveikusi-gauff-triumfavo-roland-garros-turnyre] * Birželio 4 d. [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] prezidento rinkimus laimėjo [[Lee Jae-myung]].[https://www.bbc.com/news/articles/cpvkxxerln1o] * Birželio 3 d. Žlugo [[Nyderlandai|Nyderlandų]] valdančioji koalicija.[https://www.politico.eu/article/geert-wilders-dutch-government-collapse/] jbfft1w039gsnl5u2dfmy7kbvh0of2j 0 525219 7582255 7581681 2025-06-21T16:34:31Z 149.13.184.139 7582255 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Valdas Dambrauskas | image = [[Vaizdas:Valdas Dambrauskas.jpg|220px]] | fullname = | dateofbirth = {{bda|1977|2|7}} | cityofbirth = [[Pakruojis]], [[Šiaulių apskritis]] | countryofbirth = | dateofdeath = | cityofdeath = | height = | position = | currentclub = | youthyears = | youthclubs = | years = x | clubs = x | caps(goals) = x | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | manageryears = 2007–2010<br/>2009–2010<br/><br>2011–2012<br>2011–2013<br/>2014<br/>2014–2017<br/>2017–2020<br/>2020–2021<br/>2021<br/>2021–2022<br>2022–2023<br />2025<br>2025- | managerclubs = Kingsbury London Tigers<br/>[[Lietuvos vaikinų iki 17 m. futbolo rinktinė|Lietuva U-17]]<br/>[[Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė|Lietuva U-19]]<br/>[[Ekranas Panevėžys]] asist. <br/>[[Ekranas Panevėžys]]<br/>[[Žalgiris Vilnius]]<br/>[[FK Rīgas Futbola skola]]<br/>[[HNK Gorica]]<br/>[[PFK Ludogorec Razgrad]]<br/>[[HNK Hajduk Split|Splito „Hajduk“]]<br>[[PAE OFĪ|Kretos „OFI“]]<br />[[AS Omónoia Leykōsía|Nikosijos „Omonia“]]<br>[[Diósgyőri VTK|Miškolco „DVTK“]]<br />[[Sabah FK]] }} '''Valdas Dambrauskas''' (g. [[1977]] m. [[vasario 7]] d. [[Pakruojis|Pakruojyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolo treneris. == Karjera == === [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiris“]] === [[2014]] m. gruodžio mėn. 17 d. Valdas Dambrauskas tapo naujuoju [[FK Žalgiris]] strategu.<ref>{{cite web |title=Čempionai turi naują vedlį |url=http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n4366_cempionai_turi_nauja_vedli.html |publisher=FK Žalgiris |accessdate=17 February 2017 |language=lt |date=17 December 2014 |archive-date=2017-10-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171024153648/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n4366_cempionai_turi_nauja_vedli.html |url-status=dead }}</ref> Ypač sėkmingi buvo [[2016]] m., kai klubas tapo čempionais, iškovojo šalies taurę ir Supertaurę.<ref>{{cite web |title=„Žalgiris-2016“. The year of triumph |url=http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6277_%E2%80%9Ezalgiris_2016%E2%80%9C_the_year_of_triumph.html |publisher=FK Žalgiris |accessdate=12 December 2016 |archive-date=2017-10-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171024152728/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6277_%E2%80%9Ezalgiris_2016%E2%80%9C_the_year_of_triumph.html |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite news|last1=Januška|first1=Vaidotas|title=„Žalgirio“ treneris Valdas Dambrauskas svajoja užkariauti Europą|url=http://sportas.lrytas.lt/futbolas/zalgirio-treneris-valdas-dambrauskas-svajoja-uzkariauti-europa.htm|accessdate=17 February 2017|work=Lietuvos rytas|date=18 January 2016|language=lt|archive-date=2017-10-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20171025021853/https://sportas.lrytas.lt/futbolas/zalgirio-treneris-valdas-dambrauskas-svajoja-uzkariauti-europa.htm|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite news|last1=Kontrimas|first1=Justas|title=Savaitės interviu: pokalbis su V.Dambrausku apie karjerą, futbolo filosofiją ir knygas|url=http://www.sportas.lt/naujiena/216186/savaites-interviu-pokalbis-su-v-dambrausku-apie-karjera-futbolo-filosofija-ir-knygas|accessdate=17 February 2017|work=Ivartis.net|date=7 November 2016|language=lt}}</ref> [[2017]] m. [[spalio 23]] d. atsistatydino iš pareigų. Savaitgalį vykusiose rungtynėse klubas buvo sutriuškinas [[Sūduva Marijampolė]] 0:3. Iki tol užtikrintai pirmavę A lygoje, vilniečiai užleido pirmą vietą marijampoliečiams. Prieš tai [[LFF taurė]]s finale nusileista [[FC Stumbras]].<ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6950_pries_lemiamas_kovas_%E2%80%9Ezalgiris%E2%80%9C_ryzosi_permainoms.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180704213741/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6950_pries_lemiamas_kovas_%E2%80%9Ezalgiris%E2%80%9C_ryzosi_permainoms.html |date=2018-07-04 }}</ref> Treneris vadovavo ekipai 124 oficialiose rungtynėse. Iškovojo 92 pergales, 15 kartų lygiąsias ir patyrė 17 pralaimėjimų. === [[FK RFS]] === [[2017]] m. [[gruodžio 6]] d. buvo paskelbta, kad Valdas Dambrauskas tapo naujuoju [[FK Rīgas Futbola skola|RFS]] vyr. treneriu.<ref>http://www.delfi.lv/sports/news/football/news/rfs-piesaista-2016-gada-lietuvas-labako-treneri-dambrausku.d?id=49519579</ref> [[2019]] m. su šia ekipa [[Virsliga]] pirmenybėse užėmė antrą vietą ir laimėjo Latvijos futbolo taurę. [[2020]] m. sausio mėn. pranešta, kad su klubu sudaryta nauja sutartis, kuri galios dvejus metus.<ref>https://www.futbolas.lt/naujiena/407533/v-dambrauskas-lieka-latvijoje-pratese-sutarti-su-rfs</ref> Tačiau netrukus, [[2020]] m. [[vasario 25]] d. paskelbta, kad Dambrauskas palieka [[FK RFS]] ir keliasi į [[HNK Gorica]].<ref>https://www.futbolas.lt/naujiena/407777/v-dambrauskas-palieka-rfs-ir-keliasi-i-gorica</ref> === [[HNK Gorica]] === Nuo [[2020]] m. [[Vasario 25|vasario 25 d]]. kroatų klubo vyr. treneris. Su treneriu buvo sudaryta pusantrų metų sutartis.<ref>https://www.futbolas.lt/naujiena/407783/v-dambrauskas-su-gorica-sudare-pusantru-metu-sutarti</ref> [[2020]] m. spalį paskelbta, kad tapo geriausiu [[rugsėjo]] mėnesio treneriu.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/421560/v-dambrauskas-isrinktas-geriausiu-kroatijos-lygos-menesio-treneriu</ref> Per septynis turus jo treniruojama komanda iškovojo penkias pergales, kartą sužaidė lygiosiomis ir patyrė vieną nesėkmę. Su 16 taškų ekipa buvo antoje vietoje, tačiau surinkusi tiek pat taškų, kiek [[Dinamo Zagreb|Zagrebo „Dinamo“]]. ([[HNK Gorica]] buvo sužaidusi vieneriomis rungtynymis mažiau nei „dinamiečiai“.) [[2021]] m. sausio pradžioje tapo Bulgarijos [[PFK Ludogorec Razgrad]] vyr. treneriu.<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/oficialu-dambrauskas-tapo-ludogorec-treneriu.d?id=86141771</ref> === [[PFK Ludogorec Razgrad|Razgrado „Ludogorec“]] === [[2021]] m. su Razgrado „Ludogorec“ komanda tapo [[Bulgarija|Bulgarijos]] čempionu.<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/istorinis-pasiekimas-valdas-dambrauskas-su-ludogorec-bulgarijos-cempionas-24-1497782?copied</ref> Iki čempionato pabaigos likus keturiems turams užsitikrino Bulgarijos čempionų titulą.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/432822/cempionu-tapes-v-dambrauskas-dabar-mes-galime-sakyti-kad-esame-geriausi-salyje sportas.lt: interviu su Dambrausku]</ref> [[2021]] m. liepos mėn. iškovojo Bulgarijos futbolo supertaurę.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437026/v-dambrauskas-papilde-trofeju-lentyna-bulgarijos-supertaure</ref> Rudenį pasirodė pranešimai apie galimą trenerio pasitraukimą iš pareigų. === [[HNK Hajduk Split|Splito „Hajduk“ ]] === [[2021]] m. [[lapkričio 6]] d. Valdas Dambrauskas pergalingai debiutavo [[HNK Hajduk Split|Splito „Hajduk“]] vyr. trenerio poste.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/443663/pergalingai-prie-hajduk-vairo-debiutaves-v-dambrauskas-svarbiausia-buvo-laimeti</ref> Jo treniruojama ekipa rezultatu 2:0 nugalėjo Zagrebo „Hrvatski Dragovoljac” ekipą. [[2022 m.]] rudenį klubas patyrė keletą pralaimėjimų ir [[rugsėjo 12]] d. buvo atleistas.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/463153/hajduk-atleido-v-dambrauska</ref> === [[PAE OFĪ|Kretos „OFI“]] === [[2022]] m. [[spalio 25]] d. pasirašė 1,5 m. sutartį su [[Graikijos Superlyga|Graikijos futbolo Superlygos]] [[PAE OFĪ|Kretos „OFI“]] klubu.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1807717/valdas-dambrauskas-gavo-darba-graikijoje</ref> === Nikosijos „Omonia“ === Nuo 2024 m. darbavosi [[AS Omónoia Leykōsía|Nikosijos „Omonia“]] ([[Kipras]]). [[2024 m.]] [[vasario 29]] d. oficiali klubo svetainė pristatė naująjį strategą.<ref>[https://www.omonoiafc.com.cy/%cf%80%cf%81%ce%bf%cf%80%ce%bf%ce%bd%ce%b7%cf%84%ce%ae%cf%82-%cf%84%ce%b7%cf%82-%ce%bf%ce%bc%ce%bf%ce%bd%ce%bf%ce%b9%ce%b1%cf%83-%ce%bf-%ce%ba-valdas-dambrauskas/ Προπονητής της ΟΜΟΝΟΙΑΣ ο κ. Valdas Dambrauskas!]</ref> 2024 m. lapkričio 29 d. tapo žinoma, kad treneris paliko klubą.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/510862/v-dambrauskas-be-darbo V.Dambrauskas – be darbo]</ref> === Miškolco „DVTK“ === [[2025]] m. vasario pabaigoje pasirašė 2,5 metų kontraktą su Vengrijos [[Diósgyőri VTK|Miškolco „DVTK“]] klubu.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/516033/oficialu-v-dambrauskas-karjera-tes-vengrijoje Oficialu: V.Dambrauskas karjerą tęs Vengrijoje]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2497742/ziniasklaida-dambrauskas-karjera-pratesti-gali-vengrijoje Oficialu: Dambrauskas karjerą pratęs Vengrijoje]</ref> 2025 m. birželio mėn. paliko klubą.<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/valdas-dambrauskas-pats-nusprende-palikti-dvtk-kluba-atsistatydino-be-kompensacijos-n1428421 Valdas Dambrauskas pats nusprendė palikti DVTK klubą – atsistatydino be kompensacijos]</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2025/06/09/news/neuzsibuvo-vos-kojas-apsiles-v-dambrauskas-palieka-vengrijos-kluba-38205397 Neužsibuvo: vos kojas apšilęs V. Dambrauskas palieka Vengrijos klubą]</ref> == Pasiekimai == === Komandiniai pasiekimai === ; su [[FK Žalgiris]] : [[A lyga|A lygos]] nugalėtojas: [[2015]], [[2016]] : [[Lietuvos futbolo taurė]]s laimėtojas: 2014–15, 2015–16, [[2016]] : Supertaurės laimėtojas: [[2015]], [[2016]] ; su [[FK RFS]] : Latvijos vicečempionas: [[Latvijos futbolo varžybos 2017 m.|2017]] : [[Latvijos futbolo taurė]]: [[Latvijos futbolo varžybos 2017 m.|2017]] ; su [[PFK Ludogorec Razgrad]] : Bulgarijos čempionas: [[Bulgarijos futbolo varžybos 2020–2021 m.|2021]]; : [[Bulgarijos futbolo supertaurė]]: 2021; ; su [[HNK Hajduk Split]] : [[Kroatijos futbolo taurė]]: 2022; === Asmeniniai pasiekimai === * [[2016]]-aisiais tapo metų treneriu. * Pripažintas geriausiu Lietuvos [[2020]] metų vyrų futbolo treneriu.<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/valdas-dambrauskas-lietuvos-metu-futbolo-treneris-24-1461892</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.transfermarkt.com/valdas-dambrauskas/profil/trainer/19743 Transfermarkt] * [http://www.rsssf.com/tablesl/litocuphist.html RSSSF duomenų bazė] {{DEFAULTSORT:Dambrauskas, Valdas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] l44nzcqwhzsxpqkpjhrlzdy5j54zkfy 0 557594 7582251 7323335 2025-06-21T16:04:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582251 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo sezonas |country = BLR |pseason = 2018 |season = 2019 |nseason = 2020 |champions1 = [[Dinamo Brest]] |dchampions = [[Sahter Soligorsk]] |schampions = [[Dinamo Brest]] }} '''[[Baltarusija|Baltarusijos]] futbolo varžybos [[2019]] m.''' * {{fut|BLR|c}} prasidėjo [[2019]] m. [[kovo 29]] d., baigėsi [[2019]] m. [[gruodžio 1]] d. * {{fut|BLR|t}}s turnyras prasidėjo [[2018]] m. vasarą, o finalas įvyko [[2019]] m. [[gegužės 26]] d. == [[Baltarusijos futbolo supertaurė|Supertaurės rungtynės]] == --------------------------- * Dėl trofėjaus kovojo šalies čempionai [[FC BATE Borisov|BATE Borisov]] futbolininkai ir 2018 m. futbolo taurės laimėtojai [[FC Dinamo Brest|Brastos „Dinamo“]]. {{footballbox |bg = #EBF5FF |stack = yes |round = Supertaurės rungtynės |date = {{Start date|2019|03|02|df=y}} |time = 15:00 UTC+3 |team1 = [[FC BATE Borisov|BATE Borisov]] |score = 1 – 3 |report = [http://football.by/stat/belarus/scups/10/1/ Ataskaita] |team2 = [[FC Dinamo Brest|Dinamo Brest]] |goals1 = [[Hervaine Moukam]] {{goal|49|11m}} |goals2 = {{goal|40}} [[Dzianisas Lapcevas]]<br/>{{own goal|74}} [[Aleksandar Filipović]]<br/>{{goal|80}} [[Pavelas Savickis]] |stadium = FK Minsk stadionas, [[Minskas]] |attendance = |referee = Andrėjus Vasilėvičius ''([[Mozyrius]])'' }} * '''[[FC Dinamo Brest|Brastos „Dinamo“]] nugalėjo varžovus 3-1 ir iškovojo trofėjų.''' ------------------------------------------------------------------------- == Aukščiausioji lyga [[2019]] metų == * '''Aukščiausioji lyga''' arba '''Vyša liha''' – pirmos pakopos, elito divizionas. * Tai buvo 29–asis turnyras nepriklausomoje šalyje. * Čempiono titulą gynė [[FK BATÈ Borisov|Barisavo BATÈ]]. === Dalyviai === * Dalyvavo 16 ekipų.<ref>http://rsssf.com/tablesw/witrchamp.html</ref> * [[FK Smoleviči-STI|Smoleviči-STI]] ir [[Dnepr Mogilev|Magiliavo „Dnepr"]] prarado vietas elito divizione. * Iš Pirmos lygos pakilo [[Slavia Mozyr|Mozyriaus „Slavia"]] ir [[Energetik-BGU Minsk]]. === Premjer lygos lentelė === * [[Dinamo Brest|Bresto „Dinamo“]] tapo šalies čempionais. Tai buvo pirmasis čempionų titulas per visą klubo istoriją. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||style="text-align:left;"| '''[[Dinamo Brest|Bresto „Dinamo“]]''' |'''75'''||30||23||6||1||70||22||+48||'''Pateko į [[UEFA čempionų lyga 2020–2021 m.]]''' |- style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK BATÈ Borisov|Barisavo BATÈ]]''' |'''70'''||30||22||4||4||61||21||+40||rowspan=2| '''Pateko į [[UEFA Europos lyga 2020–2021 m.]]''' |- style="background:#B0FFB0;" | ||'''3.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Šahtër Soligorsk|Salihorsko „Šahtër“]]''' |'''65'''||30||20||5||5||59||21||+38 |- | ||'''4.'''||style="text-align:left;"| '''[[Dinamo Minsk|Minsko „Dinamo“]]''' |'''50'''||30||15||5||10||43||39||+4 |- | ||'''5.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Isloč Minsk|Minsko sr. „Įsločius"]]''' |'''47'''||30||13||8||9||42||36||+6 |- | ||'''6.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Torpedo Žodino|Žodzinos „Torpedo“]]''' |'''45'''||30||13||6||11||41||36||+5 |- | ||'''7.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Gorodėja|„Horodzėja"]]''' |'''44'''||30||12||8||10||31||29||+2 |- | ||'''8.'''||style="text-align:left;"| '''[[Slavia Mozyr|Mozyriaus „Slavia"]]''' |'''37'''||30||10||7||13||35||40||-5 |- | ||'''9.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Neman|Gardino „Neman“]]''' |'''36'''||30||10||6||14||28||37||-9 |- | ||'''10.'''||style="text-align:left;"| '''[[FC Minsk|Minsko FC]]''' |'''36'''||30||9||9||12||36||44||-8 |- | ||'''11.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Sluck|„Sluckas"]]''' |'''34'''||30||9||7||14||29||46||-17 |- | ||'''12.'''||style="text-align:left;"| '''[[Energetik-BGU Minsk]]''' |'''33'''||30||8||9||13||52||66||-14 |- | ||'''13.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Vitebsk|„Vitebskas"]]''' |'''31'''||30||8||7||15||24||39||-15 |- style="background:#FFE2E2;" |{{decrease}}||'''14.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Dniapro Mogilëv|FK Dniapro Mogilëv]]''' |'''30'''||30||8||6||16||32||42||-10|| [[File:Noatunloopsong-2.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- style="background:#FFCCCC;" |{{decrease}}||'''15.'''||style="text-align:left;"| '''[[FC Gomel|„Homelis"]]''' |'''29'''||30||7||8||15||44||50||-6||rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|17px]] '''Iškrito į 2020 m. Pirmą lygą''' |- style="background:#FFCCCC;" |{{decrease}}||'''16.'''||style="text-align:left;"| '''[[Torpedo Minsk]]''' |'''6'''||30||1||3||26||4||63||-59 |}</div> == [[2019]] m. Pirma lyga == * '''Pirma lyga''' – antros pakopos pirmenybės, antroji pagal pajėgumą lyga šalyje. * 2019 m. pirmenybėse turėjo dalyvauti 16 ekipų, bet vienas klubas pasitraukė iš pirmenybių dar prieš jų pradžią. * Prasidėjo [[2019]] m. pavasarį, o baigėsi [[2019]] m. [[lapkričio 23]] d. ==== Dalyviai ==== {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! # ! Komanda ! {{santrumpa|2018 m.|Komandos pasiekimai 2018 m. sezone}} ! Pastabos |- style="background:#FFCCCC;" |{{decrease}}||'''1.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Smoleviči-STI|Smoleviči-STI]]''' || 1. Vyša liha || Krituolis iš Premjer lygos |- | ||'''2.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Belšina Bobrujsk]]''' || 3. Pirma lyga || |- | ||'''3.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Lìda]]''' || 4. Pirma lyga || |- | ||'''4.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Naftan Novopolock|Navapolacko „Naftan"]]''' || 5. Pirma lyga || |- | ||'''5.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Lâkamatyŭ Homel]]''' || 6. Pirma lyga || |- | ||'''6.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Slonim-2017]]''' || 7. Pirma lyga || |- | ||'''7.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Granit Mikaševiči]]''' || 8. Pirma lyga || |- | ||'''8.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Khimik Svetlogorsk]]''' || 9. Pirma lyga || |- | ||'''9.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Smorgonʹ]]''' || 11. Pirma lyga || |- | ||'''10.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Orša]]''' || 12. Pirma lyga || |- | ||'''11.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Volna Pinsk]]''' || 13. Pirma lyga || |- | ||'''12.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Baranoviči]]''' || 14. Pirma lyga || |- style="background:#99CBFF;" |{{increase}}||'''13.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Rukh Brest]]''' (N) || 1. Antra lyga || |- style="background:#99CBFF;" |{{increase}}||'''14.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK NFK Minsk]]''' (N) || 2. Antra lyga || Anksčiau žinomas '''FK Krumkačy''' pavadinimu |- style="background:#99CBFF;" |{{increase}}||'''15.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Sputnik Rečica]]''' (N) || 3. Antra lyga || Pakeitė [[FK Dnepr Mogilëv]] |- style="background:#BBBBBB;" |{{decrease}}||'''X'''||style="text-align:left;"| '''[[UAS Žitkoviči]]''' || 10. Pirma lyga || Likus kelioms dienoms iki pirmenybių pasitraukė |} ==== Pirmos lygos lentelė ==== * [[FK Belšina Bobrujsk]] tapo Pirmos lygos nugalėtojais ir iškovojo teisę žaisti Premjer lygoje. * [[FK Smoleviči-STI|Smoleviči-STI]] liko antroje vietoje, bet turi teisę žaisti Premjer lygoje kaip antroji geriausia komanda. * [[FK Rukh Brest]] žaidė pereinamąsias rungtynes, kuriose nugalėjo ir iškovojo teisę žaisti aukščiausioje lygoje. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#D0F0C0;" |{{increase}}||'''1.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Belšina Bobrujsk]]''' ||'''68'''||28||21||5||2||74||22||+52||[[File:Sub_on.svg|20px]] '''Kilimas į Premjer lygą''' |- style="background:#D0F0C0;" |{{increase}}||'''2.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Smoleviči-STI|Smoleviči-STI]]''' ||'''64'''||28||19||7||2||61||16||+45||[[File:Sub_on.svg|20px]] '''Kilimas į Premjer lygą''' |- style="background:#DDFFDD;" |{{increase}}||'''3.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Rukh Brest]] (N)''' ||'''56 *'''||28||15||11||2||65||26||+39|| [[File:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- | ||'''4.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Lâkamatyŭ Homel]]''' ||'''56 *'''||28||17||5||6||60||24||+36 |- | ||'''5.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Naftan Novopolock|Navapolacko „Naftan"]]''' ||'''47'''||28||13||8||7||58||43||+15 |- | ||'''6.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Sputnik Rečica]] (N)''' ||'''45'''||28||13||6||9||46||36||+10 |- | ||'''7.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Lìda]]''' ||'''40 *'''||28||12||8||8||49||32||+17 |- | ||'''8.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK NFK Minsk]] (N)''' ||'''40 *'''||28||11||7||10||41||38||+3 |- | ||'''9.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Granit Mikaševiči]]''' ||'''35'''||28||9||8||11||38||41||−3 |- | ||'''10.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Orša]]''' ||'''31'''||28||9||4||15||33||61||−28 |- | ||'''11.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Khimik Svetlogorsk]]''' ||'''26'''||28||7||5||16||26||59||−33 |- | ||'''12.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Volna Pinsk]]''' ||'''21 *'''||28||5||6||17||29||49||−20 |- | ||'''13.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Slonim-2017]]''' ||'''21 *'''||28||4||9||15||18||47||−29 |- | ||'''14.'''||style="text-align:left;"|'''[[FK Smorgonʹ]]''' ||'''18'''||28||4||6||18||27||63||−36 |- style="background:#FFCCCC;" |{{decrease}}||'''15.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Baranoviči]]''' ||'''9'''||28||2||3||23||12||80||−68||[[File:Sub_off.svg|20px]] '''iškritimas į žemesnį divizioną''' |} == [[2019]] m. Moterų Vyša liga == * '''Moterų Vyša liga''' – pirmos pakopos, elito diviziono pirmenybės. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Minsk (moterys)|Minsk]]''' ||'''63'''||21||21||0||0||162||3||+159|| '''Čempionės''' |- | ||'''2.'''||style="text-align:left;"| '''[[Zorka-BDU]]''' ||'''50'''||21||16||2||3||91||18||+73 |- | ||'''3.'''||style="text-align:left;"| '''[[FK Neman (moterys)|Neman]]''' ||'''43'''||21||14||1||6||88||21||+67 |- | ||'''4.'''||style="text-align:left;"| '''[[ŽFK RGUOR|RGUOR]]''' ||'''35'''||21||11||2||8||97||24||+73 |- | ||'''5.'''||style="text-align:left;"| '''[[ŽFK Bobrujčanka|Bobrujčanka]]''' ||'''30'''||21||9||3||9||55||39||+16 |- | ||'''6.'''||style="text-align:left;"| '''[[ŽFK Nadežda|Nadežda]]''' ||'''15'''||21||5||0||16||24||91||-67 |- | ||'''7.'''||style="text-align:left;"| '''[[ŽFK BOCOR|BOCOR]]''' ||'''8'''||21||2||2||17||7||149||-142 |- | ||'''8.'''||style="text-align:left;"| '''[[ŽFK Slavianka|Slavianka]]''' ||'''2'''||21||0||2||19||7||186||-179 |} Šaltiniai: Soccerway<ref>[https://int.women.soccerway.com/national/belarus/premier-league-women/2019/regular-season/r51652/ 2019 m. Moterų Vyša liga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191202064226/https://int.women.soccerway.com/national/belarus/premier-league-women/2019/regular-season/r51652/ |date=2019-12-02 }}</ref> == 2018–2019 m. [[Baltarusijos futbolo taurė]] == * '''[[Baltarusijos futbolo taurė]]''' ({{be|Кубак Беларусі}}) – pagrindinis futbolo taurės turnyras [[Baltarusija|Baltarusijoje]]. Vyksta nuo [[1992]] m. * Tai buvo 28–asis turnyras nepriklausomoje šalyje.<ref>http://www.rsssf.com/tablesw/witrcuphist.html</ref> ==== Finalo ir pusfinalio rungtynės ==== {{plast4 |FK Isloč Minsk|FK Šahtër Solihorsk|2-2|2-4|||| |FK Vitebsk|FK Dinamo Minsk|1-0|0-0|||| |2019|||FK Vitebsk|FK Šahtër Solihorsk|0|2|||| }} === Finalo rungtynės === ---- {{footballbox |bg = #EBF5FF |stack = yes |round = FINALAS |date = {{Start date|2019|5|26|df=y}} |time = 17:00 UTC+3 |team1 = [[FK Vitebsk|Vitebsk]] |score = 0 – 2 |report = [http://football.by/stat/belarus/cup2018/9/1/ Ataskaita] |team2 = [[FK Šahtër Soligorsk|Salihorsko „Šahtër“]] |goals1 = |goals2 = {{goal|45}} [[Darko Bodul]]<br/>{{goal|80}} [[Nikola Antić]] |stadium = Vitebsko CSK stadionas, [[Vitebskas]] |attendance = 7 954 |referee = Andrejus Vasilėvičius ([[Mozyrius]]) }} * '''[[FK Šahtër Soligorsk|Salihorsko „Šahtër“]] nugalėjo varžovus finale rezultatu 2-0 ir iškovojo futbolo taurę.''' --------------------------- == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * RSSSF duomenų bazė: : [http://rsssf.com/tablesw/witrchamp.html čempionų sąrašas] : [http://www.rsssf.com/tablesw/witrcuphist.html futbolo taurės turnyrai] * [http://www.bff.by BFF.BY (Oficiali svetainė)] {{BLRfutsez}} [[Kategorija:Baltarusijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2019–2020 m.]] tvxk7ov8hnsao8pd0smd6shw43o5zqb 0 559578 7582403 6907445 2025-06-22T07:11:24Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582403 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Čoi Min Džiong<br>최민정 | paveikslėlis = Choi Min-jeong.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Čoi Min Džiong 2015 metais | paveikslėlio dydis = 120px | gimimo data = {{gimė|1998|09|09|T}} | gimimo vieta = [[Seulas]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = korėjietė | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Greitasis čiuožimas trumpuoju taku|čiuožėja trumpuoju taku]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = olimpinė čempionė | apdovanojimai =<small><center>(2022 m. duomenys)</center></small> Olimpinių žaidynių: 3×[[Vaizdas:Gold medal.svg|15px]], 2×[[Vaizdas:Silver medal.svg|15px]], 0×[[Vaizdas:Bronze medal.svg|15px]]</br>Pasaulio čempionatų: 11×[[Vaizdas:Gold medal.svg|15px]], 3×[[Vaizdas:Silver medal.svg|15px]], 1×[[Vaizdas:Bronze medal.svg|15px]] | parašas = | pastabos= |vikiteka= Category:Choi Min-jeong }} '''Čoi Min Džiong''' (g. [[1998]] m. [[rugsėjo 9]] d.) – [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] čiuožėja trumpuoju taku, olimpinė ir daugkartinė pasaulio čempionė.<ref>[https://isu.html.infostradasports.com/cache/TheASP.asp@PageID%3D302037&SportID%3D302&Personid%3D1247260&TaalCode%3D2&StyleID%3D0&Cache%3D2.html?984340 isu.html.infostradasports.com]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Biografija == Čoi Min Džiong gimė [[1998]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Seulas|Seule]]. Pradėjo čiuožti 2004 metais. 2014 m. pripažinta Pietų Korėjos geriausia jaunąja sportininke. 2015, 2016 ir 2018 m. ji tapo absoliučia pasaulio čempionatų nugalėtoja ir 2019 m. buvo antra, viso laimėjusi 7 individualius aukso medalius ir 4 estafetėje. [[2018 m. žiemos olimpinės žaidynės|2018 m. Pjongčango olimpinėse žaidynėse]] ji iškovojo aukso medalius 1500 m ir estafetės rungtyse, 500 m rungtyje buvo diskvalifikuota ir griuvo 1000 m rungtyje.<ref>[https://www.olympic.org/news/fontana-and-choi-reign-supreme-in-women-s-short-track olympic.org]</ref> [[2022 m. žiemos olimpinės žaidynės|2022 m. olimpinėse žaidynėse Pekine]] Čoi Min Džiong iškovojo aukso medalį 1500 m distancijoje<ref>[https://www.nbcolympics.com/news/south-koreas-choi-min-jeong-wins-1500m-gold-second-straight-winter-olympics nbcolympics.com]</ref> ir sidabro medalius 1000 m distancijos<ref>[https://www.nbcolympics.com/news/suzanne-schulting-wins-gold-kristen-santos-crashes-1000m-final nbcolympics.com]</ref> ir estafetės rungtyse. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Choi, Min}} [[Kategorija:Pietų Korėjos olimpiečiai]] [[Kategorija:Pietų Korėjos čiuožėjai trumpuoju taku]] 6wsu4zye60e1jujzao4zrng8jbh30fy 0 565252 7582227 7414198 2025-06-21T13:22:09Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Saddatalkut.jpg, kurią naudotojas Minorax pašalino Commons projekte 7582227 wikitext text/x-wiki {{City/Irako miestas |pavadinimas = Kutas |origpavadin = الكوت |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = Tiltas per Tigrą Kute |herbas = |vėliava = |PL=32|PM=30|PS=0|IL=45|IM=49|IS=0 |gubernija =Vasito |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2018<ref>[https://www.citypopulation.de/en/iraq/cities/?cityid=2378 Iraq: Cities & Urban Centers]</ref>|gyventoju =389376 |plotas = |altitudė = 23 |tinklalapis = |kirč = al Kùtas | vikiteka =Category:Al_Kut }} '''Kutas''' arba '''''al Kutas''''' ({{ar|الكوت‎|al-Kūt}}), taip pat '''''Kut al Amara''''' – miestas rytiniame [[Irakas|Irake]], 160 km į pietryčius nuo [[Bagdadas|Bagdado]], [[Tigras (upė)|Tigro]] kairiajame krante; [[Vasito muchafaza|Vasito muchafazos]] centras. Plentai į Bagdadą, [[Basra|Basrą]], [[Nasirija|Nasiriją]], [[Bakuba|Bakubą]]; upių uostas. Vystoma tekstilės ([[medvilnė]]s), odos ir avalynės, maisto (aliejaus) pramonė, audžiami tradiciniai kilimai. Apylinkėse auginami [[ryžiai]], [[soros]] ir kiti [[javai]], [[sezamas]], [[datulė]]s, renkamos [[saldymedis|saldymedžio]] šaknys. Yra 1940 m. ant Tigro įrengta užtvanka ir drėkinimo kanalų sistema.<ref>{{VLE|11|||al Kut}}</ref> == Istorija == 1915–1916 m., I pasaulinio karo metais, osmanų kariuomenė apgulė ir užėmė britų valdytą Kuto tvirtovę. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Irako miestai]] fr82gj40rk3fnnk9lkp4l3g5u3xor2x 0 570791 7582453 7556093 2025-06-22T11:50:27Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582453 wikitext text/x-wiki {{Infobox sports league |logo= Damallsvenskan.png|200px |sport=[[Futbolas]] |founded=1988 |teams=14 |country={{flagicon|Švedija}} [[Švedija]] |champion=[[FC Rosengård]] <br /><small>(2024 m.) }} '''Damallsvenskan''' arba tiesiog '''OBOS Damallsvenskan''' – aukščiausias moterų [[Švedijos futbolo sistema|Švedijos futbolo lygos]] divizionas. Čempionatą organizuoja [[Švedijos futbolo federacija]]. == Formatas == Visos dvylika komandų tarpusavyje sužaidžia po dvi rungtynes. Daugiausiai taškų turinti komanda tampa Švedijos čempione. Čempionės patenka į [[UEFA moterų čempionų lyga|UEFA moterų čempionų lygos]] turnyrą. Antrą vietą užėmusi komanda irgi patenka į turnyrą. == Istorija == ; Lygos pavadinimų kaita: * nuo 1972 m. sezono '''Svenska riksmästerskapet'''. * nuo 1973 m. sezono '''Svenska mästerskapet'''. * nuo 1978 m. sezono '''Division 1'''. * nuo 1988 m. sezono '''Damallsvenskan'''. == Dalyvės == === 2024 m. ekipos === * [[Trelleborgs FF (moterys)|Trelleborgs FF]] === 2023 m. ekipos === * [[2023 m.]] dalyvavo 14 ekipų.<ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2023/regular-season/r73531/ SOCCERWAY 2023 m. sezonas]</ref> {| style="text-align:center;" |- !colspan="13" bgcolor="#B8860B"|<font color="#FFFFFF">2023 m. dalyvės</font> |- |- ! bgcolor="#FFE5B4" width="30"|<font color="B8860B">{{santrumpa|V.|Vieta}}</font> ! bgcolor="#FFE5B4" width="150"|<font color="B8860B">Ekipa</font> ! bgcolor="#FFE5B4" width="150"|<font color="B8860B">Pasiekimas 2022 m.</font> ! bgcolor="#FFE5B4" width="250"|<font color="B8860B">Pastabos</font> |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">1.</font> |align="left"|'''[[FC Rosengård]]'''||[[vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės''' || 13-tą kartą tapo čempionėmis |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">2.</font> |align="left"|'''[[BK Häcken (moterys)|BK Häcken]]'''|| 2 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">3.</font> |align="left"|'''[[Linköpings FC]]'''|| 3 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">4.</font> |align="left"|'''[[Kristianstads DFF]]'''|| 4 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">5.</font> |align="left"|'''[[Hammarby IF DFF]]'''|| 5 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">6.</font> |align="left"|'''[[Vittsjö GIK]]'''|| 6 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">7.</font> |align="left"|'''[[Piteå IF (moterys)|Piteå IF]]'''|| 7 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">8.</font> |align="left"|'''[[KIF Örebro DFF]]'''|| 9 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">9.</font> |align="left"|'''[[Djurgårdens (moterys)|Djurgårdens]]'''|| 10 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">10.</font> |align="left"|'''[[IFK Kalmar]]'''|| 11 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">11.</font> |align="left"|'''[[IF Brommapojkarna (moterys)|IF Brommapojkarna]]'''|| 12 vieta |- |||||| |- bgcolor="#FFDD00" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">12.</font> |align="left"|'''[[Växjö DFF]]'''|| 1. vieta, [[Elitettan]] ||[[vaizdas:1uparrow green.svg|17px]] |- bgcolor="#FFDD00" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">13.</font> |align="left"|'''[[IFK Norrköping (moterys)|IFK Norrköping]]'''|| 2. vieta, [[Elitettan]] ||[[vaizdas:1uparrow green.svg|17px]] |- bgcolor="#FFDD00" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">14.</font> |align="left"|'''[[IK Uppsala Fotboll]]'''|| 3. vieta, [[Elitettan]] || [[vaizdas:1uparrow green.svg|17px]] |- ||||||| |- bgcolor="#FFAAAA" !bgcolor="#FF0000" align="center"|<font color="#FFFFFF">R.</font> |align="left"|'''[[Eskilstuna United DFF|Eskilstuna United]]'''|| 8 vieta|| [[vaizdas:1downarrow red.svg|20px]] Perkelti į žemesnį divizioną |- bgcolor="#FFAAAA" !bgcolor="#FF0000" align="center"|<font color="#FFFFFF">R.</font> |align="left"| '''[[Umeå IK]]''' || 13 vieta|| [[vaizdas:1downarrow red.svg|20px]] Perkelti į žemesnį divizioną |- bgcolor="#FFAAAA" !bgcolor="#FF0000" align="center"|<font color="#FFFFFF">R.</font> |align="left"| '''[[AIK (moterys)|Solnos AIK]]''' || 14 vieta|| [[vaizdas:1downarrow red.svg|20px]] Perkelti į žemesnį divizioną |} * [[Eskilstuna United DFF|Eskilstuna United]] nesugebėjo licencijuotis ir buvo perkelta į 2023 m. [[Elitettan]].<ref>[https://www.svt.se/nyheter/lokalt/sormland/eskilstuna-united-beviljas-inte-elitlicens Eskilstuna United beviljas inte elitlicens – tvångsdegraderas från damallsvenskan]</ref><ref>[https://www.svt.se/sport/fotboll/eskilstuna-united-tvangsnedflyttas Eskilstuna United tvångsnedflyttas från damallsvenskan: ”Väldigt chockerande”]</ref> * Jų vietą užėmė [[Elitettan]] trečią vietą užėmusi [[IK Uppsala Fotboll|Uppsala]].<ref>[https://www.svt.se/sport/fotboll/klart-eskilstuna-tvangsdegraderas-ik-uppsala-erbjuds-platsen Klart: Eskilstuna tvångsdegraderas – IK Uppsala erbjuds platsen]</ref> === 2022 m. ekipos === * [[2022 m.]] dalyvavo 14 ekipų.<ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2022/regular-season/r66510/ SOCCERWAY 2022 m. sezonas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220403153429/https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2022/regular-season/r66510/ |date=2022-04-03 }}</ref> {| style="text-align:center;" |- !colspan="13" bgcolor="#B8860B"|<font color="#FFFFFF">2022 m. dalyvės</font> |- |- ! bgcolor="#FFE5B4" width="30"|<font color="B8860B">{{santrumpa|V.|Vieta}}</font> ! bgcolor="#FFE5B4" width="150"|<font color="B8860B">Ekipa</font> ! bgcolor="#FFE5B4" width="150"|<font color="B8860B">Pasiekimas 2021 m.</font> ! bgcolor="#FFE5B4" width="250"|<font color="B8860B">Pastabos</font> |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">1.</font> |align="left"|'''[[FC Rosengård]]'''||[[vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės''' || 12-tą kartą tapo čempionėmis |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">2.</font> |align="left"|'''[[BK Häcken (moterys)|BK Häcken]]'''|| 2 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">3.</font> |align="left"|'''[[Kristianstads DFF]]'''|| 3 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">4.</font> |align="left"|'''[[Eskilstuna United DFF]]'''|| 4 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">5.</font> |align="left"|'''[[Vittsjö GIK]]'''|| 5 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">6.</font> |align="left"|'''[[Linköpings FC]]'''|| 6 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">7.</font> |align="left"|'''[[Hammarby IF DFF]]'''|| 7 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">8.</font> |align="left"|'''[[KIF Örebro DFF]]'''|| 8 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">9.</font> |align="left"|'''[[Djurgårdens (moterys)|Djurgårdens]]'''|| 9 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">10.</font> |align="left"|'''[[AIK (moterys)|AIK]]'''|| 10 vieta |- bgcolor="#D0F0E0" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">11.</font> |align="left"|'''[[Piteå IF (moterys)|Piteå IF]]'''|| 11 vieta |- bgcolor="#FFDD00" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">12.</font> |align="left"|'''[[Umeå IK]]'''|| 1. vieta, [[Elitettan]] ||[[vaizdas:1uparrow green.svg|17px]] |- |- bgcolor="#FFDD00" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">13.</font> |align="left"|'''[[IFK Kalmar]]'''|| 2. vieta, [[Elitettan]] ||[[vaizdas:1uparrow green.svg|17px]] |- bgcolor="#FFDD00" !bgcolor="#9ACD32" align="center"|<font color="#FFFFFF">14.</font> |align="left"|'''[[IF Brommapojkarna (moterys)|IF Brommapojkarna]]'''|| 3. vieta, [[Elitettan]] || [[vaizdas:1uparrow green.svg|17px]] |- ||||||| |- bgcolor="#FFAAAA" !bgcolor="#FF0000" align="center"|<font color="#FFFFFF">R.</font> |align="left"|<s>'''[[Växjö DFF]]'''</s>|| 12 vieta|| [[vaizdas:1downarrow red.svg|20px]] Perkelti į žemesnį divizioną |} === Dalyviai 2019 m. === * 2019 m. sezono ekipos.<ref>[https://int.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2019/regular-season/r50514/ SOCCERWAY 2019 m. sezonas]</ref> {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas |- |[[Djurgårdens (moterys)|Djurgårdens IF]] |[[Stokholmas]] |[[Stockholm Olympic Stadium]] |- |[[Eskilstuna United DFF]] |[[Eskilstuna]] |[[Tunavallen]] |- |[[FC Rosengård]] |[[Malmė]] |[[Malmö IP]] |- |[[IF Limhamn Bunkeflo (moterys)|IF Limhamn Bunkeflo]] |[[Malmė]] |[[Limhamns IP]] |- |[[Kopparbergs/Göteborg FC]] |[[Geteborgas]] |[[Valhalla IP]] |- |[[KIF Örebro DFF]]||[[Örebro]]||[[Behrn Arena]] |- |[[Kristianstads DFF]] |[[Kristianstadas]] |[[Vilans IP]] |- |[[Kungsbacka DFF]]||[[Kungsbacka]]||[[Tingbergsvallen]] |- |[[Linköpings FC]] |[[Linčiopingas]] |[[Arena Linköping]] |- |[[Piteå IF (moterys)]] |[[Piteo]] |[[LF Arena]] |- |[[Vittsjö GIK]] |[[Vittsjö]] |[[Vittsjö IP]] |- |[[Växjö DFF]] |[[Växjö]] |[[Myresjöhus Arena]] |} == Taip pat skaitykite == * [[Elitettan]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.svenskfotboll.se/landslag/dam/ Damallsvenskan] * [https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.ca/soccer/sweden/allsvenskan-women/ FLASHSCORE] {{Damallsvenskan}} [[Kategorija:Švedijos futbolo lygos|M1]] [[Kategorija:Moterų sporto varžybos]] n8my2bokgztuk942mcaey9ixuoai894 2 588284 7582432 7581263 2025-06-22T09:12:14Z Vilensija 40695 7582432 wikitext text/x-wiki ::''<small>Archyvai: <span style="color: white;"> [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas1|2021–2022,]] [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas2|2023,]] [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas3|2024]]</small>'' [[Vaizdas:Kalev SP.jpg|miniatiūra|Estų „Kalevo“ šokoladai už tą pačią kainą palengvėjo nuo 300 iki 270 g. [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/maziau-sokolado-uz-didesne-kaina-zinomas-estu-prekes-zenklas-sumazino-sokolado-plyteles-bet-ne-kaina-120119917] ]] * birželio 21 d. Lietuvoje priimti 14 Baltarusijoje paleistų [[politinis kalinys|politinių kalinių]], tarp jų – opozicijos lyderis [[Siarhejus Cichanouskis]]. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/06/21/lietuvoje-yra-14-baltarusijos-paleistu-kaliniu-taip-pat-ir-s-cichanouskis-569676] * birželio 20 d. [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgiris“]] žaisti [[UEFA konferencijų lyga|UEFA atrankinių]] varžybų iškeltas į [[Jonava|Jonavą]] dėl Kaune vyksiančio „[[Guns N' Roses]]“ koncerto. [https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/muzika-toliau-stumia-i-parastes-futbola-guns-n-roses-isprase-zalgiriecius-is-kauno-120120044] * birželio 19 d. prie Lietuvos ambasados Izraelyje, [[Ramat Ganas|Ramat Gane]] nukrito raketa. [https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/2594090/prie-lietuvos-ambasados-izraelyje-nukrito-raketa-urm-susauke-ekstremaliu-situaciju-centra?srsltid=AfmBOorAnKYlBsvqk0lrM_Uzo8wozUwoKZx8mznmo3bpPgPUcFKLGRdW] * birželio 18 d. [[Kęstutis Budrys]] po žurnalisto išlaipinimo iš evakuacinio lėktuvo pažadėjo rusišką verslo „kultūrą“ galutinai išvėdinti. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/06/18/is-jordanijos-pakilo-lietuvius-is-izraelio-evakuojantis-lektuvas-bet-is-jo-issodintas-apzvalgininkas-m-laurinavicius-569561] * birželio 17 d. [[Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija|medžiotojai]] atsisakė nušauti po Vilnių klajojusią mešką. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/medziotojai-atsisake-nusauti-vilniaus-meska-juos-sukrete-aplinkos-ministerijos-pozicija-120118797] * birželio 16 d. nuo liepos komerciniams automobiliams apmokestinama apie 1000 km [[Sąrašas:Lietuvos krašto keliai|Lietuvos krašto kelių]]. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2025/06/16/nuo-liepos-komerciniams-automobiliams-apmokestinama-apie-1000-km-lietuvos-krasto-keliu-569416] * birželio 15 d. [[Domantas Sabonis]] ir žmona Shashana gimusiam trečiajam vaikui suteikė [[Vardas#Lietuvių vardai|lietuvišką vardą]]. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/domantas-sabonis-pirmakart-parode-trecia-vaika-isrinko-skambu-lietuviska-varda-120118411] * birželio 14 d. tęsiantis [[Izraelio–Irano karas|kariniams veiksmams Izraelyje]], norą evakuotis pareiškė 66 Lietuvos piliečiai. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nora-evakuotis-is-izraelio-pareiske-66-lietuvos-pilieciai-120118282] * birželio 13 d. airių superžvaigždė [[Ronan Keating]] pirmą kartą koncertavo Vilniuje ir Baltijos šalyse. [https://www.delfi.lt/veidai/festivalizuokis/istorinis-vakaras-vilniuje-airiu-superzvaigzde-ronanas-keatingas-pirma-karta-baltijos-salyse-skleide-savo-muzikos-burtus-120118166] * birželio 12 d. Vilniaus „[[Vilniaus Wolves|Wolves]]“ projektą sustabdęs verslininkas [[Gediminas Žiemelis]] plačiau pakomentavo savo sprendimą. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/klaidas-pripazines-ziemelis-neatmeta-sugrizimo-laikas-viska-sustatys-i-vietas-120117862] * birželio 11 d. JAV į [[Gvantanamas|Gvantanamą]] rengiasi išsiųsti šimtus Europos šalių piliečių, tarp kurių ir lietuviai. [https://www.delfi.lt/news/daily/world/wp-trumpo-administracija-i-gvantanama-rengiasi-issiusti-simtus-europos-saliu-pilieciu-tarp-kuriu-ir-lietuviai-120117290] * birželio 10 d. [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilies]] muziejaus požemiuose atsidaro interaktyvi paroda „Leonardo da Vinčio mašinos“. [https://www.delfi.lt/miestai/klaipeda/leonardo-da-vincio-masinos-atkeliauja-i-klaipeda-interaktyvi-paroda-veiks-pilies-muziejaus-pozemiuose-120117056] * birželio 9 d. aplinkos ministras [[Povilas Poderskis]] patarėju įdarbino teistą [[brakonietrius|brakonierių]]. [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/06/09/news/ziniasklaida-aplinkos-ministro-p-poderskio-komandoje-teistas-brakonierius-38199588] * birželio 8 d. [[LVSO koncertų salė]]je surengti eiliniai nacionaliniai kino apdovanojimai „[[Sidabrinė gervė]]“. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/sidabrines-gerves-raudonojo-kilimo-ceremonijoje-iskalbinga-aktores-vilmos-raubaites-zinute-ant-kuno-120116544] * birželio 7 d. negailima kritikos „biudžetiniam“ [[Džastinas Timberleikas|Džastino Timberleiko]] šou Kauno stadione. [https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/kilus-skandalui-del-biudzetinio-justino-timberlake-o-koncerto-kaune-rengeju-atsakas-1050-2465824] * birželio 6 d. Panevėžio [[Senvagė (Panevėžys)|Senvagės]] parkas pradeda įspūdingų [[fontanas|fontano]] projekcijų sezoną. [https://www.delfi.lt/vasara/naujienos/panevezys-pradeda-ispudingu-fontano-projekciju-sezona-120116074] * birželio 5 d. [[VLKK]] nepalaiko siūlymo oficialiai pakeisti [[Suvalkija|Suvalkijos]] pavadinimą į [[Sūduva|Sūduvos]]. [https://www.facebook.com/kulturasulrt/posts/suvalkija-ar-s%C5%ABduvanorima-oficialiai-pakeisti-suvalkijos-pavadinim%C4%85-%C4%AF-s%C5%ABduvos-si/1354932509391566/] * birželio 4 d. norintiems prisidėti prie gamtos gelbėjimo nuo invazinių [[Gausialapis lubinas|gausialapių lubinų]], patariama juos skinti glėbiais. [https://www.delfi.lt/vasara/naujienos/vilniaus-savivaldybe-stojo-i-simboline-kova-pakeleje-skinant-si-augala-niekas-neturi-teises-jusu-smerkti-120115372] * birželio 3 d. stabdoma viena žiūrimiausių ir daugelį metų rinkusi aukštus reitingus [[LRT]] laida. [https://www.delfi.lt/veidai/eteris/stabdoma-viena-ziurimiausiu-lrt-laidu-120115160] [[Vaizdas:Operation Spider's Web.webp|miniatiūra|180px|Beprecedentė [[Operacija Voratinklis|operacija „Voratinklis“]]. [https://www.delfi.lt/news/daily/world/beprecedente-ukrainos-operacija-voratinklis-kaip-viskas-vyko-120114462] ]] * birželio 2 d. „[[Orlen Lietuva]]“ 2024 metus baigė su neigiamu 124 mln. eurų [[kapitalas|kapitalu]], šiemet viliasi jį atstatyti. [https://www.vz.lt/pramone/2025/06/02/orlen-lietuva-metus-baige-su-neigiamu-124-mln-eur-kapitalu-siemet-viliasiji-atstatyti-568741] * birželio 1 d. [[Valdovų rūmai|Valdovų rūmų]] muziejus sezono atidarymui pristato išskirtinį restauruotą kūrinį „[[Sabinių pagrobimas]]“. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2025/06/01/valdovu-rumu-muziejus-pristato-sabiniu-pagrobima-568710] * gegužės 31 d. [[Lietuvos bankas]] išdavė pirmąją [[kriptovaliuta|kriptoturto]] paslaugų teikėjo [[licencija|licenciją]] – ją gavo kriptobendrovė iš JAV. [https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-isdave-pirmaja-kriptoturto-paslaugu-teikejo-licencija] * gegužės 30 d. atidaryta pirmoji Lietuvoje visą parą veikianti [[fotografija|foto]] ir [[video]] savitarnos [[studija]], skirta tiek profesionalams, tiek pradedantiesiems. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/antanas-jakimavicius-plecia-versla-atvere-unikalia-studija-120113831] * gegužės 29 d. šiais mokslo metais Rygoje neišlaikę [[latvių kalba|latvių kalbos]] testų atleisti 38 mokytojai. [https://www.delfi.lt/news/daily/world/siais-mokslo-metais-rygoje-neislaike-kalbos-testu-atleisti-38-mokytojai-120113819] * gegužės 28 d. „[[Michelin Guide|Michelin]]“ gidas paskelbė atnaujintą 2025 metų Lietuvos restoranų įvertinimą. [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/michelin-gidas-2025-visi-zvaigzdes-ir-ivertinimus-gave-restoranai-lietuvoje-120113403] * gegužės 27 d. šiemet dėl neefektyvios [[sankcija|sankcijų]] politikos ES daugiau sumokės Rusijai, nei pagalbės Ukrainai. [https://www.delfi.lt/news/daily/world/siemet-es-daugiau-pinigu-sumokes-rusijai-o-ne-skirs-pagalbai-ukrainai-120113169] * gegužės 26 d. [[Vilniaus geležinkelio stotis]] trumpam keičia įvaizdį, tapdama [[Šaltibarščiai|Šaltibarščių]] stotimi. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/vilniaus-gelezinkelio-stotis-tampa-saltibarsciu-stotimi-120112630] * gegužės 26 d. lietuvių studija „SneakyBox“ pagal [[SEGA]] užsakymą atnaujino kultinį „[[Warhammer 40,000: Space Marine]]“. [https://www.vz.lt/inovacijos/2025/05/26/lietuviu-studija-sneakybox-atkuria-zaidimu-klasika-kompanijai-sega-568395] * gegužės 25 d. Desovietizacijos komisija patarė šalinti [[Žvaigždė (simbolis)|penkiakampę žvaigždę]] nuo obelisko [[Panerių žudynės|Panerių memoriale]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2573341/patarta-nuimti-sovietine-zvaigzde-paneriu-memoriale-muziejus-planuoja-rekonstrukcija] * gegužės 24 d. [[Paulius Motiejūnas]]: [[Eurolyga|Eurolygoje]] nedaugės komandų, nežais [[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos CSKA]]. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/eurolyga-lieka-prie-senojo-formato-patikslintas-cska-likimas-120112361] * gegužės 23 d. Rusijos piliečių [[Biometrija|nebiometriniai]] pasai nebetiks atvykti į Lietuvos teritoriją. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/05/23/lietuva-nebepripazins-rusijos-pilieciu-nebiometriniu-pasu-568360] * gegužės 22 d. Europos Komisija pritarė [[Nacionalinis stadionas (Vilnius)|Nacionalinio stadiono]] Vilniuje projekto vystymui. [https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2571111/ek-uzdege-zalia-sviesa-nacionalinio-stadiono-vilniuje-projektui?srsltid=AfmBOoq-S_C6eqRIbXHBafguC47B9MTSMOwTHUBvQp8DDAWvl3p7WNaO] * gegužės 21 d. Vilnius pirmasis miestas Baltijos šalyse, [[BVP]] augimu pasivijęs ir aplenkęs Europos Sąjungos vidurkį. [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/mauricas-vilnius-jau-ne-tik-turtingiausias-tarp-baltijos-saliu-bet-augimu-aplenke-ir-es-vidurki-120111516] * gegužės 20 d. praėjus 20 metų, kai leista moterims [[pavardė|pavardes]] sudaryti be tradicinių [[priesaga|priesagų]], svarstomos pavardės su [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]] „a“. [https://www.delfi.lt/moterys/ivairenybes/naujas-pasiulymas-del-moteru-pavardziu-kelia-audra-psichologui-tai-primena-numireles-gaivinima-120111204] [[Vaizdas:Myaku-Myaku Expo 2025 (best mascot ever).jpg|miniatiūra|180px|„[[Expo]]-2025“ paaiškėjus talismano [[Myaku-Myaku]] vagystei iš Baltijos šalių paviljono, prijaučiantys japonai ėmė nešti [[pliušinis žaislas|pliušinius žaislus]]. [https://japannews.yomiuri.co.jp/society/general-news/20250518-255167/] ]] * gegužės 19 d. Lietuva padavė Baltarusiją į [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Hagos teismą]] dėl sukeltos [[2021 m. migrantų krizė Lietuvoje|migrantų krizės]]. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/05/19/lietuva-padave-baltarusija-i-hagos-teisma-del-migrantu-krizes-568086] * gegužės 19 d. Lietuva nekritikuoja Izraelio, nors [[Gazos Ruožas|Gazos Ruože]] sukelta [[humanitarinė krizė]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2559792/kodel-lietuva-niekada-nekritikuoja-izraelio-nors-gazos-ruoze-zudynes-ir-badas] * gegužės 18 d. [[eksperimentas]] Rygoje ir Taline: „[[Omniva]]“ pašto siuntas nešios norintys papildomai užsidirbti „žmonių kurjeriai“. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2025/05/18/omniva-seka-maisto-pristatymo-platformu-pavyzdziu-eksperimentuos-su-zmoniu-kurjeriais-568009] * gegužės 17 d. lankytojams neužteko bilietų į ekspoziciją per nemokamą [[Muziejų naktis|Muziejų naktį]] Kauno [[Mokslo sala|Mokslo saloje]]. [https://visit.kaunas.lt/lt/naujienos/europos-muzieju-naktis-kaune-geguzes-17-d/] * gegužės 16 d. Latvijoje gyventojai mokomi atpažinti Rusijos slaptuosius [[agentas|agentus]] tarp turistų ir humanitarinių organizacijų darbuotojų. [https://ve.lt/pasaulis/latvijoje-gyventojus-pradejo-mokyti-atpazinti-rusijos-snipus] * gegužės 15 d. estų kariams nepavyko sustabdyti rusų šešėlinio [[tanklaivis|tanklaivio]] ir atskubėjusio [[naikintuvas|naikintuvo]] su raketomis. [https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/susidurimas-baltijos-juroje-estams-pabandzius-perimti-rusu-laiva-pasirode-naikintuvas-n1420341?priority=4] * gegužės 14 d. Klaipėdos uoste „[[Telia]]“ testuos pirmąjį Lietuvoje privatų [[5G]] tinklą. [https://www.vz.lt/telia-technologijos-augimui/2025/05/14/klaipedos-uoste-telia-testuos-pirmaji-lietuvoje-privatu-5g-tinkla-567852] * gegužės 13 d. po Serbijos prezidento viešnagės [[Pergalės diena (Gegužės 9)|Maskvos parade]] šaliai netrūksta ryžto prisijungti prie ES. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/05/13/viena-koja-su-rusija-kita-su-vakarais-serbija-nori-narystes-es-net-po-vizito-i-maskvos-paradus-567811] * gegužės 12 d. aneksuotas [[Sevastopolis]] atšaukė Maskvos teatro gastroles su [[amžinąjį atilsį|a. a.]] [[Rimas Tuminas|Rimo Tumino]] režisuotais spektakliais. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/vachtangovo-teatro-spektakliai-nepageidaujami-sevastopolyje-rezisierius-rimas-tuminas-isvadintas-isdaviku-120108949] * gegužės 11 d. [[Grigiškės]]e bevardis [[skveras]] pavadintas Totorinės vardu dėl čia gyvenusių [[totoriai|totorių]]. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/bevardziam-grigiskiu-skverui-suteiktas-totorines-pavadinimas-120108598] * gegužės 10 d. [[Makalu]] viršūnėje [[Himalajai|Himalajuose]] pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė. [https://www.delfi.lt/kartu/ikvepimas/lietuvis-nenustoja-stebinti-lietuvos-trispalve-pirma-karta-iskelta-dar-vienoje-ispudingoje-planetos-virsuneje-120108481] * gegužės 9 d. Baltarusijos valdžiai [[Rinkos mechanizmas|bereguliuojant kainas]] iš prekybos dingo tautinis produktas – [[bulvės]]. [https://www.vz.lt/pramone/2025/05/09/a-lukasenka-prisizaide-su-kainu-reguliavimu-dingo-vienas-pagrindiniu-maisto-produktu-567589] * gegužės 8 d. naujasis [[popiežius Leonas XIV]] – geras arkivyskupo [[Gintaras Grušas|Gintaro Grušo]] pažįstamas. [https://www.lrt.lt/mediateka/tiesiogiai/lrt-radijas] * gegužės 7 d. lenktynininkas [[Rokas Baciuška]] bus pirmasis iš Lietuvos, pasaulio čempionate atstovausiantis automobilių gamintojo komandą. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2025/05/07/r-baciuska-pasirase-sutarti-su-gamykline-defender-komanda-567500] * gegužės 6 d. Lietuva ir Latvija uždarė oro erdvę [[Serbija|Serbijos]] prezidento lėktuvo [[skrydis|skrydžiui]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2555598/lietuva-ir-latvija-uzdraude-vuciciaus-lektuvui-skristi-virs-ju-pakeliui-i-maskva?srsltid=AfmBOorMaGBnyznvjUTHRhokvjjbBnZEbJrySxhonvAf1XJgNu6cF0Xr] * gegužės 5 d. [[TS|konservatoriai]] siūlo pasienį papildyti Vytauto Didžiojo gynybos linija už milijardą eurų. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2553154/konservatoriai-siulo-uz-milijarda-euru-pasienyje-irengti-vytauto-didziojo-gynybos-linija?srsltid=AfmBOoqiLI52SqMoxMiRJWyWYOL8CbBPA1Vz13bj2BeTRpf-urCrhYtT] * gegužės 4 d. 13-ojo sezono „[[Muzikinė kaukė|Muzikinėje kaukėje]]“ nugalėjo aktorius [[Kasparas Varanavičius]]. [https://www.delfi.lt/veidai/eteris/paaiskejo-kas-tapo-13-ojo-muzikines-kaukes-sezono-nugaletoju-120106725] * gegužės 3 d. Rusijos atlikėja [[Kristina Orbakaitė]] dėl atšaukto koncerto Latvijoje pažadėjo bylinėtis. [https://www.delfi.lt/veidai/uzsienio-zvaigzdes/latvijoje-nepageidaujama-kristina-orbakaite-nutrauke-tyla-sito-taip-nepaliks-120106604] * gegužės 2 d. Klaipėdoje iškils naujas futbolo maniežas su oro slėginiu [[kupolas|kupolu]]. [https://www.delfi.lt/projektai/elta/klaipedoje-ketinama-irengti-nauja-futbolo-manieza-120106483] * gegužės 1 d. Vilniaus universitetas pristato naujo [[Saulėtekis (Vilnius)|Saulėtekio miestelio]] raidos etapo projektus. [https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/vilniaus-universitetas-atnaujina-sauleteki-pristate-kaip-gali-atrodyti-120105897] * balandžio 30 d. vartotojams nebebus nemokamai dalijami vienkartiniai [[plastikas|plastiko]] indai. [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/kas-keiciasi-nuo-geguzes-1-osios-naujove-imant-paskolas-apvalinimas-ir-apmokestinti-plastiko-indai-120105252] * balandžio 29 d. [[Valstybės kontrolė]]s išvada: Lietuva netinkamai panaudojo daugiau nei 235 mln. Eur [[Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama|europinės paramos]]. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/04/29/valstybes-kontrole-lietuva-netinkamai-panaudojo-235-mln-eur-es-lesu-567129] * balandžio 29 d. ekspertų grupė, o ne vienas [[vertėjas]], rengia [[Biblija|Biblijos]] vertimą į modernią lietuvių kalbą. [https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/verteja-apie-nauja-siuolaikine-kalba-rengiama-biblijos-vertima-zmonems-sunku-skaityti-pasenusi-teksta-1040-2434704] * balandžio 28 d. Lietuva neskubės reaguoti į Baltarusijos pasiūlymą atkurti susisiekimą [[Keleivinis traukinys|keleiviniais traukiniais]]. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2025/04/28/lietuva-gavo-baltarusijos-pasiulyma-atkurti-susisiekima-traukiniais-bet-reaguoti-neskubes-567078] * balandžio 27 d. paraginti NATO, [[Suomijos geležinkeliai]] ties pirmąją [[europinė vėžė|europinę vėžę]], nukreiptą į Norvegijos uostus. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2025/04/27/nato-raginama-suomija-ties-pirmaja-europine-veze-jungsis-su-norvegijos-uostais-567001] * balandžio 26 d. [[Estijos prezidentas]], per popiežiaus laidotuves sėdėjęs šalia D. Trampo, paprašė jo nepasitraukti iš Ukrainos [[taika|taikos]] derybų. [https://www.delfi.lt/news/daily/world/salia-trumpo-per-popieziaus-laidotuves-sedejes-estijos-prezidentas-issake-prasyma-jav-vadovui-120104920] * balandžio 25 d. po surengto šou į vieną Kauno kavinių užsukęs seras [[Rodas Stiuartas]] subtiliai atsiliepė apie įstaigą. [https://www.delfi.lt/veidai/uzsienio-zvaigzdes/isvydes-rodo-stewarto-nuotrauka-po-apsilankymo-kaune-drukteinis-nesusilaike-izvelge-pazeminima-120104703] * balandžio 24 d. Klaipėdoje [[vandens autobusas]] vėl plauks nuo burlaivio [[Meridianas (laivas)|„Meridianas“]] iki [[Tauralaukio tiltas|Tauralaukio tilto]]. [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vandens-autobusas-klaipedoje-sugris-dar-vienam-sezonui-120104407] * balandžio 23 d. Estija steigs karinę bazę visiškai šalia Rusijos sienos, [[Narva|Narvos]] mieste. [https://www.delfi.lt/news/daily/world/estija-steigs-karine-baze-prie-rusijos-sienos-120104065] * balandžio 22 d. prancūzas [[Moussa Dembele]] nusipirko ir žaibiškai išgarsino pasaulyje mažai kam girdėtą [[FK Minija|Kretingos „Minijos“]] klubą. [https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/per-pasauli-nuskambejes-zemaitiskas-sandoris-uz-7-tukst-euru-120103728] * balandžio 21 d. pagal mero [[Vitalijus Mitrofanovas|V. Mitrofanovo]] planą, visas [[Akmenės rajonas]] turi tapti [[rūkymas|nerūkymo]] zona, išskyrus paženklintas tam tikslui vietas. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/akmenes-meras-sieks-visa-rajona-paversti-nerukymo-zona-120103327] * balandžio 20 d. baigėsi daugiau nei savaitę trukęs [[chaosas]] po naujosios [[Panevėžio autobusų stotis|Panevėžio autobusų stoties]] atidarymo. [https://www.delfi.lt/kartu/zmones-kalba/po-chaoso-panevezio-autobusu-stotyje-vezeju-reikalavimai-atsake-ar-kils-bilietu-kainos-keleiviams-120102832] * balandžio 19 d. atliktos gyventojų [[apklausa|apklausos]] atskleidė, kaip Baltijos šalys vertina viena kitos prezidentus. [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/04/19/news/atskleide-kaip-baltijos-salys-vertina-viena-kitos-prezidentus-37442366] * balandžio 18 d. 2025 m. [[Vilnius]] tapo didžiausia Baltijos šalių [[sostinė|sostine]] ir aplenkė [[Ryga|Rygą]]. Kas iš to? [https://www.delfi.lt/miestai/vilnius/didziausia-baltijos-sostine-vilnius-ka-sis-titulas-reiskia-miestui-120102485] [[Vaizdas:BOLT SCREW UBT 198.JPG|miniatiūra|Lietuviai medicininio turizmo šalyje susiranda [[odontologija|odontologų]], imančių 35 Eur už įsuktą [[implantas|implantą]]. [https://www.delfi.lt/seima/sveikata/implanta-turkijoje-be-problemu-gali-isukti-ir-uz-35-eur-lietuvos-odontologai-kraupsta-kartais-viska-reikia-perdaryti-120102518] ]] * balandžio 17 d. Konstitucinis Teismas leido gyventojams registruoti lyčiai neutralią [[Partnerystė (santykiai)|partnerystę]] per teismus. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/04/17/konstitucinis-teismas-leido-registruoti-lyciai-neutralia-partneryste-per-teismus-566648] * balandžio 16 d. Kuršių nerija pripažinta vienu iš [[Europos kinas|Europos kino]] kultūros lobių. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2025/04/16/kursiu-nerija-pripazinta-vienu-is-europos-kino-kulturos-lobiu-566579] * balandžio 15 d. maisto ir kitų prekių pristatymo platforma „[[Wolt]]“ plečiasi [[Ukmergė]]je ir [[Tauragė]]je. [https://www.vz.lt/mano-verslas/2025/04/16/wolt-ateina-i-dar-keturis-miestus-566594] * balandžio 14 d. [[Vilniaus televizijos bokštas|TV bokšte]] po taure, 160 m aukštyje atidaroma nauja apžvalgos aikštelė, juosianti bokšto liemenį. [https://www.delfi.lt/keliones/po-lietuva/vilniaus-tv-bokste-atidaroma-nauja-apzvalgos-aikstele-kvies-pasivaikscioti-160-m-aukstyje-120101485] * balandžio 13 d. [[VSD]] vadovas: šiuo metu nėra faktų ar įrodymų, jog Seime egzistuoja [[penktoji kolona]]. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kadencija-baigiantis-vsd-vadas-kol-kas-neturime-faktu-kad-seime-veiktu-penktoji-kolona-120101456] * balandžio 12 d. pasaulinėje parodoje „[[Expo]] 2025 [[Osaka]]“ Lietuva ir Latvija prisistato kartu, viename [[paviljonas|paviljone]]. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2025/04/12/osakoje-atidaroma-pasauline-paroda-expo-2025-566411] * balandžio 11 d. atvertas visuomenei [[Laisvė]]s gynėjų ir [[Sausio įvykiai (1991 m.)|Sausio 13-osios įvykių]] atminimą įamžinantis memorialas. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2025/04/11/seimo-sausio-13-osios-memorialas-atveriamas-visuomenei-566353] * balandžio 10 d. Lietuva stiprina pozicijas Europos [[puslaidininkiai|puslaidininkių]] ekosistemoje – steigia [[Lustas|Lustų]] kompetencijų centrą. [https://www.vz.lt/inovacijos/2025/04/10/lietuva-steigia-lustu-kompetenciju-centra-zada-tramplina-verslui-i-europa-566234] * balandžio 9 d. Vilnius šalina dar kelias sovietmečiu ir vėliau įrengtas [[atminimo lenta]]s, kuriose likę įrašai [[rusų kalba]]. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2025/04/09/atminimo-lentos-vilniuje-nuimamos-keiciamos-tvirtinamos-naujos-566270] * balandžio 8 d. Vilniaus „Verslo ir inovacijų centro“ statinys – moderniausias ir [[pažanga|pažangiausias]] ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. [https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2025/04/08/news/vienintelis-toks-lietuvoje-sis-pastatas-be-elektros-is-tinklo-gali-veikti-net-menesi-37261015] {{multiple image | align = right | direction = horizontalal | footer = Neliks [[1 euro cento moneta|1]] ir [[2 euro centų moneta|2 ct monetų]] atsiskaitymuose grynaisiais. [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/kaip-apsipirksime-nuo-geguzes-prekybininkai-plusa-ruosdamiesi-svarbiam-pokyciui-120098950] | width = 125 | image1 = Common 1cent.gif‎ | image2 = Euro 2 Cent.png ‎ }} * balandžio 8 d. Ukrainos teritorijoje, [[Donbasas|Donbase]], mūšyje paimti du kinų [[nelaisvė|belaisviai]], kovoję Rusijos pusėje. [https://www.delfi.lt/news/daily/world/karas-ukrainoje-karo-ekspertas-apie-rusijos-teritorines-uzgaidas-del-sios-dalies-jie-zutbut-kovos-120099898] * balandžio 7 d. Lietuva ir Estija negavo ES lėšų vadinamajai dronų sienai, skirtai saugoti [[Valstybės siena|valstybių pasienį]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2530468/negavus-es-finansavimo-dronu-sienai-vsat-vadas-sako-kad-bus-ieskoma-kitu-saltiniu?srsltid=AfmBOoppxm0OGsVitIgGnGSA0dzv-CaJA0DZ7RhcA-BtjS3PBuwrzV2D] * balandžio 6 d. ledo ritulininkas rusas [[Aleksandras Ovečkinas|A. Ovečkinas]] pagerino [[NHL]] visų laikų įvarčių rekordą, pasiektą [[Wayne Gretzky|W. Gretzky]]. [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/nhl-ivarciu-rekorda-pagerines-oveckinas-puole-dekoti-rusijai-pasveikino-ir-kasparaitis-120099573] * balandžio 5 d. miškuose draudžiama statyti [[palapinė|palapines]], tačiau juose galės iškilti nameliai, jei Seimas pritars įstatymo pataisoms. [https://www.delfi.lt/paieska?domain=all&page=2&order=PUBLISH_AT&from=2025-04-05T00%3A00%3A00Z&to=2025-04-06T00%3A00%3A00Z] * balandžio 4 d. ieškant vietos naujam [[:Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės poligonai|kariniam poligonui]], svarstoma 14 potencialių Lietuvos vietovių. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/naujas-poligonas-lietuvoje-svarstoma-14-vietu-120099270] * balandžio 3 d. nauja [[kainodara]] Kauno arenoje: [[sirgalius|sirgaliai]] pasipiktinę keliamomis bilietų į „Žalgirio“ rungtynes kainomis. [https://www.delfi.lt/kartu/ka-manai/po-zinios-apie-bilietu-i-kauno-zalgirio-krepsinio-rungtynes-brangima-aistruoliu-pasipiktinimo-banga-120098268] [[Vaizdas:FESA Western Rescue-03.jpg|miniatiūra|[[Deivydas Zvonkus|Zvonkus]] sumaitojo [[Stano]] automobilį. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/deivydas-zvonkus-vilniaus-centre-sukele-avarija-apgadino-stano-automobili-120098721] ]] * balandžio 2 d. [[Saulius Skvernelis|Seimo pirmininkas]] nemato prasmės valstybės ir Vyriausybės prisidėjime statant [[Nacionalinis stadionas (Vilnius)|Nacionalinį stadioną]]. [https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/skvernelis-ideja-kad-vyriausybe-gali-prisideti-prie-nacionalinio-stadiono-statybu-yra-diskredituota-120098500] * balandžio 1 d. aptartas žiniasklaidos susilaikymas nuo [[pokštas|pokštų]] ir netikrų naujienų [[balandžio 1]]-ąją. [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000401110/aptare-ziniasklaidos-susilaikyma-nuo-pokstu-balandzio-1-aja-pasikeite-nuo-karo-pradzios?srsltid=AfmBOopgXD-RzZRwMTyWchR6y73vWrYLBh6rvmlnBEZNAL-KFe91ckui] * kovo 31 d. [[Nemuno deltos regioninis parkas|Nemuno deltos regioniniame parke]] nufilmuoti [[šakalai]]. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/cepulis-nufilmavo-sakalus-naturaliai-plinta-lietuvoje-120097838] * kovo 30 d. dėl Švedijos pusėje atsijungusios „[[NordBalt]]“ jungties numatomas elektros kainos šuolis. [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/pirmadieni-del-atsijungusios-nordbalt-jungties-numatomas-elektros-kainos-suolis-120097751] * kovo 29 d. keliautojo Aurimo Mockaus vandenyne palikta [[valtis]] „Kuršis“ rasta prie Australijos krantų. [https://www.atviraklaipeda.lt/2025/03/29/kursis-rastas-prie-australijos-krantu/] * kovo 28 d. tyrimas atskleidė, kad prekių ženklams Lietuvoje verčiausia reklamuotis naujienų [[Interneto portalas|interneto portaluose]]. [https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/tyrimas-prekiu-zenklams-lietuvoje-verciausia-reklamuotis-interneto-naujienu-portaluose-120097331] [[Vaizdas:ColognePride 2019-Sonntag-Hauptbühne-1800-Conchita-8252.jpg|miniatiūra|[[Conchita Wurst|Garsi atlikėja]] vyksta į LOGIN konferenciją „Litexpo“. [https://www.delfi.lt/login/login-konferencija/i-lietuva-atvyksta-aistras-kurstanti-conchita-wurst-zada-paserviruoti-pikantisku-vaizdu-120094253] ]] * kovo 27 d. Klaipėdoje [[Negalia|negalią]] turintys sportininkai už pasiekimus [[Neįgaliųjų sportas|varžybose]] gaus tokias pat premijas, kaip ir sveikieji. [https://www.delfi.lt/projektai/elta/negalia-turintiems-sportininkams-palankesne-premiju-skyrimo-tvarka-120097101] * kovo 26 d. Lietuvos įmonėse dirbę [[sunkvežimis|sunkvežimių]] vairuotojai protestuoja Nyderlanduose. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/lietuvos-imonese-dirbe-vairuotojai-protestuoja-nyderlanduose-tikina-kad-negauna-atlyginimo-ir-buvo-bauginami-120096396] * kovo 25 d. didesnius nei 10 tūkst. eurų [[Vidutinis darbo užmokestis|vidutinius atlyginimus]] vasarį gavo 59 bendrovių darbuotojai. [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/didziausi-atlyginimai-lietuvoje-vasari-pasaulinio-garso-lietuviu-startuolis-mokejo-107-tukst-euru-120096279] * kovo 24 d. Gitanas Nausėda tikina, jog Lietuva niekada nepripažins [[okupacija|okupuotų]] Ukrainos teritorijų. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-lietuva-nepripazins-ukrainos-teritoriju-okupavimo-120096235] * kovo 23 d. [[Lietuvos moksleivių sąjunga]] sako palaikanti siūlymą trumpinti [[mokslo metai|mokslo metus]]. [https://www.delfi.lt/news/daily/education/lms-palaiko-siulyma-trumpinti-mokslo-metus-tikina-jog-vasara-ugdymas-nebevyksta-120095876] * kovo 22 d. Šiauliuose nuimta ant [[Turto bankas|Turto banko]] sienos kabėjusi [[Jonas Noreika|Jono Noreikos]]-Generolo Vėtros [[atminimo lenta]]. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/siauliuose-kabejusi-generolo-vetros-atminimo-lenta-pasalinta-lggrtc-sprendimu-120095830] * kovo 21 d. [[Lietuvos paštas]] planuoja dvigubai išplėsti savo paštomatų tinklą. [https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/lietuvos-pastas-planuoja-dvigubai-isplesti-pastomatu-tinkla/] * kovo 20 d. pasaulio [[laimė]]s ataskaitos reitinge Lietuva pateko į laimingiausių šalių 20-uką. [https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/ispudingas-pasiekimas-lietuva-pateko-i-laimingiausiu-pasaulio-saliu-20-tuka-1630-2416000] * kovo 20 d. vietiniams gyventojams nežinant gyvenvietės [[Raguvėlės geležinkelio stotis]] (Panevėžio raj.) pavadinimas pakeistas į [[Naujoji Raguvėlė|Naujosios Raguvėlės]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/2515673/kuriozas-panevezio-rajone-gyventojams-tenka-aiskintis-kodel-gyvena-gelezinkelio-stotyje?srsltid=AfmBOopIBZFgb98Z74ut26XbAjKNM6evHZ_tzr1SXJkTVmhzLlPrBRvq] * kovo 19 d. ant [[Tauro kalnas|Tauro kalno]] statoma koncertų įstaiga vadinsis savo istoriniu pavadinimu: [[Nacionalinė koncertų salė – Tautos namai]]. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2025/03/19/nacionalinei-koncertu-salei-grazintas-istorinis-pavadinimo-demuo-tautos-namai-565251] * kovo 18 d. į metinį suvažiavimą renkasi 10 kultūros [[atašė]], dirbančių [[Diplomatinis korpusas|diplomatinėse atstovybėse]] 13 valstybių. [https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/vilniuje-ir-kaune-vyks-lietuvos-kulturos-atase-suvaziavimas-1216636] * kovo 17 d. atskleista Vilniaus „[[Ikea]]“ padegėjų grupuotė, kuriai vadovavo Rusijos specialiosios tarnybos. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ikea-padegimo-byla-kruopsciai-rengtas-tarptautinis-rusijos-teroro-aktas-120094314] * kovo 16 d. į tarptautinį studijų reitingą „[[QS World University Rankings]]“ pateko 7 aukštosios mokyklos. [https://www.vz.lt/vadyba/2025/03/16/tarptautiniame-studiju-sriciu-reitinge-7-lietuvos-aukstosios-mokyklos-565063] * kovo 15 d. pernai už piktnaudžiavimą [[DI|dirbtiniu intelektu]] iš Vilniaus universiteto išmesti dešimt studentų. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2512958/pernai-uz-piktnaudziavima-dirbtiniu-intelektu-is-vu-ismesti-desimt-studentu] * kovo 14 d. paskelbti kandidatai į 18 „[[Auksinis scenos kryžius|Auksinių scenos kryžių]]“ nominacijų. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2512073/skelbiami-auksiniu-scenos-kryziu-nominantai?srsltid=AfmBOop0j7dhOUELU6zHvgSipfJT80KnQ1IFFeOq2sIks1B41RAWxLDy] * kovo 13 d. Kaune, [[Aleksotas|Aleksote]] rengiamasi statyti 16 tūkst. kv. m ploto universalią futbolo ir [[regbis|regbio]] areną. [https://www.delfi.lt/miestai/kaunas/kaunas-tesia-sporto-infrastrukturos-pletra-aleksote-iskils-moderni-futbolo-ir-regbio-arena-120093178] * kovo 12 d. Vyriausybė leis regionuose steigti [[Klasė (mokykla)|klases]] nuo 12-os moksleivių. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vyriausybe-svelnina-buvusios-valdzios-reikalavima-klases-leis-steigti-nuo-12-os-moksleiviu-120092913] * kovo 11 d. [[Jungtinių Valstijų valstybės departamentas|JAV Valstybės departamentas]] po peržiūros atnaujino karinės paramos programas Baltijos šalims. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ziniasklaida-jav-atnaujino-karine-parama-baltijos-valstybems-120092745] * kovo 10 d. [[Kauno klinikos]]e pirmąkart [[Baltijos šalys]]e gydytas itin retas [[Spragtuko sindromas]]. [https://www.delfi.lt/sveikata/iveik-liga/kauno-klinikose-pirmakart-baltijos-salyse-gydytas-itin-retas-spragtuko-sindromas-120092525] [[Vaizdas:Latin letter Žž.PNG|miniatiūra|Renkamas gražiausias lietuviško interneto vardas, turintis savitųjų [[lietuvių kalbos abėcėlė|abėcėlės]] raidžių. [https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/isrinkite-2025-uju-metu-graziausia-lietuviska-interneto-varda-120092539] ]] * kovo 9 d. tinkle „[[X (Twitter)|X]]“ dėl „[[Starlink]]“ tiekimo Ukrainai, [[Ilonas Maskas|I. Maskas]] Lenkijos užsienio reikalų ministrui [[Radosław Sikorski|R. Sikorskiui]] atsakė : „Tylėk, mažas žmogau“. [https://www.delfi.lt/news/daily/world/muskas-liepe-uzsiciaupti-lenkijos-ministrui-sikorskiui-tylek-mazas-zmogau-120092288] * kovo 8 d. 14 valstybinės reikšmės [[Lietuvos miškai|miškų]] patvirtinti teritoriniai pokyčiai. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/14-valstybines-reiksmes-misku-teritoriniai-pokyciai-120092168] * kovo 7 d. vidurio Lenkijoje, netoli [[Lipnas|Lipno]] pradėta statyti 55 m aukščio Mergelės Marijos [[statula]]. [https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/lenkija-stulbina-pasauli-statys-milziniska-55-metru-aukscio-mergeles-marijos-statula-1630-2407918] * kovo 6 d. [[Miunchenas|Miunchene]] atidarytas Lietuvos Generalinis konsulatas. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/budrys-miunchene-atidare-lietuvos-generalini-konsulata-120091728] * kovo 5 d. Danijos mažmeninės prekybos įmonė „[[Salling Group]]“ perka „[[Rimi Baltic]]“. [https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/parduodamas-prekybos-tinklas-rimi-ivardijo-pirkeja-1214853] * kovo 4 d. mados namai „[[Louis Vuitton (mados namai)|Louis Vuitton]]“ nukopijavo [[Juozas Statkevičius|Juozo Statkevičiaus]] kurtą [[Klasikinis vyriškas kostiumas|kostiumą]]. [https://www.delfi.lt/stilius/stiliaus-naujienos/pro-akis-neprasprudo-prabangus-mados-namai-nuplagijavo-juozo-statkeviciaus-kostiuma-120091079] * kovo 3 d. Lietuvos kino teatrai nerodo 5 „[[97-oji Oskarų teikimo ceremonija|Oskarus]]“ laimėjusios „[[Anora|Anoros]]“ su rusų aktoriais. [https://www.delfi.lt/veidai/kinas/kas-tas-filmas-anora-pelnes-sitiek-oskaru-lietuvos-kino-teatrai-jo-nerodo-del-nemalonaus-seselio-120090511] * kovo 3 d. Lenkijos [[ginklai|ginklų]] ir įrangos tiekėja „Allies“ įsteigė įmonę Lietuvoje. [https://www.vz.lt/pramone/2025/03/03/lenkijos-gynybos-irangos-tiekeja-allies-isteige-imone-lietuvoje-564433] * kovo 2 d. Ramiajame vandenyne išgelbėtas į [[Tropinis ciklonas|tropinį cikloną]] patekęs vienvietės valties irkluotojas Aurimas Mockus. [https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/lietuvos-ambasadorius-australijoje-papasakojo-apie-a-mockaus-gelbejimo-operacija-1630-2404968] * kovo 1 d. [[VMI]] primena: už gautas brangias [[dovana]]s gali tekti jas deklaravus sumokėti mokesčius. [https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/vmi-primena-gavusiems-brangiu-dovanu-gali-tekti-jas-deklaruoti-sumoketi-mokescius-120087241] * vasario 28 d. Trampas žada ir toliau remti [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] bei Lenkiją. [https://www.delfi.lt/news/daily/world/trumpas-zada-ir-toliau-remti-baltijos-salis-bei-lenkija-tai-sunki-kaimynyste-bet-mes-esame-isipareigoje-120090216] * vasario 27 d. Lietuva su keliolika šalių reikalauja teisingumo 2015 m. nužudytam [[Borisas Nemcovas|Borisui Nemcovui]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2499904/lietuva-su-keliolika-saliu-reikalauja-teisingumo-pries-desimtmeti-nuzudytam-nemcovui] * vasario 27 d. Palanga įsteigė kasmetinę [[Rolandas Rastauskas (1954)|Rolando Rastausko]] vardo literatūrinę premiją. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2025/02/27/palanga-pagerbs-r-rastausko-atminima-564311] * vasario 26 d. Vyriausybė prie [[Ventos regioninis parkas|Ventos regioninio parko]] ploto pridėjo 102,6 ha. [https://www.delfi.lt/tvarilietuva/aplinka/ventos-regioninio-parko-plotas-padides-102-6-ha-120089472] * vasario 25 d. Lietuva užima antrąją vietą ES pagal moterų dalyvavimą [[mokslas|moksle]] ir [[inovacija|inovacijose]]. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/02/25/lietuva-antra-tarp-es-valstybiu-pagal-moteru-dalyvavima-moksle-ir-inovacijose-564197] * vasario 24 d. pasienyje su Kaliningradu pradėtos demontuoti pirmos [[elektros linija|elektros linijos]]. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/po-sinchronizacijos-pradetos-demontuoti-pirmos-elektros-linijos-su-kaliningradu-120088720] * vasario 23 d. minint [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos į Ukrainą]] 3 metų sukaktį, Vilniuje surengta pasaulinė akcija „PUTinJail“ („Putiną – į kalėjimą“). [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2494855/minint-karo-ukrainoje-metines-vilniuje-trys-antrankius-segincio-putino-atvaizdai] * vasario 23 d. turtingiausias [[Nasdaq Tallinn|Talino biržos]] žmogus yra investavęs į „[[Tallink]]“ patronuojančiosios bendrovės „Infortar“ akcijas. [https://manopinigai.vz.lt/investavimas/i-kokias-akcijas-investuoja-turtingiausias-talino-birzos-zmogus/] [[Vaizdas:Street View (4968652334).jpg|miniatiūra|Technologijos: galima paslėpti Jūsų namą, rodomą per „[[Google Street View]]“. [https://www.delfi.lt/login/technologijos/naujienos/pasitikrinkite-jeigu-jusu-nama-rodo-per-google-street-view-stai-kaip-galite-ji-paslepti-120088079] ]] * vasario 22 d. Palangoje Dariaus ir Girėno gatvės ruožui gražinamas tarpukario [[Robertas Beiden-Pauvelas|Roberto Beiden-Pauvelo]] alėjos pavadinimas. [https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/palangoje-atidaroma-skautu-steigejo-r-baden-powello-aleja-285-2399836] * vasario 21 d. „[[airBaltic]]“ – pirmoji Europos oro linijų bendrovė, lėktuvuose įdiegusi nemokamą „[[Starlink]]“ internetą. [https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/nemokamas-internetas-skrydzio-metu-airbaltic-isirase-i-europos-aviacijos-istorija-1630-2399772] * vasario 20 d. Klaipėdoje neįprastai anksti prasidėjo [[kruizinis laivas|kruizinių laivų]] sezonas – atplaukė britų „Ambience”. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2025/02/20/klaipeda-aplanke-pirmasis-si-sezona-kruizinis-laivas-563985] * vasario 19 d. po rinkimų fiasko nebegirdimos „[[Laisvės partija|Laisvės partijos]]“ lyderis: nebeilgam. [https://www.delfi.lt/news/daily/politics/laisves-partija-visiems-ruosia-staigmena-greitai-apie-juos-vel-isgirsim-120087420] * vasario 18 d. Lietuvoje pasirodė jau trečiasis oficialiai atstovaujamas kiniškų automobilių [[prekės ženklas]]. [https://www.vz.lt/automobiliai/2025/02/18/sostena-plecia-kinisku-automobiliu-pasiula-lietuvoje-atveza-lynk-co-563873] * vasario 17 d. sukėlė nuostabą Baltijos šalių nepakvietimas į [[Paryžius|Paryžiuje]] sušauktą ES šalių vadovų sutikimą dėl karo Ukrainoje. [https://alkas.lt/2025/02/18/ar-baltijos-saliu-balsas-europoje-jau-nebesvarbus/] * vasario 16 d. retas žino, kad ekskursijos po [[Kryžių kalnas|Kryžių kalną]] rengiamos ir naktimis. [https://www.delfi.lt/keliones/po-lietuva/cia-itin-populiaru-keliauti-diena-bet-retas-zino-kad-galima-ir-nakti-per-isskirtine-ekskursija-siurpsta-oda-120086690] * vasario 15 d. pakoreguotas šalyje trūkstamų [[profesija|profesijų]] sąrašas, jo sąvokos suderintos su naujų specialybių klasifikatoriumi. [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vyriausybe-patikslino-lietuvoje-trukstamu-darbuotoju-sarasa-120086842] [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vyriausybe-patikslino-lietuvoje-trukstamu-darbuotoju-sarasa-120086842] * vasario 14 d. [[koncertas|koncertų]] lankytojai Lenkiją įvardija kaip bene brangiausią tokių renginių šalį Europoje. [https://www.delfi.lt/veidai/muzika/koncertu-maniakas-lenkija-brangiausia-koncertu-salis-europoje-120086728] * vasario 13 d. Lenkija turi trečią pagal dydį tarp [[NATO valstybės narės|NATO šalių]] kariuomenę ir didžiausią Aljanso kariuomenę Europoje. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/02/13/gynybos-ministras-lenkija-turi-didziausia-visu-laiku-kariuomene-563678]] * vasario 12 d. Baltarusijoje paleisti vietos aktyvistai ir [[JAV pilietybė|JAV pilietis]] atvežti į Vilnių. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/02/12/s-cichanouskaja-baltarusijos-paleisti-aktyvistai-ir-jav-pilietis-yra-vilniuje-563654] * vasario 11 d. dalis Vilniaus miesto ir rajono tautinių mažumų mokyklų perkasi Rusijoje leistas [[knyga]]s. [https://www.delfi.lt/news/daily/education/ziniasklaida-dalyje-vilniaus-miesto-ir-rajono-mokyklu-rusijoje-leistos-knygos-120085772] * vasario 10 d. Seime siūloma jaunimui iki 21 metų uždrausti parduoti ir vartoti [[tabakas|tabako]] gaminius. [https://www.delfi.lt/verslas/verslas/siuloma-jaunimui-iki-21-metu-uzdrausti-parduoti-ir-vartoti-tabako-gaminius-120085386] * vasario 9 d. [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų]] partijos pirmininku išrinktas [[Laurynas Kasčiūnas]]. [https://www.delfi.lt/news/daily/politics/konservatoriai-reaguoja-i-kasciuno-pergale-dziaugiasi-stipriu-krikdemu-sparnu-120085135] * vasario 8 d. [[Lietuvos energetika]]i vienas svarbiausių įvykių: atsijungia nuo energetinio [[BRELL žiedas|BRELL žiedo]]. [https://ignitis.lt/lt/naujienos/lietuvos-atsijungimas-nuo-brell] * vasario 7 d. pirmą kartą Lietuvoje antroji vaiko [[mama]] gavo [[Vaiko priežiūros atostogos|vaiko priežiūros atostogas]]. [https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jurate-juskaite-pirma-karta-lietuvoje-antra-mama-iseina-vaiko-prieziuros-atostogu-120084603] * vasario 7 d. [[Vilniaus arkivyskupija]]i skirta [[bauda]] dėl nederamo karališkų [[Insignija|insignijų]] išėmimo iš [[Vilniaus katedra|Katedros]] požemių. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-arkivyskupijai-868-euru-bauda-pazeidus-proceduras-is-katedros-isimant-vertybes-56-2390996] * vasario 6 d. paaiškėjo 2024 m. šešių [[Lietuvos mokslo premija|Lietuvos mokslo premijų]] laureatai. [https://www.vz.lt/inovacijos/2025/02/06/paskirtos-sesios-lietuvos-mokslo-premijos-563385] * vasario 5 d. tranzitinių [[krovinys|krovinių]] per Klaipėdos uostą per ketverius pastaruosius metus sumažėjo nuo 40 % iki 5 % bendro srauto. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2025/02/05/a-latakas-nebesame-tranzitinis-uostas-tokie-kroviniai-sudaro-tik-5-srauto-563319] * vasario 4 d. [[LeBron James|LeBron]] pavyzdys: [[Birštono Milasta|Birštono „Milastos“]] pagrindinėje sudėtyje registruotas tėvo [[Mindaugas Lukauskis|Mindaugo Lukauskio]] ir sūnaus [[Lukas Lukauskis|Luko]] duetas. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/lyg-lebronas-karjera-tesiantis-lukauskis-zais-kartu-su-sunumi-120083985] * vasario 3 d. Lietuvos [[teisėsauga]] siunčia griežtą įspėjimą baltarusių [[Opozicija (politika)|opozicijai]] dėl „naujojo Baltarusijos paso“. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/baltarusiu-opozicijai-grieztas-ispejimas-is-lietuvos-teisesaugos-56-2386580] * vasario 3 d. tilto per [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] idėja kelia dvejonių dėl Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų [[UNESCO]]. [https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2025/02/03/tilto-per-kursiu-nerija-ideja-kelia-dvejoniu-563160] * vasario 2 d. po 13-os metų derinimo procedūrų Estijos liuteronų bažnyčia pasitvirtino planą aukščiausiam [[Talinas|Talino]] pastatui statyti. [https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2025/02/02/po-13-os-metu-baznycia-pasitvirtino-plana-auksciausiam-talino-pastatui-statyti-563053] * vasario 1 d. Panevėžio „[[Stasys Museum]]“ laukia dovanų: ieško retenybėmis tapusių [[Stasys Eidrigevičius|S. Eidrigevičiaus]] ar su juo susijusių kūrinių. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/stasys-museum-laukia-dovanu-iesko-retenybemis-tapusiu-kuriniu-120083163] * sausio 31 d. „[[Sengirės fondas|Sengirės fondo]]“ globojamame [[Moniškis|Moniškio]] miške aptiktos devynios iki šiol šalyje nefiksuotos [[grybai|grybų]] rūšys. [https://www.delfi.lt/projektai/pulsas/zaliasis-virsmas/viename-is-lietuvos-misku-atrastos-naujos-grybu-rusys-120083103] * sausio 30 d. „[[Sony Pictures Television]]“ atvyksta į Vilnių filmuoti naujo serialo „Star City“. [https://www.delfi.lt/veidai/kinas/ypatinga-zinia-lietuvai-i-vilniu-atvyksta-sony-pictures-tv-filmuos-nauja-seriala-120082725] * sausio 29 d. [[Vilniaus miesto taryba]] ragina sostinės menininkus, švietimo įstaigas bei renginių organizatorius nebendradarbiauti su atstovais iš Rusijos. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/vilniaus-taryba-ragina-sostines-menininkus-nebendradarbiauti-su-rusijos-kurejais-remti-ukrainos-kultura-120082560] * sausio 28 d. Lietuvoje [[sukčiavimas|finansiniai sukčiai]] iš gyventojų išvilioja vis didesnes sumas: 2023 m. – 12 mln., 2024 m. – 17 mln. eurų. [https://www.delfi.lt/login/finansines-technologijos/lietuvoje-neitiketinas-sukciu-grobis-is-gyventoju-isviliojo-17-mln-euru-120081928] * sausio 27 d. gresia milžiniškos baudos iš EK, kuri vykdo dvi pažeidimo procedūras prieš Lietuvą dėl [[oro tarša|oro taršos]] ir [[atliekų tvarkymas|atliekų tvarkymo]]. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/gresia-milziniskos-baudos-pries-lietuva-pradetos-net-dvi-pazeidimo-proceduros-120078375] * sausio 26 d. ministras [[Šarūnas Birutis|Š. Birutis]]: iš planuojamų 5–6 proc. šalies gynybai, 1,5 proc. turėtų būti skiriama [[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|Kultūros ministerijai]] visuomenės atsparumui stiprinti. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2470009/birutis-is-5-6-proc-gynybai-pusantro-turim-skirti-visuomenes-kritiniam-mastymui-ugdyti] * sausio 25 d. grįžęs naujasis [[JAV prezidentas]] Lietuvos žiniasklaidoje paminėtas daugiau kartų nei G. Nausėda. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-ziniasklaida-trumpo-sugrizimui-skyre-dideli-demesi-paminejimu-skaiciumi-sausi-aplenke-nauseda-120081584] [[Vaizdas:Unarmed Lithuanian citizen standing against Soviet tank, Vilnius, January 13, 1991 (cropped).jpg|miniatiūra|Tęsiasi ginčas dėl istorinio kadro: iš dviejų vyriškių kiekvienas tvirtina, kad tai jis stovi prieš tanką per [[Sausio įvykiai (1991 m.)|Sausio 13-osios įvykius]]. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/istorines-nuotraukos-detektyvas-gydytojas-isitikines-kad-ten-tikrai-jis-bet-yra-ir-kita-versija-120079696] ]] * sausio 24 d. Kinija pareiškė, jog tikisi sugrąžinti [[Kinijos ir Lietuvos santykiai|santykius su Lietuva]] į „įprastas vėžes“. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/01/24/pekinas-viliasi-atkurti-santykius-su-lietuva-teisinasi-kad-prekyba-nutrauke-imones-o-ne-valdzia-562757] * sausio 23 d. išleistas [[Ignas Miškinis|I. Miškinio]] filmas pagal „[[Pietinia kronikas]]“ – vienas sėkmingiausių per 35-erius [[Lietuvos kinas|lietuviško kino]] metus. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2025/01/23/premjera-pietinia-kronikas-mes-visi-is-tos-pacios-vhs-kasetes-562589] * sausio 22 d. Klaipėdoje į vandenį nuleistas pirmasis šalyje žaliuoju [[vandenilis|vandeniliu]] ir elektra varomas laivas. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2025/01/22/klaipedoje-i-vandeni-nuleistas-pirmasis-salyje-vandeniliu-varomas-laivas-562655] * sausio 22 d. tarp Trampo [[inauguracija|inauguracijos]] [[VIP]] svečių pastebėta kviestinis [[fotomodelis]] iš Lietuvos. [https://www.delfi.lt/moterys/is-pirmu-lupu/tarp-trumpo-inauguracijos-vip-sveciu-ir-lietuvaite-ypatingoje-vietoje-surengtoje-vakarieneje-pasijaute-tarsi-kitame-pasaulyje-120080787] * sausio 21 d. Lietuvoje per metus fiksuoti nauji [[motociklas|motociklų]] ir [[motoroleris|motorolerių]] registracijos rekordai. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2025/01/21/lietuvoje-nauji-motociklu-registracijos-rekordai-bendras-skaicius-priartejo-prie-70000-562375] [[Vaizdas:Tapki-Valenki.jpg|miniatiūra|180px|Rusiškos [[šlepetės]]. [https://dzen.ru/a/YlslqyA65gX8LA-x] ]] * sausio 20 d. piktinamasi dėl skirtingų išvaizdos ir [[šukuosena|šukuosenos]] standartų Lietuvos karėms ir kariams. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/is-lietuvos-kario-neiprastas-skundas-kodel-vyrams-draudziama-tureti-ilgesnius-plaukus-o-moterims-tai-negalioja-120080037] * sausio 19 d. teismo sprendimu, galutinai iš Lietuvos išsiunčiamas buvęs „[[Jedinstvo]]“ lyderis Valerijus Ivanovas. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/is-lietuvos-issiunciamas-ivanovas-i-teisma-prabilo-eilemis-visi-skundai-liko-atmesti-120079996] * sausio 18 d. [[Startuolis|startuoliuose]], kuriuose didesnis nei vidutinis atlyginimas, siūloma užimti daugiau nei 400 laisvų [[darbo vieta|darbo vietų]]. [https://www.delfi.lt/login/finansines-technologijos/startuoliuose-daugiau-nei-400-laisvu-darbo-vietu-suzinokite-ar-jus-tinkamas-kandidatas-120079435] * sausio 17 d. [[ES]] gali nebetęsti prekybinio tyrimo dėl [[Kinijos ir Lietuvos santykiai|Kinijos priešiškų veiksmų prieš Lietuvą]]. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/01/17/es-neberodo-noro-teistis-su-kinija-del-lietuvai-padarytu-nuostoliu-562497] * sausio 17 d. Klaipėdos „[[Dancer]]“ gamintoją nuo [[bankrotas|bankroto]] gali išgelbėti naujas investuotojas. [https://www.vz.lt/pramone/2025/01/17/dancer-gamintoja-nuo-bankroto-nori-isgelbeti-naujas-investuotojas-bet-18-mln-eur-paskolines-fondas-pavargo-laukti-562395] * sausio 16 d. [[Lietuvos Karinės jūrų pajėgos|Karinės jūrų pajėgos]] NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus. [https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/lietuvos-laivai-pradeda-patruliavima-baltijos-juroje/-40339572/] * sausio 15 d. JAV neribos [[DI]] [[lustas|lustų]] eksporto į 18 patikimų šalių, tarp kurių nėra Lietuvos. [https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2461074/apriboti-bet-laisvi-iki-jav-ivestu-lustu-lubu-lietuvai-dar-labai-toli] * sausio 14 d. [[Krašto apsaugos ministerija]] siūlo trauktis iš priešpėstines [[Sausumos mina|minas]] draudžiančios Otavos konvencijos. * sausio 13 d. rinkos tyrimas: kuriuose [[:Kategorija:Prekybos tinklai|prekybos tinkluose]] pigiausias vartojimo prekių krepšelis? [https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/paskelbe-kuriuose-prekybos-tinkluose-apsipirkti-pigiausia-1207556] * sausio 13 d. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Rašyojų sąjungos]] leidykla skelbia 2025 m. išleistos Pirmosios knygos konkursą. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/rasytoju-sajungos-leidykla-skelbia-2025-metu-pirmosios-knygos-konkursa-120078368] * sausio 12 d. numatyta Kauno [[Sąjungos aikštė]]s su [[komjaunimas|komjaunuoliška]] praeitimi rekonstrukcija. [https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/sajungos-aiksteje-atsiras-daugiau-gyvybes-1207337] * sausio 11 d. 45 grupės ir atlikėjai pradėjo [[Lietuva 2025 m. Eurovizijoje|„Eurovizijos“ dainų konkurso]] nacionalinę atranką. [https://www.delfi.lt/veidai/eurovizija/svajone-lik-sveika-net-7-dalyviai-krito-kovoje-i-eurovizija-120078110] * sausio 10 d. G. Nausėdos pareiškimą „[[Karaliaučius]] niekada netaps Kaliningradu“ Maskva įvardijo „teritorinėmis pretenzijomis“. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/01/10/kremlius-g-nausedos-zodzius-apie-kaliningrada-vadina-teritorinemis-pretenzijomis] * sausio 9 d. į darbą grąžinti skrydžių vadovai, dirbę per [[2024 m. Boeing 737 katastrofa Vilniuje|„Boeing 737“ katastrofą Vilniuje]]. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2025/01/09/i-pareigas-grazinti-po-dhl-lektuvo-katastrofos-vilniuje-nusalinti-skrydziu-vadovai] * sausio 8 d. pasieniečiai per [[para|parą]] nuleido 8 oro balionus iš Baltarusijos su cigarečių kroviniais. [https://www.delfi.lt/news/daily/crime/druskininkuose-ant-namo-nusileido-meteorologinis-oro-balionas-pasienieciai-pietu-lietuvoje-pereme-dar-8-balionus-su-cigaretemis-120077172] * sausio 7 d. gyventojams grąžinama parama [[elektros energija|elektros energijos]] kaupimo įrenginiams įsirengti. [https://www.vz.lt/energetika/2025/01/07/gyventojams-3-mln-eur-parama-elektros-energijos-kaupimo-irenginiams-isirengti] * sausio 6 d. išbandytas susisiekimas [[traukinys|traukiniais]] nuo Vilniaus iki Talino per vieną dieną. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/isbande-susisiekima-traukiniais-nuo-vilniaus-iki-talino-planuojama-sumazinti-persedimu-skaiciu-120076809] * sausio 5 d. naujame teniso sezone rusą įveikęs [[Ričardas Berankis]] rankos varžovui nepaspaudė. [https://www.delfi.lt/sportas/tenisas/rusa-trileryje-iveikes-berankis-net-negalvojo-apie-rankos-paspaudima-120076532] * sausio 4 d. [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado]] valdžia [[Donelaičio memorialinis muziejus|Donelaičio muziejų]] pervadino į Literatūros muziejų Čistyje Prudy. [https://www.voruta.lt/kaliningrade-k-donelaicio-muziejus-tyliai-pervadintas-literaturos-muziejaus-vardu/] * sausio 3 d. [[2025 m. Dakaro ralis|Dakaro ralyje]] startuoja lietuvių ekipažai: 5 motociklai, 4 automobiliai, 1 [[bagis]], 1 sunkvežimis ir 1 ''classic''. [https://www.delfi.lt/sportas/dakaras/iveikti-pirmaji-dakaro-etapa-prireiks-tvirtu-nervu-kada-sestadieni-startuoja-lietuviu-ekipazai-120076301] * sausio 2 d. siekiant apsunkinti telefoninių sukčių veiklą, atsirado reikalavimas registruoti naujas išankstinio mokėjimo [[SIM kortelė|SIM korteles]]. [https://www.delfi.lt/projektai/elta/isigaliojus-sim-korteliu-registravimo-reikalavimui-ekspertas-primena-ka-reikia-zinoti-120075942] * sausio 1 d. keičiant [[Gedimino pilis|Gedimino pilies]] bokšto vėliavą, senoji bus perduota [[Butrimonių gimnazija]]i (Alytaus raj.). [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-gedimino-pilies-boksto-veliava-bus-perduota-alytaus-rajono-butrimoniu-gimnazijai-56-2369198] <span style="background:#ffffff;position:absolute;top:-50px; left:-70px;z-index:-3">[[Image:Wikipedia-logo-v2-ka (Ukraine colors).svg|50px]]<br>[[Image:Wikipedia-logo-for-Ukraine.png|50px]]</span> 00vfji0xb85wdbyckbuegy660f4fzfs 0 603302 7582397 7576153 2025-06-22T06:28:24Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582397 wikitext text/x-wiki {{fc-info |image = [[Vaizdas:Ceramica Cleopatra FC logo.png|150px]] |clubname = Ceramica Cleopatra FC |fullname = Ceramica Cleopatra Football Club |nickname = CER |founded = 2007 |ground = [[Sueco stadionas]], [[Giza]] |capacity = 27 000 |manager = {{vlv|Egiptas}} Mohamed M. Abou El Enein |chairman = Haitham Shaaban |league = [[Premier lyga (Egiptas)|Premier lyga]] |season = 2024–2025 |position = 6 vieta | pattern_la1 = _ceramica2021h | pattern_b1 = _ceramica2021h | pattern_ra1 = _ceramica2021h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = A6171C | body1 = A6171C | rightarm1 = A6171C | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 | pattern_la2 = _ceramica2021a | pattern_b2 = _ceramica2021a | pattern_ra2 = _ceramica2021a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _ceramica2021t | pattern_b3 = _ceramica2021t | pattern_ra3 = _ceramica2021t | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = 00016A | body3 = 0006F3 | rightarm3 = 00016A | shorts3 = 0006F3 | socks3 = 00016A }} '''„Ceramica Cleopatra“''', o angliškuose šaltiniuose žinomas '''Ceramica Cleopatra Football Club''' pavadinimu, o trumpai vadinamas tiesiog '''Cleopatra ''' – [[Egiptas|Egipto]] [[futbolo klubas]], įsikūręs [[Giza|Gizoje]]. == Istorija == Klubas buvo suformuotas [[2007]] m. Jis priklauso ''Cleopatra Group'' įkūrėjui [[Mohamed M. Abou El Enein]]. 2019–2020 m. sezone rungtyniavo Antrame divizione, B grupėje užėmė pirmą vietą ir pateko į Premjer lygą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/egypt/second-league/20192020/group-c/r58002/ 2019–2020 m. sezonas]</ref> 2020–2021 m. sezone debiutavo Premjer lygoje, o galutinėje ekipų rikiuotėje liko dešimti iš aštuoniolikos dalyvių.<ref>[https://int.soccerway.com/national/egypt/premier-league/20202021/regular-season/r60804/ 2020–2021 m. sezonas]</ref> 2021–2022 m. sezone žaidė aukščiausioje šalies lygoje ir liko keturiolikti.<ref>[https://int.soccerway.com/national/egypt/premier-league/20212022/regular-season/r65471/ 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|Egiptas}} [[Premier lyga (Egiptas)|Premier lyga]] (I) : Dešimtoji vieta: 2020–2021 m. ; {{vlv|Egiptas}} '''Antrasis divizionas (D2)''': : Nugalėtojai: 2019–2020 m. („B“ grupėje) == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nilo lyga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/egy2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nilo lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/egy2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nilo lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/egy2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nilo lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/egy2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|EGY}} {{fs2|EGY|2016–2017|II (B grupė)|4|}} {{fs2|EGY|2017–2018|II (B grupė)|3|}} {{fs2|EGY|2018–2019|II (B grupė)|2|}} {{fs2|EGY|2019–2020|II (B grupė)|1|}} {{fs2|EGY|2020–2021|I|10|}} {{fs2|EGY|2021–2022|I|14|}} {{fs2|EGY|2022–2023|I|13|}} {{fs2|EGY|2023–2024|I|8|}} |} Šaltiniai:<ref>[http://www.rsssf.com/tablese/egychamp.html RSSSF duomenų bazė] (Čempionai ir sezonai)</ref> == Klubo pavadinimas, logotipas ir spalvos == [[Kleopatra]] – [[egiptiečiai|egiptiečių]] karalienė. Verslo grupė pasivadinusi Cleopatra Group valdo šį klubą. === Logotipas === Jame vaizduojama stilizuota karalienė [[Kleopatra]]. === Spalvinė gama === Klubas žaidžia rudos spalvos aprangomis: rudi marškinėliai, šortai bei kojinės. Šortai ir kojinės gali būti juodos spalvos. {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:brown;color:gold;padding:2em" | '''CLEOPATRA''' | style="background:black;color:gold;padding:2em" | '''CLEOPATRA''' | style="background:gold;color:black;padding:2em" | '''CLEOPATRA''' |} === Sportinės aprangos === ;Sportinių aprangų gamos pokyčiai: * Namuose žaidžia rudomis aprangomis. {| |{{Football kit | pattern_la= _golsborder| pattern_b= _goldcollar| pattern_ra= _goldcollar| pattern_sh= _goldsides| pattern_so= _goldtop| leftarm=8C1116 | body= 8C1116 | rightarm= 8C1116 | shorts= 8C1116 | socks= 8C1116 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= _jakostrike1920mo| pattern_b= _jakostrike1920mo| pattern_ra= _jakostrike1920mo| pattern_sh= _jakostrike1920mo| pattern_so= _jakolazio19mo| leftarm=8C1116 | body= 8C1116 | rightarm= 8C1116 | shorts= 8C1116 | socks= 8C1116 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ceramica2021h| pattern_b= _ceramica2021h| pattern_ra= _ceramica2021h| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm=FFFFFF| body= 8C1116 | rightarm=FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |} * Atsarginės aprangos būdavo baltos spalvos. ; Aprangų gamintojai * [[Nike]]. == Sudėtis == Atnaujinta: [[2021]] m. [[gruodžio 27]] d. {{Fs start|hidenote=yes}} {{Fs player|no=1|nat=EGY|name=Mahmoud Shokri|pos=GK}} {{Fs player|no=2|nat=EGY|name=Khaled Sobhi|pos=DF}} {{Fs player|no=3|nat=EGY|name=Ragab Omran|pos=FW}} {{Fs player|no=4|nat=EGY|name=Ragab Bakar|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=EGY|name=Tarek Samy|pos=DF}} {{Fs player|no=6|nat=EGY|name=Abdallah Mahmoud|pos=DF}} {{Fs player|no=7|nat=EGY|name=Diyaa Kandil|pos=MF}} {{Fs player|no=8|nat=EGY|name=Mahmoud Nabil|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=EGY|name=Shady Hussein|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=EGY|name=[[Sherif Dabo]]|pos=FW}} {{Fs player|no=12|nat=EGY|name=Ahmed Mohsen|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=EGY|name=[[Mido Gaber]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=EGY|name=Mohamed Tony|pos=MF}} {{Fs player|no=15|nat=EGY|name=[[Saleh Gomaa]]|pos=MF}} {{Fs player|other=kapitonas|no=16|nat=EGY|name=[[Amer Mohamed]]|pos=GK}} {{Fs player|no=17|nat=GHA|name=[[Fabrice Ngah]]|pos=DF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=18|nat=EGY|name=Mohamed Mosaad|pos=FW}} {{Fs player|no=19|nat=EGY|name=Ahmed Ghoneim|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=EGY|name=Mohamed Ibrahim|pos=MF}} {{Fs player|no=21|nat=GHA|name=[[Evans Mensah]]|pos=MF}} {{Fs player|no=22|nat=EGY|name=[[Ashour El Adham]]|pos=MF}} {{Fs player|no=23|nat=EGY|name=Walid Abdelmonem|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=CIV|name=Fonsinho|pos=MF}} {{Fs player|no=26|nat=TUN|name=[[Seif Teka]]|pos=DF}} {{Fs player|no=27|nat=EGY|name=Mahmoud Sakr|pos=DF}} {{Fs player|no=28|nat=GHA|name=Maxwell Baakoh|pos=FW}} {{Fs player|no=29|nat=EGY|name=[[Ahmed Yasser Rayan]]|pos=FW}} {{Fs player|no=30|nat=GHA|name=[[Kwame Bonsu]]|pos=MF}} {{Fs player|no=33|nat=EGY|name=Mostafa Saad|pos=MF}} {{Fs player|no=99|nat=EGY|name=Mohamed Gamal|pos=GK}} {{Fs player|no=21|nat=EGY|name=[[Abdel Rahman Ramadan]]|pos=DF}} {{Fs end}} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę [[Egipto vyrų futbolo rinktinė|Egipto nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Egiptas}} ; Užsieniečiai * {{vlv|}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://cleopatrafc.com/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201025112124/http://cleopatrafc.com/ |date=2020-10-25 }} * [https://www.facebook.com/ceramicaclub/ facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/egypt/ceramica-cleopatra/41955/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ceramica-cleopatra/ATasWtPS/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/cleopatra-fc/startseite/verein/57439 Transfermarkt] (Apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ceramica-cleopatra-club/233/ Globalsportsarchive] (Apie klubą) {{Nilo lyga}} {{DEFAULTSORT:Ceramica}} [[Kategorija:Egipto futbolo klubai]] qsorn2glzcjfq5b175svn16tapytm4l 0 607506 7582439 7571253 2025-06-22T10:14:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582439 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Sosnovecas „Czarni“ | image = [[Vaizdas:Czarni Sosnowiec emblema.png|150px]] | fullname = Kolejowy Klub Sportowy Czarni Sosnowiec | founded = [[1974]] m. (moterų ekipa) | ground = „Jan Ciszewski's“ stadionas, [[Sosnovecas]] | capacity = 1 000; iš jų 400 sėdimos vietos | chairman = {{flagicon|POL}} [[Robert Majewski]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Łukasz Wojtala]] | league = '''[[Ekstraliga]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = '''2 vieta''' | | pattern_la1 = _jomatoletum2tn | pattern_b1 = _jomatoletum2tn | pattern_ra1 = _jomatoletum2tn | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = FEFEFE | body1 = FEFEFE | rightarm1 = FEFEFE | shorts1 = 000088 | socks1 = AEE6F5 | pattern_la2 = _jomasupernova2rb | pattern_b2 = _jomasupernova2rb | pattern_ra2 = _jomasupernova2rb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = 9900DD | body2 = 9900DD | rightarm2 = 9900DD | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = | pattern_b3 = _jomachampion1819pfb | pattern_ra3 = | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = 000000 | body3 = CD69CD | rightarm3 = 000000 | shorts3 = ffffff | socks3 = ffffff }} [[Vaizdas:Stadion_Czarni_Sosnowiec.jpg|thumb|right|300px|Jan Ciszewski's stadionas]] '''Sosnoveco „Czarni“''' ({{pl|Czarni Sosnowiec}}) – [[Lenkija|Lenkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sosnovecas|Sosnoveco]]. Šis straipsnis apie moterų ekipą, rungtyniavusią aukščiausioje lygoje. == Istorija == Klubas įkurtas [[1974]] m. [[rugsėjo 5]] d. Daugkartinės šalies čempionės ir taurės laimėtojos. == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (13x): 1979/80, 1980/81, 1983/84, 1984/85, 1985/86, 1986/87, 1988/89, 1990/91, 1996/97, 1997/98, 1998/99, 1999/2000, 2020/21 * '''Taurės laimėtojos''' (12x):1984/85, 1986/87, 1988/89, 1994/95, 1995/96, 1996/97, 1997/98, 1998/99, 1999/2000, 2000/01, 2001/02, 2020/21 == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2000–2001''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom01.html RSSSF: 2000/01 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2001–2002''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom02.html RSSSF: 2001/02 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[http://www.90minut.pl/liga/0/liga287.html 90minut.pl 2002/03 m. sezonas]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom03.html RSSSF: 2002/03 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom04.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom05.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom06.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFE2E2" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom07.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom08.html</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''iškritimas į žemesnį divizioną''' |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/2010-2011/regular-season/r12410/ Soccerway 2010/11]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''iškritimas į žemesnį divizioną''' |- ||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2015.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20152016/regular-season/r31910/ Socerway: 2015/16 m. sezonas; I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20152016/relegation-round/r35685/ Soccerway 2015/16 m. sezonas; II etapas (silpnųjų grupė)]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ Soccerway 2016/17 m. sezonas; II etapas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017/18 m. sezonas; I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ Soccerway: 2017/18 m. sezonas;II etapas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018/19 m. sezonas I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ Soccerway: 2018/19 m. sezonas, II etapas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019/20]</ref> | Dėl pandemijos nutrauktas čempionatas |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020/21 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://int.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021/22 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://int.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ Soccerway: 2022–2023 m. Ekstraliga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230320195419/https://int.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ |date=2023-03-20 }}</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://int.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20232024/regular-season/r76253/ Soccerway: 2023–2024 m. Ekstraliga]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Ekstraliga|2024–2025]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20242025/regular-season/r83263/ Soccerway: 2024–2025 m. Ekstraliga]</ref> |- |} == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Jan Ciszewski's stadionas]] ({{pl|Stadion im. Jana Ciszewskiego}}), kuris talpina vieną tūkstantį žiūrovų; iš jų– 400 vietų sėdimos.<ref>http://www.czarnisosnowiec.eu/stadion.html</ref> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidė [[balta]] [[juoda]] apranga. * [[2022]] m. dėvėjo [[žydra]] [[mėlyna]] apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _bytovia1819h | pattern_ra= | pattern_sh= _whitebottom | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= FFFFFF | rightarm= 000000 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _bytovia1819h | pattern_ra= | pattern_sh= _whitebottom | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= FFFFFF | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jomasupernova19wn | pattern_b= _jomasupernova19wn | pattern_ra= _jomasupernova19wn | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jomasupernova2rb | pattern_b= _jomasupernova2rb | pattern_ra= _jomasupernova2rb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= FF0000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blackborder | pattern_b= _domzale1819t | pattern_ra= _blackborder | pattern_sh= _whitebottom | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteborder | pattern_b= _jomachampion1819pfb | pattern_ra= _whiteborder | pattern_sh= _blackbottom | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= FF1493 | rightarm= 000000 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jomatoletum2tn | pattern_b= _jomatoletum2tn | pattern_ra= _jomatoletum2tn | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= AEE6F5 | body= AEE6F5 | rightarm= AEE6F5 | shorts= 000088 | socks= AEE6F5 | title= {{small|2022 m.}} }} |} ; Aprangų gamintojai – ispanų firma [[Joma]]. == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[vasario 8]] d.<ref>[http://www.czarnisosnowiec.eu/kadra.html Sudėtis oficialioje klubo svetainėje]</ref> == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Weronika Zawistowska]], [[puolėjas|puolėja]], 2019–2021 m. == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.czarnisosnowiec.eu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/people/KKS-Czarni-Antrans-Sosnowiec/100063569471635/ facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/poland/czarni-sosnowiec/5626/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/czarni-sosnowiec/vZW7dIj3/ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] * [http://www.90minut.pl/skarb.php?id_klub=1972&id_sezon=89 90minut.pl] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:Czarni Sosnowiec}} [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] a06d53dheytzjmrhs689ultg05rtw8q 0 608550 7582222 7470378 2025-06-21T13:02:02Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 5 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582222 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = BK Häcken FF | image = [[Vaizdas:BK Häcken logotipas.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Bollklubben Häcken Fotbollsförening}} | nickname = | founded = [[1970 m.]] Landvetter IF <br> [[2000 m.]] Kopparbergs Landvetter IF <br /> [[2004 m.]] Kopparbergs/Göteborg FC <br /> [[2021 m.]] BK Häcken FF | ground = [[Bravida arena]], [[Geteborgas]] | capacity = 3 080 | chairman = Anders Billström | manager = Robert Vilahamn | league = [[Damallsvenskan]] | season = 2024 | position = 2 vieta, [[Damallsvenskan]] | <!-- Divisa casalinga --> |pattern_la1 = _bkh20h |pattern_b1 = _bkh20h |pattern_ra1 = _bkh20h |pattern_sh1 = |leftarm1 = FFDF00 |body1 = FFDF00 |rightarm1 = FFDF00 |shorts1 = 000000 |socks1 = 000000 <!-- Divisa da trasferta --> |pattern_la2 = _pumafinal21w |pattern_b2 = _pumafinal21w |pattern_ra2 = _pumafinal21w |pattern_sh2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF <!-- Trečiosios aprangos --> |pattern_b3 = _pumafinal21w |body3 = _pumafinal21w |pattern_la3 = |leftarm3 = |pattern_ra3 = _pumafinal21w |rightarm3 = 000000 |pattern_sh3 = 000000 |shorts3 = 000000 |pattern_so3 = 000000 |socks3 = 000000 }} '''BK Häcken FF''' ({{sv|Bollklubben Häcken Fotbollsförening}}) – [[Švedija|Švedijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Geteborgas|Geteborgo]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią moterų futbolo varžybose. == Istorija == === Landvetter IF === Klubo ištakos siekia [[1970]] m., kai įkurtas '''[[Landvetter IF]]'''. === Kopparbergs Landvetter IF === [[2000 m.]] pakito klubo pavadinimas – tapo '''[[Kopparbergs Landvetter IF]]'''. === Kopparbergs/Göteborg Fotboll Club === [[Vaizdas:Kopparbergs-Göteborg Fotboll Club logotipas.png|thumb|right|250px|Kopparbergs-Göteborg Fotboll Club logotipas]] Nuo [[2005 m.]] žinomas '''[[Kopparbergs/Göteborg Fotboll Club]]''' pavadinimu. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. [[2020 m.]] pirmą kartą klubo istorijoje tapo Švedijos čempionėmis. === BK Häcken FF === [[2021 m.]] tapo '''Bollklubben Häcken''' sistemos dalimi. Nuo to laiko žinomas '''BK Häcken FF''' pavadinimu. == Sezonai == * Aukščiausioje šalies lygoje nuo [[1996 m.]] sezono. === Kopparbergs Landvetter IF === {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1996''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom96.html 1996 m. sezonas (RSSSF)]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1997''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom97.html 1997 m. sezonas (RSSSF)]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1998''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5f5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1999''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom99.html 1999 m. sezonas (RSSSF)]</ref> |} === Kopparbergs Landvetter IF === {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2000''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom00.html 2000 m. sezonas (RSSSF)]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2001''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom01.html 2001 m. sezonas (RSSSF)]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom02.html 2002 m. sezonas (RSSSF)]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom03.html 2003 m. sezonas (RSSSF)]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom04.html 2004 m. sezonas (RSSSF)]</ref> |} === Kopparbergs/Göteborg Fotboll Club === {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom05.html 2005 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2005/regular-season/r2113/ 2005 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom06.html 2006 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/division-1-women/2006/soderettan/r2872/ 2006 m. sezonas SOCCERWAY] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220407145117/https://us.women.soccerway.com/national/sweden/division-1-women/2006/soderettan/r2872/ |date=2022-04-07 }}</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom07.html 2007 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/division-1-women/2007/norrettan/r4260/ 2007 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom08.html 2008 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2008/regular-season/r5868/ 2008 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom09.html 2009 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2009/regular-season/r7986/ 2009 m. sezonas SOCCERWAY] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220407145930/https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2009/regular-season/r7986/ |date=2022-04-07 }}</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2010.html 2010 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2010/regular-season/r10721/ 2010 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2011.html 2011 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2011/regular-season/r13443/ 2011 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2012.html 2012 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2012/regular-season/r16783/ 2012 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2013.html 2013 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2013/regular-season/r20078/ 2013 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2014.html 2014 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2014/regular-season/r23583/ 2014 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2015.html 2015 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2015/regular-season/r30180/ 2015 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2016.html 2016 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2016/regular-season/r33980/ 2016 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2017.html 2017 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2017/regular-season/r39289/ 2017 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2018.html 2018 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2018/regular-season/r44993/ 2018 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2019.html 2019 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2019/regular-season/r50514/ 2019 m. sezonas SOCCERWAY] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220407111314/https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2019/regular-season/r50514/ |date=2022-04-07 }}</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2020.html 2020 m. sezonas (RSSSF)]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2020/regular-season/r56522/ 2020 m. sezonas SOCCERWAY] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220407111419/https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2020/regular-season/r56522/ |date=2022-04-07 }}</ref> |} === BK Häcken FF === {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2021.html 2021 m. sezonas]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2021/regular-season/r61307/ 2021 m. sezonas SOCCERWAY]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2022.html 2022 m. sezonas]</ref><ref>[https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2022/regular-season/r66510/ 2022 m. sezonas SOCCERWAY] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220403153429/https://us.women.soccerway.com/national/sweden/damallsvenskan/2022/regular-season/r66510/ |date=2022-04-03 }}</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2023.html 2023 m. sezonas (RSSSF)]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Damallsvenskan]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesz/zwed-wom2024.html 2024 m. sezonas (RSSSF)]</ref> |} == Spalvinė gama == * Nuo [[2021 m.]] sezono klubo spalvinė gama – [[geltona]] [[juoda]]. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''BK Häcken FF''' | style="background:Black;color:yellow" width="150" height="50" |'''BK Häcken FF''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:BK Häcken logotipas.png|150px]]'''BK Häcken FF''' | style="background:Black;color:yellow" width="150" height="50" |[[Vaizdas:BK Häcken logotipas.png|150px]]'''BK Häcken FF''' |} == Apranga == [[vaizdas:Kopparbergs-Göteborg FC a 35 4851.jpg|thumb|right|250px|[[2014 m.]] rugpjūtis]] ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Iki [[2021 m.]] rungtyniavo [[Nike]] firmos apranga. * Rungtyniauja [[Puma (įmonė)|Puma]] firmos apranga.<ref>[https://bkhacken.se/nyhet/stine-larsen-visade-vagen-nar-bk-hacken-segrade bkhacken.se: aprangų gamintojai]</ref> * Namuose žaidžia [[juoda]] [[geltona]] apranga. * Nuo [[2021 m.]] sezono klubo spalvinė gama – [[geltona]] [[juoda]]. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _collar | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _collar | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF5D8C | body= FF5D8C | rightarm= FF5D8C | shorts= 000000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikevapor1920bb | pattern_ra= | pattern_sh= _nikewhite | pattern_so= _nikewhite | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _leyton1819t | pattern_b= _leyton1819t | pattern_ra= _leyton1819t | pattern_sh= _nikewhite | pattern_so= _nikeblack | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= 000000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _bkh20h | pattern_b= _bkh20h | pattern_ra= _bkh20h | pattern_sh= _bkh20h | pattern_so= _bkh20h | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nuo 2021 m.}}<ref>[https://www.facebook.com/bkhacken/photos/a.10155375786414306/10160088077479306 aprangų gamintojas: Puma]</ref> }} |{{Football kit | | pattern_la= _pumafinal21w | pattern_b= _pumafinal21w | pattern_ra= _pumafinal21w | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nuo 2021 m.}} }} |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2022]] m. [[balandžio 7]] d.<ref>[https://bkhacken.se/sida/dam-trupp Truppen – Sudėtis]</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=NED|pos=GK|name=[[Loes Geurts]]}} {{fs player|no=4|nat=DEN|pos=DF|name=[[Luna Gevitz]]}} {{fs player|no=5|nat=SWE|pos=DF|name=[[Lotta Ökvist]]}} {{fs player|no=6|nat=SWE|pos=DF|name=[[Josefine Rybrink]]}} {{Fs player|no=7|nat=ISL|pos=MF|name=[[Agla María Albertsdóttir]]}} {{Fs player|no=8|nat=SWE|pos=FW|name=[[Rosa Kafaji]]}} {{Fs player|no=9|nat=SWE|pos=MF|name=[[Filippa Curmark]]}} {{Fs player|no=10|nat=SWE|pos=MF|name=[[Elin Rubensson]]}} {{Fs player|no=11|nat=SWE|pos=FW|name=[[Pauline Hammarlund]]}} {{fs player|no=12|nat=DEN|pos=FW|name=[[Stine Larsen]]}} {{Fs player|no=13|nat=SWE|pos=GK|name=[[Jennifer Falk]]}} {{fs player|no=14|nat=SWE|pos=FW|name=[[Molly Johansson]]}} {{fs player|no=17|nat=HUN|pos=MF|name=[[Anna Csiki]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=18|nat=SWE|pos=DF|name=[[Lisa Löwing]]}} {{fs player|no=19|nat=SWE|pos=DF|name=[[Elma Junttila-Nelhage]]}} {{Fs player|no=20|nat=SWE|pos=MF|name=[[Hanna Wijk]]}} {{fs player|no=21|nat=ISL|pos=MF|name=[[Diljá Ýr Zomers|Diljá Zomers]]}} {{fs player|no=22|nat=SWE|pos=MF|name=[[Anna Marika Bergman Lundin|Marika Bergman Lundin]]}} {{fs player|no=23|nat=NOR|pos=MF|name=[[Andrine Hegerberg]]}} {{fs player|no=24|nat=SWE|pos=DF|name=[[Catrine Johansson]]}} {{fs player|no=25|nat=NIR|pos=GK|name=[[Jacqueline Burns]]}} {{fs player|no=26|nat=SWE|pos=DF|name=[[Julia Karlernäs]]}} {{fs player|no=29|nat=DEN|pos=FW|name=[[Mille Gejl]]}} {{fs player|no=33|nat=SWE|pos=MF|name=[[Johanna Rytting Kaneryd]]}} {{fs player|no=|nat=TAN|pos=FW|name=[[Aisha Masaka]]}} {{Fs end}} == Žinomesnės žaidėjos == [[Vaizdas:Manon_Melis.jpg|thumbr|right|250px|Manon Melis]] * {{flagicon|Švedija}} [[Catrine Johansson]] * {{flagicon|Švedija}} [[Julia Karlernäs]] * {{flagicon|Švedija}} [[Lotta Schelin]] * {{flagicon|Švedija}} [[Jane Törnqvist]] * {{flagicon|Norvegija}} [[Andrine Hegerberg]] * {{flagicon|Norvegija}} [[Ingvild Stensland]] * {{flagicon|Vengrija}} [[Anna Csiki]] * {{flagicon|Danija}} [[Stine Larsen]] * {{flagicon|Islandija}} [[Agla María Albertsdóttir]] * {{flagicon|NED}} [[Manon Melis]] (Gabriëlla Maria „Manon” Melis) * {{flagicon|NED}} [[Loes Geurts]] * {{flagicon|USA}} [[Hope Solo]] * {{flagicon|USA}} [[Yael Averbuch]] == Treneriai == * {{flagicon|Švedija}} Robert Vilahamn, nuo [[2021 m.]] spalio.<ref>[https://us.women.soccerway.com/coaches/robert-vilahamn/111722/ Robert Vilahamn]</ref> == Stadionas == [[Bravida Arena]] – futbolo stadionas [[Geteborgas|Geteborgo]] mieste, [[Švedija|Švedijoje]].<ref>[https://www.stadiumguide.com/bravida-arena/ The Stadium Guide]</ref> Stadionas talpina 6,3 tūkst. žiūrovų.<ref>[http://stadiumdb.com/stadiums/swe/rambergsvallen Bravida Arena (Rambergsvallen)]</ref><ref>[http://www.fussballstadt.com/hacken-vs-leipzig-europa-league-preview/fotboll-invigning-bravida-arena/ fussballstadt svetainės informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220927235656/http://www.fussballstadt.com/hacken-vs-leipzig-europa-league-preview/fotboll-invigning-bravida-arena/ |date=2022-09-27 }}</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Damallsvenskan]] * [[Elitettan]] * [[BK Häcken]] == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://bkhacken.se/sida/dam Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/bkhacken facebook paskyra] * [https://www.svenskalag.se/ svenskalag.se] * [https://us.women.soccerway.com/teams/sweden/hacken/52531/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/bk-hacken-ff/1889 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.ca/team/hacken/bDld9pGs/ FLASHSCORE] {{Damallsvenskan}} {{DEFAULTSORT:Häcken}} [[Kategorija:Švedijos moterų futbolo ekipos]] fcsdm17i43qvv71d6tokpe2nrcc2x65 0 612285 7582385 7576056 2025-06-22T06:08:50Z Ed1974LT 52229 7582385 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Baiba Damberga | paveikslėlis = Baiba Damberga.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 150px | gimimo data = {{Gimė|1957|01|11|T}} | gimimo vieta = [[Sykragas]], [[Latvija]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[Lyviai|lyvė]] | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = dailininkė, poetė | sritis = [[grafika]], [[lyvių kalba]] | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = Latvijos dailės akademija | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = *Agentūros „Rīga 800“ premija (2000 m.)<ref name ="lit"/> * Latvijos literatūros metų apdovanojimas (2019 m.)<ref>{{cite web|title=Godalgoti Latvijas Literatūras gada balvas 2019 uzvarētāji|url=https://satori.lv/article/godalgoti-latvijas-literaturas-gada-balvas-2019-uzvar%C4%93t%C4%81ji|publisher=satori.lv|date=2019-04-26|accessdate=2022-06-29}}</ref> | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Baiba Damberga''' ({{lv|Baiba Damberga}}, g. [[1957]] m. [[sausio 11]] d. [[Sykragas]], [[Latvija]]) – [[Lyviai|lyvių]] dailininkė ir [[Poezija|poetė]], kurianti [[Lyvių kalba|lyvių]] ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbomis bei latvių kalbos tamniekų patarme, susidariusia lyvių kalbos [[Kalbinis sluoksnis|substrato]] pagrindu.<ref name ="livones"/><ref name ="lit"/><ref>{{cite web|title=Latvian literature|url=https://www.latvianliterature.lv/en/writers/187|website=latvianliterature.lv|accessdate=2023-02-28}}</ref> == Biografija == Baigė [[Ryga|Rygos]] taikomosios dailės vidurinės mokyklos dekoratyvinio įforminimo skyrių ir Latvijos dailės akademijos [[Grafika|grafikos]] skyrių. Dirba Rygos [[Janis Rozentalis|Janio Rozentalio]] dailės vidurinėje mokykloje dėstytoja.<ref name ="livones">{{cite web|title=Baiba Damberga|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/personalijas/baiba-damberga|publisher=livones.net|accessdate=2022-06-28}}</ref> Nuo [[1994]] m. Latvijos grafikų sąjungos „Grafikas kamera” („Grafikos rūmai“) narė, nuo [[2000]] m. – Latvijos dailininkų sąjungos narė. Parodas rengia nuo [[1983]] m. Yra suruošusi personalinių parodų [[Kolka|Kolkoje]], [[Ventspilis|Ventspilyje]], Rygoje, [[Talsai|Talsuose]], [[Mazirbė]]je, taip pat – [[Suomija|Suomijoje]] ([[Helsinkis|Helsinkyje]] ir [[Poris|Poryje]]) bei [[Estija|Estijoje]]. Suorganizavo parodas „Līvõd kuņšt“ („Lyvių menas“), buvo jų dalyvė. Yra dalyvavusi lyvių menininkų grupinėse parodose [[Turaida|Turaidoje]] ir Rygoje, surengė daugiau kaip 15 personalinių parodų. Baiba Damberga dirbo ir su spaudos bei knygų grafika, sudarė iliustracijas „Lyvių metraščiui“ ir [[1998]] m. lyvių poezijos [[antologija]]i „Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!“ („Aš pagausiu tave, menke!“).<ref name ="livones"/> B. Dambergos profesinė ir kūrybinė veikla glaudžiai susijusi su lyvių tematika. Ji sudarė bukletą „Līvõd kuņšt“ („Lyvių menas“), [[lyvių kalba|lyvių kalbos]] ir kultūros portale ''[[Livones.net]]'' parengė meno skyrių, parašė apsakymą apie lyvių kilmės dailininką [[Jānis Belte|Janį Beltę]] „Belte, tas mālders” („Beltė, tas tapytojas“). Eilėraščiai publikuoti antologijoje „Aš pagausiu tave, menke!“ ir kitur, rašo taip pat ir humoreskas. Drauge su [[Karl Pajusalu|Karlu Pajusalu]] ir [[Valt Ernštreit|Valtu Ernštreitu]] 2018 m. publikavo [[Lyvių kalba|lyvių]] poezijos rinkinį „Trillium“, Baiba Damberga ir Valtas Ernštreitas rašė [[Kuršas|Kuršo]] lyvių, o K. Pajusalu – [[Salaca|Salacos]] lyvių [[Tarmė|tarme]].<ref>''[https://www.laligaba.lv/index.php/lv/specialbalva-2019/trillium „Trillium“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220129110256/https://laligaba.lv/index.php/lv/specialbalva-2019/trillium |date=2022-01-29 }}, Nuoroda tikrinta 2022-06-28''</ref> B. Damberga – viena iš lyvių jaunimo ansamblio „Vīm“ („Lietus“) steigėjų, iš kurio vėliau buvo sudarytas Baibos Dambergos ir trijų jos dukterų ansamblis „Kōla“ („Sala“).<ref name ="lit"/> Yra dainavusi ansamblyje „[[Līvlist]]“ („Lyviai“).<ref name ="livones"/> B. Damberga yra viena iš Lyvių kultūros centro įkūrėjų, veikli lyvių kalbos vartojimo propaguotoja. Tėvo brolis – žymus lyvių kalbos ir [[Tautosaka|tautosakos]] tyrėjas [[Pėteris Dambergas]].<ref name ="livones"/><ref name ="lit">{{cite web|title=Baiba Damberga|url=https://literatura.lv/lv/person/Baiba-Damberga/875112|publisher=literatura.lv|accessdate=2022-06-28}}</ref> == Apdovanojimai == * Agentūros „Rīga 800“ premija (2000 m.) – už lyvių kultūros aktualizavimą * Latvijos literatūros metų apdovanojimas (2019 m.) – už poezijos rinkinį „Trillium“ == Bibliografija == B. Dambergos eilėraščių paskelbta šiuose poezijos rinkiniuose: * ''Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!'' 1998 * ''Kui sūolõbõd līvlizt'', 2011 * ''Trillium'', 2018 * ''Trilium 2.0'', 2020 * ''Es un cit Es'', 2020 * ''Kerran olin taivaan suolajärvi'', 2022<ref>{{cite web|title=IZNĀCIS MŪSDIENU LĪBIEŠU DZEJAS KRĀJUMS SOMU VALODĀ|url=http://www.livones.net/lv/norises/2022/iznacis-musdienu-libiesu-dzejas-krajums-somu-valoda?fbclid=IwAR2pxlcEKQ0a_k4BKjj7t5UVuX7EfL_XoVNYynLc00zO0iWCOnMEv9TcBno|author=Renāte Blumberga|date=2022-08-11|publisher=livones.net|accessdate=2022-10-20}}</ref> B. Dambergos publikacijos [[Leidinys|periodiniuose leidiniuose]]: * eilėraštis ''Kōd kīelkõks ma sīndiz'', „Latvijas Vēstnesis“, 1998 * apsakymas ''Belte, tas mālders'', „Karogs“, 2002 Bukletai: * apie lyvių meną ''Līvõd kuņšt'', 1998 * įvairiapusiškai apie lyvius ''Lībieši: Līvlizt'', 2018 (viena iš 4 autorių) == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Damberga, Baiba}} [[Kategorija:Latvijos grafikai]] [[Kategorija:Latvijos poetai]] [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] oonyj945gcholv69d3fhecwxy2ah9zz 7582427 7582385 2025-06-22T08:27:27Z Ed1974LT 52229 7582427 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Baiba Damberga | paveikslėlis = Baiba Damberga.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 150px | gimimo data = {{Gimė|1957|01|11|T}} | gimimo vieta = [[Sykragas]], [[Latvija]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[Lyviai|lyvė]] | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = dailininkė, poetė | sritis = [[grafika]], [[lyvių kalba]] | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = Latvijos dailės akademija | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = *Agentūros „Rīga 800“ premija (2000 m.)<ref name ="lit"/> * Latvijos literatūros metų apdovanojimas (2019 m.)<ref>{{cite web|title=Godalgoti Latvijas Literatūras gada balvas 2019 uzvarētāji|url=https://satori.lv/article/godalgoti-latvijas-literaturas-gada-balvas-2019-uzvar%C4%93t%C4%81ji|publisher=satori.lv|date=2019-04-26|accessdate=2022-06-29}}</ref> | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Baiba Damberga''' ({{lv|Baiba Damberga}}, g. [[1957]] m. [[sausio 11]] d. [[Sykragas]], [[Latvija]]) – [[Lyviai|lyvių]] dailininkė ir [[Poezija|poetė]], kurianti [[Lyvių kalba|lyvių]] ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbomis bei latvių kalbos tamniekų patarme, susidariusia lyvių kalbos [[Kalbinis sluoksnis|substrato]] pagrindu.<ref name ="livones"/><ref name ="lit"/><ref>{{cite web|title=Latvian literature|url=https://www.latvianliterature.lv/en/writers/187|website=latvianliterature.lv|accessdate=2023-02-28}}</ref> == Biografija == Baigė [[Ryga|Rygos]] taikomosios dailės vidurinės mokyklos dekoratyvinio įforminimo skyrių ir Latvijos dailės akademijos [[Grafika|grafikos]] skyrių. Dirba Rygos [[Janis Rozentalis|Janio Rozentalio]] dailės vidurinėje mokykloje dėstytoja.<ref name ="livones">{{cite web|title=Baiba Damberga|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/personalijas/baiba-damberga|publisher=livones.net|accessdate=2022-06-28}}</ref> Nuo [[1994]] m. Latvijos grafikų sąjungos „Grafikas kamera” („Grafikos rūmai“) narė, nuo [[2000]] m. – Latvijos dailininkų sąjungos narė. Parodas rengia nuo [[1983]] m. Yra suruošusi personalinių parodų [[Kolka|Kolkoje]], [[Ventspilis|Ventspilyje]], Rygoje, [[Talsai|Talsuose]], [[Mazirbė]]je, taip pat – [[Suomija|Suomijoje]] ([[Helsinkis|Helsinkyje]] ir [[Poris|Poryje]]) bei [[Estija|Estijoje]]. Suorganizavo parodas „Līvõd kuņšt“ („Lyvių menas“), buvo jų dalyvė. Yra dalyvavusi lyvių menininkų grupinėse parodose [[Turaida|Turaidoje]] ir Rygoje, surengė daugiau kaip 15 personalinių parodų. Baiba Damberga dirbo ir su spaudos bei knygų grafika, sudarė iliustracijas „Lyvių metraščiui“ ir [[1998]] m. lyvių poezijos [[antologija]]i „Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!“ („Aš pagausiu tave, menke!“).<ref name ="livones"/> B. Dambergos profesinė ir kūrybinė veikla glaudžiai susijusi su lyvių tematika. Ji sudarė bukletą „Līvõd kuņšt“ („Lyvių menas“), [[lyvių kalba|lyvių kalbos]] ir kultūros portale ''[[Livones.net]]'' parengė meno skyrių, parašė apsakymą apie lyvių kilmės dailininką [[Jānis Belte|Janį Beltę]] „Belte, tas mālders” („Beltė, tas tapytojas“). Eilėraščiai publikuoti antologijoje „Aš pagausiu tave, menke!“ ir kitur, rašo taip pat ir humoreskas. Drauge su [[Karl Pajusalu|Karlu Pajusalu]] ir [[Valt Ernštreit|Valtu Ernštreitu]] 2018 m. publikavo [[Lyvių kalba|lyvių]] poezijos rinkinį „Trillium“, Baiba Damberga ir Valtas Ernštreitas rašė [[Kuršas|Kuršo]] lyvių, o K. Pajusalu – [[Salaca|Salacos]] lyvių [[Tarmė|tarme]].<ref>''[https://www.laligaba.lv/index.php/lv/specialbalva-2019/trillium „Trillium“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220129110256/https://laligaba.lv/index.php/lv/specialbalva-2019/trillium |date=2022-01-29 }}, Nuoroda tikrinta 2022-06-28''</ref> B. Damberga – viena iš lyvių jaunimo ansamblio „Vīm“ („Lietus“) steigėjų, iš kurio vėliau buvo sudarytas Baibos Dambergos ir trijų jos dukterų ansamblis „Kōla“ („Sala“).<ref name ="lit"/> Yra dainavusi ansamblyje „[[Līvlist]]“ („Lyviai“).<ref name ="livones"/> B. Damberga yra viena iš [[Lyvių kultūros centras|Lyvių kultūros centro]] įkūrėjų, veikli lyvių kalbos vartojimo propaguotoja. Tėvo brolis – žymus lyvių kalbos ir [[Tautosaka|tautosakos]] tyrėjas [[Pėteris Dambergas]].<ref name ="livones"/><ref name ="lit">{{cite web|title=Baiba Damberga|url=https://literatura.lv/lv/person/Baiba-Damberga/875112|publisher=literatura.lv|accessdate=2022-06-28}}</ref> == Apdovanojimai == * Agentūros „Rīga 800“ premija (2000 m.) – už lyvių kultūros aktualizavimą * Latvijos literatūros metų apdovanojimas (2019 m.) – už poezijos rinkinį „Trillium“ == Bibliografija == B. Dambergos eilėraščių paskelbta šiuose poezijos rinkiniuose: * ''Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!'' 1998 * ''Kui sūolõbõd līvlizt'', 2011 * ''Trillium'', 2018 * ''Trilium 2.0'', 2020 * ''Es un cit Es'', 2020 * ''Kerran olin taivaan suolajärvi'', 2022<ref>{{cite web|title=IZNĀCIS MŪSDIENU LĪBIEŠU DZEJAS KRĀJUMS SOMU VALODĀ|url=http://www.livones.net/lv/norises/2022/iznacis-musdienu-libiesu-dzejas-krajums-somu-valoda?fbclid=IwAR2pxlcEKQ0a_k4BKjj7t5UVuX7EfL_XoVNYynLc00zO0iWCOnMEv9TcBno|author=Renāte Blumberga|date=2022-08-11|publisher=livones.net|accessdate=2022-10-20}}</ref> B. Dambergos publikacijos [[Leidinys|periodiniuose leidiniuose]]: * eilėraštis ''Kōd kīelkõks ma sīndiz'', „Latvijas Vēstnesis“, 1998 * apsakymas ''Belte, tas mālders'', „Karogs“, 2002 Bukletai: * apie lyvių meną ''Līvõd kuņšt'', 1998 * įvairiapusiškai apie lyvius ''Lībieši: Līvlizt'', 2018 (viena iš 4 autorių) == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Damberga, Baiba}} [[Kategorija:Latvijos grafikai]] [[Kategorija:Latvijos poetai]] [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] rgvvragnz7pojl3hl9w9ugpgdrvbvqp 0 612814 7582382 7563962 2025-06-22T06:06:53Z Ed1974LT 52229 /* Biografija */ 7582382 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Poulīn Kļaviņ | paveikslėlis = Pauline Klavina.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1918|01|19}} | gimimo vieta = [[Vaidė]], [[Rusijos imperija]], dab. [[Latvija]] | mirties data = {{Mirė|2001|09|02|1918|01|19}} | mirties vieta = [[Ryga]], [[Latvija]] | tautybė = [[Lyviai|lyvė]] | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = lyvių kultūros darbuotoja, poetė, vertėja | sritis = folkloras, lyvių kalba | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Paulynė Kliavinia''' ({{liv|Poulīn Kļaviņ}}, {{lv|Paulīne Kļaviņa}}, mergautinė pav. ''Zēberga'', [[1918]] m. [[sausio 19]] d. [[Vaidė]], [[Rusijos imperija]], dab. [[Latvija]] – [[2001]] m. [[rugsėjo 2]] d. [[Ryga]], Latvija) – [[Lyviai|lyvių]] kultūros darbuotoja, poetė ir vertėja, viena iš geriausių bei aktyviausių [[XX a.]] antrosios pusės [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] pateikėjų ir vartotojų.<ref name ="livones">{{cite web|title=PAULĪNE KĻAVIŅA|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/personalijas/pauline-klavina|publisher=livones.net|accessdate=2022-07-05}}</ref> == Biografija == Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] išsikėlė gyventi į Rygą, dirbo siuvėja. Vaidės kaimo gimtojoje Uozuolniekų sodyboje P. Kliavinia buvo surinkusi didelę namų apyvokos daiktų, žvejybos ir darbo įrankių kolekciją, dabar, kaip P. Kliavinios dovana, ši kolekcija eksponuojama [[Latvijos Etnografinis buities muziejus po atviru dangumi|Latvijos Etnografiniame buities muziejuje po atviru dangumi]]. P. Kliavinia buvo viena iš 1972 m. Rygoje susibūrusio lyvių dainų ansamblio „[[Līvlist]]“ („Lyviai“) steigėjų ir ilgamečių šio ansamblio dainininkių. P. Kliavinia buvo [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] pateikėja daugybei [[Suomiai|suomių]], [[Estai|estų]], [[Latviai|latvių]] ir kitų mokslininkų.<ref name ="livones"/> Rašė [[Poezija|poeziją]] ir [[Proza|prozą]], vertė lyviškus tekstus,<ref name ="livones"/> mokė lyvių kalbos lyvių vasaros stovyklose.<ref name="balodis"/> 2000 m. estų kalbininkės Kersti Boiko išleistoje mokomojoje knygoje „Līvõ kēļ. Piški optõbrōntõz“ („Lyvių kalba. Mažasis vadovėlis“) vaizduojamos situacijos, kai susitinkama su Paulyne Kliavinia, veiksmas vyksta Uozuolniekų sodyboje.<ref>{{cite book|last=Boiko|first=K.|title = Līvõ kēļ. Piški optobrōntõz ({{lv|Lībiešu valoda. Mazā mācību grāmata}})|publisher=SIA „ELPA-2“|location=Rīga|date=2000|pages=109|issn=}}</ref> 2000 m. paklausta, kaip jaučiasi būdama viena iš paskutiniųjų lyvių kalbos vartotojų, P. Kliavinia sakė: „Anksčiau tai mane liūdino. Tačiau dabar jaučiuosi laiminga, nes tiek daug žmonių kas dieną stengiasi lyvių kalbą išlaikyti gyvą.“<ref name="balodis">{{cite web|title=Meeting Livonian Speaker Poulīn Kļaviņa|url=http://virtuallivonia.info/?page_id=136|publisher=virtuallivonia.info|author=Uldis Balodis|date=2017|accessdate=2022-07-05}}</ref> 2018 m. 100-ųjų Paulynės Kliavinios gimimo metinių proga modernizuota lyvių [[Interneto portalas|interneto portalo]] „[[Livones.net]]“ aplinka.<ref>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-05-19|language=en}}</ref> == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Kļaviņ, Poulīn}} [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] ej28t7ligvjgjp7ugwqt0hjtddbwggb 0 620839 7582281 7576474 2025-06-21T18:38:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582281 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bechem United | image = [[Vaizdas:Bechem United F.C. logo.png|150px]] | fullname = Bechem United Football Club | nickname = | founded = [[1966]] m. | ground = Nana Gioburo stadionas, [[Bečemas]] | capacity = 5 000 | chairman = {{vlv|Gana}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Gana}} {{small|nežinoma}} | league = [[Ghana Premier League]] | season = 2024–2025 | position = 10 vieta | pattern_la1 =_southampton1516a | pattern_b1 =_southampton1516a | pattern_ra1 =_southampton1516a | pattern_sh1 =_feyenoord1415a | pattern_so1 =_southampton1516a | leftarm1 = | body1 = | rightarm1 = | shorts1 = | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _rsca1617h | pattern_b2 = _rsca1617h | pattern_ra2 = _rsca1617h | pattern_sh2 = _rsca1617h | pattern_so2 = _rsca1415a | leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = | socks2 = ffffff }} '''Bechem United Football Club''', o trumpiau '''Bechem United''' – [[Gana|Ganos]] [[futbolo klubas]], įsikūręs [[Bečemas|Bečeme]], Ahafo regione. Namų rungtynes žaidžia Nana Gioburo parko stadione ({{en|Nana Gyeabour's Park Stadium}}).<ref>[ Stadium (Capasity: 000)]</ref> == Istorija == Klubas buvo suformuotas [[1966]] m. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. == Pasiekimai == ; {{vlv|Gana}} '''[[Ghana Premier League]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/ghachamp.html RSSSF duomenų bazė] (Čempionai ir sezonai)</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''': – ; {{vlv|Gana}} '''[[Ganos futbolo taurė]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/ghacuphist.html RSSSF duomenų bazė – List of Cup Winners]</ref> * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Laimėtojai (1):''' 2016 m. ; {{vlv|Gana}} '''[[Ganos futbolo supertaurė]]''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Laimėtojai (0):''' – == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''nežinoma''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha07.html 2006–2007 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | Bečemas, Brong-Ahafo regionas |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''nežinoma''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha08.html 2007–2008 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | Bečemas, Brong-Ahafo regionas |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''nežinoma''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha09.html 2008–2009 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | Bečemas, Brong-Ahafo regionas |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''nežinoma''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2010.html 2009–2010 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | Bečemas, Brong-Ahafo regionas |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2011.html 2010–2011 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | Bečemas, Brong-Ahafo regionas |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2012.html 2011–2012 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2013.html 2012–2013 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | Bečemas, Brong-Ahafo regionas |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2014.html 2013–2014 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2015.html 2015 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2016.html 2016 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2017.html 2017 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#FF0000" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2018.html 2018 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''Nutrauktas čempionatas''' |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5. (A grupė)''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2019.html 2019 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#FF0000" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2020.html 2019–2020 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''Nutrauktas čempionatas''' |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2021.html 2020–2021 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2022.html 2021–2022 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2023.html 2022–2023 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2024.html 2023–2024 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2025.html 2024–2025 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2026.html 2025–2026 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''BECHEM UNITED''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''BECHEM UNITED''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bechem United F.C. logo.png|150px]]'''BECHEM UNITED''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bechem United F.C. logo.png|150px]]'''BECHEM UNITED''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose rungtyniavo balta apranga. {| |{{Football kit | |pattern_la = _blueborder |pattern_b = _bluecollar |pattern_ra = _blueborder |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _thinbluesides |pattern_ra = |pattern_sh = _bluesides |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _blueshoulders |pattern_b = _blueshoulders |pattern_ra = _blueshoulders |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivot22syw |pattern_b = _adidascondivot22syw |pattern_ra = _adidascondivot22syw |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = D9FF00 |socks = D9FF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Ganos nacionalinei rinktinei atstovavę žaidėjai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/13730/2023_1/Bechem_United.html Bechem United klubo žaidėjai]</ref> * {{vlv|Gana}} Augustine Okrah, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/76024/Augustine_Okrah.html Apie žaidėją: Augustine Okrah]</ref> * {{vlv|Gana}} , as<ref>[ Apie žaidėją: ]</ref> * {{vlv|Gana}} , as<ref>[ Apie žaidėją: ]</ref> * {{vlv|Gana}} == Garsesni treneriai == * {{vlv|BRA}} == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * <s>Oficiali klubo svetainė</s> * [https://www.facebook.com/Bechemunitedfc.org/ Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/ghana/bechem-united/20149/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/bechem-united/SCCHc2I3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/bechem-united-fc/startseite/verein/25065 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bechem-united-fc/11748/ Globalsportsarchive] (apie klubą) {{Ghana Premier League}} {{DEFAULTSORT:Bechem United FC}} [[Kategorija:Ganos futbolo klubai]] hzk3rypl9gsqpd1s9nwgxsvnawu4zvb 0 620849 7582313 7576480 2025-06-21T20:18:14Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582313 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Berekum Chelsea | image = [[Vaizdas:Berekum Chelsea logo.png|150px]] | fullname = Berekum Chelsea | nickname = | founded = [[2004]] m. | ground = Golden City Park stadionas, [[Berekumas]] | capacity = 000 | chairman = {{vlv|Gana}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Gana}} {{small|nežinoma}} | league = [[Ghana Premier League]] | season = 2024–2025 | position = 12 vieta | pattern_la1 = _chelsea1112h | pattern_b1 = _chelsea1112h | pattern_ra1 = _chelsea1112h | pattern_sh1 = _chelsea1112h | pattern_so1 = _3 stripes white | leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000ff | pattern_la2 = _chelsea1112a | pattern_b2 = _chelsea1112a | pattern_ra2 = _chelsea1112a | pattern_sh2 = _chelsea1112a | pattern_so2 = _3 stripes white | leftarm2 = FFF000 | body2 = FFF000 | rightarm2 = FFF000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} '''Berekum Chelsea Club''', o trumpiau '''Berekum Chelsea''' – [[Gana|Ganos]] [[futbolo klubas]], įsikūręs [[Berekumas|Berekumas]]. Namų rungtynes žaidžia Golden City Park stadione ({{en|Golden City Park Stadium}}). == Istorija == Klubas buvo suformuotas [[2015]] m. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. == Pasiekimai == ; {{vlv|Gana}} '''[[Ghana Premier League]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/ghachamp.html RSSSF duomenų bazė] (Čempionai ir sezonai)</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''' (1): 2010–2011 m. ; {{vlv|Gana}} '''[[Ganos futbolo taurė]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/ghacuphist.html RSSSF duomenų bazė – List of Cup Winners]</ref> * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] Laimėtojai (0): – ; {{vlv|Gana}} '''[[Ganos futbolo supertaurė]]''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] Laimėtojai (0): – == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha09.html 2008–2009 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2010.html 2009–2010 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2011.html 2010–2011 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2012.html 2011–2012 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2013.html 2012–2013 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2014.html 2013–2014 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2015.html 2015 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2016.html 2016 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2017.html 2017 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#FF0000" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2018.html 2018 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''Nutrauktas čempionatas''' |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7. (A grupė)''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2019.html 2019 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#FF0000" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2020.html 2019–2020 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''Nutrauktas čempionatas''' |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2021.html 2020–2021 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2022.html 2021–2022 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2023.html 2022–2023 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2024.html 2023–2024 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2025.html 2024–2025 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2026.html 2025–2026 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Darkblue;color:White" width="150" height="50" |'''BEREKUM CHELSEA'''<br />Football Club | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''BEREKUM CHELSEA'''<BR/>Football Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Darkblue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Berekum Chelsea logo.png|150px]]'''BEREKUM CHELSEA'''<br />Football Club | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Berekum Chelsea logo.png|150px]]'''BEREKUM CHELSEA'''<BR/>Football Club |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose rungtyniavo oranžine apranga. {| |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _xerez1819h |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = 0000FF |body = FFFFFF |rightarm = 0000FF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _whiteborder |pattern_b = _unterhaching1819a |pattern_ra = _whiteborder |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = 0000FF |body = FFFFFF |rightarm = 0000FF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo22rbw |pattern_b = _adidascondivo22rbw |pattern_ra = _adidascondivo22rbw |pattern_sh = _adidascondivo22rbw |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = 0000FF |body = 0000FF |rightarm = 0000FF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivot22rbw |pattern_b = _adidascondivot22rbw |pattern_ra = _adidascondivot22rbw |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Ganos nacionalinei rinktinei atstovavę žaidėjai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/13728/2023_1/Berekum_Chelsea.html Berekum Chelsea klubo žaidėjai]</ref> * {{vlv|Gana}} Ahmed Adams, gynėjas<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/59265/Ahmed_Adams.html Apie žaidėją: Ahmed Adams]</ref> * {{vlv|Gana}} , as<ref>[ ]</ref> * {{vlv|Gana}} , as<ref>[ ]</ref> * {{vlv|Gana}} == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * Oficiali klubo svetainė * [ Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/ghana/chelsea-fc/12823/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/berekum-chelsea/UBpNz1Q2/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/berekum-chelsea-fc/startseite/verein/35137/saison_id/2023 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/berekum-chelsea-fc/16655/ Globalsportsarchive] (apie klubą) {{Ghana Premier League}} {{DEFAULTSORT:Berekum}} [[Kategorija:Ganos futbolo klubai|Berekum]] j3i1eu5ps4np0jwq7ir4sflaz6lr04s 0 620850 7582332 7576475 2025-06-21T20:59:08Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582332 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bibiani Gold Stars | image = [[Vaizdas:Bibiani Gold Stars logo.png|150px]] | fullname = Aduana Stars | nickname = | founded = [[1998]] m. | ground = Dun's Park stadionas | capacity = 7 000 | chairman = {{vlv|Gana}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Gana}} {{small|nežinoma}} | league = [[Ghana Premier League]] | season = 2024–2025 | position = {{čemp}} | pattern_la1 = _bibiani2122h | pattern_b1 = _bibiani2122h | pattern_ra1 = _bibiani2122h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = _greentop | leftarm1 = | body1 = | rightarm1 = | shorts1 = 00a452 | socks1 = fff200 | pattern_la2 = _bibiani2122a | pattern_b2 = _bibiani2122a | pattern_ra2 = _bibiani2122a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = | socks2 = | pattern_la3 = _bibiani2122t | pattern_b3 = _bibiani2122t | pattern_ra3 = _bibiani2122t | shorts3 = 00a452 | socks3 = 00a452 }} '''Bibiani Gold Stars Club''', o trumpiau '''Bibiani Gold Stars''' – [[Gana|Ganos]] [[futbolo klubas]], įsikūręs Šiaurės Vakarų regione. Namų rungtynes žaidžia Dun's Park stadione ({{en|Dun's Park Stadium}}), talpinančiame 7 tūkst. žiūrovų. == Istorija == Klubas buvo suformuotas [[1998]] m. Nuo 2021–2022 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. == Pasiekimai == ; {{vlv|Gana}} '''[[Ghana Premier League]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/ghachamp.html RSSSF duomenų bazė] (Čempionai ir sezonai)</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (1):''' 2024–2025 m. ; {{vlv|Gana}} '''[[Ganos futbolo taurė]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/ghacuphist.html RSSSF duomenų bazė – List of Cup Winners]</ref> * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] Laimėtojai (0): – ; {{vlv|Gana}} '''[[Ganos futbolo supertaurė]]''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] Laimėtojai (0): – == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1. (2 grupė)''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2021.html 2020–2021 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2022.html 2021–2022 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2023.html 2022–2023 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2024.html 2023–2024 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2025.html 2024–2025 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2026.html 2025–2026 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:green" width="150" height="50" |'''Complex Stars''' | style="background:green;color:Yellow" width="150" height="50" |'''Complex Stars''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bibiani Gold Stars logo.png|150px]]'''Complex Stars''' | style="background:green;color:Yellow" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bibiani Gold Stars logo.png|150px]]'''Complex Stars''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose rungtyniavo oranžine apranga. {| |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFF00 |body = FFFF00 |rightarm = FFFF00 |shorts = 006000 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _greenborder |pattern_b = _thingreensides |pattern_ra = _greenborder |pattern_sh = _yellowsides |pattern_so = _greentop |leftarm = FFFF00 |body = FFFF00 |rightarm = FFFF00 |shorts = 006600 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _utena1819a |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFDD00 |body = FFFFFF |rightarm = FFDD00 |shorts = 008800 |socks = FFDD00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _givovacraft1gy |pattern_b = _givovacraft1gy |pattern_ra = _givovacraft1gy |pattern_sh = _givovacraft1gy |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 008000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Ganos nacionalinei rinktinei atstovavę žaidėjai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/30279/2023_1/Bibiani_Gold_Stars.html Bibiani Gold Stars klubo žaidėjai]</ref> * {{vlv|Gana}} , as<ref>[]</ref> * {{vlv|Gana}} , as<ref>[]</ref> * {{vlv|Gana}} , as<ref>[]</ref> * {{vlv|Gana}} == Garsesni treneriai == * {{vlv|BRA}} == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * Oficiali klubo svetainė * [https://www.facebook.com/GoldstarsFootballClubBibiani/ Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/ghana/bibiani-gold-stars/43680/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/bibiani-gold-stars/p8YIOGsG/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/bibiani-goldstars-fc/startseite/verein/71866 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bibiani-goldstars-fc/36411/ Globalsportsarchive] (apie klubą) {{Ghana Premier League}} {{DEFAULTSORT:Bibiani}} [[Kategorija:Ganos futbolo klubai]] 8k7inpx104num4g97blosk7wh66cp87 0 620951 7582351 7575658 2025-06-22T03:00:06Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582351 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bumamuru FC | image = [[Vaizdas:Bumamuru FC logo.png|150px]] | fullname = Bumamuru FC | founded = 2014 m. | ground = „Urunanio“ stadionas, [[Čibitokė]] | capacity = 7 000 | chairman = {{vlv|Burundis}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Burundis}} {{small|nežinoma}} | league = [[Burundi Ligue A]] | season = 2024–2025 | position = '''3 vieta''' | pattern_la1 = | pattern_b1 = | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 008000 | body1 = 008000 | rightarm1 = 008000 | shorts1 = 008000 | socks1 = 008000 | pattern_la2 = | pattern_b2 = | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = | pattern_b3 = | pattern_ra3 = | pattern_sh3 = | leftarm3 = FFFF00 | body3 = FFFF00 | rightarm3 = FFFF00 | shorts3 = 000000 | socks3 = 000000 }} '''Bumamuru Football Club ''' arba '''Bumamuru FC''' – [[Burundis|Burundžio]] [[futbolo klubas]] iš [[Čibitokė|Čibitokės]], rungtyniaujantis aukščiausioje lygoje, vadinamoje [[Burundi Ligue A]], dėl rėmimo sutarčių žinomoje Burundi Primus Ligue pavadinimu.<ref>[https://web.archive.org/web/20221118105841/http://ffb.bi/primus-league-2018-2019-standings/ ffb.bi informacija apie Primus Ligue]</ref> Namų rungtynes žaidžia „Urunanio“ stadione, talpinančiame 7 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://int.soccerway.com/teams/burundi/vital-o-fc/8207/ Stadiono talpa pagal Soccerway]</ref> Dar žinomas kaip '''Bumamuru Standard Football Club'''. == Istorija == Klubas įkurtas [[2014 m.]] [[kovo 31]] d. Žinomas '''Bumamuru Standard FC''' arba '''Bumamuru Standard Cibitoke''' pavadinimais. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo [[Burundi Ligue A]]. 2022–2023 m. sezone iškovojo čempionų titulą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/burundi/ligue-a/20222023/regular-season/r69227/ 2022–2023 m. Burundžio A lygos sezonas]</ref> == Titulai == ; {{vlv|Burundis}} '''[[Burundi Ligue A|Burundžio A lyga]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buruchamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)''': 2022–2023 m. * [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] Trečioji vieta (1): 2021–2022 m. ; {{vlv|Burundis}} '''Burundžio taurės laimėtojai'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/burucuphist.html Burundžio futbolo taurė (RSSSF duomenų bazė)]</ref> * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (2)''': 2020–2021, 2021–2022 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Ligue B''' {{small|(A grupė)}} | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į [[Burundi Ligue A]]''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| 🏆 '''Burundžio taurė''' |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| 🏆 '''Burundžio taurė''' |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''' |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |'''BUMAMURU''' | style="background:White;color:Green" width="150" height="50" |'''BUMAMURU''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bumamuru FC logo.png|150px]] '''BUMAMURU''' | style="background:White;color:Green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bumamuru FC logo.png|150px]] '''BUMAMURU''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose rungtyniauja žalia apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _collar | pattern_ra= | pattern_sh= _whitebottom | pattern_so= | leftarm= 008800 | body= 008800 | rightarm= 008800 | shorts= 008800 | socks= 008800 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _collar | pattern_ra= | pattern_sh= _greenbottom | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteborder | pattern_b= _whitecollar | pattern_ra= _whiteborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 007020 | body= 007020 | rightarm= 007020 | shorts= 007020 | socks= 007020 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _greenborder | pattern_b= _greencollar | pattern_ra= _greenborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteshoulders | pattern_b= _whiteshoulders | pattern_ra= _whiteshoulders | pattern_sh= _whitesides | pattern_so= | leftarm= 008000 | body= 008000 | rightarm= 008000 | shorts= 008000 | socks= 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _greenshoulders | pattern_b= _greenshoulders | pattern_ra= _greenshoulders | pattern_sh= _greensides | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Klubo žaidėjai, atstovavę Burundžio nacionalinei rinktinei.<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/24890/2022_1/Bumamuru_Standard_Cibitoke.html Bumamuru Standard Cibitoke]</ref> * {{vlv|Burundis}} {{išplėsti}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/burundi/bumamuru/44376/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/bumamuru/tA7w6Ea3/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bumamuru-fc/startseite/verein/93259 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bumamuru-fc/42447/ Globalsportarchive] {{Burundi Ligue A}} [[Kategorija:Burundžio futbolo klubai|Bumamuru]] ig5vlofuietlfz6pc91wcx5ezs63thn 0 623287 7582329 7581272 2025-06-21T20:44:10Z Normantas Bataitis 145195 /* Pasaulyje */ 7582329 wikitext text/x-wiki {{current}} {{metai| |Metai=2025|}} '''2025''' m. yra [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2025 metus paskelbė '''[[Motiejus Kazimieras Sarbievijus|Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus]]''' ir '''Baroko literatūros''', '''[[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]]''' bei '''[[ANBO-I|lėktuvo „ANBO“]]''' ir '''Lietuvos aviacijos kūrėjų''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''[[Vasario 8]]''' d. Lietuva atsijungė nuo [[BRELL]] elektros energijos žiedo, jungusio ją su Rusija ir Baltarusija.<ref>[https://www.delfi.lt/verslas/energetika/i-vakarus-baltijos-salys-atsijunge-nuo-brell-elektros-sistema-bandoma-salos-rezimu-120084142 Į Vakarus: Baltijos šalys atsijungė nuo BRELL, elektros sistema bandoma „salos“ režimu]. Delfi. 2025-02-08. Nuoroda tikrinta 2025-02-09.</ref> * '''[[Vasario 9]]''' d. Lietuva sinchronizavo savo elektros energijos tinklą su žemynine Europa.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2482481/istorinis-ivykis-baltijos-salys-sinchronizavo-savo-elektros-tinklus-su-vakaru-europa Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa]. LRT. Nuoroda tikrinta 2025-02-09. Nuoroda tikrinta 2025-02-09.</ref> == Pasaulyje == * '''[[Sausio 1]]''' d. [[Bulgarija]] ir [[Rumunija]] tapo visateisėmis [[Šengeno erdvė]]s narėmis.<ref>{{cite news|url=https://www.aljazeera.com/news/2025/1/1/romania-bulgaria-join-borderless-schengen-zone-after-13-year-wait|title=Romania, Bulgaria join borderless Schengen zone after 13-year wait|first=|last=|date=2025-01-01|website=Al Jazeera|accessdate=2025-01-02|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 23]]''' d. [[Vokietija|Vokietijoje]] vyko [[2025 m. Vokietijos parlamento rinkimai|pirmalaikiai rinkimai]],<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2447944/vokietijos-prezidentas-paleido-parlamenta-ir-patvirtino-pirmalaikiu-rinkimu-data Vokietijos prezidentas paleido parlamentą ir patvirtino pirmalaikių rinkimų datą]. [[LRT]]. 2024-12-27. Nuoroda tikrinta 2025-01-02.</ref> kuriuos laimėjo [[CDU/CSU]] aljansas.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/preliminarus-rezultatai-vokietijos-rinkimus-laimejo-konservatoriai-afd-antri-57-2400536 Preliminarūs rezultatai: Vokietijos rinkimus laimėjo konservatoriai, AfD – antri]. 15min. 2025-02-24. Nuoroda tikrinta 2025-02-25.</ref> * '''[[Balandžio 21]]''' d. mirė 266-asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] [[Popiežius Pranciškus|Pranciškus]].<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/world/mire-popiezius-pranciskus-120087660 Mirė popiežius Pranciškus]. Delfi. 2025-04-21. Nuoroda tikrinta 2025-04-21.</ref> * '''[[Gegužės 7]]–[[Gegužės 10|10]]''' d. vyko karinis konfliktas tarp [[2025 m. Indijos–Pakistano konfliktas|Indijos ir Pakistano]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2555597/indija-raketomis-smoge-teroristu-stovykloms-pakistane-zuvo-maziausiai-8-zmones Indijai atakavus „teroristų stovyklas“ Pakistane, pranešama apie 26 žuvusius civilius]. LRT. 2025-15-06. Nuoroda tikrinta 2025-05-07.</ref> * '''[[Gegužės 8]]''' d. išrinktas 267-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius [[Leonas XIV]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2556601/popieziumi-isrinktas-robertas-prevostas-leonas-xiv Popiežiumi išrinktas Robertas Prevostas – Leonas XIV]. LRT. 2025-05-08. Nuoroda tikrinta 2025-05-08.</ref> * '''[[Gegužės 13]]–[[Gegužės 17|17]]''' d. [[Bazelis|Bazelyje]] vyko 2025 m. [[Eurovizijos dainų konkursas 2025|Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 6]]''' d. [[Los Andželas|Los Andžele]] kilo masiniai protestai, siekiant pasipriešinti D. Trumpo administracijos pradėtai nelegalių imigrantų deportacijai ir suėmimams.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2025-06-09/immigration-la-ice-protests-explained/105393770 What are the protests in LA about? Trump's controversial immigration crackdown explained]</ref> == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Ingrida Armonaitė-Galinienė]], Lietuvos smuikininkė, pedagogė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2450673/mire-smuikininke-profesore-ingrida-armonaite-galiniene Mirė smuikininkė profesorė Ingrida Armonaitė-Galinienė]. LRT. 2025-01-01. Nuoroda tikrinta 2025-01-01.</ref> * '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Mina Levitan-Babenskienė]], Lietuvos dailininkė tekstilininkė (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2452798/mire-lietuviu-tekstilininke-mina-levitan-babenskiene Mirė tekstilininkė Mina Levitan-Babenskienė]. [[LRT]]. 2025-01-05. Nuoroda tikrinta 2025-01-06.</ref> * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Metropolitas Chrizostomas]], stačiatikių bažnyčios vyskupas, Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos metropolitas (g. [[1934]] m.).<ref>{{Cite web|access-date=2025-01-06|first=Laima|last=Šiušaitė|date=2025-01-06|lang=lt|title=Mirė Lietuvos stačiatikių metropolitas emeritas Chrizostomas|url=https://www.bernardinai.lt/mire-lietuvos-staciatikiu-metropolitas-emeritas-chrizostomas/|website=Bernardinai.lt}}</ref> * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Sigitas Jakubauskas (1956)|Sigitas Jakubauskas]], Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. [[1956]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/mire-aktorius-sigitas-jakubauskas-1050-2372770 Mirė aktorius Sigitas Jakubauskas]. [[15min]]. 2025-01-08. Nuoroda tikrinta 2025-01-08.</ref> * '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Leopoldas Digrys]], Lietuvos vargonininkas, pianistas (g. [[1934]] m.).<ref>[http://www.vargonai.lt/digrys.htm Leopoldas Digrys]. vargonai.lt. Nuoroda tikrinta 2025-01-19.</ref> * '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Antanas Anskaitis]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1931]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zurnalistas_redaktorius_antanas_anskaitis.html Mirė žurnalistas, redaktorius Antanas Anskaitis]. LŽS. 2025-02-01. Nuoroda tikrinta 2025-02-01.</ref> * '''[[Vasario 1]]''' d. – [[Vida Rimaitytė]], lietuvių choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.azuoliukomuzikosmokykla.lt/2025/02/04/in-memoriam-vida-paulina-rimaityte/ In memoriam Vida Paulina Rimaitytė]. Vilniaus "Ąžuoliuko" muzikos mokykla. 2025-02-04. Nuoroda tikrinta 2025-02-10.</ref> * '''[[Vasario 6]]''' d. – [[Karolis Jovaišas]], Lietuvos teisininkas, kriminologas, teisėtyrininkas teoretikas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/news/lithuania/mire-zinomas-teisininkas-karolis-jovaisas-120084983 Mirė žinomas teisininkas Karolis Jovaišas]. [[Delfi]]. 2025-02-08. Nuoroda tikrinta 2025-02-08.</ref> * '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Džiugas Brazaitis]], Lietuvos archeologas (g. [[1964]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/netektis-mire-garsus-lietuvos-archeologas-dziugas-brazaitis/348354/ Netektis: mirė garsus Lietuvos archeologas Džiugas Brazaitis]. Alfa. 2025-02-13. Nuoroda tikrinta 2025-02-25.</ref> * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Ana Ambrazienė]]-Kosteckaja, Lietuvos lengvaatletė, 400 m su barjerais bėgimo pasaulio rekordininkė (g. [[1955]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2487278/netektis-lietuvos-sporto-pasaulyje-mire-pasaulio-rekordininke-ambraziene Netektis Lietuvos sporto pasaulyje – mirė pasaulio rekordininkė Ambrazienė]. LRT. 2025-02-13. Nuoroda tikrinta 2025-02-13.</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Petras Lipeika]], lietuvių kino ir televizijos garso režisierius (g. [[1923]] m.).<ref>[https://www.kinosajunga.lt/lt/naujienos/petras-lipeika-1923-2025-lietuvos-kino-garso-meistras-kurio-darbai-liks-amzinai-iamzinti-musu-sirdyse-ir-kino-istorijoje Petras Lipeika (1923–2025) – Lietuvos kino garso meistras, kurio darbai liks amžinai įamžinti mūsų širdyse ir kino istorijoje]. Lietuvos kinematografininkų sąjunga. 2025-02-08. Nuoroda tikrinta 2025-03-08.</ref> * '''[[Vasario 20]]''' d. – [[Daliutė Ona Matulaitė]], Lietuvos skulptorė (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2494294/mire-zinoma-skulptore-daliute-ona-matulaite Mirė žinoma skulptorė Daliutė Ona Matulaitė]. LRT. 2025-02-21. Nuoroda tikrinta 2025-02-21.</ref> * '''[[Vasario 21]]''' d.: ** [[Tatjana Maceinienė]], lietuvių prozininkė, eseistė, vertėja (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/po-sunkios-ligos-mire-prozininke-ir-verteja-tatjana-maceiniene/348941/ Po sunkios ligos mirė prozininkė ir vertėja Tatjana Maceinienė]. Alfa. 2025-02-24. Nuoroda tikrinta 2025-02-25.</ref> ** [[Antanas Šimkūnas]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas (g. [[1931]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zinomas_zurnalistas_publicistas_antanas_simkunas.html Mirė žinomas žurnalistas, publicistas Antanas Šimkūnas]. LŽS. 2025-02-22. Nuoroda tikrinta 2025-02-23.</ref> * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Konstantas Algirdas Aleksynas]], Lietuvos tautosakininkas, tekstologas, redaktorius (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2025/03/03/news/mire-tautosakininkas-konstantinas-algirdas-aleksynas-36735058 Mirė tautosakininkas Konstantinas Algirdas Aleksynas]. Lrytas. 2025-03-03. Nuoroda tikrinta 2025-03-03.</ref> * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Benjaminas Kondratas]], lietuvių kalbininkas, kraštotyrininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.aidas.lt/lt/in-memoriam/article/33546-2025-03-04-mire-zinomas-krastotyrininkas-lituanistas-benjaminas-kondratas Mirė žinomas kraštotyrininkas, lituanistas Benjaminas Kondratas]. Lietuvos aidas. 2025-03-04. Nuoroda tikrinta 2025-03-12.</ref> * '''[[Kovo 11]]''' d. – [[Sigitas Kregždė]], Lietuvos psichologas (g. [[1930]] m.).<ref>[https://reformacija.lt/wordpress/atsisveikiname-su-reformacijos-istorijos-ir-kulturos-draugijos-garbes-primininku-prof-sigitu-kregzde/ Atsisveikiname su Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos garbės primininku prof. Sigitu Kregžde]. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija. 2025-03-12. Nuoroda tikrinta 2025-03-13.</ref> * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Aloyzas Meškauskas]], lietuvių muzikos mokytojas ir chorvedys (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.etaplius.lt/naujiena/anapilin-iskeliavo-aloyzas-meskauskas-zmogus-palikes-zemaitijoje-placia-bryde-352475 Anapilin iškeliavo Aloyzas Meškauskas – žmogus, palikęs Žemaitijoje plačią brydę]. Etaplius. 2025-03-26. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.</ref> * '''[[Kovo 18]]''' d. – [[Rimantas Velykis]], Lietuvos ir Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės ir politinis veikėjas (g. [[1955]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-buves-rokiskio-savivaldybes-meras-rimantas-velykis-120094932 Mirė buvęs Rokiškio savivaldybės meras Rimantas Velykis]. Delfi. 2025-03-19. Nuoroda tikrinta 2025-03-19.</ref> * '''[[Kovo 21]]''' d. – [[Regina Mundrytė]]-Akelienė, Lietuvos sporto žurnalistė (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2518043/mire-zinoma-lietuvos-sporto-zurnaliste-regina-mundryte Mirė žinoma Lietuvos sporto žurnalistė Regina Mundrytė]. LRT. 2025-03-21. Nuoroda tikrinta 2025-03-21.</ref> * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Visvaldas Mažonas]], ultraradikaliais pareiškimais garsėjęs politikas, Lietuvių patriotų sąjungos vadovas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-lietuvos-politikas-visvaldas-marijus-mazonas-120097048 Mirė Lietuvos politikas Visvaldas Marijus Mažonas]. Delfi. 2025-03-27. Nuoroda tikrinta 2025-03-27.</ref> * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Algirdas Valavičius]], Lietuvos miškininkas, išradėjas, Druskininkų miško muziejaus „Girios aidas“ įkūrėjas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2852036?type=deceased Algirdas Valavičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2025-04-04.</ref> * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Pranas Treinys]], lietuvių rašytojas, aktorius (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2524279/mire-buves-ilgametis-lietuvos-nacionalinio-dramos-teatro-vadovas-pranas-treinys Mirė buvęs ilgametis Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Pranas Treinys]. LRT. 2025-03-29. Nuoroda tikrinta 2025-03-29.</ref> * '''[[Balandžio 1]]''' d.: ** [[Mykolas Dobkevičius]], Lietuvos geologas, hidrogeologas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-gerbiamas-lietuvos-destytojas-n1409526 Liūdna žinia: mirė gerbiamas Lietuvos dėstytojas]. TV3. 2025-04-04. Nuoroda tikrinta 2025-04-04.</ref> ** [[Vitalijus Suchockis]], Lietuvos dailininkas karikatūristas, animatorius (g. [[1946]] m.).<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/mire-lietuvos-dailininkas-karikaturistas-vitalijus-suchockis-1218746 Mirė Lietuvos dailininkas karikatūristas Vitalijus Suchockis]. Kauno diena. 2025-04-01. Nuoroda tikrinta 2025-04-02.</ref> * '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Jonas Bagdanskis]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1932]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zinomas_zurnalistas_redaktorius_jonas_bagdanskis.html Mirė žinomas žurnalistas, redaktorius Jonas Bagdanskis]. LŽS. 2025-04-04. Nuoroda tikrinta 2025-04-04.</ref> * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Algimantas Čekuolis]], Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, laidų vedėjas, gidas (g. [[1931]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zinomas_zurnalistas_rasytojas_algimantas_cekuolis.html Mirė žinomas žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis]. LŽS. 2025-04-04. Nuoroda tikrinta 2025-04-04.</ref> * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Roaldas Gadonas]], Lietuvos fizikas (g. [[1954]] m.).<ref>[https://www.ff.vu.lt/mokslo-ir-studiju-naujienos/2785-in-memoriam-roaldas-gadonas-1954-2025 In Memoriam. Roaldas Gadonas (1954–2025)]. VU Fizikos fakultetas. Nuoroda tikrinta 2025-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Vytautas Juozapaitis (1936)|Vytautas Juozapaitis]], Lietuvos kompozitorius, dirigentas (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lks.lt/lt/naujienos/2025/04/08/mire-kompozitorius-vytautas-juozapaitis/ Mirė kompozitorius Vytautas Juozapaitis]. Lietuvos kompozitorių sąjunga. 2025-04-08. Nuoroda tikrinta 2025-04-08.</ref> * '''[[Balandžio 18]]''' d.: ** [[Julius Kvedaras]], Lietuvos futbolininkas, treneris, vadybininkas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2540863/mire-buves-lff-prezidentas-julius-kvedaras Mirė buvęs LFF prezidentas Julius Kvedaras]. LRT. 2025-04-18. Nuoroda tikrinta 2025-04-18.</ref> ** [[Antanas Saulaitis]], Lietuvos kunigas jėzuitas, pedagogas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2540230/mire-kunigas-jezuitas-antanas-saulaitis?srsltid=AfmBOoonI-HNcfz5QfKWl2SC2d9l6Wx7053tOIcp8tEQpAaX0w1Z7Gba Mirė kunigas Antanas Saulaitis: „turėjo drąsos pradėti tai, ko Lietuvoje nėra buvę“]. LRT. 2025-04-18. Nuoroda tikrinta 2025-04-18.</ref> * '''[[Balandžio 28]]''' d. – [[Algirdas Ničius]], lietuvių kino dailininkas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/eidamas-96-uosius-metus-mire-kino-dailininkas-algirdas-nicius-120105289 Eidamas 96-uosius metus mirė kino dailininkas Algirdas Ničius]. Delfi. 2025-04-28. Nuoroda tikrinta 2025-04-29.</ref> * '''[[Balandžio 29]]''' d. – [[Juozas Ivaškevičius]], Lietuvos gydytojas anesteziologas, reanimatologas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2549751/mire-zinomas-lietuvos-anesteziologas-ivaskevicius?srsltid=AfmBOooJcCMJpNk-45m7yW0f6RRlc4f68Jar9GLHecUddEictO26xm6q Mirė žinomas Lietuvos anesteziologas Ivaškevičius]. LRT. 2025-04-29. Nuoroda tikrinta 2025-04-29.</ref> * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Eugenijus Algimantas Gūzas]], Lietuvos architektas, grafikas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.architektusajunga.lt/kiti/mire-eugenijus-algimantas-guzas/ Mirė Eugenijus Algimantas Gūzas]. Lietuvos architektų sąjunga. 2025-05-09. Nuoroda tikrinta 2025-05-13.</ref> * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Alphonso Lingis]], lietuvių kilmės filosofas, Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius, rašytojas, vertėjas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2558445/mire-lietuviu-kilmes-jav-filosofas-lingis-paskaitas-skaites-ir-lietuvoje Mirė lietuvių kilmės JAV filosofas Lingis, paskaitas skaitęs ir Lietuvoje]. LRT. 2025-05-09. Nuoroda tikrinta 2025-05-10.</ref> * '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Gintaras Bendžius]], Lietuvos populiariosios muzikos prodiuseris, muzikos atlikėjų vadybininkas (g. [[1971]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/norvegijos-ziniasklaidoje-daugiau-informacijos-apie-tragiska-gintaro-bendziaus-mirti-120111998 Norvegijos žiniasklaidoje – daugiau informacijos apie tragišką Gintaro Bendžiaus mirtį]. Delfi. 2025-05-22. Nuoroda tikrinta 2025-05-24.</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Vytautas Narbutas (1930, geografas)|Vytautas Narbutas]], Lietuvos geologas, prozininkas (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mire-geologas-rasytojas-vytautas-narbutas-120111307 Mirė geologas, rašytojas Vytautas Narbutas]. Delfi. 2025-05-20. Nuoroda tikrinta 2025-05-21.</ref> * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Teodoras Bumblauskis]], Lietuvos miškininkas ekologas (g. [[1934]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2904702?type=deceased Teodoras Bumblauskis]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2025-06-03.</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Alfonsas Tekorius]], lietuvių kalbininkas, vertėjas (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mire-zymus-vertejas-kalbininkas-alfonsas-tekorius-120114585 Mirė žymus vertėjas, kalbininkas Alfonsas Tekorius]. Delfi. 2025-06-02. Nuoroda tikrinta 2025-06-02.</ref> * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Regina Baltutytė]]-Mileckienė, Lietuvos irkluotoja (g. [[1954]] m.).<ref>[https://nekrologai.com/regina-mileckiene-1954-07-21-2025-06-03/ REGINA MILECKIENĖ 1954.07.21–2025.06.03]. Nekrologai.com. Nuoroda tikrinta 2025-06-05.</ref> * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Arvydas Markauskas]], Lietuvos dainininkas (baritonas) (g. [[1951]] m.).<ref>[https://m.nekrologas.lt/nekrologas/arvydas-markauskas/356178/ Arvydas Markauskas]. Nekrologas.lt. 2025-06-04. Nuoroda tikrinta 2025-06-05.</ref> * '''[[Birželio 15]]''' d. – [[Kajatonas Šliogeris]], Lietuvos ir Telšių rajono savivaldybės kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://senjorusvetaine.lt/mire-lps-bociai-vadovas-kajatonas-sliogeris/ Mirė LPS „Bočiai“ vadovas Kajatonas Šliogeris]. Senjorų svetainė. 2025-06-15. Nuoroda tikrinta 2025-06-17.</ref> * '''[[Birželio 18]]''' d. – [[Algirdas Svidinskas]], Lietuvos bardas (g. [[1954]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2025/06/19/news/mire-akaciju-alejos-sumanytojas-algirdas-svidinskas-38344144 Mirė „Akacijų alėjos“ sumanytojas Algirdas Svidinskas]. Lrytas. 2025-06-19. Nuoroda tikrinta 2025-06-19.</ref> * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Rytis Taraila]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1952]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zurnalistas_redaktorius_destytojas_rytis_taraila.html Mirė žurnalistas, redaktorius, dėstytojas Rytis Taraila]. LŽS. 2025-06-19. Nuoroda tikrinta 2025-06-20.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 5]]''' d.: ** [[Robert Hübner|Robertas Hiubneris]], Vokietijos [[Šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]] ([[1971]] m.) (g. [[1948]] m.).<ref>{{cite news|url=https://en.chessbase.com/post/robert-huebner-has-passed-away|title=Robert Hübner has passed away|first=André|last=Schulz|date=2025-01-05|website=|accessdate=2025-01-06|language=en}}</ref> ** [[Kostas Simitis]], [[Graikija|Graikijos]] [[teisėtyrininkas]] ([[civilistas]]), profesorius, publicistas, politinis veikėjas (g. [[1936]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.euronews.com/2025/01/05/former-greek-prime-minister-costas-simitis-dies-aged-88|title=Former Greek Prime Minister Costas Simitis dies aged 88|first=|last=|date=2025-01-05|website=Euronews|accessdate=2025-01-06|language=en}}</ref> * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Henny Eman]], [[Aruba|Arubos]] politikas (g. [[1948]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nd.nl/varia/varia/1252822/eerste-premier-van-aruba-henny-eman-76-overleden|title=Eerste premier van Aruba Henny Eman (76) overleden|first=|last=|date=2025-01-06|website=Nederlands Dagblad|accessdate=2025-01-07|language=nl}}</ref> * '''[[Sausio 7]]''' d.: ** [[Ayla Erduran]], [[Turkai|turkų]] violončelininkė (g. [[1934]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.aa.com.tr/tr/kultur/devlet-sanatcisi-ayla-erduran-istanbulda-hayatini-kaybetti/3443741|title=Devlet Sanatçısı Ayla Erduran, İstanbul'da hayatını kaybetti|first=Yasemin|last=Kalyoncuoğlu|date=2025-01-07|website=Anadolu Agency|accessdate=2025-01-08|language=tr}}</ref> ** [[Jean-Marie Le Pen|Žanas Mari Le Penas]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] politikas, radikalus dešinysis (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.washingtonpost.com/obituaries/2025/01/07/jean-marie-le-pen-france-dead/|title=Jean-Marie Le Pen, father of far-right party in France, dies at 96|first=Paul W.|last=Valentine|date=2025-01-07|website=The Washington Post|accessdate=2025-01-08|language=en}}</ref> * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[David Lynch|Deividas Linčas]], pasaulinio garso [[JAV|amerikiečių]] kino ir televizijos režisierius, aktorius, menininkas, dizaineris, muzikos kūrėjas (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.tmz.com/2025/01/16/legendary-director-david-lynch-dead-at-78/|title=David Lynch, 'Blue Velvet' Director, Dead at 78|first=|last=|date=2025-01-16|website=TMZ|accessdate=2025-01-17|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 1]]''' d. – [[Horst Köhler|Horstas Kėleris]], [[Vokietija|vokiečių]] ekonomistas, politikas, buvęs [[Vokietijos federalinis prezidentas]] (g. [[1943]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.tagesschau.de/inland/horst-koehler-tot-100.html|title=Altbundespräsident Horst Köhler gestorben|first=|last=|date=2025-02-01|website=tagesschau.de|accessdate=2025-02-01|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Ikuo Murata]], [[Japonija|japonų]] kalbininkas, baltistas ir vertėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]], [[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|MELC]]. [https://www.vle.lt/straipsnis/ikuo-murata/ Ikuo Murata]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. 2018-09-12. Nuoroda tikrinta 2025-03-17.</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Marian Turski|Marijanas Turskis]], [[Lietuvos žydai|Lietuvos žydų]] kilmės lenkų istorikas ir žurnalistas, buvęs žydų istorijos instituto asociacijos prezidentas, aktyvus Lenkijos žydų visuomenės veikėjas (g. [[1926]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.reuters.com/world/europe/holocaust-survivor-marian-turski-dies-aged-98-2025-02-18/|title=Holocaust survivor Marian Turski dies aged 98|first=|last=|date=2025-02-18|website=Reuters|accessdate=2025-02-19|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 27]]''' d. – [[Borisas Spaskis]], [[Rusija|rusų]] [[šachmatai|šachmatininkas]] (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://english.elpais.com/sports/2025-02-28/boris-spassky-the-chess-player-who-was-a-victim-of-bobby-fischer-but-also-much-more.html|title=Boris Spassky, the chess player who was a victim of Bobby Fischer but also much more|first=Leontxo|last=García|date=2025-02-28|website=[[El País]]|accessdate=2025-02-28|language=en}}</ref> * '''[[Kovo 13]]''' d.: ** [[Sofija Gubaidulina]], [[Rusija|Rusijos]] kompozitorė (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.boosey.com/cr/news/Sofia-Gubaidulina-the-most-important-Russian-composer-dies-at-age-93/102623 Sofia Gubaidulina, the most important Russian composer, dies at age 93]. Boosey & Hawkes. Nuoroda tikrinta 2025-03-13.</ref> ** [[Maria Grazia Spina]], [[Italija|italų]] aktorė (g. [[1936]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nordest24.it/addio-grazia-maria-spina-attrice-veneziana-marzo-2025/|title=Si è spenta una delle stelle più luminose del cinema italiano: Grazia Maria Spina aveva 88 anni|first=Samuele|last=Meton|date=2025-03-14|website=Nordest24|accessdate=2025-03-14|language=it}}</ref> * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Wataru Aso]], [[Japonija|Japonijos]] politikas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://mainichi.jp/articles/20250315/k00/00m/010/068000c|title=元福岡県知事の麻生渡さん死去　85歳　地方分権推進に尽力|first=Mainichi|last=Shimbun|date=2025-03-15|website=|accessdate=2025-03-16|language=ja}}</ref> * '''[[Kovo 18]]''' d. – [[Nadia Cassini|Nadia Kasini]], [[JAV]] ir [[Italija|Italijos]] kino aktorė, dainininkė (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ilmessaggero.it/persone/nadia_cassini_morta_eta_malattia_causa_morte_chi_era_marito_figli-8724891.html|title=Nadia Cassini morta a 76 anni. L'attrice, malata da tempo, era icona sexy della commedia all'italiana|first=|last=|date=2025-03-19|website=Il Messaggero|accessdate=2025-03-19|language=it}}</ref> * '''[[Kovo 20]]''' d. – [[Eddie Jordan|Edis Džordanas]], [[Airija|Airijos]] verslininkas, sporto komentatorius, laidų vedėjas (g. [[1948]] m.).<ref>{{cite news |title=Tributes as former F1 team boss Eddie Jordan dies aged 76 |url=https://www.bbc.co.uk/sport/live/cj92g79pelkt |access-date=2025-03-20 |work=BBC Sport |date=2025-03-20}}</ref> * '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Val Kilmer|Valas Kilmeris]], [[JAV]] aktorius (g. [[1959]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2025/04/01/movies/val-kilmer-dead.html|title=Val Kilmer, Film Star Who Played Batman and Jim Morrison, Dies at 65|first=Bruce|last=Weber|date=2025-04-01|website=The New York Times|accessdate=2025-04-02|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Fridrik Olafsson|Fridrikas Olafsonas]], [[Islandija|Islandijos]] [[šachmatai|šachmatininkas]] (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.mbl.is/frettir/innlent/2025/04/07/andlat_fridrik_olafsson_skakmeistari/|title=Andlát: Friðrik Ólafsson, skákmeistari|first=|last=|date=2025-04-07|website=mbl.is|accessdate=2025-04-07|language=is}}</ref> * '''[[Balandžio 12]]''' d. – [[Abubaker Kaki Khamis]], [[Sudanas|Sudano]] lengvaatletis (g. [[1989]] m.).<ref>{{cite news|url=https://sudafax.com/477707/%D8%A7%D8%B3%D8%AA%D8%B4%D9%87%D8%A7%D8%AF-%D8%A7%D9%84%D8%B9%D8%AF%D8%A7%D8%A1-%D8%A7%D9%84%D8%B9%D8%A7%D9%84%D9%85%D9%8A-%D8%A3%D8%A8%D9%88%D8%A8%D9%83%D8%B1-%D9%83%D8%A7%D9%83%D9%8A-%D9%81%D9%8A|title=استشهاد العداء العالمي أبوبكر كاكي في الفاشر بعد قصف منزله من قبل مليشيا الجنجويد|first=Moamen|last=Mohammed|date=2025-04-12|website=sudafax.com|accessdate=2025-04-13|language=ar}}</ref> * '''[[Balandžio 13]]''' d. – [[Mario Vargas Llosa|Marijus Vargasas Ljosa]], [[Peru]] rašytojas, politikas, žurnalistas, esėistas ir [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas ([[2010]] m.) (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/peru-mire-nobelio-literaturos-premijos-laureatas-mario-vargas-llosa-120101474 Peru mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Mario Vargas Llosa]. Delfi. 2025-04-14. Nuoroda tikrinta 2025-04-14.</ref> * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Pranciškus (popiežius)|Pranciškus]], 266-asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1951149/mire-popiezius-pranciskus?srsltid=AfmBOop8HawFXKpOLOnsi3Tlk03DSt8dXMkyJom4pToEuLqYHe63_r2w Mirė popiežius Pranciškus]. LRT. 2025-04-21. Nuoroda tikrinta 2025-04-21.</ref> * '''[[Gegužės 1]]''' d. – [[Andrejs Prohorenkovs]], [[Latvija|Latvijos]] [[futbolas|futbolininkas]], [[puolėjas]] (g. [[1977]] m.).<ref>{{cite news|url=https://lff.lv/zinas/18257/muzibas-celos-devies-andrejs-prohorenkovs/|title=Mūžības ceļos devies Andrejs Prohorenkovs|first=Toms|last=Ārmanis|date=2025-05-02|website=Latvijas Futbola federācija|accessdate=2025-05-02|language=lv}}</ref> * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[José Mujica|Chosė Muchika]], [[Urugvajus|Urugvajaus]] politikas, buvęs kovotojas, žemdirbys, buvęs šalies prezidentas (2010–2015 m.) (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite news|url=https://edition.cnn.com/2025/05/13/americas/uruguay-president-jose-pepe-mujica-obit-intl-latam|title=José Mujica, Uruguay’s modest leader who transformed the country, dies at 89|first=|last=|date=2025-05-13|website=CNN|accessdate=2025-05-14|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Tran Duc Luong]], [[Vietnamas|Vietnamo]] politikas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://vietnamnews.vn/politics-laws/1718096/former-president-tran-duc-luong-passes-away.html|title=Former President Trần Đức Lương passes away|first=|last=|date=2025-05-21|website=Việt Nam News|accessdate=2025-05-22|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Alasdair MacIntyre|Alasderas Makintairas]], [[Škotija|škotų]] ir [[JAV|amerikiečių]] filosofas (g. [[1929]] m.).<ref>{{cite news|url=https://ethicscenter.nd.edu/news/de-nicola-center-mourns-the-passing-of-alasdair-macintyre-19292025/|title=de Nicola Center Mourns the Passing of Alasdair MacIntyre (1929–2025)|first=Kenneth|last=Hallenius|date=2025-05-23|website=University of Notre Dame|accessdate=2025-05-23|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 23]]''' d.: ** [[Jurijus Nikitinas]], [[Rusija|Rusijos]] rašytojas fantastas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://fantlab.ru/news7120|title=Умер фантаст Юрий Никитин|first=Сергей|last=Соболев|date=2025-05-23|website=Лаборатория Фантастики|accessdate=2025-05-24|language=ru}}</ref> ** [[Sebastião Salgado|Sebastianas Salgadas]], [[Brazilija|brazilų]] [[fotografas]], vienas žymiausių pasaulio fotožurnalistų (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.lefigaro.fr/culture/le-photographe-franco-bresilien-sebastiao-salgado-est-mort-a-81-ans-20250523|title=Le photographe franco-brésilien Sebastião Salgado est mort à 81 ans|first=Valérie|last=Duponchelle|date=2025-05-23|website=|accessdate=2025-05-24|language=fr}}</ref> * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Pierre Nora|Pjeras Nora]], [[Prancūzija|prancūzų]] istorikas, [[Analų mokykla|Analų mokyklos]] trečiosios kartos atstovas (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.lemonde.fr/disparitions/article/2025/06/02/l-historien-pierre-nora-est-mort_6610257_3382.html|title=L’historien Pierre Nora est mort|first= Antoine|last=Flandrin|date=2025-06-02|website=Le Monde|accessdate=2025-06-03|language=fr}}</ref> * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Zoltán Horváth|Zoltanas Horvatas]], [[Vengrija|Vengrijos]] fechtuotojas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nemzetisport.hu/egyeb-egyeni/2025/06/gyasz-88-eves-koraban-elhunyt-horvath-zoltan-olimpiai-es-vilagbajnok-kardvivo|title=Gyász: 88 éves korában elhunyt Horváth Zoltán olimpiai és világbajnok kardvívó|first=|last=|date=2025-06-12|website=Nemzeti Sport|accessdate=2025-06-13|language=hu}}</ref> * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Jochen Dietrich Range|Jochenas Dytrichas Rangė]], [[Vokietija|vokiečių]] [[Kalbotyra|kalbininkas]], vertėjas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web|title=Mirė žymus kalbininkas Jochenas Dietrichas Range: puoselėjo lietuvių kalbą, paliko gilų pėdsaką kultūroje|url=https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/mire-zymus-kalbininkas-jochenas-dytrichas-range-puoselejo-lietuviu-kalba-paliko-gilu-pedsaka-kulturoje-285-2474930|date=2025-06-21|website=15min.lt|accessdate=2025-06-21}}</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:2025 metai]] e3fp3wxqcifxpvcjfupdgzrh3szl1v1 0 635119 7582243 7370642 2025-06-21T15:34:35Z Ortssucher 178076 lat<->long 7582243 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Sintautų kapinės, takas, Vaičaičio kapas.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Pagrindinis takas, P. Vaičaičio kapas (kairėje) |herb = |žeml = |long=22.986268|lat=54.879106 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Šakių rajono savivaldybė |sen = [[Sintautų seniūnija]] |aukštis = |plotas = 1,9 ha |priešpilis = |naudotas = veikiančios |žvalgytas = |registro Nr. = u. k. 15230 / 11185 }} '''Sintautų kapinės''' – kapinės [[Šakių rajono savivaldybė]]je, [[Sintautai|Sintautuose]]. Įsikūrusios 1,9 ha dydžio sklype<ref>[https://www.sakiai.lt/puslapiai/kapines-20180330050315 Šakių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašas. Sintautų mstl. (kaimo) civilinės kapinės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230218081023/https://www.sakiai.lt/puslapiai/kapines-20180330050315 |date=2023-02-18 }} ''sakiai.lt''</ref> tarp pagrindinės P. Vaičaičio ir Ežero gatvių, atokiau nuo P. Vaičaičio gatvės. Pietų pusėje jas juosia [[Penta II|Pentos II]] upelis. [[Vaizdas:Sintautų kapinės, vartai.JPG|miniatiūra|240px|left|Kapinių vartai su data „1939“]] Kapinių teritorija yra ištęsta, netaisyklingos [[trapecija|trapecijos]] formos, aptverta medine statinių tvora. Pagrindiniai [[vartai]] trijų angų. Vidurinė anga uždara, su paaukštinta pusapskrite arka ir vainikuota trikampiu [[frontonas|frontonu]], virš kurio ant žemo postamento yra įrėžti metai „1939“ ir įtvirtintas kryžius. == Istorija == Sintautų parapinės kapinės įsteigtos 1798 m. Minima, kad 1837 m. jas juosė pylimas ir nauja statinių tvora. Kapinių vakarinėje dalyje buvo grioviu atskirta kapinių dalis, kurioje laidoti mirę be kunigo palaiminimo ar nuo užkrečiamųjų ligų. [[Sintautų bažnyčia|Sintautų bažnyčios]] generalinės vizitacijos akte 1837 m. birželio 27 d. rašoma,<ref>[[Vida Girininkienė]]. [https://www.lituanistika.lt/content/59238 Sintautų kapinės] ''lituanistika.lt''</ref> jog kapinių būta ir apie bažnyčią, šventoriuje. 1847 m. parapinės kapinės padidintos. Priešais pagrindinius vartus stovėjo [[koplyčia]] (neišlikusi).<ref>[[Marija Rupeikienė]]. [https://llt.lt/pdf/sintautai/sintautai-1_etno-2012.pdf Sintautų valsčiaus sakralinių pastatų ir parapijos trobesių architektūra]<br>KTU Architektūros ir statybos institutas, psl. 18,19. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180808140328/http://llt.lt/pdf/sintautai/sintautai-1_etno-2012.pdf}}</ref> Kapinių koplyčioje laikytos pamaldos po 1907 m. bažnyčios gaisro.<ref>[http://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/sakiu-dekanatas/sintautu-svc-m-marijos-emimo-i-dangu-parapija/ Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija] ''vilkaviskiovyskupija.lt''</ref> Kapinėse buvo daug lietuviškų įrašų, menančių [[Spaudos draudimas|spaudos draudimo]] laikotarpį. Kapinėse palaidota [[knygnešys|knygnešių]], kitų visuomenės bei kultūros veikėjų. == Palaidojimai == Kapinių šiaurės rytiniame kampe įrengtas [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] karių, žuvusių [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]], memorialas. <ref>{{cite kvr|mc=11185|title=Sovietų karių palaidojimo vieta}}</ref> Užima 1400 kv. m. Palaidoti 1 183 kariai iš kurių 239 pavardės nėra žinomos. Memorialas atnaujintas 2003 m. * Signataro [[Jonas Vailokaitis|Jono Vailokaičio]] tėvai Petronėlė (1849–1903) ir Motiejus (1839–1916) Vailokaičiai. Ant kapo – marmurinis postamentas su šoninėmis stelomis, marmurinis kryžius su galvanoplastine Nukryžiuotojo figūra, ant atskiro pjedestalo priklaupusios jaunos moters skulptūra.<ref>{{cite kvr|mc=15230|title=Vailokaičių kapo antkapis}}</ref> * [[Pranas Vaičaitis]] (1876–1901) – poetas. Antkapinis paminklas susideda iš postamento ir viršutinėje dalyje esančio kryžiaus. Ant paminklo – negilaus reljefo vainiko ir lyros kompozicija, įrašyti poeto žodžiai.<ref>{{cite kvr|mc=10554|title=P. Vaičaičio kapas}}</ref> * [[Augustinas Vaitiekaitis]] (1890–1986) – kunigas, kapelionas. * [[Juozas Pikčilingis]] (1926–1991) – kalbininkas, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas. <gallery> Vaičaičio kapas, žodžiai.JPG|Vaičaičio žodžiai antkapiniame paminkle Vaičaičio tėvai, kapas.JPG|Vaičaičio tėvų kapas </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Sintautai cemetery}} * [http://wikimapia.org/38549325/lt/Sintaut%C5%B3-kapin%C4%97s Sintautų kapinės] ''wikimapia.org'' [[Kategorija:Sintautai]] [[Kategorija:Šakių rajono kapinės]] ecwqj964m8ul85ln9ug85t9fr4oumj6 0 637771 7582342 7000947 2025-06-21T22:44:30Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582342 wikitext text/x-wiki {{coord|55.3911|22.9284|display=t}} [[File:Blinstrubiškiai, globos namai.JPG|thumb|300px]] '''Blinstrubiškių socialinės globos namai''' – socialinės globos įstaiga [[Blinstrubiškiai|Blinstrubiškių]] kaime, buvusio [[Blinstrubiškių dvaras|Blinstrubiškių dvaro]] teritorijoje, Dvaro g. 6 ([[Raseinių rajono savivaldybė]]).<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/blinstrubiskiu_seneliu_globos_namai/ Raseinių r. Blinstrubiškių socialinės globos namai.] Vz.lt (tikrinta 2023-07-12).</ref> Įmonės kodas - 190791978. Įstaigos paskirtis – užtikrinti ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus žmonėms ir suaugusiesiems su negalia, kuriems būtina kompleksinė nuolatinė specialistų priežiūra.<ref>[https://geraprieziura.lt/sarasas/raseiniu-r-blinstrubiskiu-socialines-globos-namai/ Raseinių r. Blinstrubiškių socialinės globos namai.]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Geraprieziura.lt (tikrinta 2023-07-12).</ref> == Istorija == [[1947]] m. Raseinių apskrities Socialinio aprūpinimo skyrius Blinstrubiškių dvare įsteigė invalidų namus, kuriuose buvo apgyvendinti 34 globotiniai. Kadangi Kelmės, Jurbarko rajonuose buvo naikinami invalidų namai, kasdien buvo atvežama naujų gyventojų. Invalidų namai turėjo ir savo 147 ha pagalbinį ūkį, kolektyvizacijos metu liko tik 50 ha. Ūkyje dirbo globotiniai ir darbuotojai. Augino įvairias daržoves, javus, laikė gyvulius. Produkcija buvo skiriama globotinių išlaikymui. Perteklių parduodavo valstybei. [[1968]] m. nugriovus senuosius pastatus pradėta naujų gyvenamųjų korpusų statyba, [[1970]] m. apgyvendinta 400 globotinių. Globos namai pavadinti Blinstrubiškių aklųjų internatu, kadangi statybas finansavo [[Lietuvos aklųjų draugija]]. [[1994]] m. pradėta vykdyti reforma, pakito požiūris į senatvę, negalios ištiktą žmogų – rūpinamasi ne tik žmogaus buitiniais, bet ir dvasiniais poreikiais, įvesti socialinių darbuotojų etatai. Stengiamasi globotinius įtraukti į darbinę veiklą, aktyvų kultūrinį gyvenimą. Tokiu būdu Globos namai savo veikla tarsi pratęsia čia gyvenusių garsiųjų bajorų karitatyvines ir kultūrines tradicijas. [[1998]] m. Blinstrubiškių aklųjų internatas perduotas Kauno apskrities viršininko administracijos pavaldumui ir pavadintas Blinstrubiškių senelių globos namais. [[2010]] m. panaikinus apskričių viršininkų administracijas, senelių globos namai perduoti Raseinių rajono savivaldybės pavaldumui. [[2013]] m. [[kovo 28]] d. pakeistas pavadinimas į Blinstrubiškių socialinės globos namai.<ref>[https://www.bsgn.lt/apie-mus/ Apie mus.] Bsgn.lt (tikrinta 2023-07-12).</ref> == Gyventojai == [[1959]] ir [[1970]] m. gyventojų surašymuose šių invalidų namų gyventojai buvo apskaityti atskirai nuo kitų gyvenviečių. [[1989]] m. globos namuose gyveno 230 gyventojų, kuriuos aptarnavo 111 darbuotojų. {{dem|kolon=3|till=300|inc=50|incmin=25 |1959|127|r1959=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1970|117|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1989|230| }} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|http://bsgn.lt/}} [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybė]] [[Kategorija:Socialinės globos namai]] 05ysa8ywspwdivkgrd4fvl3vnjx3y4f 0 642074 7582398 7572781 2025-06-22T06:28:42Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582398 wikitext text/x-wiki {{fc-info |image = [[Vaizdas:Cercle de Joachim logo.png|200px]] |clubname = Cercle de Joachim |fullname = Cercle de Joachim |nickname = |founded = [[2004 m.]] |ground = Jurgio V-ojo stadionas <br /> [[Kiurpaipas]], {{vlv|Mauricijus}} [[Mauricijus]] |capacity = 6 200 |chairman = {{vlv|Mauricijus}} {{small|nežinoma}} |manager = {{vlv|Mauricijus}} {{small|nežinoma}} |league = '''[[Mauritian Premier League]]''' |season = 2024–2025 |position = {{čemp}} |pattern_la1 = _udechile1920a |pattern_b1 = _udechile1920a |pattern_ra1 = _udechile1920a |pattern_sh1 = _striped19red |pattern_so1 = _color_3_stripes_white |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FF0000 |socks1 = FF0000 |pattern_la2 = _olimpia18t |pattern_b2 = _olimpia18t |pattern_ra2 = _olimpia18t |pattern_sh2 = _adidastiro19bp |pattern_so2 = _color_3_stripes_black |leftarm2 = FB79BD |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FB79BD |shorts2 = 000000 |socks2 = FB79BD |pattern_la3 = _adidastiro19w |pattern_b3 = _adidastiro19w |pattern_ra3 = _adidastiro19w |pattern_sh3 = _reno19a |pattern_so3 = _color_3_stripes_black |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = FFFFFF |socks3 = FFFFFF }} '''Cercle de Joachim''', o trumpiau vadinamas '''Joachim''' – [[Mauricijus|Mauricijaus]] [[futbolo klubas]], įsikūręs [[Kiurpaipas|Kiurpaipe]]. Namų rungtynes žaidžia [[Kiurpaipas|Kiurpaipe]], karaliaus Jurgio V-ojo stadione, talpinančiame 6,2 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://int.soccerway.com/teams/mauritius/cercle-de-joachim-sc/18734/venue/ apie karaliaus Jurgio V-ojo stadioną]</ref> == Istorija == [[2004 m.]] įkurtas klubas. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 2013–2014, 2014–2015 m. tapo šalies čempionais. Atstovavo Mauricijui Afrikos žemyno turnyruose. 2023–2024 m. sezone tapo čempionais trečią kartą klubo istorijoje. 2024–2025 m. sezone apgynė titulą. == Pasiekimai == ; {{vlv|Mauricijus}} '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]:''' * [[File:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (4)''': 2013–2014, 2014–2015, 2023–2024, 2024–2025 m. ; {{vlv|Mauricijus}} '''[[Mauricijaus futbolo taurė]]''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (0)''': ; {{vlv|Mauricijus}} '''Respublikos taurė:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (1)''': 2015–2016 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2010''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Division 2''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2010.html 2010 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į aukščiausią lygą''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2011''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2011.html 2011 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2012.html 2011–2012 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2013.html 2012–2013 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2014.html 2013–2014 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| {{čemp}} |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2015.html 2014–2015 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| {{čemp}} |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2016.html 2015–2016 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2017.html 2016–2017 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2018.html 2017–2018 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2019.html 2018–2019 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2020.html 2019–2020 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Nutrauktas čempionatas''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2021.html 2020–2021 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Nutrauktas čempionatas''' |- ||||||| |- | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2023.html 2021–2022 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Čempionatas nevyko''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2023.html 2022–2023 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2024.html 2023–2024 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| {{čemp}} |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2025.html 2024–2025 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| {{čemp}} |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2026.html 2025–2026 m. sezonas pagal RSSSF]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:#DD0000;color:White" width="150" height="50" |'''CERCLE DE JOACHIM''' | style="background:White;color:Red" width="150" height="50" |'''CERCLE DE JOACHIM''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:#DD0000;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Cercle de Joachim logo.png|150px]] '''CERCLE DE JOACHIM''' | style="background:White;color:Red" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Cercle de Joachim logo.png|150px]] '''CERCLE DE JOACHIM''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai {| |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19red |pattern_ra = |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19white |pattern_ra = |pattern_sh = _striped19red |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _campeon19red |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _campeon19p |pattern_ra = |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FB79BD |body = FFFFFF |rightarm = FB79BD |shorts = FB79BD |socks = FB79BD |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _campeon19w |pattern_ra = |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _udechile1920a |pattern_b = _udechile1920a |pattern_ra = _udechile1920a |pattern_sh = _striped19red |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _olimpia18t |pattern_b = _olimpia18t |pattern_ra = _olimpia18t |pattern_sh = _adidastiro19bp |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FB79BD |body = FFFFFF |rightarm = FB79BD |shorts = 000000 |socks = FB79BD |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidastiro19w |pattern_b = _adidastiro19w |pattern_ra = _adidastiro19w |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę nacionalinei rinktinei.<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/10739/2023_1/Cercle_De_Joachim_Curepipe.html Informacija apie klubą]</ref> * {{vlv|Mauricijus}} [[Damien Balisson]], gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/59695/Damien_Balisson.html Damien Balisson]</ref> * {{vlv|Mauricijus}} Jordan François, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75115/Jordan_Francois_1.html Jordan François]</ref> * {{vlv|Mauricijus}} Yannick Aristide, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75118/Yannick_Aristide.html Yannick Aristide]</ref> * {{vlv|Mauricijus}} Jason Ferré, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/68633/Jason_Ferre.html Jason Ferré]</ref> * {{vlv|Mauricijus}} Frédéric Sarah, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/68666/Frederic_Sarah.html Frédéric Sarah]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * '''[ Oficiali klubo svetainė]''' * [ facebook paskyra] * [https://mauritiusfa.mu/club/cercledejoachim/ Mauricijaus FA] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230928144155/https://mauritiusfa.mu/club/cercledejoachim/ |date=2023-09-28 }} * [https://int.soccerway.com/teams/mauritius/cercle-de-joachim-sc/18734/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.co.uk/team/cercle-de-joachim/zJBkzs8k/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/cercle-de-joachim-sc/startseite/verein/43984 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cercle-de-joachim-sc/13521/ Globalsportsarchive] {{Mauritian Premier League}} [[Kategorija:Mauricijaus futbolo klubai|Cercle de Joachim]] {{DEFAULTSORT:Cercle de Joachim}} 5fsdmwj4t36w0li28erbuz6f7yjor9r 0 642134 7582401 7572778 2025-06-22T06:50:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582401 wikitext text/x-wiki {{fc-info |image = [[Vaizdas:Chebel Citizens SC logo.png|200px]] |clubname = Chebel Citizens |fullname = Chebel Citizens Sports Club |nickname = miesčionys |founded = nežinoma |ground = Stade ?, {{vlv|Mauricijus}} [[Mauricijus]] |capacity = 000 |chairman = {{vlv|Mauricijus}} {{small|nežinoma}} |manager = {{vlv|Mauricijus}} {{small|nežinoma}} |league = '''[[Mauritian Premier League]]''' |season = 2024–2025 |position = 5 vieta |pattern_la1 = _acerbisbelatrix19eyb |pattern_b1 = _acerbisbelatrix19eyb |pattern_ra1 = _acerbisbelatrix19eyb |pattern_sh1 = _blacksides |pattern_so1 = _blacktop |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm4 = FFFFFF |shorts1 = DDFF00 |socks1 = DDFF00 |pattern_la2 = _acerbisbelatrix19nr |pattern_b2 = _acerbisbelatrix19nr |pattern_ra2 = _acerbisbelatrix19nr |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FF0000 |socks2 = 000066 |pattern_la3 = _acerbisbelatrix19nr |pattern_b3 = _redhoops |pattern_ra3 = _acerbisbelatrix19nr |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = 000066 |body3 = 000066 |rightarm3 = 000066 |shorts3 = 000066 |socks3 = 000066 }} '''Chebel Citizens Sports Club''', o trumpiau vadinamas '''Chebel Citizens''' – [[Mauricijus|Mauricijaus]] [[futbolo klubas]], įsikūręs Šebelyje (Chebel). == Istorija == 2016–2017 m. sezone Pirmame nacionaliniame divizione užėmė antrą vietą ir pateko į stipriausią šalies lygą. 2017–2018 m. rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje, tačiau liko dešimti, paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. sezono rungtyniavo antroje pakopoje. 2022–2023 m. tapo Pirmojo nacionalinio diviziono nugalėtojais. 2023–2014 m. sezone žaidė aukščiausioje šakies lygoje. == Pasiekimai == ; {{vlv|Mauricijus}} '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]: 0''' * [[File:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''':  ; {{vlv|Mauricijus}} '''[[Mauricijaus futbolo taurė]]: 0''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai''': ; {{vlv|Mauricijus}} '''Respublikos taurė: 0''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai''': == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#E2E2E2" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#E2E2E2" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#E2E2E2" style="text-align:center;"| '''National Division 2''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2015.html 2014–2015 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#E2E2E2" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#E2E2E2" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#E2E2E2" style="text-align:center;"| '''National Division 2''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''?.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2016.html 2015–2016 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į Pirmą divizioną''' |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''National Division 1''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2017.html 2016–2017 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į aukščiausią lygą''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2018.html 2017–2018 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''National Division 1''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2019.html 2018–2019 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''National Division 1''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''X.''' | | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Nutrauktas čempionatas''' |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''National Division 1''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''X.''' | | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Nutrauktas čempionatas''' |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''National Division 1''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''X.''' | | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Čempionatas nevyko''' |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''National Division 1''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2023.html 2022–2023 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į aukščiausią lygą''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2024.html 2023–2024 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2025.html 2024–2025 m. sezonas pagal RSSSF]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Mauricijaus futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/mauri2026.html 2025–2026 m. sezonas pagal RSSSF]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''CHEBEL CITIZENS'''<br />Sports Club | style="background:Navy;color:white" width="150" height="50" |'''CHEBEL CITIZENS'''<br />Sports Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Chebel Citizens SC logo.png|150px]]'''CHEBEL CITIZENS'''<br />Sports Club | style="background:Navy;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Chebel Citizens SC logo.png|150px]]'''CHEBEL CITIZENS'''<br />Sports Club |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai {| |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _bray19a |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFF000 |body = FFFFFF |rightarm = FFF000 |shorts = FFF000 |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _umbrostadion18nw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000060 |body = FFFFFF |rightarm = 000060 |shorts = 000060 |socks = FF0060 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _givovacaos1ym |pattern_b = _givovacaos1ym |pattern_ra = _givovacaos1ym |pattern_sh = _givovacaos1ym |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _givovarugby1nr |pattern_b = _givovarugby1nr |pattern_ra = _givovarugby1nr |pattern_sh = _givovarugby1nr |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000044 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _acerbisbelatrix19eyb |pattern_b = _acerbisbelatrix19eyb |pattern_ra = _acerbisbelatrix19eyb |pattern_sh = _blacksides |pattern_so = _blacktop |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = DDFF00 |socks = DDFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _acerbisbelatrix19nr |pattern_b = _acerbisbelatrix19nr |pattern_ra = _acerbisbelatrix19nr |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = 000066 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę nacionalinei rinktinei.<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/17919/2023_1/Entente_Boulet_Rouge_Riche_Mare_Rovers.html Informacija apie klubą]</ref> * {{vlv|Mauricijus}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * '''[ Oficiali klubo svetainė]''' * [ facebook paskyra] * [https://mauritiusfa.mu/club/chebel-citizen-sc/ Mauricijaus FA] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231207173251/https://mauritiusfa.mu/club/chebel-citizen-sc/ |date=2023-12-07 }} * [https://int.soccerway.com/teams/mauritius/chebel-citizens/41571/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/chebel-citizens/GKPP059C/ FLASHSCORE] * [ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/chebel-citizen-sc/21949/ Globalsportsarchive] {{Mauritian Premier League}} [[Kategorija:Mauricijaus futbolo klubai|Chebel Citizens]] {{DEFAULTSORT:Chebel Citizens SC}} lr4i3p315k8od06myf7k0995ok0o23t 0 643126 7582354 7575643 2025-06-22T03:15:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582354 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = BS Dynamik | image = [[Vaizdas:Sport Dynamik logo.png|150px]] | fullname = Burundi Sport Dynamik | founded = | ground = „Intvario“ stadionas, [[Bužumbūra]] | capacity = 000 | chairman = {{vlv|Burundis}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Burundis}} {{small|nežinoma}} | league = [[Burundi Ligue A]] | season = 2024–2025 | position = '''13 vieta''' |pattern_la1 = _kappatranio1w |pattern_b1 = _kappatranio1w |pattern_ra1 = _kappatranio1w |pattern_sh1 = _kappapaggo1w |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFFFF |socks1 = FF9000 |pattern_la2 = |pattern_b2 = _kapparovigo1o |pattern_ra2 = |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FF9000 |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FF9000 |shorts2 = FF9000 |socks2 = FF9000 }} '''Burundi Sport Dynamik''', dar žinomas kaip '''BS Dynamik Bujumbura''', '''Sport Dynamik''' – [[Burundis|Burundžio]] [[futbolo klubas]] iš [[Bužumbūra|Bužumbūros]]. Rungtyniavo aukščiausioje lygoje, vadinamoje [[Burundi Ligue A]], dėl rėmimo sutarčių žinomoje Burundi Primus Ligue pavadinimu. == Istorija == 2018–2019 m. sezone tapo Ligue B nugalėtojais A grupėje. Nuo 2019–2020 m. sezono rungtyniavo [[Burundi Ligue A]]. == Titulai == * {{vlv|Burundis}} '''[[Burundi Ligue A|Burundžio aukščiausioji lyga]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buruchamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]</ref> :: '''Čempionai''': * {{vlv|Burundis}} '''Burundžio taurės laimėtojai'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/burucuphist.html Burundžio futbolo taurė (RSSSF duomenų bazė)]</ref> :: '''Nugalėtojai''': == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Burundi Ligue B''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5. (A grupė)''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Burundi Ligue B''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1. (A grupė)''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Burundi Ligue A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesb/buru2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Burundi Sport Dynamik''' | style="background:Orange;color:Black" width="150" height="50" |'''Burundi Sport Dynamik''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Sport Dynamik logo.png|150px]] '''Burundi Sport Dynamik''' | style="background:Orange;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Sport Dynamik logo.png|150px]] '''Burundi Sport Dynamik''' |} == Garsesni žaidėjai == ; Klubo žaidėjai, atstovavę Burundžio nacionalinei rinktinei.<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/31768/2021_1/Bs_Dynamik_Bujumbura.html Burundi Sport Dynamik klubo žaidėjai]</ref> * {{vlv|Burundis}} Emmanuel Ngama, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/27431/Emmanuel_Ngama.html Apie žaidėją: Emmanuel Ngama]</ref> * {{vlv|Burundis}} Yussuf Lule Ndikumana, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/49912/Yussuf_Lule_Ndikumana.html Apie žaidėją: Yussuf Lule Ndikumana]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/photo/?fbid=419877483606216&set=a.419877460272885 Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/burundi/dynamik/48219/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/dynamik/UgQBRKqh/ FLASHSCORE] * [ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/burundi-sport-dynamik/2738/ Globalsportarchive] {{Burundi Ligue A}} [[Kategorija:Burundžio futbolo klubai|Burundi Sport Dynamik]] b9huppa3tmj2z1bvzolsidynx2wo9z0 0 643382 7582355 7531799 2025-06-22T03:51:23Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582355 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = CD Ñublense | image = [[Vaizdas:CD Nublense emblema.png|150px]] | fullname = Club Deportivo Ñublense | nickname = | founded = [[1916]] m. | ground = Savivaldybės stadionas, [[Čiljanas]] | capacity = 12 000<ref>[https://int.soccerway.com/teams/chile/club-de-deportes-nublense/6795/venue/ Estadio Bicentenario Municipal Nelson Oyarzún]</ref> | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2024 | position = 9 vieta |pattern_la1 = _nublense23h |pattern_b1 = _nublense23h |pattern_ra1 = _nublense23h |pattern_sh1 = _nublense23h |pattern_so1 = _nublense23h |leftarm1 = FF0000 |body1 = FF0000 |rightarm1 = FF0000 |shorts1 = FF0000 |socks1 = FF0000 |pattern_la2 = _nublense23a |pattern_b2 = _nublense23a |pattern_ra2 = _nublense23a |pattern_sh2 = _nublense23a |pattern_so2 = _nublense23a |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _nublense22t |pattern_b3 = _nublense22t |pattern_ra3 = _nublense22t |pattern_sh3 = _nublense23t |pattern_so3 = _nublense22t |leftarm3 = 000000 |body3 = 000000 |rightarm3 = 000000 |shorts3 = 000000 |socks3 = 000000 }} '''Club Deportivo Ñublense''', o trumpiau vadinamas '''CD Ñublense''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Čiljanas|Čiljano]] miesto. == Istorija == Įkurtas [[1916]] m. 2020 m. sezone tapo Primera B (II pakopa) nugalėtojais ir pateko į stipriausią šalies lygą. Nuo 2021 m. rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 2022 m. sezone iškovojo antrą vietą. == Laimėjimai == * {{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' ; Tarptautiniai turnyrai * '''[[Copa Libertadores]] (0):''' * '''[[Recopa Sudamericana]] (0):''' * '''[[Copa Interamericana]] (0):''' == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2018.html 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2019.html 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2020.html 2020 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į [[Primera División (Čilė)|Primera División]]''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. Primera División (Čilė)|2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Čilė)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. Primera División (Čilė)|2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Čilė)|Primera División]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. Primera División (Čilė)|2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Čilė)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. Primera División (Čilė)|2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Čilė)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. Primera División (Čilė)|2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Čilė)|Primera División]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''CD Ñublense''' | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''CD Ñublense''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CD Nublense emblema.png|150px]] '''CD Ñublense''' | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CD Nublense emblema.png|150px]] '''CD Ñublense''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=_whiteborder | pattern_b=_nublense11h | pattern_ra=_whiteborder | leftarm=FF0000 | body=FF0000 | rightarm=FF0000 | shorts=FF0000 | socks=FF0000 | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jomaroma1920rbw |pattern_b = _jomaroma1920rbw |pattern_ra = _jomaroma1920rbw |pattern_sh = _jomaroma1920rbw |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jomagrafity19r |pattern_b = _jomagrafity19r |pattern_ra = _jomagrafity19r |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jomacrew19rw |pattern_b = _jomacrew19rw |pattern_ra = _jomacrew19rw |pattern_sh = _navy_line |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=_nublense22h | pattern_b=_nublense22h | pattern_ra=_nublense22h | pattern_so=_nublense22h | leftarm=FF0000 | body=FF0000 | rightarm=FF0000 | shorts=FF0000 | socks=FF0000 | title = 2022 m. }} |{{Football kit | |pattern_la = _nublense23h |pattern_b = _nublense23h |pattern_ra = _nublense23h |pattern_sh = _nublense23h |pattern_so = _nublense23h |leftarm = FF0000 |body = FF0000 |rightarm = FF0000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = 2023 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/7605/2023_2/Cd_Nublense.html Apie '''Ñublense''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} [[Carlos Chandía]] * {{vlv|Čilė}} [[Álvaro Ormeño]] * {{vlv|Čilė}} [[Mario Osbén]] * {{vlv|Čilė}} [[Jorge Acuña]] == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://losdiablosrojos.cl/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230920131308/https://losdiablosrojos.cl/ |date=2023-09-20 }} * [https://www.facebook.com/nublense/ facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/chile/club-de-deportes-nublense/6795/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/nublense/vVvwgdNn/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/cd-nublense/startseite/verein/14723 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cd-nublense/1891/ Globalsportsarchive] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] boo4l25sn8m0akvru3ga04phuocuvlv 0 647490 7582344 7369757 2025-06-21T23:38:49Z 2A00:1EB8:C1FF:D9D4:89EE:B97E:75C5:37AC Po Jon jones karjeros baigimo, Tom Apsinall yra sunkiasvoris čempionas - Dana white, UFC direktorius 7582344 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija|fonas=sports|vardas=Tom Aspinall|gimė={{Gimimo data|1993|4|11}}|birth_place=[[Salfordas]], [[Anglija]]|aktyvumo metai=2014–|veikla=[[Mišrūs kovos menai|mišrių kovos menų]] kovotojas|žinomas=[[UFC]] čempionas|nuotrauka=|caption=T. Aspinalas 2024 m.}}'''Tomas Polas Aspinalas''' ({{en|Thomas Paul Aspinall}}, g. [[1993]] m. [[balandžio 11]] d.) – [[Anglija|Anglijos]] [[Mišrūs kovos menai|mišrių kovos menų]] kovotojas, kovojantis [[Ultimate Fighting Championship|UFC]] organizacijoje. Jis yra dabartinis UFC sunkiasvorių kategorijos čempionas. Ūgis 1,96 m, svoris 119 kg. Nuo 2020 m. kovoja UFC organizacijoje, karjeroje turi 14-a pergalių. == Karjera == === Ankstyvoji karjera === Prieš patekdamas į UFC varžėsi BAMMA organizacijoje, kurioje kovojo iki 2016 metų. 2019 m. pasirašė penkerių kovų sutartį su Cage Warriors organizacija. Organizacijoje laimėjo dvi dvikovas iš eilės nokautu.<ref>https://podcasts.google.com/feed/aHR0cHM6Ly9hbmNob3IuZm0vcy80NzQ5N2NjL3BvZGNhc3QvcnNz/episode/aHR0cHM6Ly9hbmNob3IuZm0va3VtaXRlLXR2L2VwaXNvZGVzL0ludGVydmlldy1Ub20tQXNwaW5hbGwtVUZDLUhlYXZ5d2VpZ2h0LWViZWcxbA</ref> === UFC === Debiutavo UFC 2020 m. liepos 26 d. dvikovoje prieš Jake Collier. Dvikovą laimėjo pirmajame raunde nokautavus priešininką.<ref>https://cagesidepress.com/2020/07/25/ufc-fight-island-3-results-tom-aspinall-vs-jake-collier/</ref> T. Aspinalas laimėjo sekančias 4 dvikovas, įskaitant prieš buvusį svorio kategorijos čempioną [[Andrei Arlovski|Andrėjų Arlovskį]]. 2022 m. liepos 23 d. susidūrė su [[Curtis Blaydes|Kurtisu Bleidsu]]. Pirmajame raunde, praėjus vos 15 sekundžių, T. Aspinalas patyrė [[Kelis|kelio]] traumą ir pralaimėjo dvikovą.<ref>https://cagesidepress.com/2022/07/23/ufc-london-curtis-blaydes-vs-tom-aspinall/</ref> Jis sugrįžo į UFC po metų, 2023 m. liepos 22 d., dvikovoje prieš lenką [[Marcin Tybur|Marciną Tiburą]].<ref>https://mmajunkie.usatoday.com/2023/05/ufc-london-tom-aspinall-vs-marcin-tybura-main-event-booked-july-22</ref> Praėjus vos minutei T. Aspinalas pataikė smūgius iš dešinės rankos ir alkūnių, nokautuodamas priešininką.<ref>https://cagesidepress.com/2023/07/22/ufc-london-tom-aspinall-vs-marcin-tybura/</ref> Kadangi svorio kategorijos čempionas [[Jon Jones|Džonas Džounsas]] patyrė krūtinės raumens traumą, T. Aspinalui buvo suteikta galimybė kautis prieš rusą [[Sergei Pavlovich|Sergejų Pavlovičių]] dėl svorio kategorijos laikinojo čempiono titulo.<ref>https://mmajunkie.usatoday.com/2023/10/ufc-295-jon-jones-injured-out-sergei-pavlovich-vs-tom-aspinall-interim-title-fight</ref> Dvikova įvyko 2023 m. lapkričio 11 d. Aspinalas pirmajame raunde nokautavo priešininką ir iškovojo laikinąjį čempiono titulą.<ref>https://sports.yahoo.com/ufc-295-tom-aspinall-quickly-knocks-out-sergei-pavlovich-for-interim-heavyweight-title-044814046.html?guccounter=1&guce_referrer=aHR0cHM6Ly9lbi53aWtpcGVkaWEub3JnLw&guce_referrer_sig=AQAAAM46QFCR9BeuDIB22D58lRvbbJPNeoFWP8OVn-N89A-TR-C_hb6koGtOh6AQGHPYKKc4s3jOyCG_oQ2O4DVbWxqjZDAOzybG9pY7EvhWJ5klQDnGGND13ylwH13S2c5hopLgMIRwOdq6MzIgvSqVfYw3K7H_1CB05J3mPKVWmdwV</ref> 2024 m. liepos 27 d. jis apgynė laikinojo čempiono titulą pirmajame raunde, praėjus vos minutei, nokautavus [[Curtis Blaydes|Kurtisą Bleidsą]].<ref>https://cagesidepress.com/2024/07/28/ufc-304-tom-aspinall-takes-all-of-a-minute-to-ko-curtis-blaydes/</ref> == Profesionalus rekordas == === Mišrių kovos menų rekordas === {| class="wikitable" !'''18 dvikovų''' !15 pergalių !3 pralaimėjimai |- |'''Nokautu''' |12 |1 |- |'''Atlikus skausmingą veiksmą''' |3 |1 |- |'''Diskvalifikacija''' |0 |1 |} === Bokso rekordas === {| class="wikitable" !'''1 dvikova''' !1 pergalė !0 pralaimėjimų |- |'''Nokautu''' |1 |0 |- |'''Teisėjų nuosprendžiu''' |0 |0 |} == Nuorodos == * [https://www.sherdog.com/fighter/Tom-Aspinall-65231 T. Aspinalo mišrių kovos menų profilis] == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Aspinall, Tom}} [[Kategorija:Anglijos mišrių kovos menų kovotojai]] [[Kategorija:UFC kovotojai]] rw8o51gkawde5hapk3oxw5aahf5uchb 0 648718 7582213 7582211 2025-06-21T12:25:58Z Homo ergaster 10314 Atmestas 78.63.125.96 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (178.16.41.181 keitimas) 7228275 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio treneris |coachname=Andrea Trinchieri |image=[[Vaizdas:2022-06-17 ALBA Berlin gegen FC Bayern München (Basketball-Bundesliga 2021-22) by Sandro Halank–139.jpg|250px]] |dateofbirth={{Gimė|1968|8|6|T}} |cityofbirth=[[Milanas]] |countryofbirth=[[Italija]] |years=2004–2007<br>2007<br>2008–2009<br>2009–2013<br>2013–2014<br>2013–2014<br>2014–2018<br>2018–2020<br>2020–2023<br>2024– |clubs=Soresinos „Triboldi“<br> [[Juvecaserta Basket|Kazertos „Juvecaserta“]]<br> [[Veroli Basket|Verolio „Basket“]]<br> [[Pallacanestro Cantù|Kantu „Pallacanestro“]]<br> {{krep|GRE|1}}<br>[[BC UNICS|Kazanės „UNIKS“]]<br>[[Brose Bamberg|Bambergo „Brose“]]<br>[[KK Partizan|Belgrado „Partizan“]]<br>[[Miuncheno Bayern (krepšinio klubas)|Miuncheno „Bayern“]]<br>[[BC Žalgiris |Kauno „Žalgiris“]] |currentclub=[[BC Žalgiris |Kauno „Žalgiris“]] }} '''Andrėja Trinkjeris''' (''Andrea Trinchieri'', g. [[1968]] m. [[rugpjūčio 6]] d.) – [[Italija|Italijos]] krepšinio treneris. == Biografija == Tėvas Paolas Trinkjeris – amerikiečių diplomatas, motina – [[kroatai|kroatė]]. Turi Italijos ir JAV pilietybes.<ref>Eric Sylvers. „[https://www.nytimes.com/2007/04/25/realestate/greathomes/25GH-Milan.html A Basketball Coach’s Ultramodern Milan Loft]“, ''[[The New York Times]]''. 2007-04-25</ref> == Karjera == Karjerą pradėjo treniruodamas Milano „San Pio X“ rezervines ir pagrindinę komandas, atvedė ją į Serie D turnyrą. Vėliau dirbo [[Magenta|Magentoje]], o 1998–2004 m. – [[Olimpia Milano|Milano „Olimpia“]] jaunimo komandose. 2004 m. perėjo į trečios Italijos lygos Soresinos „Triboldi“ klubą, kurį 2005 m. atvedė į antrąją lygą. Toliau tęsė darbą Italijos antrosios lygos klubuose: Kazertos „Juvecaserta“, Verolio „Basket“. 2009 m. A. Trinkjeris išrinktas Italijos antrosios lygos metu treneriu ir pakviestas treniruoti aukščiausios Italijos lygos klubo [[Pallacanestro Cantù|Kantu „Pallacanestro“]]. Su Kantu klubu A. Trinkjeris dusyk išrinktas Serie A metų treneriu, dusyk atvedė klubą į Eurolygą, žaidė Italijos lygos finale, dviejuose pusfinaliuose, 2012 m. laimėjo Italijos taurę. 2013 m. sudarė 2 metų sutartį su [[Graikijos vyrų krepšinio rinktinė|Graikijos rinktine]], bet po 8 rungtynių buvo atleistas. 2013 m. dirbo Kazanės „UNIKS“ klube, su kuriuo pasiekė [[VTB lyga|VTB lygos]] pusfinalį, [[Europos taurė]]s finalą ir laimėjo Rusijos taurę.<ref>[http://archive.sportando.basketball/it/coppe/eurocup/119217/valencia-da-sballo-domina-l-unics-e-vince-l-eurocup.html Valencia da sballo, domina l’Unics e vince l’Eurocup], ''Sportando''</ref> Vėliau sekė 4 metai [[Bambergo Brose|Bambergo „Brose“]]. Su šiuo klubu A. Trinkjeris 3 kartus laimėjo Vokietijos Bundeslygą, kartą Vokietijos taurę, pateko į Eurolygos top-16. 2018–2020 m. treniravo Belgrado „Partizan“, su kuriuo du kartus laimėjo Serbijos taurę.<ref>[https://sportando.basketball/la-coppa-di-serbia-va-al-partizan-sconfitta-la-stella-rossa/ La coppa di Serbia va al Partizan, sconfitta la Stella Rossa] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210909090801/https://sportando.basketball/la-coppa-di-serbia-va-al-partizan-sconfitta-la-stella-rossa/ |date=2021-09-09 }}, ''Sportando''</ref> 2020–2023 m. A. Trinkjeris vadovavo Miuncheno „Bayern“ komandai. Su ja dusyk iškopė į [[Eurolyga|Eurolygos]] atkrintamąsias, tačiau nė karto nelaimėjo Vokietijos Bundeslygos. 2023 m., pasitraukus [[Kazys Maksvytis|Kaziui Maksvyčiui]], A. Trinkjeris paskirtas Kauno „Žalgirio“ treneriu.<ref>[https://www.krepsinis.net/naujiena/permainos-atejo-i-zalgiri-a-trinchieri-keicia-k-maksvyti/332428 Permainos atėjo į Žalgirį“: A.Trinchieri keičia K.Maksvytį], ''krepsinis.net''</ref> [[Vaizdas:2022-06-17 ALBA Berlin gegen FC Bayern München (Basketball-Bundesliga 2021-22) by Sandro Halank–021.jpg|thumb|240px|A. Trinkjeris 2022 m.]] == Pasiekimai == * [[Karaliaus Mindaugo taurė]]: 2024 m. * [[Serbijos krepšinio taurė|Serbijos R. Koračo taurė]]: 2019, 2020 m. * Adrijos lygos supertaurė: 2019 m. * [[Vokietijos krepšinio taurė|Vokietijos taurė]]: 2017, 2021, 2023 m. * [[Vokietijos krepšinio supertaurė|Vokietijos supertaurė]]: 2015 m. * [[Vokietijos krepšinio lyga|Vokietijos Bundeslyga]]: 2015, 2016, 2017 m. * [[Rusijos krepšinio taurė|Rusijos taurė]]: 2014 m. * Italijos supertaurė: 2012 m. * Italijos II lygos taurė: 2009 m. ;Asmeniniai * Italijos II lygos metų treneris: 2009 m. * Italijos Serie A metų treneris: 2010, 2011 m. * Europos taurės metų treneris: 2014 m. == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=UH4Hb6Vk2o0 Interviu su A. Trinkjeriu], ''BasketNews'', [[YouTube]] * [https://www.youtube.com/watch?v=UlGPg8g5HaU A. Trinkjerio citatos] {{Kauno Žalgirio dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Trinchieri}} [[Kategorija:Italijos krepšinio treneriai]] k28icohqpne7f0ea290b1ufjpglzr45 7582334 7582213 2025-06-21T21:56:43Z 78.157.88.236 /* Pasiekimai */ 7582334 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio treneris |coachname=Andrea Trinchieri |image=[[Vaizdas:2022-06-17 ALBA Berlin gegen FC Bayern München (Basketball-Bundesliga 2021-22) by Sandro Halank–139.jpg|250px]] |dateofbirth={{Gimė|1968|8|6|T}} |cityofbirth=[[Milanas]] |countryofbirth=[[Italija]] |years=2004–2007<br>2007<br>2008–2009<br>2009–2013<br>2013–2014<br>2013–2014<br>2014–2018<br>2018–2020<br>2020–2023<br>2024– |clubs=Soresinos „Triboldi“<br> [[Juvecaserta Basket|Kazertos „Juvecaserta“]]<br> [[Veroli Basket|Verolio „Basket“]]<br> [[Pallacanestro Cantù|Kantu „Pallacanestro“]]<br> {{krep|GRE|1}}<br>[[BC UNICS|Kazanės „UNIKS“]]<br>[[Brose Bamberg|Bambergo „Brose“]]<br>[[KK Partizan|Belgrado „Partizan“]]<br>[[Miuncheno Bayern (krepšinio klubas)|Miuncheno „Bayern“]]<br>[[BC Žalgiris |Kauno „Žalgiris“]] |currentclub=[[BC Žalgiris |Kauno „Žalgiris“]] }} '''Andrėja Trinkjeris''' (''Andrea Trinchieri'', g. [[1968]] m. [[rugpjūčio 6]] d.) – [[Italija|Italijos]] krepšinio treneris. == Biografija == Tėvas Paolas Trinkjeris – amerikiečių diplomatas, motina – [[kroatai|kroatė]]. Turi Italijos ir JAV pilietybes.<ref>Eric Sylvers. „[https://www.nytimes.com/2007/04/25/realestate/greathomes/25GH-Milan.html A Basketball Coach’s Ultramodern Milan Loft]“, ''[[The New York Times]]''. 2007-04-25</ref> == Karjera == Karjerą pradėjo treniruodamas Milano „San Pio X“ rezervines ir pagrindinę komandas, atvedė ją į Serie D turnyrą. Vėliau dirbo [[Magenta|Magentoje]], o 1998–2004 m. – [[Olimpia Milano|Milano „Olimpia“]] jaunimo komandose. 2004 m. perėjo į trečios Italijos lygos Soresinos „Triboldi“ klubą, kurį 2005 m. atvedė į antrąją lygą. Toliau tęsė darbą Italijos antrosios lygos klubuose: Kazertos „Juvecaserta“, Verolio „Basket“. 2009 m. A. Trinkjeris išrinktas Italijos antrosios lygos metu treneriu ir pakviestas treniruoti aukščiausios Italijos lygos klubo [[Pallacanestro Cantù|Kantu „Pallacanestro“]]. Su Kantu klubu A. Trinkjeris dusyk išrinktas Serie A metų treneriu, dusyk atvedė klubą į Eurolygą, žaidė Italijos lygos finale, dviejuose pusfinaliuose, 2012 m. laimėjo Italijos taurę. 2013 m. sudarė 2 metų sutartį su [[Graikijos vyrų krepšinio rinktinė|Graikijos rinktine]], bet po 8 rungtynių buvo atleistas. 2013 m. dirbo Kazanės „UNIKS“ klube, su kuriuo pasiekė [[VTB lyga|VTB lygos]] pusfinalį, [[Europos taurė]]s finalą ir laimėjo Rusijos taurę.<ref>[http://archive.sportando.basketball/it/coppe/eurocup/119217/valencia-da-sballo-domina-l-unics-e-vince-l-eurocup.html Valencia da sballo, domina l’Unics e vince l’Eurocup], ''Sportando''</ref> Vėliau sekė 4 metai [[Bambergo Brose|Bambergo „Brose“]]. Su šiuo klubu A. Trinkjeris 3 kartus laimėjo Vokietijos Bundeslygą, kartą Vokietijos taurę, pateko į Eurolygos top-16. 2018–2020 m. treniravo Belgrado „Partizan“, su kuriuo du kartus laimėjo Serbijos taurę.<ref>[https://sportando.basketball/la-coppa-di-serbia-va-al-partizan-sconfitta-la-stella-rossa/ La coppa di Serbia va al Partizan, sconfitta la Stella Rossa] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210909090801/https://sportando.basketball/la-coppa-di-serbia-va-al-partizan-sconfitta-la-stella-rossa/ |date=2021-09-09 }}, ''Sportando''</ref> 2020–2023 m. A. Trinkjeris vadovavo Miuncheno „Bayern“ komandai. Su ja dusyk iškopė į [[Eurolyga|Eurolygos]] atkrintamąsias, tačiau nė karto nelaimėjo Vokietijos Bundeslygos. 2023 m., pasitraukus [[Kazys Maksvytis|Kaziui Maksvyčiui]], A. Trinkjeris paskirtas Kauno „Žalgirio“ treneriu.<ref>[https://www.krepsinis.net/naujiena/permainos-atejo-i-zalgiri-a-trinchieri-keicia-k-maksvyti/332428 Permainos atėjo į Žalgirį“: A.Trinchieri keičia K.Maksvytį], ''krepsinis.net''</ref> [[Vaizdas:2022-06-17 ALBA Berlin gegen FC Bayern München (Basketball-Bundesliga 2021-22) by Sandro Halank–021.jpg|thumb|240px|A. Trinkjeris 2022 m.]] == Pasiekimai == * LKL taurė: 2025 m. * [[Karaliaus Mindaugo taurė]]: 2024 m. * [[Serbijos krepšinio taurė|Serbijos R. Koračo taurė]]: 2019, 2020 m. * Adrijos lygos supertaurė: 2019 m. * [[Vokietijos krepšinio taurė|Vokietijos taurė]]: 2017, 2021, 2023 m. * [[Vokietijos krepšinio supertaurė|Vokietijos supertaurė]]: 2015 m. * [[Vokietijos krepšinio lyga|Vokietijos Bundeslyga]]: 2015, 2016, 2017 m. * [[Rusijos krepšinio taurė|Rusijos taurė]]: 2014 m. * Italijos supertaurė: 2012 m. * Italijos II lygos taurė: 2009 m. ;Asmeniniai * Italijos II lygos metų treneris: 2009 m. * Italijos Serie A metų treneris: 2010, 2011 m. * Europos taurės metų treneris: 2014 m. == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=UH4Hb6Vk2o0 Interviu su A. Trinkjeriu], ''BasketNews'', [[YouTube]] * [https://www.youtube.com/watch?v=UlGPg8g5HaU A. Trinkjerio citatos] {{Kauno Žalgirio dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Trinchieri}} [[Kategorija:Italijos krepšinio treneriai]] 4ygcj6gfho6tl4h43uqimgz429f0ewv 7582410 7582334 2025-06-22T07:39:39Z Hugo.arg 1674 /* Pasiekimai */ 7582410 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio treneris |coachname=Andrea Trinchieri |image=[[Vaizdas:2022-06-17 ALBA Berlin gegen FC Bayern München (Basketball-Bundesliga 2021-22) by Sandro Halank–139.jpg|250px]] |dateofbirth={{Gimė|1968|8|6|T}} |cityofbirth=[[Milanas]] |countryofbirth=[[Italija]] |years=2004–2007<br>2007<br>2008–2009<br>2009–2013<br>2013–2014<br>2013–2014<br>2014–2018<br>2018–2020<br>2020–2023<br>2024– |clubs=Soresinos „Triboldi“<br> [[Juvecaserta Basket|Kazertos „Juvecaserta“]]<br> [[Veroli Basket|Verolio „Basket“]]<br> [[Pallacanestro Cantù|Kantu „Pallacanestro“]]<br> {{krep|GRE|1}}<br>[[BC UNICS|Kazanės „UNIKS“]]<br>[[Brose Bamberg|Bambergo „Brose“]]<br>[[KK Partizan|Belgrado „Partizan“]]<br>[[Miuncheno Bayern (krepšinio klubas)|Miuncheno „Bayern“]]<br>[[BC Žalgiris |Kauno „Žalgiris“]] |currentclub=[[BC Žalgiris |Kauno „Žalgiris“]] }} '''Andrėja Trinkjeris''' (''Andrea Trinchieri'', g. [[1968]] m. [[rugpjūčio 6]] d.) – [[Italija|Italijos]] krepšinio treneris. == Biografija == Tėvas Paolas Trinkjeris – amerikiečių diplomatas, motina – [[kroatai|kroatė]]. Turi Italijos ir JAV pilietybes.<ref>Eric Sylvers. „[https://www.nytimes.com/2007/04/25/realestate/greathomes/25GH-Milan.html A Basketball Coach’s Ultramodern Milan Loft]“, ''[[The New York Times]]''. 2007-04-25</ref> == Karjera == Karjerą pradėjo treniruodamas Milano „San Pio X“ rezervines ir pagrindinę komandas, atvedė ją į Serie D turnyrą. Vėliau dirbo [[Magenta|Magentoje]], o 1998–2004 m. – [[Olimpia Milano|Milano „Olimpia“]] jaunimo komandose. 2004 m. perėjo į trečios Italijos lygos Soresinos „Triboldi“ klubą, kurį 2005 m. atvedė į antrąją lygą. Toliau tęsė darbą Italijos antrosios lygos klubuose: Kazertos „Juvecaserta“, Verolio „Basket“. 2009 m. A. Trinkjeris išrinktas Italijos antrosios lygos metu treneriu ir pakviestas treniruoti aukščiausios Italijos lygos klubo [[Pallacanestro Cantù|Kantu „Pallacanestro“]]. Su Kantu klubu A. Trinkjeris dusyk išrinktas Serie A metų treneriu, dusyk atvedė klubą į Eurolygą, žaidė Italijos lygos finale, dviejuose pusfinaliuose, 2012 m. laimėjo Italijos taurę. 2013 m. sudarė 2 metų sutartį su [[Graikijos vyrų krepšinio rinktinė|Graikijos rinktine]], bet po 8 rungtynių buvo atleistas. 2013 m. dirbo Kazanės „UNIKS“ klube, su kuriuo pasiekė [[VTB lyga|VTB lygos]] pusfinalį, [[Europos taurė]]s finalą ir laimėjo Rusijos taurę.<ref>[http://archive.sportando.basketball/it/coppe/eurocup/119217/valencia-da-sballo-domina-l-unics-e-vince-l-eurocup.html Valencia da sballo, domina l’Unics e vince l’Eurocup], ''Sportando''</ref> Vėliau sekė 4 metai [[Bambergo Brose|Bambergo „Brose“]]. Su šiuo klubu A. Trinkjeris 3 kartus laimėjo Vokietijos Bundeslygą, kartą Vokietijos taurę, pateko į Eurolygos top-16. 2018–2020 m. treniravo Belgrado „Partizan“, su kuriuo du kartus laimėjo Serbijos taurę.<ref>[https://sportando.basketball/la-coppa-di-serbia-va-al-partizan-sconfitta-la-stella-rossa/ La coppa di Serbia va al Partizan, sconfitta la Stella Rossa] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210909090801/https://sportando.basketball/la-coppa-di-serbia-va-al-partizan-sconfitta-la-stella-rossa/ |date=2021-09-09 }}, ''Sportando''</ref> 2020–2023 m. A. Trinkjeris vadovavo Miuncheno „Bayern“ komandai. Su ja dusyk iškopė į [[Eurolyga|Eurolygos]] atkrintamąsias, tačiau nė karto nelaimėjo Vokietijos Bundeslygos. 2023 m., pasitraukus [[Kazys Maksvytis|Kaziui Maksvyčiui]], A. Trinkjeris paskirtas Kauno „Žalgirio“ treneriu.<ref>[https://www.krepsinis.net/naujiena/permainos-atejo-i-zalgiri-a-trinchieri-keicia-k-maksvyti/332428 Permainos atėjo į Žalgirį“: A.Trinchieri keičia K.Maksvytį], ''krepsinis.net''</ref> [[Vaizdas:2022-06-17 ALBA Berlin gegen FC Bayern München (Basketball-Bundesliga 2021-22) by Sandro Halank–021.jpg|thumb|240px|A. Trinkjeris 2022 m.]] == Pasiekimai == * [[LKL]]: 2025 m. * [[Karaliaus Mindaugo taurė]]: 2024 m. * [[Serbijos krepšinio taurė|Serbijos R. Koračo taurė]]: 2019, 2020 m. * Adrijos lygos supertaurė: 2019 m. * [[Vokietijos krepšinio taurė|Vokietijos taurė]]: 2017, 2021, 2023 m. * [[Vokietijos krepšinio supertaurė|Vokietijos supertaurė]]: 2015 m. * [[Vokietijos krepšinio lyga|Vokietijos Bundeslyga]]: 2015, 2016, 2017 m. * [[Rusijos krepšinio taurė|Rusijos taurė]]: 2014 m. * Italijos supertaurė: 2012 m. * Italijos II lygos taurė: 2009 m. ;Asmeniniai * Italijos II lygos metų treneris: 2009 m. * Italijos Serie A metų treneris: 2010, 2011 m. * Europos taurės metų treneris: 2014 m. == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=UH4Hb6Vk2o0 Interviu su A. Trinkjeriu], ''BasketNews'', [[YouTube]] * [https://www.youtube.com/watch?v=UlGPg8g5HaU A. Trinkjerio citatos] {{Kauno Žalgirio dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Trinchieri}} [[Kategorija:Italijos krepšinio treneriai]] 1j4k8gbuc7fs8n8ioc27bm95me798rq 0 652863 7582238 7199917 2025-06-21T15:00:14Z Ed1974LT 52229 7582238 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Jochen Dietrich Range.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1941|05|03|}} | gimimo vieta = [[Berlynas]], {{flagcountry|Germany}} | mirties data = {{Mirė|2025|06|21|1941|05|03|}} | mirties vieta = {{flagcountry|Germany}} | tėvai = | sutuoktinis = Idalija Adelė Krikščionaitytė-Rangė | vaikai = | veikla = [[Kalbotyra|kalbininkas]], vertėjas | partija = | įstaigos = [[Miuncheno universitetas]]<br/>[[Greifsvaldo universitetas]] | pareigos = [[profesorius]] | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Jochenas Dytrichas Rángė''' ({{de|Jochen Dietrich Range}}, g. [[1941]] m. [[gegužės 3]] d. [[Berlynas]], [[Vokietija]] – [[2025]] m. [[birželio 21]] d. Vokietija)<ref>{{cite web|title=Mirė žymus kalbininkas Jochenas Dietrichas Range: puoselėjo lietuvių kalbą, paliko gilų pėdsaką kultūroje|url=https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/mire-zymus-kalbininkas-jochenas-dytrichas-range-puoselejo-lietuviu-kalba-paliko-gilu-pedsaka-kulturoje-285-2474930|date=2025-06-21|website=15min.lt|accessdate=2025-06-21}}</ref> – vokiečių [[Kalbotyra|kalbininkas]], vertėjas, [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] garbės [[daktaras]] (2010).<ref name="vle">{{cite web|title=Jochen Dietrich Range|url=https://www.vle.lt/straipsnis/jochen-dietrich-range/|author=[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]]|editor=T. Paulauskytė|date=2018-09-12, red. 2021-12-21|publisher=[[VLE]]|accessdate=2024-02-19}}</ref> == Biografija == 1961–1969 m. Berlyne, [[Sarajevas|Sarajeve]] ir [[Miunchenas|Miunchene]] studijavo [[Slavų kalbos|slavistiką]], 1974–1975 m. [[Vilnius|Vilniuje]] – [[Baltistika|baltistiką]]. 1985–1987 m.stažavo [[Miunsteris|Miunsteryje]]. 1987 m. tapo mokslų [[Daktaras|daktaru]], 1987–1996 m. dirbo [[Miuncheno universitetas|Miuncheno]], 1997–2007 m. – [[Greifsvaldo universitetas|Greifsvaldo]] universitetuose. 1997 m. pradėjo eiti [[Profesorius|profesoriaus]] pareigas. J. D. Rangė buvo Greifsvaldo universiteto Baltistikos instituto vedėjas.<ref name="vle"/> Išleido mokslinį veikalą „Figura etymologica“ lietuvių liaudies dainose kalbinis stilistinis tyrinėjimas“ (1976 ir 1977 m. spausdinta žurnale „[[Baltistica]]“). Reikšmingiausias darbas – remiantis [[disertacija]] parašyta knyga „Bretkūno tyrimų pamatai: Bretkūno leidimo (NT) komentarų tomas“ (1992). Su [[Friedrich Scholz|F. Šolcu]] paruošė [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] Biblijos vertimo rankraščio 4-is [[Faksimilė|faksimilinius]] tomus (1991–2002).<ref name="vle"/> J. D. Rangė nagrinėjo lietuvių liaudies dainų vertimus į [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbą]]. Publikavo straipsnių apie [[August Schleicher|A. Šleicherio]] lietuviškų pasakų vertimus, [[baltų kalbos|baltų kalbų]] skolinius, postpozicinius vietininkus ([[Inesyvas|inesyvą]], [[Iliatyvas|iliatyvą]], [[Aliatyvas|aliatyvą]], [[Adesyvas|adesyvą]]) [[Lietuvių raštų kalba|senuosiuose lietuvių raštuose]], knygose „Vokiečiai, slavai ir baltai“ (1989) ir „[[Baltvokiečiai|Baltų vokiečių]] kalbų ir kultūrų ryšiai Šiaurės Rytų Prūsijoje“ (2002) analizavo [[Lietuviai|lietuvių]] ir [[Vokiečiai|vokiečių]] kultūrinius ryšius. 1981 m. į vokiečių kalbą išvertė „Lietuvių liaudies pasakas“, vertė [[Ieva Simonaitytė|I. Simonaitytės]], [[Romualdas Granauskas|R. Granausko]] ir kitų lietuvių rašytojų kūrinius. J. D. Rangė [[Bavarija|Bavarijos]] radijui paruošė lietuvių muzikos laidų, užsienyje pristatė [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkų knygų iliustracijas.<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Range, Jochen Dietrich}} [[Kategorija:Vokietijos kalbininkai]] [[Kategorija:Vertėjai]] 9nrdmz1nqg6m5r6cdbp2138tu5zv08p 7582322 7582238 2025-06-21T20:36:17Z Normantas Bataitis 145195 7582322 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = aca | paveikslėlis = Jochen Dietrich Range.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1941|05|03|}} | gimimo vieta = [[Berlynas]], [[Trečiasis Reichas|Vokietija]] | mirties data = {{Mirė|2025|06|21|1941|05|03|}} | mirties vieta = [[Vokietija]] | tėvai = | sutuoktinis = Idalija Adelė Krikščionaitytė-Rangė | vaikai = | veikla = [[Kalbotyra|kalbininkas]], vertėjas | partija = | įstaigos = [[Miuncheno universitetas]]<br/>[[Greifsvaldo universitetas]] | pareigos = [[profesorius]] | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Jochenas Dytrichas Rángė''' ({{de|Jochen Dietrich Range}}, [[1941]] m. [[gegužės 3]] d. [[Berlynas|Berlyne]], [[Trečiasis Reichas|Vokietijoje]] – [[2025]] m. [[birželio 21]] d. [[Vokietija|Vokietijoje]])<ref>{{cite web|title=Mirė žymus kalbininkas Jochenas Dietrichas Range: puoselėjo lietuvių kalbą, paliko gilų pėdsaką kultūroje|url=https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/mire-zymus-kalbininkas-jochenas-dytrichas-range-puoselejo-lietuviu-kalba-paliko-gilu-pedsaka-kulturoje-285-2474930|date=2025-06-21|website=15min.lt|accessdate=2025-06-21}}</ref> – vokiečių [[Kalbotyra|kalbininkas]], vertėjas, [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] garbės [[daktaras]] ([[2010]] m.).<ref name="vle">{{cite web|title=Jochen Dietrich Range|url=https://www.vle.lt/straipsnis/jochen-dietrich-range/|author=[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]]|editor=T. Paulauskytė|date=2018-09-12, red. 2021-12-21|publisher=[[VLE]]|accessdate=2024-02-19}}</ref> == Biografija == [[1961]]–[[1969]] m. Berlyne, [[Sarajevas|Sarajeve]] ir [[Miunchenas|Miunchene]] studijavo [[Slavų kalbos|slavistiką]], [[1974]]–[[1975]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] – [[Baltistika|baltistiką]]. [[1985]]–[[1987]] m. stažavosi [[Miunsteris|Miunsteryje]]. 1987 m. tapo mokslų [[Daktaras|daktaru]], 1987–[[1996]] m. dirbo [[Miuncheno universitetas|Miuncheno]], [[1997]]–[[2007]] m. – [[Greifsvaldo universitetas|Greifsvaldo]] universitetuose. 1997 m. pradėjo eiti [[Profesorius|profesoriaus]] pareigas. J. D. Rangė buvo Greifsvaldo universiteto Baltistikos instituto vedėjas.<ref name="vle"/> Išleido mokslinį veikalą „Figura etymologica“ lietuvių liaudies dainose kalbinis stilistinis tyrinėjimas“ ([[1976]] ir [[1977]] m. spausdinta žurnale „[[Baltistica]]“). Reikšmingiausias darbas – remiantis [[disertacija]] parašyta knyga „Bretkūno tyrimų pamatai: Bretkūno leidimo (NT) komentarų tomas“ ([[1992]] m.). Su [[Friedrich Scholz|F. Šolcu]] paruošė [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] Biblijos vertimo rankraščio keturis [[Faksimilė|faksimilinius]] tomus (1991–2002).<ref name="vle"/> J. D. Rangė nagrinėjo lietuvių liaudies dainų vertimus į [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbą]]. Publikavo straipsnių apie [[August Schleicher|A. Šleicherio]] lietuviškų pasakų vertimus, [[baltų kalbos|baltų kalbų]] skolinius, postpozicinius vietininkus ([[Inesyvas|inesyvą]], [[Iliatyvas|iliatyvą]], [[Aliatyvas|aliatyvą]], [[Adesyvas|adesyvą]]) [[Lietuvių raštų kalba|senuosiuose lietuvių raštuose]], knygose „Vokiečiai, slavai ir baltai“ ([[1989]] m.) ir „[[Baltvokiečiai|Baltų vokiečių]] kalbų ir kultūrų ryšiai Šiaurės Rytų Prūsijoje“ ([[2002]] m.) analizavo [[Lietuviai|lietuvių]] ir [[Vokiečiai|vokiečių]] kultūrinius ryšius. [[1981]] m. į vokiečių kalbą išvertė „Lietuvių liaudies pasakas“, vertė [[Ieva Simonaitytė|I. Simonaitytės]], [[Romualdas Granauskas|R. Granausko]] ir kitų lietuvių rašytojų kūrinius. J. D. Rangė [[Bavarija|Bavarijos]] radijui paruošė lietuvių muzikos laidų, užsienyje pristatė [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkų knygų iliustracijas.<ref name="vle"/> == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Range, Jochen Dietrich}} [[Kategorija:Vokietijos kalbininkai]] [[Kategorija:Vertėjai]] 4uz3cmqxdq8fo5hga0sv21pd5w1k1ae 0 659980 7582404 7574466 2025-06-22T07:21:42Z Obivan Kenobi 116618 +foto 7582404 wikitext text/x-wiki {{Pastatas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Pilies kalno šiaurinė atraminė siena.jpg|250px]] |antraštė = Pilies kalnas ir atraminė siena. Dešinėje – [[Pilininko namas]] |vieta = {{flagicon|LTU}} [[Vilnius]] |statusas = |architektas = |statybų pradžia = XVI a. |statybų pabaiga = |sunaikintas = |savininkas = |locmap = Vilniaus miestas |PL=54|PM=41|PS=14.6|NS=N|IL=25|IM=17|IS=25.6|ES=E |atidarymas = |paskirtis = Laikyti ir saugoti nuo nušliaužimo Pilies kalno gruntą |stilius = }} '''Pilies kalno šiaurinė atraminė siena''' – istorinis statinys [[Vilnius|Vilniuje]], [[Žemutinė pilis|Žemutinės pilies]] teritorijoje, laikantis ir saugantis nuo [[nuošliauža|nušliaužimo]] dalį [[Gedimino kalnas|Pilies kalno]] grunto. Stovi Pilies kalno šiaurės vakarinėje papėdėje, tarp [[Pilininko namas|Pilininko namo]] ir [[Senasis arsenalas|Senojo arsenalo]] vakarų korpuso. Įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], priklauso Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui.<ref>{{cite kvr|mc=642|title=Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksas|accessdate=2024-07-08}}</ref> [[Vaizdas:Pilies kalno šiaurinė atraminė siena, skerspjūvis.svg|thumb|left|180px|Atraminės sienos skerspjūvis pagal N. Kitkauską]] [[Atraminė siena]] plytų mūro, apie 42 m ilgio, 9 m aukščio (su [[Parapetas|parapetu]]), 3,1–3,2 m storio apatinėje ir 2,6–2,8 m viršutinėje dalyje. Pagrindo apačia sutvirtinta stambiais akmenimis. Išgaubta į kalno pusę, vakariniu galu remiasi į Pilininko namą (pastatytas anksčiau už sieną). Rytinis galas liko nebaigtas, jį prilaiko nuo Senojo arsenalo vakarinio korpuso išmūryta sienelė. Siena pastatyta be [[Kontraforsas|kontraforsų]], bet jos storio pakanka atlaikyti kalno šlaitų [[gruntas|grunto]] slėgiui, siekiančiam iki 110 tonų į tiesinį sienos metrą. Sieną į dvi dalis vertikaliai dalina masyvus [[karnizas]], pagyvindamas jos monolitinę plokštumą.<ref name="Kitkauskas">Napoleonas Kitkauskas, [http://lad.lt/data/com_ladlibrary/1323/176-231.pdf ''Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra'']. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 176, 177. Nuoroda tikrinta 2024-07-08.</ref> Už sienos mūro driekiasi [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu po Pilies kalnu [[Trečiasis Reichas|nacių]] iškastas požeminis tunelis.<ref>Darius Pocevičius. „100 istorinių Vilniaus reliktų”. Vilnius: „Kitos knygos”, 2016, p. 24. ISBN 978-609-427-207-3</ref> Įrengta XVI a. viduryje, ruošiant vietą [[Vilniaus šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčia|Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčios]] statyboms, nukasus Pilies kalno šlaito apačią. Sienos paviršiaus mūrui panaudotos kelių formatų [[gotika]]i būdingos [[plyta|plytos]], mūryta gotikiniu būdu. Mūro viduje akmenų eilės lygintos trimis ir daugiau horizontaliomis plytų eilėmis – XVI a. antros pusės mūrams būdingu būdu. Sienos monumentalumas, architekto [[Kazys Napoleonas Kitkauskas|Napoleono Kitkausko]] nuomone, turėjęs sudaryti neutralų foną bažnyčios architektūros formų įvairovei. Prie sienos XVI a. antroje pusėje – XVII a. pradžioje stovėjo du mediniai pastatai, sunykę per XVII a. vidurio karus.<ref name="Kitkauskas"/> Siena atkasta 1955–1959 m. Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčios archeologinių tyrimų metu. 1962 m. pagal [[Sigitas Benjaminas Lasavickas|Sigito Lasavicko]] projektą ir 1980 m. pagal [[Giedrutis Laucius|Giedručio Lauciaus]] projektą restauruota ir atkurta. 2013 m. pagal [[Gražina Kirdeikienė|Gražinos Kirdeikienės]] projektą restauruotas sienos mūras.<ref>Šarūnas Meškys, [https://www.lrytas.lt/gamta/zeme/2018/01/19/news/pavojinga-situacija-gedimino-kalno-slaite-svarstoma-nuardyti-akmenine-siena-4300682 ''Pavojinga situacija Gedimino kalno šlaite: svarstoma nuardyti akmeninę sieną''], Lrytas.lt, 2018-01-19. Nuoroda tikrinta 2024-07-08.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Vilniaus statiniai]] [[Kategorija:Vilniaus paveldas]] 94sl2i127y4yyavceku1ezu7szyu8gq 0 662814 7582433 7497389 2025-06-22T09:17:38Z 62.212.207.152 7582433 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Bryant Dunston |image= [[File:Bryant Dunston 42 - Anadolu Efes S.K. 20171215.jpg|200px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1986|5|28}} |cityofbirth=[[Kvinsas]], [[Niujorkas]]<ref>[https://web.archive.org/web/20120722211147/http://www.fordhamsports.com/sports/m-baskbl/mtt/dunston_bryant00.html Bryant Dunston], ''fordhamsports.com''</ref> |countryofbirth=[[JAV]] |currentclub= [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |height=2,03 m |weight= |position=[[vidurio puolėjas]] |years=2009–2010<br>2010–2011<br>2011<br>2011–2012<br>2012–2013<br>2013–2015<br>2015–2023<br>2023–2024<br>2024– |clubs= Ulsano „Mobis Phoebus“<br>[[Aris BC|Salonikų „Aris“]]<br> [[Bnei Herzliya|Herclijos „Bnei“]]<br> [[Hapoel Holon|Holono „Hapoel“]]<br>[[Pallacanestro Varese|Varezės „Pallacanestro“]]<br>[[Olympiacos BC|Pirėjo „Olympiakos“]]<br>[[Anadolu Efes SK|Stambulo „Anadolu Efes“]]<br>[[Virtus Bologna|Bolonijos „Virtus“]] <br>[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |pointsaverage= |nationalteam= {{krep|ARM|1}} |nationalyears= 2016 |nationalpoints= |ntupdate=2024 |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Brajantas Kevinas Danstonas jaunesnysis''' (''Bryant Kevin Dunston Jr.'', g. [[1986]] m. [[gegužės 28]] d.) – [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] krepšininkas, rungtyniaujantis vidurio puolėju. Augo [[Niujorkas|Niujorke]]. Beisbolo žaidėjo [[Shawon Dunston|Šavono Danstono]] sūnėnas. 2004–2008 m. žaidė [[Fordamo universitetas|Fordamo universiteto]] (Niujorkas) „Rams“ komandoje. 2008 m. NBA naujokų biržoje B. Danstonas nebuvo pakviestas, profesionalo karjerą pradėjo [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]]. Vėliau žaidė Graikijos, Izraelio, Italijos klubuose. 2013 m. debiutavo [[Eurolyga|Eurolygos]] klube – Atėnų „Olympiakos“. Ten buvo vienas lyderių, dusyk išrinktas geriausiai besiginančiu Eurolygos žaidėju.<ref>{{cite news|title=2014–15 Best Defender Trophy winner: Bryant Dunston, Olympiacos Piraeus|url=http://www.euroleague.net/news/i/5xoch6rhm57d7jlw|access-date=May 6, 2015|work=euroleague.net|date=May 6, 2015}}</ref> 2015 m. perėjo į Stambulo „Anadolu Efes“. Su šia komanda dusyk tapo Eurolygos čempionu. Tapo daugiausiai metimų blokavusiu Eurolygos žaidėju.<ref>[https://www.youtube.com/watch?v=lnCHO4gUVqQ Dunston breaks career blocked-shots mark]</ref> 2023–2024 m. žaidė Bolonijos „Virtus“, 2024 m. vasarą perėjo į Kauno „Žalgirį“. 2016 m. Brajantas Danstonas įgijo [[Armėnija|Armėnijos]] pilietybę ir atstovavo [[Armėnijos vyrų krepšinio rinktinė|Armėnijos rinktinei]]. Su ja laimėjo 2016 m. Europos mažųjų šalių krepšinio čempionatą.<ref>{{cite web|url=http://www.panarmenian.net/eng/news/215087/|title=Bryant Dunston joins Armenian national basketball team|date=June 20, 2016|access-date=June 28, 2016|publisher=PanArmenian.net}}</ref> == Pasiekimai == * [[Eurolyga]]: 2021, 2022 m. * [[FIBA tarpžemyninė taurė]]: 2013 m. * [[Italijos krepšinio supertaurė]]: 2023 m. * [[Turkijos krepšinio lyga]]: 2019, 2021, 2023 m. * [[Turkijos krepšinio taurė]]: 2018 m. * Turkijos Prezidento taurė: 2015, 2018, 2019 m. * [[Graikijos krepšinio lyga]]: 2015 m. * [[Lietuvos krepšinio lyga]]: 2025 m. * [[Karaliaus Mindaugo taurė]]: 2025 m. * P. Korėjos krepšinio lygos metų žaidėjas: 2010 m. * Europos mažųjų šalių krepšinio čempionatas: 2016 m. == Šaltiniai == {{išn}} {{Kauno Žalgirio dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Dunston, Bryant}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] [[Kategorija:Armėnijos asmenybės]] kyi0kzb584l1eke6mu8anc5l2n2or6z 0 663190 7582441 7577483 2025-06-22T10:17:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582441 wikitext text/x-wiki {{infobox Football club | clubname = Côte d'Or | image = [[Vaizdas:Côte d'Or FC.png|150px]] | fullname = Côte d'Or | nickname = | founded = [[]] m. | ground = Mon Fliorio stadionas, Mont Fleuri, [[Mahė]] | capacity = 5 000 | chairman = {{small|nežinoma}} | manager = {{small|nežinoma}} | league = [[Premier lyga (Seišeliai)|Premier lyga]] | season = 2024–2025 | position = {{čemp}} | pattern_la1 = _dynamo13h | pattern_b1 = _dynamo13h | pattern_ra1 = _dynamo13h | pattern_sh1 = _houston11a | pattern_so1 = _houston09h | leftarm1 = FFFFFf | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF |pattern_la2 = _dynamo13a |pattern_b2 = _dynamo13a |pattern_ra2 = _dynamo13a |pattern_sh2 = _valencia1415h |pattern_so2 = _houston09a |leftarm2 = FF8800 |body2 = FF8800 |rightarm2 = FF8800 |shorts2 = FF8800 |socks2 = FF8800 |pattern_la3 = _valenciacf1617a |pattern_b3 = _houston16a |pattern_ra3 = _valenciacf1617a |pattern_sh3 = _valenciacf1617h |pattern_so3 = _houston16a |leftarm3 = 000000 |body3 = 000000 |rightarm3 = 000000 |shorts3 = 000000 |socks3 = 000000 }} '''Côte d'Or Football Club''', o trumpiau '''Côte d'Or FC''' – [[Seišeliai|Seišelių]] [[futbolo klubas]], žaidžiantis aukščiausioje šalies lygoje. == Istorija == [[ m.]] įkurtas klubas. === Pirmasis divizionas (I) === rungtyniavo Pirmame divizione (I). == Pasiekimai == ; {{vlv|Seišeliai}} '''[[Premier lyga (Seišeliai)|Premier lyga]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tabless/seychamp.html RSSSF duomenų bazė] (Čempionai ir sezonai)</ref> * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Čempionai (4):''' 2013, 2016, 2018, 2024–2025 m. ; {{vlv|Seišeliai}} '''[[Seišelių futbolo taurė]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tabless/seycuphist.html Seychelles - List of Cup Winners]</ref> * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] Finalininkai (1): 2012 m. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2011.html 2011 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2012.html 2012 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2013.html 2013 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| {{čemp}} |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2014.html 2014 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2015.html 2015 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2016.html 2016 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| {{čemp}} |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2017.html 2017 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2018.html 2018 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| {{čemp}} |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2020.html 2022–2023 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2021.html 2020–2021 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''Nutrauktas čempionatas''' |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2022.html 2021–2022 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2023.html 2022–2023 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2024.html 2023–2024 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2025.html 2024–2025 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| {{čemp}} |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Seychelles Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sey2026.html 2025–2026 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Black;color:white" width="150" height="50" |'''Côte d'Or''' | style="background:Orange;color:Black" width="150" height="50" |'''Côte d'Or''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Black;color:yellow" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Côte d'Or FC.png|150px]]'''Côte d'Or''' | style="background:Orange;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Côte d'Or FC.png|150px]]'''Côte d'Or''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose rungtyniauja tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _whiteborder |pattern_b = _fccartagena1819a |pattern_ra = _whiteborder |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF6600 |body = FFFFFF |rightarm = FF6600 |shorts = FF6600 |socks = FF6600 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b =_unterhaching1819t |pattern_ra = |pattern_sh = _salamanca1819a |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _whiteborder |pattern_b = _hamilton1819a |pattern_ra = _whiteborder |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = 000000 |body = FFFFFF |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascampeon23to |pattern_b = _adidascampeon23to |pattern_ra = _adidascampeon23to |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF6600 |socks = FF6600 | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascampeon23w |pattern_b = _adidascampeon23w |pattern_ra = _adidascampeon23w |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascampeon23b |pattern_b = _adidascampeon23b |pattern_ra = _adidascampeon23b |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Seišelių nacionalinei komandai atstovavę žaidėjai<ref>[https://national-football-teams.com/club/15429/2024_1/Cote_D_Or_Fc.html General Information for Côte d'Or FC – klubo žaidėjai]</ref> * {{vlv|Seišeliai}} [[Stenio Marie]], gynėjas;<ref>[https://national-football-teams.com/player/52791/Stenio_Marie.html General Information about the player Stenio Marie]</ref> * {{vlv|Seišeliai}} Jones Joubert, gynėjas;<ref>[https://national-football-teams.com/player/34891/Jones_Joubert.html General Information about the player Jones Joubert]</ref> * {{vlv|Seišeliai}} Colin Esther, saugas;<ref>[https://national-football-teams.com/player/34593/Colin_Esther.html General Information about the player Colin Esther]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|Madagaskaras}} == Garsesni treneriai == * {{vlv|Seišeliai}} Ralph Jean-Louis == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/cotedorfc/ Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/seychelles/cote-dor-fc/18468/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com.ng/team/cote-d-or/EuDj3M54/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.co/foresters-mont-fleuri/startseite/verein/67619/saison_id/2021 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cote-dor-fc/13665/ Globalsportsarchive] (apie klubą) {{Seychelles Premier League}} {{DEFAULTSORT:Côte d'Or}} [[Kategorija:Seišelių futbolo klubai|Côte d'Or]] qurt3t3rs5g3mzv4whnlvhetuv16o7y 0 669463 7582357 7576369 2025-06-22T03:57:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582357 wikitext text/x-wiki {{fc-info |image = [[Vaizdas:CF Mounana emblema.png|150px]] |clubname = CF Mounana |fullname = Centre de formation de football de Mounana |nickname = |founded = [[2006]] m. |ground = „''?''“ stadionas, [[Librevilis]], {{vlv|Gabonas}} [[Gabonas]] |capacity = 000 |chairman = {{vlv|Gabonas}} {{small|nežinoma}} |manager = {{vlv|Gabonas}} {{small|nežinoma}} |league = [[LINAF National Foot 1]] |season = 2024–2025 |position = 12 vieta |pattern_la1 = _uhlsportoffense1yba |pattern_b1 = _uhlsportoffense1yba |pattern_ra1 = _uhlsportoffense1yba |pattern_sh1 = _uhlsportoffense1yba |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = F7FF3C |socks1 = F7FF3C |pattern_la2 = _uhlsportoffense1gbw |pattern_b2 = _uhlsportoffense1gbw |pattern_ra2 = _uhlsportoffense1gbw |pattern_sh2 = _uhlsportoffense1gbw |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = 008000 |socks2 = 008000 |pattern_la3 = _uhlsportoffense1wba |pattern_b3 = _uhlsportoffense1wba |pattern_ra3 = _uhlsportoffense1wba |pattern_sh3 = _uhlsportoffense1wba |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = FFFFFF |socks3 = 000000 }} '''Centre de formation de football de Mounana''', o trumpai vadinamas '''CF Mounana''' – profesionalus [[Gabonas|Gabono]] [[futbolo klubas]], rungtyniaujantis aukščiausioje šalies lygoje. Įsikūręs [[Librevilis|Librevilyje]]. == Istorija == 2006 m. lapkričio mėn. įkurtas klubas. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[LINAF National Foot 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''?.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gab2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[LINAF National Foot 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gab2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Pasiekimai == ; {{vlv|Gabonas}} '''[[LINAF National Foot 1|Aukščiausioji lyga]]: ''' * '''Čempionai''':2012, 2016, 2017  m.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gabchamp.html Gabon - List of Champions]</ref> ; {{vlv|Gabonas}} '''[[Gabono futbolo taurė]]:''' * '''Nugalėtojai''': 2013, 2015, 2016 m.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gabcuphist.html Gabon - List of Cup Winners]</ref> == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:green" width="150" height="50" |'''CF Mounana''' | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |'''CF Mounana''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CF Mounana emblema.png|150px]]'''CF Mounana''' | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CF Mounana emblema.png|150px]]'''CF Mounana''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _uhlsportgoal1yb |pattern_b = _uhlsportgoal1yb |pattern_ra = _uhlsportgoal1yb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _uhlsportgoal1pg |pattern_b = _uhlsportgoal1pg |pattern_ra = _uhlsportgoal1pg |pattern_sh = _uhlsportgoal1pg |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 005F6A | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _kastrioti1819a |pattern_b = _uhlsportgoal1wb |pattern_ra = _kastrioti1819a |pattern_sh = _uhlsportgoal1wb |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _uhlsportoffense1yba |pattern_b = _uhlsportoffense1yba |pattern_ra = _uhlsportoffense1yba |pattern_sh = _uhlsportoffense1yba |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = F7FF3C |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _uhlsportoffense1gbw |pattern_b = _uhlsportoffense1gbw |pattern_ra = _uhlsportoffense1gbw |pattern_sh = _uhlsportoffense1gbw |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 008000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _uhlsportoffense1wba |pattern_b = _uhlsportoffense1wba |pattern_ra = _uhlsportoffense1wba |pattern_sh = _uhlsportoffense1wba |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę Gabono nacionalinei rinktinei.<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/12537/2024_2/Cf_Mounana.html Informacija apie klubą]</ref> * {{vlv|Gabonas}} [[Stéphane Bitséki Moto]], vartininkas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/46226/Stephane_Bitseki_Moto.html General Information about the player Stéphane Bitséki Moto]</ref> * {{vlv|Gabonas}} [[Louis Ameka]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/68312/Louis_Ameka.html General Information about the player Louis Ameka]</ref> * {{vlv|Gabonas}} [[Knox Younga]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/54446/Knox_Younga.html General Information about the player Knox Younga]</ref> * {{vlv|Gabonas}} Emmanuel Ndong Mba, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/49303/Emmanuel_Ndong_Mba.html General Information about the player Emmanuel Ndong Mba]</ref> * {{vlv|Gabonas}} Eric Bocoum, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/94331/Eric_Bocoum.html General Information about the player Eric Bocoum]</ref> ;Užsieniečiai * {{vlv|Burkina Fasas}} Pierre Daila, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/53199/Pierre_Daila.html General Information about the player Pierre Daila]</ref> * {{vlv|Malis}} [[Hamidou Sinayoko]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/53766/Hamidou_Sinayoko.html General Information about the player Hamidou Sinayoko]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/gabon/fc-mounana/17364/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/cf-mounana/IHXzQQX4/ FLASHSCORE] * [ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cf-mounana/16680/ Globalsportsarchive] {{LINAF National Foot 1}} [[Kategorija:Gabono futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Mounana}} b4qnx6a7u7yd70iiyowwzykexj8giib 0 669470 7582345 7576382 2025-06-22T00:12:30Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582345 wikitext text/x-wiki {{fc-info |image = [[Vaizdas:Bouenguidi Sport emblema.png|150px]] |clubname = Bouenguidi Sport |fullname = Association Omnisports Bouenguidi Sports |nickname = |founded = {{small|nežinoma}} |ground = „''Kulamutu''“ stadionas, [[Kulamutu]], {{vlv|Gabonas}} [[Gabonas]] |capacity = 000 |chairman = {{vlv|Gabonas}} {{small|nežinoma}} |manager = {{vlv|Gabonas}} {{small|nežinoma}} |league = [[LINAF National Foot 1]] |season = 2024–2025 |position = 8 vieta | pattern_la1 = _Liechtenstein17h | pattern_b1 = _Liechtenstein17h | pattern_ra1 = _Liechtenstein17h | pattern_sh1 = _gab17a | pattern_so1 = _southchina1314a | leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000FF | pattern_la2 = | pattern_b2 = _suwon17a | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _Liechtenstein17h | pattern_so2 = _gab17a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Association Omnisports Bouenguidi Sports''' arba '''Bouenguidi Sports''', o trumpai vadinamas '''Bouenguidi''' – profesionalus [[Gabonas|Gabono]] [[futbolo klubas]], rungtyniaujantis aukščiausioje šalies lygoje. Įsikūręs [[Kulamutu]]. == Istorija == [[1980]] m. įkurtas klubas. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 2011 m. pasiekė šalies futbolo taurės finalą, tačiau jame pralaimėjo. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[LINAF National Foot 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''?.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gab2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[LINAF National Foot 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gab2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Pasiekimai == ; {{vlv|Gabonas}} '''[[LINAF National Foot 1|Aukščiausioji lyga]]: ''' * '''Čempionai''':  m.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gabchamp.html Gabon - List of Champions]</ref> ; {{vlv|Gabonas}} '''[[Gabono futbolo taurė]]:''' * '''Nugalėtojai''': –.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gabcuphist.html Gabon - List of Cup Winners]</ref> == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:white" width="150" height="50" |'''Bouenguidi Sport''' | style="background:white;color:blue" width="150" height="50" |'''Bouenguidi Sport''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bouenguidi Sport emblema.png|150px]]'''Bouenguidi Sport''' | style="background:white;color:blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Bouenguidi Sport emblema.png|150px]]'''Bouenguidi Sport''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _eastern18h |pattern_b = _eastern18h |pattern_ra = _eastern18h |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _egito1819a |pattern_b = _egito1819a |pattern_ra = _egito1819a |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20rbw |pattern_b = _adidasregista20rbw |pattern_ra = _adidasregista20rbw |pattern_sh = _striped19blue |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20wrb |pattern_b = _adidasregista20wrb |pattern_ra = _adidasregista20wrb |pattern_sh = _cruzeiro20h |pattern_so = _color_3_stripes_blue |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _Liechtenstein17h | pattern_b = _Liechtenstein17h | pattern_ra = _Liechtenstein17h | pattern_sh = _gab17a | pattern_so = _southchina1314a | leftarm = 0000FF | body = 0000FF | rightarm = 0000FF | shorts = 0000FF | socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_b = _suwon17a | pattern_ra = | pattern_sh = _Liechtenstein17h | pattern_so = _gab17a | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę Gabono nacionalinei rinktinei.<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/24908/2022_2/Bouenguidi_Sports_Koulamoutou.html Informacija apie Bouenguidi Sport klubą]</ref> * {{vlv|Gabonas}} Arsène Copa, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/12445/Arsene_Copa.html General Information about the player Arsène Copa]</ref> * {{vlv|Gabonas}} Roy Mouniengue, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/89815/Roy_Mouniengue.html General Information about the player Roy Mouniengue]</ref> * {{vlv|Gabonas}} Davy Mayoungou, saugas, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/54448/Davy_Mayoungou.html General Information about the player Davy Mayoungou]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/gabon/bouenguidi/49475/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/bouenguidi/xQJKfXtI/ FLASHSCORE] * [ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ao-bouenguidi-sports/48776/ Globalsportsarchive] {{LINAF National Foot 1}} [[Kategorija:Gabono futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Bouenguidi Sport}} dq4mqavas7kzsowk53ug1neh8ovu4x4 0 669495 7582367 7576362 2025-06-22T04:45:36Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582367 wikitext text/x-wiki {{fc-info |image = [[Vaizdas:CS Bendjé emblema.png|150px]] |clubname = CS Bendjé |fullname = Centre Sportif de Bendjé |nickname = |founded = |ground = „''J''“ stadionas, [[Port Žantilis]], {{vlv|Gabonas}} [[Gabonas]] |capacity = 000 |chairman = {{vlv|Gabonas}} {{small|nežinoma}} |manager = {{vlv|Gabonas}} {{small|nežinoma}} |league = [[LINAF National Foot 1]] |season = 2024–2025 |position = 13 vieta |pattern_la1 = _whiteborder |pattern_b1 = _accrington1819a |pattern_ra1 = _whiteborder |pattern_sh1 = _adidasblue |pattern_so1 = _color_3_stripes_white |leftarm1 = 81DAF5 |body1 = FFFFFF |rightarm1 = 81DAF5 |shorts1 = FFFFFF |socks1 = 0000FF |pattern_la2 = |pattern_b2 =_unterhaching1819t |pattern_ra2 = |pattern_sh2 = _salamanca1819a |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = |pattern_b3 = _utena1819a |pattern_ra3 = |pattern_sh3 = _adidaswhite |pattern_so3 = _color_3_stripes_white |leftarm3 = FFDD00 |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFDD00 |shorts3 = 0000FF |socks3 = FFDD00 }} '''Centre Sportif de Bendjé''', o trumpai vadinamas '''CS Bendjé''' – profesionalus [[Gabonas|Gabono]] [[futbolo klubas]], rungtyniaujantis aukščiausioje šalies lygoje. Įsikūręs [[Port Žantilis|Port Žantilyje]]. == Istorija == Kitados rungtyniavo žemesniuose divizionuose. 2022–2023 m. sezone žaidė aukščiausioje šalies lygoje, tačiau futbolo čempionatas Gabone buvo nutrauktas dėl [[2023 m. Gabono perversmas|perversmo]]. Debiutantai tuo metu buvo vieni iš lyderių ir kovojo dėl čempionų titulo.<ref>[https://lalibreville.com/gabon-tous-les-resultats-et-le-classement-au-terme-de-la-8eme-journee-du-championnat-de-national-1/ Gabon : Tous les résultats et le classement au terme de la 8ème journée du championnat de National 1]</ref> 2024–2025 m. sezone liko tryliktoje vietoje. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[LINAF National Foot 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''?.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gab2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[LINAF National Foot 1]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gab2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Pasiekimai == ; {{vlv|Gabonas}} '''[[LINAF National Foot 1]]: ''' * '''Čempionai''':  m.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gabchamp.html Gabon - List of Champions]</ref> ; {{vlv|Gabonas}} '''[[Gabono futbolo taurė]]:''' * '''Nugalėtojai''': –.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gabcuphist.html Gabon - List of Cup Winners]</ref> == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:yellow" width="150" height="50" |'''Centre Sportif de Bendjé''' | style="background:yellow;color:blue" width="150" height="50" |'''Centre Sportif de Bendjé''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:yellow" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CS Bendjé emblema.png|150px]]'''Centre Sportif de Bendjé''' | style="background:yellow;color:blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CS Bendjé emblema.png|150px]]'''Centre Sportif de Bendjé''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _whiteborder |pattern_b = _accrington1819a |pattern_ra = _whiteborder |pattern_sh = _adidasblue |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = 81DAF5 |body = FFFFFF |rightarm = 81DAF5 |shorts = FFFFFF |socks = 0000FF | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b =_unterhaching1819t |pattern_ra = |pattern_sh = _salamanca1819a |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _utena1819a |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_blue |leftarm = FFDD00 |body = FFFFFF |rightarm = FFDD00 |shorts = 0000FF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _torpedobelaz1819h |pattern_ra = |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidastirol23y |pattern_b = _adidastirol23y |pattern_ra = _adidastirol23y |pattern_sh = _adidastirol23rb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFEF00 |body = FFEF00 |rightarm = FFEF00 |shorts = 0000FF |socks = FFEF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidastirol23w |pattern_b = _adidastirol23w |pattern_ra = _adidastirol23w |pattern_sh = _adidastirol23w |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę Gabono nacionalinei rinktinei.<ref>[https://www.national-football-teams.com/leagues/68/2024_2/Gabon.html Informacija apie klubą]</ref> * {{vlv|Gabonas}} , atraminis saugas;<ref>[]</ref> * {{vlv|Gabonas}} Davy Mayoungou, saugas ''(vingeris)'';<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/54448/Davy_Mayoungou.html General Information about the player Davy Mayoungou]</ref> * {{vlv|Gabonas}} , puolėjas;<ref>[]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/gabon/as-pelican/17361/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/centre-sportif-bendje/G8v4HdOu/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/centre-sportif-de-bendje/startseite/verein/111460/saison_id/2023 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cs-bendje/56949/ Globalsportsarchive] {{LINAF National Foot 1}} [[Kategorija:Gabono futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Bendjé}} dauo03s7uk9szlx63shaog8gjp00aee 0 671267 7582273 7576484 2025-06-21T18:17:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582273 wikitext text/x-wiki : nemaišyti su kitais klubais, pavadinimuose turinčiais žymenis Holy arba Stars. {{fc-info | clubname = Basake Holy Stars | image = [[Vaizdas:Holy Stars FC logo.png|150px]] | fullname = Basake Holy Stars Football Club | nickname = | founded = [[1998]] m. | ground = CAM futbolo stadionas, ''Ainyinase'' | capacity = 5 000 | chairman = {{vlv|Gana}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Gana}} {{small|nežinoma}} | league = [[Ghana Premier League]] | season = 2024–2025 | position = 15 vieta |pattern_la1 = _macronsceptrum22gb |pattern_b1 = _macronsceptrum22gb |pattern_ra1 = _macronsceptrum22gb |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = 000000 |socks1 = 008000 |pattern_la2 = _macronsceptrum22gw |pattern_b2 = _macronsceptrum22gw |pattern_ra2 = _macronsceptrum22gw |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _macronsceptrum22wb |pattern_b3 = _macronsceptrum22wb |pattern_ra3 = _macronsceptrum22wb |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = FFFFFF |socks3 = FFFFFF }} '''Basake Holy Stars Football Club''', o trumpiau '''Holy Stars''' – [[Gana|Ganos]] [[futbolo klubas]], įsikūręs ''Ainyinase'' (Elembelės srityje). Namų rungtynes žaidžia CAM Parko stadione ({{en|Crosby Awuah Memorial Stadium, CAM Park}}), talpinančiame penkis tūkstančius žiūrovų. == Istorija == Klubas buvo suformuotas [[1998]] m. 2023–2024 m. sezone žaidė Pirmame divizione ir tapo antros zonos nugalėtojais. Po sezono pirmą kartą klubo istorijoje buvo perkelti į pajėgiausią [[Gana|Ganos]] futbolo lygą.<ref>[https://www.ghanaweb.com/GhanaHomePage/SportsArchive/Basake-Holy-Stars-FC-seals-historic-qualification-to-premier-league-1935771 Basake Holy Stars FC seals historic qualification to premier league]</ref> Nuo 2024–2025 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. == Pasiekimai == ; {{vlv|Gana}} '''[[Ghana Premier League]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/ghachamp.html RSSSF duomenų bazė] (Čempionai ir sezonai)</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)''': – ; {{vlv|Gana}} '''[[Ganos futbolo taurė]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/ghacuphist.html RSSSF duomenų bazė – List of Cup Winners]</ref> * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] Laimėtojai (0): – ; {{vlv|Gana}} '''[[Ganos futbolo supertaurė]]''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] Laimėtojai (0): – == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' (2-oji zona) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2022.html 2021–2022 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' (2-oji zona) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2023.html 2022–2023 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' (2-oji zona) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2024.html 2023–2024 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2025.html 2024–2025 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ghana Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gha2026.html 2025–2026 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |'''Holy Stars''' | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |'''Holy Stars''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Holy Stars FC logo.png|150px]]'''Holy Stars''' | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Holy Stars FC logo.png|150px]]'''Holy Stars''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose rungtyniavo tradicine apranga. {| |{{Football kit | |pattern_la = _givovasupporter1bg |pattern_b = _givovasupporter1bg |pattern_ra = _givovasupporter1bg |pattern_sh = _givovasupporter1bg |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _pelister1718a | pattern_b = _greencollar | pattern_ra = _pelister1718a | pattern_sh = _pelister1718a | pattern_so = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomapisa2gb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 00792b |body = 00792b |rightarm = 00792b |shorts = 000000 |socks = 00792b |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomalion2wb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronsceptrum22gb |pattern_b = _macronsceptrum22gb |pattern_ra = _macronsceptrum22gb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 008000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronsceptrum22gw |pattern_b = _macronsceptrum22gw |pattern_ra = _macronsceptrum22gw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronsceptrum22wb |pattern_b = _macronsceptrum22wb |pattern_ra = _macronsceptrum22wb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Ganos nacionalinei rinktinei atstovavę žaidėjai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/33851/2024_1/Basake_Holy_Stars.html General Information for Basake Holy Stars]</ref> * {{vlv|Gana}} Sylvester Simba, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/89958/Sylvester_Simba.html General Information about the player Sylvester Simba]</ref> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/ghana/basake-holy-stars/64143/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/holy-stars/QyLlExSh/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/basake-holy-stars-fc/startseite/verein/93557 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/holy-stars-fc/39504/ Globalsportsarchive] (apie klubą) {{Ghana Premier League}} {{DEFAULTSORT:Holy Stars}} [[Kategorija:Ganos futbolo klubai]] imufnstpcjhngzpjcx36jc7mw0dnpuy 3 676574 7582214 7582114 2025-06-21T12:34:36Z Homo ergaster 10314 /* Kompetencijos */ Atsakyti 7582214 wikitext text/x-wiki == Pagalba kuriant straipsnius == Sveiki, Lietuviškos [[Vikipedija|Vikipedijos]] administratoriai. Būčiau labai dėkingas, jeigu priežastis ir pagalbą man bekuriant straipsnius paaiškintumėte mano aptarimo puslapyje. Ačiū už supratimą! [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 18:41, 3 vasario 2025 (EET) Enciklopedijos kūrimas nėra lengvas darbas, reikia įdėti ir laiko, ir pastangų. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:42, 4 vasario 2025 (EET) :Gerai [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 21:17, 4 vasario 2025 (EET) == Kompetencijos == Sveiki. Pradėkime nuo kompetencijų. Kaip mokykloje einasi kalbos? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:38, 6 kovo 2025 (EET) :Sveiki, jeigu kalbant apie gimtąją kalbą, man gramatika sekasi puikiai, tačiau literatūra neįpatingai gerai. [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 20:13, 6 kovo 2025 (EET) :O užsienio kalbos man puikiai sekasi (kol kas). [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 20:15, 6 kovo 2025 (EET) ::Na, sakyčiau, dar yra kur patobulėti (pvz., rašome ne „neįpatingai“, o „neypatingai“, taip pat žr. [https://vlkk.lt/konsultacijos/1290-ypatingai-ypac]). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:34, 6 kovo 2025 (EET) :::Aš šias taisykles žinau (bet dabar esu pavargęs, tad darau žioplų klaidų). Tačiau ar nemanot, kad man labiau reikėtų pasimokyti teksto rišlumo, negu gramatikos? [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 20:45, 6 kovo 2025 (EET) ::::Taip, viena kita klaidelė nėra didelė problema, jų visiems pasitaiko. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:50, 6 kovo 2025 (EET) :::::Atsiprašau, dar norėjau paklausti, kodėl ištrynėte [[2222 m.]] straipsnį? [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 13:19, 7 kovo 2025 (EET) ::::::Žr. [[VP:SPĖLIONĖS]]. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:21, 7 kovo 2025 (EET) :::::::Jei norite parašyti straipsnį, tai reikia kažkuo remtis, ar ne? Gal kartais namų bibliotekoje yra kokių nors rimtesnių enciklopedijų, žinynų? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:31, 7 kovo 2025 (EET) ::::::::Turiu, bet nerimtų (vaikiškų). Vienintelį normalų turiu apie fiziką, bet apie tai jau parašyta straipsniuose. [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 15:24, 7 kovo 2025 (EET) :::::::::Supratau. Na, jau kaip ir laikas pradėti sklaidyti rimtesnes. Tuomet ir Vikipedijoje lengviau eitųsi. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:13, 7 kovo 2025 (EET) ::::::::::Dar turiu rimtesnes knygas apie šachmatus ir gyvąją gamtą, gal kažką iš šių temų galėčiau aprašyti? [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 18:43, 7 kovo 2025 (EET) :::::::::::Jei jau aprašėt, tai reikėtų tą knygą ir jos puslapius straipsnyje nurodyti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:02, 7 kovo 2025 (EET) ::::::::::::Šiaip, gal vertėtų pradėti nuo lengvesnių temų, nereikia užsimoti pernelyg plačiai. Įdomumo dėlei siūlau užmesti akį į [[Specialus:Naujausi_puslapiai]]. Susidarysite įspūdį, kiek pas mus rašančių ir kokios temos dominuoja. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:18, 7 kovo 2025 (EET) :::::::::::::Gerai, ačiū už patarimus! [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 20:58, 7 kovo 2025 (EET) ::::::::::::::Jei jau taip labai norisi kažko moksliško, tai gal pamėginkit išversti [[:en:Dolichoderus intermedius]]. Trumputis stub'as, išversti darbo nedaug, pasimokysit tvarkingai sudėlioti šablonus, kategorijas, išnašas. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:43, 19 birželio 2025 (EEST) :::::::::::::::gerai [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 15:48, 20 birželio 2025 (EEST) ::::::::::::::::Vertėtų atidžiau susipažinti su [[Pagalba:Turinys]]. Siūlyčiau nepabijoti spustelti „keisti vikitekstą“. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:46, 20 birželio 2025 (EEST) :::::::::::::::::Turite omeny keisti vikitekstą netvarkinguose straipsniuose? [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 20:31, 20 birželio 2025 (EEST) ::::::::::::::::::Na, gal iš pradžių studijuokite [[Pagalba:Turinys]]. Matosi, kad kol kas itin sunku. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:37, 20 birželio 2025 (EEST) ::::::::::::::::[[Vikipedija:Kompetencija_nėra_nereikalinga]]: „Vikipedija nėra mokymo, ugdymo ar gydymo įstaiga ir jos tikslas nėra naudotojų kompetencijos ugdymas bet kokia kaina“. Žodžiu, arba kantriai bandote pasimokyti, arba, jei toliau štampuosite labai nekokybiškus straipsnius, būsite išprašytas jau ne keliems mėnesiams, o ilgesniam laikui. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:34, 21 birželio 2025 (EEST) 7plzhtwg8de0ccna4cj5jepox577nmw 7582215 7582214 2025-06-21T12:34:52Z Homo ergaster 10314 /* Kompetencijos */ 7582215 wikitext text/x-wiki == Pagalba kuriant straipsnius == Sveiki, Lietuviškos [[Vikipedija|Vikipedijos]] administratoriai. Būčiau labai dėkingas, jeigu priežastis ir pagalbą man bekuriant straipsnius paaiškintumėte mano aptarimo puslapyje. Ačiū už supratimą! [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 18:41, 3 vasario 2025 (EET) Enciklopedijos kūrimas nėra lengvas darbas, reikia įdėti ir laiko, ir pastangų. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:42, 4 vasario 2025 (EET) :Gerai [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 21:17, 4 vasario 2025 (EET) == Kompetencijos == Sveiki. Pradėkime nuo kompetencijų. Kaip mokykloje einasi kalbos? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:38, 6 kovo 2025 (EET) :Sveiki, jeigu kalbant apie gimtąją kalbą, man gramatika sekasi puikiai, tačiau literatūra neįpatingai gerai. [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 20:13, 6 kovo 2025 (EET) :O užsienio kalbos man puikiai sekasi (kol kas). [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 20:15, 6 kovo 2025 (EET) ::Na, sakyčiau, dar yra kur patobulėti (pvz., rašome ne „neįpatingai“, o „neypatingai“, taip pat žr. [https://vlkk.lt/konsultacijos/1290-ypatingai-ypac]). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:34, 6 kovo 2025 (EET) :::Aš šias taisykles žinau (bet dabar esu pavargęs, tad darau žioplų klaidų). Tačiau ar nemanot, kad man labiau reikėtų pasimokyti teksto rišlumo, negu gramatikos? [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 20:45, 6 kovo 2025 (EET) ::::Taip, viena kita klaidelė nėra didelė problema, jų visiems pasitaiko. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:50, 6 kovo 2025 (EET) :::::Atsiprašau, dar norėjau paklausti, kodėl ištrynėte [[2222 m.]] straipsnį? [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 13:19, 7 kovo 2025 (EET) ::::::Žr. [[VP:SPĖLIONĖS]]. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:21, 7 kovo 2025 (EET) :::::::Jei norite parašyti straipsnį, tai reikia kažkuo remtis, ar ne? Gal kartais namų bibliotekoje yra kokių nors rimtesnių enciklopedijų, žinynų? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:31, 7 kovo 2025 (EET) ::::::::Turiu, bet nerimtų (vaikiškų). Vienintelį normalų turiu apie fiziką, bet apie tai jau parašyta straipsniuose. [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 15:24, 7 kovo 2025 (EET) :::::::::Supratau. Na, jau kaip ir laikas pradėti sklaidyti rimtesnes. Tuomet ir Vikipedijoje lengviau eitųsi. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:13, 7 kovo 2025 (EET) ::::::::::Dar turiu rimtesnes knygas apie šachmatus ir gyvąją gamtą, gal kažką iš šių temų galėčiau aprašyti? [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 18:43, 7 kovo 2025 (EET) :::::::::::Jei jau aprašėt, tai reikėtų tą knygą ir jos puslapius straipsnyje nurodyti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:02, 7 kovo 2025 (EET) ::::::::::::Šiaip, gal vertėtų pradėti nuo lengvesnių temų, nereikia užsimoti pernelyg plačiai. Įdomumo dėlei siūlau užmesti akį į [[Specialus:Naujausi_puslapiai]]. Susidarysite įspūdį, kiek pas mus rašančių ir kokios temos dominuoja. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:18, 7 kovo 2025 (EET) :::::::::::::Gerai, ačiū už patarimus! [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 20:58, 7 kovo 2025 (EET) ::::::::::::::Jei jau taip labai norisi kažko moksliško, tai gal pamėginkit išversti [[:en:Dolichoderus intermedius]]. Trumputis stub'as, išversti darbo nedaug, pasimokysit tvarkingai sudėlioti šablonus, kategorijas, išnašas. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:43, 19 birželio 2025 (EEST) :::::::::::::::gerai [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 15:48, 20 birželio 2025 (EEST) ::::::::::::::::Vertėtų atidžiau susipažinti su [[Pagalba:Turinys]]. Siūlyčiau nepabijoti spustelti „keisti vikitekstą“. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:46, 20 birželio 2025 (EEST) :::::::::::::::::Turite omeny keisti vikitekstą netvarkinguose straipsniuose? [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 20:31, 20 birželio 2025 (EEST) ::::::::::::::::::Na, gal iš pradžių studijuokite [[Pagalba:Turinys]]. Matosi, kad kol kas itin sunku. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:37, 20 birželio 2025 (EEST) [[Vikipedija:Kompetencija_nėra_nereikalinga]]: „Vikipedija nėra mokymo, ugdymo ar gydymo įstaiga ir jos tikslas nėra naudotojų kompetencijos ugdymas bet kokia kaina“. Žodžiu, arba kantriai bandote pasimokyti, arba, jei toliau štampuosite labai nekokybiškus straipsnius, būsite išprašytas jau ne keliems mėnesiams, o ilgesniam laikui. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:34, 21 birželio 2025 (EEST) irbq96k2uyg55ou8mlrwnbbycywfkch 0 677433 7582264 7500556 2025-06-21T17:50:38Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7582264 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Святые Варлаам и Иоасаф Индийский царевич ~ saints Barlaam and Josaphat prince of India.jpg|thumb|160px|Šv. Barlamas ir šv. Juozapatas. XV a. pab. – XVI a. pr. ikona iš [[Didžiojo Naugardo Šv. Sofijos soboras|Šv. Sofijos soboro Naugarde]]]] '''Barlamas ir Juozapatas''' ({{el|Βαρλαάμ, Ἰωσαφάτ}}) – krikščionių [[šventasis|šventieji]], žinomi iš populiaraus religinio viduramžių pasakojimo. == Pasakojimas apie Barlamą ir Juozapatą == Anot paties pasakojimo, šią istoriją užrašęs VII–VIII a. sirų krikščionių dvasininkas, [[šv. Tomas Damaskietis]]. Pasakojama, kad indų pagonių karalius Abeneras ar Aveniras persekiojęs [[krikščionybė|krikščionis]], kurie Indijoje atsiradę dar [[apaštalas Tomas|apaštalo Tomo]] laikais. Karalius labai norėjęs susilaukti palikuonių ir jam galop gimęs labai dailus sūnus Juozapatas. Karalius paklausęs savo [[Indijos astrologija|astrologų]], kokia būsianti jo sūnaus lemtis. Visi žadėję jam gerą lemtį, išskyrus vieną, kuris pasakęs, kad jo sūnus priimsiąs persekiojamą religiją ir tapsiąs ne šios žemės karaliumi. Aveniras labai nusigandęs ir liepęs pastatyti kuo gražiausius rūmus, kad tik jo sūnui nereikėtų susidurti su jokiais vargais. Rūmai buvę ištaigingi, į juos leisti tik jauni, sveiki ir laimingi žmonės, tad Juozapatas nematęs jokio skausmo, liūdesio, vargo, ligų, mirties. Visgi Juozapatas galiausiai ištrūkęs iš rūmų, ir nepaisant visų tėvo persergėjimų, pamatęs neregį, luošį ir mirštantįjį. Juozapatą šie reginiai labai sukrėtę. Tada pasirodęs krikščionių [[askezė|asketas]] Barlamas, kuris pažadėjęs padėsiant nurimdyti Juozapato sielvartą. Barlamas jam papasakojęs apie stebuklingą brangakmenį, kuris leidžiantis neregiui vėl matyti, kurčiajam išgirsti, luošajam pasveikti, taip pat teikiąs nemarumą ir didžią išmintį.<ref name=tor /> [[Vaizdas:Josaphat.jpg|thumb|left|240px|Šv. Juozapatas paskelbia apie savo išvykimą. XIII a. Atono kalno rankraščio iliustracija]] Barlamas karalaičiui papasakojęs įvairias biblines ir rytietiškas istorijas bei galiausiai papasakojęs [[Evangelija|Kristaus evangeliją]]. Tada palikęs savo asketo rūbą ir iškeliavęs. Karalius Aveniras visaip stengęsis nukreipti Juozapato mintis nuo krikščionybės – gundęs jį turtais, dailiomis moterims, galop sutikęs pasidalinti valdžia. Juozapatas valdęs taip gerai, kad visi buvę laimingi, o jo tėvas prieš mirtį priėmęs krikščionybę. Dar keletą metų pavaldęs, Juozapatas panūdęs perleisti savo valdžią ir susirasti svečioje šalyje Barlamą. Pavaldiniai tam labai prieštaravę, bet Juozapatas slapčia persivilkęs į Barlamo andai paliktus drabužius ir iškeliavęs. Susiradęs Barlamą, Juozapatas su juo praleidęs ilgą laiką, o bičiuliui mirus, atgabenęs jo palaikus atgal į Indiją.<ref name=tor /> == Kilmė ir istorija == Barlamo ir Juozapato istorija viduramžiais paplito tiek Rytuose ([[Senovės Sirija|Sirijoje]], [[Bizantija|Bizantijoje]], [[Indija|Indijoje]], [[Etiopija|Etiopijoje]], [[Egiptas|Egipte]]), tiek Europoje, išversta į įvairias kalbas ([[vokiečių aukštaičių kalba|vokiečių aukštaičių]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[italų kalba|italų]], [[anglų kalba|anglų]], [[senovės skandinavų kalba|senovės skandinavų]], [[lotynų kalba|lotynų]], [[amherų kalba|etiopų]], [[arabų kalba|arabų]], [[armėnų kalba|armėnų]], [[gruzinų kalba|gruzinų]]). Įvairūs vertėjai, perrašinėtojai šią istoriją savaip papildę, perinterpretavę. [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusioje]] pasakojimas apie Barlamą ir Juozapatą užfiksuotas jau XI a. Serbų hagiografija apie [[Šv. Sava|šv. Savą]] sumodeliuota pagal šį pasakojimą. 1637 m. [[LDK]] ([[Orša|Oršoje]]) išleistas pasakojimas [[rusėnų kalba]] „Istorija arba tikras pasakojimas, užrašytas šv. Jono Damaskiečio, apie šventųjų tėvų Barlamo ir Josafo gyvenimus, ir indų atvertimą“.<ref name=tor /> [[Vaizdas:Leprosorium.jpg|thumb|240px|Šv. Juozapatas sutinka luošį ir neregį. XIV a. Vinsano Bovua ''Speculum Historiale'' miniatiūra]] Kad Barlamo ir Juozapato istorija primena [[Sidharta Gautama|Budos Šakjamunio]] pastebėta dar [[1446]] m. Venecijos raštininko (apie budizmą jau žinota iš [[markas Polas|Marko Polo]] pasakojimų), o XVII a. – portugalų misionieriaus Indijoje Diogo do Koto. Mokslinį šių istorijų tapatumą XIX a. vid. įrodė Eduaras Labulajė (''Eduard Laboulaye'', 1859 m.) ir Feliksas Lybrechtas (''Felix Liebrecht'', 1860 m.).<ref>[https://en.wikisource.org/wiki/1911_Encyclop%C3%A6dia_Britannica/Barlaam_and_Josaphat Barlaam and Josaphat], 1911, ''Encyclopædia Britannica'', Volume 3.</ref> Juozapato vardas kilęs iš budistinės sąvokos „[[bodhisatva]]“ {{sa|बोधिसत्त्व|bodhisattva-}}, kuri vėliau mainėsi į VI–VII a. [[vidurinė persų kalba|persų]] ''Bodisav'', arabų kalboje – į ''Būdhasaf'' arba ''Yūdhasaf'', [[X a.]] į gruzinų ''Iodasaph'', XI a. į graikų {{el|Ἰωάσαφ|Ioasaph}}), o lotynų ''Iosaphat/Josaphat'' atsirado dėl asimiliacijos su Biblijoje minimu [[Judėja|Judėjos]] karaliumi [[Josafatas|Jehosafatu]] (tekstuose vadinamu Josafatu). Barlamo vardas – miglotos kilmės. Jis į graikų kalbą patekęs per {{ar|بِلَوْهَر|Bilawhar}} ir gruzinų ''Balahvar''. Tyrėjai kėlė hipotezes, kad šis vardas galėjęs kilti iš [[sanskritas|sanskrito]] žodžių ''[[bhagavanas|bhagavan]]'' („viešpats“) arba ''[[purohita]]-'' („šventikas“). Karaliaus Aveniro ({{gr|Ἀβεννήρ, Ἄβενιρ|Abenner, Avenir}}) vardas taip pat neaiškus – arabų kalboje jis pateikiamas kaip ''Junaysar'', gruzinų – kaip ''Abeneser, Abenes''. Barlamas ir Juozapatas minimi kaip šventieji [[Romos martirologas|Romos martirologe]],<ref>[http://www.liturgialatina.org/martyrologium/21.htm Martyrologium Romanum 27 Novembris] Apud Indos, Persis finitimos, sanctorum Barlaam et Josaphat, quorum actus mirandos sanctus Joannes Damascenus conscripsit.</ref> jų šventa diena [[lapkričio 27]] d., tačiau [[Mišiolas|Romos mišiole]] jų nėra. Graikų ortodoksų liturginiame kalendoriuje šių šventųjų diena minima [[rugpjūčio 26]] d.<ref name=SYNAXARISTES>Great [[Synaxarium|Synaxaristes]]: ''[http://www.synaxarion.gr/gr/sid/466/sxsaintinfo.aspx Ὁ Ὅσιος Ἰωάσαφ γιὸς τοῦ βασιλιὰ τῆς Ἰνδίας Ἄβενιρ].'' 26 Αυγούστου. ΜΕΓΑΣ ΣΥΝΑΞΑΡΙΣΤΗΣ.</ref><ref>{{cite web |title=Αιώνια Ορθόδοξο ημερολόγιο |url=https://www.crkvenikalendar.com/datumgr-2021-9-8 |website=Αιώνια Ορθόδοξο ημερολόγιο |language=el }}{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ([[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendoriuje]], [[rugsėjo 8]] d. – [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus]]), slavų ortodoksų liturginiame kalendoriuje – [[lapkričio 19]] d. (Julijaus, Grigaliaus – [[gruodžio 2]] d.).<ref name=PRAVOSLAVIE>''[http://days.pravoslavie.ru/en/Days/20121119.htm November 19/December 2] {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20140301081443/http://days.pravoslavie.ru/en/Days/20121119.htm |date=1 March 2014 }}.'' Orthodox Calendar (Pravoslavie.ru).</ref><ref name=OCA>''[http://oca.org/FeastSaintsViewer.asp?SID=4&ID=1&FSID=103329 Venerable Joasaph the Prince of India].'' OCA – Feasts and Saints.</ref> Nėra gerai žinoma, kaip [[Buda|Budos]] istorija transformavosi į mitą apie krikščionių šventuosius. Pirmieji šaltiniai apie Budos gyvenimą buvo II–III a. kodifikuota sanskrito istorija ''[[Lalita Vistara]]'' ir [[pali kalba]] sukurti pasakojimai apie Budos gyvenimus – [[džatakos]]. Manoma, kad budistinis ir krikščioniškas pasaulėvaizdis galėję susidurti vėlyvosios antikos [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]], kur tuo metu plito ne tik [[budizmas]], bet ir [[manichėjizmas]], [[krikščionybė]], [[zoroastrizmas]], [[daoizmas]]. Ypač didelis religijų lydymosi katilas buvęs [[Rytų Turkestanas|Rytų Turkestane]], [[Turfano įduba|Turfano įduboje]]. Greičiausiai Budos istoriją pirmieji užrašę ir interpretavę manichėjai, kalbėję [[iranėnų kalbos|iranėnų kalbomis]] (galbūt [[sogdų kalba|sogdų]]). Iš Vidurinės Azijos istorija galėjo patekti į [[Bagdadas|Bagdadą]], kuris tuo metu buvo svarbus manichėjizmo centras. Ibn al Mokafa išvertęs kūrinį į arabų kalbą – ''Kitab Belawhar wa Budasaf''. Pagal šį tekstą sukurti kiti arabiški vertimai, taip pat vertimai į hebrajų, Persijos žydų ('' Shahzadeh va Sufi'') kalbas. Krikščionišką šios istorijos versiją (apie karaliaus persekiojamus krikščionis ir t. t.) tikriausiai sukūręs gruzinų vienuolis Eutimijus, kuris XI a. vid. [[Atono kalnas|Atone]] išvertė šią istoriją į graikų kalbą.<ref name=tor>Thomas M. Prymak. [https://sheptytskyinstitute.ca/wp-content/uploads/2020/12/THE_WONDEROUS_TALE_OF_BARLAAM_AND_JOSAPH.pdf THE WONDEROUS TALE OF BARLAAM AND JOSAPHAT], University of Toronto, 2020.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Krikščionių šventieji]] [[Kategorija:Budizmo istorija]] erg1av1fzp0kcv70g0l53szyf71orje 0 679310 7582225 7530900 2025-06-21T13:10:43Z Homo ergaster 10314 +[[Kategorija:JAV šokėjai]]; +[[Kategorija:JAV dainininkai]]; +[[Kategorija:JAV aktoriai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7582225 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} [[Vaizdas:Joséphine Baker - photo Nadar.jpg|miniatiūra|Joséphine Baker, 1930 m.]] '''Josephine Baker''' ('''tikr. Freda Josephine McDonald;''' [[1906 m.|1906]] m. [[Birželio 3|birželio 3 d]]. [[Sent Luisas|Sent Luise]], [[Misūris]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] - [[1975 m.|1975]] m. [[Balandžio 12|balandžio 12 d]]. [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Prancūzija]]) - JAV kilmės prancūzų šokėja, dainininkė ir aktorė, išgarsėjusi trečiame ir ketvirtame XX a. dešimtmečiuose. == Biografija == Freda Josephine McDonald gimė 1906 m. birželio 3 d. Saint Louise, Misūrio valstijoje ir augo vargingomis sąlygomis<ref>https://www.universalis-edu.com/encyclopedie/josephine-baker</ref>. Šokėjos karjerą Josephine Baker pradėjo trečiame XX a. dešimtmetyje [[Niujorkas|Niujorke]], tačiau išgarsėjo dėl pasirodymų Prancūzijos sostinėje – tapo tikra Paryžiaus džiazo klubų ir miuzikholų sensacija. Ji buvo žinoma dėl egzotiško ir audrinančio šokio stiliaus bei ekstravagantiškų kostiumų, kurių didžiąją dalį dažnai sudarydavo plunksnos ir karoliukai<ref>https://web.archive.org/web/20191016111257/https://www.universalmusic.fr/artiste/15862-josephine-baker/bio</ref>. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais Joséphine Baker dirbo prancūzų Pasipriešinimo judėjimui ir už savo tarnybą pelnė ne vieną apdovanojimą - paminėtini: Karo kryžius ir Garbės legiono ordinas<ref>Jacques Abtey, ''La Guerre secrète de Joséphine Baker'', Éditions Siboney, 1948, reedition 2000 pp.51-53</ref>. Prisiėmus įsipareigojimą ginti pilietines teises, dalyvavo pilietinių teisių judėjime JAV<ref>Roger Faligot, «  », ''Vanity Fair'', <abbr>n^o</abbr> 8,‎ février 2014, <abbr>p.</abbr> 148-157.</ref>. Joséphine Baker artistės karjera truko visą jos gyvenimą, Ji buvo žinoma ir dėl humanitarinės veiklos, teikiant pagalbą vaikams.<ref>https://www.lepoint.fr/culture/la-tribu-de-josephine-baker-29-11-2021-2454251_3.php</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Baker, Josephine}} [[Kategorija:JAV šokėjai]] [[Kategorija:JAV dainininkai]] [[Kategorija:JAV aktoriai]] dm6bzzh7ruzzwm0xdnadoxbdbgnbgg6 7582226 7582225 2025-06-21T13:11:13Z Homo ergaster 10314 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582226 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} [[Vaizdas:Joséphine Baker - photo Nadar.jpg|miniatiūra|Joséphine Baker, 1930 m.]] '''Josephine Baker''' (tikr. '''Freda Josephine McDonald'''; [[1906 m.|1906]] m. [[Birželio 3|birželio 3 d]]. [[Sent Luisas|Sent Luise]], [[Misūris]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] – [[1975 m.|1975]] m. [[Balandžio 12|balandžio 12 d]]. [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Prancūzija]]) – JAV kilmės prancūzų šokėja, dainininkė ir aktorė, išgarsėjusi trečiame ir ketvirtame XX a. dešimtmečiuose. == Biografija == Freda Josephine McDonald gimė 1906 m. birželio 3 d. Saint Louise, Misūrio valstijoje ir augo vargingomis sąlygomis<ref>https://www.universalis-edu.com/encyclopedie/josephine-baker</ref>. Šokėjos karjerą Josephine Baker pradėjo trečiame XX a. dešimtmetyje [[Niujorkas|Niujorke]], tačiau išgarsėjo dėl pasirodymų Prancūzijos sostinėje – tapo tikra Paryžiaus džiazo klubų ir miuzikholų sensacija. Ji buvo žinoma dėl egzotiško ir audrinančio šokio stiliaus bei ekstravagantiškų kostiumų, kurių didžiąją dalį dažnai sudarydavo plunksnos ir karoliukai<ref>https://web.archive.org/web/20191016111257/https://www.universalmusic.fr/artiste/15862-josephine-baker/bio</ref>. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais Joséphine Baker dirbo prancūzų Pasipriešinimo judėjimui ir už savo tarnybą pelnė ne vieną apdovanojimą – paminėtini: Karo kryžius ir Garbės legiono ordinas<ref>Jacques Abtey, ''La Guerre secrète de Joséphine Baker'', Éditions Siboney, 1948, reedition 2000 pp.51-53</ref>. Prisiėmus įsipareigojimą ginti pilietines teises, dalyvavo pilietinių teisių judėjime JAV<ref>Roger Faligot, «  », ''Vanity Fair'', <abbr>n^o</abbr> 8,‎ février 2014, <abbr>p.</abbr> 148–157.</ref>. Joséphine Baker artistės karjera truko visą jos gyvenimą, Ji buvo žinoma ir dėl humanitarinės veiklos, teikiant pagalbą vaikams.<ref>https://www.lepoint.fr/culture/la-tribu-de-josephine-baker-29-11-2021-2454251_3.php</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Baker, Josephine}} [[Kategorija:JAV šokėjai]] [[Kategorija:JAV dainininkai]] [[Kategorija:JAV aktoriai]] r7e0jxgbabii4bjs0un39a3ady6kdha 0 679311 7582223 7531254 2025-06-21T13:08:47Z Homo ergaster 10314 įtraukta [[Kategorija:Prancūzijos olimpiečiai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7582223 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} [[Vaizdas:Perec Atlanta 1996.jpg|miniatiūra|Marie-José Pérec, Atlantoje, 1996 m.]] '''Marie-José Pérec''' – prancūzų atletė, gimusi [[Gvadelupa|Gvadelupoje]], [[Bas Teras|Basse-Terre]], [[1968 m.|1968]] m. [[gegužės 9]] d. Ji yra vienintelė prancūzė trissyk tapusi [[Olimpinės žaidynės|olimpine]] [[Lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempione: [[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|1992 m. Barselonoje]] (400 m bėgime)<ref>http://todor66.com/olim/1992/Athletics/Women_4x100m_Relay.html</ref> ir dusyk [[1996 m. vasaros olimpinės žaidynės|1996 m. Atlantoje]] vykusiose žaidynėse (400 m ir [[200 m bėgimas|200 m bėgimuose]])<ref name=":0">http://todor66.com/olim/1996/Athletics/Women_400m.html</ref>. == Sportininkės karjera == Ji yra antroji atletė nugalėjusi dvejuose tų pačių olimpinių žaidynių bėgimuose – 200 ir 400 m (pirmoji – JAV atletė Valerie Brisco-Hooks) bei pirmoji, bendroje vyrų ir moterų atletų imtyje, kuriai pavyko dvejose olimpinėse žaidynėse iš eilės tapti nugalėtoja 400 m bėgime<ref name=":0" />. Jos 1996 m. Atlantos žaidynių finale pasiektas laikas – 48,25 sek, iki šiol yra septintas geriausias visų laikų pasirodymas ir jau 23 metus yra vienintelis mažiau nei sekunde nuo Maritos Koch pasaulinio rekordo (47,60 sek, 1985 m.) atsiliekantis laikas, jai priklauso ir 400 m bėgimo olimpinis rekordas stadione. Marie-José Pérec yra ir dukart 400 m bėgimo pasaulio čempionė – [[1991 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|1991 m. Tokijuje]] ir [[1995 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|1995 m. Geteburge]]. Iki sportinės karjeros baigties, dėl jos eiklių skriejančių žingsnių, turėjo Gazelės pravardę (šiandien tokia pravardė vertinama kaip rasinių stereotipų apraiška – juodaodžiams atletams dažnai būdavo klijuojamos laukinių gyvūnų pravardės)<ref>https://journals.openedition.org/questionsdecommunication/18996</ref>, arba – Dieviškosios, dėl neeilinių sportinių pasiekimų. Jai priklauso 200 m (21,99 sek, 1993 m.) ir 400 m (48,25 sek, 1996 m.) bėgimo, 400 m kliūtinio bėgimo (53,21 sek, 1995 m.) ir estafetinio bėgimo 4 × 400 m (3 min 22,34 sek, 1994 m.) Prancūzijos rekordas<ref name=":1">https://www.lemonde.fr/livres/article/2021/07/10/olympia-de-paul-henry-bizon-dans-la-tete-de-marie-jose-perec_6087802_3260.html</ref>. Baigusi sportininkės karjerą, Marie-José Pérec ėmėsi įvairių su sporto pasauliu susijusių veiklų<ref name=":1" />. [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių]] atidarymo ceremonijoje, ji buvo paskutinė, kartu su Teddy Riner, atnešusi olimpinį deglą<ref>https://www.leparisien.fr/jo-paris-2024/avant-les-jo-marie-jose-perec-se-raconte-dans-un-documentaire-sur-canal-21-07-2024-F5MZ6W3SA5AD3LKHWEFP2VK3VY.php</ref>. == Šaltiniai == [[Kategorija:Prancūzijos olimpiečiai]] qgsx7jerj1y87pl921l93td2my5syoy 7582224 7582223 2025-06-21T13:09:18Z Homo ergaster 10314 /* Šaltiniai */ 7582224 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} [[Vaizdas:Perec Atlanta 1996.jpg|miniatiūra|Marie-José Pérec, Atlantoje, 1996 m.]] '''Marie-José Pérec''' – prancūzų atletė, gimusi [[Gvadelupa|Gvadelupoje]], [[Bas Teras|Basse-Terre]], [[1968 m.|1968]] m. [[gegužės 9]] d. Ji yra vienintelė prancūzė trissyk tapusi [[Olimpinės žaidynės|olimpine]] [[Lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempione: [[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|1992 m. Barselonoje]] (400 m bėgime)<ref>http://todor66.com/olim/1992/Athletics/Women_4x100m_Relay.html</ref> ir dusyk [[1996 m. vasaros olimpinės žaidynės|1996 m. Atlantoje]] vykusiose žaidynėse (400 m ir [[200 m bėgimas|200 m bėgimuose]])<ref name=":0">http://todor66.com/olim/1996/Athletics/Women_400m.html</ref>. == Sportininkės karjera == Ji yra antroji atletė nugalėjusi dvejuose tų pačių olimpinių žaidynių bėgimuose – 200 ir 400 m (pirmoji – JAV atletė Valerie Brisco-Hooks) bei pirmoji, bendroje vyrų ir moterų atletų imtyje, kuriai pavyko dvejose olimpinėse žaidynėse iš eilės tapti nugalėtoja 400 m bėgime<ref name=":0" />. Jos 1996 m. Atlantos žaidynių finale pasiektas laikas – 48,25 sek, iki šiol yra septintas geriausias visų laikų pasirodymas ir jau 23 metus yra vienintelis mažiau nei sekunde nuo Maritos Koch pasaulinio rekordo (47,60 sek, 1985 m.) atsiliekantis laikas, jai priklauso ir 400 m bėgimo olimpinis rekordas stadione. Marie-José Pérec yra ir dukart 400 m bėgimo pasaulio čempionė – [[1991 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|1991 m. Tokijuje]] ir [[1995 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|1995 m. Geteburge]]. Iki sportinės karjeros baigties, dėl jos eiklių skriejančių žingsnių, turėjo Gazelės pravardę (šiandien tokia pravardė vertinama kaip rasinių stereotipų apraiška – juodaodžiams atletams dažnai būdavo klijuojamos laukinių gyvūnų pravardės)<ref>https://journals.openedition.org/questionsdecommunication/18996</ref>, arba – Dieviškosios, dėl neeilinių sportinių pasiekimų. Jai priklauso 200 m (21,99 sek, 1993 m.) ir 400 m (48,25 sek, 1996 m.) bėgimo, 400 m kliūtinio bėgimo (53,21 sek, 1995 m.) ir estafetinio bėgimo 4 × 400 m (3 min 22,34 sek, 1994 m.) Prancūzijos rekordas<ref name=":1">https://www.lemonde.fr/livres/article/2021/07/10/olympia-de-paul-henry-bizon-dans-la-tete-de-marie-jose-perec_6087802_3260.html</ref>. Baigusi sportininkės karjerą, Marie-José Pérec ėmėsi įvairių su sporto pasauliu susijusių veiklų<ref name=":1" />. [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių]] atidarymo ceremonijoje, ji buvo paskutinė, kartu su Teddy Riner, atnešusi olimpinį deglą<ref>https://www.leparisien.fr/jo-paris-2024/avant-les-jo-marie-jose-perec-se-raconte-dans-un-documentaire-sur-canal-21-07-2024-F5MZ6W3SA5AD3LKHWEFP2VK3VY.php</ref>. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Pérec, Marie-José}} [[Kategorija:Prancūzijos olimpiečiai]] 1kt8u283sdpvinh63spuhxg3blt716s 0 679572 7582219 7532347 2025-06-21T12:56:37Z Homo ergaster 10314 įtraukta [[Kategorija:Prancūzijos rašytojai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7582219 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} '''Louise Weiss''' ([[1893 m.|1893 m]]. [[Sausio 25|sausio 25 d]]. [[Arasas (miestas)|Arase]] - [[1983 m.]] [[Gegužės 26|gegužės 26 d]]. [[Paryžius|Paryžiuje]]) - [[Prancūzija|prancūzų]] [[Žurnalistika|žurnalistė]], [[Rašytojas|rašytoja]], [[Feminizmas|feministė]] ir [[Politika|politikė]], [[Europos parlamento narys|Europos Parlamento narė]] ([[1979 m.|1979]]-[[1983 m.|1983]] m.)<ref>Emmanuelle MÉTIVIER, « [https://www.ouest-france.fr/culture/histoire/grande-figure-europeenne-louise-weiss-a-mene-ses-premieres-actions-dans-les-cotes-darmor-4d6ede9a-28de-11ef-96d1-fdb7d737b711 Grande figure européenne, Louise Weiss a mené ses premières actions dans les Côtes-d’Armor] », Ouest-France.fr, 20 birželio 2024</ref>. [[Vaizdas:Louise Weiss 1980.jpg|miniatiūra|318x318px|Louise Weiss, 1980 m.]] == Profesinė veikla == [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais [[Slauga|med. seserimi]] tarnavusi Louise Weiss, jam pasibaigus įsteigia tarptautinį politikos [[Savaitraštis|savaitraštį]] ''Europe nouvelle'' (''Naujoji Europa''). Jame ji, tęsdama tokių politikų, kaip [[Aristide Briand|Aristid Briant]], mintį, ryžtingai pasisakė už [[Pacifizmas|pacifizmą]], mąstydama apie Europos šalių, ypač [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]], susitaikymo galimybes, kad karas nebepasikartotų. Ji taip pat išspausdino „memorandumą dėl Europos federacinės sąjungos“ – kai kurie jį laiko vienu iš tuo metu statomos [[Europa|Europos]] pamatų<ref name=":0"><small>« [http://www.judaisme-alsalor.fr/perso/lweiss/lweiss.htm Louise WEISS 1893 - 1983 par Charles REICH]</small> », sur judaisme.sdv.fr </ref>. Taika, jos manymu, priklausė ir nuo moterų įsitraukimo į politiką. Nuo [[1934 m.|1934]]-ųjų Louise Weiss ėmė visomis jėgomis kovoti už [[Moterų rinkimų teisė|moterų teisę balsuoti]]. Jos įsteigto judėjimo „Naujoji moteris“ dėka pavyko teikti įstatymą [[Prancūzijos parlamentas|Prancūzijos parlamentui]], tačiau projektą atmetė [[Prancūzijos senatas|Senatas]]<ref name=":0" />. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais veikusi Pasipriešinimo judėjime, Louise Weiss vėl ėmėsi žurnalistės darbo po jo baigties, sutelkdama dėmesį į konfliktų Europoje ir kitose vietose šaknis. [[1968 m.|1968 m]]. išleista jos knyga ''Mémoires d’une Européenne (Vienos europietės atsiminimai)'' - joje rašė apie savo įsipareigojimą dėl vieningos Europos, kurioje būtų labiau paisoma moterų ir vyrų lygybė. Po trejų metų ji įsteigė savo vardo fondą, kad galėtų tęsti pradėtą kovą<ref name=":1">« <small> [https://www.strasbourg-europe.eu/louise-weiss/ Louise Weiss : l’Europe, le féminisme et le journalisme]</small> [https://www.strasbourg-europe.eu/louise-weiss/ »], Centre d'Information sur les Institutions Européennes (CIIE)</ref>. [[1979 m.|1979 m]]., vykstant patiems pirmiesiems [[Europos Parlamento rinkimai|rinkimams]] į [[Europos Parlamentas|Europos parlamentą]], Louise Weiss buvo pristatyta kaip „[[Jacques Chirac]] (Žako Širako) Europai duota garantija“ ir užėmė aukštą (penktą) poziciją [[Susivienijimas už Respubliką|RPR]] (Susivienijimas už Respubliką) partijos sąraše<ref name=":1" />. Tuomet jai buvo 86-eri, todėl tapo vyriausia Europos Parlamento nare. Dėl šios priežasties ji buvo pirmojo išrinktosios asamblėjos posėdžio pirmininke, kuriame tarė istorinę kalbą<ref>(fr)Yves Denéchère, «Louise Weiss et quelques autres : candidates et élues gaullistes au Parlement européen (1979-1989)», ''Histoire@Politique'', <abbr>vol.</abbr> 2, <abbr>nr</abbr> 17,‎ 2012, <abbr>psl.</abbr> 51-68, § 8-9 <small>(DOI 10.3917/hp.017.0051)</small></ref>: ''"Europa vėl ims tviskėti tik tuomet, kai įžiebs sąžinės, gyvybės ir teisės švyturius"''. Dirbdama Europos parlamente daugiausia dėmesio skyrė kultūros ir jaunimo klausimams, pvz. iškėlė Europos universiteto įsteigimo bei įsigalėjusios keitimosi dėstytojais praktikos mintį. Dirbo parlamente iki pat mirties [[1983 m.|1983 m]]. Pagrindinis Parlamento pastatas [[Strasbūras|Strasbūre]], nuo pat inauguracijos [[1999 m.|1999 m]]., pavadintas Louise Weiss vardu.<ref name=":1" /> == Šaltiniai == [[Kategorija:Prancūzijos rašytojai]] s6otcib5oe2yemm8irv94makpgbhupx 7582220 7582219 2025-06-21T12:58:32Z Homo ergaster 10314 įtraukta [[Kategorija:Europos Parlamento nariai (Prancūzija)]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7582220 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} '''Louise Weiss''' ([[1893 m.|1893 m]]. [[Sausio 25|sausio 25 d]]. [[Arasas (miestas)|Arase]] - [[1983 m.]] [[Gegužės 26|gegužės 26 d]]. [[Paryžius|Paryžiuje]]) - [[Prancūzija|prancūzų]] [[Žurnalistika|žurnalistė]], [[Rašytojas|rašytoja]], [[Feminizmas|feministė]] ir [[Politika|politikė]], [[Europos parlamento narys|Europos Parlamento narė]] ([[1979 m.|1979]]-[[1983 m.|1983]] m.)<ref>Emmanuelle MÉTIVIER, « [https://www.ouest-france.fr/culture/histoire/grande-figure-europeenne-louise-weiss-a-mene-ses-premieres-actions-dans-les-cotes-darmor-4d6ede9a-28de-11ef-96d1-fdb7d737b711 Grande figure européenne, Louise Weiss a mené ses premières actions dans les Côtes-d’Armor] », Ouest-France.fr, 20 birželio 2024</ref>. [[Vaizdas:Louise Weiss 1980.jpg|miniatiūra|318x318px|Louise Weiss, 1980 m.]] == Profesinė veikla == [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais [[Slauga|med. seserimi]] tarnavusi Louise Weiss, jam pasibaigus įsteigia tarptautinį politikos [[Savaitraštis|savaitraštį]] ''Europe nouvelle'' (''Naujoji Europa''). Jame ji, tęsdama tokių politikų, kaip [[Aristide Briand|Aristid Briant]], mintį, ryžtingai pasisakė už [[Pacifizmas|pacifizmą]], mąstydama apie Europos šalių, ypač [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]], susitaikymo galimybes, kad karas nebepasikartotų. Ji taip pat išspausdino „memorandumą dėl Europos federacinės sąjungos“ – kai kurie jį laiko vienu iš tuo metu statomos [[Europa|Europos]] pamatų<ref name=":0"><small>« [http://www.judaisme-alsalor.fr/perso/lweiss/lweiss.htm Louise WEISS 1893 - 1983 par Charles REICH]</small> », sur judaisme.sdv.fr </ref>. Taika, jos manymu, priklausė ir nuo moterų įsitraukimo į politiką. Nuo [[1934 m.|1934]]-ųjų Louise Weiss ėmė visomis jėgomis kovoti už [[Moterų rinkimų teisė|moterų teisę balsuoti]]. Jos įsteigto judėjimo „Naujoji moteris“ dėka pavyko teikti įstatymą [[Prancūzijos parlamentas|Prancūzijos parlamentui]], tačiau projektą atmetė [[Prancūzijos senatas|Senatas]]<ref name=":0" />. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais veikusi Pasipriešinimo judėjime, Louise Weiss vėl ėmėsi žurnalistės darbo po jo baigties, sutelkdama dėmesį į konfliktų Europoje ir kitose vietose šaknis. [[1968 m.|1968 m]]. išleista jos knyga ''Mémoires d’une Européenne (Vienos europietės atsiminimai)'' - joje rašė apie savo įsipareigojimą dėl vieningos Europos, kurioje būtų labiau paisoma moterų ir vyrų lygybė. Po trejų metų ji įsteigė savo vardo fondą, kad galėtų tęsti pradėtą kovą<ref name=":1">« <small> [https://www.strasbourg-europe.eu/louise-weiss/ Louise Weiss : l’Europe, le féminisme et le journalisme]</small> [https://www.strasbourg-europe.eu/louise-weiss/ »], Centre d'Information sur les Institutions Européennes (CIIE)</ref>. [[1979 m.|1979 m]]., vykstant patiems pirmiesiems [[Europos Parlamento rinkimai|rinkimams]] į [[Europos Parlamentas|Europos parlamentą]], Louise Weiss buvo pristatyta kaip „[[Jacques Chirac]] (Žako Širako) Europai duota garantija“ ir užėmė aukštą (penktą) poziciją [[Susivienijimas už Respubliką|RPR]] (Susivienijimas už Respubliką) partijos sąraše<ref name=":1" />. Tuomet jai buvo 86-eri, todėl tapo vyriausia Europos Parlamento nare. Dėl šios priežasties ji buvo pirmojo išrinktosios asamblėjos posėdžio pirmininke, kuriame tarė istorinę kalbą<ref>(fr)Yves Denéchère, «Louise Weiss et quelques autres : candidates et élues gaullistes au Parlement européen (1979-1989)», ''Histoire@Politique'', <abbr>vol.</abbr> 2, <abbr>nr</abbr> 17,‎ 2012, <abbr>psl.</abbr> 51-68, § 8-9 <small>(DOI 10.3917/hp.017.0051)</small></ref>: ''"Europa vėl ims tviskėti tik tuomet, kai įžiebs sąžinės, gyvybės ir teisės švyturius"''. Dirbdama Europos parlamente daugiausia dėmesio skyrė kultūros ir jaunimo klausimams, pvz. iškėlė Europos universiteto įsteigimo bei įsigalėjusios keitimosi dėstytojais praktikos mintį. Dirbo parlamente iki pat mirties [[1983 m.|1983 m]]. Pagrindinis Parlamento pastatas [[Strasbūras|Strasbūre]], nuo pat inauguracijos [[1999 m.|1999 m]]., pavadintas Louise Weiss vardu.<ref name=":1" /> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Weiss, Louise}} [[Kategorija:Prancūzijos rašytojai]] [[Kategorija:Europos Parlamento nariai (Prancūzija)]] mb2h551zxdnax82ec2ohsulppx04d56 0 681039 7582239 7578590 2025-06-21T15:03:58Z Homo ergaster 10314 įtraukta [[Kategorija:Prancūzijos teisininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7582239 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} {{gcheck}} '''Šarlotė Békijon-Lagard''' ([[Prancūzų kalba|pranc]].Charlotte Béquignon-Lagarde;  [[1900 m.|1900]] m. [[Spalio 8|spalio 8 d]]. [[Lilis|Lilio]] mieste, mirė [[1993 m.|1993]] m. [[Balandžio 2|balandžio 2 d]], Veyrier-du-Lac), prancūzų [[Teisininkas|teisininkė]] ir [[Teisėjas|teisėja]]. == Biografija == Baigusi [[Bakalauras|bakalauro]] studijas, Šarlotė Békijon-Lagard įstojo į Kano universiteto [[Teisė|teisės]] fakultetą, kur [[1922 m.|1922]] m. įgijo teisės bakalauro laipsnį. Ji tęsė privačiosios teisės studijas ir [[1925 m.|1925]] m. apsigynė [[Daktaro laipsniai|daktaro disertaciją]] tema „Užsienio valiutos skola“<ref name=":0">Gwenola Joly-Coz, « Charlotte Béquignon-Lagarde : qui était la première femme magistrate française ? », [https://www.jss.fr/Charlotte_BequignonLagarde__qui_etait_la_premiere_femme_magistrate_francaise_-1407.awp www.jss.fr] <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref>. [[1928 m.|1928]]–[[1944 m.|1944]] m. ji dėstė teisę [[Renas|Renuose]] ir tapo pirmąja moterimi, gavusia privačiosios teisės agrėgacijos ([[Docentas|docentės]]) laipsnį būdama vos 31 metų<ref>« L'esprit des faiseurs de lois », ''Le Monde'',‎ 2008 m. vasario 21 <small>(skaityti online [[https://www.lemonde.fr/livres/article/2008/02/21/l-esprit-des-faiseurs-de-lois_1013922_3260.html archive]], žiūrrėta 2025-05-09)</small></ref>. [[1946 m.|1946]] m. [[Balandžio 11|balandžio 11 d]]. buvo priimtas įstatymas, kuriame nustatyta, kad tiek vyrai, tiek moterys gali užimti teisėjo pareigas. Remiantis šiuo įstatymu, 1946 m. [[Spalio 10|spalio 10 d]]. dekretu Šarlotė Békijon-Lagard buvo paskirta į [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Kasacinis teismas|Kasacinį teismą]] (Cour de Cassation), kur dirbo socialinių reikalų skyriuje. Taip ji tapo pirmąja moterimi teisėja Prancūzijoje<ref>« <small>Charlotte Béquignon-Lagarde, pionnière oubliée de la magistrature[[https://www.radiofrance.fr/franceinter/podcasts/dans-le-pretoire/charlotte-bequignon-lagarde-pionniere-oubliee-de-la-magistrature-8629241 archive]]</small> », sur www.franceinter.fr <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref>. Nuo [[1959 m.|1959]] m. ji taip pat buvo Konfliktų teismo (Tribunal des conflits) narė, o [[1965 m.|1965]] m. tapo šio teismo viceprezidente.<ref>«Charlotte Béquignon-Lagarde (1900-1993) <small> [[https://archive.wikiwix.com/cache/index2.php?url=https%3A%2F%2Fdata.bnf.fr%2Ffr%2F11284276%2Fcharlotte_bequignon-lagarde%2F#federation=archive.wikiwix.com&tab=url archive]]</small> », data.bnf.fr <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref> Šarlotė Békijon-Lagard mirė 1993 m. balandžio 2 d<ref name=":0" />. == Šaltiniai == [[Kategorija:Prancūzijos teisininkai]] tvtaumex5hl1qwpfc60yo6idqil8fgx 7582240 7582239 2025-06-21T15:04:48Z Homo ergaster 10314 7582240 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} {{gcheck}} '''Šarlotė Békijon-Lagard''' ([[Prancūzų kalba|pranc]].Charlotte Béquignon-Lagarde;  [[1900 m.|1900]] m. [[Spalio 8|spalio 8 d]]. [[Lilis|Lilyje]] – [[1993 m.|1993]] m. [[Balandžio 2|balandžio 2 d]], Veyrier-du-Lac) – prancūzų [[Teisininkas|teisininkė]] ir [[Teisėjas|teisėja]]. == Biografija == Baigusi [[Bakalauras|bakalauro]] studijas, Šarlotė Békijon-Lagard įstojo į Kano universiteto [[Teisė|teisės]] fakultetą, kur [[1922 m.|1922]] m. įgijo teisės bakalauro laipsnį. Ji tęsė privačiosios teisės studijas ir [[1925 m.|1925]] m. apsigynė [[Daktaro laipsniai|daktaro disertaciją]] tema „Užsienio valiutos skola“<ref name=":0">Gwenola Joly-Coz, « Charlotte Béquignon-Lagarde : qui était la première femme magistrate française ? », [https://www.jss.fr/Charlotte_BequignonLagarde__qui_etait_la_premiere_femme_magistrate_francaise_-1407.awp www.jss.fr] <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref>. [[1928 m.|1928]]–[[1944 m.|1944]] m. ji dėstė teisę [[Renas|Renuose]] ir tapo pirmąja moterimi, gavusia privačiosios teisės agrėgacijos ([[Docentas|docentės]]) laipsnį būdama vos 31 metų<ref>« L'esprit des faiseurs de lois », ''Le Monde'',‎ 2008 m. vasario 21 <small>(skaityti online [[https://www.lemonde.fr/livres/article/2008/02/21/l-esprit-des-faiseurs-de-lois_1013922_3260.html archive]], žiūrrėta 2025-05-09)</small></ref>. [[1946 m.|1946]] m. [[Balandžio 11|balandžio 11 d]]. buvo priimtas įstatymas, kuriame nustatyta, kad tiek vyrai, tiek moterys gali užimti teisėjo pareigas. Remiantis šiuo įstatymu, 1946 m. [[Spalio 10|spalio 10 d]]. dekretu Šarlotė Békijon-Lagard buvo paskirta į [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Kasacinis teismas|Kasacinį teismą]] (Cour de Cassation), kur dirbo socialinių reikalų skyriuje. Taip ji tapo pirmąja moterimi teisėja Prancūzijoje<ref>« <small>Charlotte Béquignon-Lagarde, pionnière oubliée de la magistrature[[https://www.radiofrance.fr/franceinter/podcasts/dans-le-pretoire/charlotte-bequignon-lagarde-pionniere-oubliee-de-la-magistrature-8629241 archive]]</small> », sur www.franceinter.fr <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref>. Nuo [[1959 m.|1959]] m. ji taip pat buvo Konfliktų teismo (Tribunal des conflits) narė, o [[1965 m.|1965]] m. tapo šio teismo viceprezidente.<ref>«Charlotte Béquignon-Lagarde (1900-1993) <small> [[https://archive.wikiwix.com/cache/index2.php?url=https%3A%2F%2Fdata.bnf.fr%2Ffr%2F11284276%2Fcharlotte_bequignon-lagarde%2F#federation=archive.wikiwix.com&tab=url archive]]</small> », data.bnf.fr <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref> Šarlotė Békijon-Lagard mirė 1993 m. balandžio 2 d<ref name=":0" />. == Šaltiniai == {{DEFAULTSORT:Béquignon-Lagarde, Charlotte}} [[Kategorija:Prancūzijos teisininkai]] srnhjv5f14e9h59amdxlgxfiwqrlmaa 7582241 7582240 2025-06-21T15:05:15Z Homo ergaster 10314 /* Biografija */ 7582241 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} {{gcheck}} '''Šarlotė Békijon-Lagard''' ([[Prancūzų kalba|pranc]].Charlotte Béquignon-Lagarde;  [[1900 m.|1900]] m. [[Spalio 8|spalio 8 d]]. [[Lilis|Lilyje]] – [[1993 m.|1993]] m. [[Balandžio 2|balandžio 2 d]], Veyrier-du-Lac) – prancūzų [[Teisininkas|teisininkė]] ir [[Teisėjas|teisėja]]. == Biografija == Baigusi [[Bakalauras|bakalauro]] studijas, Šarlotė Békijon-Lagard įstojo į Kano universiteto [[Teisė|teisės]] fakultetą, kur [[1922 m.|1922]] m. įgijo teisės bakalauro laipsnį. Ji tęsė privačiosios teisės studijas ir [[1925 m.|1925]] m. apsigynė [[Daktaro laipsniai|daktaro disertaciją]] tema „Užsienio valiutos skola“<ref name=":0">Gwenola Joly-Coz, « Charlotte Béquignon-Lagarde : qui était la première femme magistrate française ? », [https://www.jss.fr/Charlotte_BequignonLagarde__qui_etait_la_premiere_femme_magistrate_francaise_-1407.awp www.jss.fr] <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref>. [[1928 m.|1928]]–[[1944 m.|1944]] m. ji dėstė teisę [[Renas|Renuose]] ir tapo pirmąja moterimi, gavusia privačiosios teisės agrėgacijos ([[Docentas|docentės]]) laipsnį būdama vos 31 metų<ref>« L'esprit des faiseurs de lois », ''Le Monde'',‎ 2008 m. vasario 21 <small>(skaityti online [[https://www.lemonde.fr/livres/article/2008/02/21/l-esprit-des-faiseurs-de-lois_1013922_3260.html archive]], žiūrrėta 2025-05-09)</small></ref>. [[1946 m.|1946]] m. [[Balandžio 11|balandžio 11 d]]. buvo priimtas įstatymas, kuriame nustatyta, kad tiek vyrai, tiek moterys gali užimti teisėjo pareigas. Remiantis šiuo įstatymu, 1946 m. [[Spalio 10|spalio 10 d]]. dekretu Šarlotė Békijon-Lagard buvo paskirta į [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Kasacinis teismas|Kasacinį teismą]] (Cour de Cassation), kur dirbo socialinių reikalų skyriuje. Taip ji tapo pirmąja moterimi teisėja Prancūzijoje<ref>« <small>Charlotte Béquignon-Lagarde, pionnière oubliée de la magistrature[[https://www.radiofrance.fr/franceinter/podcasts/dans-le-pretoire/charlotte-bequignon-lagarde-pionniere-oubliee-de-la-magistrature-8629241 archive]]</small> », sur www.franceinter.fr <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref>. Nuo [[1959 m.|1959]] m. ji taip pat buvo Konfliktų teismo (''Tribunal des conflits'') narė, o [[1965 m.|1965]] m. tapo šio teismo viceprezidente.<ref>«Charlotte Béquignon-Lagarde (1900-1993) <small> [[https://archive.wikiwix.com/cache/index2.php?url=https%3A%2F%2Fdata.bnf.fr%2Ffr%2F11284276%2Fcharlotte_bequignon-lagarde%2F#federation=archive.wikiwix.com&tab=url archive]]</small> », data.bnf.fr <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref> Šarlotė Békijon-Lagard mirė 1993 m. balandžio 2 d<ref name=":0" />. == Šaltiniai == {{DEFAULTSORT:Béquignon-Lagarde, Charlotte}} [[Kategorija:Prancūzijos teisininkai]] 5y0qzwmh5foey3zvqen4f8ug5s2x946 7582242 7582241 2025-06-21T15:06:18Z Homo ergaster 10314 /* Biografija */ 7582242 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} {{gcheck}} '''Šarlotė Békijon-Lagard''' ([[Prancūzų kalba|pranc]].Charlotte Béquignon-Lagarde;  [[1900 m.|1900]] m. [[Spalio 8|spalio 8 d]]. [[Lilis|Lilyje]] – [[1993 m.|1993]] m. [[Balandžio 2|balandžio 2 d]], Veyrier-du-Lac) – prancūzų [[Teisininkas|teisininkė]] ir [[Teisėjas|teisėja]]. == Biografija == Baigusi [[Bakalauras|bakalauro]] studijas, Šarlotė Békijon-Lagard įstojo į Kano universiteto [[Teisė|teisės]] fakultetą, kur [[1922 m.|1922]] m. įgijo teisės bakalauro laipsnį. Ji tęsė privačiosios teisės studijas ir [[1925 m.|1925]] m. apsigynė [[Daktaro laipsniai|daktaro disertaciją]] tema „Užsienio valiutos skola“<ref name=":0">Gwenola Joly-Coz, « Charlotte Béquignon-Lagarde : qui était la première femme magistrate française ? », [https://www.jss.fr/Charlotte_BequignonLagarde__qui_etait_la_premiere_femme_magistrate_francaise_-1407.awp www.jss.fr] <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref>. [[1928 m.|1928]]–[[1944 m.|1944]] m. dėstė teisę [[Renas|Renuose]] ir tapo pirmąja moterimi, gavusia privačiosios teisės agregacijos ([[Docentas|docentės]]) laipsnį, būdama vos 31 metų<ref>« L'esprit des faiseurs de lois », ''Le Monde'',‎ 2008 m. vasario 21 <small>(skaityti online [[https://www.lemonde.fr/livres/article/2008/02/21/l-esprit-des-faiseurs-de-lois_1013922_3260.html archive]], žiūrrėta 2025-05-09)</small></ref>. [[1946 m.|1946]] m. [[Balandžio 11|balandžio 11 d]]. priimtas įstatymas, kuriame nustatyta, kad tiek vyrai, tiek moterys gali užimti teisėjo pareigas. Remiantis šiuo įstatymu, 1946 m. [[Spalio 10|spalio 10 d]]. dekretu Šarlotė Békijon-Lagard paskirta į [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Kasacinis teismas|Kasacinį teismą]] (''Cour de Cassation''), kur dirbo socialinių reikalų skyriuje. Taip ji tapo pirmąja moterimi teisėja Prancūzijoje<ref>« <small>Charlotte Béquignon-Lagarde, pionnière oubliée de la magistrature[[https://www.radiofrance.fr/franceinter/podcasts/dans-le-pretoire/charlotte-bequignon-lagarde-pionniere-oubliee-de-la-magistrature-8629241 archive]]</small> », sur www.franceinter.fr <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref>. Nuo [[1959 m.|1959]] m. ji taip pat buvo Konfliktų teismo (''Tribunal des conflits'') narė, o [[1965 m.|1965]] m. tapo šio teismo viceprezidente.<ref>«Charlotte Béquignon-Lagarde (1900-1993) <small> [[https://archive.wikiwix.com/cache/index2.php?url=https%3A%2F%2Fdata.bnf.fr%2Ffr%2F11284276%2Fcharlotte_bequignon-lagarde%2F#federation=archive.wikiwix.com&tab=url archive]]</small> », data.bnf.fr <small>(žiūrėta 2025-05-09)</small></ref> Šarlotė Békijon-Lagard mirė 1993 m. balandžio 2 d<ref name=":0" />. == Šaltiniai == {{DEFAULTSORT:Béquignon-Lagarde, Charlotte}} [[Kategorija:Prancūzijos teisininkai]] 8v0xconctve9hcnp5whdy3qqa6ae3p9 0 681331 7582379 7567580 2025-06-22T06:05:48Z Ed1974LT 52229 /* Atkūrus Latvijos nepriklausomybę (1992–2008 m.) */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582379 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Līvli| image = [[Vaizdas:Līvli.jpg|210px]]| caption = Mėnraštis „Līvli“ (1939 m.)| frequency = nereguliariai mėnesinis| category = [[lyvių kalba]], [[kultūra]], [[istorija]], visuomenės įvykiai| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = | founder = | foundation = | firstdate = 1931 m. ([[Jelgava]])| company = | headquarters = | ceased publication = | language = [[Lyvių kalba|lyvių]], [[Latvių kalba|latvių]]| circulation = | ISSN = | website = | }} '''Līvli''' ({{liv|līvli}} 'lyvis') – [[Lyviai|lyvių]] periodinis leidinys, [[Latvija|Latvijoje]] leistas 1931–1939 m. [[lyvių kalba]].<ref name="livlipirmais">{{cite web|title=Mēnešraksta “Līvli” 75 gadi|url=http://www.livones.net/liv/norises/2006/menesraksta-livli-75-gadi?menesraksta-livli-75-gadi|date=2006-11-26|website=livones.net|accessdate=2025-05-17}}</ref> Atnaujintas leidinys Latvijoje leistas 1992–2008 m. daugiausia [[latvių kalba]].<ref name="livliotrais">{{cite web|title=“Līvli” – pirms 30 gadiem|url=http://www.livones.net/liv/norises/2022/livli-pirms-30-gadiem|author=G. Blumberga|date=2022-06-03|website=livones.net|accessdate=2025-05-17}}</ref> Šis periodinis leidinys įvardijamas arba kaip mėnraštis, arba kaip [[laikraštis]].<ref name="livlipirmais"/><ref name="livliotrais"/> Jame dažniausiai rašyta apie lyvių gyvenimo aktualijas, kultūrą, kalbą, istoriją. == Tarpukario laikotarpis (1931–1939 m.) == [[Vaizdas:Līvli (1934 m. sausis).jpg|left|270px|thumb|Mėnraštis „Līvli” (1934 m. sausis)]] 1931 m. apie [[Kalėdos|Kalėdas]] Jelgavoje pradėtas leisti pirmasis laikraštis lyvių kalba „Līvli”. Laikraščio [[redaktorius]] buvo Andrejus Štaleris (''Andrejs Štālers''), tačiau jame iki pat 1933 m. aktyviai darbavosi [[Jelgava|Jelgavos]] mokytojų instituto studentai [[Pėteris Dambergas]], [[Hilda Gryva]] bei Alysė Gūtmanė. Norint leisti laikraštį būtinai reikėjo standartizuoti lyvių [[Rašomoji kalba|rašomąją kalbą]] ir su šiuo uždaviniu P. Dambergas sėkmingai susitvarkė. Jo įvestos rašybos nuostatos išliko iki pat [[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|8-ojo]] dešimtmečio pradžios.<ref name="livlipirmais"/> 1933 m. „Līvli” redakcija persikėlė į [[Mazirbė|Mazirbę]]. Mėnraščio redaktoriumi tapo poetas [[Karlis Staltė]]. Jam vadovaujant leidinys tapo [[Religija|religingesnis]], jame pasirodė daugiau [[Pamokslas|pamokslų]] ir religinių giesmių publikacijų. Vis dėlto tematika buvo labai plati: buvo galima rasti tiek valstybės gyvenimo naujienų, tiek informacijos apie kainas įvairiuose turguose, tiek lyviškai sukurtų eilėraščių bei [[Apsakymas|apsakymėlių]]. Mėnraščio [[tiražas]] buvo 400–500 egzempliorių, neoficialus leidėjas ir finansų ieškotojas buvo [[Helsinkis|Helsinkio]] akademinis giminingų tautų klubas.<ref name="livlipirmais"/> Bendrasis mėnraščio balansas toks: 1931 m. išleistas vienas numeris; 1932 m. – dvylika; 1933 m. Jelgavos laikotarpiu – keturi paprasti ir du dvigubi, Mazirbės laikotarpiu – keturi numeriai; 1934 m. – devyni; 1935 m. – septyni; 1936 m. – dešimt; 1937 m. – vienuolika; 1938 m. – šeši ir 1939 m. – trys numeriai. Ilga leidybos pertrauka nuo 1934 m. spalio iki 1935 m. birželio susidarė dėl to, kad [[Cenzūra|cenzūros]] dėlei pareikalauta prieš išleidžiant versti į latvių kalbą. Šis reikalavimas atšauktas tik 1937 m. pradžioje. Paskutinis „Līvli” numeris išleistas 1939 m. rugpjūtį, nes K. Staltė su žmona ir dukterimi [[Margarete Stalte|Margarete]] Stalte [[Repatriacija|repatrijavo]] į [[Vokietija|Vokietiją]].<ref name="livlipirmais"/> Iš viso tarpukariu išleistas 71 numeris.<ref name="livliotrais"/> == Atkūrus Latvijos nepriklausomybę (1992–2008 m.) == [[Vaizdas:Līvli (1992 m. rugpjūtis).jpg|300px|right|thumb|Pirmasis atnaujinto mėnraščio „Līvli” numeris (1992 m. rugpjūtis)]] 1991 m. įkurtoji valstybės ypač saugoma kultūrinė-istorinė teritorija [[Lyvių pakrantė]] atnaujino mėnraščio „Līvli” veiklą ir tapo jo leidėja. Pirmasis numeris 2000 egzempliorių [[Tiražas|tiražu]] išėjo 1992 m. rugpjūtį prieš kasmetinę Lyvių šventę. Visi kiti numeriai, kol tiražas būdavo nurodomas, leisti 1000 egzempliorių tiražu. Už leidybą buvo atsakingas Lyvių pakrantės direktorius Edgaras Sylis (''Edgars Sīlis''), redkolegijai priklausė Gundega Blumberga, Nora Drikė ir Janis Tropas.<ref name="livliotrais"/> Iki 1999 m. mėnraščio [[Redaktorius|redaktore]] dirbo Gundega Blumberga, vėliau Baiba Šuvcanė.<ref name="livlipirmais"/> Leidyba finansuota valstybinėmis Lyvių pakrantės lėšomis. 2000 m., kai išleista už [[Lyvių sąjunga|Lyvių sąjungos]] pinigus, už mėnraščio leidybą buvo atsakinga [[Valda Marija Šuvcāne|Valda Marija Šuvcanė]]. 2002 m. mėnraščio leidėja tapo ne tik Lyvių pakrantė, bet ir Aplinkos apsaugos ir regioninio vystymosi ministerija.<ref name="livliotrais"/> Nuo 2004 m. (pradedant 70-uoju numeriu) „Līvli” leido Lyvių sąjunga, finansuojama Ypatingųjų reikalų ministro visuomenės integracijos klausimams sekretoriato.<ref name="livlipirmais"/> 2004–2005 m. jungtinis numeris išleistas autorių kolektyvo. Paskutiniai trys numeriai išspausdinti vadovaujant Santai Hincenbergai. Paskutinis (76-as) numeris finansuotas Valstybės kultūrinio kapitalo fondo. Redkolegijų sudėtis ne kartą keitėsi. Rašančiųjų būta daug: vien per pirmus 5-erius metus atnaujintajame mėnraštyje savo darbus publikavo 73 autoriai.<ref name="livliotrais"/> Nuo pirmojo mėnraščio numerio [[Iliustracija|iliustracijų]] medžiagą paprastai parūpindavo [[Talsai|Talsų]] laikraščio fotokorespondentas Dainis Karkluvalkas. Laikraštis spausdintas [[Talsai|Talsų]] tipografijoje. Pradžioje [[tipografija|tipografijoje]] nebuvo specifinių lyvių raidžių, pavyzdžiui, ''õ'', ir jas tekdavo įrašyti juodu rašalu. Pirmosios mašininio rinkinio lyviškos raidės tapo prieinamos ruošiant 1992 m. gruodžio numerį.<ref name="livliotrais"/> Didžioji atnaujintojo „Līvli” turinio dalis būdavo rašoma latviškai,<ref name="livliotrais"/> išskyrus vienintelį 1993 m. išspausdintą priedą vien tik lyvių kalba „Līvli +”, pasirodžiusį bendradarbiaujant su Šiaurės ministrų tarybos biuru Latvijoje ir skirtą [[Šiaurės šalys|Šiaurės šalių]] rašytojų kelionei po Latvijos Respubliką.<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-5|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=65|accessdate=2025-05-17}}</ref> Per dešimtmetį mėnraštis tapo svarbiausiu lyvių kultūros ir visuomeninio gyvenimo veidrodžiu, jame spausdinti ne tik pačių lyvių rašiniai, bet ir [[Kraštotyra|kraštotyrininkų]] surinktos giminių istorijos bei daugybės mokslininkų tyrimų rezultatai. „Līvli” virto pirmuoju rimtu leidiniu, kuriame apibendrintos lyvių kultūra ir istorija.<ref name="livlipirmais"/> Produktyviausias mėnraščio autorius buvo [[Tõnu Karma|Tenu Karma]], parašęs apie 100 straipsnių lyvistikos ir [[Finougrai|finougristikos]] temomis. Jis paruošdavo spaudai lyvių kalbos pamokėles. Mėnraštyje savo darbus publikavo [[Uldis Krasts|Uldis Krastas]], [[Baiba Damberga]] ir daug kitų iškilių lyvių bei kitų tautybių autorių.<ref name="livliotrais"/> Tik pirmaisiais leidybos metais „Līvli” išeidavo kas mėnesį, jis būdavo aštuonių puslapių apimties. 1993 m. išleista dešimt numerių (du iš jų sujungti); 1994 m. – dvylika, tačiau trys iš jų buvo sujungti; 1995 m. – devyni (kai kurie sujungti); 1996 m. – kas du mėnesius; 1997 m. – kartą per ketvirtį; 1998 m. – trys numeriai; 1999 ir 2000 m. – po keturis numerius; 2001 ir 2002 m. – po tris numerius; 2003 m. – vienas numeris ir iki 2008 m. pabaigos, kai išleistas paskutinis (76-as) numeris, – dar septyni numeriai. Sujungtieji numeriai daugiausia būdavo 16-os puslapių, tačiau neretai ir storesni – 20-ies ir 24-ių. 50-asis mėnraščio numeris, drauge pažymintis penktuosius atnaujintojo „Līvli” metus, išėjo 28-ių puslapių; tokios pat apimties buvo 1997 m. rugsėjo-gruodžio numeris.<ref name="livliotrais"/> Šiomis dienomis pagrindinis lyvių [[Naujoji žiniasklaida|žiniasklaidos]] kanalas – 2006 m. Lyvių kultūros centro ({{liv|Līvõ Kultūr sidām}}) įkurtas [[interneto portalas]] lyvių, latvių ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis „[[Livones.net]]“.<ref>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-05-18|language=en}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * {{cite web|title=Mēnešraksta “Līvli” 75 gadi|url=http://www.livones.net/liv/norises/2006/menesraksta-livli-75-gadi?menesraksta-livli-75-gadi|date=2006-11-26|website=livones.net|trans-title= Mėnraščiui „Līvli“ 75-eri metai|accessdate=2025-05-18|language=lv}} * {{cite web|title=“Līvli” – pirms 30 gadiem|url=http://www.livones.net/liv/norises/2022/livli-pirms-30-gadiem|author=G. Blumberga|date=2022-06-03|website=livones.net|accessdate=2025-05-18|trans-title=„Līvli“ – prieš 30 metų|language=lv}} * {{cite web|title=Livones.net|url=http://www.livones.net/en|website=livones.net|language=en|accessdate=2025-05-18}} [[Kategorija:Latvijos laikraščiai]] [[Kategorija:Mėnraščiai]] [[Kategorija:Lyviai]] 2evbw5pxpassaap61vmtldrlxbypkci 7582428 7582379 2025-06-22T08:28:44Z Ed1974LT 52229 /* Atkūrus Latvijos nepriklausomybę (1992–2008 m.) */ 7582428 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Līvli| image = [[Vaizdas:Līvli.jpg|210px]]| caption = Mėnraštis „Līvli“ (1939 m.)| frequency = nereguliariai mėnesinis| category = [[lyvių kalba]], [[kultūra]], [[istorija]], visuomenės įvykiai| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = | founder = | foundation = | firstdate = 1931 m. ([[Jelgava]])| company = | headquarters = | ceased publication = | language = [[Lyvių kalba|lyvių]], [[Latvių kalba|latvių]]| circulation = | ISSN = | website = | }} '''Līvli''' ({{liv|līvli}} 'lyvis') – [[Lyviai|lyvių]] periodinis leidinys, [[Latvija|Latvijoje]] leistas 1931–1939 m. [[lyvių kalba]].<ref name="livlipirmais">{{cite web|title=Mēnešraksta “Līvli” 75 gadi|url=http://www.livones.net/liv/norises/2006/menesraksta-livli-75-gadi?menesraksta-livli-75-gadi|date=2006-11-26|website=livones.net|accessdate=2025-05-17}}</ref> Atnaujintas leidinys Latvijoje leistas 1992–2008 m. daugiausia [[latvių kalba]].<ref name="livliotrais">{{cite web|title=“Līvli” – pirms 30 gadiem|url=http://www.livones.net/liv/norises/2022/livli-pirms-30-gadiem|author=G. Blumberga|date=2022-06-03|website=livones.net|accessdate=2025-05-17}}</ref> Šis periodinis leidinys įvardijamas arba kaip mėnraštis, arba kaip [[laikraštis]].<ref name="livlipirmais"/><ref name="livliotrais"/> Jame dažniausiai rašyta apie lyvių gyvenimo aktualijas, kultūrą, kalbą, istoriją. == Tarpukario laikotarpis (1931–1939 m.) == [[Vaizdas:Līvli (1934 m. sausis).jpg|left|270px|thumb|Mėnraštis „Līvli” (1934 m. sausis)]] 1931 m. apie [[Kalėdos|Kalėdas]] Jelgavoje pradėtas leisti pirmasis laikraštis lyvių kalba „Līvli”. Laikraščio [[redaktorius]] buvo Andrejus Štaleris (''Andrejs Štālers''), tačiau jame iki pat 1933 m. aktyviai darbavosi [[Jelgava|Jelgavos]] mokytojų instituto studentai [[Pėteris Dambergas]], [[Hilda Gryva]] bei Alysė Gūtmanė. Norint leisti laikraštį būtinai reikėjo standartizuoti lyvių [[Rašomoji kalba|rašomąją kalbą]] ir su šiuo uždaviniu P. Dambergas sėkmingai susitvarkė. Jo įvestos rašybos nuostatos išliko iki pat [[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|8-ojo]] dešimtmečio pradžios.<ref name="livlipirmais"/> 1933 m. „Līvli” redakcija persikėlė į [[Mazirbė|Mazirbę]]. Mėnraščio redaktoriumi tapo poetas [[Karlis Staltė]]. Jam vadovaujant leidinys tapo [[Religija|religingesnis]], jame pasirodė daugiau [[Pamokslas|pamokslų]] ir religinių giesmių publikacijų. Vis dėlto tematika buvo labai plati: buvo galima rasti tiek valstybės gyvenimo naujienų, tiek informacijos apie kainas įvairiuose turguose, tiek lyviškai sukurtų eilėraščių bei [[Apsakymas|apsakymėlių]]. Mėnraščio [[tiražas]] buvo 400–500 egzempliorių, neoficialus leidėjas ir finansų ieškotojas buvo [[Helsinkis|Helsinkio]] akademinis giminingų tautų klubas.<ref name="livlipirmais"/> Bendrasis mėnraščio balansas toks: 1931 m. išleistas vienas numeris; 1932 m. – dvylika; 1933 m. Jelgavos laikotarpiu – keturi paprasti ir du dvigubi, Mazirbės laikotarpiu – keturi numeriai; 1934 m. – devyni; 1935 m. – septyni; 1936 m. – dešimt; 1937 m. – vienuolika; 1938 m. – šeši ir 1939 m. – trys numeriai. Ilga leidybos pertrauka nuo 1934 m. spalio iki 1935 m. birželio susidarė dėl to, kad [[Cenzūra|cenzūros]] dėlei pareikalauta prieš išleidžiant versti į latvių kalbą. Šis reikalavimas atšauktas tik 1937 m. pradžioje. Paskutinis „Līvli” numeris išleistas 1939 m. rugpjūtį, nes K. Staltė su žmona ir dukterimi [[Margarete Stalte|Margarete]] Stalte [[Repatriacija|repatrijavo]] į [[Vokietija|Vokietiją]].<ref name="livlipirmais"/> Iš viso tarpukariu išleistas 71 numeris.<ref name="livliotrais"/> == Atkūrus Latvijos nepriklausomybę (1992–2008 m.) == [[Vaizdas:Līvli (1992 m. rugpjūtis).jpg|300px|right|thumb|Pirmasis atnaujinto mėnraščio „Līvli” numeris (1992 m. rugpjūtis)]] 1991 m. įkurtoji valstybės ypač saugoma kultūrinė-istorinė teritorija [[Lyvių pakrantė]] atnaujino mėnraščio „Līvli” veiklą ir tapo jo leidėja. Pirmasis numeris 2000 egzempliorių [[Tiražas|tiražu]] išėjo 1992 m. rugpjūtį prieš kasmetinę Lyvių šventę. Visi kiti numeriai, kol tiražas būdavo nurodomas, leisti 1000 egzempliorių tiražu. Už leidybą buvo atsakingas Lyvių pakrantės direktorius Edgaras Sylis (''Edgars Sīlis''), redkolegijai priklausė Gundega Blumberga, Nora Drikė ir Janis Tropas.<ref name="livliotrais"/> Iki 1999 m. mėnraščio [[Redaktorius|redaktore]] dirbo Gundega Blumberga, vėliau Baiba Šuvcanė.<ref name="livlipirmais"/> Leidyba finansuota valstybinėmis Lyvių pakrantės lėšomis. 2000 m., kai išleista už [[Lyvių sąjunga|Lyvių sąjungos]] pinigus, už mėnraščio leidybą buvo atsakinga [[Valda Marija Šuvcāne|Valda Marija Šuvcanė]]. 2002 m. mėnraščio leidėja tapo ne tik Lyvių pakrantė, bet ir Aplinkos apsaugos ir regioninio vystymosi ministerija.<ref name="livliotrais"/> Nuo 2004 m. (pradedant 70-uoju numeriu) „Līvli” leido Lyvių sąjunga, finansuojama Ypatingųjų reikalų ministro visuomenės integracijos klausimams sekretoriato.<ref name="livlipirmais"/> 2004–2005 m. jungtinis numeris išleistas autorių kolektyvo. Paskutiniai trys numeriai išspausdinti vadovaujant Santai Hincenbergai. Paskutinis (76-as) numeris finansuotas Valstybės kultūrinio kapitalo fondo. Redkolegijų sudėtis ne kartą keitėsi. Rašančiųjų būta daug: vien per pirmus 5-erius metus atnaujintajame mėnraštyje savo darbus publikavo 73 autoriai.<ref name="livliotrais"/> Nuo pirmojo mėnraščio numerio [[Iliustracija|iliustracijų]] medžiagą paprastai parūpindavo [[Talsai|Talsų]] laikraščio fotokorespondentas Dainis Karkluvalkas. Laikraštis spausdintas [[Talsai|Talsų]] tipografijoje. Pradžioje [[tipografija|tipografijoje]] nebuvo specifinių lyvių raidžių, pavyzdžiui, ''õ'', ir jas tekdavo įrašyti juodu rašalu. Pirmosios mašininio rinkinio lyviškos raidės tapo prieinamos ruošiant 1992 m. gruodžio numerį.<ref name="livliotrais"/> Didžioji atnaujintojo „Līvli” turinio dalis būdavo rašoma latviškai,<ref name="livliotrais"/> išskyrus vienintelį 1993 m. išspausdintą priedą vien tik lyvių kalba „Līvli +”, pasirodžiusį bendradarbiaujant su Šiaurės ministrų tarybos biuru Latvijoje ir skirtą [[Šiaurės šalys|Šiaurės šalių]] rašytojų kelionei po Latvijos Respubliką.<ref>{{cite book|title=Valodniecība. Somugristika|series=Latvijas Universitātes raksti|volume=708|url=https://www.lu.lv/materiali/apgads/raksti/708.pdf|issn=1407-2157|isbn=9984-802-30-5|publisher=Latvijas Universitāte|editor=A. Kalnača|year=2006|location=Rīga|author=[[Valt Ernštreit|V. Ernštreits]]|chapter=Lībiešu valoda medijos|page=65|accessdate=2025-05-17}}</ref> Per dešimtmetį mėnraštis tapo svarbiausiu lyvių kultūros ir visuomeninio gyvenimo veidrodžiu, jame spausdinti ne tik pačių lyvių rašiniai, bet ir [[Kraštotyra|kraštotyrininkų]] surinktos giminių istorijos bei daugybės mokslininkų tyrimų rezultatai. „Līvli” virto pirmuoju rimtu leidiniu, kuriame apibendrintos lyvių kultūra ir istorija.<ref name="livlipirmais"/> Produktyviausias mėnraščio autorius buvo [[Tõnu Karma|Tenu Karma]], parašęs apie 100 straipsnių lyvistikos ir [[Finougrai|finougristikos]] temomis. Jis paruošdavo spaudai lyvių kalbos pamokėles. Mėnraštyje savo darbus publikavo [[Uldis Krasts|Uldis Krastas]], [[Baiba Damberga]] ir daug kitų iškilių lyvių bei kitų tautybių autorių.<ref name="livliotrais"/> Tik pirmaisiais leidybos metais „Līvli” išeidavo kas mėnesį, jis būdavo aštuonių puslapių apimties. 1993 m. išleista dešimt numerių (du iš jų sujungti); 1994 m. – dvylika, tačiau trys iš jų buvo sujungti; 1995 m. – devyni (kai kurie sujungti); 1996 m. – kas du mėnesius; 1997 m. – kartą per ketvirtį; 1998 m. – trys numeriai; 1999 ir 2000 m. – po keturis numerius; 2001 ir 2002 m. – po tris numerius; 2003 m. – vienas numeris ir iki 2008 m. pabaigos, kai išleistas paskutinis (76-as) numeris, – dar septyni numeriai. Sujungtieji numeriai daugiausia būdavo 16-os puslapių, tačiau neretai ir storesni – 20-ies ir 24-ių. 50-asis mėnraščio numeris, drauge pažymintis penktuosius atnaujintojo „Līvli” metus, išėjo 28-ių puslapių; tokios pat apimties buvo 1997 m. rugsėjo-gruodžio numeris.<ref name="livliotrais"/> Šiomis dienomis pagrindinis lyvių [[Naujoji žiniasklaida|žiniasklaidos]] kanalas – 2006 m. [[Lyvių kultūros centras|Lyvių kultūros centro]] ({{liv|Līvõ Kultūr sidām}}) įkurtas [[interneto portalas]] lyvių, latvių ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis „[[Livones.net]]“.<ref>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-05-18|language=en}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * {{cite web|title=Mēnešraksta “Līvli” 75 gadi|url=http://www.livones.net/liv/norises/2006/menesraksta-livli-75-gadi?menesraksta-livli-75-gadi|date=2006-11-26|website=livones.net|trans-title= Mėnraščiui „Līvli“ 75-eri metai|accessdate=2025-05-18|language=lv}} * {{cite web|title=“Līvli” – pirms 30 gadiem|url=http://www.livones.net/liv/norises/2022/livli-pirms-30-gadiem|author=G. Blumberga|date=2022-06-03|website=livones.net|accessdate=2025-05-18|trans-title=„Līvli“ – prieš 30 metų|language=lv}} * {{cite web|title=Livones.net|url=http://www.livones.net/en|website=livones.net|language=en|accessdate=2025-05-18}} [[Kategorija:Latvijos laikraščiai]] [[Kategorija:Mėnraščiai]] [[Kategorija:Lyviai]] e4ckml949uwsageeu6bjjtjljn8v6tj 0 682051 7582257 7576670 2025-06-21T16:44:45Z Ed1974LT 52229 7582257 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Jānis Belte.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1893|02|22}} | gimimo vieta = [[Lūžnia]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1946|04|18|1893|02|22}} | mirties vieta = [[Liepoja]], [[Latvijos TSR]] | tautybė = [[Lyviai|lyvis]] | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = dailininkas, poetas | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Janis Beltė''' ({{lv|Jānis Belte}}, slapyvardis {{liv|Valkt}} 'žaibas', [[1893]] m. [[vasario 22]] d. [[Lūžnia]], [[Rusijos imperija]], dab. [[Latvija]] – [[1946]] m. [[balandžio 18]] d. [[Liepoja]], [[Latvijos TSR]])<ref name="dižliaudis">{{cite web|title=Jānis Belte (Kolka)|url=https://dizlaudis.mozello.lv/b/belte-janis/|author=M. Laukmane|editor=S. Balode|date=2023|website=dizlaudis.mozello.lv|publisher=Dižļaudis|accessdate=2025-06-09}}</ref> – poetas, pirmasis žinomas [[Lyviai|lyvių]] dailininkas, lyvių kultūros puoselėtojas ir [[Folkloras|folkloro]] žinovas. == Biografija == Gimė [[Lūžnia|Lūžnios]] kaimo Krinkelių sodyboje, todėl dar buvo vadinamas Krinkelių Janiu. Jis buvo jauniausias vaikas šeimoje.<ref>{{cite book|title=Lībiešu gadagrāmata|year=2002|author= B. Šuvcāne (sudarytoja)|location=Mazirbe|publisher=Lībiešu krasts|page=191}}</ref> Mokėsi [[Mikeltuornis|Mikeltuornio]] pradinėje mokykloje. Anksti vedė, 1914 m. gimė duktė Zelma.<ref name="dižliaudis"/> Poeziją pasirašinėjo slapyvardžiu ''Valkt'', kas [[Lyvių kalba|lyviškai]] reiškia 'žaibas'. Įvairūs pasakojimai apie Janį Beltę leidžia jį laikyti viena spalvingiausių asmenybių lyvių kultūros istorijoje.<ref name="livones">{{cite web|title=Jānis Belte|url=http://www.livones.net/liv/kratuve/livones-net-arhivs/janis-belte|date=2006-06-05|accessdate=2025-06-09|website=livones.net}}</ref> Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] buvo pašauktas į carinę [[Rusijos imperija|Rusijos]] kariuomenę ir išsiųstas į [[Kaukazas|Kaukazą]]. Ten susirgo, [[Groznas|Grozne]] keletą mėnesių gydėsi [[Lazaretas|lazarete]] ir pradėjo piešti. Pirmasis jo paveikslas buvo žurnale „Ogoniok“ publikuoto atvaizdo kopija. Vėliau teko tarnauti [[Naujasis Peterhofas|Naujajame Peterhofe]], kur dėl sveikatos būklės vėl gavo laisvadienių ir juos praleido piešdamas bei tapydamas. Jis tapė kareivių portretus ir sulaukė tokio pasisekimo, kad gavo daug užsakymų ir iš karininkų bei paties vado. Dėl to kilo rimtų nemalonumų, jis buvo įtartas šnipinėjimu<ref name="dižliaudis"/> – J. Beltė buvo suimtas ir išsiųstas į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] karo ligoninę. Ten jo darbus pastebėjo [[Caras|caro]] sesuo, ligoninės globėja. Ji juos nunešė į [[Sankt Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija|Sankt Peterburgo meno akademiją]], paveikslus apžiūrėjo daug [[Profesorius|profesorių]] ir dailininkų, tačiau jie netikėjo, kad autorius nėra mokęsis tapybos. Kilmingoji ponia vėliau J. Beltę išvadavo iš arešto ir buvo pasiruošusi jį išleisti į mokslus, kad taptų dailininku, bet likimas pasisuko kitaip. J. Beltė išvyko į [[Talinas|Rėvelį]], o po karo grįžo į Lūžnią, kur jo laukė žmona Nėzė ir duktė Zelma. Kaimas buvo nusiaubtas. J. Beltė prie Lūžupytės įrengė lentpjūvę ir šeimai pastatė namą, o viename jo gale atidarė krautuvę.<ref name="livones"/> [[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|3-iajame]] dešimtmetyje buvo aktyvus lyvių folkloro pateikėjas, folklorinę medžiagą iš jo užrašinėjo [[Lauri Kettunen|L. Ketunenas]] ir [[Oskar Loorits|O. Loritsas]]. Šiame dešimtmetyje savo eilėraščius jis publikavo lyvių vadovėliuose ir dainyne, iš viso išlikę šeši J. Beltės eilėraščiai.<ref>{{cite web|title=Iznākusi grāmata “Belte, tas mālders”|url=http://www.livones.net/lv/norises/2023/iznakusi-gramata-belte-tas-malders|author=G. Blumberga|date=2023-08-01|publisher=livones.net|accessdate=2025-06-21}}</ref> Žmonių atmintyje J. Beltė liko kaip guvus, visuomeniškas ir linksmas vyras, karštas lyvių patriotas. Žvejai jį mėgo tiek dėl pasakojimų apie savo patyrimus, tiek dėl talento tapyti. Ypač pagarsėjo žuvų rūkymo menu. Kad pragyventų, J. Belte išbandė įvairius darbus – dirbo rūkytoju, [[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|4-ajame]] dešimtmetyje [[Ventspilis|Ventspilyje]] turėjo smuklę ir viešbutį „Vanemuine”, kur tautiečius vaišindavo nemokamai, o [[Mazirbė]]je buvo atidaręs fotoateljė. Lygia greta visą laiką tapė.<ref name="livones"/> 1925 m. J. Beltės gyvenime įvyko tragiškų permainų: mirė žmona, jis liko su trimis vaikais, mažiausiajam sūnui Verneriui buvo tik kelios savaitės. 1928 m. jis vaikus atidavė į prieglaudą [[Ryga|Rygoje]], vėliau dažnai keisdavo gyvenamąją vietą. Kurį laiką gyveno Rygoje, [[Kemeriai|Kemeriuose]], Ventspilyje, Mazirbėje. 1936 m. išvyko į [[Liepoja|Liepoją]] ir atsidėjęs tapybai ten liko iki gyvenimo pabaigos.<ref name="livones"/> 1939 m. [[Avarija|avarijoje]] žuvo J. Beltės sūnus, kurį Rygoje buvo įsisūnijusi gydytojo šeima, latvių dailininkės [[Hilda Vīka|Hildos Vykos]] giminaičiai. Dukterys Zelma ir Berta 1944 m. emigravo į [[Švedija|Švediją]], vėliau – į [[Kanada|Kanadą]]. J. Beltė nuo plaučių ligos mirė 1946 m. Liepojoje, palaidojimo vieta nežinoma.<ref name="livones"/> Kol J. Beltė buvo gyvas, jo paveikslai puošė daugybę namų [[Lyvių pakrantė|Lyvių pakrantėje]], ypač gimtojoje Lūžnioje. Šiuo metu žinoma tik 18 J. Beltės darbų. Jų yra Ventspilio krašto ir meno muziejuje, Mazirbės mokyklos dailės galerijoje, [[Kolka|Kolkos]] lyvių centre, privačių asmenų kolekcijose.<ref name="livones"/> J. Beltė daugiausia tapė kraštovaizdžius – aliejumi drobėje, [[Fanera|faneroje]], [[Kartonas|kartone]]. Pasakiški jų motyvai – kalnai, pilys, laivai, keliautojai – turbūt nusižiūrėti nuo atvirukų arba padiktuoti užsakovų. Nepaisant [[Naivizmas|naivistinio]] braižo, J. Beltė mokėjo perteikti subtilius atspalvius ir sudaryti gylio įspūdį („Kraštovaizdis su burine valtimi“, 1938). Keliuose kraštovaizdžiuose juntamas tikros gamtos vaizdavimas. Kultūrinę-istorinę vertę turi konkrečių žvejų namų paveikslai (Lūžnios kaimo Karandų ir Mazdūčių sodybos). J. Beltė tapė ir portretus. 1943–1944 m. jis, kaip piešėjas, dalyvavo Liepojos istorijos muziejaus surengtose etnografinėse ekspedicijose. Šie piešiniai saugomi muziejaus etnografijos skyriaus moksliniame archyve.<ref name="livones"/> == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Belte, Jānis}} [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] [[Kategorija:Dailininkai]] [[Kategorija:Poetai]] 8yrh9y30hiinqadb1snw7jzel5n11sv 0 682151 7582430 7580765 2025-06-22T08:40:20Z Bearas 8443 7582430 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė naujienų įvykis | vaizdas = [[Vaizdas:Air India 787-8 (VT-ANB).jpg|220px]] | antraštė = VT-ANB lėktuvas 2024 m. |data=[[2025]] m. [[birželio 12]] d. |laikas=13:38 IST (08:08 UTC) |vieta=[[Ahmadabadas]], [[Indija]] | aukos1 = y | aukos2 = Žuvo: 229 keliaivai<br>12 įgulos narių<br>39 bendrabučio gyventojai | aukos3 = Sužeisti: 1 keleivis<br> 61 bendrabučio gyventojai | įtariamieji = | pastabos = Lėktuvas [[Boeing 787 Dreamliner|Boeing 787‑8 Dreamliner]], operavo „[[Air India]]“ }} '''2025 m. Air India aviakatastrofa''' – aviakatastrofa, įvykusi [[2025]] m. [[birželio 12]] d. „[[Air India]]“ operuojamam [[Boeing 787 Dreamliner|Boeing 787‑8 Dreamliner]] lėktuvui sudužus šalia [[Ahmadabadas|Ahmadabado]]. Skrydis AI171 iš Ahmadabado oro uosto turėjo vykti į Londoną, tačiau maždaug 30 sekundžių po pakilimo lėktuvas neteko aukščio ir krito į gyvenamuosius pastatus bei sprogo. Lėktuve buvo 230 keleiviai ir 12 įgulos narių.<ref>[https://www.theguardian.com/world/live/2025/jun/12/air-india-flight-ai171-plane-crash-ahmedabad-india-latest-updates?utm_source=chatgpt.com Air India plane crash: Briton reportedly survives as more than 290 passengers and bystanders killed in Ahmedabad – latest updates]</ref> == Aukos == Per katastrofą žuvo visi 12 įgulos narių, 229 keleiviai iš 230 skridusių bei dar 53 bendrabučio, į kurį įsirėžė lėktuvas, gyventojai.<ref name=lrt>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2588909/zuvusiuju-skaicius-perkope-290-zmoniu-maziausiai-1-lektuvo-keleivis-isgyveno Žuvusiųjų skaičius perkopė 290 žmonių, mažiausiai 1 lėktuvo keleivis išgyveno]</ref> Tarp lėktuve skridusiu keleivių buvo 169 Indijos piliečiai, 53 Jungtinės Karalystės piliečiai, 7 Portugalijos piliečiai ir 1 Kanados pilietis.<ref name=lrt /> == Reakcija == Į įvykio vietą buvo pasiųstos 7 ugniagesių brigados, kariuomenė, CISF, armija ir medikų ekipažai. Uždarytos miesto gatvės, skubiai evakuota sritis.<ref name=lrt /> Air India savininkė [[Tata Group]] pasiūlė po 86 tūkst. [[£]] kompensaciją aukų šeimoms ir pažadėjo padengti sužeistųjų gydymo išlaidas.<ref name=lrt /> == Tyrimo eiga == * Nustatyta, kad lėktuvas nusileidimo važiuoklę paliko išverstą. * RAT sistema parodė rimtą sistemų gedimą (dviejų variklių gedimas arba didžiulė elektros/ hidraulinė problema) * Varikliai atrodė geros būklės, kairysis paskutinį kartą aptarnautas 2023 m., dešinysis – naujas nuo 2025 m. kovo. * Juodųjų dėžės buvo surinktos, nors viena stipriai pažeista. == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Aviacijos incidentai]] [[Kategorija:2025 metai]] [[Kategorija:Indijos istorija]] 8gy4d0wo0dnwbm9ya9eyvmpajypfzvi 7582434 7582430 2025-06-22T09:22:30Z Homo ergaster 10314 /* Tyrimo eiga */ 7582434 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė naujienų įvykis | vaizdas = [[Vaizdas:Air India 787-8 (VT-ANB).jpg|220px]] | antraštė = VT-ANB lėktuvas 2024 m. |data=[[2025]] m. [[birželio 12]] d. |laikas=13:38 IST (08:08 UTC) |vieta=[[Ahmadabadas]], [[Indija]] | aukos1 = y | aukos2 = Žuvo: 229 keliaivai<br>12 įgulos narių<br>39 bendrabučio gyventojai | aukos3 = Sužeisti: 1 keleivis<br> 61 bendrabučio gyventojai | įtariamieji = | pastabos = Lėktuvas [[Boeing 787 Dreamliner|Boeing 787‑8 Dreamliner]], operavo „[[Air India]]“ }} '''2025 m. Air India aviakatastrofa''' – aviakatastrofa, įvykusi [[2025]] m. [[birželio 12]] d. „[[Air India]]“ operuojamam [[Boeing 787 Dreamliner|Boeing 787‑8 Dreamliner]] lėktuvui sudužus šalia [[Ahmadabadas|Ahmadabado]]. Skrydis AI171 iš Ahmadabado oro uosto turėjo vykti į Londoną, tačiau maždaug 30 sekundžių po pakilimo lėktuvas neteko aukščio ir krito į gyvenamuosius pastatus bei sprogo. Lėktuve buvo 230 keleiviai ir 12 įgulos narių.<ref>[https://www.theguardian.com/world/live/2025/jun/12/air-india-flight-ai171-plane-crash-ahmedabad-india-latest-updates?utm_source=chatgpt.com Air India plane crash: Briton reportedly survives as more than 290 passengers and bystanders killed in Ahmedabad – latest updates]</ref> == Aukos == Per katastrofą žuvo visi 12 įgulos narių, 229 keleiviai iš 230 skridusių bei dar 53 bendrabučio, į kurį įsirėžė lėktuvas, gyventojai.<ref name=lrt>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2588909/zuvusiuju-skaicius-perkope-290-zmoniu-maziausiai-1-lektuvo-keleivis-isgyveno Žuvusiųjų skaičius perkopė 290 žmonių, mažiausiai 1 lėktuvo keleivis išgyveno]</ref> Tarp lėktuve skridusiu keleivių buvo 169 Indijos piliečiai, 53 Jungtinės Karalystės piliečiai, 7 Portugalijos piliečiai ir 1 Kanados pilietis.<ref name=lrt /> == Reakcija == Į įvykio vietą buvo pasiųstos 7 ugniagesių brigados, kariuomenė, CISF, armija ir medikų ekipažai. Uždarytos miesto gatvės, skubiai evakuota sritis.<ref name=lrt /> Air India savininkė [[Tata Group]] pasiūlė po 86 tūkst. [[£]] kompensaciją aukų šeimoms ir pažadėjo padengti sužeistųjų gydymo išlaidas.<ref name=lrt /> == Tyrimo eiga == * Nustatyta, kad lėktuvas nusileidimo važiuoklę paliko išverstą. * RAT sistema parodė rimtą sistemų gedimą (dviejų variklių gedimas arba didžiulė elektros/ hidraulinė problema) * Varikliai atrodė geros būklės, kairysis paskutinį kartą aptarnautas 2023 m., dešinysis – naujas nuo 2025 m. kovo. * Juodosios dėžės buvo surinktos, nors viena stipriai pažeista.{{faktas}} == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Aviacijos incidentai]] [[Kategorija:2025 metai]] [[Kategorija:Indijos istorija]] 4ussuex1bbnkc9y9wgtzs1nw0ra4d6b 0 682240 7582287 7582208 2025-06-21T18:51:16Z Hugo.arg 1674 /* F grupė */ 7582287 wikitext text/x-wiki {{vyksta-futbolas}} {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = FIFA Pasaulio klubų taurė |year =2025 m. |other_titles = |image = 2025 FIFA Club World Cup.svg |size = 150 |alt = center |country = {{flag|USA}} |dates = 2025 m. birželio 14 – liepos 13 d. |num_teams = 32 |confederations = 6 |venues = 12 |cities = 11 |champion = |second_other = |third_other = |fourth_other = |count = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |player = |young_player = |updated = }} '''2025 m. FIFA Pasaulio klubų taurė''' – dvidešimt pirmasis [[FIFA Pasaulio klubų taurė]]s turnyras, 2025 m. birželio 14 – liepos 13 dienomis vykstantis [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]]. Tai pirmasis gerokai išplėstas FIFA Pasaulio klubų taurės turnyras, kai dalyvauja ne tik žemynų čempionai, bet 32 klubai iš viso pasaulio.<ref>{{cite news |date=December 16, 2022 |title=FIFA World Cup 2022 praised for its "unique cohesive power" |url=https://www.fifa.com/about-fifa/organisation/fifa-council/media-releases/fifa-world-cup-2022-tm-praised-for-its-unique-cohesive-power |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com |accessdate=December 16, 2022 |archive-date=December 16, 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221216112022/https://www.fifa.com/about-fifa/organisation/fifa-council/media-releases/fifa-world-cup-2022-tm-praised-for-its-unique-cohesive-power |url-status=live }}</ref><ref>{{Cite web |last=Tansley |first=Eduardo |date=December 4, 2024 |title=Club World Cup 2025: What is it, who is competing and how to watch the draw |url=https://www.nytimes.com/athletic/5952020/2024/12/04/club-world-cup-2025-explainer/ |access-date=January 5, 2025 |website=The Athletic |archive-date=January 5, 2025 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250105225241/https://www.nytimes.com/athletic/5952020/2024/12/04/club-world-cup-2025-explainer/ |url-status=live }}</ref> == Dalyviai == Čempionato dalyviai parinkti pagal pergales pastarųjų metų klubiniuose žemynų čempionatuose bei sudėtingą reitingų sistemą. {{div col|2}} ;[[AFC]] * {{flagicon|KSA}} [[Al-Hilal FC|Al-Hilal]] (2021 m. AFC Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|JPN}} [[Urawa Red Diamonds]] (2022 m. AFC Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|UAE}} [[Al Ain FC]] (2024 m. AFC Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|KOR}} [[Ulsan HD FC]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[CAF]] * {{flagicon|EGY}} [[Al Ahly SC]] (2021, 2023, 2024 m. CAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|MAR}} [[Wydad AC]] (2022 m. CAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|TUN}} [[Espérance de Tunis]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|RSA}} [[Mamelodi Sundowns]] (antra geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[CONCACAF]] * {{flagicon|USA}} [[Seattle Sounders FC]] (2022 m. CONCACAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|MEX}} [[CF Monterrey]] (2021 m. CONCACAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|MEX}} [[CF Pachuca]] (2024 m. CONCACAF Čempionų taurės nugalėtojai) * {{flagicon|USA}} [[Los Angeles FC]] (laimėjo atranką){{efn|2023 m. CONCACAF Čempionų lygos nugalėtojams [[Club León]] neleista dalyvauti, kadangi klubas priklauso tai pačiai savininkų grupei, kaip ir [[CF Pachuca]]. Dėl vietos surengta atranka tarp CONCACAF Čempionų lygos antrų vietų laimėtojų [[Los Angeles FC]] ir [[Club América]]}} ;[[CONMEBOL]] * {{flagicon|BRA}} [[Palmeiras]] (2021 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|BRA}} [[Flamengo]] (2022 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|BRA}} [[Fluminense]] (2023 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|BRA}} [[Botafogo]] (2024 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|ARG}} [[River Plate]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ARG}} [[Boca Juniors]] (antra geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[OFC]] * {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC]] (geriausia komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[UEFA]] * {{flagicon|ENG}} [[Chelsea FC]] ([[2020–2021 m. UEFA čempionų lyga|2020–21 m. UEFA Čempionų lygos]] nugalėtojai) * {{flagicon|ESP}} [[Real Madrid CF]] ([[2021–2022 m. UEFA čempionų lyga|2021–22 m. UEFA Čempionų lygos]] nugalėtojai) * {{flagicon|ENG}} [[Manchester City]] ([[2022–2023 m. UEFA čempionų lyga|2022–23 m. UEFA Čempionų lygos]] nugalėtojai) * {{flagicon|GER}} [[Bayern Munich]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain]] (antra geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] (trečia geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ITA}} [[Inter Milan]] (ketvirta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] (penkta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] (šešta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|POR}} [[SL Benfica]] (septinta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ITA}} [[Juventus FC]] (aštunta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|AUT}} [[Red Bull Salzburg]] (devinta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;Šeimininkai * {{flagicon|USA}} [[Inter Miami CF]] (2024 m. [[MLS]] reguliariojo sezono nugalėtojai) {{div col end}} {{notelist}} == Grupių etapas == === A grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Palmeiras]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||2|| 0 ||+2 |- |align="left"|{{flagicon|USA}} [[Inter Miami CF|Inter Miami]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||2|| 1 ||+1 |- |align="left"|{{flagicon|POR}} [[FC Porto|Porto]] |'''1'''|| 2 || 0 || 1|| 1 ||1|| 2 ||-1 |- |align="left"|{{flagicon|EGY}} [[Al Ahly SC|Al Ahly]] |'''1'''|| 2 || 0 || 1|| 1 ||0|| 2 ||-2 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|14}} |time =20"00 |team1 = [[Al Ahly SC|Al Ahly]] {{flagicon|EGY}} |score = 0–0 |team2 = {{flagicon|USA}} [[Inter Miami CF]] |goals1 = |goals2 = |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 60 927<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10536/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Al Ahly FC v. Inter Miami CF |publisher=[[FIFA]] |date=June 14, 2025 |access-date=June 14, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|AUS}} [[Alireza Faghani]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019152 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 18:00 |team1 = [[SE Palmeiras|Palmeiras]] {{flagicon|BRA}} |score = 0–0 |team2 = {{flagicon|POR}} [[FC Porto|Porto]] |goals1 = |goals2 = |stadium = MetLife stadionas, [[Ist Rezerfordas]] |attendance = 46 275<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10533/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Palmeiras v. FC Porto |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 15, 2025 |access-date=June 15, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|HON}} Saíd Martínez |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019149 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 12:00 |team1 = [[SE Palmeiras|Palmeiras]] {{flagicon|BRA}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|EGY}} [[Al Ahly SC|Al Ahly]] |goals1 =[[Wessam Abou Ali|Abou Ali]] {{goal|49|į s.v.}}<br>[[José Manuel López|López]] {{goal|59}} |goals2 = |stadium = MetLife stadionas, [[Ist Rezerfordas]] |attendance = 35 179<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10532/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Palmeiras v. Al Ahly FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ENG}} Anthony Taylor |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019148 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 15:00 |team1 = [[Inter Miami CF]] {{flagicon|USA}} |score = 2–1 |team2 = {{flagicon|POR}} [[FC Porto|Porto]] |goals1 =[[Telasco Segovia|Segovia]] {{goal|47}}<br>[[Lionel Messi|Messi]] {{goal|54}} |goals2 = [[Samu Aghehowa|Aghehowa]] {{goal|8|11 m}} |stadium = Mercedes-Benz stadionas, [[Atlanta]] |attendance = 31 783<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10535/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Inter Miami CF v. FC Porto |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|CHL}} Cristián Garay |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019151 Ataskaita] }} === B grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Botafogo]] |'''6'''|| 2 || 2 || 0|| 0 ||3 ||1 ||+2 |- |align="left"|{{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||4 ||1 ||+3 |- |align="left"|{{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||3 ||5 ||-2 |- |align="left"|{{flagicon|USA}} [[Seattle Sounders FC]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||2 ||5 ||-3 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 12:00 |team1 = [[Paris Saint-Germain FC|Paris Saint-Germain]] {{flagicon|FRA}} |score = 4–0 |team2 = {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] |goals1 =[[Fabián Ruiz|Fabián]] {{goal|19}}<br>[[Vitinha]] {{goal|45+1}}<br>[[Senny Mayulu|Mayulu]] {{goal|87}}<br>[[Lee Kang-in]] {{goal|90+7|11 m}} |goals2 = |stadium = ''Rose Bowl'', [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadena]] |attendance = 80 619 |referee = {{flagicon|ROM}} István Kovács |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019155 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 19:00 |team1 = [[Botafogo de Futebol e Regatas|Botafogo]] {{flagicon|BRA}} |score = 2–1 |team2 = {{flagicon|USA}} [[Seattle Sounders FC]] |goals1 =[[Jair Cunha|Cunha]] {{goal|28}}<br>[[Igor Jesus]] {{goal|44}} |goals2 = [[Cristian Roldan|C. Roldan]] {{goal|75}} |stadium = [[Lumen Field]], [[Sietlas]] |attendance = 30 151<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10541/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Botafogo v. Seattle Sounders FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 15, 2025 |access-date=June 15, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|SWE}} Glenn Nyberg |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019157 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 15:00 |team1 = [[Seattle Sounders FC]] {{flagicon|USA}} |score = 1–3 |team2 = {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] |goals1 = [[Albert Rusnák (1994)|Rusnák]] {{goal|50}} |goals2 =[[Pablo Barrios|Barrios]] {{goal|11}}, {{goal|55}}<br>[[Axel Witsel|Witsel]] {{goal|47}} |stadium = Lumen Field, [[Sietlas]] |attendance = 51 636<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10542/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Seattle Sounders FC v. Atlético de Madrid |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ARG}} Yael Falcón Pérez |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019158 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 18:00 |team1 = [[Paris Saint-Germain FC|Paris Saint-Germain]] {{flagicon|FRA}} |score = 0–1 |team2 = {{flagicon|BRA}} [[Botafogo de Futebol e Regatas|Botafogo]] |goals1 = |goals2 = [[Igor Jesus]] {{goal|36}} |stadium = Rose Bowl, [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadena]] |attendance = 53 699<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10540/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Paris Saint-Germain v. Botafogo |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|CAN}} Drew Fischer |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019156 Ataskaita] }} === C grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|GER}} [[Bayern Munich]] |'''6'''|| 2 || 2 || 0|| 0 ||12 ||1 ||+11 |- |align="left"|{{flagicon|POR}} [[SL Benfica]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||8 ||2 ||+6 |- |align="left"|{{flagicon|ARG}} [[Boca Juniors]] |'''1'''|| 2 || 0 || 1|| 1 ||3 ||4 ||-1 |- |align="left"| {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC|Auckland City]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||0 ||16 ||-16 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 12:00 |team1 = [[FC Bayern Munich|Bayern Munich]] {{flagicon|GER}} |score = 10–0 |team2 = {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC|Auckland City]] |goals1 =[[Kingsley Coman|Coman]] {{goal|6}}, {{goal|21}}<br>[[Sacha Boey|Boey]] {{goal|18}}<br>[[Michael Olise|Olise]] {{goal|20}}, {{goal|45+3}}<br>[[Thomas Müller|Müller]] {{goal|45}}, {{goal|89}}<br>[[Jamal Musiala|Musiala]] {{goal|67}}, {{goal|73|11 m}}, {{goal|84}} |goals2 = |stadium = TQL stadionas, [[Sinsinatis]] |attendance = 21 152<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10545/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: FC Bayern München v. Auckland City FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 15, 2025 |access-date=June 15, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|SEN}} Issa Sy |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019161 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|16}} |time = 18:00 |team1 = [[Boca Juniors]] {{flagicon|ARG}} |score = 2–2 |team2 = {{flagicon|POR}} [[S.L. Benfica|Benfica]] |goals1 =[[Miguel Merentiel|Merentiel]] {{goal|21}}<br>[[Rodrigo Battaglia|Battaglia]] {{goal|27}} |goals2 = [[Ángel Di María|Di María]] {{goal|45+3|11 m}}<br>[[Nicolás Otamendi|Otamendi]] {{goal|84}} |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 55 574<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10546/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CA Boca Juniors v. SL Benfica |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 16, 2025 |access-date=June 16, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|MEX}} [[César Arturo Ramos|César Ramos]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019162 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 12:00 |team1 = [[S.L. Benfica|Benfica]] {{flagicon|POR}} |score = 6–0 |team2 = {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC|Auckland City]] |goals1 =[[Ángel Di María|Di María]] {{goal|45+8|11 m}}, {{goal|90+8|11 m}}<br>[[Vangelis Pavlidis|Pavlidis]] {{goal|53}}<br>[[Renato Sanches|Sanches]] {{goal|63}}<br>[[Leandro Barreiro|Barreiro]] {{goal|76}}, {{goal|78}} |goals2 = |stadium = Inter&Co stadionas, [[Orlandas]] |attendance = 6730<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10549/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: SL Benfica v. Auckland City FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|QAT}} Salman Falahi |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019165 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 21:00 |team1 = [[FC Bayern Munich|Bayern Munich]] {{flagicon|GER}} |score = 2–1 |team2 = {{flagicon|ARG}} [[Boca Juniors]] |goals1 =[[Harry Kane|Kane]] {{goal|18}}<br>[[Michael Olise|Olise]] {{goal|84}} |goals2 = [[Miguel Merentiel|Merentiel]] {{goal|66}} |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 63 587<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10547/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: FC Bayern München v. CA Boca Juniors |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|AUS}} [[Alireza Faghani]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019163 Ataskaita] }} === D grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Flamengo]] |'''6'''|| 2 || 2 || 0|| 0 ||5 ||1 ||+4 |- |align="left"|{{flagicon|ENG}} [[Chelsea]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||3 ||3 ||0 |- |align="left"| {{flagicon|TUN}} [[Espérance de Tunis|Espérance]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||1 ||2 ||-1 |- |align="left"|{{flagicon|USA}} [[Los Angeles FC|Los Angeles]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||0 ||3 ||-3 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|16}} |time = 15:00 |team1 = [[Chelsea F.C.|Chelsea]] {{flagicon|ENG}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|USA}} [[Los Angeles FC]] |goals1 =[[Pedro Neto|Neto]] {{goal|34}}<br>[[Enzo Fernández|Fernández]] {{goal|79}} |goals2 = |stadium = Mercedes-Benz stadionas, [[Atlanta]] |attendance = 22 137<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10550/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Chelsea FC v. LAFC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 16, 2025 |access-date=June 16, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|VEN}} Jesús Valenzuela |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019166 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|16}} |time = 21:00 |team1 = [[CR Flamengo|Flamengo]] {{flagicon|BRA}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|TUN}} [[Espérance Sportive de Tunis|Espérance de Tunis]] |goals1 =[[Giorgian de Arrascaeta|De Arrascaeta]] {{goal|17}}<br>[[Luiz Araújo]] {{goal|70}} |goals2 = |stadium = Lincoln Financial Field, [[Filadelfija]] |attendance = 25 797<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10553/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Flamengo v. Espérance de Tunisie |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 16, 2025 |access-date=June 16, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|NED}} [[Danny Makkelie]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019169 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 14:00 |team1 = [[CR Flamengo|Flamengo]] {{flagicon|BRA}} |score = 3–1 |team2 = {{flagicon|ENG}} [[Chelsea F.C.|Chelsea]] |goals1 =[[Bruno Henrique]] {{goal|62}}<br>[[Danilo (1991)|Danilo]] {{goal|65}}<br>[[Wallace Yan]] {{goal|83}} |goals2 = [[Pedro Neto|Neto]] {{goal|13}} |stadium = Lincoln Financial Field, [[Filadelfija]] |attendance = 54 619<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10554/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CR Flamengo v. Chelsea FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|SLV}} Iván Barton |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019170 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 17:00 |team1 = [[Los Angeles FC]] {{flagicon|USA}} |score = 0–1 |team2 = {{flagicon|TUN}} [[Espérance Sportive de Tunis|Espérance de Tunis]] |goals1 = |goals2 = [[Youcef Belaïli|Belaïli]] {{goal|70}} |stadium = Geodis Park, [[Nešvilis]] |attendance = 13 651<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10551/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: LAFC v. Espérance de Tunisie |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|NOR}} Espen Eskås |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019167 Ataskaita] }} === E grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|ARG}} [[River Plate]] |'''3'''|| 1 || 1 || 0|| 0 ||3 ||1 ||+2 |- |align="left"|{{flagicon|MEX}} [[CF Monterrey|Monterrey]] |'''1'''|| 1 || 0 || 1|| 0 ||1 ||1 ||0 |- |align="left"|{{flagicon|ITA}} [[Inter Milan]] |'''1'''|| 1 || 0 || 1|| 0 ||1 ||1 ||0 |- |align="left"| {{flagicon|JPN}} [[Urawa Red Diamonds]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||1 ||3 ||-2 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 12:00 |team1 = [[Club Atlético River Plate|River Plate]] {{flagicon|ARG}} |score = 3–1 |team2 = {{flagicon|JPN}} [[Urawa Red Diamonds]] |goals1 =[[Facundo Colidio|Colidio]] {{goal|12}}<br>[[Sebastián Driussi|Driussi]] {{goal|48}}<br>[[Maximiliano Meza|Meza]] {{goal|73}} |goals2 = [[Yūsuke Matsuo|Matsuo]] {{goal|58|11 m}} |stadium = Lumen Field, [[Sietlas]] |attendance = 11 974<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10561/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CA River Plate v. Urawa Red Diamonds |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|GER}} Felix Zwayer |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019177 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 18:00 |team1 = [[C.F. Monterrey|Monterrey]] {{flagicon|MEX}} |score = 1–1 |team2 = {{flagicon|ITA}} [[Inter Milan]] |goals1 = [[Sergio Ramos|Ramos]] {{goal|25}} |goals2 = [[Lautaro Martínez|L. Martínez]] {{goal|42}} |stadium = Rose Bowl, [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadena]] |attendance = 40 311<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10558/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CF Monterrey v. FC Internazionale Milano |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|BRA}} Wilton Sampaio |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019174 Ataskaita] }} === F grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"| {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] |'''4'''|| 2|| 1 || 1|| 0 ||4 ||3 ||+1 |- |align="left"|{{flagicon|RSA}} [[Mamelodi Sundowns]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||4 ||4 ||0 |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Fluminense]] |'''1'''|| 1 || 0 || 1|| 0 ||0 ||0 ||0 |- |align="left"|{{flagicon|KOR}} [[Ulsan HD]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||0 ||1 ||-1 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 12:00 |team1 = [[Fluminense FC|Fluminense]] {{flagicon|BRA}} |score = 0–0 |team2 = {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] |goals1 = |goals2 = |stadium = ''MetLife'' stadionas, [[Ist Rezerfordas]] |attendance = 34 736<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10562/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Fluminense FC v. Borussia Dortmund |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|UZB}} Ilgiz Tantašev |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019178 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 19:05 {{refn|group=pastaba|Rungtynės nukeltos (turėjo prasidėti 18:00) dėl blogų oro sąlygų}} |team1 = [[Ulsan HD FC|Ulsan HD]] {{flagicon|KOR}} |score = 0–1 |team2 = {{flagicon|RSA}} [[Mamelodi Sundowns FC|Mamelodi Sundowns]] |goals1 = |goals2 = [[Iqraam Rayners|Rayners]] {{goal|36}} |stadium = Inter&Co stadionas, [[Orlandas]] |attendance = 3412<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10567/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Ulsan HD v. Mamelodi Sundowns FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|FRA}} Clément Turpin |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019183 Ataskaita] }} <references group="pastaba"/> ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|21}} |time = 12:00 |team1 = [[Mamelodi Sundowns F.C.|Mamelodi Sundowns]] {{flagicon|RSA}} |score = 3–4 |team2 = {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] |goals1 =[[Lucas Ribeiro Costa|Ribeiro]] {{goal|11}}<br>[[Iqraam Rayners|Rayners]] {{goal|62}}<br>[[Lebo Mothiba|Mothiba]] {{goal|90}} |goals2 =[[Felix Nmecha|Nmecha]] {{goal|16}}<br>[[Serhou Guirassy|Guirassy]] {{goal|34}}<br>[[Jobe Bellingham|Bellingham]] {{goal|45}}<br>[[Khuliso Mudau|Mudau]] {{goal|59|į s.v.}} |stadium = TQL stadionas, [[Sinsinatis]] |attendance = 14 006<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10565/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Mamelodi Sundowns FC v. Borussia Dortmund |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 21, 2025 |access-date=June 21, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|PAR}} Juan Gabriel Benítez |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019181 Ataskaita] }} === G grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|ITA}} [[Juventus FC|Juventus]] |'''3'''|| 1 ||1 || 0|| 0 ||5 ||0 ||+5 |- |align="left"|{{flagicon|ENG}} [[Manchester City]] |'''3'''|| 1 || 1 || 0|| 0 ||2 ||0 ||+2 |- |align="left"| {{flagicon|MAR}} [[Wydad AC]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||0 ||2 ||-2 |- |align="left"|{{flagicon|UAE}} [[Al Ain FC|Al Ain]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||0 ||5 ||-5 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 12:00 |team1 = [[Manchester City F.C.|Manchester City]] {{flagicon|ENG}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|MAR}} [[Wydad AC]] |goals1 =[[Phil Foden|Foden]] {{goal|2}}<br>[[Jérémy Doku|Doku]] {{goal|42}} |goals2 = |stadium = Lincoln Financial Field, [[Filadelfija]] |attendance = 37 446<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10571/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Manchester City v. Wydad AC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee ={{flagicon|BRA}} Ramon Abatti |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019187 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 21:00 |team1 = [[Al Ain FC|Al Ain]] {{flagicon|UAE}} |score = 0–5 |team2 = {{flagicon|ITA}} [[Juventus FC|Juventus]] |goals1 = |goals2 =[[Randal Kolo Muani|Kolo Muani]] {{goal|11}}, {{goal|45+4}}<br>[[Francisco Conceição|Conceição]] {{goal|21}}, {{goal|58}}<br>[[Kenan Yıldız|Yıldız]] {{goal|31}} |stadium = Audi Field, [[Vašingtonas]] |attendance = 18 161<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10572/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Al Ain FC v. Juventus FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|USA}} Tori Penso |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019188 Ataskaita] }} === H grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|AUT}} [[Red Bull Salzburg]] |'''3'''|| 1 || 1 || 0|| 0 ||2 ||1 ||+1 |- |align="left"|{{flagicon|ESP}} [[Real Madrid]] |'''1'''||1 || 0 || 1|| 0 ||1 ||1 ||0 |- |align="left"| {{flagicon|KSA}} [[Al-Hilal FC|Al-Hilal]] |'''1'''||1 || 0 || 1|| 0 ||1 ||1 ||0 |- |align="left"|{{flagicon|MEX}} [[CF Pachuca|Pachuca]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||1 ||2 ||-1 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 15:00 |team1 = [[Real Madrid CF|Real Madrid]] {{flagicon|ESP}} |score = 1–1 |team2 = {{flagicon|KSA}} [[Al-Hilal FC|Al-Hilal]] |goals1 = [[Gonzalo García|G. García]] {{goal|34}} |goals2 = [[Rúben Neves|Neves]] {{goal|41|11 m}} |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 62 415<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10576/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Real Madrid C. F. v. Al Hilal |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ARG}} [[Facundo Tello]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019192 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 18:00 |team1 = [[C.F. Pachuca|Pachuca]] {{flagicon|MEX}} |score = 1–2 |team2 = {{flagicon|AUT}} [[FC Red Bull Salzburg|Red Bull Salzburg]] |goals1 = [[Bryan González|González]] {{goal|56}} |goals2 = [[Oscar Gloukh|Gloukh]] {{goal|42}}<br>[[Karim Onisiwo|Onisiwo]] {{goal|76}} |stadium = TQL stadionas, [[Sinsinatis]] |attendance = 5282<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10575/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CF Pachuca v. FC Salzburg |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ALG}} Mustapha Ghorbal |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019191 Ataskaita] }} == Atkrintamosios rungtynės == == Rezultatyviausi žaidėjai == == Šaltiniai == {{ref}} {{išn}} [[Kategorija:2025 sporte]] [[Kategorija:JAV futbolo varžybos]] sd1fbaeaxxu1xknc06cxkgtr2qkzuun 7582406 7582287 2025-06-22T07:23:33Z Hugo.arg 1674 /* E grupė */ 7582406 wikitext text/x-wiki {{vyksta-futbolas}} {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = FIFA Pasaulio klubų taurė |year =2025 m. |other_titles = |image = 2025 FIFA Club World Cup.svg |size = 150 |alt = center |country = {{flag|USA}} |dates = 2025 m. birželio 14 – liepos 13 d. |num_teams = 32 |confederations = 6 |venues = 12 |cities = 11 |champion = |second_other = |third_other = |fourth_other = |count = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |player = |young_player = |updated = }} '''2025 m. FIFA Pasaulio klubų taurė''' – dvidešimt pirmasis [[FIFA Pasaulio klubų taurė]]s turnyras, 2025 m. birželio 14 – liepos 13 dienomis vykstantis [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]]. Tai pirmasis gerokai išplėstas FIFA Pasaulio klubų taurės turnyras, kai dalyvauja ne tik žemynų čempionai, bet 32 klubai iš viso pasaulio.<ref>{{cite news |date=December 16, 2022 |title=FIFA World Cup 2022 praised for its "unique cohesive power" |url=https://www.fifa.com/about-fifa/organisation/fifa-council/media-releases/fifa-world-cup-2022-tm-praised-for-its-unique-cohesive-power |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com |accessdate=December 16, 2022 |archive-date=December 16, 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221216112022/https://www.fifa.com/about-fifa/organisation/fifa-council/media-releases/fifa-world-cup-2022-tm-praised-for-its-unique-cohesive-power |url-status=live }}</ref><ref>{{Cite web |last=Tansley |first=Eduardo |date=December 4, 2024 |title=Club World Cup 2025: What is it, who is competing and how to watch the draw |url=https://www.nytimes.com/athletic/5952020/2024/12/04/club-world-cup-2025-explainer/ |access-date=January 5, 2025 |website=The Athletic |archive-date=January 5, 2025 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250105225241/https://www.nytimes.com/athletic/5952020/2024/12/04/club-world-cup-2025-explainer/ |url-status=live }}</ref> == Dalyviai == Čempionato dalyviai parinkti pagal pergales pastarųjų metų klubiniuose žemynų čempionatuose bei sudėtingą reitingų sistemą. {{div col|2}} ;[[AFC]] * {{flagicon|KSA}} [[Al-Hilal FC|Al-Hilal]] (2021 m. AFC Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|JPN}} [[Urawa Red Diamonds]] (2022 m. AFC Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|UAE}} [[Al Ain FC]] (2024 m. AFC Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|KOR}} [[Ulsan HD FC]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[CAF]] * {{flagicon|EGY}} [[Al Ahly SC]] (2021, 2023, 2024 m. CAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|MAR}} [[Wydad AC]] (2022 m. CAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|TUN}} [[Espérance de Tunis]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|RSA}} [[Mamelodi Sundowns]] (antra geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[CONCACAF]] * {{flagicon|USA}} [[Seattle Sounders FC]] (2022 m. CONCACAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|MEX}} [[CF Monterrey]] (2021 m. CONCACAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|MEX}} [[CF Pachuca]] (2024 m. CONCACAF Čempionų taurės nugalėtojai) * {{flagicon|USA}} [[Los Angeles FC]] (laimėjo atranką){{efn|2023 m. CONCACAF Čempionų lygos nugalėtojams [[Club León]] neleista dalyvauti, kadangi klubas priklauso tai pačiai savininkų grupei, kaip ir [[CF Pachuca]]. Dėl vietos surengta atranka tarp CONCACAF Čempionų lygos antrų vietų laimėtojų [[Los Angeles FC]] ir [[Club América]]}} ;[[CONMEBOL]] * {{flagicon|BRA}} [[Palmeiras]] (2021 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|BRA}} [[Flamengo]] (2022 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|BRA}} [[Fluminense]] (2023 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|BRA}} [[Botafogo]] (2024 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|ARG}} [[River Plate]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ARG}} [[Boca Juniors]] (antra geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[OFC]] * {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC]] (geriausia komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[UEFA]] * {{flagicon|ENG}} [[Chelsea FC]] ([[2020–2021 m. UEFA čempionų lyga|2020–21 m. UEFA Čempionų lygos]] nugalėtojai) * {{flagicon|ESP}} [[Real Madrid CF]] ([[2021–2022 m. UEFA čempionų lyga|2021–22 m. UEFA Čempionų lygos]] nugalėtojai) * {{flagicon|ENG}} [[Manchester City]] ([[2022–2023 m. UEFA čempionų lyga|2022–23 m. UEFA Čempionų lygos]] nugalėtojai) * {{flagicon|GER}} [[Bayern Munich]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain]] (antra geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] (trečia geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ITA}} [[Inter Milan]] (ketvirta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] (penkta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] (šešta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|POR}} [[SL Benfica]] (septinta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ITA}} [[Juventus FC]] (aštunta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|AUT}} [[Red Bull Salzburg]] (devinta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;Šeimininkai * {{flagicon|USA}} [[Inter Miami CF]] (2024 m. [[MLS]] reguliariojo sezono nugalėtojai) {{div col end}} {{notelist}} == Grupių etapas == === A grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Palmeiras]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||2|| 0 ||+2 |- |align="left"|{{flagicon|USA}} [[Inter Miami CF|Inter Miami]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||2|| 1 ||+1 |- |align="left"|{{flagicon|POR}} [[FC Porto|Porto]] |'''1'''|| 2 || 0 || 1|| 1 ||1|| 2 ||-1 |- |align="left"|{{flagicon|EGY}} [[Al Ahly SC|Al Ahly]] |'''1'''|| 2 || 0 || 1|| 1 ||0|| 2 ||-2 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|14}} |time =20"00 |team1 = [[Al Ahly SC|Al Ahly]] {{flagicon|EGY}} |score = 0–0 |team2 = {{flagicon|USA}} [[Inter Miami CF]] |goals1 = |goals2 = |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 60 927<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10536/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Al Ahly FC v. Inter Miami CF |publisher=[[FIFA]] |date=June 14, 2025 |access-date=June 14, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|AUS}} [[Alireza Faghani]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019152 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 18:00 |team1 = [[SE Palmeiras|Palmeiras]] {{flagicon|BRA}} |score = 0–0 |team2 = {{flagicon|POR}} [[FC Porto|Porto]] |goals1 = |goals2 = |stadium = MetLife stadionas, [[Ist Rezerfordas]] |attendance = 46 275<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10533/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Palmeiras v. FC Porto |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 15, 2025 |access-date=June 15, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|HON}} Saíd Martínez |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019149 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 12:00 |team1 = [[SE Palmeiras|Palmeiras]] {{flagicon|BRA}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|EGY}} [[Al Ahly SC|Al Ahly]] |goals1 =[[Wessam Abou Ali|Abou Ali]] {{goal|49|į s.v.}}<br>[[José Manuel López|López]] {{goal|59}} |goals2 = |stadium = MetLife stadionas, [[Ist Rezerfordas]] |attendance = 35 179<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10532/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Palmeiras v. Al Ahly FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ENG}} Anthony Taylor |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019148 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 15:00 |team1 = [[Inter Miami CF]] {{flagicon|USA}} |score = 2–1 |team2 = {{flagicon|POR}} [[FC Porto|Porto]] |goals1 =[[Telasco Segovia|Segovia]] {{goal|47}}<br>[[Lionel Messi|Messi]] {{goal|54}} |goals2 = [[Samu Aghehowa|Aghehowa]] {{goal|8|11 m}} |stadium = Mercedes-Benz stadionas, [[Atlanta]] |attendance = 31 783<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10535/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Inter Miami CF v. FC Porto |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|CHL}} Cristián Garay |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019151 Ataskaita] }} === B grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Botafogo]] |'''6'''|| 2 || 2 || 0|| 0 ||3 ||1 ||+2 |- |align="left"|{{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||4 ||1 ||+3 |- |align="left"|{{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||3 ||5 ||-2 |- |align="left"|{{flagicon|USA}} [[Seattle Sounders FC]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||2 ||5 ||-3 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 12:00 |team1 = [[Paris Saint-Germain FC|Paris Saint-Germain]] {{flagicon|FRA}} |score = 4–0 |team2 = {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] |goals1 =[[Fabián Ruiz|Fabián]] {{goal|19}}<br>[[Vitinha]] {{goal|45+1}}<br>[[Senny Mayulu|Mayulu]] {{goal|87}}<br>[[Lee Kang-in]] {{goal|90+7|11 m}} |goals2 = |stadium = ''Rose Bowl'', [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadena]] |attendance = 80 619 |referee = {{flagicon|ROM}} István Kovács |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019155 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 19:00 |team1 = [[Botafogo de Futebol e Regatas|Botafogo]] {{flagicon|BRA}} |score = 2–1 |team2 = {{flagicon|USA}} [[Seattle Sounders FC]] |goals1 =[[Jair Cunha|Cunha]] {{goal|28}}<br>[[Igor Jesus]] {{goal|44}} |goals2 = [[Cristian Roldan|C. Roldan]] {{goal|75}} |stadium = [[Lumen Field]], [[Sietlas]] |attendance = 30 151<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10541/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Botafogo v. Seattle Sounders FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 15, 2025 |access-date=June 15, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|SWE}} Glenn Nyberg |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019157 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 15:00 |team1 = [[Seattle Sounders FC]] {{flagicon|USA}} |score = 1–3 |team2 = {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] |goals1 = [[Albert Rusnák (1994)|Rusnák]] {{goal|50}} |goals2 =[[Pablo Barrios|Barrios]] {{goal|11}}, {{goal|55}}<br>[[Axel Witsel|Witsel]] {{goal|47}} |stadium = Lumen Field, [[Sietlas]] |attendance = 51 636<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10542/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Seattle Sounders FC v. Atlético de Madrid |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ARG}} Yael Falcón Pérez |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019158 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 18:00 |team1 = [[Paris Saint-Germain FC|Paris Saint-Germain]] {{flagicon|FRA}} |score = 0–1 |team2 = {{flagicon|BRA}} [[Botafogo de Futebol e Regatas|Botafogo]] |goals1 = |goals2 = [[Igor Jesus]] {{goal|36}} |stadium = Rose Bowl, [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadena]] |attendance = 53 699<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10540/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Paris Saint-Germain v. Botafogo |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|CAN}} Drew Fischer |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019156 Ataskaita] }} === C grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|GER}} [[Bayern Munich]] |'''6'''|| 2 || 2 || 0|| 0 ||12 ||1 ||+11 |- |align="left"|{{flagicon|POR}} [[SL Benfica]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||8 ||2 ||+6 |- |align="left"|{{flagicon|ARG}} [[Boca Juniors]] |'''1'''|| 2 || 0 || 1|| 1 ||3 ||4 ||-1 |- |align="left"| {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC|Auckland City]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||0 ||16 ||-16 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 12:00 |team1 = [[FC Bayern Munich|Bayern Munich]] {{flagicon|GER}} |score = 10–0 |team2 = {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC|Auckland City]] |goals1 =[[Kingsley Coman|Coman]] {{goal|6}}, {{goal|21}}<br>[[Sacha Boey|Boey]] {{goal|18}}<br>[[Michael Olise|Olise]] {{goal|20}}, {{goal|45+3}}<br>[[Thomas Müller|Müller]] {{goal|45}}, {{goal|89}}<br>[[Jamal Musiala|Musiala]] {{goal|67}}, {{goal|73|11 m}}, {{goal|84}} |goals2 = |stadium = TQL stadionas, [[Sinsinatis]] |attendance = 21 152<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10545/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: FC Bayern München v. Auckland City FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 15, 2025 |access-date=June 15, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|SEN}} Issa Sy |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019161 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|16}} |time = 18:00 |team1 = [[Boca Juniors]] {{flagicon|ARG}} |score = 2–2 |team2 = {{flagicon|POR}} [[S.L. Benfica|Benfica]] |goals1 =[[Miguel Merentiel|Merentiel]] {{goal|21}}<br>[[Rodrigo Battaglia|Battaglia]] {{goal|27}} |goals2 = [[Ángel Di María|Di María]] {{goal|45+3|11 m}}<br>[[Nicolás Otamendi|Otamendi]] {{goal|84}} |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 55 574<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10546/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CA Boca Juniors v. SL Benfica |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 16, 2025 |access-date=June 16, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|MEX}} [[César Arturo Ramos|César Ramos]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019162 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 12:00 |team1 = [[S.L. Benfica|Benfica]] {{flagicon|POR}} |score = 6–0 |team2 = {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC|Auckland City]] |goals1 =[[Ángel Di María|Di María]] {{goal|45+8|11 m}}, {{goal|90+8|11 m}}<br>[[Vangelis Pavlidis|Pavlidis]] {{goal|53}}<br>[[Renato Sanches|Sanches]] {{goal|63}}<br>[[Leandro Barreiro|Barreiro]] {{goal|76}}, {{goal|78}} |goals2 = |stadium = Inter&Co stadionas, [[Orlandas]] |attendance = 6730<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10549/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: SL Benfica v. Auckland City FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|QAT}} Salman Falahi |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019165 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 21:00 |team1 = [[FC Bayern Munich|Bayern Munich]] {{flagicon|GER}} |score = 2–1 |team2 = {{flagicon|ARG}} [[Boca Juniors]] |goals1 =[[Harry Kane|Kane]] {{goal|18}}<br>[[Michael Olise|Olise]] {{goal|84}} |goals2 = [[Miguel Merentiel|Merentiel]] {{goal|66}} |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 63 587<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10547/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: FC Bayern München v. CA Boca Juniors |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|AUS}} [[Alireza Faghani]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019163 Ataskaita] }} === D grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Flamengo]] |'''6'''|| 2 || 2 || 0|| 0 ||5 ||1 ||+4 |- |align="left"|{{flagicon|ENG}} [[Chelsea]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||3 ||3 ||0 |- |align="left"| {{flagicon|TUN}} [[Espérance de Tunis|Espérance]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||1 ||2 ||-1 |- |align="left"|{{flagicon|USA}} [[Los Angeles FC|Los Angeles]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||0 ||3 ||-3 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|16}} |time = 15:00 |team1 = [[Chelsea F.C.|Chelsea]] {{flagicon|ENG}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|USA}} [[Los Angeles FC]] |goals1 =[[Pedro Neto|Neto]] {{goal|34}}<br>[[Enzo Fernández|Fernández]] {{goal|79}} |goals2 = |stadium = Mercedes-Benz stadionas, [[Atlanta]] |attendance = 22 137<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10550/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Chelsea FC v. LAFC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 16, 2025 |access-date=June 16, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|VEN}} Jesús Valenzuela |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019166 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|16}} |time = 21:00 |team1 = [[CR Flamengo|Flamengo]] {{flagicon|BRA}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|TUN}} [[Espérance Sportive de Tunis|Espérance de Tunis]] |goals1 =[[Giorgian de Arrascaeta|De Arrascaeta]] {{goal|17}}<br>[[Luiz Araújo]] {{goal|70}} |goals2 = |stadium = Lincoln Financial Field, [[Filadelfija]] |attendance = 25 797<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10553/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Flamengo v. Espérance de Tunisie |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 16, 2025 |access-date=June 16, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|NED}} [[Danny Makkelie]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019169 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 14:00 |team1 = [[CR Flamengo|Flamengo]] {{flagicon|BRA}} |score = 3–1 |team2 = {{flagicon|ENG}} [[Chelsea F.C.|Chelsea]] |goals1 =[[Bruno Henrique]] {{goal|62}}<br>[[Danilo (1991)|Danilo]] {{goal|65}}<br>[[Wallace Yan]] {{goal|83}} |goals2 = [[Pedro Neto|Neto]] {{goal|13}} |stadium = Lincoln Financial Field, [[Filadelfija]] |attendance = 54 619<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10554/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CR Flamengo v. Chelsea FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|SLV}} Iván Barton |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019170 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 17:00 |team1 = [[Los Angeles FC]] {{flagicon|USA}} |score = 0–1 |team2 = {{flagicon|TUN}} [[Espérance Sportive de Tunis|Espérance de Tunis]] |goals1 = |goals2 = [[Youcef Belaïli|Belaïli]] {{goal|70}} |stadium = Geodis Park, [[Nešvilis]] |attendance = 13 651<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10551/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: LAFC v. Espérance de Tunisie |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|NOR}} Espen Eskås |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019167 Ataskaita] }} === E grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|ARG}} [[River Plate]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||3 ||1 ||+2 |- |align="left"|{{flagicon|ITA}} [[Inter Milan]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||3 ||2 ||+1 |- |align="left"|{{flagicon|MEX}} [[CF Monterrey|Monterrey]] |'''2'''|| 2 || 0 || 2|| 0 ||1 ||1 ||0 |- |align="left"| {{flagicon|JPN}} [[Urawa Red Diamonds]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||2 ||5 ||-3 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 12:00 |team1 = [[Club Atlético River Plate|River Plate]] {{flagicon|ARG}} |score = 3–1 |team2 = {{flagicon|JPN}} [[Urawa Red Diamonds]] |goals1 =[[Facundo Colidio|Colidio]] {{goal|12}}<br>[[Sebastián Driussi|Driussi]] {{goal|48}}<br>[[Maximiliano Meza|Meza]] {{goal|73}} |goals2 = [[Yūsuke Matsuo|Matsuo]] {{goal|58|11 m}} |stadium = Lumen Field, [[Sietlas]] |attendance = 11 974<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10561/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CA River Plate v. Urawa Red Diamonds |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|GER}} Felix Zwayer |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019177 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 18:00 |team1 = [[C.F. Monterrey|Monterrey]] {{flagicon|MEX}} |score = 1–1 |team2 = {{flagicon|ITA}} [[Inter Milan]] |goals1 = [[Sergio Ramos|Ramos]] {{goal|25}} |goals2 = [[Lautaro Martínez|L. Martínez]] {{goal|42}} |stadium = Rose Bowl, [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadena]] |attendance = 40 311<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10558/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CF Monterrey v. FC Internazionale Milano |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|BRA}} Wilton Sampaio |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019174 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|21}} |time = 12:00 |team1 = [[Inter Milan]] {{flagicon|ITA}} |score = 2–1 |team2 = {{flagicon|JPN}} [[Urawa Red Diamonds]] |goals1 =[[Lautaro Martínez|L. Martínez]] {{goal|78}}<br>[[Valentín Carboni|Carboni]] {{goal|90+2}} |goals2 = [[Ryōma Watanabe|Watanabe]] {{goal|11}} |stadium = Lumen Field, [[Sietlas]] |attendance = 25 090<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10559/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: FC Internazionale Milano v. Urawa Red Diamonds |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 21, 2025 |access-date=June 21, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|MRT}} Dahane Beida |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019175 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|21}} |time = 18:00 |team1 = [[Club Atlético River Plate|River Plate]] {{flagicon|ARG}} |score = 0–0 |team2 = {{flagicon|MEX}} [[C.F. Monterrey|Monterrey]] |goals1 = |goals2 = |stadium = Rose Bowl, [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadena]] |attendance = 57 393<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10557/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CA River Plate v. CF Monterrey |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 21, 2025 |access-date=June 21, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|SLO}} Slavko Vinčić |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019173 Ataskaita] }} === F grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"| {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] |'''4'''|| 2|| 1 || 1|| 0 ||4 ||3 ||+1 |- |align="left"|{{flagicon|RSA}} [[Mamelodi Sundowns]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||4 ||4 ||0 |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Fluminense]] |'''1'''|| 1 || 0 || 1|| 0 ||0 ||0 ||0 |- |align="left"|{{flagicon|KOR}} [[Ulsan HD]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||0 ||1 ||-1 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 12:00 |team1 = [[Fluminense FC|Fluminense]] {{flagicon|BRA}} |score = 0–0 |team2 = {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] |goals1 = |goals2 = |stadium = ''MetLife'' stadionas, [[Ist Rezerfordas]] |attendance = 34 736<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10562/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Fluminense FC v. Borussia Dortmund |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|UZB}} Ilgiz Tantašev |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019178 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 19:05 {{refn|group=pastaba|Rungtynės nukeltos (turėjo prasidėti 18:00) dėl blogų oro sąlygų}} |team1 = [[Ulsan HD FC|Ulsan HD]] {{flagicon|KOR}} |score = 0–1 |team2 = {{flagicon|RSA}} [[Mamelodi Sundowns FC|Mamelodi Sundowns]] |goals1 = |goals2 = [[Iqraam Rayners|Rayners]] {{goal|36}} |stadium = Inter&Co stadionas, [[Orlandas]] |attendance = 3412<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10567/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Ulsan HD v. Mamelodi Sundowns FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|FRA}} Clément Turpin |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019183 Ataskaita] }} <references group="pastaba"/> ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|21}} |time = 12:00 |team1 = [[Mamelodi Sundowns F.C.|Mamelodi Sundowns]] {{flagicon|RSA}} |score = 3–4 |team2 = {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] |goals1 =[[Lucas Ribeiro Costa|Ribeiro]] {{goal|11}}<br>[[Iqraam Rayners|Rayners]] {{goal|62}}<br>[[Lebo Mothiba|Mothiba]] {{goal|90}} |goals2 =[[Felix Nmecha|Nmecha]] {{goal|16}}<br>[[Serhou Guirassy|Guirassy]] {{goal|34}}<br>[[Jobe Bellingham|Bellingham]] {{goal|45}}<br>[[Khuliso Mudau|Mudau]] {{goal|59|į s.v.}} |stadium = TQL stadionas, [[Sinsinatis]] |attendance = 14 006<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10565/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Mamelodi Sundowns FC v. Borussia Dortmund |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 21, 2025 |access-date=June 21, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|PAR}} Juan Gabriel Benítez |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019181 Ataskaita] }} === G grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|ITA}} [[Juventus FC|Juventus]] |'''3'''|| 1 ||1 || 0|| 0 ||5 ||0 ||+5 |- |align="left"|{{flagicon|ENG}} [[Manchester City]] |'''3'''|| 1 || 1 || 0|| 0 ||2 ||0 ||+2 |- |align="left"| {{flagicon|MAR}} [[Wydad AC]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||0 ||2 ||-2 |- |align="left"|{{flagicon|UAE}} [[Al Ain FC|Al Ain]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||0 ||5 ||-5 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 12:00 |team1 = [[Manchester City F.C.|Manchester City]] {{flagicon|ENG}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|MAR}} [[Wydad AC]] |goals1 =[[Phil Foden|Foden]] {{goal|2}}<br>[[Jérémy Doku|Doku]] {{goal|42}} |goals2 = |stadium = Lincoln Financial Field, [[Filadelfija]] |attendance = 37 446<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10571/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Manchester City v. Wydad AC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee ={{flagicon|BRA}} Ramon Abatti |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019187 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 21:00 |team1 = [[Al Ain FC|Al Ain]] {{flagicon|UAE}} |score = 0–5 |team2 = {{flagicon|ITA}} [[Juventus FC|Juventus]] |goals1 = |goals2 =[[Randal Kolo Muani|Kolo Muani]] {{goal|11}}, {{goal|45+4}}<br>[[Francisco Conceição|Conceição]] {{goal|21}}, {{goal|58}}<br>[[Kenan Yıldız|Yıldız]] {{goal|31}} |stadium = Audi Field, [[Vašingtonas]] |attendance = 18 161<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10572/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Al Ain FC v. Juventus FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|USA}} Tori Penso |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019188 Ataskaita] }} === H grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|AUT}} [[Red Bull Salzburg]] |'''3'''|| 1 || 1 || 0|| 0 ||2 ||1 ||+1 |- |align="left"|{{flagicon|ESP}} [[Real Madrid]] |'''1'''||1 || 0 || 1|| 0 ||1 ||1 ||0 |- |align="left"| {{flagicon|KSA}} [[Al-Hilal FC|Al-Hilal]] |'''1'''||1 || 0 || 1|| 0 ||1 ||1 ||0 |- |align="left"|{{flagicon|MEX}} [[CF Pachuca|Pachuca]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||1 ||2 ||-1 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 15:00 |team1 = [[Real Madrid CF|Real Madrid]] {{flagicon|ESP}} |score = 1–1 |team2 = {{flagicon|KSA}} [[Al-Hilal FC|Al-Hilal]] |goals1 = [[Gonzalo García|G. García]] {{goal|34}} |goals2 = [[Rúben Neves|Neves]] {{goal|41|11 m}} |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 62 415<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10576/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Real Madrid C. F. v. Al Hilal |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ARG}} [[Facundo Tello]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019192 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 18:00 |team1 = [[C.F. Pachuca|Pachuca]] {{flagicon|MEX}} |score = 1–2 |team2 = {{flagicon|AUT}} [[FC Red Bull Salzburg|Red Bull Salzburg]] |goals1 = [[Bryan González|González]] {{goal|56}} |goals2 = [[Oscar Gloukh|Gloukh]] {{goal|42}}<br>[[Karim Onisiwo|Onisiwo]] {{goal|76}} |stadium = TQL stadionas, [[Sinsinatis]] |attendance = 5282<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10575/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CF Pachuca v. FC Salzburg |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ALG}} Mustapha Ghorbal |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019191 Ataskaita] }} == Atkrintamosios rungtynės == == Rezultatyviausi žaidėjai == == Šaltiniai == {{ref}} {{išn}} [[Kategorija:2025 sporte]] [[Kategorija:JAV futbolo varžybos]] neqebvd29v6i2fkdgowdethdjsidqkd 7582407 7582406 2025-06-22T07:28:40Z Hugo.arg 1674 /* F grupė */ 7582407 wikitext text/x-wiki {{vyksta-futbolas}} {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = FIFA Pasaulio klubų taurė |year =2025 m. |other_titles = |image = 2025 FIFA Club World Cup.svg |size = 150 |alt = center |country = {{flag|USA}} |dates = 2025 m. birželio 14 – liepos 13 d. |num_teams = 32 |confederations = 6 |venues = 12 |cities = 11 |champion = |second_other = |third_other = |fourth_other = |count = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |player = |young_player = |updated = }} '''2025 m. FIFA Pasaulio klubų taurė''' – dvidešimt pirmasis [[FIFA Pasaulio klubų taurė]]s turnyras, 2025 m. birželio 14 – liepos 13 dienomis vykstantis [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]]. Tai pirmasis gerokai išplėstas FIFA Pasaulio klubų taurės turnyras, kai dalyvauja ne tik žemynų čempionai, bet 32 klubai iš viso pasaulio.<ref>{{cite news |date=December 16, 2022 |title=FIFA World Cup 2022 praised for its "unique cohesive power" |url=https://www.fifa.com/about-fifa/organisation/fifa-council/media-releases/fifa-world-cup-2022-tm-praised-for-its-unique-cohesive-power |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com |accessdate=December 16, 2022 |archive-date=December 16, 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221216112022/https://www.fifa.com/about-fifa/organisation/fifa-council/media-releases/fifa-world-cup-2022-tm-praised-for-its-unique-cohesive-power |url-status=live }}</ref><ref>{{Cite web |last=Tansley |first=Eduardo |date=December 4, 2024 |title=Club World Cup 2025: What is it, who is competing and how to watch the draw |url=https://www.nytimes.com/athletic/5952020/2024/12/04/club-world-cup-2025-explainer/ |access-date=January 5, 2025 |website=The Athletic |archive-date=January 5, 2025 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250105225241/https://www.nytimes.com/athletic/5952020/2024/12/04/club-world-cup-2025-explainer/ |url-status=live }}</ref> == Dalyviai == Čempionato dalyviai parinkti pagal pergales pastarųjų metų klubiniuose žemynų čempionatuose bei sudėtingą reitingų sistemą. {{div col|2}} ;[[AFC]] * {{flagicon|KSA}} [[Al-Hilal FC|Al-Hilal]] (2021 m. AFC Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|JPN}} [[Urawa Red Diamonds]] (2022 m. AFC Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|UAE}} [[Al Ain FC]] (2024 m. AFC Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|KOR}} [[Ulsan HD FC]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[CAF]] * {{flagicon|EGY}} [[Al Ahly SC]] (2021, 2023, 2024 m. CAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|MAR}} [[Wydad AC]] (2022 m. CAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|TUN}} [[Espérance de Tunis]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|RSA}} [[Mamelodi Sundowns]] (antra geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[CONCACAF]] * {{flagicon|USA}} [[Seattle Sounders FC]] (2022 m. CONCACAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|MEX}} [[CF Monterrey]] (2021 m. CONCACAF Čempionų lygos nugalėtojai) * {{flagicon|MEX}} [[CF Pachuca]] (2024 m. CONCACAF Čempionų taurės nugalėtojai) * {{flagicon|USA}} [[Los Angeles FC]] (laimėjo atranką){{efn|2023 m. CONCACAF Čempionų lygos nugalėtojams [[Club León]] neleista dalyvauti, kadangi klubas priklauso tai pačiai savininkų grupei, kaip ir [[CF Pachuca]]. Dėl vietos surengta atranka tarp CONCACAF Čempionų lygos antrų vietų laimėtojų [[Los Angeles FC]] ir [[Club América]]}} ;[[CONMEBOL]] * {{flagicon|BRA}} [[Palmeiras]] (2021 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|BRA}} [[Flamengo]] (2022 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|BRA}} [[Fluminense]] (2023 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|BRA}} [[Botafogo]] (2024 m. „Libertadores“ taurės nugalėtojai) * {{flagicon|ARG}} [[River Plate]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ARG}} [[Boca Juniors]] (antra geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[OFC]] * {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC]] (geriausia komanda pagal 4 metų reitingą) ;[[UEFA]] * {{flagicon|ENG}} [[Chelsea FC]] ([[2020–2021 m. UEFA čempionų lyga|2020–21 m. UEFA Čempionų lygos]] nugalėtojai) * {{flagicon|ESP}} [[Real Madrid CF]] ([[2021–2022 m. UEFA čempionų lyga|2021–22 m. UEFA Čempionų lygos]] nugalėtojai) * {{flagicon|ENG}} [[Manchester City]] ([[2022–2023 m. UEFA čempionų lyga|2022–23 m. UEFA Čempionų lygos]] nugalėtojai) * {{flagicon|GER}} [[Bayern Munich]] (geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain]] (antra geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] (trečia geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ITA}} [[Inter Milan]] (ketvirta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] (penkta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] (šešta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|POR}} [[SL Benfica]] (septinta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|ITA}} [[Juventus FC]] (aštunta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) * {{flagicon|AUT}} [[Red Bull Salzburg]] (devinta geriausia likusi komanda pagal 4 metų reitingą) ;Šeimininkai * {{flagicon|USA}} [[Inter Miami CF]] (2024 m. [[MLS]] reguliariojo sezono nugalėtojai) {{div col end}} {{notelist}} == Grupių etapas == === A grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Palmeiras]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||2|| 0 ||+2 |- |align="left"|{{flagicon|USA}} [[Inter Miami CF|Inter Miami]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||2|| 1 ||+1 |- |align="left"|{{flagicon|POR}} [[FC Porto|Porto]] |'''1'''|| 2 || 0 || 1|| 1 ||1|| 2 ||-1 |- |align="left"|{{flagicon|EGY}} [[Al Ahly SC|Al Ahly]] |'''1'''|| 2 || 0 || 1|| 1 ||0|| 2 ||-2 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|14}} |time =20"00 |team1 = [[Al Ahly SC|Al Ahly]] {{flagicon|EGY}} |score = 0–0 |team2 = {{flagicon|USA}} [[Inter Miami CF]] |goals1 = |goals2 = |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 60 927<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10536/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Al Ahly FC v. Inter Miami CF |publisher=[[FIFA]] |date=June 14, 2025 |access-date=June 14, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|AUS}} [[Alireza Faghani]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019152 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 18:00 |team1 = [[SE Palmeiras|Palmeiras]] {{flagicon|BRA}} |score = 0–0 |team2 = {{flagicon|POR}} [[FC Porto|Porto]] |goals1 = |goals2 = |stadium = MetLife stadionas, [[Ist Rezerfordas]] |attendance = 46 275<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10533/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Palmeiras v. FC Porto |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 15, 2025 |access-date=June 15, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|HON}} Saíd Martínez |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019149 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 12:00 |team1 = [[SE Palmeiras|Palmeiras]] {{flagicon|BRA}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|EGY}} [[Al Ahly SC|Al Ahly]] |goals1 =[[Wessam Abou Ali|Abou Ali]] {{goal|49|į s.v.}}<br>[[José Manuel López|López]] {{goal|59}} |goals2 = |stadium = MetLife stadionas, [[Ist Rezerfordas]] |attendance = 35 179<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10532/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Palmeiras v. Al Ahly FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ENG}} Anthony Taylor |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019148 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 15:00 |team1 = [[Inter Miami CF]] {{flagicon|USA}} |score = 2–1 |team2 = {{flagicon|POR}} [[FC Porto|Porto]] |goals1 =[[Telasco Segovia|Segovia]] {{goal|47}}<br>[[Lionel Messi|Messi]] {{goal|54}} |goals2 = [[Samu Aghehowa|Aghehowa]] {{goal|8|11 m}} |stadium = Mercedes-Benz stadionas, [[Atlanta]] |attendance = 31 783<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10535/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Inter Miami CF v. FC Porto |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|CHL}} Cristián Garay |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019151 Ataskaita] }} === B grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Botafogo]] |'''6'''|| 2 || 2 || 0|| 0 ||3 ||1 ||+2 |- |align="left"|{{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||4 ||1 ||+3 |- |align="left"|{{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||3 ||5 ||-2 |- |align="left"|{{flagicon|USA}} [[Seattle Sounders FC]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||2 ||5 ||-3 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 12:00 |team1 = [[Paris Saint-Germain FC|Paris Saint-Germain]] {{flagicon|FRA}} |score = 4–0 |team2 = {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] |goals1 =[[Fabián Ruiz|Fabián]] {{goal|19}}<br>[[Vitinha]] {{goal|45+1}}<br>[[Senny Mayulu|Mayulu]] {{goal|87}}<br>[[Lee Kang-in]] {{goal|90+7|11 m}} |goals2 = |stadium = ''Rose Bowl'', [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadena]] |attendance = 80 619 |referee = {{flagicon|ROM}} István Kovács |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019155 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 19:00 |team1 = [[Botafogo de Futebol e Regatas|Botafogo]] {{flagicon|BRA}} |score = 2–1 |team2 = {{flagicon|USA}} [[Seattle Sounders FC]] |goals1 =[[Jair Cunha|Cunha]] {{goal|28}}<br>[[Igor Jesus]] {{goal|44}} |goals2 = [[Cristian Roldan|C. Roldan]] {{goal|75}} |stadium = [[Lumen Field]], [[Sietlas]] |attendance = 30 151<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10541/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Botafogo v. Seattle Sounders FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 15, 2025 |access-date=June 15, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|SWE}} Glenn Nyberg |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019157 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 15:00 |team1 = [[Seattle Sounders FC]] {{flagicon|USA}} |score = 1–3 |team2 = {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid]] |goals1 = [[Albert Rusnák (1994)|Rusnák]] {{goal|50}} |goals2 =[[Pablo Barrios|Barrios]] {{goal|11}}, {{goal|55}}<br>[[Axel Witsel|Witsel]] {{goal|47}} |stadium = Lumen Field, [[Sietlas]] |attendance = 51 636<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10542/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Seattle Sounders FC v. Atlético de Madrid |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ARG}} Yael Falcón Pérez |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019158 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|19}} |time = 18:00 |team1 = [[Paris Saint-Germain FC|Paris Saint-Germain]] {{flagicon|FRA}} |score = 0–1 |team2 = {{flagicon|BRA}} [[Botafogo de Futebol e Regatas|Botafogo]] |goals1 = |goals2 = [[Igor Jesus]] {{goal|36}} |stadium = Rose Bowl, [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadena]] |attendance = 53 699<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10540/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Paris Saint-Germain v. Botafogo |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 19, 2025 |access-date=June 19, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|CAN}} Drew Fischer |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019156 Ataskaita] }} === C grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|GER}} [[Bayern Munich]] |'''6'''|| 2 || 2 || 0|| 0 ||12 ||1 ||+11 |- |align="left"|{{flagicon|POR}} [[SL Benfica]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||8 ||2 ||+6 |- |align="left"|{{flagicon|ARG}} [[Boca Juniors]] |'''1'''|| 2 || 0 || 1|| 1 ||3 ||4 ||-1 |- |align="left"| {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC|Auckland City]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||0 ||16 ||-16 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|15}} |time = 12:00 |team1 = [[FC Bayern Munich|Bayern Munich]] {{flagicon|GER}} |score = 10–0 |team2 = {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC|Auckland City]] |goals1 =[[Kingsley Coman|Coman]] {{goal|6}}, {{goal|21}}<br>[[Sacha Boey|Boey]] {{goal|18}}<br>[[Michael Olise|Olise]] {{goal|20}}, {{goal|45+3}}<br>[[Thomas Müller|Müller]] {{goal|45}}, {{goal|89}}<br>[[Jamal Musiala|Musiala]] {{goal|67}}, {{goal|73|11 m}}, {{goal|84}} |goals2 = |stadium = TQL stadionas, [[Sinsinatis]] |attendance = 21 152<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10545/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: FC Bayern München v. Auckland City FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 15, 2025 |access-date=June 15, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|SEN}} Issa Sy |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019161 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|16}} |time = 18:00 |team1 = [[Boca Juniors]] {{flagicon|ARG}} |score = 2–2 |team2 = {{flagicon|POR}} [[S.L. Benfica|Benfica]] |goals1 =[[Miguel Merentiel|Merentiel]] {{goal|21}}<br>[[Rodrigo Battaglia|Battaglia]] {{goal|27}} |goals2 = [[Ángel Di María|Di María]] {{goal|45+3|11 m}}<br>[[Nicolás Otamendi|Otamendi]] {{goal|84}} |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 55 574<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10546/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CA Boca Juniors v. SL Benfica |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 16, 2025 |access-date=June 16, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|MEX}} [[César Arturo Ramos|César Ramos]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019162 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 12:00 |team1 = [[S.L. Benfica|Benfica]] {{flagicon|POR}} |score = 6–0 |team2 = {{flagicon|NZL}} [[Auckland City FC|Auckland City]] |goals1 =[[Ángel Di María|Di María]] {{goal|45+8|11 m}}, {{goal|90+8|11 m}}<br>[[Vangelis Pavlidis|Pavlidis]] {{goal|53}}<br>[[Renato Sanches|Sanches]] {{goal|63}}<br>[[Leandro Barreiro|Barreiro]] {{goal|76}}, {{goal|78}} |goals2 = |stadium = Inter&Co stadionas, [[Orlandas]] |attendance = 6730<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10549/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: SL Benfica v. Auckland City FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|QAT}} Salman Falahi |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019165 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 21:00 |team1 = [[FC Bayern Munich|Bayern Munich]] {{flagicon|GER}} |score = 2–1 |team2 = {{flagicon|ARG}} [[Boca Juniors]] |goals1 =[[Harry Kane|Kane]] {{goal|18}}<br>[[Michael Olise|Olise]] {{goal|84}} |goals2 = [[Miguel Merentiel|Merentiel]] {{goal|66}} |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 63 587<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10547/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: FC Bayern München v. CA Boca Juniors |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|AUS}} [[Alireza Faghani]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019163 Ataskaita] }} === D grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Flamengo]] |'''6'''|| 2 || 2 || 0|| 0 ||5 ||1 ||+4 |- |align="left"|{{flagicon|ENG}} [[Chelsea]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||3 ||3 ||0 |- |align="left"| {{flagicon|TUN}} [[Espérance de Tunis|Espérance]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||1 ||2 ||-1 |- |align="left"|{{flagicon|USA}} [[Los Angeles FC|Los Angeles]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||0 ||3 ||-3 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|16}} |time = 15:00 |team1 = [[Chelsea F.C.|Chelsea]] {{flagicon|ENG}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|USA}} [[Los Angeles FC]] |goals1 =[[Pedro Neto|Neto]] {{goal|34}}<br>[[Enzo Fernández|Fernández]] {{goal|79}} |goals2 = |stadium = Mercedes-Benz stadionas, [[Atlanta]] |attendance = 22 137<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10550/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Chelsea FC v. LAFC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 16, 2025 |access-date=June 16, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|VEN}} Jesús Valenzuela |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019166 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|16}} |time = 21:00 |team1 = [[CR Flamengo|Flamengo]] {{flagicon|BRA}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|TUN}} [[Espérance Sportive de Tunis|Espérance de Tunis]] |goals1 =[[Giorgian de Arrascaeta|De Arrascaeta]] {{goal|17}}<br>[[Luiz Araújo]] {{goal|70}} |goals2 = |stadium = Lincoln Financial Field, [[Filadelfija]] |attendance = 25 797<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10553/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Flamengo v. Espérance de Tunisie |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 16, 2025 |access-date=June 16, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|NED}} [[Danny Makkelie]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019169 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 14:00 |team1 = [[CR Flamengo|Flamengo]] {{flagicon|BRA}} |score = 3–1 |team2 = {{flagicon|ENG}} [[Chelsea F.C.|Chelsea]] |goals1 =[[Bruno Henrique]] {{goal|62}}<br>[[Danilo (1991)|Danilo]] {{goal|65}}<br>[[Wallace Yan]] {{goal|83}} |goals2 = [[Pedro Neto|Neto]] {{goal|13}} |stadium = Lincoln Financial Field, [[Filadelfija]] |attendance = 54 619<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10554/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CR Flamengo v. Chelsea FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|SLV}} Iván Barton |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019170 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|20}} |time = 17:00 |team1 = [[Los Angeles FC]] {{flagicon|USA}} |score = 0–1 |team2 = {{flagicon|TUN}} [[Espérance Sportive de Tunis|Espérance de Tunis]] |goals1 = |goals2 = [[Youcef Belaïli|Belaïli]] {{goal|70}} |stadium = Geodis Park, [[Nešvilis]] |attendance = 13 651<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10551/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: LAFC v. Espérance de Tunisie |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 20, 2025 |access-date=June 20, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|NOR}} Espen Eskås |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019167 Ataskaita] }} === E grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|ARG}} [[River Plate]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||3 ||1 ||+2 |- |align="left"|{{flagicon|ITA}} [[Inter Milan]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||3 ||2 ||+1 |- |align="left"|{{flagicon|MEX}} [[CF Monterrey|Monterrey]] |'''2'''|| 2 || 0 || 2|| 0 ||1 ||1 ||0 |- |align="left"| {{flagicon|JPN}} [[Urawa Red Diamonds]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||2 ||5 ||-3 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 12:00 |team1 = [[Club Atlético River Plate|River Plate]] {{flagicon|ARG}} |score = 3–1 |team2 = {{flagicon|JPN}} [[Urawa Red Diamonds]] |goals1 =[[Facundo Colidio|Colidio]] {{goal|12}}<br>[[Sebastián Driussi|Driussi]] {{goal|48}}<br>[[Maximiliano Meza|Meza]] {{goal|73}} |goals2 = [[Yūsuke Matsuo|Matsuo]] {{goal|58|11 m}} |stadium = Lumen Field, [[Sietlas]] |attendance = 11 974<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10561/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CA River Plate v. Urawa Red Diamonds |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|GER}} Felix Zwayer |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019177 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 18:00 |team1 = [[C.F. Monterrey|Monterrey]] {{flagicon|MEX}} |score = 1–1 |team2 = {{flagicon|ITA}} [[Inter Milan]] |goals1 = [[Sergio Ramos|Ramos]] {{goal|25}} |goals2 = [[Lautaro Martínez|L. Martínez]] {{goal|42}} |stadium = Rose Bowl, [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadena]] |attendance = 40 311<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10558/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CF Monterrey v. FC Internazionale Milano |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|BRA}} Wilton Sampaio |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019174 Ataskaita] }} ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|21}} |time = 12:00 |team1 = [[Inter Milan]] {{flagicon|ITA}} |score = 2–1 |team2 = {{flagicon|JPN}} [[Urawa Red Diamonds]] |goals1 =[[Lautaro Martínez|L. Martínez]] {{goal|78}}<br>[[Valentín Carboni|Carboni]] {{goal|90+2}} |goals2 = [[Ryōma Watanabe|Watanabe]] {{goal|11}} |stadium = Lumen Field, [[Sietlas]] |attendance = 25 090<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10559/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: FC Internazionale Milano v. Urawa Red Diamonds |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 21, 2025 |access-date=June 21, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|MRT}} Dahane Beida |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019175 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|21}} |time = 18:00 |team1 = [[Club Atlético River Plate|River Plate]] {{flagicon|ARG}} |score = 0–0 |team2 = {{flagicon|MEX}} [[C.F. Monterrey|Monterrey]] |goals1 = |goals2 = |stadium = Rose Bowl, [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadena]] |attendance = 57 393<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10557/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CA River Plate v. CF Monterrey |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 21, 2025 |access-date=June 21, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|SLO}} Slavko Vinčić |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019173 Ataskaita] }} === F grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|BRA}} [[Fluminense]] |'''4'''|| 2 || 1 || 1|| 0 ||4 ||2 ||+2 |- |align="left"| {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] |'''4'''|| 2|| 1 || 1|| 0 ||4 ||3 ||+1 |- |align="left"|{{flagicon|RSA}} [[Mamelodi Sundowns]] |'''3'''|| 2 || 1 || 0|| 1 ||4 ||4 ||0 |- |align="left"|{{flagicon|KOR}} [[Ulsan HD]] |'''0'''|| 2 || 0 || 0|| 2 ||2 ||5 ||-3 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 12:00 |team1 = [[Fluminense FC|Fluminense]] {{flagicon|BRA}} |score = 0–0 |team2 = {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] |goals1 = |goals2 = |stadium = ''MetLife'' stadionas, [[Ist Rezerfordas]] |attendance = 34 736<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10562/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Fluminense FC v. Borussia Dortmund |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|UZB}} Ilgiz Tantašev |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019178 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|17}} |time = 19:05 {{refn|group=pastaba|Rungtynės nukeltos (turėjo prasidėti 18:00) dėl blogų oro sąlygų}} |team1 = [[Ulsan HD FC|Ulsan HD]] {{flagicon|KOR}} |score = 0–1 |team2 = {{flagicon|RSA}} [[Mamelodi Sundowns FC|Mamelodi Sundowns]] |goals1 = |goals2 = [[Iqraam Rayners|Rayners]] {{goal|36}} |stadium = Inter&Co stadionas, [[Orlandas]] |attendance = 3412<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10567/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Ulsan HD v. Mamelodi Sundowns FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 17, 2025 |access-date=June 17, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|FRA}} Clément Turpin |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019183 Ataskaita] }} <references group="pastaba"/> ---- {{Football box |date = {{Start date|2025|6|21}} |time = 12:00 |team1 = [[Mamelodi Sundowns F.C.|Mamelodi Sundowns]] {{flagicon|RSA}} |score = 3–4 |team2 = {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] |goals1 =[[Lucas Ribeiro Costa|Ribeiro]] {{goal|11}}<br>[[Iqraam Rayners|Rayners]] {{goal|62}}<br>[[Lebo Mothiba|Mothiba]] {{goal|90}} |goals2 =[[Felix Nmecha|Nmecha]] {{goal|16}}<br>[[Serhou Guirassy|Guirassy]] {{goal|34}}<br>[[Jobe Bellingham|Bellingham]] {{goal|45}}<br>[[Khuliso Mudau|Mudau]] {{goal|59|į s.v.}} |stadium = TQL stadionas, [[Sinsinatis]] |attendance = 14 006<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10565/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Mamelodi Sundowns FC v. Borussia Dortmund |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 21, 2025 |access-date=June 21, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|PAR}} Juan Gabriel Benítez |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019181 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|21}} |time = 18:00 |team1 = [[Fluminense FC|Fluminense]] {{flagicon|BRA}} |score = 4–2 |team2 = {{flagicon|KOR}} [[Ulsan HD FC|Ulsan HD]] |goals1 =[[Jhon Arias|Arias]] {{goal|27}}<br>[[Nonato (1998)|Nonato]] {{goal|66}}<br>[[Juan Pablo Freytes|Freytes]] {{goal|83}}<br>[[Keno (futbolininkas)|Keno]] {{goal|90+2}} |goals2 =[[Lee Jin-hyun]] {{goal|37}}<br>[[Um Won-sang]] {{goal|45+3}} |stadium = ''MetLife'' stadionas, [[Ist Rezerfordas]] |attendance = 29 321<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10563/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Fluminense FC v. Ulsan HD |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 21, 2025 |access-date=June 21, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ENG}} Michael Oliver |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019179 Ataskaita] }} === G grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|ITA}} [[Juventus FC|Juventus]] |'''3'''|| 1 ||1 || 0|| 0 ||5 ||0 ||+5 |- |align="left"|{{flagicon|ENG}} [[Manchester City]] |'''3'''|| 1 || 1 || 0|| 0 ||2 ||0 ||+2 |- |align="left"| {{flagicon|MAR}} [[Wydad AC]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||0 ||2 ||-2 |- |align="left"|{{flagicon|UAE}} [[Al Ain FC|Al Ain]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||0 ||5 ||-5 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 12:00 |team1 = [[Manchester City F.C.|Manchester City]] {{flagicon|ENG}} |score = 2–0 |team2 = {{flagicon|MAR}} [[Wydad AC]] |goals1 =[[Phil Foden|Foden]] {{goal|2}}<br>[[Jérémy Doku|Doku]] {{goal|42}} |goals2 = |stadium = Lincoln Financial Field, [[Filadelfija]] |attendance = 37 446<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10571/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Manchester City v. Wydad AC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee ={{flagicon|BRA}} Ramon Abatti |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019187 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 21:00 |team1 = [[Al Ain FC|Al Ain]] {{flagicon|UAE}} |score = 0–5 |team2 = {{flagicon|ITA}} [[Juventus FC|Juventus]] |goals1 = |goals2 =[[Randal Kolo Muani|Kolo Muani]] {{goal|11}}, {{goal|45+4}}<br>[[Francisco Conceição|Conceição]] {{goal|21}}, {{goal|58}}<br>[[Kenan Yıldız|Yıldız]] {{goal|31}} |stadium = Audi Field, [[Vašingtonas]] |attendance = 18 161<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10572/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Al Ain FC v. Juventus FC |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|USA}} Tori Penso |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019188 Ataskaita] }} === H grupė === {|class="wikitable" style="text-align:center; font-size: 95%;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |align="left"|{{flagicon|AUT}} [[Red Bull Salzburg]] |'''3'''|| 1 || 1 || 0|| 0 ||2 ||1 ||+1 |- |align="left"|{{flagicon|ESP}} [[Real Madrid]] |'''1'''||1 || 0 || 1|| 0 ||1 ||1 ||0 |- |align="left"| {{flagicon|KSA}} [[Al-Hilal FC|Al-Hilal]] |'''1'''||1 || 0 || 1|| 0 ||1 ||1 ||0 |- |align="left"|{{flagicon|MEX}} [[CF Pachuca|Pachuca]] |'''0'''|| 1 || 0 || 0|| 1 ||1 ||2 ||-1 |- |} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 15:00 |team1 = [[Real Madrid CF|Real Madrid]] {{flagicon|ESP}} |score = 1–1 |team2 = {{flagicon|KSA}} [[Al-Hilal FC|Al-Hilal]] |goals1 = [[Gonzalo García|G. García]] {{goal|34}} |goals2 = [[Rúben Neves|Neves]] {{goal|41|11 m}} |stadium = Hard Rock stadionas, [[Majami Gardenzas]] |attendance = 62 415<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10576/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: Real Madrid C. F. v. Al Hilal |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ARG}} [[Facundo Tello]] |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019192 Ataskaita] }} {{Football box |date = {{Start date|2025|6|18}} |time = 18:00 |team1 = [[C.F. Pachuca|Pachuca]] {{flagicon|MEX}} |score = 1–2 |team2 = {{flagicon|AUT}} [[FC Red Bull Salzburg|Red Bull Salzburg]] |goals1 = [[Bryan González|González]] {{goal|56}} |goals2 = [[Oscar Gloukh|Gloukh]] {{goal|42}}<br>[[Karim Onisiwo|Onisiwo]] {{goal|76}} |stadium = TQL stadionas, [[Sinsinatis]] |attendance = 5282<ref>{{cite web |url=https://fdp.fifa.org/assetspublic/ce233/r10575/pdf/FullTimeMatchReport-English.pdf |title=Match Report: CF Pachuca v. FC Salzburg |publisher=Fédération Internationale de Football Association|website=FIFA.com|date=June 18, 2025 |access-date=June 18, 2025}}</ref> |referee = {{flagicon|ALG}} Mustapha Ghorbal |report = [https://www.fifa.com/en/match-centre/match/10005/289175/289176/400019191 Ataskaita] }} == Atkrintamosios rungtynės == == Rezultatyviausi žaidėjai == == Šaltiniai == {{ref}} {{išn}} [[Kategorija:2025 sporte]] [[Kategorija:JAV futbolo varžybos]] 5kkavqtjm8ceq8dsedkx7qmdn8jibyd 0 682279 7582424 7581103 2025-06-22T08:25:03Z Bearas 8443 7582424 wikitext text/x-wiki {{current}} {{šaltiniai+}} {{Infolentelė karinis konfliktas |partof= |conflict=Izraelio–Irano karas |date=2025 m. birželio 13 – dabar |image=[[Vaizdas:Pictures of the Israeli attack on Tehran 1 Mehr (2).jpg|300px]] |caption=Smūgiai Teherane |place=[[Iranas]], [[Izraelis]] |result= |territory= |casus= |combatant1={{flagcountry|Israel}}<br>{{flagcountry|USA}} |strength1= |casualties1=24 žuvę, 592 sužeisti |combatant2={{flagcountry|Iran}} |strength2= |casualties2=224 žuvę, 1277 sužeisti |casualties3= |notes= }} '''Izraelio–Irano karas''' – atviras karinis konfliktas tarp Irano Islamo Respublikos ir Izraelio Valstybės, prasidėjęs [[2025]] m. [[birželio 13]] d. Konfliktas kilo po daugybės metų trukusių įtampos eskalacijų, susijusių su Irano branduoline programa, regionine įtaka ir susirėmimais tarp Irano remiamų grupuočių ir Izraelio. Karas pasižymi plačiomis oro atakomis, raketų smūgiais ir dronų naudojimu, bei laikomas pavojingiausia šių laikų konfrontacija regione nuo [[2006 m. Izraelio ir Libano karas|2006 m. Libano karo]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2590984/izraelio-ir-irano-konfliktas-izraelis-smugiavo-vakaru-iranui-teheranas-paleido-raketu Izraelio ir Irano konfliktas. Iranas įspėjo evakuotis iš dviejų didelių Izraelio miestų]</ref><ref name="bbc">[https://www.bbc.co.uk/news/live/cx23e4jz2g0t Trump says no plans to kill Iran's leader 'for now', before calling for 'unconditional surrender']</ref> Pirmosiomis karo dienomis abiejose pusėse žuvo ir sužeista šimtai žmonių, į konfliktą netiesiogiai įsitraukė JAV, o tarptautinė bendruomenė ėmėsi diplomatinių pastangų jį suvaldyti. == Konflikto ištakos == Konflikto šaknys siekia ankstesnius dešimtmečius, ypač po [[1979]] m. Irano islamo revoliucijos, kai nutrūko diplomatiniai ryšiai tarp Irano ir Izraelio. Per visą XXI a. pirmąją pusę Iranas rėmė tokias ginkluotas grupuotes kaip „[[Hezbollah]]“, „[[Hamas]]“ ir šiitų milicijas Irake bei Sirijoje, kurios dažnai veikė prieš Izraelį. Izraelis savo ruožtu vykdė tikslingas oro atakas prieš Irano pozicijas Sirijoje bei įtariamus branduolinius objektus Irane. Konflikto kulminacija įvyko 2025 m. birželį, kai, po kelių provokacijų – įskaitant dronų ataką prieš Dimonos rajone esantį Izraelio objektą – Izraelis pradėjo operaciją „Rising Lion“ prieš Irano strateginius ir branduolinius taikinius. == Pradžia == Konfliktas prasidėjo [[2025]] m. [[birželio 13]] d., kai Izraelio karinės oro pajėgos pradėjo plataus masto operaciją „''Rising Lion''“ prieš Irano strateginius objektus. Atakos buvo nukreiptos į branduolinius objektus, karines bazes ir infrastruktūrą Teherane, Natanze ir [[Tebrizas|Tebrize]]. Iranas reagavo raketų bei dronų smūgiais į Izraelio miestus, įskaitant [[Tel Avivas|Tel Avivą]], [[Haifa|Haifą]] ir netoli Dimonos esančias teritorijas. == Naudojama ginkluotė ir įranga == {{flag|ISR}}: ; Oro pajėgos: * [[F-35I]] „Adir“ – pažangiausias penktos kartos naikintuvas, naudojamas tikslioms oro atakoms. * [[F-15I]] „Ra’am“ – ginkluotas tolimojo nuotolio raketomis „Delilah“ ir JDAM bombomis. ;Raketų gynyba: * „Iron Dome“ ([[geležinis kupolas]]) – sulaikė šimtus artimojo nuotolio raketų. * „David’s Sling“ ir „Arrow 3“ – strateginė priešraketinė gynyba nuo balistinių raketų. ;Kibernetinės pajėgos: * Izraelis vykdė plataus masto kibernetines atakas prieš Irano radarų, dronų valdymo ir komunikacijos sistemas. ; Kita įranga: * „[[Hermes 900]]“ dronai – žvalgyba ir atakos. * Rafael „Spike“ raketos – naudojamos sausumos pajėgų išpuoliuose. {{flag|IRI}} ; Raketų arsenalas: * „[[Shahab-3]]“ ir „[[Sejjil]]“ balistinės raketos – ilgojo nuotolio ginklai, taikyti prieš strateginius objektus Izraelyje. * „[[Fateh-110]]“ – trumpesnio nuotolio, bet tikslūs smūgiai į pietinius Izraelio miestus. ; Dronai: * „[[Shahed-136]]“ – „kamikadzės“ tipo dronai, dažnai naudojami prieš civilinę infrastruktūrą. * „[[Mohajer-6]]“ – žvalgybai ir tiksliems smūgiams. ;Karinės grupuotės: * Iranas koordinavo veiksmus su sąjungininkais Irake, Sirijoje ir Libane (pvz., „[[Hezbollah]]“), kurie taip pat naudojo nešiojamas priešlėktuvines sistemas ([[MANPADS]]) ir raketas „[[Katyusha]]“. == JAV įsitraukimas == [[2025]] m. [[birželio 14]] d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV „neleis Iranui kelti grėsmės savo sąjungininkams“. Jungtinės Valstijos dislokavo lėktuvnešį „USS Gerald R. Ford“ Persijos įlankoje, o Kataro ir Bahreino bazėse padidino oro pajėgų pasirengimą. JAV kibernetinės pajėgos prisidėjo prie Irano infrastruktūros trikdymo, o amerikiečių oro erdvės kontrolės sistemos prisidėjo prie Izraelio priešraketinės gynybos sustiprinimo. [[2025]] m. [[birželio 22]] d., JAV pradėjo tikslines oro atakas prieš Irano karinius objektus, ypač Isfahano, Bandar Abaso ir Chuzestano regionuose.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2595081/ziniasklaida-jav-irane-numete-is-viso-14-bunkerius-griaunanciu-bombu-gbu-57 Žiniasklaida: JAV Irane numetė iš viso 14 bunkerius griaunančių bombų GBU-57]</ref> JAV gynybos departamentas paskelbė, kad buvo taikytasi į raketų sandėlius, dronų paleidimo aikšteles ir Revoliucinės gvardijos vadavietes. Operacijose dalyvavo bombonešiai B-2 Spirit, F-15E Strike Eagle ir bepilotės platformos MQ-9 Reaper. Pentagonas patvirtino, kad JAV smūgiai buvo „riboti, bet strategiškai svarbūs“, siekiant sumažinti Irano karinį potencialą ir apsaugoti amerikiečių bei sąjungininkų pajėgas regione. Tuo pačiu metu buvo įvykdytos kibernetinės operacijos, kuriomis laikinai išjungti kai kurie Irano radarai ir oro gynybos sistemos. Iranas griežtai pasmerkė JAV įsikišimą, pavadindamas jį „agresija“ ir „tarptautinės teisės pažeidimu“. Tuo tarpu Izraelis pareiškė, kad JAV veiksmai „esmingai prisidėjo prie regioninio saugumo stiprinimo“. == Tarptautinė reakcija == G7 lyderiai paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus. JAV prezidentas [[Donaldas Trampas]] pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kontroliuoja oro erdvę virš Irano, ir ragino Iraną „besąlygiškai kapituliuoti“.<ref name="bbc"/> Rusija, Kinija ir Turkija paragino abi puses sėsti prie derybų stalo. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{karas-stub}} [[Kategorija:Izraelio karai]] [[Kategorija:Irano karai]] [[Kategorija:2025 metai]] gpbb0arq8z3f61ybd4pbk9icfohxkxy 7582444 7582424 2025-06-22T10:51:48Z Nomadbones 153116 7582444 wikitext text/x-wiki {{current}} {{Infolentelė karinis konfliktas |partof= |conflict=Izraelio–Irano karas |date=2025 m. birželio 13 – dabar |image=[[Vaizdas:Pictures of the Israeli attack on Tehran 1 Mehr (2).jpg|300px]] |caption=Smūgiai Teherane |place=[[Iranas]], [[Izraelis]] |result=''vyksta'' |territory= |casus= |combatant1={{flagcountry|Israel}}<br>{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]]<br><small>(nuo 2025 m. birželio 22 d.)</small>{{efn|JAV jau nuo birželio 13 d. dalyvauja gynybinėse operacijose.}} |casualties1='''Izraelio duomenimis:'''<br />25 žuvę<ref>{{Cite news |date=2025-06-16 |title= IDF: 80-90% of Iranian missiles intercepted, but 24 Israelis killed in attacks |url=https://www.jpost.com/israel-news/defense-news/article-857892 |access-date=2025-06-17 |work=The Jerusalem Post}}</ref><ref name="womandies20june"/>{{efn|One Israeli woman died of a heart attack while sheltering from Iranian missiles.<ref name="womandies20june"/>}}<br />2 368 sužeisti<ref name="womandies20june">{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/woman-dies-of-heart-attack-while-sheltering-from-iran-missiles-mda-raises-haifa-injury-toll-to-23/|title=Woman dies of heart attack while sheltering from Iran missiles; MDA raises Haifa injury toll to 23 |work=The Times of Israel|date=2025-06-20}}</ref><br />1 nukautas „Hermes“ dronas<br />'''Irano duomenimis:'''<br />5 numušti [[Lockheed Martin F-35 Lightning II|F-35]] naikintuvai<ref>{{cite news|url=https://news.az/news/iran-claims-to-have-shot-down-fifth-israeli-f-35|title=Iran claims to have shot down fifth Israeli F-35|work=Newz.az|date=2025-06-18}}</ref><br />2 pilotai paimti į nelaisvę<ref>{{cite news | url=https://www.arabnews.com/node/2604851/middle-east | title=Iran will reportedly share images of captured Israeli fighter jet pilots 'soon' | work=Arab News | date=2025-06-18 }}</ref><br />2 nužudyti „[[Mossad]]“ agentai |combatant2={{flagcountry|Iran}}<br>{{flag|Hučiai}} |strength2= |casualties2='''Irano duomenimis:'''<br />430 žuvusių<ref name="reportisraelsupriseattacks" /><br />3 500 sužeistų<ref name="reportisraelsupriseattacks">{{cite news|url=https://aje.io/7sgjqa?update=3789867 |title=Report: At least 430 Iranian civilians killed during Israel's surprise attack|work=Al Jazeera English|date=2025-06-21}}</ref><br />'''Izraelio duomenimis:'''<br />Sunaikinta 950 dronų<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/idf-says-some-950-iranian-drones-destroyed-before-being-launched-at-israel/|title=IDF says some 950 Iranian drones destroyed before being launched at Israel|date=2025-06-21}}</ref><br />Sunaikinta >200 [[Balistinė raketa|balistinių raketų]] paleidimo įrenginių ir >120 [[Raketa žemė–oras|priešlėktuvinių raketų]] paleidimo įrenginių<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/israel-will-achieve-its-objectives-against-iran-within-a-week-or-two-say-idf-officials|title=Israel will achieve its objectives against Iran within a week or two, say IDF officials|first=Emanuel|last=Fabian|work=The Times of Israel|date=2025-06-17}}</ref><ref name="thirtypercent">{{Cite web |date=2025-06-16 |title=Israeli army claims it destroyed 30% of Iran's missile launchers |url=https://aje.io/p8ugy8?update=3778947 |website=Al Jazeera English}}</ref><br />8 numušti [[Bell AH-1 SuperCobra|AH-1]] sraigtasparniai<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/idf-says-it-bombed-5-iranian-ah-1-helicopters-at-kermanshah-airbase/|title=IDF says it bombed 5 Iranian AH-1 helicopters at Kermanshah airbase|first=Emanuel|last=Fabian|work=The Times of Israel|date=2025-06-18}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/idf-says-it-destroyed-three-more-iranian-military-helicopters/|title=IDF says it destroyed three more Iranian military helicopters|first=Emanuel|last=Fabian|work=The Times of Israel|date=2025-06-18}}</ref><br />5 numušti [[Grumman F-14 Tomcat|F-14]] naikintuvai<ref name="TWZTomcats">{{cite news|url=https://www.twz.com/air/irans-f-14-persian-tomcats-obliterated-in-israeli-airstrike|work=TWZ|date=2025-06-16|title=Iranian F-14 'Persian Tomcats' obliterated in Israeli airstrike|first=Tyler|last=Rogoway}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/idf-spokesman-says-three-iranian-f-14-fighter-jets-destroyed-in-latest-strikes/|title=IDF spokesman says three Iranian F-14 fighter jets destroyed in latest strikes|first=Emanuel|last=Fabian|work=The Times of Israel|date=2025-06-21}}</ref><br />2 numušti [[Northrop F-5|F-5]] naikintuvai<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/idf-says-it-destroyed-2-iranian-fighter-jets-8-ballistic-missile-launchers-among-dozens-of-targets/|title=IDF says it destroyed 2 Iranian fighter jets, 8 ballistic missile launchers, among dozens of targets|first=Emanuel|last=Fabian|work=The Times of Israel|date=2025-06-22}}</ref><br />1 sunaikintas [[Boeing 707|KC-707]]<ref>{{cite web|url=https://www.understandingwar.org/backgrounder/iran-update-special-report-june-18-2025-evening-edition|title=Iran Update Special Report, June 18, 2025, Evening Edition|work=Institute for the Study of War|date=2025-06-18}}</ref> |casualties3=>3 800 izraeliečių priversti palikti savo namus<br>>8 000 izraeliečių liko be namų<br>1 žuvęs Sirijos civilis<br>5 sužeisti Jordanijos civiliai<br>5 sužeisti Palestinos civiliai |notes= |commander1={{flagicon|Israel}} [[Benjamin Netanyahu]]<br>{{flagicon|Israel}} [[Israel Katz]]<br>{{flagicon|Israel}} [[Eyal Zamir]]<br>{{flagicon|Israel}} [[Tomer Bar]]<br>{{flagicon|Israel}} [[Tamir Yadai]]<br>{{flagicon|Israel}} [[David Barnea]]<br>{{flagicon|JAV}} [[Donald Trump]]<br>{{flagicon|JAV}} [[Pete Hegseth]]<br>{{flagicon|JAV}} [[Dan Caine]]<br>{{flagicon|JAV}} [[Michael Kurilla]]|commander2={{flagicon|Iran}} [[Ali Chamenėjus]]<br>{{flagicon|Iran}} [[Masudas Pezeškianas]]<br>{{flagicon|Iran}} [[Abdolrahimas Musavis]]<br>{{flagicon|Iran}} [[Amiras Hatamis]]<br>{{flagicon|Iran}} [[Mahometas Pakpuras]]<br>{{flagicon|Iran}} [[Mahometas Bageris]]{{KIA}}<br>{{flagicon|Iran}} [[Hoseinas Salamis]]{{KIA}}<br>{{flagicon|Hučiai}} [[Abdulas Malikas al Hutis]]<br>{{flagicon|Hučiai}} [[Mahometas Abd al Karimas al Ghamaris]]}} '''Izraelio–Irano karas''' – atviras karinis konfliktas tarp Irano Islamo Respublikos ir Izraelio Valstybės, prasidėjęs [[2025]] m. [[birželio 13]] d. Konfliktas kilo po daugybės metų trukusių įtampos eskalacijų, susijusių su Irano branduoline programa, regionine įtaka ir susirėmimais tarp Irano remiamų grupuočių ir Izraelio. Karas pasižymi plačiomis oro atakomis, raketų smūgiais ir dronų naudojimu, bei laikomas pavojingiausia šių laikų konfrontacija regione nuo [[2006 m. Izraelio ir Libano karas|2006 m. Libano karo]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2590984/izraelio-ir-irano-konfliktas-izraelis-smugiavo-vakaru-iranui-teheranas-paleido-raketu Izraelio ir Irano konfliktas. Iranas įspėjo evakuotis iš dviejų didelių Izraelio miestų]</ref><ref name="bbc">[https://www.bbc.co.uk/news/live/cx23e4jz2g0t Trump says no plans to kill Iran's leader 'for now', before calling for 'unconditional surrender']</ref> Pirmosiomis karo dienomis abiejose pusėse žuvo ir sužeista šimtai žmonių, į konfliktą netiesiogiai įsitraukė JAV, o tarptautinė bendruomenė ėmėsi diplomatinių pastangų jį suvaldyti. == Konflikto ištakos == Konflikto šaknys siekia ankstesnius dešimtmečius, ypač po [[1979]] m. Irano islamo revoliucijos, kai nutrūko diplomatiniai ryšiai tarp Irano ir Izraelio. Per visą XXI a. pirmąją pusę Iranas rėmė tokias ginkluotas grupuotes kaip „[[Hezbollah]]“, „[[Hamas]]“ ir šiitų milicijas Irake bei Sirijoje, kurios dažnai veikė prieš Izraelį. Izraelis savo ruožtu vykdė tikslingas oro atakas prieš Irano pozicijas Sirijoje bei įtariamus branduolinius objektus Irane. Konflikto kulminacija įvyko 2025 m. birželį, kai, po kelių provokacijų – įskaitant dronų ataką prieš Dimonos rajone esantį Izraelio objektą – Izraelis pradėjo operaciją „Rising Lion“ prieš Irano strateginius ir branduolinius taikinius.<ref name="CNNLive20250612">{{Cite news|last1=Liebermann|first1=Oren|last2=Diamond|first2=Jeremy|last3=Regan|first3=Helen|last4=Gan|first4=Nectar|last5=Lau|first5=Chris|last6=Izso|first6=Lauren|last7=Michaelis|first7=Tamar|last8=Blackburn|first8=Piper Hudspeth|last9=Mogul|first9=Rhea|last10=Yeung|first10=Jessie|last11=Ebrahim|first11=Nadeen|last12=Salem|first12=Mostafa|last13=Sangal|first13=Aditi|last14=Powell|first14=Tori B.|date=2025-06-13|title=Live updates: Israel attacks Iran, explosions in Tel Aviv and Tehran, US position|url=https://www.cnn.com/world/live-news/israel-iran-strikes-news-06-12-25-hnk-intl|access-date=2025-06-13|work=[[CNN]]|language=en}}</ref> == Pradžia == Konfliktas prasidėjo [[2025]] m. [[birželio 13]] d., kai Izraelio karinės oro pajėgos pradėjo plataus masto operaciją „''Rising Lion''“ prieš Irano strateginius objektus.<ref name="CNNLive20250612" /> Atakos buvo nukreiptos į branduolinius objektus, karines bazes ir infrastruktūrą Teherane, Natanze ir [[Tebrizas|Tebrize]]. Iranas reagavo raketų bei dronų smūgiais į Izraelio miestus, įskaitant [[Tel Avivas|Tel Avivą]], [[Haifa|Haifą]] ir netoli Dimonos esančias teritorijas.<ref>{{Cite news|last1=Fabian|first1=Emanuel|last2=Yohanan|first2=Nurit|date=2025-06-15|title=Iranian missile barrage sparks fires in Haifa, Kiryat Gat; eight people hurt|url=https://www.timesofisrael.com/iranian-missile-barrage-sparks-fires-in-haifa-kiryat-gat-eight-people-hurt/|access-date=2025-06-15|work=The Times of Israel}}</ref> == Naudojama ginkluotė ir įranga == {{flag|ISR}}: ; Oro pajėgos: * [[F-35I]] „Adir“ – pažangiausias penktos kartos naikintuvas, naudojamas tikslioms oro atakoms. * [[F-15I]] „Ra’am“ – ginkluotas tolimojo nuotolio raketomis „Delilah“ ir JDAM bombomis. ;Raketų gynyba: * „Iron Dome“ ([[geležinis kupolas]]) – sulaikė šimtus artimojo nuotolio raketų. * „David’s Sling“ ir „Arrow 3“ – strateginė priešraketinė gynyba nuo balistinių raketų. ;Kibernetinės pajėgos: * Izraelis vykdė plataus masto kibernetines atakas prieš Irano radarų, dronų valdymo ir komunikacijos sistemas. ; Kita įranga: * „[[Hermes 900]]“ dronai – žvalgyba ir atakos. * Rafael „Spike“ raketos – naudojamos sausumos pajėgų išpuoliuose. {{flag|IRI}} ; Raketų arsenalas: * „[[Shahab-3]]“ ir „[[Sejjil]]“ balistinės raketos – ilgojo nuotolio ginklai, taikyti prieš strateginius objektus Izraelyje. * „[[Fateh-110]]“ – trumpesnio nuotolio, bet tikslūs smūgiai į pietinius Izraelio miestus. ; Dronai: * „[[Shahed-136]]“ – „kamikadzės“ tipo dronai, dažnai naudojami prieš civilinę infrastruktūrą. * „[[Mohajer-6]]“ – žvalgybai ir tiksliems smūgiams. ;Karinės grupuotės: * Iranas koordinavo veiksmus su sąjungininkais Irake, Sirijoje ir Libane (pvz., „[[Hezbollah]]“), kurie taip pat naudojo nešiojamas priešlėktuvines sistemas ([[MANPADS]]) ir raketas „[[Katyusha]]“. == JAV įsitraukimas == [[2025]] m. [[birželio 14]] d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV „neleis Iranui kelti grėsmės savo sąjungininkams“. Jungtinės Valstijos dislokavo lėktuvnešį „USS Gerald R. Ford“ Persijos įlankoje, o Kataro ir Bahreino bazėse padidino oro pajėgų pasirengimą. JAV kibernetinės pajėgos prisidėjo prie Irano infrastruktūros trikdymo, o amerikiečių oro erdvės kontrolės sistemos prisidėjo prie Izraelio priešraketinės gynybos sustiprinimo. [[2025]] m. [[birželio 22]] d., JAV pradėjo tikslines oro atakas prieš Irano karinius objektus, ypač Isfahano, Bandar Abaso ir Chuzestano regionuose.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2595081/ziniasklaida-jav-irane-numete-is-viso-14-bunkerius-griaunanciu-bombu-gbu-57 Žiniasklaida: JAV Irane numetė iš viso 14 bunkerius griaunančių bombų GBU-57]</ref> JAV gynybos departamentas paskelbė, kad buvo taikytasi į raketų sandėlius, dronų paleidimo aikšteles ir Revoliucinės gvardijos vadavietes. Operacijose dalyvavo bombonešiai B-2 Spirit, F-15E Strike Eagle ir bepilotės platformos MQ-9 Reaper. Pentagonas patvirtino, kad JAV smūgiai buvo „riboti, bet strategiškai svarbūs“, siekiant sumažinti Irano karinį potencialą ir apsaugoti amerikiečių bei sąjungininkų pajėgas regione. Tuo pačiu metu buvo įvykdytos kibernetinės operacijos, kuriomis laikinai išjungti kai kurie Irano radarai ir oro gynybos sistemos. Iranas griežtai pasmerkė JAV įsikišimą, pavadindamas jį „agresija“ ir „tarptautinės teisės pažeidimu“. Tuo tarpu Izraelis pareiškė, kad JAV veiksmai „esmingai prisidėjo prie regioninio saugumo stiprinimo“. == Tarptautinė reakcija == G7 lyderiai paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus. JAV prezidentas [[Donaldas Trampas]] pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kontroliuoja oro erdvę virš Irano, ir ragino Iraną „besąlygiškai kapituliuoti“.<ref name="bbc"/> Rusija, Kinija ir Turkija paragino abi puses sėsti prie derybų stalo.<ref name="France 24-Iran–Israel war">{{cite news|title=Russia warns US against 'military intervention' in Iran-Israel war|url=https://www.france24.com/en/live-news/20250619-russia-warns-us-against-military-intervention-in-iran-israel-war|work=France 24|date=2025-06-19}}</ref><ref>{{cite news|title=Turkey ups border security as Iran-Israel conflict rages|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/turkey-has-increased-border-security-amid-iran-israel-conflict-sees-no-migrant-2025-06-19/|first1=Tuvan|last1=Gumrukcu|first2=Ece|last2=Toksabay|work=Reuters|date=2025-06-19}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{karas-stub}} [[Kategorija:Izraelio karai]] [[Kategorija:Irano karai]] [[Kategorija:2025 metai]] nuh294kq94tpa9kuxgq4ywrnt38p22k 7582445 7582444 2025-06-22T10:53:54Z Nomadbones 153116 7582445 wikitext text/x-wiki {{current}} {{Infolentelė karinis konfliktas |partof= |conflict=Izraelio–Irano karas |date=2025 m. birželio 13 – dabar |image=[[Vaizdas:Pictures of the Israeli attack on Tehran 1 Mehr (2).jpg|300px]] |caption=Smūgiai Teherane |place=[[Iranas]], [[Izraelis]] |result=''vyksta'' |territory= |casus= |combatant1={{flagcountry|Israel}}<br>{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]]<br><small>(nuo 2025 m. birželio 22 d.)</small>{{efn|JAV jau nuo birželio 13 d. dalyvauja gynybinėse operacijose.}} |casualties1='''Izraelio duomenimis:'''<br />25 žuvę<ref>{{Cite news |date=2025-06-16 |title= IDF: 80-90% of Iranian missiles intercepted, but 24 Israelis killed in attacks |url=https://www.jpost.com/israel-news/defense-news/article-857892 |access-date=2025-06-17 |work=The Jerusalem Post}}</ref><ref name="womandies20june"/>{{efn|Viena izraelietė mirė nuo širdies smūgio, slėpdamasi nuo Irano raketų.<ref name="womandies20june"/>}}<br />2 368 sužeisti<ref name="womandies20june">{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/woman-dies-of-heart-attack-while-sheltering-from-iran-missiles-mda-raises-haifa-injury-toll-to-23/|title=Woman dies of heart attack while sheltering from Iran missiles; MDA raises Haifa injury toll to 23 |work=The Times of Israel|date=2025-06-20}}</ref><br />1 nukautas „Hermes“ dronas<br />'''Irano duomenimis:'''<br />5 numušti [[Lockheed Martin F-35 Lightning II|F-35]] naikintuvai<ref>{{cite news|url=https://news.az/news/iran-claims-to-have-shot-down-fifth-israeli-f-35|title=Iran claims to have shot down fifth Israeli F-35|work=Newz.az|date=2025-06-18}}</ref><br />2 pilotai paimti į nelaisvę<ref>{{cite news | url=https://www.arabnews.com/node/2604851/middle-east | title=Iran will reportedly share images of captured Israeli fighter jet pilots 'soon' | work=Arab News | date=2025-06-18 }}</ref><br />2 nužudyti „[[Mossad]]“ agentai |combatant2={{flagcountry|Iran}}<br>{{flag|Hučiai}} |strength2= |casualties2='''Irano duomenimis:'''<br />430 žuvusių<ref name="reportisraelsupriseattacks" /><br />3 500 sužeistų<ref name="reportisraelsupriseattacks">{{cite news|url=https://aje.io/7sgjqa?update=3789867 |title=Report: At least 430 Iranian civilians killed during Israel's surprise attack|work=Al Jazeera English|date=2025-06-21}}</ref><br />'''Izraelio duomenimis:'''<br />Sunaikinta 950 dronų<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/idf-says-some-950-iranian-drones-destroyed-before-being-launched-at-israel/|title=IDF says some 950 Iranian drones destroyed before being launched at Israel|date=2025-06-21}}</ref><br />Sunaikinta >200 [[Balistinė raketa|balistinių raketų]] paleidimo įrenginių ir >120 [[Raketa žemė–oras|priešlėktuvinių raketų]] paleidimo įrenginių<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/israel-will-achieve-its-objectives-against-iran-within-a-week-or-two-say-idf-officials|title=Israel will achieve its objectives against Iran within a week or two, say IDF officials|first=Emanuel|last=Fabian|work=The Times of Israel|date=2025-06-17}}</ref><ref name="thirtypercent">{{Cite web |date=2025-06-16 |title=Israeli army claims it destroyed 30% of Iran's missile launchers |url=https://aje.io/p8ugy8?update=3778947 |website=Al Jazeera English}}</ref><br />8 numušti [[Bell AH-1 SuperCobra|AH-1]] sraigtasparniai<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/idf-says-it-bombed-5-iranian-ah-1-helicopters-at-kermanshah-airbase/|title=IDF says it bombed 5 Iranian AH-1 helicopters at Kermanshah airbase|first=Emanuel|last=Fabian|work=The Times of Israel|date=2025-06-18}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/idf-says-it-destroyed-three-more-iranian-military-helicopters/|title=IDF says it destroyed three more Iranian military helicopters|first=Emanuel|last=Fabian|work=The Times of Israel|date=2025-06-18}}</ref><br />5 numušti [[Grumman F-14 Tomcat|F-14]] naikintuvai<ref name="TWZTomcats">{{cite news|url=https://www.twz.com/air/irans-f-14-persian-tomcats-obliterated-in-israeli-airstrike|work=TWZ|date=2025-06-16|title=Iranian F-14 'Persian Tomcats' obliterated in Israeli airstrike|first=Tyler|last=Rogoway}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/idf-spokesman-says-three-iranian-f-14-fighter-jets-destroyed-in-latest-strikes/|title=IDF spokesman says three Iranian F-14 fighter jets destroyed in latest strikes|first=Emanuel|last=Fabian|work=The Times of Israel|date=2025-06-21}}</ref><br />2 numušti [[Northrop F-5|F-5]] naikintuvai<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/idf-says-it-destroyed-2-iranian-fighter-jets-8-ballistic-missile-launchers-among-dozens-of-targets/|title=IDF says it destroyed 2 Iranian fighter jets, 8 ballistic missile launchers, among dozens of targets|first=Emanuel|last=Fabian|work=The Times of Israel|date=2025-06-22}}</ref><br />1 sunaikintas [[Boeing 707|KC-707]]<ref>{{cite web|url=https://www.understandingwar.org/backgrounder/iran-update-special-report-june-18-2025-evening-edition|title=Iran Update Special Report, June 18, 2025, Evening Edition|work=Institute for the Study of War|date=2025-06-18}}</ref> |casualties3=>3 800 izraeliečių priversti palikti savo namus<br>>8 000 izraeliečių liko be namų<br>1 žuvęs Sirijos civilis<br>5 sužeisti Jordanijos civiliai<br>5 sužeisti Palestinos civiliai |notes= |commander1={{flagicon|Israel}} [[Benjamin Netanyahu]]<br>{{flagicon|Israel}} [[Israel Katz]]<br>{{flagicon|Israel}} [[Eyal Zamir]]<br>{{flagicon|Israel}} [[Tomer Bar]]<br>{{flagicon|Israel}} [[Tamir Yadai]]<br>{{flagicon|Israel}} [[David Barnea]]<br>{{flagicon|JAV}} [[Donald Trump]]<br>{{flagicon|JAV}} [[Pete Hegseth]]<br>{{flagicon|JAV}} [[Dan Caine]]<br>{{flagicon|JAV}} [[Michael Kurilla]]|commander2={{flagicon|Iran}} [[Ali Chamenėjus]]<br>{{flagicon|Iran}} [[Masudas Pezeškianas]]<br>{{flagicon|Iran}} [[Abdolrahimas Musavis]]<br>{{flagicon|Iran}} [[Amiras Hatamis]]<br>{{flagicon|Iran}} [[Mahometas Pakpuras]]<br>{{flagicon|Iran}} [[Mahometas Bageris]]{{KIA}}<br>{{flagicon|Iran}} [[Hoseinas Salamis]]{{KIA}}<br>{{flagicon|Hučiai}} [[Abdulas Malikas al Hutis]]<br>{{flagicon|Hučiai}} [[Mahometas Abd al Karimas al Ghamaris]]}} '''Izraelio–Irano karas''' – atviras karinis konfliktas tarp Irano Islamo Respublikos ir Izraelio Valstybės, prasidėjęs [[2025]] m. [[birželio 13]] d. Konfliktas kilo po daugybės metų trukusių įtampos eskalacijų, susijusių su Irano branduoline programa, regionine įtaka ir susirėmimais tarp Irano remiamų grupuočių ir Izraelio. Karas pasižymi plačiomis oro atakomis, raketų smūgiais ir dronų naudojimu, bei laikomas pavojingiausia šių laikų konfrontacija regione nuo [[2006 m. Izraelio ir Libano karas|2006 m. Libano karo]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2590984/izraelio-ir-irano-konfliktas-izraelis-smugiavo-vakaru-iranui-teheranas-paleido-raketu Izraelio ir Irano konfliktas. Iranas įspėjo evakuotis iš dviejų didelių Izraelio miestų]</ref><ref name="bbc">[https://www.bbc.co.uk/news/live/cx23e4jz2g0t Trump says no plans to kill Iran's leader 'for now', before calling for 'unconditional surrender']</ref> Pirmosiomis karo dienomis abiejose pusėse žuvo ir sužeista šimtai žmonių, į konfliktą netiesiogiai įsitraukė JAV, o tarptautinė bendruomenė ėmėsi diplomatinių pastangų jį suvaldyti. == Konflikto ištakos == Konflikto šaknys siekia ankstesnius dešimtmečius, ypač po [[1979]] m. Irano islamo revoliucijos, kai nutrūko diplomatiniai ryšiai tarp Irano ir Izraelio. Per visą XXI a. pirmąją pusę Iranas rėmė tokias ginkluotas grupuotes kaip „[[Hezbollah]]“, „[[Hamas]]“ ir šiitų milicijas Irake bei Sirijoje, kurios dažnai veikė prieš Izraelį. Izraelis savo ruožtu vykdė tikslingas oro atakas prieš Irano pozicijas Sirijoje bei įtariamus branduolinius objektus Irane. Konflikto kulminacija įvyko 2025 m. birželį, kai, po kelių provokacijų – įskaitant dronų ataką prieš Dimonos rajone esantį Izraelio objektą – Izraelis pradėjo operaciją „Rising Lion“ prieš Irano strateginius ir branduolinius taikinius.<ref name="CNNLive20250612">{{Cite news|last1=Liebermann|first1=Oren|last2=Diamond|first2=Jeremy|last3=Regan|first3=Helen|last4=Gan|first4=Nectar|last5=Lau|first5=Chris|last6=Izso|first6=Lauren|last7=Michaelis|first7=Tamar|last8=Blackburn|first8=Piper Hudspeth|last9=Mogul|first9=Rhea|last10=Yeung|first10=Jessie|last11=Ebrahim|first11=Nadeen|last12=Salem|first12=Mostafa|last13=Sangal|first13=Aditi|last14=Powell|first14=Tori B.|date=2025-06-13|title=Live updates: Israel attacks Iran, explosions in Tel Aviv and Tehran, US position|url=https://www.cnn.com/world/live-news/israel-iran-strikes-news-06-12-25-hnk-intl|access-date=2025-06-13|work=[[CNN]]|language=en}}</ref> == Pradžia == Konfliktas prasidėjo [[2025]] m. [[birželio 13]] d., kai Izraelio karinės oro pajėgos pradėjo plataus masto operaciją „''Rising Lion''“ prieš Irano strateginius objektus.<ref name="CNNLive20250612" /> Atakos buvo nukreiptos į branduolinius objektus, karines bazes ir infrastruktūrą Teherane, Natanze ir [[Tebrizas|Tebrize]]. Iranas reagavo raketų bei dronų smūgiais į Izraelio miestus, įskaitant [[Tel Avivas|Tel Avivą]], [[Haifa|Haifą]] ir netoli Dimonos esančias teritorijas.<ref>{{Cite news|last1=Fabian|first1=Emanuel|last2=Yohanan|first2=Nurit|date=2025-06-15|title=Iranian missile barrage sparks fires in Haifa, Kiryat Gat; eight people hurt|url=https://www.timesofisrael.com/iranian-missile-barrage-sparks-fires-in-haifa-kiryat-gat-eight-people-hurt/|access-date=2025-06-15|work=The Times of Israel}}</ref> == Naudojama ginkluotė ir įranga == {{flag|ISR}}: ; Oro pajėgos: * [[F-35I]] „Adir“ – pažangiausias penktos kartos naikintuvas, naudojamas tikslioms oro atakoms. * [[F-15I]] „Ra’am“ – ginkluotas tolimojo nuotolio raketomis „Delilah“ ir JDAM bombomis. ;Raketų gynyba: * „Iron Dome“ ([[geležinis kupolas]]) – sulaikė šimtus artimojo nuotolio raketų. * „David’s Sling“ ir „Arrow 3“ – strateginė priešraketinė gynyba nuo balistinių raketų. ;Kibernetinės pajėgos: * Izraelis vykdė plataus masto kibernetines atakas prieš Irano radarų, dronų valdymo ir komunikacijos sistemas. ; Kita įranga: * „[[Hermes 900]]“ dronai – žvalgyba ir atakos. * Rafael „Spike“ raketos – naudojamos sausumos pajėgų išpuoliuose. {{flag|IRI}} ; Raketų arsenalas: * „[[Shahab-3]]“ ir „[[Sejjil]]“ balistinės raketos – ilgojo nuotolio ginklai, taikyti prieš strateginius objektus Izraelyje. * „[[Fateh-110]]“ – trumpesnio nuotolio, bet tikslūs smūgiai į pietinius Izraelio miestus. ; Dronai: * „[[Shahed-136]]“ – „kamikadzės“ tipo dronai, dažnai naudojami prieš civilinę infrastruktūrą. * „[[Mohajer-6]]“ – žvalgybai ir tiksliems smūgiams. ;Karinės grupuotės: * Iranas koordinavo veiksmus su sąjungininkais Irake, Sirijoje ir Libane (pvz., „[[Hezbollah]]“), kurie taip pat naudojo nešiojamas priešlėktuvines sistemas ([[MANPADS]]) ir raketas „[[Katyusha]]“. == JAV įsitraukimas == [[2025]] m. [[birželio 14]] d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV „neleis Iranui kelti grėsmės savo sąjungininkams“. Jungtinės Valstijos dislokavo lėktuvnešį „USS Gerald R. Ford“ Persijos įlankoje, o Kataro ir Bahreino bazėse padidino oro pajėgų pasirengimą. JAV kibernetinės pajėgos prisidėjo prie Irano infrastruktūros trikdymo, o amerikiečių oro erdvės kontrolės sistemos prisidėjo prie Izraelio priešraketinės gynybos sustiprinimo. [[2025]] m. [[birželio 22]] d., JAV pradėjo tikslines oro atakas prieš Irano karinius objektus, ypač Isfahano, Bandar Abaso ir Chuzestano regionuose.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2595081/ziniasklaida-jav-irane-numete-is-viso-14-bunkerius-griaunanciu-bombu-gbu-57 Žiniasklaida: JAV Irane numetė iš viso 14 bunkerius griaunančių bombų GBU-57]</ref> JAV gynybos departamentas paskelbė, kad buvo taikytasi į raketų sandėlius, dronų paleidimo aikšteles ir Revoliucinės gvardijos vadavietes. Operacijose dalyvavo bombonešiai B-2 Spirit, F-15E Strike Eagle ir bepilotės platformos MQ-9 Reaper. Pentagonas patvirtino, kad JAV smūgiai buvo „riboti, bet strategiškai svarbūs“, siekiant sumažinti Irano karinį potencialą ir apsaugoti amerikiečių bei sąjungininkų pajėgas regione. Tuo pačiu metu buvo įvykdytos kibernetinės operacijos, kuriomis laikinai išjungti kai kurie Irano radarai ir oro gynybos sistemos. Iranas griežtai pasmerkė JAV įsikišimą, pavadindamas jį „agresija“ ir „tarptautinės teisės pažeidimu“. Tuo tarpu Izraelis pareiškė, kad JAV veiksmai „esmingai prisidėjo prie regioninio saugumo stiprinimo“. == Tarptautinė reakcija == G7 lyderiai paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus. JAV prezidentas [[Donaldas Trampas]] pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kontroliuoja oro erdvę virš Irano, ir ragino Iraną „besąlygiškai kapituliuoti“.<ref name="bbc"/> Rusija, Kinija ir Turkija paragino abi puses sėsti prie derybų stalo.<ref name="France 24-Iran–Israel war">{{cite news|title=Russia warns US against 'military intervention' in Iran-Israel war|url=https://www.france24.com/en/live-news/20250619-russia-warns-us-against-military-intervention-in-iran-israel-war|work=France 24|date=2025-06-19}}</ref><ref>{{cite news|title=Turkey ups border security as Iran-Israel conflict rages|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/turkey-has-increased-border-security-amid-iran-israel-conflict-sees-no-migrant-2025-06-19/|first1=Tuvan|last1=Gumrukcu|first2=Ece|last2=Toksabay|work=Reuters|date=2025-06-19}}</ref> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{karas-stub}} [[Kategorija:Izraelio karai]] [[Kategorija:Irano karai]] [[Kategorija:2025 metai]] ao2qjdx2s67xb2q2ubrrjw4hpnzv7hi 0 682330 7582356 7581184 2025-06-22T03:56:46Z Ed1974LT 52229 7582356 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Jānis Princis | fonas = off | paveikslėlis = Janis Princis jaunesnysis.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 150px | gimimo data = {{Gimė|1821|05|15|}} | gimimo vieta = [[Mikeltuornis]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1904|02|12|1821|05|15|}} | mirties vieta = Mikeltuornis, Rusijos imperija | tautybė = [[Lyviai|lyvis]] | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = poetas, vertėjas, kalbos pateikėjas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Janis Princis jaunesnysis''' ({{liv|Jāņ Prints}}, {{lv|Jānis Princis, jaunākais}}, [[1821]] m. [[gegužės 15]] d. [[Mikeltuornis]], [[Rusijos imperija]] – [[1904]] m. [[vasario 12]] d. Mikeltuornis, Rusijos imperija) – [[Lyviai|lyvių]] poetas, vertėjas, kalbos pateikėjas.<ref name="livones">{{cite web|title=Jānis Princis, jaunākais|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/personalijas/janis-princis-juniors|website=livones.net|date=2023-08-17|accessdate=2025-06-19}}</ref><ref name="livones2">{{cite web|title=Jānim Princim, jaunākajam, – 200|url=http://www.livones.net/lv/norises/2021/janim-princim-jaunakajam-200|author=R. Blumberga|date=2021-05-15|website=livones.net|accessdate=2025-06-19}}</ref> == Biografija == Gimė [[Mikeltuornis|Mikeltuornio]] kaimo Viliumų sodyboje. Tėvas – [[Janis Princis (1796)|Janis Princis vyresnysis]]. Buvo savamokslis. Vertėsi žvejyba ir žemdirbyste. Rašė eilėraščius, [[Apsakymas|apsakymus]] ir vertė tekstus. Talkininkavo [[Peterburgas|Peterbugo]] akademikui [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. J. Vydemanui]], tęsusiam lyvių žodyno ir gramatikos sudarymo darbą, kurį buvo pradėjęs suomių kalbininkas [[Andreas Johan Sjögren|A. J. Šiogrenas]]. 1888 m. J. Princis jaunesnysis buvo pagrindinis [[Suomiai|suomių]] kalbininko [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelės]] informantas tiriant vakarų lyvių [[Patarmė|patarmę]].<ref name="livones"/> 1845 m. [[Jelgava|Jelgavoje]] išleista drauge su tėvu parašyta knyga „Šventos jūreivių giesmės ir maldos“ (pakartotinai išleista 2014 m.). 1863 m. [[Londonas|Londone]] išleista su tėvu ir broliu Pėteriu į vakarų lyvių patarmę išversta [[Evangelija pagal Matą]]. Rašė laikraštyje „Pēterburgas Avīzes“.<ref name="livones"/> Keletas J. Princio janesniojo eilėraščių publikuota lyvių poezijos rinkinyje „Aš pagausiu tave, menke!“ ({{liv|Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!}}, 1998 m.).<ref name="livones"/> Palaidotas Mikeltuornio kapinėse.<ref name="livones2"/> == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Princis, Jānis}} [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] brr4fue6rpu3cb6ea66b8ff1ojx8wm6 7582363 7582356 2025-06-22T04:11:54Z Ed1974LT 52229 /* Biografija */ 7582363 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Jānis Princis | fonas = off | paveikslėlis = Janis Princis jaunesnysis.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 150px | gimimo data = {{Gimė|1821|05|15|}} | gimimo vieta = [[Mikeltuornis]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1904|02|12|1821|05|15|}} | mirties vieta = Mikeltuornis, Rusijos imperija | tautybė = [[Lyviai|lyvis]] | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = poetas, vertėjas, kalbos pateikėjas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Janis Princis jaunesnysis''' ({{liv|Jāņ Prints}}, {{lv|Jānis Princis, jaunākais}}, [[1821]] m. [[gegužės 15]] d. [[Mikeltuornis]], [[Rusijos imperija]] – [[1904]] m. [[vasario 12]] d. Mikeltuornis, Rusijos imperija) – [[Lyviai|lyvių]] poetas, vertėjas, kalbos pateikėjas.<ref name="livones">{{cite web|title=Jānis Princis, jaunākais|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/personalijas/janis-princis-juniors|website=livones.net|date=2023-08-17|accessdate=2025-06-19}}</ref><ref name="livones2">{{cite web|title=Jānim Princim, jaunākajam, – 200|url=http://www.livones.net/lv/norises/2021/janim-princim-jaunakajam-200|author=R. Blumberga|date=2021-05-15|website=livones.net|accessdate=2025-06-19}}</ref> == Biografija == Gimė [[Mikeltuornis|Mikeltuornio]] kaimo Viliumų sodyboje. Tėvas – [[Janis Princis (1796)|Janis Princis vyresnysis]]. Buvo savamokslis. Vertėsi žvejyba ir žemdirbyste. Rašė eilėraščius, [[Apsakymas|apsakymus]] ir vertė tekstus. Talkininkavo [[Peterburgas|Peterbugo]] akademikui [[Ferdinand Johann Wiedemann|F. J. Vydemanui]], tęsusiam lyvių žodyno ir gramatikos sudarymo darbą, kurį buvo pradėjęs suomių kalbininkas [[Andreas Johan Sjögren|A. J. Šiogrenas]]. 1888 m. J. Princis jaunesnysis buvo pagrindinis [[Suomiai|suomių]] kalbininko [[Eemil Nestor Setälä|E. N. Setelės]] informantas tiriant vakarų lyvių [[Patarmė|patarmę]].<ref name="livones"/> 1845 m. [[Jelgava|Jelgavoje]] išleista drauge su tėvu parašyta knyga „Šventos jūreivių giesmės ir maldos“ (pakartotinai išleista 2014 m.). 1863 m. [[Londonas|Londone]] išleista su tėvu ir broliu [[Pēteris Princis|Pėteriu]] į vakarų lyvių patarmę išversta [[Evangelija pagal Matą]]. Rašė laikraštyje „Pēterburgas Avīzes“.<ref name="livones"/> Keletas J. Princio janesniojo eilėraščių publikuota lyvių poezijos rinkinyje „Aš pagausiu tave, menke!“ ({{liv|Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!}}, 1998 m.).<ref name="livones"/> Palaidotas Mikeltuornio kapinėse.<ref name="livones2"/> == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Princis, Jānis}} [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] kjlwj4lm5ixwuq7me060rgafez7qpt3 0 682333 7582409 7582209 2025-06-22T07:35:37Z Hugo.arg 1674 /* B grupė */ 7582409 wikitext text/x-wiki {{vyksta-futbolas}} {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = CONCACAF Aukso taurė |year =2025 m. |other_titles = |image = Concacaf Gold Cup 2021.svg |size = 150 |alt = center |country = {{flag|USA|name=JAV}}<br>{{flag|CAN}} |dates = 2025 m. birželio 14 – liepos 6 d. |num_teams = 16 |confederations = 2 |venues = 14 |cities = 13 |champion = |second_other = |third_other = |fourth_other = |count = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |player = |young_player = |updated = }} '''2025 m. CONCACAF Aukso taurė''' – septynioliktasis [[CONCACAF Aukso taurė]]s turnyras, [[2025]] m. [[birželio 14]]–[[liepos 6]] d. vykęs [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] ir [[Kanada|Kanadoje]]. Vyko JAV tuo pačiu metu, kaip ir [[2025 m. FIFA Pasaulio klubų taurė]]. == Stadionai == Čempionato varžybos vyko 13 JAV ir 1 Kanados stadione. {| border="0" class="wikitable" |-bgcolor="#cccccc" !Miestas !! Stadionas !! Talpa |- align=center |[[Hiustonas]]||[[NRG stadionas]]||72 200 |- align=center |[[Hiustonas]]||[[Shell Energy stadionas]]||22 039 |- align=center |[[Arlingtonas (Teksasas)|Arlingtonas]]||[[AT&T stadionas]]||80 000 |- align=center |[[Mineapolis]]||[[U.S. Bank stadionas]]||66 860 |- align=center |[[Inglvudas]]||[[SoFi stadionas]]||70 240 |- align=center |[[Santa Klara (Kalifornija)|Santa Klara]]||[[Levi's stadionas]]||68 500 |- align=center |[[Vankuveris]]||[[BC Place]]||54 500 |- align=center |[[Paradaizas]]||[[Allegiant stadionas]]||61 000 |- align=center |[[Glendeilas (Arizona)|Glendeilas]]||[[State Farm stadionas]]||63 400 |- align=center |[[San Diegas]]||[[Snapdragon stadionas]]||35 000 |- align=center |[[Ostinas (Teksasas)|Ostinas]]||[[Q2 stadionas]]||20 730 |- align=center |[[San Chozė]]||[[PayPal Park]]||18 000 |- align=center |[[Karsonas (Kalifornija)|Karsonas]]||[[Dignity Health sporto parkas]]||30 510 |- align=center |[[Sent Luisas]]||[[CityPark]]||22 500 |} == Dalyviai == Į turnyrą rinktinės pateko pagal rezultatus [[2024–2025 m. CONCACAF Tautų lyga|2024–2025 m. CONCACAF Tautų lygoje]] bei papildomoje atrankoje, o Saudo Arabijos rinktinė dalyvavo svečių teisėmis. Pateko šios rinktinės: * {{fut|USA|1}} (18 kartas; šeimininkai) * {{fut|MEX|1}} (18 kartas) * {{fut|CAN|1}} (17 kartas; šeimininkai) * {{fut|HON|1}} (17 kartas) * {{fut|CRC|1}} (17 kartas) * {{fut|SLV|1}} (14 kartas) * {{fut|JAM|1}} (14 kartas) * {{fut|TRI|1}} (13 kartas) * {{fut|GUT|1}} (13 kartas) * {{fut|PAN|1}} (12 kartas) * {{fut|HTI|1}} (10 kartas) * {{fut|Gvadelupa|1}} (6 kartas) * {{fut|CUW|1}} (3 kartas) * {{fut|SUR|1}} (2 kartas) * {{fut|KSA|1}} (debiutas, svečiai) * {{fut|DOM|1}} (debiutas) == Grupių lygmuo == === A grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffcc;" |style="text-align:left;"|{{fut|MEX|1}} |'''6'''||2||2||0||0||5||2||+3 |- style="background:#ccffcc;" |style="text-align:left;"|{{fut|CRC|1}} |'''6'''||2||2||0||0||6||4||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|DOM|1|name=Dominikos Resp.}} |'''0'''||2||0||0||2||3||5||-2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SUR|1}} |'''0'''||2||0||0||2||3||6||-3 |- |} {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|14}} |time= 19:15 |team1={{fut|MEX|2}} |score= 3–2 |report= [https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details/?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7lq5opw6kkxhhzprh4sjwauqc Ataskaita] |team2={{fut|DOM|1}} |goals1=[[Edson Álvarez|Ed. Álvarez]] {{goal|44}}<br>[[Raúl Jiménez|Jiménez]] {{goal|47}}<br>[[César Montes|Montes]] {{goal|53}} |goals2=[[Peter González|González]] {{goal|51}}<br>[[Edison Azcona|Azcona]] {{goal|67}} |stadium=[[SoFi stadionas]], [[Inglvudas]] |attendance=54 309<ref>{{cite web|url= https://apnews.com/article/gold-cup-mexico-dominican-republic-score-b6b14e8a00e6de1ade2c8088ad6414df |title= Mexico overcomes slow start to defeat Dominican Republic 3-2 in Gold Cup group stage |agency=Associated Press |date=June 14, 2025|access-date=June 14, 2025}}</ref> |referee={{flagicon|JAM}} Oshane Nation }} {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|15}} |time= 20:00 |team1={{fut|CRC|2}} |score= 4–3 |report= [https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details/?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7mlydj7c86uphgodkifv5iq6s Ataskaita] |team2={{fut|SUR|1}} |goals1=[[Alonso Martínez|Martínez]] {{goal|14}}<br>[[Manfred Ugalde|Ugalde]] {{goal|19|11 m}}, {{gosl|90+13|11 m}}<br>[[Josimar Alcócer|Alcócer]] {{goal|76}} |goals2=[[Gyrano Kerk|Kerk]] {{goal|34}}<br>[[Richonell Margaret|Margaret]] {{goal|59}}<br>[[Shaquille Pinas|Pinas]] {{goal|64|11 m}} |stadium=Snapdragon stadionas, [[San Diegas]] |attendance= 7736 |referee={{flagicon|USA}} Joe Dickerson }} ---- {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|18}} |time= 18:06 |team1={{fut|CRC|2}} |score= 2–1 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7s5x4a385o8clvi9gvpjwihp0 Ataskaita] |team2={{fut|DOM|1}} |goals1=[[Manfred Ugalde|Ugalde]] {{goal|44|11 m}}<br>[[Josimar Alcócer|Alcócer]] {{goal|85}} |goals2=[[Joao Urbáez|Urbáez]] {{goal|16}} |stadium=AT&T stadionas, [[Arlingtonas (Teksasas)|Arlingtonas]] |attendance= 34 015 |referee={{flagicon|USA}} Lukasz Szpala }} {{Football box |date={{Start date|2025|06|18}} |time= 21:00 |team1={{fut|SUR|2}} |score= 0–2 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7sol3y0qre5uez21eayz7d3is Ataskaita] |team2={{fut|MEX|1}} |goals1= |goals2=[[César Montes|Montes]] {{goal|57}}, {{goal|63}} |stadium=AT&T stadionas, [[Arlingtonas (Teksasas)|Arlingtonas]] |attendance= 34 015 |referee={{flagicon|HON}} Selvin Brown }} ---- === B grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|CAN|1}} |'''4'''||2||1||1||0||7||1||+6 |- |style="text-align:left;"|{{fut|HON|1}} |'''3'''||2||1||0||1||2||6||-4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CUW|1}} |'''2'''||2||0||2||0||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SLV|1}} |'''1'''||2||0||1||1||0||2||-2 |- |} {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|17}} |time= 17:15 |team1={{fut|CUW|2}} |score= 0–0 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7qnvsa4p4y58fit6hzpb3g6xg Ataskaita] |team2={{fut|SLV|1}} |goals1= |goals2= |stadium=PayPal Park, [[San Chozė]] |attendance= 13 042 |referee= {{flagicon|MEX}} Katia García }} {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|17}} |time= 19:30 |team1={{fut|CAN|2}} |score= 6–0 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7rgd1fwvjcvtdfpze9hukx8no Ataskaita] |team2={{fut|HON|1}} |goals1=[[Niko Sigur|Sigur]] {{goal|27}}<br>[[Tani Oluwaseyi|Oluwaseyi]] {{goal|45+2}}<br>[[Tajon Buchanan|Buchanan]] {{goal|48}}, {{goal|65}}<br>[[Promise David|P. David]] {{goal|75}}<br>[[Nathan Saliba|Saliba]] {{goal|90}} |goals2= |stadium=[[BC Place]], [[Vankuveris]] |attendance=24 286 |referee= {{flagicon|GUT}} Mario Escobar }} ---- {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|21}} |time= 18:00 |team1={{fut|CUW|2}} |score= 1–1 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7vbkmluxoj09vgk3jmzmyykgk Ataskaita] |team2={{fut|CAN|1}} |goals1=[[Jeremy Antonisse|Antonisse]] {{goal|90+4}} |goals2=[[Nathan Saliba|Saliba]] {{goal|9}} |stadium=Shell Energy stadionas, [[Hiustonas]] |attendance=20 536 |referee= {{flagicon|CRC}} Juan Calderón }} {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|21}} |time= 21:00 |team1={{fut|HON|2}} |score= 2–0 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7vuh7a0kb44mfui61wo7ilq8k Ataskaita] |team2={{fut|SLV|1}} |goals1=[[Romell Quioto|Quioto]] {{goal|33}}<br>[[Dixon Ramírez|Ramírez]] {{goal|90+5}} |goals2= |stadium=Shell Energy stadionas, [[Hiustonas]] |attendance=20 536 |referee={{flagicon|GUT}} Walter López }} === C grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|PAN|1}} |'''6'''||2||2||0||0||6||2||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GUT|1}} |'''3'''||2||1||0||1||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|JAM|1}} |'''3'''||2||1||0||1||2||2||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GLP|1}} |'''0'''||2||0||0||2||3||7||-4 |- |} {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|16}} |time= 16:00 |team1={{fut|PAN|2}} |score= 5–2 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7oz2a7lz8ssvdtko72x5eo5xw Ataskaita] |team2={{fut|GLP|1}} |goals1=[[Cristian Martínez|Martínez]] {{goal|6}}<br>[[Ismael Díaz|Díaz]] {{goal|13}}, {{goal|17}}<br>[[Eduardo Guerrero|Guerrero]] {{goal|22|11 m}}<br>[[Tomás Rodríguez|T. Rodríguez]] {{goal|90+2}} |goals2=[[Jordan Leborgne|Leborgne]] {{goal|29}}<br>[[Florian David|David]] {{goal|71|11 m}} |stadium=Dignity Health sporto parkas, [[Karsonas (Kalifornija)|Karsonas]] |attendance= 18 262 |referee= {{flagicon|CRC}} Keylor Herrera }} {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|16}} |time= 19:00 |team1={{fut|JAM|2}} |score= 0–1 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7pttkxjbgl88uhzpup7gxe5uc Ataskaita] |team2={{fut|GUA|1}} |goals1= |goals2=[[Óscar Santis|Santis]] {{goal|32}} |stadium=Dignity Health sporto parkas, [[Karsonas (Kalifornija)|Karsonas]] |attendance= 18 262 |referee= {{flagicon|CRC}} Juan Calderón }} ---- {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|20}} |time=19:45 |team1={{fut|JAM|2}} |score=2–1 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7ua4ef78vv6wpog7gjc1e15w4 Ataskaita] |team2={{fut|GLP|1}} |goals1=[[Leon Bailey|Bailey]] {{goal|41}}<br>[[Jon Russell|Russell]] {{goal|45+4}} |goals2=[[Thierry Ambrose|Ambrose]] {{goal|32}} |stadium=PayPal Park, [[San Chozė]] |attendance=2405 |referee={{flagicon|TRI}} Kwinsi Williams }} {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|20}} |time= 21:00 |team1={{fut|GUA|1}} |score= 0–1 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7usrol7tmix2p7um36u36579w Ataskaita] |team2={{fut|PAN|1}} |goals1= |goals2=[[Tomás Rodríguez|T. Rodríguez]] {{goal|19}} |stadium=Q2 stadionas, [[Ostinas]] |attendance=20 408 |referee={{flagicon|MEX}} Adonai Escobedo }} === D grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=205|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- |style="text-align:left;"|{{fut|USA|1|name=JAV}} |'''6'''||2||2||0||0||6||0||+6 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KSA|1}} |'''3'''||2||1||0||1||1||1||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|HTI|1}} |'''1'''||2||0||1||1||1||2||-1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|TRI|1}} |'''1'''||2||0||1||1||1||6||-5 |- |} {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|15}} |time= 15:00 |team1={{fut|USA|2}} |score= 5–0 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7neii12xn1ai5qtkgg1c4by8k Ataskaita] |team2={{fut|TRI|1}} |goals1= *[[Malik Tillman|Tillman]] {{goal|16}}, {{goal|41}}<br>[[Patrick Agyemang (2000)|Agyemang]] {{goal|44}}<br>[[Brenden Aaronson|B. Aaronson]] {{goal|82}}<br>[[Haji Wright|Wright]] {{goal|84}} |goals2= |stadium=PayPal Park, [[San Chozė]] |attendance=12 610<ref>{{cite web|url=https://www.nytimes.com/athletic/6427962/2025/06/15/usmnt-trinidad-tobago-tillman-luna-pochettino/|first=Paul |last=Tenorio|title=USMNT relieves tension with Gold Cup-opening rout of Trinidad and Tobago |work=The New York Times |date=June 15, 2025|access-date=June 15, 2025|url-access=registration}}</ref> |referee={{flagicon|MEX}} Adonai Escobedo }} {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|15}} |time= 17:15 |team1={{fut|HTI|2}} |score=0–1 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7o6gl0few78ttgvemd6gfu5g4 Ataskaita] |team2={{fut|KSA|1}} |goals1= |goals2=[[Saleh Al-Shehri|al-Šehri]] {{goal|21|11 m}} |stadium=Snapdragon stadionas, [[San Diegas]] |attendance= 7736 |referee= {{flagicon|GUT}} Walter López }} ---- {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|19}} |time= 17:45 |team1={{fut|TRI|2}} |score= 1–1 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7t80nceoh02gwirqw5k7udxqs Ataskaita] |team2={{fut|HAI|1}} |goals1=[[Justin Garcia|J. Garcia]] {{goal|68}} |goals2=[[Frantzdy Pierrot|Pierrot]] {{goal|49}} |stadium=Shell Energy stadionas, [[Hiustonas]] |attendance= 2409 |referee= {{flagicon|SLV}} Ismael Cornejo }} {{Footballbox |date={{Start date|2025|06|19}} |time= 20:15 |team1={{fut|KSA|2}} |score= 0–1 |report=[https://www.concacaf.com/en/gold-cup/game-details?competition=f51991ex45qhp1p3iu74u4d4e&season=5r564yyrugptqzsrsphcyk7pw&match=7trg3hv9jvinuyffkcijfibkk Ataskaita] |team2={{fut|USA|1}} |goals1= |goals2=[[Chris Richards|Richards]] {{goal|63}} |stadium=Q2 stadionas, [[Ostinas]] |attendance= 11 727 |referee= {{flagicon|MEX}} Marco Ortíz }} == Atkrintamųjų varžybų lygmuo == === Ketvirtfinaliai === === Pusfinaliai === == Finalas == == Rezultatyviausi žaidėjai == {{div col|2}} <small> {{div col end}} </small> == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.rsssf.com/tables/25gc.html RSSSF statistika] [[Kategorija:2025 sporte]] [[Kategorija:CONCACAF Aukso taurė]] [[Kategorija:JAV sporto varžybos]] 9elgov6xrjdiwdtw7qa8hsyx2xnvyy2 6 682381 7582237 2025-06-21T14:59:19Z Ed1974LT 52229 Šaltinis: [[VLE]] [https://www.vle.lt/straipsnis/jochen-dietrich-range/#gallery1] 7582237 wikitext text/x-wiki == Komentaras == Šaltinis: [[VLE]] [https://www.vle.lt/straipsnis/jochen-dietrich-range/#gallery1] == Licencija == {{fairuse}} da5iu47nlh542rmbde8sceeq0v1zdmx 1 682382 7582245 2025-06-21T15:40:56Z 78.56.129.253 /* Dėl biografijos patikslinimo. */ naujas skyrius 7582245 wikitext text/x-wiki == Dėl biografijos patikslinimo. == Sveiki, dėl Leonardo Valaičio biografijos. Reikia pataisyti. Mirė Leonardas Valaitis 2023 vasario 21d. Vilniuje. Pagarbiai, dukra Sigita J. [[Specialus:Indėlis/78.56.129.253|78.56.129.253]] 18:40, 21 birželio 2025 (EEST) mzg7oj4ermudj0rs68ep85dfrcivthz 7582250 7582245 2025-06-21T16:04:08Z Hugo.arg 1674 /* Dėl biografijos patikslinimo. */ Atsakyti 7582250 wikitext text/x-wiki == Dėl biografijos patikslinimo. == Sveiki, dėl Leonardo Valaičio biografijos. Reikia pataisyti. Mirė Leonardas Valaitis 2023 vasario 21d. Vilniuje. Pagarbiai, dukra Sigita J. [[Specialus:Indėlis/78.56.129.253|78.56.129.253]] 18:40, 21 birželio 2025 (EEST) :Reikėtų šaltinio - gal kur laikraštyje paminėta ar panašiai, nes internete nepavyko rasti apie mirtį. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:04, 21 birželio 2025 (EEST) 15otkv970gp5lwogfiaqdgyw7b4lutp 7582265 7582250 2025-06-21T17:54:28Z Vilensija 40695 7582265 wikitext text/x-wiki == Dėl biografijos patikslinimo. == Sveiki, dėl Leonardo Valaičio biografijos. Reikia pataisyti. Mirė Leonardas Valaitis 2023 vasario 21d. Vilniuje. Pagarbiai, dukra Sigita J. [[Specialus:Indėlis/78.56.129.253|78.56.129.253]] 18:40, 21 birželio 2025 (EEST) :Reikėtų šaltinio - gal kur laikraštyje paminėta ar panašiai, nes internete nepavyko rasti apie mirtį. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:04, 21 birželio 2025 (EEST) ::Palaidotas Karveliškių kapinėse, 2023 m., bet ten be dienos.[https://zemelapiai.vplanas.lt/kapines/map/41E3F65A-9273-4462-B858-5B172D3FF1C4] --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 20:54, 21 birželio 2025 (EEST) l4c3a1xq30sjf6a90qdtjho90v8sqrt 0 682385 7582261 2025-06-21T17:17:12Z Hugo.arg 1674 n. 7582261 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = | image = Winteransicht in der Starrigavan Bay im Sitka Ranger District 1.jpg | caption = Peizažas Tongaso nacionaliniame miške | map = JAV Aliaska | map_width = 250 | location = {{flag|JAV|name=JAV}}<br>({{flag|Aliaska}}) | nearest_city = [[Džunas]] | lat_degrees = 57 | lat_minutes =19| lat_seconds =0 | lat_direction = N | long_degrees = 135| long_minutes = 08 | long_seconds =0 | long_direction = W | area = 68 000 km² | established = [[1907]] m. | visitation_num = 1,8 mln. | visitation_year = 2006–2007 m. | governing_body = [[JAV miškų tarnyba]] | vikiteka = Category:Tongass National Forest }} '''Tongaso nacionalinis miškas''' ({{en|Tongass National Forest}}) – saugoma gamtos teritorija [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], pietryčių [[Aliaska|Aliaskoje]]. Apima didelę dalį [[Aleksandro salynas|Aleksandro salyno]], taip pat [[Pakrantės kalnai|Pakrantės kalnus]] ir fjordus. Įsteigtas 1907 m. [[Teodoras Ruzveltas|Teodoro Ruzvelto]] nurodymu ir yra didžiausias valstybinis miškas JAV. Pavadintas indėnų [[tlingitai|tlingitų]] pogrupio tongasų garbei.<ref name=brit /> Tongaso nacionalinis miškas apima daug salų, [[fjordas|fjordų]] ir įlankų gausiai išraižytą pakrantę, kur veši gausiausi žmogaus neliestų [[vidutinių platumų drėgnieji miškai|vidutinių platumų drėgnųjų miškų]] plotai Šiaurės Amerikoje. Šio miško sudėtyje yra nacionaliniai paminklai – Miglos Fjordai (''Misty Fjords'') ir Admiraliteto sala.<ref name=brit /> Miške vyrauja [[sitkinė eglė|sitkinės eglės]] ir [[kaliforninė cūga|kaliforninės cūgos]], [[pomiškis|pomiškyje]] gausu [[mėlynė|mėlynių]], [[Amerikinis lizichitonas|lizichtionų]], įvairių paparčių ir samanų. Virš medžių ribos plyti [[kalnų tundra]], kalnų šlaitais link vandens leidžiasi ledynai. Gausu kimininių [[aukštapelkė|aukštapelkių]]. Būdinga gyvūnija – [[juodasis lokys|juodieji]] ir [[grizlis|rudieji lokiai]], sitkiniai [[juodauodegis elnias|juodauodegiai elniai]], [[pilkasis vilkas|vilkai]], kalnų ožiai, upinės ūdros, [[kanadinė audinė|kanadinės audinės]], [[šiaurinė voverė skraiduolė|šiaurinės voverės skraiduolės]], [[ruoniai]], įvairūs paukščiai ([[baltagalvis jūrinis erelis|baltagalviai jūriniai ereliai]], [[vištvanagis|vištvanagiai]], retos [[Ilgasnapė alkutė|ilgasnapės alkutės]] ir kt.).<ref name=brit /> Apie trečdalis Tongaso nacionalinio miško saugoma kaip nacionalinė laukinės gamtos teritorija, penktadalis skirta pramoniniam naudojimui. Dėl šio nacionalinio miško vyksta kovos tarp gamtosaugininkų ir medienos pramonės. Taip pat plėtojama žvejyba, turizmas.<ref name=brit>{{citBrit|[https://www.britannica.com/place/Tongass-National-Forest Tongass National Forest]}}</ref> <gallery> 180906-FS-Tongass-PAR (10).jpg|Arlekino ežeras miške Adis windfall harbor.jpg|Admiraliteto sala Misty Fjords National Monument ENBLA11.jpg|Miglotųjų Fjordų kriokliai 20130718-FS-Tongass-PackCreek-002 (14275088167).jpg|Grizlis Tongaso miške </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Aliaskos geografija]] [[Kategorija:JAV saugomos teritorijos]] [[Kategorija:Miškai]] guvj1oe0plzl3qp3gm1kww1h12xlmi4 0 682386 7582263 2025-06-21T17:44:29Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: '''{{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Mažųjų Rūšupių tiltas | paveiksliukas = | antraštė = | vieta = [[Mažieji Rūšupiai]],<br>[[Skuodo rajonas|Skuodo raj.]] | pastatytas = 1967 m. | renovuotas = 2011 m. |locmap = Skuodo rajono savivaldybė |žeml = |lat= 56.270147|long= 21.581663 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = 44,64 m | plotis = 11,39 m | aukštis = | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | medžiagos = [[Gelžbetonis]] | kerta = [[Luoba (upė)|Luobą]] }... 7582263 wikitext text/x-wiki '''{{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Mažųjų Rūšupių tiltas | paveiksliukas = | antraštė = | vieta = [[Mažieji Rūšupiai]],<br>[[Skuodo rajonas|Skuodo raj.]] | pastatytas = 1967 m. | renovuotas = 2011 m. |locmap = Skuodo rajono savivaldybė |žeml = |lat= 56.270147|long= 21.581663 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = 44,64 m | plotis = 11,39 m | aukštis = | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | medžiagos = [[Gelžbetonis]] | kerta = [[Luoba (upė)|Luobą]] }}''' '''Mažųjų Rūšupių tiltas''' – tiltas [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, [[Mažieji Rūšupiai|Mažųjų Rūšupių]] kaime, nutiestas per [[Luoba (upė)|Luobos]] upę kelyje {{KK170}}, 3 km į rytus nuo [[Skuodas|Skuodo]]. Tilto prieigos pažymėtos [[Bartuvos ichtiologinis draustinis|Bartuvos ichtiologino draustinio]] ženklu.<ref name=goo>[https://maps.app.goo.gl/rRTPKFrTrhbfCbuD7 Mažųjų Rūšupių tiltas] ''[[Google Street View]]''</ref> 1967 m. per Luobą pastatytas gelžbetoninis, trijų tarpatramių tiltas. Statinys – 39,50 m ilgio, [[sija|sijinis]], karpytos sistemos. [[Perdanga|Perdangos]] konstrukcijoje buvo sudėtos penkios tėjinio skerspjūvio sijos. Krantinės [[atrama|atramos]] – vienaeilės [[polis (atrama)|polinės]], viršuje apjungtos su monolitiniu [[Rygelis|rygeliu]]. Atramose įrengta po penkis polius. Tarpinės atramos - vienaeilės polinės, sieninio tipo, su stačiakampio skerspjūvio rygeliu.<ref>[[Henrikas Kebeikis]]. [https://lietuvai.lt/wiki/Puslapis:Henrikas_Kebeikis._%C5%BDvilgsnis_%C4%AF_Lietuvos_tiltus_2_d.pdf/97 TILTAS PER LUOBĄ KELIO MAŽEIKIAI-SKUODAS 50,0 KM] ''lietuvai.lt'', p. 209</ref> 2010–2011 m. tiltas rekonstruotas. Darbų atlikimo sutarties sąlygose nurodytas tilto ilgis – 44,64 m, plotis – 11,39 m. <ref>[https://kontraktai.eu/vykdomi-pirkimai/tilto-per-luoba-valstybines-reiksmes-krasto-kelio-nr170-mazeikiaiskuodas-4977-km-rekonstravimas_CE7CE631-B5A6-4B88-83C8-94A0E6B99EC8_0 Tilto per Luobą valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.170 Mažeikiai–Skuodas 49,77 km rekonstravimas (Pirkimo Nr. 89286)] ''kontraktai.eu'' 2010-05-14</ref> Statinys išplatintas, pritaikytas išaugusiam transporto eismui. == Laikinoji pralaida == 2023 m. šalia kelio tilto, [[Didieji Rūšupiai|Didžiųjų Rūšupių]] (žemupio) pusėje, per upę nutiestas laikinas kelias, [[upės vaga|vagoje]] įrengus keturių vamzdžių [[pralaida|pralaidą]] su privažiavimo pylimais nuo pagrindinio kelio.<ref name=goo/> Sustiprintas kelias buvo skirtas užtikrinti saugų didžiagabaritės sunkiasvorės [[transporto priemonė]]s su kroviniu pravažiavimą per Luobos upę maršrutu [[Klaipėdos uostas]] – „[[Orlen Lietuva]]“ ([[Mažeikiai]]). Pagal tam tikslui parengtą projektą pastatytas 0,224 km ilgio, 8,0 m pločio vietinės reikšmės kelio su pralaida ruožas. Numatyta jo skaičiuotinė 10 metų eksploatavimo trukmė. Atstumas tarp kelio tilto ir naujo objekto išilginių ašių – 26,6 m. Pralaidos vamzdžiai suprojektuoti plieniniai, surenkami iš gofruotų lakštų. Pralaidos ilgis – 29,065 m, diametras – 4 vnt. po 3,32 m.<ref>[https://www.skuodas.lt/wp-content/uploads/2022/03/Projektiniai-pasiulymai.pdf Kelio paruošimas didžiagabaritės – sunkiasvorės transporto priemonės su kroviniu pravažiavimui maršrutu Klaipėdos uostas – ORLEN Lietuva gamykla] ''skuodas.lt'' 2022-03</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{artimiausi tiltai|per Luobą|Tiltas kelyje {{kelionrRK|4603}}|Tiltas kelyje {{kelionrRK|3718}}}} [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Skuodo rajono tiltai]] msmntb3vbpjzr3vdkkz0i2b544p7ee1 7582268 7582263 2025-06-21T18:08:58Z Vilensija 40695 7582268 wikitext text/x-wiki '''{{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Mažųjų Rūšupių tiltas | paveiksliukas = Luoba netoli Skuodo, kelyje KK170.JPG | antraštė = Ant rekonstruoto tilto, 2012 m. spalis | vieta = [[Mažieji Rūšupiai]],<br>[[Skuodo rajonas|Skuodo raj.]] | pastatytas = 1967 m. | renovuotas = 2011 m. |locmap = Skuodo rajono savivaldybė |žeml = |lat= 56.270147|long= 21.581663 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = 44,64 m | plotis = 11,39 m | aukštis = | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | medžiagos = [[Gelžbetonis]] | kerta = [[Luoba (upė)|Luobą]] }}''' '''Mažųjų Rūšupių tiltas''' – tiltas [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, [[Mažieji Rūšupiai|Mažųjų Rūšupių]] kaime, nutiestas per [[Luoba (upė)|Luobos]] upę kelyje {{KK170}}, 3 km į rytus nuo [[Skuodas|Skuodo]]. Tilto prieigos pažymėtos [[Bartuvos ichtiologinis draustinis|Bartuvos ichtiologino draustinio]] ženklu.<ref name=goo>[https://maps.app.goo.gl/rRTPKFrTrhbfCbuD7 Mažųjų Rūšupių tiltas] ''[[Google Street View]]''</ref> 1967 m. per Luobą pastatytas gelžbetoninis, trijų tarpatramių tiltas. Statinys – 39,50 m ilgio, [[sija|sijinis]], karpytos sistemos. [[Perdanga|Perdangos]] konstrukcijoje buvo sudėtos penkios tėjinio skerspjūvio sijos. Krantinės [[atrama|atramos]] – vienaeilės [[polis (atrama)|polinės]], viršuje apjungtos su monolitiniu [[Rygelis|rygeliu]]. Atramose įrengta po penkis polius. Tarpinės atramos - vienaeilės polinės, sieninio tipo, su stačiakampio skerspjūvio rygeliu.<ref>[[Henrikas Kebeikis]]. [https://lietuvai.lt/wiki/Puslapis:Henrikas_Kebeikis._%C5%BDvilgsnis_%C4%AF_Lietuvos_tiltus_2_d.pdf/97 TILTAS PER LUOBĄ KELIO MAŽEIKIAI-SKUODAS 50,0 KM] ''lietuvai.lt'', p. 209</ref> 2010–2011 m. tiltas rekonstruotas. Darbų atlikimo sutarties sąlygose nurodytas tilto ilgis – 44,64 m, plotis – 11,39 m. <ref>[https://kontraktai.eu/vykdomi-pirkimai/tilto-per-luoba-valstybines-reiksmes-krasto-kelio-nr170-mazeikiaiskuodas-4977-km-rekonstravimas_CE7CE631-B5A6-4B88-83C8-94A0E6B99EC8_0 Tilto per Luobą valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.170 Mažeikiai–Skuodas 49,77 km rekonstravimas (Pirkimo Nr. 89286)] ''kontraktai.eu'' 2010-05-14</ref> Statinys išplatintas, pritaikytas išaugusiam transporto eismui. == Laikinoji pralaida == 2023 m. šalia kelio tilto, [[Didieji Rūšupiai|Didžiųjų Rūšupių]] (žemupio) pusėje, per upę nutiestas laikinas kelias, [[upės vaga|vagoje]] įrengus keturių vamzdžių [[pralaida|pralaidą]] su privažiavimo pylimais nuo pagrindinio kelio.<ref name=goo/> Sustiprintas kelias buvo skirtas užtikrinti saugų didžiagabaritės sunkiasvorės [[transporto priemonė]]s su kroviniu pravažiavimą per Luobos upę maršrutu [[Klaipėdos uostas]] – „[[Orlen Lietuva]]“ ([[Mažeikiai]]). Pagal tam tikslui parengtą projektą pastatytas 0,224 km ilgio, 8,0 m pločio vietinės reikšmės kelio su pralaida ruožas. Numatyta jo skaičiuotinė 10 metų eksploatavimo trukmė. Atstumas tarp kelio tilto ir naujo objekto išilginių ašių – 26,6 m. Pralaidos vamzdžiai suprojektuoti plieniniai, surenkami iš gofruotų lakštų. Pralaidos ilgis – 29,065 m, diametras – 4 vnt. po 3,32 m.<ref>[https://www.skuodas.lt/wp-content/uploads/2022/03/Projektiniai-pasiulymai.pdf Kelio paruošimas didžiagabaritės – sunkiasvorės transporto priemonės su kroviniu pravažiavimui maršrutu Klaipėdos uostas – ORLEN Lietuva gamykla] ''skuodas.lt'' 2022-03</ref> == Šaltiniai == {{commonscat|Mažieji Rūšupiai bridge}} {{ref}} {{artimiausi tiltai|per Luobą|Tiltas kelyje {{kelionrRK|4603}}|Tiltas kelyje {{kelionrRK|3718}}}} [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Skuodo rajono tiltai]] 61dz7wyc98ivfsdjh0uj2gk66e8zjma 0 682387 7582277 2025-06-21T18:34:01Z ЯНеДайва 200016 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas vardas = {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}} | gimė = {{Gimė|1902|04|17|T}} | gimimo vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = {{Mirė|1985|09|26|1902|04|17}} |... 7582277 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas vardas = {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}} | gimė = {{Gimė|1902|04|17|T}} | gimimo vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = {{Mirė|1985|09|26|1902|04|17}} | mirties vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]], [[TSRS]] | veikla = Revoliucinio (komunistinio) judėjimo Lietuvoje dalyvis, sovietinis valstybės saugumo ir vidaus reikalų pareigūnas, publicistas. | įstaigos = {{Vėliava|TSRS}} [[TSRS NKVD|SSRS NKVD]], [[TSRS Vidaus reikalų ministerija|SSRS VRM]], [[TSRS Valstybės saugumo komitetas|SSRS KGB]] | pareigos = Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953)<br>Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas (1959–1960)<br>'''Tarnybos metai:''' 1940–1960<br>'''Laipsnis:''' [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953) | partija = [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] (nuo 1926 m.) | apdovanojimai = Raudonosios Žvaigždės ordinas<br> Garbės ženklo ordinas<br> Medalis „Už darbo šaunumą“<br> Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“<br> Darbo veterano medalis<br> Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“<br> Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“<br> Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“<br> Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ | pastabos = Slapyvardžiai: '''Jonas Krastinis''', '''Liutkus Jonas''' }} '''Domas Kučinskas''' (Liudviko sūnus; taip pat '''Dominykas'''; slapyvardžiai – '''Jonas Krastinis'''<ref name="Bimba1965"/>, '''Liutkus Jonas''' ({{lang-lt|Liutkus Jonas}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>; {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}}; g. [[1902]] m. [[balandžio 17]] d. Zamatiškio kaime, [[Utenos apskritis]] – m. [[1985]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} vidaus reikalų ir valstybės saugumo veikėjas, publicistas. [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953). Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953). Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972). Nurodomas kaip knygos „Mirtininkų vienutėje“ autorius, tačiau knygos metmenyse kaip autorius nurodytas rašytojas P. Margevičius (Literatūrinis bendraautoris P. Margevičius). [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo 1926 metų. o9e7nt9szjs4z5mk8rnz1izlvbpd7mi 7582280 7582277 2025-06-21T18:38:02Z ЯНеДайва 200016 7582280 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas vardas = {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}} | gimė = {{Gimė|1902|04|17|T}} | gimimo vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = {{Mirė|1985|09|26|1902|04|17}} | mirties vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]], [[TSRS]] | veikla = Revoliucinio (komunistinio) judėjimo Lietuvoje dalyvis, sovietinis valstybės saugumo ir vidaus reikalų pareigūnas, publicistas. | įstaigos = {{Vėliava|TSRS}} [[TSRS NKVD|SSRS NKVD]], [[TSRS Vidaus reikalų ministerija|SSRS VRM]], [[TSRS Valstybės saugumo komitetas|SSRS KGB]] | pareigos = Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953)<br>Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas (1959–1960)<br>'''Tarnybos metai:''' 1940–1960<br>'''Laipsnis:''' [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953) | partija = [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] (nuo 1926 m.) | apdovanojimai = Raudonosios Žvaigždės ordinas<br> Garbės ženklo ordinas<br> Medalis „Už darbo šaunumą“<br> Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“<br> Darbo veterano medalis<br> Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“<br> Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“<br> Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“<br> Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ | pastabos = Slapyvardžiai: '''Jonas Krastinis''', '''Liutkus Jonas''' }} '''Domas Kučinskas''' (Liudviko sūnus; taip pat '''Dominykas'''; slapyvardžiai – '''Jonas Krastinis'''<ref name="Bimba1965"/>, '''Liutkus Jonas''' ({{lang-lt|Liutkus Jonas}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>; {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}}; g. [[1902]] m. [[balandžio 17]] d. Zamatiškio kaime, [[Utenos apskritis]] – m. [[1985]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} vidaus reikalų ir valstybės saugumo veikėjas, publicistas. [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953). Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953). Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972). Nurodomas kaip knygos „Mirtininkų vienutėje“ autorius, tačiau knygos metmenyse kaip autorius nurodytas rašytojas P. Margevičius (Literatūrinis bendraautoris P. Margevičius). [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo 1926 metų. == Biografija == === Ankstyvieji metai ir šeima === Gimė 1902 m. balandžio 17 d. Zamatiškio kaime, Utenos apskrityje, Kauno gubernijoje<ref name="kgbbio"/>. Lietuvis. Tėvas – Liudvikas Kučinskas ({{lang-lt|Liudvikas Kučinskas}}; g. apie 1861 m. – m. 1934 m. kovo 19 d.), Konstantino sūnus, valstietis, vėliau tapęs žinomu kalviu Radeikių kaime ({{lang-lt|Radeikiai}}), Utenos apskrityje, kur nuo 1908 m. turėjo žemės ir kalvę; pagamino kryžius Utenos bažnyčiai ir buvo palaidotas Spitrynės kapinėse<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domo motina – Anelė Vilūnaitė ({{lang-lt|Anelė Vilūnaitė-Kučinskienė}}), antroji Liudviko žmona. Jo motina Anelė Vilūnaitė, tikėtina, mirė arba anksti dingo iš jo gyvenimo, nes tėvas trečią kartą vedė 1911 m. vasario 13 d. Veroniką Musteikytę ({{lang-lt|Veronika Musteikytė}}), kai Domui buvo apie devynerius metus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domas turėjo tikrus brolius Praną ({{lang-lt|Pranas Kučinskas}}; 1898 m. lapkričio 23 d. – 1975 m. gegužės 1 d.) ir Vladislovą ({{lang-lt|Vladislovas Kučinskas}}; g. 1905 m.), kuris, Domo prisiminimuose, buvo komjaunuolis. Taip pat jis turėjo netikrą seserį iš trečiosios tėvo santuokos – Anelę ({{lang-lt|Anelė Kučinskaitė}}; g. 1911 m.), kuri pasitiko jį po pirmojo paleidimo iš kalėjimo, būdama 14 metų<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Pradinis civilinis išsilavinimas<ref name="kgbbio"/>, vėliau gavo brandos atestatą<ref name="narb_fond_opis_attestat"/>. Jaunystėje dirbo pas Gabrį ({{lang-lt|pas Gabrį}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m., persikėlęs į Kauną, mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje ({{lang-lt|Kauno aukštesnioji technikos mokykla}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (A. Gulbinskaitės duomenimis)<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. === Revoliucinė veikla ir įkalinimas === 1926 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP)<ref name="narb_fond_opis_partbilet"/>. Buvo aktyvus revoliucinio (komunistinio) judėjimo nepriklausomoje Lietuvoje dalyvis. LKP Centrinis Komitetas, kur [[Antanas Sniečkus]] buvo viena svarbiausių figūrų, pavesdavo Kučinskui ir Klaudijai Krastinaitei ({{lang-lt|Klaudija Krastinaitė}}) atsakingas partines užduotis<ref name="Tiesa1947_p100"/>. [[Vaizdas:Kovos spaustuve.png|thumb|Kučinskas ir Krastinaitė, apie 1927 m.]] Pagal Kučinsko prisiminimus „Mirtininkų vienutėje“, 1923 m. sausį jis praėjo šaukimo komisiją Užpaliuose, vasarį buvo nusiųstas į Uteną. 1925 m. sausį, tarnaujant armijoje, buvo suimtas. 1925 m. balandžio 5 d. jam buvo pateikti kaltinimai dėl komunistinės literatūros platinimo ir antivyriausybinių tekstų rašymo. 1925 m. birželio 5 d. karo lauko teismas nuteisė jį 6 metams katorgos darbų. 1926 m. liepos 28 d. jis buvo paleistas pagal amnestiją<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Po paleidimo gavo dokumentus emigracijai į Braziliją, bet liko Lietuvoje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m. Kučinskas persikėlė į Kauną<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (buvo iškviestas iš Utenos<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, nuomojosi butą Kapsų g. 34 Žaliakalnyje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>) ir aktyviai įsitraukė į pogrindinę partinę veiklą. Šiuo laikotarpiu [[Antanas Sniečkus]] jau vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijos vadovybėje ir nuo 1927 m. vasario redagavo centrinį partijos organą – laikraštį „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“, leistą Kaune<ref name="Tiesa1947_p35">Tiesa, 1917—1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 35.</ref>. Kučinskas 1927–1928 m. buvo LKP Kauno komiteto darbuotojas ir susijęs su pogrindine [[Kovos spaustuvė|„Kovos“ spaustuve]] (partinio laikraščio „[[Tiesa (laikraštis)|Kova]]“)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>, o vėliau ir su „Spartako“ spaustuve. Darbas pogrindinėse partinėse spaustuvėse Kaune, LKP veiklos centre, labai tikėtina, reiškė jo pažintį ir bendradarbiavimą su Antanu Sniečkumi, atsakingu už pagrindinį partijos leidinį. Pagal vėlesnius sovietinius reportažus, Kučinskas buvo atsakingas už 39-ojo „Tiesos“ numerio išleidimą. Partiniame darbe naudojo Jono Liutkaus slapyvardį. [[Vaizdas:Domas Kučinskas young.png|thumb|Domas Kučinskas jaunas prieš antrąjį įkalinimą]] Iš pradžių Kučinskas buvo nuteistas mirties bausme<ref name="TarybuLietuva1958"/>. 1929 m. rugpjūčio 9 d. įvyko teismas. Vėliau byla kasaciniu skundu buvo grąžinta Vyriausiojo Tribunolo į karo lauko teismą. 1929 m. lapkričio 26 d. teisme jį gynė advokatas Stankevičius<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1930 m. sausio 14 d. Vyriausiasis Tribunolas nuteisė jį kalėti sunkiųjų darbų kalėjime iki gyvos galvos ({{lang-lt|sunkiųjų darbų kalėjimui ligi gyvos galvos}})<ref name="Tiesa1947_p104"/>, apie ką pranešė laikraštis „[[Lietuvos žinios]]“. Šį sprendimą 1930 m. sausio 17 d. patvirtino Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]]. Pagal Kučinsko knygą, keičiant nuosprendį tam tikrą vaidmenį suvaidino Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Antanas Žilinskas|Antano Žilinsko]] pateiktas prašymas, galbūt paveiktas Lietuvos pasiuntinio Maskvoje [[Jurgis Baltrušaitis|Jurgio Baltrušaičio]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Nuo 1928 m. rugsėjo (arba nuo naujo nuosprendžio paskelbimo 1929 m.) iki 1940 m. birželio buvo įkalintas Kauno kalėjime už politinę veiklą<ref name="kgbbio"/><ref name="newspaper_bio1"/>. Jo archyviniame fonde išliko atvirukai, gauti kalėjime 1934 m.<ref name="narb_fond_opis_otkrytki"/>. Kalėdamas Kauno kalėjime, jis atliko bausmę kartu su kitais žinomais Lietuvos komunistais, ypač su [[Juozas Mickevičius (revoliucionierius)|Juozu Mickevičiumi]] (1907–1995), taip pat nuteistu už aktyvią pogrindinę spaudos veiklą. Artumas tokiems žmonėms kalėjime ir ištikimybė komunistinėms idėjoms suvaidino svarbų vaidmenį tolimesnėje Kučinsko karjeroje. [[Vaizdas:Arrested Lithuanian revolutioneers-communists.png|thumb|D. Kučinskas, J. Mickevičius, J. Piligrimas]] === Veikla po 1940 metų === 1940 m. birželio įvykiai, po [[Baltijos šalių okupacija (1940)|sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą]], kardinaliai pakeitė jo padėtį. 1940 m. birželio 15 d. (kitais duomenimis, birželio 18 ar 19 d.) Domas Kučinskas buvo paleistas iš Kauno kalėjimo<ref name="Bimba1965"/> ir, kai kurių liudijimų duomenimis, nedelsiant perkeltas iš kalėjimo kameros į to paties kalėjimo viršininko kabinetą. Netrukus, 1940 m. liepos 5 d., Kučinskas buvo oficialiai paskirtas kalėjimo Nr. 1 (Kauno kalėjimo) viršininku<ref name="kgbbio"/><ref name="Birzelio18"/>. Eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai dalyvavo ruošiantis masiniams naujojo režimo politinių oponentų areštams. Pagal Lietuvos Valstybės saugumo departamento 1940 m. liepos 7 d. „Operatyvinių priemonių planą“, Kučinskui, kaip Kauno kalėjimo viršininkui, buvo pavesta „organizuoti suimtų asmenų priėmimą“, užtikrinti griežtą jų izoliaciją, paruošti kameras 200 suimtųjų ir sustiprinti kalėjimo apsaugą<ref name="doc20vek_plan"/>. Nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. Kučinskas buvo perkeltas į Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų liaudies komisariatas|NKVD]] Kalėjimų skyriaus Vilniuje vyresniojo inspektoriaus pareigas, o nuo 1941 m. vasario 4 d. iki rugsėjo 1 d. buvo šio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Didžiojo Tėvynės karo metais, nuo 1943 m. sausio 25 d. iki 1944 m. sausio 1 d., tarnavo vertėju Uzbekijos TSR NKVD valdyboje. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1944 m. sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. – Lietuvos TSR NKVD Kadrų poskyrio viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:NKVD managers of Vilnius militia school.jpg|thumb|SSRS Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus karininkų mokyklos vadovai. 1949 m.]] Nuo 1944 m. lapkričio 15 d. iki 1950 m. spalio 3 d. tarnavo Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų ministerija (Sovietų Sąjunga)|VRM]] Vilniaus karininkų mokyklos, pavadintos [[Juozas Bartašiūnas|J. M. Bartašiūno]] vardu, viršininko pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="narb_fond_opis_shkola"/>. Kučinskas buvo vienas iš mokyklos steigėjų. 1947 m. balandžio 8 d., būdamas kapitonu, apdovanotas Raudonosios Žvaigždės ordinu<ref name="forum_award"/>. Šis apdovanojimas įvyko aktyvios sovietų valdžios kovos su ginkluotu antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje laikotarpiu. Tuo pačiu įsaku aukštais ordinais buvo pažymėti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras J. M. Bartašiūnas, valstybės saugumo ministras [[Dmitrijus Jefimovas|D. A. Jefimovas]], jų pavaduotojai ir kiti vadovaujantys respublikos jėgos struktūrų darbuotojai<ref name="Ukaz1947"/>. Kučinsko apdovanojimas kartu su aukščiausia jėgos struktūrų vadovybe liudija jo indėlio į kadrų rengimą VRM organams, aktyviai dalyvavusiems užtikrinant saugumą ir stiprinant sovietų valdžią respublikoje, pripažinimą. 1950 m. spalio 3 d. Domas Kučinskas buvo paskirtas Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Paskyrimas į šias aukštas pareigas, tikėtina, buvo derinamas aukščiausiu sovietų vadovybės lygmeniu, nes apie tai minima dokumentuose iš vadinamųjų „Stalino, Molotovo, Berijos ypatingųjų aplankų“, saugomų Rusijos Federacijos valstybiniame archyve (GARF)<ref name="garf_nika"/>. Kai kuriais duomenimis, ministro pavaduotojo poste jis pakeitė [[Antanas Mickevičius (1916)|A. A. Mickevičių]], kuris kuravo kadrų klausimus<ref name="resear1"/>. Kučinskas ministro pavaduotojo pareigas ėjo iki 1953 m. gegužės 20 d.<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Šis jo karjeros laikotarpis sutapo su paskutiniais Stalino valdymo metais, kai [[Lavrentijus Berija|Lavrentijus Berija]], nors ir nevadovavo tiesiogiai VRM, išlaikė didžiulę įtaką jėgos struktūroms. Kučinsko pasitraukimas iš aukšto Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojo posto 1953 m. gegužės 20 d. įvyko itin reikšmingu laikotarpiu: po [[Josifas Stalinas|J. V. Stalino]] mirties (1953 m. kovo 5 d.) ir trumpalaikio, bet reikšmingo L. P. Berijos sustiprėjimo, kuris 1953 m. kovą возглавил объедиённое Министерство внутренних дел СССР, inicijavęs масштабные реформы и кадровые перестановки. Kučinsko nušalinimas galėjo būti susijęs su šiais valdžios persidalijimo ir reorganizacijos jėgos bloke procesais, vykusiais prieš Berijos suėmimą 1953 m. birželį. Šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:Soviet Lithuania military and ideological elite.jpg|thumb|Mokyklos salėje (Tiškevičių rūmuose), prie prezidiumo stalo stovi LSSR vidaus reikalų ministerijos ir mokyklos vadovai.]] Po [[Valstybės saugumo komitetas (SSRS)|Valstybės saugumo komiteto (KGB)]] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įkūrimo (įkurtas 1954 m. kovą po Berijos žlugimo ir sąjunginio VRM padalijimo) Kučinskas perėjo tarnauti į valstybės saugumo organus. Jo paskyrimas 1954 m. balandžio 7 d. į Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigas liudija, kad jis sėkmingai praėjo patikrinimus, sekusius po Berijos suėmimo, ir buvo laikomas lojaliu naujajai šalies ir KGB vadovybei. Nuo 1954 m. balandžio 7 d. iki 1955 m. gegužės 16 d. ėjo Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko ir tuo pačiu 4-osios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1955 m. gegužės 16 d. iki 1959 m. rugsėjo 5 d. – Lietuvos TSR MT KGB 6-ojo specialiojo skyriaus viršininkas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1959 m. rugsėjo 5 d. iki 1960 m. balandžio 1 d. – Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Šis skyrius užsiėmė operatyvinės technikos priemonių gamyba ir taikymu, radijo kontržvalgyba, korespondencijos perliustracija ir slaptųjų ryšių apsauga<ref name="kgbveikla_ots"/>. 1960 m. birželio 1 d. Domas Liudviko Kučinskas buvo atleistas iš valstybės saugumo organų dėl sveikatos būklės<ref name="kgbbio"/>. Jo atleidimas sutapo su [[Nikita Chruščiovas|N. S. Chruščiovo]] valdymo laikotarpiu ir aktyvia [[Destalinizacija|destalinizacija]]. Didelių politinių valymų, kurie galėtų jį paveikti šiuo metu, nevyko, ir oficiali atleidimo priežastis būnant 58 metų atrodo tikėtina, atsižvelgiant į jo sudėtingą biografiją. Po atleidimo dirbo inspektoriumi Archyvų valdyboje prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos<ref name="narb_fond_opis_attestat_trud"/>, vėliau - inspektoriumi Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje<ref name="newspaper_bio1"/>. Septintajame dešimtmetyje taip pat buvo Lietuvos TSR Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto deputatas<ref name="narb_fond_opis_deputat"/>. Parašė keletą straipsnių periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, įskaitant straipsnį „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>. Parašė prisiminimų knygą „Mirtininkų vienutėje“<ref name="newspaper_bio1"/>, apimančią 1923–1940 m. laikotarpį, išleistą 1964 m. literatūriškai apdorotą P. Margevičiaus ({{lang-lt|P. Margevičius}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, ir prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.)<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/>. 1972 m. Kučinskui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/>. Kaip ir daugelio komunistinei valdžiai lojalių pirmosios bangos revoliucinių veikėjų atžvilgiu, gyvenimo pabaigoje valstybė aktyviai kūrė kankinio už komunizmo idealus įvaizdį. Sovietinėje televizijoje Kučinską gyvenimo pabaigoje vadino „žmogumi-legenda“ (žmogus legenda), kaip valdžios pamalonintas respublikinės reikšmės nusipelnęs pensininkas Kučinskas filmavosi, rašė memuarus, davė interviu. Jo 70-metis 1972 m. buvo pažymėtas atminimo albumo išleidimu<ref name="narb_fond_opis_album70"/> ir iškilmingu susirinkimu, kuris buvo nušviestas kino kronikoje „Tarybų Lietuva“<ref name="TarybuLietuva1972"/>. Sovietinės propagandos kulminacija kuriant mitą apie Kučinsko gyvenimą galima laikyti 1972 metus, kai mieste buvo švenčiamas revoliucionieriaus 70-metis. Jubiliejus buvo iškilmingai paminėtas 1972 m. balandžio 17 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Darbo komiteto salėje ir įamžintas Lietuvos kino mėgėjų draugijos kino kronikoje<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Jubiliejuje dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė daugybė kolegų iš archyvų sistemos, partiniai veikėjai ir revoliucinio judėjimo veteranai. Tarp svečių buvo: [[Stasys Naujalis (1913)|Stasys Naujalis]] (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius), [[Alfonsas Gailevičius]] (generolas majoras, vienas aktyviausių lietuvių deportacijų organizatorių), [[Juozas Jarmalavičius (1939)|Juozas Jarmalavičius]] (Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis bendradarbis), [[Vytautas Kondratas (1914)|Vytautas Kondratas]] (buvęs Partijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas), [[Mykolas Junčas-Kučinskas]] (nusipelnęs kultūros veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis), taip pat Lietuvos TSR centrinių valstybinių archyvų vadovai ir darbuotojai, įskaitant [[Vanda Daunienė|Vandą Daunienę]] (LSSR CVA direktorė) ir [[Janas Eliezeris Zilberis|Janą Eliezerą Zilberį]] (LSSR CVA Kauno filialo direktorius, karo dalyvis)<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Apie tai, kad Kučinskas 20 metų tarnavo kaip kadrinis karininkas NKVD ir vėliau KGB, viešai tapo žinoma tik XXI a. pradžioje. Oficialiame 1985 m. nekrologe nenurodyta nei jo tarnyba kalėjimo viršininku, nei kokie nors duomenys apie darbą KGB – nurodyta tik, kad jis dirbo „administracinį“ darbą. Manoma, kad dirbdamas valstybinių archyvų inspektoriumi vėlesnėje gyvenimo dalyje Kučinskas sunaikino kompromituojančius įrašus apie save, tačiau patikimų duomenų nepakanka: duomenys galėjo būti sunaikinti 1990–1991 metais. [[Vaizdas:Obiturial on D. Kučinskas.jpg|thumb|Iš laikraščio „Tiesa“]] 1977 m. įvyko jo jubiliejinė paroda<ref name="narb_fond_opis_exhibition"/>. Iki gyvenimo pabaigos dalyvavo revoliucijos ir karo veteranų organizacijų veikloje<ref name="newspaper_bio1"/>. Iš pradžių gyveno Vilniuje, Vokiečių g. 20 (buv. Muziejaus), Parkeso name. Vėliau Gedimino pr. 13 (buv. Lenino prospektas). [[Vaizdas:Photo album.png|thumb|Kučinskas sovietiniame Kryme, po Antrojo pasaulinio karo, data nežinoma]] Buvo vedęs Valentiną Nesterovną Kučinskienę (Kurojedovą), partizaninio judėjimo Baltarusijoje dalyvę Didžiojo Tėvynės karo metais. Šeimos archyve, parodytame televizijos siužetuose, išliko nuotraukos, liudijančios apie jo poilsines keliones į Krymą<ref name="family_album_crimea"/>. Mirė 1985 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Palaidotas [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]]<ref name="chronology_death_burial"/>. 1987 m. D. L. Kučinsko asmeniniai daiktai ir dokumentai buvo perduoti kaip eksponatai į Kauno [[Devintas fortas|Devintojo forto]] muziejų<ref name="narb_fond_opis_museum"/>. isukj08ovza7z3hzx7si0b6hq2cr94k 7582285 7582280 2025-06-21T18:42:57Z ЯНеДайва 200016 /* Veikla po 1940 metų */ 7582285 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas vardas = {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}} | gimė = {{Gimė|1902|04|17|T}} | gimimo vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = {{Mirė|1985|09|26|1902|04|17}} | mirties vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]], [[TSRS]] | veikla = Revoliucinio (komunistinio) judėjimo Lietuvoje dalyvis, sovietinis valstybės saugumo ir vidaus reikalų pareigūnas, publicistas. | įstaigos = {{Vėliava|TSRS}} [[TSRS NKVD|SSRS NKVD]], [[TSRS Vidaus reikalų ministerija|SSRS VRM]], [[TSRS Valstybės saugumo komitetas|SSRS KGB]] | pareigos = Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953)<br>Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas (1959–1960)<br>'''Tarnybos metai:''' 1940–1960<br>'''Laipsnis:''' [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953) | partija = [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] (nuo 1926 m.) | apdovanojimai = Raudonosios Žvaigždės ordinas<br> Garbės ženklo ordinas<br> Medalis „Už darbo šaunumą“<br> Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“<br> Darbo veterano medalis<br> Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“<br> Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“<br> Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“<br> Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ | pastabos = Slapyvardžiai: '''Jonas Krastinis''', '''Liutkus Jonas''' }} '''Domas Kučinskas''' (Liudviko sūnus; taip pat '''Dominykas'''; slapyvardžiai – '''Jonas Krastinis'''<ref name="Bimba1965"/>, '''Liutkus Jonas''' ({{lang-lt|Liutkus Jonas}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>; {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}}; g. [[1902]] m. [[balandžio 17]] d. Zamatiškio kaime, [[Utenos apskritis]] – m. [[1985]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} vidaus reikalų ir valstybės saugumo veikėjas, publicistas. [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953). Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953). Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972). Nurodomas kaip knygos „Mirtininkų vienutėje“ autorius, tačiau knygos metmenyse kaip autorius nurodytas rašytojas P. Margevičius (Literatūrinis bendraautoris P. Margevičius). [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo 1926 metų. == Biografija == === Ankstyvieji metai ir šeima === Gimė 1902 m. balandžio 17 d. Zamatiškio kaime, Utenos apskrityje, Kauno gubernijoje<ref name="kgbbio"/>. Lietuvis. Tėvas – Liudvikas Kučinskas ({{lang-lt|Liudvikas Kučinskas}}; g. apie 1861 m. – m. 1934 m. kovo 19 d.), Konstantino sūnus, valstietis, vėliau tapęs žinomu kalviu Radeikių kaime ({{lang-lt|Radeikiai}}), Utenos apskrityje, kur nuo 1908 m. turėjo žemės ir kalvę; pagamino kryžius Utenos bažnyčiai ir buvo palaidotas Spitrynės kapinėse<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domo motina – Anelė Vilūnaitė ({{lang-lt|Anelė Vilūnaitė-Kučinskienė}}), antroji Liudviko žmona. Jo motina Anelė Vilūnaitė, tikėtina, mirė arba anksti dingo iš jo gyvenimo, nes tėvas trečią kartą vedė 1911 m. vasario 13 d. Veroniką Musteikytę ({{lang-lt|Veronika Musteikytė}}), kai Domui buvo apie devynerius metus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domas turėjo tikrus brolius Praną ({{lang-lt|Pranas Kučinskas}}; 1898 m. lapkričio 23 d. – 1975 m. gegužės 1 d.) ir Vladislovą ({{lang-lt|Vladislovas Kučinskas}}; g. 1905 m.), kuris, Domo prisiminimuose, buvo komjaunuolis. Taip pat jis turėjo netikrą seserį iš trečiosios tėvo santuokos – Anelę ({{lang-lt|Anelė Kučinskaitė}}; g. 1911 m.), kuri pasitiko jį po pirmojo paleidimo iš kalėjimo, būdama 14 metų<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Pradinis civilinis išsilavinimas<ref name="kgbbio"/>, vėliau gavo brandos atestatą<ref name="narb_fond_opis_attestat"/>. Jaunystėje dirbo pas Gabrį ({{lang-lt|pas Gabrį}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m., persikėlęs į Kauną, mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje ({{lang-lt|Kauno aukštesnioji technikos mokykla}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (A. Gulbinskaitės duomenimis)<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. === Revoliucinė veikla ir įkalinimas === 1926 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP)<ref name="narb_fond_opis_partbilet"/>. Buvo aktyvus revoliucinio (komunistinio) judėjimo nepriklausomoje Lietuvoje dalyvis. LKP Centrinis Komitetas, kur [[Antanas Sniečkus]] buvo viena svarbiausių figūrų, pavesdavo Kučinskui ir Klaudijai Krastinaitei ({{lang-lt|Klaudija Krastinaitė}}) atsakingas partines užduotis<ref name="Tiesa1947_p100"/>. [[Vaizdas:Kovos spaustuve.png|thumb|Kučinskas ir Krastinaitė, apie 1927 m.]] Pagal Kučinsko prisiminimus „Mirtininkų vienutėje“, 1923 m. sausį jis praėjo šaukimo komisiją Užpaliuose, vasarį buvo nusiųstas į Uteną. 1925 m. sausį, tarnaujant armijoje, buvo suimtas. 1925 m. balandžio 5 d. jam buvo pateikti kaltinimai dėl komunistinės literatūros platinimo ir antivyriausybinių tekstų rašymo. 1925 m. birželio 5 d. karo lauko teismas nuteisė jį 6 metams katorgos darbų. 1926 m. liepos 28 d. jis buvo paleistas pagal amnestiją<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Po paleidimo gavo dokumentus emigracijai į Braziliją, bet liko Lietuvoje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m. Kučinskas persikėlė į Kauną<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (buvo iškviestas iš Utenos<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, nuomojosi butą Kapsų g. 34 Žaliakalnyje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>) ir aktyviai įsitraukė į pogrindinę partinę veiklą. Šiuo laikotarpiu [[Antanas Sniečkus]] jau vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijos vadovybėje ir nuo 1927 m. vasario redagavo centrinį partijos organą – laikraštį „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“, leistą Kaune<ref name="Tiesa1947_p35">Tiesa, 1917—1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 35.</ref>. Kučinskas 1927–1928 m. buvo LKP Kauno komiteto darbuotojas ir susijęs su pogrindine [[Kovos spaustuvė|„Kovos“ spaustuve]] (partinio laikraščio „[[Tiesa (laikraštis)|Kova]]“)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>, o vėliau ir su „Spartako“ spaustuve. Darbas pogrindinėse partinėse spaustuvėse Kaune, LKP veiklos centre, labai tikėtina, reiškė jo pažintį ir bendradarbiavimą su Antanu Sniečkumi, atsakingu už pagrindinį partijos leidinį. Pagal vėlesnius sovietinius reportažus, Kučinskas buvo atsakingas už 39-ojo „Tiesos“ numerio išleidimą. Partiniame darbe naudojo Jono Liutkaus slapyvardį. [[Vaizdas:Domas Kučinskas young.png|thumb|Domas Kučinskas jaunas prieš antrąjį įkalinimą]] Iš pradžių Kučinskas buvo nuteistas mirties bausme<ref name="TarybuLietuva1958"/>. 1929 m. rugpjūčio 9 d. įvyko teismas. Vėliau byla kasaciniu skundu buvo grąžinta Vyriausiojo Tribunolo į karo lauko teismą. 1929 m. lapkričio 26 d. teisme jį gynė advokatas Stankevičius<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1930 m. sausio 14 d. Vyriausiasis Tribunolas nuteisė jį kalėti sunkiųjų darbų kalėjime iki gyvos galvos ({{lang-lt|sunkiųjų darbų kalėjimui ligi gyvos galvos}})<ref name="Tiesa1947_p104"/>, apie ką pranešė laikraštis „[[Lietuvos žinios]]“. Šį sprendimą 1930 m. sausio 17 d. patvirtino Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]]. Pagal Kučinsko knygą, keičiant nuosprendį tam tikrą vaidmenį suvaidino Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Antanas Žilinskas|Antano Žilinsko]] pateiktas prašymas, galbūt paveiktas Lietuvos pasiuntinio Maskvoje [[Jurgis Baltrušaitis|Jurgio Baltrušaičio]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Nuo 1928 m. rugsėjo (arba nuo naujo nuosprendžio paskelbimo 1929 m.) iki 1940 m. birželio buvo įkalintas Kauno kalėjime už politinę veiklą<ref name="kgbbio"/><ref name="newspaper_bio1"/>. Jo archyviniame fonde išliko atvirukai, gauti kalėjime 1934 m.<ref name="narb_fond_opis_otkrytki"/>. Kalėdamas Kauno kalėjime, jis atliko bausmę kartu su kitais žinomais Lietuvos komunistais, ypač su [[Juozas Mickevičius (revoliucionierius)|Juozu Mickevičiumi]] (1907–1995), taip pat nuteistu už aktyvią pogrindinę spaudos veiklą. Artumas tokiems žmonėms kalėjime ir ištikimybė komunistinėms idėjoms suvaidino svarbų vaidmenį tolimesnėje Kučinsko karjeroje. [[Vaizdas:Arrested Lithuanian revolutioneers-communists.png|thumb|D. Kučinskas, J. Mickevičius, J. Piligrimas]] === Veikla po 1940 metų === 1940 m. birželio įvykiai, po [[Baltijos šalių okupacija (1940)|sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą]], kardinaliai pakeitė jo padėtį. 1940 m. birželio 15 d. (kitais duomenimis, birželio 18 ar 19 d.) Domas Kučinskas buvo paleistas iš Kauno kalėjimo<ref name="Bimba1965"/> ir, kai kurių liudijimų duomenimis, nedelsiant perkeltas iš kalėjimo kameros į to paties kalėjimo viršininko kabinetą. Netrukus, 1940 m. liepos 5 d., Kučinskas buvo oficialiai paskirtas kalėjimo Nr. 1 (Kauno kalėjimo) viršininku<ref name="kgbbio"/><ref name="Birzelio18"/>. Eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai dalyvavo ruošiantis masiniams naujojo režimo politinių oponentų areštams. Pagal Lietuvos Valstybės saugumo departamento 1940 m. liepos 7 d. „Operatyvinių priemonių planą“, Kučinskui, kaip Kauno kalėjimo viršininkui, buvo pavesta „organizuoti suimtų asmenų priėmimą“, užtikrinti griežtą jų izoliaciją, paruošti kameras 200 suimtųjų ir sustiprinti kalėjimo apsaugą<ref name="doc20vek_plan"/>. Nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. Kučinskas buvo perkeltas į Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų liaudies komisariatas|NKVD]] Kalėjimų skyriaus Vilniuje vyresniojo inspektoriaus pareigas, o nuo 1941 m. vasario 4 d. iki rugsėjo 1 d. buvo šio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Didžiojo Tėvynės karo metais, nuo 1943 m. sausio 25 d. iki 1944 m. sausio 1 d., tarnavo vertėju Uzbekijos TSR NKVD valdyboje. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1944 m. sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. – Lietuvos TSR NKVD Kadrų poskyrio viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:NKVD managers of Vilnius militia school.jpg|thumb|SSRS Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus karininkų mokyklos vadovai. 1949 m.]] Nuo 1944 m. lapkričio 15 d. iki 1950 m. spalio 3 d. tarnavo Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų ministerija (Sovietų Sąjunga)|VRM]] Vilniaus karininkų mokyklos, pavadintos [[Juozas Bartašiūnas|J. M. Bartašiūno]] vardu, viršininko pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="narb_fond_opis_shkola"/>. Kučinskas buvo vienas iš mokyklos steigėjų. 1947 m. balandžio 8 d., būdamas kapitonu, apdovanotas Raudonosios Žvaigždės ordinu<ref name="forum_award"/>. Šis apdovanojimas įvyko aktyvios sovietų valdžios kovos su ginkluotu antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje laikotarpiu. Tuo pačiu įsaku aukštais ordinais buvo pažymėti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras J. M. Bartašiūnas, valstybės saugumo ministras [[Dmitrijus Jefimovas|D. A. Jefimovas]], jų pavaduotojai ir kiti vadovaujantys respublikos jėgos struktūrų darbuotojai<ref name="Ukaz1947"/>. Kučinsko apdovanojimas kartu su aukščiausia jėgos struktūrų vadovybe liudija jo indėlio į kadrų rengimą VRM organams, aktyviai dalyvavusiems užtikrinant saugumą ir stiprinant sovietų valdžią respublikoje, pripažinimą. 1950 m. spalio 3 d. Domas Kučinskas buvo paskirtas Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Paskyrimas į šias aukštas pareigas, tikėtina, buvo derinamas aukščiausiu sovietų vadovybės lygmeniu, nes apie tai minima dokumentuose iš vadinamųjų „Stalino, Molotovo, Berijos ypatingųjų aplankų“, saugomų Rusijos Federacijos valstybiniame archyve (GARF)<ref name="garf_nika"/>. Kai kuriais duomenimis, ministro pavaduotojo poste jis pakeitė [[Antanas Mickevičius (1916)|A. A. Mickevičių]], kuris kuravo kadrų klausimus<ref name="resear1"/>. Kučinskas ministro pavaduotojo pareigas ėjo iki 1953 m. gegužės 20 d.<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Šis jo karjeros laikotarpis sutapo su paskutiniais Stalino valdymo metais, kai [[Lavrentijus Berija|Lavrentijus Berija]], nors ir nevadovavo tiesiogiai VRM, išlaikė didžiulę įtaką jėgos struktūroms. Kučinsko pasitraukimas iš aukšto Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojo posto 1953 m. gegužės 20 d. įvyko itin reikšmingu laikotarpiu: po [[Josifas Stalinas|J. V. Stalino]] mirties (1953 m. kovo 5 d.) ir trumpalaikio, bet reikšmingo L. P. Berijos sustiprėjimo, kuris 1953 m. kovą возглавил объедиённое Министерство внутренних дел СССР, inicijavęs масштабные реформы и кадровые перестановки. Kučinsko nušalinimas galėjo būti susijęs su šiais valdžios persidalijimo ir reorganizacijos jėgos bloke procesais, vykusiais prieš Berijos suėmimą 1953 m. birželį. Šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:Soviet Lithuania military and ideological elite.jpg|thumb|Mokyklos salėje (Tiškevičių rūmuose), prie prezidiumo stalo stovi LSSR vidaus reikalų ministerijos ir mokyklos vadovai.]] Po [[Valstybės saugumo komitetas (SSRS)|Valstybės saugumo komiteto (KGB)]] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įkūrimo (įkurtas 1954 m. kovą po Berijos žlugimo ir sąjunginio VRM padalijimo) Kučinskas perėjo tarnauti į valstybės saugumo organus. Jo paskyrimas 1954 m. balandžio 7 d. į Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigas liudija, kad jis sėkmingai praėjo patikrinimus, sekusius po Berijos suėmimo, ir buvo laikomas lojaliu naujajai šalies ir KGB vadovybei. Nuo 1954 m. balandžio 7 d. iki 1955 m. gegužės 16 d. ėjo Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko ir tuo pačiu 4-osios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1955 m. gegužės 16 d. iki 1959 m. rugsėjo 5 d. – Lietuvos TSR MT KGB 6-ojo specialiojo skyriaus viršininkas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1959 m. rugsėjo 5 d. iki 1960 m. balandžio 1 d. – Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Šis skyrius užsiėmė operatyvinės technikos priemonių gamyba ir taikymu, radijo kontržvalgyba, korespondencijos perliustracija ir slaptųjų ryšių apsauga<ref name="kgbveikla_ots"/>. 1960 m. birželio 1 d. Domas Liudviko Kučinskas buvo atleistas iš valstybės saugumo organų dėl sveikatos būklės<ref name="kgbbio"/>. Jo atleidimas sutapo su [[Nikita Chruščiovas|N. S. Chruščiovo]] valdymo laikotarpiu ir aktyvia [[Destalinizacija|destalinizacija]]. Didelių politinių valymų, kurie galėtų jį paveikti šiuo metu, nevyko, ir oficiali atleidimo priežastis būnant 58 metų atrodo tikėtina, atsižvelgiant į jo sudėtingą biografiją. Po atleidimo dirbo inspektoriumi Archyvų valdyboje prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos<ref name="narb_fond_opis_attestat_trud"/>, vėliau - inspektoriumi Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje<ref name="newspaper_bio1"/>. Septintajame dešimtmetyje taip pat buvo Lietuvos TSR Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto deputatas<ref name="narb_fond_opis_deputat"/>. Parašė keletą straipsnių periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, įskaitant straipsnį „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>. Parašė prisiminimų knygą „Mirtininkų vienutėje“<ref name="newspaper_bio1"/>, apimančią 1923–1940 m. laikotarpį, išleistą 1964 m. literatūriškai apdorotą P. Margevičiaus ({{lang-lt|P. Margevičius}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, ir prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.)<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/>. 1972 m. Kučinskui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/>. Kaip ir daugelio komunistinei valdžiai lojalių pirmosios bangos revoliucinių veikėjų atžvilgiu, gyvenimo pabaigoje valstybė aktyviai kūrė kankinio už komunizmo idealus įvaizdį. Sovietinėje televizijoje Kučinską gyvenimo pabaigoje vadino „žmogumi-legenda“ (žmogus legenda), kaip valdžios pamalonintas respublikinės reikšmės nusipelnęs pensininkas Kučinskas filmavosi, rašė memuarus, davė interviu. Jo 70-metis 1972 m. buvo pažymėtas atminimo albumo išleidimu<ref name="narb_fond_opis_album70"/> ir iškilmingu susirinkimu, kuris buvo nušviestas kino kronikoje „Tarybų Lietuva“<ref name="TarybuLietuva1972"/>. Sovietinės propagandos kulminacija kuriant mitą apie Kučinsko gyvenimą galima laikyti 1972 metus, kai mieste buvo švenčiamas revoliucionieriaus 70-metis. Jubiliejus buvo iškilmingai paminėtas 1972 m. balandžio 17 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Darbo komiteto salėje ir įamžintas Lietuvos kino mėgėjų draugijos kino kronikoje<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Jubiliejuje dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė daugybė kolegų iš archyvų sistemos, partiniai veikėjai ir revoliucinio judėjimo veteranai. Tarp svečių buvo: [[Stasys Naujalis (1913)|Stasys Naujalis]] (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius), [[Alfonsas Gailevičius]] (generolas majoras, vienas aktyviausių lietuvių deportacijų organizatorių), [[Juozas Jarmalavičius (1939)|Juozas Jarmalavičius]] (Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis bendradarbis), [[Vytautas Kondratas (1914)|Vytautas Kondratas]] (buvęs Partijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas), [[Mykolas Junčas-Kučinskas]] (nusipelnęs kultūros veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis), taip pat Lietuvos TSR centrinių valstybinių archyvų vadovai ir darbuotojai, įskaitant [[Vanda Daunienė|Vandą Daunienę]] (LSSR CVA direktorė) ir [[Janas Eliezeris Zilberis|Janą Eliezerą Zilberį]] (LSSR CVA Kauno filialo direktorius, karo dalyvis)<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Apie tai, kad Kučinskas 20 metų tarnavo kaip kadrinis karininkas NKVD ir vėliau KGB, viešai tapo žinoma tik XXI a. pradžioje. Oficialiame 1985 m. nekrologe nenurodyta nei jo tarnyba kalėjimo viršininku, nei kokie nors duomenys apie darbą KGB – nurodyta tik, kad jis dirbo „administracinį“ darbą. Manoma, kad dirbdamas valstybinių archyvų inspektoriumi vėlesnėje gyvenimo dalyje Kučinskas sunaikino kompromituojančius įrašus apie save, tačiau patikimų duomenų nepakanka: duomenys galėjo būti sunaikinti 1990–1991 metais. [[Vaizdas:Obiturial on D. Kučinskas.jpg|thumb|Iš laikraščio „Tiesa“]] 1977 m. įvyko jo jubiliejinė paroda<ref name="narb_fond_opis_exhibition"/>. Iki gyvenimo pabaigos dalyvavo revoliucijos ir karo veteranų organizacijų veikloje<ref name="newspaper_bio1"/>. Iš pradžių gyveno Vilniuje, Vokiečių g. 20 (buv. Muziejaus), Parkeso name. Vėliau Gedimino pr. 13 (buv. Lenino prospektas). [[Vaizdas:Photo album.png|thumb|Kučinskas sovietiniame Kryme, po Antrojo pasaulinio karo, data nežinoma]] Buvo vedęs Valentiną Nesterovną Kučinskienę (Kurojedovą), partizaninio judėjimo Baltarusijoje dalyvę Didžiojo Tėvynės karo metais. Šeimos archyve, parodytame televizijos siužetuose, išliko nuotraukos, liudijančios apie jo poilsines keliones į Krymą<ref name="family_album_crimea"/>. Mirė 1985 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Palaidotas [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]]<ref name="chronology_death_burial"/>. 1987 m. D. L. Kučinsko asmeniniai daiktai ir dokumentai buvo perduoti kaip eksponatai į Kauno [[Devintas fortas|Devintojo forto]] muziejų<ref name="narb_fond_opis_museum"/>. == Kariniai laipsniai == * Kapitonas (1947 m. balandžio 8 d. duomenimis)<ref name="forum_award"/> * Majoras (1949 m. rugpjūčio 1 d.)<ref name="kgbbio"/> * Pulkininkas leitenantas (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/> == Apdovanojimai == * [[Орден Красной Звезды]] (1947 m. balandžio 8 d.<ref name="forum_award"/>; taip pat patvirtina ordino knygelė Nr. 612717, ordino Nr. 2711913<ref name="doc_ord_book"/>) * [[Орден «Знак Почёта»]]<ref name="newspaper_bio1"/> * [[Медаль «За трудовое отличие»]]<ref name="doc_medal_udost_trudotl"/> * [[Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»]] (1945 m., įteiktas 1946 m. sausio 18 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda"/> * [[Медаль «Ветеран труда»]] (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.)<ref name="doc_medal_udost_vettrud"/> * [[Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»]] (apie 1970 m.)<ref name="doc_medal_udost_lenin100"/> * [[Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»]] (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda20"/> * [[Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»]] (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda30"/> * [[Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»]] (įteiktas 1985 m. gegužę)<ref name="doc_medal_udost_pobeda40"/> * Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972 m.)<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/> == Publikacijos == * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.).{{ref-lt}} – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p.<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> * Straipsniai periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, tarp jų: ** „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“. – 1957.{{ref-lt}}<ref name="narb_fond_opis_statja"/> * Prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.).{{ref-lt}}<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/> == Archyvinis fondas == Domininko Liudviko Kučinsko asmeniniai ir tarnybiniai dokumentai, įskaitant jo autobiografijas (1941–1963 m.), brandos atestatą, pažymėjimus (tarp jų Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato), prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.), straipsnius periodinei spaudai (1941–1968 m.), taip pat medžiaga apie jį, saugomi šeimos fonde (F. 1512. Ap. 2. B. 1–26) [[Baltarusijos nacionalinis archyvas|Baltarusijos Respublikos nacionaliniame archyve]] (Minskas)<ref name="narb_fond_opis_main_fund_ref"/>. Klausimas dėl Kučinsko paskyrimo ministro pavaduotoju buvo svarstomas [[VKP(b) CK Politbiuras|VKP(b) CK Politbiuro]] posėdyje prie Stalino ir Berijos, posėdis Nr. 78, 1950 m. rugsėjo 21 d. – lapkričio 12 d. (RGASPI. F. 17. Ap. 3. B. 1085). == Išnašos == {{Išnašos| <ref name="Bimba1965">{{Straipsnis |autorius=Bimba A. |antraštė=Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai |kalba=lt |leidinys=Laisvė |tipas=laikraštis |vieta=Ozone Park, N. Y. |metai=1965 |numeris=8 |mėnuo=1 |puslapiai=3 }}</ref> <ref name="KuchinskasFamilyNotes">Šeimos genealoginiai įrašai ir ištraukos iš D. Kučinsko knygos „Mirtininkų vienutėje“, taip pat lydimieji užrašai (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="kgbbio">[https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat">D. L. Kučinsko brandos atestatas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_partbilet">D. L. Kučinsko partinis bilietas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Tiesa1947_p100">Tiesa, 1917–1947{{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 100.</ref> <ref name="narb_fond_opis_statja">D. L. Kučinsko straipsnis „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1958">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ Nr. 29/486 (1958 m. spalis) // Lietuvos kino studija. (Duomenys iš montažinio lapo).</ref> <ref name="Tiesa1947_p104">Tiesa, 1917–1947{{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 104.</ref> <ref name="newspaper_bio1">Domas Kučinskas (biografinė žinutė su portretu) // Pateikta laikraščio iškarpa (pavadinimas ir leidimo data neįskaitomi).</ref> <ref name="narb_fond_opis_otkrytki">D. L. Kučinskui siųsti atvirukai (1934 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 12). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Birzelio18">Teksto fragmentas, prasidedantis „Birželio 18 d. rytą...“ // Pateiktas teksto fragmentas (šaltinis nenurodytas).</ref> <ref name="doc20vek_plan">Lietuvos Valstybės saugumo departamento operatyvinių priemonių planas dėl „antivalstybinių“ partijų vadovaujančio personalo arešto. 1940 m. liepos 7 d. // [[Lietuvos ypatingasis archyvas|Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA)]]. F. K-1, ap. 58, b. 19574/3, t. 2. L. 1–3. Paskelbta: Литва в XX веке в документах российских архивов. 1939-1941 гг. : сб. док. Т. 2 / отв. ред. А.Д. Ротко ; отв. сост. Н.С. Лебедева. — М.: [[РОССПЭН]], 2017. — С. 278—281. — ISBN 978-5-8243-2101-7. Elektroninė dokumento kopija iš rinkinio prieinama portale [https://docs.historyrussia.org/ru/nodes/167163 „Электронная библиотека исторических документов“].</ref> <ref name="narb_fond_opis_shkola">D. L. Kučinsko autobiografijos (1941–1963 m.), kuriose yra duomenų apie tarnybą (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 1). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="forum_award">1947 m. balandžio 8 d. įsako dėl Lietuvos TSR duomenys (pagal informaciją iš interneto forumo).</ref> <ref name="Ukaz1947">1947 m. balandžio 8 d. įsakas dėl Lietuvos TSR (pateiktas tekstinis dokumentas).</ref> <ref name="shield">NKVD – MVD Litovskoj SSR // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. URL: http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm</ref> <ref name="garf_nika">Semantinės paieškos duomenys pagal „Stalino, Molotovo, Berijos ypatinguosius aplankus“. [[Rusijos Federacijos valstybinis archyvas|GA RF]]. F. R-9401. Ap. 2. B. 286.</ref> <ref name="resear1">Duomenys iš pateiktos tyrimo medžiagos (šaltinį reikia patikslinti!).</ref> <ref name="kgbveikla_ots">[https://www.kgbveikla.lt/lt/operatyvinis-techninis-skyrius Operatyvinis-techninis skyrius] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat_trud">D. L. Kučinsko darbo knygelė (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_deputat">D. L. Kučinsko Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato pažymėjimas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_articles_various">D. L. Kučinsko straipsniai periodinei spaudai (1941, 1947, 1957, 1968 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10, Д. 11). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_memoirs">D. L. Kučinsko prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 8). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel">Dokumentai apie D. L. Kučinskui suteiktą „Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo“ vardą (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 4). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_album70">Jubiliejinis albumas D. L. Kučinsko 70-mečiui (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 19). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1972">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ (tikėtina, Nr. 11, 1972 m.). Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį. // Lietuvos kino studija / Lietuvos kino mėgėjų draugija. (Duomenys iš montažinių lapų ir e-kinas.lt).</ref> <ref name="narb_fond_opis_exhibition">D. L. Kučinsko jubiliejinės parodos medžiaga (1977 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 20). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="family_album_crimea">Duomenys iš šeimos fotoalbumo (šaltinis: televizijos reportažas, reikia patikslinti pavadinimą ir datą).</ref> <ref name="narb_fond_opis_main_fund_ref">Informacija apie fondą Nr. 1512 „Kučinskienė Valentina Nesterovna... Kučinskas Dominykas Liudvikovič... Kablučko Pavel Fiodorovič...“ // Oficialus Baltarusijos Respublikos nacionalinio archyvo tinklalapis. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="chronology_death_burial">Pagal šeimos chronologijos duomenis (reikia patvirtinimo iš publikuotų šaltinių, jei įmanoma).</ref> <ref name="narb_fond_opis_museum">Dokumentai apie eksponatų perdavimą Kauno Devintojo forto muziejui (1987 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 26). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="doc_ord_book">Duomenys apie D. L. Kučinsko ordino knygelę Nr. 612717 (Raudonosios Žvaigždės ordinas Nr. 2711913). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_trudotl">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už darbo šaunumą“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ pažymėjimą (įteiktas 1946 m. sausio 18 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_vettrud">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Darbo veteranas“ pažymėjimą (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_lenin100">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda20">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda30">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus">Kino kronikos „Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyviai...“ montažinis lapas, saugojimo vieneto Nr. 1437, Lietuvos kino mėgėjų draugija, 1972 m. (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda40">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1985 m. gegužę). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> }} == Literatūra == * Tiesa, 1917–1947{{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – 116 p. * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.).{{ref-lt}} – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p. == Nuorodos == * [https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt{{ref-lt}} * [http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm NKVD – MVD Litovskoj SSR] // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. * [https://fk.archives.gov.by/fond/108481/ Informacija apie fondą Nr. 1512 „Kučinskienė Valentina Nesterovna, Kučinskas Dominykas Liudvikovič, Kablučko Pavel Fiodorovič“] // Baltarusijos Respublikos valstybinių archyvų fondų katalogas. * {{Straipsnis |autorius=Bimba A. |antraštė=Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai |kalba=lt |nuoroda=https://www.spauda2.org/laisve/archive/1965/1965-01-08-LAISVE.pdf |leidinys=Laisvė |tipas=laikraštis |vieta=Ozone Park, N. Y. |metai=1965 |numeris=8 |mėnuo=1 |puslapiai=3 }} * Kino žurnalai „Tarybų Lietuva“: ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/9027 Nr. 29/486 (1958 m. spalis) (paminėtas mirties nuosprendis). Lietuvos kino studija.] ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/3299 Nr. 11, 1972 m. (Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį)]. ** [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000172766/tarybu-lietuva-1981-06-1367 Nr. 6, 1981 m. (kalba su prisiminimais)] 78x994rr2jp6alyaiph05qz6yj7midn 7582286 7582285 2025-06-21T18:47:00Z Homo ergaster 10314 7582286 wikitext text/x-wiki {{beviltiškas}} {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas vardas = {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}} | gimė = {{Gimė|1902|04|17|T}} | gimimo vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = {{Mirė|1985|09|26|1902|04|17}} | mirties vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]], [[TSRS]] | veikla = Revoliucinio (komunistinio) judėjimo Lietuvoje dalyvis, sovietinis valstybės saugumo ir vidaus reikalų pareigūnas, publicistas. | įstaigos = {{Vėliava|TSRS}} [[TSRS NKVD|SSRS NKVD]], [[TSRS Vidaus reikalų ministerija|SSRS VRM]], [[TSRS Valstybės saugumo komitetas|SSRS KGB]] | pareigos = Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953)<br>Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas (1959–1960)<br>'''Tarnybos metai:''' 1940–1960<br>'''Laipsnis:''' [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953) | partija = [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] (nuo 1926 m.) | apdovanojimai = Raudonosios Žvaigždės ordinas<br> Garbės ženklo ordinas<br> Medalis „Už darbo šaunumą“<br> Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“<br> Darbo veterano medalis<br> Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“<br> Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“<br> Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“<br> Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ | pastabos = Slapyvardžiai: '''Jonas Krastinis''', '''Liutkus Jonas''' }} '''Domas Kučinskas''' (Liudviko sūnus; taip pat '''Dominykas'''; slapyvardžiai – '''Jonas Krastinis'''<ref name="Bimba1965"/>, '''Liutkus Jonas''' ({{lang-lt|Liutkus Jonas}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>; {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}}; g. [[1902]] m. [[balandžio 17]] d. Zamatiškio kaime, [[Utenos apskritis]] – m. [[1985]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} vidaus reikalų ir valstybės saugumo veikėjas, publicistas. [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953). Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953). Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972). Nurodomas kaip knygos „Mirtininkų vienutėje“ autorius, tačiau knygos metmenyse kaip autorius nurodytas rašytojas P. Margevičius (Literatūrinis bendraautoris P. Margevičius). [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo 1926 metų. == Biografija == === Ankstyvieji metai ir šeima === Gimė 1902 m. balandžio 17 d. Zamatiškio kaime, Utenos apskrityje, Kauno gubernijoje<ref name="kgbbio"/>. Lietuvis. Tėvas – Liudvikas Kučinskas ({{lang-lt|Liudvikas Kučinskas}}; g. apie 1861 m. – m. 1934 m. kovo 19 d.), Konstantino sūnus, valstietis, vėliau tapęs žinomu kalviu Radeikių kaime ({{lang-lt|Radeikiai}}), Utenos apskrityje, kur nuo 1908 m. turėjo žemės ir kalvę; pagamino kryžius Utenos bažnyčiai ir buvo palaidotas Spitrynės kapinėse<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domo motina – Anelė Vilūnaitė ({{lang-lt|Anelė Vilūnaitė-Kučinskienė}}), antroji Liudviko žmona. Jo motina Anelė Vilūnaitė, tikėtina, mirė arba anksti dingo iš jo gyvenimo, nes tėvas trečią kartą vedė 1911 m. vasario 13 d. Veroniką Musteikytę ({{lang-lt|Veronika Musteikytė}}), kai Domui buvo apie devynerius metus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domas turėjo tikrus brolius Praną ({{lang-lt|Pranas Kučinskas}}; 1898 m. lapkričio 23 d. – 1975 m. gegužės 1 d.) ir Vladislovą ({{lang-lt|Vladislovas Kučinskas}}; g. 1905 m.), kuris, Domo prisiminimuose, buvo komjaunuolis. Taip pat jis turėjo netikrą seserį iš trečiosios tėvo santuokos – Anelę ({{lang-lt|Anelė Kučinskaitė}}; g. 1911 m.), kuri pasitiko jį po pirmojo paleidimo iš kalėjimo, būdama 14 metų<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Pradinis civilinis išsilavinimas<ref name="kgbbio"/>, vėliau gavo brandos atestatą<ref name="narb_fond_opis_attestat"/>. Jaunystėje dirbo pas Gabrį ({{lang-lt|pas Gabrį}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m., persikėlęs į Kauną, mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje ({{lang-lt|Kauno aukštesnioji technikos mokykla}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (A. Gulbinskaitės duomenimis)<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. === Revoliucinė veikla ir įkalinimas === 1926 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP)<ref name="narb_fond_opis_partbilet"/>. Buvo aktyvus revoliucinio (komunistinio) judėjimo nepriklausomoje Lietuvoje dalyvis. LKP Centrinis Komitetas, kur [[Antanas Sniečkus]] buvo viena svarbiausių figūrų, pavesdavo Kučinskui ir Klaudijai Krastinaitei ({{lang-lt|Klaudija Krastinaitė}}) atsakingas partines užduotis<ref name="Tiesa1947_p100"/>. [[Vaizdas:Kovos spaustuve.png|thumb|Kučinskas ir Krastinaitė, apie 1927 m.]] Pagal Kučinsko prisiminimus „Mirtininkų vienutėje“, 1923 m. sausį jis praėjo šaukimo komisiją Užpaliuose, vasarį buvo nusiųstas į Uteną. 1925 m. sausį, tarnaujant armijoje, buvo suimtas. 1925 m. balandžio 5 d. jam buvo pateikti kaltinimai dėl komunistinės literatūros platinimo ir antivyriausybinių tekstų rašymo. 1925 m. birželio 5 d. karo lauko teismas nuteisė jį 6 metams katorgos darbų. 1926 m. liepos 28 d. jis buvo paleistas pagal amnestiją<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Po paleidimo gavo dokumentus emigracijai į Braziliją, bet liko Lietuvoje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m. Kučinskas persikėlė į Kauną<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (buvo iškviestas iš Utenos<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, nuomojosi butą Kapsų g. 34 Žaliakalnyje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>) ir aktyviai įsitraukė į pogrindinę partinę veiklą. Šiuo laikotarpiu [[Antanas Sniečkus]] jau vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijos vadovybėje ir nuo 1927 m. vasario redagavo centrinį partijos organą – laikraštį „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“, leistą Kaune<ref name="Tiesa1947_p35">Tiesa, 1917—1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 35.</ref>. Kučinskas 1927–1928 m. buvo LKP Kauno komiteto darbuotojas ir susijęs su pogrindine [[Kovos spaustuvė|„Kovos“ spaustuve]] (partinio laikraščio „[[Tiesa (laikraštis)|Kova]]“)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>, o vėliau ir su „Spartako“ spaustuve. Darbas pogrindinėse partinėse spaustuvėse Kaune, LKP veiklos centre, labai tikėtina, reiškė jo pažintį ir bendradarbiavimą su Antanu Sniečkumi, atsakingu už pagrindinį partijos leidinį. Pagal vėlesnius sovietinius reportažus, Kučinskas buvo atsakingas už 39-ojo „Tiesos“ numerio išleidimą. Partiniame darbe naudojo Jono Liutkaus slapyvardį. [[Vaizdas:Domas Kučinskas young.png|thumb|Domas Kučinskas jaunas prieš antrąjį įkalinimą]] Iš pradžių Kučinskas buvo nuteistas mirties bausme<ref name="TarybuLietuva1958"/>. 1929 m. rugpjūčio 9 d. įvyko teismas. Vėliau byla kasaciniu skundu buvo grąžinta Vyriausiojo Tribunolo į karo lauko teismą. 1929 m. lapkričio 26 d. teisme jį gynė advokatas Stankevičius<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1930 m. sausio 14 d. Vyriausiasis Tribunolas nuteisė jį kalėti sunkiųjų darbų kalėjime iki gyvos galvos ({{lang-lt|sunkiųjų darbų kalėjimui ligi gyvos galvos}})<ref name="Tiesa1947_p104"/>, apie ką pranešė laikraštis „[[Lietuvos žinios]]“. Šį sprendimą 1930 m. sausio 17 d. patvirtino Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]]. Pagal Kučinsko knygą, keičiant nuosprendį tam tikrą vaidmenį suvaidino Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Antanas Žilinskas|Antano Žilinsko]] pateiktas prašymas, galbūt paveiktas Lietuvos pasiuntinio Maskvoje [[Jurgis Baltrušaitis|Jurgio Baltrušaičio]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Nuo 1928 m. rugsėjo (arba nuo naujo nuosprendžio paskelbimo 1929 m.) iki 1940 m. birželio buvo įkalintas Kauno kalėjime už politinę veiklą<ref name="kgbbio"/><ref name="newspaper_bio1"/>. Jo archyviniame fonde išliko atvirukai, gauti kalėjime 1934 m.<ref name="narb_fond_opis_otkrytki"/>. Kalėdamas Kauno kalėjime, jis atliko bausmę kartu su kitais žinomais Lietuvos komunistais, ypač su [[Juozas Mickevičius (revoliucionierius)|Juozu Mickevičiumi]] (1907–1995), taip pat nuteistu už aktyvią pogrindinę spaudos veiklą. Artumas tokiems žmonėms kalėjime ir ištikimybė komunistinėms idėjoms suvaidino svarbų vaidmenį tolimesnėje Kučinsko karjeroje. [[Vaizdas:Arrested Lithuanian revolutioneers-communists.png|thumb|D. Kučinskas, J. Mickevičius, J. Piligrimas]] === Veikla po 1940 metų === 1940 m. birželio įvykiai, po [[Baltijos šalių okupacija (1940)|sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą]], kardinaliai pakeitė jo padėtį. 1940 m. birželio 15 d. (kitais duomenimis, birželio 18 ar 19 d.) Domas Kučinskas buvo paleistas iš Kauno kalėjimo<ref name="Bimba1965"/> ir, kai kurių liudijimų duomenimis, nedelsiant perkeltas iš kalėjimo kameros į to paties kalėjimo viršininko kabinetą. Netrukus, 1940 m. liepos 5 d., Kučinskas buvo oficialiai paskirtas kalėjimo Nr. 1 (Kauno kalėjimo) viršininku<ref name="kgbbio"/><ref name="Birzelio18"/>. Eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai dalyvavo ruošiantis masiniams naujojo režimo politinių oponentų areštams. Pagal Lietuvos Valstybės saugumo departamento 1940 m. liepos 7 d. „Operatyvinių priemonių planą“, Kučinskui, kaip Kauno kalėjimo viršininkui, buvo pavesta „organizuoti suimtų asmenų priėmimą“, užtikrinti griežtą jų izoliaciją, paruošti kameras 200 suimtųjų ir sustiprinti kalėjimo apsaugą<ref name="doc20vek_plan"/>. Nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. Kučinskas buvo perkeltas į Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų liaudies komisariatas|NKVD]] Kalėjimų skyriaus Vilniuje vyresniojo inspektoriaus pareigas, o nuo 1941 m. vasario 4 d. iki rugsėjo 1 d. buvo šio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Didžiojo Tėvynės karo metais, nuo 1943 m. sausio 25 d. iki 1944 m. sausio 1 d., tarnavo vertėju Uzbekijos TSR NKVD valdyboje. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1944 m. sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. – Lietuvos TSR NKVD Kadrų poskyrio viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:NKVD managers of Vilnius militia school.jpg|thumb|SSRS Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus karininkų mokyklos vadovai. 1949 m.]] Nuo 1944 m. lapkričio 15 d. iki 1950 m. spalio 3 d. tarnavo Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų ministerija (Sovietų Sąjunga)|VRM]] Vilniaus karininkų mokyklos, pavadintos [[Juozas Bartašiūnas|J. M. Bartašiūno]] vardu, viršininko pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="narb_fond_opis_shkola"/>. Kučinskas buvo vienas iš mokyklos steigėjų. 1947 m. balandžio 8 d., būdamas kapitonu, apdovanotas Raudonosios Žvaigždės ordinu<ref name="forum_award"/>. Šis apdovanojimas įvyko aktyvios sovietų valdžios kovos su ginkluotu antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje laikotarpiu. Tuo pačiu įsaku aukštais ordinais buvo pažymėti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras J. M. Bartašiūnas, valstybės saugumo ministras [[Dmitrijus Jefimovas|D. A. Jefimovas]], jų pavaduotojai ir kiti vadovaujantys respublikos jėgos struktūrų darbuotojai<ref name="Ukaz1947"/>. Kučinsko apdovanojimas kartu su aukščiausia jėgos struktūrų vadovybe liudija jo indėlio į kadrų rengimą VRM organams, aktyviai dalyvavusiems užtikrinant saugumą ir stiprinant sovietų valdžią respublikoje, pripažinimą. 1950 m. spalio 3 d. Domas Kučinskas buvo paskirtas Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Paskyrimas į šias aukštas pareigas, tikėtina, buvo derinamas aukščiausiu sovietų vadovybės lygmeniu, nes apie tai minima dokumentuose iš vadinamųjų „Stalino, Molotovo, Berijos ypatingųjų aplankų“, saugomų Rusijos Federacijos valstybiniame archyve (GARF)<ref name="garf_nika"/>. Kai kuriais duomenimis, ministro pavaduotojo poste jis pakeitė [[Antanas Mickevičius (1916)|A. A. Mickevičių]], kuris kuravo kadrų klausimus<ref name="resear1"/>. Kučinskas ministro pavaduotojo pareigas ėjo iki 1953 m. gegužės 20 d.<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Šis jo karjeros laikotarpis sutapo su paskutiniais Stalino valdymo metais, kai [[Lavrentijus Berija|Lavrentijus Berija]], nors ir nevadovavo tiesiogiai VRM, išlaikė didžiulę įtaką jėgos struktūroms. Kučinsko pasitraukimas iš aukšto Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojo posto 1953 m. gegužės 20 d. įvyko itin reikšmingu laikotarpiu: po [[Josifas Stalinas|J. V. Stalino]] mirties (1953 m. kovo 5 d.) ir trumpalaikio, bet reikšmingo L. P. Berijos sustiprėjimo, kuris 1953 m. kovą возглавил объедиённое Министерство внутренних дел СССР, inicijavęs масштабные реформы и кадровые перестановки. Kučinsko nušalinimas galėjo būti susijęs su šiais valdžios persidalijimo ir reorganizacijos jėgos bloke procesais, vykusiais prieš Berijos suėmimą 1953 m. birželį. Šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:Soviet Lithuania military and ideological elite.jpg|thumb|Mokyklos salėje (Tiškevičių rūmuose), prie prezidiumo stalo stovi LSSR vidaus reikalų ministerijos ir mokyklos vadovai.]] Po [[Valstybės saugumo komitetas (SSRS)|Valstybės saugumo komiteto (KGB)]] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įkūrimo (įkurtas 1954 m. kovą po Berijos žlugimo ir sąjunginio VRM padalijimo) Kučinskas perėjo tarnauti į valstybės saugumo organus. Jo paskyrimas 1954 m. balandžio 7 d. į Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigas liudija, kad jis sėkmingai praėjo patikrinimus, sekusius po Berijos suėmimo, ir buvo laikomas lojaliu naujajai šalies ir KGB vadovybei. Nuo 1954 m. balandžio 7 d. iki 1955 m. gegužės 16 d. ėjo Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko ir tuo pačiu 4-osios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1955 m. gegužės 16 d. iki 1959 m. rugsėjo 5 d. – Lietuvos TSR MT KGB 6-ojo specialiojo skyriaus viršininkas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1959 m. rugsėjo 5 d. iki 1960 m. balandžio 1 d. – Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Šis skyrius užsiėmė operatyvinės technikos priemonių gamyba ir taikymu, radijo kontržvalgyba, korespondencijos perliustracija ir slaptųjų ryšių apsauga<ref name="kgbveikla_ots"/>. 1960 m. birželio 1 d. Domas Liudviko Kučinskas buvo atleistas iš valstybės saugumo organų dėl sveikatos būklės<ref name="kgbbio"/>. Jo atleidimas sutapo su [[Nikita Chruščiovas|N. S. Chruščiovo]] valdymo laikotarpiu ir aktyvia [[Destalinizacija|destalinizacija]]. Didelių politinių valymų, kurie galėtų jį paveikti šiuo metu, nevyko, ir oficiali atleidimo priežastis būnant 58 metų atrodo tikėtina, atsižvelgiant į jo sudėtingą biografiją. Po atleidimo dirbo inspektoriumi Archyvų valdyboje prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos<ref name="narb_fond_opis_attestat_trud"/>, vėliau - inspektoriumi Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje<ref name="newspaper_bio1"/>. Septintajame dešimtmetyje taip pat buvo Lietuvos TSR Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto deputatas<ref name="narb_fond_opis_deputat"/>. Parašė keletą straipsnių periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, įskaitant straipsnį „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>. Parašė prisiminimų knygą „Mirtininkų vienutėje“<ref name="newspaper_bio1"/>, apimančią 1923–1940 m. laikotarpį, išleistą 1964 m. literatūriškai apdorotą P. Margevičiaus ({{lang-lt|P. Margevičius}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, ir prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.)<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/>. 1972 m. Kučinskui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/>. Kaip ir daugelio komunistinei valdžiai lojalių pirmosios bangos revoliucinių veikėjų atžvilgiu, gyvenimo pabaigoje valstybė aktyviai kūrė kankinio už komunizmo idealus įvaizdį. Sovietinėje televizijoje Kučinską gyvenimo pabaigoje vadino „žmogumi-legenda“ (žmogus legenda), kaip valdžios pamalonintas respublikinės reikšmės nusipelnęs pensininkas Kučinskas filmavosi, rašė memuarus, davė interviu. Jo 70-metis 1972 m. buvo pažymėtas atminimo albumo išleidimu<ref name="narb_fond_opis_album70"/> ir iškilmingu susirinkimu, kuris buvo nušviestas kino kronikoje „Tarybų Lietuva“<ref name="TarybuLietuva1972"/>. Sovietinės propagandos kulminacija kuriant mitą apie Kučinsko gyvenimą galima laikyti 1972 metus, kai mieste buvo švenčiamas revoliucionieriaus 70-metis. Jubiliejus buvo iškilmingai paminėtas 1972 m. balandžio 17 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Darbo komiteto salėje ir įamžintas Lietuvos kino mėgėjų draugijos kino kronikoje<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Jubiliejuje dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė daugybė kolegų iš archyvų sistemos, partiniai veikėjai ir revoliucinio judėjimo veteranai. Tarp svečių buvo: [[Stasys Naujalis (1913)|Stasys Naujalis]] (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius), [[Alfonsas Gailevičius]] (generolas majoras, vienas aktyviausių lietuvių deportacijų organizatorių), [[Juozas Jarmalavičius (1939)|Juozas Jarmalavičius]] (Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis bendradarbis), [[Vytautas Kondratas (1914)|Vytautas Kondratas]] (buvęs Partijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas), [[Mykolas Junčas-Kučinskas]] (nusipelnęs kultūros veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis), taip pat Lietuvos TSR centrinių valstybinių archyvų vadovai ir darbuotojai, įskaitant [[Vanda Daunienė|Vandą Daunienę]] (LSSR CVA direktorė) ir [[Janas Eliezeris Zilberis|Janą Eliezerą Zilberį]] (LSSR CVA Kauno filialo direktorius, karo dalyvis)<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Apie tai, kad Kučinskas 20 metų tarnavo kaip kadrinis karininkas NKVD ir vėliau KGB, viešai tapo žinoma tik XXI a. pradžioje. Oficialiame 1985 m. nekrologe nenurodyta nei jo tarnyba kalėjimo viršininku, nei kokie nors duomenys apie darbą KGB – nurodyta tik, kad jis dirbo „administracinį“ darbą. Manoma, kad dirbdamas valstybinių archyvų inspektoriumi vėlesnėje gyvenimo dalyje Kučinskas sunaikino kompromituojančius įrašus apie save, tačiau patikimų duomenų nepakanka: duomenys galėjo būti sunaikinti 1990–1991 metais. [[Vaizdas:Obiturial on D. Kučinskas.jpg|thumb|Iš laikraščio „Tiesa“]] 1977 m. įvyko jo jubiliejinė paroda<ref name="narb_fond_opis_exhibition"/>. Iki gyvenimo pabaigos dalyvavo revoliucijos ir karo veteranų organizacijų veikloje<ref name="newspaper_bio1"/>. Iš pradžių gyveno Vilniuje, Vokiečių g. 20 (buv. Muziejaus), Parkeso name. Vėliau Gedimino pr. 13 (buv. Lenino prospektas). [[Vaizdas:Photo album.png|thumb|Kučinskas sovietiniame Kryme, po Antrojo pasaulinio karo, data nežinoma]] Buvo vedęs Valentiną Nesterovną Kučinskienę (Kurojedovą), partizaninio judėjimo Baltarusijoje dalyvę Didžiojo Tėvynės karo metais. Šeimos archyve, parodytame televizijos siužetuose, išliko nuotraukos, liudijančios apie jo poilsines keliones į Krymą<ref name="family_album_crimea"/>. Mirė 1985 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Palaidotas [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]]<ref name="chronology_death_burial"/>. 1987 m. D. L. Kučinsko asmeniniai daiktai ir dokumentai buvo perduoti kaip eksponatai į Kauno [[Devintas fortas|Devintojo forto]] muziejų<ref name="narb_fond_opis_museum"/>. == Kariniai laipsniai == * Kapitonas (1947 m. balandžio 8 d. duomenimis)<ref name="forum_award"/> * Majoras (1949 m. rugpjūčio 1 d.)<ref name="kgbbio"/> * Pulkininkas leitenantas (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/> == Apdovanojimai == * [[Орден Красной Звезды]] (1947 m. balandžio 8 d.<ref name="forum_award"/>; taip pat patvirtina ordino knygelė Nr. 612717, ordino Nr. 2711913<ref name="doc_ord_book"/>) * [[Орден «Знак Почёта»]]<ref name="newspaper_bio1"/> * [[Медаль «За трудовое отличие»]]<ref name="doc_medal_udost_trudotl"/> * [[Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»]] (1945 m., įteiktas 1946 m. sausio 18 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda"/> * [[Медаль «Ветеран труда»]] (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.)<ref name="doc_medal_udost_vettrud"/> * [[Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»]] (apie 1970 m.)<ref name="doc_medal_udost_lenin100"/> * [[Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»]] (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda20"/> * [[Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»]] (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda30"/> * [[Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»]] (įteiktas 1985 m. gegužę)<ref name="doc_medal_udost_pobeda40"/> * Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972 m.)<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/> == Publikacijos == * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.).{{ref-lt}} – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p.<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> * Straipsniai periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, tarp jų: ** „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“. – 1957.{{ref-lt}}<ref name="narb_fond_opis_statja"/> * Prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.).{{ref-lt}}<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/> == Archyvinis fondas == Domininko Liudviko Kučinsko asmeniniai ir tarnybiniai dokumentai, įskaitant jo autobiografijas (1941–1963 m.), brandos atestatą, pažymėjimus (tarp jų Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato), prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.), straipsnius periodinei spaudai (1941–1968 m.), taip pat medžiaga apie jį, saugomi šeimos fonde (F. 1512. Ap. 2. B. 1–26) [[Baltarusijos nacionalinis archyvas|Baltarusijos Respublikos nacionaliniame archyve]] (Minskas)<ref name="narb_fond_opis_main_fund_ref"/>. Klausimas dėl Kučinsko paskyrimo ministro pavaduotoju buvo svarstomas [[VKP(b) CK Politbiuras|VKP(b) CK Politbiuro]] posėdyje prie Stalino ir Berijos, posėdis Nr. 78, 1950 m. rugsėjo 21 d. – lapkričio 12 d. (RGASPI. F. 17. Ap. 3. B. 1085). == Išnašos == {{Išnašos| <ref name="Bimba1965">{{Straipsnis |autorius=Bimba A. |antraštė=Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai |kalba=lt |leidinys=Laisvė |tipas=laikraštis |vieta=Ozone Park, N. Y. |metai=1965 |numeris=8 |mėnuo=1 |puslapiai=3 }}</ref> <ref name="KuchinskasFamilyNotes">Šeimos genealoginiai įrašai ir ištraukos iš D. Kučinsko knygos „Mirtininkų vienutėje“, taip pat lydimieji užrašai (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="kgbbio">[https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat">D. L. Kučinsko brandos atestatas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_partbilet">D. L. Kučinsko partinis bilietas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Tiesa1947_p100">Tiesa, 1917–1947{{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 100.</ref> <ref name="narb_fond_opis_statja">D. L. Kučinsko straipsnis „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1958">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ Nr. 29/486 (1958 m. spalis) // Lietuvos kino studija. (Duomenys iš montažinio lapo).</ref> <ref name="Tiesa1947_p104">Tiesa, 1917–1947{{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 104.</ref> <ref name="newspaper_bio1">Domas Kučinskas (biografinė žinutė su portretu) // Pateikta laikraščio iškarpa (pavadinimas ir leidimo data neįskaitomi).</ref> <ref name="narb_fond_opis_otkrytki">D. L. Kučinskui siųsti atvirukai (1934 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 12). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Birzelio18">Teksto fragmentas, prasidedantis „Birželio 18 d. rytą...“ // Pateiktas teksto fragmentas (šaltinis nenurodytas).</ref> <ref name="doc20vek_plan">Lietuvos Valstybės saugumo departamento operatyvinių priemonių planas dėl „antivalstybinių“ partijų vadovaujančio personalo arešto. 1940 m. liepos 7 d. // [[Lietuvos ypatingasis archyvas|Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA)]]. F. K-1, ap. 58, b. 19574/3, t. 2. L. 1–3. Paskelbta: Литва в XX веке в документах российских архивов. 1939-1941 гг. : сб. док. Т. 2 / отв. ред. А.Д. Ротко ; отв. сост. Н.С. Лебедева. — М.: [[РОССПЭН]], 2017. — С. 278—281. — ISBN 978-5-8243-2101-7. Elektroninė dokumento kopija iš rinkinio prieinama portale [https://docs.historyrussia.org/ru/nodes/167163 „Электронная библиотека исторических документов“].</ref> <ref name="narb_fond_opis_shkola">D. L. Kučinsko autobiografijos (1941–1963 m.), kuriose yra duomenų apie tarnybą (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 1). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="forum_award">1947 m. balandžio 8 d. įsako dėl Lietuvos TSR duomenys (pagal informaciją iš interneto forumo).</ref> <ref name="Ukaz1947">1947 m. balandžio 8 d. įsakas dėl Lietuvos TSR (pateiktas tekstinis dokumentas).</ref> <ref name="shield">NKVD – MVD Litovskoj SSR // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. URL: http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm</ref> <ref name="garf_nika">Semantinės paieškos duomenys pagal „Stalino, Molotovo, Berijos ypatinguosius aplankus“. [[Rusijos Federacijos valstybinis archyvas|GA RF]]. F. R-9401. Ap. 2. B. 286.</ref> <ref name="resear1">Duomenys iš pateiktos tyrimo medžiagos (šaltinį reikia patikslinti!).</ref> <ref name="kgbveikla_ots">[https://www.kgbveikla.lt/lt/operatyvinis-techninis-skyrius Operatyvinis-techninis skyrius] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat_trud">D. L. Kučinsko darbo knygelė (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_deputat">D. L. Kučinsko Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato pažymėjimas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_articles_various">D. L. Kučinsko straipsniai periodinei spaudai (1941, 1947, 1957, 1968 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10, Д. 11). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_memoirs">D. L. Kučinsko prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 8). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel">Dokumentai apie D. L. Kučinskui suteiktą „Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo“ vardą (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 4). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_album70">Jubiliejinis albumas D. L. Kučinsko 70-mečiui (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 19). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1972">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ (tikėtina, Nr. 11, 1972 m.). Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį. // Lietuvos kino studija / Lietuvos kino mėgėjų draugija. (Duomenys iš montažinių lapų ir e-kinas.lt).</ref> <ref name="narb_fond_opis_exhibition">D. L. Kučinsko jubiliejinės parodos medžiaga (1977 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 20). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="family_album_crimea">Duomenys iš šeimos fotoalbumo (šaltinis: televizijos reportažas, reikia patikslinti pavadinimą ir datą).</ref> <ref name="narb_fond_opis_main_fund_ref">Informacija apie fondą Nr. 1512 „Kučinskienė Valentina Nesterovna... Kučinskas Dominykas Liudvikovič... Kablučko Pavel Fiodorovič...“ // Oficialus Baltarusijos Respublikos nacionalinio archyvo tinklalapis. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="chronology_death_burial">Pagal šeimos chronologijos duomenis (reikia patvirtinimo iš publikuotų šaltinių, jei įmanoma).</ref> <ref name="narb_fond_opis_museum">Dokumentai apie eksponatų perdavimą Kauno Devintojo forto muziejui (1987 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 26). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="doc_ord_book">Duomenys apie D. L. Kučinsko ordino knygelę Nr. 612717 (Raudonosios Žvaigždės ordinas Nr. 2711913). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_trudotl">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už darbo šaunumą“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ pažymėjimą (įteiktas 1946 m. sausio 18 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_vettrud">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Darbo veteranas“ pažymėjimą (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_lenin100">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda20">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda30">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus">Kino kronikos „Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyviai...“ montažinis lapas, saugojimo vieneto Nr. 1437, Lietuvos kino mėgėjų draugija, 1972 m. (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda40">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1985 m. gegužę). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> }} == Literatūra == * Tiesa, 1917–1947{{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – 116 p. * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.).{{ref-lt}} – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p. == Nuorodos == * [https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt{{ref-lt}} * [http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm NKVD – MVD Litovskoj SSR] // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. * [https://fk.archives.gov.by/fond/108481/ Informacija apie fondą Nr. 1512 „Kučinskienė Valentina Nesterovna, Kučinskas Dominykas Liudvikovič, Kablučko Pavel Fiodorovič“] // Baltarusijos Respublikos valstybinių archyvų fondų katalogas. * {{Straipsnis |autorius=Bimba A. |antraštė=Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai |kalba=lt |nuoroda=https://www.spauda2.org/laisve/archive/1965/1965-01-08-LAISVE.pdf |leidinys=Laisvė |tipas=laikraštis |vieta=Ozone Park, N. Y. |metai=1965 |numeris=8 |mėnuo=1 |puslapiai=3 }} * Kino žurnalai „Tarybų Lietuva“: ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/9027 Nr. 29/486 (1958 m. spalis) (paminėtas mirties nuosprendis). Lietuvos kino studija.] ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/3299 Nr. 11, 1972 m. (Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį)]. ** [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000172766/tarybu-lietuva-1981-06-1367 Nr. 6, 1981 m. (kalba su prisiminimais)] j49i2tytl4y3iu22wfgomd7yv33hnpt 7582290 7582286 2025-06-21T18:59:55Z ЯНеДайва 200016 7582290 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas_vardas = {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}} | gimė = 1902 m. balandžio 17 d. | gimimo_vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = 1985 m. rugsėjo 26 d. | mirties_vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]], [[TSRS]] | veikla = Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} valstybės saugumo ir vidaus reikalų pareigūnas, publicistas. | organizacijos = {{Vėliava|TSRS}} [[SSRS NKVD|NKVD]], [[SSRS Vidaus reikalų ministerija|SSRS VRM]], [[SSRS Valstybės saugumo komitetas|SSRS KGB]] | pareigos = Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953)<br>Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas (1959–1960)<br>'''Tarnybos metai:''' 1940–1960<br>'''Laipsnis:''' [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953) | partija = [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] (nuo 1926 m.) | apdovanojimai = [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]]<br> [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<br> [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<br> [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]]<br> [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]]<br> [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] | pastabos = Slapyvardžiai: '''Jonas Krastinis''', {{lang-lt|Liutkus Jonas}} }} '''Domas Kučinskas''' ({{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}}; taip pat '''Dominykas'''; slapyvardžiai – '''Jonas Krastinis'''<ref name="Bimba1965"/>, {{lang-lt|Liutkus Jonas}}<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>; g. [[1902]] m. [[balandžio 17]] d. Zamatiškio kaime, [[Utenos apskritis]] – m. [[1985]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} vidaus reikalų ir valstybės saugumo veikėjas, publicistas. [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953). Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953). Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972). Nurodomas kaip knygos „Mirtininkų vienutėje“ autorius, tačiau knygos metmenyse kaip autorius nurodytas rašytojas P. Margevičius (Literatūrinis bendraautoris P. Margevičius). [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo 1926 metų. == Biografija == === Ankstyvieji metai ir šeima === Gimė 1902 m. balandžio 17 d. Zamatiškio kaime, Utenos apskrityje, Kauno gubernijoje<ref name="kgbbio"/>. Lietuvis. Tėvas – Liudvikas Kučinskas ({{lang-lt|Liudvikas Kučinskas}}; g. apie 1861 m. – m. 1934 m. kovo 19 d.), Konstantino sūnus, valstietis, vėliau tapęs žinomu kalviu Radeikių kaime ({{lang-lt|Radeikiai}}), Utenos apskrityje, kur nuo 1908 m. turėjo žemės ir kalvę; pagamino kryžius Utenos bažnyčiai ir buvo palaidotas Spitrynės kapinėse<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domo motina – Anelė Vilūnaitė ({{lang-lt|Anelė Vilūnaitė-Kučinskienė}}), antroji Liudviko žmona. Jo motina Anelė Vilūnaitė, tikėtina, mirė arba anksti dingo iš jo gyvenimo, nes tėvas trečią kartą vedė 1911 m. vasario 13 d. Veroniką Musteikytę ({{lang-lt|Veronika Musteikytė}}), kai Domui buvo apie devynerius metus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domas turėjo tikrus brolius Praną ({{lang-lt|Pranas Kučinskas}}; 1898 m. lapkričio 23 d. – 1975 m. gegužės 1 d.) ir Vladislovą ({{lang-lt|Vladislovas Kučinskas}}; g. 1905 m.), kuris, Domo prisiminimuose, buvo komjaunuolis. Taip pat jis turėjo netikrą seserį iš trečiosios tėvo santuokos – Anelę ({{lang-lt|Anelė Kučinskaitė}}; g. 1911 m.), kuri pasitiko jį po pirmojo paleidimo iš kalėjimo, būdama 14 metų<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Pradinis civilinis išsilavinimas<ref name="kgbbio"/>, vėliau gavo brandos atestatą<ref name="narb_fond_opis_attestat"/>. Jaunystėje dirbo {{lang-lt|pas Gabrį}}<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m., persikėlęs į Kauną, mokėsi [[Kauno aukštesnioji technikos mokykla|Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (A. Gulbinskaitės duomenimis)<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. === Revoliucinė veikla ir įkalinimas === 1926 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP)<ref name="narb_fond_opis_partbilet"/>. Buvo aktyvus revoliucinio (komunistinio) judėjimo nepriklausomoje Lietuvoje dalyvis. LKP Centrinis Komitetas, kur [[Antanas Sniečkus]] buvo viena svarbiausių figūrų, pavesdavo Kučinskui ir Klaudijai Krastinaitei ({{lang-lt|Klaudija Krastinaitė}}) atsakingas partines užduotis<ref name="Tiesa1947_p100"/>. [[Vaizdas:Kovos spaustuve.png|thumb|Kučinskas ir Krastinaitė, apie 1927 m.]] Pagal Kučinsko prisiminimus „Mirtininkų vienutėje“, 1923 m. sausį jis praėjo šaukimo komisiją Užpaliuose, vasarį buvo nusiųstas į Uteną. 1925 m. sausį, tarnaujant armijoje, buvo suimtas. 1925 m. balandžio 5 d. jam buvo pateikti kaltinimai dėl komunistinės literatūros platinimo ir antivyriausybinių tekstų rašymo. 1925 m. birželio 5 d. karo lauko teismas nuteisė jį 6 metams katorgos darbų. 1926 m. liepos 28 d. jis buvo paleistas pagal amnestiją<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Po paleidimo gavo dokumentus emigracijai į Braziliją, bet liko Lietuvoje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m. Kučinskas persikėlė į Kauną<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (buvo iškviestas iš Utenos<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, nuomojosi butą Kapsų g. 34 Žaliakalnyje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>) ir aktyviai įsitraukė į pogrindinę partinę veiklą. Šiuo laikotarpiu [[Antanas Sniečkus]] jau vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijos vadovybėje ir nuo 1927 m. vasario redagavo centrinį partijos organą – laikraštį „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“, leistą Kaune<ref name="Tiesa1947_p35"/>. Kučinskas 1927–1928 m. buvo LKP Kauno komiteto darbuotojas ir susijęs su pogrindine [[Kovos spaustuvė|„Kovos“ spaustuve]] (partinio laikraščio „[[Tiesa (laikraštis)|Kova]]“)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>, o vėliau ir su „Spartako“ spaustuve. Darbas pogrindinėse partinėse spaustuvėse Kaune, LKP veiklos centre, labai tikėtina, reiškė jo pažintį ir bendradarbiavimą su Antanu Sniečkumi, atsakingu už pagrindinį partijos leidinį. Pagal vėlesnius sovietinius reportažus, Kučinskas buvo atsakingas už 39-ojo „Tiesos“ numerio išleidimą. Partiniame darbe naudojo Jono Liutkaus slapyvardį. [[Vaizdas:Domas Kučinskas young.png|thumb|Domas Kučinskas jaunas prieš antrąjį įkalinimą]] Iš pradžių Kučinskas buvo nuteistas mirties bausme<ref name="TarybuLietuva1958"/>. 1929 m. rugpjūčio 9 d. įvyko teismas. Vėliau byla kasaciniu skundu buvo grąžinta Vyriausiojo Tribunolo į karo lauko teismą. 1929 m. lapkričio 26 d. teisme jį gynė advokatas Stankevičius<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1930 m. sausio 14 d. Vyriausiasis Tribunolas nuteisė jį {{lang-lt|sunkiųjų darbų kalėjimui ligi gyvos galvos}}<ref name="Tiesa1947_p104"/>, apie ką pranešė laikraštis „[[Lietuvos žinios]]“. Šį sprendimą 1930 m. sausio 17 d. patvirtino Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]]. Pagal Kučinsko knygą, keičiant nuosprendį tam tikrą vaidmenį suvaidino Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Antanas Žilinskas|Antano Žilinsko]] pateiktas prašymas, galbūt paveiktas Lietuvos pasiuntinio Maskvoje [[Jurgis Baltrušaitis|Jurgio Baltrušaičio]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Nuo 1928 m. rugsėjo (arba nuo naujo nuosprendžio paskelbimo 1929 m.) iki 1940 m. birželio buvo įkalintas Kauno kalėjime už politinę veiklą<ref name="kgbbio"/><ref name="newspaper_bio1"/>. Jo archyviniame fonde išliko atvirukai, gauti kalėjime 1934 m.<ref name="narb_fond_opis_otkrytki"/>. Kalėdamas Kauno kalėjime, jis atliko bausmę kartu su kitais žinomais Lietuvos komunistais, ypač su [[Juozas Mickevičius (revoliucionierius)|Juozu Mickevičiumi]] (1907–1995), taip pat nuteistu už aktyvią pogrindinę spaudos veiklą. Artumas tokiems žmonėms kalėjime ir ištikimybė komunistinėms idėjoms suvaidino svarbų vaidmenį tolimesnėje Kučinsko karjeroje. [[Vaizdas:Arrested Lithuanian revolutioneers-communists.png|thumb|D. Kučinskas, J. Mickevičius, J. Piligrimas]] === Veikla po 1940 metų === 1940 m. birželio įvykiai, po [[Baltijos šalių okupacija (1940)|sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą]], kardinaliai pakeitė jo padėtį. 1940 m. birželio 15 d. (kitais duomenimis, birželio 18 ar 19 d.) Domas Kučinskas buvo paleistas iš Kauno kalėjimo<ref name="Bimba1965"/> ir, kai kurių liudijimų duomenimis, nedelsiant perkeltas iš kalėjimo kameros į to paties kalėjimo viršininko kabinetą. Netrukus, 1940 m. liepos 5 d., Kučinskas buvo oficialiai paskirtas kalėjimo Nr. 1 (Kauno kalėjimo) viršininku<ref name="kgbbio"/><ref name="Birzelio18"/>. Eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai dalyvavo ruošiantis masiniams naujojo režimo politinių oponentų areštams. Pagal Lietuvos Valstybės saugumo departamento 1940 m. liepos 7 d. „Operatyvinių priemonių planą“, Kučinskui, kaip Kauno kalėjimo viršininkui, buvo pavesta „organizuoti suimtų asmenų priėmimą“, užtikrinti griežtą jų izoliaciją, paruošti kameras 200 suimtųjų ir sustiprinti kalėjimo apsaugą<ref name="doc20vek_plan"/>. Nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. Kučinskas buvo perkeltas į Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų liaudies komisariatas|NKVD]] Kalėjimų skyriaus Vilniuje vyresniojo inspektoriaus pareigas, o nuo 1941 m. vasario 4 d. iki rugsėjo 1 d. buvo šio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Didžiojo Tėvynės karo metais, nuo 1943 m. sausio 25 d. iki 1944 m. sausio 1 d., tarnavo vertėju Uzbekijos TSR NKVD valdyboje. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1944 m. sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. – Lietuvos TSR NKVD Kadrų poskyrio viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:NKVD managers of Vilnius militia school.jpg|thumb|SSRS Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus karininkų mokyklos vadovai. 1949 m.]] Nuo 1944 m. lapkričio 15 d. iki 1950 m. spalio 3 d. tarnavo Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų ministerija (Sovietų Sąjunga)|VRM]] Vilniaus karininkų mokyklos, pavadintos [[Juozas Bartašiūnas|J. M. Bartašiūno]] vardu, viršininko pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="narb_fond_opis_shkola"/>. Kučinskas buvo vienas iš mokyklos steigėjų. 1947 m. balandžio 8 d., būdamas kapitonu, apdovanotas Raudonosios Žvaigždės ordinu<ref name="forum_award"/>. Šis apdovanojimas įvyko aktyvios sovietų valdžios kovos su ginkluotu antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje laikotarpiu. Tuo pačiu įsaku aukštais ordinais buvo pažymėti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras J. M. Bartašiūnas, valstybės saugumo ministras [[Dmitrijus Jefimovas|D. A. Jefimovas]], jų pavaduotojai ir kiti vadovaujantys respublikos jėgos struktūrų darbuotojai<ref name="Ukaz1947"/>. Kučinsko apdovanojimas kartu su aukščiausia jėgos struktūrų vadovybe liudija jo indėlio į kadrų rengimą VRM organams, aktyviai dalyvavusiems užtikrinant saugumą ir stiprinant sovietų valdžią respublikoje, pripažinimą. 1950 m. spalio 3 d. Domas Kučinskas buvo paskirtas Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Paskyrimas į šias aukštas pareigas, tikėtina, buvo derinamas aukščiausiu sovietų vadovybės lygmeniu, nes apie tai minima dokumentuose iš vadinamųjų „Stalino, Molotovo, Berijos ypatingųjų aplankų“, saugomų Rusijos Federacijos valstybiniame archyve (GARF)<ref name="garf_nika"/>. Kai kuriais duomenimis, ministro pavaduotojo poste jis pakeitė [[Antanas Mickevičius (1916)|A. A. Mickevičių]], kuris kuravo kadrų klausimus<ref name="resear1"/>. Kučinskas ministro pavaduotojo pareigas ėjo iki 1953 m. gegužės 20 d.<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Šis jo karjeros laikotarpis sutapo su paskutiniais Stalino valdymo metais, kai [[Lavrentijus Berija|Lavrentijus Berija]], nors ir nevadovavo tiesiogiai VRM, išlaikė didžiulę įtaką jėgos struktūroms. Kučinsko pasitraukimas iš aukšto Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojo posto 1953 m. gegužės 20 d. įvyko itin reikšmingu laikotarpiu: po [[Josifas Stalinas|J. V. Stalino]] mirties (1953 m. kovo 5 d.) ir trumpalaikio, bet reikšmingo L. P. Berijos sustiprėjimo, kuris 1953 m. kovą vadovavo jungtinei SSRS Vidaus reikalų ministerijai, inicijavęs didelio masto reformas ir kadrų pertvarkas. Kučinsko nušalinimas galėjo būti susijęs su šiais valdžios persidalijimo ir reorganizacijos jėgos bloke procesais, vykusiais prieš Berijos suėmimą 1953 m. birželį. Šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:Soviet Lithuania military and ideological elite.jpg|thumb|Mokyklos salėje (Tiškevičių rūmuose), prie prezidiumo stalo stovi LSSR vidaus reikalų ministerijos ir mokyklos vadovai.]] Po [[Valstybės saugumo komitetas (SSRS)|Valstybės saugumo komiteto (KGB)]] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įkūrimo (įkurtas 1954 m. kovą po Berijos žlugimo ir sąjunginio VRM padalijimo) Kučinskas perėjo tarnauti į valstybės saugumo organus. Jo paskyrimas 1954 m. balandžio 7 d. į Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigas liudija, kad jis sėkmingai praėjo patikrinimus, sekusius po Berijos suėmimo, ir buvo laikomas lojaliu naujajai šalies ir KGB vadovybei. Nuo 1954 m. balandžio 7 d. iki 1955 m. gegužės 16 d. ėjo Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko ir tuo pačiu 4-osios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1955 m. gegužės 16 d. iki 1959 m. rugsėjo 5 d. – Lietuvos TSR MT KGB 6-ojo specialiojo skyriaus viršininkas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1959 m. rugsėjo 5 d. iki 1960 m. balandžio 1 d. – Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Šis skyrius užsiėmė operatyvinės technikos priemonių gamyba ir taikymu, radijo kontržvalgyba, korespondencijos perliustracija ir slaptųjų ryšių apsauga<ref name="kgbveikla_ots"/>. 1960 m. birželio 1 d. Domas Liudviko Kučinskas buvo atleistas iš valstybės saugumo organų dėl sveikatos būklės<ref name="kgbbio"/>. Jo atleidimas sutapo su [[Nikita Chruščiovas|N. S. Chruščiovo]] valdymo laikotarpiu ir aktyvia [[Destalinizacija|destalinizacija]]. Didelių politinių valymų, kurie galėtų jį paveikti šiuo metu, nevyko, ir oficiali atleidimo priežastis būnant 58 metų atrodo tikėtina, atsižvelgiant į jo sudėtingą biografiją. Po atleidimo dirbo inspektoriumi Archyvų valdyboje prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos<ref name="narb_fond_opis_attestat_trud"/>, vėliau - inspektoriumi Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje<ref name="newspaper_bio1"/>. Septintajame dešimtmetyje taip pat buvo Lietuvos TSR Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto deputatas<ref name="narb_fond_opis_deputat"/>. Parašė keletą straipsnių periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, įskaitant straipsnį „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>. Parašė prisiminimų knygą „Mirtininkų vienutėje“<ref name="newspaper_bio1"/>, apimančią 1923–1940 m. laikotarpį, išleistą 1964 m. literatūriškai apdorotą P. Margevičiaus ({{lang-lt|P. Margevičius}})<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, ir prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.)<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/>. 1972 m. Kučinskui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/>. Kaip ir daugelio komunistinei valdžiai lojalių pirmosios bangos revoliucinių veikėjų atžvilgiu, gyvenimo pabaigoje valstybė aktyviai kūrė kankinio už komunizmo idealus įvaizdį. Sovietinėje televizijoje Kučinską gyvenimo pabaigoje vadino „žmogumi-legenda“ ({{lang-lt|žmogus legenda}}), kaip valdžios pamalonintas respublikinės reikšmės nusipelnęs pensininkas Kučinskas filmavosi, rašė memuarus, davė interviu. Jo 70-metis 1972 m. buvo pažymėtas atminimo albumo išleidimu<ref name="narb_fond_opis_album70"/> ir iškilmingu susirinkimu, kuris buvo nušviestas kino kronikoje „Tarybų Lietuva“<ref name="TarybuLietuva1972"/>. Sovietinės propagandos kulminacija kuriant mitą apie Kučinsko gyvenimą galima laikyti 1972 metus, kai mieste buvo švenčiamas revoliucionieriaus 70-metis. Jubiliejus buvo iškilmingai paminėtas 1972 m. balandžio 17 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Darbo komiteto salėje ir įamžintas Lietuvos kino mėgėjų draugijos kino kronikoje<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Jubiliejuje dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė daugybė kolegų iš archyvų sistemos, partiniai veikėjai ir revoliucinio judėjimo veteranai. Tarp svečių buvo: [[Stasys Naujalis (1913)|Stasys Naujalis]] (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius), [[Alfonsas Gailevičius]] (generolas majoras, vienas aktyviausių lietuvių deportacijų organizatorių), [[Juozas Jarmalavičius (1939)|Juozas Jarmalavičius]] (Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis bendradarbis), [[Vytautas Kondratas (1914)|Vytautas Kondratas]] (buvęs Partijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas), [[Mykolas Junčas-Kučinskas]] (nusipelnęs kultūros veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis), taip pat Lietuvos TSR centrinių valstybinių archyvų vadovai ir darbuotojai, įskaitant [[Vanda Daunienė|Vandą Daunienę]] (LSSR CVA direktorė) ir [[Janas Eliezeris Zilberis|Janą Eliezerą Zilberį]] (LSSR CVA Kauno filialo direktorius, karo dalyvis)<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Apie tai, kad Kučinskas 20 metų tarnavo kaip kadrinis karininkas NKVD ir vėliau KGB, viešai tapo žinoma tik XXI a. pradžioje. Oficialiame 1985 m. nekrologe nenurodyta nei jo tarnyba kalėjimo viršininku, nei kokie nors duomenys apie darbą KGB – nurodyta tik, kad jis dirbo „administracinį“ darbą. Manoma, kad dirbdamas valstybinių archyvų inspektoriumi vėlesnėje gyvenimo dalyje Kučinskas sunaikino kompromituojančius įrašus apie save, tačiau patikimų duomenų nepakanka: duomenys galėjo būti sunaikinti 1990–1991 metais. [[Vaizdas:Obiturial on D. Kučinskas.jpg|thumb|Iš laikraščio „Tiesa“]] 1977 m. įvyko jo jubiliejinė paroda<ref name="narb_fond_opis_exhibition"/>. Iki gyvenimo pabaigos dalyvavo revoliucijos ir karo veteranų organizacijų veikloje<ref name="newspaper_bio1"/>. Iš pradžių gyveno Vilniuje, Vokiečių g. 20 (buv. Muziejaus), Parkeso name. Vėliau Gedimino pr. 13 (buv. Lenino prospektas). [[Vaizdas:Photo album.png|thumb|Kučinskas sovietiniame Kryme, po Antrojo pasaulinio karo, data nežinoma]] Buvo vedęs Valentiną Nesterovną Kučinskienę (Kurojedovą), partizaninio judėjimo Baltarusijoje dalyvę Didžiojo Tėvynės karo metais. Šeimos archyve, parodytame televizijos siužetuose, išliko nuotraukos, liudijančios apie jo poilsines keliones į Krymą<ref name="family_album_crimea"/>. Mirė 1985 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Palaidotas [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]]<ref name="chronology_death_burial"/>. 1987 m. D. L. Kučinsko asmeniniai daiktai ir dokumentai buvo perduoti kaip eksponatai į Kauno [[Devintas fortas|Devintojo forto]] muziejų<ref name="narb_fond_opis_museum"/>. == Kariniai laipsniai == * Kapitonas (1947 m. balandžio 8 d. duomenimis)<ref name="forum_award"/> * Majoras (1949 m. rugpjūčio 1 d.)<ref name="kgbbio"/> * Pulkininkas leitenantas (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/> == Apdovanojimai == * [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]] (1947 m. balandžio 8 d.<ref name="forum_award"/>; taip pat patvirtina ordino knygelė Nr. 612717, ordino Nr. 2711913<ref name="doc_ord_book"/>) * [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<ref name="newspaper_bio1"/> * [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<ref name="doc_medal_udost_trudotl"/> * [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]] (1945 m., įteiktas 1946 m. sausio 18 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda"/> * [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]] (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.)<ref name="doc_medal_udost_vettrud"/> * [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]] (apie 1970 m.)<ref name="doc_medal_udost_lenin100"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda20"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda30"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1985 m. gegužę)<ref name="doc_medal_udost_pobeda40"/> * Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972 m.)<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/> == Publikacijos == * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) {{ref-lt}}. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p.<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> * Straipsniai periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, tarp jų: ** „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“. – 1957. {{ref-lt}}<ref name="narb_fond_opis_statja"/> * Prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.). {{ref-lt}}<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/> == Archyvinis fondas == Domininko Liudviko Kučinsko asmeniniai ir tarnybiniai dokumentai, įskaitant jo autobiografijas (1941–1963 m.), brandos atestatą, pažymėjimus (tarp jų Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato), prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.), straipsnius periodinei spaudai (1941–1968 m.), taip pat medžiaga apie jį, saugomi šeimos fonde (F. 1512. Ap. 2. B. 1–26) [[Baltarusijos nacionalinis archyvas|Baltarusijos Respublikos nacionaliniame archyve]] (Minskas)<ref name="narb_fond_opis_main_fund_ref"/>. Klausimas dėl Kučinsko paskyrimo ministro pavaduotoju buvo svarstomas [[VKP(b) CK Politbiuras|VKP(b) CK Politbiuro]] posėdyje prie Stalino ir Berijos, posėdis Nr. 78, 1950 m. rugsėjo 21 d. – lapkričio 12 d. (RGASPI. F. 17. Ap. 3. B. 1085). == Išnašos == {{Išnašos|refs= <ref name="Bimba1965">{{Straipsnis |autorius=Bimba A. |antraštė=Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai |kalba=lt |leidinys=Laisvė |tipas=laikraštis |vieta=Ozone Park, N. Y. |metai=1965 |numeris=8 |mėnuo=sausis |puslapiai=3 }}</ref> <ref name="KuchinskasFamilyNotes">Šeimos genealoginiai įrašai ir ištraukos iš D. Kučinsko knygos „Mirtininkų vienutėje“, taip pat lydimieji užrašai (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="kgbbio">[https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat">D. L. Kučinsko brandos atestatas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_partbilet">D. L. Kučinsko partinis bilietas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Tiesa1947_p100">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 100.</ref> <ref name="Tiesa1947_p35">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 35.</ref> <ref name="narb_fond_opis_statja">D. L. Kučinsko straipsnis „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1958">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ Nr. 29/486 (1958 m. spalis) // Lietuvos kino studija. (Duomenys iš montažinio lapo).</ref> <ref name="Tiesa1947_p104">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 104.</ref> <ref name="newspaper_bio1">Domas Kučinskas (biografinė žinutė su portretu) // Pateikta laikraščio iškarpa (pavadinimas ir leidimo data neįskaitomi).</ref> <ref name="narb_fond_opis_otkrytki">D. L. Kučinskui siųsti atvirukai (1934 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 12). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Birzelio18">Teksto fragmentas, prasidedantis „Birželio 18 d. rytą...“ // Pateiktas teksto fragmentas (šaltinis nenurodytas).</ref> <ref name="doc20vek_plan">Lietuvos Valstybės saugumo departamento operatyvinių priemonių planas dėl „antivalstybinių“ partijų vadovaujančio personalo arešto. 1940 m. liepos 7 d. // [[Lietuvos ypatingasis archyvas|Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA)]]. F. K-1, ap. 58, b. 19574/3, t. 2. L. 1–3. Paskelbta: Литва в XX веке в документах российских архивов. 1939-1941 гг. : сб. док. Т. 2 / отв. ред. А.Д. Ротко ; отв. сост. Н.С. Лебедева. — М.: [[РОССПЭН]], 2017. — С. 278—281. — ISBN 978-5-8243-2101-7. Elektroninė dokumento kopija iš rinkinio prieinama portale [https://docs.historyrussia.org/ru/nodes/167163 „Электронная библиотека исторических документов“].</ref> <ref name="narb_fond_opis_shkola">D. L. Kučinsko autobiografijos (1941–1963 m.), kuriose yra duomenų apie tarnybą (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 1). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="forum_award">1947 m. balandžio 8 d. įsako dėl Lietuvos TSR duomenys (pagal informaciją iš interneto forumo).</ref> <ref name="Ukaz1947">1947 m. balandžio 8 d. įsakas dėl Lietuvos TSR (pateiktas tekstinis dokumentas).</ref> <ref name="shield">NKVD – MVD Litovskoj SSR // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. URL: http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm</ref> <ref name="garf_nika">Semantinės paieškos duomenys pagal „Stalino, Molotovo, Berijos ypatinguosius aplankus“. [[Rusijos Federacijos valstybinis archyvas|GA RF]]. F. R-9401. Ap. 2. B. 286.</ref> <ref name="resear1">Duomenys iš pateiktos tyrimo medžiagos (šaltinį reikia patikslinti!).</ref> <ref name="kgbveikla_ots">[https://www.kgbveikla.lt/lt/operatyvinis-techninis-skyrius Operatyvinis-techninis skyrius] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat_trud">D. L. Kučinsko darbo knygelė (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_deputat">D. L. Kučinsko Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato pažymėjimas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_articles_various">D. L. Kučinsko straipsniai periodinei spaudai (1941, 1947, 1957, 1968 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10, Д. 11). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_memoirs">D. L. Kučinsko prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 8). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel">Dokumentai apie D. L. Kučinskui suteiktą „Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo“ vardą (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 4). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_album70">Jubiliejinis albumas D. L. Kučinsko 70-mečiui (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 19). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1972">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ (tikėtina, Nr. 11, 1972 m.). Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį. // Lietuvos kino studija / Lietuvos kino mėgėjų draugija. (Duomenys iš montažinių lapų ir e-kinas.lt).</ref> <ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus">Kino kronikos „Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyviai...“ montažinis lapas, saugojimo vieneto Nr. 1437, Lietuvos kino mėgėjų draugija, 1972 m. (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="narb_fond_opis_exhibition">D. L. Kučinsko jubiliejinės parodos medžiaga (1977 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 20). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="family_album_crimea">Duomenys iš šeimos fotoalbumo (šaltinis: televizijos reportažas, reikia patikslinti pavadinimą ir datą).</ref> <ref name="chronology_death_burial">Pagal šeimos chronologijos duomenis (reikia patvirtinimo iš publikuotų šaltinių, jei įmanoma).</ref> <ref name="narb_fond_opis_museum">Dokumentai apie eksponatų perdavimą Kauno Devintojo forto muziejui (1987 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 26). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="doc_ord_book">Duomenys apie D. L. Kučinsko ordino knygelę Nr. 612717 (Raudonosios Žvaigždės ordinas Nr. 2711913). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_trudotl">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už darbo šaunumą“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ pažymėjimą (įteiktas 1946 m. sausio 18 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_vettrud">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Darbo veteranas“ pažymėjimą (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_lenin100">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda20">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda30">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda40">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1985 m. gegužę). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> }} == Literatūra == * Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – 116 p. * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) {{ref-lt}}. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p. == Nuorodos == * [https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt {{ref-lt}} * [http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm NKVD – MVD Litovskoj SSR] // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. * [https://fk.archives.gov.by/fond/108481/ Informacija apie fondą Nr. 1512 „Kučinskienė Valentina Nesterovna, Kučinskas Dominykas Liudvikovič, Kablučko Pavel Fiodorovič“] // Baltarusijos Respublikos valstybinių archyvų fondų katalogas. * {{Straipsnis |autorius=Bimba A. |antraštė=Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai |kalba=lt |nuoroda=https://www.spauda2.org/laisve/archive/1965/1965-01-08-LAISVE.pdf |leidinys=Laisvė |tipas=laikraštis |vieta=Ozone Park, N. Y. |metai=1965 |numeris=8 |mėnuo=sausis |puslapiai=3 }} * Kino žurnalai „Tarybų Lietuva“: ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/9027 Nr. 29/486 (1958 m. spalis) (paminėtas mirties nuosprendis). Lietuvos kino studija.] ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/3299 Nr. 11, 1972 m. (Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį).] ** [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000172766/tarybu-lietuva-1981-06-1367 Nr. 6, 1981 m. (kalba su prisiminimais)] gy9lx1e4znvivk1h1oyvcgydp73p3n5 7582292 7582290 2025-06-21T19:04:40Z ЯНеДайва 200016 7582292 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas_vardas = {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}} | gimė = 1902 m. balandžio 17 d. | gimimo_vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = 1985 m. rugsėjo 26 d. | mirties_vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]], [[TSRS]] | veikla = Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} valstybės saugumo ir vidaus reikalų pareigūnas, publicistas. | organizacijos = {{Vėliava|TSRS}} [[SSRS NKVD|NKVD]], [[SSRS Vidaus reikalų ministerija|SSRS VRM]], [[SSRS Valstybės saugumo komitetas|SSRS KGB]] | pareigos = Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953)<br>Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas (1959–1960)<br>'''Tarnybos metai:''' 1940–1960<br>'''Laipsnis:''' [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953) | partija = [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] (nuo 1926 m.) | apdovanojimai = [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]]<br> [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<br> [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<br> [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]]<br> [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]]<br> [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] | pastabos = Slapyvardžiai: '''Jonas Krastinis''', {{lang-lt|Liutkus Jonas}} }} '''Domas Kučinskas''' (taip pat '''Dominykas'''; slapyvardžiai – '''Jonas Krastinis'''<ref name="Bimba1965"/>, <ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>; g. [[1902]] m. [[balandžio 17]] d. Zamatiškio kaime, [[Utenos apskritis]] – m. [[1985]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis vidaus reikalų ir valstybės saugumo veikėjas, publicistas. [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953). Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953). Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972). Nurodomas kaip knygos „Mirtininkų vienutėje“ autorius, tačiau knygos metmenyse kaip autorius nurodytas rašytojas P. Margevičius (Literatūrinis bendraautoris P. Margevičius). [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo 1926 metų. == Biografija == === Ankstyvieji metai ir šeima === Gimė 1902 m. balandžio 17 d. Zamatiškio kaime, Utenos apskrityje, Kauno gubernijoje<ref name="kgbbio"/>. Lietuvis. Tėvas – Liudvikas Kučinskas (g. apie 1861 m. – m. 1934 m. kovo 19 d.), Konstantino sūnus, valstietis, vėliau tapęs žinomu kalviu Radeikių kaime, Utenos apskrityje, kur nuo 1908 m. turėjo žemės ir kalvę; pagamino kryžius Utenos bažnyčiai ir buvo palaidotas Spitrynės kapinėse<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domo motina – Anelė Vilūnaitė, antroji Liudviko žmona. Jo motina Anelė Vilūnaitė, tikėtina, mirė arba anksti dingo iš jo gyvenimo, nes tėvas trečią kartą vedė 1911 m. vasario 13 d. Veroniką Musteikytę, kai Domui buvo apie devynerius metus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domas turėjo tikrus brolius Praną (1898 m. lapkričio 23 d. – 1975 m. gegužės 1 d.) ir Vladislovą (g. 1905 m.), kuris, Domo prisiminimuose, buvo komjaunuolis. Taip pat jis turėjo netikrą seserį iš trečiosios tėvo santuokos – Anelę (g. 1911 m.), kuri pasitiko jį po pirmojo paleidimo iš kalėjimo, būdama 14 metų<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Pradinis civilinis išsilavinimas<ref name="kgbbio" />, vėliau gavo brandos atestatą<ref name="narb_fond_opis_attestat" />. 1927 m., persikėlęs į Kauną, mokėsi [[Kauno aukštesnioji technikos mokykla|Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes" /> (A. Gulbinskaitės duomenimis)<ref name="KuchinskasFamilyNotes" />. === Revoliucinė veikla ir įkalinimas === 1926 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP)<ref name="narb_fond_opis_partbilet"/>. Buvo aktyvus revoliucinio (komunistinio) judėjimo nepriklausomoje Lietuvoje dalyvis. LKP Centrinis Komitetas, kur [[Antanas Sniečkus]] buvo viena svarbiausių figūrų, pavesdavo Kučinskui ir Klaudijai Krastinaitei atsakingas partines užduotis<ref name="Tiesa1947_p100"/>. [[Vaizdas:Kovos spaustuve.png|thumb|Kučinskas ir Krastinaitė, apie 1927 m.]] Pagal Kučinsko prisiminimus „Mirtininkų vienutėje“, 1923 m. sausį jis praėjo šaukimo komisiją Užpaliuose, vasarį buvo nusiųstas į Uteną. 1925 m. sausį, tarnaujant armijoje, buvo suimtas. 1925 m. balandžio 5 d. jam buvo pateikti kaltinimai dėl komunistinės literatūros platinimo ir antivyriausybinių tekstų rašymo. 1925 m. birželio 5 d. karo lauko teismas nuteisė jį 6 metams katorgos darbų. 1926 m. liepos 28 d. jis buvo paleistas pagal amnestiją<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Po paleidimo gavo dokumentus emigracijai į Braziliją, bet liko Lietuvoje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m. Kučinskas persikėlė į Kauną<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (buvo iškviestas iš Utenos<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, nuomojosi butą Kapsų g. 34 Žaliakalnyje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>) ir aktyviai įsitraukė į pogrindinę partinę veiklą. Šiuo laikotarpiu [[Antanas Sniečkus]] jau vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijos vadovybėje ir nuo 1927 m. vasario redagavo centrinį partijos organą – laikraštį „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“, leistą Kaune<ref name="Tiesa1947_p35"/>. Kučinskas 1927–1928 m. buvo LKP Kauno komiteto darbuotojas ir susijęs su pogrindine [[Kovos spaustuvė|„Kovos“ spaustuve]] (partinio laikraščio „[[Tiesa (laikraštis)|Kova]]“)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>, o vėliau ir su „Spartako“ spaustuve. Darbas pogrindinėse partinėse spaustuvėse Kaune, LKP veiklos centre, labai tikėtina, reiškė jo pažintį ir bendradarbiavimą su Antanu Sniečkumi, atsakingu už pagrindinį partijos leidinį. Pagal vėlesnius sovietinius reportažus, Kučinskas buvo atsakingas už 39-ojo „Tiesos“ numerio išleidimą. Partiniame darbe naudojo Jono Liutkaus slapyvardį. [[Vaizdas:Domas Kučinskas young.png|thumb|Domas Kučinskas jaunas prieš antrąjį įkalinimą]] Iš pradžių Kučinskas buvo nuteistas mirties bausme<ref name="TarybuLietuva1958"/>. 1929 m. rugpjūčio 9 d. įvyko teismas. Vėliau byla kasaciniu skundu buvo grąžinta Vyriausiojo Tribunolo į karo lauko teismą. 1929 m. lapkričio 26 d. teisme jį gynė advokatas Stankevičius<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1930 m. sausio 14 d. Vyriausiasis Tribunolas nuteisė jį<ref name="Tiesa1947_p104"/>, apie ką pranešė laikraštis „[[Lietuvos žinios]]“. Šį sprendimą 1930 m. sausio 17 d. patvirtino Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]]. Pagal Kučinsko knygą, keičiant nuosprendį tam tikrą vaidmenį suvaidino Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Antanas Žilinskas|Antano Žilinsko]] pateiktas prašymas, galbūt paveiktas Lietuvos pasiuntinio Maskvoje [[Jurgis Baltrušaitis|Jurgio Baltrušaičio]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Nuo 1928 m. rugsėjo (arba nuo naujo nuosprendžio paskelbimo 1929 m.) iki 1940 m. birželio buvo įkalintas Kauno kalėjime už politinę veiklą<ref name="kgbbio"/><ref name="newspaper_bio1"/>. Jo archyviniame fonde išliko atvirukai, gauti kalėjime 1934 m.<ref name="narb_fond_opis_otkrytki"/>. Kalėdamas Kauno kalėjime, jis atliko bausmę kartu su kitais žinomais Lietuvos komunistais, ypač su [[Juozas Mickevičius (revoliucionierius)|Juozu Mickevičiumi]] (1907–1995), taip pat nuteistu už aktyvią pogrindinę spaudos veiklą. Artumas tokiems žmonėms kalėjime ir ištikimybė komunistinėms idėjoms suvaidino svarbų vaidmenį tolimesnėje Kučinsko karjeroje. [[Vaizdas:Arrested Lithuanian revolutioneers-communists.png|thumb|D. Kučinskas, J. Mickevičius, J. Piligrimas]] === Veikla po 1940 metų === 1940 m. birželio įvykiai, po [[Baltijos šalių okupacija (1940)|sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą]], kardinaliai pakeitė jo padėtį. 1940 m. birželio 15 d. (kitais duomenimis, birželio 18 ar 19 d.) Domas Kučinskas buvo paleistas iš Kauno kalėjimo<ref name="Bimba1965"/> ir, kai kurių liudijimų duomenimis, nedelsiant perkeltas iš kalėjimo kameros į to paties kalėjimo viršininko kabinetą. Netrukus, 1940 m. liepos 5 d., Kučinskas buvo oficialiai paskirtas kalėjimo Nr. 1 (Kauno kalėjimo) viršininku<ref name="kgbbio"/><ref name="Birzelio18"/>. Eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai dalyvavo ruošiantis masiniams naujojo režimo politinių oponentų areštams. Pagal Lietuvos Valstybės saugumo departamento 1940 m. liepos 7 d. „Operatyvinių priemonių planą“, Kučinskui, kaip Kauno kalėjimo viršininkui, buvo pavesta „organizuoti suimtų asmenų priėmimą“, užtikrinti griežtą jų izoliaciją, paruošti kameras 200 suimtųjų ir sustiprinti kalėjimo apsaugą<ref name="doc20vek_plan"/>. Nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. Kučinskas buvo perkeltas į Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų liaudies komisariatas|NKVD]] Kalėjimų skyriaus Vilniuje vyresniojo inspektoriaus pareigas, o nuo 1941 m. vasario 4 d. iki rugsėjo 1 d. buvo šio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Didžiojo Tėvynės karo metais, nuo 1943 m. sausio 25 d. iki 1944 m. sausio 1 d., tarnavo vertėju Uzbekijos TSR NKVD valdyboje. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1944 m. sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. – Lietuvos TSR NKVD Kadrų poskyrio viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:NKVD managers of Vilnius militia school.jpg|thumb|SSRS Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus karininkų mokyklos vadovai. 1949 m.]] Nuo 1944 m. lapkričio 15 d. iki 1950 m. spalio 3 d. tarnavo Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų ministerija (Sovietų Sąjunga)|VRM]] Vilniaus karininkų mokyklos, pavadintos [[Juozas Bartašiūnas|J. M. Bartašiūno]] vardu, viršininko pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="narb_fond_opis_shkola"/>. Kučinskas buvo vienas iš mokyklos steigėjų. 1947 m. balandžio 8 d., būdamas kapitonu, apdovanotas Raudonosios Žvaigždės ordinu<ref name="forum_award"/>. Šis apdovanojimas įvyko aktyvios sovietų valdžios kovos su ginkluotu antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje laikotarpiu. Tuo pačiu įsaku aukštais ordinais buvo pažymėti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras J. M. Bartašiūnas, valstybės saugumo ministras [[Dmitrijus Jefimovas|D. A. Jefimovas]], jų pavaduotojai ir kiti vadovaujantys respublikos jėgos struktūrų darbuotojai<ref name="Ukaz1947"/>. Kučinsko apdovanojimas kartu su aukščiausia jėgos struktūrų vadovybe liudija jo indėlio į kadrų rengimą VRM organams, aktyviai dalyvavusiems užtikrinant saugumą ir stiprinant sovietų valdžią respublikoje, pripažinimą. 1950 m. spalio 3 d. Domas Kučinskas buvo paskirtas Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Paskyrimas į šias aukštas pareigas, tikėtina, buvo derinamas aukščiausiu sovietų vadovybės lygmeniu, nes apie tai minima dokumentuose iš vadinamųjų „Stalino, Molotovo, Berijos ypatingųjų aplankų“, saugomų Rusijos Federacijos valstybiniame archyve (GARF)<ref name="garf_nika"/>. Kai kuriais duomenimis, ministro pavaduotojo poste jis pakeitė [[Antanas Mickevičius (1916)|A. A. Mickevičių]], kuris kuravo kadrų klausimus<ref name="resear1"/>. Kučinskas ministro pavaduotojo pareigas ėjo iki 1953 m. gegužės 20 d.<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Šis jo karjeros laikotarpis sutapo su paskutiniais Stalino valdymo metais, kai [[Lavrentijus Berija|Lavrentijus Berija]], nors ir nevadovavo tiesiogiai VRM, išlaikė didžiulę įtaką jėgos struktūroms. Kučinsko pasitraukimas iš aukšto Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojo posto 1953 m. gegužės 20 d. įvyko itin reikšmingu laikotarpiu: po [[Josifas Stalinas|J. V. Stalino]] mirties (1953 m. kovo 5 d.) ir trumpalaikio, bet reikšmingo L. P. Berijos sustiprėjimo, kuris 1953 m. kovą vadovavo jungtinei SSRS Vidaus reikalų ministerijai, inicijavęs didelio masto reformas ir kadrų pertvarkas. Kučinsko nušalinimas galėjo būti susijęs su šiais valdžios persidalijimo ir reorganizacijos jėgos bloke procesais, vykusiais prieš Berijos suėmimą 1953 m. birželį. Šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:Soviet Lithuania military and ideological elite.jpg|thumb|Mokyklos salėje (Tiškevičių rūmuose), prie prezidiumo stalo stovi LSSR vidaus reikalų ministerijos ir mokyklos vadovai.]] Po [[Valstybės saugumo komitetas (SSRS)|Valstybės saugumo komiteto (KGB)]] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įkūrimo (įkurtas 1954 m. kovą po Berijos žlugimo ir sąjunginio VRM padalijimo) Kučinskas perėjo tarnauti į valstybės saugumo organus. Jo paskyrimas 1954 m. balandžio 7 d. į Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigas liudija, kad jis sėkmingai praėjo patikrinimus, sekusius po Berijos suėmimo, ir buvo laikomas lojaliu naujajai šalies ir KGB vadovybei. Nuo 1954 m. balandžio 7 d. iki 1955 m. gegužės 16 d. ėjo Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko ir tuo pačiu 4-osios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1955 m. gegužės 16 d. iki 1959 m. rugsėjo 5 d. – Lietuvos TSR MT KGB 6-ojo specialiojo skyriaus viršininkas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1959 m. rugsėjo 5 d. iki 1960 m. balandžio 1 d. – Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Šis skyrius užsiėmė operatyvinės technikos priemonių gamyba ir taikymu, radijo kontržvalgyba, korespondencijos perliustracija ir slaptųjų ryšių apsauga<ref name="kgbveikla_ots"/>. 1960 m. birželio 1 d. Domas Liudviko Kučinskas buvo atleistas iš valstybės saugumo organų dėl sveikatos būklės<ref name="kgbbio"/>. Jo atleidimas sutapo su [[Nikita Chruščiovas|N. S. Chruščiovo]] valdymo laikotarpiu ir aktyvia [[Destalinizacija|destalinizacija]]. Didelių politinių valymų, kurie galėtų jį paveikti šiuo metu, nevyko, ir oficiali atleidimo priežastis būnant 58 metų atrodo tikėtina, atsižvelgiant į jo sudėtingą biografiją. Po atleidimo dirbo inspektoriumi Archyvų valdyboje prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos<ref name="narb_fond_opis_attestat_trud"/>, vėliau - inspektoriumi Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje<ref name="newspaper_bio1"/>. Septintajame dešimtmetyje taip pat buvo Lietuvos TSR Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto deputatas<ref name="narb_fond_opis_deputat"/>. Parašė keletą straipsnių periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, įskaitant straipsnį „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>. Parašė prisiminimų knygą „Mirtininkų vienutėje“<ref name="newspaper_bio1"/>, apimančią 1923–1940 m. laikotarpį, išleistą 1964 m. literatūriškai apdorotą P. Margevičiaus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, ir prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.)<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/>. 1972 m. Kučinskui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/>. Kaip ir daugelio komunistinei valdžiai lojalių pirmosios bangos revoliucinių veikėjų atžvilgiu, gyvenimo pabaigoje valstybė aktyviai kūrė kankinio už komunizmo idealus įvaizdį. Sovietinėje televizijoje Kučinską gyvenimo pabaigoje vadino „žmogumi-legenda“, kaip valdžios pamalonintas respublikinės reikšmės nusipelnęs pensininkas Kučinskas filmavosi, rašė memuarus, davė interviu. Jo 70-metis 1972 m. buvo pažymėtas atminimo albumo išleidimu<ref name="narb_fond_opis_album70"/> ir iškilmingu susirinkimu, kuris buvo nušviestas kino kronikoje „Tarybų Lietuva“<ref name="TarybuLietuva1972"/>. Sovietinės propagandos kulminacija kuriant mitą apie Kučinsko gyvenimą galima laikyti 1972 metus, kai mieste buvo švenčiamas revoliucionieriaus 70-metis. Jubiliejus buvo iškilmingai paminėtas 1972 m. balandžio 17 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Darbo komiteto salėje ir įamžintas Lietuvos kino mėgėjų draugijos kino kronikoje<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Jubiliejuje dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė daugybė kolegų iš archyvų sistemos, partiniai veikėjai ir revoliucinio judėjimo veteranai. Tarp svečių buvo: [[Stasys Naujalis (1913)|Stasys Naujalis]] (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius), [[Alfonsas Gailevičius]] (generolas majoras, vienas aktyviausių lietuvių deportacijų organizatorių), [[Juozas Jarmalavičius (1939)|Juozas Jarmalavičius]] (Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis bendradarbis), [[Vytautas Kondratas (1914)|Vytautas Kondratas]] (buvęs Partijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas), [[Mykolas Junčas-Kučinskas]] (nusipelnęs kultūros veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis), taip pat Lietuvos TSR centrinių valstybinių archyvų vadovai ir darbuotojai, įskaitant [[Vanda Daunienė|Vandą Daunienę]] (LSSR CVA direktorė) ir [[Janas Eliezeris Zilberis|Janą Eliezerą Zilberį]] (LSSR CVA Kauno filialo direktorius, karo dalyvis)<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Apie tai, kad Kučinskas 20 metų tarnavo kaip kadrinis karininkas NKVD ir vėliau KGB, viešai tapo žinoma tik XXI a. pradžioje. Oficialiame 1985 m. nekrologe nenurodyta nei jo tarnyba kalėjimo viršininku, nei kokie nors duomenys apie darbą KGB – nurodyta tik, kad jis dirbo „administracinį“ darbą. Manoma, kad dirbdamas valstybinių archyvų inspektoriumi vėlesnėje gyvenimo dalyje Kučinskas sunaikino kompromituojančius įrašus apie save, tačiau patikimų duomenų nepakanka: duomenys galėjo būti sunaikinti 1990–1991 metais. [[Vaizdas:Obiturial on D. Kučinskas.jpg|thumb|Iš laikraščio „Tiesa“]] 1977 m. įvyko jo jubiliejinė paroda<ref name="narb_fond_opis_exhibition"/>. Iki gyvenimo pabaigos dalyvavo revoliucijos ir karo veteranų organizacijų veikloje<ref name="newspaper_bio1"/>. Iš pradžių gyveno Vilniuje, Vokiečių g. 20 (buv. Muziejaus), Parkeso name. Vėliau Gedimino pr. 13 (buv. Lenino prospektas). [[Vaizdas:Photo album.png|thumb|Kučinskas sovietiniame Kryme, po Antrojo pasaulinio karo, data nežinoma]] Buvo vedęs Valentiną Nesterovną Kučinskienę (Kurojedovą), partizaninio judėjimo Baltarusijoje dalyvę Didžiojo Tėvynės karo metais. Šeimos archyve, parodytame televizijos siužetuose, išliko nuotraukos, liudijančios apie jo poilsines keliones į Krymą<ref name="family_album_crimea"/>. Mirė 1985 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Palaidotas [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]]<ref name="chronology_death_burial"/>. 1987 m. D. L. Kučinsko asmeniniai daiktai ir dokumentai buvo perduoti kaip eksponatai į Kauno [[Devintas fortas|Devintojo forto]] muziejų<ref name="narb_fond_opis_museum"/>. == Kariniai laipsniai == * Kapitonas (1947 m. balandžio 8 d. duomenimis)<ref name="forum_award"/> * Majoras (1949 m. rugpjūčio 1 d.)<ref name="kgbbio"/> * Pulkininkas leitenantas (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/> == Apdovanojimai == * [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]] (1947 m. balandžio 8 d.<ref name="forum_award"/>; taip pat patvirtina ordino knygelė Nr. 612717, ordino Nr. 2711913<ref name="doc_ord_book"/>) * [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<ref name="newspaper_bio1"/> * [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<ref name="doc_medal_udost_trudotl"/> * [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]] (1945 m., įteiktas 1946 m. sausio 18 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda"/> * [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]] (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.)<ref name="doc_medal_udost_vettrud"/> * [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]] (apie 1970 m.)<ref name="doc_medal_udost_lenin100"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda20"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda30"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1985 m. gegužę)<ref name="doc_medal_udost_pobeda40"/> * Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972 m.)<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/> == Publikacijos == * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p.<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> * Straipsniai periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, tarp jų: ** „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“. – 1957.<ref name="narb_fond_opis_statja"/> * Prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.).<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/> == Archyvinis fondas == Domininko Liudviko Kučinsko asmeniniai ir tarnybiniai dokumentai, įskaitant jo autobiografijas (1941–1963 m.), brandos atestatą, pažymėjimus (tarp jų Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato), prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.), straipsnius periodinei spaudai (1941–1968 m.), taip pat medžiaga apie jį, saugomi šeimos fonde (F. 1512. Ap. 2. B. 1–26) [[Baltarusijos nacionalinis archyvas|Baltarusijos Respublikos nacionaliniame archyve]] (Minskas)<ref name="narb_fond_opis_main_fund_ref"/>. Klausimas dėl Kučinsko paskyrimo ministro pavaduotoju buvo svarstomas [[VKP(b) CK Politbiuras|VKP(b) CK Politbiuro]] posėdyje prie Stalino ir Berijos, posėdis Nr. 78, 1950 m. rugsėjo 21 d. – lapkričio 12 d. (RGASPI. F. 17. Ap. 3. B. 1085). == Išnašos == {{Išnašos|refs= <ref name="Bimba1965">{{Straipsnis |autorius=Bimba A. |antraštė=Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai |kalba=lt |leidinys=Laisvė |tipas=laikraštis |vieta=Ozone Park, N. Y. |metai=1965 |numeris=8 |mėnuo=sausis |puslapiai=3 }}</ref> <ref name="KuchinskasFamilyNotes">Šeimos genealoginiai įrašai ir ištraukos iš D. Kučinsko knygos „Mirtininkų vienutėje“, taip pat lydimieji užrašai (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="kgbbio">[https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat">D. L. Kučinsko brandos atestatas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_partbilet">D. L. Kučinsko partinis bilietas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Tiesa1947_p100">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 100.</ref> <ref name="Tiesa1947_p35">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 35.</ref> <ref name="narb_fond_opis_statja">D. L. Kučinsko straipsnis „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1958">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ Nr. 29/486 (1958 m. spalis) // Lietuvos kino studija. (Duomenys iš montažinio lapo).</ref> <ref name="Tiesa1947_p104">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 104.</ref> <ref name="newspaper_bio1">Domas Kučinskas (biografinė žinutė su portretu) // Pateikta laikraščio iškarpa (pavadinimas ir leidimo data neįskaitomi).</ref> <ref name="narb_fond_opis_otkrytki">D. L. Kučinskui siųsti atvirukai (1934 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 12). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Birzelio18">Teksto fragmentas, prasidedantis „Birželio 18 d. rytą...“ // Pateiktas teksto fragmentas (šaltinis nenurodytas).</ref> <ref name="doc20vek_plan">Lietuvos Valstybės saugumo departamento operatyvinių priemonių planas dėl „antivalstybinių“ partijų vadovaujančio personalo arešto. 1940 m. liepos 7 d. // [[Lietuvos ypatingasis archyvas|Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA)]]. F. K-1, ap. 58, b. 19574/3, t. 2. L. 1–3. Paskelbta: Литва в XX веке в документах российских архивов. 1939-1941 гг. : сб. док. Т. 2 / отв. ред. А.Д. Ротко ; отв. сост. Н.С. Лебедева. — М.: [[РОССПЭН]], 2017. — С. 278—281. — ISBN 978-5-8243-2101-7. Elektroninė dokumento kopija iš rinkinio prieinama portale [https://docs.historyrussia.org/ru/nodes/167163 „Электронная библиотека исторических документов“].</ref> <ref name="narb_fond_opis_shkola">D. L. Kučinsko autobiografijos (1941–1963 m.), kuriose yra duomenų apie tarnybą (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 1). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="forum_award">1947 m. balandžio 8 d. įsako dėl Lietuvos TSR duomenys (pagal informaciją iš interneto forumo).</ref> <ref name="Ukaz1947">1947 m. balandžio 8 d. įsakas dėl Lietuvos TSR (pateiktas tekstinis dokumentas).</ref> <ref name="shield">NKVD – MVD Litovskoj SSR // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. URL: http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm</ref> <ref name="garf_nika">Semantinės paieškos duomenys pagal „Stalino, Molotovo, Berijos ypatinguosius aplankus“. [[Rusijos Federacijos valstybinis archyvas|GA RF]]. F. R-9401. Ap. 2. B. 286.</ref> <ref name="resear1">Duomenys iš pateiktos tyrimo medžiagos (šaltinį reikia patikslinti!).</ref> <ref name="kgbveikla_ots">[https://www.kgbveikla.lt/lt/operatyvinis-techninis-skyrius Operatyvinis-techninis skyrius] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat_trud">D. L. Kučinsko darbo knygelė (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_deputat">D. L. Kučinsko Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato pažymėjimas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_articles_various">D. L. Kučinsko straipsniai periodinei spaudai (1941, 1947, 1957, 1968 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10, Д. 11). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_memoirs">D. L. Kučinsko prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 8). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel">Dokumentai apie D. L. Kučinskui suteiktą „Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo“ vardą (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 4). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_album70">Jubiliejinis albumas D. L. Kučinsko 70-mečiui (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 19). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1972">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ (tikėtina, Nr. 11, 1972 m.). Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį. // Lietuvos kino studija / Lietuvos kino mėgėjų draugija. (Duomenys iš montažinių lapų ir e-kinas.lt).</ref> <ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus">Kino kronikos „Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyviai...“ montažinis lapas, saugojimo vieneto Nr. 1437, Lietuvos kino mėgėjų draugija, 1972 m. (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="narb_fond_opis_exhibition">D. L. Kučinsko jubiliejinės parodos medžiaga (1977 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 20). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="family_album_crimea">Duomenys iš šeimos fotoalbumo (šaltinis: televizijos reportažas, reikia patikslinti pavadinimą ir datą).</ref> <ref name="chronology_death_burial">Pagal šeimos chronologijos duomenis (reikia patvirtinimo iš publikuotų šaltinių, jei įmanoma).</ref> <ref name="narb_fond_opis_museum">Dokumentai apie eksponatų perdavimą Kauno Devintojo forto muziejui (1987 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 26). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="doc_ord_book">Duomenys apie D. L. Kučinsko ordino knygelę Nr. 612717 (Raudonosios Žvaigždės ordinas Nr. 2711913). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_trudotl">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už darbo šaunumą“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ pažymėjimą (įteiktas 1946 m. sausio 18 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_vettrud">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Darbo veteranas“ pažymėjimą (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_lenin100">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda20">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda30">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda40">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1985 m. gegužę). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> }} == Literatūra == * Tiesa, 1917–1947 / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – 116 p. * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p. == Nuorodos == * [https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt * [http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm NKVD – MVD Litovskoj SSR] // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. * [https://fk.archives.gov.by/fond/108481/ Informacija apie fondą Nr. 1512 „Kučinskienė Valentina Nesterovna, Kučinskas Dominykas Liudvikovič, Kablučko Pavel Fiodorovič“] // Baltarusijos Respublikos valstybinių archyvų fondų katalogas. * Kino žurnalai „Tarybų Lietuva“: ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/9027 Nr. 29/486 (1958 m. spalis) (paminėtas mirties nuosprendis). Lietuvos kino studija.] ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/3299 Nr. 11, 1972 m. (Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį).] ** [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000172766/tarybu-lietuva-1981-06-1367 Nr. 6, 1981 m. (kalba su prisiminimais)] 22gcwu9ucbjysi4xildcr6kpgygus1k 7582293 7582292 2025-06-21T19:05:48Z ЯНеДайва 200016 7582293 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas_vardas = | gimė = 1902 m. balandžio 17 d. | gimimo_vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = 1985 m. rugsėjo 26 d. | mirties_vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]], [[TSRS]] | veikla = Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} valstybės saugumo ir vidaus reikalų pareigūnas, publicistas. | organizacijos = [[SSRS NKVD|NKVD]], [[SSRS Vidaus reikalų ministerija|SSRS VRM]], [[SSRS Valstybės saugumo komitetas|SSRS KGB]] | pareigos = Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953)<br>Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas (1959–1960)<br>'''Tarnybos metai:''' 1940–1960<br>'''Laipsnis:''' [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953) | partija = [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] (nuo 1926 m.) | apdovanojimai = [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]]<br> [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<br> [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<br> [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]]<br> [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]]<br> [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] | pastabos = Slapyvardžiai: '''Jonas Krastinis''', {{lang-lt|Liutkus Jonas}} }} '''Domas Kučinskas''' (taip pat '''Dominykas'''; slapyvardžiai – '''Jonas Krastinis'''<ref name="Bimba1965"/>, <ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>; g. [[1902]] m. [[balandžio 17]] d. Zamatiškio kaime, [[Utenos apskritis]] – m. [[1985]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis vidaus reikalų ir valstybės saugumo veikėjas, publicistas. [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953). Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953). Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972). Nurodomas kaip knygos „Mirtininkų vienutėje“ autorius, tačiau knygos metmenyse kaip autorius nurodytas rašytojas P. Margevičius (Literatūrinis bendraautoris P. Margevičius). [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo 1926 metų. == Biografija == === Ankstyvieji metai ir šeima === Gimė 1902 m. balandžio 17 d. Zamatiškio kaime, Utenos apskrityje, Kauno gubernijoje<ref name="kgbbio"/>. Lietuvis. Tėvas – Liudvikas Kučinskas (g. apie 1861 m. – m. 1934 m. kovo 19 d.), Konstantino sūnus, valstietis, vėliau tapęs žinomu kalviu Radeikių kaime, Utenos apskrityje, kur nuo 1908 m. turėjo žemės ir kalvę; pagamino kryžius Utenos bažnyčiai ir buvo palaidotas Spitrynės kapinėse<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domo motina – Anelė Vilūnaitė, antroji Liudviko žmona. Jo motina Anelė Vilūnaitė, tikėtina, mirė arba anksti dingo iš jo gyvenimo, nes tėvas trečią kartą vedė 1911 m. vasario 13 d. Veroniką Musteikytę, kai Domui buvo apie devynerius metus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domas turėjo tikrus brolius Praną (1898 m. lapkričio 23 d. – 1975 m. gegužės 1 d.) ir Vladislovą (g. 1905 m.), kuris, Domo prisiminimuose, buvo komjaunuolis. Taip pat jis turėjo netikrą seserį iš trečiosios tėvo santuokos – Anelę (g. 1911 m.), kuri pasitiko jį po pirmojo paleidimo iš kalėjimo, būdama 14 metų<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Pradinis civilinis išsilavinimas<ref name="kgbbio" />, vėliau gavo brandos atestatą<ref name="narb_fond_opis_attestat" />. 1927 m., persikėlęs į Kauną, mokėsi [[Kauno aukštesnioji technikos mokykla|Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes" /> (A. Gulbinskaitės duomenimis)<ref name="KuchinskasFamilyNotes" />. === Revoliucinė veikla ir įkalinimas === 1926 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP)<ref name="narb_fond_opis_partbilet"/>. Buvo aktyvus revoliucinio (komunistinio) judėjimo nepriklausomoje Lietuvoje dalyvis. LKP Centrinis Komitetas, kur [[Antanas Sniečkus]] buvo viena svarbiausių figūrų, pavesdavo Kučinskui ir Klaudijai Krastinaitei atsakingas partines užduotis<ref name="Tiesa1947_p100"/>. [[Vaizdas:Kovos spaustuve.png|thumb|Kučinskas ir Krastinaitė, apie 1927 m.]] Pagal Kučinsko prisiminimus „Mirtininkų vienutėje“, 1923 m. sausį jis praėjo šaukimo komisiją Užpaliuose, vasarį buvo nusiųstas į Uteną. 1925 m. sausį, tarnaujant armijoje, buvo suimtas. 1925 m. balandžio 5 d. jam buvo pateikti kaltinimai dėl komunistinės literatūros platinimo ir antivyriausybinių tekstų rašymo. 1925 m. birželio 5 d. karo lauko teismas nuteisė jį 6 metams katorgos darbų. 1926 m. liepos 28 d. jis buvo paleistas pagal amnestiją<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Po paleidimo gavo dokumentus emigracijai į Braziliją, bet liko Lietuvoje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m. Kučinskas persikėlė į Kauną<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (buvo iškviestas iš Utenos<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, nuomojosi butą Kapsų g. 34 Žaliakalnyje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>) ir aktyviai įsitraukė į pogrindinę partinę veiklą. Šiuo laikotarpiu [[Antanas Sniečkus]] jau vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijos vadovybėje ir nuo 1927 m. vasario redagavo centrinį partijos organą – laikraštį „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“, leistą Kaune<ref name="Tiesa1947_p35"/>. Kučinskas 1927–1928 m. buvo LKP Kauno komiteto darbuotojas ir susijęs su pogrindine [[Kovos spaustuvė|„Kovos“ spaustuve]] (partinio laikraščio „[[Tiesa (laikraštis)|Kova]]“)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>, o vėliau ir su „Spartako“ spaustuve. Darbas pogrindinėse partinėse spaustuvėse Kaune, LKP veiklos centre, labai tikėtina, reiškė jo pažintį ir bendradarbiavimą su Antanu Sniečkumi, atsakingu už pagrindinį partijos leidinį. Pagal vėlesnius sovietinius reportažus, Kučinskas buvo atsakingas už 39-ojo „Tiesos“ numerio išleidimą. Partiniame darbe naudojo Jono Liutkaus slapyvardį. [[Vaizdas:Domas Kučinskas young.png|thumb|Domas Kučinskas jaunas prieš antrąjį įkalinimą]] Iš pradžių Kučinskas buvo nuteistas mirties bausme<ref name="TarybuLietuva1958"/>. 1929 m. rugpjūčio 9 d. įvyko teismas. Vėliau byla kasaciniu skundu buvo grąžinta Vyriausiojo Tribunolo į karo lauko teismą. 1929 m. lapkričio 26 d. teisme jį gynė advokatas Stankevičius<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1930 m. sausio 14 d. Vyriausiasis Tribunolas nuteisė jį<ref name="Tiesa1947_p104"/>, apie ką pranešė laikraštis „[[Lietuvos žinios]]“. Šį sprendimą 1930 m. sausio 17 d. patvirtino Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]]. Pagal Kučinsko knygą, keičiant nuosprendį tam tikrą vaidmenį suvaidino Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Antanas Žilinskas|Antano Žilinsko]] pateiktas prašymas, galbūt paveiktas Lietuvos pasiuntinio Maskvoje [[Jurgis Baltrušaitis|Jurgio Baltrušaičio]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Nuo 1928 m. rugsėjo (arba nuo naujo nuosprendžio paskelbimo 1929 m.) iki 1940 m. birželio buvo įkalintas Kauno kalėjime už politinę veiklą<ref name="kgbbio"/><ref name="newspaper_bio1"/>. Jo archyviniame fonde išliko atvirukai, gauti kalėjime 1934 m.<ref name="narb_fond_opis_otkrytki"/>. Kalėdamas Kauno kalėjime, jis atliko bausmę kartu su kitais žinomais Lietuvos komunistais, ypač su [[Juozas Mickevičius (revoliucionierius)|Juozu Mickevičiumi]] (1907–1995), taip pat nuteistu už aktyvią pogrindinę spaudos veiklą. Artumas tokiems žmonėms kalėjime ir ištikimybė komunistinėms idėjoms suvaidino svarbų vaidmenį tolimesnėje Kučinsko karjeroje. [[Vaizdas:Arrested Lithuanian revolutioneers-communists.png|thumb|D. Kučinskas, J. Mickevičius, J. Piligrimas]] === Veikla po 1940 metų === 1940 m. birželio įvykiai, po [[Baltijos šalių okupacija (1940)|sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą]], kardinaliai pakeitė jo padėtį. 1940 m. birželio 15 d. (kitais duomenimis, birželio 18 ar 19 d.) Domas Kučinskas buvo paleistas iš Kauno kalėjimo<ref name="Bimba1965"/> ir, kai kurių liudijimų duomenimis, nedelsiant perkeltas iš kalėjimo kameros į to paties kalėjimo viršininko kabinetą. Netrukus, 1940 m. liepos 5 d., Kučinskas buvo oficialiai paskirtas kalėjimo Nr. 1 (Kauno kalėjimo) viršininku<ref name="kgbbio"/><ref name="Birzelio18"/>. Eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai dalyvavo ruošiantis masiniams naujojo režimo politinių oponentų areštams. Pagal Lietuvos Valstybės saugumo departamento 1940 m. liepos 7 d. „Operatyvinių priemonių planą“, Kučinskui, kaip Kauno kalėjimo viršininkui, buvo pavesta „organizuoti suimtų asmenų priėmimą“, užtikrinti griežtą jų izoliaciją, paruošti kameras 200 suimtųjų ir sustiprinti kalėjimo apsaugą<ref name="doc20vek_plan"/>. Nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. Kučinskas buvo perkeltas į Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų liaudies komisariatas|NKVD]] Kalėjimų skyriaus Vilniuje vyresniojo inspektoriaus pareigas, o nuo 1941 m. vasario 4 d. iki rugsėjo 1 d. buvo šio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Didžiojo Tėvynės karo metais, nuo 1943 m. sausio 25 d. iki 1944 m. sausio 1 d., tarnavo vertėju Uzbekijos TSR NKVD valdyboje. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1944 m. sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. – Lietuvos TSR NKVD Kadrų poskyrio viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:NKVD managers of Vilnius militia school.jpg|thumb|SSRS Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus karininkų mokyklos vadovai. 1949 m.]] Nuo 1944 m. lapkričio 15 d. iki 1950 m. spalio 3 d. tarnavo Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų ministerija (Sovietų Sąjunga)|VRM]] Vilniaus karininkų mokyklos, pavadintos [[Juozas Bartašiūnas|J. M. Bartašiūno]] vardu, viršininko pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="narb_fond_opis_shkola"/>. Kučinskas buvo vienas iš mokyklos steigėjų. 1947 m. balandžio 8 d., būdamas kapitonu, apdovanotas Raudonosios Žvaigždės ordinu<ref name="forum_award"/>. Šis apdovanojimas įvyko aktyvios sovietų valdžios kovos su ginkluotu antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje laikotarpiu. Tuo pačiu įsaku aukštais ordinais buvo pažymėti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras J. M. Bartašiūnas, valstybės saugumo ministras [[Dmitrijus Jefimovas|D. A. Jefimovas]], jų pavaduotojai ir kiti vadovaujantys respublikos jėgos struktūrų darbuotojai<ref name="Ukaz1947"/>. Kučinsko apdovanojimas kartu su aukščiausia jėgos struktūrų vadovybe liudija jo indėlio į kadrų rengimą VRM organams, aktyviai dalyvavusiems užtikrinant saugumą ir stiprinant sovietų valdžią respublikoje, pripažinimą. 1950 m. spalio 3 d. Domas Kučinskas buvo paskirtas Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Paskyrimas į šias aukštas pareigas, tikėtina, buvo derinamas aukščiausiu sovietų vadovybės lygmeniu, nes apie tai minima dokumentuose iš vadinamųjų „Stalino, Molotovo, Berijos ypatingųjų aplankų“, saugomų Rusijos Federacijos valstybiniame archyve (GARF)<ref name="garf_nika"/>. Kai kuriais duomenimis, ministro pavaduotojo poste jis pakeitė [[Antanas Mickevičius (1916)|A. A. Mickevičių]], kuris kuravo kadrų klausimus<ref name="resear1"/>. Kučinskas ministro pavaduotojo pareigas ėjo iki 1953 m. gegužės 20 d.<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Šis jo karjeros laikotarpis sutapo su paskutiniais Stalino valdymo metais, kai [[Lavrentijus Berija|Lavrentijus Berija]], nors ir nevadovavo tiesiogiai VRM, išlaikė didžiulę įtaką jėgos struktūroms. Kučinsko pasitraukimas iš aukšto Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojo posto 1953 m. gegužės 20 d. įvyko itin reikšmingu laikotarpiu: po [[Josifas Stalinas|J. V. Stalino]] mirties (1953 m. kovo 5 d.) ir trumpalaikio, bet reikšmingo L. P. Berijos sustiprėjimo, kuris 1953 m. kovą vadovavo jungtinei SSRS Vidaus reikalų ministerijai, inicijavęs didelio masto reformas ir kadrų pertvarkas. Kučinsko nušalinimas galėjo būti susijęs su šiais valdžios persidalijimo ir reorganizacijos jėgos bloke procesais, vykusiais prieš Berijos suėmimą 1953 m. birželį. Šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:Soviet Lithuania military and ideological elite.jpg|thumb|Mokyklos salėje (Tiškevičių rūmuose), prie prezidiumo stalo stovi LSSR vidaus reikalų ministerijos ir mokyklos vadovai.]] Po [[Valstybės saugumo komitetas (SSRS)|Valstybės saugumo komiteto (KGB)]] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įkūrimo (įkurtas 1954 m. kovą po Berijos žlugimo ir sąjunginio VRM padalijimo) Kučinskas perėjo tarnauti į valstybės saugumo organus. Jo paskyrimas 1954 m. balandžio 7 d. į Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigas liudija, kad jis sėkmingai praėjo patikrinimus, sekusius po Berijos suėmimo, ir buvo laikomas lojaliu naujajai šalies ir KGB vadovybei. Nuo 1954 m. balandžio 7 d. iki 1955 m. gegužės 16 d. ėjo Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko ir tuo pačiu 4-osios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1955 m. gegužės 16 d. iki 1959 m. rugsėjo 5 d. – Lietuvos TSR MT KGB 6-ojo specialiojo skyriaus viršininkas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1959 m. rugsėjo 5 d. iki 1960 m. balandžio 1 d. – Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Šis skyrius užsiėmė operatyvinės technikos priemonių gamyba ir taikymu, radijo kontržvalgyba, korespondencijos perliustracija ir slaptųjų ryšių apsauga<ref name="kgbveikla_ots"/>. 1960 m. birželio 1 d. Domas Liudviko Kučinskas buvo atleistas iš valstybės saugumo organų dėl sveikatos būklės<ref name="kgbbio"/>. Jo atleidimas sutapo su [[Nikita Chruščiovas|N. S. Chruščiovo]] valdymo laikotarpiu ir aktyvia [[Destalinizacija|destalinizacija]]. Didelių politinių valymų, kurie galėtų jį paveikti šiuo metu, nevyko, ir oficiali atleidimo priežastis būnant 58 metų atrodo tikėtina, atsižvelgiant į jo sudėtingą biografiją. Po atleidimo dirbo inspektoriumi Archyvų valdyboje prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos<ref name="narb_fond_opis_attestat_trud"/>, vėliau - inspektoriumi Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje<ref name="newspaper_bio1"/>. Septintajame dešimtmetyje taip pat buvo Lietuvos TSR Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto deputatas<ref name="narb_fond_opis_deputat"/>. Parašė keletą straipsnių periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, įskaitant straipsnį „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>. Parašė prisiminimų knygą „Mirtininkų vienutėje“<ref name="newspaper_bio1"/>, apimančią 1923–1940 m. laikotarpį, išleistą 1964 m. literatūriškai apdorotą P. Margevičiaus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, ir prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.)<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/>. 1972 m. Kučinskui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/>. Kaip ir daugelio komunistinei valdžiai lojalių pirmosios bangos revoliucinių veikėjų atžvilgiu, gyvenimo pabaigoje valstybė aktyviai kūrė kankinio už komunizmo idealus įvaizdį. Sovietinėje televizijoje Kučinską gyvenimo pabaigoje vadino „žmogumi-legenda“, kaip valdžios pamalonintas respublikinės reikšmės nusipelnęs pensininkas Kučinskas filmavosi, rašė memuarus, davė interviu. Jo 70-metis 1972 m. buvo pažymėtas atminimo albumo išleidimu<ref name="narb_fond_opis_album70"/> ir iškilmingu susirinkimu, kuris buvo nušviestas kino kronikoje „Tarybų Lietuva“<ref name="TarybuLietuva1972"/>. Sovietinės propagandos kulminacija kuriant mitą apie Kučinsko gyvenimą galima laikyti 1972 metus, kai mieste buvo švenčiamas revoliucionieriaus 70-metis. Jubiliejus buvo iškilmingai paminėtas 1972 m. balandžio 17 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Darbo komiteto salėje ir įamžintas Lietuvos kino mėgėjų draugijos kino kronikoje<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Jubiliejuje dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė daugybė kolegų iš archyvų sistemos, partiniai veikėjai ir revoliucinio judėjimo veteranai. Tarp svečių buvo: [[Stasys Naujalis (1913)|Stasys Naujalis]] (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius), [[Alfonsas Gailevičius]] (generolas majoras, vienas aktyviausių lietuvių deportacijų organizatorių), [[Juozas Jarmalavičius (1939)|Juozas Jarmalavičius]] (Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis bendradarbis), [[Vytautas Kondratas (1914)|Vytautas Kondratas]] (buvęs Partijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas), [[Mykolas Junčas-Kučinskas]] (nusipelnęs kultūros veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis), taip pat Lietuvos TSR centrinių valstybinių archyvų vadovai ir darbuotojai, įskaitant [[Vanda Daunienė|Vandą Daunienę]] (LSSR CVA direktorė) ir [[Janas Eliezeris Zilberis|Janą Eliezerą Zilberį]] (LSSR CVA Kauno filialo direktorius, karo dalyvis)<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Apie tai, kad Kučinskas 20 metų tarnavo kaip kadrinis karininkas NKVD ir vėliau KGB, viešai tapo žinoma tik XXI a. pradžioje. Oficialiame 1985 m. nekrologe nenurodyta nei jo tarnyba kalėjimo viršininku, nei kokie nors duomenys apie darbą KGB – nurodyta tik, kad jis dirbo „administracinį“ darbą. Manoma, kad dirbdamas valstybinių archyvų inspektoriumi vėlesnėje gyvenimo dalyje Kučinskas sunaikino kompromituojančius įrašus apie save, tačiau patikimų duomenų nepakanka: duomenys galėjo būti sunaikinti 1990–1991 metais. [[Vaizdas:Obiturial on D. Kučinskas.jpg|thumb|Iš laikraščio „Tiesa“]] 1977 m. įvyko jo jubiliejinė paroda<ref name="narb_fond_opis_exhibition"/>. Iki gyvenimo pabaigos dalyvavo revoliucijos ir karo veteranų organizacijų veikloje<ref name="newspaper_bio1"/>. Iš pradžių gyveno Vilniuje, Vokiečių g. 20 (buv. Muziejaus), Parkeso name. Vėliau Gedimino pr. 13 (buv. Lenino prospektas). [[Vaizdas:Photo album.png|thumb|Kučinskas sovietiniame Kryme, po Antrojo pasaulinio karo, data nežinoma]] Buvo vedęs Valentiną Nesterovną Kučinskienę (Kurojedovą), partizaninio judėjimo Baltarusijoje dalyvę Didžiojo Tėvynės karo metais. Šeimos archyve, parodytame televizijos siužetuose, išliko nuotraukos, liudijančios apie jo poilsines keliones į Krymą<ref name="family_album_crimea"/>. Mirė 1985 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Palaidotas [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]]<ref name="chronology_death_burial"/>. 1987 m. D. L. Kučinsko asmeniniai daiktai ir dokumentai buvo perduoti kaip eksponatai į Kauno [[Devintas fortas|Devintojo forto]] muziejų<ref name="narb_fond_opis_museum"/>. == Kariniai laipsniai == * Kapitonas (1947 m. balandžio 8 d. duomenimis)<ref name="forum_award"/> * Majoras (1949 m. rugpjūčio 1 d.)<ref name="kgbbio"/> * Pulkininkas leitenantas (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/> == Apdovanojimai == * [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]] (1947 m. balandžio 8 d.<ref name="forum_award"/>; taip pat patvirtina ordino knygelė Nr. 612717, ordino Nr. 2711913<ref name="doc_ord_book"/>) * [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<ref name="newspaper_bio1"/> * [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<ref name="doc_medal_udost_trudotl"/> * [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]] (1945 m., įteiktas 1946 m. sausio 18 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda"/> * [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]] (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.)<ref name="doc_medal_udost_vettrud"/> * [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]] (apie 1970 m.)<ref name="doc_medal_udost_lenin100"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda20"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda30"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1985 m. gegužę)<ref name="doc_medal_udost_pobeda40"/> * Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972 m.)<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/> == Publikacijos == * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p.<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> * Straipsniai periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, tarp jų: ** „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“. – 1957.<ref name="narb_fond_opis_statja"/> * Prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.).<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/> == Archyvinis fondas == Domininko Liudviko Kučinsko asmeniniai ir tarnybiniai dokumentai, įskaitant jo autobiografijas (1941–1963 m.), brandos atestatą, pažymėjimus (tarp jų Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato), prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.), straipsnius periodinei spaudai (1941–1968 m.), taip pat medžiaga apie jį, saugomi šeimos fonde (F. 1512. Ap. 2. B. 1–26) [[Baltarusijos nacionalinis archyvas|Baltarusijos Respublikos nacionaliniame archyve]] (Minskas)<ref name="narb_fond_opis_main_fund_ref"/>. Klausimas dėl Kučinsko paskyrimo ministro pavaduotoju buvo svarstomas [[VKP(b) CK Politbiuras|VKP(b) CK Politbiuro]] posėdyje prie Stalino ir Berijos, posėdis Nr. 78, 1950 m. rugsėjo 21 d. – lapkričio 12 d. (RGASPI. F. 17. Ap. 3. B. 1085). == Išnašos == {{Išnašos|refs= <ref name="Bimba1965">{{Straipsnis |autorius=Bimba A. |antraštė=Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai |kalba=lt |leidinys=Laisvė |tipas=laikraštis |vieta=Ozone Park, N. Y. |metai=1965 |numeris=8 |mėnuo=sausis |puslapiai=3 }}</ref> <ref name="KuchinskasFamilyNotes">Šeimos genealoginiai įrašai ir ištraukos iš D. Kučinsko knygos „Mirtininkų vienutėje“, taip pat lydimieji užrašai (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="kgbbio">[https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat">D. L. Kučinsko brandos atestatas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_partbilet">D. L. Kučinsko partinis bilietas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Tiesa1947_p100">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 100.</ref> <ref name="Tiesa1947_p35">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 35.</ref> <ref name="narb_fond_opis_statja">D. L. Kučinsko straipsnis „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1958">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ Nr. 29/486 (1958 m. spalis) // Lietuvos kino studija. (Duomenys iš montažinio lapo).</ref> <ref name="Tiesa1947_p104">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 104.</ref> <ref name="newspaper_bio1">Domas Kučinskas (biografinė žinutė su portretu) // Pateikta laikraščio iškarpa (pavadinimas ir leidimo data neįskaitomi).</ref> <ref name="narb_fond_opis_otkrytki">D. L. Kučinskui siųsti atvirukai (1934 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 12). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Birzelio18">Teksto fragmentas, prasidedantis „Birželio 18 d. rytą...“ // Pateiktas teksto fragmentas (šaltinis nenurodytas).</ref> <ref name="doc20vek_plan">Lietuvos Valstybės saugumo departamento operatyvinių priemonių planas dėl „antivalstybinių“ partijų vadovaujančio personalo arešto. 1940 m. liepos 7 d. // [[Lietuvos ypatingasis archyvas|Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA)]]. F. K-1, ap. 58, b. 19574/3, t. 2. L. 1–3. Paskelbta: Литва в XX веке в документах российских архивов. 1939-1941 гг. : сб. док. Т. 2 / отв. ред. А.Д. Ротко ; отв. сост. Н.С. Лебедева. — М.: [[РОССПЭН]], 2017. — С. 278—281. — ISBN 978-5-8243-2101-7. Elektroninė dokumento kopija iš rinkinio prieinama portale [https://docs.historyrussia.org/ru/nodes/167163 „Электронная библиотека исторических документов“].</ref> <ref name="narb_fond_opis_shkola">D. L. Kučinsko autobiografijos (1941–1963 m.), kuriose yra duomenų apie tarnybą (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 1). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="forum_award">1947 m. balandžio 8 d. įsako dėl Lietuvos TSR duomenys (pagal informaciją iš interneto forumo).</ref> <ref name="Ukaz1947">1947 m. balandžio 8 d. įsakas dėl Lietuvos TSR (pateiktas tekstinis dokumentas).</ref> <ref name="shield">NKVD – MVD Litovskoj SSR // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. URL: http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm</ref> <ref name="garf_nika">Semantinės paieškos duomenys pagal „Stalino, Molotovo, Berijos ypatinguosius aplankus“. [[Rusijos Federacijos valstybinis archyvas|GA RF]]. F. R-9401. Ap. 2. B. 286.</ref> <ref name="resear1">Duomenys iš pateiktos tyrimo medžiagos (šaltinį reikia patikslinti!).</ref> <ref name="kgbveikla_ots">[https://www.kgbveikla.lt/lt/operatyvinis-techninis-skyrius Operatyvinis-techninis skyrius] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat_trud">D. L. Kučinsko darbo knygelė (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_deputat">D. L. Kučinsko Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato pažymėjimas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_articles_various">D. L. Kučinsko straipsniai periodinei spaudai (1941, 1947, 1957, 1968 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10, Д. 11). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_memoirs">D. L. Kučinsko prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 8). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel">Dokumentai apie D. L. Kučinskui suteiktą „Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo“ vardą (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 4). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_album70">Jubiliejinis albumas D. L. Kučinsko 70-mečiui (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 19). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1972">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ (tikėtina, Nr. 11, 1972 m.). Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį. // Lietuvos kino studija / Lietuvos kino mėgėjų draugija. (Duomenys iš montažinių lapų ir e-kinas.lt).</ref> <ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus">Kino kronikos „Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyviai...“ montažinis lapas, saugojimo vieneto Nr. 1437, Lietuvos kino mėgėjų draugija, 1972 m. (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="narb_fond_opis_exhibition">D. L. Kučinsko jubiliejinės parodos medžiaga (1977 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 20). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="family_album_crimea">Duomenys iš šeimos fotoalbumo (šaltinis: televizijos reportažas, reikia patikslinti pavadinimą ir datą).</ref> <ref name="chronology_death_burial">Pagal šeimos chronologijos duomenis (reikia patvirtinimo iš publikuotų šaltinių, jei įmanoma).</ref> <ref name="narb_fond_opis_museum">Dokumentai apie eksponatų perdavimą Kauno Devintojo forto muziejui (1987 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 26). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="doc_ord_book">Duomenys apie D. L. Kučinsko ordino knygelę Nr. 612717 (Raudonosios Žvaigždės ordinas Nr. 2711913). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_trudotl">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už darbo šaunumą“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ pažymėjimą (įteiktas 1946 m. sausio 18 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_vettrud">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Darbo veteranas“ pažymėjimą (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_lenin100">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda20">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda30">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda40">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1985 m. gegužę). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> }} == Literatūra == * Tiesa, 1917–1947 / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – 116 p. * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p. == Nuorodos == * [https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt * [http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm NKVD – MVD Litovskoj SSR] // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. * [https://fk.archives.gov.by/fond/108481/ Informacija apie fondą Nr. 1512 „Kučinskienė Valentina Nesterovna, Kučinskas Dominykas Liudvikovič, Kablučko Pavel Fiodorovič“] // Baltarusijos Respublikos valstybinių archyvų fondų katalogas. * Kino žurnalai „Tarybų Lietuva“: ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/9027 Nr. 29/486 (1958 m. spalis) (paminėtas mirties nuosprendis). Lietuvos kino studija.] ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/3299 Nr. 11, 1972 m. (Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį).] ** [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000172766/tarybu-lietuva-1981-06-1367 Nr. 6, 1981 m. (kalba su prisiminimais)] b1gpx055zjxv0opui5kpv8siinunhqu 7582294 7582293 2025-06-21T19:05:54Z ЯНеДайва 200016 7582294 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas_vardas = {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}} | gimė = 1902 m. balandžio 17 d. | gimimo_vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = 1985 m. rugsėjo 26 d. | mirties_vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]], [[TSRS]] | veikla = Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} valstybės saugumo ir vidaus reikalų pareigūnas, publicistas. | organizacijos = {{Vėliava|TSRS}} [[SSRS NKVD|NKVD]], [[SSRS Vidaus reikalų ministerija|SSRS VRM]], [[SSRS Valstybės saugumo komitetas|SSRS KGB]] | pareigos = Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953)<br>Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas (1959–1960)<br>'''Tarnybos metai:''' 1940–1960<br>'''Laipsnis:''' [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953) | partija = [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] (nuo 1926 m.) | apdovanojimai = [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]]<br> [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<br> [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<br> [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]]<br> [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]]<br> [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] | pastabos = Slapyvardžiai: '''Jonas Krastinis''', {{lang-lt|Liutkus Jonas}} }} '''Domas Kučinskas''' (taip pat '''Dominykas'''; slapyvardžiai – '''Jonas Krastinis'''<ref name="Bimba1965"/>, <ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>; g. [[1902]] m. [[balandžio 17]] d. Zamatiškio kaime, [[Utenos apskritis]] – m. [[1985]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis vidaus reikalų ir valstybės saugumo veikėjas, publicistas. [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953). Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953). Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972). Nurodomas kaip knygos „Mirtininkų vienutėje“ autorius, tačiau knygos metmenyse kaip autorius nurodytas rašytojas P. Margevičius (Literatūrinis bendraautoris P. Margevičius). [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo 1926 metų. == Biografija == === Ankstyvieji metai ir šeima === Gimė 1902 m. balandžio 17 d. Zamatiškio kaime, Utenos apskrityje, Kauno gubernijoje<ref name="kgbbio"/>. Lietuvis. Tėvas – Liudvikas Kučinskas (g. apie 1861 m. – m. 1934 m. kovo 19 d.), Konstantino sūnus, valstietis, vėliau tapęs žinomu kalviu Radeikių kaime, Utenos apskrityje, kur nuo 1908 m. turėjo žemės ir kalvę; pagamino kryžius Utenos bažnyčiai ir buvo palaidotas Spitrynės kapinėse<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domo motina – Anelė Vilūnaitė, antroji Liudviko žmona. Jo motina Anelė Vilūnaitė, tikėtina, mirė arba anksti dingo iš jo gyvenimo, nes tėvas trečią kartą vedė 1911 m. vasario 13 d. Veroniką Musteikytę, kai Domui buvo apie devynerius metus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domas turėjo tikrus brolius Praną (1898 m. lapkričio 23 d. – 1975 m. gegužės 1 d.) ir Vladislovą (g. 1905 m.), kuris, Domo prisiminimuose, buvo komjaunuolis. Taip pat jis turėjo netikrą seserį iš trečiosios tėvo santuokos – Anelę (g. 1911 m.), kuri pasitiko jį po pirmojo paleidimo iš kalėjimo, būdama 14 metų<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Pradinis civilinis išsilavinimas<ref name="kgbbio" />, vėliau gavo brandos atestatą<ref name="narb_fond_opis_attestat" />. 1927 m., persikėlęs į Kauną, mokėsi [[Kauno aukštesnioji technikos mokykla|Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes" /> (A. Gulbinskaitės duomenimis)<ref name="KuchinskasFamilyNotes" />. === Revoliucinė veikla ir įkalinimas === 1926 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP)<ref name="narb_fond_opis_partbilet"/>. Buvo aktyvus revoliucinio (komunistinio) judėjimo nepriklausomoje Lietuvoje dalyvis. LKP Centrinis Komitetas, kur [[Antanas Sniečkus]] buvo viena svarbiausių figūrų, pavesdavo Kučinskui ir Klaudijai Krastinaitei atsakingas partines užduotis<ref name="Tiesa1947_p100"/>. [[Vaizdas:Kovos spaustuve.png|thumb|Kučinskas ir Krastinaitė, apie 1927 m.]] Pagal Kučinsko prisiminimus „Mirtininkų vienutėje“, 1923 m. sausį jis praėjo šaukimo komisiją Užpaliuose, vasarį buvo nusiųstas į Uteną. 1925 m. sausį, tarnaujant armijoje, buvo suimtas. 1925 m. balandžio 5 d. jam buvo pateikti kaltinimai dėl komunistinės literatūros platinimo ir antivyriausybinių tekstų rašymo. 1925 m. birželio 5 d. karo lauko teismas nuteisė jį 6 metams katorgos darbų. 1926 m. liepos 28 d. jis buvo paleistas pagal amnestiją<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Po paleidimo gavo dokumentus emigracijai į Braziliją, bet liko Lietuvoje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m. Kučinskas persikėlė į Kauną<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (buvo iškviestas iš Utenos<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, nuomojosi butą Kapsų g. 34 Žaliakalnyje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>) ir aktyviai įsitraukė į pogrindinę partinę veiklą. Šiuo laikotarpiu [[Antanas Sniečkus]] jau vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijos vadovybėje ir nuo 1927 m. vasario redagavo centrinį partijos organą – laikraštį „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“, leistą Kaune<ref name="Tiesa1947_p35"/>. Kučinskas 1927–1928 m. buvo LKP Kauno komiteto darbuotojas ir susijęs su pogrindine [[Kovos spaustuvė|„Kovos“ spaustuve]] (partinio laikraščio „[[Tiesa (laikraštis)|Kova]]“)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>, o vėliau ir su „Spartako“ spaustuve. Darbas pogrindinėse partinėse spaustuvėse Kaune, LKP veiklos centre, labai tikėtina, reiškė jo pažintį ir bendradarbiavimą su Antanu Sniečkumi, atsakingu už pagrindinį partijos leidinį. Pagal vėlesnius sovietinius reportažus, Kučinskas buvo atsakingas už 39-ojo „Tiesos“ numerio išleidimą. Partiniame darbe naudojo Jono Liutkaus slapyvardį. [[Vaizdas:Domas Kučinskas young.png|thumb|Domas Kučinskas jaunas prieš antrąjį įkalinimą]] Iš pradžių Kučinskas buvo nuteistas mirties bausme<ref name="TarybuLietuva1958"/>. 1929 m. rugpjūčio 9 d. įvyko teismas. Vėliau byla kasaciniu skundu buvo grąžinta Vyriausiojo Tribunolo į karo lauko teismą. 1929 m. lapkričio 26 d. teisme jį gynė advokatas Stankevičius<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1930 m. sausio 14 d. Vyriausiasis Tribunolas nuteisė jį<ref name="Tiesa1947_p104"/>, apie ką pranešė laikraštis „[[Lietuvos žinios]]“. Šį sprendimą 1930 m. sausio 17 d. patvirtino Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]]. Pagal Kučinsko knygą, keičiant nuosprendį tam tikrą vaidmenį suvaidino Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Antanas Žilinskas|Antano Žilinsko]] pateiktas prašymas, galbūt paveiktas Lietuvos pasiuntinio Maskvoje [[Jurgis Baltrušaitis|Jurgio Baltrušaičio]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Nuo 1928 m. rugsėjo (arba nuo naujo nuosprendžio paskelbimo 1929 m.) iki 1940 m. birželio buvo įkalintas Kauno kalėjime už politinę veiklą<ref name="kgbbio"/><ref name="newspaper_bio1"/>. Jo archyviniame fonde išliko atvirukai, gauti kalėjime 1934 m.<ref name="narb_fond_opis_otkrytki"/>. Kalėdamas Kauno kalėjime, jis atliko bausmę kartu su kitais žinomais Lietuvos komunistais, ypač su [[Juozas Mickevičius (revoliucionierius)|Juozu Mickevičiumi]] (1907–1995), taip pat nuteistu už aktyvią pogrindinę spaudos veiklą. Artumas tokiems žmonėms kalėjime ir ištikimybė komunistinėms idėjoms suvaidino svarbų vaidmenį tolimesnėje Kučinsko karjeroje. [[Vaizdas:Arrested Lithuanian revolutioneers-communists.png|thumb|D. Kučinskas, J. Mickevičius, J. Piligrimas]] === Veikla po 1940 metų === 1940 m. birželio įvykiai, po [[Baltijos šalių okupacija (1940)|sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą]], kardinaliai pakeitė jo padėtį. 1940 m. birželio 15 d. (kitais duomenimis, birželio 18 ar 19 d.) Domas Kučinskas buvo paleistas iš Kauno kalėjimo<ref name="Bimba1965"/> ir, kai kurių liudijimų duomenimis, nedelsiant perkeltas iš kalėjimo kameros į to paties kalėjimo viršininko kabinetą. Netrukus, 1940 m. liepos 5 d., Kučinskas buvo oficialiai paskirtas kalėjimo Nr. 1 (Kauno kalėjimo) viršininku<ref name="kgbbio"/><ref name="Birzelio18"/>. Eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai dalyvavo ruošiantis masiniams naujojo režimo politinių oponentų areštams. Pagal Lietuvos Valstybės saugumo departamento 1940 m. liepos 7 d. „Operatyvinių priemonių planą“, Kučinskui, kaip Kauno kalėjimo viršininkui, buvo pavesta „organizuoti suimtų asmenų priėmimą“, užtikrinti griežtą jų izoliaciją, paruošti kameras 200 suimtųjų ir sustiprinti kalėjimo apsaugą<ref name="doc20vek_plan"/>. Nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. Kučinskas buvo perkeltas į Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų liaudies komisariatas|NKVD]] Kalėjimų skyriaus Vilniuje vyresniojo inspektoriaus pareigas, o nuo 1941 m. vasario 4 d. iki rugsėjo 1 d. buvo šio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Didžiojo Tėvynės karo metais, nuo 1943 m. sausio 25 d. iki 1944 m. sausio 1 d., tarnavo vertėju Uzbekijos TSR NKVD valdyboje. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1944 m. sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. – Lietuvos TSR NKVD Kadrų poskyrio viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:NKVD managers of Vilnius militia school.jpg|thumb|SSRS Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus karininkų mokyklos vadovai. 1949 m.]] Nuo 1944 m. lapkričio 15 d. iki 1950 m. spalio 3 d. tarnavo Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų ministerija (Sovietų Sąjunga)|VRM]] Vilniaus karininkų mokyklos, pavadintos [[Juozas Bartašiūnas|J. M. Bartašiūno]] vardu, viršininko pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="narb_fond_opis_shkola"/>. Kučinskas buvo vienas iš mokyklos steigėjų. 1947 m. balandžio 8 d., būdamas kapitonu, apdovanotas Raudonosios Žvaigždės ordinu<ref name="forum_award"/>. Šis apdovanojimas įvyko aktyvios sovietų valdžios kovos su ginkluotu antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje laikotarpiu. Tuo pačiu įsaku aukštais ordinais buvo pažymėti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras J. M. Bartašiūnas, valstybės saugumo ministras [[Dmitrijus Jefimovas|D. A. Jefimovas]], jų pavaduotojai ir kiti vadovaujantys respublikos jėgos struktūrų darbuotojai<ref name="Ukaz1947"/>. Kučinsko apdovanojimas kartu su aukščiausia jėgos struktūrų vadovybe liudija jo indėlio į kadrų rengimą VRM organams, aktyviai dalyvavusiems užtikrinant saugumą ir stiprinant sovietų valdžią respublikoje, pripažinimą. 1950 m. spalio 3 d. Domas Kučinskas buvo paskirtas Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Paskyrimas į šias aukštas pareigas, tikėtina, buvo derinamas aukščiausiu sovietų vadovybės lygmeniu, nes apie tai minima dokumentuose iš vadinamųjų „Stalino, Molotovo, Berijos ypatingųjų aplankų“, saugomų Rusijos Federacijos valstybiniame archyve (GARF)<ref name="garf_nika"/>. Kai kuriais duomenimis, ministro pavaduotojo poste jis pakeitė [[Antanas Mickevičius (1916)|A. A. Mickevičių]], kuris kuravo kadrų klausimus<ref name="resear1"/>. Kučinskas ministro pavaduotojo pareigas ėjo iki 1953 m. gegužės 20 d.<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Šis jo karjeros laikotarpis sutapo su paskutiniais Stalino valdymo metais, kai [[Lavrentijus Berija|Lavrentijus Berija]], nors ir nevadovavo tiesiogiai VRM, išlaikė didžiulę įtaką jėgos struktūroms. Kučinsko pasitraukimas iš aukšto Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojo posto 1953 m. gegužės 20 d. įvyko itin reikšmingu laikotarpiu: po [[Josifas Stalinas|J. V. Stalino]] mirties (1953 m. kovo 5 d.) ir trumpalaikio, bet reikšmingo L. P. Berijos sustiprėjimo, kuris 1953 m. kovą vadovavo jungtinei SSRS Vidaus reikalų ministerijai, inicijavęs didelio masto reformas ir kadrų pertvarkas. Kučinsko nušalinimas galėjo būti susijęs su šiais valdžios persidalijimo ir reorganizacijos jėgos bloke procesais, vykusiais prieš Berijos suėmimą 1953 m. birželį. Šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:Soviet Lithuania military and ideological elite.jpg|thumb|Mokyklos salėje (Tiškevičių rūmuose), prie prezidiumo stalo stovi LSSR vidaus reikalų ministerijos ir mokyklos vadovai.]] Po [[Valstybės saugumo komitetas (SSRS)|Valstybės saugumo komiteto (KGB)]] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įkūrimo (įkurtas 1954 m. kovą po Berijos žlugimo ir sąjunginio VRM padalijimo) Kučinskas perėjo tarnauti į valstybės saugumo organus. Jo paskyrimas 1954 m. balandžio 7 d. į Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigas liudija, kad jis sėkmingai praėjo patikrinimus, sekusius po Berijos suėmimo, ir buvo laikomas lojaliu naujajai šalies ir KGB vadovybei. Nuo 1954 m. balandžio 7 d. iki 1955 m. gegužės 16 d. ėjo Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko ir tuo pačiu 4-osios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1955 m. gegužės 16 d. iki 1959 m. rugsėjo 5 d. – Lietuvos TSR MT KGB 6-ojo specialiojo skyriaus viršininkas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1959 m. rugsėjo 5 d. iki 1960 m. balandžio 1 d. – Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Šis skyrius užsiėmė operatyvinės technikos priemonių gamyba ir taikymu, radijo kontržvalgyba, korespondencijos perliustracija ir slaptųjų ryšių apsauga<ref name="kgbveikla_ots"/>. 1960 m. birželio 1 d. Domas Liudviko Kučinskas buvo atleistas iš valstybės saugumo organų dėl sveikatos būklės<ref name="kgbbio"/>. Jo atleidimas sutapo su [[Nikita Chruščiovas|N. S. Chruščiovo]] valdymo laikotarpiu ir aktyvia [[Destalinizacija|destalinizacija]]. Didelių politinių valymų, kurie galėtų jį paveikti šiuo metu, nevyko, ir oficiali atleidimo priežastis būnant 58 metų atrodo tikėtina, atsižvelgiant į jo sudėtingą biografiją. Po atleidimo dirbo inspektoriumi Archyvų valdyboje prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos<ref name="narb_fond_opis_attestat_trud"/>, vėliau - inspektoriumi Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje<ref name="newspaper_bio1"/>. Septintajame dešimtmetyje taip pat buvo Lietuvos TSR Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto deputatas<ref name="narb_fond_opis_deputat"/>. Parašė keletą straipsnių periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, įskaitant straipsnį „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>. Parašė prisiminimų knygą „Mirtininkų vienutėje“<ref name="newspaper_bio1"/>, apimančią 1923–1940 m. laikotarpį, išleistą 1964 m. literatūriškai apdorotą P. Margevičiaus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, ir prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.)<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/>. 1972 m. Kučinskui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/>. Kaip ir daugelio komunistinei valdžiai lojalių pirmosios bangos revoliucinių veikėjų atžvilgiu, gyvenimo pabaigoje valstybė aktyviai kūrė kankinio už komunizmo idealus įvaizdį. Sovietinėje televizijoje Kučinską gyvenimo pabaigoje vadino „žmogumi-legenda“, kaip valdžios pamalonintas respublikinės reikšmės nusipelnęs pensininkas Kučinskas filmavosi, rašė memuarus, davė interviu. Jo 70-metis 1972 m. buvo pažymėtas atminimo albumo išleidimu<ref name="narb_fond_opis_album70"/> ir iškilmingu susirinkimu, kuris buvo nušviestas kino kronikoje „Tarybų Lietuva“<ref name="TarybuLietuva1972"/>. Sovietinės propagandos kulminacija kuriant mitą apie Kučinsko gyvenimą galima laikyti 1972 metus, kai mieste buvo švenčiamas revoliucionieriaus 70-metis. Jubiliejus buvo iškilmingai paminėtas 1972 m. balandžio 17 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Darbo komiteto salėje ir įamžintas Lietuvos kino mėgėjų draugijos kino kronikoje<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Jubiliejuje dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė daugybė kolegų iš archyvų sistemos, partiniai veikėjai ir revoliucinio judėjimo veteranai. Tarp svečių buvo: [[Stasys Naujalis (1913)|Stasys Naujalis]] (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius), [[Alfonsas Gailevičius]] (generolas majoras, vienas aktyviausių lietuvių deportacijų organizatorių), [[Juozas Jarmalavičius (1939)|Juozas Jarmalavičius]] (Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis bendradarbis), [[Vytautas Kondratas (1914)|Vytautas Kondratas]] (buvęs Partijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas), [[Mykolas Junčas-Kučinskas]] (nusipelnęs kultūros veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis), taip pat Lietuvos TSR centrinių valstybinių archyvų vadovai ir darbuotojai, įskaitant [[Vanda Daunienė|Vandą Daunienę]] (LSSR CVA direktorė) ir [[Janas Eliezeris Zilberis|Janą Eliezerą Zilberį]] (LSSR CVA Kauno filialo direktorius, karo dalyvis)<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Apie tai, kad Kučinskas 20 metų tarnavo kaip kadrinis karininkas NKVD ir vėliau KGB, viešai tapo žinoma tik XXI a. pradžioje. Oficialiame 1985 m. nekrologe nenurodyta nei jo tarnyba kalėjimo viršininku, nei kokie nors duomenys apie darbą KGB – nurodyta tik, kad jis dirbo „administracinį“ darbą. Manoma, kad dirbdamas valstybinių archyvų inspektoriumi vėlesnėje gyvenimo dalyje Kučinskas sunaikino kompromituojančius įrašus apie save, tačiau patikimų duomenų nepakanka: duomenys galėjo būti sunaikinti 1990–1991 metais. [[Vaizdas:Obiturial on D. Kučinskas.jpg|thumb|Iš laikraščio „Tiesa“]] 1977 m. įvyko jo jubiliejinė paroda<ref name="narb_fond_opis_exhibition"/>. Iki gyvenimo pabaigos dalyvavo revoliucijos ir karo veteranų organizacijų veikloje<ref name="newspaper_bio1"/>. Iš pradžių gyveno Vilniuje, Vokiečių g. 20 (buv. Muziejaus), Parkeso name. Vėliau Gedimino pr. 13 (buv. Lenino prospektas). [[Vaizdas:Photo album.png|thumb|Kučinskas sovietiniame Kryme, po Antrojo pasaulinio karo, data nežinoma]] Buvo vedęs Valentiną Nesterovną Kučinskienę (Kurojedovą), partizaninio judėjimo Baltarusijoje dalyvę Didžiojo Tėvynės karo metais. Šeimos archyve, parodytame televizijos siužetuose, išliko nuotraukos, liudijančios apie jo poilsines keliones į Krymą<ref name="family_album_crimea"/>. Mirė 1985 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Palaidotas [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]]<ref name="chronology_death_burial"/>. 1987 m. D. L. Kučinsko asmeniniai daiktai ir dokumentai buvo perduoti kaip eksponatai į Kauno [[Devintas fortas|Devintojo forto]] muziejų<ref name="narb_fond_opis_museum"/>. == Kariniai laipsniai == * Kapitonas (1947 m. balandžio 8 d. duomenimis)<ref name="forum_award"/> * Majoras (1949 m. rugpjūčio 1 d.)<ref name="kgbbio"/> * Pulkininkas leitenantas (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/> == Apdovanojimai == * [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]] (1947 m. balandžio 8 d.<ref name="forum_award"/>; taip pat patvirtina ordino knygelė Nr. 612717, ordino Nr. 2711913<ref name="doc_ord_book"/>) * [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<ref name="newspaper_bio1"/> * [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<ref name="doc_medal_udost_trudotl"/> * [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]] (1945 m., įteiktas 1946 m. sausio 18 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda"/> * [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]] (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.)<ref name="doc_medal_udost_vettrud"/> * [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]] (apie 1970 m.)<ref name="doc_medal_udost_lenin100"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda20"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda30"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1985 m. gegužę)<ref name="doc_medal_udost_pobeda40"/> * Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972 m.)<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/> == Publikacijos == * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p.<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> * Straipsniai periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, tarp jų: ** „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“. – 1957.<ref name="narb_fond_opis_statja"/> * Prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.).<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/> == Archyvinis fondas == Domininko Liudviko Kučinsko asmeniniai ir tarnybiniai dokumentai, įskaitant jo autobiografijas (1941–1963 m.), brandos atestatą, pažymėjimus (tarp jų Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato), prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.), straipsnius periodinei spaudai (1941–1968 m.), taip pat medžiaga apie jį, saugomi šeimos fonde (F. 1512. Ap. 2. B. 1–26) [[Baltarusijos nacionalinis archyvas|Baltarusijos Respublikos nacionaliniame archyve]] (Minskas)<ref name="narb_fond_opis_main_fund_ref"/>. Klausimas dėl Kučinsko paskyrimo ministro pavaduotoju buvo svarstomas [[VKP(b) CK Politbiuras|VKP(b) CK Politbiuro]] posėdyje prie Stalino ir Berijos, posėdis Nr. 78, 1950 m. rugsėjo 21 d. – lapkričio 12 d. (RGASPI. F. 17. Ap. 3. B. 1085). == Išnašos == {{Išnašos|refs= <ref name="Bimba1965">{{Straipsnis |autorius=Bimba A. |antraštė=Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai |kalba=lt |leidinys=Laisvė |tipas=laikraštis |vieta=Ozone Park, N. Y. |metai=1965 |numeris=8 |mėnuo=sausis |puslapiai=3 }}</ref> <ref name="KuchinskasFamilyNotes">Šeimos genealoginiai įrašai ir ištraukos iš D. Kučinsko knygos „Mirtininkų vienutėje“, taip pat lydimieji užrašai (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="kgbbio">[https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat">D. L. Kučinsko brandos atestatas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_partbilet">D. L. Kučinsko partinis bilietas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Tiesa1947_p100">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 100.</ref> <ref name="Tiesa1947_p35">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 35.</ref> <ref name="narb_fond_opis_statja">D. L. Kučinsko straipsnis „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1958">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ Nr. 29/486 (1958 m. spalis) // Lietuvos kino studija. (Duomenys iš montažinio lapo).</ref> <ref name="Tiesa1947_p104">Tiesa, 1917–1947 {{ref-lt}} / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. — Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. — P. 104.</ref> <ref name="newspaper_bio1">Domas Kučinskas (biografinė žinutė su portretu) // Pateikta laikraščio iškarpa (pavadinimas ir leidimo data neįskaitomi).</ref> <ref name="narb_fond_opis_otkrytki">D. L. Kučinskui siųsti atvirukai (1934 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 12). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Birzelio18">Teksto fragmentas, prasidedantis „Birželio 18 d. rytą...“ // Pateiktas teksto fragmentas (šaltinis nenurodytas).</ref> <ref name="doc20vek_plan">Lietuvos Valstybės saugumo departamento operatyvinių priemonių planas dėl „antivalstybinių“ partijų vadovaujančio personalo arešto. 1940 m. liepos 7 d. // [[Lietuvos ypatingasis archyvas|Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA)]]. F. K-1, ap. 58, b. 19574/3, t. 2. L. 1–3. Paskelbta: Литва в XX веке в документах российских архивов. 1939-1941 гг. : сб. док. Т. 2 / отв. ред. А.Д. Ротко ; отв. сост. Н.С. Лебедева. — М.: [[РОССПЭН]], 2017. — С. 278—281. — ISBN 978-5-8243-2101-7. Elektroninė dokumento kopija iš rinkinio prieinama portale [https://docs.historyrussia.org/ru/nodes/167163 „Электронная библиотека исторических документов“].</ref> <ref name="narb_fond_opis_shkola">D. L. Kučinsko autobiografijos (1941–1963 m.), kuriose yra duomenų apie tarnybą (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 1). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="forum_award">1947 m. balandžio 8 d. įsako dėl Lietuvos TSR duomenys (pagal informaciją iš interneto forumo).</ref> <ref name="Ukaz1947">1947 m. balandžio 8 d. įsakas dėl Lietuvos TSR (pateiktas tekstinis dokumentas).</ref> <ref name="shield">NKVD – MVD Litovskoj SSR // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. URL: http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm</ref> <ref name="garf_nika">Semantinės paieškos duomenys pagal „Stalino, Molotovo, Berijos ypatinguosius aplankus“. [[Rusijos Federacijos valstybinis archyvas|GA RF]]. F. R-9401. Ap. 2. B. 286.</ref> <ref name="resear1">Duomenys iš pateiktos tyrimo medžiagos (šaltinį reikia patikslinti!).</ref> <ref name="kgbveikla_ots">[https://www.kgbveikla.lt/lt/operatyvinis-techninis-skyrius Operatyvinis-techninis skyrius] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat_trud">D. L. Kučinsko darbo knygelė (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_deputat">D. L. Kučinsko Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato pažymėjimas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_articles_various">D. L. Kučinsko straipsniai periodinei spaudai (1941, 1947, 1957, 1968 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10, Д. 11). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_memoirs">D. L. Kučinsko prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 8). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel">Dokumentai apie D. L. Kučinskui suteiktą „Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo“ vardą (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 4). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_album70">Jubiliejinis albumas D. L. Kučinsko 70-mečiui (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 19). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1972">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ (tikėtina, Nr. 11, 1972 m.). Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį. // Lietuvos kino studija / Lietuvos kino mėgėjų draugija. (Duomenys iš montažinių lapų ir e-kinas.lt).</ref> <ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus">Kino kronikos „Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyviai...“ montažinis lapas, saugojimo vieneto Nr. 1437, Lietuvos kino mėgėjų draugija, 1972 m. (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="narb_fond_opis_exhibition">D. L. Kučinsko jubiliejinės parodos medžiaga (1977 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 20). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="family_album_crimea">Duomenys iš šeimos fotoalbumo (šaltinis: televizijos reportažas, reikia patikslinti pavadinimą ir datą).</ref> <ref name="chronology_death_burial">Pagal šeimos chronologijos duomenis (reikia patvirtinimo iš publikuotų šaltinių, jei įmanoma).</ref> <ref name="narb_fond_opis_museum">Dokumentai apie eksponatų perdavimą Kauno Devintojo forto muziejui (1987 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 26). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="doc_ord_book">Duomenys apie D. L. Kučinsko ordino knygelę Nr. 612717 (Raudonosios Žvaigždės ordinas Nr. 2711913). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_trudotl">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už darbo šaunumą“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ pažymėjimą (įteiktas 1946 m. sausio 18 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_vettrud">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Darbo veteranas“ pažymėjimą (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_lenin100">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda20">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda30">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda40">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1985 m. gegužę). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [tikrinimo data]).</ref> }} == Literatūra == * Tiesa, 1917–1947 / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – 116 p. * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p. == Nuorodos == * [https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt * [http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm NKVD – MVD Litovskoj SSR] // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. * [https://fk.archives.gov.by/fond/108481/ Informacija apie fondą Nr. 1512 „Kučinskienė Valentina Nesterovna, Kučinskas Dominykas Liudvikovič, Kablučko Pavel Fiodorovič“] // Baltarusijos Respublikos valstybinių archyvų fondų katalogas. * Kino žurnalai „Tarybų Lietuva“: ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/9027 Nr. 29/486 (1958 m. spalis) (paminėtas mirties nuosprendis). Lietuvos kino studija.] ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/3299 Nr. 11, 1972 m. (Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį).] ** [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000172766/tarybu-lietuva-1981-06-1367 Nr. 6, 1981 m. (kalba su prisiminimais)] 22gcwu9ucbjysi4xildcr6kpgygus1k 7582296 7582294 2025-06-21T19:08:32Z ЯНеДайва 200016 /* Išnašos */ 7582296 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas_vardas = {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}} | gimė = 1902 m. balandžio 17 d. | gimimo_vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = 1985 m. rugsėjo 26 d. | mirties_vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]], [[TSRS]] | veikla = Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} valstybės saugumo ir vidaus reikalų pareigūnas, publicistas. | organizacijos = {{Vėliava|TSRS}} [[SSRS NKVD|NKVD]], [[SSRS Vidaus reikalų ministerija|SSRS VRM]], [[SSRS Valstybės saugumo komitetas|SSRS KGB]] | pareigos = Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953)<br>Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas (1959–1960)<br>'''Tarnybos metai:''' 1940–1960<br>'''Laipsnis:''' [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953) | partija = [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] (nuo 1926 m.) | apdovanojimai = [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]]<br> [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<br> [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<br> [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]]<br> [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]]<br> [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] | pastabos = Slapyvardžiai: '''Jonas Krastinis''', {{lang-lt|Liutkus Jonas}} }} '''Domas Kučinskas''' (taip pat '''Dominykas'''; slapyvardžiai – '''Jonas Krastinis'''<ref name="Bimba1965"/>, <ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>; g. [[1902]] m. [[balandžio 17]] d. Zamatiškio kaime, [[Utenos apskritis]] – m. [[1985]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis vidaus reikalų ir valstybės saugumo veikėjas, publicistas. [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953). Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953). Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972). Nurodomas kaip knygos „Mirtininkų vienutėje“ autorius, tačiau knygos metmenyse kaip autorius nurodytas rašytojas P. Margevičius (Literatūrinis bendraautoris P. Margevičius). [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo 1926 metų. == Biografija == === Ankstyvieji metai ir šeima === Gimė 1902 m. balandžio 17 d. Zamatiškio kaime, Utenos apskrityje, Kauno gubernijoje<ref name="kgbbio"/>. Lietuvis. Tėvas – Liudvikas Kučinskas (g. apie 1861 m. – m. 1934 m. kovo 19 d.), Konstantino sūnus, valstietis, vėliau tapęs žinomu kalviu Radeikių kaime, Utenos apskrityje, kur nuo 1908 m. turėjo žemės ir kalvę; pagamino kryžius Utenos bažnyčiai ir buvo palaidotas Spitrynės kapinėse<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domo motina – Anelė Vilūnaitė, antroji Liudviko žmona. Jo motina Anelė Vilūnaitė, tikėtina, mirė arba anksti dingo iš jo gyvenimo, nes tėvas trečią kartą vedė 1911 m. vasario 13 d. Veroniką Musteikytę, kai Domui buvo apie devynerius metus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domas turėjo tikrus brolius Praną (1898 m. lapkričio 23 d. – 1975 m. gegužės 1 d.) ir Vladislovą (g. 1905 m.), kuris, Domo prisiminimuose, buvo komjaunuolis. Taip pat jis turėjo netikrą seserį iš trečiosios tėvo santuokos – Anelę (g. 1911 m.), kuri pasitiko jį po pirmojo paleidimo iš kalėjimo, būdama 14 metų<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Pradinis civilinis išsilavinimas<ref name="kgbbio" />, vėliau gavo brandos atestatą<ref name="narb_fond_opis_attestat" />. 1927 m., persikėlęs į Kauną, mokėsi [[Kauno aukštesnioji technikos mokykla|Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes" /> (A. Gulbinskaitės duomenimis)<ref name="KuchinskasFamilyNotes" />. === Revoliucinė veikla ir įkalinimas === 1926 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP)<ref name="narb_fond_opis_partbilet"/>. Buvo aktyvus revoliucinio (komunistinio) judėjimo nepriklausomoje Lietuvoje dalyvis. LKP Centrinis Komitetas, kur [[Antanas Sniečkus]] buvo viena svarbiausių figūrų, pavesdavo Kučinskui ir Klaudijai Krastinaitei atsakingas partines užduotis<ref name="Tiesa1947_p100"/>. [[Vaizdas:Kovos spaustuve.png|thumb|Kučinskas ir Krastinaitė, apie 1927 m.]] Pagal Kučinsko prisiminimus „Mirtininkų vienutėje“, 1923 m. sausį jis praėjo šaukimo komisiją Užpaliuose, vasarį buvo nusiųstas į Uteną. 1925 m. sausį, tarnaujant armijoje, buvo suimtas. 1925 m. balandžio 5 d. jam buvo pateikti kaltinimai dėl komunistinės literatūros platinimo ir antivyriausybinių tekstų rašymo. 1925 m. birželio 5 d. karo lauko teismas nuteisė jį 6 metams katorgos darbų. 1926 m. liepos 28 d. jis buvo paleistas pagal amnestiją<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Po paleidimo gavo dokumentus emigracijai į Braziliją, bet liko Lietuvoje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m. Kučinskas persikėlė į Kauną<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (buvo iškviestas iš Utenos<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, nuomojosi butą Kapsų g. 34 Žaliakalnyje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>) ir aktyviai įsitraukė į pogrindinę partinę veiklą. Šiuo laikotarpiu [[Antanas Sniečkus]] jau vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijos vadovybėje ir nuo 1927 m. vasario redagavo centrinį partijos organą – laikraštį „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“, leistą Kaune<ref name="Tiesa1947_p35"/>. Kučinskas 1927–1928 m. buvo LKP Kauno komiteto darbuotojas ir susijęs su pogrindine [[Kovos spaustuvė|„Kovos“ spaustuve]] (partinio laikraščio „[[Tiesa (laikraštis)|Kova]]“)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>, o vėliau ir su „Spartako“ spaustuve. Darbas pogrindinėse partinėse spaustuvėse Kaune, LKP veiklos centre, labai tikėtina, reiškė jo pažintį ir bendradarbiavimą su Antanu Sniečkumi, atsakingu už pagrindinį partijos leidinį. Pagal vėlesnius sovietinius reportažus, Kučinskas buvo atsakingas už 39-ojo „Tiesos“ numerio išleidimą. Partiniame darbe naudojo Jono Liutkaus slapyvardį. [[Vaizdas:Domas Kučinskas young.png|thumb|Domas Kučinskas jaunas prieš antrąjį įkalinimą]] Iš pradžių Kučinskas buvo nuteistas mirties bausme<ref name="TarybuLietuva1958"/>. 1929 m. rugpjūčio 9 d. įvyko teismas. Vėliau byla kasaciniu skundu buvo grąžinta Vyriausiojo Tribunolo į karo lauko teismą. 1929 m. lapkričio 26 d. teisme jį gynė advokatas Stankevičius<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1930 m. sausio 14 d. Vyriausiasis Tribunolas nuteisė jį<ref name="Tiesa1947_p104"/>, apie ką pranešė laikraštis „[[Lietuvos žinios]]“. Šį sprendimą 1930 m. sausio 17 d. patvirtino Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]]. Pagal Kučinsko knygą, keičiant nuosprendį tam tikrą vaidmenį suvaidino Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Antanas Žilinskas|Antano Žilinsko]] pateiktas prašymas, galbūt paveiktas Lietuvos pasiuntinio Maskvoje [[Jurgis Baltrušaitis|Jurgio Baltrušaičio]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Nuo 1928 m. rugsėjo (arba nuo naujo nuosprendžio paskelbimo 1929 m.) iki 1940 m. birželio buvo įkalintas Kauno kalėjime už politinę veiklą<ref name="kgbbio"/><ref name="newspaper_bio1"/>. Jo archyviniame fonde išliko atvirukai, gauti kalėjime 1934 m.<ref name="narb_fond_opis_otkrytki"/>. Kalėdamas Kauno kalėjime, jis atliko bausmę kartu su kitais žinomais Lietuvos komunistais, ypač su [[Juozas Mickevičius (revoliucionierius)|Juozu Mickevičiumi]] (1907–1995), taip pat nuteistu už aktyvią pogrindinę spaudos veiklą. Artumas tokiems žmonėms kalėjime ir ištikimybė komunistinėms idėjoms suvaidino svarbų vaidmenį tolimesnėje Kučinsko karjeroje. [[Vaizdas:Arrested Lithuanian revolutioneers-communists.png|thumb|D. Kučinskas, J. Mickevičius, J. Piligrimas]] === Veikla po 1940 metų === 1940 m. birželio įvykiai, po [[Baltijos šalių okupacija (1940)|sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą]], kardinaliai pakeitė jo padėtį. 1940 m. birželio 15 d. (kitais duomenimis, birželio 18 ar 19 d.) Domas Kučinskas buvo paleistas iš Kauno kalėjimo<ref name="Bimba1965"/> ir, kai kurių liudijimų duomenimis, nedelsiant perkeltas iš kalėjimo kameros į to paties kalėjimo viršininko kabinetą. Netrukus, 1940 m. liepos 5 d., Kučinskas buvo oficialiai paskirtas kalėjimo Nr. 1 (Kauno kalėjimo) viršininku<ref name="kgbbio"/><ref name="Birzelio18"/>. Eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai dalyvavo ruošiantis masiniams naujojo režimo politinių oponentų areštams. Pagal Lietuvos Valstybės saugumo departamento 1940 m. liepos 7 d. „Operatyvinių priemonių planą“, Kučinskui, kaip Kauno kalėjimo viršininkui, buvo pavesta „organizuoti suimtų asmenų priėmimą“, užtikrinti griežtą jų izoliaciją, paruošti kameras 200 suimtųjų ir sustiprinti kalėjimo apsaugą<ref name="doc20vek_plan"/>. Nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. Kučinskas buvo perkeltas į Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų liaudies komisariatas|NKVD]] Kalėjimų skyriaus Vilniuje vyresniojo inspektoriaus pareigas, o nuo 1941 m. vasario 4 d. iki rugsėjo 1 d. buvo šio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Didžiojo Tėvynės karo metais, nuo 1943 m. sausio 25 d. iki 1944 m. sausio 1 d., tarnavo vertėju Uzbekijos TSR NKVD valdyboje. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1944 m. sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. – Lietuvos TSR NKVD Kadrų poskyrio viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:NKVD managers of Vilnius militia school.jpg|thumb|SSRS Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus karininkų mokyklos vadovai. 1949 m.]] Nuo 1944 m. lapkričio 15 d. iki 1950 m. spalio 3 d. tarnavo Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų ministerija (Sovietų Sąjunga)|VRM]] Vilniaus karininkų mokyklos, pavadintos [[Juozas Bartašiūnas|J. M. Bartašiūno]] vardu, viršininko pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="narb_fond_opis_shkola"/>. Kučinskas buvo vienas iš mokyklos steigėjų. 1947 m. balandžio 8 d., būdamas kapitonu, apdovanotas Raudonosios Žvaigždės ordinu<ref name="forum_award"/>. Šis apdovanojimas įvyko aktyvios sovietų valdžios kovos su ginkluotu antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje laikotarpiu. Tuo pačiu įsaku aukštais ordinais buvo pažymėti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras J. M. Bartašiūnas, valstybės saugumo ministras [[Dmitrijus Jefimovas|D. A. Jefimovas]], jų pavaduotojai ir kiti vadovaujantys respublikos jėgos struktūrų darbuotojai<ref name="Ukaz1947"/>. Kučinsko apdovanojimas kartu su aukščiausia jėgos struktūrų vadovybe liudija jo indėlio į kadrų rengimą VRM organams, aktyviai dalyvavusiems užtikrinant saugumą ir stiprinant sovietų valdžią respublikoje, pripažinimą. 1950 m. spalio 3 d. Domas Kučinskas buvo paskirtas Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Paskyrimas į šias aukštas pareigas, tikėtina, buvo derinamas aukščiausiu sovietų vadovybės lygmeniu, nes apie tai minima dokumentuose iš vadinamųjų „Stalino, Molotovo, Berijos ypatingųjų aplankų“, saugomų Rusijos Federacijos valstybiniame archyve (GARF)<ref name="garf_nika"/>. Kai kuriais duomenimis, ministro pavaduotojo poste jis pakeitė [[Antanas Mickevičius (1916)|A. A. Mickevičių]], kuris kuravo kadrų klausimus<ref name="resear1"/>. Kučinskas ministro pavaduotojo pareigas ėjo iki 1953 m. gegužės 20 d.<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Šis jo karjeros laikotarpis sutapo su paskutiniais Stalino valdymo metais, kai [[Lavrentijus Berija|Lavrentijus Berija]], nors ir nevadovavo tiesiogiai VRM, išlaikė didžiulę įtaką jėgos struktūroms. Kučinsko pasitraukimas iš aukšto Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojo posto 1953 m. gegužės 20 d. įvyko itin reikšmingu laikotarpiu: po [[Josifas Stalinas|J. V. Stalino]] mirties (1953 m. kovo 5 d.) ir trumpalaikio, bet reikšmingo L. P. Berijos sustiprėjimo, kuris 1953 m. kovą vadovavo jungtinei SSRS Vidaus reikalų ministerijai, inicijavęs didelio masto reformas ir kadrų pertvarkas. Kučinsko nušalinimas galėjo būti susijęs su šiais valdžios persidalijimo ir reorganizacijos jėgos bloke procesais, vykusiais prieš Berijos suėmimą 1953 m. birželį. Šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:Soviet Lithuania military and ideological elite.jpg|thumb|Mokyklos salėje (Tiškevičių rūmuose), prie prezidiumo stalo stovi LSSR vidaus reikalų ministerijos ir mokyklos vadovai.]] Po [[Valstybės saugumo komitetas (SSRS)|Valstybės saugumo komiteto (KGB)]] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įkūrimo (įkurtas 1954 m. kovą po Berijos žlugimo ir sąjunginio VRM padalijimo) Kučinskas perėjo tarnauti į valstybės saugumo organus. Jo paskyrimas 1954 m. balandžio 7 d. į Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigas liudija, kad jis sėkmingai praėjo patikrinimus, sekusius po Berijos suėmimo, ir buvo laikomas lojaliu naujajai šalies ir KGB vadovybei. Nuo 1954 m. balandžio 7 d. iki 1955 m. gegužės 16 d. ėjo Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko ir tuo pačiu 4-osios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1955 m. gegužės 16 d. iki 1959 m. rugsėjo 5 d. – Lietuvos TSR MT KGB 6-ojo specialiojo skyriaus viršininkas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1959 m. rugsėjo 5 d. iki 1960 m. balandžio 1 d. – Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Šis skyrius užsiėmė operatyvinės technikos priemonių gamyba ir taikymu, radijo kontržvalgyba, korespondencijos perliustracija ir slaptųjų ryšių apsauga<ref name="kgbveikla_ots"/>. 1960 m. birželio 1 d. Domas Liudviko Kučinskas buvo atleistas iš valstybės saugumo organų dėl sveikatos būklės<ref name="kgbbio"/>. Jo atleidimas sutapo su [[Nikita Chruščiovas|N. S. Chruščiovo]] valdymo laikotarpiu ir aktyvia [[Destalinizacija|destalinizacija]]. Didelių politinių valymų, kurie galėtų jį paveikti šiuo metu, nevyko, ir oficiali atleidimo priežastis būnant 58 metų atrodo tikėtina, atsižvelgiant į jo sudėtingą biografiją. Po atleidimo dirbo inspektoriumi Archyvų valdyboje prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos<ref name="narb_fond_opis_attestat_trud"/>, vėliau - inspektoriumi Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje<ref name="newspaper_bio1"/>. Septintajame dešimtmetyje taip pat buvo Lietuvos TSR Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto deputatas<ref name="narb_fond_opis_deputat"/>. Parašė keletą straipsnių periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, įskaitant straipsnį „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>. Parašė prisiminimų knygą „Mirtininkų vienutėje“<ref name="newspaper_bio1"/>, apimančią 1923–1940 m. laikotarpį, išleistą 1964 m. literatūriškai apdorotą P. Margevičiaus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, ir prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.)<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/>. 1972 m. Kučinskui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/>. Kaip ir daugelio komunistinei valdžiai lojalių pirmosios bangos revoliucinių veikėjų atžvilgiu, gyvenimo pabaigoje valstybė aktyviai kūrė kankinio už komunizmo idealus įvaizdį. Sovietinėje televizijoje Kučinską gyvenimo pabaigoje vadino „žmogumi-legenda“, kaip valdžios pamalonintas respublikinės reikšmės nusipelnęs pensininkas Kučinskas filmavosi, rašė memuarus, davė interviu. Jo 70-metis 1972 m. buvo pažymėtas atminimo albumo išleidimu<ref name="narb_fond_opis_album70"/> ir iškilmingu susirinkimu, kuris buvo nušviestas kino kronikoje „Tarybų Lietuva“<ref name="TarybuLietuva1972"/>. Sovietinės propagandos kulminacija kuriant mitą apie Kučinsko gyvenimą galima laikyti 1972 metus, kai mieste buvo švenčiamas revoliucionieriaus 70-metis. Jubiliejus buvo iškilmingai paminėtas 1972 m. balandžio 17 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Darbo komiteto salėje ir įamžintas Lietuvos kino mėgėjų draugijos kino kronikoje<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Jubiliejuje dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė daugybė kolegų iš archyvų sistemos, partiniai veikėjai ir revoliucinio judėjimo veteranai. Tarp svečių buvo: [[Stasys Naujalis (1913)|Stasys Naujalis]] (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius), [[Alfonsas Gailevičius]] (generolas majoras, vienas aktyviausių lietuvių deportacijų organizatorių), [[Juozas Jarmalavičius (1939)|Juozas Jarmalavičius]] (Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis bendradarbis), [[Vytautas Kondratas (1914)|Vytautas Kondratas]] (buvęs Partijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas), [[Mykolas Junčas-Kučinskas]] (nusipelnęs kultūros veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis), taip pat Lietuvos TSR centrinių valstybinių archyvų vadovai ir darbuotojai, įskaitant [[Vanda Daunienė|Vandą Daunienę]] (LSSR CVA direktorė) ir [[Janas Eliezeris Zilberis|Janą Eliezerą Zilberį]] (LSSR CVA Kauno filialo direktorius, karo dalyvis)<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Apie tai, kad Kučinskas 20 metų tarnavo kaip kadrinis karininkas NKVD ir vėliau KGB, viešai tapo žinoma tik XXI a. pradžioje. Oficialiame 1985 m. nekrologe nenurodyta nei jo tarnyba kalėjimo viršininku, nei kokie nors duomenys apie darbą KGB – nurodyta tik, kad jis dirbo „administracinį“ darbą. Manoma, kad dirbdamas valstybinių archyvų inspektoriumi vėlesnėje gyvenimo dalyje Kučinskas sunaikino kompromituojančius įrašus apie save, tačiau patikimų duomenų nepakanka: duomenys galėjo būti sunaikinti 1990–1991 metais. [[Vaizdas:Obiturial on D. Kučinskas.jpg|thumb|Iš laikraščio „Tiesa“]] 1977 m. įvyko jo jubiliejinė paroda<ref name="narb_fond_opis_exhibition"/>. Iki gyvenimo pabaigos dalyvavo revoliucijos ir karo veteranų organizacijų veikloje<ref name="newspaper_bio1"/>. Iš pradžių gyveno Vilniuje, Vokiečių g. 20 (buv. Muziejaus), Parkeso name. Vėliau Gedimino pr. 13 (buv. Lenino prospektas). [[Vaizdas:Photo album.png|thumb|Kučinskas sovietiniame Kryme, po Antrojo pasaulinio karo, data nežinoma]] Buvo vedęs Valentiną Nesterovną Kučinskienę (Kurojedovą), partizaninio judėjimo Baltarusijoje dalyvę Didžiojo Tėvynės karo metais. Šeimos archyve, parodytame televizijos siužetuose, išliko nuotraukos, liudijančios apie jo poilsines keliones į Krymą<ref name="family_album_crimea"/>. Mirė 1985 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Palaidotas [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]]<ref name="chronology_death_burial"/>. 1987 m. D. L. Kučinsko asmeniniai daiktai ir dokumentai buvo perduoti kaip eksponatai į Kauno [[Devintas fortas|Devintojo forto]] muziejų<ref name="narb_fond_opis_museum"/>. == Kariniai laipsniai == * Kapitonas (1947 m. balandžio 8 d. duomenimis)<ref name="forum_award"/> * Majoras (1949 m. rugpjūčio 1 d.)<ref name="kgbbio"/> * Pulkininkas leitenantas (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/> == Apdovanojimai == * [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]] (1947 m. balandžio 8 d.<ref name="forum_award"/>; taip pat patvirtina ordino knygelė Nr. 612717, ordino Nr. 2711913<ref name="doc_ord_book"/>) * [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<ref name="newspaper_bio1"/> * [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<ref name="doc_medal_udost_trudotl"/> * [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]] (1945 m., įteiktas 1946 m. sausio 18 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda"/> * [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]] (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.)<ref name="doc_medal_udost_vettrud"/> * [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]] (apie 1970 m.)<ref name="doc_medal_udost_lenin100"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda20"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda30"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1985 m. gegužę)<ref name="doc_medal_udost_pobeda40"/> * Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972 m.)<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/> == Publikacijos == * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p.<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> * Straipsniai periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, tarp jų: ** „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“. – 1957.<ref name="narb_fond_opis_statja"/> * Prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.).<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/> == Archyvinis fondas == Domininko Liudviko Kučinsko asmeniniai ir tarnybiniai dokumentai, įskaitant jo autobiografijas (1941–1963 m.), brandos atestatą, pažymėjimus (tarp jų Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato), prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.), straipsnius periodinei spaudai (1941–1968 m.), taip pat medžiaga apie jį, saugomi šeimos fonde (F. 1512. Ap. 2. B. 1–26) [[Baltarusijos nacionalinis archyvas|Baltarusijos Respublikos nacionaliniame archyve]] (Minskas)<ref name="narb_fond_opis_main_fund_ref"/>. Klausimas dėl Kučinsko paskyrimo ministro pavaduotoju buvo svarstomas [[VKP(b) CK Politbiuras|VKP(b) CK Politbiuro]] posėdyje prie Stalino ir Berijos, posėdis Nr. 78, 1950 m. rugsėjo 21 d. – lapkričio 12 d. (RGASPI. F. 17. Ap. 3. B. 1085). <ref name="Bimba1965">Bimba A. Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai (lt) // Laisvė. Ozone Park, N. Y., 1965 m. sausis, Nr. 8, p. 3.</ref> <ref name="KuchinskasFamilyNotes">Šeimos genealoginiai įrašai ir ištraukos iš D. Kučinsko knygos „Mirtininkų vienutėje“, taip pat lydimieji užrašai (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="kgbbio">[https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat">D. L. Kučinsko brandos atestatas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_partbilet">D. L. Kučinsko partinis bilietas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Tiesa1947_p100">Tiesa, 1917–1947 (lt) / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – P. 100.</ref> <ref name="Tiesa1947_p35">Tiesa, 1917–1947 (lt) / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – P. 35.</ref> <ref name="narb_fond_opis_statja">D. L. Kučinsko straipsnis „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1958">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ Nr. 29/486 (1958 m. spalis) // Lietuvos kino studija. (Duomenys iš montažinio lapo).</ref> <ref name="Tiesa1947_p104">Tiesa, 1917–1947 (lt) / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – P. 104.</ref> <ref name="newspaper_bio1">Domas Kučinskas (biografinė žinutė su portretu) // Pateikta laikraščio iškarpa (pavadinimas ir leidimo data neįskaitomi).</ref> <ref name="narb_fond_opis_otkrytki">D. L. Kučinskui siųsti atvirukai (1934 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 12). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Birzelio18">Teksto fragmentas, prasidedantis „Birželio 18 d. rytą...“ // Pateiktas teksto fragmentas (šaltinis nenurodytas).</ref> <ref name="doc20vek_plan">Lietuvos Valstybės saugumo departamento operatyvinių priemonių planas dėl „antivalstybinių“ partijų vadovaujančio personalo arešto. 1940 m. liepos 7 d. // [[Lietuvos ypatingasis archyvas|Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA)]]. F. K-1, ap. 58, b. 19574/3, t. 2. L. 1–3. Paskelbta: Литва в XX веке в документах российских архивов. 1939-1941 гг. : сб. док. Т. 2 / отв. ред. А.Д. Ротко ; отв. сост. Н.С. Лебедева. — М.: [[РОССПЭН]], 2017. — С. 278—281. — ISBN 978-5-8243-2101-7. Elektroninė dokumento kopija iš rinkinio prieinama portale [https://docs.historyrussia.org/ru/nodes/167163 „Электронная библиотека исторических документов“].</ref> <ref name="narb_fond_opis_shkola">D. L. Kučinsko autobiografijos (1941–1963 m.), kuriose yra duomenų apie tarnybą (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 1). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="forum_award">1947 m. balandžio 8 d. įsako dėl Lietuvos TSR duomenys (pagal informaciją iš interneto forumo).</ref> <ref name="Ukaz1947">1947 m. balandžio 8 d. įsakas dėl Lietuvos TSR (pateiktas tekstinis dokumentas).</ref> <ref name="shield">NKVD – MVD Litovskoj SSR // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. URL: http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm</ref> <ref name="garf_nika">Semantinės paieškos duomenys pagal „Stalino, Molotovo, Berijos ypatinguosius aplankus“. [[Rusijos Federacijos valstybinis archyvas|GA RF]]. F. R-9401. Ap. 2. B. 286.</ref> <ref name="resear1">Duomenys iš pateiktos tyrimo medžiagos (šaltinį reikia patikslinti!).</ref> <ref name="kgbveikla_ots">[https://www.kgbveikla.lt/lt/operatyvinis-techninis-skyrius Operatyvinis-techninis skyrius] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat_trud">D. L. Kučinsko darbo knygelė (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_deputat">D. L. Kučinsko Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato pažymėjimas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_articles_various">D. L. Kučinsko straipsniai periodinei spaudai (1941, 1947, 1957, 1968 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10, Д. 11). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_memoirs">D. L. Kučinsko prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 8). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel">Dokumentai apie D. L. Kučinskui suteiktą „Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo“ vardą (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 4). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_album70">Jubiliejinis albumas D. L. Kučinsko 70-mečiui (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 19). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1972">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ (tikėtina, Nr. 11, 1972 m.). Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį. // Lietuvos kino studija / Lietuvos kino mėgėjų draugija. (Duomenys iš montažinių lapų ir e-kinas.lt).</ref> <ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus">Kino kronikos „Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyviai...“ montažinis lapas, saugojimo vieneto Nr. 1437, Lietuvos kino mėgėjų draugija, 1972 m. (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="narb_fond_opis_exhibition">D. L. Kučinsko jubiliejinės parodos medžiaga (1977 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 20). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="family_album_crimea">Duomenys iš šeimos fotoalbumo (šaltinis: televizijos reportažas, reikia patikslinti pavadinimą ir datą).</ref> <ref name="chronology_death_burial">Pagal šeimos chronologijos duomenis (reikia patvirtinimo iš publikuotų šaltinių, jei įmanoma).</ref> <ref name="narb_fond_opis_museum">Dokumentai apie eksponatų perdavimą Kauno Devintojo forto muziejui (1987 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 26). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="doc_ord_book">Duomenys apie D. L. Kučinsko ordino knygelę Nr. 612717 (Raudonosios Žvaigždės ordinas Nr. 2711913). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_trudotl">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už darbo šaunumą“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ pažymėjimą (įteiktas 1946 m. sausio 18 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_vettrud">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Darbo veteranas“ pažymėjimą (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_lenin100">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda20">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda30">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda40">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1985 m. gegužę). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> == Literatūra == * Tiesa, 1917–1947 / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – 116 p. * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p. == Nuorodos == * [https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt * [http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm NKVD – MVD Litovskoj SSR] // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. * [https://fk.archives.gov.by/fond/108481/ Informacija apie fondą Nr. 1512 „Kučinskienė Valentina Nesterovna, Kučinskas Dominykas Liudvikovič, Kablučko Pavel Fiodorovič“] // Baltarusijos Respublikos valstybinių archyvų fondų katalogas. * Kino žurnalai „Tarybų Lietuva“: ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/9027 Nr. 29/486 (1958 m. spalis) (paminėtas mirties nuosprendis). Lietuvos kino studija.] ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/3299 Nr. 11, 1972 m. (Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį).] ** [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000172766/tarybu-lietuva-1981-06-1367 Nr. 6, 1981 m. (kalba su prisiminimais)] eslqvcd58dbisgovujpb7gbsyg8tliu 7582312 7582296 2025-06-21T20:15:17Z Homo ergaster 10314 7582312 wikitext text/x-wiki {{perrašyti}} {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas_vardas = {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}} | gimė = 1902 m. balandžio 17 d. | gimimo_vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = 1985 m. rugsėjo 26 d. | mirties_vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]], [[TSRS]] | veikla = Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} valstybės saugumo ir vidaus reikalų pareigūnas, publicistas. | organizacijos = {{Vėliava|TSRS}} [[SSRS NKVD|NKVD]], [[SSRS Vidaus reikalų ministerija|SSRS VRM]], [[SSRS Valstybės saugumo komitetas|SSRS KGB]] | pareigos = Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953)<br>Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas (1959–1960)<br>'''Tarnybos metai:''' 1940–1960<br>'''Laipsnis:''' [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953) | partija = [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] (nuo 1926 m.) | apdovanojimai = [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]]<br> [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<br> [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<br> [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]]<br> [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]]<br> [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] | pastabos = Slapyvardžiai: '''Jonas Krastinis''', {{lang-lt|Liutkus Jonas}} }} '''Domas Kučinskas''' (taip pat '''Dominykas'''; slapyvardžiai – '''Jonas Krastinis'''<ref name="Bimba1965"/>, <ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>; g. [[1902]] m. [[balandžio 17]] d. Zamatiškio kaime, [[Utenos apskritis]] – m. [[1985]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis vidaus reikalų ir valstybės saugumo veikėjas, publicistas. [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953). Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953). Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972). Nurodomas kaip knygos „Mirtininkų vienutėje“ autorius, tačiau knygos metmenyse kaip autorius nurodytas rašytojas P. Margevičius (Literatūrinis bendraautoris P. Margevičius). [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo 1926 metų. == Biografija == === Ankstyvieji metai ir šeima === Gimė 1902 m. balandžio 17 d. Zamatiškio kaime, Utenos apskrityje, Kauno gubernijoje<ref name="kgbbio"/>. Lietuvis. Tėvas – Liudvikas Kučinskas (g. apie 1861 m. – m. 1934 m. kovo 19 d.), Konstantino sūnus, valstietis, vėliau tapęs žinomu kalviu Radeikių kaime, Utenos apskrityje, kur nuo 1908 m. turėjo žemės ir kalvę; pagamino kryžius Utenos bažnyčiai ir buvo palaidotas Spitrynės kapinėse<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domo motina – Anelė Vilūnaitė, antroji Liudviko žmona. Jo motina Anelė Vilūnaitė, tikėtina, mirė arba anksti dingo iš jo gyvenimo, nes tėvas trečią kartą vedė 1911 m. vasario 13 d. Veroniką Musteikytę, kai Domui buvo apie devynerius metus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domas turėjo tikrus brolius Praną (1898 m. lapkričio 23 d. – 1975 m. gegužės 1 d.) ir Vladislovą (g. 1905 m.), kuris, Domo prisiminimuose, buvo komjaunuolis. Taip pat jis turėjo netikrą seserį iš trečiosios tėvo santuokos – Anelę (g. 1911 m.), kuri pasitiko jį po pirmojo paleidimo iš kalėjimo, būdama 14 metų<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Pradinis civilinis išsilavinimas<ref name="kgbbio" />, vėliau gavo brandos atestatą<ref name="narb_fond_opis_attestat" />. 1927 m., persikėlęs į Kauną, mokėsi [[Kauno aukštesnioji technikos mokykla|Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes" /> (A. Gulbinskaitės duomenimis)<ref name="KuchinskasFamilyNotes" />. === Revoliucinė veikla ir įkalinimas === 1926 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP)<ref name="narb_fond_opis_partbilet"/>. Buvo aktyvus revoliucinio (komunistinio) judėjimo nepriklausomoje Lietuvoje dalyvis. LKP Centrinis Komitetas, kur [[Antanas Sniečkus]] buvo viena svarbiausių figūrų, pavesdavo Kučinskui ir Klaudijai Krastinaitei atsakingas partines užduotis<ref name="Tiesa1947_p100"/>. [[Vaizdas:Kovos spaustuve.png|thumb|Kučinskas ir Krastinaitė, apie 1927 m.]] Pagal Kučinsko prisiminimus „Mirtininkų vienutėje“, 1923 m. sausį jis praėjo šaukimo komisiją Užpaliuose, vasarį buvo nusiųstas į Uteną. 1925 m. sausį, tarnaujant armijoje, buvo suimtas. 1925 m. balandžio 5 d. jam buvo pateikti kaltinimai dėl komunistinės literatūros platinimo ir antivyriausybinių tekstų rašymo. 1925 m. birželio 5 d. karo lauko teismas nuteisė jį 6 metams katorgos darbų. 1926 m. liepos 28 d. jis buvo paleistas pagal amnestiją<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Po paleidimo gavo dokumentus emigracijai į Braziliją, bet liko Lietuvoje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m. Kučinskas persikėlė į Kauną<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (buvo iškviestas iš Utenos<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, nuomojosi butą Kapsų g. 34 Žaliakalnyje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>) ir aktyviai įsitraukė į pogrindinę partinę veiklą. Šiuo laikotarpiu [[Antanas Sniečkus]] jau vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijos vadovybėje ir nuo 1927 m. vasario redagavo centrinį partijos organą – laikraštį „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“, leistą Kaune<ref name="Tiesa1947_p35"/>. Kučinskas 1927–1928 m. buvo LKP Kauno komiteto darbuotojas ir susijęs su pogrindine [[Kovos spaustuvė|„Kovos“ spaustuve]] (partinio laikraščio „[[Tiesa (laikraštis)|Kova]]“)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>, o vėliau ir su „Spartako“ spaustuve. Darbas pogrindinėse partinėse spaustuvėse Kaune, LKP veiklos centre, labai tikėtina, reiškė jo pažintį ir bendradarbiavimą su Antanu Sniečkumi, atsakingu už pagrindinį partijos leidinį. Pagal vėlesnius sovietinius reportažus, Kučinskas buvo atsakingas už 39-ojo „Tiesos“ numerio išleidimą. Partiniame darbe naudojo Jono Liutkaus slapyvardį. [[Vaizdas:Domas Kučinskas young.png|thumb|Domas Kučinskas jaunas prieš antrąjį įkalinimą]] Iš pradžių Kučinskas buvo nuteistas mirties bausme<ref name="TarybuLietuva1958"/>. 1929 m. rugpjūčio 9 d. įvyko teismas. Vėliau byla kasaciniu skundu buvo grąžinta Vyriausiojo Tribunolo į karo lauko teismą. 1929 m. lapkričio 26 d. teisme jį gynė advokatas Stankevičius<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1930 m. sausio 14 d. Vyriausiasis Tribunolas nuteisė jį<ref name="Tiesa1947_p104"/>, apie ką pranešė laikraštis „[[Lietuvos žinios]]“. Šį sprendimą 1930 m. sausio 17 d. patvirtino Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]]. Pagal Kučinsko knygą, keičiant nuosprendį tam tikrą vaidmenį suvaidino Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Antanas Žilinskas|Antano Žilinsko]] pateiktas prašymas, galbūt paveiktas Lietuvos pasiuntinio Maskvoje [[Jurgis Baltrušaitis|Jurgio Baltrušaičio]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Nuo 1928 m. rugsėjo (arba nuo naujo nuosprendžio paskelbimo 1929 m.) iki 1940 m. birželio buvo įkalintas Kauno kalėjime už politinę veiklą<ref name="kgbbio"/><ref name="newspaper_bio1"/>. Jo archyviniame fonde išliko atvirukai, gauti kalėjime 1934 m.<ref name="narb_fond_opis_otkrytki"/>. Kalėdamas Kauno kalėjime, jis atliko bausmę kartu su kitais žinomais Lietuvos komunistais, ypač su [[Juozas Mickevičius (revoliucionierius)|Juozu Mickevičiumi]] (1907–1995), taip pat nuteistu už aktyvią pogrindinę spaudos veiklą. Artumas tokiems žmonėms kalėjime ir ištikimybė komunistinėms idėjoms suvaidino svarbų vaidmenį tolimesnėje Kučinsko karjeroje. [[Vaizdas:Arrested Lithuanian revolutioneers-communists.png|thumb|D. Kučinskas, J. Mickevičius, J. Piligrimas]] === Veikla po 1940 metų === 1940 m. birželio įvykiai, po [[Baltijos šalių okupacija (1940)|sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą]], kardinaliai pakeitė jo padėtį. 1940 m. birželio 15 d. (kitais duomenimis, birželio 18 ar 19 d.) Domas Kučinskas buvo paleistas iš Kauno kalėjimo<ref name="Bimba1965"/> ir, kai kurių liudijimų duomenimis, nedelsiant perkeltas iš kalėjimo kameros į to paties kalėjimo viršininko kabinetą. Netrukus, 1940 m. liepos 5 d., Kučinskas buvo oficialiai paskirtas kalėjimo Nr. 1 (Kauno kalėjimo) viršininku<ref name="kgbbio"/><ref name="Birzelio18"/>. Eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai dalyvavo ruošiantis masiniams naujojo režimo politinių oponentų areštams. Pagal Lietuvos Valstybės saugumo departamento 1940 m. liepos 7 d. „Operatyvinių priemonių planą“, Kučinskui, kaip Kauno kalėjimo viršininkui, buvo pavesta „organizuoti suimtų asmenų priėmimą“, užtikrinti griežtą jų izoliaciją, paruošti kameras 200 suimtųjų ir sustiprinti kalėjimo apsaugą<ref name="doc20vek_plan"/>. Nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. Kučinskas buvo perkeltas į Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų liaudies komisariatas|NKVD]] Kalėjimų skyriaus Vilniuje vyresniojo inspektoriaus pareigas, o nuo 1941 m. vasario 4 d. iki rugsėjo 1 d. buvo šio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Didžiojo Tėvynės karo metais, nuo 1943 m. sausio 25 d. iki 1944 m. sausio 1 d., tarnavo vertėju Uzbekijos TSR NKVD valdyboje. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1944 m. sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. – Lietuvos TSR NKVD Kadrų poskyrio viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:NKVD managers of Vilnius militia school.jpg|thumb|SSRS Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus karininkų mokyklos vadovai. 1949 m.]] Nuo 1944 m. lapkričio 15 d. iki 1950 m. spalio 3 d. tarnavo Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų ministerija (Sovietų Sąjunga)|VRM]] Vilniaus karininkų mokyklos, pavadintos [[Juozas Bartašiūnas|J. M. Bartašiūno]] vardu, viršininko pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="narb_fond_opis_shkola"/>. Kučinskas buvo vienas iš mokyklos steigėjų. 1947 m. balandžio 8 d., būdamas kapitonu, apdovanotas Raudonosios Žvaigždės ordinu<ref name="forum_award"/>. Šis apdovanojimas įvyko aktyvios sovietų valdžios kovos su ginkluotu antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje laikotarpiu. Tuo pačiu įsaku aukštais ordinais buvo pažymėti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras J. M. Bartašiūnas, valstybės saugumo ministras [[Dmitrijus Jefimovas|D. A. Jefimovas]], jų pavaduotojai ir kiti vadovaujantys respublikos jėgos struktūrų darbuotojai<ref name="Ukaz1947"/>. Kučinsko apdovanojimas kartu su aukščiausia jėgos struktūrų vadovybe liudija jo indėlio į kadrų rengimą VRM organams, aktyviai dalyvavusiems užtikrinant saugumą ir stiprinant sovietų valdžią respublikoje, pripažinimą. 1950 m. spalio 3 d. Domas Kučinskas buvo paskirtas Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Paskyrimas į šias aukštas pareigas, tikėtina, buvo derinamas aukščiausiu sovietų vadovybės lygmeniu, nes apie tai minima dokumentuose iš vadinamųjų „Stalino, Molotovo, Berijos ypatingųjų aplankų“, saugomų Rusijos Federacijos valstybiniame archyve (GARF)<ref name="garf_nika"/>. Kai kuriais duomenimis, ministro pavaduotojo poste jis pakeitė [[Antanas Mickevičius (1916)|A. A. Mickevičių]], kuris kuravo kadrų klausimus<ref name="resear1"/>. Kučinskas ministro pavaduotojo pareigas ėjo iki 1953 m. gegužės 20 d.<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Šis jo karjeros laikotarpis sutapo su paskutiniais Stalino valdymo metais, kai [[Lavrentijus Berija|Lavrentijus Berija]], nors ir nevadovavo tiesiogiai VRM, išlaikė didžiulę įtaką jėgos struktūroms. Kučinsko pasitraukimas iš aukšto Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojo posto 1953 m. gegužės 20 d. įvyko itin reikšmingu laikotarpiu: po [[Josifas Stalinas|J. V. Stalino]] mirties (1953 m. kovo 5 d.) ir trumpalaikio, bet reikšmingo L. P. Berijos sustiprėjimo, kuris 1953 m. kovą vadovavo jungtinei SSRS Vidaus reikalų ministerijai, inicijavęs didelio masto reformas ir kadrų pertvarkas. Kučinsko nušalinimas galėjo būti susijęs su šiais valdžios persidalijimo ir reorganizacijos jėgos bloke procesais, vykusiais prieš Berijos suėmimą 1953 m. birželį. Šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:Soviet Lithuania military and ideological elite.jpg|thumb|Mokyklos salėje (Tiškevičių rūmuose), prie prezidiumo stalo stovi LSSR vidaus reikalų ministerijos ir mokyklos vadovai.]] Po [[Valstybės saugumo komitetas (SSRS)|Valstybės saugumo komiteto (KGB)]] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įkūrimo (įkurtas 1954 m. kovą po Berijos žlugimo ir sąjunginio VRM padalijimo) Kučinskas perėjo tarnauti į valstybės saugumo organus. Jo paskyrimas 1954 m. balandžio 7 d. į Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigas liudija, kad jis sėkmingai praėjo patikrinimus, sekusius po Berijos suėmimo, ir buvo laikomas lojaliu naujajai šalies ir KGB vadovybei. Nuo 1954 m. balandžio 7 d. iki 1955 m. gegužės 16 d. ėjo Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko ir tuo pačiu 4-osios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1955 m. gegužės 16 d. iki 1959 m. rugsėjo 5 d. – Lietuvos TSR MT KGB 6-ojo specialiojo skyriaus viršininkas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1959 m. rugsėjo 5 d. iki 1960 m. balandžio 1 d. – Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Šis skyrius užsiėmė operatyvinės technikos priemonių gamyba ir taikymu, radijo kontržvalgyba, korespondencijos perliustracija ir slaptųjų ryšių apsauga<ref name="kgbveikla_ots"/>. 1960 m. birželio 1 d. Domas Liudviko Kučinskas buvo atleistas iš valstybės saugumo organų dėl sveikatos būklės<ref name="kgbbio"/>. Jo atleidimas sutapo su [[Nikita Chruščiovas|N. S. Chruščiovo]] valdymo laikotarpiu ir aktyvia [[Destalinizacija|destalinizacija]]. Didelių politinių valymų, kurie galėtų jį paveikti šiuo metu, nevyko, ir oficiali atleidimo priežastis būnant 58 metų atrodo tikėtina, atsižvelgiant į jo sudėtingą biografiją. Po atleidimo dirbo inspektoriumi Archyvų valdyboje prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos<ref name="narb_fond_opis_attestat_trud"/>, vėliau - inspektoriumi Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje<ref name="newspaper_bio1"/>. Septintajame dešimtmetyje taip pat buvo Lietuvos TSR Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto deputatas<ref name="narb_fond_opis_deputat"/>. Parašė keletą straipsnių periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, įskaitant straipsnį „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>. Parašė prisiminimų knygą „Mirtininkų vienutėje“<ref name="newspaper_bio1"/>, apimančią 1923–1940 m. laikotarpį, išleistą 1964 m. literatūriškai apdorotą P. Margevičiaus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, ir prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.)<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/>. 1972 m. Kučinskui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/>. Kaip ir daugelio komunistinei valdžiai lojalių pirmosios bangos revoliucinių veikėjų atžvilgiu, gyvenimo pabaigoje valstybė aktyviai kūrė kankinio už komunizmo idealus įvaizdį. Sovietinėje televizijoje Kučinską gyvenimo pabaigoje vadino „žmogumi-legenda“, kaip valdžios pamalonintas respublikinės reikšmės nusipelnęs pensininkas Kučinskas filmavosi, rašė memuarus, davė interviu. Jo 70-metis 1972 m. buvo pažymėtas atminimo albumo išleidimu<ref name="narb_fond_opis_album70"/> ir iškilmingu susirinkimu, kuris buvo nušviestas kino kronikoje „Tarybų Lietuva“<ref name="TarybuLietuva1972"/>. Sovietinės propagandos kulminacija kuriant mitą apie Kučinsko gyvenimą galima laikyti 1972 metus, kai mieste buvo švenčiamas revoliucionieriaus 70-metis. Jubiliejus buvo iškilmingai paminėtas 1972 m. balandžio 17 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Darbo komiteto salėje ir įamžintas Lietuvos kino mėgėjų draugijos kino kronikoje<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Jubiliejuje dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė daugybė kolegų iš archyvų sistemos, partiniai veikėjai ir revoliucinio judėjimo veteranai. Tarp svečių buvo: [[Stasys Naujalis (1913)|Stasys Naujalis]] (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius), [[Alfonsas Gailevičius]] (generolas majoras, vienas aktyviausių lietuvių deportacijų organizatorių), [[Juozas Jarmalavičius (1939)|Juozas Jarmalavičius]] (Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis bendradarbis), [[Vytautas Kondratas (1914)|Vytautas Kondratas]] (buvęs Partijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas), [[Mykolas Junčas-Kučinskas]] (nusipelnęs kultūros veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis), taip pat Lietuvos TSR centrinių valstybinių archyvų vadovai ir darbuotojai, įskaitant [[Vanda Daunienė|Vandą Daunienę]] (LSSR CVA direktorė) ir [[Janas Eliezeris Zilberis|Janą Eliezerą Zilberį]] (LSSR CVA Kauno filialo direktorius, karo dalyvis)<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Apie tai, kad Kučinskas 20 metų tarnavo kaip kadrinis karininkas NKVD ir vėliau KGB, viešai tapo žinoma tik XXI a. pradžioje. Oficialiame 1985 m. nekrologe nenurodyta nei jo tarnyba kalėjimo viršininku, nei kokie nors duomenys apie darbą KGB – nurodyta tik, kad jis dirbo „administracinį“ darbą. Manoma, kad dirbdamas valstybinių archyvų inspektoriumi vėlesnėje gyvenimo dalyje Kučinskas sunaikino kompromituojančius įrašus apie save, tačiau patikimų duomenų nepakanka: duomenys galėjo būti sunaikinti 1990–1991 metais. [[Vaizdas:Obiturial on D. Kučinskas.jpg|thumb|Iš laikraščio „Tiesa“]] 1977 m. įvyko jo jubiliejinė paroda<ref name="narb_fond_opis_exhibition"/>. Iki gyvenimo pabaigos dalyvavo revoliucijos ir karo veteranų organizacijų veikloje<ref name="newspaper_bio1"/>. Iš pradžių gyveno Vilniuje, Vokiečių g. 20 (buv. Muziejaus), Parkeso name. Vėliau Gedimino pr. 13 (buv. Lenino prospektas). [[Vaizdas:Photo album.png|thumb|Kučinskas sovietiniame Kryme, po Antrojo pasaulinio karo, data nežinoma]] Buvo vedęs Valentiną Nesterovną Kučinskienę (Kurojedovą), partizaninio judėjimo Baltarusijoje dalyvę Didžiojo Tėvynės karo metais. Šeimos archyve, parodytame televizijos siužetuose, išliko nuotraukos, liudijančios apie jo poilsines keliones į Krymą<ref name="family_album_crimea"/>. Mirė 1985 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Palaidotas [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]]<ref name="chronology_death_burial"/>. 1987 m. D. L. Kučinsko asmeniniai daiktai ir dokumentai buvo perduoti kaip eksponatai į Kauno [[Devintas fortas|Devintojo forto]] muziejų<ref name="narb_fond_opis_museum"/>. == Kariniai laipsniai == * Kapitonas (1947 m. balandžio 8 d. duomenimis)<ref name="forum_award"/> * Majoras (1949 m. rugpjūčio 1 d.)<ref name="kgbbio"/> * Pulkininkas leitenantas (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/> == Apdovanojimai == * [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]] (1947 m. balandžio 8 d.<ref name="forum_award"/>; taip pat patvirtina ordino knygelė Nr. 612717, ordino Nr. 2711913<ref name="doc_ord_book"/>) * [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<ref name="newspaper_bio1"/> * [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<ref name="doc_medal_udost_trudotl"/> * [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]] (1945 m., įteiktas 1946 m. sausio 18 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda"/> * [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]] (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.)<ref name="doc_medal_udost_vettrud"/> * [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]] (apie 1970 m.)<ref name="doc_medal_udost_lenin100"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda20"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda30"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1985 m. gegužę)<ref name="doc_medal_udost_pobeda40"/> * Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972 m.)<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/> == Publikacijos == * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p.<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> * Straipsniai periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, tarp jų: ** „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“. – 1957.<ref name="narb_fond_opis_statja"/> * Prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.).<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/> == Archyvinis fondas == Domininko Liudviko Kučinsko asmeniniai ir tarnybiniai dokumentai, įskaitant jo autobiografijas (1941–1963 m.), brandos atestatą, pažymėjimus (tarp jų Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato), prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.), straipsnius periodinei spaudai (1941–1968 m.), taip pat medžiaga apie jį, saugomi šeimos fonde (F. 1512. Ap. 2. B. 1–26) [[Baltarusijos nacionalinis archyvas|Baltarusijos Respublikos nacionaliniame archyve]] (Minskas)<ref name="narb_fond_opis_main_fund_ref"/>. Klausimas dėl Kučinsko paskyrimo ministro pavaduotoju buvo svarstomas [[VKP(b) CK Politbiuras|VKP(b) CK Politbiuro]] posėdyje prie Stalino ir Berijos, posėdis Nr. 78, 1950 m. rugsėjo 21 d. – lapkričio 12 d. (RGASPI. F. 17. Ap. 3. B. 1085). <ref name="Bimba1965">Bimba A. Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai (lt) // Laisvė. Ozone Park, N. Y., 1965 m. sausis, Nr. 8, p. 3.</ref> <ref name="KuchinskasFamilyNotes">Šeimos genealoginiai įrašai ir ištraukos iš D. Kučinsko knygos „Mirtininkų vienutėje“, taip pat lydimieji užrašai (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="kgbbio">[https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat">D. L. Kučinsko brandos atestatas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_partbilet">D. L. Kučinsko partinis bilietas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Tiesa1947_p100">Tiesa, 1917–1947 (lt) / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – P. 100.</ref> <ref name="Tiesa1947_p35">Tiesa, 1917–1947 (lt) / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – P. 35.</ref> <ref name="narb_fond_opis_statja">D. L. Kučinsko straipsnis „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1958">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ Nr. 29/486 (1958 m. spalis) // Lietuvos kino studija. (Duomenys iš montažinio lapo).</ref> <ref name="Tiesa1947_p104">Tiesa, 1917–1947 (lt) / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – P. 104.</ref> <ref name="newspaper_bio1">Domas Kučinskas (biografinė žinutė su portretu) // Pateikta laikraščio iškarpa (pavadinimas ir leidimo data neįskaitomi).</ref> <ref name="narb_fond_opis_otkrytki">D. L. Kučinskui siųsti atvirukai (1934 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 12). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Birzelio18">Teksto fragmentas, prasidedantis „Birželio 18 d. rytą...“ // Pateiktas teksto fragmentas (šaltinis nenurodytas).</ref> <ref name="doc20vek_plan">Lietuvos Valstybės saugumo departamento operatyvinių priemonių planas dėl „antivalstybinių“ partijų vadovaujančio personalo arešto. 1940 m. liepos 7 d. // [[Lietuvos ypatingasis archyvas|Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA)]]. F. K-1, ap. 58, b. 19574/3, t. 2. L. 1–3. Paskelbta: Литва в XX веке в документах российских архивов. 1939-1941 гг. : сб. док. Т. 2 / отв. ред. А.Д. Ротко ; отв. сост. Н.С. Лебедева. — М.: [[РОССПЭН]], 2017. — С. 278—281. — ISBN 978-5-8243-2101-7. Elektroninė dokumento kopija iš rinkinio prieinama portale [https://docs.historyrussia.org/ru/nodes/167163 „Электронная библиотека исторических документов“].</ref> <ref name="narb_fond_opis_shkola">D. L. Kučinsko autobiografijos (1941–1963 m.), kuriose yra duomenų apie tarnybą (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 1). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="forum_award">1947 m. balandžio 8 d. įsako dėl Lietuvos TSR duomenys (pagal informaciją iš interneto forumo).</ref> <ref name="Ukaz1947">1947 m. balandžio 8 d. įsakas dėl Lietuvos TSR (pateiktas tekstinis dokumentas).</ref> <ref name="shield">NKVD – MVD Litovskoj SSR // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. URL: http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm</ref> <ref name="garf_nika">Semantinės paieškos duomenys pagal „Stalino, Molotovo, Berijos ypatinguosius aplankus“. [[Rusijos Federacijos valstybinis archyvas|GA RF]]. F. R-9401. Ap. 2. B. 286.</ref> <ref name="resear1">Duomenys iš pateiktos tyrimo medžiagos (šaltinį reikia patikslinti!).</ref> <ref name="kgbveikla_ots">[https://www.kgbveikla.lt/lt/operatyvinis-techninis-skyrius Operatyvinis-techninis skyrius] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat_trud">D. L. Kučinsko darbo knygelė (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_deputat">D. L. Kučinsko Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato pažymėjimas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_articles_various">D. L. Kučinsko straipsniai periodinei spaudai (1941, 1947, 1957, 1968 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10, Д. 11). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_memoirs">D. L. Kučinsko prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 8). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel">Dokumentai apie D. L. Kučinskui suteiktą „Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo“ vardą (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 4). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_album70">Jubiliejinis albumas D. L. Kučinsko 70-mečiui (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 19). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1972">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ (tikėtina, Nr. 11, 1972 m.). Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį. // Lietuvos kino studija / Lietuvos kino mėgėjų draugija. (Duomenys iš montažinių lapų ir e-kinas.lt).</ref> <ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus">Kino kronikos „Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyviai...“ montažinis lapas, saugojimo vieneto Nr. 1437, Lietuvos kino mėgėjų draugija, 1972 m. (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="narb_fond_opis_exhibition">D. L. Kučinsko jubiliejinės parodos medžiaga (1977 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 20). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="family_album_crimea">Duomenys iš šeimos fotoalbumo (šaltinis: televizijos reportažas, reikia patikslinti pavadinimą ir datą).</ref> <ref name="chronology_death_burial">Pagal šeimos chronologijos duomenis (reikia patvirtinimo iš publikuotų šaltinių, jei įmanoma).</ref> <ref name="narb_fond_opis_museum">Dokumentai apie eksponatų perdavimą Kauno Devintojo forto muziejui (1987 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 26). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="doc_ord_book">Duomenys apie D. L. Kučinsko ordino knygelę Nr. 612717 (Raudonosios Žvaigždės ordinas Nr. 2711913). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_trudotl">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už darbo šaunumą“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ pažymėjimą (įteiktas 1946 m. sausio 18 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_vettrud">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Darbo veteranas“ pažymėjimą (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_lenin100">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda20">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda30">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda40">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1985 m. gegužę). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> == Literatūra == * Tiesa, 1917–1947 / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – 116 p. * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p. == Nuorodos == * [https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt * [http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm NKVD – MVD Litovskoj SSR] // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. * [https://fk.archives.gov.by/fond/108481/ Informacija apie fondą Nr. 1512 „Kučinskienė Valentina Nesterovna, Kučinskas Dominykas Liudvikovič, Kablučko Pavel Fiodorovič“] // Baltarusijos Respublikos valstybinių archyvų fondų katalogas. * Kino žurnalai „Tarybų Lietuva“: ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/9027 Nr. 29/486 (1958 m. spalis) (paminėtas mirties nuosprendis). Lietuvos kino studija.] ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/3299 Nr. 11, 1972 m. (Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį).] ** [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000172766/tarybu-lietuva-1981-06-1367 Nr. 6, 1981 m. (kalba su prisiminimais)] 6y7zd6xjiounzvinz0ysxhcn2a5tpau 7582452 7582312 2025-06-22T11:39:57Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Obiturial_on_D._Kučinskas.jpg, kurią naudotojas Yann pašalino Commons projekte 7582452 wikitext text/x-wiki {{perrašyti}} {{Žmogaus biografija | fonas = karininkas | vardas = Domas Kučinskas | vaizdas = Domas Kučinskas.jpg | visas_vardas = {{lang-lt|Domas Kučinskas (Liudviko s.)}} | gimė = 1902 m. balandžio 17 d. | gimimo_vieta = [[Zamatiškis]], [[Utenos apskritis]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirė = 1985 m. rugsėjo 26 d. | mirties_vieta = [[Vilnius]], [[Lietuvos TSR]], [[TSRS]] | veikla = Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis {{Vėliava|TSRS}} valstybės saugumo ir vidaus reikalų pareigūnas, publicistas. | organizacijos = {{Vėliava|TSRS}} [[SSRS NKVD|NKVD]], [[SSRS Vidaus reikalų ministerija|SSRS VRM]], [[SSRS Valstybės saugumo komitetas|SSRS KGB]] | pareigos = Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953)<br>Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas (1959–1960)<br>'''Tarnybos metai:''' 1940–1960<br>'''Laipsnis:''' [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953) | partija = [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] (nuo 1926 m.) | apdovanojimai = [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]]<br> [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<br> [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<br> [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]]<br> [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]]<br> [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]]<br> [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] | pastabos = Slapyvardžiai: '''Jonas Krastinis''', {{lang-lt|Liutkus Jonas}} }} '''Domas Kučinskas''' (taip pat '''Dominykas'''; slapyvardžiai – '''Jonas Krastinis'''<ref name="Bimba1965"/>, <ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>; g. [[1902]] m. [[balandžio 17]] d. Zamatiškio kaime, [[Utenos apskritis]] – m. [[1985]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos revoliucinio (komunistinio) judėjimo dalyvis, sovietinis vidaus reikalų ir valstybės saugumo veikėjas, publicistas. [[Pulkininkas leitenantas (TSRS)|Pulkininkas leitenantas]] (1953). Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1950–1953). Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972). Nurodomas kaip knygos „Mirtininkų vienutėje“ autorius, tačiau knygos metmenyse kaip autorius nurodytas rašytojas P. Margevičius (Literatūrinis bendraautoris P. Margevičius). [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo 1926 metų. == Biografija == === Ankstyvieji metai ir šeima === Gimė 1902 m. balandžio 17 d. Zamatiškio kaime, Utenos apskrityje, Kauno gubernijoje<ref name="kgbbio"/>. Lietuvis. Tėvas – Liudvikas Kučinskas (g. apie 1861 m. – m. 1934 m. kovo 19 d.), Konstantino sūnus, valstietis, vėliau tapęs žinomu kalviu Radeikių kaime, Utenos apskrityje, kur nuo 1908 m. turėjo žemės ir kalvę; pagamino kryžius Utenos bažnyčiai ir buvo palaidotas Spitrynės kapinėse<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domo motina – Anelė Vilūnaitė, antroji Liudviko žmona. Jo motina Anelė Vilūnaitė, tikėtina, mirė arba anksti dingo iš jo gyvenimo, nes tėvas trečią kartą vedė 1911 m. vasario 13 d. Veroniką Musteikytę, kai Domui buvo apie devynerius metus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Domas turėjo tikrus brolius Praną (1898 m. lapkričio 23 d. – 1975 m. gegužės 1 d.) ir Vladislovą (g. 1905 m.), kuris, Domo prisiminimuose, buvo komjaunuolis. Taip pat jis turėjo netikrą seserį iš trečiosios tėvo santuokos – Anelę (g. 1911 m.), kuri pasitiko jį po pirmojo paleidimo iš kalėjimo, būdama 14 metų<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Pradinis civilinis išsilavinimas<ref name="kgbbio" />, vėliau gavo brandos atestatą<ref name="narb_fond_opis_attestat" />. 1927 m., persikėlęs į Kauną, mokėsi [[Kauno aukštesnioji technikos mokykla|Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes" /> (A. Gulbinskaitės duomenimis)<ref name="KuchinskasFamilyNotes" />. === Revoliucinė veikla ir įkalinimas === 1926 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP)<ref name="narb_fond_opis_partbilet"/>. Buvo aktyvus revoliucinio (komunistinio) judėjimo nepriklausomoje Lietuvoje dalyvis. LKP Centrinis Komitetas, kur [[Antanas Sniečkus]] buvo viena svarbiausių figūrų, pavesdavo Kučinskui ir Klaudijai Krastinaitei atsakingas partines užduotis<ref name="Tiesa1947_p100"/>. [[Vaizdas:Kovos spaustuve.png|thumb|Kučinskas ir Krastinaitė, apie 1927 m.]] Pagal Kučinsko prisiminimus „Mirtininkų vienutėje“, 1923 m. sausį jis praėjo šaukimo komisiją Užpaliuose, vasarį buvo nusiųstas į Uteną. 1925 m. sausį, tarnaujant armijoje, buvo suimtas. 1925 m. balandžio 5 d. jam buvo pateikti kaltinimai dėl komunistinės literatūros platinimo ir antivyriausybinių tekstų rašymo. 1925 m. birželio 5 d. karo lauko teismas nuteisė jį 6 metams katorgos darbų. 1926 m. liepos 28 d. jis buvo paleistas pagal amnestiją<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Po paleidimo gavo dokumentus emigracijai į Braziliją, bet liko Lietuvoje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1927 m. Kučinskas persikėlė į Kauną<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> (buvo iškviestas iš Utenos<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, nuomojosi butą Kapsų g. 34 Žaliakalnyje<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>) ir aktyviai įsitraukė į pogrindinę partinę veiklą. Šiuo laikotarpiu [[Antanas Sniečkus]] jau vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijos vadovybėje ir nuo 1927 m. vasario redagavo centrinį partijos organą – laikraštį „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“, leistą Kaune<ref name="Tiesa1947_p35"/>. Kučinskas 1927–1928 m. buvo LKP Kauno komiteto darbuotojas ir susijęs su pogrindine [[Kovos spaustuvė|„Kovos“ spaustuve]] (partinio laikraščio „[[Tiesa (laikraštis)|Kova]]“)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>, o vėliau ir su „Spartako“ spaustuve. Darbas pogrindinėse partinėse spaustuvėse Kaune, LKP veiklos centre, labai tikėtina, reiškė jo pažintį ir bendradarbiavimą su Antanu Sniečkumi, atsakingu už pagrindinį partijos leidinį. Pagal vėlesnius sovietinius reportažus, Kučinskas buvo atsakingas už 39-ojo „Tiesos“ numerio išleidimą. Partiniame darbe naudojo Jono Liutkaus slapyvardį. [[Vaizdas:Domas Kučinskas young.png|thumb|Domas Kučinskas jaunas prieš antrąjį įkalinimą]] Iš pradžių Kučinskas buvo nuteistas mirties bausme<ref name="TarybuLietuva1958"/>. 1929 m. rugpjūčio 9 d. įvyko teismas. Vėliau byla kasaciniu skundu buvo grąžinta Vyriausiojo Tribunolo į karo lauko teismą. 1929 m. lapkričio 26 d. teisme jį gynė advokatas Stankevičius<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. 1930 m. sausio 14 d. Vyriausiasis Tribunolas nuteisė jį<ref name="Tiesa1947_p104"/>, apie ką pranešė laikraštis „[[Lietuvos žinios]]“. Šį sprendimą 1930 m. sausio 17 d. patvirtino Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]]. Pagal Kučinsko knygą, keičiant nuosprendį tam tikrą vaidmenį suvaidino Lietuvos krašto apsaugos ministro [[Antanas Žilinskas|Antano Žilinsko]] pateiktas prašymas, galbūt paveiktas Lietuvos pasiuntinio Maskvoje [[Jurgis Baltrušaitis|Jurgio Baltrušaičio]]<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>. Nuo 1928 m. rugsėjo (arba nuo naujo nuosprendžio paskelbimo 1929 m.) iki 1940 m. birželio buvo įkalintas Kauno kalėjime už politinę veiklą<ref name="kgbbio"/><ref name="newspaper_bio1"/>. Jo archyviniame fonde išliko atvirukai, gauti kalėjime 1934 m.<ref name="narb_fond_opis_otkrytki"/>. Kalėdamas Kauno kalėjime, jis atliko bausmę kartu su kitais žinomais Lietuvos komunistais, ypač su [[Juozas Mickevičius (revoliucionierius)|Juozu Mickevičiumi]] (1907–1995), taip pat nuteistu už aktyvią pogrindinę spaudos veiklą. Artumas tokiems žmonėms kalėjime ir ištikimybė komunistinėms idėjoms suvaidino svarbų vaidmenį tolimesnėje Kučinsko karjeroje. [[Vaizdas:Arrested Lithuanian revolutioneers-communists.png|thumb|D. Kučinskas, J. Mickevičius, J. Piligrimas]] === Veikla po 1940 metų === 1940 m. birželio įvykiai, po [[Baltijos šalių okupacija (1940)|sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą]], kardinaliai pakeitė jo padėtį. 1940 m. birželio 15 d. (kitais duomenimis, birželio 18 ar 19 d.) Domas Kučinskas buvo paleistas iš Kauno kalėjimo<ref name="Bimba1965"/> ir, kai kurių liudijimų duomenimis, nedelsiant perkeltas iš kalėjimo kameros į to paties kalėjimo viršininko kabinetą. Netrukus, 1940 m. liepos 5 d., Kučinskas buvo oficialiai paskirtas kalėjimo Nr. 1 (Kauno kalėjimo) viršininku<ref name="kgbbio"/><ref name="Birzelio18"/>. Eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai dalyvavo ruošiantis masiniams naujojo režimo politinių oponentų areštams. Pagal Lietuvos Valstybės saugumo departamento 1940 m. liepos 7 d. „Operatyvinių priemonių planą“, Kučinskui, kaip Kauno kalėjimo viršininkui, buvo pavesta „organizuoti suimtų asmenų priėmimą“, užtikrinti griežtą jų izoliaciją, paruošti kameras 200 suimtųjų ir sustiprinti kalėjimo apsaugą<ref name="doc20vek_plan"/>. Nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. Kučinskas buvo perkeltas į Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų liaudies komisariatas|NKVD]] Kalėjimų skyriaus Vilniuje vyresniojo inspektoriaus pareigas, o nuo 1941 m. vasario 4 d. iki rugsėjo 1 d. buvo šio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Didžiojo Tėvynės karo metais, nuo 1943 m. sausio 25 d. iki 1944 m. sausio 1 d., tarnavo vertėju Uzbekijos TSR NKVD valdyboje. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1944 m. sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. – Lietuvos TSR NKVD Kadrų poskyrio viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:NKVD managers of Vilnius militia school.jpg|thumb|SSRS Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vilniaus karininkų mokyklos vadovai. 1949 m.]] Nuo 1944 m. lapkričio 15 d. iki 1950 m. spalio 3 d. tarnavo Lietuvos TSR [[Vidaus reikalų ministerija (Sovietų Sąjunga)|VRM]] Vilniaus karininkų mokyklos, pavadintos [[Juozas Bartašiūnas|J. M. Bartašiūno]] vardu, viršininko pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="narb_fond_opis_shkola"/>. Kučinskas buvo vienas iš mokyklos steigėjų. 1947 m. balandžio 8 d., būdamas kapitonu, apdovanotas Raudonosios Žvaigždės ordinu<ref name="forum_award"/>. Šis apdovanojimas įvyko aktyvios sovietų valdžios kovos su ginkluotu antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje laikotarpiu. Tuo pačiu įsaku aukštais ordinais buvo pažymėti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministras J. M. Bartašiūnas, valstybės saugumo ministras [[Dmitrijus Jefimovas|D. A. Jefimovas]], jų pavaduotojai ir kiti vadovaujantys respublikos jėgos struktūrų darbuotojai<ref name="Ukaz1947"/>. Kučinsko apdovanojimas kartu su aukščiausia jėgos struktūrų vadovybe liudija jo indėlio į kadrų rengimą VRM organams, aktyviai dalyvavusiems užtikrinant saugumą ir stiprinant sovietų valdžią respublikoje, pripažinimą. 1950 m. spalio 3 d. Domas Kučinskas buvo paskirtas Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Paskyrimas į šias aukštas pareigas, tikėtina, buvo derinamas aukščiausiu sovietų vadovybės lygmeniu, nes apie tai minima dokumentuose iš vadinamųjų „Stalino, Molotovo, Berijos ypatingųjų aplankų“, saugomų Rusijos Federacijos valstybiniame archyve (GARF)<ref name="garf_nika"/>. Kai kuriais duomenimis, ministro pavaduotojo poste jis pakeitė [[Antanas Mickevičius (1916)|A. A. Mickevičių]], kuris kuravo kadrų klausimus<ref name="resear1"/>. Kučinskas ministro pavaduotojo pareigas ėjo iki 1953 m. gegužės 20 d.<ref name="kgbbio"/><ref name="shield"/>. Šis jo karjeros laikotarpis sutapo su paskutiniais Stalino valdymo metais, kai [[Lavrentijus Berija|Lavrentijus Berija]], nors ir nevadovavo tiesiogiai VRM, išlaikė didžiulę įtaką jėgos struktūroms. Kučinsko pasitraukimas iš aukšto Lietuvos TSR vidaus reikalų ministro pavaduotojo posto 1953 m. gegužės 20 d. įvyko itin reikšmingu laikotarpiu: po [[Josifas Stalinas|J. V. Stalino]] mirties (1953 m. kovo 5 d.) ir trumpalaikio, bet reikšmingo L. P. Berijos sustiprėjimo, kuris 1953 m. kovą vadovavo jungtinei SSRS Vidaus reikalų ministerijai, inicijavęs didelio masto reformas ir kadrų pertvarkas. Kučinsko nušalinimas galėjo būti susijęs su šiais valdžios persidalijimo ir reorganizacijos jėgos bloke procesais, vykusiais prieš Berijos suėmimą 1953 m. birželį. Šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/>. [[Vaizdas:Soviet Lithuania military and ideological elite.jpg|thumb|Mokyklos salėje (Tiškevičių rūmuose), prie prezidiumo stalo stovi LSSR vidaus reikalų ministerijos ir mokyklos vadovai.]] Po [[Valstybės saugumo komitetas (SSRS)|Valstybės saugumo komiteto (KGB)]] prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įkūrimo (įkurtas 1954 m. kovą po Berijos žlugimo ir sąjunginio VRM padalijimo) Kučinskas perėjo tarnauti į valstybės saugumo organus. Jo paskyrimas 1954 m. balandžio 7 d. į Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigas liudija, kad jis sėkmingai praėjo patikrinimus, sekusius po Berijos suėmimo, ir buvo laikomas lojaliu naujajai šalies ir KGB vadovybei. Nuo 1954 m. balandžio 7 d. iki 1955 m. gegužės 16 d. ėjo Lietuvos TSR MT KGB 4-osios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko ir tuo pačiu 4-osios valdybos viršininko pavaduotojo pareigas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1955 m. gegužės 16 d. iki 1959 m. rugsėjo 5 d. – Lietuvos TSR MT KGB 6-ojo specialiojo skyriaus viršininkas<ref name="kgbbio"/>. Nuo 1959 m. rugsėjo 5 d. iki 1960 m. balandžio 1 d. – Lietuvos TSR MT KGB Operatyvinio-techninio skyriaus viršininko pavaduotojas<ref name="kgbbio"/>. Šis skyrius užsiėmė operatyvinės technikos priemonių gamyba ir taikymu, radijo kontržvalgyba, korespondencijos perliustracija ir slaptųjų ryšių apsauga<ref name="kgbveikla_ots"/>. 1960 m. birželio 1 d. Domas Liudviko Kučinskas buvo atleistas iš valstybės saugumo organų dėl sveikatos būklės<ref name="kgbbio"/>. Jo atleidimas sutapo su [[Nikita Chruščiovas|N. S. Chruščiovo]] valdymo laikotarpiu ir aktyvia [[Destalinizacija|destalinizacija]]. Didelių politinių valymų, kurie galėtų jį paveikti šiuo metu, nevyko, ir oficiali atleidimo priežastis būnant 58 metų atrodo tikėtina, atsižvelgiant į jo sudėtingą biografiją. Po atleidimo dirbo inspektoriumi Archyvų valdyboje prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos<ref name="narb_fond_opis_attestat_trud"/>, vėliau - inspektoriumi Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje<ref name="newspaper_bio1"/>. Septintajame dešimtmetyje taip pat buvo Lietuvos TSR Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto deputatas<ref name="narb_fond_opis_deputat"/>. Parašė keletą straipsnių periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, įskaitant straipsnį „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.)<ref name="narb_fond_opis_statja"/>. Parašė prisiminimų knygą „Mirtininkų vienutėje“<ref name="newspaper_bio1"/>, apimančią 1923–1940 m. laikotarpį, išleistą 1964 m. literatūriškai apdorotą P. Margevičiaus<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/>, ir prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.)<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/>. 1972 m. Kučinskui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/>. Kaip ir daugelio komunistinei valdžiai lojalių pirmosios bangos revoliucinių veikėjų atžvilgiu, gyvenimo pabaigoje valstybė aktyviai kūrė kankinio už komunizmo idealus įvaizdį. Sovietinėje televizijoje Kučinską gyvenimo pabaigoje vadino „žmogumi-legenda“, kaip valdžios pamalonintas respublikinės reikšmės nusipelnęs pensininkas Kučinskas filmavosi, rašė memuarus, davė interviu. Jo 70-metis 1972 m. buvo pažymėtas atminimo albumo išleidimu<ref name="narb_fond_opis_album70"/> ir iškilmingu susirinkimu, kuris buvo nušviestas kino kronikoje „Tarybų Lietuva“<ref name="TarybuLietuva1972"/>. Sovietinės propagandos kulminacija kuriant mitą apie Kučinsko gyvenimą galima laikyti 1972 metus, kai mieste buvo švenčiamas revoliucionieriaus 70-metis. Jubiliejus buvo iškilmingai paminėtas 1972 m. balandžio 17 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Darbo komiteto salėje ir įamžintas Lietuvos kino mėgėjų draugijos kino kronikoje<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Jubiliejuje dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė daugybė kolegų iš archyvų sistemos, partiniai veikėjai ir revoliucinio judėjimo veteranai. Tarp svečių buvo: [[Stasys Naujalis (1913)|Stasys Naujalis]] (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius), [[Alfonsas Gailevičius]] (generolas majoras, vienas aktyviausių lietuvių deportacijų organizatorių), [[Juozas Jarmalavičius (1939)|Juozas Jarmalavičius]] (Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis bendradarbis), [[Vytautas Kondratas (1914)|Vytautas Kondratas]] (buvęs Partijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas), [[Mykolas Junčas-Kučinskas]] (nusipelnęs kultūros veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis), taip pat Lietuvos TSR centrinių valstybinių archyvų vadovai ir darbuotojai, įskaitant [[Vanda Daunienė|Vandą Daunienę]] (LSSR CVA direktorė) ir [[Janas Eliezeris Zilberis|Janą Eliezerą Zilberį]] (LSSR CVA Kauno filialo direktorius, karo dalyvis)<ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus"/>. Apie tai, kad Kučinskas 20 metų tarnavo kaip kadrinis karininkas NKVD ir vėliau KGB, viešai tapo žinoma tik XXI a. pradžioje. Oficialiame 1985 m. nekrologe nenurodyta nei jo tarnyba kalėjimo viršininku, nei kokie nors duomenys apie darbą KGB – nurodyta tik, kad jis dirbo „administracinį“ darbą. Manoma, kad dirbdamas valstybinių archyvų inspektoriumi vėlesnėje gyvenimo dalyje Kučinskas sunaikino kompromituojančius įrašus apie save, tačiau patikimų duomenų nepakanka: duomenys galėjo būti sunaikinti 1990–1991 metais. 1977 m. įvyko jo jubiliejinė paroda<ref name="narb_fond_opis_exhibition"/>. Iki gyvenimo pabaigos dalyvavo revoliucijos ir karo veteranų organizacijų veikloje<ref name="newspaper_bio1"/>. Iš pradžių gyveno Vilniuje, Vokiečių g. 20 (buv. Muziejaus), Parkeso name. Vėliau Gedimino pr. 13 (buv. Lenino prospektas). [[Vaizdas:Photo album.png|thumb|Kučinskas sovietiniame Kryme, po Antrojo pasaulinio karo, data nežinoma]] Buvo vedęs Valentiną Nesterovną Kučinskienę (Kurojedovą), partizaninio judėjimo Baltarusijoje dalyvę Didžiojo Tėvynės karo metais. Šeimos archyve, parodytame televizijos siužetuose, išliko nuotraukos, liudijančios apie jo poilsines keliones į Krymą<ref name="family_album_crimea"/>. Mirė 1985 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Palaidotas [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]]<ref name="chronology_death_burial"/>. 1987 m. D. L. Kučinsko asmeniniai daiktai ir dokumentai buvo perduoti kaip eksponatai į Kauno [[Devintas fortas|Devintojo forto]] muziejų<ref name="narb_fond_opis_museum"/>. == Kariniai laipsniai == * Kapitonas (1947 m. balandžio 8 d. duomenimis)<ref name="forum_award"/> * Majoras (1949 m. rugpjūčio 1 d.)<ref name="kgbbio"/> * Pulkininkas leitenantas (1953 m. vasario 28 d.)<ref name="kgbbio"/> == Apdovanojimai == * [[:ru:Орден Красной Звезды|Raudonosios Žvaigždės ordinas]] (1947 m. balandžio 8 d.<ref name="forum_award"/>; taip pat patvirtina ordino knygelė Nr. 612717, ordino Nr. 2711913<ref name="doc_ord_book"/>) * [[:ru:Орден «Знак Почёта»|Garbės ženklo ordinas]]<ref name="newspaper_bio1"/> * [[:ru:Медаль «За трудовое отличие»|Medalis „Už darbo šaunumą“]]<ref name="doc_medal_udost_trudotl"/> * [[:ru:Медаль «За победу над Германией в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“]] (1945 m., įteiktas 1946 m. sausio 18 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda"/> * [[:ru:Медаль «Ветеран труда»|Darbo veterano medalis]] (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.)<ref name="doc_medal_udost_vettrud"/> * [[:ru:Медаль «В ознаменование 100-летия со дня рождения Владимира Ильича Ленина»|Medalis „Už šaunų darbą pažymint Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-ąsias gimimo metines“]] (apie 1970 m.)<ref name="doc_medal_udost_lenin100"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Двадцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda20"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Тридцать лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.)<ref name="doc_medal_udost_pobeda30"/> * [[:ru:Юбилейная медаль «Сорок лет Победы в Великой Отечественной войне 1941—1945 гг.»|Jubiliejinis medalis „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“]] (įteiktas 1985 m. gegužę)<ref name="doc_medal_udost_pobeda40"/> * Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1972 m.)<ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel"/> == Publikacijos == * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p.<ref name="KuchinskasFamilyNotes"/> * Straipsniai periodinėje spaudoje (1941, 1947, 1957, 1968 m.)<ref name="narb_fond_opis_articles_various"/>, tarp jų: ** „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“. – 1957.<ref name="narb_fond_opis_statja"/> * Prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.).<ref name="narb_fond_opis_memoirs"/> == Archyvinis fondas == Domininko Liudviko Kučinsko asmeniniai ir tarnybiniai dokumentai, įskaitant jo autobiografijas (1941–1963 m.), brandos atestatą, pažymėjimus (tarp jų Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato), prisiminimus apie revoliucinę veiklą (1958 m.), straipsnius periodinei spaudai (1941–1968 m.), taip pat medžiaga apie jį, saugomi šeimos fonde (F. 1512. Ap. 2. B. 1–26) [[Baltarusijos nacionalinis archyvas|Baltarusijos Respublikos nacionaliniame archyve]] (Minskas)<ref name="narb_fond_opis_main_fund_ref"/>. Klausimas dėl Kučinsko paskyrimo ministro pavaduotoju buvo svarstomas [[VKP(b) CK Politbiuras|VKP(b) CK Politbiuro]] posėdyje prie Stalino ir Berijos, posėdis Nr. 78, 1950 m. rugsėjo 21 d. – lapkričio 12 d. (RGASPI. F. 17. Ap. 3. B. 1085). <ref name="Bimba1965">Bimba A. Pasmerkto mirti kovotojo prisiminimai (lt) // Laisvė. Ozone Park, N. Y., 1965 m. sausis, Nr. 8, p. 3.</ref> <ref name="KuchinskasFamilyNotes">Šeimos genealoginiai įrašai ir ištraukos iš D. Kučinsko knygos „Mirtininkų vienutėje“, taip pat lydimieji užrašai (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="kgbbio">[https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat">D. L. Kučinsko brandos atestatas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_partbilet">D. L. Kučinsko partinis bilietas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Tiesa1947_p100">Tiesa, 1917–1947 (lt) / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – P. 100.</ref> <ref name="Tiesa1947_p35">Tiesa, 1917–1947 (lt) / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – P. 35.</ref> <ref name="narb_fond_opis_statja">D. L. Kučinsko straipsnis „„Kovos“ spaustuvė 1927–1928 metais“ (1957 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1958">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ Nr. 29/486 (1958 m. spalis) // Lietuvos kino studija. (Duomenys iš montažinio lapo).</ref> <ref name="Tiesa1947_p104">Tiesa, 1917–1947 (lt) / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – P. 104.</ref> <ref name="newspaper_bio1">Domas Kučinskas (biografinė žinutė su portretu) // Pateikta laikraščio iškarpa (pavadinimas ir leidimo data neįskaitomi).</ref> <ref name="narb_fond_opis_otkrytki">D. L. Kučinskui siųsti atvirukai (1934 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 12). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="Birzelio18">Teksto fragmentas, prasidedantis „Birželio 18 d. rytą...“ // Pateiktas teksto fragmentas (šaltinis nenurodytas).</ref> <ref name="doc20vek_plan">Lietuvos Valstybės saugumo departamento operatyvinių priemonių planas dėl „antivalstybinių“ partijų vadovaujančio personalo arešto. 1940 m. liepos 7 d. // [[Lietuvos ypatingasis archyvas|Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA)]]. F. K-1, ap. 58, b. 19574/3, t. 2. L. 1–3. Paskelbta: Литва в XX веке в документах российских архивов. 1939-1941 гг. : сб. док. Т. 2 / отв. ред. А.Д. Ротко ; отв. сост. Н.С. Лебедева. — М.: [[РОССПЭН]], 2017. — С. 278—281. — ISBN 978-5-8243-2101-7. Elektroninė dokumento kopija iš rinkinio prieinama portale [https://docs.historyrussia.org/ru/nodes/167163 „Электронная библиотека исторических документов“].</ref> <ref name="narb_fond_opis_shkola">D. L. Kučinsko autobiografijos (1941–1963 m.), kuriose yra duomenų apie tarnybą (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 1). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="forum_award">1947 m. balandžio 8 d. įsako dėl Lietuvos TSR duomenys (pagal informaciją iš interneto forumo).</ref> <ref name="Ukaz1947">1947 m. balandžio 8 d. įsakas dėl Lietuvos TSR (pateiktas tekstinis dokumentas).</ref> <ref name="shield">NKVD – MVD Litovskoj SSR // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. URL: http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm</ref> <ref name="garf_nika">Semantinės paieškos duomenys pagal „Stalino, Molotovo, Berijos ypatinguosius aplankus“. [[Rusijos Federacijos valstybinis archyvas|GA RF]]. F. R-9401. Ap. 2. B. 286.</ref> <ref name="resear1">Duomenys iš pateiktos tyrimo medžiagos (šaltinį reikia patikslinti!).</ref> <ref name="kgbveikla_ots">[https://www.kgbveikla.lt/lt/operatyvinis-techninis-skyrius Operatyvinis-techninis skyrius] // kgbveikla.lt.</ref> <ref name="narb_fond_opis_attestat_trud">D. L. Kučinsko darbo knygelė (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_deputat">D. L. Kučinsko Utenos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos deputato pažymėjimas (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 2). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_articles_various">D. L. Kučinsko straipsniai periodinei spaudai (1941, 1947, 1957, 1968 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 10, Д. 11). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_memoirs">D. L. Kučinsko prisiminimai apie revoliucinę veiklą (1958 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 8). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_zasldeyatel">Dokumentai apie D. L. Kučinskui suteiktą „Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo“ vardą (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 4). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="narb_fond_opis_album70">Jubiliejinis albumas D. L. Kučinsko 70-mečiui (1972 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 19). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="TarybuLietuva1972">Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ (tikėtina, Nr. 11, 1972 m.). Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį. // Lietuvos kino studija / Lietuvos kino mėgėjų draugija. (Duomenys iš montažinių lapų ir e-kinas.lt).</ref> <ref name="Kinochronika_1972_Jubiliejus">Kino kronikos „Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyviai...“ montažinis lapas, saugojimo vieneto Nr. 1437, Lietuvos kino mėgėjų draugija, 1972 m. (pateiktas dokumentas).</ref> <ref name="narb_fond_opis_exhibition">D. L. Kučinsko jubiliejinės parodos medžiaga (1977 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 20). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="family_album_crimea">Duomenys iš šeimos fotoalbumo (šaltinis: televizijos reportažas, reikia patikslinti pavadinimą ir datą).</ref> <ref name="chronology_death_burial">Pagal šeimos chronologijos duomenis (reikia patvirtinimo iš publikuotų šaltinių, jei įmanoma).</ref> <ref name="narb_fond_opis_museum">Dokumentai apie eksponatų perdavimą Kauno Devintojo forto muziejui (1987 m.) (BY НАРБ. Ф. 1512. Оп. 2. Д. 26). // Fondo Nr. 1512 aprašas. URL: https://fk.archives.gov.by/fond/108481/</ref> <ref name="doc_ord_book">Duomenys apie D. L. Kučinsko ordino knygelę Nr. 612717 (Raudonosios Žvaigždės ordinas Nr. 2711913). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_trudotl">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už darbo šaunumą“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ pažymėjimą (įteiktas 1946 m. sausio 18 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_vettrud">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Darbo veteranas“ pažymėjimą (įteiktas 1977 m. spalio 20 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_lenin100">Duomenys apie D. L. Kučinsko medalio „Vladimiro Iljičiaus Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti“ pažymėjimą. Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda20">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Dvidešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (apdovanotas 1965 m. gegužės 7 d., įteiktas 1966 m. vasario 25 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda30">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Trisdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1975 m. liepos 28 d.). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> <ref name="doc_medal_udost_pobeda40">Duomenys apie D. L. Kučinsko jubiliejinio medalio „Keturiasdešimt Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. metų“ pažymėjimą (įteiktas 1985 m. gegužę). Šaltinis: [https://forum.faleristika.info/viewtopic.php?t=312602&start=30 D. L. Kučinsko apdovanojimų aptarimas] // Forumas Faleristika.info. (Patikrinta [įrašykite tikrinimo datą]).</ref> == Literatūra == * Tiesa, 1917–1947 / Atsakingasis redaktorius R. Šarmaitis. – Vilnius: „Tiesos“ leidykla, 1948. – 116 p. * ''Kučinskas D., Margevičius P.'' Mirtininkų vienutėje: atsiminimai (1923–1940 m.) – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 262 p. == Nuorodos == * [https://www.kgbveikla.lt/lt/dominykas-kucinskas Dominykas Kučinskas] // kgbveikla.lt * [http://shieldandsword.mozohin.ru/nkgb4353/terr_org/respublik/litva.htm NKVD – MVD Litovskoj SSR] // Istorinis Valentino Mzareulovo tinklalapis „Ščyt i Meč“. * [https://fk.archives.gov.by/fond/108481/ Informacija apie fondą Nr. 1512 „Kučinskienė Valentina Nesterovna, Kučinskas Dominykas Liudvikovič, Kablučko Pavel Fiodorovič“] // Baltarusijos Respublikos valstybinių archyvų fondų katalogas. * Kino žurnalai „Tarybų Lietuva“: ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/9027 Nr. 29/486 (1958 m. spalis) (paminėtas mirties nuosprendis). Lietuvos kino studija.] ** [https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/3299 Nr. 11, 1972 m. (Siužetas apie D. Kučinsko 70-metį).] ** [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000172766/tarybu-lietuva-1981-06-1367 Nr. 6, 1981 m. (kalba su prisiminimais)] mjumqdoojuev166n1rg8nn8oo66c1lv 3 682388 7582297 2025-06-21T19:11:00Z Hugo.arg 1674 Naujas puslapis: {{sveiki}}-~~~~ 7582297 wikitext text/x-wiki {{sveiki}}-[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:11, 21 birželio 2025 (EEST) qebtbx733di2icbqaxok0kz6m376mls 0 682389 7582311 2025-06-21T20:14:53Z ArunasG 107355 Sukurta verčiant puslapį „[[:en:Special:Redirect/revision/1260396933|Arado E.560]]“ 7582311 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=Arado E.560|Statytojas=[[Arado Flugzeugwerke]] {{flagicon|Nazi Germany}}|Pirmas skrydis=Neįvyko|Pastatyta_vnt=0|Tipas=Vidutinio nuotolio taktinis [[bombonešis]]|Foto=Arado_E.560_(11)_top-view_silhouette.png|Prototipas=[[Arado Ar 234]]}} '''Arado E.560''' - [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje [[Trečiasis Reichas|Trečiajame Reiche]] įmonės "[[Arado Flugzeugweke]]" kurtas vidutinio nuotolio taktinis [[Reaktyvinis lėktuvas|reaktyvinis]] [[bombonešis]], pilnai metalinis [[Aukštasparnis lėktuvas|aukštasparnis]] [[monoplanas]]. [[Orlaivis|Orlaivio]] kūrimo procesą nutraukė [[Vokietijos kapituliacija]]. == Istorija == Arado E.560 buvo kuriamas kaip gili reaktyvinio [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybinio lėktuvo]] [[Arado Ar 234 Blitz|Arado 234 Blitz]] modernizacija, dėl ko orlaivių konstrukcija ir dauguma abejų orlaivių charakteristikų yra panašios. E.560 kūrimą nutraukė Vokietijos kapituliacija, nei viena iš kelių lygiagrečiai kurtų jo modifikacijų nebuvo pasiekusi daugiau nei brėžinių stadija.<ref name="Herwig-Rode">Dieter Herwig & Heinz Rode, ''The Luftwaffe Secret Projects: Strategic Bombers 1935–1945''. Midland Counties Publ. {{ISBN|978-1857800920}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://archive.org/details/luftwaffe-secret-projects-ground-attack-special-purpose-aircraft/page/101/mode/2up|title=Luftwaffe Secret Projects Ground Attack & Special Purpose Aircraft|date=2003}}</ref> == Variantai == Yra žinoma apie keturis E.560 variantus, visi jie išskyrus pirmąjį, į kurį montuoti propelerius sukę vidaus degimo varikliai, buvo varomi reaktyviniais varikliais. Visi Arado E.560 variantai turėjo hermetizuojamą pilotų kabiną, skirtą dviems pilotams, visų važiuoklė buvo tiratė, įtraukiama su priekiniu ratuku.<ref name="Herwig-Rode">Dieter Herwig & Heinz Rode, ''The Luftwaffe Secret Projects: Strategic Bombers 1935–1945''. Midland Counties Publ. {{ISBN|978-1857800920}}[[ISBN (identifier)|ISBN]]&nbsp;[[Special:BookSources/978-1857800920|978-1857800920]]</ref> {| class="wikitable" |+ ! colspan="2" | !Ar E.560 4 !Ar E.560 PTL !Ar E.560 11 !Ar E.560 8 !Ar E.560 11 ! |- ! colspan="6" |<small>Duomenys iš: Dieter Herwig & Heinz Rode, ''The Luftwaffe Secret Projects: Strategic Bombers 1935–1945''. Midland Counties Publ. <nowiki>ISBN 978-1857800920</nowiki></small> ! ! |- | colspan="2" |'''Tipas''' |Keturmotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais |Dvimotoris turbosraigtinis bombonešis su strėliškais sparnais |Keturmotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais |Šešiamotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais | | |- | colspan="2" |'''[[Įgula]]''' |2 [[Pilotas|pilotai]] | | | | | |- | colspan="2" |'''Ilgis''' |19,1 m |23,5 m |19,1 m |23,2 m | | |- | colspan="2" |'''[[Sparno mojis]]''' |18 m | |24,0 m |18 m | | |- | colspan="2" |'''Aukštis''' |5,4 m | colspan="3" |3,95 m | | |- | colspan="2" |'''Sparno plotas''' |48 m² | | | | | |- | colspan="2" |'''[[Maksimalus kilimo svoris|Kilimo svoris]]''' |17 000 kg |18 800 kg |28 600 kg | | | |- |'''Jėgainė''' | |4 turboreaktyviniai varikliai [[:en:BMW_003|BMW 003]]E |2 turbosraiginiai varikliai [[:en:BMW_028|BMW 028]] |4 turboreaktyviniai varikliai [[:en:BMW_018|BMW 018]] | | | |- | colspan="2" |'''[[V greičiai|Maksimalus greitis]]''' |900 km/h | colspan="3" |920 km/h | | |- | colspan="2" |'''[[Veikimo spindulys]]''' |2 300 km | colspan="3" |3 400 km | | |- | rowspan="2" |'''Ginkluotė''' |'''patrankos''' |2 fiksuotos 30 mm [[Kalibras|kalibro]] [[Aviacinė patranka|aviacinės patrankos]] [[:en:MK_103|MK 103]] kabinos priekyje ir 2 per periskopą valdomos 30 mm kalibro aviacinės patrankos MK 103 uodegoje | |2 fiksuotos 30 mm [[Kalibras|kalibro]] [[Aviacinė patranka|aviacinės patrankos]] [[:en:MK_103|MK 103]] kabinos priekyje ir 2 per periskopą valdomos 30 mm kalibro aviacinės patrankos MK 103 uodegoje | | | |- |'''bombos''' | colspan="2" |3 000 kg |4 000 kg |4 000 kg | | |} == Išnašos == {{Arado orlaiviai}}{{DEFAULTSORT:Arado E 560}} [[Kategorija:Arado orlaiviai]] [[Kategorija:Aukštasparniai]] [[Kategorija:Bombonešiai]] [[Kategorija:Nesukurti orlaiviai]] 39qaosol5bq7q8rgvon2mwtguha1kuk 7582318 7582311 2025-06-21T20:28:40Z ArunasG 107355 7582318 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=Arado E.560|Statytojas=[[Arado Flugzeugwerke]] {{flagicon|Nazi Germany}}|Pirmas skrydis=Neįvyko|Pastatyta_vnt=0|Tipas=Vidutinio nuotolio taktinis [[bombonešis]]|Foto=Arado_E.560_(11)_top-view_silhouette.png|Prototipas=[[Arado Ar 234]]}} '''Arado E.560''' - [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje [[Trečiasis Reichas|Trečiajame Reiche]] įmonės "[[Arado Flugzeugweke]]" kurtas vidutinio nuotolio taktinis [[Reaktyvinis lėktuvas|reaktyvinis]] [[bombonešis]], pilnai metalinis [[Aukštasparnis lėktuvas|aukštasparnis]] [[monoplanas]]. [[Orlaivis|Orlaivio]] kūrimo procesą nutraukė [[Vokietijos kapituliacija]]. == Istorija == Arado E.560 buvo kuriamas kaip gili reaktyvinio [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybinio lėktuvo]] [[Arado Ar 234 Blitz|Arado 234 Blitz]] modernizacija, dėl ko orlaivių konstrukcija ir dauguma abiejų orlaivių charakteristikų yra panašios. Pagrindinis skirtumas buvo į E.560 montuoti teigiamo strėliškumo (atlkenti atgal) sparnai. Skirtingose E.560 modifikacijose taip pat buvo planuojama išbandyti dvimotores, keturmotores, šešiamotores reaktyvinių variklių kombinacijas. E.560 kūrimą nutraukė Vokietijos kapituliacija, nei viena iš kelių lygiagrečiai kurtų jo modifikacijų nebuvo pasiekusi daugiau nei brėžinių stadijos.<ref name="Herwig-Rode">Dieter Herwig & Heinz Rode, ''The Luftwaffe Secret Projects: Strategic Bombers 1935–1945''. Midland Counties Publ. {{ISBN|978-1857800920}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://archive.org/details/luftwaffe-secret-projects-ground-attack-special-purpose-aircraft/page/101/mode/2up|title=Luftwaffe Secret Projects Ground Attack & Special Purpose Aircraft|date=2003}}</ref> == Variantai == Yra žinoma apie keturis E.560 variantus. Visi jie išskyrus modifikaciją "PLT", į kurią buvo planuojama montuoti [[Propeleris|propelerius]] sukti turėjusius [[Turbosraigtinis variklis|turbosraigtinius variklius]], buvo planuojami varyti reaktyviniais varikliais. Visi Arado E.560 variantai turėjo hermetizuojamą pilotų kabiną, skirtą dviems pilotams, visų [[Orlaivio važiuoklė|orlaivų važiuoklė]] buvo tiratė, įtraukiama su priekiniu ratuku.<ref name="Herwig-Rode">Dieter Herwig & Heinz Rode, ''The Luftwaffe Secret Projects: Strategic Bombers 1935–1945''. Midland Counties Publ. {{ISBN|978-1857800920}}[[ISBN (identifier)|ISBN]]&nbsp;[[Special:BookSources/978-1857800920|978-1857800920]]</ref> {| class="wikitable" |+ ! colspan="2" | !Ar E.560 4 !Ar E.560 PTL !Ar E.560 8 !Ar E.560 11 |- ! colspan="6" |<small>Duomenys iš: Dieter Herwig & Heinz Rode, ''The Luftwaffe Secret Projects: Strategic Bombers 1935–1945''. Midland Counties Publ. <nowiki>ISBN 978-1857800920</nowiki></small> |- | colspan="2" |'''Tipas''' |Keturmotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais |Dvimotoris turbosraigtinis bombonešis su strėliškais sparnais |Šešiamotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais |Keturmotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais |- | colspan="2" |'''[[Įgula]]''' | colspan="4" align="center" |2 [[Pilotas|pilotai]] |- | colspan="2" |'''Ilgis''' |align="center"|19,1 m |align="center"|23,5 m |align="center"|23,2 m |align="center"|19,1 m |- | colspan="2" |'''[[Sparno mojis]]''' |align="center"|18 m | |align="center"|18 m |align="center"|24,0 m |- | colspan="2" |'''Aukštis''' |align="center"|5,4 m | colspan="2" align="center"|3,95 m | |- | colspan="2" |'''Sparno plotas''' |align="center"|48 m² | | | |- | colspan="2" |'''[[Maksimalus kilimo svoris|Kilimo svoris]]''' |align="center"|17 000 kg |align="center"|18 800 kg | |align="center"|28 600 kg |- |'''Jėgainė''' | |align="center"|4 turboreaktyviniai varikliai [[:en:BMW_003|BMW 003E]] |align="center"|2 turbosraigtiniai varikliai [[:en:BMW_028|BMW 028]] |align="center"|4 turboreaktyviniai varikliai [[:en:BMW_003|BMW 003]]E |align="center"|4 turboreaktyviniai varikliai [[:en:BMW_018|BMW 018]] |- | colspan="2" |'''[[V greičiai|Maksimalus greitis]]''' |align="center"|900 km/h | colspan="2" align="center"|920 km/h | |- | colspan="2" |'''[[Veikimo spindulys]]''' |align="center"|2 300 km | colspan="2" align="center"|3 400 km | |- | rowspan="2" |'''Ginkluotė''' |'''patrankos''' |align="center"|2 fiksuotos 30 mm [[Kalibras|kalibro]] [[Aviacinė patranka|aviacinės patrankos]] [[:en:MK_103|MK 103]] kabinos priekyje ir 2 per periskopą valdomos 30 mm kalibro aviacinės patrankos MK 103 uodegoje | | |align="center"|2 fiksuotos 30 mm [[Kalibras|kalibro]] [[Aviacinė patranka|aviacinės patrankos]] [[:en:MK_103|MK 103]] kabinos priekyje ir 2 per periskopą valdomos 30 mm kalibro aviacinės patrankos MK 103 uodegoje |- |'''bombos''' | colspan="2" align="center"|3 000 kg |align="center"|4 000 kg | |} == Išnašos == {{DEFAULTSORT:Arado E 560}} [[Kategorija:Arado orlaiviai]] [[Kategorija:Aukštasparniai]] [[Kategorija:Bombonešiai]] [[Kategorija:Nesukurti orlaiviai]] <references />{{Arado orlaiviai}} p66mmdo6hofjpgarj3rbbnhp2413vge 7582323 7582318 2025-06-21T20:37:51Z ArunasG 107355 7582323 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=Arado E.560|Statytojas=[[Arado Flugzeugwerke]] {{flagicon|Nazi Germany}}|Pirmas skrydis=Neįvyko|Pastatyta_vnt=0|Tipas=Vidutinio nuotolio taktinis [[bombonešis]]|Foto=Arado_E.560_(11)_top-view_silhouette.png|Prototipas=[[Arado Ar 234]]}} '''Arado E.560''' - [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje [[Trečiasis Reichas|Trečiajame Reiche]] įmonės "[[Arado Flugzeugweke]]" kurtas vidutinio nuotolio taktinis [[Reaktyvinis lėktuvas|reaktyvinis]] [[bombonešis]], pilnai metalinis [[Aukštasparnis lėktuvas|aukštasparnis]] [[monoplanas]]. 1945 m. pavasarį pradėtą [[Orlaivis|orlaivio]] kūrimo procesą nutraukė [[Vokietijos kapituliacija]]. == Istorija == Arado E.560 buvo kuriamas kaip gili reaktyvinio [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybinio lėktuvo]] [[Arado Ar 234 Blitz|Arado 234 Blitz]] modernizacija, dėl ko orlaivių konstrukcija ir dauguma abiejų orlaivių charakteristikų yra panašios. Pagrindinis skirtumas buvo į E.560 montuoti teigiamo strėliškumo (atlkenti atgal) sparnai. Skirtingose E.560 modifikacijose taip pat buvo planuojama išbandyti dvimotores, keturmotores, šešiamotores reaktyvinių variklių kombinacijas. E.560 kūrimą nutraukė Vokietijos kapituliacija, nei viena iš kelių lygiagrečiai kurtų jo modifikacijų nebuvo pasiekusi daugiau nei brėžinių stadijos.<ref>{{Cite web|url=https://archive.org/details/luftwaffe-secret-projects-ground-attack-special-purpose-aircraft/page/101/mode/2up|title=Luftwaffe Secret Projects Ground Attack & Special Purpose Aircraft|date=2003}}</ref><ref name=":0">Dieter Herwig & Heinz Rode, ''The Luftwaffe Secret Projects: Strategic Bombers 1935–1945''. Midland Counties Publ. {{ISBN|978-1857800920}}</ref> Išliko nepilna projektinė dokumentacija. == Variantai == Yra žinoma apie keturis kurtus E.560 variantus. Visi jie, išskyrus modifikaciją "PTL", į kurią buvo planuojama montuoti [[Propeleris|propelerius]] sukti turėjusius [[Turbosraigtinis variklis|turbosraigtinius variklius]], buvo planuojami varyti reaktyviniais varikliais. Visi Arado E.560 variantai turėjo hermetizuojamą pilotų kabiną, skirtą dviems pilotams, visų [[Orlaivio važiuoklė|orlaivų važiuoklė]] buvo tiratė, įtraukiama su priekiniu ratuku.<ref name=":0" /> Papildoma įranga apėmė du vienviečius gelbėjimo plaustus, [[Autopilotas|autopilotą]] bei pažangią radijo ryšio įrangą. Kai kuriuose modeliuose buvo planuojama montuoti nuotoliniu būdu valdomus ginklus. {| class="wikitable" |+ ! colspan="2" | !Ar E.560 4 !Ar E.560 PTL !Ar E.560 8 !Ar E.560 11 |- ! colspan="6" |<small>Duomenys iš: Dieter Herwig & Heinz Rode, ''The Luftwaffe Secret Projects: Strategic Bombers 1935–1945''. Midland Counties Publ. <nowiki>ISBN 978-1857800920</nowiki></small> |- | colspan="2" |'''Tipas''' |Keturmotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais |Dvimotoris turbosraigtinis bombonešis su strėliškais sparnais |Šešiamotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais |Keturmotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais |- | colspan="2" |'''[[Įgula]]''' | colspan="4" align="center" |2 [[Pilotas|pilotai]] |- | colspan="2" |'''Ilgis''' |align="center"|19,1 m |align="center"|23,5 m |align="center"|23,2 m |align="center"|19,1 m |- | colspan="2" |'''[[Sparno mojis]]''' |align="center"|18 m | |align="center"|18 m |align="center"|24,0 m |- | colspan="2" |'''Aukštis''' |align="center"|5,4 m | colspan="2" align="center"|3,95 m |align="center"|5,1 m |- | colspan="2" |'''Sparno plotas''' |align="center"|48 m² | | | |- | colspan="2" |'''[[Maksimalus kilimo svoris|Kilimo svoris]]''' |align="center"|17 000 kg |align="center"|18 800 kg | |align="center"|28 600 kg |- |'''Jėgainė''' | |align="center"|4 turboreaktyviniai varikliai [[:en:BMW_003|BMW 003E]] |align="center"|2 turbosraigtiniai varikliai [[:en:BMW_028|BMW 028]] |align="center"|6 turboreaktyviniai varikliai [[:en:BMW_003|BMW 003]] |align="center"|4 turboreaktyviniai varikliai [[:en:BMW_018|BMW 018]] |- | colspan="2" |'''[[V greičiai|Maksimalus greitis]]''' |align="center"|900 km/h | colspan="2" align="center"|920 km/h | |- | colspan="2" |'''[[Veikimo spindulys]]''' |align="center"|2 300 km | colspan="2" align="center"|3 400 km | |- | rowspan="2" |'''Ginkluotė''' |'''patrankos''' |align="center"|2 fiksuotos 30 mm [[Kalibras|kalibro]] [[Aviacinė patranka|aviacinės patrankos]] [[:en:MK_103|MK 103]] kabinos priekyje ir 2 per periskopą valdomos 30 mm kalibro aviacinės patrankos MK 103 uodegoje | | |align="center"|2 fiksuotos 30 mm [[Kalibras|kalibro]] [[Aviacinė patranka|aviacinės patrankos]] [[:en:MK_103|MK 103]] kabinos priekyje ir 2 per periskopą valdomos 30 mm kalibro aviacinės patrankos MK 103 uodegoje |- |'''bombos''' | colspan="2" align="center"|3 000 kg | colspan="2" align="center" |4 000 kg |} == Išnašos == {{DEFAULTSORT:Arado E 560}} [[Kategorija:Arado orlaiviai]] [[Kategorija:Aukštasparniai]] [[Kategorija:Bombonešiai]] [[Kategorija:Nesukurti orlaiviai]] <references />{{Arado orlaiviai}} 9xcjrjc7i986a4ln5gtdbzq5i64y5bl 7582325 7582323 2025-06-21T20:40:02Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7582325 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=Arado E.560|Statytojas=[[Arado Flugzeugwerke]] {{flagicon|Nazi Germany}}|Pirmas skrydis=Neįvyko|Pastatyta_vnt=0|Tipas=Vidutinio nuotolio taktinis [[bombonešis]]|Foto=Arado_E.560_(11)_top-view_silhouette.png|Prototipas=[[Arado Ar 234]]}} '''Arado E.560''' – [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje [[Trečiasis Reichas|Trečiajame Reiche]] įmonės „[[Arado Flugzeugweke]]“ kurtas vidutinio nuotolio taktinis [[Reaktyvinis lėktuvas|reaktyvinis]] [[bombonešis]], pilnai metalinis [[Aukštasparnis lėktuvas|aukštasparnis]] [[monoplanas]]. 1945 m. pavasarį pradėtą [[Orlaivis|orlaivio]] kūrimo procesą nutraukė [[Vokietijos kapituliacija]]. == Istorija == Arado E.560 buvo kuriamas kaip gili reaktyvinio [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybinio lėktuvo]] [[Arado Ar 234 Blitz|Arado 234 Blitz]] modernizacija, dėl ko orlaivių konstrukcija ir dauguma abiejų orlaivių charakteristikų yra panašios. Pagrindinis skirtumas buvo į E.560 montuoti teigiamo strėliškumo (atlkenti atgal) sparnai. Skirtingose E.560 modifikacijose taip pat buvo planuojama išbandyti dvimotores, keturmotores, šešiamotores reaktyvinių variklių kombinacijas. E.560 kūrimą nutraukė Vokietijos kapituliacija, nei viena iš kelių lygiagrečiai kurtų jo modifikacijų nebuvo pasiekusi daugiau nei brėžinių stadijos.<ref>{{Cite web|url=https://archive.org/details/luftwaffe-secret-projects-ground-attack-special-purpose-aircraft/page/101/mode/2up|title=Luftwaffe Secret Projects Ground Attack & Special Purpose Aircraft|date=2003}}</ref><ref name=":0">Dieter Herwig & Heinz Rode, ''The Luftwaffe Secret Projects: Strategic Bombers 1935–1945''. Midland Counties Publ. {{ISBN|978-1857800920}}</ref> Išliko nepilna projektinė dokumentacija. == Variantai == Yra žinoma apie keturis kurtus E.560 variantus. Visi jie, išskyrus modifikaciją „PTL“, į kurią buvo planuojama montuoti [[Propeleris|propelerius]] sukti turėjusius [[Turbosraigtinis variklis|turbosraigtinius variklius]], buvo planuojami varyti reaktyviniais varikliais. Visi Arado E.560 variantai turėjo hermetizuojamą pilotų kabiną, skirtą dviems pilotams, visų [[Orlaivio važiuoklė|orlaivų važiuoklė]] buvo tiratė, įtraukiama su priekiniu ratuku.<ref name=":0" /> Papildoma įranga apėmė du vienviečius gelbėjimo plaustus, [[Autopilotas|autopilotą]] bei pažangią radijo ryšio įrangą. Kai kuriuose modeliuose buvo planuojama montuoti nuotoliniu būdu valdomus ginklus. {| class="wikitable" |+ ! colspan="2" | !Ar E.560 4 !Ar E.560 PTL !Ar E.560 8 !Ar E.560 11 |- ! colspan="6" |<small>Duomenys iš: Dieter Herwig & Heinz Rode, ''The Luftwaffe Secret Projects: Strategic Bombers 1935–1945''. Midland Counties Publ. <nowiki>ISBN 978-1857800920</nowiki></small> |- | colspan="2" |'''Tipas''' |Keturmotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais |Dvimotoris turbosraigtinis bombonešis su strėliškais sparnais |Šešiamotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais |Keturmotoris reaktyvinis bombonešis su strėliškais sparnais |- | colspan="2" |'''[[Įgula]]''' | colspan="4" align="center" |2 [[Pilotas|pilotai]] |- | colspan="2" |'''Ilgis''' |align="center"|19,1 m |align="center"|23,5 m |align="center"|23,2 m |align="center"|19,1 m |- | colspan="2" |'''[[Sparno mojis]]''' |align="center"|18 m | |align="center"|18 m |align="center"|24,0 m |- | colspan="2" |'''Aukštis''' |align="center"|5,4 m | colspan="2" align="center"|3,95 m |align="center"|5,1 m |- | colspan="2" |'''Sparno plotas''' |align="center"|48 m² | | | |- | colspan="2" |'''[[Maksimalus kilimo svoris|Kilimo svoris]]''' |align="center"|17 000 kg |align="center"|18 800 kg | |align="center"|28 600 kg |- |'''Jėgainė''' | |align="center"|4 turboreaktyviniai varikliai [[:en:BMW_003|BMW 003E]] |align="center"|2 turbosraigtiniai varikliai [[:en:BMW_028|BMW 028]] |align="center"|6 turboreaktyviniai varikliai [[:en:BMW_003|BMW 003]] |align="center"|4 turboreaktyviniai varikliai [[:en:BMW_018|BMW 018]] |- | colspan="2" |'''[[V greičiai|Maksimalus greitis]]''' |align="center"|900 km/h | colspan="2" align="center"|920 km/h | |- | colspan="2" |'''[[Veikimo spindulys]]''' |align="center"|2 300 km | colspan="2" align="center"|3 400 km | |- | rowspan="2" |'''Ginkluotė''' |'''patrankos''' |align="center"|2 fiksuotos 30 mm [[Kalibras|kalibro]] [[Aviacinė patranka|aviacinės patrankos]] [[:en:MK_103|MK 103]] kabinos priekyje ir 2 per periskopą valdomos 30 mm kalibro aviacinės patrankos MK 103 uodegoje | | |align="center"|2 fiksuotos 30 mm [[Kalibras|kalibro]] [[Aviacinė patranka|aviacinės patrankos]] [[:en:MK_103|MK 103]] kabinos priekyje ir 2 per periskopą valdomos 30 mm kalibro aviacinės patrankos MK 103 uodegoje |- |'''bombos''' | colspan="2" align="center"|3 000 kg | colspan="2" align="center" |4 000 kg |} == Išnašos == {{išn}} {{Arado orlaiviai}} {{DEFAULTSORT:Arado E 560}} [[Kategorija:Arado orlaiviai]] [[Kategorija:Aukštasparniai]] [[Kategorija:Bombonešiai]] [[Kategorija:Nesukurti orlaiviai]] lirvzx4dmloorxbtuhou9zfdhthhve4 0 682390 7582337 2025-06-21T22:08:43Z Nomadbones 153116 Naujas puslapis: {{Administracinis vienetas|žemėlapis=Tsurui_in_Kushiro_Subprefecture.gif|plotis=250|origpavadin=阿寒郡|valstybė=Japonija|valstRegionas=Hokaidas|valstRegionoVardas=Prefektūra|plotas=571.8|gyventojumetai=2025|gyventoju=2392|admVienetoKiekis=[[Curujus]]|admVienetoVardas=Didžiausia gyvenvietė}}'''Akano apskritis''' ({{ja|阿寒郡|Akan-gun}}) – apskritis [[Kuširo subprefektūra|Kuširo subprefektūroje]], [[Hokaidas|Hokaido]] saloje, [[Japonija|Japonijoje]]. Vienin... 7582337 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas|žemėlapis=Tsurui_in_Kushiro_Subprefecture.gif|plotis=250|origpavadin=阿寒郡|valstybė=Japonija|valstRegionas=Hokaidas|valstRegionoVardas=Prefektūra|plotas=571.8|gyventojumetai=2025|gyventoju=2392|admVienetoKiekis=[[Curujus]]|admVienetoVardas=Didžiausia gyvenvietė}}'''Akano apskritis''' ({{ja|阿寒郡|Akan-gun}}) – apskritis [[Kuširo subprefektūra|Kuširo subprefektūroje]], [[Hokaidas|Hokaido]] saloje, [[Japonija|Japonijoje]]. Vienintelė gyvenvietė – [[Curujus]]. Apskrityje gyvena 2 392 žmonės, o jos plotas – 571,8 km² (pagal 2025 m. duomenis).<ref name="ludność2">{{Cite web|url=https://uub.jp/cty/cty.cgi?P=1&B=20240101|title=北海道の市区町村|website=uub.jp|access-date=2024-08-12|language=ja}}</ref> Apskrityje yra [[Akano nacionalinis parkas]], kuriame yra daug užgesusių ugnikalnių.<ref>{{cite journal|last=Uno|first=Hiroyuki|last2=Asahi|first2=Ryosuke|title=A Comparison of Sika Deer Population Conditions between the Hidaka and Akan Districts in Hokkaido, Japan|journal=Mammal Study|volume=38|issue=2|year=2013|doi=10.3106/041.038.0201|page=141}}</ref> == Pavadinimas == Kabato apskrities pavadinimas reiškia dabartinę Sube Mijako upės ir [[Išikaris|Išikario]] upės santaką<ref>{{Cite web|url=http://www.town.tsukigata.hokkaido.jp/3668.htm|title=近世の蝦夷地と須部都太（スベツブト）|publisher=月形町|accessdate=2018-04-30|work=月形歴史物語|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180430031236/http://www.town.tsukigata.hokkaido.jp/3668.htm|archivedate=2018-04-30}}</ref> ir yra kilęs iš [[Ainų kalba|ainų kalbos]] žodžio ''kapato'', reiškiančio [[Japoninė lūgnė|japoninę lūgnę]], kurios šakniastiebius valgė [[Ainai|ainų tauta]].<ref>{{Cite web|url=http://www.pref.hokkaido.lg.jp/ks/ass/grp/3140P.pdf|title=アイヌ語地名リスト オニシベ～キタ　P31-40P|date=2007|publisher=北海道 環境生活部 アイヌ政策推進室|accessdate=2017-10-19|work=pref.hokkaido.lg.jp|language=ja}}</ref> == Istorija == 1869 m. rugsėjo 20 d. Hokaide įkurta Akano apskritis [[Išikario žemė|Išikario žemėje]]. 2005 m. spalio 11 d. [[Akanas (miestelis)|Akano]] miestelis kartu su [[Onbecu]] miesteliu (iš [[Širanukos apskritis|Širanukos apskrities]]) buvo prijungtas prie išsiplėtusio [[Kuširas (miestas)|Kuširo]] miesto. == Geografija == === Miesteliai ir kaimai === * [[Curujus]] == Išnašos == {{išn}} {{Kuširo subprefektūra}} [[Kategorija:Hokaido prefektūros apskritys]] sqr7vw2re9w63febh167ix9ugepu74r 7582339 7582337 2025-06-21T22:10:03Z Nomadbones 153116 7582339 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas|žemėlapis=Tsurui_in_Kushiro_Subprefecture.gif|plotis=250|origpavadin=阿寒郡|valstybė=Japonija|valstRegionas=Hokaidas|valstRegionoVardas=Prefektūra|plotas=571.8|gyventojumetai=2025|gyventoju=2392|admVienetoKiekis=[[Curujus]]|admVienetoVardas=Didžiausia gyvenvietė}}'''Akano apskritis''' ({{ja|阿寒郡|Akan-gun}}) – apskritis [[Kuširo subprefektūra|Kuširo subprefektūroje]], [[Hokaidas|Hokaido]] saloje, [[Japonija|Japonijoje]]. Vienintelė gyvenvietė – [[Curujus]]. Apskrityje gyvena 2 392 žmonės, o jos plotas – 571,8 km² (pagal 2025 m. duomenis).<ref name="ludność2">{{Cite web|url=https://uub.jp/cty/cty.cgi?P=1&B=20240101|title=北海道の市区町村|website=uub.jp|access-date=2024-08-12|language=ja}}</ref> Apskrityje yra [[Akano nacionalinis parkas]], kuriame yra daug užgesusių ugnikalnių.<ref>{{cite journal|last=Uno|first=Hiroyuki|last2=Asahi|first2=Ryosuke|title=A Comparison of Sika Deer Population Conditions between the Hidaka and Akan Districts in Hokkaido, Japan|journal=Mammal Study|volume=38|issue=2|year=2013|doi=10.3106/041.038.0201|page=141}}</ref> == Istorija == 1869 m. rugsėjo 20 d. Hokaide įkurta Akano apskritis [[Išikario žemė|Išikario žemėje]]. 2005 m. spalio 11 d. [[Akanas (miestelis)|Akano]] miestelis kartu su [[Onbecu]] miesteliu (iš [[Širanukos apskritis|Širanukos apskrities]]) buvo prijungtas prie išsiplėtusio [[Kuširas (miestas)|Kuširo]] miesto. == Geografija == === Miesteliai ir kaimai === * [[Curujus]] == Išnašos == {{išn}} {{Kuširo subprefektūra}} [[Kategorija:Hokaido prefektūros apskritys]] ey8e1a6z6l906kmyu65rwmy3babo1ts 0 682392 7582361 2025-06-22T04:07:32Z Ed1974LT 52229 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | vardas = Pēteris Princis | fonas = off | paveikslėlis = Pēteris Princis.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 150px | gimimo data = {{Gimė|1831|03|20|}} | gimimo vieta = [[Mikeltuornis]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1889|06|20|1831|03|20|}} | mirties vieta = [[Ventspilis]], Rusijos imperija | tautybė = [[Lyviai|lyvis]] | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = poetas, vertėjas, mokytojas | part... 7582361 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Pēteris Princis | fonas = off | paveikslėlis = Pēteris Princis.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 150px | gimimo data = {{Gimė|1831|03|20|}} | gimimo vieta = [[Mikeltuornis]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1889|06|20|1831|03|20|}} | mirties vieta = [[Ventspilis]], Rusijos imperija | tautybė = [[Lyviai|lyvis]] | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = poetas, vertėjas, mokytojas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Pėteris Princis ''' ({{liv|Pētõr Prints}}, {{lv|Pēteris Princis}}, [[1831]] m. [[kovo 20]] d. [[Mikeltuornis]], [[Rusijos imperija]] – [[1889]] m. [[birželio 20]] d. [[Ventspilis]], Rusijos imperija)<ref name="timenote">{{cite web|title=Pēteris Princis (jaunākais)|url=https://timenote.info/lv/Peteris-Princis-(jaunakais)|website=timenote.info/lv|publisher=Time ∞ Note|accessdate=2025-06-22}}</ref> – [[lyviai|lyvių]] poetas, vertėjas ir mokytojas. == Biografija == Gimė Mikeltuornio kaimo Pizeniekų sodyboje, buvo šeštas vaikas šeimoje. Tėvas – [[Janis Princis (1796)|Janis Princis vyresnysis]]. Po brolio Didrikio mirties, kuris buvo pirmasis mokytojas apylinkėje, 1850 m. perėmė mokytojo pareigas. Nuo 1860 m. gyveno Ventspilyje.<ref name="livones">{{cite web|title=Pēteris Princis|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/personalijas/peteris-princis?peteris-princis|website=livones.net|date=2023-08-17|accessdate=2025-06-22}}</ref> Pėteris Princis kūrė eilėraščius, vertė, rašė religinio turinio [[Proza|prozos]] darbus. Su tėvu ir broliu [[Jānis Princis (1821)|Janiu]] į vakarų lyvių [[Patarmė|patarmę]] išvertė [[Evangelija pagal Matą|Evangeliją pagal Matą]], kuri 1863 m. išleista [[Londonas|Londone]], ji padarė pradžią lyvių knygų leidybai ir [[Rašomoji kalba|rašomajai kalbai]].<ref name="livones"/> Keletas Pėterio Princio eilėraščių išspausdinta lyvių poezijos rinkinyje „Aš pagausiu tave, menke!“ ({{liv|Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!}}, 1998 m.).<ref name="livones"/> Palaidotas Ventspilio Cirpstenės kapinėse.<ref name="timenote"/> == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Princis, Pēteris}} [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] da2gldooovv04rpa9ou0g10s9p2n4bl 7582389 7582361 2025-06-22T06:14:31Z Obivan Kenobi 116618 tiksliau-informatyviau 7582389 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Pēteris Princis | fonas = off | paveikslėlis = Pēteris Princis.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 150px | gimimo data = {{Gimė|1831|03|20|}} | gimimo vieta = [[Mikeltuornis]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1889|06|20|1831|03|20|}} | mirties vieta = [[Ventspilis]], Rusijos imperija | tautybė = [[Lyviai|lyvis]] | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = poetas, vertėjas, mokytojas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Pėteris Princis ''' ({{liv|Pētõr Prints}}, {{lv|Pēteris Princis}}, [[1831]] m. [[kovo 20]] d. [[Mikeltuornis]], [[Kuršo gubernija]] – [[1889]] m. [[birželio 20]] d. [[Ventspilis]], Kuršo gubernija)<ref name="timenote">{{cite web|title=Pēteris Princis (jaunākais)|url=https://timenote.info/lv/Peteris-Princis-(jaunakais)|website=timenote.info/lv|publisher=Time ∞ Note|accessdate=2025-06-22}}</ref> – [[lyviai|lyvių]] poetas, vertėjas ir mokytojas. == Biografija == Gimė Mikeltuornio kaimo Pizeniekų sodyboje, buvo šeštas vaikas šeimoje. Tėvas – [[Janis Princis (1796)|Janis Princis vyresnysis]]. Po brolio Didrikio mirties, kuris buvo pirmasis mokytojas apylinkėje, 1850 m. perėmė mokytojo pareigas. Nuo 1860 m. gyveno Ventspilyje.<ref name="livones">{{cite web|title=Pēteris Princis|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/personalijas/peteris-princis?peteris-princis|website=livones.net|date=2023-08-17|accessdate=2025-06-22}}</ref> Pėteris Princis kūrė eilėraščius, vertė, rašė religinio turinio [[Proza|prozos]] darbus. Su tėvu ir broliu [[Jānis Princis (1821)|Janiu]] į vakarų lyvių [[Patarmė|patarmę]] išvertė [[Evangelija pagal Matą|Evangeliją pagal Matą]], kuri 1863 m. išleista [[Londonas|Londone]], ji padarė pradžią lyvių knygų leidybai ir [[Rašomoji kalba|rašomajai kalbai]].<ref name="livones"/> Keletas Pėterio Princio eilėraščių išspausdinta lyvių poezijos rinkinyje „Aš pagausiu tave, menke!“ ({{liv|Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!}}, 1998 m.).<ref name="livones"/> Palaidotas Ventspilio Cirpstenės kapinėse.<ref name="timenote"/> == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Princis, Pēteris}} [[Kategorija:Lyvių asmenybės]] dfe8x5x86cqmzw2d8svcc3stb8l9vwu 6 682393 7582377 2025-06-22T06:00:31Z Ed1974LT 52229 {{logo}} 7582377 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{logo}} g9zaehieithqyq9rgbm6cmbeoetmhr0 0 682394 7582387 2025-06-22T06:10:27Z Ed1974LT 52229 Naujas puslapis: {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Livones.net | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Livones.net logotipas.png|200px]] | antraštė = | forma = | simbolis = | žanras = Šviečiamasis portalas<!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = 2006 m. | įkūrėjas =... 7582387 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Livones.net | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Livones.net logotipas.png|200px]] | antraštė = | forma = | simbolis = | žanras = Šviečiamasis portalas<!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = 2006 m. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = | vieta_šalis = [[Latvija]] | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = Vyriausioji redaktorė Gundega Blumberga,<br/>Dizainerė Zanė Ernštreitė | pramonė = [[Žiniasklaida]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = [[Lyvių kultūros centras]] | darbuotojų = | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [http://www.livones.net/en Livones.net] | pastabos = }} '''Livones.net''', stilizuotai '''Līvõnes.net''', anksčiau '''Livones.lv''' ({{la|livones}} 'lyviai') – [[Lyviai|lyvių]] istorijos, kultūros ir [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] interneto portalas. 2006 m. [[Interneto portalas|portalą]] įsteigė [[Lyvių kultūros centras]] ({{liv|Līvõ kultūr sidām}}).<ref name>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-06-22|language=en}}</ref> Vyriausioji svetainės redaktorė – [[Gundega Blumberga]]. Portalą remia Latvijos kultūros ministerija. Portale medžiaga pateikiama lyvių, [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis. 2018 m. sausio 19 d. portalas buvo visiškai atnaujintas.<ref>{{Cite web|lang=lv|url=http://novads.dundaga.lv/newkolka/pilniba-atjauninats-libiesu-portals-livones-net/|title=Pilnībā atjaunināts lībiešu portāls livones.net|date=2018-01-24|accessdate=2025-06-22}}</ref>. == Tikslai == Portalo tikslas – sukurti vietą, kurioje apibendrinama ir publikuojama objektyvi, šiuolaikiška, moksliškai patikima ir visapusė informacija apie lyvių kultūrą ir kalbą.<ref>{{Cite web |url=http://www.livones.lv/?b=livones.lv |title=par portālu |access-date=2025-06-22|archive-date=2010-04-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100401105738/http://www.livones.lv/?b=livones.lv}}</ref><ref>[http://kultura.delfi.lv/news/book/article.php?id=17898433 Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana]</ref> == Turinys == * Publikuojami šaltiniai apie lyvių kultūrą, kalbą ir istoriją * Mokomoji lyvių kalbos medžiaga * Įvairiapusė informacija apie lyvius == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.livones.net/en Portalas „Livones.net“] (''anglų k.'') [[Kategorija:Svetainės]] [[Kategorija:Lyviai]] p9ntlilhpb720yuwl4g4onht6jvdvtl 7582390 7582387 2025-06-22T06:18:35Z Ed1974LT 52229 7582390 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Livones.net | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Livones.net logotipas.png|200px]] | antraštė = | forma = | simbolis = | žanras = Šviečiamasis portalas<!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = 2006 m. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = | vieta_šalis = [[Latvija]] | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = Vyriausioji redaktorė Gundega Blumberga,<br/>Dizainerė Zanė Ernštreitė | pramonė = [[Žiniasklaida]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = [[Lyvių kultūros centras]] | darbuotojų = | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [http://www.livones.net/en Livones.net] | pastabos = }} '''Livones.net''', stilizuotai '''Līvõnes.net''', anksčiau '''Livones.lv''' ({{la|livones}} 'lyviai') – [[Lyviai|lyvių]] istorijos, kultūros ir [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]] interneto portalas. 2006 m. [[Interneto portalas|portalą]] įsteigė [[Lyvių kultūros centras]] ({{liv|Līvõ kultūr sidām}}).<ref name>{{cite web|title=Updated portal about Livonian history, language and culture www.livones.net|url=https://valoda.lv/en/updated-portal-about-livonian-history-language-and-culture-www-livones-net/|website=valoda.lv|publisher=Latviešu valodas agentūra|accessdate=2025-06-22|language=en}}</ref> Vyriausioji svetainės redaktorė – [[Gundega Blumberga]]. Portalą remia Latvijos kultūros ministerija. Portale medžiaga pateikiama lyvių, [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis. 2018 m. sausio 19 d. portalas buvo visiškai atnaujintas.<ref>{{Cite web|lang=lv|url=http://novads.dundaga.lv/newkolka/pilniba-atjauninats-libiesu-portals-livones-net/|title=Pilnībā atjaunināts lībiešu portāls livones.net|date=2018-01-24|accessdate=2025-06-22}}</ref> == Tikslai == Portalo tikslas – sukurti vietą, kurioje apibendrinama ir publikuojama objektyvi, šiuolaikiška, moksliškai patikima ir visapusė informacija apie lyvių kultūrą ir kalbą.<ref>{{Cite web |url=http://www.livones.lv/?b=livones.lv |title=par portālu |access-date=2025-06-22|archive-date=2010-04-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100401105738/http://www.livones.lv/?b=livones.lv}}</ref><ref>[http://kultura.delfi.lv/news/book/article.php?id=17898433 Kultūras centrā 'Noass' notiks Lībiešu valodas dienas svinēšana]</ref> == Turinys == * Publikuojami šaltiniai apie lyvių kultūrą, kalbą ir istoriją * Mokomoji lyvių kalbos medžiaga * Įvairiapusė informacija apie lyvius == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.livones.net/en Portalas „Livones.net“] (''anglų k.'') [[Kategorija:Svetainės]] [[Kategorija:Lyviai]] 334zfft6a6nlqkcc6myyei8un8e2haw 6 682395 7582412 2025-06-22T07:54:40Z Ed1974LT 52229 {{logo}} 7582412 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{logo}} g9zaehieithqyq9rgbm6cmbeoetmhr0 3 682396 7582416 2025-06-22T08:06:41Z DreamRimmer 176600 DreamRimmer pervadino puslapį [[Naudotojo aptarimas:Jpatokal]] į [[Naudotojo aptarimas:Asamboi]]: Automatiškai perkeltas puslapis vartotojo pervadinimo metu iš „[[Special:CentralAuth/Jpatokal|Jpatokal]]“ į „[[Special:CentralAuth/Asamboi|Asamboi]]“ 7582416 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Naudotojo aptarimas:Asamboi]] jyzao2p8sko29tlp73ucvmmu4917uui 6 682397 7582417 2025-06-22T08:15:27Z Ed1974LT 52229 {{logo}} 7582417 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{logo}} g9zaehieithqyq9rgbm6cmbeoetmhr0 0 682398 7582420 2025-06-22T08:18:04Z Ed1974LT 52229 Naujas puslapis: [[Vaizdas:Lyvių kultūros centro logotipas (koreg.).jpg|right|thumb|300px|Lyvių kultūros centro logotipas]] '''Lyvių kultūros centras''' ({{liv|Līvõ kultūr sidām}}, {{lv|Lībiešu kultūras centrs}}) – antroji pagal senumą [[Lyviai|lyvių]] visuomeninė organizacija.<ref name="livones">{{cite web|title=Līvõ kultūr sidām (Lībiešu kultūras centrs)|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/organizacijas/livo-kultur-sidam-libiesu-kulturas-centrs|publisher=Livo... 7582420 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lyvių kultūros centro logotipas (koreg.).jpg|right|thumb|300px|Lyvių kultūros centro logotipas]] '''Lyvių kultūros centras''' ({{liv|Līvõ kultūr sidām}}, {{lv|Lībiešu kultūras centrs}}) – antroji pagal senumą [[Lyviai|lyvių]] visuomeninė organizacija.<ref name="livones">{{cite web|title=Līvõ kultūr sidām (Lībiešu kultūras centrs)|url=http://www.livones.net/lv/cilveki/organizacijas/livo-kultur-sidam-libiesu-kulturas-centrs|publisher=[[Livones.net]]|accessdate=2025-06-22}}</ref> == Istorija == Grupė lyvių kultūros darbuotojų ją įsteigė 1994 m. balandžio 2 d. [[Ryga|Rygoje]], [[Latvija|Latvijoje]]. Pirmasis jos vadovas buvo [[Valt Ernštreit|Valtas Ernštreitas]]. Daugiau kaip 20 m. centrui vadovavo [[Gundega Blumberga]]. Nuo 2021 m. Lyvių kultūros centro vadovė yra [[Renāte Blumberga|Renatė Blumberga]]. Nuo 2022 m. centras dirba tokia sudėtimi: istorikė Renatė Blumberga, knygų redaktorė Gundega Blumberga, menininkė ir poetė [[Baiba Damberga]] ir kalbininkas [[Uldis Balodis|Uldis Baluodis]].<ref name="livones"/> == Veiklos sritys == Centras atlieka [[Lyvių kalba|lyvių kalbos]], kultūros ir istorijos tyrimus, šias sritis populiarina, puoselėja lyvių kalbą ir skatina, koordinuoja šiuolaikinės lyvių kultūros procesus. Nuo 2006 m. vienas svarbiausių centro projektų – lyvių kultūrinės erdvės portalas „[[Livones.net]]“. Lyvių kultūros centro 20-ies metų veikla apibendrinta knygoje „Apsiribosime maksimumu“ („Aprobežosimies ar maksimumu“, sudarė G. Blumberga), centro atliktas darbas 2018 m. padėjo pamatus [[Lyvių institutas|Lyvių instituto]] įkūrimui. Pasak Lyvių instituto direktoriaus V. Ernštreito, Lyvių kultūros centrui teko ypatingas vaidmuo lyvistikos srityje, nes jis iš pačių lyvių tarpo išugdė tyrėjus, kurie vėliau tapo naujojo instituto branduoliu.<ref name="livones"/> == Leidyba == Lyvių kultūros centras parengė ir drauge su kitomis visuomeninėmis organizacijomis išleido tokius leidinius, kaip informacinis bukletas [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbomis „Lyviai“, lyvių poetų rinktinė lyvių ir anglų kalbomis „Trillium“ bei [[Karlis Staltė|Karlio Staltės]] eilėraščių rinkinys latvių ir lyvių kalbomis „Turtingasis pajūris“ („Bagātā jūrmala“), Baibos Dambergos eilėraščių rinkinys „Aš ir kiti aš“ („Es un citi es“) ir kt. 2023 m. išleista [[Jānis Belte|Janio Beltės]] 130-osioms gimimo metinėms skirta knyga „Beltė, tas tapytojas“ („Belte, tas mālders“).<ref name="livones"/> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Latvijos organizacijos]] [[Kategorija:Lyviai]] t53460i867fox7g1iim40axzkqtmweh 3 682399 7582438 2025-06-22T10:09:33Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7582438 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 13:09, 22 birželio 2025 (EEST)}} ebmy8ejy6lqz41n4l9s84idalo6yxva 10 682400 7582440 2025-06-22T10:16:27Z Nomadbones 153116 Naujas puslapis: {{ {{{1<noinclude>|country showdata</noinclude>}}} | alias = Hučiai | shortname alias = Hučiai | flag alias = Slogan_of_the_Houthi_Movement.svg | arms alias = Ansar_Allah_Logo.svg | countryname = {{{countryname|Hučiai<!-- MUST MATCH SUFFIX OF PAGENAME!! -->}}} | genitive = Hučių | accusative = Hučius | size = {{{size|}}} | name = {{{name|}}} | altlink = {{{altlink|}}} | variant = {{{variant|}}} }}<noinclude> ==Variantai== </noinclude> 7582440 wikitext text/x-wiki {{ {{{1<noinclude>|country showdata</noinclude>}}} | alias = Hučiai | shortname alias = Hučiai | flag alias = Slogan_of_the_Houthi_Movement.svg | arms alias = Ansar_Allah_Logo.svg | countryname = {{{countryname|Hučiai<!-- MUST MATCH SUFFIX OF PAGENAME!! -->}}} | genitive = Hučių | accusative = Hučius | size = {{{size|}}} | name = {{{name|}}} | altlink = {{{altlink|}}} | variant = {{{variant|}}} }}<noinclude> ==Variantai== </noinclude> imzn3bkznf48k3oaidcbuprqjxgw081 10 682401 7582442 2025-06-22T10:18:03Z Nomadbones 153116 Nukreipiama į [[Šablonas:Country data Hučiai]] 7582442 wikitext text/x-wiki #REDIRECT [[Šablonas:Country data Hučiai]] [[Kategorija:Duomenų apie šalis šablonai (nukreipiamieji)|Husiai]] 0xnrzxqjry7s2s678li76f0xmmr8h8t