Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.46.0-wmf.22 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 712 7797858 7750931 2026-04-03T12:04:33Z ~2026-20691-05 215066 7797858 wikitext text/x-wiki Saturnas yra planeta:{{otheruses}} {{Planeta|Saturnas|[[Vaizdas:Saturn (planet) large.jpg|250px|Saturnas]]|1 426 725 413|9,537 070 32|1 349 467 375|1 503 983 449|0,054 150 60|10 756,1995 d.|378,10 d.|9,137|9,639|10,138|120 536|4,27×10¹⁰|8,27×10¹⁴|5,6846×10²⁶|0,6873|8,96|35,49|10 val. 47 min. 6 sek.|35500 km/h|23,73|82|143|?|274<ref name="NYT 2025-03-13">{{cite news |author=Jonathan O'Callaghan |date=March 11, 2025 |title=Saturn Gains 128 New Moons, Bringing Its Total to 274 |newspaper=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/2025/03/11/science/saturn-new-moons.html |access-date=March 13, 2025}}</ref><ref name="MPEC-2023-J49">{{cite web|title=MPEC 2023-J49 : S/2006 S 12|url=https://minorplanetcenter.net/mpec/K23/K23J49.html|work=Minor Planet Electronic Circulars |publisher=Minor Planet Center |date=7 May 2023 |access-date=7 May 2023}}</ref>|0,14||[[Vandenilis]]|>93 %|[[Helis]]|>5 %|[[Metanas]]|0,2 %|[[Vanduo|Vandens]] garai|0,1 %|[[Amoniakas]] (NH₃)|0,01 %|[[Etanas]] (C₂H₆)|0,0005 %|[[Fosfinas]] (PH₃)|0,0001 %}} '''Saturnas''' – antra pagal dydį (po [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]) ir šešta pagal atstumą nuo [[Saulė]]s planeta (tarp [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] ir [[Uranas (planeta)|Urano]]).<ref>{{VLE|XXI|174-175||Aloyzas Pučinskas. Saturnas}}</ref> Saturnas yra dujinė [[planetos milžinės|planeta milžinė]], jos vidutinis skersmuo yra devynis kartus didesnis už [[Žemė]]s.<ref name="Radius ref">{{cite web |url=http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |title=Characteristics of Saturn |accessdate=2010-07-05 |last=Brainerd |first=Jerome James |date=2004-11-24 |publisher=The Astrophysics Spectator |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |archivedate=2011 m. spalio 1 d.|df=}}</ref><ref name="Radius ref 2">{{cite web |url=http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |title=General Information About Saturn |work=Scienceray |date=2011-07-28|accessdate=2011-08-17 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111007220627/http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |archivedate=2011-10-07|df=}}</ref> Spėjama, kad Saturno vidų sudaro iš [[geležis|geležies]] ir [[nikelis|nikelio]] bei [[silicio oksidas|silikatų]] uolienų sudarytas branduolys, apsuptas storu [[metalinis vandenilis|metalinio vandenilio]] sluoksniu, kurį savo ruožtu supa skysto [[helis|helio]] sluoksnis. Planeta pavadinta romėnų [[Saturnas (mitologija)|turto ir žemdirbystės dievo]] vardu; ženklas ([[File:Saturn symbol (fixed width).svg|16px|♄]]) vaizduoja [[Pjautuvas|pjautuvą]]. Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 milijonų km. Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi [[Saturno žiedai|žiedų]] sistemą, sudarytą daugiausiai iš ledo dulkelių; taip pat yra uoliėnų nuolaužų ir [[kosminės dulkės|kosminių dulkių]]. Turi bent 274 palydovus<ref name="NYT 2025-03-13">{{cite news |author=Jonathan O'Callaghan |date=March 11, 2025 |title=Saturn Gains 128 New Moons, Bringing Its Total to 274 |newspaper=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/2025/03/11/science/saturn-new-moons.html |access-date=March 13, 2025}}</ref><ref name="MPEC-2023-J49">{{cite web|title=MPEC 2023-J49 : S/2006 S 12|url=https://minorplanetcenter.net/mpec/K23/K23J49.html|work=Minor Planet Electronic Circulars |publisher=Minor Planet Center |date=7 May 2023 |access-date=7 May 2023}}</ref><ref>https://www.minorplanetcenter.net/mpec/K25/K25EF3.html</ref><ref>https://www.minorplanetcenter.net/mpec/K25/K25EF4.html</ref><ref>https://www.minorplanetcenter.net/mpec/K25/K25EF5.html</ref>, iš kurių 63 turi pavadinimus, neįskaitant šimtų [[mažieji palydovai|mažųjų palydovų]], sutinkamų žieduose. [[Titanas (palydovas)|Titanas]], didžiausias Saturno ir antras didžiausias Saulės sistemos palydovas yra didesnis už [[Merkurijus|Merkurijų]], tačiau turįs mažesnę masę. Tai vienintelis palydovas Saulės sistemoje turįs pakankamai tankią atmosferą.<ref name="Titan ref">{{cite web |url=http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |title=The Story of Saturn |access-date=2007-07-07 |last=Munsell |first=Kirk |date=2005-04-06 |publisher=NASA Jet Propulsion Laboratory; California Institute of Technology |archive-url=https://web.archive.org/web/20080816074342/http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |archive-date=2008-08-16 |url-status=dead }}</ref> == Sudėtis == Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera (kaip ir Jupiterio) susideda daugiausia iš [[Vandenilis|vandenilio]] ir [[Helis|helio]], tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu, kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė. Vėjo greičiai Saturno atmosferoje siekia iki 500 m/s.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 234 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref> Kartu su [[Jupiteris (planeta)|Jupiteriu]] Saturnas sudaro 92% visos Saulės sistemos planetų masės.<ref name=ssr152_1_423>{{Cite journal |last1=Fortney |first1=Jonathan J. |last2=Nettelmann |first2=Nadine |title=The Interior Structure, Composition, and Evolution of Giant Planets |journal=Space Science Reviews |volume=152 |issue=1–4 |pages=423–447 |date=May 2010 |doi=10.1007/s11214-009-9582-x |bibcode=2010SSRv..152..423F |arxiv=0912.0533|s2cid=49570672 }}</ref> [[Vaizdas:Saturn eclipse exaggerated.jpg|kairėje|miniatiūra|285px|Saturno žiedai. Fotografuota iš [[Cassini-Huygens]] kosminio zondo 2006 m. rugsėjo 15 d.]] == Fizinės charakteristikos == Planetos masė 95 kartus viršija [[Žemė]]s masę. Aplink ašį Saturnas apsisuka per 10,25 val. Saturno žiedas susidaręs iš ledo gabaliukų. Šiauriniame poliuje stebėta [[Saturno šešiakampis|šešiakampė debesų]] sistema. Saturnas yra antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta. Jo [[pusiaujas|pusiaujinis]] skersmuo 120 000 km, [[ašigalis|ašigalinis]] – 12000 km trumpesnis. Planeta smarkiai suplota pirmiausia dėl nedidelio vidutinio tankio, kuris mažesnis negu [[vanduo|vandens]], ir antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį. Saturne daugiausia yra [[vandenilis|vandenilio]]. Jame šiek tiek daugiau [[metanas|metano]] ir mažiau [[amoniakas|amoniako]] negu [[Jupiteris (planeta)|Jupiteryje]]. Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu [[Žemė]]s, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi beveik toks pat kaip Žemėje. == Palydovai == {{atnaujinti}} {{pagr|Saturno palydovai}} Saturnas turi daugiausiai palydovų saulės sistemoje. Ši planeta turi 274 palydovus, iš kurių 63 turi oficialius pavadinimus. Keli jų: [[Titanas (palydovas)|Titanas]], [[Panas (palydovas)|Panas]], [[Atlantas (palydovas)|Atlantas]], [[Prometėjas (palydovas)|Prometėjas]], [[Pandora (palydovas)|Pandora]], [[Epimetėjas (palydovas)|Epimetėjas]], [[Janas (palydovas)|Janas]], [[Mimas (palydovas)|Mimas]], [[Enceladas (palydovas)|Enceladas]], [[Tetija (palydovas)|Tetija]], [[Telesta (palydovas)|Telesta]], [[Kalipsė (palydovas)|Kalipsė]], [[Dionė (palydovas)|Dionė]], [[Elenė (palydovas)|Elenė]], [[Rėja (palydovas)|Rėja]], [[Hiperionas (palydovas)|Hiperionas]], [[Japetas (palydovas)|Japetas]], [[Febė (palydovas)|Febė]]. Seniausiai atrastas [[Titanas]] (1655 m.), naujausiai - [[S/2019 S 1]] (2019 m.) Priklausomai nuo to, kuriai orbitos grupei priklauso, palydovams suteikiami su [[senovės keltų religija|keltų]], [[skandinavų mitologija|senovės skandinavų]] ar [[inuitų]] panteonu susiję pavadinimai.<ref name="NameSaturnsMoons">{{cite web|url=https://carnegiescience.edu/NameSaturnsMoons|title=Help Name 20 Newly Discovered Moons of Saturn!|publisher=Carnegie Science|date=2019 m. spalio 7 d.|access-date=2019 m. spalio 9 d.}}</ref><ref name="Carnegie2019">{{cite web|title=Saturn Surpasses Jupiter After The Discovery Of 20 New Moons And You Can Help Name Them!|url=https://carnegiescience.edu/news/saturn-surpasses-jupiter-after-discovery-20-new-moons-and-you-can-help-name-them|publisher=Carnegie Science|date=2019 m. spalio 7 d.}}</ref> == Stebėjimai == Apie Saturną buvo žinoma nuo priešistorinių laikų.<ref name="NMM Saturn 2">{{cite web |title=Observing Saturn |url=http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5 |publisher=[[National Maritime Museum]] |access-date=2007-07-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070422014136/http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5 |archive-date=2007-04-22|date=2015-08-20 }}</ref>. [[Babilonas|Babilono]] astronomai sistemiškai tyrinėjo ir fiksuodavo Saturno judėjimą.<ref>{{cite journal |title=Babylonian Observational Astronomy |first1=A. |last1=Sachs |journal=[[Philosophical Transactions of the Royal Society of London]] |volume=276 |issue=1257 |date=1974-05-02 |pages=43–50 |jstor=74273 |doi=10.1098/rsta.1974.0008 |bibcode=1974RSPTA.276...43S|s2cid=121539390 }}</ref> Senovės Graikijoje planeta buvo žinoma {{grc|Φαίνων}} '''''Fainon''''' vardu,<ref>{{LSJ|*fai/nwn|Φαίνων|ref|mLSJ}}.</ref>, o romėnų laikais - kaip „[[Saturnas (mitologija)|Saturno]] žvaigždė“.<ref>Cicero, ''De Natura Deorum''.</ref> Anot romėnų mitologijos, planeta buvo šventa žemdirbystės dievui Saturnui, kurio garbei planeta ir pavadinta.<ref>{{cite web |title=Starry Night Times |url=http://www.starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html |access-date=5 July 2007 |date=2006 |publisher=Imaginova Corp. |archive-url=https://web.archive.org/web/20091001001723/http://starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html |archive-date=2009-10-01 |url-status=dead }}</ref> Romėnai Saturną laikė graikiško dievo [[Kronas|Krono]] analogu; dėl šios priežasties [[graikų kalba|dabartine graikų kalba]] planeta vadinama {{el|Κρόνος|label=none}} (''Kronos'').<ref>{{cite web |url=http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/ |title=Greek Names of the Planets |access-date=2012-07-14 |quote=The Greek name of the planet Saturn is Kronos. The Titan Cronus was the father of [[Zeus]], while Saturn was the Roman God of agriculture. |date=2010-04-25 |archive-date=2010-05-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100509164917/http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/ |url-status=live }}</ref> Saturną ir jo aplinką tyrinėjo erdvėlaiviai ''Pioneer 11'', ''Voyager 1'', ''Voyager 2'', ''Cassini-Huygens''.<ref>{{cite web |title=Saturnas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/saturnas-1/ |author=Aloyzas Pučinskas |editor=Gintarė Viselgienė |date=2025-03-25 |orig-date=2018-09-12 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-02-13}}</ref> == Galerija == <gallery> Vaizdas:Saturnas 2007.jpg|Cassini fotografuota, Saturnas, 2007 Vaizdas:Saturno ziedai2 2007.jpg|[[Cassini]] fotografuota, Saturno žiedai, 2007 Vaizdas:Saturnas is apacios 2007.jpg|Cassini fotografuota, Saturnas iš „apačios“, 2007 Vaizdas:Saturn hexagonal north pole feature.jpg|Šešiakampiai debesys Vaizdas:Saturn symbol.svg|Saturno simbolis </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html Astronomijos enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20040824120440/http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html |date=2004-08-24 }} {{commons|Saturn (planet)}} {{SavStr}} {{Saulės sistema}} {{Vikižodynas|Saturnas|no=T}} [[Kategorija:Saturnas| ]] oh378jmydkkdqp90sh2ahh1ruslxzu6 7797859 7797858 2026-04-03T12:14:58Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-20691-05 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zygimantus keitimas) 7750931 wikitext text/x-wiki {{otheruses}} {{Planeta|Saturnas|[[Vaizdas:Saturn (planet) large.jpg|250px|Saturnas]]|1 426 725 413|9,537 070 32|1 349 467 375|1 503 983 449|0,054 150 60|10 756,1995 d.|378,10 d.|9,137|9,639|10,138|120 536|4,27×10¹⁰|8,27×10¹⁴|5,6846×10²⁶|0,6873|8,96|35,49|10 val. 47 min. 6 sek.|35500 km/h|23,73|82|143|?|274<ref name="NYT 2025-03-13">{{cite news |author=Jonathan O'Callaghan |date=March 11, 2025 |title=Saturn Gains 128 New Moons, Bringing Its Total to 274 |newspaper=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/2025/03/11/science/saturn-new-moons.html |access-date=March 13, 2025}}</ref><ref name="MPEC-2023-J49">{{cite web|title=MPEC 2023-J49 : S/2006 S 12|url=https://minorplanetcenter.net/mpec/K23/K23J49.html|work=Minor Planet Electronic Circulars |publisher=Minor Planet Center |date=7 May 2023 |access-date=7 May 2023}}</ref>|0,14||[[Vandenilis]]|>93 %|[[Helis]]|>5 %|[[Metanas]]|0,2 %|[[Vanduo|Vandens]] garai|0,1 %|[[Amoniakas]] (NH₃)|0,01 %|[[Etanas]] (C₂H₆)|0,0005 %|[[Fosfinas]] (PH₃)|0,0001 %}} '''Saturnas''' – antra pagal dydį (po [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]) ir šešta pagal atstumą nuo [[Saulė]]s planeta (tarp [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] ir [[Uranas (planeta)|Urano]]).<ref>{{VLE|XXI|174-175||Aloyzas Pučinskas. Saturnas}}</ref> Saturnas yra dujinė [[planetos milžinės|planeta milžinė]], jos vidutinis skersmuo yra devynis kartus didesnis už [[Žemė]]s.<ref name="Radius ref">{{cite web |url=http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |title=Characteristics of Saturn |accessdate=2010-07-05 |last=Brainerd |first=Jerome James |date=2004-11-24 |publisher=The Astrophysics Spectator |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111001102834/http://www.astrophysicsspectator.com/tables/Saturn.html |archivedate=2011 m. spalio 1 d.|df=}}</ref><ref name="Radius ref 2">{{cite web |url=http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |title=General Information About Saturn |work=Scienceray |date=2011-07-28|accessdate=2011-08-17 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20111007220627/http://scienceray.com/astronomy/general-information-about-saturn-2/1/ |archivedate=2011-10-07|df=}}</ref> Spėjama, kad Saturno vidų sudaro iš [[geležis|geležies]] ir [[nikelis|nikelio]] bei [[silicio oksidas|silikatų]] uolienų sudarytas branduolys, apsuptas storu [[metalinis vandenilis|metalinio vandenilio]] sluoksniu, kurį savo ruožtu supa skysto [[helis|helio]] sluoksnis. Planeta pavadinta romėnų [[Saturnas (mitologija)|turto ir žemdirbystės dievo]] vardu; ženklas ([[File:Saturn symbol (fixed width).svg|16px|♄]]) vaizduoja [[Pjautuvas|pjautuvą]]. Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 milijonų km. Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi [[Saturno žiedai|žiedų]] sistemą, sudarytą daugiausiai iš ledo dulkelių; taip pat yra uoliėnų nuolaužų ir [[kosminės dulkės|kosminių dulkių]]. Turi bent 274 palydovus<ref name="NYT 2025-03-13">{{cite news |author=Jonathan O'Callaghan |date=March 11, 2025 |title=Saturn Gains 128 New Moons, Bringing Its Total to 274 |newspaper=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/2025/03/11/science/saturn-new-moons.html |access-date=March 13, 2025}}</ref><ref name="MPEC-2023-J49">{{cite web|title=MPEC 2023-J49 : S/2006 S 12|url=https://minorplanetcenter.net/mpec/K23/K23J49.html|work=Minor Planet Electronic Circulars |publisher=Minor Planet Center |date=7 May 2023 |access-date=7 May 2023}}</ref><ref>https://www.minorplanetcenter.net/mpec/K25/K25EF3.html</ref><ref>https://www.minorplanetcenter.net/mpec/K25/K25EF4.html</ref><ref>https://www.minorplanetcenter.net/mpec/K25/K25EF5.html</ref>, iš kurių 63 turi pavadinimus, neįskaitant šimtų [[mažieji palydovai|mažųjų palydovų]], sutinkamų žieduose. [[Titanas (palydovas)|Titanas]], didžiausias Saturno ir antras didžiausias Saulės sistemos palydovas yra didesnis už [[Merkurijus|Merkurijų]], tačiau turįs mažesnę masę. Tai vienintelis palydovas Saulės sistemoje turįs pakankamai tankią atmosferą.<ref name="Titan ref">{{cite web |url=http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |title=The Story of Saturn |access-date=2007-07-07 |last=Munsell |first=Kirk |date=2005-04-06 |publisher=NASA Jet Propulsion Laboratory; California Institute of Technology |archive-url=https://web.archive.org/web/20080816074342/http://saturn.jpl.nasa.gov/news/features/saturn-story/moons.cfm |archive-date=2008-08-16 |url-status=dead }}</ref> == Sudėtis == Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera (kaip ir Jupiterio) susideda daugiausia iš [[Vandenilis|vandenilio]] ir [[Helis|helio]], tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu, kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė. Vėjo greičiai Saturno atmosferoje siekia iki 500 m/s.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 234 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref> Kartu su [[Jupiteris (planeta)|Jupiteriu]] Saturnas sudaro 92% visos Saulės sistemos planetų masės.<ref name=ssr152_1_423>{{Cite journal |last1=Fortney |first1=Jonathan J. |last2=Nettelmann |first2=Nadine |title=The Interior Structure, Composition, and Evolution of Giant Planets |journal=Space Science Reviews |volume=152 |issue=1–4 |pages=423–447 |date=May 2010 |doi=10.1007/s11214-009-9582-x |bibcode=2010SSRv..152..423F |arxiv=0912.0533|s2cid=49570672 }}</ref> [[Vaizdas:Saturn eclipse exaggerated.jpg|kairėje|miniatiūra|285px|Saturno žiedai. Fotografuota iš [[Cassini-Huygens]] kosminio zondo 2006 m. rugsėjo 15 d.]] == Fizinės charakteristikos == Planetos masė 95 kartus viršija [[Žemė]]s masę. Aplink ašį Saturnas apsisuka per 10,25 val. Saturno žiedas susidaręs iš ledo gabaliukų. Šiauriniame poliuje stebėta [[Saturno šešiakampis|šešiakampė debesų]] sistema. Saturnas yra antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta. Jo [[pusiaujas|pusiaujinis]] skersmuo 120 000 km, [[ašigalis|ašigalinis]] – 12000 km trumpesnis. Planeta smarkiai suplota pirmiausia dėl nedidelio vidutinio tankio, kuris mažesnis negu [[vanduo|vandens]], ir antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį. Saturne daugiausia yra [[vandenilis|vandenilio]]. Jame šiek tiek daugiau [[metanas|metano]] ir mažiau [[amoniakas|amoniako]] negu [[Jupiteris (planeta)|Jupiteryje]]. Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu [[Žemė]]s, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi beveik toks pat kaip Žemėje. == Palydovai == {{atnaujinti}} {{pagr|Saturno palydovai}} Saturnas turi daugiausiai palydovų saulės sistemoje. Ši planeta turi 274 palydovus, iš kurių 63 turi oficialius pavadinimus. Keli jų: [[Titanas (palydovas)|Titanas]], [[Panas (palydovas)|Panas]], [[Atlantas (palydovas)|Atlantas]], [[Prometėjas (palydovas)|Prometėjas]], [[Pandora (palydovas)|Pandora]], [[Epimetėjas (palydovas)|Epimetėjas]], [[Janas (palydovas)|Janas]], [[Mimas (palydovas)|Mimas]], [[Enceladas (palydovas)|Enceladas]], [[Tetija (palydovas)|Tetija]], [[Telesta (palydovas)|Telesta]], [[Kalipsė (palydovas)|Kalipsė]], [[Dionė (palydovas)|Dionė]], [[Elenė (palydovas)|Elenė]], [[Rėja (palydovas)|Rėja]], [[Hiperionas (palydovas)|Hiperionas]], [[Japetas (palydovas)|Japetas]], [[Febė (palydovas)|Febė]]. Seniausiai atrastas [[Titanas]] (1655 m.), naujausiai - [[S/2019 S 1]] (2019 m.) Priklausomai nuo to, kuriai orbitos grupei priklauso, palydovams suteikiami su [[senovės keltų religija|keltų]], [[skandinavų mitologija|senovės skandinavų]] ar [[inuitų]] panteonu susiję pavadinimai.<ref name="NameSaturnsMoons">{{cite web|url=https://carnegiescience.edu/NameSaturnsMoons|title=Help Name 20 Newly Discovered Moons of Saturn!|publisher=Carnegie Science|date=2019 m. spalio 7 d.|access-date=2019 m. spalio 9 d.}}</ref><ref name="Carnegie2019">{{cite web|title=Saturn Surpasses Jupiter After The Discovery Of 20 New Moons And You Can Help Name Them!|url=https://carnegiescience.edu/news/saturn-surpasses-jupiter-after-discovery-20-new-moons-and-you-can-help-name-them|publisher=Carnegie Science|date=2019 m. spalio 7 d.}}</ref> == Stebėjimai == Apie Saturną buvo žinoma nuo priešistorinių laikų.<ref name="NMM Saturn 2">{{cite web |title=Observing Saturn |url=http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5 |publisher=[[National Maritime Museum]] |access-date=2007-07-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070422014136/http://www.nmm.ac.uk/server/show/conWebDoc.13852/viewPage/5 |archive-date=2007-04-22|date=2015-08-20 }}</ref>. [[Babilonas|Babilono]] astronomai sistemiškai tyrinėjo ir fiksuodavo Saturno judėjimą.<ref>{{cite journal |title=Babylonian Observational Astronomy |first1=A. |last1=Sachs |journal=[[Philosophical Transactions of the Royal Society of London]] |volume=276 |issue=1257 |date=1974-05-02 |pages=43–50 |jstor=74273 |doi=10.1098/rsta.1974.0008 |bibcode=1974RSPTA.276...43S|s2cid=121539390 }}</ref> Senovės Graikijoje planeta buvo žinoma {{grc|Φαίνων}} '''''Fainon''''' vardu,<ref>{{LSJ|*fai/nwn|Φαίνων|ref|mLSJ}}.</ref>, o romėnų laikais - kaip „[[Saturnas (mitologija)|Saturno]] žvaigždė“.<ref>Cicero, ''De Natura Deorum''.</ref> Anot romėnų mitologijos, planeta buvo šventa žemdirbystės dievui Saturnui, kurio garbei planeta ir pavadinta.<ref>{{cite web |title=Starry Night Times |url=http://www.starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html |access-date=5 July 2007 |date=2006 |publisher=Imaginova Corp. |archive-url=https://web.archive.org/web/20091001001723/http://starrynight.com/sntimes/2006/2006-01-full.html |archive-date=2009-10-01 |url-status=dead }}</ref> Romėnai Saturną laikė graikiško dievo [[Kronas|Krono]] analogu; dėl šios priežasties [[graikų kalba|dabartine graikų kalba]] planeta vadinama {{el|Κρόνος|label=none}} (''Kronos'').<ref>{{cite web |url=http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/ |title=Greek Names of the Planets |access-date=2012-07-14 |quote=The Greek name of the planet Saturn is Kronos. The Titan Cronus was the father of [[Zeus]], while Saturn was the Roman God of agriculture. |date=2010-04-25 |archive-date=2010-05-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100509164917/http://www.greek-names.info/greek-names-of-the-planets/ |url-status=live }}</ref> Saturną ir jo aplinką tyrinėjo erdvėlaiviai ''Pioneer 11'', ''Voyager 1'', ''Voyager 2'', ''Cassini-Huygens''.<ref>{{cite web |title=Saturnas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/saturnas-1/ |author=Aloyzas Pučinskas |editor=Gintarė Viselgienė |date=2025-03-25 |orig-date=2018-09-12 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-02-13}}</ref> == Galerija == <gallery> Vaizdas:Saturnas 2007.jpg|Cassini fotografuota, Saturnas, 2007 Vaizdas:Saturno ziedai2 2007.jpg|[[Cassini]] fotografuota, Saturno žiedai, 2007 Vaizdas:Saturnas is apacios 2007.jpg|Cassini fotografuota, Saturnas iš „apačios“, 2007 Vaizdas:Saturn hexagonal north pole feature.jpg|Šešiakampiai debesys Vaizdas:Saturn symbol.svg|Saturno simbolis </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html Astronomijos enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20040824120440/http://www.astro.lt/enciklopedija/s/saturnas.html |date=2004-08-24 }} {{commons|Saturn (planet)}} {{SavStr}} {{Saulės sistema}} {{Vikižodynas|Saturnas|no=T}} [[Kategorija:Saturnas| ]] rmt4t1j7ile9v7ib0g1dts6qotiuha6 0 1861 7798236 7504189 2026-04-03T17:30:58Z Homo ergaster 10314 7798236 wikitext text/x-wiki {{otheruses}} {{Infolentelė muzikos žanras | žanras = Rokas | spalva = white | fono_spalva = crimson | stilistinė_kilmė = [[Rokenrolas]], [[bliuzas]], [[country muzika]], [[R&B]] | kultūrinė_kilmė = [[XX amžiaus 5-as dešimtmetis|XX a. 5-o dešimtmečio]] pabaiga, [[JAV]] | instrumentai = Vokalas, [[elektrinė gitara]], [[bosinė gitara]], akustinė gitara, [[būgnai]], [[sintezatorius]], klavišiniai | vyraujanti = didelis pasaulinis populiarumas, nekintantis nuo [[XX amžiaus 7-as dešimtmetis|7-o dešimtmečio]] | išvestiniai = [[Naujojo Amžiaus muzika]] – [[Synthpop]] | subžanrų_sąrašas = | subžanrai = [[Alternatyvus rokas]] – [[Art rock]] – Baroque pop – Beat – [[Britpop]] – [[Emo]] – Eksperimentinis rokas – Garage rock – [[Glamrokas]] – [[Gotikinis rokas]] – [[Grindcore]] – Group Sounds – [[Grunge]] – [[Sunkusis rokas]] – Heartland rock – [[Sunkusis metalas (muzikos stilius)|Sunkusis metalas]] – Instrumentinis rokas – [[Indie Rock|Indie rock]] – Jangle pop – Krautrock – Madchester – Post-Britpop – Power pop – [[Progresyvusis rokas]] – Protopunk – [[Psichodelinis rokas]] – [[Pankrokas]] – [[Lengvasis rokas]] – [[Pietietiškas rokas]] – Surf music – Simfoninis rokas | mišrūs_žanrai = | sričių_žanrai = | kita = }} '''Roko muzika''' ({{en|rock music, rock}}) arba '''rokas''' – bendras muzikos krypčių, atsiradusių [[XX amžiaus 5-as dešimtmetis|XX a. penkto dešimtmečio]] gale [[JAV]], pradedant [[Rokenrolas|rokenrolu]], pavadinimas. Roko kaip muzikos krypties ribos labai plačios, juo nusakomi tokie vienas nuo kito nutolę muzikos stiliai kaip šokių muzika [[rokenrolas]], [[bliuzas]] ar [[sunkusis metalas (muzikos stilius)|sunkiojo metalo muzika]] ([[Medija:Rock beat ride cymbal.ogg|roko ritmo pavyzdys]]). Kartais rokas lyginamas su [[pop muzika]] kaip jos priešingybė, tačiau aiškios skiriamosios ribos tarp jų nėra ir daugybės muzikinių grupių stilius balansuoja tarp šių dviejų krypčių. == Istorija == Terminas ''Rocking'' pirmą kartą panaudotas [[gospel]] dainininkų Amerikos pietuose ir reiškiantis religinį džiūgavimą. Ankstyvasis rokas turėjo [[bliuzas|bliuzo]], bugi-vugi, [[Džiazas|džiazo]], R&B (rhythm and blues) muzikos elementų, buvo padaryta įtaka liaudies muzikos ir [[kantri]] stiliaus. Ieškant senesnių roko šaknų reikia paminėti Five Points rajoną [[XIX amžius|XIX a.]] vidurio [[Niujorkas|Niujorke]]. Tai buvo vieta, kurioje pirmiausia maišėsi ritmingi [[Afrika|Afrikos]] šokiai, pritariant Europietiškoms emigrantų melodijoms, daugiausiai [[Airiai|airiškai]] Jig muzikai. Penktajame dešimtmetyje žodis ''rocking'' naudotas su dviguba reikšme, pagrindinė reikšmė buvo „šokis“, tačiau su paslėpta „sekso“ reikšme. Tokios prasmės pavyzdys gali būti Roy Brown „Good Rocking Tonight“. [[1951]] m. [[Klyvlendas|Klyvlendo]] ([[Ohajas]]) diskžokėjas Alan Freed pirmasis pradėjo leisti tokio tipo muziką savo baltųjų auditorijai; jam priskiriama ir „rock and roll“ termino sukūrimas. Pagal kitą versiją pirmasis rokenrolo kūrinys buvo Bill Haley „Rock around the clock“ ([[1954]] m.). Iš pradžių rokas laikytas, „pikta“, „niūria“ ir „satanistine“ muzika. XX a. septintajame dešimtmetyje rokas išpopuliarėjo kartu su tokiomis skandalingomis ir provokuojančius tekstus kūrusiomis grupėmis kaip [[The Rolling Stones]] ir [[The Who]]. == Roko muzika Lietuvoje == Roko muzikos atsiradimas Lietuvoje siejamas su „stiliagų“ kultūros išpopuliarėjimu. Septintajame dešimtmetyje, kaip ir visame pasaulyje, pasireiškė vadinamosios britų grupių invazija kaip [[Beatles]], [[The Rolling Stones]] paveikta grupių kūrimosi banga. Vadinamojo „big beato“ grupės, dažnai grojančios savo gamybos gitaromis, dažniausiai pasirodydavo šokiuose. Norint groti oficialiuse renginiuose, reikėdavo praeiti komisijos atranką. 1972-aisiais buvo išleistas pirmasis oficialus lietuviškas roko įrašas – grupės „Gintarėliai“ plokštelė. Roko muzikos motyvų galima aptikti septinto-aštunto dešimtmečio estradinėje muzikoje; estrados muzikantai siekė populiarumo tarp to meto jaunimo. Lietuvoje šaltojo karo metu roko muzika buvo valdžios netoleruojama, apibrėžta kaip nekokybiška vakarietiška muzika. Roko įrašai buvo sunkiai gaunami, tačiau labai klausomi. Lietuvos roko atlikėjų straipsnius galima rasti – [[:Kategorija:Lietuvos roko atlikėjai|Lietuvos roko atlikėjai]]. == Roko kryptys == {{div col|4}} * '''[[Alternative rock]]''' * '''[[Art Rock]]''' * '''[[Beat]]''' * '''[[Black Metal]]''' * '''[[Bluesrock]]''' * '''[[Cello Rock]]''' * '''[[Crossover]]''' * '''[[Death Metal]]''' * '''[[Death'n'Roll]]''' * '''[[Doom Metal]]''' * '''[[Electronic Rock]]''' * '''[[Experimental Rock]]''' * '''[[Emo]]''' * '''[[Folk Metal]]''' * '''[[Folk Rock]]''' * '''[[Funk]]''' * '''[[Fun-Punk]]''' * '''[[Garage Rock|Garažinis rokas]]''' * '''[[Glam Rock]]''' * '''[[Gothic Metal]]''' * '''[[Gotikinis rokas|Gothic rock]]''' * '''[[Grindcore]]''' * '''[[Grunge]]''' * '''[[Instrumenal Rock]]''' * '''[[Sunkusis rokas|Hard Rock]]''' * '''[[Softrock]]''' * '''[[Stoner rokas]]''' * '''[[Heavy Metal]]''' * '''[[Symphonic Metal]] / [[Classic Metal]]''' * '''[[Indie rock]]''' * '''[[Industrial]]''' * '''[[J-Rock]]''' * '''[[Jazz Rock]]''' * '''[[Latin Rock]]''' * '''[[Melodic Death Metal]]''' * '''[[Metalcore]]''' * '''[[Modern Hard Rock]]''' * '''[[Neo Garage Rock]]''' * '''[[New Wave]]''' * '''[[Nu Metal]]''' * '''[[Piano rock]]''' * '''[[Poprokas|Pop Rock]]''' * '''[[Postrock]]''' * '''[[Power Metal]]''' * '''[[Progressive Rock]]''' * '''[[Protopunk]]''' * '''[[Post-grunge]]''' * '''[[Post Punk]]''' * '''[[pankrokas|Punk Rock]]''' * '''[[Psichodelinis rokas|Psychedelic Rock]]''' * '''[[Rockabilly]]''' * '''[[Rap Rock]]''' * '''[[Space Rock]]''' * '''[[Surf]]''' * '''[[Soul]]''' * '''[[Shock Rock]]''' * '''[[Pietietiškas rokas|Southern Rock]]''' * '''[[Thrash Metal|Thrash]]''' * '''[[Speed Metal]]''' * '''[[White Metal]]''' * '''[[Underground rock]]''' * '''[[Rock 'n' Roll]]''' * '''[[Acid Rock]]''' {{div col end}} {{Commonscat|Category:Rock music}} == Nuorodos == * [http://musique.lt/muzikos-stiliai/rock musique.lt]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} – Roko istorija {{muz-stub}} [[Kategorija:Rokas| ]] qkcw2fsmolngutzuais9u7jxarhi2y0 0 1957 7797880 7778623 2026-04-03T12:41:49Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimimo dienos */ 7797880 wikitext text/x-wiki {{KovoKalendorius}} '''Kovo 12 diena''' – 71-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 72-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 294 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Burundis]] – '''Darbo diena'''; * Senovės [[Latvija]] – '''Gregoru Diena'''; * [[Mauricijus]] – '''Valstybės diena'''. === Vardadieniai === * Darmantė – Galvirdas – Teofanas <ref>[https://day.lt/diena/2026.03.12 Kovo 12] (Day.lt)</ref> * Goštautas – Žostautė == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[2019]] — Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad sovietų represijas prieš [[Lietuvos partizanai|partizanus]] Lietuvos teismai pagrįstai pripažino [[genocidas|genocidu]]. === Gimimo dienos === * [[1722]] m. – [[Benediktas Dobševičius]], filosofas, fizikas, žymiausias kompromisinės krypties filosofas [[scholastika|scholastikos]] žlugimo [[Lietuva|Lietuvoje]] laikotarpiu (m. [[1792]] m.). * '''[[1896]] m.''': ** [[Jan Adamus|Janas Juzefas Adamus]], Lenkijos teisės istorikas, [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] istorijos ir teisės tyrinėtojas (m. [[1962]] m.). ** [[Juozas Urbšys]], Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, literatas, vertėjas (m. [[1991]] m.). * '''[[1905]] m.''': ** [[Albinas Baltramiejūnas]], lietuvių [[poetas]], [[žurnalistas]], Rainių kankinys (m. [[1941]] m.). ** [[Alfonsas Lipniūnas]], lietuvių katalikų kunigas, pamokslininkas, [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo]] kalinys (m. [[1945]] m.). * [[1907]] m. – [[Antanas Gustaitis (1907)|Antanas Gustaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas (m. [[1990]] m.). * [[1908]] m. – [[Vaclovas Šimkus]], [[1993]] m. [[sausio 3]] d. [[Kanbera|Kanberoje]] ([[Australija]]) – muzikos pedagogas ir chorvedys. * [[1911]] m. – [[Povilas Vymeris]], vokiečių kilmės Lietuvos mokytojas, literatas (m. [[2007]] m.). * '''[[1913]] m.''': ** [[Sara Šner-Nišmit|Sara Dušnickaitė]], [[litvakai|litvakų]] kilmės [[Izraelis|Izraelio]] rašytoja, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] dalyvė, visuomenės veikėja (m. [[2008]] m.). ** [[Stasys Gudanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[botanika]]s, farmacininkas, biomedicinos mokslų daktaras. * [[1920]] m. – [[Elena Červinskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (m. [[2003]] m.). * [[1925]] m. – [[Julijona Jakubynaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomė daržininkė, biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2018]] m.). * [[1929]] m. – [[Vytautas Rakauskas]], Lietuvos poetas, prozininkas, tekstologas, vertėjas. * '''[[1935]] m.''': ** [[Albinas Jonas Marcinkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2024]] m.). ** [[Klemensas Paulius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Robertas Keturakis]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, rašytojas, vertėjas (m. [[2021]] m.). * [[1938]] m. – [[Konstantas Ramelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], [[teisėjas]], pedagogas, politinis veikėjas (m. [[2026]] m.). * [[1939]] m. – [[Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. * [[1940]] m. – [[Vidmantas Bačiulis]], lietuvių [[kinas|kino]] ir [[televizija|televizijos]] režisierius, scenaristas (m. [[2022]] m.). * [[1943]] m. – [[Juozas Lakis]], [[Lietuva|Lietuvos]] sociologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. * [[1945]] m. – [[Wojciech Smoczyński|Voiciechas Smočinskis]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[Baltistika|baltistas]] ir slavistas, lyginamosios indoeuropistikos mokslininkas. Profesorius, habilituotas [[mokslų daktaras]]. * [[1948]] m. – [[Kristina Janavičienė]]-Širšinaitienė-Daudoravičiūtė, architektė, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinė]] ir visuomenės veikėja. * [[1950]] m. – [[Birutė Jonušauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė]]s profsąjungų, politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[1951]] m.''': ** [[Alvydas Šedžius]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. ** [[Rimantas Čeponis (1951)|Rimantas Čeponis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė|Švenčionių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1953]] m. – [[Jonas Koryzna]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1954]] m.''': ** [[Aldona Rakauskienė]], [[teisininkas|teisininkė]], [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas|Lietuvos Aukščiausiojo Teismo]] (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus [[teisėjas|teisėja]]. ** [[Rimundas Domarkas]], inžinierius, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. * [[1955]] m. – [[Alfonsas Daniūnas]], [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] (VGTU) studijų prorektorius, VGTU senato narys, Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros docentas. * [[1957]] m. – [[Juozas Pelionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kretingos rajono savivaldybė|Kretingos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1958]] m. – [[Gintautas Laukaitis (1958)|Gintautas Laukaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1960]] m.''': ** [[Juozas Rimantas Lazutka]], [[Lietuva|Lietuvos]] genetikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Ramutė Rapalienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Neringos savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * [[1962]] m. – [[Rimas Girštautas]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1963]] m. – [[Tadeuš Romanovskij]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šalčininkų rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1965]] m. – [[Vigmantas Butkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, pedagogas. * [[1975]] m. – [[Edgaras Jankauskas]], geriausias visų laikų Lietuvos futbolininkas, Lietuvos rinktinės puolėjas, keletą kartų pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku (pirmą kartą [[1997]] metais). * [[1986]] m. – [[Martynas Andriuškevičius]], lietuvių krepšininkas, žaidžiantis [[centro puolėjas|centro puolėjo]] pozicijoje [[Alikantės Lucentum|Alikantės „Costa Blanca“]] klubo komandoje. * [[1989]] m. – [[Vytautas Černiauskas]], Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. [[FK Ekranas|Panevėžio „Ekrano“]] klubo žaidėjas. === Mirtys === * [[1920]] m. – [[Petras Mickeliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] komunistinis veikėjas (g. [[1894]] m.). * [[1932]] m. – [[Antanas Bataitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] knygnešys (g. [[1854]] m.). * [[1956]] m. – [[Nikolajus Berežkovas]], rusų istorikas, [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] istorijos tyrinėtojas (g. [[1886]] m.). * [[1995]] m. – [[Vytautas Kasiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas (g. [[1918]] m.). * [[1999]] m. – [[Vytautas Galinis (1924)|Vytautas Galinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1924]] m.). * [[2001]] m. – [[Osvaldas Lapienis]], patologoanatomas, Lietuvos nusipelnęs gydytojas (g. [[1928]] m.). * [[2005]] m. – [[Rimantas Navašinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1945]] m.). * [[2010]] m. – [[Elena Nijolė Bučiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė, pedagogė (g. [[1930]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1794]] – [[Tadas Kosciuška|T. Kosčiuskos]] sukilimo [[Lenkija|Lenkijoje]] pradžia; * [[1894]] – [[Coca-Cola]] pirmą kartą parduota buteliuose; * [[1913]] – [[Kanbera]] tapo [[Australija|Australijos]] sostine; * [[1918]] – [[Maskva]] paskelbta SSRS sostine; * [[1938]] – „[[Anšliusas]]“: [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenė užima [[Austrija|Austriją]], kitą dieną paskelbiama apie Austrijos aneksaciją; * [[1940]] – [[Suomija]] pasirašo su [[TSRS|Tarybų Sąjunga]] taikos sutartį labai nepalankiomis sąlygomis: perduoda Tarybų Sąjungai beveik visą Suomijos [[Karelija|Kareliją]]; * [[1967]] – Suhartas pakeitė Sukarną [[Indonezija|Indonezijos]] prezidento poste; * [[1968]] – [[Mauricijus]] tapo nepriklausoma valstybe; * [[1994]] – Anglikonų bažnyčia įšventino pirmąsias 33 moteris kuniges; * [[1999]] – [[Čekija]], [[Vengrija]] ir [[Lenkija]] įstojo į [[NATO]]. === Gimimo dienos === * [[1786]] m. – [[Gotfridas Lebrechtas Ostermejeris]], kunigas, mokytojas, vertėjas. * [[1864]] m. – [[Aleksejus Charuzinas]], [[Rusija|rusų]] [[archeologas]], antropologas ir etnografas (m. [[1932]] m.). * [[1912]] m. – [[James Callaghan|Džeimsas Kalagenas]], [[JK|Didžiosios Britanijos]] [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[2005]] m.). * [[1922]] m. – [[Jack Kerouac|Džekas Keruakas]], amerikiečių [[novelė|novelistas]], rašytojas, [[poezija|poetas]] ir [[Bytnikų judėjimas|bytnikų judėjimo]] pradininkas.{{faktas}} (m. [[1969]] m.). * [[1925]] m. – [[Harry Harrison|Haris Harisonas]], [[JAV]] [[mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] [[rašytojas]], labiausiai žinomas už ''„[[Plieninė žiurkė|Plieninės žiurkės]]“'' seriją ir romaną ''„[[Make Room! Make Room!]]“''. Šiuo metu yra Birmingemo mokslinės fantastikos grupės vienas prezidentų (kartu su [[Brian Aldiss]]). * [[1937]] m. – [[Zoltán Horváth|Zoltanas Horvatas]], [[Vengrija|Vengrijos]] fechtuotojas (m. [[2025]] m.). * [[1947]] m. – [[Kalervo Palsa]], suomių dailininkas<ref>[http://www.fng.fi/fng/html4/en/art/collecti/people/k2/kpalsa/ Kalervo Palsa. Informacija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110721180657/http://www.fng.fi/fng/html4/en/art/collecti/people/k2/kpalsa/ |date=2011-07-21 }}</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1957]] m. – [[Steve Harris]], britų grupės [[Iron Maiden]] įkūrėjas, bosistas, bei pagrindinis dainų rašytojas. * '''[[1965]] m.''': ** [[Ivaris Padaras]], Estijos ūkio, [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. ** [[Tatjana Liutajeva]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]], rusų aktorė. * [[1979]] m. – [[Pete Doherty|Peter Doherty]], [[anglas|anglų]] [[muzikantas]], [[artistas]] ir [[poetas]]. Šiuo metu jis yra [[britai|britų]] grupės „Babyshambles“ dainininkas ir dainų autorius, tačiau karjerą pradėjo ir išgarsėjo [[punk]] grupėje „[[The Libertines]]“. * [[1987]] m. – [[Māris Štrombergs]], profesionalus vyrų [[BMX]] dviratininkas. [[2008 m. vasaros olimpinės žaidynės|2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] tapo pirmuoju vyrų [[BMX]] rungties laimėtoju, olimpiniu čempionu ir aukso medalio laimėtoju. Anksčiau jis laimėjo [[2008]] m. UCI BMX pasaulio čempionatą.<ref>{{cite web |url=http://en.beijing2008.cn/news/sports/headlines/cyclingbmx/n214573613.shtml |title=Strombergs keeps his head to win BMX gold |accessdate=2008-08-22 |date=2008-08-22 |archive-date=2012-02-01 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120201033407/http://en.beijing2008.cn/news/sports/headlines/cyclingbmx/n214573613.shtml |url-status=dead }}</ref>. === Mirtys === * [[604]] m. – [[Grigalius I|Šventasis Grigalius I Didysis]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] popiežius nuo [[590]] m. [[rugsėjo 3]] d. iki mirties. Šventasis, šventė – [[rugsėjo 3]] d., iki [[1969]] m. – [[kovo 12]] d. Bažnyčios tėvas, nuo [[1295]] m. [[Bažnyčios mokytojai|Bažnyčios mokytojas]] (g. [[540]] m.). * [[1737]] m. – [[Karl Alexander (Viurtembergas)|Karl Alexander]], 11-asis [[Württemberg|Viurtembergo]] hercogas nuo 1733 iki 1737 m., imperatoriaus [[feldmaršalas]] (g. [[1684]] m.). * [[1820]] m. – [[Alexander MacKenzie|Aleksanderis Makenzis]], škotų keliautojas, [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] tyrinėtojas (g. [[1764]] m.). * [[1909]] m. – [[Joe Petrosino|Giuseppe „Joe“ Petrosino]], legendinis [[italai|italų]] kilmės [[Niujorkas|Niujorko]] policininkas, pasižymėjęs kovoje prieš ankstyvąją [[JAV]] [[mafija|mafiją]]. Viena iš jo sėkmės priežasčių buvo [[italų kalba|italų kalbos]] mokėjimas ir italų kultūros supratimas – žinios, kurių tuo metu labai trūko JAV policijoje (g. [[1861]] m.). * [[1925]] m. – [[Sun Jatsenas]], [[Kinija|Kinijos]] revoliucionierius ir politinis lyderis. Kaip svarbiausia asmenybė nuverčiant paskutinę Kinijos imperatorių [[Čing dinastija|Čing dinastiją]] [[1911]] m. spalį ir įtvirtinant Kinijos Respubliką, Jatsenas dažnai vadinamas [[Tautos tėvas|tautos tėvu]]. Jis buvo pirmasis laikinasis prezidentas 1912 m. įkurtoje [[Kinijos Respublika|Kinijos Respublikoje]] bei vėliau vienas iš [[guomindanas]] (KMT) įkūrėjų ir pirmasis šios partijos lyderis. Sunas buvo vienijanti asmenybė postimperialistinėje Kinijoje, aukštinamas tiek [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikoje]], tiek [[Taivanas|Taivane]] (o tai unikalu, turint omeny skirtingas šių šalių politines sistemas) (g. [[1866]] m.). * [[1932]] m. – [[Ivar Kreuger]], švedų [[verslininkas]] (g. [[1880]] m.). * [[1942]] m. – [[Robert Bosch]], vokiečių [[pramonininkas]] (g. [[1861]] m.). * [[1952]] m. – [[Nikolajus Višeslavcevas]], rusų dailininkas, grafikas (g. [[1890]] m.). * [[1987]] m. – [[Woody Hayes]], futbolo treneris [[Ohajas|Ohajo]] valstijoje, JAV<ref>[http://www.hickoksports.com/biograph/hayeswoody.shtml Woody Hayes. Biografija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101224094902/http://hickoksports.com/biograph/hayeswoody.shtml |date=2010-12-24 }}</ref> (g. [[1913]] m.). * [[1991]] m. – [[Ragnar Arthur Granit]], [[1967 m. Nobelio premijos laureatai|1967]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1900]] m.). * [[2003]] m. – [[Zoranas Džindžičius]], [[Serbija|Serbijos]] filosofas, [[politika]]s, [[disidentas]] (g. [[1952]] m.). == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|12 March}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kovo-12-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1164739 Kovo 12-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Kovas|#12]] [[Kategorija:Dienos]] hsqxungmodqu0h3shdtuvx5zx1nsi7y 0 2044 7798295 7770599 2026-04-04T05:07:07Z CD 677 7798295 wikitext text/x-wiki {{BalandžioKalendorius}} '''Balandžio 4 diena''' – 94-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 95-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 271 diena. == Informacija == === Šventės === * Lankomiausio puslapio diena * [[Plagiocefalija|Plagiocefalijos]] ir [[kaukolė]]s skliauto deformacijų diena * Tarptautinė [[morka|morkų]] diena * Pasaulinė [[žiurkė|žiurkių]] diena * Tarptautinė [[pagalvė|pagalvių]] mūšio diena === Vardadieniai === * Algaudas – Ambraziejus – Eglė – Izidorius <ref>[https://day.lt/diena/2026.04.04 Balandžio 4] (Day.lt)</ref> * Dzidas – Izidora == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1803]] m. – Rusijos imperatoriaus [[Aleksandras I, Rusija|Aleksandro I]] aktu [[Vilniaus universitetas]] pavadintas Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. * [[1863]] m. – generalgubernatorius [[Michailas Muravjovas]] uždarė visas parapines mokyklas Lietuvoje, siekdamas apriboti mokymą lietuviškai. * [[1907]] m. – [[Vilnius|Vilniuje]] įkurta [[Lietuvių mokslo draugija]], kurios pirmininku išrinktas [[Jonas Basanavičius]]. * [[1908]] m. – [[Kaunas|Kaune]] įkurta [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija]]. * [[1919]] m. – [[Lietuvos Taryba]] priėmė antrąją [[Lietuvos konstitucija|Laikinąją Valstybės Konstituciją]]. * [[1919]] m. – išrinktas pirmasis [[Lietuvos prezidentas]] [[Antanas Smetona]]. * [[1926]] m. – popiežius [[Pijus XI]] įkūrė [[Lietuvos bažnytinė provincija|Lietuvos bažnytinę provinciją]]. * [[1975]] m. – [[Žaslių geležinkelio stotis|Žaslių geležinkelio stotyje]] įvyko [[Žaslių geležinkelio katastrofa]], kurios metu, pasak oficialių sovietinių šaltinių, žuvo 17 žmonių. * [[1997]] m. – pasirašyta Lietuvos ir [[Islandija|Islandijos]] dvišalė [[Readmisija|readmisijos]] ir bevizio režimo sutartis. === Gimimo dienos === * [[1557]] m. – [[Leonas Sapiega]], [[LDK]] valstybės politinis veikėjas, [[LDK]] sekretorius ([[1580]] m.), [[LDK]] [[vicekancleris]] ([[1585]]–[[1589]] m.), [[kancleris]] ([[1589]]–[[1623]] m.), [[Vilniaus vaivada]] (nuo [[1623]] m.), [[Lietuvos didysis etmonas|LDK didysis etmonas]] (nuo 1625 m.), prisidėjo 1581 m. įkuriant [[Lietuvos vyriausiasis tribunolas|LDK vyriausiąjį tribunolą]], vadovavo [[Lietuvos Statutas|III Lietuvos Statuto]] (1588 m.) rengimui (m. [[1633]] m.). * [[1891]] m. – [[Juozapas Voronko]], teisininkas, [[Gudija|Gudijos]] ministrų tarybos pirmininkas, Lietuvos [[ministras]], redaktorius. * [[1892]] m. – [[Antanas Giedraitis-Giedrius]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, rašytojas (m. [[1977]] m.). * [[1896]] m. – [[Julius Janonis]], lietuvių poetas, revoliucionierius (m. [[1917]] m.). * [[1897]] m. – [[Povilas Gasiūnas]], spaudos kolekcionierius, kraštotyrininkas (m. [[1966]] m.). * [[1899]] m. – [[Pranas Čepėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas ir enciklopedininkas (m. [[1980]] m.). * [[1920]] m. – [[Vincas Lapinskas (1920)|Vincas Lapinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas rentgenologas ir radiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, medicinos istorikas (m. [[2013]] m.). * [[1925]] m. – [[Eugenijus Algimantas Bartkus]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, statybos inžinierius (m. [[2011]] m.). * [[1926]] m. – [[Bronė Tautavičienė]]-Burokaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė, muziejininkė (m. [[2002]] m.). * [[1927]] m. – [[Aušra Augustinavičiūtė]], ekonomistė, sociologė, [[socionika|socionikos]] teorijos autorė (m. [[2005]] m.). * [[1928]] m. – [[Viktoras Lujanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * [[1929]] m. – [[Džordžas Mikelis]], [[Lietuva|lietuvių]] kilmės aktorius (m. [[2020]] m.). * [[1931]] m. – [[Aleksandras Štromas]], Lietuvos teisininkas, politologas, profesorius (m. [[1999]] m.). * [[1932]] m. – [[Bronė Andriškevičiūtė-Kundrotienė]], Lietuvos poetė. * '''[[1937]] m.''': ** [[Geromanta Balevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja [[dermatologija|dermatologė]], [[venerologija|venerologė]], habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2012]] m.). ** [[Rimantas Marčėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[1939]] m.''': ** [[Eugenijus Algimantas Gūzas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]], [[grafika]]s (m. [[2025]] m.). ** [[Arvydas Každailis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius. ** [[Petras Mikelionis]], mokslinis agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] partinis, politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2022]] m.). ** [[Zigmas Verbickas]], choro dirigentas ir muzikos mokytojas (m. [[1996]] m.). * [[1942]] m. – [[Juozas Jonikas]], pedagogas ir chorvedys. * [[1945]] m. – [[Arvydas Juodis]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, socialinių mokslų daktaras. * [[1948]] m. – [[Arūnas Krotkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[1949]] m.''': ** [[Ervydas Čekanavičius]], Lietuvos nusikaltėlis, buvęs visuomenės ir politikos veikėjas, neretai tituluotas „garsiausiu Lietuvos pedofilu“ ir „pedofilų patriarchu“ (m. [[2025]] m.). ** [[Algirdas Kučinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis veikėjas. ** [[Alfonsas Navickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1950]] m. – [[Jonas Zolubas]], inžinierius, [[Šiauliai|Šiaulių]] miesto [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. * [[1951]] m. – [[Everistas Raišuotis]], [[kultūra|kultūros]] darbuotojas, choreografas, muzikos pedagogas, [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajono]] savivaldos politikas (m. [[1996]] m.). * [[1952]] m. – [[Irena Kriauzaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė, režisierė. * [[1953]] m. – [[Saulius Chlebinskas]], Lietuvos grafikas (m. [[1999]] m.). * '''[[1954]] m.''': ** [[Nijolė Steiblienė]], žurnalistė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Sigitas Vaičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1956]] m. – [[Irena Kačėnienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinė veikėja. * [[1957]] m. – [[Gražutė Kuneikienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1958]] m. – [[Algimantas Šidlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1959]] m. – [[Algirdas Paplonskis]], inžinierius, [[Jonavos rajonas|Jonavos rajono]] ūkio ir [[Politika|politinis]] veikėjas. * [[1960]] m. – [[Algis Bolys]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1962]] m. – [[Benediktas Gricius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajono]] Visuomenės veikėjas. * '''[[1963]] m.''': ** [[Albertas Audickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kupiškio rajono savivaldybė|Kupiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Arūnas Večkys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė]]s sporto, politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Rita Renkauskienė]] Jakelaitytė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1969]] m. – [[Rytis Šatkauskas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1970]] m. – [[Aras Vėberis]], [[muzika|muzikos]] atlikėjas, tekstų ir muzikos autorius, grupės [[Naktinės personos]] įkūrėjas, [[internetas|internetinio]] portalo [[Frype.lt]] įkūrėjas ir vadovas. * [[1973]] m. – [[Jolanta Paškevič]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s kultūros, politinė bei visuomenės veikėja. * [[1978]] m. – [[Marius Kundrotas]], politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas. * [[1987]] m. – [[Živilė Olčauskaitė]], lietuvių lengvaatletė, šuolininkė su kartimi. Treneriai: V.Šilinskas ir R.Sadzevičienė. === Mirtys === * [[1663]] m. – [[Mykolas Ginkevičius]], [[Jėzuitai|SJ]], teologas, filosofas, pedagogas, daktaras (g. [[1594]] m.). * [[1682]] m. – [[Mykolas Kazimieras Pacas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] karinis ir politinis veikėjas, kilęs iš Lietuvos [[bajorai|bajorų]] [[Pacai|Pacų]] [[Gozdawa|Gozdavos]] herbo giminės (g. [[1624]] m.). * [[1782]] m. – [[Augustas Aleksandras Čartoriskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]] didikas, [[kunigaikštis]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas.<ref> [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], 2 t. 457 psl. </ref> Karūnos kariuomenės [[generolas]], [[Rusios vaivada]], vienas iš politinės grupuotės ''Familija'', nukreiptos prieš [[Radvilos|Radvilas]] ir [[Potockiai|Potockius]] iniciatorių (g. [[1697]] m.). * [[1820]] m. – [[Pranciškus Ksaveras Bogušas|Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] visuomenės veikėjas, kultūros tyrėjas, pedagogas, publicistas (g. [[1746]] m.). * [[1860]] m. – [[Juozapas Fedoravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[pedagogas]], [[botanika]]s floristas (g. [[1777]] m.). * '''[[1942]] m.''': ** [[Leonas Gustaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, Generalinio štabo [[pulkininkas]] (g. [[1897]] m.). ** [[Stasys Putvinskis|Stasys Pūtvis]], agronomas, žemės ūkio ministras, šaulys (g. [[1898]] m.). * [[1966]] m. – [[Pranas Hiksa]], [[Lietuvos kariuomenė]]s veikėjas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas [[kapitonas]] (g. [[1897]] m.). * [[1971]] m. – [[Antanas Bistrickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, architektas (g. [[1900]] m.). * [[1975]] m. – [[Bronė Kurmytė-Monkevičienė]], aktorė (g. [[1913]] m.). * [[1978]] m. – [[Juozas Lūža]], [[agronomas]], [[lietuviai|lietuvių]] išeivijos spaudos bendradarbis, visuomenės veikėjas (g. [[1911]] m.). * [[1980]] m. – [[Jonas Gudauskis]], politikas, teisininkas, pedagogas (g. [[1890]] m.). * [[1989]] m. – [[Bronius Voveris]], vargonininkas, chorvedys, pianistas (g. [[1913]] m.). * [[1999]] m. – [[Antanas Barauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras (g. [[1924]] m.). * [[2000]] m. – [[Raimundas Katilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] smuikininkas virtuozas, šiuolaikinės lietuvių [[smuikas|smuiko]] muzikos interpretatorius, smuiko pedagogas (g. [[1947]] m.). * [[2004]] m. – [[Algirdas Landsbergis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dramaturgas, prozininkas, žurnalistas (g. [[1924]] m.). * [[2007]] m. – [[Kazimieras Algirdas Kersnauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] zootechnikas, biomedicinos [[mokslų daktaras]] (g. [[1934]] m.). * [[2009]] m. – [[Antanas Razgaitis]], [[teisininkas]], JAV lietuvių veikėjas, [[ateitininkas]]. * [[2016]] m. – [[Jonas Galvydis]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. [[1937]] m.). * [[2021]] m. – [[Adolfas Gurskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] filologas, žurnalistas, redaktorius (g. [[1936]] m.). * [[2024]] m. – [[Vytautė Žilinskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] prozininkė, humoristė, vaikų literatūros rašytoja (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mire-rasytoja-vytaute-zilinskaite-96284443 Mirė rašytoja Vytautė Žilinskaitė]. Delfi. 2024-04-04. Nuoroda tikrinta 2024-04-04.</ref> * [[2025]] m. – [[Algimantas Čekuolis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, rašytojas, keliautojas, laidų vedėjas, gidas (g. [[1931]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zinomas_zurnalistas_rasytojas_algimantas_cekuolis.html Mirė žinomas žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis]. LŽS. 2025-04-04. Nuoroda tikrinta 2025-04-04.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1581]] – karalienė [[Elžbieta I]] į riterius įšventino [[Frensis Dreikas|Frensį Dreiką]] (''Francis Drake''). * [[1887]] – pirmąja pasaulyje moterimi [[meras|mere]] tapo Susana Solter (''Susanna Salter''), išrinkta Argonijos miestelio ([[Kanzasas]], [[JAV]]) mere. * [[1945]] – [[SSRS]] visiškai užėmė [[Vengrija|Vengriją]]. * [[1949]] – pasirašyta [[NATO]] politinio ir karinio aljanso įsteigimo sutartis. * [[1973]] – oficialiai atidarytas [[Pasaulio prekybos centras]] [[Niujorkas|Niujorke]]. * [[1975]] – įkurta įmonė „[[Microsoft]]“, tapusi pasauline kompiuterių programinės įrangos gamintoja. === Gimimo dienos === * [[186]] m. – [[Karakala]], [[Septimijus Severas|Septimijaus Severo]] vyriausias sūnus ir Romos imperatorius [[211]]–217 m. (m. [[217]] m.). * [[1758]] m. – [[Pjeras Polis Prudonas]] (''Pierre-Paul Prud’hon''), [[prancūzai|prancūzų]] tapytojas ir [[Napoleonas|Napoleono]] rūmų dailininkas. * [[1818]] m. – [[Tomas Main Ridas]] (''Thomas Mayne Reid''), airių-amerikos rašytojas. * [[1890]] m. – [[Aldona Malachovska|Stefanija Aldona Sakalauskaitė-Malachovska]], Lenkijos lietuvių dainininkė (m. [[1972]] m.). * [[1928]] m. – [[Maya Angelou]], įžymi amerikiečių poetė. * [[1932]] m. – [[Andrejus Tarkovskis|Andrejus Arsenjevičius Tarkovskis]], rusų kino [[režisierius]], scenaristas bei [[aktorius]], vienas garsiausių [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] režisierių (m. [[1986]] m.). * [[1949]] m. – [[Abdula Odžalanas|Abdullah Öcalan]], [[kurdai|kurdų]] politikas, visuomenės veikėjas, buvęs pogrindinės organizacijos [[Partiya Karkerên Kurdistan|Kurdistano darbininkų partija]] (PKK) steigėjas ([[1978]] m.) bei pirmininkas (iki pervadinimo [[2002]] m.). * [[1969]] m. – [[Sergejus Naumovas]], Latvijos ledo ritulio vartininkas. * [[1970]] m. – [[Barry Pepper|Barry Robert Pepper]], kanadiečių kilmės aktorius. * [[1973]] m. – [[David Blaine]], JAV [[Magija (iliuzijos)|iliuzionistas]] ([[Gatvės magija|gatvės magas]]), taip pat garsus ir dėl įvairių pavojingų pasirodymų atlikinėjimo. * [[1976]] m. – [[Emerson Ferreira da Rosa]], brazilų futbolininkas, žaidžiantis atsitraukusio saugo pozicijoje. Buvęs [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos rinktinės]] ir [[Juventus FC|Juventus]] klubo žaidėjas. * '''[[1978]] m.''': ** [[Lemar]], britų R&B atlikėjas išgarsėjęs po pasirodymo TV laidoje „Šlovės akademija“ (''Fame Academy''). Jis yra vienas iš britų atlikėjų išgarsėjusių per [[realybės šou]]; ** [[Irene Skliva]], Mis Pasaulis 1996. * '''[[1979]] m.''': ** [[Heath Ledger]], australų aktorius, kuriam [[Oskaras]] buvo įteiktas po mirties už filmą [[The Dark Knight|Tamsusis riteris]] (m. [[2008]] m.). ** [[Stanislav Medvedenko|Stanislav „Slava“ Medvedenko]], [[Ukraina|Ukrainos]] krepšininkas. * [[1983]] m. – [[Ben Gordon|Benjamin (Ben) Gordon]], žaidėjas, žaidžiantis [[NBA]], [[Detroit Pistons|Detroit „Pistons“]] komandoje. * [[1985]] m. – [[Rudy Fernández|Rudy Fernandezas]], [[Ispanija|Ispanijos]] krepšininkas. * [[1987]] m. – [[Pedro Botelho]], [[Brazilija|Brazilijos]] futbolininkas. Žaidžia gynėjo pozicijoje. * '''[[1989]] m.''': ** [[Luiz Razia]], [[Autosportas|autosporto]] lenktynininkas iš [[Brazilija|Brazilijos]]. ** [[Vurnon Anita|Vurnonas Anita]], profesionalus futbolininkas, [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]] klubo žaidėjas. Gali žaisti [[gynėjas|gynėjo]] ir [[saugas|saugo]] pozicijose. * [[1991]] m. – [[Jamie Lynn Spears|Jamie Lynn Marie Spears]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] [[aktorius|aktorė]], [[daina|popdainininkė]]. Jamie geriausiai žinoma iš kanalo [[Nickelodeon]] rodyto serialo ''[[Zoey 101]]'', bei, kad yra [[Britney Spears]] jaunesnė sesuo. === Mirtys === * [[896]] m. – [[Formosas]], [[popiežius]], pareigas ėjo nuo [[891]] m. [[spalio 6]] d.{{Popiežių sąrašai}} (g. [[816]] m.). * [[1284]] m. – [[Alfonsas X (Kastilija)|Alfonsas X]], [[Kastilijos karaliai|Kastilijos karalius]], valdė nuo [[1252]] m. [[gegužės 30]] d. iki mirties. [[Leono karaliai|Leono karalius]], valdė nuo [[1252]] m. [[gegužės 30]] d. iki mirties. [[Galisijos karaliai|Galisijos karalius]], valdė nuo [[1252]] m. [[gegužės 30]] d. iki mirties. [[Vokietijos karaliai|Vokietijos karalius]] (formaliai [[Romėnų karaliai|Romėnų karalius]]), valdė nuo [[1257]] m. [[balandžio 1]] d. iki [[1275]] m (g. [[1221]] m.). * [[1292]] m. – [[Mikalojus IV|Mikalojus III]], 191-asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] ([[1288]] m.) (g. [[1227]] m.). * [[1467]] m. – [[Liudvigas fon Erlichshauzenas]], [[VO]]kiečių ordino ir [[Vokiečių ordino valstybė]]s karinis ir valstybės veikėjas, [[Vokiečių ordino magistras]] (g. [[1410]] m.). * [[1543]] m. – [[Valteris fon Kronbergas]], [[VO]]kiečių ordino valstybės veikėjas, atnaujinto [[Vokiečių ordino magistras]] (g. [[1477]] m.). * [[1588]] m. – [[Frederikas II]], [[1559]]–1588 m. [[Danija|Danijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] [[karalius]] (g. [[1534]] m.). * [[1617]] m. – [[John Napier|Džonas Neperis]], škotų matematikas ir astrologas (g. [[1550]] m.). * [[1806]] m. – [[Karlas Gocis]], [[Italai|italų]] rašytojas, dramaturgas (g. [[1720]] m.). * [[1822]] m. – [[Dmitrijus Levickis]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] kilmės [[rusai|rusų]] dailininkas portretistas (g. [[1735]] m.). * [[1841]] m. – [[Viljamas Henris Harisonas]] (''William Henry Harrison''), 9-asis JAV prezidentas. * [[1923]] m. – [[Julijus Martovas]], Rusijos socialdemokratijos veikėjas (g. [[1873]] m.). * [[1926]] m. – [[Adolf Wach|Adolfas Vachas]], vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas [[procesualistika|procesualistas]] (civilinio proceso teisės mokslininkas), ilgametis Leipcigo universiteto profesorius (g. [[1843]] m.). * [[1929]] m. – [[Karl Friedrich Benz|Karlas Frydrikas Bencas]], vokiečių mechanikas ir išradėjas, [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigoje, tuo pat metu kaip ir [[Gotlybas Daimleris|G. Daimleris]], sukūrė automobilį ir [[1886]] m. [[sausio 29]] d. užpatentavo „motorinį vežimėlį“ (''motorwagen'') (g. [[1844]] m.). * [[1931]] m. – [[Andre Michelin|Andrė Mišelinas]], [[Prancūzija|prancūzų]] padangų gamintojas, kuris kartu su broliu Eduaru (''Edouard''), įkūrė „Michelin Tyre Company“<ref>[http://www.nndb.com/people/155/000176624/ Andrė Mišelinas].</ref> (g. [[1853]] m.). * [[1932]] m. – [[Friedrich Wilhelm Ostwald]], [[1909 m. Nobelio premijos laureatai|1909]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1853]] m.). * [[1953]] m. – [[Karolis II Rumunas|Karolis II]], [[1930]]–[[1940]] m. [[Rumunijos karalius]] (g. [[1893]] m.). * [[1966]] m. – [[Alfred Naujocks]], [[SS]] karininkas, vadovavęs Gleivico ([[Gleiwitz]]) operacijai, tapusiai vienu iš Vokietijos-Lenkijos karo ([[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžia) pretekstų (g. [[1911]] m.). * [[1968]] m. – [[Martin Luther King|Martinas Liuteris Kingas]], amerikiečių dvasininkas, įžymus [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]] [[afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas (1955-1968)|pilietinių teisių judėjimo]] lyderis ir aktyvistas. Jo pagrindinis tikslas buvo užtikrinti [[JAV|Jungtinėse Valstijose]] progresą [[pilietinės teisės|pilietinių teisių]] atžvilgiu. M. Liuteris Kingas tapo žmogaus teisių judėjimo ikona – Kingas dviejų krikščionių bažnyčių yra pripažintas kankiniu.<ref name = MARTYR>JAV Episkopalinė ir Liuteronų bažnyčios yra skyrusios dvi religines šventes Martino Liuterio Kingo garbei – atitinkamai balandžio 4 ir sausio 15 dieną. Nors nė viena šių bažnyčių neturi oficialaus kanonizavimo proceso, abi bažnyčios bendrai pripažįsta Kingą kankiniu. Martino Liuterio Kingo statula yra pastatyta XX a. kankinių galerijoje [[Vestminsterio vienuolynas|Vestminsterio vienuolyne]], [[Londonas|Londone]].</ref> Jis vadovavo [[1955]] metų [[Montgomerio autobusų boikotas|Montgomerio autobusų boikotui]], taip pat prisidėjo įkuriant [[Pietinė krikščionių vadovybės asociacija|Pietinę Krikščionių vadovybės asociaciją]] [[1957]] metais, buvo pirmasis minėtosios organizacijos prezidentas. Kingas vadovavo [[1963]] metų [[Žygis į Vašingtoną|žygiui į Vašingtoną]], kur jis pasakė kalbą „[[Aš turiu svajonę]]”. Savo kalboje Kingas kvietė visuomenė būti sąmoningesnę pilietinių teisų judėjimo atžvilgiu. Pasakyta kalba įtvirtino Martiną Liuterį Kingą tarp geriausių [[oratorius|oratorių]] [[JAV istorija|Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje]] (g. [[1929]] m.). * [[1980]] m. – [[Red Sovine]], amerikiečių ''country'' ir folko muzikos atlikėjas, dainų rašytojas (g. [[1917]] m.). * [[1984]] m. – [[Olegas Antonovas]], tarybinis lėktuvų konstruktorius, mokslų daktaras, TSRS (1981 m.) ir Ukrainos Mokslų Akademijų akademikas (1968 m.), [[Socialistinio Darbo didvyris]] (g. [[1906]] m.). * '''[[1987]] m.''': ** [[Catherine Lucille Moore]], amerikiečių rašytojas<ref>[http://www.isfdb.org/cgi-bin/ea.cgi?C._L._Moore Catherine Lucille Moore. Informacija.]</ref> (g. [[1911]] m.). ** [[Čiogjamas Trungpa]], budizmo mokytojas, mokslininkas, poetas, vienuoliktasis Trungpa [[tulku]]. Jo mokykla Vakaruose vadinama [[Šambalos budizmas|Šambalos budizmu]]. [[JAV]] įsteigė [[Naropos universitetas|Naropos universitetą]] (g. [[1940]] m.). * [[1991]] m. – [[Max Frisch]], šveicarų architektas, rašytojas, dramaturgas (g. [[1911]] m.). * '''[[2019]] m.''': ** [[Aleksejus Buldakovas]], rusų aktorius (g. [[1951]] m.). ** [[Georgijus Danelija]], rusų režisierius (g. [[1930]] m.). * [[2025]] m. – [[Fridrik Olafsson|Fridrikas Olafsonas]], [[Islandija|Islandijos]] [[šachmatai|šachmatininkas]] (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.mbl.is/frettir/innlent/2025/04/07/andlat_fridrik_olafsson_skakmeistari/|title=Andlát: Friðrik Ólafsson, skákmeistari|first=|last=|date=2025-04-07|website=mbl.is|accessdate=2025-04-07|language=is}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|4 April}} * [https://rinkosaikste.lt/balandio-4-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje/ Balandžio 4-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Rinkosaikste.lt) [[Kategorija:Balandis|#04]] [[Kategorija:Dienos]] syxifv31rmfgnirrdsp4k90caosc182 0 2085 7797891 7788229 2026-04-03T12:50:03Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimimo dienos */ 7797891 wikitext text/x-wiki {{GegužėsKalendorius}} '''Gegužės 15''' yra 135-a metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 136-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 230 dienų. == Informacija == === Šventės === * '''Tarptautinė šeimos diena''' * '''Šv. Izidoriaus, Sėjos pabaiga''' * [[Lietuva]] – '''Steigiamojo seimo diena''' === Vardadieniai === Izidorius – Sofija – Algedas – Jaunutė – Zofija == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1622]] m. – [[1622 m. Alytaus gaisras|Alytaus gaisras]] nuniokojo visą miestą. * [[1832]] m. – Rusijos caras [[Nikolajus I]] pasirašė įsaką dėl [[VU|Vilniaus universiteto]] uždarymo. * [[1920]] m. – [[Kaunas|Kaune]], [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] rūmuose, susirinko Lietuvos [[Steigiamasis Seimas]]: Lietuvos Valstybė paskelbta [[respublika]], prasidėjo intensyvus Lietuvos valstybės institucijų kūrimo ir reformų vykdymo laikotarpis. * '''[[1928]] m.''': ** prezidentas [[Antanas Smetona]] priėmė antrąją Lietuvos Valstybės Konstituciją; ** [[Kauno karo muziejus|Kauno karo muziejaus]] sodelyje atidengtas [[Juozas Zikaras|Juozo Zikaro]] [[Laisvės paminklas (Kaunas)|Lietuvos laisvės paminklas]]. * [[1959]] m. – įkurta [[Lietuvos futbolo federacija]]. === Gimimo dienos === * [[1821]] m. – [[Artūras Severinas Grosas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis (m. [[1870]] m.). * [[1845]] m. – [[Jonas Čerskis]], [[lietuviai|lietuvių]] [[bajorai|bajorų]] kilmės keliautojas ir atradėjas, [[geologija|geologas]], [[speleologija|speleologas]], [[paleontologija|paleontologas]] ir [[geografija|geografas]], tyrinėjęs [[Sibiras|Sibirą]] (m. [[1892]] m.). * [[1871]] m. – [[Placidas Šarkauskas]], kunigas, [[knygnešys]] (m. [[1919]] m.). * [[1886]] m. – [[Konstantinas Nekvedavičius]], Lietuvos gydytojas, politikos ir visuomenės veikėjas, trečiasis [[Kaunas|Kauno]] miesto ir apskrities viršininkas, Žemdirbių Sąjungos organizatorius ir [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Lietuvių tautininkų sąjungos]] narys (m. [[1967]] m.). * [[1893]] m. – [[Vladas Rekašius]], poetas, žurnalistas, vertėjas (m. [[1920]] m.). * [[1895]] m. – [[Rojus Mizara]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] rašytojas, publicistas, dramaturgas, redaktorius, visuomenės veikėjas (m. [[1967]] m.). * [[1900]] m. – [[Leiba Hofmekleris|Leiba (Liolia) Hofmekleris]], [[Lietuva|Lietuvos]] dirigentas, pianistas (m. [[1941]] m.). * [[1904]] m. – [[Vladas Jakubėnas|Vladas Jonas Jakubėnas]], [[Lietuviai|lietuvių]] kompozitorius, pianistas, koncertmeisteris, publicistas, muzikos kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas (m. [[1976]] m.). * [[1913]] m. – [[Mamertas Karbauskas (1913)|Mamertas Karbauskas]], vargonininkas ir chorvedys. * [[1915]] m. – [[Emilija Černeckienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] tautodailininkė audėja (m. [[2012]] m.). * [[1922]] m. – [[Augustinas Armonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] fleitininkas, dirigentas. * [[1925]] m. – [[Liuda Kadžytė-Kuzavinienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, mokytojas ekspertė, socialinių mokslų daktarė. * '''[[1927]] m.''': ** [[Kazimieras Kuzavinis]], kalbininkas, žymus lotynų kalbos specialistas (m. [[2006]] m.). ** [[Vladislovas Raugelė]], muzikos mokytojas ir chorvedys. * [[1928]] m. – [[Pranas Treinys]], [[Lietuva|lietuvių]] rašytojas, aktorius (m. [[2025]] m.). * [[1930]] m. – [[Alfonsas Vileita]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]], autorių teisių specialistas (m. [[2021]] m.). * [[1935]] m. – [[Jonas Januška|Jonas Antanas Januška]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, kolekcionierius, verslo ir politinis veikėjas (m. [[2007]] m.). * '''[[1939]] m.''': ** [[Antanas Goštautas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas psichologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Leonardas Grudzinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]]-gamtininkas, rašytojas (m. [[2006]] m.). * [[1942]] m. – [[Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika|fizikė]], fizinių mokslų daktarė. * [[1943]] m. – [[Zenonas Namavičius]], [[teisininkas]], teisėtyrininkas, teisės istorikas, [[LR KT|Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo]] teisėjas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU TF) docentas, buvęs diplomatas. * [[1944]] m. – [[Juozas Švedas (1944)|Juozas Švedas]], [[Lietuva|lietuvių]] muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[2024]] m.). * [[1946]] m. – [[Asta Bagdanavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[1948]] m.''': ** [[Ona Radzevičienė-Butkutė]], choro dirigentė ir pedagogė. ** [[Robertas Mokrikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius geologas, hidrogeologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. ** [[Vladimir Jarmolenko]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. ** [[Česlovas Urbonavičius]], lietuvių futbolo treneris. * [[1949]] m. – [[Juozas Vabuolas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1950]] m. – [[Alfonsas Vanagas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilutės rajono savivaldybė|Šilutės rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. * [[1952]] m. – [[Valdemaras Anužis]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1953]] m. – [[Rimantas Ražanskas]], [[teisininkas]], [[Panevėžio apygardos prokuratūra|Panevėžio apygardos prokuratūros]] prokuroras (m. [[2008]] m.). * [[1954]] m. – [[Vytautas Bikulčius]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, pedagogas, vertėjas, vienas geriausių kelionių po [[Prancūzija|Prancūziją]] gidų. * [[1956]] m. – [[Arvydas Bajoras]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Marijampolės savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1957]] m. – [[Gediminas Černiauskas]], politikas, buvęs [[Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija|sveikatos apsaugos ministras]]. * [[1960]] m. – [[Rimas Kurtinaitis]], vienas žymiausių Lietuvos krepšininkų, [[krepšinis|krepšinio]] treneris. Ūgis – 197 cm. * [[1961]] m. – [[Gintaras Kleiza]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1964]] m. – [[Audrius Klišonis]], farmacininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1969]] m. – [[Šarūnas Liekis]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras. * [[1977]] m. – [[Eglė Visockaitė-Kandelis|Eglė Visockaitė]], Lotynų Amerikos šokių šokėja, daugkartinė Lietuvos jaunimo standartinių ir Lotynų Amerikos šokių čempionė (1993–1995 m.), daugkartinė Lietuvos suaugusiųjų dešimties šokių čempionė (1996–1999 m.), daugkartinė Lietuvos suaugusiųjų Lotynų Amerikos šokių čempionė (1997, 1998, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 m.), pasaulio Lotynų Amerikos šokių taurės laimėtoja (2001–2002 m.), [[ES|Europos Sąjungos]] šalių Lotynų Amerikos šokių čempionė (2005, 2006 m.). ===== Neaprašyti ===== {{Neaprašytos asmenybės}} * [[1872]] – [[Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė]], viena iš seserų rašytojų, pasirašinėjusių [[Lazdynų Pelėda|Lazdynų Pelėdos]] [[slapyvardis|slapyvardžiu]] (m. [[1957]] m.). === Mirtys === * [[1674]] m. – [[Kazimieras Florijonas Čartoriskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]] didikas, [[kunigaikštis]], valstybės ir [[katalikų bažnyčia|katalikų bažnyčios]] veikėjas, [[Gnieznas|Gniezno]] [[arkivyskupas]], [[Lenkija|Lenkijos]] primas (g. [[1620]] m.). * [[1965]] m. – [[Jonas Paukštys]], [[Jėzuitai|SJ]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] vienuolis [[Jėzuitai|jėzuitas]], pedagogas (g. [[1899]] m.). * [[1971]] m. – [[Dzidorius Budrys]], ekonomistas, mokslininkas, politinis veikėjas (g. [[1903]] m.). * [[1980]] m. – [[Balys Tarvydas]], [[istorija|istorikas]], [[archeologija|archeologas]], pedagogas, muziejininkas (g. [[1897]] m.). * '''[[1995]] m.''': ** [[Ona Sauleckaitė]], aktorė (g. [[1906]] m.). ** [[Petras Katilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, daktaras (g. [[1903]] m.). * [[2000]] m. – [[Bronislovas Krūminis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas (g. [[1929]] m.). * [[2015]] m. – [[Petras Juodelė]], [[Lietuva|Lietuvos]] birbynininkas, dirigentas, pedagogas (g. [[1924]] m.). * [[2009]] m. – [[Vladas Butėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1940]] m.). * [[2019]] m. – [[Vytautas Karalius]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas (g. [[1931]] m.). * [[2023]] m. – [[Vidas Kavaliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas (g. [[1965]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1989344/mire-kalbininkas-lietuviu-kalbos-ir-kulturos-centro-sakartvele-vadovas-prof-vidas-kavaliauskas Mirė kalbininkas, Lietuvių kalbos ir kultūros centro Sakartvele vadovas prof. Vidas Kavaliauskas]. LRT. 2023-05-15. Nuoroda tikrinta 2023-05-16.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1905]] – [[Nevada|Nevados]] valstijoje įkurtas [[Las Vegas]], vėliau tapęs neoficialia pasaulio azartinių lošimų sostine; * [[1928]] – ekranuose pasirodė animacinis herojus [[Peliukas Mikis]]; * [[1932]] – paskelbtas [[Stalinas|Stalino]] pasirašytas [[dekretas]], kuriuo siekiama, kad iki [[1937]] metų [[gegužės 1]] dienos „Dievo vardas būtų pamirštas visoje šalies teritorijoje”; * [[1934]] – po perversmo [[Latvija|Latvijoje]] prezidentu tapo [[Karlis Ulmanis]]; * [[1948]] – kitą dieną po [[Izraelis|Izraelio]] valstybės paskelbimo, prasidėjo pirmasis arabų ir Izraelio karas; * [[1955]] – [[JK|Didžioji Britanija]], [[Prancūzija]], [[JAV]], [[SSRS]] ir [[Austrija]] pasirašė valstybinę sutartį dėl nepriklausomos ir neutralios Austrijos atkūrimo, įsigaliojusią [[liepos 27]] d. === Gimimo dienos === * [[1567]] m. – [[Claudio Monteverdi|Klaudijus Monteverdis]], vienas žymiausių italų kompozitorių, kurio kūryba jau peržengia [[Renesansas|Renesanso]] ribą (m. [[1643]] m.). * [[1773]] m. – [[Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas]], [[Austrija|Austrijos]] diplomatas ir politikas (m. [[1859]] m.). * [[1792]] m. – [[James Mayer de Rothschild|Jakob Mayer Rothschild]], prancūzų bankininkas, Rotšildų ([[Rothschild]]) šeimos atstovas (m. [[1868]] m.). * [[1856]] m. – [[Lyman Frank Baum|Laimanas Frankas Baumas]], [[JAV]] [[rašytojas]], [[poetas]], [[dramaturgas]], [[aktorius]] ir nepriklausomas [[kinas|kino filmų]] kūrėjas (m. [[1919]] m.). * [[1859]] m. – [[Pierre Curie|Pjeras Kiuri]], [[prancūzai|prancūzų]] [[fizika]]s, vienas [[radioaktyvumas|radioaktyvumo]] mokslo kūrėjų, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (m. [[1906]] m.). * [[1862]] m. – [[Arthur Schnitzler|Arturas Šnicleris]], austrų gydytojas, psichologas, rašytojas (m. [[1931]] m.). * [[1885]] m. – [[Marian Kukiel|Marianas Kukelis]], [[Lenkija|Lenkijos]] karinis veikėjas, karo istorikas, habilituotas daktaras, [[generolas leitenantas]] (m. [[1973]] m.). * [[1890]] m. – [[Ho Ši Minas]], Vietnamo revoliucionierius, valstybės veikėjas, [[Vietnamo demokratinė respublika|Vietnamo Demokratinės Respublikos]] prezidentas [[1946]]–[[1969]] m (m. [[1969]] m.). * '''[[1891]] m.''': ** [[Jela Lepman]], [[Vokietija|Vokietijos]] vaikų rašytoja (m. [[1970]] m.). ** [[Michailas Bulgakovas|Michailas Afanisijevičius Bulgakovas]], [[Rusija|rusų]] rašytojas, scenaristas (m. [[1940]] m.). * [[1905]] m. – [[Antonio Berni|Delesio Antonio Berni]], italų kilmės [[Argentina|Argentinos]] tapytojas, grafikas; [[neorealizmas|neorealizmo]] Argentinos dailėje pradininkas (m. [[1981]] m.). * [[1911]] m. – [[Max Frisch]], šveicarų architektas, rašytojas, dramaturgas (m. [[1991]] m.). * [[1932]] m. – [[Winfried Pinger]], vokiečių [[teisininkas]], [[teisėtyra|teisėtyrininkas]] [[civilinio proceso teisė|civilprocesualistas]], [[advokatas]], [[politikas]] ([[Christlich Demokratische Union Deutschlands|CDU]]). * [[1937]] m. – [[Madeleine Albright|Madlena Korbel Olbrait]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Valstijų]] politikė, diplomatė, pirmoji moteris tapusi [[JAV Valstybės sekretorius|JAV valstybės sekretore]] (m. [[2022]] m.). * [[1939]] m. – [[Wataru Aso]], [[Japonija|Japonijos]] politikas (m. [[2025]] m.). * '''[[1948]] m.''': ** [[Brian Eno]], muzikantas, muzikos teoristas ir įrašų prodiuseris. Dirbo su įvairiomis grupėmis, kaip [[U2]], [[Coldplay]], [[David Bowie]], [[Talking Heads]], bet labiausiai žinomas kaip modernios ambientinės muzikos tėvas. 1971–73 m. grojo gupėje [[Roxy Music]]. 2009 m. gruodžio 29 d. koncertavo Vilniuje: Vilniaus oro uoste gyvai atliko savo kompoziciją „Music for airports“. Tai buvo projekto „[[Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009]]“ baigiamojo koncerto dalis. ** [[Gary Thain]], boso gitaristas, žinomas kaip [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] roko grupės [[Uriah Heep]] narys (m. [[1975]] m.). * [[1961]] m. – [[Solveig Dommartin]], prancūzų – vokiečių aktorė, režisierė (m. [[2007]] m.). * [[1971]] m. – [[Kaspars Balodis|Kasparas Balodis]], latvių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]], Latvijos universiteto (LU) dekanas, Latvijos Konstitucinio Teismo teisėjas. * [[1976]] m. – [[Jacek Krzynówek|Jacekas Kšynuvekas]], futbolininkas, [[Lenkijos vyrų futbolo rinktinė|Lenkijos rinktinės]] ir [[SV Hannover 96]] klubo saugas. * '''[[1980]] m.''': ** [[Joshua Patrick Beckett]], amerikiečių beisbolo žaidėjas<ref>[http://mlb.mlb.com/team/player.jsp?player_id=277417 Joshua Patrick Beckett. Informacija.]</ref>. ** [[Rocky Marquette]], amerikiečių aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm1402837/ Rocky Marquette. Informacija.]</ref>. * '''[[1981]] m.''': ** [[Craig David|Craig Ashley David]], [[Anglija|anglų]] dainininkas ir dainų kūrėjas. Daugkartinis [[MTV EMA|MTV Europos muzikos apdovanojimų]], [[Grammy]] ir [[Brit Award]] nominantas ir laimėtojas. ** [[Patrice Evra|Patrisas Latyras Evra]], futbolininkas, [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos rinktinės]] ir [[Manchester United F.C.|Manchester United]] klubo [[gynėjas]]. * '''[[1982]] m.''': ** [[Jessica Sutta|Jessica Lynn Sutta]], [[JAV]] dainininkė, [[šokis|šokėja]], ir [[aktorė]], geriausiai žinoma kaip sėkmingos [[Pop]]/[[R&B]] grupės [[Pussycat Dolls]] narė. ** [[Segundo Castillo]], futbolininkas, [[Ekvadoro vyrų futbolo rinktinė|Ekvadoro rinktinės]] ir [[Deportivo Quito]] klubo saugas. ** [[Veronica Campbell]]-Brown, [[Jamaika|Jamaikos]] sprinterė, daugkartinė olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionatų prizininkė. Rungtyniauja 100 ir 200 m sprinto bei 4x100 m estafečių rungtyse. * [[1986]] m. – [[Matías Fernández|Matías Ariel Fernández Fernández]], futbolininkas, [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės rinktinės]] ir [[Sporting Clube de Portugal|Sporting CP]] klubo [[puolėjas]]. * '''[[1987]] m.''': ** [[Andy Murray|Andis Marėjus]], [[Škotija|Škotijos]] tenisininkas, ketvirtoji pasaulio raketė. ** [[Ersan Ilyasova]], turkų krepšininkas<ref>[http://www.nba.com/playerfile/ersan_ilyasova/ Ersan Ilyasova. Informacija.]</ref>. ===== Neaprašyti ===== {{Neaprašytos asmenybės}} * [[1930]] – [[Jasper Johns]], amerikiečių dailininkas; * [[1953]] – [[Mike Oldfield]], anglų kompozitorius; * [[1959]] – [[Andrew Eldritch]], dainininkas, grupės „[[Sisters of Mercy]]“ lyderis; * [[1972]] – [[David Charvet]], prancūzų aktorius. === Mirtys === * [[1272]] m. – [[Tomas Šantimprietis]], [[XIII a.]] dominikonų vienuolis, rašytojas, teologas (g. [[1201]] m.). * [[1470]] m. – [[Karolis VIII Bonde|Karolis VIII]], 1448–[[1457]] m., [[1464]]–[[1465]] m. ir [[1467]]–1470 m. [[Švedijos karalius]] ir 1449–1450 m. [[Norvegijos karalius]] (g. [[1408]] m.). * [[1675]] m. – [[Jacques Marquette]], prancūzų [[jėzuitai|jėzuitų]] misionierius. Kartu su [[Louis Jolliet]] buvo pirmieji europiečiai, ištyrę šiaurinę [[Misisipė]]s dalį ir sudarę žemėlapius (g. [[1637]] m.). * [[1886]] m. – [[Emily Dickinson|Emilė Elizabetė Dikinson]], [[JAV]] poetė. Gyveno uždarą gyvenimą. Kūryba (išskyrus keletą eilėraščių) buvo paskelbta po mirties. Emily Dickinson lyrika („Eilėraščiai“, 3 t. [[1955]] m.) filosofinė, jai būdinga polinkis į [[misticizmas|misticizmą]], gamtos, meilės, mirties motyvai, intymios, kartais ironiškos intonacijos, paradoksai, novatoriškas eiliavimas.<ref>{{LTE|III|||Emily Dickinson}}</ref> (g. [[1830]] m.). * [[1925]] m. – [[Geo Milevas]], [[bulgarai|bulgarų]] poetas, vertėjas, politinis veikėjas (g. [[1895]] m.). * [[1935]] m. – [[Kazimiras Malevičius|Kazimir Malevič]], rusų tapytojas ir meno teoretikas, rusų avangardistas, vienas iš svarbiausių [[avangardas|avangardo]] judėjimo atstovų, taip pat svarbiausias geometrinio [[abstrakcionizmas|abstrakcionizmo]] pionierius, suprematizmo pradininkas (g. [[1878]] m.). * [[1966]] m. – [[Alfredas Amtmanis-Briedytis]], [[latviai|latvių]] teatro aktorius, režisierius (g. [[1885]] m.). * [[2007]] m. – [[Yolanda King|Yolanda Denise King]], pirmagimė [[Coretta Scott King|Koretos Skot King]] ir pilietinių teisių lyderio [[Martinas Liuteris Kingas|Martino Liuterio Kingo]] dukra. Ji taip pat aktyviai dalyvavo pilietinių ir žmogaus teisių judėjime. Kaip ir jos motina, Jolanda buvo arši aktyvistė už gėjų teises (g. [[1955]] m.). * [[2022]] m. – [[Robert Cogoi|Robertas Kogojus]], [[Belgija|Belgijos]] dainininkas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://newsfounded.com/belgiumeng/singer-carolo-robert-cogoi-who-represented-belgium-at-eurovision-has-died/|title=Singer Carolo Robert Cogoi who represented Belgium at Eurovision has died|first=|last=|date=|website=Newsfounded|accessdate=2022-05-15|archive-date=2022-05-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20220516051442/https://newsfounded.com/belgiumeng/singer-carolo-robert-cogoi-who-represented-belgium-at-eurovision-has-died/|url-status=dead}}</ref> {{DienaApacia}} == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:15 May|no=T}} [[Kategorija:Gegužė]] irdfogvgy2cf5a9a6vq9oibi3yj9jhm 0 5212 7798124 7770542 2026-04-03T15:59:22Z Fnyxo 166866 7798124 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1926| | }} '''1926''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[Sausio 2]]''' d. – pasirodė pirmasis Lietuvoje orų prognozės biuletenis; * '''[[Sausio 26]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] kapitonas [[Vladas Morkus]] atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį [[parašiutas|parašiutu]]; * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Vatikanas]] įsteigė Lietuvos katalikišką provinciją į kurią neįėjo Vilnius<ref name="smdb-84">(red.) [[Steponas Maculevičius]], [[Doloresa Baltrušiene]], ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 84.</ref>, kuris pagal Lenkijos ir popiežiaus susitarimą buvo priskirtas Lenkijos bažnyčiai<ref>Konkordat pomiędzy Stolicą Apostolską a Rzecząpospolitą Polską, podpisany w Rzymie dnia 10 lutego 1925 r. (ratyfikowany zgodnie z ustawą z dnia 23 kwietnia 1925 r.), [http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU19250720501 Dz. U. Nr 72, poz. 501] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110812181447/http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU19250720501 |date=2011-08-12 }}.</ref><ref>[http://pl.wikisource.org/wiki/Konkordat_Polski_ze_Stolic%C4%85_Apostolsk%C4%85_1925 wikisource]</ref><ref>Taip pat skaitykite: [[Vilniaus arkivyskupija#Arkivyskupijos istorija|Vilniaus arkivyskupija]]</ref>; * '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] prezidentu išrinktas [[Kazimieras Grinius]]; * '''[[Birželio 8]]''' d. ** [[Kaunas|Kaune]], bandydamas lėktuvą „[[Dobi-III|Dobi III]]“, žuvo 26 metų lakūnas [[Jurgis Dobkevičius]]; ** Beveik visą [[Salantai|Salantų]] miestelį sunaikino naktį kilęs [[gaisras]]. * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] pradėtos transliuoti Lietuvos [[Radijas|radijo]] laidos; * '''[[Liepos 24]]''' d. – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkūrimo data; * '''[[Rugsėjo 28]]''' d. – Pasirašyta nepuolimo sutartis su [[TSRS]]; * '''[[Gruodžio 17]]''' d. – Lietuvoje įvykdytas perversmas; * '''[[Gruodžio 19]]''' d. – vienas perversmo vadovų [[Antanas Smetona]] išrinktas prezidentu; * '''[[Gruodžio 27]]''' d. – bandant pateisinti perversmo būtinybę už antivalstybinę veiklą buvo sušaudyti 4 Lietuvos Komunistų partijos veikėjai (vadinamieji „[[keturi komunarai]]“). * [[Vilnius|Vilniuje]] pradėjo veikti viešojo transporto (autobusų) sistema.<ref>Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 44</ref> === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Kazys Petkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas ir [[krepšinis|krepšinio]] treneris (m. [[2008]] m.). ** [[Viktorija Lipnickaitė]]-Baulienė, [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistė. * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė]], dailininkė grafikė, tekstilininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, meno veikėja. * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Antanas Laukaitis (1926)|Antanas Laukaitis]], [[Australijos lietuviai|Australijos lietuvių]] žurnalistas, sporto veikėjas. * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Ona Kuncienė|Ona Navickaitė-Kuncienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė, istorijos mokslų daktarė (m. [[1999]] m.). * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Bronius Kukšas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, fizinių mokslų daktaras (m. [[1993]] m.). * '''[[Sausio 27]]''' d. – [[Mykolas Abarius]], [[Lietuva|lietuvių]] inžinierius, visuomeninės veikėjas (m. [[2022]] m.). * '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Vytautas Klova]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius ir pedagogas (m. [[2009]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Stefa Nosevičiūtė]]-Čepaitienė, lietuvių aktorė, režisierė, [[teatras|teatro]] pedagogė, Lietuvos muzikos akademijos ([[LMTA|MA]]) profesorė (m. [[2001]] m.). * '''[[Vasario 4]]''' d. – [[Konstantinas Bogdanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, vienas [[Lietuvos bajorų sąjunga|Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos]] steigėjų, [[Jonava|Jonavos]] rajono garbės pilietis. * '''[[Vasario 9]]''' d. – [[Antanina Mackevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir televizijos aktorė, skaitovė. * '''[[Vasario 10]]''' d. – [[Donius Remys]], žemaičių poetas, vertėjas. * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Bronislovas Balčytis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[2018]] m.). * '''[[Vasario 24]]''' d.: ** [[Bronius Gadeikis]], gydytojas, [[Šiaulių miesto garbės pilietis]] (m. [[2005]] m.). ** [[Balys Gajauskas]], lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Kovo 11-osios Akto]] signataras (m. [[2017]] m.). * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Jurgis Strazdas]], choro dirigentas, pedagogas, dainininkas (tenoras). '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Sofija Kanopkaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biochemikė (m. [[2024]] m.). * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Kazys Blaževičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Kovo 13]]''' d. – [[Undinė Nasvytytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė, [[Lietuvos radijas|Lietuvos radijo]] diktorė. * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Alfredas Kligys]], pedagogas. * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Antanas Gaidys]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Vincas Joneliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Kazimieras Kisielis]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius. * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Julija Daniliauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] tautodailininkė (m. [[2009]] m.). * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Kazimieras Pūras]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, vertėjas (m. [[2023]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d.: ** [[Albina Makūnaitė]], dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė (m. [[2001]] m.). ** [[Pranas Kedanis]], muzikos mokytojas ir chorvedys. (m. [[2016 m.|2016]] m.). * '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Jonas Čeponis (1926)|Jonas Čeponis]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas (m. [[2003]] m.). * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Bronė Tautavičienė]]-Burokaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė, muziejininkė (m. [[2002]] m.). * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Antanas Vaičius (1926)|Antanas Vaičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dvasinininkas, [[Telšiai|Telšių]] vyskupas (m. [[2008]] m.). * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Domas Butėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas archyvistas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 13]]''' d. – [[Sofija Veiverytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininkė, profesorė (m. [[2009]] m.). * '''[[Balandžio 15]]''' d.: ** [[Bronislovas Brazdžius]], pedagogas, kunigas, visuomenės veikėjas (m. [[2006]] m.). ** [[Laima Griciūtė|Liudvika Laima Griciūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Balandžio 22]]''' d. – [[Albertas Jonas Kerelis]], [[architektas]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (m. [[2003]] m.). * '''[[Balandžio 26]]''' d.: ** [[Mečislovas Jučas]], istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras. ** [[Vytautas Černius]], [[Lietuva|Lietuvos]] edukologas, psichologas, filosofijos daktaras. Amerikos psichologų asociacijos narys. '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 1]]''' d. – [[Romualdas Baltrušis]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Algirdas Ločeris]], [[Lietuva|Lietuvos]] akordeonininkas (m. [[2007]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Valerija Rudžinskienė]]-Zaleskytė, lietuvių audėja, tautodailininkė. * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Antanas Juozas Gendrolis]], [[Lietuva|Lietuvos]] farmakologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Birutė Kasperavičienė (1926)|Birutė Kasperavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] urbanistė (m. [[1976]] m.). * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Leonas Barauskas]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] mėgėjų teatro aktorius (m. [[1975]] m.). * '''[[Gegužės 26]]''' d. – [[Kęstutis Ilgūnas]], muzikos mokytojas ir chorvedys. * '''[[Gegužės 27]]''' d. – [[Aldona Stempužienė]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] dainininkė, operos solistė (m. [[2023]] m.).<ref>[https://www.mlaikas.lt/naujiena/zmones/anapilin-isejo-zinoma-jav-lietuviu-dainininke-krastiete-aldona-stempuzene Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė]. Mūsų Laikas. 2023-07-28. Nuoroda tikrinta 2023-07-31.</ref> '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Gediminas Akstinas (1926)|Gediminas Pranciškus Akstinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], alpinistas, vienas Lietuvos alpinizmo pradininkų (m. [[1959]] m.). * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Marija Mondeikaitė-Kutz]], vargonininkė ir chemikė, žinomo vargonininko Adolfo Mondeikos duktė. * '''[[Birželio 18]]''' d. – [[Alla Baubinienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja terapeutė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, šeimos medicinos pradininkė Lietuvoje. * '''[[Birželio 27]]''' d. – [[Leonas Kadžiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, vienas iš [[žolininkystė]]s mokslo Lietuvoje kūrėjų (m. [[2014]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Romualdas Makoveckas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas zootechnikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. [[1985]] m.). * '''[[Liepos 14]]''' d.: ** [[Julija Adamkevičienė]]-Bertašiūtė, [[Lietuva|Lietuvos]] televizijos režisierė, aktorė (m. [[2012]] m.). ** [[Stasia Baltus]]-Daminaitytė, [[Belgija|Belgijos]] [[Lietuviai|lietuvių]] veikėja (m. [[2015]] m.). ** [[Stasė Bernotienė]]-Stulgytė, [[Lietuva|Lietuvos]] etnologė, muziejininkė (m. [[2001]] m.). * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Jonas Baltušis]], [[Lietuva|lietuvių]] bibliotekininkas (m. [[2004]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Juozas Meškauskas (1926)|Juozas Meškauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir kino aktorius, režisierius (m. [[2019]] m.). * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d.: ** [[Albinas Elskus]], [[Lietuva|lietuvių]] tapytojas, dailininkas vitražistas (m. [[2007]] m.). ** [[Vladas Dargis]], [[Lietuva|lietuvių]] spaudos ir radijo žurnalistas, redaktorius, [[Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė]]s veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 3]]''' d.: ** [[Aldona Misevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomė selekcininkė, biomedicinos mokslų daktarė. ** [[Algirdas Jackevičius|Algirdas Kazimieras Jackevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] chirurgas onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 4]]''' d. – [[Tatjana Rostovaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetė, kritikė, vertėja (m. [[1993]] m.). * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. – [[Aaron Klug|Aronas Kliugas]], mokslininkas, [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatas. * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Regina Grigorovaitė]]-Jurkūnienė, [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistė (m. [[2004]] m.). * '''[[Rugpjūčio 20]]''' d. – [[Vytautas Mažiulis|Vytautas Juozapas Mažiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). * '''[[Rugpjūčio 21]]''' d. – [[Liuda Mažeikienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė. * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Stefanija Čepulienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Rugpjūčio 30]]''' d. – [[Juozas Žemaitis (1926)|Juozas Žemaitis]], Lietuvos katalikų [[vyskupas]] (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 1]]''' d. – [[Jonina Lipskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė. * '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Petras Algimantas Lazauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Lionginas Ragaišis]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[1966]] m.). * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. – [[Juozas Raulynaitis]], poetas.<ref>[http://www.ipc.lt/liet/old/jubiliejai-2006_09.php Juozas Raulynaitis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071231181044/http://www.ipc.lt/liet/old/jubiliejai-2006_09.php |date=2007-12-31 }}.</ref> '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 1]]''' d. – [[Antanas Daniliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1983]] m.). * '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Eduardas Kunavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius, režisierius (m. [[2006]] m.). * '''[[Spalio 13]]''' d. – [[Danutė Einikienė-Dovydėnaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Kazimieras Ragulskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, akademikas (m. [[2023]] m.). * '''[[Spalio 17]]''' d. – [[Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] televizijos filmų režisierė, scenaristė. '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Valdas Adamkus]], politikas, [[Sąrašas:Lietuvos vadovai|Lietuvos Respublikos Prezidentas]] (iki 2009 m.), aplinkosaugininkas, [[JAV]] lietuvių visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Daina Avuotinia]], [[latviai|latvių]] rašytoja, [[lietuvių literatūra|lietuvių literatūros]] vertėja į [[latvių kalba|latvių kalbą]]. * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Ipolitas Užkurnys]], Lietuvos medžio drožėjas, poetas, pasakorius (m. [[2004]] m.). * '''[[Lapkričio 7]]''' d. – [[Vytautas Mikutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Nadežda Kazakauskienė]], choro dirigentė ir pedagogė (m. [[2009]] m.). * '''[[Lapkričio 13]]''' d. – [[Irena Vaišytė]], lietuvių teatro pedagogė (m. [[1994]] m.). * '''[[Lapkričio 15]]''' d. – [[Adelė Laigonaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. [[2005]] m.). * '''[[Lapkričio 16]]''' d. – [[Romualdas Sikorskis]], [[ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[1997]] m.). * '''[[Lapkričio 18]]''' d.: ** [[Romanas Krasninkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] tautodailininkas grafikas (m. [[1996]] m.). ** [[Tamara Kalibataitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] šokėja, choreografė. * '''[[Lapkričio 22]]''' d. – [[Albinas Gulbinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[1994]] m.). * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Vytautas Kubilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius (m. [[2004]] m.). * '''[[Lapkričio 26]]''' d.: ** [[Birutė Raubaitė]], lietuvių teatro ir kino aktorė. ** [[Galina Dauguvietytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] televizijos režisierė, scenariste, aktorė. * '''[[Lapkričio 27]]''' d.: ** [[Laimonas Noreika]], aktorius, [[poezija|poezijos]] skaitovas, visuomenės veikėjas (m. [[2007]] m.). ** [[Pranciškus Stanislavas Vitkevičius]], [[teisė|teisininkas]], profesorius, socialinių mokslų habilituotas daktaras, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 28]]''' d. – [[Bronislovas Bitinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], habilituotas socialinių mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 7]]''' d. – [[Laima Skerstonaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė grafikė (m. [[2004]] m.). * '''[[Gruodžio 8]]''' d.: ** [[Jurgis Petkaitis]], vargonininkas ir chorvedys. ** [[Vacys Milius]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnologas, [[Kraštotyra|kraštotyrininkas]], [[Lietuvių katalikų mokslo akademija|Lietuvių katalikų mokslų akademijos]] akademikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2005]] m.). * '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Juozas Gudavičius (1926)|Juozas Gudavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] šokėjas, baletmeisteris, pedagogas (m. [[2008]] m.). * '''[[Gruodžio 30]]''' d. – [[Lidija Meškaitytė]], liaudies dailininkė, tapytoja, miniatiūrininkė (m. [[1993]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Algirdas Griškonis]], [[sportas|sporto]] veikėjas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[futbolas|futbolo]] čempionas (m. [[2006]] m.). * [[Juozas Pikčilingis]], žymus kalbininkas, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas, habilituotas daktaras, profesorius (m. [[1991]] m.). * [[Stasys Jonauskas (1926)|Stasys Jonauskas]], [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]], [[pedagogas]] (m. [[1953]] m.). === Mirtys === * '''[[Sausio 11]]''' d. – [[Marijonas Tamošauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkas [[geologija|geologas]], [[akmens anglis|akmens anglių]] telkinių paieškos specialistas (g. [[1868]] m.). * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ferdinandas Frydrichas Radvila]], [[Lenkija|Lenkijos]] didikas, [[Vokietija|Vokietijos]] bei Lenkijos valstybės ir politinis veikėjas (g. [[1834]] m.). * '''[[Kovo 7]]''' d. – [[Pranas Eidukevičius]], [[Lenkijos socialistų partija|Lenkijos socialistų partijos]], [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] ir [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos]] veikėjas (g. [[1869]] m.). * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė]], viena iš dviejų seserų rašytojų pasirašinėjusių [[Lazdynų Pelėda|Lazdynų Pelėdos]] slapyvardžiu<ref>[http://www.papile.lt/lt/iskilieji_zmones/sofija_psibiliauskiene.html Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė].</ref> (g. [[1867]] m.). * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Marcijonas Povilas Jurgaitis]], kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo į Lietuvą organizatorius ir jos platintojas (g. [[1855]] m.). * '''[[Balandžio 17]]''' d. – [[Gabrielius Liutkevičius]], Lietuvos teisininkas, visuomenės ir [[politika|politinis]] veikėjas (g. [[1880]] m.). * '''[[Birželio 8]]''' d. – [[Jurgis Dobkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[karo lakūnas]], [[aviacija|aviacijos]] inžinierius, [[lėktuvas|lėktuvų]] konstruktorius (g. [[1900]] m.). * '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Ignas Čižiauskas]], knygnešys, [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], publicistas (g. [[1873]] m.). * '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Jokūbas Šernas (1888)|Jokūbas Šernas]], [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Lietuvos nepriklausomybės akto]] signataras, teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas (g. [[1888]] m.). * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Petras Vileišis]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinis veikėjas (g. [[1851]] m.). * '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Juozas Damijonaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], vienas pirmųjų lietuviškų vadovėlių autorius (g. [[1871]] m.). * '''[[Gruodžio 27]]''' d. – [[keturi komunarai]]: ** [[Juozas Greifenbergeris]], komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, žurnalistas (g. [[1898]] m.). ** [[Karolis Požėla]], revoliucionierius, vienas iš [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partijos]] įkūrėjų (g. [[1896]] m.). ** [[Kazys Giedrys]], revoliucionierius (g. [[1890]] m.). ** [[Rapolas Čarnas]], [[LKP]] veikėjas (g. [[1900]] m.). '''Nedatuota''' * [[Benediktas Jokūbas Ignacijus Povilas Chrizostomas Petras Karpis]], dvarininkas, paskutinis [[Karpiai (bajorai)|Karpių]] giminės atstovas.<ref>[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. IX t. [[2006]] m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas</ref> (g. [[1857]] m.). * [[Teresė Kubilinskaitė]], pedagogė, visuomenės veikėja (g. [[1879]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === * '''[[Gegužės 12]]''' d. – maršalas [[Juzefas Pilsudskis]] (''Józef Klemens Piłsudski'') surengė sėkmingą karinį maištą prieš [[Lenkija|Lenkijos]] Vyriausybę. * '''[[Gruodžio 25]]''' d. – [[Japonija|Japoniją]] pradėjo valdyti imperatorius [[Imperatorius Šiova|Šiova]] ir valdė iki [[1989]] m.{{VVref|JP4}} === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Andrzej Abramovicz|Andžejus Abramovičius]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[archeologas]] ir istorikas, daktaras. * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Hercas Frankas]], [[latviai|latvių]] kino režisierius, scenaristas. Vienas latvių poetinio dokumentinio kino pradininkų. * '''[[Sausio 20]]''' d. – [[Vitalijus Vorotnikovas]], tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys. * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Franco Evangelisti]], italų kompozitorius (m. [[1980]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Valéry Giscard d'Estaing|Valeri Žiskar Destenas]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, ministras, [[1974]]–[[1981]] m. Prancūzijos prezidentas (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Hans-Jochen Vogel|Hansas Jochenas Fogelis]], [[teisininkas]], vokiečių politinis veikėjas, buvęs federalinis ministras (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Markas Taimanovas|Markas Jevgenijevičius Taimanovas]], Rusijos šachmatininkas ir pianistas. * '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Leslie Nielsen|Leslie William Nielsen]], [[Kanada|Kanados]] aktorius ir komikas. [[Holivudas|Holivudo]] ir Kanados šlovės žvaigždžių savininkas. [[1993]] m. išleido fiktyvios autobiografijos pagal filmą [[Naked Gun]] knygą „[[The Naked Truth]]“. * '''[[Vasario 27]]''' d. – [[David Hunter Hubel]], [[1981 m. Nobelio premijos laureatai|1981]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref>. '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 11]]''' d. – [[Ralph Abernathy|Ralfas Deividas Albernatis]], [[Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas (1955-1968)|Jungtinių Valstijų pilietinių teisių judėjimo]] lyderis, pastorius, artimas [[Martinas Liuteris Kingas|Martino Liuterio Kingo]] sąjungininkas [[Pietinė krikščionių vadovybės asociacija|Pietinėje krikščionių vadovybės asociacijoje]]. Po Kingo nužudymo daktaras Abernatis perėmė Pietinės krikščionių vadovybės asociacijos vairą į savo rankas ir taip pat vadovavo žygiui į [[Vašingtonas|Vašingtoną]], kurį buvo suplanuota įvykdyti [[1968]] metų gegužės mėnesį. Ralfui Abernačiui yra suteikti penki garbės daktaro laipsniai (m. [[1990]] m.). * '''[[Kovo 16]]''' d. – [[Charles Ellsworth Goodell]], JAV politikas<ref>[http://bioguide.congress.gov/scripts/biodisplay.pl?index=G000282 Charles Ellsworth Goodell. Biografija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[María Argentina Minerva Mirabal]], politinė aktyvistė [[Dominika|Dominikos respublikoje]], nužudyta šalies diktatoriaus [[Truchilijo]], viena iš [[seserys Mirabal|seserų Mirabal]]<ref>[http://www.27febrero.com/hermanasmirabal.htm María Argentina Minerva Mirabal].</ref> (m. [[1960]] m.). * '''[[Kovo 18]]''' d. – [[Tiboras Mezofis]], [[Vengrija|Vengrijos]] krepšininkas, rungtyniavęs [[Budapešto Mavag SE|Budapešto "Mávag SE"]] klube ir [[Vengrijos vyrų krepšinio rinktinė|Vengrijos rinktinėje]] (m. [[2000]] m.). * '''[[Kovo 30]]''' d. – [[Ingvar Kamprad|Ingvaras Kampradas]], švedų verslininkas, koncerno [[Ikea]] steigėjas. * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[John Fowles|Džonas Foulsas]], anglų rašytojas ir eseistas (m. [[2005]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Hugh Hefner]]is, erotinio žurnalo "[[Playboy]]" vyriausiasis redaktorius. * '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Arsenijus Čanyševas]], dabarties filosofas, Maskvos valstybinio universiteto profesorius (m. [[2005]] m.). * '''[[Balandžio 19]]''' d. – [[Benjamin Ruggiero|Benjamin „Kairiarankis“ Ruggiero]], [[Niujorkas|Niujorko]] [[Mafija|mafijos]] [[Bonanno]] šeimos narys (m. [[1995]] m.). * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Elžbieta II]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] valdovė, [[valdančioji karalienė]] (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 23]]''' d. – [[Joe Slovo|Džo Slovo]], lietuvių kilmės kovotojas prieš [[apartheidas|apartheidą]], pirmoje [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikos]] demokratinėje šalies Vyriausybėje ėjęs gyvenamojo būsto statybos ministro pareigas<ref>[http://www.anc.org.za/people/slovo.html Džo Slovo] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061209052723/http://www.anc.org.za/people/slovo.html |date=2006-12-09 }}.</ref> (m. [[1995]] m.). * '''[[Gegužės 29]]''' d. – [[Abdoulaye Wade]], trečiasis [[Senegalas|Senegalo]] prezidentas, einantis pareigas nuo [[2000]] m. A. Wade taip pat yra dominuojančios Senegalo Demokratų partijos sekretorius nuo pat partijos įsikūrimo [[1974]] m. prezidento rinkimuose jis dalyvavo 4 kartus nuo [[1978]] m. '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Marilyn Monroe|Merlin Monro]], viena iš įžymiausių [[XX amžius|XX amžiaus]] kino žvaigždžių, sekso simbolis ir pop kultūros ikona (m. [[1962]] m.). * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Allen Ginsberg|Irwin Allen Ginsberg]], amerikiečių ''beat generation'' poetas, geriausiai žinomas savo 1956 m. poema ''Howl'' apie tuometinės [[JAV]] materializmo ir konformizmo jėgas, vedančias jo draugus į depresiją ir savęs žlugdymą (m. [[1997]] m.). * '''[[Birželio 26]]''' d. – [[Marian Turski|Marijanas Turskis]], [[Lietuvos žydai|Lietuvos žydų]] kilmės lenkų istorikas ir žurnalistas, buvęs žydų istorijos instituto asociacijos prezidentas, aktyvus Lenkijos žydų visuomenės veikėjas (m. [[2025]] m.). * '''[[Birželio 30]]''' d. – [[Paul Naim Berg]], [[1980 m. Nobelio premijos laureatai|1980]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref>. '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 1]]''' d. – [[Robert William Fogel]], [[1993 m. Nobelio premijos laureatai|1993]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Alfredo di Stéfano]] Laulhé, [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas ir treneris, vienas žymiausių [[Madrido Real]] klubo žaidėjų. * '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Leopoldo Galtieri|Leopoldas Galtjeris]], buvęs [[Argentina|Argentinos]] generolas ir ''[[de facto]]'' šalies prezidentas ([[1981]] m. [[gruodžio 22]] d. – [[1982]] m. [[birželio 18]] d.) (m. [[2003]] m.). * '''[[Liepos 16]]''' d. – [[Irwin Rose]], [[2004 m. Nobelio premijos laureatai|2004]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe"/>. * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Rudolfas Helmratas]], [[latviai|latvių]] dailininkas tekstilininkas, keramikas (m. [[1992]] m.). * '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Georgis Lozanovas]], [[Bulgarija|bulgarų]] [[edukologija|edukologas]], [[psichologas]], [[sugestologija|sugestologas]], sugestopedijos metodo pagrindėjas. '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 3]]''' d. – [[Tony Bennett]], [[JAV]] dainininkas (m. [[2023]] m.). * '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – [[Clifford Husbands|Clifford Straughn Husbands]], seras, [[Barbadosas|Barbadoso]] generalgubernatorius, einantis pareigas nuo [[1996]] m. kai mirė buvusi generalgubernatorė [[Nita Barrow]]. * '''[[Rugpjūčio 13]]''' d. – [[Fidelis Kastro|Fidel Alejandro Castro Ruz]], [[Kuba|Kubos]] politikas. Šalies vadovas, [[1959]] m. nuvertęs diktatorių generolą [[Fulgencio Batista|Fulchensijų Batistą]] (''Fulgencio Batista'') ir tapęs šalies ministru pirmininku. Nuo [[1965]] m. yra [[Kuba|Kubos]] komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius, nuo [[1976]] m. iki [[2008]] m. vasario 19 d. ėjo Kubos respublikos prezidento pareigas. * '''[[Rugpjūčio 17]]''' d. – [[Dziang Dzeminas]], buvęs [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] prezidentas ([[1993]]–[[2003]] m.) ir [[Kinijos komunistų partija|Kinijos Komunistų partijos]] generalinis sekretorius ([[1989]]–[[2002]] m.) (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Jevgenijus Leonovas]], [[rusai|rusų]] [[kinas|kino]] ir [[teatras|tatro]] aktorius (m. [[1994]] m.). * '''[[Rugsėjo 23]]''' d. – [[John Coltrane|Džonas Koltreinas]], amerikiečių [[džiazas|džiazo]] [[Saksofonas|saksofonininkas]] ir [[kompozitorius]] (m. [[1967]] m.). * '''[[Rugsėjo 30]]''' d. – [[Heino Kruus]]as, [[Estija|Estijos]] krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino "Kalev"]] klube ir [[TSRS vyrų krepšinio rinktinė|TSRS rinktinėje]]. '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 15]]''' d.: ** [[Henrikas Altšuleris|Henrikas Saulovičius Altšuleris]], žinomas rusų inžinierius – išradėjas, rašytojas – fantastas (m. [[1998]] m.). ** [[Michel Foucault]], [[Prancūzai|prancūzų]] istorikas ir filosofas, siejamas su struktūralizmo ir post - struktūralizmo judėjimais. Foucault padarė didelę įtaką ne tik [[filosofija|filosofijos]], bet taip pat ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų srityse (m. [[1984]] m.). * '''[[Spalio 18]]''' d.: ** [[Chuck Berry]], amerikietis, vienas iš rokenrolo pradininkų.<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0001946/ Chuck Berry].</ref> ** [[Klaus Kinski]], vokiečių aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0001428/ Klaus Kinski].</ref> (m. [[1991]] m.). * '''[[Spalio 25]]''' d. – [[Haris Gulbis]], [[latviai|latvių]] rašytojas, dramaturgas, pedagogas. '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Alfredo Saint-Jean|Alfredas Oskaras Sent Džinas]], buvęs [[Argentina|Argentinos]] generolas ir laikinasis ''[[de facto]]'' prezidentas ([[1982]] m. [[birželio 18]] d. – [[liepos 1]] d.) (m. [[1987]] m.). * '''[[Lapkričio 11]]''' d.: ** [[Maria Teresa de Filippis]], pirmoji moteris [[F1|Formulės 1]] lenktynininkė. Ji debiutavo [[1958 m. Formulės 1 sezonas|1958]] m. sezone [[gegužės 18]] d. Per penkis dalyvautus GP ji nesurinko nei vieno taško, o geriausiu rezultatu laikoma 10 vieta. Taip pat ji dalyvavo keliose neoficialiose Formulės 1 lenktynėse. ** [[Yitzhak Arad|Ichakas Aradas]], žydų istorikas, [[Izraelis|Izraelio]] karininkas, sovietinis partizanas (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Satja Sai Baba|Sai Baba]], populiarus Indijos [[dvasinis mokytojas]], dvasinis lyderis, oratorius ir dažnai apibūdinamas (kontroversiškai) kaip įsikūnijęs Dievas ir stebukladaris. * '''[[Lapkričio 30]]''' d. – [[Andrzej Wiktor Schally|Andzejus Viktoras Šally]], endokrinologas, [[1977]] metų [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatas medicinos srityje (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Mieczysław Rakowski|Mečislavas Rakovskis]], žurnalistas, politikas, paskutinis komunistinės [[Lenkija|Lenkijos]] [[ministras pirmininkas]] (m. [[2008]] m.). * '''[[Gruodžio 9]]''' d. – [[Henry Way Kendall|Henris Kendalis]], [[JAV]] [[fizika]]s, visuomenės veikėjas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (m. [[1999]] m.). * '''[[Gruodžio 17]]''' d. – [[Allan Verne Cox]], amerikiečių chemikas ir geologas<ref>[http://www.nap.edu/readingroom.php?book=biomems&page=acox.html Allan Verne Cox. Biografija.]</ref> (m. [[1987]] m.). === Mirtys === * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Camillo Golgi]], [[1906 m. Nobelio premijos laureatai|1906]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed"/> (g. [[1843]] m.). * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Heike Kamerlingh-Onnes|Heikė Kamerlingas Onesas]], [[Olandija|olandų]] fizikas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (g. [[1853]] m.). * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Nilsas Karlebiu]], [[Švedija|Švedijos]] spaudos ir [[Politika|politinis]] veikėjas, Švedijos [[Socialdemokratai|socialdemokratų]] [[Ideologija|ideologas]] (g. [[1892]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Dmitrijus Furmanovas]], rusų rašytojas (g. [[1891]] m.). * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Adolf Wach|Adolfas Vachas]], vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas [[procesualistika|procesualistas]] (civilinio proceso teisės mokslininkas), ilgametis Leipcigo universiteto profesorius (g. [[1843]] m.). * '''[[Gegužės 27]]''' d. – [[Srečko Kosovel]]is, [[Slovėnija|slovėnų]] [[poetas]], [[kritikas]] ir [[publicistas]] (g. [[1904]] m.). * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Antoni Gaudí]] i Cornet, ispanų architektas. Garsiausi darbai: [[Sagrada Familia]], [[Casa Milà]], [[Casa Batlló]] (g. [[1852]] m.). * '''[[Birželio 13]]''' d. – [[Nikolajus Čcheidzė]], darbininkas, [[Rusija|Rusijos]] ir [[Gruzija|Gruzijos]] [[Politika|politinis]] veikėjas (g. [[1864]] m.). * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Feliksas Dzeržinskis|Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis]], revoliucionierius, [[ТSRS]] valstybės ir [[komunistas|komunistų]] partijos veikėjas (g. [[1877]] m.). * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Bix Beiderbecke]], [[džiazas|džiazo]] muzikantas ir kompozitorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0067147/ Bix Beiderbecke].</ref> (g. [[1903]] m.). * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Rudolf Christoph Eucken]], vokiečių filosofas ir [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas (g. [[1846]] m.). * '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Harry Houdini]], vienas garsiausių visų laikų [[Magija (iliuzijos)|iliuzionistų]], daugelio šiuolaikinių triukų ir metodų pradininkas, [[Eskeipologija|eskeipologistas]] (g. [[1874]] m.). * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Matysas Kaudzytė]], [[latviai|latvių]] rašytojas, [[slapyvardis]] ''Kalninieks''. [[Reinis Kaudzytė|Reinio Kaudzytės]] brolis (g. [[1848]] m.). * '''[[Lapkričio 26]]''' d. – [[Džonas Brauningas]], amerikiečių šaunamųjų ginklų konstruktorius<ref>[http://www.dapcom.com/Temples/Headstones/browning.htm Džonas Brauningas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070205162411/http://www.dapcom.com/Temples/Headstones/browning.htm |date=2007-02-05 }}.</ref> (g. [[1855]] m.). * '''[[Gruodžio 5]]''' d. – [[Claude Monet|Oscar-Claude Monet]], prancūzų tapytojas, peizažistas, [[Impresionizmas|impresionizmo]] atstovas (g. [[1840]] m.). * '''[[Gruodžio 25]]''' d. – [[Imperatorius Taišio]], 123-asis [[Japonijos imperatorius]], valdęs 1912–1926 (g. [[1879]] m.). * '''[[Gruodžio 29]]''' d. – [[Rainer Maria Rilke|Raineris Marija Rilkė]], vienas iškiliausių [[XX amžius|XX a.]] vokiečių kalba kūrusių poetų, [[modernizmas|modernizmo]] atstovas (g. [[1875]] m.). === Nobelio premijos === [[1926 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[The (Theodor) Svedberg]] ([[1884]]–[[1971]]); * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[Jean Baptiste Perrin]]; * '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[Grazia Deledda|Gracija Deleda]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Johannes Andreas Grib Fibiger]] ([[1867]]–[[1928]]); * '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Aristide Briand]], [[Gustav Stresemann]]. == Nuorodos == {{Išnašos|3}} {{Commons|1926|no=T}} [[Kategorija:1926 metai|*1926 m.]] m5ybmf7k1ksydjikdk8my8btmdtwqfw 7798212 7798124 2026-04-03T16:59:14Z Fnyxo 166866 7798212 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1926| | }} '''1926''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[Sausio 2]]''' d. – pasirodė pirmasis Lietuvoje orų prognozės biuletenis; * '''[[Sausio 26]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] kapitonas [[Vladas Morkus]] atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį [[parašiutas|parašiutu]]; * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Vatikanas]] įsteigė Lietuvos katalikišką provinciją į kurią neįėjo Vilnius<ref name="smdb-84">(red.) [[Steponas Maculevičius]], [[Doloresa Baltrušiene]], ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 84.</ref>, kuris pagal Lenkijos ir popiežiaus susitarimą buvo priskirtas Lenkijos bažnyčiai<ref>Konkordat pomiędzy Stolicą Apostolską a Rzecząpospolitą Polską, podpisany w Rzymie dnia 10 lutego 1925 r. (ratyfikowany zgodnie z ustawą z dnia 23 kwietnia 1925 r.), [http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU19250720501 Dz. U. Nr 72, poz. 501] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110812181447/http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU19250720501 |date=2011-08-12 }}.</ref><ref>[http://pl.wikisource.org/wiki/Konkordat_Polski_ze_Stolic%C4%85_Apostolsk%C4%85_1925 wikisource]</ref><ref>Taip pat skaitykite: [[Vilniaus arkivyskupija#Arkivyskupijos istorija|Vilniaus arkivyskupija]]</ref>; * '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] prezidentu išrinktas [[Kazimieras Grinius]]; * '''[[Birželio 8]]''' d. ** [[Kaunas|Kaune]], bandydamas lėktuvą „[[Dobi-III|Dobi III]]“, žuvo 26 metų lakūnas [[Jurgis Dobkevičius]]; ** Beveik visą [[Salantai|Salantų]] miestelį sunaikino naktį kilęs [[gaisras]]. * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] pradėtos transliuoti Lietuvos [[Radijas|radijo]] laidos; * '''[[Liepos 24]]''' d. – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkūrimo data; * '''[[Rugsėjo 28]]''' d. – Pasirašyta nepuolimo sutartis su [[TSRS]]; * '''[[Gruodžio 17]]''' d. – Lietuvoje įvykdytas perversmas; * '''[[Gruodžio 19]]''' d. – vienas perversmo vadovų [[Antanas Smetona]] išrinktas prezidentu; * '''[[Gruodžio 27]]''' d. – bandant pateisinti perversmo būtinybę už antivalstybinę veiklą buvo sušaudyti 4 Lietuvos Komunistų partijos veikėjai (vadinamieji „[[keturi komunarai]]“). * [[Vilnius|Vilniuje]] pradėjo veikti viešojo transporto (autobusų) sistema.<ref>Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 44</ref> === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Kazys Petkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas ir [[krepšinis|krepšinio]] treneris (m. [[2008]] m.). ** [[Viktorija Lipnickaitė]]-Baulienė, [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistė. * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė]], dailininkė grafikė, tekstilininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, meno veikėja (m. [[2010 m.|2010]] m.). * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Antanas Laukaitis (1926)|Antanas Laukaitis]], [[Australijos lietuviai|Australijos lietuvių]] žurnalistas, sporto veikėjas (m. [[2014 m.|2014]] m.). * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Ona Kuncienė|Ona Navickaitė-Kuncienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė, istorijos mokslų daktarė (m. [[1999]] m.). * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Bronius Kukšas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, fizinių mokslų daktaras (m. [[1993]] m.). * '''[[Sausio 27]]''' d. – [[Mykolas Abarius]], [[Lietuva|lietuvių]] inžinierius, visuomeninės veikėjas (m. [[2022]] m.). * '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Vytautas Klova]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius ir pedagogas (m. [[2009]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Stefa Nosevičiūtė]]-Čepaitienė, lietuvių aktorė, režisierė, [[teatras|teatro]] pedagogė, Lietuvos muzikos akademijos ([[LMTA|MA]]) profesorė (m. [[2001]] m.). * '''[[Vasario 4]]''' d. – [[Konstantinas Bogdanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, vienas [[Lietuvos bajorų sąjunga|Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos]] steigėjų, [[Jonava|Jonavos]] rajono garbės pilietis (m. [[2011 m.|2011]] m.). * '''[[Vasario 9]]''' d. – [[Antanina Mackevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir televizijos aktorė, skaitovė (m. [[2011 m.|2011]] m.). * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Bronislovas Balčytis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[2018]] m.). * '''[[Vasario 24]]''' d.: ** [[Bronius Gadeikis]], gydytojas, [[Šiaulių miesto garbės pilietis]] (m. [[2005]] m.). ** [[Balys Gajauskas]], lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Kovo 11-osios Akto]] signataras (m. [[2017]] m.). * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Jurgis Strazdas]], choro dirigentas, pedagogas, dainininkas (tenoras) (m. [[2011 m.|2011]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Sofija Kanopkaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biochemikė (m. [[2024]] m.). * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Kazys Blaževičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras (m. [[2015 m.|2015]] m.). * '''[[Kovo 13]]''' d. – [[Undinė Nasvytytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė, [[Lietuvos radijas|Lietuvos radijo]] diktorė (m. [[2016 m.|2016]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Alfredas Kligys]], pedagogas (m. [[2014 m.|2014]] m.). * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Antanas Gaidys]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2018 m.|2018]] m.). * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Vincas Joneliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Kazimieras Kisielis]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius (m. [[2014 m.|2014]] m.). * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Julija Daniliauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] tautodailininkė (m. [[2009]] m.). * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Kazimieras Pūras]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, vertėjas (m. [[2023]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d.: ** [[Albina Makūnaitė]], dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė (m. [[2001]] m.). ** [[Pranas Kedanis]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[2016 m.|2016]] m.). * '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Jonas Čeponis (1926)|Jonas Čeponis]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas (m. [[2003]] m.). * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Bronė Tautavičienė]]-Burokaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė, muziejininkė (m. [[2002]] m.). * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Antanas Vaičius (1926)|Antanas Vaičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dvasinininkas, [[Telšiai|Telšių]] vyskupas (m. [[2008]] m.). * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Domas Butėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas archyvistas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2011 m.|2011]] m.). * '''[[Balandžio 13]]''' d. – [[Sofija Veiverytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininkė, profesorė (m. [[2009]] m.). * '''[[Balandžio 15]]''' d.: ** [[Bronislovas Brazdžius]], pedagogas, kunigas, visuomenės veikėjas (m. [[2006]] m.). ** [[Laima Griciūtė|Liudvika Laima Griciūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2018 m.|2018]] m.). * '''[[Balandžio 22]]''' d. – [[Albertas Jonas Kerelis]], [[architektas]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (m. [[2003]] m.). * '''[[Balandžio 26]]''' d.: ** [[Mečislovas Jučas]], istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras (m. [[2019 m.|2019]] m.). ** [[Vytautas Černius]], [[Lietuva|Lietuvos]] edukologas, psichologas, filosofijos daktaras. Amerikos psichologų asociacijos narys (m. [[2014 m.|2014]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 1]]''' d. – [[Romualdas Baltrušis]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Algirdas Ločeris]], [[Lietuva|Lietuvos]] akordeonininkas (m. [[2007]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Valerija Rudžinskienė]]-Zaleskytė, lietuvių audėja, tautodailininkė. * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Antanas Juozas Gendrolis]], [[Lietuva|Lietuvos]] farmakologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Birutė Kasperavičienė (1926)|Birutė Kasperavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] urbanistė (m. [[1976]] m.). * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Leonas Barauskas]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] mėgėjų teatro aktorius (m. [[1975]] m.). * '''[[Gegužės 26]]''' d. – [[Kęstutis Ilgūnas]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[2011 m.|2011]] m.). * '''[[Gegužės 27]]''' d. – [[Aldona Stempužienė]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] dainininkė, operos solistė (m. [[2023]] m.).<ref>[https://www.mlaikas.lt/naujiena/zmones/anapilin-isejo-zinoma-jav-lietuviu-dainininke-krastiete-aldona-stempuzene Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė]. Mūsų Laikas. 2023-07-28. Nuoroda tikrinta 2023-07-31.</ref> '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Gediminas Akstinas (1926)|Gediminas Pranciškus Akstinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], alpinistas, vienas Lietuvos alpinizmo pradininkų (m. [[1959]] m.). * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Marija Mondeikaitė-Kutz]], vargonininkė ir chemikė, žinomo vargonininko Adolfo Mondeikos duktė. * '''[[Birželio 18]]''' d. – [[Alla Baubinienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja terapeutė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, šeimos medicinos pradininkė Lietuvoje (m. [[2023 m.|2023]] m.). * '''[[Birželio 27]]''' d. – [[Leonas Kadžiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, vienas iš [[žolininkystė]]s mokslo Lietuvoje kūrėjų (m. [[2014]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Romualdas Makoveckas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas zootechnikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. [[1985]] m.). * '''[[Liepos 14]]''' d.: ** [[Julija Adamkevičienė]]-Bertašiūtė, [[Lietuva|Lietuvos]] televizijos režisierė, aktorė (m. [[2012]] m.). ** [[Stasia Baltus]]-Daminaitytė, [[Belgija|Belgijos]] [[Lietuviai|lietuvių]] veikėja (m. [[2015]] m.). ** [[Stasė Bernotienė]]-Stulgytė, [[Lietuva|Lietuvos]] etnologė, muziejininkė (m. [[2001]] m.). * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Jonas Baltušis]], [[Lietuva|lietuvių]] bibliotekininkas (m. [[2004]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Juozas Meškauskas (1926)|Juozas Meškauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir kino aktorius, režisierius (m. [[2019]] m.). * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d.: ** [[Albinas Elskus]], [[Lietuva|lietuvių]] tapytojas, dailininkas vitražistas (m. [[2007]] m.). ** [[Vladas Dargis]], [[Lietuva|lietuvių]] spaudos ir radijo žurnalistas, redaktorius, [[Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė]]s veikėjas (m. [[2018 m.|2018]] m.). * '''[[Rugpjūčio 3]]''' d.: ** [[Aldona Misevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomė selekcininkė, biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2013 m.|2013]] m.). ** [[Algirdas Jackevičius|Algirdas Kazimieras Jackevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] chirurgas onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2020 m.|2020]] m.). * '''[[Rugpjūčio 4]]''' d. – [[Tatjana Rostovaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetė, kritikė, vertėja (m. [[1993]] m.). * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. – [[Aaron Klug|Aronas Kliugas]], mokslininkas, [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatas (m. [[2018 m.|2018]] m.). * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Regina Grigorovaitė]]-Jurkūnienė, [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistė (m. [[2004]] m.). * '''[[Rugpjūčio 20]]''' d. – [[Vytautas Mažiulis|Vytautas Juozapas Mažiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). * '''[[Rugpjūčio 21]]''' d. – [[Liuda Mažeikienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė. * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Stefanija Čepulienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Rugpjūčio 30]]''' d. – [[Juozas Žemaitis (1926)|Juozas Žemaitis]], Lietuvos katalikų [[vyskupas]] (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 1]]''' d. – [[Jonina Lipskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė. * '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Petras Algimantas Lazauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2024 m.|2024]] m.). * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Lionginas Ragaišis]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[1966]] m.). * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. – [[Juozas Raulynaitis]], poetas.<ref>[http://www.ipc.lt/liet/old/jubiliejai-2006_09.php Juozas Raulynaitis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071231181044/http://www.ipc.lt/liet/old/jubiliejai-2006_09.php |date=2007-12-31 }}.</ref> '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 1]]''' d. – [[Antanas Daniliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1983]] m.). * '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Eduardas Kunavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius, režisierius (m. [[2006]] m.). * '''[[Spalio 13]]''' d. – [[Danutė Einikienė-Dovydėnaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Kazimieras Ragulskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, akademikas (m. [[2023]] m.). * '''[[Spalio 17]]''' d. – [[Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] televizijos filmų režisierė, scenaristė (m. [[2020 m.|2020]] m.) '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Valdas Adamkus]], politikas, [[Sąrašas:Lietuvos vadovai|Lietuvos Respublikos Prezidentas]] (iki 2009 m.), aplinkosaugininkas, [[JAV]] lietuvių visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Ipolitas Užkurnys]], Lietuvos medžio drožėjas, poetas, pasakorius (m. [[2004]] m.). * '''[[Lapkričio 7]]''' d. – [[Vytautas Mikutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Nadežda Kazakauskienė]], choro dirigentė ir pedagogė (m. [[2009]] m.). * '''[[Lapkričio 13]]''' d. – [[Irena Vaišytė]], lietuvių teatro pedagogė (m. [[1994]] m.). * '''[[Lapkričio 15]]''' d. – [[Adelė Laigonaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. [[2005]] m.). * '''[[Lapkričio 16]]''' d. – [[Romualdas Sikorskis]], [[ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[1997]] m.). * '''[[Lapkričio 18]]''' d.: ** [[Romanas Krasninkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] tautodailininkas grafikas (m. [[1996]] m.). ** [[Tamara Kalibataitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] šokėja, choreografė (m. [[2010 m.|2010]] m.). * '''[[Lapkričio 22]]''' d. – [[Albinas Gulbinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[1994]] m.). * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Vytautas Kubilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius (m. [[2004]] m.). * '''[[Lapkričio 26]]''' d.: ** [[Birutė Raubaitė]], lietuvių teatro ir kino aktorė (m. [[2018 m.|2018]] m.). ** [[Galina Dauguvietytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] televizijos režisierė, scenariste, aktorė (m. [[2015 m.|2015]] m.) * '''[[Lapkričio 27]]''' d.: ** [[Laimonas Noreika]], aktorius, [[poezija|poezijos]] skaitovas, visuomenės veikėjas (m. [[2007]] m.). ** [[Pranciškus Stanislavas Vitkevičius]], [[teisė|teisininkas]], profesorius, socialinių mokslų habilituotas daktaras, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2013 m.|2013]] m.). * '''[[Lapkričio 28]]''' d. – [[Bronislovas Bitinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[2018 m.|2018]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 7]]''' d. – [[Laima Skerstonaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė grafikė (m. [[2004]] m.). * '''[[Gruodžio 8]]''' d.: ** [[Jurgis Petkaitis]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[2018 m.|2018]] m.) ** [[Vacys Milius]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnologas, [[Kraštotyra|kraštotyrininkas]], [[Lietuvių katalikų mokslo akademija|Lietuvių katalikų mokslų akademijos]] akademikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2005]] m.). * '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Juozas Gudavičius (1926)|Juozas Gudavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] šokėjas, baletmeisteris, pedagogas (m. [[2008]] m.). * '''[[Gruodžio 30]]''' d. – [[Lidija Meškaitytė]], liaudies dailininkė, tapytoja, miniatiūrininkė (m. [[1993]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Algirdas Griškonis]], [[sportas|sporto]] veikėjas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[futbolas|futbolo]] čempionas (m. [[2006]] m.). * [[Juozas Pikčilingis]], žymus kalbininkas, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas, habilituotas daktaras, profesorius (m. [[1991]] m.). * [[Stasys Jonauskas (1926)|Stasys Jonauskas]], [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]], [[pedagogas]] (m. [[1953]] m.). === Mirtys === * '''[[Sausio 11]]''' d. – [[Marijonas Tamošauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkas [[geologija|geologas]], [[akmens anglis|akmens anglių]] telkinių paieškos specialistas (g. [[1868]] m.). * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ferdinandas Frydrichas Radvila]], [[Lenkija|Lenkijos]] didikas, [[Vokietija|Vokietijos]] bei Lenkijos valstybės ir politinis veikėjas (g. [[1834]] m.). * '''[[Kovo 7]]''' d. – [[Pranas Eidukevičius]], [[Lenkijos socialistų partija|Lenkijos socialistų partijos]], [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] ir [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos]] veikėjas (g. [[1869]] m.). * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė]], viena iš dviejų seserų rašytojų pasirašinėjusių [[Lazdynų Pelėda|Lazdynų Pelėdos]] slapyvardžiu<ref>[http://www.papile.lt/lt/iskilieji_zmones/sofija_psibiliauskiene.html Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė].</ref> (g. [[1867]] m.). * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Marcijonas Povilas Jurgaitis]], kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo į Lietuvą organizatorius ir jos platintojas (g. [[1855]] m.). * '''[[Balandžio 17]]''' d. – [[Gabrielius Liutkevičius]], Lietuvos teisininkas, visuomenės ir [[politika|politinis]] veikėjas (g. [[1880]] m.). * '''[[Birželio 8]]''' d. – [[Jurgis Dobkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[karo lakūnas]], [[aviacija|aviacijos]] inžinierius, [[lėktuvas|lėktuvų]] konstruktorius (g. [[1900]] m.). * '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Ignas Čižiauskas]], knygnešys, [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], publicistas (g. [[1873]] m.). * '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Jokūbas Šernas (1888)|Jokūbas Šernas]], [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Lietuvos nepriklausomybės akto]] signataras, teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas (g. [[1888]] m.). * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Petras Vileišis]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinis veikėjas (g. [[1851]] m.). * '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Juozas Damijonaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], vienas pirmųjų lietuviškų vadovėlių autorius (g. [[1871]] m.). * '''[[Gruodžio 27]]''' d. – [[keturi komunarai]]: ** [[Juozas Greifenbergeris]], komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, žurnalistas (g. [[1898]] m.). ** [[Karolis Požėla]], revoliucionierius, vienas iš [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partijos]] įkūrėjų (g. [[1896]] m.). ** [[Kazys Giedrys]], revoliucionierius (g. [[1890]] m.). ** [[Rapolas Čarnas]], [[LKP]] veikėjas (g. [[1900]] m.). '''Nedatuota''' * [[Benediktas Jokūbas Ignacijus Povilas Chrizostomas Petras Karpis]], dvarininkas, paskutinis [[Karpiai (bajorai)|Karpių]] giminės atstovas.<ref>[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. IX t. [[2006]] m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas</ref> (g. [[1857]] m.). * [[Teresė Kubilinskaitė]], pedagogė, visuomenės veikėja (g. [[1879]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === * '''[[Gegužės 12]]''' d. – maršalas [[Juzefas Pilsudskis]] (''Józef Klemens Piłsudski'') surengė sėkmingą karinį maištą prieš [[Lenkija|Lenkijos]] Vyriausybę. * '''[[Gruodžio 25]]''' d. – [[Japonija|Japoniją]] pradėjo valdyti imperatorius [[Imperatorius Šiova|Šiova]] ir valdė iki [[1989]] m.{{VVref|JP4}} === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Andrzej Abramovicz|Andžejus Abramovičius]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[archeologas]] ir istorikas, daktaras (m. [[2011 m.|2011]] m.) * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Hercas Frankas]], [[latviai|latvių]] kino režisierius, scenaristas. Vienas latvių poetinio dokumentinio kino pradininkų (m. [[2013 m.|2013]] m.). * '''[[Sausio 20]]''' d. – [[Vitalijus Vorotnikovas]], tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys (m. [[2012 m.|2012]] m.). * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Franco Evangelisti]], italų kompozitorius (m. [[1980]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Valéry Giscard d'Estaing|Valeri Žiskar Destenas]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, ministras, [[1974]]–[[1981]] m. Prancūzijos prezidentas (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Hans-Jochen Vogel|Hansas Jochenas Fogelis]], [[teisininkas]], vokiečių politinis veikėjas, buvęs federalinis ministras (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Markas Taimanovas|Markas Jevgenijevičius Taimanovas]], Rusijos šachmatininkas ir pianistas (m. [[2016 m.|2016]] m.). * '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Leslie Nielsen|Leslie William Nielsen]], [[Kanada|Kanados]] aktorius ir komikas. [[Holivudas|Holivudo]] ir Kanados šlovės žvaigždžių savininkas. [[1993]] m. išleido fiktyvios autobiografijos pagal filmą [[Naked Gun]] knygą „[[The Naked Truth]]“ (m. [[2010 m.|2010]] m.). * '''[[Vasario 27]]''' d. – [[David Hunter Hubel]], [[1981 m. Nobelio premijos laureatai|1981]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref> (m. [[2013 m.|2013]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 11]]''' d. – [[Ralph Abernathy|Ralfas Deividas Albernatis]], [[Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas (1955-1968)|Jungtinių Valstijų pilietinių teisių judėjimo]] lyderis, pastorius, artimas [[Martinas Liuteris Kingas|Martino Liuterio Kingo]] sąjungininkas [[Pietinė krikščionių vadovybės asociacija|Pietinėje krikščionių vadovybės asociacijoje]]. Po Kingo nužudymo daktaras Abernatis perėmė Pietinės krikščionių vadovybės asociacijos vairą į savo rankas ir taip pat vadovavo žygiui į [[Vašingtonas|Vašingtoną]], kurį buvo suplanuota įvykdyti [[1968]] metų gegužės mėnesį. Ralfui Abernačiui yra suteikti penki garbės daktaro laipsniai (m. [[1990]] m.). * '''[[Kovo 16]]''' d. – [[Charles Ellsworth Goodell]], JAV politikas<ref>[http://bioguide.congress.gov/scripts/biodisplay.pl?index=G000282 Charles Ellsworth Goodell. Biografija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[María Argentina Minerva Mirabal]], politinė aktyvistė [[Dominika|Dominikos respublikoje]], nužudyta šalies diktatoriaus [[Truchilijo]], viena iš [[seserys Mirabal|seserų Mirabal]]<ref>[http://www.27febrero.com/hermanasmirabal.htm María Argentina Minerva Mirabal].</ref> (m. [[1960]] m.). * '''[[Kovo 18]]''' d. – [[Tiboras Mezofis]], [[Vengrija|Vengrijos]] krepšininkas, rungtyniavęs [[Budapešto Mavag SE|Budapešto "Mávag SE"]] klube ir [[Vengrijos vyrų krepšinio rinktinė|Vengrijos rinktinėje]] (m. [[2000]] m.). * '''[[Kovo 30]]''' d. – [[Ingvar Kamprad|Ingvaras Kampradas]], švedų verslininkas, koncerno [[Ikea]] steigėjas (m. [[2018 m.|2018]] m.). * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[John Fowles|Džonas Foulsas]], anglų rašytojas ir eseistas (m. [[2005]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Hugh Hefner]]is, erotinio žurnalo "[[Playboy]]" vyriausiasis redaktorius (m. [[2017 m.|2017]] m.). * '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Arsenijus Čanyševas]], dabarties filosofas, Maskvos valstybinio universiteto profesorius (m. [[2005]] m.). * '''[[Balandžio 19]]''' d. – [[Benjamin Ruggiero|Benjamin „Kairiarankis“ Ruggiero]], [[Niujorkas|Niujorko]] [[Mafija|mafijos]] [[Bonanno]] šeimos narys (m. [[1995]] m.). * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Elžbieta II]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] valdovė, [[valdančioji karalienė]] (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 23]]''' d. – [[Joe Slovo|Džo Slovo]], lietuvių kilmės kovotojas prieš [[apartheidas|apartheidą]], pirmoje [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikos]] demokratinėje šalies Vyriausybėje ėjęs gyvenamojo būsto statybos ministro pareigas<ref>[http://www.anc.org.za/people/slovo.html Džo Slovo] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061209052723/http://www.anc.org.za/people/slovo.html |date=2006-12-09 }}.</ref> (m. [[1995]] m.). * '''[[Gegužės 29]]''' d. – [[Abdoulaye Wade]], trečiasis [[Senegalas|Senegalo]] prezidentas, einantis pareigas nuo [[2000]] m. A. Wade taip pat yra dominuojančios Senegalo Demokratų partijos sekretorius nuo pat partijos įsikūrimo [[1974]] m. prezidento rinkimuose jis dalyvavo 4 kartus nuo [[1978]] m. '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Marilyn Monroe|Merlin Monro]], viena iš įžymiausių [[XX amžius|XX amžiaus]] kino žvaigždžių, sekso simbolis ir pop kultūros ikona (m. [[1962]] m.). * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Allen Ginsberg|Irwin Allen Ginsberg]], amerikiečių ''beat generation'' poetas, geriausiai žinomas savo 1956 m. poema ''Howl'' apie tuometinės [[JAV]] materializmo ir konformizmo jėgas, vedančias jo draugus į depresiją ir savęs žlugdymą (m. [[1997]] m.). * '''[[Birželio 26]]''' d. – [[Marian Turski|Marijanas Turskis]], [[Lietuvos žydai|Lietuvos žydų]] kilmės lenkų istorikas ir žurnalistas, buvęs žydų istorijos instituto asociacijos prezidentas, aktyvus Lenkijos žydų visuomenės veikėjas (m. [[2025]] m.). * '''[[Birželio 30]]''' d. – [[Paul Naim Berg]], [[1980 m. Nobelio premijos laureatai|1980]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref> (m. [[2023 m.|2023]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 1]]''' d. – [[Robert William Fogel]], [[1993 m. Nobelio premijos laureatai|1993]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref> (m. [[2013 m.|2013]] m.). * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Alfredo di Stéfano]] Laulhé, [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas ir treneris, vienas žymiausių [[Madrido Real]] klubo žaidėjų (m. [[2014 m.|2014]] m.). * '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Leopoldo Galtieri|Leopoldas Galtjeris]], buvęs [[Argentina|Argentinos]] generolas ir ''[[de facto]]'' šalies prezidentas ([[1981]] m. [[gruodžio 22]] d. – [[1982]] m. [[birželio 18]] d.) (m. [[2003]] m.). * '''[[Liepos 16]]''' d. – [[Irwin Rose]], [[2004 m. Nobelio premijos laureatai|2004]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe"/> (m. [[2015 m.|2015]] m.). * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Rudolfas Helmratas]], [[latviai|latvių]] dailininkas tekstilininkas, keramikas (m. [[1992]] m.). * '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Georgis Lozanovas]], [[Bulgarija|bulgarų]] [[edukologija|edukologas]], [[psichologas]], [[sugestologija|sugestologas]], sugestopedijos metodo pagrindėjas (m. [[2012 m.|2012]] m.) '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 3]]''' d. – [[Tony Bennett]], [[JAV]] dainininkas (m. [[2023]] m.). * '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – [[Clifford Husbands|Clifford Straughn Husbands]], seras, [[Barbadosas|Barbadoso]] generalgubernatorius, einantis pareigas nuo [[1996]] m. kai mirė buvusi generalgubernatorė [[Nita Barrow]] (m. [[2017 m.|2017]] m.). * '''[[Rugpjūčio 13]]''' d. – [[Fidelis Kastro|Fidel Alejandro Castro Ruz]], [[Kuba|Kubos]] politikas. Šalies vadovas, [[1959]] m. nuvertęs diktatorių generolą [[Fulgencio Batista|Fulchensijų Batistą]] (''Fulgencio Batista'') ir tapęs šalies ministru pirmininku. Nuo [[1965]] m. yra [[Kuba|Kubos]] komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius, nuo [[1976]] m. iki [[2008]] m. vasario 19 d. ėjo Kubos respublikos prezidento pareigas (m. [[2016 m.|2016]] m.). * '''[[Rugpjūčio 17]]''' d. – [[Dziang Dzeminas]], buvęs [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] prezidentas ([[1993]]–[[2003]] m.) ir [[Kinijos komunistų partija|Kinijos Komunistų partijos]] generalinis sekretorius ([[1989]]–[[2002]] m.) (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Jevgenijus Leonovas]], [[rusai|rusų]] [[kinas|kino]] ir [[teatras|tatro]] aktorius (m. [[1994]] m.). * '''[[Rugsėjo 23]]''' d. – [[John Coltrane|Džonas Koltreinas]], amerikiečių [[džiazas|džiazo]] [[Saksofonas|saksofonininkas]] ir [[kompozitorius]] (m. [[1967]] m.). * '''[[Rugsėjo 30]]''' d. – [[Heino Kruus]]as, [[Estija|Estijos]] krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino "Kalev"]] klube ir [[TSRS vyrų krepšinio rinktinė|TSRS rinktinėje]] (m. [[2012 m.|2012]] m.) '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 15]]''' d.: ** [[Henrikas Altšuleris|Henrikas Saulovičius Altšuleris]], žinomas rusų inžinierius – išradėjas, rašytojas – fantastas (m. [[1998]] m.). ** [[Michel Foucault]], [[Prancūzai|prancūzų]] istorikas ir filosofas, siejamas su struktūralizmo ir post - struktūralizmo judėjimais. Foucault padarė didelę įtaką ne tik [[filosofija|filosofijos]], bet taip pat ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų srityse (m. [[1984]] m.). * '''[[Spalio 18]]''' d.: ** [[Chuck Berry]], amerikietis, vienas iš rokenrolo pradininkų.<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0001946/ Chuck Berry].</ref> (m. [[2017 m.|2017]] m.). ** [[Klaus Kinski]], vokiečių aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0001428/ Klaus Kinski].</ref> (m. [[1991]] m.). * '''[[Spalio 25]]''' d. – [[Haris Gulbis]], [[latviai|latvių]] rašytojas, dramaturgas, pedagogas (m. [[2019 m.|2019]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Daina Avuotinia]], [[latviai|latvių]] rašytoja, [[lietuvių literatūra|lietuvių literatūros]] vertėja į [[latvių kalba|latvių kalbą]] (m. [[2025 m.|2025]] m.). * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Alfredo Saint-Jean|Alfredas Oskaras Sent Džinas]], buvęs [[Argentina|Argentinos]] generolas ir laikinasis ''[[de facto]]'' prezidentas ([[1982]] m. [[birželio 18]] d. – [[liepos 1]] d.) (m. [[1987]] m.). * '''[[Lapkričio 11]]''' d.: ** [[Maria Teresa de Filippis]], pirmoji moteris [[F1|Formulės 1]] lenktynininkė. Ji debiutavo [[1958 m. Formulės 1 sezonas|1958]] m. sezone [[gegužės 18]] d. Per penkis dalyvautus GP ji nesurinko nei vieno taško, o geriausiu rezultatu laikoma 10 vieta. Taip pat ji dalyvavo keliose neoficialiose Formulės 1 lenktynėse (m. [[2016 m.|2016]] m.). ** [[Yitzhak Arad|Ichakas Aradas]], žydų istorikas, [[Izraelis|Izraelio]] karininkas, sovietinis partizanas (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Satja Sai Baba|Sai Baba]], populiarus Indijos [[dvasinis mokytojas]], dvasinis lyderis, oratorius ir dažnai apibūdinamas (kontroversiškai) kaip įsikūnijęs Dievas ir stebukladaris (m. [[2011 m.|2011]] m.). * '''[[Lapkričio 30]]''' d. – [[Andrzej Wiktor Schally|Andzejus Viktoras Šally]], endokrinologas, [[1977]] metų [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatas medicinos srityje (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Mieczysław Rakowski|Mečislavas Rakovskis]], žurnalistas, politikas, paskutinis komunistinės [[Lenkija|Lenkijos]] [[ministras pirmininkas]] (m. [[2008]] m.). * '''[[Gruodžio 9]]''' d. – [[Henry Way Kendall|Henris Kendalis]], [[JAV]] [[fizika]]s, visuomenės veikėjas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (m. [[1999]] m.). * '''[[Gruodžio 17]]''' d. – [[Allan Verne Cox]], amerikiečių chemikas ir geologas<ref>[http://www.nap.edu/readingroom.php?book=biomems&page=acox.html Allan Verne Cox. Biografija.]</ref> (m. [[1987]] m.). === Mirtys === * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Camillo Golgi]], [[1906 m. Nobelio premijos laureatai|1906]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed"/> (g. [[1843]] m.). * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Heike Kamerlingh-Onnes|Heikė Kamerlingas Onesas]], [[Olandija|olandų]] fizikas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (g. [[1853]] m.). * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Nilsas Karlebiu]], [[Švedija|Švedijos]] spaudos ir [[Politika|politinis]] veikėjas, Švedijos [[Socialdemokratai|socialdemokratų]] [[Ideologija|ideologas]] (g. [[1892]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Dmitrijus Furmanovas]], rusų rašytojas (g. [[1891]] m.). * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Adolf Wach|Adolfas Vachas]], vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas [[procesualistika|procesualistas]] (civilinio proceso teisės mokslininkas), ilgametis Leipcigo universiteto profesorius (g. [[1843]] m.). * '''[[Gegužės 27]]''' d. – [[Srečko Kosovel]]is, [[Slovėnija|slovėnų]] [[poetas]], [[kritikas]] ir [[publicistas]] (g. [[1904]] m.). * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Antoni Gaudí]] i Cornet, ispanų architektas. Garsiausi darbai: [[Sagrada Familia]], [[Casa Milà]], [[Casa Batlló]] (g. [[1852]] m.). * '''[[Birželio 13]]''' d. – [[Nikolajus Čcheidzė]], darbininkas, [[Rusija|Rusijos]] ir [[Gruzija|Gruzijos]] [[Politika|politinis]] veikėjas (g. [[1864]] m.). * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Feliksas Dzeržinskis|Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis]], revoliucionierius, [[ТSRS]] valstybės ir [[komunistas|komunistų]] partijos veikėjas (g. [[1877]] m.). * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Bix Beiderbecke]], [[džiazas|džiazo]] muzikantas ir kompozitorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0067147/ Bix Beiderbecke].</ref> (g. [[1903]] m.). * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Rudolf Christoph Eucken]], vokiečių filosofas ir [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas (g. [[1846]] m.). * '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Harry Houdini]], vienas garsiausių visų laikų [[Magija (iliuzijos)|iliuzionistų]], daugelio šiuolaikinių triukų ir metodų pradininkas, [[Eskeipologija|eskeipologistas]] (g. [[1874]] m.). * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Matysas Kaudzytė]], [[latviai|latvių]] rašytojas, [[slapyvardis]] ''Kalninieks''. [[Reinis Kaudzytė|Reinio Kaudzytės]] brolis (g. [[1848]] m.). * '''[[Lapkričio 26]]''' d. – [[Džonas Brauningas]], amerikiečių šaunamųjų ginklų konstruktorius<ref>[http://www.dapcom.com/Temples/Headstones/browning.htm Džonas Brauningas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070205162411/http://www.dapcom.com/Temples/Headstones/browning.htm |date=2007-02-05 }}.</ref> (g. [[1855]] m.). * '''[[Gruodžio 5]]''' d. – [[Claude Monet|Oscar-Claude Monet]], prancūzų tapytojas, peizažistas, [[Impresionizmas|impresionizmo]] atstovas (g. [[1840]] m.). * '''[[Gruodžio 25]]''' d. – [[Imperatorius Taišio]], 123-asis [[Japonijos imperatorius]], valdęs 1912–1926 (g. [[1879]] m.). * '''[[Gruodžio 29]]''' d. – [[Rainer Maria Rilke|Raineris Marija Rilkė]], vienas iškiliausių [[XX amžius|XX a.]] vokiečių kalba kūrusių poetų, [[modernizmas|modernizmo]] atstovas (g. [[1875]] m.). === Nobelio premijos === [[1926 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[The (Theodor) Svedberg]] ([[1884]]–[[1971]]); * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[Jean Baptiste Perrin]]; * '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[Grazia Deledda|Gracija Deleda]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Johannes Andreas Grib Fibiger]] ([[1867]]–[[1928]]); * '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Aristide Briand]], [[Gustav Stresemann]]. == Nuorodos == {{Išnašos|3}} {{Commons|1926|no=T}} [[Kategorija:1926 metai|*1926 m.]] 80ovr13xnp1ppenm3upyuq9f29cnq84 0 5216 7797889 7624315 2026-04-03T12:49:38Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimtadieniai */ 7797889 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1930| | }} '''1930''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Vaizdas:2020. Erškėtyno koplyčia. Atikas ir kryžius.JPG|200px|thumb|left|1930 m. iškilusi [[Erškėtyno koplyčia]] buvo pažymėta raidėmis ''VDM – Vytauto Didžiojo metai'']] === Ilgalaikiai įvykiai === * Minint 500-tąsias [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] mirties metines, [[Lietuva|Lietuvoje]] šie metai paskelbti Vytauto Didžiojo metais; * [[Kaunas|Kaune]] įvyko 3-oji Lietuvos [[dainų šventė]], joje dalyvavo 6000 dainininkų. === Įvykiai === * '''[[Sausio 25]]''' d. – priimtas Lietuviškosios [[Enciklopedija|Enciklopedijos]] planas. Vyriausiuoju redaktoriumi išrinktas prof. [[Vaclovas Biržiška]]; * '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universitetas]] [[Kaunas|Kaune]] pavadintas Vytauto Didžiojo vardu; * '''[[Liepos 13]]''' d. – [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įvyko sporto šventė Vytauto Didžiojo garbei; * '''[[Liepos 15]]''' d. – žygį per Lietuvą pradėjo „[[Raportų knyga Vytauto Didžiojo garbei]]“; * '''[[Rugpjūčio 29]]''' d. – Klaipėdos seimelio vokiečių frakcija įteikė skundą prieš Lietuvos vyriausybę [[Tautų Sąjunga]]i, o [[Vokietija]] Tautų Sąjungoje Lietuvai iškėlė bylą; * '''[[Lapkričio 11]]''' d. – pradėjo veikti [[Petrašiūnų elektrinė]]. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Olegas Ancukevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškų ūkio inžinierius, socialinių mokslų daktaras. ** [[Gintautas Iešmantas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, rašytojas, politinis kalinys (m. [[2016]] m.). * '''[[Sausio 2]]''' d.: ** [[Aloyzas Gureckas]], dainininkas, muzikos mokytojas, chorvedys. ** [[Raimundas Dagys]], [[Lietuva|Lietuvos]] fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[1996]] m.). * '''[[Sausio 3]]''' d. – [[Edmundas Baltrimas]], lietuvių muzikologas, muzikinės kultūros skleidėjas, pedagogas (m. [[2006]] m.). * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Aldona Elena Puišytė]], poetė, vertėja. * '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Bronys Savukynas]], lietuvių filologas, kalbininkas, vertėjas ir žurnalistas, ilgametis [[Kultūros barai|„Kultūros barų“]] vyriausiasis redaktorius (1992–2008 m.). Vienas „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ sudarytojų (m. [[2008]] m.). * '''[[Sausio 11]]''' d. – [[Rimantas Budrys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]], rašytojas (m. [[2001]] m.). * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Vaclovas Bliznikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[1997]] m.). * '''[[Sausio 14]]''' d.: **[[Rūta Jokubonienė|Rūta Birutė Jokubonienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė. **[[Laima Liuda Gėgžnaitė]], [[Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija|Vilniaus pedagoginio universiteto]] dėstytoja, fizikos mokslų daktarė docentė (m. [[2020]] m.). * '''[[Sausio 17]]''' d.: ** [[Algimantas Ažusienis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[astrofizika]]s, gamtos mokslų daktaras (m. [[2021]] m.). ** [[Vytenis Rimkus]], [[dailė|dailininkas]], menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, [[Lietuva|Lietuvos]] mokslo ir visuomenės veikėjas, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] Garbės pilietis. * '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Simonas Šimkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius energetikas, sportininkas (m. [[2021]] m.). * '''[[Sausio 20]]''' d. – [[Kazimieras Pakeltis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, [[Akmenės rajonas|Akmenės rajono]] politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 22]]''' d. – [[Vytautas Kontrimavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] parazitologas helmintologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Gražina Ručytė-Landsbergienė]], [[Lietuva|lietuvių]] pianistė, pedagogė, visuomenės veikėja (m. [[2020]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 1]]''' d.: ** [[Leonas Strioga]], Lietuvos skulptorius (m. [[2022]] m.). ** [[Vytautas Kaušinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[grafika]]s (m. [[2009]] m.). * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Vytautas Raudeliūnas]], Lietuvos teisės istorikas, ilgametis Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslo darbuotojas, [[Vilniaus pedagoginis universitetas|Vilniaus pedagoginio universiteto]] dėstytojas, vienas iš [[Lietuvos tautininkų sąjunga|Lietuvos tautininkų sąjungos]] atkūrėjų (m. [[2002]] m.). * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Vytautas Einoris]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 9]]''' d. – [[Vytautas Bložė|Vytautas Petras Bložė]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas. * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Vytautas Vaclovas Doniela]], [[Lietuva|lietuvių]] filosofas, [[Australija|Australijos]] lietuvių visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Algimantas Baltakis]], [[Lietuva|lietuvių]] [[poetas]], literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas (m. [[2022]] m.). * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Elena Nijolė Bučiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė, pedagogė (m. [[2010]] m.). ** [[Vytautas Blūšius]], choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius. * '''[[Vasario 17]]''' d. – [[Juozas Jasaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, literatūros tyrinėtojas (m. [[2010]] m.). * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Emilija Liegutė]], [[Lietuva|lietuvių]] prozininkė, dramaturgė (m. [[2022]] m.). * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Vytautas Baltakis]], [[Lietuva|lietuvių]] [[geologija|geologas]], [[geochemija|geochemikas]], fizinių mokslų daktaras. * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Vytautas Aleksandras Butkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] botanikas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2020]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Vytautas Vincentas Makarevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, šilumininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2016]] m.). * '''[[Kovo 10]]''' d.: ** [[Justinas Marcinkevičius]], poetas, dramaturgas, vertėjas, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys, nusipelnęs meno veikėjas (m. [[2011 m.]]). ** [[Stanislovas Radvila]], didikas, [[Lenkija|Lenkijos]] ūkio ir valstybės veikėjas. * '''[[Kovo 11]]''' d. – [[Marija Macijauskienė]], poetė, publicistė (m. [[2020]] m.). * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Matilda Miglė Nainienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] tautodailininkė mezgėja. * '''[[Kovo 23]]''' d.: ** [[Vytautas Alksninis]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, [[energetika|energetikos]] inžinierius (m. [[2023]] m.). ** [[Elvyra Grinienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja terapeutė, higienistė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Kovo 25]]''' d.: ** [[Vytautas Ambrazas]], [[Lietuva|Lietuvos]] filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Vytautas Kamantas]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės ir [[Pasaulio lietuvių bendruomenė]]s veikėjas, inžinierius mechanikas. ** [[Vytautas Lelešius]], [[geologija|geologas]], [[geografija|geografas]], [[mineralogija|mineralogas]], habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Vytautas Benediktavičius]], [[TSRS]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, atsargos [[pulkininkas]]. '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Viktoras Baltaitis]], [[Lietuva|lietuvių]] gydytojas [[chirurgas]], habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2000]] m.). * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Boleslovas Zubrickas]], chorvedys, pedagogas, muzikologas, humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras. * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Simas Kudirka]], [[Lietuva|lietuvių]] pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (m. [[2023]] m.). * '''[[Balandžio 14]]''' d.: ** [[Vytautas Jurgis Dičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, profesorius, visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Žalakevičius]], žymus lietuvių [[kinas|kino]] režisierius, dramaturgas, [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijos]] meno vadovas ir direktorius (m. [[1996]] m.). * '''[[Balandžio 17]]''' d. – [[Vytautas Kybartas|Vytautas Juozas Kybartas]], [[Lietuva|Lietuvos]] televizijos diktorius, aktorius (m. [[1989]] m.). * '''[[Balandžio 19]]''' d.: ** [[Robertas Stasys Boris]], verslininkas, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Girdzijauskas (1930)|Vytautas Girdzijauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas prozininkas. * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Valerija Dichavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė, dailininkė, fotomenininkė (m. [[2019]] m.). * '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[Marija Rasteikaitė]], Lietuvos aktorė (m. [[1988]] m.). * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Vytautas Vilkončius]], pedagogas ir choro dirigentas (m. [[1962]] m.). * '''[[Balandžio 27]]''' d. – [[Vytautas Pranas Jakavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 28]]''' d. – [[Benediktas Stirbys]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[1991]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 3]]''' d. – [[Antanas Juodėnas]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 7]]''' d. – [[Juozas Gecevičius (1930)|Juozas Gecevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas, [[grafika]]s, [[keramika]]s. * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Vytautas Laurušas]], kompozitorius, pedagogas, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas (1971-1983), Lietuvos muzikos akademijos rektorius (1983-1994), Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2005). * '''[[Gegužės 9]]''' d. – [[Samuelis Kuklianskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[2005]] m.). * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Vytautas Kaziulionis]], Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (m. [[2023]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Vytautas Edmundas Čekanauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[dailininkas]] [[architektas]], kelių didelės svarbos visuomeninių pastatų autorius, [[VDA|Vilniaus dailės akademijos]] [[profesorius]] (m. [[2010]] m.). * '''[[Gegužės 15]]''' d. – [[Alfonsas Vileita]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]], autorių teisių specialistas (m. [[2021]] m.). * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Kęstutis Jokubynas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjas, nelegalaus leidinio [[Laisvės šauklys|„Laisvės šauklys“]] iniciatorius ir leidėjas, [[Laisvosios Europos radijas|Laisvosios Europos radijo]] lietuvių redakcijos darbuotojas. * '''[[Gegužės 28]]''' d.: ** [[Vytautas Atkočaitis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Petkevičius (1930)|Vytautas Petkevičius]], rašytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2008]] m.). * '''[[Gegužės 29]]''' d. – [[Vytautas Gerulaitis (1930)|Vytautas Gerulaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. [[1999]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Vytautas Jurgis Meška]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas kurortologas ir fizioterapeutas, reabilitologas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Birutė Žilytė-Steponavičienė]], [[Lietuva|lietuvių]] dailininkė grafikė, knygų iliustratorė (m. [[2024]] m.). * '''[[Birželio 6]]''' d.: ** [[Algimantas Kleinotas]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius (m. [[1985]] m.). ** [[Vytautas Aleksandras Cinauskas]], rašytojas, poetas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2005]] m.). * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Bronius Prėskienis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, [[Šiaulių miesto garbės pilietis]]. * '''[[Birželio 15]]''' d.: ** [[Antanas Dikčius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[1996]] m.). ** [[Milda Ignatavičiūtė|Milda Irena Ignatavičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] botanikė mikologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Vytautas Kairiūkštis (1930)|Vytautas Kairiūkštis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, dainininkas ([[tenoras]]), pedagogas (m. [[2020]] m.). * '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Vytautas Ylevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] fotomenininkas (m. [[2020]] m.). * '''[[Birželio 23]]''' d. – [[Bronius Blažys]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, technikos mokslų kandidatas (m. [[1990]] m.). * '''[[Birželio 27]]''' d. – [[Algė Regina Jankevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektūros istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Birželio 29]]''' d. – [[Gediminas Kijauskas]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] kunigas (m. [[2023]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 1]]''' d. – [[Romualdas Lengvinas]], [[pedagogas]], socialinių mokslų daktaras, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Liepos 7]]''' d. – [[Vytautas Gabriūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas (m. [[1992]] m.). * '''[[Liepos 10]]''' d. – [[Vytautas Jurgutis (1930)|Vytautas Jurgutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas. * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Vytautas Pučinskas]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[2006]] m.). * '''[[Liepos 18]]''' d.: ** [[Laima Barisaitė|Laima Sofija Barisaitė-Zelenkevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikė. ** [[Romualdas Krikščiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] vyskupas emeritas, teisėtyrininkas [[Kanonistika|kanonistas]], [[kanonų teisės daktaras]]. * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Jonas Kantminas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Liepos 24]]''' d. – [[Leonardas Kulikauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, metalotyrininkas, technologijos mokslų daktaras (m. [[2017]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d.: ** [[Jonas Kazlauskas (1930)|Jonas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, vienas žymiausių [[XX a.]] [[baltistika|baltistų]], habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1970]] m.). ** [[Juozas Kuolelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] sovietinis veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 3]]''' d. – [[Vytautas Gipiškis]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 8]]''' d. – [[Arūnas Žebriūnas]], lietuvių kino režisierius, scenarijų autorius. * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Romualdas Narečionis]], prozininkas, dramaturgas. * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Vytautas Petrulis (1930)|Vytautas Petrulis]], energetikas, nusipelnęs inžinierius. * '''[[Rugpjūčio 21]]''' d. – [[Bernardas Aleknavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas, fotožurnalistas, kraštotyrininkas (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugpjūčio 22]]''' d.: ** [[Jonas Laškovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, statistikas, socialinių mokslų daktaras (m. [[2000]] m.). ** [[Stanislovas Kindziulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, sveikatos apsaugos organizatorius, biomedicinos mokslų daktaras, docentas, ilgametis [[Kauno medicinos institutas|Kauno medicinos instituto]] Klinikinės medicinos fakulteto dekanas (m. [[2008]] m.). * '''[[Rugpjūčio 24]]''' d. – [[Vytautas Valius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, grafikas, tapytojas (m. [[2004]] m.). * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Eleonora Mykolaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistė (m. [[2021]] m.). * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Algirdas Pocius]], rašytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 1]]''' d. – [[Viktoras Kunickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, skulptorius, pramoninio [[dizainas|dizaino]] pradininkas Lietuvoje (m. [[2008]] m.). * '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[Vytautas Simanavičius]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[1959]] m.). * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Vytautas Germanas]], lietuvių kilmės [[JAV]] [[architektas]]. * '''[[Rugsėjo 11]]''' d. – [[Vita Černiauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] cirko artistė. * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. – [[Stefanija Čerškutė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė restauratorė (m. [[2008]] m.). * '''[[Rugsėjo 17]]''' d. – [[Vytautas Liutikas]], [[fizika|fizikos]] ir [[matematika|matematikos]] mokslų daktaras, profesorius, pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[1997]] m.). * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Vytautas Žvirblis]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Rugsėjo 28]]''' d. – [[Vytautas Kazakevičius (1930)|Vytautas Kazakevičius]], žurnalistas, literatūrologas, publicistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugsėjo 30]]''' d. – [[Vytautas Astrauskas (1930)|Vytautas Astrauskas]], [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] ir [[LTSR]] valstybės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 1]]''' d. – [[Mykolas Arlauskas]], [[ATAS|Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos]] akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2020]] m.). * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Vytautas Adolfas Puplauskas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. * '''[[Spalio 4]]''' d. – [[Marija Katiliūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetė. * '''[[Spalio 8]]''' d. – [[Vytautas Kavolis]], sociologas, visuomenininkas (m. [[1996]] m.). * '''[[Spalio 10]]''' d. – [[Robertas Varnas]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Spalio 12]]''' d. – [[Vytautas Puteikis]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Spalio 14]]''' d. – [[Marija Mackelaitė|Marija Anortė Mackelaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė vitražistė. * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Rytas Babickas]], matematikos inžinierius, smuikininkas ir chorvedys (m. [[1987]] m.). * '''[[Spalio 17]]''' d. – [[Vytautas Vladas Buivys]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kėdainių rajono savivaldybė|Kėdainių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Spalio 19]]''' d. – [[Viktoras Vytautas Krušinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Vytautas Mikalauskas (1930)|Vytautas Mikalauskas]], [[Lietuva|lietuvių]] kompozitorius, pianistas (m. [[2004]] m.). * '''[[Spalio 22]]''' d. – [[Viktoras Petkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas ir disidentas, politinis kalinys, [[Lietuvos Helsinkio grupė]]s narys. * '''[[Spalio 23]]''' d. – [[Vytautas Majoras]], žymus Klaipėdos krašto tautodailininkas (m. [[2006]] m.). * '''[[Spalio 26]]''' d. – [[Ona Narbutienė]]-Litvinaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] muzikologė, renginių vedėja (m. [[2007]] m.). * '''[[Spalio 27]]''' d. – [[Vytautas Kugevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, muzikas. '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Vytautas Jurkštas]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, architektūros mokslų kandidatas (m. [[1984]] m.). * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Vytautas Andziulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. * '''[[Lapkričio 14]]''' d. – [[Juozas Andriuškevičius]], poetas. * '''[[Lapkričio 17]]''' d. – [[Albinas Lugauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] mikrobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 20]]''' d.: ** [[Jonas Repšys]], Lietuvos sovietinio laikotarpio filosofas, [[egzistencializmas|egzistencijos filosofijos]] tyrinėtojas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras. Nuo 1960 m. dirbo universiteto Filosofijos katedroje; docentas (1967). TSKP narys (m. [[1976]] m.). ** [[Vytautas Brėdikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, pedagogas (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 21]]''' d. – [[Kazimieras Vytautas Kryževičius]], tremtinys, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2004]] m.). * '''[[Lapkričio 24]]''' d. – [[Adolfas Laimutis Telksnys]], inžinierius elektrotechnikas, informatikas, kibernetikas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas (m. [[2022]] m.). * '''[[Lapkričio 26]]''' d.: ** [[Juozas Jaruševičius (1930)|Juozas Jaruševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir kino aktorius (m. [[2001]] m.). ** [[Vytautas Zabiela]], [[teisininkas]], [[advokatas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politikas, visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 30]]''' d.: ** [[Ramutė Aleksandra Jasudytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė. ** [[Romualda Varneckienė-Kuodytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. ** [[Vaclovas Kedys]], pedagogas ir chorvedys. '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 7]]''' d.: ** [[Valentina Karatajūtė-Talimaa]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologė, paleontologė, habilituota fizinių mokslų daktarė. ** [[Vytautas Narbutas (1930, chorvedys)|Vytautas Narbutas]], muzikos mokytojas, dainininkas (tenoras) ir chorvedys (m. [[1994]] m.). * '''[[Gruodžio 10]]''' d. – [[Irena Leonavičiūtė|Irena Marija Leonavičiūtė]], lietuvių teatro ir kino aktorė. * '''[[Gruodžio 12]]''' d.: ** [[Vytautas Narbutas (1930, geografas)|Vytautas Narbutas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, prozininkas (m. [[2025]] m.). ** [[Mindaugas Unguraitis]], pedagogas, [[Šachmatai|šachmatininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[Vytautė Žilinskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] prozininkė, humoristė, vaikų literatūros rašytoja (m. [[2024]] m.). * '''[[Gruodžio 14]]''' d.: ** [[Juozas Sabaliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, žurnalistas, publicistas, redaktorius. ** [[Stasys Karazija]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas, habilituotas biomedicinos [[mokslų daktaras]]. * '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Vytautas Merkys (1930)|Vytautas Merkys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s (m. [[2024]] m.). * '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Albina Katinienė-Veličkaitė]], chorvedė, pedagogė, mokslininkė – socialinių mokslų (edukologija) habilituota daktarė. * '''[[Gruodžio 17]]''' d. – [[Vytautas Pučka]], muzikos mokytojas ir chorvedys. * '''[[Gruodžio 18]]''' d.: ** [[Augustinas Kepenis]], choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. [[1993]] m.). ** [[Bronius Dobrovolskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], kalbininkas, socialinių mokslų daktaras, [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] vadovėlių autorius. ** [[Valerijonas Vytautas Jucys]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas (m. [[2016]] m.). * '''[[Gruodžio 20]]''' d.: ** [[Henrikas Šablevičius]], lietuvių kino režisierius, [[Dokumentinis kinas|dokumentinio kino]] kūrėjas, [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijos]] Kino ir televizijos katedros įkūrėjas (m. [[2004]] m.). ** [[Vytautas Aleksa]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius [[elektromechanika]]s, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Sigitas Kregždė]], [[Lietuva|Lietuvos]] psichologas (m. [[2025]] m.). * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Vytautas Rimkevičius]], lietuvių prozininkas, dramaturgas (m. [[1991]] m.). * '''[[Gruodžio 30]]''' d. – [[Aleksandras Česnavičius]], [[LTSR]] [[komjaunimas|komjaunimo]], partinis ir valstybės veikėjas, istorijos mokslų kandidatas. '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Petras Rolofas]], lietuvybės puoselėtojas, kraštotyrininkas, Naujausiųjų laikų [[knygnešys]] (m. [[1997]] m.). * [[Vytautas Paliūnas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. === Mirtys === * '''[[Vasario 23]]''' d. – [[Jonas Jablonskis]], lietuvių kalbininkas, norminęs literatūrinę [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] (g. [[1860]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Jonas Katilius]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], visuomenininkas, draudžiamos spaudos platintojas (g. [[1854]] m.). * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Michailas Vilfridas Voiničius]], revoliucionierius, [[bibliofilas]], [[antikvaras]], išgarsėjęs atrastu paslaptingu [[Voiničiaus rankraštis|Voiničiaus rankraščiu]] (g. [[1865]] m.). * '''[[Kovo 30]]''' d. – [[Adomas Ladukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[knygnešys]], [[daraktorius]] (g. [[1852]] m.). * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Alfredas Jonas Tiškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]]. [[1861]] m. [[gegužės 8]] d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] ir [[Lietuvos Respublika|Lietuvos Respublikos]] diplomatas (g. [[1882]] m.). * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Antanas Alekna]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], istorikas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. [[1872]] m.). * '''[[Liepos 24]]''' d. – [[Šatrijos Ragana|Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana]], lietuvių rašytoja (g. [[1877]] m.). * '''[[Rugsėjo 10]]''' d. – [[Teodoras Brazys]], [[Lietuva|lietuvių]] kunigas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, muzikologas, kompozitorius (g. [[1870]] m.). * '''[[Spalio 28]]''' d. – [[Stasys Stakelė]], kunigas ir knygnešys (g. [[1862]] m.). * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Juozas Povilas Grajauskas]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], draudžiamos spaudos platintojas, publicistas (g. [[1882]] m.). * '''[[Gruodžio 30]]''' d. – [[Vincas Kazanauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[knygnešys]], [[daraktorius]] (g. [[1863]] m.). * '''[[Gruodžio 31]]''' d. – [[Jeronimas Dalbokas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[knygnešys]] (g. [[1867]] m.). '''Nedatuota''' * [[Bronislovas Cirtautas]], [[Teisė|teisininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (g. [[1881]] m.). * [[Henrikas Geršinskis]], gydytojas, visuomenės veikėjas, publicistas (g. [[1848]] m.). == Pasaulyje == <!-- === Įvykiai === '''[[Sausis]]''' * '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis. '''[[Vasaris]]''' '''[[Kovas]]''' '''[[Balandis]]''' '''[[Gegužė]]''' '''[[Birželis]]''' '''[[Liepa]]''' '''[[Rugpjūtis]]''' '''[[Rugsėjis]]''' '''[[Spalis]]''' '''[[Lapkritis]]''' '''[[Gruodis]]''' '''Nedatuoti''' --> === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 20]]''' d. – [[Buzz Aldrin|Bazas Oldrinas]], inžinierius, į pensiją išėjęs [[Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos|Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų]] pilotas bei astronautas. Oldrinas buvo [[Apollo 11]] [[Mėnulis|Mėnulio]] modulio pilotas. Jis tapo antruoju žmogumi po [[Neil Armstrong|Nilo Armstrongo]] žengusiu Mėnulio paviršiumi. * '''[[Sausio 23]]''' d. – [[Teresa Żylis-Gara]], dainininkė, operos solistė, viena žymiausių XX a. antros pusės operos dainininkių Europoje ir pasaulyje (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Leon Neil Cooper|Leonas Neilas Kuperis]], [[JAV]] [[fizika]]s teoretikas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Sergejus Kovaliovas]], žymus disidentas ir politinis kalinys buvusioje [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]], žmogaus teisių aktyvistas ir politikas postsovietinėje Rusijoje (m. [[2021]] m.). * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Ion Iliescu]], [[Rumunija|Rumunijos]] politikas, [[1990]]–[[1996]] ir [[2000]]–[[2004]] m. prezidentas (m. [[2025]] m.). * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Steve McQueen]], amerikiečių aktorius (m. [[1980]] m.). * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Sandra O'Connor]], amerikiečių teisininkė, politikė, pirmoji moteris [[JAV Aukščiausiasis teismas|JAV Aukščiausiojo teismo]] teisėja, ėjusi pareigas nuo [[1981]] iki [[2006]] metų (m. [[2023]] m.). * '''[[Kovo 29]]''' d. – [[Anerood Jugnauth]], [[Mauricijus|Mauricijaus]] politikas, prezidentas ir ministras pirmininkas (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 3]]''' d. – [[Helmut Kohl|Helmutas Jozefas Michaelis Kolis]], vokiečių politikas, buvęs [[Vokietijos federalinis kancleris]] (1982-1998), nuo 1969 iki 1976 m. [[Rheinland-Pfalz|Reinlando-Pfalco]] premjeras, [[CDU]] veikėjas. * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Anton Szandor LaVey]], [[satanizmas|Satanistų]] bažnyčios įkūrėjas ir aukščiausiasis jos [[dvasininkas]] [[Amerika|Amerikoje]]. Pramintas Juoduoju [[popiežius|popiežiumi]]. Taip pat [[rašytojas]], [[okultizmas|okultistas]] ir [[muzikantas]]. Parašė [[šėtono biblija|Šėtono bibliją]], kurioje suformulavo "Lavėjiškąsias satanizmo" dogmas - sujungtą autoriaus suvokimą apie žmogaus prigimtį, [[filosofas|filosofų]] darbus apie [[materializmas|materializmą]] ir [[individualizmas|individualizmą]] (m. [[1997]] m.). * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Mário Covas|Mario Covas]], brazilų politikas (m. [[2001]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 11]]''' d. – [[Edsgeras Dijkstra]], informatikos mokslų daktaras<ref>[https://web.archive.org/web/20041206193322/http://www.digidome.nl/edsger_wybe_dijkstra.htm Edsgeras Dijkstra].</ref> (m. [[2002]] m.). * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Ježis Šrednickis]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[tapytojas]] (m. [[2007]] m.). * '''[[Gegužės 18]]''' d. – [[Fred Saberhagen|Fredas Saberhagenas]], amerikiečių [[mokslinė fantastika|mokslinės]] ir [[maginė fantastika|maginės]] fantastikos rašytojas išgarsėjęs mokslinės fantastikos knygų serija "Berserkeris" ({{en|Berserker}}) (m. [[2007]] m.). * '''[[Gegužės 27]]''' d. – [[John Barth|Džonas Simonsas Bartas]], [[JAV|amerikiečių]] rašytojas. * '''[[Gegužės 31]]''' d. – [[Clint Eastwood|Clinton „Clint“ Eastwood]], amerikiečių [[aktorius]], filmų [[režisierius]], [[prodiuseris]] ir [[kompozitorius]]. '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Marion Zimmer Bradley|Marion Eleanor Zimmer Bradley]], [[fantasy|maginės fantastikos]] rašytoja, rašiusi nemažai gana [[feminizmas|feministinės]] tematikos romanų, iš kurių vienas garsiausių yra ''„The Mists of Avalon“'' (''„Avalono miglos“''). Neretai vadinama inicialais MZB (m. [[1999]] m.). * '''[[Birželio 8]]''' d.: ** [[Robert John Aumann]], [[2005 m. Nobelio premijos laureatai|2005]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref>. ** [[Tiboras Žirošas]], praeityje garsus [[Vengrija|Vengrijos]] krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs [[Vengrijos vyrų krepšinio rinktinė|Vengrijos rinktinėje]]. * '''[[Birželio 13]]''' d. – [[Ryszard Kukliński|Ryszard Jerzy Kukliński]], lenkų karininkas ([[pulkininkas]]), [[Central Intelligence Agency|CŽV]] [[agentas]] (slapyvardis ''Jack Strong'') (m. [[2004]] m.). * '''[[Birželio 20]]''' d. – [[Magdalena Abakanovič]], [[Lenkija|Lenkijos]] dailininkė, [[Berlyno dailės akademija|Berlyno dailės akademijos]], [[Amerikos dailės ir literatūros akademija|Amerikos dailės ir literatūros akademijos]] garbės narė, [[Karališkasis dailės koledžas|Karališkojo dailės koledžo]] [[London]]e, [[Rod Ailendas|Rod Ailendo]] dizaino mokyklos ([[JAV]]) garbės daktarė. '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 2]]''' d. – [[Carlos Menem|Karlosas Menemas]], [[Argentina|Argentinos]] prezidentas (nuo [[1989]] m. [[liepos 8]] d. iki [[1999]] m. [[gruodžio 10]] d.). [[Peronistų partija|Peronistų]] partijos narys (m. [[2021]] m.). * '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Jacques Derrida]], alžyriečių kilmės prancūzų filosofas, [[dekonstruktyvizmas|dekonstruktyvizmo]] koncepcijos autorius. Jo plačios apimties darbai padarė didelę įtaką [[kontinentinė filosofija|kontinentinei filosofijai]], prancūzų filosofijai ir literatūros teorijai (m. [[2004]] m.). * '''[[Liepos 16]]''' d. – [[Laimduotas Ceplytis]], [[latviai|latvių]] kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1992]] m.). * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Chuck Daly|Charles Jerome „Chuck“ Daly]], [[JAV]] krepšinio treneris, dukart [[NBA]] čempionas su [[Detroit Pistons]], Barselonos olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojas, šį titulą gavo kaip legendinės [[Svajonių komanda|Svajonių komandos]] vyr. treneris (m. [[2009]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Pierre Bourdieu]], prancūzų sociologas ir filosofas, [[poststruktalizmas|poststruktūralizmo]] krypties atstovas (m. [[2002]] m.). * '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – [[Neil Armstrong|Neilas Oldenas Armstrongas]], [[JAV]] astronautas. * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[George Soros|Džordžas Sorosas]], vengrų kilmės [[JAV]] investuotojas, investicinės bankininkystės atstovas, [[filantropija|filantropas]]. * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – [[Michel Rocard|Mišelis Rokaras]], [[Teisė|teisininkas]] ir [[Politologija|politologas]], [[1988]] -[[1991]] m. [[Prancūzija|Prancūzijos]] ministras pirmininkas. * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Sean Connery|Šonas Koneris]], [[Škotija|škotų]] aktorius, prodiuseris (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugpjūčio 30]]''' d.: ** [[Raisa Denisova]], [[latviai|latvių]] antropologė. ** [[Warren Buffett|Vorenas Bafitas]], [[JAV]] verslininkas, investuotojas, [[filantropas]], vienas turtingiausių planetos žmonių.<ref>2006 m., pagal žurnalo ''[[Forbes]]'' duomenis</ref> '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Antonas Dončevas]], [[bulgarai|bulgarų]] rašytojas (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 5]]''' d. – [[Reinhard Selten]], [[1994 m. Nobelio premijos laureatai|1994]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Spalio 6]]''' d. – [[Borisas Berzinis]], [[latviai|latvių]] tapytojas (m. [[2002]] m.). * '''[[Spalio 10]]''' d. – [[Yves Chauvin]], [[2005 m. Nobelio premijos laureatai|2005]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Spalio 11]]''' d. – [[Daniel Jerome Kelly]], muzikantas, [[The Kelly Family]] narys ir tėvas (m. [[2002]] m.). * '''[[Spalio 14]]''' d. – [[Mobutu Sese Seko]] Nkuku wa za Banga, [[Zairas|Zairo]] prezidentas nuo [[1965]] iki 1997 metų (m. [[1997]] m.). * '''[[Spalio 28]]''' d. – [[Bernie Ecclestone]], anglų verslininkas, ''Formula One Management'' ir ''Formula 1 Administration'' prezidentas, [[F1|Formulės 1]] teisių savininkas. '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 14]]''' d. – [[Jānis Pujats|Jānis Kardinal Pujats]], latvių katalikų dvasinininkas, Romos Katalikų Bažnyčios [[hierarchas]], [[Rygos arkivyskupija|Rygos]] [[arkivyskupas]]. * '''[[Lapkričio 16]]''' d. – [[Salvatore Riina]], [[Sicilija|Sicilijos]] [[Mafija|mafijos]] bosas, pagarsėjęs dėl net mafijos pasauly ypač žiauriais laikomų veiklos metodų. Per savo gyvenimą yra nužudęs apie keturiasdešimt žmonių ir manoma, kad jo įsakymu yra nužudyta dar apie tūkstantis. '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 2]]''' d. – [[Gary Stanley Becker]], [[1992 m. Nobelio premijos laureatai|1992]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Arnoldas Lininis]], [[latviai|latvių]] teatro aktorius, režisierius (m. [[1998]] m.). * '''[[Gruodžio 17]]''' d. – [[Arminas Miuleris-Štalis]], [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[JAV]] kino aktorius. * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Regina Ezera]], [[latviai|latvių]] rašytoja (m. [[2002]] m.). * '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Kalevi Sorsa|Kalevis Sorsa]], žymus politinis veikėjas, keturis kartus [[Suomija|Suomijos]] ministras pirmininkas (m. [[2004]] m.). * '''[[Gruodžio 25]]''' d. – [[Armenakas Alačačanas]], praeityje garsus Armėnijos krepšininkas ir treneris. Šis įžaidėjas pasiekė skambių pergalių su [[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos CSKA]] komanda bei [[TSRS vyrų krepšinio rinktinė|TSRS rinktine]]. '''{{Ref label|uzgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Smail Hamdani]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]], šias pareigas ėjo nuo [[1998]] m. [[gruodžio 15]] d. iki [[1999]] m. [[gruodžio 23]] d. === Mirtys === * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[David Herbert Richards Lawrence|Deividas Herbertas Lorensas]], anglų rašytojas (g. [[1885]] m.). * '''[[Balandžio 14]]''' d. – [[Vladimiras Majakovskis]], rusų poetas, dramaturgas, dailininkas, vienas žymiausių futuristų (g. [[1893]] m.). * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[José Carlos Mariátegui|Chosė Karlosas Mariategis]], [[Peru]] žurnalistas, filosofas, politinis aktyvistas, daręs didelę įtaką Lotynų Amerikos [[socializmas|socializmui]] (g. [[1894]] m.). * '''[[Balandžio 22]]''' d. – [[Jeppe Aakjær|Jepė Okeris-Akjaris]], danų rašytojas. Buvo regionalistas, kadangi dauguma jo darbų yra apie Jutlandiją (g. [[1866]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Fritjofas Nansenas]], [[Norvegija|Norvegijos]] keliautojas, okeanografas, [[Arktis|Arkties]] tyrinėtojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1861]] m.). * '''[[Gegužės 31]]''' d. – [[Jesse Walter Fewkes|Džesas Volteris Fiuksas]], [[JAV]] zoologas, etnografas ir archeologas (g. [[1850]] m.). * '''[[Liepos 7]]''' d. – [[Arthur Conan Doyle|Seras Artūras Konan Doilis]], žymus škotų rašytojas, labiausiai žinomas kaip [[detektyvas|detektyvo]] [[Šerlokas Holmsas|Šerloko Holmso]] autorius (g. [[1859]] m.). * '''[[Liepos 28]]''' d. – [[Allvar Gullstrand]], [[1911 m. Nobelio premijos laureatai|1911]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref> (g. [[1862]] m.). * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Ilja Repinas]], rusų dailininkas<ref>[http://smallbay.ru/repin.html Ilja Repinas].</ref> (g. [[1844]] m.). * '''[[Spalio 1]]''' d. – [[Rikardas Drigo|Rikardas Eugenijus Drigo]], [[italai|italų]] kompozitorius, kapelmeisteris, dirigentas (g. [[1846]] m.). * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Christiaan Eijkman]], [[1929 m. Nobelio premijos laureatai|1929]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref> (g. [[1858]] m.). * '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[Fritz Pregl]], [[1923 m. Nobelio premijos laureatai|1923]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref> (g. [[1869]] m.). * '''[[Gruodžio 17]]''' d. – [[Nikolajus Kasatkinas]], [[rusai|rusų]] dailininkas [[impresionizmas|impresionistas]], [[pedagogas]] (g. [[1859]] m.). * '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Eduard David|Eduardas Davidas]], mokytojas, rašytojas, [[Vokietija|Vokietijos]] politinis veikėjas (g. [[1863]] m.). === Nobelio premijos === [[1930 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[Hans Fischer]] ([[1881]]–[[1945]]); * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[Chandrasekhara Venkata Raman]]; * '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[Sinclair Lewis|Sinkleris Luisas]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Karl Landsteiner]] ([[1868]]–[[1943]]); * '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Lars Olof Jonathan (Nathan) Söderblom]]. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1930|no=T}} [[Kategorija:1930 metai|*1930 m.]] ttuvsmd5x7qrf5zdrxsulep3b86qzn0 0 5224 7797878 7794638 2026-04-03T12:39:18Z Normantas Bataitis 145195 /* Įvykiai */ 7797878 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1938| | }} '''1938''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[Vasario 11]]''' d. – priimta [[1938 m. Lietuvos Konstitucija|Lietuvos Konstitucija]], pagal kurią [[prezidentas|prezidentui]] tapo pavaldūs visi valstybinės valdžios organai, o prezidentas – niekam nepavaldus ir niekieno neatšaukiamas; * '''[[Kovo 17]]''' d. – Lietuvos Vyriausybė gavo [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|Lenkijos ultimatumą]], reikalaujantį užmegzti su ja diplomatinius santykius ir grasinantį panaudoti jėgą, jeigu [[Lietuva]] nesutiks to padaryti; * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[Lietuva]] užmezgė diplomatinius santykius su [[Lenkija]]; * '''[[Gegužės 5]]''' d. – pradėtas konstruoti [[bombonešis]] [[ANBO-VIII|Anbo-VIII]]; * '''[[Gegužės 10]]''' d. – [[Palangos gaisras (1938)|Palangos gaisras]], sudegė didelė miestelio dalis; * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] prasidėjo Pirmoji Lietuvos Tautinė [[Olimpinės žaidynės|olimpiada]]. Atvyko sportininkai ir svečiai iš [[JAV]], [[Brazilija|Brazilijos]], [[JK|Didžiosios Britanijos]], [[Latvija|Latvijos]]; * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Vilkijos gaisras (1938)|Vilkijos gaisras]], sudegė didelė miestelio dalis. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Bronislovas Algirdas Jacikevičius]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Alfredas Antanas Jakučiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] (m. [[2019]] m.). ** [[Mečys Rakauskas]], [[Lietuva|lietuvių]] prozininkas (m. [[2020]] m.). ** [[Norbertas Vėlius]], lietuvių etnografas ir religijotyrininkas, dirbo [[VDU]] (m. [[1996]] m.). * '''[[Sausio 2]]''' d.: ** [[Emilis Jokūbas Trečiokas]], žurnalistas, [[Literatūra|literatas]], [[Kraštotyra|kraštotyrininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (m. [[2004]] m.). ** [[Petras Zimblys]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Sausio 3]]''' d. – [[Danielius Pocius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Vytas Mašauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas agrochemikas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Leonora Prakopavičienė|Leonora Otilija Prakopavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja. * '''[[Sausio 8]]''' d.: ** [[Henrikas Andriukonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorius, rašytojas (m. [[1985]] m.). ** [[Romualdas Mankus]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 11]]''' d. – [[Egidijus Saulius Juodis]], [[Lietuva|Lietuvos]] mechanikos inžinierius šilumininkas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Stasys Skrodenis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (m. [[2026]] m.). * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Antanas Česnys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Sausio 20]]''' d. – [[Eduardas Jonas Monkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[agrarinė teisė|agraristas]], MRU profesorius. * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Rūta Staliliūnaitė]], kino ir teatro aktorė. * '''[[Sausio 22]]''' d. – [[Kazys Daukša]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 24]]''' d. – [[Kazimieras Juozas Klimašauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas (m. [[2005]] m.). * '''[[Sausio 25]]''' d.: ** [[Giedrutis Laucius]], dailininkas architektas, restauratorius. ** [[Michalina Adomavičienė]]-Sorakaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė, menotyrininkė. * '''[[Sausio 26]]''' d. – [[Ronius Karopčikas]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Rimgaudas Eilunavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas. * '''[[Sausio 29]]''' d.: ** [[Aloyzas Ramunis Budriūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[botanika]]s (m. [[2023]] m.). ** [[Stanislovas Algis Kavaliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dviratininkas, daugkartinis Lietuvos dviračių sporto čempionas, dviračių sporto treneris (m. [[2020]] m.). * '''[[Sausio 31]]''' d.: ** [[Jonas Laimutis Martinkėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas otorinolaringologas, nosies ir prienosinių ančių funkcinės endoskopinės chirurgijos Lietuvoje pradininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Vytautas Rančelis]], [[Lietuva|lietuvių]] genetikas (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Antanas Lukianas]], [[Lietuva|Lietuvos]] hidrotechnikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Vasario 7]]''' d.: ** [[Albertas Rosinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, baltistas (m. [[2010]] m.). ** [[Liudvikas Saulius Razma]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. * '''[[Vasario 10]]''' d. – [[Algirdas Čiučelis]], [[matematika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] mokslo, politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[2008]] m.). * '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Ema Geniušienė|Ema (Emma) Geniušienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Algimantas Krajauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Jeronimas Kraujelis]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Pranas Morkus]], lietuvių [[esė|eseistas]], kino scenaristas, radijo žurnalistas (m. [[2022]] m.). * '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Cezaris Kisieliauskas|Cezaris Jonas Kisieliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Vasario 20]]''' d. – [[Pranciškus Budrius]], [[Lietuva|lietuvių]] [[birbynė|birbynininkas]], koncertmeisteris. * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Stanislava Juonienė|Stanislava Zuzana Juonienė]], sovietinė veikėja, istorikė, istorijos mokslų kandidatė. * '''[[Vasario 26]]''' d. – [[Adolfas Brėskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Albinas Batavičius]], muzikantas (bandonininkas), kraštotyrininkas, kelių knygų apie [[Žemaitija|Žemaitiją]], [[Tauragė]]s kraštą autorius, [[Vilniaus žemaičių kultūros draugija|Vilniaus žemaičių kultūros draugijos]] narys. * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Tadas Rimas Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[2005]] m.). * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Giedrius Juozas Daniulaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2003]] m.). * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Kavaliauskas (1938)|Jonas Kavaliauskas]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Kovo 12]]''' d. – [[Konstantas Ramelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], [[teisėjas]] pedagogas, politinis veikėjas, [[Seimo narys]]. * '''[[Kovo 13]]''' d. – [[Stasys Vėlyvis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]] ir [[civilinio proceso teisė|civilprocesualistas]] (m. [[2023]] m.). * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Nijolė Gelžinytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] aktorė, režisierė. * '''[[Kovo 18]]''' d.: ** [[Audronė Girdzijauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatrologė, dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Bernardas Šaknys]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, žurnalistas, redaktorius (m. [[2022]] m.). * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Gabriel Jan Mincevič]], [[Lietuva|Lietuvos]] lenkų politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Vaclovas Juodpusis]], [[Lietuva|Lietuvos]] muzikologas. * '''[[Kovo 29]]''' d. – [[Povilas Aksomaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, fizinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. [[2004]] m.). * '''[[Kovo 30]]''' d.: ** [[Aldona Petrulaitienė-Liukpetrytė]], choro dirigentė ir pedagogė. ** [[Vytautas Šeinauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, grafikas, pedagogas (m. [[2003]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Laimonas Inis]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas. * '''[[Balandžio 3]]''' d. – [[Stanislovas Kalinka]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Edmundas Leparskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, restauratorius. * '''[[Balandžio 10]]''' d. – [[Jonas Grigas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys korespondentas, VU profesorius. * '''[[Balandžio 11]]''' d.: ** [[Leonas Jonaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, [[bibliofilas]], [[ekslibrisas|ekslibrisų]] kolekcininkas, technologijos mokslų daktaras (m. [[2004]] m.). ** [[Petras Mindaugas Grigaitis]], [[Medicina|gydytojas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Balandžio 12]]''' d.: ** [[Albertas Miškinis]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. ** [[Pranas Jurkonis]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Balandžio 14]]''' d. – [[Romualdas Augūnas|Romualdas Kęstutis Augūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas, alpinistas. * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Ieva Labutytė|Ieva (Eva) Erika Labutytė-Vanagienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė grafikė, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kraštotyrininkė (m. [[2003]] m.). * '''[[Balandžio 17]]''' d. – [[Manigirdas Motekaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pianistas, vargonininkas, pedagogas. * '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Jonas Mačys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio raj.]] politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras. * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Vincentas Pranevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Marijona Kušleikaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[Alfonsas Stanevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Rita Baltušytė]], Lietuvos ir [[Australija|Australijos]] žurnalistė. * '''[[Balandžio 28]]''' d.: ** [[Jonas Tamašauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Bernardas Vasiliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vargonai|vargonininkas]], [[pianinas|pianistas]], [[Vargonai|vargonų]] restauratorius (m. [[2022]] m.). * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Gotfridas Ektis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Dalija Salomėja Gaidamonienė]]-Šiurkutė, [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja pulmonologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Kazimieras Velžys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Gražina Bigelytė-Bulavienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[televizija|televizijos]] diktorė, redaktorė (m. [[2009]] m.). * '''[[Gegužės 10]]''' d.: ** [[Teresė Genovaitė Dovydaitytė]], [[Lietuva|lietuvių]] žurnalistė (m. [[2022]] m.). ** [[Justinas Jonušas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, choro ir orkestro dirigentas (m. [[2013]] m.). * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Ona Gaučienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomė daržininkė, biomedicinos mokslų daktarė, žemės ūkio mokslų kandidatė nuo 1975 m. * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Aleksandras Macijauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas, žurnalistas. * '''[[Gegužės 18]]''' d.: ** [[Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė. ** [[Česlovas Juršėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]], politinis veikėjas, vienintelis visų šešių kadencijų [[Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo]] narys, [[laisvamanybė|laisvamanis]]. * '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Donatas Pečiūra]], [[Lietuva|lietuvių]] kino operatorius (m. [[2023]] m.). * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Agnė Gregorauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė (m. [[2022]] m.). * '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Danutė Marčiulionienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologė ekologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, radioekologinių tyrimų pradininkė Lietuvoje. * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Antanas Vitkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (m. [[2004]] m.). * '''[[Gegužės 27]]''' d. – [[Eleonora Matulaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė. * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Vladislavas Avižienis]], [[Lietuva|lietuvių]] inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 29]]''' d. – [[Algimantas Endriukaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Nijolė Murelė|Nijolė Aleksandra Murelė-Murelytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] restauratorė. * '''[[Birželio 6]]''' d. – [[Jonas Kauneckas]], [[Panevėžio vyskupija|Panevėžio vyskupas]]. * '''[[Birželio 7]]''' d.: ** [[Fabijonas Sereika]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[2005]] m.). ** [[Gražina Degutytė-Švažienė|Gražina Janina Degutytė-Švažienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė. * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Violetta Villas]], Lenkijos [[pop]], [[opera]] muzikos atlikėja. * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Jonas Dainius Ručinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, publicistas (m. [[2020]] m.). * '''[[Birželio 13]]''' d. – [[Algimantas Antanas Greimas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis veikėjas. * '''[[Birželio 15]]''' d.: ** [[Antanas Bagdonavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] irkluotojas (m. [[2024]] m.). ** [[Matas Tamonis]], [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] energetikos instituto Regionų energetikos plėtros laboratorijos vedėjas, habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius, tarptautinės energetikos inžinierių asociacijos narys. * '''[[Birželio 20]]''' d.: ** [[Juozapas Kairys]], choro dirigentas ir kompozitorius. (m. [[2008]] [[spalio 11]] d.). ** [[Valerijonas Šadreika]], [[teisininkas]], [[advokatas]], advokatų savivaldos veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. [[1991]] m.). * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Antanas Glemža (1938)|Antanas Glemža]], [[Lietuva|Lietuvos]] biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Jonas Petras Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[irklavimas|irkluotojas]], irklavimo teisėjas, treneris, pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * '''[[Birželio 25]]''' d. – [[Jonas Ambrukaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, logopedas, socialinių mokslų daktaras. * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Edmundas Gendrolis]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, kultūros antropologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1994]] m.). * '''[[Birželio 29]]''' d. – [[Sigitas Krivickas|Povilas Sigitas Krivickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, fotografas. * '''[[Birželio 30]]''' d. – [[Zigmantas Viktoras Morkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[1995]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 1]]''' d. – [[Anupras Gauronskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupijos]] kapitulos kanauninkas (m. [[2022]] m.). * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Anupras Svarauskas]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[2008]] m.). * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Vidmantas Jonas Jokūbaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, technologijos [[mokslų daktaras]]. * '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Albertas Lamauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. * '''[[Liepos 9]]''' d. – [[Daiva Mongirdaitė]]-Ričardson, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] operos dainininkė. * '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Nijolė Lapinskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologė rizologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Liepos 20]]''' d.: ** [[Petras Korkutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] meteorologas, fizinių mokslų daktaras. ** [[Algirdas Strumskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[2021]] m.). * '''[[Liepos 21]]''' d. – [[Kęstutis Baltrušaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Liepos 22]]''' d.: ** [[Lina Dumbliauskaitė]], choro dirigentė ir pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Nijolė Sadūnaitė]], vienuolė, disidentė (m. [[2024]] m.). ** [[Ričardas Tamulis]], boksininkas, olimpinių žaidynių vicečempionas, daugkartinis [[Europa|Europos]], [[TSRS]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] bokso čempionas (m. [[2008]] m.). * '''[[Liepos 24]]''' d. – [[Ramūnas Kamaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Jonas Pauža]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, pedagogas. * '''[[Liepos 27]]''' d. – [[Irena Butkienė-Sapiegaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė, bibliografė. * '''[[Liepos 29]]''' d.: ** [[Vilhelmas Danielius Bimbiris]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Virgilijus Citvaras]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2016]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Romas Kašinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas otorinolaringologas, biomedicinos mokslų daktaras, [[VU|Vilniaus universiteto]] Ausų, nosies, gerklės ir akių klinikos įkūrėjas. * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d. – [[Aleksandras Velička]], Lietuvos kalbininkas – germanistas, pedagoginių mokslų [[daktaras]], [[VGTU]] [[docentas]]. * '''[[Rugpjūčio 4]]''' d. – [[Stanislovas Marčiauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Leonidas Kučma|Leonidas Danylovičius Kučma]], [[Ukraina|Ukrainos]] [[Ukrainos prezidentas|prezidentas]] ([[1994]]–[[2005]] m.). * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. – [[Leonas Povilas Lingaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, transporto specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d.: ** [[Kazys Vytautas Trainys]], [[Lietuvos veterinarijos akademija|Lietuvos veterinarijos akademijos]] profesorius. ** [[Regina Rasa Dočkutė]], [[Lietuva|lietuvių]] grafikė. * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Beata Marija Tiškevič|Beata Marija Elena Tiškevičiūtė-Kalenicka]], [[bajorai]]tė, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafaitė]]. * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Jonas Vytautas Paliulis]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. – [[Liudvikas Abraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[energetika]]s, [[informatika]]s (m. [[1989]] m.). * '''[[Rugpjūčio 20]]''' d.: ** [[Birutė Butkevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė, bibliofilė. ** [[Kęstutis Lipeika]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]] (m. [[2018]] m.). * '''[[Rugpjūčio 21]]''' d. – [[Janina Didžiapetrienė|Janina Petrauskaitė-Didžiapetrienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja onkologė, biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Romualdas Lekevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[genetika]]s, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Ekologinės genetikos pradininkas Lietuvoje. * '''[[Rugpjūčio 29]]''' d. – [[Valentina Paukštelytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Juozas Tumelis]], [[Lietuva|lietuvių]] istorikas, bibliografas, vertėjas (m. [[2022]] m.). * '''[[Rugsėjo 3]]''' d. – [[Antanas Algirdas Garmus]], [[Lietuva|Lietuvos]] teismo medicinos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 5]]''' d. – [[Teisutis Makačinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas. * '''[[Rugsėjo 6]]''' d.: ** [[Nijolė Baužytė]], [[LRT televizija|Lietuvos televizijos]] žurnalistė, visuomenės veikėja. ** [[Vidutis Pranciškus Kamaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, tarptautinės klasės šokėjas (m. [[2024]] m.). * '''[[Rugsėjo 7]]''' d.: ** [[Eugenijus Majauskas|Eugenijus Germanas Majauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Zenonas Petras Alekna]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[Pranciškus Tirius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2001]] m.). * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Jonas Malakauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajonas|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugsėjo 10]]''' d. – [[Vera Tauragienė-Matora]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Rimantas Banevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius technologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Krescencijus Stoškus|Krescencijus Antanas Stoškus]], filosofas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Gintautas Gelažauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Rugsėjo 27]]''' d.: ** [[Henrikas Tamulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė]], istorikė, prozininkė, poetė, eseistė (m. [[2000]] m.). * '''[[Rugsėjo 30]]''' d. – [[Danutė Pečkaitienė-Majauskaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Gražina Didelytė]]-Abaravičienė, [[Lietuva|Lietuvos]] grafikė, knygų iliustratorė (m. [[2007]] m.). * '''[[Spalio 8]]''' d.: ** [[Bronislovas Lubys]], Lietuvos verslininkas, pramonininkas, [[LR Aukščiausioji Taryba|LR Aukščiausiosios Tarybos]] Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo [[signataras]], chemikas, KTU docentas, KTU ir [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] (KU) garbės daktaras, mecenatas, [[Jonavos rajono garbės pilietis]], didžiausios asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje ([[Lietuvos pramonininkų konfederacija|LPK]]) vadovas, antro pagal dydį lietuviško kapitalo koncerno „[[Achemos grupė]]“ vadovas ir pagrindinis akcininkas (valdo ~51 % akcijų); turtingiausias žmogus Lietuvoje.<ref>pagal 2008, 2009 m. „[[Veidas (žurnalas)|Veido]]“ atliktus tyrimus (žr. [[Turtingiausiųjų Lietuvos žmonių sąrašas|Lietuvos turtingiausių žmonių trisdešimtukas]])</ref> ** [[Pranciškus Vytautas Mickus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Heinz Fischer|Haincas Fišeris]], [[Austrijos prezidentai|Austrijos prezidentas]], šias pareigas eina nuo [[2004]] m. [[liepos 8]] d. * '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Vytautas Jaugėla]], lietuvių menininkas, fotografas, kino mėgėjas, medžio drožėjas, tapytojas, senienų rinkėjas. * '''[[Spalio 19]]''' d. – [[Janina Kulda]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė|Švenčionių rajono]] kultūros, politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Danutė Andrijauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetė. * '''[[Spalio 22]]''' d.: ** [[Eugenijus Aniulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Skirmantas Valiulis]], [[fotografija|fotografijos]], [[televizija|televizijos]] ir [[kinas|kino]] kritikas, menotyrininkas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas|Žurnalistikos instituto]] dėstytojas, [[VPU]], [[LMTA]] lektorius, [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]], Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, LR KM Kino ir fotografijos ekspertų komisijų, LR KM Kultūros ir meno tarybos narys. * '''[[Spalio 24]]''' d. – [[Vytautas Giniotis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2012]] m.). * '''[[Spalio 25]]''' d.: ** [[Algimantas Mikelėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, visuomenės veikėjas. ** [[Felicijonas Konstantinas Fedaravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, žurnalistas, poetas (m. [[2023]] m.). * '''[[Spalio 30]]''' d.: ** [[Juozas Laimutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Petras Dimša]], [[LRT televizija|Lietuvos televizijos]] režisierius, aktorius, poetas (m. [[2020]] m.). * '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Ingrida Korsakaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailėtyrininkė, dailės istorikė, visuomenės veikėja (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Raminta Elena Kuprevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė, [[popierius|popieriaus]] restauratorė. * '''[[Lapkričio 2]]''' d.: ** [[Anatolijus Bernatavičius]], [[Lietuva|lietuvių]] smuikininkas (altas), pedagogas ir chorvedys (m. [[2011]] m.). ** [[Vladislovas Algirdas Katinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, šiluminės energetikos specialistas, habilituotas technologijos [[mokslų daktaras]] (m. [[2022]] m.). * '''[[Lapkričio 6]]''' d. – [[Leonardas Gutauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, tapytojas (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 7]]''' d. – [[Sigitas Tamkevičius]], [[Jėzuitai|SJ]], katalikų dvasininkas, [[Kauno arkivyskupija|Kauno arkivyskupas]]. * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Juozas Alechnavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 10]]''' d. – [[Česlovas Kalenda]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, humanitarinių [[mokslų daktaras]], profesorius. * '''[[Lapkričio 15]]''' d. – [[Algirdas Bargelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 20]]''' d.: ** [[Adelė Čypienė-Kučytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. ** [[Jūras Bajerčius]], choro dirigentas, pianistas, pedagogas. ** [[Povilas Domeika]], [[Lietuva|Lietuvos]] žemės ūkio ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. ** [[Vytautas Alfonsas Jonaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[entomologija|entomologas]], habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2006]] m.). * '''[[Lapkričio 21]]''' d.: ** [[Boleslovas Gurskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Dalia Triponienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja, kraujagyslių chirurgė (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 24]]''' d. – [[Zenius Jonas Jurgelaitis]], inžinierius statybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinis veikėjas. * '''[[Lapkričio 25]]''' d. – [[Rimantas Bagdonas (1938)|Rimantas Bagdonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] sportininkas, [[imtynės|imtynininkas]], vienintelis Lietuvos imtynininkas, tapęs pasaulio čempionu.<ref>[http://www.imtynes.lt/?page=453 Rimantas Bagdonas – vienintelis Lietuvos imtynininkas, tapęs pasaulio čempionu. Lietuvos imtynių federacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070807231210/http://www.imtynes.lt/?page=453 |date=2007-08-07 }}</ref> * '''[[Lapkričio 26]]''' d.: ** [[Jonas Bielskis (1938)|Jonas Bielskis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2004]] m.). ** [[Jonas Klimavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Juvencijus Deikus]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Mečislovas Navickas]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Lapkričio 30]]''' d. – [[Antanas Marcijonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, teisėtyrininkas, [[Vilniaus universitetas|VU]] profesorius, socialinių mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Donata Linčiuvienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] vertėja, tekstologė. * '''[[Gruodžio 10]]''' d. – [[Bronislovas Kučinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Juozapas Edvardas Misevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] matematikas (m. [[2010]] m.). * '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Vytautas Rapolas Gritėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Gruodžio 19]]''' d. – [[Algirdas Briedis]], [[sportas|sporto]] gydytojas, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas (m. [[2022]] m.). * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Pranas Kūris]], [[teisininkas]], [[TSKP]] ir [[Lietuvos TSR]] politinis veikėjas, [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partijos]] Centro komiteto narys, LTSR [[teisingumo ministras]], vienintelis iš sovietinių okupacinės valdžios ministrų tapęs pirmosios Lietuvos Vyriausybės po Nepriklausomybės atkūrimo nariu (pirmuoju teisingumo ministru), [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) [[profesorius]], [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Teisės fakulteto]] dėstytojas, tarptautinių teismų teisėjas, [[tarptautinės teisės mokslas|teisėtyrininkas tarptautininkas]], [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]], [[ambasadorius]], [[MRU]] garbės daktaras. * '''[[Gruodžio 22]]''' d. – [[Liudvikas Narcizas Rasimas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, teisininkas ir visuomenininkas (m. [[2023]] m.). * '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Vaclovas Čiočys]], [[Lietuva|Lietuvos]] matematikas, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Gruodžio 25]]''' d. – [[Pranas Dragūnaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]]. '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Vytautas Zabielskas]], Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos pirmininkas. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija|Visuotinės lietuvių enciklopedijos]] straipsnių apie [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]] autorius. === Mirtys === * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Liudas Vaineikis]], [[knygnešys]], gydytojas, savivaldybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (g. [[1869]] m.). * '''[[Sausio 24]]''' d. – [[Jonas Jaks-Tyris]], matematikas, [[knygnešys]], spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (g. [[1877]] m.). * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Mykolas Brundza]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], publicistas, visuomenininkas, chorvedys (g. [[1884]] m.). * '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Adomas Dambrauskas-Jakštas]], lietuvių filosofas, teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas (g. [[1860]] m.). * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Vincas Markevičius|Vincas Jonas Markevičius]], ūkininkas, vienas žymiausių [[Lietuva|Lietuvos]] [[Knygnešys|knygnešių]] (g. [[1866]] m.). * '''[[Kovo 29]]''' d. – [[Mykolas Eustachijus Brenšteinas]], [[Lietuva|Lietuvos]], daugiausia [[Žemaitija|Žemaitijos]] istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas. Rašė [[lenkų kalba]] (g. [[1874]] m.). * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Petras Leonas]], vienas pirmųjų Lietuvos teisininkų, (teisės) sociologų, įvertintas mokslų daktaro ''honoris causa'' laipsniu; [[advokatas]], teisės profesorius, visuomenės ir politinis veikėjas, [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės dūmos]] narys, [[laisvamanybė|laisvamanis]]. [[Ona Leonaitė Kairienė|Onos Leonaitės-Kairienės]] tėvas (g. [[1864]] m.). * '''[[Birželio 14]]''' d.: ** [[Francas Brenderis]], šveicarų kilmės [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas (g. [[1894]] m.). ** [[Jonas Trečiokas]], mokytojas, vertėjas, vadovėlių autorius, politinis veikėjas, [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] [[Šiauliai|Šiaulių]] organizacijos narys (g. [[1892]] m.). * '''[[Birželio 15]]''' d. – [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]], lietuvių rašytojas (g. [[1863]] m.). * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Aleksandras Bobinskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1876]] m.). * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Vincas Mišeika]], [[Lietuviai|lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1870]] m.). * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Pranas Jackevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1877]] m.). * '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Vaclovas Bielskis]], inžinierius, [[knygnešys]], žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas, savivaldybininkas (g. [[1870]] m.). * '''[[Spalio 29]]''' d. – [[Vincas Niekus]], vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (g. [[1886]] m.). * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Konstantinas Glinskis]]-Kastantas, aktorius, režisierius, pedagogas (g. [[1886]] m.). * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Izaokas Donskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, filosofijos daktaras (g. [[1898]] m.). '''Nedatuota''' * [[Antanas Kungis]], kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. [[1872]] m.). * [[Juozas Bridžius]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (g. [[1870]] m.). == Pasaulyje == === Ilgalaikiai įvykiai === * [[Antrasis Kinijos–Japonijos karas]] ([[1937]]–[[1945]] m.); * [[Ispanijos pilietinis karas]] ([[1936]]–[[1939]] m.). === Įvykiai === '''[[Vasaris]]''' * '''[[Vasario 12]]''' d. – Vokietijos kariuomenė įžengia į [[Austrija|Austriją]]. '''[[Kovas]]''' * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]] atrandama [[nafta]]; * '''[[Kovo 12]]''' d. – Anšliusas: Vokietijos kariuomenė okupuoja Austriją; kitą dieną paskelbiama apie Austrijos aneksavimą; * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Tarybų Sąjunga]] oficialiai paskelbia apie mirties bausmės įvykdymą N. Bucharinui; * '''[[Kovo 18]]''' d. – [[Meksika]] nacionalizuoja visą užsieniečiams priklausantį naftos gavybos verslą. '''[[Balandis]]''' * '''[[Balandžio 12]]''' d. – [[Eduardas Deladje]] (''Edouard Daladier'') tampa [[Prancūzija|Prancūzijos]] prezidentu. '''[[Gegužė]]''' * '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Vatikanas]] pripažįsta Franko vyriausybę [[Ispanija|Ispanijoje]]. '''[[Liepa]]''' * Įkuriama Mauthauzeno (''Mauthausen'') koncentracijos stovykla [[Austrija|Austrijoje]]. '''[[Rugsėjis]]''' * Europoje kyla krizė dėl Vokietijos reikalavimo prisijungti [[Sudetų kraštas|Sudetų kraštą]], priklausantį [[Čekoslovakija]]i; * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Miuncheno sutartis]], kuria Vokietijos, [[Italija|Italijos]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] ir Prancūzijos lyderiai susitarė dėl Vokietijos reikalavimo aneksuoti Sudetų kraštą patenkinimo. '''[[Spalis]]''' * '''[[Spalio 1]]''' d. – Vokietijos kariuomenė įžengė į Sudetų kraštą; * '''[[Spalio 5]]''' d. – Atsistatydino Čekoslovakijos prezidentas [[Eduardas Benešas]]; * '''[[Spalio 30]]''' d. – milijonai amerikiečių puolė į paniką, išgirdę per radiją skaitant Herberto Wellso knygą „Pasaulių karas“: žmonės patikėjo, kad [[Žemė|Žemę]] puola marsiečiai. '''[[Lapkritis]]''' * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – „[[Krištolinė naktis]]“ Vokietijoje – naciai ir jiems prijaučiantys siaubė ir degino [[žydai|žydų]] turtą ir nuosavybę. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Jonas Karolis I]], [[Ispanija|Ispanijos]] karalius nuo 1975 iki 2014 m. * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Donald Ervin Knuth]], [[JAV]] [[informatika]]s. * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Vladimiras Vysockis|Vladimiras Semionovičius Vysockis]], rusų [[aktorius]], [[muzikantas]], [[poetas]] (m. [[1980]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Juris Bojars]], [[Teisė|teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]] ir [[civilistika|civilistas]], [[Latvija|Latvijos]] politinis veikėjas. * '''[[Vasario 13]]''' d. – [[Carmela Corren|Karmela Koren]], [[Izraelis|Izraelio]] dainininkė ir aktorė (m. [[2022]] m.). * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Anita Thallaug]], [[Norvegija|norvegų]] aktorė ir dainininkė (m. [[2023]] m.). * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Vojtěch Cepl]], čekų [[teisininkas]], [[teisėtyra|teisėtyrininkas]], [[profesorius]], [[teisėjas]] (m. [[2009]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Tufuga Efi|Tupua Tamasese Tupuola Tufuga Efi]], [[Samoa]] politikas, nuo [[2007]] m. [[birželio 16]] d. penkeriems metams išrinktas šalies vadovu. Jis du kartus buvo Samoa [[ministras pirmininkas]]. * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Tiit-Rein Viitso|Tytas Reinas Vytsas]], [[estai|estų]] filologas, [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius (m. [[2022]] m.). * '''[[Kovo 7]]''' d. – [[David Baltimore]], [[1975 m. Nobelio premijos laureatai|1975]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Rudolfas Nurijevas]], rusų kilmės baleto šokėjas, vienas žymiausių amžiaus šokėjų ([[1961]] m. jam buvo suteiktas politinis prieglobstis [[Prancūzija|Prancūzijoje]])<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0638159/ Rudolfas Nurijevas].</ref> (m. [[1993]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[John F. Smith|Džonas F. Smitas]], JAV [[vadybininkas]]. * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Justin Metsing Lekhanya]], majoras generolas, buvęs [[Lesotas|Lesoto]] [[ministras pirmininkas]], gynybos ministras ir karinės tarybos pirmininkas (m. [[2021]] m.). * '''[[Balandžio 8]]''' d. – [[Kofis Ananas|Kofis Ata Ananas]], ekonomistas, [[Gana|Ganos]] diplomatas. Buvo septintasis Generalinis [[JTO|Jungtinių Tautų]] sekretorius (nuo [[1997]] iki [[2007]]), iki tol dirbo JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotoju taikos palaikymo klausimais. * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Claudia Cardinale|Klaudija Kardinalė]], [[Italija|Italijos]] kino aktorė (m. [[2025]] m.). * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Kasdi Merbah]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]] ([[1988]] m. [[lapkričio 5]] d. – [[1989]] m. [[rugsėjo 9]] d.) (m. [[1993]] m.). * '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[James Harris Simons]], [[JAV]] [[kriptoanalizė|kriptoanalitikas]], [[fizikas]], [[mokslininkas]], [[investuotojas]], fondų valdytojas, [[milijonierius|multimilijonierius]] ir [[filantropas]] (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Mošoešoe II]], anksčiau žinomas kaip Constantine Bereng Seeiso buvo [[Lesotas|Lesoto]] karalius. Šalį jis valdė nuo [[1966]] m. iki pat savo mirties [[1996]] m (m. [[1996]] m.). * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Andrejus Amalrikas]], rusų [[rašytojas]] ir [[disidentas]] (m. [[1980]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Giuliano Amato]], [[Italija|Italijos]] politikas. Jis buvo du kartus šalies [[Italijos ministras pirmininkas|ministru pirmininku]] nuo [[1992]] iki [[1993]] ir nuo [[2000]] iki [[2001]] m. Nuo [[2006]] iki [[2008]] m. jis buvo [[Romanas Prodi|Romano Prodi]] vyriausybės narys. * '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (m. [[2026]] m.). * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Jerry West|Džeris Vestas]], [[JAV]] krepšininkas ir treneris (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 16]]''' d. – [[Gustav Torgny Lindgren]], švedų rašytojas.<ref>[[:en:Torgny Lindgren|Gustav Torgny Lindgren]].</ref> '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 18]]''' d. – [[Paul Verhoeven]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] kino režisierius, scenaristas, prodiuseris, kuriantis filmus tiek Europoje, tiek Holivude. Jo prekiniu ženklu filmuose tapęs išskirtinis seksualumas ir žiaurumas. Režisierius geriausiai žinomas dėl JAV sukurtų filmų ([[Esminis instinktas]], [[Robokopas]], [[Erdvėlaivio kariai]]), taip pat nemažai kritikų jo tikru šedevru laiko [[1983]] metų [[Ketvirtasis vyras|Ketvirtąjį vyrą]]. Visgi egzistuoja nuomonė, kad Holivude jo kūryba prarado meniškumą ir tapo orientuota į pelną. ''Senses of Cinema'' svetainėje Polas Verhovenas įvardijamas, kaip ''pavyzdys, kaip Holivudas sugadina tikrus menininkus''.<ref>http://www.sensesofcinema.com/2003/great-directors/verhoeven/</ref> * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Diana Rigg]], [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] kino ir teatro aktorė. Apdovanota CBE ([[Order of the British Empire|Commander]]) ordinu (1988 m.) ir DBE ([[Order of the British Empire|Dame Commander of the Order of the British Empire]]) (1994 m.) riterio titulu, Stiringo (1988 m.) ir Lydso (1992 m.) universitetų garbės daktarė, septintojo dešimtmečio sekso simbolis ir feminizmo ikona (m. [[2020]] m.). * '''[[Liepos 26]]''' d.: ** [[Alberto Fujimori]], [[Peru]] politikas, [[1990]]–[[2000]] m. šalies prezidentas (m. [[2024]] m.). ** [[Bobby Hebb]], [[JAV]] dainininkas ir dainų autorius, išgarsėjęs savo sukurta daina „[[Sunny (daina)|Sunny]]“ (m. [[2010]] m.). * '''[[Liepos 27]]''' d. – [[Isabelle Aubret]], prancūzų dainininkė. '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Rod Laver|Rodnis Džordžas „Rodas“ Leiveris]], buvęs profesionalus [[Australija|Australijos]] tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. Jis profesionalu tapo [[1962]] metais. Per savo karjerą Leiveris laimėjo 40 [[Teniso Profesionalų Asociacija|ATP]] titulų. Rodas laimėjo iš viso 11 [[Didysis Kirtis (tenisas)|Didžiojo Kirčio]] turnyrų. Jis buvo pirmoji pasaulio raketė septynerius metus iš eilės. Rodas kartu su [[Roger Federer|Rodžeriu Federeriu]], [[Pete Sampras|Pitu Samprasu]] ir [[Björn Borg|Bjornu Borgu]] yra laikomas geriausiu visų laikų tenisininku. Leiveris ir [[Roy Emerson|Rojus Emersonas]] yra vieninteliai tenisininkai kuriem per savo karjerą pavyko visus Didžiojo Kirčio turnyrus laimėti po du kartus. * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Zbignevas Cinkutis]], Lenkijos aktorius, režisierius, teatro direktorius ir pedagogas (m. [[1987]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 3]]''' d. – [[Ryōji Noyori]], [[2001 m. Nobelio premijos laureatai|2001]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Aleksander Gudzowaty]], Lenkijos [[verslininkas]], [[milijardierius]]. * '''[[Rugsėjo 25]]''' d. – [[Alfredas Bamesbergeris]], [[vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas, [[baltistika|baltistas]]. * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Vimas Kokas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] premjerministras.<ref>[http://english.minaz.nl/Prime_Minister/Prime_Ministers_since_1945/W_Kok Vimas Kokas. Biografija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110610183517/http://english.minaz.nl/Prime_Minister/Prime_Ministers_since_1945/W_Kok |date=2011-06-10 }}</ref> '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 4]]''' d. – [[Kurt Wüthrich]], [[2002 m. Nobelio premijos laureatai|2002]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Spalio 6]]''' d. – [[Albertas Belas]], [[latviai|latvių]] rašytojas (m. [[2024]] m.). * '''[[Spalio 16]]''' d. – [[Christa Päffgen]], vokiečių kilmės dainų kūrėja, modelis, aktorė, klavišininkė ir [[Andy Warhol]]'o žvaigždė, žinoma pseudonimu ''Nico''. Visuomenėje geriausiai atsimenama iš [[1967]] m. bendro darbo su grupe ''[[The Velvet Underground]]'' (m. [[1988]] m.). * '''[[Spalio 24]]''' d.: ** [[Andris Freibergas]], [[latviai|latvių]] scenografas. ** [[Venediktas Jerofejevas]], [[Rusija|rusų]] rašytojas (m. [[1990]] m.). * '''[[Spalio 29]]''' d. – [[Ellen Johnson-Sirleaf|Ellen Johnson Sirleaf]], [[Liberija|Liberijos]] prezidentė. '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 2]]''' d.: ** [[David Lane|Deividas Edenas Leinas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] baltųjų [[nacionalizmas|nacionalistų]] lyderis. Vienas iš [[Ordinas (grupuotė)|Ordino]] (''The Order'') įkūrėjų (m. [[2007]] m.). ** [[Patrikas Jozefas Buchananas]], konservatyvus amerikiečių žurnalistas, televizijos politinis komentatorius ir kandidatas į [[JAV]] prezidentus nuo Reformų partijos. * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Joe Dassin]], prancūzų dainininkas (m. [[1980]] m.). * '''[[Lapkričio 16]]''' d. – [[Robert Nozick]], amerikiečių filosofas (m. [[2002]] m.). * '''[[Lapkričio 24]]''' d. – [[Oscar Robertson|Oscar Palmer Robertson]], buvęs profesionalus [[JAV]] krepšininkas. [[1996]] m. Robertson buvo įtrauktas [[NBA's 50th Anniversary All-Time Team|NBA 50-mečio Visų laikų komandą]]. * '''[[Lapkričio 28]]''' d. – [[Tom Regan]], [[JAV|amerikiečių]] [[filosofija|filosofas]], [[gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] teoretikas. Nuo 1967 m. iki išėjimo į pensiją 2001 m. dėstė filosofiją [[Šiaurės Karolina|Šiaurės Karolinos]] universitete. '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (m. [[2026]] m.). * '''[[Gruodžio 7]]''' d. – [[Andrzej Czuma|Andžejus Czuma]], [[Lenkija|Lenkijos]] politikas, [[teisininkas]], antikomunistinės opozicijos veikėjas ir politinis kalinys LLR metais. Nuo [[2006]] m. [[gruodžio 13]] d. Lenkijos Seimo narys, nuo [[2009]] m. [[sausio 23]] d. iki [[2009]] m. [[spalio 13]] d. teisingumo ministras ir generalinis prokuroras. * '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[Ikuo Murata]], [[Japonija|japonų]] kalbininkas, baltistas ir vertėjas (m. [[2025]] m.). * '''[[Gruodžio 29]]''' d. – [[Jon Voight]], [[JAV]] televizijos ir kino aktorius. Apdovanotas [[oskaras|oskaru]], [[auksinis gaublys|auksiniu gaubliu]], [[BAFTA]] apovanjimu, [[Kanų kino festivalis|Kanų kino festivalio]] apdovanojimu. Daugelio filmų pagrindinis vekėjas, vaidinęs tokias asmenybes kaip popiežius [[Jonas Paulius II]], [[Franklinas Ruzveltas]], [[Džordžas Vašingtonas]], [[Jurgenas Štropas]]. '''{{Ref label|uzgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Bernt Carlsson|Berntas Karlsonas]], [[Politologija|politologas]], [[Švedija|Švedijos]] diplomatas ir [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[1988]] m.). * [[Günter Wächtershäuser]], vokiečių biochemikas, [[patentinis patikėtinis]], [[Regensburg]]o universiteto garbės profesorius. * [[James Harris Simons|James Harris (Jim) Simons]], [[JAV]] [[kriptoanalizė|kriptoanalitikas]], [[fizikas]], Ph. D., [[mokslininkas]], [[investuotojas]], fondų valdytojas, [[milijonierius|multimilijonierius]] ir [[filantropas]]. * [[Jerzy Makarczyk]], lenkų teisininkas, teisėtyrininkas [[tarptautinė teisė|tarptautininkas]], [[Europos Bendrijų Teisingumo Teismas|Europos Bendrijų Teisingumo Teismo]] teisėjas, buvęs [[Europos Žmogaus Teisių Teismas|Europos Žmogaus Teisių Teismo]] teisėjas. * [[Mamadou Tandja]], buvęs Nigerio prezidentas (m. [[2020]] m.). * [[Piotras Šaduikis]], lietuvių kilmės [[Lenkija|Lenkijos]] tapytojas ir grafikas (m. [[1977]] m.). === Mirtys === * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Georges Melies|Žoržas Meljė]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[kinas|kino]] kūrėjas, padaręs daug techninių ankstyvojo kino atradimų ir pradėjęs kurti siužetinius [[filmas|filmus]] (g. [[1861]] m.). * '''[[Vasario 26]]''' d.: ** [[Aleksandras Drevinis]], [[latviai|latvių]] tapytojas (g. [[1889]] m.). ** [[Gustavas Klucis]], [[latviai|latvių]] ir [[rusai|rusų]] tapytojas, grafikas, skulptorius, fotografas, dizaineris (g. [[1895]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Genrichas Jagoda]], [[NKVD]] vadovas, vadovavęs [[1934]]–[[1936]] m (g. [[1891]] m.). * '''[[Balandžio 12]]''' d. – [[Fiodoras Šaliapinas]], vienas garsiausių rusų [[opera|operos]] dainininkų, [[bosas]] (g. [[1873]] m.). * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Edmundas Huserlis]], [[Vokietija|vokiečių]] [[filosofas]], [[fenomenologija|fenomenologijos]] pradininkas (g. [[1859]] m.). * '''[[Birželio 5]]''' d. – [[Pėteris Šmitas]], žymus latvių kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, mitologas (g. [[1869]] m.). * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Vincas Griganavičius]], [[TSRS]] [[KGB|valstybės saugumo]] veikėjas, saugumo kapitonas ([[1936]] m.) (g. [[1900]] m.). * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Otto Baueris]], austrų teisininkas, socialdemokratų teoretokas ir politikas (g. [[1881]] m.). * '''[[Liepos 29]]''' d.: ** [[Janis Rudzutaks]], latvių kilmės tarybinis partinis, profsąjungų ir valstybės veikėjas (g. [[1887]] m.). ** [[Josifas Unšlichtas]], [[Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratija|LKLSD]] ir [[VKP(b)]] partinis veikėjas, vienas iš [[VČK]]-[[GPU]] kūrėjų<ref name=bio>[http://www.hrono.ru/biograf/unshliht.html Уншлихт Иосиф Станиславович]</ref> (g. [[1879]] m.). ** [[Nikolajus Krilenko|Nikolajus Vasiljevičius Krilenko]], bolševikų revoliucionierius, politikas, teisininkas (prokuroras), įtakojęs tarybinę justiciją iki pat XX a. 3 dešimtmečio vidurio (g. [[1885]] m.). * '''[[Rugpjūčio 7]]''' d. – [[Konstantinas Stanislavskis]], [[Rusija|rusų]] aktorius, režisierius, mokytojas ir vienas iš [[Maskvos dailės teatras|Maskvos dailės]] teatro įkūrėjų. Sugalvojo savitą aktorių rengimo metodą paplitusį visame pasaulyje, vadinamą tiesiog [[Stanislavskio sistema]] (g. [[1863]] m.). * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Leo Frobenijus]], [[vokiečiai|vokiečių]] archeologas, etnografas (g. [[1873]] m.). * '''[[Rugpjūčio 29]]''' d. – [[Joseph Bédier]], prancūzų rašytojas, pedagogas ir istorikas (g. [[1864]] m.). * '''[[Spalio 5]]''' d. – [[Faustina Kovalska|Marija Faustina Kovalska]], [[Lenkija|Lenkijos]] vienuolė, mistikė, [[katalikai|Romos katalikų]] bažnyčios šventoji (g. [[1905]] m.). * '''[[Spalio 17]]''' d. – [[Karl Kautsky|Karlas Kautskis]], vokiečių socialdemokratijos teoretikas, SPD ir II Internacionalo lyderis (g. [[1854]] m.). * '''[[Lapkričio 10]]''' d. – [[Mustafa Kemalis Atatiurkas]], [[Turkija|Turkijos Respublikos]] įkūrėjas bei pirmasis jos prezidentas. Valdė 1923–1938 m. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]] vadovavo [[Kemalio revoliucija]]i, nuvertusiai [[sultonas|sultono]] valdžią, vėliau kariavo su [[Graikija]], nepritardamas Turkijos teritorijos dalies perdavimui graikams pagal [[Sevro sutartis|Sevro taikos sutartį]] (g. [[1881]] m.). * '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Levas Šestovas|Levas Izaakovičius Šestovas]], religinio [[egzistencializmas|egzistencializmo]] atstovas (g. [[1866]] m.). * '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Valerijus Čkalovas|Valerijus Pavlovičius Čkalovas]], sovietų lakūnas bandytojas, [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] didvyris (g. [[1904]] m.). * '''[[Gruodžio 25]]''' d. – [[Karel Čapek|Karelas Čapekas]], garsus [[Čekija|čekų]] rašytojas. 1921 m. išleistoje knygoje ''„[[R.U.R.]]“'' (''Rossum’s Universal Robots'', {{lt|Rosumo universalūs robotai}}) pasiūlė ir išpopuliarino terminą ''[[robotas]]'', kurį sukūrė jo brolis, Josef Čapek (g. [[1890]] m.). * '''[[Gruodžio 27]]''' d. – [[Emile Vandervelde|Emilis Vanderveldė]], [[Teisė|teisininkas]], [[Belgija|Belgijos]] visuomenės ir [[Politika|politinis]] veikėjas, buvęs sveikatos, tiekimo, užsienio reikalų ir [[teisingumo ministras]] (g. [[1866]] m.). === Nobelio premijos === [[1938 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[Richard Kuhn]] ([[1900]]–[[1967]]); * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[Enrico Fermi]]; * '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[Pearl S. Buck|Perlė S. Bak]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Corneille Jean François Heymans]] ([[1892]]–[[1968]]); * '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Office international Nansen pour les Réfugiés]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1938|no=T}} [[Kategorija:1938 metai|*1938 m.]] 89oxv59iofyk387j49oaxxarx7ur42m 7797879 7797878 2026-04-03T12:41:27Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimtadieniai */ 7797879 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1938| | }} '''1938''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[Vasario 11]]''' d. – priimta [[1938 m. Lietuvos Konstitucija|Lietuvos Konstitucija]], pagal kurią [[prezidentas|prezidentui]] tapo pavaldūs visi valstybinės valdžios organai, o prezidentas – niekam nepavaldus ir niekieno neatšaukiamas; * '''[[Kovo 17]]''' d. – Lietuvos Vyriausybė gavo [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|Lenkijos ultimatumą]], reikalaujantį užmegzti su ja diplomatinius santykius ir grasinantį panaudoti jėgą, jeigu [[Lietuva]] nesutiks to padaryti; * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[Lietuva]] užmezgė diplomatinius santykius su [[Lenkija]]; * '''[[Gegužės 5]]''' d. – pradėtas konstruoti [[bombonešis]] [[ANBO-VIII|Anbo-VIII]]; * '''[[Gegužės 10]]''' d. – [[Palangos gaisras (1938)|Palangos gaisras]], sudegė didelė miestelio dalis; * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] prasidėjo Pirmoji Lietuvos Tautinė [[Olimpinės žaidynės|olimpiada]]. Atvyko sportininkai ir svečiai iš [[JAV]], [[Brazilija|Brazilijos]], [[JK|Didžiosios Britanijos]], [[Latvija|Latvijos]]; * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Vilkijos gaisras (1938)|Vilkijos gaisras]], sudegė didelė miestelio dalis. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Bronislovas Algirdas Jacikevičius]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Alfredas Antanas Jakučiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] (m. [[2019]] m.). ** [[Mečys Rakauskas]], [[Lietuva|lietuvių]] prozininkas (m. [[2020]] m.). ** [[Norbertas Vėlius]], lietuvių etnografas ir religijotyrininkas, dirbo [[VDU]] (m. [[1996]] m.). * '''[[Sausio 2]]''' d.: ** [[Emilis Jokūbas Trečiokas]], žurnalistas, [[Literatūra|literatas]], [[Kraštotyra|kraštotyrininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (m. [[2004]] m.). ** [[Petras Zimblys]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Sausio 3]]''' d. – [[Danielius Pocius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Vytas Mašauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas agrochemikas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Leonora Prakopavičienė|Leonora Otilija Prakopavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja. * '''[[Sausio 8]]''' d.: ** [[Henrikas Andriukonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorius, rašytojas (m. [[1985]] m.). ** [[Romualdas Mankus]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 11]]''' d. – [[Egidijus Saulius Juodis]], [[Lietuva|Lietuvos]] mechanikos inžinierius šilumininkas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Stasys Skrodenis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (m. [[2026]] m.). * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Antanas Česnys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Sausio 20]]''' d. – [[Eduardas Jonas Monkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[agrarinė teisė|agraristas]], MRU profesorius. * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Rūta Staliliūnaitė]], kino ir teatro aktorė. * '''[[Sausio 22]]''' d. – [[Kazys Daukša]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 24]]''' d. – [[Kazimieras Juozas Klimašauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas (m. [[2005]] m.). * '''[[Sausio 25]]''' d.: ** [[Giedrutis Laucius]], dailininkas architektas, restauratorius. ** [[Michalina Adomavičienė]]-Sorakaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė, menotyrininkė. * '''[[Sausio 26]]''' d. – [[Ronius Karopčikas]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Rimgaudas Eilunavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas. * '''[[Sausio 29]]''' d.: ** [[Aloyzas Ramunis Budriūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[botanika]]s (m. [[2023]] m.). ** [[Stanislovas Algis Kavaliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dviratininkas, daugkartinis Lietuvos dviračių sporto čempionas, dviračių sporto treneris (m. [[2020]] m.). * '''[[Sausio 31]]''' d.: ** [[Jonas Laimutis Martinkėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas otorinolaringologas, nosies ir prienosinių ančių funkcinės endoskopinės chirurgijos Lietuvoje pradininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Vytautas Rančelis]], [[Lietuva|lietuvių]] genetikas (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Antanas Lukianas]], [[Lietuva|Lietuvos]] hidrotechnikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Vasario 7]]''' d.: ** [[Albertas Rosinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, baltistas (m. [[2010]] m.). ** [[Liudvikas Saulius Razma]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. * '''[[Vasario 10]]''' d. – [[Algirdas Čiučelis]], [[matematika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] mokslo, politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[2008]] m.). * '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Ema Geniušienė|Ema (Emma) Geniušienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Algimantas Krajauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Jeronimas Kraujelis]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Pranas Morkus]], lietuvių [[esė|eseistas]], kino scenaristas, radijo žurnalistas (m. [[2022]] m.). * '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Cezaris Kisieliauskas|Cezaris Jonas Kisieliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Vasario 20]]''' d. – [[Pranciškus Budrius]], [[Lietuva|lietuvių]] [[birbynė|birbynininkas]], koncertmeisteris. * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Stanislava Juonienė|Stanislava Zuzana Juonienė]], sovietinė veikėja, istorikė, istorijos mokslų kandidatė. * '''[[Vasario 26]]''' d. – [[Adolfas Brėskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Albinas Batavičius]], muzikantas (bandonininkas), kraštotyrininkas, kelių knygų apie [[Žemaitija|Žemaitiją]], [[Tauragė]]s kraštą autorius, [[Vilniaus žemaičių kultūros draugija|Vilniaus žemaičių kultūros draugijos]] narys. * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Tadas Rimas Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[2005]] m.). * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Giedrius Juozas Daniulaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2003]] m.). * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Kavaliauskas (1938)|Jonas Kavaliauskas]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Kovo 12]]''' d. – [[Konstantas Ramelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], [[teisėjas]], pedagogas, politinis veikėjas (m. [[2026]] m.). * '''[[Kovo 13]]''' d. – [[Stasys Vėlyvis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]] ir [[civilinio proceso teisė|civilprocesualistas]] (m. [[2023]] m.). * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Nijolė Gelžinytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] aktorė, režisierė. * '''[[Kovo 18]]''' d.: ** [[Audronė Girdzijauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatrologė, dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Bernardas Šaknys]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, žurnalistas, redaktorius (m. [[2022]] m.). * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Gabriel Jan Mincevič]], [[Lietuva|Lietuvos]] lenkų politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Vaclovas Juodpusis]], [[Lietuva|Lietuvos]] muzikologas. * '''[[Kovo 29]]''' d. – [[Povilas Aksomaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, fizinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. [[2004]] m.). * '''[[Kovo 30]]''' d.: ** [[Aldona Petrulaitienė-Liukpetrytė]], choro dirigentė ir pedagogė. ** [[Vytautas Šeinauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, grafikas, pedagogas (m. [[2003]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Laimonas Inis]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas. * '''[[Balandžio 3]]''' d. – [[Stanislovas Kalinka]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Edmundas Leparskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, restauratorius. * '''[[Balandžio 10]]''' d. – [[Jonas Grigas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys korespondentas, VU profesorius. * '''[[Balandžio 11]]''' d.: ** [[Leonas Jonaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, [[bibliofilas]], [[ekslibrisas|ekslibrisų]] kolekcininkas, technologijos mokslų daktaras (m. [[2004]] m.). ** [[Petras Mindaugas Grigaitis]], [[Medicina|gydytojas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Balandžio 12]]''' d.: ** [[Albertas Miškinis]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. ** [[Pranas Jurkonis]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Balandžio 14]]''' d. – [[Romualdas Augūnas|Romualdas Kęstutis Augūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas, alpinistas. * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Ieva Labutytė|Ieva (Eva) Erika Labutytė-Vanagienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė grafikė, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kraštotyrininkė (m. [[2003]] m.). * '''[[Balandžio 17]]''' d. – [[Manigirdas Motekaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pianistas, vargonininkas, pedagogas. * '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Jonas Mačys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio raj.]] politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras. * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Vincentas Pranevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Marijona Kušleikaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[Alfonsas Stanevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Rita Baltušytė]], Lietuvos ir [[Australija|Australijos]] žurnalistė. * '''[[Balandžio 28]]''' d.: ** [[Jonas Tamašauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Bernardas Vasiliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vargonai|vargonininkas]], [[pianinas|pianistas]], [[Vargonai|vargonų]] restauratorius (m. [[2022]] m.). * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Gotfridas Ektis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Dalija Salomėja Gaidamonienė]]-Šiurkutė, [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja pulmonologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Kazimieras Velžys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Gražina Bigelytė-Bulavienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[televizija|televizijos]] diktorė, redaktorė (m. [[2009]] m.). * '''[[Gegužės 10]]''' d.: ** [[Teresė Genovaitė Dovydaitytė]], [[Lietuva|lietuvių]] žurnalistė (m. [[2022]] m.). ** [[Justinas Jonušas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, choro ir orkestro dirigentas (m. [[2013]] m.). * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Ona Gaučienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomė daržininkė, biomedicinos mokslų daktarė, žemės ūkio mokslų kandidatė nuo 1975 m. * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Aleksandras Macijauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas, žurnalistas. * '''[[Gegužės 18]]''' d.: ** [[Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė. ** [[Česlovas Juršėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]], politinis veikėjas, vienintelis visų šešių kadencijų [[Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo]] narys, [[laisvamanybė|laisvamanis]]. * '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Donatas Pečiūra]], [[Lietuva|lietuvių]] kino operatorius (m. [[2023]] m.). * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Agnė Gregorauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė (m. [[2022]] m.). * '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Danutė Marčiulionienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologė ekologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, radioekologinių tyrimų pradininkė Lietuvoje. * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Antanas Vitkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (m. [[2004]] m.). * '''[[Gegužės 27]]''' d. – [[Eleonora Matulaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė. * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Vladislavas Avižienis]], [[Lietuva|lietuvių]] inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 29]]''' d. – [[Algimantas Endriukaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Nijolė Murelė|Nijolė Aleksandra Murelė-Murelytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] restauratorė. * '''[[Birželio 6]]''' d. – [[Jonas Kauneckas]], [[Panevėžio vyskupija|Panevėžio vyskupas]]. * '''[[Birželio 7]]''' d.: ** [[Fabijonas Sereika]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[2005]] m.). ** [[Gražina Degutytė-Švažienė|Gražina Janina Degutytė-Švažienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė. * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Violetta Villas]], Lenkijos [[pop]], [[opera]] muzikos atlikėja. * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Jonas Dainius Ručinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, publicistas (m. [[2020]] m.). * '''[[Birželio 13]]''' d. – [[Algimantas Antanas Greimas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis veikėjas. * '''[[Birželio 15]]''' d.: ** [[Antanas Bagdonavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] irkluotojas (m. [[2024]] m.). ** [[Matas Tamonis]], [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] energetikos instituto Regionų energetikos plėtros laboratorijos vedėjas, habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius, tarptautinės energetikos inžinierių asociacijos narys. * '''[[Birželio 20]]''' d.: ** [[Juozapas Kairys]], choro dirigentas ir kompozitorius. (m. [[2008]] [[spalio 11]] d.). ** [[Valerijonas Šadreika]], [[teisininkas]], [[advokatas]], advokatų savivaldos veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. [[1991]] m.). * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Antanas Glemža (1938)|Antanas Glemža]], [[Lietuva|Lietuvos]] biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Jonas Petras Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[irklavimas|irkluotojas]], irklavimo teisėjas, treneris, pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * '''[[Birželio 25]]''' d. – [[Jonas Ambrukaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, logopedas, socialinių mokslų daktaras. * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Edmundas Gendrolis]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, kultūros antropologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1994]] m.). * '''[[Birželio 29]]''' d. – [[Sigitas Krivickas|Povilas Sigitas Krivickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, fotografas. * '''[[Birželio 30]]''' d. – [[Zigmantas Viktoras Morkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[1995]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 1]]''' d. – [[Anupras Gauronskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupijos]] kapitulos kanauninkas (m. [[2022]] m.). * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Anupras Svarauskas]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[2008]] m.). * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Vidmantas Jonas Jokūbaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, technologijos [[mokslų daktaras]]. * '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Albertas Lamauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. * '''[[Liepos 9]]''' d. – [[Daiva Mongirdaitė]]-Ričardson, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] operos dainininkė. * '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Nijolė Lapinskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologė rizologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Liepos 20]]''' d.: ** [[Petras Korkutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] meteorologas, fizinių mokslų daktaras. ** [[Algirdas Strumskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[2021]] m.). * '''[[Liepos 21]]''' d. – [[Kęstutis Baltrušaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Liepos 22]]''' d.: ** [[Lina Dumbliauskaitė]], choro dirigentė ir pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Nijolė Sadūnaitė]], vienuolė, disidentė (m. [[2024]] m.). ** [[Ričardas Tamulis]], boksininkas, olimpinių žaidynių vicečempionas, daugkartinis [[Europa|Europos]], [[TSRS]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] bokso čempionas (m. [[2008]] m.). * '''[[Liepos 24]]''' d. – [[Ramūnas Kamaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Jonas Pauža]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, pedagogas. * '''[[Liepos 27]]''' d. – [[Irena Butkienė-Sapiegaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė, bibliografė. * '''[[Liepos 29]]''' d.: ** [[Vilhelmas Danielius Bimbiris]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Virgilijus Citvaras]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2016]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Romas Kašinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas otorinolaringologas, biomedicinos mokslų daktaras, [[VU|Vilniaus universiteto]] Ausų, nosies, gerklės ir akių klinikos įkūrėjas. * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d. – [[Aleksandras Velička]], Lietuvos kalbininkas – germanistas, pedagoginių mokslų [[daktaras]], [[VGTU]] [[docentas]]. * '''[[Rugpjūčio 4]]''' d. – [[Stanislovas Marčiauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Leonidas Kučma|Leonidas Danylovičius Kučma]], [[Ukraina|Ukrainos]] [[Ukrainos prezidentas|prezidentas]] ([[1994]]–[[2005]] m.). * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. – [[Leonas Povilas Lingaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, transporto specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d.: ** [[Kazys Vytautas Trainys]], [[Lietuvos veterinarijos akademija|Lietuvos veterinarijos akademijos]] profesorius. ** [[Regina Rasa Dočkutė]], [[Lietuva|lietuvių]] grafikė. * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Beata Marija Tiškevič|Beata Marija Elena Tiškevičiūtė-Kalenicka]], [[bajorai]]tė, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafaitė]]. * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Jonas Vytautas Paliulis]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. – [[Liudvikas Abraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[energetika]]s, [[informatika]]s (m. [[1989]] m.). * '''[[Rugpjūčio 20]]''' d.: ** [[Birutė Butkevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė, bibliofilė. ** [[Kęstutis Lipeika]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]] (m. [[2018]] m.). * '''[[Rugpjūčio 21]]''' d. – [[Janina Didžiapetrienė|Janina Petrauskaitė-Didžiapetrienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja onkologė, biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Romualdas Lekevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[genetika]]s, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Ekologinės genetikos pradininkas Lietuvoje. * '''[[Rugpjūčio 29]]''' d. – [[Valentina Paukštelytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Juozas Tumelis]], [[Lietuva|lietuvių]] istorikas, bibliografas, vertėjas (m. [[2022]] m.). * '''[[Rugsėjo 3]]''' d. – [[Antanas Algirdas Garmus]], [[Lietuva|Lietuvos]] teismo medicinos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 5]]''' d. – [[Teisutis Makačinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas. * '''[[Rugsėjo 6]]''' d.: ** [[Nijolė Baužytė]], [[LRT televizija|Lietuvos televizijos]] žurnalistė, visuomenės veikėja. ** [[Vidutis Pranciškus Kamaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, tarptautinės klasės šokėjas (m. [[2024]] m.). * '''[[Rugsėjo 7]]''' d.: ** [[Eugenijus Majauskas|Eugenijus Germanas Majauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Zenonas Petras Alekna]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[Pranciškus Tirius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2001]] m.). * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Jonas Malakauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajonas|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugsėjo 10]]''' d. – [[Vera Tauragienė-Matora]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Rimantas Banevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius technologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Krescencijus Stoškus|Krescencijus Antanas Stoškus]], filosofas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Gintautas Gelažauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Rugsėjo 27]]''' d.: ** [[Henrikas Tamulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė]], istorikė, prozininkė, poetė, eseistė (m. [[2000]] m.). * '''[[Rugsėjo 30]]''' d. – [[Danutė Pečkaitienė-Majauskaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Gražina Didelytė]]-Abaravičienė, [[Lietuva|Lietuvos]] grafikė, knygų iliustratorė (m. [[2007]] m.). * '''[[Spalio 8]]''' d.: ** [[Bronislovas Lubys]], Lietuvos verslininkas, pramonininkas, [[LR Aukščiausioji Taryba|LR Aukščiausiosios Tarybos]] Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo [[signataras]], chemikas, KTU docentas, KTU ir [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] (KU) garbės daktaras, mecenatas, [[Jonavos rajono garbės pilietis]], didžiausios asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje ([[Lietuvos pramonininkų konfederacija|LPK]]) vadovas, antro pagal dydį lietuviško kapitalo koncerno „[[Achemos grupė]]“ vadovas ir pagrindinis akcininkas (valdo ~51 % akcijų); turtingiausias žmogus Lietuvoje.<ref>pagal 2008, 2009 m. „[[Veidas (žurnalas)|Veido]]“ atliktus tyrimus (žr. [[Turtingiausiųjų Lietuvos žmonių sąrašas|Lietuvos turtingiausių žmonių trisdešimtukas]])</ref> ** [[Pranciškus Vytautas Mickus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Heinz Fischer|Haincas Fišeris]], [[Austrijos prezidentai|Austrijos prezidentas]], šias pareigas eina nuo [[2004]] m. [[liepos 8]] d. * '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Vytautas Jaugėla]], lietuvių menininkas, fotografas, kino mėgėjas, medžio drožėjas, tapytojas, senienų rinkėjas. * '''[[Spalio 19]]''' d. – [[Janina Kulda]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė|Švenčionių rajono]] kultūros, politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Danutė Andrijauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetė. * '''[[Spalio 22]]''' d.: ** [[Eugenijus Aniulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Skirmantas Valiulis]], [[fotografija|fotografijos]], [[televizija|televizijos]] ir [[kinas|kino]] kritikas, menotyrininkas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas|Žurnalistikos instituto]] dėstytojas, [[VPU]], [[LMTA]] lektorius, [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]], Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, LR KM Kino ir fotografijos ekspertų komisijų, LR KM Kultūros ir meno tarybos narys. * '''[[Spalio 24]]''' d. – [[Vytautas Giniotis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2012]] m.). * '''[[Spalio 25]]''' d.: ** [[Algimantas Mikelėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, visuomenės veikėjas. ** [[Felicijonas Konstantinas Fedaravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, žurnalistas, poetas (m. [[2023]] m.). * '''[[Spalio 30]]''' d.: ** [[Juozas Laimutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Petras Dimša]], [[LRT televizija|Lietuvos televizijos]] režisierius, aktorius, poetas (m. [[2020]] m.). * '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Ingrida Korsakaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailėtyrininkė, dailės istorikė, visuomenės veikėja (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Raminta Elena Kuprevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė, [[popierius|popieriaus]] restauratorė. * '''[[Lapkričio 2]]''' d.: ** [[Anatolijus Bernatavičius]], [[Lietuva|lietuvių]] smuikininkas (altas), pedagogas ir chorvedys (m. [[2011]] m.). ** [[Vladislovas Algirdas Katinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, šiluminės energetikos specialistas, habilituotas technologijos [[mokslų daktaras]] (m. [[2022]] m.). * '''[[Lapkričio 6]]''' d. – [[Leonardas Gutauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, tapytojas (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 7]]''' d. – [[Sigitas Tamkevičius]], [[Jėzuitai|SJ]], katalikų dvasininkas, [[Kauno arkivyskupija|Kauno arkivyskupas]]. * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Juozas Alechnavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 10]]''' d. – [[Česlovas Kalenda]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, humanitarinių [[mokslų daktaras]], profesorius. * '''[[Lapkričio 15]]''' d. – [[Algirdas Bargelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 20]]''' d.: ** [[Adelė Čypienė-Kučytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. ** [[Jūras Bajerčius]], choro dirigentas, pianistas, pedagogas. ** [[Povilas Domeika]], [[Lietuva|Lietuvos]] žemės ūkio ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. ** [[Vytautas Alfonsas Jonaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[entomologija|entomologas]], habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2006]] m.). * '''[[Lapkričio 21]]''' d.: ** [[Boleslovas Gurskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Dalia Triponienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja, kraujagyslių chirurgė (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 24]]''' d. – [[Zenius Jonas Jurgelaitis]], inžinierius statybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinis veikėjas. * '''[[Lapkričio 25]]''' d. – [[Rimantas Bagdonas (1938)|Rimantas Bagdonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] sportininkas, [[imtynės|imtynininkas]], vienintelis Lietuvos imtynininkas, tapęs pasaulio čempionu.<ref>[http://www.imtynes.lt/?page=453 Rimantas Bagdonas – vienintelis Lietuvos imtynininkas, tapęs pasaulio čempionu. Lietuvos imtynių federacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070807231210/http://www.imtynes.lt/?page=453 |date=2007-08-07 }}</ref> * '''[[Lapkričio 26]]''' d.: ** [[Jonas Bielskis (1938)|Jonas Bielskis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2004]] m.). ** [[Jonas Klimavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Juvencijus Deikus]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Mečislovas Navickas]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Lapkričio 30]]''' d. – [[Antanas Marcijonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, teisėtyrininkas, [[Vilniaus universitetas|VU]] profesorius, socialinių mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Donata Linčiuvienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] vertėja, tekstologė. * '''[[Gruodžio 10]]''' d. – [[Bronislovas Kučinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Juozapas Edvardas Misevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] matematikas (m. [[2010]] m.). * '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Vytautas Rapolas Gritėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Gruodžio 19]]''' d. – [[Algirdas Briedis]], [[sportas|sporto]] gydytojas, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas (m. [[2022]] m.). * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Pranas Kūris]], [[teisininkas]], [[TSKP]] ir [[Lietuvos TSR]] politinis veikėjas, [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partijos]] Centro komiteto narys, LTSR [[teisingumo ministras]], vienintelis iš sovietinių okupacinės valdžios ministrų tapęs pirmosios Lietuvos Vyriausybės po Nepriklausomybės atkūrimo nariu (pirmuoju teisingumo ministru), [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) [[profesorius]], [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Teisės fakulteto]] dėstytojas, tarptautinių teismų teisėjas, [[tarptautinės teisės mokslas|teisėtyrininkas tarptautininkas]], [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]], [[ambasadorius]], [[MRU]] garbės daktaras. * '''[[Gruodžio 22]]''' d. – [[Liudvikas Narcizas Rasimas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, teisininkas ir visuomenininkas (m. [[2023]] m.). * '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Vaclovas Čiočys]], [[Lietuva|Lietuvos]] matematikas, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Gruodžio 25]]''' d. – [[Pranas Dragūnaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]]. '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Vytautas Zabielskas]], Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos pirmininkas. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija|Visuotinės lietuvių enciklopedijos]] straipsnių apie [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]] autorius. === Mirtys === * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Liudas Vaineikis]], [[knygnešys]], gydytojas, savivaldybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (g. [[1869]] m.). * '''[[Sausio 24]]''' d. – [[Jonas Jaks-Tyris]], matematikas, [[knygnešys]], spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (g. [[1877]] m.). * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Mykolas Brundza]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], publicistas, visuomenininkas, chorvedys (g. [[1884]] m.). * '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Adomas Dambrauskas-Jakštas]], lietuvių filosofas, teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas (g. [[1860]] m.). * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Vincas Markevičius|Vincas Jonas Markevičius]], ūkininkas, vienas žymiausių [[Lietuva|Lietuvos]] [[Knygnešys|knygnešių]] (g. [[1866]] m.). * '''[[Kovo 29]]''' d. – [[Mykolas Eustachijus Brenšteinas]], [[Lietuva|Lietuvos]], daugiausia [[Žemaitija|Žemaitijos]] istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas. Rašė [[lenkų kalba]] (g. [[1874]] m.). * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Petras Leonas]], vienas pirmųjų Lietuvos teisininkų, (teisės) sociologų, įvertintas mokslų daktaro ''honoris causa'' laipsniu; [[advokatas]], teisės profesorius, visuomenės ir politinis veikėjas, [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės dūmos]] narys, [[laisvamanybė|laisvamanis]]. [[Ona Leonaitė Kairienė|Onos Leonaitės-Kairienės]] tėvas (g. [[1864]] m.). * '''[[Birželio 14]]''' d.: ** [[Francas Brenderis]], šveicarų kilmės [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas (g. [[1894]] m.). ** [[Jonas Trečiokas]], mokytojas, vertėjas, vadovėlių autorius, politinis veikėjas, [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] [[Šiauliai|Šiaulių]] organizacijos narys (g. [[1892]] m.). * '''[[Birželio 15]]''' d. – [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]], lietuvių rašytojas (g. [[1863]] m.). * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Aleksandras Bobinskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1876]] m.). * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Vincas Mišeika]], [[Lietuviai|lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1870]] m.). * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Pranas Jackevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1877]] m.). * '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Vaclovas Bielskis]], inžinierius, [[knygnešys]], žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas, savivaldybininkas (g. [[1870]] m.). * '''[[Spalio 29]]''' d. – [[Vincas Niekus]], vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (g. [[1886]] m.). * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Konstantinas Glinskis]]-Kastantas, aktorius, režisierius, pedagogas (g. [[1886]] m.). * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Izaokas Donskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, filosofijos daktaras (g. [[1898]] m.). '''Nedatuota''' * [[Antanas Kungis]], kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. [[1872]] m.). * [[Juozas Bridžius]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (g. [[1870]] m.). == Pasaulyje == === Ilgalaikiai įvykiai === * [[Antrasis Kinijos–Japonijos karas]] ([[1937]]–[[1945]] m.); * [[Ispanijos pilietinis karas]] ([[1936]]–[[1939]] m.). === Įvykiai === '''[[Vasaris]]''' * '''[[Vasario 12]]''' d. – Vokietijos kariuomenė įžengia į [[Austrija|Austriją]]. '''[[Kovas]]''' * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]] atrandama [[nafta]]; * '''[[Kovo 12]]''' d. – Anšliusas: Vokietijos kariuomenė okupuoja Austriją; kitą dieną paskelbiama apie Austrijos aneksavimą; * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Tarybų Sąjunga]] oficialiai paskelbia apie mirties bausmės įvykdymą N. Bucharinui; * '''[[Kovo 18]]''' d. – [[Meksika]] nacionalizuoja visą užsieniečiams priklausantį naftos gavybos verslą. '''[[Balandis]]''' * '''[[Balandžio 12]]''' d. – [[Eduardas Deladje]] (''Edouard Daladier'') tampa [[Prancūzija|Prancūzijos]] prezidentu. '''[[Gegužė]]''' * '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Vatikanas]] pripažįsta Franko vyriausybę [[Ispanija|Ispanijoje]]. '''[[Liepa]]''' * Įkuriama Mauthauzeno (''Mauthausen'') koncentracijos stovykla [[Austrija|Austrijoje]]. '''[[Rugsėjis]]''' * Europoje kyla krizė dėl Vokietijos reikalavimo prisijungti [[Sudetų kraštas|Sudetų kraštą]], priklausantį [[Čekoslovakija]]i; * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Miuncheno sutartis]], kuria Vokietijos, [[Italija|Italijos]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] ir Prancūzijos lyderiai susitarė dėl Vokietijos reikalavimo aneksuoti Sudetų kraštą patenkinimo. '''[[Spalis]]''' * '''[[Spalio 1]]''' d. – Vokietijos kariuomenė įžengė į Sudetų kraštą; * '''[[Spalio 5]]''' d. – Atsistatydino Čekoslovakijos prezidentas [[Eduardas Benešas]]; * '''[[Spalio 30]]''' d. – milijonai amerikiečių puolė į paniką, išgirdę per radiją skaitant Herberto Wellso knygą „Pasaulių karas“: žmonės patikėjo, kad [[Žemė|Žemę]] puola marsiečiai. '''[[Lapkritis]]''' * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – „[[Krištolinė naktis]]“ Vokietijoje – naciai ir jiems prijaučiantys siaubė ir degino [[žydai|žydų]] turtą ir nuosavybę. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Jonas Karolis I]], [[Ispanija|Ispanijos]] karalius nuo 1975 iki 2014 m. * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Donald Ervin Knuth]], [[JAV]] [[informatika]]s. * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Vladimiras Vysockis|Vladimiras Semionovičius Vysockis]], rusų [[aktorius]], [[muzikantas]], [[poetas]] (m. [[1980]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Juris Bojars]], [[Teisė|teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]] ir [[civilistika|civilistas]], [[Latvija|Latvijos]] politinis veikėjas. * '''[[Vasario 13]]''' d. – [[Carmela Corren|Karmela Koren]], [[Izraelis|Izraelio]] dainininkė ir aktorė (m. [[2022]] m.). * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Anita Thallaug]], [[Norvegija|norvegų]] aktorė ir dainininkė (m. [[2023]] m.). * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Vojtěch Cepl]], čekų [[teisininkas]], [[teisėtyra|teisėtyrininkas]], [[profesorius]], [[teisėjas]] (m. [[2009]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Tufuga Efi|Tupua Tamasese Tupuola Tufuga Efi]], [[Samoa]] politikas, nuo [[2007]] m. [[birželio 16]] d. penkeriems metams išrinktas šalies vadovu. Jis du kartus buvo Samoa [[ministras pirmininkas]]. * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Tiit-Rein Viitso|Tytas Reinas Vytsas]], [[estai|estų]] filologas, [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius (m. [[2022]] m.). * '''[[Kovo 7]]''' d. – [[David Baltimore]], [[1975 m. Nobelio premijos laureatai|1975]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Rudolfas Nurijevas]], rusų kilmės baleto šokėjas, vienas žymiausių amžiaus šokėjų ([[1961]] m. jam buvo suteiktas politinis prieglobstis [[Prancūzija|Prancūzijoje]])<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0638159/ Rudolfas Nurijevas].</ref> (m. [[1993]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[John F. Smith|Džonas F. Smitas]], JAV [[vadybininkas]]. * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Justin Metsing Lekhanya]], majoras generolas, buvęs [[Lesotas|Lesoto]] [[ministras pirmininkas]], gynybos ministras ir karinės tarybos pirmininkas (m. [[2021]] m.). * '''[[Balandžio 8]]''' d. – [[Kofis Ananas|Kofis Ata Ananas]], ekonomistas, [[Gana|Ganos]] diplomatas. Buvo septintasis Generalinis [[JTO|Jungtinių Tautų]] sekretorius (nuo [[1997]] iki [[2007]]), iki tol dirbo JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotoju taikos palaikymo klausimais. * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Claudia Cardinale|Klaudija Kardinalė]], [[Italija|Italijos]] kino aktorė (m. [[2025]] m.). * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Kasdi Merbah]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]] ([[1988]] m. [[lapkričio 5]] d. – [[1989]] m. [[rugsėjo 9]] d.) (m. [[1993]] m.). * '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[James Harris Simons]], [[JAV]] [[kriptoanalizė|kriptoanalitikas]], [[fizikas]], [[mokslininkas]], [[investuotojas]], fondų valdytojas, [[milijonierius|multimilijonierius]] ir [[filantropas]] (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Mošoešoe II]], anksčiau žinomas kaip Constantine Bereng Seeiso buvo [[Lesotas|Lesoto]] karalius. Šalį jis valdė nuo [[1966]] m. iki pat savo mirties [[1996]] m (m. [[1996]] m.). * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Andrejus Amalrikas]], rusų [[rašytojas]] ir [[disidentas]] (m. [[1980]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Giuliano Amato]], [[Italija|Italijos]] politikas. Jis buvo du kartus šalies [[Italijos ministras pirmininkas|ministru pirmininku]] nuo [[1992]] iki [[1993]] ir nuo [[2000]] iki [[2001]] m. Nuo [[2006]] iki [[2008]] m. jis buvo [[Romanas Prodi|Romano Prodi]] vyriausybės narys. * '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (m. [[2026]] m.). * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Jerry West|Džeris Vestas]], [[JAV]] krepšininkas ir treneris (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 16]]''' d. – [[Gustav Torgny Lindgren]], švedų rašytojas.<ref>[[:en:Torgny Lindgren|Gustav Torgny Lindgren]].</ref> '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 18]]''' d. – [[Paul Verhoeven]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] kino režisierius, scenaristas, prodiuseris, kuriantis filmus tiek Europoje, tiek Holivude. Jo prekiniu ženklu filmuose tapęs išskirtinis seksualumas ir žiaurumas. Režisierius geriausiai žinomas dėl JAV sukurtų filmų ([[Esminis instinktas]], [[Robokopas]], [[Erdvėlaivio kariai]]), taip pat nemažai kritikų jo tikru šedevru laiko [[1983]] metų [[Ketvirtasis vyras|Ketvirtąjį vyrą]]. Visgi egzistuoja nuomonė, kad Holivude jo kūryba prarado meniškumą ir tapo orientuota į pelną. ''Senses of Cinema'' svetainėje Polas Verhovenas įvardijamas, kaip ''pavyzdys, kaip Holivudas sugadina tikrus menininkus''.<ref>http://www.sensesofcinema.com/2003/great-directors/verhoeven/</ref> * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Diana Rigg]], [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] kino ir teatro aktorė. Apdovanota CBE ([[Order of the British Empire|Commander]]) ordinu (1988 m.) ir DBE ([[Order of the British Empire|Dame Commander of the Order of the British Empire]]) (1994 m.) riterio titulu, Stiringo (1988 m.) ir Lydso (1992 m.) universitetų garbės daktarė, septintojo dešimtmečio sekso simbolis ir feminizmo ikona (m. [[2020]] m.). * '''[[Liepos 26]]''' d.: ** [[Alberto Fujimori]], [[Peru]] politikas, [[1990]]–[[2000]] m. šalies prezidentas (m. [[2024]] m.). ** [[Bobby Hebb]], [[JAV]] dainininkas ir dainų autorius, išgarsėjęs savo sukurta daina „[[Sunny (daina)|Sunny]]“ (m. [[2010]] m.). * '''[[Liepos 27]]''' d. – [[Isabelle Aubret]], prancūzų dainininkė. '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Rod Laver|Rodnis Džordžas „Rodas“ Leiveris]], buvęs profesionalus [[Australija|Australijos]] tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. Jis profesionalu tapo [[1962]] metais. Per savo karjerą Leiveris laimėjo 40 [[Teniso Profesionalų Asociacija|ATP]] titulų. Rodas laimėjo iš viso 11 [[Didysis Kirtis (tenisas)|Didžiojo Kirčio]] turnyrų. Jis buvo pirmoji pasaulio raketė septynerius metus iš eilės. Rodas kartu su [[Roger Federer|Rodžeriu Federeriu]], [[Pete Sampras|Pitu Samprasu]] ir [[Björn Borg|Bjornu Borgu]] yra laikomas geriausiu visų laikų tenisininku. Leiveris ir [[Roy Emerson|Rojus Emersonas]] yra vieninteliai tenisininkai kuriem per savo karjerą pavyko visus Didžiojo Kirčio turnyrus laimėti po du kartus. * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Zbignevas Cinkutis]], Lenkijos aktorius, režisierius, teatro direktorius ir pedagogas (m. [[1987]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 3]]''' d. – [[Ryōji Noyori]], [[2001 m. Nobelio premijos laureatai|2001]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Aleksander Gudzowaty]], Lenkijos [[verslininkas]], [[milijardierius]]. * '''[[Rugsėjo 25]]''' d. – [[Alfredas Bamesbergeris]], [[vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas, [[baltistika|baltistas]]. * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Vimas Kokas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] premjerministras.<ref>[http://english.minaz.nl/Prime_Minister/Prime_Ministers_since_1945/W_Kok Vimas Kokas. Biografija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110610183517/http://english.minaz.nl/Prime_Minister/Prime_Ministers_since_1945/W_Kok |date=2011-06-10 }}</ref> '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 4]]''' d. – [[Kurt Wüthrich]], [[2002 m. Nobelio premijos laureatai|2002]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Spalio 6]]''' d. – [[Albertas Belas]], [[latviai|latvių]] rašytojas (m. [[2024]] m.). * '''[[Spalio 16]]''' d. – [[Christa Päffgen]], vokiečių kilmės dainų kūrėja, modelis, aktorė, klavišininkė ir [[Andy Warhol]]'o žvaigždė, žinoma pseudonimu ''Nico''. Visuomenėje geriausiai atsimenama iš [[1967]] m. bendro darbo su grupe ''[[The Velvet Underground]]'' (m. [[1988]] m.). * '''[[Spalio 24]]''' d.: ** [[Andris Freibergas]], [[latviai|latvių]] scenografas. ** [[Venediktas Jerofejevas]], [[Rusija|rusų]] rašytojas (m. [[1990]] m.). * '''[[Spalio 29]]''' d. – [[Ellen Johnson-Sirleaf|Ellen Johnson Sirleaf]], [[Liberija|Liberijos]] prezidentė. '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 2]]''' d.: ** [[David Lane|Deividas Edenas Leinas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] baltųjų [[nacionalizmas|nacionalistų]] lyderis. Vienas iš [[Ordinas (grupuotė)|Ordino]] (''The Order'') įkūrėjų (m. [[2007]] m.). ** [[Patrikas Jozefas Buchananas]], konservatyvus amerikiečių žurnalistas, televizijos politinis komentatorius ir kandidatas į [[JAV]] prezidentus nuo Reformų partijos. * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Joe Dassin]], prancūzų dainininkas (m. [[1980]] m.). * '''[[Lapkričio 16]]''' d. – [[Robert Nozick]], amerikiečių filosofas (m. [[2002]] m.). * '''[[Lapkričio 24]]''' d. – [[Oscar Robertson|Oscar Palmer Robertson]], buvęs profesionalus [[JAV]] krepšininkas. [[1996]] m. Robertson buvo įtrauktas [[NBA's 50th Anniversary All-Time Team|NBA 50-mečio Visų laikų komandą]]. * '''[[Lapkričio 28]]''' d. – [[Tom Regan]], [[JAV|amerikiečių]] [[filosofija|filosofas]], [[gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] teoretikas. Nuo 1967 m. iki išėjimo į pensiją 2001 m. dėstė filosofiją [[Šiaurės Karolina|Šiaurės Karolinos]] universitete. '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (m. [[2026]] m.). * '''[[Gruodžio 7]]''' d. – [[Andrzej Czuma|Andžejus Czuma]], [[Lenkija|Lenkijos]] politikas, [[teisininkas]], antikomunistinės opozicijos veikėjas ir politinis kalinys LLR metais. Nuo [[2006]] m. [[gruodžio 13]] d. Lenkijos Seimo narys, nuo [[2009]] m. [[sausio 23]] d. iki [[2009]] m. [[spalio 13]] d. teisingumo ministras ir generalinis prokuroras. * '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[Ikuo Murata]], [[Japonija|japonų]] kalbininkas, baltistas ir vertėjas (m. [[2025]] m.). * '''[[Gruodžio 29]]''' d. – [[Jon Voight]], [[JAV]] televizijos ir kino aktorius. Apdovanotas [[oskaras|oskaru]], [[auksinis gaublys|auksiniu gaubliu]], [[BAFTA]] apovanjimu, [[Kanų kino festivalis|Kanų kino festivalio]] apdovanojimu. Daugelio filmų pagrindinis vekėjas, vaidinęs tokias asmenybes kaip popiežius [[Jonas Paulius II]], [[Franklinas Ruzveltas]], [[Džordžas Vašingtonas]], [[Jurgenas Štropas]]. '''{{Ref label|uzgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Bernt Carlsson|Berntas Karlsonas]], [[Politologija|politologas]], [[Švedija|Švedijos]] diplomatas ir [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[1988]] m.). * [[Günter Wächtershäuser]], vokiečių biochemikas, [[patentinis patikėtinis]], [[Regensburg]]o universiteto garbės profesorius. * [[James Harris Simons|James Harris (Jim) Simons]], [[JAV]] [[kriptoanalizė|kriptoanalitikas]], [[fizikas]], Ph. D., [[mokslininkas]], [[investuotojas]], fondų valdytojas, [[milijonierius|multimilijonierius]] ir [[filantropas]]. * [[Jerzy Makarczyk]], lenkų teisininkas, teisėtyrininkas [[tarptautinė teisė|tarptautininkas]], [[Europos Bendrijų Teisingumo Teismas|Europos Bendrijų Teisingumo Teismo]] teisėjas, buvęs [[Europos Žmogaus Teisių Teismas|Europos Žmogaus Teisių Teismo]] teisėjas. * [[Mamadou Tandja]], buvęs Nigerio prezidentas (m. [[2020]] m.). * [[Piotras Šaduikis]], lietuvių kilmės [[Lenkija|Lenkijos]] tapytojas ir grafikas (m. [[1977]] m.). === Mirtys === * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Georges Melies|Žoržas Meljė]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[kinas|kino]] kūrėjas, padaręs daug techninių ankstyvojo kino atradimų ir pradėjęs kurti siužetinius [[filmas|filmus]] (g. [[1861]] m.). * '''[[Vasario 26]]''' d.: ** [[Aleksandras Drevinis]], [[latviai|latvių]] tapytojas (g. [[1889]] m.). ** [[Gustavas Klucis]], [[latviai|latvių]] ir [[rusai|rusų]] tapytojas, grafikas, skulptorius, fotografas, dizaineris (g. [[1895]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Genrichas Jagoda]], [[NKVD]] vadovas, vadovavęs [[1934]]–[[1936]] m (g. [[1891]] m.). * '''[[Balandžio 12]]''' d. – [[Fiodoras Šaliapinas]], vienas garsiausių rusų [[opera|operos]] dainininkų, [[bosas]] (g. [[1873]] m.). * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Edmundas Huserlis]], [[Vokietija|vokiečių]] [[filosofas]], [[fenomenologija|fenomenologijos]] pradininkas (g. [[1859]] m.). * '''[[Birželio 5]]''' d. – [[Pėteris Šmitas]], žymus latvių kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, mitologas (g. [[1869]] m.). * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Vincas Griganavičius]], [[TSRS]] [[KGB|valstybės saugumo]] veikėjas, saugumo kapitonas ([[1936]] m.) (g. [[1900]] m.). * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Otto Baueris]], austrų teisininkas, socialdemokratų teoretokas ir politikas (g. [[1881]] m.). * '''[[Liepos 29]]''' d.: ** [[Janis Rudzutaks]], latvių kilmės tarybinis partinis, profsąjungų ir valstybės veikėjas (g. [[1887]] m.). ** [[Josifas Unšlichtas]], [[Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratija|LKLSD]] ir [[VKP(b)]] partinis veikėjas, vienas iš [[VČK]]-[[GPU]] kūrėjų<ref name=bio>[http://www.hrono.ru/biograf/unshliht.html Уншлихт Иосиф Станиславович]</ref> (g. [[1879]] m.). ** [[Nikolajus Krilenko|Nikolajus Vasiljevičius Krilenko]], bolševikų revoliucionierius, politikas, teisininkas (prokuroras), įtakojęs tarybinę justiciją iki pat XX a. 3 dešimtmečio vidurio (g. [[1885]] m.). * '''[[Rugpjūčio 7]]''' d. – [[Konstantinas Stanislavskis]], [[Rusija|rusų]] aktorius, režisierius, mokytojas ir vienas iš [[Maskvos dailės teatras|Maskvos dailės]] teatro įkūrėjų. Sugalvojo savitą aktorių rengimo metodą paplitusį visame pasaulyje, vadinamą tiesiog [[Stanislavskio sistema]] (g. [[1863]] m.). * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Leo Frobenijus]], [[vokiečiai|vokiečių]] archeologas, etnografas (g. [[1873]] m.). * '''[[Rugpjūčio 29]]''' d. – [[Joseph Bédier]], prancūzų rašytojas, pedagogas ir istorikas (g. [[1864]] m.). * '''[[Spalio 5]]''' d. – [[Faustina Kovalska|Marija Faustina Kovalska]], [[Lenkija|Lenkijos]] vienuolė, mistikė, [[katalikai|Romos katalikų]] bažnyčios šventoji (g. [[1905]] m.). * '''[[Spalio 17]]''' d. – [[Karl Kautsky|Karlas Kautskis]], vokiečių socialdemokratijos teoretikas, SPD ir II Internacionalo lyderis (g. [[1854]] m.). * '''[[Lapkričio 10]]''' d. – [[Mustafa Kemalis Atatiurkas]], [[Turkija|Turkijos Respublikos]] įkūrėjas bei pirmasis jos prezidentas. Valdė 1923–1938 m. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]] vadovavo [[Kemalio revoliucija]]i, nuvertusiai [[sultonas|sultono]] valdžią, vėliau kariavo su [[Graikija]], nepritardamas Turkijos teritorijos dalies perdavimui graikams pagal [[Sevro sutartis|Sevro taikos sutartį]] (g. [[1881]] m.). * '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Levas Šestovas|Levas Izaakovičius Šestovas]], religinio [[egzistencializmas|egzistencializmo]] atstovas (g. [[1866]] m.). * '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Valerijus Čkalovas|Valerijus Pavlovičius Čkalovas]], sovietų lakūnas bandytojas, [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] didvyris (g. [[1904]] m.). * '''[[Gruodžio 25]]''' d. – [[Karel Čapek|Karelas Čapekas]], garsus [[Čekija|čekų]] rašytojas. 1921 m. išleistoje knygoje ''„[[R.U.R.]]“'' (''Rossum’s Universal Robots'', {{lt|Rosumo universalūs robotai}}) pasiūlė ir išpopuliarino terminą ''[[robotas]]'', kurį sukūrė jo brolis, Josef Čapek (g. [[1890]] m.). * '''[[Gruodžio 27]]''' d. – [[Emile Vandervelde|Emilis Vanderveldė]], [[Teisė|teisininkas]], [[Belgija|Belgijos]] visuomenės ir [[Politika|politinis]] veikėjas, buvęs sveikatos, tiekimo, užsienio reikalų ir [[teisingumo ministras]] (g. [[1866]] m.). === Nobelio premijos === [[1938 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[Richard Kuhn]] ([[1900]]–[[1967]]); * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[Enrico Fermi]]; * '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[Pearl S. Buck|Perlė S. Bak]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Corneille Jean François Heymans]] ([[1892]]–[[1968]]); * '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Office international Nansen pour les Réfugiés]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1938|no=T}} [[Kategorija:1938 metai|*1938 m.]] 0cjs0vcdmyin90jm2aljvd8tnj2jh6v 0 5428 7798371 7767751 2026-04-04T11:00:08Z CD 677 7798371 wikitext text/x-wiki {{otheruses|Kongas}} {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Kongo Demokratinė Respublika |ilgas_pavadinimas = Kongo Demokratinė Respublika |vietinis_pavadinimas = {{fr|République démocratique du Congo}} |kilm=Kongo Demokratinės Respublikos |žemėlapis=Democratic Republic of the Congo (orthographic projection).svg |vėliava=Flag of the Democratic Republic of the Congo (3-2).svg |herbas=Coat of arms of the Democratic Republic of the Congo (grey spear).svg |himnas = „[[Kongo Demokratinės Respublikos himnas|Pakilkite, kongiečiai]]“ |kalbos=[[prancūzų kalba|prancūzų]] |sostinė=[[Kinšasa]] |didžiausiasMiestas=[[Kinšasa]] |valdovų=2 |titulas1=Prezidentas |pavardė1=[[Félix Thisekedi|Feliksas Čisekedis]] |titulas2=Ministras pirmininkas |pavardė2=[[Jean-Michel Sama Lukonde|Žanas Mišelis Sama Lukondė]] |titulas3=- |pavardė3=- |plotoVieta=11 |plotas=2&nbsp;345&nbsp;410 |vandens=3,3 % |gyvMetai=[[2022]] |gyventojuVieta=16 |gyventoju=108&nbsp;407&nbsp;721<ref>{{Cite web|url=https://www.cia.gov/the-world-factbook/field/population/country-comparison/|title=Country comparisons - population|access-date=2022-07-23|archive-date=2025-06-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20250625175122/https://www.cia.gov/the-world-factbook/field/population/country-comparison/|url-status=dead}}</ref> |gyventojuTankis=46,3 |tankumoVieta=181 |BVPMetai=[[2022]] |BVPVieta=83 |BVP=61,8 |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui=669 |BVPGyventojuiVieta=188 |valiuta=[[Kongo frankas]] (CDF) |laikoJuosta=[[UTC]]+1 iki +2 |vasarosLaikas=netaikomas |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Belgija|Belgijos]] |nepriklausomybėsDatos=[[1960]] m. [[birželio 30]] d.<br />&nbsp; |nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta <br />Pripažinta |TLD=[[cd]] |telKodas=+243 |kirčiavimas = Kòngo Demokrãtinė Respùblika <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Kongo Demokratinė Respublika''' ({{fr|République démocratique du Congo, RDC}}; sutrumpintai '''''Kongo DR, KDR'''''; 1971–1997 m. '''Zairas''', {{fr|Zaïre}}) – valstybė [[Centrinė Afrika|Centrinėje Afrikoje]]. Antra pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybė. Šiaurės vakaruose KDR ribojasi su [[Kongo Respublika]], šiaurėje – su [[Centrinės Afrikos Respublika]], [[Pietų Sudanas|Pietų Sudanu]], šiaurės rytuose – su [[Uganda]], rytuose – su [[Ruanda]], [[Burundis|Burundžiu]], [[Tanzanija]], pietryčiuose ir pietuose – su [[Zambija]], pietvakariuose – su [[Angola]]. Vakaruose prieina prie Pietų [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] ir Angolos [[Kabinda (provincija)|Kabindos eksklavo]]. Šalis plotu yra antra pagal dydį Afrikos žemyne ir [[Sąrašas:šalys pagal dydį|vienuolikta pasaulyje]]. Šalyje gyvena daugiau nei 108 milijonai gyventojų. Tai didžiausia oficialiai prancūziškai kalbanti šalis. Sostinė ir svarbiausias ekonominis centras – [[Kinšasa]]. Kongo DR yra nepaprastai turtinga gamtos ištekliais, tačiau dėl politinio nestabilumo, prastos infrastruktūros, didelės korupcijos ir išnaudojimo kolonijiniais laikais<ref>[[BBC]]. (2013-10-09). „DR Congo: Cursed by its natural wealth“. [https://www.bbc.com/news/magazine-24396390 BBC News website] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180531054859/http://www.bbc.com/news/magazine-24396390 |date=2018-05-31}} Tikrinta 2022-10-17</ref> išlieka vienai prasčiausiai išsivysčiusių valstybių pasaulyje. Antrajame ir trečiajame pagal dydį miestuose [[Lubumbašis|Lubumbašyje]] ir [[Mbuži Majis|Mbuži Majyje]] dominuoja kalnakasyba. Didžiausias Kongo DR eksporto šaltinis – šalies viduje išgaunamos žaliavos, kurių daugiau nei pusė 2019 m. buvo eksportuojama į [[Kinijos LR]].<ref name="cia.gov" /> 2019 m. pagal [[žmogaus socialinės raidos indeksas|žmogaus socialinės raidos indeksą]] Kongo Demokratinė Respublika užėmė 175 vietą iš 189 šalių.<ref name="UNHDR">{{cite book|title=Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene|date=2020-12-15|publisher=United Nations Development Programme|isbn=978-92-1-126442-5|pages=343–346|url=http://hdr.undp.org/sites/default/files/hdr2020.pdf|access-date=2020-12-16|archive-date=2020-12-15|archive-url=https://web.archive.org/web/20201215063955/http://hdr.undp.org/sites/default/files/hdr2020.pdf|url-status=live}}</ref> Po du dešimtmečius trukusių įvairių pilietinių karų ir besitęsiančių vidaus konfliktų 2018 m. apie 600 000 pabėgėlių iš Kongo DR vis dar gyveno kaimyninėse šalyse.<ref>{{cite news|url=https://www.yahoo.com/amphtml/news/dr-congo-crisis-stirs-concerns-central-africa-013608788.html|title=DR Congo crisis stirs concerns in central Africa|author=Samir Tounsi|date=2018-06-06|agency=AFP|access-date=2018-06-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20180613062552/https://www.yahoo.com/amphtml/news/dr-congo-crisis-stirs-concerns-central-africa-013608788.html|archive-date=2018-06-13|url-status=live}}</ref> Dviem milijonams vaikų gresia [[badas]], o dėl karinių konfliktų 4,5 mln. gyventojų buvo priversti palikti šalį.<ref>{{cite news|url=https://www.latimes.com/world/africa/la-fg-congo-crisis-20180412-story.html|title=Violence is roiling the Democratic Republic of Congo. Some say it's a strategy to keep the president in power|author=Robyn Dixon|date= 2018-04-12|newspaper=Los Angeles Times|access-date=2018-06-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20180608045928/http://www.latimes.com/world/africa/la-fg-congo-crisis-20180412-story.html|archive-date=2018-06-08|url-status=live}}</ref> Kongo DR yra [[JTO|Jungtinių Tautų]], [[Neprisijungimo judėjimas|Neprisijungimo judėjimo]], [[Afrikos Sąjunga|Afrikos Sąjungos]], [[Rytų Afrikos bendrija|Rytų Afrikos bendrijos]], [[Rytų ir Pietų Afrikos bendroji rinka|Rytų ir Pietų Afrikos bendrosios rinkos]], [[Pietų Afrikos plėtros bendrija|Pietų Afrikos plėtros bendrijos]] ir [[Centrinės Afrikos valstybių ekonominė bendrija|Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos narė]]. == Etimologija == Šalies pavadinimas kilęs nuo [[Kongas (upė)|Kongo upės]], pastarosios vardas – nuo [[Kongo imperija|Kongo imperijos]], o šios – nuo [[bakongai|kongų etninės grupės]]. Spėjama, kad kongų genties pavadinimas reiškia „medžiotojai“.<ref>Bentley, Wm. Holman. Pioneering on the Congo. Fleming H. Revell Co., 1900.</ref> Tačiau yra versijų, anot kurių Kongas vietinėse kalbose reiškiąs „Panterų šalis“ arba „Akmenys“ (''kong ko'').<ref>{{Mašalaitis 2007|179}}</ref> 1971–1997 m. šalis vadinosi ''Zairas'' – tai žodis, kilęs iš portugalų kalbos. Portugalai upę taip pavadino iš [[Kongo kalba|Kongo kalbos]] žodžio ''nzere'' („upė“).<ref>Forbath, Peter (1979). [https://archive.org/details/rivercongodiscov0000forb The River Congo: The Discovery, Exploration and Exploitation of the World's Most Dramatic River.] – New York: E. P. Dutton. ISBN 0-525-47573-7.</ref> == Istorija == {{main|Kongo Demokratinės Respublikos istorija}} : ''Istorija iki XIX a.: [[Kongo civilizacija]], [[Afrikos savanų valstybės]]''. Spėjama, kad šalies teritorija apgyvendinta jau 90 000 metų. Maždaug prieš 3000 m. tuomečius gyventojus išstūmė [[bantų migracija|bantų gentys]].<ref>{{Cite book|last=Van Reybrouck|first=David|title=Congo : the epic history of a people|publisher=HarperCollins|year=2015|isbn=9780062200129|location=Niujorkas, JAV|pages=Chapter 1 and 2}}</ref> Šalies vakaruose XIV–XIX a. egzistavo [[Kongo karalystė]], šiaurės rytuose, viduriniame regione ir rytuose XVI–XIX a. – [[Azandžiai|azandžių]], [[Luba (valstybė)|Lubos]] ir [[Lunda|Lundos]] karalystės. XIX a. pab. dabartinę Kongo DR kolonizavo [[Belgija|Belgijos]] karalius [[Leopoldas II Belgas|Leopoldas II]], įkurdamas [[Laisvoji Kongo valstybė|Laisvąją Kongo valstybę]]. Pradėta masinė gamtos turtų eksploatacija, žiaurus vietos gyventojų išnaudojimas.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/kongo-laisvoji-valstybe/ Kongo laisvoji valstybė ([[VLE]]). Tikrinta 2022-10-17]</ref> Dabartinė Kongo Demokratinės Respublikos teritorija susiformavo XIX a. pabaigoje, ją kolonizavus [[Belgija]]i. Iki tol skirtingose teritorijos dalyse klestėjo atskiri kultūriniai židiniai. Seniausi gyventojai buvo [[pigmėjai]]. Vėliau, per [[bantų migracija|bantų migraciją]], juos išstūmė bantų gentys. Šios migracijos metu tarp 2000 m. pr. m. e. ir 500 m. e. m. [[bantai]] kėlėsi į dabartinę šalies teritoriją iš šiaurės vakarų. Vėliau į šią teritoriją taip pat migravo Sudano [[Darfuras|Darfuro]] ir [[Kordofanas|Kordofano]] regionų gyventojai iš šiaurės rytų bei Rytų Afrikos gyventojai (į rytinius regionus). Dėl šių migracijų susidarė gana marga etninė šalies struktūra. Vakarinė dabartinės KDR teritorijos dalis kartu su pietinės [[Kongo Respublika|Kongo respublikos]] ir šiaurinės [[Angola|Angolos]] teritorija buvo neatskiriama [[Kongo civilizacija|Kongo civilizacijos]] dalis. Nuo XIII a. čia klestėjo [[Kongo imperija]], formavosi [[bakongai|bakongų]] etninė grupė. Nuo XVI a. bakongai pirmieji užmezgė ryšius su [[portugalai]]s, prasidėjo tamprūs kultūriniai ryšiai, vėliau peraugę į intensyvią [[Afrikos vergų prekyba|vergų prekybą]]. Iš šių teritorijų portugalai išgabeno daugybę juodaodžių vergų į savo koloniją [[Brazilijos kolonija|Brazilijoje]]. Kitas svarbus kultūros židinys buvo [[Upembos įduba]] KDR pietinėje dalyje. Jau V a. čia įsižiebė [[Upembos kultūra]], kurios atstovai vykdė intensyvią prekybą dideliame Afrikos regione. XVI a. pabaigoje iš šios kultūros išsivystė [[Lubos karalystė]] su sakralizuotų vadų [[mulopvė|mulopvių]] kultu ir sudėtinga hierarchine politine struktūra. Pradedant XVII a. aukštesnė Lubos kultūra buvo perduodama kitoms savanų gentims [[Lundos plynaukštė|Lundos]] ir [[Katangos plynaukštė|Katangos]] plynaukštėse. Čia susiformavo teokratinės [[Lunda|Lundos]], [[Kazembė]]s, [[Kuba (Afrika)|Kubos]], [[Bemba|Bembos]] ir kitos imperijos, apėmusios visą pietinę dabartinės KDR dalį, taip pat teritorijas [[Zambija|Zambijoje]], šiaurės rytų [[Angola|Angoloje]]. XIX a. viduryje dauguma šių imperijų patyrė [[nguniai|ngunių]] invazijas iš pietų, [[suahiliai|suahilių]] pirklių hegemoniją iš rytų. Trečiasis kultūrinis židinys buvo šiaurės rytinėje KDR dalyje, [[Azandės plynaukštė]]je, kur valstybinius junginius sukūrė [[azandžiai]]. Jų kultūrą stipriai veikė islamiškos afrikinės kultūros šiaurėje. Tačiau didžioji KDR teritorijos dalis, ypač šiaurinė, apaugusi tankiais atogražų miškais, išliko necivilizuota, čia valstybiniai junginiai nesusikūrė. XIX a. pabaigoje po [[David Livingstone|Livingstono]] tyrinėjimų [[Belgijos kolonijinė imperija|belgai]], konkuruodami su [[Portugalija|portugalais]] pietuose ir [[Prancūzija|prancūzais]] šiaurėje, atplėšė sau didelę dalį teritorijos, kuri tapo [[Laisvoji Kongo valstybė|Laisvąja Kongo valstybe]], o vėliau – [[Belgijos Kongas|Belgijos Kongu]]. [[1960]] m. [[birželio 30]] d. Kongas tapo nepriklausoma valstybe ir iš karto susidūrė su daugybe separatistinių judėjimų. 1965 m. perversmo keliu į valdžią atėjo [[Mobutu Sese Seko]], 1971 m. šalį pervadinęs Zairu ir įvedęs griežtą diktatūrą. Šaltajame kare jis palaikė Amerikos pusę, tačiau šalyje įsitvirtino diktatūra, korupcija ir asmenybės kultas. Kultūrinė įvairovė inspiravo nuolatinius etninius konfliktus, kurie ypač paaštrėjo po Šaltojo karo ir susilpnėjus diktatūrai. Nuverstas [[Pirmasis Kongo karas|Pirmojo Kongo karo metu]] [[1997]] m., diktatoriaus įvestas šalies pavadinimas atšauktas. 1998–2003 m. kilo [[Antrasis Kongo karas]], nusinešęs 5,4 mln. žmonių gyvybių.<ref name="The deadliest war in the world">{{cite news|url=http://content.time.com/time/magazine/article/0,9171,1198921,00.html|title=The deadliest war in the world|last=Robinson|first=Simon|date=2006-05-28|magazine=Time|access-date=2010-05-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20130911082009/http://content.time.com/time/magazine/article/0,9171,1198921,00.html|archive-date=2013-09-11|url-status=live}} </ref><ref>{{cite news|url=https://www.reuters.com/article/us-congo-democratic-death-idUSL2280201220080122|title=Congo War driven crisis kills 45,000 a month|last=Bavier|first=Joe|date=2008-02-22|work=Reuters|access-date=2010-05-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20110414093820/http://www.reuters.com/article/2008/01/22/us-congo-democratic-death-idUSL2280201220080122|archive-date=2011-04-14|url-status=live}}</ref> Karas užbaigtas prie valdžios vairo stojus [[Joseph Kabila|Džozefui Kabilai]]. Vis dėlto jo valdymo metu žmogaus teisių padėtis šalyje išliko prasta.<ref>{{cite web|url=https://www.hrw.org/blog-feed/democratic-republic-congo-crisis|title=Democratic Republic of Congo in Crisis &#124; Human Rights Watch|access-date=2021-05-18|archive-date= 2021-05-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20210513223749/https://www.hrw.org/blog-feed/democratic-republic-congo-crisis|url-status=live}}</ref> 2018 m. visuotinių rinkimų metu įvyko pirmasis nuo nepriklausomybės atgavimo taikus valdžios perėmimas, Kabilą prezidento poste pakeitė [[Feliksas Čisekedis]],<ref name="Mwanamilongo">{{cite web|url=https://apnews.com/article/2d0729b681354355a2b2903c93c59a2f|access-date=2021-05-29|last1=Mwanamilongo|first1=Saleh|last2=Anna|first2=Cara|date=2019-01-24|title=Congo's surprise new leader in 1st peaceful power transfer|website=[[Associated Press]]|url-status=bot: unknown|archive-date=2021-05-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20210518102037/https://apnews.com/article/2d0729b681354355a2b2903c93c59a2f}}</ref> iki šiol einantis prezidento pareigas. [[Kivu]] tebesitęsia ginkluotas konfliktas ir šalis išlieka pačia nedemokratiškiausia [[Afrika|Afrikos]] valstybe ir viena nedemokratiškiausių pasaulyje ([[2021 m.]] duomenys).<ref>{{Cite web|title=Democracy Index 2021: the China challenge|url=https://pages.eiu.com/rs/753-RIQ-438/images/eiu-democracy-index-2021.pdf?mkt_tok=NzUzLVJJUS00MzgAAAGDWhBlxfqM9cMZEewC0HoBG0xhm9PFkxb-_IqDsjlxRZgDssKgB0pHGt7yS48UFv94hU4ZW0C_jXaFfmK_5TbL23wtQarQv22nFbg8ZTnHQrrcPg|website=Economist Intelligence Unit|language=en-GB|access-date=2022-10-17|archive-date=2022-03-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20220326122737/https://pages.eiu.com/rs/753-RIQ-438/images/eiu-democracy-index-2021.pdf?mkt_tok=NzUzLVJJUS00MzgAAAGDWhBlxfqM9cMZEewC0HoBG0xhm9PFkxb-_IqDsjlxRZgDssKgB0pHGt7yS48UFv94hU4ZW0C_jXaFfmK_5TbL23wtQarQv22nFbg8ZTnHQrrcPg|url-status=dead}}</ref> == Politinė sistema == {{main|Kongo Demokratinės Respublikos politinė sistema}} Po nepriklausomybės iškovojimo Kongas buvo valdomas autoritariškai. 2006 m. [[vasario 18]] d. įsigaliojo nauja konstitucija ir numatyti pirmieji laisvi [[rinkimai]] po 40 metų, o Kongo DR tapo [[prezidentinė sistema|prezidentine]] [[demokratinė respublika|demokratine respublika]]. JAV valstybės departamento vertinimu, naujoji konstitucija sukūrė balansą tarp valdžios šakų, užtikrino mažumų apsaugą ir vystymąsi ir nustatė prezidento pareigoms apribojimą dvejomis kadencijomis. 2018 m. įvyko pirmas nuo šalies nepriklausomybės atgavimo taikus valdžios perdavimas,<ref name="Mwanamilongo"/> tačiau šalis išlieka tarp pasaulio valstybių, kuriose žmogaus teisės užtikrinamos prasčiausiai. === Užsienio politika === {{pagr|Kongo Demokratinės Respublikos tarptautiniai santykiai|Kongo DR ir Lietuvos santykiai}} Dėl to, kad Kongo DR turi daug retųjų metalų, naudojamų technologijose, išteklių, gerus ekonominius santykius su šalimi palaiko tiek besivystančios didžiosios valstybės, tokios kaip [[Indija]], [[Kinija]] ir [[Brazilija]], tiek [[Rusija]] ir [[JAV]]. Nuo XXI a. sparčiai auga Kinijos investicijos šioje valstybėje. [[2019 m.]] Kongo DR buvo viena iš 37 JTO valstybių, pasirašiusi prie laiško, adresuoto [[Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas|JT žmogaus teisių komitetui]], kuriuo ginti [[Kinijos LR]] rimti žmogaus teisių pažeidimai prieš [[uigūrai|uigūrus]] ir kitas [[musulmonai|musulmonų]] mažumas.<ref>{{cite news |title=Which Countries Are For or Against China's Xinjiang Policies? |url=https://thediplomat.com/2019/07/which-countries-are-for-or-against-chinas-xinjiang-policies/ |work=[[The Diplomat]] |date=2019-07-15 |access-date=2019-07-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190716160658/https://thediplomat.com/2019/07/which-countries-are-for-or-against-chinas-xinjiang-policies/ |archive-date=2019-07-16 |url-status=live }}</ref> Kita vertus, šalies prezidentas [[Félix Tshisekedi|Feliksas Čisekedis]] pareikalavo peržiūrėti sandorius su Kinija, pasirašytus jo pirmtako [[Joseph Kabila|Žozefo Kabilos]],<ref>{{cite news |title=DRC's Tshisekedi has secured his power base: now it's time to deliver |url=https://theconversation.com/drcs-tshisekedi-has-secured-his-power-base-now-its-time-to-deliver-170282 |work=The Conversation |date=2021-10-27 |access-date=2021-12-07 |archive-date=2021-12-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211207205828/https://theconversation.com/drcs-tshisekedi-has-secured-his-power-base-now-its-time-to-deliver-170282 |url-status=live }}</ref> ypač kelių milijardų vertės projektą tarp Kinijos ir Kongo DR, kuriuo už Kinijos vykdomus infrastruktūros projektus šalyje Kinijos kompanijoms suteikta prieiga prie retųjų mineralų kasyklų.<ref>{{cite news |title=Congo Reviews $6.2 Billion China Mining Deal as Criticism Grows |url=https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-09-28/congo-reviews-6-2-billion-china-mining-deal-as-criticism-grows |work=Bloomberg |date=2021-09-28 |access-date=2021-12-07 |archive-date=2021-12-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211207205823/https://www.bloomberg.com/news/articles/2021-09-28/congo-reviews-6-2-billion-china-mining-deal-as-criticism-grows |url-status=live }}</ref> Konge atidarytos 58 užsienio valstybių ambasados. Kongo DR yra viena iš trijų [[Afrika|Afrikos]] valstybių (kitos – [[Pietų Sudanas]] ir [[Pusiaujo Gvinėja]]), kurios nėra užmezgusios diplomatinių santykių su [[Lietuva]]. Politiniai ir kultūriniai santykiai tarp dviejų valstybių išlieka minimalūs, nors didėja kongiečių migracija į Lietuvą,<ref name=migracija_2021>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf Migracijos metraštis 2021] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220705191541/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf |date=2022-07-05 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> įskaitant legionierius Lietuvos futbolo klubuose (pvz., [[Kule Mbobo]]). Nepaisant neužmegztų santykių, prekybos apimtys pastaraisiais metais viršijo 1 mln. eurų,<ref>{{cite web|url= https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9eadd179-dea3-4144-b227-d447590e456a#/|title=Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas|accessdate=2022 m. spalio 17 d.|publisher=[[Lietuvos statistika]]}}</ref> yra Kongo DR dirbančių Lietuvos informacinių technologijų įmonių.<ref>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/europos-ir-afrikos-sajungu-uzsienio-reikalu-ministru-susitikime-aptartas-bendradarbiavimas-su-afrikos-salimis Europos ir Afrikos Sąjungų užsienio reikalų ministrų susitikime aptartas bendradarbiavimas su Afrikos šalimis ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> === Karinės pajėgos === [[Vaizdas:Aveba, district de l’Ituri, Province Orientale, DR Congo - Des militaires FARDC en patrouille. (16643921095).jpg|thumb|right|Kongo Demokratinės Respublikos karinių pajėgų kariai]] {{pagr|Kongo Demokratinės Respublikos karinės pajėgos}} 2003 m., pasibaigus [[Antrasis Kongo karas|Antrajam Kongo karui]], įsteigtos Kongo Demokratinės Respublikos karinės pajėgos (''Forces Armées de la République Démocratique du Congo''). Jas sudaro apie 144 000 aktyvaus personalo, kurio dauguma priklauso sausumos pajėgoms. Šalis taip pat turi mažas oro pajėgas ir dar mažesnį laivyną. Šalies kariuomenė kenčia nuo milžiniškos korupcijos, disciplinos stokos ir neefektyvumo, jos gretose yra ir buvusių sukilėlių. == Administracinis suskirstymas == {{main|Kongo Demokratinės Respublikos administracinis suskirstymas}} Šalis administraciškai padalinta į 26 provincijas (sostinę Kinšasą ir 25 kitas provincijas)<ref name="cia.gov">{{cite web|author=Centrinės žvalgybos agentūra |title=Democratic Republic of the Congo|website=The World Factbook|publisher=Centrinės žvalgybos agentūra|location=Langlis, Virdžinija|year=2014|url=https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/congo-democratic-republic-of-the/|access-date=2014-04-29|archive-date=2021-02-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20210222023329/https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/congo-democratic-republic-of-the/|url-status=live}}</ref>, o šios savo ruožtu padalintos į 145 teritorijas ir 32 miestus. Iki 2015 m. šalis buvo dalinama į 11 provincijų.<ref>[http://www.assemblee-nationale.cd/v2/?p=4551 The National Assembly adopts the laws regarding the limits of the provinces in the Democratic Republic of the Congo] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150127065041/http://www.assemblee-nationale.cd/v2/?p=4551 |date=2015-01-27}}, [[Kongo Demokratinės Respublikos nacionalinė asamblėja]], 2015-01-10. (prancūzų k.)</ref> {| style="border-spacing: 20px 1px;" | rowspan="13" | [[Vaizdas:Provinces de la République démocratique du Congo - 2005.svg|thumb|upright=1.25|Provincijų žemėlapis]] | 1. [[Kinšasa]] || 14. [[Iturio provincija]] |- | 2. [[Vidurinis Kongas]] || 15. [[Aukštutinė Uelė]] |- | 3. [[Kvango provincija]] || 16. [[Čopas]] |- | 4. [[Kvilu provincija]] || 17. [[Žemutinė Uelė]] |- | 5. [[Mai Ndombės provincija]] || 18. [[Šiaurės Ubangis]] |- | 6. [[Kasajaus provincija]] || 19. [[Mongala]] |- | 7. [[Vidurinė Kasajaus provincija]] || 20. [[Pietų Ubangis]] |- | 8. [[Rytų Kasajaus provincija]] || 21. [[Pusiaujo provincija (nuo 2015)|Pusiaujo provincija]] |- | 9. [[Lomamio provincija]] || 22. [[Čuapa]] |- | 10. [[Sankuru provincija]] || 23. [[Tanganjikos provincija]] |- | 11. [[Maniema]] || 24. [[Aukštutinis Lomamis]] |- | 12. [[Pietų Kivu]] || 25. [[Lualaos provincija]] |- | 13. [[Šiaurės Kivu]] || 26. [[Aukštutinės Katangos provincija]] |} == Geografija == [[Vaizdas:Congo maluku.jpg|thumb|Kongo upė]] {{main|Kongo Demokratinės Respublikos geografija}} Kongo Demokratinės Respublikos centrą ir vakarus užima [[Kongo baseinas]] − plokščia, daugiausia pelkėta aliuvinė lyguma. Jos pakraščiai aukštėja terasomis, sudarančiomis 400−1300 m aukščio plynaukštes. Pietuose yra [[Lundos plynaukštė]] (iki 1600 m). Rytuose į šalį įeina dalis Rytų Afrikos plokščiakalnio. Rytiniame pasienyje yra [[Didysis riftinis slėnis|Rytų Afrikos lūžių zona]]: sprūdinės įdubos, apsuptos horstinių kalnų ([[Ruvenzoris|Ruvenzorio]] masyvas). Į šiaurę nuo [[Kivu ežeras|Kyvaus ežero]] yra vulkaniniai [[Virungos kalnai]] ([[Karisimbis|Karisimbio]] viršūnė, 4507 m) su veikiančiais [[Niamuragira|Niamuragiros]] ir [[Niragongas|Niragongo]] vulkanais. Aukščiausia vieta – [[Stenlio kalnas]] (5109 m). Klimatas abipus pusiaujo kontinentinis ekvatorinis, pastoviai drėgnas, pietuose ir šiauriniame pakraštyje − musoninis subekvatorinis. Kritulių ekvatorinėje juostoje 1700−2200 mm, rytiniuose pasienio kalnuose iki 2500 mm, pačioje šalies šiaurėje ir pietuose 1000−1500 mm per metus. Didžiausios upės yra [[Kongas (upė)|Kongas]] ir jo intakai: [[Aruvimis]], [[Ubangis]], [[Lomamis]], [[Lulonga]], [[Rukis]], [[Kasajus]]. Kongo baseinui priklauso 9/10 Kongo Demokratinės Respublikos ploto. Rytinėse pasienio sprūdinėse įdubose yra [[Alberto ežeras|Alberto]], [[Eduardo ežeras|Eduardo]], [[Kivu ežeras|Kyvaus]], [[Tanganika (ežeras)|Tanganikos]], [[Mveru|Mveraus]], [[Mai Ndombė]]s (Leopoldo II) ir [[Tumba|Tumbos]] ežerai. Ekvatorinėje šalies juostoje − drėgnieji tropiniai miškai, Kongo įduboje − užliejamieji miškai, pelkės. Pietuose ir šiaurėje − retmiškiai, krūmai ir antrinė aukštažolė savana. Veisiasi [[antilopė]]s, [[Afrikinis buivolas|buivolai]], [[Dramblys|drambliai]], [[Raganosis|raganosiai]], [[Zebras|zebrai]], [[Žirafa|žirafos]], [[Okapija|okapijos]], [[Liūtas|liūtai]], [[Leopardas|leopardai]], [[Gepardas|gepardai]], [[Šakalas|šakalai]], [[Hieniniai|hienos]]. Miškuose daug [[Beždžionė|beždžionių]], [[Gyvatės|gyvačių]], pelkėse − [[Hipopotamas|hipopotamų]]. Paplitusi [[musė cėcė]], maliariniai uodai. Yra keletas nacionalinių parkų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą: [[Virungos nacionalinis parkas]], [[Garambos nacionalinis parkas]], [[Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas]], [[Okapio laukinės gamtos rezervatas]], [[Salongos nacionalinis parkas]]. == Ekonomika == {{main|Kongo Demokratinės Respublikos ekonomika}} [[Vaizdas:La ville de Kinshasa.jpg|thumb|right|Šalies sostinė [[Kinšasa]]]] Nepaisant to, kad tik apie 3 % šalies žemių tinkamos dirbti, dalis darbo jėgos susitelkusi ties žemės ūkiu. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra [[manijokas|manijokai]], [[batatai]], [[kukurūzai]], [[ryžiai]], [[riešutai]], [[bananai]] ir [[ankštiniai]] augalai. Gaminama [[guma]], [[kava]], [[medvilnė]], apdirbama [[arbata]], [[cukranendrė]]s, palmių produktai, daugiausia eksportui. Auginamos [[ožkos]], [[avys]], [[galvijai]]. Kasamas [[varis]], [[kobaltas]], [[cinkas]], [[manganas]], [[Uranas (chemija)|uranas]], [[alavas|alavo rūda]], [[anglis]], [[auksas]], [[sidabras]], [[deimantai]]. Netoli [[Kongo upė]]s žiočių yra dideli [[nafta|naftos]] telkiniai. Kongo Demokratinės Respublikos gamintojai apdirba varį, cinką ir alavo rūdą, perdirba naftą, gamina pagrindines vartojimo prekes, tokias kaip alkoholiniai gėrimai, apranga, avalynė, [[cementas]]. [[Vaizdas:Basankusu collecting firewood by Francis Hannaway.jpg|thumb|left|Moterys, renkančios šakas kūrenimui]] Eksportuojami deimantai, nafta, kobaltas, kava, palmių produktai, guma. Importuojamos plataus vartojimo prekės, įvairūs įrengimai, transporto įranga, maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra [[Belgija]], [[JAV]], [[Prancūzija]], [[Vokietija]], [[Pietų Afrika]]. == Demografija == {{main|Kongo Demokratinės Respublikos demografija}} [[Vaizdas:Pyramide Republique democratique du Congo.PNG|thumb|right|Kongo Demokratinės Respublikos gyventojų amžiaus piramidė rodo, kad šalies gyventojai vidutiniškai yra labai jauni. Net pusė šalies gyventojų yra jaunesni nei 16,4 metų.<ref name="CIA"/>]] Nepaisant karo, nuo 1997–2009 m. šalies populiacija išaugo nuo 46,7 milijonų iki 68,7 milijonų. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Kongo Demokratinės Respublikos metinis populiacijos prieaugis yra net 3,2 % – aštuntas didžiausias tarp pasaulio valstybių.<ref name="CIA"/> Pasak 2001 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 67,2 % (vyrų – 80,9 %, moterų – 54,1 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, [[vidutinė gyvenimo trukmė|vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]] skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 54,36 metų (vyrų – 52,58 m., moterų – 56,2 m.).<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/cg.html CŽV pasaulio faktų knyga:] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181224211118/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/cg.html |date=2018-12-24 }}</ref> Gyventojų amžiaus struktūra: <ref name="CIA"/> * 0-14 metų: 46,9 % * 15-64 metų: 50,6 % * 65 metų ir vyresni: 2,5 % (2009 m. apsk.) Kongo Demokratinė Respublika užima 16 vietą pasaulyje pagal [[AIDS]]/[[ŽIV]] paplitimą tarp suaugusiųjų, kuris, anot 2003 m. apskaičiavimų, yra 4,2%. Per metus nuo šios ligos miršta maždaug 100 000.<ref name="CIA"/> 2006 m. Jungtinės Tautos pareiškė susirūpinimą, kad moterų žmogaus teisių ir lyčių lygybės propagavimui šalyje nėra teikiamas prioritetas.<ref>{{cite web |url=http://www.un.org/womenwatch/daw/cedaw/cedaw36/cc/DRC/0647846E.pdf |title=Concluding comments of the Committee on the Elimination of Discrimination against Women: Democratic Republic of the Congo |format=PDF}}</ref> Rytinėje valstybės dalyje išprievartavimų ir kitokios seksualinės prievartos dažnumas ir intensyvumas yra apibūdinamas kaip didžiausias pasaulyje.<ref name="washingtonpost.com">[http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2007/09/08/AR2007090801194.html Prevalence of Rape in E. Congo Described as Worst in World]</ref> Karo metu moterys neretai laikomos kaip seksualinės vergės kareiviams. Moterys šalyje nėra lygios vyrams ir įstatymiškai. === Etninė ir kalbinė įvairovė === Šalyje yra identifikuota daugiau nei 250 etninių grupių ir 242 vietinės kalbos. Dauguma jų priskiriamos [[bantu]] tautoms, kurios yra apgyvendinę didžiąją dalį šalies teritorijos. Vakarinėje šalies dalyje svarbiausios etninės grupės yra [[bakongai]] (trečia pagal dydį etninė grupė, sudaranti 12% šalies gyventojų), [[bajakai]], [[bapende]]. Pietinėje šalies dalyje gyvena [[balubai]] (gausiausia etninė grupė, sudaranti 18% šalies gyventojų), [[balundai]], [[bembai]], [[tabvai]] ir kt. Rytinės dalies (Didžiųjų Ežerų regiono) svarbiausios etninės grupės yra [[bavirai]], [[balegai]] ir kt. [[Vaizdas:Map - DR Congo, major languages.svg|thumb|Valstybėje paplitusios ''lingua franca'']] Bantai sudaro daugumą ir tankiuose atogrąžų miškuose ([[Kongo džiunglės]]e), dengiančiuose didesnę dalį teritorijos. Čia svarbiausia etninė grupė yra [[mongai]] (antra pagal dydį etninė grupė, sudaranti 17% šalies gyventojų), kurie gyvena susiskaidę į daug smulkių genčių. Be jų čia gyvena smulkesnės bantų tautelės, o ypač atokiuose regionuose – senieji šalies gyventojai [[pigmėjai]] (jie tesudaro 1% šalies gyventojų). Be bantų tautų, šiaurinis šalies pakraštys yra apgyvendintas [[Centrinio Sudano kalbos|Centrinio Sudano kalbomis]] kalbančių tautų. Tarp jų yra [[ngbandžiai]], [[ngbakai]], [[azandžiai]], [[moru]], [[mangbetu]] ir kt. Labai negausiai, daugiausia rytiniuose regionuose, gyvena [[nilotai]]. Nuo kolonijinių laikų šalyje gyvenantys [[belgai]] tesudaro 0,1% šalies gyventojų (apie 60,000). Gyventojams susikalbėti padeda platus [[prancūzų kalba|prancūzų kalbos]] paplitimas bei keturios kitos [[lingua franca]], naudojamos skirtingose šalies dalyse. [[Kituba]] kalba (gimininga [[kikongo]]) paplitusi vakariniuose šalies regionuose, [[čiluba]] (gimininga [[kiluba]]) – giliau grašto gilumoje, [[suahili kalba|kisuahili]] – rytiniuose ir pietiniuose, o [[lingala]] – tarp džiunglių tautų. === Religinė įvairovė === Pasiskirstymas pagal religiją:<ref name="CIA"/> * [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikai]] – 50 % * [[Protestantai]] – 20 % * [[Kimbagistai]] – 10 % * [[Musulmonai]] – 10 % * kiti (daugiausiai sektų bei tradicinių religijų atstovai) – 10 % == Kultūra == {{main|Kongo Demokratinės Respublikos kultūra}} [[Liaudies architektūra]]i būdinga stačiakampio arba kvadrato plano moliu drėbtos arba pintos trobelės; jų stogai kūgiški, pagaminti iš žolių ir šakų. Daromi medžio dirbiniai, įvairūs papuošalai, ginklai, muzikos instrumentai. Nuo seno kuriamos medinės [[skulptūra|skulptūros]]: statiškos bakubų skulptūros, ekspresyvios baulbų moterų figūrėlės, stilizuotos lulėjų, apibendrintos bajakų, groteskiškos basokų skulptūros. Gaminamos savitos ritualinės [[kaukė]]s. Nuo XX a. pr. atsirado molbertinė [[tapyba]]. Kongo tautų kūryba pradėta užrašinėti nuo XIX a. Vėliau pradėjo rastis vietinė literatūra, ypač nuo XX a. vid. Jai būdingos nacionalinio išsivadavimo, panafrikanizmo, [[romantinis nacionalizmas|romantinio nacionalizmo]], kimbangizmo temos (žymiausi atstovai – [[Antoine-Roger Bolamba]], [[Patrice Lumumba]], [[Paul Lomami-Tshibamba]] ir kt.). Konge išsivystė savita muzika, kuri nulėmė muzikines tradicijas didelėje dalyje Afrikos. Čia iš kubietiškos [[rumba|rumbos]], [[merengė]]s ir vietinės muzikos išsivystė ''[[soukous]]'' stilius, kurį labiausiai išpopuliarino atlikėjas [[Papa Wemba]]. == Kita informacija == * [[Kongo Demokratinės Respublikos ryšiai]] * [[Kongo Demokratinės Respublikos transportas]] * [[Kongo Demokratinės Respublikos šventės]] == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{Commons|République Démocratique du Congo}} Žemėlapiai: * [http://www.ezilon.com/maps/images/africa/D-R-of-Congo-physical-map.gif Kongo D.R. fizinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/africa/political-map-of-D-R-of-Con.gif Kongo D.R. administracinis-politinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/africa/D-R-of-Congo-road-map.gif Kongo D.R. pagrindinių kelių žemėlapis] Laikas ir orai * [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=121 Kongo D.R. laikas] * [http://maps.google.co.uk/maps?ll=-4.038333,21.758664&spn=25.263321,43.286133&t=p&z=5&lci=weather Kongo D.R. orai] {{Afrika}} [[Kategorija:Kongo Demokratinė Respublika| ]] 3m0gm1mfhbp93gcq4wpm64xw7zxp9fh 0 5763 7798361 7767753 2026-04-04T10:44:29Z CD 677 7798361 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Kongo Respublika |ilgas_pavadinimas = Kongo Respublika |vietinis_pavadinimas = {{fr|République du Congo}} |kilm=Kongo |žemėlapis=Location Republic of the Congo AU Africa.svg |vėliava=Flag_of_the_Republic_of_the_Congo.svg |herbas=Kongo Respublika herbas.png |himnas = „[[Kongo himnas|Kongiečiai]]“ |kalbos=[[prancūzų kalba|prancūzų]] |sostinė=[[Brazavilis]] |didžiausiasMiestas=[[Brazavilis]] |valdovų=2 |titulas1=Prezidentas |pavardė1=[[Denis Sassou-Nguesso]] |titulas2=Ministras pirmininkas |pavardė2=[[Anatole Collinet Makosso]] |titulas3=- |pavardė3=- |plotoVieta=62 |plotas=342&nbsp;000 |vandens=0,15 % |gyvMetai=[[2017]] |gyventojuVieta=123 |gyventoju=4&nbsp;866&nbsp;243 |gyventojuTankis=10,83 |tankumoVieta=171 |BVPMetai=[[2006]] (progn.) |BVPVieta=155 |BVP=4,95 |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui=1&nbsp;300 |BVPGyventojuiVieta=167 |valiuta=[[CFA frankas]] (XAF) |laikoJuosta=UTC +1 |vasarosLaikas=nėra |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]] |nepriklausomybėsDatos=[[1960]] m. [[rugpjūčio 15]] d.<br />&nbsp; |nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta <br />Pripažinta |TLD=cg |telKodas=242 |kirčiavimas = Kòngas (Kòngo Respùblika) <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Kongas''' (oficialiai '''Kongo Respublika''', taip pat '''''Kongas-Brazavilis''''') – valstybė vidurio vakarų [[Afrika|Afrikoje]]. Ribojasi su [[Gabonas|Gabonu]] vakaruose, [[Kamerūnas|Kamerūnu]] ir [[Centrinės Afrikos Respublika]] šiaurėje, [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratine Respublika]] rytuose ir pietuose, [[Angola]] ir [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenynu]] pietvakariuose. Sostinė – [[Brazavilis]]. Kongo Respublika yra buvusi [[Prancūzija|Prancūzijos]] kolonija. == Etimologija == Šalies pavadinimas kilęs nuo [[Kongas (upė)|Kongo upės]], pastarosios vardas – nuo [[Kongo imperija|Kongo imperijos]], o šios – nuo [[bakongai|kongų etninės grupės]]. Spėjama, kad kongų genties pavadinimas reiškia „medžiotojai“.<ref>Bentley, Wm. Holman. Pioneering on the Congo. Fleming H. Revell Co., 1900.</ref> Tačiau yra versijų, anot kurių Kongas vietinėse kalbose reiškiąs „Panterų šalis“ arba „Akmenys“ (''kong ko'').<ref>{{Mašalaitis 2007|179}}</ref> == Istorija == {{Kongo civilizacija}} {{main|Kongo Respublikos istorija}} :: ''Kongo istorija iki kolonizacijos: [[Kongo civilizacija]]'' Dabartinė Kongo Respublikos teritorija susiformavo XIX a., ją kolonizavus [[Prancūzija]]i. Iki tol ši teritorija kartu su [[Zambija|Zambijos]], [[Angola|Angolos]] ir [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinės Respublikos]] teritorija buvo neatskiriama [[Kongo civilizacija|Kongo civilizacijos]] dalis. Ankstyviausi šalies gyventojai buvo [[pigmėjai]], vėliau į šį regioną ėmė skverbtis [[bantu]] gentys, kurios atnešė žemdirbystės ir geležies lydymo tradicijas. XIII a. dabartinės teritorijos pietinėje dalyje [[bakongo]] tauta įkūrė pirmąją regiono valstybę – [[Kongo Imperija|Kongo Imperiją]], kuri apėmė ir dalį [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinės Respublikos]], [[Angola|Angolos]]. Nuo XVI a. nuo Kongo imperijos atskilo [[Loango Karalystė|Loango]], [[Kakongo karalystė|Kakongo]], [[Ngojo karalystė|Ngojo]] karalystės, o [[bateke]] tauta įkūrė [[Teke karalystė|Teke]] karalystę. Pirmieji kontaktai su europiečiais buvo XV a. pabaigoje, kai portugalų kapitonas [[Diogo Cão]] atrado [[Kongas (upė)|Kongo upę]]. Tuoj po to tarp karalysčių buvo pradėta vergų, sugautų Kongo teritorijoje, prekyba. Pakrantės teritorija buvo pagrindinis [[Atlanto vergų prekyba|transatlantinės vergų prekybos]] šaltinis. Vergų prekyba baigėsi XIX amžiaus pradžioje ir bantu karalysčių klestėjimas žlugo. Regione įsitvirtino [[Prancūzija|prancūzai]], kurių užimtos sritys 1880 m. pavadintos [[Prancūzų Kongas|Prancūzų Kongu]] ir užėmė dabartinio [[Gabonas|Gabono]], Kongo Respublikos bei [[Centrinės Afrikos Respublika|Centrinės Afrikos Respublikos]] teritorijas. 1904 m. pirmą kartą šioje kolonijoje išskirtas [[Vidurinis Kongas]], kuris ir sudarė dabartinės Kongo Respublikos teritoriją. 1910 m. Vidurinis Kongas įjungtas į [[Prancūzų Ekvatorinė Afrika|Prancūzų Ekvatorinę Afriką]]. [[1960]] m. [[rugpjūčio 15]] d. Kongas paskelbė nepriklausomybę nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]]. Pirmas prezidentas [[Fulbert Youlou]] po trijų dienų sukilimo buvo nuverstas ir jo vietą užėmė laikinoji Kongo karinių pajėgų vyriausybė, vadovaujama [[Alphonse Massamba-Débat]]. Alphonse Massamba-Débat, priėmus [[1963]] m. konstituciją, buvo išrinktas prezidentu 5 metams. [[1968]] m. [[gruodžio 31]] d. po karinio perversmo į valdžią atėjo kapitonas [[Marien Ngouabi]], kuris po metų paskelbė Kongą „liaudies respublika“, Nacionalinis Revoliucinis Judėjimas buvo pavadintas Kongo Darbo Partija. [[1977]] m. [[kovo 16]] d. Marien Ngouabi nužudytas, į valdžią atėjo 11 žmonių Kariniui komitetui vadovavęs [[Joachim Yhombi-Opango]]. Po audringos marksistinės retorikos metų ir [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] žlugimo Kongo Respublika po [[1992]] m. rinkimų perėjo prie daugpartinės sistemos. Marksistas [[Denis Sassou-Nguesso]] pralaimėjo, ir naujuoju prezidentu tapo profesorius [[Pascal Lissouba]]. Tačiau vėliau demokratiniai iškovojimai buvo pamiršti, [[1997]] metais, artėjant naujiems rinkimams, didėjo nesutarimai tarp Sassou ir Lissouba stovyklų, kurie išaugo į 4 mėnesių neramumus, stipriai suniokojusius Brazavilį ir atnešusius dešimttūkstantines aukas. Spalio pradžioje Lissouba vyriausybė žlugo, į šalį įsiveržė [[Angola|Angolos]] pajėgos (remiančios Sassou), Sassou pasiskelbė naujuoju prezidentu. Pilietinis karas truko iki kol [[1999]] m. buvo pasiektas susitarimas tarp skirtingų pusių. [[2002]] m. po fiktyvių rinkimų laimėjo Sassou. Tais pačiais metais priimta naujoji konstitucija pratęsė prezidento kadenciją iki 7 metų. == Politinė sistema == {{main|Kongo politinė sistema}} ===Vykdomoji valdžia=== Pagal 2002 m. konstituciją (paskutinį kartą keista 2015 m.) Kongas – prezidentinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas, renkamas visuotiniais rinkimais 5 metams (gali būti išrinktas antrai kadencijai)<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/kongo-konstitucine-santvarka/ Aukščiausiosios valdžios institucijos]</ref>. ===Įstatymų leidyba=== Įstatymus leidžia dvejų rūmų Parlamentas, kurį sudaro Nacionalinis Susirinkimas ({{fr|Assemblée Nationale}}) ir Senatas (fr|Sénat}}). Nacionalinį Susirinkimą sudaro 139 nariai, renkami vienmandatėse apygardose 5 metams, Senatą – 72 nariai, renkami regionų tarybose 6 metams (1/5 narių atnaujinama kas 3 metai). Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui ir jo formuojamai Ministrų Tarybai, ją tvirtina Parlamentas. ===Teismų sistema=== Veikia Konstitucinis Teismas, Aukščiausiasis Teismas, Sąskaitų ir biudžetinės drausmės teismas, apeliaciniai teismai. ===Politinės partijos ir profsąjungos=== ====Politinės partijos==== Svarbiausios politinės partijos: Kongo darbo partija ({{fr|Parti congolais du travail}}, socialdemokratai, įkurta 1969 m., iki 1990 m. vienintelė legali partija), Panafrikos socialinės demokratijos sąjunga ({{fr|Union panafricaine pour la démocratie sociale}}, panafrikanistai, įkurta 1991 m.), Demokratų ir humanistų sąjunga ({{fr|Union des démocrates et humanistes}}, liberalai, įkurta 2017), Atnaujinimo veiksmo partija ({{fr|Mouvement action renouveau}}, socialistai, įkurta 2006 m.)<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/kongo-partijos-ir-profsajungos/ Kongo partijos ir profsąjungos]</ref>. ====Profesinės sąjungos==== Svarbiausi profsąjungų centrai: Kongo darbininkų profsąjungų konfederacija ({{fr|Confédération syndicale des travailleurs du Congo}}, įkurta 1995 m., 2019 m. turėjo apie 68 500 narių), Kongo profsąjungų konfederacija ({{fr|Confédération syndicale congolaise}}, įkurta 1964 m., 2019 m. turėjo daugiau kaip 36 300 narių). == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Congo regions named.png|thumb|Kongo regionai]] {{main|Kongo regionai}} Kongas suskirstytas į 10 regionų ir 1 komuną. == Geografija == {{main|Kongo geografija}} Pietuose ir rytuose šalis ribojasi su [[Kongo DR]], vakaruose – su [[Gabonas|Gabonu]], šiaurėje – su [[Kamerūnas|Kamerūnu]] ir [[Centrinės Afrikos Respublika|CAR]] ir su [[Kabinda (provincija)|Kabinda]] ([[Angola]]) pietvakariuose. Turi trumpą kranto liniją. Valstybė išsidėsčiusi abipus [[ekvatorius|ekvatoriaus]]. Sostinė [[Brazavilis]] įsikūręs prie [[Kongo upė]]s pietinėje šalies dalyje, priešais [[Kinšasa|Kinšasą]]. Šalies pietvakarius drėkina [[Kvilu]] upė, centrinė dalis – plynaukštė. == Ekonomika == {{main|Kongo ekonomika}} [[Nafta]] (kuri sudaro 90 % valstybės pajamų ir eksporto), miško produktai, žemės ūkis yra pagrindiniai pramonės sektoriai Kongo Respublikoje. Šalis pilnai neapsirūpina maisto produktais, todėl jie turi būti importuojami dideliais kiekiais. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra manijokai ir batatai. Plantacijose daugiausia auginamos [[cukranendrė]]s, [[kakava]], [[kava]], kurie yra daugiausia eksportuojami, taip pat ne mažiau svarbūs eksportui yra [[tabakas]], riešutai, palmių produktai. Įvairios ligos varžo gyvulių auginimą. Kongo Respublikos įmonės perdirba naftą, apdirba žemės ūkio, miško produktus. Nors buvo bandymų paįvairinti šalies ekonomiką, ji vis dar yra priklausoma nuo naftos kainų. Šalis eksportui kasa [[deimantas|deimantus]], kalio karbonatą, bet [[2004]] m. deimantų eksportas į daugumą pasaulio šalių deimantų rinkų buvo uždraustas, nes nebuvo žinoma, ar jie kasami teisėtai. Šalis taip pat išgauna [[gamtinės dujos|gamtines dujas]], [[švinas|šviną]], [[cinkas|cinką]], [[Uranas (chemija)|uraną]], [[varis|varį]], [[fosfatas|fosfatus]]. Pagrindiniai šalies prekybos partneriai yra [[Prancūzija]], [[Belgija]], [[Nyderlandai]], [[Taivanas]], [[JAV]]. == Demografija == {{main|Kongo demografija}} [[Vaizdas:Congo-Rep-demography.png|thumb|300px|right|Kongo gyventojų augimas nuo 1961 iki 2005]] Kongo Respublika – bene labiausiai urbanizuota Afrikos valstybė: per 85 % žmonių gyvena miestuose ar priemiesčiuose kaip [[Brazavilis|Brazavilyje]] ar [[Puant Nuaras|Puant Nuare]]. Dalis gyventoju gyvena nedideliuose miesteliuose netoli nuo 534 km ilgio geležinkelio, jungiančio du miestus. Paskutiniaisiais metais gamybos ir prekybos veikla kaimo regionuose labai nuskurdo ir yra priklausoma nuo vyriausybės palaikymo. Prieš [[1997]] m. karą Konge gyveno apie 15,000 [[Europa|europiečių]] ir kitų ne afrikiečių, dauguma jų – [[prancūzai]]. Dabar liko maždaug apie 9,500. 98 % Kongo gyventojų sudaro [[bantu]] tautos (40 % [[bakongo]], 16 % [[bateke]], 12 % [[mboši]], 1 % kouju ir kt.), iki 1 % – [[pigmėjai]] (daugiausiai gyvenantys miškuose ir pelkėse šalies šiaurės rytuose) ir likusieji – europiečiai. Be prancūzų kalbos (oficialios šalies kalbos) šiaurėje naudojama [[lingala]], pietuose [[kituba]] kalbos kaip [[lingua franca]]. Kitos kalbos – [[kikongo]] ir mažesnių genčių kalbos. Virš 50 % gyventojų yra [[krikščionybė|krikščionys]] (apie 40 % katalikai, 10 % – protestantai, 2 % priklauso [[Naujoji apaštalų bažnyčia|Naujajai apaštalų bažnyčia]]i). 48 % gyventojų yra [[Animizmas|animistai]], apie 2 % priklauso mažoms [[islamas|musulmonų]] bendruomenėms, sektoms ir kitiems kultams. == Kultūra == {{main|Kongo kultūra}} == Kita informacija == * [[Kongo ryšiai]] * [[Kongo transportas]] * [[Kongo karinės pajėgos]] * [[Kongo tarptautiniai santykiai]] * [[Kongo šventės]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == {{Commons|République du Congo|no=T}} * [https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/congo-republic-of-the/ Republic of the Congo] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210109222956/https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/congo-republic-of-the |date=2021-01-09 }}. ''[[The World Factbook]]''. [[Central Intelligence Agency]]. {{Afrika}} [[Kategorija:Kongo Respublika| ]] 66deh1364s5x168d1yv6h403zpqekyj 0 6070 7798390 7794856 2026-04-04T11:48:31Z Zygimantus 3664 /* Tyrimų istorija */ 7798390 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Perissodactyla}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:The Perissodactyl.jpg|300px]]|caption=Neporakanopiai}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Perissodactyla | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Neporakanopiai''' (''Perissodactyla'') – [[žinduolis|žinduolių]] būrys. Neporakanopių gyvūnų giminystę XIX a. atrado anglų zoologas Richard Owen, o būriui pavadinimą suteikė 1848 m.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref> == Paplitimas == [[Vaizdas:Przewalski 26-9-2004-2.jpg|thumb|[[Prževalskio arklys]] – vienintelis likęs laukinio arklio porūšis, kaip ir dauguma kitų neporakanopių, pasižymi ribotu paplitimo arealu]] Sutinkami atvirose vietovėse (savanose, stepėse, dykumose), būna ir tropiniuose miškuose bei kalnuose.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šiandienis paplitimo arealas apima tik nedidelę dalį pirminio arealo, kuris apėmė beveik visą Žemę. Aptinkami Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Rytų ir Pietų Afrikoje bei Centrinėje, Pietų ir Pietryčių Azijoje. Šiaurės Amerikoje būrys išnyko maždaug prieš 10 000 metų. Europoje paskutiniai būrio atstovai buvo tarpanai, išnykę XIX a. == Anatomija == Neporakanopiai – tvirtai sudėti žolėdžiai.<ref>{{cite book|author=David Burnie|title=Mažoji gyvūnų enciklopedija|year=2004|publisher=Aktėja|location=Vilnius|isbn=9955-529-63-6|page=284}}</ref> Kūno ilgis nuo 1,7 m iki 4 m, o svoris nuo 150 iki 2300 kg. Būdingiausias šių stambių žolėdžių bruožas – priekinių ir užpakalinių galūnių sandara. Geriausiai išsivystę tretieji galūnių pirštai, kuriais praeina galūnių ašinė linija, taip sudarydama pagrindinę kūno atramą.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šoniniai pirštai silpnesni arba visai sunykę. Galinius pirštų narelius saugo kietos dengiančios kanopos. [[Raktikaulis|Raktikaulių]] nėra. Oda padengta tankiu, trumpu kailiu, išskyrus raganosius, kurie beveik pliki. Dauguma rūšių yra pilkos arba rudos, nors zebrai ir jauni tapyrai turi dryžius. Jaunikliai gimsta gerai išsivystę. === Kaukolė ir dantys === Neporakanopių viršutinis žandikaulis ilgas. Dantų skaičius ir forma priklauso nuo mitybos. Kandžiai ir iltys labai maži arba jų nėra. Iltis turi tik arklių patinai. Turi 44 ar mažiau [[dantis|dantų]]. Kiekvienoje žandikaulio pusėje 3 arba 4 skruostiniai dantys, kurie labai suvienodėję, keturkampės formos, sudaro glaudžią eilę ir turi gerai išvystytą trinamąjį paviršių. Būdingos gana judrios ir griebiančios lūpos, pritaikytos maitintis augaliniu maistu. === Vidaus organai === Virškinimo sistema skirtinga lyginant su porakanopiais gyvūnais. Neporakanopių metabolizmas, panašiai kaip graužikų vyksta daugiausia storojoje žarnoje. [[Skrandis]] paprastas, sudarytas iš vieno segmento. Maisto fermentacija vyksta ypač didelėje [[akloji žarna|aklojoje žarnoje]]. Patelės iš pradžių turi dvi gimdas. Tapyrų ir raganosių patinų sėklidės kirkšnyse, tik arkliai turi kapšelį. Patelių kirkšnių srityje pora spenių. Patinai neturi [[Varpikaulis|varpikaulio]].<ref>{{cite book | last=Nowak | first=Ronald M. | title=Walker's Mammals of the World | publisher=JHU Press | publication-place=Baltimore | year=1999 | isbn=0-8018-5789-9 | page=1007–1008}}</ref> == Evoliucija == [[Vaizdas:Indricotherium11.jpg|thumb|230px|Išnykęs neporakanopis ''[[Paraceratherium]]'' – didžiausias visų laikų sausumos žinduolis]] [[Vaizdas:Owens - On the Anatomy of Vertebrates.png|thumb|Arklio pėdos evoliucija]] Neporakanopiai išsivystė dabartinėje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] vėlyvajame [[Paleocenas|paleocene]], mažiau nei 10 mln. metų po [[Dinozauras|dinozaurų]] išmirimo. Daugelis rūšių atsirado labai greitai, o eocene (maždaug prieš 55 milijonus metų) jos gyveno beveik visame pasaulyje,<ref>{{cite journal | last1=Chimento | first1=Nicolás R. | last2=Agnolin | first2=Federico L. | title=Phylogenetic tree of Litopterna and Perissodactyla indicates a complex early history of hoofed mammals | journal=Scientific Reports | volume=10 | issue=1 | date=2020-08-06 | issn=2045-2322 | pmid=32764723 | pmc=7413542 | doi=10.1038/s41598-020-70287-5 | url=https://www.nature.com/articles/s41598-020-70287-5 | access-date=2026-03-28 | page=}}</ref> išskyrus Antarktidą, Australiją ir Indiją. Arkliai ir tapyrai išsivystė Šiaurės Amerikoje,<ref>{{cite book | last1=Savage | first1=Robert J. G. | last2=Long | first2=M. | title=Mammal Evolution | publisher=Facts on File | publication-place=New York, N.Y | date=1986 | isbn=0-8160-1194-X | page=}}</ref> o raganosiai, atrodo, išsivystė Azijoje iš tapyro tipo gyvūnų ir vėliau vėl kolonizavo Ameriką viduriniojo eoceno laikotarpiu (maždaug prieš 45 mln. metų). Iš 15 ar 16 šeimų išliko tik trys.<ref>{{cite book | last=Rose | first=Kenneth D. | title=The Rise of Placental Mammals | publisher=[[Johns Hopkins University Press]] | publication-place=Baltimore | year=2005 | isbn=0-8018-8022-X | pages=199-214}}</ref><ref>{{cite book | last1=McKenna | first1=Malcolm C. | last2=Bell | first2=Susan K. | last3=Simpson | first3=George Gaylord | title=Classification of Mammals Above the Species Level | date=1997 | isbn=0-231-11013-8 | page=}}</ref> Neporakanopiai buvo labiausiai paplitę eocene ir oligocene, tuo metu jie pasižymėjo ir žymiai didesne rūšine įvairove. Vienoje iš išnykusių šeimų ''Paraceratheriidae'' gyveno vieni didžiausių kada nors Žemėje sausumos gyvūnai,<ref>{{cite web|url=https://www.nationalgeographic.com/science/article/the-last-of-the-rhinoceros-titans|title=The Last of the Rhinoceros Titans|author=Riley Black|date=2013-05-07|website=National Geographic}}</ref> o šeimos rūšis ''Paraceratherium'' – didžiausia kada nors gyvenusi žinduolių rūšis.<ref>{{Cite web |url=http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20150715054827/http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-date=2015-07-15 |url-status=dead |archive-date=2015-07-15 |title=The Largest Beasts to Walk the Earth |date=2015-07-14 |website=Phenomena |publisher=National Geographic Society }}</ref> Kitas gyvūnas ''Brontotherium'' buvo panašus į raganosį ir artimesnis šių dienų arkliams, su neįprastu šakotu ragu ant nosies nugarėlės, o aukštis ties ketera siekė beveik 2,5 metro. Miocene didžioji dauguma neporakanopių rūšių išmirė neišlaikiusi porakanopių konkurencijos, kurie pasirodė labiau prisitaikę maitintis žole.{{faktas}} [[Holocenas|Holocene]] įvyko staigus būrio atstovų populiacijos sumažėjimas, susijęs su žmogaus veikla. Šiuo metu paplitę Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. == Tyrimų istorija == [[File:Richard Owen 1856.jpg|thumb|right|Richard Owen, 1856 m.]] 1758 m. savo veikale „Systema Naturae“ [[Karlas Linėjus]] (1707–1778) arklius (''Equus'') priskyrė prie hipopotamų (''Hippopòtamus''). Tuo metu šiai grupei taip pat priklausė tapyrai (''Tapirus''), tiksliau Brazilijos arba Amazonės tapyras (''Tapirus terrestus'') – vienintelis tuo metu Europoje žinomas tapyras. Linėjus šį tapyrą priskyrė ''Hippopotamus terrestris'' genčiai, o abi gentis priskyrė ''Belluae'' („žvėrių“) grupei. Jis sujungė raganosius su graužikais (''Glires'') – grupe, kurią dabar sudaro [[kiškiažvėriai]] ir [[graužikai]]. Tapyrus ir hipopotamus 1762 m. pirmasis atskyrė Mathurin Jacques Brisson (1723–1806), įvesdamas sąvoką tapyras (''le tapir''). Jis taip pat atskyrė raganosius nuo graužikų, bet nesujungė trijų šeimų į dabar žinomus neporakanopius. XIX a. atskiros neporakanopinių gentys buvo siejamos su keliomis kitomis grupėmis, tokiomis kaip [[straubliniai]] ir poranagiai. 1795 m. Étienne Geoffroy Saint-Hilaire (1772–1844) ir Georges Cuvier (1769–1832) pristatė terminą „storaodžiai“ (''Pachydermata''), apimantį ne tik raganosius ir dramblius, bet ir hipopotamus, kiaules, [[Pekariniai|pekarinius]], tapyrus ir hienas.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref><ref name="Schoch 1989">{{cite book|author=Robert M. Schoch|chapter=A brief historical review of perissodactyl classification |title=The Evolution of Perissodactyls |publisher=Oxford University Press|year=1989|pages=13–23}}</ref><ref>{{cite journal|author1=Étienne Geoffroy Saint-Hilaire|author2=Georges Cuvier|title=Memoire sur une nouvelle division of Mammifères, et sur les principes qui doivent servir de base dans cette sorte de travail|journal=Magasin Encyclopédique|year=1795|pages=164–190}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Le Règne Animal distribue d'après son organisation pour servir de base à l'histoire naturelle des animaux|journal=Introduction à l'Anatomie Comparée|volume=1|year=1817|pages=1–540}}</ref> Arkliai vis dar buvo laikomi atskira grupe nuo kitų žinduolių ir dažnai buvo priskiriami ''Solidungula'' arba ''Solipedes'' pavadinimui, kas reiškė „vienakanopį gyvūną“.<ref>{{cite book|author=Johann Friedrich Blumenbach|title=Handbook of Natural History|year=1779|pages=168–448}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Tableau Elementaire de l'histoire naturelle des animaux|year=1798|url=https://archive.org/stream/tableaulment00cuvi#page/142/mode/2up|pages=1–710}}</ref> 1861 m. prancūzų zoologas Henri Marie Ducrotay de Blainville (1777–1850) klasifikavo kanopinius gyvūnus pagal jų pėdų sandarą, atskirdamas tuos, kurie turi lyginį pirštų skaičių, nuo turinčių nelyginį skaičių. Arklius jis priskyrė prie pilnakanopių gyvūnų, tapyrus ir raganosius – prie daugiakanopių gyvūnų ir visus juos kartu pavadino „onguligrades à doigts impairs“, taip priartėdamas prie neporakanopinių gyvūnų kaip sisteminio vieneto koncepcijos. Anglų zoologas Richard Owen (1804–1892) savo tyrime apie Vaito salos iškastinius žinduolius citavo Blainville ir įvedė lotynišką neporakanopių pavadinimą ''Perissodactyla''.<ref name="Simpson 1945"/><ref name="Schoch 1989"/> == Klasifikacija == Būrį sudaro du pobūriai ir trys šeimos:<ref name="MSW3">[http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 Mammal Species of the World, 3. leid. (MSW3)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111220120312/http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 |date=2011-12-20 }}</ref> '''Pobūris'''. ''Hippomorpha'' Būdingos ilgos kojos, gebėjimas greitai bėgti ir pėda, sudaryta iš vieno piršto. Priklauso 1 šeima: * [[Arkliniai]] (''Equidae''). Pasaulyje 7-9 rūšys. '''Pobūris'''. ''Ceratomorpha'' Ant kojų būdingi keli funkciniai pirštai. Gyvūnai stambūs, juda lėčiau negu ''Hippomorpha'' pobūrio rūšys. Priklauso 2 šeimos: * [[Tapyriniai]] (''Tapiridae''). Pasaulyje 1 gentis ir 4 rūšys. * [[Raganosiniai]] (''Rhinocerotidae''). Pasaulyje 4 gentys ir 5 rūšys. === Filogeniniai medžiai === Ryšys tarp dabartinių rūšių:<ref>{{cite journal | last1=Tougard | first1=Christelle | last2=Delefosse | first2=Thomas | last3=Hänni | first3=Catherine | last4=Montgelard | first4=Claudine | title=Phylogenetic Relationships of the Five Extant Rhinoceros Species (Rhinocerotidae, Perissodactyla) Based on Mitochondrial Cytochrome b and 12S rRNA Genes | journal=Molecular Phylogenetics and Evolution | volume=19 | issue=1 | date=2001 | doi=10.1006/mpev.2000.0903 | pages=34–44 | url=https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1055790300909035 | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Steiner | first1=Cynthia C. | last2=Ryder | first2=Oliver A. | title=Molecular phylogeny and evolution of the Perissodactyla: PHYLOGENY OF PERISSODACTYLS | journal=Zoological Journal of the Linnean Society | volume=163 | issue=4 | date=2011 | doi=10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | pages=1289–1303 | url=https://academic.oup.com/zoolinnean/article-lookup/doi/10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Cozzuol | first1=Mario A. | last2=Clozato | first2=Camila L. | last3=Holanda | first3=Elizete C. | last4=Rodrigues | first4=Flávio H. G. | last5=Nienow | first5=Samuel | last6=de Thoisy | first6=Benoit | last7=Redondo | first7=Rodrigo A. F. | last8=Santos | first8=Fabrício R. | title=A new species of tapir from the Amazon | journal=Journal of Mammalogy | volume=94 | issue=6 | date=2013-12-16 | issn=1545-1542 | doi=10.1644/12-MAMM-A-169.1 | pages=1331–1345 | url=https://academic.oup.com/jmammal/article/94/6/1331/904034 | access-date=2026-03-29}}</ref> {{Clade|style=font-size:75%; line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |label1=&nbsp;[[Equidae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus ferus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus asinus]]'' |2={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus kiang]]'' |2=&nbsp;''[[Equus hemionus]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus zebra]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus quagga]]'' |2=&nbsp;''[[Equus grevyi]]'' }} }} }} }} }} |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiridae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus indicus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus bairdii]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus kabomani]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus pinchaque]]'' |2=&nbsp;''[[Tapirus terrestris]]'' }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] |2={{Clade |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Rhinoceros unicornis]]'' |2=&nbsp;''[[Rhinoceros sondaicus]]'' }} |2=&nbsp;''[[Dicerorhinus sumatrensis]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Ceratotherium simum]]'' |2=&nbsp;''[[Diceros bicornis]]'' }} }} }} }} }} }} Ryšiai su išnykusiomis šeimomis: {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Dauginimasis == [[Vaizdas:Tapirbaby.jpg|thumb|Tapyro jauniklis.]] Būdingas ilgas nėštumo laikotarpis (330–500 dienų) ir maža vada, įprastai atsivedamas vienas jauniklis. Raganosių nėštumas ilgesnis. Neporakanopių jaunikliai anksti subrendę, gimę savarankiški, pvz.,<ref>{{Cite book|title=Zookeeping: An Introduction to the Science and Technology|publisher=University of Chicago Press|year=2013|location=Chicago|pages=273}}</ref> gali sekti paskui motiną po kelių valandų.<ref>{{Cite web|url=https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331|title=Understand Normal Mare and Foal Behavior|last=Williams|first=Jennifer|date=2008-12-15|website=equusmagazine.com|archive-url=https://web.archive.org/web/20170513183546/https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13|archive-date=2017-05-13|access-date=2019-02-04}}</ref> Žindomi gana ilgai, dažnai iki antrų gyvenimo metų, raganosis lytiškai subręsta maždaug 8–10 metų, o arkliai ir tapyrai – nuo dvejų iki ketverių metų amžiaus.<ref>{{cite book |last1=Angus |first1=McKinnon |last2=Noah |first2=Heninger |title=Equine Reproduction |year=2011 |publisher=Wiley-Blackwell |isbn=978-0-8138-1971-6 |page=1015 |edition=2}}</ref><ref>{{cite web |title=Tapirs (extant/living species; Tapirus spp.) Fact Sheet: Reproduction & Development |url=https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |website=International Environment Library Consortium |publisher=San Diego Zoo Wildlife Alliance Library |access-date=2024-06-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240612065232/https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |archive-date=2024-06-12 }}</ref> Tai ilgaamžiai gyvūnai, pavyzdžiui, raganosiai nelaisvėje sulaukia beveik 50 metų amžiaus.<ref>{{Cite web |title=Rhinocerotidae (rhinoceroses) {{! }} INFORMATION {{!}} Animal Diversity Web |author= |work=animaldiversity.org |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://animaldiversity.org/accounts/Rhinocerotidae/}}</ref> == Elgsena == Arklinių pobūrio arklinių šeima labai sociali, sudaro šeimas iš vieno patino ir kelių patelių. Šeimos linkusios grupuotis į didesnes ar mažesnes bandas. Fosilijų kasinėjimai rodo, kad išnykusios šeimos, tokios kaip ''Brontotheriidae'', taip pat buvo socialūs gyvūnai, gyvenę kartu didelėse bandose ir raganosių protėviai gyveno bandomis. Priešingai elgiasi [[tapyrai]] ir šiuolaikiniai [[raganosiai]]. Pastarieji – vienišiai, gina savo teritoriją puldami giminingas rūšis. Tapyrai, nors ir nėra tokie agresyvūs kaip raganosiai, vis tiek baikštūs ir [[monogamija|monogamiški]]. Skirtingai nei raganosiai, tapyrai nesaugo savo teritorijos. == Ryšys su žmogumi == Iš neporakanopių kilo du labai svarbūs žmonijai naminiai gyvūnai – [[arklys]] ir [[asilas]].{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Abiejų rūšių prijaukinimas prasidėjo atitinkamai 5000 ir 4000 m. pr. m. e.<ref>{{cite journal | last1=Beja-Pereira | first1=Albano | last2=England | first2=Phillip R. | last3=Ferrand | first3=Nuno | last4=Jordan | first4=Steve | last5=Bakhiet | first5=Amel O. | last6=Abdalla | first6=Mohammed A. | last7=Mashkour | first7=Marjan | last8=Jordana | first8=Jordi | last9=Taberlet | first9=Pierre | last10=Luikart | first10=Gordon | title=African Origins of the Domestic Donkey | journal=Science | volume=304 | issue=5678 | date=2004-06-18 | issn=0036-8075 | doi=10.1126/science.1096008 | pages=1781–1781 | url=https://www.researchgate.net/publication/8501663_The_African_origins_of_the_domestic_donkey | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite web | last=Blench | first=Roger | title=The history and spread of donkeys in Africa | website=ResearchGate | date=1997-01-01 | url=https://www.researchgate.net/publication/253403724_The_history_and_spread_of_donkeys_in_Africa | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{Cite web |title=International Museum of the Horse - Kentucky Horse Park |author= |work=Kentucky Horse Park |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://kyhorsepark.com/explore/international-museum-of-the-horse/}}</ref> Šiandien ūkio darbus atlieka mašinos, arkliai ir asilai daugiausiai laikomi kaip naminiai ir naudojami sportui. Nors regionuose, kuriuose technologijos nėra taip toli pažengusios, šie gyvūnai vis dar plačiai naudojami ūkyje. Tam tikru mastu arkliai ir asilai buvo laikomi ir dėl mėsos ar pieno. Kvaga ir kiti arkliniai išnyko XIX a. [[IUCN]] penkias neporakanopių rūšis – [[Prževalskio arklys|Prževalskio arklį]], [[Afrikinis asilas|afrikinį asilą]], [[Sumatros raganosis|Sumatros raganosį]], [[Javos raganosis|Javos raganosį]] ir [[baltasis raganosis|baltąjį raganosį]] įtraukė į kritiškai nykstančių rūšių sąrašą. Dar trys rūšys – [[Grevio zebras]], [[kalninis tapyras]] ir [[lyguminis tapyras]] – įtrauktos į labai nykstančių rūšių sąrašą. == Galerija == <gallery> Tapir anta 2.jpg|[[Lyguminis tapyras]] (''Tapirus terrestris'') Rhinoceros unicornis - Kolkata 2011-05-03 2573.JPG|[[Šarvuotasis raganosis]] (''Rhinoceros unicornis'') Equus zebra - Disney's Animal Kingdom Lodge, Orlando, Florida, USA - 20100119.jpg|[[Kalninis zebras]] (''Equus zebra'') Image:Malayan Tapir.JPG|[[Baltaliemenis tapyras]] Image:Islaender Fuchs.jpg|[[Islandijos puskraujai arkliai|Islandijos puskraujis arklys]] Image:Quagga photo.jpg|[[Kvaga]] išnyko 1883 m. Image:Tarpan.png|[[Tarpanas]] išnyko dėl sportinės medžioklės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book|first=Rimantas|last=Baleišis|title=Pasaulio kanopiniai žvėrys|year=2006|publisher=VU Ekologijos institutas|location=Vilnius|isbn=9986-443-36-9}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Perissodactyla|no=T}} [[Kategorija:Neporakanopiai| ]] 5cd3j59tozxbl863eeddq2h86vm21gs 7798392 7798390 2026-04-04T11:50:05Z Zygimantus 3664 papildymas 7798392 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Perissodactyla}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:The Perissodactyl.jpg|300px]]|caption=Neporakanopiai}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Perissodactyla | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Neporakanopiai''' (''Perissodactyla'') – [[žinduolis|žinduolių]] būrys. Neporakanopių gyvūnų giminystę XIX a. atrado anglų zoologas Richard Owen, o būriui pavadinimą suteikė 1848 m.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref> == Paplitimas == [[Vaizdas:Przewalski 26-9-2004-2.jpg|thumb|[[Prževalskio arklys]] – vienintelis likęs laukinio arklio porūšis, kaip ir dauguma kitų neporakanopių, pasižymi ribotu paplitimo arealu]] Sutinkami atvirose vietovėse ([[Savana|savanose]], [[stepė]]se, [[Dykuma|dykumose]]), būna ir [[Tropiniai miškai|tropiniuose miškuose]] bei kalnuose.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šiandienis paplitimo arealas apima tik nedidelę dalį pirminio arealo, kuris apėmė beveik visą Žemę. Aptinkami Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Rytų ir Pietų Afrikoje bei Centrinėje, Pietų ir Pietryčių Azijoje. Šiaurės Amerikoje būrys išnyko maždaug prieš 10 000 metų. Europoje paskutiniai būrio atstovai buvo tarpanai, išnykę XIX a. == Anatomija == Neporakanopiai – tvirtai sudėti žolėdžiai.<ref>{{cite book|author=David Burnie|title=Mažoji gyvūnų enciklopedija|year=2004|publisher=Aktėja|location=Vilnius|isbn=9955-529-63-6|page=284}}</ref> Kūno ilgis nuo 1,7 m iki 4 m, o svoris nuo 150 iki 2300 kg. Būdingiausias šių stambių žolėdžių bruožas – priekinių ir užpakalinių galūnių sandara. Geriausiai išsivystę tretieji galūnių pirštai, kuriais praeina galūnių ašinė linija, taip sudarydama pagrindinę kūno atramą.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šoniniai pirštai silpnesni arba visai sunykę. Galinius pirštų narelius saugo kietos dengiančios kanopos. [[Raktikaulis|Raktikaulių]] nėra. Oda padengta tankiu, trumpu kailiu, išskyrus raganosius, kurie beveik pliki. Dauguma rūšių yra pilkos arba rudos, nors zebrai ir jauni tapyrai turi dryžius. Jaunikliai gimsta gerai išsivystę. === Kaukolė ir dantys === Neporakanopių viršutinis žandikaulis ilgas. Dantų skaičius ir forma priklauso nuo mitybos. Kandžiai ir iltys labai maži arba jų nėra. Iltis turi tik arklių patinai. Turi 44 ar mažiau [[dantis|dantų]]. Kiekvienoje žandikaulio pusėje 3 arba 4 skruostiniai dantys, kurie labai suvienodėję, keturkampės formos, sudaro glaudžią eilę ir turi gerai išvystytą trinamąjį paviršių. Būdingos gana judrios ir griebiančios lūpos, pritaikytos maitintis augaliniu maistu. === Vidaus organai === Virškinimo sistema skirtinga lyginant su porakanopiais gyvūnais. Neporakanopių metabolizmas, panašiai kaip graužikų vyksta daugiausia storojoje žarnoje. [[Skrandis]] paprastas, sudarytas iš vieno segmento. Maisto fermentacija vyksta ypač didelėje [[akloji žarna|aklojoje žarnoje]]. Patelės iš pradžių turi dvi gimdas. Tapyrų ir raganosių patinų sėklidės kirkšnyse, tik arkliai turi kapšelį. Patelių kirkšnių srityje pora spenių. Patinai neturi [[Varpikaulis|varpikaulio]].<ref>{{cite book | last=Nowak | first=Ronald M. | title=Walker's Mammals of the World | publisher=JHU Press | publication-place=Baltimore | year=1999 | isbn=0-8018-5789-9 | page=1007–1008}}</ref> == Evoliucija == [[Vaizdas:Indricotherium11.jpg|thumb|230px|Išnykęs neporakanopis ''[[Paraceratherium]]'' – didžiausias visų laikų sausumos žinduolis]] [[Vaizdas:Owens - On the Anatomy of Vertebrates.png|thumb|Arklio pėdos evoliucija]] Neporakanopiai išsivystė dabartinėje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] vėlyvajame [[Paleocenas|paleocene]], mažiau nei 10 mln. metų po [[Dinozauras|dinozaurų]] išmirimo. Daugelis rūšių atsirado labai greitai, o eocene (maždaug prieš 55 milijonus metų) jos gyveno beveik visame pasaulyje,<ref>{{cite journal | last1=Chimento | first1=Nicolás R. | last2=Agnolin | first2=Federico L. | title=Phylogenetic tree of Litopterna and Perissodactyla indicates a complex early history of hoofed mammals | journal=Scientific Reports | volume=10 | issue=1 | date=2020-08-06 | issn=2045-2322 | pmid=32764723 | pmc=7413542 | doi=10.1038/s41598-020-70287-5 | url=https://www.nature.com/articles/s41598-020-70287-5 | access-date=2026-03-28 | page=}}</ref> išskyrus Antarktidą, Australiją ir Indiją. Arkliai ir tapyrai išsivystė Šiaurės Amerikoje,<ref>{{cite book | last1=Savage | first1=Robert J. G. | last2=Long | first2=M. | title=Mammal Evolution | publisher=Facts on File | publication-place=New York, N.Y | date=1986 | isbn=0-8160-1194-X | page=}}</ref> o raganosiai, atrodo, išsivystė Azijoje iš tapyro tipo gyvūnų ir vėliau vėl kolonizavo Ameriką viduriniojo eoceno laikotarpiu (maždaug prieš 45 mln. metų). Iš 15 ar 16 šeimų išliko tik trys.<ref>{{cite book | last=Rose | first=Kenneth D. | title=The Rise of Placental Mammals | publisher=[[Johns Hopkins University Press]] | publication-place=Baltimore | year=2005 | isbn=0-8018-8022-X | pages=199-214}}</ref><ref>{{cite book | last1=McKenna | first1=Malcolm C. | last2=Bell | first2=Susan K. | last3=Simpson | first3=George Gaylord | title=Classification of Mammals Above the Species Level | date=1997 | isbn=0-231-11013-8 | page=}}</ref> Neporakanopiai buvo labiausiai paplitę eocene ir oligocene, tuo metu jie pasižymėjo ir žymiai didesne rūšine įvairove. Vienoje iš išnykusių šeimų ''Paraceratheriidae'' gyveno vieni didžiausių kada nors Žemėje sausumos gyvūnai,<ref>{{cite web|url=https://www.nationalgeographic.com/science/article/the-last-of-the-rhinoceros-titans|title=The Last of the Rhinoceros Titans|author=Riley Black|date=2013-05-07|website=National Geographic}}</ref> o šeimos rūšis ''Paraceratherium'' – didžiausia kada nors gyvenusi žinduolių rūšis.<ref>{{Cite web |url=http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20150715054827/http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-date=2015-07-15 |url-status=dead |archive-date=2015-07-15 |title=The Largest Beasts to Walk the Earth |date=2015-07-14 |website=Phenomena |publisher=National Geographic Society }}</ref> Kitas gyvūnas ''Brontotherium'' buvo panašus į raganosį ir artimesnis šių dienų arkliams, su neįprastu šakotu ragu ant nosies nugarėlės, o aukštis ties ketera siekė beveik 2,5 metro. Miocene didžioji dauguma neporakanopių rūšių išmirė neišlaikiusi porakanopių konkurencijos, kurie pasirodė labiau prisitaikę maitintis žole.{{faktas}} [[Holocenas|Holocene]] įvyko staigus būrio atstovų populiacijos sumažėjimas, susijęs su žmogaus veikla. Šiuo metu paplitę Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. == Tyrimų istorija == [[File:Richard Owen 1856.jpg|thumb|right|Richard Owen, 1856 m.]] 1758 m. savo veikale „Systema Naturae“ [[Karlas Linėjus]] (1707–1778) arklius (''Equus'') priskyrė prie hipopotamų (''Hippopòtamus''). Tuo metu šiai grupei taip pat priklausė tapyrai (''Tapirus''), tiksliau Brazilijos arba Amazonės tapyras (''Tapirus terrestus'') – vienintelis tuo metu Europoje žinomas tapyras. Linėjus šį tapyrą priskyrė ''Hippopotamus terrestris'' genčiai, o abi gentis priskyrė ''Belluae'' („žvėrių“) grupei. Jis sujungė raganosius su graužikais (''Glires'') – grupe, kurią dabar sudaro [[kiškiažvėriai]] ir [[graužikai]]. Tapyrus ir hipopotamus 1762 m. pirmasis atskyrė Mathurin Jacques Brisson (1723–1806), įvesdamas sąvoką tapyras (''le tapir''). Jis taip pat atskyrė raganosius nuo graužikų, bet nesujungė trijų šeimų į dabar žinomus neporakanopius. XIX a. atskiros neporakanopinių gentys buvo siejamos su keliomis kitomis grupėmis, tokiomis kaip [[straubliniai]] ir poranagiai. 1795 m. Étienne Geoffroy Saint-Hilaire (1772–1844) ir Georges Cuvier (1769–1832) pristatė terminą „storaodžiai“ (''Pachydermata''), apimantį ne tik raganosius ir dramblius, bet ir hipopotamus, kiaules, [[Pekariniai|pekarinius]], tapyrus ir hienas.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref><ref name="Schoch 1989">{{cite book|author=Robert M. Schoch|chapter=A brief historical review of perissodactyl classification |title=The Evolution of Perissodactyls |publisher=Oxford University Press|year=1989|pages=13–23}}</ref><ref>{{cite journal|author1=Étienne Geoffroy Saint-Hilaire|author2=Georges Cuvier|title=Memoire sur une nouvelle division of Mammifères, et sur les principes qui doivent servir de base dans cette sorte de travail|journal=Magasin Encyclopédique|year=1795|pages=164–190}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Le Règne Animal distribue d'après son organisation pour servir de base à l'histoire naturelle des animaux|journal=Introduction à l'Anatomie Comparée|volume=1|year=1817|pages=1–540}}</ref> Arkliai vis dar buvo laikomi atskira grupe nuo kitų žinduolių ir dažnai buvo priskiriami ''Solidungula'' arba ''Solipedes'' pavadinimui, kas reiškė „vienakanopį gyvūną“.<ref>{{cite book|author=Johann Friedrich Blumenbach|title=Handbook of Natural History|year=1779|pages=168–448}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Tableau Elementaire de l'histoire naturelle des animaux|year=1798|url=https://archive.org/stream/tableaulment00cuvi#page/142/mode/2up|pages=1–710}}</ref> 1861 m. prancūzų zoologas Henri Marie Ducrotay de Blainville (1777–1850) klasifikavo kanopinius gyvūnus pagal jų pėdų sandarą, atskirdamas tuos, kurie turi lyginį pirštų skaičių, nuo turinčių nelyginį skaičių. Arklius jis priskyrė prie pilnakanopių gyvūnų, tapyrus ir raganosius – prie daugiakanopių gyvūnų ir visus juos kartu pavadino „onguligrades à doigts impairs“, taip priartėdamas prie neporakanopinių gyvūnų kaip sisteminio vieneto koncepcijos. Anglų zoologas Richard Owen (1804–1892) savo tyrime apie Vaito salos iškastinius žinduolius citavo Blainville ir įvedė lotynišką neporakanopių pavadinimą ''Perissodactyla''.<ref name="Simpson 1945"/><ref name="Schoch 1989"/> == Klasifikacija == Būrį sudaro du pobūriai ir trys šeimos:<ref name="MSW3">[http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 Mammal Species of the World, 3. leid. (MSW3)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111220120312/http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 |date=2011-12-20 }}</ref> '''Pobūris'''. ''Hippomorpha'' Būdingos ilgos kojos, gebėjimas greitai bėgti ir pėda, sudaryta iš vieno piršto. Priklauso 1 šeima: * [[Arkliniai]] (''Equidae''). Pasaulyje 7-9 rūšys. '''Pobūris'''. ''Ceratomorpha'' Ant kojų būdingi keli funkciniai pirštai. Gyvūnai stambūs, juda lėčiau negu ''Hippomorpha'' pobūrio rūšys. Priklauso 2 šeimos: * [[Tapyriniai]] (''Tapiridae''). Pasaulyje 1 gentis ir 4 rūšys. * [[Raganosiniai]] (''Rhinocerotidae''). Pasaulyje 4 gentys ir 5 rūšys. === Filogeniniai medžiai === Ryšys tarp dabartinių rūšių:<ref>{{cite journal | last1=Tougard | first1=Christelle | last2=Delefosse | first2=Thomas | last3=Hänni | first3=Catherine | last4=Montgelard | first4=Claudine | title=Phylogenetic Relationships of the Five Extant Rhinoceros Species (Rhinocerotidae, Perissodactyla) Based on Mitochondrial Cytochrome b and 12S rRNA Genes | journal=Molecular Phylogenetics and Evolution | volume=19 | issue=1 | date=2001 | doi=10.1006/mpev.2000.0903 | pages=34–44 | url=https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1055790300909035 | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Steiner | first1=Cynthia C. | last2=Ryder | first2=Oliver A. | title=Molecular phylogeny and evolution of the Perissodactyla: PHYLOGENY OF PERISSODACTYLS | journal=Zoological Journal of the Linnean Society | volume=163 | issue=4 | date=2011 | doi=10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | pages=1289–1303 | url=https://academic.oup.com/zoolinnean/article-lookup/doi/10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Cozzuol | first1=Mario A. | last2=Clozato | first2=Camila L. | last3=Holanda | first3=Elizete C. | last4=Rodrigues | first4=Flávio H. G. | last5=Nienow | first5=Samuel | last6=de Thoisy | first6=Benoit | last7=Redondo | first7=Rodrigo A. F. | last8=Santos | first8=Fabrício R. | title=A new species of tapir from the Amazon | journal=Journal of Mammalogy | volume=94 | issue=6 | date=2013-12-16 | issn=1545-1542 | doi=10.1644/12-MAMM-A-169.1 | pages=1331–1345 | url=https://academic.oup.com/jmammal/article/94/6/1331/904034 | access-date=2026-03-29}}</ref> {{Clade|style=font-size:75%; line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |label1=&nbsp;[[Equidae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus ferus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus asinus]]'' |2={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus kiang]]'' |2=&nbsp;''[[Equus hemionus]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus zebra]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus quagga]]'' |2=&nbsp;''[[Equus grevyi]]'' }} }} }} }} }} |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiridae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus indicus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus bairdii]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus kabomani]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus pinchaque]]'' |2=&nbsp;''[[Tapirus terrestris]]'' }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] |2={{Clade |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Rhinoceros unicornis]]'' |2=&nbsp;''[[Rhinoceros sondaicus]]'' }} |2=&nbsp;''[[Dicerorhinus sumatrensis]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Ceratotherium simum]]'' |2=&nbsp;''[[Diceros bicornis]]'' }} }} }} }} }} }} Ryšiai su išnykusiomis šeimomis: {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Dauginimasis == [[Vaizdas:Tapirbaby.jpg|thumb|Tapyro jauniklis.]] Būdingas ilgas nėštumo laikotarpis (330–500 dienų) ir maža vada, įprastai atsivedamas vienas jauniklis. Raganosių nėštumas ilgesnis. Neporakanopių jaunikliai anksti subrendę, gimę savarankiški, pvz.,<ref>{{Cite book|title=Zookeeping: An Introduction to the Science and Technology|publisher=University of Chicago Press|year=2013|location=Chicago|pages=273}}</ref> gali sekti paskui motiną po kelių valandų.<ref>{{Cite web|url=https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331|title=Understand Normal Mare and Foal Behavior|last=Williams|first=Jennifer|date=2008-12-15|website=equusmagazine.com|archive-url=https://web.archive.org/web/20170513183546/https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13|archive-date=2017-05-13|access-date=2019-02-04}}</ref> Žindomi gana ilgai, dažnai iki antrų gyvenimo metų, raganosis lytiškai subręsta maždaug 8–10 metų, o arkliai ir tapyrai – nuo dvejų iki ketverių metų amžiaus.<ref>{{cite book |last1=Angus |first1=McKinnon |last2=Noah |first2=Heninger |title=Equine Reproduction |year=2011 |publisher=Wiley-Blackwell |isbn=978-0-8138-1971-6 |page=1015 |edition=2}}</ref><ref>{{cite web |title=Tapirs (extant/living species; Tapirus spp.) Fact Sheet: Reproduction & Development |url=https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |website=International Environment Library Consortium |publisher=San Diego Zoo Wildlife Alliance Library |access-date=2024-06-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240612065232/https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |archive-date=2024-06-12 }}</ref> Tai ilgaamžiai gyvūnai, pavyzdžiui, raganosiai nelaisvėje sulaukia beveik 50 metų amžiaus.<ref>{{Cite web |title=Rhinocerotidae (rhinoceroses) {{! }} INFORMATION {{!}} Animal Diversity Web |author= |work=animaldiversity.org |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://animaldiversity.org/accounts/Rhinocerotidae/}}</ref> == Elgsena == Arklinių pobūrio arklinių šeima labai sociali, sudaro šeimas iš vieno patino ir kelių patelių. Šeimos linkusios grupuotis į didesnes ar mažesnes bandas. Fosilijų kasinėjimai rodo, kad išnykusios šeimos, tokios kaip ''Brontotheriidae'', taip pat buvo socialūs gyvūnai, gyvenę kartu didelėse bandose ir raganosių protėviai gyveno bandomis. Priešingai elgiasi [[tapyrai]] ir šiuolaikiniai [[raganosiai]]. Pastarieji – vienišiai, gina savo teritoriją puldami giminingas rūšis. Tapyrai, nors ir nėra tokie agresyvūs kaip raganosiai, vis tiek baikštūs ir [[monogamija|monogamiški]]. Skirtingai nei raganosiai, tapyrai nesaugo savo teritorijos. == Ryšys su žmogumi == Iš neporakanopių kilo du labai svarbūs žmonijai naminiai gyvūnai – [[arklys]] ir [[asilas]].{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Abiejų rūšių prijaukinimas prasidėjo atitinkamai 5000 ir 4000 m. pr. m. e.<ref>{{cite journal | last1=Beja-Pereira | first1=Albano | last2=England | first2=Phillip R. | last3=Ferrand | first3=Nuno | last4=Jordan | first4=Steve | last5=Bakhiet | first5=Amel O. | last6=Abdalla | first6=Mohammed A. | last7=Mashkour | first7=Marjan | last8=Jordana | first8=Jordi | last9=Taberlet | first9=Pierre | last10=Luikart | first10=Gordon | title=African Origins of the Domestic Donkey | journal=Science | volume=304 | issue=5678 | date=2004-06-18 | issn=0036-8075 | doi=10.1126/science.1096008 | pages=1781–1781 | url=https://www.researchgate.net/publication/8501663_The_African_origins_of_the_domestic_donkey | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite web | last=Blench | first=Roger | title=The history and spread of donkeys in Africa | website=ResearchGate | date=1997-01-01 | url=https://www.researchgate.net/publication/253403724_The_history_and_spread_of_donkeys_in_Africa | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{Cite web |title=International Museum of the Horse - Kentucky Horse Park |author= |work=Kentucky Horse Park |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://kyhorsepark.com/explore/international-museum-of-the-horse/}}</ref> Šiandien ūkio darbus atlieka mašinos, arkliai ir asilai daugiausiai laikomi kaip naminiai ir naudojami sportui. Nors regionuose, kuriuose technologijos nėra taip toli pažengusios, šie gyvūnai vis dar plačiai naudojami ūkyje. Tam tikru mastu arkliai ir asilai buvo laikomi ir dėl mėsos ar pieno. Kvaga ir kiti arkliniai išnyko XIX a. [[IUCN]] penkias neporakanopių rūšis – [[Prževalskio arklys|Prževalskio arklį]], [[Afrikinis asilas|afrikinį asilą]], [[Sumatros raganosis|Sumatros raganosį]], [[Javos raganosis|Javos raganosį]] ir [[baltasis raganosis|baltąjį raganosį]] įtraukė į kritiškai nykstančių rūšių sąrašą. Dar trys rūšys – [[Grevio zebras]], [[kalninis tapyras]] ir [[lyguminis tapyras]] – įtrauktos į labai nykstančių rūšių sąrašą. == Galerija == <gallery> Tapir anta 2.jpg|[[Lyguminis tapyras]] (''Tapirus terrestris'') Rhinoceros unicornis - Kolkata 2011-05-03 2573.JPG|[[Šarvuotasis raganosis]] (''Rhinoceros unicornis'') Equus zebra - Disney's Animal Kingdom Lodge, Orlando, Florida, USA - 20100119.jpg|[[Kalninis zebras]] (''Equus zebra'') Image:Malayan Tapir.JPG|[[Baltaliemenis tapyras]] Image:Islaender Fuchs.jpg|[[Islandijos puskraujai arkliai|Islandijos puskraujis arklys]] Image:Quagga photo.jpg|[[Kvaga]] išnyko 1883 m. Image:Tarpan.png|[[Tarpanas]] išnyko dėl sportinės medžioklės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book|first=Rimantas|last=Baleišis|title=Pasaulio kanopiniai žvėrys|year=2006|publisher=VU Ekologijos institutas|location=Vilnius|isbn=9986-443-36-9}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Perissodactyla|no=T}} [[Kategorija:Neporakanopiai| ]] 8zd2hgdpgucweqfmw6jn2k6wevq1ain 7798395 7798392 2026-04-04T11:52:07Z Zygimantus 3664 papildymas 7798395 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Perissodactyla}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:The Perissodactyl.jpg|300px]]|caption=Neporakanopiai}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Perissodactyla | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Neporakanopiai''' (''Perissodactyla'') – [[žinduolis|žinduolių]] būrys. Neporakanopių gyvūnų giminystę XIX a. atrado anglų zoologas Richard Owen, o būriui pavadinimą suteikė 1848 m.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref> == Paplitimas == [[Vaizdas:Przewalski 26-9-2004-2.jpg|thumb|[[Prževalskio arklys]] – vienintelis likęs laukinio arklio porūšis, kaip ir dauguma kitų neporakanopių, pasižymi ribotu paplitimo arealu]] Sutinkami atvirose vietovėse ([[Savana|savanose]], [[stepė]]se, [[Dykuma|dykumose]]), būna ir [[Tropiniai miškai|tropiniuose miškuose]] bei kalnuose.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šiandienis paplitimo arealas apima tik nedidelę dalį pirminio arealo, kuris apėmė beveik visą Žemę. Aptinkami [[Centrinė Amerika|Centrinėje]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Rytų Afrika|Rytų]] ir [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] bei [[Vidurinė Azija|Vidurinėje]], [[Pietų Azija|Pietų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] būrys išnyko maždaug prieš 10 000 metų. [[Europa|Europoje]] paskutiniai būrio atstovai buvo tarpanai, išnykę XIX a. == Anatomija == Neporakanopiai – tvirtai sudėti žolėdžiai.<ref>{{cite book|author=David Burnie|title=Mažoji gyvūnų enciklopedija|year=2004|publisher=Aktėja|location=Vilnius|isbn=9955-529-63-6|page=284}}</ref> Kūno ilgis nuo 1,7 m iki 4 m, o svoris nuo 150 iki 2300 kg. Būdingiausias šių stambių žolėdžių bruožas – priekinių ir užpakalinių galūnių sandara. Geriausiai išsivystę tretieji galūnių pirštai, kuriais praeina galūnių ašinė linija, taip sudarydama pagrindinę kūno atramą.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šoniniai pirštai silpnesni arba visai sunykę. Galinius pirštų narelius saugo kietos dengiančios kanopos. [[Raktikaulis|Raktikaulių]] nėra. Oda padengta tankiu, trumpu kailiu, išskyrus raganosius, kurie beveik pliki. Dauguma rūšių yra pilkos arba rudos, nors zebrai ir jauni tapyrai turi dryžius. Jaunikliai gimsta gerai išsivystę. === Kaukolė ir dantys === Neporakanopių viršutinis žandikaulis ilgas. Dantų skaičius ir forma priklauso nuo mitybos. Kandžiai ir iltys labai maži arba jų nėra. Iltis turi tik arklių patinai. Turi 44 ar mažiau [[dantis|dantų]]. Kiekvienoje žandikaulio pusėje 3 arba 4 skruostiniai dantys, kurie labai suvienodėję, keturkampės formos, sudaro glaudžią eilę ir turi gerai išvystytą trinamąjį paviršių. Būdingos gana judrios ir griebiančios lūpos, pritaikytos maitintis augaliniu maistu. === Vidaus organai === Virškinimo sistema skirtinga lyginant su porakanopiais gyvūnais. Neporakanopių metabolizmas, panašiai kaip graužikų vyksta daugiausia storojoje žarnoje. [[Skrandis]] paprastas, sudarytas iš vieno segmento. Maisto fermentacija vyksta ypač didelėje [[akloji žarna|aklojoje žarnoje]]. Patelės iš pradžių turi dvi gimdas. Tapyrų ir raganosių patinų sėklidės kirkšnyse, tik arkliai turi kapšelį. Patelių kirkšnių srityje pora spenių. Patinai neturi [[Varpikaulis|varpikaulio]].<ref>{{cite book | last=Nowak | first=Ronald M. | title=Walker's Mammals of the World | publisher=JHU Press | publication-place=Baltimore | year=1999 | isbn=0-8018-5789-9 | page=1007–1008}}</ref> == Evoliucija == [[Vaizdas:Indricotherium11.jpg|thumb|230px|Išnykęs neporakanopis ''[[Paraceratherium]]'' – didžiausias visų laikų sausumos žinduolis]] [[Vaizdas:Owens - On the Anatomy of Vertebrates.png|thumb|Arklio pėdos evoliucija]] Neporakanopiai išsivystė dabartinėje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] vėlyvajame [[Paleocenas|paleocene]], mažiau nei 10 mln. metų po [[Dinozauras|dinozaurų]] išmirimo. Daugelis rūšių atsirado labai greitai, o eocene (maždaug prieš 55 milijonus metų) jos gyveno beveik visame pasaulyje,<ref>{{cite journal | last1=Chimento | first1=Nicolás R. | last2=Agnolin | first2=Federico L. | title=Phylogenetic tree of Litopterna and Perissodactyla indicates a complex early history of hoofed mammals | journal=Scientific Reports | volume=10 | issue=1 | date=2020-08-06 | issn=2045-2322 | pmid=32764723 | pmc=7413542 | doi=10.1038/s41598-020-70287-5 | url=https://www.nature.com/articles/s41598-020-70287-5 | access-date=2026-03-28 | page=}}</ref> išskyrus Antarktidą, Australiją ir Indiją. Arkliai ir tapyrai išsivystė Šiaurės Amerikoje,<ref>{{cite book | last1=Savage | first1=Robert J. G. | last2=Long | first2=M. | title=Mammal Evolution | publisher=Facts on File | publication-place=New York, N.Y | date=1986 | isbn=0-8160-1194-X | page=}}</ref> o raganosiai, atrodo, išsivystė Azijoje iš tapyro tipo gyvūnų ir vėliau vėl kolonizavo Ameriką viduriniojo eoceno laikotarpiu (maždaug prieš 45 mln. metų). Iš 15 ar 16 šeimų išliko tik trys.<ref>{{cite book | last=Rose | first=Kenneth D. | title=The Rise of Placental Mammals | publisher=[[Johns Hopkins University Press]] | publication-place=Baltimore | year=2005 | isbn=0-8018-8022-X | pages=199-214}}</ref><ref>{{cite book | last1=McKenna | first1=Malcolm C. | last2=Bell | first2=Susan K. | last3=Simpson | first3=George Gaylord | title=Classification of Mammals Above the Species Level | date=1997 | isbn=0-231-11013-8 | page=}}</ref> Neporakanopiai buvo labiausiai paplitę eocene ir oligocene, tuo metu jie pasižymėjo ir žymiai didesne rūšine įvairove. Vienoje iš išnykusių šeimų ''Paraceratheriidae'' gyveno vieni didžiausių kada nors Žemėje sausumos gyvūnai,<ref>{{cite web|url=https://www.nationalgeographic.com/science/article/the-last-of-the-rhinoceros-titans|title=The Last of the Rhinoceros Titans|author=Riley Black|date=2013-05-07|website=National Geographic}}</ref> o šeimos rūšis ''Paraceratherium'' – didžiausia kada nors gyvenusi žinduolių rūšis.<ref>{{Cite web |url=http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20150715054827/http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-date=2015-07-15 |url-status=dead |archive-date=2015-07-15 |title=The Largest Beasts to Walk the Earth |date=2015-07-14 |website=Phenomena |publisher=National Geographic Society }}</ref> Kitas gyvūnas ''Brontotherium'' buvo panašus į raganosį ir artimesnis šių dienų arkliams, su neįprastu šakotu ragu ant nosies nugarėlės, o aukštis ties ketera siekė beveik 2,5 metro. Miocene didžioji dauguma neporakanopių rūšių išmirė neišlaikiusi porakanopių konkurencijos, kurie pasirodė labiau prisitaikę maitintis žole.{{faktas}} [[Holocenas|Holocene]] įvyko staigus būrio atstovų populiacijos sumažėjimas, susijęs su žmogaus veikla. Šiuo metu paplitę Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. == Tyrimų istorija == [[File:Richard Owen 1856.jpg|thumb|right|Richard Owen, 1856 m.]] 1758 m. savo veikale „Systema Naturae“ [[Karlas Linėjus]] (1707–1778) arklius (''Equus'') priskyrė prie hipopotamų (''Hippopòtamus''). Tuo metu šiai grupei taip pat priklausė tapyrai (''Tapirus''), tiksliau Brazilijos arba Amazonės tapyras (''Tapirus terrestus'') – vienintelis tuo metu Europoje žinomas tapyras. Linėjus šį tapyrą priskyrė ''Hippopotamus terrestris'' genčiai, o abi gentis priskyrė ''Belluae'' („žvėrių“) grupei. Jis sujungė raganosius su graužikais (''Glires'') – grupe, kurią dabar sudaro [[kiškiažvėriai]] ir [[graužikai]]. Tapyrus ir hipopotamus 1762 m. pirmasis atskyrė Mathurin Jacques Brisson (1723–1806), įvesdamas sąvoką tapyras (''le tapir''). Jis taip pat atskyrė raganosius nuo graužikų, bet nesujungė trijų šeimų į dabar žinomus neporakanopius. XIX a. atskiros neporakanopinių gentys buvo siejamos su keliomis kitomis grupėmis, tokiomis kaip [[straubliniai]] ir poranagiai. 1795 m. Étienne Geoffroy Saint-Hilaire (1772–1844) ir Georges Cuvier (1769–1832) pristatė terminą „storaodžiai“ (''Pachydermata''), apimantį ne tik raganosius ir dramblius, bet ir hipopotamus, kiaules, [[Pekariniai|pekarinius]], tapyrus ir hienas.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref><ref name="Schoch 1989">{{cite book|author=Robert M. Schoch|chapter=A brief historical review of perissodactyl classification |title=The Evolution of Perissodactyls |publisher=Oxford University Press|year=1989|pages=13–23}}</ref><ref>{{cite journal|author1=Étienne Geoffroy Saint-Hilaire|author2=Georges Cuvier|title=Memoire sur une nouvelle division of Mammifères, et sur les principes qui doivent servir de base dans cette sorte de travail|journal=Magasin Encyclopédique|year=1795|pages=164–190}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Le Règne Animal distribue d'après son organisation pour servir de base à l'histoire naturelle des animaux|journal=Introduction à l'Anatomie Comparée|volume=1|year=1817|pages=1–540}}</ref> Arkliai vis dar buvo laikomi atskira grupe nuo kitų žinduolių ir dažnai buvo priskiriami ''Solidungula'' arba ''Solipedes'' pavadinimui, kas reiškė „vienakanopį gyvūną“.<ref>{{cite book|author=Johann Friedrich Blumenbach|title=Handbook of Natural History|year=1779|pages=168–448}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Tableau Elementaire de l'histoire naturelle des animaux|year=1798|url=https://archive.org/stream/tableaulment00cuvi#page/142/mode/2up|pages=1–710}}</ref> 1861 m. prancūzų zoologas Henri Marie Ducrotay de Blainville (1777–1850) klasifikavo kanopinius gyvūnus pagal jų pėdų sandarą, atskirdamas tuos, kurie turi lyginį pirštų skaičių, nuo turinčių nelyginį skaičių. Arklius jis priskyrė prie pilnakanopių gyvūnų, tapyrus ir raganosius – prie daugiakanopių gyvūnų ir visus juos kartu pavadino „onguligrades à doigts impairs“, taip priartėdamas prie neporakanopinių gyvūnų kaip sisteminio vieneto koncepcijos. Anglų zoologas Richard Owen (1804–1892) savo tyrime apie Vaito salos iškastinius žinduolius citavo Blainville ir įvedė lotynišką neporakanopių pavadinimą ''Perissodactyla''.<ref name="Simpson 1945"/><ref name="Schoch 1989"/> == Klasifikacija == Būrį sudaro du pobūriai ir trys šeimos:<ref name="MSW3">[http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 Mammal Species of the World, 3. leid. (MSW3)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111220120312/http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 |date=2011-12-20 }}</ref> '''Pobūris'''. ''Hippomorpha'' Būdingos ilgos kojos, gebėjimas greitai bėgti ir pėda, sudaryta iš vieno piršto. Priklauso 1 šeima: * [[Arkliniai]] (''Equidae''). Pasaulyje 7-9 rūšys. '''Pobūris'''. ''Ceratomorpha'' Ant kojų būdingi keli funkciniai pirštai. Gyvūnai stambūs, juda lėčiau negu ''Hippomorpha'' pobūrio rūšys. Priklauso 2 šeimos: * [[Tapyriniai]] (''Tapiridae''). Pasaulyje 1 gentis ir 4 rūšys. * [[Raganosiniai]] (''Rhinocerotidae''). Pasaulyje 4 gentys ir 5 rūšys. === Filogeniniai medžiai === Ryšys tarp dabartinių rūšių:<ref>{{cite journal | last1=Tougard | first1=Christelle | last2=Delefosse | first2=Thomas | last3=Hänni | first3=Catherine | last4=Montgelard | first4=Claudine | title=Phylogenetic Relationships of the Five Extant Rhinoceros Species (Rhinocerotidae, Perissodactyla) Based on Mitochondrial Cytochrome b and 12S rRNA Genes | journal=Molecular Phylogenetics and Evolution | volume=19 | issue=1 | date=2001 | doi=10.1006/mpev.2000.0903 | pages=34–44 | url=https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1055790300909035 | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Steiner | first1=Cynthia C. | last2=Ryder | first2=Oliver A. | title=Molecular phylogeny and evolution of the Perissodactyla: PHYLOGENY OF PERISSODACTYLS | journal=Zoological Journal of the Linnean Society | volume=163 | issue=4 | date=2011 | doi=10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | pages=1289–1303 | url=https://academic.oup.com/zoolinnean/article-lookup/doi/10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Cozzuol | first1=Mario A. | last2=Clozato | first2=Camila L. | last3=Holanda | first3=Elizete C. | last4=Rodrigues | first4=Flávio H. G. | last5=Nienow | first5=Samuel | last6=de Thoisy | first6=Benoit | last7=Redondo | first7=Rodrigo A. F. | last8=Santos | first8=Fabrício R. | title=A new species of tapir from the Amazon | journal=Journal of Mammalogy | volume=94 | issue=6 | date=2013-12-16 | issn=1545-1542 | doi=10.1644/12-MAMM-A-169.1 | pages=1331–1345 | url=https://academic.oup.com/jmammal/article/94/6/1331/904034 | access-date=2026-03-29}}</ref> {{Clade|style=font-size:75%; line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |label1=&nbsp;[[Equidae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus ferus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus asinus]]'' |2={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus kiang]]'' |2=&nbsp;''[[Equus hemionus]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus zebra]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus quagga]]'' |2=&nbsp;''[[Equus grevyi]]'' }} }} }} }} }} |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiridae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus indicus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus bairdii]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus kabomani]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus pinchaque]]'' |2=&nbsp;''[[Tapirus terrestris]]'' }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] |2={{Clade |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Rhinoceros unicornis]]'' |2=&nbsp;''[[Rhinoceros sondaicus]]'' }} |2=&nbsp;''[[Dicerorhinus sumatrensis]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Ceratotherium simum]]'' |2=&nbsp;''[[Diceros bicornis]]'' }} }} }} }} }} }} Ryšiai su išnykusiomis šeimomis: {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Dauginimasis == [[Vaizdas:Tapirbaby.jpg|thumb|Tapyro jauniklis.]] Būdingas ilgas nėštumo laikotarpis (330–500 dienų) ir maža vada, įprastai atsivedamas vienas jauniklis. Raganosių nėštumas ilgesnis. Neporakanopių jaunikliai anksti subrendę, gimę savarankiški, pvz.,<ref>{{Cite book|title=Zookeeping: An Introduction to the Science and Technology|publisher=University of Chicago Press|year=2013|location=Chicago|pages=273}}</ref> gali sekti paskui motiną po kelių valandų.<ref>{{Cite web|url=https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331|title=Understand Normal Mare and Foal Behavior|last=Williams|first=Jennifer|date=2008-12-15|website=equusmagazine.com|archive-url=https://web.archive.org/web/20170513183546/https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13|archive-date=2017-05-13|access-date=2019-02-04}}</ref> Žindomi gana ilgai, dažnai iki antrų gyvenimo metų, raganosis lytiškai subręsta maždaug 8–10 metų, o arkliai ir tapyrai – nuo dvejų iki ketverių metų amžiaus.<ref>{{cite book |last1=Angus |first1=McKinnon |last2=Noah |first2=Heninger |title=Equine Reproduction |year=2011 |publisher=Wiley-Blackwell |isbn=978-0-8138-1971-6 |page=1015 |edition=2}}</ref><ref>{{cite web |title=Tapirs (extant/living species; Tapirus spp.) Fact Sheet: Reproduction & Development |url=https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |website=International Environment Library Consortium |publisher=San Diego Zoo Wildlife Alliance Library |access-date=2024-06-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240612065232/https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |archive-date=2024-06-12 }}</ref> Tai ilgaamžiai gyvūnai, pavyzdžiui, raganosiai nelaisvėje sulaukia beveik 50 metų amžiaus.<ref>{{Cite web |title=Rhinocerotidae (rhinoceroses) {{! }} INFORMATION {{!}} Animal Diversity Web |author= |work=animaldiversity.org |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://animaldiversity.org/accounts/Rhinocerotidae/}}</ref> == Elgsena == Arklinių pobūrio arklinių šeima labai sociali, sudaro šeimas iš vieno patino ir kelių patelių. Šeimos linkusios grupuotis į didesnes ar mažesnes bandas. Fosilijų kasinėjimai rodo, kad išnykusios šeimos, tokios kaip ''Brontotheriidae'', taip pat buvo socialūs gyvūnai, gyvenę kartu didelėse bandose ir raganosių protėviai gyveno bandomis. Priešingai elgiasi [[tapyrai]] ir šiuolaikiniai [[raganosiai]]. Pastarieji – vienišiai, gina savo teritoriją puldami giminingas rūšis. Tapyrai, nors ir nėra tokie agresyvūs kaip raganosiai, vis tiek baikštūs ir [[monogamija|monogamiški]]. Skirtingai nei raganosiai, tapyrai nesaugo savo teritorijos. == Ryšys su žmogumi == Iš neporakanopių kilo du labai svarbūs žmonijai naminiai gyvūnai – [[arklys]] ir [[asilas]].{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Abiejų rūšių prijaukinimas prasidėjo atitinkamai 5000 ir 4000 m. pr. m. e.<ref>{{cite journal | last1=Beja-Pereira | first1=Albano | last2=England | first2=Phillip R. | last3=Ferrand | first3=Nuno | last4=Jordan | first4=Steve | last5=Bakhiet | first5=Amel O. | last6=Abdalla | first6=Mohammed A. | last7=Mashkour | first7=Marjan | last8=Jordana | first8=Jordi | last9=Taberlet | first9=Pierre | last10=Luikart | first10=Gordon | title=African Origins of the Domestic Donkey | journal=Science | volume=304 | issue=5678 | date=2004-06-18 | issn=0036-8075 | doi=10.1126/science.1096008 | pages=1781–1781 | url=https://www.researchgate.net/publication/8501663_The_African_origins_of_the_domestic_donkey | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite web | last=Blench | first=Roger | title=The history and spread of donkeys in Africa | website=ResearchGate | date=1997-01-01 | url=https://www.researchgate.net/publication/253403724_The_history_and_spread_of_donkeys_in_Africa | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{Cite web |title=International Museum of the Horse - Kentucky Horse Park |author= |work=Kentucky Horse Park |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://kyhorsepark.com/explore/international-museum-of-the-horse/}}</ref> Šiandien ūkio darbus atlieka mašinos, arkliai ir asilai daugiausiai laikomi kaip naminiai ir naudojami sportui. Nors regionuose, kuriuose technologijos nėra taip toli pažengusios, šie gyvūnai vis dar plačiai naudojami ūkyje. Tam tikru mastu arkliai ir asilai buvo laikomi ir dėl mėsos ar pieno. Kvaga ir kiti arkliniai išnyko XIX a. [[IUCN]] penkias neporakanopių rūšis – [[Prževalskio arklys|Prževalskio arklį]], [[Afrikinis asilas|afrikinį asilą]], [[Sumatros raganosis|Sumatros raganosį]], [[Javos raganosis|Javos raganosį]] ir [[baltasis raganosis|baltąjį raganosį]] įtraukė į kritiškai nykstančių rūšių sąrašą. Dar trys rūšys – [[Grevio zebras]], [[kalninis tapyras]] ir [[lyguminis tapyras]] – įtrauktos į labai nykstančių rūšių sąrašą. == Galerija == <gallery> Tapir anta 2.jpg|[[Lyguminis tapyras]] (''Tapirus terrestris'') Rhinoceros unicornis - Kolkata 2011-05-03 2573.JPG|[[Šarvuotasis raganosis]] (''Rhinoceros unicornis'') Equus zebra - Disney's Animal Kingdom Lodge, Orlando, Florida, USA - 20100119.jpg|[[Kalninis zebras]] (''Equus zebra'') Image:Malayan Tapir.JPG|[[Baltaliemenis tapyras]] Image:Islaender Fuchs.jpg|[[Islandijos puskraujai arkliai|Islandijos puskraujis arklys]] Image:Quagga photo.jpg|[[Kvaga]] išnyko 1883 m. Image:Tarpan.png|[[Tarpanas]] išnyko dėl sportinės medžioklės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book|first=Rimantas|last=Baleišis|title=Pasaulio kanopiniai žvėrys|year=2006|publisher=VU Ekologijos institutas|location=Vilnius|isbn=9986-443-36-9}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Perissodactyla|no=T}} [[Kategorija:Neporakanopiai| ]] b1gui97a4x9di00nf42hwuijurffag8 7798396 7798395 2026-04-04T11:54:00Z Zygimantus 3664 /* Kaukolė ir dantys */ 7798396 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Perissodactyla}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:The Perissodactyl.jpg|300px]]|caption=Neporakanopiai}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Perissodactyla | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Neporakanopiai''' (''Perissodactyla'') – [[žinduolis|žinduolių]] būrys. Neporakanopių gyvūnų giminystę XIX a. atrado anglų zoologas Richard Owen, o būriui pavadinimą suteikė 1848 m.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref> == Paplitimas == [[Vaizdas:Przewalski 26-9-2004-2.jpg|thumb|[[Prževalskio arklys]] – vienintelis likęs laukinio arklio porūšis, kaip ir dauguma kitų neporakanopių, pasižymi ribotu paplitimo arealu]] Sutinkami atvirose vietovėse ([[Savana|savanose]], [[stepė]]se, [[Dykuma|dykumose]]), būna ir [[Tropiniai miškai|tropiniuose miškuose]] bei kalnuose.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šiandienis paplitimo arealas apima tik nedidelę dalį pirminio arealo, kuris apėmė beveik visą Žemę. Aptinkami [[Centrinė Amerika|Centrinėje]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Rytų Afrika|Rytų]] ir [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] bei [[Vidurinė Azija|Vidurinėje]], [[Pietų Azija|Pietų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] būrys išnyko maždaug prieš 10 000 metų. [[Europa|Europoje]] paskutiniai būrio atstovai buvo tarpanai, išnykę XIX a. == Anatomija == Neporakanopiai – tvirtai sudėti žolėdžiai.<ref>{{cite book|author=David Burnie|title=Mažoji gyvūnų enciklopedija|year=2004|publisher=Aktėja|location=Vilnius|isbn=9955-529-63-6|page=284}}</ref> Kūno ilgis nuo 1,7 m iki 4 m, o svoris nuo 150 iki 2300 kg. Būdingiausias šių stambių žolėdžių bruožas – priekinių ir užpakalinių galūnių sandara. Geriausiai išsivystę tretieji galūnių pirštai, kuriais praeina galūnių ašinė linija, taip sudarydama pagrindinę kūno atramą.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šoniniai pirštai silpnesni arba visai sunykę. Galinius pirštų narelius saugo kietos dengiančios kanopos. [[Raktikaulis|Raktikaulių]] nėra. Oda padengta tankiu, trumpu kailiu, išskyrus raganosius, kurie beveik pliki. Dauguma rūšių yra pilkos arba rudos, nors zebrai ir jauni tapyrai turi dryžius. Jaunikliai gimsta gerai išsivystę. === Kaukolė ir dantys === Neporakanopių [[viršutinis žandikaulis]] ilgas. Dantų skaičius ir forma priklauso nuo mitybos. [[Kandžiai]] ir [[iltiniai dantys]] labai maži arba jų nėra. Iltis turi tik arklių patinai. Turi 44 ar mažiau [[dantis|dantų]]. Kiekvienoje žandikaulio pusėje 3 arba 4 skruostiniai dantys, kurie labai suvienodėję, keturkampės formos, sudaro glaudžią eilę ir turi gerai išvystytą trinamąjį paviršių. Būdingos gana judrios ir griebiančios [[lūpa|lūpos]], pritaikytos maitintis augaliniu maistu. === Vidaus organai === Virškinimo sistema skirtinga lyginant su porakanopiais gyvūnais. Neporakanopių metabolizmas, panašiai kaip graužikų vyksta daugiausia storojoje žarnoje. [[Skrandis]] paprastas, sudarytas iš vieno segmento. Maisto fermentacija vyksta ypač didelėje [[akloji žarna|aklojoje žarnoje]]. Patelės iš pradžių turi dvi gimdas. Tapyrų ir raganosių patinų sėklidės kirkšnyse, tik arkliai turi kapšelį. Patelių kirkšnių srityje pora spenių. Patinai neturi [[Varpikaulis|varpikaulio]].<ref>{{cite book | last=Nowak | first=Ronald M. | title=Walker's Mammals of the World | publisher=JHU Press | publication-place=Baltimore | year=1999 | isbn=0-8018-5789-9 | page=1007–1008}}</ref> == Evoliucija == [[Vaizdas:Indricotherium11.jpg|thumb|230px|Išnykęs neporakanopis ''[[Paraceratherium]]'' – didžiausias visų laikų sausumos žinduolis]] [[Vaizdas:Owens - On the Anatomy of Vertebrates.png|thumb|Arklio pėdos evoliucija]] Neporakanopiai išsivystė dabartinėje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] vėlyvajame [[Paleocenas|paleocene]], mažiau nei 10 mln. metų po [[Dinozauras|dinozaurų]] išmirimo. Daugelis rūšių atsirado labai greitai, o eocene (maždaug prieš 55 milijonus metų) jos gyveno beveik visame pasaulyje,<ref>{{cite journal | last1=Chimento | first1=Nicolás R. | last2=Agnolin | first2=Federico L. | title=Phylogenetic tree of Litopterna and Perissodactyla indicates a complex early history of hoofed mammals | journal=Scientific Reports | volume=10 | issue=1 | date=2020-08-06 | issn=2045-2322 | pmid=32764723 | pmc=7413542 | doi=10.1038/s41598-020-70287-5 | url=https://www.nature.com/articles/s41598-020-70287-5 | access-date=2026-03-28 | page=}}</ref> išskyrus Antarktidą, Australiją ir Indiją. Arkliai ir tapyrai išsivystė Šiaurės Amerikoje,<ref>{{cite book | last1=Savage | first1=Robert J. G. | last2=Long | first2=M. | title=Mammal Evolution | publisher=Facts on File | publication-place=New York, N.Y | date=1986 | isbn=0-8160-1194-X | page=}}</ref> o raganosiai, atrodo, išsivystė Azijoje iš tapyro tipo gyvūnų ir vėliau vėl kolonizavo Ameriką viduriniojo eoceno laikotarpiu (maždaug prieš 45 mln. metų). Iš 15 ar 16 šeimų išliko tik trys.<ref>{{cite book | last=Rose | first=Kenneth D. | title=The Rise of Placental Mammals | publisher=[[Johns Hopkins University Press]] | publication-place=Baltimore | year=2005 | isbn=0-8018-8022-X | pages=199-214}}</ref><ref>{{cite book | last1=McKenna | first1=Malcolm C. | last2=Bell | first2=Susan K. | last3=Simpson | first3=George Gaylord | title=Classification of Mammals Above the Species Level | date=1997 | isbn=0-231-11013-8 | page=}}</ref> Neporakanopiai buvo labiausiai paplitę eocene ir oligocene, tuo metu jie pasižymėjo ir žymiai didesne rūšine įvairove. Vienoje iš išnykusių šeimų ''Paraceratheriidae'' gyveno vieni didžiausių kada nors Žemėje sausumos gyvūnai,<ref>{{cite web|url=https://www.nationalgeographic.com/science/article/the-last-of-the-rhinoceros-titans|title=The Last of the Rhinoceros Titans|author=Riley Black|date=2013-05-07|website=National Geographic}}</ref> o šeimos rūšis ''Paraceratherium'' – didžiausia kada nors gyvenusi žinduolių rūšis.<ref>{{Cite web |url=http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20150715054827/http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-date=2015-07-15 |url-status=dead |archive-date=2015-07-15 |title=The Largest Beasts to Walk the Earth |date=2015-07-14 |website=Phenomena |publisher=National Geographic Society }}</ref> Kitas gyvūnas ''Brontotherium'' buvo panašus į raganosį ir artimesnis šių dienų arkliams, su neįprastu šakotu ragu ant nosies nugarėlės, o aukštis ties ketera siekė beveik 2,5 metro. Miocene didžioji dauguma neporakanopių rūšių išmirė neišlaikiusi porakanopių konkurencijos, kurie pasirodė labiau prisitaikę maitintis žole.{{faktas}} [[Holocenas|Holocene]] įvyko staigus būrio atstovų populiacijos sumažėjimas, susijęs su žmogaus veikla. Šiuo metu paplitę Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. == Tyrimų istorija == [[File:Richard Owen 1856.jpg|thumb|right|Richard Owen, 1856 m.]] 1758 m. savo veikale „Systema Naturae“ [[Karlas Linėjus]] (1707–1778) arklius (''Equus'') priskyrė prie hipopotamų (''Hippopòtamus''). Tuo metu šiai grupei taip pat priklausė tapyrai (''Tapirus''), tiksliau Brazilijos arba Amazonės tapyras (''Tapirus terrestus'') – vienintelis tuo metu Europoje žinomas tapyras. Linėjus šį tapyrą priskyrė ''Hippopotamus terrestris'' genčiai, o abi gentis priskyrė ''Belluae'' („žvėrių“) grupei. Jis sujungė raganosius su graužikais (''Glires'') – grupe, kurią dabar sudaro [[kiškiažvėriai]] ir [[graužikai]]. Tapyrus ir hipopotamus 1762 m. pirmasis atskyrė Mathurin Jacques Brisson (1723–1806), įvesdamas sąvoką tapyras (''le tapir''). Jis taip pat atskyrė raganosius nuo graužikų, bet nesujungė trijų šeimų į dabar žinomus neporakanopius. XIX a. atskiros neporakanopinių gentys buvo siejamos su keliomis kitomis grupėmis, tokiomis kaip [[straubliniai]] ir poranagiai. 1795 m. Étienne Geoffroy Saint-Hilaire (1772–1844) ir Georges Cuvier (1769–1832) pristatė terminą „storaodžiai“ (''Pachydermata''), apimantį ne tik raganosius ir dramblius, bet ir hipopotamus, kiaules, [[Pekariniai|pekarinius]], tapyrus ir hienas.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref><ref name="Schoch 1989">{{cite book|author=Robert M. Schoch|chapter=A brief historical review of perissodactyl classification |title=The Evolution of Perissodactyls |publisher=Oxford University Press|year=1989|pages=13–23}}</ref><ref>{{cite journal|author1=Étienne Geoffroy Saint-Hilaire|author2=Georges Cuvier|title=Memoire sur une nouvelle division of Mammifères, et sur les principes qui doivent servir de base dans cette sorte de travail|journal=Magasin Encyclopédique|year=1795|pages=164–190}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Le Règne Animal distribue d'après son organisation pour servir de base à l'histoire naturelle des animaux|journal=Introduction à l'Anatomie Comparée|volume=1|year=1817|pages=1–540}}</ref> Arkliai vis dar buvo laikomi atskira grupe nuo kitų žinduolių ir dažnai buvo priskiriami ''Solidungula'' arba ''Solipedes'' pavadinimui, kas reiškė „vienakanopį gyvūną“.<ref>{{cite book|author=Johann Friedrich Blumenbach|title=Handbook of Natural History|year=1779|pages=168–448}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Tableau Elementaire de l'histoire naturelle des animaux|year=1798|url=https://archive.org/stream/tableaulment00cuvi#page/142/mode/2up|pages=1–710}}</ref> 1861 m. prancūzų zoologas Henri Marie Ducrotay de Blainville (1777–1850) klasifikavo kanopinius gyvūnus pagal jų pėdų sandarą, atskirdamas tuos, kurie turi lyginį pirštų skaičių, nuo turinčių nelyginį skaičių. Arklius jis priskyrė prie pilnakanopių gyvūnų, tapyrus ir raganosius – prie daugiakanopių gyvūnų ir visus juos kartu pavadino „onguligrades à doigts impairs“, taip priartėdamas prie neporakanopinių gyvūnų kaip sisteminio vieneto koncepcijos. Anglų zoologas Richard Owen (1804–1892) savo tyrime apie Vaito salos iškastinius žinduolius citavo Blainville ir įvedė lotynišką neporakanopių pavadinimą ''Perissodactyla''.<ref name="Simpson 1945"/><ref name="Schoch 1989"/> == Klasifikacija == Būrį sudaro du pobūriai ir trys šeimos:<ref name="MSW3">[http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 Mammal Species of the World, 3. leid. (MSW3)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111220120312/http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 |date=2011-12-20 }}</ref> '''Pobūris'''. ''Hippomorpha'' Būdingos ilgos kojos, gebėjimas greitai bėgti ir pėda, sudaryta iš vieno piršto. Priklauso 1 šeima: * [[Arkliniai]] (''Equidae''). Pasaulyje 7-9 rūšys. '''Pobūris'''. ''Ceratomorpha'' Ant kojų būdingi keli funkciniai pirštai. Gyvūnai stambūs, juda lėčiau negu ''Hippomorpha'' pobūrio rūšys. Priklauso 2 šeimos: * [[Tapyriniai]] (''Tapiridae''). Pasaulyje 1 gentis ir 4 rūšys. * [[Raganosiniai]] (''Rhinocerotidae''). Pasaulyje 4 gentys ir 5 rūšys. === Filogeniniai medžiai === Ryšys tarp dabartinių rūšių:<ref>{{cite journal | last1=Tougard | first1=Christelle | last2=Delefosse | first2=Thomas | last3=Hänni | first3=Catherine | last4=Montgelard | first4=Claudine | title=Phylogenetic Relationships of the Five Extant Rhinoceros Species (Rhinocerotidae, Perissodactyla) Based on Mitochondrial Cytochrome b and 12S rRNA Genes | journal=Molecular Phylogenetics and Evolution | volume=19 | issue=1 | date=2001 | doi=10.1006/mpev.2000.0903 | pages=34–44 | url=https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1055790300909035 | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Steiner | first1=Cynthia C. | last2=Ryder | first2=Oliver A. | title=Molecular phylogeny and evolution of the Perissodactyla: PHYLOGENY OF PERISSODACTYLS | journal=Zoological Journal of the Linnean Society | volume=163 | issue=4 | date=2011 | doi=10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | pages=1289–1303 | url=https://academic.oup.com/zoolinnean/article-lookup/doi/10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Cozzuol | first1=Mario A. | last2=Clozato | first2=Camila L. | last3=Holanda | first3=Elizete C. | last4=Rodrigues | first4=Flávio H. G. | last5=Nienow | first5=Samuel | last6=de Thoisy | first6=Benoit | last7=Redondo | first7=Rodrigo A. F. | last8=Santos | first8=Fabrício R. | title=A new species of tapir from the Amazon | journal=Journal of Mammalogy | volume=94 | issue=6 | date=2013-12-16 | issn=1545-1542 | doi=10.1644/12-MAMM-A-169.1 | pages=1331–1345 | url=https://academic.oup.com/jmammal/article/94/6/1331/904034 | access-date=2026-03-29}}</ref> {{Clade|style=font-size:75%; line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |label1=&nbsp;[[Equidae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus ferus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus asinus]]'' |2={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus kiang]]'' |2=&nbsp;''[[Equus hemionus]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus zebra]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus quagga]]'' |2=&nbsp;''[[Equus grevyi]]'' }} }} }} }} }} |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiridae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus indicus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus bairdii]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus kabomani]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus pinchaque]]'' |2=&nbsp;''[[Tapirus terrestris]]'' }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] |2={{Clade |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Rhinoceros unicornis]]'' |2=&nbsp;''[[Rhinoceros sondaicus]]'' }} |2=&nbsp;''[[Dicerorhinus sumatrensis]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Ceratotherium simum]]'' |2=&nbsp;''[[Diceros bicornis]]'' }} }} }} }} }} }} Ryšiai su išnykusiomis šeimomis: {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Dauginimasis == [[Vaizdas:Tapirbaby.jpg|thumb|Tapyro jauniklis.]] Būdingas ilgas nėštumo laikotarpis (330–500 dienų) ir maža vada, įprastai atsivedamas vienas jauniklis. Raganosių nėštumas ilgesnis. Neporakanopių jaunikliai anksti subrendę, gimę savarankiški, pvz.,<ref>{{Cite book|title=Zookeeping: An Introduction to the Science and Technology|publisher=University of Chicago Press|year=2013|location=Chicago|pages=273}}</ref> gali sekti paskui motiną po kelių valandų.<ref>{{Cite web|url=https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331|title=Understand Normal Mare and Foal Behavior|last=Williams|first=Jennifer|date=2008-12-15|website=equusmagazine.com|archive-url=https://web.archive.org/web/20170513183546/https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13|archive-date=2017-05-13|access-date=2019-02-04}}</ref> Žindomi gana ilgai, dažnai iki antrų gyvenimo metų, raganosis lytiškai subręsta maždaug 8–10 metų, o arkliai ir tapyrai – nuo dvejų iki ketverių metų amžiaus.<ref>{{cite book |last1=Angus |first1=McKinnon |last2=Noah |first2=Heninger |title=Equine Reproduction |year=2011 |publisher=Wiley-Blackwell |isbn=978-0-8138-1971-6 |page=1015 |edition=2}}</ref><ref>{{cite web |title=Tapirs (extant/living species; Tapirus spp.) Fact Sheet: Reproduction & Development |url=https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |website=International Environment Library Consortium |publisher=San Diego Zoo Wildlife Alliance Library |access-date=2024-06-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240612065232/https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |archive-date=2024-06-12 }}</ref> Tai ilgaamžiai gyvūnai, pavyzdžiui, raganosiai nelaisvėje sulaukia beveik 50 metų amžiaus.<ref>{{Cite web |title=Rhinocerotidae (rhinoceroses) {{! }} INFORMATION {{!}} Animal Diversity Web |author= |work=animaldiversity.org |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://animaldiversity.org/accounts/Rhinocerotidae/}}</ref> == Elgsena == Arklinių pobūrio arklinių šeima labai sociali, sudaro šeimas iš vieno patino ir kelių patelių. Šeimos linkusios grupuotis į didesnes ar mažesnes bandas. Fosilijų kasinėjimai rodo, kad išnykusios šeimos, tokios kaip ''Brontotheriidae'', taip pat buvo socialūs gyvūnai, gyvenę kartu didelėse bandose ir raganosių protėviai gyveno bandomis. Priešingai elgiasi [[tapyrai]] ir šiuolaikiniai [[raganosiai]]. Pastarieji – vienišiai, gina savo teritoriją puldami giminingas rūšis. Tapyrai, nors ir nėra tokie agresyvūs kaip raganosiai, vis tiek baikštūs ir [[monogamija|monogamiški]]. Skirtingai nei raganosiai, tapyrai nesaugo savo teritorijos. == Ryšys su žmogumi == Iš neporakanopių kilo du labai svarbūs žmonijai naminiai gyvūnai – [[arklys]] ir [[asilas]].{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Abiejų rūšių prijaukinimas prasidėjo atitinkamai 5000 ir 4000 m. pr. m. e.<ref>{{cite journal | last1=Beja-Pereira | first1=Albano | last2=England | first2=Phillip R. | last3=Ferrand | first3=Nuno | last4=Jordan | first4=Steve | last5=Bakhiet | first5=Amel O. | last6=Abdalla | first6=Mohammed A. | last7=Mashkour | first7=Marjan | last8=Jordana | first8=Jordi | last9=Taberlet | first9=Pierre | last10=Luikart | first10=Gordon | title=African Origins of the Domestic Donkey | journal=Science | volume=304 | issue=5678 | date=2004-06-18 | issn=0036-8075 | doi=10.1126/science.1096008 | pages=1781–1781 | url=https://www.researchgate.net/publication/8501663_The_African_origins_of_the_domestic_donkey | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite web | last=Blench | first=Roger | title=The history and spread of donkeys in Africa | website=ResearchGate | date=1997-01-01 | url=https://www.researchgate.net/publication/253403724_The_history_and_spread_of_donkeys_in_Africa | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{Cite web |title=International Museum of the Horse - Kentucky Horse Park |author= |work=Kentucky Horse Park |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://kyhorsepark.com/explore/international-museum-of-the-horse/}}</ref> Šiandien ūkio darbus atlieka mašinos, arkliai ir asilai daugiausiai laikomi kaip naminiai ir naudojami sportui. Nors regionuose, kuriuose technologijos nėra taip toli pažengusios, šie gyvūnai vis dar plačiai naudojami ūkyje. Tam tikru mastu arkliai ir asilai buvo laikomi ir dėl mėsos ar pieno. Kvaga ir kiti arkliniai išnyko XIX a. [[IUCN]] penkias neporakanopių rūšis – [[Prževalskio arklys|Prževalskio arklį]], [[Afrikinis asilas|afrikinį asilą]], [[Sumatros raganosis|Sumatros raganosį]], [[Javos raganosis|Javos raganosį]] ir [[baltasis raganosis|baltąjį raganosį]] įtraukė į kritiškai nykstančių rūšių sąrašą. Dar trys rūšys – [[Grevio zebras]], [[kalninis tapyras]] ir [[lyguminis tapyras]] – įtrauktos į labai nykstančių rūšių sąrašą. == Galerija == <gallery> Tapir anta 2.jpg|[[Lyguminis tapyras]] (''Tapirus terrestris'') Rhinoceros unicornis - Kolkata 2011-05-03 2573.JPG|[[Šarvuotasis raganosis]] (''Rhinoceros unicornis'') Equus zebra - Disney's Animal Kingdom Lodge, Orlando, Florida, USA - 20100119.jpg|[[Kalninis zebras]] (''Equus zebra'') Image:Malayan Tapir.JPG|[[Baltaliemenis tapyras]] Image:Islaender Fuchs.jpg|[[Islandijos puskraujai arkliai|Islandijos puskraujis arklys]] Image:Quagga photo.jpg|[[Kvaga]] išnyko 1883 m. Image:Tarpan.png|[[Tarpanas]] išnyko dėl sportinės medžioklės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book|first=Rimantas|last=Baleišis|title=Pasaulio kanopiniai žvėrys|year=2006|publisher=VU Ekologijos institutas|location=Vilnius|isbn=9986-443-36-9}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Perissodactyla|no=T}} [[Kategorija:Neporakanopiai| ]] c9cn5q9xq3q8ocagmrc66r7nlp0zts5 7798397 7798396 2026-04-04T11:54:40Z Zygimantus 3664 /* Vidaus organai */ 7798397 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Perissodactyla}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:The Perissodactyl.jpg|300px]]|caption=Neporakanopiai}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Perissodactyla | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Neporakanopiai''' (''Perissodactyla'') – [[žinduolis|žinduolių]] būrys. Neporakanopių gyvūnų giminystę XIX a. atrado anglų zoologas Richard Owen, o būriui pavadinimą suteikė 1848 m.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref> == Paplitimas == [[Vaizdas:Przewalski 26-9-2004-2.jpg|thumb|[[Prževalskio arklys]] – vienintelis likęs laukinio arklio porūšis, kaip ir dauguma kitų neporakanopių, pasižymi ribotu paplitimo arealu]] Sutinkami atvirose vietovėse ([[Savana|savanose]], [[stepė]]se, [[Dykuma|dykumose]]), būna ir [[Tropiniai miškai|tropiniuose miškuose]] bei kalnuose.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šiandienis paplitimo arealas apima tik nedidelę dalį pirminio arealo, kuris apėmė beveik visą Žemę. Aptinkami [[Centrinė Amerika|Centrinėje]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Rytų Afrika|Rytų]] ir [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] bei [[Vidurinė Azija|Vidurinėje]], [[Pietų Azija|Pietų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] būrys išnyko maždaug prieš 10 000 metų. [[Europa|Europoje]] paskutiniai būrio atstovai buvo tarpanai, išnykę XIX a. == Anatomija == Neporakanopiai – tvirtai sudėti žolėdžiai.<ref>{{cite book|author=David Burnie|title=Mažoji gyvūnų enciklopedija|year=2004|publisher=Aktėja|location=Vilnius|isbn=9955-529-63-6|page=284}}</ref> Kūno ilgis nuo 1,7 m iki 4 m, o svoris nuo 150 iki 2300 kg. Būdingiausias šių stambių žolėdžių bruožas – priekinių ir užpakalinių galūnių sandara. Geriausiai išsivystę tretieji galūnių pirštai, kuriais praeina galūnių ašinė linija, taip sudarydama pagrindinę kūno atramą.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šoniniai pirštai silpnesni arba visai sunykę. Galinius pirštų narelius saugo kietos dengiančios kanopos. [[Raktikaulis|Raktikaulių]] nėra. Oda padengta tankiu, trumpu kailiu, išskyrus raganosius, kurie beveik pliki. Dauguma rūšių yra pilkos arba rudos, nors zebrai ir jauni tapyrai turi dryžius. Jaunikliai gimsta gerai išsivystę. === Kaukolė ir dantys === Neporakanopių [[viršutinis žandikaulis]] ilgas. Dantų skaičius ir forma priklauso nuo mitybos. [[Kandžiai]] ir [[iltiniai dantys]] labai maži arba jų nėra. Iltis turi tik arklių patinai. Turi 44 ar mažiau [[dantis|dantų]]. Kiekvienoje žandikaulio pusėje 3 arba 4 skruostiniai dantys, kurie labai suvienodėję, keturkampės formos, sudaro glaudžią eilę ir turi gerai išvystytą trinamąjį paviršių. Būdingos gana judrios ir griebiančios [[lūpa|lūpos]], pritaikytos maitintis augaliniu maistu. === Vidaus organai === Virškinimo sistema skirtinga lyginant su porakanopiais gyvūnais. Neporakanopių [[metabolizmas]], panašiai kaip graužikų vyksta daugiausia storojoje žarnoje. [[Skrandis]] paprastas, sudarytas iš vieno segmento. Maisto fermentacija vyksta ypač didelėje [[akloji žarna|aklojoje žarnoje]]. Patelės iš pradžių turi dvi gimdas. Tapyrų ir raganosių patinų [[sėklidė]]s kirkšnyse, tik arkliai turi [[kapšelis|kapšelį]]. Patelių kirkšnių srityje pora spenių. Patinai neturi [[Varpikaulis|varpikaulio]].<ref>{{cite book | last=Nowak | first=Ronald M. | title=Walker's Mammals of the World | publisher=JHU Press | publication-place=Baltimore | year=1999 | isbn=0-8018-5789-9 | page=1007–1008}}</ref> == Evoliucija == [[Vaizdas:Indricotherium11.jpg|thumb|230px|Išnykęs neporakanopis ''[[Paraceratherium]]'' – didžiausias visų laikų sausumos žinduolis]] [[Vaizdas:Owens - On the Anatomy of Vertebrates.png|thumb|Arklio pėdos evoliucija]] Neporakanopiai išsivystė dabartinėje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] vėlyvajame [[Paleocenas|paleocene]], mažiau nei 10 mln. metų po [[Dinozauras|dinozaurų]] išmirimo. Daugelis rūšių atsirado labai greitai, o eocene (maždaug prieš 55 milijonus metų) jos gyveno beveik visame pasaulyje,<ref>{{cite journal | last1=Chimento | first1=Nicolás R. | last2=Agnolin | first2=Federico L. | title=Phylogenetic tree of Litopterna and Perissodactyla indicates a complex early history of hoofed mammals | journal=Scientific Reports | volume=10 | issue=1 | date=2020-08-06 | issn=2045-2322 | pmid=32764723 | pmc=7413542 | doi=10.1038/s41598-020-70287-5 | url=https://www.nature.com/articles/s41598-020-70287-5 | access-date=2026-03-28 | page=}}</ref> išskyrus Antarktidą, Australiją ir Indiją. Arkliai ir tapyrai išsivystė Šiaurės Amerikoje,<ref>{{cite book | last1=Savage | first1=Robert J. G. | last2=Long | first2=M. | title=Mammal Evolution | publisher=Facts on File | publication-place=New York, N.Y | date=1986 | isbn=0-8160-1194-X | page=}}</ref> o raganosiai, atrodo, išsivystė Azijoje iš tapyro tipo gyvūnų ir vėliau vėl kolonizavo Ameriką viduriniojo eoceno laikotarpiu (maždaug prieš 45 mln. metų). Iš 15 ar 16 šeimų išliko tik trys.<ref>{{cite book | last=Rose | first=Kenneth D. | title=The Rise of Placental Mammals | publisher=[[Johns Hopkins University Press]] | publication-place=Baltimore | year=2005 | isbn=0-8018-8022-X | pages=199-214}}</ref><ref>{{cite book | last1=McKenna | first1=Malcolm C. | last2=Bell | first2=Susan K. | last3=Simpson | first3=George Gaylord | title=Classification of Mammals Above the Species Level | date=1997 | isbn=0-231-11013-8 | page=}}</ref> Neporakanopiai buvo labiausiai paplitę eocene ir oligocene, tuo metu jie pasižymėjo ir žymiai didesne rūšine įvairove. Vienoje iš išnykusių šeimų ''Paraceratheriidae'' gyveno vieni didžiausių kada nors Žemėje sausumos gyvūnai,<ref>{{cite web|url=https://www.nationalgeographic.com/science/article/the-last-of-the-rhinoceros-titans|title=The Last of the Rhinoceros Titans|author=Riley Black|date=2013-05-07|website=National Geographic}}</ref> o šeimos rūšis ''Paraceratherium'' – didžiausia kada nors gyvenusi žinduolių rūšis.<ref>{{Cite web |url=http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20150715054827/http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-date=2015-07-15 |url-status=dead |archive-date=2015-07-15 |title=The Largest Beasts to Walk the Earth |date=2015-07-14 |website=Phenomena |publisher=National Geographic Society }}</ref> Kitas gyvūnas ''Brontotherium'' buvo panašus į raganosį ir artimesnis šių dienų arkliams, su neįprastu šakotu ragu ant nosies nugarėlės, o aukštis ties ketera siekė beveik 2,5 metro. Miocene didžioji dauguma neporakanopių rūšių išmirė neišlaikiusi porakanopių konkurencijos, kurie pasirodė labiau prisitaikę maitintis žole.{{faktas}} [[Holocenas|Holocene]] įvyko staigus būrio atstovų populiacijos sumažėjimas, susijęs su žmogaus veikla. Šiuo metu paplitę Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. == Tyrimų istorija == [[File:Richard Owen 1856.jpg|thumb|right|Richard Owen, 1856 m.]] 1758 m. savo veikale „Systema Naturae“ [[Karlas Linėjus]] (1707–1778) arklius (''Equus'') priskyrė prie hipopotamų (''Hippopòtamus''). Tuo metu šiai grupei taip pat priklausė tapyrai (''Tapirus''), tiksliau Brazilijos arba Amazonės tapyras (''Tapirus terrestus'') – vienintelis tuo metu Europoje žinomas tapyras. Linėjus šį tapyrą priskyrė ''Hippopotamus terrestris'' genčiai, o abi gentis priskyrė ''Belluae'' („žvėrių“) grupei. Jis sujungė raganosius su graužikais (''Glires'') – grupe, kurią dabar sudaro [[kiškiažvėriai]] ir [[graužikai]]. Tapyrus ir hipopotamus 1762 m. pirmasis atskyrė Mathurin Jacques Brisson (1723–1806), įvesdamas sąvoką tapyras (''le tapir''). Jis taip pat atskyrė raganosius nuo graužikų, bet nesujungė trijų šeimų į dabar žinomus neporakanopius. XIX a. atskiros neporakanopinių gentys buvo siejamos su keliomis kitomis grupėmis, tokiomis kaip [[straubliniai]] ir poranagiai. 1795 m. Étienne Geoffroy Saint-Hilaire (1772–1844) ir Georges Cuvier (1769–1832) pristatė terminą „storaodžiai“ (''Pachydermata''), apimantį ne tik raganosius ir dramblius, bet ir hipopotamus, kiaules, [[Pekariniai|pekarinius]], tapyrus ir hienas.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref><ref name="Schoch 1989">{{cite book|author=Robert M. Schoch|chapter=A brief historical review of perissodactyl classification |title=The Evolution of Perissodactyls |publisher=Oxford University Press|year=1989|pages=13–23}}</ref><ref>{{cite journal|author1=Étienne Geoffroy Saint-Hilaire|author2=Georges Cuvier|title=Memoire sur une nouvelle division of Mammifères, et sur les principes qui doivent servir de base dans cette sorte de travail|journal=Magasin Encyclopédique|year=1795|pages=164–190}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Le Règne Animal distribue d'après son organisation pour servir de base à l'histoire naturelle des animaux|journal=Introduction à l'Anatomie Comparée|volume=1|year=1817|pages=1–540}}</ref> Arkliai vis dar buvo laikomi atskira grupe nuo kitų žinduolių ir dažnai buvo priskiriami ''Solidungula'' arba ''Solipedes'' pavadinimui, kas reiškė „vienakanopį gyvūną“.<ref>{{cite book|author=Johann Friedrich Blumenbach|title=Handbook of Natural History|year=1779|pages=168–448}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Tableau Elementaire de l'histoire naturelle des animaux|year=1798|url=https://archive.org/stream/tableaulment00cuvi#page/142/mode/2up|pages=1–710}}</ref> 1861 m. prancūzų zoologas Henri Marie Ducrotay de Blainville (1777–1850) klasifikavo kanopinius gyvūnus pagal jų pėdų sandarą, atskirdamas tuos, kurie turi lyginį pirštų skaičių, nuo turinčių nelyginį skaičių. Arklius jis priskyrė prie pilnakanopių gyvūnų, tapyrus ir raganosius – prie daugiakanopių gyvūnų ir visus juos kartu pavadino „onguligrades à doigts impairs“, taip priartėdamas prie neporakanopinių gyvūnų kaip sisteminio vieneto koncepcijos. Anglų zoologas Richard Owen (1804–1892) savo tyrime apie Vaito salos iškastinius žinduolius citavo Blainville ir įvedė lotynišką neporakanopių pavadinimą ''Perissodactyla''.<ref name="Simpson 1945"/><ref name="Schoch 1989"/> == Klasifikacija == Būrį sudaro du pobūriai ir trys šeimos:<ref name="MSW3">[http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 Mammal Species of the World, 3. leid. (MSW3)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111220120312/http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 |date=2011-12-20 }}</ref> '''Pobūris'''. ''Hippomorpha'' Būdingos ilgos kojos, gebėjimas greitai bėgti ir pėda, sudaryta iš vieno piršto. Priklauso 1 šeima: * [[Arkliniai]] (''Equidae''). Pasaulyje 7-9 rūšys. '''Pobūris'''. ''Ceratomorpha'' Ant kojų būdingi keli funkciniai pirštai. Gyvūnai stambūs, juda lėčiau negu ''Hippomorpha'' pobūrio rūšys. Priklauso 2 šeimos: * [[Tapyriniai]] (''Tapiridae''). Pasaulyje 1 gentis ir 4 rūšys. * [[Raganosiniai]] (''Rhinocerotidae''). Pasaulyje 4 gentys ir 5 rūšys. === Filogeniniai medžiai === Ryšys tarp dabartinių rūšių:<ref>{{cite journal | last1=Tougard | first1=Christelle | last2=Delefosse | first2=Thomas | last3=Hänni | first3=Catherine | last4=Montgelard | first4=Claudine | title=Phylogenetic Relationships of the Five Extant Rhinoceros Species (Rhinocerotidae, Perissodactyla) Based on Mitochondrial Cytochrome b and 12S rRNA Genes | journal=Molecular Phylogenetics and Evolution | volume=19 | issue=1 | date=2001 | doi=10.1006/mpev.2000.0903 | pages=34–44 | url=https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1055790300909035 | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Steiner | first1=Cynthia C. | last2=Ryder | first2=Oliver A. | title=Molecular phylogeny and evolution of the Perissodactyla: PHYLOGENY OF PERISSODACTYLS | journal=Zoological Journal of the Linnean Society | volume=163 | issue=4 | date=2011 | doi=10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | pages=1289–1303 | url=https://academic.oup.com/zoolinnean/article-lookup/doi/10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Cozzuol | first1=Mario A. | last2=Clozato | first2=Camila L. | last3=Holanda | first3=Elizete C. | last4=Rodrigues | first4=Flávio H. G. | last5=Nienow | first5=Samuel | last6=de Thoisy | first6=Benoit | last7=Redondo | first7=Rodrigo A. F. | last8=Santos | first8=Fabrício R. | title=A new species of tapir from the Amazon | journal=Journal of Mammalogy | volume=94 | issue=6 | date=2013-12-16 | issn=1545-1542 | doi=10.1644/12-MAMM-A-169.1 | pages=1331–1345 | url=https://academic.oup.com/jmammal/article/94/6/1331/904034 | access-date=2026-03-29}}</ref> {{Clade|style=font-size:75%; line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |label1=&nbsp;[[Equidae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus ferus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus asinus]]'' |2={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus kiang]]'' |2=&nbsp;''[[Equus hemionus]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus zebra]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus quagga]]'' |2=&nbsp;''[[Equus grevyi]]'' }} }} }} }} }} |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiridae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus indicus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus bairdii]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus kabomani]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus pinchaque]]'' |2=&nbsp;''[[Tapirus terrestris]]'' }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] |2={{Clade |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Rhinoceros unicornis]]'' |2=&nbsp;''[[Rhinoceros sondaicus]]'' }} |2=&nbsp;''[[Dicerorhinus sumatrensis]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Ceratotherium simum]]'' |2=&nbsp;''[[Diceros bicornis]]'' }} }} }} }} }} }} Ryšiai su išnykusiomis šeimomis: {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Dauginimasis == [[Vaizdas:Tapirbaby.jpg|thumb|Tapyro jauniklis.]] Būdingas ilgas nėštumo laikotarpis (330–500 dienų) ir maža vada, įprastai atsivedamas vienas jauniklis. Raganosių nėštumas ilgesnis. Neporakanopių jaunikliai anksti subrendę, gimę savarankiški, pvz.,<ref>{{Cite book|title=Zookeeping: An Introduction to the Science and Technology|publisher=University of Chicago Press|year=2013|location=Chicago|pages=273}}</ref> gali sekti paskui motiną po kelių valandų.<ref>{{Cite web|url=https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331|title=Understand Normal Mare and Foal Behavior|last=Williams|first=Jennifer|date=2008-12-15|website=equusmagazine.com|archive-url=https://web.archive.org/web/20170513183546/https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13|archive-date=2017-05-13|access-date=2019-02-04}}</ref> Žindomi gana ilgai, dažnai iki antrų gyvenimo metų, raganosis lytiškai subręsta maždaug 8–10 metų, o arkliai ir tapyrai – nuo dvejų iki ketverių metų amžiaus.<ref>{{cite book |last1=Angus |first1=McKinnon |last2=Noah |first2=Heninger |title=Equine Reproduction |year=2011 |publisher=Wiley-Blackwell |isbn=978-0-8138-1971-6 |page=1015 |edition=2}}</ref><ref>{{cite web |title=Tapirs (extant/living species; Tapirus spp.) Fact Sheet: Reproduction & Development |url=https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |website=International Environment Library Consortium |publisher=San Diego Zoo Wildlife Alliance Library |access-date=2024-06-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240612065232/https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |archive-date=2024-06-12 }}</ref> Tai ilgaamžiai gyvūnai, pavyzdžiui, raganosiai nelaisvėje sulaukia beveik 50 metų amžiaus.<ref>{{Cite web |title=Rhinocerotidae (rhinoceroses) {{! }} INFORMATION {{!}} Animal Diversity Web |author= |work=animaldiversity.org |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://animaldiversity.org/accounts/Rhinocerotidae/}}</ref> == Elgsena == Arklinių pobūrio arklinių šeima labai sociali, sudaro šeimas iš vieno patino ir kelių patelių. Šeimos linkusios grupuotis į didesnes ar mažesnes bandas. Fosilijų kasinėjimai rodo, kad išnykusios šeimos, tokios kaip ''Brontotheriidae'', taip pat buvo socialūs gyvūnai, gyvenę kartu didelėse bandose ir raganosių protėviai gyveno bandomis. Priešingai elgiasi [[tapyrai]] ir šiuolaikiniai [[raganosiai]]. Pastarieji – vienišiai, gina savo teritoriją puldami giminingas rūšis. Tapyrai, nors ir nėra tokie agresyvūs kaip raganosiai, vis tiek baikštūs ir [[monogamija|monogamiški]]. Skirtingai nei raganosiai, tapyrai nesaugo savo teritorijos. == Ryšys su žmogumi == Iš neporakanopių kilo du labai svarbūs žmonijai naminiai gyvūnai – [[arklys]] ir [[asilas]].{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Abiejų rūšių prijaukinimas prasidėjo atitinkamai 5000 ir 4000 m. pr. m. e.<ref>{{cite journal | last1=Beja-Pereira | first1=Albano | last2=England | first2=Phillip R. | last3=Ferrand | first3=Nuno | last4=Jordan | first4=Steve | last5=Bakhiet | first5=Amel O. | last6=Abdalla | first6=Mohammed A. | last7=Mashkour | first7=Marjan | last8=Jordana | first8=Jordi | last9=Taberlet | first9=Pierre | last10=Luikart | first10=Gordon | title=African Origins of the Domestic Donkey | journal=Science | volume=304 | issue=5678 | date=2004-06-18 | issn=0036-8075 | doi=10.1126/science.1096008 | pages=1781–1781 | url=https://www.researchgate.net/publication/8501663_The_African_origins_of_the_domestic_donkey | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite web | last=Blench | first=Roger | title=The history and spread of donkeys in Africa | website=ResearchGate | date=1997-01-01 | url=https://www.researchgate.net/publication/253403724_The_history_and_spread_of_donkeys_in_Africa | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{Cite web |title=International Museum of the Horse - Kentucky Horse Park |author= |work=Kentucky Horse Park |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://kyhorsepark.com/explore/international-museum-of-the-horse/}}</ref> Šiandien ūkio darbus atlieka mašinos, arkliai ir asilai daugiausiai laikomi kaip naminiai ir naudojami sportui. Nors regionuose, kuriuose technologijos nėra taip toli pažengusios, šie gyvūnai vis dar plačiai naudojami ūkyje. Tam tikru mastu arkliai ir asilai buvo laikomi ir dėl mėsos ar pieno. Kvaga ir kiti arkliniai išnyko XIX a. [[IUCN]] penkias neporakanopių rūšis – [[Prževalskio arklys|Prževalskio arklį]], [[Afrikinis asilas|afrikinį asilą]], [[Sumatros raganosis|Sumatros raganosį]], [[Javos raganosis|Javos raganosį]] ir [[baltasis raganosis|baltąjį raganosį]] įtraukė į kritiškai nykstančių rūšių sąrašą. Dar trys rūšys – [[Grevio zebras]], [[kalninis tapyras]] ir [[lyguminis tapyras]] – įtrauktos į labai nykstančių rūšių sąrašą. == Galerija == <gallery> Tapir anta 2.jpg|[[Lyguminis tapyras]] (''Tapirus terrestris'') Rhinoceros unicornis - Kolkata 2011-05-03 2573.JPG|[[Šarvuotasis raganosis]] (''Rhinoceros unicornis'') Equus zebra - Disney's Animal Kingdom Lodge, Orlando, Florida, USA - 20100119.jpg|[[Kalninis zebras]] (''Equus zebra'') Image:Malayan Tapir.JPG|[[Baltaliemenis tapyras]] Image:Islaender Fuchs.jpg|[[Islandijos puskraujai arkliai|Islandijos puskraujis arklys]] Image:Quagga photo.jpg|[[Kvaga]] išnyko 1883 m. Image:Tarpan.png|[[Tarpanas]] išnyko dėl sportinės medžioklės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book|first=Rimantas|last=Baleišis|title=Pasaulio kanopiniai žvėrys|year=2006|publisher=VU Ekologijos institutas|location=Vilnius|isbn=9986-443-36-9}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Perissodactyla|no=T}} [[Kategorija:Neporakanopiai| ]] ftm2qjqvnwuqfve37s0iif3vfl1md9p 7798398 7798397 2026-04-04T11:56:37Z Zygimantus 3664 7798398 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Perissodactyla}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:The Perissodactyl.jpg|300px]]|caption=Neporakanopiai}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Perissodactyla | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Neporakanopiai''' arba '''liekanagiai''' (''Perissodactyla'') – [[žinduolis|žinduolių]] būrys. Neporakanopių gyvūnų giminystę XIX a. atrado anglų zoologas Richard Owen, o būriui pavadinimą suteikė 1848 m.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref> == Paplitimas == [[Vaizdas:Przewalski 26-9-2004-2.jpg|thumb|[[Prževalskio arklys]] – vienintelis likęs laukinio arklio porūšis, kaip ir dauguma kitų neporakanopių, pasižymi ribotu paplitimo arealu]] Sutinkami atvirose vietovėse ([[Savana|savanose]], [[stepė]]se, [[Dykuma|dykumose]]), būna ir [[Tropiniai miškai|tropiniuose miškuose]] bei kalnuose.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šiandienis paplitimo arealas apima tik nedidelę dalį pirminio arealo, kuris apėmė beveik visą Žemę. Aptinkami [[Centrinė Amerika|Centrinėje]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Rytų Afrika|Rytų]] ir [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] bei [[Vidurinė Azija|Vidurinėje]], [[Pietų Azija|Pietų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] būrys išnyko maždaug prieš 10 000 metų. [[Europa|Europoje]] paskutiniai būrio atstovai buvo tarpanai, išnykę XIX a. == Anatomija == Neporakanopiai – tvirtai sudėti žolėdžiai.<ref>{{cite book|author=David Burnie|title=Mažoji gyvūnų enciklopedija|year=2004|publisher=Aktėja|location=Vilnius|isbn=9955-529-63-6|page=284}}</ref> Kūno ilgis nuo 1,7 m iki 4 m, o svoris nuo 150 iki 2300 kg. Būdingiausias šių stambių žolėdžių bruožas – priekinių ir užpakalinių galūnių sandara. Geriausiai išsivystę tretieji galūnių pirštai, kuriais praeina galūnių ašinė linija, taip sudarydama pagrindinę kūno atramą.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šoniniai pirštai silpnesni arba visai sunykę. Galinius pirštų narelius saugo kietos dengiančios kanopos. [[Raktikaulis|Raktikaulių]] nėra. Oda padengta tankiu, trumpu kailiu, išskyrus raganosius, kurie beveik pliki. Dauguma rūšių yra pilkos arba rudos, nors zebrai ir jauni tapyrai turi dryžius. Jaunikliai gimsta gerai išsivystę. === Kaukolė ir dantys === Neporakanopių [[viršutinis žandikaulis]] ilgas. Dantų skaičius ir forma priklauso nuo mitybos. [[Kandžiai]] ir [[iltiniai dantys]] labai maži arba jų nėra. Iltis turi tik arklių patinai. Turi 44 ar mažiau [[dantis|dantų]]. Kiekvienoje žandikaulio pusėje 3 arba 4 skruostiniai dantys, kurie labai suvienodėję, keturkampės formos, sudaro glaudžią eilę ir turi gerai išvystytą trinamąjį paviršių. Būdingos gana judrios ir griebiančios [[lūpa|lūpos]], pritaikytos maitintis augaliniu maistu. === Vidaus organai === Virškinimo sistema skirtinga lyginant su porakanopiais gyvūnais. Neporakanopių [[metabolizmas]], panašiai kaip graužikų vyksta daugiausia storojoje žarnoje. [[Skrandis]] paprastas, sudarytas iš vieno segmento. Maisto fermentacija vyksta ypač didelėje [[akloji žarna|aklojoje žarnoje]]. Patelės iš pradžių turi dvi gimdas. Tapyrų ir raganosių patinų [[sėklidė]]s kirkšnyse, tik arkliai turi [[kapšelis|kapšelį]]. Patelių kirkšnių srityje pora spenių. Patinai neturi [[Varpikaulis|varpikaulio]].<ref>{{cite book | last=Nowak | first=Ronald M. | title=Walker's Mammals of the World | publisher=JHU Press | publication-place=Baltimore | year=1999 | isbn=0-8018-5789-9 | page=1007–1008}}</ref> == Evoliucija == [[Vaizdas:Indricotherium11.jpg|thumb|230px|Išnykęs neporakanopis ''[[Paraceratherium]]'' – didžiausias visų laikų sausumos žinduolis]] [[Vaizdas:Owens - On the Anatomy of Vertebrates.png|thumb|Arklio pėdos evoliucija]] Neporakanopiai išsivystė dabartinėje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] vėlyvajame [[Paleocenas|paleocene]], mažiau nei 10 mln. metų po [[Dinozauras|dinozaurų]] išmirimo. Daugelis rūšių atsirado labai greitai, o eocene (maždaug prieš 55 milijonus metų) jos gyveno beveik visame pasaulyje,<ref>{{cite journal | last1=Chimento | first1=Nicolás R. | last2=Agnolin | first2=Federico L. | title=Phylogenetic tree of Litopterna and Perissodactyla indicates a complex early history of hoofed mammals | journal=Scientific Reports | volume=10 | issue=1 | date=2020-08-06 | issn=2045-2322 | pmid=32764723 | pmc=7413542 | doi=10.1038/s41598-020-70287-5 | url=https://www.nature.com/articles/s41598-020-70287-5 | access-date=2026-03-28 | page=}}</ref> išskyrus Antarktidą, Australiją ir Indiją. Arkliai ir tapyrai išsivystė Šiaurės Amerikoje,<ref>{{cite book | last1=Savage | first1=Robert J. G. | last2=Long | first2=M. | title=Mammal Evolution | publisher=Facts on File | publication-place=New York, N.Y | date=1986 | isbn=0-8160-1194-X | page=}}</ref> o raganosiai, atrodo, išsivystė Azijoje iš tapyro tipo gyvūnų ir vėliau vėl kolonizavo Ameriką viduriniojo eoceno laikotarpiu (maždaug prieš 45 mln. metų). Iš 15 ar 16 šeimų išliko tik trys.<ref>{{cite book | last=Rose | first=Kenneth D. | title=The Rise of Placental Mammals | publisher=[[Johns Hopkins University Press]] | publication-place=Baltimore | year=2005 | isbn=0-8018-8022-X | pages=199-214}}</ref><ref>{{cite book | last1=McKenna | first1=Malcolm C. | last2=Bell | first2=Susan K. | last3=Simpson | first3=George Gaylord | title=Classification of Mammals Above the Species Level | date=1997 | isbn=0-231-11013-8 | page=}}</ref> Neporakanopiai buvo labiausiai paplitę eocene ir oligocene, tuo metu jie pasižymėjo ir žymiai didesne rūšine įvairove. Vienoje iš išnykusių šeimų ''Paraceratheriidae'' gyveno vieni didžiausių kada nors Žemėje sausumos gyvūnai,<ref>{{cite web|url=https://www.nationalgeographic.com/science/article/the-last-of-the-rhinoceros-titans|title=The Last of the Rhinoceros Titans|author=Riley Black|date=2013-05-07|website=National Geographic}}</ref> o šeimos rūšis ''Paraceratherium'' – didžiausia kada nors gyvenusi žinduolių rūšis.<ref>{{Cite web |url=http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20150715054827/http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-date=2015-07-15 |url-status=dead |archive-date=2015-07-15 |title=The Largest Beasts to Walk the Earth |date=2015-07-14 |website=Phenomena |publisher=National Geographic Society }}</ref> Kitas gyvūnas ''Brontotherium'' buvo panašus į raganosį ir artimesnis šių dienų arkliams, su neįprastu šakotu ragu ant nosies nugarėlės, o aukštis ties ketera siekė beveik 2,5 metro. Miocene didžioji dauguma neporakanopių rūšių išmirė neišlaikiusi porakanopių konkurencijos, kurie pasirodė labiau prisitaikę maitintis žole.{{faktas}} [[Holocenas|Holocene]] įvyko staigus būrio atstovų populiacijos sumažėjimas, susijęs su žmogaus veikla. Šiuo metu paplitę Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. == Tyrimų istorija == [[File:Richard Owen 1856.jpg|thumb|right|Richard Owen, 1856 m.]] 1758 m. savo veikale „Systema Naturae“ [[Karlas Linėjus]] (1707–1778) arklius (''Equus'') priskyrė prie hipopotamų (''Hippopòtamus''). Tuo metu šiai grupei taip pat priklausė tapyrai (''Tapirus''), tiksliau Brazilijos arba Amazonės tapyras (''Tapirus terrestus'') – vienintelis tuo metu Europoje žinomas tapyras. Linėjus šį tapyrą priskyrė ''Hippopotamus terrestris'' genčiai, o abi gentis priskyrė ''Belluae'' („žvėrių“) grupei. Jis sujungė raganosius su graužikais (''Glires'') – grupe, kurią dabar sudaro [[kiškiažvėriai]] ir [[graužikai]]. Tapyrus ir hipopotamus 1762 m. pirmasis atskyrė Mathurin Jacques Brisson (1723–1806), įvesdamas sąvoką tapyras (''le tapir''). Jis taip pat atskyrė raganosius nuo graužikų, bet nesujungė trijų šeimų į dabar žinomus neporakanopius. XIX a. atskiros neporakanopinių gentys buvo siejamos su keliomis kitomis grupėmis, tokiomis kaip [[straubliniai]] ir poranagiai. 1795 m. Étienne Geoffroy Saint-Hilaire (1772–1844) ir Georges Cuvier (1769–1832) pristatė terminą „storaodžiai“ (''Pachydermata''), apimantį ne tik raganosius ir dramblius, bet ir hipopotamus, kiaules, [[Pekariniai|pekarinius]], tapyrus ir hienas.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref><ref name="Schoch 1989">{{cite book|author=Robert M. Schoch|chapter=A brief historical review of perissodactyl classification |title=The Evolution of Perissodactyls |publisher=Oxford University Press|year=1989|pages=13–23}}</ref><ref>{{cite journal|author1=Étienne Geoffroy Saint-Hilaire|author2=Georges Cuvier|title=Memoire sur une nouvelle division of Mammifères, et sur les principes qui doivent servir de base dans cette sorte de travail|journal=Magasin Encyclopédique|year=1795|pages=164–190}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Le Règne Animal distribue d'après son organisation pour servir de base à l'histoire naturelle des animaux|journal=Introduction à l'Anatomie Comparée|volume=1|year=1817|pages=1–540}}</ref> Arkliai vis dar buvo laikomi atskira grupe nuo kitų žinduolių ir dažnai buvo priskiriami ''Solidungula'' arba ''Solipedes'' pavadinimui, kas reiškė „vienakanopį gyvūną“.<ref>{{cite book|author=Johann Friedrich Blumenbach|title=Handbook of Natural History|year=1779|pages=168–448}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Tableau Elementaire de l'histoire naturelle des animaux|year=1798|url=https://archive.org/stream/tableaulment00cuvi#page/142/mode/2up|pages=1–710}}</ref> 1861 m. prancūzų zoologas Henri Marie Ducrotay de Blainville (1777–1850) klasifikavo kanopinius gyvūnus pagal jų pėdų sandarą, atskirdamas tuos, kurie turi lyginį pirštų skaičių, nuo turinčių nelyginį skaičių. Arklius jis priskyrė prie pilnakanopių gyvūnų, tapyrus ir raganosius – prie daugiakanopių gyvūnų ir visus juos kartu pavadino „onguligrades à doigts impairs“, taip priartėdamas prie neporakanopinių gyvūnų kaip sisteminio vieneto koncepcijos. Anglų zoologas Richard Owen (1804–1892) savo tyrime apie Vaito salos iškastinius žinduolius citavo Blainville ir įvedė lotynišką neporakanopių pavadinimą ''Perissodactyla''.<ref name="Simpson 1945"/><ref name="Schoch 1989"/> == Klasifikacija == Būrį sudaro du pobūriai ir trys šeimos:<ref name="MSW3">[http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 Mammal Species of the World, 3. leid. (MSW3)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111220120312/http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 |date=2011-12-20 }}</ref> '''Pobūris'''. ''Hippomorpha'' Būdingos ilgos kojos, gebėjimas greitai bėgti ir pėda, sudaryta iš vieno piršto. Priklauso 1 šeima: * [[Arkliniai]] (''Equidae''). Pasaulyje 7-9 rūšys. '''Pobūris'''. ''Ceratomorpha'' Ant kojų būdingi keli funkciniai pirštai. Gyvūnai stambūs, juda lėčiau negu ''Hippomorpha'' pobūrio rūšys. Priklauso 2 šeimos: * [[Tapyriniai]] (''Tapiridae''). Pasaulyje 1 gentis ir 4 rūšys. * [[Raganosiniai]] (''Rhinocerotidae''). Pasaulyje 4 gentys ir 5 rūšys. === Filogeniniai medžiai === Ryšys tarp dabartinių rūšių:<ref>{{cite journal | last1=Tougard | first1=Christelle | last2=Delefosse | first2=Thomas | last3=Hänni | first3=Catherine | last4=Montgelard | first4=Claudine | title=Phylogenetic Relationships of the Five Extant Rhinoceros Species (Rhinocerotidae, Perissodactyla) Based on Mitochondrial Cytochrome b and 12S rRNA Genes | journal=Molecular Phylogenetics and Evolution | volume=19 | issue=1 | date=2001 | doi=10.1006/mpev.2000.0903 | pages=34–44 | url=https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1055790300909035 | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Steiner | first1=Cynthia C. | last2=Ryder | first2=Oliver A. | title=Molecular phylogeny and evolution of the Perissodactyla: PHYLOGENY OF PERISSODACTYLS | journal=Zoological Journal of the Linnean Society | volume=163 | issue=4 | date=2011 | doi=10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | pages=1289–1303 | url=https://academic.oup.com/zoolinnean/article-lookup/doi/10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Cozzuol | first1=Mario A. | last2=Clozato | first2=Camila L. | last3=Holanda | first3=Elizete C. | last4=Rodrigues | first4=Flávio H. G. | last5=Nienow | first5=Samuel | last6=de Thoisy | first6=Benoit | last7=Redondo | first7=Rodrigo A. F. | last8=Santos | first8=Fabrício R. | title=A new species of tapir from the Amazon | journal=Journal of Mammalogy | volume=94 | issue=6 | date=2013-12-16 | issn=1545-1542 | doi=10.1644/12-MAMM-A-169.1 | pages=1331–1345 | url=https://academic.oup.com/jmammal/article/94/6/1331/904034 | access-date=2026-03-29}}</ref> {{Clade|style=font-size:75%; line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |label1=&nbsp;[[Equidae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus ferus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus asinus]]'' |2={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus kiang]]'' |2=&nbsp;''[[Equus hemionus]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus zebra]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus quagga]]'' |2=&nbsp;''[[Equus grevyi]]'' }} }} }} }} }} |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiridae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus indicus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus bairdii]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus kabomani]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus pinchaque]]'' |2=&nbsp;''[[Tapirus terrestris]]'' }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] |2={{Clade |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Rhinoceros unicornis]]'' |2=&nbsp;''[[Rhinoceros sondaicus]]'' }} |2=&nbsp;''[[Dicerorhinus sumatrensis]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Ceratotherium simum]]'' |2=&nbsp;''[[Diceros bicornis]]'' }} }} }} }} }} }} Ryšiai su išnykusiomis šeimomis: {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Dauginimasis == [[Vaizdas:Tapirbaby.jpg|thumb|Tapyro jauniklis.]] Būdingas ilgas nėštumo laikotarpis (330–500 dienų) ir maža vada, įprastai atsivedamas vienas jauniklis. Raganosių nėštumas ilgesnis. Neporakanopių jaunikliai anksti subrendę, gimę savarankiški, pvz.,<ref>{{Cite book|title=Zookeeping: An Introduction to the Science and Technology|publisher=University of Chicago Press|year=2013|location=Chicago|pages=273}}</ref> gali sekti paskui motiną po kelių valandų.<ref>{{Cite web|url=https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331|title=Understand Normal Mare and Foal Behavior|last=Williams|first=Jennifer|date=2008-12-15|website=equusmagazine.com|archive-url=https://web.archive.org/web/20170513183546/https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13|archive-date=2017-05-13|access-date=2019-02-04}}</ref> Žindomi gana ilgai, dažnai iki antrų gyvenimo metų, raganosis lytiškai subręsta maždaug 8–10 metų, o arkliai ir tapyrai – nuo dvejų iki ketverių metų amžiaus.<ref>{{cite book |last1=Angus |first1=McKinnon |last2=Noah |first2=Heninger |title=Equine Reproduction |year=2011 |publisher=Wiley-Blackwell |isbn=978-0-8138-1971-6 |page=1015 |edition=2}}</ref><ref>{{cite web |title=Tapirs (extant/living species; Tapirus spp.) Fact Sheet: Reproduction & Development |url=https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |website=International Environment Library Consortium |publisher=San Diego Zoo Wildlife Alliance Library |access-date=2024-06-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240612065232/https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |archive-date=2024-06-12 }}</ref> Tai ilgaamžiai gyvūnai, pavyzdžiui, raganosiai nelaisvėje sulaukia beveik 50 metų amžiaus.<ref>{{Cite web |title=Rhinocerotidae (rhinoceroses) {{! }} INFORMATION {{!}} Animal Diversity Web |author= |work=animaldiversity.org |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://animaldiversity.org/accounts/Rhinocerotidae/}}</ref> == Elgsena == Arklinių pobūrio arklinių šeima labai sociali, sudaro šeimas iš vieno patino ir kelių patelių. Šeimos linkusios grupuotis į didesnes ar mažesnes bandas. Fosilijų kasinėjimai rodo, kad išnykusios šeimos, tokios kaip ''Brontotheriidae'', taip pat buvo socialūs gyvūnai, gyvenę kartu didelėse bandose ir raganosių protėviai gyveno bandomis. Priešingai elgiasi [[tapyrai]] ir šiuolaikiniai [[raganosiai]]. Pastarieji – vienišiai, gina savo teritoriją puldami giminingas rūšis. Tapyrai, nors ir nėra tokie agresyvūs kaip raganosiai, vis tiek baikštūs ir [[monogamija|monogamiški]]. Skirtingai nei raganosiai, tapyrai nesaugo savo teritorijos. == Ryšys su žmogumi == Iš neporakanopių kilo du labai svarbūs žmonijai naminiai gyvūnai – [[arklys]] ir [[asilas]].{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Abiejų rūšių prijaukinimas prasidėjo atitinkamai 5000 ir 4000 m. pr. m. e.<ref>{{cite journal | last1=Beja-Pereira | first1=Albano | last2=England | first2=Phillip R. | last3=Ferrand | first3=Nuno | last4=Jordan | first4=Steve | last5=Bakhiet | first5=Amel O. | last6=Abdalla | first6=Mohammed A. | last7=Mashkour | first7=Marjan | last8=Jordana | first8=Jordi | last9=Taberlet | first9=Pierre | last10=Luikart | first10=Gordon | title=African Origins of the Domestic Donkey | journal=Science | volume=304 | issue=5678 | date=2004-06-18 | issn=0036-8075 | doi=10.1126/science.1096008 | pages=1781–1781 | url=https://www.researchgate.net/publication/8501663_The_African_origins_of_the_domestic_donkey | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite web | last=Blench | first=Roger | title=The history and spread of donkeys in Africa | website=ResearchGate | date=1997-01-01 | url=https://www.researchgate.net/publication/253403724_The_history_and_spread_of_donkeys_in_Africa | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{Cite web |title=International Museum of the Horse - Kentucky Horse Park |author= |work=Kentucky Horse Park |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://kyhorsepark.com/explore/international-museum-of-the-horse/}}</ref> Šiandien ūkio darbus atlieka mašinos, arkliai ir asilai daugiausiai laikomi kaip naminiai ir naudojami sportui. Nors regionuose, kuriuose technologijos nėra taip toli pažengusios, šie gyvūnai vis dar plačiai naudojami ūkyje. Tam tikru mastu arkliai ir asilai buvo laikomi ir dėl mėsos ar pieno. Kvaga ir kiti arkliniai išnyko XIX a. [[IUCN]] penkias neporakanopių rūšis – [[Prževalskio arklys|Prževalskio arklį]], [[Afrikinis asilas|afrikinį asilą]], [[Sumatros raganosis|Sumatros raganosį]], [[Javos raganosis|Javos raganosį]] ir [[baltasis raganosis|baltąjį raganosį]] įtraukė į kritiškai nykstančių rūšių sąrašą. Dar trys rūšys – [[Grevio zebras]], [[kalninis tapyras]] ir [[lyguminis tapyras]] – įtrauktos į labai nykstančių rūšių sąrašą. == Galerija == <gallery> Tapir anta 2.jpg|[[Lyguminis tapyras]] (''Tapirus terrestris'') Rhinoceros unicornis - Kolkata 2011-05-03 2573.JPG|[[Šarvuotasis raganosis]] (''Rhinoceros unicornis'') Equus zebra - Disney's Animal Kingdom Lodge, Orlando, Florida, USA - 20100119.jpg|[[Kalninis zebras]] (''Equus zebra'') Image:Malayan Tapir.JPG|[[Baltaliemenis tapyras]] Image:Islaender Fuchs.jpg|[[Islandijos puskraujai arkliai|Islandijos puskraujis arklys]] Image:Quagga photo.jpg|[[Kvaga]] išnyko 1883 m. Image:Tarpan.png|[[Tarpanas]] išnyko dėl sportinės medžioklės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book|first=Rimantas|last=Baleišis|title=Pasaulio kanopiniai žvėrys|year=2006|publisher=VU Ekologijos institutas|location=Vilnius|isbn=9986-443-36-9}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Perissodactyla|no=T}} [[Kategorija:Neporakanopiai| ]] dsqtbiuanocc4ujw1clb6w67pd793z1 7798400 7798398 2026-04-04T11:57:20Z Zygimantus 3664 7798400 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Perissodactyla}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:The Perissodactyl.jpg|300px]]|caption=Neporakanopiai}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Perissodactyla | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Neporakanopiai''' arba '''liekanagiai'''{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} (''Perissodactyla'') – [[žinduolis|žinduolių]] būrys. Neporakanopių gyvūnų giminystę XIX a. atrado anglų zoologas Richard Owen, o būriui pavadinimą suteikė 1848 m.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref> == Paplitimas == [[Vaizdas:Przewalski 26-9-2004-2.jpg|thumb|[[Prževalskio arklys]] – vienintelis likęs laukinio arklio porūšis, kaip ir dauguma kitų neporakanopių, pasižymi ribotu paplitimo arealu]] Sutinkami atvirose vietovėse ([[Savana|savanose]], [[stepė]]se, [[Dykuma|dykumose]]), būna ir [[Tropiniai miškai|tropiniuose miškuose]] bei kalnuose.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šiandienis paplitimo arealas apima tik nedidelę dalį pirminio arealo, kuris apėmė beveik visą Žemę. Aptinkami [[Centrinė Amerika|Centrinėje]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Rytų Afrika|Rytų]] ir [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] bei [[Vidurinė Azija|Vidurinėje]], [[Pietų Azija|Pietų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] būrys išnyko maždaug prieš 10 000 metų. [[Europa|Europoje]] paskutiniai būrio atstovai buvo tarpanai, išnykę XIX a. == Anatomija == Neporakanopiai – tvirtai sudėti žolėdžiai.<ref>{{cite book|author=David Burnie|title=Mažoji gyvūnų enciklopedija|year=2004|publisher=Aktėja|location=Vilnius|isbn=9955-529-63-6|page=284}}</ref> Kūno ilgis nuo 1,7 m iki 4 m, o svoris nuo 150 iki 2300 kg. Būdingiausias šių stambių žolėdžių bruožas – priekinių ir užpakalinių galūnių sandara. Geriausiai išsivystę tretieji galūnių pirštai, kuriais praeina galūnių ašinė linija, taip sudarydama pagrindinę kūno atramą.{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Šoniniai pirštai silpnesni arba visai sunykę. Galinius pirštų narelius saugo kietos dengiančios kanopos. [[Raktikaulis|Raktikaulių]] nėra. Oda padengta tankiu, trumpu kailiu, išskyrus raganosius, kurie beveik pliki. Dauguma rūšių yra pilkos arba rudos, nors zebrai ir jauni tapyrai turi dryžius. Jaunikliai gimsta gerai išsivystę. === Kaukolė ir dantys === Neporakanopių [[viršutinis žandikaulis]] ilgas. Dantų skaičius ir forma priklauso nuo mitybos. [[Kandžiai]] ir [[iltiniai dantys]] labai maži arba jų nėra. Iltis turi tik arklių patinai. Turi 44 ar mažiau [[dantis|dantų]]. Kiekvienoje žandikaulio pusėje 3 arba 4 skruostiniai dantys, kurie labai suvienodėję, keturkampės formos, sudaro glaudžią eilę ir turi gerai išvystytą trinamąjį paviršių. Būdingos gana judrios ir griebiančios [[lūpa|lūpos]], pritaikytos maitintis augaliniu maistu. === Vidaus organai === Virškinimo sistema skirtinga lyginant su porakanopiais gyvūnais. Neporakanopių [[metabolizmas]], panašiai kaip graužikų vyksta daugiausia storojoje žarnoje. [[Skrandis]] paprastas, sudarytas iš vieno segmento. Maisto fermentacija vyksta ypač didelėje [[akloji žarna|aklojoje žarnoje]]. Patelės iš pradžių turi dvi gimdas. Tapyrų ir raganosių patinų [[sėklidė]]s kirkšnyse, tik arkliai turi [[kapšelis|kapšelį]]. Patelių kirkšnių srityje pora spenių. Patinai neturi [[Varpikaulis|varpikaulio]].<ref>{{cite book | last=Nowak | first=Ronald M. | title=Walker's Mammals of the World | publisher=JHU Press | publication-place=Baltimore | year=1999 | isbn=0-8018-5789-9 | page=1007–1008}}</ref> == Evoliucija == [[Vaizdas:Indricotherium11.jpg|thumb|230px|Išnykęs neporakanopis ''[[Paraceratherium]]'' – didžiausias visų laikų sausumos žinduolis]] [[Vaizdas:Owens - On the Anatomy of Vertebrates.png|thumb|Arklio pėdos evoliucija]] Neporakanopiai išsivystė dabartinėje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] vėlyvajame [[Paleocenas|paleocene]], mažiau nei 10 mln. metų po [[Dinozauras|dinozaurų]] išmirimo. Daugelis rūšių atsirado labai greitai, o eocene (maždaug prieš 55 milijonus metų) jos gyveno beveik visame pasaulyje,<ref>{{cite journal | last1=Chimento | first1=Nicolás R. | last2=Agnolin | first2=Federico L. | title=Phylogenetic tree of Litopterna and Perissodactyla indicates a complex early history of hoofed mammals | journal=Scientific Reports | volume=10 | issue=1 | date=2020-08-06 | issn=2045-2322 | pmid=32764723 | pmc=7413542 | doi=10.1038/s41598-020-70287-5 | url=https://www.nature.com/articles/s41598-020-70287-5 | access-date=2026-03-28 | page=}}</ref> išskyrus Antarktidą, Australiją ir Indiją. Arkliai ir tapyrai išsivystė Šiaurės Amerikoje,<ref>{{cite book | last1=Savage | first1=Robert J. G. | last2=Long | first2=M. | title=Mammal Evolution | publisher=Facts on File | publication-place=New York, N.Y | date=1986 | isbn=0-8160-1194-X | page=}}</ref> o raganosiai, atrodo, išsivystė Azijoje iš tapyro tipo gyvūnų ir vėliau vėl kolonizavo Ameriką viduriniojo eoceno laikotarpiu (maždaug prieš 45 mln. metų). Iš 15 ar 16 šeimų išliko tik trys.<ref>{{cite book | last=Rose | first=Kenneth D. | title=The Rise of Placental Mammals | publisher=[[Johns Hopkins University Press]] | publication-place=Baltimore | year=2005 | isbn=0-8018-8022-X | pages=199-214}}</ref><ref>{{cite book | last1=McKenna | first1=Malcolm C. | last2=Bell | first2=Susan K. | last3=Simpson | first3=George Gaylord | title=Classification of Mammals Above the Species Level | date=1997 | isbn=0-231-11013-8 | page=}}</ref> Neporakanopiai buvo labiausiai paplitę eocene ir oligocene, tuo metu jie pasižymėjo ir žymiai didesne rūšine įvairove. Vienoje iš išnykusių šeimų ''Paraceratheriidae'' gyveno vieni didžiausių kada nors Žemėje sausumos gyvūnai,<ref>{{cite web|url=https://www.nationalgeographic.com/science/article/the-last-of-the-rhinoceros-titans|title=The Last of the Rhinoceros Titans|author=Riley Black|date=2013-05-07|website=National Geographic}}</ref> o šeimos rūšis ''Paraceratherium'' – didžiausia kada nors gyvenusi žinduolių rūšis.<ref>{{Cite web |url=http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20150715054827/http://phenomena.nationalgeographic.com/2015/07/14/the-largest-beasts-to-walk-the-earth/ |archive-date=2015-07-15 |url-status=dead |archive-date=2015-07-15 |title=The Largest Beasts to Walk the Earth |date=2015-07-14 |website=Phenomena |publisher=National Geographic Society }}</ref> Kitas gyvūnas ''Brontotherium'' buvo panašus į raganosį ir artimesnis šių dienų arkliams, su neįprastu šakotu ragu ant nosies nugarėlės, o aukštis ties ketera siekė beveik 2,5 metro. Miocene didžioji dauguma neporakanopių rūšių išmirė neišlaikiusi porakanopių konkurencijos, kurie pasirodė labiau prisitaikę maitintis žole.{{faktas}} [[Holocenas|Holocene]] įvyko staigus būrio atstovų populiacijos sumažėjimas, susijęs su žmogaus veikla. Šiuo metu paplitę Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. == Tyrimų istorija == [[File:Richard Owen 1856.jpg|thumb|right|Richard Owen, 1856 m.]] 1758 m. savo veikale „Systema Naturae“ [[Karlas Linėjus]] (1707–1778) arklius (''Equus'') priskyrė prie hipopotamų (''Hippopòtamus''). Tuo metu šiai grupei taip pat priklausė tapyrai (''Tapirus''), tiksliau Brazilijos arba Amazonės tapyras (''Tapirus terrestus'') – vienintelis tuo metu Europoje žinomas tapyras. Linėjus šį tapyrą priskyrė ''Hippopotamus terrestris'' genčiai, o abi gentis priskyrė ''Belluae'' („žvėrių“) grupei. Jis sujungė raganosius su graužikais (''Glires'') – grupe, kurią dabar sudaro [[kiškiažvėriai]] ir [[graužikai]]. Tapyrus ir hipopotamus 1762 m. pirmasis atskyrė Mathurin Jacques Brisson (1723–1806), įvesdamas sąvoką tapyras (''le tapir''). Jis taip pat atskyrė raganosius nuo graužikų, bet nesujungė trijų šeimų į dabar žinomus neporakanopius. XIX a. atskiros neporakanopinių gentys buvo siejamos su keliomis kitomis grupėmis, tokiomis kaip [[straubliniai]] ir poranagiai. 1795 m. Étienne Geoffroy Saint-Hilaire (1772–1844) ir Georges Cuvier (1769–1832) pristatė terminą „storaodžiai“ (''Pachydermata''), apimantį ne tik raganosius ir dramblius, bet ir hipopotamus, kiaules, [[Pekariniai|pekarinius]], tapyrus ir hienas.<ref name="Simpson 1945">{{cite journal|author=George Gaylord|title=The Principles of Classification and a Classification of Mammals|journal=Bulletin of the American Museum of Natural History |year=1945|pages=252–258}}</ref><ref name="Schoch 1989">{{cite book|author=Robert M. Schoch|chapter=A brief historical review of perissodactyl classification |title=The Evolution of Perissodactyls |publisher=Oxford University Press|year=1989|pages=13–23}}</ref><ref>{{cite journal|author1=Étienne Geoffroy Saint-Hilaire|author2=Georges Cuvier|title=Memoire sur une nouvelle division of Mammifères, et sur les principes qui doivent servir de base dans cette sorte de travail|journal=Magasin Encyclopédique|year=1795|pages=164–190}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Le Règne Animal distribue d'après son organisation pour servir de base à l'histoire naturelle des animaux|journal=Introduction à l'Anatomie Comparée|volume=1|year=1817|pages=1–540}}</ref> Arkliai vis dar buvo laikomi atskira grupe nuo kitų žinduolių ir dažnai buvo priskiriami ''Solidungula'' arba ''Solipedes'' pavadinimui, kas reiškė „vienakanopį gyvūną“.<ref>{{cite book|author=Johann Friedrich Blumenbach|title=Handbook of Natural History|year=1779|pages=168–448}}</ref><ref>{{cite journal|author=Georges Cuvier|title=Tableau Elementaire de l'histoire naturelle des animaux|year=1798|url=https://archive.org/stream/tableaulment00cuvi#page/142/mode/2up|pages=1–710}}</ref> 1861 m. prancūzų zoologas Henri Marie Ducrotay de Blainville (1777–1850) klasifikavo kanopinius gyvūnus pagal jų pėdų sandarą, atskirdamas tuos, kurie turi lyginį pirštų skaičių, nuo turinčių nelyginį skaičių. Arklius jis priskyrė prie pilnakanopių gyvūnų, tapyrus ir raganosius – prie daugiakanopių gyvūnų ir visus juos kartu pavadino „onguligrades à doigts impairs“, taip priartėdamas prie neporakanopinių gyvūnų kaip sisteminio vieneto koncepcijos. Anglų zoologas Richard Owen (1804–1892) savo tyrime apie Vaito salos iškastinius žinduolius citavo Blainville ir įvedė lotynišką neporakanopių pavadinimą ''Perissodactyla''.<ref name="Simpson 1945"/><ref name="Schoch 1989"/> == Klasifikacija == Būrį sudaro du pobūriai ir trys šeimos:<ref name="MSW3">[http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 Mammal Species of the World, 3. leid. (MSW3)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111220120312/http://www.bucknell.edu/msw3/browse.asp?id=14100001 |date=2011-12-20 }}</ref> '''Pobūris'''. ''Hippomorpha'' Būdingos ilgos kojos, gebėjimas greitai bėgti ir pėda, sudaryta iš vieno piršto. Priklauso 1 šeima: * [[Arkliniai]] (''Equidae''). Pasaulyje 7-9 rūšys. '''Pobūris'''. ''Ceratomorpha'' Ant kojų būdingi keli funkciniai pirštai. Gyvūnai stambūs, juda lėčiau negu ''Hippomorpha'' pobūrio rūšys. Priklauso 2 šeimos: * [[Tapyriniai]] (''Tapiridae''). Pasaulyje 1 gentis ir 4 rūšys. * [[Raganosiniai]] (''Rhinocerotidae''). Pasaulyje 4 gentys ir 5 rūšys. === Filogeniniai medžiai === Ryšys tarp dabartinių rūšių:<ref>{{cite journal | last1=Tougard | first1=Christelle | last2=Delefosse | first2=Thomas | last3=Hänni | first3=Catherine | last4=Montgelard | first4=Claudine | title=Phylogenetic Relationships of the Five Extant Rhinoceros Species (Rhinocerotidae, Perissodactyla) Based on Mitochondrial Cytochrome b and 12S rRNA Genes | journal=Molecular Phylogenetics and Evolution | volume=19 | issue=1 | date=2001 | doi=10.1006/mpev.2000.0903 | pages=34–44 | url=https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1055790300909035 | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Steiner | first1=Cynthia C. | last2=Ryder | first2=Oliver A. | title=Molecular phylogeny and evolution of the Perissodactyla: PHYLOGENY OF PERISSODACTYLS | journal=Zoological Journal of the Linnean Society | volume=163 | issue=4 | date=2011 | doi=10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | pages=1289–1303 | url=https://academic.oup.com/zoolinnean/article-lookup/doi/10.1111/j.1096-3642.2011.00752.x | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite journal | last1=Cozzuol | first1=Mario A. | last2=Clozato | first2=Camila L. | last3=Holanda | first3=Elizete C. | last4=Rodrigues | first4=Flávio H. G. | last5=Nienow | first5=Samuel | last6=de Thoisy | first6=Benoit | last7=Redondo | first7=Rodrigo A. F. | last8=Santos | first8=Fabrício R. | title=A new species of tapir from the Amazon | journal=Journal of Mammalogy | volume=94 | issue=6 | date=2013-12-16 | issn=1545-1542 | doi=10.1644/12-MAMM-A-169.1 | pages=1331–1345 | url=https://academic.oup.com/jmammal/article/94/6/1331/904034 | access-date=2026-03-29}}</ref> {{Clade|style=font-size:75%; line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |label1=&nbsp;[[Equidae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus ferus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus asinus]]'' |2={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus kiang]]'' |2=&nbsp;''[[Equus hemionus]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus zebra]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Equus quagga]]'' |2=&nbsp;''[[Equus grevyi]]'' }} }} }} }} }} |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiridae]] |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus indicus]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus bairdii]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus kabomani]]'' |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Tapirus pinchaque]]'' |2=&nbsp;''[[Tapirus terrestris]]'' }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] |2={{Clade |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Rhinoceros unicornis]]'' |2=&nbsp;''[[Rhinoceros sondaicus]]'' }} |2=&nbsp;''[[Dicerorhinus sumatrensis]]'' }} |2={{Clade |1=&nbsp;''[[Ceratotherium simum]]'' |2=&nbsp;''[[Diceros bicornis]]'' }} }} }} }} }} }} Ryšiai su išnykusiomis šeimomis: {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Dauginimasis == [[Vaizdas:Tapirbaby.jpg|thumb|Tapyro jauniklis.]] Būdingas ilgas nėštumo laikotarpis (330–500 dienų) ir maža vada, įprastai atsivedamas vienas jauniklis. Raganosių nėštumas ilgesnis. Neporakanopių jaunikliai anksti subrendę, gimę savarankiški, pvz.,<ref>{{Cite book|title=Zookeeping: An Introduction to the Science and Technology|publisher=University of Chicago Press|year=2013|location=Chicago|pages=273}}</ref> gali sekti paskui motiną po kelių valandų.<ref>{{Cite web|url=https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331|title=Understand Normal Mare and Foal Behavior|last=Williams|first=Jennifer|date=2008-12-15|website=equusmagazine.com|archive-url=https://web.archive.org/web/20170513183546/https://equusmagazine.com/management/mare_foal_behavior_121508-8331 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13 |archive-date=2017-05-13|archive-date=2017-05-13|access-date=2019-02-04}}</ref> Žindomi gana ilgai, dažnai iki antrų gyvenimo metų, raganosis lytiškai subręsta maždaug 8–10 metų, o arkliai ir tapyrai – nuo dvejų iki ketverių metų amžiaus.<ref>{{cite book |last1=Angus |first1=McKinnon |last2=Noah |first2=Heninger |title=Equine Reproduction |year=2011 |publisher=Wiley-Blackwell |isbn=978-0-8138-1971-6 |page=1015 |edition=2}}</ref><ref>{{cite web |title=Tapirs (extant/living species; Tapirus spp.) Fact Sheet: Reproduction & Development |url=https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |website=International Environment Library Consortium |publisher=San Diego Zoo Wildlife Alliance Library |access-date=2024-06-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240612065232/https://ielc.libguides.com/sdzg/factsheets/tapirs/reproduction |archive-date=2024-06-12 }}</ref> Tai ilgaamžiai gyvūnai, pavyzdžiui, raganosiai nelaisvėje sulaukia beveik 50 metų amžiaus.<ref>{{Cite web |title=Rhinocerotidae (rhinoceroses) {{! }} INFORMATION {{!}} Animal Diversity Web |author= |work=animaldiversity.org |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://animaldiversity.org/accounts/Rhinocerotidae/}}</ref> == Elgsena == Arklinių pobūrio arklinių šeima labai sociali, sudaro šeimas iš vieno patino ir kelių patelių. Šeimos linkusios grupuotis į didesnes ar mažesnes bandas. Fosilijų kasinėjimai rodo, kad išnykusios šeimos, tokios kaip ''Brontotheriidae'', taip pat buvo socialūs gyvūnai, gyvenę kartu didelėse bandose ir raganosių protėviai gyveno bandomis. Priešingai elgiasi [[tapyrai]] ir šiuolaikiniai [[raganosiai]]. Pastarieji – vienišiai, gina savo teritoriją puldami giminingas rūšis. Tapyrai, nors ir nėra tokie agresyvūs kaip raganosiai, vis tiek baikštūs ir [[monogamija|monogamiški]]. Skirtingai nei raganosiai, tapyrai nesaugo savo teritorijos. == Ryšys su žmogumi == Iš neporakanopių kilo du labai svarbūs žmonijai naminiai gyvūnai – [[arklys]] ir [[asilas]].{{sfn|Baleišis|2006|p=5}} Abiejų rūšių prijaukinimas prasidėjo atitinkamai 5000 ir 4000 m. pr. m. e.<ref>{{cite journal | last1=Beja-Pereira | first1=Albano | last2=England | first2=Phillip R. | last3=Ferrand | first3=Nuno | last4=Jordan | first4=Steve | last5=Bakhiet | first5=Amel O. | last6=Abdalla | first6=Mohammed A. | last7=Mashkour | first7=Marjan | last8=Jordana | first8=Jordi | last9=Taberlet | first9=Pierre | last10=Luikart | first10=Gordon | title=African Origins of the Domestic Donkey | journal=Science | volume=304 | issue=5678 | date=2004-06-18 | issn=0036-8075 | doi=10.1126/science.1096008 | pages=1781–1781 | url=https://www.researchgate.net/publication/8501663_The_African_origins_of_the_domestic_donkey | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{cite web | last=Blench | first=Roger | title=The history and spread of donkeys in Africa | website=ResearchGate | date=1997-01-01 | url=https://www.researchgate.net/publication/253403724_The_history_and_spread_of_donkeys_in_Africa | access-date=2026-03-29}}</ref><ref>{{Cite web |title=International Museum of the Horse - Kentucky Horse Park |author= |work=Kentucky Horse Park |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://kyhorsepark.com/explore/international-museum-of-the-horse/}}</ref> Šiandien ūkio darbus atlieka mašinos, arkliai ir asilai daugiausiai laikomi kaip naminiai ir naudojami sportui. Nors regionuose, kuriuose technologijos nėra taip toli pažengusios, šie gyvūnai vis dar plačiai naudojami ūkyje. Tam tikru mastu arkliai ir asilai buvo laikomi ir dėl mėsos ar pieno. Kvaga ir kiti arkliniai išnyko XIX a. [[IUCN]] penkias neporakanopių rūšis – [[Prževalskio arklys|Prževalskio arklį]], [[Afrikinis asilas|afrikinį asilą]], [[Sumatros raganosis|Sumatros raganosį]], [[Javos raganosis|Javos raganosį]] ir [[baltasis raganosis|baltąjį raganosį]] įtraukė į kritiškai nykstančių rūšių sąrašą. Dar trys rūšys – [[Grevio zebras]], [[kalninis tapyras]] ir [[lyguminis tapyras]] – įtrauktos į labai nykstančių rūšių sąrašą. == Galerija == <gallery> Tapir anta 2.jpg|[[Lyguminis tapyras]] (''Tapirus terrestris'') Rhinoceros unicornis - Kolkata 2011-05-03 2573.JPG|[[Šarvuotasis raganosis]] (''Rhinoceros unicornis'') Equus zebra - Disney's Animal Kingdom Lodge, Orlando, Florida, USA - 20100119.jpg|[[Kalninis zebras]] (''Equus zebra'') Image:Malayan Tapir.JPG|[[Baltaliemenis tapyras]] Image:Islaender Fuchs.jpg|[[Islandijos puskraujai arkliai|Islandijos puskraujis arklys]] Image:Quagga photo.jpg|[[Kvaga]] išnyko 1883 m. Image:Tarpan.png|[[Tarpanas]] išnyko dėl sportinės medžioklės </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book|first=Rimantas|last=Baleišis|title=Pasaulio kanopiniai žvėrys|year=2006|publisher=VU Ekologijos institutas|location=Vilnius|isbn=9986-443-36-9}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Perissodactyla|no=T}} [[Kategorija:Neporakanopiai| ]] a146e8i2i2v9hegh6somhoei2unnoku 102 14146 7798248 7796220 2026-04-03T17:43:21Z Hugo.arg 1674 /* Eiga */ 7798248 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[mėsmalė]]<br>[[faršas]]<br>[[konservai]]<br>[[paštetas]]<br>[[filė]]<br>[[raugas]]<br>[[stroganina]] || - || 7 || - |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] ||- || - || - || - |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || - || - || - || - |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] 5uhf4fa8wro7egtl47jdxbxmyh70t0u 0 20078 7798372 6955392 2026-04-04T11:02:37Z CD 677 7798372 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė |Pavadinimas = Kongas |Paveiksliukas = Sunrise near Mossaka (Congo).JPG |Paveikslėlio apibūdinimas = Kongo žemupys |Ilgis = 4374 |Vidutinis debitas = 41 800 |Baseino plotas = 3 691 000<ref name=gec /> |Ištakos = [[Didysis Riftų Slėnis]] |Žiotys = [[Atlanto vandenynas]] |Šalys = {{flag|Kongo DR|name=Kongo DR}}<br>{{flag|Kongo Respublika|name=Kongas}}<br>{{flag|Angola}} |Vikiteka = Category:Congo River }} '''Kongas''' ({{fr|Congo}}; anksčiau '''''Zairas''''') – didžiausia [[upė]] [[Centrinė Afrika|Centrinėje Afrikoje]], antroji pagal ilgį (4700 km) Afrikoje po [[Nilas|Nilo]]. Kongo upės pavadinimas taip pat duoda pavadinimą [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinei Respublikai]] ir [[Kongo Respublika]]i, kurios driekiasi abipus Kongo upės krantų. == Etimologija == Iš pradžių ši upė vadinta ''Zairu'', o XVII a. europiečiai tyrinėtojai ją perkrikštijo Kongu – [[bakongai|bakongų]] tautos vardu. [[1971]] m. priklausiusio [[Belgija]]i Kongo ir upės pavadinimas pakeistas Zairu. Nuo [[1997]] m. šaliai ir upei grąžintas Kongo pavadinimas. Upės vardas kilęs nuo [[Kongo imperija|Kongo imperijos]], o šios – nuo [[bakongai|kongų etninės grupės]]. Spėjama, kad kongų genties pavadinimas reiškia „medžiotojai“.<ref>Bentley, Wm. Holman. Pioneering on the Congo. Fleming H. Revell Co., 1900.</ref> Tačiau yra versijų, anot kurių Kongas vietinėse kalbose reiškiąs „Panterų šalis“ arba „Akmenys“ (''kong ko'').<ref>{{Mašalaitis 2007|179}}</ref> Kitas upės vardas – ''Zairas'' kilęs iš portugalų kalbos. Portugalai upę taip pavadino iš [[Kongo kalba|Kongo kalbos]] žodžio ''nzere'' („upė“).<ref>Forbath, Peter (1979). [https://archive.org/details/rivercongodiscov0000forb The River Congo: The Discovery, Exploration and Exploitation of the World's Most Dramatic River.] – New York: E. P. Dutton. ISBN 0-525-47573-7.</ref> == Baseinas == Ilgis nurodomas įvairus – nuo Lualabos ištakų 4320 km<ref name=gec>{{GEC|222}}</ref> ar 4374 km, su visomis ištakomis – apie 4700 km.<ref name=vle>{{VLE|10|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kongas/ Kongas]}}</ref> Iš esmės visas hidrografinis Kongo upės baseinas sudaro tektoninį [[Kongo baseinas|Kongo baseiną]]. Kongo baseinui priklauso dalis didžiųjų Rytų Afrikos ežerų – [[Tanganika (ežeras)|Tanganika]], [[Kivu]], [[Bangveulu]], [[Mveru]] ir kt. Didžiausi intakai:<ref name=gec /> * dešinieji – [[Lufira]], [[Luvua]], [[Lukuga]], [[Aruvimis]], [[Itimbiris]], [[Ubangis]], [[Sanga]]; * kairieji – [[Lomamis]], [[Lulonga]], [[Rukis]], [[Kasajus]]. == Tėkmė == [[Vaizdas:CongoLualaba watershed topo.png|thumb|left|200px|Kongo baseinas]] Tolimiausia Kongo ištaka – [[Čambezė]]s upė, prasideda Zambijoje, į pietus nuo Tanganikos. Vandeningiausia – '''[[Lualaba]]''', prasideda KDR [[Katangos provincija|Katangos provincijoje]], ~100 km į vakarus nuo [[Lubumbašis|Lubumbašio]]. Dėl slenksčių tik atskiros Lualabos dalys tinkamos laivybai. Iš pradžių ji siaurais uolėtais tarpekliais teka į šiaurę, paskui, nuvingiavusi per nendrynų apsuptas pelkes ir balas, įteka į Kisalės ežerą. Ties Kongolo miestu vis spartėjanti upės tėkmė išsiplečia šešiskart (iki 500 m); čia ją kerta plento ir geležinkelio tiltas, vienintelis 2800 km ilgio upės atkarpoje. Anapus driekiasi skardingas tarpeklis su kriokliais ir kunkuliuojančiais verpetais – Pragaro vartai (''Portes d’Enfer''). Toliau, iki Njangvės, yra kelios laivybai tinkamos atkarpos su sraunesniais ruožais.. Pratekėjusi 1800 km į šiaurę ir nusileidusi [[Bojomos kriokliai]]s Lualaba toliau vadinama Kongu. Nuo Kisinganio, iškarto už krioklių, upė lanku tenka į vakarus, toliau pasuka į pietvakarius. Už [[Mbandaka|Mbandakos]] miškas praretėja ir upė supama neaprėpiamų pelkių, išsiplečia iki 16 km. Čia į Kongą įteka didžiausias intakas – Ubangis. Toliau upė formuoja KDR ir Kongo respublikos sieną. Vidurupis šakotas, daug salų; slėnio plotis iki 20 km, vagos plotis 1,0–6,4 km, krantai daugiausia pelkėti, plačios salpos, ypač intakų Ubangi ir Sanghos žiočių ruože. [[Vaizdas:Aerial view of the Congo River near Kisangani.jpg|thumb|240px|Kongo protakos Kisanganio apylinkėse]] [[Vaizdas:Zaire kisangani stroom 11 copy.jpg|thumb|240px|Bojomos kriokliai]] [[Vaizdas:StoryoftheCongoFreeState 46.jpg|thumb|240px|Garlaivis Konge 1899 m.]] Prieš krioklius upė išplatėja ir suformuoja [[Malebo ežeras|Malebo ežerą]], jo vakariniame pakraštyje įsikūrę Kinšasa ir [[Brazavilis]]. Už jų upė [[Livingstono kriokliai]]s leidžiasi žemyn – 350 km ruože nusileidžia 260 m. Krioklių apačioje įsikūręs Matadžio uostas, nuo čia upė formuoja sieną tarp KDR ir [[Angola|Angolos]]. Sudaro [[estuarija|estuariją]] (ilgis 140 km, didžiausias plotis 19 km, gylis iki 100 m); joje daug salų ir seklumų. Kongo vagą jūros dugne pratęsia povandeninis Kongo kanjonas, didžiausias tokio tipo kanjonas pasaulyje. == Hidrografija == Kongas minta lietaus vandeniu, vandeningiausias gruodį. Vidutinis debitas žiotyse 41 300 m³/s (nuo 30 000 m³/s balandį iki 60 000 m³/s gruodį). Per metus Kongas nuplukdo į vandenyną 1230 km³ vandens ir 50 mln. t nešmenų.<ref name=vle /> Yra tvenkinių ir hidroelektrinių: 2 hidroelektrinės Lualaboje (Nzilio ir Nsekės) ir 2 hidroelektrinės (Inga I ir Inga II) žemupyje, aukščiau Matadžio. == Reikšmė == [[1482]] m. portugalų tyrinėtojas [[Diogo Cão|Diogas Kaunas]] atradęs upės žiotis nesugebėjo įveikti Livingstono krioklių, todėl didžioji upės dalis europiečiams liko nežinoma. 1886–1887 m., [[Antroji Afrikos ekspedicija|Antrosios Afrikos ekspedicijos]] metu upę ištyrė [[Henris Mortonas Stenlis]]. Upė yra svarbi KDR transporto arterija. Laivuojamas neištisai: tarp Bukamos ir Kongolo (645 km), Kasongo ir Kibombo, Kindu ir Ubundu (300 km), Kisanganio ir Kinšasos (1742 km) bei nuo Matadžio iki žiočių (138 km).<ref name=gec /> Laivuojamuosius ruožus jungia geležinkeliai. Per upę daug keltų. Jūrų laivai plaukia iki Matadžio.<ref name=vle /> Pagrindiniai miestai prie Kongo: [[Bukama]], [[Kabalas]], [[Kindu]], [[Ubundu]], [[Kisanganis]], [[Bumba]], [[Mbandaka]], [[Brazavilis]], [[Kinšasa]], [[Matadis]], [[Boma]], [[Banana]]. Upėje gyvena >1000 žuvų rūšių. Žvejojamos [[tilapijos]], [[Nilo ešerys|Nilo ešeriai]], [[barbelis|barbeliai]], [[Afrikinės tigrinės tetros|tigrinės tetros]] ir kt.<ref name=gec /> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://earthtrends.wri.org/maps_spatial/maps_detail_static.cfm?map_select=289&theme=2 Informacija apie Kongo upę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051219181619/http://earthtrends.wri.org/maps_spatial/maps_detail_static.cfm?map_select=289&theme=2 |date=2005-12-19 }} (anglų kalba) [[Kategorija:Kongo Demokratinės Respublikos upės]] [[Kategorija:Kongo Respublikos upės]] s29iz2oz4wc65s8hyk8z1rszdcqhlm6 0 21533 7798250 7507981 2026-04-03T17:47:28Z Homo ergaster 10314 /* Tyrinėjimai */ 7798250 wikitext text/x-wiki {{otheruse|ežerą|kitas šio žodžio reikšmes|[[Baikalas (reikšmės)|Baikalas]]}} {{Infolentelė ežeras | pavadinimas = Baikalas | vieta = {{flag|Rusija}} (pietų [[Sibiras]]) | plotas = 31 494 | paveiksliukas = Jezioro Bajkał 2.jpg | krantas = 2000 | vidgylis = 740 | didgylis = 1642<ref>{{Cite web | title = MORPHOMETRIC DATA | work = users.ugent.be | accessdate = 2016-12-10 | url = http://users.ugent.be/~mdbatist/intas/morphometry.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160521143844/http://users.ugent.be/~mdbatist/intas/morphometry.htm | archivedate = 2016-05-21 | language = en | url-status=live }}</ref> | kilme = Tektoninė | turis = 23 000 | iteka = [[Selenga]], [[Barguzinas]], [[Aukštutinė Angara]] ir kt. | isteka = [[Angara]] | vikiteka = Category:Lake Baikal | map= Rusija1 | lat_degrees =53| lat_minutes =30|lat_seconds =0 | lat_direction =N | long_degrees =108| long_minutes =0| long_seconds =0| long_direction = E |map_width =285 }} [[Vaizdas:Karte_baikal2.png|thumb|265px|Baikalas žemėlapyje]] '''Baikalas''' ({{ru|Озеро Байкал}}) – ežeras [[Rusija|Rusijoje]] (Buriatijoje ir [[irkutsko sritis|Irkutsko srityje]]) teritorijoje, pietinėje vidurio [[Sibiras|Sibiro]] dalyje. Įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Plotas 31 500 km², ilgis 636 km, didžiausias plotis 79,4 km, didžiausias gylis 1642 m, vidutinis gylis 730 m, tūris 23 tūkst. km³<ref name="vle">{{VLE|II||Rimantas Krupickas|Baikalo ežeras}}</ref>. Tai didžiausias gėlavandenis [[Azija|Azijos]] ir giliausias [[Žemė]]s ežeras, kuriame yra apie penktadalis pasaulio paviršinio gėlo vandens. Taip pat vienas iš geologiškai seniausių ežerų (amžius apie 25-30 mln. metų). == Etimologija == [[Vaizdas:Baikal sea.png|thumb|left|Schematinis Semiono Remezovo žemėlapis, ~1699–1701 m.]] Labiausiai tikėtina, kad pavadinimas kilo iš [[jakutai|jakutiškos]] kilmės žodžio ''Baigal'', nors neatmetama ir kilmė iš [[tiurkų kalbos|turkų kalbos]] žodžių ''Bai-Kul'' – „turtingas ežeras“. [[Mongolija|Mongolai]] šį ežerą vadino ''Baigal Dalai'' – kas išvertus reikštų „didelis ežeras“, [[evenkai]] – ''Lamu'', [[buriatai]] – ''Baigal-Nuur'', [[kinai]] – ''Beihai'' („Šiaurinis ežeras“). Dėl savo formos Baikalas dar vadinamas „''Mėlynąja Sibiro akimi''“, dėl gamtinių turtų „''Sibiro perlu''“. == Susiformavimas == Baikalas yra vienas seniausių pasaulio ežerų. Geologai mano, kad ežeras pradėjo formuotis vėlyvajame [[Paleogenas|paleogene]], maždaug prieš 25-30 mln. m., dėl tektoninių plokščių sąveikos. Manoma, kad iki Baikalo ežero čia buvo ne tokia gili ir plati upės vaga, jungusi mažesnius atskirus ežerus. Vientisu ežeru Baikalas tapo vėlyvojoje [[Pliocenas|plioceno]] epochoje, ankstyvajame kvartero periode.<ref>{{Cite web | title = Baikal Web World - formation of Lake Baikal | work = bww.irk.ru | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.bww.irk.ru/baikalorigin/baikalformation.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160313235726/http://www.bww.irk.ru/baikalorigin/baikalformation.html | archivedate = 2016-03-13 | url-status=live }}</ref> Ežeras stūkso aktyvioje seisminėje zonoje, todėl čia dažni stiprūs žemės drebėjimai. [[1862]] m. dėl požeminių smūgių apie 200 km² plotas paniro į 2 m gylį, sudarydamas Provalo įlanką (viena didžiausių Baikalo įlankų).<ref>{{Cite web | title = Geology of the lake Baikal | work = irkutsk.org | date = 2006-01-18 | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.irkutsk.org/baikal/geology.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160304215822/http://www.irkutsk.org/baikal/geology.htm | archivedate = 2016-03-04 | url-status=live }}</ref> == Geografija == [[Vaizdas:Baikal.A2001296.0420.250m-NASA.jpg|thumb|200px|right|Baikalo ežeras iš kosmoso, spalio mėnuo]] [[Vaizdas:DEM Baikal lake.png|thumb|left|Topografinis Baikalo vaizdas]] [[Vaizdas:SelengaDelta.JPG|thumb|left|Selengos, didžiausio Baikalo intako, delta]] Baikalas iš visų pusių yra apsuptas kalnų. Pietvakariuose – Primorės kalnai, vakaruose – Primorės kalnagūbris, šiaurės vakaruose – Baikalo kalnagūbris, šiaurės rytuose – Barguzino kalnagūbris, rytuose – Ulan Burgasio kalnai, pietuose – Chamar Dabano kalnagūbris.<ref>{{Cite web | title = Baikal Lake Map | work = Way to Russia Guide | url = http://waytorussia.net/Baikal/Maps/Baikal.jpg | archiveurl = https://web.archive.org/web/20070927040550/http://www.waytorussia.net/Baikal/Maps/Baikal.jpg | archivedate = 2007-09-27 | url-status=dead| access-date = 2016-12-10 }}</ref> Žemumos yra tik prie į ežerą įtekančių upių žiočių. Ežerą iš pietvakarių juosia [[Transsibiro geležinkelis]], [[Baikalo aplinkinis geležinkelis|Baikalo aplinkinio geležinkelio]] dalis. Ežeras yra pailgos, išlenktos į pietryčius formos. Nuomonė apie salų kiekį ežere skirtinga, suskaičiuojama nuo 22 iki 30 salų. Didžiausia yra [[Olchono sala]] (730&nbsp;km²), esanti arčiau ežero vakarinio kranto ir atskirianti įlanką, vadinamąją Mažąją jūrą. Tai buvo ir lietuvių tremties vieta. Kitos paminėtinos – Uškano salynas, susidedantis iš Didžiosios, Ilgosios, Siaurosios ir Apvaliosios Uškano salų.<ref>{{Cite web | title = Baikal Adventures - Ushkany Islands, Baikal Seal, Holy Nose Peninsula, Chivyrkuiski and Barguzinski Bay | work = baikaladventures.com | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.baikaladventures.com/eng/where/baikal1.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160624190540/http://www.baikaladventures.com/eng/where/baikal1.htm | archivedate = 2016-06-24 | url-status=live }}</ref> Iš rytų kranto išsikiša Sviatoj Noso pusiasalis sudarydamas Barguzino ir Čivyrkujo įlankas. Dar viena didesnė įlanka yra Provalo. Į Baikalą suteka iki 336 upių. Didžiausios jų yra [[Selenga]], [[Barguzinas]], [[Aukštutinė Angara]], Turka. Išteka tik viena upė – [[Angara]], dešinysis Jenisiejaus intakas. Vanduo šviesiai žalios spalvos, labai skaidrus. Vandens horizontas yra 456 m aukštesnis už pasaulinio vandenyno lygį.<ref name="vle"/> Vandens temperatūra kinta tik paviršiniuose sluoksniuose, giliau 250 m ji laikosi 3,5-3,7&nbsp;°C ribose. Užšąla ežeras lėtai ir vėlai, tarp gruodžio 21 ir sausio 16 d. Ledas susidaro labai kietas ir storas (0,7-1,3 m storio). === Klimatas === Baikalo klimatas yra švelnesnis, negu jį supančios teritorijos. Žiemą temperatūra nukrenta iki vidutiniškai – 25&nbsp;°C, o vasarą vidutinė temperatūra būna 17&nbsp;°C. Ežero paviršius užšąla sausį, ledo storis, priklausomai nuo vietos, 80–110 cm, atitirpsta gegužės (kartais birželio) mėnesį. Metinis kritulių kiekis siekia 450 mm. Dėl ypatingos geografinės padėties (pailgos formos, iš visų pusių ribojamo kalnais) ir temperatūrų skirtumo (tarp žemės ir vandens temperatūrų skirtumas rudenį gali siekti 1-4&nbsp;°C), kuris sukelia slėgio kaitą, Baikalo ežere susidaro daug įvairių vėjų (suskaičiuojama iki 30 vardų, nors dažnai vėjas yra vadinamas keletu vardų). Stipriausi vėjai pučia rudenį (58 iš 100 būna stiprių vėjų dienos), pasiekdami 18–20 m/s greitį, tai Baikale sukelia iki 3 m aukščio bangas. Žinomiausi vėjai: ''Viršutinis'', ''Kultukas'', ''Kalnų'', ''Barguzino'', ''Sarmos'', ''Selengos''.<ref>{{Cite web | title = Baikal Web World - Winds and Waves of lake Baikal | work = bww.irk.ru | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.bww.irk.ru/baikalclimate/baikalwinds.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160313235421/http://www.bww.irk.ru/baikalclimate/baikalwinds.html | archivedate = 2016-03-13 | url-status=live }}</ref> == Biologija == [[Vaizdas:Omul Fish.jpg|thumb|right|Rūkyti omuliai paruošti pardavimui, Baikalo simboliu tapusi žuvis]] === Fauna === Ežere ir jo apylinkėse aptinkama apie 1200 skirtingų gyvūnų rūšių, iš kurių apie 60 % yra [[endemikas|endemikai]]. Vandens gyvūnai Baikalo ežere yra įvairūs ir neįprasti, kaip [[Baikalinis ruonis|baikaliniai ruoniai]], [[Omulis|omuliai]] (''Coregonus autumnalis migratorius''), [[gėlavandeniai kūjagalviai]], [[skaidriosios plernės]], [[baikalinės plernės]] ir kt. Randama pinčių rifai, 255 rūšys [[Šoniplaukos|šoniplaukų]], 147 rūšys [[Pilvakojai|pilvakojų]] ir 80 [[Plokščiosios kirmėlės|plokščiųjų kirmėlių]] rūšių. Plaukioja tankūs mažų [[Vėžiagyviai|vėžiagyvių]] (''Epischura baicalensis'') debesys, sudarantys apie 96 % viso zooplanktono. Gilios hidroterminės angos pritraukia keistų, niekur kitur nematytų gyvūnų rūšių. Miškuose, aplink Baikalą, veisiasi dažnesnės rūšys.<ref>{{Cite web | title = Baikal World - Lake Baikal Wildlife | work = bww.irk.ru | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.bww.irk.ru/baikalfauna/baikalwildlife.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160515011309/http://www.bww.irk.ru/baikalfauna/baikalwildlife.html | archivedate = 2016-05-15 | url-status=live }}</ref> Šiauriniams Baikalo krantams, kaip, pavyzdžiui, Barguzino draustiniui, būdingi taigos gyvūnai, iš viso 39 rūšys žinduolių: [[Šiaurinė pika|šiaurinės pikos]] (''Ochotona hyperborea''), [[Azijinis burundukas|azijiniai burundukai]] (''Eutamias sibiricus''), [[Švilpikai|pilkieji švilpikai]] (''Marmota baibacina''), [[Voverė skraiduolė|voverės skraiduolės]] (''Pteromys volans''), [[Rudoji lapė|rudosios lapės]] (''Vulpes vulpes''), [[Rudasis lokys|rudieji lokiai]] (''Ursus arctos''), [[Šermuonėlis|šermuonėliai]] (''Mustela erminea''), [[Žebenkštis|žebenkštys]] (''Mustela nivalis''), [[Altajinė žebenkštis|altajinės žebenkštys]] (''Mustela altaica''), [[Sibirinis šeškas|Sibiriniai šeškai]] (''Mustela sibirica''), [[Ūdra|ūdros]] (''Lutra lutra''), [[Sabalas|sabalai]] (''Martes zibellina''), [[Ernis|erniai]] (''Gulo gulo''), Sibirinės [[Kabarga|kabargos]] (''Moschus moschiferus''), Sibiro [[taurusis elnias|taurieji elniai]] (''Cervus elaphus sibiricus''), [[Briedis|briedžiai]] (''Alces alces''), [[Šiaurinis elnias|šiauriniai elniai]] (''Rangifer tarandus'') ir kt. Suskaičiuojama iki 261 paukščių rūšių: [[Sibirinė gervė|sibirinės gervės]] (''Grus leucogeranus''), [[Karališkasis erelis|karališkieji ereliai]] (''Aquila heliaca''), [[griežlė]]s (''Crex crex''), [[Jūrinis erelis|jūriniai ereliai]] (''Haliaeetus albicilla''), [[Kurtinys|kurtiniai]] (''Tetrao urogallus'') ir kt. Kasmet peri 138 000 [[Antiniai|antinių]] šeimų, 5-7 milijonai pelkių ir vandens paukščių praskrenda virš Selengos deltos. === Flora === Ežero krantai yra apaugę spygliuočių miškais. Baikalo ekosistemoje aptinkama 1085 augalų rūšių iš kurių apie 40 % yra endemikai. Kaip ir gyvūnai, augalai yra prisitaikę prie atšiauraus taigos klimato.<ref>{{Cite web | title = Plants of the lake Baikal | work = irkutsk.org | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.irkutsk.org/baikal/plants/page_01.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160415182552/http://www.irkutsk.org/baikal/plants/page_01.htm | archivedate = 2016-04-15 | url-status=live }}</ref> == Istorija == === Priešistorė === Žmogus prie Baikalo apsigyveno seniai, kaip rodo archeologiniai kasinėjimai – jau akmens amžiuje, daugiau nei prieš 100 tūkstančių metų. Pastoviai apsigyventa prieš 25 tūkst. metų, tam įtakos turėjo patogi aplinka: gėlas vanduo, daug medžiojamų gyvūnų, kuras (apsiginti nuo šalčio). Manoma, kad turėjo primityvius kalendorius, religines apeigas. Aptinkama [[neolitas|neolito]] kapavietės, sienų piešiniai.<ref>{{Cite web | title = Baikal World - Archaeological sites of Lake Baikal | work = bww.irk.ru | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.bww.irk.ru/baikalhistory/baikalarchaeology.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160313234030/http://www.bww.irk.ru/baikalhistory/baikalarchaeology.html | archivedate = 2016-03-13 | url-status=live }}</ref> === Tyrinėjimai === [[Sibiras]] ilgam buvo neįdomi ir nesvarbi vieta tyrinėtojams, bei keliautojams, tai lėmė sunkus priėjimas ir atšiaurus klimatas. Pirmoji rusų ekspedicija pasiekusi Baikalo ežerą buvo [[xVII amžiaus 5-as dešimtmetis|1643]] m., jai vadovavo Kurbatas Ivanovas. Po ketverių metų – [[xVII amžiaus 5-as dešimtmetis|1647]], vykusiai ekspedicijai vadovavo Vasilijus Kolesnikovas. Šios dvi kelionės praturtino žinias apie Baikalą, jo šiaurines apylinkes, jų metu buvo įkurtas Verchneangarsko fortas. Pirma mokslinė ekspedicija įvyko [[1723]]–[[1724]] metais, caro [[Petras I|Petro I]] pavedimu. Kelionės metu buvo sužinota naujų faktų apie apylinkių gyventojus ir gamtą.<ref>{{Cite web | title = Baikal World - History of Lake Baikal explorations | work = bww.irk.ru | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.bww.irk.ru/baikalhistory/baikalexplorations.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160211074134/http://www.bww.irk.ru/baikalhistory/baikalexplorations.html | archivedate = 2016-02-11 | url-status=live }}</ref> Paminėtina ir lietuvių kilmės keliautojo [[Jonas Čerskis|Jono Čerskio]] [[1877]]–[[1880]] m. kelionė, kurios metu geografas tyrė Baikalo krantus, sudarė pirmąjį jo geologinį žemėlapį. [[Transsibiro geležinkelis]], pastatytas ~1898 (linija iki Baikalo ežero), labai pagyvino susidomėjimą Baikalu, jo tyrinėjimą, bei kolonizaciją. Naujas tyrinėjimų etapas prasidėjo, kai pirmą kartą buvo padaryta spalvota Baikalo nuotrauka iš kosmoso, [[1976]] metais. == Ekologija == [[Vaizdas:Baikal-Russia.A2002224.0430.250m.jpg|thumb|200px|Miškų gaisrai į šiaurę nuo Baikalo]] === Apsauga === Šiaurės rytinėje dalyje [[1916]] m. įkurtas [[Barguzino draustinis]], pirmasis gamtos rezervatas Baikalo pakrantėje. [[1969]] pietinėje dalyje įkurtas [[Baikalo draustinis]]. [[1986]] m., šiaurės vakaruose įkurtas Baikalo – Lenos gamtos rezervatas, Užbaikalės nacionalinis parkas rytuose ir Pabaikalės nacionalinis parkas pietvakariuose. [[1994]] m. Selengos upės delta (12 100 ha) įtraukta į Ramsaro vietovių sąrašą. Baikalo ežeras pripažintas viena unikaliausių ekosistemų pasaulyje ir [[1996]] m. įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. === Baikalo popieriaus gamykla === Baikalo popieriaus gamykla buvo pastatyta [[1966]] metais (tada tai buvo karo pramonės fabrikas). Šios gamyklos [[chloras|chloro]] (skirto balinti popierių) ir [[dioksinas|dioksino]] (per metus ~ 135–175&nbsp;kg) junginiai patenka į ežerą, kenkdami visai Baikalo ekosistemai. Gamtosaugininkai yra susirūpinę dėl šios gamyklos padarinių aplinkai, buvo pasiūlymų uždaryti fabriką, tačiau 3000 gamyklos darbuotojų liktų be darbo. Todėl dabar siekiama į fabriką įdiegti technologiją, kuri nenaudotų ar naudotų mažiau dioksino turinčių junginių. Šis problemos sprendimas kainuotų 600 mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]].<ref>{{Cite web | title = Foreign investment in Russia's pulp and paper industry | work = profundo.nl | url = http://www.profundo.nl/english/publications/russianpaper2.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20071021140224/http://www.profundo.nl/english/publications/russianpaper2.html | archivedate = 2007-10-21 | url-status=dead| access-date = 2007-05-30 }}</ref> === Naftotiekis === 2006 m. balandžio mėnesį buvo numatyta tiesti „Transneft“ naftotiekį, einantį šalia Baikalo ežero (kai kur tik 800 m atstumu), pastačius naftotiekį šioje aktyvioje [[Seismologija|seisminėje]] zonoje kiltų rizika naftos nutekėjimui. Protestų bangai augant, [[Rusija|Rusijos Federacijos]] prezidentas [[Vladimiras Putinas]] „patarė“ pakreipti naftotiekio statybą toliau į šiaurę, aplenkiant Baikalo ežerą.<ref>{{Cite web | title = Bitter row over Siberia oil route | work = news.bbc.co.uk | date = 2006-04-27 | accessdate = 2016-12-10 | url = http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/4950448.stm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160307185825/http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/4950448.stm | archivedate = 2016-03-07 | url-status=live }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{UNESCO|754}} * [http://www.bww.irk.ru www.bww.irk.ru] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061107104400/http://www.bww.irk.ru/ |date=2006-11-07 }} * [http://www.livinglakes.org/baikal www.livinglakes.org/baikal] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070531200029/http://www.livinglakes.org/baikal/ |date=2007-05-31 }} * [http://www.irkutsk.org/baikal www.irkutsk.org] * [http://www.ilec.or.jp/database/asi/asi-27.html www.ilec.or.jp/database/asi/asi-27.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050314124835/http://www.ilec.or.jp/database/asi/asi-27.html |date=2005-03-14 }} * [http://www.unep-wcmc.org/sites/wh/baikal.htm www.unep-wcmc.org/sites/wh/baikal.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070610200246/http://www.unep-wcmc.org/sites/wh/baikal.htm |date=2007-06-10 }} * [http://www.spauda.lt/history/russian/baikala.htm Baikalas ir jo apylinkės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091201062422/http://www.spauda.lt/history/russian/baikala.htm |date=2009-12-01 }} * [http://www.spauda.lt/history/russian/baikal.htm Baikalas ir jo paslaptys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090428043115/http://www.spauda.lt/history/russian/baikal.htm |date=2009-04-28 }} * [http://ice.tsu.ru/index.php?option=com_content&view=article&id=233:glaciers-and-meltwater-flux-to-lake-baikal-during-the-last-glacial-maximum&catid=43:2011-03-30-10-56-16&Itemid=88 Eduard Y. Osipov ., Oleg M. Khlystov. Glaciers and meltwater flux to Lake Baikal during the Last Glacial Maximum // Palaeogeography, Palaeoclimatology, Palaeoecology 294 (2010) 4–15.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171012050311/http://ice.tsu.ru/index.php?option=com_content&view=article&id=233:glaciers-and-meltwater-flux-to-lake-baikal-during-the-last-glacial-maximum&catid=43:2011-03-30-10-56-16&Itemid=88 |date=2017-10-12 }} {{UNESCORusija}} {{verta}} [[Kategorija:Sibiras]] [[Kategorija:Rusijos ežerai]] aqkwbsz3i34wqaj2kl0xi5hojxgpbbp 0 22891 7797989 6796205 2026-04-03T15:05:35Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Itališkos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos italų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7797989 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} '''Džiovineca''' ({{it|Giovinezza}} – ''jaunimas'') – [[Italija|Italijos]] [[fašizmas|fašistų]] daina, pagrindinė [[fašizmas|fašistų partijoje]]. Pradžioje sukurta kaip nefašistinė, tačiau vėliau ją priėmė fašistų partija, tekstas buvo kiek pakeistas, įtrauktas [[Benitas Musolinis|Benito Musolinio]] paminėjimas. {{daina-stub}} [[Kategorija:Dainos italų kalba]] jj2v8t1vihejd21gqnw3se65bmgelba 14 23198 7797990 4423857 2026-04-03T15:05:49Z Fnyxo 166866 Fnyxo pervadino puslapį [[Kategorija:Itališkos dainos]] į [[Kategorija:Dainos italų kalba]] 4423857 wikitext text/x-wiki [[Daina|Dainos]] atliekamos [[Italų kalba]]: [[Kategorija:Italijos kultūra]] [[Kategorija:Dainos pagal kalbą]] [[en:Category:Italian-language songs]] [[eo:Kategorio:Itallingvaj kantoj]] [[es:Categoría:Canciones en italiano]] [[fr:Catégorie:Chanson en italien]] [[ja:Category:イタリア語の楽曲]] [[ko:분류:이탈리아어 노래]] [[pt:Categoria:Canções em italiano]] [[ru:Категория:Песни на итальянском языке]] [[sv:Kategori:Italienskspråkiga sånger]] [[th:หมวดหมู่:เพลงภาษาอิตาลี]] [[tr:Kategori:İtalyanca şarkılar]] omgicsu1l4ey03x6efi8jal585afcyq 7797992 7797990 2026-04-03T15:06:08Z Fnyxo 166866 7797992 wikitext text/x-wiki [[Daina|Dainos]] atliekamos [[Italų kalba]]: [[Kategorija:Italijos kultūra]] [[Kategorija:Dainos pagal kalbą|Italų]] [[en:Category:Italian-language songs]] [[eo:Kategorio:Itallingvaj kantoj]] [[es:Categoría:Canciones en italiano]] [[fr:Catégorie:Chanson en italien]] [[ja:Category:イタリア語の楽曲]] [[ko:분류:이탈리아어 노래]] [[pt:Categoria:Canções em italiano]] [[ru:Категория:Песни на итальянском языке]] [[sv:Kategori:Italienskspråkiga sånger]] [[th:หมวดหมู่:เพลงภาษาอิตาลี]] [[tr:Kategori:İtalyanca şarkılar]] ttffj0ayq3dg46wy9ptnscr4xmmvemx 0 24992 7798377 7703270 2026-04-04T11:08:33Z CD 677 7798377 wikitext text/x-wiki {{city/Kongo Respublikos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Brazzaville |paveikslėlis = Les lieux de Brazzaville 03.jpg |paveikslėlio tekstas = Brazavilio panorama |herbas = |vėliava = |PL=4|PM=16|PS=0|IL=15|IM=17|IS=0 |komuna = Brazavilis |įkurtas = |vadovotitulas = Meras|vadovas = Hugues Ngouelondélé |gyventojumetai = 2001|gyventoju = 1018541 |plotas = 100 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = |kirč = Brazavi̇̀lis <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Brazavilis''' ({{fr|Brazzaville}}) – miestas [[Kongo Respublika|Kongo]] pietryčiuose, [[Kongo Respublika|Kongo Respublikos]] sostinė ir didžiausias miestas. 1,28 mln. gyventojų (2005). Brazavilis yra šiauriniame [[Kongas (upė)|Kongo upės]] krante už Malebo (buv. Stenlio) tvenkinio priešais [[Kinšasa|Kinšasos]] uostamiestį. Miestas yra pagrindinis šalies ekonominis centras, išvystyta spaudos, maisto, tekstilės, statybų pramonė. Brazavilis yra didelis upių uostas. Daug prekių keliauja žemyn upe į [[Puent Nuaras|Puent Nuarą]] prie [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]. Yra tarptautinis oro uostas ''Maya Maya'', Mariano Nguabio (''Marien-Ngouabi'') universitetas (įkurtas 1961 m.), [[Brazavilio zoologijos sodas]]. Siekiant atskirti Kongo Respubliką nuo [[KDR|Kongo Demokratinės Respublikos]], pirmoji kartais vadinama Kongu-Brazaviliu, o antrojo – Kongu-Kinšasa. == Etimologija == Gyvenvietę [[1880]] m. įkūrė prancūzų ir italų keliautojas [[Pierre Savorgnan de Brazza]] (1852–1905).<ref>Roman Adrian Cybriwsky (2013). Capital Cities around the World: An Encyclopedia of Geography, History, and Culture. ABC-Clio. p. 60.</ref> Iš pradžių ji vadinta Mfoo, bet [[1884]] m. suteiktas ''Brazavilio'' vardas įkūrėjo garbei ({{fr|Brazza}} + ''ville'' – „miestas“).<ref>{{Mašalaitis 2007|179–180}}</ref> == Istorija == Miestą [[1880]] m. įkūrė prancūzų ir italų keliautojas [[Pierre Savorgnan de Brazza]]. [[1882]]–[[1960]] m. priklausė [[Prancūzija]]i, vėliau tapo nepriklausomos Kongo Respublikos sostine. Miesto augimą labai paskatino nutiestas geležinkelis į Puent Nuarą ([[1946]] m.). == Sportas == * [[CSMD Diables Noirs]] – profesionalus Kongo Respublikos [[Futbolas|futbolo]] klubas, žaidžiantis aukščiausioje šalies lygoje. * [[AS Kondzo]] – futbolo klubas; * [[Patronage Sainte-Anne]] – futbolo klubas; * [[Inter Club Brazzaville]] – futbolo klubas. == Šaltiniai == {{Commonscat|Brazzaville}} {{išnašos}} [[Kategorija:Kongo Respublikos miestai]] [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Milijoniniai miestai]] dqr72djn8ktpj8a4mrsxctbnisw8l1p 4 27960 7798009 7794793 2026-04-03T15:08:36Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7798009 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Daniją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q35. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q206277|Q206277]] | [[Kopenhagos oro uostas]] | [[tarptautinis oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]] | 60 |- | [[:d:Q113215|Q113215]] | [[Carlsberg Group]] | [[alaus darykla]]<br/>[[verslas]]<br/>[[įmonė]]<br/>[[akcinė bendrovė]] | 54 |- | [[:d:Q1063455|Q1063455]] | [[The Lego Group]] | [[privačiai valdoma įmonė]] | 52 |- | [[:d:Q1531570|Q1531570]] | [[Global Biodiversity Information Facility]] | [[tarptautinė organizacija]]<br/>[[ne pelno organizacija]]<br/>[[research infrastructure]]<br/>[[data library]]<br/>[[online database]]<br/>[[biologinė duomenų bazė]]<br/>[[taxonomic database]]<br/>[[global species database]] | 51 |- | [[:d:Q209151|Q209151]] | [[Folketingas]] | [[atskira kamera]]<br/>[[vienerių rūmų įstatymų leidžiamoji valdžia]] | 51 |- | [[:d:Q202206|Q202206]] | [[Kristijanija]] | [[sąmoninga bendruomenė]]<br/>[[vietos savivalda]]<br/>[[mikrorajonas]]<br/>[[shanty town]]<br/>[[Netikra valstybė]] | 49 |- | [[:d:Q322361|Q322361]] | [[Ribe]] | [[mažas miestas]] | 49 |- | [[:d:Q500076|Q500076]] | [[Gentofte komuna]] | [[Danijos komuna]] | 48 |- | [[:d:Q842108|Q842108]] | [[Euronext]] | [[verslas]]<br/>[[akcinė bendrovė]] | 48 |- | [[:d:Q26167|Q26167]] | [[Šlėzvigo kunigaikštystė]] | [[istorinis regionas]]<br/>[[kunigaikštystė]] | 45 |- | [[:d:Q62326|Q62326]] | [[Danijos regionas]] | [[Organizacinė-teisinė forma|juridinė forma]] | 45 |- | [[:d:Q484018|Q484018]] | [[Gladsaxe Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 44 |- | [[:d:Q1164334|Q1164334]] | [[DR]] | [[visuomeninis transliuotojas]]<br/>[[organizacija]]<br/>[[production company]] | 43 |- | [[:d:Q212741|Q212741]] | [[Kopenhagos metro]] | [[automated rapid transit]] | 43 |- | [[:d:Q257223|Q257223]] | [[Ballerup Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 43 |- | [[:d:Q924265|Q924265]] | [[Orhuso universitetas]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[organizacija]] | 43 |- | [[:d:Q38840|Q38840]] | [[Catalogue of Life]] | [[biologinė duomenų bazė]]<br/>[[Interneto svetainė|Internetinė svetainė]]<br/>[[online database]] | 43 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q159318|Q159318]] | [[Moravijos bažnyčia]] | [[krikščionių konfesija]]<br/>[[misionierių draugija]] | 42 |- | [[:d:Q28031|Q28031]] | [[Svendborgė]] | [[miestas]] | 42 |- | [[:d:Q168446|Q168446]] | [[Low Saxon]] | [[tarmių grupė]]<br/>[[natūralioji kalba]]<br/>[[šiuolaikinė kalba]] | 41 |- | [[:d:Q183572|Q183572]] | [[Vordingborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 41 |- | [[:d:Q512562|Q512562]] | [[Hvidovre Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 41 |- | [[:d:Q70253009|Q70253009]] | [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 41 |- | [[:d:Q493826|Q493826]] | [[Lingbi Torbekas]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q493833|Q493833]] | [[Albertslund Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q499479|Q499479]] | [[Allerød Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q503153|Q503153]] | [[Stevns Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q58819597|Q58819597]] | [[Extinction Rebellion]] | [[visuomeninis judėjimas]]<br/>[[organizacija]]<br/>[[visuomenės apačia]]<br/>[[tiesioginiai veiklos metodai]] | 40 |- | [[:d:Q795477|Q795477]] | [[Danijos ministras pirmininkas]] | [[valstybinė įstaiga]] | 40 |- | [[:d:Q940733|Q940733]] | [[Kristianborgo rūmai]] | [[rūmai]]<br/>[[building of public administration]] | 40 |- | [[:d:Q29927|Q29927]] | [[Slagelse Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q110289|Q110289]] | [[Tivolio sodai]] | [[pramogų parkas]]<br/>[[pleasure garden]] | 39 |- | [[:d:Q282496|Q282496]] | [[Tårnby Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q503222|Q503222]] | [[Jammerbugt Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q504977|Q504977]] | [[Greve Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q507170|Q507170]] | [[Danijos liaudies partija]] | [[politinė partija]] | 39 |- | [[:d:Q511214|Q511214]] | [[Hjoringas]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q512528|Q512528]] | [[Mariagerfjordas]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q7715809|Q7715809]] | [[Thisted Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q30013|Q30013]] | [[Nyborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q165383|Q165383]] | [[Als]] | [[Sala]] | 38 |- | [[:d:Q206101|Q206101]] | [[Rozenborgo rūmai]] | [[rūmai]]<br/>[[muziejus]] | 38 |- | [[:d:Q217321|Q217321]] | [[Venstre]] | [[Šiaurės šalių agrarinės partijos]]<br/>[[politinė partija]] | 38 |- | [[:d:Q300856|Q300856]] | [[Aalborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q499400|Q499400]] | [[Høje-Taastrup Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q499469|Q499469]] | [[Solrød Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q502040|Q502040]] | [[Ishøj Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q503232|Q503232]] | [[Frederikssund Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q506716|Q506716]] | [[Næstved Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q511376|Q511376]] | [[Brønderslev Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q511949|Q511949]] | [[Rudersdalis]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q511975|Q511975]] | [[Vestimerlandas]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q512550|Q512550]] | [[Favrskovas]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q514844|Q514844]] | [[Vallensbæk Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q838823|Q838823]] | [[Dragør Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q21006|Q21006]] | [[Glostrup Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q21152|Q21152]] | [[Aabenraa Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q27976|Q27976]] | [[Faborg Midfinas]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q164490|Q164490]] | [[Herlev Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q244444|Q244444]] | [[2009 United Nations Climate Change Conference]] | [[United Nations Climate Change Conference]] | 37 |- | [[:d:Q3162907|Q3162907]] | [[Tønder Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q407292|Q407292]] | [[Air Greenland]] | [[oro linijų bendrovė]]<br/>[[flag carrier]] | 37 |- | [[:d:Q494827|Q494827]] | [[Gribskovas]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q500058|Q500058]] | [[Odder Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q502168|Q502168]] | [[Frederikshaunas (Q502168)|Frederikshaunas]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q503045|Q503045]] | [[Fredensborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q503108|Q503108]] | [[Skive Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q503227|Q503227]] | [[Struer Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q505113|Q505113]] | [[Egedalas]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q505369|Q505369]] | [[Lejre Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q506877|Q506877]] | [[Herning Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q512540|Q512540]] | [[Hørsholm Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q514777|Q514777]] | [[Ringkøbing-Skjern Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q883628|Q883628]] | [[Saint Lucy's Day]] | [[šventė]]<br/>[[Christian holy day]]<br/>[[religious holiday]] | 37 |- | [[:d:Q21151|Q21151]] | [[Sorø Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q27967|Q27967]] | [[Assens Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q28150|Q28150]] | [[Vejle Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q1137682|Q1137682]] | [[Trundholmo saulės vežimas]] | [[archeologinis radinys]]<br/>[[skulptūra]] | 36 |- | [[:d:Q1425064|Q1425064]] | [[Odsherred Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q204976|Q204976]] | [[Kalundborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q326528|Q326528]] | [[Børsen]] | [[office building]] | 36 |- | [[:d:Q499896|Q499896]] | [[Rebild Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q502962|Q502962]] | [[Viborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q503116|Q503116]] | [[Ringsted Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q504664|Q504664]] | [[Køge Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q505151|Q505151]] | [[Silkeborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q505156|Q505156]] | [[Norddjurs Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q510997|Q510997]] | [[Guldborgsunas]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q512595|Q512595]] | [[Iskast Brandė]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q515986|Q515986]] | [[Hedensted Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q612488|Q612488]] | [[Kerteminde Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q645747|Q645747]] | [[Esbjerg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q670153|Q670153]] | [[Lolland Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q829655|Q829655]] | [[Danijos Vakarų Indijos (Q829655)|Danijos Vakarų Indijos]] | [[kolonija]] | 36 |- | [[:d:Q21140|Q21140]] | [[Middelfart Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q21142|Q21142]] | [[Varde Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q21145|Q21145]] | [[Fredericija]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q21150|Q21150]] | [[Vejen Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q226103|Q226103]] | [[Frederiksborgo rūmai]] | [[pilis]]<br/>[[muziejus]] | 35 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] prcl4ev6n4743vh5hc0we1fi9p11fhj 3 33901 7798264 7795491 2026-04-03T19:53:40Z Pierre L'iserois 146905 /* Statkuškė */ naujas skyrius 7798264 wikitext text/x-wiki <center><div>[[Vaizdas:Nuvola apps bookcase.png|25px]] '''Archyvai: [[User talk:Hugo.arg/Archyvas1|I]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas2|II]] , [[User talk:Hugo.arg/Archyvas3|III]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas4|IV]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas5|V]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas6|VI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas7|VII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas8|VIII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas9|IX]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas10|X]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas11|XI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas12|XII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas13|XIII]]'''</center></div> {| class="wikitable" |- | [[File:No-AI.svg|150px]] |'''I DO NOT RESPOND TO AI TRANSLATED COMMENTS.<br>USE ENGLISH, RUSSIAN, SPANISH OR ANY OTHER LANGUAGE I COULD UNDERSTAND INSTEAD OF WRITTING MACHINE TRANSLATED GIBBERISH.<BR>THANK YOU!''' |} {{TOCright}} == Laukiai (Švenčionys) == 1905 - według mnie to 80 1931 - wieś - 92 leśniczówka - 5; była tu 55°02'27.4"N 26°01'01.3"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:29, 31 gruodžio 2025 (EET) == Maldžiūnai (Molėtai) == 1866 - 156 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:33, 1 sausio 2026 (EET) == Masliškė (Sariai) == 1866 - 28 1905 - 27 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:11, 1 sausio 2026 (EET) == Merionys II == 1931 - 36 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:48, 1 sausio 2026 (EET) == Noselėnai == 1866 - 105 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:14, 2 sausio 2026 (EET) == Nikaja == 1931 - 19 Była tu strażnica KOP [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:29, 2 sausio 2026 (EET) == Navasiolkos (Pabradė) == 1905 - 15 1931 - 95, bo połączyliście folwark i wieś. Ale folwark był tu 55°04'53.4"N 25°41'00.9"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:03, 2 sausio 2026 (EET) == Actekai == Sveikas, su Naujaisiais! Norėjau paklausti dėl Azteca stadiono. Kiek randu, ispanų kalboje ''Azteca'' reiškia „actekas, actekė“. Bet pervadinai ''Actekos'' vardu, gal turi argumentų? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 14:02, 3 sausio 2026 (EET) :Sveikas. Tave taipogi! Taip, bet atkreipk dėmesį, kad ne ''Estadio de Aztecas'', o vienaskaita ''Azteca''. Tai pažodžiui greičiau būtų Acteko stadionas. Bet šiuo atveju vertimas skamba tikrai prastai - tiesiog "Asteka" arba "Acteka" ir viskas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:59, 3 sausio 2026 (EET) Gal tuomet Acteko? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:25, 3 sausio 2026 (EET) :Bet kam šiuo atveju išmislyti savo vertimus? Gerai, yra koks ''Defensores del Chaco'' stadionas, tai kaip ir galima versti "Čako gynėjų stadionas", bet neaišku, kas čia tasai "actekas" - aš tai susilaikyčiau nuo tokių pažodinių vertimų. Pvz., "Estadio da Luz" Portugalijoje - negi dabar versti "Šviesos stadionas"? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:59, 3 sausio 2026 (EET) == Noseliszki == Hej. Jak będzie po litewsku? Poszukuję tej miejscowości, tam urodził się Józef Jan Giedroyć [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:37, 3 sausio 2026 (EET) :Może być "Noseliškės", ale nie może wyszukać nigdzie. Prawda, Noseliszki i Nasielany (jak w artykule [[:pl:Józef Jan Giedroyć]]) razne miestowoszczy ([https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/Nosel%C4%97nai?paieska=nosel*&i=7cf536f2-3ee3-49c1-87c5-62dc37d59398 bo tylko formy z *''Nasielan-'']). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:23, 3 sausio 2026 (EET) ::Tylko jak dla mnie to źle jest w artykule. Nie da się z Насeляны zrobić Noseliszek. Józef Jan Giedroyć mógł się urodzić gdzieś w rejonie malackim. Niedaleko Giedraičiai [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:07, 3 sausio 2026 (EET) == Ašvaraistis == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 4 sausio 2026 (EET) == Puočiai == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:39, 5 sausio 2026 (EET) == Lygos == Yra klubas [[SV Robinhood]]. Jis kitados varžėsi SVB Topklasse, [[SVB Eerste Divisie]], o 2024 m. susikūrė [[Suriname Major League]]. Pradėk viską verti, tai velniais kanopas išsisukinės. Kam to reikia? Lyga, net kokia maža, susmirdusi, bet savo pavadinimu atpažįstama ir keista aiškinti tokius dalykus. Man užtenka, kad latviai viską labai uoliai verčia. Medijose neatpažinti vertalai. Kam jie, kad pamandravoti aka koks literatūrinis mulas su EN-5, ES-5 atsirado ir išvertė? AŠ NET LIETUVIŠKAI SU AKCENTU KALBU. Ir kaip minėjau, [[A lyga]] visur ir lieka [[A lyga]], o jeigu bahasa Utama, ar latviai išverčia, tai jau jų problemos. Niekas daugiau neverčia. Ar [[J.League]] ar kokia mažytės šalies lyga. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:13, 6 sausio 2026 (EET) == Poliesė (Molėtai) == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:59, 6 sausio 2026 (EET) == cz == Čekai, net [[Serie A]] rašydavo italianška futbolova 1. liga. Ir [[A lyga]] litevska futbolova 1. liga. Aš tose wikiėse jau ne pirma diena ir matau klaidas, kurių nesinori matyti pas mus. Sustumti A lyga, paskui dėti | tokį brūkšnį? taip ir gaunasi, kad ne [[Serie A]], ne [[Bundesliga]], o prasideda vertalai aka Vokietijos pirmoji futbolo lyga. Jeigu nuo 2007 m. būtumėte pilnais sakiniais viską rašę, o ne sezonus su (I) vietoje Top lyga ir vietoje (II) antrasis divizionas, tai 2026 m. sausio mėn. nebekiltų problemų su lygų pavadinimu. Tasidarykite, galų gale, turą po Globalsportsarchive ar kitą svetainę. Niekas ten nerašys, kad '''Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga''' aliuzija į Armėnijos-Virmėnijos-Hayastano Premjer lygą. O namų darbus pasiradyti būtina. savo jau padariau, o dabar eilė šviesti kitus, net jeigu bando priešintis. :) Įsigudrindavo čekai didžiąsias lygas taip sufeilinti, ispanai irgi meistrai. Juk mes su medijomis dirbame, o ne su pelkės ekspertais. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:33, 7 sausio 2026 (EET) : Makenzi, tau dar šviestis ir šviestis pačiam, o jau bandai šviesti kitus :) Anot tavęs, verčiantys ne pagal tave yra kvailiai, neišmanėliai ir pan. – gal kartais ir į veidrodį pažvelk? Čia juk ne medijų ar pelkių šou, čia – enciklopedija, ir ne angliška, o lietuviška. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:53, 7 sausio 2026 (EET) ::Alio, garažas.. tu, [[Naudotojas:CD]] taip rašinėji, taip ir galvoji. Man niekada nebuvo įdomu, kaip ir kas švelpuoja. Diagnozių nenustatinėju niekam. /// Kas ten per [[:lv:Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija]] vs. Persian Gulf Pro League. /// Eilinis pvz, kaip CD viską navatnai supranta. '''Enciklopedija pas mumis lietuviška, o ne tarybinė, jeigu ką.''' :) [[Philippines Football League]] (PFL) vs. Filipinų futbolo lyga. Tokio reikliuko kaip FFL nėra. Jeigu yra [[MSL]] ir eilė kitų trumpinimų, tai po jūsų vertimų viskas bus neatpažįstama ir jau taip išversta, kad neduok dieve... [[Bundesliga]] imate ir večiate... vietoje vieno žodžio būtinai Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga išverstum... dar reikia prikergti, kad vyrų, nes yra ir moterų. Kai jūs tik pavadinimą padarote išvestą, tada labai mandrūs, o kai reikia du sakinius parašyti, tada pasirodo tasai vertalų beviltiškumas... Nori paversti LT_wiki pagal latviešu madas ir turėtis Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija??? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:04, 7 sausio 2026 (EET) :::[[:lv:Kataras Zvaigžņu līga]] katarietiška Žvaigždučių lyga.. kur lt dėtumėte mažąsias raides? [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:11, 7 sausio 2026 (EET) == Padubingė == Był jeszcze zaścianek (1905)/folwark (1931) '''55°00'19.8"N 25°39'32.5"E''' 1905 - 28 1931 - 32 i leśniczówka - 1931 - 8 - 55°01'05.9"N 25°38'59.6"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 7 sausio 2026 (EET) == Padvarė == w 1931 połączyliście trzy zaścianki, ale w 1905 już nie Powinno być 1905 - 8+5 (ale czemu u Was 10 - to nie wiem) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:50, 8 sausio 2026 (EET) == Paglūštė == 1931 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:32, 8 sausio 2026 (EET) == Popeliškė == Tu jest źle. Bo Popieliszki II w 1931 to 16. Pipieliszki I w 1931 to 20. Czemu macie 30 to nie wiem. Albo 16 albo 36. Popieliszki I były tu: 55°02'51.4"N 25°57'27.4"E; [https://pl.wikipedia.org/w/index.php?title=Popieliszki_I&action=edit&redlink=1 Popieliszki_I] [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:30, 10 sausio 2026 (EET) == Papiškės (Švenčionys) == 1905 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:18, 10 sausio 2026 (EET) == Raubiškiai (Švenčionys) == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:57, 11 sausio 2026 (EET) == Rimkai (Švenčionys) == 1905 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:48, 11 sausio 2026 (EET) == Spenglas (Švenčionys) == 1905 - 7 1931 - 17 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 14 sausio 2026 (EET) == Stanislavavas (Pabradė) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 14 sausio 2026 (EET) == Šoleliai == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:09, 17 sausio 2026 (EET) == Tartokas (Švenčionys) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 17 sausio 2026 (EET) == Zatiškės == 1866 - 55 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:43, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė I == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:20, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė II == 1905 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:30, 20 sausio 2026 (EET) == Ažutakis == 1905 - 28 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 21 sausio 2026 (EET) == Žirneliškė == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:58, 23 sausio 2026 (EET) == Andriejiškė == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:05, 8 vasario 2026 (EET) == Andreikos == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:58, 8 vasario 2026 (EET) == Astikiškė == 1905 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:14, 8 vasario 2026 (EET) == Beržinkos == 1905 - 27 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:22, 8 vasario 2026 (EET) == Can you give me more info about what page broke for this revert? == Greetings! You [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas%3ALtgyv&diff=7750029&oldid=7749740 reverted my edit to the template]. I had made the edit to fix page rendering errors with Parsoid. We are working to roll out Parsoid-based rendering for many wikis and I was trying to fix errors before we rolled out. Can you point me to some pages where images were broken after my edit so I can examine and make the right fix to the template? That template currently has bad markup and needs a fix - I just to make sure it is the right fix. Thanks for your assistance. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:13, 12 vasario 2026 (EET) :Hello. There were some (not all) pages where picture template got broken - I noticed that at pages [[Onuškis]], [[Pivašiūnai]]. It's hard to tell why these pages there shown incorrectly because all the smaller settlements' pages I saw was ok. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:18, 12 vasario 2026 (EET) ::Thanks, I'll take a look and see if I can fix it better this time. :) [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:20, 12 vasario 2026 (EET) :::I made a slightly different edit this time - hopefully it doesn't break anything else now. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 21:01, 12 vasario 2026 (EET) ::::Now it looks all right. Thank You. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:10, 12 vasario 2026 (EET) == Dėl Sa(r)žynos == Sveiki, labai ačiū, kad pastebėjote [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nova_Sa%C5%BEyna&curid=692747&diff=7750943&oldid=7750941 klaidą]. Iš ties, naudodamasis [https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/perrasa-is-lenku-kalbos?lang=lt] puslapiu kaip ir gerai supratau esmę, bet susimaišiau, kad '''rz''' keist tiesiog į '''ž''' ir netyčiom gavosi Saržyna, su palikta '''r''' raide. :D Ačiū, kad pataisėte! [[Naudotojas:Paxea|Pax^ea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 12:57, 13 vasario 2026 (EET) :Dalį vietovardžių galima pasitikrinti [https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/naujoji_sazyna čia] (ne viską ten už 100 % galima priimti, bet daugeliu atveju galima kliautis). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:39, 13 vasario 2026 (EET) == Mikštai == 1931 - 33 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:29, 14 vasario 2026 (EET) == Raudonalaukis == 1905 - 25 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:18, 15 vasario 2026 (EET) == Drūstėnai == 1866 - 50 1931 - 49, Wy macie wieś i [[Drūstėnų dvaras|Drūstėnų dvarą]] razem [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 18 vasario 2026 (EET) == Laimiškė == 1905 - 3 1931 - 21 https://pl.wikipedia.org/wiki/Filizburg_(rejon_%C5%9Bwi%C4%99cia%C5%84ski) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:58, 20 vasario 2026 (EET) == Gasiuliškė (Švenčionys) == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:01, 20 vasario 2026 (EET) == Grybai (Švenčionys) i Grybai (viensėdis) == Grybai (Švenčionys) - 1931 - 82 (należy odjąć 27 bo to Grybai (viensėdis)) Grybai (viensėdis) - 1905 - 18, 1931 - 27 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:56, 21 vasario 2026 (EET) == Pilypai (Švenčionys) == Hej. To polska Jankowszczyzna a nie Filipowo. Dawniej owszem czasem Filipiszki. 1866 - 23 1905 - 20 1931 - 61 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 23 vasario 2026 (EET) == [[:bat-smg:Medė|Medė]] == Kodėl miškas žemaitiškai yra medė o ne med'''ē'''? Kaip tas žodis yra linksniojamas? Daugiau komentarų? O gal [[:cs:wikt:medis#žemaitština|žemaitiškas žodis medis]] čekiškame vikižodyne yra ''neteisingai'' išlinksniojamas? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 17:21, 25 vasario 2026 (EET) :Na taigi [[LKŽ]] visada galima pasitikrinti: [http://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė] - kirčiuojamas 1 skiemuo. Čia du skirtingi žodžiai - ''medė'' yra miškas, o medis (daugiskaita ''medē'') - augalas, drevo (strom, tree: įterpiau --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET); [dřevo - malka, mediena, ne medis]), slaviškai sakant. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:31, 25 vasario 2026 (EET) ::O žemaitiškai linksniojamas kaip? Ar būtų galima bent vieną internetinę nuorodą į tą žodį betkokiame linksnyje, tik ne vardininke, '''žemaitiškame''' tekste? Būčiau labai dėkingas. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET) :::II linksniuotė: medė - medės - medē - medė - medi - medie - medė // medės - mediu - mediems - medės - mediems - medies - medės. Na, dabar tikrai nežinau, kur rasti pavyzdį žemaitiškame tekste, nes internete jų nėra daug. LKŽ cituoja Daukanto ''Kiti gires ir medes saugojo'', tai Daukanto raštuose tikrai turėtų būti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:51, 27 vasario 2026 (EET) ::::O dviskaitos nėra?? O šiaip, tai labai, labai ačiū, be Jūsų tikrai nepajudėčiau iš vietos. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 12:56, 27 vasario 2026 (EET) ::::O Daukanto cituojama ''medes'' forma Jūsų parašytame linksniavime nėra... tai dėl to, kad senovinė? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 13:03, 27 vasario 2026 (EET) :::::Dviskaita - ''dvi medi''. Ten Daukantas jau sulietuvintas, reikėtų ieškoti originalių raštų. Aišku, jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:10, 27 vasario 2026 (EET) ::::::Atsiprašau, bet dar neatsikabinsiu: Kokia yra žodžio ''medė'' gramatinė ''giminė'' (moteriškoji ar vyriškoji)? Kaip yra linksniojama dviskaita? Iš "''dvi medi''" išeitų, kad giminė yra moteriškoji. (Patvirtinsite ar paneigsite?; Jūsų šaltinis (h_t_t_p://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė) rodo, kad moteriškoji giminė, vienaskaita ("sf"); aišku, tai kad "jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą" man yra suprantama, man labiau yra įdomu, kaip dabar žemaičiai, kalba (apie miškus). Gal galite pasiūlyti, kas dar/irgi galėtų man čia patarti? Juk tai žemaičių gyvenime ir dabar ir praeityje buvo pakankamai svarbi sąvoka, tikrai svarbesnė, negu koks traktorius (anksčiau net nebuvo), ar nuotrauka ar raketa ar koks egzotiškas vaisius. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 20:27, 1 kovo 2026 (EET) == Kirdeikos == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:26, 28 vasario 2026 (EET) == Kirdeikiškė == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:53, 28 vasario 2026 (EET) == Pakapė (Švenčionys) == To dawna Kochanówka Podmiejska 1905 - 11 1931 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:07, 1 kovo 2026 (EET) == Konstantinavas (Švenčionys) == 1905 - +7 a tu Konstantinavas (Strūnaitis) 1905 - nie wiem ile, ale 7 to Konstantinavas (Švenčionys) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:48, 1 kovo 2026 (EET) == Kasčiukai (Švenčionys) == 1931 - 132, bo 6 to leśniczówka a leśniczówka była tu 55°07'51.1"N 25°59'13.3"E; https://pl.wikipedia.org/wiki/Ko%C5%9Bciukowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:35, 2 kovo 2026 (EET) == Kavalčiukai (Švenčionys) == 1866 - 47; Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, t. IV: Kęs – Kutno, Warszawa 1883, s. 504. [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:52, 2 kovo 2026 (EET) == Kurpės == 1905 - 65 wtedy jako Велеснритсная [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:00, 5 kovo 2026 (EET) :Велескритская. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 23:11, 5 kovo 2026 (EET) == Maldžiūnai (Švenčionys) == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:00, 8 kovo 2026 (EET) == Matusonys == 1905 - 54 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:06, 10 kovo 2026 (EET) == Kūtelai == Jeśli Kūtelai to Czechowszczyzna to 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 10 kovo 2026 (EET) == Misiūnai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:45, 15 kovo 2026 (EET) == Nevieriškė == 1905 - 104 a nie 56. Bo carski spis podaje, że od wsi do stacji w Nowych Święcianach były 4 wiorsty. A to wieś i 104 mieszkańców Natomiast 56 to Niewieryszki Wyharskie https://pl.wikipedia.org/wiki/Niewieryszki_Wyharskie i tu spis carski podaje 8 wiorst do Łyntup [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:40, 15 kovo 2026 (EET) == Naujasalis (Švenčionys) == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:18, 17 kovo 2026 (EET) == Novosiolkos (Švenčionys) == 1931 - 14 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:31, 17 kovo 2026 (EET) == Poškonys (Švenčionys) == 1866 - 57 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 24 kovo 2026 (EET) == Pliauškės == 1866 - 17 1931 - 73 bo to Plauszki Jodziszkańskie a Pliauškės III to własnie 37 bo to Plauszki Mielegiańskie [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:49, 27 kovo 2026 (EET) == Pliauškės III == 1866 - 20 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 01:03, 27 kovo 2026 (EET) == Pogulianka (Švenčionys) == 1905 - 30 były 3 Pohulanki, ale jedna to w gminie Podbrodzie, ta 5 mieszkańców [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 10:55, 28 kovo 2026 (EET) == Ragaučina == 1866 - 134 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 11:17, 29 kovo 2026 (EEST) == Rūdabestis == 1866 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:38, 29 kovo 2026 (EEST) == Samadūriškė == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:08, 30 kovo 2026 (EEST) == Statkuškė == 1866 - 6 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 3 balandžio 2026 (EEST) kr42d6uukj6qs4ywjh31rsypkfk2azn 7798271 7798264 2026-04-03T20:26:03Z Pierre L'iserois 146905 /* Strūna */ naujas skyrius 7798271 wikitext text/x-wiki <center><div>[[Vaizdas:Nuvola apps bookcase.png|25px]] '''Archyvai: [[User talk:Hugo.arg/Archyvas1|I]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas2|II]] , [[User talk:Hugo.arg/Archyvas3|III]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas4|IV]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas5|V]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas6|VI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas7|VII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas8|VIII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas9|IX]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas10|X]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas11|XI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas12|XII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas13|XIII]]'''</center></div> {| class="wikitable" |- | [[File:No-AI.svg|150px]] |'''I DO NOT RESPOND TO AI TRANSLATED COMMENTS.<br>USE ENGLISH, RUSSIAN, SPANISH OR ANY OTHER LANGUAGE I COULD UNDERSTAND INSTEAD OF WRITTING MACHINE TRANSLATED GIBBERISH.<BR>THANK YOU!''' |} {{TOCright}} == Laukiai (Švenčionys) == 1905 - według mnie to 80 1931 - wieś - 92 leśniczówka - 5; była tu 55°02'27.4"N 26°01'01.3"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:29, 31 gruodžio 2025 (EET) == Maldžiūnai (Molėtai) == 1866 - 156 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:33, 1 sausio 2026 (EET) == Masliškė (Sariai) == 1866 - 28 1905 - 27 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:11, 1 sausio 2026 (EET) == Merionys II == 1931 - 36 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:48, 1 sausio 2026 (EET) == Noselėnai == 1866 - 105 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:14, 2 sausio 2026 (EET) == Nikaja == 1931 - 19 Była tu strażnica KOP [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:29, 2 sausio 2026 (EET) == Navasiolkos (Pabradė) == 1905 - 15 1931 - 95, bo połączyliście folwark i wieś. Ale folwark był tu 55°04'53.4"N 25°41'00.9"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:03, 2 sausio 2026 (EET) == Actekai == Sveikas, su Naujaisiais! Norėjau paklausti dėl Azteca stadiono. Kiek randu, ispanų kalboje ''Azteca'' reiškia „actekas, actekė“. Bet pervadinai ''Actekos'' vardu, gal turi argumentų? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 14:02, 3 sausio 2026 (EET) :Sveikas. Tave taipogi! Taip, bet atkreipk dėmesį, kad ne ''Estadio de Aztecas'', o vienaskaita ''Azteca''. Tai pažodžiui greičiau būtų Acteko stadionas. Bet šiuo atveju vertimas skamba tikrai prastai - tiesiog "Asteka" arba "Acteka" ir viskas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:59, 3 sausio 2026 (EET) Gal tuomet Acteko? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:25, 3 sausio 2026 (EET) :Bet kam šiuo atveju išmislyti savo vertimus? Gerai, yra koks ''Defensores del Chaco'' stadionas, tai kaip ir galima versti "Čako gynėjų stadionas", bet neaišku, kas čia tasai "actekas" - aš tai susilaikyčiau nuo tokių pažodinių vertimų. Pvz., "Estadio da Luz" Portugalijoje - negi dabar versti "Šviesos stadionas"? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:59, 3 sausio 2026 (EET) == Noseliszki == Hej. Jak będzie po litewsku? Poszukuję tej miejscowości, tam urodził się Józef Jan Giedroyć [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:37, 3 sausio 2026 (EET) :Może być "Noseliškės", ale nie może wyszukać nigdzie. Prawda, Noseliszki i Nasielany (jak w artykule [[:pl:Józef Jan Giedroyć]]) razne miestowoszczy ([https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/Nosel%C4%97nai?paieska=nosel*&i=7cf536f2-3ee3-49c1-87c5-62dc37d59398 bo tylko formy z *''Nasielan-'']). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:23, 3 sausio 2026 (EET) ::Tylko jak dla mnie to źle jest w artykule. Nie da się z Насeляны zrobić Noseliszek. Józef Jan Giedroyć mógł się urodzić gdzieś w rejonie malackim. Niedaleko Giedraičiai [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:07, 3 sausio 2026 (EET) == Ašvaraistis == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 4 sausio 2026 (EET) == Puočiai == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:39, 5 sausio 2026 (EET) == Lygos == Yra klubas [[SV Robinhood]]. Jis kitados varžėsi SVB Topklasse, [[SVB Eerste Divisie]], o 2024 m. susikūrė [[Suriname Major League]]. Pradėk viską verti, tai velniais kanopas išsisukinės. Kam to reikia? Lyga, net kokia maža, susmirdusi, bet savo pavadinimu atpažįstama ir keista aiškinti tokius dalykus. Man užtenka, kad latviai viską labai uoliai verčia. Medijose neatpažinti vertalai. Kam jie, kad pamandravoti aka koks literatūrinis mulas su EN-5, ES-5 atsirado ir išvertė? AŠ NET LIETUVIŠKAI SU AKCENTU KALBU. Ir kaip minėjau, [[A lyga]] visur ir lieka [[A lyga]], o jeigu bahasa Utama, ar latviai išverčia, tai jau jų problemos. Niekas daugiau neverčia. Ar [[J.League]] ar kokia mažytės šalies lyga. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:13, 6 sausio 2026 (EET) == Poliesė (Molėtai) == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:59, 6 sausio 2026 (EET) == cz == Čekai, net [[Serie A]] rašydavo italianška futbolova 1. liga. Ir [[A lyga]] litevska futbolova 1. liga. Aš tose wikiėse jau ne pirma diena ir matau klaidas, kurių nesinori matyti pas mus. Sustumti A lyga, paskui dėti | tokį brūkšnį? taip ir gaunasi, kad ne [[Serie A]], ne [[Bundesliga]], o prasideda vertalai aka Vokietijos pirmoji futbolo lyga. Jeigu nuo 2007 m. būtumėte pilnais sakiniais viską rašę, o ne sezonus su (I) vietoje Top lyga ir vietoje (II) antrasis divizionas, tai 2026 m. sausio mėn. nebekiltų problemų su lygų pavadinimu. Tasidarykite, galų gale, turą po Globalsportsarchive ar kitą svetainę. Niekas ten nerašys, kad '''Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga''' aliuzija į Armėnijos-Virmėnijos-Hayastano Premjer lygą. O namų darbus pasiradyti būtina. savo jau padariau, o dabar eilė šviesti kitus, net jeigu bando priešintis. :) Įsigudrindavo čekai didžiąsias lygas taip sufeilinti, ispanai irgi meistrai. Juk mes su medijomis dirbame, o ne su pelkės ekspertais. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:33, 7 sausio 2026 (EET) : Makenzi, tau dar šviestis ir šviestis pačiam, o jau bandai šviesti kitus :) Anot tavęs, verčiantys ne pagal tave yra kvailiai, neišmanėliai ir pan. – gal kartais ir į veidrodį pažvelk? Čia juk ne medijų ar pelkių šou, čia – enciklopedija, ir ne angliška, o lietuviška. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:53, 7 sausio 2026 (EET) ::Alio, garažas.. tu, [[Naudotojas:CD]] taip rašinėji, taip ir galvoji. Man niekada nebuvo įdomu, kaip ir kas švelpuoja. Diagnozių nenustatinėju niekam. /// Kas ten per [[:lv:Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija]] vs. Persian Gulf Pro League. /// Eilinis pvz, kaip CD viską navatnai supranta. '''Enciklopedija pas mumis lietuviška, o ne tarybinė, jeigu ką.''' :) [[Philippines Football League]] (PFL) vs. Filipinų futbolo lyga. Tokio reikliuko kaip FFL nėra. Jeigu yra [[MSL]] ir eilė kitų trumpinimų, tai po jūsų vertimų viskas bus neatpažįstama ir jau taip išversta, kad neduok dieve... [[Bundesliga]] imate ir večiate... vietoje vieno žodžio būtinai Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga išverstum... dar reikia prikergti, kad vyrų, nes yra ir moterų. Kai jūs tik pavadinimą padarote išvestą, tada labai mandrūs, o kai reikia du sakinius parašyti, tada pasirodo tasai vertalų beviltiškumas... Nori paversti LT_wiki pagal latviešu madas ir turėtis Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija??? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:04, 7 sausio 2026 (EET) :::[[:lv:Kataras Zvaigžņu līga]] katarietiška Žvaigždučių lyga.. kur lt dėtumėte mažąsias raides? [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:11, 7 sausio 2026 (EET) == Padubingė == Był jeszcze zaścianek (1905)/folwark (1931) '''55°00'19.8"N 25°39'32.5"E''' 1905 - 28 1931 - 32 i leśniczówka - 1931 - 8 - 55°01'05.9"N 25°38'59.6"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 7 sausio 2026 (EET) == Padvarė == w 1931 połączyliście trzy zaścianki, ale w 1905 już nie Powinno być 1905 - 8+5 (ale czemu u Was 10 - to nie wiem) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:50, 8 sausio 2026 (EET) == Paglūštė == 1931 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:32, 8 sausio 2026 (EET) == Popeliškė == Tu jest źle. Bo Popieliszki II w 1931 to 16. Pipieliszki I w 1931 to 20. Czemu macie 30 to nie wiem. Albo 16 albo 36. Popieliszki I były tu: 55°02'51.4"N 25°57'27.4"E; [https://pl.wikipedia.org/w/index.php?title=Popieliszki_I&action=edit&redlink=1 Popieliszki_I] [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:30, 10 sausio 2026 (EET) == Papiškės (Švenčionys) == 1905 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:18, 10 sausio 2026 (EET) == Raubiškiai (Švenčionys) == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:57, 11 sausio 2026 (EET) == Rimkai (Švenčionys) == 1905 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:48, 11 sausio 2026 (EET) == Spenglas (Švenčionys) == 1905 - 7 1931 - 17 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 14 sausio 2026 (EET) == Stanislavavas (Pabradė) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 14 sausio 2026 (EET) == Šoleliai == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:09, 17 sausio 2026 (EET) == Tartokas (Švenčionys) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 17 sausio 2026 (EET) == Zatiškės == 1866 - 55 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:43, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė I == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:20, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė II == 1905 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:30, 20 sausio 2026 (EET) == Ažutakis == 1905 - 28 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 21 sausio 2026 (EET) == Žirneliškė == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:58, 23 sausio 2026 (EET) == Andriejiškė == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:05, 8 vasario 2026 (EET) == Andreikos == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:58, 8 vasario 2026 (EET) == Astikiškė == 1905 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:14, 8 vasario 2026 (EET) == Beržinkos == 1905 - 27 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:22, 8 vasario 2026 (EET) == Can you give me more info about what page broke for this revert? == Greetings! You [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas%3ALtgyv&diff=7750029&oldid=7749740 reverted my edit to the template]. I had made the edit to fix page rendering errors with Parsoid. We are working to roll out Parsoid-based rendering for many wikis and I was trying to fix errors before we rolled out. Can you point me to some pages where images were broken after my edit so I can examine and make the right fix to the template? That template currently has bad markup and needs a fix - I just to make sure it is the right fix. Thanks for your assistance. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:13, 12 vasario 2026 (EET) :Hello. There were some (not all) pages where picture template got broken - I noticed that at pages [[Onuškis]], [[Pivašiūnai]]. It's hard to tell why these pages there shown incorrectly because all the smaller settlements' pages I saw was ok. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:18, 12 vasario 2026 (EET) ::Thanks, I'll take a look and see if I can fix it better this time. :) [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:20, 12 vasario 2026 (EET) :::I made a slightly different edit this time - hopefully it doesn't break anything else now. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 21:01, 12 vasario 2026 (EET) ::::Now it looks all right. Thank You. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:10, 12 vasario 2026 (EET) == Dėl Sa(r)žynos == Sveiki, labai ačiū, kad pastebėjote [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nova_Sa%C5%BEyna&curid=692747&diff=7750943&oldid=7750941 klaidą]. Iš ties, naudodamasis [https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/perrasa-is-lenku-kalbos?lang=lt] puslapiu kaip ir gerai supratau esmę, bet susimaišiau, kad '''rz''' keist tiesiog į '''ž''' ir netyčiom gavosi Saržyna, su palikta '''r''' raide. :D Ačiū, kad pataisėte! [[Naudotojas:Paxea|Pax^ea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 12:57, 13 vasario 2026 (EET) :Dalį vietovardžių galima pasitikrinti [https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/naujoji_sazyna čia] (ne viską ten už 100 % galima priimti, bet daugeliu atveju galima kliautis). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:39, 13 vasario 2026 (EET) == Mikštai == 1931 - 33 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:29, 14 vasario 2026 (EET) == Raudonalaukis == 1905 - 25 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:18, 15 vasario 2026 (EET) == Drūstėnai == 1866 - 50 1931 - 49, Wy macie wieś i [[Drūstėnų dvaras|Drūstėnų dvarą]] razem [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 18 vasario 2026 (EET) == Laimiškė == 1905 - 3 1931 - 21 https://pl.wikipedia.org/wiki/Filizburg_(rejon_%C5%9Bwi%C4%99cia%C5%84ski) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:58, 20 vasario 2026 (EET) == Gasiuliškė (Švenčionys) == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:01, 20 vasario 2026 (EET) == Grybai (Švenčionys) i Grybai (viensėdis) == Grybai (Švenčionys) - 1931 - 82 (należy odjąć 27 bo to Grybai (viensėdis)) Grybai (viensėdis) - 1905 - 18, 1931 - 27 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:56, 21 vasario 2026 (EET) == Pilypai (Švenčionys) == Hej. To polska Jankowszczyzna a nie Filipowo. Dawniej owszem czasem Filipiszki. 1866 - 23 1905 - 20 1931 - 61 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 23 vasario 2026 (EET) == [[:bat-smg:Medė|Medė]] == Kodėl miškas žemaitiškai yra medė o ne med'''ē'''? Kaip tas žodis yra linksniojamas? Daugiau komentarų? O gal [[:cs:wikt:medis#žemaitština|žemaitiškas žodis medis]] čekiškame vikižodyne yra ''neteisingai'' išlinksniojamas? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 17:21, 25 vasario 2026 (EET) :Na taigi [[LKŽ]] visada galima pasitikrinti: [http://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė] - kirčiuojamas 1 skiemuo. Čia du skirtingi žodžiai - ''medė'' yra miškas, o medis (daugiskaita ''medē'') - augalas, drevo (strom, tree: įterpiau --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET); [dřevo - malka, mediena, ne medis]), slaviškai sakant. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:31, 25 vasario 2026 (EET) ::O žemaitiškai linksniojamas kaip? Ar būtų galima bent vieną internetinę nuorodą į tą žodį betkokiame linksnyje, tik ne vardininke, '''žemaitiškame''' tekste? Būčiau labai dėkingas. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET) :::II linksniuotė: medė - medės - medē - medė - medi - medie - medė // medės - mediu - mediems - medės - mediems - medies - medės. Na, dabar tikrai nežinau, kur rasti pavyzdį žemaitiškame tekste, nes internete jų nėra daug. LKŽ cituoja Daukanto ''Kiti gires ir medes saugojo'', tai Daukanto raštuose tikrai turėtų būti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:51, 27 vasario 2026 (EET) ::::O dviskaitos nėra?? O šiaip, tai labai, labai ačiū, be Jūsų tikrai nepajudėčiau iš vietos. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 12:56, 27 vasario 2026 (EET) ::::O Daukanto cituojama ''medes'' forma Jūsų parašytame linksniavime nėra... tai dėl to, kad senovinė? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 13:03, 27 vasario 2026 (EET) :::::Dviskaita - ''dvi medi''. Ten Daukantas jau sulietuvintas, reikėtų ieškoti originalių raštų. Aišku, jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:10, 27 vasario 2026 (EET) ::::::Atsiprašau, bet dar neatsikabinsiu: Kokia yra žodžio ''medė'' gramatinė ''giminė'' (moteriškoji ar vyriškoji)? Kaip yra linksniojama dviskaita? Iš "''dvi medi''" išeitų, kad giminė yra moteriškoji. (Patvirtinsite ar paneigsite?; Jūsų šaltinis (h_t_t_p://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė) rodo, kad moteriškoji giminė, vienaskaita ("sf"); aišku, tai kad "jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą" man yra suprantama, man labiau yra įdomu, kaip dabar žemaičiai, kalba (apie miškus). Gal galite pasiūlyti, kas dar/irgi galėtų man čia patarti? Juk tai žemaičių gyvenime ir dabar ir praeityje buvo pakankamai svarbi sąvoka, tikrai svarbesnė, negu koks traktorius (anksčiau net nebuvo), ar nuotrauka ar raketa ar koks egzotiškas vaisius. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 20:27, 1 kovo 2026 (EET) == Kirdeikos == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:26, 28 vasario 2026 (EET) == Kirdeikiškė == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:53, 28 vasario 2026 (EET) == Pakapė (Švenčionys) == To dawna Kochanówka Podmiejska 1905 - 11 1931 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:07, 1 kovo 2026 (EET) == Konstantinavas (Švenčionys) == 1905 - +7 a tu Konstantinavas (Strūnaitis) 1905 - nie wiem ile, ale 7 to Konstantinavas (Švenčionys) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:48, 1 kovo 2026 (EET) == Kasčiukai (Švenčionys) == 1931 - 132, bo 6 to leśniczówka a leśniczówka była tu 55°07'51.1"N 25°59'13.3"E; https://pl.wikipedia.org/wiki/Ko%C5%9Bciukowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:35, 2 kovo 2026 (EET) == Kavalčiukai (Švenčionys) == 1866 - 47; Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, t. IV: Kęs – Kutno, Warszawa 1883, s. 504. [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:52, 2 kovo 2026 (EET) == Kurpės == 1905 - 65 wtedy jako Велеснритсная [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:00, 5 kovo 2026 (EET) :Велескритская. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 23:11, 5 kovo 2026 (EET) == Maldžiūnai (Švenčionys) == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:00, 8 kovo 2026 (EET) == Matusonys == 1905 - 54 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:06, 10 kovo 2026 (EET) == Kūtelai == Jeśli Kūtelai to Czechowszczyzna to 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 10 kovo 2026 (EET) == Misiūnai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:45, 15 kovo 2026 (EET) == Nevieriškė == 1905 - 104 a nie 56. Bo carski spis podaje, że od wsi do stacji w Nowych Święcianach były 4 wiorsty. A to wieś i 104 mieszkańców Natomiast 56 to Niewieryszki Wyharskie https://pl.wikipedia.org/wiki/Niewieryszki_Wyharskie i tu spis carski podaje 8 wiorst do Łyntup [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:40, 15 kovo 2026 (EET) == Naujasalis (Švenčionys) == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:18, 17 kovo 2026 (EET) == Novosiolkos (Švenčionys) == 1931 - 14 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:31, 17 kovo 2026 (EET) == Poškonys (Švenčionys) == 1866 - 57 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 24 kovo 2026 (EET) == Pliauškės == 1866 - 17 1931 - 73 bo to Plauszki Jodziszkańskie a Pliauškės III to własnie 37 bo to Plauszki Mielegiańskie [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:49, 27 kovo 2026 (EET) == Pliauškės III == 1866 - 20 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 01:03, 27 kovo 2026 (EET) == Pogulianka (Švenčionys) == 1905 - 30 były 3 Pohulanki, ale jedna to w gminie Podbrodzie, ta 5 mieszkańców [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 10:55, 28 kovo 2026 (EET) == Ragaučina == 1866 - 134 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 11:17, 29 kovo 2026 (EEST) == Rūdabestis == 1866 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:38, 29 kovo 2026 (EEST) == Samadūriškė == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:08, 30 kovo 2026 (EEST) == Statkuškė == 1866 - 6 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 3 balandžio 2026 (EEST) == Strūna == 1866 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 3 balandžio 2026 (EEST) s9dklpk5poct74y916nfb760clvl0wi 7798341 7798271 2026-04-04T10:15:53Z Aiapapaia 215080 /* About deletion */ naujas skyrius 7798341 wikitext text/x-wiki <center><div>[[Vaizdas:Nuvola apps bookcase.png|25px]] '''Archyvai: [[User talk:Hugo.arg/Archyvas1|I]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas2|II]] , [[User talk:Hugo.arg/Archyvas3|III]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas4|IV]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas5|V]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas6|VI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas7|VII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas8|VIII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas9|IX]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas10|X]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas11|XI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas12|XII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas13|XIII]]'''</center></div> {| class="wikitable" |- | [[File:No-AI.svg|150px]] |'''I DO NOT RESPOND TO AI TRANSLATED COMMENTS.<br>USE ENGLISH, RUSSIAN, SPANISH OR ANY OTHER LANGUAGE I COULD UNDERSTAND INSTEAD OF WRITTING MACHINE TRANSLATED GIBBERISH.<BR>THANK YOU!''' |} {{TOCright}} == Laukiai (Švenčionys) == 1905 - według mnie to 80 1931 - wieś - 92 leśniczówka - 5; była tu 55°02'27.4"N 26°01'01.3"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:29, 31 gruodžio 2025 (EET) == Maldžiūnai (Molėtai) == 1866 - 156 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:33, 1 sausio 2026 (EET) == Masliškė (Sariai) == 1866 - 28 1905 - 27 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:11, 1 sausio 2026 (EET) == Merionys II == 1931 - 36 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:48, 1 sausio 2026 (EET) == Noselėnai == 1866 - 105 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:14, 2 sausio 2026 (EET) == Nikaja == 1931 - 19 Była tu strażnica KOP [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:29, 2 sausio 2026 (EET) == Navasiolkos (Pabradė) == 1905 - 15 1931 - 95, bo połączyliście folwark i wieś. Ale folwark był tu 55°04'53.4"N 25°41'00.9"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:03, 2 sausio 2026 (EET) == Actekai == Sveikas, su Naujaisiais! Norėjau paklausti dėl Azteca stadiono. Kiek randu, ispanų kalboje ''Azteca'' reiškia „actekas, actekė“. Bet pervadinai ''Actekos'' vardu, gal turi argumentų? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 14:02, 3 sausio 2026 (EET) :Sveikas. Tave taipogi! Taip, bet atkreipk dėmesį, kad ne ''Estadio de Aztecas'', o vienaskaita ''Azteca''. Tai pažodžiui greičiau būtų Acteko stadionas. Bet šiuo atveju vertimas skamba tikrai prastai - tiesiog "Asteka" arba "Acteka" ir viskas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:59, 3 sausio 2026 (EET) Gal tuomet Acteko? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:25, 3 sausio 2026 (EET) :Bet kam šiuo atveju išmislyti savo vertimus? Gerai, yra koks ''Defensores del Chaco'' stadionas, tai kaip ir galima versti "Čako gynėjų stadionas", bet neaišku, kas čia tasai "actekas" - aš tai susilaikyčiau nuo tokių pažodinių vertimų. Pvz., "Estadio da Luz" Portugalijoje - negi dabar versti "Šviesos stadionas"? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:59, 3 sausio 2026 (EET) == Noseliszki == Hej. Jak będzie po litewsku? Poszukuję tej miejscowości, tam urodził się Józef Jan Giedroyć [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:37, 3 sausio 2026 (EET) :Może być "Noseliškės", ale nie może wyszukać nigdzie. Prawda, Noseliszki i Nasielany (jak w artykule [[:pl:Józef Jan Giedroyć]]) razne miestowoszczy ([https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/Nosel%C4%97nai?paieska=nosel*&i=7cf536f2-3ee3-49c1-87c5-62dc37d59398 bo tylko formy z *''Nasielan-'']). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:23, 3 sausio 2026 (EET) ::Tylko jak dla mnie to źle jest w artykule. Nie da się z Насeляны zrobić Noseliszek. Józef Jan Giedroyć mógł się urodzić gdzieś w rejonie malackim. Niedaleko Giedraičiai [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:07, 3 sausio 2026 (EET) == Ašvaraistis == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 4 sausio 2026 (EET) == Puočiai == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:39, 5 sausio 2026 (EET) == Lygos == Yra klubas [[SV Robinhood]]. Jis kitados varžėsi SVB Topklasse, [[SVB Eerste Divisie]], o 2024 m. susikūrė [[Suriname Major League]]. Pradėk viską verti, tai velniais kanopas išsisukinės. Kam to reikia? Lyga, net kokia maža, susmirdusi, bet savo pavadinimu atpažįstama ir keista aiškinti tokius dalykus. Man užtenka, kad latviai viską labai uoliai verčia. Medijose neatpažinti vertalai. Kam jie, kad pamandravoti aka koks literatūrinis mulas su EN-5, ES-5 atsirado ir išvertė? AŠ NET LIETUVIŠKAI SU AKCENTU KALBU. Ir kaip minėjau, [[A lyga]] visur ir lieka [[A lyga]], o jeigu bahasa Utama, ar latviai išverčia, tai jau jų problemos. Niekas daugiau neverčia. Ar [[J.League]] ar kokia mažytės šalies lyga. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:13, 6 sausio 2026 (EET) == Poliesė (Molėtai) == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:59, 6 sausio 2026 (EET) == cz == Čekai, net [[Serie A]] rašydavo italianška futbolova 1. liga. Ir [[A lyga]] litevska futbolova 1. liga. Aš tose wikiėse jau ne pirma diena ir matau klaidas, kurių nesinori matyti pas mus. Sustumti A lyga, paskui dėti | tokį brūkšnį? taip ir gaunasi, kad ne [[Serie A]], ne [[Bundesliga]], o prasideda vertalai aka Vokietijos pirmoji futbolo lyga. Jeigu nuo 2007 m. būtumėte pilnais sakiniais viską rašę, o ne sezonus su (I) vietoje Top lyga ir vietoje (II) antrasis divizionas, tai 2026 m. sausio mėn. nebekiltų problemų su lygų pavadinimu. Tasidarykite, galų gale, turą po Globalsportsarchive ar kitą svetainę. Niekas ten nerašys, kad '''Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga''' aliuzija į Armėnijos-Virmėnijos-Hayastano Premjer lygą. O namų darbus pasiradyti būtina. savo jau padariau, o dabar eilė šviesti kitus, net jeigu bando priešintis. :) Įsigudrindavo čekai didžiąsias lygas taip sufeilinti, ispanai irgi meistrai. Juk mes su medijomis dirbame, o ne su pelkės ekspertais. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:33, 7 sausio 2026 (EET) : Makenzi, tau dar šviestis ir šviestis pačiam, o jau bandai šviesti kitus :) Anot tavęs, verčiantys ne pagal tave yra kvailiai, neišmanėliai ir pan. – gal kartais ir į veidrodį pažvelk? Čia juk ne medijų ar pelkių šou, čia – enciklopedija, ir ne angliška, o lietuviška. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:53, 7 sausio 2026 (EET) ::Alio, garažas.. tu, [[Naudotojas:CD]] taip rašinėji, taip ir galvoji. Man niekada nebuvo įdomu, kaip ir kas švelpuoja. Diagnozių nenustatinėju niekam. /// Kas ten per [[:lv:Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija]] vs. Persian Gulf Pro League. /// Eilinis pvz, kaip CD viską navatnai supranta. '''Enciklopedija pas mumis lietuviška, o ne tarybinė, jeigu ką.''' :) [[Philippines Football League]] (PFL) vs. Filipinų futbolo lyga. Tokio reikliuko kaip FFL nėra. Jeigu yra [[MSL]] ir eilė kitų trumpinimų, tai po jūsų vertimų viskas bus neatpažįstama ir jau taip išversta, kad neduok dieve... [[Bundesliga]] imate ir večiate... vietoje vieno žodžio būtinai Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga išverstum... dar reikia prikergti, kad vyrų, nes yra ir moterų. Kai jūs tik pavadinimą padarote išvestą, tada labai mandrūs, o kai reikia du sakinius parašyti, tada pasirodo tasai vertalų beviltiškumas... Nori paversti LT_wiki pagal latviešu madas ir turėtis Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija??? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:04, 7 sausio 2026 (EET) :::[[:lv:Kataras Zvaigžņu līga]] katarietiška Žvaigždučių lyga.. kur lt dėtumėte mažąsias raides? [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:11, 7 sausio 2026 (EET) == Padubingė == Był jeszcze zaścianek (1905)/folwark (1931) '''55°00'19.8"N 25°39'32.5"E''' 1905 - 28 1931 - 32 i leśniczówka - 1931 - 8 - 55°01'05.9"N 25°38'59.6"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 7 sausio 2026 (EET) == Padvarė == w 1931 połączyliście trzy zaścianki, ale w 1905 już nie Powinno być 1905 - 8+5 (ale czemu u Was 10 - to nie wiem) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:50, 8 sausio 2026 (EET) == Paglūštė == 1931 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:32, 8 sausio 2026 (EET) == Popeliškė == Tu jest źle. Bo Popieliszki II w 1931 to 16. Pipieliszki I w 1931 to 20. Czemu macie 30 to nie wiem. Albo 16 albo 36. Popieliszki I były tu: 55°02'51.4"N 25°57'27.4"E; [https://pl.wikipedia.org/w/index.php?title=Popieliszki_I&action=edit&redlink=1 Popieliszki_I] [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:30, 10 sausio 2026 (EET) == Papiškės (Švenčionys) == 1905 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:18, 10 sausio 2026 (EET) == Raubiškiai (Švenčionys) == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:57, 11 sausio 2026 (EET) == Rimkai (Švenčionys) == 1905 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:48, 11 sausio 2026 (EET) == Spenglas (Švenčionys) == 1905 - 7 1931 - 17 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 14 sausio 2026 (EET) == Stanislavavas (Pabradė) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 14 sausio 2026 (EET) == Šoleliai == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:09, 17 sausio 2026 (EET) == Tartokas (Švenčionys) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 17 sausio 2026 (EET) == Zatiškės == 1866 - 55 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:43, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė I == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:20, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė II == 1905 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:30, 20 sausio 2026 (EET) == Ažutakis == 1905 - 28 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 21 sausio 2026 (EET) == Žirneliškė == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:58, 23 sausio 2026 (EET) == Andriejiškė == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:05, 8 vasario 2026 (EET) == Andreikos == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:58, 8 vasario 2026 (EET) == Astikiškė == 1905 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:14, 8 vasario 2026 (EET) == Beržinkos == 1905 - 27 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:22, 8 vasario 2026 (EET) == Can you give me more info about what page broke for this revert? == Greetings! You [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas%3ALtgyv&diff=7750029&oldid=7749740 reverted my edit to the template]. I had made the edit to fix page rendering errors with Parsoid. We are working to roll out Parsoid-based rendering for many wikis and I was trying to fix errors before we rolled out. Can you point me to some pages where images were broken after my edit so I can examine and make the right fix to the template? That template currently has bad markup and needs a fix - I just to make sure it is the right fix. Thanks for your assistance. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:13, 12 vasario 2026 (EET) :Hello. There were some (not all) pages where picture template got broken - I noticed that at pages [[Onuškis]], [[Pivašiūnai]]. It's hard to tell why these pages there shown incorrectly because all the smaller settlements' pages I saw was ok. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:18, 12 vasario 2026 (EET) ::Thanks, I'll take a look and see if I can fix it better this time. :) [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:20, 12 vasario 2026 (EET) :::I made a slightly different edit this time - hopefully it doesn't break anything else now. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 21:01, 12 vasario 2026 (EET) ::::Now it looks all right. Thank You. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:10, 12 vasario 2026 (EET) == Dėl Sa(r)žynos == Sveiki, labai ačiū, kad pastebėjote [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nova_Sa%C5%BEyna&curid=692747&diff=7750943&oldid=7750941 klaidą]. Iš ties, naudodamasis [https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/perrasa-is-lenku-kalbos?lang=lt] puslapiu kaip ir gerai supratau esmę, bet susimaišiau, kad '''rz''' keist tiesiog į '''ž''' ir netyčiom gavosi Saržyna, su palikta '''r''' raide. :D Ačiū, kad pataisėte! [[Naudotojas:Paxea|Pax^ea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 12:57, 13 vasario 2026 (EET) :Dalį vietovardžių galima pasitikrinti [https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/naujoji_sazyna čia] (ne viską ten už 100 % galima priimti, bet daugeliu atveju galima kliautis). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:39, 13 vasario 2026 (EET) == Mikštai == 1931 - 33 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:29, 14 vasario 2026 (EET) == Raudonalaukis == 1905 - 25 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:18, 15 vasario 2026 (EET) == Drūstėnai == 1866 - 50 1931 - 49, Wy macie wieś i [[Drūstėnų dvaras|Drūstėnų dvarą]] razem [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 18 vasario 2026 (EET) == Laimiškė == 1905 - 3 1931 - 21 https://pl.wikipedia.org/wiki/Filizburg_(rejon_%C5%9Bwi%C4%99cia%C5%84ski) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:58, 20 vasario 2026 (EET) == Gasiuliškė (Švenčionys) == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:01, 20 vasario 2026 (EET) == Grybai (Švenčionys) i Grybai (viensėdis) == Grybai (Švenčionys) - 1931 - 82 (należy odjąć 27 bo to Grybai (viensėdis)) Grybai (viensėdis) - 1905 - 18, 1931 - 27 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:56, 21 vasario 2026 (EET) == Pilypai (Švenčionys) == Hej. To polska Jankowszczyzna a nie Filipowo. Dawniej owszem czasem Filipiszki. 1866 - 23 1905 - 20 1931 - 61 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 23 vasario 2026 (EET) == [[:bat-smg:Medė|Medė]] == Kodėl miškas žemaitiškai yra medė o ne med'''ē'''? Kaip tas žodis yra linksniojamas? Daugiau komentarų? O gal [[:cs:wikt:medis#žemaitština|žemaitiškas žodis medis]] čekiškame vikižodyne yra ''neteisingai'' išlinksniojamas? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 17:21, 25 vasario 2026 (EET) :Na taigi [[LKŽ]] visada galima pasitikrinti: [http://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė] - kirčiuojamas 1 skiemuo. Čia du skirtingi žodžiai - ''medė'' yra miškas, o medis (daugiskaita ''medē'') - augalas, drevo (strom, tree: įterpiau --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET); [dřevo - malka, mediena, ne medis]), slaviškai sakant. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:31, 25 vasario 2026 (EET) ::O žemaitiškai linksniojamas kaip? Ar būtų galima bent vieną internetinę nuorodą į tą žodį betkokiame linksnyje, tik ne vardininke, '''žemaitiškame''' tekste? Būčiau labai dėkingas. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET) :::II linksniuotė: medė - medės - medē - medė - medi - medie - medė // medės - mediu - mediems - medės - mediems - medies - medės. Na, dabar tikrai nežinau, kur rasti pavyzdį žemaitiškame tekste, nes internete jų nėra daug. LKŽ cituoja Daukanto ''Kiti gires ir medes saugojo'', tai Daukanto raštuose tikrai turėtų būti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:51, 27 vasario 2026 (EET) ::::O dviskaitos nėra?? O šiaip, tai labai, labai ačiū, be Jūsų tikrai nepajudėčiau iš vietos. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 12:56, 27 vasario 2026 (EET) ::::O Daukanto cituojama ''medes'' forma Jūsų parašytame linksniavime nėra... tai dėl to, kad senovinė? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 13:03, 27 vasario 2026 (EET) :::::Dviskaita - ''dvi medi''. Ten Daukantas jau sulietuvintas, reikėtų ieškoti originalių raštų. Aišku, jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:10, 27 vasario 2026 (EET) ::::::Atsiprašau, bet dar neatsikabinsiu: Kokia yra žodžio ''medė'' gramatinė ''giminė'' (moteriškoji ar vyriškoji)? Kaip yra linksniojama dviskaita? Iš "''dvi medi''" išeitų, kad giminė yra moteriškoji. (Patvirtinsite ar paneigsite?; Jūsų šaltinis (h_t_t_p://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė) rodo, kad moteriškoji giminė, vienaskaita ("sf"); aišku, tai kad "jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą" man yra suprantama, man labiau yra įdomu, kaip dabar žemaičiai, kalba (apie miškus). Gal galite pasiūlyti, kas dar/irgi galėtų man čia patarti? Juk tai žemaičių gyvenime ir dabar ir praeityje buvo pakankamai svarbi sąvoka, tikrai svarbesnė, negu koks traktorius (anksčiau net nebuvo), ar nuotrauka ar raketa ar koks egzotiškas vaisius. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 20:27, 1 kovo 2026 (EET) == Kirdeikos == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:26, 28 vasario 2026 (EET) == Kirdeikiškė == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:53, 28 vasario 2026 (EET) == Pakapė (Švenčionys) == To dawna Kochanówka Podmiejska 1905 - 11 1931 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:07, 1 kovo 2026 (EET) == Konstantinavas (Švenčionys) == 1905 - +7 a tu Konstantinavas (Strūnaitis) 1905 - nie wiem ile, ale 7 to Konstantinavas (Švenčionys) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:48, 1 kovo 2026 (EET) == Kasčiukai (Švenčionys) == 1931 - 132, bo 6 to leśniczówka a leśniczówka była tu 55°07'51.1"N 25°59'13.3"E; https://pl.wikipedia.org/wiki/Ko%C5%9Bciukowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:35, 2 kovo 2026 (EET) == Kavalčiukai (Švenčionys) == 1866 - 47; Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, t. IV: Kęs – Kutno, Warszawa 1883, s. 504. [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:52, 2 kovo 2026 (EET) == Kurpės == 1905 - 65 wtedy jako Велеснритсная [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:00, 5 kovo 2026 (EET) :Велескритская. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 23:11, 5 kovo 2026 (EET) == Maldžiūnai (Švenčionys) == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:00, 8 kovo 2026 (EET) == Matusonys == 1905 - 54 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:06, 10 kovo 2026 (EET) == Kūtelai == Jeśli Kūtelai to Czechowszczyzna to 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 10 kovo 2026 (EET) == Misiūnai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:45, 15 kovo 2026 (EET) == Nevieriškė == 1905 - 104 a nie 56. Bo carski spis podaje, że od wsi do stacji w Nowych Święcianach były 4 wiorsty. A to wieś i 104 mieszkańców Natomiast 56 to Niewieryszki Wyharskie https://pl.wikipedia.org/wiki/Niewieryszki_Wyharskie i tu spis carski podaje 8 wiorst do Łyntup [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:40, 15 kovo 2026 (EET) == Naujasalis (Švenčionys) == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:18, 17 kovo 2026 (EET) == Novosiolkos (Švenčionys) == 1931 - 14 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:31, 17 kovo 2026 (EET) == Poškonys (Švenčionys) == 1866 - 57 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 24 kovo 2026 (EET) == Pliauškės == 1866 - 17 1931 - 73 bo to Plauszki Jodziszkańskie a Pliauškės III to własnie 37 bo to Plauszki Mielegiańskie [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:49, 27 kovo 2026 (EET) == Pliauškės III == 1866 - 20 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 01:03, 27 kovo 2026 (EET) == Pogulianka (Švenčionys) == 1905 - 30 były 3 Pohulanki, ale jedna to w gminie Podbrodzie, ta 5 mieszkańców [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 10:55, 28 kovo 2026 (EET) == Ragaučina == 1866 - 134 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 11:17, 29 kovo 2026 (EEST) == Rūdabestis == 1866 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:38, 29 kovo 2026 (EEST) == Samadūriškė == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:08, 30 kovo 2026 (EEST) == Statkuškė == 1866 - 6 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 3 balandžio 2026 (EEST) == Strūna == 1866 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 3 balandžio 2026 (EEST) == About deletion == Hello, why do you did you suggest to delete my article about Demi Norvilaitė? [[Naudotojas:Aiapapaia|Aiapapaia]] ([[Naudotojo aptarimas:Aiapapaia|aptarimas]]) 13:15, 4 balandžio 2026 (EEST) 678bwpz6mqnwx4avj7rf8xwartfpyq6 7798342 7798341 2026-04-04T10:19:17Z Hugo.arg 1674 /* About deletion */ Atsakyti 7798342 wikitext text/x-wiki <center><div>[[Vaizdas:Nuvola apps bookcase.png|25px]] '''Archyvai: [[User talk:Hugo.arg/Archyvas1|I]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas2|II]] , [[User talk:Hugo.arg/Archyvas3|III]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas4|IV]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas5|V]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas6|VI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas7|VII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas8|VIII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas9|IX]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas10|X]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas11|XI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas12|XII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas13|XIII]]'''</center></div> {| class="wikitable" |- | [[File:No-AI.svg|150px]] |'''I DO NOT RESPOND TO AI TRANSLATED COMMENTS.<br>USE ENGLISH, RUSSIAN, SPANISH OR ANY OTHER LANGUAGE I COULD UNDERSTAND INSTEAD OF WRITTING MACHINE TRANSLATED GIBBERISH.<BR>THANK YOU!''' |} {{TOCright}} == Laukiai (Švenčionys) == 1905 - według mnie to 80 1931 - wieś - 92 leśniczówka - 5; była tu 55°02'27.4"N 26°01'01.3"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:29, 31 gruodžio 2025 (EET) == Maldžiūnai (Molėtai) == 1866 - 156 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:33, 1 sausio 2026 (EET) == Masliškė (Sariai) == 1866 - 28 1905 - 27 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:11, 1 sausio 2026 (EET) == Merionys II == 1931 - 36 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:48, 1 sausio 2026 (EET) == Noselėnai == 1866 - 105 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:14, 2 sausio 2026 (EET) == Nikaja == 1931 - 19 Była tu strażnica KOP [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:29, 2 sausio 2026 (EET) == Navasiolkos (Pabradė) == 1905 - 15 1931 - 95, bo połączyliście folwark i wieś. Ale folwark był tu 55°04'53.4"N 25°41'00.9"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:03, 2 sausio 2026 (EET) == Actekai == Sveikas, su Naujaisiais! Norėjau paklausti dėl Azteca stadiono. Kiek randu, ispanų kalboje ''Azteca'' reiškia „actekas, actekė“. Bet pervadinai ''Actekos'' vardu, gal turi argumentų? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 14:02, 3 sausio 2026 (EET) :Sveikas. Tave taipogi! Taip, bet atkreipk dėmesį, kad ne ''Estadio de Aztecas'', o vienaskaita ''Azteca''. Tai pažodžiui greičiau būtų Acteko stadionas. Bet šiuo atveju vertimas skamba tikrai prastai - tiesiog "Asteka" arba "Acteka" ir viskas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:59, 3 sausio 2026 (EET) Gal tuomet Acteko? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:25, 3 sausio 2026 (EET) :Bet kam šiuo atveju išmislyti savo vertimus? Gerai, yra koks ''Defensores del Chaco'' stadionas, tai kaip ir galima versti "Čako gynėjų stadionas", bet neaišku, kas čia tasai "actekas" - aš tai susilaikyčiau nuo tokių pažodinių vertimų. Pvz., "Estadio da Luz" Portugalijoje - negi dabar versti "Šviesos stadionas"? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:59, 3 sausio 2026 (EET) == Noseliszki == Hej. Jak będzie po litewsku? Poszukuję tej miejscowości, tam urodził się Józef Jan Giedroyć [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:37, 3 sausio 2026 (EET) :Może być "Noseliškės", ale nie może wyszukać nigdzie. Prawda, Noseliszki i Nasielany (jak w artykule [[:pl:Józef Jan Giedroyć]]) razne miestowoszczy ([https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/Nosel%C4%97nai?paieska=nosel*&i=7cf536f2-3ee3-49c1-87c5-62dc37d59398 bo tylko formy z *''Nasielan-'']). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:23, 3 sausio 2026 (EET) ::Tylko jak dla mnie to źle jest w artykule. Nie da się z Насeляны zrobić Noseliszek. Józef Jan Giedroyć mógł się urodzić gdzieś w rejonie malackim. Niedaleko Giedraičiai [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:07, 3 sausio 2026 (EET) == Ašvaraistis == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 4 sausio 2026 (EET) == Puočiai == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:39, 5 sausio 2026 (EET) == Lygos == Yra klubas [[SV Robinhood]]. Jis kitados varžėsi SVB Topklasse, [[SVB Eerste Divisie]], o 2024 m. susikūrė [[Suriname Major League]]. Pradėk viską verti, tai velniais kanopas išsisukinės. Kam to reikia? Lyga, net kokia maža, susmirdusi, bet savo pavadinimu atpažįstama ir keista aiškinti tokius dalykus. Man užtenka, kad latviai viską labai uoliai verčia. Medijose neatpažinti vertalai. Kam jie, kad pamandravoti aka koks literatūrinis mulas su EN-5, ES-5 atsirado ir išvertė? AŠ NET LIETUVIŠKAI SU AKCENTU KALBU. Ir kaip minėjau, [[A lyga]] visur ir lieka [[A lyga]], o jeigu bahasa Utama, ar latviai išverčia, tai jau jų problemos. Niekas daugiau neverčia. Ar [[J.League]] ar kokia mažytės šalies lyga. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:13, 6 sausio 2026 (EET) == Poliesė (Molėtai) == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:59, 6 sausio 2026 (EET) == cz == Čekai, net [[Serie A]] rašydavo italianška futbolova 1. liga. Ir [[A lyga]] litevska futbolova 1. liga. Aš tose wikiėse jau ne pirma diena ir matau klaidas, kurių nesinori matyti pas mus. Sustumti A lyga, paskui dėti | tokį brūkšnį? taip ir gaunasi, kad ne [[Serie A]], ne [[Bundesliga]], o prasideda vertalai aka Vokietijos pirmoji futbolo lyga. Jeigu nuo 2007 m. būtumėte pilnais sakiniais viską rašę, o ne sezonus su (I) vietoje Top lyga ir vietoje (II) antrasis divizionas, tai 2026 m. sausio mėn. nebekiltų problemų su lygų pavadinimu. Tasidarykite, galų gale, turą po Globalsportsarchive ar kitą svetainę. Niekas ten nerašys, kad '''Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga''' aliuzija į Armėnijos-Virmėnijos-Hayastano Premjer lygą. O namų darbus pasiradyti būtina. savo jau padariau, o dabar eilė šviesti kitus, net jeigu bando priešintis. :) Įsigudrindavo čekai didžiąsias lygas taip sufeilinti, ispanai irgi meistrai. Juk mes su medijomis dirbame, o ne su pelkės ekspertais. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:33, 7 sausio 2026 (EET) : Makenzi, tau dar šviestis ir šviestis pačiam, o jau bandai šviesti kitus :) Anot tavęs, verčiantys ne pagal tave yra kvailiai, neišmanėliai ir pan. – gal kartais ir į veidrodį pažvelk? Čia juk ne medijų ar pelkių šou, čia – enciklopedija, ir ne angliška, o lietuviška. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:53, 7 sausio 2026 (EET) ::Alio, garažas.. tu, [[Naudotojas:CD]] taip rašinėji, taip ir galvoji. Man niekada nebuvo įdomu, kaip ir kas švelpuoja. Diagnozių nenustatinėju niekam. /// Kas ten per [[:lv:Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija]] vs. Persian Gulf Pro League. /// Eilinis pvz, kaip CD viską navatnai supranta. '''Enciklopedija pas mumis lietuviška, o ne tarybinė, jeigu ką.''' :) [[Philippines Football League]] (PFL) vs. Filipinų futbolo lyga. Tokio reikliuko kaip FFL nėra. Jeigu yra [[MSL]] ir eilė kitų trumpinimų, tai po jūsų vertimų viskas bus neatpažįstama ir jau taip išversta, kad neduok dieve... [[Bundesliga]] imate ir večiate... vietoje vieno žodžio būtinai Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga išverstum... dar reikia prikergti, kad vyrų, nes yra ir moterų. Kai jūs tik pavadinimą padarote išvestą, tada labai mandrūs, o kai reikia du sakinius parašyti, tada pasirodo tasai vertalų beviltiškumas... Nori paversti LT_wiki pagal latviešu madas ir turėtis Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija??? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:04, 7 sausio 2026 (EET) :::[[:lv:Kataras Zvaigžņu līga]] katarietiška Žvaigždučių lyga.. kur lt dėtumėte mažąsias raides? [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:11, 7 sausio 2026 (EET) == Padubingė == Był jeszcze zaścianek (1905)/folwark (1931) '''55°00'19.8"N 25°39'32.5"E''' 1905 - 28 1931 - 32 i leśniczówka - 1931 - 8 - 55°01'05.9"N 25°38'59.6"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 7 sausio 2026 (EET) == Padvarė == w 1931 połączyliście trzy zaścianki, ale w 1905 już nie Powinno być 1905 - 8+5 (ale czemu u Was 10 - to nie wiem) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:50, 8 sausio 2026 (EET) == Paglūštė == 1931 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:32, 8 sausio 2026 (EET) == Popeliškė == Tu jest źle. Bo Popieliszki II w 1931 to 16. Pipieliszki I w 1931 to 20. Czemu macie 30 to nie wiem. Albo 16 albo 36. Popieliszki I były tu: 55°02'51.4"N 25°57'27.4"E; [https://pl.wikipedia.org/w/index.php?title=Popieliszki_I&action=edit&redlink=1 Popieliszki_I] [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:30, 10 sausio 2026 (EET) == Papiškės (Švenčionys) == 1905 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:18, 10 sausio 2026 (EET) == Raubiškiai (Švenčionys) == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:57, 11 sausio 2026 (EET) == Rimkai (Švenčionys) == 1905 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:48, 11 sausio 2026 (EET) == Spenglas (Švenčionys) == 1905 - 7 1931 - 17 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 14 sausio 2026 (EET) == Stanislavavas (Pabradė) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 14 sausio 2026 (EET) == Šoleliai == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:09, 17 sausio 2026 (EET) == Tartokas (Švenčionys) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 17 sausio 2026 (EET) == Zatiškės == 1866 - 55 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:43, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė I == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:20, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė II == 1905 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:30, 20 sausio 2026 (EET) == Ažutakis == 1905 - 28 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 21 sausio 2026 (EET) == Žirneliškė == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:58, 23 sausio 2026 (EET) == Andriejiškė == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:05, 8 vasario 2026 (EET) == Andreikos == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:58, 8 vasario 2026 (EET) == Astikiškė == 1905 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:14, 8 vasario 2026 (EET) == Beržinkos == 1905 - 27 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:22, 8 vasario 2026 (EET) == Can you give me more info about what page broke for this revert? == Greetings! You [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas%3ALtgyv&diff=7750029&oldid=7749740 reverted my edit to the template]. I had made the edit to fix page rendering errors with Parsoid. We are working to roll out Parsoid-based rendering for many wikis and I was trying to fix errors before we rolled out. Can you point me to some pages where images were broken after my edit so I can examine and make the right fix to the template? That template currently has bad markup and needs a fix - I just to make sure it is the right fix. Thanks for your assistance. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:13, 12 vasario 2026 (EET) :Hello. There were some (not all) pages where picture template got broken - I noticed that at pages [[Onuškis]], [[Pivašiūnai]]. It's hard to tell why these pages there shown incorrectly because all the smaller settlements' pages I saw was ok. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:18, 12 vasario 2026 (EET) ::Thanks, I'll take a look and see if I can fix it better this time. :) [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:20, 12 vasario 2026 (EET) :::I made a slightly different edit this time - hopefully it doesn't break anything else now. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 21:01, 12 vasario 2026 (EET) ::::Now it looks all right. Thank You. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:10, 12 vasario 2026 (EET) == Dėl Sa(r)žynos == Sveiki, labai ačiū, kad pastebėjote [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nova_Sa%C5%BEyna&curid=692747&diff=7750943&oldid=7750941 klaidą]. Iš ties, naudodamasis [https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/perrasa-is-lenku-kalbos?lang=lt] puslapiu kaip ir gerai supratau esmę, bet susimaišiau, kad '''rz''' keist tiesiog į '''ž''' ir netyčiom gavosi Saržyna, su palikta '''r''' raide. :D Ačiū, kad pataisėte! [[Naudotojas:Paxea|Pax^ea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 12:57, 13 vasario 2026 (EET) :Dalį vietovardžių galima pasitikrinti [https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/naujoji_sazyna čia] (ne viską ten už 100 % galima priimti, bet daugeliu atveju galima kliautis). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:39, 13 vasario 2026 (EET) == Mikštai == 1931 - 33 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:29, 14 vasario 2026 (EET) == Raudonalaukis == 1905 - 25 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:18, 15 vasario 2026 (EET) == Drūstėnai == 1866 - 50 1931 - 49, Wy macie wieś i [[Drūstėnų dvaras|Drūstėnų dvarą]] razem [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 18 vasario 2026 (EET) == Laimiškė == 1905 - 3 1931 - 21 https://pl.wikipedia.org/wiki/Filizburg_(rejon_%C5%9Bwi%C4%99cia%C5%84ski) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:58, 20 vasario 2026 (EET) == Gasiuliškė (Švenčionys) == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:01, 20 vasario 2026 (EET) == Grybai (Švenčionys) i Grybai (viensėdis) == Grybai (Švenčionys) - 1931 - 82 (należy odjąć 27 bo to Grybai (viensėdis)) Grybai (viensėdis) - 1905 - 18, 1931 - 27 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:56, 21 vasario 2026 (EET) == Pilypai (Švenčionys) == Hej. To polska Jankowszczyzna a nie Filipowo. Dawniej owszem czasem Filipiszki. 1866 - 23 1905 - 20 1931 - 61 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 23 vasario 2026 (EET) == [[:bat-smg:Medė|Medė]] == Kodėl miškas žemaitiškai yra medė o ne med'''ē'''? Kaip tas žodis yra linksniojamas? Daugiau komentarų? O gal [[:cs:wikt:medis#žemaitština|žemaitiškas žodis medis]] čekiškame vikižodyne yra ''neteisingai'' išlinksniojamas? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 17:21, 25 vasario 2026 (EET) :Na taigi [[LKŽ]] visada galima pasitikrinti: [http://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė] - kirčiuojamas 1 skiemuo. Čia du skirtingi žodžiai - ''medė'' yra miškas, o medis (daugiskaita ''medē'') - augalas, drevo (strom, tree: įterpiau --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET); [dřevo - malka, mediena, ne medis]), slaviškai sakant. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:31, 25 vasario 2026 (EET) ::O žemaitiškai linksniojamas kaip? Ar būtų galima bent vieną internetinę nuorodą į tą žodį betkokiame linksnyje, tik ne vardininke, '''žemaitiškame''' tekste? Būčiau labai dėkingas. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET) :::II linksniuotė: medė - medės - medē - medė - medi - medie - medė // medės - mediu - mediems - medės - mediems - medies - medės. Na, dabar tikrai nežinau, kur rasti pavyzdį žemaitiškame tekste, nes internete jų nėra daug. LKŽ cituoja Daukanto ''Kiti gires ir medes saugojo'', tai Daukanto raštuose tikrai turėtų būti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:51, 27 vasario 2026 (EET) ::::O dviskaitos nėra?? O šiaip, tai labai, labai ačiū, be Jūsų tikrai nepajudėčiau iš vietos. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 12:56, 27 vasario 2026 (EET) ::::O Daukanto cituojama ''medes'' forma Jūsų parašytame linksniavime nėra... tai dėl to, kad senovinė? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 13:03, 27 vasario 2026 (EET) :::::Dviskaita - ''dvi medi''. Ten Daukantas jau sulietuvintas, reikėtų ieškoti originalių raštų. Aišku, jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:10, 27 vasario 2026 (EET) ::::::Atsiprašau, bet dar neatsikabinsiu: Kokia yra žodžio ''medė'' gramatinė ''giminė'' (moteriškoji ar vyriškoji)? Kaip yra linksniojama dviskaita? Iš "''dvi medi''" išeitų, kad giminė yra moteriškoji. (Patvirtinsite ar paneigsite?; Jūsų šaltinis (h_t_t_p://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė) rodo, kad moteriškoji giminė, vienaskaita ("sf"); aišku, tai kad "jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą" man yra suprantama, man labiau yra įdomu, kaip dabar žemaičiai, kalba (apie miškus). Gal galite pasiūlyti, kas dar/irgi galėtų man čia patarti? Juk tai žemaičių gyvenime ir dabar ir praeityje buvo pakankamai svarbi sąvoka, tikrai svarbesnė, negu koks traktorius (anksčiau net nebuvo), ar nuotrauka ar raketa ar koks egzotiškas vaisius. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 20:27, 1 kovo 2026 (EET) == Kirdeikos == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:26, 28 vasario 2026 (EET) == Kirdeikiškė == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:53, 28 vasario 2026 (EET) == Pakapė (Švenčionys) == To dawna Kochanówka Podmiejska 1905 - 11 1931 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:07, 1 kovo 2026 (EET) == Konstantinavas (Švenčionys) == 1905 - +7 a tu Konstantinavas (Strūnaitis) 1905 - nie wiem ile, ale 7 to Konstantinavas (Švenčionys) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:48, 1 kovo 2026 (EET) == Kasčiukai (Švenčionys) == 1931 - 132, bo 6 to leśniczówka a leśniczówka była tu 55°07'51.1"N 25°59'13.3"E; https://pl.wikipedia.org/wiki/Ko%C5%9Bciukowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:35, 2 kovo 2026 (EET) == Kavalčiukai (Švenčionys) == 1866 - 47; Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, t. IV: Kęs – Kutno, Warszawa 1883, s. 504. [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:52, 2 kovo 2026 (EET) == Kurpės == 1905 - 65 wtedy jako Велеснритсная [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:00, 5 kovo 2026 (EET) :Велескритская. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 23:11, 5 kovo 2026 (EET) == Maldžiūnai (Švenčionys) == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:00, 8 kovo 2026 (EET) == Matusonys == 1905 - 54 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:06, 10 kovo 2026 (EET) == Kūtelai == Jeśli Kūtelai to Czechowszczyzna to 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 10 kovo 2026 (EET) == Misiūnai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:45, 15 kovo 2026 (EET) == Nevieriškė == 1905 - 104 a nie 56. Bo carski spis podaje, że od wsi do stacji w Nowych Święcianach były 4 wiorsty. A to wieś i 104 mieszkańców Natomiast 56 to Niewieryszki Wyharskie https://pl.wikipedia.org/wiki/Niewieryszki_Wyharskie i tu spis carski podaje 8 wiorst do Łyntup [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:40, 15 kovo 2026 (EET) == Naujasalis (Švenčionys) == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:18, 17 kovo 2026 (EET) == Novosiolkos (Švenčionys) == 1931 - 14 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:31, 17 kovo 2026 (EET) == Poškonys (Švenčionys) == 1866 - 57 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 24 kovo 2026 (EET) == Pliauškės == 1866 - 17 1931 - 73 bo to Plauszki Jodziszkańskie a Pliauškės III to własnie 37 bo to Plauszki Mielegiańskie [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:49, 27 kovo 2026 (EET) == Pliauškės III == 1866 - 20 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 01:03, 27 kovo 2026 (EET) == Pogulianka (Švenčionys) == 1905 - 30 były 3 Pohulanki, ale jedna to w gminie Podbrodzie, ta 5 mieszkańców [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 10:55, 28 kovo 2026 (EET) == Ragaučina == 1866 - 134 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 11:17, 29 kovo 2026 (EEST) == Rūdabestis == 1866 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:38, 29 kovo 2026 (EEST) == Samadūriškė == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:08, 30 kovo 2026 (EEST) == Statkuškė == 1866 - 6 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 3 balandžio 2026 (EEST) == Strūna == 1866 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 3 balandžio 2026 (EEST) == About deletion == Hello, why do you did you suggest to delete my article about Demi Norvilaitė? [[Naudotojas:Aiapapaia|Aiapapaia]] ([[Naudotojo aptarimas:Aiapapaia|aptarimas]]) 13:15, 4 balandžio 2026 (EEST) :[[Vikipedija:Reikšmingumas]] [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:19, 4 balandžio 2026 (EEST) 21zoiw2kaqlwzyapda195ldkv94f0pd 0 34250 7798275 7755612 2026-04-03T21:25:20Z Vezhlys 2008 pataisymas 7798275 wikitext text/x-wiki {{Redirect|Kleopatra}} {{Žmogaus biografija | fonas=reg | vardas =Kleopatra VII | titulas = | vaizdas =Cleopatra VII, dalla via appia tra ariccia e genzano, 40-30 ac ca. 02.JPG | vaizdo plotis = 220px | epigrafas = Kleopatros skulptūrinė galva Berlyno [[Senasis muziejus|Senajame muziejuje]] | visas vardas = | valdymo pradžia = | karūnavimas = | valdymo pabaiga = | kiti titulai = | dinastija =[[Ptolemėjų dinastija]] | gimė =[[69 m. pr. m. e.]] | gimimo vieta = [[Aleksandrija]] [[Egiptas]] | mirė =[[30 m. pr. m. e.]] | mirties vieta = [[Aleksandrija]] [[Egiptas]] | palaidotas = [[Aleksandrija]] | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Pasikartojanti dalis iki 0-10, pasikartoja jei nurodytas titulas su atitinkamu numeriu. Nuo 2 yra paslepiami. --> | titulas0 =[[Egipto faraonas]] | fonas0 = | kelintas0 = | nuo0 = | iki0 = | valdė0 = | vadovavo0 = | ėjo pareigas0 = | karūnavimas0 = | ankstesnis0 =[[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėjas XII]] | vėlesnis0 =Egiptą aneksavo Roma | pirmtakas0 = | įpėdinis0 = | vikiteka=Category:Cleopatra VII of Egypt}} [[Vaizdas:The Death of Cleopatra arthur.jpg|thumb|250px|Redžinaldo Artūro ''„Kleopatros mirtis“'', [[1892]] m.]] '''Kleopatra VII''' (iš graikų k. „tėvo garbė“; [[69 m. pr. m. e.]] – [[30 m. pr. m. e.]] [[rugpjūčio 12]] d.) – paskutinė [[Senovės Egiptas|Senovės Egipto]] [[faraonas|faraonė]]. Kleopatra VII, paprastai žinoma tik vardu Kleopatra, priklausė [[Ptolemėjų dinastija]]i, [[graikai|graikų]]<ref>Western civilisation:ideas, Politics, and society by Marvin Perry, Margaret C Jacob, Myrna Chase, James R Jacob page 132 :” Cleopatra (69- 30 BC), the Greek queen of Egypt, belonged to the Ptolemaic family, the Macedonian Greeks who ruled Egypt during the Hellenistic Age”.</ref><ref>The Civilization of Rome by Donald R. Dudley, Page 57:”In Egypt the Greek dynasty of the Ptolemies was the successor to the native Pharaohs, exploiting through a highly organized bureaucracy the great natural resources of the Nile Valley”</ref><ref>''The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt''. “,Cleopatra VII was born to Ptolemy XII Auletes (80–57 BCE, ruled 55–51 BCE) and Cleopatra, both parents being Macedonian Greeks."</ref><ref>''Encyclopedia of the Archaeology of Ancient Egypt'' by Kathryn Bard, page 488 „Ptolemaic kings were still crowned at Memphis and the city was popularly regarded as the Egyptian rival to Alexandria, founded by the Macedonian Greeks“; Page 687: "During the Ptolemaic period, when Egypt was governed by rulers of Greek descent…”</ref><ref>Cleopatra: A Sourcebook (Oklahoma Series in Classical Culture) by Prudence J. Jones (Author) page14„They were members of the Ptolemaic dynasty of Macedonian Greeks, who ruled Egypt after the death of its conqueror, Alexander the Great.“</ref><ref>''Women in Hellenistic Egypt'' by Sarah B. Pomeroy, page 16 “while Ptolemaic Egypt was a monarchy with a Greek ruling class."</ref> šeimai, kuri valdė Egiptą po [[Aleksandras Didysis|Aleksandro Didžiojo]] mirties [[Helenizmas|helenistiniu laikotarpiu]]. Ptolemėjai kalbėjo graikiškai, o ne egiptietiškai, tad abi kalbos buvo naudojamos tokiuose oficialiuose dokumentuose kaip [[Rozetos akmuo]]<ref>[http://www.bbc.co.uk/programmes/b00sbrz3 Radio 4 Programmes - A History of the World in 100 Objects, Empire Builders (300 BC - 1 AD), Rosetta Stone] accessdate=2010-06-07</ref>. Kleopatra išmoko egiptietiškai ir teigė esanti deivės [[Izidė]]s reinkarnacija. == Biografija == Kleopatra valdė 51−30 m. pr. m. e. laikotarpiu. Vėlesniame mene ji buvo vaizduojama kaip gražuolė, tačiau monetos ir skulptūros kūriniai iš jos laikotarpio rodo ją buvus nelabai gražia moterimi su atsikišusia nosimi. Amžininkų tvirtinimai apie jos intelektą ir sumanios politikos vedimą yra patikimi. Kadangi buvo numatyta, kad ji dalyvaus šalies valdyme, Kleopatra, kaip ir valdovo sūnūs, buvo apmokyta aritmetikos, geometrijos, retorikos, muzikos, astronomijos, medicinos.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 19</ref> Ji vienintelė iš Ptolemėjų išmoko egiptietiškai, tikriausiai suprato egiptiečių hieroglifus. Tai jai padėjo prisistatyti Egipto gyventojams „naująja [[Izidė|Izide]]“. Kleopatros tėvas neabejotinai buvo [[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėjus XII]], tačiau motinos klausimas neaiškus. Yra teiginių, kad Kleopatros domėjimasis egiptiečių kalba ir siekis grąžinti Egipto valstybės didybę buvo to, kad jos motina galimai buvo egiptietiškos diduomenės atstovė. Kita versija, jos motina galėjo būti oficiali Ptolemėjaus XII žmona, bendravardė Kleopatra V, apie kurią nieko nežinoma nuo 69 m. pr. m. e., t. y. metų, kada Kleopatra gimė. Šią versija paremtų faktas, kad istoriniuose šaltiniuose niekur nekvestionuojamas Kleopatros valdžios legitimumas, nors su antrąja žmona, kurios vardas nežinomas, Ptolemėjus XII susilaukė trijų vaikų.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 16</ref> Vėliau, praėjus daug laiko po jos mirties, Kleopatra Egipte buvo vertinama aukštai: IV a. pb. [[Filai|Filuose]] paauksuota ir atnaujinta jos statula, Palmyros karalienė [[Zenobija]] (III a.) buvo vaizduojama panaši į Kleopatrą. [[Vaizdas:Dendera Tempel 14.JPG|miniatiūra|213x213px|Kleopatros VII ir jos sūnaus Cezariono reljefai šventyklos sienoje [[Dendera|Denderoje]]]] Kleopatra iš pradžių apie vienerius metus valdė su tėvu [[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėju XII]], o po jo mirties, tėvo testamentu, pradėjo valdyti su jaunu, dešimtmečiu broliu [[Ptolemėjas XIII|Ptolemėju XIII]] (51−47 m. pr. m. e.).<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 14</ref> Po tėvo mirties Ptolemėjo XIII globėju tapo romėnų politinis veikėjas [[Gnėjus Pompėjus]], kuris buvo įsitraukęs į Ptolemėjų dinastinius reikalus. Apie 49 m. pr. m. e. Ptolemėjus XIII, tikriausiai Pompėjaus patarėjų veikiamas, pašalino Kleopatrą iš Aleksandrijos. Ji pabėgo į Siriją, kur surinko šalininkų armiją ir su ja 48 m. pr. m. e. vasarą ruošėsi grįžti į Aleksandriją.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 25</ref> Prieš ją buvo surinkta Ptolemėjaus XIII armija [[Peluzijus|Peluzijuje]]. Tuo metu pasikeitė politinė situacija Romos imperijoje – [[Farsalo mūšis|Farsalo mūšyje]] pralaimėjęs [[Gajus Julijus Cezaris|Cezariui]], Pompėjus bėgo į Egiptą ir buvo nužudytas buvusių savo šalininkų, norėjusių šitaip įsiteikti Cezariui. [[Gajus Julijus Cezaris|Gajui Julijui Cezariui]] vis dėlto reikėjo pinigų kovoms su Pompėjaus šalininkais, tad jis atvyko į Aleksandriją reikalauti sumokėti Ptolemėjaus XIII tėvo skolas. Kartu jis siekė sutaikyti Ptolemėjų XIII su Kleopatra ir ją iškvietė į Aleksandriją. Panašu, kad Ptolemėjus XIII ir jo patarėjai tam siekė sukliudyti. Pasak Plutarcho, Kleopatra atvyko naktį valtimi prie rūmų Aleksandrijoje. Ji buvo tik su vienu draugu Apolodoru Siciliečiu. Kleopatra buvo visu ūgiu suvyniota į lovos užtiesalą, kurį Apolodoras surišo virve ir taip pro sargus įnešė pas Cezarį. Julijus Cezaris esą buvo tuo labai sužavėtas.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press, 2007, p. 98</ref> Ptolemėjus XIII ir jo patarėjai buvo surezgę sąmokslą, ketindami nužudyti Cezarį, Aleksandrijoje vyravo visiška sumaištis, tuo metu pirmą kartą degė garsioji [[Aleksandrijos biblioteka]]. Per susirėmimą uoste Cezaris esą vos pasiekė savo laivyną, jam teko plaukti pačiam, nes nuskendo valtis.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press, 2007, p. 99</ref> Vėliau Cezario kariuomenė miesto mūšyje atsilaikė prieš egiptiečius. Atvykus generolo Mitridato pagalbai, egiptiečiai buvo nugalėti mūšyje prie Nilo. [[Ptolemėjas XIII|Ptolemėjus XIII]], kaip manoma, žuvo. Išvykdamas Cezaris Egipto valdovais patvirtino Kleopatrą su kitu broliu [[Ptolemėjas XIV|Ptolemėju XIV]] (47−44 m. pr. m. e.), pasak jo, įgyvendindamas Ptolemėjo XII testamento valią.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press, 2007, p. 105</ref> Kleopatrą Cezaris paminėjo ištikima sekėja, o jos jaunesnioji sesuo Arsinojė, kaip maištininkė, buvo išgabenta į Romą. Pagal egiptiečių papročius Kleopatra buvo ištekėjusi už abiejų brolių. 47 m. pr. m. e. jai gimė sūnus [[Cezarionas]], kurį ji skelbė esant [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] vaiku, taip sutvirtindama savo valdžią. 46 m. pr. m. e. Kleopatra atvyko pas Cezarį į [[Roma|Romą]]. Ji buvo apgyvendinta prabangioje aplinkoje ir romėnams pristatyta kaip [[Venera (deivė)|Veneros]] inkarnacija. Jos statula buvo pastatyta Veneros šventykloje, taip papiktinant tradicijų besilaikančius romiečius. Po [[Julijaus Cezario nužudymas|Cezario nužudymo]] [[44 m. pr. m. e.]] Kleopatra grįžo į Egiptą, kur jos brolis [[Ptolemėjas XIV|Ptolemėjus XIV]] mirė ir ji tapo vienintele šalies valdove. Sūnus [[Cezarionas]] buvo paskelbtas motinos bendravaldžiu, bet tik nominaliai. Politiniais tikslais Kleopatra susitiko su [[Markas Antonijus|Marku Antonijumi]] [[Tarsas|Tarse]] prieš Gajų Julijų Cezarį Oktavianą (vėliau pasivadino [[Augustas|Augustu]]). Jauna Kleopatra galėjo būti susitikusi su Marku Antonijumi dar 55 m. pr. m. e. Romos vietininko Sirijoje Gabinijaus invazijos į Egiptą metu. Pasak [[Apianas Aleksandrietis|Apiano Aleksandriečio]], Markas Antonijus buvo Kleopatrą įsimylėjęs iš pirmo žvilgsnio.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 14</ref> Po to Markas Antonijus viešėjo Aleksandrijoje, ir Kleopatra jam pagimdė dvynius [[Kleopatra Selenė II|Kleopatrą Selenę II]] ir [[Aleksandras Helijas|Aleksandrą Heliją]], ir vėliau – sūnų [[Ptolemėjas Filadelfas|Ptolemėją Filadelfą]]. Markas Antonijus įteisino santuoką su Kleopatra. 34 m. pr. m. e. Markas Antonijus dekretu padalijo Romos imperijos rytinių dalių valdymą tarp Kleopatros ir jos vaikų. Informavo Romos senatą, kad taip įtvirtino naujus imperijos vietininkus. [[Oktavianas Augustas|Oktavianas]] surengė propagandos kampaniją prieš Antonijų ir Kleopatrą, dėl ko Roma paskelbė karą Kleopatrai. [[Vaizdas:Cleopatra VII tetradrachm Ascalon mint.jpg|thumb|left|220px| Moneta su Kleopatros atvaizdu]] Antonijaus ir Kleopatros pajėgos 31 m. pr. m. e. rugsėjo 2 d. pralaimėjo lemiamame [[Akcijaus mūšis|Akcijaus jūrų mūšyje]] Oktaviano laivynui. Dėl nežinomų priežasčių Kleopatros laivynas netikėtai pasitraukė iš mūšio, kas didele dalimi prisidėjo prie mūšio baigties. Kita versija, Kleopatra pabėgo iš mūšio, kai jo baigtis jau tapo aiški. Oktavianas po to įtvirtino savo valdžią rytinėje imperijos dalyje. Antonijus ir Kleopatra buvo apsupti Aleksandrijoje, jų kariai ir laivynas masiškai perėjo Oktaviano pusėn. Antonijus nusižudė, pasak liudijimų, išgirdęs melagingas žinias apie Kleopatros mirtį. Kleopatra pasekė jo pavyzdžiu po 11 dienų. Teigiama, kad ji leido įkasti egiptietiškai angiai [[30 m. pr. m. e.]] [[rugpjūčio 12]] d.<ref>[http://www.smithsonianmag.com/history-archaeology/biography/cleopatra.html Who Was Cleopatra? (page 2)] accessdate 2008-01-22</ref> Cezarioną jo rėmėjai paskelbė faraonu, bet netrukus Oktaviano pajėgos užėmė Aleksandriją, Cezarionas buvo nužudytas. Pasak Plutarcho, užėmęs Aleksandriją, Oktavianas leidęs Kleopatrai palaidoti Antonijų savo rankomis ir tik po to Kleopatra nusižudžiusi.<ref>Stanley Mayer Burstein. ''The Reign of Cleopatra.'' University of Oklahoma Press, 2007, p. 130</ref> Egiptas tapo [[Egiptas (Romos provincija)|Romos provincija]]. Romos propaganda vėliau vaizdavo Kleopatrą amoralia moterimi, tesiekusia politinių tikslų, kuri išgelbėjo savo vardą garbinga mirtimi, nes patekusi į neišvengiamą Oktaviano nelaisvę ji būtų buvusi pravaryta Romos gatvėmis Oktaviano triumfo eisenoje, kaip tai padarė Julijus Cezaris su Kleopatros seserimi Arsinoje. Daugiausiai apie Kleopatrą žinoma iš [[Plutarchas|Plutarcho]] parašyto „Antonijaus gyvenimo“, kuriame istorikas Kleopatros žavesį matė ne išoriniame grožyje, o jos inteligencijoje, lingvistiniuose ir bendravimo sugebėjimuose.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 16</ref> Vienas iš egiptiečių veikalų apie kosmetikos ruošimą buvo priskirtas Kleopatros autorystei. Nors tai patvirtinančių žinių ir nėra, tačiau tikėtina, kad ji turėjusi reputaciją šioje srityje.<ref>Prudence J. Jones. ''Cleopatra: The Last Pharaoh.'' Haus Publishing, 2006, p. 18</ref> Iki šių laikų Kleopatra yra populiari figūra Vakarų kultūroje. Jos atminimas išliko dėl daugybės meno kūrinių, pvz.: [[Viljamas Šekspyras|Viljamo Šekspyro]] tragedijos ''Antonijus ir Kleopatra'', Jules Massenet operos ''Kleopatra'' ir [[1963]] m. filmo ''Kleopatra''. Ji visur vaizduojama kaip nepaprasta gražuolė, o tai, kad ji tapo galingiausių to meto vyrų meiluže, laikoma to įrodymu. Prancūzų filosofas [[Blaise Pascal|Blezas Paskalis]] ''Mintyse'' teigė: „Jei Kleopatros nosis būtų buvusi trumpesnė, būtų pasikeitęs viso pasaulio veidas.“<ref name=cleoppearance>[http://penelope.uchicago.edu/~grout/encyclopaedia_romana/miscellanea/cleopatra/bust.html The Beauty of Cleopatra] accessdate 2008-05-28</ref>. == Nuorodos == === Bendra === * [http://youtube.com/watch?v=JNBUZ38l4EI The Queen Cleopatra] at the [http://www.enc-tv.com/ Encyclopedia channel] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070629033942/http://enc-tv.com/ |date=2007-06-29 }} biographical films about historical figures * [http://www.isidore-of-seville.com/cleopatra/ Cleopatra on the Web] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050829022216/http://www.isidore-of-seville.com/cleopatra/16.html |date=2005-08-29 }} 580 resources, including ancient and modern pictures * [http://www.tyndale.cam.ac.uk/Egypt/ptolemies/cleopatra_vii.htm Cleopatra VII Philopator] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090912022049/http://www.tyndale.cam.ac.uk/Egypt/ptolemies/cleopatra_vii.htm |date=2009-09-12 }} ancient sources * [http://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Gazetteer/Places/Africa/Egypt/_Texts/BEVHOP/13*.html Cleopatra VII&nbsp;(VI)] at LacusCurtius – Chapter XIII of E. R. Bevan’s ''House of Ptolemy'', 1923 * [http://www.gutenberg.net/browse/BIBREC/BR10992.HTM Cleopatra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20040314221821/http://www.gutenberg.net/browse/BIBREC/BR10992.HTM |date=2004-03-14 }}, a Victorian children’s book by [[Jacob Abbott]], 1852, [[Project Gutenberg]] edition. * [https://web.archive.org/web/20090723024602/http://geocities.com/christopherjbennett/ptolemies/genealogy.htm Genealogy of Cleopatra VII] * [http://penelope.uchicago.edu/~grout/encyclopaedia_romana/miscellanea/cleopatra/cleopatra.html James Grout: ''Cleopatra''] part of the Encyclopædia Romana * [http://www.discoverychannelasia.com/ontv_egyptweek/death_cleopatra/index.shtml "Mysterious Death of Cleopatra"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060811000057/http://www.discoverychannelasia.com/ontv_egyptweek/death_cleopatra/index.shtml |date=2006-08-11 }} at the [http://www.discoverychannelasia.com/ Discovery Channel] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190123174924/http://www.discoverychannelasia.com/ |date=2019-01-23 }} * [http://www.bbc.co.uk/history/historic_figures/cleopatra_vii.shtml Cleopatra VII] at [http://www.bbc.co.uk/history/ BBC History] === Dailė === * [http://penelope.uchicago.edu/pseudodoxia/pseudo512.html Sir Thomas Browne: Of the Picture describing the death of Cleopatra] (1672) * [http://penelope.uchicago.edu/oddnotes/cleoinencaustic/cleopatraencaustic.html John Sartain: On the Antique Portrait of Cleopatra] (1818) ==Literatūra== * Ian Shaw, Paul Nicholson. ''The British Museum Dictionary of Ancient Egypt''. The American University in Cairo Press., 2002, p. 66 * [https://www.britannica.com/biography/Psamtik-I Encyclopaedia Britannica, 2009 01 14] == Išnašos == {{Išnašos}} {{s-start}} {{s-hou|[[Ptolemėjų dinastija]]||69 m. pr. m. e.||30 m. pr. m. e.}} {{s-bef|before=[[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėjas XII]]}} {{s-ttl|title=[[Sąrašas:Faraonai#Vėlyvasis_laikotarpis|Egipto faraonas]]|years=51–30 m. pr. m. e. |regent1='''[[Ptolemėjas XII|Ptolemėju XII]]''' |regent2='''[[Ptolemėjas XIII|Ptolemėju XIII]]''' |regent3='''[[Ptolemėjas XIV|Ptolemėju XIV]]''' |regent4='''[[Ptolemėjas XV Cezarionas|Ptolemėju XV Cezarionu]]'''}} {{s-aft|after=Egiptą aneksavo Roma}} {{end}} [[Kategorija:Ptolemėjų dinastija]] [[Kategorija:Egipto faraonai]] r8hobfdqjxx3ms9m34z6yvzmaebg5hm 0 35076 7798181 7794910 2026-04-03T16:44:35Z CD 677 7798181 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė | img=[[Vaizdas:LFF rinktine 2020.png|150px]]| asociacija=''[[Lietuvos futbolo federacija]]''| reitingas= '''146''' | treneris= {{flagicon|LTU}} [[Edgaras Jankauskas]]| rezultatyviausias=[[Tomas Danilevičius]] (19)| ilgiausiai= [[Saulius Mikoliūnas]] (101)| 1rungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 0:5 {{Fut|EST|2}}| 1rungtyniųvieta=[[Kaunas]]| 1rungtyniųdata=[[1923]] m. [[birželio 24]] d.| grungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 7:0 {{Fut|EST|2}}| grungtyniųvieta=[[Ryga]]| grungtyniųdata=[[1995]] m. [[gegužės 20]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:Flag of Egypt 1922.svg|20px]] [[Egipto vyrų futbolo rinktinė|Egiptas]] 10:0 Lietuva {{Flagicon|LTU}}| brungtyniųvieta=[[Paryžius]]| brungtyniųdata=[[1924]] m. [[gegužės 27]] d.| <!-- čempionatai --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0|pč=0| | pattern_la1=_ltu18h|pattern_b1=_ltu18h|pattern_ra1=_ltu18h|pattern_sh1=_ltu18h|pattern_so1=_ltu18h | leftarm1=FFDE00|body1=FFDE00|rightarm1=FFDE00|shorts1=007564|socks1=FFDE00 | pattern_la2=_lituania1617a|pattern_b2=_lituania1617a|pattern_ra2=_lituania1617a|pattern_sh2=_lituania1617a|pattern_so2=_kalmar16h | leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000 }} '''Lietuvos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Futbolas|futbolo]] komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti [[Lietuvos futbolo federacija]]i. == Istorija == === Tarpukario laikotarpis (1923–1940) === [[Vaizdas:Lithuanian Olympic football team , 1924.JPG|thumb|250px|Lietuvos futbolo rinktinė [[1924 m. vasaros olimpinės žaidynės|1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]].]] Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė [[1923 m.]] [[birželio 24]] d. su [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estijos]] komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5 (sudėtis: vartininkas Steponas Darius, gynėjai Dveringas, Gvildys, saugai Juozapaitis, Bartuška, Razma, puolėjai Varšukas, Baueris, Kiegas, Kunelis, Garbačiauskas). Pirmoji pergalė buvo iškovota [[1924 m.]] [[rugpjūčio 24]] d., kai [[Talinas|Taline]] rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat [[TSRS]] okupacijos [[1940 m.]] Iš viso per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialiais rungtynes, iš kurių 14 laimėjo, 12 sužaidė lygiosiomis ir 43 pralaimėjo. Iki 1927 metų rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 metais LFL paskyrė treneriu vengrą [[Ferenc Molnár (1884)|Ferencą Molnarą]], bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams – 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai – 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdą Marcinkų]]. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 metais Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai). Jam vadovaujant rinktinė iš 15 rungtynių pasiekė 4 pergales, 4 lygiasias ir 7 pralaimėjimus. 1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusių [[Olimpinės žaidynės|Olimpinių žaidynių]] futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape buvo sutriuškinta [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarijos]] rezultatu 0:9<ref>http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120808065157/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html |date=2012-08-08 }}</ref>. [[1928 m.]] startavo [[Baltijos taurė]]s turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvijos]] ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko [[1934]] ir [[1939 m.]]) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuvos rinktinė laimėjo šį turnyrą [[1930]] ir [[1935 m.]] Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į Tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. [[II pasaulio futbolo čempionatas|1934 m. PČ]] atrankos varžybose Lietuvai teko susirungti su [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedijos]] ir Estijos ekipomis. Pirmąjį mačą Kaune, [[Kariuomenės stadionas|Kariuomenės sporto stadione]], švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi po estų pralaimėjimo švedams tapo aišku, jog tiek lietuviai, tiek estai neturi jokių galimybių prasimušti į tolimesnį etapą. [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938 m. PČ]] atrankos varžybose reikėjo žaisti tik su Latvijos komanda, tačiau lietuviai kaimynams pralaimėjo abejas rungtynes – 2:4 išvykoje ir 1:5 namuose – ir į tolesnį turnyro etapą nepateko. === Sovietinės okupacijos laikotarpis (1940–1990) === Nuo 1940 m. iki [[1990 m.]] Lietuvai esant [[TSRS]] okupacijoje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė [[spartakiada|TSRS tautų spartakiadose]] ir draugiškose rungtynėse. Per šį laikotarpį sužaistos 23 rungtynės, per kuriais iškovota 11 pergalių, 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis ir 10 buvo pralaimėta. Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo [[TSRS vyrų futbolo rinktinė|TSRS futbolo rinktinės]] sudėtyje. [[1988 m.]] du lietuviai – [[Arminas Narbekovas]] ir [[Arvydas Janonis]] – TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|Seulo olimpinių žaidynių]] aukso medalius. Tais pačiais [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988 m.]] į sidabrą [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionate]] iškovojusios TSRS rinktinės sudėtį buvo įtrauktas, tačiau į aikštę taip ir neišbėgo, [[FK Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgirio“]] klubo gynėjas [[Viačeslavas Sukristovas]]. === Po Neprikausomybės atgavimo (nuo 1990 m.) === [[Kovo 11 aktas|Atkūrūs Nepriklausomybę]], pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė [[Tbilisis|Tbilisyje]] 1990 m. [[gegužės 27]] d. su [[Gruzijos vyrų futbolo rinktinė|Gruzija]], jos baigėsi lygiosiomis 2:2.<ref>UEFA Member associacion profile – Lithuania [http://www.uefa.com/memberassociations/association=ltu/profile/index.html]</ref> Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. [[1991]] m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Po nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuva jame nugalėjo 8 kartus (1991, [[1992]], [[1994]], [[1996]], [[1997]], [[1998]], [[2005]] ir [[2010]] m.), pridėjus du prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] iškovotus titulus, Lietuvos rinktinė Baltijos taurę yra laimėjusi jau 10 kartų. Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos]] futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]], kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. [[1999]] m. lietuviai [[Argentina|Argentinoje]] žaidė su pasaulio elitui priskiriamais [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|argentiniečiais]] ir iškovojo lygiąsias 0:0. ==== Lietuvos rinktinė oficialiose varžybose ==== [[Vaizdas:Kauno stadionas by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Dabartinis namų stadionas]] [[Vaizdas:LFF2 by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Ankstesnis namų stadionas]] 14 kartų nesėkmingai bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (7 kartus į pasaulio čempionatus ir 7 kartus į Europos čempionatus). Vieną kartą dalyvavo [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje]]. Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai – [[XV pasaulio futbolo čempionatas|'''1994 m. PČ''']]. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. [[balandžio 28]] d. išvykoje žaidė su [[Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė|Šiaurės Airija]]. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2<ref>http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcNIR_v_LTU</ref>. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo – per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš [[Albanijos vyrų futbolo rinktinė|Albaniją]]), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|danais]]) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų – penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse). Iš viso lietuviai surinko 7 taškus (tuo metu už pergale buvo skiriami tik 2 taškai) užėmė 5-ąją vietą savo grupėje<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/1994</ref>. Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras – atrankos varžybos į [[X Europos futbolo čempionatas|'''1996 m. Europos futbolo čempionatą''']]. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš [[Ukrainos vyrų futbolo rinktinė|Ukrainos]] komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje – per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėniją]] du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 – pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|kroatais]]) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 – kroatams, 1:3 – ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 – [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|italams]]). Surinkusi 16 taškų Lietuvos komanda užtikrintai užėmė trečiąją vietą savo grupėje, tiesa, gerokai atsilikusi nuo pirmose dviejose vietose įsitvirtinusių Kroatijos ir Italijos rinktinių<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/1996</ref>. Atrankoje į [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|'''1998 m. PČ''']] [[Prancūzija|Prancūzijoje]] lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo – patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su [[Airijos vyrų futbolo rinktinė|Airija]] dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. [[rugsėjo 10]] d. lietuviai savo aikštėje – [[Vilnius|Vilniuje]] – pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2<ref>http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcLTU_v_IRL</ref> ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]], tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš [[Makedonijos vyrų futbolo rinktinė|Makedoniją]] ir 2:0 prieš [[Islandijos vyrų futbolo rinktinė|Islandiją]]), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk – 0:3 ir 0:1 – nusileista grupės nugalėtojams [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|rumunams]]). 17 surinktų taškų iki šiol lieka geriausias Lietuvos rinktinės rezultatas kada nors pasiektas žaidžiant atrankoje į aukščiausio lygio futbolo turnyrus. Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į [[XI Europos futbolo čempionatas|'''Euro 2000''']] čempionatą [[Belgija|Belgijoje]] ir [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotija]], tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia [[Farerų salų vyrų futbolo rinktinė|Farerų salų]] vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš [[Bosnijos ir Hercegovinos vyrų futbolo rinktinė|Bosnijos ir Hercegovinos]] komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė [[Valdas Ivanauskas]])<ref>http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2000uecLTU_v_BIH</ref>, tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 – [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|čekams]], 1:2 – estams ir 0:2 – bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3). Iš viso buvo surinkta 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) ir, dėl blogesnio įvarčių santykio (-8) nei tiek pat taškų surinkusių bosnių (-3) ir estų (-2), užimta galutinė penkta vieta grupėje<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/em-qualifikation-1998-1999-gruppe-9/0/</ref>. Atranka į [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|'''2002 m. PČ''']] buvo vienas nesėkmingiausių Lietuvos rinktinės atrankos turnyrų. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės – 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|vengrų]] (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai [[Stasys Stankus|Stasį Stankų]] laikinai pakeitė [[Julius Kvedaras]], o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė [[Benjaminas Zelkevičius]]), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams. Iš viso per 8 rungtynes lietuviai surinko vos 2 taškus (2 lygiosios ir 6 pralaimėjimai) ir grupėje liko paskutiniai – penkti<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2002-gruppe-8/0/</ref>. Atrankos ciklo į [[XII Europos futbolo čempionatas|'''2004 m. EČ''']] starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|vokiečiams]] (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). [[2003]] m. lietuviai pradėjo sėkmingai – iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1),<ref>{{cite web |title=Pasaulį pribloškė lygiosios Vokietijoje |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |date=2003-03-31 |url=https://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pasauli-pribloske-lygiosios-vokietijoje-7554 |access-date=2024-08-02 |language=lt}}</ref> o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0). Vėliau sekė pralaimėjimas Islandijos rinktinei, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, vėliau įveikti Farerai 3:1, tačiau pralaimėtos paskutinės ciklo rungtynės škotams (0:1). Galutinis rezultatas – 10 taškų (3 pergalės, 1 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) per 8 rungtynes ir ketvirtoji vieta grupėje. [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|'''2006 m. PČ''']] atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai – lygiosios 1:1 su [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|belgais]], pergalė prieš [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Mariną]] 4:0, lygiosios su [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]] 0:0<ref>http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131225051359/http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html |date=2013-12-25 }}</ref> ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną – tai leido Lietuvai baigti [[2004]] m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su Bosnija ir Hercogovina 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje [[Serbijos vyrų futbolo rinktinė|serbams]], 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/2006</ref> (plačiau žr. ''''[[Lietuvos rinktinė 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]'''). Atranką į [[XIII Europos futbolo čempionatas|'''2008 m. EČ''']] Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1),<ref>{{cite web |title=Futbolo sensacija: Lietuva - Italija 1:1 (nuotraukos) |url=http://www.lrytas.lt/-11572183681157143813-futbolo-sensacija-lietuva-italija-1-1-nuotraukos.htm |archive-url=https://archive.ph/FkOx |archive-date=2012-09-04}}</ref> vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|prancūzams]] ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį [[2007]] m. [[lapkritis|lapkričio mėnesį]] iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/2008</ref> (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė XIII Europos futbolo čempionato atrankoje]]'''). Prieš [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|'''2010 m. PČ''']] atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis – portugalas [[Jose Couceiro]]. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0<ref>http://www.balsas.lt/naujiena/212216/neitiketina-lietuva-rumunija-3-0/rubrika:naujienos-sportas-futbolas</ref>, pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją. Galutinis lietuvių rezultatas – 12 taškų (10 rungtynių – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai) ir užimta ketvirtoji vieta savo grupėje<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2010-gruppe-7/0/</ref> (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]'''). Atrankoje į '''[[Euro 2012|2012 m. Europos čempionatą]]''' Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo [[Raimondas Žutautas]]. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai – lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0<ref>http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002215/postmatch/report/index.html</ref> ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4). Tai buvo vienas prasčiausių rinktinės pasirodymų – pelnyta tik 1 pergalė, surinkti 5 taškai ir vos 1 tašku aplenktas autsaideris Lichtenšteinas. Į '''[[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014 m. pasaulio čempionato]]''' atranką Brazilijoje Lietuvą vedė vengras [[Csaba Laszlo|Čaba Laslo]]. Lietuviai du kartus sužaidė lygiosiomis su slovakais, pralaimėjo Bosnijai ir Hercegovinai bei dusyk Graikijai ir nugalėjo Lichtenšteiną. Vėliau sekė pralaimėjimas svečiuose Latvijai (1:2) ir pergalė prieš Lichtenšteiną. Po tokio pasirodymo trenerio Laslo paslaugų buvo atsisakyta, ir paskutinėse dvejose varžybose rinktinei vadovavo [[Igoris Pankratjevas]]. Nors ir atsisakęs keleto rinktinės lyderių, jis sugebėjo pasiekti revanšą prieš Latviją (2:0). Paskutines varžybas lietuviai žaidė prieš grupės lyderius bosnius, kuriems buvo būtina pergalė. Jiems Lietuvos rinktinės gynybą pavyko palaužti tik antrojo kėlinio viduryje ir pasiekti istorinę pergalę, atveriančią kelią į pasaulio čempionatą. Lietuviai tuo tarpu liko grupėje ketvirti, aplenkę Latviją ir Lichtenšteiną. 2015 m. [[lapkričio 5]] d. paskelbtame FIFA reitinge Lietuvos rinktinė užėmė žemiausią iki to laiko vietą savo istorijoje – 123.<ref>[http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 Lietuvos rinktinė FIFA reitinge pramušė dugną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151106154004/http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 |date=2015-11-06 }}</ref> Atrankoje į išplėsto formato '''[[Euro 2016|2016 m. Europos čempionatą]]''' Lietuvos rinktinė užėmė priešpaskutinę vietą, aplenkdama tik San Mariną ir nusileisdama Estijai, Slovakijai, Šveicarijai ir Anglijai. Igorio Pankratjevo vadovaujama gerokai atjaunintos sudėties rinktinė patyrė triuškinamus pralaimėjimus prieš grupės lyderius (0:4 ir 0:3 su Anglija, 0:4 ir 1:2 su Šveicarija), su vidutiniokėmis sužaidė apylygiai (0:2 ir 1:1 su Slovėnija, 1:0 ir 0:1 su Estija) ir abusyk įveikė tik San Mariną (2:0 ir 2:1). '''[[2018 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2018 m. pasaulio futbolo čempionato]]''' atrankos varžybas G grupėje Lietuva pradėjo daug žadančiai, sužaidė lygiosiomis su Slovėnija 2:2 ir Škotija 1:1 bei nugalėjo Maltą 2:0. Pirmoje lentelės vietoje buvo neilgai, sekė pralaimėjimų serija Slovakijai 0:4 ir 1:2, Anglijai 0:2, Škotijai 0:3 ir Slovėnijai 0:4. Rungtynės su Malta, kurios baigėsi lygiosiomis 1:1, suteikė Maltai vienintelį tašką šiame atrankos turnyre. Paskutines rungtynes Lietuva pralaimėjo grupės nugalėtojai Anglijai 0:1 ir užėmė 5 vietą su 6 taškais. Po nesėkmingo rinktinės pasirodymo 2018 m. atrankoje, Lietuvos komanda [[2017]] m. [[spalio 16]] d. FIFA reitinge nukrito į dar žemesnę 145 vietą. Naujai įkurtoje '''[[2018–2019 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje 2018-2019 m.]]''' Lietuva [[Lietuvos rinktinė UEFA Tautų lygoje 2018–2019 m.|startavo]] C divizione. 2018 m. Lietuva pralaimėjo visas 6 rungtynes Serbijai, Juodkalnijai ir Rumunijai ir turėjo iškristi į D divizioną, tačiau, pakeitus varžybų sistemą ir padidinus komandų skaičių aukštesniuose divizionuose, liko varžytis C divizione. Trenerio poste Edgarą Jankauską pakeitus Valdu Urbonu, 2019 m. rezultatai nepagerėjo. '''[[Lietuvos rinktinė 2020 m. Europos futbolo čempionato atrankoje|Atrankoje į 2020 m. Europos čempionatą]]''' iškovotas tik 1 taškas (lygiosios namie su Liuksemburgu), užimta paskutinė vieta grupėje, patirta eilė sutriuškinimų (0:6 ir 1:5 su Portugalija, 1:4 su Serbija, 0:3 su Ukraina). 2020 m. rinktinė pasirodė puikiai, iškovojo keturias pergalės ir dvejas rungtynes baigė lygiosiomis per aštuonerias šių metų rungtynes. Tai leido FIFA reitinge pakilti per dvi pozicijas į 129 vietą. Užskaityti 25 reitingo taškai, kas 2020 m. buvo aštuntas didžiausias šuolis pasaulyje.<ref>{{Cite web |title=Didžiausią šuolį padariusi FIFA reitingo 8 vieta – Lietuva {{! }} Sportas.lt |author= |work=sportas.lt |date=2020-12-10 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/425194/didziausia-suoli-padariusi-fifa-reitingo-8-vieta-lietuva |language=lt}}</ref> '''[[2022 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2022 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos]]''' varžyboms Lietuvos rinktinei iškeltas tikslas yra C grupėje užimti ne žemesnę nei 4 vietą. Kitas tikslas – laimėti sekančias [[Baltijos taurė|Baltijos taurės]] turnyrą.<ref>https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420135300/https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ |date=2021-04-20 }}</ref> Dėl pandemijos [[2020 m. Baltijos taurė]]s varžybos buvo atidėtos.<ref>https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210124151959/https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ |date=2021-01-24 }}</ref> [[2021]] m. rugpjūčio mėn. [[Valdas Ivanauskas]] buvo paskirtas Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneriu.<ref>{{Cite web |title=V.Ivanauskas - Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris |author= |work=sportas.lt |date=2021-08-05 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/438142/v-ivanauskas-lietuvos-rinktines-vyriausiasis-treneris |language=lt}}</ref><ref>https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210805114628/https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ |date=2021-08-05 }}</ref> [[2022]] m. [[birželio 7]] d. '''[[2022–2023 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]]''' rungtynėse Vilniuje su [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkija]] Lietuvos rinktinė pralaimėjo rezultatu 0:6 ir patyrė didžiausią pralaimėjimą namuose istorijoje.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/sansas-reabilituotas-lietuva-turkija-24-1690452 Gėda LFF stadione: Lietuvos rinktinę skaudžiai sudaužė Turkija]</ref> 2022 m. [[birželio 28]] d. LFF nusprendė atleisti V. Ivanauską ir laikinuoju rinktinės treneriu paskirti vokietį R. Breu.<ref>[https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ RINKTINĖS VAIRĄ IKI METŲ PABAIGOS PERIMA R. BREU] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220628225324/https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ |date=2022-06-28 }}</ref> 2023 m. pradžioje kandidatų užimti vyr. trenerio postą nebuvo, ir buvo tikėtina kad R.Breu vadovaus toliau. Buvo minima kad [[Valdas Dambrauskas]], [[Andrius Skerla]] ir [[Rokas Garastas]] buvo kviečiami kandidatuoti, tačiau nė vienas iš jų pasiūlymu nesusidomėjo, o [[Vladimiras Čeburinas|Vladimirui Čeburinui]] kandidatuoti neleido jo klubas.<ref>{{cite web |title=Lietuvos futbolo rinktinės trenerio postą galimai krečia „žemės drebėjimas“: kalbama apie E. Jankausko sugrįžimą |url=https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2023/01/23/news/lietuvos-futbolo-rinktines-trenerio-posta-galimai-krecia-zemes-drebejimas-kalbama-apie-e-jankausko-sugrizima-25897359 |date=2023-01-23 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}</ref> Paskutiniu momentu atsirado dar vienas kandidatas, ir po 4 metų pertraukos, vyr. treneriu vėl buvo paskirtas [[Edgaras Jankauskas]].<ref>{{cite web |title=Oficialu: E.Jankauskas sugrįžta treniruoti Lietuvos rinktinę, R.Breu patikėta U19 rinktinė |url=https://www.sportas.lt/naujiena/471102/oficialu-e-jankauskas-sugrizta-treniruoti-lietuvos-rinktine-r-breu-patiketa-u19-rinktine |date=2023-01-30 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}</ref><ref>https://www.lff.lt/vykdomojo-komiteto-posedyje-patvirtinti-lietuvos-nacionaliniu-rinktiniu-treneriai/</ref> == Dalyvavimas aukščiausio lygio futbolo turnyruose == === Pasaulio čempionatai === * 1930 m. – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1934–1938 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 1950–1990 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]] * 1994–2026 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}} === Europos čempionatai === * 1960–1992 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]]. * 1996–2024 m. – ''neįveikė atrankos''. == Žaidėjai ir treneriai == === Dabartinė nacionalinės rinktinės sudėtis === Rinktinės sudėtis 2026 m. kovo mėn. draugiškoms rungtynėms su Moldova bei Gruzija.<ref>https://www.lff.lt/patvirtinta-lietuvos-rinktines-sudetis-pirmam-2026-uju-langui/</ref> Duomenys atnaujinti po rungtynių su Gruzijos rinktine {{data|2026|3|29}}. {{nat fs g start}} {{nat fs g player|no= 1|pos=GK|name=[[Edvinas Gertmonas]] |age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=25|goals=0|club=[[Universitatea Cluj]]|clubnat=ROU|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|10|9}} }} {{nat fs g player|no=12|pos=GK|name=[[Tomas Švedkauskas]]|age={{birth date and age|1994|6|22|df=y}}|caps=17|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest= }} {{nat fs g player|no=23|pos=GK|name=[[Marius Adamonis]] |age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FC Südtirol]]|clubnat=ITA|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|3|24}} }} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no=13|pos=DF|name=[[Justas Lasickas]] |age={{birth date and age|1997|10|6|df=y}}|caps=69|goals=3|club=[[HNK Rijeka]]|clubnat=CRO|latest={{fb|BUL}}, {{data|2023|6|17}} }} {{nat fs g player|no= 4|pos=DF|name=[[Edvinas Girdvainis]]|age={{birth date and age|1993|1|19|df=y}}|caps=63|goals=2|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }} {{nat fs g player|no=17 |pos=DF|name=[[Pijus Širvys]]|age={{birth date and age|1998|04|01|df=y}}|caps=30|goals=4|club=[[NK Maribor]]|clubnat=SVN|latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }} {{nat fs g player|no= 3|pos=DF|name=[[Edgaras Utkus]] |age={{birth date and age|2000|6|22|df=y}}|caps=25|goals=0|club=[[Al-Kholood Club]]|clubnat=KSA|latest={{fb|GIB}}, {{data|2024|3|26}} }} {{nat fs g player|no= 2|pos=DF|name=[[Artemijus Tutyškinas]] |age={{birth date and age|2003|8|8|df=y}}|caps=23|goals=0|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN|latest={{fb|SRB}}, {{data|2023|9|10}} }} {{nat fs g player|no=19|pos=DF|name=[[Klaudijus Upstas]]|age={{birth date and age|1994|10|30|df=y}} |caps=14|goals=0|club=[[FK Žalgiris]] |clubnat=LTU|latest={{fb|LTU}},{{data|2023|6|20}} }} {{nat fs g player|no=18|pos=DF|name=[[Vilius Armalas]]|age={{birth date and age|2000|7|21|df=y}} |caps=9|goals=0|club=[[MTK Budapest FC]] |clubnat=HUN|latest= }} {{nat fs g player|no=20|pos=DF|name=[[Žygimantas Baltrūnas]]|age={{birth date and age|2002|3|11|df=y}} |caps=2|goals=0|club=[[FK Sūduva]] |clubnat=LTU|latest= }} {{nat fs g player|no= 5|pos=DF|name=[[Sigitas Olberkis]]|age={{birth date and age|1997|4|19|df=y}} |caps=0|goals=0|club=[[AF Elbasani]] |clubnat=ALB|latest= }} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no= 6|pos=MF|name=[[Modestas Vorobjovas]] |age={{birth date and age|1995|12|30|df=y}}|caps=50|goals=1|club=[[İstanbulspor AŞ]]|clubnat=TUR|latest={{fb|KOS}}, {{data|2024|11|18}} }} {{nat fs g player|no=15|pos=MF|name=[[Gvidas Gineitis]]|age={{birth date and age|2004|04|15|df=y}} |caps=30|goals=5|club=[[Torino FC]]|clubnat=ITA|latest={{fb|GIB}}, {{data|2024|3|2}}}} {{nat fs g player|no=11|pos=MF|name=[[Gratas Sirgėdas]]|age={{birth date and age|1994|12|17|df=y}}|caps=30|goals=3|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|HUN}}, {{data|2023|6|20}} }} {{nat fs g player|no= 8|pos=MF|name=[[Giedrius Matulevičius]]|age={{birth date and age|1997|3|5|df=y}}|caps=13|goals=1|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|3|24}} }} {{nat fs g player|no=10|pos=MF|name=[[Tomas Kalinauskas]]|age={{birth date and age|2000|4|27|df=y}}|caps=10|goals=0|club=[[Roda JC]] ''(skol.)''|clubnat=NED|latest={{fb|KOS}}, {{data|2024|11|18}} }} {{nat fs g player|no=21|pos=MF|name=[[Deividas Šešplaukis]] |age={{birth date and age|1998|02|02|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Žalgiris]] |clubnat=LTU|latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }} {{nat fs g player|no= 7|pos=MF|name=[[Motiejus Burba]]|age={{birth date and age|2003|8|10|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU }} {{nat fs g player|no=16|pos=MF|name=[[Lukas Michelbrink]]|age={{birth date and age|2005|4|15|df=y}}|caps=2|goals=0|club=[[FC Energie Cottbus]]|clubnat=GER}} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no=14|pos=FW|name=[[Armandas Kučys]] |age={{birth date and age|2003|2|27|df=y}}|caps=17|goals=5|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|3|24}} }} {{nat fs g player|no= 9|pos=FW|name=[[Edgaras Dubickas]]|age={{birth date and age|1998|7|9|df=y}}|caps=7|goals=0|club=[[Ternana Calcio]]|clubnat=ITA|latest= }} {{nat fs g player|no=22|pos=FW|name=[[Meinardas Mikulėnas]]|age={{birth date and age|2002|7|9|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Riteriai]]|clubnat=LTU |latest= }} {{nat fs end}} === Artimiausia rinktinės atsarga === <!--<span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|negali žaisti dėl traumos}}</span>--> Kiti žaidėjai per pastaruosius 12 mėnesių kviesti į Lietuvos rinktinę {{nat fs r start|background=green|color=yellow}} {{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Džiugas Bartkus]]|age={{birth date and age|1989|11|7|df=y}}|caps=13|goals=0|club=[[Al-Riffa SC]]|clubnat=BHR|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Vincentas Šarkauskas]]|age={{birth date and age|1999|8|11|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no= 5|pos=DF|name=[[Markas Beneta]] |age={{birth date and age|1993|7|8|df=y}}|caps=26|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs r player|no=20|pos=DF|name=[[Rokas Lekiatas]]|age={{birth date and age|1998|11|7|df=y}} |caps=15|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]] |clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs r player|no= 5|pos=DF|name=[[Kipras Kažukolovas]] |age={{birth date and age|2000|11|20|df=y}} |caps=17|goals=0|club=[[FK Astana (2009)|FC Astana]] |clubnat=KAZ|latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no=22|pos=MF|name=[[Paulius Golubickas]] <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|negali žaisti dėl traumos}}</span> |age={{birth date and age|1999|8|19|df=y}}|caps=39|goals=2|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs r player|no=10|pos=MF|name=[[Fedor Černych]] |age={{birth date and age|1991|5|21|df=y}}|caps=103|goals=15|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs r player|no=16|pos=MF|name=[[Domantas Šimkus]]|age={{birth date and age|1996|2|10|df=y}}|caps=31|goals=0|club=[[Marsaxlokk FC]]|clubnat=MLT|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs r player|no=16|pos=MF|name=[[Domantas Antanavičius]]|age={{birth date and age|1998|11|19|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs r player|no=14|pos=MF|name=[[Gabrielius Micevičius]]|age={{birth date and age|2003|4|25|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs r player|no=20|pos=MF|name=[[Eligijus Jankauskas]] |age={{birth date and age|1998|6|22|df=y}}|caps=12|goals=0|club=[[Hapoel Rishon LeZion]]|clubnat=ISR|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }} {{nat fs r player|no=14|pos=MF|name=[[Vykintas Slivka]] |age={{birth date and age|1995|4|29|df=y}}|caps=74|goals=3|club=[[Sagan Tosu]]|clubnat=JPN|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }} {{nat fs r player|no= 7|pos=MF|name=[[Artūr Dolžnikov]]|age={{birth date and age|2000|6|6|df=y}}|caps=22|goals=1|club=[[SK Sigma Olomouc]]|clubnat= CZE|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|10|9}} }} {{nat fs r player|no=21|pos=MF|name=[[Vaidas Magdušauskas]]|age={{birth date and age|2003|12|2|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|9|7}} }} {{nat fs r player|no=20|pos=MF|name=[[Titas Milašius]]|age={{birth date and age|2000|12|12|df=y}}|caps=11|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU |latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no= 9|pos=FW|name=[[Gytis Paulauskas]]|age={{birth date and age|1999|9|27|df=y}}|caps=28|goals=3|club=[[Jeju SK FC]]|clubnat=KOR|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs r player|no=21|pos=FW|name=[[Nauris Petkevičius]]|age={{bda|2000|2|19}}|caps=4|goals=0|club=[[Inter Kashi FC]]|clubnat=IND|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }} {{nat fs r player|no=11|pos=FW|name=[[Romualdas Jansonas]]|age={{bda|2005|6|23}}|caps=5|goals=0|club=[[CF Os Belenenses]] ''(skol.)''|clubnat=POR|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|9|7}} }} {{nat fs r player|no=21|pos=FW|name=[[Manfredas Ruzgis]] |age={{birth date and age|1997|1|5|df=y}}|caps=3|goals=0|club=[[KF Vora]]|clubnat=ALB|latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }} {{nat fs end|background=green}} {{col-begin}} {{col-2}} {{col-begin}} {{col-2}} === Daugiausiai kartų Lietuvos rinktinei atstovavę žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. ''Atnaujinta {{data|2026|3|29}}'' {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera rinktinėje !Rungtynės !Įvarčiai |- |rowspan=1|1. |align="left"| '''[[Fedor Černych]]''' |2012– |103 |15 |- |rowspan=1|2. |align="left"| [[Saulius Mikoliūnas]] |2004–2022 m. |101 |5 |- |3. |align="left"| '''[[Arvydas Novikovas]]''' |2010– |96 |12 |- |4. |align="left"| [[Andrius Skerla]] |1996–2011 m. |84 |1 |- |5. |align="left"| [[Deividas Šemberas]] |1996–2013 m. |82 |0 |- |rowspan=1|6. |align="left"| '''[[Vykintas Slivka]]''' |2015 – |74 |3 |- |7. |align="left"| [[Tomas Danilevičius]] |1998–2012 m. |71 |19 |- |rowspan=1|8. |align="left"| '''[[Justas Lasickas]] |2018 – |69 |3 |- |rowspan=1|9. |align="left"| [[Žydrūnas Karčemarskas]] |2002–2013 m. |66 |0 |- |rowspan=2|10. |align="left"| [[Aurelijus Skarbalius]] |1991–2005 m. |65 |5 |- |align="left"| [[Marius Stankevičius]] |2001–2013 m. |65 |5 |} {{col-2}} === Rezultatyviausi visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. ''Atnaujinta {{data|2026|3|29}}'' {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera rinktinėje !Įvarčiai (rungtynės) !Įv./rungt. |- |1. |style="text-align:left;"| [[Tomas Danilevičius]] |1998–2012 m. |19 (71) |0,27 |- |2. |style="text-align:left;"| '''[[Fedor Černych]]''' |2012– |15 (103) |0,15 |- |rowspan=2|3. |style="text-align:left;"| [[Antanas Lingis]] |1928–1938 m. |12 (33) |0,36 |- |style="text-align:left;"| '''[[Arvydas Novikovas]]''' |2010– |12 (96) |0,13 |- |5. |style="text-align:left;"| [[Edgaras Jankauskas]] |1991–2008 m. |10 (56) |0,18 |- |6. |style="text-align:left;"| [[Virginijus Baltušnikas]] |1990–1998 m. |9 (42) |0,21 |- |rowspan="4"|7. |style="text-align:left;"| [[Jaroslavas Citavičius]] |1926–1933 m. |8 (24) |0,33 |- |style="text-align:left;"| [[Valdas Ivanauskas]] |1990–2000 m. |8 (28) |0,29 |- |style="text-align:left;"| [[Darius Maciulevičius]] |1991–2005 m. |8 (38) |0,21 |- |style="text-align:left;"| [[Robertas Poškus]] |1999–2011 m. |8 (48) |0,17 |- |} {{col-end}} === Garsūs žaidėjai === * [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] (rinktinėje žaidė 1927–1938 m.) – vienas futbolo pradininkų Lietuvoje, nuo 1931 m. rinktinės kapitonas, nuo [[1934]] m. – žaidžiantysis treneris. * [[Antanas Lingis]] (1928–1938) – vienas garsiausių tarpukario Lietuvos futbolininkų, ilgą laiką buvo rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas. * [[Arminas Narbekovas]] (1990–1997) – 1988 metų olimpinis čempionas, išrinktas geriausiu visų laikų Lietuvos žaidėju. * [[Valdas Ivanauskas]] (1990–2000) – ketverius metus (1993–1997 m.) žaidė [[Bundesliga|Bundeslygoje]] už [[Hamburger SV]]. * [[Aurelijus Skarbalius]] (1991–2005) – penkiskart Danijos čempionas su Brondby IF. * [[Edgaras Jankauskas]] (1991–2008) – [[2003]] m. [[UEFA Taurė]]s ir [[2004]] m. [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] laimėtojas su [[FC Porto|Porto]]. * [[Gintaras Staučė]] (1992–2004) – atstovavo {{frusspa|1994}}, {{fturgal|1995}}, {{fgerdui|2001}} klubams. * [[Andrius Skerla]] (1996–2011) – Nyderlandų čempionas su [[PSV Eindhoven]], Lenkijos taurės nugalėtojas su [[SSA Jagiellonia Białystok|Jagiellonia]]. * [[Deividas Šemberas]] (1996–2013) – [[2005]] m. [[UEFA Taurė]]s laimėtojas su [[Maskvos CSKA (futbolas)|Maskvos CSKA]]. * [[Tomas Danilevičius]] (1998–2012) – rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas. * [[Marius Stankevičius]] (2001–2013) – keletą sezonų rungtyniavo [[Serie A]] ir [[La Liga]] klubuose. * [[Fedor Černych]] (2012–) – daugiausiai rungtynių rinktinės sudėtyje sužaidęs žaidėjas. === Trenerių štabas === * Vyr. treneris – [[Edgaras Jankauskas]] * Trenerio asistentai – [[Vaidas Sabaliauskas]] * Atletinio rengimo treneris – [[Georgas Freidgeimas]] * Vartininkų treneris – [[Audrius Paškevičius]] * Analitikai – [[Rokas Pranaitis]] ir [[Marius Babravičius]] === Lietuvos rinktinės vyr. treneriai === Nors Lietuvos rinktinė žaidė nuo 1923 m., jau 1924 m. debiutavo olimpinėse žaidynėse, bet pirmąkart treneris rinktinei buvo pasamdytas tik 1927 m.<ref>{{Saulis 1997|279}}</ref> Tarpukariu rinktinė samdė daug specialistų iš užsienio (Austrijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, Vengrijos), 15 rungtynių jai vadovavo lietuvis [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]],<ref>{{studentai 2010|24}}</ref> o 26 rungtynėse trenerio išvis nebuvo.<ref>{{Saulis 1997|317}}</ref> Daugiausia rungtynių Lietuvos rinktinei vadovavo [[Algimantas Liubinskas]] (79) ir [[Benjaminas Zelkevičius]] (51).<ref>{{cite web |title=Svarbus postas ilgai nešildo: ką dabar veikia buvę Lietuvos futbolo rinktinės treneriai? |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/svarbus-postas-ilgai-nesildo-ka-veikia-buve-lietuvos-futbolo-rinktines-treneriai-24-1092826 |last=Rimkus |first=Kęstas |date=2019-02-03 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-11}}</ref> {| class=wikitable ! Metai || Treneris || Rungtynės |- | 1923–1926 || be trenerio || 9 |- | 1927 || {{vlv|HUN|1920}} [[Fricas Molnaras]] || 2 |- | 1928–1929 || be trenerio || 5 |- | 1930 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3 |- | 1931 || be trenerio || 2 |- | 1931 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3 |- | 1932 || be trenerio || 2 |- | 1932 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 6 |- | 1933 || {{vlv|AUT}} [[Maksimilianas Goldas]] || 7 |- | 1934 || {{vlv|TCH}} [[Vaclavas Šimonas]] || 4 |- | 1935–1936 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 7 |- | 1936 || be trenerio || 3 |- | 1937 || {{vlv|AUT|1934}} [[Karlas Jisda]] || 5 |- | 1938 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 2 |- | 1938 || be trenerio || 5 |- | 1939–1940 || {{vlv|GER|Nazi}} [[Vilibaldas Hanas]] || 6 |- | 1945–1947 || [[Voldemaras Jaškevičius]] || 6 |- | 1948–1949 || {{flagicon|RUS|SFSR}} [[Georgij Glazkov]] || 4 |- | 1956 || [[Stanislovas Paberžis]] || 5 |- | 1966 || [[Jonas Vaškelis]] || 1 |- | 1979 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 7 |- | 1990-05 – 1991-11 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 3 |- | 1992-01? – 1994-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 5 |- | 1992-07 || [[Šenderis Giršovičius]] || 2 |- | 1992-07 – 1993-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 14 |- | 1993-07 || [[Stasys Stankus]] || 2 |- | 1993-08 – 1995-02 || [[Algimantas Liubinskas]] || 10 |- | 1995-03 – 1997 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 33 |- | 1997 || [[Raimondas Kotovas]] || |- | 1997 || [[Romualdas Lavrinavičius]] || |- | 1997–1998 || [[Eugenijus Riabovas]] || |- | 1998 || [[Šenderis Giršovičius]] || |- | 1998 – 1999-09 || [[Kęstutis Latoža]] || 18 |- | 1999-10 – 1999-11 || [[Robertas Tautkus]] || 1 |- | 1999-11 – 2000-10 || [[Stasys Stankus]] || 8 |- | 2000-10 – 2000-11 || [[Julius Kvedaras]] || 1 |- | 2000-11 – 2003-02 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 19 |- | 2003-03 – 2008-07 || [[Algimantas Liubinskas]] || 51 |- | 2008-08 – 2010-02 || {{vlv|POR}} [[José Couceiro]] || 15 |- | 2010-02 – 2011-10 || [[Raimondas Žutautas]] || 16 |- | 2012-01 – 2013-09 || {{vlv|HUN}} [[Csaba László]] || 16 |- | 2013-10 – 2015-10 || [[Igoris Pankratjevas]] || 21 |- | 2016-01 – 2018-12 || [[Edgaras Jankauskas]] || 28 |- | 2019-02 – 2021-06 || [[Valdas Urbonas]] || 24 |- | 2021-08 – 2022-06 || [[Valdas Ivanauskas]] || 10 |- | 2022-06 – 2023-01 ||{{vlv|GER}} [[Reinhold Breu]] || 4 |- | 2023-01 – || [[Edgaras Jankauskas]] || |} === Spalvos ir apranga === ==== Spalvos ==== {{?}} ==== Apranga ==== Aprangos tiekėjas renkamas konkurso būdu, per savo istoriją rinktinė turėjo 8 tiekėjus:<ref>https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200701121053/https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ |date=2020-07-01 }}</ref> {| class="wikitable" style="width:250px; font-size:95%; text-align:center" ! Metai !! Gamintojas |- | 1992–1994 || [[Umbro]] |- | 1994 || [[Auda]] |- | 1995–1997 || [[Diadora]] |- | 1997 || Tūta |- | 1998 || [[Puma (įmonė)|Puma]] |- | 1999 || [[Hummel International|Hummel]] |- | 2000–2002 || [[Lotto Sport Italia|Lotto]] |- | 2002–2005 || Hummel |- | 2006–2010 || [[Sport-Saller|Saller]] |- | 2010–dabar || Hummel |} === Jaunimas === {{main|Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė}} {{main|Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė}} {{main|Lietuvos vaikinų iki 17 m. futbolo rinktinė}} == Rungtynių rezultatai == {{Lietuvos rinktinės atrankos}} === Pastarosios rungtynės === {|class="wikitable" cellpadding="5" style="text-align: left;" |- ! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas !! Rezultatas !! Įvarčiai |- |{{data|2025|3|21}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|POL}} [[Varšuva]] |{{Fut|POL|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:1 | |- |{{data|2025|3|24}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|FIN|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 2:2 |[[Armandas Kučys]], [[Gvidas Gineitis]] |- |{{data|2025|6|7}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|MLT}} [[Takalis]] |{{Fut|MLT|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 0:0 | |- |{{data|2025|6|10}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|DEN}} [[Odensė]] |{{Fut|DEN|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:5 | |- |{{data|2025|9|4}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|MLT|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 1:1 |[[Gvidas Gineitis]] |- |{{data|2025|9|7}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|NED|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 2:3 |[[Edvinas Girdvainis]], [[Gvidas Gineitis]] |- |{{data|2025|10|9}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|FIN}} [[Helsinkis]] |{{Fut|FIN|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 1:2 |[[Pijus Širvys]] |- |{{data|2025|10|12}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|POL|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:2 | |- |{{data|2025|11|13}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|ISR|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 0:0 | |- |{{data|2025|11|17}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|NED}} [[Amsterdamas]] |{{Fut|NED|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:4 | |- |{{data|2026|3|26}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|MDA}} [[Kišiniovas]] |{{Fut|MDA|1}} |bgcolor=CCFFCC| Pergalė 2:0 |[[Gvidas Gineitis]], [[Justas Lasickas]] |- |{{data|2026|3|29}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|GEO|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:2 | |- |} === Artėjančių rungtynių tvarkaraštis === {|class="wikitable" cellpadding="5" style="text-align: left;" |- ! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas |- |{{data|2026|6|6}} |[[2026 m. Baltijos taurė]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] | {{Fut|LVA|1}} |- |{{data|2026|6|9}} |[[2026 m. Baltijos taurė]] |[[Talinas]] arba [[Kaunas]] | {{Fut|EST|1}} arba {{Fut|FAR|1}} |- |{{data|2026|9|24}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LIE}} |{{Fut|LIE|1}} |- |{{data|2026|9|27}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LTU}} |{{Fut|AZE|1}} |- |{{data|2026|10|4}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|AZE}} |{{Fut|AZE|1}} |- |{{data|2026|11|16}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LTU}} |{{Fut|LIE|1}} |} == Rinktinės varžybų statistika == Lietuvos rinktinės rungtynių statistika pagal komandas (visos oficialios ir draugiškos rungtynės po 1990 m.). {{legend2|#CCFFCC|Teigiamas pergalių santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFFFCC|Neutralus santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFCCCC|Neigiamas santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {| class="wikitable sortable" style="text-align: center" |- !width=200|Varžovas<br /> !width=50|Žaista<br /> !width=50|Pergalės<br /> !width=50|Lygiosios<br /> !width=50|Pralaimėta<br /> !width=50|Įmušta<br /> !width=50|Praleista<br /> !width=50|Santykis<br /> |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} ||5 ||0 ||1 ||4 ||1 ||6 ||-5 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ALB|1}} || 6 || 3 || 1 || 2 || 7 || 7 || 0 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|AND|1}} || 2 || 2 || 0 || 0 || 7 || 1 || +6 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||10|| -10 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ARG|1}} || 1 || 0 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ARM|1}} || 4 || 2 || 0 || 2 || 7 || 6 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"| {{fut|AUT|1}} || 3 || 1 || 0 || 2 || 3 || 6 || -3 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|AZE|1}} || 3 || 1 || 1 || 1 || 2 || 2 || 0 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"| {{fut|BLR|1}} ||10 ||1 ||5 ||5 ||8 ||20 || -12 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|BEL|1}} ||2 ||0 ||2 ||0 ||2 ||2 ||0 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||5 ||10 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|BRA|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 ||-2 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} ||5 ||2 ||1 ||2 ||6 ||6 ||0 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} ||7 ||1 ||0 ||6 ||5 ||20 || -15 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CHL|1}} ||1||0||0||1||0||1|| -1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|DEN|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||0 ||9 || -9 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} ||26 ||13 ||5 ||8 ||48 ||23|| +25 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} ||11 ||7 ||2 ||2 ||15 ||8 ||+7 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} ||2 ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} ||9 ||3 ||1 ||5 ||6 ||15 ||-9 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||2 ||4 ||-2 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|IDN|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||6 ||2 || +4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|IRN|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||1 || -1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} ||5 ||1 ||2 ||2 ||2 ||6 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} ||7 ||0 ||1 ||6 ||2 ||18 ||-16 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} ||8 ||0 ||2 ||6 ||1 ||19 ||-18 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} ||6 ||0 ||2 ||4 ||8 ||14 ||-6 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|JOR|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||3 ||-3 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|Juodkalnija|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||3 ||10 ||-7 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|UAE|1}} ||1 ||0 ||1 ||0 ||1 ||1 ||0 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} ||3 ||1 ||1 ||1 ||3 ||4 ||-1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} ||5||1||0||5||4 ||8 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||0 ||2 ||-2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} ||3 ||0 ||0 ||3 ||1 ||7 ||-6 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|KUW|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||2 ||-1 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} ||27 ||11 ||5 ||11 ||31 ||36 ||-5 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} ||6 ||4 ||1 ||1 ||8 ||3 || +5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||4 ||8 || -4 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} ||3 ||2 ||0 ||1 ||4 ||2 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|MLI|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 || -2 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} ||7 ||2 ||4 ||1 ||9 ||6 || +3 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} ||9 ||3 ||4 ||2 ||13 ||9 || +4 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|NZL|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||2 ||7 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||2 || -2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} ||13 ||2 ||4 ||7 ||7 ||20 ||-13 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||3 ||20 ||-17 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||5 ||-5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} ||13 ||1 ||0 ||12 ||7 ||23 ||-16 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|RUS|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||4 ||11 ||-7 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} ||5 ||5 ||0 ||0 ||11 ||2 || +9 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SRB|1}}{{efn|įskaitant Jugoslaviją bei Serbiją ir Juodkalniją}} ||11 ||1 ||0 ||10 ||7 ||28 ||-21 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} ||6 ||0 ||3 ||3 ||5 ||11 || -6 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} ||6 ||2 ||2 ||2 ||7 ||11 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|FIN|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||4 ||7 ||-3 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NIR|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||3 ||8 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} ||10 ||1 ||3 ||6 ||4 ||14 || -10 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|Sri Lanka|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||2 ||0 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} ||1 ||0 ||0||1 ||2 ||4 ||-2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||1 ||11 ||-10 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||8 ||-8 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|TKM|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||2 ||1 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} ||10 ||2 ||1 ||7 ||8 ||20 || -12 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|HUN|1}} ||7 ||0 ||2 ||5 ||4 ||18 ||-14 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||3 ||-2 |- |} {{notelist}} Lietuva dar nėra žaidusi jokių varžybų nuo 1990 m. su šiomis UEFA zonos komandomis: {{fut|WAL|1}}. == Reitingai == === FIFA reitingai === 2022 m. spalio mėn. Lietuvos futbolo rinktinė užėmė 144 vietą [[FIFA pasaulio reitingai|FIFA reitingų]] lentelėje. Aukščiausias reitingas buvo 43 vieta 1995 m., o žemiausias – 149 vieta 2017 m.<ref>https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/LTU</ref> {{Graph:Chart | width=800 | height=250 | xGrid= | yGrid= | yAxisMin = 150 | yAxisMax = 1 | xAxisAngle = -45 | xAxisTitle=Metai | yAxisTitle=FIFA reitingas | type=line | showvalues= | x=1993,1994,1995,1996,1997,1998,1999,2000,2001,2002,2003,2004,2005,2006,2007,2008,2009,2010,2011,2012,2013,2014,2015,2016,2017,2018,2019,2020,2021,2022 | y=85,59,43,48,45,54,50,85,97,100,101,100,100,69,59,51,62,55,92,116,102,92,126,105,149,133,131,129,136,144 }} === UEFA reitingai === UEFA reitingai yra skaičiuojami [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] rezultatų pagrindu. Paskutiniai UEFA Tautų lygos reitingai buvo paskelbti {{data|2022|9|27}} [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]] užima 47-ą vietą.<ref>https://editorial.uefa.com/resources/0279-1636ce1f2295-f77616bdffaa-1000/un.pdf.pdf</ref> Po 2020–2021 m. UEFA Tautų lygos sezono rinktinė užėmė 41-ą vietą,<ref>https://editorial.uefa.com/resources/0264-10fc7133decc-0734cf828401-1000/unl_rankings_after_md6_with_criteria_1_december_2020_.pdf</ref> o po 2018–2019 m. sezono – 39-ą vietą. Prieš tai, nacionalinių rinktinių reitingavimui buvo naudojami [[UEFA koeficientai]]. == Įsimintinos rungtynės == Išskirtinės savo rezultatais rinktinės varžybos (nuo 1990 m.) – pergalės arba lygiosios žaidžiant su pajėgesnėmis rinktinėmis: <small> ---- {{footballbox |date= 1992 m. rugsėjo 23 d.<br>[[XV pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcLTU_v_DNK Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|DEN|1}} |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = 10 500 |referee = {{flagicon|BUL}} Lube Spasov }} ---- {{footballbox |date= 1995 m. kovo 29 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_HRV Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|CRO|1}} |goals1= |goals2= |stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance= 9500 |referee= {{flagicon|WAL}} Keith Burge }} ---- {{footballbox |date= 1994 m. lapkričio 16 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|SLO|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_SVN Ataskaita] |score= 1 – 2 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Zlatko Zahovič|Zahovič]] {{goal|55}} |goals2= [[Viačeslavas Sukristovas|Sukristovas]] {{goal|64}}<br />[[Audrius Žuta|Žuta]] {{goal|87}} |stadium=[[Stadion Ljudski vrt]], [[Mariboras]] |attendance=4000 |referee= {{flagicon|SVK}} Karol Ihring }} ---- {{footballbox |date= 1997 m. rugpjūčio 20 d.<br>[[XVI pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|IRL|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcIRL_v_LTU Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= |stadium = [[Lansdowne Road]], [[Dublinas]] |attendance = 32 620 |referee = {{flagicon|POR}} Jorge Monteiro Coroado }} ---- {{footballbox |date= 1999 m. birželio 26 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|ARG|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam99.html Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[José Amalfitani stadionas]], [[Buenos Airės]] |attendance= 11 314 |referee= {{flagicon|Urugvajus}} Daniel Bello }} ---- {{footballbox |date= 2001 m. rugsėjo 1 d.<br>[[XVII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2002fwcLTU_v_ITA Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|ITA|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 5500 |referee={{flagicon|Nyderlandai}} Mario van der Ende }} ---- {{footballbox |date= 2003 m. kovo 29 d.<br>[[XII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|GER|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecDEU_v_LTU Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Carsten Ramelow|Ramelow]] {{goal|7}} |goals2= [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|72}} |stadium= [[Franken-Stadion]], [[Niurnbergas]] |attendance= 40 754 |referee={{flagicon|Ispanija}} Victor José Esquinas Torres }} ---- {{footballbox |date= 2003 m. balandžio 2 d.<br>[[XII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecLTU_v_SCO Ataskaita] |score= 1 – 0 |team2={{fut|SCO|1}} |goals1= [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|73|11 m}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 6400 |referee={{flagicon|Austrija}} Fritz Stuchlik }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. rugsėjo 4 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|BEL|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36646/report.html Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Wesley Sonck|Sonck]] {{goal|61}} |goals2= [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|73}} |stadium= Stade du Pays de Charleroi, [[Šarlerua]] |attendance= 19 218 |referee={{flagicon|Kipras}} Loizos Loizou }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. spalio 13 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|ESP|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[Žalgirio stadionas (Vilnius)|Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance= 9114 |referee={{flagicon|Prancūzija}} Éric Poulat }} ---- {{footballbox |date= 2006 m. gegužės 2 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|POL|2}} |report=[http://ltu.worldfootball.net/spielbericht/freundschaft-2006-mai-polen-litauen/ Ataskaita] |score= 0 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= [[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|14}} |stadium= Stadion GKS, [[Belchatuvas]] |attendance= 5500 |referee={{flagicon|Makedonija}} Emil Bozinovski }} ---- {{footballbox |date= 2006 m. rugsėjo 2 d.<br>[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|ITA|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecITA_v_LTU Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Filippo Inzaghi|Inzaghi]] {{goal|30}} |goals2= [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|21}} |stadium= [[San Paolo stadionas]], [[Neapolis]] |attendance= 60 000 |referee={{flagicon|Švedija}} [[Martin Hansson]] }} ---- {{footballbox |date= 2007 m. lapkričio 17 d.<br>[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecLTU_v_UKR Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|UKR|1}} |goals1= [[Mantas Savėnas|Savėnas]] {{goal|41}}<br />[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|67}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 3000 |referee={{flagicon|Šiaurės Airija}} David Malcolm }} ---- {{footballbox |date= 2008 m. rugsėjo 6 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|ROM|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040879/index.html Ataskaita] |score=0 – 3 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2=[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|31}}<br>[[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|69}}<br>[[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|86}} |stadium=Dr. Constantin Radulescu stadionas, [[Klužas]] |attendance= 14 000 |referee= {{flagicon|Airija}} Alan Kelly }} ---- {{footballbox |date= 2008 m. rugsėjo 10 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040875/index.html Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|AUT|1}} |goals1= [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|52}}, {{goal|58}} |goals2= |stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]] |attendance= 4500 |referee= {{flagicon|Italija}} Paolo Tagliavento }} ---- {{footballbox |date=2009 m. spalio 14 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300041090/index.html Ataskaita] |score=2 – 1 |team2={{fut|SER|1}} |goals1= [[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|18|11 m}}<br />[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|67|11 m}} |goals2= [[Zoran Tošić|Tošić]] {{goal|59}} |stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]] |attendance= 2000 |referee= {{flagicon|Bulgarija}} Anton Guenov }} ---- {{footballbox |date= 2010 m. rugsėjo 7 d.<br>[[XIV Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|CZE|2}} |report=[http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002202/index.html Ataskaita] |score= 0 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2=[[Darvydas Šernas|Šernas]] {{goal|26}} |stadium= [[Andrův stadionas]], [[Olomoucas]] |attendance= 12 100 |referee= {{flagicon|ISR}} Alon Yefet }} ---- {{footballbox |date= 2011 m. kovo 25 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam11.html Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|POL|1}} |goals1= [[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|18}}<br>[[Edgaras Česnauskis|E. Česnauskis]] {{goal|29}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 3000 |referee= {{flagicon|Latvija}} Andris Treimanis }} ---- {{Footballbox |id="Slovenia v Lithuania" | date={{Start date|2015|10|9|df=y}}<br>[[XV Europos futbolo čempionato atranka]] | time= | team1={{fut|SVN|2}} | score=1–1 | report=[http://www.uefa.com/uefaeuro/qualifiers/season=2016/matches/round=2000446/match=2014034/index.html Ataskaita] | team2={{fut|LTU|1}} | goals1=[[Valter Birsa|Birsa]] {{goal|45+1|11 m}} | goals2=[[Arvydas Novikovas|Novikovas]] {{goal|79|11 m}} | stadium=[[Stožice Stadium]], [[Liubliana]] | attendance= 10 498 | referee={{flagicon|NED}} [[Björn Kuipers]] }} </small> Pergalės dideliu įvarčių skirtumu: <small> {{footballbox |date = [[1995]] m. [[gegužės 20]] d.<br>[[1995 m. Baltijos taurė]] |time = |team1 = {{fut|LTU|2}} |score = 7&ndash;0 |report = |team2 = {{fut|EST|1}} |goals1 = [[Aurelijus Skarbalius|Skarbalius]] {{goal|27}} <br> [[Virginijus Baltušnikas|Baltušnikas]] {{goal|34}} <br> [[Aidas Preikšaitis|Preikšaitis]] {{goal|36}} <br> [[Andrius Upstas|Upstas]] {{goal|57}} <br> [[Andrius Žuta|Žuta]] {{goal|62}} <br> [[Rimantas Žvingilas|Žvingilas]] {{goal|75}} <br> [[Eimantas Poderis|Poderis]] {{goal|88}} |goals2 = |stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]] |attendance = 1500 |referee = {{flagicon|LVA}} Roman Lajuks }} ---- {{footballbox |date= 1995 m. spalio 11 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_EST Ataskaita] |score= 5 – 0 |team2={{fut|EST|1}} |goals1= [[Darius Maciulevičius|Maciulevičius]] {{goal|8}}<br />[[Arūnas Šuika|Šuika]] {{goal|13}}, {{goal|39}}<br />[[Vaidotas Šlekys|Šlekys]] {{goal|44}}<br />[[Valdas Ivanauskas|Ivanauskas]] {{goal|61}} |goals2= |stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance=2500 |referee= {{flagicon|FRA}} Didier Pauchard }} ---- {{footballbox |date= 1998 m. birželio 29 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam98.html Ataskaita] |score= 4 – 0 |team2={{fut|AND|1}} |goals1= [[Andrius Tereškinas|Tereškinas]] {{goal|20}} <br>[[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|22}}<br>[[Gražvydas Mikulėnas|Mikulėnas]] {{goal|43}}<br>[[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|78}} |goals2= |stadium= Savivaldybės stadionas, [[Karksi Nuja]], [[Estija]] |attendance= 60 |referee= {{flagicon|Estija}} Juri Saar }} ---- {{footballbox |date = [[2001]] m. [[liepos 4]] d.<br>[[2001 m. Baltijos taurė]] |time = |team1 = {{fut|LTU|2}} |score = 5 – 2 |report = |team2 = {{fut|EST|1}} |goals1 = [[Orestas Buitkus|Buitkus]] {{goal|37}} <br> [[Deividas Česnauskis|Česnauskis]] {{goal|46}} <br> [[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|73}} <br> [[Valdas Trakys|Trakys]] {{goal|90}} <br> [[Raimondas Vilėniškis|Vilėniškis]] {{goal|90+1}} |goals2 = [[Aivar Anniste|Anniste]] {{goal|7}} <br> [[Mark Švets|Švets]] {{goal|35}} |stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]] |attendance = 500 |referee = {{flagicon|LAT}} Roman Lajuks }} ---- {{footballbox |date= [[2003]] m. [[liepos 3]] d.<br>[[2003 m. Baltijos taurė]] |time= |team1={{fut|EST|2}} |report= |score= 1 – 5 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1 = [[Jaanus Sirel|Sirel]] {{goal|57}} |goals2 = [[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|39}} <br> [[Deividas Česnauskis|D.&nbsp;Česnauskis]] {{goal|45}} <br> [[Andrius Velička|Velička]] {{goal|72}} <br> [[Marius Bezykornovas|Bezykornovas]] {{goal|84}} <br> [[Edgaras Česnauskis|E.&nbsp;Česnauskis]] {{goal|90}} |stadium= [[Sportland Arena]], [[Talinas]] |attendance= 1500 |referee= {{flagicon|SWE}} Martin Ingvarsson }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. rugsėjo 8 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36648/report.html Ataskaita] |score= 4 – 0 |team2={{fut|SMR|1}} |goals1= [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|18}} {{goal|50}}<br />[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|65}}<br />[[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|90+2}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 4000 |referee={{flagicon|Albanija}} Sokol Jareci }} ---- </small> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.lff.lt/ LFF svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=234 Lithuania national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesl/lito-intres.html Lithuania - International Results] (Rsssf.org) * [http://almis.sritis.lt/#team Lithuanian National Team] (Almis.sritis.lt) * [https://www.weltfussball.de/teams/te13994/ Litauen] (Weltfussball.de) * Žaidėjų statistika: ** [http://www.national-football-teams.com/v2/country.php?id=108 National football teams] {{Lietuvos futbolas}} {{EFR}} {{verta}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinė| ]] ds4c3kiy7eadc3ya8xqjafff9ozxrm9 0 38009 7798135 6565744 2026-04-03T16:17:09Z Fnyxo 166866 7798135 wikitext text/x-wiki '''Kęstutis Ilgūnas''' ([[1926]] m. [[gegužės 26]] d. [[Pilviškiai|Pilviškių]] miestelyje, [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio r.]] – [[2011 m.|2011]] m.) – muzikos mokytojas ir chorvedys. == Biografija == [[1946]]–[[1948]] m. vargonų ir choro dirigavimo mokėsi Kauno muzikos mokykloje (N. Martinonio ir [[Antanas Budriūnas|A. Budriūno]] klasės). Nuo [[1949]] m. kurį laiką choro dirigavimo studijas dar tęsė [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (doc. [[Konradas Kaveckas|K. Kavecko]] klasė) [[Vilnius|Vilniuje]], bet dėl politinių persekiojimų studijas nutraukė. Dar mokydamasis Kauno muzikos mokykloje pradėjo vadovauti [[Pilviškiai|Pilviškių]] nepilnos gimnazijos moksleivių ir mokytojų mišriajam chorui. [[1951]]–[[1956]] m. Valkininkų vidurinės mokyklos muzikos ir vokiečių kalbos mokytojas, moksleivių ir suaugusiųjų chorų vadovas. Nuo [[1952]] m. kasmet ėmė organizuoti buvusio Eišiškių rajono dainų šventes ir joms diriguoti. Mokyklos ir kaimo chorus parengė [[1955]] m. respublikinei dainų šventei. [[1956]]–[[1957]] m. Bubių ([[Šiauliai|Šiaulių]] r.) kaimo dainų ir šokių liaudies ansamblio vadovas. Kolektyvas nemažai koncertavo Žemaitijoje, taip pat [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1957]] m. I respublikinio jaunimo festivalio konkurse pelnė trečiąją vietą. Buvo tų metų [[Šiauliai|Šiaulių]] rajono dainų šventės vyr. dirigentas. [[1958]]–[[1960]] m. Pabradės ([[Švenčionių rajono savivaldybė|Švenčionių r.]]) vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ir kultūros namų choro vadovas. [[1958]] m. suorganizavo pirmąją buvusio Pabradės rajono dainų šventę ir buvo jos vyr. dirigentas. Kultūros namų mišrųjį chorą parengė [[1960]] m. respublikinei dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1960]]–[[1964]] m. Dūkšto ([[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos r.]]) Rytų Aukštaitijos dainų ir šokių liaudies ansamblio vadovas – surengė koncertų miestuose ir kaimuose. Taip pat dėstė muziką Dūkšto vidurinėje mokykloje ir vadovavo moksleivių chorams. Didelius jaunučių ir jaunių chorus parengė [[1964]] m. I respublikinei moksleivių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1964]]–[[1986]] m. K. Ilgūnas – Ignalinos rajoninių kultūros namų mišriojo choro vadovas. Kolektyvą parengė [[1965]], [[1970]], [[1975]], [[1980]] ir [[1985]] m. respublikinėms dainų šventėms, chorų apžiūrose bei konkursuose laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų. [[1970]] m. respublikinei dainų šventei parengė ir Dūkšto kultūros namų mišrųjį chorą. Buvo Ignalinos rajoninių kultūros namų meno vadovas ir 2-osios vidurinės mokyklos muzikos bei dainavimo mokytojas. Išėjęs į pensiją, dar kurį laiką mokytojavo Didžiasalio ([[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos r.]]) vidurinėje mokykloje. Buvo Ignalinos rajono dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas. Mirė [[2011 m.|2011]] m., palaidotas [[Ignalina|Ignalinos]] miesto kapinėse.<ref>[https://uteniskiai.lt/2021/05/26/pagerbtas-maestro-kestucio-ilguno-atminimas/ Pagerbtas Maestro Kęstučio Ilgūno atminimas]. [https://uteniskiai.lt uteniskiai.lt]. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> == Šaltiniai == Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. [[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai|Ilgūnas, Kęstutis]] e1cmv20tljaedu3fnu0czkxtnc1kxqs 0 38122 7798119 6565855 2026-04-03T15:54:55Z Fnyxo 166866 7798119 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Pranas Kedanis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1926|4|1}} | gimimo vieta = [[Panemunė (Kaunas)|Panemunėje]], [[Kaunas|Kauno]] priemiestyje | mirties data ={{Mirė|2016|||1926|4|1}} | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = muzikos mokytojas ir chorvedys. | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Pranas Algirdas Kedanis''' (g. [[1926]] m. [[balandžio 1]] d. [[Panemunė (Kaunas)|Panemunėje]], [[Kaunas|Kauno]] priemiestyje – [[2016 m.|2016]] m.)<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/1779179?type=deceased Pranas Algirdas Kedanis]. [https://cemety.lt cemety.lt]. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> – muzikos mokytojas ir chorvedys. == Biografija == Pirmasis muzikos mokytojas buvo [[Antanas Jankauskas]] Kaune. [[1948]]–[[1952]] m. choro dirigavimo mokėsi [[Panevėžys|Panevėžio]] muzikos mokykloje (dėst. [[Adolfas Karaška]], [[Mykolas Karka]], [[Aleksandras Liberis]]). Mokydamasis vadovavo [[Naujamiestis|Naujamiesčio]] mišriajam chorui, kurį konsultavo kompozitorius [[Antanas Belazaras]]. [[1950]]–[[1954]] m. mokytojavo [[Smilgiai|Smilgiuose]] ([[Panevėžio rajonas]]), vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. [[1954]]–[[1958]] m. – [[Baisogala|Baisogalos]] ([[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio raj.]]) vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ir moksleivių chorų vadovas. Suorganizavo Veterinarijos mokslinio tyrimo instituto, kultūros namų ir kaimo mišriuosius chorus ir jiems vadovavo. [[1958]]–[[1986]] m. – Kauno 13-osios vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, moksleivių chorų ir vokalinių ansamblių vadovas. Nuolat dirbo su vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorais. Jaunučių chorą parengė [[1964]] m. I respublikinei moksleivių dainų šventei, o jaunių – [[1970]] m. respublikinei dainų šventei. Didžiausių laimėjimų pasiekė su vyresniųjų klasių moksleivių mišriuoju choru (60–90 dalyvių): jį parengė 1964, [[1969]] ir [[1977]] m. respublikinėms moksleivių [[dainų šventė]]ms, [[1981]] m. – V [[Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas|Stasio Šimkaus chorų konkursui]] [[Klaipėda|Klaipėdoje]], mokyklinių chorų zoninėms ir respublikinėms varžyboms – visur pelnyta pirmųjų ir kitų prizinių vietų. Koncertų programose buvo sudėtingesnių šiuolaikinių ir klasikinių kūrinių, kuriuos dirigentas interpretuodavo skoningai ir įtaigiai. Pirmąsias ir kitas prizines vietas respublikiniuose „[[Dainų dainelė]]s“ konkursuose laimėdavo ir moksleivių vokaliniai ansambliai. Daug metų pedagogas buvo Kauno miesto muzikos mokytojų metodinės komisijos pirmininkas. [[1963]] m. apdovanotas Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu. Be pedagoginio darbo, P. Kedanis kurį laiką vadovavo Kauno „Energetiko“ dainų ir šokių liaudies ansambliui, konditerijos fabriko mišriajam chorui ir įvairių įstaigų vokaliniams ansambliams. Jis – buvusio Baisogalos rajono dainų šventės vyr. dirigentas, Kauno miesto dainų švenčių dirigentas. == Šaltiniai == Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. {{DEFAULTSORT:Kedanis, Pranas}} [[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai|Kedanis, Pranas]] [[Kategorija:Tarptautinio Stasio Šimkaus chorų konkurso dalyviai]] q621vp2goo9cjp9gkj59q7dcy9rmsxg 7798122 7798119 2026-04-03T15:56:57Z Fnyxo 166866 7798122 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Pranas Kedanis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1926|4|1}} | gimimo vieta = [[Panemunė (Kaunas)|Panemunėje]], [[Kaunas|Kauno]] priemiestyje | mirties data ={{Mirė|2016|||1926|4|1}} | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = muzikos mokytojas ir chorvedys. | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Pranas Algirdas Kedanis''' (g. [[1926]] m. [[balandžio 1]] d. [[Panemunė (Kaunas)|Panemunėje]], [[Kaunas|Kauno]] priemiestyje – [[2016 m.|2016]] m.)<ref name=":0">[https://cemety.lt/public/deceaseds/1779179?type=deceased Pranas Algirdas Kedanis]. [https://cemety.lt cemety.lt]. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> – muzikos mokytojas ir chorvedys. == Biografija == Pirmasis muzikos mokytojas buvo [[Antanas Jankauskas]] Kaune. [[1948]]–[[1952]] m. choro dirigavimo mokėsi [[Panevėžys|Panevėžio]] muzikos mokykloje (dėst. [[Adolfas Karaška]], [[Mykolas Karka]], [[Aleksandras Liberis]]). Mokydamasis vadovavo [[Naujamiestis|Naujamiesčio]] mišriajam chorui, kurį konsultavo kompozitorius [[Antanas Belazaras]]. [[1950]]–[[1954]] m. mokytojavo [[Smilgiai|Smilgiuose]] ([[Panevėžio rajonas]]), vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. [[1954]]–[[1958]] m. – [[Baisogala|Baisogalos]] ([[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio raj.]]) vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ir moksleivių chorų vadovas. Suorganizavo Veterinarijos mokslinio tyrimo instituto, kultūros namų ir kaimo mišriuosius chorus ir jiems vadovavo. [[1958]]–[[1986]] m. – Kauno 13-osios vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, moksleivių chorų ir vokalinių ansamblių vadovas. Nuolat dirbo su vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorais. Jaunučių chorą parengė [[1964]] m. I respublikinei moksleivių dainų šventei, o jaunių – [[1970]] m. respublikinei dainų šventei. Didžiausių laimėjimų pasiekė su vyresniųjų klasių moksleivių mišriuoju choru (60–90 dalyvių): jį parengė 1964, [[1969]] ir [[1977]] m. respublikinėms moksleivių [[dainų šventė]]ms, [[1981]] m. – V [[Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas|Stasio Šimkaus chorų konkursui]] [[Klaipėda|Klaipėdoje]], mokyklinių chorų zoninėms ir respublikinėms varžyboms – visur pelnyta pirmųjų ir kitų prizinių vietų. Koncertų programose buvo sudėtingesnių šiuolaikinių ir klasikinių kūrinių, kuriuos dirigentas interpretuodavo skoningai ir įtaigiai. Pirmąsias ir kitas prizines vietas respublikiniuose „[[Dainų dainelė]]s“ konkursuose laimėdavo ir moksleivių vokaliniai ansambliai. Daug metų pedagogas buvo Kauno miesto muzikos mokytojų metodinės komisijos pirmininkas. [[1963]] m. apdovanotas Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu. Be pedagoginio darbo, P. Kedanis kurį laiką vadovavo Kauno „Energetiko“ dainų ir šokių liaudies ansambliui, konditerijos fabriko mišriajam chorui ir įvairių įstaigų vokaliniams ansambliams. Jis – buvusio Baisogalos rajono dainų šventės vyr. dirigentas, Kauno miesto dainų švenčių dirigentas. Palaidotas [[Romainių kapinės|Romainių II kapinėse]].<ref name=":0" /> == Šaltiniai == Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. {{DEFAULTSORT:Kedanis, Pranas}} [[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai|Kedanis, Pranas]] [[Kategorija:Tarptautinio Stasio Šimkaus chorų konkurso dalyviai]] 9qnvqrnyicyt3jn4tz3qqw8q9dh2rwe 7798128 7798122 2026-04-03T16:07:10Z Nestea 25298 7798128 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Pranas Kedanis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1926|4|1}} | gimimo vieta = [[Panemunė (Kaunas)|Panemunė]], [[Kaunas|Kauno]] priemiestis | mirties data = {{Mirė|2016|||1926|4|1}} | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = muzikos mokytojas ir chorvedys | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Pranas Algirdas Kedanis''' (g. [[1926]] m. [[balandžio 1]] d. [[Panemunė (Kaunas)|Panemunėje]], [[Kaunas|Kauno]] priemiestyje – [[2016 m.|2016]] m.)<ref name=":0">[https://cemety.lt/public/deceaseds/1779179?type=deceased Pranas Algirdas Kedanis]. [https://cemety.lt cemety.lt]. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> – muzikos mokytojas ir chorvedys. == Biografija == Pirmasis muzikos mokytojas buvo [[Antanas Jankauskas]] Kaune. 1948–1952 m. choro dirigavimo mokėsi [[Panevėžio muzikos mokykloje|Panevėžio muzikos mokykloje]] (dėst. [[Adolfas Karaška]], [[Mykolas Karka]], [[Aleksandras Liberis]]). Mokydamasis vadovavo [[Naujamiestis|Naujamiesčio]] mišriajam chorui, kurį konsultavo kompozitorius [[Antanas Belazaras]]. 1950–1954 m. mokytojavo [[Smilgiai|Smilgiuose]] ([[Panevėžio rajonas]]), vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. 1954–1958 m. – [[Baisogala|Baisogalos]] ([[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio raj.]]) vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ir moksleivių chorų vadovas. Suorganizavo Veterinarijos mokslinio tyrimo instituto, kultūros namų ir kaimo mišriuosius chorus ir jiems vadovavo. 1958–1986 m. – Kauno 13-osios vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, moksleivių chorų ir vokalinių ansamblių vadovas. Nuolat dirbo su vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorais. Jaunučių chorą parengė 1964 m. I respublikinei moksleivių dainų šventei, o jaunių – 1970 m. respublikinei dainų šventei. Didžiausių laimėjimų pasiekė su vyresniųjų klasių moksleivių mišriuoju choru (60–90 dalyvių): jį parengė 1964, 1969 ir 1977 m. respublikinėms moksleivių [[dainų šventė]]ms, 1981 m. – V [[Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas|Stasio Šimkaus chorų konkursui]] [[Klaipėda|Klaipėdoje]], mokyklinių chorų zoninėms ir respublikinėms varžyboms – visur pelnyta pirmųjų ir kitų prizinių vietų. Koncertų programose buvo sudėtingesnių šiuolaikinių ir klasikinių kūrinių, kuriuos dirigentas interpretuodavo skoningai ir įtaigiai. Pirmąsias ir kitas prizines vietas respublikiniuose „[[Dainų dainelė]]s“ konkursuose laimėdavo ir moksleivių vokaliniai ansambliai. Daug metų pedagogas buvo Kauno miesto muzikos mokytojų metodinės komisijos pirmininkas. 1963 m. apdovanotas Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu. Be pedagoginio darbo, P. Kedanis kurį laiką vadovavo Kauno „Energetiko“ dainų ir šokių liaudies ansambliui, konditerijos fabriko mišriajam chorui ir įvairių įstaigų vokaliniams ansambliams. Jis – buvusio Baisogalos rajono dainų šventės vyr. dirigentas, Kauno miesto dainų švenčių dirigentas. Palaidotas [[Romainių kapinės|Romainių II kapinėse]].<ref name=":0" /> == Šaltiniai == * Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. {{DEFAULTSORT:Kedanis, Pranas}} [[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]] [[Kategorija:Tarptautinio Stasio Šimkaus chorų konkurso dalyviai]] 1sy4b4rfh1zcfpmdj5iiibq19ryoj5u 0 38310 7798169 6565705 2026-04-03T16:39:37Z Fnyxo 166866 7798169 wikitext text/x-wiki '''Jurgis Petkaitis''' ([[1926]] m. [[gruodžio 8]] d. [[Ėglupiai|Eglupių k.]], [[Pajevonio valsčius|Pajevonio valsč]]., [[Vilkaviškio apskritis|Vilkaviškio apskr.]] – [[2018 m.|2018]] m. [[kovo 4]] d. [[Vest Hartfordas|Vest Hartforde]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]])<ref>[https://www.legacy.com/us/obituaries/hartfordcourant/name/george-petkaitis-obituary?id=1650898&__cf_chl_tk=JjVX_84_ssP1Z95lj3pRsTIeCeCwQ.W79LbXaT1UL_Y-1775234186-1.0.1.1-TfdLOviHyNLafB.caIspVBon0t7g1tq9Q_mGp.imkFI George Petkaitis Obituary]. [https://www.legacy.com www.legacy.com]. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> – vargonininkas ir chorvedys. == Biografija == [[1940]] baigęs Pajevoniu pradžios mokyklą, [[1941]]–[[1942]] mokėsi [[Šakiai|Šakių]], o [[1943]]–[[1944]] Vilkaviškio gimnazijose. Kunigui P. Brazauskui padedant, [[1940]] pradėjo mokytis muzikos pas Pajevoniu vargonininką J. Gvildį, [[1941]]–[[1942]] vargonų mokėsi pas J. Balčiūną Šakiuose, o [[1943]]–[[1944]] pas Vilkaviškio katedros vargonininką V. Kamantauską. [[1944]] rudenį pasitraukęs iš Lietuvos, po metus trukusių klajonių [[1945]] spalio mėn. apsigyveno lietuvių pabėgėlių stovykloje Glasenbache – Austrijos Alpių šiaurinėje papėdėje netoli Salzburgo. [[1946]]–[[1947]] lankė V. Krėvės-Mickevičiaus gimnaziją, o [[1946]]–[[1948]] mokėsi Konservatorium Mozarteum in Salzburg (fortepijono pas Hugo Schmidtą, vargonų pas Oskarą Peterį ir teorinių disciplinų pas Wilhelmą Kellerį). Glasenbacho stovykloje iš pradžių suorganizavo vyrų, o vėliau ir mišrųjį chorus, kurie rengė koncertus ir giedojo lietuvių pamaldose netoli stovyklos buvusioje Elsbetheno bažnyčioje, vargonininkavo Amerikos karių katalikų pamaldose Camp Truscott, netoli Salzburgo. [[1947]] m. [[vasario 16]] d. Glasenbacho stovykloje surengtame dviejų dalių koncerte (skirtas Lietuvos Nepriklausomybės 29-osioms metinėms pažymėti) dalyvavo ir J. Petkaičio diriguojamas vyrų choras, atlikęs keletą [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]], [[Jonas Dambrauskas|J. Dambrausko]], [[Antanas Račiūnas|A. Račiūno]] ir [[Jonas Švedas|J. Švedo]] dainų bei giesmių. [[1948]] m. [[kovo 17]] d. Vienos salėje surengtame koncerte J. Petkaitis atliko J. Frobergerio Toccatą vargonams. [[1948]] pabaigoje atvykęs į JAV, apsistojo pas dėdę Rockville, CT, o [[1949]] persikėlė į Hartfordą, CT, pradėjo vargonininkauti Švč. Trejybės lietuvių parapijoje ir vadovauti Šv. Cecilijos chorui. [[1952]] perėjo vargonininkauti į Šv. Patriko airių parapiją Hartforde. Čia buvo geri vargonai, apmokamas mišrus vokalinis kvartetas, kuris sudarė choro branduolį, o kiti buvo tik mėgėjai giesmininkai. Dirbdamas [[1950]]–[[1955]] studijavo vargonavimą ir pedagogiką Hartt College of Music Hartford (fortepijoną pas Leonardą Seeberį, vargonus pas Edwardą Broadheadą, chorvedybą pas Lymaną Bunnell;, dirigavimą ir partitūrų skaitymą pas Vytautą Marijošių). [[1955]] m. [[gegužės 12]] d. Šv. Juozapo katedroje J. Petkaitis surengė viešą privalomą vargonų rečitalį, kuriame skambėjo B. Marcelio, [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]], H. Wilano, C. Francko, M. Regerio ir L. Weinero kūriniai. Baigęs studijas, įgijo muzikos bakalauro laipsnį. Studijas dar tęsė University of Hartford – Hartt School of Music ir [[1964]] gavo muzikos edukologijos bakalauro laipsnį. Gyvendamas Hartforde, aktyviai įsijungė į lietuvių kultūrinį ir muzikinį gyvenimą. [[1949]] suorganizavo vyrų vokalinį oktetą, kuris [[1955]] išaugo į 22 dalyvių vyrų chorą, o [[1957]] į 40 dalyvių „Aido“ mišrųjį chorą. Choras giedojo bažnyčiose, rengė koncertus, dalyvavo [[1964]] Pasaulinės parodos [[Niujorkas|Niujorke]] Lietuvių dienoje, [[1966]], [[1971]] ir [[1978]] (moterų grupė) JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse [[Čikaga|Čikagoje]] ir [[Torontas|Toronte]], dainavo daugelyje didžiųjų lietuvių kolonijų. [[1974]] J. Petkaitis suorganizavo ir moterų chorą „Dainų pynė", vadovavo vyrų ir moterų vokaliniams bei instrumentiniams ansambliams. [[1974]] m. [[birželio 19]] d. Hartfordo Lietuvių klube moterų choro koncerte nuskambėjo dešimt lietuviškų dainų. [[1960]]–[[1990]] J. Petkaitis dėstė muziką, vadovavo chorui ir orkestrui bei įvairiems ansambliams vienoje iš seniausių gimnazijų – Old Bacon Academy Colchester, [[1968]]–[[1990]] buvo Muzikos departamento direktorius. [[1981]] ir [[1984]] įvairių švenčių progomis buvo suorganizavęs orkestrus, jiems aranžavo kūrinius ir dirigavo. [[1968]] sugrįžęs į Švč. Trejybės lietuvių parapiją Hartforde, vargonininkavo ir vadovavo nedideliam chorui ir vokaliniams ansambliams. Talkino tautinių šokių grupei „Berželis". Putname Marijos Nekalto Prasidėjimo vienuolyno studentes mokė giesmių ir dainų. Koncertuose pasirodydavo kaip solistas ir akompaniatorius. Jis – [[ALRK Vargonininkų sąjunga|ALRK Vargonininkų sąjungos]] ir Amerikos Muzikos mokytojų asociacijos narys. == Šaltiniai == Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. [[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai|Petkaitis, Jurgis]] [[Kategorija:Lietuvos vargonininkai|Petkaitis, Jurgis]] kghv0au8qda1muy7koaxnjqevl0wi4b 0 38446 7798127 6565707 2026-04-03T16:04:19Z Fnyxo 166866 7798127 wikitext text/x-wiki '''Jurgis Strazdas''' (g. [[1926]] m. [[vasario 25]] d. Smėlinkos k. ([[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų raj.]]) – [[2011 m.|2011]] m. [[birželio 2]] d.) – choro dirigentas, pedagogas, dainininkas (tenoras). == Biografija == Mokėsi [[Kėdainiai|Kėdainių]] ir [[Vilnius|Vilniaus]] Vytauto Didžiojo gimnazijose, o [[1941]]–[[1945]] m. – [[Ukmergė]]s mokytojų seminarijoje. [[1945]]–[[1949]] m. studijavo [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]] (J. Babravičiaus solinio dainavimo klasė). [[1947]]–[[1950]] m. choro dirigavimo mokėsi [[Kaunas|Kauno]] [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] muzikos mokykloje (dėst. [[Nikodemas Martinonis]] ir [[Antanas Budriūnas]]). [[1953]]–[[1956]] m. neakivaizdiniu būdu [[VPI|Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute]] studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo [[1944]] m. mokytojavo [[Žemaitkiemis|Žemaitkiemio]] miestelyje ([[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės raj.]]), subūrė apylinkės moterų chorą. 1944–1945 m. – muzikos ir dainavimo mokytojas Ukmergės berniukų progimnazijoje ir [[Veršvai|Veršvų]] progimnazijoje. [[1946]]–[[1966]] m. – Kauno 1-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ir chorų vadovas. Vyresniųjų klasių mišrųjį chorą lankė net 180 moksleivių, o jaunuolių chore buvo apie 100 dainininkų. Chorai pajėgė atlikti sudėtingesnius kūrinius, dažnai koncertavo. 1950 m. – respublikinės [[dainų šventė]]s ir [[1957]] m. I respublikinio jaunimo festivalio konkursuose abu chorai pelnė trečiąsias vietas. Mišrusis choras gerai pasirodė ir 1964 m. I respublikinės moksleivių dainų šventės konkurse. Kurį laiką mokytojavo ir vadovavo chorams [[Veiveriai|Veiverių]] ir Kauno [[Jonas Jablonskis|Jono Jablonskio]] vidurinėse mokyklose. Sėkmingai dirbo ir su Kauno 36-osios profesinės technikos mokyklos moksleivių mišriuoju choru, kuris atlikdavo ir sudėtingesnius kūrinius, prizinių vietų pelnė apžiūrose. J. Strazdas vadovavo ir mišriesiems suaugusiųjų chorams Kauno [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Medicinos fakultete bei Kauno kultūros namuose. Ypač ryškių meninių laimėjimų pasiekė [[1957]]–[[1965]] m. su Kauno [[Pramoninės statybos projektavimo institutas|Pramoninės statybos projektavimo instituto]] vyrų choru (60–70 dalyvių). Kolektyvą išmokė 60 įvairių autorių kūrinių ir surengė per 100 koncertų, dalyvavo su juo latvių dainų šventėse [[Sigulda|Siguldoje]] ir [[Ryga|Rygoje]]. Laureatų vardus choras pelnė 1957 m. I respublikinio jaunimo festivalio, [[1960]] respublikinės dainų šventės, [[1963]] m. I respublikinio vyrų choro sąskrydžio ir 1965 m. respublikinės dainų šventės konkursuose. Po keletą metų buvo [[KPI|Kauno politechnikos instituto]] vyrų choro ir [[Kauno radijo gamykla|Kauno radijo gamyklos]] mišriojo choro „Banga“ chormeisteris. [[1966]]–[[1970]] m. – Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos komiteto mišriojo choro artistas, [[1968]]–[[1969]] m. vadovavo Vilniaus projektavimo institutų mišriajam chorui. [[1970]]–[[1989]] m. – Kauno valstybinio choro artistas solistas, nuo [[1992]] m. – Šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo rinktinės vyrų choro „Trimitas“ vadovas. J. Strazdas buvo Kauno miesto dainų švenčių ir [[1964]] m. I respublikinės moksleivių dainų šventės dirigentas. 1965 m. apdovanotas Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu, o [[1976]] m. – Kultūros žymūno ženklu. Jurgis Strazdas mirė [[2011 m.|2011]] m. birželio 2 d. Palaidotas [[Kaunas|Kaune]], [[Petrašiūnų kapinės|Petrašiūnų kapinėse]].<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/1653737?type=deceased Jurgis Strazdas]. [https://cemety.lt cemety.lt]. 2026-04-03.</ref> == Šaltiniai == Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. [[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai|Strazdas, Jurgis]] [[Kategorija:Lietuvos dainininkai|Strazdas, Jurgis]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai|Strazdas, Jurgis]] squuqg2sfte1ei66hzowwm28g6g46x8 7798146 7798127 2026-04-03T16:28:35Z Nestea 25298 7798146 wikitext text/x-wiki '''Jurgis Strazdas''' (g. [[1926]] m. [[vasario 25]] d. Smėlinkos k. ([[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų raj.]]) – [[2011 m.|2011]] m. [[birželio 2]] d.) – choro dirigentas, pedagogas, dainininkas (tenoras). == Biografija == Mokėsi [[Kėdainiai|Kėdainių]] ir [[Vilnius|Vilniaus]] Vytauto Didžiojo gimnazijose, o 1941–1945 m. – [[Ukmergė]]s mokytojų seminarijoje. 1945–1949 m. studijavo [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]] (J. Babravičiaus solinio dainavimo klasė). 1947–1950 m. choro dirigavimo mokėsi [[Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykla|Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje]] (dėst. [[Nikodemas Martinonis]] ir [[Antanas Budriūnas]]). 1953–1956 m. neakivaizdiniu būdu [[VPI|Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute]] studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1944 m. mokytojavo [[Žemaitkiemis|Žemaitkiemio]] miestelyje ([[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės raj.]]), subūrė apylinkės moterų chorą. 1944–1945 m. – muzikos ir dainavimo mokytojas Ukmergės berniukų progimnazijoje ir [[Veršvai|Veršvų]] progimnazijoje. 1946–1966 m. – Kauno 1-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ir chorų vadovas. Vyresniųjų klasių mišrųjį chorą lankė net 180 moksleivių, o jaunuolių chore buvo apie 100 dainininkų. Chorai pajėgė atlikti sudėtingesnius kūrinius, dažnai koncertavo. 1950 m. – respublikinės [[dainų šventė]]s ir 1957 m. I respublikinio jaunimo festivalio konkursuose abu chorai pelnė trečiąsias vietas. Mišrusis choras gerai pasirodė ir 1964 m. I respublikinės moksleivių dainų šventės konkurse. Kurį laiką mokytojavo ir vadovavo chorams [[Veiveriai|Veiverių]] ir [[Kauno Jono Jablonskio gimnazija|Kauno Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje]]. Sėkmingai dirbo ir su Kauno 36-osios profesinės technikos mokyklos moksleivių mišriuoju choru, kuris atlikdavo ir sudėtingesnius kūrinius, prizinių vietų pelnė apžiūrose. J. Strazdas vadovavo ir mišriesiems suaugusiųjų chorams Kauno [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Medicinos fakultete bei Kauno kultūros namuose. Ypač ryškių meninių laimėjimų pasiekė 1957–1965 m. su Kauno [[Pramoninės statybos projektavimo institutas|Pramoninės statybos projektavimo instituto]] vyrų choru (60–70 dalyvių). Kolektyvą išmokė 60 įvairių autorių kūrinių ir surengė per 100 koncertų, dalyvavo su juo latvių dainų šventėse [[Sigulda|Siguldoje]] ir [[Ryga|Rygoje]]. Laureatų vardus choras pelnė 1957 m. I respublikinio jaunimo festivalio, 1960 m. respublikinės dainų šventės, 1963 m. I respublikinio vyrų choro sąskrydžio ir 1965 m. respublikinės dainų šventės konkursuose. Po keletą metų buvo [[KPI|Kauno politechnikos instituto]] vyrų choro ir [[Kauno radijo gamykla|Kauno radijo gamyklos]] mišriojo choro „Banga“ chormeisteris. 1966–1970 m. – Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos komiteto mišriojo choro artistas, 1968–1969 m. vadovavo Vilniaus projektavimo institutų mišriajam chorui. 1970–1989 m. – Kauno valstybinio choro artistas solistas, nuo 1992 m. – Šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo rinktinės vyrų choro „Trimitas“ vadovas. J. Strazdas buvo Kauno miesto dainų švenčių ir 1964 m. I respublikinės moksleivių dainų šventės dirigentas. 1965 m. apdovanotas Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu, o 1976 m. – Kultūros žymūno ženklu. Jurgis Strazdas mirė 2011 m. birželio 2 d. Palaidotas [[Kaunas|Kaune]], [[Petrašiūnų kapinės|Petrašiūnų kapinėse]].<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/1653737?type=deceased Jurgis Strazdas]. [https://cemety.lt cemety.lt]. 2026-04-03.</ref> == Šaltiniai == * Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. {{DEFAULTSORT:Strazdas, Jurgis}} [[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]] [[Kategorija:Lietuvos dainininkai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] p8ikn9rr2rqv10s49jyj1fys85bfl5m 0 42410 7798186 5692186 2026-04-03T16:46:50Z Fnyxo 166866 7798186 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lozanov 2008 at Viktorsberg.jpg|thumb|270px|Georgis Lozanovas]] '''Georgis Lozanovas''' ('''Георги Лозанов''', lot. transkr. '''Georgi Lozanov''', [[1926]] [[liepos 22]] [[Sofija|Sofijoje]] – [[2012 m.|2012]] m. [[gegužės 6]] d. [[Slivenas|Slivene]]) – [[Bulgarija|bulgarų]] [[edukologija|edukologas]], [[psichologas]], [[sugestologija|sugestologas]], sugestopedijos metodo pagrindėjas. == Šeima == Georgis Lozanovas gimė inteligentų šeimoje. Jo tėvas dirbo docentu unversitete; vėliau – mokyklų inspektoriumi, istorijos mokytoju. Lozanovo mama – teisininkė. Mama mirė Georgiui sulaukus vos 2 metų. Georgis buvo jautrus vaikas, nuolat priimdamas sprendimus, iš tėvo pasakojimų bandydavo įsivaizduoti mamą bei mintyse prašydavo jos pagalbos. Kai Georgiui buvo 18 metų, Bulgarijoje valdžią perėmė komunistai. Georgis Lozanovas buvo suimtas, laikytas kalėjimo rūsyje. Jaunuolis nuolat buvo kankinamas reikalaujant išduoti tariamo sąmokslo prieš komunistinį režimą bendrininkus, draugus. Išleistas iš kalėjimo Lozanovas buvo persekiojamas, todėl turėjo keletą kartų pakeisti gyvenamąją vietą. == Studijos == Georgis Lozanovas 6 metus studijavo mediciną bei teisę [[Sofijos universitetas|Sofijos universitete]]. Studijas baigė su pagyrimu. Specializacija – [[psichiatrija]] bei [[neurologija]], nors tuo metu pagrindinė jo domėjimosi sritis buvo [[psichoterapija]]. Bebaigiant studijas, saugumas vėl surado Lozanovą: jaunuolis buvo išbrauktas iš studentų sąrašų. Vieno profesoriaus, mamos šeimos draugo bei parlamento nario dėka Georgis buvo priimtas atgal į universitetą, susirado darbą. [[Rezidentūra|Rezidentūros]] studijų metu Lozanovas dirbo gydytoju; 5 metus – didžiausiose Bulgarijos psichiatrinėse ligoninėse, [[Byala]] ir [[Kurilo]] miestuose, paskutinius 2 metus – Kurilo ligoninės direktoriumi. [[1971]] m. Georgis Lozanovas Bulgarijos mokslų akademijoje apgynė medicinos [[mokslų daktaras|mokslų daktaro]] disertaciją, vykdė [[sugestopedija|sugestopedijos]] eksperimentus, įgijo [[neurofiziologija|neurofiziologijos]] specializaciją. Žinias gilino smegenų veiklos tyrimų srityje. Doktorantūros studijų metu jaunasis mokslininkas paraleliai baigė pedagogiką bei psichologiją. == Profesinė veikla == Baigęs studijas, Georgis Lozanovas pradėjo dėstyti aukštojoje mokykloje, vertėsi gydytojo praktika. 9 metus dirbo gydytoju [[sofija|Sofijos]] Psichoneurologiniame dispanseryje, užsiėmė [[psichoterapija]] su ambulatoriniais pacientais, 2 metus gilino žinias Psichoterapijos institute (dar [[doktorantūra|doktorantūros]] studijų metu). Lozanovas dėl konfrontacijos su saugumo tarnybomis ir dėl [[policija|policijos]] persekiojimo turėjo keletą kartų pakeisti darbovietę, nors ir jo darbdaviai pageidavo, kad jis liktų būtent jų vadovaujamose įstaigose. [[1963]] buvo atleistas iš Sofijos Psichoneurologinio dispanserio; dirbo automechaniku, kadangi turėjo išlaikyti šeimą (tuo metu buvo vedęs ir turėjo sūnų). == Mokslinė veikla == Lozanovo mokslinių interesų sritis – smegenų veiklos rezervai, mokymasis, jo terapeutiniai, pedagoginiai bei [[sugestija|sugestyviniai]] metodai, nežinomos ar neištirtos [[galvos smegenys|smegenų]] funkcijos. Atradęs nepaprastai veiksmingus mokymosi metodus, Lozanovas pasišventė ištyrinėti atskirus [[neurofiziologija|neurofiziologinius]] mokymosi veiksnius. Jis įsteigė [[Sugestologijos institutas|Sugestologijos institutą]] Sofijoje. Jame dirbo apie 100 etatinių darbuotojų. Insitute buvo naudojamasi tuo metu moderniausia [[elektrofiziologija|elektrofiziologijos]] laboratorija. Lozanovas taip pat įsteigė ir vėliau 10 metų vadovavo Sugestologijos bei asmens vystymosi tyrimų centrui (katedrai) [[Sofijos universitetas|Sofijos universitete]]. [[1978]] metais Lozanovas savo tyrimų išvadas pateikė [[UNESCO]] organizacijai. [[1979]] Lozanovas buvo sulaikytas pasienyje, prieš jam vykstant dalykiniais reikalais į JAV, atimtas pasas. Iki pat [[1989]] jam buvo taikomas [[namų areštas]]; taigi kelionės buvo uždraustos. Lozanovas buvo priverstas nutraukti paskaitas universitete, kaip anksčiau negalėjo dalyvauti televizijoje, susirašinėti, ką nors publikuoti, susisiekti telefonu arba bendrauti su užsieniečiais, gauti visą norimą informaciją apie įvykius pasaulyje. Arešto režimo metu Lozanovui leista važinėti tik iki instituto. Mokslininko teorijos apie smegenų veiklos rezervus bei samprotavimai apie laisvę prieštaravo tuo metu vyraujančiai komunistinei ideologijai ir valstybiniam režimui, įsiskverbusiam į visas gyvenimo sritis. == Dabartis == [[1989]] pasikeitus politinei situacijai Lozanovas pradėjo mokyti gydytojus bei pedagogus. Mokslinės veiklos metu Lozanovas buvo pakviestas 6 metus dirbti Mokymosi studijų tyrimų institute (''[[Forschungsinstitut für Lernenstudien]]''). Lozanovas vadovavo Vienos pedagogikos akademijos Vaikų sugestopedijos departamentui prie Austrijos švietimo ministerijos. Lozanovas įsteigė ir šiuo metu vis dar metodologiškai vadovauja daugeliui mokymosi institutų bei mokyklų visuose pasaulio kontinentuose. Jis persikėlė gyventi ir dirbti į [[Austrija|Austriją]]. == Taip pat skaitykite == * [[Supermokymasis]] <!--== Nuorodos, šaltiniai == * [http://dr-lozanov.dir.bg Asmeninė G. Lozanovo svetainė] {{en-icon}} * [http://www.lozanov.de svetainė] {{de-icon}} --> [[Kategorija:Bulgarijos asmenybės|Lozanov, Georgi]] [[Kategorija:Psichologai|Lozanov, Georgi]] sfoazl06f37xm7bjvceax8hufdj1cii 0 45764 7798270 6715021 2026-04-03T20:25:26Z Pierre L'iserois 146905 7798270 wikitext text/x-wiki {{otheruse|kaimą|upę|[[Strūna (upė)]].}} {{Ltgyv |pavad = Strūna |foto = Strūna, Lithuania - panoramio (4).jpg |plotis = 260px |fotoinfo = Strūnos kaimas |lat = 55.033 |long = 26.162 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Strūnaičio seniūnija |gyv = 247 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Strūna |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Strūnà|Strūnõs|Strū̃nai|Strū̃ną|Strūnà|Strūnojè|š=2002}} |istpav = {{pl|Struna}} }} '''Strūna''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 3 km į šiaurės rytus nuo [[Vidutinė]]s. Seniūnaitijos centras. Yra pensionatas, psichoneurologinis internatas (su koplyčia). Gamtos paminklas – [[Strūnos akmuo]]. == Istorija == XX a. pr. palivarkas buvo Švenčionių apskrities Mikalavo valsčiuje. Tarpukariu palivarkas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=300|inc=50|incmin=25 |1905|10|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|16|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|88|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|126|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|320||Strūna}}</ref> |1979|218|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1987|221|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|119||Strūna}}</ref> |1989|247|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|292|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|283|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|247|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] f4e9wuqov3qj8gymgz6toeuqah4auxx 7798320 7798270 2026-04-04T07:22:52Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798320 wikitext text/x-wiki {{otheruse|kaimą|upę|[[Strūna (upė)]].}} {{Ltgyv |pavad = Strūna |foto = Strūna, Lithuania - panoramio (4).jpg |plotis = 260px |fotoinfo = Strūnos kaimas |lat = 55.033 |long = 26.162 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Strūnaičio seniūnija |gyv = 247 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Strūna |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Strūnà|Strūnõs|Strū̃nai|Strū̃ną|Strūnà|Strūnojè|š=2002}} |istpav = {{pl|Struna}} }} '''Strūna''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 11 km į pietus nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], 4,5 km nuo sienos su [[Baltarusija]], prie [[Strūna (upė)|Strūnos]] upės. Seniūnaitijos centras. Praeina kelias {{RK4409}}. Yra pensionatas, psichoneurologinis internatas (su koplyčia). Gamtos paminklas – [[Strūnos akmuo]]. == Etimologija == Pavadinimas kilęs nuo ''Strūnos'' upelio vardo.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XIX a. pab. Strūnos [[palivarkas]] buvo Švenčionių apskrities [[Mikalavo valsčius|Mikalavo valsčiuje]]. Veikė vandens malūnas, spirito varykla.<ref>{{SGKP|11|420|Struna}}</ref> Tarpukariu palivarkas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. 1948 m. įkurti senelių ir invalidų namai.<ref name="MLTE" /> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=300|inc=50|incmin=25 |1866|30 |1905|10|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|16|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|88|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|126|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|320||Strūna}}</ref> |1979|218|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1987|221|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|119||Strūna}}</ref> |1989|247|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|292|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|283|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|247|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] acd4xno5v2rfl3l9qt2zmpse09omeka 0 46943 7798166 7575837 2026-04-03T16:38:39Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798166 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Vokietijos vyrų futbolo rinktinės logotipas.svg|200px]]| asociacija=[[Vokietijos futbolo federacija|''Deutscher Fußball-Bund'']]| reitingas= 16 {{decrease}} (2024)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|Germany}} [[Julian Nagelsmann]]| rezultatyviausias=[[Miroslav Klose]] (71)| ilgiausiai=[[Lothar Matthäus]] (150)| 1rungtynės={{flagicon|Switzerland}} [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarija]] 5:3 Vokietija [[Vaizdas:Flag of the German Empire.svg|20px]]| 1rungtyniųvieta=[[Bazelis]]| 1rungtyniųdata=[[1908]] m. [[balandžio 5]] d.| grungtynės=[[Vaizdas:Flag of the German Empire.svg|20px]] Vokietija 16:0 [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusija]] {{flagicon|Russia}} | grungtyniųvieta=[[Stokholmas]]| grungtyniųdata=[[1912]] m. [[birželio 1]] d.| brungtynės={{flagicon|England}} [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] 9:0 Vokietija [[Vaizdas:Flag of the German Empire.svg|20px]]| brungtyniųvieta=[[Oksfordas]]| brungtyniųdata=[[1909]] m. [[kovo 16]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=20| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Gold medal world centered-2.svg|18px]] 1 vieta| pčgmetai=[[V pasaulio futbolo čempionatas|1954]], [[X pasaulio futbolo čempionatas|1974]], [[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]], [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=15| žčmetai=[[IV Europos futbolo čempionatas|1972]]| žčg=[[File:Gold medal europe.svg|18px]] 1 vieta| žčgmetai=[[IV Europos futbolo čempionatas|1972]], [[VI Europos futbolo čempionatas|1980]], [[X Europos futbolo čempionatas|1996]]| | pattern_la1 = _ger24h | pattern_b1 = _ger24h | pattern_ra1 = _ger24h | pattern_sh1 = _ger24h | pattern_so1 = _ger24h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _ger24a | pattern_b2 = _ger24a | pattern_ra2 = _ger24a | pattern_sh2 = _ger24a | pattern_so2 = _ger24a | leftarm2 = DD42AA | body2 = DD42AA | rightarm2 = DD42AA | shorts2 = 241E76 | socks2 = 241E76 }} '''Vokietijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{de|Deutsche Fußballnationalmannschaft}} arba '''''Die Mannschaft''''') – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Vokietija]]i. Komandą kontroliuoja [[Vokietijos futbolo federacija]]. Komanda dalyvavo visuose pasaulio čempionatuose nuo 1934 metų (išskyrus 1950, kai komandai neleista dalyvauti atrankoje), 4 kartus iškovojusi pirmą vietą, keturis kartus – antrą. Taip pat komanda yra daugiausiai kartų laimėjusi Europos čempionatą – tris kartus. == Istorija == Pirmoji Vokietijos komanda suburta 1899 m., 1900 metais įkurta [[Vokietijos futbolo federacija]]. Pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės sužaistos 1908 metais [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. 1923 metais paskirtas pirmasis treneris – Otas Nercas, vadovavęs komandai iki 1936 metų, o 1934 metų pasaulio čempionate su komanda iškovojęs trečiąją vietą. 1938 metų pasaulio čempionate komanda vienintelį kartą nepateko į antrą varžybų etapą. Po Antrojo pasaulinio karo padalinus Vokietiją, iki 1990 metų Rytų Vokietijai ir Vakarų Vokietijai atstovavo skirtingos komandos. 1971 metais komandos kapitonu tapus Francui Bekenbaueriui komanda laimėjo 1972 metų Europos ir 1974 metų pasaulio čempionatus, o 1976 metų Europos čempionate užėmė antrąją vietą. Po nesėkmės 1984 metų Europos čempionate, kai Vakarų Vokietija nepateko į antrąjį etapą, [[Franz Beckenbauer|F. Bekenbaueris]] paskirtas komandos treneriu, su juo Vakarų Vokietija iškovojo antrąją vietą 1986 metų bei pirmąją vietą 1990 metų pasaulio čempionate. Po Vokietijos suvienijimo {{WorldCup|1994|1994 m.}} ir {{WorldCup|1998|1998 m.}} pasaulio čempionatuose rinktinė pralaimėjo ketvirtfinalyje, o {{WorldCup|2002|2002 m. pasaulio čempionate}} pateko į finalą, kur pralaimėjo {{Futb|Brazilijos}} komandai. {{WorldCup|2006|2006 m. čempionatas}} surengtas Vokietijoje, šiame čempionate [[Jürgen Klinsmann|Jurgeno Klinsmano]] vadovaujama vokiečių komanda įveikė visus varžovus grupėje, aštuntfinalyje 2:0 laimėjo prieš {{Futb|Švedijos}} komandą, ketvirtfinalyje 11 m. baudinių serijoje nugalėjo {{Futb|Argentinos}} rinktinę ir tapo pirmąja komanda, patekusia į 11 pasaulio čempionatų pusfinalius. Pusfinalyje žaidė su {{Futb|Italijos}} rinktine, šiose rungtynėse po [[Fabio Grosso|Fabijo Groso]] bei [[Alessandro Del Piero|Alesandro del Pjero]] įvarčių paskutinėmis antrojo pratęsimo minutėmis vokiečiai pralaimėjo 2:0. Rungtynėse dėl trečiosios vietos vokiečiai 3:1 nugalėjo {{Futb|Portugalijos}} rinktinę. 2010 m. pasaulio čempionate vokiečiai grupėje laimėjo prieš Australiją (4-0), Ganą (1-0) bei pralaimėjo Serbijai (0-1). Tačiau vokiečiai grupėje užėmė pirmąją vietą ir pateko į aštuntfinalį. Ten laukė daug metų jokio trofėjaus rankose neturėjusi Anglijos rinktinė, tačiau vokiečiai po Tomas Miuleris, Miroslavas Klozė (2) ir Lukas Podolskis įvarčių nugalėjo Anglijos rinktinę 4-1. Ketvirtfinalyje vokiečiai susitiko su Argentina, kuri norėjo revanšo po 2006 m. čempionato. Laimėta rezultatu 4:0. Pusfinalyje laukė pajėgi Ispanijos komanda, kuriai ir pralaimėjo vokiečiai 0:1. Rungtynėse dėl trečios vietos buvo kovojama prieš Urugvajaus futbolininkus. Tas varžybas laimėjo Vokietijos rinktinė ir iškovojo 3 vietą (3-2). 2014 m. vokiečiai grupėje nugalėjo portugalus (4-0), amerikiečius (1-0), ir sužaidė lygiomis su Ganos rinktine (2-2). Rungtynėse prieš Ganą pasižymėjo legenda Miroslavas Klozė, kuris įmušė 15 įvartį pasaulio čempionatuose (nuo 2002 m.) ir pasivijo Brazilijos legendą Ronaldo. Vokietija grupėje užėmė 1 vietą ir pateko į aštunfinalį, kuriame laukė kitas Afrikos atstovas Alžyras. Vokiečiai tik po pratęsimo nugalėjo afrikiečius ir pateko į ketvirfinalį. Jame susitiko su prancūzais, kuriuos nugalėjo rezultatu 1-0. Pusfinalyje laukė šeimininkė Brazilija, kurią vokiečiai įveikė net 7-1. Tose varžybose Miroslavas Klozė įmušė įvartį ir tapo rezultatyviausiu visų laikų pasaulio čempionato žaidėju. Finale laukė ta pati Argentina, kuri buvo įveikta per pratęsimą (1:0). [[XV Europos futbolo čempionatas|XV Europos futbolo čempionate]] [[Prancūzija|Prancūzijoje]] komanda sėkmingai nuėjo iki pusfinalio, kuriame 0-2 pralaimėjo šeimininkams. Ypač nesėkmingai susiklostė vokiečiams 2018 m. pasaulio čempionatas Rusijoje, kur buvo pralaimėta Meksikai, tik paskutinėmis sekundėmis nugalėta Švedija, o lemiamose varžybose su Pietų Korėja patirtas pralaimėjimas 0:2. Vokietija užėmė paskutinę vietą grupėje ir pirmą kartą po 1938 m. neįveikė pirmojo čempionato etapo. == Dalyvavimas čempionatuose == === Pasaulio futbolo čempionatas === {{div col|2}} * [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]] – {{gray i|nedalyvavo atrankoje}} * [[II pasaulio futbolo čempionatas|1934]] – 3 vieta {{medalis|3|Pas}} * [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938]] – I etapas '''Vakarų Vokietija''': * [[IV pasaulio futbolo čempionatas|1950]] – {{gray i|nedalyvavo, nes asociacija nepriklausė FIFA}} * [[V pasaulio futbolo čempionatas|1954]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Pas}} * [[VI pasaulio futbolo čempionatas|1958]] – 4 vieta * [[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962]] – ketvirtfinalis * [[VIII pasaulio futbolo čempionatas|1966]] – 2 vieta {{medalis|2|Pas}} * [[IX pasaulio futbolo čempionatas|1970]] – 3 vieta {{medalis|3|Pas}} * [[X pasaulio futbolo čempionatas|1974]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Pas}} * [[XI pasaulio futbolo čempionatas|1978]] – II etapas * [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982]] – 2 vieta {{medalis|2|Pas}} * [[XIII pasaulio futbolo čempionatas|1986]] – 2 vieta {{medalis|2|Pas}} * [[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Pas}} '''Vokietija''': * [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]] – ketvirtfinalis * [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]] – ketvirtfinalis * [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002]] – 2 vieta {{medalis|2|Pas}} * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]] – 3 vieta {{medalis|3|Pas}} * [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]] – 3 vieta {{medalis|3|Pas}} * [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Pas}} * [[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018]] – I etapas * [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022]] – I etapas {{div col end}} === Europos čempionatas === '''Vakarų Vokietija''': * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – {{gray i|nedalyvavo atrankoje}} * [[II Europos futbolo čempionatas|1964]] – {{gray i|nedalyvavo atrankoje}} * [[III Europos futbolo čempionatas|1968]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[IV Europos futbolo čempionatas|1972]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}} * [[V Europos futbolo čempionatas|1976]] – 2 vieta {{medalis|2|Eur}} * [[VI Europos futbolo čempionatas|1980]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}} * [[VII Europos futbolo čempionatas|1984]] – I etapas * [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]] – pusfinalis '''Vokietija''': * [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – 2 vieta {{medalis|2|Eur}} * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}} * [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] – I etapas * [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]] – I etapas * [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – 2 vieta {{medalis|2|Eur}} * [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]] – pusfinalis * [[XV Europos futbolo čempionatas|2016]] – pusfinalis * [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]] – aštuntfinalis * [[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – ketvirtfinalis === [[FIFA konfederacijų taurė]] === * 1992–1997 – {{gray i|nedalyvavo}} * [[1999 m. FIFA konfederacijų taurė|1999]] – I etapas * 2001–2003 – {{gray i|nedalyvavo}} * [[2005 m. FIFA konfederacijų taurė|2005]] – 3 vieta * 2009–2013 – {{gray i|nedalyvavo}} * [[2017 m. FIFA konfederacijų taurė|2017]] – '''1 vieta''' === [[UEFA Tautų lyga]] === * 2025 m. – 4 vieta == Žaidėjai == Žymiausi žaidėjai atstovavę ar atstovaujantys Vokietijai: {{div col|3}} * [[Michael Ballack]] (1999–2010) * [[Franz Beckenbauer]] (1965–1977) * [[Oliver Bierhoff]] (1996–2002) * [[Mario Götze]] (2010–) * [[Thomas Häßler]] (1988–2000) * [[Oliver Kahn]] (1995–2006) * [[Jürgen Klinsmann]] (1987–1998) * [[Miroslav Klose]] (2001–2014) * [[Jürgen Kohler]] (1986–1998) * [[Philipp Lahm]] (2004–2014) * [[Lothar Matthäus]] (1980–2000) * [[Andreas Möller]] (1988–1999) * [[Gerd Müller]] (1966–1974) * [[Thomas Müller]] (2010–) * [[Manuel Neuer]] (2009–) * [[Oliver Neuville]] (1998–2008) * [[Mesut Özil]] (2009–) * [[Lukas Podolski]] (2004–2017) * [[Helmut Rahn]] (1951–1960) * [[Karl-Heinz Rummenigge]] (1976–1986) * [[Bastian Schweinsteiger]] (2004–2016) * [[Hans Schäfer]] (1952–1962) * [[Uwe Seeler]] (1954–1970) * [[Berti Vogts]] (1967–1978) * [[Rudi Völler]] (1982–1994) * [[Fritz Walter]] (1940–1958) {{div col end}} == Treneriai == <small> * {{flagicon|GER}} [[Otto Nerz]] (1926–1936 m.) * {{flagicon|GER}} [[Sepp Herberger]] (1936–1942 m.) * {{flagicon|GER}} [[Helmut Schön]] (1964–1978 m.) * {{flagicon|GER}} [[Jupp Derwall]] (1978–1984 m.) * {{flagicon|GER}} [[Franz Beckenbauer]] (1984–1990 m.) * {{flagicon|GER}} [[Berti Vogts]] (1990–1998 m.) * {{flagicon|GER}} [[Erich Ribbeck]] (1998–2000 m.) * {{flagicon|GER}} [[Rudi Völler]] (2000–2004 m.) * {{flagicon|GER}} [[Jürgen Klinsmann]] (2004–2006 m.) * {{flagicon|GER}} [[Joachim Löw]] (2006–2021 m.) * {{flagicon|GER}} [[Hansi Flick]] (2021–2023 m.) * {{flagicon|GER}} [[Julian Nagelsmann]] (2023–) </small> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Vokietijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.dfb.de/ Vokietijos futbolo federacija] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=86 Germany national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesd/duit-intres.html (West) Germany - International Results] (Rsssf.org) {{Vokietijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Vokietijos futbolas]] [[Kategorija:Vokietijos sporto rinktinės]] 3qe2dlva1dn5ftrh09g1vtlxpj2crrt 0 47181 7798160 7415935 2026-04-03T16:35:41Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798160 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Arms of The Football Association (include star).svg|170px]]| asociacija=[[The Football Association|''The Football Association'' (FA)]]| reitingas= '''4''' (2024-04-04)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|GER}} [[Thomas Tuchel]] | rezultatyviausias= [[Harry Kane]] (63)| ilgiausiai=[[Peter Shilton]] (125)| 1rungtynės={{fut|SCO|1}} 0:0 Anglija {{flagicon|England}}| 1rungtyniųvieta=[[Partikas]], [[Škotija]]| 1rungtyniųdata=[[1872]] m. [[lapkričio 30]] d.| grungtynės={{fut|IRL|1}} 0:13 Anglija {{flagicon|England}}| grungtyniųvieta=[[Belfastas]]| grungtyniųdata=[[1882]] m. [[vasario 18]] d.| brungtynės={{fut|HUN|1}} 7:1 Anglija {{flagicon|England}}| brungtyniųvieta=[[Budapeštas]]| brungtyniųdata=[[1954]] m. [[gegužės 23]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=15| pč1=IV|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1950|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Gold medal world centered-2.svg|18px]] 1 vieta| pčgmetai=[[VIII pasaulio futbolo čempionatas|1966]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=10| žčmetai=[[III Europos futbolo čempionatas|1968]]| žčg=[[File:Silver medal europe.svg|18px]] 2 vieta| žčgmetai=[[XVI Europos futbolo čempionatas|2021; 2024]]| | pattern_la1 = _eng24h | pattern_b1 = _eng24h | pattern_ra1 = _eng24h | pattern_sh1 = _eng24h | pattern_so1 = _eng24h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = 000066 | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _eng24a | pattern_b2 = _eng24a | pattern_ra2 = _eng24a | pattern_sh2 = _eng24a | pattern_so2 = | leftarm2 = 5D3954 | body2 = 5D3954 | rightarm2 = 5D3954 | shorts2 = 5D3954 | socks2 = 5D3954 }} '''Anglijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{en|England national football team}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Anglija]]i tarptautiniuose turnyruose. Komanda atstovauja tik vienai Didžiosios Britanijos daliai, dėl to olimpinėse žaidynėse nedalyvauja. == Istorija == Anglijos komanda pirmąsias tarptautines rungtynes sužaidė dar [[1872]] metais, bet beveik 40 metų žaidė tik prieš Didžiosios Britanijos komandas ([[Škotija|Škotiją]], [[Velsas|Velsą]], [[Airija|Airiją]]).<ref>[http://www.englandfootballonline.com/Seas1872-00/1872-73/M0001Sco1872.html Scotland 0 England 0 [0-0]]</ref> Anglijos futbolo asociacija (FA) į [[FIFA]] įstojo [[1908]] metais, tačiau kilus konfliktui dėl mėgėjams mokamų algų [[1928]] metais išstojo iš tarptautinės organizacijos, dėl to nedalyvavo pirmuose trijuose [[Pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionatuose]].<ref>[https://www.thefa.com/about-football-association/what-we-do/history THE HISTORY OF THE FA]</ref> Po antrojo pasaulinio karo [[1946]] m. FA vėl įstojo į FIFA, pasamdė pirmąjį trenerį ir nuo [[1950]] metų dalyvavo pasaulio čempionatuose, tačiau pirmieji trys čempionatai buvo nesėkmingi.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport3/worldcup2002/hi/team_pages/england/newsid_1739000/1739245.stm England disappointed before '66]</ref> [[1966]] metais Anglijoje surengtame čempionate rinktinė pirmą kartą pateko į finalą ir iškovojo pirmąją vietą nugalėję Vakarų Vokietiją.<ref>[http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/july/30/newsid_2644000/2644065.stm 1966: Football glory for England]</ref> [[1968]] metais anglai iškovojo trečiąją vietą, bet vėlesniuose čempionatuose pasirodydavo blankiai, tik [[1990]] metais iškopė į pusfinalį.<ref>[https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/match/3937--yugoslavia-vs-england/postmatch/report/ Yugoslavia beat world champions England to reach EURO 1968 final]</ref> [[2019]] m. [[lapkričio 14]] d. rinktinė sužaidė savo 1000-ąsias tarptautines rungtynes, nugalėjusi [[Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė|Juodkalniją]] rezultatu 7–0.<ref>{{cite web|url= https://www.bbc.com/sport/football/50340459|title = Three Lions: One World Cup, 147 years and 1,000 games - the numbers behind England men's milestone|date=12 November 2019|work=BBC Sport|access-date=14 November 2019}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.theguardian.com/football/2019/nov/14/england-montenegro-euro-2020-qualifer-match-report |title = England celebrate 1,000th game with seven-goal charge into Euro 2020 finals|date=14 November 2019|work=Guardian|access-date=15 November 2019}}</ref> == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo atrankoje}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo atrankoje}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo atrankoje}}| 1950=I etapas| 1954=ketvirtfinalis| 1958=I etapas| 1962=ketvirtfinalis| 1966='''1 vieta'''| 1970=ketvirtfinalis| 1982=aštuntfinalis| 1986=ketvirtfinalis| 1990=pusfinalis| 1998=aštuntfinalis| 2002=ketvirtfinalis| 2006=ketvirtfinalis| 2010=aštuntfinalis| 2014=I etapas| 2018=4 vieta| 2022=ketvirtfinalis| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo atrankoje}}| 1964=| 1968=pusfinalis| 1972=| 1976=| 1980=I etapas| 1984=| 1988=I etapas| 1992=I etapas| 1996=pusfinalis| 2000=I etapas| 2004=ketvirtfinalis| 2008=| 2012=ketvirtfinalis| 2016=aštuntfinalis| 2021=2 vieta |2024=2 vieta}} == Žymiausi žaidėjai == {{div col|2}} * [[David Beckham]] (1996–2009) * [[Bobby Charlton]] (1958–1970) * [[Steven Gerrard]] (2000–2014) * [[Jimmy Greaves]] (1959–1967) * [[Frank Lampard]] (1999–2014) * [[Gary Lineker]] (1984–1992) * [[Nat Lofthouse]] (1950–1958) * [[Peter Shilton]] (1970–1990) * [[Bryan Robson]] (1980–1991) * [[Wayne Rooney]] (2003–2016) * [[Bobby Moore]] (1962–1973) * [[Michael Owen]] (1998–2008) * [[Ashley Cole]] (2001–2014) * [[Alan Shearer]] (1992–2000) * [[John Terry]] (2003–2012) * [[Billy Wright]] (1946–1959) {{div col end}} == Treneriai == {{div col|2}} <small> * {{flagicon|ENG}} [[Walter Winterbottom]] (1946–1962 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Alf Ramsey]] (1963–1974 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Don Revie]] (1974–1977 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Ron Greenwood]] (1977–1982 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Bobby Robson]] (1982–1990 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Graham Taylor]] (1990–1993 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Terry Venables]] (1994–1996 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Glenn Hoddle]] (1996–1999 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Kevin Keegan]] (1999–2000 m.) * {{flagicon|SWE}} [[Sven-Göran Eriksson]] (2001–2006 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Steve McClaren]] (2006–2007 m.) * {{flagicon|ITA}} [[Fabio Capello]] (2008–2012 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Roy Hodgson]] (2012–2016 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Sam Allardyce]] (2016 m.) * {{flagicon|ENG}} [[Gareth Southgate]] (2016–2024 m.) * {{flagicon|GER}} [[Thomas Tuchel]] (2024–) </small> {{div col end}} == Nuorodos == * [https://www.englandfootball.com/ Oficiali svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=60 England national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablese/eng-intres.html England - International Results] (Rsssf.org) * [https://www.uefa.com/memberassociations/eng/?referrer=%2Fmemberassociations%2Fassociation%3Deng%2Findex UEFA] * [https://www.fifa.com/about-fifa/associations/ENG FIFA] == Šaltiniai == {{reflist}} {{Commons|Category:England national association football team}} {{EFR}} {{2006 futbolo čempionatas|Anglijos|grupė=B}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Anglijos futbolas]] [[Kategorija:Anglijos sporto rinktinės]] fil4q2wt0twlehftp0ug02h9yaw734h 0 47206 7798187 7695465 2026-04-03T16:47:06Z CD 677 7798187 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Nyderlandų vyrų futbolo rinktinės logotipas.svg|170px]]| asociacija=[[Nyderlandų futbolo asociacija|''Koninklijke Nederlandse Voetbalbond'']]| reitingas= '''7''' (2024-04-04)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|Netherlands}} [[Ronald Koeman]]| rezultatyviausias=[[Robin van Persie]] (50)| ilgiausiai=[[Wesley Sneijder]] (134)| 1rungtynės={{flagicon|Belgium}} [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|Belgija]] 1:4 Nyderlandai {{flagicon|Netherlands}} | 1rungtyniųvieta=[[Antverpenas]]| 1rungtyniųdata=[[1905]] m. [[balandžio 30]] d.| grungtynės={{flagicon|Netherlands}} Nyderlandai 11:0 [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Marinas]] {{flagicon|San Marino}} | grungtyniųvieta=[[Eindhovenas]]| grungtyniųdata=[[2011]] m. [[rugsėjo 2]] d.| brungtynės={{flagicon|Netherlands}} Nyderlandai 2:12 [[Anglų mėgėjų futbolo rinktinė|Anglų Mėgėjai]] {{flagicon|England}} | brungtyniųvieta=[[Haga]]| brungtyniųdata=[[1907]] m. [[balandžio 1]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=11| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg= [[File:Silver medal world centered-2.svg|18px]] 2 vieta| pčgmetai=[[X pasaulio futbolo čempionatas|1974]], [[XI pasaulio futbolo čempionatas|1978]], [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=10| žčmetai=[[V Europos futbolo čempionatas|1976]]| žčg= [[File:Gold medal europe.svg|18px]] Čempionai| žčgmetai=[[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]]| | pattern_la1 = _ned24h | pattern_b1 = _ned24h | pattern_ra1 = _ned24h | pattern_sh1 = _ned24h | pattern_so1 = _ned24h | leftarm1 = FF6100 | body1 = FF6100 | rightarm1 = FF6100 | shorts1 = FF6100 | socks1 = FF6100 | pattern_la2 = _ned24a | pattern_b2 = _ned24a | pattern_ra2 = _ned24a | pattern_sh2 = _ned24a | pattern_so2 = _ned24a | leftarm2 = 010080 | body2 = 010080 | rightarm2 = 010080 | shorts2 = 010080 | socks2 = 010080 }} '''Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė''' (arba '''''Olandijos vyrų futbolo rinktinė''''', {{nl|Het Nederlands Elftal}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti [[Nyderlandai|Nyderlandų Karalystei]] yra kontroliuojama [[Nyderlandų futbolo asociacija|Nyderlandų futbolo asociacijos]] ([[olandų kalba|ol.]] – ''Koninklijke Nederlandse Voetbalbond''), dažniausiai tiesiog trumpai vadinama Olandijos rinktine. Ši komanda laimėjo 1988 m. [[Europos futbolo čempionatas|Europos futbolo čempionatą]] ir tris kartus (1974, 1978 ir 2010 m.) žaidė [[Pasaulio futbolo čempionatas|Pasaulio futbolo čempionato]] finale, kuriuose pralaimėjo atitinkamai [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vakarų Vokietijos]], [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos]] ir [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijos]] rinktinėms. Komanda pasižymi savitu žaidimo stiliumi: geru kamuolio valdymu, tiksliais perdavimais, atakuojančiu žaidimu, kuris tęsia aštuntame dešimtmetyje sukurto [[Totalinis futbolas|totalinio futbolo]] tradicijas. Dėl oranžinės marškinėlių spalvos, Olandijos futbolininkai yra vadinami „Oranžiniais“ ([[olandų kalba|ol.]] – ''Oranje''), o dėl daugybės tikslių perdavimų ir nuolatinio varžovų spaudimo komanda dar yra vadinama „Prisukamu apelsinu“ (ši pravardė buvo labai populiari 8-ajame dešimtmetyje), „Skrajojančiais olandais" arba „Oranžine audra". == Istorija == [[Vaizdas:Nederlands elftal 1905.jpg|thumb|200px|left|Olandijos rinktinė prieš pirmąsias tarptautines rungtynes]] Iki XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio Olandijos rinktinė futbolo pasaulyje niekuo nepasižymėjo. Pirmąsias oficialias rungtynes olandai sužaidė 1905 m. su kaimynine Belgija (laimėjo rezultatu 4:1). Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] olandai sudalyvavo [[II pasaulio futbolo čempionatas|1934 m.]] ir [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938 m.]] pasaulio futbolo čempionatuose, tačiau abu sykius iškrito jau po pirmųjų varžybų (tuo metu pasaulio futbolo čempionatai vyko atkrintamųjų varžybų sistema). Po Antrojo pasaulinio karo olandai kurį laiką net nebandė dalyvauti aukščiausio lygio futbolo turnyruose. Teigiamą impulsą Nyderlandų futbolui suteikė [[Eredivisie|profesionalios futbolo lygos]] įkūrimas 1956 m. – olandų rezultatai pradėjo gerėti tiek rinktinių, tiek ir klubinėse varžybose. Nepaisant to, iki pat 1974 m. Olandijos rinktinė nesugebėjo įveikti atrankos varžybų į jokį prestižinį turnyrą. === Totalinis futbolas (1974–1980) === Olandijos futbolas pakilo į pasaulio elitą 8-ajame dešimtmetyje, kai „oranžiniai“ du kartus paeiliui pateko į Pasaulio futbolo čempionato finalus. Pakilimas yra sietinas su trenerio Rinuso Michelso ir žaidėjo Johano Cruijffo vardais. Jie pakeitė olandų žaidimą ir „oranžinių“ propaguotas [[totalinis futbolas]] užkariavo futbolo aikštes ir žiūrovų širdis. [[X pasaulio futbolo čempionatas|1974 m.]] J. Cruijffo vedami olandai, laimėjo kovas savo grupėje, antrajame grupių etape nugalėjo [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos]] ir Argentinos rinktines ir finale susitiko su Vakarų Vokietijos rinktine. Finalo rungtynėse „oranžinių“ jėgą pademonstravo jau pirma ataka: pradėję žaidimą iš aikštės vidurio, olandai atliko keliasdešimt tikslių perdavimų vienas kitam ir į baudos aikštelę įsiveržęs J. Cruijffas buvo pargriautas vokiečių gynėjo, 11 metrų baudinį realizavo Johanas Neeskensas ir 2 minutę olandai jau pirmavo, o pirmasis vokietis palietęs kamuolį šiose rungtynėse buvo vartininkas Seppas Maieris, kuris išėmė jį iš savo vartų tinklo. Visgi vėliau vokiečiai įmušė du įvarčius ir olandai pralaimėjo rezultatu 1:2. Nepaisant to, tai buvo naujas puslapis Nyderlandų futbolo istorijoje. [[Vaizdas:Johan Cruijff.jpg|thumb|100px|left|J. Cruijffas]] Didelės viltys Olandijoje buvo siejamos su [[V Europos futbolo čempionatas|1976 m. Europos čempionatu]]. Olandai įveikė atranką ir pateko į finalinį etapą Jugoslavijoje (jame tuo metu žaidė tik 4 komandos), tačiau jau pusfinalyje vidinių nesutarimų draskoma komanda pralaimėjo būsimiems čempionams čekoslovakams. Olandai vėl pasiekė pasaulio čempionato finalą [[XI pasaulio futbolo čempionatas|1978 m.]] Šiame čempionate jie rungtyniavo be J. Cruijffo, tačiau komandoje buvo tokie žaidėjai kaip J. Neeskensas, Ruudas Krolas, Robas Rensenbrinkas, Johnny Repas, broliai René ir Willy van de Kerkhofai. Šįkart olandai nelabai sėkmingai sužaidė grupės rungtynėse, kur liko tik antri, tačiau antrame etape nugalėjo austrus ir italus, bei sužaidė lygiosiomis su vokiečiais ir pateko į finalą. Jame „oranžiniai“ po dviejų per pratęsimą praleistų įvarčių 1:3 pralaimėjo Argentinai. [[VI Europos futbolo čempionatas|1980 m. Europos čempionatas]] buvo paskutinis elitinis turnyras, į kurį pavyko prasimušti totalinio futbolo kartai. Tais metais turnyre dalyvavo aštuonios komandos (2 grupės po 4 komandas, vėliau žaidžiami pusfinaliai ir finalai). Olandai savo grupėje nugalėjo graikus, sužaidė lygiosiomis su čekoslovakais ir pralaimėjo vokiečiams bei pasitraukė jau po grupės turnyro. Po šio turnyro iš rinktinės pasitraukė svarbiausi totalinio futbolo kartos žaidėjai, o deramos pamainos jiems neatsirado – Olandijos rinktinė nesugebėjo prasimušti į [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982 m.]] ir [[XIII pasaulio futbolo čempionatas|1986 m.]] pasaulio čempionatus bei į [[VII Europos futbolo čempionatas|1984 m. Europos čempionatą]]. === „Skrajojančių olandų trio“ ir Europos čempionų titulas (1988–1992) === Prieš [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988 m. Europos čempionatą]] komandai vadovauti grįžo R. Michelsas, o „oranžinių“ pagrindą sudarė „skrajojančių olandų trio“ – [[Marco van Basten]]as, [[Ruudas Gullitas]] ir [[Frankas Rijkaardas]]. Po pralaimėjimo pirmajame mače prieš [[Tarybų Sąjungos vyrų futbolo rinktinė|Sovietų Sąjungos]] komandą, olandai nugalėjo anglus bei airius ir pateko į pusfinalį. Jame „oranžiniai“ įveikė vokiečius ir atkeršijo jiems už 1974 m. pralaimėjimą. Šios rungtynės išsiskyrė emocijų gausa ir incidentu po rungtynių, kai [[Ronaldas Koemanas]] norėdamas paerzinti vokiečių sirgalius imitavo, jog šluostosi užpakalį su vokiečių rinktinės marškinėliais. Vėliau R. Koemanas atsiprašinėjo ir gailėjosi dėl šio savo poelgio. Finale „oranžiniai“ po R. Gullito ir M. van Basteno įvarčių 2:0 nugalėjo Sovietų Sąjungą ir pirmą kartą tapo Europos čempionais. Beje, M. van Basteno įvartis į Sovietų Sąjungos vartus daugelio futbolo ekspertų ir mėgėjų iki dabar vadinamas vienu gražiausiu iš visų Europos čempionatuose įmuštų įvarčių. Nors olandai tikėjosi, jog „skrajojančių olandų trio“ pradės pergalingą dinastiją, tačiau taip neatsitiko. [[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990 m. pasaulio čempionate]] M. van Bastenas buvo prastos sportinės formos, o R. Gullitas neatsigavęs po traumos, komandą draskė vidiniai nesutarimai ir „oranžiniai“ jau aštuntfinalyje pralaimėjo savo amžiniems priešininkams vokiečiams ir pasitraukė iš turnyro. Mačas su vokiečiais vėlgi išsiskyrė nemaloniu incidentu, kuomet F. Rijkaardas apsispjaudė su vokiečių puolėju Rudi Voelleriu ir abu žaidėjai buvo pašalinti iš aikštės. [[IX Europos futbolo čempionatas|1992 m.]] olandai pasiekė Europos čempionato pusfinalį, tačiau jame po baudinių serijos nusileido čempionato atradimui – vėliau čempionais tapusiems [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|Danijos futbolininkams]]. Šis turnyras žymėjo kartų kaitą „oranžinių“ gretose: tai buvo paskutinis elitinis turnyras M. van Bastenui, R. Gullitui bei treneriui R. Michelsui ir pirmasis, kuriame rungtyniavo 10-ojo dešimtmečio „oranžinių“ žvaigždė – [[Dennis Bergkamp|Dennisas Bergkampas]]. === ''Ajax`95'' karta ir 10-ojo dešimtmečio Olandijos rinktinė (1994–2004) === [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994 m. pasaulio čempionate]] Olandijos rinktinė buvo gerokai pasikeitusi ir treniruojama [[Dick Advokaat|Dicko Advokaato]] bei vedama pirmyn D. Bergkampo, kuris šiame čempionate tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju (3 įvarčiai), pasiekė ketvirtfinalį. Šiame etape, įtemptame ir gražiame mače, kuris tapo pasaulio čempionatų klasika, olandai susikovė su brazilais: pastarieji pirmavo 2:0, bet olandai sugebėjo atsitiesti ir išlyginti rezultatą, visgi paskutinį žodį tarė brazilų veteranas Branco, kuris įmušė lemiamą baudos smūgį ir padovanojo Brazilijai pergalę 3:2. [[X Europos futbolo čempionatas|1996 m. Europos čempionatas]] galutinai užbaigė „skrajojančių olandų trio“ epochą, nes rinktinėje jau nebežaidė ir F. Rijkaardas. Atjaunėjusios „oranžinių“ komandos pagrindą sudarė žaidėjai, kurie [[1995]] m. su [[AFC Ajax|Amsterdamo ''Ajax'']] kiek netikėtai laimėjo [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] turnyrą ([[Edwin van der Sar|Edwinas van der Saras]], broliai [[Frank de Boer|Frankas]] ir [[Ronald de Boer|Ronaldas de Boerai]], [[Edgar Davids|Edgaras Davidsas]], [[Patrick Kluivert|Patrickas Kluivertas]], [[Clarence Seedorf|Clarence’as Seedorfas]]) bei buvę šio klubo auklėtiniai D. Bergkampas, [[Aron Winter|Aronas Winteris]]. Dėl šios priežasties visa ši Olandijos rinktinės karta kartais yra vadinama ''Ajax`95'', nors, be abejonės, rinktinėje žaidė ir kitų klubų atstovai. Čempionate olandai pasirodė neįspūdingai ir ketvirtfinalyje po baudinių serijos buvo eliminuoti [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos rinktinės]]. [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998 m. pasaulio čempionate]] olandai turėjo nemažai žvaigždžių – „oranžinių“ gretose žibėjo tokie žaidėjai kaip broliai de Boerai, D. Bergkampas, P. Kluivertas, [[Phillip Cocu|Phillipas Cocu]], E. Davidsas, [[Marc Overmars|Marcas Overmarsas]], [[Jaap Stam|Jaapas Stamas]]. Olandai gana sunkiai įveikė grupės etapą, aštuntfinalyje tik po paskutinėmis minutėmis E. Davidso pelnyto įvarčio palaužė [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslaviją]] ir ketvirtfinalyje susigrūmė su Argentina. Šiame mače, esant lygiam rezultatui, 89 minutę D. Bergkampas įmušė vieną iš gražiausių ir reikšmingiausių olandų įvarčių pasaulio futbolo čempionatų istorijoje: jis vienu lietimu susistabdė ilgą (beveik 60 m.) F. de Boero perdavimą, antru lietimu suklaidino argentiniečių gynėją Roberto Ayalą ir trečiu lietimu pasiuntė neatremiamą smūgį į tolimąjį vartų kampą, taip atkeršydamas Argentinai už 1978 m. finalą ir pasiųsdamas visą Olandiją į ekstazę. Tačiau pusfinalyje vienas svarbiausių olandų žaidėjų M. Overmarsas negalėjo žaisti dėl traumos ir „oranžiniams“ kelia link pasaulio čempionų vardų kaip ir prieš ketverius metus užkirto Brazilija, šįkart įveikdama juos po baudinių serijos. Po šio pralaimėjimo neatsigavę olandai pralaimėjo [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatijai]] ir mačą dėl trečiosios vietos. Po šio turnyro atsistatydino rinktinės treneris [[Guus Hiddink|Guusas Hiddinkas]], kuris buvo pakeistas buvusiu ilgamečiu rinktinės žaidėju F. Rijkaardu. Šios olandų žaidėjų kartos „gulbės giesme“ turėjo tapti [[XI Europos futbolo čempionatas|2000 m. Europos čempionatas]], kuris vyko Olandijoje ir Belgijoje, taigi „oranžiniai“ žaidė namuose ir buvo laikomi vienais iš turnyro favoritų. Olandijos rinktinė galingai pradėjo čempionatą ir grupėje pasiekė visas tris pergales, tarp jų ir prieš tuometinius pasaulio čempionus prancūzus. Ketvirtfinalyje olandai tiesiog nepadoriai 6:1 sutriuškino Jugoslaviją, o P. Kluivertas pelnė hat-trick‘ą. Pusfinalyje „oranžiniai“ susikovė su [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] ir neįveikė jos, nors jau pirmame kėlinyje vienas italas buvo pašalintas iš aikštės, o per rungtynes į italų vartus buvo skirti net du 11 m. baudiniai (nei F. de Boeras, nei P. Kluivertas pasižymėti nesugebėjo); per baudinių seriją ir toliau užtikrintai žaidė italų vartininkas Francesco Toldo ir „oranžiniai“ buvo priversti pripažinti varžovų pranašumą. Po šio turnyro iš komandos pasitraukė jos simbolis D. Bergkampas ir po skaudžios nesėkmės daug kritikos sulaukęs treneris F. Rijkaardas. Rinktinės treneriu tapo [[Louis van Gaal|Louisas van Gaalas]], kuris buvo čempioniškojo 1995 m. ''Ajax'' treneris ir puikiai pažinojo pagrindinius rinktinės žaidėjus, tačiau netikėtai olandai nesugebėjo prasimušti į [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m. pasaulio čempionatą]]. Komandos gelbėti grįžo D. Advokaatas ir jo vadovaujama rinktinė pateko į [[XII Europos futbolo čempionatas|2004 m. Europos čempionatą]], kuris daugeliui rinktinės veteranų tapo paskutiniu aukšto lygio turnyru. Jame „oranžiniai“ sužaidė neįspūdingai: pergalė prieš [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|latvius]], lygiosios su vokiečiais bei pralaimėjimas [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|Čekijai]] leido olandams išsikapstyti iš grupės. Ketvirtfinalyje po baudinių įveikę [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|švedus]], olandai pasiekė pusfinalį ir jame pralaimėjo [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalijai]]. === „Oranžinė revoliucija“ bei dabartinė Olandijos rinktinė (2006 m. –) === Po ''Euro 2004'' turnyro Olandijos rinktinėje įvyko dideli pokyčiai, kurie buvo pavadinti „Oranžine revoliucija“. Iš rinktinės pasitraukė arba į ją daugiau nebebuvo kviečiami beveik visi pagrindiniai ''Ajax`95'' kartos atstovai (broliai de Boerai, E. Davidsas, P. Kluivertas, M. Overmarsas, [[Michael Reiziger|Michaelis Reizigeris]], C. Seedorfas, J. Stamas). ''Oranje'' treneriu tapęs buvęs legendinis futbolininkas M. van Bastenas subūrė beveik visiškai naują ir jauną komandą, kurios pagrindą sudarė 1983–1984 m. gimę futbolininkai: prie kelių likusių veteranų ([[Giovanni van Bronckhorst]]o, P. Cocu, [[Ruud van Nistelrooy|Ruudo van Nistelrooyaus]], E. van der Saro) prisijungė [[John Heitinga|Johnas Heitinga]], [[Klaas-Jan Huntelaar|Klaas–Janas Huntelaaras]], [[Nigel de Jong|Nigelas de Jongas]], [[Dirk Kuyt|Dirkas Kuytas]], [[Robin van Persie|Robinas van Persie]], [[Arjen Robben|Arjenas Robbenas]], [[Wesley Sneijder]]is, [[Rafael van der Vaart|Rafaelis van der Vaartas]]. Taip pat M. van Bastenas ėmė keisti ir komandos žaidimą: jis pasirinko atsargesnę taktinę schemą 4-2-3-1 su vienu puolėju atakos smaigalyje ir trimis jam padedančiais atakuojančiais saugais bei ėmė diegti drausmingesnį ir labiau gynybą akcentuojantį futbolo stilių. Olandijos rinktinės žaidimas tapo ne toks gražus, kas nuvylė nemažai „totalinio futbolo“ gerbėjų, tačiau efektyvesnis – „oranžiniai“ užtikrintai įveikė atranką į [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio futbolo čempionatą]] per 12 rungtynių iškovodami 10 pergalių ir praleisdami tik 3 įvarčius į savo vartus. Pačiame turnyre jauna olandų komanda nugalėjo [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Krantą]] bei [[Serbijos ir Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė|Serbiją ir Juodkalniją]], sužaidė lygiosiomis su Argentina ir pateko į aštuntfinalį. Jame po skandalingo mačo, kuriame teisėjas parodė net 16 geltonų kortelių ir pašalino iš aikštės po du abiejų komandų futbolininkus, olandai pralaimėjo portugalams. Nepaisant kritikos dėl žaidėjų pasirinkimo ir taktikos, M. van Bastenas liko treniruoti komandos iki [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos čempionato]]. Šįkart olandai nelabai įtikinamai, bet visgi įveikė atrankos varžybas (liko grupėje antri po [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|Rumunijos]] ir tik tašku aplenkė trečioje vietoje likusius [[Bulgarijos vyrų futbolo rinktinė|bulgarus]]), o ištraukus čempionato burtus, papuolė į „mirtininkų grupę“ su tais pačiais rumunais bei 2006 m. pasaulio čempionato finalininkais italais ir prancūzais. Būtent grupės etape „oranžiniai“ pademonstravo savo jėgą ir iškovojo tris užtikrintas pergales: 3:0 sutriuškino italus, 4:1 – prancūzus ir 2:0 nugalėjo rumunus. Po galingos pradžios olandai buvo imti vadinti turnyro favoritais, tačiau ketvirtfinalyje jie po pratęsimo pralaimėjo [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusijos rinktinei]]. Ironiška, tačiau prie tėvynainių nesėkmės labai prisidėjo olandas – Rusijos rinktinę treniravęs [[Guus Hidink|Guusas Hidinkas]]. Po šio čempionato oranžinius marškinėlius visam laikui nusivilko E. van der Saras ir R. van Nistelrooyus, o iš trenerio pareigų pasitraukė M. van Bastenas. [[Vaizdas:Oranje 2011.jpg|thumb|right|300px|Nyderlandų rinktinė 2011 m.]] Komandos vairą perėmė buvęs Roterdamo „Feyenoord“ treneris Bertas van Marwijkas, kuris pratęsė M. van Basteno pradėtą „revoliuciją“. Jis nekeitė žaidimo taktikos, rėmėsi tais pačiais, per ketverius M. van Basteno darbo metus patirties įgavusiais ir tarpusavyje susižaidusiais, žaidėjais (didesni pasikeitimai buvo tik vartuose E. van der Sarą pakeitęs [[Maarten Stekelenburg|Maartenas Stekelenburgas]] ir dešiniojo gynėjo pozicijoje įsitvirtinęs ''Ajax'' auklėtinis [[Gregory van der Wiel]]as) ir tai atnešė sėkmę. Nyderlandai nepriekaištingai sužaidė atrankos į [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionatą]] ciklą, o pačiame čempionate iškovojo šešias pergales iš eilės (grupės varžybose 2:0 įveikti danai, 1:0 – [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|japonai]] ir 2:1 – [[Kamerūno vyrų futbolo rinktinė|Kamerūnas]]; aštuntfinalyje 2:1 įveikta [[Slovakijos vyrų futbolo rinktinė|Slovakija]]; ketvirtfinalyje tokiu pačiu rezultatu nugalėti favoritai brazilai; pusfinalyje 3:2 palaužtas [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Urugvajus]]) ir pateko į čempionato finalą, kuriame susigrūmė su [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijos rinktine]]. Pagrindinis finalo rungtynių laikas baigėsi rezultatu 0:0, nors pergalę išplėšti galėjo abi komandos, o A. Robbenas neišnaudojo puikaus šanso, kuomet buvo iššokęs vienas prieš ispanų vartininką [[Iker Casillas|Ikerą Casillasą]], pratęsimo metu olandai liko dešimtyje, nes už antrą geltoną kortelę iš aikštės buvo pašalintas J. Heitinga, o 116-ą minutę taiklus [[Andrés Iniesta|Andreso Iniestos]] smūgis lėmė pergalę ispanams. Šis pralaimėjimas nutraukė ir įspūdingą Olandijos rinktinės 25 nepralaimėtų rungtynių (20 pergalių ir 5 lygiosios) seriją. Pasaulio čempionato finalas taip pat buvo paskutinės G. van Bronckhorsto rungtynės Nyderlandų rinktinėje. Po sėkmingo pasirodymo pasaulio čempionate (nepaisant kritikos dėl grubaus ir negražaus žaidimo finalo rungtynėse), Nyderlanduose buvo laukiama sėkmingo pasirodymo [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012 m. Europos čempionate]]. Olandai lengvai įveikė atrankos varžybas ir vieningai buvo laikomi vienais iš pagrindinių pretendentų į čempionų titulą, tačiau čempionatas „oranžiniams“ susiklostė tragiškai. Jau grupių etape olandai pralaimėjo visas trejas rungtynes ir iškrito iš turnyro nepelnę nė taško ir pasiekę patį blogiausią rezultatą per visą ''Oranje'' dalyvavimo Europos čempionatuose istoriją. Po šios nesėkmės iš savo posto atsistatydino treneris B. van Marvijkas. [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014 m. pasaulio čempionatui]] Nyderlandų rinktinę ruošti buvo paskirtas L. van Gaalas, kuris ėmėsi permainų – reguliariais starto sudėties žaidėjais tapo [[Eredivisie|Nyderlandų čempionate]] žaidę jauni futbolininkai: [[Jasper Cillessen|Jasperas Cillessenas]], [[Daley Blind]]as, [[Stefan de Vrij|Stefanas de Vrijas]], [[Bruno Martins Indi|Bruno Martinsas Indi]], [[Georginio Wijnaldum]]as, [[Memphis Depay]]. Nepaisant lengvai įveiktos atrankos, iš atjaunėjusios olandų komandos čempionate nebuvo daug tikimasi, tačiau jau pirmose rungtynėse Oranje pateikė malonų netikėtumą ir skambiai – 5:1 – atkeršijo ispanams už pralaimėjimą 2010 m. pasaulio čempionato finale. Įsibėgėjusi Olandija buvo sustabdyta tik pusfinalyje, kai po baudinių serijos nusileido Argentinai, o čempionatą baigė dar viena gražia pergale – bronziniame finale 3:0 įveikė Braziliją. Šiame turnyre olandai užfiksavo ir keletą unikalių pasiekimų: ''Oranje'' pirmą kartą savo istorijoje baigė aukščiausio lygio turnyrą nė karto nepralaimėjusi (pralaimėjimas po baudinių oficialioje FIFA statistikoje yra laikomas lygiosiomis) bei tapo pirmąja komanda pasaulio čempionatų istorijoje per vieną turnyrą išleidusi į aikštę visus (23) čempionatui užregistruotus žaidėjus. Turnyrui pasibaigus iš trenerio pareigų pasitraukė daug pagyrų sulaukęs L. van Gaalas ir prie rinktinės vairo sugrįžo G. Hiddinkas. == Rinktinės apranga == [[Vaizdas:Netherlands fans - 2006 FIFA World Cup.jpg|thumb|300px|right|Nyderlandų rinktinės fanai, apsivilkę tradicinės oranžinės spalvos atributika 2006 m. Vokietijoje]] Nyderlandų rinktinės pagrindinė apranga – [[oranžinė]]s spalvos marškinėliai, baltos kelnaitės ir oranžinės [[kojinė]]s, nors kartais rinktinė rungtyniauja ir vien oranžinės spalvos uniforma (ir marškinėliai, ir kelnaitės, ir kojinės oranžinės spalvos). Oranžinė spalva yra išskirtinis Nyderlandų rinktinės bruožas – tokios spalvos aprangos neturi nė viena kita Europos rinktinė. Apskritai, oranžinė yra karališkosios Nyderlandų šeimos (Oraniečių dinastijos) spalva ir tuo pačiu nacionalinė Nyderlandų valstybės spalva, ji buvo ir senojoje [[Nyderlandų vėliava|Nyderlandų vėliavoje]] (jos spalvos buvo oranžinė-balta-žydra), kuri iki šiol yra populiari Nyderlanduose ir žmonių dažnai iškeliama per valstybines šventes ar kitomis progomis. Dabartinė Olandijos rinktinės išvykų apranga yra balti marškinėliai, baltos (arba kartais oranžinės) kelnaitės ir baltos kojinės. Olandijos rinktinės aprangos gamintojas nuo 1996 m. yra [[Nike]] koncernas. KNVB ir Nike partnerystės susitarimas numato, jog Nike gamins „oranžinių“ aprangas bent iki 2026 metų. == Komandos rezultatai aukščiausio lygio turnyruose == === FIFA Pasaulio čempionatai === {{div col|3}} * [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]] – {{gray_i|nedalyvavo atrankoje}} * [[II pasaulio futbolo čempionatas|1934]] – I etapas (galutinė 9 vieta) * [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938]] – I etapas (14 vieta) * [[IV pasaulio futbolo čempionatas|1950]] – {{gray_i|nedalyvavo atrankoje}} * [[V pasaulio futbolo čempionatas|1954]] – {{gray_i|nedalyvavo atrankoje}} * [[VI pasaulio futbolo čempionatas|1958]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[VIII pasaulio futbolo čempionatas|1966]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[IX pasaulio futbolo čempionatas|1970]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[X pasaulio futbolo čempionatas|1974]] – [[Vaizdas:Med 2.png]] '''2 vieta''' * [[XI pasaulio futbolo čempionatas|1978]] – [[Vaizdas:Med 2.png]] '''2 vieta''' * [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[XIII pasaulio futbolo čempionatas|1986]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]] – aštuntfinalis (15 vieta) * [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]] – ketvirtfinalis (7 vieta) * [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]] – 4 vieta * [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002]] – {{Gray i|neįveikė atrankos}} * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]] – aštuntfinalis (11 vieta) * [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]] – [[Vaizdas:Med 2.png]] '''2 vieta''' * [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014]] – [[Vaizdas:Med 3.png]] 3 vieta * [[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|2022]] – ketvirtfinalis {{div col end}} === UEFA Europos čempionatai === {{div col|3}} * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – {{gray_i|nedalyvavo atrankoje}} * [[II Europos futbolo čempionatas|1964]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[III Europos futbolo čempionatas|1968]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[IV Europos futbolo čempionatas|1972]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[V Europos futbolo čempionatas|1976]] – pusfinalis * [[VI Europos futbolo čempionatas|1980]] – I etapas * [[VII Europos futbolo čempionatas|1984]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]] – [[Vaizdas:Med 1.png]] '''Čempionai''' * [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – pusfinalis * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] – ketvirtfinalis * [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] – pusfinalis * [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]] – pusfinalis * [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – ketvirtfinalis * [[Euro 2012|2012]] – I etapas * [[Euro 2016|2016]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[Euro 2020|2020]] – aštuntfinalis * [[Euro 2024|2024]] – pusfinalis {{div col end}} == Žaidėjai ir treneriai == === Daugiausiai kartų rinktinei atstovavę žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. {| class="wikitable" cellpadding="3" style="text-align: center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera !Sužaistos varžybos !Įvarčiai |- |1. |align="left"|[[Edwin van der Sar]] |1995–2008 |130 |0 |- |2. |align="left"| '''[[Wesley Sneijder]]''' |2003– |115 |28 |- |3. |align="left"|[[Frank de Boer]] |1990–2004 |112 |13 |- |4. |align="left"|'''[[Rafael van der Vaart]]''' |2001– |109 |25 |- |5. |align="left"|[[Giovanni van Bronckhorst]] |1996–2010 |106 |6 |- |6. |align="left"| '''[[Dirk Kuyt]]''' |2004–2014 |104 |24 |- |7. |align="left"|[[Philip Cocu]] |1996–2006 |101 |10 |- |8. |align="left"|'''[[Robin van Persie]]''' |2005– |98 |49 |- |rowspan=2|9. |align="left"|[[Clarence Seedorf]] |1994–2008 |87 |11 |- |align="left"|'''[[John Heitinga]]''' |2004–2013 |87 |6 |- |} === Rezultatyviausi visų laikų rinktinės žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. {| class="wikitable" cellpadding="3" style="text-align: center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera !Įvarčiai (Rungtynės) !Įv./rungt. |- |1. |style="text-align:left;"|'''[[Robin van Persie]]''' |2004– |49 (97) |0.53 |- |2. |style="text-align:left;"|'''[[Klaas-Jan Huntelaar]]''' |2006– |41 (72) |0.56 |- |3. |style="text-align:left;"| [[Patrick Kluivert]] |1994–2004 |40 (79) |0.51 |- |4. |style="text-align:left;"|[[Dennis Bergkamp]] |1990–2000 |37 (79) |0.47 |- |rowspan=2|5. |style="text-align:left;"|[[Faas Wilkes]] |1946–1961 |35 (38) |0.92 |- |style="text-align:left;"|[[Ruud van Nistelrooy]] |1998–2011 |35 (70) |0.50 |- |rowspan=2|7. |style="text-align:left;"|[[Abe Lenstra]] |1940–1959 |33 (47) |0.70 |- |style="text-align:left;"|[[Johan Cruijff]] |1966–1977 |33 (48) |0.69 |- |rowspan=3|9. |style="text-align:left;"|[[Bep Bakhuys]] |1928–1937 |28 (23) |1.22 |- |style="text-align:left;"|'''[[Arjen Robben]]''' |2003– |28 (86) |0.33 |- |style="text-align:left;"|'''[[Wesley Sneijder]]''' |2003– |28 (114) |0.26 |- |} {{col-end}} === Garsūs praeities žaidėjai === ''Sąrašas pagal tai, kada debiutavo Olandijos rinktinėje (skliaustuose debiuto metai):'' {{col-begin}} {{col-3}} * [[Bok de Korver]] (1905) * [[Jan van Breda Kolff (footballer)|Jan van Breda Kolff]] (1911) * [[Harry Dénis]] (1919) * [[Puck van Heel]] (1925) * [[Wim Anderiesen]] (1926) * [[Bep Bakhuys]] (1928) * [[Leen Vente]] (1933) * [[Kick Smit]] (1935) * [[Abe Lenstra]] (1940) * [[Kees Rijvers]] (1946) * [[Faas Wilkes]] (1946) * [[Roel Wiersma]] (1954) * [[Cor van der Hart]] (1955) * [[Coen Moulijn]] (1956) * [[Sjaak Swart]] (1960) * [[Jan Jongbloed]] (1962) * [[Piet Keizer]] (1962) * [[Rinus Israel]] (1964) * [[Johan Cruijff]] (1966) * [[Willy van der Kuijlen]] (1966) * [[Wim Suurbier]] (1966) * [[Jan van Beveren]] (1967) * [[Wim Jansen]] (1967) * [[Willem van Hanegem]] (1968) * [[Rob Rensenbrink]] (1968) * [[Ruud Krol]] (1969) * [[Johan Neeskens]] (1970) * [[Barry Hulshoff]] (1971) {{col-3}} * [[Piet Schrijvers]] (1971) * [[Arie Haan]] (1972) * [[René van de Kerkhof]] (1973) * [[Johnny Rep]] (1973) * [[Ruud Geels]] (1974) * [[Willy van de Kerkhof]] (1974) * [[Kees Kist]] (1975) * [[Ernie Brandts]] (1977) * [[Hugo Hovenkamp]] (1977) * [[Tscheu La Ling]] (1977) * [[John Metgod]] (1978) * [[Arnold Mühren]] (1978) * [[Dick Nanninga]] (1978) * [[Piet Wildschut]] (1978) * [[Michel van de Korput]] (1979) * [[Huub Stevens]] (1979) * [[Simon Tahamata]] (1979) * [[Bennie Wijnstekers]] (1979) * [[Hans van Breukelen]] (1980) * [[Ronald Spelbos]] (1980) * [[Ruud Gullit]] (1981) * [[Wim Kieft]] (1981) * [[Frank Rijkaard]] (1981) * [[René van der Gijp]] (1982) * [[Gerald Vanenburg]] (1982) * [[Jan Wouters]] (1982) * [[Marco van Basten]] (1983) * [[Erwin Koeman]] (1983) {{col-3}} * [[Ronald Koeman]] (1983) * [[Sonny Silooy]] (1983) * [[Adri van Tiggelen]] (1983) * [[Danny Blind]] (1986) * [[John Bosman]] (1986) * [[John van 't Schip]] (1986) * [[Berry van Aerle]] (1987) * [[Aron Winter]] (1987) * [[Bryan Roy]] (1989) * [[Rob Witschge]] (1989) * [[Dennis Bergkamp]] (1990) * [[Frank de Boer]] (1990) * [[Stan Valckx]] (1990) * [[Richard Witschge]] (1990) * [[Wim Jonk]] (1992) * [[Arthur Numan]] (1992) * [[Peter van Vossen]] (1992) * [[Ronald de Boer]] (1993) * [[Marc Overmars]] (1993) * [[Edgar Davids]] (1994) * [[Patrick Kluivert]] (1994) * [[Edwin van der Sar]] (1995) * [[Giovanni van Bronckhorst]] (1996) * [[Philip Cocu]] (1996) * [[Roy Makaay]] (1996) * [[Jaap Stam]] (1996) * [[Ruud van Nistelrooy]] (1998) {{col-end}} === Komandos treneriai === {{div col|3}} * {{flagicon|Netherlands}} [[Cees van Hasselt]] 1905–1908 * {{flagicon|England}} [[Edgar Chadwick]] 1908–1913 * {{flagicon|England}} [[Jimmy Hogan]] 1910 * {{flagicon|England}} [[Tom Bradshaw (football coach)|Tom Bradshaw]] 1913 * {{flagicon|Scotland}} [[Billy Hunter (football coach)|Billy Hunter]] 1914 * {{flagicon|England}} [[Jack Reynolds (footballer born 1881)|Jack Reynolds]] 1919 * {{flagicon|England}} [[Fred Warburton]] 1919–1923 * {{flagicon|England}} [[Jim Waites]] 1921 * {{flagicon|England}} [[Bob Glendenning]] 1923,1925–1940 * {{flagicon|England}} [[William Townley|Billy Townley]] 1924 * {{flagicon|England}} [[J. E. Bollington]] 1924 * {{flagicon|Germany}} [[Karel Kaufman]] 1946,1949,1954–1955 * {{flagicon|England}} [[Jesse Carver]] 1947–1948 * {{flagicon|England}} [[Tom Sneddon]] 1948 * {{flagicon|Netherlands}} [[Jaap van der Leck]] 1949–1954 * {{flagicon|Austria}} [[Friedrich Donenfeld]] 1955,1956–1957 * {{flagicon|Austria}} [[Max Merkel]] 1955–1956 * {{flagicon|Austria}} [[Heinrich Müller]] 1956 * {{flagicon|England}} [[George Hardwick]] 1957 * {{flagicon|Romania}} [[Elek Schwartz]] 1957–1964 * {{flagicon|England}} [[Denis Neville]] 1964–1966 * {{flagicon|Germany}} [[Georg Kessler]] 1966–1970 * {{flagicon|Czechoslovakia}} [[František Fadrhonc]] 1970–1974 * {{flagicon|Netherlands}} [[Rinus Michels]] 1974,1984–1985,1986–1988,1990–1992 * {{flagicon|Netherlands}} [[George Knobel]] 1974–1976 * {{flagicon|Netherlands}} [[Jan Zwartkruis]] 1976–1977,1978–1981 * {{flagicon|Austria}} [[Ernst Happel]] 1977–1978 * {{flagicon|Netherlands}} [[Rob Baan]] 1981 * {{flagicon|Netherlands}} [[Kees Rijvers]] 1981–1984 * {{flagicon|Netherlands}} [[Leo Beenhakker]] 1985–1986,1990 * {{flagicon|Netherlands}} [[Thijs Libregts]] 1988–1990 * {{flagicon|Netherlands}} [[Nol de Ruiter]] 1990 * {{flagicon|Netherlands}} [[Dick Advocaat]] 1992–1995,2002–2004, 2017 * {{flagicon|Netherlands}} [[Guus Hiddink]] 1995–1998, 2014–2015 * {{flagicon|Netherlands}} [[Jan Rab]] 1997 * {{flagicon|Netherlands}} [[Frank Rijkaard]] 1998–2000 * {{flagicon|Netherlands}} [[Louis van Gaal]] 2000–2002, 2012–2014, 2021–2023 * {{flagicon|Netherlands}} [[Marco van Basten]] 2004–2008 * {{flagicon|Netherlands}} [[Bert van Marwijk]] 2008–2012 * {{flagicon|Netherlands}} [[Danny Blind]] 2015–2017 * {{flagicon|Netherlands}} [[Ronald Koeman]] 2018–2020, 2023– * {{flagicon|Netherlands}} [[Frank de Boer]] 2020–2021 {{div col end}} == Rungtynės prieš Lietuvą == ---- ; FIFA pasaulio futbolo čempionato atranka {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = FIFA pasaulio futbolo čempionato atranka | date = {{Start date|2025|09|07|df=y}} | time = : | team1 = {{fut|LTU|1}} | team2 = {{fut|NED|1}} | score = 2–3 | report = [https://www.lff.lt/valingai-kovoje-lietuviai-nusileido-sveciams-is-nyderlandu/ Ataskaita] | goals1 = [[Gvidas Gineitis]] {{goal|26}} <br /> [[Edvinas Girdvainis]] {{goal|43}} | goals2 = {{goal|11}} [[Memphis Depay]] <br /> {{goal|33}} [[Quinten Timber]] <br /> {{goal|63}} [[Memphis Depay]] | stadium = [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] | attendance = 14 700 | referee = {{vlv|AZE}} Elchinas Masijevas (Azerbaidžanas) }} * '''Lietuvos rinktinės startinė sudėtis''': [[Edvinas Gertmonas]], [[Edvinas Girdvainis]], [[Artūr Dolžnikov]] (76 min. [[Vaidas Magdušauskas]]), [[Gratas Sirgėdas]] (67 min. [[Paulius Golubickas]]), [[Romualdas Jansonas]] (46 min. [[Gytis Paulauskas]]), [[Justas Lasickas]], [[Gvidas Gineitis]], [[Domantas Antanavičius]] (46 min. [[Modestas Vorobjovas]]), [[Vilius Armalas]], [[Klaudijus Upstas]] (50 min. [[Markas Beneta]]), [[Rokas Lekiatas]]. * Atsargoje: [[Tomas Švedkauskas]], [[Marius Adamonis]], [[Nojus Stankevičius]], [[Tomas Kalinauskas]], [[Nauris Petkevičius]], [[Eligijus Jankauskas]]. ; FIFA pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynėse varžovai palaužė Lietuvos rinktinę rezultatu 3-2.<ref>[https://www.uefa.com/european-qualifiers/match/2044240--lithuania-vs-netherlands/ UEFA svetainė: rungtynių atsakaita]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/526614/edgaras-jankauskas-zavejosi-sirgaliais-tai-vertingiau-nei-taskas-ar-net-trys Edgaras Jankauskas žavėjosi sirgaliais: „Tai vertingiau nei taškas ar net trys“]</ref> ----- {{footballbox | bg = #EBF5FF |date = {{data|2025|11|17}} |time = 20:45 CET |round = FIFA pasaulio futbolo čempionato atranka |team1 = {{fut|NED|1}} |score = 4–0 |report = [https://www.uefa.com/european-qualifiers/match/2044342/ Ataskaita] |team2 = {{fut|LTU|1}} |goals1 = [[Tijjani Reijnders|Reijnders]] {{goal|16}} <br /> [[Cody Gakpo|Gakpo]] {{goal|58|11m}} <br /> [[Xavi Simons|Simons]] {{goal|60}} <br /> [[Donyell Malen|Malen]] {{goal|62}} |goals2 = |stadium = [[Johan Cruyff Arena]], [[Amsterdamas]] |attendance = 46 913 |referee = {{vlv|POR}} Luis Godinho }} ; Nyderlandų rinktinė sutriuškino lietuvius rezultatu 4–0.<ref>[https://www.lff.lt/pasaulio-cempionato-atranka-uzbaigta-nesekme-nyderlanduose/ Pasaulio čempionato atranka užbaigta nesėkme Nyderlanduose]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/530518/lietuvos-rinktine-pasaulio-cempionato-atranka-uzbaige-triuskinamu-pralaimejimu Lietuvos rinktinė pasaulio čempionato atranką užbaigė triuškinamu pralaimėjimu]</ref> ---- == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Nederlands voetbalelftal}} * [http://www.onsoranje.nl/ Oficiali svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=242 Netherlands national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesn/ned-intres.html Netherlands - List of International Matches] (Rsssf.org) * [http://www.rsssf.com/miscellaneous/ned-coach-triv.html RSSSF trenerių archyvas] {{Nyderlandų futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Nyderlandų futbolas|Vyrų rinktinė]] [[Kategorija:Nyderlandų sporto rinktinės]] o4slmobggtcj8d16c4qkfxag38o1yg2 0 47450 7798191 7666926 2026-04-03T16:48:44Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798191 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Lenkijos futbolo asociacijos logotipas.svg|150px]]| asociacija=''[[Lenkijos futbolo asociacija|Polski Związek Piłki Nożnej]]''| reitingas= 26 {{increase}} 2 (2024-06-20)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|Poland}} [[Jan Urban]]| rezultatyviausias=[[Robert Lewandowski]] (87)| ilgiausiai=Robert Lewandowski (161)| 1rungtynės={{fut|HUN|1|flag=1920}} 1:0 Lenkija {{flagicon|Poland}} | 1rungtyniųvieta=[[Budapeštas]]| 1rungtyniųdata=[[1921]] m. [[gruodžio 18]] d.| grungtynės={{flagicon|Poland}} Lenkija 10:0 {{fut|SMR|2}} | grungtyniųvieta=[[Kelcai]]| grungtyniųdata=[[2009]] m. [[balandžio 1]] d.| brungtynės={{fut|DEN|1}} 8:0 Lenkija {{flagicon|Poland}} | brungtyniųvieta=[[Kopenhaga]]| brungtyniųdata=[[1948]] m. [[birželio 26]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=8| pč1=III|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1938|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Bronze medal world centered-2.svg|18px]] 3 vieta| pčgmetai=[[X pasaulio futbolo čempionatas|1974]], [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=5| žčmetai=2008 | žčg=ketvirtfinalis| žčgmetai=2016| | pattern_la1 = _pol22h | pattern_b1 = _pol22h | pattern_ra1 = _pol22h | pattern_sh1 = _pol22h | pattern_so1 = _pol22h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = F40018 | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _pol22a | pattern_b2 = _pol22a | pattern_ra2 = _pol22a | pattern_sh2 = _pol22a | pattern_so2 = _pol22a | leftarm2 = F40018 | body2 = F40018 | rightarm2 = F40018 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = F40018 }} '''Lenkijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{pl|Reprezentacja Polski w piłce nożnej}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Lenkija]]i. Aukščiausias rinktinės laimėjimas – aukso medalis [[1972 m. vasaros olimpinės žaidynės|1972 m. Muncheno]] [[olimpinės žaidynės|olimpinėse žaidynėse]], bei sidabro medaliai [[1976 m. vasaros olimpinės žaidynės|1976 Monrealio]] ir [[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|1992 Barselonos]] žaidynėse. [[Pasaulio futbolo čempionatas|Pasaulio futbolo čempionate]] komanda yra du kartus iškovojusi trečią vietą, o Europos čempionato varžybose dalyvavo 4 kartus. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|pasitraukė iš atrankos}}| 1938=I etapas| 1954={{gray_i|pasitraukė}}| 1974=3 vieta| 1978=ketvirtfinalis| 1982=3 vieta| 1986=aštuntfinalis| 2002=I etapas| 2006=I etapas| 2018=I etapas| 2022=aštuntfinalis| }} [[XVIII pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybos|2006 metų pasaulio čempionato atrankos varžybose]] Lenkija pralaimėjo du kartus, kitose rungtynėse iškovojo pergales. Čempionato finaliniame etape grupės varžybose Lenkijos komanda pralaimėjo [[Ekvadoro vyrų futbolo rinktinė|Ekvadoro]] ir [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos]] komandoms bei iškovojo vieną pergalę prieš [[Kosta Rikos vyrų futbolo rinktinė|Kosta Rikos]] komandą, grupėje užėmė trečiąją vietą ir į aštuntfinalį nepateko. == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| |2008=I etapas| |2012=I etapas| |2016=ketvirtfinalis| |2021=I etapas| |2024=I etapas }} == Žymiausi žaidėjai == [[Vaizdas:JAP-POL (6) (cropped).jpg|thumb|220px|[[Robert Lewandowski]]]] * [[Zbigniew Boniek]] (1976–1988) * [[Jakub Błaszczykowski]] (2006–2023) * [[Kazimierz Deyna]] (1968–1978) * [[Jerzy Dudek]] (1998–2013) * [[Jacek Krzynówek]] (1998–2009) * [[Grzegorz Lato]] (1971–1984) * [[Włodzimierz Lubański]] (1963–1980) * [[Andrzej Szarmach]] (1973–1982) * [[Michał Żewłakow]] (1998–2011) * [[Robert Lewandowski]] (2008–) == Treneriai == Iki 1966 m. komandą valdydavo trenerių komitetas.<ref>{{cite web |title=Poland national team managers |url=https://eu-football.info/_managers.php?im=156 |website=EU Football}}</ref> <small> {{div col|colwidth=22em}} * {{flagicon|POL}} [[Michał Matyas]] (1966–1967) * {{flagicon|POL}} [[Ryszard Koncewicz]] (1968–1970) * {{flagicon|POL}} [[Kazimierz Górski]] (1971–1976) * {{flagicon|POL}} [[Jacek Gmoch]] (1976–1978) * {{flagicon|POL}} [[Ryszard Kulesza]] (1978–1980) * {{flagicon|POL}} [[Antoni Piechniczek]] (1981–1986, 1996–1997) * {{flagicon|POL}} [[Wojciech Łazarek]] (1986–1989) * {{flagicon|POL}} [[Andrzej Strejlau]] (1989–1993) * {{flagicon|POL}} [[Lesław Ćmikiewicz]] (1993) * {{flagicon|POL}} [[Henryk Apostel]] (1994–1995) * {{flagicon|POL}} [[Władysław Stachurski]] (1996) * {{flagicon|POL}} [[Krzysztof Pawlak]] (1997) * {{flagicon|POL}} [[Janusz Wójcik]] (1997–1999) * {{flagicon|POL}} [[Jerzy Engel]] (2000–2002) * {{flagicon|POL}} [[Zbigniew Boniek]] (2002) * {{flagicon|POL}} [[Paweł Janas]] (2003–2006) * {{flagicon|NED}} [[Leo Beenhakker]] (2006–2009) * {{flagicon|POL}} ''[[Stefan Majewski]]'' (2009) * {{flagicon|POL}} [[Franciszek Smuda]] (2009–2012) * {{flagicon|POL}} [[Waldemar Fornalik]] (2012–2013) * {{flagicon|POL}} [[Adam Nawałka]] (2013–2018) * {{flagicon|POL}} [[Jerzy Brzęczek]] (2018–2021) * {{flagicon|POR}} [[Paulo Sousa]] (2021) * {{flagicon|POL}} [[Czesław Michniewicz]] (2022–2023) * {{flagicon|Portugal}} [[Fernando Santos]] (2023) * {{flagicon|POL}} [[Michał Probierz]] (2023–2025) * {{flagicon|POL}} [[Jan Urban]] (2025–) {{div col end}} </small> [[Vaizdas:Poland NT 1921.jpg|thumb|300px|Lenkijos vyrų futbolo rinktinė [[1921]]]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Poland national football team}} * [http://www.pzpn.pl/ Oficiali svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=156 Poland national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesp/pol-intres-new.html Poland - International Matches - Overview] (Rsssf.org) {{Lenkijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Lenkijos sporto rinktinės]] [[Kategorija:Lenkijos futbolas]] 6mxunx8m6mmao9tpqhnf79oeyl13jek 0 48005 7798205 7317205 2026-04-03T16:53:33Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798205 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Švedijos vyrų futbolo rinktinės emblema.svg|150px]]| asociacija=''[[Švedijos futbolo asociacija|Svenska Fotbollförbundet]]''| reitingas= 19 {{decrease}} 2 (2022-03-31)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|Sweden}} [[Janne Andersson]]| rezultatyviausias=[[Zlatan Ibrahimović]] (62)| ilgiausiai=[[Anders Svensson]] (148)| 1rungtynės={{flagicon|Sweden}} Švedija 11:3 [[Norvegijos vyrų futbolo rinktinė|Norvegija]] {{flagicon|Norway}} | 1rungtyniųvieta=[[Geteborgas]]| 1rungtyniųdata=[[1908]] m. [[liepos 12]] d.| grungtynės={{flagicon|Sweden}} Švedija 12:0 [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvija]] {{flagicon|Latvia}} | grungtyniųvieta=[[Stokholmas]]| grungtyniųdata=[[1927]] m. [[gegužės 29]] d.| brungtynės={{flagicon|England}} [[Anglų mėgėjų futbolo rinktinė|Anglų Mėgėjai]] 12:1 Švedija {{flagicon|Sweden}} | brungtyniųvieta=[[Londonas]]| brungtyniųdata=[[1908]] m. [[spalio 20]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=12| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Silver medal world centered-2.svg|18px]] 2 vieta| pčgmetai=[[VI pasaulio futbolo čempionatas|1958]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=8| žčmetai=[[IX Europos futbolo čempionatas|1992]]| žčg=[[File:Bronze medal europe.svg|18px]] pusfinalis| žčgmetai=[[IX Europos futbolo čempionatas|1992]]| | pattern_la1 = _swe20h | pattern_b1 = _swe20h | pattern_ra1 = _swe20h | pattern_sh1 = _adidasyellow | pattern_so1 = _swe20h | leftarm1 = FFEC00 | body1 = FFEC00 | rightarm1 = FFEC00 | shorts1 = 000555 | socks1 = FFFF00 | pattern_la2 = _swe20a | pattern_b2 = _swe20a | pattern_ra2 = _swe20a | pattern_sh2 = _adidasnavy | pattern_so2 = _3_stripes_yellow | leftarm2 = 000555 | body2 = 000555 | rightarm2 = 000555 | shorts2 = FFFF00 | socks2 = 000555 }} '''Švedijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{sv|svenska fotbollslandslaget}}) – [[Švedija]]i atstovaujanti [[futbolas|futbolo]] komanda, kurią kontroliuoja [[Švedijos futbolo asociacija]]. Rinktinės aukščiausi pasiekimai – aukso medalis 1948 metų olimpinėse žaidynėse, 2 vieta 1958 metais Švedijoje rengtame pasaulio čempionate, dviejuose pasaulio čempionatuose užimta trečia vieta. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934=ketvirtfinalis| 1938=4 vieta| 1950=3 vieta| 1958=2 vieta| 1970=I etapas| 1974=aštuntfinalis| 1978=I etapas| 1990=I etapas| 1994=3 vieta| 2002=aštuntfinalis| 2006=aštuntfinalis| 2018=ketvirtfinalis| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo atrankoje}}| 1964=| 1968=| 1972=| 1976=| 1980=| 1984=| 1988=| 1992=pusfinalis| 1996=| 2000=I etapas| 2004=ketvirtfinalis| 2008=I etapas| 2012=I etapas| 2016=I etapas| 2021=aštuntfinalis| }} == Dalyvavimas [[Olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse]] == * 1900 – ''nedalyvavo'' * 1904 – ''nedalyvavo'' * 1908 – 4 vieta * 1912 – I etapas * 1920 – ketvirtfinalis * 1924 – '''bronza''' * 1928 – ''nedalyvavo'' * 1936 – I etapas * 1948 – '''nugalėtojai''' * 1952 – '''bronza''' * 1984 – ''nedalyvavo'' * 1988 – ketvirtfinalis * 1992 – ketvirtfinalis * 1996–2004 – ''neįveikė atrankos'' == Žymesni žaidėjai == {{col-begin}} {{col-3}} * [[Kennet Andersson]] * [[Patrik Andersson]] * [[Jesper Blomqvist]] * [[Tomas Brolin]] * [[Martin Dahlin]] * [[Ralf Edström]] * [[Gunnar Gren]] * [[Kurt Hamrin]] {{col-3}} * [[Glenn Hysén]] * [[Zlatan Ibrahimović]] * [[Ove Kindvall]] * [[Henrik Larsson]] * [[Nils Liedholm]] * [[Anders Limpar]] * [[Fredrik Ljungberg]] * [[Roland Nilsson]] {{col-3}} * [[Torbjörn Nilsson]] * [[Gunnar Nordahl]] * [[Thomas Ravelli]] * [[Sven Rydell]] * [[Lennart Skoglund]] * [[Glenn Strömberg]] * [[Jonas Thern]] * [[Pär Zetterberg]] {{col-end}} == Treneriai == {{col-begin}} {{col-3}} * 1908 [[Ludvig Kornerup]] * 1909–1911 [[Wilhelm Friberg]] * 1912 [[John Ohlson]] * 1912–1913 [[Ruben Gelbord|Ruben „Massa“ Gelbord]] * 1914–1915 [[Hugo Levin]] * 1916 [[Frey Svenson]] * 1917–1920 [[Anton Johanson]] * 1921–1936 [[John Pettersson|John „Bill“ Pettersson]] {{col-3}} * 1937 [[Carl Linde|Carl „Ceve“ Linde]] * 1938–1942 [[Gustaf Carlson|Gustaf „Gurra“ Carlson]] * 1942 ''Atrankos komitetas'' * 1943–1956 [[Rudolf Kock|Rudolf „Putte“ Kock]] * 1957–1961 [[Eric Person]] * 1962–1965 [[Lennart Nyman]] * 1966–1970 [[Orvar Bergmark]] * 1971–1979 [[Georg Ericson|Georg „Åby“ Ericson]] {{col-3}} * 1980–1985 [[Lars Arnesson|Lars „Laban“ Arnesson]] * 1986–1990 [[Olle Nordin]] * 1990 [[Nils Andersson]] * 1991–1997 [[Tommy Svensson]] * 1998–1999 [[Tommy Söderberg]] * 2000–2004 [[Tommy Söderberg|T. Söderberg]] ir [[Lars Lagerbäck|L. Lagerbäck]] * 2004–2009 [[Lars Lagerbäck]] * 2009–2016 [[Erik Hamrén]] * 2016- [[Janne Andersson]] {{col-end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Švedijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://svenskfotboll.se/ Oficiali asociacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=191 Sweden national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesz/zwed-intres.html Sweden - International Results] (Rsssf.org) {{Švedijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Švedijos sporto rinktinės]] [[Kategorija:Švedijos futbolas]] eevehiy22xc0m6jh0nwxrkyfzaka2hw 0 48024 7798204 7678706 2026-04-03T16:53:10Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798204 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Serbijos futbolo asociacijos logotipas.svg|140px]]| asociacija=''[[Serbijos futbolo asociacija|Фудбалски савез Србије]]''| reitingas= '''33''' (2024-04-04)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|SER}} [[Dragan Stojković]]| rezultatyviausias=[[Aleksandar Mitrović]] (58)| ilgiausiai=[[Dušan Tadić]] (108)| 1rungtynės={{Fut|CZE|1}} 1:3 Serbija {{flagicon|SER}}| 1rungtyniųvieta=[[Uherske Hradištė]], [[Čekija]]| 1rungtyniųdata=[[2006]] m. [[rugpjūčio 16]] d.| grungtynės={{Fut|AZE|1}} 1:6 Serbija {{flagicon|SER}}| grungtyniųvieta=[[Baku]]| grungtyniųdata=[[2007]] m. [[spalio 17]] d.| brungtynės={{Fut|UKR|1}} 5:0 Serbija {{flagicon|SER}}| brungtyniųvieta=[[Lvovas]]| brungtyniųdata=[[2019]] m. [[birželio 7]] d.| b2rungtynės={{flagicon|SER}} Serbija 0:5 {{fut|ENG|2}}| b2rungtyniųvieta=[[Belgradas]]| b2rungtyniųdata=[[2025]] m. [[rugsėjo 9]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=13| pč1=XIX|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1930|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=4 vieta| pčgmetai=[[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]], [[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=1| žč1=I|<!-- pirmasis čempionatas --> žč1m=2024|<!-- pirmojo čempionato metai --> žčmetai=2024| žčg= I etapas| žčgmetai=2024| | pattern_la1 = _srb25h | pattern_b1 = _srb25h | pattern_ra1 = _srb25h | pattern_sh1 = _srb25h | pattern_so1 = | leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000FF | pattern_la2 = _blueborder | pattern_b2 = _srb25a | pattern_ra2 = _blueborder | pattern_sh2 = _srb25a | pattern_so2 = _bluetopl | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Serbijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{sr|Фудбалска репрезентација Србије|Fudbalska reprezentacija Srbije}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Serbija]]i. [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]] bei [[Serbijos ir Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė|Serbijos ir Juodkalnijos rinktinių]] įpėdinė. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1934={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1938={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1950={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1954={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1958={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1962={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1966={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1970={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1974={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1978={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1982={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1986={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1990={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1994={{gray_i|neleista dalyvauti}}| 1998=aštuntfinalis (kaip Jugoslavijos FR)| 2006=I etapas (kaip Serbija ir Juodkalnija)| 2010=I etapas| 2018=I etapas| 2022=I etapas| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1964={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1968={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1972={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1976={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1980={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1984={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1988={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1992={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1996={{gray_i|pašalinta dėl tarptautinių sankcijų susijusių su Jugoslavijos karu (kaip Jugoslavijos FR)}}| 2000=ketvirtfinalis (kaip Jugoslavijos FR)| 2004={{gray_i|neįveikė atrankos (pradėjo atranką kaip Jugoslavijos FR, o baigė kaip Serbija ir Juodkalnija)}}| 2024=I etapas| }} == Žymiausi žaidėjai == Žaidę nuo 2006 m.: * [[Branislav Ivanović]] (2005–2018) * [[Sergej Milinković-Savić]] (2017–) * [[Savo Milošević]] (1994–2008) * [[Aleksandar Mitrović]] (2013–) * [[Dejan Stanković]] (1998–2013) * [[Vladimir Stojković]] (2006–2018) * [[Dušan Tadić]] (2008–) * [[Zoran Tošić]] (2007–2016) * [[Nemanja Vidić]] (2002–2011) * [[Nikola Žigić]] (2004–2011) == Treneriai == {{div col|2}} <small> * {{flagicon|ESP}} [[Javier Clemente]] (2006–2007) * {{flagicon|SER}} [[Miroslav Đukić]] (2007–2008) * {{flagicon|SER}} [[Radomir Antić]] (2008–2010) * {{flagicon|SER}} [[Vladimir Petrović]] (2010–2011) * {{flagicon|SER}} [[Siniša Mihajlović]] (2012–2013) * {{flagicon|NED}} [[Dick Advocaat]] (2014) * {{flagicon|SER}} [[Radovan Ćurčić]] (2014–2016) * {{flagicon|SER}} [[Slavoljub Muslin]] (2016–2017) * {{flagicon|SER}} [[Mladen Krstajić]] (2017–2019) * {{flagicon|SER}} [[Ljubiša Tumbaković]] (2019–2020) * {{flagicon|SER}} [[Dragan Stojković]] (2021–) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Serbijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.fss.rs/ Oficiali asociacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=222 Serbia national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tabless/serb-intres.html Serbia - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Serbijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Serbijos futbolas]] [[Kategorija:Serbijos sporto rinktinės]] 3h9wje9gxvdtyi8j4z7ml6vxn4mfd7l 0 48065 7798141 7399450 2026-04-03T16:24:39Z CD 677 7798141 wikitext text/x-wiki {{buvusi futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Jugoslavijos futbolo federacijos logo 1990.png|200px]]| asociacija=''Jugoslavijos futbolo asociacija''| rezultatyviausias=[[Stjepan Bobek]] (38)| ilgiausiai=[[Dragan Džajić]] (85)| 1rungtynės=[[Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg|20px]] [[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakija]] 7:0 Jugoslavija [[Vaizdas:Flag of Yugoslavia (1946–1992).svg|20px]] | 1rungtyniųvieta=[[Antverpenas]]| 1rungtyniųdata=[[1920]] m. [[rugpjūčio 28]] d.| prungtynės= {{Flagicon|Netherlands}} [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandai]] 2:0 Jugoslavija [[Vaizdas:Flag of Yugoslavia (1946–1992).svg|20px]] | prungtyniųvieta=[[Amsterdamas]]| prungtyniųdata=[[1992]] m. [[kovo 25]] d.| grungtynės=[[Vaizdas:Flag of Yugoslavia (1946–1992).svg|20px]] Jugoslavija 10:1 [[Indijos vyrų futbolo rinktinė|Indija]] [[Vaizdas:Flag of India.svg|20px]] | grungtyniųvieta=[[Helsinkis]]| grungtyniųdata=[[1952]] m. [[liepos 15]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg|20px]] [[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakija]] 7:0 Jugoslavija [[Vaizdas:Flag of Yugoslavia (1946–1992).svg|20px]] | brungtyniųvieta=[[Antverpenas]]| brungtyniųdata=[[1920]] m. [[rugpjūčio 28]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=8| pč1=I|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1930|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=4 vieta| pčgmetai=[[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=4| žčmetai=[[I Europos futbolo čempionatas|1960]]| žčg=2 vieta| žčgmetai=[[I Europos futbolo čempionatas|1960]], [[III Europos futbolo čempionatas|1968]]| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=000080|body1=000080|rightarm1=000080|shorts1=FFFFFF|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[futbolas|futbolo]] komanda, iki [[1992]] m. atstovavusi buvusią [[Jugoslavija|Jugoslavijos Socialistinę Federacinę Respubliką]]. 1992–1994 m. rinktinė nežaidė dėl tarptautinių sankcijų.<ref>{{Cite news |last=Press |first=The Associated |date=1992-06-01 |title=SOCCER; Yugoslav Athletes Banned |url=https://www.nytimes.com/1992/06/01/sports/soccer-yugoslav-athletes-banned.html |access-date=2024-06-17 |work=The New York Times |language=en-US |issn=0362-4331}}</ref><ref>{{Cite web |title=Yugoslavia Banned From 1994 World Cup Soccer Play {{!}} The Seattle Times |url=https://archive.seattletimes.com/archive/?date=19921001&slug=1515979 |access-date=2024-06-17 |website=archive.seattletimes.com}}</ref> [[1994]]–[[2002]] metais Jugoslavijos vardu žaidė [[Serbijos ir Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė|Serbijos ir Juodkalnijos rinktinė]]. Jugoslavijos futbolo laimėjimai nėra menki. Jugoslavija dalyvavo aštuoniuose [[Pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionatuose]] ir du kartus pateko tarp keturių stipriausiųjų ekipų: [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]] m. su [[JAV vyrų futbolo rinktinė|JAV]] pasidalino trečiąją – ketvirtąją vietas, o [[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962]] m. liko ketvirta. Jugoslavija keturiskart žaidė [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatuose]], du kartus nužingsniavo iki finalo ([[I Europos futbolo čempionatas|1960]] m. po pratęsimo 1:2 nusileido [[Levas Jašinas|Levo Jašino]] vedinai [[Tarybų Sąjungos vyrų futbolo rinktinė|TSRS rinktinei]], o [[III Europos futbolo čempionatas|1968]] m. pakartotinėse finalo rungtynėse buvo pralaimėta [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijai]]). Jugoslavija taip pat buvo [[V Europos futbolo čempionatas|1976]] m. Europos čempionato šeimininkė. Jugoslavija yra laimėjusi [[1978]] m. [[Europos jaunimo futbolo čempionatas|Europos jaunimo (iki 21 m.)]], [[1987]] m. [[Pasaulio jaunimo futbolo čempionatas|Pasaulio jaunimo (iki 20 m.)]] čempionatus bei [[1960]] m. [[Olimpinės žaidynės|olimpinių žaidynių]] auksą. <!-- == Istorija == --> == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == * [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]] – pusfinalis * [[II pasaulio futbolo čempionatas|1934]] – ''neįveikė atrankos'' * [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938]] – ''neįveikė atrankos'' * [[IV pasaulio futbolo čempionatas|1950]] – I etapas * [[V pasaulio futbolo čempionatas|1954]] – ketvirtfinalis * [[VI pasaulio futbolo čempionatas|1958]] – ketvirtfinalis * [[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962]] – 4 vieta * [[VIII pasaulio futbolo čempionatas|1966]] – ''neįveikė atrankos'' * [[IX pasaulio futbolo čempionatas|1970]] – ''neįveikė atrankos'' * [[X pasaulio futbolo čempionatas|1974]] – II etapas * [[XI pasaulio futbolo čempionatas|1978]] – ''neįveikė atrankos'' * [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982]] – I etapas * [[XIII pasaulio futbolo čempionatas|1986]] – ''neįveikė atrankos'' * [[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]] – ketvirtfinalis == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – 2 vieta * [[II Europos futbolo čempionatas|1964]] – ''neįveikė atrankos'' * [[III Europos futbolo čempionatas|1968]] – 2 vieta * [[IV Europos futbolo čempionatas|1972]] – ''neįveikė atrankos'' * [[V Europos futbolo čempionatas|1976]] – 4 vieta * [[VI Europos futbolo čempionatas|1980]] – ''neįveikė atrankos'' * [[VII Europos futbolo čempionatas|1984]] – I etapas * [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]] – ''neįveikė atrankos'' * [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – ''pateko, bet dėl tarptautinių sankcijų buvo diskvalifikuota'' == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Yugoslavia national football team}} * [https://www.rsssf.org/tablesj/joeg-intres.html Yugoslavia - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Jugoslavijos futbolas}} [[Kategorija:Jugoslavijos sporto rinktinės]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] bhsrh44ime0w5n2io232c5ls6hxcwk5 0 48071 7798192 7721250 2026-04-03T16:48:59Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798192 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Portugalijos futbolo federacijos logotipas.svg|150px]]| asociacija=[[Portugalijos futbolo federacija|''Federação Portuguesa de Futebol'']]| reitingas='''6''' (2024-04-04)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris= {{Flagicon|ESP}} [[Roberto Martínez]]| rezultatyviausias=[[Cristiano Ronaldo]] (138)| ilgiausiai=[[Cristiano Ronaldo]] (221)| 1rungtynės= {{Flagicon|Spain}} [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]] 3:1 Portugalija {{Flagicon|Portugal}} | 1rungtyniųvieta=[[Madridas]]| 1rungtyniųdata=[[1921]] m. [[lapkričio 18]] d.| grungtynės={{Flagicon|Portugal}} Portugalija 9:0 [[Liuksemburgo vyrų futbolo rinktinė|Liuksemburgas]] {{Flagicon|LUX}} | grungtyniųvieta=[[Faras]]| grungtyniųdata=[[2023]] m. [[rugsėjo 11]] d.| brungtynės={{Flagicon|Portugal}} Portugalija 0:10 [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] {{Flagicon|England}} | brungtyniųvieta=[[Lisabona]]| brungtyniųdata=[[1947]] m. [[gegužės 25]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=6| pč1=VIII|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1966|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Bronze medal world centered-2.svg|18px]] 3 vieta| pčgmetai=[[VIII pasaulio futbolo čempionatas|1966]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=9| žčmetai=[[VII Europos futbolo čempionatas|1984]]| žčg=[[File:Gold medal europe.svg|18px]] 1 vieta| žčgmetai=[[XV Europos futbolo čempionatas|2016]]| | pattern_la1 = _por24h | pattern_b1 = _por24h | pattern_ra1 = _por24h | pattern_sh1 = _por24h | pattern_so1 = _por24h | leftarm1 = | body1 = | rightarm1 = | shorts1 = | socks1 = FF0000 | pattern_la2 =_por24a | pattern_b2 =_por24a | pattern_ra2 =_por24a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = 000000 | socks2 = D7E9F6 }} '''Portugalijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{pt|Seleção Portuguesa de Futebol}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Portugalija]]i. Rinktinė nėra laimėjusi pasaulio čempionatuose, Europos čempionate Portugalija triumfavo vieną kartą – [[Euro 2016|2016]] m., svarbiausias pasiekimas pasaulio čempionate – trečia vieta {{WorldCup|1966|1966}} m. Iš viso portugalai dalyvavo šešiuose pasaulio čempionatuose, dviejuose (1966 ir 2006 m.) pasiekė pusfinalį, kitus tris kartus ({{WorldCup|1986|1986}}, {{WorldCup|2002|2002}} ir {{WorldCup|2014|2014}} m.) komanda pasitraukė po pirmojo etapo, o 2010 m. pasaulio čempionate pralaimėjo aštuntfinalyje Ispanijai rezultatu 0:1. {{WorldCup|2006|2006 metų čempionate}} grupės varžybose portugalai nugalėjo {{Futb|Meksikos}}, {{Futb|Angolos}} ir {{Futb|Irano}} komandas, aštuntfinalyje 1:0 laimėjo prieš {{Futb|Nyderlandų}} rinktinę, o ketvirtfinalyje po 11 m baudinių serijos nugalėjo {{Futb|Anglijos}} rinktinę. Pusfinalyje portugalai 1:0 pralaimėjo {{Futb|Prancūzijos}} rinktinei, o rungtynėse dėl trečiosios vietos 3:1 nusileido {{Futb|Vokietij|os|ai}}. Šiame čempionate futbolo gerbėjai komandą išrinko gražiausią futbolą žaidžiančia komanda. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1966=3 vieta {{medalis|3|Pas}}| 1986=I etapas| 2002=I etapas| 2006=4 vieta| 2010=aštuntfinalis| 2014=I etapas| 2018=aštuntfinalis| 2022=ketvirtfinalis| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960=| 1964=| 1968=| 1972=| 1976=| 1980=| 1984=pusfinalis| 1988=| 1992=| 1996=ketvirtfinalis| 2000=pusfinalis| 2004=2 vieta {{medalis|2|Eur}}| 2008=ketvirtfinalis| 2012=pusfinalis| 2016='''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}}| 2021=aštuntfinalis| 2024=ketvirtfinalis| }} == Kitos varžybos == ;FIFA konfederacijų taurė * 1992–2013 – ''nedalyvavo'' * [[2017 m. FIFA konfederacijų taurė|2017]] – 3 vieta ;UEFA Tautų lyga * [[2018–2019 m. UEFA Tautų lyga|2018–2019]] – 1 vieta * [[2024–2025 m. UEFA Tautų lyga|2024–2025]] – 1 vieta == Žymiausi žaidėjai == {{div col|3}} <small> ; Ankstyvosios žvaigždės * [[Benjamin Gauthier]] * [[Cândido de Oliveira]] * [[João Francisco]] * [[José Manuel Soares]] * [[Pepe (José Manuel Soares)|Pepe]] * [[Jorge Vieira]] * [[João Armando]] * [[Augusto Silva]] * [[Artur de Sousa Pinga|Pinga]] * [[António Feliciano]] * [[Fernando Peyroteo]] * [[Jesus Correia]] * [[José Travassos]] * [[Virgílio]] * [[Matateu]] * [[José Águas]] * [[Costa Pereira]] * [[Germano]] ; 1966 Pasaulio čempionato žvaigždės – „Os [[Magriços]]“ * [[Eusébio da Silva Ferreira|Eusébio]] * [[Mário Coluna]] * [[José Augusto]] * [[António Simões]] * [[José Augusto Torres|Torres]] * [[Jaime Graça]] * [[Hilário]] ; 1970-jų karta * [[Humberto Coelho]] * [[Artur Jorge Braga Melo Teixeira|Artur Jorge]] * [[António Luís Alves Ribeiro Oliveira|António Oliveira]] * [[Artur Correia]] * [[João Alves]] * [[Shéu]] * [[Manuel José Tavares Fernandes|Manuel Fernandes]] * [[Vítor Damas]] ; Europos 1984 ir Pasaulio 86 čempionatų žvaigždės – „Os Patrícios“ * [[Manuel Bento]] * [[Rui Jordão]] * [[Fernando Chalana]] * [[Tamagnini Nené|Nené]] * [[António Sousa]] * [[Carlos Manuel]] * [[Jaime Pacheco]] * [[João Domingos Pinto|João Pinto]] * [[Fernando Gomes]] * [[Paulo Futre]] ; Kiti žymūs žaidėjai * [[Oceano da Cruz|Oceano]] * [[Rui Barros]] * [[Vítor Paneira]] ; „Auksinė“ karta * [[Luís Figo]] * [[Rui Costa]] * [[Sérgio Conceição]] * [[Fernando Couto]] * [[Vítor Baía]] * [[Jorge Costa]] * [[Nuno Capucho]] * [[Dimas Teixeira|Dimas]] * [[João Vieira Pinto]] * [[Paulinho Santos]] * [[Paulo Alves]] * [[Domingos Paciência|Domingos]] * [[Ricardo Sá Pinto]] * [[Paulo Sousa]] * [[António Folha]] * [[Carlos Secretário]] * [[Emílio Peixe]] * [[Abel Xavier]] ; Europos 2004 ir Pasaulio 2006 čempionatų žvaigždės – „Os Conquistadores“ * [[Nuno Gomes]] * [[Deco]] * [[Cristiano Ronaldo]] * [[Pauleta]] * [[Ricardo Pereira|Ricardo]] * [[Simão Sabrosa]] * [[Maniche]] * [[Costinha]] * [[Ricardo Carvalho]] * [[Luis Miguel Brito|Miguel]] * [[Tiago]] * [[Paulo Ferreira]] * [[Fernando Meira]] * [[Jorge Andrade]] ;2016 m. Europos čempionai: * [[Eduardo Carvalho|Eduardo]] * [[Rui Patrício]] * [[Anthony Lopes]] * [[Bruno Alves]] * [[Pepe]] * [[José Fonte]] * [[Raphaël Guerreiro]] * [[Ricardo Carvalho]] * [[Eliseu]] * [[Cédric]] * [[João Mário]] * [[William Carvalho]] * [[João Moutinho]] * [[Vieirinha]] * [[Adrien Silva]] * [[Danilo Pereira]] * [[Nani]] * [[Renato Sanches]] * [[André Gomes]] * [[Cristiano Ronaldo]] * [[Rafa Silva]] * [[Éderzito António Macedo Lopes|Éder]] * [[Ricardo Quaresma]] </small> {{div col end}} == Treneriai == {{div col|2}} <small> * {{flagicon|POR}} Portugal Ribeiro dos Reis (1925–1926) * {{flagicon|POR}} [[Cândido de Oliveira]] (1926–1952) * {{flagicon|POR}} Maia Loureiro (1929) * {{flagicon|POR}} Laurindo Grijó (1930) * {{flagicon|POR}} [[Tavares da Silva]] (1931–1957) * {{flagicon|POR}} [[Salvador do Carmo]] (1932–1954) * {{flagicon|POR}} Virgílio Paula (1947–1948) * {{flagicon|POR}} Armando Sampaio (1949) * {{flagicon|POR}} José Maria Antunes (1957–1969) * {{flagicon|POR}} Armando Ferreira (1961–1962) * {{flagicon|POR}} Fernando Peyroteo (1961) * {{flagicon|POR}} Manuel da Luz Afonso (1964–1966) * {{flagicon|POR}} José Gomes da Silva (1967–1971) * {{flagicon|POR}} José Augusto (1972–1973) * {{flagicon|POR}} José Maria Pedroto (1974–1976) * {{flagicon|POR}} Juca (1977–1978, 1980–1982, 1987–1989) * {{flagicon|POR}} Mário Wilson (1978–1980) * {{flagicon|BRA}} [[Otto Glória]] (1964–1966, 1982–1983) * {{flagicon|POR}} Fernando Cabrita (1983–1984) * {{flagicon|POR}} José Augusto Torres (1984–1986) * {{flagicon|POR}} Ruy Seabra (1986–1987) * {{flagicon|POR}} [[Artur Jorge]] (1996–1997) * {{flagicon|POR}} [[Carlos Queiroz]] (1991–1993, 2008–2010) * {{flagicon|POR}} Nelo Vingada (1994) * {{flagicon|POR}} [[António Oliveira]] (1994–1996, 2000–2002) * {{flagicon|POR}} [[Humberto Coelho]] (1997–2000) * {{flagicon|POR}} Agostinho Oliveira (2002–2003) * {{flagicon|BRA}} [[Luiz Felipe Scolari]] (2003–2008) * {{flagicon|POR}} [[Paulo Bento]] (2010–2014) * {{flagicon|POR}} [[Fernando Santos]] (2014–2022) * {{flagicon|ESP}} [[Roberto Martínez]] (2022–) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.fpf.pt/portal/page/portal/PORTAL_FUTEBOL Oficiali federacijos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101204181257/http://www.fpf.pt/portal/page/portal/PORTAL_FUTEBOL |date=2010-12-04 }} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=159 Portugal national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesp/port-intres.html Portugal - International Results] (Rsssf.org) {{Portugalijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Portugalijos sporto rinktinės]] [[Kategorija:Portugalijos futbolas]] gzxo4p2w14u5wtf1mlyzkoajmhx6od4 0 48075 7798168 7316936 2026-04-03T16:39:36Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798168 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Kroatijos futbolo federacijos logotipas.svg|150px]]| asociacija=''[[Kroatijos futbolo federacija|Hrvatski nogometni savez]]''| reitingas= 10 (2024-04-04)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{Flagicon|Croatia}} [[Zlatko Dalić]]| rezultatyviausias=[[Davor Šuker]] (45)| ilgiausiai=[[Luka Modrić]] (175)| 1rungtynės={{Flagicon|Croatia}} Kroatija 2:1 [[JAV vyrų futbolo rinktinė|JAV]] {{Flagicon|USA}} | 1rungtyniųvieta=[[Zagrebas]]| 1rungtyniųdata=[[1990]] m. [[spalio 17]] d.| grungtynės={{Flagicon|Croatia}} Kroatija 10:0 {{fut|SMR|2}} | grungtyniųvieta=[[Rijeka]]| grungtyniųdata=[[2016]] m. [[birželio 4]] d.| brungtynės={{Fut|ESP|1}} 6:0 Kroatija {{Flagicon|Croatia}} | brungtyniųvieta=[[Elčė]], [[Ispanija]]| brungtyniųdata=[[2018]] m. [[rugsėjo 11]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=7| pč1=XV|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1998|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Silver medal world centered-2.svg|18px]] 2 vieta| pčgmetai=[[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018]]| <!-- Regiono čempionatai (Pietų Amerikos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas]]| žč=7| žčmetai=[[X Europos futbolo čempionatas|1996]]| žčg=ketvirtfinalis| žčgmetai=[[X Europos futbolo čempionatas|1996]]| | pattern_la1=_cro24h | pattern_b1=_cro24h | pattern_ra1=_cro24h | pattern_sh1=_cro24h | pattern_so1= | leftarm1=FFFFFF | body1=FFFFFF | rightarm1=FFFFFF | shorts1=FFFFFF | socks1=FFFFFF | pattern_la2=_cro24a | pattern_b2=_cro24a | pattern_ra2=_cro24a | pattern_sh2=_cro24a | pattern_so2= | leftarm2=000081 | body2=000081 | rightarm2=000081 | shorts2=000081 | socks2=000081 }} '''Kroatijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{hr|Hrvatska nogometna reprezentacija}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, nuo 1990 metų atstovaujanti [[Kroatija]]i. Rinktinė pateko į penkis pasaulio čempionatus. Kontroliuoja [[Kroatijos futbolo federacija]] (HNS). == Istorija == Ypač sėkmingi kroatams buvo 1998 ir 2018 m. pasaulio čempionatai: Prancūzijoje vykusiame čempionate jie pasiekė pusfinalį, kuriame pralaimėjo šeimininkams prancūzams (2:1), o kovoje dėl 3-ios vietos įveikė olandus. Po 20-ies metų Rusijoje, Kroatijos rinktinė, nugalėjusi savo grupę, aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje baudiniais įveikė Daniją ir šeimininkę Rusiją, pusfinalyje po pratęsimo įveikė Angliją (2:1), o finale susitiko su ta pačia Prancūzija, kuriai, nors ir žaidė gerokai aktyviau, nusileido rezultatu 4:2. 2022 m. pasaulio čempionate Katare kroatai vėl pasiekė pusfinalyje, tačiau šįsyk 3:0 pralaimėjo Argentinai, o rungtynėse dėl bronzos 2:1 palaužė Maroką. Komanda pasižymėjo vėl dviem sėkmingomis baudinių serijomis (aštuntfinalyje prieš japonus ir ketvirtfinalyje prieš brazilus). == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1934=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1938=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1950=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1954=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1958=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1962=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1966=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1970=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1974=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1978=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1982=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1986=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1990=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1994=''nedalyvavo, nes iki 1992 nebuvo [[FIFA]] nare| 1998=3 vieta| 2002=I etapas | 2006=I etapas| 2014=I etapas| 2018=2 vieta| 2022=3 vieta| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1964=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1968=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1972=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1976=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1980=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1984=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1988=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1992=''dalyvavo kaip [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]]| 1996=ketvirtfinalis| 2000=| 2004=I etapas| 2008=ketvirtfinalis| 2012=I etapas| 2016=aštuntfinalis| 2021=aštuntfinalis| 2024=I etapas| }} == Žymūs žaidėjai == {{div col|2}} * [[Aljoša Asanović]] * [[Slaven Bilić]] * [[Zvonimir Boban]] * [[Alen Bokšić]] * [[Robert Jarni]] * [[Dražen Ladić]] * [[Robert Prosinečki]] * [[Dado Pršo]] * [[Zvonimir Soldo]] * [[Mario Stanić]] * [[Igor Štimac]] * [[Goran Vlaović]] * [[Davor Šuker]] * [[Darijo Srna]] * [[Mario Mandžukić]] * [[Eduardo da Silva]] * [[Ivica Olić]] * [[Niko Kovač]] * [[Ivan Perišić]] * [[Luka Modrić]] * [[Dario Šimić]] * [[Ivan Rakitić]] {{div col end}} == Treneriai == {{div col|2}} <small> * {{flagicon|Kingdom of Yugoslavia}} Jozo Jakopić (1939–1941) * {{flagicon|CRO|1941}} Rudolf Hitrec (1941) * {{flagicon|CRO|1941}} Bogdan Cuvaj (1941–1943, 1956) * {{flagicon|CRO|1941}} Bernard Hügl (1943–1945) * {{flagicon|CRO}} Dražan Jerković (1990–1991) * {{flagicon|CRO}} Stanko Poklepović (1992) * {{flagicon|CRO}} Vlatko Marković (1993–1994) * {{flagicon|CRO}} [[Miroslav Blažević]] (1994–2000) * {{flagicon|CRO}} [[Mirko Jozić]] (2000–2002) * {{flagicon|CRO}} [[Otto Barić]] (2002–2004) * {{flagicon|CRO}} [[Zlatko Kranjčar]] (2004–2006) * {{flagicon|CRO}} [[Slaven Bilić]] (2006–2012) * {{flagicon|CRO}} [[Igor Štimac]] (2012–2013) * {{flagicon|CRO}} [[Niko Kovač]] (2013–2015) * {{flagicon|CRO}} [[Ante Čačić]] (2015–2017) * {{flagicon|CRO}} [[Zlatko Dalić]] (2017– m.) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.hns-cff.hr/ Kroatijos futbolo federacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=47 Croatia national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesk/kroa-intres.html Croatia - International Matches] (Rsssf.org) {{Kroatijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Kroatijos futbolas]] [[Kategorija:Kroatijos sporto rinktinės]] ks4uk9fgzm945yeg72pvjnah1jofdur 0 48100 7798175 7797431 2026-04-03T16:42:07Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798175 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Logo Italy National Football Team - 2023.svg|145px]]| asociacija=[[Italijos futbolo federacija|''Federazione Italiana Giuoco Calcio'']]| reitingas= 13 (2026-01-19)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2026-01-19.</ref>| treneris={{flagicon|ITA}} [[Gennaro Gattuso]] | rezultatyviausias=[[Gigi Riva]] (35)| ilgiausiai=[[Gianluigi Buffon]] (176)| 1rungtynės={{Flagicon|Italy|1861}} Italija 6:2 [[Bolivijos vyrų futbolo rinktinė|Bolivija]] {{Flagicon|Bolivia}} | 1rungtyniųvieta=[[Milanas]]| 1rungtyniųdata=[[1910]] m. [[gegužės 15]] d.| grungtynės={{Flagicon|Italy}} Italija 9:0 [[JAV vyrų futbolo rinktinė|JAV]] {{Flagicon|USA|1912}} | grungtyniųvieta=[[Brentfordas]]| grungtyniųdata=[[1948]] m. [[rugpjūčio 2]] d.| brungtynės={{Flagicon|Hungary}} [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] 7:1 Italija {{Flagicon|Italy|1861}} | brungtyniųvieta=[[Budapeštas]]| brungtyniųdata=[[1924]] m. [[rugpjūčio 6]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=18| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Gold medal world centered-2.svg|18px]] 1 vieta| pčgmetai=[[II pasaulio futbolo čempionatas|1934]] m., [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938]] m., [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982]], [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=12| žčmetai=[[III Europos futbolo čempionatas|1968]] m.| žčg=[[File:Gold medal europe.svg|18px]] 1 vieta| žčgmetai=[[III Europos futbolo čempionatas|1968]] m. ir [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021]] m.| | pattern_la1 = _ita26h | pattern_b1 = _ita26hA | pattern_ra1 = _ita26h | pattern_sh1 = _ita26h | pattern_so1 = _ita26hl | leftarm1 = 0048BA | body1 = 0048BA | rightarm1 = 0048BA | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 0048BA | pattern_la2 = _ita26a | pattern_b2 = _ita26a | pattern_ra2 = _ita26a | pattern_sh2 = _ita26a | pattern_so2 = _ita26al | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 0000FF | socks2 = FFFFFF }} '''Italijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{it|Nazionale di calcio dell'Italia}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Italija]]i. Viena sėkmingiausių futbolo rinktinių, keturis kartus laimėjusi pasaulio čempionatą, du kartus Europos čempionatą bei vieną kartą iškovojusi olimpinius aukso medalius. Pasaulio čempionatų finaluose žaidė 5 kartus, dar tris kartus pateko į pusfinalį. Tradicinės komandos spalvos (kaip ir visų Italijos sporto šakų atstovų, išskyrus autosportą) yra mėlyna (''[[italų kalba|itališkai]] azzuro''), nuo šio pavadinimo komanda vadinama '''Azzurri'''. == Istorija == Nedalyvavusi pirmajame pasaulio čempionate, Italijos rinktinė laimėjo {{WorldCup|1934|Italijoje 1934 m. surengtą antrąjį}} bei {{WorldCup|1938|Prancūzijoje 1938 m. surengtą trečiąjį}} čempionatus. [[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse]] Italijos komanda iškovojo aukso medalius. Po antrojo pasaulinio karo komanda nebežaidė taip sėkmingai. 1949 m. aviakatastrofoje žuvus visiems stipriausio Italijos klubo [[Torino FC]] žaidėjams, rinktinės sudėtis labai susilpnėjo ir {{WorldCup|1950|1950 metų pasaulio čempionate}} rinktinė iškrito po pirmojo etapo. Pirmame etape Italijai čempionatas baigėsi ir {{WorldCup|1954|1954 m.}}, į {{WorldCup|1958|1958 m. čempionatą}} rinktinė nepateko neįveikusi atrankos, {{WorldCup|1962|1962 m.}} ir {{WorldCup|1966|1966 m.}} čempionatuose vėl iškrito po pirmojo etapo. 1968 m. komanda pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate, kur pateko į finalą, finale sužaidė lygiosiomis su {{Futb|Jugoslavijos}} komanda, pakartotinai žaistose finalo rungtynėse laimėjo 2:0 ir iškovojo pirmąją vietą. {{WorldCup|1970|1970 metų pasaulio čempionate}} italai pusfinalyje po vienų dramatiškiausių XX amžiaus futbolo rungtynių po pratęsimo 4:3 įveikė {{Futb||Vokietijos|Vakarų Vokietiją}}, o finale pralaimėjo {{Futb|Brazilijos}} komandai 4:1. {{WorldCup|1974|1974 metų pasaulio čempionate}} Italija iškrito po pirmo etapo, o {{WorldCup|1978|1978 metų čempionate}} užėmė ketvirtąją vietą. {{WorldCup|1982|1982 m. pasaulio čempionate}} italai trečią kartą tapo čempionais, finale 3:1 nugalėję {{Futb|Vakarų Vokietijos}} komandą, šiame čempionate [[Paolo Rossi]] įmušė 6 įvarčius ir buvo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. 1990 m. užėmė trečią, o 1994 m. – antrąją vietą. {{WorldCup|2006|2006 m. pasaulio čempionate}} Vokietijoje grupės varžybose įveikė {{Futb|Ganos}} ir {{Futb|Čekijos}} rinktines bei lygiosiomis sužaidė su {{Futb|JAV}} komanda. Aštuntfinalyje žaidė prieš {{Futb|Australijos}} komandą, šiose rungtynėse australai prasižengė italų baudos aikštelėje paskutinę rungtynių minutę ir [[Francesco Totti]] realizavus 11 m baudinį italai iškovojo pergalę 1:0. Ketvirtfinalyje po įnirtingos kovos italai nugalėjo {{Futb|Ukrainos}} komandą 3:0. Pusfinalyje Italija susitiko su {{Futb|Vokietijos}} komanda, per rungtynių pagrindinį laiką nei viena komanda neįmušė įvarčių, antrojo pratęsimo paskutinėmis minutėmis [[Fabio Grosso]] ir [[Alessandro Del Piero]] įmušė po įvartį ir Italija šeštą kartą pateko į pasaulio čempionato finalą. Finale sužaidė lygiosiomis 1:1 prieš {{Futb|Prancūzijos}} rinktinę, o baudinių serijoje tiksliai mušė visus 5 smūgius ir nugalėjo 5:3, ketvirtą kartą tapdami čempionais. [[2008]] m. birželį dalyvavo [[Austrija|Austrijoje]] ir [[Šveicarija|Šveicarijoje]] vykusiame 13-tame [[XIII Europos futbolo čempionatas|Europos futbolo čempionate]]. Grupės rungtynėse susitiko su [[Olandijos vyrų futbolo rinktinė|Olandija]], [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]] ir [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|Rumunija]]. Po pralaimėjimo 0-3 olandams sekė lygiosios 1-1 su rumunais ir 2-0 pergalė prieš prancūzus. Ketvirtfinalyje italai susitiko su ispanais. Rungtynės ir pratęsimas baigėsi lygiosiomis, o baudinių seriją 2-4 laimėjo ispanai. Praėjus savaitei po čempionato pabaigos buvo paskelbta, kad nutraukiama sutartis su treneriu [[Roberto Donadoni]], o į jo vietą sugrįžta buvęs rinktinės treneris [[Marcello Lippi]].<ref>[http://eurosport.yahoo.com/26062008/58/euro-2008-lippi-returns-manage-italy.html Euro 2008 – Lippi returns to manage Italy] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081006235738/http://eurosport.yahoo.com/26062008/58/euro-2008-lippi-returns-manage-italy.html |date=2008-10-06 }}</ref> Atrankoje į [[2010]] m. [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|XIX pasaulio futbolo čempionatą]] Italijos rinktinė grupėje užėmė pirmąją vietą, pelniusi 7 pergales ir 3 rungtynes sužaidusi lygiosiomis. Grupėje aplenkė [[Airijos vyrų futbolo rinktinė|Airijos]], [[Bulgarijos vyrų futbolo rinktinė|Bulgarijos]], [[Kipro vyrų futbolo rinktinė|Kipro]], [[Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė|Juodkalnijos]] ir [[Gruzijos vyrų futbolo rinktinė|Gruzijos]] rinktines. [[Gruodžio 4]] d. ištraukti burtai lėmė, kad Italijos rinktinė pateko į F grupę, kurioje žaidė kartu su [[Paragvajaus vyrų futbolo rinktinė|Paragvajaus]], [[Naujosios Zelandijos vyrų futbolo rinktinė|Naujosios Zelandijos]] ir [[Slovakijos vyrų futbolo rinktinė|Slovakijos]] rinktinėmis.<ref>[http://www.fifa.com/worldcup/finaldraw/news/newsid=1143584.html#draw+ignites+fifa+world+cup+fever Draw ignites FIFA World Cup fever] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091208025400/http://www.fifa.com/worldcup/finaldraw/news/newsid=1143584.html#draw+ignites+fifa+world+cup+fever |date=2009-12-08 }}</ref>. Šis čempionatas tuometiniams pasaulio čempionams susiklostė labai nesėkmingai – sužaista lygiosiomis su Paragvajumi ir N. Zelandija, o lemiamas varžybas su Slovakija italai po atkaklios kovos pralaimėjo rezultatu 2:3. Italai grupėje liko paskutiniai ir į kitą etapą nepateko. Tai buvo prasčiausias Italijos rinktinės pasirodymas nuo 1974 m. Taip pat šis pasirodymas buvo pirmas kartas istorijoje, kai Italijos rinktinė pasaulio čempionato finaliniame etape nepelnė nei vienos pergalės. Po pasaulio čempionato trenerį M. Lippi pakeitė [[Cesare Prandelli]]. Šis pakeitimas jau buvo numatytas prieš čempionatą ir nebuvo nulemtas prastų rezultatų. Naujojo trenerio debiutinėse rungtynėse Italijos rinktinė pralaimėjo [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Kranto rinktinei]]. Atrankoje į [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012 m. Europos futbolo čempionatą]] Italija baigė pralaimėjimų seriją ir nugalėjo [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estijos rinktinę]] 2-1. Atrankoje į [[2012]] m. [[XIV Europos futbolo čempionatas|XIV Europos futbolo čempionatą]] Italijos rinktinė pateko į [[XIV Europos futbolo čempionato atranka/C grupė|C grupę]]. Joje pelnė 8 pergales ir du kartus sužaidė lygiosiomis. To užteko lengvai užimti pirmąją vietą ir patekti į Europos čempionatą, kuris vyks [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Ukraina|Ukrainoje]]. Ištraukus čempionato burtus, Italija pateko į [[Euro 2012/C grupė|C grupę]], kurioje lygiosiomis 1:1 sužaidė su [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]] bei [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatija]] ir rezultatu 2:0 nugalėjo Airijos rinktinę. Italija užėmė antrąją vietą grupėje ir ketvirtfinalyje susitiko su [[Euro 2012/D grupė|D grupės]] nugalėtoja Anglija. Kadangi ir po dviejų pratęsimų rezultatas tebebuvo lygus (0:0), prireikė baudinių serijos, kurią Italija laimėjo rezultatu 4:2. Pusfinalyje komanda rezultatu 2:1 įveikė Vokietijos rinktinę ir pateko į čempionato finalą. Abu įvarčius pelnė [[Mario Balotelli|M. Balotelli]]. Turnyro finale [[Kijevas|Kijeve]] italai susitiko su Ispanijos rinktine. Jau per pirmą kėlinį ispanai sugebėjo įmušti 2 įvarčius. Antrame kėlinyje italai nesugebėjo pasipriešinti ir praleido dar du įvarčius. Finalas pasibaigė rezultatu 0 – 4, o Italija po 12 m. pertraukos vėl tapo Europos vicečempione. Atrankoje į [[2014 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2014]] m. pasaulio futbolo čempionatą Italijos rinktinė grupėje tapo nugalėtoja su 6 pergalėmis ir 4 lygiosiomis. [[XX pasaulio futbolo čempionatas|Pasaulio futbolo čempionate]] komanda pateko į vieną grupę su [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]], [[Kosta Rikos vyrų futbolo rinktinė|Kosta Rika]] ir [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Urugvajumi]]. Pirmose rungtynėse italai nugalėjo britus rezultatu 2-1. Kitose dvejose rungtynėse Italijos rinktinė pripažino varžovų pranašumą 0-1; kaip ir [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]] m. čempionate italai neperžengė grupės etapo. Po čempionato treneris C. Prandelli pranešė pasitraukiantis iš savo pareigų. [[2014]] m. [[rugpjūčio 14]] d. naujuoju rinktinės treneriu tapo buvęs [[Juventus FC|Juventus]] klubo treneris [[Antonio Conte]].<ref>[http://forzaitalianfootball.com/2014/08/antonio-conte-agrees-to-become-new-italy-coach/ Antonio Conte agrees to become new Italy coach]</ref> Komanda nesunkiai pateko į [[XV Europos futbolo čempionatas|XV Europos futbolo čempionatą]]. Grupės varžybose italai laimėjo prieš [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|belgus]] ir [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|švedus]], o nieko nelemiančiose rungtynėse pralaimėjo [[Airijos vyrų futbolo rinktinė|airiams]]. Čempionato aštuntfinalyje komanda 2-0 nugalėjo [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijos rinktinę]], o ketvirtfinalyje tik po baudinių serijos nusileido [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijai]]. Tai buvo pirmasis italų pralaimėjimas Vokietijai Europos ar pasaulio čempionatuose.<ref>[http://www.uefa.com/uefaeuro/season=2016/matches/round=2000449/match=2017903/postmatch/report/index.html#germany+finally+defeat+italy+stride+into+semis Germany finally defeat Italy to stride into semis]</ref> Po šio Europos čempionato naujuoju rinktinės treneriu dvejiems metams paskirtas italas [[Giampiero Ventura]], iki tol vadovavęs [[Torino FC|Torino]] klubui.<ref>[http://www.football-italia.net/85502/official-ventura-new-italy-ct Official: Ventura new Italy CT]</ref> Atrankoje į [[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018 m. pasaulio futbolo čempionatą]] komanda [[2018 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|G grupėje]] užėmė 2 vietą po [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijos]]. Papildomoje atrankoje Italija susitiko su [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedija]] ir pralaimėjo bendru rezultatu 0-1. Tai buvo pirmas kartas, kai Italija nepateko į pasaulio futbolo čempionatą nuo [[VI pasaulio futbolo čempionatas|1958]] m.<ref>[https://www.football-italia.net/112772/ignominious-italy-out-world-cup Ignominious Italy out of World Cup] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191117165450/https://www.football-italia.net/112772/ignominious-italy-out-world-cup |date=2019-11-17 }}</ref> Po šių rungtynių veteranai Giorgio Chiellini, Andrea Barzagli, Daniele De Rossi ir kapitonas Gianluigi Buffon pasitraukė iš nacionalinės rinktinės. Treneriui atsisakius pasitraukti iš posto, federacija po dviejų dienų jį atleido.<ref>[https://www.football-italia.net/112858/official-ventura-sacked-italy Official: Ventura sacked by Italy]</ref> 2018 m. [[gegužės 14]] d. naujuoju rinktinės treneriu paskirtas [[Roberto Mancini]].<ref>[https://www.football-italia.net/121375/official-italy-appoint-mancini Official: Italy appoint Mancini]</ref> Su naujuoju treneriu ekipa sėkmingai įveikė [[XVI Europos futbolo čempionato atranka|XVI Europos futbolo čempionato atranką]] ir su visomis 10 pergalių tapo vos 6-aja komanda istorijoje atrankoje į Europos čempionatą nepatyrusi pralaimėjimo.<ref>[https://www.uefa.com/european-qualifiers/news/0257-0e02a42c091d-785258d2ca1b-1000--denmark-and-switzerland-through/ Denmark and Switzerland through, Italy perfect]</ref> 2020 m. pabaigoje nugalėjo [[2020–2021 m. UEFA Tautų lyga|2020–2021 m. UEFA Tautų lygos]] grupėje ir užtikrintai pateko į finalinio ketverto varžybas, kurios vyks [[Milanas|Milane]] ir [[Turinas|Turine]].<ref>{{Cite web|date=2020-03-03|title=Italia, sorteggio positivo: gli azzurri pescano Olanda, Polonia e Bosnia. Mancini: "Buon gruppo"|url=https://www.eurosport.it/calcio/uefa-nations-league/2020-2021/italia-sorteggio-positivo-gli-azzurri-pescano-olanda-polonia-e-bosnia.-mancini-buon-gruppo_sto7691964/story.shtml|access-date=2020-12-09|website=Eurosport|language=it}}</ref><ref>{{Cite web|title=Nations League – Italia-Polonia 2-0. Il tabellino della gara|url=https://www.numericalcio.it/nazionali/nations-league-segui-in-tempo-reale-italia-polonia/|access-date=2020-12-09|website=Numeri Calcio|language=it-IT|archive-date=23 November 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20201123161910/https://www.numericalcio.it/nazionali/nations-league-segui-in-tempo-reale-italia-polonia/|url-status=live}}</ref> [[2021]] m. [[liepos 11]] d. [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionato]] finale rinktinė po baudinių serijos rezultatu 3–2 nugalėjo [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Angliją]] ir antrą kartą istorijoje tapo Europos čempione.<ref>{{Cite news|title=England lose shootout in Euro 2020 final|language=en-GB|work=BBC Sport|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/51198762|access-date=2021-07-11}}</ref> 2021 m. [[rugsėjo 8]] d. nugalėjusi Lietuvos rinktinę 5-0 Italijos komanda pasiekė naują rekordą futbolo istorijoje, nepralaimėjusi 37 iš eilės rungtynių.<ref>[https://www.sportmediaset.mediaset.it/qualificazioni-mondiali-2022/italia-sono-37-partite-consecutive-da-imbattuti-e-in-brasile-si-arrendono_37848013-202102k.shtml Italia, sono 37 partite consecutive da imbattuti e in Brasile si arrendono]</ref> Atrankoje į [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022 m. pasaulio futbolo čempionatą]] Italijos rinktinė netikėtai grupėje užėmė antrąją vietą ir turėjo žaisti papildomą atrankos etapą.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/59202147 Northern Ireland 0 Italy]</ref> Pirmose atrankos rungtynėse namuose susitikę su [[Šiaurės Makedonijos vyrų futbolo rinktinė|Šiaurės Makedonija]] per pridėtą laiką praleido įvartį ir antrą kartą iš eilės nepateko į pasaulio futbolo čempionatą.<ref>{{Cite web |title=FINALE Italia-Macedonia del Nord 0-1: azzurri di nuovo fuori dal Mondiale |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Nazionale/24-03-2022/italia-macedonia-nord-diretta-mondiali-playoff-risultato-live-4302002497526.shtml |access-date=2022-03-24 |website=La Gazzetta dello Sport |language=it-IT}}</ref> [[2023]] m. [[rugpjūčio 18]] d. rinktinės treneriu paskirtas [[Luciano Spalletti]], pakeitęs R. Mancini.<ref>{{cite web |url=https://www.theguardian.com/football/2023/aug/18/former-napoli-manager-luciano-spalletti-takes-charge-of-italy |publisher=The Guardian |date=2023-08-18 |accessdate=2023-08-18 |title=Former Napoli manager Luciano Spalletti takes charge of Italy}}</ref> [[2025]] m. birželį, po [[2026 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2026 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos]] rungtynių, kurias italai 0-3 pralaimėjo [[Norvegijos vyrų futbolo rinktinė|Norvegijai]], treneris buvo atleistas.<ref>{{Cite web |last=Adnkronos |date=2025-06-08 |title=Spalletti non è più ct. Riflessioni di Gravina e esonero, cosa è successo davvero |url=https://www.adnkronos.com/sport/spalletti-esonero-gravina-ct-italia-sostituti_6fOpk1u1wteEFJ7VcOTJVF |access-date=2025-06-10 |website=Adnkronos}}</ref> 2025 m. birželį Italijos rinktinės treneriu paskirtas [[Gennaro Gattuso]].<ref>{{cite web |last1=Shah |first1=Parshva |title=Gennaro Gattuso is Italy's new boss! Former AC Milan manager to replace Luciano Spalletti and told he's the 'best possible choice' for the Azzurri |url=https://www.goal.com/en/lists/gennaro-gattuso-italy-new-boss-former-ac-milan-boss-replace-luciano-spalletti-best-possible-choice-azzurri/blta11a3e0b998c225d#cs3ce95b2edcc83739 |website=GOAL |access-date=2025-06-14}}</ref> [[2026]] m. kvalifikacijoje į [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|XXIII pasaulio futbolo čempionatą]] Italija grupėje liko antra, tad turėjo žaisti papildomą atranką dėl kelialapio į pasaulio čempionatą. Pusfinalyje 2–0 italai įveikė [[Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė|Šiaurės Airiją]], tačiau finale po baudinių serijos pralaimėjo [[Bosnijos ir Hercegovinos vyrų futbolo rinktinė|Bosnijai ir Hercegovinai]]. Tokiu būdu Italija trečią kartą iš eilės nepateko į pasaulio čempionatą.<ref>[https://www.fifa.com/en/match-centre/match/520/288329/288341/400021427 Bosnia-Herzegovina wins 4 - 1 on penalties]</ref> <ref>[https://www.espn.com/soccer/story/_/id/48359181/italy-miss-3rd-straight-world-cup-loss-bosnia Italy miss out on third straight WC in shootout loss to Bosnia]</ref> Po šios nesėkmės iš savo pareigų pasitraukė Italijos futbolo federacijos prezidentas Gabriele Gravina, kuris šias pareigas ėjo nuo [[2018]] m.<ref>[https://football-italia.net/official-gravina-resigns-as-figc-president/ Official: Gravina resigns as FIGC President after 3rd World Cup failure]</ref> == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934='''1 vieta'''| 1938='''1 vieta'''| 1950=I etapas| 1954=I etapas| 1962=I etapas| 1966=I etapas| 1970=2 vieta| 1974=I etapas| 1978=4 vieta| 1982='''1 vieta'''| 1986=aštuntfinalis| 1990=3 vieta| 1994=2 vieta| 1998=ketvirtfinalis| 2002=aštuntfinalis| 2006='''1 vieta'''| 2010= I etapas| 2014=I etapas| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960=nedalyvavo| 1964=| 1968='''1 vieta'''| 1972=| 1976=| 1980=4 vieta| 1984=| 1988=pusfinalis| 1992=| 1996=I etapas| 2000=2 vieta| 2004=I etapas| 2008=ketvirtfinalis| 2012=2 vieta| 2016=ketvirtfinalis| 2021='''1 vieta'''| 2024=aštuntfinalis| }} == Dalyvavimas [[FIFA Konfederacijų taurė]]je == * 1992–2005 – ''nedalyvavo'' * 2009 – I etapas * 2013 – 3 vieta == Pasiekimai == [[FIFA]] pasaulio čempionai: 4 kartus * [[1934]], [[1938]], [[1982]], [[2006]] Europos čempionai: 2 * [[1968]], [[2021]] Vasaros [[Olimpinės žaidynės|Olimpiados]] čempionai: 1 * [[1936]] Centrinės Europos čempionai: 2 * 1927-30, 1933-35 Pasaulio karių lygos čempionai: 8 * [[1950]], [[1951]], [[1956]], [[1959]], [[1973]], [[1987]], [[1989]], [[1991]] Pasaulio sporto apdovanojimas „Metų komanda“ * [[2007]] == Daugiausiai įvarčių pelnę žaidėjai == [[2015]] m. [[spalio 13]] d. duomenys: {| class="wikitable" cellpadding="3" style="text-align: center;" |- !# !Žaidėjas !Metai !Įvarčiai (rungtynės) !Įvarčiai per rungtynes |- !1 |style="text-align:left;"|[[Luigi Riva]] |1965–1974 |35 (42) |0.83 |- !2 |style="text-align:left;"|[[Giuseppe Meazza]] |1930–1939 |33 (53) |0.62 |- !3 |style="text-align:left;"|[[Silvio Piola]] |1935–1952 |30 (34) |0.88 |- !rowspan="2" valign="top"|4 |style="text-align:left;"|[[Roberto Baggio]] |1988–2004 |27 (56) |0.48 |- |style="text-align:left;"|[[Alessandro Del Piero]] |1995—2008 |27 (91) |0.28 |- !rowspan="3" valign="top"|6 |style="text-align:left;"|[[Adolfo Baloncieri]] |1920–1930 |25 (47) |0.53 |- |style="text-align:left;"|[[Filippo Inzaghi]] |1997–2007 |25 (57) |0.44 |- |style="text-align:left;"|[[Alessandro Altobelli]] |1980–1988 |25 (61) |0.41 |- !rowspan="2" valign="top"|9 |style="text-align:left;"|[[Christian Vieri]] |1997–2005 |23 (49) |0.47 |- |style="text-align:left;"|[[Francesco Graziani]] |1975–1983 |23 (64) |0.36 |} == Daugiausiai rungtynių sužaidę žaidėjai == [[Vaizdas:Gianluigi Buffon BGR-ITA 2012.jpg|thumb|right|250px|Daugiausiai rungtynių Italijos rinktinėje yra sužaidęs vartininkas [[Gianluigi Buffon]]]] Daugiausiai rungtynių už Italijos rinktinę yra sužaidęs komandos kapitonas vartininkas [[Gianluigi Buffon]]. 2022 m. kovo 24 d. duomenys {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align:center;" |- !width="50"|# ! style="width:150px;"|Žaidėjas ! style="width:100px;"|Aktyvūs metai !width="50"|Rungtynių skaičius !width="50"|Įvarčiai |- | 1 | style="text-align: left;"|[[Gianluigi Buffon]] | 1997–2018 | '''176''' | 0 |- | 2 | style="text-align: left;"|[[Fabio Cannavaro]] | 1997–2010 | '''136''' | 2 |- | 3 | style="text-align: left;"|[[Paolo Maldini]] | 1988–2002 | '''126''' | 7 |- | 4 | style="text-align: left;"|[[Leonardo Bonucci]] | 2010–2023 | '''121''' | 8 |- |5 | style="text-align: left;"|[[Andrea Pirlo]] | 2002–2015 | '''116''' | 13 |- | 6 | style="text-align: left;"|[[Daniele De Rossi]] | 2004–2017 | '''117''' | 21 |- | 7 | style="text-align: left|[[Giorgio Chiellini]] | 2004–2022 | '''117''' | 8 |- | 8 | style="text-align: left;"|[[Dino Zoff]] | 1968–1983 | '''112''' | 0 |- | 9 | style="text-align: left;"|[[Gianluca Zambrotta]] | 1999–2010 | '''98''' | 2 |- |10 | style="text-align: left;"|[[Giacinto Facchetti]] | 1963–1977 | '''94''' | 3 |} '''Paryškinti''' šiuo metu žaidžiantys žaidėjai. == Treneriai == {{div col|3}} * {{flagicon|Italy|}} ''komisija'' (1910–1912) * {{flagicon|Italy|}} [[Vittorio Pozzo]] (1912) * {{flagicon|Italy|}} ''komisija'' (1912–1924) * {{flagicon|Italy|}} [[Vittorio Pozzo]] (1924) * {{flagicon|Italy|}} ''komisija'' (1924–1925) * {{flagicon|Italy|}} Augusto Rangone (1925–1928) * {{flagicon|Italy|}} Carlo Carcano (1928–1929) * {{flagicon|Italy|}} [[Vittorio Pozzo]] (1929–1948) * {{flagicon|Italy|}} ''komisija'' (1949–1959) * {{flagicon|Italy|}} [[Giuseppe Viani]] (1960) * {{flagicon|Italy|}} [[Giovanni Ferrari]] (1960–1961), su [[Paolo Mazza]] (1962) * {{flagicon|Italy|}} [[Edmondo Fabbri]] (1962–1966) * {{flagicon|Argentina|}} [[Helenio Herrera]] ir {{flagicon|Italy|}} [[Ferruccio Valcareggi]] (1966–1967) * {{flagicon|Italy|}} [[Ferruccio Valcareggi]] (1967–1974) * {{flagicon|Italy|}} [[Fulvio Bernardini]] (1974–1975), su [[Enzo Bearzot]] (1975–1977) * {{flagicon|Italy|}} [[Enzo Bearzot]] (1977–1986) * {{flagicon|Italy|}} [[Azeglio Vicini]] (1986–1991) * {{flagicon|Italy|}} [[Arrigo Sacchi]] (1991–1996) * {{flagicon|Italy|}} [[Cesare Maldini]] (1996–1998) * {{flagicon|Italy|}} [[Dino Zoff]] (1998–2000) * {{flagicon|Italy|}} [[Giovanni Trapattoni]] (2000–2004) * {{flagicon|Italy|}} [[Marcello Lippi]] (2004–2006) * {{flagicon|Italy|}} [[Roberto Donadoni]] (2006–2008) * {{flagicon|Italy|}} [[Marcello Lippi]] (2008–2010) * {{flagicon|Italy|}} [[Cesare Prandelli]] (2010–2014) * {{flagicon|Italy|}} [[Antonio Conte]] (2014–2016) * {{flagicon|Italy|}} [[Gian Piero Ventura]] (2016–2017) * {{flagicon|Italy|}} [[Roberto Mancini]] (2018–2023) * {{flagicon|Italy|}} [[Luciano Spalletti]] (2023–2025 m. birželis)<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/521765/su-italijos-rinktine-atsisveikines-spalletti-vaikinai-manimi-tikejo Su Italijos rinktine atsisveikinęs Spalletti: „Vaikinai manimi tikėjo“]</ref> * {{flagicon|Italy|}} [[Gennaro Gattuso]] (2025–) {{div col end}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.figc.it/ Italijos futbolo asociacija] (italų, anglų kalbomis) * [https://eu-football.info/_matches.php?id=111 Italy national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesi/ital-intres.html Italy - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Italijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Italijos futbolas]] [[Kategorija:Italijos sporto rinktinės]] fpcpkkwv7lxb8hrdi7wbwahh9n1jz1l 0 48105 7798164 7575833 2026-04-03T16:37:42Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798164 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img= [[Vaizdas:Prancūzijos vyrų futbolo rinktinės emblema.svg|150px]]|| asociacija=[[Prancūzijos futbolo federacija|''Fédération française de football'']]| reitingas= '''2''' {{steady}} (2024-04-04)<ref name="FIFA World ranking"> [https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id14177 FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2023-11-18.</ref> | treneris={{Flagicon|France}} [[Didier Deschamps]]| rezultatyviausias=[[Olivier Giroud]] (57)| ilgiausiai=[[Hugo Lloris]] (143)| 1rungtynės={{Flagicon|Belgium}} [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|Belgija]] 3:3 Prancūzija {{Flagicon|France}} | 1rungtyniųvieta=[[Briuselis]]| 1rungtyniųdata=[[1904]] m. [[gegužės 1]] d.| grungtynės={{Flagicon|France}} Prancūzija 14:0 [[Gibraltaro vyrų futbolo rinktinė|Gibraltaras]] {{Flagicon|Gibraltar}} | grungtyniųvieta=[[Nica]]| grungtyniųdata=[[2023]] m. [[lapkričio 18]] d.| brungtynės={{Flagicon|Denmark}} [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|Danija]] 17:1 Prancūzija {{Flagicon|France}} | brungtyniųvieta=[[Londonas]]| brungtyniųdata=[[1908]] m. [[spalio 19]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=15| pč1=I|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1930|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Gold medal world centered-2.svg|18px]] 1 vieta| pčgmetai=[[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]], [[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=11| žčmetai=[[I Europos futbolo čempionatas|1960]]| žčg=[[File:Gold medal europe.svg|18px]] 1 vieta| žčgmetai=[[VII Europos futbolo čempionatas|1984]], [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]]| | pattern_la1 = _fra24h | pattern_b1 = _fra24h | pattern_ra1 = _fra24h | pattern_sh1 = _fra24h | pattern_so1 = _fra24h | leftarm1 = 0025DD | body1 = 0025DD | rightarm1 = 0025DD | shorts1 = 0025DD | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _fra24a | pattern_b2 = _fra24a | pattern_ra2 = _fra24a | pattern_sh2 = _fra24a | pattern_so2 = _fra24al | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 0025DD | socks2 = FF0000 }} '''Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{fr|Équipe de France de football}}) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] vyrų [[futbolas|futbolo]] komanda, kontroliuojama [[Prancūzijos futbolo federacija|Prancūzijos futbolo federacijos]] (''Fédération française de football, FFF''). Prancūzijos rinktinė šnekamąja kalba yra vadinama '''''Les Bleus''''' („Mėlynieji“). == Istorija == Prancūzijai sėkmingi buvo 1958 m., kai užėmė trečią vietą pasaulio čempionate, taip pat XX a. devintasis dešimtmetis, kai komandoje žaidė [[Michel Platini|Mišelis Platini]] ir rinktinė užėmė ketvirtąją vietą {{WorldCup|1982|1982 metų pasaulio čempionate}} bei trečiąją vietą {{WorldCup|1986|1986 metų čempionate}}, o laimėjo {{Euro|1984|1984 metų Europos čempionatą}}. Vėliau rinktinė žymiai susilpnėjo, nepateko į {{Euro|1988|1988 metų}} Europos, taip pat {{WorldCup|1990|1990}} ir {{WorldCup|1994|1994}} m. pasaulio čempionatus, {{Euro|1992|1992 metų Europos čempionate}} iškrito po pirmojo etapo. XX a. 10 dešimtmečio antroje pusėje rinktinę papildė tokie futbolininkai kaip [[Zinedine Zidane]], [[Emmanuel Petit]], [[Thierry Henry]], [[Lilian Thuram]] bei kiti ir 1996 m. sustiprėjusi rinktinė pateko į Europos čempionato pusfinalį, o {{WorldCup|1998|1998 metų Prancūzijoje vykusiame pasaulio čempionate}} 3:0 įveikė {{Futb|Brazilijos}} rinktinę ir pirmą kartą tapo pasaulio čempionais. 2000 m. rinktinė triumfavo Europos čempionate. {{WorldCup|2002|2002 metų pasaulio čempionate}} prancūzų lyderis [[Zinedine Zidane|Z. Zidanas]] dėl traumų dalyvavo tik paskutinėse rungtynėse, o rinktinė nesugebėjo iškovoti nė vienos pergalės ir net neįmušė nė vieno įvarčio. 2004 m. Europos čempionate prancūzus ketvirtfinalyje įveikė būsima čempionato nugalėtoja – {{Futb|Graikijos}} komanda. {{WorldCup|2006|2006 metų pasaulio čempionate}} Vokietijoje prancūzų komandai pirmosios rungtynės nebuvo sėkmingos – sužaista lygiosiomis 0:0 su {{Futb|Šveicarijos}} komanda ir 1:1 su {{Futb|Pietų Korėjos}} rinktine, tik paskutinėse grupės varžybose nugalėta {{Futb|Togo}} rinktinė, užsitikrinant antrąją vietą grupėje. Ketvirtfinalyje Prancūzija žaidė prieš {{Futb|Ispanijos}} komandą, pirmieji praleido įvartį, tačiau po [[Frank Ribery|Franko Ribery]], [[Patrick Vieira|Patriko Vjeiros]] ir [[Zinedine Zidane|Z. Zidano]] įvarčių nugalėjo Ispaniją 3:1 ir iškopė į aštuntfinalį. Aštuntfinalyje susitiko su titulą ginančia {{Futb|Brazilijos}} komanda, kurią įveikė 1:0. Pusfinalyje rezultatu 1:0 įveikę {{Futb|Portugalijos}} komandą, finale prancūzai po 11 m baudinių serijos pralaimėjo {{Futb|Italij|os|ai}}. 2010 m. pasaulio čempionatas rinktinei susiklostė labai nesėkmingai: komanda į jį pateko tik po skandalingo [[Thierry Henry]] perdavimo ranka varžybose su Airija. Grupės varžybose prancūzai nelaimėjo nei vienų varžybų, kilo priešprieša tarp trenerio Raimono Domenecho ir žaidėjų. Prancūzija liko paskutinė savo grupėje. [[XV Europos futbolo čempionatas]] vyko Prancūzijoje, tad rinktinė į jį pateko be atrankos. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {|class="wikitable" !Metai!!Etapas!!Pozicija!!{{Tooltip|SR|Sužaistos rungtynės}}!!{{Tooltip|P|Pergalė}}!!{{Tooltip|L|Lygiosios}}!!{{Tooltip|PR|Pralaimėtos rungtynės}}!!{{Tooltip|ĮmĮ|Įmušti įvarčiai}}!!{{Tooltip|PrĮ|Praleisti įvarčiai}}!!Sudėtis |- |align=center|{{flagicon|URU}}<br />[[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]]||align=center|I etapas||align=center |7-a||align=center|3||align=center |1||align=center|0||align=center|2||align=center|4||align=center|3||[[Sąrašas:I pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |align=center|{{flagicon|Italy|1861}}<br />[[II pasaulio futbolo čempionatas|1934]]||align=center|Aštuntfinalis||align=center |9-a||align=center|1||align=center |0||align=center|0||align=center|1||align=center|2||align=center|3||[[Sąrašas:II pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |align=center|{{flagicon|France}}<br />[[III pasaulio futbolo čempionatas|1938]]||align=center|Ketvirtfinalis||align=center |6-a||align=center|2||align=center |1||align=center|0||align=center|1||align=center|4||align=center|4||[[Sąrašas:III pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |align=center|{{flagicon|BRA}}<br />[[IV pasaulio futbolo čempionatas|1950]]||align=center colspan=9|''Neįveikė atrankos'' |- |align=center|{{flagicon|SUI}}<br />[[V pasaulio futbolo čempionatas|1954]]||align=center|I etapas||align=center |11-a||align=center|2||align=center |1||align=center|0||align=center|1||align=center|3||align=center|3||[[Sąrašas:V pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |style="background:#ce9564" align=center|{{flagicon|SWE}}<br />[[VI pasaulio futbolo čempionatas|1958]]||style="background:#ce9564"align=center|'''Pusfinalis'''||style="background:#ce9564"align=center|'''3-a'''||style="background:#ce9564"align=center|'''6'''||style="background:#ce9564"align=center |'''4'''||style="background:#ce9564"align=center|'''0'''||style="background:#ce9564"align=center|'''2'''||style="background:#ce9564"align=center|'''23'''||style="background:#ce9564"align=center|'''15'''||style="background:#ce9564"|[[Sąrašas:VI pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |align=center|{{flagicon|CHI}}<br />[[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962]]||align=center colspan=9|''Neįveikė atrankos'' |- |align=center|{{flagicon|ENG}}<br />[[VIII pasaulio futbolo čempionatas|1966]]||align=center|I etapas||align=center |13-a||align=center|3||align=center |0||align=center|1||align=center|2||align=center|2||align=center|5||[[Sąrašas:VIII pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |align=center|{{flagicon|MEX}}<br />[[IX pasaulio futbolo čempionatas|1970]]||align=center colspan=9 rowspan=2|''Neįveikė atrankos'' |- |align=center|{{flagicon|GER}}<br />[[X pasaulio futbolo čempionatas|1974]]||align=center colspan=9| |- |align=center|{{flagicon|ARG}}<br />[[XI pasaulio futbolo čempionatas|1978]]||align=center|I etapas||align=center |12-a||align=center|3||align=center |1||align=center|0||align=center|2||align=center|5||align=center|5||[[Sąrašas:XI pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |style="background:#99d6ff" align=center|{{flagicon|ESP}}<br />[[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982]]||style="background:#99d6ff"align=center|'''Pusfinalis'''||style="background:#99d6ff"align=center|'''4-a'''||style="background:#99d6ff"align=center|'''7'''||style="background:#99d6ff"align=center |'''3'''||style="background:#99d6ff"align=center|'''2'''||style="background:#99d6ff"align=center|'''2'''||style="background:#99d6ff"align=center|'''16'''||style="background:#99d6ff"align=center|'''12'''||style="background:#99d6ff"|[[Sąrašas:XII pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |style="background:#ce9564" align=center|{{flagicon|MEX}}<br />[[XIII pasaulio futbolo čempionatas|1986]]||style="background:#ce9564"align=center|'''Pusfinalis'''||style="background:#ce9564"align=center|'''3-a'''||style="background:#ce9564"align=center|'''7'''||style="background:#ce9564"align=center |'''4'''||style="background:#ce9564"align=center|'''2'''||style="background:#ce9564"align=center|'''1'''||style="background:#ce9564"align=center|'''12'''||style="background:#ce9564"align=center|'''6'''||style="background:#ce9564"|[[Sąrašas:XIII pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |align=center|{{flagicon|ITA}}<br />[[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]]||align=center colspan=9 rowspan=2|''Neįveikė atrankos'' |- |align=center|{{flagicon|USA}}<br />[[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]]||align=center colspan=9| |- |style="background:#FFD700" align=center|{{flagicon|FRA}}<br />[[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]]||style="background:#FFD700"align=center|'''Finalas'''||style="background:#FFD700"align=center|'''1-a'''||style="background:#FFD700"align=center|'''7'''||style="background:#FFD700"align=center |'''6'''||style="background:#FFD700"align=center|'''1'''||style="background:#FFD700"align=center|'''0'''||style="background:#FFD700"align=center|'''15'''||style="background:#FFD700"align=center|'''2'''||style="background:#FFD700"|[[Sąrašas:XVI pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |align=center|{{flagicon|KOR}}<br />{{flagicon|JPN}}<br />[[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002]]||align=center|I etapas||align=center |28-a||align=center|3||align=center |0||align=center|1||align=center|2||align=center|0||align=center|3||[[Sąrašas:XVII pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |style="background:#C0C0C0" align=center|{{flagicon|GER}}<br />[[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]]||style="background:#C0C0C0"align=center|'''Finalas'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''2-a'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''7'''||style="background:#C0C0C0"align=center |'''4'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''3'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''0'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''9'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''3'''||style="background:#C0C0C0"|[[XVIII pasaulio futbolo čempionato ekipos#Prancūzija|Sudėtis]] |- |align=center|{{flagicon|RSA}}<br />[[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]]||align=center|I etapas||align=center |29-a||align=center|3||align=center |0||align=center|1||align=center|2||align=center|1||align=center|4||[[Sąrašas:XIX pasaulio futbolo čempionato komandų sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |align=center|{{flagicon|BRA}}<br />[[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014]]||align=center|Ketvirtfinalis||align=center |7-a||align=center|5||align=center |3||align=center|1||align=center|1||align=center|10||align=center|3||[[Sąrašas:XX pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |style="background:#FFD700" align=center|{{flagicon|RUS}}<br />[[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018]]||style="background:#FFD700"align=center|'''Finalas'''||style="background:#FFD700"align=center|'''1-a'''||style="background:#FFD700"align=center|'''7'''||style="background:#FFD700"align=center |'''6'''||style="background:#FFD700"align=center|'''1'''||style="background:#FFD700"align=center|'''0'''||style="background:#FFD700"align=center|'''14'''||style="background:#FFD700"align=center|'''6'''||style="background:#FFD700"|[[Sąrašas:XXI pasaulio futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |style="background:#C0C0C0" align=center|{{flagicon|QAT}}<br />[[2022 m. pasaulio futbolo čempionatas|2022]]||style="background:#C0C0C0"align=center|'''Finalas'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''2-a'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''7'''||style="background:#C0C0C0"align=center |'''5'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''1'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''1'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''16'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''8'''||style="background:#C0C0C0"|[[XXII pasaulio futbolo čempionato ekipos#Prancūzija|Sudėtis]] |- !Viso!!2 titulai!!15/21!!66!!34!!13!!19!!120!!77!!— |} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {|class="wikitable" !Metai!!Etapas!!Pozicija!!{{Tooltip|SR|Sužaistos rungtynės}}!!{{Tooltip|P|Pergalė}}!!{{Tooltip|L|Lygiosios}}!!{{Tooltip|PR|Pralaimėtos rungtynės}}!!{{Tooltip|ĮmĮ|Įmušti įvarčiai}}!!{{Tooltip|PrĮ|Praleisti įvarčiai}}!!Sudėtis |- |style="background:#99d6ff"align=center|{{flagicon|France}} [[I Europos futbolo čempionatas|1960]]||style="background:#99d6ff"align=center|'''Pusfinalis'''||style="background:#99d6ff"align=center|'''4-a'''||style="background:#99d6ff"align=center|2||style="background:#99d6ff"align=center|0||style="background:#99d6ff"align=center|0||style="background:#99d6ff"align=center|2||style="background:#99d6ff"align=center|4||style="background:#99d6ff"align=center|7||style="background:#99d6ff"|&nbsp; |- |align=center|{{flagicon|Spain|1945}} [[II Europos futbolo čempionatas|1964]]||align=center colspan=9 rowspan=5|''Neįveikė atrankos'' |- |align=center|{{flagicon|ITA}} [[III Europos futbolo čempionatas|1968]]||align=center colspan="9"| |- |align=center|{{flagicon|BEL}} [[IV Europos futbolo čempionatas|1972]]||align=center colspan="9"| |- |align=center|{{flagicon|YUG}} [[V Europos futbolo čempionatas|1976]]||align=center colspan="9"| |- |align=center|{{flagicon|ITA}} [[VI Europos futbolo čempionatas|1980]]||align=center colspan="9"| |- |style="background:#FFD700" align=center|{{flagicon|FRA}}<br />[[VII Europos futbolo čempionatas|1984]]||style="background:#FFD700"align=center|'''Finalas'''||style="background:#FFD700"align=center|'''1-a'''||style="background:#FFD700"align=center|'''7'''||style="background:#FFD700"align=center |'''6'''||style="background:#FFD700"align=center|'''1'''||style="background:#FFD700"align=center|'''0'''||style="background:#FFD700"align=center|'''14'''||style="background:#FFD700"align=center|'''6'''||style="background:#FFD700"|&nbsp; |- |align=center|{{flagicon|GER}} [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]]||align=center colspan="9"|''Neįveikė atrankos'' |- |align=center|{{flagicon|SWE}} [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]]||align=center|I etapas||align=center|6-a||align=center|3||align=center|0||align=center|2||align=center|1||align=center|2||align=center|3||&nbsp; |- |style="background:#ce9564" align=center|{{flagicon|ENG}}<br />[[X Europos futbolo čempionatas|1996]]||style="background:#ce9564"align=center|'''Pusfinalis'''||style="background:#ce9564"align=center|'''3-ia'''||style="background:#ce9564"align=center|'''5'''||style="background:#ce9564"align=center |'''2'''||style="background:#ce9564"align=center|'''3'''||style="background:#ce9564"align=center|'''0'''||style="background:#ce9564"align=center|'''5'''||style="background:#ce9564"align=center|'''2'''||style="background:#ce9564"|&nbsp; |- |style="background:#FFD700" align=center|{{flagicon|BEL}} {{flagicon|NED}}<br />[[XI Europos futbolo čempionatas|2000]]||style="background:#FFD700"align=center|'''Finalas'''||style="background:#FFD700"align=center|'''1-a'''||style="background:#FFD700"align=center|'''6'''||style="background:#FFD700"align=center |'''5'''||style="background:#FFD700"align=center|'''0'''||style="background:#FFD700"align=center|'''1'''||style="background:#FFD700"align=center|'''13'''||style="background:#FFD700"align=center|'''7'''||style="background:#FFD700"|&nbsp; |- |align=center|{{flagicon|POR}} [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]]||align=center|Ketvirtfinalis||align=center|6-a||align=center|4||align=center|2||align=center|1||align=center|1||align=center|7||align=center|5||&nbsp; |- |align=center|{{flagicon|AUT}} {{flagicon|SUI}} [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]]||align=center|I etapas||align=center|15-a||align=center|3||align=center|0||align=center|1||align=center|2||align=center|1||align=center|6||[[XIII Europos futbolo čempionato komandų sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |align=center|{{flagicon|POL}} {{flagicon|UKR}} [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]]||align=center|Ketvirtfinalis||align=center|8-a||align=center|4||align=center|1||align=center|1||align=center|2||align=center|3||align=center|5||[[Sąrašas:XIV Europos futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |style="background:#C0C0C0"align=center|{{flagicon|FRA}} [[XV Europos futbolo čempionatas|2016]]||style="background:#C0C0C0"align=center|'''Finalas'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''2-a'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''7'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''5'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''1'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''1'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''13'''||style="background:#C0C0C0"align=center|'''15'''||style="background:#C0C0C0"|&nbsp; |- |align=center|{{flagicon|Europa}} [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]]||align=center|Aštuntfinalis||align=center|11-a||align=center|4||align=center|1||align=center|3||align=center|0||align=center|7||align=center|6||[[Sąrašas:XVI Europos futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- |style="background:#ce9564" align=center|{{flagicon|GER}} [[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]]||style="background:#ce9564"align=center|'''Pusfinalis'''||style="background:#ce9564"align=center|'''3-a'''||style="background:#ce9564"align=center|'''6'''||style="background:#ce9564"align=center|'''2'''||style="background:#ce9564"align=center|'''3'''||style="background:#ce9564"align=center|'''1'''||style="background:#ce9564"align=center|'''4'''||style="background:#ce9564"align=center|'''3'''||style="background:#ce9564"align=center|[[Sąrašas:XVII Europos futbolo čempionato sudėtys#Prancūzija|Sudėtis]] |- !Viso!!2 titulai!!11/17!!49!!23!!15!!11!!73!!53!!— |} == Kiti turnyrai == * [[FIFA Konfederacijų taurė]]: 1 vieta – 2001, 2003 m. * [[UEFA Tautų lyga]]: 1 vieta – 2021 m.; 3 vieta – 2025 m. == Žymiausi žaidėjai == {| |valign="top"| * [[Manuel Amoros]] * [[Jocelyn Angloma]] * [[Henri Bard]] * [[Fabien Barthez]] * [[Joël Bats]] * [[Patrick Battiston]] * [[Bruno Bellone]] * {{flagicon|Morocco}} [[Larbi Ben Barek]] * [[Laurent Blanc]] * {{flagicon|Ivory Coast}} [[Basile Boli]] * [[Maxime Bossis]] * [[Eric Cantona]] * {{flagicon|Ghana}} [[Marcel Desailly]] * [[Didier Deschamps]] |width="50"|&nbsp; |valign="top"| * [[Jean Djorkaeff]] * [[Youri Djorkaeff]] * [[Jean-Francois Domergue]] * [[Christophe Dugarry]] * [[Jean-Luc Ettori]] * [[Luis Fernández]] * [[Just Fontaine]] * [[Bernard Genghini]] * [[David Ginola]] * [[Alain Giresse]] * [[Ludovic Giuly]] * [[Robert Herbin]] * [[Robert Jonquet]] * [[Raymond Kopa]] * [[Bernard Lama]] |width="50"|&nbsp; |valign="top"| * [[Lucien Laurent]] * [[Bixente Lizarazu]] * [[Eugène Maës]] * [[Jean-Pierre Papin]] * [[Emmanuel Petit]] * [[Roger Piantoni]] * [[Robert Pirès]] * [[Michel Platini]] * [[Dominique Rocheteau]] * [[Didier Six]] * [[Yannick Stopyra]] * [[Jean Tigana]] * [[Marius Trésor]] * [[Thierry Tusseau]] * [[Jean Vincent]] * [[Zinedine Zidane]] |} == Treneriai == Iki 1955 m. žaidėjai buvo atrenkami komisijos. {{div col|2}} <small> * {{flagicon|FRA}} [[Albert Batteux]] (1955–1962) * {{flagicon|FRA}} [[Henri Guérin]] (1962–1966) * {{flagicon|ESP}} [[José Arribas]] ir {{flagicon|FRA}} [[Jean Snella]] (1966) * {{flagicon|FRA}} [[Just Fontaine]] (1967) * {{flagicon|FRA}} [[Louis Dugauguez]] (1967–1968) * {{flagicon|FRA}} [[Georges Boulogne]] (1969–1973) * {{flagicon|ROM|1965}} [[Stefan Kovacs]] (1973–1975) * {{flagicon|FRA}} [[Michel Hidalgo]] (1976–1984) * {{flagicon|FRA}} [[Henri Michel]] (1984–1988) * {{flagicon|FRA}} [[Michel Platini]] (1988–1992) * {{flagicon|FRA}} [[Gérard Houllier]] (1992–1993) * {{flagicon|FRA}} [[Aimé Jacquet]] (1993–1998) * {{flagicon|FRA}} [[Roger Lemerre]] (1998–2002) * {{flagicon|FRA}} [[Jacques Santini]] (2002–2004) * {{flagicon|FRA}} [[Raymond Domenech]] (2004–2010) * {{flagicon|FRA}} [[Laurent Blanc]] (2010–2012) * {{flagicon|FRA}} [[Didier Deschamps]] (2012-) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.fff.fr/bleus/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110214163251/http://www.fff.fr/bleus/ |date=2011-02-14 }} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=73 France national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesf/fran-intres.html France - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Prancūzijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Prancūzijos futbolas|Futbolo vyrų rinktinė]] [[Kategorija:Prancūzijos sporto rinktinės]] gsr5plt6lyx2f4kruvafksqtvctpo5d 0 48137 7798158 7314610 2026-04-03T16:34:28Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798158 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Czech Republic FA.png|150px]]| asociacija=[[Čekijos Respublikos futbolo asociacija|Českomoravský fotbalový svaz]]| reitingas= '''36''' ({{data|2024|4|4}}) | treneris={{flagicon|Czech Republic}} [[Ivan Hašek]]| rezultatyviausias=[[Jan Koller]] (55)| ilgiausiai=[[Petr Čech]] (124)| 1rungtynės={{flagicon|Czech Republic}} Bohemija 6:2 [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] {{flagicon|Hungary}}| 1rungtyniųvieta=[[Budapeštas]]| 1rungtyniųdata=[[1903]] m. [[balandžio 5]] d.| grungtynės={{flagicon|Czech Republic}} Čekija 8:1 [[Andoros vyrų futbolo rinktinė|Andora]] {{flagicon|Andorra}}| grungtyniųvieta=[[Liberecas]]| grungtyniųdata=[[2005]] m. [[birželio 4]] d.| brungtynės={{flagicon|Switzerland}} [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarija]] 7:1 Čekija {{flagicon|Czech Republic}}| brungtyniųvieta=[[Ciurichas]]| brungtyniųdata=[[1994]] m. [[balandžio 20]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=1| pč1=XVIII|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=2006|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=I etapas| pčgmetai=[[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=8| žčmetai=[[X Europos futbolo čempionatas|1996]]| žčg=2 vieta| žčgmetai=[[X Europos futbolo čempionatas|1996]]| | pattern_la1 = _cze24h | pattern_b1 = _cze24h | pattern_ra1 = _cze24h | pattern_sh1 = _cze24h | pattern_so1 = | leftarm1 = F6090F | body1 = F6090F | rightarm1 = F6090F | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 0000EC | pattern_la2 = _cze24a | pattern_b2 = _cze24a | pattern_ra2 = _cze24a | pattern_sh2 = _cze24a | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 0000EC | socks2 = FFFFFF }} [[Vaizdas:14-06-03-Česko-Rakousko-Olomouc-053.jpg|thumb|2014]] '''Čekijos vyrų futbolo rinktinė''' (iki I pasaulinio karo '''Bohemijos rinktinė''') – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Čekija|Čekijos Respublikai]]. == Istorija == 1903–1908 metais Bohemijos rinktinė sužaidė septynerias rungtynes (6 prieš Vengriją, 1 prieš Angliją). Po pirmojo pasaulinio karo Čekija tapo [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] dalimi, [[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|bendros valstybės rinktinė]] 1934 ir 1962 metais užėmė antrąją vietą pasaulio čempionatuose, o 1976 metais tapo Europos čempionais. Po Čekoslovakijos padalijimo pirmosios Čekijos rinktinės rungtynės sužaistos 1994 metų vasario 23 dieną Stambule prieš Turkiją, rungtynes čekai laimėjo 4:1. 1996 metų Europos čempionate Čekija užėmė antrąją vietą, 2004 metais pateko į pusfinalius ir prieš {{WorldCup|2006|2006 metų pasaulio čempionatą}} buvo antra rinktinė FIFA reitingų sąraše. 2006 m. pirmą kartą dalyvavo pasaulio čempionate kaip nepriklausoma Čekijos rinktinė, finalinio čempionato etapo grupės varžybose laimėjo prieš {{Futb|JAV}} rinktinę, tačiau nusileido {{Futb|Italijos}} ir {{Futb|Ganos}} rinktinėms ir užėmusi trečią vietą grupėje, į aštuntfinalį nepateko. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934=2 vieta ([[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakija]])| 1938=ketvirtfinalis ([[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakija]])| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954=I etapas ([[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakija]])| 1958=I etapas ([[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakija]])| 1962=2 vieta ([[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakija]])| 1970=I etapas ([[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakija]])| 1982=I etapas ([[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakija]])| 1990=ketvirtfinalis ([[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakija]])| 2006=I etapas}} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – ''dalyvavo kaip [[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakija]]'' * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] – 2 vieta * [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] – I etapas * [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]] – pusfinalis * [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – I etapas * [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]] – ketvirtfinalis * [[XV Europos futbolo čempionatas|2016]] – I etapas * [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]] – ketvirtfinalis * [[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – I etapas == Žymesni žaidėjai == * [[Pavel Nedvěd]] (1994–2006) * [[Patrik Berger]] (1994–2001) * [[Pavel Kuka]] (1994–2001) * [[Vladimír Šmicer]] (1993–2005) * [[Karel Poborský]] (1994–2006) * [[Petr Čech]] (2002–2016) * [[Jan Koller]] (1999–2009) * [[Tomáš Rosický]] (2000–2016) * [[Milan Baroš]] (2001–2012) * [[Patrik Schick]] (2016–) == Treneriai == {{div col|colwidth=25em}} * {{flagicon|CZE}} [[Dušan Uhrin]] (1994–1997) * {{flagicon|CZE}} [[Jozef Chovanec]] (1998–2001) * {{flagicon|CZE}} [[Karel Brückner]] (2001–2008) * {{flagicon|CZE}} [[Petr Rada]] (2008–2009) * {{flagicon|CZE}} [[František Straka]] (2009) * {{flagicon|CZE}} [[Ivan Hašek]] (2009) * {{flagicon|CZE}} [[Michal Bílek]] (2009–2013) * {{flagicon|CZE}} [[Josef Pešice]] (2013) * {{flagicon|CZE}} [[Pavel Vrba]] (2014–2016) * {{flagicon|CZE}} [[Karel Jarolím]] (2016–2018) * {{flagicon|CZE}} [[Jaroslav Šilhavý]] (2018–2023) * {{flagicon|CZE}} [[Ivan Hašek]] (2024–) {{div col end}} == Nuorodos == * [http://www.fotbal.cz/e/nat/AM/index.asp Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110430211437/http://www.fotbal.cz/e/nat/AM/index.asp |date=2011-04-30 }} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=95 Czechia national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablest/tsje-intres.html Czech Republic - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Čekijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Čekijos futbolas|Futbolo vyrų rinktinė]] [[Kategorija:Čekijos sporto rinktinės]] sfj9ltx9jofakdgjg8810chaaf29rv8 0 48303 7798208 7496138 2026-04-03T16:54:20Z CD 677 7798208 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Logo Fédération Ukraine Football 2016.svg|150px]]| asociacija=[[Ukrainos futbolo federacija|Федерація Футболу України]]| reitingas= '''22''' (2024-04-04)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{Flagicon|Ukraine}} [[Sergejus Rebrovas]]| rezultatyviausias=[[Andrijus Ševčenka]] (48)| ilgiausiai=[[Anatolijus Tymoščiukas]] (144)| 1rungtynės={{Flagicon|Ukraine}} Ukraina 2:2 [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] {{Flagicon|Hungary}} | 1rungtyniųvieta=[[Užgorodas]]| 1rungtyniųdata=[[1992]] m. [[balandžio 29]] d.| grungtynės={{Flagicon|Ukraine}} Ukraina 9:0 {{fut|SMR|1}} | grungtyniųvieta=[[Lvovas]]| grungtyniųdata=[[2013]] m. [[rugsėjo 6]] d.| grungtynės1={{Flagicon|Ukraine}}Ukraina 6:0 [[Andoros vyrų futbolo rinktinė|Andora]] {{Flagicon|Andorra}}| grungtyniųvieta1=[[Andora ls Velja]]| grungtyniųdata1=[[2009]] m. [[spalio 14]] d.| brungtynės={{Flagicon|Croatia}} [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatija]] 7:1 Ukraina {{Flagicon|Ukraine}}| brungtyniųvieta=[[Zagrebas]]| brungtyniųdata=[[1993]] m. [[birželio 25]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=1| pč1=XVIII|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=2006|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=ketvirtfinalis| pčgmetai=[[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=4| žčmetai=2016| žčg=ketvirtfinalis| žčgmetai=2020| | pattern_la1 = _ukr24h | pattern_b1 = _ukr24h | pattern_ra1 = _ukr24h | pattern_sh1 = _ukr24h | pattern_so1 = | leftarm1 = FFe000 | body1 = FFe000 | rightarm1 = FFe000 | shorts1 = FFe000 | socks1 = FFe000 | pattern_la2 = _ukr24a | pattern_b2 = _ukr24a | pattern_ra2 = _ukr24a | pattern_sh2 = _ukr24a | pattern_so2 = | leftarm2 = 0040FF | body2 = 0040FF | rightarm2 = 0040FF | shorts2 = 0040FF | socks2 = 0040FF }} '''Ukrainos vyrų futbolo rinktinė''' ({{uk|збірна України з футболу}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Ukraina]]i. Dalyvavo 1 pasaulio, 4 Europos čempionatuose. [[UEFA]] ir [[FIFA]] narė nuo 1992 m. == Istorija == Kol Ukraina buvo TSRS dalis, žaidėjai iš Ukrainos atstovavo TSRS futbolo rinktinę, kartais sudarydami jos pagrindą (1986 metų pasaulio čempionatas, 1988 m. Europos čempionatas). Ukrainos futbolo federacija sukurta bei rinktinė suburta tik po [[TSRS]] iširimo. Pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės sužaistos [[1992]] m. [[balandžio 29]] d., bet iki 1994 metų rinktinė nedalyvavo žemyno ar pasaulio čempionatų atrankoje. [[XVIII pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybos|2006 m. pasaulio čempionato atrankos varžybose]] Ukraina, aplenkusi {{Futb|Turkij|os|ą}}, {{Futb|Danij|os|ą}}, {{Futb|Graikij|os|ą}} ir kitas varžoves, atrankos grupėje užėmė pirmą vietą ir pirmą kartą iškovojo teisę dalyvauti pasaulio čempionate. Vokietijoje vykstančiame {{WorldCup|2006|XVIII pasaulio čempionate}} grupės varžybose nusileido tik {{Futb|Ispanijos}} rinktinei, užėmė antrą vietą grupėje ir aštuntfinalyje susitiko su {{Futb|Šveicarij|os|a}}. Aštuntfinalyje per du kėlinius ir pratęsimą nei viena komanda nepelnė įvarčių, o 11 m. baudinių serijoje labiau pasisekė Ukrainos žaidėjams ir komanda pateko į ketvirtfinalį, kur rezultatu 3:0 pralaimėjo {{Futb|Italij|os}} komandai. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == * 1930–1990 – {{gray_i|[[TSRS]] sudėtyje}} * 1994 – {{gray i|nedalyvavo}} * 1998–2002 – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|2006]] – ketvirtfinalis * 2010–2022 – {{gray i|neįveikė atrankos}} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * 1960–1992 – {{gray_i|[[TSRS]] sudėtyje}} * 1996–2008 – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[Euro 2012|2012]] – I etapas * [[Euro 2016|2016]] – I etapas * [[Euro 2021|2021]] – ketvirtfinalis * [[Euro 2024|2024]] – I etapas [[Vaizdas:Ukrainian Stamp Fifa Wold Cup Shevchenko.jpg|thumb|none|Pašto ženklas su A. Ševčenkos atvaizdu, išleistas 2006 m. pasaulio čempionato proga]] == Žymiausi žaidėjai == * [[Andrejus Ševčenka]] (1995–2012) * [[Anatolijus Tymoščiukas]] (2000–2016) * [[Andrejus Piatovas]] (2007–2022) * [[Andrejus Jermolenka]] (2009–) * [[Ruslanas Rotanis]] (2003–2018) * [[Olegas Gusevas]] (2003–2016) * [[Aleksandras Šovkovskis]] (1994–2012) * [[Aleksandras Zinčenka]] (2015–) * [[Andrejus Luninas]] (2018–) * [[Artiomas Dovbykas]] (2021–) == Treneriai == {{div col|3}} * {{flagicon|UKR}} Viktoras Prokopenka (1992) * {{flagicon|UKR}} Mykola Pavlovas, [[Leonidas Tkačenka]] (1992) * {{flagicon|UKR}} Olehas Bazylevyčius (1993–1994) * {{flagicon|UKR}} Mykola Pavlovas, Volodymyras Muntianas (1994) * {{flagicon|UKR}} [[Jožefas Sabo]] (1994, 1996–1999) * {{flagicon|UKR}} Anatolijus Konkovas (1995) * {{flagicon|UKR}} [[Valerijus Lobanovskis]] (2000–2001) * {{flagicon|UKR}} Leonid Buriakas (2002–2003) * {{flagicon|UKR}} [[Olegas Blochinas]] (2003–2007, 2011–2012) * {{flagicon|UKR}} Oleksijus Mychaylyčenka (2008–2009) * {{flagicon|UKR}} Myronas Markevičius (2010) * {{flagicon|UKR}} Jurijus Kalytvyncevas (2010–2011) * {{flagicon|UKR}} Andrijus Balas (2012) * {{flagicon|UKR}} Oleksandras Zavarovas (2012) * {{flagicon|UKR}} [[Michailas Fomenka]] (2012–2016) * {{flagicon|UKR}} [[Andrejus Ševčenka]] (2016–2021) * {{flagicon|UKR}} Oleksandras Petrakovas (2021–2023) * {{flagicon|UKR}} [[Ruslanas Rotanis]] (2023) * {{flagicon|UKR}} [[Sergejus Rebrovas]] (2023–) {{div col end}} == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Ukraine national soccer team|no=T}} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=265 Ukraine national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tableso/oekr-intres.html Ukraine - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Ukrainos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Ukrainos futbolas|Futbolo vyrų rinktinė]] [[Kategorija:Ukrainos sporto rinktinės]] ssmi79hkdcuj2o137eh52t9xrkm5lv5 0 48577 7798206 7319134 2026-04-03T16:53:47Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798206 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Šveicarijos futbolo asociacijos logotipas.svg|150px]]| asociacija=[[Šveicarijos futbolo asociacija]]| reitingas= 19 {{decrease}} (2024)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{Flagicon|SUI}} [[Murat Yakin]]| rezultatyviausias=[[Alexander Frei]] (42)| ilgiausiai=[[Granit Xhaka]] (125)| 1rungtynės={{Flagicon|France}} [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]] 1:0 Šveicarija {{Flagicon|Switzerland}} | 1rungtyniųvieta=[[Paryžius]]| 1rungtyniųdata=[[1905]] m. [[vasario 12]] d.| grungtynės={{Flagicon|Switzerland}} Šveicarija 9:0 [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuva]] {{Flagicon|Lithuania}} | grungtyniųvieta=[[Paryžius]]| grungtyniųdata= [[1924]] m. [[gegužės 25]] d.| brungtynės={{Flagicon|Switzerland}} Šveicarija 0:9 [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] {{Flagicon|England}} | brungtyniųvieta=[[Bazelis]]| brungtyniųdata=[[1909]] m. [[gegužės 20]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=12| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=ketvirtfinalis| pčgmetai=[[II pasaulio futbolo čempionatas|1934]], [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938]], [[V pasaulio futbolo čempionatas|1954]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=6| žčmetai=[[X Europos futbolo čempionatas|1996]]| žčg=ketvirtfinalis| žčgmetai=[[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]], [[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]]| | pattern_la1 = _sui24h | pattern_b1 = _sui24h | pattern_ra1 = _sui24h | pattern_sh1 = _sui24h | pattern_so1 = | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = A60014 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _sui24a | pattern_b2 = _sui24a | pattern_ra2 = _sui24a | pattern_sh2 = _sui24a | pattern_so2 = _sui24al | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{de|Schweizer Fussballnationalmannschaft}}; {{it|Nazionale di calcio della Svizzera}}; {{fr|Équipe nationale de suisse de football}}; {{rm|Squadra naziunala da ballape da la Svizra}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Šveicarija]]i, kurią kontroliuoja [[Šveicarijos futbolo asociacija]]. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934=ketvirtfinalis| 1938=ketvirtfinalis| 1950=I etapas| 1954=ketvirtfinalis| 1962=I etapas| 1966=I etapas| 1994=aštuntfinalis| 2006=aštuntfinalis| 2010= I etapas| 2014= aštuntfinalis| 2018=aštuntfinalis| 2022=aštuntfinalis| }} {{WorldCup|2006|2006 m. čempionate}} grupės varžybose šveicarai sužaidė lygiosiomis su {{Futb|Prancūzijos}} rinktine, nugalėjo {{Futb|Pietų Korėjos}} ir {{Futb|Togo}} vienuolikes ir surinkę 7 taškus, užėmė pirmąją vietą gupėje. Aštuntfinalyje žaidė su {{Futb|Ukrainos}} komanda, rungtynėse per pagrindinį laiką bei pratęsimą neįmuštas nei vienas įvartis, o 11 m. baudinių serijoje pergalę rezultatu 3:0 šventė ukrainiečiai. 2010 m. čempionatą šveicarai pradėjo sensacinga pergale 1-0 prieš Ispaniją. Tose varžybose šveicarai pagerino pasaulio čempionato rekordą ir tapo pirmąja komanda, laimėjusia varžybas turint tokią mažą kamuolio kontrolę (<30 %). Kitose varžybose šveicarai pralaimėjo 1-0, o lemiamose varžybose 0-0 neįveikė Hondūro ir į aštuntfinalį nepateko. == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960=| 1964=| 1968=| 1972=| 1976=| 1980=| 1984=| 1988=| 1992=| 1996=I etapas| 2000=| 2004=I etapas| 2008=I etapas| 2016=aštuntfinalis| 2021=ketvirtfinalis| 2024=ketvirtfinalis| }} == Žymesni žaidėjai == * [[Max Abegglen]] (1922–1937) * [[Charles Antenen]] (1948–1962) * [[Diego Benaglio]] (2006–2014) * [[Stéphane Chapuisat]] (1989–2004) * [[Alexander Frei]] (2001–2011) * [[Alain Geiger]] (1980–1996) * [[Heinz Hermann]] (1978–1991) * [[Josef Hügi]] (1951–1960) * [[Hakan Yakin]] (2000–2011) * [[Stephan Lichtsteiner]] (2006–2019) * [[Granit Xhaka]] (2011–) * [[Yann Sommer]] (2012–) * [[Xherdan Shaqiri]] (2010–) * [[Kubilay Türkyilmaz]] (1988–2001) == Treneriai == {{div col|2}} <small> * {{flagicon|AUT}} [[Karl Rappan]] ([[1960]]–[[1963]]) * {{flagicon|ITA}} [[Alfredo Foni]] ([[1964]]–[[1967]]) * {{flagicon|SUI}} [[Erwin Ballabio]] ([[1967]]–[[1969]]) * {{flagicon|SUI}} [[Louis Maurer (futbolininkas)|Louis Maurer]] ([[1970]]–[[1971]]) * {{flagicon|SUI}} [[René Hussy]] ([[1973]]–[[1976]]) * {{flagicon|YUG}} [[Miroslav Blažević]] ([[1976]]–[[1977]]) * {{flagicon|SUI}} [[Roger Vonlanthen]] ([[1977]]–[[1979]]) * {{flagicon|SUI}} [[Leo Walker]] ([[1979]]–[[1980]]) * {{flagicon|SUI}} [[Paul Wolfisberg]] ([[1981]]–[[1985]]) * {{flagicon|SUI}} [[Daniel Jeandupeux]] ([[1986]]–[[1989]]) * {{flagicon|GER}} [[Uli Stielike]] ([[1989]]–[[1991]]) * {{flagicon|ENG}} [[Roy Hodgson]] ([[1992]]–[[1995]]) * {{flagicon|POR}} [[Artur Jorge Braga Melo Teixeira|Artur Jorge]] ([[1996]]) * {{flagicon|AUT}} [[Rolf Fringer]] ([[1996]]–[[1997]]) * {{flagicon|FRA}} [[Gilbert Gress]] ([[1998]]–[[1999]]) * {{flagicon|ARG}} [[Enzo Trossero]] ([[2000]]–[[2001]]) * {{flagicon|SUI}} [[Köbi Kuhn|Jakob „Köbi“ Kuhn]] ([[2001]]–[[2008]]) * {{flagicon|GER}} [[Ottmar Hitzfeld]] ([[2008]]–[[2014]]) * {{flagicon|BIH}} [[Vladimir Petković]] ([[2014]]–[[2021]]) * {{flagicon|SUI}} [[Murat Yakin]] ([[2021]]–) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.football.ch/nm/de/A-Team.aspx Oficiali svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=194 Switzerland national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesz/zwit-intres.html Switzerland - International Matches since 1905] (Rsssf.org) {{Šveicarijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Šveicarijos futbolas]] [[Kategorija:Šveicarijos sporto rinktinės]] osim0mhmh6obllv9bat0w65rl6nbe9d 0 48863 7798326 6821788 2026-04-04T08:00:42Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798326 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Stripiniai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 56.285 |long = 21.823 |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Ylakių seniūnija |gyv = 10 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Stripiniaĩ|Stripinių̃|Stripiniáms|Stripiniùs|Stripiniaĩs|Stripiniuosè|š=2002}} |istpav= {{pl|Strypiny}}<ref>{{SGKP|11|444|Strypiny}}</ref> }} '''Stripiniai''' – kaimas [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, 1 km į vakarus nuo [[Ylakiai|Ylakių]], prie kelio {{KK170}}. Šalia teka [[Guntinas (upė)|Guntinas]]. Išlikusios baptistų kapinės. Yra fermų kompleksas. == Etimologija == Pavadinimas kilęs iš apylinkėse populiarios pavardės ''Stripi̇̀nis''.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Istorija == [[1931]] m. Stripiniuose pastatyti mūriniai [[Ylakių evangelikų baptistų bažnyčia|baptistų maldos namai]]. 1953 m. Stripiniuose buvo įsteigta 25 lovų Ylakių ligoninė.<ref name="MLTE" /> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=430|inc=100|incmin=25 |1902|425|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|419|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|242|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|185|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|317||Stripiniai}}</ref> |1979|36|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|25|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|23|r2001=<ref>{{2001sur(Klaipėda)}}</ref> |2011|15|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|10|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * Stripiniuose [[1912]] m. [[vasario 14]] d. gimė teisininkas, žurnalistas [[Kazys Januta]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Skuodo rajono savivaldybės gyvenvietės]] hm9tvsus38vnyyljsb91z373yxvgpv2 0 48970 7798202 7791898 2026-04-03T16:52:37Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798202 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img= | asociacija=[[Ispanijos futbolo federacija|''Real Federación Española de Fútbol'']]| reitingas= 8 {{decrease}} {{smaller|(2024-4-4)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-12-07.</ref>}}| treneris={{Flagicon|Spain}} [[Luis de la Fuente]] | rezultatyviausias=[[David Villa]] (59)| ilgiausiai=[[Sergio Ramos]] (180)| 1rungtynės={{Flagicon|Spain|1785}} Ispanija 1-0 [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|Danija]] {{Flagicon|Denmark}} | 1rungtyniųvieta=[[Antverpenas]]| 1rungtyniųdata=[[1920]] m. [[rugpjūčio 28]] d.| grungtynės={{Flagicon|Spain|1931}} Ispanija 13-0 [[Bulgarijos vyrų futbolo rinktinė|Bulgarija]] {{Flagicon|Bulgaria}} | grungtyniųvieta=[[Madridas]]| grungtyniųdata=[[1933]] m. [[rugpjūčio 22]] d.| brungtynės={{Flagicon|Italy|1861}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] 7:1 Ispanija {{Flagicon|Spain|1785}} | brungtyniųvieta=[[Amsterdamas]]| brungtyniųdata=[[1928]] m. [[birželio 4]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=16| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Gold medal world centered-2.svg|18px]] 1 vieta| pčgmetai=[[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=12| žčmetai=[[II Europos futbolo čempionatas|1964]]| žčg=[[File:Gold medal europe.svg|18px]] 1 vieta| žčgmetai=[[II Europos futbolo čempionatas|1964]], [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]], [[Euro 2012|2012]], [[Euro 2024|2024]]| <!--Home Shirt--> | pattern_la1 = _esp24h | pattern_b1 = _esp24h | pattern_ra1 = _esp24h | pattern_sh1 = _esp24h | pattern_so1 = | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 004080 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _esp24a | pattern_b2 = _esp24a | pattern_ra2 = _esp24a | pattern_sh2 = _esp24a | pattern_so2 = | leftarm2 = F1FF91 | body2 = F1FF91 | rightarm2 = F1FF91 | shorts2 = F1FF91 | socks2 = F1FF91 <!--End of Shirt--> }} '''Ispanijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{es|Selección Española de Fútbol}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Ispanija]]i. Rinktinės aukščiausi pasiekimai – aukso medalis [[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse]], pirmoji vieta [[II Europos futbolo čempionatas|1964]], [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]], [[Euro 2012|2012]] ir [[Euro 2024|2024]] m. Europos čempionatuose bei [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionate]]. 2008 m. liepą Ispanijos rinktinė pirmą kartą per savo istoriją pasiekė pirmą vietą [[FIFA pasaulio reitingai|FIFA reitinge]] ir tapo 6 rinktine kada nors pasiekusia šio reitingo viršūnę. Ispanijos rinktinė 2009 m. birželio 20 d. pasiekė pasaulio rekordą, laimėdama 15 varžybų iš eilės, taip pat Ispanijai drauge su Brazilija priklauso 35 iš eilės nepralaimėtų varžybų rekordas (nuo 2006 m. lapkričio 15 d. pralaimėjimo Rumunijai). == Dalyvavimas čempionatuose == === Pasaulio futbolo čempionatas === {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934=ketvirtfinalis| 1938={{gray_i|nedalyvavo dėl pilietinio karo}}| 1950=4 vieta| 1962=I etapas| 1966=I etapas| 1978=I etapas| 1982=aštuntfinalis| 1986=ketvirtfinalis| 1990=aštuntfinalis| 1994=ketvirtfinalis| 1998=I etapas| 2002=ketvirtfinalis| 2006=aštuntfinalis| 2010= '''1 vieta'''| 2014=I etapas| 2018=aštuntfinalis| 2022=aštuntfinalis| }} === Europos čempionatas === {{komandos Europos čempionatai| 1960=ketvirtfinalis| 1964='''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}}| 1968=ketvirtfinalis| 1972=| 1976=ketvirtfinalis| 1980=I etapas| 1984='''2 vieta''' {{medalis|2|Eur}}| 1988=I etapas| 1992=| 1996=ketvirtfinalis| 2000=ketvirtfinalis| 2004=I etapas| 2008='''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}}| 2012='''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}}| 2016=aštuntfinalis| 2021=pusfinalis | 2024='''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}}| }} === Kiti turnyrai === ;[[FIFA Konfederacijų taurė]] * 2009 – 3 vieta * 2013 – 2 vieta ;[[UEFA Tautų lyga]] * 2021 – 2 vieta * 2023 – '''1 vieta''' * 2025 – 2 vieta == Žymesni žaidėjai == {{div col|3}} * [[Paulino Alcántara]] (taip pat žaidė už [[Filipinų vyrų futbolo rinktinė|Filipinus]]) * [[Amancio Amaro]] * [[Luis Arconada]] * [[Estanislao Basora]] * [[Emilio Butragueño]] * [[José Antonio Camacho]] * [[Alfredo Di Stéfano]] (taip pat žaidė už [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentiną]] ir [[Kolumbijos vyrų futbolo rinktinė|Kolumbiją]]) * [[Agustín Gaínza]] * [[Francisco Gento]] * [[Rafael Gordillo]] * [[Pep Guardiola]] * [[Fernando Hierro]] * [[José Ángel Iribar]] * [[Ladislao Kubala]] (taip pat žaidė už [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengriją]] ir [[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakiją]]) * [[Luis Enrique Martínez García|Luis Enrique]] * [[Jose Miguel Gonzalez Martin|Míchel]] * [[Miguel Ángel Nadal]] * [[Alfonso Pérez Muñoz]] * [[José Martínez Sánchez|José Martínez „Pirri“]] * [[Ferenc Puskás]] (taip pat žaidė už [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengriją]]) * [[Jacinto Quincoces]] * [[Quini|Enrique Castro „Quini“]] * [[Antoni Ramallets]] * [[Luis Regueiro]] * [[Salvador Sadurní]] * [[Josep Samitier]] * [[José Santamaría]] (taip pat žaidė už [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Urugvajų]]) * [[Jesús María Satrústegui]] * [[Luis Suárez Miramontes|Luis Suarez]] * [[Ricardo Zamora]] * [[Telmo Zarraonandia Montoya|Telmo „Zarra“]] * [[Andoni Zubizarreta]] * [[Carles Puyol]] * [[Raúl]] * [[Iker Casillas]] * [[Gerard Piqué]] * [[Sergio Ramos]] * [[Andrés Iniesta]] * [[Xavi|Xavi Hernández]] * [[Cesc Fàbregas]] * [[Sergio Busquets]] * [[Xabi Alonso]] * [[David Silva]] * [[David Villa]] * [[Fernando Torres]] * [[Álvaro Morata]] {{div col end}} == Treneriai == Daugiau komandoje dirbę treneriai: {{div col|2}} <small> * {{flagicon|ESP|1945}} [[Guillermo Eizaguirre]] (1948–1950, 1955–1956 m.) * {{flagicon|ESP|1945}} Manuel Meana (1956–1959 m.) * {{flagicon|ESP|1945}} José Villalonga (1962–1966 m.) * {{flagicon|URU}}/{{flagicon|ESP|1945}} [[José Santamaría]] (1980–1982 m.) * {{flagicon|ESP|1945}} [[Miguel Muñoz]] (1982–1988 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Luis Suárez Miramontes]] (1988–1991 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Javier Clemente]] (1992–1998 m.) * {{flagicon|ESP}} [[José Antonio Camacho]] (1998–2002 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Iñaki Sáez]] (2002–2004 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Luis Aragonés]] (2004–2008 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Vicente del Bosque]] (2008–2016 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Julen Lopetegui]] (2016–2018 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Luis Enrique]] (2018–2022 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Luis de la Fuente]] (2022– m.) </small> {{div col end}} == Nuorodos == * [http://www.rfef.es/ Ispanijos futbolo federacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=185 Spain national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tabless/span-intres.html Spain - List of Results National Team] (Rsssf.org) {{Ispanijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Ispanijos futbolas]] [[Kategorija:Ispanijos sporto rinktinės]] ac7wzrj3o340atma7pvwni1qz276hf0 7798203 7798202 2026-04-03T16:52:55Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798203 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img= | asociacija=[[Ispanijos futbolo federacija|''Real Federación Española de Fútbol'']]| reitingas= 8 {{decrease}} {{smaller|(2024-4-4)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-12-07.</ref>}}| treneris={{Flagicon|Spain}} [[Luis de la Fuente]] | rezultatyviausias=[[David Villa]] (59)| ilgiausiai=[[Sergio Ramos]] (180)| 1rungtynės={{Flagicon|Spain|1785}} Ispanija 1-0 [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|Danija]] {{Flagicon|Denmark}} | 1rungtyniųvieta=[[Antverpenas]]| 1rungtyniųdata=[[1920]] m. [[rugpjūčio 28]] d.| grungtynės={{Flagicon|Spain|1931}} Ispanija 13-0 [[Bulgarijos vyrų futbolo rinktinė|Bulgarija]] {{Flagicon|Bulgaria}} | grungtyniųvieta=[[Madridas]]| grungtyniųdata=[[1933]] m. [[rugpjūčio 22]] d.| brungtynės={{Flagicon|Italy|1861}} [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] 7:1 Ispanija {{Flagicon|Spain|1785}} | brungtyniųvieta=[[Amsterdamas]]| brungtyniųdata=[[1928]] m. [[birželio 4]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=16| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Gold medal world centered-2.svg|18px]] 1 vieta| pčgmetai=[[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=12| žčmetai=[[II Europos futbolo čempionatas|1964]]| žčg=[[File:Gold medal europe.svg|18px]] 1 vieta| žčgmetai=[[II Europos futbolo čempionatas|1964]], [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]], [[Euro 2012|2012]], [[Euro 2024|2024]]| <!--Home Shirt--> | pattern_la1 = _esp24h | pattern_b1 = _esp24h | pattern_ra1 = _esp24h | pattern_sh1 = _esp24h | pattern_so1 = | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 004080 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _esp24a | pattern_b2 = _esp24a | pattern_ra2 = _esp24a | pattern_sh2 = _esp24a | pattern_so2 = | leftarm2 = F1FF91 | body2 = F1FF91 | rightarm2 = F1FF91 | shorts2 = F1FF91 | socks2 = F1FF91 <!--End of Shirt--> }} '''Ispanijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{es|Selección Española de Fútbol}}) – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Ispanija]]i. Rinktinės aukščiausi pasiekimai – aukso medalis [[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse]], pirmoji vieta [[II Europos futbolo čempionatas|1964]], [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]], [[Euro 2012|2012]] ir [[Euro 2024|2024]] m. Europos čempionatuose bei [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionate]]. 2008 m. liepą Ispanijos rinktinė pirmą kartą per savo istoriją pasiekė pirmą vietą [[FIFA pasaulio reitingai|FIFA reitinge]] ir tapo 6 rinktine kada nors pasiekusia šio reitingo viršūnę. Ispanijos rinktinė 2009 m. birželio 20 d. pasiekė pasaulio rekordą, laimėdama 15 varžybų iš eilės, taip pat Ispanijai drauge su Brazilija priklauso 35 iš eilės nepralaimėtų varžybų rekordas (nuo 2006 m. lapkričio 15 d. pralaimėjimo Rumunijai). == Dalyvavimas čempionatuose == === Pasaulio futbolo čempionatas === {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934=ketvirtfinalis| 1938={{gray_i|nedalyvavo dėl pilietinio karo}}| 1950=4 vieta| 1962=I etapas| 1966=I etapas| 1978=I etapas| 1982=aštuntfinalis| 1986=ketvirtfinalis| 1990=aštuntfinalis| 1994=ketvirtfinalis| 1998=I etapas| 2002=ketvirtfinalis| 2006=aštuntfinalis| 2010= '''1 vieta'''| 2014=I etapas| 2018=aštuntfinalis| 2022=aštuntfinalis| }} === Europos čempionatas === {{komandos Europos čempionatai| 1960=ketvirtfinalis| 1964='''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}}| 1968=ketvirtfinalis| 1972=| 1976=ketvirtfinalis| 1980=I etapas| 1984='''2 vieta''' {{medalis|2|Eur}}| 1988=I etapas| 1992=| 1996=ketvirtfinalis| 2000=ketvirtfinalis| 2004=I etapas| 2008='''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}}| 2012='''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}}| 2016=aštuntfinalis| 2021=pusfinalis | 2024='''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}}| }} === Kiti turnyrai === ;[[FIFA Konfederacijų taurė]] * 2009 – 3 vieta * 2013 – 2 vieta ;[[UEFA Tautų lyga]] * 2021 – 2 vieta * 2023 – '''1 vieta''' * 2025 – 2 vieta == Žymesni žaidėjai == {{div col|3}} * [[Paulino Alcántara]] (taip pat žaidė už [[Filipinų vyrų futbolo rinktinė|Filipinus]]) * [[Amancio Amaro]] * [[Luis Arconada]] * [[Estanislao Basora]] * [[Emilio Butragueño]] * [[José Antonio Camacho]] * [[Alfredo Di Stéfano]] (taip pat žaidė už [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentiną]] ir [[Kolumbijos vyrų futbolo rinktinė|Kolumbiją]]) * [[Agustín Gaínza]] * [[Francisco Gento]] * [[Rafael Gordillo]] * [[Pep Guardiola]] * [[Fernando Hierro]] * [[José Ángel Iribar]] * [[Ladislao Kubala]] (taip pat žaidė už [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengriją]] ir [[Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė|Čekoslovakiją]]) * [[Luis Enrique Martínez García|Luis Enrique]] * [[Jose Miguel Gonzalez Martin|Míchel]] * [[Miguel Ángel Nadal]] * [[Alfonso Pérez Muñoz]] * [[José Martínez Sánchez|José Martínez „Pirri“]] * [[Ferenc Puskás]] (taip pat žaidė už [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengriją]]) * [[Jacinto Quincoces]] * [[Quini|Enrique Castro „Quini“]] * [[Antoni Ramallets]] * [[Luis Regueiro]] * [[Salvador Sadurní]] * [[Josep Samitier]] * [[José Santamaría]] (taip pat žaidė už [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Urugvajų]]) * [[Jesús María Satrústegui]] * [[Luis Suárez Miramontes|Luis Suarez]] * [[Ricardo Zamora]] * [[Telmo Zarraonandia Montoya|Telmo „Zarra“]] * [[Andoni Zubizarreta]] * [[Carles Puyol]] * [[Raúl]] * [[Iker Casillas]] * [[Gerard Piqué]] * [[Sergio Ramos]] * [[Andrés Iniesta]] * [[Xavi|Xavi Hernández]] * [[Cesc Fàbregas]] * [[Sergio Busquets]] * [[Xabi Alonso]] * [[David Silva]] * [[David Villa]] * [[Fernando Torres]] * [[Álvaro Morata]] {{div col end}} == Treneriai == Daugiau komandoje dirbę treneriai: {{div col|2}} <small> * {{flagicon|ESP|1945}} [[Guillermo Eizaguirre]] (1948–1950, 1955–1956 m.) * {{flagicon|ESP|1945}} Manuel Meana (1956–1959 m.) * {{flagicon|ESP|1945}} José Villalonga (1962–1966 m.) * {{flagicon|URU}}/{{flagicon|ESP|1945}} [[José Santamaría]] (1980–1982 m.) * {{flagicon|ESP|1945}} [[Miguel Muñoz]] (1982–1988 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Luis Suárez Miramontes]] (1988–1991 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Javier Clemente]] (1992–1998 m.) * {{flagicon|ESP}} [[José Antonio Camacho]] (1998–2002 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Iñaki Sáez]] (2002–2004 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Luis Aragonés]] (2004–2008 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Vicente del Bosque]] (2008–2016 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Julen Lopetegui]] (2016–2018 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Luis Enrique]] (2018–2022 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Luis de la Fuente]] (2022– m.) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.rfef.es/ Ispanijos futbolo federacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=185 Spain national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tabless/span-intres.html Spain - List of Results National Team] (Rsssf.org) {{Ispanijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Ispanijos futbolas]] [[Kategorija:Ispanijos sporto rinktinės]] 0bvgub95loqd1py2stdlsxujwkryj2h 0 50966 7798172 7317240 2026-04-03T16:41:11Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798172 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| asociacija=[[Vengrijos futbolo federacija|Magyar Labdarúgó Szövetség]]| reitingas= '''26''' ({{data|2024|4|4}}) | img=[[Vaizdas:Hungary_FA.gif|150px]]| treneris={{flagicon|ITA}} [[Marco Rossi]]| rezultatyviausias=[[Ferenc Puskás]] (84)| ilgiausiai=[[Balázs Dzsudzsák]] (109)| 1rungtynės={{flagicon|Austria}} [[Austrijos vyrų futbolo rinktinė|Austrija]] 5:0 Vengrija {{flagicon|Hungary}} | 1rungtyniųvieta=[[Viena]]| 1rungtyniųdata=[[1902]] m. [[spalio 12]] d.| grungtynės={{flagicon|Russia}} [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusija]] 0:12 Vengrija {{flagicon|Hungary}} | grungtyniųvieta=[[Rusija]]| grungtyniųdata=[[1912]] m. [[liepos 14]] d.| brungtynės={{flagicon|Hungary}} Vengrija 0:7 [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] {{flagicon|England}} | brungtyniųvieta=[[Budapeštas]]| brungtyniųdata=[[1908]] m. [[birželio 10]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=9| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=2 vieta| pčgmetai=[[III pasaulio futbolo čempionatas|1938]], [[V pasaulio futbolo čempionatas|1954]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=4| žčmetai=[[II Europos futbolo čempionatas|1964]]| žčg=3 vieta| žčgmetai=[[II Europos futbolo čempionatas|1964]]| | pattern_la1 = _hun24h | pattern_b1 = _hun24h | pattern_ra1 = _hun24h | pattern_sh1 = _hun24h | pattern_so1 = | leftarm1 = EF0000 | body1 = EF0000 | rightarm1 = EF0000 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 006633 | pattern_la2 = _hun24a | pattern_b2 = _hun24a | pattern_ra2 = _hun24a | pattern_sh2 = _hun24a | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Vengrijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Vengrija]]i. Viena stipriausių XX a. vidurio komandų. == Istorija == Rinktinė susibūrė XX a. pradžioje. Svarbiausias rinktinės laikotarpis – XX a. šeštasis dešimtmetis, kai „Auksinė Komanda“ iškovojo antrą vietą 1954 m. pasaulio čempionate, o nuo 1950 iki 1956 metų pralaimėjo tik vienerias oficialias rungtynes. 1952, 1964 ir 1968 metais Vengrijos komanda iškovojo auksą olimpinėse žaidynėse. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio vidurio komanda nei karto neįveikė pasaulio ar Europos čempionato atrankos varžybų, kol pateko į praplėstą 2016 m. Europos futbolo čempionatą. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934=ketvirtfinalis| 1938=2 vieta| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954=2 vieta| 1958=I etapas| 1962=ketvirtfinalis| 1966=ketvirtfinalis| 1978=I etapas| 1982=I etapas| 1986=I etapas}} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo}}| 1964=3 vieta| 1968=| 1972=4 vieta| 1976=| 1980=| 1984=| 1988=| 1992=| 1996=| 2000=| 2004=| 2016=aštuntfinalis| 2021=I etapas| 2024=I etapas| }} == Garsiausi žaidėjai == {| |valign="top"| * [[Flórián Albert]] * [[István Avar]] * [[László Bálint]] * [[Ferenc Bene]] * [[Gyula Bíró]] * [[Sándor Bíró]] * [[Zoltán Blum]] * [[Gáspár Borbás]] * [[József Bozsik]] * [[József Braun]] * [[László Budai|László Budai II]] * [[Jenő Buzánszky]] * [[László Cseh|László Cseh II]] * [[Zoltán Czibor]] * [[Pál Dárdai]] * [[Ferenc Deák]] * [[Lajos Détári]] * [[Antal Dunai II]] * [[Balázs Dzsudzsák]] * [[József Eisenhoffer]] * [[Márton Esterházy]] * [[János Farkas]] * [[László Fazekas]] * [[Miklós Fehér]] * [[Máté Fenyvesi]] * [[Károly Fogl II]] * [[József Fogl III]] * [[Sándor Gellér]] |width="50"|&nbsp; |valign="top"| * [[Imre Garaba]] * [[Zoltán Gera]] * [[János Göröcs]] * [[Gyula Grosics]] * [[Nándor Hidegkuti]] * [[Ferenc Hirzer]] * [[Roland Juhász]] * [[József Kardos]] * [[Vilmos Kertész II]] * [[József Kiprich]] * [[Gábor Király]] * [[Sándor Kocsis]] * [[Vilmos Kohut]] * [[Lajos Korányi I]] * [[Kálmán Kovács]] * [[István Kozma]] * [[László Kubala]] * [[Mihály Lantos]] * [[Gyula Lázár]] * [[Péter Lipcsei]] * [[Gyula Lóránt]] * [[Sándor Mátrai]] * [[Kálmán Mészöly]] * [[György Molnár]] * [[István Nyers]] * [[Tibor Nyilasi]] * [[György Orth]] |width="50"|&nbsp; |valign="top"| * [[Mihály Pataki]] * [[Ferenc Puskás]] * [[Sándor Sallai]] * [[Károly Sándor]] * [[Béla Sárosi III]] * [[György Sárosi]] * [[László Sárosi]] * [[Alfréd Schaffer]] * [[Imre Schlosser]] * [[Ferenc Sipos]] * [[Ernő Solymosi]] * [[Antal Szabó]] * [[Ferenc Szusza]] * [[József Takács II]] * [[Lajos Tichy]] * [[Pál Titkos]] * [[Géza Toldi]] * [[József Tóth (defender)|József Tóth]] * [[András Törőcsik]] * [[József Turay]] * [[Béla Várady]] * [[Jenő Vincze]] * [[József Zakariás]] * [[Sándor Zámbó]] * [[Károly Zsák]] * [[Gyula Zsengellér]] |} == Treneriai == {{div col|3}} <small> * {{flagicon|Hungary|1896}} Ferenc Gillemot (1902–04) * {{flagicon|Hungary|1896}} Ferenc Stobbe (1904–06, 1907–08) * {{flagicon|Hungary|1896}} Alfréd Hajós (1906) * {{flagicon|Hungary|1896}} Frigyes Minder (1908–11, 1914–17, 1919, 1930) * {{flagicon|Hungary|1896}} Ede Herczog (1911–14) * {{flagicon|Hungary|1918}} Ákos Fehéry (1918–19) * {{flagicon|Hungary|1920}} József Harsády (1920) * {{flagicon|Hungary|1920}} Lajos Tibor (1920) * {{flagicon|Hungary|1920}} Gyula Kiss (1921–24, 1926–28) * {{flagicon|Hungary|1920}} Ödön Holits (1924) * {{flagicon|Hungary|1920}} Lajos Máriássy (1924–26, 1930–32) * {{flagicon|Hungary|1920}} Tivadar Kiss (1928) * {{flagicon|Hungary|1920}} János Földessy (1928–29) * {{flagicon|Hungary|1920}} Mihály Pataki (1930) * {{flagicon|Hungary|1920}} [[Ödön Nádas]] (1932–34) * {{flagicon|Hungary|1920}} [[Károly Dietz]] (1934–39) * {{flagicon|Hungary|1920}} Dénes Ginzery (1939–41, 1941) * {{flagicon|Hungary|1920}} József Fábián (1941, 1942) * {{flagicon|Hungary|1920}} Kálmán Vághy (1942–43) * {{flagicon|Hungary|1946}} Tibor Gallowich (1945–48) * {{flagicon|Hungary|1949}} [[Gusztáv Sebes]] (1949–56) * {{flagicon|Hungary|1956}} Márton Bukovi (1956–57) * {{flagicon|Hungary}} [[Lajos Baróti]] (1957–66, 1975–78) * {{flagicon|Hungary}} [[Rudolf Illovszky]] (1966–67, 1971–74) * {{flagicon|Hungary}} Károly Sós (1968–69) * {{flagicon|Hungary}} József Hoffer (1970–71) * {{flagicon|Hungary}} József Bozsik (1974) * {{flagicon|Hungary}} Ede Moór (1974–75) * {{flagicon|Hungary}} Ferenc Kovács (1978–79) * {{flagicon|Hungary}} [[Károly Lakat]] (1979–80) * {{flagicon|Hungary}} [[Kálmán Mészöly]] (1980–83, 1990–91, 1994–95) * {{flagicon|Hungary}} [[György Mezey]] (1983–86, 1988) * {{flagicon|Hungary}} Imre Komora (1986) * {{flagicon|Hungary}} [[József Verebes]] (1987, 1993–94) * {{flagicon|Hungary}} [[József Garami]] (1987) * {{flagicon|Hungary}} [[Bertalan Bicskei]] (1989, 1998–2001) * {{flagicon|Romania}} [[Emerich Jenei]] (1992–93) * {{flagicon|Hungary}} [[Ferenc Puskás]] (1993) * {{flagicon|Hungary}} [[János Csank]] (1996–97) * {{flagicon|Hungary}} [[Imre Gellei]] (2001–03) * {{flagicon|Germany}} [[Lothar Matthäus]] (2004–05) * {{flagicon|Hungary}} [[Péter Bozsik]] (2006) * {{flagicon|Hungary}} [[Péter Várhidi]] (2006–08) * {{flagicon|Netherlands}} [[Erwin Koeman]] (2008–10) * {{flagicon|Hungary}} [[Sándor Egervári]] (2010–13) * {{flagicon|Hungary}} [[Attila Pintér]] (2013–14) * {{flagicon|Hungary}} [[Pál Dárdai]] (2014–15) * {{flagicon|Germany}} [[Bernd Storck]] (2015–17) * {{flagicon|Belgium}} [[Georges Leekens]] (2017–2018) * {{flagicon|Italy}} [[Marco Rossi]] (2018–) {{div col end}} </small> == Nuorodos == {{commonscat|Vengrijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.mlsz.hu/ Vengrijos futbolo federacija] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=100 Hungary national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong-intres.html Hungary - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Vengrijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Vengrijos futbolas]] [[Kategorija:Vengrijos sporto rinktinės]] pitjbffrrrn0zawpqmf1ndp9la5bmrg 0 51815 7798362 7771360 2026-04-04T10:48:58Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798362 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = ''Gennaro Gattuso'' | fullname = Gennaro Ivan Gattuso | image = [[Vaizdas:Gennaro Gattuso 2008.jpg|200px]] | nickname = | dateofbirth = {{bda|1978|1|9}} | cityofbirth = [[Koriljano Kalabras]] | countryofbirth = [[Italija]] | height = 1,77 m | currentclub = | clubnumber = | position = | youthyears = | youthclubs = | years = 1994–1997<br />1997–1998<br />1998–1999<br />1999–2012<br>2012–2013 | clubs = [[AC Perugia]]<br />[[Glasgow Rangers]]<br />[[Salernitana Calcio 1919|Salernitana]]<br />[[AC Milan]]<br>[[FC Sion]] | caps(goals) = {{0}}10 {{0}}(0)<br />{{0}}40 {{0}}(7)<br />{{0}}25 {{0}}(0)<br />335 {{0}}(9)<br />{{0}}27 {{0}}(1) | nationalyears = 2001–2010 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}73 {{0}}(1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = [[2014]] m. | ntupdate = 2010 m. | manageryears = 2013<br>2013<br>2014<br>2015–2016<br>2016–2017<br>2017–2019<br>2019–2021<br>2022–2023<br>2023–2024<br>2024–2025<br>2025– | managerclubs = [[FC Sion|Sion]]<br>[[U.S. Città di Palermo|Palermo]]<br>[[OFI Crete F.C.|OFI Crete]]<br>[[Pisa SC|Pisa]]<br>Pisa<br>[[AC Milan]]<br>[[SSC Napoli|Napoli]]<br>[[Valencia CF|Valencia]]<br>[[Olympique de Marseille|Marseille]]<br>[[HNK Hajduk Split|Hajduk Split]]<br>{{fut|ITA|1}} }} '''Dženaras Gatusas''' ({{it|Gennaro Gattuso}}; g. [[1978]] m. [[sausio 9]] d.) – buvęs [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] [[saugas]], nuo [[2025 ]] m. – [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneris.<ref>{{cite web |last1=Shah |first1=Parshva |title=Gennaro Gattuso is Italy's new boss! Former AC Milan manager to replace Luciano Spalletti and told he's the 'best possible choice' for the Azzurri |url=https://www.goal.com/en/lists/gennaro-gattuso-italy-new-boss-former-ac-milan-boss-replace-luciano-spalletti-best-possible-choice-azzurri/blta11a3e0b998c225d#cs3ce95b2edcc83739 |website=GOAL |access-date=2025-06-14}}</ref> == Karjera == 2003 metais su Milano klubu laimėjo [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygą]]. Šioje ekipoje žaidė 13 metų, per 335 rungtynes pelnė 9 įvarčius. 2012 m. birželio viduryje pasirašė dviejų metų sutartį su Šveicarijos [[FC Sion]] klubu.<ref>http://www.fifa.com/worldfootball/clubfootball/news/newsid=1650460.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120618010700/http://www.fifa.com/worldfootball/clubfootball/news/newsid=1650460.html |date=2012-06-18 }}</ref> Čia sužaidęs 27 rungtynes saugas pelnė 1 įvartį. [[2013]] m. sezone buvo šios ekipos žaidžiančiu treneriu, vėliau tris mėnesius dirbo [[US Città di Palermo|Palermo]] treneriu. 2014 m. birželio 5 d. pranešta, kad italas pradeda treniruoti Graikijos OFĪ klubą.<ref>[http://www.insidefutbol.com/2014/06/05/ex-ac-milan-star-gennaro-gattuso-takes-charge-at-ofi-crete/143968/ Ex-AC Milan Star Gennaro Gattuso Takes Charge at OFI Crete]</ref> == Rinktinė == 2000 m. vasario 23 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], ketvirtfinalyje buvo išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. 2010 m. birželio 12 paskelbė, kad po [[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio čempionato]] pasitrauks iš rinktinės.<ref>http://www.goal.com/en/news/1863/world-cup-2010/2010/06/12/1972501/world-cup-2010-italys-gennaro-gattuso-announces-he-will</ref> == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) * [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos laimėtojas]] – 2006–2007 m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|2|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|6|0|2|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2004|Portugalija 2004]]|I etapas|2|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|2|0|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Gennaro Gattuso|no=T}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Gattuso, Gennaro]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 28olh83srb2767pmvaxlauhhl0iouah 0 54420 7798382 7771323 2026-04-04T11:27:17Z Hugo.arg 1674 7798382 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Daniele De Rossi | fullname = Daniele De Rossi | nickname = | image = [[Vaizdas:De_rossi_in_Nazionale.jpg|150px]] | height = 1,84 m | weight = 80 kg | dateofbirth = {{bda|1983|7|24}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | manageryears = 2022–2023<br />2024<br>2025– | managerclubs = [[S.P.A.L. 2013]]<br />[[AS Roma]]<br>[[Genoa CFC]] | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = 1997–2000<br>2000–2001 | youthclubs = A.S. Ostia Mare Lido Calcio<br>[[A.S. Roma|AS Roma]] | years = 2001–2019<br>2019–2020 | clubs = [[AS Roma]]<br>[[Boca Juniors]] | caps(goals) = 459 (43)<br>7 (1) | nationalyears = 2004–2017 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 117 (21)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2019 | ntupdate = 2019 }} '''Danielė De Rosis''' (g. [[1983]] m. [[liepos 24]] d.) – buvęs futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]], ilgametis „[[AS Roma]]“ klubo saugas. Nuo [[2022]] m. dirbo futbolo treneriu. == Žaidėjo karjera == Nuo 2001 iki 2019 m. rungtyniavo [[AS Roma]] gretose. Atstovaudamas klubui sužaidė 459 rungtynes [[Serie A]], ir pagal šį rodiklį užima antrą vietą [[AS Roma|klube]] po [[Francesco Totti|Frančesko Točio]]. Pasibaigus [[Italijos futbolo varžybos 2018–2019 m.|2018–2019]] m. sezonui „Romos“ klubas pranešė, kad sutarties su žaidėju nepratęs.<ref>[https://www.football-italia.net/138032/official-de-rossi-leave-roma OFFICIAL: De Rossi to leave Roma] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210121212936/https://www.football-italia.net/138032/official-de-rossi-leave-roma |date=2021-01-21 }}</ref> 2019 m. vasarą saugas prisijungė prie „[[Boca Juniors]]“ (Argentina).<ref>[https://forzaitalianfootball.com/2019/07/boca-juniors-sign-former-roma-captain-de-rossi/ BOCA JUNIORS SIGN FORMER ROMA CAPTAIN DE ROSSI]</ref> Argentinooje žužaidė vos 7 rungtynes, bei pelnė vieną įvartį. 2020 m. sausio 6 d. De Rosis paskelbė apie karjeros pabaigą.<ref>{{cite news |url=https://sport.sky.it/calcio/2020/01/06/de-rossi-ritiro |title=Daniele De Rossi si ritira: addio al Boca, torna in Italia |work=sport.sky.it |language=it|date=6 January 2020 |access-date=6 January 2020 }}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/148371/de-rossi-i-am-retiring|title=De Rossi: 'I am retiring'|publisher=Football Italia|date=6 January 2019}}</ref><ref>{{Cite news|url=https://www.bbc.com/sport/football/51013583|title=Daniele de Rossi: Italy World Cup winner and Roma legend retires aged 36|date=6 January 2020|access-date= 10 January 2020|website=BBC Sport|language=en-GB}}</ref> == Trenerio karjera == 2021 m. kovo 18 d. tapo Italijos rinktinės trenerio [[Roberto Mancini|Roberto Mančinio]] asistentu.<ref>{{cite web |publisher=La Gazzetta dello Sport |accessdate=18 March 2021 |date=18 March 2021 |language=it |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Nazionale/18-03-2021/de-rossi-nazionale-sara-staff-roberto-mancini-4001581827338.shtml |title=De Rossi ritrova l'Azzurro: "Orgoglioso di entrare nello staff di Mancini, grazie per la fiducia"}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.football-italia.net/167901/de-rossi-joins-mancinis-staff-italy|title=De Rossi joins Mancini's staff at Italy|publisher=Football Italia|date=18 March 2021|access-date=2021-06-26|archive-date=2021-03-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20210318122312/https://www.football-italia.net/167901/de-rossi-joins-mancinis-staff-italy|url-status=dead}}</ref> Vėliau pradėjo UEFGA A trenerio kursus. Su Italijos rinktine De Rosis dirbo ir [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|XXII pasaulio futbolo čempionato]] kvalifikacijos rungtynėse.<ref>{{cite web |publisher=La Gazzetta dello Sport |accessdate=21 January 2022 |date=21 January 2022 |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Nazionale/21-01-2022/de-rossi-torna-staff-nazionale-playoff-mondiali-italia-4301019061191.shtml |language=it |title=De Rossi ritorna nello staff della Nazionale: all'Italia serve la magia di Wembley}}</ref> 2022 m. spalio 11 d. tapo [[Serie B]] komandos „[[S.P.A.L. 2013]]“ treneriu.<ref>{{cite news|url=https://www.lequipe.fr/Football/Actualites/Daniele-de-rossi-nouvel-entraineur-de-la-spal/1358697|title=Daniele De Rossi nouvel entraîneur de la SPAL|trans-title=Daniele De Rossi new SPAL coach|language=fr|publisher=L'Équipe|date=11 October 2022|access-date=11 October 2022}}</ref> [[2023]] m. [[vasario 14]] d. atleistas iš pareigų.<ref>{{cite web |url=https://www.spalferrara.it/news/2023-02-14-daniele-de-rossi-sollevato-dall-incarico-di-allenatore-della-spal |publisher=[[S.P.A.L.]] |language=it |accessdate=14 February 2023 |date=14 February 2023 |title=Daniele De Rossi sollevato dall'incarico di allenatore della SPAL}}</ref> 2024 m. sausio 16 d. paskelbta, kad [[José Mourinho]] atleistas, o naujuoju „AS Roma“ treneriu paskirtas De Rosis.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/491455/j-mourinho-roma-gretose-keicia-legendinis-sio-klubo-futbolininkas</ref> [[Italijos futbolas 2024–2025 m.|2024–2025]] m. sezono pradžioje per pirmas ketverias rungtynes nelaimėjus nei vienų rungtynių italas buvo atleistas iš Romos klubo trenerių pareigų.<ref>{{cite web |url=https://www.asroma.com/en/news/71904/club-statement |publisher=AS Roma |date=2024-09-18 |accessdate=2024-09-18 |title=Club statement }}</ref> == Rinktinė == 2004 m. rugsėjo 4 d. debiutavo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinėje]]. Su rinktine žaidė [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], kur per trejas rungtynes sužaidė 177 minutes, antrosiose rungtynėse žaidėjui parodyta raudona kortelė. == Pasiekimai == * Pasaulio čempionas ({{WorldCup|2006|2006 m.}}) * [[Italijos futbolo taurė]]s laimėtojas ([[Italijos futbolo varžybos 2006–2007 m.|2006–2007 m.]], [[Italijos futbolo varžybos 2007–2008 m.|2007–2008 m.]]) * [[Italijos futbolo supertaurė]]s laimėtojas (2006–2007 m.) * [[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas|UEFA Europos iki 21 m. čempionato]] laimėtojas (2004 m.) == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|1 vieta|3|0|1|0|1}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|I etapas|3|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|ketvirtfinalis|3|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2012|Lenkija-Ukraina 2012]]|2 vieta|6|0|2|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|3|0|1|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{DEFAULTSORT:De Rossi, Daniele}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] ipbnhnond8ldhk221ij7fm5ynz5xcdj 14 55369 7798043 4416183 2026-04-03T15:24:15Z Nestea 25298 7798043 wikitext text/x-wiki {{kat pagrindinis|Daina}} [[Kategorija:Muzikos formos]] [[Kategorija:Dainavimas]] 3awaibl1z7o7sik1nhixmdamwoxgqqa 0 56022 7798324 6714749 2026-04-04T07:50:31Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798324 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Striūpai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.944 |long = 23.059 |sav = Šakių rajono savivaldybė |sen = Šakių seniūnija |gyv = 163 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Striūpaĩ|Striūpų̃|Striūpáms|Striūpùs|Striūpaĩs|Striūpuosè|š=2002}} |istpav= {{pl|Strupy}} }} '''Striūpai''' – kaimas [[Šakių rajono savivaldybė]]je, 2 km į pietus nuo [[Šakiai|Šakių]] centro, prie kelio {{RK3837}}. Pietiniu pakraščiu teka Kiaulupės upokšnis, šiauriniu – [[Siesartis (Šešupė)|Siesartis]]. == Etimologija == Pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio ''Striūpas''. Pats žodis ''striū̃pas'' reiškia „striūkas; medžio gabalas, rąstagalys; kūnas be galvos ar be kojų“.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Istorija == Kaimas įsikūrė XVII a. pab. ar XVIII a. pr.<ref name="MLTE" /> XIX a. pab. kaimas pateko į [[Šakių apskritis|Vladislavovo apskrities]] [[Zyplių valsčius|Zyplių valsčių]], Šakių parapiją.<ref>{{SGKP|11|421|Strupy}}</ref> LTSR laikais buvo kolūkio gyvenvietė. Veikė Šakių gyvulių supirkimo punktas, Šakių linų sėklininkystės stoties sėmenų sandėliai.<ref name="MLTE" /> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=600|inc=100|incmin=50 |1827|208 |1880|431 |1888|549|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1923|435|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|279|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|580|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|317||Striūpai}}</ref> |1979|188|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1987|210|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|117||Striūpai}}</ref> |1989|219|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|248|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|218|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|163|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šakių rajono savivaldybės gyvenvietės]] md0boa1dm3r3zik5a1pvswpx38vl1x7 4 61670 7798216 7796288 2026-04-03T17:11:16Z MediaWiki message delivery 74535 /* Action Required: Update templates/modules for electoral maps (Migrating from P1846 to P14226) */ naujas skyrius 7798216 wikitext text/x-wiki __NEWSECTIONLINK__ {{shortcut|VP:FO}} {{Forumas}} Archyvai: * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 1]] (2006 m. liepa – 2008 m. gruodis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 2]] (2008 m. gruodis – 2011 m. vasaris) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 3]] (2011 m. kovas – 2012 m. lapkritis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 4]] (2012 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. lapkričio 6 d.) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 5]] (2014 m. lapkričio 14 d. – 2015 m. rugsėjo 28 d.) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 6]] (2015 m. spalis - gruodis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 7]] (2016 m. sausis - 2017 m. lapkritis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 8]] (2017 m. gruodis - 2018 m. gruodis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 9]] (2019 m. vasaris - 2021 m. rugpjūtis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 10]] (2021 m. rugpjūtis - 2024 m.sausis) * [[Vikipedija:Forumas/Wikimedia naujienos]] (2019 m. sausis - 2019 m. balandis) __NEWSECTIONLINK__ == Pasiūlymas atnaujinti taisykles == [[Vaizdas:Circle-information.svg|frameless|thumb|30px]] Šiuo metu yra pateiktas pasiūlymas dėl taisyklių atnaujinimo, <s>prašome [[Vikipedijos_aptarimas:Taisyklės_ir_susitarimai#Pasiūlymas_atnaujinti_taisykles|susipažinti čia]]</s>. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 16:54, 12 balandžio 2024 (EEST) :Rekomendavus keliems administratoriams, pateikiau kiekvienos taisyklės atnaujinimą/siūlymą atskirai, jų aptarimų puslapiuose: :* [[Vikipedijos_aptarimas:Patikrinamumas#Pasiūlymas_atnaujinti_taisykles]] :* [[Vikipedijos_aptarimas:Neutralus_požiūris#Pasiūlymas_atnaujinti_taisykles]] :* [[Vikipedijos_aptarimas:Vikipedija_nėra_pirminis_šaltinis#Pasiūlymas_atnaujinti_taisykles]] :--[[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 23:43, 12 balandžio 2024 (EEST) ::Ar yra pageidaujančių skirti daugiau laiko susipažinimui su taisyklėmis? CC @[[Naudotojas:Snooker|Snooker]] ::-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 17:43, 20 balandžio 2024 (EEST) == Naujokų straipsniai == Kaip žinia, Vikimedijos Fondas visaip bando skatinti naujokų įsitraukimą: atsirado „newbie tasks“, galima tapti mentoriais (norinčių neatsirado). Kiek peržiūrėjau pastaruoju metu naujai užsiregistravusių naudotojų sukurtus straipsnelius, tai tenka konstatuoti, kad situacija prasta: beveik visus teko ištrinti. Dažnai įkeliama kažkas visai nerišlaus, automatiniai vertimai, dalis naujokų – ''reklamščikai'', rašantys ne savo iniciatyva. Pvz.: „Ji vienija gerbiamus Europos reumatologijos specialistus ir susijusius sritis, taip pat medicinos ir pacientų organizacijas skirtingose šalyse. Lietuvoje tai Lietuvos artrito asociacija. Ši organizacija buvo įkūrė 1947 metais ir turi būstą Curyche, Šveicarijoje. Ji išleidžia rekomenduojamus reumatinių ligų diagnostikos ir gydymo metodus, kurie publikuojami žurnale Annals of the Rheumatic Diseases.“, „Stovėdamas 1,87 m (6 pėdos 1+1⁄2 colio) aukštyje, jis žaidžia abiejose sargybos pozicijose.“, „Iki 1918 m. Kuk karo laivynas ir toliau naudojo Austrijos vėliavą, kurią naudojo nuo 1786 m., o kuk armijos pulkai naudojo dvigubus erelius turinčias vėliavas, kurias naudojo prieš 1867 m., nes jie turėjo ilgą istoriją. (daugeliu atvejų)“. Tas pats ir su kai kuriais papildymais, vien ko vertas šis: „Yra Vokiečių Senosios Karių Kapinės, Kurie Palaidoti Pirmaja Pasaulinį Karą, ir Naujakaimio K. Gyv.“ (žr. [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naujakaimis_(Marijampol%C4%97)&diff=prev&oldid=7247041]). Kartais visiškai nėra supratimo apie enciklopedinį stilių: „Buvo neįtikėtinų, neeilinių muzikinių gabumų. Anot pačios pateikėjos ir kaimo žmonių, jokios šventės – nei vestuvės, nei krikštynos be jos giesmių nepraeidavo.“, „Ši dainuojamosios tautosakos pateikėja ir neeilinio talento dainininkė bei jos muzikinis palikimas šiandien mylimas tradicinės muzikos entuziastų, ypač į dainuojamojo folkloro subtilybes besigilinančių atlikėjų.“. Kaip sakoma, naujokų reikia nekandžioti, bet nematau, ką būtų galima padaryti, jei žmogus nelabai, o kartais, deja, visiškai, neraštingas. Visgi Vikipedija nėra ugdymo įstaiga. Būna ir tokių, kurie raštingi, lyg ir norėtų prisidėti, bet neturi kantrybės pasigilinti, kaip čia kas (galim prisiminti „[[Specialus:Kas_į_čia_rodo/Naudotojas:Marius_Pūkis|Marius_Pūkis]]“, dabar jau „Vanished user jbhgtyDfJxSSchbmvPtx“). Rašomi nerišlūs straipsneliai, prasti vertimai, reklamos – ne naujiena, gerai pamenu, kad to netrūko ir 2008 m. Bet per tą laiką šis tas pasikeitė: paplito išmanieji įrenginiai, Vikipedijoje atsirado vertimo įrankis. Jei dauguma skaitytojų Vikipediją naršo mobiliaisiais įrenginiais, tai tas įsitraukti nepadeda, rašyti straipsnius jais nėra labai patogu. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:30, 14 balandžio 2024 (EEST) :Seniai kirba mintis, kada bet kuris naujokas galėtų vikizuoti savo tekstą tik skliaustais [[]], nesukdamas galvos, ar tai vardininkas, kaip EN viki: pvz., šiuose <nowiki>[[namuose]]</nowiki>, o ne <nowiki>[[namas|namuose]]</nowiki>. Kur DI ar išmanioji gūglė, ką (ne)daro Viki fondas, kad pagelbėti tokioms linksniuotinėms kalboms? --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 19:09, 14 balandžio 2024 (EEST) ::Kad Fondas judėtų ta linkme, nepastebėjau, dabar labiau užsiėmęs [https://www.mediawiki.org/wiki/Trust_and_Safety_Product/Temporary_Accounts IP maskavimu]. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:45, 14 balandžio 2024 (EEST) Nelabai įsivaizduoju, kaip tas linksnių klausimas automatiškai būtų išspręstas. Juk neretu atveju linksnių formos gali sutapti su kito straipsnio pavadinimu (pvz., [[damas]], [[salas]]). Bet čia mažiausia bėda - vikizuoti galime ir mes, bet kad būtų ką. Parašyti tvarkingą straipsnį reikia išsilavinimo, kantrybės, atidumo, gero kalbos mokėjimo. Dabar tie dalykai sparčiai fragmentuojasi. Mažesnių Azijos, Afrikos kalbų vikipedijose, pastebėjau, jau ima įsigalėti autovertimai. Nežinau, kiek jie tikslūs, bet nepanašu, kad jie būtų nors kiek redaguojami (pvz., [[:bcl:Vitorio Sorotik]], [[:yo:Adijat Gbadamosi]]). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:34, 14 balandžio 2024 (EEST) :Ką būtų galima padaryti, tai sukurti pagalbos puslapį, paaiškinantį, kaip naudotis vizualiuoju redaktoriumi. Vikitekstas naujokams, matyt, dažnai atrodo bauginamai. Gal dar koks rašinėlis apie dažniausiai pasitaikančias klaidas praverstų (''pagrinde'', ''to pasekoje'' ir pan.). Na, bet kai kurie naujokai net nežino, kada rašoma didžioji raidė, tai tokiems nepadės. Taip, kai kurie gal vaikai, bet tokius elementarius dalykus ir vaikai turėtų mokėti. Ką tada mokykloje veikia? Autovertimai net ir didesnių vikipedijų bėda. Atsiverčiau vakar [[:ro:Kenorland]], o ten nuorodose puikuojasi Google Translate. Ispaniškoje įmestas nevikizuotas teksto gabalas, panašu, autovertimas ([[:es:Kenorland]]). Gerai, čia gan specifinė tema, sakykim, praslydo, bet Afrika tikrai ne, o ten ilgi nevikizuoti teksto gabalai ([[:ro:Africa]]). [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:56, 15 balandžio 2024 (EEST) :Kai kurios smulkios naujovės, sakyčiau, visai pasiteisino (pvz., „atsakyti“). Kažkaip sunkiai sekdavosi naujokams pasirašyti, o dabar ''anon'' dėlioti tenka rečiau. Užmetus akį į kitas mažesnes wiki, susidaro įspūdis, kad irgi nėra stebuklų su naujokų pritraukimu. Pvz., [[:da:Speciel:Nye_sider]]: štampuojama nemažai trumpų straipsnelių ([[:da:Kobe Goossens]], [[:da:Scott Weinger]]), vienas rusas reguliariai kepa šabloninius vieno sakinio straipsniukus. [[:lv:Special:NewPages|Pas latvius]], kaip ir čia, matosi, kad nemažai dalyvių, redaguojančių jau keliolika metų, nors naujokų gal kiek daugiau. Turi ir „metų naujoko apdovanojimą“ ([[:lv:Dalībnieks:Votre Provocateur]]). Na, bet kas tinka ten, nebūtinai tinka čia, pas mus ordinai jau senokai išėję iš mados. Ten ir nuotraukų kai kurie prisidėję, o čia tas būtų sunkiai įsivaizduojama. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:05, 17 balandžio 2024 (EEST) ::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]: Man atrodo techniniai aspektai yra antraeilė problema. Keletas idėjų: ::* Turėti paprastai, aiškiai ir <u>glaustai</u> aprašytą įvadą apie tai, kaip rašyti straipsnius. Pateikiant vizualiai, su iliustracijomis. Šiuo metu esantis [[Pagalba:Kaip kurti puslapius]] galėtų būti perdarytas. Iš glausto įvado galima pateikti nuorodas į išsamesnes gaires konkrečiais klausimais: tie kurie susidomės, sugebės perskaityti bei išsiaiškinti techninius aspektus, taisykles ir kitas detales. ::* Paaiškinti, pabrėžti ir dar tris kartus pakartoti, kad Vikipedijos rašymas – tai visų pirma yra '''darbas su šaltiniais'''. Sakyčiau, didesnės apimties naujo straipsnio rašymas, jei taip grubiai, yra maždaug: 50% darbas su šaltiniais (paieška, peržiūra, atranka, skaitymas, faktinės informacijos susirinkimas, pvz. esminių teiginių, skaičių, citatų); 30-40% redagavimas (formuluočių parinkimas, klaidų taisymas, išnašų dėliojimas ir formatavimas); ir gal tik 10-20% turinio apgalvojimas (struktūra, kaip tai aprašyti bei išdėstyti, kokie yra pagrindiniai požiūriai ir kokius jiems svorius suteikti). Žinoma, proporcijos priklauso nuo temos bei to kiek redaktorius išmano tą temą, o mažos apimtiems straipsniams užtenka kelių gerų šaltinių. Tačiau panašu, kad yra labai daug įsivaizduojančių jog enciklopedijos rašymas yra savo "išmanymo" tam tikra tema perteikimas. Maždaug: gerai žinau kaip sodinti agurkus, tai va, aprašysiu; o ten kokio šaltinio pridėjimas tai tiesiog, kad būtų galima daugiau paskaityt. Tiesą sakant dar yra senbuvių, kurie nevisiškai įsisavinę fundamentalų principą, kad Vikipedija rašoma remiantis patikimais šaltiniais (o tai – darbas su šaltiniais). Tai turėtų būti paaiškinta, pakartota ir išaiškinta kiekvienam redaktoriui. ::* Įgyvendinus pirmus du punktus, būtų galima karts nuo karto pagrindiniame Vikipedijos puslapyje publikuoti kvietimą tapt redaktoriais, pvz. kartą per mėnesį pakeist visą pagrindinio puslapio turinį žinute "Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos – tapkite redaktoriumi" ar panašiai. Tai reklama, marketingas. Tačiau galbūt dalį lankytojų sudomins. ::Vis dėlto, lietuvių kalbos vartotojų skaičius mažas, tad informacinė erdvė maža. Be to, nebūtų keista jei didesnė dalis jaunosios kartos renkasi (arba vis dažniau renkasi) skaityti angliškąją Wikipedia. Tad galimybės pritraukti naujų redaktorių tiesiog atsiremia į šią realybę. ::P.S. Autovertėją apskritai reikėtų išjungt ar bent jau užslėpt; jis tik skatina nerišlių, beviltiškų straipsnių atsiradimą. ::-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 14:09, 18 balandžio 2024 (EEST) :::Atnaujintas įvadas, manau, praverstų, esamas neatnaujintas, berods, nuo 2011 m. Reikėtų pasukti galvą, kaip tai suprantamai perteikti. Naujokams automatiškai būna pridedamas "Sveiki" šablonas su nuorodomis į pagalbos puslapius, taisykles. Kiek iš jų pasigilina, kitas klausimas. :::Pas mus ir pagrindiniame puslapyje ilgą laiką buvo parašyta „pasidalink savo žiniomis su pasauliu!“ (žr. [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pagrindinis_puslapis&oldid=5350010]). Pakeitėme tik prieš 3 metus, atnaujindami dizainą. Koks šaltinis patikimas, koks ne, kartais įsisavinti užtrunka ilgai. Būna, kad ir visokius forumus pacituoja (toli gražu ne naujokai). Kai kurie dalykai turėtų būti aiškūs, net ir nepasigilinus į Vikipedijos tvarką. Neseniai vienas dalyvis bandė pasiremti Pišelio „Žemaitija“. Na, tai čia jau turėtų užtekti bent šiokio tokio kritinio mąstymo, kad suprastum, ko verta tokia knygutė. Apskritai pas mus daugiausia rašoma lengvesnėmis temomis: geografija, sportas, atlikėjai, albumai, aktoriai, filmai ir pan. :::Dėl to vertėjo buvo prieš 2-3 m. diskusija, kreipėsi prašydami atsiliepimų, nes statistiškai ištriname daugiau taip sukurtų straipsnių. Buvo rašyta, kad geriausia, jog pagal nutylėjimą būtų išjungtas, bet niekas nepasikeitė. Kažin ar galime patys jį kažkaip paslėpti. Nubalsavus gal ir sutiktų išjungti. Sakyčiau, pabandyti galima. :::Taip, informacinė erdvė maža, čia jau nieko nepadarysi. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:46, 18 balandžio 2024 (EEST) ::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]: Dar kelios replikos: ::::* Įvadą reikėtų pertvarkyti iš esmės. Verta pastebėti, kad žodis "šaltinis" jame paminėtas vieną (!) kartą, nors tai turėtų būti esmė. ::::* Dėl pranešimo pagrindiniame puslapyje siūlyčiau išbandyti stipresnį metodą: išimt <u>visą</u> pagrindinio puslapio turinį ir palikt tik kvietimą. Nedažnai ir neilgam, sakykim kartą per mėnesį, ar savaitei kas tris mėnesius. Wikipedia/Wikimedia juk vykdo ir gerokai agresyvesnes kampanijas, pvz. ganėtinai įkyriom formom paaukoti; jau nekalbant apie radikalų Wikipedia ''blackout'' (užtemimą), jei pamenant 2012-us metus [https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Wikipedia_Blackout_Screen.jpg]. ::::* Dėl temų, žinoma, liūdnoka. Lietuviškoji Vikipedija gali turėti reikšmingą vertę bendrinėmis/pagrindinėmis [[Gamtos mokslas|gamtos mokslų]] ir istorijos temomis kaip šaltinis vyresnių klasių moksleiviams ir abiturientams, kurie domisi, bet galbūt dar nepakankamai gerai skaito angliškai. Galbūt dar medicinos temomis, pvz. aprašant ligas bei medicinines būkles (galima sakyti, sudarant ligų duomenų bazę), tačiau tarp redaktorių derėtų turėti bent kelis medikus, kurie užsiimtų bent šiokiu tokiu recenzavimu. Be abejo, universitetinio lygio, ekspertinėse, specializuotose ar nišinėse temose konkuruoti su angliška Wikipedia yra visiškai nerealu. ::::-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 16:17, 19 balandžio 2024 (EEST) [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Mar%C4%97_Kuod%C5%BEi%C5%ABt%C4%97-Navickien%C4%97&curid=656370&action=history Vienas iš retų atvejų], kai naujokas/naujokė raštingas, bendradarbiauja, atsižvelgia į pastabas, mokosi ir SUGEBA pataisyti straipsnį iki reikiamo lygio. Gaila, kad tokių interesai dažniausiai apsiriboja tik vienu straipsniu. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:42, 24 balandžio 2024 (EEST) :Taip, deja, yra vieno straipsnio naudotojai, kurie polėkio sukurti kažką daugiau neturi. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:18, 24 balandžio 2024 (EEST) Dar būna problemų su kompiuteriniu raštingumu, sunku įsisavinti techninius dalykus. Čia galėtų padėti vizualinės priemonės, pvz., animuoti paveiksliukai (panašių radau [[:commons:Category:Small_Wiki_Editor_Engagement_Project]]), gal ir video su visu redagavimo procesu. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:27, 27 balandžio 2024 (EEST) == CEE Hub Office Hour, Catch Up session and other announcements == Hi everyone, We want to inform you about the upcoming calls/sessions that [[:m:Wikimedia CEE Hub|CEE Hub]] will organise, along with some small announcements of the other sessions that may be interesting for some of you. First of all, we are inviting you to the next '''[[:m:Wikimedia CEE Hub/Office hours|CEE Hub Office Hour]]''' dedicated this time to the [[:m:Wikimedia CEE Hub/Microgrants|''Microgrants'']]''',''' which will be held on Monday (22 April) at 18:00 CEST (''[[:m:Event:CEE Hub Office Hour/April 2024|'''register here''']]''). Also, we are making early announcement of the next '''[[:m:Wikimedia CEE Hub/Catch up|Catch Up]]''' dedicated to the [[:m:Wikimedia Foundation Annual Plan/2024-2025|Annual Plan of the Wikimedia Foundation for the period 2024/25]], where you will have a chance to hear introduction about this plan directly from the CEO of the WMF, along with CEE Hub updates and later during the call Q&A session of 20 minutes. This session will be held on Wednesday (8 May) at 19:00 CEST ('''''[[:m:Event:CEE Catch Up Nr. 6 (May 2024)|register here]]'''''). Additionally, during this Friday (19 April) at 19:30 CEST at [[:m:Wikimedia Summit 2024|Wikimedia Summit]] in Berlin will be organised a [[:m:Wikimedia Summit 2024/Regional Meetups|'''regional CEE meet-up''']] with hybrid option, so you can join remotely as well (''[http://meet.google.com/bue-khkb-onr Google Meeting ID]''). Please use the registration pages on Meta for the CEE Hub Office Hour and CEE Catch Up session, so you will get a link directly. ___________________________________ At the end, if you are interested to hear more about [[:en:Wikipedia:The_Wikipedia_Library|'''Wikipedia Library''']] and how this works, that every Wikimedia user with an active account for at least 6 months, contributed at least 500 times to Wikimedia projects, made at least 10 edits in the past month, and not be currently blocked from writing on any Wikimedia project, can have an access to the Wikipedia Library, you can attend one of two possible [[Grants:Knowledge Sharing/Connect|Let’s Connect learning clinics]]: <nowiki>*</nowiki> '''Time zone 1''' [https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdKuS77ymmedlOnrqfdwv-Y1j3T8a197b6lZ33GbMZJ24OaAQ/viewform Registration link here] ('''April 23rd,  18:00 CEST''') '''* Time zone 2''' [https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfKP-MZ8F342dTFMIKp8WyjEPEntwkb3af8fEGOlM2J-BAfWA/viewform Registration link here] ('''April 26th, 09:00 CEST''') If you need more information about these sessions, you can contact Gorana Gomirac ([mailto:gorana.gomirac@vikimedija.org gorana.gomirac@vikimedija.org]). <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=25178510 sąrašą --> == Balsavimas dėl turinio vertimo įrankio == Dėl vertimo įrankio diskutuota ne kartą ir ne tik pas mus (žr. [https://phabricator.wikimedia.org/T219851]). Siūloma, kad visiems naudotojams būtų išjungta mašininio vertimo funkcija vertimo įrankyje (''Content Translation tool''). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:42, 19 balandžio 2024 (EEST) === Už === * --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:43, 19 balandžio 2024 (EEST) * [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 10:46, 19 balandžio 2024 (EEST) * [[Naudotojas:Italas|Italas]] ([[Naudotojo aptarimas:Italas|aptarimas]]) 11:25, 19 balandžio 2024 (EEST) * [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 11:45, 19 balandžio 2024 (EEST) * [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 14:30, 19 balandžio 2024 (EEST) * --[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 17:04, 19 balandžio 2024 (EEST) * --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 18:50, 19 balandžio 2024 (EEST) * [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 09:01, 22 balandžio 2024 (EEST) * [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 13:23, 24 balandžio 2024 (EEST) * [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 21:37, 3 gegužės 2024 (EEST) === Prieš === *--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 13:40, 24 balandžio 2024 (EEST) Balsavimo vienybė primena kolūkio ataskaitinį. Vienok, mėgusiems šį vertimo įrankį bus liūdna. * Prieš. Suprantu, kad vargina trinti prastus autovertimus, tačiau šis įrankis gali labai pagelbėti verčiant, pvz., straipsnius su šablonais ir su gausiomis citatomis. Manau, visiškas šablono panaikinimas apsunkintų nuoseklią enciklopedijos plėtrą, tuo tarpu funkcijos išjungimą naujiems naudotojams tikrai galima būtų svarstyti. - --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] ([[Naudotojo aptarimas:Viskonsas|aptarimas]]) 17:45, 2 gegužės 2024 (EEST) === Komentarai === Įdomi diskusija duotame pavyzdyje dėl autovertimų išjungimo indonezietiškoje vikipedijoje. Nors visi naudotojai įtikinamai tvirtino, kad iš to autovertimo jokios naudos, ir tik papildoma našta administratoriams juos taisyti/sužymėti/trinti, Vikimedijos atstovas atkakliai nesiteikė jo išjungti, o vis bandė įtikinti, kad kažkiek procentų yra gerų autovertimų, todėl jokiu būdu negalima jo išjungti. Kažin, ar šiuo atveju nebus panašiai? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 10:57, 19 balandžio 2024 (EEST) :Deja, nė kiek nenustebčiau, jei taip. Tokia jų politika. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:02, 19 balandžio 2024 (EEST) :Bet tai jau visai nusivažiuota su tuo įrankiu – net autovertimus į kitas kalbas kelia (kaip tik buvo rusų k.). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:09, 19 balandžio 2024 (EEST) ::Kad vien balsavimo neužteks, reikės dar įtikinėti, manau, galime iš anksto nusiteikti. Koks jų požiūris, galima susipažinti dar ir [https://diff.wikimedia.org/2021/11/16/content-translation-tool-helps-create-one-million-wikipedia-articles/ čia]. Daug svarių argumentų pateikė indoneziečiai (diskusija išties iškalbinga), galima dar būtų pridėti lietuvių kalbos sudėtingumą. Kokie statistiniai rodikliai, galės pasitikrinti patys. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:10, 19 balandžio 2024 (EEST) Čia [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Specialus:Naujausi_keitimai&days=30&from=&tagfilter=contenttranslation ArunasG] indėlis su autovertimais gali pakenkti reikalui. Tačiau juk galima būtų išjungti autovertimą iš ''default'' pasirinkimų, o mokantiems ir norintiems juo naudotis palikti kaip pasirenkamą nustatymą. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 14:57, 19 balandžio 2024 (EEST) :Kai aną sykį kreipėsi, buvome pačioje uodegoje pagal išlikusių straipsnių skaičių, neatrodo, kad per tą laiką statistika galėjo smarkiai pagerėti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:46, 19 balandžio 2024 (EEST) :Be to, jei atsižvelgė į en wiki bendruomenės nuomonę ir ten mašininį vertimą išjungė, lygiai taip pat turėtų atsižvelgti ir į mažesnės wiki bendruomenės nuomonę. O tai dabar galima pagalvoti, kad mažesnės wiki – bandomieji triušiai. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:10, 19 balandžio 2024 (EEST) :::Jei enwiki tikrai išjungta, tai čia labai geras precedentas, galima pasinaudoti diskutuojant su jais. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 18:50, 19 balandžio 2024 (EEST) ::Šiandien tvarkiau [[Miguel Veloso]]. Kaip suprantu ten irgi toksai vertimas, kai niekas nesilinksniuoja ir kOOšmaras kaip sako mano mechanikas. Nesąmonė ant nesąmonės. Tiek laiko sugaišau, kol išravėjau piktžoles. Gal dar liko, reiktų kažkam perbėgti, patirinti. // O dėl visokių arūnų (ne šarūnų), irgi turiu nuomonę, kad ima viską urmu ir ru-wiki ir nemąstydami viską verčia. Ir kam mums tie visi bombonešiai? Mano tėvelis KOP karininkas, 5-6 klasėje Rygos CUM`e su klasiokais urmu pirkdavom lėktuvėlių iškoltines ir klijuodavome modeliukus. O čia vertimai. Dar liūdniau, kai ima istoriją, mūšius ir dar kažką. Juk ten sugeba rusai suklastoti absoliučiai viską. Dar wikipedija pilna "neutralių" rusiškų istorijos vertinimų... labai jau šališka. Perskaičiau kelis tokius rašinėlius ir suprantu, kad ten kažkas nesutampa, šališka ir realiai, toks turinys gryna klastotė. Feik news. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 16:28, 19 balandžio 2024 (EEST) :::@[[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]]: Abejotinus teiginius, kurie remiasi nepatikimais šaltiniais, galite drąsiai trinti ir reikalauti pateikti patikimus šaltinius ([[VP:VERI]]). Tai nereiškia, kad visi rusiški šaltiniai yra nepatikimi (priklauso nuo temos, konteksto ir t.t.), bet dabartinis vaizdas yra daugiau nei apgailėtinas. :::Angliškoje Wikipedia politinėmis temomis bandoma paveikti straipsnius reguliariai. Ypač karo pradžioje buvo daug bandymų iškreipti [[:en:Russian invasion of Ukraine]] (taip pat ir susijusius straipsnius), prie kurio teko svariai prisidėti. Galiausiai ''Roskomnadzoras'' šį straipsnį užblokavo. Garbingas įvertinimas. :::-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 16:54, 19 balandžio 2024 (EEST) ::::Norėjau duoti pastabą, bet per daug savo darbų, kad imti gilintis į istorines peripetijas. /// Geriausias pvz., kai [[Jurijus Gagarinas]] "skrido" į kosmosą. Rašė SAVO :) knygoje, dalino interviu, kad ten viskas normaliai, kad galima valgyti normalų maistą ir panašias nesąmones. Mes juk žinome, kad pulsas nukrenta iki 40, bloga, silpna, vimdo, o valgyti lašinių tiesiog neįmanoma. Neva, užmiršo fotiką, neturi nuotraukų. O kai šuniukus sovietai leido, tai transliacijos per TV buvo. Nesvarbu, kad vienas šuo nudvėsė, bet per teliką tvirtino, kad puikiai jaučiasi. Niekur nerašė ir nerodė kokiu būdu nusileido į žemę.. kapsulėje ar parašutu kokiu. Paskui dingo visos tos knygos ir kiti "nesusipratimai". daug kas pasidarė išvadas, kad jeigu nenusileido, tai ir išskridęs nebuvo. Svarbu juk amerikiečius aplenkti. Jie metus laiko ruošėsi, piarinosi, o sovietai norėjo žūt būt aplenkti. Apie avarijas Baikonūre nutylėta. O kai istoriniame straipsnyje nebeaišku, kas lietuviai, o gal ten lenkai, o gal galindai, tada prisimeni, kad vertimas iš rusų kalbos, tipiška sovietinė leksika ir rusiškas falšas per visus galus... -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:04, 19 balandžio 2024 (EEST) Atkreipiu dėmesį, kad balsuojama dėl mašininio vertimo funkcijos išjungimo, įrankis visiškai išjungtas nebūtų (įrankiu nesinaudoju, tai sunku pasakyti, koks būtų jo funkcionalumas be šitos funkcijos). Ištrinti – ne bėda. Blogai tai, kad, mano supratimu, taip ydingai skatinamas straipsnių kūrimas neįdedant pastangų, keliais mygtuko paspaudimais, o vertimas – nelengvas darbas. Geriau jau naujokai dažniau pasiremtų šaltiniais lietuvių kalba. Visgi norima greitų rezultatų ir dažnai viskas baigiasi tuo, kad rišlaus teksto taip ir nesukuria. Senbuviai irgi kartais išverčia ne taip jau gerai. Be to, būna tokių, kurie užsiregistravę jau senokai, bet keitimų nedaug, tai taip ir nepakyla iš naujoko lygio. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:57, 2 gegužės 2024 (EEST) === Sprendimas === 9 balsavus už ir 2 prieš, pasiūlymui pritarta. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:46, 3 gegužės 2024 (EEST) Prašymas [https://phabricator.wikimedia.org/T364073 čia]. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:48, 3 gegužės 2024 (EEST) Radau dar prašymą dėl [https://phabricator.wikimedia.org/T255022 ar wiki]. Reikalai, atrodo, nejuda nuo 2020 m. Ar tik nebus panašiai?.. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:52, 8 gegužės 2024 (EEST) :Jau sureagavo, gal kas nors norės ką pridurti. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:20, 9 gegužės 2024 (EEST) Greit pusmetis, bet kol kas jokių poslinkių. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:45, 20 spalio 2024 (EEST) :Ledas pajudėjo, ponai prisiekusieji – atrodo, į mūsų prašymą bus atsižvelgta. Tik nesuprantu, ar dar reikia kaip tai reaguoti, ar ne. Nes siūlomi du variantai. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 08:23, 24 spalio 2024 (EEST) ::Pagaliau. Hm, lyg ir ne: „@KartikMistry feel free to disable MT in CX for Lithuanian as a target language, when you have a slot available.“ Paskui bus galimi „further adjustments“. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 08:58, 24 spalio 2024 (EEST) Tai kaip čia su tuo atjungimu? Lyg ir jau seniai atėjo Mediawiki pranešimas, kad „byla užbaigta”, bet vis dar pasirodo „sukurta verčiant”?.. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 19:31, 21 kovo 2025 (EET) :Aha, lyg ir įvykdė, bet neatrodo, kad daug kas būtų pasikeitę... Ar nebus kažkokia gudrybė? Tarkim, kuriam laikui buvo išjungtas, o po to „netyčia“ vėl įjungė. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:41, 21 kovo 2025 (EET) ::Gal ir taip, nes vienu metu lyg ir nebebuvo, o paskui vėl pasirodė. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 20:06, 21 kovo 2025 (EET) :::Matyt, taip lengvai jie nepasiduos. Susidaro įspūdis, jog jiems svarbiausia, kad įrankis padeda pagerinti statistinius rodiklius, o koks vertimo lygis – antraeilis dalykas. Kaip žinome, rašančių kažką geresnio savo iniciatyva daug nėra, o čia galima su telefonu sėdint ant sofutės keliais paspaudimais sugeneruoti gana išsamų straipsnį. Visgi, užmetus akį į [[:meta:List of Wikipedias by speakers per article]], vis vien matosi, kad kai kuriose wiki visko labai mažai. Tarkim, kokių kirgizų wiki išvis vos kruta: [[:ky:Атайын:NewPages]]. Ten dominuoja rusų kalba, o kitų kalbų dominavimas mažoms wiki toli gražu nepadeda. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:31, 21 kovo 2025 (EET) ::::Stebina tokių autovertimo mėgėjų (ypač užsieniečių) naivumas, o kartais netgi įžūlumas. Matyt, yra daug mažųjų Vikipedijų, kur toks indėlis priimamas, ar tiesiog nekontroliuojamas. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 20:45, 21 kovo 2025 (EET) :::::Bent jau estiškoji tai tikrai, ne veltui 250 000 su viršum straipsnių. Štai vėl niekas neskuba žymėti – [[:et:Mille Miglia]] (tebestovi ir [[:et:Henoteism]]). Aš jau nelabai suprantu, kas ten pas juos dedasi. Latviai lyg ir sugaudo, tik štai „Chat GPT raksts“ – [[:lv:Sanktpēterburgas Ķeizariskā Mākslas akadēmija]]... Danai leidžia [[:da:Speciel:Nye_sider|reikštis]] tokiems, kaip Nikolai Kurbatov.--[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:13, 21 kovo 2025 (EET) ::::::Estų prioritetas, matyt, statistika, arba nėra norinčių juodo darbo dirbti (tikrinti, vertinti, valyti). Latviai panašesni į mus, bet jie kokybės kartelę visgi šiek tiek žemiau nusileidę – ne kartą teko pastebėti menkaverčiams straipsneliams be šaltinių principo „geriau toks, negu nieko” taikymą. Kad ir šiuo Chat GPT atveju – autorius netgi pats sau (o gal Čatui GPT? :)) skydelį užsidėjo... --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 09:07, 22 kovo 2025 (EET) == Dėl "Taisyklių ir tvarkų priėmimas" pakeitimo == [[Vaizdas:Circle-information.svg|frameless|thumb|30px]] Šiuo metu yra pateiktas siūlymas dėl [[Vikipedija:Taisyklių ir tvarkų priėmimas]] pakeitimo: prašome [[Vikipedijos_aptarimas:Taisyklių_ir_tvarkų_priėmimas#Taisyklių_atšaukimo_tvarka|susipažinti čia]]. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 18:28, 19 balandžio 2024 (EEST) == Application for WikiOutdoor Training 2024 == Hi everyone, Application is now officially OPEN for the unforgettable adventure with WikiOutdoor Training 2024! Whether you're a seasoned explorer or a newcomer to the world of outdoor documentation, this is your chance to join us in the mesmerizing Prespa Region of Macedonia from September 7th to 9th, 2024. Fill the application form and share with us why you're excited to be part of this incredible journey.  Let's come together to explore, learn, and capture the beauty of our world! Please share this survey also with other community members. If you have any other questions or concerns, please let us know. '''[https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScMUXq4M7N44ZwrLUxrusUPh0rjNk0qGb_uYyJ-84uzLJ3mQg/viewform?usp=sf_link Register here]'''. Deadline for applying is 20th of May, 2024 [[Naudotojas:Деан Лазаревски|Деан Лазаревски]] ([[Naudotojo aptarimas:Деан Лазаревски|aptarimas]]) 16:03, 22 balandžio 2024 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Vote now to select members of the first U4C</span> == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024/Announcement – vote opens|You can find this message translated into additional languages on Meta-wiki.]] [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024/Announcement – vote opens}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' Dear all, I am writing to you to let you know the voting period for the Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C) is open now through May 9, 2024. Read the information on the [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024|voting page on Meta-wiki]] to learn more about voting and voter eligibility. The Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C) is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the UCoC. Community members were invited to submit their applications for the U4C. For more information and the responsibilities of the U4C, please [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Charter|review the U4C Charter]]. Please share this message with members of your community so they can participate as well. On behalf of the UCoC project team,<section end="announcement-content" /> </div> [[m:User:RamzyM (WMF)|RamzyM (WMF)]] 23:21, 25 balandžio 2024 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=26390244 sąrašą --> == Balsavimai dėl taisyklių atnaujinimo/priėmimo == [[Vaizdas:Circle-information.svg|frameless|thumb|30px]] Šiuo metu vyksta trys balsavimai dėl naujų taisyklių redakcijų bei jų paskelbimo taisyklėmis: :* [[Vikipedijos_aptarimas:Patikrinamumas#Balsavimas_(dėl_naujos_taisyklės_redakcijos)]] :* [[Vikipedijos_aptarimas:Neutralus_požiūris#Balsavimas_(dėl_naujos_redakcijos_ir_skelbimo_taisykle)]] :* [[Vikipedijos_aptarimas:Vikipedija_nėra_pirminis_šaltinis#Balsavimas_(dėl_naujos_redakcijos_ir_skelbimo_taisykle)]] -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 14:44, 29 balandžio 2024 (EEST) :Taisyklės priimtos. Ačiū balsavusiems. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 18:05, 13 gegužės 2024 (EEST) [[Vaizdas:Circle-information.svg|frameless|thumb|30px]] Paskelbtas dar vienas – susijęs – balsavimas dėl [[Vikipedija:Patikimi šaltiniai]] atšaukimo taisyklių dubliavimosi pagrindu: [[Vikipedijos_aptarimas:Patikimi_šaltiniai#Balsavimas_(dėl_taisyklės_atšaukimo)|žr. čia]]. --[[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 16:49, 4 gegužės 2024 (EEST) == Sign up for the language community meeting on May 31st, 16:00 UTC == Hello all, The next language community meeting is scheduled in a few weeks - May 31st at 16:00 UTC. If you're interested, you can [https://www.mediawiki.org/w/index.php?title=Wikimedia_Language_engineering/Community_meetings#31_May_2024 sign up on this wiki page]. This is a participant-driven meeting, where we share language-specific updates related to various projects, collectively discuss technical issues related to language wikis, and work together to find possible solutions. For example, in the last meeting, the topics included the machine translation service (MinT) and the languages and models it currently supports, localization efforts from the Kiwix team, and technical challenges with numerical sorting in files used on Bengali Wikisource. Do you have any ideas for topics to share technical updates related to your project? Any problems that you would like to bring for discussion during the meeting? Do you need interpretation support from English to another language? Please reach out to me at ssethi(__AT__)wikimedia.org and [[etherpad:p/language-community-meeting-may-2024|add agenda items to the document here]]. We look forward to your participation! <bdi lang="en" dir="ltr">[[User:SSethi (WMF)|SSethi (WMF)]]</bdi> ([[User talk:SSethi (WMF)|aptarimas]]) 00:22, 15 gegužės 2024 (EEST) <!-- User:SSethi (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=26390244 sąrašą --> == Wikimedia CEE Meeting 2024 == Sveiki! 2024 m. rugsėjo 27-29 d. Stambule, Turkijoje, vyks [[meta:Wikimedia_CEE_Meeting_2024|"Wikimedia CEE" susitikimas]]. Wikimedia CEE Meeting 2024 yra kasmetinė konferencija, skirta Vikimedijos projektams (Vikipedijai ir kitiems susijusiems projektams) Vidurio ir Rytų Europos (pastaruoju metu - ir Vidurio Azijos) šalyse. Joje skaitomi pranešimai apie Vikimedijos projektus, kitas vikipedijas, laisvąją / atvirojo kodo programinę įrangą, laisvąsias žinias ir laisvąjį turinį bei šių temų socialinius ir techninius aspektus. WMCEEM24 organizuoja ir rengia "Wikimedia Türkiye" (WMTR), glaudžiai bendradarbiaudama su Vikimedijos Vidurio ir Rytų Europos centru ir WMF. Lietuvių bendruomenė taip pat gali išsirinkti delegatą į šią konferenciją. Nominacijas galima teikti šioje temoje. [[Naudotojas:Renvoy|Renvoy]] ([[Naudotojo aptarimas:Renvoy|aptarimas]]) 16:11, 20 gegužės 2024 (EEST) === Kandidatai === * Jei nėra kitų kandidatų, norėčiau nominuoti save. Tokiose konferencijose dalyvauju jau ne pirmą kartą ir turiu nemažai patirties, susijusios su įvairiomis vikipedijomis.--[[Naudotojas:Renvoy|Renvoy]] ([[Naudotojo aptarimas:Renvoy|aptarimas]]) 10:45, 30 gegužės 2024 (EEST) == The Appearance menu and new default standard font size will be available for logged-out users == [[File:Accessibility for reading unpinned.jpg|thumb|200px]] Sveiki. We are the [[mw:Special:MyLanguage/Reading/Web|Wikimedia Foundation Web team]]. We work on making it easier to read Wikimedia projects as part of the objective "[[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation Annual Plan/2023-2024/Product & Technology/OKRs#WE2: Reading and media experience|Reading and media experience]]" of the current year’s annual plan. To achieve this goal, we have introduced the [[Special:Preferences#mw-prefsection-betafeatures|"Accessibility for Reading" beta feature]]. It adds a menu which works on the Vector 2022 skin and allows logged-in users to choose different font sizes and color schemes based on individual needs. The menu introduces a new Standard font setting. It slightly increases the size and height of the font. It was selected based on multiple sources. You will find more information on this in the section "About the new Standard font setting". We are now ready to begin bringing some of these feature out of beta and making them available to more people. '''What will change''' * We are now ready to make the '''new Appearance menu available for logged-out and logged-in users'''. * At the same time, we will also make the '''Standard option the new default for logged-out users only'''. * If no breaking technical issues are found, we plan on making this change within the next three weeks. * Later, this menu will also include the option to select dark mode, which for the time being will remain a beta feature. For more information, check out [[mw:Special:MyLanguage/Reading/Web/Accessibility for reading|our project page]]. '''About the menu''' The new menu will allow logged-in and logged-out users to set preferences for: # '''Text size and line height''' (available now as the beta feature): Users will be able to choose between the Small (current default), Standard (recommended for better accessibility), and Large options. Selecting an option will change both the font size and line height of the text. # '''Dark mode''' (available now as the beta feature): Users will be able to choose to see the site in night mode on a permanent basis, or select an "automatic" setting which will set day or night mode based on the device or browser preferences. # [[File:Screenshot of the Vector-2022 skin's fullscreen toggle.png|thumb]]'''Content width''' (previously available as a toggle button): We have moved the content width toggle from an icon at the bottom of the page to a labeled radio button in the new menu. It will work exactly the same as the toggle. The previous toggle button will no longer be available. This menu has been [[mw:Special:MyLanguage/Reading/Web/Accessibility_for_reading/Updates#December_2023:_A_new_beta_feature:_Accessibility_for_Reading_(Vector_2022)|tested as a beta feature]] by logged-in users across wikis as well as in [[mw:Special:MyLanguage/Reading/Web/Accessibility for reading/Repository/Usability testing|user testing with readers]]. Based on the findings of these tests, we changed the menu to improve discoverability and ease of use, and to accommodate gadget compatibility. The menu will appear to the right of the page, immediately under the Tools menu if that has been pinned. Unlike the Tools menu, the Appearance menu is pinned by default, but can be unpinned. Once unpinned, it collapses under an icon at the top of the page. '''About the new Standard font setting''' The "Small" option is the current default. We will be changing this default to "Standard" for logged-out users, while keeping "Small" as the default for logged-in users. The "Standard" and "Large" options were built and tested based on the following: * [[mw:Special:MyLanguage/Reading/Web/Accessibility for reading/Repository/Readability research report|Academic studies and recommendations]] for the best average font size for the majority of readers. These recommendations stated that our current size is too small for the majority of people to read comfortably. This means that on average, people read more slowly, strain their eyes while reading, or have difficulty clearly seeing the text. Increasing the font size by default improves these issues for all users, including users who might not have sufficient time to spend adjusting a setting via the appearance menu or browser. Information density is also important, which is why we wanted to increase font size without sacrificing information density. We have achieved this by changing not only font size, but also line height and paragraph spacing. * Designs [[mw:Special:MyLanguage/Reading/Web/Accessibility for reading/Community prototype testing|submitted]] by more than 630 Wikipedians from across 13 wikis of different languages, scripts, and sizes. The majority (~450) of these users opted for a font size that was larger than the default. "Standard" represents the average of the most popular cluster of responses (15-20 pixels). "Large" represents the need for an even larger option, as represented by the cluster of sizes between 21-26 pixels. You can read more on [[mw:Special:MyLanguage/Reading/Web/Accessibility for reading/Repository/Community prototype testing/Analysis|how we included volunteers in the process and landed on these options]]. * Beta feature usage showed that the majority of users who interact with the feature at least once [[phab:T359418#9694334|opt for a font size that is larger]] than the current default. '''Our works so far and next steps''' Logged-in users will remain with the "small" setting for the time being as their default, but can change to any other setting at any time. In a few months, we will study how many logged-in users switch to standard and start a conversation on whether it makes sense for logged-in users to make the switch as well. From the [[phab:T359418#9694334|early data]] from the beta feature, 55% of sessions who interacted with the feature chose to use a setting that was standard or larger. If you'd like to help, we have a few simple requests for you: # Please, [[Special:Preferences#mw-prefsection-betafeatures|turn on the beta feature]] ("Accessibility for Reading (Vector 2022)") # Try out the new menu. Is anything confusing? Do you understand all the labels and how the menu works? # Try out the small, standard, and large sizes, the color schemes, and the width toggle. Reach out to us if you notice any bugs, or have questions or concerns. If you'd like to learn more about the project, see our [[mw:Special:MyLanguage/Reading/Web/Accessibility for reading/Frequently asked questions|FAQ]]. Comments and questions are most welcome. Dėkojame! [[user:OVasileva (WMF)|OVasileva (WMF)]] and [[Naudotojas:SGrabarczuk (WMF)|SGrabarczuk (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SGrabarczuk (WMF)|aptarimas]]) 00:28, 21 gegužės 2024 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> Feedback invited on Procedure for Sibling Project Lifecycle</span> == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation Community Affairs Committee/Procedure for Sibling Project Lifecycle/Invitation for feedback (MM)|You can find this message translated into additional languages on Meta-wiki.]] [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Wikimedia Foundation Community Affairs Committee/Procedure for Sibling Project Lifecycle/Invitation for feedback (MM)}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' [[File:Sibling Project Lifecycle Conversation 3.png|150px|right|link=:m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation Community Affairs Committee/Procedure for Sibling Project Lifecycle]] Dear community members, The [[:m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation Community Affairs Committee|Community Affairs Committee]] (CAC) of the [[:m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation Board of Trustees|Wikimedia Foundation Board of Trustees]] invites you to give feedback on a '''[[:m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation Community Affairs Committee/Procedure for Sibling Project Lifecycle|draft Procedure for Sibling Project Lifecycle]]'''. This draft Procedure outlines proposed steps and requirements for opening and closing Wikimedia Sibling Projects, and aims to ensure any newly approved projects are set up for success. This is separate from the procedures for opening or closing language versions of projects, which is handled by the [[:m:Special:MyLanguage/Language committee|Language Committee]] or [[m:Special:MyLanguage/Closing_projects_policy|closing projects policy]]. You can find the details on [[:m:Special:MyLanguage/Talk:Wikimedia Foundation Community Affairs Committee/Procedure for Sibling Project Lifecycle#Review|this page]], as well as the ways to give your feedback from today until the end of the day on '''June 23, 2024''', anywhere on Earth. You can also share information about this with the interested project communities you work with or support, and you can also help us translate the procedure into more languages, so people can join the discussions in their own language. On behalf of the CAC,<section end="announcement-content" /> </div> [[m:User:RamzyM (WMF)|RamzyM (WMF)]] 05:25, 22 gegužės 2024 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=26390244 sąrašą --> == Sveiki, kas gali parašyti straipsnį į vikipediją ? Padėti. Ačiū == Sveiki, kas gali parašyti straipsnį į vikipediją? Padėti. Ačiū [[Naudotojas:JuliusDr|JuliusDr]] ([[Naudotojo aptarimas:JuliusDr|aptarimas]]) 12:42, 27 gegužės 2024 (EEST) :Sveiki. O kokia tema? [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:50, 27 gegužės 2024 (EEST) ::Apie du autorius dailininkus. Nauji dailininkai du autoriai. Sūnus ir Mama, tapo abstrakčius paveikslus. ::https://www.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/santykis-atvedes-i-mena-1173214 [[Naudotojas:JuliusDr|JuliusDr]] ([[Naudotojo aptarimas:JuliusDr|aptarimas]]) 21:27, 27 gegužės 2024 (EEST) Šaunu, kad bandote bendradarbiauti su Vikipedija, kurioje itin skurdi [[:Kategorija:Dailininkai abstrakcionistai]], taigi prašyte prašosi naujų vardų. Beje, nesupratau ar „Sūnus ir Mama“ tai kūrėjų grupė (a la [[Stanikas S & P]])? Nepavyksta rasti neprikl. šaltinio, kuo remiantis rašyti autobiografinį (-ius) str.? Ar šie „Nauji dailininkai, du autoriai“ pristatomi [[Lietuvos dailininkų sąjunga|LDS]], [[Lietuvos tautodailininkų sąjunga|LTS]] ar kitų kūrėjų asociacijų svetainėse, tai gal kokiame spausdintiniame žinyne? (apie Dailininkų žodyno V tomą, t. y. po 1990, dar negirdėjau). Labai stipru būtų rasti gerb. dailininkų nuopelnų pristatymus [[Kas yra kas Lietuvoje|Kas yra kas]], [[VLE]] ar pan. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 07:59, 28 gegužės 2024 (EEST) == Taisyklės pasiūlymas == [[Vaizdas:Circle-information.svg|frameless|thumb|30px]] Šiuo metu yra pateiktas siūlymas priimti [[Vikipedija:Kas nėra Vikipedija]] kaip taisyklę. Daugiau informacijos [[Vikipedijos_aptarimas:Kas_nėra_Vikipedija#Taisyklės_pasiūlymas|čia]]. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 13:16, 29 gegužės 2024 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Announcing the first Universal Code of Conduct Coordinating Committee</span> == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024/Announcement – results|You can find this message translated into additional languages on Meta-wiki.]] [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024/Announcement – results}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' Hello, The scrutineers have finished reviewing the vote results. We are following up with the results of the first [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024|Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C) election]]. We are pleased to announce the following individuals as regional members of the U4C, who will fulfill a two-year term: * North America (USA and Canada) ** – * Northern and Western Europe ** [[m:Special:MyLanguage/User:Ghilt|Ghilt]] * Latin America and Caribbean ** – * Central and East Europe (CEE) ** — * Sub-Saharan Africa ** – * Middle East and North Africa ** [[m:Special:MyLanguage/User:Ibrahim.ID|Ibrahim.ID]] * East, South East Asia and Pacific (ESEAP) ** [[m:Special:MyLanguage/User:0xDeadbeef|0xDeadbeef]] * South Asia ** – The following individuals are elected to be community-at-large members of the U4C, fulfilling a one-year term: * [[m:Special:MyLanguage/User:Barkeep49|Barkeep49]] * [[m:Special:MyLanguage/User:Superpes15|Superpes15]] * [[m:Special:MyLanguage/User:Civvì|Civvì]] * [[m:Special:MyLanguage/User:Luke081515|Luke081515]] * – * – * – * – Thank you again to everyone who participated in this process and much appreciation to the candidates for your leadership and dedication to the Wikimedia movement and community. Over the next few weeks, the U4C will begin meeting and planning the 2024-25 year in supporting the implementation and review of the UCoC and Enforcement Guidelines. Follow their work on [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee|Meta-wiki]]. On behalf of the UCoC project team,<section end="announcement-content" /> </div> [[m:User:RamzyM (WMF)|RamzyM (WMF)]] 11:15, 3 birželio 2024 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=26390244 sąrašą --> == Vandalizmas == Keistai atrodo situacija, kai vandalas savo veiklą straipsnyje Alfredas Račkauskas pradeda birželio 6 d. 23:28 val. ir jo keitimus atšaukinėju iki 7 d. 01:20 val., tačiau joks administratorius į tai nesureaguoja, nors keitimų istorijoje be karo su vandalu beveik niekas nevyksta. Vadinasi, Vikipedija porai ar daugiau valandų paliekama be priežiūros.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 01:22, 7 birželio 2024 (EEST) :Maža bendruomenė. Natūralu, kad žmonės eina miegoti. Administratoriai irgi savanoriai, per naktį gi niekas nebudės. O kitose laiko zonose administratorių, matyt, šiuo metu neturime. P.S. IP priklauso Olympic Casino, tad matyt su nusiteikimu smagintis ilgiau. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 01:48, 7 birželio 2024 (EEST) ::Administratorių turime, rodos, 8.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 01:52, 7 birželio 2024 (EEST) :::Taip, bet nuolat aktyvus adminas faktiškai tik vienas. Bet tas „tik vienas“ dirba už visus aštuonis – be atostogų ir laisvų dienų jau metų metais. Na, o antro tokio, dirbančio naktimis, reiktų ieškoti kitoje laiko juostoje – nerealu. Belieka pasikliauti kitais naudotojais ar tarptautine [[:Metawiki:Small Wiki Monitoring Team|Mažųjų Viki priežiūros komanda]]. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 07:47, 7 birželio 2024 (EEST) :::{{ats|Ed1974LT}}, matau, kartais ir naktimis pasidarbuojate, puiku, kad užmetate akį ir į Naujausius keitimus. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 07:55, 7 birželio 2024 (EEST) ::::Tokių atkaklių naktinių vandalų pasitaiko retai. Šitas dviejuose puslapiuose laikas nuo laiko reiškiasi jau daug metų. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:04, 7 birželio 2024 (EEST) ::::Galima pasidžiaugti, kad vandalai nėra labai rafinuoti. Sakyčiau, dažniausiai vaikai / paaugliai kvailioja, visokių nesąmonių prirašo, pvz., [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=K%C4%97d%C4%97&diff=prev&oldid=7291919]. :) --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:59, 7 birželio 2024 (EEST) :::::Kai kurios didžiosios wiki turi antivandalizmo botus, pvz., [[:es:Categoría:Wikipedia:Bots_antivandalismo]], [[:es:Especial:Contribuciones/SeroBOT]], [[:en:Category:Wikipedia anti-vandal bots]]. Toks galėtų veikti dieną naktį, bet kol kas, manau, didelio poreikio nėra. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:20, 7 birželio 2024 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">The final text of the Wikimedia Movement Charter is now on Meta</span> == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[[m:Special:MyLanguage/Movement Charter/Drafting Committee/Announcement - Final draft available|You can find this message translated into additional languages on Meta-wiki.]] [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Movement Charter/Drafting Committee/Announcement - Final draft available}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' Hi everyone, The final text of the [[m:Special:MyLanguage/Movement Charter|Wikimedia Movement Charter]] is now up on Meta in more than 20 languages for your reading. '''What is the Wikimedia Movement Charter?''' The Wikimedia Movement Charter is a proposed document to define roles and responsibilities for all the members and entities of the Wikimedia movement, including the creation of a new body – the Global Council – for movement governance. '''Join the Wikimedia Movement Charter “Launch Party”''' Join the [[m:Special:MyLanguage/Event:Movement Charter Launch Party|“Launch Party”]] on '''June 20, 2024''' at '''14.00-15.00 UTC''' ([https://zonestamp.toolforge.org/1718892000 your local time]). During this call, we will celebrate the release of the final Charter and present the content of the Charter. Join and learn about the Charter before casting your vote. '''Movement Charter ratification vote''' Voting will commence on SecurePoll on '''June 25, 2024''' at '''00:01 UTC''' and will conclude on '''July 9, 2024''' at '''23:59 UTC.''' You can read more about the [[m:Special:MyLanguage/Movement Charter/Ratification/Voting|voting process, eligibility criteria, and other details]] on Meta. If you have any questions, please leave a comment on the [[m:Special:MyLanguage/Talk:Movement Charter|Meta talk page]] or email the MCDC at [mailto:mcdc@wikimedia.org mcdc@wikimedia.org]. On behalf of the MCDC,<section end="announcement-content" /> </div> [[m:User:RamzyM (WMF)|RamzyM (WMF)]] 11:44, 11 birželio 2024 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=26390244 sąrašą --> == Balsavimas dėl naujos taisyklės == [[Vaizdas:Circle-information.svg|frameless|thumb|30px]] Šiuo metu vyksta balsavimas dėl [[Vikipedija:Kas nėra Vikipedija]] paskelbimo taisykle, [[Vikipedijos_aptarimas:Kas_nėra_Vikipedija#Balsavimas_dėl_skelbimo_taisykle|žr. čia]]. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 14:22, 12 birželio 2024 (EEST) :Taisyklė priimta. Ačiū balsavusiems. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 16:08, 26 birželio 2024 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Voting to ratify the Wikimedia Movement Charter is now open – cast your vote</span> == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[[m:Special:MyLanguage/Movement Charter/Drafting Committee/Announcement - Ratification vote opens|You can find this message translated into additional languages on Meta-wiki.]] [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Movement Charter/Drafting Committee/Announcement - Ratification vote opens}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' Hello everyone, The voting to ratify the [[m:Special:MyLanguage/Movement Charter|'''Wikimedia Movement Charter''']] is now open. The Wikimedia Movement Charter is a document to define roles and responsibilities for all the members and entities of the Wikimedia movement, including the creation of a new body – the Global Council – for movement governance. The final version of the Wikimedia Movement Charter is [[m:Special:MyLanguage/Movement Charter|available on Meta in different languages]] and attached [https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Wikimedia_Movement_Charter_(June_2024).pdf here in PDF format] for your reading. Voting commenced on SecurePoll on '''June 25, 2024''' at '''00:01 UTC''' and will conclude on '''July 9, 2024''' at '''23:59 UTC'''. Please read more on the [[m:Special:MyLanguage/Movement Charter/Ratification/Voting|voter information and eligibility details]]. After reading the Charter, please [[Special:SecurePoll/vote/398|'''vote here''']] and share this note further. If you have any questions about the ratification vote, please contact the Charter Electoral Commission at [mailto:cec@wikimedia.org '''cec@wikimedia.org''']. On behalf of the CEC,<section end="announcement-content" /> </div> [[m:User:RamzyM (WMF)|RamzyM (WMF)]] 13:51, 25 birželio 2024 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=26989444 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Voting to ratify the Wikimedia Movement Charter is ending soon</span> == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[[m:Special:MyLanguage/Movement Charter/Drafting Committee/Announcement - Final reminder|You can find this message translated into additional languages on Meta-wiki.]] [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Movement Charter/Drafting Committee/Announcement - Final reminder}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' Hello everyone, This is a kind reminder that the voting period to ratify the [[m:Special:MyLanguage/Movement Charter|Wikimedia Movement Charter]] will be closed on '''July 9, 2024''', at '''23:59 UTC'''. If you have not voted yet, please vote [[m:Special:SecurePoll/vote/398|on SecurePoll]]. On behalf of the [[m:Special:MyLanguage/Movement_Charter/Ratification/Voting#Electoral_Commission|Charter Electoral Commission]],<section end="announcement-content" /> </div> [[m:User:RamzyM (WMF)|RamzyM (WMF)]] 06:45, 8 liepos 2024 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=26989444 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">U4C Special Election - Call for Candidates</span> == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election/Announcement – call for candidates|You can find this message translated into additional languages on Meta-wiki.]] [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election/Announcement – call for candidates}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' Hello all, A special election has been called to fill additional vacancies on the U4C. The call for candidates phase is open from now through July 19, 2024. The [[:m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee]] (U4C) is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the [[:foundation:Wikimedia Foundation Universal Code of Conduct|UCoC]]. Community members are invited to submit their applications in the special election for the U4C. For more information and the responsibilities of the U4C, please review the [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Charter|U4C Charter]]. In this special election, according to [[Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Charter#2. Elections and Terms|chapter 2 of the U4C charter]], there are 9 seats available on the U4C: '''four''' community-at-large seats and '''five''' regional seats to ensure the U4C represents the diversity of the movement. [[Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Charter#5. Glossary|No more than two members of the U4C can be elected from the same home wiki]]. Therefore, candidates must not have English Wikipedia, German Wikipedia, or Italian Wikipedia as their home wiki. Read more and submit your application on [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election|Meta-wiki]]. In cooperation with the U4C,<section end="announcement-content" /> </div> -- [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]]) 03:03, 10 liepos 2024 (EEST) <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=26989444 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Wikimedia Movement Charter ratification voting results</span> == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[[m:Special:MyLanguage/Movement Charter/Drafting Committee/Announcement - Results of the ratification vote|You can find this message translated into additional languages on Meta-wiki.]] [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Movement Charter/Drafting Committee/Announcement - Results of the ratification vote}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' Hello everyone, After carefully tallying both individual and affiliate votes, the [[m:Special:MyLanguage/Movement Charter/Ratification/Voting#Electoral Commission|Charter Electoral Commission]] is pleased to announce the final results of the Wikimedia Movement Charter voting.   As [[m:Special:MyLanguage/Talk:Movement Charter#Thank you for your participation in the Movement Charter ratification vote!|communicated]] by the Charter Electoral Commission, we reached the quorum for both Affiliate and individual votes by the time the vote closed on '''July 9, 23:59 UTC'''. We thank all 2,451 individuals and 129 Affiliate representatives who voted in the ratification process. Your votes and comments are invaluable for the future steps in Movement Strategy. The final results of the [[m:Special:MyLanguage/Movement Charter|Wikimedia Movement Charter]] ratification voting held between 25 June and 9 July 2024 are as follows: '''Individual vote:''' Out of 2,451 individuals who voted as of July 9 23:59 (UTC), 2,446 have been accepted as valid votes. Among these, '''1,710''' voted “yes”; '''623''' voted “no”; and '''113''' selected “–” (neutral). Because the neutral votes don’t count towards the total number of votes cast, 73.30% voted to approve the Charter (1710/2333), while 26.70% voted to reject the Charter (623/2333). '''Affiliates vote:''' Out of 129 Affiliates designated voters who voted as of July 9 23:59 (UTC), 129 votes are confirmed as valid votes. Among these, '''93''' voted “yes”; '''18''' voted “no”; and '''18''' selected “–” (neutral). Because the neutral votes don’t count towards the total number of votes cast, 83.78% voted to approve the Charter (93/111), while 16.22% voted to reject the Charter (18/111). '''Board of Trustees of the Wikimedia Foundation:''' The Wikimedia Foundation Board of Trustees voted '''not to ratify''' the proposed Charter during their special Board meeting on July 8, 2024. The Chair of the Wikimedia Foundation Board of Trustees, Nataliia Tymkiv, [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia_Foundation_Board_noticeboard/Board_resolution_and_vote_on_the_proposed_Movement_Charter|shared the result of the vote, the resolution, meeting minutes and proposed next steps]].   With this, the Wikimedia Movement Charter in its current revision is '''not ratified'''. We thank you for your participation in this important moment in our movement’s governance. The Charter Electoral Commission, [[m:User:Abhinav619|Abhinav619]], [[m:User:Borschts|Borschts]], [[m:User:Iwuala Lucy|Iwuala Lucy]], [[m:User:Tochiprecious|Tochiprecious]], [[m:User:Der-Wir-Ing|Der-Wir-Ing]]<section end="announcement-content" /> </div> [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 20:52, 18 liepos 2024 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=26989444 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Vote now to fill vacancies of the first U4C</span> == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election/Announcement – voting opens|You can find this message translated into additional languages on Meta-wiki.]] [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election/Announcement – voting opens}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' Dear all, I am writing to you to let you know the voting period for the Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C) is open now through '''August 10, 2024'''. Read the information on the [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election|voting page on Meta-wiki]] to learn more about voting and voter eligibility. The Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C) is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the UCoC. Community members were invited to submit their applications for the U4C. For more information and the responsibilities of the U4C, please [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Charter|review the U4C Charter]]. Please share this message with members of your community so they can participate as well. In cooperation with the U4C,<section end="announcement-content" /> </div> [[m:User:RamzyM (WMF)|RamzyM (WMF)]] 05:47, 27 liepos 2024 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=26989444 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Reminder! Vote closing soon to fill vacancies of the first U4C</span> == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election/Announcement – reminder to vote|You can find this message translated into additional languages on Meta-wiki.]] [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election/Announcement – reminder to vote}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' Dear all, The voting period for the Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C) is closing soon. It is open through 10 August 2024. Read the information on [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Election/2024_Special_Election#Voting|the voting page on Meta-wiki to learn more about voting and voter eligibility]]. If you are eligible to vote and have not voted in this special election, it is important that you vote now. '''Why should you vote?''' The U4C is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the UCoC. Community input into the committee membership is critical to the success of the UCoC. Please share this message with members of your community so they can participate as well. In cooperation with the U4C,<section end="announcement-content" /> </div> -- [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]]) 18:30, 6 rugpjūčio 2024 (EEST) <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=27183190 sąrašą --> == Jau greitai: nauja subnuorodų funkcija – išbandykite ją! == <section begin="Sub-referencing"/> [[File:Sub-referencing reuse visual.png|{{#ifeq:{{#dir}}|ltr|right|left}}|400px]] Sveiki! Jau daug metų bendruomenės nariai prašė lengvo būdo pakartotinai panaudoti nuorodas su skirtingais duomenimis. Dabar jau greitai bus „MediaWiki“ sprendimas: nauja subnuorodų funkcija tiksvikitekstui bei „Visual Editor“ ir pagerins esamą nuorodų sistemą. Ir toliau galėsite naudotis įvairiais nuorodų būdais, bet kitų vartotojų parašytuose straipsniuose greičiausia susidursite su subnuorodmis. Daugiau informacijos [[m:Special:MyLanguage/WMDE Technical Wishes/Sub-referencing|projekto puslapyje]]. '''Norime jūsų nuomonės''', kad būtume tikri, ar ši funkcija jums tinka: * [[m:Special:MyLanguage/WMDE Technical Wishes/Sub-referencing#Test|Išbandykite]] esamą „beta wiki“ kūrimo būseną ir [[m:Talk:WMDE Technical Wishes/Sub-referencing|praneškite mums, ką apie ją manote]]. * [[m:WMDE Technical Wishes/Sub-referencing/Sign-up|Užsiregistruokite čia]], kad gautumėte naujinius ir (arba) kvietimus dalyvauti vartotojų tyrimų veikloje. [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Deutschland|„Wikimedia Deutschland“]] [[m:Special:MyLanguage/WMDE Technical Wishes|techninių norų (angl. Technical Wishes)]] komanda planuoja šią funkciją pridėti prie „Wikimedia“ wiki'ų vėliau šiais metais. Prieš tai mes kreipsimės į įrankių ir šablonų, susijusių su nuorodomis, kūrėjus / prižiūrėtojus. Padėkite mums išplatinti pranešimą. --[[m:User:Johannes Richter (WMDE)|Johannes Richter (WMDE)]] ([[m:User talk:Johannes Richter (WMDE)|talk]]) 10:36, 19 August 2024 (UTC) <section end="Sub-referencing"/> <!-- User:Johannes Richter (WMDE)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Johannes_Richter_(WMDE)/Sub-referencing/massmessage_list&oldid=27309345 sąrašą --> == Sign up for the language community meeting on August 30th, 15:00 UTC == Hi all, The next language community meeting is scheduled in a few weeks—on August 30th at 15:00 UTC. If you're interested in joining, you can [https://www.mediawiki.org/wiki/Wikimedia_Language_and_Product_Localization/Community_meetings#30_August_2024 sign up on this wiki page]. This participant-driven meeting will focus on sharing language-specific updates related to various projects, discussing technical issues related to language wikis, and working together to find possible solutions. For example, in the last meeting, topics included the Language Converter, the state of language research, updates on the Incubator conversations, and technical challenges around external links not working with special characters on Bengali sites. Do you have any ideas for topics to share technical updates or discuss challenges? Please add agenda items to the document [https://etherpad.wikimedia.org/p/language-community-meeting-aug-2024 here] and reach out to ssethi(__AT__)wikimedia.org. We look forward to your participation! [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 02:19, 23 rugpjūčio 2024 (EEST) <!-- User:SSethi (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=27183190 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Announcing the Universal Code of Conduct Coordinating Committee</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[https://lists.wikimedia.org/hyperkitty/list/board-elections@lists.wikimedia.org/thread/OKCCN2CANIH2K7DXJOL2GPVDFWL27R7C/ Original message at wikimedia-l]. [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election/Announcement - results|You can find this message translated into additional languages on Meta-wiki.]] [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election/Announcement - results}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' Hello all, The scrutineers have finished reviewing the vote and the [[m:Special:MyLanguage/Elections Committee|Elections Committee]] have certified the [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election/Results|results]] for the [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2024 Special Election|Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C) special election]]. I am pleased to announce the following individual as regional members of the U4C, who will fulfill a term until 15 June 2026: * North America (USA and Canada) ** Ajraddatz The following seats were not filled during this special election: * Latin America and Caribbean * Central and East Europe (CEE) * Sub-Saharan Africa * South Asia * The four remaining Community-At-Large seats Thank you again to everyone who participated in this process and much appreciation to the candidates for your leadership and dedication to the Wikimedia movement and community. Over the next few weeks, the U4C will begin meeting and planning the 2024-25 year in supporting the implementation and review of the UCoC and Enforcement Guidelines. You can follow their work on [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee|Meta-Wiki]]. On behalf of the U4C and the Elections Committee,<section end="announcement-content" /> </div> [[m:User:RamzyM (WMF)|RamzyM (WMF)]] 17:06, 2 rugsėjo 2024 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=27183190 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Have your say: Vote for the 2024 Board of Trustees!</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> Hello all, The voting period for the [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation elections/2024|2024 Board of Trustees election]] is now open. There are twelve (12) candidates running for four (4) seats on the Board. Learn more about the candidates by [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation elections/2024/Candidates|reading their statements]] and their [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia_Foundation_elections/2024/Questions_for_candidates|answers to community questions]]. When you are ready, go to the [[Special:SecurePoll/vote/400|SecurePoll]] voting page to vote. '''The vote is open from September 3rd at 00:00 UTC to September 17th at 23:59 UTC'''. To check your voter eligibility, please visit the [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia_Foundation_elections/2024/Voter_eligibility_guidelines|voter eligibility page]]. Best regards, The Elections Committee and Board Selection Working Group<section end="announcement-content" /> </div> [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 15:14, 3 rugsėjo 2024 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=27183190 sąrašą --> == Your wiki will be in read-only soon == <section begin="server-switch"/><div class="plainlinks"> [[:m:Special:MyLanguage/Tech/Server switch|Skaitykite žinutę kita kalba]] • [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-Tech%2FServer+switch&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}] [[foundation:|Vikimedijos fondas]] perjungs srautą tarp savo duomenų centrų. Šis bandymas užtikrins, ar Vikipedija ir kiti Vikimedijos fondo projektai veiks po nelaimingo atsitikimo. <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">All traffic will switch on '''{{#time:j xg|2024-09-25|en}}'''.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">The switch will start at '''[https://zonestamp.toolforge.org/{{#time:U|2024-09-25T15:00|en}} {{#time:H:i e|2024-09-25T15:00}}]'''.</span> Dėja, dėl [[mw:Special:MyLanguage/Manual:What is MediaWiki?|„MediaWiki“]] programos limitacijų, visi redagavimai sustos, kai perėjimas vyks. Mes atsiprašome už šiuos nesklandumus ir stengiamės sumažinti jų poveikį. <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">A banner will be displayed on all wikis 30 minutes before this operation happens.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">This banner will remain visible until the end of the operation.</span> '''<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">You will be able to read, but not edit, all wikis for a short period of time.</span>''' *<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">You will not be able to edit for up to an hour on {{#time:l j xg Y|2024-09-25|en}}.</span> *<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">If you try to edit or save during these times, you will see an error message.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">We hope that no edits will be lost during these minutes, but we can't guarantee it.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">If you see the error message, then please wait until everything is back to normal.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Then you should be able to save your edit.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">But, we recommend that you make a copy of your changes first, just in case.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">''Other effects'':</span> *<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Background jobs will be slower and some may be dropped.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Red links might not be updated as quickly as normal.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">If you create an article that is already linked somewhere else, the link will stay red longer than usual.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Some long-running scripts will have to be stopped.</span> * <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">We expect the code deployments to happen as any other week.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">However, some case-by-case code freezes could punctually happen if the operation require them afterwards.</span> * <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">[[mw:Special:MyLanguage/GitLab|GitLab]] will be unavailable for about 90 minutes.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">This project may be postponed if necessary.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">You can [[wikitech:Switch_Datacenter|read the schedule at wikitech.wikimedia.org]].</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Any changes will be announced in the schedule.</span> '''<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Please share this information with your community.</span>'''</div><section end="server-switch"/> [[User:Trizek_(WMF)|Trizek_(WMF)]], 12:37, 20 rugsėjo 2024 (EEST) <!-- User:Trizek (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=27248326 sąrašą --> == 'Wikidata item' link is moving. Find out where... == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"><i>Apologies for cross-posting in English. Please consider translating this message.</i>{{tracked|T66315}} Hello everyone, a small change will soon be coming to the user-interface of your Wikimedia project. The [[d:Q16222597|Wikidata item]] [[w:|sitelink]] currently found under the <span style="color: #54595d;"><u>''General''</u></span> section of the '''Tools''' sidebar menu will move into the <span style="color: #54595d;"><u>''In Other Projects''</u></span> section. We would like the Wiki communities feedback so please let us know or ask questions on the [[m:Talk:Wikidata_For_Wikimedia_Projects/Projects/Move_Wikidata_item_link|Discussion page]] before we enable the change which can take place October 4 2024, circa 15:00 UTC+2. More information can be found on [[m:Wikidata_For_Wikimedia_Projects/Projects/Move_Wikidata_item_link|the project page]].<br><br>We welcome your feedback and questions.<br> [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 21:56, 27 rugsėjo 2024 (EEST) </div> <!-- User:Danny Benjafield (WMDE)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Danny_Benjafield_(WMDE)/MassMessage_Test_List&oldid=27524260 sąrašą --> == Invitation to Participate in Wiki Loves Ramadan Community Engagement Survey == Dear all, Apologies for writing in English. Please help to translate in your language. We are excited to announce the upcoming [[m:Wiki Loves Ramadan|Wiki Loves Ramadan]] event, a global initiative aimed at celebrating Ramadan by enriching Wikipedia and its sister projects with content related to this significant time of year. As we plan to organize this event globally, your insights and experiences are crucial in shaping the best possible participation experience for the community. To ensure that Wiki Loves Ramadan is engaging, inclusive, and impactful, we kindly invite you to participate in our community engagement survey. Your feedback will help us understand the needs of the community, set the event's focus, and guide our strategies for organizing this global event. Survey link: https://forms.gle/f66MuzjcPpwzVymu5 Please take a few minutes to share your thoughts. Your input will make a difference! Thank you for being a part of our journey to make Wiki Loves Ramadan a success. Warm regards, User:ZI Jony 06:20, 6 spalio 2024 (EEST) Wiki Loves Ramadan Organizing Team <!-- User:ZI Jony@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=27510935 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Preliminary results of the 2024 Wikimedia Foundation Board of Trustees elections</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> Hello all, Thank you to everyone who participated in the [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation elections/2024|2024 Wikimedia Foundation Board of Trustees election]]. Close to 6000 community members from more than 180 wiki projects have voted. The following four candidates were the most voted: # [[User:Kritzolina|Christel Steigenberger]] # [[User:Nadzik|Maciej Artur Nadzikiewicz]] # [[User:Victoria|Victoria Doronina]] # [[User:Laurentius|Lorenzo Losa]] While these candidates have been ranked through the vote, they still need to be appointed to the Board of Trustees. They need to pass a successful background check and meet the qualifications outlined in the Bylaws. New trustees will be appointed at the next Board meeting in December 2024. [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia_Foundation_elections/2024/Results|Learn more about the results on Meta-Wiki.]] Best regards, The Elections Committee and Board Selection Working Group <section end="announcement-content" /> </div> [[User:MPossoupe_(WMF)|MPossoupe_(WMF)]] 11:25, 14 spalio 2024 (EEST) <!-- User:MPossoupe (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=27183190 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Seeking volunteers to join several of the movement’s committees</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> Each year, typically from October through December, several of the movement’s committees seek new volunteers. Read more about the committees on their Meta-wiki pages: * [[m:Special:MyLanguage/Affiliations_Committee|Affiliations Committee (AffCom)]] * [[m:Special:MyLanguage/Ombuds_commission|Ombuds commission (OC)]] * [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation/Legal/Community Resilience and Sustainability/Trust and Safety/Case Review Committee|Case Review Committee (CRC)]] Applications for the committees open on 16 October 2024. Applications for the Affiliations Committee close on 18 November 2024, and applications for the Ombuds commission and the Case Review Committee close on 2 December 2024. Learn how to apply by [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia_Foundation/Legal/Committee_appointments|visiting the appointment page on Meta-wiki]]. Post to the talk page or email [mailto:cst@wikimedia.org cst@wikimedia.org] with any questions you may have. For the Committee Support team, <section end="announcement-content" /> </div> -- [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]]) 02:08, 17 spalio 2024 (EEST) <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=27601062 sąrašą --> == CEE Hub Microgrant programa == '''[[:meta:Wikimedia CEE Hub/Microgrants|CEE Hub Microgrant programa]]''' vis dar gali teikti paraiškas iš Vidurio ir Rytų Europos bendruomenių. Nuo 2024 m. spalio mėnesio priimame pasiūlymus ir iš Centrinės Azijos bendruomenių. CEE Hub Microgrant programa finansuos projektus nuo 50 iki 500 eurų. Perskaitykite kriterijus ir kitą informaciją su programa. [https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfZ-EYkOHNaUo424azmstFH4dxF6amRLtDGRi1U4D7WCqtipw/viewform Paraiškos formą] rasite Meta puslapyje, kur turėsite atsakyti į kelis paprastus klausimus. Šiame puslapyje galite rasti paraiškų programai iki [[:meta:Wikimedia CEE Hub/Microgrants/Applications 2024|2024 m. spalio mėn. sąrašą]], kad suprastumėte, kam lėšų prašė kitos bendruomenės. Jei turite klausimų, praneškite mums ([[:meta:Wikimedia CEE Hub/Communications|usisiekite su mumis]]). Laukiame jūsų pasiūlymų! ''Remark:'' This message is automatically translated into Lithuanian, we hope that is understandable. --[[Naudotojas:TRistovski-CEEhub|TRistovski-CEEhub]] ([[Naudotojo aptarimas:TRistovski-CEEhub|aptarimas]]) 12:58, 21 spalio 2024 (EEST) == 'Wikidata item' link is moving, finally. == Hello everyone, I previously wrote on the 27th September to advise that the ''Wikidata item'' sitelink will change places in the sidebar menu, moving from the '''General''' section into the '''In Other Projects''' section. The scheduled rollout date of 04.10.2024 was delayed due to a necessary request for Mobile/MinervaNeue skin. I am happy to inform that the global rollout can now proceed and will occur later today, 22.10.2024 at 15:00 UTC-2. [[m:Talk:Wikidata_For_Wikimedia_Projects/Projects/Move_Wikidata_item_link|Please let us know]] if you notice any problems or bugs after this change. There should be no need for null-edits or purging cache for the changes to occur. Kind regards, -[[m:User:Danny Benjafield (WMDE)|Danny Benjafield (WMDE)]] 14:28, 22 spalio 2024 (EEST) <!-- User:Danny Benjafield (WMDE)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Danny_Benjafield_(WMDE)/MassMessage_Test_List&oldid=27535421 sąrašą --> == CampaignEvents extension and the upcoming CEE Hub Office Hour == Some of you have already been in contact with the [[:m:Event Center/Registration|Event Registration tool]], that we are using for our monthly Office Hours. As this tool is part of the wider [[:m: CampaignEvents|CampaignEvents extension]], we would dedicate our upcoming monthly Office Hour to this topic and during the call will be present as well [[:m:User:Udehb-WMF|Benedict Nnaemeka Udeh]], who will have a short demo about this extension and will answer your questions. The Office Hour will be held on 18th of November (Monday) at 17:00 CET. All the details about local time and how to register yourself are available on [[:m:Wikimedia CEE Hub/Office hours|our Meta page]]. In the meantime, you can check [[:m:CampaignEvents|this Meta page]] about the extension, where you can find all the details about three key functionalities: * [[:m:Event Center/Registration|Event Registration tool]], allows campaign organizers to manage event registrations directly on the wiki. You can find instructions on how to use it [[:m:Event Center/Registration/Instructions|here]]. * [[:m:Campaigns/Foundation Product Team/Event list|Event list]], global, automated list of events on the wikis. It can be accessed by going to [[:m:Collaboration list|SpecialːAllEvents]]. * [[:m:Campaigns/Foundation Product Team/Invitation list|Invitation list]], finding past contributors on the selected articles, that can be useful to be invited in the upcoming edit-a-thons, contests, campaigns, etc. You can view [[:c:File:How to test the Invitation List tool.webm|this video]] to see how it works. You can find information on how this extension can be deployed on your Wikipedia [[:m:CampaignEvents/Deployment status|here]], which requires community discussion and consensus. --[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 19:19, 28 spalio 2024 (EET) <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=26669262 sąrašą --> == Final Reminder: Join us in Making Wiki Loves Ramadan Success == Dear all, We’re thrilled to announce the Wiki Loves Ramadan event, a global initiative to celebrate Ramadan by enhancing Wikipedia and its sister projects with valuable content related to this special time of year. As we organize this event globally, we need your valuable input to make it a memorable experience for the community. Last Call to Participate in Our Survey: To ensure that Wiki Loves Ramadan is inclusive and impactful, we kindly request you to complete our community engagement survey. Your feedback will shape the event’s focus and guide our organizing strategies to better meet community needs. * Survey Link: [https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSffN4prPtR5DRSq9nH-t1z8hG3jZFBbySrv32YoxV8KbTwxig/viewform?usp=sf_link Complete the Survey] * Deadline: November 10, 2024 Please take a few minutes to share your thoughts. Your input will truly make a difference! '''Volunteer Opportunity''': Join the Wiki Loves Ramadan Team! We’re seeking dedicated volunteers for key team roles essential to the success of this initiative. If you’re interested in volunteer roles, we invite you to apply. * Application Link: [https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfXiox_eEDH4yJ0gxVBgtL7jPe41TINAWYtpNp1JHSk8zhdgw/viewform?usp=sf_link Apply Here] * Application Deadline: October 31, 2024 Explore Open Positions: For a detailed list of roles and their responsibilities, please refer to the position descriptions here: [https://docs.google.com/document/d/1oy0_tilC6kow5GGf6cEuFvdFpekcubCqJlaxkxh-jT4/ Position Descriptions] Thank you for being part of this journey. We look forward to working together to make Wiki Loves Ramadan a success! Warm regards,<br> The Wiki Loves Ramadan Organizing Team 07:11, 29 spalio 2024 (EET) <!-- User:ZI Jony@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=27568454 sąrašą --> == Vidinis plagiatas == Prie visos mano pagarbos naudotojui [[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974]] randu jo „sukurtą“ str. [[Algirdas ir Remigijus Gataveckai]] – [https://xtools.wmcloud.org/pages/lt.wikipedia.org/Ed1974LT]]. L. panašu į viki naujoko išvargtą [[Naudotojas:Algirdas Gataveckas/Algirdas ir Remigijus Gataveckai]]. Kas šio str. autorius? Bet čia nieko ypatingo, viskas juk pagal oficialias (bet ne moralines) taisykles ar tai būtų viki, ar [[ELIP]]. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 17:03, 3 lapkričio 2024 (EET) : Na, pagal licencijos [https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/deed.lt sąlygas], „Privalote nurodyti autorystę, įdėti nuorodą į licenciją bei nurodyti, ar atlikote pakeitimų.“, tai kaip ir reikia redagavimo komentare arba aptarime nurodyti, kas autorius ir iš kur atkelta. Tai šiuo atveju, matyt, belieka nurodyti minėto str. aptarime. Galima prisiminti ir [[Naudotojo_aptarimas:Hugo.arg/Archyvas8#Dėl_licencijos]]… --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:52, 3 lapkričio 2024 (EET) ::: {{ats|Vilensija}} kadangi autorius, [[Naudotojo aptarimas:Algirdas Gataveckas|Algirdas Gataveckas]], [[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster#Prašymas pagalbos įkeliant straipsnį apie Algirdą ir Remigijų Gataveckus|prašė straipsnį įkelti]], nes pats nemoka, tai taip ir padariau. Jokio ketinimo savintis autorystės neturėjau ir neturiu, o ir kokia prasmė?…Be to, Vikipedijoje yra nemažai straipsnių, kur straipsnio įkėlėjas yra nurodomas kaip straipsnio autorius (kūrėjas), tačiau vėliau iš pradinio straipsnio nelieka nė žodžio: [[Indoeuropiečių prokalbė]]s kūrėjas nurodytas [[Naudotojas:Turbo|Turbo]] (žr. jo įkeltą versiją [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Indoeuropie%C4%8Di%C5%B3_prokalb%C4%97&diff=171595&oldid=171594]), [[Marilyn Monroe]] kūrėja nurodyta [[Naudotojas:Saulyte|Saulyte]] (žr. versiją [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Marilyn_Monroe&diff=324133&oldid=302973]). Tai kas yra šių straipsnių autorius?… Kurdamas minėtuosius straipsnius (Indoeuropiečių prokalbė, Marilyn Monroe), ankstesnes versijas ištryniau iki paskutinės raidės.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 18:53, 3 lapkričio 2024 (EET) :Naudotojas @[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] buvo paprašęs Gataveckių leidimo įkelti straipsnį, Gataveckiai sutiko ir netgi labai nudžiogo sužinoję, kad jų straipsnis pagaliau bus įkeltas. [https://lt.wikipedia.org/wiki/Naudotojo_aptarimas:Algirdas_Gataveckas] Taigi, būtent šiuo atveju nieko tokio blogo nematau. [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] ([[Naudotojo aptarimas:Vardaitis Pavardaitis|aptarimas]]) 19:03, 3 lapkričio 2024 (EET) ::::{{ats|Homo ergaster}} kadangi šis straipsnio įkėlimas taip papiktino Vilensiją, straipsnį galite ištrinti, o Gataveckai jį ikels iš naujo, paaiškinus, kaip tai padaryti. Ir tada lentelėje ir straipsnio istorijoje bus įrašas, kad kūrėjas yra Algirdas Gataveckas.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 19:16, 3 lapkričio 2024 (EET) :::::Pervadinau ir sujungiau istorijas. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:03, 3 lapkričio 2024 (EET) == Sign up for the language community meeting on November 29th, 16:00 UTC == Hello everyone, The next language community meeting is coming up next week, on November 29th, at 16:00 UTC (Zonestamp! For your timezone <https://zonestamp.toolforge.org/1732896000>). If you're interested in joining, you can sign up on this wiki page: <https://www.mediawiki.org/wiki/Wikimedia_Language_and_Product_Localization/Community_meetings#29_November_2024>. This participant-driven meeting will be organized by the Wikimedia Foundation’s Language Product Localization team and the Language Diversity Hub. There will be presentations on topics like developing language keyboards, the creation of the Moore Wikipedia, and the language support track at Wiki Indaba. We will also have members from the Wayuunaiki community joining us to share their experiences with the Incubator and as a new community within our movement. This meeting will have a Spanish interpretation. Looking forward to seeing you at the language community meeting! Cheers, [[User:SSethi (WMF)|Srishti]] 21:54, 21 lapkričio 2024 (EET) <!-- User:SSethi (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=27746256 sąrašą --> == Saugomų teritorijų žemėlapis == Iš kadastro žeml. https://stvk.lt/map naudojimo vadovo (2.2.4 Vaizdo aprašymas): ''Žemėlapis turi „gyvą nuorodą“: įjungus/išjungus sluoksnius, pakeitus mastelį ar rodomą apimtį, keičiasi nuoroda, kurią galima siųsti kitiems naudotojam''s, kad jie at''vertų žemėlapį su įjungtais lygiai tokiais pačiais sluoksniais ir žemėlapiu tame pačiame mastelyje rodančiu tą pačią apimtį.'' Gal kas žino, kur ją rasti? Kaip, tarkim, google ar maps.lt yra dalinimosi, bendrinimo ikonėlė. Tokiu būdu, bet kas atsivertęs str. apie GPO ir paspaudęs ant kadastro žeml. nuorodos, matytų ne bet ką, o aprašomą objektą. [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 19:27, 1 sausio 2025 (EET) :Kaip supratau, ta „gyva nuoroda“ yra pačiame naršyklės adreso laukelyje (pvz., [https://stvk.lt/map/S0310505010030-spunscio-azuolas?x=22.5299&y=55.6748&zoom=15.0&st=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,31,32,33,34,35,36,37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,48,49,50,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D], visai netrumpa). [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:39, 1 sausio 2025 (EET) ::Kaip sekasi ją pagūglinti?--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 19:45, 1 sausio 2025 (EET) == Launching! Join Us for Wiki Loves Ramadan 2025! == Dear All, We’re happy to announce the launch of [[m:Wiki Loves Ramadan 2025|Wiki Loves Ramadan 2025]], an annual international campaign dedicated to celebrating and preserving Islamic cultures and history through the power of Wikipedia. As an active contributor to the Local Wikipedia, you are specially invited to participate in the launch. This year’s campaign will be launched for you to join us write, edit, and improve articles that showcase the richness and diversity of Islamic traditions, history, and culture. * Topic: [[m:Event:Wiki Loves Ramadan 2025 Campaign Launch|Wiki Loves Ramadan 2025 Campaign Launch]] * When: Jan 19, 2025 * Time: 16:00 Universal Time UTC and runs throughout Ramadan (starting February 25, 2025). * Join Zoom Meeting: https://us02web.zoom.us/j/88420056597?pwd=NdrpqIhrwAVPeWB8FNb258n7qngqqo.1 * Zoom meeting hosted by [[m:Wikimedia Bangladesh|Wikimedia Bangladesh]] To get started, visit the [[m:Wiki Loves Ramadan 2025|campaign page]] for details, resources, and guidelines: Wiki Loves Ramadan 2025. Add [[m:Wiki Loves Ramadan 2025/Participant|your community here]], and organized Wiki Loves Ramadan 2025 in your local language. Whether you’re a first-time editor or an experienced Wikipedian, your contributions matter. Together, we can ensure Islamic cultures and traditions are well-represented and accessible to all. Feel free to invite your community and friends too. Kindly reach out if you have any questions or need support as you prepare to participate. Let’s make Wiki Loves Ramadan 2025 a success! For the [[m:Wiki Loves Ramadan 2025/Team|International Team]] 14:08, 16 sausio 2025 (EET) <!-- User:ZI Jony@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=27568454 sąrašą --> == Enabling Dark mode for logged-out users in this Wikipedia == <div lang="en" dir="ltr"> {{int:Hello}} Wikipedians, Apologies, as this message is not written in your native language. {{Int:please-translate}}. The [[mediawikiwiki:Reading/Web|Wikimedia Foundation Web team]] will be enabling [[mediawikiwiki:Special:MyLanguage/Reading/Web/Accessibility_for_reading|dark mode]] here on your Wikipedia by February 2025 now that pages on your wiki have passed our checks for accessibility and other quality checks. Congratulations! The plan to enable is made possible by the diligent work of editors and other technical contributors in your community who ensured that templates, gadgets, and other parts of pages can be accessible in dark mode. Thank you all for making dark mode available for everybody! For context, the Web team has concluded work on dark mode. If, on some wikis, the option is not yet available for logged-out users, this is likely because many pages do not yet display well in dark mode. As communities make progress on this work, we enable this feature on additional wikis once per month. If you notice any issues after enabling dark mode, please create a page: <code>Reading/Web/Accessibility for reading/Reporting/xx.wikipedia.org</code> in MediaWiki ([[mediawikiwiki:Reading/Web/Accessibility_for_reading/Reporting|like these pages]]), and report the issue in the created page. Thank you! On behalf of the [[mediawikiwiki:Reading/Web|Wikimedia Foundation Web team]]. </div> <bdi lang="en" dir="ltr">[[User:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]]</bdi> 00:14, 22 sausio 2025 (EET) <!-- User:UOzurumba (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:UOzurumba_(WMF)/sandbox_Dark_mode_deployment_list_(February_2025)&oldid=28153450 sąrašą --> == Balsavimas == Kviečiu dalyvauti balsavime [[Vikipedijos aptarimas:Apolitiškumas]]. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:27, 22 sausio 2025 (EET) == Universal Code of Conduct annual review: provide your comments on the UCoC and Enforcement Guidelines == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> My apologies for writing in English. {{Int:Please-translate}}. I am writing to you to let you know the annual review period for the Universal Code of Conduct and Enforcement Guidelines is open now. You can make suggestions for changes through 3 February 2025. This is the first step of several to be taken for the annual review. [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Annual_review|Read more information and find a conversation to join on the UCoC page on Meta]]. The [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee]] (U4C) is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the UCoC. This annual review was planned and implemented by the U4C. For more information and the responsibilities of the U4C, [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Charter|you may review the U4C Charter]]. Please share this information with other members in your community wherever else might be appropriate. -- In cooperation with the U4C, [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]]) 03:11, 24 sausio 2025 (EET) </div> <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=27746256 sąrašą --> == Feminism and Folklore 2025 starts soon == <div style="border:8px maroon ridge;padding:6px;> [[File:Feminism and Folklore 2025 logo.svg|centre|550px|frameless]] ::<div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <center>''{{int:please-translate}}''</center> Dear Wiki Community, You are humbly invited to organize the '''[[:m:Feminism and Folklore 2025|Feminism and Folklore 2025]]''' writing competition from February 1, 2025, to March 31, 2025 on your local Wikipedia. This year, Feminism and Folklore will focus on feminism, women's issues, and gender-focused topics for the project, with a [[:c:Commons:Wiki Loves Folklore 2025|Wiki Loves Folklore]] gender gap focus and a folk culture theme on Wikipedia. You can help Wikipedia's coverage of folklore from your area by writing or improving articles about things like folk festivals, folk dances, folk music, women and queer folklore figures, folk game athletes, women in mythology, women warriors in folklore, witches and witch hunting, fairy tales, and more. Users can help create new articles, expand or translate from a generated list of suggested articles. Organisers are requested to work on the following action items to sign up their communities for the project: # Create a page for the contest on the local wiki. # Set up a campaign on '''CampWiz''' tool. # Create the local list and mention the timeline and local and international prizes. # Request local admins for site notice. # Link the local page and the CampWiz link on the [[:m:Feminism and Folklore 2025/Project Page|meta project page]]. This year, the Wiki Loves Folklore Tech Team has introduced two new tools to enhance support for the campaign. These tools include the '''Article List Generator by Topic''' and '''CampWiz'''. The Article List Generator by Topic enables users to identify articles on the English Wikipedia that are not present in their native language Wikipedia. Users can customize their selection criteria, and the tool will present a table showcasing the missing articles along with suggested titles. Additionally, users have the option to download the list in both CSV and wikitable formats. Notably, the CampWiz tool will be employed for the project for the first time, empowering users to effectively host the project with a jury. Both tools are now available for use in the campaign. [https://tools.wikilovesfolklore.org/ '''Click here to access these tools'''] Learn more about the contest and prizes on our [[:m:Feminism and Folklore 2025|project page]]. Feel free to contact us on our [[:m:Talk:Feminism and Folklore 2025/Project Page|meta talk page]] or by email us if you need any assistance. We look forward to your immense coordination. Thank you and Best wishes, '''[[:m:Feminism and Folklore 2025|Feminism and Folklore 2025 International Team]]''' ::::Stay connected [[File:B&W Facebook icon.png|link=https://www.facebook.com/feminismandfolklore/|30x30px]]&nbsp; [[File:B&W Twitter icon.png|link=https://twitter.com/wikifolklore|30x30px]] </div></div> --[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 04:36, 29 sausio 2025 (EET) == Wiki Loves Folklore is back! == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> {{int:please-translate}} [[File:Wiki Loves Folklore Logo.svg|right|150px|frameless]] Dear Wiki Community, You are humbly invited to participate in the '''[[:c:Commons:Wiki Loves Folklore 2025|Wiki Loves Folklore 2025]]''' an international media contest organized on Wikimedia Commons to document folklore and intangible cultural heritage from different regions, including, folk creative activities and many more. It is held every year from the '''1st till the 31st''' of March. You can help in enriching the folklore documentation on Commons from your region by taking photos, audios, videos, and [https://commons.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:UploadWizard&campaign=wlf_2025 submitting] them in this commons contest. You can also [[:c:Commons:Wiki Loves Folklore 2025/Organize|organize a local contest]] in your country and support us in translating the [[:c:Commons:Wiki Loves Folklore 2025/Translations|project pages]] to help us spread the word in your native language. Feel free to contact us on our [[:c:Commons talk:Wiki Loves Folklore 2025|project Talk page]] if you need any assistance. '''Kind regards,''' '''Wiki loves Folklore International Team''' --[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 04:36, 29 sausio 2025 (EET) </div> <!-- User:Tiven2240@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery/Wikipedia&oldid=26503019 sąrašą --> == Išorinis plagiatas == Buvo šiokia tokia diskusija apie vidinį plagiatą, šįsyk apie išorinį. Galima nesunkiai pastebėti, kad Vikipediją ramiausiai nusikopijuoja ir žiniasklaidos priemonės, dažnai nepridėdamos „Laisvojoje enciklopedijoje Vikipedijoje rašoma“ (kažko daugiau nesitikiu), kartais net ir [[VLE]] (aišku, žymiai rečiau negu žiniasklaida), Kultūros paveldo departamentas (pvz., [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/2976CACC-7E9B-4A22-A4EB-D39E6AF779FD], remiasi jie kartais ir MKE [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/134261fb-9e8c-4929-b206-a86c2fa9c45d]), bibliotekos ir pan. Na, o paskui tie šaltiniai gali būti nurodyti ir pačioje Vikipedijoje, taip Vikipedija tampa šaltiniu pačiai sau. Tokia naujesnių šaltinių problema (o jei remiasi wiki, tai, spėju, ir kitais nelabai patikimais internetiniais šaltiniais). Dėl to, kad čia gali rašyti bet kas, problemos kažkaip nemato, gal nesuvokia, kad Vikipediją redaguoti gali bet kas. Kaip rašė viena studentė, „Iš tiesų tai iki tol net nežinojau, kad galima patiems rašyti Vikipedijoje [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naudotojo_aptarimas:Vidpili&diff=next&oldid=6394679].“ Tai, matyt, tokių bus ir daugiau. Kartais el. paštu parašantys įsivaizduoja, kad čia dirba kažkokie apmokami darbuotojai (ir ne kokiems dundukams taip atrodo). Tokių pasitaikė ne vienas ir ne du. Lyg ir yra parašyta juodu ant balto, kad „kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų“, bet vis vien nesupranta. Žodžiu, žiūri pakankamai nekritiškai (kas kad galima rasti vaikų prirašinėta apie pimpaliukus). Na, bet jei jau tokie akivaizdūs dalykai neaiškūs, nieko nepaveiksi. Manyčiau, būtų gražu, kad nors nurodytų „Laisvojoje enciklopedijoje Vikipedijoje rašoma“, tuomet bent jau būtų aišku, kad tikrai rėmėsi Vikipedija. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:13, 31 sausio 2025 (EET) :Žmonės dažniausiai tingi kažką savaip parašyti ar pasigilinti ir tik retesniaus atvejais būna durni.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 12:23, 4 vasario 2025 (EET) ::Na, žmonės tokios jau būtybės, kad mėgsta pasilengvinti sau gyvenimą. Tik kad kopijuojant Vikipediją daug nereikia, tiesiog nurodyti, kuo rėmeisi. O kai reikia pačioje wiki rašyti, tai jau reikia pasistengti, tik ar daug kas norės plušėti be atlygio, ypač rašyti (savais žodžiais) sunkiomis temomis?.. Net jei ir nori, nieko gero neišeina. Pabando įmesti kokį autovertimą, dabar jau ir DI (tuo pačiu ir autovertimą) ir viskas, toliau nė iš vietos. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:48, 4 vasario 2025 (EET) :::Tai net kai teiginys būna aiškiai nurodytas su šaltiniu, neretai girdėjau sakant kad "taip ir taip Vikipedija rašo", nors ten autorius ir literatūra nurodyti. Tas pats ir su nuotraukomis, nupaveikslavau kaimą [[Kamaraučiškės]], jau po savaitės ar dviejų ta nuotrauka "[[Merkio kraštas|Merkio krašte]]", aišku, nei šaltinis, nei autorius nenurodyti. Krūvą savo nuotraukų radau šviežioje knygoje '' Algirdas Brukas, Gintautas Mozgeris. Lietuvos didžiagirės. Kaunas: TUKa, 2024.'' Nurodyta, kad iš Vikipedijos, bet galėtų ir autorių šiaip užrašyti. Va, viename turistiniame Varėnos savivaldybės leidinuke, kur irgi nemažai maniškių panaudota, nepatingėta susirasti, kas tas nuotraukas padarė. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 12:59, 4 vasario 2025 (EET) ::::Jeigu šaltinis neprieinamas internete, tai galima 100 % ir nepasikliauti nepažįstamais.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 13:13, 4 vasario 2025 (EET) :::::Tiksliausia, manau, būtų rašyti maždaug: „Kaip remdamasi tokiu ir tokiu šaltiniu rašo laisvoji enciklopedija Vikipedija“... Pasikliauti tikrai nereikia. Net ir kokią TLE patingės susirasti, o jei kokia niekam negirdėta dievybė? Taip gali niekas ir nepatikrinti 100 m. (jei net skaityt niekas neskaito), ar ten nepribūriau. :) [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:18, 4 vasario 2025 (EET) == Reminder: first part of the annual UCoC review closes soon == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> My apologies for writing in English. {{Int:Please-translate}}. This is a reminder that the first phase of the annual review period for the Universal Code of Conduct and Enforcement Guidelines will be closing soon. You can make suggestions for changes through [[d:Q614092|the end of day]], 3 February 2025. This is the first step of several to be taken for the annual review. [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Annual_review|Read more information and find a conversation to join on the UCoC page on Meta]]. After review of the feedback, proposals for updated text will be published on Meta in March for another round of community review. Please share this information with other members in your community wherever else might be appropriate. -- In cooperation with the U4C, [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]]) 02:48, 3 vasario 2025 (EET) </div> <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=28198931 sąrašą --> == Vaikų indėlis == Vis bando pasižaisti vaikai (mėgsta klonuotis), bet kažką į tą pusę išspausti išeina itin sunkiai. Ko išvis realu tikėtis iš vaikų? Kokį nesudėtingą straipsnelį (ypač apie kokį sportininką) kaip ir turėtų sugebėti parašyti (jei nėra pradinukai). Ar čia visgi misija neįmanoma, jei jau toli gražu ne naujokams vis dar kyla iššūkių net dėl gana elementarių techninių dalykų? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:32, 5 vasario 2025 (EET) == <span lang="en" dir="ltr"> Upcoming Language Community Meeting (Feb 28th, 14:00 UTC) and Newsletter</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="message"/> Hello everyone! [[File:WP20Symbols WIKI INCUBATOR.svg|right|frameless|150x150px|alt=An image symbolising multiple languages]] We’re excited to announce that the next '''Language Community Meeting''' is happening soon, '''February 28th at 14:00 UTC'''! If you’d like to join, simply sign up on the '''[[mw:Wikimedia_Language_and_Product_Localization/Community_meetings#28_February_2025|wiki page]]'''. This is a participant-driven meeting where we share updates on language-related projects, discuss technical challenges in language wikis, and collaborate on solutions. In our last meeting, we covered topics like developing language keyboards, creating the Moore Wikipedia, and updates from the language support track at Wiki Indaba. '''Got a topic to share?''' Whether it’s a technical update from your project, a challenge you need help with, or a request for interpretation support, we’d love to hear from you! Feel free to '''reply to this message''' or add agenda items to the document '''[[etherpad:p/language-community-meeting-feb-2025|here]]'''. Also, we wanted to highlight that the sixth edition of the Language & Internationalization newsletter (January 2025) is available here: [[:mw:Special:MyLanguage/Wikimedia Language and Product Localization/Newsletter/2025/January|Wikimedia Language and Product Localization/Newsletter/2025/January]]. This newsletter provides updates from the October–December 2024 quarter on new feature development, improvements in various language-related technical projects and support efforts, details about community meetings, and ideas for contributing to projects. To stay updated, you can subscribe to the newsletter on its wiki page: [[:mw:Wikimedia Language and Product Localization/Newsletter|Wikimedia Language and Product Localization/Newsletter]]. We look forward to your ideas and participation at the language community meeting, see you there! <section end="message"/> </div> <bdi lang="en" dir="ltr">[[User:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]]</bdi> 10:29, 22 vasario 2025 (EET) <!-- User:SSethi (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=28217779 sąrašą --> == CEE Hub Microgrant Programme - 2025 round == '''[[:m:Wikimedia CEE Hub/Microgrants|CEE Hub Microgrant programme]]''' is open for submissions from the communities across Central and Eastern Europe (as well as Central Asia, and Farsi contributors that live in these regions). The CEE Hub Microgrant programme will fund projects ranging from 50 to 700 EUR. Please read the criteria and other details with the programme. '''[https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdscTZ9EPNjHhU0r7hUHNwntX34Wrk8ieiHemk_clB9VI3PfQ/viewform Application form]''' is accessible on the Meta page where you will need to answer a few simple questions. You can find a list of the applications for the programme from 2024 [[:m:Wikimedia CEE Hub/Microgrants/Applications 2024|on this page]], so you will get a sense of what other communities asked for funds. If you have any questions, please let us know ([[:m:Wikimedia CEE Hub/Communication|contact us]]). We are waiting for your submissions! --[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 15:35, 24 vasario 2025 (EET) <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=28306207 sąrašą --> == Universal Code of Conduct annual review: proposed changes are available for comment == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> My apologies for writing in English. {{Int:Please-translate}}. I am writing to you to let you know that [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Annual_review/Proposed_Changes|proposed changes]] to the [[foundation:Special:MyLanguage/Policy:Universal_Code_of_Conduct/Enforcement_guidelines|Universal Code of Conduct (UCoC) Enforcement Guidelines]] and [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Charter|Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C) Charter]] are open for review. '''[[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Annual_review/Proposed_Changes|You can provide feedback on suggested changes]]''' through the [[d:Q614092|end of day]] on Tuesday, 18 March 2025. This is the second step in the annual review process, the final step will be community voting on the proposed changes. [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Annual_review|Read more information and find relevant links about the process on the UCoC annual review page on Meta]]. The [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee]] (U4C) is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the UCoC. This annual review was planned and implemented by the U4C. For more information and the responsibilities of the U4C, [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Charter|you may review the U4C Charter]]. Please share this information with other members in your community wherever else might be appropriate. -- In cooperation with the U4C, [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] 20:51, 7 kovo 2025 (EET) </div> <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=28307738 sąrašą --> == 2142 m. == Užmačiau, kad Vikitekoje sau ramiausiai ruošiasi net ir pakankamai tolimai ateičiai - 2142 m. ([[:commons:Category:Undelete in 2142]]). Na, ruoštis viena, o kas realu (kad 2142 m. bus ten ką atkurti kažkaip nesitiki)? Kiek ilgai Vikipedija gali gyvuoti tokiu formatu, kai redaguoti gali bet kas? Apie grėsmes yra rašinėlis en wiki ([[:en:Wikipedia:Threats to Wikipedia]]). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:25, 9 kovo 2025 (EET) :Dėl kategorijų, tai ten smulkmė. O jūsų paliesta problema, kad Vikipedija gali redaguoti bet kas – ne tik aktuali, bet fundamentali ir, sakyčiau, pagrindinė Vikipedijos problema. Tačiau diskusija lietuviškosios Vikipedijos "būrelyje" beprasmė. Tam reikėtų [[Wikimedia Foundation]] reformų. Pradžiai galite mėginti telkti bendruomenę, kad dalyvautų [https://meta.wikimedia.org/wiki/Wikimedia_Foundation_elections WMF rinkimuose]. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 23:18, 9 kovo 2025 (EET) ::Taip, diskusija čia nieko apčiuopiamo neduos. Na, nemaža dalis naudotojų, sakyčiau, yra vadinamieji ''[[:meta:Exopedianism|exopedians]]'', apsiriboja straipsnių rašymu ir pildymu (dažnai savo gana nišinėmis temomis), kažkas daugiau nelabai įdomu, o gal ir ne visai suprantama. Žmonių būna visokių, kai kurie išvis nepageidauja bendravimo su kitais dalyviais. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:16, 10 kovo 2025 (EET) :::Angliškosios Wikipedia bendruomenė milžiniška, tad dalyvaujančių WMF veikloje netrūksta, tačiau tai biurokratinė organizacija kur iniciatyvos (ypač, jei radikalesnės) kelią skinasi sunkiai. Vėl gi, pradžiai siūlyčiau geriau suformuluoti kažkokią strategiją ką būtų galima nuveikti su lietuviška Vikipedija, pvz. mėginti pritraukti naujų redaktorių. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 13:50, 10 kovo 2025 (EET) == An improved dashboard for the Content Translation tool == <div lang="en" dir="ltr"> {{Int:hello}} Wikipedians, Apologies as this message is not in your language, {{Int:please-translate}}. The [[mediawikiwiki:Special:MyLanguage/Wikimedia_Language_and_Product_Localization|Language and Product Localization team]] has improved the [https://test.wikipedia.org/w/index.php?title=Special:ContentTranslation&filter-type=automatic&filter-id=previous-edits&active-list=suggestions&from=en&to=es Content Translation dashboard] to create a consistent experience for all contributors using mobile and desktop devices. The improved translation dashboard allows all logged-in users of the tool to enjoy a consistent experience regardless of their type of device. With a harmonized experience, logged-in desktop users now have access to the capabilities shown in the image below. [[file:Content_Translation_new-dashboard.png|alt=|center|thumb|576x576px|Notice that in this screenshot, the new dashboard allows: Users to adjust suggestions with the "For you" and "...More" buttons to select general topics or community-created collections (like the example of Climate topic).  Also, users can use translation to create new articles (as before) and expand existing articles section by section. You can see how suggestions are provided in the new dashboard  in two groups ("Create new pages" and "Expand with new sections")-one for each activity.]] [[File:Content_Translation_dashboard_on_desktop.png|alt=|center|thumb|577x577px|In the current dashboard, you will notice that you can't adjust suggestions to select topics or community-created collections. Also, you can't expand on existing articles by translating new sections.]] We will implement [[mw:Special:MyLanguage/Content translation#Improved translation experience|this improvement]] on your wiki '''on Monday, March 17th, 2025''' and remove the current dashboard '''by May 2025'''. Please reach out with any questions concerning the dashboard in this thread. Thank you! On behalf of the Language and Product Localization team. </div> <bdi lang="en" dir="ltr">[[User:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]]</bdi> 04:56, 13 kovo 2025 (EET) <!-- User:UOzurumba (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:UOzurumba_(WMF)/sandbox_CX_Unified_dashboard_announcement_list_1&oldid=28382282 sąrašą --> == Your wiki will be in read-only soon == <section begin="server-switch"/><div class="plainlinks"> [[:m:Special:MyLanguage/Tech/Server switch|Skaitykite žinutę kita kalba]] • [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-Tech%2FServer+switch&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}] [[foundation:|Vikimedijos fondas]] perjungs srautą tarp savo duomenų centrų. Šis bandymas užtikrins, ar Vikipedija ir kiti Vikimedijos fondo projektai veiks po nelaimingo atsitikimo. <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">All traffic will switch on '''{{#time:j xg|2025-03-19|en}}'''.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">The switch will start at '''[https://zonestamp.toolforge.org/{{#time:U|2025-03-19T14:00|en}} {{#time:H:i e|2025-03-19T14:00}}]'''.</span> Dėja, dėl [[mw:Special:MyLanguage/Manual:What is MediaWiki?|„MediaWiki“]] programos limitacijų, visi redagavimai sustos, kai perėjimas vyks. Mes atsiprašome už šiuos nesklandumus ir stengiamės sumažinti jų poveikį. <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">A banner will be displayed on all wikis 30 minutes before this operation happens.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">This banner will remain visible until the end of the operation.</span> '''<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">You will be able to read, but not edit, all wikis for a short period of time.</span>''' *<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">You will not be able to edit for up to an hour on {{#time:l j xg Y|2025-03-19|en}}.</span> *<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">If you try to edit or save during these times, you will see an error message.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">We hope that no edits will be lost during these minutes, but we can't guarantee it.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">If you see the error message, then please wait until everything is back to normal.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Then you should be able to save your edit.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">But, we recommend that you make a copy of your changes first, just in case.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">''Other effects'':</span> *<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Background jobs will be slower and some may be dropped.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Red links might not be updated as quickly as normal.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">If you create an article that is already linked somewhere else, the link will stay red longer than usual.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Some long-running scripts will have to be stopped.</span> * <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">We expect the code deployments to happen as any other week.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">However, some case-by-case code freezes could punctually happen if the operation require them afterwards.</span> * <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">[[mw:Special:MyLanguage/GitLab|GitLab]] will be unavailable for about 90 minutes.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">This project may be postponed if necessary.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">You can [[wikitech:Switch_Datacenter|read the schedule at wikitech.wikimedia.org]].</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Any changes will be announced in the schedule.</span> '''<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Please share this information with your community.</span>'''</div><section end="server-switch"/> <bdi lang="en" dir="ltr">[[User:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]]</bdi> 01:14, 15 kovo 2025 (EET) <!-- User:Quiddity (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=28307742 sąrašą --> == CEE Spring 2025 == Sveiki! Netrukus prasideda tarptautinis "CEE Spring" konkursas. Sukūriau vietinį puslapį dalyviams [[Vikipedija:CEE Spring 2025|čia]]. Kviečiu prisijungti! [[Naudotojas:Renvoy|Renvoy]] ([[Naudotojo aptarimas:Renvoy|aptarimas]]) 23:32, 19 kovo 2025 (EET) == Final proposed modifications to the Universal Code of Conduct Enforcement Guidelines and U4C Charter now posted == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> The proposed modifications to the [[foundation:Special:MyLanguage/Policy:Universal_Code_of_Conduct/Enforcement_guidelines|Universal Code of Conduct Enforcement Guidelines]] and the U4C Charter [[m:Universal_Code_of_Conduct/Annual_review/2025/Proposed_Changes|are now on Meta-wiki for community notice]] in advance of the voting period. This final draft was developed from the previous two rounds of community review. Community members will be able to vote on these modifications starting on 17 April 2025. The vote will close on 1 May 2025, and results will be announced no later than 12 May 2025. The U4C election period, starting with a call for candidates, will open immediately following the announcement of the review results. More information will be posted on [[m:Special:MyLanguage//Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Election|the wiki page for the election]] soon. Please be advised that this process will require more messages to be sent here over the next two months. The [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C)]] is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the UCoC. This annual review was planned and implemented by the U4C. For more information and the responsibilities of the U4C, you may [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Charter|review the U4C Charter]]. Please share this message with members of your community so they can participate as well. -- In cooperation with the U4C, [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User_talk:Keegan (WMF)|talk]]) 05:04, 4 balandžio 2025 (EEST) </div> <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=28469465 sąrašą --> == Wikidata and Sister Projects: An online community event == ''(Apologies for posting in English)'' Hello everyone, I am excited to share news of an upcoming online event called '''[[d:Event:Wikidata_and_Sister_Projects|Wikidata and Sister Projects]]''' celebrating the different ways Wikidata can be used to support or enhance with another Wikimedia project. The event takes place over 4 days between '''May 29 - June 1st, 2025'''. We would like to invite speakers to present at this community event, to hear success stories, challenges, showcase tools or projects you may be working on, where Wikidata has been involved in Wikipedia, Commons, WikiSource and all other WM projects. If you are interested in attending, please [[d:Special:RegisterForEvent/1291|register here]]. If you would like to speak at the event, please fill out this Session Proposal template on the [[d:Event_talk:Wikidata_and_Sister_Projects|event talk page]], where you can also ask any questions you may have. I hope to see you at the event, in the audience or as a speaker, - [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 12:18, 11 balandžio 2025 (EEST) <!-- User:Danny Benjafield (WMDE)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Danny_Benjafield_(WMDE)/MassMessage_Send_List&oldid=28525705 sąrašą --> == Be part of the next CEE Catch Up about Global Trends == Hi everyone, We want to announce the ninth '''[[:m:Wikimedia CEE Hub/Catch up|CEE Catch Up]]''' session, which will be dedicated to the Foundation Annual Planning Workshop focused on [[diffblog:2025/03/04/global-trends-2025/|'''global trends that are affecting our movement''']]. The session will take place on 23^rd of April 2025, 18:00-19:00 CEST (check your local time [https://zonestamp.toolforge.org/1745424000 here]). Together (the CEE Communities and the Wikimedia Foundation staff) we will discuss the trends related to our projects, our readers and editors. We will explore how those trends show up in the CEE context and discuss what our projects need to address those trends, and how we can support them. You will also have the opportunity to ask questions to the Wikimedia Foundation staff about the work being planned as part of the annual plan that runs from July 2025 to June 2026. '''<u>''[[Wikimedia CEE Hub/Catch up|Join us at the Next CEE Catch up]]!''</u>''' --[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 20:19, 14 balandžio 2025 (EEST) (on behalf of the CEE Catch Up team) <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=28546550 sąrašą --> ==[[Belcio tarptautinis oro uostas]]== Prašome paaiškinti, kodėl jūs ištrynėte straipsnį su šaltiniais ir tinkamai wikified?--[[Naudotojas:Aviapassion|Aviapassion]] ([[Naudotojo aptarimas:Aviapassion|aptarimas]]) 10:16, 15 balandžio 2025 (EEST) :Prašome paaiškinti, kodėl bandote rašyti kalba, kurios visai nesuprantate? --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:41, 15 balandžio 2025 (EEST) :: Nesu tikras, ar jūsų klausimas atitinka kokią nors Vikipedijos taisyklę. Ar galėtumėte lengviau padėti patobulinti straipsnio formuluotę, jei pastebėjote kokių nors klaidų?--[[Naudotojas:Aviapassion|Aviapassion]] ([[Naudotojo aptarimas:Aviapassion|aptarimas]]) 11:21, 15 balandžio 2025 (EEST) == Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2025: Invitation == <div lang="en" dir="ltr"> [[File:UCDM 2025 general.png|180px|right]] {{int:please-translate}} Hello, dear Wikipedians!<br/> [[:m:Special:MyLanguage/Wikimedia Ukraine|Wikimedia Ukraine]], in cooperation with the [[:en:Ministry of Foreign Affairs of Ukraine|MFA of Ukraine]] and [[:en:Ukrainian Institute|Ukrainian Institute]], has launched the fifth edition of writing challenge "'''[[:m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2025|Ukraine's Cultural Diplomacy Month]]'''", which lasts from '''14th April''' until '''16th May 2025'''. The campaign is dedicated to famous Ukrainian artists of cinema, music, literature, architecture, design, and cultural phenomena of Ukraine that are now part of world heritage. We accept contributions in every language! The most active contesters will receive prizes. If you are interested in coordinating long-term community engagement for the campaign and becoming a local ambassador, we would love to hear from you! Please let us know your interest. <br/> We invite you to take part and help us improve the coverage of Ukrainian culture on Wikipedia in your language! Also, we plan to set up a [[:m:CentralNotice/Request/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2025|banner]] to notify users of the possibility to participate in such a challenge! [[:m:User:OlesiaLukaniuk (WMUA)|OlesiaLukaniuk (WMUA)]] ([[:m:User talk:OlesiaLukaniuk (WMUA)|talk]]) </div> 19:11, 16 balandžio 2025 (EEST) <!-- User:Hide on Rosé@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:OlesiaLukaniuk_(WMUA)/list_of_wikis&oldid=28552112 sąrašą --> == Vote now on the revised UCoC Enforcement Guidelines and U4C Charter == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> The voting period for the revisions to the Universal Code of Conduct Enforcement Guidelines ("UCoC EG") and the UCoC's Coordinating Committee Charter is open now through the end of 1 May (UTC) ([https://zonestamp.toolforge.org/1746162000 find in your time zone]). [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Annual_review/2025/Voter_information|Read the information on how to participate and read over the proposal before voting]] on the UCoC page on Meta-wiki. The [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C)]] is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the UCoC. This annual review of the EG and Charter was planned and implemented by the U4C. Further information will be provided in the coming months about the review of the UCoC itself. For more information and the responsibilities of the U4C, you may [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Charter|review the U4C Charter]]. Please share this message with members of your community so they can participate as well. In cooperation with the U4C -- [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User_talk:Keegan (WMF)|talk]]) 03:34, 17 balandžio 2025 (EEST) </div> <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=28469465 sąrašą --> == Sub-referencing: User testing == <div lang="en" dir="ltr"> [[File:Sub-referencing reuse visual.png|400px|right]] <small>''Apologies for writing in English, please help us by providing a translation below''</small> Hi I’m Johannes from [[:m:Wikimedia Deutschland|Wikimedia Deutschland]]'s [[:m:WMDE Technical Wishes|Technical Wishes team]]. We are making great strides with the new [[:m:WMDE Technical Wishes/Sub-referencing|sub-referencing feature]] and we’d love to invite you to take part in two activities to help us move this work further: #'''Try it out and share your feedback''' #:[[:m:WMDE Technical Wishes/Sub-referencing# Test the prototype|Please try]] the updated ''wikitext'' feature [https://en.wikipedia.beta.wmflabs.org/wiki/Sub-referencing on the beta wiki] and let us know what you think, either [[:m:Talk:WMDE Technical Wishes/Sub-referencing|on our talk page]] or by [https://greatquestion.co/wikimediadeutschland/talktotechwish booking a call] with our UX researcher. #'''Get a sneak peak and help shape the ''Visual Editor'' user designs''' #:Help us test the new design prototypes by participating in user sessions – [https://greatquestion.co/wikimediadeutschland/gxk0taud/apply sign up here to receive an invite]. We're especially hoping to speak with people from underrepresented and diverse groups. If that's you, please consider signing up! No prior or extensive editing experience is required. User sessions will start ''May 14th''. We plan to bring this feature to Wikimedia wikis later this year. We’ll reach out to wikis for piloting in time for deployments. Creators and maintainers of reference-related tools and templates will be contacted beforehand as well. Thank you very much for your support and encouragement so far in helping bring this feature to life! </div> <bdi lang="en" dir="ltr">[[User:Johannes Richter (WMDE)|Johannes Richter (WMDE)]] ([[User talk:Johannes Richter (WMDE)|talk]])</bdi> 18:03, 28 balandžio 2025 (EEST) <!-- User:Johannes Richter (WMDE)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Johannes_Richter_(WMDE)/Sub-referencing/massmessage_list&oldid=28628657 sąrašą --> == Balsavimas dėl siūlomų Universaliojo kodekso (UCoC) vykdymo gairių ir U4C nuostatų pakeitimų. == <section begin="announcement-content" /> Universaliojo elgesio kodekso (UCoC) vykdymo gairių ir U4C chartijos pataisų balsavimo laikotarpis baigiasi 2025 m. gegužės 1 d. 23:59 UTC laiku ([https://zonestamp.toolforge.org/1746162000 find in your time zone]). [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Annual review/2025/Voter information|Prieš balsuojant skaitykite informaciją apie dalyvavimo procesą bei pateiktus pasiūlymus]] Meta-viki svetainėje, UCoC puslapyje. [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee|Universaliojo kodekso koordinavimo komitetas (U4C)]] yra grupė, skirta užtikrinti sąžiningą ir nuoseklų Universaliojo kodekso (UCoC) vykdymą. Šis metinis vertinimas buvo suplanuotas ir įgyvendintas U4C. Norėdami gauti daugiau informacijos apie U4C atsakomybes, galite [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Charter|peržiūrėti U4C nuostatas]]. Kviečiame pasidalinti šia žinute su bendruomenės nariais, kad jie taip pat galėtų dalyvauti. Bendradarbiaujant su U4C -- <section end="announcement-content" /> <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]]) 06:41, 29 balandžio 2025 (EEST)</div> <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=28618011 sąrašą --> == We will be enabling the new Charts extension on your wiki soon! == ''(Apologies for posting in English)'' Hi all! We have good news to share regarding the ongoing problem with graphs and charts affecting all wikis that use them. As you probably know, the [[:mw:Special:MyLanguage/Extension:Graph|old Graph extension]] was disabled in 2023 [[listarchive:list/wikitech-l@lists.wikimedia.org/thread/EWL4AGBEZEDMNNFTM4FRD4MHOU3CVESO/|due to security reasons]]. We’ve worked in these two years to find a solution that could replace the old extension, and provide a safer and better solution to users who wanted to showcase graphs and charts in their articles. We therefore developed the [[:mw:Special:MyLanguage/Extension:Chart|Charts extension]], which will be replacing the old Graph extension and potentially also the [[:mw:Extension:EasyTimeline|EasyTimeline extension]]. After successfully deploying the extension on Italian, Swedish, and Hebrew Wikipedia, as well as on MediaWiki.org, as part of a pilot phase, we are now happy to announce that we are moving forward with the next phase of deployment, which will also include your wiki. The deployment will happen in batches, and will start from '''May 6'''. Please, consult [[:mw:Special:MyLanguage/Extension:Chart/Project#Deployment Timeline|our page on MediaWiki.org]] to discover when the new Charts extension will be deployed on your wiki. You can also [[:mw:Special:MyLanguage/Extension:Chart|consult the documentation]] about the extension on MediaWiki.org. If you have questions, need clarifications, or just want to express your opinion about it, please refer to the [[:mw:Special:MyLanguage/Extension_talk:Chart/Project|project’s talk page on Mediawiki.org]], or ping me directly under this thread. If you encounter issues using Charts once it gets enabled on your wiki, please report it on the [[:mw:Extension_talk:Chart/Project|talk page]] or at [[phab:tag/charts|Phabricator]]. Thank you in advance! -- [[User:Sannita (WMF)|User:Sannita (WMF)]] ([[User talk:Sannita (WMF)|talk]]) 18:07, 6 gegužės 2025 (EEST) <!-- User:Sannita (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Sannita_(WMF)/Mass_sending_test&oldid=28663781 sąrašą --> == Klausimas == Laba diena, aš noriu draugiškai padiskutuoti ir paklausti, kodėl straipsnyje apie homoseksualumą nėra priimta rašyti apie tai, kad yra krūvos pedofilų, kurie tvirkina tą pačią lytį (pavyzdys: K. Bartoševičius, kuris tvirkino berniukų choro narius), tačiau yra visiškai priimtina į straipsnį apie nesavanorišką celibatą sudėti informaciją apie bendruomenes, kaltinamas terorizmo skatinimu? Gal galite man prašau paaiškinti, nes aš nesuprantu logikos. Taip pat kas liečia šias temas pastebėjau tikrai prastą straipsnių kokybę. Norėčiau juos pagerinti, tačiau šiuo metu laisvo laiko tam turiu labai mažai. Kažkodėl trinate naujokų straipsnius, įrašus ir pan. Gal galėtumėte prašau plačiau aprašyti Vikipedijos standartus, kad aš galėčiau ateityje straipsnius pataisyti tinkamai? Turiu omenyje tokius dalykus, kaip, pvz.: apie meilės drovumą yra pateikiamas tik vieno autoriaus teorija apie vyrus, tačiau visiškai nėra kalbama apie moteris (ir straipsnyje labai pasikartoja, kad yra kalbama būtent apie vyrus) ir pan. Turint omenyje, kad apie lietuvišką Vikipediją žmonės dažnai atsiliepia neigiamai, kad ji yra neinformatyvi, galbūt nereikėtų trinti tiek daug naujokų straipsnių, jeigu būtų duodamas atgalinis ryšys dėl reikalingų pataisymų ir būtų labai aiškūs kriterijai, kaip informacijos pateikimas turi atrodyti. Ačiū, kad išklausėte ir taip pat labai lauksiu loginio paaiškinimo dėl mano pirmos pastraipos, nes savo aplinkoje turiu/turėjau virš 10 gyvenančių nesavanoriškame celibate ir teroristų jie nepriminė. [[Naudotojas:Labasaskrabas|Labasaskrabas]] ([[Naudotojo aptarimas:Labasaskrabas|aptarimas]]) 21:19, 9 gegužės 2025 (EEST) :[[VP:NP]]. [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] ([[Naudotojo aptarimas:Vardaitis Pavardaitis|aptarimas]]) 21:21, 9 gegužės 2025 (EEST) :Sveiki. Pradžiai siūlyčiau susipažinti su [[Pagalba:Turinys]]. Be abejo, ir patys matome, kad daugelis straipsnių neinformatyvūs, nemažai straipsnių svarbiomis temomis iš viso nėra (tarkim, [[paralyžius]]). Nusistovėjusi politika tokia, kad autovertimai, reklamos ir pan. trinami išsyk, labai prasti vertimai paprastai kažkiek pastovi. Nėra taip, kad naujokų straipsniai visiškai negailestingai trinami, tiesiog dažnu atveju naujokui nepavyksta sukurti bent jau pusėtino straipsnio. Ką turime daryti, jei retas sakinys rišlus? [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:42, 9 gegužės 2025 (EEST) ::Ačiū labai už atsakymą į šitą klausimą, bet dar neatsakėte į patį pirmą. [[Naudotojas:Labasaskrabas|Labasaskrabas]] ([[Naudotojo aptarimas:Labasaskrabas|aptarimas]]) 21:45, 10 gegužės 2025 (EEST) ::Iš tikrųjų, prisipažinsiu, esu neapsisprendusi, kaip geriau daryti su šia informacija, gal gerai palikti taip, kaip šiuo metu yra. Reikia galvoti ne tik apie tai, kad straipsnis egzistuotų, bet ir kaip jis veikia viešąją nuomonę. Nes žodis labai paplitęs. Pvz., aš reddit beveik niekada nesilankau, bet iš neturėjimo ką veikti kartais prisėsdavau ir esu pastebėjusi, kad ten labai daug šį žodį vartoja. Ir po serialo "Adolescence" šis žodis labai išplito. Geriau palikti šiuo metu kaip yra, nes nenoriu bloginti nekaltų ir su grupuotėm nesusijusių vienišų žmonių situacijos. [[Naudotojas:Labasaskrabas|Labasaskrabas]] ([[Naudotojo aptarimas:Labasaskrabas|aptarimas]]) 22:03, 10 gegužės 2025 (EEST) :::Dėl pirmo klausimo jau rašiau - perskaitykite [[Vikipedija:Neutralus požiūris]], taip pat [[Vikipedija:Enciklopedinis stilius]]. Tokie teiginiai visiškai nėra neutralūs ir neenciklopedinio stiliaus, o reiškia - netinka Vikipedijai. [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] ([[Naudotojo aptarimas:Vardaitis Pavardaitis|aptarimas]]) 10:21, 11 gegužės 2025 (EEST) :::Vikipedijoje pateikiamos enciklopedinės žinios, nuomonės formavimas nėra jos uždavinys, čia ne socialinis tinklas. Na, o ką ten rašo visokiuose reddituose, nereikėtų pernelyg sureikšminti, soc. tinklai realybės neatspindi. Tarp mėgėjų labai aktyviai reikštis soc. tinkluose gali būti visokių abejotino adekvatumo veikėjų. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:42, 11 gegužės 2025 (EEST) :::Ir dar vienas dalykėlis – straipsnis Vikipedijoje turėtų tik pateikti informaciją ir tiek, o ne „veikti viešiąją nuomonę“. Paskaitykite gal dar [[VP:5S]], ten apie nuomonių formavimą irgi paminėta. [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] ([[Naudotojo aptarimas:Vardaitis Pavardaitis|aptarimas]]) 11:11, 11 gegužės 2025 (EEST) == Registration for the Wikimedia CEE Meeting 2025 is open == Dear all,               The Organising Committee of the [[metawiki:Wikimedia CEE Meeting 2025|Wikimedia CEE Meeting 2025]] is delighted to announce the opening of the registration for this year's conference. Affiliation and community delegates can register for the meeting until '''June 15th'''. All other self-funded participants can register until July 31st. The registration and scholarship application form which runs on Pretix, a free, open-sourced third-party platform that helps organize and manage events, can be found [https://pretix.eu/wikimedia-events/wmcee-2025/ here]. Details on how to select delegates and the selection process can be found on the [[metawiki:Wikimedia CEE Meeting 2025/Registration|registration page]]. Please keep in mind that the official language of the conference is English and interpreting services will not be available. If you encounter any issues while registering, or have questions about the registration process, feel free to contact the coordination team via [mailto:wmceem2025@wikimedia.gr wmceem2025@wikimedia.gr]. Your swift replies will be appreciated, as they will help us conduct an efficient booking process. Best regards,       On behalf of '''Wikimedia CEE Meeting 2025 Organising Team''' [[Naudotojas:MARKELLOS|MARKELLOS]] ([[Naudotojo aptarimas:MARKELLOS|aptarimas]]) 21:36, 12 gegužės 2025 (EEST) == Demographic progress in table form for populated areas of Slovakia == I would like to add: Demographic progress in table form by places in Slovakia (Example: [[:simple:Prešov#Population]].). Anyone against? This is part of a multi-"project" ([[:wikidata:Q132395970|Modul:SK]] & [[:wikidata:Q132395973|Template:SK]]). [[Naudotojas:Dušan Kreheľ|Dušan Kreheľ]] ([[Naudotojo aptarimas:Dušan Kreheľ|aptarimas]]) 13:07, 13 gegužės 2025 (EEST) == Seseriniai projektai == Būtų gerai dažniau užmesti akį, kas dedasi seseriniuose projektuose, ypač [[Vikicitatos]]e. Jei Vikipedijos bendruomenė labai maža, tai ten iš esmės išvis nieko nebėra. Pastebėjau, kad {{ats|Vardaitis Pavardaitis}} ir {{ats|Normantas Bataitis}} kartais atkreipia dėmesį, gal kaip nors išeitų rasti laiko kasdien peržvelgti naujausius keitimus? Dažniausiai nieko nevyksta, bet laikas nuo laiko vandalizmų pasitaiko. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:29, 14 gegužės 2025 (EEST) :Šiuo metu ir Vikipedijai laiko ir jėgų nelabai turiu, ką jau ten kalbėti apie tas citatas... Bet bandysiu dažniau užmesti akį, gal karts nuo karto gausis ir straipsniuką kokį nors parašyti. [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] ([[Naudotojo aptarimas:Vardaitis Pavardaitis|aptarimas]]) 09:51, 14 gegužės 2025 (EEST) ::Tai pagal galimybes. Ten būna koks vienas kitas vandalizmas per mėnesį, daug laiko skirti nereikia. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:57, 14 gegužės 2025 (EEST) Na, tai, manau, bendrom jėgom kaip nors gyvybę palaikyti kol kas pavyks. Sakyčiau, būtų logiška tokiuose itin mažuose projektuose neleisti redaguoti anonimams. Vis vien jokio teigiamo anonimų indėlio ten praktiškai nėra. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:25, 17 gegužės 2025 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr">Call for Candidates for the Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C)</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> The results of voting on the Universal Code of Conduct Enforcement Guidelines and Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C) Charter is [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Annual review/2025#Results|available on Meta-wiki]]. You may now [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2025/Candidates|submit your candidacy to serve on the U4C]] through 29 May 2025 at 12:00 UTC. Information about [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2025|eligibility, process, and the timeline are on Meta-wiki]]. Voting on candidates will open on 1 June 2025 and run for two weeks, closing on 15 June 2025 at 12:00 UTC. If you have any questions, you can ask on [[m:Talk:Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Election/2025|the discussion page for the election]]. -- in cooperation with the U4C, </div><section end="announcement-content" /> </div> <bdi lang="en" dir="ltr">[[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User_talk:Keegan (WMF)|aptarimas]])</bdi> 01:07, 16 gegužės 2025 (EEST) <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=28618011 sąrašą --> == Sigitas Mitkus == Apologies for writing in English! Can someone check whether the Sigitas Mitkus working for Lithuania's Ministry of Foreign Affairs – see [[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija#Dabartinė vadovybė|here]] – is the same person as the engineer [[Sigitas Mitkus]]? There are some images depicting Sigitas Mitkus from Foreign Affairs here: [[:c:Category:Întrevederea președintei Comisiei politică externă și integrare europeană, Ina Coșeru, cu viceministrul Afacerilor Externe al Republicii Lituania, Sigitas Mitkus (2025-04-23)]] Thank you in advance! [[Naudotojas:Gikü|Gikü]] ([[Naudotojo aptarimas:Gikü|aptarimas]]) 20:41, 17 gegužės 2025 (EEST) :{{ats|Gikü}} It's definitely not the same person, see [https://www.urm.lt/en/about-us/minister-and-senior-officials/936/vice-minister-s.-mitkus/d32 here]. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 21:06, 17 gegužės 2025 (EEST) :: Yes, viceminister was born on 1973 in Akmenė, engineer – on 1962 in Plungė. [[Naudotojas:Italas|Italas]] ([[Naudotojo aptarimas:Italas|aptarimas]]) 21:19, 17 gegužės 2025 (EEST) :::@[[user:Italas|Italas]]: Ačiū! [[Naudotojas:Gikü|Gikü]] ([[Naudotojo aptarimas:Gikü|aptarimas]]) 21:29, 17 gegužės 2025 (EEST) ::@[[user:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] Thank you very much! And also appreciate your [[:Special:Diff/7563146|link disambiguation]] (I was going to suggest it). I have created a Wikidata item for the Foreign Affairs guy: [[:d:Q134488954]]. Have a nice evening! [[Naudotojas:Gikü|Gikü]] ([[Naudotojo aptarimas:Gikü|aptarimas]]) 21:27, 17 gegužės 2025 (EEST) == Specialieji puslapiai == Navigacijoje prie įrankių lyg ir nebeliko nuorodos į specialiuosius puslapius. Ar aš čia kažko nepastebiu? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:52, 19 gegužės 2025 (EEST) :Kažkokie atnaujinimai, pridėjau rankiniu būdu. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:28, 19 gegužės 2025 (EEST) == RfC ongoing regarding Abstract Wikipedia (and your project) == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> ''(Apologies for posting in English, if this is not your first language)'' Hello all! We opened a discussion on Meta about a very delicate issue for the development of [[:m:Special:MyLanguage/Abstract Wikipedia|Abstract Wikipedia]]: where to store the abstract content that will be developed through functions from Wikifunctions and data from Wikidata. Since some of the hypothesis involve your project, we wanted to hear your thoughts too. We want to make the decision process clear: we do not yet know which option we want to use, which is why we are consulting here. We will take the arguments from the Wikimedia communities into account, and we want to consult with the different communities and hear arguments that will help us with the decision. The decision will be made and communicated after the consultation period by the Foundation. You can read the various hypothesis and have your say at [[:m:Abstract Wikipedia/Location of Abstract Content|Abstract Wikipedia/Location of Abstract Content]]. Thank you in advance! -- [[User:Sannita (WMF)|Sannita (WMF)]] ([[User talk:Sannita (WMF)|<span class="signature-talk">{{int:Talkpagelinktext}}</span>]]) 18:26, 22 gegužės 2025 (EEST) </div> <!-- User:Sannita (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Sannita_(WMF)/Mass_sending_test&oldid=28768453 sąrašą --> == Sveiki, tikiuosi netrukdau, bet man reikia pagalbos == Sveiki visi, parašiau straipsnio apie italų menininką juodraštį. https://lt.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:PamelaBertaccini/juodra%C5%A1tis Man reikia trumpai patikrinti, ar nėra gramatinių klaidų. Ar galėtumėte man padėti pataisyti šį projektą ir patikrinti, ar nėra klaidų? Arba pasakykite, kad viskas gerai, tada aš perkelsiu jį į tinkamą puslapį. Labai ačiū, tikiuosi, kad parašiau tinkamoje vietoje... [[Naudotojas:PamelaBertaccini|PamelaBertaccini]] ([[Naudotojo aptarimas:PamelaBertaccini|aptarimas]]) 18:55, 27 gegužės 2025 (EEST) == Proposal to enable the "Contribute" entry point in Lithuanian Wikipedia == {{Int:Hello}} Lithuanian Wikipedians, Apologies as this message is not in your language. {{Int:please-translate}}. The [[mediawikiwiki:Wikimedia_Language_and_Product_Localization|WMF Language and Product Localization]] team proposes enabling an entry point called "Contribute" to your Wikipedia. The [[:bn:বিশেষ:Contribute|Contribute]] entry point is based on collaborative work with other product teams in the Wikimedia Foundation on [[mediawikiwiki:Edit_Discovery|Edit discovery]], which validated the entry point as a persistent and constant path that contributors took to discover ways to contribute content in Wikipedia. Therefore, enabling this entry point in your Wikipedia will help contributors quickly discover available tools and immediately click to start using them. This entry point is designed to be a central point for discovering contribution tools in Lithuanian Wikipedia. '''Who can access it''' Once it is enabled in your Wikipedia, newcomers can access the entry point automatically by just logging into their account, click on the User drop-down menu and choose the "Contribute" icon, which takes you to another menu where you will find a self-guided description of what you can do to contribute content, as shown in the image below. An option to "view contributions" is also available to access the list of your contributions. [[Vaizdas:Mobile_Contribute_Page.png|Mobile Contribute Page]] [[Vaizdas:Mobile_contribute_menu_(detailed).png|Mobile contribute menu (detailed)]] For experienced contributors, the Contribute icon is not automatically shown in their User drop-down menu. They will still see the "Contributions" option unless they change it to the "Contribute" manually. We have gotten valuable feedback that helped us improve its discoverability. Now, it is ready to be enabled in other Wikis. One major improvement was to [[phab:T369041|make the entry point optional for experienced contributors]] who still want to have the "Contributions" entry point as default.           We plan to enable it '''on mobile''' for Wikis, where the Section translation tool is enabled. In this way, we will provide a main entry point to the mobile translation dashboard, and the exposure can still be limited by targeting only the mobile platform for now. If there are no objections to having the entry point for mobile users from your community, we will enable it by 10th June 2025. We welcome your feedback and questions in this thread on our proposal to enable it here. Suppose there are no objections, we will deploy the "Contribute" entry point in your Wikipedia. We look forward to your response soon. Thank you! On behalf of the WMF Language and Product Localization team. [[Naudotojas:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:UOzurumba (WMF)|aptarimas]]) 02:55, 28 gegužės 2025 (EEST) :{{ats|UOzurumba (WMF)}} The entry point seems to encourage the use of machine translations, which are not welcome in our Wiki (see [[#Balsavimas dėl turinio vertimo įrankio|our vote]] and [https://phabricator.wikimedia.org/T364073 our request to the WMF to disable machine translation in Content Translation Tool]). --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 08:04, 29 gegužės 2025 (EEST) :Yeah, it doesn't encourage to learn any useful skills, so what's even the point? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:45, 29 gegužės 2025 (EEST) :Thank you @[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] and @[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]], for your feedback. I would like to clarify what the Contribute entry point does and address your concerns. The Contribute entry point or menu is designed to be a hub or central place where contributors—especially newcomers—can discover the various ways to contribute to Wikipedia. It is not just access to the Content Translation tool; soon, it will be access to all available contribution tools on any Wikipedia where it is enabled. :Also, having '''the menu does not change the existing configuration of the Content translation tool in your Wiki'''. I can see the machine translation is disabled, and the Content translation tool is restricted for specific user groups; it will remain that way even if newcomers access the tool from the Contribute entry point. :Regarding encouragement to learn useful skills that Homo ergaster mentioned, when newcomers see the different tools available from the contribute menu, they will know the various ways they can contribute and choose which tool they want to use, clicking on any of the available button will take them to the tool which would provide more information they need to use it. :I hope the above information clarifies any misunderstanding about the Contribute entry point. Please let me know if you have any questions. :Best regards, :[[Naudotojas:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:UOzurumba (WMF)|aptarimas]]) 20:43, 30 gegužės 2025 (EEST) Tai taip išeina, kad automatinis vertimas pagal nutylėjimą visgi išjungtas. Na, kai kurie, matyt, patys įsijungė ar iš Google Translate įmetė. Kažkokios apčiuopiamos naudos tas išjungimas, sakyčiau, nedavė. Vis vien pats tokio įrankio buvimas neskatina pačiam įdėti pastangų, techninių dalykų ir tų neišmoksta. Apskritai čia, sakyčiau, platesnė problema: ir studentai piktnaudžiauja [[DI]], tingi stengtis ([https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/dirbtinis-intelektas-aukstajame-moksle-studentai-ir-profesoriai-ne-nepastebi-kai-su-juo-susiduria-1290-2072748]), prastas raštingumo lygis ([https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2474323/suaugusiuju-rastingumo-tyrimo-lietuvos-rezultatai-bado-akis-ka-sako-neuromokslininke]). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:35, 2 birželio 2025 (EEST) :Hello @[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] and @[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]], :I am following up on our previous conversation regarding the possibility of enabling the Contribute menu. I want to reiterate that '''introducing this menu will not alter the existing configuration of the Content Translation tool in your Wiki'''. :Additionally, I noticed that the tool is not used frequently in your Wiki. Last year, only 307 articles were added using the Content Translation tool out of 19,094 articles, and 15 of them were deleted. Since its deployment, the tool has contributed to the addition of a total of 1,800 articles to your Wiki. :Based on this data, I do not see evidence of abuse related to this tool in your community, and it seems that the mechanisms in place to prevent misuse are functioning effectively. Therefore, enabling the Contribute menu and having all the tools available in your Wiki in the menu, including Content translation, won't cause abuse. :As an outsider to your community, I may not know all the nuances, so I stand corrected in my thinking. :Once again, thank you for your feedback, and I look forward to your decision on this proposal. :[[Naudotojas:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:UOzurumba (WMF)|aptarimas]]) 04:44, 10 birželio 2025 (EEST) Nežinau, dėl manęs, jei naujovė automatinio vertimo tikrai neskatins, tai galėtų ir būti. Kaip kiti mano? --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 11:53, 10 birželio 2025 (EEST) :Na, manau, gali sau būti, nieko blogo nenutiks. O ar kažką gero duos? Kažin. Rašančiųjų mobiliaisiais vikikarjera kaip ir nesusiklosto. Šiais metais išvis dar neužsiregistravo nė vienas bent kiek perspektyvesnis naujokas. Nebent kažką praleidau?.. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:59, 10 birželio 2025 (EEST) ::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] and @[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]], since it is not an outright objection to enabling it. We will be proceeding with our proposal to deploy the Contribute menu in Lithuanian Wikipedia. Please let me know soon if you think otherwise. Thank you! ::[[Naudotojas:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:UOzurumba (WMF)|aptarimas]]) 21:06, 12 birželio 2025 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr">Wikimedia Foundation Board of Trustees 2025 Selection & Call for Questions</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''[[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation elections/2025/Announcement/Selection announcement|{{int:interlanguage-link-mul}}]] • [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Wikimedia Foundation elections/2025/Announcement/Selection announcement}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]'' Dear all, This year, the term of 2 (two) Community- and Affiliate-selected Trustees on the Wikimedia Foundation Board of Trustees will come to an end [1]. The Board invites the whole movement to participate in this year’s selection process and vote to fill those seats. The Elections Committee will oversee this process with support from Foundation staff [2]. The Governance Committee, composed of trustees who are not candidates in the 2025 community-and-affiliate-selected trustee selection process (Raju Narisetti, Shani Evenstein Sigalov, Lorenzo Losa, Kathy Collins, Victoria Doronina and Esra’a Al Shafei) [3], is tasked with providing Board oversight for the 2025 trustee selection process and for keeping the Board informed. More details on the roles of the Elections Committee, Board, and staff are here [4]. Here are the key planned dates: * May 22 – June 5: Announcement (this communication) and call for questions period [6] * June 17 – July 1, 2025: Call for candidates * July 2025: If needed, affiliates vote to shortlist candidates if more than 10 apply [5] * August 2025: Campaign period * August – September 2025: Two-week community voting period * October – November 2025: Background check of selected candidates * Board’s Meeting in December 2025: New trustees seated Learn more about the 2025 selection process - including the detailed timeline, the candidacy process, the campaign rules, and the voter eligibility criteria - on this Meta-wiki page [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia_Foundation_elections/2025|[link]]]. '''Call for Questions''' In each selection process, the community has the opportunity to submit questions for the Board of Trustees candidates to answer. The Election Committee selects questions from the list developed by the community for the candidates to answer. Candidates must answer all the required questions in the application in order to be eligible; otherwise their application will be disqualified. This year, the Election Committee will select 5 questions for the candidates to answer. The selected questions may be a combination of what’s been submitted from the community, if they’re alike or related. [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia_Foundation_elections/2025/Questions_for_candidates|[link]]] '''Election Volunteers''' Another way to be involved with the 2025 selection process is to be an Election Volunteer. Election Volunteers are a bridge between the Elections Committee and their respective community. They help ensure their community is represented and mobilize them to vote. Learn more about the program and how to join on this Meta-wiki page [[m:Wikimedia_Foundation_elections/2025/Election_volunteers|[link].]] Thank you! [1] https://meta.wikimedia.org/wiki/Wikimedia_Foundation_elections/2022/Results [2] https://foundation.wikimedia.org/wiki/Committee:Elections_Committee_Charter [3] https://foundation.wikimedia.org/wiki/Resolution:Committee_Membership,_December_2024 [4] https://meta.wikimedia.org/wiki/Wikimedia_Foundation_elections_committee/Roles [5] https://meta.wikimedia.org/wiki/Wikimedia_Foundation_elections/2025/FAQ [6] https://meta.wikimedia.org/wiki/Wikimedia_Foundation_elections/2025/Questions_for_candidates Best regards, Victoria Doronina Board Liaison to the Elections Committee Governance Committee<section end="announcement-content" /> </div> [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 06:07, 28 gegužės 2025 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=28618011 sąrašą --> == CEE Meeting 2025: call for session submissions == Hi everyone, The CEE Meeting 2025 programme committee wants to inform you that the deadline to submit a session proposal in the CEE Meeting is 31 May 2025, 23:59 CET. You can read more information about the process [[metawiki:Special:MyLanguage/Wikimedia_CEE_Meeting_2025/Submissions|here]] and [[metawiki:Wikimedia_CEE_Meeting_2025/Programme_development|here]]. We hope to see you in Thessaloniki! Best, Nikos [[Naudotojas:NikosLikomitros|NikosLikomitros]] ([[Naudotojo aptarimas:NikosLikomitros|aptarimas]]) 16:41, 28 gegužės 2025 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr"> Upcoming Deployment of the CampaignEvents Extension</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="message"/> Hello everyone, ''(Apologies for posting in English if English is not your first language. Please help translate to your language.)'' The Campaigns Product Team is planning a global deployment of the '''[[:mw:Help:Extension:CampaignEvents|CampaignEvents extension]]''' to all Wikipedias, including this wiki, during the '''week of June 23rd'''. This extension is designed to help organizers plan and manage events, WikiProjects, and other on-wiki collaborations - and to make these efforts more discoverable. The three main features of this extension are: * '''[[:m:Event_Center/Registration|Event Registration]]''': A simple way to sign up for events on the wiki. * '''[[:m:CampaignEvents/Collaboration_list|Collaboration List]]''': A global list of events and a local list of WikiProjects, accessible at '''[[:m:Special:AllEvents|Special:AllEvents]]'''. * '''[[:m:Campaigns/Foundation_Product_Team/Invitation_list|Invitation Lists]]''': A tool to help organizers find editors who might want to join, based on their past contributions. '''Note''': The extension comes with a new user right called '''"Event Organizer"''', which will be managed by administrators on this wiki. Organizer tools like Event Registration and Invitation Lists will only work if someone is granted this right. The Collaboration List is available to everyone immediately after deployment. The extension is already live on several wikis, including '''Meta, Wikidata, English Wikipedia''', and more ( [[m:CampaignEvents/Deployment_status#Current_Deployment_Status_for_CampaignEvents_extension| See the full deployment list]]) If you have any questions, concerns, or feedback, please feel free to share them on the [[m:Talk:CampaignEvents| extension talkpage]]. We’d love to hear from you before the rollout. Thank you! <section end="message"/> </div> <bdi lang="en" dir="ltr">[[User:Udehb-WMF|Udehb-WMF]] ([[User talk:Udehb-WMF|aptarimas]]) 19:47, 29 gegužės 2025 (EEST)</bdi> <!-- User:Udehb-WMF@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Udehb-WMF/sandbox/deployment_audience&oldid=28803829 sąrašą --> == Vote now in the 2025 U4C Election == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> Apologies for writing in English. {{Int:Please-translate}} Eligible voters are asked to participate in the 2025 [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee]] election. More information–including an eligibility check, voting process information, candidate information, and a link to the vote–are available on Meta at the [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Election/2025|2025 Election information page]]. The vote closes on 17 June 2025 at [https://zonestamp.toolforge.org/1750161600 12:00 UTC]. Please vote if your account is eligible. Results will be available by 1 July 2025. -- In cooperation with the U4C, [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]]) 02:00, 14 birželio 2025 (EEST) </div> <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=28848819 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Wikimedia Foundation Board of Trustees 2025 - Call for Candidates</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> :''<div class="plainlinks">[[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation elections/2025/Announcement/Call for candidates|{{int:interlanguage-link-mul}}]] • [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-{{urlencode:Wikimedia Foundation elections/2025/Announcement/Call for candidates}}&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}]</div> Hello all, The [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation elections/2025|call for candidates for the 2025 Wikimedia Foundation Board of Trustees selection is now open]] from June 17, 2025 – July 2, 2025 at 11:59 UTC [1]. The Board of Trustees oversees the Wikimedia Foundation's work, and each Trustee serves a three-year term [2]. This is a volunteer position. This year, the Wikimedia community will vote in late August through September 2025 to fill two (2) seats on the Foundation Board. Could you – or someone you know – be a good fit to join the Wikimedia Foundation's Board of Trustees? [3] Learn more about what it takes to stand for these leadership positions and how to submit your candidacy on [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation elections/2025/Candidate application|this Meta-wiki page]] or encourage someone else to run in this year's election. Best regards, Abhishek Suryawanshi<br /> Chair of the Elections Committee On behalf of the Elections Committee and Governance Committee [1] https://meta.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Wikimedia_Foundation_elections/2025/Call_for_candidates [2] https://foundation.wikimedia.org/wiki/Legal:Bylaws#(B)_Term. [3] https://meta.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Wikimedia_Foundation_elections/2025/Resources_for_candidates<section end="announcement-content" /> </div> [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 20:44, 17 birželio 2025 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=28866958 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Sister Projects Task Force reviews Wikispore and Wikinews</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="message"/> Dear Wikimedia Community, The [[m:Wikimedia Foundation Community Affairs Committee|Community Affairs Committee (CAC)]] of the Wikimedia Foundation Board of Trustees assigned [[m:Wikimedia Foundation Community Affairs Committee/Sister Projects Task Force|the Sister Projects Task Force (SPTF)]] to update and implement a procedure for assessing the lifecycle of Sister Projects – wiki [[m:Wikimedia projects|projects supported by Wikimedia Foundation (WMF)]]. A vision of relevant, accessible, and impactful free knowledge has always guided the Wikimedia Movement. As the ecosystem of Wikimedia projects continues to evolve, it is crucial that we periodically review existing projects to ensure they still align with our goals and community capacity. Despite their noble intent, some projects may no longer effectively serve their original purpose. '''Reviewing such projects is not about giving up – it's about responsible stewardship of shared resources'''. Volunteer time, staff support, infrastructure, and community attention are finite, and the non-technical costs tend to grow significantly as our ecosystem has entered a different age of the internet than the one we were founded in. Supporting inactive projects or projects that didn't meet our ambitions can unintentionally divert these resources from areas with more potential impact. Moreover, maintaining projects that no longer reflect the quality and reliability of the Wikimedia name stands for, involves a reputational risk. An abandoned or less reliable project affects trust in the Wikimedia movement. Lastly, '''failing to sunset or reimagine projects that are no longer working can make it much harder to start new ones'''. When the community feels bound to every past decision – no matter how outdated – we risk stagnation. A healthy ecosystem must allow for evolution, adaptation, and, when necessary, letting go. If we create the expectation that every project must exist indefinitely, we limit our ability to experiment and innovate. Because of this, SPTF reviewed two requests concerning the lifecycle of the Sister Projects to work through and demonstrate the review process. We chose Wikispore as a case study for a possible new Sister Project opening and Wikinews as a case study for a review of an existing project. Preliminary findings were discussed with the CAC, and a community consultation on both proposals was recommended. === Wikispore === The [[m:Wikispore|application to consider Wikispore]] was submitted in 2019. SPTF decided to review this request in more depth because rather than being concentrated on a specific topic, as most of the proposals for the new Sister Projects are, Wikispore has the potential to nurture multiple start-up Sister Projects. After careful consideration, the SPTF has decided '''not to recommend''' Wikispore as a Wikimedia Sister Project. Considering the current activity level, the current arrangement allows '''better flexibility''' and experimentation while WMF provides core infrastructural support. We acknowledge the initiative's potential and seek community input on what would constitute a sufficient level of activity and engagement to reconsider its status in the future. As part of the process, we shared the decision with the Wikispore community and invited one of its leaders, Pharos, to an SPTF meeting. Currently, we especially invite feedback on measurable criteria indicating the project's readiness, such as contributor numbers, content volume, and sustained community support. This would clarify the criteria sufficient for opening a new Sister Project, including possible future Wikispore re-application. However, the numbers will always be a guide because any number can be gamed. === Wikinews === We chose to review Wikinews among existing Sister Projects because it is the one for which we have observed the highest level of concern in multiple ways. Since the SPTF was convened in 2023, its members have asked for the community's opinions during conferences and community calls about Sister Projects that did not fulfil their promise in the Wikimedia movement.[https://commons.wikimedia.org/wiki/File:WCNA_2024._Sister_Projects_-_opening%3F_closing%3F_merging%3F_splitting%3F.pdf <nowiki>[1]</nowiki>][https://meta.wikimedia.org/wiki/Wikimedia_Foundation_Community_Affairs_Committee/Sister_Projects_Task_Force#Wikimania_2023_session_%22Sister_Projects:_past,_present_and_the_glorious_future%22 <nowiki>[2]</nowiki>][https://meta.wikimedia.org/wiki/WikiConvention_francophone/2024/Programme/Quelle_proc%C3%A9dure_pour_ouvrir_ou_fermer_un_projet_%3F <nowiki>[3]</nowiki>] Wikinews was the leading candidate for an evaluation because people from multiple language communities proposed it. Additionally, by most measures, it is the least active Sister Project, with the greatest drop in activity over the years. While the Language Committee routinely opens and closes language versions of the Sister Projects in small languages, there has never been a valid proposal to close Wikipedia in major languages or any project in English. This is not true for Wikinews, where there was a proposal to close English Wikinews, which gained some traction but did not result in any action[https://meta.wikimedia.org/wiki/Proposals_for_closing_projects/Closure_of_English_Wikinews <nowiki>[4]</nowiki>][https://meta.wikimedia.org/wiki/WikiConvention_francophone/2024/Programme/Quelle_proc%C3%A9dure_pour_ouvrir_ou_fermer_un_projet_%3F <nowiki>[5]</nowiki>, see section 5] as well as a draft proposal to close all languages of Wikinews[https://meta.wikimedia.org/wiki/Talk:Proposals_for_closing_projects/Archive_2#Close_Wikinews_completely,_all_languages? <nowiki>[6]</nowiki>]. [[:c:File:Sister Projects Taskforce Wikinews review 2024.pdf|Initial metrics]] compiled by WMF staff also support the community's concerns about Wikinews. Based on this report, SPTF recommends a community reevaluation of Wikinews. We conclude that its current structure and activity levels are the lowest among the existing sister projects. SPTF also recommends pausing the opening of new language editions while the consultation runs. SPTF brings this analysis to a discussion and welcomes discussions of alternative outcomes, including potential restructuring efforts or integration with other Wikimedia initiatives. '''Options''' mentioned so far (which might be applied to just low-activity languages or all languages) include but are not limited to: *Restructure how Wikinews works and is linked to other current events efforts on the projects, *Merge the content of Wikinews into the relevant language Wikipedias, possibly in a new namespace, *Merge content into compatibly licensed external projects, *Archive Wikinews projects. Your insights and perspectives are invaluable in shaping the future of these projects. We encourage all interested community members to share their thoughts on the relevant discussion pages or through other designated feedback channels. === Feedback and next steps === We'd be grateful if you want to take part in a conversation on the future of these projects and the review process. We are setting up two different project pages: [[m:Public consultation about Wikispore|Public consultation about Wikispore]] and [[m:Public consultation about Wikinews|Public consultation about Wikinews]]. Please participate between 27 June 2025 and 27 July 2025, after which we will summarize the discussion to move forward. You can write in your own language. I will also host a community conversation 16th July Wednesday 11.00 UTC and 17th July Thursday 17.00 UTC (call links to follow shortly) and will be around at Wikimania for more discussions. <section end="message"/> </div> -- [[User:Victoria|Victoria]] on behalf of the Sister Project Task Force, 23:57, 27 birželio 2025 (EEST) <!-- User:Johan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Johan_(WMF)/Sister_project_MassMassage_on_behalf_of_Victoria/Target_list&oldid=28911188 sąrašą --> == Pateiktas siūlymas papildyti Vikipedija:Patikrinamumas taisyklę == [[Vaizdas:Circle-information.svg|frameless|thumb|30px]] Šiuo metu yra pateiktas siūlymas dėl [[Vikipedija:Patikrinamumas]] papildymo t. y. naujos nuostatos pridėjimo. Prašome [[Vikipedijos_aptarimas:Patikrinamumas#Siūlymas:_nuostata_dėl_straipsnių_kokybės_vertinimų|susipažinti čia]]. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 17:27, 8 liepos 2025 (EEST) :Atkreipsiu dėmesį, kad šalia šio siūlymo taip pat yra teikimas skelbti [[Vikipedija:Kokybė]] gaire. Prašome susipažinti čia [[Vikipedijos aptarimas:Kokybė]]. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 01:52, 9 liepos 2025 (EEST) == Wikidata Item and Property labels soon displayed in Wiki Watchlist/Recent Changes == ''(Apologies for posting in English, you can help by translating into your language)'' Hello everyone, the [[m:Wikidata_For_Wikimedia_Projects/Clearer_Wikidata_Edit_Summaries/Resolve_Labels|Wikidata For Wikimedia Projects]] team is excited to announce an upcoming change in how Wikidata edit changelogs are displayed in your [[Special:Watchlist|Watchlists]] and [[Special:RecentChanges|Recent Changes]] lists. If an edit is made on Wikidata that affects a page in another Wikimedia Project, the changelog will contain some information about the nature of the edit. This can include a QID (or Q-number), a PID (or P-number) and a value (which can be text, numbers, dates, or also QID or PID’s). Confused by these terms? See the [[d:Special:MyLanguage/Wikidata:Glossary|Wikidata:Glossary]] for further explanations. The upcoming change is scheduled for '''17.07.2025''', between '''1300 - 1500 UTC'''. The change will display the label (item name) alongside any QID or PIDs, as seen in the image below: [[File:Apr10 edit summary on Wikidata.png|An edit sum entry on Wikidata, labels display alongside their P- and Q-no.'s]] These changes will only be visible if you have Wikidata edits enabled in your User Preferences for Watchlists and Recent Changes, or have the active filter ‘Wikidata edits’ checkbox toggled on, directly on the Watchlist and Recent Changes pages. Your bot and gadget may be affected! There are thousands of bots, gadgets and user-scripts and whilst we have researched potential effects to many of them, we cannot guarantee there won’t be some that are broken or affected by this change. Further information and context about this change, including how your bot may be affected can be found on this [[m:Wikidata_For_Wikimedia_Projects/Clearer_Wikidata_Edit_Summaries/Resolve_Labels|project task page]]. We welcome your questions and feedback, please write to us on this dedicated [[m:Talk:Wikidata_For_Wikimedia_Projects/Clearer_Wikidata_Edit_Summaries/Resolve_Labels|Talk page]]. Thank you, - [[m:User:Danny_Benjafield_(WMDE)|Danny Benjafield (WMDE)]] on behalf of the Wikidata For Wikimedia Projects Team. [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 15:45, 14 liepos 2025 (EEST) <!-- User:Danny Benjafield (WMDE)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Danny_Benjafield_(WMDE)/MassMessage_Test_List&oldid=28981877 sąrašą --> == Svarbiausių straipsnių sąrašai == Sudaryti '''[[Vikipedija:Svarbiausi|svarbiausių straipsnių]]''' ([[VP:SV]]) sąrašai: 1000 temų/straipsnių visuotiniame kontekste ir 200 temų Lietuvos kontekste. Svarbumo vertinimas yra iš dalies subjektyvūs, tačiau šių sąrašų tikslas padėti redaktoriams susitelkti į svarbesni'''ųjų''' straipsnių kokybės kėlimą (žr. [[Vikipedija:Kokybė]]) bei pasiūlyti veiklos idėjų – tiek esamiems, tiek (tikėkimės) būsimiems redaktoriams. Komentarus galite rašyti [[Vikipedijos_aptarimas:Svarbiausi|puslapio aptarime]]. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 18:49, 29 liepos 2025 (EEST) == Futbolo lygų pavadinimai == Sveiki, kviečiu išsakyti nuomonę [[Vikipedija:Vardinimo taisyklės/Futbolo lygų pavadinimai]]. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 14:54, 23 rugpjūčio 2025 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr">Temporary accounts will be rolled out soon</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="body"/> Hello, we are the Wikimedia Foundation [[mw:Special:MyLanguage/Product Safety and Integrity|Product Safety and Integrity]] team. We would like to announce that '''we plan to enable [[mw:Special:MyLanguage/Trust and Safety Product/Temporary Accounts|temporary accounts]] for this wiki in the week of September 1'''. Temporary accounts are successfully live on 30 wikis, including many large ones like German, Japanese, and French. The change they bring is especially relevant to logged-out editors, who this feature is designed to protect. But it is also relevant to community members like mentors, patrollers, and admins – anyone who reverts edits, blocks users, or otherwise interacts with logged-out editors as part of keeping the wikis safe and accurate. '''Why we are building temporary accounts''' Our wikis should be safer to edit by default for logged-out editors. Temporary accounts allow people to continue editing the wikis without creating an account, while avoiding publicly tying their edits to their IP address. We believe this is in the best interest of our logged-out editors, who make valuable contributions to the wikis and who may later create accounts and grow our community of editors, admins, and other roles. Even though the wikis do warn logged-out editors that their IP address will be associated with their edit, many people may not understand what an IP address is, or that it could be used to connect them to other information about them in ways they might not expect. Additionally, our moderation software and tools rely too heavily on network origin (IP addresses) to identify users and patterns of activity, especially as IP addresses themselves are becoming less stable as identifiers. Temporary accounts allow for more precise interactions with logged-out editors, including more precise blocks, and can help limit how often we unintentionally end up blocking good-faith users who use the same IP addresses as bad-faith users. '''How temporary accounts work''' [[File:Temporary account banner and empty talk page.png|thumb]] Any time a logged-out user publishes an edit on this wiki, a cookie will be set in this user's browser, and a temporary account tied with this cookie will be automatically created. This account's name will follow the pattern: <code dir=ltr>~2025-12345-67</code> (a tilde, current year, a number). On pages like Recent Changes or page history, this name will be displayed. The cookie will expire 90 days after its creation. As long as it exists, all edits made from this device will be attributed to this temporary account. It will be the same account even if the IP address changes, unless the user clears their cookies or uses a different device or web browser. A record of the IP address used at the time of each edit will be stored for 90 days after the edit. However, only some logged-in users will be able to see it. '''What does this mean for different groups of users?''' '''For logged-out editors''' * This increases privacy: currently, if you do not use a registered account to edit, then everybody can see the IP address for the edits you made, even after 90 days. That will no longer be possible on this wiki. * If you use a temporary account to edit from different locations in the last 90 days (for example at home and at a coffee shop), the edit history and the IP addresses for all those locations will now be recorded together, for the same temporary account. Users who [[foundation:Special:MyLanguage/Policy:Access_to_temporary_account_IP_addresses|meet the relevant requirements]] will be able to view this data. If this creates any personal security concerns for you, please contact talktohumanrights at wikimedia.org for advice. '''For community members interacting with logged-out editors''' * A temporary account is uniquely linked to a device. In comparison, an IP address can be shared with different devices and people (for example, different people at school or at work might have the same IP address). * Compared to the current situation, it will be safer to assume that a temporary user's talk page belongs to only one person, and messages left there will be read by them. As you can see in the screenshot, temporary account users will receive notifications. It will also be possible to thank them for their edits, ping them in discussions, and invite them to get more involved in the community. '''For users who use IP address data to moderate and maintain the wiki''' * '''For patrollers''' who track persistent abusers, investigate violations of policies, etc.: Users who [[foundation:Special:MyLanguage/Policy:Access_to_temporary_account_IP_addresses|meet the requirements]] will be able to reveal temporary users' IP addresses and all contributions made by temporary accounts from a specific IP address or range ([[Special:IPContributions]]). They will also have access to useful information about the IP addresses thanks to the [[mw:Special:MyLanguage/Trust and Safety Product/IP Info|IP Info]] feature. Many other pieces of software have been built or adjusted to work with temporary accounts, including AbuseFilter, global blocks, Global User Contributions, and more. (For information for volunteer developers on how to update the code of your tools – see the last part of the message.) * '''For admins blocking logged-out editors''': ** It will be possible to block many abusers by just blocking their temporary accounts. A blocked person won't be able to create new temporary accounts quickly if the admin selects the [[mw:Special:MyLanguage/Autoblock|autoblock]] option. ** It will still be possible to block an IP address or IP range. * Temporary accounts will not be retroactively applied to contributions made before the deployment. On Special:Contributions, you will be able to see existing IP user contributions, but not new contributions made by temporary accounts on that IP address. Instead, you should use Special:IPContributions for this. '''Our requests for you, and next steps''' * If you know of any tools, bots, gadgets etc. using data about IP addresses or being available for logged-out users, you may want to test if they work on [[testwiki:Main_Page|testwiki]] or [[test2wiki:Main_Page|test2wiki]]. If you are a volunteer developer, [[mw:Special:MyLanguage/Trust and Safety Product/Temporary Accounts/For developers|read our documentation for developers]], and in particular, the section on [[mw:Special:MyLanguage/Trust and Safety Product/Temporary Accounts/For developers#How should I update my code?|how your code might need to be updated]]. * If you want to test the temporary account experience, for example just to check what it feels like, go to testwiki or test2wiki and edit without logging in. * Tell us if you know of any difficulties that need to be addressed. We will try to help, and if we are not able, we will consider the available options. * Look at our [[m:Meta:Babel#Temporary_Accounts:_access_to_IP_addresses_and_next_steps|previous message]] about requirements for users without extended rights who may need access to IP addresses. To learn more about the project, check out [[mw:Special:MyLanguage/Trust and Safety Product/Temporary Accounts/FAQ|our FAQ]] – you will find many useful answers there. You may also [[mw:Special:MyLanguage/Trust and Safety Product/Temporary Accounts/Updates|look at the updates]] (we have just posted one) and [[mw:Newsletter:Product Safety and Integrity|subscribe to our new newsletter]]. If you'd like to talk to me (Szymon) off-wiki, you will find me on Discord and Telegram. Thank you!<section end="body" /> </div> <bdi lang="en" dir="ltr">[[m:user:NKohli (WMF)|NKohli (WMF)]], [[m:user:SGrabarczuk (WMF)|SGrabarczuk (WMF)]]</bdi> 00:36, 27 rugpjūčio 2025 (EEST) <!-- User:Quiddity (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Quiddity_(WMF)/sandbox6&oldid=29181713 sąrašą --> == Naudotojų ugdymas == Atsiranda tokių naudotojų, kurie entuziazmo, atrodo, turi (kartais gal net per daug), o štai įsisavinti Vikipedijos tvarkos nelabai geba, kad ir kiek baksnotum į taisykles bei gaires. Ar čia išsilavinimo spragos, ar dar kas? Na, formalus išsilavinimas dar ne viskas, žinome, kad būna visokių priplaukusių „prapiesorių“. Sakyčiau, kai kuriems tiesiog gamtos neduota sklandžiai rašyti, čia jau niekas nepadės. Gal praverstų koks „naujoko abc“, kur elementariau (pasitelkiant paprastus pavyzdžius) paaiškinti esminiai dalykai, kad ir kokiam gimnazistui būtų aišku?.. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:07, 28 rugpjūčio 2025 (EEST) :Manau, kad būtent – kai kuriems tiesiog gamtos neduota. Net jei, iš pažiūros, nepiktybiniai ir elgiasi konstruktyviai. Taip pat būna tokių, kurie imlūs, geba sklrandžiai rašyti, bet ateina tik dėl kokio nors ''piarinio'' intereso/straipsnio. Kelios mintys šia tema: :* Naujoko ABC labai praverstų apskritai, jei tik bendruomenė nori pritraukti daugiau redaktorių. Tam reikia bendro įvado apie enciklopedijos rašymą. Išsamiai aprašytas pagrindines taisykles ir gaires jau turime, tačiau įvadas turėtų paaiškinti kelis principus: :::1. Tai, kad enciklopedijos rašymas yra '''darbas su šaltiniais''' t. y. kaip tai praktiškai atrodo (šaltinių paieška, apžiūra, kaip atrodo rėmimasis jais, citavimas, glaustas bei praktinis VP:VERI/NP/NEPIRMINIS principų taikymo apibendrinimas). :::2. Enciklopedinis rašymas (šiek tiek yra [[VP:STILIUS]]) ir straipsnio struktūra. Tai, kad tiek viso straipsnio lygmenyje, tiek skyrelių lygmenyje, turėtų būti daugmaž įžanga–dėstymas–apibendrinimas; tai, kad turėtų būti nuosekli proza paaiškinanti platesnius temos aspektus, o ne vien pavienių detalių ar faktų pabarstymas (tiesa, anksčiau apskritai buvo populiaru taip rašyti straipsnius – ''bulletpointų'' stiliumi ''sušaudyt'' faktų rinkinį ir tiek; dar ir dabar daug tokių straipsnių); straipsnio struktūros įvairiomis temomis pavyzdžiai (pvz. jei biografija – tai skirstome chronologiškai į gyvenimo tarpsnius ir t.t.). Ilgo esė nereikia, bet kiek įmanoma glausčiau, su pavyzdžiais, esminius dalykus reikėtų paaiškinti. :* Angliškoje WP yra visokiausių projektėlių ir darbo grupų. Čia per maža bendruomenė, bet turintiems iniciatyvą, tik nemokantiems rašyti, galima būtų siūlyti visokius primityvius darbelius. Pavyzdžiui, yra [[:Kategorija:Reikalingi šaltiniai]] – gali eit per straipsnius, ieškot tinkamų šaltinių ir pridėdinėt citatas prie kiekvienos žymės. Gal taip išmoks cituoti. Na, ir panašiai. :Tačiau klausimas: ar yra savanorių dirbti šia linkme? :-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 19:04, 30 rugpjūčio 2025 (EEST) ::Pagalvojau, kad gal ir mums trūksta papildomų gairių – oficialių taisyklių – dėl naujokų indėlio priėmimo ar atmetimo. Dažnai pasitaiko, kad nepavyksta visų vienodai įvertinti, nes palikta per daug erdvės interpretacijoms. Siūlau tokius žingsnius vertinti naujokų indėlį: ::* naujas straipsnis: ::** reikšmingas / reikalingas, bet neatitinka stiliaus. Kaip paminėjo @[[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] (Enciklopedinis rašymas (šiek tiek yra VP:STILIUS) ir straipsnio struktūra). Tarkim, naujose gairėse būtų aiškiai įvardinta, ką tokiais atvejais daryti, pvz., iš straipsnio išbraukiama viskas po įžangos iki pirmo skyriaus. Įžangą iki standarto pataiso senbuvis, tai neturi užimti daugiau poros minučių, pridedamas stub, o ištrintas turinys po įžangos – perkeliamas pas patį naujoką kaip juodraštis su '''aiškiais''' komentarais, kas blogai. Pati įžanga turi būti pakeista irgi, bus kaip '''pavyzdys''' naudotojui. Taip visa tolimesnė diskusija perkeliama pas naujoką, o ne prie straipsnio. ::** nereikšmingas / kvescionuojamas / reklama – uždedamas vienas iš tvarkymo šablonų (tvarka nesikeičia). ::* redaguojamas straipsnis: ::** pridedamas reikšmingas / reikalingas skyrius, bet neatitinka stiliaus. Analogiškai kaip rašiau aukščiau, viskas išimama ir perkeliama pas naudotoją su '''aiškiais''' komentarais, kas blogai. Galbūt, jeigu išeina, lieka tik minimaliai pataisyta dalis kaip '''pavyzdys'''. Vėlgi nereikia gaišti daug minučių čia. ::** pridedami šaltiniai, bet neatitinka reikalavimų. Viskas išimama, perkeliama pas naudotoją ir pagal temą duodamas '''pavyzdys''', koks šaltinis tinkamas. ::Toks teksto perkėlimas ir grąžinimas pas naujoką būtų, kaip ir ugdymas, kurio siekiame. ::Manau jeigu naujokai galvotų taip: „aš Vikipedijoje papildžiau, tačiau mano indėlio neišmetė, o grąžino pataisyti, o kaip aš taisau, stebi vienas / keli iš senbuvių“, tai būtų tikslas pasiektas. Tai motyvuotų tobulėti ir labiau įsitraukti į bendruomenę. Čia tik juodraštinė idėja, galima ją plėsti, bet geriau kuo paprasčiau viskas būtų. [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 11:22, 2 rugsėjo 2025 (EEST) :::Vakar užmačiau, kad [[Naudotojas:Tiranozauras]] eilinį kartą gerino... kaip pvz.: [[Ernestas Gudelevičius]]. Prikemša visokių U-19 komandų kur nereikia. Atsibodo trinti viską lauk. Ugdyk.... Tvarkos nulis, naudos nulis. Pirmos lygos žaidėjų statistiką puola atnaujinti. Nesuprantu, kokiu būdu sugeba tą padaryti? Gal babytė kokia būrėja? /// Net su [[Naudotojas:Wolfmartyn]] problemos: štai [[Nauris Petkevičius]] ir kitiems rinktinės kandidatams privarė U-17, U-18, net su skaičiais, bet įtariu, kad Transfermakt. Serijom daro. Neklauso, ingnoruoja perspėjimus. Jie, matyt, geriau žino. Reikia turėti suopratį, kad sužaidė septynias draugiškas rungtynes ir tris-keturias ofiacialias, o transfermart svetainė paduoda tik tas tris ar keturias, o ne dešimt, kaip priklauso... Kažkaip nesiugdo tie wiki_talentai, nors tu ką. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:30, 2 rugsėjo 2025 (EEST) :::Na, kartais visokius netvarkingus (labai) straipsnius perkeliame į subpuslapį, bet dažnu atveju tai baigiasi niekuo. Piariniai, kontroversiški, itin netvarkingi pakeitimai atmetami. Tik kad tokių žmonių, kurie čia norėtų kažko išmokti, o ne prastumti piarą ar kokį protėvį įamžinti, praktiškai nėra. O jei atrodo visai perspektyvūs ir imlūs, tai gal domina tik viena tema (pvz., [[Didžioji depresija]]). Na, lietuviškai kalbančiųjų skaičius mažas, o kai kalbančiųjų mažai, tai didelių stebuklų nebūna, deja, greičiau priešingai. Pvz., pas albanus stovi ir tokie aiškiai nei į tvorą, nei į mietą [[:sq:Botëkuptimi]], [[:sq:Bashkim Çepele]], [[:sq:Beteja në Grykën e Kaçanikut]]. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:08, 2 rugsėjo 2025 (EEST) ::::Stebina aktyvumas.. pagal mėnulio fazes (ar kokiu kitu principu). Kad beraščiai lenda, nestebina. Kad vienu sakiniu rašo, senai nestebina. O kai ateina ant gatavo ir pradeda mandravoti, tada jau nebestebina, o piktina. Rimtesnių rašytojų nesitikėčiau. Savo vardo, kai kurie nebeparašo teisingai. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 12:16, 2 rugsėjo 2025 (EEST) :::::Žodžiu, būtų gerai pakankamai elementariai paaiškinti, kaip pasirankioti šaltinių, kokie šaltiniai tinka (pvz., anonimo tinklaraštis maldos.lt žmonėms kažkodėl atrodo geras šaltinis), ko nedaryti (pvz., aklai neversti kitų wiki str.), nesinaudoti [[DI]]. Na, bet reikia noro mokytis. O kaip to noro „įpūsti“?.. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:22, 2 rugsėjo 2025 (EEST) ::::::Asmeniškai man Mama nuo pirmos klasės diktantus versdavo rašyti ir jokių atsikalbinėjimų nebuvo. Noras mokytis? Bijau, kad tokio dalyko vis mažiau mūsuose. Kam mokytis, jeigu viskas perkama-parduodama, DI, išmanieji. Kiek galima aiškinti? Kaip sakydavo Docentas, tris kartus kartojama tik labai neaštiriems. O čia lyg užsikirtusiai plokštelei kartoti. Prieš metus rašiau, iki šiol tą patį per tą patį daro... [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:52, 2 rugsėjo 2025 (EEST) :::::::Na, man atrodo, dar labai jaunas tas Tiranozauras, tai dėl to sunkiai einasi. Vis pasitaiko entuziastingų vaikų (galima prisiminti ir 2018 m.), kuriems tiesiog reikėtų pabaigti daugiau klasių. Jei daro nesąmones, tiesiog atmetam. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:15, 3 rugsėjo 2025 (EEST) ::::::::Jeigu labai jaunas, tada turėtų greičiau mokytis, o tai seną kuiną beviltiška perauklėti. vasarą po 3-4 dienas būdavau, tai daug ką pražiūrėjęs būsiu. Jeigu užmatau kažkias neasąmones atmetu, bet jeigu jau pats padarau keitimų, o paskui įžiūriu svetimos smarvelės, tada jau sunkiau. ---- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:31, 3 rugsėjo 2025 (EEST) :::@[[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]]: :::* Jūsų idėja skatinti konstruktyvumą ir pozityvumą yra graži, bet vis dėlto neveiktų praktikoje. Savanorių bendruomenėje, naštos perkėlimas tiesiog neduos rezultato. Apvalyti t.y. pratrinti gal daug minučių neatima, bet pataisyti ir paaiškinti, vis dėlto, užima laiko. Jūsų mintis, žinoma, galima paversti rekomendacinio pobūdžio gaire, bet juk niekas netrukdo dirbti su naujokais ir dabar. Faktas, kad tiesiog nėra savanorių. Taisyklėmis galima reguliuoti esamus procesus ir elgseną, bet ne motyvuoti ar, juolabiau, liepti savanoriauti. It's like [[:en:Herding Cats|herding cats]]. :) :::* Pateiksiu konkretų vakar dienos pavyzdį – straipsnis "[[Pakylėtųjų valdovų mokymas]]". Na, sakyčiau ant [[VP:R]] ribos, bet lyg ir nėra trintinas; kažkoks judėjimas tarp pseudoreligijos ir [[Okultizmas|okultizmo]], neva teosofijos atšaka. Gerai pratrinti [[VP:NE|neenciklopedinį]] turinį apie kažkokius sektų lyderius dar ranka pakyla. Tačiau gilintis į tokią temą ar ieškoti patikimų akademinių šaltinių apie kažkokios sektos istoriją bei veiklą – na, sorry, bet man asmeniškai (ir taip labai riboto) laiko švaistymas. Redaktorius dirbantis prie religijotyros ar filosofijos temų dar gal užsikabliuos. Natūralu, kad visi turime savas, mus dominančias, temas ir sritis, prie kurių atsiranda motyvacija padirbėti. Bet visomis temomis tos motyvacijos tikrai nebus. :::* Vienas aspektas kur gal reikėtų daugiau savikontrolės, tai [[VP:M|mandaugumas]]. Jei naujokas "grybauja", tai vis dar yra polinkis prikibt, pasityčiot. Bijau, kad lietuviško pasikoliojimo neišvengsime, bet derėtų truputį kelt tą bendravimo kultūrą. Juk galima mandagiai įdėti nuorodas į pagrindžiančias taisykles (ir ypač atmetimuose), tegu skaitosi. :::* Grįžtant prie naujoko ABC: mano nuomone tokio įvado pirminė auditorija būtų gebantys rašyti, bet tiesiog nežinantys kaip "veikia" Vikipedija, kokia čia bendruomenė ir kokiais principais "veikia" enciklopedijos rašymas. Galbūt universitete neblogai rašė esė ar mokykloje visai neblogai rašė rašinėlius, referatus, interpretacijas. Tačiau tokio rašymo pagrindai vis dėlto skiriasi nuo enciklopedijos rašymo, o tie skirtumai net ir apsiskaičiusiam naujokui nebūtinai akivaizdūs. Tad įvadas pagelbėtų įsijungti į Vikipedijos "ekosistemą". O tie kas imlūs, gebantys, tai po to jau ir patys pasiklaus ir kiti redaktoriai turės daugiau motyvacijos padėti bei patarti. :::-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 15:28, 2 rugsėjo 2025 (EEST) ::::Gal tada reikia reikia pratrinti be paaiškinimo ir įterpti paruoštą automatinį šabloną su naudotojo ABC skirtą visiems atvejams? Visgi visur tos pačios klaidos kartojasi. Ir duoti porą užuominų, jeigu reikia. Tai užimtų vos porą minučių. O pradėti dirbti daugiau su naujoku (turiu omenyje atrašinėti, tikrinti, jo progresą ir pan.) tik tada, jeigu matoma iniciatyva iš jo. [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 17:34, 2 rugsėjo 2025 (EEST) :::::@[[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]]: Galima, bet man atrodo reikia atskirti dvi skirtingas problematikas: :::::* Atvejus kai ateinama rašyti straipsnių propagavimo/žinomumo/''piarinimosi'' tikslais (daugiausia asmenys ir įmonės Lietuvoje, kartais pasitaiko kitų atvejų). Tokių dauguma (>90%?) ir jie, sakyčiau, gana iš karto matosi. Manau, kad įvadai, paaiškinimai ir t.t. čia nelabai prasmingi, nes jie ateina tiesiog dėl siaurio intereso – vieno straipsnio apie save/giminaitį/savo įmonę ar pan. Šiuo atveju tikslas yra tokį turinį filtruoti. Dabartinėse taisyklėse tam yra visi instrumentai, o aktyviausiai tuo užsiima @[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]. Šiuo atveju vienintelis klausimas ar bendruomenei dabartinis filtras tinka ar, sakykime, yra noras griežtinti ir trinti agresyviau. :::::* Ir mažuma atvejų, kai koks naujas dalyvis prisijungia ką nors pataisyti, galbūt būtų susidomėjimo, bet nelabai supranta kaip čia ta Vikipedija "veikia". Šiuo metu neturime kokio nors įvado, kurį būtų galima jiems nusiųsti, kad galbūt ''užsikabliuotų'' parašyti kokį nors straipsnį. Galbūt yra skaitytojų, kurie apskritai nelabai supranta, kad čia trūksta savanorių. Tiesiog reikėtų turėti kažkokią nedidelę, virtualią brošiūrą, kurią naujokui būtų galima įteikti kaip papildomą ir detalesnę medžiagą po <code><nowiki>{{sveiki}}</nowiki></code> template. :::::-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 22:01, 3 rugsėjo 2025 (EEST) Jei atvirai tai lt.wiki bendruomenėje aš matau vienetus narių kuriems vartotojų ugdymas aplamai rūpi. Prieš kažkiek laiko (turbūt 3-4 metus) pats buvau užsivedęs šia tema, bet likau apšąlęs nuo kitų senbuvių apatiškumo ir negatyvumo. Naujų narių entuziazmas yra sistematiškai gesinamas - mandrais arba lakoniškais atsakymais, atmetimais be paaiškinimo, mandagumo nebuvimu. Tiesiog skatina kad greičiau atšoktų. Pamenu diskutavome apie studentus kuriems dėstytojai duodavo užduotį sukurti wiki straipsnį. Net dėstytojui buvo rašoma kad baigtų tokius užsiėmimus. Kad maža nepasirodytų, wiki forumuose ir puslapių aptarimuose naujokai dar gali pasiskaitinėti senbuvių ginčų ir blevyzgų. Tame tarpe ir tiesiog paniekos bei įžeidinėjimų. Į pastaruosius mano atžvilgiu iš [[Naudotojas:Makenzis]] pusės aplamai nustojau atsakinėti. Blogai kad niekam tai neįdomu, en.wiki už tokius pasisakymus būtų ban'as po ban'o. O konstruktyvus pasiūlymas būtų sukurti lt.wiki strategiją naujiems wikipedininkams, arba kaip jau pasiūlė [[Naudotojas:Zygimantus]], sutarti žingsnius vertinti naujokų indėlį. * Praktiškai mąstau labai panašiai kaip [[Naudotojas:Zygimantus]] - įvertinus straipsnį daryti sprendimus pagal sutartą 'decision tree'. * Sutarti kažkokius limitus - tarkim jei naujas straipsnis patenkina reikšmingumo ir išbaigtumo reikalavimus, ir tarkim yra ne daugiau nei tarkim 3 klaidos - palikti, pridedant Šablonus 'taisyti' tose vietose kurias reikia taisyti, duodant terminą iki kada reikia sutvarktyti. Visais kitais atvejais - perkopijuoti į naudotojo smėliadėžę, nurodyti porą didžiausių klaidų Šablonų 'taisyti' pagalba, o wiki straipsnį trinti. * Visais atvejais, jei straipsnyje kažkas ne taip, ar jei keitimas yra nepriimtinas - pateikti paaiškinimą/priežastį atitinkamoje vietoje įterpiant taisymo šabloną + konkreti nuoroda į atitinkamą Pagalbos straipsnį. Realiai visas klaidas galime apibrėžti, taigi įterpti atitinkamą taisymo šabloną būtų greitas darbas. * Peržiūrėti [[Pagalba:Turinys|Pagalba Dalyviams]] - yra daug geros informacijos, bet kai kur per trumpai aprašyta. Labai daug dėmesio kreipiame į straipsnių sudedamąsias dalis - gal reikia kažkokių straipsnio išdėstymo šablonų. 'Naujoko ABC' jau daug sudedamųjų dalių jau turime. * Jei keitime matosi kad įdėta pastangų, kreipti tokius naujus naudotojus tam tikra linkme - jei matome kad domisi statistika - gal gali būti kažkoks sąrašiukas pavyzdinių straipsnių kur teisingai naudojama statistika. Jei naudotojas bando kažką aprašyti - atitinkamas sąrašiukas, nuorodos į Pagalbos straipsnius apie wiki stilistiką, šaltinių naudojimą, ir t.t. * Entuziastingiems naujiems naudotojams padaryti galimų naujų straipsnių sąrašą (kad ir iš praėjusių savaičių iniciatyvų), bei taisytinų straipsnių (ar net kategorijų) sąrašiuką, o šalia nuoroda į pavyzdinį straipsnį panašia tema. Arba 'darbelių' sąrašas - tarkim straipsniai be išnašų, ir šalia nuorodos į pagalbos straipsnius apie šaltinius ir išnašas. * Kreipti naujus naudotojus kurti straipsnius smėliadėžėje, ir tik išbaigus straipsnį leisti perkelti į wiki. Vėlgi, turi būti aiškūs žingsniai naujokui - kaip pranešti kad jau pabaigė straipsnį ir reikia jį peržiūrėti; kaip straipsnis bus perkeliamas iš smėliadėžės į wiki. en.wiki turi tokį procesą, galima nusižiūrėti. * Naujokams kurie išties rodo rimtą susidomėjimą - pasistengti skirti daugiau dėmesio. Tik vėl grįžtam prie to pačio klausimo - ar ugdymas kažkam rūpi.--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 21:53, 3 rugsėjo 2025 (EEST) :Čia, matau, kitų fantazuojama, kad atėję naujokai rūpintųsi nuo seno nesutvarkytais straipsniais ar ieškotų kažkokių šaltinių. Šiaip, kaip įsivaizduoju, daugelis ateina norėdami aprašyti/papildyti, kažką, kuo domisi, o ne kuopti svetimą betvarkę. Orientyras turėtų būti ne pavyzdiniai straipsniai, kuriuos parašyti reikalauja daug išmanymo, įgūdžio ir laiko, o daugmaž aiškus tvarkingo straipsnio konkrečia tema (futbolininkas, gyvenvietė, rašytojas, augalas ir t.t.) standartas. Kadaise kaip ir siekta tokį standartą apsibrėžti skirtinguose vikiprojektuose ([[vikiprojektas:šalys]], [[Vikiprojektas:upės]] ir kt.), bet paskui tas užmesta. Reikėtų žmones kreipti į tokius šaltinius kaip VLE, Britannica, kitų kalbų, temines enciklopedijas. Šiais laikais dažnas nėra vartęs popierinės enciklopedijos ir neįsivaizduoja, kaip glaustai pateikiama informacija kokia nors tema. Be to, pagal enciklopedijų straipsnius kur kas lengviau parengti straipsnį pačiam, negu ieškoti antrinių šaltinių arba versti en.wiki jovalyną. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:13, 3 rugsėjo 2025 (EEST) :Na, strategija nepakenktų, tik pastebėsiu, kad esame maža bendruomenė, tai tokių, kuriems čia įdomu kažkas daugiau, ir yra vos keli. Kiti tik patys kažką rašo, o kitkuo nelabai domisi. Projektas savanoriškas, tai kiekvienas prisideda pagal galimybes. Pas mus visko yra mažai, bet toks įspūdis, kad ne visi tą mažumą suvokia. Kaip jau minėta, didžiuma naujokų yra suinteresuotieji, o ne tokie, kuriems rūpėtų enciklopedijos kūrimas. Asmeniškai pagrindinis rūpestis suvaldyti visą tą srautą. Pasižiūrėjus, kaip gyvena kitos mažos wiki, nesame ypatingi. Ar didelė rašytojų įvairovė pas slovėnus ([[:sl:Posebno:NoveStrani]])?.. Albanai paskendę visokiame brukale: [[:sq:Speciale:FaqeTëPakategorizuara]]. Aš pats į kitas mažas wiki anksčiau taip labai nesigilindavau, bet toks vaizdelis pernelyg nestebina. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 22:15, 3 rugsėjo 2025 (EEST) :Dar kai kurie atėję pabando kažką su vertimo įrankiu išversti ir įmesti, kažkas daugiau neišeina, o ir noro nėra. Vienas kitas kažko išmoksta, bet tik vienas kitas. Aš čia jau pakakamai seniai, tai galiu pasakyti, kad susidomėjimas Vikipedija laikui bėgant tik mažėjo. Prieš keliolika metų tiek visko mažai nebuvo. Na, o 2016, 2017 m. aktyvumas jau buvo sumenkęs, apie tai šnekėta: [[Vikiprojekto_aptarimas:Mėnesio_šalis/archyvas2016-2019#Statistika]]. Kodėl? Kažkur buvo diskusija, kad dėl išaugusio naršymo mobiliaisiais (nepatogu redaguoti, rašyti išsamius straipsnius). Pastaraisiais metais naujas iššūkis – [[DI]]. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 22:32, 3 rugsėjo 2025 (EEST) :@[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]], labai geros mintys. Taip, naudotojų ugdymas – esminis klausimas, nes tiesiogiai susijęs su pačio projekto išlikimu. Vikipedijos rašyti nemoko mokyklose, tai įgūdis, kurį reikia lavinti per praktiką čia. Narių nedaugėja, nes tam užkertamas kelias nuo pirmo indėlio. Reikia mums čia kažkaip sutarti ir pabandyti sukurti „saugią“ aplinką naujokams bandyti rašyti, kad jie ugdytųsi. [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 00:17, 4 rugsėjo 2025 (EEST) ::[[Naudotojas:Zygimantus]], ar mes su tavimi kažkada dalinomės įtakos sferomis? Su tavimi iš viso reikalų nesu turėjęs. Nebent turi kelias paskyras ir mėgsti pasižaisti. Konkrečiai, ką su tavimi dalinausi? Pirmą kartą turiu reikalų su tavimi. /// Būtent, kad Wolfmartyn iki šiol rašo 2025-, o ne su wiki brūkšniuku, rašo [[DFK Dainava]] apie dzūkų tankus ir tada galvoju iš kur ta pompastika. Nespėju aiškinti, kad stadionų talpa rašoma 15 000, o Wolf`is visur surašęs 3000, 5600, 15000, taisau, po kiek laiko vėl ta pati velniava. Naudok formatinum šabloną. Naujokai, kurie labai jau infantilūs nieko neišspauždia iš savęs, nulinis įdirbis ir suopratis. Bet ne reikia eiti ir verkti visais kanalais, skųstis, inkšti, tipiškas kai kurių verksniukų bruožas. Bizūno Jums kolegos, o ne meduolio (Bismarko išmintis). /// Vienžo, jūs būkite gerais patruliais, o aš būsiu blogas policininkas. Labai veikianti schema. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:11, 4 rugsėjo 2025 (EEST) :::[[Naudotojas:Wolfmartyn]] atmetinėsiu tamstos ketimus, nes kai atmetu, nėra grafos tokios, kur galėčiau nurodyti, kodėl atmetu. Rinktinės narius tamsta peržiūrėjai [[Nauris Petkevičius]] ir kitus. Klausiau ir kur statistika, o tu tyli. Atsakyk čia. Aš visada klausiu, kas per velniava, o tu tyli. Iš kur nurašei [[DFK Dainava]] apie tankus? Iš kur pompastika? Apie Sūduvos sakalus vos du žodžiai, o tankai... wow, kiek ten liaupsių. Wikipedija neutralus dalykas, o ne pompastikai skirta. Man pastabas ignoruoji. Būsimuoju laiku viską rašai. Kiek galima tai kartoti? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:42, 4 rugsėjo 2025 (EEST) :::Daugiau [[VP:CIVIL]] niekad nepakenks, neturėtume nusivažiuoti iki internetinių komentarų blevyzgų lygio, reikėtų išlaikyti dalykiškumą. Tai šiek tiek reziumuoju, kokie būna naujokų straipsniai. Kaip jau sakyta, virš 90 proc. suinteresuotų asmenų indėlis. Dar būna bandymai kažką išversti (darbas nelengvas, tai dažnai rezultatas būna prastas arba tiesiog autovertimas), įkelia DI sugeneruotą tekstą (traktuojam, kad tokie nepriimtini), užsieniečiai, einantys per visas wiki iš eilės (tokie, aišku, nieko neišmoks). Būna, kad įkelia visai pusėtiną straipsnį, bet niekaip nesiseka iki galo tvarkingai suformatuoti. Perspektyvūs naujokai yra retas atvejis. Na, bandom Tiranozaurą ugdyti, vieną kitą straipsnį aptvarkėm, bet kol kas labai sunku... Kai kurie žmonės mokosi ''labai'' lėtai. Pvz., niekaip nesiseka įsisavinti enciklopedinio stiliaus (rašantis apie dvasininkus). Kaip rašė 2013 m., taip ir dabar. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:48, 4 rugsėjo 2025 (EEST) ::::[[Naudotojas:Homo ergaster|Šefe]], o tai iš naujokų tik Tiranozauras atrodo perspektyviai? Per metus didelio progreso nėra. gal tik suprato, kad Trečios lygos, FK Rokiškis, FSK Anykščiai futbolininkai, tai mėgėjai ir nereikia jų čia bandyti aprašinėti. Tikiuosi, kad suprato. /// O ką daryti su senbuviais, kurie geriau žino nei visi kiti? Siūlau visai atsisakyti tokių reikalų kaip [[Baltarusijos futbolas 2024 m.]]. daryti atskirai lygas, nesuplakant su dvyliktomis pakopomis kaip daro CD [[Belgijos futbolas 2024–2025 m.]] ir visur kitur. Jeigu nori, tegul Superlygas daro atskirai, nac. taures atskirai, nes straipsnyje futbolas, tik kažkokių gyvatėlių pripaišyta, neišpildytos nei Supertaurės, nei nac. taurės, o apie lygas iš viso tyliu. Ispaniška gėda dėl to. Kokia Jūsų nuomonė? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:00, 4 rugsėjo 2025 (EEST) :::::Ne, neatrodo perspektyviai, tik tiek, kad kažką daugiau bando. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:02, 4 rugsėjo 2025 (EEST) ::::::Pagal ištrintų straipsnių kiekį ir paliktų (kurie pusiau skusti, pusiau lupti) anti-rekordininkas. // O jeigu graži moteris, kokio nors miesto mero patarėja, rašo apie savo šefą, tai jaučiasi ta chaltūra nors tu ką. Tokių neišugdysi, nes ateina su vienu tikslu. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:08, 4 rugsėjo 2025 (EEST) ::::Na, tai pradinės kryptys aiškios, reikia paruošti lengvai suprantamą mokymosi medžiagą: ::::* formatavimui: turi būti tokia toks puslapis, kuriame galima tiksliai kaip pirštu nurodyti per nuorodą naujokui, kaip pataisyti problemą, su kuria susiduriama, pvz., skyrius apie antraštes arba sąrašus ir pan. Viskas turi būti su iliustruota realiais pavyzdžiais: parodytas blogas variantas (prieš) ir geras (po). ::::* vertimui: jeigu jau verti ar rankiniu būdu ar su DI, tai susikurk subpuslapį (/juodraštis arba /vertimas) ir vėlgi atitinkamoje mokymosi medžiagoje būtų aprašyti pagrindiniai niuansai, kokie sunkumai iškyla verčiant ir kaip juos spręsti, galbūt net nurodyti naudotojus į kuriuos galima kreiptis. ::::* perspektyviems naudotojams: puslapis, su užduotimis, konkrečiomis vėlgi su pavyzdžiais, kaip galima prisidėti prie gerinimo. ::::[[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 11:08, 4 rugsėjo 2025 (EEST) :::::Pradžiai manau tinka ir toks variantas: jeigu naujokui kyla klausimų, kaip sukurti naują straipsnį, pateikti jam tokį pavyzdį: {{Vikipedija:Bendrasis straipsnio planas/Minimalus}} :::::Visi kiti klausimai – tarkim kaip cituoti, kaip formatuoti arba kaip tiesiog sklandžiai rašyti – turėtų būti '''paruoštukai''', kuriuos duotume perskaityti. Ir manau tai turi visai nauji puslapiai, neperkrauti informacijos, kaip yra su dabartiniais visais :Pagalba ir :Vikipedija puslapiais. Turėtų būti labiau ABC, penktoko lygio tekstai, kuriuos kaip šabloną galima įterpti pas naudotoją perskaitymui. Toks ir būtų ugdymas. [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 12:26, 4 rugsėjo 2025 (EEST) ::::::Sukurkite kokį nors, pvz. [[Vikipedija:Įvadas redaktoriui]] puslapį. Turint laisvą minutėlę mėginsiu pridėti. --[[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 13:41, 4 rugsėjo 2025 (EEST) :::::::Jūs gan įdomūs keleiviai. Su šefu H.Ergaster ką tik išrišome, kad nėra perspektyvių naujokų (ir nenusimato), o jūs kuriate kažką. Nesimato naujokams nei taisyklių, nei standartų, jiems niekas nepadės, joks straipsnio pvz. :) Kam užsiimti Sizifo darbais? Šabloną futbolui sugalvotumėte ar dar kažką naudingo. Tokius mod. šablonų darymus prilyginu bergždžiam darbui. Na, gal laiko daug turite. Tik vardan ko tasai įdirbis bus? Patys skaitysite po dešimt kartų? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:48, 4 rugsėjo 2025 (EEST) Kalbant apie tai, kuo skiriamės nuo kai kurių kitų mažų wiki, tai kai kur, panašu, tiesiog toleruoja autovertimus, o ir senbuviai taip kepa str. (pvz., [[:mk:Специјална:НовиСтраници]], [[:hr:Posebno:Nove_stranice]]). Ir nevikizuotų parašo: [[:mk:Трамвај-жичара]]. :) --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:41, 4 rugsėjo 2025 (EEST) :@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]: {{tq|Daugiau VP:CIVIL niekad nepakenks, neturėtume nusivažiuoti iki internetinių komentarų blevyzgų lygio, reikėtų išlaikyti dalykiškumą.}} ir {{tq|Aš čia jau pakakamai seniai, tai galiu pasakyti, kad susidomėjimas Vikipedija laikui bėgant tik mažėjo.}} – norėjau visgi atrašyti į šias mintis. :Kaip turbūt ir dalis kitų čia esančių dalyvių, gerai pamenu pre-Facebook eros internetą, kai bendravimas vyko per el. pašto konferencijas, IRC ir pačius įvairiausius forumus. Internautai buvo bendruomeniškesni, o, ankstyvesniu laiku, ir truputį intelektualesni (tiesiog, tuo metu, dar ne kiekvienam ''plūgui'' buvo įkandamas kompiuteris su internetu). Ta era jau negrįš, o daugelis savanoryste paremtų projektų sunyko. Vis dėlto, lietuviška Vikipedija turi skaitytojų auditoriją ir turi potencialą nesunykti, jei tik aktyviau ir draugiškiau bandytų įtraukti jaunesnes kartas. :[[VP:CIVIL]] yra aktuali problema. Senesniais laikais buvo sočiai [[:en:Flaming (Internet)|flamewars]], o interneto istorija rodo, kad jokia bendruomenė be jų neapsieis. Jų būna ir EN WP. Ir vis dėlto, yra senbuvių, kurie vis dar nemoka bendrauti dalykiškai, be pasipūtimo ({{lang|pl|co to ja}}) ar blevyzgų, ir – ne mažiau svarbu – negeba logiškai argumentuoti bei tiesiog diskutuoti. Nemoka, negeba ar nenori, čia jau ne tiek svarbu. Lietuvių bendruomenėse ir kolektyvuose apskritai [[:en:Soft skills|soft skills]] dar dažnai problema. Sovietinei kartai, matyt, sunku prisitaikyti; tačiau ir 1990s užaugusi karta vis dar su savais "ypatumais", gi kartais jau užmirštame iš kokios nepaprastai gilios ir depresyvios duobės reikėjo lipti [https://www.youtube.com/watch?v=CfAkIpyqCZ4], o patyčių problema mokyklose dar ir dabar neišspręsta. Žodžiu, priežastys lietuviškos, istorinės, kultūrinės – tema be galo ilga ir čia jos negvildensime. :Faktas, kad civilizuotumo ir dalykiškumo trūksta. Klausimas tik ar yra kokių nors galimybių tą lygį kelti, ar tai tiesiog liks kartų kaitos klausimu. :-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 17:12, 4 rugsėjo 2025 (EEST) ::O dėl naujoko ABC: kaip minėjau, į tuos >90% vienastraipsnius niekas vilčių ir nededa. Bet pavyzdžiui šiandien daro keitimus nauja dalyvė(-is): [https://lt.wikipedia.org/wiki/Specialus:Ind%C4%97lis/VilteReads]. Pirmi ženklai, kad ne vieno intereso ir bendrauja; deda citatas, tik netvarkingai. Jei turėtume, būtų galima nusiųsti naujoko ABC. Gal kažkas gautųsi, gal ne. Blogiausiu atveju, visuomet galima mandagiai paprašyti nustoti, padaryti pauzę ar maloniai pasiūlyti daugiau pasimokyti. Tačiau jei tuoj ateis koks "senbuvys", pradės priekaištaut (koliojimosi, turginėmis manieromis) kaip negerai ir emociškai, atsiprašant, "apvems" – tai motyvacijos naujokei(-ui) turbūt ir nebeliks, ypač jei ten kokia studenčiukė-mergaičiukė. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 17:37, 4 rugsėjo 2025 (EEST) :::[[Naudotojas:Homo ergaster]], kitose wiki net adminų nėra, ar jau nebėra. Kazachai nesenai tuntą savo senų neaktyvių adminų paliuosavo, nes senai buvę ir pavargo. dabar adminais paėjo tie, kas jau 4 tūkst. keitimų padarė ir bent jau prižiūri minimaliai. /// Absoliučiai nesuprantu katino Leopoldo pozicijos. Visiems geras nebūsi, pirštu neparodysi, o kai imi ir parodai, tampi blogu. Kas per velniava? Arba bizūnas, arba meduolis (Bismarko mokykla), o trečio varianto nežinau. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:43, 4 rugsėjo 2025 (EEST) ::::Naudotojo Mindaur paminėto naujoko indėlis kažkoks keistas, gal klystu, bet įtariu rafinuotą vandalizmą (žr. [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Antaviliai_(Zarasai)&diff=prev&oldid=7632542] ir [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Dospatas_(up%C4%97)&diff=prev&oldid=7632561]). Gaila, negaliu skirti laiko visam jo indėliui patikrinti. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 18:10, 4 rugsėjo 2025 (EEST) ::::Na, galima tiesiog ramiai pasakyti, kad gal jau stabdome arklius, būtų gerai, kad truputį pasigilintumėte į tą ir aną, gal kokią kitą temą pasirinkti, jei išėjo neblogai, galima pagirti (yra dar visokių vikikavų ir vikisausainių prikurta, bet neprigiję ir kažkaip, bent man, dirbtinai atrodo). Tai iš tokių daugiau vilčių teikiančių naudotojų pastaraisiais metais būtų „Nyx Aurelius“, „904665z“. Žodžiu, be reikalo neatgrasome. Jei neimlūs, tai neimlūs. Jei kitos wiki net skydelių nededa, jei kažkas į tą pusę, kad tik neatgrasytų, tai jau negerai. Kartais pasiūlau įkelti straipsnį į ELIP, tinklaraštį. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:30, 4 rugsėjo 2025 (EEST) :::::Gali būti. EN WP "užslėpto" vandalizmo gerokai daugiau. Čia lyg ir primityviau būna (tiesiog keiksmažodžių prideda ar pan). -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 18:17, 4 rugsėjo 2025 (EEST) :::::Taip, indėlis keistokas, jei ne rafinuotas vandalizmas, tai gali paskui bandyti kurti piarinį straipsnį. Būna, kad taip bando pavaizduoti, jog nėra interesų konflikto. Matysim. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:30, 4 rugsėjo 2025 (EEST) ::::::Atsakymai, sakyčiau, kažkokie robotiški, neatrodo, kad mokėtų lietuvių k., jei apie save rašo vyr. g. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:12, 5 rugsėjo 2025 (EEST) :::::::Įtariu, kad DI botų arba įrankių bandymai. EN WP tokių reiškinių daugiau t. y. vartotojų darančių visokius bereikšmius keitimus (bet nebūtinai vandalizmo atvejai), kurie tikėtina automatizuoti, matyt, kad susikaupti didesnį edit count ir turėti "natūraliai" atrodantį klonų tinklą, su kuriuo jau paskui galima mėgint nuveikt kažką daugiau. Paprastesnis metodas buvo ir tebėra kurti visokias naujas, beprasmes kategorijas (į kurias, po vieną, sau kraudavo šimtus straipsnių). Tačiau ir tokie veikėjai, matyt, "ginkluojasi" DI įrankiais. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 15:29, 5 rugsėjo 2025 (EEST) ::::::Na, kazachai dar kažkiek kruta, palyginus su kirgizais (daug kas, matyt, rusiškai skaito). Sakyčiau, visai naudinga pasižvalgyti po kitas mažesnes wiki. Galima kažko pasisemti, pasižiūrėti, kas duoda rezultatų, o kas nes, kokios grėsmės kyla ir pan. Kai kur gal žiūri į tam tikrus dalykus atlaidžiau, o judėjimas vis vien mažas. Galų gale mažiau, ne taip reguliariai prisidedantys dalyviai gal nelabai supranta (kiti išvis nesidomi naujausiais keitimais), koks čia natūraliai susidomėjimas Vikipedija. Tarkim, nežinojo, kad dėstytojai užsiundo studentus, tai susiformavo nerealistišką įsivaizdavimą, kiek čia pas mus tų naujokų, kuriems iš tiesų įdomu enciklopedijos kūrimas. Kai kažkas iš aukščiau nurodo, paprastai apsiriboja vienu straipsniu, tegu ir visai neblogu. Galima prisiminti [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naudotojo_aptarimas:Vidpili&diff=prev&oldid=6406968], taip ir nesulaukėme. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:08, 9 rugsėjo 2025 (EEST) :::::::Kiek esu naujokų pagyręs ar padrąsinęs, visi vis tiek pradingo, dar nei vienas iš jų čia neužsibuvo... --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 12:08, 9 rugsėjo 2025 (EEST) ::::::::[[Naudotojas:Obivan Kenobi]] wikipediją gali palyginti su Santa Barbara ar kitu serialu. Yra pagrindiniai veikėjai, epizodiniai ir tie, kur sudalyvauja verksmingoje scenoje ir yra absoliučiai nesvarbūs (tipo praeivis ar pan.) Manyčiau, kad netikslingas dalykas investuoti į ugdymą ir dar naiviai tikėtis grąžos. Aš wiki atradau 2008 m. vasarą, pirimi keitimai buvo 2012 m., rimčiau pradėjau 2017 m. ir vis dar jaučiuosi naujokas. Kodėl manęs niekas neugdo? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 12:19, 9 rugsėjo 2025 (EEST) :::::::Na, kai kurios viki yra sukūrusios mentorystės programą, berods čekai. Bet mums iki tol dar tolokai. [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 12:24, 9 rugsėjo 2025 (EEST) ::::::::dar tie patys čekai vietoje [[Serie A]] po | rašo 1. italianska futbolova liga arba [[A lyga]] irgi tapa 1. litevska futbolova liga. Kai jie vadintų Pirmą lygą? Antra. /// Mentorystė yra gerai, bet turime mokytis iš geriausiųjų. // Štai CD iki šiol neturi supratimo kaip vadinti lygas. O toks įdirbis pas jį. Šiauštis ir atsikalbinėti moka penkiais aukštais. Dar [[2018]] m. atskyriau A lygos sezonus: pvz. [[2004 m. A lyga]], tai dabar žiūriu, padarė kažkokį šiukšlynėlį. Kuriu naujus sezonus aka [[2025–2026 m. Premyer Liqası]], o kolega vis dar daro [[baltarusijos futbolas 2024 m.]]. kaip žmogui išaiškinti, kad nevargtų, pailsėtų? Neišpildo nei supertaurių, nei nac. taurių, nei lygų. O kad ten EN_wiki visur pradeda nuo nac. rinktinių, jaunimo, o lygos, taurės lyg tarp kitko, to net nesupranta. [[Latvijos futbolas 1937 m.]] ar [[Vokietijos futbolas 1948–1949 m.]] ispaniška gėda visai LT_wiki. Kam daryti tokius straipsnius? Kur ten futbolas? Gal aš per daug reikalauju? Arba šiukšlynai visur, arba gyvatėles paišo ir viskas okej. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 12:39, 9 rugsėjo 2025 (EEST) ::::::::Paprastų receptų nėra, galim pasidžiaugti, jei kažkas pavyko, truputį pamotyvuoti, bet, matyt, dažnu atveju tiesiog trūksta to studentės minėto vidinio stimulo. Kai naudotojų mažai, kai kurios nedidelės wiki randa ir kitų būdų straipsniams kurti: prigeneruoja botai (iš to kažko gero nelabai matau, pavyzdys ELIP), skaitmenina įvairias enciklopedijas, žinynus, išsikovoję, kad būtų tinkamai licencijuoti (čia jau geresnis variantas). Vidurio Azijos wiki kai kur tokių straipsnių didelė dalis. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:45, 18 rugsėjo 2025 (EEST) Kartais patys naujokai parašo, kas juos atbaido. Kai kuriuos – techniniai dalykai. Pvz., „Nesu patyręs kompiuterio naudotojas, nesuprantu, kaip nuorodą įkeliama - negaliu pridėti trūkstamą nuorodą apie Lieplaukės bažnyčios įrangą.“ ([[Naudotojo aptarimas:Viktorinis]]). Tai tuos techninius dalykus aiškiau perteikti tikrai galime, visą tą redagavimo procesą galima pailiustruoti vizualiai. Jei vis vien bus neaišku, tai tada jau nieko nepaveiksi. Yra tokių žmonių, kuriuos įžeidžia skydeliai: „Suprantu, kad skydeliai gali būti naudingi, tačiau jų naudojimas su žeminančiomis etiketėmis, kaip „beviltiškas“ ar „gramatinės klaidos“, kelia priekabiavimo įspūdį, o tai nėra konstruktyvus požiūris į straipsnio gerinimą. Vikipedija skatina konstruktyvų aptarimą, todėl raginu išsakyti konkrečius pasiūlymus aptarimų puslapyje. Tokios žymės turėtų būti naudojamos tik kaip paskata tobulinimui, o ne menkinimui.“ ([[Aptarimas:Aaron Bushnell susideginimo protestas]]). Tai, na... Vikipedijos formatas ne kiekvienam priimtinas, kaip nuo senų laikų parašyta [[Vikipedija:Nuosavybė]], „Jei nepageidaujate, kad jūsų įvestas turinys būtų negailestingai redaguojamas ir platinamas, nerašykite čia.“ --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:50, 6 rugsėjo 2025 (EEST) :Gal vertėtų pasvarstyti įjungti vaizdinį redaktorių visiems naudotojams kaip numatytąjį? Senbuviai jeigu naudoja vikitekstą, tegu naudoja, bet naujokai kažin ar mokysis, jiems bus paprasčiau vaizdinis būdas. [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 14:39, 6 rugsėjo 2025 (EEST) ::Hm, abejočiau, ar iš to būtų kažkokios naudos. Vis vien dažniausiai renkasi vizualųjį, svarbu, kad būtų aiškus gidas, į kurį galėtume pabaksnoti. Iš naujesnių dalyvių, berods, yra ir tokių, kurie renkasi senąjį. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:08, 9 rugsėjo 2025 (EEST) :::Jo, svarbiausia kad būtų aišku. Nebent įdomu, kaip atrodo puslapis (kokie mygtukai ir kokia sąsaja, ar patogi), jeigu esi ką tik prisiregistravęs, ar atrodo taip pat jeigu esi neprisijungęs. Turbūt lengviausia tą patikrinti pačiam susikūrus naują „dummy“ naudotoją. [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 11:02, 9 rugsėjo 2025 (EEST) :@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]: Galima, žinoma, keisti skydelį "beviltiškas" į neutralesnį, pvz. "šis straipsnis turi fundamentalių problemų, todėl jį reikėtų iš esmės perrašyti". Vis dėlto, vis tiek reikės brėžti tą liniją kur tekstas taisytinas, o kur tiesiog trinti. Visiems neįtiksi.. dėl skydelių nesukčiau galvos. Tačiau kam rašyti štai tokius komentarus – [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naudotojo_aptarimas%3AVilteReads&diff=7633335&oldid=7633229]: :{{blockquote|text=英文注释<br/>Sveiki, pastebėjau, kad prie atliktų redagavimo veiksmų lietuviškoje vikipedijoje pakomentuojate lyg ir angliokiškais (?, nelabai gaudausi) pastebėjimais: „Added more to the list of actors“, „Added more details“, „Added to the list of cast“. Įžvelgiu koduotą žinutę kažkuriai šaliai. Labai shaunu, supper. Beje, kokį akcentą labiau valdote – USA, UK, Aus? Tikiuosi, pasidalysite įžvalgomis šiuo klausimu.--Vilensija}} :Kas tai per literatūrinis šedevras? Kokios išvados naujokas turėtų prieiti perskaitęs tokį tekstą? Jei "senbuviai" tarpusavyje taip, tai dar tiek to.. bet, vis dėlto, ar ponas taip pat ir su naujais bendradarbiais darbe taip bendrauja? Čia tik vienas pavyzdys. Komentarų, kuriems būtų galima dėti tuos pačius skydelius <nowiki>{{perrašyti}}</nowiki> ir <nowiki>{{beviltiškas}}</nowiki> netrūksta. Virš 50 žodžių vėjais paleista. Tai ar ne lengviau parašyti, pvz.: ::"Pastebėjau, kad rašote angliškus komentarus. Lietuviškoje Vikipedijoje komentarus rašome lietuviškai. Ačiū." :Vienuolika žodžių, įskaitant ir dažnam lietuviui tik per sukastus dantis ištariamą "ačiū" (kaip ir "prašau"). OK, pastebėjome, kad vartotojas kažkoks įtartinas: ::"Įtariu, kad šis dalyvis yra botas ar gali naudotis DI įrankiais." :Vienuolika žodžių, į esmę. Kai kuriuos senbuvius reikėtų siųsti atgal į mokyklos suolą. Ypač mokytis gerų manierų. :-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 15:51, 9 rugsėjo 2025 (EEST) ::Jeigu wiki lyginutume su greitkeliu, tai yra sunkiasvoriai ir tokie mažalitražiai. Dar zuikių pasitaiko. Tai kuriuos imsite ugdyti? Jeigu yra [[Bundesliga]], tai padaro vertimą patį absurdiškiausią aka [[Vokietijos I bundeslyga]]. Kaip tokį vartotoją ugdysite? Orginale nėra jokių užuominų į Pirmą, dar prikergta Vokietija. Tokius vertėjus reikia gesinti, tačiau sugeba atsikalbinėti penkiais aukštais. Straipsnio, deja, parašyti nesugeba. [[Naudotojas:Mindaur]], kaip mandagiai išaiškinti, kad žmogutis netraukia wikipedijos lygmens? Daugiausiai, ką galėtų daryti, tai pas save ant lapuko užsirašyti rungtynių rezultatus. [[Naudotojas:Mindaur]], nelabai žinau, kokius straipsnius kūrėte, bet jeigu ateitų toksai dizaineris ir juos imtų tobulinti, tai, manyčiau, visos mandagybės greitai išgaruotų. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:30, 16 rugsėjo 2025 (EEST) :::Na, gal pasižiūrėkim savikritiškai. Daug kas čia ne šedevrų parašo, galime prisiminti [[Tabubilas]], [[Aitapė]]... Rašo savanoriai, neturi laiko ir energijos kažkam daugiau, prištampuoja visiškų stub'ų... Aišku, kai kurios išmonės su formatavimu stebina, kam ten žūtbūt lietuvinti irgi nesuprantu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:03, 16 rugsėjo 2025 (EEST) ::::Tabubilas, Aitapė.. manyčiau, kad puikus pvz., komandinio darbo. Padariau, atėjo, kolegos kažką iš savęs pridėjo. Žiūrisi gerai, minimumus praeina. Realiai, jokios problemos nėra. // O kai 2025 m. ateinu į Šveicariją, tada net purtyti pradeda, per 60 straipsnių, vienas autorius. Straipsniais nepavadinčiau. Vos vienas įvadinis sakinukas, kad tai Šveicarijos klubas. /// Sakote, kad laiko nėra? 35 tūkst. ale-straipsnių sukurti laiko yra, o išpildyti a`nė vieno nesugeba. Treneris kažkoks, dviem sakiniais. Beviltiškai visas atrodo ir liūdnai, o aš turiu gaišti savo laiką, kad reanimuočiau tas mumijas? /// '''[[Baltarusijos futbolas 2024 m.]] ar atitinka kokius nors standartus?''' -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:11, 16 rugsėjo 2025 (EEST) :::::Na, tai sakau, kad yra polinkis (įvairiose wiki) prištampuoti trumpučių ir taip daro ne vienas naudotojas. Užtenka užmesti akį į naujausius str. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:15, 16 rugsėjo 2025 (EEST) :::::Tai va, galim nusigyventi iki kirgizų lygio, jei ne vikidinozaurų indėlis, vaizdas būtų panašus. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:24, 16 rugsėjo 2025 (EEST) ::::::Bet dabar kalba ėjo apie vartotoją, kurio veikla nuo 2007 m. iki šių dienų vyksta, o progresas koks? Kaip 2007, 2008, 2009 m. pyškino vieno sakinio pristatymą, taip ir dabar vaizdas nesikeičia. [[Ekstraklasa]] nė vieno rišlaus sakinio nebuvo parašyta. Galvodavo, kad pasiekimų griozdiška lentelė išgelbės straipsnį (?). O kur nereikia, pridaro šiukšlynų. Sakyk, rašyk, o darys viską atvirkščiai. Neturi laiko? Varo lyg apsėstas. (Gal kunigo reiktų, pakrapintų lt-wiki?) Mėnuo įpusėjo, pas mane 23 straipsniai. Peržiūrėjau istoriją, tai kolega tūkstančiais per mėn. štampuodavo; nesirinkdamas, bet ką. Ar tokio turinio mums iš viso reikia? Kaip švedų klubelis iš 1904 m., kurio net švedai nežino, neturi straipsnio... dabar turiu vargintis, dusintis su švicais. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:59, 16 rugsėjo 2025 (EEST) :::::::Vakar tvarkiausi Slovėnijoje: ten pilna perliukų: [[Domžalės]], [[Lendava]], Europos miestai. Pas mane papuasai išpildyti, palyginus, idealiai. :) -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:42, 17 rugsėjo 2025 (EEST) Kas asmeniškai neprideda motyvacijos ir gaišina laiką, kurį būtų galima skirti prasmingesniems dalykams (tam pačiam naujokų ugdymui ir ne tik), tai įkyruoliai suinteresuotieji, tenorintys žūtbūt prastumti tą vieną straipsnį, be to, dar ir el. paštu kai kurie rašinėja. Tai gal nereikėtų stebėtis tais kartais išties lakoniškais senbuvių atsakymais. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:41, 18 rugsėjo 2025 (EEST) :Mes čia diskutavom apie ugdymą, bet reikėtų pagalvoti ir apie situaciją, jeigu staiga padidėtų bendras Vikipedijos aktyvumas (aktyvių naujokų skaičius) tarkim porą kartų (manau yra keletas būdų jį padidinti). Ar būtų patys senbuviai pasiruošę tokiai dinamikai? [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 14:49, 18 rugsėjo 2025 (EEST) ::Su dvigubai padidėjusiu, manau, susidorotume. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:17, 18 rugsėjo 2025 (EEST) :::Vienas iš būdų galėtų būti [[:en:Wikipedia:How to run an edit-a-thon|„edit-a-thon“]] (kažin kaip lietuviškai būtų galima pavadinti). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:23, 18 rugsėjo 2025 (EEST) ::::Šiaip gerai skamba „Vikitonas“, kaip maratonas. [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 21:05, 18 rugsėjo 2025 (EEST) :::::Tiktų (arba ilgesnis „vikimaratonas“). [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 08:41, 19 rugsėjo 2025 (EEST) ::::::Jokie maratonininkai perspjaus mūsų dydžei gerbiamo CD. Per mėnesiuką vienas suštampuodavo over 3k, būta net over 4k STUB`ų. Čia iš akies primetus, per dieną daugiau nei 100, kartais ir visi 160 ale-straipnių. Per rugsėjį padariau 33 straipsnius (per 19 dienas) ir sotus. O, pasirodo, įmanoma šimtais štampuoti bet kokias nesąmones. [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:43, 19 rugsėjo 2025 (EEST) Grįžtu prie [[VP:CIVIL]] – ''koliojimosi'' sportų temų kontekste, kilo galbūt šiek tiek radikalesnė idėja: * Baudos taškų sistema. Krepšinio principu, dalyviai gali gauti "baudos taškus". Surinkus 3 taškus per, pavyzdžiui, paskutinius 12 mėnesių – ledo ritulio principu – dalyvis gauna priverstinių atostogų (pvz. 7 dienas "ant suolelio"). * Argumentuotą baudos tašką galėtų skirti kiti dalyviai, už necivilizuoto elgesio epizodą (ir tik už tai). Papildomi taškai iš to pačio redaktoriaus nesiskaičiuotų t. y. trys taškai gali susirinkti tik iš trijų skirtingų dalyvių. Tai suteiktų objektyvumo. Dalyviai taip pat turėtų skiriamų baudos taškų kvotą, kad jais nebūtų piktnaudžiaujama. * Už vieną epizodą būtų galima gauti tik vieną baudos tašką t. y. už vieną koliojimosi seansą kelių taškų nesusirinksi. Čia, kad nebūtų kolektyvinio linčo dėl vieno pasikarščiavimo, o baudos taškai atspindėtų besikartojantį prastą elgesį per ilgesnį laiko tarpą. * Administratoriai, bet kuriuo atveju, turėtų galutinio sprendimo teisę, įvertindami ar baudos taškai skirti objektyviai (be susimokymų). Žinoma, reikėtų nustatyti dar kai kuriuos kitus niuansus. Gal tokia sistema motyvuotų dalyvius truputį "filtruoti" savo šneką? :) Na, idėja bent jau pamąstymui. --[[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 12:37, 19 rugsėjo 2025 (EEST) :Įdomu, ką kolega vadina koliojim... kaip ten iš viso rašosi? Mano prosenelis dar caro laikais dirbo mokykloje, esu n-kartos inteligentas. Univere ir mokykloje praleidau tiek laiko, kad dviems ar trims gyvenimams užtektų. Ką jūs rašytumėte, jeigu vietoje normalaus [[Bundesliga]], pradėtų dygti [[Vokietijos I bundeslyga]] ir taip visas lygas iš eilės išprievartautų? Aš esu sterilaus mąstymo ir bendravimo atstovas, bet kai matau blogio šaknį, tai ją raunu. Paskui kažkam atrodo, kad tapo įkaitų dramos aukomis. Nekilo mintis prisidėti prie trynimo darbų, vietoje to, kad tuščiai aušinti burnas ir gaišintis? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:41, 19 rugsėjo 2025 (EEST) ::Jei bus dar viena panaši žinutė ne į temą, tai vėl teks siųsti priverstinių atostogų. Paskutinis įspėjimas. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:46, 19 rugsėjo 2025 (EEST) == IP slėpimas == Atsirado naujovė – laikinos paskyros, IP adresai be specialių teisių nebematomi. Kokios būtų nuomonės? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:33, 17 rugsėjo 2025 (EEST) :Informacinis privatumas iš principo yra teigiamas dalykas (ir vis labiau reguliuojamas; [[:en:General Data Protection Regulation|GDPR]] / BDAR – tai teigiama direktyva, tik atsiranda įstaigų įsigudrinančių neproporcingai ją taikyti, bet čia atskira tema). Sakyčiau reikėtų formuluoti klausimą kitaip: ar šie pakeitimai kaip nors sunkina ar trukdo valdyti vandalizmą ir kenkėjiškus srautus? Abejoju. Galimybė blokuoti IP adresus išlieka (nuo to, kad jie tiesiog maskuojami niekas nesikeičia), o prisikurti naujų paskyrų arba priemonių keisti IP adresus vandalams yra ir dabar. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 19:42, 17 rugsėjo 2025 (EEST) :Kaip ir gerai, gal tik tekstas „Rodyti IP“ per daug krenta į akis, gal patobulins tai vėliau. [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 19:51, 17 rugsėjo 2025 (EEST) ::Vienas kitas papildomas pelės paspaudimas, tai kažkokių didelių sunkumų lyg ir nesudaro. Didžiuma vandalizmų pas mus vaikiški, galima pasidžiaugti, kad išmoningesniems piktadariams bent kol kas nesame įdomūs (tokių pasitaiko vienas kitas). Kiek pamenu, viena iš priežasčių, kodėl prireikė maskavimo, buvo grėsmės anoniminiams redaktoriams iš autoritarinių šalių. Na, jei jau reikia, neatrodo itin sunku ką nors infiltruoti į vikibendruomenę ir gauti atitinkamas teises. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:31, 17 rugsėjo 2025 (EEST) :::LT Viki nereikia ir infiltruotis – šiaip dalina ;) Dėl autoritarinių šalių: jei jungiamasi tiesiogiai iš tų šalių tinklo, tai tarnyboms visiškai ne problema susekti prie ko jungiamasi (o kadangi WP keitimai vieši, tai ir susieti keitimus su konkrečiomis jungtimis); tad vien tik IP adresų maskavimas nepadeda. Tačiau kombinacijoje su kitomis priemonėmis, vis dėlto, didina pastangų kiekį norint dalyvius atsekti (ypač ne valstybių tarnyboms). Esantiems autoritarinėse šalyse geriausia naudoti [[Tor (tinklas)|Tor]] (tačiau terms & conditions apply, nes reikia mokėti naudotis tinkamai ir yra kitų rizikų). -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 01:55, 18 rugsėjo 2025 (EEST) == Server switch - Your wiki will be read-only for a short time soon == <section begin="server-switch"/><div class="plainlinks"> [[:m:Special:MyLanguage/Tech/Server switch|Skaitykite žinutę kita kalba]] • [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special:Translate&group=page-Tech%2FServer+switch&language=&action=page&filter= {{int:please-translate}}] [[foundation:|Vikimedijos fondas]] perjungs srautą tarp savo duomenų centrų. Šis bandymas užtikrins, ar Vikipedija ir kiti Vikimedijos fondo projektai veiks po nelaimingo atsitikimo. <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">All traffic will switch on '''{{#time:j xg|2025-09-24|en}}'''.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">The switch will start at '''[https://zonestamp.toolforge.org/{{#time:U|2025-09-24T15:00|en}} {{#time:H:i e|2025-09-24T15:00}}]'''.</span> Dėja, dėl [[mw:Special:MyLanguage/Manual:What is MediaWiki?|„MediaWiki“]] programos limitacijų, visi redagavimai sustos, kai perėjimas vyks. Mes atsiprašome už šiuos nesklandumus ir stengiamės sumažinti jų poveikį. <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">A banner will be displayed on all wikis 30 minutes before this operation happens.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">This banner will remain visible until the end of the operation.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">You can contribute to the [https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Special%3ATranslate&group=Centralnotice-tgroup-read_only_banner&task=view&language=&filter=&action=translate translation or proofreading] of this banner text.</span> '''<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">You will be able to read, but not edit, all wikis for a short period of time.</span>''' *<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">You will not be able to edit for up to an hour on {{#time:l j xg Y|2025-09-24|en}}.</span> *<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">If you try to edit or save during these times, you will see an error message.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">We hope that no edits will be lost during these minutes, but we can't guarantee it.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">If you see the error message, then please wait until everything is back to normal.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Then you should be able to save your edit.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">But, we recommend that you make a copy of your changes first, just in case.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">''Other effects'':</span> *<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Background jobs will be slower and some may be dropped.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Red links might not be updated as quickly as normal.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">If you create an article that is already linked somewhere else, the link will stay red longer than usual.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Some long-running scripts will have to be stopped.</span> * <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">We expect the code deployments to happen as any other week.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">However, some case-by-case code freezes could punctually happen if the operation require them afterwards.</span> * <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">[[mw:Special:MyLanguage/GitLab|GitLab]] will be unavailable for about 90 minutes.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">This project may be postponed if necessary.</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">You can [[wikitech:Switch_Datacenter|read the schedule at wikitech.wikimedia.org]].</span> <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Any changes will be announced in the schedule.</span> '''<span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Please share this information with your community.</span>'''</div><section end="server-switch"/> <span dir=ltr>[[m:User:Trizek (WMF)|Trizek (WMF)]] ([[m:User talk:Trizek (WMF)|{{int:talk}}]])</span> 18:41, 18 rugsėjo 2025 (EEST) <!-- User:Trizek (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=29170715 sąrašą --> == Vikipedijos Įrankiai == [[File:Vikipedijos-irankiai.webm|miniatiūra|Demonstracija kaip naudoti „[https://zygimantus.github.io/vikipedijos-irankiai/ Vikipedijos Įrankiai]“ įskiepį.]] Gal kam bus naudingi „Vikipedijos Įrankiai“, kuriuos patalpinau [https://zygimantus.github.io/vikipedijos-irankiai/ čia]. Kol kas visi skirti automatiškai formuoti išnašas, paruoštas įklijavimui iš įvairių svetainių formatu {{tl|cite web}}. Jei bus poreikis, galiu paruošti ir kitų tipų įrankius – pasiūlymus galite rašyti čia. [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] ([[Naudotojo aptarimas:Zygimantus|aptarimas]]) 21:11, 8 spalio 2025 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr">Have your say: vote for the 2025 Board of Trustees</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> Hello all, The voting period for the [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation elections/2025|2025 Board of Trustees election]] is now open. Candidates are running for two (2) seats on the Board. To check your voter eligibility, please visit the [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation elections/2025/Voter eligibility guidelines|voter eligibility page]]. Learn more about them by [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation elections/2025/Candidates|reading their application statements and watch their candidacy videos]]. When you are ready, go to the [[m:Special:SecurePoll/vote/405|SecurePoll voting page to vote]]. '''The vote is open from October 8 at 00:00 UTC to October 22 at 23:59 UTC.''' Best regards, Abhishek Suryawanshi<br />Chair, Elections Committee<section end="announcement-content" /> </div> [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 07:48, 9 spalio 2025 (EEST) <!-- User:RamzyM (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=29360896 sąrašą --> == Straipsniai pavyzdiniais bus skelbiami be balsavimo == {{ats|Vaidila}}, {{ats|Zirzilia}}, {{ats|Zygimantus}}, {{ats|Nestea}}, {{ats|Ta-Ntalas}}, {{ats|Manvydasz}}, {{ats|Powermelon}}, {{ats|Vilensija}}, {{ats|SQORP}}, {{ats|Audriusa}}, {{ats|Makenzis}}, {{ats|CD}}, {{ats|Homo ergaster}}, {{ats|Hugo.arg}}, {{ats|Obivan Kenobi}}, {{ats|Viskonsas}}, {{ats|Mindaur}}, {{ats|Knutux}} Kadangi niekas niekaip nesureagavo (nei pritarė, nei prieštaravo [https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedijos_aptarimas:Patikrinamumas#Si%C5%ABlymas:_nuostata_d%C4%97l_straipsni%C5%B3_kokyb%C4%97s_vertinim%C5%B3]), buvo priimtas sprendimas, kad nuo šiol straipsnius pavyzdiniams priskirs ne bendruomenės nariai balsų dauguma, o kuriuo nors būdu išrinktas recenzentas. Kad ligšiolinė tvarka nebegalioja ir bus taikoma nauja, turime suprasti iš straipsnio [[Vikipedija:Kokybė]]. Savo nuomonę, ar naujoji tvarka priimta skaidriai, išsakiau [https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedijos_aptarimas:Bendruomen%C4%97#Antrasis_pasaulinis_karas_%E2%80%93_nominacija_A_lygiui čia]. Kviečiu ir jus išdėstyti savo mintis šiais klausimais, taip pat teikti pasiūlymus dėl naujosios tvarkos gerinimo, jeigu jai pritariate (beje, galiu vėl sulaukti priekaištų, kad klausimą keliu neteisingoje vietoje – būsime redirektinti į [[Vikipedija:Kokybė]] aptarimą).--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 11:48, 14 spalio 2025 (EEST) :Kaip jau minėta, [[Vikipedija:Taisyklių ir tvarkų priėmimas]] nuostatų laikytasi, tai formaliai viskas gerai. Aktyvių naudotojų, kaip žinia, labai mažai. Žinoma, galime vertinti, ar tai atitinka protingumo principą. Jei nuspręstume, kad visgi ne, tuomet būtų proga minėtą tvarką persvarstyti ir atnaujinti. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:57, 14 spalio 2025 (EEST) ::Prie 4 punkto būtų galima pridėti „Administratorius ar sąsajos administratorius apie balsavimą turi paskelbti MediaWiki:Sitenotice pranešimu.“, o 11 punktą pakeisti į „Administratorius ar sąsajos administratorius apie tai turi paskelbti MediaWiki:Sitenotice pranešimu“. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:12, 14 spalio 2025 (EEST) :Verta paminėti, kad pavyzdinių straipsnių rinkimas balsavimais apskritai nebuvo reglamentuotas jokia taisykle ar gairėmis. Tiesiog buvo tokia praktika. Vis dėlto, pateiksiu argumentus kodėl, mano nuomone, recenzavimas yra geresnė praktika: :* Recenzentas – tai savanoris (Vikipedijos atveju), kuris įsipareigoja atlikti nešališką vertinimą pagal nustatytus kriterijus. Jam yra taikomi minimalūs reikalavimai (pvz. [[VP:K]] numato minimalų atliktų keitimų skaičių), tačiau tuos reikalavimus bendruomenė gali griežtinti (pvz. siekiant, kad recenzentai galėtų būti tik "senbuviai"). Tam gairė ir skirta – sutarti dėl gerųjų praktikų. Dėl individualus įsipareigojimo (savanoriškumo principu), recenzentas jaustų (ar bent jau turėtų jausti) šokį tokį stimulą atlikti užduotį. Vertinimai nėra subjektyvūs. Privalu vadovautis formaliai nustatyta procedūra. Šiuo atveju, pagal [[VP:K]] gairės nuostatas: lentelė su aiškiais kriterijais + recenzavimo forma. Taip siekiama sumažinti subjektyvumo elementą. Beje, recenzavimo procesas nereiškia, kad kiti redaktoriai negali teigti pagrįstų komentarų ir pastabų; tai nėra kažkoks uždaras procesas, kuriame kiti redaktoriai negali dalyvauti. :* Tokiame kontekste, kolektyviniai sprendimai ir atsakomybė mažiau efektyvi ([[:en:Diffusion of responsibility]] / [[:en:Groupthink]]). Balsavimuose ištirpsta minėta atsakomybė. Galbūt balsuojantys ir turi stimulą, bet jau nebėra procedūrinio požiūrio, kuriuo dalyviai būti skatinami laikytis nešališkumo ir bent šiokio tokio kruopštumo. Tad, dažniausiu atveju, balsuojantys dalyviai "prabėgomis" žvilgteli į straipsnį ir tiek. Toks vertinimas subjektyvesnis ir paviršutiniškas. :* "Balsuotojai" apskritai gali turėti polinkį balsuoti subjektyviai. Praktikoje, esame turėję balsavimų kur Vikipedijos taisyklėse yra aiškiai ir racionaliai įrašytos nuostatos, kuriomis visi turėtume vadovautis, tačiau atvirai balsuojama prieš tas nuostatas. Tad polinkis vadovautis principu "man patinka" / "man nepatinka" yra stiprus. Dėl to, balsavimai praktikoje dažniau atrodo kaip grožio konkursai, kuriuose išreiškiamos simpatijos bei antipatijos. Apskritai balsuoti gali bet kas; štai, kad ir naudotojas Naudotojas:LukasTankas ar kiti moksleiviai. Žinoma, galime pridėti kriterijų, bet kitų aukščiau minėtų problemų tai nelabai spręstų. Patys balsavimai straipsnio kokybės nekelia, o šiaip paploti katučių nelabai prasminga. :* Akademinėse bendruomenėse, mokslinių straipsnių žurnaluose, ir kitoje leidyboje kaip pagrindinis vertinimo būdas vyrauja recenzavimas. Nors tai kitokios bendruomenės/institucijos (visų pirma – ne savanorių, tad ir paskatos kitaip susidėlioja), bet vis dėlto priežastys kodėl daroma būtent taip yra panašios. Nemačiau, kad kas nors darbų vertinimus atliktų kaip grožio konkursus. Taip, būna komitetai, kartais balsuojama (nors dažnai veikiama konsensuso principu), bet vis tiek pirmiausia yra recenzentai ar individualios darbų peržiūros. :P.S. Verta paminėti, kad balsavimams ("grožio konkursui") turime [[Vikipedija:Vertingi straipsniai]]. :-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 13:00, 14 spalio 2025 (EEST) ::Naudotojai įpratę prie senos tvarkos, naujoves sunku priimti (taip pat ir man). Jei reiktų palyginti abi tvarkas – senąją ir naująją, turbūt palaikyčiau naująją. Tik klausimas, ar pavyks ją įgyvendinti, ar bus norinčių recenzuoti. Kas dėl naujosios tvarkos priėmimo, sutinku ir su Homo ergaster nuomone, kad viskas pagal taisykles, ir su Ed1974LT nuomone, kad nebuvo skaidrumo, ją priimant. Asmeniškai taisyklių siūlymą mačiau, bet nelabai rūpėjo gilintis, kas keičiasi. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 14:10, 14 spalio 2025 (EEST) :::Apskritai pritariu Mindaur išsakytoms mintims dėl recenzentų pagrįstumo ir tokiai praktikai esu linkęs pritarti. Vis dėlto geriau susilaikyti nuo emocinių vertinimų, tokių kaip „grožio konkursai“ ar „patinka/nepatinka“, nes juos galima atgręžti į recenzavimo politiką: būtų įdomu pažiūrėti, kaip vienas kito straipsnius apie futbolą vertintų, rinktų į pavyzdinius šios srities entuziastai Makenzis ir CD... Kyla daug klausimų apie recenzentų kompetenciją, kaip ji pamatuojama. Yra gairės, kaip vertinti straipsnį, bet mažai gairių, kaip įvertinti recenzento kompetenciją. :::Kitas dalykas: norėčiau atkreipti dėmesį į dabartinių formuluočių aiškumą. Perskaitau keletą kartų ir nesu tikras, kad manoji gairių interpretacija teisinga. Štai ištrauka: :::„Redaktoriai, jų pagrįstu manymu sutvarkę straipsnį iki pavyzdinio (A klasės) lygio, gali nominuoti straipsnį tokiam vertinimui. Tai daroma paskelbiant nominaciją [[Vikipedijos aptarimas:Bendruomenė]] puslapyje. Tačiau: :::* Jei, kitų redaktorių pagrįsta nuomone, straipsnis <u>akivaizdžiai</u> neatitinka A klasės reikalavimų, tuomet recenzavimas nepradedamas. :::* Straipsnis taip pat negali būti nominuojamas, jei nuo paskutinio jo recenzavimo nepraėjo daugiau nei 30 dienų. :::* Nominacijos ribojamos po vieną <u>aktyvų</u> prašymą per redaktorių. ::::Nominavus straipsnį, yra laukiama kriterijų atitinkančio savanorio redaktoriaus – recenzento. Jei per 30 dienų tokio neatsiranda, nominacija laikoma nebeaktyvia.“ :::::Čia turime nominavimą, recenzavimą ir redaktorius. Ar supratau teisingai: ::::::„Jei manote, kad parašėte pavyzdinį straipsnį arba jį sutvarkėte iki tokio lygio, galite bendruomenės puslapyje jį paskelbti kandidatu į pavyzdinius. Tačiau, jei kitų Vikipedijos naudotojų manymu [balsuojama?..], jis kandidatuoti į pavyzdinius per prastas, recenzentas jam nebus ieškomas. Straipsnis iš naujo gali kandidatuoti į pavyzdinius ne anksčiau, kaip praėjus 30 d. nuo paskutinio recenzavimo. Jei straipsnis per 30 dienų nuo nominacijos pradžios nesulaukia recenzento, iš kandidatų sąrašo išbraukiamas.“ O štai šio sakinio nesupratau visai: „Nominacijos ribojamos po vieną <u>aktyvų</u> prašymą per redaktorių.“--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 15:53, 14 spalio 2025 (EEST) ::::Nesu tikras koks konkrečiai klausimas jums kyla antroje dalyje, bet pamėginsiu atsakyti papunkčiui: ::::* Jūsų pavyzdys dėl Makenzio ir CD – geras, tačiau ta pati problema (potencialus ginčas) gali įvykti ir balsavime. Skirtumas tas, kad recenzentas pildo formą ir turi vadovautis suformuluotomis nuostatomis. Balsas yra viso labo binarinis "taip" arba "ne", be jokios prievolės tą poziciją argumentuoti. Atkreipsiu dėmesį, kad recenzentui yra ir antras reikalavimas: {{tq|Iki recenzavimo proceso pradžios, turi būti reikšmingai neprisidėjęs prie nominuoto straipsnio turinio bei nedalyvavęs su straipsniu susijuose ginčuose.}} Šis reikalavimas suformuluotas siekiant sumažinti galima santykių aiškinimąsi per recenzavimo procesą (pvz. kad Makenzis ir CD nepultų imti "recenzuoti" vienas kito straipsnių, dėl kurių vyko "peštynės"). ::::* Jūs supratote teisingai, tik gal pakomentuosiu svarbų aspektą. {{tq|Jei, kitų redaktorių pagrįsta nuomone, straipsnis <u>akivaizdžiai</u> neatitinka A klasės reikalavimų, tuomet recenzavimas nepradedamas.}} – reiškia, kad bet kuris redaktorius gali paprasčiausiai palikti komentarą (trumpai argumentuodamas) nominacijos temoje ir taip, iš esmės, suspenduoti procesą. Šios nuostatos tikslas paprastas: jei, kaip patyręs redaktorius, "užmetėte akį" ir pamatėte, kad straipsnis yra daugmaž C klasės ir jums tikrai atrodo, kad "netraukia" net B klasės t. y. jums tai yra ''akivaizdu'' – taip ir parašykite. O jei iš pažiūros neturite priekaištų, kad pasiekta B klasė ir "turbūt" daugiau, tuomet jau recenzentas vertins ar pasiekta A. ::::* {{tq|Nominacijos ribojamos po vieną aktyvų prašymą per redaktorių}} – galime perfrazuoti; ši nuostata tiesiog apriboja nominacijų skaičių laiko tarpe, pvz. kad Makenzis/CD nenominuotų visos futbolo lygos žaidėjų iš karto, o būtų nominuojama po vieną t. y. "neužverčiant" nominacijomis. ::::* Dėl {{tq|Kyla daug klausimų apie recenzentų kompetenciją, kaip ji pamatuojama}}: taip, tai pagrįstas klausimas, tačiau jį galima kelti ir dėl balsuojančiųjų, pvz. kaip pamatuoti potencialaus balsuotojo Naudotojas:LukasTankas kompetenciją. Šiuo metu yra nustatytas minimalus reikalavimas, kad recenzentas būtų "atlikęs bent 500 pakeitimų". Tačiau kartelę galime pakelti, pvz. reikalaujant, kad recenzentas būtų parašęs tam tikros apimties straipsnių ir pan. Jei turite idėjų – pasidalinkite. Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad gairėje yra labai svarbi nuostata: {{tq|Ginčai dėl recenzento kvalifikacijos, nešališkumo ar pirmumo sprendžiami redaktorių konsensusu.}} ::::* Nuostatas galima bandyti suformuluoti labai skrūpulingai, mėginant detaliai sureguliuoti kiekvieną aspektą, arba palikti daugiau erdvės bendruomenės savikontrolei ir bendrai nuovoka, just ''common sense''. Formuluotės kaip "redaktorių pagrįsta nuomone" ar "ginčai sprendžiami redaktorių konsensusu" remiasi antruoju variantu ir būtent tai akcentuoja: jei jums koks nors procesas (šiuo atveju, kokio nors straipsnio recenzavimas) atrodo neteisingas, neskaidrus ar nesąžiningas – inicijuokite diskusiją ir toliau spręs redaktorių bendruomenė bendru sutarimu (arba nesutarimu). ::::Apskritai, manau, kad didesnis iššūkis bus rasti savanorių, kurie užsiimtų sąžiningai paskaityti ir peržiūrėti straipsnį, o ne mėginimai nepagrįstai "prakišti" kokį nors straipsnį į pavyzdinį per nekvalifikuotus recenzentus. Gal klystu. ::::-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 17:33, 14 spalio 2025 (EEST) :::::„Nominacijos ribojamos po vieną <u>aktyvų</u> prašymą per redaktorių.“ Galbūt per prastai moku '''anglų kalbą''' (čia maždaug kaip ''take one pill per day''?), bet prašom dar patikslinti: „Vienu kartu redaktorius (Vikipedijos naudotojas) gali nominuoti į pavyzdinius ne daugiau kaip vieną straipsnį“? Dėl viso kito pasakyčiau tiek: kadangi su šiais reikalais neturime jokios praktikos, galime tik spėlioti, koks bus tas bendrasis supratimas, sveika nuovoka, konsensusas ir kiek jų iš viso bus. Todėl norisi iš anksto apsidrausti nuo dviprasmybių.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 17:58, 14 spalio 2025 (EEST) ::::::* {{tq|Vienu kartu redaktorius (Vikipedijos naudotojas) gali nominuoti į pavyzdinius ne daugiau kaip vieną straipsnį}} – taip. Tik tas "vienu kartu" gaunasi mažiau apibrėžtas t. y. nepatikslina kada prašymas/nominacija yra "aktyvus", o kada jau nebe.. na, bet čia detalės. ::::::* "Kadangi su šiais reikalais neturime jokios praktikos" – galime draustis labiau, nieko prieš, bet šiaip siūlyčiau atvirkščiai, paprastesnes nuostatas, kurios būtų patobulinamos pagal įgautą patirtį. Juk šios gairės nėra absoliučiai imperatyvios, su negrįžtamais sprendimais, "ant amžių amžinųjų". Atkreipsiu dėmesi, kad skyrelyje "Kitos nuostatos" yra aiškiai parašyta: {{tq|Straipsnių kokybės vertinimas nėra negrįžtamas <..>}}. Taisyklė ir gairės keli mėnesiai kaip priimtos, bet pavyzdinių straipsnių dėl to kaip grybų po lapais neišdygo. Tegul bent 1-2 straipsniai per metus atsiranda, ir tiek bus gerai. ::::::Kaip minėjau, '''kiekvienas''' redaktorius turi teisę kelti klausimus, peržiūrėti, teikti pastabas. Recenzentas viso labo yra tik vienas iš redaktorių, kuris prisiima atsakomybę atlikti nuodugnų vertinimą, o '''ne''' įgija <u>išskirtinę teisę</u> tokį vertinimą atlikti apskritai. Galiausiai, bendruomenė pati turi būti bent šiek tiek įsitraukus. Kitu atveju, nelabai ir tie saugikliai padės. Ir dabar yra taisyklių (net gi kertinių) į kurias "senbuviai" pažiūri pro pirštus. ::::::-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 18:49, 14 spalio 2025 (EEST) Bendruomenės balsavimas už recenzentą geriau tuo, kad bent jau daugiau žmonių peržvelgs straipsnį ir, jei reikia, pateiks pastabų. Jei pavyzdinio skelbimas tampa tik straipsnio kūrėjo ir recenzento reikalu, tai man, pvz., visai nebesvarbu tą straipsnį skaityti, nes mano nuomonė geriausiu atveju bus kaip kažkoks komentaras paraštėje, o štai kūrėjas gali pasirinkti sau palankų recenzentą, kuris sakys, kad viskas gerai, ir jei kas sakytų priešingai, be balsavimo nebūtų jokio sverto nuspręsti, kieno pozicija svaresnė. Galėtų būti kompromisinė tvarka, kur recenzentas turi, tarkime, +2 ar +3 balus, bet kiti naudotojai galėtų balsuoti su +1 balu - taip būtų įtraukiami ir kiti dalyviai, o ne eilinė korupcinė afera, kur kažkas dviese pasitarę ima įvedinėti savą tvarką. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 18:00, 14 spalio 2025 (EEST) :Jūsų variantą jau siūliau aptardamas gairių priėmimo skaidrumą. Kompromisas garantuotų, kad bent vienas žmogus įdėmiai perskaitė ir paanalizavo straipsnį.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 18:13, 14 spalio 2025 (EEST) Kiek pasidairiau į kitas mažas wiki ir radau, kad latviai su recenzavimu kažką bandė ir jau senokai – [[:lv:Vikipēdija:Recenzijas]], bet, panašu, projektas ten ėmė ir apmirė. Danai turi [[:da:Wikipedia:Evaluering]], šioks toks aktyvumas yra. Na, kai bendruomenės mažos, nelengva. Balsavimai dėl aukščiausios klasės straipsnių da wiki vyksta ([[:da:Wikipedia:Kandidater til fremragende artikler]]). --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:00, 14 spalio 2025 (EEST) :Man atrodo svarstytinas kompromisinis variantas. Mielai recenzuočiau kokį straipsnį, bet man pasiūlytajame vidinės nuorodos raudonuoja maždaug 50-yje vietų. Versdamas str. apie Marilyn Monroe, kad užpildyčiau raudonas nuorodas turėjau parašyti apie 230 str., tad parašyti 50 ar mažiau nedidelė bėda. Kol to nebus padaryta, nerecenzuosiu.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 19:17, 14 spalio 2025 (EEST) ::Keistas reikalavimas. Juk tai ne vertinamo straipsnio trūkumas, kad enciklopedija nepilna. Raudona nuoroda dedama tiesiog pažymint didesnio reikšmingumo ([[VP:R]]) temą, su viltimi, kad kas nors apie tai parašys atskirą straipsnį. Ir tai tas vertinimas subjektyvus ir subalansuotas labiau į pagrindines temas t.y. į smulkias ar labai bendras temas tų raudonų nuorodų privengiame, kad negadint teksto skaitomumo. ::Dabartinis straipsnis [[Antrasis pasaulinis karas]], sugeneravus su "Kurti knygą" gaunasi 35 puslapiai teksto (be išnašų). Ir tai jame tik trumpai apžvelgiami patys pagrindiniai mūšiai. Jei išsamiau imti Antrojo pasaulinio karo kampanijas ir jų mūšius, tai čia galėtų būtų ištisi tomai knygų. ::Pavyzdinis straipsnis pats savaime turėtų būti išsamus ir paprastai gana nemažos apimties, o jei imt temą kuri lietuviškoje Vikipedijoje apskritai yra mažai aprašyta (sakykime, gal kokia [[Virusologija]]) – tai tokioje temoje sukurti pavyzdinį be raudonų nuorodų būtų praktiškai nerealu. Na, nebent Vikipedijos rašymas yra jūsų full-time job. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 19:33, 14 spalio 2025 (EEST) :::Neišsisukinėkite, nebandykite apeiti principų. 20 metų (iki šiol) reikalavimas, kad pavyzdiniame straipsnyje nebūtų raudonų nuorodų, buvo nekeistas ir priimtinas, neretai dėl jo straipsnis netapdavo pavyzdiniu, o dabar kažkodėl tapo nesuprantamas. Pažiūrėkite tuos pačius angliškus pavyzdinius straipsnius: kiek juose matote raudonų nuorodų?.. Žvilgterėkite kad ir į tą patį anglišką [https://en.wikipedia.org/wiki/Marilyn_Monroe Marilyn Monroe]. Mūsų asmeniniai užimtumai ir laiko turėjimas nėra kriterijus vertinant straipsnio kokybę. [[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 19:43, 14 spalio 2025 (EEST) ::::O kur ta linija kur dėti raudoną nuorodą, o kur ne? Bent dalyje tų straipsnių galėčiau pridėti raudonų nuorodų. O jei iš nominuojamo straipsnio jas tiesiog išims, kaip spręsite kur pagrįstas išėmimas, o kur ne? Kils ginčas kiek reikšmingas Madagaskaro mūšis? O Voronežo mūšis? Apskritai toks reikalavimas įvestų neigiamas paskatas: redaktoriai tiesiog turės motyvaciją praleisti "galimai raudonuojančius" aspektus, laikyti tam tikras temas nereikšmingomis ir t. t., vien tam, kad sumažintų raudonuojančių nuorodų skaičių. Reikalavimas, švelniai tariant, kelia šypseną. Kas buvo prieš 20 metų apskritai nelabai kriterijus. Yra ir tokių "pavyzdinių" straipsnių kaip [[Amazonija]] – vos 8 išnašos. Žodžiu, sėkmės su šiuo reikalavimu. :) ::::-- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 20:11, 14 spalio 2025 (EEST) :::::Norite nuleisti kartelę, kad prastumtumėte savo pavyzdinį straipsnį?.. Apskritai, jeigu jums neaišku dėl raudonų nuorodų, peržvelkite diskusijas prie pavyzdinių ir vertingų straipsnių ir iki šiol buvusias gaires balsuojant dėl straipsnio tapimo pavyzdiniu, kur sakoma, kad raudonų nuorodų nėra arba yra tik viena kita. Teigti, kad kažkurie mūšiai straipsnyje apie karą yra neverti aprašymo išvis įžūlu. Jūs įvardijote savo nenoro užpildyti raudonas nuorodas priežastis: laiko stoka, o gal tingėjimas (nesate Vikipedijos darbuotojas kiaurą parą). Kalbate taip, lyg būtumėte susidūręs su pavyzdinio straipsnio kriterijais tik šį rytą, ir buvote labai nustebintas reikalavimo dėl raudonų nuorodų. Angliškos Vikipedijos praktika jums neatrodo aktuali, lietuviškosios Vikipedijos analogiškas požiūris į raudonas nuorodas jums irgi kelia nuostabą ir daug klausimų. Abejoju, ar galėsiu jums padėti, jei iki šiol ši tema jums miglota. „Pavyzdinis“ straipnis su mirgančiomis 50 raudonų vietų jau būtų kažkas „oho“, (anti)rekordininkas šioje kategorijoje tarp visų pavyzdinių mūsų Vikipedijos straipsnių.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 20:31, 14 spalio 2025 (EEST) ::::::* {{tq|Norite nuleisti kartelę, kad prastumtumėte savo pavyzdinį straipsnį?}} – taip, nes manau, kad straipsnis yra išsamus, kokybiškas bei atitinka svarbiausius ir kertinius Vikipedijos principus – [[VP:VERI]], [[VP:NP]] ir [[VP:NEPIRMINIS]]. Taip, nes nei vienas redaktorius konstruktyviai neįsitraukė ir pagrįstai nenurodė kažkokių realių, svarbių turinio trūkumų (tačiau vienas redaktorius atliko redakcinius taisymus bei konstruktyviai iškėlė klausimus – už tai padėka). Taip, nes manau, kad būtų vertinga straipsnį publikuoti pagrindiniame puslapyje, tam, kad Lietuvos skaitytojai galbūt susidomėtų mūsų šalies istorijai vis dėlto svarbia tema (ar bent jau svarbesne nei Mozambiko futbolo klubai); kad perskaitytų straipsnį, kuris yra žymiai išsamesnis ir kokybiškesnis lyginant su du dešimtmečius iki tol buvusiu, net nebaigtu rašyti, straipsniu. Tad mano motyvacija "prastumti" yra gana paprasta. ::::::* Nematau jokio loginio sąryšio tarp raudonų nuorodų ir straipsnio kokybės. Visiškai nematau kodėl to straipsnio vertė ar kokybė skaitytojui būtų menkesnė. Teiginys, kad straipsnis nėra kokybiškas, nes raudonuoja ''linkai'' yra absurdiškas. Kaip ir lūkestis, kad kiti redaktoriai turi rašyti 50 straipsnių, kad vieną daugmaž objektyviai gerai parašytą straipsnį būtų galima publikuoti pagrindiniame puslapyje; ar lūkestis, kad redaktoriai dėl to bus motyvuoti savanoriauti ir rašyti kokybiškus straipsnius (čia kalbu apie lūkestį redaktoriams su šiokia patirtimi, apie naujokus net nekalbame). Jau nekalbant apie tai, kad nesugebate suformuluoti raudonų nuorodų taikymo kriterijaus. Jei "raudoni linkai" yra jūsų pagrindinis nusiskundimas apie straipsnio turinį bei kokybę, ir pagrindinė jūsų "kritika", tuomet nuoširdžiai liūdina. ::::::* {{tq|Teigti, kad kažkurie mūšiai straipsnyje apie karą yra neverti aprašymo išvis įžūlu.}} – prajuokinote. Ponas, tų mūšių buvo šimtai, o "mažesnių" ir tūkstančiai. Nei viena enciklopedija ar knyga apie Antrąjį pasaulinį karą – kaip bendrą, plačią temą – jų visų neaprašinėja, nebent tai būtų kažkoks atskiras sąrašas. Šiuo atveju nuoširdžiai jums rekomenduoju atsisėsti ir perskaityti [[Antrasis pasaulinis karas]] straipsnį – ne kaip redaktoriui, o tiesiog kaip skaitytojui; gal tai padės geriau suprasti kokio mąsto tai buvo įvykis ir koks yra šios temos sudėtingumas (nors ir 35 psl. – viskas tik labai prabėgomis, nes reikia laikytis kažkokios racionalios apimties). ::::::* {{tq|Angliškos Vikipedijos praktika jums neatrodo aktuali}} – nežinau apie ką jūs kalbate. Angliškoje Vikipedijoje straipsniai yra recenzuojami (jei neklystu, aukščiausiam FA lygiui berods minimum du recezentai, bet paprastai prisijungia daugiau redaktorių). Reikalavimo, kad nebūtų raudonuojančių nuorodų nėra. Esu parašęs straipsnį, kuris buvo recenzuotas ir įgijo [[:en:Wikipedia:Good articles|Good Article (GA)]] klasifikaciją; daugiausia dėmesio skirta temos išsamumui ir rėmimuisi šaltiniais. ::::::Manau, kad galime nebetęsti diskusijos, nes tik gaištame laiką. Stebėdamas jau eilę "diskusijų" (jeigu jas taip galima pavadinti), prieinu išvados, kad ši bendruomenė, matyt, yra gana beviltiška – konstruktyvumu ir gebėjimu dalykiškai argumentuoti pasižymi vos keli, vienetiniai redaktoriai. Nuoširdi pagarba ir dėkingumas jiems. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 00:13, 15 spalio 2025 (EEST) :::::::Supratau jūsų pagrindinę mintį: jūsų manymu, jūsų kandidatas į pavyzdinius toks nuostabus, kad jam turi būti sušvelninti visi reikalavimai, idant jis patektų į pagrindinį puslapį ir susišluotų visus laurus. Dar kartą prašau: parodykite anglišką[https://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Featured_articles] arba lietuvišką[https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija:Pavyzdiniai_straipsniai] pavyzdinį straipsnį, kuriame mirgėtų raudonos nuorodos (kalbu apie pavyzdinį, ne apie gerą, t. y. vertingą).--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 10:16, 15 spalio 2025 (EEST) ::::::::Na, en wiki bendruomenė didelė, tai tikėtina, kad tos temos jau bus aprašytos. O štai, jei pasižiūrėsime į mažą da wiki, tai raudonų nuorodų rasime ne vieną ir ne dvi: [[:da:Casper & Mandrilaftalen]], [[:da:IC4]], [[:da:Frédéric Chopin]], [[:da:Islands Brygge]]. Slovakų wiki ir dar daugiau: [[:sk:Iguanodon]], [[:sk:Eukaryoty]]. Slovėnų: [[:sl:Ljubljana]]. Lv wiki: [[:lv:Svalbāra]], [[:lv:Kamerūna]]. Pas mus taip jau istoriškai susiklostė su tomis raudonomis nuorodomis, o kitos wiki, panašu, dėl to problemos nemato. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:35, 15 spalio 2025 (EEST) :Iš [https://da.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:WikiProjekt_Fremh%C3%A6vet_indhold]: {{tq|Der blev efter afstemning oprettet et "kvalitets task force", hvor man binder sig til at læse mindst 5 nominerede igennem årligt og samtidig afgiver en anbefaling (positiv eller negativ) som vejledende ved afstemningen. Medlemmer af "task force" skal have været oprettet som brugere i mindst et år og må ikke have været blokeret for hærværk. De har i øvrigt ikke nogle særlige beføjelser ved selve afstemningen.}} Jei teisingai suprantu, nuo 2015 m. jie turi darbo grupę (task force), kuri peržiūri (taigi, recenzuoja) tiek GA, tiek FA kandidatus. Jūsų nurodytame [https://da.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Evaluering] peržiūrimi siūlymai abejoms klasėms įgyti. Nematau, kad vyktų balsavimai.. gal praleidau? -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 19:18, 14 spalio 2025 (EEST) ::Pvz., [[:da:Wikipedia:Kandidater til fremragende artikler/Casper & Mandrilaftalen]], jei kažko nepainioju. Ten dar, atrodo, kažkaip palaipsniui kyla į vis aukštesnį lygį ([[:da:Diskussion:Casper & Mandrilaftalen]] išsiskleidus ''Milepæle''), tai procesas ilgas – gali užtrukti net keletą mėnesių. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:33, 14 spalio 2025 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr">Help us decide the name of the new Abstract Wikipedia project</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="function1"/> {{int:Hello}}. Please help pick a name for the new Abstract Wikipedia wiki project. This project will be a wiki that will enable users to combine functions from [[:f:|Wikifunctions]] and data from Wikidata in order to generate natural language sentences in any supported languages. These sentences can then be used by any Wikipedia (or elsewhere). There will be two rounds of voting, each followed by legal review of candidates, with votes beginning on 20 October and 17 November 2025. Our goal is to have a final project name selected on mid-December 2025. If you would like to participate, then '''[[m:Special:MyLanguage/Abstract Wikipedia/Abstract Wikipedia naming contest|please learn more and vote now]]''' at meta-wiki. {{Int:Feedback-thanks-title}} <section end="function1"/> </div> -- [[User:Sannita (WMF)|User:Sannita (WMF)]] ([[User talk:Sannita (WMF)|talk]]) 14:43, 20 spalio 2025 (EEST) <!-- User:Sannita (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=29432175 sąrašą --> == Naujausių keitimų filtravimas == Atrodo, jog nebeišeina filtruoti naujausių keitimų, kad rodytų tik anonimus. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:52, 24 spalio 2025 (EEST) :Man lyg ir veikia. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 12:27, 24 spalio 2025 (EEST) ::Neprisijungus tai veikia. Reikės, matyt, išvalyti naršyklės podėlį ir slapukus. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:33, 24 spalio 2025 (EEST) == <span lang="en" dir="ltr">Seeking volunteers to join several of the movement’s committees</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> Each year, typically from October through December, several of the movement’s committees seek new volunteers. Read more about the committees on their Meta-wiki pages: * [[m:Special:MyLanguage/Affiliations Committee|Affiliations Committee (AffCom)]] * [[m:Special:MyLanguage/Ombuds commission|Ombuds commission (OC)]] * [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation/Legal/Community Resilience and Sustainability/Trust and Safety/Case Review Committee|Case Review Committee (CRC)]] Applications for the committees open on October 30, 2025. Applications for the Affiliations Committee, Ombuds commission and the Case Review Committee close on December 11, 2025. Learn how to apply by [[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation/Legal/Committee appointments|visiting the appointment page on Meta-wiki]]. Post to the talk page or email cst[[File:At sign.svg|16x16px|link=|(_AT_)]]wikimedia.org with any questions you may have. For the Committee Support team, <section end="announcement-content" /> </div> -[[m:User:MKaur (WMF)| MKaur (WMF)]] 16:12, 30 spalio 2025 (EET) <!-- User:MKaur (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=29517125 sąrašą --> == Join the CEE Hub staff team – We’re hiring a Program Specialist == Hi everyone, The regional [[:m:Wikimedia CEE Hub|CEE Hub]] is looking for a '''Program Specialist''' to join our [[:m:Wikimedia CEE Hub/Staff|staff team]]! Are you someone experienced with Wikimedia who wants to help volunteers? Do you participate in Wiki Loves… and other related projects, and do you have ideas and skills to help others improve their efforts? Do you enjoy working with people from different countries? Are you able to work on your own, feel comfortable on Meta-Wiki, and understand how Meta works? If this sounds like you and you're interested in working with the CEE hub team, we’d love to hear from you! '''As a Program Specialist, you will:''' * Support affiliates and communities in developing and implementing impactful programs, * Strengthen regional cooperation and cross-border projects, * Help guide campaigns and initiatives across the CEE region, * Work closely with the CEE Hub team and community members. This is a '''part-time (0.8–0.9 full-time equivalent), remote position''' open to candidates based in the CEE region or nearby time zones. '''APPLICATION DEADLINE: NOVEMBER 10, 2025''' ➡️ '''Learn more and learn how to apply on Meta:''' [[:m:Wikimedia CEE Hub/Jobs/Program Specialist|Wikimedia CEE Hub – Program Specialist]] ⬅️ If you know someone who would be a great fit, please share this opportunity with them! <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=29192870 sąrašą --> == Help us test Cat-a-lot on your Wikipedia == '''[[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|Cat-a-lot]]''' is a JavaScript gadget that helps with moving, removing and adding files (as well as articles or subcategories) between, from and to categories and it is widely used on Wikimedia Commons, where it is accessible for every user after enabling the gadget in your [https://commons.wikimedia.org/wiki/Special:Preferences#mw-prefsection-gadgets Preferences]. Complete explanation of the tool, along with the images and demonstration video it is accessible on [[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|Wikimedia Commons]]. If your Wikipedia is struggling with performing this repetitive task when you need to move pages between categories and remove pages from a category, Cat-a-lot could be activated for your Wikipedia as well. Installation can be done as your user script or as a project gadget and codes can be found [[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|here]]. Installation is already done on Polish and Romanian wikis from our CEE Region. English phrases from [[:commons:MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/translating|MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/translating]] can be translated and saved in [[:commons:MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/ro|MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/ro]] (for example). [[:m:CEE Hub/Working Groups/Technical Advancement Group|CEE Hub Technical Advancement Group]] is willing to support your community in the installation of the tool, and to offer support in case of bugs, as we can report them to the development team. Just leave a message below with any issues you encounter. --[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 12:42, 18 lapkričio 2025 (EET) (on behalf of the CEE Hub Technical Advancement Group) <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=29670161 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Reminder: Help us decide the name of the new Abstract Wikipedia project</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="function2"/> {{int:Hello}}. Reminder: Please help to choose name for the new Abstract Wikipedia wiki project. The finalist vote starts today. The finalists for the name are: <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Abstract Wikipedia, Multilingual Wikipedia, Wikiabstracts, Wikigenerator, Proto-Wiki</span>. If you would like to participate, then '''[[m:Special:MyLanguage/Abstract Wikipedia/Abstract Wikipedia naming contest|please learn more and vote now]]''' at meta-wiki. {{Int:Feedback-thanks-title}} <section end="function2"/> </div> -- [[User:Sannita (WMF)|User:Sannita (WMF)]] ([[User talk:Sannita (WMF)|talk]]) 16:22, 20 lapkričio 2025 (EET) <!-- User:Sannita (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=29583860 sąrašą --> == Vikipedija ir [[DI]] == Jau ir anksčiau netrūko problemų dėl autovertimų, dabar prisidėjo ir "AI slop". Keliantiems tokius straipsnius, tas AI slop'as, matyt, atrodo ne taip jau ir blogai (gal kaip tik labai pažangu). Ar neatrodo, kad tie visi algoritmai gali palaipsniui, ypač kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, nukonkuruoti Vikipediją? Na, pasiskaito žmogus, ką [[ChatGPT]] sugeneravo, ir gana. Lankytojų srautas jau, panašu, kiek sumažėjo (žr. [https://www.ghacks.net/2025/10/20/wikipedia-sees-decline-in-human-pageviews-says-ai-is-to-blame/]). Autovertimai vėlgi tobulėja, tai ar nenutiks taip, kad žmonėms tiesiog užteks pasiskaityti didžiosios wiki straipsnio autovertimą, o mažosios wiki beliks aktualios tik tam tikroms temoms?.. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:09, 29 lapkričio 2025 (EET) :Pirma, ką mes laikome mažom wikėm? Fareriečių projektas, galima sakyti, žlugęs. Koks tridešimt dar juda, bet visi skundžiasi sumažėjusiais srautais (rašytojų, koreguotojų, atnaujintojų; lankytojų, galimai irgi). Yra dar mažesnių projektų, tai jie iš anksto pasmerkti. Sakysime, uzbekai, atrodo, eina Cebuano pėdomis. /// DI gali kažką tik tuo atveju, kai yra informacijos ta tema. Kadangi dirbu su egzotika, ten joks DI tokios pelkės nepereis. Bus atsakyta, kad babytė Jadzė nežinomas/neistorinis asmuo, duomenų nėra. Arba jūs, tikriausiai, juokaujate. Su futbolo klubais irgi. Bus nežinomi stadionai ir viskas, kas nėra parašyta juodu ant balto. Ne viską sugeneruos, neišmąstys, nepateiks objektyviai. Pasiklaustume, futbolininkas buvo geriausias spalio mėnesį ir pan., atsakytų, kad nei jis geriausias, nei ką... O mums reikia info, kurį mėnesį pripažintas geriausiu žaidėju. Kol kas nematau jokios naudos iš DI. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:26, 29 lapkričio 2025 (EET) :::Vikipedija baigsis, kai (jei) DI taip ištobulės, kad kiekvienas pats sau galės greitai susikurti patikimą enciklopediją. O kad srautai mažėja, nes pilka masė jau dabar pradeda teikti prioritetą DI, deja, nenuostabu... --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 13:40, 29 lapkričio 2025 (EET) ::::Aš kūriau [[Tomas Stelmokas]], ir šią savaitę kai ką... Žinote, ieškau informacijos, sakau pasižiūrėsiu, ką DI sugeba. Nemoka atpažinti nuotraukų, hidranto nuo dviračio ir pan. Analizuoti duomenų iš rungtynių ataskaitų ir pan. Ten kur reikia kasti lyg ekskavatoriui, tiesiog pereina per soc. tinklus, dar kažką. Rezultatas nuviliantis. /// Paleidau į wiki straipsnį, tai DI lyg kokia erkė iš karto kabinasi į wikipediją. Tiesiog žaibo greitumu. Jeigu reiktų kurti apie mažai žinomą futbolininką, kurio nėra wiki, tai DI užsivafliuos, pripasakos nesąmonių. /// '''[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan]]''', š`kiasi, pats asmuo turi būti vaikščiojanti enciklopedija, mokėti analizuoti informaciją, kritiškai vertini pateikiamas naujienos. DI išmokytas "nusirašinėti" nuo wiki. Ką parašysiu wiki, tą ištransiuos... O jeigu kažkas netraukia? Vakar viena damutė ėmė klausinėti, kas [[Jakudza]] yra... nežino, tai tokiai net mintis nekiltų pasiklausti DI`o, pagooglinti... nežino ir nežino. Klausinėja. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 12:10, 4 gruodžio 2025 (EET) :::::Truputį pasidomėjau, kaip tie uzbekai gyvena, tai, pasirodo, buvo ten toks grandiozinis [[:en:WikiStipendiya]]. Na, ir prikepė daug varganų autovertimų... Kaip ne kiekviena virėja gali valdyti valstybę, taip ir ne kiekvienas mužikas gali sukurti bent jau pakenčiamą wiki straipsnį. Tai vat, reikėtų kritiškai vertinti informaciją. O dabar ką, pasiskaito, ką DI sugeneravo, ir priima už gryną pinigą. Tas pats ir su wiki: žmonės nelabai supranta, kaip ta wiki veikia, kartais net nežino, kad rašyti ir redaguoti gali bet kas (vėlgi prisiminus [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naudotojo_aptarimas:Vidpili&diff=prev&oldid=6394711]) su visom iš to kylančiom pasekmėm. Kažkur en wiki mačiau, kad pačioj pradžioj būta planų, kad atsiras tapatybės patikros, dalis straipsnių bus su patikrintom stabiliom versijom ir pan. O dabar ką, atsiverčia skaitytojas straipsnį ''Jupiteris'' ir randa vandalo nesąmonę, kad tai pirmoji pagal nuotolį planeta nuo Saulės. Esant dabartiniam modeliui, tokie dalykai neišvengiami. Ar gali toks projektas atrodyti labai rimtai? Tai ne. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:14, 8 gruodžio 2025 (EET) ::::::::Pvėluotai prisidedu prie diskusijos. Kad liks svarbi tik Angliškoji Vikipedija, nes dauguma moka anglų kalbą, o DI užtektų imti informaciją iš jos arba žmonėms patiems en. wiki pasiskaityti, nesutikčiau. Tarybiniais laikais visi mokėjo rusų kalbą, bet dėl to neišnyko lietuviška spauda, knygos, vadovėliai, žiniasklaida. Kaip sakėte, DI pats informacijos nesukuria, naudojasi tuo, kas yra, o jei sukuria, tai dažnai ta „informacija“ būna DI haliucinacijos. Anksčiau įdomumo dėlei klausiau DI, kas yra [[aliatyvas]], ir gavau atsakymus, kad tai yra slapyvardis arba alternatyva. Taip pat man buvo paaiškinta, kad Dovilės Filmanavičiūtės vyras yra Filmanavičius, o Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis yra Vytauto Landsbergio senelis iš <u>motinos</u> pusės. DI turi dar labai patobulėti, o Vikipedija, manau, liks vienu informacijos šaltinių, iš kurio duomenis ims ir DI. Suprantama, dėl konkurencijos skaitytojų sumažės, bet tai nėra baisus dalykas.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 12:05, 24 kovo 2026 (EET) :::: DI daug padeda, pvz., sudėti dvigubus laužtinius skliaustus, su viki šablonais. Tačiau labai daug daro klaidų. Pvz., kai paprašiau paieškoti apie Mykolo koplyčią Bernardinų bažnyčioje, visiškai sumaišė informaciją ir paieškojo apie šv. Kykolo bažnyčią, ir pan. Visa informacija apie bažnyčių ekserjerus, interjerus ir taip sudėtingai parašyta, bet DI labai painiojasi. Pvz., susiginčijau dėl Antakalnio Jėzaus, ar dešinėje, ar kairėje, žinau, kur ta statula, nes ne kartą buvusi, mačiusi, DI susipainiojo, o kai ketvirtą kartą ėmiau teigti, jog kitaip, nulūžo, tipo parašė - something wrong. Pakoreguotą DI nuotrauką, buvo ryškumas pakeistas, čia atmetė, nes nusimušė nuotraukos duomenys. Kol kas DI nepakeičia enciklopedijų pildymo, viską reikia tikrinti, kai ištobulės, bus matyt...--[[Naudotojas:Stela|Stela]] ([[Naudotojo aptarimas:Stela|aptarimas]]) 12:19, 24 kovo 2026 (EET) == Thank You for Last Year – Join Wiki Loves Ramadan 2026 == Dear Wikimedia communities, We hope you are doing well, and we wish you a happy New Year. ''Last year, we captured light. This year, we’ll capture legacy.'' In 2025, communities around the world shared the glow of Ramadan nights and the warmth of collective iftars. In 2026, ''Wiki Loves Ramadan'' is expanding, bringing more stories, more cultures, and deeper global connections across Wikimedia projects. We invite you to explore the ''Wiki Loves Ramadan 2026'' [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan 2026|Meta page]] to learn how you can participate and [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan 2026/Participating communities|sign up]] your community. 📷 ''Photo campaign on '' [[c:Special:MyLanguage/Commons:Wiki Loves Ramadan 2026|Wikimedia Commons]] If you have questions about the project, please refer to the FAQs: * [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan/FAQ/|Meta-Wiki]] * [[c:Special:MyLanguage/Commons:Wiki Loves Ramadan/FAQ|Wikimedia Commons]] ''Early registration for updates is now open via the '''[[m:Special:RegisterForEvent/2710|Event page]]''''' ''Stay connected and receive updates:'' * [https://t.me/WikiLovesRamadan Telegram channel] * [https://lists.wikimedia.org/postorius/lists/wikilovesramadan.lists.wikimedia.org/ Mailing list] We look forward to collaborating with you and your community. '''The Wiki Loves Ramadan 2026 Organizing Team''' 21:45, 16 sausio 2026 (EET) <!-- User:ZI Jony@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=29879549 sąrašą --> == Feminism and Folklore 2026 starts soon == <div style="border:8px maroon ridge;padding:6px;"> [[File:Feminism and Folklore 2026 logo.svg|centre|550px|frameless]] ::<div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <div style="text-align: center; width: 100%;">''{{int:please-translate}}''</div> ;Invitation to Organize Feminism and Folklore 2026 Dear Wiki Community, We are pleased to invite Wikimedia communities, affiliates, and independent contributors to organize the '''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026]]''' writing competition on your local Wikipedia. The international campaign will run from '''1 February to 31 March 2026''' and aims to improve coverage of feminism, women’s histories, gender-related topics, and folk culture across Wikipedia projects. ;About the Campaign '''Feminism and Folklore''' is a global writing initiative that complements the '''[[:c:Commons:Wiki Loves Folklore 2026|Wiki Loves Folklore]]''' photography competition. While Wiki Loves Folklore focuses on visual documentation, this writing campaign addresses the '''gender gap on Wikipedia''' by improving encyclopedic content related to folk culture and marginalized voices. ;What Can Participants Write About? Communities can contribute by creating, expanding, or translating articles related to: * Folk festivals, rituals, and celebrations * Folk dances, music, and traditional performances * Women and queer figures in folklore * Women in mythology and oral traditions * Women warriors, witches, and witch-hunting narratives * Fairy tales, folk stories, and legends * Folk games, sports, and cultural practices Participants may work from curated article lists or generate new article suggestions using campaign tools. ;How to Sign Up as an Organizer Organizers are requested to complete the following steps to register their community: # Create a local project page on your wiki [[:m:Feminism and Folklore/Sample|(see sample)]] # Set up the campaign using the '''CampWiz''' tool # Prepare a local article list and clearly mention: #* Campaign timeline #* Local and international prizes # Request a site notice from local administrators [[:mr:Template:SN-FNF|(see sample)]] # Add your local project page and CampWiz link to the '''[[:m:Feminism and Folklore 2026/Project Page|Meta project page]]''' ;Campaign Tools The Wiki Loves Folklore Tech Team has introduced tools to support organizers and participants: * '''Article List Generator by Topic''' – Helps identify articles available on English Wikipedia but missing in your local language Wikipedia. The tool allows customized filters and provides downloadable article lists in CSV and wikitable formats. * '''CampWiz''' – Enables communities to manage writing campaigns effectively, including jury-based evaluation. This will be the third year CampWiz is officially used for Feminism and Folklore. Both tools are now available for use in the campaign. '''[https://tools.wikilovesfolklore.org/ Click here to access the tools]''' ;Learn More & Get Support For detailed information about rules, timelines, and prizes, please visit the '''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026 project page]]'''. If you have any questions or need assistance, feel free to reach out via: * '''[[:m:Talk:Feminism and Folklore 2026/Project Page|Meta talk page]]''' * Email us using details on the contact page. ;Join Us We look forward to your collaboration and coordination in making Feminism and Folklore 2026 a meaningful and impactful campaign for closing gender gaps and enriching folk culture content on Wikipedia. Thank you and best wishes, '''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026 International Team]]''' ---- ''Stay connected:'' [[File:B&W Facebook icon.png|link=https://www.facebook.com/feminismandfolklore/|30x30px]]&nbsp; [[File:B&W Twitter icon.png|link=https://twitter.com/wikifolklore|30x30px]] </div></div> == Invitation to Host Wiki Loves Folklore 2026 in Your Country == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <div style="text-align: center; width: 100%;">''{{int:please-translate}}''</div> [[File:Wiki Loves Folklore Logo.svg|right|150px|frameless]] Hello everyone, We are delighted to invite Wikimedia affiliates, user groups, and community organizations worldwide to participate in '''Wiki Loves Folklore 2026''', an international initiative dedicated to documenting and celebrating folk culture across the globe. ;About Wiki Loves Folklore '''Wiki Loves Folklore''' is an annual international photography competition hosted on Wikimedia Commons. The campaign runs from '''1 February to 31 March 2026''' and encourages photographers, cultural enthusiasts, and community members to contribute photographs that highlight: * Folk traditions and rituals * Cultural festivals and celebrations * Traditional attire and crafts * Performing arts, music, and dance * Everyday practices rooted in folk heritage Through this campaign, we aim to preserve and promote diverse folk cultures and make them freely accessible to the world. [[:c:Commons:Wiki_Loves_Folklore_2026|Project page on Wikimedia Commons]] ; Host a Local Edition As we celebrate the '''eight edition''' of Wiki Loves Folklore, we warmly invite communities to organize a local edition in their country or region. Hosting a local campaign is a great opportunity to: * Increase visibility of your region’s folk culture * Engage new contributors in your community * Enrich Wikimedia Commons with high-quality cultural content '''[[:c:Commons:Wiki_Loves_Folklore_2026/Organize|Sign up to organize]]:''' If your team prefers to organize the competition in ''either February or March only'', please feel free to let us know. If you are unable to organize, we encourage you to share this opportunity with other interested groups or organizations in your region. ;Get in Touch If you have any questions, need support, or would like to explore collaboration opportunities, please feel free to contact us via: * The project Talk pages * Email: '''support@wikilovesfolklore.org''' We are also happy to connect via an online meeting if your team would like to discuss planning or coordination in more detail. Warm regards, '''The Wiki Loves Folklore International Team''' </div> [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 15:21, 18 sausio 2026 (EET) <!-- User:Tiven2240@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery/Wikipedia&oldid=29228188 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Annual review of the Universal Code of Conduct and Enforcement Guidelines</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> I am writing to you to let you know the annual review period for the Universal Code of Conduct and Enforcement Guidelines is open now. You can make suggestions for changes through 9 February 2026. This is the first step of several to be taken for the annual review. [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Annual review/2026|Read more information and find a conversation to join on the UCoC page on Meta]]. The [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee]] (U4C) is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the UCoC. This annual review was planned and implemented by the U4C. For more information and the responsibilities of the U4C, [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Charter|you may review the U4C Charter]]. Please share this information with other members in your community wherever else might be appropriate. -- In cooperation with the U4C, [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]])<section end="announcement-content" /> </div> 23:01, 19 sausio 2026 (EET) <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=29905753 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Migration to Parsoid</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> <em>[[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation/Product and Technology/Parsoid Read Views/Read View Announcement|Read this in another language]]</em> Hello everyone! I am glad to inform you that as the next step in the [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification|Parser Unification]] project, Parsoid will soon be turned on as the default article renderer on your wiki. We are gradually increasing the number of wikis using Parsoid, with the intention of making it the default wikitext parser for MediaWiki's next long-term support release. This will make our wikis more reliable and consistent for editors, readers, and tools to use, as well as making the development of future wikitext features easier. If this disrupts your workflow, don’t worry! You can still opt out through a user preference or turn Parsoid off on the current page using the Tools submenu, as described in the [[mw:Special:MyLanguage/Help:Extension:ParserMigration|Extension:ParserMigration]] documentation. There is [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification/Confidence Framework|more information about our roll-out strategy]] available, including the testing done before we turn on Parsoid for a new wiki. To report bugs and issues, please look at our [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification/Known Issues|known issues]] documentation and if you found a new bug please create a phab ticket and tag the [[phab:project/view/5846|Content Transform Team in Phabricator]]. <section end="announcement-content" /> </div> <bdi lang="en" dir="ltr">[[mw:User:ABreault (WMF)|Content Transform Team]]</bdi> 02:42, 18 vasario 2026 (EET) <!-- User:ABreault (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Wikimedia_Foundation/Product_and_Technology/Parsoid_Read_Views/2026-02-16_Wikipedias&oldid=30094589 sąrašą --> == Help Needed – A project to grow content and attract more contributors in Lithuanian Wikipedia == {{int:Hello}} Lithuanian Wikipedia, I apologize that this message is not in your language. {{int:Please-translate}}. The [[mw:Wikimedia Language and Product Localization|WMF Language and Product Localization]] team is planning to launch a campaign project to encourage more native speakers to contribute to your Wikipedia. '''Our approach''' We will invite native speakers through Lithuanian Wikipedia homepage to join a 3-week onboarding program in an [[metawiki:Event_Center/Registration#Event_Registration_Tool|Event registration page]]. This program will: * Guide them step-by-step through an onboarding material on how to edit and use contribution tools to expand articles. * Surface vital articles that the community has prioritized for improvement and editing tasks can be worked on to improve those articles. Through this guided onboarding program we will see if this approach will increase contributions from new editors or less experienced editors in your Wikipedia. You can read more about the project here in [[metawiki:Research:Engage native speakers to improve vital content in small language Wikipedias#Hypothesis_WE2.1.5|this page]]. '''Tasks you can volunteer to help us with''' To make this project successful, we need your community’s help with these key tasks: * Translate the onboarding materials on this page: https://meta.wikimedia.org/wiki/User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#Overview into Lithuanian. * Set up a call-to-action message on your [[Pagrindinis puslapis|homepage]] using the translations (admins are needed for this step). Instructions for the setup are on [[metawiki:User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#For_event_organizers:_adding_vital_knowledge_section_to_wiki_home_page|this page]]. @[[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] and @[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]], can you help with this task? * Create an Event Registration Page on Lithuanian Wikipedia, and insert the translated materials in it. Here is a sample of the event registration page: https://meta.wikimedia.org/wiki/User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026 * Identify local Wikipedia articles or lists of articles needing improvement or missing in your Wikipedia. You might find inspiration in the "[[metawiki:List_of_articles_every_Wikipedia_should_have|List of articles every Wikipedia should have]]". These articles are to be added into the Event page you will create. Our team will help generate links to contribution tools for the selected articles. '''Timeline and Next Steps''' Please, help us complete these tasks by '''March 20, 2026'''. We plan to launch the program on March 23, 2026. We understand this is a big effort and truly appreciate any help you all can provide. Your support can help grow your community and make Lithuanian Wikipedia stronger. Please let us know If your community is interested in this project and would help us with the tasks by replying on this thread. Thank you for your time and support! [[Naudotojas:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:UOzurumba (WMF)|aptarimas]]) 11:34, 26 vasario 2026 (EET) == New Rapid Funds in CEE – global support now closer to your local activities == Hi everyone, '''Starting from 1 April 2026''', the CEE Hub will begin reviewing and supporting Rapid Fund applications for Central and Eastern Europe, in close cooperation with the Wikimedia Foundation. This change is part of our shared effort to bring support closer to communities and make the process more accessible and responsive to local contexts. You will still apply through the same system (Fluxx), and WMF will continue handling contracts and fund transfers. What changes is that the CEE Hub becomes your first point of contact, offering guidance, reviewing applications, and staying closer to your ideas throughout the process. We encourage you to reach out to [[:m:User:TRistovski-CEEhub|Toni]], our Grants Specialist before applying. A short conversation can help clarify your idea and make things smoother from the start. * ☝️ Rapid Funds remain open year-round (with possible delays in June and December). * ☝️ For Central Asian communities: the process stays the same – you continue applying directly through WMF. Join our online Q&A session to learn more (same content, two options to join): * 2 April, 5:00 PM CEST (UTC +2; [[:m:Event:CEE Hub Rapid Fund Q&A Nr. 1|register here]]) * 8 April 7:00 PM CEST (UTC +2; [[:m:Event:CEE Hub Rapid Fund Q&A Nr. 2|register here]]) More info & contact: '''[[:m:CEE Hub Rapid Funds|Wikimedia CEE Hub/Rapid Grants]]''' --[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 14:21, 31 kovo 2026 (EEST) <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=29670168 sąrašą --> == Join the sixth Ukraine’s Cultural Diplomacy Month on Wikipedia! == <div lang="en" dir="ltr"> [[File:Ukraine’s Cultural Diplomacy Month on Wikipedia 2026.png|right|250px|thumb|link=https://meta.wikimedia.org/wiki/Ukraine%27s_Cultural_Diplomacy_Month_2026|Join our campaign!]] {{int:please-translate}} Dear Wikipedians! [[:m:Special:MyLanguage/Wikimedia Ukraine|Wikimedia Ukraine]], in cooperation with the [[:en:Ministry of Foreign Affairs of Ukraine|MFA of Ukraine]] and [[:en:Ukrainian Institute|Ukrainian Institute]], has launched the sixth edition of writing challenge "'''[[:m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|Ukraine's Cultural Diplomacy Month]]'''", which lasts from '''1st April''' until '''30th April 2026'''. The initiative aims to promote knowledge about Ukrainian culture abroad by creating and improving Wikipedia articles in multiple languages. This year marks the sixth edition of the campaign, which will focus on contemporary culture, making today’s artistic voices and practices more visible to international audiences. 🧩'''How to participate?''' Choose an article from the suggested list → Write an article in your language, or improve an existing one according to the rules → Add your contribution to the contest page and calculate your points → Win prizes and receive a certificate of participation → Become a promoter of truthful knowledge about Ukraine. 🧩'''[[m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|Check our main page for more information]]'''. '''If you are interested in coordinating long-term community engagement for the campaign and becoming a local ambassador, we would love to hear from you! Please let us know your interest.''' If not, then we encourage you to translate the [[m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|landing page of the contest]] and [https://meta.wikimedia.org/wiki/Special:MessageGroupStats?group=Centralnotice-tgroup-UCDM2026banner&messages=&language=en&x=D banner] into your own language. Also, we set up a [[:m:CentralNotice/Request/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|banner]] to notify users of the possibility to participate in this challenge! [[:m:User:OlesiaLukaniuk (WMUA)|OlesiaLukaniuk (WMUA)]] ([[:m:User talk:OlesiaLukaniuk (WMUA)|talk]]) 04:35, 1 April 2026 (UTC) </div> <!-- User:OlesiaLukaniuk (WMUA)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:OlesiaLukaniuk_(WMUA)/list_of_wikis&oldid=28552112 sąrašą --> == Action Required: Update templates/modules for electoral maps (Migrating from P1846 to P14226) == Hello everyone, This is a notice regarding an ongoing data migration on Wikidata that may affect your election-related templates and Lua modules (such as <code>Module:Itemgroup/list</code>). '''The Change:'''<br /> Currently, many templates pull electoral maps from Wikidata using the property [[:d:Property:P1846|P1846]], combined with the qualifier [[:d:Property:P180|P180]]: [[:d:Q19571328|Q19571328]]. We are migrating this data (across roughly 4,000 items) to a newly created, dedicated property: '''[[:d:Property:P14226|P14226]]'''. '''What You Need To Do:'''<br /> To ensure your templates and infoboxes do not break or lose their maps, please update your local code to fetch data from [[:d:Property:P14226|P14226]] instead of the old [[:d:Property:P1846|P1846]] + [[:d:Property:P180|P180]] structure. A [[m:Wikidata/Property Migration: P1846 to P14226/List|list of pages]] was generated using Wikimedia Global Search. '''Deadline:'''<br /> We are temporarily retaining the old data on [[:d:Property:P1846|P1846]] to allow for a smooth transition. However, to complete the data cleanup on Wikidata, the old [[:d:Property:P1846|P1846]] statements will be removed after '''May 1, 2026'''. Please update your modules and templates before this date to prevent any disruption to your wiki's election articles. Let us know if you have any questions or need assistance with the query logic. Thank you for your help! [[User:ZI Jony|ZI Jony]] using [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 20:11, 3 balandžio 2026 (EEST) <!-- User:ZI Jony@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=29941252 sąrašą --> rnd8ns6vmhj0n4gy6cpyfup2ja7zho3 0 62612 7798197 7721253 2026-04-03T16:51:28Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798197 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:485px-Scotland national football team logo.png|150px]]| asociacija=[[Škotijos futbolo asociacija|Scottish Football Association]]| reitingas= '''39''' ({{data|2024|4|4}}) | treneris={{flagicon|Scotland}} [[Steve Clarke]]| rezultatyviausias=[[Kenny Dalglish]], [[Denis Law]] (30)| ilgiausiai=[[Kenny Dalglish]] (102)| 1rungtynės={{flagicon|Scotland}} Škotija 0:0 [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] {{flagicon|England}} | 1rungtyniųvieta=[[Partikas]], [[Škotija]]| 1rungtyniųdata=[[1872]] m. [[lapkričio 30]] d.| grungtynės={{flagicon|Scotland}} Škotija 11:0 [[Airijos vyrų futbolo rinktinė|Airija]] [[Vaizdas:St Patrick's saltire.svg|20px]]| grungtyniųvieta=[[Glazgas]], [[Škotija]]| grungtyniųdata=[[1901]] m. [[vasario 23]] d.| brungtynės={{flagicon|Uruguay}} [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Urugvajus]] 7:0 Škotija {{flagicon|Scotland}} | brungtyniųvieta=[[Bazelis]], [[Šveicarija]]| brungtyniųdata=[[1954]] m. [[birželio 19]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=8| pč1=V|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1954|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=I etapas| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=4| žčmetai=[[IX Europos futbolo čempionatas|1992]]| žčg=1 etapas| žčgmetai=| | pattern_la1 = _sco24h | pattern_b1 = _sco24h | pattern_ra1 = _sco24h | pattern_sh1 = _sco24h | pattern_so1 = | leftarm1 = | body1 = | rightarm1 = | shorts1 = | socks1 = 000040 | pattern_la2 = _sco24a | pattern_b2 = _sco24a | pattern_ra2 = _sco24a | pattern_sh2 = _sco24a | pattern_so2 = | leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = | socks2 = C3EFF2 | pattern_la3 = | pattern_b3 = | pattern_ra3 = | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = | body3 = | rightarm3 = | shorts3 = | socks3 = }} '''Škotijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Škotija]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Škotijos futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo 8 pasaulio čempionatuose, 4 žemyno čempionatuose. Viena seniausių [[futbolas|futbolo]] rinktinių [[pasaulis|pasaulyje]]. [[1872]] m. [[Škotija|Škotijos]] rinktinė sužaidė pirmas [[pasaulis|pasaulyje]] rinktinių rungtynes su [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] (0:0). [[1967]] m. [[Škotija|Škotijos]] rinktinė iškovojo žymiausią savo pergalę nugalėdami [[pasaulis|pasaulio]] čempionus [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|anglų rinktinę]] jų pačių stadione. [[Škotija|Škotijos]] rinktinė garsi savo fanais – „Tartano armija“ gausiai palaiko [[Škotija|Škotijos]] rinktinę išvykose ir namų rungtynėse. Tradiciškai [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglijos rinktinė]] yra didžiausia [[Škotija|Škotijos]] rinktinės priešininkė. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|pasitraukė}}| 1954=I etapas| 1958=I etapas| 1974=I etapas| 1978=I etapas| 1982=I etapas| 1986=I etapas| 1990=I etapas| 1998=I etapas|}} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo atrankoje}}| 1964={{gray_i|nedalyvavo atrankoje}}| 1968=| 1972=| 1976=| 1980=| 1984=| 1988=| 1992=I etapas| 1996=I etapas| 2000=| 2004=| 2021=I etapas| 2024=I etapas| }} == Stadionas == Škotijos rinktinė žaidžia savo namų rungtynes [[Hampden Park]] stadione [[Glazgas|Glazge]] (52 000 vietų). Kai kurios rungtynės, ypač draugiškos varžybos, žaidžiamos kituose stadionuose. Dažniausiai [[Hibernian FC]] klubo [[stadionas|stadione]] [[Easter Road]] ir [[Aberdeen FC]] klubo stadione [[Pittodrie Stadium|Pittodrie]]. Škotija yra viena iš nedaugelio [[UEFA]] narių, kurios rinktinė žaidžia ne šalies [[sostinė]]je. == Garsiausi žaidėjai == {{div col|3}} * [[Jim Baxter]] * [[Billy Bremner]] * [[Bobby Collins]] * [[John Collins]] * [[Kenny Dalglish]] * [[Barry Ferguson]] * [[Hughie Gallacher]] * [[Archie Gemmill]] * [[Richard Gough]] * [[George Graham]] * [[Eddie Gray]] * [[John Greig]] * [[Alan Hansen]] * [[Asa Hartford]] * [[Colin Hendry]] * [[David Herd]] * [[Alex James]] * [[Mo Johnston]] * [[Jimmy Johnstone]] * [[Joe Jordan]] * [[Denis Law]] * [[Paul Lambert]] * [[Jim Leighton]] * [[Gary McAllister]] * [[Ally McCoist]] * [[Danny McGrain]] * [[Alex McLeish]] * [[Billy McNeill]] * [[Dave Mackay]] * [[Lou Macari]] * [[Willie Miller]] * [[Alan Morton]] * [[Graeme Souness]] * [[Paul Sturrock]] * [[Gordon Strachan]] * [[Andrew Watson]] * [[John White]] * [[George Young]] {{div col end}} == Treneriai == {{div col|3}} <small> * komitetas (1872–1953) * {{flagicon|SCO}} [[Andy Beattie]] (1954, 1959–1960) * komitetas (1954–1957) * {{flagicon|SCO}} Dawson Walker (1958) * {{flagicon|SCO}} [[Matt Busby]] (1958) * {{flagicon|SCO}} [[Ian McColl]] (1960–1965) * {{flagicon|SCO}} [[Jock Stein]] (1965–1966, 1978–1985) * {{flagicon|SCO}} [[John Prentice]] (1966) * {{flagicon|SCO}} Malky MacDonald (1966–1967) * {{flagicon|SCO}} [[Bobby Brown]] (1967–1971) * {{flagicon|SCO}} [[Tommy Docherty]] (1971–1972) * {{flagicon|SCO}} [[Willie Ormond]] (1973–1977) * {{flagicon|SCO}} [[Ally MacLeod]] (1977–1978) * {{flagicon|SCO}} [[Alex Ferguson]] (1985–1986) * {{flagicon|SCO}} [[Andy Roxburgh]] (1986–1993) * {{flagicon|SCO}} [[Craig Brown]] (1993–2002) * {{flagicon|GER}} [[Berti Vogts]] (2002–2004) * {{flagicon|SCO}} [[Walter Smith]] (2004–2007) * {{flagicon|SCO}} [[Alex McLeish]] (2007, 2018–2019) * {{flagicon|SCO}} [[George Burley]] (2008–2009) * {{flagicon|SCO}} [[Craig Levein]] (2009–2012) * {{flagicon|SCO}} [[Gordon Strachan]] (2013–2017) * {{flagicon|SCO}} [[Steve Clarke]] (2019–) {{div col end}} </small> == Nuorodos == {{Commonscat|Scotland national football team|no=T}} * [http://www.scottishfa.co.uk/ Škotijos futbolo asociacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=254 Scotland national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tabless/scot-intres.html Scotland - International Results] (Rsssf.org) {{Škotijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Škotijos sporto rinktinės]] [[Kategorija:Škotijos futbolas]] fa8my9veoau8j86pqloh0ckfwji1ido 0 63183 7798162 7664761 2026-04-03T16:36:19Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798162 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Faroe_Islands_FA.gif|100px]]| asociacija=[[Farerų salų futbolo asociacija|Fótbóltssamband Føroya]]| reitingas= '''136''' ({{data|2025|9|18}}) | treneris= {{vlv|FRO}} [[Eyðun Klakstein]] | rezultatyviausias= [[Klæmint Olsen]], [[Rógvi Jacobsen]] (10) | ilgiausiai=[[Fróði Benjaminsen]] (95)| 1rungtynės={{Flagicon|Iceland}} [[Islandijos vyrų futbolo rinktinė|Islandija]] 1:0 Farerų salos {{Flagicon|Faroe Islands}}| 1rungtyniųvieta=[[Akranesas]], [[Islandija]]| 1rungtyniųdata=[[1988]] m. [[rugpjūčio 28]] d.| grungtynės={{Flagicon|Faroe Islands}} Farerų salos 5:1 [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteinas]] {{Flagicon|LIE}}| grungtyniųvieta=[[Torshavnas]], [[Farerų salos]]| grungtyniųdata=[[2021]] m. [[birželio 7]] d.| g2rungtynės={{Flagicon|Faroe Islands}} Farerų salos 4:0 [[Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė|Juodkalnija]] {{Flagicon|MNE}}| g2rungtyniųvieta=[[Torshavnas]], [[Farerų salos]]| g2rungtyniųdata=[[2025]] m. [[spalio 9]] d.| brungtynės={{Flagicon|Iceland}} [[Islandijos vyrų futbolo rinktinė|Islandija]] 9:0 Farerų salos {{Flagicon|Faroe Islands}}| brungtyniųvieta=[[Keflavikas]], [[Islandija]]| brungtyniųdata=[[1985]] m. [[liepos 10]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| | pattern_la1 = _fro24h | pattern_b1 = _fro24h | pattern_ra1 = _fro24h | pattern_sh1 = _fro24h | pattern_so1 = _fro24hl | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = 0000FF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _fro24a | pattern_b2 = _fro24a | pattern_ra2 = _fro24a | pattern_sh2 = _fro24a | pattern_so2 = _fro24al | leftarm2 = 0000FF | body2 = 0000FF | rightarm2 = 0000FF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 0000FF }} '''[[Farerų salos|Farerų salų]] vyrų futbolo rinktinė''' – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Farerų salos|Farerų saloms]]. Viena silpnesniųjų [[UEFA]] narių. Farerų salų rinktinė niekada nėra patekusi į pasaulio ar Europos futbolo čempionatą. Nors rinktinė egzistuoja nuo [[1930]] metų, tačiau [[FIFA]] ir [[Farerų salų futbolo asociacija]] oficialiomis laiko tik nuo [[1988]] metų sužaistas rungtynes. Didžiausia Farerų salų rinktinės pergalė buvo pasiekta [[2021 m.]] [[birželio 7]] d. [[Torshavnas|Torshavne]], ([[Farerai]]). Farerų salų rinktinė rezultatu 5–1 sutriuškino Lichtenšteino rinktinę.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/06/07/world/friendlies/faroe-islands/liechtenstein/3455541/</ref> == Treneriai == * {{vlv|Islandija}} [[Páll Guðlaugsson]] ([[1990]]–[[1993]]) * {{vlv|Danija}} [[Allan Simonsen]] ([[1993]]–[[2001]]) * {{vlv|Danija}} [[Henrik Larsen]] ([[2001]]–[[2005]]) * {{vlv|FRO}} [[Jógvan Martin Olsen]] ([[2005]]–[[2008]]) * {{vlv|IRE}} [[Brian Kerr]] ([[2009]]–[[2011]]) * {{vlv|Danija}} [[Lars Olsen]] ([[2011]]–[[2019]]) * {{vlv|Švedija}} [[Håkan Ericson]] ([[2019]]–[[2024]]) * {{vlv|FRO}} Eyðun Klakstein ([[2024]]–) == Rezultatyviausi žaidėjai == ; Po dešimt įvarčių pelnė * [[Rógvi Jacobsen]] (1999–2009) * '''[[Klæmint Olsen]]''' (2012–iki šiol) : Atnaujinta: [[2022 m.]] [[rugpjūčio 31]] d. [[Vaizdas:FIFA WC-qualification 2014 - Austria vs Faroe Islands 2013-03-22 (01).jpg|thumb|left|Farerų rinktinė 2014 m.]] == Nuorodos == * [http://www.football.fo/ Oficiali svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=129 Faroe Islands national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesf/far-intres.html Faroe Islands - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Farerų futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Farerų futbolas]] 0pk3nemf251o52p9qeucqliayeilj4q 0 63717 7797982 7735453 2026-04-03T15:00:29Z CD 677 7797982 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = PKO ESA tąo tonalne rgb.svg |founded = 1927 m. |country = {{flag|POL}} |level = 1-oji pakopa |teams = 18 |champions = [[KKS Lech Poznań]] |season = 2024–2025 |relegation = [[Lenkijos I lyga]] }} '''Ekstraklasa''' (dėl rėmimo sutarčių žinoma kaip ''PKO Bank Polski Ekstraklasa'') – aukščiausioji [[Lenkijos futbolas|Lenkijos futbolo]] lyga. Pagrindinis rėmėjas – [[Powszechna Kasa Oszczędności Bank Polski|PKO Bank Polski]].<ref>{{cite web |url=https://ekstraklasa.org/aktualnosci/pko-bank-polski-partnerem-tytularnym-ekstraklasy-13894 |title=PKO Bank Polski partnerem tytularnym Ekstraklasy |publisher=ekstraklasa.org |date=28 June 2019 |access-date=28 June 2019 |language=pl |archive-date=1 July 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190701062604/http://ekstraklasa.org/aktualnosci/pko-bank-polski-partnerem-tytularnym-ekstraklasy-13894 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.tvp.info/43235057/pko-bp-sponsorem-tytularnym-pilkarskiej-ekstraklasy |title=PKO BP sponsorem tytularnym piłkarskiej Ekstraklasy |publisher=tvp.info |date=26 June 2019 |access-date=26 June 2019 |language=pl}}</ref> Lygoje žaidžia 18 komandų, kurios kiekvieną sezoną tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Lygos nugalėtojai patenka į [[UEFA čempionų lyga|Čempionų lygos]] atrankos turnyrą. == Istorija == [[1918]] m. [[Lenkija]] atgavo nepriklausomybę. [[1919]] m. įkurta [[Lenkijos futbolo federacija]] ir pradėtas organizuoti futbolo čempionatas. [[1927]] m. suformuota vieninga lyga. Iki 1962 m. varžybos vykdavo kalendoriniais metais (sistema pavasaris–ruduo), bet 1962 m. vasarą pereita prie Europai būdingos sistemos ruduo–pavasaris. {{fkp|1920|Mistrzostwo Polski|1927|Polska Liga Piłki Nożnej|1946|Liga PZPN|1949|I liga|2004|Ekstraklasa}} Pagal rėmėjus lyga vadinta: * 2004 m. Idea Ekstraklasa * 2005–2009 m. Orange Ekstraklasa * 2011–2015 m. T-Mobile Ekstraklasa * 2016–2018 m. Lotto Ekstraklasa * nuo 2019 m. PKO Bank Polski Ekstraklasa == Titulai == [[Vaizdas:Trofeum TME 2014-2015 (cropped).jpg|thumb|Lenkijos čempionų trofėjus]] [[Vaizdas:26 05 2024 JAG WAR 2.jpg|thumb|[[Jagiellonia Białystok]] {{fsez2|POL|2024}}]] 1921–2025 m. Lenkijos čempionais yra tapę 20 klubų, tarp jų sėkmingiausias – „Legia“ (15 titulų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Legia Warszawa]] || {{center|15}} || 1955, 1956, 1969, 1970, 1994, 1995, 2002, 2006, 2013, 2014, 2016, 2017, 2018, 2020, 2021 |- | [[Gornik Zabrze]] || {{center|14}} || 1957, 1959, 1961, 1963, 1964, 1965, 1966, 1967, 1971, 1972, 1985, 1986, 1987, 1988 |- | [[Wisla Krakow]] || {{center|14}} || 1927, 1928, 1949, 1950, 1951,[9] 1978, 1999, 2001, 2003, 2004, 2005, 2008, 2009, 2011 |- | [[Ruch Chorzow]] || {{center|13}} || 1933, 1934, 1935, 1936, 1938, 1952, 1953, 1960, 1968, 1974, 1975, 1979, 1989 |- | [[Lech Poznań]] || {{center|9}} || 1983, 1984, 1990, 1992, 1993, 2010, 2015, 2022, 2025 |- | [[Cracovia Krakow]] || {{center|5}} || 1921, 1930, 1932, 1937, 1948 |- | [[Pogon Lwow]] || {{center|4}} || 1922, 1923, 1925, 1926 |- | [[Widzew Lodz]] || {{center|4}} || 1981, 1982, 1996, 1997 |- | [[LKS Lodz]] || {{center|2}} || 1958, 1998 |- | [[Polonia Bytom]] || {{center|2}} || 1954, 1962 |- | [[Polonia Warszawa]] || {{center|2}} || 1946, 2000 |- | [[Stal Mielec]] || {{center|2}} || 1973, 1976 |- | [[Slask Wroclaw]] || {{center|2}} || 1977, 2012 |- | [[Warta Poznań]] || {{center|2}} || 1929, 1947 |- | [[Zaglebie Lubin]] || {{center|2}} || 1991, 2007 |- | [[Garbarnia Krakow]] || {{center|1}} || 1931 |- | [[Jagiellonia Białystok]] || {{center|1}} || 2024 |- | [[Piast Gliwice]] || {{center|1}} || 2019 |- | [[Rakow Czestochowa]] || {{center|1}} || 2023 |- | [[Szombierki Bytom]] || {{center|1}} || 1980 |} == Prizininkai == {{fut-c}} |- | {{fsez1|POL|1920}} || colspan=4 | Nutrauktas dėl karo su Rusija |- | {{fsez1|POL|1921}} || [[Cracovia Krakow]] || [[Polonia Warszawa]] || [[Warta Poznań]] || |- | {{fsez1|POL|1922}} || [[Pogon Lwow]] || [[Warta Poznań]] || [[Cracovia Krakow]], <br/> [[LKS Lodz]] || |- | {{fsez1|POL|1923}} || [[Pogon Lwow]] || [[Wisla Krakow]] || [[Warta Poznań]], <br/> [[Polonia Warszawa]] || |- | {{fsez1|POL|1924}} || colspan=4 | Nevyko dėl rinktinės pasiruošimo Olimpinėms žaidynėms |- | {{fsez1|POL|1925}} || [[Pogon Lwow]] || [[Warta Poznań]] || [[Wisla Krakow]] || |- | {{fsez1|POL|1926}} || [[Pogon Lwow]] || [[Polonia Warszawa]] || [[Warta Poznań]] || |- | {{fsez1|POL|1927}} || [[Wisla Krakow]] || [[FC Katowice]] || [[Warta Poznań]] || |- | {{fsez1|POL|1928}} || [[Wisla Krakow]] || [[Warta Poznań]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez1|POL|1929}} || [[Warta Poznań]] || [[Garbarnia Krakow]] || [[Wisla Krakow]] || |- | {{fsez1|POL|1930}} || [[Cracovia Krakow]] || [[Wisla Krakow]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez1|POL|1931}} || [[Garbarnia Krakow]] || [[Wisla Krakow]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez1|POL|1932}} || [[Cracovia Krakow]] || [[Pogon Lwow]] || [[Warta Poznań]] || |- | {{fsez1|POL|1933}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Pogon Lwow]] || [[Wisla Krakow]] || |- | {{fsez1|POL|1934}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Cracovia Krakow]] || [[Wisla Krakow]] || |- | {{fsez1|POL|1935}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Pogon Lwow]] || [[Warta Poznań]] || |- | {{fsez1|POL|1936}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Wisla Krakow]] || [[Warta Poznań]] || |- | {{fsez1|POL|1937}} || [[Cracovia Krakow]] || [[AKS Chorzow]] || [[Ruch Chorzow]] || |- | {{fsez1|POL|1938}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Warta Poznań]] || [[Wisla Krakow]] || |- | {{fsez1|POL|1939}} || colspan=4 | Nutrauktas dėl karo su Vokietija |- | 1940–1945 m. || colspan=4 | Nevyko dėl II pasaulinio karo |- | {{fsez1|POL|1946}} || [[Polonia Warszawa]] || [[Warta Poznań]] || [[AKS Chorzow]] || |- | {{fsez1|POL|1947}} || [[Warta Poznań]] || [[Wisla Krakow]] || [[AKS Chorzow]] || |- | {{fsez1|POL|1948}} || [[Cracovia Krakow]] || [[Wisla Krakow]] || [[Ruch Chorzow]] || |- | {{fsez1|POL|1949}} || [[Wisla Krakow]] || [[Cracovia Krakow]] || [[Lech Poznań]] || |- | {{fsez1|POL|1950}} || [[Wisla Krakow]] || [[Ruch Chorzow]] || [[Lech Poznań]] || |- | {{fsez1|POL|1951}} || [[Wisla Krakow]] || [[Gornik Radlin]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez1|POL|1952}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Polonia Bytom]] || [[Cracovia Krakow]], <br/> [[Wisla Krakow]] || |- | {{fsez1|POL|1953}} || [[Ruch Chorzow]] || [[OWKS Krakow]] || [[Wisla Krakow]] || |- | {{fsez1|POL|1954}} || [[Polonia Bytom]] || [[LKS Lodz]] || [[Ruch Chorzow]] || |- | {{fsez1|POL|1955}} || [[Legia Warszawa]] || [[Zaglebie Sosnowiec]] || [[Ruch Chorzow]] || |- | {{fsez1|POL|1956}} || [[Legia Warszawa]] || [[Ruch Chorzow]] || [[Lechia Gdansk]] || |- | {{fsez1|POL|1957}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Gwardia Warszawa]] || [[LKS Lodz]] || |- | {{fsez1|POL|1958}} || [[LKS Lodz]] || [[Polonia Bytom]] || [[Gornik Zabrze]] || |- | {{fsez1|POL|1959}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Polonia Bytom]] || [[Gwardia Warszawa]] || |- | {{fsez1|POL|1960}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Legia Warszawa]] || [[Gornik Zabrze]] || |- | {{fsez1|POL|1961}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Polonia Bytom]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez1|POL|1962}} || [[Polonia Bytom]] || [[Gornik Zabrze]] || [[Zaglebie Sosnowiec]] || |- | {{fsez2|POL|1962}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Ruch Chorzow]] || [[Zaglebie Sosnowiec]] || |- | {{fsez2|POL|1963}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Zaglebie Sosnowiec]] || [[Odra Opole]] || |- | {{fsez2|POL|1964}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Szombierki Bytom]] || [[Zaglebie Sosnowiec]] || |- | {{fsez2|POL|1965}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Wisla Krakow]] || [[Polonia Bytom]] || |- | {{fsez2|POL|1966}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Zaglebie Sosnowiec]] || [[Ruch Chorzow]] || |- | {{fsez2|POL|1967}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Legia Warszawa]] || [[Gornik Zabrze]] || |- | {{fsez2|POL|1968}} || [[Legia Warszawa]] || [[Gornik Zabrze]] || [[Polonia Bytom]] || |- | {{fsez2|POL|1969}} || [[Legia Warszawa]] || [[Ruch Chorzow]] || [[Gornik Zabrze]] || |- | {{fsez2|POL|1970}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Legia Warszawa]] || [[Zaglebie Walbrzych]] || |- | {{fsez2|POL|1971}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Zaglebie Sosnowiec]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez2|POL|1972}} || [[Stal Mielec]] || [[Ruch Chorzow]] || [[Gwardia Warszawa]] || |- | {{fsez2|POL|1973}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Gornik Zabrze]] || [[Stal Mielec]] || |- | {{fsez2|POL|1974}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Stal Mielec]] || [[Slask Wroclaw]] || |- | {{fsez2|POL|1975}} || [[Stal Mielec]] || [[GKS Tychy]] || [[Wisla Krakow]] || |- | {{fsez2|POL|1976}} || [[Slask Wroclaw]] || [[Widzew Lodz]] || [[Gornik Zabrze]] || |- | {{fsez2|POL|1977}} || [[Wisla Krakow]] || [[Slask Wroclaw]] || [[Lech Poznań]] || |- | {{fsez2|POL|1978}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Widzew Lodz]] || [[Stal Mielec]] || |- | {{fsez2|POL|1979}} || [[Szombierki Bytom]] || [[Widzew Lodz]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez2|POL|1980}} || [[Widzew Lodz]] || [[Wisla Krakow]] || [[Szombierki Bytom]] || |- | {{fsez2|POL|1981}} || [[Widzew Lodz]] || [[Slask Wroclaw]] || [[Stal Mielec]] || |- | {{fsez2|POL|1982}} || [[Lech Poznań]] || [[Widzew Lodz]] || [[Ruch Chorzow]] || |- | {{fsez2|POL|1983}} || [[Lech Poznań]] || [[Widzew Lodz]] || [[Pogon Szczecin]] || |- | {{fsez2|POL|1984}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Legia Warszawa]] || [[Widzew Lodz]] || |- | {{fsez2|POL|1985}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Legia Warszawa]] || [[Widzew Lodz]] || |- | {{fsez2|POL|1986}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Pogon Szczecin]] || [[GKS Katowice]] || |- | {{fsez2|POL|1987}} || [[Gornik Zabrze]] || [[GKS Katowice]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez2|POL|1988}} || [[Ruch Chorzow]] || [[GKS Katowice]] || [[Gornik Zabrze]] || |- | {{fsez2|POL|1989}} || [[Lech Poznań]] || [[Zaglebie Lubin]] || [[GKS Katowice]] || |- | {{fsez2|POL|1990}} || [[Zaglebie Lubin]] || [[Gornik Zabrze]] || [[Wisla Krakow]] || |- | {{fsez2|POL|1991}} || [[Lech Poznań]] || [[GKS Katowice]] || [[Widzew Lodz]] || |- | {{fsez2|POL|1992}} || [[Lech Poznań]] || [[Legia Warszawa]] || [[LKS Lodz]] || |- | {{fsez2|POL|1993}} || [[Legia Warszawa]] || [[GKS Katowice]] || [[Gornik Zabrze]] || |- | {{fsez2|POL|1994}} || [[Legia Warszawa]] || [[Widzew Lodz]] || [[GKS Katowice]] || |- | {{fsez2|POL|1995}} || [[Widzew Lodz]] || [[Legia Warszawa]] || [[Hutnik Krakow]] || |- | {{fsez2|POL|1996}} || [[Widzew Lodz]] || [[Legia Warszawa]] || [[Odra Wodzislaw]] || |- | {{fsez2|POL|1997}} || [[LKS Lodz]] || [[Polonia Warszawa]] || [[Wisla Krakow]] || |- | {{fsez2|POL|1998}} || [[Wisla Krakow]] || [[Widzew Lodz]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez2|POL|1999}} || [[Polonia Warszawa]] || [[Wisla Krakow]] || [[Ruch Chorzow]] || |- | {{fsez2|POL|2000}} || [[Wisla Krakow]] || [[Pogon Szczecin]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez2|POL|2001}} || [[Legia Warszawa]] || [[Wisla Krakow]] || [[Amica Wronki]] || |- | {{fsez2|POL|2002}} || [[Wisla Krakow]] || [[Dyskobolia Grodzisk]] || [[Dospel Katowice]] || |- | {{fsez2|POL|2003}} || [[Wisla Krakow]] || [[Legia Warszawa]] || [[Amica Wronki]] || |- | {{fsez2|POL|2004}} || [[Wisla Krakow]] || [[Dyskobolia Grodzisk]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez2|POL|2005}} || [[Legia Warszawa]] || [[Wisla Krakow]] || [[Zaglebie Lubin]] || |- | {{fsez2|POL|2006}} || [[Zaglebie Lubin]] || [[GKS Belchatow]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez2|POL|2007}} || [[Wisla Krakow]] || [[Legia Warszawa]] || [[Dyskobolia Grodzisk]] || |- | {{fsez2|POL|2008}} || [[Wisla Krakow]] || [[Legia Warszawa]] || [[Lech Poznań]] || |- | {{fsez2|POL|2009}} || [[Lech Poznań]] || [[Wisla Krakow]] || [[Ruch Chorzow]] || |- | {{fsez2|POL|2010}} || [[Wisla Krakow]] || [[Slask Wroclaw]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez2|POL|2011}} || [[Śląsk Wrocław]] || [[Ruch Chorzów]] || [[Legia Warszawa]] || |- | {{fsez2|POL|2012}} || [[Legia Warszawa]] || [[Lech Poznań]] || [[Śląsk Wrocław]] || |- | {{fsez2|POL|2013}} || [[Legia Warszawa]] || [[Lech Poznań]] || [[Ruch Chorzów]] || |- | {{fsez2|POL|2014}} || [[Lech Poznań]] || [[Legia Warszawa]] || [[Jagiellonia Białystok]] || |- | {{fsez2|POL|2015}} || [[Legia Warszawa]] || [[Piast Gliwice]] || [[Zagłębie Lubin]] || |- | {{fsez2|POL|2016}} || [[Legia Warszawa]] || [[Jagiellonia Białystok]] || [[Lech Poznań]] || |- | {{fsez2|POL|2017}} || [[Legia Warszawa]] || [[Jagiellonia Białystok]] || [[Lech Poznań]] || |- | {{fsez2|POL|2018}} || [[Piast Gliwice]] || [[Legia Warszawa]] || [[Lechia Gdańsk]] || |- | {{fsez2|POL|2019}} || [[Legia Warszawa]] || [[Lech Poznań]] || [[Piast Gliwice]] || |- | {{fsez2|POL|2020}} || [[Legia Warszawa]] || [[Raków Częstochowa]] || [[Pogoń Szczecin]] || [[Tomáš Pekhart]] (22) |- | {{fsez2|POL|2021}} || [[KKS Lech Poznań]] || [[Raków Częstochowa]] || [[Pogoń Szczecin]] || [[Ivi López]] (20) |- | {{fsez2|POL|2022}} || [[Raków Częstochowa]] || [[Legia Warszawa]] || [[Lech Poznań]] || [[Marc Gual]] (16) |- | {{fsez2|POL|2023}} || [[Jagiellonia Białystok]] || [[Slask Wroclaw]] || [[Legia Warszawa]] || [[Erik Expósito]] (19) |- | {{fsez2|POL|2024}} || [[Lech Poznań]] || [[Raków Częstochowa]] || [[Jagiellonia Białystok]] || [[Efthymis Koulouris]] (28) |} == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://ekstraklasa.org/}} * RSSSF duomenų bazė ** [https://www.rsssf.org/tablesp/polchamp.html Poland - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/tablesp/polhist.html Poland Final Tables (1st and 2nd level)] * [https://foot.dk/Polmester.asp Samtlige mestre fra Polen] (Foot.dk) * [http://www.90minut.pl/ 90minut.pl] {{Ekstraklasa}} {{Lenkijos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] rq7noazn88n1nb2evl4j4lvpuxfhhqk 0 65484 7798165 7315315 2026-04-03T16:38:00Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798165 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Georgia football team logo.png|100px]]| asociacija=[[Gruzijos futbolo federacija]]| reitingas= '''75''' (2024 m.) | treneris={{Flagicon|FRA}} [[Willy Sagnol]]| rezultatyviausias=[[Šota Arveladze]] (26)| ilgiausiai=[[Guram Kašia]] (102)| 1rungtynės={{Flagicon|Georgia|SSR}} Gruzija 2:2 [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuva]] {{Flagicon|Lithuania}}| 1rungtyniųvieta=[[Tbilisis]], [[Gruzija]]| 1rungtyniųdata=[[1990]] m. [[gegužės 27]] d.| grungtynės={{Flagicon|Georgia|1990}} Gruzija 7:0 [[Armėnijos vyrų futbolo rinktinė|Armėnija]] {{Flagicon|Armenia}} | grungtyniųvieta=[[Tbilisis]], [[Gruzija]]| grungtyniųdata=[[1997]] m. [[kovo 30]] d.| brungtynės={{Flagicon|GEO}} Gruzija 1:7 [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]] {{Flagicon|ESP}} | brungtyniųvieta=[[Tbilisis]]| brungtyniųdata=[[2023]] m. [[rugsėjo 9]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=1| žčmetai=2024| žčg=aštuntfinalis| žčgmetai=2024| | pattern_la1 = _geo22h | pattern_b1 = _geo22h | pattern_ra1 = _geo22h | pattern_sh1 = _geo22h | pattern_so1 = _1redstripes | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _geo22a | pattern_b2 = _geo22a | pattern_ra2 = _geo22a | pattern_sh2 = _geo22a | pattern_so2 = _1redstripes | leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _geo22t | pattern_b3 = _geo22t | pattern_ra3 = _geo22t | pattern_sh3 = _geo22t | pattern_so3 = _1redstripes | leftarm3 = 000000 | body3 = 000000 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = 000000 }} '''Gruzijos (Sakartvelo) vyrų futbolo komanda''' – [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Gruzija]]i ir yra kontroliuojama [[Gruzijos futbolo federacija|Gruzijos futbolo federacijos]]. Iki [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] žlugimo Gruzijos žaidėjai atstovavo [[Tarybų Sąjungos vyrų futbolo rinktinė|Tarybų Sąjungos vyrų futbolo rinktinei]]. Nepriklausoma Gruzijos rinktinė prie [[FIFA]] ir [[UEFA]] prisijungė 1992 m. Ilgą laiką didesnių pasiekimų neturėjo. 2024 m. debiutavo Europos čempionate, kur pasiekė aštuntfinalį. == Pasaulio čempionatai == * [[1930]] iki [[1994]] – {{gray i|nedalyvavo}} * [[1998]] iki [[2022]] – {{gray i|nepateko}} == Europos čempionatai == * [[1960]] iki [[1992]] – {{gray i|nedalyvavo}} * [[1996]] iki [[2020]] – {{gray i|nepateko}} * [[Euro 2024|2024]] – aštuntfinalis == Žymūs žaidėjai == * [[Khvicha Kvaratskhelia|Chviča Kvaracchelija]] (2019–) * [[Shota Arveladze|Šota Arveladzė]] (1992–2007) * [[Kakha Kaladze|Kacha Kaladzė]] (1996–2011) * [[Temuri Ketsbaia|Temuras Kecbaja]] (1990–2003) * [[Guram Kashia|Guramas Kašija]] (2009–) * [[Zurab Khizanishvili|Zurabas Chizanišvilis]] (1999–2015) * [[Georgi Demetradze|Giorgis Demetradzė]] (1996–2007) * [[Levan Kobiashvili|Levanas Kobiašvilis]] (1996–2011) * [[Alexander Iashvili|Aleksandras Jašvilis]] (1996–2011) * [[Giorgi Mamardashvili|Giorgis Mamardašvilis]] (2021–) == Treneriai == {{div col|3}} * {{flagicon|GEO|SSR}} Givi Nodija (1990) * {{flagicon|GEO|1990}} Giga Norakidzė (1991–1992) * {{flagicon|GEO|1990}} [[Aleksandras Čivadzė]] (1993–1996) * {{flagicon|GEO|1990}} [[Davidas Kipianis]] (1997) * {{flagicon|GEO|1990}} Vladimiras Gucajevas (1998–1999) * {{flagicon|Netherlands}} [[Johan Boskamp]] (1999) * {{flagicon|GEO|1990}} Davidas Kipianis, {{flagicon|GEO|1990}} [[Revazas Dzodzuašvilis]] (2000–2001) * {{flagicon|GEO|1990}} Aleksandras Čivadzė (2001–2003) * {{flagicon|Croatia}} [[Ivo Šušak]] (2003) * {{flagicon|GEO|1990}} [[Merabas Žordanija]] (2003) * {{flagicon|France|1974}} [[Alain Giresse]] (2004–2005) * {{flagicon|Germany}} [[Klaus Toppmöller]] (2006–2008) * {{flagicon|Argentina}} [[Héctor Cúper]] (2008–2009) * {{flagicon|Georgia}} [[Temuras Kecbaja]] (2010–2014) * {{flagicon|Georgia}} [[Kachaberas Cchadadzė]] (2014–2016) * {{flagicon|Slovakia}} [[Vladimír Weiss (1964)|Vladimír Weiss]] (2016–2020) * {{flagicon|FRA}} [[Willy Sagnol]] (2021–) {{div col end}} == Nuorodos == * [https://eu-football.info/_matches.php?id=85 Georgia national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesg/geor-intres.html Georgia - International Results] (Rsssf.org) {{Gruzijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Gruzijos futbolas]] [[Kategorija:Gruzijos sporto rinktinės]] 417hg110cpwphv785wyl8gze08q5rdv 0 68786 7797883 7502179 2026-04-03T12:45:06Z Normantas Bataitis 145195 /* Žymūs žmonės */ 7797883 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Lazdinėliai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.205 |long = 26.623 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Adutiškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Lazdinė̃liai|Lazdinė̃lių|š=2016}} |istpav = {{pl|Łaździniele}} }} '''Lazdinėliai''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s šiaurės rytinėje dalyje. Geležinkelio stotis. == Istorija == Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]]. {{glžk|[[Adutiškis]]|Lazdinėliai|[[Didžiasalis]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=100|inc=20|incmin=5 |1905|96|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|74|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|28|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|26|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|14|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|4|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * [[Alfonsas Vileita]] (1930–2021), teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, autorių teisių specialistas, Vilniaus universiteto (VU) docentas, Lietuvos įstatymų komentarų bendraautoris. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] mlvyu65t8ippa7fsgzg9zf4wenqi706 7797896 7797883 2026-04-03T12:52:09Z Normantas Bataitis 145195 /* Gyventojai */ 7797896 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Lazdinėliai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.205 |long = 26.623 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Adutiškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Lazdinė̃liai|Lazdinė̃lių|š=2016}} |istpav = {{pl|Łaździniele}} }} '''Lazdinėliai''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s šiaurės rytinėje dalyje. Geležinkelio stotis. == Istorija == Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]]. {{glžk|[[Adutiškis]]|Lazdinėliai|[[Didžiasalis]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=100|inc=20|incmin=5 |1905|96|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|74|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|28|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|26|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|14|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|4|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * [[Alfonsas Vileita]] (1930–2021), teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, autorių teisių specialistas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] mf8z5plzet68u3nn23c1078pzthmiuf 0 69971 7798251 7797362 2026-04-03T17:57:38Z Stela 132413 7798251 wikitext text/x-wiki {{Tvarkomas}} {{kiti|Šv. Kotrynos bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 54.6818 |long = 25.2812 |foto = Church of St. Catherine in Vilnius by Augustas Didžgalvis.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2023 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Vilniaus I |savivaldybė = Vilniaus miesto |gyvenvietė = Vilnius |adresas = Vilniaus g. 30 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1625 m. |stilius = [[barokas]] }} '''Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia''' – neveikianti bažnyčia [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]], Vilniaus g. 30, prie [[Stanislovo Moniuškos skveras|S. Moniuškos skvero]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 25026.<ref>{{cite kvr|25026}}</ref> Administruoja [[Vilniaus mokytojų namai]]. == Istorija == [[Vaizdas:Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia 1.jpg|thumb|200 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia]] Pirminė bažnyčia buvo vienanavė, stačiakampė, be dabartinių didingų bokštų. Jos pamatų fragmentai vis dar slypi po dabartinėmis grindimis. Ji buvo pastatyta kartu su Vilniaus [[Benediktinės|benediktinių vienuolynu]], kurį įkūrė iš [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] atvykusios [[Vienuolis|vienuolės]]. 1655 m. karo metu medinė bažnyčia sudegė. [[Barokas|Mūrinės bažnyčios]] statyba tęsėsi nuo 1670 m. iki pašventinimo 1703 metais. Pagrindiniame bažnyčios [[Fasadas|fasade]] iškilo du neaukšti [[Bokštas|bokštai]], buvo pristatyta [[Presbiterija|presbiterija]] ir [[Apsidė|apsidė]], siauros šoninės [[Nava|navos]] antras aukštas.<ref name="Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012, p. 316-322. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref><ref name="Auksė Kaladžinskaitė">Auksė Kaladžinskaitė. Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2008, p. 217-235.</ref> Bažnyčios pastatas smarkiai nukentėjo per 1737 m. didįjį Vilniaus gaisrą. Būtent po jo [[Architektas|architektas]] [[Jonas Kristupas Glaubicas]] suprojektavo [[Barokas|vėlyvojo baroko]] šedevrą, kuris matomas šiandien – su aukštais [[Bokštas|bokštais]] ir prabangiu dekoru.<ref name="Morta Baužienė"/> [[Architektas]] [[Jonas Kristupas Glaubicas]] ne tik atstatė sienas, bet iš esmės pakeitė [[Bažnyčia|bažnyčios]] įvaizdį. Buvo pristatyti du aukšti [[Bokštas|bokštai]], kurie tapo [[Barokas|vėlyvojo baroko]] simboliu [[Vilnius|Vilniuje]]. Perdirbta Dievo apvaizdos [[Koplyčia|koplyčia]]. Viduje sumūryti nauji [[Cilindrinis skliautas|cilindriniai skliautai]], išplėstas [[Choras (architektūra)|vargonų choras]]. Padedant [[Skulptūra|skulptoriams]] Jonui ir Juozapui Hedeliams, buvo sukurti net 9 nauji [[Altorius|altoriai]], puošti skulptūromis ir lipdiniais. Hedeliai sukūrė [[Šv. Benediktas|Šv. Benedikto]] ir [[Kotryna Aleksandrietė|Šv. Kotrynos]] skulptūras. Paveikslus naujiems altoriams nutapė [[Simonas Čechavičius]].<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Auksė Kaladžinskaitė"/> Bažnyčia smarkiai nukentėjo [[Napoleonas|Napoleono karo]] metu. Kaip ir daugelis kitų [[Vilnius|Vilniaus]] bažnyčių (pvz., [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia|Šv. Onos]]), Šv. Kotrynos bažnyčia [[Prancūzija|prancūzų]] kariuomenės invazijos metu buvo atimta iš tikinčiųjų ir paversta maisto bei pašaro [[Sandėlis|sandėliu]]. Gretimame [[Benediktinės|benediktinių vienuolyne]] buvo įkurta [[Ligoninė|ligoninė]]. Besitraukiantys sumaištyje kareiviai išgrobstė vienuolyno turtą, niokojo patalpas ieškodami maisto ar malkų. Nors pastato išorė ([[Jonas Kristupas Glaubicas|Glaubico]] [[Bokštas|bokštai]]) išliko, [[Interjeras|interjeras]] nukentėjo: kariai degino medines detales (suolus, kai kurias pertvaras).<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Auksė Kaladžinskaitė"/> [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu ir po jo bažnyčia ir vienuolynas taip pat smarkiai nukentėjo, dingo daug vertingų meno kūrinių. Iki karo bažnyčia garsėjo viena vertingiausių Lietuvoje paveikslų kolekcijų. Dauguma jų, įskaitant [[Simonas Čechavičius|Simono Čechavičiaus]] drobes, dingo arba buvo sugadinti, kai pastatas buvo paverstas sandėliu. Nuo karo sviedinių nukentėjo bažnyčios bokštai ir frontonai. Jie buvo suremontuoti 1955-1960 m.<ref name="Morta Baužienė"/> Po 1946 m., uždarius vienuolyną, bažnyčios viduje buvę 15 barokinių altorių buvo išmontuoti arba tiesiog sulaužyti. Vertingi vargonai taip pat buvo sunaikinti, patalpos užgriozdintos statybinėmis medžiagomis.<ref name="Morta Baužienė"/> [[Sovietų Sąjunga|Sovietmečiu]] bažnyčioje buvo įrengtas sandėlis. Nors oficialiai pastatas priklausė [[Lietuvos nacionalinis dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejui]], realybėje jis tarnavo kaip statybinių medžiagų ir didelių gabaritų eksponatų sandėlis. Bažnyčios viduje buvo įrengtos medinės stelažų konstrukcijos, kurios dar labiau žalojo autentišką interjerą. [[Benediktinės|Benediktinių vienuolyno]] korpusai buvo išskirstyti: dalis patalpų virto komunaliniais butais, kita dalis – įvairių įstaigų kabinetais. Tai lėmė, kad autentiškas vienuolyno išplanavimas buvo sudarkytas pertvaromis, unikalios [[Freska|freskos]] – uždažytos storais dažų sluoksniais.<ref name="Morta Baužienė"/> 1994 m. pradėti bažnyčios restauravimo darbai. Pirmiausia buvo sutvirtintos konstrukcijos ir restauruoti bokštai bei frontonai, kurie labiausiai nukentėjo per karą. Viduje teko pašalinti sovietmečiu įrengtas pertvaras ir stelažus. Restauratoriai kruopščiai atidengė išlikusį lipdybinį dekorą (stiuko skulptūras), nors daugelis altorių jau buvo prarasti negrįžtamai. Kadangi buvo nuspręsta bažnyčią paversti koncertų sale, restauracijos metu buvo įdiegtos modernios šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemos, kartu išsaugant unikalią erdvės akustiką.<ref name="Morta Baužienė"/> 1998 m. baigtos restauruoti abiejų bokštų viršutinės dalys. Atstatytos autentiškos [[Jonas Kristupas Glaubicas|J. K. Glaubico]] suprojektuotos formos, grakštūs linkiai ir dekoratyviniai elementai, kurie daro šią bažnyčią vienu aukščiausių vėlyvojo baroko pavyzdžių mieste.<ref name="Morta Baužienė"/> 2006 m. gegužės 27 d. restauruota bažnyčia atidaryta. Pagrindinė nava pritaikyta koncertams (250 kėdžių). Šalia pagrindinės navos esanti koplyčia taip pat buvo sutvarkyta ir naudojama mažesnėms parodoms ar kameriniams susitikimams.<ref name="Morta Baužienė"/> 2023 m. buvo baigta viso fasado restauracija. Tyrimų metu nustatyta, kad autentiška XVIII a. fasado spalva buvo sodriai raudona, išgauta naudojant raudoną geležies oksidą, todėl dabar bažnyčia vėl švyti šia spalva.<ref>Kultūros paveldo departamentas. Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia atgavo barokines [[Jonas Kristupas Glaubicas|J. K. Glaubico]] parinktas spalvas. Vilnius: kpd.lrv.lt, 2023-01-20. </ref> == Eksterjeras == Šv. Kotrynos bažnyčia yra bazilikinė, asimetriška, stačiakampio plano, dvibokštė, halinė su pusapskrite apside, šešiakampe koplyčia pietvakarinėje pusėje. Pagrindinis fasadas orientuotas į vakarus. Bažnyčios siluetas gerai matomas iš įvairių Senamiesčio kampų.<ref name="Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas">Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/straipsnis/sv-kotrynos-baznycia-ir-benediktiniu-vienuolynas/ ] </ref> Bažnyčios išvaizdą pabrėžia du aukšti, penkių tarpsnių bokštai. Į viršų jie siaurėja, papuošti vingiuotomis detalėmis ir baigiasi smailėmis su puošniais kryžiais. Architektas [[Jonas Kristupas Glaubicas]] bokštų kampus padarė suapvalintus, todėl pastatas atrodo lengvas ir grakštus. Bokštai apatiniuose tarpsniuose apačioje puikiai suaugę su fasadu.<ref name="Morta Baužienė"/> Pagrindinis fasadas turi aukštą pinjoną, šonuose voliutas su kupromis vazoms statyti. Fasado nišose išdėstytos J. ir J.Hedelių sukurtos šventųjų skulptūros: [[Kotryna Aleksandrietė|Šv. Kotrynos]] (bažnyčios globėja), bei [[Benediktinai|benediktinių ordino]] pradininko [[Šv. Benediktas|Šv. Benedikto]]. Pagrindinio portalo barokiniame aprėminime vyrauja herbinis kartušas su Jogailaičių dvigubu kryžiumi. Fasado antrame tarpsnyje įkomponuotas herbinis kartušas su Pacų herbu centre. <ref name="Morta Baužienė"/><ref>Jonas Grinius. Vilniaus meno paminklai. Vilnius: Mintis. 1994 m., p. 92-94.</ref> Panašiai apipavidalintas ir galinis frontonas, turintis daug reljefų. Jo dviejose nišose yra skulptūros.<ref name="Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas">Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 138-148.</ref> Prie bažnyčios pietinio šono prigludęs buvęs [[Benediktinės|benediktinių]] vienuolyno korpusas, kuris kartu su bažnyčia sudaro uždarus kiemelius. Su vienuolynu bažnyčią jungia koridorius.<ref name="V.Drėma"> V.Drėma. Vilniaus bažnyčios: iš burtų aukso muziejaus. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997, p. 116–122. </ref> Prie bažnyčios pietvakarinio šono glaudžiasi kupolinė Apvaizdos koplyčia, kurios išorė pasižymi gausiu vėlyvojo baroko dekoru. Koplyčia turi laiptuotą kupolą ir šešiasienį žibintą. Prie presbiterijos šonų yra dviaukščiai priestatai vienašlaičiais stogais. <ref name="Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas"/> == Interjeras == [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 4.jpg|thumb|200 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios interjeras: didysis ir šoniniai altoriai.]] [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 5.jpg|thumb|200 px|right|XVIII a. barokiniai Šv. Kotrynos bažnyčios vargonai, nutilę per Antrąjį pasaulinį karą.]] Bažnyčia vienos navos, virš kurios iškyla aukšti skliautai, suteikiantys erdvei didingumo. Vidaus sienos suskaidytos masyviais piliastrais su korintiniais kapiteliais. Skliautai dekoruoti gausia rokoko stiliaus stiuko lipdyba, kurioje persipina augaliniai motyvai, kriauklės ir angelų galvutės. <ref name="V.Drėma"/> Bažnyčios viduje yra devyni vėlyvojo baroko altoriai (3 jų restauruoti) su skulptūriniu rokoko dekoru (visi 18 a.).<ref name="Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas"/> Didysis altorius yra architekto [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]] sukurtas Vilniaus baroko ansamblis. Jo konstrukciją sudaro suporuotos korintinės kolonos, laužyti karnizai, sarkofago formos mensa ir tabernakulis. Viršuje įrengtas šviesos langas (okulas) su auksuotais spinduliais, nišose stovi šventųjų skulptūros.<ref name="V.Drėma"/><ref>Šv. Kotrynos bažnyčia: kodėl tai Vilniaus baroko pažiba? Skelbta svetainėje „Vilniausplanas.lt“, 2026. [https://vilniausplanas.lt/sv-kotrynos-baznycia-kodel-tai-vilniaus-baroko-paziba/ ] </ref><ref name="Aldona Rudzevičienė"> Aldona Rudzevičienė. Vilniaus benediktinių Šv. Kotrynos bažnyčia ir vienuolynas. Lietuvos sakralinė dailė, t. 1: Vilniaus arkivyskupija, kn. 1. Sudarytoja Marija Matušakaitė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, p. 245–288.</ref> [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 7.jpg|thumb|150 px|right|šv. Kotrynos bažnyčios didžiojo altoriaus viršutinė dalis.]] [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 8.jpg|thumb|150 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios šoninio altoriaus detalė: dirbtinis marmuras ir rokoko stiliaus ornamentika.]] Altoriuje stovinti Šv. Skolastikos skulptūra pasižymi monumentalumu ir santūria, tačiau išraiškinga poza. Dešinioji ranka švelniai pakelta, kairioji priglausta prie krūtinės, kas baroko dailėje dažnai simbolizuoja gilų tikėjimą ar nuolankumą. Drabužių klostės gilios, plastiškos, dinamiškos, sukuriant stiprų šviesos šešėlių žaismą, būdingą XVIII a. vidurio Vilniaus skulptūros mokyklai. Skulptūra įkomponuota tarp dviejų masyvių kolonų, kurios imituoja rausvą ir pilkšvą marmurą. Matomi ryškūs laiko pažeidimai – tinko nutrupėjimai ir atidengti giluminiai sluoksniai, suteikiantys kūriniui autentiškos archajikos pojūtį. <ref name="V.Drėma"/><ref>M.Matušakaitė. Lietuvos skulptūra iki XIX a. vidurio. Vilnius: Aidai, 2007, p. 156–162. </ref> Šoniniai altoriai išdėstyti nišose palei pagrindinę navą ir transeptą. Jie pasižymi dinamiškomis formomis, sukuria vientisą ritmą visoje erdvėje.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Interjere gausu ekspresyvių, judesyje sustingusių skulptūrų, vaizduojančių šventuosius, angelus ir biblines scenas. Jos suteikia erdvei dramatiškumo ir emocinio krūvio. Interjero spalvinėje gamoje dominuoja ochros, rusvų ir gelsvų atspalvių paletė. Ant skliautų matomi laiko pažeidimai, atidengti senieji tinko sluoksniai ir drėgmės pėdsakai.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 9.jpg|thumb|150 px|right|Šventųjų Kolumbos (kairėje) ir Dionisijaus (dešinėje) skulptūros šv. Kotrynos bažnyčios altoriuje.]] [[Vaizdas:Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (18).jpg|thumb|150 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios Dievo Apvaizdos koplyčios altorius.]] Sakykla yra išskirtinis brandžiojo baroko ir rokoko sintezės pavyzdys, pasižymintis [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]] mokyklai būdingu plastiškumu ir sudėtinga architektūrine kompozicija. Jos banguotas, rausvo bei pilkšvo marmuro imitacija dekoruotas korpusas gausiai papuoštas auksuotomis voliutomis, virš jo iškilęs laužyto profilio baldakimas su Šventosios Dvasios simboliu (balandžiu) ir ekspresyviomis angelų figūromis. Ansamblį vainikuoja dinamiška skulptūrinė grupė su dangiškąją sferą simbolizuojančiu mėlynu skydu, šalia esanti monumentali balto stiuko šventojo vyskupo skulptūra su dramatiškai išskleistomis rankomis ir giliomis drabužių klostėmis suteikia visai kompozicijai barokinio teatrališkumo bei emocinės įtaigos.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Virš pagrindinio įėjimo iškyla dviaukštė choro galerija. Balkonas dekoruotas geometrinėmis panelėmis ir banguotu karnizu. Ant balkono briaunos sumontuotas modernus koncertinis apšvietimas, pritaikytas dabartinei pastato funkcijai. Centrinėje dalyje matomas žalias vargonų prospektas (išorinė dalis). Nors dabartinis instrumentas nėra pilnai atkurtas, jo korpusas išlaiko barokines formas, dekoruotas auksuotomis detalėmis ir rokoko stiliaus ornamentika. Iš autentiškų vargonų išliko tik prospektas, keli mediniai vamzdžiai ir Žvaigždinių varpelių įrenginio fragmentai. Vargonų prospektą įrėmina masyvi pusapskritė arka. Virš jos kyla cilindrinis skliautas su liunetėmis (pusmėnulio formos langų angomis), pro kurias į bažnyčios vidų patenka natūrali šviesa.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/><ref>Šv. Kotrynos bažnyčios vargonai.[https://www.vargonai.com/vargonai/vilniaus-regionas/vilnius-sv-kotrynos/]</ref> ==Dievo Apvaizdos koplyčia== Prie bažnyčios pietvakarinio šono yra Dievo Apvaizdos koplyčia, projektuota [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]]. Prie koplyčios durų yra Jurgio ir Elžbietos Valavičių paminklinė lenta, keli antkapiai.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Virš koplyčios iškyla aštuoniakampio plano būgnas, užbaigtas sferiniu kupolu. Jo centre įrengtas apskritas švieslangis (okulas). Kupolo vidinis paviršius gausiai puoštas reljefine stiuko lipdyba. Dominuoja stilizuoti voliutų, kriauklių ir akanto lapų motyvai. Kupolo pagrindą rėmina sudėtingo profilio, daugiaplaniai karnizai, kurie pabrėžia konstrukcijos gylį ir vertikalumą.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Centrinėje ašyje matoma dinamiška kompozicija, vaizduojanti debesis, angelų galvutes ir figūras. Tai barokui būdinga „Gloria“ (šlovės) interpretacija. Kompozicijos centre iškyla auksuotas trikampis su „Viską matančia akimi“ – Dievo Apvaizdos simboliu, iš kurio sklinda auksuoti šviesos spinduliai. Baltos stiuko skulptūros pasižymi ekspresyvumu ir giliu reljefu, jas supantys auksuoti elementai (spinduliai, angelų sparnai) sukuria prabangos ir judesio įspūdį.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> ==Bažnyčios dabartis== 1992 m. bažnyčia grąžinta vienuoliams benediktinams.<ref name="Morta Baužienė"/> Šiuo metu bažnyčia yra neveikianti kaip maldos namai, tačiau ji yra svarbus kultūros ir koncertų centras. Dėl puikios akustikos čia nuolat vyksta klasikinės ir šiuolaikinės muzikos pasirodymai. <ref name="Morta Baužienė"/> == Galerija == <center> <gallery> Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (3).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras. Šv. Kolumbos skulptūra šoniniame altoriuje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (24).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras.Vyskupo skulptūra šv. Kotrynos bažnyčios šoniniame altoriuje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (25).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras. Šventojo vyskupo skulptūra šv. Kotrynos bažnyčioje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (34).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras.Šv. popiežiaus Leono I Didžiojo skulptūra su trigubu kryžiumi šv. Kotrynos bažnyčios didžiajame altoriuje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (28).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras.Šv. Bedos Garbingojo (kairėje) ir kito šventojo skulptūros šv. Kotrynos bažnyčios šoniniame altoriuje. </gallery> </center> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of St. Catherine in Vilnius}} * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=666&lg=2 Šv. Kotrynos bažnyčia] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=728&lg=2 Šv. Kotrynos bažnyčios fasadas] {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} {{Vienuolynai Lietuvoje}} [[Kategorija:Vilniaus bažnyčios]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] [[Kategorija:Lietuvos benediktinų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] f41ceok6h757mj0ua7vhxdtkvk96hof 7798252 7798251 2026-04-03T18:11:56Z Stela 132413 7798252 wikitext text/x-wiki {{Tvarkomas}} {{kiti|Šv. Kotrynos bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 54.6818 |long = 25.2812 |foto = Church of St. Catherine in Vilnius by Augustas Didžgalvis.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2023 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Vilniaus I |savivaldybė = Vilniaus miesto |gyvenvietė = Vilnius |adresas = Vilniaus g. 30 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1625 m. |stilius = [[barokas]] }} '''Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia''' – neveikianti bažnyčia [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]], Vilniaus g. 30, prie [[Stanislovo Moniuškos skveras|S. Moniuškos skvero]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 25026.<ref>{{cite kvr|25026}}</ref> Administruoja [[Vilniaus mokytojų namai]]. == Istorija == [[Vaizdas:Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia 1.jpg|thumb|200 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia]] Pirminė bažnyčia buvo vienanavė, stačiakampė, be dabartinių didingų bokštų. Jos pamatų fragmentai vis dar slypi po dabartinėmis grindimis. Ji buvo pastatyta kartu su Vilniaus [[Benediktinės|benediktinių vienuolynu]], kurį įkūrė iš [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] atvykusios [[Vienuolis|vienuolės]]. 1655 m. karo metu medinė bažnyčia sudegė. [[Barokas|Mūrinės bažnyčios]] statyba tęsėsi nuo 1670 m. iki pašventinimo 1703 metais. Pagrindiniame bažnyčios [[Fasadas|fasade]] iškilo du neaukšti [[Bokštas|bokštai]], buvo pristatyta [[Presbiterija|presbiterija]] ir [[Apsidė|apsidė]], siauros šoninės [[Nava|navos]] antras aukštas.<ref name="Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012, p. 316-322. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref><ref name="Auksė Kaladžinskaitė">Auksė Kaladžinskaitė. Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2008, p. 217-235.</ref> Bažnyčios pastatas smarkiai nukentėjo per 1737 m. didįjį Vilniaus gaisrą. Būtent po jo [[Architektas|architektas]] [[Jonas Kristupas Glaubicas]] suprojektavo [[Barokas|vėlyvojo baroko]] šedevrą, kuris matomas šiandien – su aukštais [[Bokštas|bokštais]] ir prabangiu dekoru.<ref name="Morta Baužienė"/> [[Architektas]] [[Jonas Kristupas Glaubicas]] ne tik atstatė sienas, bet iš esmės pakeitė [[Bažnyčia|bažnyčios]] įvaizdį. Buvo pristatyti du aukšti [[Bokštas|bokštai]], kurie tapo [[Barokas|vėlyvojo baroko]] simboliu [[Vilnius|Vilniuje]]. Perdirbta Dievo apvaizdos [[Koplyčia|koplyčia]]. Viduje sumūryti nauji [[Cilindrinis skliautas|cilindriniai skliautai]], išplėstas [[Choras (architektūra)|vargonų choras]]. Padedant [[Skulptūra|skulptoriams]] Jonui ir Juozapui Hedeliams, buvo sukurti net 9 nauji [[Altorius|altoriai]], puošti skulptūromis ir lipdiniais. Hedeliai sukūrė [[Šv. Benediktas|Šv. Benedikto]] ir [[Kotryna Aleksandrietė|Šv. Kotrynos]] skulptūras. Paveikslus naujiems altoriams nutapė [[Simonas Čechavičius]].<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Auksė Kaladžinskaitė"/> Bažnyčia smarkiai nukentėjo [[Napoleonas|Napoleono karo]] metu. Kaip ir daugelis kitų [[Vilnius|Vilniaus]] bažnyčių (pvz., [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia|Šv. Onos]]), Šv. Kotrynos bažnyčia [[Prancūzija|prancūzų]] kariuomenės invazijos metu buvo atimta iš tikinčiųjų ir paversta maisto bei pašaro [[Sandėlis|sandėliu]]. Gretimame [[Benediktinės|benediktinių vienuolyne]] buvo įkurta [[Ligoninė|ligoninė]]. Besitraukiantys sumaištyje kareiviai išgrobstė vienuolyno turtą, niokojo patalpas ieškodami maisto ar malkų. Nors pastato išorė ([[Jonas Kristupas Glaubicas|Glaubico]] [[Bokštas|bokštai]]) išliko, [[Interjeras|interjeras]] nukentėjo: kariai degino medines detales (suolus, kai kurias pertvaras).<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Auksė Kaladžinskaitė"/> [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu ir po jo bažnyčia ir vienuolynas taip pat smarkiai nukentėjo, dingo daug vertingų meno kūrinių. Iki karo bažnyčia garsėjo viena vertingiausių Lietuvoje paveikslų kolekcijų. Dauguma jų, įskaitant [[Simonas Čechavičius|Simono Čechavičiaus]] drobes, dingo arba buvo sugadinti, kai pastatas buvo paverstas sandėliu. Nuo karo sviedinių nukentėjo bažnyčios bokštai ir frontonai. Jie buvo suremontuoti 1955-1960 m.<ref name="Morta Baužienė"/> Po 1946 m., uždarius vienuolyną, bažnyčios viduje buvę 15 barokinių altorių buvo išmontuoti arba tiesiog sulaužyti. Vertingi vargonai taip pat buvo sunaikinti, patalpos užgriozdintos statybinėmis medžiagomis.<ref name="Morta Baužienė"/> [[Sovietų Sąjunga|Sovietmečiu]] bažnyčioje buvo įrengtas sandėlis. Nors oficialiai pastatas priklausė [[Lietuvos nacionalinis dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejui]], realybėje jis tarnavo kaip statybinių medžiagų ir didelių gabaritų eksponatų sandėlis. Bažnyčios viduje buvo įrengtos medinės stelažų konstrukcijos, kurios dar labiau žalojo autentišką interjerą. [[Benediktinės|Benediktinių vienuolyno]] korpusai buvo išskirstyti: dalis patalpų virto komunaliniais butais, kita dalis – įvairių įstaigų kabinetais. Tai lėmė, kad autentiškas vienuolyno išplanavimas buvo sudarkytas pertvaromis, unikalios [[Freska|freskos]] – uždažytos storais dažų sluoksniais.<ref name="Morta Baužienė"/> 1994 m. pradėti bažnyčios restauravimo darbai. Pirmiausia buvo sutvirtintos konstrukcijos ir restauruoti bokštai bei frontonai, kurie labiausiai nukentėjo per karą. Viduje teko pašalinti sovietmečiu įrengtas pertvaras ir stelažus. Restauratoriai kruopščiai atidengė išlikusį lipdybinį dekorą (stiuko skulptūras), nors daugelis altorių jau buvo prarasti negrįžtamai. Kadangi buvo nuspręsta bažnyčią paversti koncertų sale, restauracijos metu buvo įdiegtos modernios šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemos, kartu išsaugant unikalią erdvės akustiką.<ref name="Morta Baužienė"/> 1998 m. baigtos restauruoti abiejų bokštų viršutinės dalys. Atstatytos autentiškos [[Jonas Kristupas Glaubicas|J. K. Glaubico]] suprojektuotos formos, grakštūs linkiai ir dekoratyviniai elementai, kurie daro šią bažnyčią vienu aukščiausių vėlyvojo baroko pavyzdžių mieste.<ref name="Morta Baužienė"/> 2006 m. gegužės 27 d. restauruota bažnyčia atidaryta. Pagrindinė nava pritaikyta koncertams (250 kėdžių). Šalia pagrindinės navos esanti koplyčia taip pat buvo sutvarkyta ir naudojama mažesnėms parodoms ar kameriniams susitikimams.<ref name="Morta Baužienė"/> 2023 m. buvo baigta viso fasado restauracija. Tyrimų metu nustatyta, kad autentiška XVIII a. fasado spalva buvo sodriai raudona, išgauta naudojant raudoną geležies oksidą, todėl dabar bažnyčia vėl švyti šia spalva.<ref>Kultūros paveldo departamentas. Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia atgavo barokines [[Jonas Kristupas Glaubicas|J. K. Glaubico]] parinktas spalvas. Vilnius: kpd.lrv.lt, 2023-01-20. </ref> == Eksterjeras == Šv. Kotrynos bažnyčia yra bazilikinė, asimetriška, stačiakampio plano, dvibokštė, halinė su pusapskrite apside, šešiakampe koplyčia pietvakarinėje pusėje. Pagrindinis fasadas orientuotas į vakarus. Bažnyčios siluetas gerai matomas iš įvairių Senamiesčio kampų.<ref name="Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas">Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/straipsnis/sv-kotrynos-baznycia-ir-benediktiniu-vienuolynas/ ] </ref> Bažnyčios išvaizdą pabrėžia du aukšti, penkių tarpsnių bokštai. Į viršų jie siaurėja, papuošti vingiuotomis detalėmis ir baigiasi smailėmis su puošniais kryžiais. Architektas [[Jonas Kristupas Glaubicas]] bokštų kampus padarė suapvalintus, todėl pastatas atrodo lengvas ir grakštus. Bokštai apatiniuose tarpsniuose apačioje puikiai suaugę su fasadu.<ref name="Morta Baužienė"/> Pagrindinis fasadas turi aukštą pinjoną, šonuose voliutas su kupromis vazoms statyti. Fasado nišose išdėstytos J. ir J.Hedelių sukurtos šventųjų skulptūros: [[Kotryna Aleksandrietė|Šv. Kotrynos]] (bažnyčios globėja), [[Benediktinai|benediktinių ordino]] pradininko [[Šv. Benediktas|Šv. Benedikto]] ir [[Šv. Skolastika|Šv. Skolastikos]]. Pagrindinio portalo barokiniame aprėminime vyrauja herbinis kartušas su Jogailaičių dvigubu kryžiumi. Fasado antrame tarpsnyje įkomponuotas herbinis kartušas su Pacų herbu centre. <ref name="Morta Baužienė"/><ref>Jonas Grinius. Vilniaus meno paminklai. Vilnius: Mintis. 1994 m., p. 92-94.</ref> Panašiai apipavidalintas ir galinis frontonas, turintis daug reljefų. Jo dviejose nišose yra skulptūros.<ref name="Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas">Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 138-148.</ref> Prie bažnyčios pietinio šono prigludęs buvęs [[Benediktinės|benediktinių]] vienuolyno korpusas, kuris kartu su bažnyčia sudaro uždarus kiemelius. Su vienuolynu bažnyčią jungia koridorius.<ref name="V.Drėma"> V.Drėma. Vilniaus bažnyčios: iš burtų aukso muziejaus. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997, p. 116–122. </ref> Prie bažnyčios pietvakarinio šono glaudžiasi kupolinė Apvaizdos koplyčia, kurios išorė pasižymi gausiu vėlyvojo baroko dekoru. Koplyčia turi laiptuotą kupolą ir šešiasienį žibintą. Prie presbiterijos šonų yra dviaukščiai priestatai vienašlaičiais stogais. <ref name="Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas"/> == Interjeras == [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 4.jpg|thumb|200 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios interjeras: didysis ir šoniniai altoriai.]] [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 5.jpg|thumb|200 px|right|XVIII a. barokiniai Šv. Kotrynos bažnyčios vargonai, nutilę per Antrąjį pasaulinį karą.]] Bažnyčia vienos navos, virš kurios iškyla aukšti skliautai, suteikiantys erdvei didingumo. Vidaus sienos suskaidytos masyviais piliastrais su korintiniais kapiteliais. Skliautai dekoruoti gausia rokoko stiliaus stiuko lipdyba, kurioje persipina augaliniai motyvai, kriauklės ir angelų galvutės. <ref name="V.Drėma"/> Bažnyčios viduje yra devyni vėlyvojo baroko altoriai (3 jų restauruoti) su skulptūriniu rokoko dekoru (visi 18 a.).<ref name="Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas"/> Didysis altorius yra architekto [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]] sukurtas Vilniaus baroko ansamblis. Jo konstrukciją sudaro suporuotos korintinės kolonos, laužyti karnizai, sarkofago formos mensa ir tabernakulis. Viršuje įrengtas šviesos langas (okulas) su auksuotais spinduliais, nišose stovi šventųjų skulptūros.<ref name="V.Drėma"/><ref>Šv. Kotrynos bažnyčia: kodėl tai Vilniaus baroko pažiba? Skelbta svetainėje „Vilniausplanas.lt“, 2026. [https://vilniausplanas.lt/sv-kotrynos-baznycia-kodel-tai-vilniaus-baroko-paziba/ ] </ref><ref name="Aldona Rudzevičienė"> Aldona Rudzevičienė. Vilniaus benediktinių Šv. Kotrynos bažnyčia ir vienuolynas. Lietuvos sakralinė dailė, t. 1: Vilniaus arkivyskupija, kn. 1. Sudarytoja Marija Matušakaitė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, p. 245–288.</ref> [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 7.jpg|thumb|150 px|right|šv. Kotrynos bažnyčios didžiojo altoriaus viršutinė dalis.]] [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 8.jpg|thumb|150 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios šoninio altoriaus detalė: dirbtinis marmuras ir rokoko stiliaus ornamentika.]] Altoriuje stovinti Šv. Skolastikos skulptūra pasižymi monumentalumu ir santūria, tačiau išraiškinga poza. Dešinioji ranka švelniai pakelta, kairioji priglausta prie krūtinės, kas baroko dailėje dažnai simbolizuoja gilų tikėjimą ar nuolankumą. Drabužių klostės gilios, plastiškos, dinamiškos, sukuriant stiprų šviesos šešėlių žaismą, būdingą XVIII a. vidurio Vilniaus skulptūros mokyklai. Skulptūra įkomponuota tarp dviejų masyvių kolonų, kurios imituoja rausvą ir pilkšvą marmurą. Matomi ryškūs laiko pažeidimai – tinko nutrupėjimai ir atidengti giluminiai sluoksniai, suteikiantys kūriniui autentiškos archajikos pojūtį. <ref name="V.Drėma"/><ref>M.Matušakaitė. Lietuvos skulptūra iki XIX a. vidurio. Vilnius: Aidai, 2007, p. 156–162. </ref> Šoniniai altoriai išdėstyti nišose palei pagrindinę navą ir transeptą. Jie pasižymi dinamiškomis formomis, sukuria vientisą ritmą visoje erdvėje.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Interjere gausu ekspresyvių, judesyje sustingusių skulptūrų, vaizduojančių šventuosius, angelus ir biblines scenas. Jos suteikia erdvei dramatiškumo ir emocinio krūvio. Interjero spalvinėje gamoje dominuoja ochros, rusvų ir gelsvų atspalvių paletė. Ant skliautų matomi laiko pažeidimai, atidengti senieji tinko sluoksniai ir drėgmės pėdsakai.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 9.jpg|thumb|150 px|right|Šventųjų Kolumbos (kairėje) ir Dionisijaus (dešinėje) skulptūros šv. Kotrynos bažnyčios altoriuje.]] [[Vaizdas:Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (18).jpg|thumb|150 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios Dievo Apvaizdos koplyčios altorius.]] Sakykla yra išskirtinis brandžiojo baroko ir rokoko sintezės pavyzdys, pasižymintis [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]] mokyklai būdingu plastiškumu ir sudėtinga architektūrine kompozicija. Jos banguotas, rausvo bei pilkšvo marmuro imitacija dekoruotas korpusas gausiai papuoštas auksuotomis voliutomis, virš jo iškilęs laužyto profilio baldakimas su Šventosios Dvasios simboliu (balandžiu) ir ekspresyviomis angelų figūromis. Ansamblį vainikuoja dinamiška skulptūrinė grupė su dangiškąją sferą simbolizuojančiu mėlynu skydu, šalia esanti monumentali balto stiuko šventojo vyskupo skulptūra su dramatiškai išskleistomis rankomis ir giliomis drabužių klostėmis suteikia visai kompozicijai barokinio teatrališkumo bei emocinės įtaigos.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Virš pagrindinio įėjimo iškyla dviaukštė choro galerija. Balkonas dekoruotas geometrinėmis panelėmis ir banguotu karnizu. Ant balkono briaunos sumontuotas modernus koncertinis apšvietimas, pritaikytas dabartinei pastato funkcijai. Centrinėje dalyje matomas žalias vargonų prospektas (išorinė dalis). Nors dabartinis instrumentas nėra pilnai atkurtas, jo korpusas išlaiko barokines formas, dekoruotas auksuotomis detalėmis ir rokoko stiliaus ornamentika. Iš autentiškų vargonų išliko tik prospektas, keli mediniai vamzdžiai ir Žvaigždinių varpelių įrenginio fragmentai. Vargonų prospektą įrėmina masyvi pusapskritė arka. Virš jos kyla cilindrinis skliautas su liunetėmis (pusmėnulio formos langų angomis), pro kurias į bažnyčios vidų patenka natūrali šviesa.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/><ref>Šv. Kotrynos bažnyčios vargonai.[https://www.vargonai.com/vargonai/vilniaus-regionas/vilnius-sv-kotrynos/]</ref> ==Dievo Apvaizdos koplyčia== Prie bažnyčios pietvakarinio šono yra Dievo Apvaizdos koplyčia, projektuota [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]]. Prie koplyčios durų yra Jurgio ir Elžbietos Valavičių paminklinė lenta, keli antkapiai.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Virš koplyčios iškyla aštuoniakampio plano būgnas, užbaigtas sferiniu kupolu. Jo centre įrengtas apskritas švieslangis (okulas). Kupolo vidinis paviršius gausiai puoštas reljefine stiuko lipdyba. Dominuoja stilizuoti voliutų, kriauklių ir akanto lapų motyvai. Kupolo pagrindą rėmina sudėtingo profilio, daugiaplaniai karnizai, kurie pabrėžia konstrukcijos gylį ir vertikalumą.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Centrinėje ašyje matoma dinamiška kompozicija, vaizduojanti debesis, angelų galvutes ir figūras. Tai barokui būdinga „Gloria“ (šlovės) interpretacija. Kompozicijos centre iškyla auksuotas trikampis su „Viską matančia akimi“ – Dievo Apvaizdos simboliu, iš kurio sklinda auksuoti šviesos spinduliai. Baltos stiuko skulptūros pasižymi ekspresyvumu ir giliu reljefu, jas supantys auksuoti elementai (spinduliai, angelų sparnai) sukuria prabangos ir judesio įspūdį.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> ==Bažnyčios dabartis== 1992 m. bažnyčia grąžinta vienuoliams benediktinams.<ref name="Morta Baužienė"/> Šiuo metu bažnyčia yra neveikianti kaip maldos namai, tačiau ji yra svarbus kultūros ir koncertų centras. Dėl puikios akustikos čia nuolat vyksta klasikinės ir šiuolaikinės muzikos pasirodymai. <ref name="Morta Baužienė"/> == Galerija == <center> <gallery> Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (3).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras. Šv. Kolumbos skulptūra šoniniame altoriuje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (24).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras.Vyskupo skulptūra šv. Kotrynos bažnyčios šoniniame altoriuje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (25).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras. Šventojo vyskupo skulptūra šv. Kotrynos bažnyčioje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (34).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras.Šv. popiežiaus Leono I Didžiojo skulptūra su trigubu kryžiumi šv. Kotrynos bažnyčios didžiajame altoriuje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (28).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras.Šv. Bedos Garbingojo (kairėje) ir kito šventojo skulptūros šv. Kotrynos bažnyčios šoniniame altoriuje. </gallery> </center> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of St. Catherine in Vilnius}} * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=666&lg=2 Šv. Kotrynos bažnyčia] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=728&lg=2 Šv. Kotrynos bažnyčios fasadas] {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} {{Vienuolynai Lietuvoje}} [[Kategorija:Vilniaus bažnyčios]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] [[Kategorija:Lietuvos benediktinų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] 2kzi8hena5esedity4jjzpk22xwaaly 7798289 7798252 2026-04-04T03:59:46Z Stela 132413 7798289 wikitext text/x-wiki {{Tvarkomas}} {{kiti|Šv. Kotrynos bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 54.6818 |long = 25.2812 |foto = Church of St. Catherine in Vilnius by Augustas Didžgalvis.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2023 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Vilniaus I |savivaldybė = Vilniaus miesto |gyvenvietė = Vilnius |adresas = Vilniaus g. 30 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1625 m. |stilius = [[barokas]] }} '''Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia''' – neveikianti bažnyčia [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]], Vilniaus g. 30, prie [[Stanislovo Moniuškos skveras|S. Moniuškos skvero]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 25026.<ref>{{cite kvr|25026}}</ref> Administruoja [[Vilniaus mokytojų namai]]. == Istorija == [[Vaizdas:Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia 1.jpg|thumb|200 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia]] Pirmoji pastatyta bažnyčia buvo medinė, vienanavė, stačiakampė, be dabartinių didingų bokštų. Jos pamatų fragmentai slypi po dabartinėmis grindimis. Ji buvo pastatyta kartu su Vilniaus [[Benediktinės|benediktinių vienuolynu]], kurį įkūrė iš [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] atvykusios [[Vienuolis|vienuolės]]. 1655 m. karo metu bažnyčia sudegė. [[Barokas|Mūrinės bažnyčios]] statyba tęsėsi nuo 1670 m. iki pašventinimo 1703 metais.<ref name="Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012, p. 316-322. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref><ref name="Auksė Kaladžinskaitė">Auksė Kaladžinskaitė. Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2008, p. 217-235.</ref> Bažnyčios pastatas smarkiai nukentėjo per 1737 m. didįjį Vilniaus gaisrą. Būtent po jo [[Architektas|architektas]] [[Jonas Kristupas Glaubicas]] suprojektavo [[Barokas|vėlyvojo baroko]] šedevrą, kuris matomas šiandien – su aukštais [[Bokštas|bokštais]] ir prabangiu dekoru.<ref name="Morta Baužienė"/> Perdirbta Dievo apvaizdos [[Koplyčia|koplyčia]]. Viduje sumūryti nauji [[Cilindrinis skliautas|cilindriniai skliautai]], išplėstas [[Choras (architektūra)|vargonų choras]]. Padedant [[Skulptūra|skulptoriams]] Jonui ir Juozapui Hedeliams, buvo sukurti 9 nauji [[Altorius|altoriai]], puošti skulptūromis ir lipdiniais. Paveikslus naujiems altoriams nutapė [[Simonas Čechavičius]].<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Auksė Kaladžinskaitė"/> Bažnyčia smarkiai nukentėjo [[Napoleonas|Napoleono karo]] metu. Kaip ir daugelis kitų [[Vilnius|Vilniaus]] bažnyčių (pvz., [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia|Šv. Onos]]), Šv. Kotrynos bažnyčia [[Prancūzija|prancūzų]] kariuomenės invazijos metu buvo atimta iš tikinčiųjų ir paversta maisto bei pašaro [[Sandėlis|sandėliu]]. Gretimame [[Benediktinės|benediktinių vienuolyne]] buvo įkurta [[Ligoninė|ligoninė]]. Besitraukiantys sumaištyje kareiviai išgrobstė vienuolyno turtą, niokojo patalpas ieškodami maisto ar malkų. Nors pastato išorė, ([[Jonas Kristupas Glaubicas|Glaubico]] [[Bokštas|bokštai]]) išliko, [[Interjeras|interjeras]] nukentėjo: kariai degino medines detales (suolus, kai kurias pertvaras).<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Auksė Kaladžinskaitė"/> [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu ir po jo bažnyčia ir vienuolynas taip pat buvo gadinami. Iki karo bažnyčia garsėjo viena vertingiausių Lietuvoje paveikslų kolekcijų. Dauguma jų, įskaitant [[Simonas Čechavičius|Simono Čechavičiaus]] drobes, dingo arba buvo sugadinti. Nuo karo sviedinių nukentėjo bažnyčios bokštai ir frontonai.<ref name="Morta Baužienė"/> Po 1946 m., uždarius vienuolyną, bažnyčios viduje buvę 15 barokinių altorių buvo išmontuoti arba tiesiog sulaužyti. Vertingi vargonai sunaikinti, patalpos užgriozdintos statybinėmis medžiagomis.<ref name="Morta Baužienė"/> [[Sovietų Sąjunga|Sovietmečiu]] oficialiai pastatas priklausė [[Lietuvos nacionalinis dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejui]], tačiau realybėje jis tarnavo kaip statybinių medžiagų ir didelių gabaritų eksponatų sandėlis. Bažnyčios viduje buvo įrengtos medinės stelažų konstrukcijos, kurios žalojo autentišką interjerą. [[Benediktinės|Benediktinių vienuolyno]] korpusai buvo išskirstyti: dalis patalpų virto komunaliniais butais, kita dalis – įvairių įstaigų kabinetais. Tai lėmė, kad autentiškas vienuolyno išplanavimas buvo sudarkytas pertvaromis, unikalios [[Freska|freskos]] – uždažytos storais dažų sluoksniais.<ref name="Morta Baužienė"/> 1994 m. pradėti bažnyčios restauravimo darbai. Pirmiausiai sutvirtintos konstrukcijos, restauruoti bokštai bei frontonai. Viduje pašalinti sovietmečiu įrengti pertvaros ir stelažai. Restauratoriai atidengė išlikusį lipdybinį dekorą (stiuko skulptūras), nors daugelis altorių jau buvo prarasti negrįžtamai. Kadangi buvo nuspręsta bažnyčią paversti koncertų sale, restauracijos metu įdiegtos modernios šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemos.<ref name="Morta Baužienė"/> 1998 m. baigtos restauruoti abiejų bokštų viršutinės dalys. Atstatytos autentiškos [[Jonas Kristupas Glaubicas|J. K. Glaubico]] suprojektuotos formos, grakštūs linkiai ir dekoratyviniai elementai, kurie daro šią bažnyčią vienu aukščiausių vėlyvojo baroko pavyzdžių mieste.<ref name="Morta Baužienė"/> 2006 m. gegužės 27 d. restauruota bažnyčia atidaryta. Pagrindinė nava pritaikyta koncertams (250 kėdžių). Šalia pagrindinės navos esanti koplyčia taip pat sutvarkyta ir naudojama mažesnėms parodoms ar kameriniams susitikimams.<ref name="Morta Baužienė"/> 2023 m. baigta viso fasado restauracija. Tyrimų metu nustatyta, kad autentiška XVIII a. fasado spalva buvo sodriai raudona, išgauta naudojant raudoną geležies oksidą, todėl dabar bažnyčia vėl švyti šia spalva.<ref>Kultūros paveldo departamentas. Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia atgavo barokines [[Jonas Kristupas Glaubicas|J. K. Glaubico]] parinktas spalvas. Vilnius: kpd.lrv.lt, 2023-01-20. </ref> == Eksterjeras == Šv. Kotrynos bažnyčia yra bazilikinė, asimetriška, stačiakampio plano, dvibokštė, halinė su pusapskrite apside, šešiakampe koplyčia pietvakarinėje pusėje. Pagrindinis fasadas orientuotas į vakarus. Bažnyčios siluetas gerai matomas iš įvairių [[Vilniaus senamiestis|senamiesčio]] kampų.<ref name="Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas">Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/straipsnis/sv-kotrynos-baznycia-ir-benediktiniu-vienuolynas/ ] </ref> Bažnyčios išvaizdą pabrėžia du aukšti, penkių tarpsnių bokštai. Viršuje jie siaurėja, papuošti vingiuotomis detalėmis ir baigiasi smailėmis su puošniais kryžiais. Architektas [[Jonas Kristupas Glaubicas]] bokštų kampus padarė suapvalintus, todėl pastatas atrodo lengvas ir grakštus. Bokštai apatiniuose tarpsniuose suaugę su fasadu.<ref name="Morta Baužienė"/> Pagrindinis fasadas turi aukštą pinjoną, šonuose voliutas su kupromis vazoms statyti. Fasado nišose išdėstytos J. ir J.Hedelių sukurtos šventųjų skulptūros: [[Kotryna Aleksandrietė|Šv. Kotrynos]] (bažnyčios globėja), [[Benediktinai|benediktinių ordino]] pradininko [[Šv. Benediktas|Šv. Benedikto]] ir [[Šv. Skolastika|Šv. Skolastikos]]. Pagrindinio portalo barokiniame aprėminime vyrauja herbinis kartušas su [[Jogailaičiai|Jogailaičių]] dvigubu kryžiumi. Fasado antrame tarpsnyje įkomponuotas herbinis kartušas su [[Pacai|Pacų]] herbu centre. <ref name="Morta Baužienė"/><ref>Jonas Grinius. Vilniaus meno paminklai. Vilnius: Mintis. 1994 m., p. 92-94.</ref> Panašiai apipavidalintas ir galinis frontonas, turintis daug reljefų. Jo dviejose nišose yra skulptūros.<ref name="Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas">Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 138-148.</ref> Prie bažnyčios pietinio šono prigludęs buvęs [[Benediktinės|benediktinių]] vienuolyno korpusas, kuris kartu su bažnyčia sudaro uždarus kiemelius. Su vienuolynu bažnyčią jungia koridorius.<ref name="V.Drėma"> V.Drėma. Vilniaus bažnyčios: iš burtų aukso muziejaus. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997, p. 116–122. </ref> Prie bažnyčios pietvakarinio šono glaudžiasi kupolinė Apvaizdos koplyčia, kurios išorė pasižymi gausiu vėlyvojo baroko dekoru. Koplyčia turi laiptuotą kupolą ir šešiasienį žibintą. Prie presbiterijos šonų yra dviaukščiai priestatai vienašlaičiais stogais. <ref name="Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas"/> == Interjeras == [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 4.jpg|thumb|200 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios interjeras: didysis ir šoniniai altoriai.]] [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 5.jpg|thumb|200 px|right|XVIII a. barokiniai Šv. Kotrynos bažnyčios vargonai, nutilę per Antrąjį pasaulinį karą.]] Bažnyčia vienos navos, virš kurios iškyla aukšti skliautai, suteikiantys erdvei didingumo. Vidaus sienos suskaidytos masyviais piliastrais su korintiniais kapiteliais. Skliautai dekoruoti gausia rokoko stiliaus stiuko lipdyba, kurioje persipina augaliniai motyvai, kriauklės ir angelų galvutės. <ref name="V.Drėma"/> Bažnyčios viduje yra devyni vėlyvojo baroko altoriai (3 jų restauruoti) su skulptūriniu rokoko dekoru (visi 18 a.).<ref name="Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas"/> Didysis altorius yra architekto [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]] sukurtas Vilniaus baroko ansamblis. Jo konstrukciją sudaro suporuotos korintinės kolonos, laužyti karnizai, sarkofago formos mensa ir tabernakulis. Viršuje įrengtas šviesos langas (okulas) su auksuotais spinduliais, nišose stovi šventųjų skulptūros.<ref name="V.Drėma"/><ref>Šv. Kotrynos bažnyčia: kodėl tai Vilniaus baroko pažiba? Skelbta svetainėje „Vilniausplanas.lt“, 2026. [https://vilniausplanas.lt/sv-kotrynos-baznycia-kodel-tai-vilniaus-baroko-paziba/ ] </ref><ref name="Aldona Rudzevičienė"> Aldona Rudzevičienė. Vilniaus benediktinių Šv. Kotrynos bažnyčia ir vienuolynas. Lietuvos sakralinė dailė, t. 1: Vilniaus arkivyskupija, kn. 1. Sudarytoja Marija Matušakaitė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, p. 245–288.</ref> [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 7.jpg|thumb|150 px|right|šv. Kotrynos bažnyčios didžiojo altoriaus viršutinė dalis.]] [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 8.jpg|thumb|150 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios šoninio altoriaus detalė: dirbtinis marmuras ir rokoko stiliaus ornamentika.]] Altoriuje stovinti Šv. Skolastikos skulptūra pasižymi monumentalumu ir santūria, tačiau išraiškinga poza. Dešinioji ranka švelniai pakelta, kairioji priglausta prie krūtinės, kas baroko dailėje dažnai simbolizuoja gilų tikėjimą ar nuolankumą. Drabužių klostės gilios, plastiškos, dinamiškos, sukuriant stiprų šviesos šešėlių žaismą, būdingą XVIII a. vidurio Vilniaus skulptūros mokyklai. Skulptūra įkomponuota tarp dviejų masyvių kolonų, kurios imituoja rausvą ir pilkšvą marmurą. Matomi ryškūs laiko pažeidimai – tinko nutrupėjimai ir atidengti giluminiai sluoksniai, suteikiantys kūriniui autentiškos archajikos pojūtį. <ref name="V.Drėma"/><ref>M.Matušakaitė. Lietuvos skulptūra iki XIX a. vidurio. Vilnius: Aidai, 2007, p. 156–162. </ref> Šoniniai altoriai išdėstyti nišose palei pagrindinę navą ir transeptą. Jie pasižymi dinamiškomis formomis, sukuria vientisą ritmą visoje erdvėje.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Interjere gausu ekspresyvių, judesyje sustingusių skulptūrų, vaizduojančių šventuosius, angelus ir biblines scenas. Jos suteikia erdvei dramatiškumo ir emocinio krūvio. Interjero spalvinėje gamoje dominuoja ochros, rusvų ir gelsvų atspalvių paletė. Ant skliautų matomi laiko pažeidimai, atidengti senieji tinko sluoksniai ir drėgmės pėdsakai.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 9.jpg|thumb|150 px|right|Šventųjų Kolumbos (kairėje) ir Dionisijaus (dešinėje) skulptūros šv. Kotrynos bažnyčios altoriuje.]] [[Vaizdas:Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (18).jpg|thumb|150 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios Dievo Apvaizdos koplyčios altorius.]] Sakykla yra išskirtinis brandžiojo baroko ir rokoko sintezės pavyzdys, pasižymintis [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]] mokyklai būdingu plastiškumu ir sudėtinga architektūrine kompozicija. Jos banguotas, rausvo bei pilkšvo marmuro imitacija dekoruotas korpusas gausiai papuoštas auksuotomis voliutomis, virš jo iškilęs laužyto profilio baldakimas su Šventosios Dvasios simboliu (balandžiu) ir ekspresyviomis angelų figūromis. Ansamblį vainikuoja dinamiška skulptūrinė grupė su dangiškąją sferą simbolizuojančiu mėlynu skydu, šalia esanti monumentali balto stiuko šventojo vyskupo skulptūra su dramatiškai išskleistomis rankomis ir giliomis drabužių klostėmis suteikia visai kompozicijai barokinio teatrališkumo bei emocinės įtaigos.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Virš pagrindinio įėjimo iškyla dviaukštė choro galerija. Balkonas dekoruotas geometrinėmis panelėmis ir banguotu karnizu. Ant balkono briaunos sumontuotas modernus koncertinis apšvietimas, pritaikytas dabartinei pastato funkcijai. Centrinėje dalyje matomas žalias vargonų prospektas (išorinė dalis). Nors dabartinis instrumentas nėra pilnai atkurtas, jo korpusas išlaiko barokines formas, dekoruotas auksuotomis detalėmis ir rokoko stiliaus ornamentika. Iš autentiškų vargonų išliko tik prospektas, keli mediniai vamzdžiai ir Žvaigždinių varpelių įrenginio fragmentai. Vargonų prospektą įrėmina masyvi pusapskritė arka. Virš jos kyla cilindrinis skliautas su liunetėmis (pusmėnulio formos langų angomis), pro kurias į bažnyčios vidų patenka natūrali šviesa.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/><ref>Šv. Kotrynos bažnyčios vargonai.[https://www.vargonai.com/vargonai/vilniaus-regionas/vilnius-sv-kotrynos/]</ref> ==Dievo Apvaizdos koplyčia== Prie bažnyčios pietvakarinio šono yra Dievo Apvaizdos koplyčia, projektuota [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]]. Prie koplyčios durų yra Jurgio ir Elžbietos Valavičių paminklinė lenta, keli antkapiai.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Virš koplyčios iškyla aštuoniakampio plano būgnas, užbaigtas sferiniu kupolu. Jo centre įrengtas apskritas švieslangis (okulas). Kupolo vidinis paviršius gausiai puoštas reljefine stiuko lipdyba. Dominuoja stilizuoti voliutų, kriauklių ir akanto lapų motyvai. Kupolo pagrindą rėmina sudėtingo profilio, daugiaplaniai karnizai, kurie pabrėžia konstrukcijos gylį ir vertikalumą.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Centrinėje ašyje matoma dinamiška kompozicija, vaizduojanti debesis, angelų galvutes ir figūras. Tai barokui būdinga „Gloria“ (šlovės) interpretacija. Kompozicijos centre iškyla auksuotas trikampis su „Viską matančia akimi“ – Dievo Apvaizdos simboliu, iš kurio sklinda auksuoti šviesos spinduliai. Baltos stiuko skulptūros pasižymi ekspresyvumu ir giliu reljefu, jas supantys auksuoti elementai (spinduliai, angelų sparnai) sukuria prabangos ir judesio įspūdį.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> ==Bažnyčios dabartis== 1992 m. bažnyčia grąžinta vienuoliams benediktinams.<ref name="Morta Baužienė"/> Šiuo metu bažnyčia yra neveikianti kaip maldos namai, tačiau ji yra svarbus kultūros ir koncertų centras. Dėl puikios akustikos čia nuolat vyksta klasikinės ir šiuolaikinės muzikos pasirodymai. <ref name="Morta Baužienė"/> == Galerija == <center> <gallery> Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (3).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras. Šv. Kolumbos skulptūra šoniniame altoriuje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (24).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras.Vyskupo skulptūra šv. Kotrynos bažnyčios šoniniame altoriuje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (25).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras. Šventojo vyskupo skulptūra šv. Kotrynos bažnyčioje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (34).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras.Šv. popiežiaus Leono I Didžiojo skulptūra su trigubu kryžiumi šv. Kotrynos bažnyčios didžiajame altoriuje. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (28).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras.Šv. Bedos Garbingojo (kairėje) ir kito šventojo skulptūros šv. Kotrynos bažnyčios šoniniame altoriuje. </gallery> </center> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of St. Catherine in Vilnius}} * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=666&lg=2 Šv. Kotrynos bažnyčia] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=728&lg=2 Šv. Kotrynos bažnyčios fasadas] {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} {{Vienuolynai Lietuvoje}} [[Kategorija:Vilniaus bažnyčios]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] [[Kategorija:Lietuvos benediktinų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] a3ni8qvhp84isee5lr18xpbn7g421im 7798292 7798289 2026-04-04T04:45:10Z Stela 132413 7798292 wikitext text/x-wiki {{Tvarkomas}} {{kiti|Šv. Kotrynos bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 54.6818 |long = 25.2812 |foto = Church of St. Catherine in Vilnius by Augustas Didžgalvis.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2023 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Vilniaus I |savivaldybė = Vilniaus miesto |gyvenvietė = Vilnius |adresas = Vilniaus g. 30 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1625 m. |stilius = [[barokas]] }} '''Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia''' – neveikianti bažnyčia [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]], Vilniaus g. 30, prie [[Stanislovo Moniuškos skveras|S. Moniuškos skvero]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 25026.<ref>{{cite kvr|25026}}</ref> Administruoja [[Vilniaus mokytojų namai]]. == Istorija == [[Vaizdas:Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia 1.jpg|thumb|200 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia]] Pirmoji pastatyta bažnyčia buvo medinė, vienanavė, stačiakampė, be dabartinių didingų bokštų. Jos pamatų fragmentai slypi po dabartinėmis grindimis. Ji buvo pastatyta kartu su Vilniaus [[Benediktinės|benediktinių vienuolynu]], kurį įkūrė iš [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] atvykusios [[Vienuolis|vienuolės]]. 1655 m. karo metu bažnyčia sudegė. [[Barokas|Mūrinės bažnyčios]] statyba tęsėsi nuo 1670 m. iki pašventinimo 1703 metais.<ref name="Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012, p. 316-322. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref><ref name="Auksė Kaladžinskaitė">Auksė Kaladžinskaitė. Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2008, p. 217-235.</ref> Bažnyčios pastatas smarkiai nukentėjo per 1737 m. didįjį Vilniaus gaisrą. Būtent po jo [[Architektas|architektas]] [[Jonas Kristupas Glaubicas]] suprojektavo [[Barokas|vėlyvojo baroko]] šedevrą, kuris matomas šiandien – su aukštais [[Bokštas|bokštais]] ir prabangiu dekoru.<ref name="Morta Baužienė"/> Perdirbta Dievo apvaizdos [[Koplyčia|koplyčia]]. Viduje sumūryti nauji [[Cilindrinis skliautas|cilindriniai skliautai]], išplėstas [[Choras (architektūra)|vargonų choras]]. Padedant [[Skulptūra|skulptoriams]] Jonui ir Juozapui Hedeliams, buvo sukurti 9 nauji [[Altorius|altoriai]], puošti skulptūromis ir lipdiniais. Paveikslus naujiems altoriams nutapė [[Simonas Čechavičius]].<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Auksė Kaladžinskaitė"/> Bažnyčia smarkiai nukentėjo [[Napoleonas|Napoleono karo]] metu. Kaip ir daugelis kitų [[Vilnius|Vilniaus]] bažnyčių (pvz., [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia|Šv. Onos]]), Šv. Kotrynos bažnyčia [[Prancūzija|prancūzų]] kariuomenės invazijos metu buvo atimta iš tikinčiųjų ir paversta maisto bei pašaro [[Sandėlis|sandėliu]]. Gretimame [[Benediktinės|benediktinių vienuolyne]] buvo įkurta [[Ligoninė|ligoninė]]. Besitraukiantys sumaištyje kareiviai išgrobstė vienuolyno turtą, niokojo patalpas ieškodami maisto ar malkų. Nors pastato išorė, ([[Jonas Kristupas Glaubicas|Glaubico]] [[Bokštas|bokštai]]) išliko, [[Interjeras|interjeras]] nukentėjo: kariai degino medines detales (suolus, kai kurias pertvaras).<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Auksė Kaladžinskaitė"/> [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu ir po jo bažnyčia ir vienuolynas taip pat buvo gadinami. Iki karo bažnyčia garsėjo viena vertingiausių Lietuvoje paveikslų kolekcijų. Dauguma jų, įskaitant [[Simonas Čechavičius|Simono Čechavičiaus]] drobes, dingo arba buvo sugadinti. Nuo karo sviedinių nukentėjo bažnyčios bokštai ir frontonai.<ref name="Morta Baužienė"/> Po 1946 m., uždarius vienuolyną, bažnyčios viduje buvę 15 barokinių altorių buvo išmontuoti arba tiesiog sulaužyti. Vertingi vargonai sunaikinti, patalpos užgriozdintos statybinėmis medžiagomis.<ref name="Morta Baužienė"/> [[Sovietų Sąjunga|Sovietmečiu]] oficialiai pastatas priklausė [[Lietuvos nacionalinis dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejui]], tačiau realybėje jis tarnavo kaip statybinių medžiagų ir didelių gabaritų eksponatų sandėlis. Bažnyčios viduje buvo įrengtos medinės stelažų konstrukcijos, kurios žalojo autentišką interjerą. [[Benediktinės|Benediktinių vienuolyno]] korpusai buvo išskirstyti: dalis patalpų virto komunaliniais butais, kita dalis – įvairių įstaigų kabinetais. Tai lėmė, kad autentiškas vienuolyno išplanavimas buvo sudarkytas pertvaromis, unikalios [[Freska|freskos]] – uždažytos storais dažų sluoksniais.<ref name="Morta Baužienė"/> 1994 m. pradėti bažnyčios restauravimo darbai. Pirmiausiai sutvirtintos konstrukcijos, restauruoti bokštai bei frontonai. Viduje pašalinti sovietmečiu įrengti pertvaros ir stelažai. Restauratoriai atidengė išlikusį lipdybinį dekorą (stiuko skulptūras), nors daugelis altorių jau buvo prarasti negrįžtamai. Kadangi buvo nuspręsta bažnyčią paversti koncertų sale, restauracijos metu įdiegtos modernios šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemos.<ref name="Morta Baužienė"/> 1998 m. baigtos restauruoti abiejų bokštų viršutinės dalys. Atstatytos autentiškos [[Jonas Kristupas Glaubicas|J. K. Glaubico]] suprojektuotos formos, grakštūs linkiai ir dekoratyviniai elementai, kurie daro šią bažnyčią vienu aukščiausių vėlyvojo baroko pavyzdžių mieste.<ref name="Morta Baužienė"/> 2006 m. gegužės 27 d. restauruota bažnyčia atidaryta. Pagrindinė nava pritaikyta koncertams (250 kėdžių). Šalia pagrindinės navos esanti koplyčia taip pat sutvarkyta ir naudojama mažesnėms parodoms ar kameriniams susitikimams.<ref name="Morta Baužienė"/> 2023 m. baigta viso fasado restauracija. Tyrimų metu nustatyta, kad autentiška XVIII a. fasado spalva buvo sodriai raudona, išgauta naudojant raudoną geležies oksidą, todėl dabar bažnyčia vėl švyti šia spalva.<ref>Kultūros paveldo departamentas. Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia atgavo barokines [[Jonas Kristupas Glaubicas|J. K. Glaubico]] parinktas spalvas. Vilnius: kpd.lrv.lt, 2023-01-20. </ref> == Eksterjeras == Šv. Kotrynos bažnyčia yra bazilikinė, asimetriška, stačiakampio plano, dvibokštė, halinė su pusapskrite apside, šešiakampe koplyčia pietvakarinėje pusėje. Pagrindinis fasadas orientuotas į vakarus. Bažnyčios siluetas gerai matomas iš įvairių [[Vilniaus senamiestis|senamiesčio]] kampų.<ref name="Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas">Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/straipsnis/sv-kotrynos-baznycia-ir-benediktiniu-vienuolynas/ ] </ref> Bažnyčios išvaizdą pabrėžia du aukšti, penkių tarpsnių bokštai. Viršuje jie siaurėja, papuošti vingiuotomis detalėmis ir baigiasi smailėmis su puošniais kryžiais. Architektas [[Jonas Kristupas Glaubicas]] bokštų kampus padarė suapvalintus, todėl pastatas atrodo lengvas ir grakštus. Bokštai apatiniuose tarpsniuose suaugę su fasadu.<ref name="Morta Baužienė"/> Pagrindinis fasadas turi aukštą pinjoną, šonuose voliutas su kupromis vazoms statyti. Fasado nišose išdėstytos J. ir J.Hedelių sukurtos šventųjų skulptūros: [[Kotryna Aleksandrietė|Šv. Kotrynos]] (bažnyčios globėja), [[Benediktinai|benediktinių ordino]] pradininko [[Šv. Benediktas|Šv. Benedikto]] ir [[Šv. Skolastika|Šv. Skolastikos]]. Pagrindinio portalo barokiniame aprėminime vyrauja herbinis kartušas su [[Jogailaičiai|Jogailaičių]] dvigubu kryžiumi. Fasado antrame tarpsnyje įkomponuotas herbinis kartušas su [[Pacai|Pacų]] herbu centre. <ref name="Morta Baužienė"/><ref>Jonas Grinius. Vilniaus meno paminklai. Vilnius: Mintis. 1994 m., p. 92-94.</ref> Panašiai apipavidalintas ir galinis frontonas, turintis daug reljefų. Jo dviejose nišose yra skulptūros.<ref name="Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas">Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 138-148.</ref> Prie bažnyčios pietinio šono prigludęs buvęs [[Benediktinės|benediktinių]] vienuolyno korpusas, kuris kartu su bažnyčia sudaro uždarus kiemelius. Su vienuolynu bažnyčią jungia koridorius.<ref name="V.Drėma"> V.Drėma. Vilniaus bažnyčios: iš burtų aukso muziejaus. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997, p. 116–122. </ref> Prie bažnyčios pietvakarinio šono glaudžiasi kupolinė Apvaizdos koplyčia, kurios išorė pasižymi gausiu vėlyvojo baroko dekoru. Koplyčia turi laiptuotą kupolą ir šešiasienį žibintą. Prie presbiterijos šonų yra dviaukščiai priestatai vienašlaičiais stogais. <ref name="Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas"/> == Interjeras == [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 4.jpg|thumb|200 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios interjeras: didysis ir šoniniai altoriai.]] [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 5.jpg|thumb|200 px|right|XVIII a. barokiniai Šv. Kotrynos bažnyčios vargonai, nutilę per Antrąjį pasaulinį karą.]] Bažnyčia vienos navos, virš kurios iškyla aukšti skliautai, suteikiantys erdvei didingumo. Vidaus sienos suskaidytos masyviais piliastrais su korintiniais kapiteliais. Skliautai dekoruoti gausia rokoko stiliaus stiuko lipdyba, kurioje persipina augaliniai motyvai, kriauklės ir angelų galvutės. <ref name="V.Drėma"/> Bažnyčios viduje yra devyni vėlyvojo baroko altoriai (3 jų restauruoti) su skulptūriniu rokoko dekoru (visi 18 a.).<ref name="Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas"/> Didysis altorius yra architekto [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]] sukurtas Vilniaus baroko ansamblis. Jo konstrukciją sudaro suporuotos korintinės kolonos, laužyti karnizai, sarkofago formos mensa ir tabernakulis. Viršuje įrengtas šviesos langas (okulas) su auksuotais spinduliais, nišose stovi šventųjų skulptūros.<ref name="V.Drėma"/><ref>Šv. Kotrynos bažnyčia: kodėl tai Vilniaus baroko pažiba? Skelbta svetainėje „Vilniausplanas.lt“, 2026. [https://vilniausplanas.lt/sv-kotrynos-baznycia-kodel-tai-vilniaus-baroko-paziba/ ] </ref><ref name="Aldona Rudzevičienė"> Aldona Rudzevičienė. Vilniaus benediktinių Šv. Kotrynos bažnyčia ir vienuolynas. Lietuvos sakralinė dailė, t. 1: Vilniaus arkivyskupija, kn. 1. Sudarytoja Marija Matušakaitė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, p. 245–288.</ref> [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 7.jpg|thumb|150 px|right|šv. Kotrynos bažnyčios didžiojo altoriaus viršutinė dalis.]] [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 8.jpg|thumb|150 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios šoninio altoriaus detalė: dirbtinis marmuras ir rokoko stiliaus ornamentika.]] Altoriuje stovinti Šv. Skolastikos skulptūra pasižymi monumentalumu ir santūria, tačiau išraiškinga poza. Dešinioji ranka švelniai pakelta, kairioji priglausta prie krūtinės, kas baroko dailėje dažnai simbolizuoja gilų tikėjimą ar nuolankumą. Drabužių klostės gilios, plastiškos, dinamiškos, sukuriant stiprų šviesos šešėlių žaismą, būdingą XVIII a. vidurio Vilniaus skulptūros mokyklai. Skulptūra įkomponuota tarp dviejų masyvių kolonų, kurios imituoja rausvą ir pilkšvą marmurą. Matomi ryškūs laiko pažeidimai – tinko nutrupėjimai ir atidengti giluminiai sluoksniai, suteikiantys kūriniui autentiškos archajikos pojūtį. <ref name="V.Drėma"/><ref>M.Matušakaitė. Lietuvos skulptūra iki XIX a. vidurio. Vilnius: Aidai, 2007, p. 156–162. </ref> Šoniniai altoriai išdėstyti nišose palei pagrindinę navą ir transeptą. Jie pasižymi dinamiškomis formomis, sukuria vientisą ritmą visoje erdvėje.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Interjere gausu ekspresyvių, judesyje sustingusių skulptūrų, vaizduojančių šventuosius, angelus ir biblines scenas. Jos suteikia erdvei dramatiškumo ir emocinio krūvio. Interjero spalvinėje gamoje dominuoja ochros, rusvų ir gelsvų atspalvių paletė. Ant skliautų matomi laiko pažeidimai, atidengti senieji tinko sluoksniai ir drėgmės pėdsakai.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> [[Vaizdas:Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras 9.jpg|thumb|150 px|right|Šventųjų Kolumbos (kairėje) ir Dionisijaus (dešinėje) skulptūros šv. Kotrynos bažnyčios altoriuje.]] [[Vaizdas:Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (18).jpg|thumb|150 px|left|Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčios Dievo Apvaizdos koplyčios altorius.]] Sakykla yra išskirtinis brandžiojo baroko ir rokoko sintezės pavyzdys, pasižymintis [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]] mokyklai būdingu plastiškumu ir sudėtinga architektūrine kompozicija. Jos banguotas, rausvo bei pilkšvo marmuro imitacija dekoruotas korpusas gausiai papuoštas auksuotomis voliutomis, virš jo iškilęs laužyto profilio baldakimas su Šventosios Dvasios simboliu (balandžiu) ir ekspresyviomis angelų figūromis. Ansamblį vainikuoja dinamiška skulptūrinė grupė su dangiškąją sferą simbolizuojančiu mėlynu skydu, šalia esanti monumentali balto stiuko šventojo vyskupo skulptūra su dramatiškai išskleistomis rankomis ir giliomis drabužių klostėmis suteikia visai kompozicijai barokinio teatrališkumo bei emocinės įtaigos.<ref name="V.Drėma"/><ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Virš pagrindinio įėjimo iškyla dviaukštė choro galerija. Balkonas dekoruotas geometrinėmis panelėmis ir banguotu karnizu. Ant balkono briaunos sumontuotas modernus koncertinis apšvietimas, pritaikytas dabartinei pastato funkcijai. Centrinėje dalyje matomas žalias vargonų prospektas (išorinė dalis). Nors dabartinis instrumentas nėra pilnai atkurtas, jo korpusas išlaiko barokines formas, dekoruotas auksuotomis detalėmis ir rokoko stiliaus ornamentika. Iš autentiškų vargonų išliko tik prospektas, keli mediniai vamzdžiai ir Žvaigždinių varpelių įrenginio fragmentai. Vargonų prospektą įrėmina masyvi pusapskritė arka. Virš jos kyla cilindrinis skliautas su liunetėmis (pusmėnulio formos langų angomis), pro kurias į bažnyčios vidų patenka natūrali šviesa.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/><ref>Šv. Kotrynos bažnyčios vargonai.[https://www.vargonai.com/vargonai/vilniaus-regionas/vilnius-sv-kotrynos/]</ref> ==Dievo Apvaizdos koplyčia== Prie bažnyčios pietvakarinio šono yra Dievo Apvaizdos koplyčia, projektuota [[Jonas Kristupas Glaubicas|Jono Kristupo Glaubico]]. Prie koplyčios durų yra Jurgio ir Elžbietos Valavičių paminklinė lenta, keli antkapiai.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Virš koplyčios iškyla aštuoniakampio plano būgnas, užbaigtas sferiniu kupolu. Jo centre įrengtas apskritas švieslangis (okulas). Kupolo vidinis paviršius gausiai puoštas reljefine stiuko lipdyba. Dominuoja stilizuoti voliutų, kriauklių ir akanto lapų motyvai. Kupolo pagrindą rėmina sudėtingo profilio, daugiaplaniai karnizai, kurie pabrėžia konstrukcijos gylį ir vertikalumą.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> Centrinėje ašyje matoma dinamiška kompozicija, vaizduojanti debesis, angelų galvutes ir figūras. Tai barokui būdinga „Gloria“ (šlovės) interpretacija. Kompozicijos centre iškyla auksuotas trikampis su „Viską matančia akimi“ – Dievo Apvaizdos simboliu, iš kurio sklinda auksuoti šviesos spinduliai. Baltos stiuko skulptūros pasižymi ekspresyvumu ir giliu reljefu, jas supantys auksuoti elementai (spinduliai, angelų sparnai) sukuria prabangos ir judesio įspūdį.<ref name="Aldona Rudzevičienė"/> ==Bažnyčios dabartis== 1992 m. bažnyčia grąžinta vienuoliams benediktinams.<ref name="Morta Baužienė"/> Šiuo metu bažnyčia yra neveikianti kaip maldos namai, tačiau ji yra svarbus kultūros ir koncertų centras. Dėl puikios akustikos čia nuolat vyksta klasikinės ir šiuolaikinės muzikos pasirodymai. <ref name="Morta Baužienė"/> == Galerija. Skulptūros == <center> <gallery> Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (3).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (24).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (25).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (34).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras. Šv Kotrynos bažnyčios interjeras (28).jpg|thumb|Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras. </gallery> </center> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of St. Catherine in Vilnius}} * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=666&lg=2 Šv. Kotrynos bažnyčia] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=728&lg=2 Šv. Kotrynos bažnyčios fasadas] {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} {{Vienuolynai Lietuvoje}} [[Kategorija:Vilniaus bažnyčios]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] [[Kategorija:Lietuvos benediktinų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] a14g370tsulcmeggxjue650dkx5b8m3 10 70458 7798211 7695453 2026-04-03T16:56:13Z CD 677 7798211 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = EFR |title = Europos vyrų futbolo rinktinės |list1 = {{fut|IRL|1}} {{·}} {{fut|ALB|1}} {{·}} {{fut|AND|1}} {{·}} {{fut|ENG|1}} {{·}} {{fut|ARM|1}} {{·}} {{fut|AUT|1}} {{·}} {{fut|AZE|1}} {{·}} {{fut|BLR|1}} {{·}} {{fut|BEL|1}} {{·}} {{fut|BIH|1}} {{·}} {{fut|BUL|1}} {{·}} {{fut|CZE|1}} {{·}} {{fut|DEN|1}} {{·}} {{fut|EST|1}} {{·}} {{fut|FRO|1}} {{·}} {{fut|GIB|1}} {{·}} {{fut|GRE|1}} {{·}} {{fut|GEO|1}} {{·}} {{fut|ISL|1}} {{·}} {{fut|ESP|1}} {{·}} {{fut|ITA|1}} {{·}} {{fut|ISR|1}} {{·}} {{fut|MNE|1}} {{·}} {{fut|KAZ|1}} {{·}} {{fut|CYP|1}} {{·}} {{fut|KOS|1}} {{·}} {{fut|CRO|1}} {{·}} {{fut|LAT|1}} {{·}} {{fut|POL|1}} {{·}} {{fut|LIE|1}} {{·}} {{fut|LTU|1}} {{·}} {{fut|LUX|1}} {{·}} {{fut|MLT|1}} {{·}} {{fut|MDA|1}} {{·}} {{fut|NOR|1}} {{·}} {{fut|NED|1}} {{·}} {{fut|POR|1}} {{·}} {{fut|FRA|1}} {{·}} {{fut|ROM|1}} {{·}} {{fut|RUS|1}} {{·}} {{fut|SMR|1}} {{·}} {{fut|SRB|1}} {{·}} {{fut|SVK|1}} {{·}} {{fut|SLO|1}} {{·}} {{fut|FIN|1}} {{·}} {{fut|MKD|1}} {{·}} {{fut|NIR|1}} {{·}} {{fut|SCO|1}} {{·}} {{fut|SWE|1}} {{·}} {{fut|SUI|1}} {{·}} {{fut|TUR|1}} {{·}} {{fut|UKR|1}} {{·}} {{fut|WAL|1}} {{·}} {{fut|HUN|1}} {{·}} {{fut|GER|1}} |list2 = Išformuotos rinktinės: {{fut|TCH|1}} {{·}} {{fut|YUG|1}} {{·}} {{fut|GDR|1}} {{·}} {{fut|SAA|1}} {{·}} {{fut|SCG|1}} {{·}} {{fut|USR|1}} {{·}} {{fut|FRG|1}} }}<noinclude> [[Kategorija:Futbolo rinktinių šablonai]] </noinclude> 5ckldqmjjqmstyzz350luvsglpebo45 7798217 7798211 2026-04-03T17:20:15Z CD 677 7798217 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = EFR |title = Europos vyrų futbolo rinktinės |group1 = Aktyvios |list1 = {{fut|IRL|1}} {{·}} {{fut|ALB|1}} {{·}} {{fut|AND|1}} {{·}} {{fut|ENG|1}} {{·}} {{fut|ARM|1}} {{·}} {{fut|AUT|1}} {{·}} {{fut|AZE|1}} {{·}} {{fut|BLR|1}} {{·}} {{fut|BEL|1}} {{·}} {{fut|BIH|1}} {{·}} {{fut|BUL|1}} {{·}} {{fut|CZE|1}} {{·}} {{fut|DEN|1}} {{·}} {{fut|EST|1}} {{·}} {{fut|FRO|1}} {{·}} {{fut|GIB|1}} {{·}} {{fut|GRE|1}} {{·}} {{fut|GEO|1}} {{·}} {{fut|ISL|1}} {{·}} {{fut|ESP|1}} {{·}} {{fut|ITA|1}} {{·}} {{fut|ISR|1}} {{·}} {{fut|MNE|1}} {{·}} {{fut|KAZ|1}} {{·}} {{fut|CYP|1}} {{·}} {{fut|KOS|1}} {{·}} {{fut|CRO|1}} {{·}} {{fut|LAT|1}} {{·}} {{fut|POL|1}} {{·}} {{fut|LIE|1}} {{·}} {{fut|LTU|1}} {{·}} {{fut|LUX|1}} {{·}} {{fut|MLT|1}} {{·}} {{fut|MDA|1}} {{·}} {{fut|NOR|1}} {{·}} {{fut|NED|1}} {{·}} {{fut|POR|1}} {{·}} {{fut|FRA|1}} {{·}} {{fut|ROM|1}} {{·}} {{fut|RUS|1}} {{·}} {{fut|SMR|1}} {{·}} {{fut|SRB|1}} {{·}} {{fut|SVK|1}} {{·}} {{fut|SLO|1}} {{·}} {{fut|FIN|1}} {{·}} {{fut|MKD|1}} {{·}} {{fut|NIR|1}} {{·}} {{fut|SCO|1}} {{·}} {{fut|SWE|1}} {{·}} {{fut|SUI|1}} {{·}} {{fut|TUR|1}} {{·}} {{fut|UKR|1}} {{·}} {{fut|WAL|1}} {{·}} {{fut|HUN|1}} {{·}} {{fut|GER|1}} |group2 = Išformuotos |list2 = {{fut|TCH|1}} {{·}} {{fut|YUG|1}} {{·}} {{fut|GDR|1}} {{·}} {{fut|SAA|1}} {{·}} {{fut|SCG|1}} {{·}} {{fut|USR|1}} {{·}} {{fut|FRG|1}} }}<noinclude> [[Kategorija:Futbolo rinktinių šablonai]] </noinclude> thephwf6vos1xv0fk1mqfeedm3bqjai 7798219 7798217 2026-04-03T17:22:17Z CD 677 7798219 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = EFR |title = Europos vyrų futbolo rinktinės |group1 = Aktyvios |list1 = {{fut|IRL|1}} {{·}} {{fut|ALB|1}} {{·}} {{fut|AND|1}} {{·}} {{fut|ENG|1}} {{·}} {{fut|ARM|1}} {{·}} {{fut|AUT|1}} {{·}} {{fut|AZE|1}} {{·}} {{fut|BLR|1}} {{·}} {{fut|BEL|1}} {{·}} {{fut|BIH|1}} {{·}} {{fut|BUL|1}} {{·}} {{fut|CZE|1}} {{·}} {{fut|DEN|1}} {{·}} {{fut|EST|1}} {{·}} {{fut|FRO|1}} {{·}} {{fut|GIB|1}} {{·}} {{fut|GRE|1}} {{·}} {{fut|GEO|1}} {{·}} {{fut|ISL|1}} {{·}} {{fut|ESP|1}} {{·}} {{fut|ITA|1}} {{·}} {{fut|ISR|1}} {{·}} {{fut|MNE|1}} {{·}} {{fut|KAZ|1}} {{·}} {{fut|CYP|1}} {{·}} {{fut|KOS|1}} {{·}} {{fut|CRO|1}} {{·}} {{fut|LAT|1}} {{·}} {{fut|POL|1}} {{·}} {{fut|LIE|1}} {{·}} {{fut|LTU|1}} {{·}} {{fut|LUX|1}} {{·}} {{fut|MLT|1}} {{·}} {{fut|MDA|1}} {{·}} {{fut|NOR|1}} {{·}} {{fut|NED|1}} {{·}} {{fut|POR|1}} {{·}} {{fut|FRA|1}} {{·}} {{fut|ROM|1}} {{·}} {{fut|RUS|1}} {{·}} {{fut|SMR|1}} {{·}} {{fut|SRB|1}} {{·}} {{fut|SVK|1}} {{·}} {{fut|SLO|1}} {{·}} {{fut|FIN|1}} {{·}} {{fut|MKD|1}} {{·}} {{fut|NIR|1}} {{·}} {{fut|SCO|1}} {{·}} {{fut|SWE|1}} {{·}} {{fut|SUI|1}} {{·}} {{fut|TUR|1}} {{·}} {{fut|UKR|1}} {{·}} {{fut|WAL|1}} {{·}} {{fut|HUN|1}} {{·}} {{fut|GER|1}} |group2 = Išformuotos |list2 = {{fut|TCH|1}} {{·}} {{fut|YUG|1}} {{·}} {{fut|GDR|1}} {{·}} {{fut|SAA|1}} {{·}} {{fut|SCG|1}} {{·}} {{fut|USR|1}} {{·}} {{fut|FRG|1}} }}<noinclude> [[Kategorija:Futbolo rinktinių šablonai]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės|*]] </noinclude> 5rw36c13sww8i4sl64xhmdr5vq4km6k 0 70557 7798163 7525146 2026-04-03T16:36:49Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798163 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Finland national football team crest.png|150px]]| asociacija=[[Suomijos futbolo asociacija|Suomen Palloliitto]]| reitingas= '''69''' ({{data|2024|12|18}}) | treneris={{flagicon|DEN}} [[Jacob Friis]]| rezultatyviausias=[[Teemu Pukki]] (42)| ilgiausiai=[[Jari Litmanen]] (137)| reitingas= 58 vieta (2020 m. birželio 11 d.)| 1rungtynės={{flagicon|FIN}} Suomija 2–5 {{Fut|SWE|2}}| 1rungtyniųvieta=[[Helsinkis]]| 1rungtyniųdata=[[1911]] m. [[lapkričio 22]] d.| grungtynės={{flagicon|FIN}} Suomija 10–2 {{Fut|EST|2}}| grungtyniųvieta=[[Helsinkis]]| grungtyniųdata=[[1922]] m. [[rugpjūčio 11]] d.| g2rungtynės={{flagicon|FIN}} Suomija 8–1 {{Fut|SMR|2}}| g2rungtyniųvieta=[[Helsinkis]]| g2rungtyniųdata=[[2010]] m. [[lapkričio 17]] d.| brungtynės={{fut|GER|1|flag=Nazi}} 13–0 Suomija {{flagicon|FIN}}| brungtyniųvieta=[[Leipcigas]]| brungtyniųdata=[[1940]] m. [[rugsėjo 1]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=1| žčmetai=2021| žčg=2021| žčgmetai= I etapas| | pattern_la1 = _norrkoping21h | pattern_b1 = _fin22h | pattern_ra1 = _norrkoping21h | pattern_sh1 = _nikevapor3ww | pattern_so1 = _fin22h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikestrike3gr | pattern_b2 = _fin22a | pattern_ra2 = _nikestrike3gr | pattern_sh2 = _nikevapor3gr | pattern_so2 = _fin22a | leftarm2 = 0000FF | body2 = 0000FF | rightarm2 = 0000FF | shorts2 = 0000FF | socks2 = 0000FF }} '''Suomijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Suomija]]i atstovaujanti futbolo komanda. Nedalyvavo neiviename pasaulio čempionate, bet 2021 m. debiutavo Europos čempionate. == Dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose == === Pasaulio čempionatas === {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|neįveikė atrankos}}| 1950={{gray_i|pasitraukė atrankos metu}}| 1954-2018={{gray_i|neįveikė atrankos}}| }} === Europos čempionatas === * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]]–[[II Europos futbolo čempionatas|1964]] – {{gray i|nedalyvavo}} * [[III Europos futbolo čempionatas|1968]]–[[2016 m. Europos futbolo čempionatas|2016]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[2020 m. Europos futbolo čempionatas|2020]] – I etapas * [[Euro 2024|2024]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} === Kiti turnyrai === ;[[Baltijos taurė]] * 2 vieta: 2012 m. * 3 vieta: 2014 m. ;Šiaurės šalių čempionatas * 1 vieta: 2001 m. * 3 vieta: 1967 m. == Garsiausi žaidėjai == * [[Ari Hjelm]] * [[Olli Huttunen]] * [[Antti Niemi]] * [[Sami Hyypiä]] * [[Mikael Forssell]] * [[Mika-Matti Paatelainen]] * [[Juhani Peltonen]] * [[Pasi Rautiainen]] * [[Aulis Rytkönen]] * [[Alexei Eremenko]] * [[Antti Sumiala]] * [[Simo Valakari]] * [[Jari Litmanen]] * [[Mika Väyrynen]] * [[Teemu Pukki]] == Treneriai == {{div col|2}} <small> * {{flagicon|FIN}} Jarl Öhman (1922) * {{flagicon|GER|Nazi}} [[Ferdinand Fabra]] (1936–37) * {{flagicon|HUN|1920}} [[Gábor Obitz]] (1939) * {{flagicon|SWE}} Axel Mårtensson (1945) * {{flagicon|FIN}} [[Niilo Tammisalo]] (1946) * {{flagicon|FIN}} [[Aatos Lehtonen]] (1947–55, 1959–61) * {{flagicon|FRG}} Kurt Weinreich (1955–58) * {{flagicon|FIN}} [[Olavi Laaksonen]] (1962–74) * {{flagicon|FIN}} Martti Kosma (1975) * {{flagicon|FIN}} [[Aulis Rytkönen]] (1975–78) * {{flagicon|FIN}} Esko Malm (1979–81) * {{flagicon|FIN}} [[Martti Kuusela]] (1982–87) * {{flagicon|FIN}} Jukka Vakkila (1988–92) * {{flagicon|FIN}} [[Tommy Lindholm]] (1993–94) * {{flagicon|FIN}} [[Jukka Ikäläinen]] (1994–96) * {{flagicon|DEN}} [[Richard Møller Nielsen]] (1996–99) * {{flagicon|FIN}} [[Antti Muurinen]] (2000–05) * {{flagicon|ENG}} [[Roy Hodgson]] (2006–07) * {{flagicon|ENG}} [[Stuart Baxter]] (2008–10) * {{flagicon|FIN}} [[Mixu Paatelainen]] (2011–15) * {{flagicon|SWE}} [[Hasse Backe]] (2016) * {{flagicon|FIN}} [[Markku Kanerva]] (2016–2024) * {{flagicon|DEN}} [[Jacob Friis]] (2025–) </small> {{div col end}} == Nuorodos == * [http://www.palloliitto.fi/maajoukkueet/miesten_a-maajoukkue/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120507163858/http://www.palloliitto.fi/maajoukkueet/miesten_a-maajoukkue/ |date=2012-05-07 }} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=70 Finland national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesf/fin-intres.html Finland - International A Matches] (Rsssf.org) {{Suomijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Suomijos futbolas]] [[Kategorija:Suomijos sporto rinktinės]] d6duj7o3xoicuj99x1djhddfox3dq4g 10 70559 7798223 7154296 2026-04-03T17:23:55Z CD 677 7798223 wikitext text/x-wiki {{Navbox | name = PAFR | title = Pietų Amerikos vyrų futbolo rinktinės | list1 = {{fut|ARG|1}} {{·}} {{fut|BOL|1}} {{·}} {{fut|BRA|1}} {{·}} {{fut|CHI|1}} {{·}} {{fut|ECU|1}} {{·}} {{fut|COL|1}} {{·}} {{fut|PAR|1}} {{·}} {{fut|PER|1}} {{·}} {{fut|URU|1}} {{·}} {{fut|VEN|1}} }}<noinclude> [[Kategorija:Futbolo rinktinių šablonai]] [[Kategorija:Pietų Amerikos vyrų futbolo rinktinės|*]] </noinclude> jfltmxfk3w7fxi6az5hdhr4s60et2s1 0 70572 7798179 7316939 2026-04-03T16:42:56Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798179 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Latvia_football_federation.gif|120px]]| asociacija=[[Latvijos futbolo federacija|Latvijas Futbola Federācija]]| reitingas= '''137''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{flagicon|ITA}} [[Paolo Nicolato]]| rezultatyviausias=[[Māris Verpakovskis]] (29)| ilgiausiai=[[Vitalijus Astafjevas]] (167)| 1rungtynės={{Flagicon|Latvia}} Latvija 1–1 [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estija]] {{Flagicon|Estonia}} | 1rungtyniųvieta=[[Ryga]], [[Latvija]]| 1rungtyniųdata=[[1922]] m. [[rugsėjo 24]] d.)| grungtynės={{Flagicon|Latvia}} Latvija 8-1 [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estija]] {{Flagicon|Estonia}}| grungtyniųvieta=[[Talinas]], [[Estija]]| grungtyniųdata=[[1942]] m. [[rugpjūčio 18]] d.| brungtynės={{Flagicon|Sweden}} [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedija]] 12–0 Latvija {{Flagicon|Latvia}}| brungtyniųvieta=[[Stokholmas]], [[Švedija]]| brungtyniųdata=[[1927]] [[Gegužės 29]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=| pč1m=| pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=1| žčmetai=[[XII Europos futbolo čempionatas|2004]]| žčg=I etapas| žčgmetai=[[XII Europos futbolo čempionatas|2004]]| | pattern_la1=_let10h|pattern_b1=_let10h|pattern_ra1=_let10h|pattern_sh1=_adidaswhite|pattern_so1=_3_stripes_white| leftarm1=800044 |body1=800044 |rightarm1=800044 |shorts1=800044 |socks1=800044 | pattern_la2=_let10a|pattern_b2=_let10a|pattern_ra2=_let10a| pattern_sh2=_adidasonwhite|pattern_so2=_gal0910t| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=800044 |socks2=FFFFFF }} '''Latvijos futbolo rinktinė''' – nacionalinė [[Futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Latvija|Latvijos valstybei]] tarptautinėse futbolo varžybose, tokiose kaip [[Europos futbolo čempionatas]] ir [[FIFA|FIFA Pasaulio taurė]]. Latvijos futbolo rinktinę valdo [[Latvijos Futbolo Federacija]], Didžiausias Latvijos futbolo rinktinės pasiekimas yra dalyvavimas 2004 metų [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionate]]. == Istorija == === Tarpukario rinktinė (1922–1940) === [[1920]] m. buvo įkurta [[Latvijos futbolo federacija]], kartu su ja atsirado ir Latvijos futbolo rinktinė. Pirmas rungtynes Latvijos futbolo rinktinė žaidė [[1922]] m. [[rugsėjo 24]] d. prieš [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estiją]], rezultatu 1:1. Pirmą įvartį Latvijos futbolo rinktinės istorijoje įmušė puolėjas [[Edvinas Barda]]. [[1924]] m. rinktinė dalyvavo [[Olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse]] Paryžiuje, vienintelėse rungtynėse rezultatu 0:7 nusileido [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos rinktinei]]. Pirmą pergalę Latvijos rinktinė iškovojo [[1924]] m. [[spalio 18]] d. prieš Estiją – 2:0. [[1928]] m. pirmąkart įvyko [[Baltijos taurė]]s varžybos, kuriose nugalėjo Latvija, įveikusi [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos]] ir [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estijos]] rinktines. XX a. trečiojo dešimtmečio žinomiausi Latvijos rinktinės futbolininkai buvo vartininkas [[Arvydas Jurgenas]], broliai [[Edvinas Barda|Edvinas]], [[Arvydas Barda|Arvydas]] ir [[Rudolfas Barda|Rudolfas]] Bardos, [[Voldemaras Gravelis]], [[Arnoldas Taurinš]] ir [[Albertas Šeibelis]]. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje metais Latvijos rinktinė tapo vis stipresnė, didžiausius laimėjimus pasiekė [[1936]]–[[1938]] m. vadovaujant [[Austrija|Austrijos]] treneriui [[Rudolfas Štancelis|Rudolfui Štanceliui]]. Dažniausiai išmėginimo rungtynės vyko su [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuva]], [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estija]], [[Suomijos vyrų futbolo rinktinė|Suomija]], [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedija]] ir [[Lenkijos vyrų futbolo rinktinė|Lenkija]]. [[1937]] m. Latvijos rinktinė buvo netoli to, kad pakliūtų į [[1938]] m. [[Pasaulio futbolo čempionatas|Pasaulio čempionato]] finalinį turnyrą. Pirmiausia 4:2 ir 5:1 buvo įveikta [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinė]], bet lemiamose rungtynėse [[Viena|Vienoje]] Latvija nusileido [[Austrijos vyrų futbolo rinktinė|Austrijos rinktinei]] rezultatu 1:2. Paskutines rungtynes kaip nepriklausoma valstybė Latvijos rinktinė žaidė [[1940]] m. [[liepos 18]] d. prieš [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estiją]], pralaimėdama rezultatu 1:2. Tais pačiais metais Latvijos rinktinė kitas rungtynes žaidė jau aneksuota [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]]. Buvo iškovota [[Baltijos taurė]], tačiau draugiškose rungtynėse [[Kaunas|Kaune]] nusileido [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvai]] rezultatu 3:4. Karo metais, [[1942]] m., latviai sužaidė dvejas draugiškas rungtynes su [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estija]], kuriose abu kartus ([[Rugpjūčio 3]] d. [[Ryga|Rygoje]] - 4:0, ir [[Rugpjūčio 18]] d. [[Talinas|Taline]] - 8:1) buvo pranašesni prieš savo priešininkus, kurių gretose trūko pajėgių, nukentėjusių nuo bolševikų teroro, futbolininkų. Geriausi XX a. ketvirtojo dešimtmečio Latvijos rinktinės futbolininkai buvo [[Janis Lidmanis]], [[Erikas Raisteris]], [[Janis Ruozitis]], [[Fricis Kanepas]], [[Ilja Vestermanas]] ir tuo metu dar labai jaunas [[Aleksandras Vanagas]], kuris nesuspėjo pilnai realizuoti savo potencialo rinktinėje. Tačiau vienareikšmiškai garsiausias tarpukario Latvijos futbolininkas buvo [[Erikas Pėtersonas]], kuris 63 rinktinėje praleistose rungtynėse įmušė 24 įvarčius, kas vis dar yra nepagerintas rodiklis. === Atkurtos Latvijos rinktinės pirmieji metai (1992–1997) === [[1990]] m. buvo atkurta [[Latvijos futbolo federacija]]. Iškart po nepriklausomybės atkūrimo Latvija sugrįžo į [[FIFA]] sudėtį. Pirmuoju Latvijos rinktinės vyriausiuoju treneriu [[1991]] m. buvo paskirtas [[Janis Gilis]]. [[1992]] m. [[balandžio 8]] d. po 52 metų pertraukos buvo sužaistos pirmos atkurtosios Latvijos futbolo rinktinės rungtynės, kuriose Latvija rezultatu 0:2 pralaimėjo [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|Rumunijos rinktinei]]. Pirmąją pergalę atkurtoji rinktinė iškovojo [[liepos 10]] d. prieš [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estiją]] rezultatu 2:1, abu įvarčius įmušė [[Ainaras Linardas]]. [[1992]] m. vasarą prasidėjo [[1994]] m. [[FIFA|Pasaulio čempionato]] kvalifikacinis turnyras, kuriame Latvijos rinktinė iškovojo istorines lygiasias 0:0 prieš [[Ispanijos vyrų futboo rinktinė|Ispaniją]] ir [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|Daniją]], bet užtat patyrė sutriuškinimus prieš tą pačią [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispaniją]] (0:5) ir [[Airijos vyrų futbolo rinktinė|Airiją]] (0:4). Iškovojusi 5 lygiąsias ir 5 taškus, Latvijos rinktinė užėmė 6 vietą 7 komandų pogrupyje. Rinktinės branduolį formavo buvę Rygos [[FK Daugava|„Daugavas“]] žaidėjai [[Jurijus Popkovas]], [[Jurijus Ševliakovas]], [[Olegas Aleksejenko]], [[Ainaras Linardas]] ir [[Olegas Karavajevas]], taip pat jaunieji [[Michailas Zemlinskis]] ir [[Vitalijus Astafjevas]]. [[1994]] ir [[1995]] metais Latvijos rinktinė dalyvavo [[1996]] metų [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionato]] kvalifikaciniame turnyre, ir vis atkakliau kovojo prieš [[Europa|Europos]] stipriausias komandas. Buvo įveiktos stiprios [[Austrijos vyrų futbolo rinktinė|Austrijos]] ir [[Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė|Šiaurės Airijos]] rinktinės, tačiau labiausiai atmintyje išliko rungtynės ir pralaimėjimas [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalijos]] rinktinei [[Portu]] rezultatu 2:3. Pirmajame kėlinyje portugalai išsiveržė į priekį 3:0, tačiau antrajame kėlinyje jaunasis puolėjas [[Vytas Rimkus]] įmušė du įvarčius, sumažinęs skirtumą 2:3. [[Rimkus]] šiame kvalifikaciniame turnyre per 5 runktynės įmušė 5 įvarčius, tapdamas rinktinės puolimo lyderiu. Pamažu į rinktinę atėjo ir jaunieji [[Imantas Bleidelis]], [[Andrejus Štolceris]] ir [[Igoris Stepanovas]]. Atrankos į [[1998]] m. [[FIFA|Pasaulio čempionatą]] turnyre Latvijos rinktinė atkakliose rungtynėse nusileido [[Austrijos vyrų futbolo rinktinė|Austrijos]], [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotijos]] ir [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedijos]] rinktinėms, bet sugebėjo įveikti [[Baltarusijos vyrų futbolo rinktinė|Baltarusiją]] ir [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estiją]]. Rinktinės lyderiais buvo tapę [[Skonto FC]] žaidėjai [[Vitalijus Astafjevas]], [[Vladimiras Babičevas]], [[Marianas Pacharas]] ir [[Andrejus Štolceris]]. [[1997]] m. pabaigoje [[Janis Gilis]] pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų. Iš rinktinės išėjo ir gynėjas bei komandos kapitonas [[Jurijus Ševliakovas]]. === Dzodzuašvili gynyba ir Džonsono puolimas (1998–2001) === [[1997]] metų pabaigoje Latvijos futbolo rinktinės treneriu buvo paskirtas [[gruzinai|gruzinas]] [[Revazas Dzodzuašvili]]. Bandomosiose rungtynėse Dzodzuašvili daug eksperimentavo su sudėtimi, dėl ko buvo labai kritikuojamas, tačiau [[2000]] m. [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionato]] atrankos turnyrą rinktinė pradėjo puikiai – [[1998]] m. rudenį rezultatu 3:1 buvo nugalėta [[Norvegijos vyrų futbolo rinktinė|Norvegija]], o rezultatu 1:0 įveikta [[Gruzijos vyrų futbolo rinktinė|Gruzija]]. Po apmaudaus pralaimėjimo 0:1 [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėnijai]], [[1998]] m. Latvijos rinktinė baigė kaip grupės lyderė. Komanda žaidė gynybiniu puolimu su retomis, bet pavojingomis kontratakomis, kurių priekyje buvo [[Marianas Pacharas]] ir [[Andrejus Štolceris]]. Puikiai vartus saugojo vartininkas [[Olegas Karavajevas]]. 1999 metus rinktinė pradėjo dviem be įvarčių lygiosiom prieš [[Graikijos vyrų futbolo rinktinė|Graikiją]] ir [[Albanijos vyrų futbolo rinktinė|Albaniją]], ir po šių rungtynių iš rinktinės išėjo ilgametis vartininkas [[Olegas Karavajevas]]. Rinktinės sudėtį sustiprino jaunieji [[Juris Laizanas]] ir [[Andrejus Rubinas]]. Birželį rinktinė pirmiausia vėl nusileido slovėnam, o [[Atėnai|Atėnuose]] rezultatu 2:1 įveikė [[Graikijos vyrų futbolo rinktinė|graikus]]. Pirmąjį įvartį šiose rungtynėse įmušė debiutantas [[Maris Verpakovskis]], pagrindiniu vartininku tapo [[Aleksandras Kolinko]]. Po draugiškų rungtynių su [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos rinktine]], iš komandos išėjo vyriausiasis treneris [[Revazas Dzodzuašvili]]. [[1999]] m. vasarą vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas [[Anglai|anglas]] [[Garis Džonsonas]], kuris buvo puolamojo futbolo šalininkas. Šį kvalifikacinį ciklą rinktinė pabaigė lygiosiom prieš [[Albanijos vyrų futbolo rinktinė|Albaniją]] ir [[Gruzijos vyrų futbolo rinktinė|Gruziją]], taip pat pralaimėjo [[Norvegijos vyrų futbolo rinktinė|Norvegijos rinktinei]], nerealizuodama itin gerų šansų pakliūti į finalinį turnyrą. [[2002]] m. [[Pasaulio futbolo čempionatas|Pasaulio čempionato]] atrankos ciklą rinktinė pradėjo minimaliu pralaimėjimu [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotijai]] 0:1, tačiau po to sekė pralaimėjimai [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|Belgijos]] ir [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatijos]] rinktinėms. Po [[2001]] m. balandį patirtų lygiųjų 1:1 rungtynėse su [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Marinu]], [[Garis Džonsonas]] buvo atleistas iš pareigų. === Starkovo-Verpakovskio era ir Euro-2004 (2001–2004) === Vietoj [[Garis Džonsonas|Džonsono]] vyriausiuju treneriu tapo ilgametis [[Skonto FC]] vyriausiasis treneris [[Aleksandras Starkovas]]. Jo vadovaujama rinktinė atrankos ciklą baigė trim minimaliais pralaimėjimais prieš grupės favoritus. [[2004]] m. [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionato]] atrankos ciklą rinktinė pradėjo lygiosiomis su [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedija]] (0:0), taip pat rezultatu 1:0 įveikusi [[Lenkijos vyrų futbolo rinktinė|lenkus]]. Po to sekė dvi pergalės prieš [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Marino rinktinę]] ir pralaimėjimas [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrijai]]. Vietoj [[Marianas Pacharas|Pacharo]] rinktinės lyderiu tapo [[Maris Verpakovskis]]. Į komandą grįžo ir dešimtojo dešimtmečio rinktinės puolimo lyderis [[Vytas Rimkus]]. Iki rudens lygiosiom Latvijos rinktinė išsaugojo labai gerus šansus kovoti dėl pakliuvimo į finalinį turnyrą. Po pralaimėjimo 0:2 [[Lenkijos vyrų futbolo rinktinė|Lenkijos rinktinei]], daug kas jau nurašė Latvijos šansus, tačiau komanda susiėmė ir sugebėjo įveikti [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|vengrus]] (3:1) ir [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|švedus]] (1:0). Abiejose rungtynėse pasižymėjo [[Maris Verpakovskis]]. Latvija užėmė 2 vietą savo pogrupyje, todėl komandai lapkritį reikėjo žaisti atkrintamąsias rungtynes su stipria [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkijos rinktine]]. Pirmosiose varžybose [[Ryga|Rygoje]] dėka [[Maris Verpakovskis|Verpakovskio]] įvarčio, Latvija įveikė turkus rezultatu 1:0. Antrosiose rungtynėse [[Stambulas|Stambule]] Latvija sugebėjo nuo 0:2 pasiekti reikalingą rezultatą, rungtynėms pasibaigus 2:2. Susumavus dvejų varžybų taškus Latvijos rinktinė įveikė [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkiją]] rezultatu 3:2, ir pirmąkart savo istorijoje pateko į [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionato]] finalinį turnyrą. Didžiausi šio laimėjimo nuopelnai teko treneriui [[Aleksandras Starkovas|Aleksandrui Starkovui]], rinktinės lyderiai buvo – puolėjas [[Maris Verpakovskis]], vidurinės linijos žaidėjai komandos kapitonas [[Vitalijus Astafjevas]], [[Juris Laizanas]], [[Andrejus Rubinas]], gynėjai [[Michailas Zemlinskis]] ir [[Igoris Stepanovas]], taip pat vartininkas [[Aleksandras Kolinko]]. [[2004]] m. [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionato]] finaliniame turnyre [[Portugalija|Portugalijoje]] Latvijos rinktinė buvo vienoje grupėje su stipriomis [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|Čekijos]], [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos]] ir [[Olandijos vyrų futbolo rinktinė|Olandijos]] rinktinėmis. Pirmosiose varžybose Latvija nusileido [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|Čekijos]] rinktinei rezultatu 1:2, tačiau antrosiose rungtynėse iškovojo istorines lygiasias su [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietija]]. Grupės trečiosiose ir paskutinėse rungtynėse Latvija pralaimėjo [[Olandijos vyrų futbolo rinktinė|Olandijai]] rezultatu 0:3. === Dabartinė Latvijos rinktinė === Vadovaujant [[Aleksandras Starkovas|Aleksandrui Starkovui]] Latvija pradėjo ir [[2006]] m. [[Pasaulio futbolo čempionatas|Pasaulio čempionato]] atrankos turnyrą, tačiau jau pirmosiose rungtynėse prieš [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugaliją]] į tolesnes varžybas buvo diskvalifikuotas vyriausiasis treneris. [[Aleksandras Starkovas|Starkovas]] paliko rinktinę, pereidamas į [[Rusija|Rusijos]] [[Maskvos Spartak]] komandą. Rinktinės vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas trenerio asistentas [[Jurijus Andrejevas]], kuriam vadovaujant rinktinė šį kvalifikacinį ciklą baigė taip pat be ypatingų laimėjimų. Su 15 taškų ir 12 rungtynių, Latvija pabaigė turnyrą 5 vietoje savo pogrupyje, įveikusi vienintelius [[Liuksemburgo vyrų futbolo rinktinė|Liuksemburgą]] ir [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]], taip pat sužaidė lygiosiomis su [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusijos]], [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estijos]] ir [[Slovakijos vyrų futbolo rinktinė|Slovakijos]] rinktinėm. Šiame kvalifikaciniame cikle Latvijos rinktinė patyrė pirmą pralaimėjimą [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estijai]] nuo [[1940]] m. rezultatu 1:2. Nuo 2006 m. Latvijos rinktinė dalyvauja atrankos į [[2008]] m. [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatą]] turnyre. Jame Latvijos rinktinė yra vienoje grupėje su [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]], [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedija]], [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|Danija]], [[Islandijos vyrų futbolo rinktinė|Islandija]], [[Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė|Šiaurės Airija]] ir [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteinu]]. Kvalifikacinį turnyrą Latvija pradėjo pralaimėjimu švedams namuose rezultatu 0-1, toliau sekė įtikinama pergalė prieš Islandiją 4-0, taip pat pralaimėjimas Šiaurės Airijai rezultatu 0-1. [[2007]] m. kovą, po pralaimėjimo Lichtenšteinui, iš vyriausiojo trenerio pareigų pasitraukė [[Jurijus Andrejevas]]. Balandžio pradžioje rinktinės vyriausiuoju treneriu po dviejų su puse metų pertraukos vėl tapo [[Aleksandras Starkovas]]. == Pasaulio čempionatuose == * [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]]-[[II pasaulio futbolo čempionatas|1934]] – ''nedalyvavo'' * [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938]] – ''nepateko'' * [[IV pasaulio futbolo čempionatas|1950]]-[[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]] – ''nedalyvavo, buvo [[SSRS]] sudėtyje'' * [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]]-[[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]] – ''nepateko'' == Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]]-[[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – ''nedalyvavo, buvo [[SSRS]] ssudėtyje'' * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] – ''neįveikė atrankos'' * [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] – ''neįveikė atrankos'' * [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]] – I etapas * [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – ''neįveikė atrankos'' * [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]] – ''neįveikė atrankos'' == Rezultatyviausi žaidėjai == {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !Žaidėjas !Karjera rinktinėje !Įvarčiai (Rungtynės) |- |align=left| [[Erikas Pėtersonas]] |1929-1939 |24 (63) |- |align=left| [[Maris Verpakovskis]] |nuo 1999 |23 (70) |- |align=left| [[Marianas Pacharas]] |nuo 1996 |15 (75) |- |align=left| [[Juris Laizanas]] |nuo 1998 |15 (92) |- |align=left| [[Albertas Šeibelis]] |1925-1939 |14 (54) |- |align=left| [[Vitalijus Astafjevas]] |nuo 1992 |14 (144) |- |align=left| [[Ilja Vestermanas]] |1935-1938 |13 (23) |- |align=left| [[Michailas Zemlinskis]] |1992-2005 |12 (105) |- |align=left| [[Arnoldas Taurinis]] |1925-1935 |10 (39) |- |align=left| [[Imantas Bleidelis]] |1995-2007 |10 (106) |} === Sužaidę daugiausia rungtynių === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !Žaidėjas !Karjera rinktinėje !Rungtynės |- |align=left| [[Vitalijus Astafjevas]] |1992–2010 |144 |- |align=left| [[Imantas Bleidelis]] |1995–2007 |106 |- |align=left| [[Michailas Zemlinskis]] |1992–2005 |105 |- |align=left| [[Igoris Stepanovas]] |1995– |96 |- |align=left| [[Andrejs Rubins]] |1998– |93 |- |align=left| [[Juris Laizanas]] |1998– |92 |- |align=left| [[Aleksandras Kolinko]] |1997– |86 |- |align=left| [[Andrejus Štolceris]] |1994–2005 |81 |- |align=left| [[Marianas Pacharas]] |1996–2007 |75 |- |align=left| [[Vytas Rimkus]] |1995 |73 |- |} == Rinktinės vyriausieji treneriai == {| class="wikitable" |- !Treneris !Karjera rinktinėje |- |[[Janis Gilis]] |align=center|1992–1997 |- |[[Revazas Dzodzuašvili]] |align=center|1998–1999 |- |[[Garis Džonsonas]] |align=center|1999–2001 |- |[[Aleksandras Starkovas]] |align=center|2001–2004 |- |[[Jurijus Andrejevas]] |align=center|2004–2007 |- |[[Aleksandras Starkovas]] |align=center|2007– |} == Komandos sudėtis == 2006 m. rugsėjį Latvijos rinktinėje žaidė šie žaidėjai: === Vartininkai === * [[Aleksandras Kolinko]] – [[Vaizdas:Flag of Russia.svg|20px]] [[FC Rubin]] * [[Andrejus Piedelis]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[Skonto FC]] * [[Andris Vaninas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FK Ventspils]] * [[Denisas Romanovas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FC Ditton]] === Gynėjai === * [[Igoris Stepanovas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FK Jūrmala]] * [[Dzintaras Zirnis]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FHK Liepajas Metalurgs]] * [[Maris Smirnovas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FC Ditton]] * [[Oskaras Kliava]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FHK Liepajas Metalurgs]] * [[Kasparas Gorkšas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FK Ventspils]] * [[Denisas Kačanovas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FK Ventspils]] * [[Igoris Korabliovas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FK Ryga]] * [[Denisas Ivanovas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FHK Liepajas Metalurgs]] === Saugai === * [[Vitalijus Astafjevas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[Skonto FC]] * [[Juris Laizanas]] – [[Vaizdas:Flag of Russia.svg|20px]] [[FC Rostov]] * [[Andrejus Rubinas]] – [[Vaizdas:Flag of Russia.svg|20px]] [[FC Šinnik]] * [[Imantas Bleidelis]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FK Jūrmala]] * [[Viktoras Morozas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[Skonto FC]] * [[Aleksejus Višniakovas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[Skonto FC]] * [[Genadijus Solonicinas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FHK Liepajas Metalurgs]] * [[Andrejs Perepļotkins|Andrejus Perepliotkinas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[Skonto FC]] * [[Aleksandrs Cauņa|Aleksandras Caunia]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[Skonto FC]] === Puolėjai === * [[Maris Verpakovskis]] – [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px]] [[Dynamo Kyiv]] * [[Andrejus Prochorenkovas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FK Jūrmala]] * [[Marianas Pacharas]] – [[Vaizdas:Flag of Cyprus (bordered).svg|20px]] [[Anorthosis]] * [[Girtis Karlsonas]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FHK Liepajas Metalurgs]] * [[Gatis Kalninš]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[Skonto FC]] * [[Vytas Rimkus]] – [[Vaizdas:Flag of Latvia.svg|20px]] [[FK Ventspils]] === Oficialūs asmenys === * [[Aleksandras Starkovas]] – vyriausiasis treneris * [[Jurijus Ševliakovas]] – treneris * [[Igoris Kliosovas]] – treneris * [[Vladimiras Serbinas]] – treneris * [[Aleksandras Kulakovas]] – vartininkų treneris * [[Genadijus Karavajevas]] – generalinis vadybininkas * [[Dagas Čuda]] – gydytojas * [[Aleksandras Jurovskis]] – masažistas * [[Olegas Samoilenko]] – masažistas == Nuorodos == {{commonscat|Latvijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.lff.lv Oficiali Latvijos futbolo federacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=231 Latvia national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesl/let-intres.html Latvia - List of International Matches] (Rsssf.org) {{LV futbolo rinktinės rungtynės}} {{Latvijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Latvijos futbolas]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Latvijos sporto rinktinės]] qh3hsdeqr3zv5etvutqherl008adur3 0 70630 7798123 7309961 2026-04-03T15:58:25Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798123 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Ireland FA.gif|90px]]| asociacija=[[Airijos Respublikos futbolo asociacija|Cumann Peile na hÉireann]]| reitingas= '''37''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{flagicon|NIR}} [[Martin O'Neill]]| rezultatyviausias=[[Robbie Keane]] (67)| ilgiausiai=[[Robbie Keane]] (144)| 1rungtynės={{fut|ITA|1}} 3:0 Airija [[Vaizdas:Flag of Ireland.svg|20px]]| 1rungtyniųvieta=[[Turinas]]| 1rungtyniųdata=[[1926]] m. [[kovo 21]] d.| grungtynės=[[Vaizdas:Flag of Ireland.svg|20px]] Airija 8:0 {{Fut|MLT|2}}| grungtyniųvieta=[[Dublinas]]| grungtyniųdata=[[1983]] m. [[lapkričio 16]] d.| brungtynės={{Fut|BRA|1}} 7:0 Airija [[Vaizdas:Flag of Ireland.svg|20px]]| brungtyniųvieta=[[Uberlandija]]| brungtyniųdata=[[1982]] m. [[gegužės 27]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=3| pč1=XIV|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1990|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=ketvirtfinalis| pčgmetai=[[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=3| žčmetai=1988 | žčg=aštuntfinalis| žčgmetai=[[XV Europos futbolo čempionatas|2016]]| | pattern_la1 = _ierland16h | pattern_b1 = _ierland16home | pattern_ra1 = _ierland16h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = _ierland16h | leftarm1 = 00924A | body1 = 00924A | rightarm1 = 00924A | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 00924A | pattern_la2 = _ierland16a | pattern_b2 = _ierland16away | pattern_ra2 = _ierland16a | pattern_sh2 = _ierland16a | pattern_so2 = _ierland16a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 00924A | socks2 = FFFFFF }} '''Airijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Airija|Airijos Respublikai]] atstovaujanti futbolo komanda, valdoma [[Airijos Respublikos futbolo asociacija|Airijos Respublikos futbolo asociacijos]]. Airija 3 kartus dalyvavo pasaulio čempionatuose, 1990 m. pavyko pasiekti netgi ketvirtfinalį, kur pralaimėjo čempionato šeimininkei [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijai]]. Tuo tarpu Europos čempionate dalyvavo 3 kartus. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1990=ketvirtfinalis| 1994=aštuntfinalis| 2002=aštuntfinalis|}} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – [[VII Europos futbolo čempionatas|1984]] – ''neįveikė atrankos'' * [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]] – I etapas * [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – ''neįveikė atrankos'' * [[Euro 2012|2012]] – I etapas * [[Euro 2016|2016]] – aštuntfinalis * [[Euro 2020|2020]] – ''neįveikė atrankos'' * [[Euro 2024|2024]] – ''neįveikė atrankos'' == Garsiausi praeityje žaidę žaidėjai == {| |valign="top"| || * John Aldridge * Packie Bonner * Liam Brady * Shay Brennan * Tony Cascarino * Tony Dunne * Eamon Dunphy * [[Patsy Gallacher]] * John Giles * Don Givens * [[Shay Given]] * Chris Hughton * Ray Houghton * Charlie Hurley || * Denis Irwin * [[Roy Keane]] * [[Robbie Keane]] * Mark Lawrenson * Mick McCarthy * Paul McGrath * Alan McLoughlin * Kevin Moran * [[David O’Leary]] * [[Niall Quinn]] * [[Steve Staunton]] * Frank Stapleton * Liam Whelan * Ronnie Whelan |} == Dabartinė sudėtis == Sudėtis pristatyta prieš draugiškas rungtynes su Anglija {{data|2020|11|12}}. ''Statistika patikslinta po {{data|2020|10|14}} rungtynių su Suomija.'' {{Nat_fs_g_start(goals)}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=GK|name=[[Darren Randolph]]|age={{Birth date and age|1987|5|12|df=y}}|caps=47|goals=0|club=[[West Ham United F.C.|West Ham United]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=GK|name=[[Mark Travers]]|age={{Birth date and age|1999|5|18|df=y}}|caps=2|goals=0|club=[[AFC Bournemouth|Bournemouth]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=GK|name=[[Caoimhín Kelleher]]|age={{Birth date and age|1998|11|28|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[Liverpool F.C.|Liverpool]]|clubnat=ENG}} {{nat fs break}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=DF|name=[[Séamus Coleman]]|other=kapitonas|age={{Birth date and age|1988|10|11|df=y}}|caps=56|goals=1|club=[[Everton F.C.|Everton]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=DF|name=[[Shane Duffy]]|other=|age={{Birth date and age|1992|1|1|df=y}}|caps=38|goals=4|club=[[Celtic F.C.|Celtic]]|clubnat=SCO}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=DF|name=[[Cyrus Christie]]|age={{Birth date and age|1992|9|30|df=y}}|caps=25|goals=2|club=[[Nottingham Forest F.C.|Nottingham Forest]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=DF|name=[[Matt Doherty (footballer, born 1992)|Matt Doherty]]|age={{Birth date and age|1992|1|16|df=y}}|caps=14|goals=1|club=[[Tottenham Hotspur F.C.|Tottenham Hotspur]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=DF|name=[[Kevin Long (footballer)|Kevin Long]]|age={{Birth date and age|1990|8|18|df=y}}|caps=14|goals=1|club=[[Burnley F.C.|Burnley]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=DF|name=[[John Egan (footballer, born 1992)|John Egan]]|age={{Birth date and age|1992|10|20|df=y}}|caps=11|goals=0|club=[[Sheffield United F.C.|Sheffield United]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=DF|name=[[Dara O'Shea]]|age={{Birth date and age|1999|3|4|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[West Bromwich Albion F.C.|West Bromwich Albion]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=DF|name=[[Ryan Manning]]|age={{Birth date and age|1996|6|14|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[Swansea City A.F.C.|Swansea City]]|clubnat=WAL}} {{nat fs break}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=MF|name=[[James McClean]]|age={{Birth date and age|1989|4|22|df=y}}|caps=75|goals=10|club=[[Stoke City F.C.|Stoke City]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=MF|name=[[Jeff Hendrick]]|age={{Birth date and age|1992|1|31|df=y}}|caps=58|goals=2|club= [[Newcastle United F.C.|Newcastle United]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=MF|name=[[Robbie Brady]]|age={{Birth date and age|1992|1|14|df=y}}|caps=51|goals=8|club=[[Burnley F.C.|Burnley]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=MF|name=[[James McCarthy (footballer)|James McCarthy]]|age={{Birth date and age|1990|11|12|df=y}}|caps=42|goals=0|club=[[Crystal Palace F.C.|Crystal Palace]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=MF|name=[[Callum O'Dowda]]|age={{Birth date and age|1995|4|23|df=y}}|caps=21|goals=0|club=[[Bristol City F.C.|Bristol City]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=MF|name=[[Conor Hourihane]]|age={{Birth date and age|1991|2|2|df=y}}|caps=20|goals=1|club=[[Aston Villa F.C.|Aston Villa]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=MF|name=[[Harry Arter]]|age={{Birth date and age|1989|12|28|df=y}}|caps=17|goals=0|club=[[Nottingham Forest F.C.|Nottingham Forest]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=MF|name=[[Alan Browne (footballer)|Alan Browne]]|age={{Birth date and age|1995|4|15|df=y}}|caps=10|goals=1|club=[[Preston North End F.C.|Preston North End]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=MF|name=[[Daryl Horgan]]|age={{Birth date and age|1992|8|10|df=y}}|caps=8|goals=0|club=[[Wycombe Wanderers F.C.|Wycombe Wanderers]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=MF|name=[[Jayson Molumby]]|age={{Birth date and age|1999|8|6|df=y}}|caps=3|goals=0|club=[[Brighton & Hove Albion F.C.|Brighton & Hove Albion]]|clubnat=ENG}} {{nat fs break}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=FW|name=[[Seán Maguire (footballer)|Seán Maguire]]|age={{Birth date and age|1994|5|1|df=y}}|caps=10|goals=1|club=[[Preston North End F.C.|Preston North End]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=FW|name=[[James Collins (footballer, born 1990)|James Collins]]|age={{Birth date and age|1990|12|1|df=y}}|caps=4|goals=1|club=[[Luton Town F.C.|Luton Town]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=FW|name=[[Ronan Curtis]]|age={{Birth date and age|1996|3|29|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[Portsmouth F.C.|Portsmouth]]|clubnat=ENG}} {{nat fs player(goals)|no=|pos=FW|name=[[Adam Idah]]|age={{Birth date and age|2001|2|11|df=y}}|caps=3|goals=0|club=[[Norwich City F.C.|Norwich City]]|clubnat=ENG}} {{nat fs end}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Republic of Ireland national soccer team|no=T}} * [https://www.rsssf.org/tablesi/ier-intres.html Ireland - International Results] (Rsssf.org) * [https://eu-football.info/_matches.php?id=163 Republic of Ireland national football team] (Eu-football.info) {{Airijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Airijos futbolas]] [[Kategorija:Airijos sporto rinktinės]] lmaygjcy46e37mmg6wj7bqjpmqvgqrw 0 70648 7798125 7450719 2026-04-03T15:59:55Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798125 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Stema e Fanellës së Kombëtares.svg|90px]]| asociacija=[[Albanijos futbolo asociacija|Federata Shqiptare e Futbollit]]| reitingas= '''66''' ({{data|2024|4|4}}) | treneris={{flagicon|BRA}} [[Sylvinho]] | rezultatyviausias=[[Erjon Bogdani]] (18)| ilgiausiai=[[Lorik Cana]] (93)| 1rungtynės=[[Vaizdas:Flag of Albania.svg|20px]] Albanija 2:3 [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavija]] [[Vaizdas:Flag of SFR Yugoslavia.svg|20px]]| 1rungtyniųvieta=[[Tirana]]| 1rungtyniųdata=[[1946]] m. [[spalio 7]] d.| grungtynės=[[Vaizdas:Flag of Albania.svg|20px]] Albanija 5:0 [[Vietnamo vyrų futbolo rinktinė|Vietnamas]] [[Vaizdas:Flag of Vietnam.svg|20px]]| grungtyniųvieta=[[Norsija]], [[Italija]]| grungtyniųdata=[[2003]] m. [[vasario 12]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:Flag of Hungary 1949-1956.svg|20px]] [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] 12:0 Albanija [[Vaizdas:Flag of Albania.svg|20px]]| brungtyniųvieta=[[Budapeštas]]| brungtyniųdata=[[1950]] m. [[rugsėjo 24]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=2| žčmetai=2016| žčgmetai=2016, 2024| žčg= I etapas| | pattern_la1 = _alb23h | pattern_b1 = _alb23h | pattern_ra1 = _alb23h | pattern_sh1 = _alb21h | pattern_so1 = _alb21h | leftarm1 = ff0000 | body1 = ff0000 | rightarm1 = ff0000 | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 | pattern_la2 = _alb23a | pattern_b2 = _alb23a | pattern_ra2 = _alb23a | pattern_sh2 = _geo22h | pattern_so2 = _alb21a | leftarm2 = ffffff | body2 = ffffff | rightarm2 = ffffff | shorts2 = ffffff | socks2 = ffffff | pattern_la3 = _alb23t | pattern_b3 = _alb23t | pattern_ra3 = _alb23t | pattern_sh3 = _alb21h | pattern_so3 = _alb21t | leftarm3 = 000000 | body3 = 232323 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = 000000 }} [[Vaizdas:AUT vs. ALB 2016-03-26 (004).jpg|thumb|240px|Albanijos vyrų futbolo rinktinė (2016)]] '''Albanijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Albanija]]i atstovaujanti futbolo komanda. 2 kartus dalyvavo Europos čempionate. 2016 m. Albanija pateko į Europos čempionatą, kur pralaimėjo Šveicarijai (0:1), po atkaklios kovos pačioje rungtynių pabaigoje pralaimėjo šeimininkams prancūzams (0:2), bei nugalėjo Rumuniją (1:0). == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1958={{gray_i|nedalyvavo}}| 1962={{gray_i|nedalyvavo}}| 1970={{gray_i|dalyvavimą uždraudė FIFA}}| 1978={{gray_i|nedalyvavo}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo}}| 1964=| 1968=| 1972=| 1976={{gray_i|nedalyvavo}}| 1980=| 1984=| 1988=| 1992=| 1996=| 2000=| 2004=| 2016= I etapas| 2024= I etapas| }} == Garsiausi žaidėjai == {{div col|2}} * [[Foto Strakosha]] * [[Besnik Hasi]] * [[Mehmet Dragusha]] * [[Loro Boriçi]] * [[Riza Lushta]] * [[Selman Stërmasi]] * [[Sokol Kushta]] * [[Vasil Ruci]] * [[Ervin Skela]] * [[Altin Lala]] * [[Igli Tare]] * [[Lorik Cana]] * [[Panajot Pano]] * [[Erjon Bogdani]] * [[Edvin Murati]] * [[Altin Rraklli]] * [[Alban Bushi]] * [[Rudi Vata]] * [[Bledar Kola]] * [[Naim Kryeziu]] * [[Sulejman Demollari]] * [[Arben Minga]] * [[Agustin Kola]] * [[Mirel Josa]] * [[Besart Berisha]] * [[Edmond Kapllani]] {{div col end}} == Treneriai == Nuo 1990 m.<ref>{{cite news|url=http://eu-football.info/_managers.php?im=4|title=Albania national team managers|website=eu-football.info|accessdate=25 March 2019}}</ref> {{div col|3}} * {{flagicon|ALB|1946}} [[Bejkush Birçe]] (1990, 1991–1994) * {{flagicon|ALB|1946}} [[Agron Sulaj]] (1990) * {{flagicon|ALB}} [[Neptun Bajko]] (1994–1996) * {{flagicon|ALB}} [[Astrit Hafizi]] (1997–1999) * {{flagicon|ALB}} [[Medin Zhega]] (2000–2001) * {{flagicon|ALB}} [[Sulejman Demollari]] (2001–2002) * {{flagicon|ITA}} [[Giuseppe Dossena]] (2002) * {{flagicon|GER}} [[Hans-Peter Briegel]] (2003–2006) * {{flagicon|CRO}}{{flagicon|AUT}} [[Otto Barić]] (2006–2007) * {{flagicon|NED}} [[Arie Haan]] (2008–2009) * {{flagicon|CRO}} [[Josip Kuže]] (2009–2011) * {{flagicon|ITA}}{{flagicon|ALB}} [[Gianni De Biasi]] (2012–2017) * {{flagicon|ITA}} [[Christian Panucci]] (2017–2019) * {{flagicon|ITA}}{{flagicon|SVN}} [[Edoardo Reja]] (2019–2022) * {{flagicon|BRA}} [[Sylvinho]] (2023–) {{div col end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tablesa/alba-intres.html Albania - International Matches - Overview] (Rsssf.org) * [https://eu-football.info/_matches.php?id=4 Albania national football team] (Eu-football.info) {{Albanijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Albanijos futbolas]] 4tganrtlt0yzpylzmmm9poe9guip1bl 0 70892 7798143 7317211 2026-04-03T16:27:08Z CD 677 7798143 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Soviet_Union_football_federation.gif|100px]]| asociacija=''TSRS futbolo federacija''| treneris=-| rezultatyviausias=[[Olegas Blochinas]] (42)| ilgiausiai=[[Olegas Blochinas]] (112)| 1rungtynės={{flagicon|USSR}} TSRS 3:0 [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkija]] {{flagicon|Turkija}}| 1rungtyniųvieta=[[Maskva]]| 1rungtyniųdata=[[1924]] m. [[lapkričio 16]] d.| prungtynės={{flagicon|Kipras}} [[Kipro vyrų futbolo rinktinė|Kipras]] 0:3 TSRS {{flagicon|USSR}}| prungtyniųvieta=[[Larnaka]], [[Kipras]]| prungtyniųdata=[[1991]] m. [[lapkričio 13]] d.| grungtynės={{flagicon|USSR}} TSRS 11:1 [[Indijos vyrų futbolo rinktinė|Indija]] {{flagicon|Indija}}| grungtyniųvieta=[[Maskva]]| grungtyniųdata=[[1955]] m. [[rugsėjo 16]] d.| brungtynės={{flagicon|Anglija}} [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] 5:0 TSRS {{flagicon|USSR}}| brungtyniųvieta=[[Londonas]]| brungtyniųdata=[[1958]] m. [[spalio 22]] d.| <!-- čempionatai --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=6| žčmetai=[[I Europos futbolo čempionatas|1960]]| žčg=1 vieta| žčgmetai=[[I Europos futbolo čempionatas|1960]]| pč=7| pč1=VI| pč1m=1958| pčg=4 vieta| pčgmetai=[[VIII pasaulio futbolo čempionatas|1966]]| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FFFFFF|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| reitingas=- }} '''Tarybų Sąjungos vyrų futbolo rinktinė''' – [[futbolas|futbolo]] komanda, iki [[1990]] metų atstovavusi [[Tarybų Sąjunga]]i. FIFA laiko NVS nacionalinę komandą ir [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusijos komandą]] Tarybų Sąjungos rinktinės įpėdine (skaičiuojant koeficientus ir pan.). Rinktinė laimėjo [[I Europos futbolo čempionatas|I Europos čempionatą]], du kartus laimėjo aukso medalius olimpinėse žaidynėse. [[1988]] metais [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|Seulo olimpiadoje]] su TSRS rinktine aukso medalius iškovojo ir lietuvių futbolininkai [[Arvydas Janonis]] ir [[Arminas Narbekovas]]. == Nuorodos == {{Commons|Category:Soviet Union national football team|no=T}} * [https://www.rsssf.org/tablesu/ussr-intres.html Soviet Union - List of International Matches] (Rsssf.org) {{TSRS futbolas}} [[Kategorija:TSRS futbolas]] [[Kategorija:TSRS sporto rinktinės]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] 4gr33skdhms2dq6qczu0t98331itebn 7798232 7798143 2026-04-03T17:27:02Z CD 677 7798232 wikitext text/x-wiki {{buvusi futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Soviet_Union_football_federation.gif|100px]]| asociacija=''TSRS futbolo federacija''| rezultatyviausias=[[Olegas Blochinas]] (42)| ilgiausiai=[[Olegas Blochinas]] (112)| 1rungtynės={{flagicon|USSR}} TSRS 3:0 [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkija]] {{flagicon|Turkija}}| 1rungtyniųvieta=[[Maskva]]| 1rungtyniųdata=[[1924]] m. [[lapkričio 16]] d.| prungtynės={{flagicon|Kipras}} [[Kipro vyrų futbolo rinktinė|Kipras]] 0:3 TSRS {{flagicon|USSR}}| prungtyniųvieta=[[Larnaka]], [[Kipras]]| prungtyniųdata=[[1991]] m. [[lapkričio 13]] d.| grungtynės={{flagicon|USSR}} TSRS 11:1 [[Indijos vyrų futbolo rinktinė|Indija]] {{flagicon|Indija}}| grungtyniųvieta=[[Maskva]]| grungtyniųdata=[[1955]] m. [[rugsėjo 16]] d.| brungtynės={{flagicon|Anglija}} [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] 5:0 TSRS {{flagicon|USSR}}| brungtyniųvieta=[[Londonas]]| brungtyniųdata=[[1958]] m. [[spalio 22]] d.| <!-- čempionatai --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=6| žčmetai=[[I Europos futbolo čempionatas|1960]]| žčg=1 vieta| žčgmetai=[[I Europos futbolo čempionatas|1960]]| pč=7| pč1=VI| pč1m=1958| pčg=4 vieta| pčgmetai=[[VIII pasaulio futbolo čempionatas|1966]]| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FFFFFF|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| reitingas=- }} '''Tarybų Sąjungos vyrų futbolo rinktinė''' – [[futbolas|futbolo]] komanda, iki [[1990]] metų atstovavusi [[Tarybų Sąjunga]]i. FIFA laiko NVS nacionalinę komandą ir [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusijos komandą]] Tarybų Sąjungos rinktinės įpėdine (skaičiuojant koeficientus ir pan.). Rinktinė laimėjo [[I Europos futbolo čempionatas|I Europos čempionatą]], du kartus laimėjo aukso medalius olimpinėse žaidynėse. [[1988]] metais [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|Seulo olimpiadoje]] su TSRS rinktine aukso medalius iškovojo ir lietuvių futbolininkai [[Arvydas Janonis]] ir [[Arminas Narbekovas]]. == Nuorodos == {{Commons|Category:Soviet Union national football team|no=T}} * [https://www.rsssf.org/tablesu/ussr-intres.html Soviet Union - List of International Matches] (Rsssf.org) {{TSRS futbolas}} [[Kategorija:TSRS futbolas]] [[Kategorija:TSRS sporto rinktinės]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] 8atzxel18f2aff3m1wvwh5p8vqirqu6 0 72634 7798161 7314927 2026-04-03T16:36:04Z CD 677 7798161 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=| asociacija=''[[Estijos futbolo asociacija|Eesti Jalgpalli Liit]]''| reitingas= '''111''' ({{data|2023|07|20}}) | treneris={{vlv|EST}} [[Jürgen Henn]] | rezultatyviausias=[[Andres Oper]] (38)| ilgiausiai=[[Martin Reim]] (157)| 1rungtynės=[[Vaizdas:Flag of Finland.svg|20px|Suomija]] [[Suomijos vyrų futbolo rinktinė|Suomija]] 1–1 Estija [[Vaizdas:Flag_of_Estonia.svg|20px|Igaunija]]| 1rungtyniųvieta=[[Helsinkis]]| 1rungtyniųdata=[[1920]] m. [[spalio 17]] d.| grungtynės=[[Vaizdas:Flag_of_Lithuania.svg|20px|Lietuva]] [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuva]] 0–6 Estija [[Vaizdas:Flag_of_Estonia.svg|20px|Estija]]| grungtyniųvieta=[[Talinas]]| grungtyniųdata=[[1928]] m. [[liepos 26]] d.| g2rungtynės={{fut|GIB|2}} 0–6 Estija [[Vaizdas:Flag_of_Estonia.svg|20px|Estija]]| g2rungtyniųvieta=[[Lolė]], [[Portugalija]]| g2rungtyniųdata=[[2017]] m. [[spalio 7]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:Flag of Finland.svg|20px|Suomija]] [[Suomijos vyrų futbolo rinktinė|Suomija]] 10–2 Estija [[Vaizdas:Flag_of_Estonia.svg|20px|Estija]]| brungtyniųvieta=[[Helsinkis]]| brungtyniųdata=[[1922]] m. [[rugpjūčio 11]] d.| b2rungtynės={{fut|GER|1}} 8–0 Estija [[Vaizdas:Flag_of_Estonia.svg|20px|Estija]]| b2rungtyniųvieta=[[Maincas]]| b2rungtyniųdata=[[2019]] m. [[birželio 11]] d.| <!-- čempionatai --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0|pč=0| |pattern_la1=_Estonia |pattern_b1=_neck_stripe_white |pattern_ra1=_Estonia |pattern_sh1=_manutd1011a |pattern_so1=_Est_long |leftarm1=0247FE |body1=0247FE |rightarm1=0247FE |shorts1=000000 |socks1=FFFFFF |pattern_la2=_Estonia2 |pattern_b2=_Est3 |pattern_ra2=_Estonia2 |pattern_sh2=_manutd1011a |pattern_so2=_Est_long2 |leftarm2=0247FE |body2=0247FE |rightarm2=0247FE |shorts2=000000 |socks2=0247FE }} '''Estijos vyrų futbolo rinktinė''' – nacionalinė [[Futbolas|futbolo]] komanda, atstovaujanti [[Estija|Estijos valstybei]] tarptautinėse futbolo varžybose. Estijos vyrų futbolo rinktinei vadovauja [[Estijos futbolo asociacija]]. Savo pirmąsias rungtynes Estijos rinktinė žaidė [[1920]] m. prieš [[Suomijos vyrų futbolo rinktinė|Suomiją]]. Nuo [[1940]] iki [[1991]] metų [[Estija]] buvo [[SSRS]] sudėtyje, todėl tuo metu Estijos futbolo rinktinė neegzistavo. Pirmąsias oficialias rungtynes po nepriklausomybės atkūrimo Estijos rinktinė žaidė [[1992]] m. prieš [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėniją]]. Estijos rinktinė 8 kartus yra laimėjusi [[Baltijos taurė|Baltijos taurę]]. == Pasiekimai == '''[[Baltijos taurė]]''' * '''Nugalėtojai (4):''' [[1929]], [[1931]], [[1938]], [[2020]] m. == Pasaulio čempionatuose == * [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]] – {{gray_i|nedalyvavo}} * [[II pasaulio futbolo čempionatas|1934]] – {{gray_i|nepateko}} * [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938]] – {{gray_i|nepateko}} * [[IV pasaulio futbolo čempionatas|1950]]-[[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]] – ''nedalyvavo, buvo [[SSRS]] sudėtyje'' * [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]]-[[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022]] – {{gray_i|nepateko}} == Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]]–[[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – ''nedalyvavo, buvo [[SSRS]] sudėtyje'' * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]]–[[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – {{gray_i|nepateko}} == Žymūs žaidėjai == * [[Martin Reim]] ([[1992]]–[[2009]]) * [[Marko Kristal]] ([[1992]]–[[2005]]) * [[Andres Oper]] ([[1995]]–[[2014]]) * [[Mart Poom]] ([[1992]]–[[2009]]) * [[Ragnar Klavan]] ([[2003]]–) * [[Indrek Zelinski]] ([[1994]]–[[2010]]) * [[Joel Lindpere]] ([[1999]]–[[2016]]) * [[Konstantin Vassiljev]] ([[2006]]–[[2024]]) == Treneriai == * {{vlv|EST}} [[Thomas Haberli]] ([[2021]]–[[2024]]) * {{vlv|EST}} [[Jürgen Henn]] (nuo [[2024]] m. birželio)<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/500373/baltijos-taures-finala-pasitinkantys-estai-su-nauju-treneriu-ir-be-legendos Baltijos taurės finalą pasitinkantys estai – su nauju treneriu ir be legendos]</ref> == Apranga == Estijos nacionalinė rinktinė rungtyniauja tradicinėmis aprangomis, kurios sutampa su Estijos vėliavos spalvomis. Mėlyni marškinėliai, juodi šortai ir baltos kojinės – namų apranga,<ref>{{cite web |url=http://sport.delfi.ee/news/jalgpall/eesti/eesti-koondis-astub-faari-saarte-vastu-uues-vormis.d?id=32547773 |title=Eesti koondis astub Fääri saarte vastu uues vormis |website=Delfi Sport |date=11 August 2010 |access-date=2023-01-30 |archive-date=2012-01-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120122050225/http://sport.delfi.ee/news/jalgpall/eesti/eesti-koondis-astub-faari-saarte-vastu-uues-vormis.d?id=32547773 |url-status=dead }}</ref><ref>[https://archive.today/20120730012505/http://www.epl.ee/artikkel/250154 Eesti vutikoondis saab uuel aastal uued särgid] Eesti Päevaleht, 12 November 2003</ref> {| |- |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |leftarm = ffffff |body = ffffff |rightarm = ffffff |shorts = 4169E1 |socks = 000000 |title = 1922 }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |leftarm = 4169E1 |body = 4169E1 |rightarm = 4169E1 |shorts = ffffff |socks = 000000 |title = 1924 }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |leftarm = 1E90FF |body = 1E90FF |rightarm = 1E90FF |shorts = 000000 |socks = ffffff |title = 1992– }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikestrike3gr | pattern_b= _nikestrike3gr | pattern_ra= _nikestrike3gr | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 000000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Estijos vyrų futbolo rinktinė}} * [https://jalgpall.ee/koondis/1/uudised Oficiali asociacijos svetainė] (estų kalba) * [https://eu-football.info/_matches.php?id=123 Estonia national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablese/est-intres.html Estonia - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Estijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Estijos futbolas]] [[Kategorija:Estijos sporto organizacijos]] [[Kategorija:Estijos sporto rinktinės]] ewx5m2y2iqw23n6erlwl7dbyzwc0u00 0 76090 7798142 7399531 2026-04-03T16:26:22Z CD 677 7798142 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=| asociacija=''Фудбалски савез Србије и Црне Горе''| treneris=[[Ilija Petković]]| rezultatyviausias=[[Savo Milošević]] (35)| ilgiausiai=[[Savo Milošević]] (101)| 1rungtynės={{flagicon|Brazil}} [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilija]] 2:0 Jugoslavija {{flagicon|Serbia and Montenegro}}| 1rungtyniųvieta=[[Portu Alegrė]], [[Brazilija]]| 1rungtyniųdata=[[1994]] m. [[gruodžio 23]] d.| grungtynės={{Flagicon|Faroe Islands}} Farerų salos 1:8 Jugoslavija {{Flagicon|Serbia and Montenegro}}| grungtyniųvieta=[[Toftiras]]| grungtyniųdata=[[1996]] m. [[spalio 6]] d.| brungtynės={{Flagicon|Argentina}} [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] 6:0 Serbija ir Juodkalnija {{Flagicon|Serbia and Montenegro}}| brungtyniųvieta=[[Gelzenkirchenas]]| brungtyniųdata=[[2006]] m. [[birželio 16]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=2| pč1=XVI|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1998|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=aštuntfinalis| pčgmetai=[[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=1| žčmetai=[[XI Europos futbolo čempionatas|2000]]| žčg=ketvirtfinalis| žčgmetai=[[XI Europos futbolo čempionatas|2000]]| pattern_la1 = _whiteborder| pattern_b1 = _whitecollarser| pattern_ra1 = _whiteborder| leftarm1 = D93943| body1 = D93943| rightarm1 = D93943| shorts1 = 006CB7| socks1 = FFFFFF| pattern_la2 = | pattern_b2 = | pattern_ra2 = | leftarm2 = FFFFFF| body2 = FFFFFF| rightarm2 = FFFFFF| shorts2 = FFFFFF| socks2 = FFFFFF| }} '''Serbijos ir Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė''' (1994–2002 m. '''''Jugoslavijos nacionalinė rinktinė''''') – buvusi [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovavusi [[Serbija ir Juodkalnija|Serbijai ir Juodkalnijai]]. Po [[2006]] m. iš jos suformuotos dvi rinktinės – {{Fut|SER}} ir {{Fut|MNE}}. <!-- ==Istorija== --> == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1934={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1938={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1950={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1954={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1958={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1962={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1966={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1970={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1974={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1978={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1982={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1986={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1990={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1994={{gray_i|neleista dalyvauti}}| 1998=aštuntfinalis (kaip Jugoslavijos FR)| 2006=I etapas (kaip Serbija ir Juodkalnija)}} {{WorldCup|2006|2006 m. pasaulio čempionato}} finalinio etapo grupės varžybose pralaimėjo {{Futb|Argentinos}}, {{Futb|Nyderlandų}} ir {{Futb|Dramblio Kaulo Kranto}} rinktinėms ir užėmusi paskutinę vietą grupėje, į aštuntfinalį nepateko. Čempionate rinktinė į savo vartus praleido net 10 įvarčių, komandos žaidėjams buvo parodyta 12 geltonų ir 2 raudonos kortelės. == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1964={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1968={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1972={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1976={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1980={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1984={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1988={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1992={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1996={{gray_i|pašalinta dėl tarptautinių sankcijų, susijusių su Jugoslavijos karu (kaip Jugoslavijos FR)}}| 2000={{gray_i|ketvirtfinalis (kaip Jugoslavijos FR)}}| 2004={{gray_i|neįveikė atrankos (pradėjo atranką kaip Jugoslavijos FR, baigė kaip Serbija ir Juodkalnija)}}| }} == Treneriai == *[[Slobodan Santrač]] (1994 m. - 1998 m. liepa) *[[Milan Živadinović]] (1998 m. rugpjūtis - 1999 m.) *[[Vujadin Boškov]] (1999 m. - 2000 m. liepa) *[[Ilija Petković]] (2000 m. rugpjūtis - 2001 m. sausis) *[[Milovan Đorić]] (2001 m. vasaris - [[2001]] m. [[gegužės 6]] d.) *3-jų žmonių komisija: [[Dejan Savićević]], [[Vujadin Boškov]] ir [[Ivan Ćurković]] ([[2001]] m. [[gegužės 6]] d. - 2001 m. gruodis) *[[Dejan Savićević]] (2001 m. gruodis - 2003 m. birželis) *[[Ilija Petković]] (2003 m. liepa - 2006 m. birželis) == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tabless/sermon-intres.html Yugoslavia/Serbia and Montenegro - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Serbijos ir Juodkalnijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Serbijos ir Juodkalnijos futbolas]] [[Kategorija:Serbijos ir Juodkalnijos sporto rinktinės]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] 4pjioyk1jn28cua2s00f3rfuc4qxtfh 7798231 7798142 2026-04-03T17:26:53Z CD 677 7798231 wikitext text/x-wiki {{buvusi futbolo rinktinė| img=| asociacija=''Фудбалски савез Србије и Црне Горе''| treneris=[[Ilija Petković]]| rezultatyviausias=[[Savo Milošević]] (35)| ilgiausiai=[[Savo Milošević]] (101)| 1rungtynės={{flagicon|Brazil}} [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilija]] 2:0 Jugoslavija {{flagicon|Serbia and Montenegro}}| 1rungtyniųvieta=[[Portu Alegrė]], [[Brazilija]]| 1rungtyniųdata=[[1994]] m. [[gruodžio 23]] d.| grungtynės={{Flagicon|Faroe Islands}} Farerų salos 1:8 Jugoslavija {{Flagicon|Serbia and Montenegro}}| grungtyniųvieta=[[Toftiras]]| grungtyniųdata=[[1996]] m. [[spalio 6]] d.| brungtynės={{Flagicon|Argentina}} [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] 6:0 Serbija ir Juodkalnija {{Flagicon|Serbia and Montenegro}}| brungtyniųvieta=[[Gelzenkirchenas]]| brungtyniųdata=[[2006]] m. [[birželio 16]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=2| pč1=XVI|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1998|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=aštuntfinalis| pčgmetai=[[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=1| žčmetai=[[XI Europos futbolo čempionatas|2000]]| žčg=ketvirtfinalis| žčgmetai=[[XI Europos futbolo čempionatas|2000]]| pattern_la1 = _whiteborder| pattern_b1 = _whitecollarser| pattern_ra1 = _whiteborder| leftarm1 = D93943| body1 = D93943| rightarm1 = D93943| shorts1 = 006CB7| socks1 = FFFFFF| pattern_la2 = | pattern_b2 = | pattern_ra2 = | leftarm2 = FFFFFF| body2 = FFFFFF| rightarm2 = FFFFFF| shorts2 = FFFFFF| socks2 = FFFFFF| }} '''Serbijos ir Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė''' (1994–2002 m. '''''Jugoslavijos nacionalinė rinktinė''''') – buvusi [[futbolas|futbolo]] komanda, atstovavusi [[Serbija ir Juodkalnija|Serbijai ir Juodkalnijai]]. Po [[2006]] m. iš jos suformuotos dvi rinktinės – {{Fut|SER}} ir {{Fut|MNE}}. <!-- ==Istorija== --> == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1934={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1938={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1950={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1954={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1958={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1962={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1966={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1970={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1974={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1978={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1982={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1986={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1990={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1994={{gray_i|neleista dalyvauti}}| 1998=aštuntfinalis (kaip Jugoslavijos FR)| 2006=I etapas (kaip Serbija ir Juodkalnija)}} {{WorldCup|2006|2006 m. pasaulio čempionato}} finalinio etapo grupės varžybose pralaimėjo {{Futb|Argentinos}}, {{Futb|Nyderlandų}} ir {{Futb|Dramblio Kaulo Kranto}} rinktinėms ir užėmusi paskutinę vietą grupėje, į aštuntfinalį nepateko. Čempionate rinktinė į savo vartus praleido net 10 įvarčių, komandos žaidėjams buvo parodyta 12 geltonų ir 2 raudonos kortelės. == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1964={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1968={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1972={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1976={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1980={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1984={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1988={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1992={{gray_i|buvo dalis [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos]]}}| 1996={{gray_i|pašalinta dėl tarptautinių sankcijų, susijusių su Jugoslavijos karu (kaip Jugoslavijos FR)}}| 2000={{gray_i|ketvirtfinalis (kaip Jugoslavijos FR)}}| 2004={{gray_i|neįveikė atrankos (pradėjo atranką kaip Jugoslavijos FR, baigė kaip Serbija ir Juodkalnija)}}| }} == Treneriai == *[[Slobodan Santrač]] (1994 m. - 1998 m. liepa) *[[Milan Živadinović]] (1998 m. rugpjūtis - 1999 m.) *[[Vujadin Boškov]] (1999 m. - 2000 m. liepa) *[[Ilija Petković]] (2000 m. rugpjūtis - 2001 m. sausis) *[[Milovan Đorić]] (2001 m. vasaris - [[2001]] m. [[gegužės 6]] d.) *3-jų žmonių komisija: [[Dejan Savićević]], [[Vujadin Boškov]] ir [[Ivan Ćurković]] ([[2001]] m. [[gegužės 6]] d. - 2001 m. gruodis) *[[Dejan Savićević]] (2001 m. gruodis - 2003 m. birželis) *[[Ilija Petković]] (2003 m. liepa - 2006 m. birželis) == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tabless/sermon-intres.html Yugoslavia/Serbia and Montenegro - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Serbijos ir Juodkalnijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Serbijos ir Juodkalnijos futbolas]] [[Kategorija:Serbijos ir Juodkalnijos sporto rinktinės]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] ey1d09j0ct60rlesmz6oi2j3oqqva7p 0 76095 7798171 7315295 2026-04-03T16:40:52Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798171 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Greece football association.png|100px]]| asociacija=[[Graikijos futbolo federacija|Ελληνική Ποδοσφαιρική Ομοσπονδία]]| reitingas= '''53''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{flagicon|POR}} [[Fernando Santos]]| rezultatyviausias=[[Nikolaos Anastopoulos]] (29)| ilgiausiai=[[Giorgos Karagounis]] (131)| 1rungtynės=[[Vaizdas:Flag of Greece (1828-1978).svg|20px]] Graikija 1:4 {{Fut|ITA|2}}| 1rungtyniųvieta=[[Atėnai]]| 1rungtyniųdata=[[1929]] m. [[balandžio 7]] d.| grungtynės=[[Vaizdas:Flag of Greece (1828-1978).svg|20px]] Graikija 8:0 {{fut|SYR|2}}| grungtyniųvieta=[[Atėnai]]| grungtyniųdata=[[1949]] m. [[lapkričio 25]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:Flag of Greece (1828-1978).svg|20px]] Graikija 1:11 {{fut|HUN|2}}| brungtyniųvieta=[[Budapeštas]]| brungtyniųdata=[[1938]] m. [[kovo 25]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=3| pč1=XV|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1994|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=aštuntfinalis| pčgmetai=[[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=4| žčmetai=[[VI Europos futbolo čempionatas|1980]]| žčg=1 vieta| žčgmetai=[[XII Europos futbolo čempionatas|2004]]| | pattern_la1 =_greece1314h | pattern_b1 = | pattern_ra1 =_greece1314h | pattern_sh1 =_greece1314h | pattern_so1 =_greece1314h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 =_greece1314a | pattern_b2 = | pattern_ra2 =_greece1314a | pattern_sh2 =_greece1314a | pattern_so2 =_whitetop | leftarm2 = 2447D5 | body2 = 2447D5 | rightarm2 = 2447D5 | shorts2 = 2447D5 | socks2 = 2447D5 }} [[Vaizdas:Greece national football team (2010-11-17).jpg|thumb|300px|Graikijos vyrų futbolo rinktinė 2010 m. sausio 17 d.]] '''Graikijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Graikija|Graikijos Respublikai]] atstovaujanti futbolo komanda. 2004 m. – Europos čempionai. == Istorija == Rinktinė dalyvavo [[1980]] m. Europos ir [[1994]] m. pasaulio čempionatuose, bet reikšmingų laimėjimų nepasiekė. Ilgą laiką komanda buvo Europos vidutiniokė, tačiau [[2001]] m. prie komandos „vairo“ stojęs vokiečių treneris [[Otto Rehhagel]] sugebėjo įvesti komandoje drausmę ir pasiekti Europos čempionato triumfą. Jau atidarymo rungtynėse graikai visų nuostabai įveikė čempionato šeimininkus [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|portugalus]]. Vėliau sužaidė lygiosiomis su [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]] ir pralaimėjo [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusijai]] (tačiau tenkinančiu rezultatu). Atkrintamajame etape eliminavo tuometinius čempionus [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|prancūzus]], nugalėjo [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|Čekijos rinktinę]] ir finale antrą kartą įveikė Portugaliją. Tačiau po šio triumfo sekė nesėkmė atrankoje į [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionatą]], kur Graikijos rinktinė užėmė grupėje tik 4 vietą. 2008 m. ir 2010 m. Oto Rehagelio auklėtiniai pateko į Europos ir pasaulio čempionatus, bet abiejuose neįveikė grupės etapo. Vėliau komandos treneriu tapo portugalas [[Fernando Santos]]. Jo vadovaujami graikai 2012 m. Europos čempionate pasiekė ketvirtfinalį, kuriame 4:2 pralaimėjo Vokietijai. == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – ''Neįveikė atrankos'' * [[II Europos futbolo čempionatas|1964]] – ''Pasitraukė atrankos metu'' * [[III Europos futbolo čempionatas|1968]] – [[V Europos futbolo čempionatas|1976]] – ''Neįveikė atrankos'' * [[VI Europos futbolo čempionatas|1980]] – I etapas * [[VII Europos futbolo čempionatas|1984]] – [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] – ''Neįveikė atrankos'' * [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]] – '''1 vieta''' * [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – I etapas * [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]] – ketvirtfinalis * [[XV Europos futbolo čempionatas|2016]] – [[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – ''Neįveikė atrankos'' == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|pasitraukė atrankos metu}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1994=I etapas| 2010=I etapas| 2014=aštuntfinalis| }} == Garsiausi žaidėjai == * [[Mimis Domazos]] (1959) * [[Mimis Papaioannou]] (1963) * [[Antonis Antoniadis]] (1972) * [[Dimitris Saravakos]] (1982) * [[Nikos Machlas]] (1993) * [[Nikos Dabizas]] (1994) * [[Vassilis Tsiartas]] (1994) * [[Demis Nikolaidis]] (1995) * [[Grigorios Georgatos]] (1996) == Europos čempionai == * [[Antonis Nikopolidis]] * [[Kostas Chalkias]] * [[Fanis Katergiannakis]] * [[Traianos Dellas]] * [[Yannis Goumas]] * [[Yourkas Seitaridis]] * [[Takis Fyssas]] * [[Nikos Dabizas]] * [[Stelios Venetidis]] * [[Michalis Kapsis]] * [[Costas Katsouranis]] * [[Angelos Basinas]] * [[Theodoros Zagorakis]] * [[Pantelis Kafes]] * [[Vassilis Lakis]] * [[Vassilis Tsartas]] * [[Giorgios Georgiadis]] * [[Stelios Giannakopoulos]] * [[Giorgos Karagounis]] * [[Dimitrios Papadopoulos]] * [[Zisis Vryzas]] * [[Angelos Charisteas]] * [[Demis Nikolaidis]] == Nuorodos == {{Commons|Category:Greece national soccer team|no=T}} * [http://www.epo.gr/ Graikijos futbolo federacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=175 Greece national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesg/grk-intres.html Greece - International Matches - Overview] (Rsssf.org) {{Graikijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Graikijos futbolas]] [[Kategorija:Graikijos sporto rinktinės]] 7uzifzkw8ks2s3tgpnqt197g9e3n1h9 0 76112 7798207 7317219 2026-04-03T16:54:04Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798207 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Turkish Football Federation logo.png|150px]]| asociacija=[[Turkijos futbolo federacija]]| reitingas= '''40''' ({{data|2024|4|4}}) | treneris={{flagicon|ITA}} [[Vincenzo Montella]]| rezultatyviausias=[[Hakan Şükür]] (51)| ilgiausiai=[[Rüştü Reçber]] (120)| 1rungtynės={{flagicon|TUR}} Turkija 2:2 [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|Rumunija]] [[Vaizdas:Flag of Romania.svg|20px]]| 1rungtyniųvieta=[[Stambulas]]| 1rungtyniųdata=[[1923]] m. [[spalio 26]] d.| grungtynės={{flagicon|TUR}} Turkija 7:0 {{fut|SYR|2}}| grungtyniųvieta=[[Ankara]]| grungtyniųdata=[[1949]] m. [[lapkričio 20]] d.| grungtynės={{flagicon|TUR}} Turkija 7:0 {{Fut|KOR|2}}| grungtyniųvieta=[[Ženeva]]| grungtyniųdata=[[1954]] m. [[birželio 20]] d.| grungtynės={{flagicon|TUR}} Turkija 7:0 {{Fut|SMR|2}}| grungtyniųvieta=[[Stambulas]]| grungtyniųdata=[[1996]] m. [[lapkričio 10]] d.| brungtynės={{flagicon|TUR}} Turkija 0:8 {{Fut|ENG|2}}| brungtyniųvieta=[[Stambulas]]| brungtyniųdata=[[1984]] m. [[lapkričio 14]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=2| pč1=V|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1954|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=3 vieta| pčgmetai=[[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=5| žčmetai=1996| žčg=pusfinalis| žčgmetai=2008| | pattern_la1 = _tur24h | pattern_b1 = _tur24h | pattern_ra1 = _tur24h | pattern_sh1 = _tur24h | pattern_so1 = _tur24h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _tur24a | pattern_b2 = _tur24a | pattern_ra2 = _tur24a | pattern_sh2 = _tur24a | pattern_so2 = _tur24a | leftarm2 = E10016 | body2 = FF0000 | rightarm2 = E10016 | shorts2 = E10016 | socks2 = E10016 }} [[Vaizdas:AUT vs. TUR 2016-03-29 (001).jpg|thumb|upright=1.5|Turkijos vyrų futbolo rinktinė (2016)]] '''Turkijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Turkija|Turkijos Respublikai]] atstovaujanti futbolo komanda. == Istorija == Rinktinė tik 4 kartus dalyvavo Europos ir 2 kartus pasaulio čempionatuose, tačiau jos sąskaitoje yra pasaulio čempionato bronzos medalis. [[2002]] m. pasaulio čempionate turkai savo grupėje nesunkiai įveikė [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|kinus]], sužaidė lygiosiomis su [[Kosta Rikos vyrų futbolo rinktinė|Kosta Rika]] ir po atkaklios kovos pralaimėjo [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijai]]. Patekusi į kitą etapą, Turkijos rinktinė nugalėjo vienus iš turnyro šeimininkų [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|japonus]] ir po atkaklios kovos [[Senegalo vyrų futbolo rinktinė|Senegalo rinktinę]]. Pusfinalyje vėl nusileido Brazilijai, o kovoje dėl bronzos nugalėjo kitus šeimininkus – [[Pietų Korėjos vyrų futbolo rinktinė|Korėjos rinktinę]]. Turkijos rinktinė skandalingai nepateko į [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio futbolo čempionatą]]. Atrankos grupėje užėmę antrą vietą žaidė su [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarijos rinktine]]. Išvykoje buvo pralaimėta 2-0, o namie švęsta pergalė 4-2 (net 3 įvarčius įmušė [[Tuncay Sanli]]). Tačiau šio rezultato Turkijai nepakako patekti į čempionatą. [[Stambulas|Stambulo]] [[Fenerbahçe Şükrü Saracoğlu Stadium|Şükrü Saracoğlu stadione]] kilo masinės riaušės, kurių metu buvo sužeisti keli šveicarų futbolininkai. Už muštynes rinktinei buvo taikomos sankcijos (namų rungtynės vyko neutraliuose stadionuose). Turkija taip pat laimėjo 3 vietą 2003 m. Konfederacijų taurės turnyre. Turkijos rinktinė, vadovaujama [[Fatih Terim]], įspūdingai pasirodė [[Euro 2008|2008 m. Europos futbolo čempionate]]. Nors pirmąsias varžybas pralaimėjo portugalams (0:2), toliau sekė pergalės. Grupės turnyre turkai itin šlapioje aikštėje įveikė šveicarus (2:1), per paskutines 15 minučių įmušę 3 įvarčius palaužė čekus (3:2). Ketvirtfinalyje susitiko su kroatais, antrojo pratęsimo paskutinėmis sekundėmis išlygino rezultatą (1:1) ir laimėjo baudinių seriją. Turkijos rinktinės atsarginė sudėtis (dauguma komandos lyderių buvo traumuoti ar diskvalifikuoti dėl kortelių) pusfinalyje susitiko su Vokietijos rinktine, ir tik po atkaklios kovos pralaimėjo (2:3). == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] – I etapas * [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] – ketvirtfinalis * [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – pusfinalis * [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[XV Europos futbolo čempionatas|2016]] – I etapas * [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]] – I etapas == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|pasitraukė}}| 1950={{gray_i|įveikė atranką, bet nedalyvavo}}| 1954=I etapas| 1958={{gray_i|pasitraukė}}| 2002=3 vieta|}} == Žymiausi žaidėjai == * [[Alpay Özalan]] (1995–2005) * [[Bülent Korkmaz]] (1990–2005) * [[Burak Yılmaz]] (2006–2022) * [[Emre Belözoğlu]] (2000–2019) * [[Hakan Çalhanoğlu]] (2013–) * [[Hakan Şükür]] (1992–2007) * [[Hasan Şaş]] (1998–2006) * [[İlhan Mansız]] (2001–2003) * [[Rüştü Reçber]] (1994–2012) * [[Yıldıray Baştürk]] (1998–2008) * [[Nihat Kahveci]] (2000–2011) * [[Ümit Özat]] (2000–2005) * [[Tuncay Şanlı]] (2002–2010) == Treneriai == {{div col|3}} <small> * {{flagicon|TUR}} Ali Sami Yen (1923) * {{flagicon|SCO}} Billy Hunter (1924–1926) * {{flagicon|HUN|1920}} [[Béla Tóth]] (1927–1932) * {{flagicon|ENG}} Fred Pagnam (1932) * {{flagicon|IRL}} James Donnelly (1936–1937) * {{flagicon|HUN|1946}} Ignác Molnár (1948, 1960) * {{flagicon|TUR}} Ulvi Yenal (1948) * {{flagicon|ENG}} Pat Molloy (1948–1949, 1950) * {{flagicon|TUR}} Cihat Arman (1949, 1956, 1964, 1970–1971) * {{flagicon|ENG}} Jimmy McCormick (1950–1951) * {{flagicon|TUR}} Rebii Erkal (1951) * {{flagicon|TUR}} Sadri Usuoglu (1952) * {{flagicon|ITA}} [[Sandro Puppo]] (1952–1954, 1960–1962, 1963–1964, 1965, 1965–1966) * {{flagicon|TUR}} Gündüz Kılıç (1954) * {{flagicon|YUG}} [[Žarko Mihajlović]] (1955) * {{flagicon|ITA}} Giovanni Varglien (1955–1956) * {{flagicon|TUR}} [[László Székely]] (1957) * {{flagicon|ITA}} Leandro Remondini (1958–1959) * {{flagicon|TUR}} Şeref Görkey (1962) * {{flagicon|YUG}} Ljubiša Spajić (1962) * {{flagicon|TUR}} Doğan Andaç (1965, 1976) * {{flagicon|TUR}} Adnan Süvari (1966–1969) * {{flagicon|YUG}} Abdullah Gegić (1969) * {{flagicon|ROM|1965}} [[Nicolae Petrescu]] (1971) * {{flagicon|TUR}} Coşkun Özarı (1972–1976, 1982–1984, 1985–1986) * {{flagicon|TUR}} Metin Türel (1977–1978) * {{flagicon|TUR}} Sabri Kiraz (1978–1980) * {{flagicon|TUR}} Özkan Sümer (1980–1981) * {{flagicon|TUR}} Fethi Demircan (1981) * {{flagicon|TUR}} Candan Tarhan (1984) * {{flagicon|TUR}} Yılmaz Gökdel (1984–1985) * {{flagicon|HUN}} Kálmán Mészöly (1985) * {{flagicon|TUR}} [[Mustafa Denizli]] (1987, 1996–2000) * {{flagicon|TUR}} Tınaz Tırpan (1988–1989) * {{flagicon|TUR}} [[Fatih Terim]] (1990, 1993–1996, 2005–2009, 2013–2017) * {{flagicon|GER}} [[Sepp Piontek]] (1990–1993) * {{flagicon|TUR}} [[Şenol Güneş]] (2000–2004, 2019–2021) * {{flagicon|TUR}} Ünal Karaman (2004) * {{flagicon|TUR}} Ersun Yanal (2004–2005) * {{flagicon|TUR}} Oğuz Çetin (2010) * {{flagicon|NED}} [[Guus Hiddink]] (2010–2011) * {{flagicon|TUR}} Abdullah Avcı (2011–2013) * {{flagicon|ROM}} [[Mircea Lucescu]] (2017–2019) * {{flagicon|GER}} [[Stefan Kuntz]] (2021–2023) * {{flagicon|ITA}} [[Vincenzo Montella]] (2023–) {{div col end}} </small> == Nuorodos == * [http://www.tff.org/ Federacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=203 Turkey national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablest/turk-intres.html Turkey - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Turkijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Azijos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Turkijos futbolas]] [[Kategorija:Turkijos sporto rinktinės]] p75c22zxlycu4ijeoy6z2q0dwuqwk8w 0 76119 7798174 7692919 2026-04-03T16:41:50Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798174 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Israel football association new.jpg|100px]]| asociacija=[[Izraelio futbolo asociacija]]| reitingas= '''93''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris= {{vlv|ISR}} [[Ran Ben Shimon]] | rezultatyviausias=[[Mordechai Spiegler]] (33)| ilgiausiai=[[Arik Benado]] (94)| 1rungtynės={{Fut|USA|1}} 3:1 Izraelis {{Flagicon|ISR}}| 1rungtyniųvieta=[[Niujorkas]]| 1rungtyniųdata=[[1948]] m. [[rugsėjo 26]] d.| grungtynės={{Flagicon|ISR}} Izraelis 9:0 [[Taivano vyrų futbolo rinktinė|Taivanas]] [[Vaizdas:Flag of the Republic of China.svg|20px]]| grungtyniųvieta=[[Velingtonas]], [[Naujoji Zelandija]]| grungtyniųdata=[[1988]] m. [[kovo 23]] d.| brungtynės={{Fut|GER|1}} 7:1 Izraelis {{Flagicon|ISR}}| brungtyniųvieta=[[Kaiserslauternas]], [[Vokietija]]| brungtyniųdata=[[2002]] m. [[vasario 13]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=1| pč1=IX|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1970|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=1 etapas| pčgmetai=[[IX pasaulio futbolo čempionatas|1970]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=0| žčmetai=0| žčg=0| žčgmetai=0| | pattern_la1 = _isr22a | pattern_b1 = _isr22a | pattern_ra1 = _isr22a | pattern_sh1 = _ita20A | pattern_so1 = _ita21a | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _isr22h | pattern_b2 = _isr22h | pattern_ra2 = _isr22h | pattern_sh2 = _pumawhite | pattern_so2 = _pumawhite | leftarm2 = 80BFFF | body2 = 80BFFF | rightarm2 = 80BFFF | shorts2 = 80BFFF | socks2 = 80BFFF | pattern_la3 = _pumafinalg21r <!-- _pumaglory22r --> | pattern_b3 = _pumafinalg21r <!-- _pumaglory22r --> <!-- _pumafinalg21rb --> | pattern_name3 = [[Goalkeeper (association football)|GK]] <!-- Goalkeeper --> | pattern_ra3 = _pumafinalg21r <!--_pumaglory22r --> | pattern_sh3 = _pumawhite | pattern_so3 = _pumawhite | leftarm3 = F6090F | body3 = F6090F | rightarm3 = F6090F | shorts3 = f10000 | socks3 = f10000 }} '''Izraelio vyrų futbolo rinktinė''' (iki [[1948]] m. '''Britų Palestinos rinktinė''') – [[Izraelis|Izraeliui]] atstovaujanti futbolo komanda. == Istorija == Izraelio rinktinė, prieš tapdama [[UEFA]] nare, dalyvavo net 4 žemynų (Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos ir Okeanijos) atrankiniuose turnyruose. [[Izraelio futbolo asociacija|Asociacija]] įkurta 1928 m. rugpjūtį britų mandatu, kaip Izraelio-Palestinos futbolo asociacija. 1934–1938 m. dalyvavo Palestinos/Izraelio Valstybės vardu. Tik 1948 m. įsikūrus Izraelio valstybei, atstovauja kaip atskira komanda. Rinktinė tapo Azijos čempione ir dar 3 kartus laimėjo kitų spalvų medalius. [[1970]] m. dalyvavo pasaulio čempionate, tačiau ten iš grupės turyro neišėjo. [[1990]] m. Izraelis atrankoje į pasaulio čempionatą žaidė Okeanijos atrankos turnyre, kur užėmė 1 vietą ir žaidė su Pietų Amerikos komanda – [[Kolumbijos vyrų futbolo rinktinė|Kolumbija]], kurios įveikti nepavyko. == Dalyvavimas Azijos Tautų Taurės turnyre == * 1956–2 vieta * 1960–2 vieta * 1964 – '''1 vieta''' * 1968–3 vieta * nuo 1972 – ''išstojo iš [[AFC]] ir dalyvauja [[UEFA]] organizacijos turnyre'' == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – ''nedalyvavo, nes iki 1994 m. nebuvo pilnateisė UEFA narė'' * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] – [[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – ''neįveikė atrankos'' == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|neįveikė atrankos}} (kaip Palestina)| 1938={{gray_i|neįveikė atrankos}} (kaip Palestina)| 1970=I etapas| }} == Žymiausi žaidėjai == * [[Tal Ben-Haim]] * [[Yossi Benayoun]] * [[Eyal Berkovic]] * [[Avi Cohen]] * [[Gideon Damti]] * [[Shiye Glazer]] * [[Yehosua (Shiye) Feigenbaum]] * [[Yaakov Hodorov]] * [[Uri Malmilian]] * [[Alon Mizrahi]] * [[Eli Ohana]] * [[Avi Ran]] * [[David Primo]] * [[Haim Revivo]] * [[Ronny Rosenthal]] * [[Yisha'ayahu Schvager]] * [[Giora Speigel]] * [[Mordechai Spiegler]] * [[Nahum Stelmach]] * [[Yitzhak Shum]] * [[Yitzhak Visoker]] * [[Yochanan Vollach]] * [[Bonni Ginzburg]] == Nuorodos == * [http://football.org.il/Pages/default.aspx Oficiali Izraelio futbolo asociacijos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171116114341/http://football.org.il/Pages/default.aspx |date=2017-11-16 }} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=210 Israel national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesi/isra-intres-intro.html Israel National Team Archive - Introduction Page] (Rsssf.org) {{Izraelio futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Izraelio futbolas]] [[Kategorija:Azijos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Izraelio sporto rinktinės]] khsdcnnegfirrl05b1nf8h1kot97emg 0 76269 7798159 7576751 2026-04-03T16:34:49Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798159 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Dansk boldspil union logo.svg|180px]]| asociacija=[[Danijos futbolo asociacija|''Dansk Boldspil-Union'']]| reitingas= '''21''' (2024-04-04)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|DEN}} [[Kasper Hjulmand]]| rezultatyviausias=[[Poul Nielsen]] (52)<br>[[Jon Dahl Tomasson]] (52)| ilgiausiai=[[Simon Kjær]] (132)| 1rungtynės={{Flagicon|DEN}} Danija 9:0 [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija B]] {{Flagicon|FRA}}| 1rungtyniųvieta=[[Londonas]], [[Anglija]]| 1rungtyniųdata=[[1908]] m. [[spalio 19]] d.| grungtynės={{Flagicon|DEN}} Danija 17:1 [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija A]] {{Flagicon|FRA}}| grungtyniųvieta=[[Londonas]], [[Anglija]]| grungtyniųdata=[[1908]] m. [[spalio 22]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:Flag of Germany 1933.svg|20px]] [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietija]] 8:0 Danija {{Flagicon|DEN}}| brungtyniųvieta=[[Vroclavas|Breslau]], [[Vokietija]]| brungtyniųdata=[[1937]] m. [[gegužės 16]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=6| pč1=XIII|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1986|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=ketvirtfinalis| pčgmetai=[[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč= 10| žčmetai=[[II Europos futbolo čempionatas|1964]]| žčg=[[File:Gold medal europe.svg|18px]] 1 vieta| žčgmetai=[[IX Europos futbolo čempionatas|1992]]| | pattern_la1 = _den24h | pattern_b1 = _den24h | pattern_ra1 = _den24h | pattern_sh1 = _den24h | pattern_so1 = _den24h | leftarm1 = d70a14 | body1 = d70a14 | rightarm1 = d70a14 | shorts1 = F30101 | socks1 = e90c16 | pattern_la2 = _den24a | pattern_b2 = _den24a | pattern_ra2 = _den24a | pattern_sh2 = _den24a | pattern_so2 = _den24a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = F30101 | socks2 = FFFFFF }} '''Danijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{da|Danmarks fodboldlandshold}}) – [[Danija|Danijos Karalystei]] atstovaujanti futbolo komanda. Reikšmingiausias titulas – [[1992]] m. Europos čempionai. Taip pat danai yra laimėję olimpines žaidynes ([[1906]] m.), [[Konfederacijų taurė|Konfederacijų taurę]] ([[1995]] m.). == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[II Europos futbolo čempionatas|1964]] – 4 vieta * [[III Europos futbolo čempionatas|1968]] – [[VI Europos futbolo čempionatas|1980]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[VII Europos futbolo čempionatas|1984]] – pusfinalis * [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]] – I etapas * [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – '''1 vieta''' {{medalis|1|Eur}} * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] – I etapas * [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] – I etapas * [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]] – ketvirtfinalis * [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]] – I etapas * [[XV Europos futbolo čempionatas|2016]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]] – pusfinalis * [[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – aštuntfinalis == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1962={{gray_i|nedalyvavo}}| 1986=aštuntfinalis| 1998=ketvirtfinalis| 2002=aštuntfinalis| 2010= I etapas| 2018=aštuntfinalis| 2022=I etapas| }} == Garsiausi pastarųjų dešimtmečių žaidėjai == {{div col|3}} * [[Ivan Nielsen]] * [[John Sivebæk]] * [[Michael Laudrup]] * [[Kim Vilfort]] * [[Henrik Andersen]] * [[Lars Olsen]] * [[Flemming Povlsen]] * [[Brian Laudrup]] * [[Peter Schmeichel]] * [[Jan Heintze]] * [[Stig Tøfting]] * [[Ebbe Sand]] * [[Thomas Gravesen]] * [[Jon Dahl Tomasson]] * [[Dennis Rommedahl]] * [[Christian Eriksen]] {{div col end}} == Treneriai == <small> * {{flagicon|ENG}} [[Charles Williams]] (1908–1910 m.) * {{flagicon|DEN}} Axel Andersen Byrval (1913–1915, 1917–1918 m.) * {{flagicon|DEN}} Arne Sørensen (1956–1961 m.) * {{flagicon|DEN}} Poul Petersen (1962–1966 m.) * {{flagicon|AUT}} [[Rudi Strittich]] (1970–1975 m.) * {{flagicon|DEN}} Kurt „Nikkelaj“ Nielsen (1976–1979 m.) * {{flagicon|VDR}} [[Sepp Piontek]] (1979–1990 m.) * {{flagicon|DEN}} [[Richard Møller Nielsen]] (1987–1988, 1990–1996 m.) * {{flagicon|DEN}} [[Bo Johansson]] (1996–2000 m.) * {{flagicon|DEN}} [[Morten Olsen]] (2000–2015 m.) * {{flagicon|DEN}} [[Åge Hareide]] (2016–2020 m.) * {{flagicon|DEN}} [[Kasper Hjulmand]] (2020– m.) </small> == Rungtynės prieš lietuvius == {{football box |bg = #DDFFDD |stack = yes |date = {{data|2025|06|10}} |time = 19:00 CEST |round = Draugiškos rungtynės |score = 5–0 |team1 = {{fut|DEN|1}} |goals1 = [[Mika Biereth]] {{goal|12}} <br /> [[Christian Eriksen]] {{goal|18}} <br /> [[Kasper Dolberg]] {{goal|23}} <br /> [[Rasmus Kristensen]] {{goal|48}} <br /> [[Anders Dreyer]] {{goal|62}} |team2 = {{fut|LTU|1}} |goals2 = |stadium = [[Odensės stadionas]], [[Odensė]], [[Danija]] |attendance = 13 087 |referee = {{vlv|NOR}} Rohit Saggi |report = [https://www.uefa.com/uefanationsleague/friendlies/match/2044974--denmark-vs-lithuania/ UEFA ataskaita] }} * [[2025]] m. [[birželio 10]] d. draugiškose rungtynėse prieš Lietuvą, danai sutriuškino lietuvius rezultatu 5-0.<ref>[https://www.lff.lt/kontrolineje-dvikovoje-vyru-rinktine-neprilygo-danams/ Kontrolinėje dvikovoje vyrų rinktinė neprilygo danams (10 birželio, 2025)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/521798/christianas-eriksenas-lietuviu-raudona-kortele-sugadino-rungtynes sportas.lt naujienos: Christianas Eriksenas: „Lietuvių raudona kortelė sugadino rungtynes“]</ref> ---- == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Danijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.dbu.dk/page.aspx?id=1144 Oficiali rinktinės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081226145353/http://www.dbu.dk/page.aspx?id=1144 |date=2008-12-26 }} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=56 Denmark national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesd/den-intres.html DENMARK - Overview of Official Internationals] (Rsssf.org) {{Danijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Danijos futbolas|Vyrų rinktinė]] [[Kategorija:Danijos sporto rinktinės]] gaa84wcqx8ucsfvaz2mntkjgwub7kci 0 76274 7798194 7317005 2026-04-03T16:49:37Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798194 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Romania football federation.gif|150px]]| asociacija=[[Rumunijos futbolo federacija|Federaţia Română de Fotbal]]| reitingas= '''46''' ({{data|2024|4|4}}) | treneris={{flagicon|ROM}} [[Edward Iordănescu]]| rezultatyviausias=[[Gheorghe Hagi]] (35)| ilgiausiai=[[Dorinel Munteanu]] (134)| 1rungtynės={{flag|YUG|kingdom}} 1:2 Rumunija {{flagicon|ROM}}| 1rungtyniųvieta=[[Belgradas]], [[Jugoslavija]]| 1rungtyniųdata=[[1922]] m. [[birželio 8]] d.| grungtynės={{Flagicon|ROM|1965}} Rumunija 9:0 {{Fut|FIN|2}}| grungtyniųvieta=[[Bukareštas]], [[Rumunija]]| grungtyniųdata=[[1973]] m. [[spalio 14]] d.| brungtynės={{flagicon|HUN}} Vengrija 9:0 Rumunija {{Flagicon|Romania|1948}}| brungtyniųvieta=[[Budapeštas]], [[Vengrija]]| brungtyniųdata=[[1948]] m. [[birželio 6]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=7| pč1=I|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1930|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=ketvirtfinalis| pčgmetai=[[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=6| žčmetai=[[VII Europos futbolo čempionatas|1984]]| žčg=ketvirtfinalis| žčgmetai=[[XI Europos futbolo čempionatas|2000]]| | pattern_la1 = _rou23h | pattern_b1 = _rou23H | pattern_ra1 = _rou23h | pattern_sh1 = _rou23h | pattern_so1 = _rou23h | leftarm1 = FEEE00 | body1 = FEEE00 | rightarm1 = FEEE00 | shorts1 = FEEE00 | socks1 = FEEE00 | pattern_la2 = _rou23a | pattern_b2 = _rou23A | pattern_ra2 = _rou23a | pattern_sh2 = _rou23a | pattern_so2 = _rou23a | leftarm2 = 175eab | body2 = 175eab | rightarm2 = 175eab | shorts2 = 175eab | socks2 = FF0000 | pattern_la3 = _rou23t | pattern_b3 = _rou23T | pattern_ra3 = _rou23t | pattern_sh3 = _rou23t | pattern_so3 = _rou23t | leftarm3 = FFFFFF | body3 = FFFFFF | rightarm3 = FFFFFF | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 0000FF }} '''Rumunijos futbolo rinktinė''' – [[Rumunija|Rumunijos Respublikai]] atstovaujanti futbolo komanda. Tiek pasaulio, tiek Europos čempionatuose aukščiausia pasiekta riba – ketvirtfinalis. Rumunija – viena iš nedaugelio komandų (su [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilija]], [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|Belgija]] ir [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]]), kuri dalyvavo 3 pirmuose (prieškariniuose) pasaulio čempionatuose. == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – [[VI Europos futbolo čempionatas|1980]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[VII Europos futbolo čempionatas|1984]] – I etapas * [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] – I etapas * [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] – ketvirtfinalis * [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – I etapas * [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[XV Europos futbolo čempionatas|2016]] – I etapas * [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021]] – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – aštuntfinalis == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930=I etapas| 1934=I etapas| 1938=I etapas| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1962={{gray_i|pasitraukė}}| 1970=I etapas| 1990=II etapas| 1994=ketvirtfinalis| 1998=II etapas|}} == Svarbiausi žaidėjai == (pastarojo laikotarpio, pagal sužaistų rungtynių sk.) * [[Dorinel Munteanu]] * [[Cosmin Contra]] * [[Bogdan Lobonţ]] * [[Adrian Mutu]] * [[Cristian Chivu]] * [[Ionel Ganea]] * [[Mirel Rădoi]] * [[Florentin Petre]] * [[Răzvan Raţ]] * [[Octavian Popescu]] == Treneriai == Trenerių sąrašas nuo 1922 m.:<ref>{{cite web| url=https://eu-football.info/_managers.php?im=165| title=Romania national team managers| publisher=Eu-football.info| language=en| access-date=19 November 2019| archive-date=3 July 2020| archive-url=https://web.archive.org/web/20200703135430/https://eu-football.info/_managers.php?im=165| url-status=live}}</ref> {{Div col|colwidth=17em}} <small> * {{flagicon|ROU}} [[Teofil Moraru]] (1922–1923) * {{flagicon|ROU}} [[Constantin Rădulescu]] (1923, 1928–1934, 1935–1938) * {{flagicon|ROU}} [[Adrian Suciu]] (1923–1924) * {{flagicon|ROU}} [[Teofil Moraru]] (1924–1928) * {{flagicon|AUT}} [[Josef Uridil]] (1934) * {{flagicon|SCO}} [[Peter Farmer]] (1934–1935) * {{flagicon|ROU}} [[Alexandru Săvulescu]] 1938) * {{flagicon|ROU}} [[Liviu Iuga]] (1938–1939, 1940) * {{flagicon|ROU}} [[Virgil Economu]] (1939–1940, 1941–1942, 1946) * {{flagicon|ROU}} [[Ion Lăpușneanu]] (1942) * {{flagicon|ROU}} [[Emerich Vogl]] (1943, 1947, 1948, 1949, 1950–1952) * {{flagicon|ROU}} [[Coloman Braun-Bogdan]] (1945) * {{flagicon|ROU}} [[Colea Vâlcov]] (1947) * {{flagicon|ROU}} [[Francisc Ronnay]] (1947) * {{flagicon|ROU|1948}} [[Colea Vâlcov]] (1948, 1949) * {{flagicon|ROU|1948}} [[Petre Steinbach]] (1948) * {{flagicon|ROU|1948}} [[Iuliu Baratky]] (1948) * {{flagicon|ROU|1948}} [[Ion Mihăilescu]] (1949) * {{flagicon|ROU|1948}} [[Gheorghe Albu]] (1950) * {{flagicon|ROU|1948}} [[Volodea Vâlcov]] (1950) * {{flagicon|ROU|1952}} [[Gheorghe Popescu]] (1951–1953, 1954–1955, 1961, 1962) * {{flagicon|ROU|1952}} [[Ștefan Dobay]] (1953–1954) * {{flagicon|ROU|1952}} [[Augustin Botescu]] (1958–1960) * {{flagicon|ROU|1952}} [[Constantin Teașcă]] (1962, 1967) * {{flagicon|ROU|1952}} [[Silviu Ploeșteanu]] (1962–1963) * {{flagicon|ROU|1965}} [[Ilie Oană]] (1965–1966, 1967) * {{flagicon|ROU|1965}} [[Bazil Marian]] (1967) * {{flagicon|ROU|1965}} [[Angelo Niculescu]] (1967–1971, 1972) * {{flagicon|ROU|1965}} [[Gheorghe Ola]] (1972) * {{flagicon|ROU|1965}} [[Valentin Stănescu]] (1973–1975, 1980–1981) * {{flagicon|ROU|1965}} [[Cornel Drăgușin]] (1975) * {{flagicon|ROU|1965}} [[Ștefan Kovács]] (1976–1979, 1980) * {{flagicon|ROU|1965}} [[Florin Halagian]] (1979) * {{flagicon|ROU|1965}} [[Constantin Cernăianu]] (1979) * {{flagicon|ROU|1965}} [[Mircea Lucescu]] (1981–1986) * {{flagicon|ROU|1965}} [[Emerich Jenei]] (1986–1990) * {{flagicon|ROU}} [[Gheorghe Constantin]] (1990) * {{flagicon|ROU}} [[Mircea Rădulescu]] (1990–1992) * {{flagicon|ROU}} [[Cornel Dinu]] (1992–1993) * {{flagicon|ROU}} [[Anghel Iordănescu]] (1993–1998, 2001–2004, 2014–2016) * {{flagicon|ROU}} [[Victor Pițurcă]] (1998–1999) * {{flagicon|ROU}} [[Emerich Jenei]] (2000) * {{flagicon|ROU}} [[Ladislau Bölöni]] (2000–2001) * {{flagicon|ROU}} [[Gheorghe Hagi]] (2001) * {{flagicon|ROU}} [[Victor Pițurcă]] (2005–2009, 2011–2014) * {{flagicon|ROU}} [[Răzvan Lucescu]] (2009–2011) * {{flagicon|GER}} [[Christoph Daum]] (2016–2017) * {{flagicon|ROU}} [[Cosmin Contra]] (2017–2019) * {{flagicon|ROU}} [[Mirel Rădoi]] (2019–2021) * {{flagicon|ROU}} [[Edward Iordănescu]] (2022–) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Rumunijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.romaniansoccer.ro/national_team/national_team.shtml Rinktinės svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=165 Romania national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesr/roem-intres-new.html Romania - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Rumunijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Rumunijos futbolas]] [[Kategorija:Rumunijos sporto rinktinės]] fiorz9r1d225rvtxdpj2c25yw4t2394 0 76646 7798173 7315412 2026-04-03T16:41:29Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798173 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Iceland FA.gif|100px]]| asociacija=[[Islandijos futbolo asociacija|Knattspyrnusamband Íslands]]| reitingas= '''41''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{flagicon|ISL}} [[Heimir Hallgrímsson]]| rezultatyviausias=[[Eiður Guðjohnsen]] (26)| ilgiausiai=[[Rúnar Kristinsson]] (104)| 1rungtynės={{flagicon|ISL}} Islandija 0:3 {{Fut|DEN|2}}| 1rungtyniųvieta=[[Reikjavikas]]| 1rungtyniųdata=[[1946]] m. [[liepos 17]] d.| grungtynės={{flagicon|ISL}} Islandija 9:0 {{Fut|FRO|2}}| grungtyniųvieta=[[Keflavikas]], [[Islandija]]| grungtyniųdata=[[1985]] m. [[liepos 10]] d.| brungtynės={{Fut|DEN|1}} 14:2 Islandija {{Flagicon|ISL}}| brungtyniųvieta=[[Kopenhaga]]| brungtyniųdata=[[1967]] m. [[rugpjūčio 23]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=1| pč1=XXI|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=2018|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=I etapas| pčgmetai= 2018| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=1| žčmetai=2016| žčg=ketvirtfinalis| žčgmetai=| |pattern_la1=_ijsland16h|pattern_b1=_ksi17h|pattern_ra1=_ijsland16h|pattern_sh1=|pattern_so1=_ijsland16h |leftarm1=0B29F6|body1=0B29F6|rightarm1=0B29F6|shorts1=0B29F6|socks1=0B29F6 |pattern_la2=_ijsland16a|pattern_b2=_ksi17a|pattern_ra2=_ijsland16a|pattern_sh2=|pattern_so2=_ijsland16a |leftarm2=FFFFFF|body2=ffffff|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF }} '''Islandijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Islandija]]i atstovaujanti futbolo komanda. Ilgą laiką tai buvo viena silpnesnių Europos komandų, niekad nepasiekdavusi didesnių pergalių, bei neįveikdavusi atrankų į Europos ir pasaulio čempionatus. Tačiau XXI a. pr. Islandijos rinktinės rezultatai ėmė sparčiai gerėti – komandai nedaug pritrūko iki patekimo į 2014 m. pasaulio čempionatą – grupėje užėmę 2 vietą, islandai papildomoje atrankoje pralaimėjo kroatams. [[2016]] m. pirmą kartą istorijoje pateko į išplėstą [[XV Europos futbolo čempionatas|Europos futbolo čempionatą]], savo grupėje aplenkdami Nyderlandus ir Turkija. Čempionate Islandija nužengė iki ketvirtfinalio (aštuntfinalyje nugalėjo Angliją). [[2017]] m. pabaigoje sėkmingai įveikę [[2018 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|atranką]] Islandijos futbolininkai pateko į [[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018 m. pasaulio futbolo čempionatą]] ir tapo mažiausia gyventojų skaičiumi šalimi, dalyvaujančia pasaulio čempionate. == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – ''nedalyvavo'' * [[II Europos futbolo čempionatas|1964]] – ''neįveikė atrankos'' * [[III Europos futbolo čempionatas|1968]] – ''nedalyvavo'' * [[IV Europos futbolo čempionatas|1972]] – ''nedalyvavo'' * [[V Europos futbolo čempionatas|1976]]–[[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]] – ''neįveikė atrankos'' * [[XV Europos futbolo čempionatas|2016]] – ketvirtfinalis * [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]]–[[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – ''neįveikė atrankos'' == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954={{gray_i|dalyvavimą uždraudė FIFA}}| 1962={{gray_i|nedalyvavo}}| 1966={{gray_i|nedalyvavo}}| 1970={{gray_i|nedalyvavo}}| 2018= I etapas| }} == Žymiausi žaidėjai == * [[Albert Guðmundsson]] * [[Arnór Guðjohnsen]] * [[Ásgeir Sigurvinsson]] * [[Eiður Smári Guðjohnsen]] * [[Heiðar Helguson]] * [[Guðni Bergsson]] * [[Hermann Hreiðarsson]] * [[Ríkharður Jónsson]] * [[Rúnar Kristinsson]] * [[Aron Gunnarsson]] * [[Gylfi Sigurðsson]] == Nuorodos == * [http://www.ksi.is/english/ Asociacijos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080327090315/http://www.ksi.is/english |date=2008-03-27 }} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=103 Iceland national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesi/ijs-intres.html International matches of Iceland] (Rsssf.org) {{Islandijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Islandijos futbolas]] [[Kategorija:Islandijos sporto rinktinės]] ksrjzg2r0bqdk8b10iaresee1xv2fk7 0 82912 7798153 7309971 2026-04-03T16:31:52Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798153 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Belarus football federation.png|150px]]| asociacija=[[Baltarusijos futbolo federacija|Беларуская Фэдэрацыя Футбола]]| reitingas= '''87''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{flagicon|BLR}} [[Michailas Markelis]]| rezultatyviausias=[[Maksimas Romaščenka]] (20)| ilgiausiai=[[Aliaksandr Kulchiy|Aliaksandras Kulčis]] (102)| 1rungtynės={{Fut|LTU|1}} 1:1 Baltarusija [[Vaizdas:Flag_of_Belarus_(1918,_1991-1995).svg|20px]]| 1rungtyniųvieta=[[Vilnius]], [[Lietuva]]| 1rungtyniųdata=[[1992]] m. [[liepos 20]] d.| grungtynės={{Flagicon|BLR}} Baltarusija 5:0 {{Fut|LTU|2}}| grungtyniųvieta=[[Minskas]], [[Baltarusija]]| grungtyniųdata=[[1998]] m. [[birželio 7]] d.| g2rungtynės={{Flagicon|BLR}} Baltarusija 6:1 {{Fut|TJK|2}}| g2rungtyniųvieta=[[Borisovas]], [[Baltarusija]]| g2rungtyniųdata=[[2014]] m. [[rugsėjo 4]] d.| g3rungtynės={{Flagicon|BLR}} Baltarusija 6:1 {{Fut|SMR|2}}| g3rungtyniųvieta=[[Minskas]], [[Baltarusija]]| g3rungtyniųdata=[[2018]] m. [[rugsėjo 8]] d.| brungtynės={{Fut|BEL|1}} 8:0 Baltarusija {{Flagicon|BLR}}| brungtyniųvieta=[[Leuvenas]], [[Belgija]]| brungtyniųdata=[[2021]] m. [[kovo 30]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| | pattern_la1 = _blr20h | pattern_b1 = _blr20h | pattern_ra1 = _blr20h | pattern_sh1 = _blr20h | pattern_so1 = _blr20h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _blr20a | pattern_b2 = _blr20a | pattern_ra2 = _blr20a | pattern_sh2 = _blr20a | pattern_so2 = _whitetop | leftarm2 = EE0000 | body2 = EE0000 | rightarm2 = EE0000 | shorts2 = EE0000 | socks2 = EE0000 }} '''Baltarusijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Baltarusija|Baltarusijos Respublikai]] atstovaujanti [[futbolas|futbolo]] komanda, kontroliuojama Baltarusijos futbolo federacijos. Susikūrė [[1992]] m., po [[SSRS]] žlugimo. Iki tol Baltarusijos žaidėjai žaidė [[Tarybų Sąjungos vyrų futbolo rinktinė|SSRS rinktinėje]]. Nedalyvavo jokiame stambiame tarptautiniame turnyre. == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1962]]-[[IX Europos futbolo čempionatas|1992]] – ''nedalyvavo, nes buvo SSRS sudėtyje'' * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]]-[[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – ''neįveikė atrankos'' == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == * [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]]-[[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]] – ''nedalyvavo, nes buvo SSRS sudėtyje'' * [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]]-[[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022]] – ''neįveikė atrankos'' == Žymiausi žaidėjai == * [[Sergėjus Aleinikovas]] * [[Valentinas Belkevičius]] * [[Sergėjus Gurenka]] * [[Aleksandras Hlebas]] * [[Vitalijus Kutuzovas]] * [[Maksimas Romaščenka]] == Nuorodos == {{Commons|Category:Belarus national soccer team|no=T}} * [http://www.bff.by/ Oficiali svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=36 Belarus national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesw/witr-intres.html Belarus - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Baltarusijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Baltarusijos futbolas]] [[Kategorija:Baltarusijos sporto rinktinės]] 0590s6gaxqpgv080dy5tqd5eq1ed5m8 0 94835 7798321 7156197 2026-04-04T07:32:27Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798321 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Strumbagalvė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.277 |long = 23.359 |sav = Lazdijų rajono savivaldybė |sen = Būdviečio seniūnija |gyv = 79 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Strum̃bagalvė|Strum̃bagalvės|Strum̃bagalvei|Strum̃bagalvę|Strum̃bagalve|Strum̃bagalvėje|š=2002}} |istpav= {{pl|Strumbogłów, Strombogłowa}} }} '''Strumbagalvė''' – kaimas [[Lazdijų rajono savivaldybė]]je, 3 km į pietvakarius nuo [[Aštrioji Kirsna|Aštriosios Kirsnos]], prie [[Strumbagalvė (upė)|tokio pat pavadinimo]] Kirsnos intako. Seniūnaitijos centras. Keliai į [[Būdvietis|Būdvietį]], [[Papartėliai|Papartėlius]], [[Bielėnai|Bielėnus]]. == Etimologija == Kaimo pavadinimas kildinamas nuo ''*Stumbragalvė'' (t. y., „stumbro galva“). Upelio vardas atsiradęs nuo kaimo vardo.<ref>{{LHEŽ|317}}</ref> == Istorija == 1827 m. kaimą sudarė dvi dalys po 12 ūkių.<ref name="MLTE" /> XIX a. pab. kaimas pateko į Kalvarijos apskrities Rudaminos valsčių ir parapiją.<ref>{{SGKP|11|419|Strumbogłów}}</ref> Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė [[Dainavos apygarda|Dainavos apygardos]], Šarūno partizanų rinktinės partizanai. 1951 m. įkurta pradinė mokykla. LTSR laikais buvo kolūkio gyvenvietė.<ref name="MLTE" /> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=450|inc=100|incmin=50 |1827|276 |1880|322 |1888|442|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1923|319|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|246|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|207|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|319||Strumbagalvė}}</ref> |1979|165|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|116|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|121|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2011|101|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|79|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lazdijų rajono savivaldybės gyvenvietės]] dyr6g0fhnig18f899ahycykt2ikih0d 10 95092 7798234 7386289 2026-04-03T17:27:44Z CD 677 7798234 wikitext text/x-wiki {| align="right" cellpadding="3" cellspacing="0" width="270px" style="margin-bottom: 0.5em; margin-left: 1em; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 95%;" |- align=center | colspan=2 align=center | {{{img}}} |- style=background:#efefef |----- bgcolor="#FFFFFF" valign="top" |- style=background:#efefef ! colspan=2 |Asociacija |- align=center | colspan=2 | {{{asociacija}}} |- style=background:#efefef ! colspan=2 |Daugiausiai įvarčių įmušė |- align=center | colspan=2 | {{{rezultatyviausias}}} |- style=background:#efefef ! colspan=2 |Daugiausia rungtynių žaidė |- align=center | colspan=2 | {{{ilgiausiai}}} |- |class="toccolours" style="background: #ffffff;" colspan="2"| {| style="width:100%; text-align:center;" |{{Football kit | pattern_la = {{{pattern_la1|}}} | pattern_b = {{{pattern_b1|_unknown}}} | pattern_ra = {{{pattern_ra1|}}} | leftarm = {{{leftarm1|}}} | body = {{{body1|}}} | rightarm = {{{rightarm1|}}} | shorts = {{{shorts1|}}} | socks = {{{socks1|}}} | title = Apranga namuose }} |{{Football kit | pattern_la = {{{pattern_la2|}}} | pattern_b = {{{pattern_b2|_unknown}}} | pattern_ra = {{{pattern_ra2|}}} | leftarm = {{{leftarm2|}}} | body = {{{body2|}}} | rightarm = {{{rightarm2|}}} | shorts = {{{shorts2|}}} | socks = {{{socks2|}}} | title = Apranga svečiuose }} |} |- style=background:#efefef ! colspan=2 |Pirmosios varžybos |- align=center | colspan=2 | {{{1rungtynės}}} <br/>({{{1rungtyniųvieta}}}; {{{1rungtyniųdata}}}) |- style=background:#efefef ! colspan=2 |Paskutinės varžybos |- align=center | colspan=2 | {{{prungtynės}}} <br/>({{{prungtyniųvieta}}}; {{{prungtyniųdata}}}) |- style=background:#efefef ! colspan=2 |Sėkmingiausios varžybos |- align=center | colspan=2 | {{{grungtynės}}} <br/>({{{grungtyniųvieta}}}; {{{grungtyniųdata}}}) |- style=background:#efefef ! colspan=2 |Skaudžiausias pralaimėjimas |- align=center | colspan=2 | {{{brungtynės}}} <br/>({{{brungtyniųvieta}}}; {{{brungtyniųdata}}}) {{#if:{{{b2rungtynės|}}}|<br/>{{{b2rungtynės}}} <br/>({{{b2rungtyniųvieta}}}; {{{b2rungtyniųdata}}})|}} |- style=background:#efefef ! colspan=2 |[[Pasaulio futbolo čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |- align=center | colspan=2 | {{ #ifeq:{{{pč}}}|0|nedalyvavo|''Dalyvauta'': {{{pč}}} (''Pirmas kartas'': [[{{{pč1}}} pasaulio futbolo čempionatas|{{{pč1m}}}]])<br> ''Geriausi rezultatai'': {{{pčg}}}, {{{pčgmetai}}} }} |- style=background:#efefef ! colspan=2 | {{{žemynoč}}} |- align=center | colspan=2 | {{ #ifeq:{{{žč}}}|0|nedalyvavo|''Dalyvauta'': {{{žč}}} (''Pirmas kartas'': {{{žčmetai}}})<br> ''Geriausi rezultatai'': {{{žčg}}}, {{{žčgmetai}}} }} |}<noinclude>[[Kategorija:Futbolo rinktinių šablonai]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės|*]] </noinclude> eunyf0w3ugai3nyng67oqm5u0bsvmr1 0 101484 7798243 7536799 2026-04-03T17:34:10Z Homo ergaster 10314 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798243 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Juozas Gediminas Baranauskas | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1935|03|30|}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirė = {{Mirė|2021|07|02|1935|03|30}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = [[Antakalnio kapinės]]e<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1446944/menininku-kalnelyje-palaidotas-pirmasis-televizijos-diktorius-juozas-baranauskas Menininkų kalnelyje palaidotas pirmasis televizijos diktorius Juozas Baranauskas]. lrt.lt. 2021-07-10. Nuoroda tikrinta 2021-11-16.</ref> | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = Stanislava | vaikai = Evaldas, Erika <!-- Veikla --> | veikla = teisininkas, pirmasis [[Lietuvos televizija|Lietuvos televizijos]] diktorius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1959]] m. [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Gediminas Baranauskas''' ([[1935]] m. [[kovo 30]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2021]] m. [[liepos 2]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])<ref name = "vle">{{VLE|II|632|[[Domas Šniukas]]|[https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-gediminas-baranauskas/ Juozas Gediminas Baranauskas]}}</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1444404/mire-pirmasis-lrt-televizijos-diktorius-juozas-baranauskas „Mirė pirmasis LRT TELEVIZIJOS diktorius Juozas Baranauskas“], lrt.lt. 2021-07-02. Nuoroda tikrinta 2021-07-02.</ref> – teisininkas, pirmasis [[Lietuvos televizija|Lietuvos televizijos]] diktorius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. == Biografija == [[1954]] m. įstojo į [[VU|Vilniaus universiteto]] [[Teisė]]s fakultetą. Studijuodamas antrame kurse laimėjo [[Lietuvos radijas|Lietuvos radijo]] diktorių, o [[1957]] m. ir Televizijos diktorių konkursą. Lietuvos televizijoje dirbo nuo pirmosios jos laidos [[1957]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1991]] m. [[1991]]–[[1992]] m. Baltijos biržos prezidento padėjėjas. [[1992]]–[[1996]] m. [[1992-1996 m. Seimas|Seimo]] narys. [[1996]]–[[2004]] m. Aukščiausiojo Teismo vyr. konsultantas.<ref name = "vle">{{VLE|II|632|[[Domas Šniukas]]|[https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-gediminas-baranauskas/ Juozas Gediminas Baranauskas]}}</ref><ref>https://www.alfa.lt/straipsnis/10236465/juozas-baranauskas-naktimis-sapnuoju-televizija</ref> Urna su velionio palaikais palaidota Vilniaus Antakalnio kapinių „Menininkų kalnelyje“. Žmona Stanislava. Vaikai Evaldas, Erika. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Baranauskas, Juozas Gediminas}} [[Kategorija:Lietuvos teisininkai]] [[Kategorija:Lietuvos televizijos pranešėjai]] [[Kategorija:Seimo nariai]] kd9zxb91jlmlxb99f3a9euy5bvu9j2y 0 104338 7798189 7721251 2026-04-03T16:47:59Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798189 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Northern ireland national football team logo.jpg|150px]]| asociacija=[[Šiaurės Airijos futbolo asociacija|Irish Football Association]]| reitingas= '''38''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris=[[Vaizdas:Flag of Northern Ireland.svg|20px]] [[Michael O'Neill]]| rezultatyviausias=[[David Healy]] (36)| ilgiausiai=[[Pat Jennings]] (119)| 1rungtynės=[[Vaizdas:St Patrick's saltire.svg|20px]] Airija 0:13 {{Fut|ENG|2}}| 1rungtyniųvieta=[[Belfastas]]| 1rungtyniųdata=[[1882]] m. [[vasario 18]] d.| grungtynės=[[Vaizdas:St Patrick's saltire.svg|20px]] Airija 7:0 {{Fut|WAL|2}}| grungtyniųvieta=[[Belfastas]]| grungtyniųdata=[[1930]] m. [[vasario 1]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:St Patrick's saltire.svg|20px]] Airija 0:13 {{Fut|ENG|2}}| brungtyniųvieta=[[Belfastas]]| brungtyniųdata=[[1882]] m. [[vasario 18]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=3| pč1=VI|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1958|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=ketvirtfinalis| pčgmetai=1958, 1982| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos čempionatas| žč=1| žčmetai=2016| žčg=aštuntfinalis| žčgmetai=[[Euro 2016|2016]]| | pattern_la1=_nier16h|pattern_b1=_nir2016home|pattern_ra1=_nier16h|pattern_sh1=_adidasonwhite|pattern_so1=_nier16h | leftarm1=082052|body1=4AA02C|rightarm1=082052|shorts1=082052|socks1=00924A | pattern_la2=_nier16a|pattern_b2=_nir2016away|pattern_ra2=_nier16a|pattern_sh2=_adidaswhite|pattern_so2=_nier16a | leftarm2=00924A|body2=00924A|rightarm2=00924A|shorts2=00924A|socks2=FFFFFF }} '''Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Šiaurės Airija]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo rinktinė, kontroliuojama [[Šiaurės Airijos futbolo asociacija|Šiaurės Airijos futbolo asociacijos]]. Iki 1921 m., kai visa [[Airija (sala)|Airija]] priklausė [[JK]], buvo bendra Airijos futbolo rinktinė. [[Airija|Airijos respublikai]] atsiskyrus, sukūrė savo [[Airijos vyrų futbolo rinktinė|futbolo rinktinę]], bei asociaciją. Šiaurės Airija dalyvavo pasaulio futbolo čempionate 3 kartus, o 1958 m. ir 1982 m. pasiekė ketvirtfinalį. 2016 m. debiutavo Europos futbolo čempionate, kur pasiekė aštuntfinalį. == Dalyvavimas Pasaulio čempionatuose == * [[1930 m. pasaulio futbolo čempionatas|1930]] – [[1938 m. pasaulio futbolo čempionatas|1938]] – ''nedalyvavo'' * [[1950 m. pasaulio futbolo čempionatas|1950]] – ''neįveikė atrankos'' * [[1954 m. pasaulio futbolo čempionatas|1954]] – ''neįveikė atrankos'' * [[1958 m. pasaulio futbolo čempionatas|1958]] – ketvirtfinalis * [[1962 pasaulio futbolo čempionatas|1962]] – [[1978 m. pasaulio futbolo čempionatas|1978]] – ''neįveikė atrankos'' * [[1982 m. pasaulio futbolo čempionatas|1982]] – ketvirtfinalis * [[1986 m. pasaulio futbolo čempionatas|1986]] – I etapas * [[1990 m. pasaulio futbolo čempionatas|1990]] – [[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|2014]] – ''neįveikė atrankos'' == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – ''nedalyvavo'' * [[II Europos futbolo čempionatas|1964]] – [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]] – ''neįveikė atrankos'' * [[XV Europos futbolo čempionatas|2016]] – aštuntfinalis * [[Euro 2020|2020]]–[[Euro 2024|2024]]  – ''neįveikė atrankos'' == Žymesni žaidėjai == *[[George Best]] (1964–1977) *[[Danny Blanchflower]] (1949–1963) *[[Roy Carroll]] (1997–) *[[Steven Davis]] (2005–) *[[Mal Donaghy]] (1980–1994) *[[Keith Gillespie]] (1994–2008) *[[David Healy]] (2000–2013) *[[Aaron Hughes]] (1998–) *[[Pat Jennings]] (1964–1986) *[[Kyle Lafferty]] (2006–) == Treneriai == * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Peter Doherty (futbolininkas)|Peter Doherty]] (1951–1962) * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Bertie Peacock]] (1962–1967) * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Billy Bingham]] (1967–1971) * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Terry Neill]] (1971–1975) * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Dave Clements]] (1975–1976) * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Danny Blanchflower]] (1976–1979) * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Billy Bingham]] (1980–1994) * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Bryan Hamilton]] (1994–1998) * {{flagicon|England}} [[Lawrie McMenemy]] (1998–1999) * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Sammy McIlroy]] (2000–2003) * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Lawrie Sanchez]] (2004–2007) * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Nigel Worthington]] (2007–2011) * {{flagicon|Northern Ireland}} [[Michael O'Neill]] (2011–dabar) == Nuorodos == {{commonscat|Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.irishfa.com/ Oficiali asociacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=148 Northern Ireland national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesn/nil-intres.html (Northern) Ireland - International Results] (Rsssf.org) {{Šiaurės Airijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Šiaurės Airijos sporto rinktinės]] [[Kategorija:Šiaurės Airijos futbolas]] d8hvtm6twpg9b3o15xwnj2xrxms7ry8 0 104613 7798348 7797782 2026-04-04T10:26:06Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7798348 wikitext text/x-wiki {{tvarkomas}} {{fc-info |clubname = Visagino „Interas“ |image = [[File:FC Interas 2026.jpg|150px]] |fullname = VšĮ Visagino futbolo centras |founded = [[1979]] m. |ground = [[Visagino centrinis stadionas]] |capacity = 3000 |chairman = [[Ivan Švabovič]] |manager = [[Jonas Petrauskas (1979)|Jonas Petrauskas]] |league = [[LFF II lyga]], (B divizionas) |season = |position = |pattern_la1=|pattern_b1=_thinwhitesides|pattern_ra1=| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=000000|socks1=FFFFFF| pattern_la2=|pattern_b2=_thinwhitesides|pattern_ra2=| leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=FF0000|socks2=FF0000| }} '''Visagino „Interas“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Visaginas|Visagino]], gyvavęs 1979–2007 m. Bandytas atgaivinti 2010 ir 2014 m. Dar kartą atkurtas 2026 m. „Visagino futbolo centro“ iniciatyva, su savivaldybės bei veteranų palaikymu.<ref>https://www.uaff.lt/2026/03/20/pristatytas-atgimstantis-legendinis-visagino-fc-interas/</ref> == Istorija == === 1979–1989 m. === === 1990–2007 m. === [[Lietuvos futbolas 2006 m.|2006 m.]] sezone užėmęs 8 vietą [[LFF I lyga|I lygoje]] ir tapęs antrąja komanda, pretenduojančia į A lygą (kitos komandos nepretendavo, kadangi aukštesnes vietas užėmė 2006 m. I lygoje dar žaidę A lygos komandų dublerių klubai). „Interas“ tuomet žaidė pereinamąsias rungtynes su 9-ąją vietą A lygoje užėmusia [[FK Šilutė]]s komanda, abejos rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1, o po 11 m baudinių pergalę rezultatu 4:3 šventė Visagino komanda. Klubas įvykdė [[Lietuvos futbolo federacija|LFF]] licencijavimo komisijos keliamus reikalavimus ir 2007 metų sezone žaidė [[A Lyga|A lygoje]]. Tačiau Visagino miesto stadionas neatitiko LFF reikalavimų, komandos vadovybė kaip alternatyvą pasirinko Vilniaus [[Žalgirio stadionas (Vilnius)|„Žalgirio“ stadioną]]. [[Lietuvos futbolas 2007 m.|2007 m. sezone]] A lygoje užėmė paskutiniąją 10 vietą. === 2008–2009 m. === [[LFF]] nusprendė neleisti klubui 2008 m. dalyvauti A lygos varžybose. Klubas tais metais nežaidė jokioje lygoje, tačiau [[2008]]–[[2009]] m. susibūrę komandos veteranai ėmė žaisti III lygos Utenos zonoje. Imtas vartoti „Intero veteranų“ pavadinimas. === 2010 m. === === 2014 m. === === 2026 m. === VšĮ Visagino futbolo centras, reg. 2021 m.<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/visagino_futbolo_centras/juridinis-asmuo/</ref> {{fkp|1979|Sniečkaus Interas|1992|Visagino Interas–AE|2006|FK Interas|2008|žr. [[FK Inter veteranai Visaginas|FK Intero veteranai]]|2010|Interas–AE|2026|FC Interas}} == Emblemos == <gallery> Interas-AE.png | Apie 1995 m. Visagino_interas.svg | Apie 2000 m. InterasAE.gif | 2007 m. BFA Visaginas logo.png | Visagino futbolo centro logotipas iki 2026 m. FC Interas 2026.jpg | 2026 m. </gallery> == Pasiekimai == {{LTUfl|1994|2007|4|10 (2007 m.)}} == Sezonai == {{fs1|LTU|1|1990}} {{fs2|LTU|1990|II (Rytai)|2|—}} {{fs2|LTU|1991|II|8|—}} {{fs2|LTU|1991–1992|II|9|1/8 f.}} {{fs2|LTU|1992–1993|II|8|1/8 f.}} {{fs2|LTU|1993–1994|II|2|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1994–1995|I|12|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1995–1996|II|2|1/8 f.}} {{fs2|LTU|1996–1997|I|14|1/8 f.}} {{fs2|LTU|1997–1998|I|14|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1998–1999|II|5|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1999–2000|II|5|—}} {{fs1|LTU|2|2000}} {{fs2|LTU|2000–2001|II|11|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2001–2002|II|7|—}} {{fs2|LTU|2002–2003|II|14|—}} {{fs2|LTU|2003|III (Rytai)|3|—}} {{fs2|LTU|2004|III (Pietūs)|2|—}} {{fs2|LTU|2005|III (Pietūs)|2|—}} {{fs2|LTU|2006|II|8|—}} {{fs2|LTU|2007–2008|I|10|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2008–2009|IV (Utena)|3|—}} {{fs2|LTU|2009–2010|IV (Utena)|2|—}} {{fs2|LTU|2010–2011|IV (Utena)|2|}} {{fs2|LTU|2014–2015|III (Pietūs)|10|—}} {{fs2|LTU|2015–2016|III (Pietūs)|6|—}} |} |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|3|28}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no=1 |nat=LTU|pos=GK|name=Danielius Vaitkevičius}} {{Fs player|no=16 |nat=LTU|pos=GK|name=Aleksandr Koroliov}} {{Fs player|no=3 |nat=LTU|pos=DF|name=Žilvinas Macijauskas}} {{Fs player|no=13 |nat=LTU|pos=DF|name=Nerijus Zinkevičius}} {{Fs player|no=21 |nat=LTU|pos=DF|name=Stanislav Pajas}} {{Fs player|no=41 |nat=LTU|pos=DF|name=Danila Ralik}} {{Fs player|no=55 |nat=LTU|pos=DF|name=Aronas Bucevičius}} {{Fs player|no=69 |nat=LTU|pos=DF|name=Gordej Zubkov}} {{Fs player|no=7 |nat=LTU|pos=MF|name=Artiom Višnevskij}} {{Fs player|no=12 |nat=UKR|pos=MF|name=Daniil Poberezhnyi}} {{Fs player|no=14 |nat=LTU|pos=MF|name=Jegor Provalskij}} {{Fs player|no=17 |nat=LTU|pos=MF|name=Ilja Prokopenko|other=kapitonas}} {{Fs player|no=19 |nat=LTU|pos=MF|name=Fabian Rubizov}} {{Fs player|no=22 |nat=LTU|pos=MF|name=Artiom Rutkovskij}} {{Fs player|no=52 |nat=LTU|pos=MF|name=Maksim Markun}} {{Fs player|no=77 |nat=LTU|pos=MF|name=Jegor Loginov}} {{Fs player|no=89 |nat=LTU|pos=MF|name=Sergej Androsiuk}} {{Fs player|no=9 |nat=GER|pos=FW|name=Ben Weibert}} {{Fs end}} === Dubleriai === {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|1998–1999|IV (Utena)|4|—}} {{fs2|LTU|1999|III (Rytai)|8|—}} {{fs2|LTU|2007|I (dubleriai)|10|—}} |} == Treneriai == * [[Ivan Švabovič]], 2007 m * [[Virginijus Bukauskas]], ? * [[Jonas Petrauskas (1979)|Jonas Petrauskas]], 2026 m. == Nuorodos == * http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=10 [[Kategorija:Visagino futbolo klubai|Interas Visaginas]] cabhfn2r3ua109nuycxng2wwysg5w2q 0 104924 7798151 7664765 2026-04-03T16:31:11Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798151 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Austria national football team badge.png|100px]]| asociacija=[[Austrijos futbolo asociacija|Österreichischer Fußball-Bund]]| reitingas= '''22''' ({{data|2025|9|18}}) | treneris={{flagicon|GER}} [[Ralf Rangnick]]| rezultatyviausias=[[Marko Arnautović]] (45)| ilgiausiai=[[Marko Arnautović]] (127)| 1rungtynės=[[Vaizdas:Flag of the Habsburg Monarchy.svg|20px]] Austrija 5:0 {{fut|HUN|2}} | 1rungtyniųvieta=[[Viena]]| 1rungtyniųdata=[[1902]] m. [[spalio 12]] d.| grungtynės={{flagicon|AUT}} Austrija 10:0 {{Fut|SMR|2}}| grungtyniųvieta=[[Viena]]| grungtyniųdata=[[2025]] m. [[spalio 9]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:Flag of the Habsburg Monarchy.svg|20px]] Austrija 1:11 {{Fut|ENG|2}}| brungtyniųvieta=[[Viena]]| brungtyniųdata=[[1908]] m. [[birželio 8]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=7| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=3 vieta| pčgmetai=[[V pasaulio futbolo čempionatas|1954]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=4| žčmetai=1960| žčg=aštuntfinalis| žčgmetai=2021, 2024| | pattern_la1 = _aut24h | pattern_b1 = _aut24h | pattern_ra1 = _aut24h | pattern_sh1 = _aut24h | pattern_so1 = _aut24h | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _aut24a | pattern_b2 = _aut24a | pattern_ra2 = _aut24a | pattern_sh2 = _aut24a | pattern_so2 = _aut24a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Austrijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Austrija]]i atstovaujanti nacionalinė [[futbolas|futbolo]] komanda, kontroliuojama Austrijos futbolo asociacijos. Rinktinė rungtyniauja nuo [[1902]] m. ir [[XX amžius|XX a.]] pirmojoje pusėje buvo viena stipriausių pasaulio rinktinių. [[1954]] m. pasaulio čempionate užėmė prizinę 3 vietą. Iš viso Austrijos rinktinė dalyvavo 7 [[Pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionatuose]]. [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008 m. Europos čempionate]] austrai dalyvavo kaip vieni iš čempionato šeimininkų, tačiau po I etapo iškrito. Austrijos rinktinės sąskaitoje taip pat ir [[1936]] m. vasaros olimpinių žaidynių sidabro medalis. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo atrankoje}}| 1934=4 vieta| 1938={{gray_i|pateko į čempionatą, tačiau dėl [[anšliusas|Anšliuso]] su Vokietija, dalyvavo Vokietijos rinktinės sudėtyje}}| 1950={{gray_i|atsisakė dalyvauti}}| 1954=3 vieta| 1958=I etapas| 1962={{gray_i|atsisakė dalyvauti}}| 1978=ketvirtfinalis| 1982=ketvirtfinalis| 1990=I etapas| 1998=I etapas}} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – [[XII Europos futbolo čempionatas|2004]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008]] – I etapas * [[XIV Europos futbolo čempionatas|2012]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[XV Europos futbolo čempionatas|2016]] – I etapas * [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021]] – aštuntfinalis * [[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – aštuntfinalis == Žymiausi žaidėjai == * [[David Alaba]] (2009–) * [[Marko Arnautović]] (2008–) * [[Andreas Ivanschitz]] (2003–2014) * [[Andreas Herzog]] (1988–2003) * [[Anton Polster]] (1982–2000) * [[Christian Fuchs]] (2006–2016) * [[Gerhard Hanappi]] (1948–1964) * [[Marc Janko]] (2006–2019) * [[Johann Horvath]] (1924–1934) * [[Johann Krankl]] (1973–1985) * [[Alex Manninger]] (1999–2009) * [[Marcel Sabitzer]] (2012–) * [[Josef Smistik]] (1928–1936) * [[Matthias Sindelar]] (1926–1937) == Treneriai == <small> {{div col|3}} * 1902–1912: ''komisija'' * 1912–1914: {{Bandiera|Austrija-Vengrija}} [[Hugo Meisl]] * 1914–1919: {{Bandiera|AUT}} [[Heinrich Retschury]] * 1919–1937: {{Bandiera|AUT}} [[Hugo Meisl]] * 1937–1938: {{Bandiera|AUT}} [[Heinrich Retschury]] * 1938–1945: ''buvo pavaldi Vokietijos futbolo federacijai'' * 1945: {{Bandiera|AUT}} [[Karl Zankl]] * 1945–1947: {{Bandiera|AUT}} [[Edi Bauer]] * 1948: {{Bandiera|AUT}} [[Eduard Frühwirth]] * 1948: {{Bandiera|AUT}} [[Franz Putzendopler]] * 1948–1954: {{Bandiera|AUT}} [[Walter Nausch]] * 1954–1955: {{Bandiera|AUT}} [[Hans Kaulich]] * 1955: {{Bandiera|AUT}} [[Josef Molzer]] * 1955–1956: {{Bandiera|AUT}} [[Karl Geyer]] * 1956–1958: {{Bandiera|AUT}} [[Josef Argauer]] * 1958: {{Bandiera|AUT}} [[Alfred Frey]] * 1958–1963: {{Bandiera|AUT}} [[Karl Decker]] * 1964: {{Bandiera|HUN}} [[Béla Guttmann]] e {{Bandiera|AUT}} [[Josef Walter]] * 1964–1967: {{Bandiera|AUT}} [[Eduard Frühwirth]] * 1967–1968: {{Bandiera|AUT}} [[Erwin Alge]] * 1968–1975: {{Bandiera|CSK}} [[Leopold Šťastný]] * 1975: {{Bandiera|YUG}} [[Branko Elsner]] * 1976–1978: {{Bandiera|AUT}} [[Helmut Senekowitsch]] * 1978–1981: {{Bandiera|AUT}} [[Karl Stotz]] * 1982: {{Bandiera|AUT}} [[Felix Latzke]] e {{Bandiera|AUT}} [[Georg Schmidt]] * 1982–1984: {{Bandiera|AUT}} [[Erich Hof]] * 1985–1987: {{Bandiera|YUG}} [[Branko Elsner]] * 1988–1990: {{Bandiera|AUT}} [[Josef Hickersberger]] * 1990–1991: {{Bandiera|AUT}} [[Alfred Riedl]] * 1991: {{Bandiera|AUT}} [[Dietmar Constantini]] * 1992: {{Bandiera|AUT}} [[Ernst Happel]] * 1992: {{Bandiera|AUT}} [[Dietmar Constantini]] * 1993–1999: {{Bandiera|AUT}} [[Herbert Prohaska]] * 1999–2001: {{Bandiera|HRV}} [[Otto Barić]] * 2002–2005: {{Bandiera|AUT}} [[Hans Krankl]] * 2005: {{Bandiera|AUT}} [[Willibald Ruttensteiner]] * 2006–2008: {{Bandiera|AUT}} [[Josef Hickersberger]] * 2008–2009: {{Bandiera|CZE}} [[Karel Brückner]] * 2009–2011: {{Bandiera|AUT}} [[Dietmar Constantini]] * 2011: {{Bandiera|AUT}} [[Willibald Ruttensteiner]] * 2011–2017: {{Bandiera|SUI}} [[Marcel Koller]] * 2017–2022: {{Bandiera|DEU}} [[Franco Foda]] * 2022-: {{Bandiera|DEU}} [[Ralf Rangnick]] {{div col end}} </small> == Nuorodos == * [https://eu-football.info/_matches.php?id=12 Austria national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tableso/oost-intres.html Austria - List of International Matches] (Rsssf.org) * [http://www.austriasoccer.at/menu/laenderspiele.html Österreichs Länderspiele ab 1902] (Austriasoccer.at) {{Austrijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Austrijos futbolas]] [[Kategorija:Austrijos sporto rinktinės]] 5hrwgs7dneibjrx317cw9zix2fx16t5 0 105013 7798152 7796221 2026-04-03T16:31:28Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798152 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=| asociacija=[[Azerbaidžano futbolo federacijų asociacija|Azərbaycan Futbol Federasiyaları Assosiasiyası]]| reitingas= '''127''' ({{data|2026|1|1}}) | treneris={{flagicon|AZE}} Aykhan Abbasov| rezultatyviausias=[[Emin Mahmudov]] (16)| ilgiausiai=[[Rashad Sadygov]] (111)| 1rungtynės={{fut|GEO|1|flag=1990}} 6–3 Azerbaidžanas {{flagicon|AZE}}| 1rungtyniųvieta=[[Gurdžaanis]], [[Gruzija]]| 1rungtyniųdata=[[1992]] m. [[rugsėjo 17]] d.| grungtynės={{flagicon|AZE}} Azerbaidžanas 6–1 {{Fut|LCA|2}}| grungtyniųvieta=[[Sumgajitas]]| grungtyniųdata=[[2026]] m. [[kovo 27]] d.| brungtynės= {{fut|FRA|1}} 10–0 Azerbaidžanas {{flagicon|AZE}}| brungtyniųvieta=[[Oseras]], [[Prancūzija]]| brungtyniųdata=[[1995]] m. [[rugsėjo 6]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| | pattern_la1 = _puma_white | pattern_b1 = _aze25h | pattern_ra1 = _puma_white | pattern_sh1 = _pumawhite | pattern_so1 = _pumawhite | leftarm1 = 0048BA | body1 = 007FFF | rightarm1 = 0048BA | shorts1 = 007FFF | socks1 = 007FFF | pattern_la2 =_puma_black | pattern_b2 =_aze25a | pattern_ra2 =_puma_black | pattern_sh2 = _pumablack | pattern_so2 = _pumablack | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Azerbaidžano vyrų futbolo rinktinė''' – [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanui]] atstovaujanti [[futbolas|futbolo]] komanda, kontroliuojama Azerbaidžano futbolo federacijų asociacijos. Tai viena silpniausių Europos zonos rinktinių, niekad nedalyvavusi jokiuose stambiuose čempionatuose. [[2007]] m. [[kovo 28]] d. komanda pasiekė istorinę pergalę (1:0), namuose [[XIII Europos futbolo čempionato atranka|2008 m. Europos čempionato atrankos varžybose]] nugalėjusi pajėgią [[Suomijos vyrų futbolo rinktinė|Suomijos rinktinę]]. Vėliau rinktinės lygis nuosekliai kilo. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == * [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]] – [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]] – ''nedalyvavo, nes įėjo į [[TSRS]] sudėtį'' * [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]] – [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas|2026]] – ''neįveikė atrankos'' == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * [[I Europos futbolo čempionatas|1960]] – [[XI Europos futbolo čempionatas|1992]] – ''nedalyvavo, nes įėjo į [[SSRS]] sudėtį'' * [[X Europos futbolo čempionatas|1996]] – [[Euro 2024|2024]] – ''neįveikė atrankos'' == Žymesni žaidėjai == * [[Emin Agaev]] * [[Tarlan Akhmedov]] * [[Gurban Gurbanov]] * [[Farrukh Ismaïlov]] * [[Rashad Sadygov]] * [[Nazim Suleimanov]] == Treneriai == {{div col|2}} <small> * {{flagicon|Azerbaijan}} Ahmad Alaskarov (1992, 1999) * {{flagicon|Azerbaijan}} Alakbar Mammadov (1993) * {{flagicon|Azerbaijan}} Agaselim Mirjavadov (1994–1995) * {{flagicon|Azerbaijan}} Kazbek Tuayev (1995–1996) * {{flagicon|Azerbaijan}} Vagif Sadygov (1997–1998, 2002) * {{flagicon|Azerbaijan}} Igor Ponomaryov (2000–2001) * {{flagicon|Azerbaijan}} Asgar Abdullayev (2002–2003) * {{flagicon|BRA}} [[Carlos Alberto Torres]] (2004–2005) * {{flagicon|Azerbaijan}} Shahin Diniyev (2006–2007) * {{flagicon|GER}} [[Berti Vogts]] (2008–2014) * {{flagicon|CRO}} [[Robert Prosinečki]] (2014–2017) * {{flagicon|Azerbaijan}} [[Gurban Gurbanov]] (2018) * {{flagicon|CRO}} [[Nikola Jurčević]] (2019) * {{flagicon|ITA}} [[Gianni De Biasi]] (2020–2023) * {{flagicon|POR}} [[Fernando Santos]] (2024–2025) </small> {{div col end}} == Nuorodos == * [https://eu-football.info/_matches.php?id=15 Azerbaijan national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesa/azer-intres.html Azerbaijan - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Azerbaidžano futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Azerbaidžano futbolas]] lahjm4ws0or1kqk1nbxn1u8a19jzvnn 0 107073 7798288 7751928 2026-04-04T03:52:55Z ~2026-20737-13 215101 7798288 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Šaulėnai |foto = Šaulėnai.JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Kaimo sodyba |lat = 54.119 |long = 23.936 |sav = Druskininkų savivaldybė |sen = Leipalingio seniūnija |gyv = 4 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Šaulė́nai|Šaulė́nų|Šaulė́nams|Šaulė́nus|Šaulė́nais|Šaulė́nuose|š=2002}} |istpav= {{pl|Szawlany}}, {{ru|Шавланы}} }} '''Šaulėnai''' – kaimas [[Druskininkų savivaldybė]]je, 1 km į pietvakarius nuo [[Stračiūnai|Stračiūnų]], į šiaurę nuo kelio {{KK133}}. Šiaurės vakaruose telkšo ežeras [[Šauliukas]], o dar už 2 km į vakarus, Cijūniškės miške, telkšo [[Šaulys (ežeras)|Šaulio]] ežeras. Šiauriau kaimo telkšo ežerai [[Šauliukas]] ir [[Zervynas]]. [[Vaizdas:Šaulėnai, kryžius.JPG|thumb|left|240px|Kryžius kaime]] == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš spėjamo asmenvardžio ''*Šaulėnas'' (plg. pavardės ''Šáulia, Šauli̇̀nskas, Šauliñskas'') arba iš asmenvarždio ''*Šiaulė́nas''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Prie kaimo rasti senkapiai.<ref name=88sur /> XIX a. pab. kaimas pateko į Seinų apskrities [[Kudrėnų valsčius|Kudrėnų valsčių]], Leipalingio parapiją (anksčiau – Liškiavos parapiją). Sudarė 625 [[margas|margai]] žemės. Priklausė [[Kudrėnai|Kudrėnų]] dvaro valdai.<ref>{{SGKP|11|811|Szawlany}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=140|inc=20|incmin=10 |1827|19 |1880|96 |1888|131|r1888=<ref name=88sur>{{1888sur}}</ref> |1923|90|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|50|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|28|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|32|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|18|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|10|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2011|6|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|4|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Druskininkų savivaldybės gyvenvietės]] mxy17dxbkfmdk2wysy858kdh91zc4p8 0 108032 7798323 7751929 2026-04-04T07:41:30Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798323 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Stripeikiai |foto = 2010 05 22 042Stripeikiai.JPG |plotis = 285px |fotoinfo = |lat = 56.092 |long = 23.471 |sav = Joniškio rajono savivaldybė |sen = Gataučių seniūnija |gyv = 11 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Stripeĩkiai|Stripeĩkių|Stripeĩkiams|Stripeikiùs|Stripeĩkiais|Stripeĩkiuose|š=2002}} |istpav= {{ru|Стрипейки}} }} '''Stripeikiai''' – kaimas [[Joniškio rajono savivaldybė]]s pietinėje dalyje, 2 km į šiaurę nuo [[Meškuičiai|Meškuičių]], prie kelio {{A12}}, vakariniame [[Voverkis|Voverkio]] krante. Išlikęs dvarelis, kuris priklausė [[Šafronovai|Šafronovams]]. == Etimologija == Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio ''Stripei̇̃kis''. == Istorija == XX a. pr. buvo [[palivarkas]] Šiaulių apskrities [[Gruzdžių valsčius|Gruzdžių valsčiuje]]. Nuo 1958 m. veikė kultūros centras. LTSR laikais – kolūkinė gyvenvietė.<ref name="MLTE" /> == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=150|inc=20|incmin=10 |1902|25|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|133|p1923=<br />{{small|(dvare)}}|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|141|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|99|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|317||Stripeikiai}}</ref> |1979|51|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|18|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|12|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|11|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=''Stripeikiai'' |Š= |ŠR=[[Jauniūnai]] – 3,2 km |R= |PR= |P= |PV=''[[Noreikiai (Meškuičiai)|Noreikiai]]'' – 1 km |V= |ŠV= }} [[Kategorija:Joniškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] sks4ah3ymhbdlvzpg1lgg0bo3kgo41r 14 113332 7798056 3455620 2026-04-03T15:25:51Z Nestea 25298 7798056 wikitext text/x-wiki Jei yra įmanoma, prašome dainas/singlus aprašinėti prie straipsnių apie albumus, kuriuos reprezentuoja. ''Prašome netrinti kategorijos, kad ši liktų kaip orientyras, kur reikia perkelti sukurtus singlų/dainų straipsnius.'' [[Kategorija:Dainos| ]] bdwk4onno7cw9fzks58kvhwwseq8qpx 0 119301 7798157 7795954 2026-04-03T16:34:08Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798157 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Bulgaria football union.gif|100px]]| asociacija=[[Bulgarijos futbolo sąjunga|Български футболен съюз]]| reitingas= '''87''' ({{data|2026|1|1}}) | treneris= {{flagicon|BUL}} Aleksandar Dimitrov| rezultatyviausias=[[Dimitar Berbatov]], [[Christo Bonev]] (48)| ilgiausiai=[[Stilijanas Petrovas]] (105)| 1rungtynės={{fut|AUT|1}} 6:0 [[Bulgarijos vyrų futbolo rinktinė|Bulgarija]] {{flagicon|BUL|1878}}| 1rungtyniųvieta=[[Viena]]| 1rungtyniųdata=[[1924]] m. [[gegužės 21]] d.| grungtynės={{flagicon|BUL|1967}} Bulgarija 10:0 {{Fut|GHA|2}}| grungtyniųvieta=[[Leonas (Meksika)|Leonas]], [[Meksika]]| grungtyniųdata=[[1968]] m. [[spalio 2]] d.| brungtynės={{fut|ESP|1|flag=1931}} 13:0 Bulgarija {{flagicon|BUL|1878}}| brungtyniųvieta=[[Madridas]]| brungtyniųdata=[[1933]] m. [[gegužės 31]] d. | <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=7| pč1=VII|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1962|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=4 vieta| pčgmetai=[[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=2| žčmetai=1996| žčg=I etapas| žčgmetai=1996 ir 2004| | pattern_la1 = _bul25h | pattern_b1 = _bul25h | pattern_ra1 = _bul25h | pattern_sh1 = _bul25h | pattern_so1 = | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = 008800 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _macronwyverneco24rw | pattern_b2 = _macronwyverneco24rw | pattern_ra2 = _macronwyverneco24rw | pattern_sh2 = _macronshedeco2425wr | pattern_so2 = | leftarm2 = ff0000 | body2 = ff0000 | rightarm2 = ff0000 | shorts2 = | socks2 = }} '''Bulgarijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Bulgarija]]i atstovaujanti nacionalinė [[futbolas|futbolo]] komanda, kontroliuojama [[Bulgarijos futbolo sąjunga|Bulgarijos futbolo sąjungos]]. Tai pajėgi komanda, dalyvavusi tiek pasaulio, tiek Europos čempionatuose. Itin sėkmingai pasirodė 1994 m. pasaulio čempionate, kur užėmė 4 vietą. Rinktinė taip pat laimėjo bronzą 1956 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Melburne ir sidabrą 1968 m. Meksike. == Dalyvavimai Europos čempionatuose == * 1960–1992 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 1996 – I etapas * 2000 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 2004 – I etapas * 2008–2024 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} == Dalyvavimai pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|pasitraukė atrankos metu}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1962=I etapas| 1966=I etapas| 1970=I etapas| 1974=I etapas| 1986=II etapas| 1994= 4 vieta| 1998=I etapas|}} == Žymiausi žaidėjai == * [[Hristo Stoičkov]] * [[Krassimir Balakov]] * [[Dimitar Berbatov]] * [[Svetoslav Todorov]] * [[Stiliyan Petrov]] * [[Daniel Borimirov]] * [[Hristo Bonev]] == Treneriai == {{div col|colwidth=20em}} <small> * {{flagicon|Austria}} [[Leopold Nitsch]] (1922–1924) * {{flagicon|Austria}} [[Willibald Stejskal]] (1925–1926) * {{flagicon|Bulgaria}} Pavel Grozdanov (1927–1930) * {{flagicon|Hungary|1920}} [[Károly Nemes|Carl Nemes]] (1930–1931) * {{flagicon|Germany|Weimar}} Otto Feist (1931–1932) * {{flagicon|Bulgaria}} Pavel Grozdanov (1932–1933) * {{flagicon|Hungary|1920}} [[Károly Fogl]] (1934–1935) * {{flagicon|Bulgaria}} Nikola Kalkandžiev (1935–1936) * {{flagicon|Bulgaria}} Ivan Batandžiev (1936) * {{flagicon|Bulgaria}} Geno Matejev (1936–1937) * {{flagicon|Czechoslovakia}} Stanislav Toms (1937–1938) * {{flagicon|Bulgaria}} Kostantin Maznikov (1938–1939) * {{flagicon|Bulgaria}} Ivan Radoev (1939–1940) * {{flagicon|GER|Nazi}} [[Franz Köhler]] (1940–1941) * {{flagicon|Bulgaria}} Ivan Radoev (1941–1942) * {{flagicon|Bulgaria}} Ivan Batandžiev (1943–1945) * {{flagicon|Bulgaria}} Todor Konov (1945–1946) * {{flagicon|Bulgaria|1946}} Mihail Manov (1947) * {{flagicon|Bulgaria|1946}} Ivan Radoev (1947) * {{flagicon|Hungary|1946}} [[Rezső Somlai]] (1947–1948) * {{flagicon|Bulgaria|1948}} Lubomir Angelov (1948) * {{flagicon|Hungary|1946}} Andor Hajdú (1948–1949) * {{flagicon|Bulgaria|1948}} Ivan Radoev (1950) * {{flagicon|Bulgaria|1948}} Lubomir Angelov (1950) * {{flagicon|Hungary|1949}} Andor Hajdú (1950) * {{flagicon|Bulgaria|1948}} Lubomir Angelov (1950–1953) * {{flagicon|Bulgaria|1948}} [[Stoyan Ormandžiev]] (1950–1953) * {{flagicon|Bulgaria|1948}} [[Krum Milev]] (1954–1960) * {{flagicon|Bulgaria|1948}} [[Georgi Pačedžiev]] (1955–1962) * {{flagicon|Bulgaria|1948}} [[Stojan Ormandžiev]] (1963) * {{flagicon|Hungary}} [[Béla Volentik]] (1963–1965) * {{flagicon|Czechoslovakia}} [[Rudolf Vytlačil]] (1965–1966) * {{flagicon|Bulgaria|1967}} [[Dobromir Taškov]] (1966–1967) * {{flagicon|Bulgaria|1967}} [[Stefan Božkov]] (1967–1970) * {{flagicon|Bulgaria|1971}} Vasil Spasov (1970–1972) * {{flagicon|Bulgaria|1971}} [[Christo Mladenov]] (1972–1974) * {{flagicon|Bulgaria|1971}} [[Stojan Ormandžiev]] (1974–1977) * {{flagicon|Bulgaria|1971}} Cvetan Ilčev (1978–1980) * {{flagicon|Bulgaria|1971}} Atanas Purželov (1980–1982) * {{flagicon|Bulgaria|1971}} [[Ivan Vucov]] (1982–1986) * {{flagicon|Bulgaria|1971}} [[Christo Mladenov]] (1986–1987) * {{flagicon|Bulgaria|1971}} Boris Angelov (1988–1989) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Ivan Vucov]] (1989–1991) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Dimitar Penev]] (1991–1996) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Christo Bonev]] (1996–1998) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Dimitar Dimitrov]] (1998–1999) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Stojčo Mladenov]] (2000–2001) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Plamen Markov]] (2002–2004) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Christo Stoičkov]] (2004–2007) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Stanimir Stoilov]] (2007) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Dimitar Penev]] (2007) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Plamen Markov]] (2007–2008) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Stanimir Stoilov]] (2009–2010) * {{flagicon|Germany}} [[Lothar Matthäus]] (2010–2011) * {{flagicon|Bulgaria}} Michail Madanski (2011) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Ljuboslav Penev]] (2011–2014) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Ivajlo Petev]] (2015–2016) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Petar Hubchev]] (2016–2019) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Krasimir Balakov]] (2019) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Georgi Dermendžiev]] (2019–2020) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Jasen Petrov]] (2021–2022) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Georgi Ivanov (1976)|Georgi Ivanov]] (2022) * {{flagicon|Serbia}} [[Mladen Krstajić]] (2022–2023) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Ilian Iliev]] (2023–2025) * {{flagicon|Bulgaria}} [[Aleksandar Dimitrov]] (2025–) {{div col end}} </small> == Nuorodos == {{commonscat|Bulgarijos vyrų futbolo rinktinė}} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=32 Bulgaria national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesb/bulg-intres.html Bulgaria - List of International Matches] (Rsssf.org) * [http://www.visittobulgaria.com/sport/football/national_football_team Bulgarian National Football Team] (Visittobulgaria.com) {{Bulgarijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Bulgarijos futbolas]] [[Kategorija:Bulgarijos sporto rinktinės]] dtrrv9d3m2kdfxs9u9d8xzmtye7fk51 0 119307 7798195 7432051 2026-04-03T16:50:13Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798195 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Coat of Arms of the Russian Federation 2.svg|100px]]| asociacija=[[Rusijos futbolo sąjunga]]| reitingas= '''34''' ({{data|2024|10|24}}) | treneris={{flagicon|RUS}} [[Valerijus Karpinas]]| rezultatyviausias=[[Aleksandras Keržakovas]]<br>[[Artiomas Dziuba]] (po 30)| ilgiausiai=[[Sergejus Ignaševičius]] (127)| 1rungtynės={{fut|FIN|1}} 2:1 Rusijos imperija {{flagicon|RUS}}| 1rungtyniųvieta=[[Stokholmas]]| 1rungtyniųdata=[[1912]] m. [[birželio 30]] d.)<br />{{flagicon|RUS}} Rusija 2:0 {{Fut|MEX|2}}<br />([[Maskva]], [[1992]] m. [[rugpjūčio 16]] d.| grungtynės={{flagicon|RUS}} Rusija 11:0 {{Fut|Brunėjus|2}}| grungtyniųvieta=[[Krasnodaras]]| grungtyniųdata=[[2024]] m. [[lapkričio 15]] d.| brungtynės={{fut|GER|1}} 16:0 Rusijos imperija {{flagicon|RUS}}| brungtyniųvieta=[[Stokholmas]]| brungtyniųdata=[[1912]] m. [[liepos 1]] d.) <br />{{Fut|POR|1}} 7:1 Rusija {{flagicon|RUS}}<br />([[Lisabona]], [[2004]] m. [[spalio 13]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=4| pč1=XV|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1994|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=ketvirtfinalis| pčgmetai=[[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=6| žčmetai=1996| žčg=pusfinalis| žčgmetai=2008| |pattern_la1=_russia1819h |pattern_b1=_russia1819h |pattern_ra1=_russia1819h |pattern_sh1=_rusl18h |pattern_so1=_rus18a |leftarm1=FFFFFF |body1=FFFFFF |rightarm1=FFFFFF |shorts1=FFFFFF |socks1=E40303 |pattern_la2 = _rus18a |pattern_b2 = _rus18a |pattern_ra2 = _rus18a |pattern_sh2 = _rus18A |pattern_so2 = _rus18A |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF }} '''Rusijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Rusija|Rusijos valstybei]] atstovaujanti nacionalinė [[futbolas|futbolo]] komanda, kontroliuojama Rusijos futbolo sąjungos. Rinktinė yra [[SSRS vyrų futbolo rinktinė|TSRS futbolo rinktinės]] ir trumpalaikės NVS rinktinės tradicijų perėmėja. Nuo [[1992]] m. dalyvavo 4 pasaulio ir 5 Europos čempionatuose, bet aukštų vietų neužėmė, tačiau trečiuoju bandymu [[2008]] m. pasiekė pusfinalį. Taip pat sėkmingai žaidė namie vykusiame 2018 m. pasaulio čempionate, kur pasiekė ketvirtfinalį (jame po baudinių pralaimėjo Kroatijai). [[2022]] m. [[vasario 28]] d., atsižvelgiant į [[Tarptautinis olimpinis komitetas|Tarptautinio olimpinio komiteto]] rekomendacijas, [[FIFA]] ir [[UEFA]] uždraudė Rusijos rinktinei dalyvauti bet kokio lygio futbolo turnyruose. Tai buvo padaryta dėl Rusijos sukelto [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|karo Ukrainoje]].<ref name="Russia suspended-bbc">{{Cite news |title=Fifa and Uefa suspend all Russian teams |language=en-GB |work=BBC Sport |url=https://www.bbc.com/sport/athletics/60560567 |access-date=2022-02-28}}</ref> Rinktinė rungtyniavo tik draugiškas rungtynes su Serbija, Baltarusija bei įvairiomis Azijos šalimis (Kirgizija, Brunėjumi, Vietnamu, Kataru, Iranu ir kt.). == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * 1960–1988 – žr. ''[[SSRS vyrų futbolo rinktinė|TSRS rinktinę]]'' * 1992 – ''įėjo į [[NVS vyrų futbolo rinktinė|NVS rinktinę]]'' * 1996 – I etapas * 2000 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 2004 – I etapas * 2008 – pusfinalis * 2012 – I etapas * 2016 – I etapas * [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020]] – I etapas * [[XVII Europos futbolo čempionatas|2024]] – {{gray_i|suspenduota}}<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/insideuefa/news/0279-1628176b348f-4ef8c4c59e6b-1000/ |title=UEFA EURO 2024 qualifying draw procedure approved |website=UEFA.com |publisher=[[UEFA|Union of European Football Associations]] |date=20 September 2022 |access-date=20 September 2022 |archive-date=20 September 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220920225315/https://www.uefa.com/insideuefa/news/0279-1628176b348f-4ef8c4c59e6b-1000/ |url-status=live }}</ref> == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == * [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]]-[[XIV pasaulio futbolo čempionatas|1990]] – {{gray_i|įėjo į [[SSRS vyrų futbolo rinktinė|TSRS rinktinę]]}} * [[XV pasaulio futbolo čempionatas|1994]] – I etapas * [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|1998]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002]] – I etapas * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014]] – I etapas * [[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018]] – ketvirtfinalis * [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022]] – {{gray_i|suspenduota}} == Dalyvavimas FIFA konfederacijų taurėje == * 1992–2013 – ''nepateko'' * [[2017 m. FIFA konfederacijų_taurė|2017]] – I etapas == Žymiausi žaidėjai == {{div col|2}} * [[Dmitrijus Aleničevas]] * [[Vladimiras Besčiastnichas]] * [[Andrejus Kančelskis]] * [[Valerijus Karpinas]] * [[Andrejus Kariaka]] * [[Aleksandras Keržakovas]] * [[Aleksandras Mostovojus]] * [[Olegas Salenka]] * [[Aleksejus Smertinas]] * [[Dmitrijus Syčiovas]] * [[Jegoras Titovas]] * [[Igoris Simutenkovas]] * [[Dmitrijus Loskovas]] * [[Andrejus Tichonovas]] * [[Viktoras Onopko]] * [[Sergejus Ignaševičius]] * [[Igoris Akinfejevas]] * [[Denisas Čeryševas]] * [[Alanas Dzagojevas]] {{div col end}} == Treneriai == {{div col|2}} * {{flagicon|RUS}} [[Pavelas Sadyrinas]] (1992–1994) * {{flagicon|RUS}} [[Olegas Romancevas]] (1994–1996) * {{flagicon|RUS}} [[Borisas Ignatjevas]] (1996–1998) * {{flagicon|RUS}} [[Anatolijus Byšovecas]] (1998) * {{flagicon|RUS}} [[Olegas Romancevas]] (1998–2002) * {{flagicon|RUS}} [[Valerijus Gazajevas]] (2002–2003) * {{flagicon|RUS}} [[Georgijus Jarcevas]] (2003–2005) * {{flagicon|RUS}} [[Jurijus Seminas]] (2005) * {{flagicon|NED}} [[Guus Hiddink]] (2006–2010) * {{flagicon|NED}} [[Dick Advocaat]] (2010–2012) * {{flagicon|Italy}} [[Fabio Capello]] (2012–2015) * {{flagicon|RUS}} [[Leonidas Sluckis]] (2015–2016) * {{flagicon|RUS}} [[Stanislavas Čerčesovas]] (2016–2021) * {{flagicon|RUS}} [[Valerijus Karpinas]] (2021–) {{div col end}} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == {{Commonscat|Rusijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.rfs.ru/ Oficiali svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=251 Russia national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesr/rusonly-intres.html Russia - List of International Matches] (Rsssf.org) * [https://www.rsssf.org/tablesr/rus-intres.html Russia/USSR - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Rusijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Rusijos futbolas|Futbolo vyrų rinktinė]] [[Kategorija:Rusijos sporto rinktinės]] memdqqfurrm55tpmbo94lb1sgl1dbi7 0 119470 7798126 7301401 2026-04-03T16:00:54Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798126 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Andorra_FA.gif|100px]]| asociacija=[[Andoros futbolo federacija|Federació Andorrana de Futbol]]| reitingas= '''137''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris= {{flagicon|AND}} [[Koldo Álvarez de Eulate]] | rezultatyviausias=[[Ildefonso Lima]] (7)| ilgiausiai=[[Oscar Sonejee]] (88)| 1rungtynės={{flagicon|Andorra}} Andora 1-6 [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estija]] {{flagicon|Estonia}}| 1rungtyniųvieta=[[Andora la Velja]], [[Andora]]| 1rungtyniųdata=[[1996]] m. [[lapkričio 13]] d.| grungtynės={{flagicon|Andora}} Andora 3–0 [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Marinas]] {{Flagicon|San Marinas}}| grungtyniųvieta=[[Seravalė]], [[San Marinas]]| grungtyniųdata=[[2021]] m. [[spalio 12]] d.| brungtynės={{flagicon|Czech Republic}} [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|Čekija]] 8–1 Andora {{Flagicon|Andorra}}<br />([[Liberecas]], [[Čekija]];[[2005]], [[birželio 4]])<br />{{flagicon|Croatia}} [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatija]] 7–0 Andora {{flagicon|Andorra}}| brungtyniųvieta=[[Zagrebas]], [[Kroatija]]| brungtyniųdata=[[2006]] m. [[spalio 7]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| | pattern_la1=_and10h|pattern_b1=_and10h|pattern_ra1=_and10h | leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000 | pattern_la2=_esl10a|pattern_b2=_esl10a|pattern_ra2=_esl10a | leftarm2=0000FF|body2=0000FF|rightarm2=0000FF|shorts2=0000FF|socks2=0000FF }} '''Andoros vyrų futbolo rinktinė''' – [[Andora]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Andoros futbolo federacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. Rinktinė laikoma viena silpniausių pasaulyje, [[FIFA]] reitinge Andora užima paskutinę (205) vietą tarp Europos komandų.<ref>[http://www.fifa.com/fifa-world-ranking/ranking-table/men/index.html Men’s Ranking] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180715171048/https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/ranking-table/men/index.html |date=2018-07-15 }}</ref> == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1958={{gray_i|nedalyvavo}}| 1962={{gray_i|nedalyvavo}}| 1966={{gray_i|nedalyvavo}}| 1970={{gray_i|nedalyvavo}}| 1974={{gray_i|nedalyvavo}}| 1978={{gray_i|nedalyvavo}}| 1982={{gray_i|nedalyvavo}}| 1986={{gray_i|nedalyvavo}}| 1990={{gray_i|nedalyvavo}}| 1994={{gray_i|nedalyvavo}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo}}| 1964={{gray_i|nedalyvavo}}| 1968={{gray_i|nedalyvavo}}| 1972={{gray_i|nedalyvavo}}| 1976={{gray_i|nedalyvavo}}| 1980={{gray_i|nedalyvavo}}| 1984={{gray_i|nedalyvavo}}| 1988={{gray_i|nedalyvavo}}| 1992={{gray_i|nedalyvavo}}| 1996={{gray_i|nedalyvavo}}| 2000=| 2004=| }} == Žymiausi žaidėjai == * Koldo * Ildefonso Lima * Marc Bernaus * Justo Ruiz * Oscar Sonejee * Txema * Sergio Moreno == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Selecció de futbol d'Andorra|no=T}} * [http://www.fedandfut.com/default.asp?idioma=cat&doit=page&navpage=page1 Oficiali svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesa/ando-intres.html Andorra - List of International Matches] (Rsssf.org) * [https://eu-football.info/_matches.php?id=5 Andorra national football team] (Eu-football.info) {{Andoros futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Andoros futbolas|Futbolo vyrų rinktinė]] 6s98pyshgbkw5960bkbzbjm3zldhdkj 0 119475 7798149 7301427 2026-04-03T16:29:48Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798149 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Armenia_-_Armenian_Football_Logo_4.jpg‎|200px]]| asociacija=Armėnijos futbolo federacija| reitingas= '''101''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{flagicon|ESP}} [[Joaquín Caparrós]]| rezultatyviausias=[[Henrichas Mchitarjanas]] (32)| ilgiausiai=[[Sarkisas Hovsepianas]] (132)| 1rungtynės={{flagicon|Armenia}} Armėnija 0–0 [[Moldavijos vyrų futbolo rinktinė|Moldavija]] {{flagicon|Moldova}}| 1rungtyniųvieta=[[Jerevanas]], [[Armėnija]]| 1rungtyniųdata=[[1992]] m. [[spalio 12]] d.| grungtynės={{flagicon|Armenia}} Armėnija 7–1 [[Gvatemalos vyrų futbolo rinktinė|Gvatemala]] {{flagicon|Gvatemala}}| grungtyniųvieta=[[Los Andželas]], [[JAV]]| grungtyniųdata=[[2016]] m. [[gegužės 28]] d.| brungtynės={{flagicon|NOR}} [[Norvegijos vyrų futbolo rinktinė|Norvegija]] 9–0 Armėnija {{flagicon|Armenia}}| brungtyniųvieta=[[Oslas]]| brungtyniųdata=[[2022]] m. [[kovo 29]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| |pattern_la1= _Armenia11Home |pattern_b1= _Armenia11Home |pattern_ra1= _Armenia11Home |pattern_sh1=_Armenia11Home |pattern_so1=_Armenia11Home |leftarm1= CC0000 |body1= CC0000 |rightarm1= CC0000 |shorts1= CC0000 |socks1= CC0000 |pattern_la2= _Armenia11Away |pattern_b2= _Armenia11Away |pattern_ra2= _Armenia11Away |pattern_sh2= _Armenia11Away |pattern_so2=_Armenia11Away |leftarm2= FFFFFF |body2= FFFFFF |rightarm2= FFFFFF |shorts2= CC0000 |socks2= FFFFFF }} '''Armėnijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Armėnija]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Armėnijos futbolo federacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1958={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1962={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1966={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1970={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1974={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1978={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1982={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1986={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1990={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1994={{gray_i|nedalyvavo}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1964={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1968={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1972={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1976={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1980={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1984={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1988={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1992={{gray_i|nedalyvavo (buvo SSRS dalis)}}| 1996=| 2000=| 2004=| }} == Žymiausi žaidėjai == * '''[[Henrich Mchitarjan]]''' * Artavazd Karamyan * Artur Petrosyan * Hamlet Mkhitaryan * Roman Berezovsky* * Eric Assadourian * [[Albert Sarkisyan]] * Harutyun Vardanyan * Karen Dokhoyan * Romik Khachatryan * Andrey Movsesyan * Armen Shahgeldyan * Sargis Hovsepian * Edgar Manucharyan * Armenak Petrosyan * Aras Özbiliz* == Nuorodos == {{Commons|Category:Armenia national soccer team|no=T}} * [http://www.ffa.am/en Federacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=9 Armenia national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesa/arme-intres.html Armenia - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Armėnijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Armėnijos futbolas]] osq39pe3df9z6087svk0ctydodrkb7p 0 119479 7798154 7314083 2026-04-03T16:32:07Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798154 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Karališkosios Belgijos futbolo asociacijos logotipas.svg|130px]]| asociacija=[[Karališkoji Belgijos futbolo asociacija]]| reitingas= '''3''' (2024-04-04)<ref name="FIFA World ranking"> [https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref> | treneris= {{flagicon|ITA}} [[Domenico Tedesco]] | rezultatyviausias=[[Romelu Lukaku]] (85)| ilgiausiai=[[Jan Vertonghen]] (154)| 1rungtynės={{flagicon|Belgium}} Belgija 3–3 [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]] {{flagicon|France}}| 1rungtyniųvieta=[[Briuselis]], [[Belgija]]| 1rungtyniųdata=[[1904]] m. [[gegužės 1]] d.| grungtynės={{flagicon|Belgium}} Belgija 9–0 [[Zambijos vyrų futbolo rinktinė|Zambija]] {{Flagicon|Zambia}}<br />([[Briuselis]], [[Belgija]]; [[1994]], [[birželio 4]])<br /> {{Flagicon|Belgium}} Belgija 10–1 [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Marinas]] {{flagicon|San Marino}}<br>([[Briuselis]], [[Belgija]]; [[2001]] m. [[vasario 28]] d.)<br> {{Flagicon|Belgium}} Belgija 9–0 {{fut|GIB|2}}| grungtyniųvieta=[[Liežas]], [[Belgija]]| grungtyniųdata=[[2017]] m. [[rugpjūčio 31]] d.| brungtynės={{flagicon|England}} [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] 11–2 Belgija {{flagicon|Belgium}}| brungtyniųvieta=[[Londonas]], [[Anglija]]| brungtyniųdata=[[1909]] m. [[balandžio 17]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=14| pč1=I|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1930|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=[[File:Bronze medal world centered-2.svg|18px]] 3 vieta| pčgmetai= [[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018]]| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=7| žčmetai=1972| žčg=[[File:Silver medal europe.svg|18px]] 2 vieta| žčgmetai= 1980| | pattern_la1 = _bel24h | pattern_b1 = _bel24h | pattern_ra1 = _bel24h | pattern_sh1 = _bel24h | pattern_so1 = | leftarm1 = 8A0B11 | body1 = 8A0B11 | rightarm1 = 8A0B11 | shorts1 = 000000 | socks1 = 8A0B11 | pattern_la2 = _bel24a | pattern_b2 = _bel24a | pattern_ra2 = _bel24a | pattern_sh2 = _bel24a | pattern_so2 = | leftarm2 = 87CEEB | body2 = 87CEEB | rightarm2 = 87CEEB | shorts2 = AF5733 | socks2 = FFFFFF }} '''Belgijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{nl|Belgisch nationaal voetbalelftal}}; {{fr|Équipe nationale belge de football}}; {{de|Belgische Fußballnationalmannschaft}}) – [[Belgija]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Karališkoji Belgijos futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo 14 pasaulio čempionatų ir 7 žemyno čempionatuose, taip pat 3-ose olimpinėse žaidynėse. Geriausi pasirodymai – 2 vieta [[VI Europos futbolo čempionatas | 1980 m. Europos čempionate]] ir 3 vieta [[XXI pasaulio futbolo čempionatas | 2018 m. pasaulio čempionate]]. [[1920 m. vasaros olimpinės žaidynės | 1920 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] Antverpene laimėjo aukso medalius. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930=I etapas| 1934=I etapas| 1938=I etapas| 1950={{gray_i|atsisakė dalyvauti}}| 1954=I etapas| 1970=I etapas| 1982=II etapas| 1986=4 vieta| 1990=aštuntfinalis| 1994=aštuntfinalis| 1998=I etapas| 2002=aštuntfinalis| 2014=ketvirtfinalis| 2018=3 vieta| 2022=I etapas| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960=| 1964=| 1968=| 1972=3 vieta| 1976=| 1980=2 vieta| 1984=I etapas| 1988=| 1992=| 1996=| 2000=I etapas| 2004=| 2016 = ketvirtfinalis| 2021 = ketvirtfinalis| 2024 = aštuntfinalis| }} == Žymūs žaidėjai == {{div col|2}} * [[Thibaut Courtois]] * [[Vincent Kompany]] * [[Daniel Van Buyten]] * [[Eden Hazard]] * [[Radja Nainggolan]] * [[Thomas Vermaelen]] * [[Michel Preud'homme]] * [[Jean-Marie Pfaff]] * [[Léopold Anoul]] * [[Wilfried Van Moer]] * [[Raoul Lambert]] * [[Erwin Vandenbergh]] * [[Jan Ceulemans]] * [[Enzo Scifo]] * [[Marc Degryse]] * [[Marc Wilmots]] * [[Wesley Sonck]] * [[Émile Mpenza]] * [[Romelu Lukaku]] * [[Kevin De Bruyne]] {{div col end}} == Treneriai == {{div col|2}} <small> * {{flagicon|SCO}} [[William Maxwell]] (1910–1913, 1920–1928 m.) * {{flagicon|AUT}} Viktor Löwenfeld (1928–1930 m.) * {{flagicon|BEL}} Hector Goetinck (1930–1934, 1939–1940 m.) * {{flagicon|HUN}} Jules Turnauer (1935 m.) * {{flagicon|ENG}} Jack Butler (1935–1939 m.) * {{flagicon|BEL}} François Demol (1944–1946 m.) * {{flagicon|ENG}} Bill Gormlie (1947–1953 m.) * {{flagicon|SCO}} Doug Livingstone (1953–1954 m.) * {{flagicon|BEL}} André Vandeweyer (1955–1957 m.) * {{flagicon|BEL}} Louis Nicolayct (1957 m.) * {{flagicon|HUN}} Géza Toldi (1957–1958 m.) * {{flagicon|BEL}} [[Constant Vanden Stock]] (1958–1968 m.) * {{flagicon|BEL}} [[Raymond Goethals]] (1968–1976 m.) * {{flagicon|BEL}} [[Guy Thys]] (1976–1989, 1990–1991 m.) * {{flagicon|BEL}} Walter Meeuws (1989–1990 m.) * {{flagicon|BEL}} [[Paul Van Himst]] (1991–1996 m.) * {{flagicon|BEL}} Wilfried Van Moer * {{flagicon|BEL}} [[Georges Leekens]] (1997–1999, 2010–2012 m.) * {{flagicon|BEL}} [[Robert Waseige]] (1999–2002 m.) * {{flagicon|BEL}} [[Aimé Anthuenis]] (2002–2005 m.) * {{flagicon|BEL}} [[René Vandereycken]] (2005–2009 m.) * {{flagicon|BEL}} Franky Vercauterenct (2009 m.) * {{flagicon|NED}} [[Dick Advocaat]] (2009–2010 m.) * {{flagicon|BEL}} [[Marc Wilmots]] (2012–2016 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Roberto Martínez]] (2016–2023 m.) * {{flagicon|ITA}} [[Domenico Tedesco]] (2023–) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Belgium national football team}} * [http://www.footbel.be/ Asociacijos oficiali svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=21 Belgium national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesb/belg-intres.html Belgium - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Belgijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Belgijos futbolas]] [[Kategorija:Belgijos sporto rinktinės]] svl6j7povv50qfckrb2ikipnq07nx79 0 119483 7798155 7432534 2026-04-03T16:32:25Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798155 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Bosnia and H football association.gif|100px]]| asociacija=[[Bosnijos ir Hercegovinos futbolo asociacija|Nogometni/Fudbalski Savez Bosne i Hercegovine]]| reitingas= '''74''' ({{data|2024|10|24}}) | treneris={{flagicon|Bosnia-Herzegovina}} [[Sergej Barbarez]]| rezultatyviausias=[[Edin Džeko]] (67)| ilgiausiai=[[Edin Džeko]] (138)| 1rungtynės={{Fut|ALB|1}} 2–0<ref>[https://si.com/more-sports/2014/05/01/bosnia-herzegovina-world-cup-dzeko-yugoslavia "Despite its inescapable past, Bosnia-Herzegovina writes new chapter"]. ''sportsillustrated.cnn.com''.</ref> Bosnija ir Hercegovina [[Vaizdas:Flag of Bosnia and Herzegovina (1992-1998).svg|border|22px]]| 1rungtyniųvieta=[[Tirana]]| 1rungtyniųdata=[[1995]] m. [[lapkričio 30]] d.| grungtynės={{flagicon|Bosnia and Herzegovina}} Bosnija ir Herc. 7–0 [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estija]] {{flagicon|Estonia}}| grungtyniųvieta=[[Zenica]], [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnija ir H.]]| grungtyniųdata=[[2008]] m. [[rugsėjo 10]] d.| g2rungtynės={{flagicon|LIE}} [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteinas]] 1–8 Bosnija ir Hercegovina {{flagicon|Bosnia and Herzegovina}}| g2rungtyniųvieta=[[Vaducas]], [[Lichtenšteinas]]| g2rungtyniųdata=[[2012]] m. [[rugsėjo 7]] d.| brungtynės={{fut|GER|2}} 7–0 Bosnija ir Hercegovina {{flagicon|Bosnia and Herzegovina}}| brungtyniųvieta=[[Breisgau Freiburgas]], [[Vokietija]]| brungtyniųdata=[[2024]] m. [[lapkričio 16]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=1| pč1=XX|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=2014|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=I etapas| pčgmetai=2014| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| |pattern_la1= _bih_ho_legea_2013 |pattern_b1= _bih_aw_legea_2013 |pattern_ra1= _bih_ho_legea_2013 |pattern_sh1= _bih_ho_legea_2013 |pattern_so1= |leftarm1= |body1= |rightarm1= |shorts1= |socks1= |pattern_la2= _bih_aw_legea_2013 |pattern_b2= _bih_ho_legea_2013 |pattern_ra2= _bih_aw_legea_2013 |pattern_sh2= _bih_aw_legea_2013 |pattern_so2= _bluetop |leftarm2= 1C57A5 |body2= |rightarm2= 1C57A5 |shorts2= 1C57A5 |socks2= 1C57A5 }} '''Bosnijos ir Hercegovinos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijai ir Hercegovinai]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Bosnijos ir Hercegovinos futbolo asociacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|Jugoslavijos Karalystės sudėtyje}}| 1934={{gray_i|Jugoslavijos Karalystės sudėtyje}}| 1938={{gray_i|Jugoslavijos Karalystės sudėtyje}}| 1950={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1954={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1958={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1962={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1966={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1970={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1974={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1978={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1982={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1986={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1990={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1994={{gray_i|nedalyvavo}}| 2014=I etapas| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1964={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1968={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1972={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1976={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1980={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1984={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1988={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1992={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1996={{gray_i|nedalyvavo}}| 2000=| 2004=| }} == Žymiausi žaidėjai == * [[Sergej Barbarez]] * [[Elvir Baljić]] * [[Elvir Bolić]] * [[Mirsad Hibić]] * [[Meho Kodro]] * [[Hasan Salihamidžić]] * [[Safet Sušić]] * [[Saša Papac]] * [[Vladan Grujić]] * [[Emir Spahić]] * [[Muhamed Konjić]] * [[Zvjezdan Misimović]] * [[Vedad Ibišević]] * [[Mirsad Bešlija]] * [[Zlatan Bajramović]] * [[Vedin Musić]] * [[Edin Džeko]] [[Vaizdas:20150331 2028 AUT BIH 2186.jpg|thumb|2015]] == Treneriai == {{div col|2}} <small> * {{flagicon|Bosnia and Herzegovina|1992}} [[Fuad Muzurović]] (1995–1997, 2006–2007) * {{flagicon|BIH}} Džemaludin Mušović (1998–1999) * {{flagicon|BIH}} Faruk Hadžibegić (1999, 2023) * {{flagicon|BIH}} Mišo Smajlović (2000–2002) * {{flagicon|BIH}} Blaž Slišković (2002–2006) * {{flagicon|BIH}} Meho Kodro (2008, 2023) * {{flagicon|CRO}} Miroslav Blažević (2008–2009) * {{flagicon|BIH}} [[Safet Sušić]] (2009–2014) * {{flagicon|BIH}} Mehmed Baždarević (2014–2017) * {{flagicon|CRO}} [[Robert Prosinečki]] (2018–2019) * {{flagicon|BIH}} Dušan Bajević (2019–2020) * {{flagicon|BUL}} [[Ivaylo Petev]] (2021–2022) * {{flagicon|SRB}} [[Savo Milošević]] (2023–2024) * {{flagicon|BIH}} [[Sergej Barbarez]] (2024–) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == {{commonscat|Bosnijos ir Hercegovinos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.nfsbih.net/ Oficiali acocoacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=26 Bosnia & Herzegovina national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesb/bos-intres.html Bosnia and Herzegovina - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Bosnijos ir Hercegovinos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Bosnijos ir Hercegovinos futbolas]] [[Kategorija:Bosnijos ir Hercegovinos sporto rinktinės]] 6kt97nbsfaqt8m7peprhse6kixe1cg2 0 119489 7798185 7316923 2026-04-03T16:46:06Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798185 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:FSCG.gif|150px]]| asociacija=[[Juodkalnijos futbolo asociacija|Fudbalski savez Crne Gore]]| reitingas= '''63''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{flagicon|BIH}} [[Miodrag Radulović]]| rezultatyviausias=[[Stevan Jovetić]] (24)| ilgiausiai=[[Elsad Zverotić]] (61)| 1rungtynės={{flagicon|Montenegro}} Juodkalnija 2–1 [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] {{flagicon|Hungary}}| 1rungtyniųvieta=[[Podgorica]], [[Juodkalnija]]| 1rungtyniųdata=[[2007]] m. [[kovo 24]] d.| grungtynės={{flagicon|Montenegro}} Juodkalnija 6–0 [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Marinas]] {{flagicon|SMR}}| grungtyniųvieta=[[Podgorica]], [[Juodkalnija]]| grungtyniųdata=[[2012]] m. [[rugsėjo 11]] d.| brungtynės={{flagicon|Anglija}} [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] 7–0 Juodkalnija {{flagicon|Montenegro}}| brungtyniųvieta=[[Londonas]]| brungtyniųdata=[[2019]] m. [[lapkričio 14]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=-| žčg=-| žčgmetai=-| pattern_la1=|pattern_b1=_mne10h|pattern_ra1=| leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=_mne10a|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Juodkalnija]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Juodkalnijos futbolo asociacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. Rinktinė sukurta po {{WorldCup|2006|2006 m. pasaulio čempionato}}, kuriame jau nepriklausomybę paskelbusi Juodkalnija dalyvavo kartu su Serbijos komanda. 2007 m. sausio 26 d. Juodkalnija tapo pilnateise [[UEFA]] nare ir tų pačių metų kovo 24 d. sužaidė pirmąsias oficialias rungtynes. 2007 m. gegužės 31 d. Juodkalnija tapo pilnateise [[FIFA]] nare. Pirmą kartą dalyvavo [[FIFA Pasaulio taurė]]je [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio čempionato atrankoje]]. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|Jugoslavijos karalystės sudėtyje}}| 1934={{gray_i|Jugoslavijos karalystės sudėtyje}}| 1938={{gray_i|Jugoslavijos karalystės sudėtyje}}| 1950={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1954={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1958={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1962={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1966={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1970={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1974={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1978={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1982={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1986={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1990={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1994={{gray_i|Jugoslavijos federacijos sudėtyje}}| 1998={{gray_i|Jugoslavijos federacijos sudėtyje}}| 2002={{gray_i|Jugoslavijos federacijos sudėtyje}}| 2006={{gray_i|kaip {{Futb||Serbijos ir Juodkalnijos|Serbija ir Juodkalnija}}}} }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1964={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1968={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1972={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1976={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1980={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1984={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1988={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1992={{gray_i|Jugoslavijos sudėtyje}}| 1996={{gray_i|Jugoslavijos federacijos sudėtyje}}| 2000={{gray_i|Jugoslavijos federacijos sudėtyje}}| 2004={{gray_i|kaip {{Futb||Serbijos ir Juodkalnijos|Serbija ir Juodkalnija}}}}| 2008={{gray_i|nedalyvavo}} }} == Susitikimai su Lietuvos rinktine == Pirmą kartą su lietuviais susitiko [[Podgorica|Podgoricoje]], Gradski stadione. [[UEFA Tautų lyga]] turnyre [[2018]] m. [[rugsėjo 10]] d. vykusiose rungtynėse pasižymėjo 34 min. S. Savič (1:0), ir, 36 min. M. Jankovič (2:0). Šeimininkai šventė pergalę rezultatu 2:0.<ref>https://lff.lt/news/5267/podgoricoje-antrasis-pralaimejimas-tautu-lygoje/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180911114518/https://lff.lt/news/5267/podgoricoje-antrasis-pralaimejimas-tautu-lygoje/ |date=2018-09-11 }}</ref> [[2022 m.]] [[rugsėjo 7]] d. rungtynės baigėsi lygiosiomis 2-2. 71 min. pasižymėjo [[Gytis Paulauskas]], 78 min. [[Nikola Krstovičius]] išlygino rezultatą, 89 min. [[Stefanas Savičius]] persvėrė rezultatą, o [[Fedor Černych|Fedoras Černychas]] vėl išlygino rezultatą. Europos futbolo 2024 m. čempionato atrankos G grupės atrankos turnyre abi rinktinės įsirašė po tašką.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483840/charakteri-pademonstravusi-lietuvos-rinktine-94-aja-minute-isplese-dramatiskas-lygiasias-su-juodkalnija</ref> == Žymiausi žaidėjai == * [[Stevan Jovetić]] (2007–) * [[Stefan Savić]] (2010–) * [[Mirko Vučinić]] (2007–) * [[Elsad Zverotić]] (2008–2016) == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == {{commonscat|Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė}} * [http://fscg.co.me/ Juodkalnijos futbolo asociacijos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130602043306/http://fscg.co.me/ |date=2013-06-02 }} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=140 Montenegro national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesm/monteg-intres.html Montenegro - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Juodkalnijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Juodkalnijos futbolas|Futbolo vyrų rinktinė]] [[Kategorija:Juodkalnijos sporto rinktinės]] p83wld1iiett1r16jlk0wtk63q90l9u 0 119593 7798176 7417278 2026-04-03T16:42:23Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798176 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Kazakhstan FA.png|150px]]| asociacija=[[Kazachstano futbolo federacija|Қазақстанның Футбол Федерациясы]]| reitingas= '''118''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{Flagicon|RUS}} [[Stanislavas Čerčesovas]]| rezultatyviausias=Ruslan Baltiev (13)| ilgiausiai= Samat Smakov (76)| 1rungtynės={{flagicon|Kazakhstan}} Kazachstanas 1–0 [[Turkmėnijos vyrų futbolo rinktinė|Turkmėnija]] {{flagicon|Turkmenistan}}| 1rungtyniųvieta=[[Alma Ata]], [[Kazachstanas]]| 1rungtyniųdata=[[1992]] m. [[birželio 1]] d.| grungtynės={{flagicon|Pakistan}} [[Pakistano vyrų futbolo rinktinė|Pakistanas]] 0–7 Kazachstanas {{flagicon|Kazakhstan}}| grungtyniųvieta=[[Lahoras]], [[Pakistanas]]| grungtyniųdata=[[1997]] m. [[birželio 11]] d.| brungtynės={{flagicon|Kazakhstan}} Kazachija 0–8 [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]] {{flagicon|France}}| brungtyniųvieta=[[Paryžius]], [[Prancūzija]]| brungtyniųdata=[[2021]] m. [[lapkričio 13]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=0095B6|body1=0095B6|rightarm1=0095B6|shorts1=0095B6|socks1=0095B6| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFBF00|body2=FFBF00|rightarm2=FFBF00|shorts2=FFBF00|socks2=FFBF00 }} '''Kazachstano vyrų futbolo rinktinė''' – [[Kazachija|Kazachstano]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Kazachstano futbolo federacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1934={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1938={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1950={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1954={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1958={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1962={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1966={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1970={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1974={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1978={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1982={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1986={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1990={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1994={{gray_i|nedalyvavo}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1964={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1968={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1972={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1976={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1980={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1984={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1988={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1992={{gray_i|SSRS sudėtyje}}| 1996={{gray_i|nebuvo UEFA nare}}| 2000={{gray_i|nebuvo UEFA nare}}| 2004={{gray_i|nedalyvavo}}| }} == Dalyvavimas Azijos čempionatuose == * 1956–1992 m. – {{gray_i|nedalyvavo, nes buvo TSRS sudėtyje}} * 1996–2000 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * nuo 2004 m. – nebėra AFC nare == Žymesni žaidėjai == * [[Ruslan Baltiev]] (1997–2009) * [[Samat Smakov]] (2000–) * [[Nurbol Žumaskalijev]] (2001–2014) * [[Viktor Zubarev]] (1997–2002) == Nuorodos == * [http://www.kff.kz/ Kazachstano futbolo federacijos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100406072922/http://www.kff.kz/ |date=2010-04-06 }} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=120 Kazakhstan national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesk/kaz-intres.html Kazakhstan - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Kazachijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Azijos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Kazachijos futbolas|Vyrų futbolo rinktinė]] [[Kategorija:Kazachstano sporto rinktinės|Vyrų futbolo rinktinė]] c7ghx1tftbe8psbgzmvsmf0oozcr6h5 0 119603 7798167 7316930 2026-04-03T16:39:15Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798167 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:CyprusFA.png|150px]]| asociacija=[[Kipro futbolo asociacija|Κυπριακή Ομοσπονδία Ποδοσφαίρου]]| reitingas= '''98''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{Flagicon|ISR}} [[Ran Ben Shimon]]| rezultatyviausias=[[Michalis Konstantinou]] (32)| ilgiausiai= [[Ioannis Okkas]] (106) | 1rungtynės={{flagicon|Cyprus}} Kipras 1–1 [[Izraelio vyrų futbolo rinktinė|Izraelis]] {{flagicon|Israel}}| 1rungtyniųvieta=[[Nikosija]], [[Kipras]]| 1rungtyniųdata=[[1960]] m. [[lapkričio 13]] d.| grungtynės={{flagicon|Cyprus}} Kipras 5–0 [[Andoros vyrų futbolo rinktinė|Andora]] {{flagicon|Andorra}}| grungtyniųvieta=[[Limasolis]], [[Kipras]]| grungtyniųdata=[[2000]] m. [[lapkričio 15]] d.| brungtynės={{flagicon|West Germany}} [[Vakarų Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vakarų Vokietija]] 12–0 Kipras {{flagicon|Cyprus}}| brungtyniųvieta=[[Esenas]], [[Vokietija]]| brungtyniųdata=[[1969]] m. [[gegužės 21]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| |pattern_la1=_adidas2010white|pattern_b1=_adidas2010white|pattern_ra1=_adidas2010white|pattern_sh1=_adidaswhite|pattern_so1=_3_stripes_white |leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF |pattern_la2=_adidas2010onwhite|pattern_b2=_adidas2010onwhite|pattern_ra2=_adidas2010onwhite|pattern_sh2=_adidasonwhite|pattern_so2=_3_stripes_blue |leftarm2=0000FF|body2=0000FF|rightarm2=0000FF|shorts2=0000FF|socks2=FFFFFF }} '''Kipro vyrų futbolo rinktinė''' – [[Kipras|Kiprui]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Kipro futbolo asociacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1958={{gray_i|atsisakė}}| }} [[Vaizdas:Cyprus national football team 2012.jpg|thumb|240px|Kipro rinktinė 2012 m.]] == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo}}| 1964={{gray_i|nedalyvavo}}| 1968=| 1972=| 1976=| 1980=| 1984=| 1988=| 1992=| 1996=| 2000=| 2004=| }} == Žymiausi žaidėjai == * [[Efstathios Aloneftis]] (2005–2017) * [[Constantinos Charalambidis]] (2003–) * [[Ioannis Okkas]] (1997–2011) * [[Michalis Konstantinou]] (1998–2012) == Nuorodos == * [https://eu-football.info/_matches.php?id=49 Cyprus national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesc/cyp-intres.html Cyprus - International Matches - Overview] (Rsssf.org) {{Kipro futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Kipro futbolas]] [[Kategorija:Kipro sporto organizacijos]] bsv37paq07ofmbcj1qxun550bjm76v7 0 119608 7798144 6785786 2026-04-03T16:27:58Z CD 677 7798144 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Germany shirt logo old.png|100px]]| asociacija=''Deutscher Fußball-Bund — DFB''| treneris=| rezultatyviausias=[[Gerd Müller]] (68)| ilgiausiai=[[Franz Beckenbauer]] (103)| 1rungtynės={{Flagicon|Germany}} Vakarų Vokietija 1 - 0 [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarija]] {{Flagicon|Switzerland}}<br />([[Štutgartas]], [[VFR]]; [[1950]] m. [[lapkričio 22]] d.) <br />'''Paskutinės varžybos'''<br />{{flagicon|Luxembourg}} [[Liuksemburgo vyrų futbolo rinktinė|Liuksemburgas]] 2 - 3 Vakarų Vokietija {{flagicon|Germany}}| 1rungtyniųvieta=[[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]], [[Liuksemburgas]]| 1rungtyniųdata=[[1990]] m. [[spalio 31]] d.| grungtynės=Vakarų Vokietija {{Flagicon|Germany}} 12 - 0 [[Kipro vyrų futbolo rinktinė|Kipras]] {{Flagicon|Cyprus}}| grungtyniųvieta=[[Esenas]], [[VFR]]| grungtyniųdata=[[1969]] m. [[gegužės 21]] d.| brungtynės={{flagicon|Hungary}} [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] 8-3 [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietija]] {{flagicon|Germany}}| brungtyniųvieta=[[Bazelis]], [[Šveicarija]]| brungtyniųdata=[[1954]] m. [[birželio 20]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=10| pč1=V|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1954|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=1 vieta| pčgmetai= {{WorldCup|1954}}| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=5| žčmetai=1972| žčg=1 vieta| žčgmetai=1972| pattern_la1=_blackshoulders|pattern_b1=|pattern_ra1=_blackshoulders| leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=000000|socks1=FFFFFF| pattern_la2=_whiteshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_whiteshoulders| leftarm2=008B8B|body2=008B8B|rightarm2=008B8B|shorts2=FFFFFF|socks2=008B8B| }} '''Vakarų Vokietijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]] atstovavusi nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliavo [[Vakarų Vokietijos futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo 10 pasaulio čempionatų, 5 žemyno čempionatuose. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|atsisakė}}| 1934=3 vieta| 1938=I etapas| 1950={{gray_i|neleista dalyvauti}}| 1954='''1 vieta'''| 1958=4 vieta| 1962=ketvirtfinalis| 1966=2 vieta| 1970=3 vieta| 1974='''1 vieta'''| 1978=II etapas| 1982=2 vieta| 1986=2 vieta| 1990='''1 vieta'''| 1994={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 1998={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2002={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2006={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2010={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2014={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2018={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo}}| 1964={{gray_i|nedalyvavo}}| 1968=| 1972='''1 vieta'''| 1976=2 vieta| 1980='''1 vieta'''| 1984=I etapas| 1988=pusfinalis| 1992={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 1996={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2000={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2004={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2008={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2012={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2016={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| }} == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tablesd/duit-intres.html (West) Germany - International Results] (Rsssf.org) [[Kategorija:Vakarų Vokietija]] [[Kategorija:Vokietijos futbolo istorija]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] m754n85bmh8r8assv7th1yjofo3xh31 7798233 7798144 2026-04-03T17:27:10Z CD 677 7798233 wikitext text/x-wiki {{buvusi futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Germany shirt logo old.png|100px]]| asociacija=''Deutscher Fußball-Bund — DFB''| rezultatyviausias=[[Gerd Müller]] (68)| ilgiausiai=[[Franz Beckenbauer]] (103)| 1rungtynės={{Flagicon|Germany}} Vakarų Vokietija 1 - 0 [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarija]] {{Flagicon|Switzerland}}<br />([[Štutgartas]], [[VFR]]; [[1950]] m. [[lapkričio 22]] d.) <br />'''Paskutinės varžybos'''<br />{{flagicon|Luxembourg}} [[Liuksemburgo vyrų futbolo rinktinė|Liuksemburgas]] 2 - 3 Vakarų Vokietija {{flagicon|Germany}}| 1rungtyniųvieta=[[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]], [[Liuksemburgas]]| 1rungtyniųdata=[[1990]] m. [[spalio 31]] d.| grungtynės=Vakarų Vokietija {{Flagicon|Germany}} 12 - 0 [[Kipro vyrų futbolo rinktinė|Kipras]] {{Flagicon|Cyprus}}| grungtyniųvieta=[[Esenas]], [[VFR]]| grungtyniųdata=[[1969]] m. [[gegužės 21]] d.| brungtynės={{flagicon|Hungary}} [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|Vengrija]] 8-3 [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietija]] {{flagicon|Germany}}| brungtyniųvieta=[[Bazelis]], [[Šveicarija]]| brungtyniųdata=[[1954]] m. [[birželio 20]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=10| pč1=V|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1954|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=1 vieta| pčgmetai= {{WorldCup|1954}}| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=5| žčmetai=1972| žčg=1 vieta| žčgmetai=1972| pattern_la1=_blackshoulders|pattern_b1=|pattern_ra1=_blackshoulders| leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=000000|socks1=FFFFFF| pattern_la2=_whiteshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_whiteshoulders| leftarm2=008B8B|body2=008B8B|rightarm2=008B8B|shorts2=FFFFFF|socks2=008B8B| }} '''Vakarų Vokietijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]] atstovavusi nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliavo [[Vakarų Vokietijos futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo 10 pasaulio čempionatų, 5 žemyno čempionatuose. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|atsisakė}}| 1934=3 vieta| 1938=I etapas| 1950={{gray_i|neleista dalyvauti}}| 1954='''1 vieta'''| 1958=4 vieta| 1962=ketvirtfinalis| 1966=2 vieta| 1970=3 vieta| 1974='''1 vieta'''| 1978=II etapas| 1982=2 vieta| 1986=2 vieta| 1990='''1 vieta'''| 1994={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 1998={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2002={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2006={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2010={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2014={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2018={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo}}| 1964={{gray_i|nedalyvavo}}| 1968=| 1972='''1 vieta'''| 1976=2 vieta| 1980='''1 vieta'''| 1984=I etapas| 1988=pusfinalis| 1992={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 1996={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2000={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2004={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2008={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2012={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| 2016={{gray_i|nebeegzistuojanti valstybė}}| }} == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tablesd/duit-intres.html (West) Germany - International Results] (Rsssf.org) [[Kategorija:Vakarų Vokietija]] [[Kategorija:Vokietijos futbolo istorija]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] sfh7czrcypwd5wnoo0s5nrcoi1d8nkg 0 119612 7798147 7317233 2026-04-03T16:28:53Z CD 677 7798147 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:East_Germany_FA.gif|100px]]| asociacija=''Deutscher Fussballverband der DDR – DFV''| treneris=-| rezultatyviausias=[[Joachim Streich]] (53)| ilgiausiai=[[Joachim Streich]] (98)| 1rungtynės={{flagicon|Poland}} [[lenkijos vyrų futbolo rinktinė|Lenkija]] 3 - 0 Rytų Vokietija {{flagicon|East Germany|1949}}<br />([[Varšuva]], [[Lenkija]]; [[1952]] m. [[rugsėjo 21]] d.)<br />'''Paskutinės rungtynės'''<br />{{flagicon|Belgium}} [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|Belgija]] 0-2 Rytų Vokietija {{flagicon|East Germany}}| 1rungtyniųvieta=[[Briuselis]], [[Belgija]]| 1rungtyniųdata=[[1990]] m. [[rugsėjo 12]] d.| grungtynės={{flagicon|Sri Lanka}} [[Šri Lankos vyrų futbolo rinktinė|Šri Lanka]] 1-12 Rytų Vokietija {{flagicon|East Germany}}| grungtyniųvieta=[[Kolombas]], [[Ceilonas]]| grungtyniųdata=[[1964]] m. [[sausio 12]] d.| brungtynės=0 - 3, 12 kartų; 1 - 4, 3 kartus| brungtyniųvieta=| brungtyniųdata=| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=1| pč1=X|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1974|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=2 etapas| pčgmetai= {{WorldCup|1974|1974 m.}}| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| pattern_la1=_borderonwhite|pattern_b1=|pattern_ra1=_borderonwhite| leftarm1=0C1C8C|body1=FFFFFF|rightarm1=0C1C8C|shorts1=0C1C8C|socks1=FFFFFF| pattern_la2=_whiteborder|pattern_b2=|pattern_ra2=_whiteborder| leftarm2=0C1C8C|body2=0C1C8C|rightarm2=0C1C8C|shorts2=FFFFFF|socks2=0C1C8C| }} '''Rytų Vokietijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijai]] atstovavusi nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliavo [[Rytų Vokietijos futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo 1 pasaulio čempionate, tačiau nė karto nežaidė žemyno čempionate. Po 1990 m. įsijungė į [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos futbolo rinktinę]]. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|įėjo į Vokietijos sudėtį}}| 1934={{gray_i|įėjo į Vokietijos sudėtį}}| 1938={{gray_i|įėjo į Vokietijos sudėtį}}| 1950={{gray_i|uždrausta dalyvauti}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1974=II etapas| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * 1960-1988 - {{gray_i|neįveikė atrankos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Fussballnationalmannschaft der DDR|no=T}} * [https://www.rsssf.org/tableso/oostduit-intres.html East Germany - International Results] (Rsssf.org) * [https://eu-football.info/_matches.php?id=82 East Germany national football team] (Eu-football.info) {{VDR futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:VDR futbolas]] [[Kategorija:VDR sporto rinktinės]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] k5jjd7s7lia0irr4ey02iolx07g2hrl 7798229 7798147 2026-04-03T17:26:06Z CD 677 7798229 wikitext text/x-wiki {{buvusi futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:East_Germany_FA.gif|100px]]| asociacija=''Deutscher Fussballverband der DDR – DFV''| rezultatyviausias=[[Joachim Streich]] (53)| ilgiausiai=[[Joachim Streich]] (98)| 1rungtynės={{flagicon|Poland}} [[lenkijos vyrų futbolo rinktinė|Lenkija]] 3 - 0 Rytų Vokietija {{flagicon|East Germany|1949}}<br />([[Varšuva]], [[Lenkija]]; [[1952]] m. [[rugsėjo 21]] d.)<br />'''Paskutinės rungtynės'''<br />{{flagicon|Belgium}} [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|Belgija]] 0-2 Rytų Vokietija {{flagicon|East Germany}}| 1rungtyniųvieta=[[Briuselis]], [[Belgija]]| 1rungtyniųdata=[[1990]] m. [[rugsėjo 12]] d.| grungtynės={{flagicon|Sri Lanka}} [[Šri Lankos vyrų futbolo rinktinė|Šri Lanka]] 1-12 Rytų Vokietija {{flagicon|East Germany}}| grungtyniųvieta=[[Kolombas]], [[Ceilonas]]| grungtyniųdata=[[1964]] m. [[sausio 12]] d.| brungtynės=0 - 3, 12 kartų; 1 - 4, 3 kartus| brungtyniųvieta=| brungtyniųdata=| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=1| pč1=X|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1974|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=2 etapas| pčgmetai= {{WorldCup|1974|1974 m.}}| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| pattern_la1=_borderonwhite|pattern_b1=|pattern_ra1=_borderonwhite| leftarm1=0C1C8C|body1=FFFFFF|rightarm1=0C1C8C|shorts1=0C1C8C|socks1=FFFFFF| pattern_la2=_whiteborder|pattern_b2=|pattern_ra2=_whiteborder| leftarm2=0C1C8C|body2=0C1C8C|rightarm2=0C1C8C|shorts2=FFFFFF|socks2=0C1C8C| }} '''Rytų Vokietijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijai]] atstovavusi nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliavo [[Rytų Vokietijos futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo 1 pasaulio čempionate, tačiau nė karto nežaidė žemyno čempionate. Po 1990 m. įsijungė į [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos futbolo rinktinę]]. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|įėjo į Vokietijos sudėtį}}| 1934={{gray_i|įėjo į Vokietijos sudėtį}}| 1938={{gray_i|įėjo į Vokietijos sudėtį}}| 1950={{gray_i|uždrausta dalyvauti}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1974=II etapas| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * 1960-1988 - {{gray_i|neįveikė atrankos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Fussballnationalmannschaft der DDR|no=T}} * [https://www.rsssf.org/tableso/oostduit-intres.html East Germany - International Results] (Rsssf.org) * [https://eu-football.info/_matches.php?id=82 East Germany national football team] (Eu-football.info) {{VDR futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:VDR futbolas]] [[Kategorija:VDR sporto rinktinės]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] atrvwjbaq7erk8upy5r38w8204r8jxm 0 119617 7798180 7316949 2026-04-03T16:43:12Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798180 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Liechtenstein football association.png|100px]]| asociacija=[[Lichtenšteino futbolo asociacija|Liechtensteiner Fussballverband]]| reitingas= '''180''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{Flagicon|Iceland}} [[Helgi Kolviðsson]]| rezultatyviausias=[[Mario Frick]] (16)| ilgiausiai=[[Peter Jehle]] (132)| 1rungtynės={{flagicon|Liechtenstein}} Lichtenšteinas 0-1 [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarija]] {{flagicon|Switzerland}}| 1rungtyniųvieta=[[Balcersas]], [[Lichtenšteinas]]; [[1982]], [[kovo 9]])<br />''neoficialus''<br />{{Flagicon|Liechtenstein}} Lichtenšteinas 1 - 1 [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Malta]] {{Flagicon|Malta}}<br />([[Seulas]], [[Pietų Korėja]]| 1rungtyniųdata=[[1981]] m. [[birželio 14]] d.| grungtynės={{flagicon|Luxembourg}} [[Liuksemburgo vyrų futbolo rinktinė|Liuksemburgas]] 0-4 Lichtenšteinas {{flagicon|Liechtenstein}}| grungtyniųvieta=[[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]], [[Liuksemburgas]]| grungtyniųdata=[[2004]] m., [[spalio 13]] d.| brungtynės={{flagicon|Liechtenstein}} Lichtenšteinas 1-11 [[Makedonijos vyrų futbolo rinktinė|Makedonija]] {{flagicon|Macedonia}}| brungtyniųvieta=[[Ešenas]], [[Lichtenšteinas]]| brungtyniųdata=[[1996]] m. [[lapkričio 9]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| | pattern_la1=_esl10a|pattern_b1=_esl10a|pattern_ra1=_esl10a|pattern_sh1=_bristol1011a|pattern_so1=_color_3_stripes_white | leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=FF0000|socks1=0000FF | pattern_la2=_and10h|pattern_b2=_and10h|pattern_ra2=_and10h|pattern_sh2=_esl10a|pattern_so2=_color_3_stripes_white | leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=0000FF|socks2=FF0000 }} '''Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė''' – [[Lichtenšteinas|Lichtenšteinui]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Lichtenšteino futbolo asociacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. Nors rinktinė yra viena Europos autsaiderių, jai yra pavykę pasiekti keletą netikėtų rezultatų: 1998 m. laimėjo 2-0 prieš [[Azerbaidžano vyrų futbolo rinktinė|Azerbaidžaną]], atrankos į 2006 m. pasaulio čempionatą varžybose sužaidė 2-2 su [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalija]] ir 0-0 su [[Slovakijos vyrų futbolo rinktinė|Slovakija]]; rinktinės lygis ženkliai pakilo atrankos į 2008 m. Europos čempionatą cikle – Lichtenšteinas nugalėjo [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latviją]] 1-0, išvykoje sužaidė lygiosiomis, o namuose sutriuškino [[Islandijos vyrų futbolo rinktinė|Islandiją]] (1-1 ir 3-0). 2012 m. Europos čempionato atrankoje Lichtenšteinui nedaug trūko iki lygiųjų Škotijoje – [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|šeimininkai]] įmušė pergalingą įvartį tik 7 pridėtinio laiko minutę (1-2), o varžybose prieš Lietuvą lichtenšteiniečiai šventė pergalę rezultatu 2-0. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1958={{gray_i|nedalyvavo}}| 1962={{gray_i|nedalyvavo}}| 1966={{gray_i|nedalyvavo}}| 1970={{gray_i|nedalyvavo}}| 1974={{gray_i|nedalyvavo}}| 1978={{gray_i|nedalyvavo}}| 1982={{gray_i|nedalyvavo}}| 1986={{gray_i|nedalyvavo}}| 1990={{gray_i|nedalyvavo}}| 1994={{gray_i|atsisakė}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo}}| 1964={{gray_i|nedalyvavo}}| 1968={{gray_i|nedalyvavo}}| 1972={{gray_i|nedalyvavo}}| 1976={{gray_i|nedalyvavo}}| 1980={{gray_i|nedalyvavo}}| 1984={{gray_i|nedalyvavo}}| 1988={{gray_i|nedalyvavo}}| 1992={{gray_i|nedalyvavo}}| 1996=| 2000=| 2004=| }} == Žymesni žaidėjai == * [[Peter Jehle]] * [[Michael Stocklasa]] * [[Martin Stocklasa]] * [[Franz Burgmeier]] * [[Thomas Beck]] * [[Mario Frick]] * [[Ronny Büchel]] == Nuorodos == * [http://www.lfv.li/ Oficiali Lichtenšteino futbolo asociacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=126 Liechtenstein national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesl/lie-intres.html Liechtenstein - International Results] (Rsssf.org) {{Lichtenšteino futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Lichtenšteino futbolas]] j2dabztmjd7v1v23xhaj41kcb6m9lzn 0 119621 7798140 7314919 2026-04-03T16:24:03Z CD 677 7798140 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Czechoslovakia_FA.gif|100px]]| asociacija=Čekoslovakijos futbolo asociacija| reitingas=| treneris=| rezultatyviausias=[[Antonín Puč]] (34)| ilgiausiai=[[Zdeněk Nehoda]] (90)| 1rungtynės={{flagicon|Czechoslovakia}} Čekoslovakija 7-0 {{fut|YUG|2}}<br />([[Antverpenas]], [[Belgija]]; [[1993]] m. [[lapkričio 17]] d.)<br />'''Paskutinės varžybos'''<br />{{Fut|BEL|1}} 0-0 Čekoslovakija {{flagicon|Czechoslovakia}}| 1rungtyniųvieta=[[Briuselis]], [[Belgija]]| 1rungtyniųdata=[[1993]] m. [[lapkričio 17]] d.| grungtynės={{flagicon|Czechoslovakia}} Čekoslovakija 8 - 0 {{fut|THA|2}}| grungtyniųvieta=[[Mechikas]], [[Meksika]]| grungtyniųdata=[[1968]] m. spalis| brungtynės=5-0, 4 kartus, 8-3, 1 kartą | brungtyniųvieta=| brungtyniųdata=| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=8| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=2 vieta| pčgmetai={{WorldCup|1934}}, {{WorldCup|1962}}| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=3| žčmetai=1960| žčg=1 vieta| žčgmetai= 1976| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=DD0000|body1=DD0000|rightarm1=DD0000|shorts1=FFFFFF|socks1=29459B| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Čekoslovakijos futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo 8 pasaulio čempionatuose, 3 žemyno čempionatuose. == Istorija == [[Čekoslovakija]] įsikūrė [[1918]] m. pabaigoje, o pirmąsias rungtynes futbolo rinktinė sužaidė 1919 m., nors jų nepripažino [[FIFA]]. [[1920]] m. jau oficialiai rinktinė žaidė [[1920 m. vasaros olimpinės žaidynės|Antverpeno olimpiadoje]], kur pralaimėjo tik finale – nusileido 0-2 Belgijai.<ref>[https://www.theguardian.com/sport/blog/2012/jul/20/joy-of-six-olympic-football-tournament The Joy of Six: Olympic football tournament stories.] 2012-07-20, Theguardian.com (tikrinta 2024-07-02).</ref> Tolesnę sėkmę Čekoslovakijos rinktinė pasiekė [[II pasaulio futbolo čempionatas|1934 m. pasaulio pirmenybėse]], kur finale 1-2 po pratęsimo nusileido Italijai. Vėliau rinktinė ne kartą laimėjo prizininkų medalius – [[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962 m. pasaulio pirmenybėse]] finale 1-3 nusileido Brazilijai, o [[V Europos futbolo čempionatas|1976 m. Europos pirmenybėse]] laimėjo auksą, finale po 11 m baudinių serijos nugalėjusi Vakarų Vokietiją. 1993 m. pradžioje [[Čekoslovakijos išsiskyrimas|Čekoslovakija taikiai iširo]], tačiau jos rinktinė iki 1993 m. pabaigos vis dar veikė – ji žaidė [[XV pasaulio futbolo čempionato atranka|1994 m. pasaulio pirmenybių atrankos]] varžybose, kur grupėje užėmė 3-ąją vietą ir į finalinį turnyrą nepateko. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934=2 vieta| 1938=ketvirtfinalis| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954=I etapas| 1958=I etapas| 1962=2 vieta| 1970=I etapas| 1982=I etapas| 1990=ketvirtfinalis| 1998={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2002={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2006={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2010={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2014={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2018={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2022={{gray_i|nebeegzistuoja}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960=3 vieta| 1976='''1 vieta'''| 1980=3 vieta| 1984=| 1988=| 1992=| 1996={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2000={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2004={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2008={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2012={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2016={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2021={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2024={{gray_i|nebeegzistuoja}}| }} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tablest/tsjsl-intres.html Czechoslovakia (CSR/CSSR/RCS) - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Čekoslovakijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Čekoslovakijos futbolas]] [[Kategorija:Čekoslovakijos sporto rinktinės]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] c0nwqlfewulkxihyaedqibkzdlur7zp 7798224 7798140 2026-04-03T17:24:50Z CD 677 7798224 wikitext text/x-wiki {{buvusi futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Czechoslovakia_FA.gif|100px]]| asociacija=Čekoslovakijos futbolo asociacija| rezultatyviausias=[[Antonín Puč]] (34)| ilgiausiai=[[Zdeněk Nehoda]] (90)| 1rungtynės={{flagicon|Czechoslovakia}} Čekoslovakija 7-0 {{fut|YUG|2}}<br />([[Antverpenas]], [[Belgija]]; [[1993]] m. [[lapkričio 17]] d.)<br />'''Paskutinės varžybos'''<br />{{Fut|BEL|1}} 0-0 Čekoslovakija {{flagicon|Czechoslovakia}}| 1rungtyniųvieta=[[Briuselis]], [[Belgija]]| 1rungtyniųdata=[[1993]] m. [[lapkričio 17]] d.| grungtynės={{flagicon|Czechoslovakia}} Čekoslovakija 8 - 0 {{fut|THA|2}}| grungtyniųvieta=[[Mechikas]], [[Meksika]]| grungtyniųdata=[[1968]] m. spalis| brungtynės=5-0, 4 kartus, 8-3, 1 kartą | brungtyniųvieta=| brungtyniųdata=| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=8| pč1=II|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1934|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=2 vieta| pčgmetai={{WorldCup|1934}}, {{WorldCup|1962}}| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=3| žčmetai=1960| žčg=1 vieta| žčgmetai= 1976| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=DD0000|body1=DD0000|rightarm1=DD0000|shorts1=FFFFFF|socks1=29459B| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''Čekoslovakijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Čekoslovakijos futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo 8 pasaulio čempionatuose, 3 žemyno čempionatuose. == Istorija == [[Čekoslovakija]] įsikūrė [[1918]] m. pabaigoje, o pirmąsias rungtynes futbolo rinktinė sužaidė 1919 m., nors jų nepripažino [[FIFA]]. [[1920]] m. jau oficialiai rinktinė žaidė [[1920 m. vasaros olimpinės žaidynės|Antverpeno olimpiadoje]], kur pralaimėjo tik finale – nusileido 0-2 Belgijai.<ref>[https://www.theguardian.com/sport/blog/2012/jul/20/joy-of-six-olympic-football-tournament The Joy of Six: Olympic football tournament stories.] 2012-07-20, Theguardian.com (tikrinta 2024-07-02).</ref> Tolesnę sėkmę Čekoslovakijos rinktinė pasiekė [[II pasaulio futbolo čempionatas|1934 m. pasaulio pirmenybėse]], kur finale 1-2 po pratęsimo nusileido Italijai. Vėliau rinktinė ne kartą laimėjo prizininkų medalius – [[VII pasaulio futbolo čempionatas|1962 m. pasaulio pirmenybėse]] finale 1-3 nusileido Brazilijai, o [[V Europos futbolo čempionatas|1976 m. Europos pirmenybėse]] laimėjo auksą, finale po 11 m baudinių serijos nugalėjusi Vakarų Vokietiją. 1993 m. pradžioje [[Čekoslovakijos išsiskyrimas|Čekoslovakija taikiai iširo]], tačiau jos rinktinė iki 1993 m. pabaigos vis dar veikė – ji žaidė [[XV pasaulio futbolo čempionato atranka|1994 m. pasaulio pirmenybių atrankos]] varžybose, kur grupėje užėmė 3-ąją vietą ir į finalinį turnyrą nepateko. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934=2 vieta| 1938=ketvirtfinalis| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954=I etapas| 1958=I etapas| 1962=2 vieta| 1970=I etapas| 1982=I etapas| 1990=ketvirtfinalis| 1998={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2002={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2006={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2010={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2014={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2018={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2022={{gray_i|nebeegzistuoja}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960=3 vieta| 1976='''1 vieta'''| 1980=3 vieta| 1984=| 1988=| 1992=| 1996={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2000={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2004={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2008={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2012={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2016={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2021={{gray_i|nebeegzistuoja}}| 2024={{gray_i|nebeegzistuoja}}| }} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tablest/tsjsl-intres.html Czechoslovakia (CSR/CSSR/RCS) - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Čekoslovakijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Čekoslovakijos futbolas]] [[Kategorija:Čekoslovakijos sporto rinktinės]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] p538bjgbfruzofw4264275udmpd5zsq 0 119630 7798182 7316955 2026-04-03T16:45:20Z CD 677 7798182 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Luxembourg ff.png|150px]]| asociacija=[[Liuksemburgo futbolo federacija|Fédération Luxembourgeoise de Football]]| reitingas= '''97''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{flagicon|Luxembourg}} [[Luc Holtz]]| rezultatyviausias=[[Léon Mart]] (16)| ilgiausiai=[[Mario Mutsch]] (102)| 1rungtynės={{flagicon|Luxembourg}} Liuksemburgas 1:4 [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]] {{flagicon|France}}| 1rungtyniųvieta=[[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]], [[Liuksemburgas]]| 1rungtyniųdata=[[1911]] m. [[spalio 29]] d.| grungtynės={{flagicon|Luxembourg}} Liuksemburgas 6:0 [[Afganistano vyrų futbolo rinktinė|Afganistanas]] {{flagicon|Afghanistan|1931}}| grungtyniųvieta=[[Londonas]], [[Anglija]]| grungtyniųdata=[[1948]] m. [[liepos 26]] d.| brungtynės={{flagicon|Luxembourg}} Liuksemburgas 0:9 [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] {{Flagicon|England}}<br /><small>([[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]], [[Liuksemburgas]]; [[1960]] m. [[spalio 19]] d.)</small><BR />{{Flagicon|England}} [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] 9:0 Liuksemburgas {{flagicon|Luxembourg}}<br><small>([[Londonas]], [[Anglija]], [[1982]] m. [[gruodžio 15]] d.)</small><BR />{{Flagicon|POR}} [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalija]] 9:0 Liuksemburgas {{flagicon|Luxembourg}}<br />| brungtyniųvieta=[[Faras]]| brungtyniųdata= [[2023]] m. [[rugsėjo 11]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| | pattern_la1 = | pattern_b1 = _jako10white| pattern_ra1 = | leftarm1 = FFFFFF| body1 = FFFFFF| rightarm1 = FFFFFF| shorts1 = FFFFFF| socks1 = FFFFFF| pattern_la2 = | pattern_b2 = _jako10red| pattern_ra2 = | leftarm2 = FF0000| body2 = FF0000| rightarm2 = FF0000| shorts2 = FF0000| socks2 = FF0000 }} '''Liuksemburgo vyrų futbolo rinktinė''' – [[Liuksemburgas|Liuksemburgui]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Liuksemburgo futbolo federacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| <!-- 1934=| 1938=| 1950=| 1954=| 1958=| 1962=| 1966=| 1970=| 1974=| 1978=| 1982=| 1986=| 1990=| 1994=| 1998=| 2002=| 2006=| --> }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo}}| 1964=| 1968=| 1972=| 1976=| 1980=| 1984=| 1988=| 1992=| 1996=| 2000=| 2004=| }} == Žymesni žaidėjai == * [[Manuel Cardoni]] (1993–2004: 69 rung, 5 įv) * [[François Konter]] (1955–1969: 77 rung, 4 įv) * [[Guy Hellers]] (1982–1997: 55 rung, 2 įv) * [[Robby Langers]] (1980–1998: 73 rung, 8 įv) * [[Léon Mart]] (1933–1946: 24 rung, 16 įv) * [[Louis Pilot]] (1959–1971: 49 rung, 7 įv) * [[Jeff Strasser]] (1993 – ''dabar'': 70 rung, 5 įv) * [[Carlo Weis]] (1978–1998: 87 rung, 1 įv) * [[Luc Holtz]] ([[1991]]–[[2001]]) * [[Danel Sinani]] (nuo [[2017 m.]]). [[2022 m.]] [[birželio 4]] d. [[LFF stadionas|LFF stadione]] [[Vilnius|Vilniuje]] įvyko rungtynės tarp Lietuvos ir Liuksemburgo rinktinių. Jose svečiai iš Liuksemburgo šventė pergalę rezultatu 2-0.<ref>https://www.sofascore.com/lithuania-luxembourg/DObsBVb</ref> Abu įvarčius pelnė [[Danel Sinani]]. Pirmasis krito pirmojo kėlinio pabaigoje (44'), o rungtynėms artėjant į pabaigą (78') [[Danel Sinani]] pasižymėjo dar kartą.<ref>https://www.sofascore.com/player/danel-sinani/887500</ref> * [[Laurent Jans]], (nuo [[2012 m.]]) – rinktinės kapitonas. * [[Maurice Deville]], [[puolėjas]], (nuo [[2011]] m.) * [[Gerson Rodrigues]], [[puolėjas]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Liuksemburgo vyrų futbolo rinktinė}} * [http://www.flf.lu/ Oficiali federacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=130 Luxembourg national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesl/lux-intres.html Luxembourg - List of International Matches] (Rsssf.org) * [https://www.fussball-lux.lu/Nationalmannschaftstatistik1.html Gesamtübersicht der Nationalmannschaft] (Fussball-lux.lu) {{Liuksemburgo futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolas]] [[Kategorija:Liuksemburgo sporto rinktinės]] qv8r2cv8a0w4420ql4ktnjzk5fj5hdu 0 119633 7798188 7695686 2026-04-03T16:47:41Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798188 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Macedonian Football Federation.png|150px]]| asociacija=[[Makedonijos futbolo federacija|Фудбалска Федерација на Македонија]]| reitingas= '''65''' ({{data|2025|10|17}}) | treneris={{flagicon|MKD}} Blagoja Milevski| rezultatyviausias=[[Goran Pandev]] (38)| ilgiausiai=[[Goran Pandev]] (122)| 1rungtynės={{flagicon|Slovenia}} [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėnija]] 1–4 Makedonija {{flagicon|MKD|1992}}| 1rungtyniųvieta=[[Kranis]], [[Slovėnija]]| 1rungtyniųdata=[[1993]] m. [[spalio 13]] d.| grungtynės={{flagicon|Liechtenstein}} [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteinas]] 1–11 Makedonija {{flagicon|Republic of Macedonia}}| grungtyniųvieta=[[Vaducas]], [[Lichtenšteinas]]| grungtyniųdata=[[1996]] m. [[lapkričio 9]] d.| brungtynės={{flagicon|ENG}} [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] 7–0 Š. Makedonija {{flagicon|Republic of Macedonia}}| brungtyniųvieta=[[Mančesteris]], [[Anglija]]| brungtyniųdata=[[2023]] m. [[birželio 19]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=1| žčmetai=2020| žčg=I etapas| žčgmetai=2020| | pattern_la1 = _mkd23h | pattern_b1 = _mkd23h | pattern_ra1 = _mkd23h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = FF0000 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _mkd23a | pattern_b2 = _mkd23a | pattern_ra2 = _mkd23a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _mkd23t | pattern_b3 = _mkd23t | pattern_ra3 = _mkd23t | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = 898987 | body3 = 000000 | rightarm3 = 898987 | shorts3 = 000000 | socks3 = 000000 }} '''Šiaurės Makedonijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Šiaurės Makedonija]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Makedonijos futbolo federacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio čempionate, bet 2021 m. debiutavo Europos čempionate. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> * 1930–1990 – {{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}} * 1994 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1998–2024 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * 1960–1992 – {{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}} * 1996–2016 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[Euro 2020|2020]] – I etapas * [[Euro 2024|2024]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} == Žymiausi žaidėjai == * [[Darko Pancev]] * [[Toni Savevski]] * [[Vasil Ringov]] * [[Artim Sakiri]] * [[Toni Micevski]] * [[Sasa Kirik]] * [[Georgi Hristov]] * [[Goce Sedloski]] * [[Goran Pandev]] * [[Ilija Najdoski]] * [[Ivan Tričkovski]] * [[Yani Urdinov]] * [[Goran Popov]] == Nuorodos == * [http://www.ffm.com.mk/ Oficiali federacijos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080723182406/http://www.ffm.com.mk/ |date=2008-07-23 }} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=236 North Macedonia national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesf/fyrom-intres.html (North) Macedonia - International Results] (Rsssf.org) {{Makedonijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos futbolas]] [[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos sporto rinktinės]] dy1cn71d1x63254d6weerwyqfvrgyzv 0 119637 7798183 7633005 2026-04-03T16:45:35Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798183 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai}} {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Malta national football team crest.svg|150px]]| asociacija=[[Maltos futbolo asociacija|Malta Football Association]]| reitingas= '''169''' ({{data|2025|6|3}}) | treneris={{Flagicon|ITA}} Emilio De Leo | rezultatyviausias=[[Michael Mifsud]] (42)| ilgiausiai=[[Michael Mifsud]] (143)| 1rungtynės={{Flagicon|Malta|colonial}} Malta 2–3 [[Austrijos vyrų futbolo rinktinė|Austrija]] {{Flagicon|Austria}}| 1rungtyniųvieta=[[Gžira]], [[Malta]]| 1rungtyniųdata=[[1957]] m. [[vasario 24]] d.| grungtynės={{Flagicon|Malta}} Malta 7–1 [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteinas]] {{Flagicon|Lichtenšteinas}}| grungtyniųvieta=[[Takalis]], [[Malta]]| grungtyniųdata=[[2008]] m. [[kovo 26]] d.| brungtynės={{Flagicon|Spain}} [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]] 12–1 Malta {{Flagicon|Malta}}| brungtyniųvieta=[[Sevilija]], [[Ispanija]]| brungtyniųdata=[[1983]] m. [[gruodžio 21]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| | pattern_la1 = _mlt22h | pattern_b1 = _mlt22h | pattern_ra1 = _mlt22h | pattern_sh1 = _mlt22h | pattern_so1 = _mlt22h | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = FF0000 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _mlt22a | pattern_b2 = _mlt22a | pattern_ra2 = _mlt22a | pattern_sh2 = _mlt22a | pattern_so2 = _mlt22a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Maltos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Malta]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Maltos futbolo asociacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1958={{gray_i|nedalyvavo}}| 1962={{gray_i|nedalyvavo}}| 1966={{gray_i|nedalyvavo}}| 1970={{gray_i|nedalyvavo}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo}}| 1964=| 1968={{gray_i|nedalyvavo}}| 1972=| 1976=| 1980=| 1984=| 1988=| 1992=| 1996=| 2000=| 2004=| }} == Žymiausi žaidėjai == * [[Henry Bonello]], vartininkas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/46863/Henry_Bonello.html General Information about the player Henry Bonello]</ref> * [[Alexander Satariano]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80277/Alexander_Satariano.html General Information about the player Alexander Satariano]</ref> {| |valign="top"| * [[Gilbert Agius]] * [[Alex Azzopardi]] * [[Joe Brincat]] * [[Richard Buhagiar]] * [[Carmel Busuttil]] * [[John Buttigieg]] * [[David Camilleri]] * [[Edwin Camilleri]] * [[Joseph Camilleri]] * [[David Carabott]] |width="50"|&nbsp; |valign="top"| * [[Jeffrey Chetcuti]] * [[David Cluett]] * [[Darren Debono]] * [[Michael Degiorgio]] * [[Luke Dimech]] * [[Edwin Farrugia]] * [[Emanuele Farrugia]] * [[Joseph Galea]] * [[Stefan Giglio]] * [[Martin Gregory (footballer)|Martin Gregory]] |width="50"|&nbsp; |valign="top"| * [[John Holland (footballer)|John Holland]] * [[Kristian Laferla]] * [[George Mallia]] * [[Michael Mifsud]] * [[Mario Muscat]] * [[Chucks Nwoko]] * [[Brian Said]] * [[Nicky Saliba]] * [[Charles Scerri]] * [[Hubert Suda]] |width="50"|&nbsp; |valign="top"| * [[Stefan Sultana]] * [[Daniel Theuma]] * [[Noel Turner]] * [[Raymond Vella]] * [[Silvio Vella]] * [[George Xuereb]] * [[Raymond Xuereb]] * [[Antoine Zahra (footballer)|Antoine Zahra]] |} == Rungtynės prieš Lietuvą== ---- ; FIFA pasaulio futbolo čempionato atranka {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = Pasaulio futbolo čempionato atrankos G grupės rungtynės | date = {{Start date|2025|09|04|df=y}} | time = 20:45 | team1 = {{fut|LTU|1}} | team2 = {{fut|MLT|1}} | score = 1–1 | report = [https://www.lff.lt/su-malta-kaune-issiskirta-lygiosiomis/ Ataskaita] | goals1 = [[Gvidas Gineitis]] {{goal|90+7}} <br /> [[Edgaras Utkus]] {{sent off|65|90+10}} | goals2 = {{goal|83}} [[Alexander Satariano]] <br /> {{sent off|0|90+1}} [[Jake Azzopardi]] | stadium = [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] | attendance = | referee = {{vlv|Gruzija}} [[Giorgi Kruašvili]] ([[Sakartvelas]]) }} * '''[[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinės]] startinė sudėtis:''' [[Edvinas Gertmonas]], [[Artemijus Tutyškinas]], [[Edgaras Utkus]], [[Edvinas Girdvainis]], [[Modestas Vorobjovas]], [[Artūr Dolžnikov]], [[Gytis Paulauskas]], [[Gratas Sirgėdas]], [[Justas Lasickas]], [[Gvidas Gineitis]], [[Klaudijus Upstas]]. * Atsargoje: [[Tomas Švedkauskas]], [[Marius Adamonis]], [[Markas Beneta]], [[Tomas Kalinauskas]], [[Romualdas Jansonas]], [[Nauris Petkevičius]], [[Domantas Antanavičius]], [[Eligijus Jankauskas]], [[Vilius Armalas]], [[Rokas Lekiatas]], [[Vaidas Magdušauskas]], [[Paulius Golubickas]]. * Pasaulio futbolo čempionato atrankos G grupės rungtynės tarp Lietuvos ir Maltos rinktinių baigėsi lygiosiomis 1:1.<ref>[https://www.lff.lt/su-malta-kaune-issiskirta-lygiosiomis/ Su Malta Kaune išsiskirta lygiosiomis (4 rugsėjo, 2025)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/526397/gvido-gineicio-rungtyniu-pabaigoje-realizuotas-11-m-baudinys-isplese-lietuvai-lygiasias-su-malta Gvido Gineičio rungtynių pabaigoje realizuotas 11 m baudinys išplėšė Lietuvai lygiąsias su Malta]</ref><ref>[https://www.uefa.com/european-qualifiers/match/2044214--lithuania-vs-malta/ UEFA oficiali svetainė: rungtynių ataskaita]</ref> ---- == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.mfa.com.mt/ Oficiali asociacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=136 Malta national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesm/malt-intres.html Malta National Team List of Results] (Rsssf.org) {{Maltos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Maltos futbolas]] [[Kategorija:Maltos sporto rinktinės]] qydyej0lp5p5whluq5wp23cnm9mxd3z 0 119641 7798184 7637289 2026-04-03T16:45:49Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798184 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Moldova_FA.gif|150px]]| asociacija=[[Moldovos futbolo asociacija|Federaţia Moldovenească de Fotbal]]| reitingas= '''154''' (2025 m.) | treneris={{flagicon|MDA}} [[Serghei Cleșcenco]]| rezultatyviausias=[[Ion Nicolaescu]] (17)| ilgiausiai=[[Alexandru Epureanu]] (100)| 1rungtynės={{flagicon|Moldova}} Moldavija 2–4 [[Gruzijos vyrų futbolo rinktinė|Gruzija]] {{flagicon|Georgia|1990}}| 1rungtyniųvieta=[[Kišiniovas]], [[Moldova]]| 1rungtyniųdata=[[1991]] m. [[liepos 2]] d.| grungtynės={{flagicon|Moldova}} Moldavija 5–0 [[Pakistano vyrų futbolo rinktinė|Pakistanas]] {{flagicon|Pakistan}}| grungtyniųvieta=[[Amanas]], [[Jordanija]]| grungtyniųdata=[[1992]] m. [[rugpjūčio 18]] d.| brungtynės={{flagicon|NOR}} [[Norvegijos vyrų futbolo rinktinė|Norvegija]] 11–1 Moldavija {{flagicon|Moldova}}| brungtyniųvieta=[[Oslas]]| brungtyniųdata=[[2025]] m. [[rugsėjo 9]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| | pattern_la1 = _mda22h | pattern_b1 = _mda22h | pattern_ra1 = _mda22h | pattern_sh1 = _mda22h | pattern_so1 = _mda22h | leftarm1 = 0000DD | body1 = 0000DD | rightarm1 = 0000DD | shorts1 = 0000DD | socks1 = 0000DD | pattern_la2 = _mda22a | pattern_b2 = _mda22a | pattern_ra2 = _mda22a | pattern_sh2 = _mda22a | pattern_so2 = _mda22a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFBB00 | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFBB00 | socks2 = FFBB00 }} [[Vaizdas:AUT vs. MDA 2015-09-05 (004).jpg|thumb|300px|Moldavijos vyrų futbolo rinktinė (2015)]] '''Moldavijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Moldavija]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Moldovos futbolo asociacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|įėjo į Rumunijos sudėtį}}| 1934={{gray_i|įėjo į Rumunijos sudėtį}}| 1938={{gray_i|įėjo į Rumunijos sudėtį}}| 1950={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1954={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1958={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1962={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1966={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1970={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1974={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1978={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1982={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1986={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1990={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1994={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1964={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1968={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1972={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1976={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1980={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1984={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1988={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| 1992={{gray_i|įėjo į SSRS sudėtį}}| }} == Žymiausi žaidėjai == * [[Serghei Cleșcenco]] (1991–2006) * [[Sergiu Dadu]] (2002–2012) * [[Alexandru Gațcan]] (2005–2018) * [[Victor Golovatenco]] (2004–2017) * [[Alexandru Epureanu]] (2006–2022) * [[Radu Rebeja]] (1991–2008) == Nuorodos == * [http://www.fmf.md/ Moldovos futbolo asociacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=138 Moldova national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesm/mold-intres.html Moldova - International Results] (Rsssf.org) {{Moldavijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Moldavijos futbolas]] 09vo8dziqcp4t8hmc59yjtx20rhzm0p 0 119646 7798190 7694795 2026-04-03T16:48:28Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798190 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Norvegijos vyrų futbolo rinktinės logotipas.svg|140px]]| asociacija=''[[Norvegijos futbolo asociacija|Norges Fotballforbund]]''| reitingas= 41 {{increase}} 4 (2022-03-31)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{Flagicon|SWE}} [[Lars Lagerbäck]]| rezultatyviausias=[[Jørgen Juve]] (33)| ilgiausiai=[[John Arne Riise]] (110)| 1rungtynės={{flagicon|Sweden}} [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedija]] 11–3 Norvegija {{flagicon|Norway}}| 1rungtyniųvieta=[[Geteborgas]], [[Švedija]]| 1rungtyniųdata=[[1908]] m. [[liepos 12]] d.| grungtynės={{flagicon|Norway}} Norvegija 12–0 [[Suomijos vyrų futbolo rinktinė|Suomija]] {{flagicon|Finland}}| grungtyniųvieta=[[Bergenas]], [[Norvegija]]| grungtyniųdata=[[1946]] m. [[birželio 28]] d.| brungtynės={{flagicon|Denmark}} [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|Danija]] 12–0 Norvegija {{flagicon|Norway}}| brungtyniųvieta=[[Kopenhaga]], [[Danija]]| brungtyniųdata=[[1917]] m. [[spalio 7]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=3| pč1=III|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1938|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=aštuntfinalis| pčgmetai={{WorldCup|1998|1998 m.}}| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=1| žčmetai=2000| žčg= 1 etapas| žčgmetai= 2000| | pattern_la1 = _nor20H | pattern_b1 = _nor20H | pattern_ra1 = _nor20H | pattern_sh1 = _nor20H | pattern_so1 = _nor20H | leftarm1 = D70015 | body1 = D70015 | rightarm1 = D70015 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 15162A | pattern_la2 = _nor20A | pattern_b2 = _nor20A | pattern_ra2 = _nor20A | pattern_sh2 = _nor20A | pattern_so2 = _nor20A | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 005599 | socks2 = 005599 }} '''Norvegijos vyrų futbolo rinktinė''' ({{no|Norges herrelandslag i fotball}}) – [[Norvegija]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Norvegijos futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo 3 pasaulio čempionatuose, 1 žemyno čempionate. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938=I etapas| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1994=I etapas| 1998=II etapas| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 2000=I etapas| }} == Žymiausi žaidėjai == * [[Henning Berg]] (1992–2004) * [[John Carew]] (1998–2011) * [[Jørgen Juve]] (1928–1937) * [[Tore André Flo]] (1995–2004) * [[John Arne Riise]] (2000–2013) * [[Thorbjørn Svenssen]] (1947–1962) * [[Ole Gunnar Solskjær]] (1995–2007) * [[Gunnar Thoresen]] (1946–1959) * [[Erling Haaland]] (2019–) == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.fotball.no/ Oficiali Norvegijos futbolo asociacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=149 Norway national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.no/stats/AlltimeNational.html All-time national team record (1908-2026)] (Rsssf.no) {{Norvegijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Norvegijos futbolas]] [[Kategorija:Norvegijos sporto rinktinės]] i8x62tbhsg95bijhrdcd0dmjeuk71yy 0 119650 7798196 7433604 2026-04-03T16:51:00Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798196 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:San_Marino_National_Football_Team_logo.jpg|150px]]| asociacija=[[San Marino futbolo federacija|Federazione Sammarinese Giuoco Calcio]]| reitingas= '''210''' ({{data|2024|10|24}}) | treneris= {{flagicon|ITA}} [[Roberto Cevoli]]| rezultatyviausias=[[Andy Selva]] (8)| ilgiausiai=[[Matteo Vitaioli]] (98)| 1rungtynės={{flagicon|San Marino}} San Marinas 0–4 [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarija]] {{flagicon|Switzerland}}| 1rungtyniųvieta=[[Seravalė]], [[San Marinas]]| 1rungtyniųdata=[[1990]] m. [[lapkričio 14]] d.| grungtynės={{flagicon|San Marino}} San Marinas 3–1 [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteinas]] {{flagicon|Liechtenstein}}| grungtyniųvieta=[[Vaducas]], [[Lichtenšteinas]]]| grungtyniųdata=[[2024]] m. [[lapkričio 18]] d.| brungtynės={{flagicon|San Marino}} San Marinas 0–13 [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietija]] {{flagicon|Germany}}| brungtyniųvieta=[[Seravalė]], [[San Marinas]]| brungtyniųdata=[[2006]] m. [[rugsėjo 6]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| | pattern_la1 = _smr24h | pattern_b1 = _smr24h | pattern_ra1 = _smr24h | pattern_sh1 = _smr22h | pattern_so1 = _smr24h | leftarm1 = ffffff | body1 = ffffff | rightarm1 = ffffff | shorts1 = 6CC6F0 | socks1 = 6CC6F0 | pattern_la2 = _smr24a | pattern_b2 = _smr24a | pattern_ra2 = _smr24a | pattern_sh2 = _smr24a | pattern_so2 = _smr24a | leftarm2 = 000054 | body2 = 000054 | rightarm2 = 000054 | shorts2 = 000054 | socks2 = 000054 |pattern_name3 = Alternate home | pattern_la3 = _smr24h | pattern_b3 = _smr24h | pattern_ra3 = _smr24h | pattern_sh3 = _smr24h2 | pattern_so3 = _smr24h2 | leftarm3 = FFFFFF | body3 = FFFFFF | rightarm3 = FFFFFF | shorts3 = FFFFFF | socks3 = FFFFFF }} '''San Marino vyrų futbolo rinktinė''' – [[San Marinas|San Marinui]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[San Marino futbolo federacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. Laikoma viena silpniausių Europos rinktinių. San Marinui priklauso futbolo rekordas – jie įmušė greičiausią įvartį pasaulio čempionato istorijoje, kai pasaulio čempionato atrankoje 1993 metais rungtynėse su Anglijos rinktine įmušė įvartį per 8,3 sekundės, bet rungtynes pralaimėjo 7-1. Pagal [[FIFA pasaulio reitingai|FIFA pasaulio reitingą]] [[2014]] m. rinktinė su [[Butano vyrų futbolo rinktinė|Butano]] ir [[Terkso ir Kaikoso salų vyrų futbolo rinktinė|Terkso ir Kaikoso salų]] rinktinėmis dalinosi paskutine 208 vieta.<ref>[http://www.fifa.com/worldranking/rankingtable/index.html FIFA/Coca-Cola World Ranking] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181224011846/https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/ranking-table/men/ |date=2018-12-24 }}</ref> [[XV Europos futbolo čempionato atranka|XV Europos futbolo čempionato atrankos]] varžybų rezultatai 2014–[[2015]] m. leido šiai komandai pakilti iš paskutinės reitingo vietos – san mariniečiai namuose sužaidė lygiosiomis 0-0 su [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|estais]], o 2015 m. [[rugsėjo 8]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] 1-2 pralaimėjo [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvai]]. Tai buvo pirmasis jų įvartis svečiuose per 14 metų.<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/skanduotes-lauk-is-rinktines-i-pankratjevas-sutiko-uzsikimses-ausis.d?id=68948524 Skanduotes „lauk iš rinktinės“ I. Pankratjevas sutiko užsikimšęs ausis]</ref> [[2022]] m. [[kovo 28]] d. San Marino komanda pirmą kartą sužaidė rungtynes su ne Europos ekipa, kai Ispanijoje 0-2 pralaimėjo [[Žaliojo Kyšulio vyrų futbolo rinktinė|Žaliojo Kyšulio rinktinei]].<ref>{{Cite web |title=San Marino vs. Cabo Verde - 28 March 2022 - Soccerway |url=https://us.soccerway.com/matches/2022/03/28/world/friendlies/san-marino/cape-verde-islands/3768406/ |access-date=2022-06-10 |website=us.soccerway.com}}</ref> Ilgą laiką San Marinas vadintas pačia blogiausia rinktine. [[2024]] m. [[rugsėjo 5]] d. pasiekė pirmąją pergalę Tautų lygos rungtynėse prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/505731/futbolo-nykstuku-svente-po-ilgai-trukusiu-bandymu-pagaliau-atsikrate-blogiausios-futbolo-komandos-titulo sportas.lt naujienos: Futbolo nykštukų šventė: po ilgai trukusių bandymų pagaliau atsikratė blogiausios futbolo komandos titulo]</ref> [[2024]] m. [[lapkričio 18]] d. San Marino futbolininkai išvykoje 3:1 nugalėjo Lichtenšteiną, taip pasiekdami didžiausią visų laikų pergalę, didžiausią įmuštų įvarčių skaičių ir patekimą į Tautų lygos C divizioną.<ref>[https://www.barrons.com/news/san-marino-beat-liechtenstein-to-claim-historic-nations-league-promotion-01b501e3?refsec=topics_afp-news San Marino Beat Liechtenstein To Claim Historic Nations League Promotion], ''barrons.com''</ref> == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| 1958={{gray_i|nedalyvavo}}| 1962={{gray_i|nedalyvavo}}| 1966={{gray_i|nedalyvavo}}| 1970={{gray_i|nedalyvavo}}| 1974={{gray_i|nedalyvavo}}| 1978={{gray_i|nedalyvavo}}| 1982={{gray_i|nedalyvavo}}| 1986={{gray_i|nedalyvavo}}| 1990={{gray_i|nedalyvavo}}| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo}}| 1964={{gray_i|nedalyvavo}}| 1968={{gray_i|nedalyvavo}}| 1972={{gray_i|nedalyvavo}}| 1976={{gray_i|nedalyvavo}}| 1980={{gray_i|nedalyvavo}}| 1984={{gray_i|nedalyvavo}}| 1988={{gray_i|nedalyvavo}}| }} == Žymesni žaidėjai == * [[Federico Gasperoni]] (1996–2005) * [[Andy Selva]] (1998–) * [[Damiano Vannucci]] (1996–2012) * [[Nico Sensoli]] (2024–) == Marškinėlių gamintojai == {| class="wikitable" style="text-align: left" |- ! Metai ! Marškinėlių gamintojas |- | 1990–1994 | {{Flag icon|UK}} [[Admiral]] |- | 1994–2010 | {{Flag icon|ITA}} [[Virma]] |- | 2011–2017 | {{Flag icon|GER}} [[Adidas]] |- | 2018–2022 | {{Flag icon|ITA}} [[Macron]] |- | 2022– | {{Flag icon|ITA}} [[Errea]] |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.fsgc.sm/ Oficiali federacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=173 San Marino national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tabless/sanm-intres.html San Marino - International Results] (Rsssf.org) {{San Marino futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:San Marino futbolas]] 3rub34ud29q5ny36k2xso9ofmr6tbd5 0 119655 7798198 7695206 2026-04-03T16:51:44Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798198 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Slovak_Football_Association_logo.svg|150px]]| asociacija=[[Slovakijos futbolo asociacija|Slovenský futbalový zväz]]| reitingas= '''48''' ({{data|2024|4|4}}) | treneris={{flagicon|ITA}} [[Francesco Calzona]]| rezultatyviausias=[[Marek Hamšík]] (26)| ilgiausiai=[[Marek Hamšík]] (138)| 1rungtynės={{flagicon|Slovakia|1938}} Slovakija 2–0 [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatija]] {{flagicon|Croatia}}| 1rungtyniųvieta=[[Bratislava]], [[Slovakija]]| 1rungtyniųdata=[[1994]] m. [[balandžio 20]] d.| grungtynės={{flagicon|Slovakia}} Slovakija 7–0 [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteinas]] {{flagicon|Liechtenstein}}| grungtyniųvieta=[[Bratislava]], [[Slovakija]]| grungtyniųdata=[[2004]] m. [[rugsėjo 8]] d.| brungtynės={{flagicon|Argentina}} [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] 6–0 Slovakija {{flagicon|Slovakia}}| brungtyniųvieta=[[Mendosa]], [[Argentina]]| brungtyniųdata=[[1995]] m. [[birželio 22]] d.| b2rungtynės={{flagicon|GER}} [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietija]] 6–0 Slovakija {{flagicon|Slovakia}}| b2rungtyniųvieta=[[Leipcigas]], [[Vokietija]]| b2rungtyniųdata=[[2025]] m. [[lapkričio 17]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=1| pč1=XIX|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=2010|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=aštuntfinalis| pčgmetai=[[PAR 2010|2010]] m.| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=3| žčmetai=2016, 2024| žčg=aštuntfinalis| žčgmetai=[[Euro 2016|2016]]| | pattern_la1 = _svk24h | pattern_b1 = _svk24h | pattern_ra1 = _svk24h | pattern_sh1 = _svk24h | pattern_so1 = | leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000FF | pattern_la2 = _nikevapor4w | pattern_b2 = _nikevapor4w | pattern_ra2 = _nikevapor4w | pattern_sh2 = _nikevapor4w | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Slovakijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Slovakija]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Slovakijos futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo trijuose žemyno čempionatuose ir viename pasaulio čempionate. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1934={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1938={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1950={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1954={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1958={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1962={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1966={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1970={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1974={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1978={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1982={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1986={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1990={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1994={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 2010= aštuntfinalis| }} Slovakija, kaip atskira valstybė (seniau buvo Čekoslovakijos sudėtyje) pasaulio čempionate debiutavo 2010 m. Slovakai čempionatą pradėjo blankiai, sužaidę lygiosiomis su Naująja Zelandija ir pralaimėję Paragvajui. Tačiau lemiamose grupės varžybose slovakai sensacingai nugalėjo tuometinius pasaulio čempionus italus rezultatu 2-3, taip patekdami į atkrintamąsias varžybas ir išsiųsdami italus iš čempionato. Aštuntfinalyje Slovakija 2-1 pralaimėjo olandams. [[Róbert Vittek|Robertas Vitekas]], įmušęs 4 įvarčius, tapo vienu iš rezultatyviausių čempionato žaidėjų. == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1964={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1968={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1972={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1976={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1980={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1984={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1988={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 1992={{gray_i|įėjo į Čekoslovakijos sudėtį}}| 2016=aštuntfinalis| 2021=I etapas| 2024=aštuntfinalis| }} == Žymesni žaidėjai == {{div col|2}} * [[Peter Dubovský]] (1994–2000) * [[Ján Ďurica]] (2004–2017) * [[Miroslav Karhan]] (1995–2011) * [[Ľubomír Moravčík]] (1994–2001) * [[Szilárd Németh]] (1996–2006) * [[Róbert Tomaschek]] (1994–2001) * [[Stanislav Varga]] (1997–2006) * [[Róbert Vittek]] (2001–2016) * [[Marek Mintál]] (2002–2009) * [[Martin Škrtel]] (2004–2019) * [[Milan Škriniar]] (2016–) * [[Marek Hamšík]] (2007–2023) * [[Vladimír Weiss]] (2009–2022) {{div col end}} == Treneriai == <small> {{div col|2}} * {{flagicon|SVK|1938}} Vojtech Závodský (1939) * {{flagicon|SVK|1938}} Rudolf Hanák (1939–1940) * {{flagicon|SVK|1938}} Štefan Priboj (1940–1941) * {{flagicon|SVK|1938}} Štefan Čambal (1941–1942) * {{flagicon|SVK|1938}} Ferdinand Daučík (1942–1944) * {{flagicon|SVK}} [[Jozef Vengloš]] (1993–1995) * {{flagicon|SVK}} [[Jozef Jankech]] (1995–1998) * {{flagicon|SVK}} [[Jozef Adamec]] (1999–2001) * {{flagicon|SVK}} [[Ladislav Jurkemik]] (2002–2003) * {{flagicon|SVK}} [[Dušan Galis]] (2004–2006) * {{flagicon|SVK}} [[Ján Kocian]] (2006–2008) * {{flagicon|SVK}} [[Vladimír Weiss (1964)|Vladimír Weiss]] (2008–2012) * {{flagicon|SVK}} [[Stanislav Griga]], {{flagicon|Slovakia}} [[Michal Hipp]] (2012–2013) * {{flagicon|SVK}} [[Ján Kozák (1954)|Ján Kozák]] (2013–2018) * {{flagicon|CZE}} [[Pavel Hapal]] (2018–2020) * {{flagicon|SVK}} [[Štefan Tarkovič]] (2020–2022) * {{flagicon|ITA}} [[Francesco Calzona]] (2022–) {{div col end}} </small> == Nuorodos == * [http://www.futbalsfz.sk/en/ Oficiali asociacijos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081026154406/http://www.futbalsfz.sk/en/ |date=2008-10-26 }} * [https://eu-football.info/_matches.php?id=180 Slovakia national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tabless/slow-intres.html Slovakia - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Slovakijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Slovakijos futbolas]] [[Kategorija:Slovakijos sporto rinktinės|futbolo]] n4i4lnkadtw9qfygg4e8blj526tpfjn 0 119660 7798201 7317183 2026-04-03T16:52:10Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798201 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Slovenialogo.png|150px]]| asociacija=[[Slovėnijos futbolo asociacija|Nogometna zveza Slovenije]]| reitingas= '''57''' ({{data|2024|4|4}}) | treneris={{flagicon|Slovenia}} [[Matjaž Kek]]| rezultatyviausias=[[Zlatko Zahovič]] (35)| ilgiausiai=[[Boštjan Cesar]] (101)| 1rungtynės={{flagicon|Slovenia}} Slovėnija 0-1 [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatija]] {{flagicon|Croatia}}| 1rungtyniųvieta=[[Murska Sobota]], [[Slovėnija]]| 1rungtyniųdata=[[1991]] m. [[birželio 19]] d.| grungtynės={{flagicon|Oman}} [[Omano vyrų futbolo rinktinė|Omanas]] 0-7 Slovėnija {{flagicon|Slovenia}}| grungtyniųvieta=[[Maskatas]], [[Omanas]]| grungtyniųdata=[[1999]] m. [[vasario 8]] d.| brungtynės={{flagicon|France}} [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]] 5-0 Slovėnija {{flagicon|Slovenia}}| brungtyniųvieta=[[Sen Deni]], [[Prancūzija]]| brungtyniųdata=[[2002]] m. [[spalio 12]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=2| pč1=XVII|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=2002|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=I etapas| pčgmetai= {{WorldCup|2002|2002 m.}}, {{WorldCup|2010|2010 m.}}| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=2| žčmetai=2000| žčg=aštuntfinalis| žčgmetai= 2024| | pattern_la1 = _nikevapor4w | pattern_b1 = _svn24h | pattern_ra1 = _nikevapor4w | pattern_sh1 = _nikevapor4w | pattern_so1 = | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor4gr | pattern_b2 = _svn24a | pattern_ra2 = _nikevapor4gr | pattern_sh2 = _nikevapor4gr | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 0000FF }} '''Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Slovėnija]]i atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Slovėnijos futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo 2 pasaulio čempionatuose, 2 žemyno čempionatuose. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1934={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1938={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1950={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1954={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1958={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1962={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1966={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1970={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1974={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1978={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1982={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1986={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1990={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1994={{gray_i|nedalyvavo}}| 2002=I etapas| 2010=I etapas| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1964={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1968={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1972={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1976={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1980={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1984={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1988={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 1992={{gray_i|įėjo į Jugoslavijos sudėtį}}| 2000=I etapas| 2024=aštuntfinalis| }} == Žymiausi žaidėjai == * [[Srečko Katanec]] (1994) * [[Milenko Ačimovič]] (1998–2007) * [[Boštjan Cesar]] (2003–2018) * [[Sebastjan Cimirotič]] (1998–2005) * [[Aleš Čeh]] (1992–2002) * [[Darko Milanič]] (1992–2000) * [[Samir Handanović]] (2004–2015) * [[Josip Iličić]] (2010–) * [[Milivoje Novaković]] (2006–2017) * [[Jan Oblak]] (2012–) * [[Ermin Šiljak]] (1994–2005) * [[Sašo Udovič]] (1993–2000) * [[Zlatko Zahovič]] (1992–2004) == Treneriai == {{div col|2}} * {{flagicon|SLO}} [[Bojan Prašnikar]] (1991–1993, 1998, 2002–2004) * {{flagicon|SLO}} [[Zdenko Verdenik]] (1994–1997) * {{flagicon|SLO}} [[Srečko Katanec]] (1998–2002, 2013–2017) * {{flagicon|SLO}} [[Branko Oblak]] (2004–2006) * {{flagicon|SLO}} [[Matjaž Kek]] (2007–2011, 2018–) * {{flagicon|SLO}} [[Slaviša Stojanović]] (2011–2012) * {{flagicon|SLO}} [[Tomaž Kavčič]] (2017–2018) * {{flagicon|SLO}} Igor Benedejčič (2018) {{div col end}} == Nuorodos == {{commonscat|Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė}} * [https://www.nzs.si/ Nzs.si] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=181 Slovenia national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tabless/slov-intres.html Slovenia - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Slovėnijos futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Slovėnijos futbolas]] [[Kategorija:Slovėnijos sporto rinktinės]] iwbc8fr025asmowuns6wxzxjkmsww73 0 119663 7798209 7721254 2026-04-03T16:54:46Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798209 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Velso vyrų futbolo rinktinės logotipas.svg|175px]]| asociacija=''[[Velso futbolo asociacija|Cymdeithas Bêl-droed Cymru]]''| reitingas= 18 {{increase}} 2 (2022-03-31)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|Wales}} [[Rob Page]]| rezultatyviausias=[[Gareth Bale]] (40)| ilgiausiai=[[Chris Gunter]] (102)| 1rungtynės={{flagicon|Scotland}} [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotija]] 4-0 [[Velso vyrų futbolo rinktinė|Velsas]] {{flagicon|Wales}}| 1rungtyniųvieta=[[Glazgas]], [[Škotija]]| 1rungtyniųdata=[[1876]] m. [[kovo 26]] d.| grungtynės={{Flagicon|Wales}} Velsas 11 - 0 [[Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė|Airija]] [[Vaizdas:St Patrick's saltire.svg|20px|Ireland]]| grungtyniųvieta=[[Rekshamas]], [[Velsas]]| grungtyniųdata=[[1888]] m. [[kovo 3]] d.| brungtynės={{flagicon|Scotland}} [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotija]] 9-0 [[Velso vyrų futbolo rinktinė|Velsas]] {{flagicon|Wales}}| brungtyniųvieta=[[Glazgas]], [[Škotija]]| brungtyniųdata=[[1878]] m. [[kovo 23]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=2| pč1=VI|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1958|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=ketvirtfinalis| pčgmetai= {{WorldCup|1958|1958 m.}}| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=2| žčmetai=2016| žčg=pusfinalis| žčgmetai=[[Euro 2016|2016]]| | pattern_la1 =_wal22h | pattern_b1 =_wal22h | pattern_ra1 =_wal22h | pattern_sh1 =_wal22h | pattern_so1 =_3_stripes_white | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FF0000 | pattern_la2 =_wal22a | pattern_b2 =_wal22a | pattern_ra2 =_wal22a | pattern_sh2 =_wal22a | pattern_so2 =_3_stripes_red | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FF0000 | socks2 = FFFFFF }} '''Velso vyrų futbolo rinktinė''' ({{cy|Tîm pêl-droed cenedlaethol Cymru}}) – [[Velsas|Velsui]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Velso futbolo asociacija]]. Rinktinė dalyvavo dviejuose pasaulio čempionatuose (1958 ir 2022) m., o 2016 ir 2020 m. pateko į Europos futbolo čempionatą (2016 m. pasiekė pusfinalį). == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == <!-- I etapas aštuntfinalis ketvirtfinalis pusfinalis (arba vieną iš: 4 vieta 3 vieta 2 vieta '''1 vieta''' --> {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1958=ketvirtfinalis| 2022=I etapas| }} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == {{komandos Europos čempionatai| 1960={{gray_i|nedalyvavo}}| 2016=pusfinalis| 2021=aštuntfinalis| }} == Žymūs žaidėjai == * [[Gary Speed]] * [[Ryan Giggs]] * [[Neville Southall]] * [[Ian Rush]] * [[Mark Hughes]] * [[Gareth Bale]] * [[Craig Bellamy]] * [[Aaron Ramsey]] * [[Joe Allen]] == Treneriai == <small> {{div col|colwidth=17em}} * {{flagicon|WAL}} [[Walley Barnes]] (1954–1955) * {{flagicon|WAL}} [[Jimmy Murphy]] (1956–1964) * {{flagicon|WAL}} [[Dave Bowen]] (1964–1974) * {{flagicon|ENG}} [[Mike Smith]] (1974–1979) * {{flagicon|WAL}} [[Mike England]] (1979–1987) * {{flagicon|WAL}} [[Terry Yorath]] (1988–1993) * {{flagicon|WAL}} [[John Toshack]] (1994) * {{flagicon|ENG}} [[Mike Smith]] (1994–1995) * {{flagicon|ENG}} [[Bobby Gould]] (1995–1999) * {{flagicon|WAL}} [[Mark Hughes]] (1999–2004) * {{flagicon|WAL}} [[John Toshack]] (2004–2010) * {{flagicon|WAL}} [[Gary Speed]] (2010–2011) * {{flagicon|WAL}} [[Chris Coleman]] (2012–2017) * {{flagicon|WAL}} [[Ryan Giggs]] (2018–2022) * {{flagicon|WAL}} [[Rob Page]] (2020–) {{div col end}} </small> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.faw.org.uk/ Velso futbolo asociacija] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=218 Wales national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesw/wal-intres.html International matches of Wales] (Rsssf.org) {{Velso futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Velso sporto rinktinės]] [[Kategorija:Velso futbolas]] i9fkm31qezgbq96m3v4ylv3yjpknbkh 10 120376 7798218 7154279 2026-04-03T17:22:00Z CD 677 7798218 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = AzijosFutboloRinktinės |title = Azijos vyrų [[:Kategorija:Nacionalinės futbolo rinktinės|futbolo rinktinės]] |group1 = Aktyvios |list1 = [[Afganistano vyrų futbolo rinktinė|Afganistanas]] {{·}} [[Australijos vyrų futbolo rinktinė|Australija]] {{·}} [[Bahreino vyrų futbolo rinktinė|Bahreinas]] {{·}} [[Bangladešo vyrų futbolo rinktinė|Bangladešas]] {{·}} [[Brunėjaus vyrų futbolo rinktinė|Brunėjus]] {{·}} [[Butano vyrų futbolo rinktinė|Butanas]] {{·}} [[Filipinų vyrų futbolo rinktinė|Filipinai]] {{·}} [[Guamo vyrų futbolo rinktinė|Guamas]] {{·}} [[Honkongo vyrų futbolo rinktinė|Honkongas]] {{·}} [[Indijos vyrų futbolo rinktinė|Indija]] {{·}} [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezija]] {{·}} [[Irako vyrų futbolo rinktinė|Irakas]] {{·}} [[Irano vyrų futbolo rinktinė|Iranas]] {{·}} [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|Japonija]] {{·}} [[Jemeno vyrų futbolo rinktinė|Jemenas]] {{·}} [[Jordanijos vyrų futbolo rinktinė|Jordanija]] {{·}} [[Jungtinių Arabų Emyratų vyrų futbolo rinktinė|Jungtiniai Arabų Emyratai]] {{·}} [[Kambodžos vyrų futbolo rinktinė|Kambodža]] {{·}} [[Kataro vyrų futbolo rinktinė|Kataras]] {{·}} [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinija]] {{·}} [[Kirgizijos vyrų futbolo rinktinė|Kirgizija]] {{·}} [[Kuveito vyrų futbolo rinktinė|Kuveitas]] {{·}} [[Laoso vyrų futbolo rinktinė|Laosas]] {{·}} [[Libano vyrų futbolo rinktinė|Libanas]] {{·}} [[Makao vyrų futbolo rinktinė|Makao]] {{·}} [[Malaizijos vyrų futbolo rinktinė|Malaizija]] {{·}} [[Maldyvų vyrų futbolo rinktinė|Maldyvai]] {{·}} [[Mianmaro vyrų futbolo rinktinė|Mianmaras]] {{·}} [[Mongolijos vyrų futbolo rinktinė|Mongolija]] {{·}} [[Nepalo vyrų futbolo rinktinė|Nepalas]] {{·}} [[Omano vyrų futbolo rinktinė|Omanas]] {{·}} [[Pakistano vyrų futbolo rinktinė|Pakistanas]] {{·}} [[Palestinos vyrų futbolo rinktinė|Palestina]] {{·}} [[Pietų Korėjos vyrų futbolo rinktinė|Pietų Korėja]] {{·}} [[Rytų Timoro vyrų futbolo rinktinė|Rytų Timoras]] {{·}} [[Saudo Arabijos vyrų futbolo rinktinė|Saudo Arabija]] {{·}} [[Singapūro vyrų futbolo rinktinė|Singapūras]] {{·}} [[Sirijos vyrų futbolo rinktinė|Sirija]] {{·}} [[Šiaurės Korėjos vyrų futbolo rinktinė|Šiaurės Korėja]] {{·}} [[Šri Lankos vyrų futbolo rinktinė|Šri Lanka]] {{·}} [[Tadžikistano vyrų futbolo rinktinė|Tadžikistanas]] {{·}} [[Tailando vyrų futbolo rinktinė|Tailandas]] {{·}} [[Taivano vyrų futbolo rinktinė|Taivanas]] {{·}} [[Turkmėnijos vyrų futbolo rinktinė|Turkmėnija]] {{·}} [[Uzbekijos vyrų futbolo rinktinė|Uzbekija]] {{·}} [[Vietnamo vyrų futbolo rinktinė|Vietnamas]] |group2 = Išformuotos |list2 = [[Pietų Jemeno vyrų futbolo rinktinė|Pietų Jemenas]] {{·}} [[Pietų Vietnamo vyrų futbolo rinktinė|Pietų Vietnamas]] }}<noinclude> [[Kategorija:Futbolo rinktinių šablonai]] [[Kategorija:Azijos vyrų futbolo rinktinės|*]] </noinclude> pzc68uxlqzdvdvitrqbrl7vytoghtvi 10 120603 7798222 7154295 2026-04-03T17:23:45Z CD 677 7798222 wikitext text/x-wiki {{Navbox | name = OkeanijosFutboloRinktinės | title = Okeanijos vyrų [[:Kategorija:Nacionalinės futbolo rinktinės|futbolo rinktinės]] | list1 = [[Amerikos Samoa vyrų futbolo rinktinė|Amerikos Samoa]] {{·}} [[Fidžio vyrų futbolo rinktinė|Fidžio]] {{·}} [[Kiribačio vyrų futbolo rinktinė|Kiribačio]] {{·}} [[Kuko salų vyrų futbolo rinktinė|Kuko salų]] {{·}} [[Marianos šiaurinių salų vyrų futbolo rinktinė|Marianos šiaurinių salų]] {{·}} [[Mikronezijos vyrų futbolo rinktinė|Mikronezijos]] {{·}} [[Naujosios Kaledonijos vyrų futbolo rinktinė|Naujosios Kaledonijos]] {{·}} [[Naujosios Zelandijos vyrų futbolo rinktinė|Naujosios Zelandijos]] {{·}} [[Nauru vyrų futbolo rinktinė|Nauru]] {{·}} [[Niujės vyrų futbolo rinktinė|Niujės]] {{·}} [[Palau vyrų futbolo rinktinė|Palau]] {{·}} [[Papua Naujosios Gvinėjos vyrų futbolo rinktinė|Papua Naujosios Gvinėjos]] {{·}} [[Saliamono Salų vyrų futbolo rinktinė|Saliamono Salų]] {{·}} [[Samoa vyrų futbolo rinktinė|Samoa]] {{·}} [[Taičio vyrų futbolo rinktinė|Taičio]] {{·}} [[Tongos vyrų futbolo rinktinė|Tongos]] {{·}} [[Tuvalu vyrų futbolo rinktinė|Tuvalu]] {{·}} [[Vanuatu vyrų futbolo rinktinė|Vanuatu]] }}<noinclude> [[Kategorija:Futbolo rinktinių šablonai]] [[Kategorija:Okeanijos vyrų futbolo rinktinės|*]] </noinclude> 0xs34c7lmz16ptntc7dx8aj7lk9fdo4 10 120845 7798220 7495558 2026-04-03T17:23:07Z CD 677 7798220 wikitext text/x-wiki {{navigation |name = AfrikosFutboloRinktinės |header = Afrikos vyrų [[:Kategorija:Nacionalinės futbolo rinktinės|futbolo rinktinės]] |color = #ddddff |body = [[Alžyro vyrų futbolo rinktinė|Alžyras]] {{!}} [[Angolos vyrų futbolo rinktinė|Angola]] {{!}} [[Benino vyrų futbolo rinktinė|Beninas]] {{!}} [[Bisau Gvinėjos vyrų futbolo rinktinė|Bisau Gvinėja]] {{!}} [[Botsvanos vyrų futbolo rinktinė|Botsvana]] {{!}} [[Burkina Faso vyrų futbolo rinktinė|Burkina Fasas]] {{!}} [[Burundžio vyrų futbolo rinktinė|Burundis]] {{!}} [[Centrinės Afrikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė|Centrinės Afrikos Respublika]] {{!}} [[Čado vyrų futbolo rinktinė|Čadas]] {{!}} [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Krantas]] {{!}} [[Džibučio vyrų futbolo rinktinė|Džibutis]] {{!}} [[Egipto vyrų futbolo rinktinė|Egiptas]] {{!}} [[Eritrėjos vyrų futbolo rinktinė|Eritrėja]] {{!}} [[Esvatinio vyrų futbolo rinktinė|Esvatinis]] {{!}} [[Etiopijos vyrų futbolo rinktinė|Etiopija]] {{!}} [[Gabono vyrų futbolo rinktinė|Gabonas]] {{!}} [[Gambijos vyrų futbolo rinktinė|Gambija]] {{!}} [[Ganos vyrų futbolo rinktinė|Gana]] {{!}} [[Gvinėjos vyrų futbolo rinktinė|Gvinėja]] {{!}} [[Kamerūno vyrų futbolo rinktinė|Kamerūnas]] {{!}} [[Kenijos vyrų futbolo rinktinė|Kenija]] {{!}} [[Komorų vyrų futbolo rinktinė|Komorai]] {{!}} [[Kongo Demokratinės Respublikos vyrų futbolo rinktinė|Kongo Demokratinė Respublika]] {{!}} [[Kongo vyrų futbolo rinktinė|Kongas]] {{!}} [[Lesoto vyrų futbolo rinktinė|Lesotas]] {{!}} [[Liberijos vyrų futbolo rinktinė|Liberija]] {{!}} [[Libijos vyrų futbolo rinktinė|Libija]] {{!}} [[Madagaskaro vyrų futbolo rinktinė|Madagaskaras]] {{!}} [[Malavio vyrų futbolo rinktinė|Malavis]] {{!}} [[Malio vyrų futbolo rinktinė|Malis]] {{!}} [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Marokas]] {{!}} [[Mauricijaus vyrų futbolo rinktinė|Mauricijus]] {{!}} [[Mauritanijos vyrų futbolo rinktinė|Mauritanija]] {{!}} [[Mozambiko vyrų futbolo rinktinė|Mozambikas]] {{!}} [[Namibijos vyrų futbolo rinktinė|Namibija]] {{!}} [[Nigerijos vyrų futbolo rinktinė|Nigerija]] {{!}} [[Nigerio vyrų futbolo rinktinė|Nigeris]] {{!}} [[Pietų Afrikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė|Pietų Afrikos Respublika]] {{!}} [[Pietų Sudano vyrų futbolo rinktinė|Pietų Sudanas]] {{!}} [[Pusiaujo Gvinėjos vyrų futbolo rinktinė|Pusiaujo Gvinėja]] {{!}} [[Reuniono vyrų futbolo rinktinė|Reunionas]] {{!}} [[Ruandos vyrų futbolo rinktinė|Ruanda]] {{!}} [[San Tomė ir Prinsipės vyrų futbolo rinktinė|San Tomė ir Prinsipė]] {{!}} [[Seišelių vyrų futbolo rinktinė|Seišeliai]] {{!}} [[Senegalo vyrų futbolo rinktinė|Senegalas]] {{!}} [[Siera Leonės vyrų futbolo rinktinė|Siera Leonė]] {{!}} [[Somalio vyrų futbolo rinktinė|Somalis]] {{!}} [[Sudano vyrų futbolo rinktinė|Sudanas]] {{!}} [[Tanzanijos vyrų futbolo rinktinė|Tanzanija]] {{!}} [[Togo vyrų futbolo rinktinė|Togas]] {{!}} [[Tuniso vyrų futbolo rinktinė|Tunisas]] {{!}} [[Ugandos vyrų futbolo rinktinė|Uganda]] {{!}} [[Zambijos vyrų futbolo rinktinė|Zambija]] {{!}} [[Zanzibaro vyrų futbolo rinktinė|Zanzibaras]] {{!}} [[Zimbabvės vyrų futbolo rinktinė|Zimbabvė]] {{!}} [[Žaliojo Kyšulio vyrų futbolo rinktinė|Žaliasis Kyšulys]] }}<noinclude> [[Kategorija:Futbolo rinktinių šablonai]] [[Kategorija:Afrikos vyrų futbolo rinktinės|*]] </noinclude> 7daoxxjauzse1dtrkwrmpd1eqcpfdft 0 121231 7798227 6776457 2026-04-03T17:25:55Z CD 677 7798227 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{buvusi futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Coat_of_Arms_of_South_Vietnam_(1954_-_1955).svg|100px]]| asociacija=Vietnamo futbolo federacija| rezultatyviausias=?| ilgiausiai=?| 1rungtynės={{flagicon|South Vietnam}} Pietų Vietnamas 2 - 4 [[Pietų Korėjos vyrų futbolo rinktinė|Pietų Korėja]] {{flagicon|South Korea}}| 1rungtyniųvieta=[[Pietų Vietnamas]]| 1rungtyniųdata=[[1949]] m. [[sausio 15]] d.| prungtynės={{flagicon|Malaysia}} [[Malaizijos vyrų futbolo rinktinė|Malaizija]] 3 - 0 Pietų Vietnamas {{flagicon|South Vietnam}}| prungtyniųvieta=[[Tailandas]]| prungtyniųdata=[[1975]] m. [[kovo 23]] d.| grungtynės={{flagicon|South Vietnam}} Pietų Vietnamas 10-0 [[Laoso vyrų futbolo rinktinė|Laosas]] {{flagicon|Laos}}| grungtyniųvieta=[[Japonija]]| grungtyniųdata=[[1967]] m. [[spalio 1]] d.| brungtynės={{flagicon|Indonesia}} [[Indonezijos vyrų futbolo rinktinė|Indonezija]] 9 - 1 Pietų Vietnamas {{flagicon|South Vietnam}}<br />([[Pietų Korėja]], [[1971]] m. [[gegužės 4]] d.)| brungtyniųvieta=| brungtyniųdata=| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Azijos) --> žemynoč=[[AFC Azijos taurė]]| žč=2| žčmetai=[[1956]]| žčg=4 vieta| žčgmetai= [[1956]] ir [[1960]]| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=DC 14 3C|body1=FF DE AD|rightarm1=DC 14 3C|shorts1=DC 14 3C|socks1=DA A5 20| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FF DE AD|body2=DA A5 20|rightarm2=FF DE AD|shorts2=FF DA AD|socks2=DC 14 3C| }} '''Pietų Vietnamo vyrų futbolo rinktinė''' – [[Pietų Vietnamas|Pietų Vietnamui]] atstovavusi nacionalinė [[Futbolas|futbolo]] komanda. Rinktinė nė karto nedalyvavo [[pasaulio čempionatas|pasaulio čempionate]], bet dalyvavo 2 žemyno čempionatuose. {{Futbolas-stub}} [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Vietnamo istorija|Futbolo vyrų rinktinė]] [[Kategorija:Sporto istorija pagal valstybes]] hhdp1b7kk0e9d02txlqlq9cy5k0xmf2 10 129827 7798221 7154278 2026-04-03T17:23:32Z CD 677 7798221 wikitext text/x-wiki {{navbox | name = AmerikosFutboloRinktinės | title = Šiaurės ir Centrinės Amerikos vyrų [[:Kategorija:Nacionalinės futbolo rinktinės|futbolo rinktinės]] | state = {{{būsena<includeonly>|autocollapse</includeonly>}}} | group1 = | list1 = [[Angilijos vyrų futbolo rinktinė|Angilija]] {{·}} [[Antigvos ir Barbudos vyrų futbolo rinktinė|Antigva&nbsp;ir&nbsp;Barbuda]] {{·}} [[Arubos vyrų futbolo rinktinė|Aruba]] {{·}} [[Bahamų vyrų futbolo rinktinė|Bahamai]] {{·}} [[Barbadoso vyrų futbolo rinktinė|Barbadosas]] {{·}} [[Belizo vyrų futbolo rinktinė|Belizas]] {{·}} [[Bermudų vyrų futbolo rinktinė|Bermudai]] {{·}} ''[[Bonero vyrų futbolo rinktinė|Boneras]]'' {{·}} [[Didžiosios Britanijos Mergelių salų vyrų futbolo rinktinė|Britanijos&nbsp;Mergelių&nbsp;salos]] {{·}} [[Dominikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė|Dominikos&nbsp;Respublika]] {{·}} [[Dominikos vyrų futbolo rinktinė|Dominika]] {{·}} [[Gajanos vyrų futbolo rinktinė|Gajana]] {{·}} [[Grenados vyrų futbolo rinktinė|Grenada]] {{·}} ''[[Gvadelupos vyrų futbolo rinktinė|Gvadelupa]]'' {{·}} [[Gvatemalos vyrų futbolo rinktinė|Gvatemala]] {{·}} [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|Haitis]] {{·}} [[Hondūro vyrų futbolo rinktinė|Hondūras]] {{·}} [[JAV Mergelių salų vyrų futbolo rinktinė|JAV&nbsp;Mergelių&nbsp;salos]] {{·}} [[JAV vyrų futbolo rinktinė|JAV]] {{·}} [[Jamaikos vyrų futbolo rinktinė|Jamaika]] {{·}} [[Kaimanų salų vyrų futbolo rinktinė|Kaimanų&nbsp;salos]] {{·}} [[Kanados vyrų futbolo rinktinė|Kanada]] {{·}} [[Kiurasao vyrų futbolo rinktinė|Kiurasao]] {{·}} [[Kosta Rikos vyrų futbolo rinktinė|Kosta&nbsp;Rika]] {{·}} [[Kubos vyrų futbolo rinktinė|Kuba]] {{·}} ''[[Martinikos vyrų futbolo rinktinė|Martinika]]'' {{·}} [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksika]] {{·}} [[Montserato vyrų futbolo rinktinė|Montseratas]] {{·}} [[Nikaragvos vyrų futbolo rinktinė|Nikaragva]] {{·}} [[Panamos vyrų futbolo rinktinė|Panama]] {{·}} ''[[Prancūzų Gvianos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzų&nbsp;Gviana]]'' {{·}} [[Puerto Riko vyrų futbolo rinktinė|Puerto&nbsp;Rikas]] {{·}} [[Salvadoro vyrų futbolo rinktinė|Salvadoras]] {{·}} ''[[San Marteno vyrų futbolo rinktinė|San&nbsp;Martenas]]'' {{·}} [[Sent Kitso ir Nevio vyrų futbolo rinktinė|Sent&nbsp;Kitsas&nbsp;ir&nbsp;Nevis]] {{·}} [[Sent Lusijos vyrų futbolo rinktinė|Sent&nbsp;Lusija]] {{·}} [[Sent Vinsento ir Grenadinų vyrų futbolo rinktinė|Sent&nbsp;Vinsentas&nbsp;ir&nbsp;Grenadinai]] {{·}} ''[[Sint Marteno vyrų futbolo rinktinė|Sint&nbsp;Martenas]]'' {{·}} [[Surinamo vyrų futbolo rinktinė|Surinamas]] {{·}} [[Terkso ir Kaikoso salų vyrų futbolo rinktinė|Terkso&nbsp;ir&nbsp;Kaikoso&nbsp;salos]] {{·}} [[Trinidado ir Tobago vyrų futbolo rinktinė|Trinidadas&nbsp;ir&nbsp;Tobagas]] }}<noinclude> [[Kategorija:Futbolo rinktinių šablonai]] [[Kategorija:Šiaurės Amerikos vyrų futbolo rinktinės|*]] </noinclude> e2c7tjd5t9x8r09ojfrkqn4la3vkwlr 7798235 7798221 2026-04-03T17:29:12Z CD 677 7798235 wikitext text/x-wiki {{navbox | name = AmerikosFutboloRinktinės | title = Šiaurės ir Centrinės Amerikos vyrų [[:Kategorija:Nacionalinės futbolo rinktinės|futbolo rinktinės]] | state = {{{būsena<includeonly>|autocollapse</includeonly>}}} | group1 = Aktyvios | list1 = [[Angilijos vyrų futbolo rinktinė|Angilija]] {{·}} [[Antigvos ir Barbudos vyrų futbolo rinktinė|Antigva&nbsp;ir&nbsp;Barbuda]] {{·}} [[Arubos vyrų futbolo rinktinė|Aruba]] {{·}} [[Bahamų vyrų futbolo rinktinė|Bahamai]] {{·}} [[Barbadoso vyrų futbolo rinktinė|Barbadosas]] {{·}} [[Belizo vyrų futbolo rinktinė|Belizas]] {{·}} [[Bermudų vyrų futbolo rinktinė|Bermudai]] {{·}} ''[[Bonero vyrų futbolo rinktinė|Boneras]]'' {{·}} [[Didžiosios Britanijos Mergelių salų vyrų futbolo rinktinė|Britanijos&nbsp;Mergelių&nbsp;salos]] {{·}} [[Dominikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė|Dominikos&nbsp;Respublika]] {{·}} [[Dominikos vyrų futbolo rinktinė|Dominika]] {{·}} [[Gajanos vyrų futbolo rinktinė|Gajana]] {{·}} [[Grenados vyrų futbolo rinktinė|Grenada]] {{·}} ''[[Gvadelupos vyrų futbolo rinktinė|Gvadelupa]]'' {{·}} [[Gvatemalos vyrų futbolo rinktinė|Gvatemala]] {{·}} [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|Haitis]] {{·}} [[Hondūro vyrų futbolo rinktinė|Hondūras]] {{·}} [[JAV Mergelių salų vyrų futbolo rinktinė|JAV&nbsp;Mergelių&nbsp;salos]] {{·}} [[JAV vyrų futbolo rinktinė|JAV]] {{·}} [[Jamaikos vyrų futbolo rinktinė|Jamaika]] {{·}} [[Kaimanų salų vyrų futbolo rinktinė|Kaimanų&nbsp;salos]] {{·}} [[Kanados vyrų futbolo rinktinė|Kanada]] {{·}} [[Kiurasao vyrų futbolo rinktinė|Kiurasao]] {{·}} [[Kosta Rikos vyrų futbolo rinktinė|Kosta&nbsp;Rika]] {{·}} [[Kubos vyrų futbolo rinktinė|Kuba]] {{·}} ''[[Martinikos vyrų futbolo rinktinė|Martinika]]'' {{·}} [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksika]] {{·}} [[Montserato vyrų futbolo rinktinė|Montseratas]] {{·}} [[Nikaragvos vyrų futbolo rinktinė|Nikaragva]] {{·}} [[Panamos vyrų futbolo rinktinė|Panama]] {{·}} ''[[Prancūzijos Gvianos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos&nbsp;Gviana]]'' {{·}} [[Puerto Riko vyrų futbolo rinktinė|Puerto&nbsp;Rikas]] {{·}} [[Salvadoro vyrų futbolo rinktinė|Salvadoras]] {{·}} ''[[San Marteno vyrų futbolo rinktinė|San&nbsp;Martenas]]'' {{·}} [[Sent Kitso ir Nevio vyrų futbolo rinktinė|Sent&nbsp;Kitsas&nbsp;ir&nbsp;Nevis]] {{·}} [[Sent Lusijos vyrų futbolo rinktinė|Sent&nbsp;Lusija]] {{·}} [[Sent Vinsento ir Grenadinų vyrų futbolo rinktinė|Sent&nbsp;Vinsentas&nbsp;ir&nbsp;Grenadinai]] {{·}} ''[[Sint Marteno vyrų futbolo rinktinė|Sint&nbsp;Martenas]]'' {{·}} [[Surinamo vyrų futbolo rinktinė|Surinamas]] {{·}} [[Terkso ir Kaikoso salų vyrų futbolo rinktinė|Terkso&nbsp;ir&nbsp;Kaikoso&nbsp;salos]] {{·}} [[Trinidado ir Tobago vyrų futbolo rinktinė|Trinidadas&nbsp;ir&nbsp;Tobagas]] |group2 = Išformuotos |list2 = [[Nyderlandų Antilų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų Antilai]] }}<noinclude> [[Kategorija:Futbolo rinktinių šablonai]] [[Kategorija:Šiaurės Amerikos vyrų futbolo rinktinės|*]] </noinclude> 8gpsjw3e19tb3c09ogbicmxrkcerakf 0 129879 7798225 7721409 2026-04-03T17:25:26Z CD 677 7798225 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{buvusi futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Dutch_Antilles_FA.gif|100px]]| asociacija=[[Nederlands Antilliaanse Voetbal Unie|Nederlands Antilliaanse<br />Voetbal Unie]]| rezultatyviausias=| ilgiausiai=| 1rungtynės={{flagicon|Costa Rica}} [[Kosta Rikos vyrų futbolo rinktinė|Kosta Rika]] 1-0 Nyderlandų Antilai {{flagicon|Netherlands Antilles|1959}}| 1rungtyniųvieta=[[Gvatemala]]| 1rungtyniųdata=[[1950]] m. [[vasario 27]] d.| grungtynės={{flagicon|Netherlands Antilles|1959}} Nyderlandų Antilai 15-0 [[Puerto Riko vyrų futbolo rinktinė|Puerto Rikas]] {{flagicon|Puerto Rico}}| grungtyniųvieta=[[Venesuela]]| grungtyniųdata=[[1959]] m. [[sausio 15]] d.| brungtynės={{flagicon|Netherlands}} [[Olandijos vyrų futbolo rinktinė|Olandija]] 8 - 0 Nyderlandų Antilai {{flagicon|Netherlands Antilles|1959}}| brungtyniųvieta=[[Amsterdamas]], [[Olandija]]| brungtyniųdata=[[1962]] m. [[rugsėjo 5]] d.| b2rungtynės={{flagicon|Mexico}} [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksika]] 8-0 Nyderlandų Antilai {{flagicon|Netherlands Antilles|1959}}| b2rungtyniųvieta=[[Port o Prensas]], [[Haitis]]| b2rungtyniųdata=[[1973]] m. [[gruodžio 8]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Amerikos) --> žemynoč=[[CONCACAF Auksinė Taurė]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| pattern_la1=_whitelines|pattern_b1=_ANT10|pattern_ra1=_whitelines| leftarm1=1C65CC|body1=1C65CC|rightarm1=1C65CC|shorts1=1C65CC|socks1=1C65CC| pattern_la2=_blueline|pattern_b2=_ANT10a|pattern_ra2=_blueline| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FF0000|socks2=0000FF| }} '''Nyderlandų Antilų vyrų futbolo rinktinė''' – [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antilus]] atstovavusi nacionalinė futbolo komanda, kuri buvo kontroliuojama Nyderlandų Antilų futbolo asociacijos (''Nederlands Antilliaanse Voetbal Unie''). Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio čempionate. 2010 m. išformavus Nyderlandų Antilus, ši rinktinė panaikinta, o jos pasekėja tapo [[Kiurasao vyrų futbolo rinktinė]]. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954={{gray_i|nedalyvavo}}| }} == Dalyvavimas CONCACAF čempionate == * 1963 – 3 vieta * 1965 – 5 vieta * 1967 – ''neįveikė atrankos'' * 1969 – 3 vieta * 1971 – ''pasitraukė'' * 1973 – 6 vieta * 1977-1989 – ''neįveikė atrankos'' == Dalyvavimas [[CONCACAF Aukso taurė]]je == * 1991 – ''nedalyvavo'' * 1993 – ''atsisakė dalyvauti'' * 1996–2000 – ''neįveikė atrankos'' * 2002 – ''nedalyvavo'' * 2003 – ''neįveikė atrankos'' * 2005 – ''atsisakė dalyvauti'' * 2007–2011 – ''neįveikė atrankos'' == Dalyvavimas Panamerikos žaidynėse == * 1951 – ''nedalyvavo'' * 1955 – Bronzos medalis * 1959 - 2003 – ''nedalyvavo'' == Žymesni žaidėjai == * [[Angelo Cijntje]] * [[Brutil Hose]] * [[Chaly Jones]] * [[Leon Kantelberg]] * [[Rocky Siberie]] * [[Raymond Victoria]] {{Futbolas-stub}} {{AmerikosFutboloRinktinės}} [[Kategorija:Šiaurės Amerikos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Nyderlandų Antilų futbolas|Rinktinė]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] haxm19vlg5jeiizet1vz8dwcyfrhhb7 0 140630 7798237 7732808 2026-04-03T17:32:13Z Homo ergaster 10314 /* Istorija */ 7798237 wikitext text/x-wiki {{Coord|54.8069|25.2577|type:edu_scale:5000|display=t}} {{Mokykla |mokykla={{PAGENAME}} |direktorė=Lilija Sadaiska |skaičius=106 |data=[[1864]] m. |laidos= |darbuotojai=17 |pav=Riešės lenkiška mokykla.JPG |vieta=Mokyklos g. 19, [[Didžioji Riešė]] |emblema= }} '''Vilniaus rajono Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinė mokykla''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Vilniaus rajonas|Vilniaus raj]]., [[Didžioji Riešė|Didžiojoje Riešėje]], Mokyklos g. 19, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas [[lenkų kalba]]. Įstaigos kodas 191319845. Steigėjas [[Vilniaus rajono savivaldybės taryba]]. == Istorija == Archyviniai duomenys rodo, kad mokykla Riešėje buvo įkurta [[1864]] m. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] mokykla buvo įsikūrusi tame pačiame pastate kur ir seniūnija. [[1939]] m. buvo pastatytas naujas pastatas su erdviomis klasėmis ir dideliais langais. Prasidėjus karui, vokiečiai ją pavertė grūdų sandėliu, o [[1944]] m. traukdamiesi pastatą sudegino. Po karo mokykla buvo įkurta Sluščiznos palivarke, vėliau pavadintame Kalino kaimu. Buvo mokoma [[rusų kalba]]. [[1952]] m., kai Taraškevičių šeima buvo išvežta į [[Sibiras|Sibirą]], mokyklą perkėlė į jų namą. Vietiniai gyventojai siekė, kad vaikai būtų mokomi gimtąja kalba. Buvo įkurtos lietuviškos ir lenkiškos klasės, mokykla tapo trikalbe. [[1960]]–[[1984]] m. mokyklai vadovavusi Praskovja Ustinova siekė, kad būtų pastatyta nauja mokykla, tačiau buvo pastatytas tik priestatas. [[1965]] m. [[gruodžio 11]] d. įvyko mokyklos atidarymas. Tik pradinės klasės glaudėsi sename mediniame pastate. [[1998]] m. mokyklai atiduotas darželio pastatas, kuriame dabar mokosi pradinių klasių mokiniai. [[2003]] m. prie mokyklos pastatytas priestatas.<ref>[https://riesesmokykla.wixsite.com/riesesm/mokyklos-istorija Mokyklos istorija.] Riesesmokykla.wixsite.com (tikrinta 2022-04-23).</ref> [[2010]] m. prijungta [[Karvio pagrindinė mokykla]]. == Direktoriai == * 1960 m. Praskovja Ustinova-Kurakina; * 1984 m.; * 1992 m. [[Danutė Ralovec]]. * Lilija Sadaiska <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> == Nuorodos == {{ref}} * [https://riesesmokykla.wixsite.com/riesesm Mokyklos svetainė] {{Vilniaus rajono mokyklos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos lenkų mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos pagrindinės mokyklos]] [[Kategorija:Didžioji Riešė]] ezl3o61q9fklp278pkbxwsmogvzofok 0 157285 7798358 7795776 2026-04-04T10:39:54Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7798358 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = {{PAGENAME}} | image = [[Vaizdas:FK Riteriai logotipas.png|150px]] | fullname = VšĮ "Trakų futbolo klubas" | founded = 2005 m. | ground = [[FK Žalgiris namų stadionas]], [[Vilnius]] | capacity = 5 400 | chairman = | manager = {{vlv|LTU}} [[Gintautas Vaičiūnas]]<br/>{{vlv|MKD}} [[Gorazd Mihailov]] | league = [[TOPLYGA]] | season = 2025 | position = 9 vieta, [[A lyga]] | pattern_la1=|pattern_b1=_svww1819t|pattern_ra1| leftarm1=e0f235|body1=e0f235|rightarm1=e0f235|shorts1=e0f235|socks1=e0f235| pattern_la2=|pattern_b2=_mariupol1819h|pattern_ra2=| leftarm2=000055|body2=000055|rightarm2=000055|shorts2=000055|socks2=000055| }} '''Riterių futbolo klubas''' (2005–2018 m. ''Trakų futbolo klubas'') – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Vilnius|Vilniaus]]. == Istorija == === 2005–2018: FK Trakai === [[Vaizdas:LFF2 by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Namų aikštė (2023)]] Viešoji įstaiga „Trakų futbolo klubas“ (TFK) įkurta [[2005]] m. siekiant sudaryti vaikams, jaunimui ir plačiai visuomenei kuo palankesnes sąlygas aktyviai leisti savo laisvalaikį bei sportuoti. Šio projekto įgyvendinimas padeda spręsti vaikų, jaunimo ir visuomenės užimtumo bei miesto bendruomenės socialines problemas. Taip pat siekiama užkirsti kelią vaikų ir jaunimo nusikalstamumui, narkotinių medžiagų bei alkoholinių gėrimų vartojimui. Ne mažiau reikšmingas ir kitas Trakų futbolo klubo tikslas – futbolo populiarinimas Lietuvoje. Vienas iš pagrindinių įgyvendintų projekto etapų – dirbtinės dangos aikštelės įrengimas [[Trakai|Trakuose]] [[2006]] m. Aikštelė skirta visiems sportuoti norintiems vaikams ir jaunuoliams, taip pat skatinamas miesto bendruomenės ir šeimų dalyvavimas sporto renginiuose. Neseniai pradėtas vykdyti kitas projekto etapas – Trakų regiono futbolo mokyklos steigimas ir jos veiklos plėtojimas.<ref>http://www.tfk.lt/lt/apie_kluba/apie/index.php</ref> Komanda [[2006]] ėmė žaisti [[LFF III lyga|III lygos]] Vilniaus zonoje, nuo [[2008]] m. – taip pat ir [[SFL]] lygoje. [[2010]] m. Trakų klubas pateko į [[LFF II lyga|II lygą]], o [[2011]] m. – į [[LFF I lyga|I lygą]]. [[2011]] m. klube vyko [[AC Milan]] jaunimo vasaros stovykla Lietuvos vaikams, kuriai vadovavo vienas Milano klubo trenerių [[Graziano Mannari]].<ref>[http://www.veidas.lt/futbolo-zvaigzdziu-paieska Futbolo žvaigždžių paieška. // Veidas.lt, 2011-08-09].</ref> [[2014]] m. debiutavo [[A lyga|A lygoje]] su nauju treneriu [[Edgaras Jankauskas|Edgaru Jankausku]]. 2014 spalį lemiamose dvikovose komandai patyrus 4 pralaimėjimus iš eilės Edgaras Jaunkauskas buvo atleistas ir laikinuoju treneriu paskirtas Virmantas Lemežis.<ref>{{cite web |title=Apsisprendė: „Trakai“ išsiskyrė su E. Jankausku |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/apsisprende-trakai-issiskyre-su-e-jankausku-66288546 |date=2014-11-03 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref> Debiutiniame sezone A lygoje komanda užėmė 4-ą vietą. [[2015]] metais Trakų FK užėmė antrąją vietą ir iškovojo sidabro medalius. [[2016]] metų futbolo sezonas Trakų FK prasidėjo [[LFF Supertaurė|Supertaurės]] varžybomis su [[FK Žalgiris|Vilniaus FK „Žalgiris“]] ekipa. Nors FK Trakai pirmieji pelnė įvartį, žalgiriečiams pavyko išlyginti rezultatą, o pratęsimo metu varžovai dar tris kartus pasiuntė kamuolį į vartus ir nugalėjo 4:1. Trakai liko be supertaurės. 2016 metų gegužės 15 dieną [[LFF taurė|LFF taurės]] 2015/16 metų finalo varžybose po pratęsimo pralaimėjo FK Žalgiris rezultatu 0-1. [[2016]] m. A lygoje iškovojo sidabro medalius. [[2017]] m. futbolo sezonas prasidėjo Supertaurės varžybomis [[vasario 26]] d. Varžovais buvo čempionai [[Žalgiris Vilnius]], po vienintelio praleisto įvarčio teko pripažinti žalgiriečių pranašumą. 2017–2018 m. [[UEFA Europos lyga]] burtai lėmė susitikimą I etape su [[Škotija|Škotijos]] klubu iš [[Pertas (Škotija)|Perto]]. Pirmosios rungtynės su [[Saint Johnstone FC]] svečiuose susiklostė sėkmingai, atsakomosiose rungtynėse ir vėl nugalėjo trakiškiai. Sekančiame etape praėjo švedų barjerą, kai palaužė [[IFK Norrköping|Noršiopingo IFK]]. Trečiame etape namuose palaužė [[FK Škendija 79 Tetovo| Tetovo „Škendija“]], tačiau pralaimėjo atsakomąsias varžybas ir pasitraukė iš turnyro. === Nuo 2019 m.: FK Riteriai === 2019 m. sausio 28 d. [[LFF]] būstinėje įvyko Vykdomojo komiteto (VK) posėdis. Jame patenkintas Všį „Trakų futbolo klubo“ prašymas persivadinti iš FK „Trakai“ į FK „Riteriai“.<ref>https://lff.lt/news/5637/vilniuje-vyko-pirmasis-2019-m-lff-vk-posedis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129181904/https://lff.lt/news/5637/vilniuje-vyko-pirmasis-2019-m-lff-vk-posedis/ |date=2019-01-29 }}</ref> Klubo buveinė iš Trakų perkelta į Vilnių. A lygoje buvo iškovotas bronzos medalis. Šis sezonas užbaigė 6 metus trukusį laikotarpį, kai klubas užimdavo vietą pirmąjąme lygos trejetuke, ir kovodavo UEFA turnyruose. 2020 m. sausio 7 d. klubas pranešė, kad vyr. treneriu tapo Čepas.<ref>http://fkriteriai.lt/2020/01/riterius-treniruos-m-cepas/</ref> Tais metais daugelį planų sujaukė pandemija. Pirmenybės riteriams prasidėjo kovo 8 d. pralaimėjimu [[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgiriui]].<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2020-03-08-riteriai-k-zalgiris/1028 (Ataskaita)]</ref> Pirmenybės buvo atnaujintos tik [[gegužės 30]] d. ir riteriai gan netikėtai nugalėjo [[FK Žalgiris]].<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2020-05-30-zalgiris-riteriai/1029 (alyga.lt)]</ref> Tačiau vėliau ekipos žaidimas visiškai išsiderino ir [[birželio 28]] d. [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriui“]] buvo pralaimėta 0:7. Po šių rungtynių atsistatydino vyr. treneris [[Mindaugas Čepas]].<ref>https://lff.lt/news/10986/mindaugas-cepas-traukiasi-is-riteriu/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200630164718/https://lff.lt/news/10986/mindaugas-cepas-traukiasi-is-riteriu/ |date=2020-06-30 }}</ref> Laikinuoju treneriu tapo dublerių komandos vyr. treneris [[Vaidas Sabaliauskas]].<ref>https://lff.lt/news/10993/m-cepa-laikinai-pakeis-v-sabaliauskas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200703075324/https://lff.lt/news/10993/m-cepa-laikinai-pakeis-v-sabaliauskas/ |date=2020-07-03 }}</ref> {{data|2020|7|26}} [[Janusz Niedźwiedź]] tapo naujuoju [[FK Riteriai]] treneriu.<ref>https://lff.lt/news/11121/riteriams-vadovaus-strategas-is-lenkijos/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200728010030/https://lff.lt/news/11121/riteriams-vadovaus-strategas-is-lenkijos/ |date=2020-07-28 }}</ref> Janušas per savo karjerą iki šiol nebuvo nei žaidęs, nei treniravęs už Lenkijos ribų.<ref>https://www.transfermarkt.co.uk/janusz-niedzwiedz/profil/trainer/25237</ref> Rugpjūčio 1 d. Janušas išvyko „dėl asmeninių ir administracinių aplinkybių“.<ref>https://lff.lt/news/11146/issiskyre-riteriu-keliai-su-j-niedzviedzu/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200913030031/https://lff.lt/news/11146/issiskyre-riteriu-keliai-su-j-niedzviedzu/ |date=2020-09-13 }}</ref> Vaidas Sabaliauskas vėl užėmė laikinojo trenerio pareigas. Riteriai netruko paskelbti apie kitą trenerį, {{data|2020|8|11}} juo tapo suomis [[Tommi Pikkarainen]].<ref>https://alyga.lt/naujiena/riteriu-vaira-pereme-50-metis-suomis/6690</ref> Jis vadovavo riterių kovoms Europos lygoje. [[Rugsėjo 27]] d. buvo beviltiškai pralaimėta (rezultatu 1:7) čempionų titulą ginančiai [[FK Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduvai“]]<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2020-09-27-suduva-riteriai/1124 (alyga.lt)]</ref>. Po šių rungtynių treneris [[2020]] m. sezoną įvertino kaip ne patį geriausią.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/421185/t-pikkarainenas-visas-sis-sezonas-komandai-nera-pats-geriausias</ref> Čempionatui artėjant prie pabaigos „riterių“ ekipa buvo iš šešių dalyvių paskutinėje (šeštoje) vietoje, surinkusi per sezoną vos šešis taškus ir nebeturėjo teisės klysti. Sekančiose rungtynėse riteriai netikėtai palaužė [[FK Banga Gargždai|Bangą]] {rezultatas 4:0) ir po keturių mėnesių pertraukos iškovojo pergalę.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2020-10-02-riteriai-banga/1125 (alyga.lt)]</ref> [[2020]] m. [[spalio 6]] d. klubas išplatino pranešimą, kad laikinai stabdomos treniruotės, nes vienas iš ekipos narių ([[Dominykas Barauskas]]) yra [[COVID-19 pandemija|Covid-19]] viruso nešiotojas.<ref>https://alyga.lt/naujiena/riteriai-laikinai-sustabde-treniruociu-procesa/6753</ref> Pakartotinis testas buvo neigiamas, bet komanda liko izloiuota. Kitiems ekipos nariams ir su žaidėju kontaktavusiems asmenims buvo atliekami testai dėl viruso.<ref>https://lff.lt/news/11448/lietuvos-futbolo-rinktines-atliko-covid-19-testus/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201120030905/https://lff.lt/news/11448/lietuvos-futbolo-rinktines-atliko-covid-19-testus/ |date=2020-11-20 }}</ref> [[2020]] m. [[spalio 7]] d. atlikti testai buvo neigiami, bet išliko abejonių ar įvyks numatytos rungtynės su [[FK Panevėžys]].<ref>https://alyga.lt/naujiena/riteriu-testu-rezultatai-neigiami/6755</ref> Galutinėje komandų rikiuotėje ekipa liko paskutinėje (šeštoje) vietoje. Po sezono komandos nariai buvo nusivylę pasirodymu, kalbėta apie prarastą pasitikėjimą savimi ir pandemiją, kaip vieną iš tų dalykų, kurie išmušė komandą iš pergalių kelio.<ref>[https://alyga.lt/naujiena/riteriai-isskyre-nuviliancio-sezono-priezastis/6786 2020 m. sezono nusivylimai]</ref> Vyr. treneris [[Tommi Pikkarainen]] taip pat kaip vieną iš faktorių įvardino pandemiją, nes komanda negalėjo treniruotis ir tinkamai pasirengti lemiamos kovoms.<ref>[https://alyga.lt/naujiena/t-pikkarainenas-as-pats-dar-nezinau-ar-busiu-cia-kita-sezona/6784 T. Pikkarainen`o interviu]</ref> Komanda nors ir užėmė paskutiniąją vietą, tačiau iš A lygos neiškrito. Lygoje žaidė vos 6 komandos, nuo sekančio sezono A lyga buvo išplėsta iki 10-ies komandų. 2021 m. pradžioje [[Sergejus Gurenka]] pristatytas trenerių štabo vadovu. Sezono pradžia klostėsi vidutiniškai, ypatingų pergalių nepasiekta. [[LFF taurė]]s turnyre iškrito po pirmojo etapo. Gegužės pabaigoje pranešta, kad treneris palieka klubą. Treniruotėms laikinai vadovavo Vaidas Sabaliauskas, Valdas Trakys, Mindaugas Malinauskas ir Leonardo Iparraguirre.<ref>https://alyga.lt/naujiena/riteriai-atsisveikino-su-treneriu-stabo-vadovu/7124</ref> 2023 m. komanda užėmė paskutiniąją vietą ir iškrito iš [[A lyga|A lygos]]. 2024 m. FK Riteriai tapo [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] nugalėtojais, tačiau klubas turėjo finansinių sunkumų, nebuvo garantijų ar klubas pajėgs sugrįžti į A lygą. 2024 m. pabaigoje pasirodė naujienos kad FK Riteriai ieško investuotojų. Gruodžio viduryje [[FK Be1]] pateikė pasiūlymą klubams susijungti, tačiau sandoris neįvyko.<ref>{{cite web |title=„TOPsport A lyga“ gali turėti naują žaidėją: vyksta derybos dėl dviejų klubų susijungimo |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/i-a-lyga-sugriztantys-riteriai-svarsto-galimybe-susijungti-su-kitu-klubu-24-2362562 |last=Bagdonas |first=Marius |date=2024-12-18 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-12}}</ref> Klubas licencijavosi į 2025 m. A lygą po apeliacijos. === 2025 m.: investuotojai iš Singapūro === 2025 m. sausio pabaigoje FK Riteriai pranešė, kad pasirašyta sutartis su investuotojais iš [[Singapūras|Singapūro]].<ref>{{cite web |title=Vilniaus klube – investuotojai iš Singapūro: kas jie tokie? |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/vilniaus-klubas-perleidziamas-investuotojams-is-singapuro-kas-jie-tokie-24-2383412 |last=Bagdonas |first=Marius |date=2025-01-27 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-13}}</ref> Kovo pradžioje buvo atskleista, kad nuosavybę perima sporto rinkodaros ir žaidėjų vystymo agentūra „Red Card Global“,<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/516395/riteriai-nauju-savininku-is-singapuro-rankose „Riteriai“ – naujų savininkų iš Singapūro rankose]</ref> įkurta buvusio futbolininko Ramu Sasikumar.<ref>https://www.redcardglobal.com/about-us {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220524175438/http://redcardglobal.com/about-us/ |date=2022-05-24 }}</ref> Pranešta, kad už [[2025]] m. sezono klubo biudžetą ir komplektaciją atsakingi naujieji savininkai.<ref>https://fkriteriai.lt/2025/03/18947/</ref> [[2025]] m. [[balandžio 4]] d. klubas apkaltino investuotojus kad dėl nevykdomų sandorio įsipareigojimų, dėl ko klubas atsidūrė sudėtingoje finansinėje situacijoje.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/518214/oficialus-riteriu-pranesimas-klubas-isgyvena-sudetinga-laikotarpi-susidures-su-finansiniais-sunkumais-del-investuotoju-neivykdytu-isipareigojimu Oficialus „Riterių“ pranešimas: „Klubas išgyvena sudėtingą laikotarpį, susidūręs su finansiniais sunkumais dėl investuotojų neįvykdytų įsipareigojimų“]</ref> „Red Card Global“ atsakė kad atliko auditą, „kuris parodė reikšmingą neigiamą nuosavą kapitalą ir bendras prievoles, apie kurias mums nebuvo pranešta iki sandorio pradžios“,<ref>{{cite web |title=Pirmąkart prabilę Singapūro investuotojai traukiasi iš „Riterių“: „Pradėsime ir teisinį procesą“ |url=https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/pirmakart-prabile-singapuro-investuotojai-traukiasi-is-riteriu-pradesime-ir-teisini-procesa-n1410192 |last=Krasnickas |first=Mantas |date=2025-04-07 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-12}}</ref><ref>{{cite web |title=Misija – išsaugoti „Riterius“: gelbėjimo scenarijai |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/misija-issaugoti-riterius-gelbejimo-scenarijai-24-2427096 |last=Bagdonas |first=Marius |date=2025-04-08 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-12}}</ref> ir iš sandorio pasitraukė. Klubui grėsė teisminiai procesai.<ref>{{cite web |title=Investuotojai iš Singapūro spiria atgal: kaltina „Riterius“ melu ir nutylėtomis skolomis |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/investuotojai-is-singapuro-spiria-atgal-kaltina-riterius-melu-ir-nutyletomis-skolomis-24-2426944 |last=Tamulionis |first=Aurimas |date=2025-04-07 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-12}}</ref> [[2025]] m. [[balandžio 7]] d. LFF, siekdama išlaikyti 10 klubų iki sezono pabaigos, klubui suteikė 50 tūkst. eurų paskolą.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/518371/lff-padeda-riteriams-perves-50-tukst-euru-kad-nebutu-boikoto-zinome-kad-jie-gali-negrizti-bet-to-reikia-vardan-lietuvos-futbolo-jog-lyga-galetu-tureti-10-klubu LFF padeda „Riteriams“ – perves 50 tūkst. eurų, kad nebūtų boikoto: „Žinome, kad jie gali negrįžti, bet to reikia vardan Lietuvos futbolo, jog lyga galėtų turėti 10 klubų“]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/518512/su-lff-pagalba-riteriai-padenge-skolas-bei-intensyviai-iesko-nauju-investuotoju Su LFF pagalba „Riteriai“ padengė skolas bei intensyviai ieško naujų investuotojų]</ref> J.Nevoina sugrįžo į klubo vadovo pareigas, ir tęsė derybas su kitais potencialiais investuotojais.<ref>{{cite web |title=Šviesa tunelio gale: „Riteriais“ susidomėjo net 7 potencialūs investuotojai |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/sviesa-tunelio-gale-riteriais-susidomejo-net-7-potencialus-investuotojai-120107254 |last=Jocius |first=Linas |date=2025-05-06 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-13}}</ref> Klube vyravo sunki atmosfera, žaidėjai skundėsi vėluojančiais atlyginimais, kai kurie paliko klubą.<ref>{{cite web |title=Lagaminus susikrovęs „Riterių“ žaidėjas kirto savininkui Nevoinai: „Jam ant mūsų nusispjaut“ |url=https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/lagaminus-susikroves-riteriu-zaidejas-kirto-savininkui-nevoinai-jam-ant-musu-nusispjaut-n1410562 |last=Krasnickas |first=Mantas |date=2025-04-08 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-13}}</ref> Iš klubo pasitraukė sporto direktorius [[Vytautas Masaitis]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/518212/riteriai-ant-bankroto-slenkscio-edgaras-stankevicius-kalba-niuriai-per-artimiausias-dienas-pasiziuresime-bet-neatmetu-ir-liudniausios-prognozes „Riteriai“ – ant bankroto slenksčio? Edgaras Stankevičius kalba niūriai: „Per artimiausias dienas pasižiūrėsime, bet neatmetu ir liūdniausios prognozės“]</ref> Kiek vėliau su klubu atsisveikino treneris [[Nicola Vitorović]]. Klubas ilgą laiką buvo A lygos dugne, ir tik sezono pabaigoje pavyko pakilti į 9-ąją vietą. Riteriai sugebėjo laimėti pereinamąsias rungtynes, ir išsaugoti vietą A lygoje. === Nuo 2026 m.: investuotojai iš Nyderlandų === 2025 m. lapkričio mėn. pasirodė naujienos kad atsirado nauji investuotojai,<ref>{{cite web |title=Gera žinia „Riterių“ stovykloje – klubas pakeliui į naujų investuotojų glėbį |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/gera-zinia-riteriu-stovykloje-klubas-pakeliui-i-nauju-investuotoju-glebi-24-2556066 |last=Tamulionis |first=Aurimas |date=2025-11-03 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-13}}</ref> bet daugiau jokios informacijos nebuvo pateikta iki sausio pabaigos. Lapkričio pabaigoje Clancy Osei Konadu skelbėsi kad yra klubo sporto direktoriumi.<ref>https://www.facebook.com/groups/2186399335005929/posts/4043279745984536/?__cft__[0]=AZbxxWLrXuXCldw2xm3V96Vi5m2CgeITxI6mjuGbqyeRLiZfMyVeAUsNZV6QmtU5a5HlqcA65IUnoFOD76mIYRf0bRvnlod27M6A9HgaEc828DqVcmN6R4sZ1DvUmkE-3s3BRow4fwHWpje3UuzMGmaUJdwJXLSOW86LOalPH6Hyb8zqO1NkCiU048l6fWgoPGIzpQdP2MQSKQe16qKCxxd9</ref> 2026 m. sausio 27 d. pagaliau buvo atskleista kad pasirašyta sutartis dėl klubo dalių pardavimo Nyderlandų futbolo ugdymo organizacijai „4ThePlayers Academy“.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/534403/riteriai-nauja-etapa-pradeda-kartu-su-4theplayers-academy</ref> Organizacijos vadovas – buvęs Ganos bei Nyderlandų futbolininkas Clancy Osei Konadu,<ref>https://www.transfermarkt.com/clancy-osei-konadu/profil/spieler/894811</ref> ėmėsi kurti organizaciją 2020 m.<ref>https://sportwitness.co.uk/career-collapse-leaving-tottenham-agent-lies-bad-luck-ruin-career-now-theres-new-dream/{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>https://www.soccernews.nl/news/gestopt-talent-van-tottenham-verandert-nu-amateurvoetballers-in-profs/</ref> Įmonė oficialiai pradėjo veiklą 2023 m. vasarį.<ref>https://companyinfo.nl/organisatieprofiel/overige-specialistische-zakelijke-dienstverlening-n-e-g/4theplayers-academy-b-v-rotterdam-89222962-000055027539</ref> {{fkp|2005|FK Trakai|2019|FK Riteriai}} == Emblema == <gallery> FK_Trakai_2005.jpg | 2005–2012 m. FK_Trakai_2013.jpg | 2013–2018 m. FK Riteriai logotipas.png | Nuo 2019 m. </gallery> == Apranga == * Klubas namuose žaidžia [[geltona]] apranga. Pastaruoju metu komandos spalvinė gama buvo geltoni marškinėliai, šortai bei kojinės su mėlynais žymenimis. * 2011–2013 metais, kai klubas žaidė Pirmoje lygoje, būdavo geltoni marškinėliai su juodais vertikaliais strypais, juodi arba geltoni šortai ir geltonos kojinės su juodais žymenimis. * 2014–2017 m. namie žaidė [[geltona]] apranga. Svečiuose žaidė atsarginėmis („Milano“) aprangomis. (Juodi marškinėliai su raudonomis vertikaliomis juostomis. Šortai balti. Kojinės raudonos.) * Nuo 2018 m. namuose žaidžia [[geltona]] apranga su mėlynos spalvos žymenimis, o išvykose labai tamsios mėlynos spalvos apranga su geltonais žymenimis. {| width=33% | |{{Football kit | pattern_la=| pattern_b=_blackstripes | pattern_ra=| leftarm=000000 | body=FFFF00| rightarm=000000 | shorts=000000 | socks=FFFF00 | title=2006-2013 m. (namuose) }} |{{Football kit | pattern_la=| pattern_b=_blackstripes | pattern_ra=| leftarm=000000 | body=FFFF00| rightarm=000000 | shorts=FFFF00 | socks=FFFF00 | title=2006-2013 m. (svečiuose) }} |{{Football kit | pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=FFFF00|socks=FFFF00| title= nuo 2014 m. (namuose) | }} |{{Football kit | pattern_la=_black_stripes|pattern_b=_blackstripes|pattern_ra=_black_stripes| leftarm=ff0000|body=ff0000|rightarm=ff0000|short=|socks=ff0000| title= 2014-2017 m. (svečiuose) }} |{{Football kit | pattern_la=|pattern_b=_heidenheim1617t|pattern_ra| leftarm=e0f235|body=e0f235|rightarm=e0f235|shorts=e0f235|socks=e0f235| title= nuo 2018 m. (namuose) | }} |{{Football kit | pattern_la=|pattern_b=_mariupol1819h|pattern_ra=|pattern_sh=|pattern_so=| leftarm=000055|body=000055|rightarm=000055|shorts=000055|socks=000055| title= nuo 2018 m. (svetur) }} |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Blue" width="150" height="50" |'''FK RITERIAI''' | style="background:Yellow;color:Blue" width="150" height="50" |'''FK RITERIAI''' |} == Sezonai == {{fs1|LTU|}} {{fs2|LTU|2006|IV (Vilnius B)|4|—}} {{fs2|LTU|2007–2008|IV (Vilnius B)|8|—}} {{fs2|LTU|2008–2009|IV (Vilnius B)|7|—}} {{fs2|LTU|2009–2010|IV (Vilnius)|13|—}} |} <!-- {{fs1|LTU|}} {{fs2|LTU|2010–2011|III (Pietūs)|4|I ratas}} {{fs2|LTU|2011–2012|II |4|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2012–2013|II|4|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2013–2014|II|3|1/2 f.}} {{fs2|LTU|2014–2015|I|4|1/2 f.}} {{fs2|LTU|2015–2016|I|2|finalas}} {{fs2|LTU|2016|I|2|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2017|I|3|1/4 f.}} {{fs2|LTU|2018|I|3|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2019|I|3|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2020|I|6|1/2 f.}} |}--> {|class="wikitable" style="font-size: 95%;text-align:center;" |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas ! Lyga ! Pakopa ! Vieta ! Ru ! La ! Ly ! Pr ! Įv+ ! Įv- ! Įv+/- ! Taškai ! Taurės turnyras !colspan=2|Europa ! Pastabos |- |align=left colspan=14| 2006, 2007, 2008, 2009 metais dalyvavo žemesnių pakopų pirmenybėse. |-bgcolor=PowderGreen |align=center| '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2010–2011 m.|2010–2011 m.]]''' |align=center| '''[[LFF II lyga|II lyga, Pietų zona]]''' |align=center| III |align=center| '''4''' |align=center| 16 |align=center| 10 |align=center| 1 |align=center| 5 |align=center| 36 |align=center| 21 |align=center| +15 |align=center| '''31''' |align=center| '''I ratas''' |align=center| |align=center| |align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas''' |- |-bgcolor=PowderBlue |align=center| '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2011–2012 m.|2011–2012 m.]]''' |align=center| '''[[LFF I lyga|Pirma lyga]]''' |align=center| II |align=center| '''4''' |align=center| 24 |align=center| 12 |align=center| 6 |align=center| 6 |align=center| 57 |align=center| 38 |align=center| +19 |align=center| '''42''' |align=center| '''1/16 f.''' |align=center| |align=center| |align=center| |-bgcolor=PowderBlue |align=center| '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2012–2013 m.|2012–2013 m.]]''' |align=center| '''[[LFF I lyga|Pirma lyga]]''' |align=center| II |align=center| '''4''' |align=center| 27 |align=center| 14 |align=center| 6 |align=center| 7 |align=center| 57 |align=center| 29 |align=center| +28 |align=center| '''48''' |align=center| '''1/16 f.''' |align=center| |align=center| |align=center| |-bgcolor=PowderBlue |align=center| '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2013–2014 m.|2013–2014 m.]]''' |align=center| '''[[LFF I lyga|Pirma lyga]]''' |align=center| II |align=center| '''3''' |align=center| 27 |align=center| 15 |align=center| 5 |align=center| 7 |align=center| 56 |align=center| 24 |align=center| +32 |align=center| '''50''' |align=center bgcolor=#EDB388| '''1/2 f.''' |align=center| |align=center| |align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas''' |-bgcolor=LightCyan |align=center| '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2014–2015 m.|2014–2015 m.]]''' |align=center| '''[[A lyga]]''' |align=center| I |align=center| '''4'''/10 |align=center| 36 |align=center| 18 |align=center| 9 |align=center| 9 |align=center| 65 |align=center| 38 |align=center| +27 |align=center| '''63''' |align=center bgcolor=#EDB388| '''1/2 f.''' |align=center| |align=center| |align=center| |-bgcolor=LightCyan |align=center| '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2015–2016 m.|2015–2016 m.]]''' |align=center| '''[[A lyga]]''' |align=center| I |align=center bgcolor=silver| '''2'''/10 |align=center| 36 |align=center| 27 |align=center| 3 |align=center| 6 |align=center| 92 |align=center| 33 |align=center| +59 |align=center| '''84''' |align=center bgcolor=silver| '''Finalas''' |align=center| '''EL''' |align=center| '''2Q''' |align=center| |-bgcolor=LightCyan |align=center| '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2016 m.|2016 m.]]''' |align=center| '''[[A lyga]]''' |align=center| I |align=center bgcolor=silver|'''2'''/8 |align=center| 33 |align=center| 20 |align=center| 7 |align=center| 6 |align=center| 55 |align=center| 26 |align=center| +29 |align=center| '''67''' |align=center| '''1/8 f.''' |align=center| '''EL''' |align=center| '''1Q''' |align=center| |-bgcolor=LightCyan |align=center| '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2017 m.|2017 m.]]''' |align=center| '''[[A lyga]]''' |align=center| I |align=center| '''3'''/8 |align=center| 33 |align=center| 18 |align=center| 10 |align=center| 5 |align=center| 53 |align=center| 27 |align=center| +26 |align=center| '''64''' |align=center| '''1/4 f.''' |align=center| '''EL''' |align=center| '''3Q''' |align=center| |-bgcolor=LightCyan |align=center| '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2018 m.|2018 m.]]''' |align=center| '''[[A lyga]]''' |align=center| I |align=center| '''3'''/8 |align=center| 33 |align=center| 14 |align=center| 9 |align=center| 10 |align=center| 46 |align=center| 29 |align=center| +17 |align=center| '''51''' |align=center| '''1/8 f.''' |align=center| '''EL''' |align=center| '''2Q''' |align=center| |-bgcolor=LightCyan |align=center| '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2019 m.|2019 m.]]''' |align=center| '''[[A lyga]]''' |align=center| I |align=center| '''3'''/8 |align=center| 33 |align=center| 16 |align=center| 4 |align=center| 10 |align=center| 57 |align=center| 36 |align=center| +21 |align=center| '''55''' |align=center| '''1/16 f.''' |align=center| '''EL''' |align=center| '''1Q''' |align=center| |-bgcolor=LightCyan |align=center| '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 m.]]''' |align=center| '''[[A lyga]]''' |align=center| I |align=center| '''6'''/6 |align=center| 20 |align=center| 2 |align=center| 6 |align=center| 12 |align=center| 17 |align=center| 38 |align=center| -21 |align=center| '''12''' |align=center bgcolor=#EDB388| '''1/2 f.''' |align=center| '''EL''' |align=center| '''2Q''' |align=center| |-bgcolor=LightCyan | '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2021 m.|2021 m.]]''' || '''[[A lyga]]''' || I || '''6'''/10 ||36 ||10 ||16 ||10 ||49 ||37 || +12 ||'''46'''|| I etapas || || || |-bgcolor=LightCyan | '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2022 m.|2022 m.]] || '''[[A lyga]] || I || '''5'''/10 || 36 || 17 || 8 || 11 || 53 || 41 || +12 || '''59 ||1/4 f. || || || |-bgcolor=LightCyan | '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2023 m.|2023 m.]] || '''[[2023 m. A lyga|A lyga]] || I || '''10'''/10 || 36 || 5 || 10 || 21 || 26 || 62 || -36 || '''25 || 1/4 f. || || || {{decrease}} |- |-bgcolor=PowderBlue | '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2024 m.|2024 m.]] || '''[[2024 m. LFF I lyga|Pirma lyga]] || II || bgcolor=gold | '''1'''/16 || 30 || 24 || 2 || 4 || 70 || 19 || +51 || '''74 || [[2024 m. LFF taurė|1/16 f.]] || || || align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas''' |-bgcolor=LightCyan | '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2025 m.|2025 m.]] || '''[[2025 m. A lyga|A lyga]] || I || '''9'''/10 || 36 || 6 || 8 || 22 || 37 || 74 || -37 || '''26 || [[2025 m. LFF taurė|1/16 f.]]. || || || |} == Dalyvavimas Europos turnyruose == {|class="wikitable" ! Sezonas ! Varžybos ! Etapas ! Varžovas ! Namuose ! Išvykoje ! Bendrai ! [[Vaizdas:Symbol question vote.svg|17px]] |- | rowspan="2"| [[UEFA Europos lyga 2015–2016 m.|2015–16]] | rowspan="2"| [[UEFA Europos lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|Farerai}} '''[[HB Tórshavn]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| 3–0 | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| 4–1 | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''7–1''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|Cyprus}} '''[[Apollon Limassol|Limasolio „Apollon“]]''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 0–0 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0–4 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''0–4''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | [[UEFA Europos lyga 2016–2017 m.|2016–17]] | [[UEFA Europos lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|Estija}} '''[[JK Nõmme Kalju|JK Nõmme Kalju]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| 2–1 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1–4 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''3–5''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | rowspan="3"| [[UEFA Europos lyga 2017–2018 m.|2017–18]] | rowspan="3"| [[UEFA Europos lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|Scotland}} '''[[Saint Johnstone FC|Perto „St. Johnstone“]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| 1–0 | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| 3–1 | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''3–1''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|Sweden}} '''[[IFK Norrköping|Noršiopingo IFK]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| 2–1 ({{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}} 5–3) | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1–2 | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''3–3 ({{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}} 5-3)''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''3Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|Makedonija}} '''[[FK Škendija 79 Tetovo| Tetovo „Škendija“]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;" | 2–1 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;" | 0–3 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''2–4''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- |- | rowspan="3"| [[UEFA Europos lyga 2018–2019 m.|2018–19]] | rowspan="3"| [[UEFA Europos lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''PR''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|WAL}} '''[[Cefn Druids AFC|Cefn Druids]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;| 1–0 | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 1–1 | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2–1''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|KAZ}} '''[[FK Irtyš Pavlodar|Pavlodaro „Irtyš“]]''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 0–0 | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;| 1–0 | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;| '''1–0''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|SRB}} '''[[FK Partizan|Belgrado „Partizan“]]''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 1–1 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0–1 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''1–2''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- |- | [[UEFA Europos lyga 2019–2020 m.|2019–20]] | [[UEFA Europos lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|FRO}} '''[[Klaksvikar ÍF]]''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 1–1 | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 0–0 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''1–1''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | rowspan="2"| [[UEFA Europos lyga 2020–2021 m.|2020–21]] | rowspan="2"| [[UEFA Europos lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|IRL}} '''[[Derry City FC]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| 3–2 | bgcolor="#bbbbbb" style="text-align:center;"| {{efn|name=c| dėl [[COVID-19]] pandemijos varžybos buvo sutrumpintos, žaidžiant po vienerias rungtynes, šeimininką išrenkant burtų keliu.}} | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''3–2''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|CZE}} '''[[FC Slovan Liberec|Libereco „Slovan“]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1-5 | bgcolor="#bbbbbb" style="text-align:center;"| {{efn|name=c}} | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''1–5''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- |} {{notelist}} {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas | '''PR''' || Pirminės atrankos etapas || ''Preliminary Round'' |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''GR''' || Grupių etapas || ''Group stage'' |- |} == Pasiekimai == {{LTUfut |0| |2|2015, 2016 |3|2017, 2018, 2019 |0| |1|2016 |0| |2|2016, 2017}} {{LTUfl | 2014 | 2025 | 11 | 2}} == Personalas == * [[Gintautas Vaičiūnas]] – Vyr. treneris * [[Gorazd Mihailov]] – Vyr. treneris * [[David Monteagudo]] – trenerio asistentas<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/473360/v-sabaliauska-treneriu-stabe-keicia-specialistas-is-ispanijos</ref> * [[Vladimiras Buzmakovas]] – „Riterių“ klubo bei „Talentų futbolo akademijos“ direktorius * [[Gintaras Rimkus]] – treneris * <s>[[Vytautas Masaitis]]</s> – klubo direktorius<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/489962/naujasis-riteriu-sporto-direktorius-v-masaitis-dabar-vyksta-daug-darbo-uzkuliusiuose</ref> * [[Gražvydas Mikulėnas]] – trenerio asistentas<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/524018/riteriu-treneriu-stabe-grazvydas-mikulenas</ref> == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|4|3}}'' {{fs start}} {{fs player|no=26|name=[[Simone Moschin]]|nat=LTU|pos=GK}} {{fs player|no=37|name=[[Artiom Šankin]]|nat=LTU|pos=GK}} {{fs player|no=92|name=[[Kajus Andraikėnas]]|nat=LTU|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs player|no= 2|nat=UKR|pos=DF|name=[[Dmytro Bondar]]}} {{fs player|no= 3|nat=SRB|pos=DF|name=[[Vukasin Bulatović]]|other={{santrumpa|t. p. {{flagicon|USA}}|taip pat turi JAV pilietybę}}}} {{fs player|no= 4|nat=GER|pos=DF|name=[[Marko Karamarko]]|other={{santrumpa|t. p. {{flagicon|CRO}}|taip pat turi Kroatijos pilietybę}}}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|name=[[Milanas Rutkovskis]] |pos=DF}} {{fs player|no= 8|nat=LTU|pos=DF|name=[[Egidijus Vaitkūnas]]}} {{fs player|no=19|nat=BIH|pos=DF|name=[[Amar Drina]]}} {{Fs player|no=32|nat=MNE|name=[[Vasilije Radenović]]|pos=DF|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Serbijos pilietybę}} {{flagicon|SRB}}}} {{fs player|no=35|nat=UKR|pos=DF|name=[[Petro Harapko]]|other={{santrumpa|t. p. {{flagicon|HUN}}|taip pat turi Vengrijos pilietybę}}}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs player|no= 6|name=[[Armandas Šveistrys]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=10|name=[[Simas Civilka]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=11|nat=LTU|pos=MF|name=[[Arvydas Novikovas]]|other=[[Vaizdas:Captain sports.svg|12px]] kapitonas}} {{fs mid}} {{fs player|no=16|nat=LTU|pos=MF|name=[[Jonas Usavičius]]}} {{fs player|no=21|name=[[Tautvydas Alekna]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=23|name=[[Deimantas Rimpa]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=50|name=[[Matas Latvys]]|nat=LTU|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=14|name=[[Artiom Baftalovskij]]|nat=UKR|pos=FW}} {{Fs player|no=22|name=[[Leif Estevez Fernandez]]|nat=GER|pos=FW}} {{fs player|no=77|name=[[Ernestas Januš Zdanovič]]|nat=LTU|pos=FW}} {{Fs player|no=|name=[[Michael Kedman]]|nat=TTO|pos=FW |other={{santrumpa|t. p. {{flagicon|ENG}}|taip pat turi Anglijos pilietybę}} }} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Riteriai / Riteriai B |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs player|no=17|name=[[Daumantas Lipinskas]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=20|name=[[Joshua Maruingi]]|nat=USA|pos=DF}} {{fs player|no=27|name=[[Dominykas Gelombickas]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=47|name=[[Vakaris Gurkšnys]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=88|name=[[Albert Yakah]]|nat=USA|pos=MF}} ({{flagicon|GHA}}) {{fs player|no=|name=[[Slevin Krom]]|nat=NED|pos=MF}} {{fs end}} ---- == Vyr. treneriai == * {{Flagicon|LTU}} [[Vytas Jančiauskas]] 2013 m. sezone. * {{Flagicon|LTU}} [[Edgaras Jankauskas]] nuo [[2014]] metų pradžios, nebaigė sezono. * {{Flagicon|LTU}} [[Valdas Urbonas]] nuo [[2015]] m. pradžios iki [[2016]] metų [[liepos 15]] dienos. * {{Flagicon|UKR}} [[Serhijus Kovalecas]] nuo [[2016]] metų [[rugsėjo 1]] dienos. * {{Flagicon|RUS}} [[Olegas Vasilenko]] nuo [[2017]] m. [[sausio 20]] dienos. Iki [[2018]] m. [[gegužės 18]] d.<ref>https://www.futbolas.lt/naujiena/403288/trakai-tures-nauja-treneri-su-o-vasilenka-nutraukta-sutartis</ref> * {{Flagicon|ESP}} [[Kibu Vicuña]] nuo [[2018]] m. [[birželio 19]] d.<ref>[https://web.archive.org/web/20181030041211/http://www.fkt.lt/trakams-vadovaus-specialistas-is-ispanijos/ Najasis vyrnereris iš Ispanijos: Kibu]</ref> iki [[2018]] m. [[spalio 10]] d.<ref>http://www.fkt.lt/7125-2/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181018130258/http://www.fkt.lt/7125-2/ |date=2018-10-18 }}</ref> * {{Flagicon|BLR}} [[Albertas Rybakas]] (laikinasis), spalio ir lapkričio mėn. * {{Flagicon|LTU}} [[Aurelijus Skarbalius]] nuo [[2018]] m. [[gruodžio 22]] d.<ref>http://www.fkt.lt/7373-2/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181221230614/http://www.fkt.lt/7373-2/ |date=2018-12-21 }}</ref> Iki [[2019]] m. [[liepos 18]] d.<ref>http://fkriteriai.lt/2019/07/a-skarbalius-traukiasi-is-riteriu/</ref> * {{Flagicon|BLR}} [[Albertas Rybakas]] (laikinasis), nuo [[2019]] m. liepos mėn. iki sezono pabaigos.<ref>https://alyga.lt/naujiena/naujasis-riteriu-strategas-ivede-savo-naujoviu/6221</ref> * {{Flagicon|LTU}} [[Mindaugas Čepas]] nuo [[2020]] m. [[sausio 7]] d. iki {{data|2020|6|28}}<ref>[https://web.archive.org/web/20200630164718/https://lff.lt/news/10986/mindaugas-cepas-traukiasi-is-riteriu/ lff.lt svetainės naujienos: Čepas traukiasi iš Riterių]</ref> * {{Flagicon|LTU}} [[Vaidas Sabaliauskas]] (laikinai), nuo {{data|2020|6|30}} iki {{data|2020|7|26}}<ref>[https://web.archive.org/web/20200703075324/https://lff.lt/news/10993/m-cepa-laikinai-pakeis-v-sabaliauskas/ lff.lt naujienos: apie pokyčius Riterių klube]</ref> * {{Flagicon|POL}} [[Janusz Niedźwiedź]], nuo {{data|2020|7|26}}<ref>[https://web.archive.org/web/20200728010030/https://lff.lt/news/11121/riteriams-vadovaus-strategas-is-lenkijos/ lff.lt naujienos: treneris iš Lenkijos]</ref>iki [[rugpjūčio 1]] d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/strategas-is-lenkijos-riteriuose-neuzsibuvo/6670</ref> * {{Flagicon|LTU}} [[Vaidas Sabaliauskas]] (laikinai) * {{Flagicon|FIN}} [[Tommi Pikkarainen]] nuo {{data|2020|8|11}} iki sezono pabaigos.<ref>https://alyga.lt/naujiena/riteriu-vaira-pereme-50-metis-suomis/6690</ref> * {{Flagicon|BLR}} [[Siargej Gurenka]] nuo {{data|2021|2|8}} iki gegužės pabaigos.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/428263/riteriu-treneriu-vadovu-tapo-s-gurenka</ref> * {{Flagicon|LTU}} [[Valdas Trakys]] (laikinai), nuo [[2021]] m. [[birželio 9]] d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/laikinuoju-riteriu-vyr-treneriu-tapo-v-trakys/7139</ref> iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. * {{Flagicon|POR}} [[Miguel Moreira]] nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437993/riteriai-pristate-naujaji-treneri</ref> iki [[2021]] m. [[lapkričio 30]] d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/issiskyre-riteriu-ir-m-moreiros-keliai/7407</ref> * {{Flagicon|SWE}} [[Glenn Ståhl]] nuo 2022 m. sausio 27 d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/riteriai-pristate-naujaji-stratega/7481</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/448948/prie-riteriu-vairo-stoja-svedas</ref> iki gegužės 7 d.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/455437/riterius-palieka-vyriausiasis-treneris-g-stahlis</ref> * {{flagicon|ESP}} [[Pablo Villar]] nuo [[2022 m.]] [[gegužės 25]] d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/riteriu-naujasis-strategas-specialistas-is-ispanijos/7677</ref> iki [[2023 m.]] [[kovo 24]] d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/riteriai-atsisveikino-su-p-villaru/8095</ref> * {{flagicon|SRB}} [[Vladimir Janković]] nuo 2023 m. kovo 31 d. – [[2023 m.]] [[liepos 25]] d.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/481378/riteriai-atsisveikino-su-treneriu</ref> * {{vlv|POR}} [[David Marques Pereira da Silva|Matthew Silva]], nuo 2023 m. liepos 27 d.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/481424/riterius-treniruos-m-silva</ref> iki [[2023 m.]] [[lapkričio 16]] d.<ref>https://fkriteriai.lt/2023/11/pasikeitimai-riteriuose-klubas-neprates-sutarciu-su-treneriu-ir-9-legionieriais/</ref> * {{flagicon|POL}} [[Sławomir Cisakowski]], nuo 2024 m. vasario 14 d.<ref>https://fkriteriai.lt/2024/02/riterius-treniruos-37-eriu-futbolo-specialistas-is-lenkijos-slavomiras-cisakovskis/</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/493448/riterius-treniruos-37-eriu-futbolo-specialistas-is-lenkijos</ref> iki 2025 m. sausio 16 d.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/513618/riteriai-ieskosis-naujo-trenerio sportas.lt naujienos: „Riteriai“ ieškosis naujo trenerio]</ref> * {{vlv|Kipras}} [[Nicola Vitorović]], nuo [[2025]] m. [[vasario 14]] d. – iki [[2025]] m. [[liepos 3]] d. * {{vlv|LTU}} [[Gintautas Vaičiūnas]], nuo [[2025]] m. [[liepos 3]] d.<ref>[https://fkriteriai.lt/2025/07/riteriams-vadovaus-gintautas-vaiciunas/ FK Riteriai oficiali svetainė: „Riteriams“ vadovaus Gintautas Vaičiūnas]</ref><ref>[https://alyga.lt/naujiena/n-vitorovicius-riteriu-nebetreniruos/9088 alyga.lt naujienos: N. Vitorovičius „Riterių“ nebetreniruos]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/523130/riteriai-atsisveikino-su-vyriausiu-treneriu sportas.lt naujienos: „Riteriai“ atsisveikino su vyriausiu treneriu]</ref> * {{vlv|MKD}} [[Gorazd Mihailov]], nuo 2026 m. vasario 20 d. (vadovauja kartu su G.Vaičiūnu)<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/536006/riteriams-vadovaus-du-treneriai</ref> == Žymūs žaidėjai == * {{flagicon|LTU}} [[Deividas Česnauskis]], ([[2014]]–[[2018]] m.) * {{flagicon|RUS}} [[Dinijaras Biljaletdinovas]], ([[2017]] m.) * {{flagicon|LTU}} [[Arvydas Novikovas]], ([[2025]] m.) == Geriausi sezono žaidėjai == Sezono uždarymo metu paskelbiamas geriausias sezono futbolininkas. Jais tapo: * 2018 m. {{flagicon|LTU}} [[Donatas Kazlauskas (1994)|Donatas Kazlauskas]] <ref>https://alyga.lt/naujiena/traku-sezono-uzdarymo-sventeje-apdovanoti-geriausieji/5677</ref> == Riteriai B == {{main|Riteriai B}} Dublerių komanda vadinasi [[Riteriai B]]. Kitados varžėsi [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]]. 2025 m. rungtyniavo [[LFF II lyga|Antros lygos]] B divizione. Jaunimą ruošia VšĮ „Talentų futbolo akademija“.<ref>https://tfakademija.lt/apie/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221014133013/https://tfakademija.lt/apie/ |date=2022-10-14 }}</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://fkriteriai.lt/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/FKRITERIAI/ facebook paskyra] * [https://us.soccerway.com/team/riteriai/Cpqd5uFj/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/riteriai/Cpqd5uFj/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fk-riteriai/startseite/verein/32832 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-riteriai/15849/ Globalsportsarchive] {{TOPLYGA}} {{Lietuvos futbolo klubai}} [[Kategorija:Vilniaus futbolo klubai]] [[Kategorija:Trakų futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Riteriai}} o4m0jjt9sah73ydomhtvgsjz1pf7e2t 0 158534 7798003 7318777 2026-04-03T15:07:15Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Ispaniškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798003 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Che Guevara - Grab in Santa Clara, Kuba (frag).jpg|thumb|150px|Paminklas Če Santa Klaroje. Užrašas: ''Hasta La Victoria Siempre'' („Iki pergalės visados“)]] '''Hasta Siempre''' (iš [[ispanų kalba|ispanų k.]] „iki visados“ arba „visad ištikimas“) – [[Kuba|Kubos]] kompozitoriaus [[Carlos Puebla]] [[1965]] m. daina, skirta Lotynų Amerikos revoliucionieriui [[Če Gevara]]i. Dainos eilės atspindi [[Kubos revoliucija|Kubos revoliuciją]], Če, kaip ''comandante'', vaidmenį. ''Hasta Siempre'' yra atlikę įvairūs pasaulio atlikėjai ir grupės. Garsiausios versijos yra atliktos [[Compay Segundo]], [[Buena Vista Social Club]], [[Óscar Chávez]], [[Nathalie Cardone]]. == Eilės == Hasta Siempre priedainis: <poem> Aquí se queda la clara La entrañable transparencia De tu querida presencia Comandante Che Guevara Vienes quemando la brisa Con soles de primavera Para plantar la bandera Con la luz de tu sonrisa </poem> == Nuorodos == * [http://es.youtube.com/watch?v=86LSuXi5TLU Nathalie Cardone atlieka ''Hasta Siempre''] [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] gzk492fs38fa9nq5ncgytprsjgkma8f 0 159717 7797983 7511248 2026-04-03T15:01:43Z CD 677 7797983 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |logo = |founded = 1948 m. |country = {{flagicon|POL}} |level = 2-oji pakopa |teams = 18 |champion = [[Arka Gdynia]] |season = 2024–2025 |promotion = [[Ekstraklasa]] |relegation = [[Lenkijos II lyga]] }} '''Lenkijos I lyga''' ({{pl|Pierwsza liga}}) – [[Lenkijos futbolas|Lenkijos futbolo]] 2-oji pakopa, kurioje varžosi 18 komandų. Pavaldi [[Lenkijos futbolo sąjunga]]i. Lygos laimėtojas gauna teisę žaisti Ekstraklasėje, 4 žemiausias vietas užėmusios komandos iškrenta į [[Lenkijos II lyga|Lenkijos II lygą]]. == Istorija == XX a. tarpukariu Lenkijos 2-ąją pakopą atitiko vaivadijų A klasės. 1948 m. gegužės 30 d. įkurta nacionalinė lyga, kuri pradėjo veikti 1949 m. sezone. Daugumoje sezonų varžybos vykdavo vieningoje lygoje, kai kuriais metais lyga buvo išskirstoma į atskiras grupes. {{fkp|1913|Klasa B|1920|Klasa A|1927|Okręgowa liga|1949|II liga|2008|I liga}} == Čempionai == {{col4}} * {{fsez1|POL|1949}} – [[Górnik Radlin]], [[Garbarnia Krakow]] * {{fsez1|POL|1950}} – [[Polonia Bytom]] * {{fsez1|POL|1951}} – [[Lechia Gdańsk]] * {{fsez1|POL|1952}} – [[Gwardia Warszawa]], [[Budowlani Opole]] * {{fsez1|POL|1953}} – [[Polonia Bydgoszcz]] * {{fsez1|POL|1954}} – [[Zagłębie Sosnowiec]] * {{fsez1|POL|1955}} – [[Budowlani Opole]] * {{fsez1|POL|1956}} – [[Polonia Bytom]] * {{fsez1|POL|1957}} – [[Polonia Bydgoszcz]], [[Cracovia Krakow]] * {{fsez1|POL|1958}} – [[Pogoń Szczecin]], [[Górnik Radlin]] * {{fsez1|POL|1959}} – [[Odra Opole]], [[Zagłębie Sosnowiec]] * {{fsez1|POL|1960}} – [[Lech Poznań]], [[Stal Mielec]] * {{fsez1|POL|1961}} – [[Gwardia Warszawa]] * {{fsez1|POL|1962}} – [[Stal Rzeszów]], [[Pogoń Szczecin]] * {{fsez2|POL|1962}} – [[Szombierki Bytom]] * {{fsez2|POL|1963}} – [[Śląsk Wrocław]] * {{fsez2|POL|1964}} – [[Wisła Kraków]] * {{fsez2|POL|1965}} – [[Cracovia Krakow]] * {{fsez2|POL|1966}} – [[Gwardia Warszawa]] * {{fsez2|POL|1967}} – [[Zagłębie Wałbrzych]] * {{fsez2|POL|1968}} – [[Gwardia Warszawa]] * {{fsez2|POL|1969}} – [[ROW Rybnik]] * {{fsez2|POL|1970}} – [[Odra Opole]] * {{fsez2|POL|1971}} – [[ROW Rybnik]] * {{fsez2|POL|1972}} – [[Szombierki Bytom]] * {{fsez2|POL|1973}} – [[Arka Gdynia]], [[GKS Tychy]] * {{fsez2|POL|1974}} – [[Widzew Łódź]], [[Stal Rzeszów]] * {{fsez2|POL|1975}} – [[Arka Gdynia]], [[Odra Opole]] * {{fsez2|POL|1976}} – [[Zawisza Bydgoszcz]], [[Polonia Bytom]] * {{fsez2|POL|1977}} – [[Gwardia Warszawa]], [[GKS Katowice]] * {{fsez2|POL|1978}} – [[Zawisza Bydgoszcz]], [[Górnik Zabrze]] * {{fsez2|POL|1979}} – [[Bałtyk Gdynia]], [[Motor Lublin]] * {{fsez2|POL|1980}} – [[Pogoń Szczecin]], [[Gwardia Warszawa]] * {{fsez2|POL|1981}} – [[GKS Katowice]], [[Cracovia Krakow]] * {{fsez2|POL|1982}} – [[Górnik Wałbrzych]], [[Motor Lublin]] * {{fsez2|POL|1983}} – [[Lechia Gdańsk]], [[Radomiak Radom]] * {{fsez2|POL|1984}} – [[Zagłębie Lubin]], [[Stal Mielec]] * {{fsez2|POL|1985}} – [[Olimpia Poznań]], [[Polonia Bytom]] * {{fsez2|POL|1986}} – [[Szombierki Bytom]], [[Jagiellonia Białystok]] * {{fsez2|POL|1987}} – [[Ruch Chorzów]], [[Stal Mielec]] * {{fsez2|POL|1988}} – [[Zagłębie Lubin]], [[Zagłębie Sosnowiec]] * {{fsez2|POL|1989}} – [[Hutnik Kraków]] * {{fsez2|POL|1990}} – [[Stal Stalowa Wola]] * {{fsez2|POL|1991}} – [[Pogoń Szczecin]], [[Siarka Tarnobrzeg]] * {{fsez2|POL|1992}} – [[Warta Poznań]], [[Polonia Warszawa]] * {{fsez2|POL|1993}} – [[Raków Częstochowa]], [[Stomil Olsztyn]] * {{fsez2|POL|1994}} – [[Śląsk Wrocław]], [[GKS Bełchatów]] * {{fsez2|POL|1995}} – [[Odra Wodzisław]], [[Polonia Warszawa]] * {{fsez2|POL|1996}} – [[Dyskobolia Grodzisk Wielkopolski]], [[Petrochemia Płock]] * {{fsez2|POL|1997}} – [[Ruch Radzionków]], [[GKS Bełchatów]] * {{fsez2|POL|1998}} – [[Dyskobolia Grodzisk Wielkopolski]], [[Petrochemia Płock]] * {{fsez2|POL|1999}} – [[Śląsk Wrocław]] * {{fsez2|POL|2000}} – [[RKS Radomsko]] * {{fsez2|POL|2001}} – [[Lech Poznań]] * {{fsez2|POL|2002}} – [[Górnik Polkowice]] * {{fsez2|POL|2003}} – [[Pogoń Szczecin]] * {{fsez2|POL|2004}} – [[Korona Kielce]] * {{fsez2|POL|2005}} – [[Widzew Łódź]] * {{fsez2|POL|2006}} – [[Ruch Chorzów]] * {{fsez2|POL|2007}} – [[Lechia Gdańsk]] * {{fsez2|POL|2008}} – [[Widzew Łódź]] * {{fsez2|POL|2009}} – [[Widzew Łódź]] * {{fsez2|POL|2010}} – [[ŁKS Łódź]] * {{fsez2|POL|2011}} – [[Piast Gliwice]] * {{fsez2|POL|2012}} – [[Zawisza Bydgoszcz]] * {{fsez2|POL|2013}} – [[GKS Bełchatów]] * {{fsez2|POL|2014}} – [[Zagłębie Lubin]] * {{fsez2|POL|2015}} – [[Arka Gdynia]] * {{fsez2|POL|2016}} – [[Sandecja Nowy Sącz]] * {{fsez2|POL|2017}} – [[Miedź Legnica]] * {{fsez2|POL|2018}} – [[Raków Częstochowa]] * {{fsez2|POL|2019}} – [[Stal Mielec]] * {{fsez2|POL|2020}} – [[Radomiak Radom]] * {{fsez2|POL|2021}} – [[Miedź Legnica]] * {{fsez2|POL|2022}} – [[ŁKS Łódź]] * {{fsez2|POL|2023}} – [[Lechia Gdańsk]] * {{fsez2|POL|2024}} – [[Arka Gdynia]] </div> == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tablesp/polhist.html Poland Final Tables (1st and 2nd level)] (Rsssf.org) * [https://www.flashscore.com/football/poland/division-1/ Division 1 Poland] (Flashscore.com) * [http://www.90minut.pl/ 90minut.pl] {{Lenkijos futbolas}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo lygos|2]] [[Kategorija:UEFA šalių II lygmens pirmenybės]] 72vrc6web1us1qwgozxjq19otffn03g 0 165784 7797999 6566190 2026-04-03T15:06:49Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Ispaniškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7797999 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Colca-condor-c03.jpg|thumb|250px|Kondoras skrenda]] '''El cóndor pasa''' ({{qu|Yaw Kuntur}}, „kondoras skrenda, kondoro skrydis“) – tradicinė [[Peru]] ''[[zarzuela]]'' ir melodija. Muziką 1913 m. parašė Peru kompozitorius ir žymus etnomuzikologas [[Daniel Alomía Robles]], [[libretas|libretą]] – Julio Baudouin. Kūrinys publikuotas 1933 m., jame pasakojama apie kolonijinio laikotarpio vergvaldžių ir indėnų santykius, o [[Andų kondoras|kondoras]] vaizduojamas kaip laisvės simbolis. Populiariausia šios ''zarzuela'' dalis – melodija ''„El cóndor pasa“''. Vėliau buvo paversta [[Andų muzika|Andų muzikos]] melodija (''cashua'', panašia į ''[[huayno]]''), jai suteikti [[kečujų kalba|kečujų kalbos]] žodžiai. Dainos pasakotojas kviečia Andų kondorą, kad šis grąžintų jį į senąją inkų karalystę – [[Maču Pikču]]. 2004 m. ''„El cóndor pasa“'' pripažinta nacionaliniu Peru kultūros paveldu. == Interpretacijos == Sukurta daugybė šios melodijos interpretacijų, atliekamų įvairiais instrumentais ir įvairių atlikėjų. 1970 m. [[JAV]] duetas [[Simon and Garfunkel]] išleido dainą „El Condor Pasa (If I Could)“, paremtą šia melodija. Lietuviškos ''„El cóndor pasa“'' interpretacijos: * [[Virgis Stakėnas|Virgio Stakėno]] „Erelio brolis“, * [[Keistuolių teatras|Keistuolių teatro]] „Kalnų erelis“ iš spektaklio ir muzikinio filmo „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“. == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=CtUZzCe6-bk El cóndor pasa atlieka ''Espíritu Andino''] [[Kategorija:Andų atlikėjai]] [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] 2izeqfaz9nrze8v97j5f0av4dbg61j2 0 168694 7798000 5810352 2026-04-03T15:07:02Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Ispaniškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798000 wikitext text/x-wiki '''''El pueblo unido jamás será vencido''''' („Vieninga liaudis niekad nebus nugalėta“) – [[Čilė]]s kompozitoriaus ir dainų autoriaus [[Sergio Ortega]] parašyta daina. Originaliai atlikta grupės [[Quilapayún]]. Pradžioje naudota [[Salvador Allende]] valdymo metais kaip žmonių sandraugos daina, o po [[Augustas Pinočetas|Pinočeto]] įvykdyto perversmo tapo pasipriešinimo diktatūrai ir revoliuciją propaguojanti daina. Ją už Čilės ribų išgarsino kita Čilės grupė [[Inti-Illimani]]. ''El pueblo unido'' tapo įvairių Lotynų Amerikos rezistencinių, revoliucinių judėjimų daina. Išversta į kitas kalbas, naudota Irano revoliucijos metu, demonstracijų Filipinuose, Oranžinės revoliucijos metu. == Nuorodos == * [http://es.youtube.com/watch?v=fvlgM70tBGc Quilapayún atlieka ''El pueblo unido jamás será vencido''] * [http://www.marxists.org/subject/art/music/lyrics/es/el-pueblo.htm Tekstas ir angliškas vertimas] [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] 6w0t0lyezjlfq8hfr5pfsidreh0my3c 0 170798 7798023 4345154 2026-04-03T15:15:40Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Dainos]]; įtraukta [[Kategorija:1963 singlai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798023 wikitext text/x-wiki '''Seasons in the Sun''' („Saulėti metų laikai“) - pasaulinio garso hitas, [[1974]] m. išpopuliarintas [[JAV]] atlikėjo [[Terry Jacks]]. Tais metais ji JAV topuose užėmė 1 vietą. Pirmieji dainą ''Seasons in the Sun'' [[1963]] m. išleido [[The Kingston Trio]], remdamiesi Belgijos dainininko Jacques Brel 1961 m. daina ''Le Moribond''. Dainoje pasakojama, apie mirštantį žmogų, atsisveikinantį su jam brangiais žmonėmis. Terry Jacks singlas pasirodė [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] metais, todėl buvo labai aktualus. ''Seasons in the Sun'' yra perdainavę daug pasaulio atlikėjų ir grupių: [[Nirvana (amerikiečių grupė)|Nirvana]], [[Westlife]], [[Bad Religion]], [[Alcazar (grupė)|Alcazar]], [[Me First and the Gimme Gimmes]], [[Gob]], [[Blink-182]]. == Nuorodos == * [http://es.youtube.com/watch?v=nQe8hGmHUzo ''Seasons in the Sun'' atliekama Westlife] * [http://lyricwiki.org/Terry_Jacks:Seasons_In_The_Sun Eilės] [[Kategorija:1963 singlai]] cfa9v3pz426dkqkazl4dainzyh04gdj 0 172442 7798016 7369053 2026-04-03T15:10:44Z CD 677 7798016 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyras |logo = Vaizdas:Puchar Polski.jpg |founded = 1926 m. |country = {{flag|POL}} |teams = 70 |champions = [[Legia Warszawa]] |season = 2024–2025 }} '''Lenkijos futbolo taurė''' ({{pl|Puchar Polski}}) – pagrindinis [[Lenkijos futbolas|Lenkijos futbolo]] atkrintamųjų varžybų turnyras, vykstantis kiekvienais metais. Turnyrą organizuoja [[Lenkijos futbolo federacija]], jame dalyvauja ~70 komandų, kurios yra iš 1–3 pakopų, taip pat vaivadijų taurių nugalėtojai. Taurės laimėtojas patenka į [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygą]]. == Istorija == Pirmosios taurės varžybų rungtynės įvyko [[1925]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Krokuva|Krokuvoje]]. Iš pradžių varžybos vyko regionuose, po to pradėtas organizuoti bendras šalies turnyras. == Titulai == [[Vaizdas:Finał Pucharu Polski (14095359341).jpg|thumb|180px|Lenkijos taurės trofėjus]] 1926–2025 m. Lenkijos taurę yra iškovoję 23 klubai, tarp kurių sėkmingiausia – „Legia“ (21 titulas). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Legia Warszawa]] || {{center|20}} || 1955, 1956, 1964, 1966, 1973, 1980, 1981, 1989, 1990, 1994, 1995, 1997, 2008, 2011, 2012, 2013, 2015, 2016, 2018, 2023, 2025 |- | [[Gornik Zabrze]] || {{center|6}} || 1965, 1968, 1969, 1970, 1971, 1972 |- | [[Lech Poznan]] || {{center|5}} || 1982, 1984, 1988, 2004, 2009 |- | [[Wisla Krakow]] || {{center|5}} || 1926, 1967, 2002, 2003, 2024 |- | [[Zaglebie Sosnowiec]] || {{center|4}} || 1962, 1963, 1977, 1978 |- | [[Ruch Chorzow]] || {{center|3}} || 1951, 1974, 1996 |- | [[GKS Katowice]] || {{center|3}} || 1986, 1991, 1993 |- | [[Amica Wronki]] || {{center|3}} || 1998, 1999, 2000 |- | [[Arka Gdynia]] || {{center|2}} || 1979, 2017 |- | [[Lechia Gdansk]] || {{center|2}} || 1983, 2019 |- | [[Raków Częstochowa]] || {{center|2}} || 2021, 2022 |- | [[Slask Wroclaw]] || {{center|2}} || 1976, 1987 |- | [[Polonia Warszawa]] || {{center|2}} || 1952, 2001 |- | [[Jagiellonia Bialystok]] || {{center|1}} || 2010 |- | [[Wisla Plock]] || {{center|1}} || 2006 |- | [[LKS Lodz]] || {{center|1}} || 1957 |- | [[Gwardia Warszawa]] || {{center|1}} || 1954 |- | [[Cracovia Krakow]] || {{center|1}} || 2020 |- | [[Dyskobolia Grodzisk]] || {{center|1}} || 2007 |- | [[Zawisza Bydgoszcz]] || {{center|1}} || 2014 |- | [[Miedz Legnica]] || {{center|1}} || 1992 |- | [[Widzew Lodz]] || {{center|1}} || 1985 |- | [[Stal Rzeszow]] || {{center|1}} || 1975 |} == Finalai == {{fut-t}} |- | {{fsez1|POL|1926|2}} || [[Wisla Krakow]] || [[Sparta Lwow]] || 2-1 |- | 1927–1950 m. || colspan=3 | Nevyko |- | {{fsez1|POL|1951|2}} || [[Unia Chorzow]] || [[Gwardia Krakow]] || 2-0 |- | {{fsez1|POL|1952}} || [[Kolejarz Warszawa]] || [[CWKS Warszawa]] || 1-0 |- | 1952–1953 m. || colspan=3 | Nevyko |- | {{fsez1|POL|1954|2}} || [[Gwardia Warszawa]] || [[Gwardia Krakow]] || 0-0 (prat.) ir 3-1 |- | {{fsez1|POL|1955|2}} || [[CWKS Warszawa]] || [[Budowlani Gdansk]] || 5-0 |- | {{fsez1|POL|1956|2}} || [[CWKS Warszawa]] || [[Gornik Zabrze]] || 3-0 |- | {{fsez1|POL|1957|2}} || [[LKS Lodz]] || [[Gornik Zabrze]] || 2-1 |- | 1957–1961 m. || colspan=3 | Nevyko |- | {{fsez1|POL|1962|2}} || [[Zaglebie Sosnowiec]] || [[Gornik Zabrze]] || 2-1 |- | {{fsez2|POL|1962}} || [[Zaglebie Sosnowiec]] || [[Ruch Chorzow]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|1963}} || [[Legia Warszawa]] || [[Polonia Bytom]] || 2-1 (prat.) |- | {{fsez2|POL|1964}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Czarni Zagan]] || 4-0 |- | {{fsez2|POL|1965}} || [[Legia Warszawa]] || [[Gornik Zabrze]] || 2-1 (prat.) |- | {{fsez2|POL|1966}} || [[Wisla Krakow]] || [[Raków Częstochowa]] || 2-0 (prat.) |- | {{fsez2|POL|1967}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Ruch Chorzow]] || 3-0 |- | {{fsez2|POL|1968}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Legia Warszawa]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|1969}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Ruch Chorzow]] || 3-1 |- | {{fsez2|POL|1970}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Zaglebie Sosnowiec]] || 3-1 |- | {{fsez2|POL|1971}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Legia Warszawa]] || 5-2 |- | {{fsez2|POL|1972}} || [[Legia Warszawa]] || [[Polonia Bytom]] || 0-0 (baud. 4-2) |- | {{fsez2|POL|1973}} || [[Ruch Chorzow]] || [[Gwardia Warszawa]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|1974}} || [[Stal Rzeszow]] || [[ROW Rybnik]] || 0-0 (baud. 3-2) |- | {{fsez2|POL|1975}} || [[Slask Wroclaw]] || [[Stal Mielec]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|1976}} || [[Zaglebie Sosnowiec]] || [[Polonia Bytom]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|1977}} || [[Zaglebie Sosnowiec]] || [[Piast Gliwice]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|1978}} || [[Arka Gdynia]] || [[Wisla Krakow]] || 2-1 |- | {{fsez2|POL|1979}} || [[Legia Warszawa]] || [[Lech Poznan]] || 5-0 |- | {{fsez2|POL|1980}} || [[Legia Warszawa]] || [[Pogoń Szczecin]] || 1-0 (prat.) |- | {{fsez2|POL|1981}} || [[Lech Poznan]] || [[Pogoń Szczecin]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|1982}} || [[Lechia Gdansk]] || [[Piast Gliwice]] || 2-1 |- | {{fsez2|POL|1983}} || [[Lech Poznan]] || [[Wisla Krakow]] || 3-0 |- | {{fsez2|POL|1984}} || [[Widzew Lodz]] || [[GKS Katowice]] || 0-0 (baud. 3-1) |- | {{fsez2|POL|1985}} || [[GKS Katowice]] || [[Gornik Zabrze]] || 4-1 |- | {{fsez2|POL|1986}} || [[Slask Wroclaw]] || [[GKS Katowice]] || 0-0 (baud. 4-3) |- | {{fsez2|POL|1987}} || [[Lech Poznan]] || [[Legia Warszawa]] || 1-1 (baud. 3-2) |- | {{fsez2|POL|1988}} || [[Legia Warszawa]] || [[Jagiellonia Bialystok]] || 5-2 |- | {{fsez2|POL|1989}} || [[Legia Warszawa]] || [[GKS Katowice]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|1990}} || [[GKS Katowice]] || [[Legia Warszawa]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|1991}} || [[Miedz Legnica]] || [[Gornik Zabrze]] || 1-1 (baud. 4-3) |- | {{fsez2|POL|1992}} || [[GKS Katowice]] || [[Ruch Chorzow]] || 1-1 (baud. 5-4) |- | {{fsez2|POL|1993}} || [[Legia Warszawa]] || [[LKS Lodz]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|1994}} || [[Legia Warszawa]] || [[GKS Katowice]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|1995}} || [[Ruch Chorzow]] || [[GKS Belchatow]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|1996}} || [[Legia Warszawa]] || [[GKS Katowice]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|1997}} || [[Amica Wronki]] || [[Aluminium Konin]] || 5-3 (prat.) |- | {{fsez2|POL|1998}} || [[Amica Wronki]] || [[GKS Belchatow]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|1999}} || [[Amica Wronki]] || [[Wisla Krakow]] || 2-2 ir 3-0 |- | {{fsez2|POL|2000}} || [[Polonia Warszawa]] || [[Gornik Zabrze]] || 2-1 ir 2-2 |- | {{fsez2|POL|2001}} || [[Wisla Krakow]] || [[Amica Wronki]] || 4-2 ir 4-0 |- | {{fsez2|POL|2002}} || [[Wisla Krakow]] || [[Wisla Plock]] || 0-1 ir 3-0 |- | {{fsez2|POL|2003}} || [[Lech Poznan]] || [[Legia Warszawa]] || 2-0 ir 0-1 |- | {{fsez2|POL|2004}} || [[Dyskobolia Grodzisk]] || [[Zaglebie Lubin]] || 2-0 ir 0-1 |- | {{fsez2|POL|2005}} || [[Wisla Plock]] || [[Zaglebie Lubin]] || 3-2 ir 3-1 |- | {{fsez2|POL|2006}} || [[Dyskobolia Grodzisk]] || [[Korona Kielce]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|2007}} || [[Legia Warszawa]] || [[Wisla Krakow]] || 0-0 (baud. 4-3) |- | {{fsez2|POL|2008}} || [[Lech Poznan]] || [[Ruch Chorzow]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|2009}} || [[Jagiellonia Bialystok]] || [[Pogoń Szczecin]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|2010}} || [[Legia Warszawa]] || [[Lech Poznan]] || 1-1 (baud. 5-4) |- | {{fsez2|POL|2011}} || [[Legia Warszawa]] || [[Ruch Chorzów]] || 3-0 |- | {{fsez2|POL|2012}} || [[Legia Warszawa]] || [[Śląsk Wrocław]] || 2-0 ir 0-1 |- | {{fsez2|POL|2013}} || [[Zawisza Bydgoszcz]] || [[Zagłębie Lubin]] || 0-0 (baud. 6-5) |- | {{fsez2|POL|2014}} || [[Legia Warszawa]] || [[Lech Poznań]] || 2-1 |- | {{fsez2|POL|2015}} || [[Legia Warszawa]] || [[Lech Poznań]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|2016}} || [[Arka Gdynia]] || [[Lech Poznań]] || 2-1 (prat.) |- | {{fsez2|POL|2017}} || [[Legia Warszawa]] || [[Arka Gdynia]] || 2-1 |- | {{fsez2|POL|2018}} || [[Lechia Gdańsk]] || [[Jagiellonia Białystok]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|2019}} || [[Cracovia Kraków]] || [[Lechia Gdańsk]] || 3-2 |- | {{fsez2|POL|2020}} || [[Raków Częstochowa]] || [[Arka Gdynia]] || 2-1 |- | {{fsez2|POL|2021}} || [[Raków Częstochowa]] || [[Lech Poznań]] || 3-1 |- | {{fsez2|POL|2022}} || [[Legia Warszawa]] || [[Raków Częstochowa]] || 0-0 (baud. 6-5) |- | {{fsez2|POL|2023}} || [[Wisla Krakow]] || [[Pogoń Szczecin]] || 2-1 (prat.) |- | {{fsez2|POL|2024}} || [[Legia Warszawa]] || [[Pogoń Szczecin]] || 4–3 |} == Nuorodos == * [https://www.flashscore.com/football/poland/polish-cup/ Polish Cup] (Flashscore.com) * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tablesp/polcuphist.html Poland - List of Cup Finals] ** [https://www.rsssf.org/tablesp/polcuphistfull.html Poland - Full Cup History] * [https://foot.dk/Polpokal.asp Samtlige pokalfinaler fra Polen] (Foot.dk) * [http://www.90minut.pl/strona.php?id=rozgrywki_pp Puchar Polski 1926 - 2024] (90minut.pl) * [https://www.uefa.com/nationalassociations/pol/domestic/cup/5046/ Polish Cup] (Uefa.com) {{Lenkijos futbolas}} {{UEFA nacionalinės taurės}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo varžybos]] [[Kategorija:UEFA šalių taurės]] 87aotkgtav33dk0hfyoj8fap3fwsi9q 0 182831 7797873 7753198 2026-04-03T12:27:58Z ~2026-20777-95 215067 7797873 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Žygimantas Janavičius |image= [[File:Žygimantas Janavičius Liekabelis-Neptūnas 2024-03-04.jpg|260px]] |nickname = |dateofbirth={{Gimimo data|1989|2|20}} |cityofbirth=[[Alytus]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=Treneris |height=1,93 m |weight=80 kg |position=[[Įžaidėjas]] |years=2005–2007<br>2007–2008<br>2008–2012<br>2009–2010<br>2010–2011<br>2011–2012<br>2012–2014<br>2014<br>2014–2016<br>2016–2017<br>2017–2018<br>2018–2019<br>2019–2025 |clubs=[[Alytaus Alytus|Alytaus „Alytus“]] (NKL)<br>→[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]] (NKL)<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>→[[Kauno Aisčiai|Kauno „Aisčiai“]]<br>→[[Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių "Šiauliai"]]<br>→[[Kauno Baltai|Kauno "Baltai"]]<br>[[Prienų Prienai|Prienų „Rūdupis“]]<br>[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]<br>[[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]]<br>[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]<br>Braunšveigo „Loewen“<br>[[Prienų Prienai|Prienų „Skycop“]]<br>[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |pointsaverage= <br><br><br>16,6<br>8,8<br>11<br><br>8,3<br><br>6<br><br>13,7<br>{{0}} |nationalteam= {{Krepš|Lietuv|os|a U-16|flag=LTU}} <br> {{Krepš|Lietuv|os|a U-18|flag=LTU}} <br> {{Krepš|Lietuv|os|a U-18|flag=LTU}} <br>{{Krepš|Lietuv|os|a U-19|flag=LTU}} <br> {{Krepš|Lietuv|os|a U-20|flag=LTU}} <br> {{Krepš|Lietuv|os|a U-20|flag=LTU}} |nationalyears= 2005 <br> 2006 <br> 2007 <br> 2007 <br> 2008 <br> 2009 |nationalpoints= 12,6 tšk <br> 12,8 tšk <br> 10,9 tšk <br> 10,1 tšk <br> 10,1 tšk <br> 11,2 tšk |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= |manageryears=2025–|managerclubs=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (įgūdžių tr.)}} '''Žygimantas Janavičius''' (g. [[1989]] m. [[vasario 20]] d. [[Alytus|Alytuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, žaidęs [[įžaidėjas|įžaidėjo]] pozicijoje. == Karjera == 2007–2008 m. sezone rungtyniavo „Žalgirio“ dublerių komandoje, tačiau [[Eurolyga|Eurolygos]] ir [[BBL|SEB BBL]] varžybose jį registruodavo ir pagrindinė „Žalgirio“ komanda. 2008–2009 m. sezoną jis atstovavo pagrindinei Kauno „Žalgirio“ sudėčiai ir tapo LKL vicečempionu. 2009–2010 m. sezoną jis taip pat pradėjo pagrindinėje Kauno „Žalgirio“ sudėtyje, tačiau žymiai sumažėjus jo žaidimo laikui, 2010 m. [[sausio 26]] d. iki sezono pabaigos jis buvo paskolintas [[Kauno Aisčiai|Kauno „Aisčių“]] ekipai.<ref>http://www.krepsinis.net/z-janavicius-is-zalgirio-keliasi-i-aiscius-132490.html</ref> 2010 m. [[spalio 7]] d. buvo išnuomotas [[Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiaulių“]] klubui, <ref>http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=153847{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. kovo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> kuris ruošėsi varžytis Eurocup taurėje. 2011–2012 m. sezoną pradėjo atstovaudamas [[Kauno Baltai|Kauno Baltams]], tačiau [[2012]] m. [[kovo 12]] d. sugrįžo į Kauno „Žalgirį“,<ref>{{cite web |title=Janavičius prisijungia prie žalgiriečių |url=https://www.basketnews.lt/news-48582-janavicius-prisijungia-prie-zalgirieciu.html |date=2012-03-12 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> su kuriuo tapo LKL čempionu. Iškart po sezono Žygimanto Janavičiaus sutartis su Kauno „Žalgiriu“ baigėsi, bet jau rugpjūčio pradžioje jis sutarė su [[Prienų Rūdupis|Prienų Rūdupiu]]. Po dviejų sezonų Prienuose, 2014 metų liepos mėn. krepšininkas pasirašė vienerių metų sutartį su Braunšveigo „Lowen“ – Vokietijos aukščiausios lygos klubu, tačiau dėl delnikaulio lūžio, kurį patyrė atstovaudamas Lietuvos rinktinei draugiškose rungtynėse, klubas nusprendė nutraukti sutartį ir pasikviesti kitą legionierių į Janavičiaus vietą. [[2016]] m. vasario mėnesio pabaigoje jo kontraktas su [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos rytu“]], kuris galioja iki sezono pabaigos, buvo perleistas [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelio“]] komandai.<ref>{{cite web |title=„Lietuvos rytas“ atliko paskutinę rokiruotę šį sezoną |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/lietuvos-rytas-atliko-paskutine-rokiruote-si-sezona-70546774 |date=2016-02-29 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref> 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje sudarė vienerių metų kontraktą su [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūno“]] komanda.<ref>{{cite web |title=„Neptūno" atakoms vadovaus Žygimantas Janavičius |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/neptuno-atakoms-vadovaus-zygimantas-janavicius-81845483 |date=2019-07-29 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref> 2025 m. vasarą baigė profesionalaus krepšininko karjerą ir tapo [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] pagrindinės komandos individualių įgūdžių treneriu, pakeisdamas šias pareigas anksčiau ėjusį [[Renaldas Seibutis|Renaldą Seibutį]].<ref>{{cite web|title=Krepšininko karjerą baigiantis Janavičius dirbs „Žalgiryje“|url=https://www.basketnews.lt/news-228158-krepsininko-karjera-baigiantis-janavicius-dirbs-zalgiryje.html|website=basketnews.lt|date=2025-07-21|accessdate=2025-07-21}}</ref> == Pasiekimai == * 2006 m. Europos jaunių čempionato (U-18) vicečempionas [[Vaizdas:Med 2.png]] * 2008 m. Europos jaunimo čempionato (U-20) vicečempionas [[Vaizdas:Med 2.png]] * 2008 m. [[NKL]] čempionas [[Vaizdas:Med 1.png]] ([[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]) * 2009 m. [[LKL]] vicečempionas [[Vaizdas:Med 2.png]] ([[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]) * 2012 m. [[LKL]] čempionas [[Vaizdas:Med 1.png]] ([[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]) * 2013 m. [[BBL]] vicečempionas [[Vaizdas:Med 2.png]] ([[Prienų Prienai|Prienų „Prienai“]]) * 2014 m. [[BBL]] vicečempionas [[Vaizdas:Med 2.png]] ([[Prienų Prienai|Prienų „TonyBet“]]) * 2015 m. [[LKL]] vicečempionas [[Vaizdas:Med 2.png]] ([[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]]) * 2016 m. [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s čempionas [[Vaizdas:Med 1.png]] ([[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]]) * 2017 m. [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s vicečempionas [[Vaizdas:Med 2.png]] ([[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]) * 2017 m. [[LKL]] vicečempionas [[Vaizdas:Med 2.png]] ([[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]) * 2020 m. [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s IV vietos laimėtojas ([[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]) * 2020 m. [[LKL]] IV vietos laimėtojas ([[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]) * 2021 m. [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s IV vietos laimėtojas ([[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]) * 2025 m. [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s vicečempionas [[Vaizdas:Med 2.png]] ([[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]) == Nuorodos == * [https://www.basketnews.lt/zaidejai/5124-zygimantas-janavicius.html Basketnews.lt puslapis apie žaidėją] == Išnašos == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Janavičius, Žygimantas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] e8dvxapebl3xrfcva9zzp93lhj2n4bq 0 186632 7798025 7593894 2026-04-03T15:16:46Z CD 677 7798025 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyras |image = Polish Super Cup logo.svg |founded = 1980 m. |country = {{flag|POL}} |teams = 2 |champions = [[Legia Warszawa]] |season = 2025 }} '''Lenkijos futbolo supertaurė''' ({{pl|Superpuchar Polski}}) – [[Lenkijos futbolas|Lenkijos futbolo]] trofėjus, dėl kurio sezono pradžioje varžosi buvusio sezono šalies čempionas ir taurės laimėtojas. Jei čempionatą ir taurę laimėjo ta pati komanda, dėl supertaurės ji žaidžia su taurės finalininke. Rungtynėms pasibaigus lygiosiomis, pratęsimas nėra žaidžiamas ir iškart mušama [[11 m baudinių serija]]. == Istorija == Trofėjus įsteigtas 1980 m., tačiau pirmosios rungtynės įvyko tik 1983 m. Rungtynės dėl trofėjaus vyksta kasmet, nors kai kuriais metais jos nebuvo žaidžiamos. {{fkp|1983|Superpuchar Polski|2006|Superpuchar Ekstraklasy|2009|Superpuchar Polski}} == Titulai == 1983–2025 m. Lenkijos supertaurę yra laimėję 17 klubų, tarp jų sėkmingiausi – „Lech“ ir „Legia“ (po 6 titulus). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Lech Poznan]] || {{center|6}} || 1990, 1992, 2004, 2009, 2015, 2016 |- | [[Legia Warszawa]] || {{center|6}} || 1989, 1994, 1997, 2008, 2023, 2025 |- | [[Amica Wronki]] || {{center|2}} || 1998, 1999 |- | [[Rakow Czestochowa]] || {{center|2}} || 2021, 2022 |- | [[Lechia Gdansk]] || {{center|2}} || 1983, 2019 |- | [[GKS Katowice]] || {{center|2}} || 1991, 1995 |- | [[Slask Wroclaw]] || {{center|2}} || 1987, 2012 |- | [[Arka Gdynia]] || {{center|2}} || 2017, 2018 |- | [[Jagiellonia Białystok]] || {{center|2}} || 2010, 2024 |- | [[Wisła Kraków]] || {{center|1}} || 2001 |- | [[Gornik Zabrze]] || {{center|1}} || 1988 |- | [[Widzew Lodz]] || {{center|1}} || 1996 |- | [[Polonia Warszawa]] || {{center|1}} || 2000 |- | [[Zaglebie Lubin]] || {{center|1}} || 2007 |- | [[Cracovia Kraków]] || {{center|1}} || 2020 |- | [[Wisła Płock]] || {{center|1}} || 2006 |- | [[Zawisza Bydgoszcz]] || {{center|1}} || 2014 |} == Rungtynės == {{fut-s}} |- | {{fsez2|POL|1983|1}} || [[Lechia Gdansk]] || [[Lech Poznan]] || 1-0 |- | 1984–1986 m. || colspan=3 | Nevyko |- | {{fsez2|POL|1987|1}} || [[Slask Wroclaw]] || [[Gornik Zabrze]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|1988|1}} || [[Gornik Zabrze]] || [[Lech Poznan]] || 2-1 |- | {{fsez2|POL|1989|1}} || [[Legia Warszawa]] || [[Ruch Chorzow]] || 3-0 |- | {{fsez2|POL|1990|1}} || [[Lech Poznan]] || [[Legia Warszawa]] || 3-1 |- | {{fsez2|POL|1991|1}} || [[GKS Katowice]] || [[Zaglebie Lubin]] || 1-1 (baud. 3-2) |- | {{fsez2|POL|1992|1}} || [[Lech Poznan]] || [[Miedz Legnica]] || 4-2 |- | {{fsez2|POL|1993|1}} || colspan=3 | Nevyko |- | {{fsez2|POL|1994|1}} || [[Legia Warszawa]] || [[LKS Lodz]] || 6-4 |- | {{fsez2|POL|1995|1}} || [[GKS Katowice]] || [[Legia Warszawa]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|1996|1}} || [[Widzew Lodz]] || [[Ruch Chorzow]] || 0-0 (baud. 5-4) |- | {{fsez2|POL|1997|1}} || [[Legia Warszawa]] || [[Widzew Lodz]] || 2-1 |- | {{fsez2|POL|1998|1}} || [[Amica Wronki]] || [[LKS Lodz]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|1999|1}} || [[Amica Wronki]] || [[Wisła Kraków]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|2000|1}} || [[Polonia Warszawa]] || [[Amica Wronki]] || 4-2 |- | {{fsez2|POL|2001|1}} || [[Wisła Kraków]] || [[Polonia Warszawa]] || 4-3 |- | 2002–2003 m. || colspan=3 | Nevyko |- | {{fsez2|POL|2004|1}} || [[Lech Poznan]] || [[Wisła Kraków]] || 2-2 (baud. 4-1) |- | {{fsez2|POL|2005|1}} || colspan=3 | Nevyko |- | {{fsez2|POL|2006|1}} || [[Wisła Płock]] || [[Legia Warszawa]] || 2-1 |- | {{fsez2|POL|2007|1}} || [[Zaglebie Lubin]] || [[GKS Belchatow]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|2008|1}} || [[Legia Warszawa]] || [[Wisła Kraków]] || 2-1 |- | {{fsez2|POL|2009|1}} || [[Lech Poznan]] || [[Wisła Kraków]] || 1-1 (baud. 4-3) |- | {{fsez2|POL|2010|1}} || [[Jagiellonia Białystok]] || [[Lech Poznan]] || 1-0 |- | 2011 m. || colspan=3 | Nevyko |- | {{fsez2|POL|2012|1}} || [[Śląsk Wrocław]] || [[Legia Warszawa]] || 1-1 (baud. 4-2) |- | 2013 m. || colspan=3 | Nevyko |- | {{fsez2|POL|2014|1}} || [[Zawisza Bydgoszcz]] || [[Legia Warszawa]] || 3-2 |- | {{fsez2|POL|2015|1}} || [[Lech Poznań]] || [[Legia Warszawa]] || 3-1 |- | {{fsez2|POL|2016|1}} || [[Lech Poznań]] || [[Legia Warszawa]] || 4-1 |- | {{fsez2|POL|2017|1}} || [[Arka Gdynia]] || [[Legia Warszawa]] || 1-1 (baud. 4-3) |- | {{fsez2|POL|2018|1}} || [[Arka Gdynia]] || [[Legia Warszawa]] || 3-2 |- | {{fsez2|POL|2019|1}} || [[Lechia Gdańsk]] || [[Piast Gliwice]] || 3-1 |- | {{fsez2|POL|2020|1}} || [[Cracovia Kraków]] || [[Legia Warszawa]] || 0-0 (baud. 5-4) |- | {{fsez2|POL|2021|1}} || [[Raków Częstochowa]] || [[Legia Warszawa]] || 1-1 (baud. 4-3) |- | {{fsez2|POL|2022|1}} || [[Raków Częstochowa]] || [[Lech Poznań]] || 2-0 |- | {{fsez2|POL|2023|1}} || [[Legia Warszawa]] || [[Raków Częstochowa]] || 0-0 (baud. 6-5) |- | {{fsez2|POL|2024|1}} || [[Jagiellonia Białystok]] || [[Wisła Kraków]] || 1-0 |- | {{fsez2|POL|2025|1}} || [[Legia Warszawa]] || [[Lech Poznań]] || 2-1 |} == Nuorodos == * [http://www.90minut.pl/strona.php?id=rozgrywki_superpuchar Superpuchar 1980 - 2025] (90minut.pl) * [https://www.rsssf.org/tablesp/polsupcuphist.html Poland - List of Super Cup Finals] (Rsssf.org) * [https://www.flashscore.com/football/poland/super-cup/ Poland Super Cup] (Flashscore.com) {{Lenkijos futbolas}} {{UEFA šalių supertaurės}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo varžybos]] [[Kategorija:UEFA šalių supertaurės]] 0omux768obqwd4ctcopcqzhsxrjgja8 10 191216 7798366 7388048 2026-04-04T10:53:21Z CD 677 7798366 wikitext text/x-wiki {| style="margin:0.5em auto;text-align:center;clear:both;width:90%;" align="center" class="toccolours" ! style="background:#ccccff" width="100%"|''' [[Kongo regionai]]''' | [[Image:Flag of the Republic of the Congo.svg|40px|border|]] |- | style="font-size:90%;" colspan="2"| [[Buenzos regionas|Buenza]] | [[Kuvetės regionas|Kuvetė]] | [[Kvilu regionas|Kvilu]] | [[Lekumu regionas|Lekumu]] | [[Likualos regionas|Likuala]] | [[Niario regionas|Niaris]] | [[Plynaukštės regionas|Plynaukštė]] | [[Pulo regionas|Pulas]] | [[Sangos regionas|Sanga]] | [[Vakarų Kuvetės regionas|Vakarų Kuvetė]] |}<noinclude>[[category:Valstybių administracinio suskirstymo šablonai]] [[Kategorija:Kongo Respublikos regionai|*]] </noinclude> kn41cybf45s3pm0swdn8p7s26dg8s8l 0 196191 7798137 6878186 2026-04-03T16:20:22Z Fnyxo 166866 7798137 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1926|06|18}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data ={{Mirė|2023|08|20|1926|06|18}} | mirties vieta =[[Kaunas]] | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = Jolanta, Ariana | veikla = gydytoja terapeutė kardiologė, pedagogė | partija = [[1952]] m. [[SSKP]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1949]] m. [[Kauno valstybinis universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Alla Demidavičiūtė-Baubinienė''' ([[1926]] m. [[birželio 18]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2023 m.|2023]] m. [[rugpjūčio 20]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja terapeutė kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, šeimos medicinos pradininkė Lietuvoje. == Biografija == [[1934]]–[[1936]] m. mokėsi Kauno šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazijoje, 1936–[[1943]] m. Panevėžio 2-ojoje mergaičių gimnazijoje, [[1942]]–1943 m. [[Juozas Miltinis|Miltinio]] dramos studijoje. 1943–[[1944]] m. studijavo Kauno mokytojų seminarijoje, 1944–[[1949]] m. [[VDU|Kauno valstybinio universiteto]] Medicinos fakultete.<ref>[http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/profesore-savo-jaunystes-neuzkodavo-40938 Profesorė savo jaunystės neužkodavo // Kauno diena, 2006-09-19]</ref><ref>Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 54 p.</ref> [[1946]]–[[1948]] m. Kauno valstybinio universiteto Anatomojos katedros laborantė. 1949–[[1951]] m. [[LSMU MA|Kauno medicinos instituto]] (KMI, nuo [[1989]] m. KMU) Vidaus ligų katedros asistentė, 1951–[[1953]] m. vyr. dėstytoja. [[1955]]–[[1959]] m. KMI Hospitalinės terapijos katedros asistentė, 1959–[[1967]] m. docentė, 1967–[[1972]] m. profesorė. [[1964]] m. medicinos mokslų daktarė.<ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=B&sritis=B {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131211031618/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=B&sritis=B |date=2013-12-11 }}</ref> 1972–[[1992]] m. Vidaus ligų katedros vedėja. 1992–[[1993]] m. Šeimos klinikos vadovė, 1993–[[1995]] m. konsultantė. 1995–[[1997]] m. [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskrities]] vyr. internistė, nuo [[2002]] m. Klaipėdos apskrities administracijos gydytojo tarnybos konsultantė specialistė pirminei sveikatos priežiūrai. [[2005]] m. KMU Senato išrinkta profesore-emerite. Nuo [[1970]] m. Pasaulinės sveikatos organizacijos konsultantė.<ref>{{TLE|1|221|}}</ref> == Mokslinė veikla == Mokslinio darbo svarbiausia kryptis – lėtinių neinfekcinių ligų profilaktika. [[1971]]–[[1974]] m. vadovavo Kauno ir [[Roterdamas|Roterdamo]] epidemiologijos, [[1981]]–[[1988]] m. integruotos lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos programai Lietuvoje. 1992 m. jos pastangomis Kauno medicinos akademijoje įsteigta Šeimos medicinos klinika.<ref>{{VLE|II|714||Alla Baubinienė}}</ref> == Bibliografija == * Širdies ritmo sutrikimų gydymas, 1970 m. * Tarptautinė Kauno ir Roterdamo profilaktikos programa, viena autorių, 1981 m., [[anglų kalba]] == Įvertinimas == * [[1968]] m. [[LSSR valstybinė premija]] * [[1976]] m. LSSR nusipelniusi mokslo veikėja * [[2002]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius|LDK Gedimino ordino Karininko kryžius]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=382497</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Baubinienė, Alla}} [[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos kardiologai]] [[Kategorija:Lietuvos gydytojai]] nhjozp6cymuxv0m7k2yf4u13iwr9zjh 0 197051 7798214 7674246 2026-04-03T17:08:24Z Kliuokvarnis 207063 Atnaujinau informaciją apie dabartinę ministrę pirmininkę. 7798214 wikitext text/x-wiki {{Japonijos politinė sistema}} [[Vaizdas:Soridaijinkantei2.jpg|thumb|right|215px|Kantei, oficiali ministro pirmininko rezidencija.]] '''Japonijos ministras pirmininkas''' ({{ja|内閣総理大臣|Naikaku sōri daijin}}) – [[Japonija|Japonijos]] [[valstybės galva]], vyriausybės ([[Japonijos ministrų kabinetas|ministrų kabineto]]) vadovas, skiriantis ir atleidžiantis [[ministras|ministrus]]. Jis išrenkamas [[Japonijos parlamentas|Japonijos parlamento]] narių ir patvirtinamas [[Japonijos imperatorius|Japonijos imperatoriaus]]. Nuo 2025 m. spalio 21 d. Japonijos ministro pirmininko pareigas eina [[Sanajė Takaiči]] (jap. 高市 早苗 ''Takaichi Sanae'', g. 1961), pirmoji moteris Japonijos istorijoje, tapusi ministre pirmininke. Ministro pirmininko postas įsteigtas [[1885]] m., 4 metams iki [[Meidži konstitucija|Meidži konstitucijos]] paskelbimo. == Galios == Pagal [[Japonijos Konstitucija|Japonijos Konstituciją]], ministras pirmininkas: * Vadovauja vykdomajai šalies valdžiai ir prižiūri jos darbą; * Vyriausybės vardu parlamentui teikia įstatymų projektus; * Pasirašo įstatymus ir vyriausybės įsakymus; * Skiria ir atleidžia ministrus; * Prireikus panaikina ministrų teisinę neliečiamybę; * Teikia parlamentui vidaus ir užsienio reikalų ataskaitas; * Privalo atsakyti į parlamento keliamus klausimus. Ministras pirmininkas taip pat yra šalies vyriausiasis [[Japonijos ginkluotosios pajėgos|savigynos pajėgų]] vadas. == Oficialūs valdžios ženklai == <center><gallery> Vaizdas:Standard of the Prime Minister of Japan.svg|Ministro pirmininko vėliava Vaizdas:Emblem of the Prime Minister of Japan.svg|Pirmininko ornamento emblema Vaizdas:Go-shichi no kiri crest 2.svg|Ministro pirmininko ornamentas </gallery></center> == Gyvi Japonijos ministrai pirmininkai == * [[Yasuo Fukuda]] (g. 1936 m. liepos 16 d.) * [[Yoshiro Mori]] (g. 1937 m. liepos 14 d.) * [[Morihiro Hosokawa]] (g. 1938 m. sausio 14 d.) * [[Taro Aso]] (g. 1940 m. rugsėjo 20 d.) * [[Junichiro Koizumi]] (g. 1942 m. sausio 8 d.) * [[Naoto Kan]] (g. 1946 m. spalio 10 d.) * [[Jukio Hatojama]] (g. 1947 m. vasario 11 d.) * [[Yoshihide Suga]] (g. 1948 m. gruodžio 6 d.) * [[Yoshihiko Noda]] (g. 1957 m. gegužės 27 d.) * [[Fumio Kishida]] (g. 1957 m. liepos 29 d.) * [[Sanae Takaichi]] (g. 1961 m. kovo 7 d.) == Išnašos == {{Išnašos}} == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:Japonijos ministrai pirmininkai]] * [[Japonijos politinė sistema]] == Nuorodos == {{commonscat|Prime ministers of Japan}} * [http://www.kantei.go.jp/foreign/index-e.html Japonijos ministro pirmininko ir jo kabineto oficiali svetainė] * [http://www.geocities.co.jp/WallStreet-Bull/6515/rekidaiNaikaku.htm Japonijos kabinetų nuo 1885 m. iki 1989 m. sąrašas]. [[Kategorija:Japonijos ministrai pirmininkai| ]] 17ixy3opb21umk54maifj6qamytis3u 0 202493 7798132 6204305 2026-04-03T16:10:45Z Fnyxo 166866 7798132 wikitext text/x-wiki '''Vytautas Juozas Černius''' ([[1926]] m. [[balandžio 26]] d. [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] – [[2014 m.|2014]] m. [[balandžio 10]] d. [[Čikaga|Čikagoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] edukologas, psichologas, filosofijos daktaras. Amerikos psichologų asociacijos narys. == Biografija == [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], vėliau išvyko į [[JAV]]. [[1946]]–[[1948]] m. studijavo gamtos mokslus [[Pabaltijo universitetas|Pabaltijo universitete]] Pineberge, netoli [[Hamburgas|Hamburgo]], [[1948]]–[[1951]] m. – [[Miunsterio universitetas|Miunsterio]], nuo 1951 m. – biologiją [[Bostono universitetas|Bostono universitete]], [[1955]]–[[1966]] m. – edukologiją ir psichologiją [[Čikagos universitetas|Čikagos universitete]]. 1966 m. filosofijos daktaras. [[1957]]–[[1959]] m. dėstė Čikagos universiteto laboratorinėje mokykloje, [[1959]]–[[1962]] m. jos vedėjas. [[1962]]–[[1966]] m. Torntono mokyklų asociacijos psichologas. [[1966]]–[[1967]] m. Indianos universiteto laboratorinės mokyklos direktorius ir psichologas. [[1967]]–[[1978]] m. dėstė [[Templio universitetas|Templio universitete]] ([[Pensilvanijos valstija]]), [[1981]]–[[1983]] m. Psichologinių edukacijos procesų katedros vedėjas, [[1983]]–[[1986]] m. Pedagoginio koledžo prie Templio universiteto Tarptautinio švietimo centro direktorius, nuo 1978 m. profesorius. [[1991]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]] įsteigė Pedagogikos centrą, [[1995]]–[[1997]] m. jo direktorius, nuo 1997 m. VDU Švietimo studijų centro vedėjas. [[1989]]–[[1996]] m. VDU Atkuriamojo senato, nuo 1996 m. senato narys.<ref>{{VLE|IV|318|[[Danguolė Beresnevičienė]]|Vytautas Černius}}</ref> == Bibliografija == * Mokytojo pagalbininkas, [[1992]] m. * Tėvų ir mokytojų pagalbininkas, 1997 m. * Žmogaus vystymosi kelias. Nuo vaikystės iki brandos. Kaunas, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, [[2006]] m. ISBN 9986-418-38-0 == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.vdu.lt/naujienos/cernius.html A. Vaitkevičiaus nuotr.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080505042541/http://www.vdu.lt/naujienos/cernius.html |date=2008-05-05 }} {{DEFAULTSORT:Černius Vytautas }} [[Kategorija:Lietuvos psichologai]] [[Kategorija:Lietuvos edukologai]] 4d8nw01mzwgmztl81dtzl8q8yxjvdom 0 210288 7797863 7099930 2026-04-03T12:18:13Z Normantas Bataitis 145195 7797863 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = legal | vardas = Konstantas Ramelis | paveikslėlis = Konstantas Ramelis (1938).jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1938|3|12|}} | gimimo vieta = [[Užupis (Švenčionys)|Užupis]], [[Adutiškio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2026|4||1938|3|12|}} | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[teisininkas]], pedagogas, politinis veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga]] <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1968]] m. [[VU|Vilniaus valstybinis universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Konstantas Ramelis''' ([[1938]] m. [[kovo 12]] d. [[Užupis (Švenčionys)|Užupyje]], [[Adutiškio valsčius|Adutiškio valsčiuje]] – [[2026]] m. balandžio mėn.)<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2887255/mire-buves-teisejas-ir-seimo-narys-konstantas-ramelis?srsltid=AfmBOopHdpzEGuIclNUf7n5bE4U-VpopmGIHKsPX-cUQUc_U8QjTBOlE Mirė buvęs teisėjas ir Seimo narys Konstantas Ramelis]. LRT. 2026-04-03.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], [[teisėjas]], pedagogas, politinis veikėjas. == Biografija == [[1953]] m. Konstantas Ramelis baigė [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajono]] [[Gilūtos|Gilūtų]] septynmetę mokyklą ir įstojo į [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] pedagoginę mokyklą, kurią baigė [[1957]] m. ir įgijo mokytojo specialybę. [[1968]] m. baigė [[VU|Vilniaus valstybinio universiteto]] [[VU TF|Teisės fakultetą]], o [[1974]] m. – Istorijos fakultetą. Stažavosi [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Slovakija|Slovakijoje]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]], [[JAV]], [[Danija|Danijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]], [[Suomija|Suomijoje]] ir kt. [[1957]] m. [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajono]] lenkiškosios [[Jaciūnai (Švenčionys)|Jaciūnų]] septynmetės mokyklos [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] mokytojas, tačiau po poros mėnesių buvo pašauktas į karinę tarnybą, kurią atlikęs [[1960]] m. grįžo dirbti į Švenčionių raj. švietimo skyrių. 1960–[[1970]] m. Švenčionių rajono [[Sariai|Sarių]] aštuonmetės mokyklos direktorius. [[1970]] m. gruodžio mėn. išrinktas Švenčionių rajono teismo teisėju, [[1973]]–[[1994]] m. šio teismo pirmininkas, nuo [[1995]] m. [[sausio 1]] d. [[Vilniaus apygardos teismas|Vilniaus apygardos teismo]] Civilinių bylų skyriaus pirmininkas iki kadencijos pabaigos [[2008]] m. [[kovo 12]] d. [[Lietuvos advokatų taryba|Lietuvos advokatų tarybos]] [[2008]] m. [[gegužės 29]] d. nutarimu pripažintas [[advokatas|advokatu]]. Buvo renkamas Lietuvos teisininkų draugijos tarybos ir valdybos nariu, Vyriausybės potvarkiu buvo paskirtas komisijos, rengusios [[1997]] m. nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą, nariu. Nuo [[1999]] m. naujojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso rengimo grupės nariu, šio kodekso komentaro bendraautoris. Dalyvavo rengiant nemažai kitų įstatymų projektų. Iki [[2008]] m. kovo mėn. pretendentų į teisėjus ir pretendentų į prokurorus egzaminų komisijos narys. Advokatų egzaminų komisijos narys ir teisėjų Atrankos komisijos narys. [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] narys. Nuo [[2008]] m. [[2008-2012 m. Seimas|Seimo]] narys.<ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas23785/Kandidato23785Biografija.html Vyriausioji rinkimų komisija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100309054758/http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas23785/Kandidato23785Biografija.html |date=2010-03-09 }}</ref> Žmona Regina.<ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija3425.html 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai - Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga - Iškelti kandidatai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131004215126/http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija3425.html |date=2013-10-04 }} ([[2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]])</ref> == Meros tilto link nuosavos vilos tiesimo ir kiti skandalai == [[1992]] m. [[LAT]] pripažino [[Kazimira Prunskienė|Kazimirą Prunskienę]] bendradarbiavus su [[KGB]], o 2002 m. Vilniaus apygardos teismas (kurio Civilinių bylų skyriui vadovavo K. Ramelis) paskelbė priešingą sprendimą (iki šiol precedento neturintis atvejis, kai Lietuvoje žemesnės instancijos teismas panaikino aukščiausios instancijos teismo sprendimą; [[2009]] m. Liustracijos komisija (pirmininkas [[MRU]] prof. [[Algimantas Urmonas]]) teigė radusi naujų faktų, įrodančių artimus Kazimiros Prunskienės ryšius su [[SSRS]] saugumo tarnybomis (2008 m. K. Ramelis buvo įtrauktas į K. Prunskienės vadovaujamos Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos rinkimų sąrašą ir tapo [[Seimo narys|Seimo nariu]]).<ref>[http://www.balsas.lt/naujiena/244988/krata-politiko-brolio-namuose Krata politiko brolio namuose] (balsas.lt, 2009-03-26 09:13)</ref> Be to, K. Ramelis pagarsėjo, kai [[valstybė]]s sąskaita jo nuosavos vilos link Švenčionių rajone (kur greta vilas taip pat turi kiti du žymūs Lietuvos teisininkai – tai [[teisėjas]] [[Česlovas Jokūbauskas]] ir [[Europos Bendrijų Teisingumo Teismas|Europos Teisingumo Teismo]] teisėjas [[Pranas Kūris]]) Per [[Mera|Meros]] upę (nuo [[2008]] m. spalio mėn. iki [[2009]] m. vasaros) pradėtas tiesti 2,5 mln. vertės litų [[tiltas]], iš kurio mažai naudos kitiems rajono gyventojams (pavyzdžiui, [[grybai|grybautojams]], kadangi norint patekti į [[Gelednia|Gelednios]] mišką būtinas specialus [[Valstybės sienos apsaugos tarnyba|Pasienio tarnybos]] leidimas).<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/krizes-grimasa-tiltui-i-niekur-milijonai-56-35618 Krizės grimasa: tiltui į niekur – milijonai] ([[15 min]].lt, 2009 m. balandžio 7 d. 08:35)</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Ramelis, Konstantas}} [[Kategorija:Lietuvos teismų pirmininkai]] [[Kategorija:Seimo nariai]] [[Kategorija:Civilinių bylų skyrių pirmininkai]] 6jd0xnenevf5aa7b7l633iw2j7uvhxs 7797864 7797863 2026-04-03T12:18:35Z Normantas Bataitis 145195 7797864 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = legal | vardas = Konstantas Ramelis | paveikslėlis = Konstantas Ramelis (1938).jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1938|3|12|}} | gimimo vieta = [[Užupis (Švenčionys)|Užupis]], [[Adutiškio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2026|4||1938|3|12|}} | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[teisininkas]], pedagogas, politinis veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga]] <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1968]] m. [[VU|Vilniaus valstybinis universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Konstantas Ramelis''' ([[1938]] m. [[kovo 12]] d. [[Užupis (Švenčionys)|Užupyje]], [[Adutiškio valsčius|Adutiškio valsčiuje]] – [[2026]] m. balandžio mėn.)<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2887255/mire-buves-teisejas-ir-seimo-narys-konstantas-ramelis?srsltid=AfmBOopHdpzEGuIclNUf7n5bE4U-VpopmGIHKsPX-cUQUc_U8QjTBOlE Mirė buvęs teisėjas ir Seimo narys Konstantas Ramelis]. LRT. 2026-04-03.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], [[teisėjas]], pedagogas, politinis veikėjas. == Biografija == [[1953]] m. Konstantas Ramelis baigė [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajono]] [[Gilūtos|Gilūtų]] septynmetę mokyklą ir įstojo į [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] pedagoginę mokyklą, kurią baigė [[1957]] m. ir įgijo mokytojo specialybę. [[1968]] m. baigė [[VU|Vilniaus valstybinio universiteto]] [[VU TF|Teisės fakultetą]], o [[1974]] m. – Istorijos fakultetą. Stažavosi [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Slovakija|Slovakijoje]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]], [[JAV]], [[Danija|Danijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]], [[Suomija|Suomijoje]] ir kt. [[1957]] m. [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajono]] lenkiškosios [[Jaciūnai (Švenčionys)|Jaciūnų]] septynmetės mokyklos [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] mokytojas, tačiau po poros mėnesių buvo pašauktas į karinę tarnybą, kurią atlikęs [[1960]] m. grįžo dirbti į Švenčionių raj. švietimo skyrių. 1960–[[1970]] m. Švenčionių rajono [[Sariai|Sarių]] aštuonmetės mokyklos direktorius. [[1970]] m. gruodžio mėn. išrinktas Švenčionių rajono teismo teisėju, [[1973]]–[[1994]] m. šio teismo pirmininkas, nuo [[1995]] m. [[sausio 1]] d. [[Vilniaus apygardos teismas|Vilniaus apygardos teismo]] Civilinių bylų skyriaus pirmininkas iki kadencijos pabaigos [[2008]] m. [[kovo 12]] d. [[Lietuvos advokatų taryba|Lietuvos advokatų tarybos]] [[2008]] m. [[gegužės 29]] d. nutarimu pripažintas [[advokatas|advokatu]]. Buvo renkamas Lietuvos teisininkų draugijos tarybos ir valdybos nariu, Vyriausybės potvarkiu buvo paskirtas komisijos, rengusios [[1997]] m. nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą, nariu. Nuo [[1999]] m. naujojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso rengimo grupės nariu, šio kodekso komentaro bendraautoris. Dalyvavo rengiant nemažai kitų įstatymų projektų. Iki [[2008]] m. kovo mėn. pretendentų į teisėjus ir pretendentų į prokurorus egzaminų komisijos narys. Advokatų egzaminų komisijos narys ir teisėjų Atrankos komisijos narys. [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] narys. Nuo [[2008]] m. [[2008-2012 m. Seimas|Seimo]] narys.<ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas23785/Kandidato23785Biografija.html Vyriausioji rinkimų komisija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100309054758/http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas23785/Kandidato23785Biografija.html |date=2010-03-09 }}</ref> Žmona Regina.<ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija3425.html 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai - Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga - Iškelti kandidatai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131004215126/http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija3425.html |date=2013-10-04 }} ([[2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]])</ref> == Meros tilto link nuosavos vilos tiesimo ir kiti skandalai == [[1992]] m. [[LAT]] pripažino [[Kazimira Prunskienė|Kazimirą Prunskienę]] bendradarbiavus su [[KGB]], o 2002 m. Vilniaus apygardos teismas (kurio Civilinių bylų skyriui vadovavo K. Ramelis) paskelbė priešingą sprendimą (iki šiol precedento neturintis atvejis, kai Lietuvoje žemesnės instancijos teismas panaikino aukščiausios instancijos teismo sprendimą; [[2009]] m. Liustracijos komisija (pirmininkas [[MRU]] prof. [[Algimantas Urmonas]]) teigė radusi naujų faktų, įrodančių artimus Kazimiros Prunskienės ryšius su [[SSRS]] saugumo tarnybomis (2008 m. K. Ramelis buvo įtrauktas į K. Prunskienės vadovaujamos Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos rinkimų sąrašą ir tapo [[Seimo narys|Seimo nariu]]).<ref>[http://www.balsas.lt/naujiena/244988/krata-politiko-brolio-namuose Krata politiko brolio namuose] (balsas.lt, 2009-03-26 09:13)</ref> Be to, K. Ramelis pagarsėjo, kai [[valstybė]]s sąskaita jo nuosavos vilos link Švenčionių rajone (kur greta vilas taip pat turi kiti du žymūs Lietuvos teisininkai – tai [[teisėjas]] [[Česlovas Jokūbauskas]] ir [[Europos Bendrijų Teisingumo Teismas|Europos Teisingumo Teismo]] teisėjas [[Pranas Kūris]]) Per [[Mera|Meros]] upę (nuo [[2008]] m. spalio mėn. iki [[2009]] m. vasaros) pradėtas tiesti 2,5 mln. vertės litų [[tiltas]], iš kurio mažai naudos kitiems rajono gyventojams (pavyzdžiui, [[grybai|grybautojams]], kadangi norint patekti į [[Gelednia|Gelednios]] mišką būtinas specialus [[Valstybės sienos apsaugos tarnyba|Pasienio tarnybos]] leidimas).<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/krizes-grimasa-tiltui-i-niekur-milijonai-56-35618 Krizės grimasa: tiltui į niekur – milijonai] ([[15min]].lt, 2009 m. balandžio 7 d. 08:35)</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Ramelis, Konstantas}} [[Kategorija:Lietuvos teismų pirmininkai]] [[Kategorija:Seimo nariai]] [[Kategorija:Civilinių bylų skyrių pirmininkai]] 6rmq5ahadyqmmkjhuycmnoqc94bnbxy 7797869 7797864 2026-04-03T12:25:43Z Normantas Bataitis 145195 7797869 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = legal | vardas = Konstantas Ramelis | paveikslėlis = Konstantas Ramelis (1938).jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1938|3|12|}} | gimimo vieta = [[Užupis (Švenčionys)|Užupis]], [[Adutiškio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2026|4||1938|3|12|}} | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[teisininkas]], pedagogas, politinis veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga]] <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1968]] m. [[VU|Vilniaus valstybinis universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Konstantas Ramelis''' ([[1938]] m. [[kovo 12]] d. [[Užupis (Švenčionys)|Užupyje]], [[Adutiškio valsčius|Adutiškio valsčiuje]] – [[2026]] m. balandžio mėn.)<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2887255/mire-buves-teisejas-ir-seimo-narys-konstantas-ramelis?srsltid=AfmBOopHdpzEGuIclNUf7n5bE4U-VpopmGIHKsPX-cUQUc_U8QjTBOlE Mirė buvęs teisėjas ir Seimo narys Konstantas Ramelis]. LRT. 2026-04-03.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], [[teisėjas]], pedagogas, politinis veikėjas. == Biografija == [[1953]] m. Konstantas Ramelis baigė [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajono]] [[Gilūtos|Gilūtų]] septynmetę mokyklą ir įstojo į [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] pedagoginę mokyklą, kurią baigė [[1957]] m. ir įgijo mokytojo specialybę. [[1968]] m. baigė [[VU|Vilniaus valstybinio universiteto]] [[VU TF|Teisės fakultetą]], o [[1974]] m. – Istorijos fakultetą. Stažavosi [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Slovakija|Slovakijoje]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]], [[JAV]], [[Danija|Danijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]], [[Suomija|Suomijoje]] ir kt. [[1957]] m. [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajono]] lenkiškosios [[Jaciūnai (Švenčionys)|Jaciūnų]] septynmetės mokyklos [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] mokytojas, tačiau po poros mėnesių buvo pašauktas į karinę tarnybą, kurią atlikęs [[1960]] m. grįžo dirbti į Švenčionių raj. švietimo skyrių. 1960–[[1970]] m. Švenčionių rajono [[Sariai|Sarių]] aštuonmetės mokyklos direktorius. [[1970]] m. gruodžio mėn. išrinktas Švenčionių rajono teismo teisėju, [[1973]]–[[1994]] m. šio teismo pirmininkas, nuo [[1995]] m. [[sausio 1]] d. [[Vilniaus apygardos teismas|Vilniaus apygardos teismo]] Civilinių bylų skyriaus pirmininkas iki kadencijos pabaigos [[2008]] m. [[kovo 12]] d. [[Lietuvos advokatų taryba|Lietuvos advokatų tarybos]] [[2008]] m. [[gegužės 29]] d. nutarimu pripažintas [[advokatas|advokatu]]. Buvo renkamas Lietuvos teisininkų draugijos tarybos ir valdybos nariu, Vyriausybės potvarkiu buvo paskirtas komisijos, rengusios [[1997]] m. nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą, nariu. Nuo [[1999]] m. naujojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso rengimo grupės nariu, šio kodekso komentaro bendraautoris. Dalyvavo rengiant nemažai kitų įstatymų projektų. Iki [[2008]] m. kovo mėn. pretendentų į teisėjus ir pretendentų į prokurorus egzaminų komisijos narys. Advokatų egzaminų komisijos narys ir teisėjų Atrankos komisijos narys. [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] narys. Nuo [[2008]] iki [[2012]] m. [[2008-2012 m. Seimas|Seimo]] narys.<ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas23785/Kandidato23785Biografija.html Vyriausioji rinkimų komisija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100309054758/http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas23785/Kandidato23785Biografija.html |date=2010-03-09 }}</ref> Žmona Regina.<ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija3425.html 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai - Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga - Iškelti kandidatai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131004215126/http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija3425.html |date=2013-10-04 }} ([[2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]])</ref> == Meros tilto link nuosavos vilos tiesimo ir kiti skandalai == [[1992]] m. [[LAT]] pripažino [[Kazimira Prunskienė|Kazimirą Prunskienę]] bendradarbiavus su [[KGB]], o 2002 m. Vilniaus apygardos teismas (kurio Civilinių bylų skyriui vadovavo K. Ramelis) paskelbė priešingą sprendimą (iki šiol precedento neturintis atvejis, kai Lietuvoje žemesnės instancijos teismas panaikino aukščiausios instancijos teismo sprendimą; [[2009]] m. Liustracijos komisija (pirmininkas [[MRU]] prof. [[Algimantas Urmonas]]) teigė radusi naujų faktų, įrodančių artimus Kazimiros Prunskienės ryšius su [[SSRS]] saugumo tarnybomis (2008 m. K. Ramelis buvo įtrauktas į K. Prunskienės vadovaujamos Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos rinkimų sąrašą ir tapo [[Seimo narys|Seimo nariu]]).<ref>[http://www.balsas.lt/naujiena/244988/krata-politiko-brolio-namuose Krata politiko brolio namuose] (balsas.lt, 2009-03-26 09:13)</ref> Be to, K. Ramelis pagarsėjo, kai [[valstybė]]s sąskaita jo nuosavos vilos link Švenčionių rajone (kur greta vilas taip pat turi kiti du žymūs Lietuvos teisininkai – tai [[teisėjas]] [[Česlovas Jokūbauskas]] ir [[Europos Bendrijų Teisingumo Teismas|Europos Teisingumo Teismo]] teisėjas [[Pranas Kūris]]) Per [[Mera|Meros]] upę (nuo [[2008]] m. spalio mėn. iki [[2009]] m. vasaros) pradėtas tiesti 2,5 mln. vertės litų [[tiltas]], iš kurio mažai naudos kitiems rajono gyventojams (pavyzdžiui, [[grybai|grybautojams]], kadangi norint patekti į [[Gelednia|Gelednios]] mišką būtinas specialus [[Valstybės sienos apsaugos tarnyba|Pasienio tarnybos]] leidimas).<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/krizes-grimasa-tiltui-i-niekur-milijonai-56-35618 Krizės grimasa: tiltui į niekur – milijonai] ([[15min]].lt, 2009 m. balandžio 7 d. 08:35)</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Ramelis, Konstantas}} [[Kategorija:Lietuvos teismų pirmininkai]] [[Kategorija:Seimo nariai]] [[Kategorija:Civilinių bylų skyrių pirmininkai]] i0dtfgqbo84li29k7c1v1twtalu7n78 0 210728 7798241 7567396 2026-04-03T17:33:49Z Homo ergaster 10314 7798241 wikitext text/x-wiki {{Infobox filmas | pavadinimas = Mišelis Valjanas | tpavadinimas = Michel Vaillant | plakatas = Michel Vaillant.jpg | režis = Louis-Pascal Couvelaire | prodius = Pierre-Ange Le Pogam | scenar = [[Luc Besson]]<br /> Gilles Malençon | aktoriai = Sagamore Stévenin<br />[[Diane Kruger]]<br />[[Jean-Pierre Cassel]]<br />[[Béatrice Agenin]] | kompoz = grupė [[Archive]] | trukmė = 105 min. | šalis = {{FRAv}} | žanras= [[Veiksmo filmas|Veiksmo]] | platintojas = [[EuropaCorp]] | metai = [[2003]] | kalba = [[prancūzų kalba|prancūzų]] | biudžetas = | imdb_id = 0307156 }} '''Mišelis Valjanas''' arba '''Mišelis Valjanas. Ištroškę greičio''' ({{fr|Michel Vaillant}}) – [[2003]] m. [[Prancūzija|prancūzų]] režisieriaus Lui–Paskalio Kurlero ({{fr|Louis-Pascal Couvelaire}}) veiksmo filmas apie [[24 valandų Le Mano lenktynės|Le Mano 24 valandų automobilių lenktynes]]. Filmo scenarijus parašytas [[Jean Graton|Žano Gratono]] ir jo sūnaus Filipo Gratono ({{fr|Philippe Graton}}) [[Komiksas|komiksų]] motyvais<ref>http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1131&id=241360 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129044456/http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1131&id=241360 |date=2014-11-29 }} „Mišelis Valjanas. Ištroškę greičio“</ref>. Filmo premjera įvyko [[2003]] m. [[lapkričio 8]] d. [[Tokijo tarptautinis filmų festivalis|Tokijo tarptautiniame filmų festivalyje]].<ref>http://www.tiff-jp.net/en/tiff/lineup.php?id=16 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090310132141/http://www.tiff-jp.net/en/tiff/lineup.php?id=16 |date=2009-03-10 }} Festivalio programa</ref> == Siužetas == {{spoil}} Bebaimis ir virtuoziškas jaunasis lenktynininkas Mišelis Valjanas su savo pagalbininkais stoja į žūtbūtinę dvikovą su amžinų priešininkų komanda „Leader“, kurios lenktyninį automobilį vairuoja seksuali ir kerštinga mergina Rut Vong. Mišelio Valjano šeimos įkurta kompanija „Vaillante“ gamina naujausius lenktyninius automobilius ir išbando juos pasaulinėse trasose. Varžybose jie vis susiduria su svarbiausių priešininkų komanda „Leader“, o tokia konkurencija tęsiasi jau 25 metus. „Vaillante“ komandos lenktyniniai kiekvieną kartą kerta finišo liniją pirmi ir dar labiau padidina konkurentų norą nugalėti sekančiose lenktynėse, taip pat griebtis nesąžiningų metodų ir intrigų. Garsiosiose 24 valandų [[Le Manas|Le Mano]] lenktynėse be kompromisinė konkurencija dar labiau paaštrėja, o dviejų aršiai nusiteikusių komandų dvikova persikelia už lenktynių trasos ribų, nes pergalės ištroškę priešininkai stengiasi įvairiais būdais pakenkti Mišeliui Valjanui, sprogdina paruoštus užtaisus, gadina padangas, teršia kurą, organizuoja klastingas avarijas ir daro psichologinį spaudimą grobdami artimus jam žmones. Daugelio prestižinių lenktynių nugalėtojui teks išlaikyti sudėtingiausią gyvenimo egzaminą, kuriame bet kurią akimirką gali iškilti pavojus gyvybei, nes mirtinai sudėtingoje trasoje negalima padaryti nė menkiausios klaidelės…<ref>http://www.kinas.info/?movie=400 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080129093014/http://www.kinas.info/?movie=400 |date=2008-01-29 }} Filmo aprašymas</ref> {{endspoil}} == Aktoriai == * Sagamore Stévenin – Mišelis Valjanas * [[Diane Kruger]] – Džiulija Vud * [[Jean-Pierre Cassel]] – Haris Valjanas * [[Béatrice Agenin]] – Elizabet Valjanas * Lisa Barbuscia – Rut Vong * Jeanne Mauran – Odesa ir kt. == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:2003 filmai]] [[Kategorija:Veiksmo filmai]] [[Kategorija:Prancūzijos filmai]] bcnu9rch9pntafakb1uhakkqqbd0jlm 0 220070 7797997 4356759 2026-04-03T15:06:36Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Ispaniškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7797997 wikitext text/x-wiki „'''Bésame Mucho'''“ – romantinė ispaniška daina, [[1940]] m. parašyta penkiolikmetės poetės meksikietės [[Consuelo Velázquez]]. Pavadinimas reiškia maždaug „bučiuok mane vėl ir vėl“ ar „bučiuok mane labai“ (į įvairias kalbas jis būdavo verčiamas labai įvairiai, bet bendra prasmė tokia). Pirmasis šią dainą įrašė dainininkas [[Emilio Tuero]]. Šiuo metu tai yra viena iš daugiausiai kartų skirtingų atlikėjų įrašytų dainų pasaulyje. „Besame Mucho“ buvo daug kartų buvo naudota įvairiuose filmuose [[Garso takelis|garso takeliuose]]: [[Great Expectations]], [[Arizonos svajonė]], [[The Naked Gun 2½: The Smell of Fear]], [[Junona (filmas)|Junona]], [[Moscow Does Not Believe In Tears]], [[Mona Lisa Smile]] ir kituose. [[2007]] m. kompozitorius [[Steve Wiest]] už Besame Mucho aranžuotę buvo nominuotas [[Grammy]] apdovanojimui. == Atlikėjai == „Besame Mucho“ yra įrašę tokie atlikėjai kaip (sąrašas nepilnas): * [[Nat King Cole]] * [[Frank Sinatra]] * [[The Beatles]] * [[Dalida]] * [[Cesária Évora]] * [[Luis Miguel]] * [[Jimmy Dorsey]] * [[Dean Martin]] * [[Andrea Bocelli]] * [[Diana Krall]] * [[Julio Iglesias]] * [[Kenny G]] * [[Connie Francis]] * [[Kylie Minogue]] * ir kiti. == Nuorodos == * [http://www.lyricsmania.com/lyrics/andrea_bocelli_lyrics_2925/amore_lyrics_25128/besame_mucho_lyrics_275551.html Besame Mucho tekstas] [[Kategorija:Meksikos kultūra]] [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] 0vwl8dv1ueyx1qf7tfo05cuzx4cqqaz 0 221456 7798148 6883877 2026-04-03T16:28:56Z Fnyxo 166866 7798148 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1926|09|06}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data ={{Mirė|2024|10|09|1926|09|06}} | mirties vieta =[[Akademija (Kaunas)|Akademija]] | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = agronomas | partija = [[1960]] m. [[SSKP]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1957]] m. [[Lietuvos žemės ūkio akademija]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Petras Algimantas Lazauskas''' (g. [[1926]] m. [[rugsėjo 6]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2024 m.|2024]] m. [[spalio 9]] d. [[Akademija (Kaunas)|Akademijoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. == Biografija == [[1957]] m. baigė [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademiją]]. 1957–[[1959]] m. [[Obeliai|Obelių]] tarybinio ūkio vyriausiasis agronomas. Nuo [[1962]] m. Lietuvos žemės ūkio akademijos (dab. [[Aleksandro Stulginskio universitetas]]) dėstytojas, nuo [[1984]] m. profesorius. [[1982]] m. žemės ūkio mokslų daktaras.<ref>{{TLE|2|- 494|}}</ref><ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=L&sritis=B {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305032943/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=L&sritis=B |date=2016-03-05 }}</ref> Palaidotas [[Tabariškių kapinės|Tabariškių kapinėse]]. == Mokslinė veikla == Mokslinės veiklos sritis – bendroji ir ekologinė [[žemdirbystė]], herbologija. [[1983]] m. nustatė pasėlių produktyvumo dėsnį. [[1990]] m. su kitais įkūrė Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendriją „Gaja“; 1990–[[1996]] m. jos pirmininkas. Stažavo [[1992]] m. [[JAV]], [[1998]] m. [[Vokietija|Vokietijoje]]. Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių.<ref>{{VLE|XI|- 637|}}</ref> == Bibliografija == * Agronomijos pagrindai (su kitais), 1967 m., 1973 m. * Agrotechnika prieš piktžoles: monografija, 1990 m. * Ekologinis žemės ūkis: vadovėlis / Lietuvos žemės ūkio universitetas. Agronomijos fakultetas. – Akademija: IDP solutions, 2008. – 377 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-865-08-7 * Ekologinio ūkininkavimo pagrindai / Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (sud. Petras Lazauskas, [[Vytautas Pilipavičius]]). – Kaunas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, 2009. – 128 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9943-1-2 == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Lazauskas, Petras Algimantas}} [[Kategorija:Lietuvos žemės ūkio teoretikai]] [[Kategorija:Lietuvos agronomai]] [[Kategorija:Lietuvos ekologai]] k1hrucrsmt6yfeg15yt9rcfy0m7q3ch 7798294 7798148 2026-04-04T04:57:20Z Vilensija 40695 palaid 7798294 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1926|09|06}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data ={{Mirė|2024|10|09|1926|09|06}} | mirties vieta =[[Akademija (Kaunas)|Akademija]] | palaidotas = [[Tabariškių kapinės]]e (Kauno raj.) | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = agronomas | partija = [[1960]] m. [[SSKP]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1957]] m. [[Lietuvos žemės ūkio akademija]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Petras Algimantas Lazauskas''' (g. [[1926]] m. [[rugsėjo 6]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2024 m.|2024]] m. [[spalio 9]] d. [[Akademija (Kaunas)|Akademijoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. == Biografija == [[1957]] m. baigė [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademiją]]. 1957–[[1959]] m. [[Obeliai|Obelių]] tarybinio ūkio vyriausiasis agronomas. Nuo [[1962]] m. Lietuvos žemės ūkio akademijos (dab. [[Aleksandro Stulginskio universitetas]]) dėstytojas, nuo [[1984]] m. profesorius. [[1982]] m. žemės ūkio mokslų daktaras.<ref>{{TLE|2|- 494|}}</ref><ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=L&sritis=B {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305032943/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=L&sritis=B |date=2016-03-05 }}</ref> Palaidotas [[Tabariškių kapinės|Tabariškių kapinėse]]. == Mokslinė veikla == Mokslinės veiklos sritis – bendroji ir ekologinė [[žemdirbystė]], herbologija. [[1983]] m. nustatė pasėlių produktyvumo dėsnį. [[1990]] m. su kitais įkūrė Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendriją „Gaja“; 1990–[[1996]] m. jos pirmininkas. Stažavo [[1992]] m. [[JAV]], [[1998]] m. [[Vokietija|Vokietijoje]]. Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių.<ref>{{VLE|XI|- 637|}}</ref> == Bibliografija == * Agronomijos pagrindai (su kitais), 1967 m., 1973 m. * Agrotechnika prieš piktžoles: monografija, 1990 m. * Ekologinis žemės ūkis: vadovėlis / Lietuvos žemės ūkio universitetas. Agronomijos fakultetas. – Akademija: IDP solutions, 2008. – 377 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-865-08-7 * Ekologinio ūkininkavimo pagrindai / Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (sud. Petras Lazauskas, [[Vytautas Pilipavičius]]). – Kaunas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, 2009. – 128 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9943-1-2 == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Lazauskas, Petras Algimantas}} [[Kategorija:Lietuvos žemės ūkio teoretikai]] [[Kategorija:Lietuvos agronomai]] [[Kategorija:Lietuvos ekologai]] duuj5v68xgt82s8ppvxl4ge0voy9en1 0 228900 7798228 6777877 2026-04-03T17:26:04Z Marbletan 157259 2-Propanol.svg 7798228 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infolentelė chembox | pavadinimas = Propan-2-olis | paveikslėlis = [[Vaizdas:2-Propanol.svg|120px]] [[Vaizdas:Propan-2-ol-3D-balls.png|120px]] | IUPAC = Propan-2-olis | identifikacija = taip | CAS = 67-63-0 | PubChem = {{PubChem|3776}} | RTECS = NT8050000 | EINECS = | DrugBank = | ChemSpider = {{ChemSpider|3644}} | KEGG = | ChEBI = | InChI = | cheminė informacija = taip | cheminė formulė = C₃H₈O | molinė masė = 60,1 g mol⁻¹ | SMILES = CC(O)C | sinonimai = 2-propanolis,<br />izopropanolis,<br />izopropilo alkoholis | rūgštingumas = 16,5 | bazingumas = | valentingumas = | fizinė informacija = taip | tankis = 0,786 g/cm³ (20&nbsp;°C) | išvaizda = bespalvis skystis | lydymosi temp = −89&nbsp;°C, 184 K, -128&nbsp;°F | virimo temp = 82,5&nbsp;°C, 356 K, 181&nbsp;°F | lužio rodiklis = 1,3776 | klampumas = 2,86 cP esant 15&nbsp;°C,<br />1,96 cP esant 25&nbsp;°C,<br />1,77 cP esant 30&nbsp;°C | tirpumas = | siluminis laidumas = | atsiskyrimo koeficientas = | garavimo slegis = | Henrio desnis = | kritinis santykinis drėgnumas = | sprogmenų informacija = | jautrumas smūgiui = | jautrumas trinčiai = | detonacijos greitis = | farmakokinetine informacija = | biotinkamumas = | metabolizmas = | pusamžis = | pavojus = taip | pavojai = | ES klasifikacija = | NFPA = {{nfpa|R=3|M=1|G=0}} | žybsnio temp = 11,7&nbsp;°C (atvirame inde),<br />13&nbsp;°C (uždarame inde) | savaiminio uzsiliepsnojimo temp = 399&nbsp;°C | r-frazės = R11 R36 R67 | s-frazės = S7 S16 S24 S25 S26 | LD50 = 5005 mg/kg (žiurkės) | struktūra = taip | kristalinė struktūra = | molekulinė forma = | dipolio momentas = 1,66 D (dujos) | simetrijos grupė = | termochemija = | standartine susidarymo entalpija = | giminingi junginiai = taip | grupė = [[alkoholis|alkoholiai]] | giminingi = [[Propan-1-olis]],<br />[[Etanolis]],<br />[[2-butanolis]] | giminingi2 = | giminingos grupės = }} '''Propan-2-olis''' -(''taip pat '''izopropilo alkoholis''', '''izopropanolis''', '''2-propanolis''', '''IPA''''') - bespalvis, degus [[cheminis junginys]] su stipriu [[kvapas|aromatu]]. Cheminė formulė C₃H₇OH. Tai yra [[propan-1-olis|propanolio]] [[izomeras]]. {{chem-stub}} [[Kategorija:Alkoholiai]] b6u2g81rj0hfw68r8aqwj71yhqvhx96 0 244634 7797906 7719353 2026-04-03T12:57:35Z Normantas Bataitis 145195 7797906 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Jegoras Ligačiovas<br />{{ru|Егор Кузьмич Лигачев}} | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1920|11|29|}} | gimimo vieta = Dubinkinas, Tomsko gubernija, [[Rusijos TFSR]] | mirė = {{Mirė|2021|05|07|1920|11|29}} | mirties vieta = [[Maskva]], [[Rusija]] | palaidotas = [[Trojekurovo kapinės]]e | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = SSRS partinis ir valstybės veikėjas, [[TSKP CK Politbiuras|TSKP Politinio biuro]] narys | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[TSKP]] <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1943]] m. Maskvos S. Ordžonikidzės vardo aviacijos institutas | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka =Category:Yegor Ligachev }} '''Jegoras Kuzmičius Ligačiovas''' ({{ru|Егор Кузьмич Лигачев}}, [[1920]] m. [[lapkričio 29]] d. Dubinkine, Tomsko gubernijoje – [[2021]] m. [[gegužės 7]] d. [[Maskva|Maskvoje]])<ref>[https://rg.ru/2021/05/07/skonchalsia-egor-ligachev.html Скончался Егор Лигачев]</ref> – SSRS partinis ir valstybės veikėjas, [[TSKP CK Politbiuras|TSKP Politinio biuro]] narys. == Biografija == * [[1943]] m. baigė Maskvos S. Ordžonikidzės vardo aviacijos institutą, [[1951]] m. – [[TSKP CK]] Aukštąją partinę mokyklą. Baigęs institutą dirbo inžinieriumi aviacijos gamykloje Novosibirske; * Nuo [[1944]] m. – [[komjaunimas|komjaunimo]] funkcionierius: rajono komiteto sekretorius, Novosibirsko srities komjaunimo komiteto sekretorius, pirmasis sekretorius; * [[1949]]–[[1961]] m. – partiniame ir vykdomosios valdžios darbe Novosibirske: miesto partijos komiteto skyriaus vedėjas, srities vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, partijos rajono komiteto pirmasis sekretorius, srities komiteto skyriaus vedėjas, nuo [[1959]] m. – srities komiteto sekretorius; * [[1961]]–[[1965]] m. – dirbo [[TSKP CK]] aparate: sektoriaus vedėjas, [[TSKP CK]] Propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas, Pramonės įmonių partinių organų skyriaus vedėjo pavaduotojas; * [[1965]]–[[1983]] m. – TSKP [[Tomskas|Tomsko]] srities komiteto pirmasis sekretorius; * TSKP CK narys nuo [[1976]] m. (kandidatas nuo [[1966]] m.); * [[1983]]–[[1985]] m. – [[TSKP CK]] Organizacinio – partinio darbo skyriaus vedėjas, nuo [[1983]] m. kartu ir [[TSKP CK]] sekretorius, nuo [[1988]] m. – TSKP CK agrarinės politikos komisijos pirmininkas. == Papildoma informacija == * [[Michailas Gorbačiovas|M. Gorbačiovo]] valdymo laikotarpiu buvo laikomas vienu konservatyviausių TSRS vadovybės narių; * [[1985]]–[[1987]] m. organizavo garsiąją [[Antialkoholinė kampanija (TSRS)|„antialkoholinę kampaniją“]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Ligačiovas, Jegoras}} [[Kategorija:TSRS politikai]] [[Kategorija:Aviatoriai]] [[Kategorija:Rusijos Dūmos nariai]] mp29yaeu7rpao0i2a2dcqf4yqryawtl 0 248359 7798246 6883537 2026-04-03T17:38:18Z Homo ergaster 10314 7798246 wikitext text/x-wiki {{Infobox filmas | pavadinimas = Nužudyti Bilą 1 | tpavadinimas = Kill Bill: Vol. 1 | plakatas = KillBill1.jpg | režis = [[Quentin Tarantino]] | prodius = [[Lawrence Bender]] | scenar = [[Uma Thurman]], [[Quentin Tarantino]] | aktoriai = [[Uma Thurman]]<br />[[Lucy Liu]]<br />[[Daryl Hannah]]<br />[[David Carradine]]<br />[[Vivica A. Fox]]<br />[[Michael Madsen]]<br />[[Julie Dreyfus]]<br />[[Chiaki Kuriyama]]<br />[[Sonny Chiba]] | platintojas = [[Miramax Films]] | metai = 2003 | trukmė = 111 min. | šalis = [[JAV]], [[Japonija]] | kalba = [[Anglų kalba|Anglų]], [[japonų kalba|japonų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]] | biudžetas = 55 miln. dol.<ref>http://www.boxofficemojo.com/movies/?id=killbill.htm</ref> | imdb_id = 0266697 }} '''Nužudyti Bilą''' ({{en|Kill Bill}}) – ketvirtasis [[rašytojas|rašytojo]] ir [[režisierius|režisieriaus]] [[Quentin Tarantino|Kventino Tarantino]] filmas. Iš pradžių buvo planuota sukurti tik vieną filmą, bet, dėl ilgesnės nei 4 valandos trukmės, kūrinys buvo išleistas dviem atskiromis dalimis (pirmoji [[2003]] m., antroji [[2004]] m.). Pirmojoje dalyje daugiausiai dėmesio skiriama veiksmui, o antrojoje vyksta daugiau dialogų, labiau vystomas siužetas. Filmas pagerbia [[Honkongas|Honkongo]] [[veiksmo filmus]], [[samurajų filmus]] ir [[Italija|itališkus]] [[spaghetti vesternus]], pakartodamas šių pasenusių žanrų stilistinius elementus. Taip pat išsiskiria [[Estetika|estetišku]] [[smurtas|smurto]] pateikimu. Filme naudojama daug [[populiarioji muzika|populiariosios muzikos]] ir aliuzijų į pop kultūros kūrinius. Pasakojimas nelinijinis, kas yra įprasta Tarantino filmams. Kūrinį gerai įvertino ir kritikai,<ref>http://www.rottentomatoes.com/m/kill_bill_vol_1/</ref> ir paprasti žiūrovai.<ref>http://www.imdb.com/title/tt0266697/</ref> Tarantino yra sakęs, kad maždaug po 15 metų planuoja sukurti dar vieną filmo tęsinį, o po to galbūt dar daugiau ''Nužudyti Bilą'' dalių. Taip pat yra užsiminęs apie galimus [[anime]] filmus ta pačia tematika. [[Norvegija|Norvegijoje]] buvo sukurta šio filmo [[parodija]] pavadinimu [[Kill Buljo]]. Parodijos biudžetas buvo mažas, bet filmas susilaukė vietinės sėkmės ir labai patiko ''Nužudyti Bilą'' režisieriui Quentin Tarantino. == Aktoriai == {| class="wikitable" style="text-align:center;font-size:100%;" |- ! Aktorius/aktorė ! Vaidmuo ! Pirma dalis ! Antra dalis |- | style="text-align:left;" | [[Uma Thurman]] || style="text-align:left;" | Beatrix Kiddo/Nuotaka („[[Juodoji Mamba]]“)|| • || • |- | style="text-align:left;" | [[David Carradine]] || style="text-align:left;" | Bilas || • || • |- | style="text-align:left;" | Vivica A. Fox || style="text-align:left;" | Jeannie Bell (Vernita Green) || • || • |- | style="text-align:left;" | Daryl Hannah || style="text-align:left;" | Elle Driver || • || • |- | style="text-align:left;" | [[Lucy Liu]] || style="text-align:left;" | O-Ren Ishii || • |- | style="text-align:left;" | Michael Madsen || style="text-align:left;" | Budd || • || • |- | style="text-align:left;" | Julie Dreyfus || style="text-align:left;" | Sofie Fatale || • || |- | style="text-align:left;" | Chiaki Kuriyama || style="text-align:left;" | Gogo Yubari || • || |- | style="text-align:left;" | Sonny Chiba || style="text-align:left;" | Hattori Hanzō|| • || |- | style="text-align:left;" rowspan="2" | Gordon Liu || style="text-align:left;" | Johnny Mo || • || |- | style="text-align:left;" | Pai Mei || || • |- | style="text-align:left;" rowspan="2" | Michael Parks || style="text-align:left;" | Earl McGraw || • || |- | style="text-align:left;" | Esteban Vihaio || || • |- | style="text-align:left;" | Michael Bowen || style="text-align:left;" | Buck || • || |- | style="text-align:left;" | Jun Kunimura || style="text-align:left;" | Boss Tanaka || • || |- | style="text-align:left;" | Christopher Allen Nelson || style="text-align:left;" | Tommy Plympton || • || • |- | style="text-align:left;" | Bo Svenson || style="text-align:left;" | Reverend Harmony || || • |- | style="text-align:left;" | [[Samuel L. Jackson]] || style="text-align:left;" | Rufus || || • |- | style="text-align:left;" | Larry Bishop || style="text-align:left;" | Larry Gomez || || • |- | style="text-align:left;" | Laura Cayouette || style="text-align:left;" | Rocket || || • |- | style="text-align:left;" | Perla Haney-Jardine || style="text-align:left;" | B.B. || || • |- | style="text-align:left;" | Ambrosia Kelley || style="text-align:left;" | Nikki Bell || • || |- | style="text-align:left;" | Helen Kim || style="text-align:left;" | Karen Kim || || • |} == Pirmojo filmo garso takelis == # ''Bang Bang (My Baby Shot Me Down)'' – [[Nancy Sinatra]] # ''That Certain Female'' – [[Charlie Feathers]] # ''The Grand Duel (Parte Prima)'' – [[Luis Bacalov]] # ''Twisted Nerve'' – [[Bernard Herrmann]] # ''Queen of the Crime Council'' – Lucy Liu ir Julie Dreyfus # ''Ode to O-ren Ishii'' – [[Robert Diggs|RZA]] # ''Run Fay Run'' – [[Isaac Hayes]] # ''Green Hornet Theme'' – [[Al Hirt]] # ''Battle Without Honor or Humanity'' – [[Tomoyasu Hotei]] # ''Don’t Let Me Be Misunderstood'' – [[Santa Esmeralda]] # ''Woo Hoo'' – [[The 5.6.7.8's]] # ''Crane/White Lightning'' – RZA ir [[Charles Bernstein]] # ''The Flower Of Carnage'' – [[Meiko Kaji]] # ''The Lonely Shepherd'' – [[Gheorghe Zamfir]] # ''You’re My Wicked Life'' – David Carradine, Julie Dreyfus ir Uma Thurman # ''Ironside'' (excerpt) – [[Quincy Jones]] # ''Super 16'' (excerpt) – [[Neu (Band)|Neu]] # ''Yakuza Oren 1'' – RZA # ''Banister Fight'' – RZA == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Dramos]] [[Kategorija:Veiksmo filmai]] [[Kategorija:2003 filmai]] [[Kategorija:Quentin Tarantino filmai]] k71cliuii0dc9d766cbqhhknrq9qy0m 0 249450 7797900 7536872 2026-04-03T12:55:28Z Normantas Bataitis 145195 7797900 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas= aca | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1933|04|22|}} | gimimo vieta = [[Pilkalnis (Pilkalnio apskritis)|Pilkalnis]], [[Rytų Prūsija]], [[Prūsijos laisvoji valstybė|Prūsija]], [[Trečiasis Reichas|Vokietija]] | mirties data = {{Mirė|2021|02|10|1933|04|22|}} | mirties vieta = [[Halė]], [[Saksonija-Anhaltas]], [[Vokietija]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = kalbininkė, daktarė | įstaigos = Halės-Vitenbergo universitetas | pareigos = | alma_mater = [[1957]] m. [[Halės-Vitenbergo universitetas]] | išsilavinimas = daktarė | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Gertrūda Benzė''' ({{de|Gertrud Bense}}; [[1933]] m. [[balandžio 22]] d. – [[2021]] m. [[vasario 10]] d.)<ref>{{cite web|url=https://www.flf.vu.lt/naujienos/bendros-naujienos/4561-mire-garsi-vokietijos-baltiste-gertruda-benze|title=Mirė garsi Vokietijos baltistė Gertrūda Benzė|date=2021-02-15|work=Filologijos fakultetas|language=lt}}{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> – [[Vokietija|Vokietijos]] kalbininkė, daktarė. == Biografija == Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] atsidūrusi [[Lietuva|Lietuvoje]] išmoko [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. [[1957]] m. baigė [[Halės-Vitenbergo universitetas|Halės-Vitenbergo universitetą]]. [[1961]] m. daktarė. Iki [[1993]] m. Halės-Vitenbergo universitete dėstė kalbotyrą, taip pat ir lietuvių kalbą. Paskelbė studiją apie [[XVIII a.]] [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] lietuvių dokumentų kalbą. Tyrė lietuvių [[protestantai|protestantų]] giesmių tekstus. Parengė [[1991]] m. lietuvių kalbos vadovėlį.<ref>{{VLE|III|72|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|[https://www.vle.lt/straipsnis/gertrud-bense/ Gertrūda Bense]}}</ref> == Bibliografija == * Sprachliche Untersuchungen zu neugefundenen litauischen Dokumenten aus dem XVIII. Jahrhundert, [[1958]]. * Text des ersten litauisches Gesangbuchs im Licht heutiger Betrachtungsweise (''Pirmojo lietuviško giesmyno tekstai šiandieninių tyrimų šviesoje''), Knygotyra. T. 25 (32) [[1998]] m., p. 20-40. * Das Bibelmotiv Sprüche 30,7–9 in der Geschichte des litauischen Kirchenlieds, [[Archivum Lithuanicum]] 3, [[2001]]. * Giedojam Taw Wir Singen Dir-Zur Textgeschichte der Preuisch-Litauischen Gesangbucher Im 18 Jahrhundert (''Giedojom taw – Wir singen dir: Dėl prūsų-lietuvių XVIII a. giesmyno teksto istorijos''), Peter Lang Publishing, 2002. ISBN 978-3-631-30530-0 <ref>[http://openlibrary.org/a/OL4067880A/Gertrud-Bense Giedojam Taw Wir Singen Dir-Zur Textgeschichte der Preuisch-Litauischen Gesangbucher Im 18 Jahrhundert by Gertrud Bense]</ref> * Briefe von Karl August Jordan an August Friedrich Pott 189, [[Archivum Lithuanicum]] 4, 2002 m. * Pienas Maźėms Waikélems, Königsberg, [[Hartungų spaustuvė]], [[1735]] m.<ref>[http://192.124.243.55/digbib/quandt.htm Pienas Maźėms Waikélems: Arba trumpas ir gerray suprantomas Mokslas, kaipo Zmogus tikkru Krikßczonimi pastoti, ir ikk mirßtant pasilikti gal, ne tiktay Waikans, bet ir Prastems ant Kemú gywénantiems Zmonems ant Naudôs iß gerrôs Szirdiês ißdutas.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220121153927/http://192.124.243.55/digbib/quandt.htm |date=2022-01-21 }}</ref> Skaitmeninis variantas, [[2006]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Benze Gertrūda }} [[Kategorija:Vokietijos kalbininkai]] [[Kategorija:Baltistai]] o365yikuytojkkr4xvema78ulkpqenh 0 260070 7797857 4915969 2026-04-03T12:01:43Z CD 677 7797857 wikitext text/x-wiki {{OSM Location map | lat = 54.625 | lon = 24.958 | float = right | zoom = 11 | width = 300 | height = 300 | caption = Trakų pilys: | auto-caption = 1 | mark-title1 = [[Trakų salos pilis]] | mark-lat1 = 54.6525 | mark-lon1 = 24.9339 | shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = [[Trakų pusiasalio pilis]] | mark-lat2 = 54.6461 | mark-lon2 = 24.9367 | mark-title3 = [[Senųjų Trakų pilis]] | mark-lat3 = 54.6050 | mark-lon3 = 24.9845 }} '''Trakų pilys''' gali reikšti: * [[Trakų pusiasalio pilis]] (XIV a. II pusė); * [[Trakų salos pilis]] (XV a. I pusė). * Istorijos šaltiniuose Trakų pilimi vadinama ir [[Senųjų Trakų piliavietė|Senųjų Trakų pilis]] (XIV a. I pusė). {{Nuorodinis}} jjm695udk4qepospcxkgig4lrglxrhx 14 261206 7798065 4363790 2026-04-03T15:29:34Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1998 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798065 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1998 muzikoje]] ry1fuef0v506riw5dwrtom5ravdrm08 14 261207 7798058 4419386 2026-04-03T15:25:59Z Nestea 25298 7798058 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Dainos| ]] bn9l2pqeviq5jrpontgw4buwrtfn8zw 14 261208 7798066 4363789 2026-04-03T15:29:42Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1999 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798066 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1999 muzikoje]] 5rjghm0517q29kvz9m1xkqi18tb24av 14 261223 7798067 4363924 2026-04-03T15:29:51Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2000 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798067 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2000 muzikoje]] 9iifoq2anu17i5jl8ktebhza53sl3fe 14 261225 7798068 4363923 2026-04-03T15:29:59Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2001 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798068 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2001 muzikoje]] eqfb872jm34jdbdi82w6d2jdg4bz8xx 14 261358 7798070 4419394 2026-04-03T15:30:19Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2003 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798070 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2003 muzikoje]] pb8qx2mp1o96178i6dovqm5qkfbix67 14 261359 7798071 4363865 2026-04-03T15:30:26Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2004 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798071 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2004 muzikoje]] 237s3wwjn9lllyx2ddfkjmuetrl6911 14 262381 7798072 4364155 2026-04-03T15:30:33Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2005 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798072 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2005 muzikoje]] az5qeihwmhc9z6eo740b7gahg3x5kcf 14 262382 7798073 4364154 2026-04-03T15:30:43Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2006 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798073 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2006 muzikoje]] nhxmsoxrx6cbb5yt8fqxf03b3br8ut5 14 263423 7798076 4364400 2026-04-03T15:31:11Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2009 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798076 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2009 muzikoje]] cl8b5eytzbgb943kdspr1l5gchjxou3 14 263889 7798074 4364592 2026-04-03T15:30:52Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2007 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798074 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2007 muzikoje]] eekw0f8olg6kup819z21feinnzle7ot 14 263890 7798075 4364516 2026-04-03T15:31:02Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2008 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798075 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2008 muzikoje]] 113abjyjrhvx7komsgbb03hqr6yayhq 14 265109 7798063 4364821 2026-04-03T15:29:14Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1996 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798063 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1996 muzikoje]] eedx7rf3wnlsxvmita2yvuaqg864rh0 14 265110 7798064 4364907 2026-04-03T15:29:26Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1997 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798064 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1997 muzikoje]] t6qjjdenoomhf2iweo9dhyl6fohjv2u 0 266065 7798007 7780651 2026-04-03T15:08:15Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Ispaniškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798007 wikitext text/x-wiki '''„Sway“''' – [[Anglų kalba|Angliškoji]] [[daina|dainos]] „'''¿Quién será?'''“ versija. Originalas yra [[1953]] m. [[mambo]] daina, kurią sukūrė [[Meksika|Mekskos]] [[kompozitorius]] [[Pablo Beltrán Ruiz]]. [[1954]] m. dainą į anglų kalbą išvertė [[Norman Gimbel]], o [[Dean Martin]] ją įrašė.<ref>{{cite book | last = Whitburn | first = Joel | authorlink = Joel Whitburn | title = Top Pop Records 1940-1955 | publisher = Record Research | year = 1973}}</ref> Nuo tada šią daina perdainavo daugelis atlikėjų. == Versijos == * 1950s – Pablo Beltrán Y Su Orchestra * 1950s – [[Perez Prado]] * 1953 – [[Eileen Barton]], [[įrašų kompanija]] „[[Coral Records]]“ * 1954 – [[Dean Martin]], įrašų kompanija „Capitol Records“ * 1955 – [[Pedro Infante]], filmui „[[Escuela de vagabundos]]“ atlieka [[Rogelio A. González]] * 1959 – [[The Peanuts]], įrašų kompanija „[[King Records]]“ * 1960 – [[Bobby Rydell]], [[JK]] * 1960 – [[Perez Prado]] ir [[Rosemary Clooney]], iš ''A Touch of Tabasco''<ref>[http://www.google.com/musicl?lid=GEzmc75zQyM Google Music] Perez Prado & Rosemary, Touch of Tabasco</ref> * 1960s – Kong Ling, [[Honkokas|Hankok]] atlikėjas, iš ''Theme For A Dream'' (Diamond LP1005) * 1961 – [[Ben E. King]], iš ''Spanish Harlem''<ref>[http://www.google.com/musicl?lid=IVhYNkUspIL Google Music] search Ben E. King, Spanish Harlem</ref> * 1963 – [[Julie London]], iš „Latin in a Satin Mood“<ref>[http://www.google.com/musicl?lid=jDPZCeqxNcJ&aid=m3wGZJ2T-QD>Julie London, Latin in a Satin Mood</ref> * 1963 – [[Cliff Richard]], iš ''[[When In Spain]]'' * 1976 – [[Bobby Rydell]], nauja versija * 1990 – [[Bjork]] albume [[Gling-Gló]], kaip „Í dansi með þér“ ([[Islandų kalba|islandiškai]]) * 1995 – [[Tav Falco]] [[Panther Burns]], iš „Shadow Dancer“ * 1998 – [[Anita Kelsey]], filmui „[[Dark City]]“ * 1998 – [[El Consorcio]] albume Cuba pavadinimu „Quién Será“ ([[Ispanų kalba|ispaniškai]]) * 1999 – [[Shaft]], pavadinimu „(Mucho Mambo) Sway“ * 1999 – Number Nine, iš ''Mood Swings''<ref>[http://www.google.com/musicl?lid=-25TFQIULlD Google Music] search Number Nine, Mood Swings</ref> * 2000 – Athena – Macera, iš „Tam Zamanı Şimdi“ ([[Turkų kalba|turkiškai]]) * 2001 – Mellow Trax-Sway (Mucho Mambo) * 2003 – [[Michael Bublé]]<ref>[http://www.google.com/musicl?lid=MX5ew1gY9iM Google Music] search Michael Bublé, Michael Bublé</ref> * 2003 – [[Peter Cincotti]] * 2004 – [[Jennifer Lopez]], įrašė abi „Sway“ versijas „Sway“ filmui ''[[Shall We Dance?]]'', tačiau [[garso takelis]] atiteko [[Pussycat Dolls]] versijai. Ispaniškoji J’Lo versija yra jos [[albumas|albume]] ''[[Como Ama Una Mujer]]'' * 2004 – [[Pussycat Dolls]], filmui ''Shall We Dance?'', yra albume ''[[PCD]]'' * 2004 – [[Arielle Dombasle]], pavadinimu „Quién Será (Sway)“ * 2004 – [[diam's]], dainoje „DJ“ (su [[Prancūzų kalba|prancūziškai]]) * 2005 – [[Aaron Kwok]], pavadinimu „飛“ („Sway“ – Cantonese version) * 2005 – [[Patrick Lindner]] albume ''Gigolo'' * 2005 – [[Walid Soroor]], pavadinimu „Yar Nazanin“ ([[Persų kalba|persiškai]]) * 2006 – [[The Puppini Sisters]] * 2006 – [[Tech N9ne]], dainoje „Welcome To The Midwest“ * 2007 – [[Aleks Syntek]], ¿Quien Será? * 2007 – [[Amr Diab]], pavadinimu „El Lilady“ ([[Arabų kalba|arabiškai]]) * 2007 – [[Melinda Doolittle]] laidoje ''[[American Idol]]'' * 2007 – [[Thomas „Tiger“ Marion]] [[reklama]]i [[Kohl's]]. * 2008- Rola Zaki, pavadinimu (Albi Daa) „2albi daa2“ arabiškai ir angliškai. * 2008 – [[Shaft]] – Sway 2008 * 2008 – [[Vince Giordano & The Nighthawks]] filmui „[[Revolutionary Road]]“ * 2009 – [[Georgia College and State University]] Jazz Band, Laura Dees, vokalistė * Nežinoma data: ** Bombay Jim & The Swinging Sapphires ** [[Celia Cruz]] (Originalas ¿Quien Sera?) ** Tony Brent ** Cat Pack ** [[Perry Como]] ** Billy Daniels ** Dead Ringer ** [[Tav Falco's Panther Burns]] ** Lannie Garrett ** Good Morning Blues ** Hit Crew ** Rebecca Kilgore ** [[Powerman 5000]] ** [[Edmundo Ros]] & His Orchestra ** [[Billy Vaughn]] ** [[Lawrence Welk]] ** Bernie Woods & The Forest ** Franco Corso ** [[Edmundas Kučinskas]] – pavadinimu „Pasilik“ ([[Lietuvių kalba|lietuviškai]]) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Pussycat Dolls}} [[Kategorija:Pussycat Dolls singlai]] [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] byn3k6a1mml3y5sue0ijelphctib3kw 0 270835 7798004 7620470 2026-04-03T15:07:28Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Ispaniškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798004 wikitext text/x-wiki {{Singlas | | pavadinimas =Manos al Aire | atlikėjas = [[Nelly Furtado]] | vaizdas =Manos Al Aire Single by Nelly Furtado.jpg | išleistas=[[2009]] m. [[birželio 29]] d. | formatas = Atsisiuntimas, [[Kompaktinė plokštelė|CD]] | įrašytas = [[2008]] m. | žanras =[[Latin pop]], [[Pop]], | kompanija =Nelstar Entertainment<ref>http://itunes.apple.com/WebObjects/MZStore.woa/wa/viewAlbum?id=320767894&s=143441</ref>, [[Universal Music Latin Entertainment|Universal Music Latino]] | Trukmė = 3:28 | albumas=''[[Mi Plan]]'' | prodiuseris =[[Polow da Don]] | autoriai=[[Nelly Furtado]], James Bryan, [[Alex Cuba]] | Ankstesnis singlas = „[[Broken Strings]]“<br />(2008) | Šis singlas = '''„Manos al Aire“'''<br />(2009) | Sekantis singlas =„[[Jump]]“<br /> (2009) }} '''„Manos al Aire“''' ({{lt|Rankos Ore}}) yra pirmasis [[singlas]] iš studijinio albumo „[[Mi Plan]]“ ispanų kalba, išleistas [[Kanada|Kanados]]/[[Portugalija|portugalų]] atlikėjos [[Nelly Furtado]]. == Išleidimas == Singlas buvo išleistas į radijo eterį pasauliniu mastu [[2009]] m. [[birželio 29]] d.,<ref>[http://blogs.myspace.com/index.cfm?fuseaction=blog.view&friendID=45473590&blogID=496292465 Nelly Furtado Official Myspace Blog]</ref> o kitą dieną jau buvo galima atsisiųsti dainą. Pirmoji dainos ištrauka debiutavo „[[Universal Music Latin Entertainment|Universal Music Latino]]“ svetainėje.<ref>[http://www.universalmusica.com/ecards/nellyfurtado/index.html Manos al Aire Preview] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090707165741/http://www.universalmusica.com/ecards/nellyfurtado/index.html |date=2009-07-07 }} Universal Music Latino. Nuoroda tikrinta on June 23, 2009</ref> == Dainos žodžiai == Ši daina yra apie mergina, kuri pavargo pyktis su savo mylimuoju. Todėl ji „iškelia rankas į orą“ (t. y. pasiduoda). == Vaizdo klipas == Dainos „Manos Al Aire“ [[vaizdo klipas]] debiutavo eteryje [[2009]] m. [[liepos 29]] d. per [[MTV]] laidą „[[It's On with Alexa Chung]]“. Klipas nufilmuotas [[Toronto|Toronte]], [[Kanada|Kanadoje]]. Klipas prasideda Nelly su savo mylimuoju lankantis pas psichologę. Jie pykstasi, po to rodoma Nelly kariškais drabužiais apsirengusi važiuojanti visureigiu. Klipo esmė, jog Nelly važiuoja iš „emocinio karo“, ir važiuojant namo ji išmeta visus ginklus. Išlipus iš mašinos ji nusimeta savo amuniciją, piniginę, net drabužius. Klipo pabaigoje Nelly tik su šortais, ir marškinėliais ir su balta vėliava rankose pasirodo prie savo mylimojo durų. Jis atidaro ir priima Nelly.<ref>http://www.nellyfurtado.com/blog/default.aspx?nid=22270</ref> Klipo [[režisierius]] yra [[Little X]]. Per muzikinius TV kanalus klipe yra panaudoti subtitrai anglų kalba. == Pasisekimas topuose == Singlas [[Vokietija|Vokietijoje]] ir [[Italija|Italijoje]] pasiekė #2 poziciją. Tačiau kituose [[Media Control Charts]] topuose daina pasiekė pirmąją vietą. [[Europa|Europos]] tope [[Eurochart Hot 100 Singles]] daina pasiekė 8-ąją vietą. Daina per kelias savaites sugebėjo pasiekti Top 10-tuką [[Austrija|Austrijoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]] ir [[Italija|Italijoje]]. [[Šveicarija|Šveicarijoje]] daina pasiekė aukščiausią poziciją – #1 vietą. Šis singlas gerai pasirodė [[JAV]] [[Billboard]] topuose, kurie yra skirti [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] rinkai. JAV oficialų topą [[Hot 100]] dainai nepateko (104 vieta). == Singlo turinys == '''Atsisiuntimas''' # „Manos al Aire“ – 3:28 '''Vokietijai skirtas singlas'''<ref>http://cgi.ebay.nl/Nelly-Furtado-Manos-Al-Aire-2-Track-MCD-NEU_W0QQitemZ380140229663QQcmdZViewItemQQptZB%C3%BCcher_Unterhaltung_Music_CDs?hash=item58821f941f&_trksid=p3286.c0.m14&_trkparms=65%3A12%7C66%3A2%7C39%3A1%7C72%3A1399%7C293%3A1%7C294%3A50{{Neveikianti nuoroda|date=kovo 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> # „Manos al Aire“ – 3:28 # „Manos al Aire“ (Robbie Rivera Radio Mix) – 3:35 '''Vokietijai skirtas maxi-singlas'''<ref>http://www.amazon.de/Manos-Al-Aire-Nelly-Furtado/dp/B002GYS29Y/ref=sr_1_1?ie=UTF8&qid=1249220382&sr=1-1 </ref> # „Manos al Aire“ – 3:28 # „Manos al Aire“ (Robbie Rivera Radio Mix) – 3:35 # „Manos al Aire“ (Robbie Rivera Juicy Mix) – 7:07 # „Manos al Aire“ (Robbie Rivera Instrumental Version) – 3:33 '''Prancūzijai skirtas singlas''' # „Manos al Aire“ – 3:28 # „Manos al Aire“ (Robbie Rivera Radio Mix) – 3:35 # „Manos al Aire“ (DJ Tiesto Remix) – 7:36 <br /> '''Klubiniai miksai''' <br /> # DJ Tiesto Remix 7:36 <br /> # Robbie Rivera Juicy Mix 7:14 <br /> # Robbie Rivera Radio Mix 3:35 <br /> # Urban Dmenace Remix 4:23 <br /> # Humby Remix 3:39 <br /> == Oficialūs remiksai == * Reggaeton Remix su Franco „El Gorila“ – 3:27 * [[Robbie Rivera]] Instrumental Version – 3:33 * Robbie Rivera Juicy Mix – 7:07 * Robbie Rivera Radio Mix – 3:35 * [[Yr. Robert Lalkovits - Axone]] Remix – 3:15 * [[Tiësto]] Remix – 7:33 * Tiësto Remix Instrumental Version – 7:33 * Humby Remix – 3:39 * Simlish Version – 3:35 == Topai == {| class="wikitable sortable" !align="left"|Topas (2009) !align="left"|Vieta |- |align="left"|[[Austrija|Austrijos]] [[Ö3 Austria Top 40]]<ref>http://www.austriancharts.at/showitem.asp?interpret=Nelly+Furtado&titel=Manos+al+aire&cat=s</ref> |align="center"|5 |- |align="left"|[[Ultratop 50|Belgijos (Flandrija) Singlų Topas]] |align="center"|17 |- |align="left"|[[Ultratop 40|Belgijos (Valonija) Singlų Topas]] |align="center"|5 |- |align="left"|[[Čekija|Čekijos]] IFPI Top 100<ref>{{cite web|author=ds |url=http://www.ifpicr.cz/hitparada/index.php?a=titul&hitparada=2&titul=147121&sec=44a68f6c07f47edf48efe1cf90ff35dc |title=Čns Ifpi |publisher=Ifpicr.cz |date= |accessdate=2009-09-25}}</ref> |align="center"|2 |- |align="left"|[[Eurochart Hot 100 Singles|Europos Hot 100 Singlų Topas]]<ref>[http://www.billboard.com/#/artist/nelly-furtado/416181]</ref> |align="center"|8 |- |align="left"|[[Syndicat National de l'Édition Phonographique|Prancūzijos Singlų Topas]]<ref>http://www.chartsinfrance.net/charts/singles.php]</ref> | style="text-align:center;"|20 |- |align="left"|[[Media Control Charts|Vokietijos Singlų Topas]]<ref>http://www.media-control.de/michael-regiert-weiter-in-den-album-charts.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090814175354/http://www.media-control.de/michael-regiert-weiter-in-den-album-charts.html |date=2009-08-14 }}</ref> |align="center"|2 |- |align="left"|[[Italija|Italijos]] [[FIMI]] Singlų Topas<ref>[http://italiancharts.com/showitem.asp?interpret=Nelly+Furtado&titel=Manos+al+aire&cat=s]</ref> |align="center"|2 |- |align="left"|[[Ispanija|Ispanijos]] Radijo Topas<ref>http://spanishcharts.com/weekchart.asp?cat=s {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170129034028/http://spanishcharts.com/weekchart.asp?cat=s |date=2017-01-29 }}</ref> |align="center"|9 |- |align="left"|[[AMPROFON|Meksikos]] Top 20<ref>[http://www.radionotas.com/charts_mx.aspx] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120414190944/http://www.radionotas.com/charts_mx.aspx |date=2012-04-14 }}</ref> |align="center"|6 |- |align="left"|[[Slovakija|Slovakijos]] Radijo Topas<ref>http://www.ifpicr.cz/hitparadask/index.php?a=titul&hitparada=18&titul=145699&sec=03cd2ffca788d9f43f87e43f891b49ba {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160227150940/http://www.ifpicr.cz/hitparadask/index.php?a=titul&hitparada=18&titul=145699&sec=03cd2ffca788d9f43f87e43f891b49ba |date=2016-02-27 }}</ref> |align="center"|25 |- |align="left"|[[Ispanija|Ispanijos]] Top 40<ref>[http://www.los40.com/musica/listas/40-principales/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090703062737/http://www.los40.com/musica/listas/40-principales/ |date=2009-07-03 }}</ref> |align="center"|10 |- |align="left"|[[Šveicarijos Topai]]<ref>{{cite web|url=http://hitparade.ch/airplay_charts.asp?cat=&year=2009&week=200941</ref> |align="center"|1 |- |align="left"|JAV ''Billboard'' [[Hot 100]]<ref>[http://www.billboard.com/#/artist/nelly-furtado/416181]</ref> |align="center"|104 |- |align="left"|JAV ''Billboard'' Hot Latin Tracks | style="text-align:center;"|1 |- |align="left"|JAV ''Billboard'' Latin Pop Songs<ref>[http://www.billboard.com/#/artist/nelly-furtado/416181]</ref> |align="center"|2 |- |align="left"|JAV ''Billboard'' Latin Rhythm Songs<ref>{{cite web |author=Up for DiscussionPost Comment |url=http://www.billboard.com/column/chartbeat/chart-beat-thursday-reba-black-eyed-peas-1004007301.story#/column/chartbeat/chart-beat-thursday-reba-black-eyed-peas-1004007301.story |title=Chart Beat Thursday: Reba, Black Eyed Peas, Daughtry - Chart Beat |publisher=Billboard.com |date= |accessdate=2009-09-25 |archive-date=2012-11-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20121104063459/http://www.billboard.com/column/chartbeat/chart-beat-thursday-reba-black-eyed-peas-1004007301.story#/column/chartbeat/chart-beat-thursday-reba-black-eyed-peas-1004007301.story |url-status=dead }}</ref> |align="center"|1 |- |align="left"|JAV ''Billboard'' Latin Songs<ref>[http://www.billboard.com/#/artist/nelly-furtado/416181]</ref> |align="center"|2 |- |align="left"|JAV ''Billboard'' Tropical Songs<ref>[http://www.billboard.com/#/artist/nelly-furtado/416181]</ref> |align="center"|1 |- {{end}} {{start box}} {{s-bef|before = „[[She Wolf|Loba]]“ atlieka: [[Shakira]]}} {{s-ttl|title = [[JAV]] ''Billboard'' Hot Latin Tracks | years = [[2009]] m. [[rugsėjo 12]] d. - [[2009]] m. [[spalio 3]] d. (4 savaitės)}} {{s-aft|after = „Loba“ atlieka: Shakira}} {{s-bef|before = „[[21 Guns]]“ atlieka: [[Green Day]]}} {{s-ttl|title = [[Media Control Charts|Vokietijos Singlų topas]] | years = [[2009]] m. [[rugpjūčio 28]] d. - [[2009]] m. [[rugsėjo 3]] d. (1 savaitė)}} {{s-aft|after = „[[Funhouse]]“ atlieka: [[Pink]]}} {{s-bef|before = „[[Jungle Drum]]“ atlieka: [[Emilíana Torrini]]}} {{s-ttl|title = [[Media Control Charts|Vokietijos Singlų topas]] Atsisiuntimai| years = [[2009]] m. [[rugpjūčio 14]] d. - [[2009]] m. [[rugpjūčio 20]] d. (1 savaitė)}} {{s-aft|after = „[[If A Song Could Get Me You]]“ atlieka: [[Marit Larsen]]}} {{s-bef|before = „[[Bodies]]“ atlieka: [[Robbie Williams]]}} {{s-ttl|title = [[Šveicarijos Topai]]| years = [[2009]] m. [[spalio 16]] d. - [[2009]] m. [[spalio 29]] d. (2 savaitės)}} {{s-aft|after = „Bodies“ atlieka: Robbie Williams}} {{end}} == Išleidimo istorija == {|class="wikitable" !align="center"|Šalis !align="center"|Data !align="center"|Formatas |- |rowspan="2"|[[Italija]] |[[2009]] m. [[birželio 26]] d. |Radijas |- |[[2009]] m. [[liepos 10]] d. |rowspan="2"|CD singlas, atsisiuntimas |- |[[Vokietija]] |[[2009]] m. [[liepos 31]] d. |- |[[Jungtinė Karalystė]] |[[2009]] m. [[rugsėjo 14]] d. |Atsisiuntimas |} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * {{Youtube|n5c3tfvp4Lc|Nelly Furtado - „Manos Al Aire“ klipas}} {{Nelly Furtado}} [[Kategorija:2009 singlai]] [[Kategorija:Nelly Furtado singlai]] [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] esnncxuf5wu116w5pn228yfovyo1d71 14 272491 7798069 4366467 2026-04-03T15:30:09Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2002 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798069 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2002 muzikoje]] 7duau9c1lfs6cim73qihww4gsv2b7fx 0 273015 7798139 4957796 2026-04-03T16:22:18Z Fnyxo 166866 7798139 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Aldona Misevičiūtė |fonas= aca | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1926|8|3}} | gimimo vieta = [[Tauragė]] | mirties data ={{Mirė|2013|9|11|1926|8|3}} | mirties vieta =[[Kaunas]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = agronomė selekcininkė | sritis = | įstaigos = Sodininkystės ir daržininkystės institutas | pareigos = skyriaus vedėja | išsilavinimas = biomedicinos mokslų daktarė | alma_mater = [[Lietuvos žemės ūkio akademija]] | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= }} '''Aldona Misevičiūtė''' (g. [[1926]] m. [[rugpjūčio 3]] d. [[Tauragė]]je – [[2013 m.|2013]] m. [[rugsėjo 11]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] agronomė selekcininkė, biomedicinos mokslų daktarė. == Biografija == [[1947]] m. baigė [[Lietuvos žemės ūkio akademija|Lietuvos žemės ūkio akademiją]]. [[1952]] m. žemės ūkio mokslų kandidatė. [[1952]]–[[1956]] dirbo Žemdirbystės ir dirvožemio, [[1957]]–[[1992]] m. – [[Sodininkystės ir daržininkystės institutas|Sodininkystės ir daržininkystės institutuose]] (iki [[1987]] m. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis); [[1957]]–[[1960]] m. direktoriaus pavaduotoja, [[1967]]–[[1986]] m. Sodo augalų selekcijos skyriaus vedėja. == Mokslinė veikla == Mokslinių tyrimų sritis – [[braškė|braškių]] ir juodųjų [[serbentas|serbentų]] selekcija. Paskelbė apie 60 mokslinių straipsnių. Sukūrė veisles: * braškių – „Nida“ [[1971]] m., „Nora“ [[1974]] m., „Venta“ [[1981]] m. ir „Jaunė“ [[1990]] m. * juodųjų serbentų – „Sakalai“ [[1973]] m., „Kastyčiai“ [[1980]] m., „Vakariai“ [[1990]] m., „Almiai“ [[1993]] m., „Laimiai“ [[1993]] m., „Pilėnai“ [[1993]] m., „Vyčiai“ [[1993]] m., „Joniniai“ [[1993]] m., „Gagatai“ [[1995]] m., „Kupoliniai“ [[1995]] m., „Kriviai“ [[1995]] m., „Blizgiai“ [[2001]] m., „Smaliai“ [[2001]] m., „Dainiai“ [[2001]] m.<ref>{{VLE|XV|213||Aldona Misevičiūtė}}</ref> == Bibliografija == * Braškių auginimas, [[1980]] m. * Serbentų, agrastų ir aviečių auginimas, [[1987]] m. * Vaismedžių ir uogakrūmių dauginimas, su kitais, [[1967]] m. * Lietuvos pomologija, su kitais [[1974]] m. * Sodininko ir daržininko žinynas, su kitais, [[1982]] m. * Lietuvos pomologija II t., su kitais, [[1996]] m. == Įvertinimas == * [[1998]] m. [[Lietuvos mokslo premija]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos mokslo premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Misevičiūtė Aldona }} [[Kategorija:Lietuvos agronomai]] [[Kategorija:Lietuvos selekcininkai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos pomologai]] 93iyip4hqoyuffkgd232cr2umb92zeo 0 274513 7797987 7202540 2026-04-03T15:04:43Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Portugalų kalbos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos portugalų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7797987 wikitext text/x-wiki {{Singlas | | pavadinimas =Força | atlikėjas =[[Nelly Furtado]] | vaizdas =Nelly6single.jpg | išleistas=[[2004]] m. [[birželio 14]] d. | formatas = [[Kompaktinė plokštelė|CD]], maxi singlas, atsisiuntimas | įrašytas =[[2003]] m. | žanras =[[Pop]], | kompanija =[[DreamWorks Records|DreamWorks]] | Trukmė = 3:40 <small>(albumo versija)</small> <br>2:58 <small>(radijo versija) </small> | albumas=''[[Folklore]]'' | prodiuseris =[[Track & Field]], | autoriai=[[Gerald Eaton]], Nelly Furtado, [[Brian West]] | Ankstesnis singlas =„[[Try]]“<br>(2004) | Šis singlas = '''„Força“'''<br>(2004) | Sekantis singlas = „[[Explode]]“<br>(2004) }} '''„Força“''' ({{lt|[[wikt:Jėga|Jėga]]}}) yra [[2004]] m. pop [[singlas]] iš antrojo studijinio albumo „[[Folklore]]“, išleistas [[Kanada|Kanados]]/[[Portugalija|portugalų]] atlikėjos [[Nelly Furtado]]. [[Bandža]] dainoje groja muzikantas [[Béla Fleck]]. Dainos žodžiai yra [[anglų kalba]] išskyrus priedainį, kuris yra [[portugalų kalba]]. Ši daina yra oficiali [[XII Europos futbolo čempionatas|2004 m. Europos futbolo čempionato]], kuris vyko [[Portugalija|Portugalijoje]], himnas. Furtado šią dainą atliko [[Portas|Porto]] mieste per čempionato atidarymo ceremoniją.<ref name=rs35794>{{cite web|url=http://www.rollingstone.com/artists/35794/articles/story/5937297|title=Nelly Furtado Gets Her Kicks|work=Rolling Stone|accessdate=9 December 2005|archive-date=2012-09-08|archive-url=https://archive.today/20120908085627/http://www.rollingstone.com/news|url-status=dead}}</ref> Singlas net buvo pasiūlytas į [[Eurovizijos dainų konkursas 2004|2004 m. „Eurovizijos“ dainų konkursą]], kuris vyko [[Stambulas|Stambule]], tačiau Portugalijos nacionalinis televizijos kanalas nusprendė siųsti kitą atstovą. Šis singlas buvo išleistas tik [[Europa|Europoje]] ir čia pasiekė aukštas vietas. == Dainos žodžiai == {{sound sample box align left|}} {{multi-listen start|Audio sample of:}} {{multi-listen item|filename=Nelly_Furtado_-_Forca.ogg|title= „Força“ (2004)|description= 20 sek. ištrauka iš singlo |format=[[Ogg]]}} {{multi-listen end}} {{sample box end}} „Força“ iš portugalų kalbos gali reikšti ne tik jėga, bet ir gali būti, kaip atsisveikinimas ar palinkėjimas sėkmės ar žodis „tęsk“. Tai pat šis žodis asocijuojamas su futbolu.<ref>[http://www.nellycentral.com/archive.php?nid=21 Nelly Furtado Central – News Archives – Nellys descriptions of her new songs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061216040905/http://www.nellycentral.com/archive.php?nid=21 |date=2006-12-16 }}</ref> == Vaizdo klipas == [[Vaizdo klipas]] buvo nufilmuotas [[Toronto|Toronte]], o klipo režisierius yra Ulf Buddensiek. Klipas prasideda Furtado dainuojant prie kamerą skersgatvyje. Taip pat rodomas berniukas, kuris apsivilkęs Portugalijos rinktinės marškinėlius. Paskui rodoma Nelly ant namo krašto. Vaikas neapgalvotai kamuolį spiria per aukštai, ir kamuolys įkliūna tarp vamzdžių namo krašte. Kol Furtado dainuoja, vis daugiau žmonių, norėdami pagelbėti vaikui, stato „žmonių piramidę“. Furtado galiausiai užlipa ant piramidės ir vaikui gražina kamuolį. == Singlo turinys == [[Vaizdas:forcavideo.jpg|thumb|right|250px|Nelly Furtado vaizdo klipe.]] ;JAV skirtas 2x12" reklaminis<ref>[http://www.discogs.com/release/293747 Nelly Furtado – Força<!-- Bot generated title -->]</ref> ''A Pusė'' # „Força“ (Armand Van Helden Remix) – 8:20 # „Força“ (Swiss American Federation Remix) – 3:30 ''B Pusė'' # „Força“ (Swiss American Federation Extended Remix) – 5:15 # „Força“ (Armand Van Helen Dub) – 8:20 ''C Pusė'' # „Força“ (Rui Da Silva Vocal Mix) – 7:58 # „Força“ (Rui Da Silva Kismet Mix) – 7:52 ''D Pusė'' # „Força“ (Exacta Mix) – 5:56 # „Força“ (Acapella) – 3:40 ;JK skirtas CD<ref>[http://www.mattscdsingles.com/acatalog/Online_Catalogue_Nelly_Furtado_654.html UK Promo]</ref> # „Força“ (Radio Version) – 2:58 # „Força“ (Album Version) – 3:40 # „Força“ (Instrumental Version) – 3:43 ;JK skirtas CD singlas<ref>[http://www.amazon.com/Forca-Nelly-Furtado/dp/B00028X278 Enhanced]</ref> # „Força“ (Album Version) – 3:40 # „Força“ (Swiss American Federation Extended Mix) – 5:17 # „Powerless (Say What You Want)“ (Spanish Remix) <small>(su [[Juanes]])</small> # „Força“ (Video Clip) ;Europai skirtas CD singlas<ref>[http://www.discogs.com/release/396588 Nelly Furtado – Força<!-- Bot generated title -->]</ref> # „Força“ (Radio Version) – 2:58 # „Força“ (Swiss American Federation Mix) – 3:06 ;Švedijai skirtas CD remiksų maxi-singlas<ref>[http://www.discogs.com/release/1277802 Nelly Furtado – Força – Remiksases<!-- Bot generated title -->]</ref> # „Força“ (Armand Van Helen Remix) – 8:22 # „Força“ (Swiss American Federation Main Mix) – 3:33 # „Força“ (Swiss American Federation Extended Remix) – 5:17 # „Força“ (Armand Van Helen Dub) – 8:22 # „Força“ (Rui Da Silva Vocal Mix) – 7:59 # „Força“ (Rui Da Silva Kismet Mix) – 7:54 # „Força“ (Exacta Mix) – 5:57 # „Força“ (Acapella) – 3:40 == Remiksai == * „Força“ (Rui Da Silva Vocal Mix) (7:59) * „Força“ (Rui Da Silva Kismet Mix) (7:54) * „Força“ (Rui Da Silva Radio Edit) (4:24) * „Força“ (Armand Van Helden Remix) (8:22) * „Força“ (Armand Van Helden Dub) (8:22) * „Força“ (Swiss American Federation Extended Mix) (5:17) * „Força“ (Swiss American Federation Main Mix) (3:33) * „Força“ (Exacta Mix) (5:57) * „Força“ (Viper XXL Remix) (5:13) * „Força“ (Jose Spinnis Musica Club Mix) (6:56) * „Força“ (K. O. Força Da Natureza Anthem Mix) (10:25) * „Força“ (Richard Cabrera Show Mix) (5:58) * „Força“ (Supermesclas Remix) (7:51) * „Força“ (FM3 Remix) (6:32) * „Força“ (Extesizer Remix) (4:37) * „Força“ (Di Paul Can’t Stop Remix) (9:19) * „Força“ (Tartaruga Tribal Final Mix) (8:18) * „Força“ (DJ Leonardo Lisboa & DJ In The Beat Remix) (4:00) * „Força“ (DJ Luis Erre Tribe Vocal Mix) * „Força“ (Kamppuss Tribal Club Mix) (6:12) * „Força“ (DJ Stefano Remix) * „Força“ (DJ Gabriel Remix) * „Força“ (Beazzear Remix) * „Força“ (GR Remix) == Kitos versijos == * „Força“ (Radio Version) (2:58) * „Força“ (Radio Version 2) (3:01) * „Força“ (Album Version) (3:30) * „Força“ (Instrumental Version) (3:43) * „Força“ (European Extended Play Version) (4:26) * „Força“ (A Capella) (3:40) * „Força“ (LP Version) * „Força“ (EK Version) == Topai == {| class="wikitable sortable" !Topas (2004) !Vieta<ref>[http://acharts.us/song/1659 Topai]</ref> |- |[[Austrija|Austrijos]] [[Ö3 Austria Top 40]] |align="center"|5 |- |[[Ultratop 50|Belgijos (Flandrija) Singlų Topas]] |align="center"|17 |- |[[Tracklisten|Danijos Singlų Topas]] |align="center"|13 |- |[[Nyderlandų Top 40]] |align="center"|3 |- |[[Media Control Charts|Vokietijos Singlų Topas]] |align="center"|9 |- |[[Izraelis|Izraelio Singlų Topas]] |align="center"|7 |- |[[Italija|Italijos]] [[FIMI]] Singlų Topas |align="center"|34 |- |[[VG-lista|Norvegijos Singlų Topas]] |align="center"|18 |- |[[Romanian Top 100|Rumunijos Singlų Topas]] <ref>[http://www.rt100.ro/top-100-edition.html „Romanian Top 100“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070323212718/http://www.rt100.ro/top-100-edition.html |date=2007-03-23 }} Please see „Issue 31“ of the year 2004</ref> |align="center"|57 |- |[[Sverigetopplistan|Švedijos Singlų Topas]] |align="center"|34 |- |[[Šveicarijos Topai]] |align="center"|5 |- |[[JK|Jungtinės Karalystės]] [[UK Singles Chart]] |align="center"|40 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Youtube|9ChGxIvWscA|„Força“}} {{Nelly Furtado}} [[Kategorija:2004 singlai]] [[Kategorija:Nelly Furtado singlai]] [[Kategorija:Dainos portugalų kalba]] 8sblif9wklz62aufassa1tupt6dtbfv 14 274514 7797984 4366892 2026-04-03T15:03:47Z Fnyxo 166866 Fnyxo pervadino puslapį [[Kategorija:Portugalų kalbos dainos]] į [[Kategorija:Dainos portugalų kalba]] 4366892 wikitext text/x-wiki [[Daina|Dainos]] atliekamos [[Portugalų kalba]]: [[Kategorija:Dainos pagal kalbą]] 2r3e7ibyy2yovo6udcd9ly0o3zhg0la 7797988 7797984 2026-04-03T15:05:11Z Fnyxo 166866 7797988 wikitext text/x-wiki [[Daina|Dainos]] atliekamos [[Portugalų kalba]]: [[Kategorija:Dainos pagal kalbą|Portugalų]] ru7cnnmh75a5tqddrp51sgn3as54pjh 14 274515 7798049 4366891 2026-04-03T15:25:04Z Nestea 25298 7798049 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Dainos| ]] bn9l2pqeviq5jrpontgw4buwrtfn8zw 14 274518 7798010 4366894 2026-04-03T15:08:46Z Fnyxo 166866 Fnyxo pervadino puslapį [[Kategorija:Ispaniškos dainos]] į [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] 4366894 wikitext text/x-wiki [[Daina|Dainos]] atliekamos [[Ispanų kalba]]: [[Kategorija:Ispanijos kultūra|Dainos]] [[Kategorija:Dainos pagal kalbą]] bsj12nld8ppm17lfvsoks2pltmgznib 7798012 7798010 2026-04-03T15:09:07Z Fnyxo 166866 7798012 wikitext text/x-wiki [[Daina|Dainos]] atliekamos [[Ispanų kalba]]: [[Kategorija:Ispanijos kultūra|Dainos]] [[Kategorija:Dainos pagal kalbą|Ispanų]] rgigi01mc6ph49i4zqwutd1erce9vwo 0 276516 7798006 7120889 2026-04-03T15:08:00Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Ispaniškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798006 wikitext text/x-wiki {{Singlas | | pavadinimas =No Hay Igual | atlikėjas =[[Nelly Furtado]] kartu su [[Calle 13]] | vaizdas =Nohauys.jpg | išleistas=[[2006]] m. [[balandis]] d.<small>([[Europa]])</small> | formatas = [[Kompaktinė plokštelė|CD]], maxi singlas, atsisiuntimas | įrašytas = | žanras =[[pop]], [[Latin rap]], [[reggaeton]] | kompanija =[[Geffen Records|Geffen]] | Trukmė = 3:35 <small>(albumo versija)</small> <br />3:40<small>(Calle 13 versija) | albumas=''[[Loose (albumas)|Loose]] '' | prodiuseris =[[Timbaland]], Timbaland, Danja, Nisan Stewart | autoriai=Nelly Furtado, [[Tim Mosley]], [[Nate Hills]], [[Nisan Stewart]] | Ankstesnis singlas = „[[Promiscuous]]“<br />(2006) | Šis singlas = '''„No Hay Igual“'''<br />(2006) | Sekantis singlas = „[[Maneater]]“<br />(2006) }} '''„No Hay Igual“''' ({{lt|Nėra lygių}}) yra [[2006]] m. [[singlas]] iš trečiojo studijinio albumo „[[Loose (albumas)|Loose]]“, išleistas [[Kanada|Kanados]]/[[Portugalija|portugalų]] atlikėjos [[Nelly Furtado]]. Daina yra daugiausiai [[ispanų kalba]] ir buvo išleista tik, kaip singlas [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]]. Tai buvo antrasis singlas Lotynų Amerikoje ir pirmasis klubinis singlas iš albumo. [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] ši daina buvo išleista tik kaip atsisiuntimas. Remiksas yra įrašytas kartu su grupe [[Calle 13]]. == Singlo turinys == ;Vininlinis 12" singlas # „No Hay Igual“ # „No Hay Igual“ (Instrumental Version) ;CD singlas # „No Hay Igual“ (Album Version) # „No Hay Igual“ (Instrumental Version) # „No Hay Igual“ kartu su[[Pharrell]] # „No Hay Igual (Remix)“ kartu su [[Residente Calle 13]] # „No Hay Igual“ (Single Instrumental Version) ;Reklaminis CD # „No Hay Igual“ (Album Version) # „No Hay Igual“ (Instrumental Version) ;[[All Good Things (Come To An End)]]/ No Hay Igual Jungtinei Karalystei skirtas reklaminis CD # „[[All Good Things (Come to an End)]]“ (UK Radio Mix) – 3:49 # „No Hay Igual“ – 3:35 # „No Hay Igual“ (kartu su [[Residente Calle 13]]) – 3:38 # „No Hay Igual“ (kartu su [[Residente Calle 13]]) [Instrumental Version] – 3:37 == Remiksai == * No Hay Igual (Club Mix) * No Hay Igual (Sky Dog Remix) * No Hay Igual (Unknown Remix) * No Hay Igual (LOL Remix) * No Hay Igual (DJ Karol Remix) (4:11) * No Hay Igual (KS Remix) (4:11) * No Hay Igual (Chilean Groover Dlub Mix) (4:32) * No Hay Igual (Remix; fkartu su [[Residente Calle 13]]) * No Hay Igual vs. There’s No Equal (Originalas & Calle 13 Extended Mix) (Nelly Furtado vs. Call 13) (4:30) == Kitos == * No Hay Igual (Album Version) (3:35) * No Hay Igual (Instrumental Version) (3:35) * No Hay Igual (Single Instrumental Version) * No Hay Igual (Radio Version) (3:36) * No Hay Igual (Intro) (0:11) * No Hay Igual (Vocal Version; [[Residente Calle 13]]) * No Hay Igual (Radio Version; [[Residente Calle 13]]) (3:41) * No Hay Igual (Instrumental Version; [[Residente Calle 13]]) * No Hay Igual (kartu su Pharell Williams) (3:26) == Vaizdo klipas == [[Vaizdas:NellyFurtadoNohayigual600x596.jpg|thumb|right|250px|Nelly Furtado vaizdo klipe.]] Singlo [[vaizdo klipas]] buvo nufilmuotas [[2006]] m. [[birželio 26]] d. [[San Chuanas (Puerto Rikas)|San Chuane]] su [[Puerto Rikas|Puerto Riko]] reperiu René Pérez (AKA Residente) ir grupe [[Calle 13]].<ref>„Furtado films video in Puerto Rico“. Associated Press. June 22 2006. Nuoroda tikrinta November 14 2006. [http://www.rochesterconxion.com/apps/pbcs.dll/article?AID=/20060706/CONXION01/60703002] [http://ilx.wh3rd.net/thread.php?msgid=7127199]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Klipo [[režisierius|režisieriai]] yra [[Israel Lugo]] ir [[Gabriel Coss]], o [[prodiuseris]] María Estades.<ref>[http://www.boomonline.com/news.php?nid=586 „Nelly Furtado graba video en La Perla en el Viejo San Juan junto con Residente de Calle 13“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111004095644/http://www.boomonline.com/news.php?nid=586 |date=2011-10-04 }} (Ispanų kalba). ¡Boom! Online. June 26 2006. Nuoroda tikrinta November 14 2006.</ref> Klipe dainuojama remiksas šios dainos su René Pérez. Klipas prasideda Nelly žiūrint miesto panoramą. Ji prasidėjus muzikai eina per Puerto Riko gatvėmis ir sustoja prie daugiabučio namo. Ji pakviečia René iš namo išeiti. Jie vėliau nueina į ledainę. Per René partiją, jis naktį dainuoja prie riedučių parko. Per antrąjį priedainį Nelly su Peréz rodomi žaidžiantys biliardą. Klipo pabaigoje Nelly kartu su reperiu eina per tiltą. Klipo premjera buvo [[rugsėjo 6]] d. per Furtado oficialų „[[MySpace]]“ puslapį.<ref>[[Geffen Records|Geffen]]. [http://www.nellyfurtado.com/news/default.aspx/nid/8967/aid/417/?utm_source=rss&utm_campaign=rss&utm_medium=News&utm_content=nid_8967 „A Two for One Deal“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080605150034/http://www.nellyfurtado.com/news/default.aspx/nid/8967/aid/417/?utm_source=rss&utm_campaign=rss&utm_medium=News&utm_content=nid_8967 |date=2008-06-05 }}. September 6 2006. Nuoroda tikrinta January 1 2007.</ref> [[Kanada|Kanadoje]] nors singlas nebuvo išleistas, tačiau klipas dažnai buvo rodomas per Kanados [[MTV]] kanalą. == Topai == {| class="wikitable" !align="left"|Topas (2006) !align="center"|Vieta |- |align="left"|[[Deutsche Black Charts]] |align="center"|3 |- |align="left"|JAV ''[[Billboard Hot 100|Billboard Hot Singles]] |align="center"|39 |} == Produkcija == * [[Vokalas|Vokalai]]: Nelly Furtado * Papildomi vokalai:Nelly Furtado ir [[Jim Beanz]] * Miksavimas: Demacio „Demo“ Castellon * Vokalo produkcija: [[Jim Beanz]] * Inžinieriai: James Roach, Kobla Tetey, Ben Jost and Vadim Chislov * Pagalbinis įrašymas: Marcella „Ms. Lago“ Araica * [[Būgnai]]: Nisan Stewart * Klavišiniai: Danja ir Timbaland * [[Perkusija]]: Timbaland == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{YouTube|8EgcEydnrXQ&feature=channel|Vaizdo Klipas}} * [http://www.nellyfurtado.com/lyrics/default.aspx/pid/2194/in/2 Dainos žodžiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071015043933/http://www.nellyfurtado.com/lyrics/default.aspx/pid/2194/in/2 |date=2007-10-15 }} {{Nelly Furtado}} [[Kategorija:2006 singlai]] [[Kategorija:Nelly Furtado singlai]] [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] pmz2anmzgcb1cx9vpdpprp75i678e5s 0 277276 7798008 7193209 2026-04-03T15:08:28Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Ispaniškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798008 wikitext text/x-wiki {{Singlas | | pavadinimas =Te Busqué | atlikėjas =[[Nelly Furtado]] kartu su [[Juanes]] | vaizdas =Te busque.jpg | išleistas=[[2006]] m. [[birželis]] d.<small>([[Ispanija]])</small> | formatas = [[Kompaktinė plokštelė|CD]], maxi singlas, atsisiuntimas | įrašytas =[[Majamis|Majamyje]], bei [[Torontas|Toronte]] | žanras =[[Latin rock]], [[soft rock]], [[R&B]] | kompanija =[[Geffen Records|Geffen]] | Trukmė = 3:38 | albumas=''[[Loose (albumas)|Loose]] '' | prodiuseris =Lester Mendez | autoriai=Nelly Furtado, Juanes, [[Lester Mendez]] | Ankstesnis singlas = „[[Maneater]]“<br>(2006) | Šis singlas = '''„Te Busqué“'''<br>(2006) | Sekantis singlas = „[[Say It Right]]“<br>(2006) }} '''„Te Busqué“''' ({{lt|Ieškojau tavęs}}) yra [[2006]] m. [[singlas]] iš trečiojo studijinio albumo „[[Loose (albumas)|Loose]]“, išleistas [[Kanada|Kanados]]/[[Portugalija|portugalų]] atlikėjos [[Nelly Furtado]] kartu su [[Kolumbija|kolumbiečių]] atlikėju [[Juanes]]. Pirmiausiai ši daina išleista kaip pirmasis singlas [[Ispanija|Ispanijoje]] ir kaip ketvirtasis singlas [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]]. [[2007]] m. [[liepos 20]] d. singlas buvo išleistas kaip ketvirtasis [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]<ref name="new NL single">{{cite web|title=Tip Parade|work=Radio 538|url=http://www.radio538.nl/web/show/id=44783|accessdate=2007-06-21|archive-date=2009-02-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20090228210128/http://www.radio538.nl/web/show/id=44783|url-status=dead}}</ref> ir [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref name="new single">{{cite web|title="Nelly Furtados neue Single featuring Juanes"|work=Zoolamar|url=http://www.zoolamar.com/2007/05/02/nelly-furtados-neue-single-featuring-juanes-kommt-am-15-juni/|accessdate=2007-05-02|archive-date=2016-03-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20160320062351/http://www.zoolamar.com/2007/05/02/nelly-furtados-neue-single-featuring-juanes-kommt-am-15-juni/|url-status=dead}}</ref> <ref>[http://www.radio538.nl/web/show/id=85913/selectedid=25038 Radio 538 = 102 FM – Alarmschijf<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080127135522/http://www.radio538.nl/web/show/id=85913/selectedid=25038 |date=2008-01-27 }}</ref> Daina yra daugiausiai [[ispanų kalba]]. == Istorija == Furtado pirmiausiai šią dainą sukūrė 2006 m. viduryje, kai Lester Mendez sukūrė tempą šios dainos. Tačiau Nelly manė, jog partijos anglų kalba ir ispanų kalba nesiderina. Tuo tarpu [[Los Andželas|Los Andžele]] buvo Juanes, su kuriuo Furtado bendradarbiavo prie „[[Fotografía]]“ ([[2003]] m.), ir paklausė jo nuomonės. Juanes patiko ši daina ir pasiūlė sukūrti ją drauge. Jis atskrido iš [[Meksika|Meksikos]] į [[Toronto|Torontą]] ir per dvi dienas su Nelly parašė visus žodžius dainai. Juanes dainoje groja [[Elektrinė gitara|elektrine]] ir [[gitara|akustine]] gitaromis.<ref>Moreno, Luis. [http://lamusica.com/nellyfurtado_juanes.html „Nelly Furtado“]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}. lamusica.com. Nuoroda tikrinta January 1, 2007; [http://www.burninthespotlight.com/forum/showthread.php?t=5699&page=3&highlight=busque+sad transcript at burninthespotlight.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070324103248/http://www.burninthespotlight.com/forum/showthread.php?t=5699&page=3&highlight=busque+sad |date=2007-03-24 }}.</ref> Nors tai buvo pirmasis singlas Ispanijoje, tačiau dėl jos singlų „[[Promiscuous]]“ ir „[[Maneater]]“ populiarumo, ši daina nesusilaukė didelio populiarumo.<ref name="Los40-Jul2006">Iglesias, Gustavo. [http://www.los40.com/articulo/entrevistas/considero/artista/latina/l40actn01/20060718l40l40ent_1/Tes/ „Yo también me considero una artista latina“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080418093715/http://www.los40.com/articulo/entrevistas/considero/artista/latina/l40actn01/20060718l40l40ent_1/Tes/ |date=2008-04-18 }}. Los 40 Principales. July 18, 2006. Nuoroda tikrinta December 5, 2006.</ref> „Te Busqué“ buvo antrasis singlas [[Čilė]]je, kur pasiekė top 20-tuką.<ref name="top40charts">[http://top40-charts.com/song.php?sid=18052&sort=chartid&string=Nelly „Nelly Furtado – Te Busque“]. top40-charts.com. Nuoroda tikrinta November 14, 2006.</ref> Daina tapo Furtado vieninteliu top 10-tuko singlu Lotynų Amerikos tope Latin America. [[Vaizdo klipas]], skirtas dainai, turėjo būti nufilmuotas metų gale. Tačiau dėl nepaaiškintų priežasčių klipas nebuvo sukurtas.<ref name="Los40-Jul2006"/> Daina buvo neoficialiai išleista [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], ir pasiekė 24 poziciją [[Billboard]] [[Latin Pop Airplay]] tope.<ref name="AMG">[http://www.allmusic.com/artist/nelly-furtado-p451535 „Nelly Furtado – Billboard Singles“]. ''Billboard'' and Allmusic. Nuoroda tikrinta November 14, 2006.</ref> == Singlo turinys == ;Vokietijai skirtas CD singlas # „Te Busqué“ # „Te Busqué“ (visa ispanų kalba) ;Vokietijai skirtas 4 dainų CD singlas # „Te Busqué“ # „Te Busqué“ (visa ispanų kalba) # „Runaway“ # „[[Say It Right]]“ (Reggaeton Remix) == Remksai == * Te Busque (DJ Pupi Reggaeton 2006 Remix) (3:30) * Te Busque (DJ Bee Cente Reggaeton Mix) (4:02) * Te Busque (DJ Felipe Remix) (3:48) * Te Busque (DJ Javi Max Remix) (4:30) * Te Busque (DJ Markos Remix) (3:17) * Te Busque (Deejey 1000 Remix) (4:33) * Te Busque (House & Fruit RGTN Radio MikMixsas) (3:59) * Te Busque (Kook Oh Dance Mix) (3:25) == Kitos versijos == * Te Busqué (visa ispanų kalba) (3:40) == Produkcija == * [[Vokalas|Vokalai]]: Nelly Furtado, Juanes * Miksavimas: Dave Pensado * Vokalo produkcija: [[Jim Beanz]] * Inžinieriai: Joe Wohlmuth and João R. Názario * Instrumentacija: Lester Mendez * [[Gitara|Gitaros]]: Juanes ir [[Ramon Stagnaro]] * Klavišiniai: Danja ir Timbaland * [[Perkusija]]: Daniel Stone ir Luis Orbegoso == Topai == {| class="wikitable" !Topas (2006/2007) !Vieta |- |[[Austrija|Austrijos]] [[Ö3 Austria Top 40]]<ref name=aCharts /> |align="center"|25 |- |[[Nyderlandų Top 40]]<ref name=aCharts>[http://acharts.us/song/26768 „Nelly Furtado – Te Busque“]. aCharts.us. Nuoroda tikrinta July 10, 2007.</ref> |align="center"|4 |- |[[European Hot 100]]<ref>[http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?g=Singles&f=European+Hot+100+Singles Billboard.com – Charts – Singles – European Hot 100 Singles<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090525060721/http://www.billboard.com/bbcom/charts/chart_display.jsp?g=Singles&f=European+Hot+100+Singles |date=2009-05-25 }}</ref> |align="center"|52 |- |[[Media Control Charts|Vokietijos Singlų Topas]]<ref name=aCharts /> |align="center"|16 |- |[[Romanian Top 100|Rumunijos Singlų Topas]] <ref>[http://www.rt100.ro/top-100-edition.html „Romanian Top 100“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100106113644/http://www.rt100.ro/top-100-edition.html |date=2010-01-06 }} Please see „Issue 44“ of the year 2006</ref> |align="center"|22 |- |[[Šveicarijos Topai]]<ref name=aCharts /> |align="center"|79 |- |[[JAV]] ''[[Billboard]]'' [[Latin Pop Airplay]]<ref name="AMG"/> |align="center"|24 |- |[[JAV]] ''Billboard'' [[Hot Latin Tracks]] |align="center"|1 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.nellyfurtado.com/lyrics/default.aspx?pid=569&in=7 Dainos žodžiai] {{Nelly Furtado}} [[Kategorija:2006 singlai]] [[Kategorija:Nelly Furtado singlai]] [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] [[Kategorija:Juanes singlai]] [[Kategorija:Baladės]] j2un26w1vfk450z2muort6rjv43th2p 0 280128 7797876 6887360 2026-04-03T12:36:35Z Normantas Bataitis 145195 7797876 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Adutiškis]] |nuo=XIX a. |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Vilniaus gubernija]]|p1=[[Švenčionių apskritis]] (186?–1915) |v2=Lenkija2|r2=[[Vilniaus apygarda]] (1919–1920) <br/> [[Vidurinė Lietuva]] (1920–1922) <br/> [[Vilniaus žemė]] (1922–1926) <br/> [[Vilniaus vaivadija]] (1926–1939)|p2=[[Švenčionių apskritis]] (1919–1939) |v3=TSRS|r3=[[Baltarusijos TSR]]|p3=1939–1940 |v4=Lietuva2|r4=[[Vilniaus kraštas]]|p4=[[Švenčionių apskritis]] (1940–1941) |v5=Vokietija3|r5=[[Ostlandas]]|p5=[[Švenčionių apskritis]] (1941–1944) |v6=TSRS|r6=[[Lietuvos TSR]]|p6=[[Švenčionių apskritis]] (1944–1950) |lat=55.16 |long=26.59 }} '''Adutiškio valsčius''' ({{ru|Годутишская волость}}, {{pl|gmina Hoduciszki}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje, taip pat nedidelėje dalyje šiaurės vakarų [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijos. Centras – [[Adutiškis]]. == Istorija == Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.<ref>{{Vilniaus PK 1868|143}}</ref> [[1929]] m. [[balandžio 11]] d. prie jo prijungta dalis [[Kamojų valsčius|Kamojų valsčiaus]] ir dalis [[Mielagėnų valsčius|Mielagėnų valsčiaus]], o dalis Adutiškio valsčiaus prijungta prie [[Kamojų valsčius|Kamojų valsčiaus]], [[Lentupio valsčius|Lentupio valsčiaus]], [[Mielagėnų valsčius|Mielagėnų valsčiaus]] ir [[Tverečiaus valsčius|Tverečiaus valsčiaus]].<ref>[http://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU19290220223 Dz.U. z 1929 r. nr 22, poz. 223]</ref> [[1939]] m. spalį valsčius perduotas [[Baltarusijos TSR]],<ref>[https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/ma%C5%BEi-miestai-ir-miesteliai/14257-tvere%C4%8Dius-miestelis-ignalinos-r Tverečius.] Miestai.net (tikrinta 2022-08-21).</ref> [[1940]] m. rugpjūtį (oficialiai nuo [[1941]] m. [[vasario 17]] d.) valsčius priskirtas Lietuvos TSR. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija priskirta [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajonui]] (7 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1869]] m. || || 6566 || 721 kiemas <ref>{{Vilniaus PK|1870|289}}</ref> || || 92 |- | [[1874]] m. || || 6488 || 821 kiemas <ref>{{Vilniaus PK|1875|291}}</ref> || 7 seniūnijos || 96 |- | [[1880]] m. || || 6497 || 921 kiemas <ref>{{Vilniaus PK|1881|328}}</ref> || 7 seniūnijos || 96 |- | [[1885]] m. || || 7566 || 921 kiemas <ref>{{Vilniaus PK|1886|328}}</ref> || 7 seniūnijos || 97 |- | [[1890]] m. || || 7850 || 921 kiemas <ref>{{Vilniaus PK|1891|506}}</ref> || 7 seniūnijos || 97 |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Švenčionių|1949|Adutiškio}} || 179 || || || 7 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|142}}</ref> || |} == Vadovai == * N. Lacinas, [[1884]]–[[1887]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1887|414}}</ref> * A. Šaltis, [[1887]]–[[1889]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1888|482|483}}</ref> * I. Bučelis, nuo [[1889]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1890|528}}</ref> == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Seniūnija, [[1874]] m. (rus.)<ref>{{Vln vls 1874|252|255}}</ref> !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|143}}</ref> |- | [[Adutiškis]] || Годутишское || [[Adutiškio apylinkė]] |- | [[Jakeliai]] || - || [[Jakelių apylinkė]] |- | [[Jonkiškės]] || Янкишское || - |- | [[Kackonys]] || - || [[Kackonių apylinkė]] |- | [[Kavaltiškė]] || Ковальтишское || [[Kavaltiškės apylinkė]] |- | [[Mirkliškės (Adutiškis)|Mirkliškės]] || Мирклишское || - |- | [[Piršteliškė]] || - || [[Piršteliškės apylinkė]] |- | [[Rakytai]] || Рокитское || - |- | [[Stajėtiškis]] || Стоятишское, <br/> Стоятишское (еврейск. общ.) || - |- | [[Svirkos]] || - || [[Svirkų apylinkė]] |- | [[Vosiūnai (Švenčionys)|Vosiūnai]] || - || [[Vosiūnų apylinkė (Švenčionys)|Vosiūnų apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 7 seniūnijos || 7 apylinkės |} == Gyvenvietės == Valsčiaus gyvenvietės (skliausteliuose – baltarusiškai):<ref>[https://www.radzima.net/be/volost/hoduciszki.html Гміна вясковая Гадуцішкі.] Radzima.net (tikrinta 2022-11-19).</ref> {{col4}} * [[Adutiškis]] ''(Гадуцішкі)'', mstl., gst. * [[Antanai]] ''(Антоны)'', k. * [[Eimunis]] ''(Эймуни)'', vs. * [[Gudeliai (Adutiškis)|Gudeliai]] ''(Гудели)'', k. * [[Jakeliai]] ''(Якели)'', k. * [[Jonkiškės]] ''(Янкішкі)'', k. * [[Kairiškė (Švenčionys)|Kairiškė]] ''(Койришки)'', vs. * [[Kavaltiškė]] ''(Ковальтишки)'', k. * [[Lasiai]] ''(Лоси)'', k. * [[Lasiškė]] ''(Лосишки)'', k. * [[Lazdinėliai]] ''(Лаздзинели)'', k. * [[Lazdiniai]] ''(Лаздзини)'', k. * [[Leonuvka]] ''(Леоновка)'', plv. * [[Mažasis Stajėtiškis]] ''(Стоятишки Малые)'', k. * [[Mažoji Kavaltiškė]] ''(Малые Ковальтишки)'', vs. * [[Mažoji Pociškė]] ''(Потишки Малые)'', vs. * [[Medinos (Švenčionys)|Medinos]] ''(Медюны)'', k. * [[Mirkliškės (Adutiškis)|Mirkliškės]] ''(Мірклішкі)'', k. * [[Naujas Adutiškis]] ''(Новыя Гадуцішкі)'', k. * [[Naujoji Svylė]] ''(Новая Свилка)'', vs. * [[Piršteliškė]] ''(Пирштелишки)'', k. * [[Pociškė (Švenčionys)|Pociškė]] ''(Потишки)'', k. * [[Ramoniūnai]] ''(Романюны)'', k. * [[Stajėtiškis]] ''(Стоятишки)'', k. * [[Subatiškė]] ''(Суботишки)'', k. * [[Svylė (Švenčionys)|Svylė]] ''(Свилка)'', plv. * [[Svylionys]] ''(Свиляны)'', k. * [[Užupis (Švenčionys)|Užupis]] ''(Заречье)'', k. * [[Vosiūnai (Švenčionys)|Vosiūnai]] ''(Васюны)'', k. * ''(Акменинишки)'', k. * ''(Багдзюны)'', k. * ''(Баранишки)'', k. * ''(Березовка)'', vs. * ''(Богданово)'', vs. * ''(Болтунишки)'', k. * ''(Бондаришки)'', vs. * ''(Борсучино)'', k. * ''(Бучалішкі)'', k. * ''(Валодзькі)'', k. * ''(Варкацішкі)'', k., vs. * ''(Вартишки)'', k. * ''(Вілейты)'', k. * ''(Влодимеровка)'', vs. * ''(Володьки Малые)'', k. * ''(Гайлишки)'', kolonija * ''(Гайлюши)'', k. * ''(Гирдани)'', k. * ''(Городники)'', kolonija * ''(Готовки)'', k. * ''(Гражулі)'', k. * ''(Грейти)'', k. * ''(Гудишки)'', k. * ''(Гэйбавічы)'', k. * ''(Диковина)'', k. * ''(Довейси)'', k. * ''(Ёцішкі)'', k. * ''(Жвирки)'', k. * ''(Жукишки)'', k. * ''(Ивановка)'', vs. * ''(Інтока)'', k. * ''(Калиновка)'', vs. * ''(Кацкани)'', k. * ''(Козакишки)'', k. * ''(Койры)'', k. * ''(Крукі)'', k. * ''(Кукляны)'', k. * ''(Курнагишки)'', vs. * ''(Лосин)'', girininkija * ''(Ляховичи)'', k. * ''(Малиновка)'', vs. * ''(Мамулі)'', k. * ''(Маскалішкі)'', k. * ''(Матишки)'', k. * ''(Микулишки)'', k. * ''(Милоши)'', k. * ''(Мильконты)'', k. * ''(Милькуны)'', k. * ''(Милькушки)'', k. * ''(Мольдзевічы)'', k. * ''(Новые Гайлишки)'', vs. * ''(Ольховка)'', vs. * ''(Ореховка)'', asada * ''(Паддубцы, Галатыльцы)'', k. * ''(Петрик)'', vs. * ''(Подмулярка)'', vs. * ''(Пустошка)'', k. * ''(Ракетишки)'', k. * ''(Ракіты)'', k. * ''(Раковские)'', k. * ''(Регезовка)'', vs. * ''(Романюнские Лонки)'', kolonija * ''(Савланишки)'', k. * ''(Сакуны)'', k. * ''(Салейты)'', vs. * ''(Свирки)'', k., kolonija, vs. * ''(Свілэлі)'', k. * ''(Симонишки)'', k. * ''(Скирелишки)'', k. * ''(Смильгинье)'', k. * ''(Старчунские Лонки)'', kolonija * ''(Старчуны)'', k. * ''(Стуки)'', k. * ''(Татаришки)'', k. * ''(Трокели)'', k. * ''(Турлы)'', k. * ''(Цаліно)'', k. * ''(Швалкунишки)'', k. * ''(Юзафінопаль)'', k. * ''(Якельские Лаки)'', kolonija * ''(Янковицкие Лаки)'', kolonija * ''(Янковічы)'', k. * ''(Ярэва)'', kolonija </div> == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1876 || [[Pociškė (Švenčionys)|Pociškė]] || [[Leon Żebrowski]], kunigas || 1954 |- | 1930 || [[Lazdinėliai]] || [[Alfonsas Vileita]], teisininkas || |- | 1936 || Pociškė || [[Albertas Skyrelis]], poetas || 2012 |- | 1938 || [[Užupis (Švenčionys)|Užupis]] || [[Konstantas Ramelis]], teisininkas || 2026 |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Švenčionių apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Vilniaus gubernijos valsčiai]] fsii6c35d0ao2ffw0tstz898fb0i18t 7797886 7797876 2026-04-03T12:47:04Z Normantas Bataitis 145195 /* Žymūs žmonės */ 7797886 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Adutiškis]] |nuo=XIX a. |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Vilniaus gubernija]]|p1=[[Švenčionių apskritis]] (186?–1915) |v2=Lenkija2|r2=[[Vilniaus apygarda]] (1919–1920) <br/> [[Vidurinė Lietuva]] (1920–1922) <br/> [[Vilniaus žemė]] (1922–1926) <br/> [[Vilniaus vaivadija]] (1926–1939)|p2=[[Švenčionių apskritis]] (1919–1939) |v3=TSRS|r3=[[Baltarusijos TSR]]|p3=1939–1940 |v4=Lietuva2|r4=[[Vilniaus kraštas]]|p4=[[Švenčionių apskritis]] (1940–1941) |v5=Vokietija3|r5=[[Ostlandas]]|p5=[[Švenčionių apskritis]] (1941–1944) |v6=TSRS|r6=[[Lietuvos TSR]]|p6=[[Švenčionių apskritis]] (1944–1950) |lat=55.16 |long=26.59 }} '''Adutiškio valsčius''' ({{ru|Годутишская волость}}, {{pl|gmina Hoduciszki}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje, taip pat nedidelėje dalyje šiaurės vakarų [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijos. Centras – [[Adutiškis]]. == Istorija == Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.<ref>{{Vilniaus PK 1868|143}}</ref> [[1929]] m. [[balandžio 11]] d. prie jo prijungta dalis [[Kamojų valsčius|Kamojų valsčiaus]] ir dalis [[Mielagėnų valsčius|Mielagėnų valsčiaus]], o dalis Adutiškio valsčiaus prijungta prie [[Kamojų valsčius|Kamojų valsčiaus]], [[Lentupio valsčius|Lentupio valsčiaus]], [[Mielagėnų valsčius|Mielagėnų valsčiaus]] ir [[Tverečiaus valsčius|Tverečiaus valsčiaus]].<ref>[http://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU19290220223 Dz.U. z 1929 r. nr 22, poz. 223]</ref> [[1939]] m. spalį valsčius perduotas [[Baltarusijos TSR]],<ref>[https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/ma%C5%BEi-miestai-ir-miesteliai/14257-tvere%C4%8Dius-miestelis-ignalinos-r Tverečius.] Miestai.net (tikrinta 2022-08-21).</ref> [[1940]] m. rugpjūtį (oficialiai nuo [[1941]] m. [[vasario 17]] d.) valsčius priskirtas Lietuvos TSR. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija priskirta [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajonui]] (7 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1869]] m. || || 6566 || 721 kiemas <ref>{{Vilniaus PK|1870|289}}</ref> || || 92 |- | [[1874]] m. || || 6488 || 821 kiemas <ref>{{Vilniaus PK|1875|291}}</ref> || 7 seniūnijos || 96 |- | [[1880]] m. || || 6497 || 921 kiemas <ref>{{Vilniaus PK|1881|328}}</ref> || 7 seniūnijos || 96 |- | [[1885]] m. || || 7566 || 921 kiemas <ref>{{Vilniaus PK|1886|328}}</ref> || 7 seniūnijos || 97 |- | [[1890]] m. || || 7850 || 921 kiemas <ref>{{Vilniaus PK|1891|506}}</ref> || 7 seniūnijos || 97 |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Švenčionių|1949|Adutiškio}} || 179 || || || 7 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|142}}</ref> || |} == Vadovai == * N. Lacinas, [[1884]]–[[1887]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1887|414}}</ref> * A. Šaltis, [[1887]]–[[1889]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1888|482|483}}</ref> * I. Bučelis, nuo [[1889]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1890|528}}</ref> == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Seniūnija, [[1874]] m. (rus.)<ref>{{Vln vls 1874|252|255}}</ref> !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|143}}</ref> |- | [[Adutiškis]] || Годутишское || [[Adutiškio apylinkė]] |- | [[Jakeliai]] || - || [[Jakelių apylinkė]] |- | [[Jonkiškės]] || Янкишское || - |- | [[Kackonys]] || - || [[Kackonių apylinkė]] |- | [[Kavaltiškė]] || Ковальтишское || [[Kavaltiškės apylinkė]] |- | [[Mirkliškės (Adutiškis)|Mirkliškės]] || Мирклишское || - |- | [[Piršteliškė]] || - || [[Piršteliškės apylinkė]] |- | [[Rakytai]] || Рокитское || - |- | [[Stajėtiškis]] || Стоятишское, <br/> Стоятишское (еврейск. общ.) || - |- | [[Svirkos]] || - || [[Svirkų apylinkė]] |- | [[Vosiūnai (Švenčionys)|Vosiūnai]] || - || [[Vosiūnų apylinkė (Švenčionys)|Vosiūnų apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 7 seniūnijos || 7 apylinkės |} == Gyvenvietės == Valsčiaus gyvenvietės (skliausteliuose – baltarusiškai):<ref>[https://www.radzima.net/be/volost/hoduciszki.html Гміна вясковая Гадуцішкі.] Radzima.net (tikrinta 2022-11-19).</ref> {{col4}} * [[Adutiškis]] ''(Гадуцішкі)'', mstl., gst. * [[Antanai]] ''(Антоны)'', k. * [[Eimunis]] ''(Эймуни)'', vs. * [[Gudeliai (Adutiškis)|Gudeliai]] ''(Гудели)'', k. * [[Jakeliai]] ''(Якели)'', k. * [[Jonkiškės]] ''(Янкішкі)'', k. * [[Kairiškė (Švenčionys)|Kairiškė]] ''(Койришки)'', vs. * [[Kavaltiškė]] ''(Ковальтишки)'', k. * [[Lasiai]] ''(Лоси)'', k. * [[Lasiškė]] ''(Лосишки)'', k. * [[Lazdinėliai]] ''(Лаздзинели)'', k. * [[Lazdiniai]] ''(Лаздзини)'', k. * [[Leonuvka]] ''(Леоновка)'', plv. * [[Mažasis Stajėtiškis]] ''(Стоятишки Малые)'', k. * [[Mažoji Kavaltiškė]] ''(Малые Ковальтишки)'', vs. * [[Mažoji Pociškė]] ''(Потишки Малые)'', vs. * [[Medinos (Švenčionys)|Medinos]] ''(Медюны)'', k. * [[Mirkliškės (Adutiškis)|Mirkliškės]] ''(Мірклішкі)'', k. * [[Naujas Adutiškis]] ''(Новыя Гадуцішкі)'', k. * [[Naujoji Svylė]] ''(Новая Свилка)'', vs. * [[Piršteliškė]] ''(Пирштелишки)'', k. * [[Pociškė (Švenčionys)|Pociškė]] ''(Потишки)'', k. * [[Ramoniūnai]] ''(Романюны)'', k. * [[Stajėtiškis]] ''(Стоятишки)'', k. * [[Subatiškė]] ''(Суботишки)'', k. * [[Svylė (Švenčionys)|Svylė]] ''(Свилка)'', plv. * [[Svylionys]] ''(Свиляны)'', k. * [[Užupis (Švenčionys)|Užupis]] ''(Заречье)'', k. * [[Vosiūnai (Švenčionys)|Vosiūnai]] ''(Васюны)'', k. * ''(Акменинишки)'', k. * ''(Багдзюны)'', k. * ''(Баранишки)'', k. * ''(Березовка)'', vs. * ''(Богданово)'', vs. * ''(Болтунишки)'', k. * ''(Бондаришки)'', vs. * ''(Борсучино)'', k. * ''(Бучалішкі)'', k. * ''(Валодзькі)'', k. * ''(Варкацішкі)'', k., vs. * ''(Вартишки)'', k. * ''(Вілейты)'', k. * ''(Влодимеровка)'', vs. * ''(Володьки Малые)'', k. * ''(Гайлишки)'', kolonija * ''(Гайлюши)'', k. * ''(Гирдани)'', k. * ''(Городники)'', kolonija * ''(Готовки)'', k. * ''(Гражулі)'', k. * ''(Грейти)'', k. * ''(Гудишки)'', k. * ''(Гэйбавічы)'', k. * ''(Диковина)'', k. * ''(Довейси)'', k. * ''(Ёцішкі)'', k. * ''(Жвирки)'', k. * ''(Жукишки)'', k. * ''(Ивановка)'', vs. * ''(Інтока)'', k. * ''(Калиновка)'', vs. * ''(Кацкани)'', k. * ''(Козакишки)'', k. * ''(Койры)'', k. * ''(Крукі)'', k. * ''(Кукляны)'', k. * ''(Курнагишки)'', vs. * ''(Лосин)'', girininkija * ''(Ляховичи)'', k. * ''(Малиновка)'', vs. * ''(Мамулі)'', k. * ''(Маскалішкі)'', k. * ''(Матишки)'', k. * ''(Микулишки)'', k. * ''(Милоши)'', k. * ''(Мильконты)'', k. * ''(Милькуны)'', k. * ''(Милькушки)'', k. * ''(Мольдзевічы)'', k. * ''(Новые Гайлишки)'', vs. * ''(Ольховка)'', vs. * ''(Ореховка)'', asada * ''(Паддубцы, Галатыльцы)'', k. * ''(Петрик)'', vs. * ''(Подмулярка)'', vs. * ''(Пустошка)'', k. * ''(Ракетишки)'', k. * ''(Ракіты)'', k. * ''(Раковские)'', k. * ''(Регезовка)'', vs. * ''(Романюнские Лонки)'', kolonija * ''(Савланишки)'', k. * ''(Сакуны)'', k. * ''(Салейты)'', vs. * ''(Свирки)'', k., kolonija, vs. * ''(Свілэлі)'', k. * ''(Симонишки)'', k. * ''(Скирелишки)'', k. * ''(Смильгинье)'', k. * ''(Старчунские Лонки)'', kolonija * ''(Старчуны)'', k. * ''(Стуки)'', k. * ''(Татаришки)'', k. * ''(Трокели)'', k. * ''(Турлы)'', k. * ''(Цаліно)'', k. * ''(Швалкунишки)'', k. * ''(Юзафінопаль)'', k. * ''(Якельские Лаки)'', kolonija * ''(Янковицкие Лаки)'', kolonija * ''(Янковічы)'', k. * ''(Ярэва)'', kolonija </div> == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1876 || [[Pociškė (Švenčionys)|Pociškė]] || [[Leon Żebrowski]], kunigas || 1954 |- | 1930 || [[Lazdinėliai]] || [[Alfonsas Vileita]], teisininkas || 2021 |- | 1936 || Pociškė || [[Albertas Skyrelis]], poetas || 2012 |- | 1938 || [[Užupis (Švenčionys)|Užupis]] || [[Konstantas Ramelis]], teisininkas || 2026 |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Švenčionių apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Vilniaus gubernijos valsčiai]] jae9ijffenbbqcyqsd8aej7xc6bsc8i 14 280983 7798051 4367759 2026-04-03T15:25:16Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1989 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798051 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1989 muzikoje]] ah5hkeh7fu8pefdoqmxawjdnfjywdbq 0 285592 7797973 7756094 2026-04-03T14:35:08Z ~2026-20616-06 215072 pridėta gyvenvietė per kurią teka Viešinta 7797973 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Viešinta | Paveiksliukas = Viešinta 1.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Viešinta prie [[Subačius|Subačiaus]] | Ilgis = 29 | Nuolydis = 170 | Vidutinis debitas = 1,16 | Baseino plotas = 235,5<ref>{{cite web |title=Mūšos pabaseinis |url=http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=7781f8c4-5359-4b86-aa15-86ab19c8f6dc |access-date=2026-02-18 |archive-url=https://archive.ph/3F8K |archive-date=2012-05-29}}</ref> | Ištakos = [[Viešintos|Viešintų]] apylinkės | Žiotys = [[Lėvuo]] | Šalys = [[Lietuva]] | Vikiteka = }} '''Viešinta''' – upė šiaurės rytų Lietuvoje, [[Anykščių rajonas|Anykščių]] ir [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajonuose]]; [[Lėvuo|Lėvens]] kairysis intakas. Prasideda [[Viešintos|Viešintų]] miestelio apylinkėse ir tuojau prateka [[Viešintas|Viešintų ežerą]] (kartais šis ežeras ir laikomas upės ištaka). Teka vakarų, šiaurės vakarų kryptimi. Pačiame žemupyje pasuka į šiaurės rytus ir įteka į Lėvenį 89 km nuo jo žiočių,<ref>{{TLE|4|511||Viešinta}}</ref> šalia Skverbų kaimo. Intakai: [[Pelyša (Viešinta)|Pelyša]], [[Skardžiukas]], [[Vašuoka]] (kairieji), [[Aleja (Viešinta)|Aleja]], [[Kumponas]] (dešinieji).<ref>Algirdas Rainys, [https://www.vle.lt/straipsnis/viesinta/ ''Viešinta''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2018-11-12. Nuoroda tikrinta 2024-11-09.</ref> Vietomis vidurupyje sudaro [[meandra|kilpa]]s. Žemupys įeina į [[Lėvens kraštovaizdžio draustinis|Lėvens kraštovaizdžio draustinį]]. Prie Viešintos įsikūrusios gyvenvietės: [[Skudai]], [[Papiliai (Anykščiai)|Papiliai]] (Anykščių raj.), [[Senasis Subačius]], [[Smėlinka (Kupiškis)|Smėlinka]], [[Vėveliškis]], [[Subačius]], [[Paviešintys]], [[Skverbai]] (Kupiškio raj.). Upėvardis kildinamas iš šaknies ''*vieš-'', kuri galėjusi reikšti „tekėti, bėgti“ (plg. {{sa|वेशन्तः|veśantáḥ}} „tvenkinys“, {{sa|वेषति|véṣati}} „liejasi, bėga“, {{sa|विषम्|viṣam}} „vanduo“, {{la|vīrus}} „klampus skystis, sultys“, sen. {{is|veisa}} „pelkė“).<ref>{{LHEŽ|378–379}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kupiškio rajono upės]] [[Kategorija:Anykščių rajono upės]] bqdecocm8fqrdf4m9b1wtfiwk5wbugn 0 286853 7798145 7535543 2026-04-03T16:28:23Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798145 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Logo Saarländischer Fußball-Verband.svg|100px]]| asociacija=''Saarländischer Fussball-Verband'' (SFV)| reitingas=nėra| treneris=| rezultatyviausias=[[Herbert Binkert]] ir [[Herbert Martin]] (po 6)| ilgiausiai=[[Waldemar Philippi]] (18)| 1rungtynės=Saras – {{Flagicon|SUI}} Šveicarija-B 5–3 <br/> [[Sarbriukenas]], [[Saras]], 1950-11-22 <br />'''Paskutinės rungtynės'''<br /> {{flagicon|NED}} Nyderlandai – Saras 3–2| grungtynės=Šveicarija-B – Saras 2–5| brungtynės=Saras – Urugvajus 1–7| žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0|pč=0| | pattern_la1 = | pattern_b1 = _collar | pattern_ra1 = | leftarm1 = 3BB9FF | body1 = 3BB9FF | rightarm1 = 3BB9FF | shorts1 = 3BB9FF | socks1 = 3BB9FF | pattern_la2 = _whiteborder | pattern_b2 = _collar | pattern_ra2 = _whiteborder | leftarm2 = 990000 | body2 = 990000 | rightarm2 = 990000 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 990000 }} '''Saro vyrų futbolo rinktinė''' gyvavo [[1950]]–[[1956]] m. ir atstovavo tuo metu nepriklausomą [[Saras|Sarą]] (dabartinė [[Vokietija|Vokietijos]] žemė). == Istorija == Komanda suburta [[1950]] m., žaidė [[V pasaulio futbolo čempionato atranka|1954 m. pasaulio pirmenybių atrankos turnyre]], tačiau jo neįveikė. Saro rinktinė iš viso sužaidė 19 rungtynių, iš kurių 6 laimėjo.<ref>[https://www.rsssf.org/tabless/saar-intres.html Saar - List of International Matches and Line-Ups.] Rsssf.org (tikrinta 2025-04-06).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://eu-football.info/_matches.php?id=171 Saar national football team] (Eu-football.info) * [https://www.worldfootball.net/teams/saarland-team/1951/ Saarland] (Worldfootball.net) * [https://www.rsssf.org/tabless/saar-intres.html Saar - List of International Matches and Line-Ups] (Rsssf.org) {{Saro futbolas}} [[Kategorija:Saro futbolas]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] rw1mwy0wz66dop87uv40a3pzk6gwiy2 7798230 7798145 2026-04-03T17:26:28Z CD 677 7798230 wikitext text/x-wiki {{buvusi futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Logo Saarländischer Fußball-Verband.svg|100px]]| asociacija=''Saarländischer Fussball-Verband'' (SFV)| rezultatyviausias=[[Herbert Binkert]] ir [[Herbert Martin]] (po 6)| ilgiausiai=[[Waldemar Philippi]] (18)| 1rungtynės=Saras – {{Flagicon|SUI}} Šveicarija-B 5–3 <br/> [[Sarbriukenas]], [[Saras]], 1950-11-22 <br />'''Paskutinės rungtynės'''<br /> {{flagicon|NED}} Nyderlandai – Saras 3–2| grungtynės=Šveicarija-B – Saras 2–5| brungtynės=Saras – Urugvajus 1–7| žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0|pč=0| | pattern_la1 = | pattern_b1 = _collar | pattern_ra1 = | leftarm1 = 3BB9FF | body1 = 3BB9FF | rightarm1 = 3BB9FF | shorts1 = 3BB9FF | socks1 = 3BB9FF | pattern_la2 = _whiteborder | pattern_b2 = _collar | pattern_ra2 = _whiteborder | leftarm2 = 990000 | body2 = 990000 | rightarm2 = 990000 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 990000 }} '''Saro vyrų futbolo rinktinė''' – buvusi rinktinė, veikusi [[1950]]–[[1956]] m. ir atstovavusi tuo metu nepriklausomą [[Saras|Sarą]] (dabartinė [[Vokietija|Vokietijos]] žemė). == Istorija == Komanda suburta [[1950]] m., žaidė [[V pasaulio futbolo čempionato atranka|1954 m. pasaulio pirmenybių atrankos turnyre]], tačiau jo neįveikė. Saro rinktinė iš viso sužaidė 19 rungtynių, iš kurių 6 laimėjo.<ref>[https://www.rsssf.org/tabless/saar-intres.html Saar - List of International Matches and Line-Ups.] Rsssf.org (tikrinta 2025-04-06).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://eu-football.info/_matches.php?id=171 Saar national football team] (Eu-football.info) * [https://www.worldfootball.net/teams/saarland-team/1951/ Saarland] (Worldfootball.net) * [https://www.rsssf.org/tabless/saar-intres.html Saar - List of International Matches and Line-Ups] (Rsssf.org) {{Saro futbolas}} [[Kategorija:Saro futbolas]] [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] 5wv2ss3vt3zoba7sgdad1qef816ezlz 104 287290 7798283 5689374 2026-04-04T02:26:10Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Sekou_Toure_usgov-83-08641.jpg keičiamas Ahmed_Sékou_Touré_usgov-83-08641.jpg 7798283 wikitext text/x-wiki Šioje lentelėje pateikiamas pilnas '''[[Gvinėja|Gvinėjos]] prezidentų''' sąrašas. Nuo nepriklausomybės paskelbimo [[1958]] m. Gvinėja turėjo 6 šalies vadovus. Dabartinis šalies vadovas [[Moussa Dadis Camara]] į valdžią atėjo be rinkimų – mirus [[Lansana Conte]] po karinio perversmo, kuriam vadovavo Camara, pastarasis tapo šalies vadovu. {| border=1 style="border-collapse: collapse" |- align=left ! Vadovavimo laikas ! Portretas ! Vadovas ! Pastabos |- valign=top bgcolor="#ffffec" |<small>[[1958]] [[spalio 2]] – [[1984]] [[kovo 26]]||[[Vaizdas:Ahmed Sékou Touré usgov-83-08641.jpg|70px]]||'''[[Ahmed Sekou Toure]]''', <small>Prezidentas||<small>Mirė eidamas pareigas |- valign=top bgcolor="#ffffec" |<small>[[1984]] [[kovo 26]] – [[1984]] [[balandžio 3]]||[[Vaizdas:Bundesarchiv B 145 Bild-F017682-0016, Bonn, AA, Schröder mit Außenminister von Guinea retouched.jpg|70px]]||'''[[Louis Lansana Beavogui]]''', <small>Laikinas prezidentas||<small>Pašalintas |- valign=top bgcolor="#ffffec" |<small>[[1984]] [[balandžio 3]] – [[1984]] [[balandžio 5]]||[[Vaizdas:Lansana Conte 27 July 2001a.jpg|70px]]||'''[[Lansana Conte]]''', <small>Nacionalinio atkūrimo karinio komiteto vadovas||<small> |- valign=top bgcolor="#ffffec" |<small>[[1984]] [[balandžio 5]] – [[2008]] [[gruodžio 22]]||[[Vaizdas:Lansana Conte 27 July 2001a.jpg|70px]]||'''[[Lansana Conte]]''', <small>Prezidentas||<small>Mirė eidamas pareigas |- valign=top bgcolor="#ffffec" |<small>[[2008]] [[gruodžio 22]] – [[2008]] [[gruodžio 24]]||||'''[[Aboubacar Sompare]]''', <small>Laikinas prezidentas||<small>Pašalintas |- valign=top bgcolor="#ffffec" |<small>[[2008]] [[gruodžio 24]] – [[2010]]||[[Vaizdas:Dadis Camara portrait.JPG|70px]]||'''[[Moussa Dadis Camara]]''', <small>Karinio nacionalinio demokratijos ir klestėjimo konsulao prezidentas||<small> |- valign=top bgcolor="#ffffec" |<small>[[2010]] [[gruodžio 24]] ||[[Vaizdas:Alpha Condé 2014-10-09.jpg|70px]]||'''[[Alpha Condé]]''', <small>Karinio nacionalinio demokratijos ir klestėjimo konsulao prezidentas||<small> |} [[Kategorija:Gvinėja]] [[Kategorija:Prezidentų sąrašai]] a8a09v1n89is0uunql94lkdissulh9k 0 287866 7798284 7366932 2026-04-04T02:27:18Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas 1989_CPA_6101.jpg keičiamas Kwame_Nkrumah_on_a_Soviet_stamp_(80th_anniversary_of_his_birth)_1989_CPA_6101.jpg 7798284 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Kvamė Nkruma<br />Kwame Nkrumah | titulas = | kiti titulai = | paveikslėlis = Kwame Nkrumah on a Soviet stamp (80th anniversary of his birth) 1989 CPA 6101.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Kvamė Nkruma | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1909|09|21}} | gimimo vieta = [[Nkrofulis]], [[Aukso Krantas (Britanijos kolonija)|Aukso Krantas]] | mirties data = {{Mirė|1972|04|27|1909|09|21}} | mirties vieta = {{flagicon|Rumunija}} [[Bukareštas]], [[Rumunija]] | tautybė = | sutuoktinis = [[Fatija Nkruma]] | tėvas = | motina = | vaikai = Fransis, [[Gamal Nkruma|Gamal]], [[Samija Nkruma|Samia]], Sekou <!-- Veikla --> | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[dėstytojas]] | partija = [[Konvencijos liaudies partija]] <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[Linkolno universitetas (Pensilvanija)|Linkolno universitetas]], [[Pensilvanijos universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[Lenino taikos premija]] (1963 m.) <!-- Pasikartojanti dalis iki 0-10, pasikartoja jei nurodytas titulas su atitinkamu numeriu. Nuo 2 yra paslepiami. --> | titulas0 = [[Ganos ministras pirmininkas]] | fonas0 = off | kelintas0 = 1 | nuo0 = [[1957]] m. [[kovo 6]] d. | iki0 = [[1960]] m. [[liepos 1]] d. | vadovavo0 = | ėjo pareigas0 = | ankstesnis0 = postas sukurtas | vėlesnis0 = postas panaikintas | titulas0 = [[Ganos ministras pirmininkas]] | fonas1 = off | kelintas1 = 1 | nuo1 = [[1960]] m. [[liepos 1]] d. | iki1 = [[1966]] m. [[vasario 24]] d. | vadovavo1 = | ėjo pareigas1 = | ankstesnis1 = postas sukurtas | vėlesnis1 = [[Džozefas Arturas Ankra|Lt. Gen. Dž. A. Ankra]]<br /><small>(kariniu perversmu)</small> | titulas1 = [[Ganos prezidentas]] | parašas = | pastabos = | religija = |vikiteka=Category:Kwame Nkrumah }} '''Kvamė Nkruma''' (''Kwame Nkrumah'', [[1909]] m. [[rugsėjo 21]] – [[1972]] m. [[balandžio 27]] d.) – įtakingas XX amžiaus [[Panafrikanizmas|panafrikanizmo]] judėjimo, siekiančio politinės Afrikos žemyno vienybės, šalininkas ir [[Gana|Ganos]] bei jos pirmtako [[Aukso Krantas (Britanijos kolonija)|Aukso Kranto]] lyderis nuo [[1952]] m. iki [[1966]] m.<ref name="bio">{{cite book|last=E. Jessup|first=John|title=An Encyclopedic Dictionary of Conflict and Conflict Resolution, 1945-1996|pages=533}}</ref> == Biografija == Kvamė Nkruma gimė [[1902]] m. [[Nkrofulis|Nkrofulyje]], [[Aukso Krantas (Britanijos kolonija)|Aukso Krante]]<ref name="mother">{{cite book|last=Yaw Owusu|first=Robert|year=2005|title=Kwame Nkrumah's Liberation Thought: A Paradigm for Religious Advocacy in Contemporary Ghana|url=https://archive.org/details/kwamenkrumahslib0000owus|pages=[https://archive.org/details/kwamenkrumahslib0000owus/page/97 97]}}</ref>. Motina – Nianiba<ref>{{cite web|url=http://rulers.org/indexn2.html#nkrum|title=Rulers - Nkrumah, Kwame|accessdate=2007-03-24|work=Lists of heads of state and heads of government|publisher=Rulers.org}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.ghanaweb.com/GhanaHomePage/features/artikel.php?ID=100491|title=Nkrumah And The Big Six|accessdate=2007-04-30|author=Asante Fordjour|date=6 March 2006|work=Feature Article|publisher=Ghana Home Page}}</ref>. [[1930]] m. baigęs prestižinę [[Akra|Akros]] [[Ačimotos mokykla|Ačimotos mokyklą]],<ref name="bio"/> mokėsi katalikiškoje seminarijoje, o vėliau dėstė katalikiškoje mokykloje [[Aksimas|Aksime]]. [[1935]] m. išvyko į [[JAV|Jungtines Valstijas]]. Ten studijavo [[Linkolno universitetas (Pensilvanija)|Linkolno universitete]] [[Pensilvanija|Pensilvanijoje]], [[1939]] m. įgijo bakalauro laipsnį, [[1942]] m. baigė Fi Beta Sigma broliją (''Phi Beta Sigma'') ir įgijo teologijos bakalauro; tais pačiais metais – ir [[Pensilvanijos universitetas|Pensilvanijos universitete]] mokslų magistro, o [[1943]] m. – menų ir filosofijos magistro laipsnį. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, skaitė paskaitas politikos mokslų temomis, buvo išrinktas Amerikos ir [[Kanada|Kanados]] Afrikos studentų organizacijos prezidentu, dalyvavo studentų teatro pastatymuose, studentų laikraštyje ''The Lincolnian'' parašė esė apie europiečių vyriausybes [[Afrika|Afrikoje]]<ref>[http://www.lincoln.edu/library/project.html Specialūs rinkiniai ir archyvai, Linkolno universitetas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090817175003/http://www.lincoln.edu/library/project.html |date=2009-08-17 }}.</ref>. Gyvendamas JAV K. Nkruma pamokslavo juodųjų [[presbiterionai|presbiterionų]] bažnyčiose [[Filadelfija|Filadelfijoje]] ir [[Niujorkas|Niujorke]]. Skaitė knygas, susijusias su teologija ir politika, privačiai studentus mokė filosofijos. K. Nkruma [[1943]] m. susitiko ir diskutavo su JAV [[trockizmas|trockistais]] intelektualais – iš [[Trinidadas|Trinidado]] kilusiu [[C. L. R. James]], emigrante iš [[Rusija|Rusijos]] [[Raja Dunajevskaja]] bei kinų kilmės amerikiečiu [[Grace Lee Boggs]]. K. Nkruma [[1945]] m. gegužę atvyko į [[Londonas|Londoną]] studijuoti [[Londono ekonomikos mokykla|Londono ekonomikos mokykloje]]. Po susitikimo su [[Džordžas Padmoras|Džordžu Padmoru]], Nkruma padėjo organizuoti penktąjį panafrikietišką kongresą [[Mančesteris|Mančesteryje]], vėliau įkūrė [[Vakarų Afrikos nacionalinis sekretariatas|Vakarų afrikos nacionalinį sekretariatą]], siekusį Afrikos dekolonizacijos. K. Nkruma taip pat buvo [[Vakarų Afrikos studentų sąjunga|Vakarų Afrikos studentų sąjungos]] (WASU) viceprezidentas.<ref>{{Cite news|last=Yakubu|first=Mutala|date=21 September 2019|title=Kwame Nkrumah Memorial Day: Dr Kwame Nkrumah 'A son of the soil'|work=Prime New Ghana|url=https://www.primenewsghana.com/politics/kwame-nkrumah-memorial-day-dr-kwame-nkrumah-a-son-of-the-soil.html|access-date=26 May 2020|archive-date=24 September 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190924034747/https://www.primenewsghana.com/politics/kwame-nkrumah-memorial-day-dr-kwame-nkrumah-a-son-of-the-soil.html|url-status=live}}</ref> Kvamei Nkrumai garbės daktaro vardus suteikė Linkolno universitetas, [[Maskvos valstybinis universitetas]], [[Kairo universitetas]], [[Jogailos universitetas]], [[Berlyno Humboldtų universitetas|Rytų Berlyno Humboldtų universitetas]], kiti universitetai. == Žymos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.ghana-pedia.org/org/index.php?option=com_directory&listing=Kwame%20Nkrumah&page=viewListing&lid=10&Itemid=36 Ghana-pedia puslapis - Dr. Kvamė Nkruma] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090212181831/http://www.ghana-pedia.org/org/index.php?option=com_directory&listing=Kwame%20Nkrumah&page=viewListing&lid=10&Itemid=36 |date=2009-02-12 }}. {{s-start}} {{s-ppo}} {{s-new}} {{s-ttl|title=[[Konvencijos Liaudies partija|Konvencijos Liaudies partijos]] lyderis | years=1948– 1966}} {{s-aft|after=''Partija uždrausta''}} {{s-off}} {{s-new}} {{s-ttl|title=[[Auksinis Krantas (Britanijos kolonija)|Auksinio Kranto]] [[ministras pirmininkas]] | years=1952– 1957}} {{s-aft|after=''Pats, kaip [[Ganos ministras pirmininkas]]''}} {{s-bef|before=''Pats, kaip [[Aukso Krantas (Britanijos kolonija)|Aukso Kranto]] ministras pirmininkas''}} {{s-ttl|title=[[Ganos ministras pirmininkas]] | years=1957–1960}} {{s-aft|after=Postas panaikintas<small>(sukurtas [[Ganos prezidentas|prezidento postas]], kurį pats užėmė)</small>}} {{s-bef|before='''Postas sukurtas'''}} {{s-ttl|title=[[Ganos prezidentas]] | years=1960–1966}} {{s-aft|after=[[Džozefas Arturas Ankra|Lt. Gen. Džozefas A. Ankra]]<br /><small>karinis šalies vadovas</small>}} {{s-new}} {{s-ttl|title=[[Užsienio reikalų ministras (Gana)|Užsienio reikalų ministras]] | years= 1957– 1958}} {{s-aft|after=[[Kojo Botsio]]}} {{s-bef|before=[[Ebenezer Ako-Adjei]]}} {{s-ttl|title=[[Užsienio reikalų ministras (Gana)|Užsienio reikalų ministras]] | years= 1962– 1963}} {{s-aft|after=[[Kojo Botsio]]}} {{s-bef|before=[[Gamal Abdel Nasser]]}} {{s-ttl|title=[[Afrikos Sąjungos pirmininkas|Afrikos vienybės organizacijos pirmininkas]] | years= 1965– 1966}} {{s-aft|after=[[Džozefas Arturas Ankra]]}} {{s-end}} {{DEFAULTSORT:Nkruma, Kvame}} {{politikas-stub}} [[Kategorija:Ganos prezidentai]] [[Kategorija:Studentijos veikėjai]] c8yv2lr37uuskktz2jfp92xj3w01at0 0 288470 7798226 7797538 2026-04-03T17:25:36Z CD 677 7798226 wikitext text/x-wiki {{buvusi futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:PDR Yemen Football logo.svg|140px]]| asociacija=JLDR futbolo federacija| rezultatyviausias= [[Mohammed Hussein]] (3)| ilgiausiai=[[Abubakar Al-Mass]] (12)| 1rungtynės=Palestina – Adenas 1:0| 1rungtyniųvieta=[[Kairas]] (Egiptas)| 1rungtyniųdata=[[1965]] m. [[rugsėjo 2]] d.| grungtynės=Pietų Jemenas – Irakas 2:0 <br> Pietų Jemenas – Mauritanija 2:0| grungtyniųvieta=[[Adenas]] (Jemenas) <br> [[Damaskas]] (Sirija)| grungtyniųdata=1974-05-02 <br> 1976-10-12| brungtynės=JAE – Adenas 14-0| brungtyniųvieta=[[Kairas]] (Egiptas)| brungtyniųdata=1965-09-03| pč=0|pč1=|pč1m=|pčg=|pčgmetai=| žemynoč=[[AFC Azijos taurė]]|žč=1|žčmetai=1976|žčg=I etapas|žčgmetai=1976| | pattern_la1 =_black_adidas | pattern_b1 =_adidas_stripes_black_round_logo | pattern_ra1 =_black_adidas |pattern_sh1=_red_stripes |pattern_so1 = _3_stripes_black | leftarm1 = 73C2FB | body1 = 73C2FB | rightarm1 = 73C2FB | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 73C2FB | pattern_la2 =_white_adidas | pattern_b2 =_adidas_stripes_white_round_logo | pattern_ra2 =_white_adidas |pattern_so2 = _3_stripes_white | leftarm2 = 4700CA | body2 = 4700CA | rightarm2 = 4700CA | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 4700CA }} '''Pietų Jemeno vyrų futbolo rinktinė''' (dar vadinta '''Jemeno Liaudies Demokratinės Respublikos rinktine''') – buvusi rinktinė, [[JLDR]] atstovavusi nacionalinė futbolo komanda. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio čempionate. [[1990]] m. prisijungė prie [[Jemeno vyrų futbolo rinktinė|jungtinės Jemeno rinktinės]]. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == * 1970–1982 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1986 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 1990 – {{gray_i|pasitraukė}} == Dalyvavimas AFC Azijos taurėje == * 1972 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1976 – {{gray_i|grupių etapas}} * 1980–1984 – {{gray_i|pasitraukė}} * 1988 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} == Istorija == Žaidė nuo 1965 iki 1989 m.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesz/zyemen-intres.html South Yemen - List of International Matches] (Rsssf.org)</ref> Dalyvavo 1986 m. pasaulio čempionato atrankoje, 1976 m. Azijos futbolo pirmenybėse. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Buvusios nacionalinės futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Azijos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Sporto istorija pagal valstybes]] [[Kategorija:Jemeno futbolas|Rinktinė]] gqwp3b9un365gdij2dxhs6wb9i576e7 0 288842 7798373 7464614 2026-04-04T11:02:44Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798373 wikitext text/x-wiki {{Football manager infobox2 | managername= Marcello Lippi | image = [[Vaizdas:Marcello Lippi.jpg|200px]] | fullname = Marcello Romeo Lippi | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1948|4|12}} | cityofbirth = [[Viaredžas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | position = [[treneris]] | managerclubs = [[Sampdoria]] jaunimo komanda<br />[[U.S. Pontedera 1912]]<br />[[A.C. Siena]]<br />[[A.C. Pistoiese]]<br />[[Carrarese Calcio]]<br />[[A.C. Cesena]]<br />[[A.S. Lucchese Libertas 1905]]<br />[[Atalanta B.C.]]<br />[[S.S.C. Napoli]]<br />[[Juventus F.C.]]<br />[[F.C. Internazionale Milano]]<br />[[Juventus F.C.]]<br />{{fut|ITA|1}}<br />{{fut|ITA|1}}<br />[[Guangzhou Evergrande]]<br />{{fut|CHN|1}}<br />{{fut|CHN|1}} | manageryears =1982-1985<br />1985-1986<br />1986-1987<br />1987-1988<br />1988-1989<br />1989-1991<br />1991-1992<br />1992-1993<br />1993-1994<br />1994-1999<br />1999-2000<br />2001-2004<br />2004-2006<br />2008-2010<br />2012–2014<br />2016–2019<br />2019 }} '''Marčelas Romeo Lipis''' (g. [[1948]] m. [[balandžio 12]] d. [[Viaredžas|Viaredže]]) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolo]] treneris ir buvęs žaidėjas. Iki [[2010]] m. vidurio jis treniravo nacionalinę [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos vyrų futbolo komandą]]. [[1996]] ir [[1998]] m. Tarptautinė futbolo istorijos ir statistikos federacija Lippi įvardijo kaip geriausią pasaulio metų trenerį, o [[2006]] m. – kaip geriausią nacionalinės rinktinės trenerį.<ref>[http://www.iffhs.de/?28e22b04ff3700e46b55a66f17f7370eff3702bb1c2bbb6e05 The World's best National Coach 2006]</ref> == Žaidėjo karjera == Savo profesionalaus futbolininko karjerą Lippi pradėjo [[1969]] m. [[U.C. Sampdoria]] ekipoje, kurioje ir praleido didžiąją karjeros dalį. Savo žaidėjo karjerą [[1982]] m. jis baigė [[A.C. Pistoiese]] ekipoje. == Trenerio karjera == 1982 m. baigęs futbolininko karjerą, būdamas 32 metų, jis pradėjo trenerio karjerą. Nors jis niekada nebuvo žaidęs už nacionalinę Italijos rinktinę, buvo sukaupęs nemažai patirties Sampdoria ekipoje žaisdamas centro gynėjo pozicijoje. Šios ekipos jaunimo rinktinė tapo pirmasis jo, kaip trenerio, išbandymas. Vėliau beveik kasmet jis keisdavo ekipas, o lūžis jo trenerio karjeroje tapo [[1993]]-[[1994]] m. sezonas, kuomet Lippi sugebėjo atvesti [[S.S.C. Napoli]] į [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] turnyrą. Nuo to laiko Lippi tapo trokštamas daugelio stiprių klubų, o tuometines lenktynes laimėjo [[Juventus F.C.]] klubas. Jau pirmame sezone su Juventus Lippi laimėjo [[Serie A]] čempionatą, o [[1996]] m. ir [[UEFA čempionų lyga|EUFA čempionų lygą]]. Po penkerių sėkmingų metų Juventus ekipoje [[1999]] m. Lippi perėjo į [[Milanas|Milano]] [[F.C. Internazionale Milano|Internacionale]] ekipą, tačiau po metų buvo atleistas dėl prastų rezultatų. Po šios pertraukos jis vėl sugrįžo prie [[Turinas|Turino]] ekipos vairo. Iki pat [[2004]] m. treneris vėl sugebėjo laimėti kelis Serie A čempionų titulus ir patekti su ekipa į UEFA čempionų lygos [[2003]] m. finalą, kuriame tik po baudinių serijos nusileido [[A.C. Milan]] komandai. [[2004]] m. liepos mėnesį Lippi buvo paskirtas Italijos nacionalinės rinktinės treneriu. Aukščiausius pasiekimus Lippi kartu su nacionaline rinktine sugebėjo pademonstruoti [[2006]] m. [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio čempionate]]. Jame Italijos rinktinė pateko į finalą, o jame po baudinių serijos 5-3 įveikė [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos]] rinktinę. Praėjus trims dienoms po finalo Lippi nepratęsė sutarties su [[Italijos futbolo federacija]] ir pasitraukė iš trenerio pareigų. Jį pakeitęs [[Roberto Donadoni]] nuvylė federaciją, kuomet [[2008]] m. Europos čempionate Italijos ekipa pasitraukė iš kovos jau po 1/4 finalo. Federacija atleido Donadoni ir į trenerio postą susigrąžino Lippi.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/euro_2008/italy/7471598.stm Lippi re-appointed as Italy coach]</ref> [[2010]] m. [[gegužės 30]] d. [[Italijos futbolo federacija]] pranešė, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] trenerį pakeis [[ACF Fiorentina|Fiorentina]] treneris [[Cesare Prandelli]].<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/world_cup_2010/8695718.stm Fiorentina manager Prandelli accepts Italy job]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai|Lippi]] k86y11eoy0jb29t842vmsghj1eqqosi 0 289132 7798005 7192421 2026-04-03T15:07:44Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Ispaniškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798005 wikitext text/x-wiki {{Singlas | | pavadinimas =Más | atlikėjas = [[Nelly Furtado]] | vaizdas =Nelly Furtado Mas Single.png | išleistas=[[2009]] m. [[gruodžio 18]] d.<ref name="release">{{cite web |url=http://www.nelly-furtado.de/releases/ |title=Nelly Furtado - Diskografie |publisher=Nelly-furtado.de |date= |accessdate=2009-12-09 |archive-date=2011-07-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110719065241/http://www.nelly-furtado.de/releases/ |url-status=dead }}</ref> | formatas = Atsisiuntimas, [[Kompaktinė plokštelė|CD]] | įrašytas = [[2008]] m. | žanras =[[Latin pop]], [[pop]] | kompanija =[[Universal Music Latin Entertainment|Universal Music Latino]], Nelstar | Trukmė = 3:31 | albumas=''[[Mi Plan]]'' | prodiuseris =[[Polow da Don]] | autoriai=[[Nelly Furtado]], [[Lester Mendez]], Andrés Recio | Ankstesnis singlas = „[[Morning After Dark]]“ <br /> (2009) | Šis singlas = '''„Más“''' <br /> (2009) | Sekantis singlas = }} '''„Más“''' ({{lt|Daugiau}}) yra antrasis [[singlas]] iš studijinio albumo „[[Mi Plan]]“ ispanų kalba, išleistas [[Kanada|Kanados]]/[[Portugalija|portugalų]] atlikėjos [[Nelly Furtado]]. Singlas pirmiausiai bus išleistas [[2009]] m. [[gruodžio 18]] d. [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref name="release"/> == Istorija == Más buvo pirmiausiai išleistas kaip pirmasis reklaminis singlas [[2009]] m. [[liepos 21]] d. pristatantis albumą. Jį atsisiųsti buvo galima nuo albumo išleidimo. == Singlo turinys == '''Atsisiuntimas''' # „Más“ (3:31) '''Vokietijai skirtas CD singlas''' # „Más“ (3:31) # „Más“ (Instrumentinė versija) '''Remiksai''' # „Más (Remiksas)“ (3:49) (kartu su [[Tony Dize]]) == Vaizdo klipas == [[Vaizdo klipas]] debiutavo [[2009]] m. [[lapkričio 13]] d. Klipe vaidina tie patys aktoriai iš „[[Manos al Aire]]“. Pirmiausiai rodoma Nelly su savo vaikinu pusryčiaujančius, tačiau vaikinas net nepažvelgia į Nelly. Naktį, kai jis grįžta Nelly jo laukia lovoje, tačiau jis vėl nekontaktuoja, lyg kažką slėptų. Vėliau rodomi svetainėje: vaikinas susirašinėja kompiuteriu, o Nelly skaito žurnalą. Kai jis palieka kambarį, Nelly pasižiūri į kompiuterį, ir supranta kad jis ją apgaudinėja. Ji jį paseka ir pamato jį su meiluže, kuri „Manos al Aire“ klipe buvo jų santykių psichologė. Ji išlipa iš mašinos ir susibara su savo vaikinu, ir vėl grįžta į savo automobilį. == Dainos žodžiai == „Más“ yra daina apie santykių pablogėjimą, dainininkė nori daugiau (→ Más) jausmų, meilės, gyvenimo.<ref>{{cite web|author=NellyFurtado |url=http://www.nellyfurtado.com/blog/default.aspx?nid=23527 |title=News : NELLY FURTADO launches her second single, MÁS |publisher=Nelly Furtado |date=2009-11-04 |accessdate=2009-12-09}}</ref>. Furtado šią dainą apibūdina, kaip prarastą dainą apie meilę. == Pasirodymas topuose == {|class="wikitable sortable" |- !Topas (2009) !Vieta |- |[[Media Control Charts|Vokietijos Singlų Topas]]<ref>{{cite web|author=Germancharts.com |url=http://germancharts.com/airplay_charts.asp?week=200948 |title=Nilsen Airplay Charts Deutschland |publisher=Germancharts.com |date= |accessdate=2009-12-10}}</ref> | style="text-align:center;"|32 |- |[[Šveicarijos Topai]]<ref>{{cite web|author= Swisscharts.com |url=http://hitparade.ch/airplay_charts.asp?cat=&year=2009&week=200948 |title=Schweizer Airplay Charts |publisher=Swisscharts.com |date= |accessdate=2009-12-10}}</ref> | style="text-align:center;"|23 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/watch?v=80pmSeJpFog&feature=channel Vaizdo klipas] [[Youtube]] svetainėje {{Nelly Furtado}} [[Kategorija:2009 singlai]] [[Kategorija:Nelly Furtado singlai]] [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] h1s9x1k5dctygwi24ahxfcrpzjead7d 0 289892 7798156 7465209 2026-04-03T16:33:39Z Fnyxo 166866 7798156 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Daina Avuotinia<br>{{lv|Daina Avotiņa}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1926|11|4}} | gimimo vieta = [[Valmiera]] | mirties data ={{Mirė|2025|1|5|1926|11|4}} | mirties vieta =[[Staicelė]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = [[latviai|latvių]] rašytoja, [[lietuvių literatūra|lietuvių literatūros]] vertėja į [[latvių kalba|latvių kalbą]] | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | žinomas = | apdovanojimai = [[2015]] m. – [[Latvijos „Trijų žvaigždžių ordinas“ Karininko kryžius]] [[2008]] m. – [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius]] | parašas = | pastabos= | vikiteka= }} '''Daina Avuotinia''' ({{lv|Daina Avotiņa-Lejiņa}}, g. [[1926]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Valmiera]] – m. [[1925]] m. [[sausio 5]] d. [[Staicelė]]) – [[latviai|latvių]] rašytoja, [[lietuvių literatūra|lietuvių literatūros]] vertėja į [[latvių kalba|latvių kalbą]]. == Biografija == Mokėsi Bejos, [[Ingažiai|Ingažių]] pradžios mokyklose, [[Gaujiena|Gaujienos]] vidurinėje mokykloje, [[1947]] m. baigė [[Ryga|Rygos]] 3-ąją vidurinę mokyklą. 1947-[[1951]] m. studijavo [[Latvijos universitetas|Latvijos universiteto]] Filologijos fakultete. [[1951]]–[[1967]] m. Latvijos valstybinės leidyklos redaktorė, originaliosios literatūros redakcijos vedėja, [[1967]]–[[1968]] m. laikraščio „Literatūra un Māksla“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja. [[1968]]–[[1971]] m. [[Latvijos rašytojų sąjunga|Latvijos rašytojų sąjungos]] literatūros propagandos skyriaus vedėja, [[1976]]–[[1980]] m. Rašytojų sąjungos sekretorė.<ref>[http://www.albibl.lv/?go=novadnieki&id=viens&subid=1202789904 Avotiņa Daina. Alūksnes pilsētas bibliotēka]</ref> Nuo [[1965]] m. Latvijos rašytojų sąjungos narė. == Kūryba == Pirmieji eilėraščiai išspausdinti [[1955]] m. almanache „Jauno vārds“. Eilėraščiuose vyrauja meilės motyvai. Parašė romanų, knygą apie Lietuvą. Su V. Lūdenu sudarė latvių poezijos vertimų į lietuvių kalbą rinkinį „Varpai“ (Vaga, Vilnius, [[1968]] m.).<ref>{{VLE|II|352|[[Silvestras Gaižiūnas]]|Daina Avuotinia}}</ref> Jos dėka latviškai prabilo [[Salomėja Nėris]], [[Alfonsas Maldonis]], [[Justinas Marcinkevičius]], [[Vytautas Bubnys]], [[Juozas Aputis]] ir kiti lietuvių klasikai. == Bibliografija == * Aguonų vasara (''Magoņu vasara''), eilėraščiai, [[1965]] m., * Vakaro pašnekesiai (''Vakaru valodas''), [[1968]] m., * Delne kaip kregždžiukas (''Delnā kā bezdelīdzēns''), eilėraščiai, [[1971]] m., * Kiaunės pėdų raštai (''Caunas pēdu raksts''), eilėraščiai, [[1979]] m. * Pamotė (''Zuze''), [[1973]] m., romanas, lietuvių kalba [[1978]] m., * Kelmai prie upės (''Celmi pie upes''), romanas, [[1978]] m., * Virš akivaro (''Pāri akacim''), romanas, [[1983]] m., * Diena po dienos (''Nāk diena pēc dienas''), romanas, [[1990]] m., * Tikiu žeme ir žmogumi (''Ticu zemei un cilvēkiem''), atsiminimai, [[1999]] m. * Kapitono Jeko meilė (''Kapteiņa Jēka mīlestība''), [[2000]] m. == Įvertinimas == * [[1986]] m. – Latvijos TSR nusipelniusi kultūros darbuotoja, * [[1987]] m. – Lietuvos TSR nusipelniusi kultūros veikėja, * [[2008]] m. – [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius]] * [[2015]] m. – [[Latvijos „Trijų žvaigždžių ordino“ Karininko kryžius]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Avuotinia Daina }} [[Kategorija:Latvijos rašytojai]] [[Kategorija:Latvijos poetai]] [[Kategorija:Lietuvos vertėjai]] [[Kategorija:Latvijos vertėjai]] ih7x3ng91tacnfd4tn28io75lsa29i4 14 290033 7798106 4419993 2026-04-03T15:42:54Z Fnyxo 166866 7798106 wikitext text/x-wiki [[Video]] ir [[DVD]] [[Muzikinis albumas|muzikinių albumų]] kategorija. [[Kategorija:Albumai]] 2ehx37kbda57j51ipbnvs2buldnpd5k 0 290306 7798177 4959679 2026-04-03T16:42:30Z Fnyxo 166866 7798177 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Hercas Frankas<br>{{lv|Hercs Franks}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1926|1|17}} | gimimo vieta = [[Ludza]] | mirties data ={{Mirė|2013|3|3|1926|1|17}} | mirties vieta =[[Jeruzalė]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = [[latviai|latvių]] kino režisierius, scenaristas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= |vikiteka= }} '''Hercas Frankas''' ({{lv|Hercs Franks}}, tikrasis vardas ''Hercels'', g. [[1926]] m. [[sausio 17]] d. [[Ludza]] – [[2013 m.|2013]] m. [[kovo 3]] d. [[Jeruzalė]]) – [[latviai|latvių]] kino režisierius, scenaristas. Vienas latvių poetinio dokumentinio kino pradininkų. == Biografija == [[1947]] m. baigė teisę Maskvos juridiniame institute. [[1954]]–[[1959]] m. dirbo laikraščių „Padomju jaunatne“ ir „Rigas balss“ žurnalistas. [[1959]]–[[1992]] m. [[Rygos kino studija|Rygos kino studijos]] režisierius, scenaristas. Sukūrė daugiau kaip 30 dokumentinių filmų. Nuo [[1993]] m. gyvena ir kuria [[Izraelis|Izraelyje]].<ref>{{VLE|VI|235||Hercas Frankas}}</ref> == Filmografija == * Tavo atlyginimo diena, [[1971]] m., * Gyvenimas, [[1972]] m., Oberhauseno kino festivalio prizas, * Būties džiaugsmas, [[1974]] m., * Dešimčia minučių vyresnis, [[1978]] m., * Madona su kūdikiu, [[2001]] m. == Bibliografija == * Ptolemajo žemėlapis: Dokumentalisto užrašai, [[1975]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Frankas Hercas }} [[Kategorija:Latvijos kino režisieriai]] [[Kategorija:Latvijos scenaristai]] eaaogtp3om4gvsjrpit99ninoknmkmt 0 290555 7798210 4959756 2026-04-03T16:56:04Z Fnyxo 166866 7798210 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Haris Gulbis<br>{{lv|Harijs Gulbis}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1926|10|25}} | gimimo vieta = [[Duobelė]] | mirties data ={{Mirė|2019|11|11|1926|10|25}} | mirties vieta =[[Sigulda]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = [[latviai|latvių]] rašytojas, dramaturgas, pedagogas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Latvijos universitetas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= |vikiteka= }} '''Haris Gulbis''' ({{lv|Harijs Gulbis}}, [[1926]] m. [[spalio 25]] d. [[Duobelė]] – [[2019 m.|2019]] m. [[lapkričio 11]] d. [[Sigulda]]) – [[latviai|latvių]] rašytojas, dramaturgas, pedagogas. == Biografija == [[1952]] m. baigė [[Latvijos universitetas|Latvijos universitetą]]. [[1949]]–[[1969]] m. dirbo pedagoginį darbą. == Kūryba == [[1957]] m. žurnale „Zvaigzne“ išspausdino pirmąjį apsakymą „Bombėjaus mergaitė“. Pjesėse „Čiūčia liūlia, mažulėli“, (pastatyta [[1968]] m.), „Mano mielasis, mano gerasis“ (past. [[1969]] m.), „Vyturėliai“ vaizduojami visuomeniniai procesai, pabrėžiamas susvetimėjimas, miesčioniškumas, parodomas Latvijos kaimo likimas. Romanuose per šeimos likimą atskleidžiama istorijos panorama.<ref>{{VLE|VII|276|[[Silvestras Gaižiūnas]]|Haris Gulbis}}</ref> == Bibliografija == * Vyturėliai, lietuvių past. [[1975]] m., filmas [[1980]] m. * Židinyje tyliai dainuoja vėjas, past. [[1977]] m., * Albertas, past. [[1983]] m., * Oliveris, past. [[1985]] m., * Audėjėliai, past. [[1999]] m. * Pienių metas (''Pieneņu laiks''), romanas, Riga, Liesma, [[1976]] m., Vilnius, Vaga [[1986]] m. * Duonios klonis (''Doņuleja''), romanas, Riga, Liesma, [[1981]] m., Vilnius, Vaga [[1986]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Gulbis Haris }} [[Kategorija:Latvijos dramaturgai]] [[Kategorija:Latvijos rašytojai]] [[Kategorija:Latvijos pedagogai]] 64se5ynidnok76x7hb0m0xfv16mzr19 14 293893 7798077 4370768 2026-04-03T15:31:23Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2010 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798077 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2010 muzikoje]] 4z7q0jlzby2v0uv9vaeia5qjkpotcha 0 298198 7798282 7747453 2026-04-04T01:45:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7798282 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Infolentelė Lichtenšteinas Olimpinėse žaidynėse |žaidynės=2010 m. žiemos |dalyviai=6 |sporto šakos=2 |vėliavnešys= |auksas=0 |sidabras=0 |bronza=0 |suma=0 |vieta=0 }} '''[[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]]''' sportininkai dalyvavo [[2010 m. žiemos olimpinės žaidynės|2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] [[Vankuveris|Vankuveryje]], [[Kanada]]. ==[[Vaizdas:alpine skiing pictogram.svg|30px|alt=|link=]] Kalnų slidinėjimas== {{main|Kalnų slidinėjimas 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse}} {|class="wikitable" |- !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan="4"|Reultatas |- !1 raundas !2 raundas !Viso !Vieta |- |rowspan="2" align="left"|[[Marco Büchel]] |Nusileidimas kalnu |align="center" colspan="2" bgcolor="wheat"| |align="center"|1:54.84 |align="center"|8 |- |Super-G |align="center" colspan="2" bgcolor="wheat"| |align="center" colspan="2"|''NBG'' |- |rowspan="2" align="left"|[[Marina Nigg]] |Didysis slalomas |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"|- |- |Slalomas |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"|- |} Kelialapį taip pat turėjo [[Tina Weirather]], bet dėl [[2010]] m. [[sausio 23]] d. patirtos traumos olimpinėse žaidynėse nepasirodys.<ref>{{cite web | title=Weirather to miss Olympics due to injury | url=http://www.ctvolympics.ca/worldcupwatch/sport=as/newsid=27578.html?cid=PULSE_TW }}{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ==[[Vaizdas:bobsleigh pictogram.svg|30px|alt=|link=|]] Bobslėjus== {{main|Bobslėjus 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse}} {|class="wikitable" |- !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !colspan="6"|Rezultatas |- !1 raundas !2 raundas !3 raundas !R4 raundas !Viso !Vieta |- |[[Michael Klingler]]<br />[[Thomas Dürr (bobsleigh athlete)|Thomas Dürr]] |Vyrų dvejetai |align="center"|56.18 |align="center"|NST |align="center"|- |align="center"|- |align="center"|- |align="center"|- |- |[[Michael Klingler]]<br />[[Jürgen Berginz]]<br />[[Thomas Dürr]]<br />[[Richard Wunder]] |Vyrų ketvertai |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |align="center"| |} * [[Benedikt Lampert]] (atsarginis) == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == * [http://www.losv.li/ Lichtenšteino olimpinis komitetas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120814200010/http://www.losv.li/ |date=2012-08-14 }} [[Kategorija:Šalys 2010 metų žiemos olimpinėse žaidynėse]] [[Kategorija:Lichtenšteino sportas]] gsy8z2wsfps6avg40r459xj8alfajm3 0 304558 7798215 7539081 2026-04-03T17:10:44Z ~2026-20698-83 215083 7798215 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Kiti|Raudondvario dvaras|}} {{coord|54|52|27.3|N|25|32|28.5|E|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas =Raudondvario dvaras | Paveiksliukas = Raudondvaris nemencine2014.JPG | Vieta =[[Raudondvaris (Nemenčinė)|Raudondvario]] kaime. | Įkurtas =[[XVIII a.]] | Stilius = | Giminės =[[Parčevskiai]] | Parkas = | Dabar = nykstantis | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} [[Vaizdas:Čyrvony Dvor, Parčeŭski. Чырвоны Двор, Парчэўскі (J. Bułhak, 1930).jpg|right|295px|thumb|Dvaro pastatai tarpukaryje]] '''Raudondvario dvaras''' – dvaras, buvęs į šiaurės rytus nuo [[Nemenčinė]]s, [[Raudondvaris (Nemenčinė)|Raudondvario]] kaime. ==Istorija== Raudondvaris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Dvaras XVI a. pab. priklausė Povilui Dzeveltauskui, [[1640]] m. – Onai Dzeveltauskienei, [[1696]] m. – Naugarduko kaštelionui Aleksandrui Vainai. [[1713]] m. Raudondvarį valdė Starodubo pataurininkis Krupskis, [[1733]] m. LDK valstybės ir karo veikėjas [[Mykolas Juozapas Masalskis]] (1697–1768). [[1748]] m. M. J. Masalskis kartu su žmona Pranciška Oginskaite gavo leidimą savo dvarus bei seniūnijas perleisti sūnums. Nuo [[1764]] m. Raudondvaris priklausė Vilniaus vyskupui [[Ignotas Jokūbas Masalskis|Ignotui Jokūbui Masalskiui]] (1726–1794). [[1776]] m., norėdamas įsigyti nuosavybėn [[Verkių dvaras|Verkių dvarą]], mainais už jį I. J. Masalskis pasiūlė Vilniaus kapitulai Raudondvarį ir 100000 zlotų [[Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus Katedros]] rekonstrukcijai. Po ilgų derybų [[1780]] m. kapitula ir vyskupas pasirašė Keitimo sutartį. Taip Verkiai atiteko I. J. Masalskiui, o Raudondvaris – kapitulai. Po I. J. Masalskio mirties [[1795]] m. Vilniaus kapitula Raudondvarį perdavė vyskupo įpėdinei Elenai Apolonijai Masalskaitei-de Ligne-Potockienei (1763–1815). [[1796]] m. dvarą administravo Vilniaus pilies teismo teisėjas Mykolas Bilinskis, [[1797]] m. – LDK vėliavininkas Narbutas. [[1799]] m. Rusijos imperatorius [[Pavelas I]] Raudondvarį dovanojo Ignotui Parčevskiui. [[1801]] m. čia gimė Ignoto ir Salomėjos Parčevskių sūnus [[Konstantinas Parčevskis (1801)|Konstantinas Parčevskis]] (1801–1855). Mokslo žinių pagrindus gavęs namuose, studijavo Vilniaus universitete, priklausė slaptai filaretų draugijai. Baigęs mokslus apsigyveno Raudondvaryje, tvarkė paveldėtą dvaro ūkį, pasisakė už baudžiavos panaikinimą. Palaikė draugiškus ryšius su poetu [[Adomas Mickevičius|Adomu Mickevičiumi]]. Po tėvo mirties su savo vyresniuoju broliu Aleksandru, tėvo broliu Antonijumi ir seserimi dailininke Rože (1799–1852) jis paveldėjo Raudondvarį prie Nemenčinės bei Židomlės dvarą prie Gardino. Prasidėjus [[1830]]–[[1831]] m. sukilimui, [[Nemenčinė]]s, [[Joniškis (Molėtai)|Joniškio]], [[Dubingiai|Dubingių]] ir [[Inturkė]]s apylinkėse surinko sukilėlių kariuomenės dalinį, kuriame buvo 400 ietininkų, 345 šauliai ir 75 raiteliai. Jo kovotojų gretose trumpą laiką buvo ir [[Emilija Pliaterytė]] (1806–1831). Konstantino Parčevskio vadovaujami sukilėliai užėmė Nemenčinę ir gynė nuo rusų rytines Vilniaus prieigas, stengėsi kontroliuoti perkėlas per [[Neris|Neries]] ir [[Žeimena|Žeimenos]] upes. Sukilimui pralaimėjus, Konstantinas pasitraukė į Prūsiją, o iš jos emigravo į Prancūziją. Raudondvario savininku tapo jo brolis Aleksandras. XIX a. II p. Parčevskiai pasistatė naujus dvaro rūmus ir daug ūkinių pastatų. XX a. pr. dvaras priklausė T. Parčevskiui, vėliau Ignotui Parčevskiui, o iki [[1939]] m. jo sūnums Jonui ir Andriui Parčevskiams. Po karo rūmuose buvo mokykla, vėliau Nemenčinės prekybos kooperatyvo patalpos. Svarbiausią ir reikšmingiausią pastatų grupę dvaro sodyboje sudaro gamybinis sektorius. [[1778]] ir [[1796]] m. inventoriuose minima, kad jau tuo metu Raudondvario dvaro sodyboje būta didelio alaus bravoro, spirito varyklos. Jam priklausė 4 karčemos, plytinė, kalkių deginimo krosnis, 2 vandens malūnai, vandens energija varoma lentpjūvė. Dabartinėje vietoje stovinčio alaus bravoro pirmasis vystymosi etapas yra datuojamas [[1836]]–[[1898]] m. ir siejamas su [[Parčevskiai|Parčevskių gimine]]. Šiuo laikotarpiu, Aleksandro Parčevskio iniciatyva, buvo pastatytas salyklo gamybos pastatas su aukštais rūsiais ir dviem priestatais. [[XIX a.]] minima stipri alaus pramonė: {{citata|Pono Parčevskio dvaras Lietuvoje žinomas dėl savo alaus daryklos, kuri porteriu, bavarišku ir kitokiu alumi aprūpina Vilniaus miestą bei pusę Lietuvos.|[[Konstantinas Tiškevičius]], „Neris ir jos krantai“}} XIX a. 2-ojoje pusėje [[Parčevskiai]] pasistatė naujus dvaro rūmus ir daug ūkinių pastatų. Antrojo etapo laikotarpiu [[1899]]–[[1906]] m. ([[1902]]–[[1904]] m.) šalia esamo pastato lygiagrečiai buvo pastatyta alaus gamykla, o jos gale – katilinė, šonuose – alaus nusistovėjimo ir fermentacijos cechai su ledaine. Trečiajame vystymosi etape [[1906]]-[[1914]] m. visi alaus bravoro komplekso tūriai buvo sujungti į vieną bendrą struktūrą. Po [[1914]] m. alaus bravoro teritorijoje buvo pastatytos šaldytuvų rūsių patalpos bei pertvarkytos smulkintuvų patalpos. Raudondvario alaus bravoras savo produkcijos mastais buvo vienas didžiausių [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] Šiaurės vakarų krašte. Seni žmonės mena, kad medinio bokšto viršūnėje budėdavo dvaro prievaizdas ir mušdamas pakabintą geležį skelbdavo darbo laukuose pradžią ir pabaigą, pro žiūroną stebėdavo dirbančius, ar kas nepoilsiauja. [[1939]] m. dvaras su bravoru buvo nacionalizuotas. Alaus bravoras buvo prijungtas prie valstybinio alaus ir mineralinių vandenų kombinato „[[Vilniaus tauras|Tauras]]“, jame gamintas salyklas. Nuo XX a. 7 deš. dalyje alaus bravoro patalpų veikė Raudondvario pašarinių antibiotikų gamykla. Sovietmečiu vykusi Raudondvario dvaro sodybos alaus bravoro pastato eksploatacija paveikė ir jo architektūrą – dalis autentiškų elementų sunaikinta, pristatyta naujų korpusų. [[1992]] m. Raudondvario dvaro kompleksas inicijuotas skelbti Valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, bet dvare jokių ženklių pasikeitimų neįvyko. [[2011]] m. vykdytos kultūros paveldo objektų stebėsenos ataskaitoje rūmai oficialiai pripažinti „avarinės būklės, palikti likimo valiai“. Šiuo metu rūmai apleisti, o didžioji ūkinių pastatų dalis ir alaus darykla tvarkoma privataus savininko. {{commonscat|Raudondvaris manor (Nemenčinė)}} <gallery Caption="Dvaro pastatai"> Image:Raudondvaris nemencine2014 inz.JPG|Inžinierių namas Image:Raudondvaris nemencine2014 darz.JPG|Daržinės liekanos Image:Raudondvaris nemencine2014kumet.JPG|Kumetynas Image:Raudondvaris nemencine2014 bravoras.JPG|Bravoras Image:Raudondvaris nemencine2014 tvartas.JPG|Tvartas </gallery> {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Vilniaus rajono dvarai]] tply6nrkubsx6wh7ci3cszmby5ksc0y 14 313076 7798029 4374425 2026-04-03T15:21:15Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1966 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798029 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1966 muzikoje]] roq9s7awpdxxoed64q1gua2hxqcsheo 14 313077 7798050 4374426 2026-04-03T15:25:07Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1988 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798050 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1988 muzikoje]] 39pwmu5ncq23e0kykkx6l6ejaymec0h 14 314998 7798046 4374583 2026-04-03T15:24:41Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1985 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798046 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1985 muzikoje]] mhgrz4sixcej0km0zaznvard199gnmw 14 314999 7798054 4374584 2026-04-03T15:25:40Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1993 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798054 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1993 muzikoje]] 5s6qpv2llbbqrvqaujfj3q9xckymnro 0 317054 7798193 6101344 2026-04-03T16:49:22Z Fnyxo 166866 7798193 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | titulas = [[Barbadoso generalgubernatorius]] | kiti titulai = | vardas = Clifford Straughn Husbands | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1926|8|5}} | gimimo vieta = [[Šv. Andriejaus parapija (Barbadosas)|Šv. Andriejaus parapija]], [[Barbadosas]] | mirties data ={{Mirė|2017|10|11|1926|8|5}} | mirties vieta =[[Šv. Jokūbo parapija (Barbadosas)|Šv. Jokūbo parapija]], [[Barbadosas]] | tautybė = | sutuoktinis = Ruby Parris | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = politikas, [[advokatas]], [[Barbadoso generalgubernatorius]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = Nepartinis <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = <!-- Pasikartojanti dalis iki 0-10, pasikartoja jei nurodytas titulas su atitinkamu numeriu. Nuo 2 yra paslepiami. --> | titulas0 = 9-as [[Barbadoso generalgubernatorius]] | fonas0 = off | kelintas0 = | ėjo pareigas0 = {{Pradžia|1996|6|1}} - | ankstesnis0 = [[Nita Barrow]] | vėlesnis0 = - | parašas = | pastabos = | vikiteka= }} '''Clifford Straughn Husbands''' (g. [[1926]] m. [[rugpjūčio 5]] d. – m. [[2017 m.|2017]] m. [[spalio 11]] d.) – seras, [[Barbadosas|Barbadoso]] generalgubernatorius, einantis pareigas nuo [[1996]] m. kai mirė buvusi generalgubernatorė [[Nita Barrow]]. == Nuorodos == * [http://www.barbados.gov.bb/gg.htm Biografija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100820133615/http://www.barbados.gov.bb/gg.htm |date=2010-08-20 }} {{s-start}} {{s-gov}} {{s-bef|before=[[Nita Barrow]]}} {{s-ttl|title=[[Barbadoso generalgubernatorius]]|years=1996–}} {{s-inc}} {{s-end}} {{DEFAULTSORT:Husbands, Clifford}} {{Biograf-stub|Barbadosas}} [[Kategorija:Barbadoso politikai]] p1fctqcziacxp8xkgf04l38khraifue 0 317949 7798388 7464686 2026-04-04T11:47:23Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798388 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Cesare Prandelli | image = [[Vaizdas:Cesare Prandelli Euro 2012 vs England.jpg|200px]] | fullname = Cesare Claudio Prandelli | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1957|8|19}} | cityofbirth = [[Ordzinuovis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | position = saugas / [[treneris]] | years = 1974–1978<br>1978–1979<br>1979–1985<br>1985–1990 | clubs= [[US Cremonese|Cremonese]]<br>[[Atalanta BC|Atalanta]] <br>[[Juventus FC|Juventus]] <br> [[Atalanta BC|Atalanta]] | caps(goals) = 88 (7)<br>27 (3)<br> 89 (0)<br> 119 (7) | managerclubs = [[Atalanta BC]]<br />[[US Lecce|Lecce]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]]<br />[[SSC Venezia|Venezia]]<br />[[Parma FC|Parma]]<br />[[AS Roma|Roma]]<br />[[ACF Fiorentina|Fiorentina]]<br />{{fut|ITA|1}}<br>[[Galatasaray SK|Galatasaray]]<br> [[Valencia CF|Valencia]]<br> [[Al-Nasr Dubai SC|al-Nasr]]<br>[[Genoa CFC|Genoa]]<br> [[ACF Fiorentina|Fiorentina]] | manageryears =1990–1997<br />1997–1998<br />1998–2000<br />2000–2001<br />2002–2004<br />2004<br />2005–2010<br />2010–2014<br>2014<br>2016<br>2017–2018<br>2018–2019<br>2020–2021 }} '''Čezarė Klaudijus Prandelis''' (''Cesare Claudio Prandelli'', g. [[1957]] m. [[rugpjūčio 19]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolo]] treneris, buvęs futbolininkas. Nuo [[2010]] m. [[gegužės 30]] d. buvo pranešta, kad po [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m. pasaulio futbolo čempionato]] [[ACF Fiorentina|Fiorentina]] treneris ketveriems metams bus [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneriu.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/world_cup_2010/8695718.stm Fiorentina manager Prandelli accepts Italy job]</ref> == Pasiekimai == === Žaidėjo karjera === '''Cremonese''' * [[Serie C]]: 1976–77 m. '''Juventus''' * [[Serie A]]: 1980–81, 1981–82, 1983–84 m.<ref name="Juvehonours">{{cite web|url=http://www.eurosport.com/football/cesare-prandelli_prs205671/person.shtml|title=Cesare Prandelli|publisher=Eurosport|access-date=21 December 2015|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20151223130045/http://www.eurosport.com/football/cesare-prandelli_prs205671/person.shtml|archive-date=23 December 2015}}</ref> * [[Coppa Italia]]: 1982–83 m.<ref name="Juvehonours" /> * [[UEFA Čempionų lyga|Europos taurė]]: 1984–85 m.<ref name="Juvehonours" /> * [[UEFA Taurių laimėtojų taurė]]: 1983–84 m.<ref name="Juvehonours" /> * [[UEFA Supertaurė]]: 1984 m.<ref name="Juvehonours" /> === Trenerio karjera === '''Hellas Verona''' * [[Serie B]]: 1998–99 m.<ref name=SW>{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/claudio-cesare-prandelli/110807/|title=C. Prandelli|website=Soccerway|access-date=21 December 2015|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20160112003834/http://int.soccerway.com/coaches/claudio-cesare-prandelli/110807/|archive-date=12 January 2016}}</ref> '''Italija''' * [[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: 2 vieta – [[Euro 2012|2012]] m.<ref name="Italyhonours">{{cite news|url=http://www.gazzettadelsud.it/news/english/52394/Soccer--Italy-satisfied-with-Confederations-Cup-campaign.html|title=Soccer: Italy satisfied with Confederations Cup campaign|work=La Gazzetta del Sud|date=1 July 2013|access-date=21 December 2015|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20151222113055/http://www.gazzettadelsud.it/news/english/52394/Soccer--Italy-satisfied-with-Confederations-Cup-campaign.html|archive-date=22 December 2015}}</ref> * [[FIFA Konfederacijų taurė]]: 3 vieta – [[2013 m. FIFA Konfederacijų taurė|2013]] m.<ref name="Italyhonours" /> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Prandelli}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] p5jk8dtc9jborq7pgj1a32fttk08gr3 0 331707 7798263 6859509 2026-04-03T19:52:37Z Pierre L'iserois 146905 7798263 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Statkuškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.144 |long = 26.002 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Švenčionėlių seniūnija |gyv = 46 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Statkùškė|Statkùškės|š=2016}} |istpav = {{pl|Statkuszki}} }} '''Statkuškė''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 2 km į pietus nuo [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]]. Piečiau kaimo teka dešinysis [[Žeimena|Žeimenos]] intakas Rudelė. Į vakarus nuo kaimo nutiestas [[geležinkelis Vilnius–Turmantas]]. Kolektyviniai sodai. == Istorija == XX a. pr. užusienis buvo Švenčionių apskrities Švenčionių valsčiuje. Tarpukariu užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=50|inc=10|incmin=5 |1905|7|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1959|5|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|9|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|10|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|7|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|15|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|15|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|46|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 2ywxt7xr6arx7r8vhby89l65xey8ojj 7798266 7798263 2026-04-03T19:57:20Z Hugo.arg 1674 7798266 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Statkuškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.144 |long = 26.002 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Švenčionėlių seniūnija |gyv = 46 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Statkùškė|Statkùškės|š=2016}} |istpav = {{pl|Statkuszki}} }} '''Statkuškė''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 2 km į pietus nuo [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]]. Piečiau kaimo teka dešinysis [[Žeimena|Žeimenos]] intakas Rudelė. Į vakarus nuo kaimo nutiestas [[geležinkelis Vilnius–Turmantas]]. Kolektyviniai sodai. == Istorija == XX a. pr. užusienis buvo Švenčionių apskrities Švenčionių valsčiuje. Tarpukariu užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=50|inc=10|incmin=5 |1866|6|r1866=<ref>{{SGKP|11|287|Statkuszki}}</ref> |1905|7|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1959|5|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|9|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|10|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|7|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|15|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|15|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|46|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] henjq5d058ftop4d283mzos255qa2ig 0 332003 7798322 7204798 2026-04-04T07:34:41Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798322 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Strėžiūnai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.129 |long = 24.799 |sav = Varėnos rajono savivaldybė |sen = Vydenių seniūnija |gyv = 26 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Strėžiū́nai|Strėžiū́nų|Strėžiū́nams|Strėžiū́nus|Strėžiū́nais|Strėžiū́nuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Strażuny}}<ref>[http://www.mapywig.org/m/wig100k/P32_S39_MARCINKANCE.jpg Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.]</ref> }} '''Strėžiūnai''' – kaimas [[Varėnos rajono savivaldybė]]je, 3 km į pietus nuo [[Kriviliai|Krivilių]], 2 km į rytus nuo [[Panočiai|Panočių]], šalia sienos su Baltarusija. Vakaruose teka kanalizuotas [[Nočia|Nočios]] upelis. Kelias į Krivilius. == Etimologija == Vietovardis sietinas su pavardėmis ''Stražỹs, Stražìnskas, Stražẽvičius'', kurios bus kilusios iš {{ru|Страж, Стражев}}, {{be|Стражэвіч}} ← {{ru|страж, стражник}} (= {{lt|strãžnykas}}) „kaimo policininkas, sargas, prižiūrėtojas“.<ref>{{Varėna VTV|56}}</ref> == Istorija == Strėžiūnai minimi nuo XVIII a. pirmos pusės, pateko į [[Nočia (kaimas)|Nočios]] parapiją. 1845 m. čia gyveno Adamoniai, Burniai, Kardišiai, Joniai, Kaziukai, Cironkos, Latviai, Matijoškos, Stangiai, Lingės, Laciai, Dagliai, Rutkevičiai, Verbickai, Lenartavičiai ar Nenartavičiai, Aukštuliai.<ref>Vidas Abromaitis. ''Ūlos kraštas''. Rankraštis. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 2000.</ref> XIX a. pab. Strėžiūnų kaimas pateko į Lydos apskrities [[Kaniavos valsčius|Kaniavos valsčių]], Krivilių apylinkę. Buvo Eišiškių dvaro valda. Nuo 1941 m. veikė pradinė mokykla.<ref name="MLTE" /> == Gyventojai == 1866 m. surašyti 132 katalikai ir 4 žydai.<ref>{{SGKP|11|396|Strażuny}}</ref> Pagal lenkų valdžios [[1921]] m. atliktą surašymą kaime gyveno 178 žmonės, iš kurių 158 užsirašė lietuviais ir 20 lenkais.<ref>[http://statlibr.stat.gov.pl/F/A3D1P1JRI3NV6MK9JB6PV8NS1S5BK47ETQTGGMF1M8PINA2VTG-14900?func=full-set-set&set_number=144744&set_entry=000016&format=999 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)]</ref> {{dem|kolon=7|till=250|inc=50|incmin=25 |1845|74 |1866|136 |1905|224|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1921|178|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1959|248|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|215|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|316||Strėžiūnai}}</ref> |1979|191|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|98|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|77|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2011|50|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|26|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Varėnos rajono savivaldybės gyvenvietės]] aq8mw75xs5gu10yvc72d7fcdzpvumn6 0 332010 7798325 6706085 2026-04-04T07:56:29Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798325 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Stripūnai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.887 |long = 25.549 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Nemenčinės seniūnija |gyv = 38 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Stripū́nai|Stripū́nų|Stripū́nams|Stripū́nus|Stripū́nais|Stripū́nuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Strypuny, Strzypuny}} }} '''Stripūnai''' – kaimas [[Vilniaus rajono savivaldybė]]je, 9 km į šiaurės rytus nuo [[Nemenčinė]]s, prie kelio {{KK102}}. Į rytus nuo kaimo auga Skališkių miškas, kaimo pietuose telkšo [[Stripūnų ežeras]]. == Istorija == Kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas 1554 m., jam tuomet priklausė 8 [[valakas|valakai]] žemės, 5 ūkiai.<ref name="MLTE" /> XIX a. pab. kaimas pateko į Vilniaus apskrities [[Nemenčinės valsčius|Nemenčinės valsčių]] ir apylinkę, buvo Parčevskių [[Raudondvario dvaras (Nemenčinė)|Raudondvario dvaro]] valda.<ref>{{SGKP|11|444|Strypuny}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=220|inc=20|incmin=10 |1866|118 |1905|131|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|219|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|145|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|131|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|317||Stripūnai}}</ref> |1979|85|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1987|57|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|117||Stripūnai}}</ref> |1989|41|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|43|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|48|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|38|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės]] cca6diap2otuelrksd50z9h7ocju3jj 0 334326 7797871 7512380 2026-04-03T12:27:43Z Normantas Bataitis 145195 7797871 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Užupis |foto = Adutiškio sen., Lithuania - panoramio (6).jpg |plotis = |fotoinfo = Pakelės kryžius šalia Užupio |lat = 55.217 |long = 26.542 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Adutiškio seniūnija |gyv = 4 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Ùžupis|Ùžupio|š=2016}} |istpav = {{pl|Zarzecze}} }} '''Užupis''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 9 km nuo [[Adutiškis|Adutiškio]]. == Istorija == Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Adutiškio valsčius|Adutiškio valsčiui]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=110|inc=20|incmin=10 |1905|108|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|57|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|41|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|41|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|32|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|12|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|6|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|4|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * [[Konstantinas Ramelis]] (1938–2026) – teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas. [[Vaizdas:Adutiškio sen., Lithuania - panoramio (7).jpg|thumb|left|240px|Tiltas per [[Svyla|Svylą]] apylinkėse]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] qhvhwre4ihusjawt2sxisc4xfx7dx8q 7797874 7797871 2026-04-03T12:28:13Z Normantas Bataitis 145195 7797874 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Užupis |foto = Adutiškio sen., Lithuania - panoramio (6).jpg |plotis = |fotoinfo = Pakelės kryžius šalia Užupio |lat = 55.217 |long = 26.542 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Adutiškio seniūnija |gyv = 4 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Ùžupis|Ùžupio|š=2016}} |istpav = {{pl|Zarzecze}} }} '''Užupis''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 9 km nuo [[Adutiškis|Adutiškio]]. == Istorija == Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Adutiškio valsčius|Adutiškio valsčiui]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=110|inc=20|incmin=10 |1905|108|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|57|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|41|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|41|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|32|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|12|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|6|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|4|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * [[Konstantinas Ramelis]] (1938–2026) – teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas. [[Vaizdas:Adutiškio sen., Lithuania - panoramio (7).jpg|thumb|left|240px|Tiltas per [[Svyla|Svylą]] apylinkėse]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] sbziz3e74nxh15b9k612ke197igcdgj 0 343887 7798249 6885340 2026-04-03T17:45:34Z Homo ergaster 10314 7798249 wikitext text/x-wiki '''Su akcijomis susietos obligacijos (SASO)''' – tokia [[investavimas|investavimo]] priemonė, kurios vertė priklauso nuo [[akcija|akcijų]], [[žaliavos|žaliavų]], [[valiuta|valiutų]] ir kitų [[finansinės priemonės|finansinių priemonių]], su kuriomis susietos [[obligacija|obligacijos]], vertės pokyčių. [[investuotojas|Investuotojai]], įsigydami šių obligacijų, žino mažiausią sumą, kurią atgaus obligacijų išpirkimo dieną, ir datą, kada bus išmokėti pinigai.<ref>[http://www.seb.lt/pow/wcp/seblt.asp?lang=lt&website=TAB1] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101219095131/http://seb.lt/pow/wcp/seblt.asp?lang=lt&website=TAB1 |date=2010-12-19 }} SEB apie akcijas susietas su obligacijomis</ref> == SASO ypatumai == Su akcijomis susietos obligacijos – tai apdrausta investicija į akcijas. Paprastai šios obligacijos siejamos ne su atskiromis akcijomis, bet su pasaulyje gerai žinomais [[akcijų indeksas|akcijų indeksais]]. Su akcijomis susietų obligacijų išpirkimo suma tiesiogiai priklauso nuo to, kaip pakinta akcijų indeksas, su kuriuo šios obligacijos susietos. Tačiau, skirtingai nuo tiesioginių investicijų į akcijas, investicijos į su akcijomis susietas obligacijas yra apdraustos. [[Emitentas]] garantuoja, kad, net ir nukritus akcijų indekso vertei, šių obligacijų išpirkimo metu jų savininkams bus išmokėta ne mažiau nei obligacijų nominali vertė. Investuotojai, įsigydami su akcijomis susietų obligacijų, gali tikėtis [[akcijų rinka]]i būdingos investicijų grąžos, kuri dažniausiai bus didesnė nei investuojant į obligacijas su fiksuota palūkanų norma.<ref>[http://www.vpk.lt/svietimas/index.php?fuseaction=products.view&mid=17&cid=141&id=44] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071219103154/http://www.vpk.lt/svietimas/index.php?fuseaction=products.view&mid=17&cid=141&id=44 |date=2007-12-19 }} VPK apie SASO</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vertybiniai popieriai]] jukxohcw2y5hh6v0r9o56486z1mjovv 0 350267 7798245 7440754 2026-04-03T17:37:08Z Homo ergaster 10314 /* Vaizduojami mūšio dalyviai */ 7798245 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Matejko Battle of Grunwald.jpg|thumb|right|300px|Žalgirio mūšis.]] '''Žalgirio mūšis''' – [[Jan Matejko|Jano Mateikos]] paveikslas buvo nutapytas [[1878]] m., yra 426 × 987 cm dydžio. Dabar paveikslas yra [[Varšuvos nacionalinis muziejus|Varšuvos nacionaliniame muziejuje]]. == Istorija == Svarbiausias J. Mateikos šaltinis tapant šį paveikslą buvo lenkų kronikininkas [[Jonas Dlugošas]], kuris, nors pats mūšio nematė ir aprašė jį praėjus 50 metų, savo didžiuliame veikale „Annales seu Cronicae incliti Regni Poloniae“ anksčiau vadintame „Historia Polonica" pateikė žinomiausią [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] aprašymą<ref>Jan Długosz (Ioannis Dlugossi), Annales seu Cronicae incliti Regni Poloniae. Liber decimus et liber undecimus, 1405–1412, [[Varšuva]], [[1997]] m.</ref><ref>[[Svenas Ekdalis|Sven Ekdahl]], Die „Banderia Prutenorum" des Jan Dŀugosz – eine Quelle zur Schlacht bei Tannenberg 1410. Untersuchungen zu Aufbau, Entstehung und Quellenwert der Handschrift. Mit einem Anhang. Farbige Abbildungen der 56 Banner, Transkription und Erläuterungen des Textes, {Abhandlungen der Akademie der Wissenschaft in Göttingen, Phil.-hist. Klasse, 3. Folge, Nr. 104), [[Gėtingenas]], [[1976]] m.</ref>. J. Dlugošo pasakojimas iki pat šių dienų labiausiai veikia kautynių eigos sampratą, greičiausiai ir dailininkui J. Mateikai jis buvo šaltinis – galbūt tiesiogiai, o galbūt ir per lenkų istorinę literatūrą. 1878 m. vasarį L. Mateika nutapytą paveikslą pardavė už 45 000 auksinių florinų [[Varšuva|Varšuvos]] [[žydas|žydui]] Rosenblumovui. Tų pačių metų [[rugsėjo 28]] d. paveikslas buvo išstatytas parodoje [[Viena|Vienoje]], o [[1880]] m Varšuvoje nacionalinėje meno galerijoje. [[1902]] m. valstybė iš Rosenblumovo paveldėtojų paveikslą išpirko ir padovanojo Varšuvos muziejui. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmą pasaulinį karą]] paveikslas, saugumo sumetimais, buvo išvežtas į [[Maskva|Maskvą]] ir į [[Lenkija|Lenkiją]] grįžo tik [[1922]] m. [[1939]] m. rugsėjį, artėjant vokiečių armijai prie Varšuvos, buvo nuspręsta išvežti ir paslėpti paveikslą. Drobė buvo išimta iš rėmo, suvyniota bei supakuota specialioje dėžėje ir lydima galerijos direktoriaus S. Mikuličiaus ({{pl|Stanisława Radeckiego-Mikulicza}}) bei dailininkų: S. Eismondo ({{pl|Stanisława Ejsmonda}}) ir B. Suralo ({{pl|Bolesława Surałło}}), išvežta [[Liublinas|Liublino]] kryptimi. [[Rugsėjo 9]] d. 7 val. Liublino muziejaus direktorius prof. V. Voidžis ({{pl|Władysławow Woydzi}}) priėmė atvežtą paveikslą. Tuo metu prasidėjus vokiečių antskrydžiui viena bomba pataikė į muziejų ir žuvo paveikslą lydėję dailininkai. Užėmus vokiečiams Liubliną, [[gestapas]] intensyviai ieškojo paveikslo. [[Propagandos ministerija|Propagandos ministras]] [[Joseph Goebbels|J. Gebelsas]] paskyrė 2 mln. [[Reichsmarkės|Reichsmarkų]] premiją tam, kas suteiks informaciją apie „Žalgirio mūšis“ paveikslo buvimo vietą. Gestapo karininkai iš pradžių norėjo papirkti prof. V. Voidžį, siūlydami [[Vokietija|Vokietijos]] pilietybę ir pasą, paskui grasino, bet profesorius atsisakė bendradarbiauti. Paskelbus klaidinančią informaciją apie paveikslo „Žalgirio mūšis“ atvežimą į [[JK]], per „Lenkijos balso“ radiją iš [[Londonas|Londono]], Vokietija nustojo dėti pastangas surasti paveikslą. [[1944]] m. [[spalio]] d. paveikslas buvo išimtas iš slėptuvės ir perduotas Lenkijos išlaisvinimo komiteto meno ir kultūros skyriaus viršininkui. Po paveikslo restauracijos jis buvo patalpintas Varšuvos nacionaliniame muziejuje, kur tebekaba iki šių dienų<ref>[http://www.mhmt.pl/wystawy-zamek/wystawa-czasowa-zamek/125-grunwald-jak-malowal-jan-matejko.html GRUNWALD. Jak malował Jan Matejko] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131029193154/http://www.mhmt.pl/wystawy-zamek/wystawa-czasowa-zamek/125-grunwald-jak-malowal-jan-matejko.html |date=2013-10-29 }}</ref>. == Vaizduojami mūšio dalyviai == Tai garsiausias J. Mateikos darbas, [[Lenkija|Lenkijoje]] vadinamas nacionalinės kultūros perlu. „Garsusis paveikslas iš karto buvo pripažintas kaip unikaliausia [[1410]] m. prie [[Griunvaldas|Griunvaldo]] įvykusio „[[Žalgirio mūšis|tautų mūšio]]“ meninė vizija, perteikianti sąjungininkų kariuomenės pergalę prieš [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordiną]] ir jo talkininkus. J. Mateikos paveiksle „Žalgirio mūšis“ galima identifikuoti net apie 90 istorinių asmenų, minimų šaltiniuose kaip mūšio dalyviai<ref>[http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=E49958246EF211DF8B91746164617373&inlanguage=lt&pathId=132 Žalgirio mūšiui 600]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. kovo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Nors paveikslas „Žalgirio mūšis“ nėra mokslinis istorinis Žalgirio mūšio šaltinis, tačiau atskleidžia šių kautynių vertinimą [[XIX a.]] antrojoje pusėje, kai įtampa tarp [[Prūsija|Prūsijos]] ir lenkų tautos nuolat stiprėjo<ref>Sven Ekdahl, „Tannenberg / Grumvald – Ein politisches Symbol in Deutschland und Polen„, in: Journal of Baltic Studies, t. 22, [[1991]] m., 271–324 psl. Šis darbas po kelerių metų pasirodė ir [[Vokietija|Vokietijoje]], leidinyje Deutscher Orden, [[1997]] m., 241–302 psl.</ref><ref>Sven Ekdahl, Die Schlacht bei Tannenberg 1410. [[1982]] m. (skyrius „Die Bedeutung der Schlacht fūr das historische und politische Bewußtsein in Polen und Deutschland im 19. und 20. Jahrhundert“, 14-37 psl.)</ref>. Prūsiškumo ir lenkiškumo konfrontacija įvairiopai atsispindėjo mene ir literatūroje, o J. Mateikos paveikslas yra tik vienas, labai žymus šios priešpriešos liudijimas. Kitaip negu visi kiti menininkai, kurie arba kūrė panoraminius mūšio paveikslus, arba vaizdavo atskirus dramatiškus epizodus ir įvykius, J. Mateika nutapė tikrą asmenybių „portretų galeriją“. Dvi pagrindinės figūros – [[LDK|Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[Vytautas Didysis|Vytautas]], mūšio nugalėtojas, ir [[Vokiečių ordino didysis magistras|didysis magistras]] [[Ulrichas fon Jungingenas]] paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis. Dešiniajame viršutiniame kampe pavaizduotas [[Lenkijos karalystė|lenkų karalius]] [[Jogaila]]. Kiti personažai – [[Krokuva|Krokuvos]] žemės vėliavininkas Martynas iš [[Vrocimovičiai|Vrocimovičių]] ({{pl|Marcin z Wrocimowic}} m. 1441/1442 m.), lenkų „juodasis riteris“ didvyris [[Zaviša Juodasis]] ir vėliau išgarsėjęs [[Husitai|husitų]] vadas [[Janas Žižka]] iš [[Trocnovas|Trocnovo]]. Paveiksle matyti Vokiečių ordino riteriai – didysis [[komtūras]] Konradas fon Lichtenšteinas ({{de|Konrad von Lichtenstein}}), [[Brandenburgas|Brandenburgo]] komtūras [[Markvardas fon Zalcbachas]] ({{de|Markward von Salzbach}}), kuris tuojau bus paimtas į nelaisvę, abu kunigaikščiai – [[Olesnicos kunigaikštystė|Olesnicos kunigaikštis]] [[Konradas VII Baltasis]] ({{pl|Konrad VII Biały}} [[1390]]–[[1452]] m.) ir [[Ščecinas|Ščecino]] kunigaikštis [[Kazimieras V]]<ref>[http://www.fact-index.com/d/du/dukes_of_pomerania.html#Duchy%20of%20Szczecin/Stettin%20%28Ksiestwo%20Szczecinskie%29 Duchy of Szczecin/Stettin (Ksiestwo Szczecinskie) 1428–1435 Kazimierz V] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120324082932/http://www.fact-index.com/d/du/dukes_of_pomerania.html#Duchy%20of%20Szczecin/Stettin%20%28Ksiestwo%20Szczecinskie%29 |date=2012-03-24 }}</ref> ({{de|Kasimir V}} [[1380]]–[[1435]] m. Dailininkas nenorėjo atsisakyti ir vėliau didžiuoju Ordino magistru tapusio [[Heinrichas fon Plauenas|Heinricho fon Plaueno]], kuris nedalyvavo mūšyje, tačiau su kalaviju rankoje buvo įamžintas dešinėje (iš stebėtojo pozicijų) paveikslo pusėje.<ref>Trisdešimt garsiausių mūšio dalyvių yra pristatyti [[Romualdas Budrys|Romualdo Budrio]] muziejiniame prospekte „Jano Mateikos Žalgirio mūšis Lietuvoje", komentarus parengė prof. M. Jučas, [[Vilnius]], [[1999]] m.</ref> <gallery> <!--- add Matejko's sketch and Wyspianski's drawing (on November 28)---> Vaizdas:Vytautas dydysis.jpg|Vytautas Didysis<br />(fragmentas) Vaizdas:Jan Zizka - Grunwald.jpg|Janas Žižka<br />(fragmentas) Vaizdas:Zawisza Czarny z Garbowa.JPG|Zaviša Juodasis<br />(fragmentas) </gallery> == Ekspozicija Lietuvoje == [[1999]] m. [[balandžio 14]] d. – [[rugsėjo 10]] d. [[Lietuvos dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejuje]] veikė tarptautinė paroda „Žalgirio mūšis“, kurioje buvo eksponuojamas žymusis Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“. Paroda buvo sulaukusi didelio tiek lankytojų, tiek žiniasklaidos dėmesio. Vien per pirmąjį mėnesį parodoje buvo apsilankę apie 50 000 lankytojų. == Taip pat skaitykite == * [[Žalgirio mūšis]]. * [[Paveikslo „Žalgirio mūšis” diorama]] * [[Banderia Prutenorum]]. Žalgirio mūšyje iš kryžiuočių atimtos vėliavos. == Literatūra == * „[[Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos]]“, Tarptautinės parodos katalogas; [[Lietuvos valdovų rūmai|Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai]], [[Vilnius]], Standartų spaustuvė, [[2010]] m. ISBN 978-609-95074-8-4 == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.ldm.lt/naujausiosparodos/Zalgirio_musis.htm Tarptautinė paroda „Žalgirio mūšis“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101026044729/http://www.ldm.lt/naujausiosparodos/Zalgirio_musis.htm |date=2010-10-26 }} * [http://eduseek.interklasa.pl/artykuly/artykul/ida/3703/idc/2/ Apie Žalgirio mūšio paveikslą eduseek.interklasa.pl svetainėje] ({{pl| }}) [[Kategorija:Jan Matejko paveikslai]] [[Kategorija:Lenkijos bataliniai paveikslai]] [[Kategorija:Varšuvos nacionalinio muziejaus paveikslai]] bdfodcv64h319flt8b0tssbg11frs2c 0 350725 7797897 3198525 2026-04-03T12:52:49Z Normantas Bataitis 145195 7797897 wikitext text/x-wiki '''Vileita''' − lietuviška vyriškos giminės pavardė. Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: [[Vileitienė]] (ištekėjusi moteris) ir [[Vileitaitė]] (mergautinė pavardė). Pavardę turi šie garsesni asmenys: * [[Alfonsas Vileita]] – teisininkas civilistas; * [[Gintautas Vileita]] – krepšininkas, Prienų „Rūdupio" žaidėjas; * [[Juozas Vileita]] – knygnešys; * [[Vadimas Vileita]] – žurnalistas. {{pavardė}} 1i7wzgr2zuje7g02ylq5zise4hghtm8 0 350926 7797885 6268804 2026-04-03T12:46:55Z Normantas Bataitis 145195 7797885 wikitext text/x-wiki '''Alfonsas Vileita''' ([[1930]] m. [[gegužės 15]] d. [[Lazdinėliai|Lazdinėliuose]], [[Adutiškio valsčius|Adutiškio valsčiuje]] – [[2021]] m.) – [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]], autorių teisių specialistas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) [[docentas]], Lietuvos [[įstatymo komentaras|įstatymų komentarų]] bendraautoris. == Biografija == 1956 m. baigė [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Vilniaus valstybinis universiteto Teisės fakultetą]], įgijo teisininko kvalifikaciją. [[1961 m.]] įstojo į aspirantūrą. [[1967 m.]] birželio 22 d. apgynė disertaciją tema „Asmeniniai neturtiniai [[teisiniai santykiai]] pagal tarybinę [[civilinė teisė|civilinę teisę]]“, teisės mokslų mokslų kandidatas (socialinių mokslų teisės krypties [[daktaras]])<ref>[http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=V&sritis=S Lietuvos mokslo potencialas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131203013754/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=V&sritis=S |date=2013-12-03 }}</ref>. Iki [[1969]] m. [[Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas|Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto]] mokslinis bendradarbis. Nuo 1969 m. VU Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros vyr. dėstytojas, docentas. Dėstė civilinę teisę (bendroji ir specialioji dalys). [[LRS TTK|Seimo Valstybės ir teisės komiteto]] patarėjas, [[Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros]] juristas. [[Advokatas]] (nuo 1996 m.)<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=29488&p_query=Alfonsas%20Vileita&p_tr2=2 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pranešimas]</ref>. [[1996 m.]] Pretendentas į kandidatus į [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo]] teisėjus<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=24916&p_query=Alfonsas%20Vileita&p_tr2=2 Pretendentai į kandidatus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus] (1996 m.)</ref>. [[LR CK]] komentaro bendraautoris. [[Autorių teisės|Autorių teisių]] įstatymo komentaro autorius. Įvairių darbo grupių įstatymų (pvz., Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui parengti), [[teisės kodeksas|kodeksų]] ([[Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas|Lietuvos Respublikos civilinio kodekso]], [[Lietuvos Respublikos komercinis kodeksas|Lietuvos Respublikos komercinio kodekso]]) projektams rengti narys. Vedęs. Žmona pensininkė. Turi dukrą. Palaidotas [[Rokantiškių kapinės]]e.<ref>[https://zemelapiai.vplanas.lt/kapines/map/C50BF713-C536-4FB8-B89F-06869CC7C2E6 Vileita Alfonsas]. Vilniaus miesto kapinių registras. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> == Bibliografija == * [[Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo komentaras]] * [[Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras]] (autorių kolektyvas) * Alfonso Vileitos septyniasdešimtmečiui, medžiaga. – Vilnius: Justitia, 2001. – 183 p. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vileita, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos teisininkai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] soyplcrmw56ripi682pupe7qy3i0jv9 7797890 7797885 2026-04-03T12:49:40Z Normantas Bataitis 145195 7797890 wikitext text/x-wiki '''Alfonsas Vileita''' ([[1930]] m. [[gegužės 15]] d. [[Lazdinėliai|Lazdinėliuose]], [[Adutiškio valsčius|Adutiškio valsčiuje]] – [[2021]] m.) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]], autorių teisių specialistas. == Biografija == 1956 m. baigė [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Vilniaus valstybinis universiteto Teisės fakultetą]], įgijo teisininko kvalifikaciją. [[1961 m.]] įstojo į aspirantūrą. [[1967 m.]] birželio 22 d. apgynė disertaciją tema „Asmeniniai neturtiniai [[teisiniai santykiai]] pagal tarybinę [[civilinė teisė|civilinę teisę]]“, teisės mokslų mokslų kandidatas (socialinių mokslų teisės krypties [[daktaras]]).<ref>[http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=V&sritis=S Lietuvos mokslo potencialas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131203013754/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=V&sritis=S |date=2013-12-03 }}</ref> Iki [[1969]] m. [[Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas|Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto]] mokslinis bendradarbis. Nuo 1969 m. VU Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros vyr. dėstytojas, docentas. Dėstė civilinę teisę (bendroji ir specialioji dalys). [[LRS TTK|Seimo Valstybės ir teisės komiteto]] patarėjas, [[Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra|Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros]] juristas. [[Advokatas]] (nuo 1996 m.).<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=29488&p_query=Alfonsas%20Vileita&p_tr2=2 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pranešimas]</ref> [[1996 m.]] Pretendentas į kandidatus į [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo]] teisėjus.<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=24916&p_query=Alfonsas%20Vileita&p_tr2=2 Pretendentai į kandidatus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus] (1996 m.)</ref> [[LR CK]] komentaro bendraautoris. [[Autorių teisės|Autorių teisių]] įstatymo komentaro autorius. Įvairių darbo grupių įstatymų (pvz., Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui parengti), [[teisės kodeksas|kodeksų]] ([[Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas|Lietuvos Respublikos civilinio kodekso]], [[Lietuvos Respublikos komercinis kodeksas|Lietuvos Respublikos komercinio kodekso]]) projektams rengti narys. Vedęs. Žmona pensininkė. Turi dukrą. Palaidotas [[Rokantiškių kapinės]]e.<ref>[https://zemelapiai.vplanas.lt/kapines/map/C50BF713-C536-4FB8-B89F-06869CC7C2E6 Vileita Alfonsas]. Vilniaus miesto kapinių registras. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> == Bibliografija == * [[Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo komentaras]] * [[Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras]] (autorių kolektyvas) * Alfonso Vileitos septyniasdešimtmečiui, medžiaga. – Vilnius: Justitia, 2001. – 183 p. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Vileita, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos teisininkai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] 3u49h8gnebgcriih8cweren5dsbyp6w 0 359291 7798060 7637019 2026-04-03T15:27:22Z CD 677 7798060 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 54.0942 |long = 22.9156 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Municipal Stadium, Suwałki (by Pudelek) 01.jpg|250px]] |Antraštė = |Vieta = {{vlv|POL}} [[Suvalkai]] |Atidarytas = |Savininkas = „OSiR Suwałki“ |Paviršius = Žolė |Nuomininkai = [[Wigry Suwałki]] |Talpa = 2910 |Lauko matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Suvalkų miesto stadionas''' ({{pl|Stadion Miejski w Suwałkach}}, anksčiau ''Stadion KS Wigry'') – [[futbolo stadionas]] [[Suvalkai|Suvalkose]], [[Lenkija|Lenkijoje]]. Stadiono adresas – ''ul. Zarzecze 26'', šalia ''ul. Grunwaldzką'' ir ''ul. Bakałarzewskiej'' gatvių esančių kapinių. Stadione namų rungtynes žaidžia [[Wigry Suwałki]] futbolo komanda, anksčiau stadione vyko ir kitos sporto varžybos. Stadiono talpa – 2910 žiūrovų, visos vietos sėdimos. Šalia stadiono esančiame pastate įrengti persirengimo kambariai, biurai, konferencijų salės, viešbutis. Šalia stadiono yra dvi mažesnės futbolo aikštelės ir ''Speedway'' motorinėms priemonėms skirta trasa. Stadione įrengtas dirbtinis apšvietimas.<ref>[https://wigrysuwalki.eu/stadion/ Stadion Miejski Ośrodka Sportu i Rekreacji w Suwałkach.] Wigrysuwalki.eu (tikrinta 2026-04-03).</ref> == Istorija == [[1997]] m. stadionas buvo renovuotas, 2010–2011 m. vėl atnaujintas.<ref>[https://osir.suwalki.pl/nasze-obiekty/stadion-pilkarski/ Stadion Miejski w Suwałkach.] Suwalki.pl (tikrinta 2026-04-03).</ref><ref>[https://stadiony.net/stadiony/pol/stadion_wigier_suwalki Stadion OSiR w Suwałkach (Stadion Wigier Suwałki).] Stadiony.net (tikrinta 2026-04-03).</ref> Vietoje medinių kėdžių buvo įrengtos plastikinės, taip pat sutvarkyta stadiono aplinka. == Šaltiniai == {{Commonscat|Municipal Stadium, Suwałki}} {{ref}} [[Kategorija:Suvalkų architektūra]] [[Kategorija:Suvalkų sportas]] [[Kategorija:Futbolo stadionai Palenkės vaivadijoje]] 8zitfvriytp5wpfsjja4us6axwwp778 14 368169 7798078 4384795 2026-04-03T15:31:32Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2011 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798078 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2011 muzikoje]] 6lb3w079aig5zkmw67hd30uqq27nm8e 0 369697 7798385 6368629 2026-04-04T11:36:07Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798385 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= | image = | fullname = Fabio Lopez | nickname = | dateofbirth = {{bda|1973|6|17}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = | weight = | position = vartininkas / treneris | years = 1991–1993 | clubs = Agiatese FC | caps(goals) = 48 (0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = 2025 | ntupdate = | manageryears= 2000–2003<br>2007–2008<br>2008–2009<br>2010–2011<br>2011–2012<br> 2013–2014<br>2015–2016<br>2016<br>2016–2017<br>2017–2018<br>2019<br>2019–2020<br>2024–2025 | managerclubs = Eurolimpia/AS Roma<br> Roma Team/AS Roma<br> [[FK Banga Gargždai]]<br>[[FK Šiauliai]]<br> [[Sabah FA]]<br> [[PSMS Medan]]<br> [[BG Sports Club]]<br>{{fut|BAN|1}}<br> [[al-Orouba SC]]<br>[[al-Ahli Saudi FC]]<br>[[al-Ahli Saudi FC]]<br>[[Borneo FC]]<br> [[Thanh Hóa Football Club|Thanh Hóa]]<br>[[Pretoria Callies FC|Pretoria Callies]] }} '''Fabijus Lopesas''' ({{it|Fabio Lopez}}; g. [[1973]] m. [[birželio 17]] d. [[Roma|Romoje]]) – [[Italija|Italijos]] futbolo treneris. == Biografija == [[2006]]–[[2008]] m. dirbo [[Banga Gargždai|Gargždų „Bangos“]] vyr. treneriu, [[2008]] m. liepą–rugsėjį – [[FK Šiauliai]] klubo vyr. treneriu. [[2019]] m. tapo [[Borneo FC]] vyr. treneriu Indonezijoje. == Nuorodos == * [http://www.soccerlopez.com soccerlopez.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150429173643/http://www.soccerlopez.com/ |date=2015-04-29 }} * [http://www.futbolinis.lt/content/persons/74/lt Futbolinis.lt] {{DEFAULTSORT:Lopez, Fabio}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Užsienio treneriai Lietuvos futbole]] qk7o2yqvhbxkc0g9nj06eiu76jgpkzm 7798386 7798385 2026-04-04T11:36:41Z Hugo.arg 1674 7798386 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= | image = | fullname = Fabio Lopez | nickname = | dateofbirth = {{bda|1973|6|17}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = | weight = | position = vartininkas / treneris | years = 1991–1993 | clubs = Agiatese FC | caps(goals) = 48 (0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = 2025 | ntupdate = | manageryears= 2000–2003<br>2007–2008<br>2008–2009<br>2010–2011<br>2011–2012<br> 2013–2014<br>2015–2016<br>2016<br>2016–2017<br>2017–2018<br>2019<br>2019–2020<br>2024–2025 | managerclubs = Eurolimpia/AS Roma<br> [[FK Banga Gargždai]]<br>[[FK Šiauliai]]<br> [[Sabah FA]]<br> [[PSMS Medan]]<br> [[BG Sports Club]]<br>{{fut|BAN|1}}<br> [[al-Orouba SC]]<br>[[al-Ahli Saudi FC]]<br>[[al-Ahli Saudi FC]]<br>[[Borneo FC]]<br> [[Thanh Hóa Football Club|Thanh Hóa]]<br>[[Pretoria Callies FC|Pretoria Callies]] }} '''Fabijus Lopesas''' ({{it|Fabio Lopez}}; g. [[1973]] m. [[birželio 17]] d. [[Roma|Romoje]]) – [[Italija|Italijos]] futbolo treneris. == Biografija == [[2006]]–[[2008]] m. dirbo [[Banga Gargždai|Gargždų „Bangos“]] vyr. treneriu, [[2008]] m. liepą–rugsėjį – [[FK Šiauliai]] klubo vyr. treneriu. [[2019]] m. tapo [[Borneo FC]] vyr. treneriu Indonezijoje. == Nuorodos == * [http://www.soccerlopez.com soccerlopez.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150429173643/http://www.soccerlopez.com/ |date=2015-04-29 }} * [http://www.futbolinis.lt/content/persons/74/lt Futbolinis.lt] {{DEFAULTSORT:Lopez, Fabio}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Užsienio treneriai Lietuvos futbole]] rd98hpyvl8fixw64atzkoxi0q6yq22d 0 371159 7798359 7656056 2026-04-04T10:40:02Z Hugo.arg 1674 7798359 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Martynas Karalius | image = | height = 1,83 m | dateofbirth = {{birth date and age|df=yes|1980|3|23}} |countryofbirth =[[Kaunas]] | currentclub = | clubnumber = | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1998-1999<br>2000-2006<br>2002<br>2003<br>2003<br>2005<br>2005<br>2007<br>2007<br>2008 | clubs = [[Jėgeriai Kaunas]]<br>[[FK Atlantas]]<br>→[[Laisvė Šilutė]] ''(skol.)''<br>→[[Jėgeriai Kaunas]] ''(skol.)''<br>→[[FBK Kaunas]] ''(skol.)''<br>→[[Levadia Tallinn]] ''(skol.)''<br>→[[FK Žalgiris]] ''(skol.)'' <br>[[FK Riga]]<br>[[FK Šilutė]]<br>[[FK Banga]] | caps(goals) = 6 (5)<br>128 (44)<br>? (1)<br>? (5)<br>21 (4)<br><br>13 (4)<br><br>6 (1)<br>? (10) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = | ntupdate = 2011 }} '''Martynas Karalius''' (g. [[1980]] m. [[kovo 23]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, puolėjas. == Biografija == Didžiąją profesionalo karjeros dalį Lietuvoje praleido [[Atlantas Klaipėda|„Atlanto“]] komandoje, [[2003]] m. su [[FBK Kaunas]] klubu tapo Lietuvos čempionu. == Laimėjimai == * [[A Lyga]]: 2003 * [[Estijos futbolo taurė]]: 2005 == Nuorodos == * [http://www.footballdatabase.eu/football.joueurs.martynas.karalius.72896.en.html Footballdatabase.eu] {{DEFAULTSORT:Karalius, Martynas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] fprbg8clv6g581ztl1ss5l0n6tgrxkj 0 375025 7798108 6476572 2026-04-03T15:44:28Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Miesto stadionas (Vroclavas)]] į [[Vroclavo miesto stadionas]] 6476572 wikitext text/x-wiki {{Stadionas | Pavadinimas = Miesto stadionas | Trumpas pavadinimas = | Vaizdas = [[Vaizdas:Stadion Wroclaw z lotu ptaka.jpg|250px]] | Antraštė = Stadiono vidus 2011 m. rugpjūtis | Vieta = [[Vroclavas]], [[Lenkija]] | Atidarytas = 2011 m. rugsėjo 10 d. | Savininkas = Vroclavo miestas | Operatorius = SMG | Paviršius = [[Žolė]]<ref>{{cite web|url=https://int.soccerway.com/teams/poland/wroclawski-klub-sportowy-slask-wroclaw-ssa/3109/venue/|title=WKS Ślask Wrocław: Stadion Miejski|work=Soccerway|publisher=Perform|access-date=2015-12-17}}</ref> | Architektas = JSK Architekci | Nuomininkai = [[WKS Śląsk Wrocław]]<br />[[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] | Talpa = 42 771 sėdima vieta | Lauko_matmenys = 105 x 68 metrai }} '''Miesto stadionas''' ({{pl|Stadion Miejski we Wrocławiu}}) – keturių žvaigždučių (pagal [[UEFA]] standartus) futbolo stadionas [[Vroclavas|Vroclave]], [[Lenkija|Lenkijoje]]. Pastatytas [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] čempionatui. Stadionas turi 42 771 sėdimą vietą.<ref name=capacity>[http://2012.wroc.pl/static/32/Basic-data.html Apie naują stadioną Vroclave] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100430173642/http://2012.wroc.pl/static/32/Basic-data.html |date=2010-04-30 }}</ref> 2011 m. rugsėjo 9 d. buvo duotas leidimas atidaryti stadioną. Rugsėjo 10 d., atidarymo dieną, vyko sunkiasvorių bokso varžybos tarp [[Vitalijus Kličko|Vitalijaus Kličko]] ([[Ukraina]]) ir Tomasz Adamek ([[Lenkija]]). Stadione buvo žaidžiamos kelios [[UEFA]] [[Euro 2012]] grupių etapo rungtynės. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Wrocław Municipal Stadium}} * [http://www.stadionwroclaw.pl/en/stadionwroclaw.html Oficiali stadiono svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120529033827/http://www.stadionwroclaw.pl/en/stadionwroclaw.html |date=2012-05-29 }} {{Euro 2012 stadionai}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Vroclavas]] axlfk70jqpe5kqdzluv2xkboil8rhvn 7798112 7798108 2026-04-03T15:46:12Z CD 677 7798112 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 51.1412 |long = 16.9438 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Stadion Wroclaw z lotu ptaka.jpg|250px]] |Antraštė = Stadiono vidus 2011 m. |Vieta = {{vlv|POL}} [[Vroclavas]], [[Lenkija]] |Atidarytas = 2011 m. rugsėjo 10 d. |Savininkas = Vroclavo miestas |Operatorius = SMG |Paviršius = Žolė <ref>{{cite web|url=https://int.soccerway.com/teams/poland/wroclawski-klub-sportowy-slask-wroclaw-ssa/3109/venue/|title=WKS Ślask Wrocław: Stadion Miejski|work=Soccerway|publisher=Perform|access-date=2015-12-17}}</ref> |Architektas = JSK Architekci |Nuomininkai = [[WKS Śląsk Wrocław]]<br />[[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] |Talpa = 42 771 sėdima vieta |Lauko_matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Vroclavo miesto stadionas''' ({{pl|Stadion Miejski we Wrocławiu}}) – keturių žvaigždučių (pagal [[UEFA]] standartus) futbolo stadionas [[Vroclavas|Vroclave]], [[Lenkija|Lenkijoje]]. Stadionas turi 42 771 sėdimą vietą.<ref name=capacity>[http://2012.wroc.pl/static/32/Basic-data.html Apie naują stadioną Vroclave] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100430173642/http://2012.wroc.pl/static/32/Basic-data.html |date=2010-04-30 }}</ref> == Istorija == Pastatytas [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] čempionatui. 2011 m. rugsėjo 9 d. buvo duotas leidimas atidaryti stadioną. Rugsėjo 10 d., atidarymo dieną, vyko sunkiasvorių bokso varžybos tarp [[Vitalijus Kličko|Vitalijaus Kličko]] ([[Ukraina]]) ir Tomasz Adamek ([[Lenkija]]). Stadione buvo žaidžiamos kelios [[UEFA]] [[Euro 2012]] grupių etapo rungtynės. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Wrocław Municipal Stadium}} * [http://www.stadionwroclaw.pl/en/stadionwroclaw.html Oficiali stadiono svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120529033827/http://www.stadionwroclaw.pl/en/stadionwroclaw.html |date=2012-05-29 }} {{Euro 2012 stadionai}} [[Kategorija:Vroclavas]] [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]] fz4g3lxgwjjvp1k5tojghu5hj0rsc61 0 375028 7798104 5161887 2026-04-03T15:41:35Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Miesto stadionas (Poznanė)]] į [[Poznanės miesto stadionas]] 5161887 wikitext text/x-wiki {{Stadionas | Pavadinimas = Miesto stadionas | Trumpas pavadinimas = | Vaizdas = [[Vaizdas:Stadion Miejski w Poznaniu 1.jpg|250px]] | Antraštė = Miesto stadionas Poznanėje | Vieta = [[Poznanė]], [[Lenkija]] | Atidarytas = 2010 m. rugsėjo 20 d. | Savininkas = Poznanės miestas | Operatorius = | Paviršius = [[Žolė]] | Architektas = | Nuomininkai = [[Lech Poznań]] (1980–)<br />[[KS Warta Poznań|Warta Poznań]] (2010–)<br />[[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] | Talpa = 43 000 sėdimų vietų | Lauko matmenys = 105 x 68 metrai |}} '''Miesto stadionas''' ({{pl|Stadion Miejski}}) yra futbolo stadionas [[Poznanė]]je, [[Lenkija|Lenkijoje]]. Stadionas yra pietvakarinėje miesto dalyje. Jame namų rungtynes žaidžia [[KKS Lech Poznań|Lech Poznań]] ir Warta Poznań. Po 2010 m. rekonstrukcijos yra 43 000 sėdimų vietų, stadionas visiškai uždengtas. Tai vienas iš stadionų, kuriuose vyko [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] rungtynės. Stadiono atidarymas įvyko 2010 m. rugsėjo 20 d. Jo metu koncertavo [[Sting]]. == UEFA Euro 2012 == Stadione buvo žaidžiami keli grupių etapai. [[Vaizdas:Stadion Lecha Poznan. 2010-11-03 (4).JPG|thumb|right|250px|Stadionas 2010 m.]] == Nuorodos == * [http://www.lechpoznan.pl/en/ Lech Poznań oficiali klubo svetainė] {{Euro 2012 stadionai}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] 006ygy5lxmmz9sg7pjzz5rqpj3fzq9l 7798107 7798104 2026-04-03T15:44:13Z CD 677 7798107 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 52.3975 |long = 16.8578 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Stadion Miejski w Poznaniu 1.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2012 m. |Vieta = {{vlv|POL}} [[Poznanė]], [[Lenkija]] |Atidarytas = 2010 m. rugsėjo 20 d. |Savininkas = Poznanės miestas |Operatorius = |Paviršius = Žolė |Architektas = |Nuomininkai = [[Lech Poznań]] (1980–)<br />[[KS Warta Poznań|Warta Poznań]] (2010–)<br />[[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] |Talpa = 43 000 sėdimų vietų |Lauko matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Poznanės miesto stadionas''' ({{pl|Stadion Miejski w Poznaniu}}) – [[futbolo stadionas]] [[Poznanė]]je, [[Lenkija|Lenkijoje]]. Stadionas yra pietvakarinėje miesto dalyje. Jame namų rungtynes žaidžia [[Lech Poznań]] ir [[Warta Poznań]]. Po 2010 m. rekonstrukcijos yra 43 000 sėdimų vietų, stadionas visiškai uždengtas. == Istorija == [[Vaizdas:Stadion Lecha Poznan. 2010-11-03 (4).JPG|thumb|left|Stadionas 2010 m.]] Pastatytas 1968–1980 m., atidarytas [[1980]] m. [[rugpjūčio 23]] d. 2010 m. rekonstruotas, naujojo stadiono atidarymas įvyko 2010 m. rugsėjo 20 d., jo metu koncertavo [[Sting]]. Tai vienas iš stadionų, kuriuose vyko [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] rungtynės, stadione buvo žaidžiami keli grupių etapai. == Nuorodos == * [http://www.lechpoznan.pl/en/ Lech Poznań oficiali klubo svetainė] {{Euro 2012 stadionai}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]] 03fh60thq7g1emyqejfj0cg27y8lwow 7798111 7798107 2026-04-03T15:45:20Z CD 677 7798111 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 52.3975 |long = 16.8578 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Stadion Miejski w Poznaniu 1.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2012 m. |Vieta = {{vlv|POL}} [[Poznanė]], [[Lenkija]] |Atidarytas = 1980 m. |Savininkas = Poznanės miestas |Operatorius = |Paviršius = Žolė |Architektas = |Nuomininkai = [[Lech Poznań]] (1980–)<br />[[KS Warta Poznań|Warta Poznań]] (2010–)<br />[[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] |Talpa = 43 000 sėdimų vietų |Lauko matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Poznanės miesto stadionas''' ({{pl|Stadion Miejski w Poznaniu}}) – [[futbolo stadionas]] [[Poznanė]]je, [[Lenkija|Lenkijoje]]. Stadionas yra pietvakarinėje miesto dalyje. Jame namų rungtynes žaidžia [[Lech Poznań]] ir [[Warta Poznań]]. Po 2010 m. rekonstrukcijos yra 43 000 sėdimų vietų, stadionas visiškai uždengtas. == Istorija == [[Vaizdas:Stadion Lecha Poznan. 2010-11-03 (4).JPG|thumb|left|Stadionas 2010 m.]] Pastatytas 1968–1980 m., atidarytas [[1980]] m. [[rugpjūčio 23]] d. 2010 m. rekonstruotas, naujojo stadiono atidarymas įvyko 2010 m. rugsėjo 20 d., jo metu koncertavo [[Sting]]. Tai vienas iš stadionų, kuriuose vyko [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] rungtynės, stadione buvo žaidžiami keli grupių etapai. == Nuorodos == * [http://www.lechpoznan.pl/en/ Lech Poznań oficiali klubo svetainė] {{Euro 2012 stadionai}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]] 97nxhxyc5lok1a7ag961u71tu3ewyie 0 375607 7798080 6267380 2026-04-03T15:31:42Z CD 677 7798080 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 54.3900 |long = 18.6403 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:PGE_Arena_outside.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2011 m. |Vieta = {{vlv|POL}} [[Gdanskas]], [[Lenkija]] |Atidarytas = 2011 m. rugpjūčio 14 d. |Savininkas = Gdansko miestas |Operatorius = |Paviršius = Žolė |Architektas = RKW Rhode Kellermann Wawrowsky |Nuomininkai = [[OSP Lechia Gdańsk]] <br> [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] |Talpa = 41 620 sėdimų vietų |Lauko matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Gdansko stadionas''' ({{pl|Stadion Gdańsk}}; pagal rėmėjus ''Polsat Plus Arena Gdańsk'') – [[futbolo stadionas]] [[Gdanskas|Gdanske]], [[Lenkija|Lenkijoje]]. Stadione yra 44 000 sėdimų vietų, įskaitant 1 500 VIP ir 50 neįgaliesiems skirtų vietų. Stadione namų rungtynes žaidžia [[OSP Lechia Gdańsk|Lechia Gdańsk]]. == Istorija == [[Vaizdas:PGE Arena inside 01.jpg|thumb|left|Stadionas iš vidaus]] Statybų darbai pradėti 2008 m., baigti 2011 m. Stadionas pastatytas [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] čempionatui, per jį buvo sužaistos 3 grupių turnyro rungtynės. Gintarinės spalvos stadionas ministrų tarybos sprendimu 2007 m. buvo pavadintas ''Baltijos arena''<ref>http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU20071921385</ref> ({{pl|Arena Bałtycka}}). Tarp 2010–2015 m. pagal sutartį su rėmėju stadionas vadinosi ''PGE Arena''.<ref>http://radiogdansk.pl/index.php/wydarzenia/item/29421-bursztynowy-stadion-w-gdansku-z-nowym-sponsorem-sprawdz-jak-ma-sie-nazywac.html</ref> Pakitus rėmėjui, tarp 2015–2020 m. pakeistas ir pavadinimas į ''Stadion Energa''.<ref>https://www.trojmiasto.pl/wiadomosci/Energa-rezygnuje-ze-sponsorowania-stadionu-n150414.html</ref> Pasibaigus sutarčiai, stadionas liko be pavadinimo – vadinamas tiesiog ''Gdansko miesto arena''. Pirmosios rungtynės vyko tarp Lechia Gdańsk ir [[KS Cracovia Kraków|Cracovia]] ir baigėsi lygiosiomis 1–1. Pirmosios tarptautinės rungtynės sužaistos lygiosiomis 2–2 2011 m. rugsėjo 6 d. tarp [[Lenkijos vyrų futbolo rinktinė|Lenkijos]] ir [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos]] rinktinių. == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.en.euro.gdansk.gda.pl/ Oficiali Euro 2012 pasiruošimo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091217052010/http://www.en.euro.gdansk.gda.pl/ |date=2009-12-17 }} {{Euro 2012 stadionai}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]] e1yjdi1j5imrt45haa9332xxy8megxs 7798081 7798080 2026-04-03T15:31:49Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Gdansko Arena]] į [[Gdansko stadionas]] 7798080 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 54.3900 |long = 18.6403 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:PGE_Arena_outside.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2011 m. |Vieta = {{vlv|POL}} [[Gdanskas]], [[Lenkija]] |Atidarytas = 2011 m. rugpjūčio 14 d. |Savininkas = Gdansko miestas |Operatorius = |Paviršius = Žolė |Architektas = RKW Rhode Kellermann Wawrowsky |Nuomininkai = [[OSP Lechia Gdańsk]] <br> [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] |Talpa = 41 620 sėdimų vietų |Lauko matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Gdansko stadionas''' ({{pl|Stadion Gdańsk}}; pagal rėmėjus ''Polsat Plus Arena Gdańsk'') – [[futbolo stadionas]] [[Gdanskas|Gdanske]], [[Lenkija|Lenkijoje]]. Stadione yra 44 000 sėdimų vietų, įskaitant 1 500 VIP ir 50 neįgaliesiems skirtų vietų. Stadione namų rungtynes žaidžia [[OSP Lechia Gdańsk|Lechia Gdańsk]]. == Istorija == [[Vaizdas:PGE Arena inside 01.jpg|thumb|left|Stadionas iš vidaus]] Statybų darbai pradėti 2008 m., baigti 2011 m. Stadionas pastatytas [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] čempionatui, per jį buvo sužaistos 3 grupių turnyro rungtynės. Gintarinės spalvos stadionas ministrų tarybos sprendimu 2007 m. buvo pavadintas ''Baltijos arena''<ref>http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU20071921385</ref> ({{pl|Arena Bałtycka}}). Tarp 2010–2015 m. pagal sutartį su rėmėju stadionas vadinosi ''PGE Arena''.<ref>http://radiogdansk.pl/index.php/wydarzenia/item/29421-bursztynowy-stadion-w-gdansku-z-nowym-sponsorem-sprawdz-jak-ma-sie-nazywac.html</ref> Pakitus rėmėjui, tarp 2015–2020 m. pakeistas ir pavadinimas į ''Stadion Energa''.<ref>https://www.trojmiasto.pl/wiadomosci/Energa-rezygnuje-ze-sponsorowania-stadionu-n150414.html</ref> Pasibaigus sutarčiai, stadionas liko be pavadinimo – vadinamas tiesiog ''Gdansko miesto arena''. Pirmosios rungtynės vyko tarp Lechia Gdańsk ir [[KS Cracovia Kraków|Cracovia]] ir baigėsi lygiosiomis 1–1. Pirmosios tarptautinės rungtynės sužaistos lygiosiomis 2–2 2011 m. rugsėjo 6 d. tarp [[Lenkijos vyrų futbolo rinktinė|Lenkijos]] ir [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos]] rinktinių. == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.en.euro.gdansk.gda.pl/ Oficiali Euro 2012 pasiruošimo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091217052010/http://www.en.euro.gdansk.gda.pl/ |date=2009-12-17 }} {{Euro 2012 stadionai}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]] e1yjdi1j5imrt45haa9332xxy8megxs 0 375735 7798114 7324353 2026-04-03T15:50:10Z CD 677 7798114 wikitext text/x-wiki {{kiti|Nacionalinis stadionas|}} {{Stadionas |lat = 52.2394 |long = 21.0456 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Stadion Narodowy w Warszawie 20120422.jpg|300px]] |Antraštė = Statomas nacionalinis stadionas Varšuvoje |Vieta = {{vlv|POL}} [[Varšuva]], [[Lenkija]] |Atidarytas = 2011 m. |Savininkas = |Operatorius = SMG |Paviršius = Žolė |Architektas = Gerkan, Marg and Partners |Nuomininkai = [[Lenkijos vyrų futbolo rinktinė|Lenkijos futbolo rinktinė]]<br />[[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] |Talpa = 58 580 sėdimos vietos |Lauko_matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Nacionalinis stadionas''' ({{pl|Stadion Narodowy}}) – futbolo stadionas [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]]. 58 580 sėdimos vietos. Stadione žaidžia {{fut|POL}}. Stadione vyksta muzikos renginiai – čia koncertavo [[Madonna]], „[[Coldplay]]“, [[Beyoncé]], [[Paul McCartney]], „[[Depeche Mode]]“, „[[Metallica]]“, „[[AC/DC]]“, [[Rihanna]], „[[Rolling Stones]]“, [[Ed Sheeran]], [[Phil Collins]], [[Bon Jovi]], „[[Guns N' Roses]]“, „[[Rammstein]]“, „[[The Weeknd]]“, [[Taylor Swift]], [[Justin Timberlake]], [[Jennifer Lopez]] ir kitos įžymybės. == Istorija == Statybų darbai prasidėjo 2008 m. nugriovus seną ''„Dešimtmečio stadioną“''. Pabaigtas 2011 m. lapkritį. Stadione vyko [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] čempionato atidarymas, taip pat buvo žaidžiamos dvejos grupės rungtynės, ketvirtfinalis ir pusfinalis. == Nuorodos == * [http://www.stadionnarodowy.org.pl/ Oficiali stadiono svetainė] * [http://www.stadionnarodowy.org.pl/stadion/galeria-zdjec Fotografijų galerija] {{Euro 2012 stadionai}} [[Kategorija:Varšuvos architektūra]] [[Kategorija:Varšuvos sportas]] [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]] 2amd9ujwoawhz07cgiv3jcs99ona7th 0 380461 7798118 7720160 2026-04-03T15:53:56Z CD 677 7798118 wikitext text/x-wiki {{kiti|Olimpinis stadionas|}} {{Stadionas |lat = 51.1194 |long = 17.0967 |Pavadinimas = Vroclavo olimpinis stadionas |Vaizdas = [[Vaizdas:Wroclaw Olympic Stadium aerial photograph 2017 P05.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2017 m. |Vieta = {{vlv|POL}} [[Vroclavas]], [[Lenkija]] |Atidarytas = 1928 m. |Savininkas = Vroclavo miestas |Operatorius = |Paviršius = Žolė |Architektas = Richard Konwiarz |Nuomininkai = WTS Wrocław<br>Panthers Wrocław |Talpa = 35 000 sėdimų vietų |Lauko_matmenys = }} '''Vroclavo olimpinis stadionas''' ({{pl|Stadion Olimpijski we Wrocławiu}}) – įvairios paskirties stadionas [[Vroclavas|Vroclave]], [[Lenkija|Lenkijoje]]. Daugiausia naudojamas futbolo varžyboms ir kitoms sporto rungtims. Stadione telpa 35 000 žiūrovai. == Istorija == Stadionas pastatytas pagal vokiečių architekto Richard Konwiarz projektą 1926–1928 m. Stadione turėjo vykti [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] rungtynės, bet buvo nuspręsta pastatyti [[Miesto stadionas (Vroclavas)|naują stadioną]] šiam įvykiui, tuo tarpu Olimpinis stadionas buvo naudojamas futbolo treniruotėms. == Nuorodos == {{Commonscat|Olympic Stadium in Wrocław}} * [http://arenysportowe.eu/s/pl/stadion-olimpijski-wroclaw/ Stadion Olimpijski we Wrocławiu] [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Vroclavas]] al2xopf7wbmhizdpa290ecb2v3bkmx2 0 380658 7798094 7191939 2026-04-03T15:35:30Z CD 677 7798094 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 50.0636 |long = 19.9119 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Stadion przed meczem z APOELEM.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2011 m. |Vieta = {{vlv|POL}} [[Krokuva]], [[Lenkija]] |Atidarytas = 1953 m. |Savininkas = |Operatorius = Krokuvos miestas ir<br />[[Wisła Kraków SSA]] |Paviršius = Žolė |Nuomininkai = [[Wisła Kraków SSA]] |Talpa = 33 268 |Lauko matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Krokuvos miesto stadionas''' ({{pl|Stadion Miejski im. Henryka Reymana}}) – futbolo stadionas [[Krokuva|Krokuvoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]]. Namų rungtynes žaidžia [[Wisła Kraków SSA|Wisła Kraków]]. Talpina 33 268 žiūrovus.<ref>{{cite web|url=http://www.wisla.krakow.pl/pl/stadion/informacje/|title=Informacje|publisher=wisla.krakow.pl|access-date=2011-11-29|archive-date=2015-12-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20151210053018/http://www.wisla.krakow.pl/pl/stadion/informacje/|url-status=dead}}</ref> == Istorija == Pastatytas [[1953]] m. netoli senojo stadiono. 2004–2011 m. rekonstruotas. == Galerija == <gallery> Krakow stadionas.jpeg|Vislos fanų tribuna Krakow.jpeg Krakow stadionas1.jpeg </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Wisła Stadium}} * [http://www.wisla.krakow.pl/splash2/ Oficiali Wisła Kraków SSA svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111126102741/http://www.wisla.krakow.pl/splash2/ |date=2011-11-26 }} * [http://www.wisla.krakow.pl/panorama/ Stadiono virtualus turas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111127023145/http://www.wisla.krakow.pl/panorama/ |date=2011-11-27 }} [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] 15fbb10voetjcn6vzrgjj26ua7nd9ag 0 382302 7798103 6857325 2026-04-03T15:40:59Z CD 677 7798103 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 52.2205 |long = 21.0406 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Legia Warsaw Stadium aerial 2022.jpg|250px]] |Antraštė = |Vieta = {{vlv|POL}} [[Varšuva]], [[Lenkija]] |Atidarytas = 1930 m. |Renovuotas = 2008–2011 m. |Savininkas = Varšuvos miestas |Operatorius = [[Legia Warszawa]] |Paviršius = Žolė |Nuomininkai = [[Legia Warszawa]] |Talpa = 31 103 sėdimos vietos |Lauko matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Lenkijos armijos stadionas''' ({{pl|Stadion Wojska Polskiego}}) – [[futbolo stadionas]] [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]]. Stadione, kuriame telpa 31 103 žiūrovai, nuo 1930 m. rugpjūčio 9 d. namų rungtynes žaidžia [[Legia Warszawa]] futbolo klubas. Lenkijos armijos stadionas yra penktasis pagal dydį [[Ekstraklasa|Ekstraklasa lygoje]]. Priklauso Varšuvos miestui. == Istorija == Stadionas atidarytas [[1930]] m. [[rugpjūčio 9]] d. XXI a. pradžioje rekonstruotas. 2011 m. liepos 19 d. Legia ir PepsiCo pasirašė trejų metų paramos sutartį, pagal kurią stadiono pavadinimas pakeistas į ''Pepsi Arena''. Sutarties suma nebuvo atskleista. Stadione rungtynes yra žaidusi {{fut|POL}}.<ref>[https://eu-football.info/_venue.php?id=2170 Football venue Stadion Wojska Polskiego imienia Marszałka Józefa Piłsudskiego, Warsaw.] Eu-football.info (tikrinta 2026-04-03).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Stadion Wojska Polskiego}} * [http://www.stadionlegii.pl/ Stadiono svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071013112423/http://stadionlegii.pl/ |date=2007-10-13 }} (lenkų k.) [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Varšuvos architektūra]] [[Kategorija:Varšuvos sportas]] 28lzsjjv5s3kcj13gwt7qn7f21qy0e3 0 383346 7798150 7582418 2026-04-03T16:29:52Z Fnyxo 166866 7798150 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Tabariškiai, Kauno raj. Kapinės.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Kapinių vartai |herb = |žeml = |long=23.782321|lat=54.878046 |PL=54|PM=52|PS=40.96|IL=23|IM=46|IS=56.36 |sav = Kauno rajono savivaldybė |sen = [[Ringaudų seniūnija]] |aukštis = |plotas = 7,5 ha |priešpilis = |naudotas = veikiančios nuo ~1928 m. |žvalgytas = |registro Nr. = u. k. 12159 }} '''Tabariškių kapinės''' – veikiančios kapinės [[Tabariškiai|Tabariškiuose]], [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]. Tabariškių kapines prižiūri [[Kauno rajono savivaldybė]]s administracijos [[Ringaudų seniūnija]]. Užima 7,5 ha teritoriją.<ref>[https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kapines/ Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220926200036/https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kapines/ |date=2022-09-26 }} ''krs.lt''</ref> Kapinės suskaitmenintos. Kapinių viduryje, 18 m į pietvakarius nuo centrinio tako ir Vytauto kryžiaus įrengtas gamtininko profesoriaus [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] kapas. [[Antkapis|Antkapinis]] paminklas pastatytas 1976 m. (aut. archit. [[Algimantas Nasvytis]] ir [[Vytautas Nasvytis]], skulp. [[Stepas Šarovas]]). 1993 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=12159|title=Gamtininko zoologo Tado Ivanausko kapas}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Tado Ivanausko kapas Tabariškių kapinėse.JPG|thumb|left|220px|Tado Ivanausko kapas]] Prieš kelis dešimtmečius dabartinės [[Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčia|Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčios]] klebonijos vietoje dar stovėjo buvusio dvaro statinys. Po [[Žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformos]] dvaro žemė išdalinta gyventojams, įsisteigusiai parapijai [[1927]]–[[1928]] m. buvo skirtas 8 ha sklypas, kuriame vietinių ūkininkų pastangomis įrengta medinė bažnyčia. Prie jos įkurtos ir Tabariškių kapinės. Tabariškių kapinių viduryje, takų sankirtoje 1934 m. pastatytas iškilus [[kryžius]] Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] garbei. 1989 m. restauruotas.<ref>[https://krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/kryzius-vytauto-didziojo-garbei-tabariskiu-kapinese/ Kryžius Vytauto Didžiojo garbei Tabariškių kapinėse] ''krsvbiblioteka.lt''</ref> 2024 m. rugsėjo 15 d. pagrindinis kapinių kryžius atnaujintas ir Kristaus Karaliaus parapijos klebono pašventintas. Aukštas medinis kryžius iškilęs virš laiptuoto betoninio [[postamentas|postamento]].<ref>[https://www.facebook.com/100065262151372/posts/%C5%A1iandien-tabari%C5%A1ki%C5%B3-kapin%C4%97se-buvo-pa%C5%A1ventintas-ringaud%C5%B3-seni%C5%ABnijos-atnaujintas-p/900661745452556/ Ringaudų seniūnija] ''facebook.com'' 2024-09-15</ref> Apie 1992 m. kunigo Petro Dumbliausko iniciatyva pastatyti trys kryžiai [[Tremtinys|tremtinių]] atminimui. Juos sukūrė Juozas Voronavičius ir Arvydas Petkus. 2012 m. vietoj trijų pastatytas tautodailininko [[Adolfas Teresius|Adolfo Teresiaus]] atnaujintas kryžius, skirtas [[Gedulo ir vilties diena]]i - tremties aukoms atminti.<ref>[https://krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/kryzius-tremtiniams-tabariskiu-kapinese/ Kryžius tremtiniams Tabariškių kapinėse] ''krsvbiblioteka.lt''</ref> Šalia Vytauto kryžiaus pastatyta mūrinė Svideravičių šeimos koplyčia su Švč. Mergelės Marijos statula. == Kapinėse palaidoti == * [[Liudas Vailionis]] (1886–1939), botanikas * [[Tadas Ivanauskas]] (1882–1970), gamtininkas * [[Vladas Čaikauskas]] (1911–1985), agronomas * [[Vytautas Martišius]] (1959–2000), skulptorius * [[Kostas Bėčius]] (1911–2005), agronomas * [[Vladas Janulevičius]] (1928–2013), inžinierius mechanikas * [[Pranas Džiaukštas]] (1925–2013), miškininkas * [[Vladas Žulys]] (1928–2013), kalbininkas * [[Aloyzas Dirsė]] (1931–2016), inžinierius hidrotechnikas * [[Renatas Juška]] (1972–2019), diplomatas * [[Kazimieras Giedra]] (1936–2020), inžinierius mechanikas * [[Vidmantas Staniulis (1950)|Vidmantas Staniulis]] (1950–2021), bibliofilas * [[Vytautas Dovydaitis (1929)|Vytautas Dovydaitis]] (1929–2022), agronomas * [[Romualdas Juknys]] (1943–2024), ekologas, aplinkotyrininkas * [[Petras Algimantas Lazauskas]] (1926–2024), agronomas == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://ringaudai.eu/Ringaudai/Lankytinos-vietos/Tabariskiu-Kristaus-Karaliaus-baznycia-ir-kapines Tabariškių kapinės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111020180948/http://ringaudai.eu/Ringaudai/Lankytinos-vietos/Tabariskiu-Kristaus-Karaliaus-baznycia-ir-kapines |date=2011-10-20 }} * [http://www.panoramio.com/photo/29368401 Tabariškių kapinės ''panoramio.com'' portale] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161014121013/http://www.panoramio.com/photo/29368401 |date=2016-10-14 }} * [https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/10/30/rajonas/kauno-rajone-pristatytas-interaktyvus-kapiniu-zemelapis/ Kauno rajone pristatytas interaktyvus kapinių žemėlapis] ''kaunas.kasvyksta.lt'', 2020-10-30. [[Kategorija:Kauno rajono kapinės]] j96z3pr3bu60v48uiay9gvqjf10yyiu 0 397189 7798121 7426201 2026-04-03T15:56:10Z Fnyxo 166866 7798121 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Romainių kapinės.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Takas kapinėse |herb = |žeml = |long=23.85677|lat=54.923767 |PL=54|PM=55|PS=25.56|IL=23|IM=51|IS=24.37 |sav = Kauno miesto savivaldybė |sen = [[Šilainių seniūnija]] |aukštis = |plotas = 29,8 ha |priešpilis –= |naudotas = veikiančios nuo [[1966]] m. |žvalgytas = |registro kodas = }} '''Romainių kapinės''' – veikiančios kapinės [[Romainiai|Romainiuose]], [[Kauno miesto savivaldybė]]je. Vienų didžiausių [[Kaunas|Kauno]] kapinių užimamas plotas – 29,8 ha, iš kurių 18,7 ha tenka 1-osioms kapinėms, 11,1 ha – 2-osioms kapinėms. Jų teritoriją riboja greitkelio [[E67|Via Baltica]] lankstas, Šilainių plentas, [[Veršvas|Veršvo]] upelio slėnis. Kapines eksploatuoja [[Kauno miesto savivaldybė]]s įmonė „Kapinių priežiūra".<ref>http://www.kaunas.lt/index.php?1638659112 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211024180814/http://www.kaunas.lt/index.php?1638659112 |date=2021-10-24 }} Kauno SĮ „Kapinių priežiūra"</ref> Kapinės atidarytos [[1966]] m. (2-osios kapinės atidarytos [[1970]] m.). == Kapinėse palaidoti == <small> {{Div col|cols=2}} * [[Jonas Beržanskis]] (1862–1936), istorikas, žurnalistas * [[Juozas Skaisgiris]] (1901–1971), tarpukario Lietuvos žemės ūkio ministras * [[Romas Kalanta]] (1953–1972), disidentas * [[Napalys Grigas]] (1896–1972), kalbininkas * [[Feliksas Mikšys]] (1893–1973), Steigiamojo Seimo narys * [[Kazimieras Masiliūnas]] (1902–1973), pedagogas, spaudos darbuotojas * [[Stasys Ušinskas]] (1905–1974), dailininkas * [[Jurgis Petrauskas]] (1886–1977), aktorius * [[Bernardas Bučas]] (1903–1979), skulptorius * [[Vincas Butauskas]] (1887–1980), Lietuvos karininkas * [[Antanas Kučingis]] (1899–1983), dainininkas, karininkas * [[Antanas Martinaitis (1939)|Antanas Martinaitis]] (1939–1986), tapytojas * [[Viktoras Ražaitis]] (1907–1991), 1928 m. olimpietis * [[Karolis Mekas]] (1906–1993), archeologas, etnologas * [[Stasys Krikščikas]] (1907–1993), agronomas * [[Simas Stanaitis]] (1898–1994), tarpukario karo lakūnas * [[Vincas Bazilevičius]] (1914–1999), mokytojas, vertėjas * [[Filomena Ušinskaitė]] (1921–2003), dailininkė * [[Algirdas Venskūnas]] (1934–2003), aktorius * [[Arūnas Vaitkūnas]] (1956–2005), tapytojas * [[Gintaras Beresnevičius]] (1961–2006), prozininkas, religijotyrininkas * [[Remigijus Audiejaitis]] (1972–2007), poetas, fotografas, muzikantas * [[Edmundas Jasiūnas]] (1923–2007), inžinierius * [[Vladas Žalnerauskas]] (1941–2008), inžinierius * [[Viktoras Šinkariukas]] (1947–2008), aktorius, režisierius * [[Romualdas Neimantas]] (1938–2009), [[Orientalistika|orientalistas]], kultūros istorikas * [[Arvydas Macas]] (1940–2009), radijo inžinierius * [[Antanina Mackevičiūtė]] (1926–2011), teatro ir televizijos aktorė * [[Algimantas Kučingis]] (1927–2011), inžinierius * [[Liucija Sereikaitė-Juozonienė]] (1926–2011), fizikė * [[Kira Katerina Daujotaitė]] (1921–2013), choreografė * [[Leonas Juozonis]] (1922–2015), tautodailininkas * [[Pranas Kedanis]] (1926–2016), muzikos mokytojas ir chorvedys * [[Aldona Lukoševičiūtė]] (1929–2016), gydytoja kardiologė * [[Vytautas Andziulis]] (1930–2018), spaustuvininkas * [[Vytautas Balsys-Uosis]] (1923–2019), Lietuvos partizanas * [[Marius Žaliūkas]] (1983–2020), futbolininkas * [[Vladislovas Janiūnas]] (1941–2020), pedagogas * [[Jonas Čeponis (1935)|Jonas Čeponis]] (1935–2020), gydytojas, vertėjas * [[Kęstutis Kepežinskas]] (1945–2021), dirigentas * [[Laima Šinkūnaitė]] (1942–2023), menotyrininkė, meno istorikė * [[Daiva Rudokaitė]] (1969–2023), aktorė, psichologė * [[Aušrys Kriščiūnas]] (1968–2024), politikas, visuomenininkas * [[Algimantas Bertašius]] (1934–2024), inžinierius, sporto istorikas * [[Nijolė Misiūnienė]] (1933–2024), vidaus ligų gydytoja {{Div col end}} </small> == Galerija == <gallery> Romainių kapinėse.JPG|miniatiūra|Koplytstulpiai Kapas. Stasys Ušinskas, Filomena Ušinskaitė.JPG|Palaidoti [[Stasys Ušinskas]], [[Filomena Ušinskaitė]] <ref>{{cite kvr|16525}}</ref> Romainių kapinės, Kalanta.JPG|miniatiūra|[[Romas Kalanta|Romo Kalantos]] kapas <ref>{{cite kvr|16954}}</ref> Antanas Kučingis. Kapas.JPG|miniatiūra|[[Antanas Kučingis|Antano Kučingio]] kapas <ref>{{cite kvr|16586}}</ref> Bernardas Bučas, kapas.JPG|[[Bernardas Bučas|Bernardo Bučo]] kapas </gallery> == Šaltiniai == {{commonscat|Romainiai cemetery}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Kauno kapinės]] 1shjqtj2ovg21akxike2chvr1xkj00b 0 398015 7798027 6277803 2026-04-03T15:20:34Z CD 677 7798027 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 53.1058 |long = 23.1492 |Pavadinimas = Balstogės miesto stadionas |Vaizdas = [[Vaizdas:Stadion Miejski - Białystok1.jpg|300px]] |Antraštė = |Vieta = {{vlv|POL}} [[Balstogė]], [[Lenkija]] |Atidarytas = 1972 m. liepos 22 d. |Renovuotas = 2008–2014 m. |Savininkas = [[Balstogė]]s miesto savivaldybė |Operatorius = |Paviršius = Žolė |Architektas = Stefan Kuryłowicz,<br>Michał Adamczyk,<br>Mikołaj Kwieciński,<br>Krystyna Tulczyńska. |Nuomininkai = [[SSA Jagiellonia Białystok]] |Talpa = 22386 sėdimos vietos |Lauko matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Balstogės miesto stadionas''' ({{pl|Stadion Miejski w Białymstoku}}) – stadionas esantis [[Balstogė]]s mieste, ''ul. Słoneczna 1'' gatvėje. Stadione savo namų rungtynes žaidžia [[SSA Jagiellonia Białystok]] futbolo klubas. == Istorija == Stadionas pastatytas [[1971]] m., oficialiai atidarytas [[1972]] m. [[liepos 22]] d. Iš pradžių stadione tilpo 15 000 žmonių, o vėliau po rekonstrukcijos 30 000 žmonių. Tuo metu stadionas buvo vienas iš dešimties didžiausių ir moderniausių stadionų visoje šalyje. XX a. pabaigoje stadionas buvo apleistas, bet [[2005]] m. rekonstruotas ir šiuo metu stadione varžybas gali stebėti 6000 žmonių. [[2006]] m. buvo nutarta stadioną modernizuoti, kad jis atitiktų aukščiausius tarptautinius reikalavimus. Po renovacijos stadione yra 22 386 sėdimos vietos. Didžiausias žiūrovų skaičius užfiksuotas [[1987]] m., kai [[Jagiellonia Białystok]] žaidė prieš [[Widzew Łódź]]. Į stadioną susirinko 36 000 žmonių. == Nuorodos == {{commonscat|Municipal Stadium, Białystok}} * [http://www.stadion.bialystok.pl/ Aprašymas apie naująjį stadioną (lenk.)] * [http://www.jagiellonia.pl/strona.php?s=8082 Aprašymas apie naująjį stadioną (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140822101024/http://www.jagiellonia.pl/strona.php?s=8082 |date=2014-08-22 }} * [http://stadiony.net/projekty/pol/stadion_hetmana_bialystok Aprašymas apie naująjį stadioną (lenk.)] * [http://stadiony.net/stadiony/pol/stadion_miejski_hetman Aprašymas apie senąjį stadioną (lenk.)] * [http://www.jagiellonia.pl/aktualnosci.php?a=7570 Aprašymas apie stadiono statybas (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110615163308/http://www.jagiellonia.pl/aktualnosci.php?a=7570 |date=2011-06-15 }} [[Kategorija:Balstogės architektūra]] [[Kategorija:Balstogės sportas]] [[Kategorija:Futbolo stadionai Palenkės vaivadijoje]] n59f6ojwf5z6o5qgxjsy96xmfdnbj3c 14 430725 7798083 4520077 2026-04-03T15:31:54Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2013 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798083 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2013 muzikoje]] t128h5v6w5skniolfj739ylbnhbw6ai 14 430726 7798079 4520083 2026-04-03T15:31:41Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2012 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798079 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2012 muzikoje]] 506br5u74m4dhqhfc6w44jx2o2kv448 0 433774 7797895 7742714 2026-04-03T12:51:39Z Normantas Bataitis 145195 /* Kapai */ 7797895 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto =Rokantiškių kapinės 1.JPG |plotis = 280 |fotoinfo = Kapinių vaizdas |herb = |žeml = |long=25.362806|lat=54.706337 |PL=54|PM=42|PS=22.81|IL=25|IM=21|IS=46.1 |sav = Vilniaus miesto savivaldybė |sen = [[Naujosios Vilnios seniūnija]] |aukštis = |plotas = |priešpilis –= |naudotas = |žvalgytas = |registro kodas = }} '''Rokantiškių kapinės''' – vienos didžiausių kapinių [[Vilnius|Vilniuje]], [[Rokantiškės (Vilnius)|Rokantiškėse]]. Yra kalvotame ir miškingame kraštovaizdyje į rytus nuo Vilniaus centro, tarp Rokantiškių ir [[Mileišiškės|Mileišiškių]] sodų rajonų. Prie kapinių veža 37, 115 ir 119 nr. autobusai. ===== Kapai ===== Kapinėse palaidoti: <small> {{Div col|cols=2}} * [[Mindaugas Tomonis]] (1940–1975) – poetas, filosofas, Kovotojas už Lietuvos Laisvę * [[Antanas Gruodis (1905)|Antanas Gruodis]] (1905–1978) – inžinierius energetikas * [[Jonas Raudonis]] (1899–1978) – agronomas, IV Seimo narys, visuomenės veikėjas, tremtinys * [[Rimas Burokas]] (1953–1980) – poetas * [[Tadas Daugirdas (1914)|Tadas Daugirdas]] (1914–1982) – LOR chirurgas, tremtinys * [[Juozas Keliuotis]] (1902–1983) – žurnalistas, redaktorius, rašytojas * [[Jonas Šeštokas]] (1910–1986) – zoologas, hidrobiologas * [[Petras Rumšas]] (1921–1987) – pedagogas, matematikas * [[Antanas Šabaniauskas]] (1903–1987) – estrados dainininkas * [[Henrikas Horodničius]] (1906–1989) – fizikas, profesorius * [[Antanas Adomaitis (1916)|Antanas Adomaitis]] (1916–1990) – chorvedys, pedagogas, žurnalistas * [[Stasys Tomonis]] (1915–1992) – vertėjas, bibliografas, bibliotekininkas * [[Vladas Stukas]] (1920–1992) – inžinierius energetikas, pirmasis Kauno HE direktorius * [[Adomas Vaitilavičius]] (1915–1996) – gydytojas, mikrobiologas, esperantininkas, vertėjas, rašytojas * [[Alfonsas Misiukas-Misiūnas]] (1900–1996) – fizikas, mokslų daktaras * [[Raimundas Leonas Rajeckas]] (1937–1997) – ekonomistas, profesorius * [[Stasys Žeiba]] (1916–1999) – lakūnas, karinis veikėjas, geologas * [[Jonas Mocartas]] (1943–2003) – ekonomistas, visuomenės veikėjas * [[Jurgis Tornau]] (1919–2005) – vokiečių kilmės literatūros tyrinėtojas, prozininkas, VU bibliotekos direktorius * [[Bronislovas Zaikauskas]] (1934–2008) – ekonomistas, sovietinis valstybės ir partinis veikėjas * [[Stepas Janušonis]] (1933–2008) – radijo inžinierius, habilituotas daktaras * [[Petras Juknevičius]] (1920–2009) – dainininkas (bosas), chorvedys * [[Konstantinas Puodėnas]] (1923–2009) – ekonomistas, esperantininkas * [[Vitas Katilius]] (1951–2011) – rašytojas, žurnalistas, redaktorius * Lili Janina Paškauskaitė (1925–2012) – grafikė * [[Tomas Arūnas Rudokas]] (1966–2012) – poetas, prozininkas * [[Bronislava Jacevičiūtė]] (1919–2013) – tapytoja * [[Pranciškus Stanislavas Vitkevičius]] (1926–2013) – teisininkas, profesorius, habilituotas daktaras, politinis veikėjas * [[Edvardas Eismontas]] (1950–2013) – inžinierius, kompozitorius, visuomenės veikėjas * [[Jonas Trinkūnas|Jonas Jaunius Trinkūnas]] (1939–2014) – etnokultūrininkas, folkloristas, Romuvos krivis * [[Leonas Kadžiulis]] (1926–2014) – agronomas * [[Sigitas Giedraitis]] (1953–2015) – pianistas, pedagogas * [[Remigijus Valdemaras Nargėla]] (1941–2016) – medicinos mokslų daktaras, Prezidento V.Adamkaus asmeninis gydytojas * [[Ona Pajedaitė]] (1925–2016) – pedagogė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, fotomenininkė, kraštotyrininkė, publicistė * [[Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė]] (1938–2016) – dailininkė tekstilininkė * [[Genovaitė Jacėnaitė]] (1933–2016) – dailininkė keramikė * [[Augustinas Maceina]] (1937–2017) – pianistas * [[Henrikas Savickas (1935)|Henrikas Savickas]] (1935–2017) – žurnalistas, redaktorius * [[Algis Kalėda]] (1952–2017) – vertėjas, literatūrologas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius * [[Marija Miliuvienė]] (1931–2018) – etnologė * [[Liubomiras Viktoras Žeimantas]] (1931–2018) – žurnalistas, redaktorius, pedagogas, komjaunimo darbuotojas * [[Adomas Pranas Druktenis]] (1931–2019) – kalbininkas, vertėjas * [[Nijolė Valadkevičiūtė]] (1944–2020) – grafikė, animacinių filmų režisierė ir dailininkė * [[Vytautas Aleksandras Butkus]] (1930–2020) – botanikas, biomedicinos mokslų daktaras * [[Alfonsas Vincentas Ambraziūnas]] (1933–2020) – skulptorius * [[Kęstutis Antanėlis]] (1951–2020) – kompozitorius, architektas, dailininkas * [[Vytautas Ylevičius]] (1930–2020) – fotomenininkas * Angelina Blažienė (1936–2020) – ekonomikos mokslų daktarė * [[Romas Batūra]] (1937–2021) – istorikas * [[Šarūnas Valentinavičius]] (1939–2021) – žurnalistas * [[Andrius Konickis]] (1956–2021) – filosofas, redaktorius, rašytojas * [[Eduardas Tarasevičius]] (1942–2021) – farmacininkas * [[Dalia Triponienė]] (1938–2021) – gydytoja, kraujagyslių chirurgė * [[Genovaitė Burneikienė]] (1940–2021) – žurnalistė, mokslininkė * [[Alfonsas Vileita]] (1930–2021) – teisininkas * [[Jolanta Vymerytė]] (1965–2022) – choreografė, baleto pedagogė * [[Juzefa Čeičytė]] (1922–2022) – tapytoja, scenografė * [[Liudvikas Jakimavičius]] (1959–2022) – rašytojas * [[Stasys Jusionis]] (1927–2022) – dailininkas tapytojas * [[Gražina Mareckaitė]] (1939–2022) – teatrologė, dramaturgė * [[Laima Pangonytė]] (1942–2022) – režisierė * [[Leonas Žuklys]] (1923–2023) – skulptorius * [[Antanas Terleckas]] (1928–2023) – disidentas * [[Henrika Šečkuvienė-Gunevičiūtė]] (1954–2023) – choro dirigentė ir pedagogė * [[Jonas Jackevičius]] (1937–2023) – žurnalistas, poetas, dailininkas * [[Stasys Vėlyvis]] (1938–2023) – teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir civilprocesualistas * [[Mečislovas Sakalauskas]] (1928–2023) – fotografas * [[Diana Vipartienė]] (1937–2024) – filologė, žurnalistė, profsąjungų veikėja * [[Alwida Antonina Bajor]] (1942–2024) – žurnalistė, rašytoja * [[Jonas Bagdanskis]] (1932–2025) – žurnalistas, redaktorius * [[Algirdas Ničius]] (1929–2025) – kino dailininkas * [[Juozas Ivaškevičius]] (1943–2025) – gydytojas anesteziologas, reanimatologas * [[Eugenijus Algimantas Gūzas]] (1939–2025) – architektas, grafikas * [[Arvydas Markauskas]] (1951–2025) – dainininkas (baritonas) * [[Sigitas Kuncevičius]] (1958–2025) – architektas * [[Danutė Mikšytė]] (1931–2025) – žurnalistė, redaktorė * [[Alfonsas Ambrazas]] (1956–2025) – politikas * [[Gražvydas Kirvaitis]] (1939–2026) – literatūros tyrinėtojas {{Div col end}} </small> == Galerija == <gallery> File:Rokantiškės Cemetery2.JPG File:Rokantiškės Cemetery0.JPG File:Rokantiškės Cemetery1.JPG File:Rokantiškės Cemetery 10.JPG File:Rokantiškės Cemetery 17.JPG File:Rokantiškės Cemetery12.JPG File:Rokantiškės Cemetery4.JPG File:Rokantiškės Cemetery6.JPG File:Rokantiškės Cemetery 15.JPG File:Rokantiškės Cemetery 14.JPG File:Rokantiškės Cemetery 19.JPG File:Rokantiškės Cemetery 16.JPG </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commons|Category:Rokantiškės Cemetery}} * [http://wikimapia.org/487098/lt/Rokanti%C5%A1ki%C5%B3-kapin%C4%97s Rokantiškių kapinės] ([[Wikimapia]]) [[Kategorija:Vilniaus kapinės]] si48ylpqfbpm9h7hp0ukc5lpvgg33lw 0 435162 7798170 7778157 2026-04-03T16:40:34Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798170 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Gibraltar Football Association logo.png]]| asociacija=[[Gibraltaro futbolo asociacija]]| reitingas= '''198''' ({{data|2023|9|21}}) | treneris={{flagicon|URU}} [[Julio César Ribas]]| rezultatyviausias=[[Roy Chipolina]]<br>[[Liam Walker]] (5)| ilgiausiai=[[Liam Walker]] (72)| 1rungtynės= '''Neoficialios:'''<br>{{flagicon|Gibraltar}} Gibraltaras 1–2 [[Džersis]] {{flagicon|Jersey}}<br />(Šanklinas, [[Vaito sala]]; 1993 m. liepos 4 d.)<br>'''Oficialios:'''<br>{{flagicon|Gibraltar}} Gibraltaras 0–0 {{fut|SLO|1}}<br />([[Faras]], [[Portugalija]]; 2013 m. lapkričio 19 d.)| 1rungtyniųvieta=| 1rungtyniųdata=| grungtynės='''Neoficialios:<br />'''{{flagicon|Gibraltar}} Gibraltaras 19–0 [[Sarkas]] [[Vaizdas:Flag of Sark.svg|20px]]<br>([[Šv. Martyno parapija|Šv. Martynas]], [[Gernsis]]; 2003 m. liepos 29 d.)<br>'''Oficialios:'''<br>{{flagicon|Gibraltar}} Gibraltaras 2–0 {{fut|LIE|1}}<br />([[Faras]], [[Portugalija]]; 2022 m. lapkričio 16 d.)| grungtyniųvieta=| grungtyniųdata=| brungtynės={{flagicon|FRA}} [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]] 14–0 Gibraltaras {{flagicon|Gibraltar}}| brungtyniųvieta=[[Nica]]| brungtyniųdata=[[2023]] m. [[lapkričio 18]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=Europos futbolo čempionatas| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| pattern_la1 = _whiteborder| pattern_b1 = _Gibraltar_1314h| pattern_ra1 = _whiteborder| pattern_sh1 = _whitesides| pattern_so1 = _whiteline| leftarm1 = FF0000| body1 = FF0000| rightarm1 = FF0000| shorts1 = FF0000| socks1 = FF0000| pattern_la2 = _thinredborder| pattern_b2 = _Gibraltar_1314a| pattern_ra2 = _thinredborder| pattern_sh2 = _red stripes| pattern_so2 = _redline| leftarm2 = FFFFFF| body2 = FF0000| rightarm2 = FFFFFF| shorts2 = FFFFFF| socks2 = FFFFFF| pattern_la3 = _thinwhiteborder| pattern_b3 = _whiteleftshoulder| pattern_ra3 = _thinwhiteborder| pattern_sh3 = _white stripes| pattern_so3 = _whiteline| leftarm3 = 0000FF| body3 = 0000FF| rightarm3 = 0000FF| shorts3 = 0000FF| socks3 = 0000FF| }} '''Gibraltaro vyrų futbolo rinktinė''' – [[Gibraltaras|Gibraltarui]] atstovaujanti [[Futbolas|futbolo]] komanda, kontroliuojama [[Gibraltaro futbolo asociacija|Gibraltaro futbolo asociacijos]]. Nėra pilnateisis [[FIFA]] narys. Rinktinė neturi teisės dalyvauti [[FIFA pasaulio čempionatas|FIFA pasaulio čempionate]]. Nuo 2013 m. gegužės 24 d. yra [[UEFA]] narys, galintis dalyvauti [[UEFA Europos futbolo čempionatas|UEFA Europos futbolo čempionatuose]]. Tai yra mažiausias pagal gyventojų skaičių UEFA narys.<ref>{{Cite web |title=Gibraltar Moves Closer to Soccer Independence (Published 2013) |author= |work=nytimes.com |date= |access-date=2026-03-13 |url= https://www.nytimes.com/2013/05/23/sports/soccer/gibraltar-moves-toward-uefa-membership-as-spain-resists.html?_r=2&}}</ref><ref>http://www.bbc.co.uk/sport/0/football/22657481</ref> == UEFA narystė == 2013 m. gegužės 24 d. vykusiame UEFA kongreso [[Londonas|Londone]] metu, prieštaraujant tik [[Ispanijos futbolo federacija|Ispanijai]] ir [[Baltarusijos futbolo federacija|Baltarusijai]], [[Gibraltaro futbolo asociacija|GFA]] tapo pilnateise [[UEFA]] nare.<ref>http://www.uefa.org/aboutuefa/organisation/congress/news/newsid=1956133.html</ref> Dėl politinių priežasčių Gibraltaras ir Ispanija nebus kvalifikuojami į tą pačią grupę.<ref>http://www.bbc.co.uk/sport/0/football/22657481</ref> == Žymesni žaidėjai == * [[Joseph Chipolina]] (2013–) * [[Lee Casciaro]] (2014–) * [[Jake Gosling]] (2014–) == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.gibraltarfa.com/ Oficiali Gibraltaro futbolo asociacijos svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=90 Gibraltar national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesg/gib-intres.html Gibraltar - List of International Matches] (Rsssf.org) * [http://www.uefa.com/memberassociations/association=gib/index.html UEFA profilis] {{Gibraltaro futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Gibraltaro sporto rinktinės]] [[Kategorija:Gibraltaro futbolas]] sn9j8uf7eyhg4jrt3offm1zjkymnkx4 14 435202 7798030 4557441 2026-04-03T15:21:23Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1967 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798030 wikitext text/x-wiki [[Kategorija: Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1967 muzikoje]] 9wz5u0caw3txdlzp411urwvwe9jg4ex 0 440579 7798360 7771479 2026-04-04T10:43:28Z Hugo.arg 1674 7798360 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dino Zoff | fullname = Dino Zoff | height = 1,85 m | nickname = | image = [[Vaizdas:Dino Zoff (1974).jpg|250px]] | dateofbirth = {{bda|1942|2|28}}| cityofbirth = [[Mariano del Friulis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | position = [[vartininkas]]| years = [[1961]]–[[1963]]<br />[[1963]]–[[1967]]<br />[[1967]]–[[1972]]<br />[[1972]]–[[1983]]| clubs = [[Udinese Calcio|Udinese]]<br />[[AC Mantova|Mantova]]<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Juventus F.C.|Juventus]]| caps(goals) = 38 (0)<br />131 (0)<br />143 (0)<br />330 (0)| nationalyears = 1968–1983 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 112 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref>| pcupdate = | ntupdate = | }} '''Dinas Dzofas''' (''Dino Zoff'', g. [[1942]] m. [[vasario 28]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]] ir treneris. Jis yra vyriausias pasaulio čempionato laimėtojas – su [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos]] ekipa jis triumfavo [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982]] m. čempionate, būdamas 40 metų amžiaus. D. Zoff yra laikomas vienu geriausių vartininkų futbolo istorijoje. D. Zoff buvo paskelbtas 3-iu geriausiu XX a. vartininku po [[Levas Jašinas|Levo Jašino]] ir [[Gordon Banks]].<ref>[http://www.rsssf.com/miscellaneous/iffhs-century.html IFFHS' Century Elections]</ref> Futbolininkui priklauso ilgiausiai nepraleistų minučių tarptautiniuose turnyruose rekordas – nuo 1972 iki 1974 m. D. Zoff nepraleido įvarčio 1142 minutes. Pagal rungtynių skaičių jis yra 4-as Italijos rinktinėse, sužaidęs 112 rungtynių. Baigęs profesionalaus futbolininko karjerą D. Zoff tapo treneriu. Nuo 1988 iki 1990 m. treniravo [[Juventus FC|Juventus]]. Vėliau buvo [[SS Lazio|Lazio]] ir [[ACF Fiorentina|Fiorentina]] treneriu, o nuo 1998 dvejus metus vadovavo nacionalinei šalies rinktinei. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Zoff]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai|Zoff]] hjt78ft811f3i18wlsfhxaop31eob08 7798369 7798360 2026-04-04T10:59:28Z Hugo.arg 1674 7798369 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dino Zoff | fullname = Dino Zoff | height = 1,85 m | nickname = | image = [[Vaizdas:Dino Zoff (1974).jpg|250px]] | dateofbirth = {{bda|1942|2|28}}| cityofbirth = [[Mariano del Friulis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = baigęs karjerą | position = [[vartininkas]]| years = [[1961]]–[[1963]]<br />[[1963]]–[[1967]]<br />[[1967]]–[[1972]]<br />[[1972]]–[[1983]]| clubs = [[Udinese Calcio|Udinese]]<br />[[AC Mantova|Mantova]]<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[Juventus F.C.|Juventus]]| caps(goals) = 38 (0)<br />131 (0)<br />143 (0)<br />330 (0)| nationalyears = 1968–1983 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 112 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref>| pcupdate = | ntupdate = | | manageryears= 1988–1990<br>1990–1994<br>1997<br>1998–2000<br>2001<br>2005 | managerclubs = [[Juventus FC|Juventus]]<br> [[SS Lazio|Lazio]]<br>[[SS Lazio|Lazio]]<br>{{fut|ITA|1}}<br>[[SS Lazio|Lazio]]<br> [[ACF Fiorentina|Fiorentina]] }} '''Dinas Dzofas''' (''Dino Zoff'', g. [[1942]] m. [[vasario 28]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolininkas]] ir treneris. Jis yra vyriausias pasaulio čempionato laimėtojas – su [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos]] ekipa jis triumfavo [[XII pasaulio futbolo čempionatas|1982]] m. čempionate, būdamas 40 metų amžiaus. D. Zoff yra laikomas vienu geriausių vartininkų futbolo istorijoje. D. Zoff buvo paskelbtas 3-iu geriausiu XX a. vartininku po [[Levas Jašinas|Levo Jašino]] ir [[Gordon Banks]].<ref>[http://www.rsssf.com/miscellaneous/iffhs-century.html IFFHS' Century Elections]</ref> Futbolininkui priklauso ilgiausiai nepraleistų minučių tarptautiniuose turnyruose rekordas – nuo 1972 iki 1974 m. D. Zoff nepraleido įvarčio 1142 minutes. Pagal rungtynių skaičių jis yra 4-as Italijos rinktinėse, sužaidęs 112 rungtynių. Baigęs profesionalaus futbolininko karjerą D. Zoff tapo treneriu. Nuo 1988 iki 1990 m. treniravo [[Juventus FC|Juventus]]. Vėliau buvo [[SS Lazio|Lazio]] ir [[ACF Fiorentina|Fiorentina]] treneriu, o nuo 1998 dvejus metus vadovavo nacionalinei šalies rinktinei. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1970 m. pasaulio futbolo čempionatas|Meksika 1970]]|2 vieta|0|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[1974 m. pasaulio futbolo čempionatas|V. Vokietija 1974]]|I etapas|3|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[1978 m. pasaulio futbolo čempionatas|Argentina 1978]]|4 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempPas|[[1982 m. pasaulio futbolo čempionatas|Ispanija 1982]]|1 vieta|7|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 1968|Italija 1968]]|1 vieta|3|0|-|-|-}} {{futČempŽem|[[1980 m. Europos futbolo čempionatas|Italija 1980]]|4 vieta|4|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{soccerway}} * {{Transfermarkt}} {{Futbolas-stub|ITA|žaid}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Zoff]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai|Zoff]] 4vus6f8oe9ptazzrm4zuzwgwnlwui0f 0 442471 7798268 7743206 2026-04-03T20:02:14Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7798268 wikitext text/x-wiki {{infobox |name=Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė |image=[[Vaizdas:LFF rinktine 2020.png|150px]] |above=Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė | label1= Asociacija: | data1 =[[Lietuvos futbolo federacija]] | label2 = Treneris: | data2 = {{flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho") | label3 = Kapitonas: | data3 = [[Justinas Zagurskas]] | label4 = UEFA reitingas: | data4 = '''35''' ({{data|2025|9|}})<ref>https://www.uefa.com/nationalassociations/uefarankings/futsal/</ref> }} '''Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė''' – nacionalinė šalies rinktinė, kuri atstovauja [[Lietuva|Lietuvai]] [[salės futbolas|salės futbolo]] tarptautinėse varžybose. Rinktinės veiklą koordinuoja [[Lietuvos futbolo federacija]]. Pirmąkart šalies salės futbolo rinktinė surinkta 2000 m. sausį.<ref>https://futsal.lt/apie-mus</ref> == Reitingai == UEFA reitingai buvo pradėti oficialiai skaičiuoti nuo UEFA atrankos į 2020 m. FIFA pasaulio taurės turnyrą. Taškai skaičiuojami [[Elo reitingas|Elo reitingų]] skaičiavimo pagrindu.<ref>https://www.uefa.com/nationalassociations/uefarankings/futsal/about/</ref> 2023 m. lapkričio mėn. Lietuva užėmė 33-ą vietą tarp 50-ies aktyvių UEFA narių.<ref>https://www.uefa.com/nationalassociations/uefarankings/futsal/</ref> Oficialių FIFA reitingų nėra, neoficialiais paskaičiavimais, 2019 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuvos rinktinė užėmė 88-ą vietą pasaulyje reitingų lentelėje.<ref>http://www.futsalworldranking.be/rank.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100716171123/http://www.futsalworldranking.be/rank.htm |date=2010-07-16 }}</ref> 2022 m. lapkričio mėn. Lietuva buvo 67-oje vietoje, o 2023 m. lapkričio mėn. – 91-oje vietoje.<ref>http://www.futsalplanet.com/ranking.aspx?bl=202347</ref><ref>https://www.futsalworldranking.com/rank.htm</ref> == Sudėtis == Atnaujinta {{data|2026|4|3}} Sudėtis 2028-ųjų FIFA pasaulio futsal čempionato atrankos preliminaraus etapo turnyro rungtynėms.<ref>https://www.lff.lt/druskininkuose-bus-surengtas-fifa-pasaulio-futsal-cempionato-atrankos-turnyras/</ref> {{nat fs g start}} {{nat fs g player|no=22|pos=GK|name=[[Gustas Jaskutis]]|age={{birth date and age|2004|9|6|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no=|pos=GK|name=[[Justinas Lesickas]]|age=|caps=|goals=|club=[[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=GK|name=[[Edgaras Noreika]]|age=|caps=|goals=|club=[[FK Bruklinas]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|HUN}} {{data|2025|11|12}} }} {{nat fs g player|no=|pos=|name=[[Arnas Andriejauskas]]|age=|caps=|goals=|club=[[FK VIP|Mažeikių VIP]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= 5|pos=DF|name=[[Vladimir Derendiajev]]|age={{birth date and age|1990|05|31|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|Costa Rica}} {{data|2021|8|18}} }} {{nat fs g player|no=|pos=|name=[[Lukas Katilius]]|age=|caps=|goals=|club=[[FK Bruklinas]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=|name=[[Paulius Lotužys]]|age={{birth date and age|1998|1|15|df=y}}|caps=|goals=|club=[[Gargždų Pramogos-SC]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|HUN}} {{data|2025|11|12}} }} {{nat fs g player|no=17|pos=DF|name=[[Paulius Osauskas]]|age={{birth date and age|1994|05|17|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|Costa Rica}} {{data|2021|8|18}} }} {{nat fs g player|no= |pos=|name=[[Kristupas Petravičius]]|age={{birth date and age|2000|6|26|df=y}} |caps=|goals=|club=[[Radviliškio SC|ŠSPC Radviliškis]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|LVA}} {{data|2025|4|15}} }} {{nat fs g player|no= 3|pos=FW|name=[[Ignas Raštutis]]|age={{birth date and age|2000|5|20|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|GEO}} {{data|2024|9|16}} }} {{nat fs g player|no=|pos=|name=[[Emilijus Rusteika]]|age=|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=10|pos=FW|name=[[Lukas Sendžikas]]|age={{birth date and age|1992|11|28|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no= 7|pos=DF|name=[[Benas Spietinis]]|age={{birth date and age|1996|02|15|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|BLR}} {{data|2023|3|4}} }} {{nat fs g player|no=|pos=|name=[[Merūnas Stalmokas]]|age=|caps=|goals=|club=[[Gargždų Pramogos-SC]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= 8|pos=FW|name=[[Albert Voskunovič]]|age={{birth date and age|1998|12|08|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|KOS}} {{data|2021|7|29}} }} {{nat fs g player|no= 9|pos=DF|name=[[Justinas Zagurskas]]|age={{birth date and age|1995|10|9|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|KOS}} {{data|2021|7|29}} }} {{fs end}} ===Artimiausia atsarga=== {{nat fs r start}} {{nat fs r player|no=12|pos=GK|name=[[Ernestas Macenis]]|age={{birth date and age|1997|05|03|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no= 6|pos=DF|name=[[Tomas Bučma]]|age={{birth date and age|1994|01|27|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no=11|pos=MF|name=[[Edgaras Baranauskas]]|age={{birth date and age|1993|3|12|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no=13|pos=MF|name=[[Gytis Vasylius]]|age={{birth date and age|1999|8|12|df=y}} |caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no=15|pos=DF|name=[[Deividas Reimaris]]|age={{birth date and age|1997|09|13|df=y}}|caps=|goals=|club=[[Gargždų Pramogos-SC]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no=16|pos=FW|name=[[Artūr Juchno]]|age={{birth date and age|1992|05|27|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no= |pos=GK|name=[[Karolis Čirba]]|age={{birth date and age|1997|03|1|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|CZE}} {{data|2025|12|17}} }} {{nat fs r player|no= |pos=GK|name=[[Adamas Vieraitis]]|age={{birth date and age|2000|12|24|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Bruklinas]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|CZE}} {{data|2025|12|17}} }} {{nat fs r player|no= |pos=|name=[[Edas Romanovas]]|age={{birth date and age|2000|5|6|df=y}} |caps=|goals=|club=[[Radviliškio SC|ŠSPC Radviliškis]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|LVA}} {{data|2025|4|15}} }} {{nat fs r player|no= |pos=|name=[[Artiom Spelman]]|age={{birth date and age|1997|8|14|df=y}} |caps=|goals=|club=[[FK VIP|Mažeikių VIP]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|LVA}} {{data|2025|4|15}} }} {{nat fs r player|no= |pos=|name=[[Denis Matihin]]|age={{birth date and age|2003|12|9|df=y}} |caps=|goals=|club=[[Gargždų Pramogos-SC]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|LVA}} {{data|2025|4|15}} }} {{nat fs end}} == Treneriai == {| |{{flagicon|UKR}} [[Jevhen Ryvkin]] || 2017 m. lapkričio mėn. – 2021 spalio mėn. (kontrakto pabaiga) |- |{{flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho") {{spaces|5}}|| 2021 m. gruodžio mėn. – 2023 m. vasario mėn. |- |{{flagicon|CRO}} [[Mićo Martić]] [https://hr.wikipedia.org/wiki/Mi%C4%87o_Marti%C4%87 [hr]] || 2023 m. vasario mėn. – 2024 m. kovo mėn.<ref>https://www.lff.lt/permainos-vyru-futsal-rinktineje-atsisveikinta-su-vyriausiuoju-treneriu/</ref> |- |{{flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho") {{spaces|5}}|| 2024 m. kovo mėn. – dabar |- |} == Rungtynės == {{main|Sąrašas:Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinės rungtynės}} == Dalyvavimas čempionatuose == === UEFA futsal Europos čempionatai === {{main|UEFA salės futbolo Europos čempionatas}} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- ! Metai !! Pasiektas etapas !! Grupė !! Vieta !! Rezultatai |- | 1996 Ispanija || ''Nedalyvavo'' || || || |- | 1999 Ispanija || ''Nedalyvavo'' || || || |- ||2001 Rusija || Kvalifikacinis atrankos etapas|| C || 4 || Vengrija 2:13, Olandija 1:7, Azerbaidžanas 2:8 |- ||2003 Italija || Kvalifikacinis atrankos etapas|| C || 4 || Jugoslavija 0:2, Ispanija 2:5, Makedonija 1:2 |- ||2005 Čekija || Pagrindinis atrankos etapas|| D || 3 || Slovėnija 3:7, Ispanija 0:4, Suomija 7:1 |- ||2007 Portugalija|| Kvalifikacinis atrankos etapas|| F || 3 || Rusija 1:4, Vengrija 0:3, Graikija 5:1 |- ||2010 Vengrija|| Pagrindinis atrankos etapas|| D || 4 || Baltarusija 0:6, Gruzija 0:4, Italija 0:6 |- ||2012 Kroatija|| Kvalifikacinis atrankos etapas|| D || 3 || Bulgarija 3:6, Prancūzija 1:3, Malta 5:1 |- ||2014 Belgija|| Preliminarinis atrankos etapas|| C || 2 || Kipras 1:0, Anglija 3:4 |- ||2016 Serbija|| Preliminarinis atrankos etapas|| C || 2 || Estija 5:2, Šveicarija 3:5, Gruzija 2:8 |- ||2018 Slovėnija|| Preliminarinis atrankos etapas|| F || 2 || Andora 5:1, Prancūzija 1:3 |- |rowspan=2|2022 Nyderlandai||Preliminarinis atrankos etapas|| E || 2 || Turkija 3:2, Šiaurės Airija 5:1, Vengrija 1:4 |- |Atkrintamasis atrankos etapas|| – || – || Juodkalnija 0:3, 1:2 |- ||[[2026 m. UEFA Europos futsal čempionatas|2026 Lietuva ir Latvija]]|| '''Europoas čempionatas'''{{efn|dalyvauvo šeimininko teise, atrankinėse varžybose nedalyvavo}}|| B || 3 || Čekija 3:3, Ukraina 1:4, Armėnija 3:3 |} {{notelist}} === FIFA futsal Pasaulio čempionatai === {{main|FIFA salės futbolo pasaulio taurė}} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- ! Metai !! Pasiektas etapas !! Grupė !! Vieta !! Rezultatai |- | 1989 Olandija || – || || || |- ||1992 Hong Kongas || ''Nedalyvavo'' || || || |- ||1996 Ispanija || {{?}} || || || |- ||2000 Gvatemala || Kvalifikacinis atrankos etapas || A || 6 || Italija 1:5, Bosnija ir Hercogovina 1:4, Andora 2:5, Portugalija 0:4, Vengrija 1:5 |- ||2004 Taipėjus || Kvalifikacinis atrankos etapas || 5 || 2 || Olandija 5:5, Baltarusija 3:5 |- ||2008 Brazilija|| Preliminarinis atrankos etapas || 2 || 2 || Bosnija ir Hercogovina 1:1, Nyderlandai 3:3, Estija 7:0<ref>http://awards.futsalplanet.com/agenda/agenda-01.asp?id=7869</ref> |- ||2012 Tailandas|| Kvalifikacinis atrankos etapas || 4 || 4 || Portugalija 0:3, Slovakija 2:4, Prancūzija 2:3 |- ||2016 Kolumbija|| Preliminarinis atrankos etapas || C || 3 || Malta 2:1, Albanija 2:5, Prancūzija 0:6 |- ||[[2020 m. FIFA salės futbolo pasaulio taurė|2020 Lietuva]]|| '''Pasaulio čempionatas'''{{efn|dalyvauvo šeimininko teise, atrankinėse varžybose nedalyvavo}}|| A || 4 || Venesuela 1:2, Kazachstanas 0:3, Kosta Rika 2:6 |- |rowspan=3|2024 Uzbekistanas|| Preliminarinis atrankos etapas || D || 1 || Turkija 4:1, Izraelis 2:0, Šiaurės Airija 2:0 |- |Pagrindinis atrankos etapas|| 4 || 2 || Portugalija 0:6, 0:2; Baltarusija 2:1, 2:2 |- |Pagrindinės atrankos atkrintamosios rungtynės|| – || – || Čekija 2:5, 1:2 |- ||2028 || Preliminarinis atrankos etapas || C || || Šiaurės Makedonija, Turkija, Bulgarija.<ref>https://www.lff.lt/istraukti-2028-uju-fifa-pasaulio-futsal-cempionato-atrankos-burtai/</ref> |} {{notelist}} === Baltijos futsal taurė === {{main|Baltijos taurė (salės futbolas)}} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- ! Metai !! Šeimininkai !! Vieta !! Rungtynės |- | 2008 || Latvija || 2 || Latvija 1:4, Estija 6:1 |- | 2010 || Latvija || 2 || Latvija 2:3, Estija 4:1 |- | 2013 || Latvija || 2 || Latvija 0:4, Estija 2:1 |- | 2014 || Lietuva || 2 || Latvija 0:4, Estija 7:3 |- | 2015 || Estija || 4 || Latvija 6:2, Estija 4:5, Suomija 1:5 |- | 2016 || Latvija || 2 || Latvija 2:4, Estija 1:1 |- | 2017 || Estija || '''1''' || Latvija 3:2, Estija 2:2 |- | 2018 || Lietuva || 3 || ? |- | 2019 || Estija || 2 || Latvija 2:5, Estija 3:0 |- | 2021 || Latvija || '''1''' || Estija 8:3, Latvija 8:2 |- | 2023 || Danija{{efn|Nordic–Baltic Futsal Cup}} || 4 || Grupė (II vieta): Estija 3:3, Latvija 3:4<br/>Pusfinalis: Danija 2:6<br/>Dėl III v.: Norvegija 2:3(1:1) |} {{notelist}} === Draugiškos rungtynės<ref>http://theroonba.com/futsal/men/2021.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210602215103/http://theroonba.com/futsal/men/2021.html |date=2021-06-02 }}</ref> === {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- ! Metai !! Priešininkas ir rezultatas |- | colspan=3 | |- | 2019 || Kirgizija 2:6, 1:3; Gruzija 1:7, 3:5; Andora 1:4, 8:5 |- | 2020 || Baltarusija 0:4 |- | 2021 || Nyderlandai 0:4, 0:2; Gruzija 0:2, 2:2; Azerbaidžanas 3:2 |- | 2022 || Latvija 5:5, Gruzija 3:6 |- | 2024 || Turnyras Jonavoje (IV vieta): Ukraina 2:5, Prancūzija 0:5, Brazilija 0:8.<br/>Kitos: Gruzija 0:5, 1:1{{efn|Rungtynės nutrauktos 32min.<ref>https://www.lff.lt/antrasis-lietuviu-ir-kartvelu-macas-nutrauktas-anksciau-laiko/</ref>}}; Italija 0:4, 1:2 |- | 2025 || Kitos: Latvija 4:1, 0:3; JAE 2:1, 4:0; Ukraina 0:7, 3:5; Vengrija 2:5, 2:2<br/>Kalėdinis turnyras:<ref>https://www.playmakerstats.com/edition/christmas-international-tournament-futsal-2025-26/210146{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Čekija 3:6, Kosovas 5:3, Latvija 4:1 |} {{notelist}} 2019 m. gegužės 18–19 dienomis rinktinė dalyvavo naujai įkurtame ''Futsal Baltijos lygos'' (Baltic Futsal League) klubiniame turnyre ir užėmė 3 vietą.<ref>https://lff.lt/news/5888/inauguraciniame-baltijos-taures-turnyre-uzimta-trecia-vieta/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190828100610/https://lff.lt/news/5888/inauguraciniame-baltijos-taures-turnyre-uzimta-trecia-vieta/ |date=2019-08-28 }}</ref><ref>https://lff.lt/news/5884/startuoja-baltijos-futsal-lygos-projektas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190828100610/https://lff.lt/news/5884/startuoja-baltijos-futsal-lygos-projektas/ |date=2019-08-28 }}</ref> Turnyre taip pat dalyvavo „Cosmos“ (Estija), „Sokil“ (Ukraina), „Rezekne“ (Latvija) ir „Agio“ (Rusija) klubai. Tai buvo vienintelis ''Futsal Baltijos lygos'' sezonas. == Nuorodos == * [http://www.lff.lt/lt/ LFF oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150401053403/http://www.lff.lt/lt |date=2015-04-01 }} * [https://futsal.lt/ LSPFA oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220706104630/https://futsal.lt/ |date=2022-07-06 }} * [[Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolas]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Vyrų salės futbolo rinktinės]] bb9uwjk1uo3my1sou9mempicfhci7a1 7798269 7798268 2026-04-03T20:09:33Z Wolfmartyn 122516 7798269 wikitext text/x-wiki {{infobox |name=Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė |image=[[Vaizdas:LFF rinktine 2020.png|150px]] |above=Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė | label1= Asociacija: | data1 =[[Lietuvos futbolo federacija]] | label2 = Treneris: | data2 = {{flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho") | label3 = Kapitonas: | data3 = [[Justinas Zagurskas]] | label4 = UEFA reitingas: | data4 = '''28''' ({{data|2026|3|}})<ref>https://www.uefa.com/nationalassociations/uefarankings/futsal/</ref> }} '''Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė''' – nacionalinė šalies rinktinė, kuri atstovauja [[Lietuva|Lietuvai]] [[salės futbolas|salės futbolo]] tarptautinėse varžybose. Rinktinės veiklą koordinuoja [[Lietuvos futbolo federacija]]. Pirmąkart šalies salės futbolo rinktinė surinkta 2000 m. sausį.<ref>https://futsal.lt/apie-mus</ref> == Reitingai == UEFA reitingai buvo pradėti oficialiai skaičiuoti nuo UEFA atrankos į 2020 m. FIFA pasaulio taurės turnyrą. Taškai skaičiuojami [[Elo reitingas|Elo reitingų]] skaičiavimo pagrindu.<ref>https://www.uefa.com/nationalassociations/uefarankings/futsal/about/</ref> 2023 m. lapkričio mėn. Lietuva užėmė 33-ą vietą tarp 50-ies aktyvių UEFA narių. 2025 m. rugsėjo mėn. užėmė 35-ą vietą. 2026 m. kovo mėn. pakilo į 28-ą vietą.<ref>https://www.uefa.com/nationalassociations/uefarankings/futsal/</ref> Oficialių FIFA reitingų nėra, neoficialiais paskaičiavimais, 2019 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuvos rinktinė užėmė 88-ą vietą pasaulyje reitingų lentelėje.<ref>http://www.futsalworldranking.be/rank.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100716171123/http://www.futsalworldranking.be/rank.htm |date=2010-07-16 }}</ref> 2022 m. lapkričio mėn. Lietuva buvo 67-oje vietoje, 2023 m. lapkričio mėn. – 91-oje vietoje. 2026 m. kovo pabaigoje pakilo į 62-ą vietą.<ref>http://www.futsalplanet.com/ranking.aspx?bl=202347</ref><ref>https://www.futsalworldranking.com/rank.htm</ref> == Sudėtis == Atnaujinta {{data|2026|4|3}} Sudėtis 2028-ųjų FIFA pasaulio futsal čempionato atrankos preliminaraus etapo turnyro rungtynėms.<ref>https://www.lff.lt/druskininkuose-bus-surengtas-fifa-pasaulio-futsal-cempionato-atrankos-turnyras/</ref> {{nat fs g start}} {{nat fs g player|no=22|pos=GK|name=[[Gustas Jaskutis]]|age={{birth date and age|2004|9|6|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no=|pos=GK|name=[[Justinas Lesickas]]|age=|caps=|goals=|club=[[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=GK|name=[[Edgaras Noreika]]|age=|caps=|goals=|club=[[FK Bruklinas]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|HUN}} {{data|2025|11|12}} }} {{nat fs g player|no=|pos=|name=[[Arnas Andriejauskas]]|age=|caps=|goals=|club=[[FK VIP|Mažeikių VIP]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= 5|pos=DF|name=[[Vladimir Derendiajev]]|age={{birth date and age|1990|05|31|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|Costa Rica}} {{data|2021|8|18}} }} {{nat fs g player|no=|pos=|name=[[Lukas Katilius]]|age=|caps=|goals=|club=[[FK Bruklinas]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=|name=[[Paulius Lotužys]]|age={{birth date and age|1998|1|15|df=y}}|caps=|goals=|club=[[Gargždų Pramogos-SC]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|HUN}} {{data|2025|11|12}} }} {{nat fs g player|no=17|pos=DF|name=[[Paulius Osauskas]]|age={{birth date and age|1994|05|17|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|Costa Rica}} {{data|2021|8|18}} }} {{nat fs g player|no= |pos=|name=[[Kristupas Petravičius]]|age={{birth date and age|2000|6|26|df=y}} |caps=|goals=|club=[[Radviliškio SC|ŠSPC Radviliškis]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|LVA}} {{data|2025|4|15}} }} {{nat fs g player|no= 3|pos=FW|name=[[Ignas Raštutis]]|age={{birth date and age|2000|5|20|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|GEO}} {{data|2024|9|16}} }} {{nat fs g player|no=|pos=|name=[[Emilijus Rusteika]]|age=|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=10|pos=FW|name=[[Lukas Sendžikas]]|age={{birth date and age|1992|11|28|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no= 7|pos=DF|name=[[Benas Spietinis]]|age={{birth date and age|1996|02|15|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|BLR}} {{data|2023|3|4}} }} {{nat fs g player|no=|pos=|name=[[Merūnas Stalmokas]]|age=|caps=|goals=|club=[[Gargždų Pramogos-SC]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= 8|pos=FW|name=[[Albert Voskunovič]]|age={{birth date and age|1998|12|08|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|KOS}} {{data|2021|7|29}} }} {{nat fs g player|no= 9|pos=DF|name=[[Justinas Zagurskas]]|age={{birth date and age|1995|10|9|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|KOS}} {{data|2021|7|29}} }} {{fs end}} ===Artimiausia atsarga=== {{nat fs r start}} {{nat fs r player|no=12|pos=GK|name=[[Ernestas Macenis]]|age={{birth date and age|1997|05|03|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no= 6|pos=DF|name=[[Tomas Bučma]]|age={{birth date and age|1994|01|27|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no=11|pos=MF|name=[[Edgaras Baranauskas]]|age={{birth date and age|1993|3|12|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no=13|pos=MF|name=[[Gytis Vasylius]]|age={{birth date and age|1999|8|12|df=y}} |caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no=15|pos=DF|name=[[Deividas Reimaris]]|age={{birth date and age|1997|09|13|df=y}}|caps=|goals=|club=[[Gargždų Pramogos-SC]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no=16|pos=FW|name=[[Artūr Juchno]]|age={{birth date and age|1992|05|27|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ARM}} {{data|2026|1|28}} }} {{nat fs r player|no= |pos=GK|name=[[Karolis Čirba]]|age={{birth date and age|1997|03|1|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|CZE}} {{data|2025|12|17}} }} {{nat fs r player|no= |pos=GK|name=[[Adamas Vieraitis]]|age={{birth date and age|2000|12|24|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Bruklinas]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|CZE}} {{data|2025|12|17}} }} {{nat fs r player|no= |pos=|name=[[Edas Romanovas]]|age={{birth date and age|2000|5|6|df=y}} |caps=|goals=|club=[[Radviliškio SC|ŠSPC Radviliškis]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|LVA}} {{data|2025|4|15}} }} {{nat fs r player|no= |pos=|name=[[Artiom Spelman]]|age={{birth date and age|1997|8|14|df=y}} |caps=|goals=|club=[[FK VIP|Mažeikių VIP]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|LVA}} {{data|2025|4|15}} }} {{nat fs r player|no= |pos=|name=[[Denis Matihin]]|age={{birth date and age|2003|12|9|df=y}} |caps=|goals=|club=[[Gargždų Pramogos-SC]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|LVA}} {{data|2025|4|15}} }} {{nat fs end}} == Treneriai == {| |{{flagicon|UKR}} [[Jevhen Ryvkin]] || 2017 m. lapkričio mėn. – 2021 spalio mėn. (kontrakto pabaiga) |- |{{flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho") {{spaces|5}}|| 2021 m. gruodžio mėn. – 2023 m. vasario mėn. |- |{{flagicon|CRO}} [[Mićo Martić]] [https://hr.wikipedia.org/wiki/Mi%C4%87o_Marti%C4%87 [hr]] || 2023 m. vasario mėn. – 2024 m. kovo mėn.<ref>https://www.lff.lt/permainos-vyru-futsal-rinktineje-atsisveikinta-su-vyriausiuoju-treneriu/</ref> |- |{{flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho") {{spaces|5}}|| 2024 m. kovo mėn. – dabar |- |} == Rungtynės == {{main|Sąrašas:Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinės rungtynės}} == Dalyvavimas čempionatuose == === UEFA futsal Europos čempionatai === {{main|UEFA salės futbolo Europos čempionatas}} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- ! Metai !! Pasiektas etapas !! Grupė !! Vieta !! Rezultatai |- | 1996 Ispanija || ''Nedalyvavo'' || || || |- | 1999 Ispanija || ''Nedalyvavo'' || || || |- ||2001 Rusija || Kvalifikacinis atrankos etapas|| C || 4 || Vengrija 2:13, Olandija 1:7, Azerbaidžanas 2:8 |- ||2003 Italija || Kvalifikacinis atrankos etapas|| C || 4 || Jugoslavija 0:2, Ispanija 2:5, Makedonija 1:2 |- ||2005 Čekija || Pagrindinis atrankos etapas|| D || 3 || Slovėnija 3:7, Ispanija 0:4, Suomija 7:1 |- ||2007 Portugalija|| Kvalifikacinis atrankos etapas|| F || 3 || Rusija 1:4, Vengrija 0:3, Graikija 5:1 |- ||2010 Vengrija|| Pagrindinis atrankos etapas|| D || 4 || Baltarusija 0:6, Gruzija 0:4, Italija 0:6 |- ||2012 Kroatija|| Kvalifikacinis atrankos etapas|| D || 3 || Bulgarija 3:6, Prancūzija 1:3, Malta 5:1 |- ||2014 Belgija|| Preliminarinis atrankos etapas|| C || 2 || Kipras 1:0, Anglija 3:4 |- ||2016 Serbija|| Preliminarinis atrankos etapas|| C || 2 || Estija 5:2, Šveicarija 3:5, Gruzija 2:8 |- ||2018 Slovėnija|| Preliminarinis atrankos etapas|| F || 2 || Andora 5:1, Prancūzija 1:3 |- |rowspan=2|2022 Nyderlandai||Preliminarinis atrankos etapas|| E || 2 || Turkija 3:2, Šiaurės Airija 5:1, Vengrija 1:4 |- |Atkrintamasis atrankos etapas|| – || – || Juodkalnija 0:3, 1:2 |- ||[[2026 m. UEFA Europos futsal čempionatas|2026 Lietuva ir Latvija]]|| '''Europoas čempionatas'''{{efn|dalyvauvo šeimininko teise, atrankinėse varžybose nedalyvavo}}|| B || 3 || Čekija 3:3, Ukraina 1:4, Armėnija 3:3 |} {{notelist}} === FIFA futsal Pasaulio čempionatai === {{main|FIFA salės futbolo pasaulio taurė}} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- ! Metai !! Pasiektas etapas !! Grupė !! Vieta !! Rezultatai |- | 1989 Olandija || – || || || |- ||1992 Hong Kongas || ''Nedalyvavo'' || || || |- ||1996 Ispanija || {{?}} || || || |- ||2000 Gvatemala || Kvalifikacinis atrankos etapas || A || 6 || Italija 1:5, Bosnija ir Hercogovina 1:4, Andora 2:5, Portugalija 0:4, Vengrija 1:5 |- ||2004 Taipėjus || Kvalifikacinis atrankos etapas || 5 || 2 || Olandija 5:5, Baltarusija 3:5 |- ||2008 Brazilija|| Preliminarinis atrankos etapas || 2 || 2 || Bosnija ir Hercogovina 1:1, Nyderlandai 3:3, Estija 7:0<ref>http://awards.futsalplanet.com/agenda/agenda-01.asp?id=7869</ref> |- ||2012 Tailandas|| Kvalifikacinis atrankos etapas || 4 || 4 || Portugalija 0:3, Slovakija 2:4, Prancūzija 2:3 |- ||2016 Kolumbija|| Preliminarinis atrankos etapas || C || 3 || Malta 2:1, Albanija 2:5, Prancūzija 0:6 |- ||[[2020 m. FIFA salės futbolo pasaulio taurė|2020 Lietuva]]|| '''Pasaulio čempionatas'''{{efn|dalyvauvo šeimininko teise, atrankinėse varžybose nedalyvavo}}|| A || 4 || Venesuela 1:2, Kazachstanas 0:3, Kosta Rika 2:6 |- |rowspan=3|2024 Uzbekistanas|| Preliminarinis atrankos etapas || D || 1 || Turkija 4:1, Izraelis 2:0, Šiaurės Airija 2:0 |- |Pagrindinis atrankos etapas|| 4 || 2 || Portugalija 0:6, 0:2; Baltarusija 2:1, 2:2 |- |Pagrindinės atrankos atkrintamosios rungtynės|| – || – || Čekija 2:5, 1:2 |- ||2028 || Preliminarinis atrankos etapas || C || || Šiaurės Makedonija, Turkija, Bulgarija.<ref>https://www.lff.lt/istraukti-2028-uju-fifa-pasaulio-futsal-cempionato-atrankos-burtai/</ref> |} {{notelist}} === Baltijos futsal taurė === {{main|Baltijos taurė (salės futbolas)}} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- ! Metai !! Šeimininkai !! Vieta !! Rungtynės |- | 2008 || Latvija || 2 || Latvija 1:4, Estija 6:1 |- | 2010 || Latvija || 2 || Latvija 2:3, Estija 4:1 |- | 2013 || Latvija || 2 || Latvija 0:4, Estija 2:1 |- | 2014 || Lietuva || 2 || Latvija 0:4, Estija 7:3 |- | 2015 || Estija || 4 || Latvija 6:2, Estija 4:5, Suomija 1:5 |- | 2016 || Latvija || 2 || Latvija 2:4, Estija 1:1 |- | 2017 || Estija || '''1''' || Latvija 3:2, Estija 2:2 |- | 2018 || Lietuva || 3 || ? |- | 2019 || Estija || 2 || Latvija 2:5, Estija 3:0 |- | 2021 || Latvija || '''1''' || Estija 8:3, Latvija 8:2 |- | 2023 || Danija{{efn|Nordic–Baltic Futsal Cup}} || 4 || Grupė (II vieta): Estija 3:3, Latvija 3:4<br/>Pusfinalis: Danija 2:6<br/>Dėl III v.: Norvegija 2:3(1:1) |} {{notelist}} === Draugiškos rungtynės<ref>http://theroonba.com/futsal/men/2021.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210602215103/http://theroonba.com/futsal/men/2021.html |date=2021-06-02 }}</ref> === {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- ! Metai !! Priešininkas ir rezultatas |- | colspan=3 | |- | 2019 || Kirgizija 2:6, 1:3; Gruzija 1:7, 3:5; Andora 1:4, 8:5 |- | 2020 || Baltarusija 0:4 |- | 2021 || Nyderlandai 0:4, 0:2; Gruzija 0:2, 2:2; Azerbaidžanas 3:2 |- | 2022 || Latvija 5:5, Gruzija 3:6 |- | 2024 || Turnyras Jonavoje (IV vieta): Ukraina 2:5, Prancūzija 0:5, Brazilija 0:8.<br/>Kitos: Gruzija 0:5, 1:1{{efn|Rungtynės nutrauktos 32min.<ref>https://www.lff.lt/antrasis-lietuviu-ir-kartvelu-macas-nutrauktas-anksciau-laiko/</ref>}}; Italija 0:4, 1:2 |- | 2025 || Kitos: Latvija 4:1, 0:3; JAE 2:1, 4:0; Ukraina 0:7, 3:5; Vengrija 2:5, 2:2<br/>Kalėdinis turnyras:<ref>https://www.playmakerstats.com/edition/christmas-international-tournament-futsal-2025-26/210146{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Čekija 3:6, Kosovas 5:3, Latvija 4:1 |} {{notelist}} 2019 m. gegužės 18–19 dienomis rinktinė dalyvavo naujai įkurtame ''Futsal Baltijos lygos'' (Baltic Futsal League) klubiniame turnyre ir užėmė 3 vietą.<ref>https://lff.lt/news/5888/inauguraciniame-baltijos-taures-turnyre-uzimta-trecia-vieta/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190828100610/https://lff.lt/news/5888/inauguraciniame-baltijos-taures-turnyre-uzimta-trecia-vieta/ |date=2019-08-28 }}</ref><ref>https://lff.lt/news/5884/startuoja-baltijos-futsal-lygos-projektas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190828100610/https://lff.lt/news/5884/startuoja-baltijos-futsal-lygos-projektas/ |date=2019-08-28 }}</ref> Turnyre taip pat dalyvavo „Cosmos“ (Estija), „Sokil“ (Ukraina), „Rezekne“ (Latvija) ir „Agio“ (Rusija) klubai. Tai buvo vienintelis ''Futsal Baltijos lygos'' sezonas. == Nuorodos == * [http://www.lff.lt/lt/ LFF oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150401053403/http://www.lff.lt/lt |date=2015-04-01 }} * [https://futsal.lt/ LSPFA oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220706104630/https://futsal.lt/ |date=2022-07-06 }} * [[Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolas]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Vyrų salės futbolo rinktinės]] drj4bbe43owj3scsmclb0e0hap311kg 0 443204 7798374 7283524 2026-04-04T11:03:29Z Hugo.arg 1674 panaikinta [[Kategorija:Juventus]]; įtraukta [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798374 wikitext text/x-wiki {{Football manager infobox2 | managername= Massimiliano Allegri | image = [[Vaizdas:Allegri with Milan players (cropped) - 2.jpg|250px]] | fullname = Massimiliano Allegri | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1967|8|11}} | cityofbirth = [[Livornas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = [[Juventus FC]] | position = [[treneris]] | managerclubs = [[Aglianese Calcio 1923]]<br />[[SPAL 1907 Ferrara]]<br />[[US Grosseto FC]]<br />[[US Grosseto FC]]<br />[[U.S. Sassuolo Calcio]]<br />[[Cagliari Calcio]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Juventus FC|Juventus]] | manageryears =2003–2004<br />2004–2005<br />2005<br />2006<br />2007–2008<br />2008–2010<br />2010–2014<br />2014–2019<br />2021–2024 }} '''Massimiliano Allegri''' (g. [[1967]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, nuo [[2003]] m. dirbantis [[Futbolas|futbolo]] treneriu. Nuo [[2014]] iki [[2019]] m. jis vadovavo „[[Juventus F.C.|Juventus]]“ klubui, jame pakeitęs [[Antonio Conte]].<ref>[http://www.bbc.com/sport/0/football/28327574 Juventus hire former AC Milan boss Massimiliano Allegri]</ref> [[2021]] m. italas vėl sugrįžo treniruoti Turino komandą<ref>[https://www.skysports.com/football/news/12961/12318990/andrea-pirlo-juventus-sack-head-coach-with-massimiliano-allegri-set-to-replace-him Andrea Pirlo: Juventus sack head coach with Massimiliano Allegri set to replace him]</ref>. == Biografija == [[2007]]–[[2008]] m. sezone su [[U.S. Sassuolo Calcio|Sassuolo]] ekipa M. Allegri triumfavo [[Lega Pro Prima Divisione]] lygoje. [[Italijos futbolo varžybos 2010–2011 m.|2010–2011]] m. sezone trenerio vadovaujama [[AC Milan|Milan]] ekipa laimėjo savo pirmą [[Serie A]] trofėjų nuo [[2004]] m. Tais pačiais metais Milan laimėjo ir [[Italijos futbolo supertaurė|Italijos futbolo supertaurę]]. 2019 m. [[gegužės 17]] d. Juventus pranešė, kad sezono pabaigoje M. Allegri paliks komandą.<ref>[https://www.juventus.com/en/news/news/2019/statement-from-club.php Statement from the club]</ref> [[2021]] m. [[gegužės 28]] d. italas vėl grįžo vadovauti Turino komandai joje pakeitęs [[Andrea Pirlo]].<ref>{{Cite news|title=Welcome back home, Max! |url=https://www.juventus.com/en/news/articles/welcome-back-home-max |publisher=Juventus F.C. |date=2021-05-28 |access-date=2021-05-28}}</ref> Praėjus kelioms dienoms po [[Italijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2024]] metų [[Italijos futbolo taurė]]s finalo buvo atleistas dėl agresyvaus elgesio po rungtynių, kai jo komanda 1:0 įveikė Bergamo klubą „[[Atalanta BC|Atalanta]]“.<ref>[https://www.espn.com/soccer/story/_/id/40164655/juventus-sack-massimiliano-allegri-cup-final-antics Juventus sack Massimiliano Allegri after cup final antics - ESPN]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Allegri, Massimiliano}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 24s7c5xuhax9nw1te0b9q29l7kl7d1a 7798379 7798374 2026-04-04T11:10:58Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798379 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Massimiliano Allegri | image = [[Vaizdas:Allegri with Milan players (cropped) - 2.jpg|250px]] | fullname = Massimiliano Allegri | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1967|8|11}} | cityofbirth = [[Livornas]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | years = 1984–1985<br> 1985–1988<br>1988–1989<br> 1989–1990<br> 1990–1991<br>1991–1993<br>1993–1995<br>1995–1997<br>1997–1998<br>1998 <br>1998–2000<br> 2000–2001<br>2001–2003 | clubs = UC Cuoiopelli <br>[[AS Livorno Calcio|Livorno]]<br> [[Pisa SC|Pisa]]<br> [[AS Livorno Calcio|Livorno]]<br> [[AC Pavia|Pavia]]<br>[[Pescara Calcio|Pescara]]<br> [[Cagliari Calcio|Cagliari]]<br>[[Perugia Calcio|Perugia]]<br> [[Calcio Padova|Padova]]<br>[[SSC Napoli|Napoli]]<br> [[Pescara Calcio|Pescara]]<br> [[AC Pistoiese|Pistoiese]]<br> [[Aglianese Calcio 1923|Aglianese]] | caps(goals)= 7 (0)<br> 29 (0)<br>2 (0)<br> 32 (8)<br>29 (5)<br>64 (16)<br> 46 (4)<br> 41 (10)<br>21 (0)<br> 7 (0)<br> 46 (4)<br>18 (1)<br> 32 (8) | position = saugas/ [[treneris]] | managerclubs = [[Aglianese Calcio 1923]]<br />[[SPAL 1907 Ferrara]]<br />[[US Grosseto FC]]<br />[[US Grosseto FC]]<br />[[U.S. Sassuolo Calcio]]<br />[[Cagliari Calcio]]<br />[[AC Milan]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br />[[Juventus FC|Juventus]]<br>[[AC Milan]] | manageryears =2003–2004<br />2004–2005<br />2005<br />2006<br />2007–2008<br />2008–2010<br />2010–2014<br />2014–2019<br />2021–2024<br>2025– }} '''Masimilianas Alegris''' (g. [[1967]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, nuo [[2003]] m. dirbantis [[Futbolas|futbolo]] treneriu. Nuo [[2014]] iki [[2019]] m. jis vadovavo „[[Juventus F.C.|Juventus]]“ klubui, jame pakeitęs [[Antonio Conte]].<ref>[http://www.bbc.com/sport/0/football/28327574 Juventus hire former AC Milan boss Massimiliano Allegri]</ref> [[2021]] m. italas vėl sugrįžo treniruoti Turino komandą<ref>[https://www.skysports.com/football/news/12961/12318990/andrea-pirlo-juventus-sack-head-coach-with-massimiliano-allegri-set-to-replace-him Andrea Pirlo: Juventus sack head coach with Massimiliano Allegri set to replace him]</ref>. == Biografija == [[2007]]–[[2008]] m. sezone su [[U.S. Sassuolo Calcio|Sassuolo]] ekipa M. Allegri triumfavo [[Lega Pro Prima Divisione]] lygoje. [[Italijos futbolo varžybos 2010–2011 m.|2010–2011]] m. sezone trenerio vadovaujama [[AC Milan|Milan]] ekipa laimėjo savo pirmą [[Serie A]] trofėjų nuo [[2004]] m. Tais pačiais metais Milan laimėjo ir [[Italijos futbolo supertaurė|Italijos futbolo supertaurę]]. 2019 m. [[gegužės 17]] d. Juventus pranešė, kad sezono pabaigoje M. Allegri paliks komandą.<ref>[https://www.juventus.com/en/news/news/2019/statement-from-club.php Statement from the club]</ref> [[2021]] m. [[gegužės 28]] d. italas vėl grįžo vadovauti Turino komandai joje pakeitęs [[Andrea Pirlo]].<ref>{{Cite news|title=Welcome back home, Max! |url=https://www.juventus.com/en/news/articles/welcome-back-home-max |publisher=Juventus F.C. |date=2021-05-28 |access-date=2021-05-28}}</ref> Praėjus kelioms dienoms po [[Italijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2024]] metų [[Italijos futbolo taurė]]s finalo buvo atleistas dėl agresyvaus elgesio po rungtynių, kai jo komanda 1:0 įveikė Bergamo klubą „[[Atalanta BC|Atalanta]]“.<ref>[https://www.espn.com/soccer/story/_/id/40164655/juventus-sack-massimiliano-allegri-cup-final-antics Juventus sack Massimiliano Allegri after cup final antics – ESPN]</ref> == Laimėjimai == === Žaidėjo karjeras === '''Livorno''' * [[Coppa Italia Serie C]]: 1986–87 m. '''Aglianese''' * [[Serie D]]: 2001–02 m. (D grupė) === Trenerio karjera === '''Sassuolo'''<ref>{{cite web|url=https://www.acmilan.com/en/news/show/150684|title=SASSUOLO-MILAN HISTORY|publisher=AC Milan|date=11 January 2014|access-date=1 December 2015}}</ref> * [[Serie C1]]: 2007–08 m. '''Milan'''<ref name=soccerway.com>{{cite web|url=https://int.soccerway.com/coaches/massimiliano-allegri/110817/|title=M. Allegri|publisher=Soccerway|access-date=1 December 2015}}</ref> * [[Serie A]]: 2010–11 m. * [[Supercoppa Italiana]]: 2011 m. '''Juventus'''<ref name=soccerway.com/> * Serie A: 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2018–19 m. * [[Coppa Italia]]: 2014–15, 2015–16, 2016–17, 2017–18, 2023–24 m. * Supercoppa Italiana: 2015, 2018 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Allegri, Massimiliano}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] 16jm3bdjjzk6by2l1h0tqmta0okmdbh 0 444755 7797877 6428642 2026-04-03T12:36:48Z Normantas Bataitis 145195 7797877 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Leon Żebrowski | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1876|4|7}} | gimimo vieta = [[Pociškė (Švenčionys)|Pociškė]], [[Rusijos imperija]] | mirė = {{Mirė|1954|||1876|4|7}} | mirties vieta = [[Maišiagala]], [[Lietuvos TSR]] | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = Kunigas, politikas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Leonas Žebrovskis''' ({{pl|Leon Żebrowski}}; [[1876]] m. [[balandžio 7]] d. [[Pociškė (Švenčionys)|Pociškė]]je, [[Rusijos imperija]] – [[1954]] m. [[Maišiagala|Maišiagaloje]], [[Lietuvos TSR]]) – kunigas, [[1922]]–[[1927]] m. Lenkijos senato narys.<ref>Znad Wilii. Inicjatywa na Rzecz Rozwoju Kultury „Znad Wilii“, 2001, p. 113–118.</ref> == Biografija == Gimė [[1876]] m. [[balandžio 7]] d. Pociškėje. [[1903]] m. baigė [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinę akademiją]]. [[1904]]–[[1917]] m. dėstė [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminarijoje]]. [[1920]]–[[1921]] m. [[Gardinas|Gardino]] ligoninės ir karinio garnizono kapelionas. [[1922]] m. išrinktas į Lenkijos senatą. Po II pasaulinio karo persikėlė į [[Eišiškės|Eišiškes]], o vėliau į Maišiagalą, kur ir mirė [[1954]] metais. == Šaltiniai == {{ref}} * (red. Jacek Majchrowski), Kto był kim w II Rzeczypospolitej, Warszawa 1994 {{DEFAULTSORT:Żebrowski, Leon}} [[Kategorija:Lietuvos kunigai]] [[Kategorija:Lenkijos Senato nariai]] 3q73d8w92xcna8696rxssqgy5ngannk 14 447598 7798048 4647525 2026-04-03T15:25:00Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1987 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798048 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1987 muzikoje]] m31x9elsh0mvtmysvooq0qhvi0rffxk 14 456949 7798053 4665771 2026-04-03T15:25:32Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1992 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798053 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1992 muzikoje]] mrmq9l2u30e62vfuej6jj872durdpus 0 463147 7798120 7753361 2026-04-03T15:55:59Z Nen5556 215079 7798120 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image=[[Vaizdas:Mindaugas Girdziunas by Augustas Didzgalvis.jpg|250px]] |playername=Mindaugas Girdžiūnas |dateofbirth={{Gimė|1989|01|20|T}} |cityofbirth=[[Klaipėda]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |height=1,88 m |weight=80 kg |position=[[įžaidėjas]] |years=2009–2012<br>2012–2013<br>2013–2017<br>2017–2022<br>2022– |clubs=[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]</br>[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]<br />Klaipėdos „Neptūnas“<br>[[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]]<br>Klaipėdos „Neptūnas“ |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |nationalyears=2017–2022 |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Mindaugas Girdžiūnas''' (g. [[1989]] m. [[sausio 20]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, rungtyniaujantis [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūno“]] klube. 2016 m. birželio 29 d. debiutavo Lietuvos rinktinėje draugiškose rungtynėse prie [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] komandą. 2017 m. gruodžio 10 d. iškilus Klaipėdos „Neptūno“ finansinėms problemoms, M. Girdžiūno kontraktas buvo išpirktas [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos ryto“]]<ref>{{cite web |title=Dar vienas siurprizas: Butkevičius ir Girdžiūnas keliasi į „Lietuvos rytą“ |url=https://www.basketnews.lt/news-115999-dar-vienas-siurprizas-butkevicius-ir-girdziunas-keliasi-i-lietuvos-ryta.html |date=2017-12-10 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> 2019 m. liepos pradžioje kontraktas buvo pratęstas dar dviem metams.<ref>https://www.eurocupbasketball.com/eurocup/news/i/9rswnw8kqftghyvu/rytas-re-signs-guard-girdziunas-for-2-more-years {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211215122739/https://www.eurocupbasketball.com/eurocup/news/i/9rswnw8kqftghyvu/rytas-re-signs-guard-girdziunas-for-2-more-years |date=2021-12-15 }}</ref> 2022 m. liepos pabaigoje sugrįžo į Klaipėdos „Neptūno“ klubą ir pasirašė dvejų metų sutartį.<ref>https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/cempionas-palieka-vilniu-rytas-atsisveikino-su-m-girdziunu-875-1906330</ref> == Pasiekimai == * [[2022]] m. [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]] čempionas * [[2014]] m., [[2016]], [[2018]], [[2019]], [[2021]] m. [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygos]] II vietos laimėtojas * [[2019]] m. [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s laimėtojas * [[2025]] m. [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s vicečempionas [[Vaizdas:Med 2.png]] ([[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]) == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Girdžiūnas, Mindaugas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] pllymo5mm3ug671l02z4165gxy8t9xs 14 471459 7798052 4763651 2026-04-03T15:25:24Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1991 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798052 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1991 muzikoje]] cvac9mnf1im0teqqqciciwiwd1wlmfl 14 471466 7798057 4763680 2026-04-03T15:25:55Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1995 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798057 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1995 muzikoje]] g14um8paesr0v9oklc3rrt6af2c47ra 14 471915 7798055 4766148 2026-04-03T15:25:47Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1994 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798055 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1994 muzikoje]] bl0n8sq8ldi0givsptn1l9nblmsy7st 0 499253 7797920 7795471 2026-04-03T13:11:15Z Andrejsmirnov97 56853 /* Pirmieji būrio nariai */ papildyta 7797920 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Paneriai monument 2b.jpg|miniatiūra|200px|right|Paminklas [[Panerių žudynės|Panerių žudynėms]] atminti]] '''Ypatingasis būrys''' – [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) Vilniaus]] Ypatingasis būrys, kurio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Būrys įsteigtas 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje ir veikė Lietuvoje iki 1944 m. liepos. Būrys vykdė persekiojimus ir masinius sušaudymus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[Nacistinė Vokietija|nacių Vokietijos]] okupacijos metais [[Lietuva|Lietuvoje]] (1941–1944 m.). Pagrindinėmis būrio aukomis buvo [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai, sušaudyti [[Panerių žudynės|masinėse žudynėse]] [[Aukštieji Paneriai|Paneriuose]], ir kitos Vilniaus krašto žydų bendruomenės.<ref>[http://www.lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 The Special Unit - Ypatingas Burys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160804045540/http://lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 |date=2016-08-04 }}</ref><ref>[http://genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)]</ref>{{sfn|Bubnys|2019|}} 1944 m. liepos pradžioje Ypatingasis būrys perkeltas į [[IX Kauno fortas|IX fortą]] Kaune. Vėliau išvyko į [[Tilžė|Tilžę]], iš kur traukiniu pervežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. Iš Štuthofo būrys transportavo 1200 žydų tautybės gyventojus į [[Torunė|Torunę]], kur išbuvo laikinoje stovykloje iki 1945 m. balandžio pradžios. Artėjant sovietų fronto linijai, būrio nariai ėmėsi žydų kolonos varymo iš Torunės į [[Bydgoščius|Brombergą]]. Konvojavimas nutrauktas dėl priartėjusių karo veiksmų. Būrio vadovybei pasišalinus, likę junginio nariai išsilakstė.{{sfn|Bubnys|2012|page=19}} Būrys įsteigtas vokiškų SS ypatingųjų būrių pavyzdžiu (''[[SS Sonderkommando]]''), kurie priklausė sukarintų operatyvinių grupių (''[[Einsatzgruppen]]'') būriams (''[[SS Einsatzkommando]]'').{{sfn|Stankeras|2006|page=220–221}} == Pavadinimas == Oficialiuose vokiškuose dokumentuose Ypatingasis būrys vadintas ''Sonderkommando der Sipo und SD'', taip pat sutrumpinant kaip ''Sonderkommando Wilna''.{{sfn|Stankeras|2008|page=510}}{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Vietiniai Panerių lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius dažnai vadino „šauliais“ (''szaulisi'') arba „Panerių šauliais“ (''strzelcy ponarscy'').{{efn|Vietiniai lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius praminė „šauliais“ (''szaulisi''), nes tikėjo, kad dalis jų priklausė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Nors atskirų tyrimų šia tema nėra, žinoma, kad būrio vadai leit. J. Šidlauskas ir B. Norvaiša tam tikru laiku priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}}{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72, 75–76}}<ref>{{cite web |title=Ponary – miejsce „ludzkiej rzeźni” (Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta) |year=2011 |first=Piotr |last=Niwiński |publisher=Instytut Pamięci Narodowej |location= |url=http://www.polishwinnipeg.com/Downloads/Broszura_Ponary.pdf |access-date=2026-03-10 |page=17–18}}</ref>}} Šiuos terminus taip pat vartojo žudynių liudininkas ir „Panerių dienoraščių“ autorius [[Kazimieras Sakovičius]].{{sfn|Sakowicz|2012|page=34}} Jie perimti ir vartoti lenkų kalba rašytuose leidiniuose ir spaudoje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Sovietinio laikotarpio istoriniuose darbuose būrys vadintas Vilniaus „zonderkomanda“, sulietuvinant vokiškąjį ''Sonderkommando'' terminą. [[Niurnbergo tribunolas|Niurnbergo tribunolo]] liudijimuose būrys taip pat vadintas Vilniaus „zonderkomanda“. Šiuolaikinėje lietuvių ir užsienio istoriografijoje vartojamas oficialus vokiškas būrio pavadinimas, jis dažnai lydimas ir pakeičiamas lietuvišku „Ypatingojo būrio“ pavadinimu.{{sfn|Bubnys|2019|pages=6–40}} == Būrio organizavimas == [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]]{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje dislokuoto vokiečių [[9 operatyvinis būrys|9–ojo operatyvinio būrio]] pareigūnai organizavo ir įsteigė Ypatingąjį būrį. Jis buvo suformuotas iš lietuvių pagalbinės (rezervinės) policijos būrio ir kitų savanorių. Nuo pat įkūrimo pradžios būrys buvo pavaldus vokiečių 9–ojo ir vėliau jį Vilniuje pakeitusio [[3/A operatyvinis būrys|3/A operatyvinio būrio]] vadovybei. Dokumentų apie būrio ištakas ir įkūrimą išliko mažai, daugiausiai remiamasi vokiečių oficialiomis ataskaitomis ir būrio narių duotais liudijimais po karo.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} === Lietuvių pagalbinės policijos būrys === Sovietų pajėgoms atsitraukus iš Vilniaus, 1941 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje apie 30 savanorių vyrų grupė įsikūrė buvusiame rezervinės policijos pastate Klaipėdos g., Vilniuje. Susibūrę savanoriai ruošėsi atlikti pagalbinės (rezervinės) policijos funkcijas mieste.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Tuo metu būriui priklausė Konstantinas Čičelis, [[Vladas Kliukas]], [[Vincas Sausaitis]], taip pat Vilniaus 1-osios amatų mokyklos mokiniai.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} Po pirmojo susitikimo Klaipėdos g. būrys persikėlė į [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinybos būstinę prie [[Katedros aikštė|Katedros aikštės]] (Magdalenos g. 2, dabar Šventaragio g.). Šiai žinybai vadovavo [[Kostas Kalendra]]. Viena iš komiteto užduočių numatė organizuoti lietuvių policijos ir saugumo būrius Vilniuje.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}} === Ypatingojo būrio įsteigimas === [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], austrų tautybės 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams įsikūrus Šventaragio g., prie jo prisijungė daugiau savanorių, tarp kurių buvo jaun. leit. Mečislovas Butkus, priimtas leit. Juozo Šidlausko. Įsikūręs Šventaragio g., būrys vis dar buvo įprasta pagalbinės (rezervinės) policijos formuotė, atlikusi įvairias sargybos funkcijas mieste.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-94}} Praėjus maždaug savaitei po persikėlimo į Šventaragio g., 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams pranešta, kad iš jų ir kitų dalyvių yra formuojamas naujas būrys, kuris vėliau buvo pavadintas Vilniaus Ypatinguoju būriu.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=291-292}} Anot M. Butkaus ir kitų narių parodymų, vadovaujančius vaidmenis organizuojant naują būrį atliko leit. [[Juozas Šidlauskas]] ir jo pavaduotojais įvardinti leit. [[Balys Norvaiša]] ir leit. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]]. J. Šidlausko glaudus bendradarbiavimas su vokiečių pareigūnais minimas ir kitų būrio narių liudijimuose. Pats M. Butkus tapo aktyviu būrio organizatoriumi.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-96}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Ypatingojo būrio įsteigimą organizavo [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] (''Alfred Filbert'') vadovaujami vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnai. 1941 m. liepą būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių 9–ojo, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – vokiečių 3–iojo operatyvinio būrio pareigūnams. Faktiniu Ypatingojo būrio viršininku tapo vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnas, SS oberšturmbanfiureris [[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]] (''Franz Schauschütz''), o nuo liepos pabaigos – SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]] (''Horst Schweinberger'').{{sfn|Bubnys|2012|pages=7}}{{sfn|Dieckmann|2011|pages=353, 355}} Liepos pradžioje A. Filbertas savo pavaldinį F. Šaušiucą paskyrė organizuoti žmonių sušaudymus už Vilniaus miesto ribų ir organizuoti Ypatingojo būrio vykdomas žudynes Paneriuose.{{sfn|Kay|2016|pages=50–52}} [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas, vienas iš Ypatingojo būrio viršininkų 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] Iki 1941 m. liepos 23 d. 9–asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kay|2016|pages=53–55}} 9–ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolf'').{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} === Vilniaus g. būstinė === Liepą arba rugpjūtį Ypatingasis būrys įsikūrė Vilniaus g. 12 pastato antrame aukšte. Į pastatą prie Katedros aikštės būrio nariai rinkdavosi tik rytais, Vilniaus g. tapo jų nuolatine būstine.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Nors dauguma savanorių turėjo butus mieste, jie taip pat galėjo apsigyventi būstinės patalpose. Jiems buvo organizuota valgykla pastate, esančiame priešais būstinę.{{sfn|Bubnys|2019|pages=24-25}} Už tarnybą buvo mokama keliasdešimt markių ir maisto produktais. Savanoriams buvo išduoti rusiški šautuvai.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Dokumentuose Ypatingojo būrio pavadinimas (vok. ''Sonderkommando Wilna'') pirmą kartą paminėtas liepos 15 d.{{efn|A. Idzelis klaidingai nurodo liepos 16 d.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}{{sfn|Šikšnianas|2022|page=24}} Dokumente minimas 3000 šovinių išdavimas būrio reikmėms. Nurodyta, kad už šovinių paėmimą liepos 15 d. buvo atsakingas vienas iš pirmųjų būrio organizatorių – [[Mečislovas Butkus|M. Butkus]].{{sfn|Idzelis|2020|pages=348–349}} Panašūs šovinių išdavimai rusiškiems šautuvams fiksuoti ir liepos 11 bei 12 d. (išduota po 3000 šovinius). Tuo metu jie buvo išduoti būrio nariams [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozui Šidlauskui]] ir [[Balys Lukošius (1915)|Baliui Lukošiui]]. Pats Ypatingojo būrio pavadinimas nėra minimas liepos 11 ir 12 d. dokumentuose.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} == Pavaldumas vokiečių saugumo policijai ir saugumo tarnybai (SD) == [[Vaizdas:Erich Willi Wolff, SS-Obersturmführer, head of Sipo and SD in Vilnius in 1941; took part in Paneriai (Ponary) massacre in 1941.png|thumb|right|170px|[[Erichas Vilis Volfas]], SS oberšturmfiureris, 1941 m. vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir dalyvių.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}}]] Ypatingasis būrys buvo organizuotas ir tiesiogiai pavaldus [[vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] skyriui Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD skyrius (vok. ''Aussendienstelle Sipo und SD Wilna'') buvo pavaldus centriniam vokiečių okupuotos Lietuvos Saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=49}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD struktūrą sudarė už įvairias veiklos sritis atsakingi skyriai (departamentai). Ketvirtasis Saugumo policijos ir SD skyrius (gestapas) buvo atsakingas už kovą prieš vadinamuosius Trečiojo Reicho priešus. Šio skyriaus pareigūnai buvo atsakingi už žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimą ir naikinimą.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=49-52}} Nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. spalio pradžios Vilniaus Saugumo policijos ir SD skyriui vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolff''), o nuo 1941 m. spalio iki 1943 m. vasario – [[Hainrichas Gertas]] (''Heinrich Hermann Gerth''; nuo 1942 m. – unteršturmfiureris).{{sfn|Bubnys|2019|pages=50, 56}} Nuo 1943 m. vasario iki 1943 m. gruodžio šios struktūros vadovo pareigas ėjo SS oberšturmfiureris [[Rudolfas Noigebaueris]] (''Rudolf Neugebauer''), jo pavaduotoju buvo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Arltas]] (''Herbert Arlt'').{{sfn|Bubnys|2019|page=52-52, 48}} Saugumo policijos ir SD skyriaus vadovai ir kiti šios struktūros pareigūnai aktyviai dalyvavo organizuojant ir vykdant žydų tautybės ir kitų Lietuvos gyventojų žudynes Vilniuje ir Vilniaus krašte. E. Volfas duodavo nurodymus Ypatingajam būriui ir pats kelis kartus dalyvavo vykdant žudynėse Paneriuose 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}} 1941 m. spalį Ypatingojo būrio viršininku buvo paskirtas SS pareigūnas [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]] (''Martin Weiss''), kuris tuo metu tarnavo Saugumo policijai ir SD įstaigos ketvirtajame skyriuje. 1943 m. pabaigoje jis iš Ypatingojo būrio viršininko pareigų paskirtas vadovauti moterų stovyklai Rasų gatvėje. Žinoma, kad M. Vaisas aktyviai dalyvavo žudynėse Paneriuose, dažnai asmeniškai sušaudydavo sužeistuosius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54-56}}{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52, išnaša Nr. 56}} == Pirmieji būrio nariai == [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]], vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Iš pradžių Ypatingąjį būrį organizavo ir jam vadovavo Lietuvos kariuomenės jaun. leitenantas [[Petras Jakubka]], atsargos jaun. leitenantas M. Butkus ir pėstininkų atsargos leitenantas J. Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Taip pat tarp pirmųjų šios grupės narių buvo atsargos jaun. leitenantas [[Vladas Mackevičius]] (kartais žinomas kaip Mockevičius), Konstantinas Čičelis, Vladas Korsakas, [[Vladas Kliukas]], [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} K. Čičelis ir V. Kliukas prisijungė prie būrio Klaipėdos gatvės pastate. Tuo metu K. Čičelis, kaip ir V. Kliukas, dirbo studentų bendrabučio Tauro gatvėje sargybiniu. Apie pagalbinio policijos būrį jis sužinojo iš bendrabučio studentų. Atvykęs į jų būstinę, K. Čičelis nurodė atpažinęs kai kuriuos studentus trisdešimties asmenų būryje, tarp jų ir V. Mackevičių. Būriui persikėlus prie Katedros aikštės, K. Čičelis susipažino su būrio organizatoriais M. Butkumi ir J. Šidlausku.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Pasak buvusio būrio nario M. Butkaus parodymų, pirminio pagalbinės policijos būrio daugumą sudarė “jauni vaikinai, nuo aštuoniolikos ir daugiau metų: studentai, moksleiviai, amatų mokyklos mokiniai ir kiti asmenys.” Iš šių narių M. Butkus įvardino Vytenį Čiurlionį, Joną ir Vytautą Neverauskus ir Kaukorių (vardas nenurodytas). Pasak M. Butkaus, visi jo minėti nariai būryje išbuvo vos vieną mėnesį ir vėliau iš jo pasišalino.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Po karo LTSR teisėsaugos surinktuose Ypatingojo būrio narių parodymuose patvirtinta, kad 1941 m. vasarą būrio veikloje dalyvavo 1-osios amatų mokyklos moksleiviai. Parodymuose paminėti mokiniai Vladas Paulaitis, J. Krasauskas, Vladas Stavaras.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-96}} 2016 m. ištraukos iš V. Paulaičio parodymų publikuotos. Jose jis nurodė, kad prieš įstodamas į būrį tikėjosi užsidirbti, nes tuo metu būrio nariai rinkdavo ir registruodavo iš žydų atimtus vertingus daiktus ir, tikėtina, kai kuriais atvejais juos pasisavindavo. Įstojusiam į junginį V. Paulaičiui išduotas Ypatingojo būrio pažymėjimas. Būryje jis sutiko V. Stavarą ir kitus 1-osios amatų mokyklos mokinius. Nors iš pradžių nebuvo apginkluoti, vėliau jiems išduoti rusiški šautuvai. 1941 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, priklausydami būriui, vykdė suimtųjų žydų kolonų varymą iš Lukiškių kalėjimo į Panerius sušaudymams. Vieną koloną sudarydavo keli šimtai žmonių. Mokiniai vykdydavo žydų varymą ir priežiūrą, bet sušaudymuose jiems dalyvauti neleista (anot V. Paulaičio). V. Paulaitis ir kiti mokiniai būryje išbuvo maždaug vieną mėnesį.{{sfn|Vanagaitė|2016|pages=95-97}}{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-95, 107 (V. Paulaičio apklausos protokolai, 1970 m. gegužės 27 d.)}} == Būrio narių motivacija == [[Vaizdas:Julius Ožinskas (Julian Ozinski), 1913–1995, Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių Saugumo policijos ir SD narys (1941-1944).jpg|thumb|right|340px|Ypatingojo būrio eilinis Julius Ožinskas ({{en|Julian Ozinski}}, 1913–1995) sovietų organų suėmimo metu Kretingoje, 1940 m. rugsėjį. Apkaltintas „šnipinėjimu svetimos valstybės naudai.“ 1941–1944 m. priklausė Ypatingajam būriui, atliko vairuotojo pareigas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją; emigravo pas brolį [[Pranas Ožinskas|P. Ožinską]], „[[Argentinos lietuvių balsas|Argentinos lietuvių balso]]“ redaktorių Argentinoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref>]] Vienu iš svarbiausių motyvų įsijungti į būrio veiklą buvo materialinė nauda. Pokarį atliktose apklausose buvę būrio nariai savo apsisprendimą įstoti į būrį paaiškindavo noru apsirūpinti geresniu uždarbiu. Kai kurių teigimu, įstojimas į būrį leido išvengti išvežimo į priverstinius darbus Vokietijoje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94–97, 106)}} Būryje buvo 8 Vilniaus centrinio pašto tarnautojai. Prieš įstojimą į būrį Vilniaus centriniame pašte dirbo Dionizas Golcas, Stasys Čeponis, Vladas Dervojedaitis, Vincas Sausaitis ir kiti. Tikėtina, kad kai kurie savo darbą pašte derino su dalyvavimo būrio veikloje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=96)}} K. Čičelis ir V. Kliukas, iki tol dirbę bendrabučio sargais, įstojo į pagalbinę policiją ir vėliau prisijungė prie būrio.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=304-306}} Vienas iš pirmųjų būrio organizatorių V. Butkus, prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, prarado darbą komunalinio ūkio liaudies komisariate, tad nutarė stoti į lietuvių pagalbinę policiją, o vėliau – į Ypatingąjį būrį.{{sfn|Stasiulis|2021|page=290}} Dažnai naujų narių įstojimas į būrį vyko per pažinčių tinklą. Pranas Šmaukšta pažinojo būrio vadą j. leit. J. Šidlauską nuo 1930 m. Jiems susitikus, J. Šidlaukas pakvietė P. Šmaukštą, tuo metu dirbusi skalbykloje, prisijungti prie būrio. Čia P. Šmaukšta sutiko dar vieną pažįstamą, j. leit. B. Norvaišą, su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki karo P. Šmaukšta taip pat pažinojo būrio ūkvedį S. Zalepūgą ir J. Tumą, jie visi kartu tarnavo 1-ajame Ukmergės pėstininkų pulke. Iš kariuomenės tarnavimo laikų vienas kitą pažinojo Zigmas Sinkevičius, Antanas Granickas, Stasys Livčinas ir kiti būrio nariai.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=306}} Dalis narių savo dalyvavimą grindė noru padėti vokiečiams kovoti prieš SSRS ir juos remiančią visuomenės dalį. Buvusio būrio nario P. Černiausko teigimu, V. Butkus savo kalboje kitiems nariams ragino padėti vokiečiams kovoje su bolševikais.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349–350}} Pasak būrio nario V. Korsako, vienoje iš būrio vadų kalbų teigta, jog „ypatingajam būriui tenka didelė, garbinga misija padėti vokiečių tautai išvalyti pasaulį nuo <...> žydų.“{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Išsamių būrio narių motyvacijos tyrimų atlikta nėra. == Uniforma ir įstojimo formalumai == [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – pėstininkų atsargos leit. [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], tarnavo oficialiu būrio vadu nuo 1941 m. liepos 23 d. iki rugsėjo ar lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75-76}}]] Iš pradžių būrio nariai uniformos neturėjo, jiems buvo išduodami antspauduoti balti raiščiai.{{sfn|Stankeras|2008|page=511}} Dalis junginio narių vilkėdavo Lietuvos kariuomenės uniformas, kiti – paprastus civilių rūbus. 1942 m. būrio būstinei persikėlus į Gedimino g. 36, būriui išduotos nacistinės Vokietijos SD uniformos su svastikos ženklais ir kaukolėmis ant kepurių.{{sfn|Bubnys|2019|page=23}}{{sfn|Šikšnianas|2021|page=98}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Įstojimo į būrį procesas kito ir pradžioje jo dalyviai nebuvo prašomi pasirašyti jokių oficialių pasižadėjimų. Vėliau tai tapo privaloma, junginio nariai būrio veiklą turėjo laikyti paslaptyje. Pateikusiems įstojimo į būrį anketas buvo išduodamas oficialus pažymėjimas, suteikiantis teisę nešioti ginklą. Po to buvo išduodamas į pasą panašus dokumentas, kurio viršutinėje dalyje buvo [[Vytis|Vyčio]] herbas ir tarnybinis nario numeris (registruotas kartotekoje). Dokumento vidinėje dalyje – nario vardas, pavardė, gimimo vieta ir nuotrauka su Ypatingojo būrio vado parašu. Vėliau šis dokumentas buvo pakeistas vokišku variantu: Vyčio vietoje atsirado nacių erelis su svastika, Ypatingasis būrys dokumente pakeistas vokišku ''Sonderkommando'' terminu. Naujame dokumente nurodyta, kad ''Sonderkommando'' nariui suteikiama teisė bet kuriuo paros metu vaikščioti mieste.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=95}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20-21}} == Būrio veikla == {{main|Panerių žudynės}} [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, Ypatingojo būrio viršininkas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti masinius žydų suėmimus ir persekiojimus Vilniuje. Didžioji dalis suimtųjų kalinti Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerių „bazę“ sušaudymams.{{sfn|Bubnys|2019|page=118}} [[1941]] m. [[liepos 23]] d. būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}} Tikėtina, kad tuo metu būryje buvo apie 100 narių. Vėliau narių skaičius sumažėjo ir 1941 m. pabaigoje siekė apie 50 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Be masinių žudynių Paneriuose, Ypatingasis būrys įvykdė žydų tautybės gyventojų sušaudymus ir kitose dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovėse. Būrio nariai įvykdė sušaudymus [[Nemenčinė]]je (nužudyti 403 žmonės), [[Naujoji Vilnia|Naujojoje Vilnioje]] (1159 žm.), [[Jašiūnai|Jašiūnuose]] (575 žm.), [[Eišiškės]]e (3446 žm.), [[Trakai|Trakuose]] (1146 žm.), [[Semeliškės]]e (962 žm.), [[Švenčionys]]e (3726 žm.). 1941 m. nuo [[rugsėjo 1]] d. iki [[lapkričio 25]] d. Paneriuose sušaudė 18 898 žmones, kituose Vilniaus regiono rajonuose – 13 501 žmogų.<ref>[https://www.voruta.lt/vilniaus-ypatingasis-burys-ir-masines-zydu-zudynes-paneriuose-1941-1943-m/ Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)]</ref> Būrys dalyvavo Vilniaus krašto getų gyventojų naikinimuose, tarp kurių buvo [[Salos|Salų]], [[Smurgainys|Smurgainių]], [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškės|Mikailiškių]], [[Svieriai|Svierių]], [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Astravas (Gardinas)|Astravo]] ir [[Vidžiai|Vidžių]] getų bendruomenės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=100}} 1942 m. gegužę būrio nariai dalyvavo [[Švenčionių žudynės|Švenčionių apskrities gyventojų sušaudymų]] įvykdyme. Didžioji šių žudynių aukų dalis buvo lenkų civiliai gyventojai (nuo 400 iki 500 žmonių).{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=123–124}}<ref>{{cite web |last=Spiridonovienė |first=Nadežda |date=2025-12-04 |title=Švenčionių apskrities gyventojų žudynės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/svencioniu-apskrities-gyventoju-zudynes/ |website=vle.lt |location=Vilnius |publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |access-date=2025-12-04}}</ref> == Būrio sudėtis == ===Dydis=== [[Vaizdas:SD Special Squad Members in Vilnius, Lithuania, 1941-1944.png|thumb|280px|right|Vilniaus Ypatingojo būrio nariai su Lietuvos kariuomenės uniforma 1941 m. rugpjūtį.{{efn|Nuotrauka datuota 1941 m. rugpjūčiu. A. Bubnys nurodo, kad joje matomi Vilniaus Ypatingojo būrio ir Vilniuje dislokuotų savisaugos batalionų nariai.{{sfn|Bubnys|2019|page=56 (su knygos pirmojo viršelio nuotrauka)}}}} Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: [[Petras Černiauskas]], [[Justas Martišius]], Vaclovas Laniauskas, [[Viktoras Galvanauskas]], Vladas Lenkauskas, A. Januškevičius, Vladas Slušnys, Jonas Jakštas, [[Dionizas Golcas]]; antroje eilėje: du vokiečiai, Romualdas Urbonas, [[Juozas Vėlyvis]], Vladas Korsakas, Stasys Grikštas.{{sfn|Šikšnianas|2021|page=28}}]] [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Jaun. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Tikėtina, kad būrio veiklos pradžioje jį sudarė apie 100 ar daugiau savanorių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Nors dauguma oficialių dokumentų susijusių su būrio veikla buvo sunaikinta, išliko trys atskiri Ypatingojo būrio narių sąrašai.{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277 (priedai Nr. 5 ir Nr. 6)}} Pirmasis sąrašas, sudarytas 1941 m. lapkritį, mini 48 būrio narius, kurie norėjo įsigyti malkų kūrenimui. Šiame sąraše nurodyti narių vardai, pavardės, namų adresai, jų šeimyninė padėtis ir šeimos narių skaičius. Antrasis sąrašas datuotas 1942 m. liepos 1 d., jame įrašyti 43 narių vardai.{{sfn|Tomkewicz|2025|page=277 (priedas Nr. 6)}} Šių sąrašų palyginimas rodo, kad 31 nario vardai yra įtraukti į abu sąrašus.{{efn|Nors A. Idzelis nurodo, kad abiejuose sąrašuose minimi 26 tie patys nariai, publikuotų sąrašų palyginimas rodo, kad jų būta 31.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}}{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277}}}} Trečiasis nedatuotas būrio narių sąrašas buvo sudarytas vokiečių kalba ir greičiausiai vėlesnis nei pirmieji du (tikėtina, sudarytas 1944 m.). Vardų palyginimas su pirmuoju sąrašu rodo, kad būryje buvo 17 narių, įtrauktų į pirmąjį 1941 m. sąrašą.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}} Didžiausia būrio sudėties kaita vyko jo pradinės veiklos laikotarpiu nuo 1941 m. liepos iki rugsėjo.{{sfn|Idzelis|2020|pages=357–358}} Dėl periodinės narių kaitos, bendras būriui priklausančių vyrų skaičius galėjo siekti nuo poros iki kelių šimtų asmenų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=357}} Remiantis liudininkų ir buvusių narių parodymais, nustatyta, kad narių skaičius nusistovėjo 1941 m. rudenį ir siekė apie 50 narių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} ===Tautinė sudėtis=== [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Būrio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Visi žinomi būrio vadai ir jų pavaduotojai buvo lietuvių karininkai ir puskarininkiai. Būrio veikloje taip pat dalyvavo lenkai, rusai ir baltarusiai. Žinomų keturių lenkų tautybės narių vardai ir pavardės buvo sulietuvintos oficialiuose būrio dokumentuose: lenkų tautybės nariais buvo Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Idzelis|2020|pages=357-362}} Rusų ir baltarusių narių vardai sulietuvinti nebuvo. Tarp jų buvo Jonas Dolgovas, Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Kiril Pavlovskij, Ivan Sergutin, Isak Zaicev, Aleksej Zaicev, Anatolij Žukov.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 72, 74, 78, 84}} Rusų tautybės būrio narių skaičius padidėjo 1943–1944 m., kada į jo sudėtį buvo įtraukti su [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontu]] atsitraukiantys ir su vokiečių pareigūnais bendradarbiavę rusų pagalbinės policijos nariai. Dauguma jų pasitraukė į Vilnių iš [[Brianskas|Briansko]] srities. Jais buvo Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Isak Zaicev ir jo sūnus Aleksej Zaicev.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 78}} ===Kariniai laipsniai=== Aukščiausi kariniai laipsniai Ypatingajame būryje priklausė iki tol Lietuvos kariuomenėje karininkų laipsnius įgijusiems nariams. Jais buvo karininkai Mečys Butkus, Petras Jakubka, Vladas Mackevičius (Mockevičius), Balys Norvaiša, Balys Lukošius (Lukoševičius) ir Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59, 68-69, 71–72, 75–76}} Jau Ypatingojo būrio sudėtyje puskarininkio laipsnį užsitarnavo Juozas Arlauskas, Antanas Granickas, Julius Ivinskis, Stasys Livčinas, Justas Martišius, Zigmas Sinkevičius (Sinkiavičius).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 62, 63, 68, 69, 74}} Ypatingojo būrio sudėtyje jaunesniojo puskarininkio laipsnį užsitarnavo Stasys Barisevičius, Vladas Dervojedaitis, Leonas Pažūsis, Klemensas Razutis; grandinio – Justas Paukštys.{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 60, 72, 73}} Ypatingojo būrio sudėtyje viršilos laipsnį įgijo [[Jonas Tumas]] ir Stasys Zalepūga (Zalepūgas). === Vadai === Pirmaisiais būrio organizatoriais (kartais vadinami vadais) yra laikomi karininkai Petras Jakubka ir Mešislovas Butkus.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą oficialiu Ypatingojo būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas. Jis iš šių pareigų atleistas 1941 m. lapkritį.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Lapkritį į būrio vado pareigas paskirtas Balys Norvaiša, jo pavaduotoju – Balys Lukošius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68-69, 71–72}} 1942 m. pabaigoje B. Norvaiša ir B. Lukošius paliko Ypatingąjį būrį ir perėjo tarnauti į lietuvių savisaugos dalių tarnybą: 1942 m. gruodžio 1 d. B. Norvaiša ir B. Lukošius priimti į tarnybą būrio vadais 11-ajame batalione.{{sfn|Bubnys|2017|page=8}} 1942 m. pabaigoje Ypatingojo būrio vadu paskirtas viršila Jonas Tumas.{{sfn|Bubnys|2012|page=8}} ===Kiti būrio tarnautojai=== Etatinius būrio tarnautojus, kurie tiesiogiai nedalyvavo persekiojimuose ir žudynėse, sudarė nedidelis asmenų skaičius, įdarbintų būrio raštinėje ir valgykloje. Būrio ūkvedžio ir raštininko pareigas ėjo [[Stasys Zalepūga]] (Stasys Zalepūgas). Jis buvo atsakingas už maisto, alkoholio ir kitų produktų tiekimą ir paskirstymą būrio nariams, taip pat už jų atlyginimų išmokėjimą.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}}{{sfn|Bubnys|2019|page=79}} Raštinėje būdavo įdarbinamos moterys. Būrio valgyklos kulinare įdarbinta Marcijona Bžozovskytė sutiko ir perėjo dirbti į būrio raštinę. Šiose pareigose M. Bžozovskytė dirbo su žydų pavardžių sąrašais, kuriuos jai duodavo B. Norvaiša. Žydų asmeninius duomenis M. Bžozovskytė perrašinėdavo ant atskirų kortelių. Pasak jos, po šimto kortelių užpildymo ji iš šio darbo išėjo.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} 1942–1944 m. būrio telefonų ryšius prižiūrėjo Povilas Untulis (g. 1927 m.). Jis taip pat atliko vertėjo pareigas. P. Untulio tėvas Jonas Untulis aktyviai dalyvavo persekiojimuose ir žudynėse. J. Untulis atleistas iš būrio 1942 m. dėl girtuokliavimo.{{sfn|Bubnys|2019|page=77}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} ==Pokaris== Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos TSR and komunistinės Lenkijos teisėsaugos institucijos pradėjo buvusių Ypatingojo būrio narių baudžiamuosius persekiojimus. Įvairiomis bausmėmis nubausti ne mažiau nei 27 buvę Ypatingojo būrio nariai. Kiti 1944–1945 m. pasitraukė į Vokietiją ir vėliau emigravo į kitas šalis.{{sfn|Bubnys|2012|pages=20-21}} ===Emigracija ir slapstymasis=== [[Vaizdas:Vladas Lenkauskas, 1905–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būrio eiliniu nuo 1941 m. iki 1944 m.png|170px|thumb|right|Vladas Lenkauskas (g. 1905 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), per karą pasitraukęs į Vokietiją, jo tolesnis likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=67}}]] 1945 m. būrio vadas ltn. J. Šidlauskas pasitraukė į Vokietiją, bet jo tolesnis likimas iki šiol nėra žinomas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}<ref>{{cite web |url=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/2940001:61758 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 |last=Sidlauskas |first=Juozas |date=1945 m. rugsėjo mėn. |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-21}}</ref> Būrio vadas ltn. B. Norvaiša ir jo pavaduotojas ltn. B. Lukošius karo metu taip pat išvyko į Vokietiją ir kuriam laikui apsistojo JAV Vokietijos okupacinėje zonoje.<ref>{{cite web|url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/1057664?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=balys_norvaisa&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=c6083722-c0e6-4cdd-a230-24302d81df4c%27,%27successSource%27)|title=Ancestry |last=Norvaisa |first=Balys |date=1947-05-09 |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-20}}</ref> Apie 1950 m. B. Lukošius emigravo į JAV, o 1998 m. grįžo gyventi į Lietuvą, teistas nebuvo.<ref name="Kemptenas1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1950-01-17 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 for Blays Lukosius. American Zone. Lists of Persecutees 2.1.1.1 |url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/2358522?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=_lukosius&event=_lithuania_5136&birth=1908&gender=m&race=Lithuanian&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=443b1714-6a7c-4040-beb9-3e71f35c0a6f%27,%27successSource%27)|website=ancestry.com |location=Kempten, Allgäu |publisher= |access-date=2025-10-11}}</ref>{{sfn|Žalienė|2013|page=342}} Tikėtina, kad B. Norvaiša iš Vokietijos emigravo į JAV ir vėliau apsigyveno Australijoje. Po pradėtų tyrimų JAV ir Australijoje, vietinėms teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti B. Norvaišos gyvenamosios vietos.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}{{sfn|Norvaisa|1987-1992|pages=37–38, 46}} Būrio organizatoriai, jaun. karininkai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; 1915–2015) ir [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius; 1916–2002), emigravo į JAV.{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}} Būrio eilinis [[Dionizas Golcas]] (1906–1976) su žmona apsigyveno [[Bostonas|Bostono]] mieste. JAV teisėsaugos institucijų domėjimasis jo veikla pradėtas jam jau mirus. Į JAV taip pat emigravo eilinis [[Romualdas Urbonas]] (g. 1923 m.).{{sfn|Norvaisa|1987-1992}}{{sfn|Bubnys|2019|page=62}} [[Vaizdas:Vladas Kliukas, member of the SD Special Squad (Sonderkommando Wilna) during World War II in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Vladas Kliukas]] (1921/1923–1987), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), po karo emigravęs į Australiją, neteistas.{{sfn|Bubnys|2019|page=65}}{{sfn|Kliukas|1948|pages=1–2}}]] Po karo į Jungtinę Karalystę emigravo būrio eliniai [[Juozas Vėlyvis]] (1920–1961) ir [[Aleksas Barauskas]] (1901–1980). J. Vėlyvis apsigyveno ir mirė Kitlio mieste Anglijoje, A. Barauskas gyveno [[Bradfordas|Bradforde]]. Teisti nebuvo.{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 78}}<ref name="Velyvis2">{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1961-02-01 |title=Mūsų mirusieji. A.A. Juozas Vėlyvis |url=https://www.spauda2.org/britanijos_europos_lietuvis/archive/1961/1961-02-01-EUROPOS-LIETUVIS.pdf |work=Europos lietuvis |location=Londonas |publisher= Lithuanian House Ltd. |access-date=2025-07-06}}</ref> Australijoje apsigyveno būrio viršila [[Juozas Arlauskas]] (1906–1985), eiliniai [[Vladas Kliukas]] (1923–1987), Vincas Kundrotas (1909–1962), jaun. puskarininkis [[Leonas Pažūsis]] (1919–1994), eilinis Alfonsas Šilininkas (1910–1952).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 73}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1985-05-15 |title=Perthas |url=https://www.spauda2.org/teviskes_aidai/archive/1985/1985-05-15-TEVISKES-AIDAI.pdf |work=Tėviškės aidai |location=Melburnas |publisher=[[Australijos lietuvių katalikų federacija]] |access-date=2025-08-24}}</ref> 1979 m. australų teisėsauga pradėjo tyrimus dėl J. Arlausko ir L. Pažūsio veiklos Ypatingajame būryje.{{sfn|Arlauskas|1979–1980|pages=1–46}} Devintajame dešimtmetyje šį tyrimą tęsė australų Specialiųjų tyrimų skyriaus (angl. ''Special Investigation Unit'') pareigūnai. Jie nustatė ir patvirtino, kad L. Pažūsis būrio veikloje dalyvavo nuo 1941 m. liepos. 1992 m. L. Pažūsio baudžiamasis persekiojimas pradėtas nebuvo dėl liudytojų trūkumo, kurie tuo metu jau buvo mirę.{{sfn|Blewitt|2025|page=8 skyrius}} Būrio jaun. puskarininkis [[Vladas Dervojedaitis|Vladas (Vladislovas) Dervojedaitis]] (1907–1984) ir jo žmona rašytoja [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] („Baltijos Žuvėdra“) išvyko ir apsigyveno [[Venesuela|Venesueloje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=60}} Į Venesuelą po gyvenimo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|JAV Vokietijos okupacinėje zonoje]] taip pat emigravo eilinis Julius (Julijonas) Ožinskas (1913–1995) su žmona Aleksandra.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref> Vėliau J. Ožinskas, žinomas kaip ''Julian Ozinski'', apsigyveno Kalifornijoje, JAV; 1995 m. mirė [[San Diegas|San Diego]] mieste. <ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1995-09-21 |title=Julian Ozinski in the U.S., Social Security Death Index, 1935-2014 |url=https://www.google.com/search?q=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/46911768:3693 |website=Ancestry.com |location=San Diego, California, USA |publisher=Social Security Administration, Washington D.C., USA |access-date=2026-03-01}}</ref> Venesueloje taip pat gyveno eilinis Vladas Slušnys (g. 1890 m.).{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Eilinis Adomas Kuršys (g. 1923 m.) liko gyventi [[Vakarų Vokietija|Vokietijos Federacinėje Respublikoje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Eilinis Juozas Subačius (g. 1910 m.) – Gdanske, Lenkijoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Dalies per karą pasitraukusiųjų į Vokietiją likimas nėra žinomas. Tarp jų jaun. puskarininkis [[Stasys Barisevičius]] (g. 1916 m.), eiliniai Stasys Čeponis (g. 1920 m.), Ivan Favorov (g. 1909 m.), Vincas Leikūnas (g. 1915 m.), Vladas Lenkauskas (Lankauskas) (g. 1905 m.), Ivan Sergutin (g. 1915–1916 m.), puskarininkis [[Zigmas Sinkevičius]] (g. 1904 m.), eilinis Jonas Valteris (g. 1903 arba 1905 m.).{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 59, 61, 67, 74, 77, 78}} ===Teisminiai procesai=== [[Vaizdas:Stasys Livčinas, 1912–1951 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) narys, puskarininkis, tarnavęs būryje nuo 1941 m. iki 1943 m.png|270px|right|thumb|[[Stasys Livčinas]] (1912–1951 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1943 m.), puskarininkis. 1951 m. rugpjūčio 29 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=68}}]] [[Vaizdas:Vincas Sausaitis, 1918-1978, member of the SD Special Squad during World War II in Lithuania.png|270px|right|thumb|[[Vincas Sausaitis]] (1918–1978 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.). 1978 m. vasario 16 d. LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=74}}]] [[Vaizdas:Viktoras Galvanauskas (Wiktor Gilwiński), 1912-1993, member of the Special Squad (Sonderkommando Wilna; Ypatingasis būrys) which took part in Nazi organised massacres during 1941–1944 in Lithuania.png|180px|right|thumb|[[Viktoras Galvanauskas]] (1912–1993 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.), 1977 m. birželio 3 d. Lenkijos Olštyno vaivadijos teismo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=61}}]] LTSR ir komunistinės Lenkijos teisėsauga nuteisė 27 asmenis už dalyvavimą Panerių žudynėse ir Ypatingojo būrio veikloje. Iš istorikų nurodomų 27 nuteistųjų, dalis tarnavo [[1–asis lietuvių policijos batalionas|1–ojo lietuvių policijos bataliono]] kariais ir šiuo metu nebėra įvardinami Ypatingojo būrio nariais.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=239–244 (pateiktas E. Rojowskos sudarytas LTSR teisėsaugos nuteistų 22 asmenų sąrašas, nubaustų už dalyvavimą Panerių žudynėse)}}{{sfn|Bubnys|2012|page=20 (remiasi H. Pasierbska, „Ponary: Wilenska golgota“, Sopot, 1993, p. 36)}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Sovietų teisėsauga mirties bausmes įvykdė 13 nuteistųjų; 10 nuteistųjų skirtos įvairios laisvės atėmimo bausmės. Lenkijoje nuteisti 4 buvę Ypatingojo būrio nariai: Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=231–244}} Buvusius Ypatingojo būrio narių paieškai LTSR MGB pasitelkė savo agentę žinomą „Irenos“ slapyvardžiu. Ji vokiečių okupacijos metais dirbo Ypatingojo būrio valgykloje padavėja.{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Pirmasis nuosprendis už dalyvavimą Ypatingojo būrio veikloje skirta [[Bronislovas Želvys|Bronislovui Želviui]]. Raudonajai armijai įžengus į Lietuvos teritoriją, B. Želvys suimtas NKVD agentų 1944 m. liepos pabaigoje. Iš pradžių B. Želviui pateikti kaltinimai pagal [[Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis|RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio]] pirmąją dalį, bet vėliau pakeisti [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] 1943 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 39. 1944 m. rugsėjo 27 d. [[3-asis Baltarusijos frontas|3–iojo Baltarusijos fronto]] karinis tribunolas pripažino B. Želvį kaltu ir skyrė jam mirties bausmę sušaudant. Bausmė įvykdyta 1945 m. sausio 22 d. LSSR NKGB vidaus kalėjime Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=235–236}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}} 1945 m. sausį Vilniuje įvyko [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos]] išvažiuojamosios sesijos organizuotas teisminis procesas prieš 12 įtariamųjų, suimtų SSRS teisėsaugos organų 1944 m. rudenį ir žiemą. 10 iš 12 kaltinamųjų pateikti įtarimai dėl dalyvavimo vykdant Panerių žudynes. 1945 m. sausio 29 d. 8 asmenims skirta mirties bausmė sušaudant: jais buvo Jonas Oželis-Kazlauskas, Augustas Juozas, Juozas Macys (Mačys), Stasys Ukrinas, Mikas Bogotkevičius, Povilas Vaitulionis, Jonas Dvilaitis (Dvilainis), Vladas Mandeika.{{efn|1997 m. istorikas A. Bubnys nurodė, kad 1945 m. sausį Vilniuje SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos mirties bausmė skirta 10 asmenų. Jie visi A. Bubnio buvo įvardinti Ypatingojo būrio nariais. Vėlesniuose A. Bubnio darbuose jie nebėra priskiriami prie oficialios būrio sudėties.{{sfn|Bubnys|1997|page=169}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}}}} Dar 2 nuteistieji, Vytautas Žemaitis ir Juozas Svirskis, pripažinti kaltais, jiems skirtos 20 metų termino sunkiųjų darbų bausmės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=238}} Pasak publikuotų J. Oželio-Kazlausko parodymų, Juozas Augustas, Mikas Bogotkevičius, Juozas Mačys, Juozas Svirskis, Stasys Ukrinas, Povilas Vaitulionis priklausė „savisaugos“ dalinių baudžiamajam batalionui, t. y. buvo 1–ojo policijos bataliono kariais.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}}{{sfn|Erslavaitė|1965|pages=189–190}} 1945 m. spalio 3 d. sovietų teisėsauga mirties bausme nuteisė Ypatingojo būrio narį, puskarininkį Antaną Granicką (bausmė įvykdyta 1946 m. vasario 21 d.). 1951 m. rugpjūčio 29 d. mirties bausme nuteistas kitas būrio narys, puskarininkis Stasys Livčinas (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1951 m. gruodžio 4 d. Vilniuje). 1951 m. spalio 27 d. mirties bausme nuteistas būrio narys Jonas Germanavičius (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1952 m. balandžio 14 d.). Paskutinis LTSR nuteistas Ypatingojo būrio narys buvo [[Vincas Sausaitis]]. Jis LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1978 m. vasario 16 d. nuteistas mirties bausme – sušaudyti. Mirties bausmė įvykdyta 1978 m. balandžio 27 d. Minske.{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}<ref>{{cite journal |last1=Indrišionis |first1=Darius |last2= |first2= |date=2016 |title=Mirties bausmė Lietuvos SSR 1950–1990 m.: teisiniai pagrindai ir periodizacija|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=65-80 |doi= |access-date=}}</ref> === Žuvę === [[Vaizdas:Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|thumb|Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|160px|right|thumb|[[Steponas Cibulskis]] (1902–???? m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1942 m.), sistemingai dalyvavęs vykdant Panerių žudynes. Jo pokario likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}<ref name="PasasCibulskis">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1934-05-12 |title=Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius. 3. Piliečių, gavusių vidaus pasus, asmens bylų apyrašas (C)|url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295934088 |website=eais.archyvai.lt |location=Kaunas |publisher= Kauno regioninis valstybės archyvas|access-date=2026-03-14}}</ref>]] Dalis Ypatingojo būrio narių žuvo karo ir pirmaisiais pokario metais. 1942–1943 m. žiemą Ypatingojo būrio grandinis Justas Paukštys nušautas prie Vilniaus žydų geto. 1943 m. būrio puskarininkis Julius Ivinskis (g. apie 1900 m.) atsitiktinai nusišovė iš pistoleto (kitų šaltinių duomenimis – nusižudė sąmoningai). 1943 m. būrio eilinis Stasys Grikštas (g. apie 1920 m.) nušautas Vilniaus geto sargybinio. Būrio eilinis Juozas Gigaška (g. 1906 m.) mobilizuotas į Raudonąją armiją 1944 m., žuvo prie Berlyno 1945 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=62, 63}} Buvę būrio eiliniai Hubertas Dieninis (g. 1921 m.) ir Jonas Jakštas (g. 1909 m.) prisijungė prie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] judėjimo. 1946 m. H. Dieninis nukautas kaip [[Vytauto apygarda|„Vytauto“ apygardos]] partizanas „Šarūnas“ Ignalinos rajone. 1952 m. spalio 11 d. [[Butiškiai (Utena)|Butiškių]] kaime J. Jakštas nukautas kaip [[Didžiosios Kovos apygarda|„Didžiosios Kovos“ apygardos]] „Erelio“ būrio partizanas „Pikuolis“.{{sfn|Bubnys|2019|pages=60, 61, 63}} 1946 m. buvęs būrio viršila Vytautas Svetikas (g. 1946 m.) žuvo autoavarijoje. 1952 m. (ar 1950 m.) buvęs būrio narys Vaclovas Laniauskas (g. 1917 m.) nušautas lietuvių partizanų.{{sfn|Bubnys|2019|pages=67, 75}} == Šiuolaikiniai tyrimai == === Publikuoti narių sąrašai === Pirmasis 108 Ypatingojo būrio narių sąrašas publikuotas 1993 m. lenkų autorės H. Pasierbskos istoriniame darbe apie Panerių žudynes (antrasis papildytas leidimas – 2005 m.).{{sfn|Pasierbska|2005|pages=}} 2008 m. pirmoje mokslinėje monografijoje skirtoje Panerių žudynėms lenkų istorikė M. Tomkiewicz publikavo pirminiuose šaltiniuose aptiktus dalinius būrio narių sąrašus ir 1966 m. Panerių memorialo darbuotojų sudarytą 97 būrio narių sąrašą{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=276–277, 280–284 (pirmasis leidimas: „Zbrodnia w Ponarach 1941–1944“, 2008 m.)}} 2019 m. išleistas A. Bubnio parengtas biografinis sąrašas, kuriame nurodyti už Panerių žudynes atsakingi asmenys. Jį sudaro 17 vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) pareigūnai ir 84 Ypatingojo būrio nariai. Leidinys išleistas lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|LGGRTC]] populiarios istorijos leidinių serijoje.{{sfn|Bubnys|2019}}{{sfn|Bubnys (2)|2020}}{{sfn|Bubnys (3)|2020}} Pasak A. Bubnio, šio sąrašo paskelbimą paskatino užsienyje ir Lietuvoje išsakyta kritika lietuvių tyrėjų atžvilgiu dėl tokio pobūdžio sąrašų stokos. A. Bubnys patvirtino, kad sąrašas yra dalinis; tikėtina, kad 1941 m. vasarą, netrukus po būrio įsteigimo, jį sudarė apie 150 narių. Anot A. Bubnio, publikuotas sąrašas įtraukia tuos narius, dėl kurių priklausomybės šiam būriui nėra likę abejonių.<ref>{{cite web |last=Jakimavičius |first=Jonas |date=2019-12-01 |title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m. |url=https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk |website=youtube.com |location= |publisher= |access-date=2026-03-19}}</ref> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} ===Archyvai=== * {{cite web |last1=Arlauskas |first1=Juozas |last2=Pazusis |first2=Leonas |date=1979–1980 |title=Suspected Nazi War Criminals - Arlauskas and Pazusis. ID: 23739872. Series: A432. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=23739872&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last1=Kliukas |first1=Vladas |date=1948 |title=KLIUKAS Vladas - Nationality: Lithuanian - Arrived Fremantle per USAT General MB Stewart 12 February 1948. ID: 3422966. Series: PP246/4. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=3422966&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last=Norvaisa |first=Balys |date=1987-1992 |title=Norvaisa, Balys. ID: 14367287. Series: A9525. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/ViewImage.aspx?B=14367287 |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2025-10-29}} === Disertacijos === * {{cite thesis |last=Rojowska |first=Elzbieta |date=2008 |title=Ściganie i karanie nazistowskiej zbrodni ludobójstwa w prawie międzynarodowym i wybranych krajowych porządkach prawnych na przykładzie sprawców zbrodni popełnionych w Ponarach |language=pl |url=https://ludzie.nauka.gov.pl/ln/profiles/8Ihxb040Cr5/research-work/685f24f9-fc95-44d2-a76b-68153ed75af6 |work= |degree=daktaro disertacija (anglų k. – PhD) |location=Torūnė |publisher=Mikalojaus Koperniko universitetas|url-status= |archive-url= |archive-date= |access-date=2026-01-03}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Blewitt |first=Graham |title=Nazis in Australia. The Special Investigations Unit, 1987–1994 |year=2025 |publisher=Schwartz Books Pty. Limited |place=Collingwood, Victoria, Australia |isbn= 9781743824344}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius |isbn=9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Small Jewish Ghettos and Internment Camps 1941–1943 (1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania: 1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (2)|first=Arūnas|title=Wileński oddział specjalny (Sonderkommando) niemieckiej policji bezpieczeństwa i SD w latach 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037968}} * {{cite book|last=Bubnys (3)|first=Arūnas|title=German security police and the SD Vilnius special squad 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037951}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} *{{cite journal |first=Arūnas |last=Bubnys |title=Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944) |url=https://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm|journal=Genocidas Ir Rezistencija |issn=1392-3463 |language=lt |year=1997 |volume=1}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Kay|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer: The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905–1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|place=Cambridge|isbn=9781107146341}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url=https://uplopen.com/books/10401/files/4ba59ca8-a2bc-429a-9845-1d2d97805424.pdf |publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn= 9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |last2= |first2= |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor= |language=en |publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vanagaitė|first=Rūta|title=Mūsiškiai|year=2016|edition=|editor =|publisher=Alma littera|place=Vilnius|isbn= 9786090122082}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2013|edition=Tomas IX|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9786099554402}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} === Vaizdo įrašai === * [https://www.youtube.com/watch?v=n2ekEqraOrU&t=18083s Konferencijos „1941 metų birželis“ Lietuvos Respublikos Seime vaizdo įrašas (M. Šikšniano pranešimas apie Ypatingąjį būrį, (3:45))] * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] * [https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk A. Bubnys, Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m., su Ilya Lempertu, Vilniaus viešoji žydų biblioteka] {{refend}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Trečiojo Reicho lietuvių kariniai vienetai]] cco166aksfxq3jx2lsv5hzthr5yy5qv 7797926 7797920 2026-04-03T13:14:58Z Andrejsmirnov97 56853 /* Bibliografija */ 7797926 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Paneriai monument 2b.jpg|miniatiūra|200px|right|Paminklas [[Panerių žudynės|Panerių žudynėms]] atminti]] '''Ypatingasis būrys''' – [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) Vilniaus]] Ypatingasis būrys, kurio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Būrys įsteigtas 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje ir veikė Lietuvoje iki 1944 m. liepos. Būrys vykdė persekiojimus ir masinius sušaudymus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[Nacistinė Vokietija|nacių Vokietijos]] okupacijos metais [[Lietuva|Lietuvoje]] (1941–1944 m.). Pagrindinėmis būrio aukomis buvo [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai, sušaudyti [[Panerių žudynės|masinėse žudynėse]] [[Aukštieji Paneriai|Paneriuose]], ir kitos Vilniaus krašto žydų bendruomenės.<ref>[http://www.lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 The Special Unit - Ypatingas Burys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160804045540/http://lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 |date=2016-08-04 }}</ref><ref>[http://genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)]</ref>{{sfn|Bubnys|2019|}} 1944 m. liepos pradžioje Ypatingasis būrys perkeltas į [[IX Kauno fortas|IX fortą]] Kaune. Vėliau išvyko į [[Tilžė|Tilžę]], iš kur traukiniu pervežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. Iš Štuthofo būrys transportavo 1200 žydų tautybės gyventojus į [[Torunė|Torunę]], kur išbuvo laikinoje stovykloje iki 1945 m. balandžio pradžios. Artėjant sovietų fronto linijai, būrio nariai ėmėsi žydų kolonos varymo iš Torunės į [[Bydgoščius|Brombergą]]. Konvojavimas nutrauktas dėl priartėjusių karo veiksmų. Būrio vadovybei pasišalinus, likę junginio nariai išsilakstė.{{sfn|Bubnys|2012|page=19}} Būrys įsteigtas vokiškų SS ypatingųjų būrių pavyzdžiu (''[[SS Sonderkommando]]''), kurie priklausė sukarintų operatyvinių grupių (''[[Einsatzgruppen]]'') būriams (''[[SS Einsatzkommando]]'').{{sfn|Stankeras|2006|page=220–221}} == Pavadinimas == Oficialiuose vokiškuose dokumentuose Ypatingasis būrys vadintas ''Sonderkommando der Sipo und SD'', taip pat sutrumpinant kaip ''Sonderkommando Wilna''.{{sfn|Stankeras|2008|page=510}}{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Vietiniai Panerių lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius dažnai vadino „šauliais“ (''szaulisi'') arba „Panerių šauliais“ (''strzelcy ponarscy'').{{efn|Vietiniai lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius praminė „šauliais“ (''szaulisi''), nes tikėjo, kad dalis jų priklausė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Nors atskirų tyrimų šia tema nėra, žinoma, kad būrio vadai leit. J. Šidlauskas ir B. Norvaiša tam tikru laiku priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}}{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72, 75–76}}<ref>{{cite web |title=Ponary – miejsce „ludzkiej rzeźni” (Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta) |year=2011 |first=Piotr |last=Niwiński |publisher=Instytut Pamięci Narodowej |location= |url=http://www.polishwinnipeg.com/Downloads/Broszura_Ponary.pdf |access-date=2026-03-10 |page=17–18}}</ref>}} Šiuos terminus taip pat vartojo žudynių liudininkas ir „Panerių dienoraščių“ autorius [[Kazimieras Sakovičius]].{{sfn|Sakowicz|2012|page=34}} Jie perimti ir vartoti lenkų kalba rašytuose leidiniuose ir spaudoje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Sovietinio laikotarpio istoriniuose darbuose būrys vadintas Vilniaus „zonderkomanda“, sulietuvinant vokiškąjį ''Sonderkommando'' terminą. [[Niurnbergo tribunolas|Niurnbergo tribunolo]] liudijimuose būrys taip pat vadintas Vilniaus „zonderkomanda“. Šiuolaikinėje lietuvių ir užsienio istoriografijoje vartojamas oficialus vokiškas būrio pavadinimas, jis dažnai lydimas ir pakeičiamas lietuvišku „Ypatingojo būrio“ pavadinimu.{{sfn|Bubnys|2019|pages=6–40}} == Būrio organizavimas == [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]]{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje dislokuoto vokiečių [[9 operatyvinis būrys|9–ojo operatyvinio būrio]] pareigūnai organizavo ir įsteigė Ypatingąjį būrį. Jis buvo suformuotas iš lietuvių pagalbinės (rezervinės) policijos būrio ir kitų savanorių. Nuo pat įkūrimo pradžios būrys buvo pavaldus vokiečių 9–ojo ir vėliau jį Vilniuje pakeitusio [[3/A operatyvinis būrys|3/A operatyvinio būrio]] vadovybei. Dokumentų apie būrio ištakas ir įkūrimą išliko mažai, daugiausiai remiamasi vokiečių oficialiomis ataskaitomis ir būrio narių duotais liudijimais po karo.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} === Lietuvių pagalbinės policijos būrys === Sovietų pajėgoms atsitraukus iš Vilniaus, 1941 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje apie 30 savanorių vyrų grupė įsikūrė buvusiame rezervinės policijos pastate Klaipėdos g., Vilniuje. Susibūrę savanoriai ruošėsi atlikti pagalbinės (rezervinės) policijos funkcijas mieste.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Tuo metu būriui priklausė Konstantinas Čičelis, [[Vladas Kliukas]], [[Vincas Sausaitis]], taip pat Vilniaus 1-osios amatų mokyklos mokiniai.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} Po pirmojo susitikimo Klaipėdos g. būrys persikėlė į [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinybos būstinę prie [[Katedros aikštė|Katedros aikštės]] (Magdalenos g. 2, dabar Šventaragio g.). Šiai žinybai vadovavo [[Kostas Kalendra]]. Viena iš komiteto užduočių numatė organizuoti lietuvių policijos ir saugumo būrius Vilniuje.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}} === Ypatingojo būrio įsteigimas === [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], austrų tautybės 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams įsikūrus Šventaragio g., prie jo prisijungė daugiau savanorių, tarp kurių buvo jaun. leit. Mečislovas Butkus, priimtas leit. Juozo Šidlausko. Įsikūręs Šventaragio g., būrys vis dar buvo įprasta pagalbinės (rezervinės) policijos formuotė, atlikusi įvairias sargybos funkcijas mieste.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-94}} Praėjus maždaug savaitei po persikėlimo į Šventaragio g., 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams pranešta, kad iš jų ir kitų dalyvių yra formuojamas naujas būrys, kuris vėliau buvo pavadintas Vilniaus Ypatinguoju būriu.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=291-292}} Anot M. Butkaus ir kitų narių parodymų, vadovaujančius vaidmenis organizuojant naują būrį atliko leit. [[Juozas Šidlauskas]] ir jo pavaduotojais įvardinti leit. [[Balys Norvaiša]] ir leit. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]]. J. Šidlausko glaudus bendradarbiavimas su vokiečių pareigūnais minimas ir kitų būrio narių liudijimuose. Pats M. Butkus tapo aktyviu būrio organizatoriumi.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-96}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Ypatingojo būrio įsteigimą organizavo [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] (''Alfred Filbert'') vadovaujami vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnai. 1941 m. liepą būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių 9–ojo, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – vokiečių 3–iojo operatyvinio būrio pareigūnams. Faktiniu Ypatingojo būrio viršininku tapo vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnas, SS oberšturmbanfiureris [[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]] (''Franz Schauschütz''), o nuo liepos pabaigos – SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]] (''Horst Schweinberger'').{{sfn|Bubnys|2012|pages=7}}{{sfn|Dieckmann|2011|pages=353, 355}} Liepos pradžioje A. Filbertas savo pavaldinį F. Šaušiucą paskyrė organizuoti žmonių sušaudymus už Vilniaus miesto ribų ir organizuoti Ypatingojo būrio vykdomas žudynes Paneriuose.{{sfn|Kay|2016|pages=50–52}} [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas, vienas iš Ypatingojo būrio viršininkų 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] Iki 1941 m. liepos 23 d. 9–asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kay|2016|pages=53–55}} 9–ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolf'').{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} === Vilniaus g. būstinė === Liepą arba rugpjūtį Ypatingasis būrys įsikūrė Vilniaus g. 12 pastato antrame aukšte. Į pastatą prie Katedros aikštės būrio nariai rinkdavosi tik rytais, Vilniaus g. tapo jų nuolatine būstine.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Nors dauguma savanorių turėjo butus mieste, jie taip pat galėjo apsigyventi būstinės patalpose. Jiems buvo organizuota valgykla pastate, esančiame priešais būstinę.{{sfn|Bubnys|2019|pages=24-25}} Už tarnybą buvo mokama keliasdešimt markių ir maisto produktais. Savanoriams buvo išduoti rusiški šautuvai.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Dokumentuose Ypatingojo būrio pavadinimas (vok. ''Sonderkommando Wilna'') pirmą kartą paminėtas liepos 15 d.{{efn|A. Idzelis klaidingai nurodo liepos 16 d.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}{{sfn|Šikšnianas|2022|page=24}} Dokumente minimas 3000 šovinių išdavimas būrio reikmėms. Nurodyta, kad už šovinių paėmimą liepos 15 d. buvo atsakingas vienas iš pirmųjų būrio organizatorių – [[Mečislovas Butkus|M. Butkus]].{{sfn|Idzelis|2020|pages=348–349}} Panašūs šovinių išdavimai rusiškiems šautuvams fiksuoti ir liepos 11 bei 12 d. (išduota po 3000 šovinius). Tuo metu jie buvo išduoti būrio nariams [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozui Šidlauskui]] ir [[Balys Lukošius (1915)|Baliui Lukošiui]]. Pats Ypatingojo būrio pavadinimas nėra minimas liepos 11 ir 12 d. dokumentuose.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} == Pavaldumas vokiečių saugumo policijai ir saugumo tarnybai (SD) == [[Vaizdas:Erich Willi Wolff, SS-Obersturmführer, head of Sipo and SD in Vilnius in 1941; took part in Paneriai (Ponary) massacre in 1941.png|thumb|right|170px|[[Erichas Vilis Volfas]], SS oberšturmfiureris, 1941 m. vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir dalyvių.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}}]] Ypatingasis būrys buvo organizuotas ir tiesiogiai pavaldus [[vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] skyriui Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD skyrius (vok. ''Aussendienstelle Sipo und SD Wilna'') buvo pavaldus centriniam vokiečių okupuotos Lietuvos Saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=49}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD struktūrą sudarė už įvairias veiklos sritis atsakingi skyriai (departamentai). Ketvirtasis Saugumo policijos ir SD skyrius (gestapas) buvo atsakingas už kovą prieš vadinamuosius Trečiojo Reicho priešus. Šio skyriaus pareigūnai buvo atsakingi už žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimą ir naikinimą.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=49-52}} Nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. spalio pradžios Vilniaus Saugumo policijos ir SD skyriui vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolff''), o nuo 1941 m. spalio iki 1943 m. vasario – [[Hainrichas Gertas]] (''Heinrich Hermann Gerth''; nuo 1942 m. – unteršturmfiureris).{{sfn|Bubnys|2019|pages=50, 56}} Nuo 1943 m. vasario iki 1943 m. gruodžio šios struktūros vadovo pareigas ėjo SS oberšturmfiureris [[Rudolfas Noigebaueris]] (''Rudolf Neugebauer''), jo pavaduotoju buvo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Arltas]] (''Herbert Arlt'').{{sfn|Bubnys|2019|page=52-52, 48}} Saugumo policijos ir SD skyriaus vadovai ir kiti šios struktūros pareigūnai aktyviai dalyvavo organizuojant ir vykdant žydų tautybės ir kitų Lietuvos gyventojų žudynes Vilniuje ir Vilniaus krašte. E. Volfas duodavo nurodymus Ypatingajam būriui ir pats kelis kartus dalyvavo vykdant žudynėse Paneriuose 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}} 1941 m. spalį Ypatingojo būrio viršininku buvo paskirtas SS pareigūnas [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]] (''Martin Weiss''), kuris tuo metu tarnavo Saugumo policijai ir SD įstaigos ketvirtajame skyriuje. 1943 m. pabaigoje jis iš Ypatingojo būrio viršininko pareigų paskirtas vadovauti moterų stovyklai Rasų gatvėje. Žinoma, kad M. Vaisas aktyviai dalyvavo žudynėse Paneriuose, dažnai asmeniškai sušaudydavo sužeistuosius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54-56}}{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52, išnaša Nr. 56}} == Pirmieji būrio nariai == [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]], vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Iš pradžių Ypatingąjį būrį organizavo ir jam vadovavo Lietuvos kariuomenės jaun. leitenantas [[Petras Jakubka]], atsargos jaun. leitenantas M. Butkus ir pėstininkų atsargos leitenantas J. Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Taip pat tarp pirmųjų šios grupės narių buvo atsargos jaun. leitenantas [[Vladas Mackevičius]] (kartais žinomas kaip Mockevičius), Konstantinas Čičelis, Vladas Korsakas, [[Vladas Kliukas]], [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} K. Čičelis ir V. Kliukas prisijungė prie būrio Klaipėdos gatvės pastate. Tuo metu K. Čičelis, kaip ir V. Kliukas, dirbo studentų bendrabučio Tauro gatvėje sargybiniu. Apie pagalbinio policijos būrį jis sužinojo iš bendrabučio studentų. Atvykęs į jų būstinę, K. Čičelis nurodė atpažinęs kai kuriuos studentus trisdešimties asmenų būryje, tarp jų ir V. Mackevičių. Būriui persikėlus prie Katedros aikštės, K. Čičelis susipažino su būrio organizatoriais M. Butkumi ir J. Šidlausku.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Pasak buvusio būrio nario M. Butkaus parodymų, pirminio pagalbinės policijos būrio daugumą sudarė “jauni vaikinai, nuo aštuoniolikos ir daugiau metų: studentai, moksleiviai, amatų mokyklos mokiniai ir kiti asmenys.” Iš šių narių M. Butkus įvardino Vytenį Čiurlionį, Joną ir Vytautą Neverauskus ir Kaukorių (vardas nenurodytas). Pasak M. Butkaus, visi jo minėti nariai būryje išbuvo vos vieną mėnesį ir vėliau iš jo pasišalino.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Po karo LTSR teisėsaugos surinktuose Ypatingojo būrio narių parodymuose patvirtinta, kad 1941 m. vasarą būrio veikloje dalyvavo 1-osios amatų mokyklos moksleiviai. Parodymuose paminėti mokiniai Vladas Paulaitis, J. Krasauskas, Vladas Stavaras.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-96}} 2016 m. ištraukos iš V. Paulaičio parodymų publikuotos. Jose jis nurodė, kad prieš įstodamas į būrį tikėjosi užsidirbti, nes tuo metu būrio nariai rinkdavo ir registruodavo iš žydų atimtus vertingus daiktus ir, tikėtina, kai kuriais atvejais juos pasisavindavo. Įstojusiam į junginį V. Paulaičiui išduotas Ypatingojo būrio pažymėjimas. Būryje jis sutiko V. Stavarą ir kitus 1-osios amatų mokyklos mokinius. Nors iš pradžių nebuvo apginkluoti, vėliau jiems išduoti rusiški šautuvai. 1941 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, priklausydami būriui, vykdė suimtųjų žydų kolonų varymą iš Lukiškių kalėjimo į Panerius sušaudymams. Vieną koloną sudarydavo keli šimtai žmonių. Mokiniai vykdydavo žydų varymą ir priežiūrą, bet sušaudymuose jiems dalyvauti neleista (anot V. Paulaičio). V. Paulaitis ir kiti mokiniai būryje išbuvo maždaug vieną mėnesį.{{sfn|Vanagaitė|2016|pages=95-97}}{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-95, 107 (V. Paulaičio apklausos protokolai, 1970 m. gegužės 27 d.)}} == Būrio narių motivacija == [[Vaizdas:Julius Ožinskas (Julian Ozinski), 1913–1995, Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių Saugumo policijos ir SD narys (1941-1944).jpg|thumb|right|340px|Ypatingojo būrio eilinis Julius Ožinskas ({{en|Julian Ozinski}}, 1913–1995) sovietų organų suėmimo metu Kretingoje, 1940 m. rugsėjį. Apkaltintas „šnipinėjimu svetimos valstybės naudai.“ 1941–1944 m. priklausė Ypatingajam būriui, atliko vairuotojo pareigas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją; emigravo pas brolį [[Pranas Ožinskas|P. Ožinską]], „[[Argentinos lietuvių balsas|Argentinos lietuvių balso]]“ redaktorių Argentinoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref>]] Vienu iš svarbiausių motyvų įsijungti į būrio veiklą buvo materialinė nauda. Pokarį atliktose apklausose buvę būrio nariai savo apsisprendimą įstoti į būrį paaiškindavo noru apsirūpinti geresniu uždarbiu. Kai kurių teigimu, įstojimas į būrį leido išvengti išvežimo į priverstinius darbus Vokietijoje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94–97, 106)}} Būryje buvo 8 Vilniaus centrinio pašto tarnautojai. Prieš įstojimą į būrį Vilniaus centriniame pašte dirbo Dionizas Golcas, Stasys Čeponis, Vladas Dervojedaitis, Vincas Sausaitis ir kiti. Tikėtina, kad kai kurie savo darbą pašte derino su dalyvavimo būrio veikloje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=96)}} K. Čičelis ir V. Kliukas, iki tol dirbę bendrabučio sargais, įstojo į pagalbinę policiją ir vėliau prisijungė prie būrio.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=304-306}} Vienas iš pirmųjų būrio organizatorių V. Butkus, prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, prarado darbą komunalinio ūkio liaudies komisariate, tad nutarė stoti į lietuvių pagalbinę policiją, o vėliau – į Ypatingąjį būrį.{{sfn|Stasiulis|2021|page=290}} Dažnai naujų narių įstojimas į būrį vyko per pažinčių tinklą. Pranas Šmaukšta pažinojo būrio vadą j. leit. J. Šidlauską nuo 1930 m. Jiems susitikus, J. Šidlaukas pakvietė P. Šmaukštą, tuo metu dirbusi skalbykloje, prisijungti prie būrio. Čia P. Šmaukšta sutiko dar vieną pažįstamą, j. leit. B. Norvaišą, su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki karo P. Šmaukšta taip pat pažinojo būrio ūkvedį S. Zalepūgą ir J. Tumą, jie visi kartu tarnavo 1-ajame Ukmergės pėstininkų pulke. Iš kariuomenės tarnavimo laikų vienas kitą pažinojo Zigmas Sinkevičius, Antanas Granickas, Stasys Livčinas ir kiti būrio nariai.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=306}} Dalis narių savo dalyvavimą grindė noru padėti vokiečiams kovoti prieš SSRS ir juos remiančią visuomenės dalį. Buvusio būrio nario P. Černiausko teigimu, V. Butkus savo kalboje kitiems nariams ragino padėti vokiečiams kovoje su bolševikais.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349–350}} Pasak būrio nario V. Korsako, vienoje iš būrio vadų kalbų teigta, jog „ypatingajam būriui tenka didelė, garbinga misija padėti vokiečių tautai išvalyti pasaulį nuo <...> žydų.“{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Išsamių būrio narių motyvacijos tyrimų atlikta nėra. == Uniforma ir įstojimo formalumai == [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – pėstininkų atsargos leit. [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], tarnavo oficialiu būrio vadu nuo 1941 m. liepos 23 d. iki rugsėjo ar lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75-76}}]] Iš pradžių būrio nariai uniformos neturėjo, jiems buvo išduodami antspauduoti balti raiščiai.{{sfn|Stankeras|2008|page=511}} Dalis junginio narių vilkėdavo Lietuvos kariuomenės uniformas, kiti – paprastus civilių rūbus. 1942 m. būrio būstinei persikėlus į Gedimino g. 36, būriui išduotos nacistinės Vokietijos SD uniformos su svastikos ženklais ir kaukolėmis ant kepurių.{{sfn|Bubnys|2019|page=23}}{{sfn|Šikšnianas|2021|page=98}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Įstojimo į būrį procesas kito ir pradžioje jo dalyviai nebuvo prašomi pasirašyti jokių oficialių pasižadėjimų. Vėliau tai tapo privaloma, junginio nariai būrio veiklą turėjo laikyti paslaptyje. Pateikusiems įstojimo į būrį anketas buvo išduodamas oficialus pažymėjimas, suteikiantis teisę nešioti ginklą. Po to buvo išduodamas į pasą panašus dokumentas, kurio viršutinėje dalyje buvo [[Vytis|Vyčio]] herbas ir tarnybinis nario numeris (registruotas kartotekoje). Dokumento vidinėje dalyje – nario vardas, pavardė, gimimo vieta ir nuotrauka su Ypatingojo būrio vado parašu. Vėliau šis dokumentas buvo pakeistas vokišku variantu: Vyčio vietoje atsirado nacių erelis su svastika, Ypatingasis būrys dokumente pakeistas vokišku ''Sonderkommando'' terminu. Naujame dokumente nurodyta, kad ''Sonderkommando'' nariui suteikiama teisė bet kuriuo paros metu vaikščioti mieste.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=95}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20-21}} == Būrio veikla == {{main|Panerių žudynės}} [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, Ypatingojo būrio viršininkas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti masinius žydų suėmimus ir persekiojimus Vilniuje. Didžioji dalis suimtųjų kalinti Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerių „bazę“ sušaudymams.{{sfn|Bubnys|2019|page=118}} [[1941]] m. [[liepos 23]] d. būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}} Tikėtina, kad tuo metu būryje buvo apie 100 narių. Vėliau narių skaičius sumažėjo ir 1941 m. pabaigoje siekė apie 50 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Be masinių žudynių Paneriuose, Ypatingasis būrys įvykdė žydų tautybės gyventojų sušaudymus ir kitose dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovėse. Būrio nariai įvykdė sušaudymus [[Nemenčinė]]je (nužudyti 403 žmonės), [[Naujoji Vilnia|Naujojoje Vilnioje]] (1159 žm.), [[Jašiūnai|Jašiūnuose]] (575 žm.), [[Eišiškės]]e (3446 žm.), [[Trakai|Trakuose]] (1146 žm.), [[Semeliškės]]e (962 žm.), [[Švenčionys]]e (3726 žm.). 1941 m. nuo [[rugsėjo 1]] d. iki [[lapkričio 25]] d. Paneriuose sušaudė 18 898 žmones, kituose Vilniaus regiono rajonuose – 13 501 žmogų.<ref>[https://www.voruta.lt/vilniaus-ypatingasis-burys-ir-masines-zydu-zudynes-paneriuose-1941-1943-m/ Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)]</ref> Būrys dalyvavo Vilniaus krašto getų gyventojų naikinimuose, tarp kurių buvo [[Salos|Salų]], [[Smurgainys|Smurgainių]], [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškės|Mikailiškių]], [[Svieriai|Svierių]], [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Astravas (Gardinas)|Astravo]] ir [[Vidžiai|Vidžių]] getų bendruomenės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=100}} 1942 m. gegužę būrio nariai dalyvavo [[Švenčionių žudynės|Švenčionių apskrities gyventojų sušaudymų]] įvykdyme. Didžioji šių žudynių aukų dalis buvo lenkų civiliai gyventojai (nuo 400 iki 500 žmonių).{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=123–124}}<ref>{{cite web |last=Spiridonovienė |first=Nadežda |date=2025-12-04 |title=Švenčionių apskrities gyventojų žudynės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/svencioniu-apskrities-gyventoju-zudynes/ |website=vle.lt |location=Vilnius |publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |access-date=2025-12-04}}</ref> == Būrio sudėtis == ===Dydis=== [[Vaizdas:SD Special Squad Members in Vilnius, Lithuania, 1941-1944.png|thumb|280px|right|Vilniaus Ypatingojo būrio nariai su Lietuvos kariuomenės uniforma 1941 m. rugpjūtį.{{efn|Nuotrauka datuota 1941 m. rugpjūčiu. A. Bubnys nurodo, kad joje matomi Vilniaus Ypatingojo būrio ir Vilniuje dislokuotų savisaugos batalionų nariai.{{sfn|Bubnys|2019|page=56 (su knygos pirmojo viršelio nuotrauka)}}}} Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: [[Petras Černiauskas]], [[Justas Martišius]], Vaclovas Laniauskas, [[Viktoras Galvanauskas]], Vladas Lenkauskas, A. Januškevičius, Vladas Slušnys, Jonas Jakštas, [[Dionizas Golcas]]; antroje eilėje: du vokiečiai, Romualdas Urbonas, [[Juozas Vėlyvis]], Vladas Korsakas, Stasys Grikštas.{{sfn|Šikšnianas|2021|page=28}}]] [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Jaun. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Tikėtina, kad būrio veiklos pradžioje jį sudarė apie 100 ar daugiau savanorių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Nors dauguma oficialių dokumentų susijusių su būrio veikla buvo sunaikinta, išliko trys atskiri Ypatingojo būrio narių sąrašai.{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277 (priedai Nr. 5 ir Nr. 6)}} Pirmasis sąrašas, sudarytas 1941 m. lapkritį, mini 48 būrio narius, kurie norėjo įsigyti malkų kūrenimui. Šiame sąraše nurodyti narių vardai, pavardės, namų adresai, jų šeimyninė padėtis ir šeimos narių skaičius. Antrasis sąrašas datuotas 1942 m. liepos 1 d., jame įrašyti 43 narių vardai.{{sfn|Tomkewicz|2025|page=277 (priedas Nr. 6)}} Šių sąrašų palyginimas rodo, kad 31 nario vardai yra įtraukti į abu sąrašus.{{efn|Nors A. Idzelis nurodo, kad abiejuose sąrašuose minimi 26 tie patys nariai, publikuotų sąrašų palyginimas rodo, kad jų būta 31.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}}{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277}}}} Trečiasis nedatuotas būrio narių sąrašas buvo sudarytas vokiečių kalba ir greičiausiai vėlesnis nei pirmieji du (tikėtina, sudarytas 1944 m.). Vardų palyginimas su pirmuoju sąrašu rodo, kad būryje buvo 17 narių, įtrauktų į pirmąjį 1941 m. sąrašą.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}} Didžiausia būrio sudėties kaita vyko jo pradinės veiklos laikotarpiu nuo 1941 m. liepos iki rugsėjo.{{sfn|Idzelis|2020|pages=357–358}} Dėl periodinės narių kaitos, bendras būriui priklausančių vyrų skaičius galėjo siekti nuo poros iki kelių šimtų asmenų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=357}} Remiantis liudininkų ir buvusių narių parodymais, nustatyta, kad narių skaičius nusistovėjo 1941 m. rudenį ir siekė apie 50 narių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} ===Tautinė sudėtis=== [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Būrio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Visi žinomi būrio vadai ir jų pavaduotojai buvo lietuvių karininkai ir puskarininkiai. Būrio veikloje taip pat dalyvavo lenkai, rusai ir baltarusiai. Žinomų keturių lenkų tautybės narių vardai ir pavardės buvo sulietuvintos oficialiuose būrio dokumentuose: lenkų tautybės nariais buvo Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Idzelis|2020|pages=357-362}} Rusų ir baltarusių narių vardai sulietuvinti nebuvo. Tarp jų buvo Jonas Dolgovas, Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Kiril Pavlovskij, Ivan Sergutin, Isak Zaicev, Aleksej Zaicev, Anatolij Žukov.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 72, 74, 78, 84}} Rusų tautybės būrio narių skaičius padidėjo 1943–1944 m., kada į jo sudėtį buvo įtraukti su [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontu]] atsitraukiantys ir su vokiečių pareigūnais bendradarbiavę rusų pagalbinės policijos nariai. Dauguma jų pasitraukė į Vilnių iš [[Brianskas|Briansko]] srities. Jais buvo Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Isak Zaicev ir jo sūnus Aleksej Zaicev.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 78}} ===Kariniai laipsniai=== Aukščiausi kariniai laipsniai Ypatingajame būryje priklausė iki tol Lietuvos kariuomenėje karininkų laipsnius įgijusiems nariams. Jais buvo karininkai Mečys Butkus, Petras Jakubka, Vladas Mackevičius (Mockevičius), Balys Norvaiša, Balys Lukošius (Lukoševičius) ir Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59, 68-69, 71–72, 75–76}} Jau Ypatingojo būrio sudėtyje puskarininkio laipsnį užsitarnavo Juozas Arlauskas, Antanas Granickas, Julius Ivinskis, Stasys Livčinas, Justas Martišius, Zigmas Sinkevičius (Sinkiavičius).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 62, 63, 68, 69, 74}} Ypatingojo būrio sudėtyje jaunesniojo puskarininkio laipsnį užsitarnavo Stasys Barisevičius, Vladas Dervojedaitis, Leonas Pažūsis, Klemensas Razutis; grandinio – Justas Paukštys.{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 60, 72, 73}} Ypatingojo būrio sudėtyje viršilos laipsnį įgijo [[Jonas Tumas]] ir Stasys Zalepūga (Zalepūgas). === Vadai === Pirmaisiais būrio organizatoriais (kartais vadinami vadais) yra laikomi karininkai Petras Jakubka ir Mešislovas Butkus.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą oficialiu Ypatingojo būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas. Jis iš šių pareigų atleistas 1941 m. lapkritį.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Lapkritį į būrio vado pareigas paskirtas Balys Norvaiša, jo pavaduotoju – Balys Lukošius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68-69, 71–72}} 1942 m. pabaigoje B. Norvaiša ir B. Lukošius paliko Ypatingąjį būrį ir perėjo tarnauti į lietuvių savisaugos dalių tarnybą: 1942 m. gruodžio 1 d. B. Norvaiša ir B. Lukošius priimti į tarnybą būrio vadais 11-ajame batalione.{{sfn|Bubnys|2017|page=8}} 1942 m. pabaigoje Ypatingojo būrio vadu paskirtas viršila Jonas Tumas.{{sfn|Bubnys|2012|page=8}} ===Kiti būrio tarnautojai=== Etatinius būrio tarnautojus, kurie tiesiogiai nedalyvavo persekiojimuose ir žudynėse, sudarė nedidelis asmenų skaičius, įdarbintų būrio raštinėje ir valgykloje. Būrio ūkvedžio ir raštininko pareigas ėjo [[Stasys Zalepūga]] (Stasys Zalepūgas). Jis buvo atsakingas už maisto, alkoholio ir kitų produktų tiekimą ir paskirstymą būrio nariams, taip pat už jų atlyginimų išmokėjimą.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}}{{sfn|Bubnys|2019|page=79}} Raštinėje būdavo įdarbinamos moterys. Būrio valgyklos kulinare įdarbinta Marcijona Bžozovskytė sutiko ir perėjo dirbti į būrio raštinę. Šiose pareigose M. Bžozovskytė dirbo su žydų pavardžių sąrašais, kuriuos jai duodavo B. Norvaiša. Žydų asmeninius duomenis M. Bžozovskytė perrašinėdavo ant atskirų kortelių. Pasak jos, po šimto kortelių užpildymo ji iš šio darbo išėjo.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} 1942–1944 m. būrio telefonų ryšius prižiūrėjo Povilas Untulis (g. 1927 m.). Jis taip pat atliko vertėjo pareigas. P. Untulio tėvas Jonas Untulis aktyviai dalyvavo persekiojimuose ir žudynėse. J. Untulis atleistas iš būrio 1942 m. dėl girtuokliavimo.{{sfn|Bubnys|2019|page=77}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} ==Pokaris== Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos TSR and komunistinės Lenkijos teisėsaugos institucijos pradėjo buvusių Ypatingojo būrio narių baudžiamuosius persekiojimus. Įvairiomis bausmėmis nubausti ne mažiau nei 27 buvę Ypatingojo būrio nariai. Kiti 1944–1945 m. pasitraukė į Vokietiją ir vėliau emigravo į kitas šalis.{{sfn|Bubnys|2012|pages=20-21}} ===Emigracija ir slapstymasis=== [[Vaizdas:Vladas Lenkauskas, 1905–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būrio eiliniu nuo 1941 m. iki 1944 m.png|170px|thumb|right|Vladas Lenkauskas (g. 1905 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), per karą pasitraukęs į Vokietiją, jo tolesnis likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=67}}]] 1945 m. būrio vadas ltn. J. Šidlauskas pasitraukė į Vokietiją, bet jo tolesnis likimas iki šiol nėra žinomas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}<ref>{{cite web |url=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/2940001:61758 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 |last=Sidlauskas |first=Juozas |date=1945 m. rugsėjo mėn. |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-21}}</ref> Būrio vadas ltn. B. Norvaiša ir jo pavaduotojas ltn. B. Lukošius karo metu taip pat išvyko į Vokietiją ir kuriam laikui apsistojo JAV Vokietijos okupacinėje zonoje.<ref>{{cite web|url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/1057664?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=balys_norvaisa&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=c6083722-c0e6-4cdd-a230-24302d81df4c%27,%27successSource%27)|title=Ancestry |last=Norvaisa |first=Balys |date=1947-05-09 |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-20}}</ref> Apie 1950 m. B. Lukošius emigravo į JAV, o 1998 m. grįžo gyventi į Lietuvą, teistas nebuvo.<ref name="Kemptenas1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1950-01-17 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 for Blays Lukosius. American Zone. Lists of Persecutees 2.1.1.1 |url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/2358522?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=_lukosius&event=_lithuania_5136&birth=1908&gender=m&race=Lithuanian&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=443b1714-6a7c-4040-beb9-3e71f35c0a6f%27,%27successSource%27)|website=ancestry.com |location=Kempten, Allgäu |publisher= |access-date=2025-10-11}}</ref>{{sfn|Žalienė|2013|page=342}} Tikėtina, kad B. Norvaiša iš Vokietijos emigravo į JAV ir vėliau apsigyveno Australijoje. Po pradėtų tyrimų JAV ir Australijoje, vietinėms teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti B. Norvaišos gyvenamosios vietos.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}{{sfn|Norvaisa|1987-1992|pages=37–38, 46}} Būrio organizatoriai, jaun. karininkai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; 1915–2015) ir [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius; 1916–2002), emigravo į JAV.{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}} Būrio eilinis [[Dionizas Golcas]] (1906–1976) su žmona apsigyveno [[Bostonas|Bostono]] mieste. JAV teisėsaugos institucijų domėjimasis jo veikla pradėtas jam jau mirus. Į JAV taip pat emigravo eilinis [[Romualdas Urbonas]] (g. 1923 m.).{{sfn|Norvaisa|1987-1992}}{{sfn|Bubnys|2019|page=62}} [[Vaizdas:Vladas Kliukas, member of the SD Special Squad (Sonderkommando Wilna) during World War II in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Vladas Kliukas]] (1921/1923–1987), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), po karo emigravęs į Australiją, neteistas.{{sfn|Bubnys|2019|page=65}}{{sfn|Kliukas|1948|pages=1–2}}]] Po karo į Jungtinę Karalystę emigravo būrio eliniai [[Juozas Vėlyvis]] (1920–1961) ir [[Aleksas Barauskas]] (1901–1980). J. Vėlyvis apsigyveno ir mirė Kitlio mieste Anglijoje, A. Barauskas gyveno [[Bradfordas|Bradforde]]. Teisti nebuvo.{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 78}}<ref name="Velyvis2">{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1961-02-01 |title=Mūsų mirusieji. A.A. Juozas Vėlyvis |url=https://www.spauda2.org/britanijos_europos_lietuvis/archive/1961/1961-02-01-EUROPOS-LIETUVIS.pdf |work=Europos lietuvis |location=Londonas |publisher= Lithuanian House Ltd. |access-date=2025-07-06}}</ref> Australijoje apsigyveno būrio viršila [[Juozas Arlauskas]] (1906–1985), eiliniai [[Vladas Kliukas]] (1923–1987), Vincas Kundrotas (1909–1962), jaun. puskarininkis [[Leonas Pažūsis]] (1919–1994), eilinis Alfonsas Šilininkas (1910–1952).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 73}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1985-05-15 |title=Perthas |url=https://www.spauda2.org/teviskes_aidai/archive/1985/1985-05-15-TEVISKES-AIDAI.pdf |work=Tėviškės aidai |location=Melburnas |publisher=[[Australijos lietuvių katalikų federacija]] |access-date=2025-08-24}}</ref> 1979 m. australų teisėsauga pradėjo tyrimus dėl J. Arlausko ir L. Pažūsio veiklos Ypatingajame būryje.{{sfn|Arlauskas|1979–1980|pages=1–46}} Devintajame dešimtmetyje šį tyrimą tęsė australų Specialiųjų tyrimų skyriaus (angl. ''Special Investigation Unit'') pareigūnai. Jie nustatė ir patvirtino, kad L. Pažūsis būrio veikloje dalyvavo nuo 1941 m. liepos. 1992 m. L. Pažūsio baudžiamasis persekiojimas pradėtas nebuvo dėl liudytojų trūkumo, kurie tuo metu jau buvo mirę.{{sfn|Blewitt|2025|page=8 skyrius}} Būrio jaun. puskarininkis [[Vladas Dervojedaitis|Vladas (Vladislovas) Dervojedaitis]] (1907–1984) ir jo žmona rašytoja [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] („Baltijos Žuvėdra“) išvyko ir apsigyveno [[Venesuela|Venesueloje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=60}} Į Venesuelą po gyvenimo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|JAV Vokietijos okupacinėje zonoje]] taip pat emigravo eilinis Julius (Julijonas) Ožinskas (1913–1995) su žmona Aleksandra.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref> Vėliau J. Ožinskas, žinomas kaip ''Julian Ozinski'', apsigyveno Kalifornijoje, JAV; 1995 m. mirė [[San Diegas|San Diego]] mieste. <ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1995-09-21 |title=Julian Ozinski in the U.S., Social Security Death Index, 1935-2014 |url=https://www.google.com/search?q=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/46911768:3693 |website=Ancestry.com |location=San Diego, California, USA |publisher=Social Security Administration, Washington D.C., USA |access-date=2026-03-01}}</ref> Venesueloje taip pat gyveno eilinis Vladas Slušnys (g. 1890 m.).{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Eilinis Adomas Kuršys (g. 1923 m.) liko gyventi [[Vakarų Vokietija|Vokietijos Federacinėje Respublikoje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Eilinis Juozas Subačius (g. 1910 m.) – Gdanske, Lenkijoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Dalies per karą pasitraukusiųjų į Vokietiją likimas nėra žinomas. Tarp jų jaun. puskarininkis [[Stasys Barisevičius]] (g. 1916 m.), eiliniai Stasys Čeponis (g. 1920 m.), Ivan Favorov (g. 1909 m.), Vincas Leikūnas (g. 1915 m.), Vladas Lenkauskas (Lankauskas) (g. 1905 m.), Ivan Sergutin (g. 1915–1916 m.), puskarininkis [[Zigmas Sinkevičius]] (g. 1904 m.), eilinis Jonas Valteris (g. 1903 arba 1905 m.).{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 59, 61, 67, 74, 77, 78}} ===Teisminiai procesai=== [[Vaizdas:Stasys Livčinas, 1912–1951 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) narys, puskarininkis, tarnavęs būryje nuo 1941 m. iki 1943 m.png|270px|right|thumb|[[Stasys Livčinas]] (1912–1951 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1943 m.), puskarininkis. 1951 m. rugpjūčio 29 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=68}}]] [[Vaizdas:Vincas Sausaitis, 1918-1978, member of the SD Special Squad during World War II in Lithuania.png|270px|right|thumb|[[Vincas Sausaitis]] (1918–1978 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.). 1978 m. vasario 16 d. LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=74}}]] [[Vaizdas:Viktoras Galvanauskas (Wiktor Gilwiński), 1912-1993, member of the Special Squad (Sonderkommando Wilna; Ypatingasis būrys) which took part in Nazi organised massacres during 1941–1944 in Lithuania.png|180px|right|thumb|[[Viktoras Galvanauskas]] (1912–1993 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.), 1977 m. birželio 3 d. Lenkijos Olštyno vaivadijos teismo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=61}}]] LTSR ir komunistinės Lenkijos teisėsauga nuteisė 27 asmenis už dalyvavimą Panerių žudynėse ir Ypatingojo būrio veikloje. Iš istorikų nurodomų 27 nuteistųjų, dalis tarnavo [[1–asis lietuvių policijos batalionas|1–ojo lietuvių policijos bataliono]] kariais ir šiuo metu nebėra įvardinami Ypatingojo būrio nariais.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=239–244 (pateiktas E. Rojowskos sudarytas LTSR teisėsaugos nuteistų 22 asmenų sąrašas, nubaustų už dalyvavimą Panerių žudynėse)}}{{sfn|Bubnys|2012|page=20 (remiasi H. Pasierbska, „Ponary: Wilenska golgota“, Sopot, 1993, p. 36)}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Sovietų teisėsauga mirties bausmes įvykdė 13 nuteistųjų; 10 nuteistųjų skirtos įvairios laisvės atėmimo bausmės. Lenkijoje nuteisti 4 buvę Ypatingojo būrio nariai: Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=231–244}} Buvusius Ypatingojo būrio narių paieškai LTSR MGB pasitelkė savo agentę žinomą „Irenos“ slapyvardžiu. Ji vokiečių okupacijos metais dirbo Ypatingojo būrio valgykloje padavėja.{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Pirmasis nuosprendis už dalyvavimą Ypatingojo būrio veikloje skirta [[Bronislovas Želvys|Bronislovui Želviui]]. Raudonajai armijai įžengus į Lietuvos teritoriją, B. Želvys suimtas NKVD agentų 1944 m. liepos pabaigoje. Iš pradžių B. Želviui pateikti kaltinimai pagal [[Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis|RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio]] pirmąją dalį, bet vėliau pakeisti [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] 1943 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 39. 1944 m. rugsėjo 27 d. [[3-asis Baltarusijos frontas|3–iojo Baltarusijos fronto]] karinis tribunolas pripažino B. Želvį kaltu ir skyrė jam mirties bausmę sušaudant. Bausmė įvykdyta 1945 m. sausio 22 d. LSSR NKGB vidaus kalėjime Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=235–236}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}} 1945 m. sausį Vilniuje įvyko [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos]] išvažiuojamosios sesijos organizuotas teisminis procesas prieš 12 įtariamųjų, suimtų SSRS teisėsaugos organų 1944 m. rudenį ir žiemą. 10 iš 12 kaltinamųjų pateikti įtarimai dėl dalyvavimo vykdant Panerių žudynes. 1945 m. sausio 29 d. 8 asmenims skirta mirties bausmė sušaudant: jais buvo Jonas Oželis-Kazlauskas, Augustas Juozas, Juozas Macys (Mačys), Stasys Ukrinas, Mikas Bogotkevičius, Povilas Vaitulionis, Jonas Dvilaitis (Dvilainis), Vladas Mandeika.{{efn|1997 m. istorikas A. Bubnys nurodė, kad 1945 m. sausį Vilniuje SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos mirties bausmė skirta 10 asmenų. Jie visi A. Bubnio buvo įvardinti Ypatingojo būrio nariais. Vėlesniuose A. Bubnio darbuose jie nebėra priskiriami prie oficialios būrio sudėties.{{sfn|Bubnys|1997|page=169}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}}}} Dar 2 nuteistieji, Vytautas Žemaitis ir Juozas Svirskis, pripažinti kaltais, jiems skirtos 20 metų termino sunkiųjų darbų bausmės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=238}} Pasak publikuotų J. Oželio-Kazlausko parodymų, Juozas Augustas, Mikas Bogotkevičius, Juozas Mačys, Juozas Svirskis, Stasys Ukrinas, Povilas Vaitulionis priklausė „savisaugos“ dalinių baudžiamajam batalionui, t. y. buvo 1–ojo policijos bataliono kariais.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}}{{sfn|Erslavaitė|1965|pages=189–190}} 1945 m. spalio 3 d. sovietų teisėsauga mirties bausme nuteisė Ypatingojo būrio narį, puskarininkį Antaną Granicką (bausmė įvykdyta 1946 m. vasario 21 d.). 1951 m. rugpjūčio 29 d. mirties bausme nuteistas kitas būrio narys, puskarininkis Stasys Livčinas (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1951 m. gruodžio 4 d. Vilniuje). 1951 m. spalio 27 d. mirties bausme nuteistas būrio narys Jonas Germanavičius (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1952 m. balandžio 14 d.). Paskutinis LTSR nuteistas Ypatingojo būrio narys buvo [[Vincas Sausaitis]]. Jis LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1978 m. vasario 16 d. nuteistas mirties bausme – sušaudyti. Mirties bausmė įvykdyta 1978 m. balandžio 27 d. Minske.{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}<ref>{{cite journal |last1=Indrišionis |first1=Darius |last2= |first2= |date=2016 |title=Mirties bausmė Lietuvos SSR 1950–1990 m.: teisiniai pagrindai ir periodizacija|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=65-80 |doi= |access-date=}}</ref> === Žuvę === [[Vaizdas:Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|thumb|Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|160px|right|thumb|[[Steponas Cibulskis]] (1902–???? m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1942 m.), sistemingai dalyvavęs vykdant Panerių žudynes. Jo pokario likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}<ref name="PasasCibulskis">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1934-05-12 |title=Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius. 3. Piliečių, gavusių vidaus pasus, asmens bylų apyrašas (C)|url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295934088 |website=eais.archyvai.lt |location=Kaunas |publisher= Kauno regioninis valstybės archyvas|access-date=2026-03-14}}</ref>]] Dalis Ypatingojo būrio narių žuvo karo ir pirmaisiais pokario metais. 1942–1943 m. žiemą Ypatingojo būrio grandinis Justas Paukštys nušautas prie Vilniaus žydų geto. 1943 m. būrio puskarininkis Julius Ivinskis (g. apie 1900 m.) atsitiktinai nusišovė iš pistoleto (kitų šaltinių duomenimis – nusižudė sąmoningai). 1943 m. būrio eilinis Stasys Grikštas (g. apie 1920 m.) nušautas Vilniaus geto sargybinio. Būrio eilinis Juozas Gigaška (g. 1906 m.) mobilizuotas į Raudonąją armiją 1944 m., žuvo prie Berlyno 1945 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=62, 63}} Buvę būrio eiliniai Hubertas Dieninis (g. 1921 m.) ir Jonas Jakštas (g. 1909 m.) prisijungė prie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] judėjimo. 1946 m. H. Dieninis nukautas kaip [[Vytauto apygarda|„Vytauto“ apygardos]] partizanas „Šarūnas“ Ignalinos rajone. 1952 m. spalio 11 d. [[Butiškiai (Utena)|Butiškių]] kaime J. Jakštas nukautas kaip [[Didžiosios Kovos apygarda|„Didžiosios Kovos“ apygardos]] „Erelio“ būrio partizanas „Pikuolis“.{{sfn|Bubnys|2019|pages=60, 61, 63}} 1946 m. buvęs būrio viršila Vytautas Svetikas (g. 1946 m.) žuvo autoavarijoje. 1952 m. (ar 1950 m.) buvęs būrio narys Vaclovas Laniauskas (g. 1917 m.) nušautas lietuvių partizanų.{{sfn|Bubnys|2019|pages=67, 75}} == Šiuolaikiniai tyrimai == === Publikuoti narių sąrašai === Pirmasis 108 Ypatingojo būrio narių sąrašas publikuotas 1993 m. lenkų autorės H. Pasierbskos istoriniame darbe apie Panerių žudynes (antrasis papildytas leidimas – 2005 m.).{{sfn|Pasierbska|2005|pages=}} 2008 m. pirmoje mokslinėje monografijoje skirtoje Panerių žudynėms lenkų istorikė M. Tomkiewicz publikavo pirminiuose šaltiniuose aptiktus dalinius būrio narių sąrašus ir 1966 m. Panerių memorialo darbuotojų sudarytą 97 būrio narių sąrašą{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=276–277, 280–284 (pirmasis leidimas: „Zbrodnia w Ponarach 1941–1944“, 2008 m.)}} 2019 m. išleistas A. Bubnio parengtas biografinis sąrašas, kuriame nurodyti už Panerių žudynes atsakingi asmenys. Jį sudaro 17 vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) pareigūnai ir 84 Ypatingojo būrio nariai. Leidinys išleistas lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|LGGRTC]] populiarios istorijos leidinių serijoje.{{sfn|Bubnys|2019}}{{sfn|Bubnys (2)|2020}}{{sfn|Bubnys (3)|2020}} Pasak A. Bubnio, šio sąrašo paskelbimą paskatino užsienyje ir Lietuvoje išsakyta kritika lietuvių tyrėjų atžvilgiu dėl tokio pobūdžio sąrašų stokos. A. Bubnys patvirtino, kad sąrašas yra dalinis; tikėtina, kad 1941 m. vasarą, netrukus po būrio įsteigimo, jį sudarė apie 150 narių. Anot A. Bubnio, publikuotas sąrašas įtraukia tuos narius, dėl kurių priklausomybės šiam būriui nėra likę abejonių.<ref>{{cite web |last=Jakimavičius |first=Jonas |date=2019-12-01 |title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m. |url=https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk |website=youtube.com |location= |publisher= |access-date=2026-03-19}}</ref> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} ===Archyvai=== * {{cite web |last1=Arlauskas |first1=Juozas |last2=Pazusis |first2=Leonas |date=1979–1980 |title=Suspected Nazi War Criminals - Arlauskas and Pazusis. ID: 23739872. Series: A432. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=23739872&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last1=Kliukas |first1=Vladas |date=1948 |title=KLIUKAS Vladas - Nationality: Lithuanian - Arrived Fremantle per USAT General MB Stewart 12 February 1948. ID: 3422966. Series: PP246/4. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=3422966&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last=Norvaisa |first=Balys |date=1987-1992 |title=Norvaisa, Balys. ID: 14367287. Series: A9525. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/ViewImage.aspx?B=14367287 |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2025-10-29}} * {{cite web |last=Ožinskas |first=Julius |date=1940 |title=Ožinskas Julijonas, Juozo |url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295850004 |website=eais.archyvai.lt |location=Telšiai|publisher=Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas |access-date=2026-04-03}} === Disertacijos === * {{cite thesis |last=Rojowska |first=Elzbieta |date=2008 |title=Ściganie i karanie nazistowskiej zbrodni ludobójstwa w prawie międzynarodowym i wybranych krajowych porządkach prawnych na przykładzie sprawców zbrodni popełnionych w Ponarach |language=pl |url=https://ludzie.nauka.gov.pl/ln/profiles/8Ihxb040Cr5/research-work/685f24f9-fc95-44d2-a76b-68153ed75af6 |work= |degree=daktaro disertacija (anglų k. – PhD) |location=Torūnė |publisher=Mikalojaus Koperniko universitetas|url-status= |archive-url= |archive-date= |access-date=2026-01-03}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Blewitt |first=Graham |title=Nazis in Australia. The Special Investigations Unit, 1987–1994 |year=2025 |publisher=Schwartz Books Pty. Limited |place=Collingwood, Victoria, Australia |isbn= 9781743824344}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius |isbn=9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Small Jewish Ghettos and Internment Camps 1941–1943 (1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania: 1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (2)|first=Arūnas|title=Wileński oddział specjalny (Sonderkommando) niemieckiej policji bezpieczeństwa i SD w latach 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037968}} * {{cite book|last=Bubnys (3)|first=Arūnas|title=German security police and the SD Vilnius special squad 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037951}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} *{{cite journal |first=Arūnas |last=Bubnys |title=Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944) |url=https://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm|journal=Genocidas Ir Rezistencija |issn=1392-3463 |language=lt |year=1997 |volume=1}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Kay|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer: The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905–1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|place=Cambridge|isbn=9781107146341}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url=https://uplopen.com/books/10401/files/4ba59ca8-a2bc-429a-9845-1d2d97805424.pdf |publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn= 9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |last2= |first2= |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor= |language=en |publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vanagaitė|first=Rūta|title=Mūsiškiai|year=2016|edition=|editor =|publisher=Alma littera|place=Vilnius|isbn= 9786090122082}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2013|edition=Tomas IX|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9786099554402}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} === Vaizdo įrašai === * [https://www.youtube.com/watch?v=n2ekEqraOrU&t=18083s Konferencijos „1941 metų birželis“ Lietuvos Respublikos Seime vaizdo įrašas (M. Šikšniano pranešimas apie Ypatingąjį būrį, (3:45))] * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] * [https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk A. Bubnys, Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m., su Ilya Lempertu, Vilniaus viešoji žydų biblioteka] {{refend}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Trečiojo Reicho lietuvių kariniai vienetai]] gylrwrrcxdp9uxhg3s5vuaznbuf6279 7797928 7797926 2026-04-03T13:16:14Z Andrejsmirnov97 56853 /* Būrio narių motivacija */ 7797928 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Paneriai monument 2b.jpg|miniatiūra|200px|right|Paminklas [[Panerių žudynės|Panerių žudynėms]] atminti]] '''Ypatingasis būrys''' – [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) Vilniaus]] Ypatingasis būrys, kurio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Būrys įsteigtas 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje ir veikė Lietuvoje iki 1944 m. liepos. Būrys vykdė persekiojimus ir masinius sušaudymus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[Nacistinė Vokietija|nacių Vokietijos]] okupacijos metais [[Lietuva|Lietuvoje]] (1941–1944 m.). Pagrindinėmis būrio aukomis buvo [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai, sušaudyti [[Panerių žudynės|masinėse žudynėse]] [[Aukštieji Paneriai|Paneriuose]], ir kitos Vilniaus krašto žydų bendruomenės.<ref>[http://www.lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 The Special Unit - Ypatingas Burys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160804045540/http://lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 |date=2016-08-04 }}</ref><ref>[http://genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)]</ref>{{sfn|Bubnys|2019|}} 1944 m. liepos pradžioje Ypatingasis būrys perkeltas į [[IX Kauno fortas|IX fortą]] Kaune. Vėliau išvyko į [[Tilžė|Tilžę]], iš kur traukiniu pervežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. Iš Štuthofo būrys transportavo 1200 žydų tautybės gyventojus į [[Torunė|Torunę]], kur išbuvo laikinoje stovykloje iki 1945 m. balandžio pradžios. Artėjant sovietų fronto linijai, būrio nariai ėmėsi žydų kolonos varymo iš Torunės į [[Bydgoščius|Brombergą]]. Konvojavimas nutrauktas dėl priartėjusių karo veiksmų. Būrio vadovybei pasišalinus, likę junginio nariai išsilakstė.{{sfn|Bubnys|2012|page=19}} Būrys įsteigtas vokiškų SS ypatingųjų būrių pavyzdžiu (''[[SS Sonderkommando]]''), kurie priklausė sukarintų operatyvinių grupių (''[[Einsatzgruppen]]'') būriams (''[[SS Einsatzkommando]]'').{{sfn|Stankeras|2006|page=220–221}} == Pavadinimas == Oficialiuose vokiškuose dokumentuose Ypatingasis būrys vadintas ''Sonderkommando der Sipo und SD'', taip pat sutrumpinant kaip ''Sonderkommando Wilna''.{{sfn|Stankeras|2008|page=510}}{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Vietiniai Panerių lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius dažnai vadino „šauliais“ (''szaulisi'') arba „Panerių šauliais“ (''strzelcy ponarscy'').{{efn|Vietiniai lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius praminė „šauliais“ (''szaulisi''), nes tikėjo, kad dalis jų priklausė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Nors atskirų tyrimų šia tema nėra, žinoma, kad būrio vadai leit. J. Šidlauskas ir B. Norvaiša tam tikru laiku priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}}{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72, 75–76}}<ref>{{cite web |title=Ponary – miejsce „ludzkiej rzeźni” (Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta) |year=2011 |first=Piotr |last=Niwiński |publisher=Instytut Pamięci Narodowej |location= |url=http://www.polishwinnipeg.com/Downloads/Broszura_Ponary.pdf |access-date=2026-03-10 |page=17–18}}</ref>}} Šiuos terminus taip pat vartojo žudynių liudininkas ir „Panerių dienoraščių“ autorius [[Kazimieras Sakovičius]].{{sfn|Sakowicz|2012|page=34}} Jie perimti ir vartoti lenkų kalba rašytuose leidiniuose ir spaudoje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Sovietinio laikotarpio istoriniuose darbuose būrys vadintas Vilniaus „zonderkomanda“, sulietuvinant vokiškąjį ''Sonderkommando'' terminą. [[Niurnbergo tribunolas|Niurnbergo tribunolo]] liudijimuose būrys taip pat vadintas Vilniaus „zonderkomanda“. Šiuolaikinėje lietuvių ir užsienio istoriografijoje vartojamas oficialus vokiškas būrio pavadinimas, jis dažnai lydimas ir pakeičiamas lietuvišku „Ypatingojo būrio“ pavadinimu.{{sfn|Bubnys|2019|pages=6–40}} == Būrio organizavimas == [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]]{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje dislokuoto vokiečių [[9 operatyvinis būrys|9–ojo operatyvinio būrio]] pareigūnai organizavo ir įsteigė Ypatingąjį būrį. Jis buvo suformuotas iš lietuvių pagalbinės (rezervinės) policijos būrio ir kitų savanorių. Nuo pat įkūrimo pradžios būrys buvo pavaldus vokiečių 9–ojo ir vėliau jį Vilniuje pakeitusio [[3/A operatyvinis būrys|3/A operatyvinio būrio]] vadovybei. Dokumentų apie būrio ištakas ir įkūrimą išliko mažai, daugiausiai remiamasi vokiečių oficialiomis ataskaitomis ir būrio narių duotais liudijimais po karo.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} === Lietuvių pagalbinės policijos būrys === Sovietų pajėgoms atsitraukus iš Vilniaus, 1941 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje apie 30 savanorių vyrų grupė įsikūrė buvusiame rezervinės policijos pastate Klaipėdos g., Vilniuje. Susibūrę savanoriai ruošėsi atlikti pagalbinės (rezervinės) policijos funkcijas mieste.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Tuo metu būriui priklausė Konstantinas Čičelis, [[Vladas Kliukas]], [[Vincas Sausaitis]], taip pat Vilniaus 1-osios amatų mokyklos mokiniai.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} Po pirmojo susitikimo Klaipėdos g. būrys persikėlė į [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinybos būstinę prie [[Katedros aikštė|Katedros aikštės]] (Magdalenos g. 2, dabar Šventaragio g.). Šiai žinybai vadovavo [[Kostas Kalendra]]. Viena iš komiteto užduočių numatė organizuoti lietuvių policijos ir saugumo būrius Vilniuje.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}} === Ypatingojo būrio įsteigimas === [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], austrų tautybės 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams įsikūrus Šventaragio g., prie jo prisijungė daugiau savanorių, tarp kurių buvo jaun. leit. Mečislovas Butkus, priimtas leit. Juozo Šidlausko. Įsikūręs Šventaragio g., būrys vis dar buvo įprasta pagalbinės (rezervinės) policijos formuotė, atlikusi įvairias sargybos funkcijas mieste.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-94}} Praėjus maždaug savaitei po persikėlimo į Šventaragio g., 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams pranešta, kad iš jų ir kitų dalyvių yra formuojamas naujas būrys, kuris vėliau buvo pavadintas Vilniaus Ypatinguoju būriu.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=291-292}} Anot M. Butkaus ir kitų narių parodymų, vadovaujančius vaidmenis organizuojant naują būrį atliko leit. [[Juozas Šidlauskas]] ir jo pavaduotojais įvardinti leit. [[Balys Norvaiša]] ir leit. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]]. J. Šidlausko glaudus bendradarbiavimas su vokiečių pareigūnais minimas ir kitų būrio narių liudijimuose. Pats M. Butkus tapo aktyviu būrio organizatoriumi.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-96}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Ypatingojo būrio įsteigimą organizavo [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] (''Alfred Filbert'') vadovaujami vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnai. 1941 m. liepą būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių 9–ojo, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – vokiečių 3–iojo operatyvinio būrio pareigūnams. Faktiniu Ypatingojo būrio viršininku tapo vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnas, SS oberšturmbanfiureris [[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]] (''Franz Schauschütz''), o nuo liepos pabaigos – SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]] (''Horst Schweinberger'').{{sfn|Bubnys|2012|pages=7}}{{sfn|Dieckmann|2011|pages=353, 355}} Liepos pradžioje A. Filbertas savo pavaldinį F. Šaušiucą paskyrė organizuoti žmonių sušaudymus už Vilniaus miesto ribų ir organizuoti Ypatingojo būrio vykdomas žudynes Paneriuose.{{sfn|Kay|2016|pages=50–52}} [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas, vienas iš Ypatingojo būrio viršininkų 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] Iki 1941 m. liepos 23 d. 9–asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kay|2016|pages=53–55}} 9–ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolf'').{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} === Vilniaus g. būstinė === Liepą arba rugpjūtį Ypatingasis būrys įsikūrė Vilniaus g. 12 pastato antrame aukšte. Į pastatą prie Katedros aikštės būrio nariai rinkdavosi tik rytais, Vilniaus g. tapo jų nuolatine būstine.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Nors dauguma savanorių turėjo butus mieste, jie taip pat galėjo apsigyventi būstinės patalpose. Jiems buvo organizuota valgykla pastate, esančiame priešais būstinę.{{sfn|Bubnys|2019|pages=24-25}} Už tarnybą buvo mokama keliasdešimt markių ir maisto produktais. Savanoriams buvo išduoti rusiški šautuvai.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Dokumentuose Ypatingojo būrio pavadinimas (vok. ''Sonderkommando Wilna'') pirmą kartą paminėtas liepos 15 d.{{efn|A. Idzelis klaidingai nurodo liepos 16 d.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}{{sfn|Šikšnianas|2022|page=24}} Dokumente minimas 3000 šovinių išdavimas būrio reikmėms. Nurodyta, kad už šovinių paėmimą liepos 15 d. buvo atsakingas vienas iš pirmųjų būrio organizatorių – [[Mečislovas Butkus|M. Butkus]].{{sfn|Idzelis|2020|pages=348–349}} Panašūs šovinių išdavimai rusiškiems šautuvams fiksuoti ir liepos 11 bei 12 d. (išduota po 3000 šovinius). Tuo metu jie buvo išduoti būrio nariams [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozui Šidlauskui]] ir [[Balys Lukošius (1915)|Baliui Lukošiui]]. Pats Ypatingojo būrio pavadinimas nėra minimas liepos 11 ir 12 d. dokumentuose.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} == Pavaldumas vokiečių saugumo policijai ir saugumo tarnybai (SD) == [[Vaizdas:Erich Willi Wolff, SS-Obersturmführer, head of Sipo and SD in Vilnius in 1941; took part in Paneriai (Ponary) massacre in 1941.png|thumb|right|170px|[[Erichas Vilis Volfas]], SS oberšturmfiureris, 1941 m. vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir dalyvių.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}}]] Ypatingasis būrys buvo organizuotas ir tiesiogiai pavaldus [[vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] skyriui Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD skyrius (vok. ''Aussendienstelle Sipo und SD Wilna'') buvo pavaldus centriniam vokiečių okupuotos Lietuvos Saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=49}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD struktūrą sudarė už įvairias veiklos sritis atsakingi skyriai (departamentai). Ketvirtasis Saugumo policijos ir SD skyrius (gestapas) buvo atsakingas už kovą prieš vadinamuosius Trečiojo Reicho priešus. Šio skyriaus pareigūnai buvo atsakingi už žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimą ir naikinimą.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=49-52}} Nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. spalio pradžios Vilniaus Saugumo policijos ir SD skyriui vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolff''), o nuo 1941 m. spalio iki 1943 m. vasario – [[Hainrichas Gertas]] (''Heinrich Hermann Gerth''; nuo 1942 m. – unteršturmfiureris).{{sfn|Bubnys|2019|pages=50, 56}} Nuo 1943 m. vasario iki 1943 m. gruodžio šios struktūros vadovo pareigas ėjo SS oberšturmfiureris [[Rudolfas Noigebaueris]] (''Rudolf Neugebauer''), jo pavaduotoju buvo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Arltas]] (''Herbert Arlt'').{{sfn|Bubnys|2019|page=52-52, 48}} Saugumo policijos ir SD skyriaus vadovai ir kiti šios struktūros pareigūnai aktyviai dalyvavo organizuojant ir vykdant žydų tautybės ir kitų Lietuvos gyventojų žudynes Vilniuje ir Vilniaus krašte. E. Volfas duodavo nurodymus Ypatingajam būriui ir pats kelis kartus dalyvavo vykdant žudynėse Paneriuose 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}} 1941 m. spalį Ypatingojo būrio viršininku buvo paskirtas SS pareigūnas [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]] (''Martin Weiss''), kuris tuo metu tarnavo Saugumo policijai ir SD įstaigos ketvirtajame skyriuje. 1943 m. pabaigoje jis iš Ypatingojo būrio viršininko pareigų paskirtas vadovauti moterų stovyklai Rasų gatvėje. Žinoma, kad M. Vaisas aktyviai dalyvavo žudynėse Paneriuose, dažnai asmeniškai sušaudydavo sužeistuosius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54-56}}{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52, išnaša Nr. 56}} == Pirmieji būrio nariai == [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]], vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Iš pradžių Ypatingąjį būrį organizavo ir jam vadovavo Lietuvos kariuomenės jaun. leitenantas [[Petras Jakubka]], atsargos jaun. leitenantas M. Butkus ir pėstininkų atsargos leitenantas J. Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Taip pat tarp pirmųjų šios grupės narių buvo atsargos jaun. leitenantas [[Vladas Mackevičius]] (kartais žinomas kaip Mockevičius), Konstantinas Čičelis, Vladas Korsakas, [[Vladas Kliukas]], [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} K. Čičelis ir V. Kliukas prisijungė prie būrio Klaipėdos gatvės pastate. Tuo metu K. Čičelis, kaip ir V. Kliukas, dirbo studentų bendrabučio Tauro gatvėje sargybiniu. Apie pagalbinio policijos būrį jis sužinojo iš bendrabučio studentų. Atvykęs į jų būstinę, K. Čičelis nurodė atpažinęs kai kuriuos studentus trisdešimties asmenų būryje, tarp jų ir V. Mackevičių. Būriui persikėlus prie Katedros aikštės, K. Čičelis susipažino su būrio organizatoriais M. Butkumi ir J. Šidlausku.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Pasak buvusio būrio nario M. Butkaus parodymų, pirminio pagalbinės policijos būrio daugumą sudarė “jauni vaikinai, nuo aštuoniolikos ir daugiau metų: studentai, moksleiviai, amatų mokyklos mokiniai ir kiti asmenys.” Iš šių narių M. Butkus įvardino Vytenį Čiurlionį, Joną ir Vytautą Neverauskus ir Kaukorių (vardas nenurodytas). Pasak M. Butkaus, visi jo minėti nariai būryje išbuvo vos vieną mėnesį ir vėliau iš jo pasišalino.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Po karo LTSR teisėsaugos surinktuose Ypatingojo būrio narių parodymuose patvirtinta, kad 1941 m. vasarą būrio veikloje dalyvavo 1-osios amatų mokyklos moksleiviai. Parodymuose paminėti mokiniai Vladas Paulaitis, J. Krasauskas, Vladas Stavaras.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-96}} 2016 m. ištraukos iš V. Paulaičio parodymų publikuotos. Jose jis nurodė, kad prieš įstodamas į būrį tikėjosi užsidirbti, nes tuo metu būrio nariai rinkdavo ir registruodavo iš žydų atimtus vertingus daiktus ir, tikėtina, kai kuriais atvejais juos pasisavindavo. Įstojusiam į junginį V. Paulaičiui išduotas Ypatingojo būrio pažymėjimas. Būryje jis sutiko V. Stavarą ir kitus 1-osios amatų mokyklos mokinius. Nors iš pradžių nebuvo apginkluoti, vėliau jiems išduoti rusiški šautuvai. 1941 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, priklausydami būriui, vykdė suimtųjų žydų kolonų varymą iš Lukiškių kalėjimo į Panerius sušaudymams. Vieną koloną sudarydavo keli šimtai žmonių. Mokiniai vykdydavo žydų varymą ir priežiūrą, bet sušaudymuose jiems dalyvauti neleista (anot V. Paulaičio). V. Paulaitis ir kiti mokiniai būryje išbuvo maždaug vieną mėnesį.{{sfn|Vanagaitė|2016|pages=95-97}}{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-95, 107 (V. Paulaičio apklausos protokolai, 1970 m. gegužės 27 d.)}} == Būrio narių motivacija == [[Vaizdas:Julius Ožinskas (Julian Ozinski), 1913–1995, Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių Saugumo policijos ir SD narys (1941-1944).jpg|thumb|right|320px|Ypatingojo būrio eilinis Julius Ožinskas ({{en|Julian Ozinski}}, 1913–1995) sovietų organų suėmimo metu Kretingoje, 1940 m. rugsėjį. Apkaltintas „šnipinėjimu svetimos valstybės naudai.“{{sfn|Ožinskas|1940}} 1941–1944 m. priklausė Ypatingajam būriui, atliko vairuotojo pareigas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją; emigravo pas brolį [[Pranas Ožinskas|P. Ožinską]], „[[Argentinos lietuvių balsas|Argentinos lietuvių balso]]“ redaktorių Argentinoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref>]] Vienu iš svarbiausių motyvų įsijungti į būrio veiklą buvo materialinė nauda. Pokarį atliktose apklausose buvę būrio nariai savo apsisprendimą įstoti į būrį paaiškindavo noru apsirūpinti geresniu uždarbiu. Kai kurių teigimu, įstojimas į būrį leido išvengti išvežimo į priverstinius darbus Vokietijoje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94–97, 106)}} Būryje buvo 8 Vilniaus centrinio pašto tarnautojai. Prieš įstojimą į būrį Vilniaus centriniame pašte dirbo Dionizas Golcas, Stasys Čeponis, Vladas Dervojedaitis, Vincas Sausaitis ir kiti. Tikėtina, kad kai kurie savo darbą pašte derino su dalyvavimo būrio veikloje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=96)}} K. Čičelis ir V. Kliukas, iki tol dirbę bendrabučio sargais, įstojo į pagalbinę policiją ir vėliau prisijungė prie būrio.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=304-306}} Vienas iš pirmųjų būrio organizatorių V. Butkus, prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, prarado darbą komunalinio ūkio liaudies komisariate, tad nutarė stoti į lietuvių pagalbinę policiją, o vėliau – į Ypatingąjį būrį.{{sfn|Stasiulis|2021|page=290}} Dažnai naujų narių įstojimas į būrį vyko per pažinčių tinklą. Pranas Šmaukšta pažinojo būrio vadą j. leit. J. Šidlauską nuo 1930 m. Jiems susitikus, J. Šidlaukas pakvietė P. Šmaukštą, tuo metu dirbusi skalbykloje, prisijungti prie būrio. Čia P. Šmaukšta sutiko dar vieną pažįstamą, j. leit. B. Norvaišą, su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki karo P. Šmaukšta taip pat pažinojo būrio ūkvedį S. Zalepūgą ir J. Tumą, jie visi kartu tarnavo 1-ajame Ukmergės pėstininkų pulke. Iš kariuomenės tarnavimo laikų vienas kitą pažinojo Zigmas Sinkevičius, Antanas Granickas, Stasys Livčinas ir kiti būrio nariai.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=306}} Dalis narių savo dalyvavimą grindė noru padėti vokiečiams kovoti prieš SSRS ir juos remiančią visuomenės dalį. Buvusio būrio nario P. Černiausko teigimu, V. Butkus savo kalboje kitiems nariams ragino padėti vokiečiams kovoje su bolševikais.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349–350}} Pasak būrio nario V. Korsako, vienoje iš būrio vadų kalbų teigta, jog „ypatingajam būriui tenka didelė, garbinga misija padėti vokiečių tautai išvalyti pasaulį nuo <...> žydų.“{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Išsamių būrio narių motyvacijos tyrimų atlikta nėra. == Uniforma ir įstojimo formalumai == [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – pėstininkų atsargos leit. [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], tarnavo oficialiu būrio vadu nuo 1941 m. liepos 23 d. iki rugsėjo ar lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75-76}}]] Iš pradžių būrio nariai uniformos neturėjo, jiems buvo išduodami antspauduoti balti raiščiai.{{sfn|Stankeras|2008|page=511}} Dalis junginio narių vilkėdavo Lietuvos kariuomenės uniformas, kiti – paprastus civilių rūbus. 1942 m. būrio būstinei persikėlus į Gedimino g. 36, būriui išduotos nacistinės Vokietijos SD uniformos su svastikos ženklais ir kaukolėmis ant kepurių.{{sfn|Bubnys|2019|page=23}}{{sfn|Šikšnianas|2021|page=98}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Įstojimo į būrį procesas kito ir pradžioje jo dalyviai nebuvo prašomi pasirašyti jokių oficialių pasižadėjimų. Vėliau tai tapo privaloma, junginio nariai būrio veiklą turėjo laikyti paslaptyje. Pateikusiems įstojimo į būrį anketas buvo išduodamas oficialus pažymėjimas, suteikiantis teisę nešioti ginklą. Po to buvo išduodamas į pasą panašus dokumentas, kurio viršutinėje dalyje buvo [[Vytis|Vyčio]] herbas ir tarnybinis nario numeris (registruotas kartotekoje). Dokumento vidinėje dalyje – nario vardas, pavardė, gimimo vieta ir nuotrauka su Ypatingojo būrio vado parašu. Vėliau šis dokumentas buvo pakeistas vokišku variantu: Vyčio vietoje atsirado nacių erelis su svastika, Ypatingasis būrys dokumente pakeistas vokišku ''Sonderkommando'' terminu. Naujame dokumente nurodyta, kad ''Sonderkommando'' nariui suteikiama teisė bet kuriuo paros metu vaikščioti mieste.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=95}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20-21}} == Būrio veikla == {{main|Panerių žudynės}} [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, Ypatingojo būrio viršininkas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti masinius žydų suėmimus ir persekiojimus Vilniuje. Didžioji dalis suimtųjų kalinti Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerių „bazę“ sušaudymams.{{sfn|Bubnys|2019|page=118}} [[1941]] m. [[liepos 23]] d. būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}} Tikėtina, kad tuo metu būryje buvo apie 100 narių. Vėliau narių skaičius sumažėjo ir 1941 m. pabaigoje siekė apie 50 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Be masinių žudynių Paneriuose, Ypatingasis būrys įvykdė žydų tautybės gyventojų sušaudymus ir kitose dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovėse. Būrio nariai įvykdė sušaudymus [[Nemenčinė]]je (nužudyti 403 žmonės), [[Naujoji Vilnia|Naujojoje Vilnioje]] (1159 žm.), [[Jašiūnai|Jašiūnuose]] (575 žm.), [[Eišiškės]]e (3446 žm.), [[Trakai|Trakuose]] (1146 žm.), [[Semeliškės]]e (962 žm.), [[Švenčionys]]e (3726 žm.). 1941 m. nuo [[rugsėjo 1]] d. iki [[lapkričio 25]] d. Paneriuose sušaudė 18 898 žmones, kituose Vilniaus regiono rajonuose – 13 501 žmogų.<ref>[https://www.voruta.lt/vilniaus-ypatingasis-burys-ir-masines-zydu-zudynes-paneriuose-1941-1943-m/ Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)]</ref> Būrys dalyvavo Vilniaus krašto getų gyventojų naikinimuose, tarp kurių buvo [[Salos|Salų]], [[Smurgainys|Smurgainių]], [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškės|Mikailiškių]], [[Svieriai|Svierių]], [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Astravas (Gardinas)|Astravo]] ir [[Vidžiai|Vidžių]] getų bendruomenės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=100}} 1942 m. gegužę būrio nariai dalyvavo [[Švenčionių žudynės|Švenčionių apskrities gyventojų sušaudymų]] įvykdyme. Didžioji šių žudynių aukų dalis buvo lenkų civiliai gyventojai (nuo 400 iki 500 žmonių).{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=123–124}}<ref>{{cite web |last=Spiridonovienė |first=Nadežda |date=2025-12-04 |title=Švenčionių apskrities gyventojų žudynės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/svencioniu-apskrities-gyventoju-zudynes/ |website=vle.lt |location=Vilnius |publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |access-date=2025-12-04}}</ref> == Būrio sudėtis == ===Dydis=== [[Vaizdas:SD Special Squad Members in Vilnius, Lithuania, 1941-1944.png|thumb|280px|right|Vilniaus Ypatingojo būrio nariai su Lietuvos kariuomenės uniforma 1941 m. rugpjūtį.{{efn|Nuotrauka datuota 1941 m. rugpjūčiu. A. Bubnys nurodo, kad joje matomi Vilniaus Ypatingojo būrio ir Vilniuje dislokuotų savisaugos batalionų nariai.{{sfn|Bubnys|2019|page=56 (su knygos pirmojo viršelio nuotrauka)}}}} Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: [[Petras Černiauskas]], [[Justas Martišius]], Vaclovas Laniauskas, [[Viktoras Galvanauskas]], Vladas Lenkauskas, A. Januškevičius, Vladas Slušnys, Jonas Jakštas, [[Dionizas Golcas]]; antroje eilėje: du vokiečiai, Romualdas Urbonas, [[Juozas Vėlyvis]], Vladas Korsakas, Stasys Grikštas.{{sfn|Šikšnianas|2021|page=28}}]] [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Jaun. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Tikėtina, kad būrio veiklos pradžioje jį sudarė apie 100 ar daugiau savanorių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Nors dauguma oficialių dokumentų susijusių su būrio veikla buvo sunaikinta, išliko trys atskiri Ypatingojo būrio narių sąrašai.{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277 (priedai Nr. 5 ir Nr. 6)}} Pirmasis sąrašas, sudarytas 1941 m. lapkritį, mini 48 būrio narius, kurie norėjo įsigyti malkų kūrenimui. Šiame sąraše nurodyti narių vardai, pavardės, namų adresai, jų šeimyninė padėtis ir šeimos narių skaičius. Antrasis sąrašas datuotas 1942 m. liepos 1 d., jame įrašyti 43 narių vardai.{{sfn|Tomkewicz|2025|page=277 (priedas Nr. 6)}} Šių sąrašų palyginimas rodo, kad 31 nario vardai yra įtraukti į abu sąrašus.{{efn|Nors A. Idzelis nurodo, kad abiejuose sąrašuose minimi 26 tie patys nariai, publikuotų sąrašų palyginimas rodo, kad jų būta 31.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}}{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277}}}} Trečiasis nedatuotas būrio narių sąrašas buvo sudarytas vokiečių kalba ir greičiausiai vėlesnis nei pirmieji du (tikėtina, sudarytas 1944 m.). Vardų palyginimas su pirmuoju sąrašu rodo, kad būryje buvo 17 narių, įtrauktų į pirmąjį 1941 m. sąrašą.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}} Didžiausia būrio sudėties kaita vyko jo pradinės veiklos laikotarpiu nuo 1941 m. liepos iki rugsėjo.{{sfn|Idzelis|2020|pages=357–358}} Dėl periodinės narių kaitos, bendras būriui priklausančių vyrų skaičius galėjo siekti nuo poros iki kelių šimtų asmenų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=357}} Remiantis liudininkų ir buvusių narių parodymais, nustatyta, kad narių skaičius nusistovėjo 1941 m. rudenį ir siekė apie 50 narių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} ===Tautinė sudėtis=== [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Būrio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Visi žinomi būrio vadai ir jų pavaduotojai buvo lietuvių karininkai ir puskarininkiai. Būrio veikloje taip pat dalyvavo lenkai, rusai ir baltarusiai. Žinomų keturių lenkų tautybės narių vardai ir pavardės buvo sulietuvintos oficialiuose būrio dokumentuose: lenkų tautybės nariais buvo Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Idzelis|2020|pages=357-362}} Rusų ir baltarusių narių vardai sulietuvinti nebuvo. Tarp jų buvo Jonas Dolgovas, Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Kiril Pavlovskij, Ivan Sergutin, Isak Zaicev, Aleksej Zaicev, Anatolij Žukov.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 72, 74, 78, 84}} Rusų tautybės būrio narių skaičius padidėjo 1943–1944 m., kada į jo sudėtį buvo įtraukti su [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontu]] atsitraukiantys ir su vokiečių pareigūnais bendradarbiavę rusų pagalbinės policijos nariai. Dauguma jų pasitraukė į Vilnių iš [[Brianskas|Briansko]] srities. Jais buvo Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Isak Zaicev ir jo sūnus Aleksej Zaicev.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 78}} ===Kariniai laipsniai=== Aukščiausi kariniai laipsniai Ypatingajame būryje priklausė iki tol Lietuvos kariuomenėje karininkų laipsnius įgijusiems nariams. Jais buvo karininkai Mečys Butkus, Petras Jakubka, Vladas Mackevičius (Mockevičius), Balys Norvaiša, Balys Lukošius (Lukoševičius) ir Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59, 68-69, 71–72, 75–76}} Jau Ypatingojo būrio sudėtyje puskarininkio laipsnį užsitarnavo Juozas Arlauskas, Antanas Granickas, Julius Ivinskis, Stasys Livčinas, Justas Martišius, Zigmas Sinkevičius (Sinkiavičius).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 62, 63, 68, 69, 74}} Ypatingojo būrio sudėtyje jaunesniojo puskarininkio laipsnį užsitarnavo Stasys Barisevičius, Vladas Dervojedaitis, Leonas Pažūsis, Klemensas Razutis; grandinio – Justas Paukštys.{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 60, 72, 73}} Ypatingojo būrio sudėtyje viršilos laipsnį įgijo [[Jonas Tumas]] ir Stasys Zalepūga (Zalepūgas). === Vadai === Pirmaisiais būrio organizatoriais (kartais vadinami vadais) yra laikomi karininkai Petras Jakubka ir Mešislovas Butkus.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą oficialiu Ypatingojo būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas. Jis iš šių pareigų atleistas 1941 m. lapkritį.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Lapkritį į būrio vado pareigas paskirtas Balys Norvaiša, jo pavaduotoju – Balys Lukošius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68-69, 71–72}} 1942 m. pabaigoje B. Norvaiša ir B. Lukošius paliko Ypatingąjį būrį ir perėjo tarnauti į lietuvių savisaugos dalių tarnybą: 1942 m. gruodžio 1 d. B. Norvaiša ir B. Lukošius priimti į tarnybą būrio vadais 11-ajame batalione.{{sfn|Bubnys|2017|page=8}} 1942 m. pabaigoje Ypatingojo būrio vadu paskirtas viršila Jonas Tumas.{{sfn|Bubnys|2012|page=8}} ===Kiti būrio tarnautojai=== Etatinius būrio tarnautojus, kurie tiesiogiai nedalyvavo persekiojimuose ir žudynėse, sudarė nedidelis asmenų skaičius, įdarbintų būrio raštinėje ir valgykloje. Būrio ūkvedžio ir raštininko pareigas ėjo [[Stasys Zalepūga]] (Stasys Zalepūgas). Jis buvo atsakingas už maisto, alkoholio ir kitų produktų tiekimą ir paskirstymą būrio nariams, taip pat už jų atlyginimų išmokėjimą.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}}{{sfn|Bubnys|2019|page=79}} Raštinėje būdavo įdarbinamos moterys. Būrio valgyklos kulinare įdarbinta Marcijona Bžozovskytė sutiko ir perėjo dirbti į būrio raštinę. Šiose pareigose M. Bžozovskytė dirbo su žydų pavardžių sąrašais, kuriuos jai duodavo B. Norvaiša. Žydų asmeninius duomenis M. Bžozovskytė perrašinėdavo ant atskirų kortelių. Pasak jos, po šimto kortelių užpildymo ji iš šio darbo išėjo.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} 1942–1944 m. būrio telefonų ryšius prižiūrėjo Povilas Untulis (g. 1927 m.). Jis taip pat atliko vertėjo pareigas. P. Untulio tėvas Jonas Untulis aktyviai dalyvavo persekiojimuose ir žudynėse. J. Untulis atleistas iš būrio 1942 m. dėl girtuokliavimo.{{sfn|Bubnys|2019|page=77}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} ==Pokaris== Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos TSR and komunistinės Lenkijos teisėsaugos institucijos pradėjo buvusių Ypatingojo būrio narių baudžiamuosius persekiojimus. Įvairiomis bausmėmis nubausti ne mažiau nei 27 buvę Ypatingojo būrio nariai. Kiti 1944–1945 m. pasitraukė į Vokietiją ir vėliau emigravo į kitas šalis.{{sfn|Bubnys|2012|pages=20-21}} ===Emigracija ir slapstymasis=== [[Vaizdas:Vladas Lenkauskas, 1905–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būrio eiliniu nuo 1941 m. iki 1944 m.png|170px|thumb|right|Vladas Lenkauskas (g. 1905 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), per karą pasitraukęs į Vokietiją, jo tolesnis likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=67}}]] 1945 m. būrio vadas ltn. J. Šidlauskas pasitraukė į Vokietiją, bet jo tolesnis likimas iki šiol nėra žinomas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}<ref>{{cite web |url=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/2940001:61758 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 |last=Sidlauskas |first=Juozas |date=1945 m. rugsėjo mėn. |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-21}}</ref> Būrio vadas ltn. B. Norvaiša ir jo pavaduotojas ltn. B. Lukošius karo metu taip pat išvyko į Vokietiją ir kuriam laikui apsistojo JAV Vokietijos okupacinėje zonoje.<ref>{{cite web|url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/1057664?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=balys_norvaisa&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=c6083722-c0e6-4cdd-a230-24302d81df4c%27,%27successSource%27)|title=Ancestry |last=Norvaisa |first=Balys |date=1947-05-09 |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-20}}</ref> Apie 1950 m. B. Lukošius emigravo į JAV, o 1998 m. grįžo gyventi į Lietuvą, teistas nebuvo.<ref name="Kemptenas1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1950-01-17 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 for Blays Lukosius. American Zone. Lists of Persecutees 2.1.1.1 |url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/2358522?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=_lukosius&event=_lithuania_5136&birth=1908&gender=m&race=Lithuanian&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=443b1714-6a7c-4040-beb9-3e71f35c0a6f%27,%27successSource%27)|website=ancestry.com |location=Kempten, Allgäu |publisher= |access-date=2025-10-11}}</ref>{{sfn|Žalienė|2013|page=342}} Tikėtina, kad B. Norvaiša iš Vokietijos emigravo į JAV ir vėliau apsigyveno Australijoje. Po pradėtų tyrimų JAV ir Australijoje, vietinėms teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti B. Norvaišos gyvenamosios vietos.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}{{sfn|Norvaisa|1987-1992|pages=37–38, 46}} Būrio organizatoriai, jaun. karininkai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; 1915–2015) ir [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius; 1916–2002), emigravo į JAV.{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}} Būrio eilinis [[Dionizas Golcas]] (1906–1976) su žmona apsigyveno [[Bostonas|Bostono]] mieste. JAV teisėsaugos institucijų domėjimasis jo veikla pradėtas jam jau mirus. Į JAV taip pat emigravo eilinis [[Romualdas Urbonas]] (g. 1923 m.).{{sfn|Norvaisa|1987-1992}}{{sfn|Bubnys|2019|page=62}} [[Vaizdas:Vladas Kliukas, member of the SD Special Squad (Sonderkommando Wilna) during World War II in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Vladas Kliukas]] (1921/1923–1987), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), po karo emigravęs į Australiją, neteistas.{{sfn|Bubnys|2019|page=65}}{{sfn|Kliukas|1948|pages=1–2}}]] Po karo į Jungtinę Karalystę emigravo būrio eliniai [[Juozas Vėlyvis]] (1920–1961) ir [[Aleksas Barauskas]] (1901–1980). J. Vėlyvis apsigyveno ir mirė Kitlio mieste Anglijoje, A. Barauskas gyveno [[Bradfordas|Bradforde]]. Teisti nebuvo.{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 78}}<ref name="Velyvis2">{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1961-02-01 |title=Mūsų mirusieji. A.A. Juozas Vėlyvis |url=https://www.spauda2.org/britanijos_europos_lietuvis/archive/1961/1961-02-01-EUROPOS-LIETUVIS.pdf |work=Europos lietuvis |location=Londonas |publisher= Lithuanian House Ltd. |access-date=2025-07-06}}</ref> Australijoje apsigyveno būrio viršila [[Juozas Arlauskas]] (1906–1985), eiliniai [[Vladas Kliukas]] (1923–1987), Vincas Kundrotas (1909–1962), jaun. puskarininkis [[Leonas Pažūsis]] (1919–1994), eilinis Alfonsas Šilininkas (1910–1952).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 73}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1985-05-15 |title=Perthas |url=https://www.spauda2.org/teviskes_aidai/archive/1985/1985-05-15-TEVISKES-AIDAI.pdf |work=Tėviškės aidai |location=Melburnas |publisher=[[Australijos lietuvių katalikų federacija]] |access-date=2025-08-24}}</ref> 1979 m. australų teisėsauga pradėjo tyrimus dėl J. Arlausko ir L. Pažūsio veiklos Ypatingajame būryje.{{sfn|Arlauskas|1979–1980|pages=1–46}} Devintajame dešimtmetyje šį tyrimą tęsė australų Specialiųjų tyrimų skyriaus (angl. ''Special Investigation Unit'') pareigūnai. Jie nustatė ir patvirtino, kad L. Pažūsis būrio veikloje dalyvavo nuo 1941 m. liepos. 1992 m. L. Pažūsio baudžiamasis persekiojimas pradėtas nebuvo dėl liudytojų trūkumo, kurie tuo metu jau buvo mirę.{{sfn|Blewitt|2025|page=8 skyrius}} Būrio jaun. puskarininkis [[Vladas Dervojedaitis|Vladas (Vladislovas) Dervojedaitis]] (1907–1984) ir jo žmona rašytoja [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] („Baltijos Žuvėdra“) išvyko ir apsigyveno [[Venesuela|Venesueloje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=60}} Į Venesuelą po gyvenimo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|JAV Vokietijos okupacinėje zonoje]] taip pat emigravo eilinis Julius (Julijonas) Ožinskas (1913–1995) su žmona Aleksandra.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref> Vėliau J. Ožinskas, žinomas kaip ''Julian Ozinski'', apsigyveno Kalifornijoje, JAV; 1995 m. mirė [[San Diegas|San Diego]] mieste. <ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1995-09-21 |title=Julian Ozinski in the U.S., Social Security Death Index, 1935-2014 |url=https://www.google.com/search?q=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/46911768:3693 |website=Ancestry.com |location=San Diego, California, USA |publisher=Social Security Administration, Washington D.C., USA |access-date=2026-03-01}}</ref> Venesueloje taip pat gyveno eilinis Vladas Slušnys (g. 1890 m.).{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Eilinis Adomas Kuršys (g. 1923 m.) liko gyventi [[Vakarų Vokietija|Vokietijos Federacinėje Respublikoje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Eilinis Juozas Subačius (g. 1910 m.) – Gdanske, Lenkijoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Dalies per karą pasitraukusiųjų į Vokietiją likimas nėra žinomas. Tarp jų jaun. puskarininkis [[Stasys Barisevičius]] (g. 1916 m.), eiliniai Stasys Čeponis (g. 1920 m.), Ivan Favorov (g. 1909 m.), Vincas Leikūnas (g. 1915 m.), Vladas Lenkauskas (Lankauskas) (g. 1905 m.), Ivan Sergutin (g. 1915–1916 m.), puskarininkis [[Zigmas Sinkevičius]] (g. 1904 m.), eilinis Jonas Valteris (g. 1903 arba 1905 m.).{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 59, 61, 67, 74, 77, 78}} ===Teisminiai procesai=== [[Vaizdas:Stasys Livčinas, 1912–1951 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) narys, puskarininkis, tarnavęs būryje nuo 1941 m. iki 1943 m.png|270px|right|thumb|[[Stasys Livčinas]] (1912–1951 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1943 m.), puskarininkis. 1951 m. rugpjūčio 29 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=68}}]] [[Vaizdas:Vincas Sausaitis, 1918-1978, member of the SD Special Squad during World War II in Lithuania.png|270px|right|thumb|[[Vincas Sausaitis]] (1918–1978 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.). 1978 m. vasario 16 d. LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=74}}]] [[Vaizdas:Viktoras Galvanauskas (Wiktor Gilwiński), 1912-1993, member of the Special Squad (Sonderkommando Wilna; Ypatingasis būrys) which took part in Nazi organised massacres during 1941–1944 in Lithuania.png|180px|right|thumb|[[Viktoras Galvanauskas]] (1912–1993 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.), 1977 m. birželio 3 d. Lenkijos Olštyno vaivadijos teismo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=61}}]] LTSR ir komunistinės Lenkijos teisėsauga nuteisė 27 asmenis už dalyvavimą Panerių žudynėse ir Ypatingojo būrio veikloje. Iš istorikų nurodomų 27 nuteistųjų, dalis tarnavo [[1–asis lietuvių policijos batalionas|1–ojo lietuvių policijos bataliono]] kariais ir šiuo metu nebėra įvardinami Ypatingojo būrio nariais.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=239–244 (pateiktas E. Rojowskos sudarytas LTSR teisėsaugos nuteistų 22 asmenų sąrašas, nubaustų už dalyvavimą Panerių žudynėse)}}{{sfn|Bubnys|2012|page=20 (remiasi H. Pasierbska, „Ponary: Wilenska golgota“, Sopot, 1993, p. 36)}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Sovietų teisėsauga mirties bausmes įvykdė 13 nuteistųjų; 10 nuteistųjų skirtos įvairios laisvės atėmimo bausmės. Lenkijoje nuteisti 4 buvę Ypatingojo būrio nariai: Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=231–244}} Buvusius Ypatingojo būrio narių paieškai LTSR MGB pasitelkė savo agentę žinomą „Irenos“ slapyvardžiu. Ji vokiečių okupacijos metais dirbo Ypatingojo būrio valgykloje padavėja.{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Pirmasis nuosprendis už dalyvavimą Ypatingojo būrio veikloje skirta [[Bronislovas Želvys|Bronislovui Želviui]]. Raudonajai armijai įžengus į Lietuvos teritoriją, B. Želvys suimtas NKVD agentų 1944 m. liepos pabaigoje. Iš pradžių B. Želviui pateikti kaltinimai pagal [[Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis|RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio]] pirmąją dalį, bet vėliau pakeisti [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] 1943 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 39. 1944 m. rugsėjo 27 d. [[3-asis Baltarusijos frontas|3–iojo Baltarusijos fronto]] karinis tribunolas pripažino B. Želvį kaltu ir skyrė jam mirties bausmę sušaudant. Bausmė įvykdyta 1945 m. sausio 22 d. LSSR NKGB vidaus kalėjime Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=235–236}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}} 1945 m. sausį Vilniuje įvyko [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos]] išvažiuojamosios sesijos organizuotas teisminis procesas prieš 12 įtariamųjų, suimtų SSRS teisėsaugos organų 1944 m. rudenį ir žiemą. 10 iš 12 kaltinamųjų pateikti įtarimai dėl dalyvavimo vykdant Panerių žudynes. 1945 m. sausio 29 d. 8 asmenims skirta mirties bausmė sušaudant: jais buvo Jonas Oželis-Kazlauskas, Augustas Juozas, Juozas Macys (Mačys), Stasys Ukrinas, Mikas Bogotkevičius, Povilas Vaitulionis, Jonas Dvilaitis (Dvilainis), Vladas Mandeika.{{efn|1997 m. istorikas A. Bubnys nurodė, kad 1945 m. sausį Vilniuje SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos mirties bausmė skirta 10 asmenų. Jie visi A. Bubnio buvo įvardinti Ypatingojo būrio nariais. Vėlesniuose A. Bubnio darbuose jie nebėra priskiriami prie oficialios būrio sudėties.{{sfn|Bubnys|1997|page=169}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}}}} Dar 2 nuteistieji, Vytautas Žemaitis ir Juozas Svirskis, pripažinti kaltais, jiems skirtos 20 metų termino sunkiųjų darbų bausmės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=238}} Pasak publikuotų J. Oželio-Kazlausko parodymų, Juozas Augustas, Mikas Bogotkevičius, Juozas Mačys, Juozas Svirskis, Stasys Ukrinas, Povilas Vaitulionis priklausė „savisaugos“ dalinių baudžiamajam batalionui, t. y. buvo 1–ojo policijos bataliono kariais.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}}{{sfn|Erslavaitė|1965|pages=189–190}} 1945 m. spalio 3 d. sovietų teisėsauga mirties bausme nuteisė Ypatingojo būrio narį, puskarininkį Antaną Granicką (bausmė įvykdyta 1946 m. vasario 21 d.). 1951 m. rugpjūčio 29 d. mirties bausme nuteistas kitas būrio narys, puskarininkis Stasys Livčinas (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1951 m. gruodžio 4 d. Vilniuje). 1951 m. spalio 27 d. mirties bausme nuteistas būrio narys Jonas Germanavičius (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1952 m. balandžio 14 d.). Paskutinis LTSR nuteistas Ypatingojo būrio narys buvo [[Vincas Sausaitis]]. Jis LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1978 m. vasario 16 d. nuteistas mirties bausme – sušaudyti. Mirties bausmė įvykdyta 1978 m. balandžio 27 d. Minske.{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}<ref>{{cite journal |last1=Indrišionis |first1=Darius |last2= |first2= |date=2016 |title=Mirties bausmė Lietuvos SSR 1950–1990 m.: teisiniai pagrindai ir periodizacija|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=65-80 |doi= |access-date=}}</ref> === Žuvę === [[Vaizdas:Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|thumb|Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|160px|right|thumb|[[Steponas Cibulskis]] (1902–???? m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1942 m.), sistemingai dalyvavęs vykdant Panerių žudynes. Jo pokario likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}<ref name="PasasCibulskis">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1934-05-12 |title=Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius. 3. Piliečių, gavusių vidaus pasus, asmens bylų apyrašas (C)|url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295934088 |website=eais.archyvai.lt |location=Kaunas |publisher= Kauno regioninis valstybės archyvas|access-date=2026-03-14}}</ref>]] Dalis Ypatingojo būrio narių žuvo karo ir pirmaisiais pokario metais. 1942–1943 m. žiemą Ypatingojo būrio grandinis Justas Paukštys nušautas prie Vilniaus žydų geto. 1943 m. būrio puskarininkis Julius Ivinskis (g. apie 1900 m.) atsitiktinai nusišovė iš pistoleto (kitų šaltinių duomenimis – nusižudė sąmoningai). 1943 m. būrio eilinis Stasys Grikštas (g. apie 1920 m.) nušautas Vilniaus geto sargybinio. Būrio eilinis Juozas Gigaška (g. 1906 m.) mobilizuotas į Raudonąją armiją 1944 m., žuvo prie Berlyno 1945 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=62, 63}} Buvę būrio eiliniai Hubertas Dieninis (g. 1921 m.) ir Jonas Jakštas (g. 1909 m.) prisijungė prie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] judėjimo. 1946 m. H. Dieninis nukautas kaip [[Vytauto apygarda|„Vytauto“ apygardos]] partizanas „Šarūnas“ Ignalinos rajone. 1952 m. spalio 11 d. [[Butiškiai (Utena)|Butiškių]] kaime J. Jakštas nukautas kaip [[Didžiosios Kovos apygarda|„Didžiosios Kovos“ apygardos]] „Erelio“ būrio partizanas „Pikuolis“.{{sfn|Bubnys|2019|pages=60, 61, 63}} 1946 m. buvęs būrio viršila Vytautas Svetikas (g. 1946 m.) žuvo autoavarijoje. 1952 m. (ar 1950 m.) buvęs būrio narys Vaclovas Laniauskas (g. 1917 m.) nušautas lietuvių partizanų.{{sfn|Bubnys|2019|pages=67, 75}} == Šiuolaikiniai tyrimai == === Publikuoti narių sąrašai === Pirmasis 108 Ypatingojo būrio narių sąrašas publikuotas 1993 m. lenkų autorės H. Pasierbskos istoriniame darbe apie Panerių žudynes (antrasis papildytas leidimas – 2005 m.).{{sfn|Pasierbska|2005|pages=}} 2008 m. pirmoje mokslinėje monografijoje skirtoje Panerių žudynėms lenkų istorikė M. Tomkiewicz publikavo pirminiuose šaltiniuose aptiktus dalinius būrio narių sąrašus ir 1966 m. Panerių memorialo darbuotojų sudarytą 97 būrio narių sąrašą{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=276–277, 280–284 (pirmasis leidimas: „Zbrodnia w Ponarach 1941–1944“, 2008 m.)}} 2019 m. išleistas A. Bubnio parengtas biografinis sąrašas, kuriame nurodyti už Panerių žudynes atsakingi asmenys. Jį sudaro 17 vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) pareigūnai ir 84 Ypatingojo būrio nariai. Leidinys išleistas lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|LGGRTC]] populiarios istorijos leidinių serijoje.{{sfn|Bubnys|2019}}{{sfn|Bubnys (2)|2020}}{{sfn|Bubnys (3)|2020}} Pasak A. Bubnio, šio sąrašo paskelbimą paskatino užsienyje ir Lietuvoje išsakyta kritika lietuvių tyrėjų atžvilgiu dėl tokio pobūdžio sąrašų stokos. A. Bubnys patvirtino, kad sąrašas yra dalinis; tikėtina, kad 1941 m. vasarą, netrukus po būrio įsteigimo, jį sudarė apie 150 narių. Anot A. Bubnio, publikuotas sąrašas įtraukia tuos narius, dėl kurių priklausomybės šiam būriui nėra likę abejonių.<ref>{{cite web |last=Jakimavičius |first=Jonas |date=2019-12-01 |title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m. |url=https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk |website=youtube.com |location= |publisher= |access-date=2026-03-19}}</ref> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} ===Archyvai=== * {{cite web |last1=Arlauskas |first1=Juozas |last2=Pazusis |first2=Leonas |date=1979–1980 |title=Suspected Nazi War Criminals - Arlauskas and Pazusis. ID: 23739872. Series: A432. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=23739872&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last1=Kliukas |first1=Vladas |date=1948 |title=KLIUKAS Vladas - Nationality: Lithuanian - Arrived Fremantle per USAT General MB Stewart 12 February 1948. ID: 3422966. Series: PP246/4. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=3422966&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last=Norvaisa |first=Balys |date=1987-1992 |title=Norvaisa, Balys. ID: 14367287. Series: A9525. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/ViewImage.aspx?B=14367287 |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2025-10-29}} * {{cite web |last=Ožinskas |first=Julius |date=1940 |title=Ožinskas Julijonas, Juozo |url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295850004 |website=eais.archyvai.lt |location=Telšiai|publisher=Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas |access-date=2026-04-03}} === Disertacijos === * {{cite thesis |last=Rojowska |first=Elzbieta |date=2008 |title=Ściganie i karanie nazistowskiej zbrodni ludobójstwa w prawie międzynarodowym i wybranych krajowych porządkach prawnych na przykładzie sprawców zbrodni popełnionych w Ponarach |language=pl |url=https://ludzie.nauka.gov.pl/ln/profiles/8Ihxb040Cr5/research-work/685f24f9-fc95-44d2-a76b-68153ed75af6 |work= |degree=daktaro disertacija (anglų k. – PhD) |location=Torūnė |publisher=Mikalojaus Koperniko universitetas|url-status= |archive-url= |archive-date= |access-date=2026-01-03}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Blewitt |first=Graham |title=Nazis in Australia. The Special Investigations Unit, 1987–1994 |year=2025 |publisher=Schwartz Books Pty. Limited |place=Collingwood, Victoria, Australia |isbn= 9781743824344}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius |isbn=9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Small Jewish Ghettos and Internment Camps 1941–1943 (1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania: 1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (2)|first=Arūnas|title=Wileński oddział specjalny (Sonderkommando) niemieckiej policji bezpieczeństwa i SD w latach 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037968}} * {{cite book|last=Bubnys (3)|first=Arūnas|title=German security police and the SD Vilnius special squad 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037951}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} *{{cite journal |first=Arūnas |last=Bubnys |title=Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944) |url=https://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm|journal=Genocidas Ir Rezistencija |issn=1392-3463 |language=lt |year=1997 |volume=1}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Kay|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer: The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905–1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|place=Cambridge|isbn=9781107146341}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url=https://uplopen.com/books/10401/files/4ba59ca8-a2bc-429a-9845-1d2d97805424.pdf |publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn= 9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |last2= |first2= |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor= |language=en |publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vanagaitė|first=Rūta|title=Mūsiškiai|year=2016|edition=|editor =|publisher=Alma littera|place=Vilnius|isbn= 9786090122082}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2013|edition=Tomas IX|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9786099554402}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} === Vaizdo įrašai === * [https://www.youtube.com/watch?v=n2ekEqraOrU&t=18083s Konferencijos „1941 metų birželis“ Lietuvos Respublikos Seime vaizdo įrašas (M. Šikšniano pranešimas apie Ypatingąjį būrį, (3:45))] * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] * [https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk A. Bubnys, Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m., su Ilya Lempertu, Vilniaus viešoji žydų biblioteka] {{refend}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Trečiojo Reicho lietuvių kariniai vienetai]] ql7gti3k23xdie0q3tb5uga59a3l2rj 7797930 7797928 2026-04-03T13:16:54Z Andrejsmirnov97 56853 /* Būrio narių motivacija */ 7797930 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Paneriai monument 2b.jpg|miniatiūra|200px|right|Paminklas [[Panerių žudynės|Panerių žudynėms]] atminti]] '''Ypatingasis būrys''' – [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) Vilniaus]] Ypatingasis būrys, kurio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Būrys įsteigtas 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje ir veikė Lietuvoje iki 1944 m. liepos. Būrys vykdė persekiojimus ir masinius sušaudymus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[Nacistinė Vokietija|nacių Vokietijos]] okupacijos metais [[Lietuva|Lietuvoje]] (1941–1944 m.). Pagrindinėmis būrio aukomis buvo [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai, sušaudyti [[Panerių žudynės|masinėse žudynėse]] [[Aukštieji Paneriai|Paneriuose]], ir kitos Vilniaus krašto žydų bendruomenės.<ref>[http://www.lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 The Special Unit - Ypatingas Burys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160804045540/http://lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 |date=2016-08-04 }}</ref><ref>[http://genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)]</ref>{{sfn|Bubnys|2019|}} 1944 m. liepos pradžioje Ypatingasis būrys perkeltas į [[IX Kauno fortas|IX fortą]] Kaune. Vėliau išvyko į [[Tilžė|Tilžę]], iš kur traukiniu pervežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. Iš Štuthofo būrys transportavo 1200 žydų tautybės gyventojus į [[Torunė|Torunę]], kur išbuvo laikinoje stovykloje iki 1945 m. balandžio pradžios. Artėjant sovietų fronto linijai, būrio nariai ėmėsi žydų kolonos varymo iš Torunės į [[Bydgoščius|Brombergą]]. Konvojavimas nutrauktas dėl priartėjusių karo veiksmų. Būrio vadovybei pasišalinus, likę junginio nariai išsilakstė.{{sfn|Bubnys|2012|page=19}} Būrys įsteigtas vokiškų SS ypatingųjų būrių pavyzdžiu (''[[SS Sonderkommando]]''), kurie priklausė sukarintų operatyvinių grupių (''[[Einsatzgruppen]]'') būriams (''[[SS Einsatzkommando]]'').{{sfn|Stankeras|2006|page=220–221}} == Pavadinimas == Oficialiuose vokiškuose dokumentuose Ypatingasis būrys vadintas ''Sonderkommando der Sipo und SD'', taip pat sutrumpinant kaip ''Sonderkommando Wilna''.{{sfn|Stankeras|2008|page=510}}{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Vietiniai Panerių lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius dažnai vadino „šauliais“ (''szaulisi'') arba „Panerių šauliais“ (''strzelcy ponarscy'').{{efn|Vietiniai lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius praminė „šauliais“ (''szaulisi''), nes tikėjo, kad dalis jų priklausė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Nors atskirų tyrimų šia tema nėra, žinoma, kad būrio vadai leit. J. Šidlauskas ir B. Norvaiša tam tikru laiku priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}}{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72, 75–76}}<ref>{{cite web |title=Ponary – miejsce „ludzkiej rzeźni” (Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta) |year=2011 |first=Piotr |last=Niwiński |publisher=Instytut Pamięci Narodowej |location= |url=http://www.polishwinnipeg.com/Downloads/Broszura_Ponary.pdf |access-date=2026-03-10 |page=17–18}}</ref>}} Šiuos terminus taip pat vartojo žudynių liudininkas ir „Panerių dienoraščių“ autorius [[Kazimieras Sakovičius]].{{sfn|Sakowicz|2012|page=34}} Jie perimti ir vartoti lenkų kalba rašytuose leidiniuose ir spaudoje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Sovietinio laikotarpio istoriniuose darbuose būrys vadintas Vilniaus „zonderkomanda“, sulietuvinant vokiškąjį ''Sonderkommando'' terminą. [[Niurnbergo tribunolas|Niurnbergo tribunolo]] liudijimuose būrys taip pat vadintas Vilniaus „zonderkomanda“. Šiuolaikinėje lietuvių ir užsienio istoriografijoje vartojamas oficialus vokiškas būrio pavadinimas, jis dažnai lydimas ir pakeičiamas lietuvišku „Ypatingojo būrio“ pavadinimu.{{sfn|Bubnys|2019|pages=6–40}} == Būrio organizavimas == [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]]{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje dislokuoto vokiečių [[9 operatyvinis būrys|9–ojo operatyvinio būrio]] pareigūnai organizavo ir įsteigė Ypatingąjį būrį. Jis buvo suformuotas iš lietuvių pagalbinės (rezervinės) policijos būrio ir kitų savanorių. Nuo pat įkūrimo pradžios būrys buvo pavaldus vokiečių 9–ojo ir vėliau jį Vilniuje pakeitusio [[3/A operatyvinis būrys|3/A operatyvinio būrio]] vadovybei. Dokumentų apie būrio ištakas ir įkūrimą išliko mažai, daugiausiai remiamasi vokiečių oficialiomis ataskaitomis ir būrio narių duotais liudijimais po karo.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} === Lietuvių pagalbinės policijos būrys === Sovietų pajėgoms atsitraukus iš Vilniaus, 1941 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje apie 30 savanorių vyrų grupė įsikūrė buvusiame rezervinės policijos pastate Klaipėdos g., Vilniuje. Susibūrę savanoriai ruošėsi atlikti pagalbinės (rezervinės) policijos funkcijas mieste.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Tuo metu būriui priklausė Konstantinas Čičelis, [[Vladas Kliukas]], [[Vincas Sausaitis]], taip pat Vilniaus 1-osios amatų mokyklos mokiniai.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} Po pirmojo susitikimo Klaipėdos g. būrys persikėlė į [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinybos būstinę prie [[Katedros aikštė|Katedros aikštės]] (Magdalenos g. 2, dabar Šventaragio g.). Šiai žinybai vadovavo [[Kostas Kalendra]]. Viena iš komiteto užduočių numatė organizuoti lietuvių policijos ir saugumo būrius Vilniuje.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}} === Ypatingojo būrio įsteigimas === [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], austrų tautybės 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams įsikūrus Šventaragio g., prie jo prisijungė daugiau savanorių, tarp kurių buvo jaun. leit. Mečislovas Butkus, priimtas leit. Juozo Šidlausko. Įsikūręs Šventaragio g., būrys vis dar buvo įprasta pagalbinės (rezervinės) policijos formuotė, atlikusi įvairias sargybos funkcijas mieste.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-94}} Praėjus maždaug savaitei po persikėlimo į Šventaragio g., 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams pranešta, kad iš jų ir kitų dalyvių yra formuojamas naujas būrys, kuris vėliau buvo pavadintas Vilniaus Ypatinguoju būriu.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=291-292}} Anot M. Butkaus ir kitų narių parodymų, vadovaujančius vaidmenis organizuojant naują būrį atliko leit. [[Juozas Šidlauskas]] ir jo pavaduotojais įvardinti leit. [[Balys Norvaiša]] ir leit. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]]. J. Šidlausko glaudus bendradarbiavimas su vokiečių pareigūnais minimas ir kitų būrio narių liudijimuose. Pats M. Butkus tapo aktyviu būrio organizatoriumi.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-96}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Ypatingojo būrio įsteigimą organizavo [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] (''Alfred Filbert'') vadovaujami vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnai. 1941 m. liepą būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių 9–ojo, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – vokiečių 3–iojo operatyvinio būrio pareigūnams. Faktiniu Ypatingojo būrio viršininku tapo vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnas, SS oberšturmbanfiureris [[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]] (''Franz Schauschütz''), o nuo liepos pabaigos – SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]] (''Horst Schweinberger'').{{sfn|Bubnys|2012|pages=7}}{{sfn|Dieckmann|2011|pages=353, 355}} Liepos pradžioje A. Filbertas savo pavaldinį F. Šaušiucą paskyrė organizuoti žmonių sušaudymus už Vilniaus miesto ribų ir organizuoti Ypatingojo būrio vykdomas žudynes Paneriuose.{{sfn|Kay|2016|pages=50–52}} [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas, vienas iš Ypatingojo būrio viršininkų 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] Iki 1941 m. liepos 23 d. 9–asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kay|2016|pages=53–55}} 9–ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolf'').{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} === Vilniaus g. būstinė === Liepą arba rugpjūtį Ypatingasis būrys įsikūrė Vilniaus g. 12 pastato antrame aukšte. Į pastatą prie Katedros aikštės būrio nariai rinkdavosi tik rytais, Vilniaus g. tapo jų nuolatine būstine.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Nors dauguma savanorių turėjo butus mieste, jie taip pat galėjo apsigyventi būstinės patalpose. Jiems buvo organizuota valgykla pastate, esančiame priešais būstinę.{{sfn|Bubnys|2019|pages=24-25}} Už tarnybą buvo mokama keliasdešimt markių ir maisto produktais. Savanoriams buvo išduoti rusiški šautuvai.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Dokumentuose Ypatingojo būrio pavadinimas (vok. ''Sonderkommando Wilna'') pirmą kartą paminėtas liepos 15 d.{{efn|A. Idzelis klaidingai nurodo liepos 16 d.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}{{sfn|Šikšnianas|2022|page=24}} Dokumente minimas 3000 šovinių išdavimas būrio reikmėms. Nurodyta, kad už šovinių paėmimą liepos 15 d. buvo atsakingas vienas iš pirmųjų būrio organizatorių – [[Mečislovas Butkus|M. Butkus]].{{sfn|Idzelis|2020|pages=348–349}} Panašūs šovinių išdavimai rusiškiems šautuvams fiksuoti ir liepos 11 bei 12 d. (išduota po 3000 šovinius). Tuo metu jie buvo išduoti būrio nariams [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozui Šidlauskui]] ir [[Balys Lukošius (1915)|Baliui Lukošiui]]. Pats Ypatingojo būrio pavadinimas nėra minimas liepos 11 ir 12 d. dokumentuose.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} == Pavaldumas vokiečių saugumo policijai ir saugumo tarnybai (SD) == [[Vaizdas:Erich Willi Wolff, SS-Obersturmführer, head of Sipo and SD in Vilnius in 1941; took part in Paneriai (Ponary) massacre in 1941.png|thumb|right|170px|[[Erichas Vilis Volfas]], SS oberšturmfiureris, 1941 m. vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir dalyvių.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}}]] Ypatingasis būrys buvo organizuotas ir tiesiogiai pavaldus [[vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] skyriui Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD skyrius (vok. ''Aussendienstelle Sipo und SD Wilna'') buvo pavaldus centriniam vokiečių okupuotos Lietuvos Saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=49}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD struktūrą sudarė už įvairias veiklos sritis atsakingi skyriai (departamentai). Ketvirtasis Saugumo policijos ir SD skyrius (gestapas) buvo atsakingas už kovą prieš vadinamuosius Trečiojo Reicho priešus. Šio skyriaus pareigūnai buvo atsakingi už žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimą ir naikinimą.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=49-52}} Nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. spalio pradžios Vilniaus Saugumo policijos ir SD skyriui vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolff''), o nuo 1941 m. spalio iki 1943 m. vasario – [[Hainrichas Gertas]] (''Heinrich Hermann Gerth''; nuo 1942 m. – unteršturmfiureris).{{sfn|Bubnys|2019|pages=50, 56}} Nuo 1943 m. vasario iki 1943 m. gruodžio šios struktūros vadovo pareigas ėjo SS oberšturmfiureris [[Rudolfas Noigebaueris]] (''Rudolf Neugebauer''), jo pavaduotoju buvo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Arltas]] (''Herbert Arlt'').{{sfn|Bubnys|2019|page=52-52, 48}} Saugumo policijos ir SD skyriaus vadovai ir kiti šios struktūros pareigūnai aktyviai dalyvavo organizuojant ir vykdant žydų tautybės ir kitų Lietuvos gyventojų žudynes Vilniuje ir Vilniaus krašte. E. Volfas duodavo nurodymus Ypatingajam būriui ir pats kelis kartus dalyvavo vykdant žudynėse Paneriuose 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}} 1941 m. spalį Ypatingojo būrio viršininku buvo paskirtas SS pareigūnas [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]] (''Martin Weiss''), kuris tuo metu tarnavo Saugumo policijai ir SD įstaigos ketvirtajame skyriuje. 1943 m. pabaigoje jis iš Ypatingojo būrio viršininko pareigų paskirtas vadovauti moterų stovyklai Rasų gatvėje. Žinoma, kad M. Vaisas aktyviai dalyvavo žudynėse Paneriuose, dažnai asmeniškai sušaudydavo sužeistuosius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54-56}}{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52, išnaša Nr. 56}} == Pirmieji būrio nariai == [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]], vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Iš pradžių Ypatingąjį būrį organizavo ir jam vadovavo Lietuvos kariuomenės jaun. leitenantas [[Petras Jakubka]], atsargos jaun. leitenantas M. Butkus ir pėstininkų atsargos leitenantas J. Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Taip pat tarp pirmųjų šios grupės narių buvo atsargos jaun. leitenantas [[Vladas Mackevičius]] (kartais žinomas kaip Mockevičius), Konstantinas Čičelis, Vladas Korsakas, [[Vladas Kliukas]], [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} K. Čičelis ir V. Kliukas prisijungė prie būrio Klaipėdos gatvės pastate. Tuo metu K. Čičelis, kaip ir V. Kliukas, dirbo studentų bendrabučio Tauro gatvėje sargybiniu. Apie pagalbinio policijos būrį jis sužinojo iš bendrabučio studentų. Atvykęs į jų būstinę, K. Čičelis nurodė atpažinęs kai kuriuos studentus trisdešimties asmenų būryje, tarp jų ir V. Mackevičių. Būriui persikėlus prie Katedros aikštės, K. Čičelis susipažino su būrio organizatoriais M. Butkumi ir J. Šidlausku.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Pasak buvusio būrio nario M. Butkaus parodymų, pirminio pagalbinės policijos būrio daugumą sudarė “jauni vaikinai, nuo aštuoniolikos ir daugiau metų: studentai, moksleiviai, amatų mokyklos mokiniai ir kiti asmenys.” Iš šių narių M. Butkus įvardino Vytenį Čiurlionį, Joną ir Vytautą Neverauskus ir Kaukorių (vardas nenurodytas). Pasak M. Butkaus, visi jo minėti nariai būryje išbuvo vos vieną mėnesį ir vėliau iš jo pasišalino.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Po karo LTSR teisėsaugos surinktuose Ypatingojo būrio narių parodymuose patvirtinta, kad 1941 m. vasarą būrio veikloje dalyvavo 1-osios amatų mokyklos moksleiviai. Parodymuose paminėti mokiniai Vladas Paulaitis, J. Krasauskas, Vladas Stavaras.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-96}} 2016 m. ištraukos iš V. Paulaičio parodymų publikuotos. Jose jis nurodė, kad prieš įstodamas į būrį tikėjosi užsidirbti, nes tuo metu būrio nariai rinkdavo ir registruodavo iš žydų atimtus vertingus daiktus ir, tikėtina, kai kuriais atvejais juos pasisavindavo. Įstojusiam į junginį V. Paulaičiui išduotas Ypatingojo būrio pažymėjimas. Būryje jis sutiko V. Stavarą ir kitus 1-osios amatų mokyklos mokinius. Nors iš pradžių nebuvo apginkluoti, vėliau jiems išduoti rusiški šautuvai. 1941 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, priklausydami būriui, vykdė suimtųjų žydų kolonų varymą iš Lukiškių kalėjimo į Panerius sušaudymams. Vieną koloną sudarydavo keli šimtai žmonių. Mokiniai vykdydavo žydų varymą ir priežiūrą, bet sušaudymuose jiems dalyvauti neleista (anot V. Paulaičio). V. Paulaitis ir kiti mokiniai būryje išbuvo maždaug vieną mėnesį.{{sfn|Vanagaitė|2016|pages=95-97}}{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-95, 107 (V. Paulaičio apklausos protokolai, 1970 m. gegužės 27 d.)}} == Būrio narių motivacija == [[Vaizdas:Julius Ožinskas (Julian Ozinski), 1913–1995, Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių Saugumo policijos ir SD narys (1941-1944).jpg|thumb|right|320px|Ypatingojo būrio eilinis Julius Ožinskas ({{en|Julian Ozinski}}, 1913–1995) sovietų organų suėmimo metu Kretingoje, 1940 m. rugsėjį. Apkaltintas „šnipinėjimu svetimos valstybės naudai.“{{sfn|Ožinskas|1940}} 1941–1944 m. priklausė Ypatingajam būriui, atliko vairuotojo pareigas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją; emigravo pas brolį [[Pranas Ožinskas|P. Ožinską]], „[[Argentinos lietuvių balsas|Argentinos lietuvių balso]]“ redaktorių Argentinoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref>]] Vienu iš svarbiausių motyvų įsijungti į būrio veiklą buvo materialinė nauda. Pokarį atliktose apklausose buvę būrio nariai savo apsisprendimą įstoti į būrį paaiškindavo noru apsirūpinti geresniu uždarbiu. Kai kurių teigimu, įstojimas į būrį leido išvengti išvežimo į priverstinius darbus Vokietijoje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94–97, 106)}} Būryje buvo 8 Vilniaus centrinio pašto tarnautojai. Prieš įstojimą į būrį Vilniaus centriniame pašte dirbo Dionizas Golcas, Stasys Čeponis, Vladas Dervojedaitis, Vincas Sausaitis ir kiti. Tikėtina, kad kai kurie savo darbą pašte derino su dalyvavimo būrio veikloje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=96)}} K. Čičelis ir V. Kliukas, iki tol dirbę bendrabučio sargais, įstojo į pagalbinę policiją ir vėliau prisijungė prie būrio.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=304-306}} Vienas iš pirmųjų būrio organizatorių V. Butkus, prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, prarado darbą komunalinio ūkio liaudies komisariate, tad nutarė stoti į lietuvių pagalbinę policiją, o vėliau – į Ypatingąjį būrį.{{sfn|Stasiulis|2021|page=290}} Dažnai naujų narių įstojimas į būrį vyko per pažinčių tinklą. Pranas Šmaukšta pažinojo būrio vadą j. leit. J. Šidlauską nuo 1930 m. Jiems susitikus, J. Šidlaukas pakvietė P. Šmaukštą, tuo metu dirbusi skalbykloje, prisijungti prie būrio. Čia P. Šmaukšta sutiko dar vieną pažįstamą, j. leit. B. Norvaišą, su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki karo P. Šmaukšta taip pat pažinojo būrio ūkvedį S. Zalepūgą ir J. Tumą, jie visi kartu tarnavo 1-ajame Ukmergės pėstininkų pulke. Iš kariuomenės tarnavimo laikų vienas kitą pažinojo Zigmas Sinkevičius, Antanas Granickas, Stasys Livčinas ir kiti būrio nariai.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=306}} Dalis narių savo dalyvavimą grindė noru padėti vokiečiams kovoti prieš SSRS ir juos remiančią visuomenės dalį. Buvusio būrio nario P. Černiausko teigimu, V. Butkus savo kalboje kitiems nariams ragino padėti vokiečiams kovoje su bolševikais.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349–350}} Pasak būrio nario V. Korsako, vienoje iš būrio vadų kalbų teigta, jog „ypatingajam būriui tenka didelė, garbinga misija padėti vokiečių tautai išvalyti pasaulį nuo <...> žydų.“{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Išsamių būrio narių motyvacijos tyrimų atlikta nėra. == Uniforma ir įstojimo formalumai == [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – pėstininkų atsargos leit. [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], tarnavo oficialiu būrio vadu nuo 1941 m. liepos 23 d. iki rugsėjo ar lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75-76}}]] Iš pradžių būrio nariai uniformos neturėjo, jiems buvo išduodami antspauduoti balti raiščiai.{{sfn|Stankeras|2008|page=511}} Dalis junginio narių vilkėdavo Lietuvos kariuomenės uniformas, kiti – paprastus civilių rūbus. 1942 m. būrio būstinei persikėlus į Gedimino g. 36, būriui išduotos nacistinės Vokietijos SD uniformos su svastikos ženklais ir kaukolėmis ant kepurių.{{sfn|Bubnys|2019|page=23}}{{sfn|Šikšnianas|2021|page=98}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Įstojimo į būrį procesas kito ir pradžioje jo dalyviai nebuvo prašomi pasirašyti jokių oficialių pasižadėjimų. Vėliau tai tapo privaloma, junginio nariai būrio veiklą turėjo laikyti paslaptyje. Pateikusiems įstojimo į būrį anketas buvo išduodamas oficialus pažymėjimas, suteikiantis teisę nešioti ginklą. Po to buvo išduodamas į pasą panašus dokumentas, kurio viršutinėje dalyje buvo [[Vytis|Vyčio]] herbas ir tarnybinis nario numeris (registruotas kartotekoje). Dokumento vidinėje dalyje – nario vardas, pavardė, gimimo vieta ir nuotrauka su Ypatingojo būrio vado parašu. Vėliau šis dokumentas buvo pakeistas vokišku variantu: Vyčio vietoje atsirado nacių erelis su svastika, Ypatingasis būrys dokumente pakeistas vokišku ''Sonderkommando'' terminu. Naujame dokumente nurodyta, kad ''Sonderkommando'' nariui suteikiama teisė bet kuriuo paros metu vaikščioti mieste.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=95}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20-21}} == Būrio veikla == {{main|Panerių žudynės}} [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, Ypatingojo būrio viršininkas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti masinius žydų suėmimus ir persekiojimus Vilniuje. Didžioji dalis suimtųjų kalinti Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerių „bazę“ sušaudymams.{{sfn|Bubnys|2019|page=118}} [[1941]] m. [[liepos 23]] d. būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}} Tikėtina, kad tuo metu būryje buvo apie 100 narių. Vėliau narių skaičius sumažėjo ir 1941 m. pabaigoje siekė apie 50 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Be masinių žudynių Paneriuose, Ypatingasis būrys įvykdė žydų tautybės gyventojų sušaudymus ir kitose dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovėse. Būrio nariai įvykdė sušaudymus [[Nemenčinė]]je (nužudyti 403 žmonės), [[Naujoji Vilnia|Naujojoje Vilnioje]] (1159 žm.), [[Jašiūnai|Jašiūnuose]] (575 žm.), [[Eišiškės]]e (3446 žm.), [[Trakai|Trakuose]] (1146 žm.), [[Semeliškės]]e (962 žm.), [[Švenčionys]]e (3726 žm.). 1941 m. nuo [[rugsėjo 1]] d. iki [[lapkričio 25]] d. Paneriuose sušaudė 18 898 žmones, kituose Vilniaus regiono rajonuose – 13 501 žmogų.<ref>[https://www.voruta.lt/vilniaus-ypatingasis-burys-ir-masines-zydu-zudynes-paneriuose-1941-1943-m/ Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)]</ref> Būrys dalyvavo Vilniaus krašto getų gyventojų naikinimuose, tarp kurių buvo [[Salos|Salų]], [[Smurgainys|Smurgainių]], [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškės|Mikailiškių]], [[Svieriai|Svierių]], [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Astravas (Gardinas)|Astravo]] ir [[Vidžiai|Vidžių]] getų bendruomenės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=100}} 1942 m. gegužę būrio nariai dalyvavo [[Švenčionių žudynės|Švenčionių apskrities gyventojų sušaudymų]] įvykdyme. Didžioji šių žudynių aukų dalis buvo lenkų civiliai gyventojai (nuo 400 iki 500 žmonių).{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=123–124}}<ref>{{cite web |last=Spiridonovienė |first=Nadežda |date=2025-12-04 |title=Švenčionių apskrities gyventojų žudynės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/svencioniu-apskrities-gyventoju-zudynes/ |website=vle.lt |location=Vilnius |publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |access-date=2025-12-04}}</ref> == Būrio sudėtis == ===Dydis=== [[Vaizdas:SD Special Squad Members in Vilnius, Lithuania, 1941-1944.png|thumb|280px|right|Vilniaus Ypatingojo būrio nariai su Lietuvos kariuomenės uniforma 1941 m. rugpjūtį.{{efn|Nuotrauka datuota 1941 m. rugpjūčiu. A. Bubnys nurodo, kad joje matomi Vilniaus Ypatingojo būrio ir Vilniuje dislokuotų savisaugos batalionų nariai.{{sfn|Bubnys|2019|page=56 (su knygos pirmojo viršelio nuotrauka)}}}} Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: [[Petras Černiauskas]], [[Justas Martišius]], Vaclovas Laniauskas, [[Viktoras Galvanauskas]], Vladas Lenkauskas, A. Januškevičius, Vladas Slušnys, Jonas Jakštas, [[Dionizas Golcas]]; antroje eilėje: du vokiečiai, Romualdas Urbonas, [[Juozas Vėlyvis]], Vladas Korsakas, Stasys Grikštas.{{sfn|Šikšnianas|2021|page=28}}]] [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Jaun. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Tikėtina, kad būrio veiklos pradžioje jį sudarė apie 100 ar daugiau savanorių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Nors dauguma oficialių dokumentų susijusių su būrio veikla buvo sunaikinta, išliko trys atskiri Ypatingojo būrio narių sąrašai.{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277 (priedai Nr. 5 ir Nr. 6)}} Pirmasis sąrašas, sudarytas 1941 m. lapkritį, mini 48 būrio narius, kurie norėjo įsigyti malkų kūrenimui. Šiame sąraše nurodyti narių vardai, pavardės, namų adresai, jų šeimyninė padėtis ir šeimos narių skaičius. Antrasis sąrašas datuotas 1942 m. liepos 1 d., jame įrašyti 43 narių vardai.{{sfn|Tomkewicz|2025|page=277 (priedas Nr. 6)}} Šių sąrašų palyginimas rodo, kad 31 nario vardai yra įtraukti į abu sąrašus.{{efn|Nors A. Idzelis nurodo, kad abiejuose sąrašuose minimi 26 tie patys nariai, publikuotų sąrašų palyginimas rodo, kad jų būta 31.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}}{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277}}}} Trečiasis nedatuotas būrio narių sąrašas buvo sudarytas vokiečių kalba ir greičiausiai vėlesnis nei pirmieji du (tikėtina, sudarytas 1944 m.). Vardų palyginimas su pirmuoju sąrašu rodo, kad būryje buvo 17 narių, įtrauktų į pirmąjį 1941 m. sąrašą.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}} Didžiausia būrio sudėties kaita vyko jo pradinės veiklos laikotarpiu nuo 1941 m. liepos iki rugsėjo.{{sfn|Idzelis|2020|pages=357–358}} Dėl periodinės narių kaitos, bendras būriui priklausančių vyrų skaičius galėjo siekti nuo poros iki kelių šimtų asmenų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=357}} Remiantis liudininkų ir buvusių narių parodymais, nustatyta, kad narių skaičius nusistovėjo 1941 m. rudenį ir siekė apie 50 narių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} ===Tautinė sudėtis=== [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Būrio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Visi žinomi būrio vadai ir jų pavaduotojai buvo lietuvių karininkai ir puskarininkiai. Būrio veikloje taip pat dalyvavo lenkai, rusai ir baltarusiai. Žinomų keturių lenkų tautybės narių vardai ir pavardės buvo sulietuvintos oficialiuose būrio dokumentuose: lenkų tautybės nariais buvo Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Idzelis|2020|pages=357-362}} Rusų ir baltarusių narių vardai sulietuvinti nebuvo. Tarp jų buvo Jonas Dolgovas, Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Kiril Pavlovskij, Ivan Sergutin, Isak Zaicev, Aleksej Zaicev, Anatolij Žukov.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 72, 74, 78, 84}} Rusų tautybės būrio narių skaičius padidėjo 1943–1944 m., kada į jo sudėtį buvo įtraukti su [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontu]] atsitraukiantys ir su vokiečių pareigūnais bendradarbiavę rusų pagalbinės policijos nariai. Dauguma jų pasitraukė į Vilnių iš [[Brianskas|Briansko]] srities. Jais buvo Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Isak Zaicev ir jo sūnus Aleksej Zaicev.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 78}} ===Kariniai laipsniai=== Aukščiausi kariniai laipsniai Ypatingajame būryje priklausė iki tol Lietuvos kariuomenėje karininkų laipsnius įgijusiems nariams. Jais buvo karininkai Mečys Butkus, Petras Jakubka, Vladas Mackevičius (Mockevičius), Balys Norvaiša, Balys Lukošius (Lukoševičius) ir Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59, 68-69, 71–72, 75–76}} Jau Ypatingojo būrio sudėtyje puskarininkio laipsnį užsitarnavo Juozas Arlauskas, Antanas Granickas, Julius Ivinskis, Stasys Livčinas, Justas Martišius, Zigmas Sinkevičius (Sinkiavičius).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 62, 63, 68, 69, 74}} Ypatingojo būrio sudėtyje jaunesniojo puskarininkio laipsnį užsitarnavo Stasys Barisevičius, Vladas Dervojedaitis, Leonas Pažūsis, Klemensas Razutis; grandinio – Justas Paukštys.{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 60, 72, 73}} Ypatingojo būrio sudėtyje viršilos laipsnį įgijo [[Jonas Tumas]] ir Stasys Zalepūga (Zalepūgas). === Vadai === Pirmaisiais būrio organizatoriais (kartais vadinami vadais) yra laikomi karininkai Petras Jakubka ir Mešislovas Butkus.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą oficialiu Ypatingojo būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas. Jis iš šių pareigų atleistas 1941 m. lapkritį.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Lapkritį į būrio vado pareigas paskirtas Balys Norvaiša, jo pavaduotoju – Balys Lukošius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68-69, 71–72}} 1942 m. pabaigoje B. Norvaiša ir B. Lukošius paliko Ypatingąjį būrį ir perėjo tarnauti į lietuvių savisaugos dalių tarnybą: 1942 m. gruodžio 1 d. B. Norvaiša ir B. Lukošius priimti į tarnybą būrio vadais 11-ajame batalione.{{sfn|Bubnys|2017|page=8}} 1942 m. pabaigoje Ypatingojo būrio vadu paskirtas viršila Jonas Tumas.{{sfn|Bubnys|2012|page=8}} ===Kiti būrio tarnautojai=== Etatinius būrio tarnautojus, kurie tiesiogiai nedalyvavo persekiojimuose ir žudynėse, sudarė nedidelis asmenų skaičius, įdarbintų būrio raštinėje ir valgykloje. Būrio ūkvedžio ir raštininko pareigas ėjo [[Stasys Zalepūga]] (Stasys Zalepūgas). Jis buvo atsakingas už maisto, alkoholio ir kitų produktų tiekimą ir paskirstymą būrio nariams, taip pat už jų atlyginimų išmokėjimą.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}}{{sfn|Bubnys|2019|page=79}} Raštinėje būdavo įdarbinamos moterys. Būrio valgyklos kulinare įdarbinta Marcijona Bžozovskytė sutiko ir perėjo dirbti į būrio raštinę. Šiose pareigose M. Bžozovskytė dirbo su žydų pavardžių sąrašais, kuriuos jai duodavo B. Norvaiša. Žydų asmeninius duomenis M. Bžozovskytė perrašinėdavo ant atskirų kortelių. Pasak jos, po šimto kortelių užpildymo ji iš šio darbo išėjo.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} 1942–1944 m. būrio telefonų ryšius prižiūrėjo Povilas Untulis (g. 1927 m.). Jis taip pat atliko vertėjo pareigas. P. Untulio tėvas Jonas Untulis aktyviai dalyvavo persekiojimuose ir žudynėse. J. Untulis atleistas iš būrio 1942 m. dėl girtuokliavimo.{{sfn|Bubnys|2019|page=77}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} ==Pokaris== Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos TSR and komunistinės Lenkijos teisėsaugos institucijos pradėjo buvusių Ypatingojo būrio narių baudžiamuosius persekiojimus. Įvairiomis bausmėmis nubausti ne mažiau nei 27 buvę Ypatingojo būrio nariai. Kiti 1944–1945 m. pasitraukė į Vokietiją ir vėliau emigravo į kitas šalis.{{sfn|Bubnys|2012|pages=20-21}} ===Emigracija ir slapstymasis=== [[Vaizdas:Vladas Lenkauskas, 1905–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būrio eiliniu nuo 1941 m. iki 1944 m.png|170px|thumb|right|Vladas Lenkauskas (g. 1905 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), per karą pasitraukęs į Vokietiją, jo tolesnis likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=67}}]] 1945 m. būrio vadas ltn. J. Šidlauskas pasitraukė į Vokietiją, bet jo tolesnis likimas iki šiol nėra žinomas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}<ref>{{cite web |url=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/2940001:61758 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 |last=Sidlauskas |first=Juozas |date=1945 m. rugsėjo mėn. |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-21}}</ref> Būrio vadas ltn. B. Norvaiša ir jo pavaduotojas ltn. B. Lukošius karo metu taip pat išvyko į Vokietiją ir kuriam laikui apsistojo JAV Vokietijos okupacinėje zonoje.<ref>{{cite web|url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/1057664?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=balys_norvaisa&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=c6083722-c0e6-4cdd-a230-24302d81df4c%27,%27successSource%27)|title=Ancestry |last=Norvaisa |first=Balys |date=1947-05-09 |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-20}}</ref> Apie 1950 m. B. Lukošius emigravo į JAV, o 1998 m. grįžo gyventi į Lietuvą, teistas nebuvo.<ref name="Kemptenas1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1950-01-17 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 for Blays Lukosius. American Zone. Lists of Persecutees 2.1.1.1 |url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/2358522?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=_lukosius&event=_lithuania_5136&birth=1908&gender=m&race=Lithuanian&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=443b1714-6a7c-4040-beb9-3e71f35c0a6f%27,%27successSource%27)|website=ancestry.com |location=Kempten, Allgäu |publisher= |access-date=2025-10-11}}</ref>{{sfn|Žalienė|2013|page=342}} Tikėtina, kad B. Norvaiša iš Vokietijos emigravo į JAV ir vėliau apsigyveno Australijoje. Po pradėtų tyrimų JAV ir Australijoje, vietinėms teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti B. Norvaišos gyvenamosios vietos.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}{{sfn|Norvaisa|1987-1992|pages=37–38, 46}} Būrio organizatoriai, jaun. karininkai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; 1915–2015) ir [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius; 1916–2002), emigravo į JAV.{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}} Būrio eilinis [[Dionizas Golcas]] (1906–1976) su žmona apsigyveno [[Bostonas|Bostono]] mieste. JAV teisėsaugos institucijų domėjimasis jo veikla pradėtas jam jau mirus. Į JAV taip pat emigravo eilinis [[Romualdas Urbonas]] (g. 1923 m.).{{sfn|Norvaisa|1987-1992}}{{sfn|Bubnys|2019|page=62}} [[Vaizdas:Vladas Kliukas, member of the SD Special Squad (Sonderkommando Wilna) during World War II in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Vladas Kliukas]] (1921/1923–1987), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), po karo emigravęs į Australiją, neteistas.{{sfn|Bubnys|2019|page=65}}{{sfn|Kliukas|1948|pages=1–2}}]] Po karo į Jungtinę Karalystę emigravo būrio eliniai [[Juozas Vėlyvis]] (1920–1961) ir [[Aleksas Barauskas]] (1901–1980). J. Vėlyvis apsigyveno ir mirė Kitlio mieste Anglijoje, A. Barauskas gyveno [[Bradfordas|Bradforde]]. Teisti nebuvo.{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 78}}<ref name="Velyvis2">{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1961-02-01 |title=Mūsų mirusieji. A.A. Juozas Vėlyvis |url=https://www.spauda2.org/britanijos_europos_lietuvis/archive/1961/1961-02-01-EUROPOS-LIETUVIS.pdf |work=Europos lietuvis |location=Londonas |publisher= Lithuanian House Ltd. |access-date=2025-07-06}}</ref> Australijoje apsigyveno būrio viršila [[Juozas Arlauskas]] (1906–1985), eiliniai [[Vladas Kliukas]] (1923–1987), Vincas Kundrotas (1909–1962), jaun. puskarininkis [[Leonas Pažūsis]] (1919–1994), eilinis Alfonsas Šilininkas (1910–1952).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 73}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1985-05-15 |title=Perthas |url=https://www.spauda2.org/teviskes_aidai/archive/1985/1985-05-15-TEVISKES-AIDAI.pdf |work=Tėviškės aidai |location=Melburnas |publisher=[[Australijos lietuvių katalikų federacija]] |access-date=2025-08-24}}</ref> 1979 m. australų teisėsauga pradėjo tyrimus dėl J. Arlausko ir L. Pažūsio veiklos Ypatingajame būryje.{{sfn|Arlauskas|1979–1980|pages=1–46}} Devintajame dešimtmetyje šį tyrimą tęsė australų Specialiųjų tyrimų skyriaus (angl. ''Special Investigation Unit'') pareigūnai. Jie nustatė ir patvirtino, kad L. Pažūsis būrio veikloje dalyvavo nuo 1941 m. liepos. 1992 m. L. Pažūsio baudžiamasis persekiojimas pradėtas nebuvo dėl liudytojų trūkumo, kurie tuo metu jau buvo mirę.{{sfn|Blewitt|2025|page=8 skyrius}} Būrio jaun. puskarininkis [[Vladas Dervojedaitis|Vladas (Vladislovas) Dervojedaitis]] (1907–1984) ir jo žmona rašytoja [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] („Baltijos Žuvėdra“) išvyko ir apsigyveno [[Venesuela|Venesueloje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=60}} Į Venesuelą po gyvenimo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|JAV Vokietijos okupacinėje zonoje]] taip pat emigravo eilinis Julius (Julijonas) Ožinskas (1913–1995) su žmona Aleksandra.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref> Vėliau J. Ožinskas, žinomas kaip ''Julian Ozinski'', apsigyveno Kalifornijoje, JAV; 1995 m. mirė [[San Diegas|San Diego]] mieste. <ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1995-09-21 |title=Julian Ozinski in the U.S., Social Security Death Index, 1935-2014 |url=https://www.google.com/search?q=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/46911768:3693 |website=Ancestry.com |location=San Diego, California, USA |publisher=Social Security Administration, Washington D.C., USA |access-date=2026-03-01}}</ref> Venesueloje taip pat gyveno eilinis Vladas Slušnys (g. 1890 m.).{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Eilinis Adomas Kuršys (g. 1923 m.) liko gyventi [[Vakarų Vokietija|Vokietijos Federacinėje Respublikoje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Eilinis Juozas Subačius (g. 1910 m.) – Gdanske, Lenkijoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Dalies per karą pasitraukusiųjų į Vokietiją likimas nėra žinomas. Tarp jų jaun. puskarininkis [[Stasys Barisevičius]] (g. 1916 m.), eiliniai Stasys Čeponis (g. 1920 m.), Ivan Favorov (g. 1909 m.), Vincas Leikūnas (g. 1915 m.), Vladas Lenkauskas (Lankauskas) (g. 1905 m.), Ivan Sergutin (g. 1915–1916 m.), puskarininkis [[Zigmas Sinkevičius]] (g. 1904 m.), eilinis Jonas Valteris (g. 1903 arba 1905 m.).{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 59, 61, 67, 74, 77, 78}} ===Teisminiai procesai=== [[Vaizdas:Stasys Livčinas, 1912–1951 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) narys, puskarininkis, tarnavęs būryje nuo 1941 m. iki 1943 m.png|270px|right|thumb|[[Stasys Livčinas]] (1912–1951 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1943 m.), puskarininkis. 1951 m. rugpjūčio 29 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=68}}]] [[Vaizdas:Vincas Sausaitis, 1918-1978, member of the SD Special Squad during World War II in Lithuania.png|270px|right|thumb|[[Vincas Sausaitis]] (1918–1978 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.). 1978 m. vasario 16 d. LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=74}}]] [[Vaizdas:Viktoras Galvanauskas (Wiktor Gilwiński), 1912-1993, member of the Special Squad (Sonderkommando Wilna; Ypatingasis būrys) which took part in Nazi organised massacres during 1941–1944 in Lithuania.png|180px|right|thumb|[[Viktoras Galvanauskas]] (1912–1993 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.), 1977 m. birželio 3 d. Lenkijos Olštyno vaivadijos teismo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=61}}]] LTSR ir komunistinės Lenkijos teisėsauga nuteisė 27 asmenis už dalyvavimą Panerių žudynėse ir Ypatingojo būrio veikloje. Iš istorikų nurodomų 27 nuteistųjų, dalis tarnavo [[1–asis lietuvių policijos batalionas|1–ojo lietuvių policijos bataliono]] kariais ir šiuo metu nebėra įvardinami Ypatingojo būrio nariais.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=239–244 (pateiktas E. Rojowskos sudarytas LTSR teisėsaugos nuteistų 22 asmenų sąrašas, nubaustų už dalyvavimą Panerių žudynėse)}}{{sfn|Bubnys|2012|page=20 (remiasi H. Pasierbska, „Ponary: Wilenska golgota“, Sopot, 1993, p. 36)}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Sovietų teisėsauga mirties bausmes įvykdė 13 nuteistųjų; 10 nuteistųjų skirtos įvairios laisvės atėmimo bausmės. Lenkijoje nuteisti 4 buvę Ypatingojo būrio nariai: Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=231–244}} Buvusius Ypatingojo būrio narių paieškai LTSR MGB pasitelkė savo agentę žinomą „Irenos“ slapyvardžiu. Ji vokiečių okupacijos metais dirbo Ypatingojo būrio valgykloje padavėja.{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Pirmasis nuosprendis už dalyvavimą Ypatingojo būrio veikloje skirta [[Bronislovas Želvys|Bronislovui Želviui]]. Raudonajai armijai įžengus į Lietuvos teritoriją, B. Želvys suimtas NKVD agentų 1944 m. liepos pabaigoje. Iš pradžių B. Želviui pateikti kaltinimai pagal [[Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis|RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio]] pirmąją dalį, bet vėliau pakeisti [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] 1943 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 39. 1944 m. rugsėjo 27 d. [[3-asis Baltarusijos frontas|3–iojo Baltarusijos fronto]] karinis tribunolas pripažino B. Želvį kaltu ir skyrė jam mirties bausmę sušaudant. Bausmė įvykdyta 1945 m. sausio 22 d. LSSR NKGB vidaus kalėjime Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=235–236}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}} 1945 m. sausį Vilniuje įvyko [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos]] išvažiuojamosios sesijos organizuotas teisminis procesas prieš 12 įtariamųjų, suimtų SSRS teisėsaugos organų 1944 m. rudenį ir žiemą. 10 iš 12 kaltinamųjų pateikti įtarimai dėl dalyvavimo vykdant Panerių žudynes. 1945 m. sausio 29 d. 8 asmenims skirta mirties bausmė sušaudant: jais buvo Jonas Oželis-Kazlauskas, Augustas Juozas, Juozas Macys (Mačys), Stasys Ukrinas, Mikas Bogotkevičius, Povilas Vaitulionis, Jonas Dvilaitis (Dvilainis), Vladas Mandeika.{{efn|1997 m. istorikas A. Bubnys nurodė, kad 1945 m. sausį Vilniuje SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos mirties bausmė skirta 10 asmenų. Jie visi A. Bubnio buvo įvardinti Ypatingojo būrio nariais. Vėlesniuose A. Bubnio darbuose jie nebėra priskiriami prie oficialios būrio sudėties.{{sfn|Bubnys|1997|page=169}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}}}} Dar 2 nuteistieji, Vytautas Žemaitis ir Juozas Svirskis, pripažinti kaltais, jiems skirtos 20 metų termino sunkiųjų darbų bausmės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=238}} Pasak publikuotų J. Oželio-Kazlausko parodymų, Juozas Augustas, Mikas Bogotkevičius, Juozas Mačys, Juozas Svirskis, Stasys Ukrinas, Povilas Vaitulionis priklausė „savisaugos“ dalinių baudžiamajam batalionui, t. y. buvo 1–ojo policijos bataliono kariais.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}}{{sfn|Erslavaitė|1965|pages=189–190}} 1945 m. spalio 3 d. sovietų teisėsauga mirties bausme nuteisė Ypatingojo būrio narį, puskarininkį Antaną Granicką (bausmė įvykdyta 1946 m. vasario 21 d.). 1951 m. rugpjūčio 29 d. mirties bausme nuteistas kitas būrio narys, puskarininkis Stasys Livčinas (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1951 m. gruodžio 4 d. Vilniuje). 1951 m. spalio 27 d. mirties bausme nuteistas būrio narys Jonas Germanavičius (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1952 m. balandžio 14 d.). Paskutinis LTSR nuteistas Ypatingojo būrio narys buvo [[Vincas Sausaitis]]. Jis LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1978 m. vasario 16 d. nuteistas mirties bausme – sušaudyti. Mirties bausmė įvykdyta 1978 m. balandžio 27 d. Minske.{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}<ref>{{cite journal |last1=Indrišionis |first1=Darius |last2= |first2= |date=2016 |title=Mirties bausmė Lietuvos SSR 1950–1990 m.: teisiniai pagrindai ir periodizacija|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=65-80 |doi= |access-date=}}</ref> === Žuvę === [[Vaizdas:Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|thumb|Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|160px|right|thumb|[[Steponas Cibulskis]] (1902–???? m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1942 m.), sistemingai dalyvavęs vykdant Panerių žudynes. Jo pokario likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}<ref name="PasasCibulskis">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1934-05-12 |title=Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius. 3. Piliečių, gavusių vidaus pasus, asmens bylų apyrašas (C)|url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295934088 |website=eais.archyvai.lt |location=Kaunas |publisher= Kauno regioninis valstybės archyvas|access-date=2026-03-14}}</ref>]] Dalis Ypatingojo būrio narių žuvo karo ir pirmaisiais pokario metais. 1942–1943 m. žiemą Ypatingojo būrio grandinis Justas Paukštys nušautas prie Vilniaus žydų geto. 1943 m. būrio puskarininkis Julius Ivinskis (g. apie 1900 m.) atsitiktinai nusišovė iš pistoleto (kitų šaltinių duomenimis – nusižudė sąmoningai). 1943 m. būrio eilinis Stasys Grikštas (g. apie 1920 m.) nušautas Vilniaus geto sargybinio. Būrio eilinis Juozas Gigaška (g. 1906 m.) mobilizuotas į Raudonąją armiją 1944 m., žuvo prie Berlyno 1945 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=62, 63}} Buvę būrio eiliniai Hubertas Dieninis (g. 1921 m.) ir Jonas Jakštas (g. 1909 m.) prisijungė prie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] judėjimo. 1946 m. H. Dieninis nukautas kaip [[Vytauto apygarda|„Vytauto“ apygardos]] partizanas „Šarūnas“ Ignalinos rajone. 1952 m. spalio 11 d. [[Butiškiai (Utena)|Butiškių]] kaime J. Jakštas nukautas kaip [[Didžiosios Kovos apygarda|„Didžiosios Kovos“ apygardos]] „Erelio“ būrio partizanas „Pikuolis“.{{sfn|Bubnys|2019|pages=60, 61, 63}} 1946 m. buvęs būrio viršila Vytautas Svetikas (g. 1946 m.) žuvo autoavarijoje. 1952 m. (ar 1950 m.) buvęs būrio narys Vaclovas Laniauskas (g. 1917 m.) nušautas lietuvių partizanų.{{sfn|Bubnys|2019|pages=67, 75}} == Šiuolaikiniai tyrimai == === Publikuoti narių sąrašai === Pirmasis 108 Ypatingojo būrio narių sąrašas publikuotas 1993 m. lenkų autorės H. Pasierbskos istoriniame darbe apie Panerių žudynes (antrasis papildytas leidimas – 2005 m.).{{sfn|Pasierbska|2005|pages=}} 2008 m. pirmoje mokslinėje monografijoje skirtoje Panerių žudynėms lenkų istorikė M. Tomkiewicz publikavo pirminiuose šaltiniuose aptiktus dalinius būrio narių sąrašus ir 1966 m. Panerių memorialo darbuotojų sudarytą 97 būrio narių sąrašą{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=276–277, 280–284 (pirmasis leidimas: „Zbrodnia w Ponarach 1941–1944“, 2008 m.)}} 2019 m. išleistas A. Bubnio parengtas biografinis sąrašas, kuriame nurodyti už Panerių žudynes atsakingi asmenys. Jį sudaro 17 vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) pareigūnai ir 84 Ypatingojo būrio nariai. Leidinys išleistas lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|LGGRTC]] populiarios istorijos leidinių serijoje.{{sfn|Bubnys|2019}}{{sfn|Bubnys (2)|2020}}{{sfn|Bubnys (3)|2020}} Pasak A. Bubnio, šio sąrašo paskelbimą paskatino užsienyje ir Lietuvoje išsakyta kritika lietuvių tyrėjų atžvilgiu dėl tokio pobūdžio sąrašų stokos. A. Bubnys patvirtino, kad sąrašas yra dalinis; tikėtina, kad 1941 m. vasarą, netrukus po būrio įsteigimo, jį sudarė apie 150 narių. Anot A. Bubnio, publikuotas sąrašas įtraukia tuos narius, dėl kurių priklausomybės šiam būriui nėra likę abejonių.<ref>{{cite web |last=Jakimavičius |first=Jonas |date=2019-12-01 |title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m. |url=https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk |website=youtube.com |location= |publisher= |access-date=2026-03-19}}</ref> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} ===Archyvai=== * {{cite web |last1=Arlauskas |first1=Juozas |last2=Pazusis |first2=Leonas |date=1979–1980 |title=Suspected Nazi War Criminals - Arlauskas and Pazusis. ID: 23739872. Series: A432. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=23739872&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last1=Kliukas |first1=Vladas |date=1948 |title=KLIUKAS Vladas - Nationality: Lithuanian - Arrived Fremantle per USAT General MB Stewart 12 February 1948. ID: 3422966. Series: PP246/4. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=3422966&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last=Norvaisa |first=Balys |date=1987-1992 |title=Norvaisa, Balys. ID: 14367287. Series: A9525. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/ViewImage.aspx?B=14367287 |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2025-10-29}} * {{cite web |last=Ožinskas |first=Julius |date=1940 |title=Ožinskas Julijonas, Juozo |url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295850004 |website=eais.archyvai.lt |location=Telšiai|publisher=Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas |access-date=2026-04-03}} === Disertacijos === * {{cite thesis |last=Rojowska |first=Elzbieta |date=2008 |title=Ściganie i karanie nazistowskiej zbrodni ludobójstwa w prawie międzynarodowym i wybranych krajowych porządkach prawnych na przykładzie sprawców zbrodni popełnionych w Ponarach |language=pl |url=https://ludzie.nauka.gov.pl/ln/profiles/8Ihxb040Cr5/research-work/685f24f9-fc95-44d2-a76b-68153ed75af6 |work= |degree=daktaro disertacija (anglų k. – PhD) |location=Torūnė |publisher=Mikalojaus Koperniko universitetas|url-status= |archive-url= |archive-date= |access-date=2026-01-03}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Blewitt |first=Graham |title=Nazis in Australia. The Special Investigations Unit, 1987–1994 |year=2025 |publisher=Schwartz Books Pty. Limited |place=Collingwood, Victoria, Australia |isbn= 9781743824344}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius |isbn=9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Small Jewish Ghettos and Internment Camps 1941–1943 (1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania: 1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (2)|first=Arūnas|title=Wileński oddział specjalny (Sonderkommando) niemieckiej policji bezpieczeństwa i SD w latach 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037968}} * {{cite book|last=Bubnys (3)|first=Arūnas|title=German security police and the SD Vilnius special squad 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037951}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} *{{cite journal |first=Arūnas |last=Bubnys |title=Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944) |url=https://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm|journal=Genocidas Ir Rezistencija |issn=1392-3463 |language=lt |year=1997 |volume=1}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Kay|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer: The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905–1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|place=Cambridge|isbn=9781107146341}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url=https://uplopen.com/books/10401/files/4ba59ca8-a2bc-429a-9845-1d2d97805424.pdf |publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn= 9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |last2= |first2= |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor= |language=en |publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vanagaitė|first=Rūta|title=Mūsiškiai|year=2016|edition=|editor =|publisher=Alma littera|place=Vilnius|isbn= 9786090122082}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2013|edition=Tomas IX|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9786099554402}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} === Vaizdo įrašai === * [https://www.youtube.com/watch?v=n2ekEqraOrU&t=18083s Konferencijos „1941 metų birželis“ Lietuvos Respublikos Seime vaizdo įrašas (M. Šikšniano pranešimas apie Ypatingąjį būrį, (3:45))] * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] * [https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk A. Bubnys, Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m., su Ilya Lempertu, Vilniaus viešoji žydų biblioteka] {{refend}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Trečiojo Reicho lietuvių kariniai vienetai]] ori0wjtkevtfmw7w86ez3ihvcd0ujj8 7797938 7797930 2026-04-03T13:25:06Z Andrejsmirnov97 56853 /* Bibliografija */ 7797938 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Paneriai monument 2b.jpg|miniatiūra|200px|right|Paminklas [[Panerių žudynės|Panerių žudynėms]] atminti]] '''Ypatingasis būrys''' – [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) Vilniaus]] Ypatingasis būrys, kurio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Būrys įsteigtas 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje ir veikė Lietuvoje iki 1944 m. liepos. Būrys vykdė persekiojimus ir masinius sušaudymus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[Nacistinė Vokietija|nacių Vokietijos]] okupacijos metais [[Lietuva|Lietuvoje]] (1941–1944 m.). Pagrindinėmis būrio aukomis buvo [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai, sušaudyti [[Panerių žudynės|masinėse žudynėse]] [[Aukštieji Paneriai|Paneriuose]], ir kitos Vilniaus krašto žydų bendruomenės.<ref>[http://www.lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 The Special Unit - Ypatingas Burys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160804045540/http://lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 |date=2016-08-04 }}</ref><ref>[http://genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)]</ref>{{sfn|Bubnys|2019|}} 1944 m. liepos pradžioje Ypatingasis būrys perkeltas į [[IX Kauno fortas|IX fortą]] Kaune. Vėliau išvyko į [[Tilžė|Tilžę]], iš kur traukiniu pervežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. Iš Štuthofo būrys transportavo 1200 žydų tautybės gyventojus į [[Torunė|Torunę]], kur išbuvo laikinoje stovykloje iki 1945 m. balandžio pradžios. Artėjant sovietų fronto linijai, būrio nariai ėmėsi žydų kolonos varymo iš Torunės į [[Bydgoščius|Brombergą]]. Konvojavimas nutrauktas dėl priartėjusių karo veiksmų. Būrio vadovybei pasišalinus, likę junginio nariai išsilakstė.{{sfn|Bubnys|2012|page=19}} Būrys įsteigtas vokiškų SS ypatingųjų būrių pavyzdžiu (''[[SS Sonderkommando]]''), kurie priklausė sukarintų operatyvinių grupių (''[[Einsatzgruppen]]'') būriams (''[[SS Einsatzkommando]]'').{{sfn|Stankeras|2006|page=220–221}} == Pavadinimas == Oficialiuose vokiškuose dokumentuose Ypatingasis būrys vadintas ''Sonderkommando der Sipo und SD'', taip pat sutrumpinant kaip ''Sonderkommando Wilna''.{{sfn|Stankeras|2008|page=510}}{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Vietiniai Panerių lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius dažnai vadino „šauliais“ (''szaulisi'') arba „Panerių šauliais“ (''strzelcy ponarscy'').{{efn|Vietiniai lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius praminė „šauliais“ (''szaulisi''), nes tikėjo, kad dalis jų priklausė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Nors atskirų tyrimų šia tema nėra, žinoma, kad būrio vadai leit. J. Šidlauskas ir B. Norvaiša tam tikru laiku priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}}{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72, 75–76}}<ref>{{cite web |title=Ponary – miejsce „ludzkiej rzeźni” (Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta) |year=2011 |first=Piotr |last=Niwiński |publisher=Instytut Pamięci Narodowej |location= |url=http://www.polishwinnipeg.com/Downloads/Broszura_Ponary.pdf |access-date=2026-03-10 |page=17–18}}</ref>}} Šiuos terminus taip pat vartojo žudynių liudininkas ir „Panerių dienoraščių“ autorius [[Kazimieras Sakovičius]].{{sfn|Sakowicz|2012|page=34}} Jie perimti ir vartoti lenkų kalba rašytuose leidiniuose ir spaudoje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Sovietinio laikotarpio istoriniuose darbuose būrys vadintas Vilniaus „zonderkomanda“, sulietuvinant vokiškąjį ''Sonderkommando'' terminą. [[Niurnbergo tribunolas|Niurnbergo tribunolo]] liudijimuose būrys taip pat vadintas Vilniaus „zonderkomanda“. Šiuolaikinėje lietuvių ir užsienio istoriografijoje vartojamas oficialus vokiškas būrio pavadinimas, jis dažnai lydimas ir pakeičiamas lietuvišku „Ypatingojo būrio“ pavadinimu.{{sfn|Bubnys|2019|pages=6–40}} == Būrio organizavimas == [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]]{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje dislokuoto vokiečių [[9 operatyvinis būrys|9–ojo operatyvinio būrio]] pareigūnai organizavo ir įsteigė Ypatingąjį būrį. Jis buvo suformuotas iš lietuvių pagalbinės (rezervinės) policijos būrio ir kitų savanorių. Nuo pat įkūrimo pradžios būrys buvo pavaldus vokiečių 9–ojo ir vėliau jį Vilniuje pakeitusio [[3/A operatyvinis būrys|3/A operatyvinio būrio]] vadovybei. Dokumentų apie būrio ištakas ir įkūrimą išliko mažai, daugiausiai remiamasi vokiečių oficialiomis ataskaitomis ir būrio narių duotais liudijimais po karo.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} === Lietuvių pagalbinės policijos būrys === Sovietų pajėgoms atsitraukus iš Vilniaus, 1941 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje apie 30 savanorių vyrų grupė įsikūrė buvusiame rezervinės policijos pastate Klaipėdos g., Vilniuje. Susibūrę savanoriai ruošėsi atlikti pagalbinės (rezervinės) policijos funkcijas mieste.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Tuo metu būriui priklausė Konstantinas Čičelis, [[Vladas Kliukas]], [[Vincas Sausaitis]], taip pat Vilniaus 1-osios amatų mokyklos mokiniai.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} Po pirmojo susitikimo Klaipėdos g. būrys persikėlė į [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinybos būstinę prie [[Katedros aikštė|Katedros aikštės]] (Magdalenos g. 2, dabar Šventaragio g.). Šiai žinybai vadovavo [[Kostas Kalendra]]. Viena iš komiteto užduočių numatė organizuoti lietuvių policijos ir saugumo būrius Vilniuje.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}} === Ypatingojo būrio įsteigimas === [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], austrų tautybės 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams įsikūrus Šventaragio g., prie jo prisijungė daugiau savanorių, tarp kurių buvo jaun. leit. Mečislovas Butkus, priimtas leit. Juozo Šidlausko. Įsikūręs Šventaragio g., būrys vis dar buvo įprasta pagalbinės (rezervinės) policijos formuotė, atlikusi įvairias sargybos funkcijas mieste.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-94}} Praėjus maždaug savaitei po persikėlimo į Šventaragio g., 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams pranešta, kad iš jų ir kitų dalyvių yra formuojamas naujas būrys, kuris vėliau buvo pavadintas Vilniaus Ypatinguoju būriu.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=291-292}} Anot M. Butkaus ir kitų narių parodymų, vadovaujančius vaidmenis organizuojant naują būrį atliko leit. [[Juozas Šidlauskas]] ir jo pavaduotojais įvardinti leit. [[Balys Norvaiša]] ir leit. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]]. J. Šidlausko glaudus bendradarbiavimas su vokiečių pareigūnais minimas ir kitų būrio narių liudijimuose. Pats M. Butkus tapo aktyviu būrio organizatoriumi.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-96}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Ypatingojo būrio įsteigimą organizavo [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] (''Alfred Filbert'') vadovaujami vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnai. 1941 m. liepą būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių 9–ojo, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – vokiečių 3–iojo operatyvinio būrio pareigūnams. Faktiniu Ypatingojo būrio viršininku tapo vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnas, SS oberšturmbanfiureris [[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]] (''Franz Schauschütz''), o nuo liepos pabaigos – SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]] (''Horst Schweinberger'').{{sfn|Bubnys|2012|pages=7}}{{sfn|Dieckmann|2011|pages=353, 355}} Liepos pradžioje A. Filbertas savo pavaldinį F. Šaušiucą paskyrė organizuoti žmonių sušaudymus už Vilniaus miesto ribų ir organizuoti Ypatingojo būrio vykdomas žudynes Paneriuose.{{sfn|Kay|2016|pages=50–52}} [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas, vienas iš Ypatingojo būrio viršininkų 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] Iki 1941 m. liepos 23 d. 9–asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kay|2016|pages=53–55}} 9–ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolf'').{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} === Vilniaus g. būstinė === Liepą arba rugpjūtį Ypatingasis būrys įsikūrė Vilniaus g. 12 pastato antrame aukšte. Į pastatą prie Katedros aikštės būrio nariai rinkdavosi tik rytais, Vilniaus g. tapo jų nuolatine būstine.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Nors dauguma savanorių turėjo butus mieste, jie taip pat galėjo apsigyventi būstinės patalpose. Jiems buvo organizuota valgykla pastate, esančiame priešais būstinę.{{sfn|Bubnys|2019|pages=24-25}} Už tarnybą buvo mokama keliasdešimt markių ir maisto produktais. Savanoriams buvo išduoti rusiški šautuvai.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Dokumentuose Ypatingojo būrio pavadinimas (vok. ''Sonderkommando Wilna'') pirmą kartą paminėtas liepos 15 d.{{efn|A. Idzelis klaidingai nurodo liepos 16 d.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}{{sfn|Šikšnianas|2022|page=24}} Dokumente minimas 3000 šovinių išdavimas būrio reikmėms. Nurodyta, kad už šovinių paėmimą liepos 15 d. buvo atsakingas vienas iš pirmųjų būrio organizatorių – [[Mečislovas Butkus|M. Butkus]].{{sfn|Idzelis|2020|pages=348–349}} Panašūs šovinių išdavimai rusiškiems šautuvams fiksuoti ir liepos 11 bei 12 d. (išduota po 3000 šovinius). Tuo metu jie buvo išduoti būrio nariams [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozui Šidlauskui]] ir [[Balys Lukošius (1915)|Baliui Lukošiui]]. Pats Ypatingojo būrio pavadinimas nėra minimas liepos 11 ir 12 d. dokumentuose.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} == Pavaldumas vokiečių saugumo policijai ir saugumo tarnybai (SD) == [[Vaizdas:Erich Willi Wolff, SS-Obersturmführer, head of Sipo and SD in Vilnius in 1941; took part in Paneriai (Ponary) massacre in 1941.png|thumb|right|170px|[[Erichas Vilis Volfas]], SS oberšturmfiureris, 1941 m. vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir dalyvių.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}}]] Ypatingasis būrys buvo organizuotas ir tiesiogiai pavaldus [[vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] skyriui Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD skyrius (vok. ''Aussendienstelle Sipo und SD Wilna'') buvo pavaldus centriniam vokiečių okupuotos Lietuvos Saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=49}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD struktūrą sudarė už įvairias veiklos sritis atsakingi skyriai (departamentai). Ketvirtasis Saugumo policijos ir SD skyrius (gestapas) buvo atsakingas už kovą prieš vadinamuosius Trečiojo Reicho priešus. Šio skyriaus pareigūnai buvo atsakingi už žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimą ir naikinimą.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=49-52}} Nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. spalio pradžios Vilniaus Saugumo policijos ir SD skyriui vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolff''), o nuo 1941 m. spalio iki 1943 m. vasario – [[Hainrichas Gertas]] (''Heinrich Hermann Gerth''; nuo 1942 m. – unteršturmfiureris).{{sfn|Bubnys|2019|pages=50, 56}} Nuo 1943 m. vasario iki 1943 m. gruodžio šios struktūros vadovo pareigas ėjo SS oberšturmfiureris [[Rudolfas Noigebaueris]] (''Rudolf Neugebauer''), jo pavaduotoju buvo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Arltas]] (''Herbert Arlt'').{{sfn|Bubnys|2019|page=52-52, 48}} Saugumo policijos ir SD skyriaus vadovai ir kiti šios struktūros pareigūnai aktyviai dalyvavo organizuojant ir vykdant žydų tautybės ir kitų Lietuvos gyventojų žudynes Vilniuje ir Vilniaus krašte. E. Volfas duodavo nurodymus Ypatingajam būriui ir pats kelis kartus dalyvavo vykdant žudynėse Paneriuose 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}} 1941 m. spalį Ypatingojo būrio viršininku buvo paskirtas SS pareigūnas [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]] (''Martin Weiss''), kuris tuo metu tarnavo Saugumo policijai ir SD įstaigos ketvirtajame skyriuje. 1943 m. pabaigoje jis iš Ypatingojo būrio viršininko pareigų paskirtas vadovauti moterų stovyklai Rasų gatvėje. Žinoma, kad M. Vaisas aktyviai dalyvavo žudynėse Paneriuose, dažnai asmeniškai sušaudydavo sužeistuosius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54-56}}{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52, išnaša Nr. 56}} == Pirmieji būrio nariai == [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]], vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Iš pradžių Ypatingąjį būrį organizavo ir jam vadovavo Lietuvos kariuomenės jaun. leitenantas [[Petras Jakubka]], atsargos jaun. leitenantas M. Butkus ir pėstininkų atsargos leitenantas J. Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Taip pat tarp pirmųjų šios grupės narių buvo atsargos jaun. leitenantas [[Vladas Mackevičius]] (kartais žinomas kaip Mockevičius), Konstantinas Čičelis, Vladas Korsakas, [[Vladas Kliukas]], [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} K. Čičelis ir V. Kliukas prisijungė prie būrio Klaipėdos gatvės pastate. Tuo metu K. Čičelis, kaip ir V. Kliukas, dirbo studentų bendrabučio Tauro gatvėje sargybiniu. Apie pagalbinio policijos būrį jis sužinojo iš bendrabučio studentų. Atvykęs į jų būstinę, K. Čičelis nurodė atpažinęs kai kuriuos studentus trisdešimties asmenų būryje, tarp jų ir V. Mackevičių. Būriui persikėlus prie Katedros aikštės, K. Čičelis susipažino su būrio organizatoriais M. Butkumi ir J. Šidlausku.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Pasak buvusio būrio nario M. Butkaus parodymų, pirminio pagalbinės policijos būrio daugumą sudarė “jauni vaikinai, nuo aštuoniolikos ir daugiau metų: studentai, moksleiviai, amatų mokyklos mokiniai ir kiti asmenys.” Iš šių narių M. Butkus įvardino Vytenį Čiurlionį, Joną ir Vytautą Neverauskus ir Kaukorių (vardas nenurodytas). Pasak M. Butkaus, visi jo minėti nariai būryje išbuvo vos vieną mėnesį ir vėliau iš jo pasišalino.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Po karo LTSR teisėsaugos surinktuose Ypatingojo būrio narių parodymuose patvirtinta, kad 1941 m. vasarą būrio veikloje dalyvavo 1-osios amatų mokyklos moksleiviai. Parodymuose paminėti mokiniai Vladas Paulaitis, J. Krasauskas, Vladas Stavaras.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-96}} 2016 m. ištraukos iš V. Paulaičio parodymų publikuotos. Jose jis nurodė, kad prieš įstodamas į būrį tikėjosi užsidirbti, nes tuo metu būrio nariai rinkdavo ir registruodavo iš žydų atimtus vertingus daiktus ir, tikėtina, kai kuriais atvejais juos pasisavindavo. Įstojusiam į junginį V. Paulaičiui išduotas Ypatingojo būrio pažymėjimas. Būryje jis sutiko V. Stavarą ir kitus 1-osios amatų mokyklos mokinius. Nors iš pradžių nebuvo apginkluoti, vėliau jiems išduoti rusiški šautuvai. 1941 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, priklausydami būriui, vykdė suimtųjų žydų kolonų varymą iš Lukiškių kalėjimo į Panerius sušaudymams. Vieną koloną sudarydavo keli šimtai žmonių. Mokiniai vykdydavo žydų varymą ir priežiūrą, bet sušaudymuose jiems dalyvauti neleista (anot V. Paulaičio). V. Paulaitis ir kiti mokiniai būryje išbuvo maždaug vieną mėnesį.{{sfn|Vanagaitė|2016|pages=95-97}}{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-95, 107 (V. Paulaičio apklausos protokolai, 1970 m. gegužės 27 d.)}} == Būrio narių motivacija == [[Vaizdas:Julius Ožinskas (Julian Ozinski), 1913–1995, Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių Saugumo policijos ir SD narys (1941-1944).jpg|thumb|right|320px|Ypatingojo būrio eilinis Julius Ožinskas ({{en|Julian Ozinski}}, 1913–1995) sovietų organų suėmimo metu Kretingoje, 1940 m. rugsėjį. Apkaltintas „šnipinėjimu svetimos valstybės naudai.“{{sfn|Ožinskas|1940}} 1941–1944 m. priklausė Ypatingajam būriui, atliko vairuotojo pareigas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją; emigravo pas brolį [[Pranas Ožinskas|P. Ožinską]], „[[Argentinos lietuvių balsas|Argentinos lietuvių balso]]“ redaktorių Argentinoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref>]] Vienu iš svarbiausių motyvų įsijungti į būrio veiklą buvo materialinė nauda. Pokarį atliktose apklausose buvę būrio nariai savo apsisprendimą įstoti į būrį paaiškindavo noru apsirūpinti geresniu uždarbiu. Kai kurių teigimu, įstojimas į būrį leido išvengti išvežimo į priverstinius darbus Vokietijoje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94–97, 106)}} Būryje buvo 8 Vilniaus centrinio pašto tarnautojai. Prieš įstojimą į būrį Vilniaus centriniame pašte dirbo Dionizas Golcas, Stasys Čeponis, Vladas Dervojedaitis, Vincas Sausaitis ir kiti. Tikėtina, kad kai kurie savo darbą pašte derino su dalyvavimo būrio veikloje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=96)}} K. Čičelis ir V. Kliukas, iki tol dirbę bendrabučio sargais, įstojo į pagalbinę policiją ir vėliau prisijungė prie būrio.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=304-306}} Vienas iš pirmųjų būrio organizatorių V. Butkus, prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, prarado darbą komunalinio ūkio liaudies komisariate, tad nutarė stoti į lietuvių pagalbinę policiją, o vėliau – į Ypatingąjį būrį.{{sfn|Stasiulis|2021|page=290}} Dažnai naujų narių įstojimas į būrį vyko per pažinčių tinklą. Pranas Šmaukšta pažinojo būrio vadą j. leit. J. Šidlauską nuo 1930 m. Jiems susitikus, J. Šidlaukas pakvietė P. Šmaukštą, tuo metu dirbusi skalbykloje, prisijungti prie būrio. Čia P. Šmaukšta sutiko dar vieną pažįstamą, j. leit. B. Norvaišą, su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki karo P. Šmaukšta taip pat pažinojo būrio ūkvedį S. Zalepūgą ir J. Tumą, jie visi kartu tarnavo 1-ajame Ukmergės pėstininkų pulke. Iš kariuomenės tarnavimo laikų vienas kitą pažinojo Zigmas Sinkevičius, Antanas Granickas, Stasys Livčinas ir kiti būrio nariai.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=306}} Dalis narių savo dalyvavimą grindė noru padėti vokiečiams kovoti prieš SSRS ir juos remiančią visuomenės dalį. Buvusio būrio nario P. Černiausko teigimu, V. Butkus savo kalboje kitiems nariams ragino padėti vokiečiams kovoje su bolševikais.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349–350}} Pasak būrio nario V. Korsako, vienoje iš būrio vadų kalbų teigta, jog „ypatingajam būriui tenka didelė, garbinga misija padėti vokiečių tautai išvalyti pasaulį nuo <...> žydų.“{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Išsamių būrio narių motyvacijos tyrimų atlikta nėra. == Uniforma ir įstojimo formalumai == [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – pėstininkų atsargos leit. [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], tarnavo oficialiu būrio vadu nuo 1941 m. liepos 23 d. iki rugsėjo ar lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75-76}}]] Iš pradžių būrio nariai uniformos neturėjo, jiems buvo išduodami antspauduoti balti raiščiai.{{sfn|Stankeras|2008|page=511}} Dalis junginio narių vilkėdavo Lietuvos kariuomenės uniformas, kiti – paprastus civilių rūbus. 1942 m. būrio būstinei persikėlus į Gedimino g. 36, būriui išduotos nacistinės Vokietijos SD uniformos su svastikos ženklais ir kaukolėmis ant kepurių.{{sfn|Bubnys|2019|page=23}}{{sfn|Šikšnianas|2021|page=98}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Įstojimo į būrį procesas kito ir pradžioje jo dalyviai nebuvo prašomi pasirašyti jokių oficialių pasižadėjimų. Vėliau tai tapo privaloma, junginio nariai būrio veiklą turėjo laikyti paslaptyje. Pateikusiems įstojimo į būrį anketas buvo išduodamas oficialus pažymėjimas, suteikiantis teisę nešioti ginklą. Po to buvo išduodamas į pasą panašus dokumentas, kurio viršutinėje dalyje buvo [[Vytis|Vyčio]] herbas ir tarnybinis nario numeris (registruotas kartotekoje). Dokumento vidinėje dalyje – nario vardas, pavardė, gimimo vieta ir nuotrauka su Ypatingojo būrio vado parašu. Vėliau šis dokumentas buvo pakeistas vokišku variantu: Vyčio vietoje atsirado nacių erelis su svastika, Ypatingasis būrys dokumente pakeistas vokišku ''Sonderkommando'' terminu. Naujame dokumente nurodyta, kad ''Sonderkommando'' nariui suteikiama teisė bet kuriuo paros metu vaikščioti mieste.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=95}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20-21}} == Būrio veikla == {{main|Panerių žudynės}} [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, Ypatingojo būrio viršininkas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti masinius žydų suėmimus ir persekiojimus Vilniuje. Didžioji dalis suimtųjų kalinti Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerių „bazę“ sušaudymams.{{sfn|Bubnys|2019|page=118}} [[1941]] m. [[liepos 23]] d. būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}} Tikėtina, kad tuo metu būryje buvo apie 100 narių. Vėliau narių skaičius sumažėjo ir 1941 m. pabaigoje siekė apie 50 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Be masinių žudynių Paneriuose, Ypatingasis būrys įvykdė žydų tautybės gyventojų sušaudymus ir kitose dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovėse. Būrio nariai įvykdė sušaudymus [[Nemenčinė]]je (nužudyti 403 žmonės), [[Naujoji Vilnia|Naujojoje Vilnioje]] (1159 žm.), [[Jašiūnai|Jašiūnuose]] (575 žm.), [[Eišiškės]]e (3446 žm.), [[Trakai|Trakuose]] (1146 žm.), [[Semeliškės]]e (962 žm.), [[Švenčionys]]e (3726 žm.). 1941 m. nuo [[rugsėjo 1]] d. iki [[lapkričio 25]] d. Paneriuose sušaudė 18 898 žmones, kituose Vilniaus regiono rajonuose – 13 501 žmogų.<ref>[https://www.voruta.lt/vilniaus-ypatingasis-burys-ir-masines-zydu-zudynes-paneriuose-1941-1943-m/ Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)]</ref> Būrys dalyvavo Vilniaus krašto getų gyventojų naikinimuose, tarp kurių buvo [[Salos|Salų]], [[Smurgainys|Smurgainių]], [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškės|Mikailiškių]], [[Svieriai|Svierių]], [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Astravas (Gardinas)|Astravo]] ir [[Vidžiai|Vidžių]] getų bendruomenės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=100}} 1942 m. gegužę būrio nariai dalyvavo [[Švenčionių žudynės|Švenčionių apskrities gyventojų sušaudymų]] įvykdyme. Didžioji šių žudynių aukų dalis buvo lenkų civiliai gyventojai (nuo 400 iki 500 žmonių).{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=123–124}}<ref>{{cite web |last=Spiridonovienė |first=Nadežda |date=2025-12-04 |title=Švenčionių apskrities gyventojų žudynės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/svencioniu-apskrities-gyventoju-zudynes/ |website=vle.lt |location=Vilnius |publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |access-date=2025-12-04}}</ref> == Būrio sudėtis == ===Dydis=== [[Vaizdas:SD Special Squad Members in Vilnius, Lithuania, 1941-1944.png|thumb|280px|right|Vilniaus Ypatingojo būrio nariai su Lietuvos kariuomenės uniforma 1941 m. rugpjūtį.{{efn|Nuotrauka datuota 1941 m. rugpjūčiu. A. Bubnys nurodo, kad joje matomi Vilniaus Ypatingojo būrio ir Vilniuje dislokuotų savisaugos batalionų nariai.{{sfn|Bubnys|2019|page=56 (su knygos pirmojo viršelio nuotrauka)}}}} Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: [[Petras Černiauskas]], [[Justas Martišius]], Vaclovas Laniauskas, [[Viktoras Galvanauskas]], Vladas Lenkauskas, A. Januškevičius, Vladas Slušnys, Jonas Jakštas, [[Dionizas Golcas]]; antroje eilėje: du vokiečiai, Romualdas Urbonas, [[Juozas Vėlyvis]], Vladas Korsakas, Stasys Grikštas.{{sfn|Šikšnianas|2021|page=28}}]] [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Jaun. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Tikėtina, kad būrio veiklos pradžioje jį sudarė apie 100 ar daugiau savanorių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Nors dauguma oficialių dokumentų susijusių su būrio veikla buvo sunaikinta, išliko trys atskiri Ypatingojo būrio narių sąrašai.{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277 (priedai Nr. 5 ir Nr. 6)}} Pirmasis sąrašas, sudarytas 1941 m. lapkritį, mini 48 būrio narius, kurie norėjo įsigyti malkų kūrenimui. Šiame sąraše nurodyti narių vardai, pavardės, namų adresai, jų šeimyninė padėtis ir šeimos narių skaičius. Antrasis sąrašas datuotas 1942 m. liepos 1 d., jame įrašyti 43 narių vardai.{{sfn|Tomkewicz|2025|page=277 (priedas Nr. 6)}} Šių sąrašų palyginimas rodo, kad 31 nario vardai yra įtraukti į abu sąrašus.{{efn|Nors A. Idzelis nurodo, kad abiejuose sąrašuose minimi 26 tie patys nariai, publikuotų sąrašų palyginimas rodo, kad jų būta 31.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}}{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277}}}} Trečiasis nedatuotas būrio narių sąrašas buvo sudarytas vokiečių kalba ir greičiausiai vėlesnis nei pirmieji du (tikėtina, sudarytas 1944 m.). Vardų palyginimas su pirmuoju sąrašu rodo, kad būryje buvo 17 narių, įtrauktų į pirmąjį 1941 m. sąrašą.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}} Didžiausia būrio sudėties kaita vyko jo pradinės veiklos laikotarpiu nuo 1941 m. liepos iki rugsėjo.{{sfn|Idzelis|2020|pages=357–358}} Dėl periodinės narių kaitos, bendras būriui priklausančių vyrų skaičius galėjo siekti nuo poros iki kelių šimtų asmenų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=357}} Remiantis liudininkų ir buvusių narių parodymais, nustatyta, kad narių skaičius nusistovėjo 1941 m. rudenį ir siekė apie 50 narių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} ===Tautinė sudėtis=== [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Būrio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Visi žinomi būrio vadai ir jų pavaduotojai buvo lietuvių karininkai ir puskarininkiai. Būrio veikloje taip pat dalyvavo lenkai, rusai ir baltarusiai. Žinomų keturių lenkų tautybės narių vardai ir pavardės buvo sulietuvintos oficialiuose būrio dokumentuose: lenkų tautybės nariais buvo Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Idzelis|2020|pages=357-362}} Rusų ir baltarusių narių vardai sulietuvinti nebuvo. Tarp jų buvo Jonas Dolgovas, Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Kiril Pavlovskij, Ivan Sergutin, Isak Zaicev, Aleksej Zaicev, Anatolij Žukov.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 72, 74, 78, 84}} Rusų tautybės būrio narių skaičius padidėjo 1943–1944 m., kada į jo sudėtį buvo įtraukti su [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontu]] atsitraukiantys ir su vokiečių pareigūnais bendradarbiavę rusų pagalbinės policijos nariai. Dauguma jų pasitraukė į Vilnių iš [[Brianskas|Briansko]] srities. Jais buvo Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Isak Zaicev ir jo sūnus Aleksej Zaicev.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 78}} ===Kariniai laipsniai=== Aukščiausi kariniai laipsniai Ypatingajame būryje priklausė iki tol Lietuvos kariuomenėje karininkų laipsnius įgijusiems nariams. Jais buvo karininkai Mečys Butkus, Petras Jakubka, Vladas Mackevičius (Mockevičius), Balys Norvaiša, Balys Lukošius (Lukoševičius) ir Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59, 68-69, 71–72, 75–76}} Jau Ypatingojo būrio sudėtyje puskarininkio laipsnį užsitarnavo Juozas Arlauskas, Antanas Granickas, Julius Ivinskis, Stasys Livčinas, Justas Martišius, Zigmas Sinkevičius (Sinkiavičius).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 62, 63, 68, 69, 74}} Ypatingojo būrio sudėtyje jaunesniojo puskarininkio laipsnį užsitarnavo Stasys Barisevičius, Vladas Dervojedaitis, Leonas Pažūsis, Klemensas Razutis; grandinio – Justas Paukštys.{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 60, 72, 73}} Ypatingojo būrio sudėtyje viršilos laipsnį įgijo [[Jonas Tumas]] ir Stasys Zalepūga (Zalepūgas). === Vadai === Pirmaisiais būrio organizatoriais (kartais vadinami vadais) yra laikomi karininkai Petras Jakubka ir Mešislovas Butkus.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą oficialiu Ypatingojo būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas. Jis iš šių pareigų atleistas 1941 m. lapkritį.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Lapkritį į būrio vado pareigas paskirtas Balys Norvaiša, jo pavaduotoju – Balys Lukošius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68-69, 71–72}} 1942 m. pabaigoje B. Norvaiša ir B. Lukošius paliko Ypatingąjį būrį ir perėjo tarnauti į lietuvių savisaugos dalių tarnybą: 1942 m. gruodžio 1 d. B. Norvaiša ir B. Lukošius priimti į tarnybą būrio vadais 11-ajame batalione.{{sfn|Bubnys|2017|page=8}} 1942 m. pabaigoje Ypatingojo būrio vadu paskirtas viršila Jonas Tumas.{{sfn|Bubnys|2012|page=8}} ===Kiti būrio tarnautojai=== Etatinius būrio tarnautojus, kurie tiesiogiai nedalyvavo persekiojimuose ir žudynėse, sudarė nedidelis asmenų skaičius, įdarbintų būrio raštinėje ir valgykloje. Būrio ūkvedžio ir raštininko pareigas ėjo [[Stasys Zalepūga]] (Stasys Zalepūgas). Jis buvo atsakingas už maisto, alkoholio ir kitų produktų tiekimą ir paskirstymą būrio nariams, taip pat už jų atlyginimų išmokėjimą.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}}{{sfn|Bubnys|2019|page=79}} Raštinėje būdavo įdarbinamos moterys. Būrio valgyklos kulinare įdarbinta Marcijona Bžozovskytė sutiko ir perėjo dirbti į būrio raštinę. Šiose pareigose M. Bžozovskytė dirbo su žydų pavardžių sąrašais, kuriuos jai duodavo B. Norvaiša. Žydų asmeninius duomenis M. Bžozovskytė perrašinėdavo ant atskirų kortelių. Pasak jos, po šimto kortelių užpildymo ji iš šio darbo išėjo.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} 1942–1944 m. būrio telefonų ryšius prižiūrėjo Povilas Untulis (g. 1927 m.). Jis taip pat atliko vertėjo pareigas. P. Untulio tėvas Jonas Untulis aktyviai dalyvavo persekiojimuose ir žudynėse. J. Untulis atleistas iš būrio 1942 m. dėl girtuokliavimo.{{sfn|Bubnys|2019|page=77}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} ==Pokaris== Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos TSR and komunistinės Lenkijos teisėsaugos institucijos pradėjo buvusių Ypatingojo būrio narių baudžiamuosius persekiojimus. Įvairiomis bausmėmis nubausti ne mažiau nei 27 buvę Ypatingojo būrio nariai. Kiti 1944–1945 m. pasitraukė į Vokietiją ir vėliau emigravo į kitas šalis.{{sfn|Bubnys|2012|pages=20-21}} ===Emigracija ir slapstymasis=== [[Vaizdas:Vladas Lenkauskas, 1905–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būrio eiliniu nuo 1941 m. iki 1944 m.png|170px|thumb|right|Vladas Lenkauskas (g. 1905 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), per karą pasitraukęs į Vokietiją, jo tolesnis likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=67}}]] 1945 m. būrio vadas ltn. J. Šidlauskas pasitraukė į Vokietiją, bet jo tolesnis likimas iki šiol nėra žinomas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}<ref>{{cite web |url=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/2940001:61758 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 |last=Sidlauskas |first=Juozas |date=1945 m. rugsėjo mėn. |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-21}}</ref> Būrio vadas ltn. B. Norvaiša ir jo pavaduotojas ltn. B. Lukošius karo metu taip pat išvyko į Vokietiją ir kuriam laikui apsistojo JAV Vokietijos okupacinėje zonoje.<ref>{{cite web|url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/1057664?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=balys_norvaisa&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=c6083722-c0e6-4cdd-a230-24302d81df4c%27,%27successSource%27)|title=Ancestry |last=Norvaisa |first=Balys |date=1947-05-09 |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-20}}</ref> Apie 1950 m. B. Lukošius emigravo į JAV, o 1998 m. grįžo gyventi į Lietuvą, teistas nebuvo.<ref name="Kemptenas1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1950-01-17 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 for Blays Lukosius. American Zone. Lists of Persecutees 2.1.1.1 |url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/2358522?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=_lukosius&event=_lithuania_5136&birth=1908&gender=m&race=Lithuanian&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=443b1714-6a7c-4040-beb9-3e71f35c0a6f%27,%27successSource%27)|website=ancestry.com |location=Kempten, Allgäu |publisher= |access-date=2025-10-11}}</ref>{{sfn|Žalienė|2013|page=342}} Tikėtina, kad B. Norvaiša iš Vokietijos emigravo į JAV ir vėliau apsigyveno Australijoje. Po pradėtų tyrimų JAV ir Australijoje, vietinėms teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti B. Norvaišos gyvenamosios vietos.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}{{sfn|Norvaisa|1987-1992|pages=37–38, 46}} Būrio organizatoriai, jaun. karininkai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; 1915–2015) ir [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius; 1916–2002), emigravo į JAV.{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}} Būrio eilinis [[Dionizas Golcas]] (1906–1976) su žmona apsigyveno [[Bostonas|Bostono]] mieste. JAV teisėsaugos institucijų domėjimasis jo veikla pradėtas jam jau mirus. Į JAV taip pat emigravo eilinis [[Romualdas Urbonas]] (g. 1923 m.).{{sfn|Norvaisa|1987-1992}}{{sfn|Bubnys|2019|page=62}} [[Vaizdas:Vladas Kliukas, member of the SD Special Squad (Sonderkommando Wilna) during World War II in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Vladas Kliukas]] (1921/1923–1987), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), po karo emigravęs į Australiją, neteistas.{{sfn|Bubnys|2019|page=65}}{{sfn|Kliukas|1948|pages=1–2}}]] Po karo į Jungtinę Karalystę emigravo būrio eliniai [[Juozas Vėlyvis]] (1920–1961) ir [[Aleksas Barauskas]] (1901–1980). J. Vėlyvis apsigyveno ir mirė Kitlio mieste Anglijoje, A. Barauskas gyveno [[Bradfordas|Bradforde]]. Teisti nebuvo.{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 78}}<ref name="Velyvis2">{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1961-02-01 |title=Mūsų mirusieji. A.A. Juozas Vėlyvis |url=https://www.spauda2.org/britanijos_europos_lietuvis/archive/1961/1961-02-01-EUROPOS-LIETUVIS.pdf |work=Europos lietuvis |location=Londonas |publisher= Lithuanian House Ltd. |access-date=2025-07-06}}</ref> Australijoje apsigyveno būrio viršila [[Juozas Arlauskas]] (1906–1985), eiliniai [[Vladas Kliukas]] (1923–1987), Vincas Kundrotas (1909–1962), jaun. puskarininkis [[Leonas Pažūsis]] (1919–1994), eilinis Alfonsas Šilininkas (1910–1952).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 73}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1985-05-15 |title=Perthas |url=https://www.spauda2.org/teviskes_aidai/archive/1985/1985-05-15-TEVISKES-AIDAI.pdf |work=Tėviškės aidai |location=Melburnas |publisher=[[Australijos lietuvių katalikų federacija]] |access-date=2025-08-24}}</ref> 1979 m. australų teisėsauga pradėjo tyrimus dėl J. Arlausko ir L. Pažūsio veiklos Ypatingajame būryje.{{sfn|Arlauskas|1979–1980|pages=1–46}} Devintajame dešimtmetyje šį tyrimą tęsė australų Specialiųjų tyrimų skyriaus (angl. ''Special Investigation Unit'') pareigūnai. Jie nustatė ir patvirtino, kad L. Pažūsis būrio veikloje dalyvavo nuo 1941 m. liepos. 1992 m. L. Pažūsio baudžiamasis persekiojimas pradėtas nebuvo dėl liudytojų trūkumo, kurie tuo metu jau buvo mirę.{{sfn|Blewitt|2025|page=8 skyrius}} Būrio jaun. puskarininkis [[Vladas Dervojedaitis|Vladas (Vladislovas) Dervojedaitis]] (1907–1984) ir jo žmona rašytoja [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] („Baltijos Žuvėdra“) išvyko ir apsigyveno [[Venesuela|Venesueloje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=60}} Į Venesuelą po gyvenimo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|JAV Vokietijos okupacinėje zonoje]] taip pat emigravo eilinis Julius (Julijonas) Ožinskas (1913–1995) su žmona Aleksandra.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref> Vėliau J. Ožinskas, žinomas kaip ''Julian Ozinski'', apsigyveno Kalifornijoje, JAV; 1995 m. mirė [[San Diegas|San Diego]] mieste. <ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1995-09-21 |title=Julian Ozinski in the U.S., Social Security Death Index, 1935-2014 |url=https://www.google.com/search?q=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/46911768:3693 |website=Ancestry.com |location=San Diego, California, USA |publisher=Social Security Administration, Washington D.C., USA |access-date=2026-03-01}}</ref> Venesueloje taip pat gyveno eilinis Vladas Slušnys (g. 1890 m.).{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Eilinis Adomas Kuršys (g. 1923 m.) liko gyventi [[Vakarų Vokietija|Vokietijos Federacinėje Respublikoje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Eilinis Juozas Subačius (g. 1910 m.) – Gdanske, Lenkijoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Dalies per karą pasitraukusiųjų į Vokietiją likimas nėra žinomas. Tarp jų jaun. puskarininkis [[Stasys Barisevičius]] (g. 1916 m.), eiliniai Stasys Čeponis (g. 1920 m.), Ivan Favorov (g. 1909 m.), Vincas Leikūnas (g. 1915 m.), Vladas Lenkauskas (Lankauskas) (g. 1905 m.), Ivan Sergutin (g. 1915–1916 m.), puskarininkis [[Zigmas Sinkevičius]] (g. 1904 m.), eilinis Jonas Valteris (g. 1903 arba 1905 m.).{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 59, 61, 67, 74, 77, 78}} ===Teisminiai procesai=== [[Vaizdas:Stasys Livčinas, 1912–1951 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) narys, puskarininkis, tarnavęs būryje nuo 1941 m. iki 1943 m.png|270px|right|thumb|[[Stasys Livčinas]] (1912–1951 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1943 m.), puskarininkis. 1951 m. rugpjūčio 29 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=68}}]] [[Vaizdas:Vincas Sausaitis, 1918-1978, member of the SD Special Squad during World War II in Lithuania.png|270px|right|thumb|[[Vincas Sausaitis]] (1918–1978 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.). 1978 m. vasario 16 d. LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=74}}]] [[Vaizdas:Viktoras Galvanauskas (Wiktor Gilwiński), 1912-1993, member of the Special Squad (Sonderkommando Wilna; Ypatingasis būrys) which took part in Nazi organised massacres during 1941–1944 in Lithuania.png|180px|right|thumb|[[Viktoras Galvanauskas]] (1912–1993 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.), 1977 m. birželio 3 d. Lenkijos Olštyno vaivadijos teismo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=61}}]] LTSR ir komunistinės Lenkijos teisėsauga nuteisė 27 asmenis už dalyvavimą Panerių žudynėse ir Ypatingojo būrio veikloje. Iš istorikų nurodomų 27 nuteistųjų, dalis tarnavo [[1–asis lietuvių policijos batalionas|1–ojo lietuvių policijos bataliono]] kariais ir šiuo metu nebėra įvardinami Ypatingojo būrio nariais.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=239–244 (pateiktas E. Rojowskos sudarytas LTSR teisėsaugos nuteistų 22 asmenų sąrašas, nubaustų už dalyvavimą Panerių žudynėse)}}{{sfn|Bubnys|2012|page=20 (remiasi H. Pasierbska, „Ponary: Wilenska golgota“, Sopot, 1993, p. 36)}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Sovietų teisėsauga mirties bausmes įvykdė 13 nuteistųjų; 10 nuteistųjų skirtos įvairios laisvės atėmimo bausmės. Lenkijoje nuteisti 4 buvę Ypatingojo būrio nariai: Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=231–244}} Buvusius Ypatingojo būrio narių paieškai LTSR MGB pasitelkė savo agentę žinomą „Irenos“ slapyvardžiu. Ji vokiečių okupacijos metais dirbo Ypatingojo būrio valgykloje padavėja.{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Pirmasis nuosprendis už dalyvavimą Ypatingojo būrio veikloje skirta [[Bronislovas Želvys|Bronislovui Želviui]]. Raudonajai armijai įžengus į Lietuvos teritoriją, B. Želvys suimtas NKVD agentų 1944 m. liepos pabaigoje. Iš pradžių B. Želviui pateikti kaltinimai pagal [[Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis|RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio]] pirmąją dalį, bet vėliau pakeisti [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] 1943 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 39. 1944 m. rugsėjo 27 d. [[3-asis Baltarusijos frontas|3–iojo Baltarusijos fronto]] karinis tribunolas pripažino B. Želvį kaltu ir skyrė jam mirties bausmę sušaudant. Bausmė įvykdyta 1945 m. sausio 22 d. LSSR NKGB vidaus kalėjime Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=235–236}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}} 1945 m. sausį Vilniuje įvyko [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos]] išvažiuojamosios sesijos organizuotas teisminis procesas prieš 12 įtariamųjų, suimtų SSRS teisėsaugos organų 1944 m. rudenį ir žiemą. 10 iš 12 kaltinamųjų pateikti įtarimai dėl dalyvavimo vykdant Panerių žudynes. 1945 m. sausio 29 d. 8 asmenims skirta mirties bausmė sušaudant: jais buvo Jonas Oželis-Kazlauskas, Augustas Juozas, Juozas Macys (Mačys), Stasys Ukrinas, Mikas Bogotkevičius, Povilas Vaitulionis, Jonas Dvilaitis (Dvilainis), Vladas Mandeika.{{efn|1997 m. istorikas A. Bubnys nurodė, kad 1945 m. sausį Vilniuje SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos mirties bausmė skirta 10 asmenų. Jie visi A. Bubnio buvo įvardinti Ypatingojo būrio nariais. Vėlesniuose A. Bubnio darbuose jie nebėra priskiriami prie oficialios būrio sudėties.{{sfn|Bubnys|1997|page=169}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}}}} Dar 2 nuteistieji, Vytautas Žemaitis ir Juozas Svirskis, pripažinti kaltais, jiems skirtos 20 metų termino sunkiųjų darbų bausmės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=238}} Pasak publikuotų J. Oželio-Kazlausko parodymų, Juozas Augustas, Mikas Bogotkevičius, Juozas Mačys, Juozas Svirskis, Stasys Ukrinas, Povilas Vaitulionis priklausė „savisaugos“ dalinių baudžiamajam batalionui, t. y. buvo 1–ojo policijos bataliono kariais.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}}{{sfn|Erslavaitė|1965|pages=189–190}} 1945 m. spalio 3 d. sovietų teisėsauga mirties bausme nuteisė Ypatingojo būrio narį, puskarininkį Antaną Granicką (bausmė įvykdyta 1946 m. vasario 21 d.). 1951 m. rugpjūčio 29 d. mirties bausme nuteistas kitas būrio narys, puskarininkis Stasys Livčinas (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1951 m. gruodžio 4 d. Vilniuje). 1951 m. spalio 27 d. mirties bausme nuteistas būrio narys Jonas Germanavičius (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1952 m. balandžio 14 d.). Paskutinis LTSR nuteistas Ypatingojo būrio narys buvo [[Vincas Sausaitis]]. Jis LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1978 m. vasario 16 d. nuteistas mirties bausme – sušaudyti. Mirties bausmė įvykdyta 1978 m. balandžio 27 d. Minske.{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}<ref>{{cite journal |last1=Indrišionis |first1=Darius |last2= |first2= |date=2016 |title=Mirties bausmė Lietuvos SSR 1950–1990 m.: teisiniai pagrindai ir periodizacija|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=65-80 |doi= |access-date=}}</ref> === Žuvę === [[Vaizdas:Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|thumb|Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|160px|right|thumb|[[Steponas Cibulskis]] (1902–???? m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1942 m.), sistemingai dalyvavęs vykdant Panerių žudynes. Jo pokario likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}<ref name="PasasCibulskis">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1934-05-12 |title=Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius. 3. Piliečių, gavusių vidaus pasus, asmens bylų apyrašas (C)|url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295934088 |website=eais.archyvai.lt |location=Kaunas |publisher= Kauno regioninis valstybės archyvas|access-date=2026-03-14}}</ref>]] Dalis Ypatingojo būrio narių žuvo karo ir pirmaisiais pokario metais. 1942–1943 m. žiemą Ypatingojo būrio grandinis Justas Paukštys nušautas prie Vilniaus žydų geto. 1943 m. būrio puskarininkis Julius Ivinskis (g. apie 1900 m.) atsitiktinai nusišovė iš pistoleto (kitų šaltinių duomenimis – nusižudė sąmoningai). 1943 m. būrio eilinis Stasys Grikštas (g. apie 1920 m.) nušautas Vilniaus geto sargybinio. Būrio eilinis Juozas Gigaška (g. 1906 m.) mobilizuotas į Raudonąją armiją 1944 m., žuvo prie Berlyno 1945 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=62, 63}} Buvę būrio eiliniai Hubertas Dieninis (g. 1921 m.) ir Jonas Jakštas (g. 1909 m.) prisijungė prie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] judėjimo. 1946 m. H. Dieninis nukautas kaip [[Vytauto apygarda|„Vytauto“ apygardos]] partizanas „Šarūnas“ Ignalinos rajone. 1952 m. spalio 11 d. [[Butiškiai (Utena)|Butiškių]] kaime J. Jakštas nukautas kaip [[Didžiosios Kovos apygarda|„Didžiosios Kovos“ apygardos]] „Erelio“ būrio partizanas „Pikuolis“.{{sfn|Bubnys|2019|pages=60, 61, 63}} 1946 m. buvęs būrio viršila Vytautas Svetikas (g. 1946 m.) žuvo autoavarijoje. 1952 m. (ar 1950 m.) buvęs būrio narys Vaclovas Laniauskas (g. 1917 m.) nušautas lietuvių partizanų.{{sfn|Bubnys|2019|pages=67, 75}} == Šiuolaikiniai tyrimai == === Publikuoti narių sąrašai === Pirmasis 108 Ypatingojo būrio narių sąrašas publikuotas 1993 m. lenkų autorės H. Pasierbskos istoriniame darbe apie Panerių žudynes (antrasis papildytas leidimas – 2005 m.).{{sfn|Pasierbska|2005|pages=}} 2008 m. pirmoje mokslinėje monografijoje skirtoje Panerių žudynėms lenkų istorikė M. Tomkiewicz publikavo pirminiuose šaltiniuose aptiktus dalinius būrio narių sąrašus ir 1966 m. Panerių memorialo darbuotojų sudarytą 97 būrio narių sąrašą{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=276–277, 280–284 (pirmasis leidimas: „Zbrodnia w Ponarach 1941–1944“, 2008 m.)}} 2019 m. išleistas A. Bubnio parengtas biografinis sąrašas, kuriame nurodyti už Panerių žudynes atsakingi asmenys. Jį sudaro 17 vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) pareigūnai ir 84 Ypatingojo būrio nariai. Leidinys išleistas lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|LGGRTC]] populiarios istorijos leidinių serijoje.{{sfn|Bubnys|2019}}{{sfn|Bubnys (2)|2020}}{{sfn|Bubnys (3)|2020}} Pasak A. Bubnio, šio sąrašo paskelbimą paskatino užsienyje ir Lietuvoje išsakyta kritika lietuvių tyrėjų atžvilgiu dėl tokio pobūdžio sąrašų stokos. A. Bubnys patvirtino, kad sąrašas yra dalinis; tikėtina, kad 1941 m. vasarą, netrukus po būrio įsteigimo, jį sudarė apie 150 narių. Anot A. Bubnio, publikuotas sąrašas įtraukia tuos narius, dėl kurių priklausomybės šiam būriui nėra likę abejonių.<ref>{{cite web |last=Jakimavičius |first=Jonas |date=2019-12-01 |title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m. |url=https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk |website=youtube.com |location= |publisher= |access-date=2026-03-19}}</ref> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} ===Archyvai=== * {{cite web |last1=Arlauskas |first1=Juozas |last2=Pazusis |first2=Leonas |date=1979–1980 |title=Suspected Nazi War Criminals - Arlauskas and Pazusis. ID: 23739872. Series: A432. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=23739872&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last1=Kliukas |first1=Vladas |date=1948 |title=KLIUKAS Vladas - Nationality: Lithuanian - Arrived Fremantle per USAT General MB Stewart 12 February 1948. ID: 3422966. Series: PP246/4. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=3422966&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last=Norvaisa |first=Balys |date=1987-1992 |title=Norvaisa, Balys. ID: 14367287. Series: A9525. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/ViewImage.aspx?B=14367287 |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2025-10-29}} * {{cite web |last=Ožinskas |first=Julius |date=1940 |title=Ožinskas Julijonas, Juozo |url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295850004 |website=eais.archyvai.lt |location=Telšiai|publisher=Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas |access-date=2026-04-03}} === Disertacijos === * {{cite thesis |last=Rojowska |first=Elzbieta |date=2008 |title=Ściganie i karanie nazistowskiej zbrodni ludobójstwa w prawie międzynarodowym i wybranych krajowych porządkach prawnych na przykładzie sprawców zbrodni popełnionych w Ponarach |language=pl |url=https://ludzie.nauka.gov.pl/ln/profiles/8Ihxb040Cr5/research-work/685f24f9-fc95-44d2-a76b-68153ed75af6 |work= |degree=daktaro disertacija (anglų k. – PhD) |location=Torūnė |publisher=Mikalojaus Koperniko universitetas|url-status= |archive-url= |archive-date= |access-date=2026-01-03}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Blewitt |first=Graham |title=Nazis in Australia. The Special Investigations Unit, 1987–1994 |year=2025 |publisher=Schwartz Books Pty. Limited |place=Collingwood, Victoria, Australia |isbn= 9781743824344}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius |isbn=9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Small Jewish Ghettos and Internment Camps 1941–1943 (1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania: 1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (2)|first=Arūnas|title=Wileński oddział specjalny (Sonderkommando) niemieckiej policji bezpieczeństwa i SD w latach 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037968}} * {{cite book|last=Bubnys (3)|first=Arūnas|title=German security police and the SD Vilnius special squad 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037951}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} *{{cite journal |first=Arūnas |last=Bubnys |title=Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944) |url=https://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm|journal=Genocidas Ir Rezistencija |issn=1392-3463 |language=lt |year=1997 |volume=1}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|last2=Vanagaitė|first2=Rūta|title=Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei |year=2020|place=Vilnius |isbn=9786094755149}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Kay|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer: The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905–1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|place=Cambridge|isbn=9781107146341}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url=https://uplopen.com/books/10401/files/4ba59ca8-a2bc-429a-9845-1d2d97805424.pdf |publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn= 9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |last2= |first2= |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor= |language=en |publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vanagaitė|first=Rūta|title=Mūsiškiai|year=2016|edition=|editor =|publisher=Alma littera|place=Vilnius|isbn= 9786090122082}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2013|edition=Tomas IX|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9786099554402}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} === Vaizdo įrašai === * [https://www.youtube.com/watch?v=n2ekEqraOrU&t=18083s Konferencijos „1941 metų birželis“ Lietuvos Respublikos Seime vaizdo įrašas (M. Šikšniano pranešimas apie Ypatingąjį būrį, (3:45))] * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] * [https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk A. Bubnys, Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m., su Ilya Lempertu, Vilniaus viešoji žydų biblioteka] {{refend}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Trečiojo Reicho lietuvių kariniai vienetai]] mewftqx8jzu8i8z1antw9omt0t86mla 7797940 7797938 2026-04-03T13:26:56Z Andrejsmirnov97 56853 /* Būrio narių motivacija */ 7797940 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Paneriai monument 2b.jpg|miniatiūra|200px|right|Paminklas [[Panerių žudynės|Panerių žudynėms]] atminti]] '''Ypatingasis būrys''' – [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) Vilniaus]] Ypatingasis būrys, kurio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Būrys įsteigtas 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje ir veikė Lietuvoje iki 1944 m. liepos. Būrys vykdė persekiojimus ir masinius sušaudymus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[Nacistinė Vokietija|nacių Vokietijos]] okupacijos metais [[Lietuva|Lietuvoje]] (1941–1944 m.). Pagrindinėmis būrio aukomis buvo [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai, sušaudyti [[Panerių žudynės|masinėse žudynėse]] [[Aukštieji Paneriai|Paneriuose]], ir kitos Vilniaus krašto žydų bendruomenės.<ref>[http://www.lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 The Special Unit - Ypatingas Burys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160804045540/http://lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 |date=2016-08-04 }}</ref><ref>[http://genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)]</ref>{{sfn|Bubnys|2019|}} 1944 m. liepos pradžioje Ypatingasis būrys perkeltas į [[IX Kauno fortas|IX fortą]] Kaune. Vėliau išvyko į [[Tilžė|Tilžę]], iš kur traukiniu pervežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. Iš Štuthofo būrys transportavo 1200 žydų tautybės gyventojus į [[Torunė|Torunę]], kur išbuvo laikinoje stovykloje iki 1945 m. balandžio pradžios. Artėjant sovietų fronto linijai, būrio nariai ėmėsi žydų kolonos varymo iš Torunės į [[Bydgoščius|Brombergą]]. Konvojavimas nutrauktas dėl priartėjusių karo veiksmų. Būrio vadovybei pasišalinus, likę junginio nariai išsilakstė.{{sfn|Bubnys|2012|page=19}} Būrys įsteigtas vokiškų SS ypatingųjų būrių pavyzdžiu (''[[SS Sonderkommando]]''), kurie priklausė sukarintų operatyvinių grupių (''[[Einsatzgruppen]]'') būriams (''[[SS Einsatzkommando]]'').{{sfn|Stankeras|2006|page=220–221}} == Pavadinimas == Oficialiuose vokiškuose dokumentuose Ypatingasis būrys vadintas ''Sonderkommando der Sipo und SD'', taip pat sutrumpinant kaip ''Sonderkommando Wilna''.{{sfn|Stankeras|2008|page=510}}{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Vietiniai Panerių lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius dažnai vadino „šauliais“ (''szaulisi'') arba „Panerių šauliais“ (''strzelcy ponarscy'').{{efn|Vietiniai lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius praminė „šauliais“ (''szaulisi''), nes tikėjo, kad dalis jų priklausė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Nors atskirų tyrimų šia tema nėra, žinoma, kad būrio vadai leit. J. Šidlauskas ir B. Norvaiša tam tikru laiku priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}}{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72, 75–76}}<ref>{{cite web |title=Ponary – miejsce „ludzkiej rzeźni” (Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta) |year=2011 |first=Piotr |last=Niwiński |publisher=Instytut Pamięci Narodowej |location= |url=http://www.polishwinnipeg.com/Downloads/Broszura_Ponary.pdf |access-date=2026-03-10 |page=17–18}}</ref>}} Šiuos terminus taip pat vartojo žudynių liudininkas ir „Panerių dienoraščių“ autorius [[Kazimieras Sakovičius]].{{sfn|Sakowicz|2012|page=34}} Jie perimti ir vartoti lenkų kalba rašytuose leidiniuose ir spaudoje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Sovietinio laikotarpio istoriniuose darbuose būrys vadintas Vilniaus „zonderkomanda“, sulietuvinant vokiškąjį ''Sonderkommando'' terminą. [[Niurnbergo tribunolas|Niurnbergo tribunolo]] liudijimuose būrys taip pat vadintas Vilniaus „zonderkomanda“. Šiuolaikinėje lietuvių ir užsienio istoriografijoje vartojamas oficialus vokiškas būrio pavadinimas, jis dažnai lydimas ir pakeičiamas lietuvišku „Ypatingojo būrio“ pavadinimu.{{sfn|Bubnys|2019|pages=6–40}} == Būrio organizavimas == [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]]{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje dislokuoto vokiečių [[9 operatyvinis būrys|9–ojo operatyvinio būrio]] pareigūnai organizavo ir įsteigė Ypatingąjį būrį. Jis buvo suformuotas iš lietuvių pagalbinės (rezervinės) policijos būrio ir kitų savanorių. Nuo pat įkūrimo pradžios būrys buvo pavaldus vokiečių 9–ojo ir vėliau jį Vilniuje pakeitusio [[3/A operatyvinis būrys|3/A operatyvinio būrio]] vadovybei. Dokumentų apie būrio ištakas ir įkūrimą išliko mažai, daugiausiai remiamasi vokiečių oficialiomis ataskaitomis ir būrio narių duotais liudijimais po karo.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} === Lietuvių pagalbinės policijos būrys === Sovietų pajėgoms atsitraukus iš Vilniaus, 1941 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje apie 30 savanorių vyrų grupė įsikūrė buvusiame rezervinės policijos pastate Klaipėdos g., Vilniuje. Susibūrę savanoriai ruošėsi atlikti pagalbinės (rezervinės) policijos funkcijas mieste.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Tuo metu būriui priklausė Konstantinas Čičelis, [[Vladas Kliukas]], [[Vincas Sausaitis]], taip pat Vilniaus 1-osios amatų mokyklos mokiniai.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} Po pirmojo susitikimo Klaipėdos g. būrys persikėlė į [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinybos būstinę prie [[Katedros aikštė|Katedros aikštės]] (Magdalenos g. 2, dabar Šventaragio g.). Šiai žinybai vadovavo [[Kostas Kalendra]]. Viena iš komiteto užduočių numatė organizuoti lietuvių policijos ir saugumo būrius Vilniuje.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}} === Ypatingojo būrio įsteigimas === [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], austrų tautybės 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams įsikūrus Šventaragio g., prie jo prisijungė daugiau savanorių, tarp kurių buvo jaun. leit. Mečislovas Butkus, priimtas leit. Juozo Šidlausko. Įsikūręs Šventaragio g., būrys vis dar buvo įprasta pagalbinės (rezervinės) policijos formuotė, atlikusi įvairias sargybos funkcijas mieste.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-94}} Praėjus maždaug savaitei po persikėlimo į Šventaragio g., 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams pranešta, kad iš jų ir kitų dalyvių yra formuojamas naujas būrys, kuris vėliau buvo pavadintas Vilniaus Ypatinguoju būriu.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=291-292}} Anot M. Butkaus ir kitų narių parodymų, vadovaujančius vaidmenis organizuojant naują būrį atliko leit. [[Juozas Šidlauskas]] ir jo pavaduotojais įvardinti leit. [[Balys Norvaiša]] ir leit. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]]. J. Šidlausko glaudus bendradarbiavimas su vokiečių pareigūnais minimas ir kitų būrio narių liudijimuose. Pats M. Butkus tapo aktyviu būrio organizatoriumi.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-96}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Ypatingojo būrio įsteigimą organizavo [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] (''Alfred Filbert'') vadovaujami vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnai. 1941 m. liepą būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių 9–ojo, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – vokiečių 3–iojo operatyvinio būrio pareigūnams. Faktiniu Ypatingojo būrio viršininku tapo vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnas, SS oberšturmbanfiureris [[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]] (''Franz Schauschütz''), o nuo liepos pabaigos – SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]] (''Horst Schweinberger'').{{sfn|Bubnys|2012|pages=7}}{{sfn|Dieckmann|2011|pages=353, 355}} Liepos pradžioje A. Filbertas savo pavaldinį F. Šaušiucą paskyrė organizuoti žmonių sušaudymus už Vilniaus miesto ribų ir organizuoti Ypatingojo būrio vykdomas žudynes Paneriuose.{{sfn|Kay|2016|pages=50–52}} [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas, vienas iš Ypatingojo būrio viršininkų 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] Iki 1941 m. liepos 23 d. 9–asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kay|2016|pages=53–55}} 9–ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolf'').{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} === Vilniaus g. būstinė === Liepą arba rugpjūtį Ypatingasis būrys įsikūrė Vilniaus g. 12 pastato antrame aukšte. Į pastatą prie Katedros aikštės būrio nariai rinkdavosi tik rytais, Vilniaus g. tapo jų nuolatine būstine.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Nors dauguma savanorių turėjo butus mieste, jie taip pat galėjo apsigyventi būstinės patalpose. Jiems buvo organizuota valgykla pastate, esančiame priešais būstinę.{{sfn|Bubnys|2019|pages=24-25}} Už tarnybą buvo mokama keliasdešimt markių ir maisto produktais. Savanoriams buvo išduoti rusiški šautuvai.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Dokumentuose Ypatingojo būrio pavadinimas (vok. ''Sonderkommando Wilna'') pirmą kartą paminėtas liepos 15 d.{{efn|A. Idzelis klaidingai nurodo liepos 16 d.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}{{sfn|Šikšnianas|2022|page=24}} Dokumente minimas 3000 šovinių išdavimas būrio reikmėms. Nurodyta, kad už šovinių paėmimą liepos 15 d. buvo atsakingas vienas iš pirmųjų būrio organizatorių – [[Mečislovas Butkus|M. Butkus]].{{sfn|Idzelis|2020|pages=348–349}} Panašūs šovinių išdavimai rusiškiems šautuvams fiksuoti ir liepos 11 bei 12 d. (išduota po 3000 šovinius). Tuo metu jie buvo išduoti būrio nariams [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozui Šidlauskui]] ir [[Balys Lukošius (1915)|Baliui Lukošiui]]. Pats Ypatingojo būrio pavadinimas nėra minimas liepos 11 ir 12 d. dokumentuose.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} == Pavaldumas vokiečių saugumo policijai ir saugumo tarnybai (SD) == [[Vaizdas:Erich Willi Wolff, SS-Obersturmführer, head of Sipo and SD in Vilnius in 1941; took part in Paneriai (Ponary) massacre in 1941.png|thumb|right|170px|[[Erichas Vilis Volfas]], SS oberšturmfiureris, 1941 m. vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir dalyvių.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}}]] Ypatingasis būrys buvo organizuotas ir tiesiogiai pavaldus [[vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] skyriui Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD skyrius (vok. ''Aussendienstelle Sipo und SD Wilna'') buvo pavaldus centriniam vokiečių okupuotos Lietuvos Saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=49}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD struktūrą sudarė už įvairias veiklos sritis atsakingi skyriai (departamentai). Ketvirtasis Saugumo policijos ir SD skyrius (gestapas) buvo atsakingas už kovą prieš vadinamuosius Trečiojo Reicho priešus. Šio skyriaus pareigūnai buvo atsakingi už žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimą ir naikinimą.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=49-52}} Nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. spalio pradžios Vilniaus Saugumo policijos ir SD skyriui vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolff''), o nuo 1941 m. spalio iki 1943 m. vasario – [[Hainrichas Gertas]] (''Heinrich Hermann Gerth''; nuo 1942 m. – unteršturmfiureris).{{sfn|Bubnys|2019|pages=50, 56}} Nuo 1943 m. vasario iki 1943 m. gruodžio šios struktūros vadovo pareigas ėjo SS oberšturmfiureris [[Rudolfas Noigebaueris]] (''Rudolf Neugebauer''), jo pavaduotoju buvo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Arltas]] (''Herbert Arlt'').{{sfn|Bubnys|2019|page=52-52, 48}} Saugumo policijos ir SD skyriaus vadovai ir kiti šios struktūros pareigūnai aktyviai dalyvavo organizuojant ir vykdant žydų tautybės ir kitų Lietuvos gyventojų žudynes Vilniuje ir Vilniaus krašte. E. Volfas duodavo nurodymus Ypatingajam būriui ir pats kelis kartus dalyvavo vykdant žudynėse Paneriuose 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}} 1941 m. spalį Ypatingojo būrio viršininku buvo paskirtas SS pareigūnas [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]] (''Martin Weiss''), kuris tuo metu tarnavo Saugumo policijai ir SD įstaigos ketvirtajame skyriuje. 1943 m. pabaigoje jis iš Ypatingojo būrio viršininko pareigų paskirtas vadovauti moterų stovyklai Rasų gatvėje. Žinoma, kad M. Vaisas aktyviai dalyvavo žudynėse Paneriuose, dažnai asmeniškai sušaudydavo sužeistuosius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54-56}}{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52, išnaša Nr. 56}} == Pirmieji būrio nariai == [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]], vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Iš pradžių Ypatingąjį būrį organizavo ir jam vadovavo Lietuvos kariuomenės jaun. leitenantas [[Petras Jakubka]], atsargos jaun. leitenantas M. Butkus ir pėstininkų atsargos leitenantas J. Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Taip pat tarp pirmųjų šios grupės narių buvo atsargos jaun. leitenantas [[Vladas Mackevičius]] (kartais žinomas kaip Mockevičius), Konstantinas Čičelis, Vladas Korsakas, [[Vladas Kliukas]], [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} K. Čičelis ir V. Kliukas prisijungė prie būrio Klaipėdos gatvės pastate. Tuo metu K. Čičelis, kaip ir V. Kliukas, dirbo studentų bendrabučio Tauro gatvėje sargybiniu. Apie pagalbinio policijos būrį jis sužinojo iš bendrabučio studentų. Atvykęs į jų būstinę, K. Čičelis nurodė atpažinęs kai kuriuos studentus trisdešimties asmenų būryje, tarp jų ir V. Mackevičių. Būriui persikėlus prie Katedros aikštės, K. Čičelis susipažino su būrio organizatoriais M. Butkumi ir J. Šidlausku.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Pasak buvusio būrio nario M. Butkaus parodymų, pirminio pagalbinės policijos būrio daugumą sudarė “jauni vaikinai, nuo aštuoniolikos ir daugiau metų: studentai, moksleiviai, amatų mokyklos mokiniai ir kiti asmenys.” Iš šių narių M. Butkus įvardino Vytenį Čiurlionį, Joną ir Vytautą Neverauskus ir Kaukorių (vardas nenurodytas). Pasak M. Butkaus, visi jo minėti nariai būryje išbuvo vos vieną mėnesį ir vėliau iš jo pasišalino.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Po karo LTSR teisėsaugos surinktuose Ypatingojo būrio narių parodymuose patvirtinta, kad 1941 m. vasarą būrio veikloje dalyvavo 1-osios amatų mokyklos moksleiviai. Parodymuose paminėti mokiniai Vladas Paulaitis, J. Krasauskas, Vladas Stavaras.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-96}} 2016 m. ištraukos iš V. Paulaičio parodymų publikuotos. Jose jis nurodė, kad prieš įstodamas į būrį tikėjosi užsidirbti, nes tuo metu būrio nariai rinkdavo ir registruodavo iš žydų atimtus vertingus daiktus ir, tikėtina, kai kuriais atvejais juos pasisavindavo. Įstojusiam į junginį V. Paulaičiui išduotas Ypatingojo būrio pažymėjimas. Būryje jis sutiko V. Stavarą ir kitus 1-osios amatų mokyklos mokinius. Nors iš pradžių nebuvo apginkluoti, vėliau jiems išduoti rusiški šautuvai. 1941 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, priklausydami būriui, vykdė suimtųjų žydų kolonų varymą iš Lukiškių kalėjimo į Panerius sušaudymams. Vieną koloną sudarydavo keli šimtai žmonių. Mokiniai vykdydavo žydų varymą ir priežiūrą, bet sušaudymuose jiems dalyvauti neleista (anot V. Paulaičio). V. Paulaitis ir kiti mokiniai būryje išbuvo maždaug vieną mėnesį.{{sfn|Vanagaitė|2016|pages=95-97}}{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-95, 107 (V. Paulaičio apklausos protokolai, 1970 m. gegužės 27 d.)}} == Būrio narių motivacija == [[Vaizdas:Julius Ožinskas (Julian Ozinski), 1913–1995, Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių Saugumo policijos ir SD narys (1941-1944).jpg|thumb|right|320px|Ypatingojo būrio eilinis Julius Ožinskas ({{en|Julian Ozinski}}, 1913–1995) sovietų organų suėmimo metu Kretingoje, 1940 m. rugsėjį. Apkaltintas „šnipinėjimu svetimos valstybės naudai.“{{sfn|Ožinskas|1940}} 1941–1944 m. priklausė Ypatingajam būriui, atliko vairuotojo pareigas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją; emigravo pas brolį [[Pranas Ožinskas|P. Ožinską]], „[[Argentinos lietuvių balsas|Argentinos lietuvių balso]]“ redaktorių Argentinoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref>]] Vienu iš svarbiausių motyvų įsijungti į būrio veiklą buvo materialinė nauda. Pokarį atliktose apklausose buvę būrio nariai savo apsisprendimą įstoti į būrį paaiškindavo noru apsirūpinti geresniu uždarbiu. Kai kurių teigimu, įstojimas į būrį leido išvengti išvežimo į priverstinius darbus Vokietijoje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94–97, 106)}} Būryje buvo 8 Vilniaus centrinio pašto tarnautojai.{{sfn|Dieckmann|2020|page=50)}} Prieš įstojimą į būrį Vilniaus centriniame pašte dirbo Dionizas Golcas, Stasys Čeponis, Vladas Dervojedaitis, Vincas Sausaitis ir kiti. Tikėtina, kad kai kurie savo darbą pašte derino su dalyvavimu būrio veikloje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=96)}} K. Čičelis ir V. Kliukas, iki tol dirbę bendrabučio sargais, įstojo į pagalbinę policiją ir vėliau prisijungė prie būrio.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=304-306}} Vienas iš pirmųjų būrio organizatorių V. Butkus, prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, prarado darbą komunalinio ūkio liaudies komisariate, tad nutarė stoti į lietuvių pagalbinę policiją, o vėliau – į Ypatingąjį būrį.{{sfn|Stasiulis|2021|page=290}} Dažnai naujų narių įstojimas į būrį vyko per pažinčių tinklą. Pranas Šmaukšta pažinojo būrio vadą j. leit. J. Šidlauską nuo 1930 m. Jiems susitikus, J. Šidlaukas pakvietė P. Šmaukštą, tuo metu dirbusi skalbykloje, prisijungti prie būrio. Čia P. Šmaukšta sutiko dar vieną pažįstamą, j. leit. B. Norvaišą, su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki karo P. Šmaukšta taip pat pažinojo būrio ūkvedį S. Zalepūgą ir J. Tumą, jie visi kartu tarnavo 1-ajame Ukmergės pėstininkų pulke. Iš kariuomenės tarnavimo laikų vienas kitą pažinojo Zigmas Sinkevičius, Antanas Granickas, Stasys Livčinas ir kiti būrio nariai.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=306}} Dalis narių savo dalyvavimą grindė noru padėti vokiečiams kovoti prieš SSRS ir juos remiančią visuomenės dalį. Buvusio būrio nario P. Černiausko teigimu, V. Butkus savo kalboje kitiems nariams ragino padėti vokiečiams kovoje su bolševikais.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349–350}} Pasak būrio nario V. Korsako, vienoje iš būrio vadų kalbų teigta, jog „ypatingajam būriui tenka didelė, garbinga misija padėti vokiečių tautai išvalyti pasaulį nuo <...> žydų.“{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Išsamių būrio narių motyvacijos tyrimų atlikta nėra. == Uniforma ir įstojimo formalumai == [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – pėstininkų atsargos leit. [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], tarnavo oficialiu būrio vadu nuo 1941 m. liepos 23 d. iki rugsėjo ar lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75-76}}]] Iš pradžių būrio nariai uniformos neturėjo, jiems buvo išduodami antspauduoti balti raiščiai.{{sfn|Stankeras|2008|page=511}} Dalis junginio narių vilkėdavo Lietuvos kariuomenės uniformas, kiti – paprastus civilių rūbus. 1942 m. būrio būstinei persikėlus į Gedimino g. 36, būriui išduotos nacistinės Vokietijos SD uniformos su svastikos ženklais ir kaukolėmis ant kepurių.{{sfn|Bubnys|2019|page=23}}{{sfn|Šikšnianas|2021|page=98}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Įstojimo į būrį procesas kito ir pradžioje jo dalyviai nebuvo prašomi pasirašyti jokių oficialių pasižadėjimų. Vėliau tai tapo privaloma, junginio nariai būrio veiklą turėjo laikyti paslaptyje. Pateikusiems įstojimo į būrį anketas buvo išduodamas oficialus pažymėjimas, suteikiantis teisę nešioti ginklą. Po to buvo išduodamas į pasą panašus dokumentas, kurio viršutinėje dalyje buvo [[Vytis|Vyčio]] herbas ir tarnybinis nario numeris (registruotas kartotekoje). Dokumento vidinėje dalyje – nario vardas, pavardė, gimimo vieta ir nuotrauka su Ypatingojo būrio vado parašu. Vėliau šis dokumentas buvo pakeistas vokišku variantu: Vyčio vietoje atsirado nacių erelis su svastika, Ypatingasis būrys dokumente pakeistas vokišku ''Sonderkommando'' terminu. Naujame dokumente nurodyta, kad ''Sonderkommando'' nariui suteikiama teisė bet kuriuo paros metu vaikščioti mieste.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=95}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20-21}} == Būrio veikla == {{main|Panerių žudynės}} [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, Ypatingojo būrio viršininkas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti masinius žydų suėmimus ir persekiojimus Vilniuje. Didžioji dalis suimtųjų kalinti Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerių „bazę“ sušaudymams.{{sfn|Bubnys|2019|page=118}} [[1941]] m. [[liepos 23]] d. būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}} Tikėtina, kad tuo metu būryje buvo apie 100 narių. Vėliau narių skaičius sumažėjo ir 1941 m. pabaigoje siekė apie 50 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Be masinių žudynių Paneriuose, Ypatingasis būrys įvykdė žydų tautybės gyventojų sušaudymus ir kitose dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovėse. Būrio nariai įvykdė sušaudymus [[Nemenčinė]]je (nužudyti 403 žmonės), [[Naujoji Vilnia|Naujojoje Vilnioje]] (1159 žm.), [[Jašiūnai|Jašiūnuose]] (575 žm.), [[Eišiškės]]e (3446 žm.), [[Trakai|Trakuose]] (1146 žm.), [[Semeliškės]]e (962 žm.), [[Švenčionys]]e (3726 žm.). 1941 m. nuo [[rugsėjo 1]] d. iki [[lapkričio 25]] d. Paneriuose sušaudė 18 898 žmones, kituose Vilniaus regiono rajonuose – 13 501 žmogų.<ref>[https://www.voruta.lt/vilniaus-ypatingasis-burys-ir-masines-zydu-zudynes-paneriuose-1941-1943-m/ Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)]</ref> Būrys dalyvavo Vilniaus krašto getų gyventojų naikinimuose, tarp kurių buvo [[Salos|Salų]], [[Smurgainys|Smurgainių]], [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškės|Mikailiškių]], [[Svieriai|Svierių]], [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Astravas (Gardinas)|Astravo]] ir [[Vidžiai|Vidžių]] getų bendruomenės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=100}} 1942 m. gegužę būrio nariai dalyvavo [[Švenčionių žudynės|Švenčionių apskrities gyventojų sušaudymų]] įvykdyme. Didžioji šių žudynių aukų dalis buvo lenkų civiliai gyventojai (nuo 400 iki 500 žmonių).{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=123–124}}<ref>{{cite web |last=Spiridonovienė |first=Nadežda |date=2025-12-04 |title=Švenčionių apskrities gyventojų žudynės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/svencioniu-apskrities-gyventoju-zudynes/ |website=vle.lt |location=Vilnius |publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |access-date=2025-12-04}}</ref> == Būrio sudėtis == ===Dydis=== [[Vaizdas:SD Special Squad Members in Vilnius, Lithuania, 1941-1944.png|thumb|280px|right|Vilniaus Ypatingojo būrio nariai su Lietuvos kariuomenės uniforma 1941 m. rugpjūtį.{{efn|Nuotrauka datuota 1941 m. rugpjūčiu. A. Bubnys nurodo, kad joje matomi Vilniaus Ypatingojo būrio ir Vilniuje dislokuotų savisaugos batalionų nariai.{{sfn|Bubnys|2019|page=56 (su knygos pirmojo viršelio nuotrauka)}}}} Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: [[Petras Černiauskas]], [[Justas Martišius]], Vaclovas Laniauskas, [[Viktoras Galvanauskas]], Vladas Lenkauskas, A. Januškevičius, Vladas Slušnys, Jonas Jakštas, [[Dionizas Golcas]]; antroje eilėje: du vokiečiai, Romualdas Urbonas, [[Juozas Vėlyvis]], Vladas Korsakas, Stasys Grikštas.{{sfn|Šikšnianas|2021|page=28}}]] [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Jaun. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Tikėtina, kad būrio veiklos pradžioje jį sudarė apie 100 ar daugiau savanorių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Nors dauguma oficialių dokumentų susijusių su būrio veikla buvo sunaikinta, išliko trys atskiri Ypatingojo būrio narių sąrašai.{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277 (priedai Nr. 5 ir Nr. 6)}} Pirmasis sąrašas, sudarytas 1941 m. lapkritį, mini 48 būrio narius, kurie norėjo įsigyti malkų kūrenimui. Šiame sąraše nurodyti narių vardai, pavardės, namų adresai, jų šeimyninė padėtis ir šeimos narių skaičius. Antrasis sąrašas datuotas 1942 m. liepos 1 d., jame įrašyti 43 narių vardai.{{sfn|Tomkewicz|2025|page=277 (priedas Nr. 6)}} Šių sąrašų palyginimas rodo, kad 31 nario vardai yra įtraukti į abu sąrašus.{{efn|Nors A. Idzelis nurodo, kad abiejuose sąrašuose minimi 26 tie patys nariai, publikuotų sąrašų palyginimas rodo, kad jų būta 31.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}}{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277}}}} Trečiasis nedatuotas būrio narių sąrašas buvo sudarytas vokiečių kalba ir greičiausiai vėlesnis nei pirmieji du (tikėtina, sudarytas 1944 m.). Vardų palyginimas su pirmuoju sąrašu rodo, kad būryje buvo 17 narių, įtrauktų į pirmąjį 1941 m. sąrašą.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}} Didžiausia būrio sudėties kaita vyko jo pradinės veiklos laikotarpiu nuo 1941 m. liepos iki rugsėjo.{{sfn|Idzelis|2020|pages=357–358}} Dėl periodinės narių kaitos, bendras būriui priklausančių vyrų skaičius galėjo siekti nuo poros iki kelių šimtų asmenų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=357}} Remiantis liudininkų ir buvusių narių parodymais, nustatyta, kad narių skaičius nusistovėjo 1941 m. rudenį ir siekė apie 50 narių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} ===Tautinė sudėtis=== [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Būrio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Visi žinomi būrio vadai ir jų pavaduotojai buvo lietuvių karininkai ir puskarininkiai. Būrio veikloje taip pat dalyvavo lenkai, rusai ir baltarusiai. Žinomų keturių lenkų tautybės narių vardai ir pavardės buvo sulietuvintos oficialiuose būrio dokumentuose: lenkų tautybės nariais buvo Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Idzelis|2020|pages=357-362}} Rusų ir baltarusių narių vardai sulietuvinti nebuvo. Tarp jų buvo Jonas Dolgovas, Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Kiril Pavlovskij, Ivan Sergutin, Isak Zaicev, Aleksej Zaicev, Anatolij Žukov.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 72, 74, 78, 84}} Rusų tautybės būrio narių skaičius padidėjo 1943–1944 m., kada į jo sudėtį buvo įtraukti su [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontu]] atsitraukiantys ir su vokiečių pareigūnais bendradarbiavę rusų pagalbinės policijos nariai. Dauguma jų pasitraukė į Vilnių iš [[Brianskas|Briansko]] srities. Jais buvo Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Isak Zaicev ir jo sūnus Aleksej Zaicev.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 78}} ===Kariniai laipsniai=== Aukščiausi kariniai laipsniai Ypatingajame būryje priklausė iki tol Lietuvos kariuomenėje karininkų laipsnius įgijusiems nariams. Jais buvo karininkai Mečys Butkus, Petras Jakubka, Vladas Mackevičius (Mockevičius), Balys Norvaiša, Balys Lukošius (Lukoševičius) ir Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59, 68-69, 71–72, 75–76}} Jau Ypatingojo būrio sudėtyje puskarininkio laipsnį užsitarnavo Juozas Arlauskas, Antanas Granickas, Julius Ivinskis, Stasys Livčinas, Justas Martišius, Zigmas Sinkevičius (Sinkiavičius).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 62, 63, 68, 69, 74}} Ypatingojo būrio sudėtyje jaunesniojo puskarininkio laipsnį užsitarnavo Stasys Barisevičius, Vladas Dervojedaitis, Leonas Pažūsis, Klemensas Razutis; grandinio – Justas Paukštys.{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 60, 72, 73}} Ypatingojo būrio sudėtyje viršilos laipsnį įgijo [[Jonas Tumas]] ir Stasys Zalepūga (Zalepūgas). === Vadai === Pirmaisiais būrio organizatoriais (kartais vadinami vadais) yra laikomi karininkai Petras Jakubka ir Mešislovas Butkus.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą oficialiu Ypatingojo būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas. Jis iš šių pareigų atleistas 1941 m. lapkritį.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Lapkritį į būrio vado pareigas paskirtas Balys Norvaiša, jo pavaduotoju – Balys Lukošius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68-69, 71–72}} 1942 m. pabaigoje B. Norvaiša ir B. Lukošius paliko Ypatingąjį būrį ir perėjo tarnauti į lietuvių savisaugos dalių tarnybą: 1942 m. gruodžio 1 d. B. Norvaiša ir B. Lukošius priimti į tarnybą būrio vadais 11-ajame batalione.{{sfn|Bubnys|2017|page=8}} 1942 m. pabaigoje Ypatingojo būrio vadu paskirtas viršila Jonas Tumas.{{sfn|Bubnys|2012|page=8}} ===Kiti būrio tarnautojai=== Etatinius būrio tarnautojus, kurie tiesiogiai nedalyvavo persekiojimuose ir žudynėse, sudarė nedidelis asmenų skaičius, įdarbintų būrio raštinėje ir valgykloje. Būrio ūkvedžio ir raštininko pareigas ėjo [[Stasys Zalepūga]] (Stasys Zalepūgas). Jis buvo atsakingas už maisto, alkoholio ir kitų produktų tiekimą ir paskirstymą būrio nariams, taip pat už jų atlyginimų išmokėjimą.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}}{{sfn|Bubnys|2019|page=79}} Raštinėje būdavo įdarbinamos moterys. Būrio valgyklos kulinare įdarbinta Marcijona Bžozovskytė sutiko ir perėjo dirbti į būrio raštinę. Šiose pareigose M. Bžozovskytė dirbo su žydų pavardžių sąrašais, kuriuos jai duodavo B. Norvaiša. Žydų asmeninius duomenis M. Bžozovskytė perrašinėdavo ant atskirų kortelių. Pasak jos, po šimto kortelių užpildymo ji iš šio darbo išėjo.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} 1942–1944 m. būrio telefonų ryšius prižiūrėjo Povilas Untulis (g. 1927 m.). Jis taip pat atliko vertėjo pareigas. P. Untulio tėvas Jonas Untulis aktyviai dalyvavo persekiojimuose ir žudynėse. J. Untulis atleistas iš būrio 1942 m. dėl girtuokliavimo.{{sfn|Bubnys|2019|page=77}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} ==Pokaris== Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos TSR and komunistinės Lenkijos teisėsaugos institucijos pradėjo buvusių Ypatingojo būrio narių baudžiamuosius persekiojimus. Įvairiomis bausmėmis nubausti ne mažiau nei 27 buvę Ypatingojo būrio nariai. Kiti 1944–1945 m. pasitraukė į Vokietiją ir vėliau emigravo į kitas šalis.{{sfn|Bubnys|2012|pages=20-21}} ===Emigracija ir slapstymasis=== [[Vaizdas:Vladas Lenkauskas, 1905–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būrio eiliniu nuo 1941 m. iki 1944 m.png|170px|thumb|right|Vladas Lenkauskas (g. 1905 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), per karą pasitraukęs į Vokietiją, jo tolesnis likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=67}}]] 1945 m. būrio vadas ltn. J. Šidlauskas pasitraukė į Vokietiją, bet jo tolesnis likimas iki šiol nėra žinomas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}<ref>{{cite web |url=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/2940001:61758 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 |last=Sidlauskas |first=Juozas |date=1945 m. rugsėjo mėn. |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-21}}</ref> Būrio vadas ltn. B. Norvaiša ir jo pavaduotojas ltn. B. Lukošius karo metu taip pat išvyko į Vokietiją ir kuriam laikui apsistojo JAV Vokietijos okupacinėje zonoje.<ref>{{cite web|url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/1057664?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=balys_norvaisa&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=c6083722-c0e6-4cdd-a230-24302d81df4c%27,%27successSource%27)|title=Ancestry |last=Norvaisa |first=Balys |date=1947-05-09 |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-20}}</ref> Apie 1950 m. B. Lukošius emigravo į JAV, o 1998 m. grįžo gyventi į Lietuvą, teistas nebuvo.<ref name="Kemptenas1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1950-01-17 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 for Blays Lukosius. American Zone. Lists of Persecutees 2.1.1.1 |url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/2358522?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=_lukosius&event=_lithuania_5136&birth=1908&gender=m&race=Lithuanian&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=443b1714-6a7c-4040-beb9-3e71f35c0a6f%27,%27successSource%27)|website=ancestry.com |location=Kempten, Allgäu |publisher= |access-date=2025-10-11}}</ref>{{sfn|Žalienė|2013|page=342}} Tikėtina, kad B. Norvaiša iš Vokietijos emigravo į JAV ir vėliau apsigyveno Australijoje. Po pradėtų tyrimų JAV ir Australijoje, vietinėms teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti B. Norvaišos gyvenamosios vietos.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}{{sfn|Norvaisa|1987-1992|pages=37–38, 46}} Būrio organizatoriai, jaun. karininkai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; 1915–2015) ir [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius; 1916–2002), emigravo į JAV.{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}} Būrio eilinis [[Dionizas Golcas]] (1906–1976) su žmona apsigyveno [[Bostonas|Bostono]] mieste. JAV teisėsaugos institucijų domėjimasis jo veikla pradėtas jam jau mirus. Į JAV taip pat emigravo eilinis [[Romualdas Urbonas]] (g. 1923 m.).{{sfn|Norvaisa|1987-1992}}{{sfn|Bubnys|2019|page=62}} [[Vaizdas:Vladas Kliukas, member of the SD Special Squad (Sonderkommando Wilna) during World War II in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Vladas Kliukas]] (1921/1923–1987), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), po karo emigravęs į Australiją, neteistas.{{sfn|Bubnys|2019|page=65}}{{sfn|Kliukas|1948|pages=1–2}}]] Po karo į Jungtinę Karalystę emigravo būrio eliniai [[Juozas Vėlyvis]] (1920–1961) ir [[Aleksas Barauskas]] (1901–1980). J. Vėlyvis apsigyveno ir mirė Kitlio mieste Anglijoje, A. Barauskas gyveno [[Bradfordas|Bradforde]]. Teisti nebuvo.{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 78}}<ref name="Velyvis2">{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1961-02-01 |title=Mūsų mirusieji. A.A. Juozas Vėlyvis |url=https://www.spauda2.org/britanijos_europos_lietuvis/archive/1961/1961-02-01-EUROPOS-LIETUVIS.pdf |work=Europos lietuvis |location=Londonas |publisher= Lithuanian House Ltd. |access-date=2025-07-06}}</ref> Australijoje apsigyveno būrio viršila [[Juozas Arlauskas]] (1906–1985), eiliniai [[Vladas Kliukas]] (1923–1987), Vincas Kundrotas (1909–1962), jaun. puskarininkis [[Leonas Pažūsis]] (1919–1994), eilinis Alfonsas Šilininkas (1910–1952).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 73}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1985-05-15 |title=Perthas |url=https://www.spauda2.org/teviskes_aidai/archive/1985/1985-05-15-TEVISKES-AIDAI.pdf |work=Tėviškės aidai |location=Melburnas |publisher=[[Australijos lietuvių katalikų federacija]] |access-date=2025-08-24}}</ref> 1979 m. australų teisėsauga pradėjo tyrimus dėl J. Arlausko ir L. Pažūsio veiklos Ypatingajame būryje.{{sfn|Arlauskas|1979–1980|pages=1–46}} Devintajame dešimtmetyje šį tyrimą tęsė australų Specialiųjų tyrimų skyriaus (angl. ''Special Investigation Unit'') pareigūnai. Jie nustatė ir patvirtino, kad L. Pažūsis būrio veikloje dalyvavo nuo 1941 m. liepos. 1992 m. L. Pažūsio baudžiamasis persekiojimas pradėtas nebuvo dėl liudytojų trūkumo, kurie tuo metu jau buvo mirę.{{sfn|Blewitt|2025|page=8 skyrius}} Būrio jaun. puskarininkis [[Vladas Dervojedaitis|Vladas (Vladislovas) Dervojedaitis]] (1907–1984) ir jo žmona rašytoja [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] („Baltijos Žuvėdra“) išvyko ir apsigyveno [[Venesuela|Venesueloje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=60}} Į Venesuelą po gyvenimo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|JAV Vokietijos okupacinėje zonoje]] taip pat emigravo eilinis Julius (Julijonas) Ožinskas (1913–1995) su žmona Aleksandra.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref> Vėliau J. Ožinskas, žinomas kaip ''Julian Ozinski'', apsigyveno Kalifornijoje, JAV; 1995 m. mirė [[San Diegas|San Diego]] mieste. <ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1995-09-21 |title=Julian Ozinski in the U.S., Social Security Death Index, 1935-2014 |url=https://www.google.com/search?q=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/46911768:3693 |website=Ancestry.com |location=San Diego, California, USA |publisher=Social Security Administration, Washington D.C., USA |access-date=2026-03-01}}</ref> Venesueloje taip pat gyveno eilinis Vladas Slušnys (g. 1890 m.).{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Eilinis Adomas Kuršys (g. 1923 m.) liko gyventi [[Vakarų Vokietija|Vokietijos Federacinėje Respublikoje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Eilinis Juozas Subačius (g. 1910 m.) – Gdanske, Lenkijoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Dalies per karą pasitraukusiųjų į Vokietiją likimas nėra žinomas. Tarp jų jaun. puskarininkis [[Stasys Barisevičius]] (g. 1916 m.), eiliniai Stasys Čeponis (g. 1920 m.), Ivan Favorov (g. 1909 m.), Vincas Leikūnas (g. 1915 m.), Vladas Lenkauskas (Lankauskas) (g. 1905 m.), Ivan Sergutin (g. 1915–1916 m.), puskarininkis [[Zigmas Sinkevičius]] (g. 1904 m.), eilinis Jonas Valteris (g. 1903 arba 1905 m.).{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 59, 61, 67, 74, 77, 78}} ===Teisminiai procesai=== [[Vaizdas:Stasys Livčinas, 1912–1951 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) narys, puskarininkis, tarnavęs būryje nuo 1941 m. iki 1943 m.png|270px|right|thumb|[[Stasys Livčinas]] (1912–1951 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1943 m.), puskarininkis. 1951 m. rugpjūčio 29 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=68}}]] [[Vaizdas:Vincas Sausaitis, 1918-1978, member of the SD Special Squad during World War II in Lithuania.png|270px|right|thumb|[[Vincas Sausaitis]] (1918–1978 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.). 1978 m. vasario 16 d. LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=74}}]] [[Vaizdas:Viktoras Galvanauskas (Wiktor Gilwiński), 1912-1993, member of the Special Squad (Sonderkommando Wilna; Ypatingasis būrys) which took part in Nazi organised massacres during 1941–1944 in Lithuania.png|180px|right|thumb|[[Viktoras Galvanauskas]] (1912–1993 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.), 1977 m. birželio 3 d. Lenkijos Olštyno vaivadijos teismo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=61}}]] LTSR ir komunistinės Lenkijos teisėsauga nuteisė 27 asmenis už dalyvavimą Panerių žudynėse ir Ypatingojo būrio veikloje. Iš istorikų nurodomų 27 nuteistųjų, dalis tarnavo [[1–asis lietuvių policijos batalionas|1–ojo lietuvių policijos bataliono]] kariais ir šiuo metu nebėra įvardinami Ypatingojo būrio nariais.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=239–244 (pateiktas E. Rojowskos sudarytas LTSR teisėsaugos nuteistų 22 asmenų sąrašas, nubaustų už dalyvavimą Panerių žudynėse)}}{{sfn|Bubnys|2012|page=20 (remiasi H. Pasierbska, „Ponary: Wilenska golgota“, Sopot, 1993, p. 36)}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Sovietų teisėsauga mirties bausmes įvykdė 13 nuteistųjų; 10 nuteistųjų skirtos įvairios laisvės atėmimo bausmės. Lenkijoje nuteisti 4 buvę Ypatingojo būrio nariai: Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=231–244}} Buvusius Ypatingojo būrio narių paieškai LTSR MGB pasitelkė savo agentę žinomą „Irenos“ slapyvardžiu. Ji vokiečių okupacijos metais dirbo Ypatingojo būrio valgykloje padavėja.{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Pirmasis nuosprendis už dalyvavimą Ypatingojo būrio veikloje skirta [[Bronislovas Želvys|Bronislovui Želviui]]. Raudonajai armijai įžengus į Lietuvos teritoriją, B. Želvys suimtas NKVD agentų 1944 m. liepos pabaigoje. Iš pradžių B. Želviui pateikti kaltinimai pagal [[Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis|RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio]] pirmąją dalį, bet vėliau pakeisti [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] 1943 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 39. 1944 m. rugsėjo 27 d. [[3-asis Baltarusijos frontas|3–iojo Baltarusijos fronto]] karinis tribunolas pripažino B. Želvį kaltu ir skyrė jam mirties bausmę sušaudant. Bausmė įvykdyta 1945 m. sausio 22 d. LSSR NKGB vidaus kalėjime Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=235–236}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}} 1945 m. sausį Vilniuje įvyko [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos]] išvažiuojamosios sesijos organizuotas teisminis procesas prieš 12 įtariamųjų, suimtų SSRS teisėsaugos organų 1944 m. rudenį ir žiemą. 10 iš 12 kaltinamųjų pateikti įtarimai dėl dalyvavimo vykdant Panerių žudynes. 1945 m. sausio 29 d. 8 asmenims skirta mirties bausmė sušaudant: jais buvo Jonas Oželis-Kazlauskas, Augustas Juozas, Juozas Macys (Mačys), Stasys Ukrinas, Mikas Bogotkevičius, Povilas Vaitulionis, Jonas Dvilaitis (Dvilainis), Vladas Mandeika.{{efn|1997 m. istorikas A. Bubnys nurodė, kad 1945 m. sausį Vilniuje SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos mirties bausmė skirta 10 asmenų. Jie visi A. Bubnio buvo įvardinti Ypatingojo būrio nariais. Vėlesniuose A. Bubnio darbuose jie nebėra priskiriami prie oficialios būrio sudėties.{{sfn|Bubnys|1997|page=169}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}}}} Dar 2 nuteistieji, Vytautas Žemaitis ir Juozas Svirskis, pripažinti kaltais, jiems skirtos 20 metų termino sunkiųjų darbų bausmės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=238}} Pasak publikuotų J. Oželio-Kazlausko parodymų, Juozas Augustas, Mikas Bogotkevičius, Juozas Mačys, Juozas Svirskis, Stasys Ukrinas, Povilas Vaitulionis priklausė „savisaugos“ dalinių baudžiamajam batalionui, t. y. buvo 1–ojo policijos bataliono kariais.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}}{{sfn|Erslavaitė|1965|pages=189–190}} 1945 m. spalio 3 d. sovietų teisėsauga mirties bausme nuteisė Ypatingojo būrio narį, puskarininkį Antaną Granicką (bausmė įvykdyta 1946 m. vasario 21 d.). 1951 m. rugpjūčio 29 d. mirties bausme nuteistas kitas būrio narys, puskarininkis Stasys Livčinas (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1951 m. gruodžio 4 d. Vilniuje). 1951 m. spalio 27 d. mirties bausme nuteistas būrio narys Jonas Germanavičius (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1952 m. balandžio 14 d.). Paskutinis LTSR nuteistas Ypatingojo būrio narys buvo [[Vincas Sausaitis]]. Jis LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1978 m. vasario 16 d. nuteistas mirties bausme – sušaudyti. Mirties bausmė įvykdyta 1978 m. balandžio 27 d. Minske.{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}<ref>{{cite journal |last1=Indrišionis |first1=Darius |last2= |first2= |date=2016 |title=Mirties bausmė Lietuvos SSR 1950–1990 m.: teisiniai pagrindai ir periodizacija|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=65-80 |doi= |access-date=}}</ref> === Žuvę === [[Vaizdas:Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|thumb|Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|160px|right|thumb|[[Steponas Cibulskis]] (1902–???? m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1942 m.), sistemingai dalyvavęs vykdant Panerių žudynes. Jo pokario likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}<ref name="PasasCibulskis">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1934-05-12 |title=Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius. 3. Piliečių, gavusių vidaus pasus, asmens bylų apyrašas (C)|url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295934088 |website=eais.archyvai.lt |location=Kaunas |publisher= Kauno regioninis valstybės archyvas|access-date=2026-03-14}}</ref>]] Dalis Ypatingojo būrio narių žuvo karo ir pirmaisiais pokario metais. 1942–1943 m. žiemą Ypatingojo būrio grandinis Justas Paukštys nušautas prie Vilniaus žydų geto. 1943 m. būrio puskarininkis Julius Ivinskis (g. apie 1900 m.) atsitiktinai nusišovė iš pistoleto (kitų šaltinių duomenimis – nusižudė sąmoningai). 1943 m. būrio eilinis Stasys Grikštas (g. apie 1920 m.) nušautas Vilniaus geto sargybinio. Būrio eilinis Juozas Gigaška (g. 1906 m.) mobilizuotas į Raudonąją armiją 1944 m., žuvo prie Berlyno 1945 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=62, 63}} Buvę būrio eiliniai Hubertas Dieninis (g. 1921 m.) ir Jonas Jakštas (g. 1909 m.) prisijungė prie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] judėjimo. 1946 m. H. Dieninis nukautas kaip [[Vytauto apygarda|„Vytauto“ apygardos]] partizanas „Šarūnas“ Ignalinos rajone. 1952 m. spalio 11 d. [[Butiškiai (Utena)|Butiškių]] kaime J. Jakštas nukautas kaip [[Didžiosios Kovos apygarda|„Didžiosios Kovos“ apygardos]] „Erelio“ būrio partizanas „Pikuolis“.{{sfn|Bubnys|2019|pages=60, 61, 63}} 1946 m. buvęs būrio viršila Vytautas Svetikas (g. 1946 m.) žuvo autoavarijoje. 1952 m. (ar 1950 m.) buvęs būrio narys Vaclovas Laniauskas (g. 1917 m.) nušautas lietuvių partizanų.{{sfn|Bubnys|2019|pages=67, 75}} == Šiuolaikiniai tyrimai == === Publikuoti narių sąrašai === Pirmasis 108 Ypatingojo būrio narių sąrašas publikuotas 1993 m. lenkų autorės H. Pasierbskos istoriniame darbe apie Panerių žudynes (antrasis papildytas leidimas – 2005 m.).{{sfn|Pasierbska|2005|pages=}} 2008 m. pirmoje mokslinėje monografijoje skirtoje Panerių žudynėms lenkų istorikė M. Tomkiewicz publikavo pirminiuose šaltiniuose aptiktus dalinius būrio narių sąrašus ir 1966 m. Panerių memorialo darbuotojų sudarytą 97 būrio narių sąrašą{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=276–277, 280–284 (pirmasis leidimas: „Zbrodnia w Ponarach 1941–1944“, 2008 m.)}} 2019 m. išleistas A. Bubnio parengtas biografinis sąrašas, kuriame nurodyti už Panerių žudynes atsakingi asmenys. Jį sudaro 17 vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) pareigūnai ir 84 Ypatingojo būrio nariai. Leidinys išleistas lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|LGGRTC]] populiarios istorijos leidinių serijoje.{{sfn|Bubnys|2019}}{{sfn|Bubnys (2)|2020}}{{sfn|Bubnys (3)|2020}} Pasak A. Bubnio, šio sąrašo paskelbimą paskatino užsienyje ir Lietuvoje išsakyta kritika lietuvių tyrėjų atžvilgiu dėl tokio pobūdžio sąrašų stokos. A. Bubnys patvirtino, kad sąrašas yra dalinis; tikėtina, kad 1941 m. vasarą, netrukus po būrio įsteigimo, jį sudarė apie 150 narių. Anot A. Bubnio, publikuotas sąrašas įtraukia tuos narius, dėl kurių priklausomybės šiam būriui nėra likę abejonių.<ref>{{cite web |last=Jakimavičius |first=Jonas |date=2019-12-01 |title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m. |url=https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk |website=youtube.com |location= |publisher= |access-date=2026-03-19}}</ref> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} ===Archyvai=== * {{cite web |last1=Arlauskas |first1=Juozas |last2=Pazusis |first2=Leonas |date=1979–1980 |title=Suspected Nazi War Criminals - Arlauskas and Pazusis. ID: 23739872. Series: A432. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=23739872&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last1=Kliukas |first1=Vladas |date=1948 |title=KLIUKAS Vladas - Nationality: Lithuanian - Arrived Fremantle per USAT General MB Stewart 12 February 1948. ID: 3422966. Series: PP246/4. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=3422966&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last=Norvaisa |first=Balys |date=1987-1992 |title=Norvaisa, Balys. ID: 14367287. Series: A9525. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/ViewImage.aspx?B=14367287 |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2025-10-29}} * {{cite web |last=Ožinskas |first=Julius |date=1940 |title=Ožinskas Julijonas, Juozo |url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295850004 |website=eais.archyvai.lt |location=Telšiai|publisher=Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas |access-date=2026-04-03}} === Disertacijos === * {{cite thesis |last=Rojowska |first=Elzbieta |date=2008 |title=Ściganie i karanie nazistowskiej zbrodni ludobójstwa w prawie międzynarodowym i wybranych krajowych porządkach prawnych na przykładzie sprawców zbrodni popełnionych w Ponarach |language=pl |url=https://ludzie.nauka.gov.pl/ln/profiles/8Ihxb040Cr5/research-work/685f24f9-fc95-44d2-a76b-68153ed75af6 |work= |degree=daktaro disertacija (anglų k. – PhD) |location=Torūnė |publisher=Mikalojaus Koperniko universitetas|url-status= |archive-url= |archive-date= |access-date=2026-01-03}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Blewitt |first=Graham |title=Nazis in Australia. The Special Investigations Unit, 1987–1994 |year=2025 |publisher=Schwartz Books Pty. Limited |place=Collingwood, Victoria, Australia |isbn= 9781743824344}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius |isbn=9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Small Jewish Ghettos and Internment Camps 1941–1943 (1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania: 1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (2)|first=Arūnas|title=Wileński oddział specjalny (Sonderkommando) niemieckiej policji bezpieczeństwa i SD w latach 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037968}} * {{cite book|last=Bubnys (3)|first=Arūnas|title=German security police and the SD Vilnius special squad 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037951}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} *{{cite journal |first=Arūnas |last=Bubnys |title=Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944) |url=https://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm|journal=Genocidas Ir Rezistencija |issn=1392-3463 |language=lt |year=1997 |volume=1}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|last2=Vanagaitė|first2=Rūta|title=Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei |year=2020|place=Vilnius |isbn=9786094755149}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Kay|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer: The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905–1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|place=Cambridge|isbn=9781107146341}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url=https://uplopen.com/books/10401/files/4ba59ca8-a2bc-429a-9845-1d2d97805424.pdf |publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn= 9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |last2= |first2= |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor= |language=en |publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vanagaitė|first=Rūta|title=Mūsiškiai|year=2016|edition=|editor =|publisher=Alma littera|place=Vilnius|isbn= 9786090122082}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2013|edition=Tomas IX|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9786099554402}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} === Vaizdo įrašai === * [https://www.youtube.com/watch?v=n2ekEqraOrU&t=18083s Konferencijos „1941 metų birželis“ Lietuvos Respublikos Seime vaizdo įrašas (M. Šikšniano pranešimas apie Ypatingąjį būrį, (3:45))] * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] * [https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk A. Bubnys, Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m., su Ilya Lempertu, Vilniaus viešoji žydų biblioteka] {{refend}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Trečiojo Reicho lietuvių kariniai vienetai]] lkdlynqslojvcownp2vx2n4pgarsa6t 7797942 7797940 2026-04-03T13:28:19Z Andrejsmirnov97 56853 /* Pirmieji būrio nariai */ 7797942 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Paneriai monument 2b.jpg|miniatiūra|200px|right|Paminklas [[Panerių žudynės|Panerių žudynėms]] atminti]] '''Ypatingasis būrys''' – [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) Vilniaus]] Ypatingasis būrys, kurio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Būrys įsteigtas 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje ir veikė Lietuvoje iki 1944 m. liepos. Būrys vykdė persekiojimus ir masinius sušaudymus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[Nacistinė Vokietija|nacių Vokietijos]] okupacijos metais [[Lietuva|Lietuvoje]] (1941–1944 m.). Pagrindinėmis būrio aukomis buvo [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai, sušaudyti [[Panerių žudynės|masinėse žudynėse]] [[Aukštieji Paneriai|Paneriuose]], ir kitos Vilniaus krašto žydų bendruomenės.<ref>[http://www.lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 The Special Unit - Ypatingas Burys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160804045540/http://lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 |date=2016-08-04 }}</ref><ref>[http://genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)]</ref>{{sfn|Bubnys|2019|}} 1944 m. liepos pradžioje Ypatingasis būrys perkeltas į [[IX Kauno fortas|IX fortą]] Kaune. Vėliau išvyko į [[Tilžė|Tilžę]], iš kur traukiniu pervežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. Iš Štuthofo būrys transportavo 1200 žydų tautybės gyventojus į [[Torunė|Torunę]], kur išbuvo laikinoje stovykloje iki 1945 m. balandžio pradžios. Artėjant sovietų fronto linijai, būrio nariai ėmėsi žydų kolonos varymo iš Torunės į [[Bydgoščius|Brombergą]]. Konvojavimas nutrauktas dėl priartėjusių karo veiksmų. Būrio vadovybei pasišalinus, likę junginio nariai išsilakstė.{{sfn|Bubnys|2012|page=19}} Būrys įsteigtas vokiškų SS ypatingųjų būrių pavyzdžiu (''[[SS Sonderkommando]]''), kurie priklausė sukarintų operatyvinių grupių (''[[Einsatzgruppen]]'') būriams (''[[SS Einsatzkommando]]'').{{sfn|Stankeras|2006|page=220–221}} == Pavadinimas == Oficialiuose vokiškuose dokumentuose Ypatingasis būrys vadintas ''Sonderkommando der Sipo und SD'', taip pat sutrumpinant kaip ''Sonderkommando Wilna''.{{sfn|Stankeras|2008|page=510}}{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Vietiniai Panerių lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius dažnai vadino „šauliais“ (''szaulisi'') arba „Panerių šauliais“ (''strzelcy ponarscy'').{{efn|Vietiniai lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius praminė „šauliais“ (''szaulisi''), nes tikėjo, kad dalis jų priklausė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Nors atskirų tyrimų šia tema nėra, žinoma, kad būrio vadai leit. J. Šidlauskas ir B. Norvaiša tam tikru laiku priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}}{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72, 75–76}}<ref>{{cite web |title=Ponary – miejsce „ludzkiej rzeźni” (Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta) |year=2011 |first=Piotr |last=Niwiński |publisher=Instytut Pamięci Narodowej |location= |url=http://www.polishwinnipeg.com/Downloads/Broszura_Ponary.pdf |access-date=2026-03-10 |page=17–18}}</ref>}} Šiuos terminus taip pat vartojo žudynių liudininkas ir „Panerių dienoraščių“ autorius [[Kazimieras Sakovičius]].{{sfn|Sakowicz|2012|page=34}} Jie perimti ir vartoti lenkų kalba rašytuose leidiniuose ir spaudoje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Sovietinio laikotarpio istoriniuose darbuose būrys vadintas Vilniaus „zonderkomanda“, sulietuvinant vokiškąjį ''Sonderkommando'' terminą. [[Niurnbergo tribunolas|Niurnbergo tribunolo]] liudijimuose būrys taip pat vadintas Vilniaus „zonderkomanda“. Šiuolaikinėje lietuvių ir užsienio istoriografijoje vartojamas oficialus vokiškas būrio pavadinimas, jis dažnai lydimas ir pakeičiamas lietuvišku „Ypatingojo būrio“ pavadinimu.{{sfn|Bubnys|2019|pages=6–40}} == Būrio organizavimas == [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]]{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje dislokuoto vokiečių [[9 operatyvinis būrys|9–ojo operatyvinio būrio]] pareigūnai organizavo ir įsteigė Ypatingąjį būrį. Jis buvo suformuotas iš lietuvių pagalbinės (rezervinės) policijos būrio ir kitų savanorių. Nuo pat įkūrimo pradžios būrys buvo pavaldus vokiečių 9–ojo ir vėliau jį Vilniuje pakeitusio [[3/A operatyvinis būrys|3/A operatyvinio būrio]] vadovybei. Dokumentų apie būrio ištakas ir įkūrimą išliko mažai, daugiausiai remiamasi vokiečių oficialiomis ataskaitomis ir būrio narių duotais liudijimais po karo.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} === Lietuvių pagalbinės policijos būrys === Sovietų pajėgoms atsitraukus iš Vilniaus, 1941 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje apie 30 savanorių vyrų grupė įsikūrė buvusiame rezervinės policijos pastate Klaipėdos g., Vilniuje. Susibūrę savanoriai ruošėsi atlikti pagalbinės (rezervinės) policijos funkcijas mieste.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Tuo metu būriui priklausė Konstantinas Čičelis, [[Vladas Kliukas]], [[Vincas Sausaitis]], taip pat Vilniaus 1-osios amatų mokyklos mokiniai.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} Po pirmojo susitikimo Klaipėdos g. būrys persikėlė į [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinybos būstinę prie [[Katedros aikštė|Katedros aikštės]] (Magdalenos g. 2, dabar Šventaragio g.). Šiai žinybai vadovavo [[Kostas Kalendra]]. Viena iš komiteto užduočių numatė organizuoti lietuvių policijos ir saugumo būrius Vilniuje.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}} === Ypatingojo būrio įsteigimas === [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], austrų tautybės 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams įsikūrus Šventaragio g., prie jo prisijungė daugiau savanorių, tarp kurių buvo jaun. leit. Mečislovas Butkus, priimtas leit. Juozo Šidlausko. Įsikūręs Šventaragio g., būrys vis dar buvo įprasta pagalbinės (rezervinės) policijos formuotė, atlikusi įvairias sargybos funkcijas mieste.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-94}} Praėjus maždaug savaitei po persikėlimo į Šventaragio g., 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams pranešta, kad iš jų ir kitų dalyvių yra formuojamas naujas būrys, kuris vėliau buvo pavadintas Vilniaus Ypatinguoju būriu.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=291-292}} Anot M. Butkaus ir kitų narių parodymų, vadovaujančius vaidmenis organizuojant naują būrį atliko leit. [[Juozas Šidlauskas]] ir jo pavaduotojais įvardinti leit. [[Balys Norvaiša]] ir leit. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]]. J. Šidlausko glaudus bendradarbiavimas su vokiečių pareigūnais minimas ir kitų būrio narių liudijimuose. Pats M. Butkus tapo aktyviu būrio organizatoriumi.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-96}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Ypatingojo būrio įsteigimą organizavo [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] (''Alfred Filbert'') vadovaujami vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnai. 1941 m. liepą būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių 9–ojo, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – vokiečių 3–iojo operatyvinio būrio pareigūnams. Faktiniu Ypatingojo būrio viršininku tapo vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnas, SS oberšturmbanfiureris [[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]] (''Franz Schauschütz''), o nuo liepos pabaigos – SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]] (''Horst Schweinberger'').{{sfn|Bubnys|2012|pages=7}}{{sfn|Dieckmann|2011|pages=353, 355}} Liepos pradžioje A. Filbertas savo pavaldinį F. Šaušiucą paskyrė organizuoti žmonių sušaudymus už Vilniaus miesto ribų ir organizuoti Ypatingojo būrio vykdomas žudynes Paneriuose.{{sfn|Kay|2016|pages=50–52}} [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas, vienas iš Ypatingojo būrio viršininkų 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] Iki 1941 m. liepos 23 d. 9–asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kay|2016|pages=53–55}} 9–ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolf'').{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} === Vilniaus g. būstinė === Liepą arba rugpjūtį Ypatingasis būrys įsikūrė Vilniaus g. 12 pastato antrame aukšte. Į pastatą prie Katedros aikštės būrio nariai rinkdavosi tik rytais, Vilniaus g. tapo jų nuolatine būstine.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Nors dauguma savanorių turėjo butus mieste, jie taip pat galėjo apsigyventi būstinės patalpose. Jiems buvo organizuota valgykla pastate, esančiame priešais būstinę.{{sfn|Bubnys|2019|pages=24-25}} Už tarnybą buvo mokama keliasdešimt markių ir maisto produktais. Savanoriams buvo išduoti rusiški šautuvai.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Dokumentuose Ypatingojo būrio pavadinimas (vok. ''Sonderkommando Wilna'') pirmą kartą paminėtas liepos 15 d.{{efn|A. Idzelis klaidingai nurodo liepos 16 d.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}{{sfn|Šikšnianas|2022|page=24}} Dokumente minimas 3000 šovinių išdavimas būrio reikmėms. Nurodyta, kad už šovinių paėmimą liepos 15 d. buvo atsakingas vienas iš pirmųjų būrio organizatorių – [[Mečislovas Butkus|M. Butkus]].{{sfn|Idzelis|2020|pages=348–349}} Panašūs šovinių išdavimai rusiškiems šautuvams fiksuoti ir liepos 11 bei 12 d. (išduota po 3000 šovinius). Tuo metu jie buvo išduoti būrio nariams [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozui Šidlauskui]] ir [[Balys Lukošius (1915)|Baliui Lukošiui]]. Pats Ypatingojo būrio pavadinimas nėra minimas liepos 11 ir 12 d. dokumentuose.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} == Pavaldumas vokiečių saugumo policijai ir saugumo tarnybai (SD) == [[Vaizdas:Erich Willi Wolff, SS-Obersturmführer, head of Sipo and SD in Vilnius in 1941; took part in Paneriai (Ponary) massacre in 1941.png|thumb|right|170px|[[Erichas Vilis Volfas]], SS oberšturmfiureris, 1941 m. vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir dalyvių.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}}]] Ypatingasis būrys buvo organizuotas ir tiesiogiai pavaldus [[vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] skyriui Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD skyrius (vok. ''Aussendienstelle Sipo und SD Wilna'') buvo pavaldus centriniam vokiečių okupuotos Lietuvos Saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=49}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD struktūrą sudarė už įvairias veiklos sritis atsakingi skyriai (departamentai). Ketvirtasis Saugumo policijos ir SD skyrius (gestapas) buvo atsakingas už kovą prieš vadinamuosius Trečiojo Reicho priešus. Šio skyriaus pareigūnai buvo atsakingi už žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimą ir naikinimą.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=49-52}} Nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. spalio pradžios Vilniaus Saugumo policijos ir SD skyriui vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolff''), o nuo 1941 m. spalio iki 1943 m. vasario – [[Hainrichas Gertas]] (''Heinrich Hermann Gerth''; nuo 1942 m. – unteršturmfiureris).{{sfn|Bubnys|2019|pages=50, 56}} Nuo 1943 m. vasario iki 1943 m. gruodžio šios struktūros vadovo pareigas ėjo SS oberšturmfiureris [[Rudolfas Noigebaueris]] (''Rudolf Neugebauer''), jo pavaduotoju buvo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Arltas]] (''Herbert Arlt'').{{sfn|Bubnys|2019|page=52-52, 48}} Saugumo policijos ir SD skyriaus vadovai ir kiti šios struktūros pareigūnai aktyviai dalyvavo organizuojant ir vykdant žydų tautybės ir kitų Lietuvos gyventojų žudynes Vilniuje ir Vilniaus krašte. E. Volfas duodavo nurodymus Ypatingajam būriui ir pats kelis kartus dalyvavo vykdant žudynėse Paneriuose 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}} 1941 m. spalį Ypatingojo būrio viršininku buvo paskirtas SS pareigūnas [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]] (''Martin Weiss''), kuris tuo metu tarnavo Saugumo policijai ir SD įstaigos ketvirtajame skyriuje. 1943 m. pabaigoje jis iš Ypatingojo būrio viršininko pareigų paskirtas vadovauti moterų stovyklai Rasų gatvėje. Žinoma, kad M. Vaisas aktyviai dalyvavo žudynėse Paneriuose, dažnai asmeniškai sušaudydavo sužeistuosius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54-56}}{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52, išnaša Nr. 56}} == Pirmieji būrio nariai == [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėstininkų ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]], vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Iš pradžių Ypatingąjį būrį organizavo ir jam vadovavo Lietuvos kariuomenės jaun. leitenantas [[Petras Jakubka]], atsargos jaun. leitenantas M. Butkus ir pėstininkų atsargos leitenantas J. Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Taip pat tarp pirmųjų šios grupės narių buvo atsargos jaun. leitenantas [[Vladas Mackevičius]] (kartais žinomas kaip Mockevičius), Konstantinas Čičelis, Vladas Korsakas, [[Vladas Kliukas]], [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} K. Čičelis ir V. Kliukas prisijungė prie būrio Klaipėdos gatvės pastate. Tuo metu K. Čičelis, kaip ir V. Kliukas, dirbo studentų bendrabučio Tauro gatvėje sargybiniu. Apie pagalbinio policijos būrį jis sužinojo iš bendrabučio studentų. Atvykęs į jų būstinę, K. Čičelis nurodė atpažinęs kai kuriuos studentus trisdešimties asmenų būryje, tarp jų ir V. Mackevičių. Būriui persikėlus prie Katedros aikštės, K. Čičelis susipažino su būrio organizatoriais M. Butkumi ir J. Šidlausku.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Pasak buvusio būrio nario M. Butkaus parodymų, pirminio pagalbinės policijos būrio daugumą sudarė “jauni vaikinai, nuo aštuoniolikos ir daugiau metų: studentai, moksleiviai, amatų mokyklos mokiniai ir kiti asmenys.” Iš šių narių M. Butkus įvardino Vytenį Čiurlionį, Joną ir Vytautą Neverauskus ir Kaukorių (vardas nenurodytas). Pasak M. Butkaus, visi jo minėti nariai būryje išbuvo vos vieną mėnesį ir vėliau iš jo pasišalino.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Po karo LTSR teisėsaugos surinktuose Ypatingojo būrio narių parodymuose patvirtinta, kad 1941 m. vasarą būrio veikloje dalyvavo 1-osios amatų mokyklos moksleiviai. Parodymuose paminėti mokiniai Vladas Paulaitis, J. Krasauskas, Vladas Stavaras.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-96}} 2016 m. ištraukos iš V. Paulaičio parodymų publikuotos. Jose jis nurodė, kad prieš įstodamas į būrį tikėjosi užsidirbti, nes tuo metu būrio nariai rinkdavo ir registruodavo iš žydų atimtus vertingus daiktus ir, tikėtina, kai kuriais atvejais juos pasisavindavo. Įstojusiam į junginį V. Paulaičiui išduotas Ypatingojo būrio pažymėjimas. Būryje jis sutiko V. Stavarą ir kitus 1-osios amatų mokyklos mokinius. Nors iš pradžių nebuvo apginkluoti, vėliau jiems išduoti rusiški šautuvai. 1941 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, priklausydami būriui, vykdė suimtųjų žydų kolonų varymą iš Lukiškių kalėjimo į Panerius sušaudymams. Vieną koloną sudarydavo keli šimtai žmonių. Mokiniai vykdydavo žydų varymą ir priežiūrą, bet sušaudymuose jiems dalyvauti neleista (anot V. Paulaičio). V. Paulaitis ir kiti mokiniai būryje išbuvo maždaug vieną mėnesį.{{sfn|Vanagaitė|2016|pages=95-97}}{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-95, 107 (V. Paulaičio apklausos protokolai, 1970 m. gegužės 27 d.)}} == Būrio narių motivacija == [[Vaizdas:Julius Ožinskas (Julian Ozinski), 1913–1995, Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių Saugumo policijos ir SD narys (1941-1944).jpg|thumb|right|320px|Ypatingojo būrio eilinis Julius Ožinskas ({{en|Julian Ozinski}}, 1913–1995) sovietų organų suėmimo metu Kretingoje, 1940 m. rugsėjį. Apkaltintas „šnipinėjimu svetimos valstybės naudai.“{{sfn|Ožinskas|1940}} 1941–1944 m. priklausė Ypatingajam būriui, atliko vairuotojo pareigas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją; emigravo pas brolį [[Pranas Ožinskas|P. Ožinską]], „[[Argentinos lietuvių balsas|Argentinos lietuvių balso]]“ redaktorių Argentinoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref>]] Vienu iš svarbiausių motyvų įsijungti į būrio veiklą buvo materialinė nauda. Pokarį atliktose apklausose buvę būrio nariai savo apsisprendimą įstoti į būrį paaiškindavo noru apsirūpinti geresniu uždarbiu. Kai kurių teigimu, įstojimas į būrį leido išvengti išvežimo į priverstinius darbus Vokietijoje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94–97, 106)}} Būryje buvo 8 Vilniaus centrinio pašto tarnautojai.{{sfn|Dieckmann|2020|page=50)}} Prieš įstojimą į būrį Vilniaus centriniame pašte dirbo Dionizas Golcas, Stasys Čeponis, Vladas Dervojedaitis, Vincas Sausaitis ir kiti. Tikėtina, kad kai kurie savo darbą pašte derino su dalyvavimu būrio veikloje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=96)}} K. Čičelis ir V. Kliukas, iki tol dirbę bendrabučio sargais, įstojo į pagalbinę policiją ir vėliau prisijungė prie būrio.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=304-306}} Vienas iš pirmųjų būrio organizatorių V. Butkus, prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, prarado darbą komunalinio ūkio liaudies komisariate, tad nutarė stoti į lietuvių pagalbinę policiją, o vėliau – į Ypatingąjį būrį.{{sfn|Stasiulis|2021|page=290}} Dažnai naujų narių įstojimas į būrį vyko per pažinčių tinklą. Pranas Šmaukšta pažinojo būrio vadą j. leit. J. Šidlauską nuo 1930 m. Jiems susitikus, J. Šidlaukas pakvietė P. Šmaukštą, tuo metu dirbusi skalbykloje, prisijungti prie būrio. Čia P. Šmaukšta sutiko dar vieną pažįstamą, j. leit. B. Norvaišą, su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki karo P. Šmaukšta taip pat pažinojo būrio ūkvedį S. Zalepūgą ir J. Tumą, jie visi kartu tarnavo 1-ajame Ukmergės pėstininkų pulke. Iš kariuomenės tarnavimo laikų vienas kitą pažinojo Zigmas Sinkevičius, Antanas Granickas, Stasys Livčinas ir kiti būrio nariai.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=306}} Dalis narių savo dalyvavimą grindė noru padėti vokiečiams kovoti prieš SSRS ir juos remiančią visuomenės dalį. Buvusio būrio nario P. Černiausko teigimu, V. Butkus savo kalboje kitiems nariams ragino padėti vokiečiams kovoje su bolševikais.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349–350}} Pasak būrio nario V. Korsako, vienoje iš būrio vadų kalbų teigta, jog „ypatingajam būriui tenka didelė, garbinga misija padėti vokiečių tautai išvalyti pasaulį nuo <...> žydų.“{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Išsamių būrio narių motyvacijos tyrimų atlikta nėra. == Uniforma ir įstojimo formalumai == [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – pėstininkų atsargos leit. [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], tarnavo oficialiu būrio vadu nuo 1941 m. liepos 23 d. iki rugsėjo ar lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75-76}}]] Iš pradžių būrio nariai uniformos neturėjo, jiems buvo išduodami antspauduoti balti raiščiai.{{sfn|Stankeras|2008|page=511}} Dalis junginio narių vilkėdavo Lietuvos kariuomenės uniformas, kiti – paprastus civilių rūbus. 1942 m. būrio būstinei persikėlus į Gedimino g. 36, būriui išduotos nacistinės Vokietijos SD uniformos su svastikos ženklais ir kaukolėmis ant kepurių.{{sfn|Bubnys|2019|page=23}}{{sfn|Šikšnianas|2021|page=98}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Įstojimo į būrį procesas kito ir pradžioje jo dalyviai nebuvo prašomi pasirašyti jokių oficialių pasižadėjimų. Vėliau tai tapo privaloma, junginio nariai būrio veiklą turėjo laikyti paslaptyje. Pateikusiems įstojimo į būrį anketas buvo išduodamas oficialus pažymėjimas, suteikiantis teisę nešioti ginklą. Po to buvo išduodamas į pasą panašus dokumentas, kurio viršutinėje dalyje buvo [[Vytis|Vyčio]] herbas ir tarnybinis nario numeris (registruotas kartotekoje). Dokumento vidinėje dalyje – nario vardas, pavardė, gimimo vieta ir nuotrauka su Ypatingojo būrio vado parašu. Vėliau šis dokumentas buvo pakeistas vokišku variantu: Vyčio vietoje atsirado nacių erelis su svastika, Ypatingasis būrys dokumente pakeistas vokišku ''Sonderkommando'' terminu. Naujame dokumente nurodyta, kad ''Sonderkommando'' nariui suteikiama teisė bet kuriuo paros metu vaikščioti mieste.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=95}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20-21}} == Būrio veikla == {{main|Panerių žudynės}} [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, Ypatingojo būrio viršininkas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti masinius žydų suėmimus ir persekiojimus Vilniuje. Didžioji dalis suimtųjų kalinti Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerių „bazę“ sušaudymams.{{sfn|Bubnys|2019|page=118}} [[1941]] m. [[liepos 23]] d. būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}} Tikėtina, kad tuo metu būryje buvo apie 100 narių. Vėliau narių skaičius sumažėjo ir 1941 m. pabaigoje siekė apie 50 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Be masinių žudynių Paneriuose, Ypatingasis būrys įvykdė žydų tautybės gyventojų sušaudymus ir kitose dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovėse. Būrio nariai įvykdė sušaudymus [[Nemenčinė]]je (nužudyti 403 žmonės), [[Naujoji Vilnia|Naujojoje Vilnioje]] (1159 žm.), [[Jašiūnai|Jašiūnuose]] (575 žm.), [[Eišiškės]]e (3446 žm.), [[Trakai|Trakuose]] (1146 žm.), [[Semeliškės]]e (962 žm.), [[Švenčionys]]e (3726 žm.). 1941 m. nuo [[rugsėjo 1]] d. iki [[lapkričio 25]] d. Paneriuose sušaudė 18 898 žmones, kituose Vilniaus regiono rajonuose – 13 501 žmogų.<ref>[https://www.voruta.lt/vilniaus-ypatingasis-burys-ir-masines-zydu-zudynes-paneriuose-1941-1943-m/ Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)]</ref> Būrys dalyvavo Vilniaus krašto getų gyventojų naikinimuose, tarp kurių buvo [[Salos|Salų]], [[Smurgainys|Smurgainių]], [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškės|Mikailiškių]], [[Svieriai|Svierių]], [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Astravas (Gardinas)|Astravo]] ir [[Vidžiai|Vidžių]] getų bendruomenės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=100}} 1942 m. gegužę būrio nariai dalyvavo [[Švenčionių žudynės|Švenčionių apskrities gyventojų sušaudymų]] įvykdyme. Didžioji šių žudynių aukų dalis buvo lenkų civiliai gyventojai (nuo 400 iki 500 žmonių).{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=123–124}}<ref>{{cite web |last=Spiridonovienė |first=Nadežda |date=2025-12-04 |title=Švenčionių apskrities gyventojų žudynės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/svencioniu-apskrities-gyventoju-zudynes/ |website=vle.lt |location=Vilnius |publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |access-date=2025-12-04}}</ref> == Būrio sudėtis == ===Dydis=== [[Vaizdas:SD Special Squad Members in Vilnius, Lithuania, 1941-1944.png|thumb|280px|right|Vilniaus Ypatingojo būrio nariai su Lietuvos kariuomenės uniforma 1941 m. rugpjūtį.{{efn|Nuotrauka datuota 1941 m. rugpjūčiu. A. Bubnys nurodo, kad joje matomi Vilniaus Ypatingojo būrio ir Vilniuje dislokuotų savisaugos batalionų nariai.{{sfn|Bubnys|2019|page=56 (su knygos pirmojo viršelio nuotrauka)}}}} Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: [[Petras Černiauskas]], [[Justas Martišius]], Vaclovas Laniauskas, [[Viktoras Galvanauskas]], Vladas Lenkauskas, A. Januškevičius, Vladas Slušnys, Jonas Jakštas, [[Dionizas Golcas]]; antroje eilėje: du vokiečiai, Romualdas Urbonas, [[Juozas Vėlyvis]], Vladas Korsakas, Stasys Grikštas.{{sfn|Šikšnianas|2021|page=28}}]] [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Jaun. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Tikėtina, kad būrio veiklos pradžioje jį sudarė apie 100 ar daugiau savanorių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Nors dauguma oficialių dokumentų susijusių su būrio veikla buvo sunaikinta, išliko trys atskiri Ypatingojo būrio narių sąrašai.{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277 (priedai Nr. 5 ir Nr. 6)}} Pirmasis sąrašas, sudarytas 1941 m. lapkritį, mini 48 būrio narius, kurie norėjo įsigyti malkų kūrenimui. Šiame sąraše nurodyti narių vardai, pavardės, namų adresai, jų šeimyninė padėtis ir šeimos narių skaičius. Antrasis sąrašas datuotas 1942 m. liepos 1 d., jame įrašyti 43 narių vardai.{{sfn|Tomkewicz|2025|page=277 (priedas Nr. 6)}} Šių sąrašų palyginimas rodo, kad 31 nario vardai yra įtraukti į abu sąrašus.{{efn|Nors A. Idzelis nurodo, kad abiejuose sąrašuose minimi 26 tie patys nariai, publikuotų sąrašų palyginimas rodo, kad jų būta 31.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}}{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277}}}} Trečiasis nedatuotas būrio narių sąrašas buvo sudarytas vokiečių kalba ir greičiausiai vėlesnis nei pirmieji du (tikėtina, sudarytas 1944 m.). Vardų palyginimas su pirmuoju sąrašu rodo, kad būryje buvo 17 narių, įtrauktų į pirmąjį 1941 m. sąrašą.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}} Didžiausia būrio sudėties kaita vyko jo pradinės veiklos laikotarpiu nuo 1941 m. liepos iki rugsėjo.{{sfn|Idzelis|2020|pages=357–358}} Dėl periodinės narių kaitos, bendras būriui priklausančių vyrų skaičius galėjo siekti nuo poros iki kelių šimtų asmenų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=357}} Remiantis liudininkų ir buvusių narių parodymais, nustatyta, kad narių skaičius nusistovėjo 1941 m. rudenį ir siekė apie 50 narių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} ===Tautinė sudėtis=== [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Būrio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Visi žinomi būrio vadai ir jų pavaduotojai buvo lietuvių karininkai ir puskarininkiai. Būrio veikloje taip pat dalyvavo lenkai, rusai ir baltarusiai. Žinomų keturių lenkų tautybės narių vardai ir pavardės buvo sulietuvintos oficialiuose būrio dokumentuose: lenkų tautybės nariais buvo Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Idzelis|2020|pages=357-362}} Rusų ir baltarusių narių vardai sulietuvinti nebuvo. Tarp jų buvo Jonas Dolgovas, Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Kiril Pavlovskij, Ivan Sergutin, Isak Zaicev, Aleksej Zaicev, Anatolij Žukov.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 72, 74, 78, 84}} Rusų tautybės būrio narių skaičius padidėjo 1943–1944 m., kada į jo sudėtį buvo įtraukti su [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontu]] atsitraukiantys ir su vokiečių pareigūnais bendradarbiavę rusų pagalbinės policijos nariai. Dauguma jų pasitraukė į Vilnių iš [[Brianskas|Briansko]] srities. Jais buvo Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Isak Zaicev ir jo sūnus Aleksej Zaicev.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 78}} ===Kariniai laipsniai=== Aukščiausi kariniai laipsniai Ypatingajame būryje priklausė iki tol Lietuvos kariuomenėje karininkų laipsnius įgijusiems nariams. Jais buvo karininkai Mečys Butkus, Petras Jakubka, Vladas Mackevičius (Mockevičius), Balys Norvaiša, Balys Lukošius (Lukoševičius) ir Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59, 68-69, 71–72, 75–76}} Jau Ypatingojo būrio sudėtyje puskarininkio laipsnį užsitarnavo Juozas Arlauskas, Antanas Granickas, Julius Ivinskis, Stasys Livčinas, Justas Martišius, Zigmas Sinkevičius (Sinkiavičius).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 62, 63, 68, 69, 74}} Ypatingojo būrio sudėtyje jaunesniojo puskarininkio laipsnį užsitarnavo Stasys Barisevičius, Vladas Dervojedaitis, Leonas Pažūsis, Klemensas Razutis; grandinio – Justas Paukštys.{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 60, 72, 73}} Ypatingojo būrio sudėtyje viršilos laipsnį įgijo [[Jonas Tumas]] ir Stasys Zalepūga (Zalepūgas). === Vadai === Pirmaisiais būrio organizatoriais (kartais vadinami vadais) yra laikomi karininkai Petras Jakubka ir Mešislovas Butkus.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą oficialiu Ypatingojo būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas. Jis iš šių pareigų atleistas 1941 m. lapkritį.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Lapkritį į būrio vado pareigas paskirtas Balys Norvaiša, jo pavaduotoju – Balys Lukošius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68-69, 71–72}} 1942 m. pabaigoje B. Norvaiša ir B. Lukošius paliko Ypatingąjį būrį ir perėjo tarnauti į lietuvių savisaugos dalių tarnybą: 1942 m. gruodžio 1 d. B. Norvaiša ir B. Lukošius priimti į tarnybą būrio vadais 11-ajame batalione.{{sfn|Bubnys|2017|page=8}} 1942 m. pabaigoje Ypatingojo būrio vadu paskirtas viršila Jonas Tumas.{{sfn|Bubnys|2012|page=8}} ===Kiti būrio tarnautojai=== Etatinius būrio tarnautojus, kurie tiesiogiai nedalyvavo persekiojimuose ir žudynėse, sudarė nedidelis asmenų skaičius, įdarbintų būrio raštinėje ir valgykloje. Būrio ūkvedžio ir raštininko pareigas ėjo [[Stasys Zalepūga]] (Stasys Zalepūgas). Jis buvo atsakingas už maisto, alkoholio ir kitų produktų tiekimą ir paskirstymą būrio nariams, taip pat už jų atlyginimų išmokėjimą.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}}{{sfn|Bubnys|2019|page=79}} Raštinėje būdavo įdarbinamos moterys. Būrio valgyklos kulinare įdarbinta Marcijona Bžozovskytė sutiko ir perėjo dirbti į būrio raštinę. Šiose pareigose M. Bžozovskytė dirbo su žydų pavardžių sąrašais, kuriuos jai duodavo B. Norvaiša. Žydų asmeninius duomenis M. Bžozovskytė perrašinėdavo ant atskirų kortelių. Pasak jos, po šimto kortelių užpildymo ji iš šio darbo išėjo.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} 1942–1944 m. būrio telefonų ryšius prižiūrėjo Povilas Untulis (g. 1927 m.). Jis taip pat atliko vertėjo pareigas. P. Untulio tėvas Jonas Untulis aktyviai dalyvavo persekiojimuose ir žudynėse. J. Untulis atleistas iš būrio 1942 m. dėl girtuokliavimo.{{sfn|Bubnys|2019|page=77}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} ==Pokaris== Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos TSR and komunistinės Lenkijos teisėsaugos institucijos pradėjo buvusių Ypatingojo būrio narių baudžiamuosius persekiojimus. Įvairiomis bausmėmis nubausti ne mažiau nei 27 buvę Ypatingojo būrio nariai. Kiti 1944–1945 m. pasitraukė į Vokietiją ir vėliau emigravo į kitas šalis.{{sfn|Bubnys|2012|pages=20-21}} ===Emigracija ir slapstymasis=== [[Vaizdas:Vladas Lenkauskas, 1905–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būrio eiliniu nuo 1941 m. iki 1944 m.png|170px|thumb|right|Vladas Lenkauskas (g. 1905 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), per karą pasitraukęs į Vokietiją, jo tolesnis likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=67}}]] 1945 m. būrio vadas ltn. J. Šidlauskas pasitraukė į Vokietiją, bet jo tolesnis likimas iki šiol nėra žinomas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}<ref>{{cite web |url=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/2940001:61758 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 |last=Sidlauskas |first=Juozas |date=1945 m. rugsėjo mėn. |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-21}}</ref> Būrio vadas ltn. B. Norvaiša ir jo pavaduotojas ltn. B. Lukošius karo metu taip pat išvyko į Vokietiją ir kuriam laikui apsistojo JAV Vokietijos okupacinėje zonoje.<ref>{{cite web|url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/1057664?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=balys_norvaisa&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=c6083722-c0e6-4cdd-a230-24302d81df4c%27,%27successSource%27)|title=Ancestry |last=Norvaisa |first=Balys |date=1947-05-09 |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-20}}</ref> Apie 1950 m. B. Lukošius emigravo į JAV, o 1998 m. grįžo gyventi į Lietuvą, teistas nebuvo.<ref name="Kemptenas1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1950-01-17 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 for Blays Lukosius. American Zone. Lists of Persecutees 2.1.1.1 |url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/2358522?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=_lukosius&event=_lithuania_5136&birth=1908&gender=m&race=Lithuanian&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=443b1714-6a7c-4040-beb9-3e71f35c0a6f%27,%27successSource%27)|website=ancestry.com |location=Kempten, Allgäu |publisher= |access-date=2025-10-11}}</ref>{{sfn|Žalienė|2013|page=342}} Tikėtina, kad B. Norvaiša iš Vokietijos emigravo į JAV ir vėliau apsigyveno Australijoje. Po pradėtų tyrimų JAV ir Australijoje, vietinėms teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti B. Norvaišos gyvenamosios vietos.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}{{sfn|Norvaisa|1987-1992|pages=37–38, 46}} Būrio organizatoriai, jaun. karininkai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; 1915–2015) ir [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius; 1916–2002), emigravo į JAV.{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}} Būrio eilinis [[Dionizas Golcas]] (1906–1976) su žmona apsigyveno [[Bostonas|Bostono]] mieste. JAV teisėsaugos institucijų domėjimasis jo veikla pradėtas jam jau mirus. Į JAV taip pat emigravo eilinis [[Romualdas Urbonas]] (g. 1923 m.).{{sfn|Norvaisa|1987-1992}}{{sfn|Bubnys|2019|page=62}} [[Vaizdas:Vladas Kliukas, member of the SD Special Squad (Sonderkommando Wilna) during World War II in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Vladas Kliukas]] (1921/1923–1987), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), po karo emigravęs į Australiją, neteistas.{{sfn|Bubnys|2019|page=65}}{{sfn|Kliukas|1948|pages=1–2}}]] Po karo į Jungtinę Karalystę emigravo būrio eliniai [[Juozas Vėlyvis]] (1920–1961) ir [[Aleksas Barauskas]] (1901–1980). J. Vėlyvis apsigyveno ir mirė Kitlio mieste Anglijoje, A. Barauskas gyveno [[Bradfordas|Bradforde]]. Teisti nebuvo.{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 78}}<ref name="Velyvis2">{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1961-02-01 |title=Mūsų mirusieji. A.A. Juozas Vėlyvis |url=https://www.spauda2.org/britanijos_europos_lietuvis/archive/1961/1961-02-01-EUROPOS-LIETUVIS.pdf |work=Europos lietuvis |location=Londonas |publisher= Lithuanian House Ltd. |access-date=2025-07-06}}</ref> Australijoje apsigyveno būrio viršila [[Juozas Arlauskas]] (1906–1985), eiliniai [[Vladas Kliukas]] (1923–1987), Vincas Kundrotas (1909–1962), jaun. puskarininkis [[Leonas Pažūsis]] (1919–1994), eilinis Alfonsas Šilininkas (1910–1952).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 73}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1985-05-15 |title=Perthas |url=https://www.spauda2.org/teviskes_aidai/archive/1985/1985-05-15-TEVISKES-AIDAI.pdf |work=Tėviškės aidai |location=Melburnas |publisher=[[Australijos lietuvių katalikų federacija]] |access-date=2025-08-24}}</ref> 1979 m. australų teisėsauga pradėjo tyrimus dėl J. Arlausko ir L. Pažūsio veiklos Ypatingajame būryje.{{sfn|Arlauskas|1979–1980|pages=1–46}} Devintajame dešimtmetyje šį tyrimą tęsė australų Specialiųjų tyrimų skyriaus (angl. ''Special Investigation Unit'') pareigūnai. Jie nustatė ir patvirtino, kad L. Pažūsis būrio veikloje dalyvavo nuo 1941 m. liepos. 1992 m. L. Pažūsio baudžiamasis persekiojimas pradėtas nebuvo dėl liudytojų trūkumo, kurie tuo metu jau buvo mirę.{{sfn|Blewitt|2025|page=8 skyrius}} Būrio jaun. puskarininkis [[Vladas Dervojedaitis|Vladas (Vladislovas) Dervojedaitis]] (1907–1984) ir jo žmona rašytoja [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] („Baltijos Žuvėdra“) išvyko ir apsigyveno [[Venesuela|Venesueloje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=60}} Į Venesuelą po gyvenimo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|JAV Vokietijos okupacinėje zonoje]] taip pat emigravo eilinis Julius (Julijonas) Ožinskas (1913–1995) su žmona Aleksandra.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref> Vėliau J. Ožinskas, žinomas kaip ''Julian Ozinski'', apsigyveno Kalifornijoje, JAV; 1995 m. mirė [[San Diegas|San Diego]] mieste. <ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1995-09-21 |title=Julian Ozinski in the U.S., Social Security Death Index, 1935-2014 |url=https://www.google.com/search?q=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/46911768:3693 |website=Ancestry.com |location=San Diego, California, USA |publisher=Social Security Administration, Washington D.C., USA |access-date=2026-03-01}}</ref> Venesueloje taip pat gyveno eilinis Vladas Slušnys (g. 1890 m.).{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Eilinis Adomas Kuršys (g. 1923 m.) liko gyventi [[Vakarų Vokietija|Vokietijos Federacinėje Respublikoje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Eilinis Juozas Subačius (g. 1910 m.) – Gdanske, Lenkijoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Dalies per karą pasitraukusiųjų į Vokietiją likimas nėra žinomas. Tarp jų jaun. puskarininkis [[Stasys Barisevičius]] (g. 1916 m.), eiliniai Stasys Čeponis (g. 1920 m.), Ivan Favorov (g. 1909 m.), Vincas Leikūnas (g. 1915 m.), Vladas Lenkauskas (Lankauskas) (g. 1905 m.), Ivan Sergutin (g. 1915–1916 m.), puskarininkis [[Zigmas Sinkevičius]] (g. 1904 m.), eilinis Jonas Valteris (g. 1903 arba 1905 m.).{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 59, 61, 67, 74, 77, 78}} ===Teisminiai procesai=== [[Vaizdas:Stasys Livčinas, 1912–1951 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) narys, puskarininkis, tarnavęs būryje nuo 1941 m. iki 1943 m.png|270px|right|thumb|[[Stasys Livčinas]] (1912–1951 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1943 m.), puskarininkis. 1951 m. rugpjūčio 29 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=68}}]] [[Vaizdas:Vincas Sausaitis, 1918-1978, member of the SD Special Squad during World War II in Lithuania.png|270px|right|thumb|[[Vincas Sausaitis]] (1918–1978 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.). 1978 m. vasario 16 d. LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=74}}]] [[Vaizdas:Viktoras Galvanauskas (Wiktor Gilwiński), 1912-1993, member of the Special Squad (Sonderkommando Wilna; Ypatingasis būrys) which took part in Nazi organised massacres during 1941–1944 in Lithuania.png|180px|right|thumb|[[Viktoras Galvanauskas]] (1912–1993 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.), 1977 m. birželio 3 d. Lenkijos Olštyno vaivadijos teismo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=61}}]] LTSR ir komunistinės Lenkijos teisėsauga nuteisė 27 asmenis už dalyvavimą Panerių žudynėse ir Ypatingojo būrio veikloje. Iš istorikų nurodomų 27 nuteistųjų, dalis tarnavo [[1–asis lietuvių policijos batalionas|1–ojo lietuvių policijos bataliono]] kariais ir šiuo metu nebėra įvardinami Ypatingojo būrio nariais.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=239–244 (pateiktas E. Rojowskos sudarytas LTSR teisėsaugos nuteistų 22 asmenų sąrašas, nubaustų už dalyvavimą Panerių žudynėse)}}{{sfn|Bubnys|2012|page=20 (remiasi H. Pasierbska, „Ponary: Wilenska golgota“, Sopot, 1993, p. 36)}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Sovietų teisėsauga mirties bausmes įvykdė 13 nuteistųjų; 10 nuteistųjų skirtos įvairios laisvės atėmimo bausmės. Lenkijoje nuteisti 4 buvę Ypatingojo būrio nariai: Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=231–244}} Buvusius Ypatingojo būrio narių paieškai LTSR MGB pasitelkė savo agentę žinomą „Irenos“ slapyvardžiu. Ji vokiečių okupacijos metais dirbo Ypatingojo būrio valgykloje padavėja.{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Pirmasis nuosprendis už dalyvavimą Ypatingojo būrio veikloje skirta [[Bronislovas Želvys|Bronislovui Želviui]]. Raudonajai armijai įžengus į Lietuvos teritoriją, B. Želvys suimtas NKVD agentų 1944 m. liepos pabaigoje. Iš pradžių B. Želviui pateikti kaltinimai pagal [[Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis|RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio]] pirmąją dalį, bet vėliau pakeisti [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] 1943 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 39. 1944 m. rugsėjo 27 d. [[3-asis Baltarusijos frontas|3–iojo Baltarusijos fronto]] karinis tribunolas pripažino B. Želvį kaltu ir skyrė jam mirties bausmę sušaudant. Bausmė įvykdyta 1945 m. sausio 22 d. LSSR NKGB vidaus kalėjime Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=235–236}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}} 1945 m. sausį Vilniuje įvyko [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos]] išvažiuojamosios sesijos organizuotas teisminis procesas prieš 12 įtariamųjų, suimtų SSRS teisėsaugos organų 1944 m. rudenį ir žiemą. 10 iš 12 kaltinamųjų pateikti įtarimai dėl dalyvavimo vykdant Panerių žudynes. 1945 m. sausio 29 d. 8 asmenims skirta mirties bausmė sušaudant: jais buvo Jonas Oželis-Kazlauskas, Augustas Juozas, Juozas Macys (Mačys), Stasys Ukrinas, Mikas Bogotkevičius, Povilas Vaitulionis, Jonas Dvilaitis (Dvilainis), Vladas Mandeika.{{efn|1997 m. istorikas A. Bubnys nurodė, kad 1945 m. sausį Vilniuje SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos mirties bausmė skirta 10 asmenų. Jie visi A. Bubnio buvo įvardinti Ypatingojo būrio nariais. Vėlesniuose A. Bubnio darbuose jie nebėra priskiriami prie oficialios būrio sudėties.{{sfn|Bubnys|1997|page=169}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}}}} Dar 2 nuteistieji, Vytautas Žemaitis ir Juozas Svirskis, pripažinti kaltais, jiems skirtos 20 metų termino sunkiųjų darbų bausmės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=238}} Pasak publikuotų J. Oželio-Kazlausko parodymų, Juozas Augustas, Mikas Bogotkevičius, Juozas Mačys, Juozas Svirskis, Stasys Ukrinas, Povilas Vaitulionis priklausė „savisaugos“ dalinių baudžiamajam batalionui, t. y. buvo 1–ojo policijos bataliono kariais.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}}{{sfn|Erslavaitė|1965|pages=189–190}} 1945 m. spalio 3 d. sovietų teisėsauga mirties bausme nuteisė Ypatingojo būrio narį, puskarininkį Antaną Granicką (bausmė įvykdyta 1946 m. vasario 21 d.). 1951 m. rugpjūčio 29 d. mirties bausme nuteistas kitas būrio narys, puskarininkis Stasys Livčinas (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1951 m. gruodžio 4 d. Vilniuje). 1951 m. spalio 27 d. mirties bausme nuteistas būrio narys Jonas Germanavičius (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1952 m. balandžio 14 d.). Paskutinis LTSR nuteistas Ypatingojo būrio narys buvo [[Vincas Sausaitis]]. Jis LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1978 m. vasario 16 d. nuteistas mirties bausme – sušaudyti. Mirties bausmė įvykdyta 1978 m. balandžio 27 d. Minske.{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}<ref>{{cite journal |last1=Indrišionis |first1=Darius |last2= |first2= |date=2016 |title=Mirties bausmė Lietuvos SSR 1950–1990 m.: teisiniai pagrindai ir periodizacija|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=65-80 |doi= |access-date=}}</ref> === Žuvę === [[Vaizdas:Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|thumb|Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|160px|right|thumb|[[Steponas Cibulskis]] (1902–???? m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1942 m.), sistemingai dalyvavęs vykdant Panerių žudynes. Jo pokario likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}<ref name="PasasCibulskis">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1934-05-12 |title=Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius. 3. Piliečių, gavusių vidaus pasus, asmens bylų apyrašas (C)|url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295934088 |website=eais.archyvai.lt |location=Kaunas |publisher= Kauno regioninis valstybės archyvas|access-date=2026-03-14}}</ref>]] Dalis Ypatingojo būrio narių žuvo karo ir pirmaisiais pokario metais. 1942–1943 m. žiemą Ypatingojo būrio grandinis Justas Paukštys nušautas prie Vilniaus žydų geto. 1943 m. būrio puskarininkis Julius Ivinskis (g. apie 1900 m.) atsitiktinai nusišovė iš pistoleto (kitų šaltinių duomenimis – nusižudė sąmoningai). 1943 m. būrio eilinis Stasys Grikštas (g. apie 1920 m.) nušautas Vilniaus geto sargybinio. Būrio eilinis Juozas Gigaška (g. 1906 m.) mobilizuotas į Raudonąją armiją 1944 m., žuvo prie Berlyno 1945 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=62, 63}} Buvę būrio eiliniai Hubertas Dieninis (g. 1921 m.) ir Jonas Jakštas (g. 1909 m.) prisijungė prie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] judėjimo. 1946 m. H. Dieninis nukautas kaip [[Vytauto apygarda|„Vytauto“ apygardos]] partizanas „Šarūnas“ Ignalinos rajone. 1952 m. spalio 11 d. [[Butiškiai (Utena)|Butiškių]] kaime J. Jakštas nukautas kaip [[Didžiosios Kovos apygarda|„Didžiosios Kovos“ apygardos]] „Erelio“ būrio partizanas „Pikuolis“.{{sfn|Bubnys|2019|pages=60, 61, 63}} 1946 m. buvęs būrio viršila Vytautas Svetikas (g. 1946 m.) žuvo autoavarijoje. 1952 m. (ar 1950 m.) buvęs būrio narys Vaclovas Laniauskas (g. 1917 m.) nušautas lietuvių partizanų.{{sfn|Bubnys|2019|pages=67, 75}} == Šiuolaikiniai tyrimai == === Publikuoti narių sąrašai === Pirmasis 108 Ypatingojo būrio narių sąrašas publikuotas 1993 m. lenkų autorės H. Pasierbskos istoriniame darbe apie Panerių žudynes (antrasis papildytas leidimas – 2005 m.).{{sfn|Pasierbska|2005|pages=}} 2008 m. pirmoje mokslinėje monografijoje skirtoje Panerių žudynėms lenkų istorikė M. Tomkiewicz publikavo pirminiuose šaltiniuose aptiktus dalinius būrio narių sąrašus ir 1966 m. Panerių memorialo darbuotojų sudarytą 97 būrio narių sąrašą{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=276–277, 280–284 (pirmasis leidimas: „Zbrodnia w Ponarach 1941–1944“, 2008 m.)}} 2019 m. išleistas A. Bubnio parengtas biografinis sąrašas, kuriame nurodyti už Panerių žudynes atsakingi asmenys. Jį sudaro 17 vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) pareigūnai ir 84 Ypatingojo būrio nariai. Leidinys išleistas lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|LGGRTC]] populiarios istorijos leidinių serijoje.{{sfn|Bubnys|2019}}{{sfn|Bubnys (2)|2020}}{{sfn|Bubnys (3)|2020}} Pasak A. Bubnio, šio sąrašo paskelbimą paskatino užsienyje ir Lietuvoje išsakyta kritika lietuvių tyrėjų atžvilgiu dėl tokio pobūdžio sąrašų stokos. A. Bubnys patvirtino, kad sąrašas yra dalinis; tikėtina, kad 1941 m. vasarą, netrukus po būrio įsteigimo, jį sudarė apie 150 narių. Anot A. Bubnio, publikuotas sąrašas įtraukia tuos narius, dėl kurių priklausomybės šiam būriui nėra likę abejonių.<ref>{{cite web |last=Jakimavičius |first=Jonas |date=2019-12-01 |title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m. |url=https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk |website=youtube.com |location= |publisher= |access-date=2026-03-19}}</ref> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} ===Archyvai=== * {{cite web |last1=Arlauskas |first1=Juozas |last2=Pazusis |first2=Leonas |date=1979–1980 |title=Suspected Nazi War Criminals - Arlauskas and Pazusis. ID: 23739872. Series: A432. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=23739872&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last1=Kliukas |first1=Vladas |date=1948 |title=KLIUKAS Vladas - Nationality: Lithuanian - Arrived Fremantle per USAT General MB Stewart 12 February 1948. ID: 3422966. Series: PP246/4. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=3422966&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last=Norvaisa |first=Balys |date=1987-1992 |title=Norvaisa, Balys. ID: 14367287. Series: A9525. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/ViewImage.aspx?B=14367287 |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2025-10-29}} * {{cite web |last=Ožinskas |first=Julius |date=1940 |title=Ožinskas Julijonas, Juozo |url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295850004 |website=eais.archyvai.lt |location=Telšiai|publisher=Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas |access-date=2026-04-03}} === Disertacijos === * {{cite thesis |last=Rojowska |first=Elzbieta |date=2008 |title=Ściganie i karanie nazistowskiej zbrodni ludobójstwa w prawie międzynarodowym i wybranych krajowych porządkach prawnych na przykładzie sprawców zbrodni popełnionych w Ponarach |language=pl |url=https://ludzie.nauka.gov.pl/ln/profiles/8Ihxb040Cr5/research-work/685f24f9-fc95-44d2-a76b-68153ed75af6 |work= |degree=daktaro disertacija (anglų k. – PhD) |location=Torūnė |publisher=Mikalojaus Koperniko universitetas|url-status= |archive-url= |archive-date= |access-date=2026-01-03}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Blewitt |first=Graham |title=Nazis in Australia. The Special Investigations Unit, 1987–1994 |year=2025 |publisher=Schwartz Books Pty. Limited |place=Collingwood, Victoria, Australia |isbn= 9781743824344}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius |isbn=9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Small Jewish Ghettos and Internment Camps 1941–1943 (1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania: 1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (2)|first=Arūnas|title=Wileński oddział specjalny (Sonderkommando) niemieckiej policji bezpieczeństwa i SD w latach 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037968}} * {{cite book|last=Bubnys (3)|first=Arūnas|title=German security police and the SD Vilnius special squad 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037951}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} *{{cite journal |first=Arūnas |last=Bubnys |title=Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944) |url=https://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm|journal=Genocidas Ir Rezistencija |issn=1392-3463 |language=lt |year=1997 |volume=1}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|last2=Vanagaitė|first2=Rūta|title=Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei |year=2020|place=Vilnius |isbn=9786094755149}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Kay|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer: The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905–1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|place=Cambridge|isbn=9781107146341}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url=https://uplopen.com/books/10401/files/4ba59ca8-a2bc-429a-9845-1d2d97805424.pdf |publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn= 9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |last2= |first2= |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor= |language=en |publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vanagaitė|first=Rūta|title=Mūsiškiai|year=2016|edition=|editor =|publisher=Alma littera|place=Vilnius|isbn= 9786090122082}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2013|edition=Tomas IX|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9786099554402}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} === Vaizdo įrašai === * [https://www.youtube.com/watch?v=n2ekEqraOrU&t=18083s Konferencijos „1941 metų birželis“ Lietuvos Respublikos Seime vaizdo įrašas (M. Šikšniano pranešimas apie Ypatingąjį būrį, (3:45))] * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] * [https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk A. Bubnys, Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m., su Ilya Lempertu, Vilniaus viešoji žydų biblioteka] {{refend}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Trečiojo Reicho lietuvių kariniai vienetai]] bp2kw10g956ne45yk4nt9npc3s1rpuz 7797955 7797942 2026-04-03T13:51:31Z Andrejsmirnov97 56853 /* Būrio narių motivacija */ 7797955 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Paneriai monument 2b.jpg|miniatiūra|200px|right|Paminklas [[Panerių žudynės|Panerių žudynėms]] atminti]] '''Ypatingasis būrys''' – [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) Vilniaus]] Ypatingasis būrys, kurio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Būrys įsteigtas 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje ir veikė Lietuvoje iki 1944 m. liepos. Būrys vykdė persekiojimus ir masinius sušaudymus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[Nacistinė Vokietija|nacių Vokietijos]] okupacijos metais [[Lietuva|Lietuvoje]] (1941–1944 m.). Pagrindinėmis būrio aukomis buvo [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai, sušaudyti [[Panerių žudynės|masinėse žudynėse]] [[Aukštieji Paneriai|Paneriuose]], ir kitos Vilniaus krašto žydų bendruomenės.<ref>[http://www.lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 The Special Unit - Ypatingas Burys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160804045540/http://lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&BSP=14430&BSS6=13971 |date=2016-08-04 }}</ref><ref>[http://genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)]</ref>{{sfn|Bubnys|2019|}} 1944 m. liepos pradžioje Ypatingasis būrys perkeltas į [[IX Kauno fortas|IX fortą]] Kaune. Vėliau išvyko į [[Tilžė|Tilžę]], iš kur traukiniu pervežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. Iš Štuthofo būrys transportavo 1200 žydų tautybės gyventojus į [[Torunė|Torunę]], kur išbuvo laikinoje stovykloje iki 1945 m. balandžio pradžios. Artėjant sovietų fronto linijai, būrio nariai ėmėsi žydų kolonos varymo iš Torunės į [[Bydgoščius|Brombergą]]. Konvojavimas nutrauktas dėl priartėjusių karo veiksmų. Būrio vadovybei pasišalinus, likę junginio nariai išsilakstė.{{sfn|Bubnys|2012|page=19}} Būrys įsteigtas vokiškų SS ypatingųjų būrių pavyzdžiu (''[[SS Sonderkommando]]''), kurie priklausė sukarintų operatyvinių grupių (''[[Einsatzgruppen]]'') būriams (''[[SS Einsatzkommando]]'').{{sfn|Stankeras|2006|page=220–221}} == Pavadinimas == Oficialiuose vokiškuose dokumentuose Ypatingasis būrys vadintas ''Sonderkommando der Sipo und SD'', taip pat sutrumpinant kaip ''Sonderkommando Wilna''.{{sfn|Stankeras|2008|page=510}}{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Vietiniai Panerių lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius dažnai vadino „šauliais“ (''szaulisi'') arba „Panerių šauliais“ (''strzelcy ponarscy'').{{efn|Vietiniai lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius praminė „šauliais“ (''szaulisi''), nes tikėjo, kad dalis jų priklausė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Nors atskirų tyrimų šia tema nėra, žinoma, kad būrio vadai leit. J. Šidlauskas ir B. Norvaiša tam tikru laiku priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}}{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72, 75–76}}<ref>{{cite web |title=Ponary – miejsce „ludzkiej rzeźni” (Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta) |year=2011 |first=Piotr |last=Niwiński |publisher=Instytut Pamięci Narodowej |location= |url=http://www.polishwinnipeg.com/Downloads/Broszura_Ponary.pdf |access-date=2026-03-10 |page=17–18}}</ref>}} Šiuos terminus taip pat vartojo žudynių liudininkas ir „Panerių dienoraščių“ autorius [[Kazimieras Sakovičius]].{{sfn|Sakowicz|2012|page=34}} Jie perimti ir vartoti lenkų kalba rašytuose leidiniuose ir spaudoje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Sovietinio laikotarpio istoriniuose darbuose būrys vadintas Vilniaus „zonderkomanda“, sulietuvinant vokiškąjį ''Sonderkommando'' terminą. [[Niurnbergo tribunolas|Niurnbergo tribunolo]] liudijimuose būrys taip pat vadintas Vilniaus „zonderkomanda“. Šiuolaikinėje lietuvių ir užsienio istoriografijoje vartojamas oficialus vokiškas būrio pavadinimas, jis dažnai lydimas ir pakeičiamas lietuvišku „Ypatingojo būrio“ pavadinimu.{{sfn|Bubnys|2019|pages=6–40}} == Būrio organizavimas == [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]]{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje dislokuoto vokiečių [[9 operatyvinis būrys|9–ojo operatyvinio būrio]] pareigūnai organizavo ir įsteigė Ypatingąjį būrį. Jis buvo suformuotas iš lietuvių pagalbinės (rezervinės) policijos būrio ir kitų savanorių. Nuo pat įkūrimo pradžios būrys buvo pavaldus vokiečių 9–ojo ir vėliau jį Vilniuje pakeitusio [[3/A operatyvinis būrys|3/A operatyvinio būrio]] vadovybei. Dokumentų apie būrio ištakas ir įkūrimą išliko mažai, daugiausiai remiamasi vokiečių oficialiomis ataskaitomis ir būrio narių duotais liudijimais po karo.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} === Lietuvių pagalbinės policijos būrys === Sovietų pajėgoms atsitraukus iš Vilniaus, 1941 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje apie 30 savanorių vyrų grupė įsikūrė buvusiame rezervinės policijos pastate Klaipėdos g., Vilniuje. Susibūrę savanoriai ruošėsi atlikti pagalbinės (rezervinės) policijos funkcijas mieste.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Tuo metu būriui priklausė Konstantinas Čičelis, [[Vladas Kliukas]], [[Vincas Sausaitis]], taip pat Vilniaus 1-osios amatų mokyklos mokiniai.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} Po pirmojo susitikimo Klaipėdos g. būrys persikėlė į [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinybos būstinę prie [[Katedros aikštė|Katedros aikštės]] (Magdalenos g. 2, dabar Šventaragio g.). Šiai žinybai vadovavo [[Kostas Kalendra]]. Viena iš komiteto užduočių numatė organizuoti lietuvių policijos ir saugumo būrius Vilniuje.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}} === Ypatingojo būrio įsteigimas === [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], austrų tautybės 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams įsikūrus Šventaragio g., prie jo prisijungė daugiau savanorių, tarp kurių buvo jaun. leit. Mečislovas Butkus, priimtas leit. Juozo Šidlausko. Įsikūręs Šventaragio g., būrys vis dar buvo įprasta pagalbinės (rezervinės) policijos formuotė, atlikusi įvairias sargybos funkcijas mieste.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-94}} Praėjus maždaug savaitei po persikėlimo į Šventaragio g., 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams pranešta, kad iš jų ir kitų dalyvių yra formuojamas naujas būrys, kuris vėliau buvo pavadintas Vilniaus Ypatinguoju būriu.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=291-292}} Anot M. Butkaus ir kitų narių parodymų, vadovaujančius vaidmenis organizuojant naują būrį atliko leit. [[Juozas Šidlauskas]] ir jo pavaduotojais įvardinti leit. [[Balys Norvaiša]] ir leit. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]]. J. Šidlausko glaudus bendradarbiavimas su vokiečių pareigūnais minimas ir kitų būrio narių liudijimuose. Pats M. Butkus tapo aktyviu būrio organizatoriumi.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-96}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Ypatingojo būrio įsteigimą organizavo [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] (''Alfred Filbert'') vadovaujami vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnai. 1941 m. liepą būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių 9–ojo, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – vokiečių 3–iojo operatyvinio būrio pareigūnams. Faktiniu Ypatingojo būrio viršininku tapo vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnas, SS oberšturmbanfiureris [[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]] (''Franz Schauschütz''), o nuo liepos pabaigos – SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]] (''Horst Schweinberger'').{{sfn|Bubnys|2012|pages=7}}{{sfn|Dieckmann|2011|pages=353, 355}} Liepos pradžioje A. Filbertas savo pavaldinį F. Šaušiucą paskyrė organizuoti žmonių sušaudymus už Vilniaus miesto ribų ir organizuoti Ypatingojo būrio vykdomas žudynes Paneriuose.{{sfn|Kay|2016|pages=50–52}} [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas, vienas iš Ypatingojo būrio viršininkų 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] Iki 1941 m. liepos 23 d. 9–asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kay|2016|pages=53–55}} 9–ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolf'').{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} === Vilniaus g. būstinė === Liepą arba rugpjūtį Ypatingasis būrys įsikūrė Vilniaus g. 12 pastato antrame aukšte. Į pastatą prie Katedros aikštės būrio nariai rinkdavosi tik rytais, Vilniaus g. tapo jų nuolatine būstine.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Nors dauguma savanorių turėjo butus mieste, jie taip pat galėjo apsigyventi būstinės patalpose. Jiems buvo organizuota valgykla pastate, esančiame priešais būstinę.{{sfn|Bubnys|2019|pages=24-25}} Už tarnybą buvo mokama keliasdešimt markių ir maisto produktais. Savanoriams buvo išduoti rusiški šautuvai.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Dokumentuose Ypatingojo būrio pavadinimas (vok. ''Sonderkommando Wilna'') pirmą kartą paminėtas liepos 15 d.{{efn|A. Idzelis klaidingai nurodo liepos 16 d.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}{{sfn|Šikšnianas|2022|page=24}} Dokumente minimas 3000 šovinių išdavimas būrio reikmėms. Nurodyta, kad už šovinių paėmimą liepos 15 d. buvo atsakingas vienas iš pirmųjų būrio organizatorių – [[Mečislovas Butkus|M. Butkus]].{{sfn|Idzelis|2020|pages=348–349}} Panašūs šovinių išdavimai rusiškiems šautuvams fiksuoti ir liepos 11 bei 12 d. (išduota po 3000 šovinius). Tuo metu jie buvo išduoti būrio nariams [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozui Šidlauskui]] ir [[Balys Lukošius (1915)|Baliui Lukošiui]]. Pats Ypatingojo būrio pavadinimas nėra minimas liepos 11 ir 12 d. dokumentuose.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} == Pavaldumas vokiečių saugumo policijai ir saugumo tarnybai (SD) == [[Vaizdas:Erich Willi Wolff, SS-Obersturmführer, head of Sipo and SD in Vilnius in 1941; took part in Paneriai (Ponary) massacre in 1941.png|thumb|right|170px|[[Erichas Vilis Volfas]], SS oberšturmfiureris, 1941 m. vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir dalyvių.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}}]] Ypatingasis būrys buvo organizuotas ir tiesiogiai pavaldus [[vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] skyriui Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD skyrius (vok. ''Aussendienstelle Sipo und SD Wilna'') buvo pavaldus centriniam vokiečių okupuotos Lietuvos Saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=49}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD struktūrą sudarė už įvairias veiklos sritis atsakingi skyriai (departamentai). Ketvirtasis Saugumo policijos ir SD skyrius (gestapas) buvo atsakingas už kovą prieš vadinamuosius Trečiojo Reicho priešus. Šio skyriaus pareigūnai buvo atsakingi už žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimą ir naikinimą.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=49-52}} Nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. spalio pradžios Vilniaus Saugumo policijos ir SD skyriui vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolff''), o nuo 1941 m. spalio iki 1943 m. vasario – [[Hainrichas Gertas]] (''Heinrich Hermann Gerth''; nuo 1942 m. – unteršturmfiureris).{{sfn|Bubnys|2019|pages=50, 56}} Nuo 1943 m. vasario iki 1943 m. gruodžio šios struktūros vadovo pareigas ėjo SS oberšturmfiureris [[Rudolfas Noigebaueris]] (''Rudolf Neugebauer''), jo pavaduotoju buvo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Arltas]] (''Herbert Arlt'').{{sfn|Bubnys|2019|page=52-52, 48}} Saugumo policijos ir SD skyriaus vadovai ir kiti šios struktūros pareigūnai aktyviai dalyvavo organizuojant ir vykdant žydų tautybės ir kitų Lietuvos gyventojų žudynes Vilniuje ir Vilniaus krašte. E. Volfas duodavo nurodymus Ypatingajam būriui ir pats kelis kartus dalyvavo vykdant žudynėse Paneriuose 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}} 1941 m. spalį Ypatingojo būrio viršininku buvo paskirtas SS pareigūnas [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]] (''Martin Weiss''), kuris tuo metu tarnavo Saugumo policijai ir SD įstaigos ketvirtajame skyriuje. 1943 m. pabaigoje jis iš Ypatingojo būrio viršininko pareigų paskirtas vadovauti moterų stovyklai Rasų gatvėje. Žinoma, kad M. Vaisas aktyviai dalyvavo žudynėse Paneriuose, dažnai asmeniškai sušaudydavo sužeistuosius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54-56}}{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52, išnaša Nr. 56}} == Pirmieji būrio nariai == [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėstininkų ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]], vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Iš pradžių Ypatingąjį būrį organizavo ir jam vadovavo Lietuvos kariuomenės jaun. leitenantas [[Petras Jakubka]], atsargos jaun. leitenantas M. Butkus ir pėstininkų atsargos leitenantas J. Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Taip pat tarp pirmųjų šios grupės narių buvo atsargos jaun. leitenantas [[Vladas Mackevičius]] (kartais žinomas kaip Mockevičius), Konstantinas Čičelis, Vladas Korsakas, [[Vladas Kliukas]], [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} K. Čičelis ir V. Kliukas prisijungė prie būrio Klaipėdos gatvės pastate. Tuo metu K. Čičelis, kaip ir V. Kliukas, dirbo studentų bendrabučio Tauro gatvėje sargybiniu. Apie pagalbinio policijos būrį jis sužinojo iš bendrabučio studentų. Atvykęs į jų būstinę, K. Čičelis nurodė atpažinęs kai kuriuos studentus trisdešimties asmenų būryje, tarp jų ir V. Mackevičių. Būriui persikėlus prie Katedros aikštės, K. Čičelis susipažino su būrio organizatoriais M. Butkumi ir J. Šidlausku.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Pasak buvusio būrio nario M. Butkaus parodymų, pirminio pagalbinės policijos būrio daugumą sudarė “jauni vaikinai, nuo aštuoniolikos ir daugiau metų: studentai, moksleiviai, amatų mokyklos mokiniai ir kiti asmenys.” Iš šių narių M. Butkus įvardino Vytenį Čiurlionį, Joną ir Vytautą Neverauskus ir Kaukorių (vardas nenurodytas). Pasak M. Butkaus, visi jo minėti nariai būryje išbuvo vos vieną mėnesį ir vėliau iš jo pasišalino.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} Po karo LTSR teisėsaugos surinktuose Ypatingojo būrio narių parodymuose patvirtinta, kad 1941 m. vasarą būrio veikloje dalyvavo 1-osios amatų mokyklos moksleiviai. Parodymuose paminėti mokiniai Vladas Paulaitis, J. Krasauskas, Vladas Stavaras.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-96}} 2016 m. ištraukos iš V. Paulaičio parodymų publikuotos. Jose jis nurodė, kad prieš įstodamas į būrį tikėjosi užsidirbti, nes tuo metu būrio nariai rinkdavo ir registruodavo iš žydų atimtus vertingus daiktus ir, tikėtina, kai kuriais atvejais juos pasisavindavo. Įstojusiam į junginį V. Paulaičiui išduotas Ypatingojo būrio pažymėjimas. Būryje jis sutiko V. Stavarą ir kitus 1-osios amatų mokyklos mokinius. Nors iš pradžių nebuvo apginkluoti, vėliau jiems išduoti rusiški šautuvai. 1941 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, priklausydami būriui, vykdė suimtųjų žydų kolonų varymą iš Lukiškių kalėjimo į Panerius sušaudymams. Vieną koloną sudarydavo keli šimtai žmonių. Mokiniai vykdydavo žydų varymą ir priežiūrą, bet sušaudymuose jiems dalyvauti neleista (anot V. Paulaičio). V. Paulaitis ir kiti mokiniai būryje išbuvo maždaug vieną mėnesį.{{sfn|Vanagaitė|2016|pages=95-97}}{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-95, 107 (V. Paulaičio apklausos protokolai, 1970 m. gegužės 27 d.)}} == Būrio narių motivacija == [[Vaizdas:Julius Ožinskas (Julian Ozinski), 1913–1995, Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių Saugumo policijos ir SD narys (1941-1944).jpg|thumb|right|320px|Ypatingojo būrio eilinis Julius Ožinskas ({{en|Julian Ozinski}}, 1913–1995) sovietų organų suėmimo metu Kretingoje, 1940 m. rugsėjį. Apkaltintas „šnipinėjimu svetimos valstybės naudai.“{{sfn|Ožinskas|1940}} 1941–1944 m. priklausė Ypatingajam būriui, atliko vairuotojo pareigas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją; emigravo pas brolį [[Pranas Ožinskas|P. Ožinską]], „[[Argentinos lietuvių balsas|Argentinos lietuvių balso]]“ redaktorių Argentinoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref>]] Vienu iš svarbiausių motyvų įsijungti į būrio veiklą buvo materialinė nauda. Pokarį atliktose apklausose buvę būrio nariai savo apsisprendimą įstoti į būrį paaiškindavo noru apsirūpinti geresniu uždarbiu. Kai kurių teigimu, įstojimas į būrį leido išvengti išvežimo į priverstinius darbus Vokietijoje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94–97, 106)}} Būryje buvo 8 Vilniaus centrinio pašto tarnautojai.{{sfn|Dieckmann|2020|page=50)}} Prieš įstojimą į būrį Vilniaus centriniame pašte dirbo Dionizas Golcas, Stasys Čeponis, Vladas Dervojedaitis, Vincas Sausaitis ir kiti. Tikėtina, kad kai kurie savo darbą pašte derino su dalyvavimu būrio veikloje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=96)}} K. Čičelis ir V. Kliukas, iki tol dirbę bendrabučio sargais, įstojo į pagalbinę policiją ir vėliau prisijungė prie būrio.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=304-306}} Vienas iš pirmųjų būrio organizatorių V. Butkus, prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, prarado darbą komunalinio ūkio liaudies komisariate, tad nutarė stoti į lietuvių pagalbinę policiją, o vėliau – į Ypatingąjį būrį.{{sfn|Stasiulis|2021|page=290}} Dažnai naujų narių įstojimas vyko per pažinčių tinklą. Pranas Šmaukšta pažinojo būrio vadą j. leit. J. Šidlauską nuo 1930 m. Jiems susitikus, J. Šidlaukas pakvietė P. Šmaukštą, tuo metu dirbusi skalbykloje, prisijungti prie būrio. Čia P. Šmaukšta sutiko dar vieną pažįstamą, j. leit. B. Norvaišą, su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki karo P. Šmaukšta taip pat pažinojo būrio ūkvedį S. Zalepūgą ir J. Tumą, jie visi kartu tarnavo 1-ajame Ukmergės pėstininkų pulke. Iš tarnavimo kariuomenėje laikų vienas kitą pažinojo Zigmas Sinkevičius, Antanas Granickas, Stasys Livčinas ir kiti būrio nariai.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=306}} Dalis narių savo dalyvavimą grindė noru padėti vokiečiams kovoti prieš SSRS ir juos remiančią visuomenės dalį. Buvusio būrio nario P. Černiausko teigimu, V. Butkus savo kalboje kitiems nariams ragino padėti vokiečiams kovoje su bolševikais.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349–350}} Pasak būrio nario V. Korsako, vienoje iš būrio vadų kalbų teigta, jog „ypatingajam būriui tenka didelė, garbinga misija padėti vokiečių tautai išvalyti pasaulį nuo <...> žydų.“{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Išsamių būrio narių motyvacijos tyrimų atlikta nėra. == Uniforma ir įstojimo formalumai == [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – pėstininkų atsargos leit. [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], tarnavo oficialiu būrio vadu nuo 1941 m. liepos 23 d. iki rugsėjo ar lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75-76}}]] Iš pradžių būrio nariai uniformos neturėjo, jiems buvo išduodami antspauduoti balti raiščiai.{{sfn|Stankeras|2008|page=511}} Dalis junginio narių vilkėdavo Lietuvos kariuomenės uniformas, kiti – paprastus civilių rūbus. 1942 m. būrio būstinei persikėlus į Gedimino g. 36, būriui išduotos nacistinės Vokietijos SD uniformos su svastikos ženklais ir kaukolėmis ant kepurių.{{sfn|Bubnys|2019|page=23}}{{sfn|Šikšnianas|2021|page=98}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Įstojimo į būrį procesas kito ir pradžioje jo dalyviai nebuvo prašomi pasirašyti jokių oficialių pasižadėjimų. Vėliau tai tapo privaloma, junginio nariai būrio veiklą turėjo laikyti paslaptyje. Pateikusiems įstojimo į būrį anketas buvo išduodamas oficialus pažymėjimas, suteikiantis teisę nešioti ginklą. Po to buvo išduodamas į pasą panašus dokumentas, kurio viršutinėje dalyje buvo [[Vytis|Vyčio]] herbas ir tarnybinis nario numeris (registruotas kartotekoje). Dokumento vidinėje dalyje – nario vardas, pavardė, gimimo vieta ir nuotrauka su Ypatingojo būrio vado parašu. Vėliau šis dokumentas buvo pakeistas vokišku variantu: Vyčio vietoje atsirado nacių erelis su svastika, Ypatingasis būrys dokumente pakeistas vokišku ''Sonderkommando'' terminu. Naujame dokumente nurodyta, kad ''Sonderkommando'' nariui suteikiama teisė bet kuriuo paros metu vaikščioti mieste.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=95}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20-21}} == Būrio veikla == {{main|Panerių žudynės}} [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, Ypatingojo būrio viršininkas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti masinius žydų suėmimus ir persekiojimus Vilniuje. Didžioji dalis suimtųjų kalinti Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerių „bazę“ sušaudymams.{{sfn|Bubnys|2019|page=118}} [[1941]] m. [[liepos 23]] d. būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}} Tikėtina, kad tuo metu būryje buvo apie 100 narių. Vėliau narių skaičius sumažėjo ir 1941 m. pabaigoje siekė apie 50 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Be masinių žudynių Paneriuose, Ypatingasis būrys įvykdė žydų tautybės gyventojų sušaudymus ir kitose dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovėse. Būrio nariai įvykdė sušaudymus [[Nemenčinė]]je (nužudyti 403 žmonės), [[Naujoji Vilnia|Naujojoje Vilnioje]] (1159 žm.), [[Jašiūnai|Jašiūnuose]] (575 žm.), [[Eišiškės]]e (3446 žm.), [[Trakai|Trakuose]] (1146 žm.), [[Semeliškės]]e (962 žm.), [[Švenčionys]]e (3726 žm.). 1941 m. nuo [[rugsėjo 1]] d. iki [[lapkričio 25]] d. Paneriuose sušaudė 18 898 žmones, kituose Vilniaus regiono rajonuose – 13 501 žmogų.<ref>[https://www.voruta.lt/vilniaus-ypatingasis-burys-ir-masines-zydu-zudynes-paneriuose-1941-1943-m/ Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)]</ref> Būrys dalyvavo Vilniaus krašto getų gyventojų naikinimuose, tarp kurių buvo [[Salos|Salų]], [[Smurgainys|Smurgainių]], [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškės|Mikailiškių]], [[Svieriai|Svierių]], [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Astravas (Gardinas)|Astravo]] ir [[Vidžiai|Vidžių]] getų bendruomenės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=100}} 1942 m. gegužę būrio nariai dalyvavo [[Švenčionių žudynės|Švenčionių apskrities gyventojų sušaudymų]] įvykdyme. Didžioji šių žudynių aukų dalis buvo lenkų civiliai gyventojai (nuo 400 iki 500 žmonių).{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=123–124}}<ref>{{cite web |last=Spiridonovienė |first=Nadežda |date=2025-12-04 |title=Švenčionių apskrities gyventojų žudynės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/svencioniu-apskrities-gyventoju-zudynes/ |website=vle.lt |location=Vilnius |publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |access-date=2025-12-04}}</ref> == Būrio sudėtis == ===Dydis=== [[Vaizdas:SD Special Squad Members in Vilnius, Lithuania, 1941-1944.png|thumb|280px|right|Vilniaus Ypatingojo būrio nariai su Lietuvos kariuomenės uniforma 1941 m. rugpjūtį.{{efn|Nuotrauka datuota 1941 m. rugpjūčiu. A. Bubnys nurodo, kad joje matomi Vilniaus Ypatingojo būrio ir Vilniuje dislokuotų savisaugos batalionų nariai.{{sfn|Bubnys|2019|page=56 (su knygos pirmojo viršelio nuotrauka)}}}} Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: [[Petras Černiauskas]], [[Justas Martišius]], Vaclovas Laniauskas, [[Viktoras Galvanauskas]], Vladas Lenkauskas, A. Januškevičius, Vladas Slušnys, Jonas Jakštas, [[Dionizas Golcas]]; antroje eilėje: du vokiečiai, Romualdas Urbonas, [[Juozas Vėlyvis]], Vladas Korsakas, Stasys Grikštas.{{sfn|Šikšnianas|2021|page=28}}]] [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Jaun. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Tikėtina, kad būrio veiklos pradžioje jį sudarė apie 100 ar daugiau savanorių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Nors dauguma oficialių dokumentų susijusių su būrio veikla buvo sunaikinta, išliko trys atskiri Ypatingojo būrio narių sąrašai.{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277 (priedai Nr. 5 ir Nr. 6)}} Pirmasis sąrašas, sudarytas 1941 m. lapkritį, mini 48 būrio narius, kurie norėjo įsigyti malkų kūrenimui. Šiame sąraše nurodyti narių vardai, pavardės, namų adresai, jų šeimyninė padėtis ir šeimos narių skaičius. Antrasis sąrašas datuotas 1942 m. liepos 1 d., jame įrašyti 43 narių vardai.{{sfn|Tomkewicz|2025|page=277 (priedas Nr. 6)}} Šių sąrašų palyginimas rodo, kad 31 nario vardai yra įtraukti į abu sąrašus.{{efn|Nors A. Idzelis nurodo, kad abiejuose sąrašuose minimi 26 tie patys nariai, publikuotų sąrašų palyginimas rodo, kad jų būta 31.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}}{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277}}}} Trečiasis nedatuotas būrio narių sąrašas buvo sudarytas vokiečių kalba ir greičiausiai vėlesnis nei pirmieji du (tikėtina, sudarytas 1944 m.). Vardų palyginimas su pirmuoju sąrašu rodo, kad būryje buvo 17 narių, įtrauktų į pirmąjį 1941 m. sąrašą.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}} Didžiausia būrio sudėties kaita vyko jo pradinės veiklos laikotarpiu nuo 1941 m. liepos iki rugsėjo.{{sfn|Idzelis|2020|pages=357–358}} Dėl periodinės narių kaitos, bendras būriui priklausančių vyrų skaičius galėjo siekti nuo poros iki kelių šimtų asmenų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=357}} Remiantis liudininkų ir buvusių narių parodymais, nustatyta, kad narių skaičius nusistovėjo 1941 m. rudenį ir siekė apie 50 narių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} ===Tautinė sudėtis=== [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Būrio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Visi žinomi būrio vadai ir jų pavaduotojai buvo lietuvių karininkai ir puskarininkiai. Būrio veikloje taip pat dalyvavo lenkai, rusai ir baltarusiai. Žinomų keturių lenkų tautybės narių vardai ir pavardės buvo sulietuvintos oficialiuose būrio dokumentuose: lenkų tautybės nariais buvo Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Idzelis|2020|pages=357-362}} Rusų ir baltarusių narių vardai sulietuvinti nebuvo. Tarp jų buvo Jonas Dolgovas, Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Kiril Pavlovskij, Ivan Sergutin, Isak Zaicev, Aleksej Zaicev, Anatolij Žukov.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 72, 74, 78, 84}} Rusų tautybės būrio narių skaičius padidėjo 1943–1944 m., kada į jo sudėtį buvo įtraukti su [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontu]] atsitraukiantys ir su vokiečių pareigūnais bendradarbiavę rusų pagalbinės policijos nariai. Dauguma jų pasitraukė į Vilnių iš [[Brianskas|Briansko]] srities. Jais buvo Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Isak Zaicev ir jo sūnus Aleksej Zaicev.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 78}} ===Kariniai laipsniai=== Aukščiausi kariniai laipsniai Ypatingajame būryje priklausė iki tol Lietuvos kariuomenėje karininkų laipsnius įgijusiems nariams. Jais buvo karininkai Mečys Butkus, Petras Jakubka, Vladas Mackevičius (Mockevičius), Balys Norvaiša, Balys Lukošius (Lukoševičius) ir Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59, 68-69, 71–72, 75–76}} Jau Ypatingojo būrio sudėtyje puskarininkio laipsnį užsitarnavo Juozas Arlauskas, Antanas Granickas, Julius Ivinskis, Stasys Livčinas, Justas Martišius, Zigmas Sinkevičius (Sinkiavičius).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 62, 63, 68, 69, 74}} Ypatingojo būrio sudėtyje jaunesniojo puskarininkio laipsnį užsitarnavo Stasys Barisevičius, Vladas Dervojedaitis, Leonas Pažūsis, Klemensas Razutis; grandinio – Justas Paukštys.{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 60, 72, 73}} Ypatingojo būrio sudėtyje viršilos laipsnį įgijo [[Jonas Tumas]] ir Stasys Zalepūga (Zalepūgas). === Vadai === Pirmaisiais būrio organizatoriais (kartais vadinami vadais) yra laikomi karininkai Petras Jakubka ir Mešislovas Butkus.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą oficialiu Ypatingojo būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas. Jis iš šių pareigų atleistas 1941 m. lapkritį.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Lapkritį į būrio vado pareigas paskirtas Balys Norvaiša, jo pavaduotoju – Balys Lukošius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68-69, 71–72}} 1942 m. pabaigoje B. Norvaiša ir B. Lukošius paliko Ypatingąjį būrį ir perėjo tarnauti į lietuvių savisaugos dalių tarnybą: 1942 m. gruodžio 1 d. B. Norvaiša ir B. Lukošius priimti į tarnybą būrio vadais 11-ajame batalione.{{sfn|Bubnys|2017|page=8}} 1942 m. pabaigoje Ypatingojo būrio vadu paskirtas viršila Jonas Tumas.{{sfn|Bubnys|2012|page=8}} ===Kiti būrio tarnautojai=== Etatinius būrio tarnautojus, kurie tiesiogiai nedalyvavo persekiojimuose ir žudynėse, sudarė nedidelis asmenų skaičius, įdarbintų būrio raštinėje ir valgykloje. Būrio ūkvedžio ir raštininko pareigas ėjo [[Stasys Zalepūga]] (Stasys Zalepūgas). Jis buvo atsakingas už maisto, alkoholio ir kitų produktų tiekimą ir paskirstymą būrio nariams, taip pat už jų atlyginimų išmokėjimą.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}}{{sfn|Bubnys|2019|page=79}} Raštinėje būdavo įdarbinamos moterys. Būrio valgyklos kulinare įdarbinta Marcijona Bžozovskytė sutiko ir perėjo dirbti į būrio raštinę. Šiose pareigose M. Bžozovskytė dirbo su žydų pavardžių sąrašais, kuriuos jai duodavo B. Norvaiša. Žydų asmeninius duomenis M. Bžozovskytė perrašinėdavo ant atskirų kortelių. Pasak jos, po šimto kortelių užpildymo ji iš šio darbo išėjo.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} 1942–1944 m. būrio telefonų ryšius prižiūrėjo Povilas Untulis (g. 1927 m.). Jis taip pat atliko vertėjo pareigas. P. Untulio tėvas Jonas Untulis aktyviai dalyvavo persekiojimuose ir žudynėse. J. Untulis atleistas iš būrio 1942 m. dėl girtuokliavimo.{{sfn|Bubnys|2019|page=77}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}} ==Pokaris== Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos TSR and komunistinės Lenkijos teisėsaugos institucijos pradėjo buvusių Ypatingojo būrio narių baudžiamuosius persekiojimus. Įvairiomis bausmėmis nubausti ne mažiau nei 27 buvę Ypatingojo būrio nariai. Kiti 1944–1945 m. pasitraukė į Vokietiją ir vėliau emigravo į kitas šalis.{{sfn|Bubnys|2012|pages=20-21}} ===Emigracija ir slapstymasis=== [[Vaizdas:Vladas Lenkauskas, 1905–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būrio eiliniu nuo 1941 m. iki 1944 m.png|170px|thumb|right|Vladas Lenkauskas (g. 1905 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), per karą pasitraukęs į Vokietiją, jo tolesnis likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=67}}]] 1945 m. būrio vadas ltn. J. Šidlauskas pasitraukė į Vokietiją, bet jo tolesnis likimas iki šiol nėra žinomas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}<ref>{{cite web |url=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/2940001:61758 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 |last=Sidlauskas |first=Juozas |date=1945 m. rugsėjo mėn. |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-21}}</ref> Būrio vadas ltn. B. Norvaiša ir jo pavaduotojas ltn. B. Lukošius karo metu taip pat išvyko į Vokietiją ir kuriam laikui apsistojo JAV Vokietijos okupacinėje zonoje.<ref>{{cite web|url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/1057664?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=balys_norvaisa&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=c6083722-c0e6-4cdd-a230-24302d81df4c%27,%27successSource%27)|title=Ancestry |last=Norvaisa |first=Balys |date=1947-05-09 |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-20}}</ref> Apie 1950 m. B. Lukošius emigravo į JAV, o 1998 m. grįžo gyventi į Lietuvą, teistas nebuvo.<ref name="Kemptenas1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1950-01-17 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 for Blays Lukosius. American Zone. Lists of Persecutees 2.1.1.1 |url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/2358522?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=_lukosius&event=_lithuania_5136&birth=1908&gender=m&race=Lithuanian&searchMode=advanced&successSource=Search&queryId=443b1714-6a7c-4040-beb9-3e71f35c0a6f%27,%27successSource%27)|website=ancestry.com |location=Kempten, Allgäu |publisher= |access-date=2025-10-11}}</ref>{{sfn|Žalienė|2013|page=342}} Tikėtina, kad B. Norvaiša iš Vokietijos emigravo į JAV ir vėliau apsigyveno Australijoje. Po pradėtų tyrimų JAV ir Australijoje, vietinėms teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti B. Norvaišos gyvenamosios vietos.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}{{sfn|Norvaisa|1987-1992|pages=37–38, 46}} Būrio organizatoriai, jaun. karininkai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; 1915–2015) ir [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius; 1916–2002), emigravo į JAV.{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}} Būrio eilinis [[Dionizas Golcas]] (1906–1976) su žmona apsigyveno [[Bostonas|Bostono]] mieste. JAV teisėsaugos institucijų domėjimasis jo veikla pradėtas jam jau mirus. Į JAV taip pat emigravo eilinis [[Romualdas Urbonas]] (g. 1923 m.).{{sfn|Norvaisa|1987-1992}}{{sfn|Bubnys|2019|page=62}} [[Vaizdas:Vladas Kliukas, member of the SD Special Squad (Sonderkommando Wilna) during World War II in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Vladas Kliukas]] (1921/1923–1987), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), po karo emigravęs į Australiją, neteistas.{{sfn|Bubnys|2019|page=65}}{{sfn|Kliukas|1948|pages=1–2}}]] Po karo į Jungtinę Karalystę emigravo būrio eliniai [[Juozas Vėlyvis]] (1920–1961) ir [[Aleksas Barauskas]] (1901–1980). J. Vėlyvis apsigyveno ir mirė Kitlio mieste Anglijoje, A. Barauskas gyveno [[Bradfordas|Bradforde]]. Teisti nebuvo.{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 78}}<ref name="Velyvis2">{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1961-02-01 |title=Mūsų mirusieji. A.A. Juozas Vėlyvis |url=https://www.spauda2.org/britanijos_europos_lietuvis/archive/1961/1961-02-01-EUROPOS-LIETUVIS.pdf |work=Europos lietuvis |location=Londonas |publisher= Lithuanian House Ltd. |access-date=2025-07-06}}</ref> Australijoje apsigyveno būrio viršila [[Juozas Arlauskas]] (1906–1985), eiliniai [[Vladas Kliukas]] (1923–1987), Vincas Kundrotas (1909–1962), jaun. puskarininkis [[Leonas Pažūsis]] (1919–1994), eilinis Alfonsas Šilininkas (1910–1952).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 73}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1985-05-15 |title=Perthas |url=https://www.spauda2.org/teviskes_aidai/archive/1985/1985-05-15-TEVISKES-AIDAI.pdf |work=Tėviškės aidai |location=Melburnas |publisher=[[Australijos lietuvių katalikų federacija]] |access-date=2025-08-24}}</ref> 1979 m. australų teisėsauga pradėjo tyrimus dėl J. Arlausko ir L. Pažūsio veiklos Ypatingajame būryje.{{sfn|Arlauskas|1979–1980|pages=1–46}} Devintajame dešimtmetyje šį tyrimą tęsė australų Specialiųjų tyrimų skyriaus (angl. ''Special Investigation Unit'') pareigūnai. Jie nustatė ir patvirtino, kad L. Pažūsis būrio veikloje dalyvavo nuo 1941 m. liepos. 1992 m. L. Pažūsio baudžiamasis persekiojimas pradėtas nebuvo dėl liudytojų trūkumo, kurie tuo metu jau buvo mirę.{{sfn|Blewitt|2025|page=8 skyrius}} Būrio jaun. puskarininkis [[Vladas Dervojedaitis|Vladas (Vladislovas) Dervojedaitis]] (1907–1984) ir jo žmona rašytoja [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] („Baltijos Žuvėdra“) išvyko ir apsigyveno [[Venesuela|Venesueloje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=60}} Į Venesuelą po gyvenimo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|JAV Vokietijos okupacinėje zonoje]] taip pat emigravo eilinis Julius (Julijonas) Ožinskas (1913–1995) su žmona Aleksandra.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}<ref>{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}</ref> Vėliau J. Ožinskas, žinomas kaip ''Julian Ozinski'', apsigyveno Kalifornijoje, JAV; 1995 m. mirė [[San Diegas|San Diego]] mieste. <ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1995-09-21 |title=Julian Ozinski in the U.S., Social Security Death Index, 1935-2014 |url=https://www.google.com/search?q=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/46911768:3693 |website=Ancestry.com |location=San Diego, California, USA |publisher=Social Security Administration, Washington D.C., USA |access-date=2026-03-01}}</ref> Venesueloje taip pat gyveno eilinis Vladas Slušnys (g. 1890 m.).{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Eilinis Adomas Kuršys (g. 1923 m.) liko gyventi [[Vakarų Vokietija|Vokietijos Federacinėje Respublikoje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Eilinis Juozas Subačius (g. 1910 m.) – Gdanske, Lenkijoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Dalies per karą pasitraukusiųjų į Vokietiją likimas nėra žinomas. Tarp jų jaun. puskarininkis [[Stasys Barisevičius]] (g. 1916 m.), eiliniai Stasys Čeponis (g. 1920 m.), Ivan Favorov (g. 1909 m.), Vincas Leikūnas (g. 1915 m.), Vladas Lenkauskas (Lankauskas) (g. 1905 m.), Ivan Sergutin (g. 1915–1916 m.), puskarininkis [[Zigmas Sinkevičius]] (g. 1904 m.), eilinis Jonas Valteris (g. 1903 arba 1905 m.).{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 59, 61, 67, 74, 77, 78}} ===Teisminiai procesai=== [[Vaizdas:Stasys Livčinas, 1912–1951 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) narys, puskarininkis, tarnavęs būryje nuo 1941 m. iki 1943 m.png|270px|right|thumb|[[Stasys Livčinas]] (1912–1951 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1943 m.), puskarininkis. 1951 m. rugpjūčio 29 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=68}}]] [[Vaizdas:Vincas Sausaitis, 1918-1978, member of the SD Special Squad during World War II in Lithuania.png|270px|right|thumb|[[Vincas Sausaitis]] (1918–1978 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.). 1978 m. vasario 16 d. LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=74}}]] [[Vaizdas:Viktoras Galvanauskas (Wiktor Gilwiński), 1912-1993, member of the Special Squad (Sonderkommando Wilna; Ypatingasis būrys) which took part in Nazi organised massacres during 1941–1944 in Lithuania.png|180px|right|thumb|[[Viktoras Galvanauskas]] (1912–1993 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.), 1977 m. birželio 3 d. Lenkijos Olštyno vaivadijos teismo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=61}}]] LTSR ir komunistinės Lenkijos teisėsauga nuteisė 27 asmenis už dalyvavimą Panerių žudynėse ir Ypatingojo būrio veikloje. Iš istorikų nurodomų 27 nuteistųjų, dalis tarnavo [[1–asis lietuvių policijos batalionas|1–ojo lietuvių policijos bataliono]] kariais ir šiuo metu nebėra įvardinami Ypatingojo būrio nariais.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=239–244 (pateiktas E. Rojowskos sudarytas LTSR teisėsaugos nuteistų 22 asmenų sąrašas, nubaustų už dalyvavimą Panerių žudynėse)}}{{sfn|Bubnys|2012|page=20 (remiasi H. Pasierbska, „Ponary: Wilenska golgota“, Sopot, 1993, p. 36)}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Sovietų teisėsauga mirties bausmes įvykdė 13 nuteistųjų; 10 nuteistųjų skirtos įvairios laisvės atėmimo bausmės. Lenkijoje nuteisti 4 buvę Ypatingojo būrio nariai: Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=231–244}} Buvusius Ypatingojo būrio narių paieškai LTSR MGB pasitelkė savo agentę žinomą „Irenos“ slapyvardžiu. Ji vokiečių okupacijos metais dirbo Ypatingojo būrio valgykloje padavėja.{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Pirmasis nuosprendis už dalyvavimą Ypatingojo būrio veikloje skirta [[Bronislovas Želvys|Bronislovui Želviui]]. Raudonajai armijai įžengus į Lietuvos teritoriją, B. Želvys suimtas NKVD agentų 1944 m. liepos pabaigoje. Iš pradžių B. Želviui pateikti kaltinimai pagal [[Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis|RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio]] pirmąją dalį, bet vėliau pakeisti [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] 1943 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 39. 1944 m. rugsėjo 27 d. [[3-asis Baltarusijos frontas|3–iojo Baltarusijos fronto]] karinis tribunolas pripažino B. Želvį kaltu ir skyrė jam mirties bausmę sušaudant. Bausmė įvykdyta 1945 m. sausio 22 d. LSSR NKGB vidaus kalėjime Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=235–236}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}} 1945 m. sausį Vilniuje įvyko [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos]] išvažiuojamosios sesijos organizuotas teisminis procesas prieš 12 įtariamųjų, suimtų SSRS teisėsaugos organų 1944 m. rudenį ir žiemą. 10 iš 12 kaltinamųjų pateikti įtarimai dėl dalyvavimo vykdant Panerių žudynes. 1945 m. sausio 29 d. 8 asmenims skirta mirties bausmė sušaudant: jais buvo Jonas Oželis-Kazlauskas, Augustas Juozas, Juozas Macys (Mačys), Stasys Ukrinas, Mikas Bogotkevičius, Povilas Vaitulionis, Jonas Dvilaitis (Dvilainis), Vladas Mandeika.{{efn|1997 m. istorikas A. Bubnys nurodė, kad 1945 m. sausį Vilniuje SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos mirties bausmė skirta 10 asmenų. Jie visi A. Bubnio buvo įvardinti Ypatingojo būrio nariais. Vėlesniuose A. Bubnio darbuose jie nebėra priskiriami prie oficialios būrio sudėties.{{sfn|Bubnys|1997|page=169}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}}}} Dar 2 nuteistieji, Vytautas Žemaitis ir Juozas Svirskis, pripažinti kaltais, jiems skirtos 20 metų termino sunkiųjų darbų bausmės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=238}} Pasak publikuotų J. Oželio-Kazlausko parodymų, Juozas Augustas, Mikas Bogotkevičius, Juozas Mačys, Juozas Svirskis, Stasys Ukrinas, Povilas Vaitulionis priklausė „savisaugos“ dalinių baudžiamajam batalionui, t. y. buvo 1–ojo policijos bataliono kariais.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}}{{sfn|Erslavaitė|1965|pages=189–190}} 1945 m. spalio 3 d. sovietų teisėsauga mirties bausme nuteisė Ypatingojo būrio narį, puskarininkį Antaną Granicką (bausmė įvykdyta 1946 m. vasario 21 d.). 1951 m. rugpjūčio 29 d. mirties bausme nuteistas kitas būrio narys, puskarininkis Stasys Livčinas (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1951 m. gruodžio 4 d. Vilniuje). 1951 m. spalio 27 d. mirties bausme nuteistas būrio narys Jonas Germanavičius (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1952 m. balandžio 14 d.). Paskutinis LTSR nuteistas Ypatingojo būrio narys buvo [[Vincas Sausaitis]]. Jis LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1978 m. vasario 16 d. nuteistas mirties bausme – sušaudyti. Mirties bausmė įvykdyta 1978 m. balandžio 27 d. Minske.{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}<ref>{{cite journal |last1=Indrišionis |first1=Darius |last2= |first2= |date=2016 |title=Mirties bausmė Lietuvos SSR 1950–1990 m.: teisiniai pagrindai ir periodizacija|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=65-80 |doi= |access-date=}}</ref> === Žuvę === [[Vaizdas:Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|thumb|Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|160px|right|thumb|[[Steponas Cibulskis]] (1902–???? m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1942 m.), sistemingai dalyvavęs vykdant Panerių žudynes. Jo pokario likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}<ref name="PasasCibulskis">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1934-05-12 |title=Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius. 3. Piliečių, gavusių vidaus pasus, asmens bylų apyrašas (C)|url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295934088 |website=eais.archyvai.lt |location=Kaunas |publisher= Kauno regioninis valstybės archyvas|access-date=2026-03-14}}</ref>]] Dalis Ypatingojo būrio narių žuvo karo ir pirmaisiais pokario metais. 1942–1943 m. žiemą Ypatingojo būrio grandinis Justas Paukštys nušautas prie Vilniaus žydų geto. 1943 m. būrio puskarininkis Julius Ivinskis (g. apie 1900 m.) atsitiktinai nusišovė iš pistoleto (kitų šaltinių duomenimis – nusižudė sąmoningai). 1943 m. būrio eilinis Stasys Grikštas (g. apie 1920 m.) nušautas Vilniaus geto sargybinio. Būrio eilinis Juozas Gigaška (g. 1906 m.) mobilizuotas į Raudonąją armiją 1944 m., žuvo prie Berlyno 1945 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=62, 63}} Buvę būrio eiliniai Hubertas Dieninis (g. 1921 m.) ir Jonas Jakštas (g. 1909 m.) prisijungė prie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] judėjimo. 1946 m. H. Dieninis nukautas kaip [[Vytauto apygarda|„Vytauto“ apygardos]] partizanas „Šarūnas“ Ignalinos rajone. 1952 m. spalio 11 d. [[Butiškiai (Utena)|Butiškių]] kaime J. Jakštas nukautas kaip [[Didžiosios Kovos apygarda|„Didžiosios Kovos“ apygardos]] „Erelio“ būrio partizanas „Pikuolis“.{{sfn|Bubnys|2019|pages=60, 61, 63}} 1946 m. buvęs būrio viršila Vytautas Svetikas (g. 1946 m.) žuvo autoavarijoje. 1952 m. (ar 1950 m.) buvęs būrio narys Vaclovas Laniauskas (g. 1917 m.) nušautas lietuvių partizanų.{{sfn|Bubnys|2019|pages=67, 75}} == Šiuolaikiniai tyrimai == === Publikuoti narių sąrašai === Pirmasis 108 Ypatingojo būrio narių sąrašas publikuotas 1993 m. lenkų autorės H. Pasierbskos istoriniame darbe apie Panerių žudynes (antrasis papildytas leidimas – 2005 m.).{{sfn|Pasierbska|2005|pages=}} 2008 m. pirmoje mokslinėje monografijoje skirtoje Panerių žudynėms lenkų istorikė M. Tomkiewicz publikavo pirminiuose šaltiniuose aptiktus dalinius būrio narių sąrašus ir 1966 m. Panerių memorialo darbuotojų sudarytą 97 būrio narių sąrašą{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=276–277, 280–284 (pirmasis leidimas: „Zbrodnia w Ponarach 1941–1944“, 2008 m.)}} 2019 m. išleistas A. Bubnio parengtas biografinis sąrašas, kuriame nurodyti už Panerių žudynes atsakingi asmenys. Jį sudaro 17 vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) pareigūnai ir 84 Ypatingojo būrio nariai. Leidinys išleistas lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|LGGRTC]] populiarios istorijos leidinių serijoje.{{sfn|Bubnys|2019}}{{sfn|Bubnys (2)|2020}}{{sfn|Bubnys (3)|2020}} Pasak A. Bubnio, šio sąrašo paskelbimą paskatino užsienyje ir Lietuvoje išsakyta kritika lietuvių tyrėjų atžvilgiu dėl tokio pobūdžio sąrašų stokos. A. Bubnys patvirtino, kad sąrašas yra dalinis; tikėtina, kad 1941 m. vasarą, netrukus po būrio įsteigimo, jį sudarė apie 150 narių. Anot A. Bubnio, publikuotas sąrašas įtraukia tuos narius, dėl kurių priklausomybės šiam būriui nėra likę abejonių.<ref>{{cite web |last=Jakimavičius |first=Jonas |date=2019-12-01 |title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m. |url=https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk |website=youtube.com |location= |publisher= |access-date=2026-03-19}}</ref> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} ===Archyvai=== * {{cite web |last1=Arlauskas |first1=Juozas |last2=Pazusis |first2=Leonas |date=1979–1980 |title=Suspected Nazi War Criminals - Arlauskas and Pazusis. ID: 23739872. Series: A432. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=23739872&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last1=Kliukas |first1=Vladas |date=1948 |title=KLIUKAS Vladas - Nationality: Lithuanian - Arrived Fremantle per USAT General MB Stewart 12 February 1948. ID: 3422966. Series: PP246/4. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=3422966&isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}} * {{cite web |last=Norvaisa |first=Balys |date=1987-1992 |title=Norvaisa, Balys. ID: 14367287. Series: A9525. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/ViewImage.aspx?B=14367287 |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2025-10-29}} * {{cite web |last=Ožinskas |first=Julius |date=1940 |title=Ožinskas Julijonas, Juozo |url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295850004 |website=eais.archyvai.lt |location=Telšiai|publisher=Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas |access-date=2026-04-03}} === Disertacijos === * {{cite thesis |last=Rojowska |first=Elzbieta |date=2008 |title=Ściganie i karanie nazistowskiej zbrodni ludobójstwa w prawie międzynarodowym i wybranych krajowych porządkach prawnych na przykładzie sprawców zbrodni popełnionych w Ponarach |language=pl |url=https://ludzie.nauka.gov.pl/ln/profiles/8Ihxb040Cr5/research-work/685f24f9-fc95-44d2-a76b-68153ed75af6 |work= |degree=daktaro disertacija (anglų k. – PhD) |location=Torūnė |publisher=Mikalojaus Koperniko universitetas|url-status= |archive-url= |archive-date= |access-date=2026-01-03}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Blewitt |first=Graham |title=Nazis in Australia. The Special Investigations Unit, 1987–1994 |year=2025 |publisher=Schwartz Books Pty. Limited |place=Collingwood, Victoria, Australia |isbn= 9781743824344}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius |isbn=9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Small Jewish Ghettos and Internment Camps 1941–1943 (1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania: 1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (2)|first=Arūnas|title=Wileński oddział specjalny (Sonderkommando) niemieckiej policji bezpieczeństwa i SD w latach 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037968}} * {{cite book|last=Bubnys (3)|first=Arūnas|title=German security police and the SD Vilnius special squad 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037951}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} *{{cite journal |first=Arūnas |last=Bubnys |title=Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944) |url=https://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm|journal=Genocidas Ir Rezistencija |issn=1392-3463 |language=lt |year=1997 |volume=1}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|last2=Vanagaitė|first2=Rūta|title=Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei |year=2020|place=Vilnius |isbn=9786094755149}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Kay|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer: The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905–1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|place=Cambridge|isbn=9781107146341}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url=https://uplopen.com/books/10401/files/4ba59ca8-a2bc-429a-9845-1d2d97805424.pdf |publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn= 9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |last2= |first2= |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor= |language=en |publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vanagaitė|first=Rūta|title=Mūsiškiai|year=2016|edition=|editor =|publisher=Alma littera|place=Vilnius|isbn= 9786090122082}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2013|edition=Tomas IX|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9786099554402}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} === Vaizdo įrašai === * [https://www.youtube.com/watch?v=n2ekEqraOrU&t=18083s Konferencijos „1941 metų birželis“ Lietuvos Respublikos Seime vaizdo įrašas (M. Šikšniano pranešimas apie Ypatingąjį būrį, (3:45))] * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] * [https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk A. Bubnys, Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m., su Ilya Lempertu, Vilniaus viešoji žydų biblioteka] {{refend}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Trečiojo Reicho lietuvių kariniai vienetai]] lm29z3hmzz9fwke27ud04rfp06ciaa6 14 499329 7798086 5052258 2026-04-03T15:32:22Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2016 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798086 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2016 muzikoje]] es720y8ywdabmwkpf92sxj2udn5nllv 0 500420 7798401 7464553 2026-04-04T11:57:28Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798401 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Giampiero Ventura | image = [[Vaizdas:Zenit-Torino (8).jpg|200px]] | fullname = Giampiero Ventura | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1948|1|14}} | cityofbirth = [[Genuja]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | position = saugas / [[treneris]] | years = 1968–1969 <br>1969–1970<br>1970–1974<br>1974–1976 <br>1976–1978 |clubs = [[U.C. Sampdoria|Sampdoria]] <br>[[FS Sestrese Calcio 1919|Sestrese]] <br>Enna<br> [[ASD Sanremese|Sanremese]] <br> [[USD Novese|Novese]] |caps(goals) = 0 (0)<br> 29 (0)<br> 9 (0)<br>21 (0)<br>30 (0) | managerclubs = [[UC Sampdoria|Sampdoria]] (jaunimo komanda)<br />Sampdoria (trenerio asist.)<br />Ruentes Rapallo<br />[[Virtus Entella|Entella]]<br />[[Spezia Calcio|Spezia]]<br />[[Centese]]<br />[[AC Pistoiese|Pistoiese]]<br />[[Giarre F.C.|Giarre]]<br />[[SSC Venezia|Venezia]]<br />[[US Lecce|Lecce]]<br />[[Cagliari Calcio|Cagliari]]<br />Sampdoria<br />[[Udinese Calcio|Udinese]]<br />Cagliari<br />[[SSC Napoli|Napoli]]<br />[[FC Messina Peloro|Messina]]<br />[[Hellas Verona FC|Verona]]<br />[[Pisa Calcio|Pisa]]<br />[[AS Bari|Bari]]<br />[[Torino FC|Torino]]<br />{{fut|ITA|1}}<br>[[AC ChievoVerona|Chievo]]<br>[[US Salernitana 1919|Salernitana]] | manageryears =1976–1979<br />1979–1981<br />1981–1982<br />1982–1986<br />1986–1987<br />1987–1989<br />1989–1992<br />1992–1993<br />1993–1995<br />1995–1997<br />1997–1999<br />1999–2000<br />2001–2002<br />2002–2004<br />2004–2005<br />2005–2006<br />2006–2007<br />2007–2009<br />2009–2011<br />2011–2016<br />2016–2017<br>2018<br>2019–2020 }} '''Džiampjeras Ventura''' ({{it|Giampiero Ventura}}; g. [[1948]] m. [[sausio 14]] d.) – [[Italija|Italijos]] futbolo treneris, nuo [[2016]] m. vadovaujantis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|šalies rinktinei]]. G. Ventura užaugo visą futbolininko karjerą praleidęs [[UC Sampdoria|Sampdoria]] klubo jaunimo sistemoje. Visą karjerą jis žaidė [[Serie D]] lygoje, išskyrus 1970–1971 m. sezoną, kai buvo perėjęs į [[Serie C]]. Nuo [[1976]] iki [[1997]] m. G. Ventura treniravo įvairias žemesnių lygų Italijos komandas. [[1998]] m. treneris pirmą kartą su komanda ([[Cagliari Calcio|Cagliari]]) perėjo į [[Serie A]] lygą. Daugiausiai metų italas treniravo [[Torino FC|Torino]] ekipą – nuo [[2011]] iki [[2016]] m. 2016 m. [[birželio 7]] d. G. Ventura pasirašė dvejų metų sutartį su [[Italijos futbolo federacija]] dėl nacionalinės rinktinės treniravimo. Pasibaigus [[XV Europos futbolo čempionatas|XV Europos futbolo čempionatui]] jis pakeitė [[Antonio Conte]].<ref>[http://www.football-italia.net/85502/official-ventura-new-italy-ct Official: Ventura new Italy CT]</ref> == Treniravimo statistika == Nuo 2004 iki 2016 m. {| class="wikitable" style="text-align: center" |- !rowspan=2|Komanda !rowspan=2|Šalis !rowspan=2|Nuo !rowspan=2|Iki !colspan=5|Pasiekimas |- !R!!Perg.!!L!!Pr.!!Perg. % |- |align="left"|[[S.S.C. Napoli|Napoli]] |{{flagicon|Italy}} |align="left"|2004 |align="left"|2005 ||34||17||10||7||50,00 |- |align="left"|[[F.C. Messina|Messina]] |{{flagicon|Italy}} |align="left"|2006 |align="left"|2006 ||6||1||0||5||16,67 |- |align="left"|[[Hellas Verona F.C.|Hellas Verona]] |{{flagicon|Italy}} |align="left"|2006 |align="left"|2007 ||26||10||8||8||38,46 |- |align="left"|[[Pisa Calcio|Pisa]] |{{flagicon|Italy}} |align="left"|2007 |align="left"|2009 ||81||31||24||26||38,27 |- |align="left"|[[F.C. Bari 1908|Bari]] |{{flagicon|Italy}} |align="left"|2009 |align="left"|2010 ||66||18||16||32||27,27 |- |align="left"|[[Torino F.C.|Torino]] |{{flagicon|Italy}} |align="left"|2011 |align="left"|2016 ||216||85||64||67||39,35 |- |align="left"|[[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] |{{flagicon|Italy}} |align="left"|2016 |align="left"|2017 ||16||9||4||3||56,25 |- !colspan="4"|Viso ||419||162||122||135||'''38,66''' |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai|Ventura]] n6rimzehen3zoi3gwd65vph2n5kgqpk 14 501763 7798084 5066986 2026-04-03T15:32:04Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2014 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798084 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2014 muzikoje]] 4qj4wky9xlikn8ebs5n8bhxva1yy03q 14 501847 7798085 5067427 2026-04-03T15:32:15Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2015 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798085 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2015 muzikoje]] nbzhytpo3k2rn9lbff9dcgp0gqrxxqw 0 502973 7798178 7433742 2026-04-03T16:42:38Z CD 677 /* Nuorodos */ 7798178 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{futbolo rinktinė| img= | asociacija=[[Kosovo futbolo asociacija|Federata e Futbollit e Kosovës]]| reitingas= '''116''' ({{data|2020|9|17}}) | treneris={{flagicon|SUI}} [[Bernard Challandes]] | rezultatyviausias=[[Vedat Muriqi]] (8)| ilgiausiai=[[Amir Rrahmani]] (31)| 1rungtynės=[[Vaizdas:Flag of Kosovo.svg|20px]] Kosovas 0:0 {{fut|HTI|2}}| 1rungtyniųvieta=[[Kosovo Mitrovica]]| 1rungtyniųdata=[[2014]] m. [[kovo 5]] d.| grungtynės=[[Vaizdas:Flag of Kosovo.svg|20px]] Kosovas 5:0 {{fut|MLT|2}}| grungtyniųvieta=[[Takalis]]| grungtyniųdata=[[2018]] m. [[lapkričio 17]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:Flag of Kosovo.svg|20px]] Kosovas 0:6 {{fut|CRO|2}}| brungtyniųvieta=[[Škoderis]], [[Albanija]]| brungtyniųdata=[[2016]] m. [[spalio 6]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Europos) --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč= 0| žčmetai= | žčg= | žčgmetai= | | pattern_la1 = _kvx23h | pattern_b1 = _kvx23h | pattern_ra1 = _kvx23h | pattern_sh1 = _kvx23h | pattern_so1 = _kvx23h | leftarm1 = 1A427D | body1 = 1A427D | rightarm1 = 1A427D | shorts1 = 021526 | socks1 = 1A427D | pattern_la2 = _kvx23a | pattern_b2 = _kvx23a | pattern_ra2 = _kvx23a | pattern_sh2 = _kvx23a | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _kvx23t | pattern_b3 = _kvx23t | pattern_ra3 = _kvx23t | pattern_sh3 = _kvx23t | pattern_so3 = | leftarm3 = 2D2532 | body3 = 2D2532 | rightarm3 = 2D2532 | shorts3 = 2D2532 | socks3 = 2D2532 }} '''Kosovo vyrų futbolo rinktinė''' – nacionalinė futbolo rinktinė, atstovaujanti [[Kosovas|Kosovui]]. [[FIFA]] ir [[UEFA]] narė nuo 2016 m., valdoma Kosovo futbolo federacijos. == Istorija == Kosovo rinktinė sudaryta XX a. pab., byrant [[Jugoslavija]]i. Pradžioje ji žaidė neoficialias rungtynes prieš klubus, 2005 m. dalyvavo neoficialiame KTFF (Turkų Kipro futbolo federacijos) 50-dešimtmečio turnyre, žaidė porą rungtynių su [[Albanijos vyrų futbolo rinktinė|Albanija]], taip su ne FIFA nariu [[Monako vyrų futbolo rinktinė|Monaku]]. 2008 m. Kosovo futbolo federacija pateikė prašymą įstoti į FIFA, bet šis prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad Kosovas nėra tarptautiniu mastu pripažinta valstybė. 2012 m. žymūs iš Kosovo kilę albanų futbolininkai ([[Lorik Cana|Lorikas Cana]], [[Xherdan Shaqiri|Džerdanas Šakiris]], [[Granit Xhaka|Granitas Džaka]], [[Valon Behrami|Valonas Behrami]]) pateikė peticiją FIFA prezidentui Zepui Blateriui dėl Kosovo federacijos pripažinimo. FIFA leido Kosovui žaisti oficialias rungtynes, bet dėl to protestą paskelbė Serbija. 2014 m. FIFA suteikė galimybę Kosovui ir Kosovo klubams žaisti oficialias rungtynes prieš FIFA nares (išskyrus buvusios Jugoslavijos šalis), su sąlyga, kad nebus demonstruojami Kosovo nacionaliniai simboliai, grojamas himnas. 2014 m. kovo 5 d. Kosovo vyrų futbolo rinktinė sužaidė savo pirmas FIFA sankcionuotas rungtynes su [[Haičio vyrų futbolo rinktinė|Haičio rinktine]]. 2016 m. Kosovas oficialiai tapo UEFA ir FIFA nariu, rinktinei buvo leista žaisti atrankoje į 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == * 1930–2014 – {{gray i|nedalyvavo}} * 2018–2022 – {{gray i|neįveikė atrankos}} == Dalyvavimas Europos čempionatuose == * iki 2016 – {{gray i|nedalyvavo}} * 2020–2024 – {{gray i|neįveikė atrankos}} == Garsesni žaidėjai == * {{vlv|Kosovas}}{{vlv|Vokietija}} [[Edon Zhegrova]] * {{vlv|Kosovas}}{{vlv|Švedija}} [[Valon Berisha]] * {{vlv|Kosovas}} [[Ermal Krasniqi]] * {{vlv|Kosovas}} [[Muharrem Jashari]] == Kosovas prieš Lietuvą == ---- {{footballbox |bg = #EBF5FF |stack = yes |round = Finalo rungtynės |date = {{Start date|2024|10|12|df=y}} |time = :00 |score = 1–2 |report = [https://www.lff.lt/lietuvos-vyru-rinktine-patyre-pralaimejima-kosovo-ekipai/ LFF svetainė] |team1 = {{fut|LTU|2}} |goals1 = [[Paulius Golubickas]] {{goal|84}} |team2 = {{fut|Kosovas|1}} |goals2 = {{goal|20}} [[Edon Zhegrova]] <br /> {{goal|65}} [[Ermal Krasniqi]] |stadium = Dariaus ir Girėno stadionas, [[Kaunas]] |attendance = {{small|nežinoma}} |referee = {{vlv|Čekija}} Ondřej Berka (Čekija) }} * [[2024]] m. [[spalio 12]] d. Kaune įvyko rungtynės prieš Kosovą. [[Paulius Golubickas]] pelnė įvartį rungtynėse prieš Kosovą, tačiau varžovai nugalėjo lietuvius rezultatu 2-1.<ref>[https://www.lff.lt/lietuvos-vyru-rinktine-patyre-pralaimejima-kosovo-ekipai/ Lietuvos vyrų rinktinė namuose neprilygo Kosovo ekipai]</ref><ref>[https://us.soccerway.com/matches/2024/10/12/europe/uefa-nations-league/lithuania/kosovo/4319726/ 2024-10-12 Lietuva 1-2 Kosovas (pagal Soccerway)]</ref> ---- ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = FINALAS | date = {{Start date|2024|11|18|df=y}} | time = 19:45 | team1 = {{fut|Kosovas|2}} | team2 = {{fut|LTU|1}} | score = 1–0 | report = [https://www.lff.lt/tautu-lygsos-ciklas-baigtas-nesekme-kosove/ Aprašymas]<br />[https://int.soccerway.com/matches/2024/11/18/europe/uefa-nations-league/kosovo/lithuania/4319730/ Soccerway] | goals1 = [[Muharrem Jashari]] {{goal|5}} <br /> [[Muharrem Jashari]] {{sent off|0|45+1}} | goals2 = | stadium = Fadilio Vokrrio stadionas, Priština | attendance = nežinoma | referee = {{vlv|Norvegija}} Kristoffer Hagenes (Norvegija) }} * 2024 m. lapkričio 18 d. Kosovas nugalėjo Lietuvą rezultatu 1-0. ---- == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://eu-football.info/_matches.php?id=122 Kosovo national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesk/kosovo-intres.html Kosovo - List of International Matches] (Rsssf.org) {{Kosovo futbolas}} {{EFR}} [[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Kosovo futbolas]] 2i6u44ghro768nz2leykngv4cg65839 0 512302 7798256 5142241 2026-04-03T18:57:28Z Hugo.arg 1674 7798256 wikitext text/x-wiki {{city/Nigerijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Ilesha |paveikslėlis = ST. JOHN CATHERDAL CHURCH ILORO ILESA 2024.jpg |paveikslėlio tekstas = Šv. Jono katedra Ilešoje |herbas = |vėliava = |PL=7|PM=37|PS=0|IL=4|IM=44|IS=0 |valstija = Osunas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2007 |gyventoju = 305480 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka = |kirč = Ilešà<ref>{{AAAOŽ|Ilešà|ilesa}}</ref> }} '''Ileša''' ({{en|Ilesha, Ilesa}}, {{yo|Iléṣà}}) – miestas pietvakarių [[Nigerija|Nigerijoje]], [[Osunas|Osuno]] valstijoje. Prekybos ir amatų centras. Perdirbamos [[kakava|kakavos]] pupelės, spaudžiamas [[palmių aliejus]].<ref>{{GEC|163}}</ref> Dauguma Ilešos gyventojų – [[jorubai]]. == Istorija == Seniau Ileša (Idžeša) buvo vienas iš [[Jorubalandas|Jorubalando]] miestų-valstybių. Iki [[1991]] m. miestas priklausė [[Ojo valstija]]i. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Nigerijos miestai]] 4vewqv7alv96bsv8eyd73enjvmuigvg 14 515334 7798087 5167610 2026-04-03T15:32:30Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2017 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798087 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2017 muzikoje]] 2ijnmnw3wul7tlxnqlovumrmc034qnp 0 532346 7797902 7791716 2026-04-03T12:56:05Z Normantas Bataitis 145195 7797902 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis =Tamaz Gamkrelidze.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1929|10|23|}} | gimimo vieta = [[Kutaisis]], [[Gruzijos TSR]], [[Užkaukazės TFSR]], [[TSRS]] | mirties data = {{Mirė|2021|02|10|1929|10|23}} | mirties vieta = | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = kalbininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = Tbilisio universitetas | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = Category:Tamaz Gamkrelidze }} '''Tamazas Gamkrelidzė''' ({{ka|თამაზ გამყრელიძე}}, [[1929]] m. [[spalio 23]] d. – [[2021]] m. [[vasario 10]] d.)<ref>{{Cite news |title=Грузинский академик Тамаз Гамкрелидзе скончался на 91-м году жизни |language=ru |url=https://sputnik-georgia.ru/society/20210210/250851246/Gruzinskiy-akademik-Tamaz-Gamkrelidze-skonchalsya-na-91-m-godu-zhizni-.html |access-date=2021-02-10}}</ref> – Gruzijos [[Kalbotyra|kalbininkas]], [[Orientalistika|orientalistas]], [[Indoeuropeistika|indoeuropeistas]], tikrasis [[Rusijos mokslų akademija|TSRS mokslų akademijos]] narys (1984), [[Rusijos mokslų akademija|Rusijos mokslų akademijos]] akademikas (1991), Gruzijos mokslų akademijos prezidentas (2005–2013). == Biografija == [[1952]] m. [[Tbilisis|Tbilisio]] valstybiniame universitete baigė orientalistikos fakultetą.<ref name="ras">{{cite web|url=http://www.ras.ru/win/db/show_per.asp?P=.id-2577.ln-ru.dl-.pr-inf.uk-12|title=Гамкрелидзе Тамаз Валерианович|publisher=ras.ru|accessdate=2018-01-25}}</ref> [[1953]]–[[1960]] m. dirbo Gruzijos mokslų akademijos kalbotyros institute. Nuo 1960 iki [[2008]] m. buvo struktūrinės ir [[Taikomoji kalbotyra|taikomosios kalbotyros]] katedros vedėjas.<ref>{{cite web|url=https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_/|title=Tamaz Gamkrelidze|publisher=tsu.ge|accessdate=2015-05-09|archive-date=2015-05-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20150505003602/https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_/|url-status=dead}}</ref> [[Filologija|Filologijos]] mokslų daktaras (1963), [[profesorius]] (1964). [[TSRS]] mokslų akademijos narys korespondentas (1979) – Literatūros ir kalbos skyrius. [[Akademikas]] (1984) – Literatūros ir kalbos (kalbotyros) skyrius.<ref name="ras"/> Tikrasis Gruzijos mokslų akademijos narys (nuo 1974) ir prezidentas (2005–2013). Garsių veikalų apie [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbas]], senąsias kalbas, teorinę kalbotyrą ir [[Kartvelų kalbos|kartvelų kalbas]] autorius. [[1972]] m. su [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovu]] iškėlė vadinamąją glotalinę teoriją, kurios galutinis variantas buvo paskelbtas bendroje dvitomėje monografijoje „Indoeuropiečių kalba ir indoeuropiečiai“(1984). [[Vaizdas:Gamkrelidzebusinesscard.jpg|250px|thumb|right|T. Gamkrelidzės vizitinė kortelė]] Ne vienas T. Gamkrelidzės darbas skirtas rašto tipologijai ir kilmei. Nuo 1988 iki 1994 m. T. Gamkrelidzė buvo pagrindinio Rusijos mokslinio žurnalo apie kalbotyrą „Kalbotyros klausimai“ ({{ru|Вопросы языкознания}}) vyriausiasis redaktorius.<ref>{{cite web|url=http://www.ruslang.ru/?id=vopjaz_history|title=Из истории журнала «Вопросы языкознания»|publisher=ruslang.ru|accessdate=2018-01-25}}</ref><ref>{{cite web|url=http://hist-phil.ru/voprosy-yazykoznaniya/|title=Вопросы языкознания|publisher=hist-phil.ru|accessdate=2018-01-25|archive-date=2015-05-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20150505003222/http://hist-phil.ru/voprosy-yazykoznaniya/|url-status=dead}}</ref> Nacionalinės [[JAV]] mokslų akademijos (2006)<ref>{{cite web|url=http://www.nasonline.org/member-directory/members/20012689.html|title=Thomas V. Gamkrelidze|publisher=nasonline.org|accessdate=2018-01-25}}</ref> ir Amerikos meno ir mokslų akademijos (1978)<ref>{{cite web|url=https://www.amacad.org/multimedia/pdfs/classlist_ForeignHonorary.pdf|title=Foreign Honorary Members|publisher=amacad.org|accessdate=2018-01-25}}</ref> užsienio šalių narys, Britanijos mokslų akademijos narys korespondentas (1979),<ref>[http://www.britac.ac.uk/fellowship/directory/cor.cfm?member=2590 Corresponding Fellows — British Academy Corresponding Fellows – British Academy]</ref> Australijos mokslų akademijos narys korespondentas (1983),<ref>{{cite web|url=http://www.oeaw.ac.at/die-oeaw/mitglieder-der-oeaw/die-oeaw-mitglieder/korrespondierende-mitglieder-der-philosophisch-historischen-klasse-im-ausland/|title=Korrespondierende Mitglieder der philosophisch-historischen Klasse im Ausland|publisher=oeaw.ac.at|accessdate=2018-01-25|archive-date=2015-03-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20150322003215/http://www.oeaw.ac.at/die-oeaw/mitglieder-der-oeaw/die-oeaw-mitglieder/korrespondierende-mitglieder-der-philosophisch-historischen-klasse-im-ausland/|url-status=dead}}</ref> Saksonijos mokslų akademijos (1988)<ref>{{cite web|url=http://www.saw-leipzig.de/de/mitglieder/gamkrelidzet|title=Mitglieder – Thomas V. Gamkrelidze, Prof. Dr. phil. habil.|publisher=saw-leipzig.de|accessdate=2015-05-05}}</ref> ir Vengrijos mokslų akademijos (2007)<ref>{{cite web|url=http://mta.hu/koztestuleti_tagok?PersonId=19648|title=Gamkrelidzé, Thomas V.|publisher=mta.hu|accessdate=2018-01-25}}</ref> užsienio šalių narys, Europos akademijos narys.<ref>{{cite web|url=http://www.ae-info.org/ae/User/Gamkrelidze_Thomas|title=Thomas V. Gamkrelidze|publisher=ae-info.org|accessdate=2018-01-25}}</ref> Bonos ir Čikagos universitetų garbės daktaras (''Doctor honoris causa''). Amerikos kalbininkų draugijos garbės narys (nuo 1971). Europos kalbininkų draugijos prezidentas (1986–1987).<ref>{{cite web|url=http://www.societaslinguistica.eu/about/history.html|title=Presidents and Annual Meetings of the Societas Linguistica Europaea|publisher=societaslinguistica.eu|accessdate=2018-01-25}}</ref> 1991 m. rugpjūtį T. Gamkrelidzė buvo paskirtas Valstybinio Tbilisio universiteto [[Rektorius|rektoriumi]], tačiau šias pareigas ėjo trumpai.<ref name="tsu.ge">[https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_// Tamaz Gamkrelidze] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180126070951/https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_/ |date=2018-01-26 }} // Tbilisi State Unversity: The University Rectors – tsu.ge</ref> Tbilisio miesto garbės pilietis (2000).<ref>{{cite web|url=http://www.nplg.gov.ge/bios/ka/00000844/|title=თამაზ გამყრელიძე|publisher=nplg.gov.ge|accessdate=2018-01-25}}</ref> == Pagrindiniai darbai == * {{cite book|last=Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс.|first=|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры. В 2 тт|url=http://ielang.narod.ru/|publisher=Изд-во Тбилисского ун-та|date=1984|location=Тбилиси|pages=xcvi + 1328}} (T. Gamkrelidzė, V. Ivanovas ''Indoeuropiečių kalba ir indoeuropiečiai: Prokalbės ir senosios kultūros istorinė tipologinė rekonstrukcija'') * [http://amkob113.ru/gkr/ Алфавитное письмо и древнегрузинская письменность (Типология и происхождение алфавитных систем письма)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180610115516/http://amkob113.ru/gkr/ |date=2018-06-10 }}. — Тбилиси, 1989. (''Abėcėlinis raštas ir senoji gruzinų raštija (Abėcėlinių sistemų rašto tipologija ir kilmė'')) * ''The Akkado-Hittite syllabary and the problem of the origin of the Hittite script'', «Archiv Orientalni» (vol. 29). 1960. * ''Anatolian languages and the problem of Indo-European migration to Asia Minor'', Studies in General and Oriental Linguistics. — Tokyo, 1970. * ''Indo-european language and Indoeuropeans'' (vols. I–II). — Berlin / New York, 1994–1995 (bendraautoris su V. Ivanovu) == Šaltiniai == {{išnašos|2}} {{DEFAULTSORT:Gamkrelidze, Tamaz}} [[Kategorija:Kalbininkai]] [[Kategorija:Gruzijos asmenybės]] fatonbc1ofelqc81qio7hvjm8ps05gx 7797904 7797902 2026-04-03T12:56:25Z Normantas Bataitis 145195 7797904 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis =Tamaz Gamkrelidze.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1929|10|23|}} | gimimo vieta = [[Kutaisis]], [[Gruzijos TSR]], [[Užkaukazės TFSR]], [[TSRS]] | mirties data = {{Mirė|2021|02|10|1929|10|23}} | mirties vieta = [[Tbilisis]], [[Gruzija]] | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = kalbininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = Tbilisio universitetas | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = Category:Tamaz Gamkrelidze }} '''Tamazas Gamkrelidzė''' ({{ka|თამაზ გამყრელიძე}}, [[1929]] m. [[spalio 23]] d. – [[2021]] m. [[vasario 10]] d.)<ref>{{Cite news |title=Грузинский академик Тамаз Гамкрелидзе скончался на 91-м году жизни |language=ru |url=https://sputnik-georgia.ru/society/20210210/250851246/Gruzinskiy-akademik-Tamaz-Gamkrelidze-skonchalsya-na-91-m-godu-zhizni-.html |access-date=2021-02-10}}</ref> – Gruzijos [[Kalbotyra|kalbininkas]], [[Orientalistika|orientalistas]], [[Indoeuropeistika|indoeuropeistas]], tikrasis [[Rusijos mokslų akademija|TSRS mokslų akademijos]] narys (1984), [[Rusijos mokslų akademija|Rusijos mokslų akademijos]] akademikas (1991), Gruzijos mokslų akademijos prezidentas (2005–2013). == Biografija == [[1952]] m. [[Tbilisis|Tbilisio]] valstybiniame universitete baigė orientalistikos fakultetą.<ref name="ras">{{cite web|url=http://www.ras.ru/win/db/show_per.asp?P=.id-2577.ln-ru.dl-.pr-inf.uk-12|title=Гамкрелидзе Тамаз Валерианович|publisher=ras.ru|accessdate=2018-01-25}}</ref> [[1953]]–[[1960]] m. dirbo Gruzijos mokslų akademijos kalbotyros institute. Nuo 1960 iki [[2008]] m. buvo struktūrinės ir [[Taikomoji kalbotyra|taikomosios kalbotyros]] katedros vedėjas.<ref>{{cite web|url=https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_/|title=Tamaz Gamkrelidze|publisher=tsu.ge|accessdate=2015-05-09|archive-date=2015-05-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20150505003602/https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_/|url-status=dead}}</ref> [[Filologija|Filologijos]] mokslų daktaras (1963), [[profesorius]] (1964). [[TSRS]] mokslų akademijos narys korespondentas (1979) – Literatūros ir kalbos skyrius. [[Akademikas]] (1984) – Literatūros ir kalbos (kalbotyros) skyrius.<ref name="ras"/> Tikrasis Gruzijos mokslų akademijos narys (nuo 1974) ir prezidentas (2005–2013). Garsių veikalų apie [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbas]], senąsias kalbas, teorinę kalbotyrą ir [[Kartvelų kalbos|kartvelų kalbas]] autorius. [[1972]] m. su [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovu]] iškėlė vadinamąją glotalinę teoriją, kurios galutinis variantas buvo paskelbtas bendroje dvitomėje monografijoje „Indoeuropiečių kalba ir indoeuropiečiai“(1984). [[Vaizdas:Gamkrelidzebusinesscard.jpg|250px|thumb|right|T. Gamkrelidzės vizitinė kortelė]] Ne vienas T. Gamkrelidzės darbas skirtas rašto tipologijai ir kilmei. Nuo 1988 iki 1994 m. T. Gamkrelidzė buvo pagrindinio Rusijos mokslinio žurnalo apie kalbotyrą „Kalbotyros klausimai“ ({{ru|Вопросы языкознания}}) vyriausiasis redaktorius.<ref>{{cite web|url=http://www.ruslang.ru/?id=vopjaz_history|title=Из истории журнала «Вопросы языкознания»|publisher=ruslang.ru|accessdate=2018-01-25}}</ref><ref>{{cite web|url=http://hist-phil.ru/voprosy-yazykoznaniya/|title=Вопросы языкознания|publisher=hist-phil.ru|accessdate=2018-01-25|archive-date=2015-05-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20150505003222/http://hist-phil.ru/voprosy-yazykoznaniya/|url-status=dead}}</ref> Nacionalinės [[JAV]] mokslų akademijos (2006)<ref>{{cite web|url=http://www.nasonline.org/member-directory/members/20012689.html|title=Thomas V. Gamkrelidze|publisher=nasonline.org|accessdate=2018-01-25}}</ref> ir Amerikos meno ir mokslų akademijos (1978)<ref>{{cite web|url=https://www.amacad.org/multimedia/pdfs/classlist_ForeignHonorary.pdf|title=Foreign Honorary Members|publisher=amacad.org|accessdate=2018-01-25}}</ref> užsienio šalių narys, Britanijos mokslų akademijos narys korespondentas (1979),<ref>[http://www.britac.ac.uk/fellowship/directory/cor.cfm?member=2590 Corresponding Fellows — British Academy Corresponding Fellows – British Academy]</ref> Australijos mokslų akademijos narys korespondentas (1983),<ref>{{cite web|url=http://www.oeaw.ac.at/die-oeaw/mitglieder-der-oeaw/die-oeaw-mitglieder/korrespondierende-mitglieder-der-philosophisch-historischen-klasse-im-ausland/|title=Korrespondierende Mitglieder der philosophisch-historischen Klasse im Ausland|publisher=oeaw.ac.at|accessdate=2018-01-25|archive-date=2015-03-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20150322003215/http://www.oeaw.ac.at/die-oeaw/mitglieder-der-oeaw/die-oeaw-mitglieder/korrespondierende-mitglieder-der-philosophisch-historischen-klasse-im-ausland/|url-status=dead}}</ref> Saksonijos mokslų akademijos (1988)<ref>{{cite web|url=http://www.saw-leipzig.de/de/mitglieder/gamkrelidzet|title=Mitglieder – Thomas V. Gamkrelidze, Prof. Dr. phil. habil.|publisher=saw-leipzig.de|accessdate=2015-05-05}}</ref> ir Vengrijos mokslų akademijos (2007)<ref>{{cite web|url=http://mta.hu/koztestuleti_tagok?PersonId=19648|title=Gamkrelidzé, Thomas V.|publisher=mta.hu|accessdate=2018-01-25}}</ref> užsienio šalių narys, Europos akademijos narys.<ref>{{cite web|url=http://www.ae-info.org/ae/User/Gamkrelidze_Thomas|title=Thomas V. Gamkrelidze|publisher=ae-info.org|accessdate=2018-01-25}}</ref> Bonos ir Čikagos universitetų garbės daktaras (''Doctor honoris causa''). Amerikos kalbininkų draugijos garbės narys (nuo 1971). Europos kalbininkų draugijos prezidentas (1986–1987).<ref>{{cite web|url=http://www.societaslinguistica.eu/about/history.html|title=Presidents and Annual Meetings of the Societas Linguistica Europaea|publisher=societaslinguistica.eu|accessdate=2018-01-25}}</ref> 1991 m. rugpjūtį T. Gamkrelidzė buvo paskirtas Valstybinio Tbilisio universiteto [[Rektorius|rektoriumi]], tačiau šias pareigas ėjo trumpai.<ref name="tsu.ge">[https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_// Tamaz Gamkrelidze] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180126070951/https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_/ |date=2018-01-26 }} // Tbilisi State Unversity: The University Rectors – tsu.ge</ref> Tbilisio miesto garbės pilietis (2000).<ref>{{cite web|url=http://www.nplg.gov.ge/bios/ka/00000844/|title=თამაზ გამყრელიძე|publisher=nplg.gov.ge|accessdate=2018-01-25}}</ref> == Pagrindiniai darbai == * {{cite book|last=Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс.|first=|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры. В 2 тт|url=http://ielang.narod.ru/|publisher=Изд-во Тбилисского ун-та|date=1984|location=Тбилиси|pages=xcvi + 1328}} (T. Gamkrelidzė, V. Ivanovas ''Indoeuropiečių kalba ir indoeuropiečiai: Prokalbės ir senosios kultūros istorinė tipologinė rekonstrukcija'') * [http://amkob113.ru/gkr/ Алфавитное письмо и древнегрузинская письменность (Типология и происхождение алфавитных систем письма)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180610115516/http://amkob113.ru/gkr/ |date=2018-06-10 }}. — Тбилиси, 1989. (''Abėcėlinis raštas ir senoji gruzinų raštija (Abėcėlinių sistemų rašto tipologija ir kilmė'')) * ''The Akkado-Hittite syllabary and the problem of the origin of the Hittite script'', «Archiv Orientalni» (vol. 29). 1960. * ''Anatolian languages and the problem of Indo-European migration to Asia Minor'', Studies in General and Oriental Linguistics. — Tokyo, 1970. * ''Indo-european language and Indoeuropeans'' (vols. I–II). — Berlin / New York, 1994–1995 (bendraautoris su V. Ivanovu) == Šaltiniai == {{išnašos|2}} {{DEFAULTSORT:Gamkrelidze, Tamaz}} [[Kategorija:Kalbininkai]] [[Kategorija:Gruzijos asmenybės]] 5i27lq21e91mqyzale5ac92o3ran5t2 7797905 7797904 2026-04-03T12:56:31Z Normantas Bataitis 145195 7797905 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis =Tamaz Gamkrelidze.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1929|10|23|}} | gimimo vieta = [[Kutaisis]], [[Gruzijos TSR]], [[Užkaukazės TFSR]], [[TSRS]] | mirties data = {{Mirė|2021|02|10|1929|10|23}} | mirties vieta = [[Tbilisis]], [[Gruzija]] | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = kalbininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = Tbilisio universitetas | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = Category:Tamaz Gamkrelidze }} '''Tamazas Gamkrelidzė''' ({{ka|თამაზ გამყრელიძე}}, [[1929]] m. [[spalio 23]] d. – [[2021]] m. [[vasario 10]] d.)<ref>{{Cite news |title=Грузинский академик Тамаз Гамкрелидзе скончался на 91-м году жизни |language=ru |url=https://sputnik-georgia.ru/society/20210210/250851246/Gruzinskiy-akademik-Tamaz-Gamkrelidze-skonchalsya-na-91-m-godu-zhizni-.html |access-date=2021-02-10}}</ref> – Gruzijos [[Kalbotyra|kalbininkas]], [[Orientalistika|orientalistas]], [[Indoeuropeistika|indoeuropeistas]], tikrasis [[Rusijos mokslų akademija|TSRS mokslų akademijos]] narys (1984), [[Rusijos mokslų akademija|Rusijos mokslų akademijos]] akademikas (1991), Gruzijos mokslų akademijos prezidentas (2005–2013). == Biografija == [[1952]] m. [[Tbilisis|Tbilisio]] valstybiniame universitete baigė orientalistikos fakultetą.<ref name="ras">{{cite web|url=http://www.ras.ru/win/db/show_per.asp?P=.id-2577.ln-ru.dl-.pr-inf.uk-12|title=Гамкрелидзе Тамаз Валерианович|publisher=ras.ru|accessdate=2018-01-25}}</ref> [[1953]]–[[1960]] m. dirbo Gruzijos mokslų akademijos kalbotyros institute. Nuo 1960 iki [[2008]] m. buvo struktūrinės ir [[Taikomoji kalbotyra|taikomosios kalbotyros]] katedros vedėjas.<ref>{{cite web|url=https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_/|title=Tamaz Gamkrelidze|publisher=tsu.ge|accessdate=2015-05-09|archive-date=2015-05-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20150505003602/https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_/|url-status=dead}}</ref> [[Filologija|Filologijos]] mokslų daktaras (1963), [[profesorius]] (1964). [[TSRS]] mokslų akademijos narys korespondentas (1979) – Literatūros ir kalbos skyrius. [[Akademikas]] (1984) – Literatūros ir kalbos (kalbotyros) skyrius.<ref name="ras"/> Tikrasis Gruzijos mokslų akademijos narys (nuo 1974) ir prezidentas (2005–2013). Garsių veikalų apie [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbas]], senąsias kalbas, teorinę kalbotyrą ir [[Kartvelų kalbos|kartvelų kalbas]] autorius. [[1972]] m. su [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovu]] iškėlė vadinamąją glotalinę teoriją, kurios galutinis variantas buvo paskelbtas bendroje dvitomėje monografijoje „Indoeuropiečių kalba ir indoeuropiečiai“(1984). [[Vaizdas:Gamkrelidzebusinesscard.jpg|250px|thumb|right|T. Gamkrelidzės vizitinė kortelė]] Ne vienas T. Gamkrelidzės darbas skirtas rašto tipologijai ir kilmei. Nuo 1988 iki 1994 m. T. Gamkrelidzė buvo pagrindinio Rusijos mokslinio žurnalo apie kalbotyrą „Kalbotyros klausimai“ ({{ru|Вопросы языкознания}}) vyriausiasis redaktorius.<ref>{{cite web|url=http://www.ruslang.ru/?id=vopjaz_history|title=Из истории журнала «Вопросы языкознания»|publisher=ruslang.ru|accessdate=2018-01-25}}</ref><ref>{{cite web|url=http://hist-phil.ru/voprosy-yazykoznaniya/|title=Вопросы языкознания|publisher=hist-phil.ru|accessdate=2018-01-25|archive-date=2015-05-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20150505003222/http://hist-phil.ru/voprosy-yazykoznaniya/|url-status=dead}}</ref> Nacionalinės [[JAV]] mokslų akademijos (2006)<ref>{{cite web|url=http://www.nasonline.org/member-directory/members/20012689.html|title=Thomas V. Gamkrelidze|publisher=nasonline.org|accessdate=2018-01-25}}</ref> ir Amerikos meno ir mokslų akademijos (1978)<ref>{{cite web|url=https://www.amacad.org/multimedia/pdfs/classlist_ForeignHonorary.pdf|title=Foreign Honorary Members|publisher=amacad.org|accessdate=2018-01-25}}</ref> užsienio šalių narys, Britanijos mokslų akademijos narys korespondentas (1979),<ref>[http://www.britac.ac.uk/fellowship/directory/cor.cfm?member=2590 Corresponding Fellows — British Academy Corresponding Fellows – British Academy]</ref> Australijos mokslų akademijos narys korespondentas (1983),<ref>{{cite web|url=http://www.oeaw.ac.at/die-oeaw/mitglieder-der-oeaw/die-oeaw-mitglieder/korrespondierende-mitglieder-der-philosophisch-historischen-klasse-im-ausland/|title=Korrespondierende Mitglieder der philosophisch-historischen Klasse im Ausland|publisher=oeaw.ac.at|accessdate=2018-01-25|archive-date=2015-03-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20150322003215/http://www.oeaw.ac.at/die-oeaw/mitglieder-der-oeaw/die-oeaw-mitglieder/korrespondierende-mitglieder-der-philosophisch-historischen-klasse-im-ausland/|url-status=dead}}</ref> Saksonijos mokslų akademijos (1988)<ref>{{cite web|url=http://www.saw-leipzig.de/de/mitglieder/gamkrelidzet|title=Mitglieder – Thomas V. Gamkrelidze, Prof. Dr. phil. habil.|publisher=saw-leipzig.de|accessdate=2015-05-05}}</ref> ir Vengrijos mokslų akademijos (2007)<ref>{{cite web|url=http://mta.hu/koztestuleti_tagok?PersonId=19648|title=Gamkrelidzé, Thomas V.|publisher=mta.hu|accessdate=2018-01-25}}</ref> užsienio šalių narys, Europos akademijos narys.<ref>{{cite web|url=http://www.ae-info.org/ae/User/Gamkrelidze_Thomas|title=Thomas V. Gamkrelidze|publisher=ae-info.org|accessdate=2018-01-25}}</ref> Bonos ir Čikagos universitetų garbės daktaras (''Doctor honoris causa''). Amerikos kalbininkų draugijos garbės narys (nuo 1971). Europos kalbininkų draugijos prezidentas (1986–1987).<ref>{{cite web|url=http://www.societaslinguistica.eu/about/history.html|title=Presidents and Annual Meetings of the Societas Linguistica Europaea|publisher=societaslinguistica.eu|accessdate=2018-01-25}}</ref> 1991 m. rugpjūtį T. Gamkrelidzė buvo paskirtas Valstybinio Tbilisio universiteto [[Rektorius|rektoriumi]], tačiau šias pareigas ėjo trumpai.<ref name="tsu.ge">[https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_// Tamaz Gamkrelidze] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180126070951/https://www.tsu.ge/en/about/rectors/tamaz_gamkrelidze_/ |date=2018-01-26 }} // Tbilisi State Unversity: The University Rectors – tsu.ge</ref> Tbilisio miesto garbės pilietis (2000).<ref>{{cite web|url=http://www.nplg.gov.ge/bios/ka/00000844/|title=თამაზ გამყრელიძე|publisher=nplg.gov.ge|accessdate=2018-01-25}}</ref> == Pagrindiniai darbai == * {{cite book|last=Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс.|first=|title=Индоевропейский язык и индоевропейцы: Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и протокультуры. В 2 тт|url=http://ielang.narod.ru/|publisher=Изд-во Тбилисского ун-та|date=1984|location=Тбилиси|pages=xcvi + 1328}} (T. Gamkrelidzė, V. Ivanovas ''Indoeuropiečių kalba ir indoeuropiečiai: Prokalbės ir senosios kultūros istorinė tipologinė rekonstrukcija'') * [http://amkob113.ru/gkr/ Алфавитное письмо и древнегрузинская письменность (Типология и происхождение алфавитных систем письма)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180610115516/http://amkob113.ru/gkr/ |date=2018-06-10 }}. — Тбилиси, 1989. (''Abėcėlinis raštas ir senoji gruzinų raštija (Abėcėlinių sistemų rašto tipologija ir kilmė'')) * ''The Akkado-Hittite syllabary and the problem of the origin of the Hittite script'', «Archiv Orientalni» (vol. 29). 1960. * ''Anatolian languages and the problem of Indo-European migration to Asia Minor'', Studies in General and Oriental Linguistics. — Tokyo, 1970. * ''Indo-european language and Indoeuropeans'' (vols. I–II). — Berlin / New York, 1994–1995 (bendraautoris su V. Ivanovu) == Šaltiniai == {{išnašos|2}} {{DEFAULTSORT:Gamkrelidze, Tamaz}} [[Kategorija:Kalbininkai]] [[Kategorija:Gruzijos asmenybės]] 06375dcnjujbr02ikpy8znwr05vv0fc 0 533275 7798383 7771329 2026-04-04T11:28:28Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798383 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername= Luigi Di Biagio | image = [[Vaizdas:Di biagio-Under 21 (edited).jpg|180px]]<br /> | fullname = Luigi Di Biagio | nickname = | dateofbirth = {{bda|1971|6|3}} | cityofbirth = [[Roma]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | clubnumber = | height = 1,75 m | weight = | position = [[saugas]] | years = 1988-1989<br />1989-1992<br />1992-1995<br />1995-1999<br />1999-2003<br />2003-2006<br />2007 | clubs = [[S.S. Lazio|Lazio]]<br />[[S.S. Monza 1912|Monza]]<br />[[US Foggia|Foggia]]<br />[[AS Roma|Roma]]<br />[[Internazionale Milano FC|Inter]]<br />[[Brescia Calcio]]<br />[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]] | caps(goals) = 1 (0) <br /> 62 (7) <br /> 87 (12)<br />114 (16)<br />117 (13)<br />93 (16)<br />8 (2) | nationalyears = [[1998]]-[[2002]] | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = 31 (2) | pcupdate = 2007 | ntupdate = 2002 | manageryears = 2011–2013 <br>2013–2019<br>2018 <br>2020<br>2023<br>2025– |managerclubs = Italija U-20<br>Italija U-21<br>{{fut|ITA|1}} (l.e.p.)<br>[[S.P.A.L. 2013]]<br>[[FC Dinamo City]]<br>Saudo Arabija U-23 }} '''Luidžis Di Biadžijas''' (g. [[1971]] m. [[birželio 3]] d.) – buvęs profesionalus [[Italija|Italijos]] futbolininkas, [[2011]] m. pradėjęs trenerio karjerą. == Karjera == Futbolininko karjerą pradėjo 1988 m. [[Serie A]] su „[[SS Lazio|Lazio]]“. Vėliau rungtyniavo „[[SS Monza 1912|Monza]]“, „[[US Foggia|Foggia]]“, „[[AS Roma|Roma]]“, „[[Internazionale Milano FC|Inter]]“, „[[Brescia Calcio]]“ ir „[[Ascoli Calcio 1898|Ascoli]]“. Daugiausiai rungtynių (117) atstovavo [[Milanas|Milano]] „Inter“ klubui. Nuo 2011 iki 2013 m. treniravo Italijos U-20 rinktinę. Po jos tapo U-21 rinktinės strategu. 2018 m. vasario 5 d. Luidžis Di Biadžijas buvo paskirtas laikinuoju [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneriu komandos rungtynėms su [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentina]] ir [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglija]] atitinkamai [[kovo 23]] ir [[kovo 27]] d.<ref>[https://www.football-italia.net/116764/official-di-biagio-italy-friendlies OFFICIAL: Di Biagio for Italy friendlies]</ref> Nuo 2020 m. vasario 10 d. treniravo [[Serie A]] klubą [[S.P.A.L. 2013]]. == Apdovanojimai == === Žaidėjas === ==== Klubas ==== ;[[F.C. Internazionale Milano]] * [[Serie A]]: 2 vieta [[Italijos futbolo varžybos 2002–2003 m.|2002–03]] * [[Coppa Italia]]: 2 vieta [[2000]] m. [[Italijos taurė]]je * [[Italijos futbolo supertaurė]]: 2 vieta 2000 m. ;[[A.C. Monza Brianza 1912|Monza]]<ref>{{cite web|url=http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|title=Coppa Italia C 1990-91|website=rosanerouniverse.it|language=it|last1=Germano|first1=Fabrizio|accessdate=16 March 2015|archive-date=2016-03-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304095316/http://www.rosanerouniverse.it/coppaitaliac90-91.html|url-status=dead}}</ref> * Serie C1 taurės laimėtojas: 1990–91 ==== Tarptautiniai ==== ;[[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] * [[UEFA Europos futbolo čempionatas]]: 2 vieta [[XI Europos futbolo čempionatas|2000]] ;Italijos U-23 rinktinė<ref>{{cite web|url=http://www.11v11.com/matches/france-v-italy-26-june-1993-258633/|title=France v Italy, 26 June 1993|website=11v11.com|accessdate=16 March 2015}}</ref> * [[Viduržemio jūros žaidynės]]: 4 vieta [[1993]] m. ==== Individualūs ==== * A.C. Monza šlovės sąrašas<ref>[https://web.archive.org/web/20150224194306/http://www.acmonzabrianza.it/index.php?option=com_content&view=article&id=134%3Aluigi-di-biagio&catid=50%3Ahall-of-fame&lang=it&Itemid=87 Luigi Di Biagio]</ref> ==== Ordinai ==== : [[Vaizdas:Cavaliere OMRI BAR.svg|left|50px]] 5 lygio / Kavalierius (2000)<ref>{{cite web|url=http://www.quirinale.it/elementi/DettaglioOnorificenze.aspx?decorato=89722|website=quirinale.it|title=Di Biagio Sig. Luca - Cavaliere Ordine al Merito della Repubblica Italiana|publisher=Quirinale.it|language=it|date=12 July 2000|accessdate=16 March 2015}}</ref> == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[1998 m. pasaulio futbolo čempionatas|Prancūzija 1998]]|ketvirtfinalis|5|1|2|0|0}} {{futČempPas|[[2002 m. pasaulio futbolo čempionatas|Korėja-Japonija 2002]]|aštuntfinalis|1|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|2 vieta|4|1|2|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * {{Transfermarkt}} {{Commons|Category:Luigi Di Biagio}} {{DEFAULTSORT:Di Biagio}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 8nke4ef8h9giqd9cxubavfzlhfjj9g4 0 541756 7798001 7571547 2026-04-03T15:07:10Z CD 677 CD pervadino puslapį [[GKS 1962 Jastrzębie]] į [[GKS Jastrzębie]] 7571547 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = GKS 1962 Jastrzębie | image = [[Vaizdas:GKS 1962 Jastrzębie.png|150px]] | fullname = Górniczy Klub Sportowy Jastrzębie Zdrój | nickname = | founded = [[1962]] m. | ground = Miesto stadionas, <br> [[Jastšembas Zdrujus]] | capacity = 15 000 | chairman = ? | manager = ? | league = [[Lenkijos II lyga]] | season = | position = | | pattern_la1=|pattern_b1=_jomachampion19by|pattern_ra1=| leftarm1=000000|body1=000000|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=FFFF00| pattern_la2=|pattern_b2=_jomachampion19gb|pattern_ra2=| leftarm2=007733|body2=007733|rightarm2=007733|shorts2=000000|socks2=FFFF00| }} '''GKS 1962 Jastrzębie''' – [[Lenkija|Lenkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Jastšembas Zdrujus|Jastšembo Zdrujaus]]. == Istorija == Įkurtas [[1962]] m. kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje (1988/1989 m. sezone). Vėliau iškrito į žemesnius divizionus. Būta nuopolio net į šeštą lygą. Vėliau prasidėjo pakilimas. Žaidė trečioje pakopoje. 2017–2018 m. sezone jas laimėjo ir iškovojo teisę kilti į Pirmą lygą. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje (antra pakopa). Sezonas nesusiklostė ir ekipa liko paskutinėje vietoje (18).<ref>https://1liga.org/rozgrywki/tabela/1-liga-14 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220524180101/https://1liga.org/rozgrywki/tabela/1-liga-14 |date=2022-05-24 }}</ref><ref>http://www.90minut.pl/liga/1/liga11754.html</ref> Po sezono iškrito į Antrą lygą. == Pasiekimai == * 2017/2018 m. Antros lygos (D3) nugalėtojai. {{POLfl|1988|1989|1|14 vieta}} == Sezonai == {{fs1|POL}} {{fs2|POL|2010–2011|VI|1|}} {{fs2|POL|2011–2012|V|5|}} {{fs2|POL|2012–2013|V|3|}} {{fs2|POL|2013–2014|V|1|}} {{fs2|POL|2014–2015|IV|6|}} {{fs2|POL|2015–2016|IV|7|}} {{fs2|POL|2016–2017|IV|1|}} {{fs2|POL|2017–2018|III|1|}} {{fs2|POL|2018–2019|II|5|1/32 f.}} {{fs2|POL|2019–2020|II|14|}} {{fs2|POL|2020–2021|II|14|}} {{fs2|POL|2021–2022|II|18 {{decrease}}|}} {{fs2|POL|2022–2023|III||}} {{fs2|POL|2023–2024|III||nulinis etapas}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė (taurės finalai)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.gksjastrzebie.com/ Oficiali klubo svetainė] {{POLfutč}} {{POLfutsez}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo klubai|GKS 1962 Jastrzębie]] m1v38if61nhhs1dkmshv781311xhf16 0 544149 7798259 5413569 2026-04-03T19:00:57Z Homo ergaster 10314 7798259 wikitext text/x-wiki {{coord|53|09|24|N|107|23|01|E|display=t}} [[Vaizdas:Karte baikal2.png|thumb|250px|Baikalo žemėlapis su Olchonu prie vakarinių krantų]] '''Olchonas''' ({{ru|Ольхон}}, {{bxr|Ойхон}}) – sala [[Rusija|Rusijoje]], [[Sibiras|Sibire]], [[Baikalas|Baikalo ežero]] šiaurės vakaruose, nuo sausumos atskirta Mažosios Jūros įlanka ir Olchono Vartų sąsiauriu. Tai ketvirta pagal dydį (antra jei skaičiuojant tik savaimines) ežerinė [[sala]] pasaulyje. Plotas 730 km². Nusidriekusi šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi 71 km, didžiausias plotis 15 km. Krantai uolėti. Paviršius kalnuotas, iškyla iki 1276 m (Žimos k.). Sala susidariusi iš [[gneisas|gneiso]], [[marmuras|marmuro]], [[kvarcitas|kvarcito]], [[granitas|granito]], [[klintis|klinties]]. Būdingi karstiniai reiškiniai. Olchono šiaurėje auga maumedžių [[taiga]], pietuose plyti [[stepė]]s. Dažni smarkūs šiaurės vakarų vėjai [[sarma]].<ref>{{VLE|XVI}}</ref><ref>{{GEC|317}}</ref> Ežere esančioje saloje yra keletas kitų ežerų (Chanchojus, Šara Nuras). Olchonas su aplinkinėmis salelėmis paskelbtas Priebaikalės nacionaliniu parku (nuo 1986 m.). 2017 m. Olchone gyveno 1682 gyventojai, daugiausia [[buriatai]]. Administraciškai sala priklauso [[Irkutsko sritis|Irkutsko sričiai]], Olchono rajonui. Pagrindinė gyvenvietė – [[Chužyras]]. Veisiamos avys, vystomas turizmas. Į Olchoną kelia keltai iš Sachjurtos, priplaukia laivai iš [[Irkutskas|Irkutsko]], [[Severobaikalskas|Severobaikalsko]]. Žiemą į salą galima patekti per ledą. Salos pavadinimas buriatų kalba reiškia „miškelis“. [[Buriatų mitologija|Buriatų mitologijoje]] sala yra ypatinga šventvietė, kurioje gyvena nuožmūs Baikalo dievai. Saloje yra keletas buriatų šventviečių, iš kurių svarbiausia – [[Šamankos uola]] (Burchanas). Čia atnašaujama Olchono salos dvasiai-sergėtojai. Chužyre veikia krašto muziejus. Yra išlikusios [[Kurykanų kultūra|Kurykanų kultūros]] (VII–VIII a.) statytos sienos liekanos. Pesačnajos giraitėje, prie vaizdingų kopų, pokariu būta [[GULAG]]o padalinio, dirbusio žuvies pramonėje. Dabar toje vietoje pastatytas kryžius. <gallery> Ольхон 06.jpg|Olchono kraštovaizdis Шаманка.jpg|Šamankos uola Сергэ (коновязи) на Бурхане.JPG|Buriatų šventvietės stulpai prie Šamankos Lake Baikal-3.JPG|Chužyras Эоловые формы рельефа урочища Песчанка 18.jpg|Pakrantė ties Pesčanka </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{commonscat|Olkhon}} [[Kategorija:Irkutsko sritis]] [[Kategorija:Rusijos ežerų salos]] tlrba1xjxcfmvfa0j28byapcbc6wjw5 0 546670 7798136 6615007 2026-04-03T16:17:49Z Nestea 25298 7798136 wikitext text/x-wiki {{Pirminio šaltinio informacija}} {{Infolentelė muzikos atlikėjas | pavadinimas = Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ | pav = Chorine_bendrija_Aukuras-LOGO.png | dydis = | horizontalus = | alt = | antraštė = | fonas = | dar žinoma = | kilmė = [[Klaipėda]] | žanras = chorinis | aktyvumo_metai = 1988–dabar | įrašų_kompanija = | susijusi_veikla = Dainų švenčių, tarptautinių konkursų, festivalių ir koncertų organizatorė, knygų ir natų leidėja Vakarų Lietuvoje nuo 1988 m. | URL = {{URL|https://www.aukuras.org}} | dabartiniai_nariai = '''Tarybos pirmininkas'''<br>[[Algirdas Šumskis]]<br> | buvę_nariai = }} '''Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“''' – savanoriška visuomeninė kūrybinė organizacija, nuo 1988 m. veikianti Klaipėdoje, S. Nėries g. 5. == Veikla == Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ yra savanoriška visuomeninė kūrybinė organizacija, jungianti [[Klaipėda|Klaipėdos]] ir [[Vakarų Lietuva|Vakarų Lietuvos]] regiono [[Choras|chorų]] vadovus, [[Muzika|muzikos]] [[Pedagogas|pedagogus]], choristus ir kitus kūrybinius darbuotojus, vystančius ir puoselėjančius chorinį meną bei tęsiančius Vakarų Lietuvos, o ir visos [[Lietuvių dainų ir šokių šventė|Lietuvos dainų švenčių]] bei tautinės chorinės kultūros tradicijas.<ref>https://www.aukuras.org/apie-mus/istorija</ref> === Renginiai === * [[Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas]] (1976 m., 1977 m., 1978 m., 1979 m., 1981 m., 1984 m., 1987 m., 1989 m., 1992 m., 1995 m., 1997 m., 1999 m., 2001 m., 2003 m., 2005 m., 2007 m., 2009 m., 2011 m., 2013 m., 2016 m., 2018 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/international-stasys-simkus-choir-competition-2018/istorija-1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180830210212/https://www.aukuras.org/renginiai/international-stasys-simkus-choir-competition-2018/istorija-1 |date=2018-08-30 }}</ref> * Lietuvos vakarų krašto dainų šventė 2007 m., 2010 m., 2012 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/vakaru-lietuvos-krasto-dainu-svente-2018/istorija-2 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180830210205/https://www.aukuras.org/renginiai/vakaru-lietuvos-krasto-dainu-svente-2018/istorija-2 |date=2018-08-30 }}</ref> * Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalis-konkursas „Mes – Lietuvos vaikai“ (2001 m., 2004 m., 2008 m., 2011 m., 2015 m., 2019 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/lietuvos-vaiku-ir-jaunimo-choru-festivalis-konkursas-mes-lietuvos-vaikai-2019-m-birzelio-14-16-d/istorija-3</ref> * Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis Klaipėdoje (VII – 2006 m., XII – 2010 m., XVI – 2014 m. XX – 2018 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/lietuvos-aukstuju-mokyklu-choru-festivalis-2018-m-lapkricio-16-18-d/istorija-4</ref> * Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalis (2007 m., 2009 m., 2011 m., 2013 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m. sausis, 2017 m. gruodis, 2018 m., 2019 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/kalediniu-giesmiu-festivalis-1/istorija-5 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180830210208/https://www.aukuras.org/renginiai/kalediniu-giesmiu-festivalis-1/istorija-5 |date=2018-08-30 }}</ref> * Gedimino Purlio jaunųjų dirigentų konkursas (2017 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/gedimino-purlio-nacionalinis-jaunuju-dirigentu-konkursas-2017</ref> * Kūrinių chorams konkursas * Vasario 16 d. šventinis koncertas „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai (1990 m., 1991., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m., 1996 m., 1997 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m., 2001 m., 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/musu-vaikai-tevynei-lietuvai-koncertas-skirtas-lietuvos-valstybes-atkurimo-dienai-2018-02-16 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180830210154/https://www.aukuras.org/renginiai/musu-vaikai-tevynei-lietuvai-koncertas-skirtas-lietuvos-valstybes-atkurimo-dienai-2018-02-16 |date=2018-08-30 }}</ref> * XIII Lietuvos berniukų chorų festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ Klaipėdoje (2012 m.)<ref>https://www.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/uostamiesti-drebins-choru-festivalis-568157</ref> === Knygos === * Knyga „Klaipėdos kultūros raidos bruožai“ (1992 m.) * Knyga „Lietuvos vakarų krašto chorinės kultūros metrasčiai“ (2008 m.) * [[Nelė Gricienė-Narbutaitė|Nelė Gricienė]] – „[[Gintarėlis|Gintarėlio]]“ šviesa: iš širdžių – Lietuvai (2015 m.)<ref>https://www.aukuras.org/apie-mus/veikla/knygos</ref> === Chorinių kūrinių leidyba === * Chorinių kūrinių konkurso II turo kūrinių rinktinė (2008 m.) * Klaipėdos kompozitorių kūrinių chorams rinktinė „Kūriniai chorui“: I sąsiuvinys (2009 m.) * Klaipėdos kompozitorių kūrinių chorams rinktinė „Kūriniai chorui“: II sąsiuvinys (2010 m.) * Klaipėdos kompozitorių kūrinių chorams rinktinė „Kūriniai chorui“: III sąsiuvinys (2012 m.) * Klaipėdos kompozitorių kūrinių chorams rinktinė „Kūriniai chorui“: IV sąsiuvinys (2015 m.) * Klaipėdos kompozitorių kūrinių chorams rinktinė „Kūriniai chorui“: V sąsiuvinys (2017 m.) <ref>https://www.aukuras.org/apie-mus/veikla/choriniu-kuriniu-leidyba</ref> === Radijo laidos === * Režisieriaus, aktoriaus [[Sigutis Jačėnas|Sigučio Jačėno]] ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ bendras projektas, radijo laidų ciklas „Pajūrio aidos“, skirtas Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ 25-mečiui (2013 m.)<ref>https://www.facebook.com/Aukuraschorinebendrija/posts/nepamir%C5%A1kite-rytoj-(2013-11-09)/609319055781169/</ref> == Apdovanojimai == 2010 m. Nacionaliniame bendruomenių konkurse „Tikime laisve“ Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ buvo paskelbta nugalėtoja nominacijoje „Už kūrybiškumo ugdymą, kultūros tradicijų išsaugojimą ir sklaidą“. == Tarybos pirmininkai == * Doc. [[Robertas Varnas]] – 1988–2001 m. * Prof. [[Algis Zaboras]] – 2001–2005 m. * Doc. [[Algirdas Šumskis]] – nuo 2006 m. == Tarybos nariai == * Doc. [[Tomas Ambrozaitis]] * Edmundas Jucevičius * Kristina Rimienė * Doc. [[Algirdas Šumskis]] * [[Rita Urniežienė]] * Jolanta Vyšniauskienė == Tarybos garbės nariai == * Doc. [[Vytautas Blūšius]] * [[Antanas Ilčiukas]] * Prof. [[Jeronimas Kačinskas]] * [[Faustas Strolia]] * Doc. [[Robertas Varnas]] * Prof. [[Algis Zaboras]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos muzikinės organizacijos|Cho]] [[Kategorija:Lietuvos profesinės organizacijos]] [[Kategorija:Lietuvos meno organizacijos]] [[Kategorija:Lietuvos muzikinės organizacijos]] [[Kategorija:Lietuvos draugijos]] [[Kategorija:Klaipėdos organizacijos]] [[Kategorija:Tarptautinio Stasio Šimkaus chorų konkurso organizatoriai]] [[Kategorija:Chorinė muzika Lietuvoje]] l4qj37nyhr2ks6lqlh3npkx3pwkexiy 7798138 7798136 2026-04-03T16:21:09Z Nestea 25298 panaikinta [[Kategorija:Lietuvos meno organizacijos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798138 wikitext text/x-wiki {{Pirminio šaltinio informacija}} {{Infolentelė muzikos atlikėjas | pavadinimas = Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ | pav = Chorine_bendrija_Aukuras-LOGO.png | dydis = | horizontalus = | alt = | antraštė = | fonas = | dar žinoma = | kilmė = [[Klaipėda]] | žanras = chorinis | aktyvumo_metai = 1988–dabar | įrašų_kompanija = | susijusi_veikla = Dainų švenčių, tarptautinių konkursų, festivalių ir koncertų organizatorė, knygų ir natų leidėja Vakarų Lietuvoje nuo 1988 m. | URL = {{URL|https://www.aukuras.org}} | dabartiniai_nariai = '''Tarybos pirmininkas'''<br>[[Algirdas Šumskis]]<br> | buvę_nariai = }} '''Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“''' – savanoriška visuomeninė kūrybinė organizacija, nuo 1988 m. veikianti Klaipėdoje, S. Nėries g. 5. == Veikla == Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ yra savanoriška visuomeninė kūrybinė organizacija, jungianti [[Klaipėda|Klaipėdos]] ir [[Vakarų Lietuva|Vakarų Lietuvos]] regiono [[Choras|chorų]] vadovus, [[Muzika|muzikos]] [[Pedagogas|pedagogus]], choristus ir kitus kūrybinius darbuotojus, vystančius ir puoselėjančius chorinį meną bei tęsiančius Vakarų Lietuvos, o ir visos [[Lietuvių dainų ir šokių šventė|Lietuvos dainų švenčių]] bei tautinės chorinės kultūros tradicijas.<ref>https://www.aukuras.org/apie-mus/istorija</ref> === Renginiai === * [[Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas]] (1976 m., 1977 m., 1978 m., 1979 m., 1981 m., 1984 m., 1987 m., 1989 m., 1992 m., 1995 m., 1997 m., 1999 m., 2001 m., 2003 m., 2005 m., 2007 m., 2009 m., 2011 m., 2013 m., 2016 m., 2018 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/international-stasys-simkus-choir-competition-2018/istorija-1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180830210212/https://www.aukuras.org/renginiai/international-stasys-simkus-choir-competition-2018/istorija-1 |date=2018-08-30 }}</ref> * Lietuvos vakarų krašto dainų šventė 2007 m., 2010 m., 2012 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/vakaru-lietuvos-krasto-dainu-svente-2018/istorija-2 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180830210205/https://www.aukuras.org/renginiai/vakaru-lietuvos-krasto-dainu-svente-2018/istorija-2 |date=2018-08-30 }}</ref> * Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalis-konkursas „Mes – Lietuvos vaikai“ (2001 m., 2004 m., 2008 m., 2011 m., 2015 m., 2019 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/lietuvos-vaiku-ir-jaunimo-choru-festivalis-konkursas-mes-lietuvos-vaikai-2019-m-birzelio-14-16-d/istorija-3</ref> * Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis Klaipėdoje (VII – 2006 m., XII – 2010 m., XVI – 2014 m. XX – 2018 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/lietuvos-aukstuju-mokyklu-choru-festivalis-2018-m-lapkricio-16-18-d/istorija-4</ref> * Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalis (2007 m., 2009 m., 2011 m., 2013 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m. sausis, 2017 m. gruodis, 2018 m., 2019 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/kalediniu-giesmiu-festivalis-1/istorija-5 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180830210208/https://www.aukuras.org/renginiai/kalediniu-giesmiu-festivalis-1/istorija-5 |date=2018-08-30 }}</ref> * Gedimino Purlio jaunųjų dirigentų konkursas (2017 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/gedimino-purlio-nacionalinis-jaunuju-dirigentu-konkursas-2017</ref> * Kūrinių chorams konkursas * Vasario 16 d. šventinis koncertas „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai (1990 m., 1991., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m., 1996 m., 1997 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m., 2001 m., 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m.)<ref>https://www.aukuras.org/renginiai/musu-vaikai-tevynei-lietuvai-koncertas-skirtas-lietuvos-valstybes-atkurimo-dienai-2018-02-16 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180830210154/https://www.aukuras.org/renginiai/musu-vaikai-tevynei-lietuvai-koncertas-skirtas-lietuvos-valstybes-atkurimo-dienai-2018-02-16 |date=2018-08-30 }}</ref> * XIII Lietuvos berniukų chorų festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ Klaipėdoje (2012 m.)<ref>https://www.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/uostamiesti-drebins-choru-festivalis-568157</ref> === Knygos === * Knyga „Klaipėdos kultūros raidos bruožai“ (1992 m.) * Knyga „Lietuvos vakarų krašto chorinės kultūros metrasčiai“ (2008 m.) * [[Nelė Gricienė-Narbutaitė|Nelė Gricienė]] – „[[Gintarėlis|Gintarėlio]]“ šviesa: iš širdžių – Lietuvai (2015 m.)<ref>https://www.aukuras.org/apie-mus/veikla/knygos</ref> === Chorinių kūrinių leidyba === * Chorinių kūrinių konkurso II turo kūrinių rinktinė (2008 m.) * Klaipėdos kompozitorių kūrinių chorams rinktinė „Kūriniai chorui“: I sąsiuvinys (2009 m.) * Klaipėdos kompozitorių kūrinių chorams rinktinė „Kūriniai chorui“: II sąsiuvinys (2010 m.) * Klaipėdos kompozitorių kūrinių chorams rinktinė „Kūriniai chorui“: III sąsiuvinys (2012 m.) * Klaipėdos kompozitorių kūrinių chorams rinktinė „Kūriniai chorui“: IV sąsiuvinys (2015 m.) * Klaipėdos kompozitorių kūrinių chorams rinktinė „Kūriniai chorui“: V sąsiuvinys (2017 m.) <ref>https://www.aukuras.org/apie-mus/veikla/choriniu-kuriniu-leidyba</ref> === Radijo laidos === * Režisieriaus, aktoriaus [[Sigutis Jačėnas|Sigučio Jačėno]] ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ bendras projektas, radijo laidų ciklas „Pajūrio aidos“, skirtas Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ 25-mečiui (2013 m.)<ref>https://www.facebook.com/Aukuraschorinebendrija/posts/nepamir%C5%A1kite-rytoj-(2013-11-09)/609319055781169/</ref> == Apdovanojimai == 2010 m. Nacionaliniame bendruomenių konkurse „Tikime laisve“ Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ buvo paskelbta nugalėtoja nominacijoje „Už kūrybiškumo ugdymą, kultūros tradicijų išsaugojimą ir sklaidą“. == Tarybos pirmininkai == * Doc. [[Robertas Varnas]] – 1988–2001 m. * Prof. [[Algis Zaboras]] – 2001–2005 m. * Doc. [[Algirdas Šumskis]] – nuo 2006 m. == Tarybos nariai == * Doc. [[Tomas Ambrozaitis]] * Edmundas Jucevičius * Kristina Rimienė * Doc. [[Algirdas Šumskis]] * [[Rita Urniežienė]] * Jolanta Vyšniauskienė == Tarybos garbės nariai == * Doc. [[Vytautas Blūšius]] * [[Antanas Ilčiukas]] * Prof. [[Jeronimas Kačinskas]] * [[Faustas Strolia]] * Doc. [[Robertas Varnas]] * Prof. [[Algis Zaboras]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos muzikinės organizacijos|Cho]] [[Kategorija:Lietuvos profesinės organizacijos]] [[Kategorija:Lietuvos muzikinės organizacijos]] [[Kategorija:Lietuvos draugijos]] [[Kategorija:Klaipėdos organizacijos]] [[Kategorija:Tarptautinio Stasio Šimkaus chorų konkurso organizatoriai]] [[Kategorija:Chorinė muzika Lietuvoje]] ngln61syz35mkll4rb96rdyjdz2hymv 14 559928 7798036 5547764 2026-04-03T15:23:05Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1972 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798036 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1972 muzikoje]] fku2tff42o6dms3e3jumudw1mm66d17 14 560057 7798032 5548926 2026-04-03T15:22:27Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1969 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798032 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1969 muzikoje]] fy2f4is712xa01gd4iy0utpftb6m72g 14 560059 7798037 5548928 2026-04-03T15:23:15Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1973 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798037 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1973 muzikoje]] 3n47b73nvzzn0xyn2coaxzjj849tevm 14 560356 7798039 5551752 2026-04-03T15:23:48Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1975 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798039 wikitext text/x-wiki <br /> [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1975 muzikoje]] owvgiieeuw70e1pq8jt9jflhb19zpku 14 561205 7798038 5566363 2026-04-03T15:23:39Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1974 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798038 wikitext text/x-wiki <br /> [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1974 muzikoje]] dznb985ye0ypvvgougb8axwocchobxm 0 561281 7797881 7797851 2026-04-03T12:42:24Z Normantas Bataitis 145195 /* Nedatuota */ 7797881 wikitext text/x-wiki {{current}} {{metai| |Metai=2026|}} '''2026''' m. yra [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2026 metus paskelbė '''[[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] [[Motiejus Valančius|Motiejaus Kazimiero Valančiaus]]''', '''[[LRT Radijas|Lietuvos radijo]]''', '''[[Lietuvos Helsinkio grupė]]s''' ir '''[[Balys Gajauskas|Balio Gajausko]]''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''[[Sausio 21]]–[[vasario 7]]''' d. Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje vyko [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]]. == Pasaulyje == * '''[[Sausio 1]]''' d. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] įvestas [[euras]], kuris pakeitė iki tol naudotą [[Bulgarijos levas|levą]]. Bulgarija tapo 21-ąja eurą įsivedusia šalimi.<ref>[https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2025/12/31/news/euro-zona-pleciasi-jungiasi-nauja-valstybe-stai-ka-reikia-zinoti-lietuviams-40794066 Euro zona plečiasi – jungiasi nauja valstybė: štai ką reikia žinoti lietuviams]. Lrytas. 2025-12-31. Nuoroda tikrinta 2026-01-01.</ref> * '''[[Sausio 2]]''' d. [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]] sostinė buvo perkelta iš [[Malabas|Malabo]] į [[Siudad de la Pasas|Siudad de la Pasą]].<ref>{{cite web |title=Decreto Ley por el que se declara la Ciudad de la Paz, Djibloho, capital de la República de Guinea Ecuatorial |url=https://www.guineaecuatorialpress.com/noticias/decreto_ley_por_el_que_se_declara_la_ciudad_de_la_paz_djibloho_capital_de_la_republica_de_guinea_ecuatorial |website=Guinea Ecuatorial |access-date=2026-03-02 |language=es |date=2026-01-02}}</ref> * '''[[Sausio 3]]''' d. [[JAV]] sudavė [[2026 m. JAV smūgiai Venesueloje|smūgius Venesueloje]] ir sulaikė šalies prezidentą [[Nicolás Maduro|Nikolasą Madurą]].<ref>{{cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2795022/po-atakos-venesueloje-trumpo-zinia-maduro-sulaikytas-ir-isveztas-is-salies |title=Po atakos Venesueloje – Trumpo žinia: „Maduro sulaikytas ir išvežtas iš šalies" |publisher=[[LRT]] |date=2026-01-03 |access-date=2026-01-03}}</ref> * '''[[Sausio 22]]''' d. JAV pasitraukė iš [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]].<ref>{{cite news|url=https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/us-leave-world-health-organization-jan-22-2026-says-un-2025-01-23/|title=US to leave World Health Organization on Jan. 22, 2026, says UN|first=Michelle|last=Nichols|date=2025-01-23|website=Reuters|accessdate=2026-01-01|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 6]]–[[Vasario 22|22]]''' d. [[Milanas|Milane]] ir [[Kortina d'Ampecas|Kortinoje d’Ampece]] vyko [[XXV žiemos olimpinės žaidynės]].<ref>{{cite web|url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/africa/south-africa/110617/african-penguins-endangered-species-cape-town |title=African Penguin &#124; Endangered &#124; Cape Town |publisher=Globalpost.com |date=2011-06-19 |accessdate=2019-03-13}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. JAV ir [[Izraelis|Izraelio]] pajėgos pradėjo [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|karines operacijas prieš Iraną]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/feb/28/us-israel-launch-strikes-attack-iran-what-we-know-so-far-latest|title=US and Israel launch strikes on Iran: what we know so far|first=Callum|last=Jones|date=2026-02-28|website=The Guardian|accessdate=2026-02-28|language=en}}</ref> Per pirmąsias atakas žuvo [[Irano aukščiausiasis vadovas]] [[Ali Chamenėjus]].<ref name = "n">{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 8]]''' d. naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu buvo išrinktas [[Modžtaba Chamenėjus]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/mar/08/ali-khameneis-son-mojtaba-chosen-as-irans-new-supreme-leader|title=Ali Khamenei’s son Mojtaba chosen as Iran’s new supreme leader|first=Lorenzo|last=Tondo|date=2026-03-08|website=The Guardian|accessdate=2026-03-09|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 1]]''' d. buvo paleista „[[Artemis 2]]“ raketa su astronautais į misiją aplink [[Mėnulis|Mėnulį]]. Tai buvo pirmoji pilotuojama misija prie Mėnulio nuo [[1972]] m. [[Apollo]] 17 misijos.<ref>[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/artemis-ii-misija-keturi-astronautai-sekmingai-pakilo-skrydziui-aplink-menuli-120231879 „Artemis II“ misija: keturi astronautai sėkmingai pakilo skrydžiui aplink Mėnulį]. Delfi. 2026-04-01. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Gegužės 12]]–[[Gegužės 16|16]]''' d. [[Viena|Vienoje]] vyks [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 11]]–[[liepos 19]]''' d. vyks [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]. == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Gražvydas Kirvaitis]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1939]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/rasytojai/kirvaitis-grazvydas/ Kirvaitis Gražvydas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-01-06.</ref> * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Pranas Rumšas]], Lietuvos matematikas, informatikas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/01/09/news/mire-zinomas-lietuvos-matematikas-pasizymejes-kvantines-mechanikos-lauke-40908078 Mirė žinomas Lietuvos matematikas, pasižymėjęs kvantinės mechanikos lauke]. Lrytas. 2026-01-09. Nuoroda tikrinta 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Rimantas Gučas]], Lietuvos muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-lietuvos-muzikologas-rimantas-gucas-120196591 Mirė Lietuvos muzikologas Rimantas Gučas]. Delfi. 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Benjaminas Zelkevičius]], lietuvių futbolininkas, treneris (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lff.lt/anapilin-iskeliavo-benjaminas-zelkevicius/ Anapilin iškeliavo Benjaminas Zelkevičius]. Lietuvos futbolo federacija. 2026-01-13.</ref> * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Osvaldas Jablonskis]], Lietuvos dailininkas, tapytojas (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}</ref> * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Jonas Linkevičius]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas (g. [[1927]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-linkevicius-1927-01-01-2026-01-17/ Jonas Linkevičius (1927 01 01–2026 01 17)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-01-18. Nuoroda tikrinta 2026-01-19.</ref> * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Lolita Martinonytė]], lietuvių teatro aktorė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2810082/mire-ilgamete-juozo-miltinio-dramos-teatro-aktore-lolita-martinonyte?srsltid=AfmBOoqWIS9nFCqSvmlj0wLwvDli8xLwpJjsaXqpZneGR1IbZSbyAzph Mirė ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Lolita Martinonytė]. LRT. 2026-01-18.</ref> * '''[[Sausio 23]]''' d.: ** [[Irena Lebiodaitė-Rudgalvienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1937]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3319146?type=deceased Irena Rudgalvienė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> ** [[Irena Nijolė Šabūnaitė]], Lietuvos pianistė, pedagogė ir muzikologė (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/tyliai-uzsivere-viena-reiksminga-lietuvos-muzikines-kulturos-epocha-mire-pianiste-irena-nijole-sabunaite/384574/ Tyliai užsivėrė viena reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros epocha: mirė pianistė Irena Nijolė Šabūnaitė]. Alfa. 2026-01-26.</ref> * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Alfonsas Armalas]], Lietuvos inžinierius, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. [[1943]] m.).<ref>[https://siauliugarbescv.lt/alfonsas-armalas/ Alfonsas Armalas]. siauliugarbescv.lt. Nuoroda tikrinta 2026-01-30.</ref> * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Stasys Baranauskas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, saugas, treneris (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/535037/mire-dar-viena-legenda-lietuva-neteko-stasio-baranausko Mirė dar viena legenda. Lietuva neteko Stasio Baranausko]. Sportas.lt. 2026-02-07. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.</ref> * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Algirdas Vizgirda]], Lietuvos fleitininkas, pedagogas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://lmta.lt/lt/in-memoriam-algirdas-vizgirda-1944-08-05-2026-02-12/ In memoriam Algirdas Vizgirda (1944 08 05 – 2026 02 12)]. LMTA. 2026-02-13.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Rimgaudas Juozas Lebedžinskas]], gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-sakiu-politikas-ir-gydytojas-56-2625032 Mirė žinomas Šakių politikas ir gydytojas]. 15min.lt. 2026-02-19. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Stasys Skrodenis]], Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/02/17/mire-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-folkloristas-stasys-skrodenis/ Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis]. alkas.lt. 2026-02-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.</ref> ** [[Vytautas Streikauskas]], Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3346054?type=deceased Vytautas Streikauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Rimantas Zdanavičius]], lietuvių choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/rimantas-zdanavicius/387985/ Rimantas Zdanavičius]. Nekrologas.lt. 2026-02-24. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Juozas Gavenauskas]], Lietuvos choro dirigentas, pedagogas (g. [[1951]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3365729?type=deceased Juozas Gavenauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.</ref> * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Romualdas Čarna]], Lietuvos grafikas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3376050?type=deceased Romualdas Čarna]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Jonas Kalinauskas]], Lietuvos poetas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-kalinauskas-1947-11-24-2026-03-05/ JONAS KALINAUSKAS (1947 11 24–2026 03 05)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2862612/mire-legendinis-sokejas-ir-treneris-ceslovas-norvaisa Mirė legendinis šokėjas ir treneris Česlovas Norvaiša]. LRT. 2026-03-09.</ref> * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Rudzinskas]], Lietuvos tautodailininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/03/13/skaudi-netektis-mire-nacionalines-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-tautodailes-puoseletojas-jonas-rudzinskas/ Mirė Jonas Rudzinskas]. alkas.lt. 2026-03-13.</ref> * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Birutė Galdikas]], lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.vdu.lt/lt/vdu-bendruomene-liudi-del-profesores-birutes-galdikas-netekties/ VDU bendruomenė liūdi dėl profesorės Birutės Galdikas netekties]. VDU. 2026-03-24. Nuoroda tikrinta 2026-03-25.</ref> * '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Janina Adomonytė]], lietuvių muzikos mokytoja ir dirigentė (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.alytausnaujienos.lt/pro-memoria-janina-adamonyte-1928-2026 PRO MEMORIA. Janina Adamonytė (1928–2026)]. Alytaus naujienos. 2026-04-02. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> === Nedatuota === * [[Viktoras Baublys]], Lietuvos partinis veikėjas, diplomatas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2809113/mire-diplomatas-viktoras-baublys?srsltid=AfmBOoqvLIRhUetfCP64banCWNTT7ML35IcTHS1sPmExkt_-wOx0l4lo Mirė diplomatas Viktoras Baublys]. LRT. 2026-01-17.</ref> * [[Brigita Adomonienė]], Lietuvos baldų dizainerė (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-gerbiama-lietuvos-destytoja-n1488758 Liūdna žinia: mirė gerbiama Lietuvos dėstytoja]. TV3. 2026-01-26. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> * [[Linas Banys]], Lietuvos biatlonininkas (g. [[1998]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2873077/skaudi-zinia-biatlono-bendruomeneje-mire-olimpietis-linas-banys Skaudi žinia biatlono bendruomenėje – mirė olimpietis Linas Banys]. LRT. 2026-03-20. Nuoroda tikrinta 2026-03-21.</ref> * [[Antanas Ulevičius]], Lietuvos futbolininkas, treneris (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2026/03/22/news/mire-futbolininkas-ir-treneris-a-ulevicius-praeityje-gyne-ir-vilniaus-zalgirio-garbe-41765255 Mirė futbolininkas ir treneris A. Ulevičius – praeityje gynė Vilniaus „Žalgirio“ garbę]. Lrytas. 2026-03-22. Nuoroda tikrinta 2026-03-24.</ref> * [[Konstantas Ramelis]], Lietuvos teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2887255/mire-buves-teisejas-ir-seimo-narys-konstantas-ramelis?srsltid=AfmBOopHdpzEGuIclNUf7n5bE4U-VpopmGIHKsPX-cUQUc_U8QjTBOlE Mirė buvęs teisėjas ir Seimo narys Konstantas Ramelis]. LRT. 2026-04-03.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Nora Ikstena|Nuora Ikstena]], [[Latvija|latvių]] rašytoja (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2796058/mire-garsi-latviu-rasytoja-nora-ikstena Mirė garsi latvių rašytoja Nora Ikstena]. LRT. 2026-01-04.</ref> * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Uljana Semionova]], [[TSRS]] krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2800405/mire-legendine-latvijos-krepsininke-uljana-semionova Mirė legendinė Latvijos krepšininkė Uljana Semionova]. LRT. 2026-01-08. Nuoroda tikrinta 2026-01-09.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Robert Duvall|Robertas Diuvalis]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, režisierius, prodiuseris, [[Oskaras|Oskaro]], [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] ir [[BAFTA]] premijų laureatas (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/ce3g41z58vno|title='One of the greatest actors we ever had': Hollywood mourns Robert Duvall|first=Emma|last=Saunders|date=2026-02-17|website=BBC|accessdate=2026-02-17|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Jan Timman|Janas Timanas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]] (g. [[1951]] m.).<ref>{{cite news|url=https://nos.nl/artikel/2603096-nederlandse-schaakgrootmeester-jan-timman-74-overleden|title=Nederlandse schaakgrootmeester Jan Timman (74) overleden|first=|last=|date=2026-02-19|website=NOS|accessdate=2026-02-20|language=nl}}</ref> * '''[[Vasario 20]]''' d.: ** [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ilmattino.it/spettacoli/musica/morta_angea_luce_chi_era_attrice_cantante_napoletana-9371591.html|title=Morta Angela Luce, addio all'attrice e cantante napoletana|first=Federico|last=Vacalebre|date=2026-02-20|website=Il Mattino|accessdate=2026-02-20|language=it}}</ref> ** [[Hans-Georg Reimann|Hansas-Georgas Reimanas]], [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] lengvaatletis, ėjikas, treneris (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://blog.gehsportnetzwerk.de/2026/02/22/%F0%9F%95%AF%EF%B8%8F-eine-traurige-nachricht-und-ein-nachruf-auf-hans-georg-reimann-%F0%9F%96%A4/|title=Eine traurige Nachricht und ein Nachruf auf Hans-Georg Reimann|first=Bernd Ocker|last=Hölters|date=2026-02-22|website=GSN-Blog|accessdate=2026-02-26|language=de}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ali Chamenėjus]], [[Iranas|Irano]] religinis ir valstybės veikėjas, [[ajatola]], antrasis [[Irano aukščiausiasis vadovas|aukščiausiasis vadovas]] (g. [[1939]] m.).<ref name = "n">{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Jürgen Habermas|Jurgenas Habermasas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] atstovas (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite news |last=Moulson |first=Gier |date=2026-03-14 |title=Jürgen Habermas, influential German philosopher, dies at 96 |url=https://apnews.com/article/juergen-habermas-dead-germany-2b541721af6cb19abfaa923359d091b5 |access-date=2026-03-15 |work=AP News |lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Lionel Jospin|Lionelis Žospenas]], ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Epeli Nailatikau]], [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web |url=https://www.fijivillage.com/news/former-president-ratu-epeli-nailatikau-passes-away-e15a3d/ |title=Former President Ratu Epeli Nailatikau passes away |publisher=Fiji Village |first=Vijay |last=Narayan |date=2026-03-27 |access-date=2026-03-27|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.euronews.com/culture/2026/03/28/iconic-greek-singer-marinella-dies-aged-87|title=Iconic Greek singer Marinella dies aged 87|first=Orestes Georgiou|last=Daniel|date=2026-03-28|website=Euronews|accessdate=2026-03-29|language=en}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:2026 metai]] 12h2q4hyl4u4fmli73z8ff0glk1korb 0 561666 7798391 6210892 2026-04-04T11:49:28Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798391 wikitext text/x-wiki {{Football manager infobox2 | managername= Maurizio Sarri | image = [[Vaizdas:Maurizio Sarri at Baku before 2019 UEFA Europe League Final.jpg|250px]] | fullname = Maurizio Sarri | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1959|1|10}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | position = [[treneris]] | managerclubs = Stia<br />Faellese<br />Cavriglia<br />Antella<br />Valdema<br />Tegoleto<br />[[A.C. Sansovino|Sansovino]]<br />[[A.C. Sangiovannese 1927|Sangiovannese]]<br />[[Delfino Pescara 1936|Pescara]] <br />[[A.C. Arezzo|Arezzo]] <br />[[U.S. Avellino 1912|Avellino]] <br />[[Hellas Verona F.C.|Hellas Verona]] <br />[[Perugia Calcio|Perugia]] <br />[[U.S. Grosseto F.C.|Grosseto]] <br />[[U.S. Alessandria Calcio 1912|Alessandria]] <br />[[Sorrento Calcio|Sorrento]] <br />[[Empoli F.C.|Empoli]] <br />[[S.S.C. Napoli|Napoli]]<br />[[Chelsea F.C.|Chelsea]] <br />[[Juventus F.C.|Juventus]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[SS Lazio]] | manageryears =1990–1991<br />1991–1993<br />1993–1996<br />1996–1998<br />1998–1999<br />1999–2000<br />2000–2003<br />2003–2005 <br />2005–2006 <br />2006–2007 <br />2007 <br />2008 <br />2008–2009 <br />2010 <br />2010–2011 <br />2011–2012 <br />2012–2015<br />2015–2018 <br />2018–2019 <br />2019–2020 <br />2021–2024<br />2025– }} '''Mauricijus Saris''' (''Maurizio Sarri'', g. [[1959]] m. [[sausio 10]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolo]] treneris iš [[Neapolis|Neapolio]], nuo [[2019]] iki [[2020]] m. vadovavęs [[Juventus FC]] klubui. M. Sarri profesionaliai nežaidė futbolo, o treneriu tapo dar dirbdamas banke. [[2005]] m. jis tapo profesionaliu treneriu, pradėjęs darbą [[Serie B]] klube [[Delfino Pescara 1936|Pescara]]. [[2014]] m. su [[Empoli F.C.|Empoli]] klubu treneris perėjo į [[Serie A]] lygą. Nuo to laiko jis vadovauja aukščiausio lygio komandoms – 2015–2018 m. laikotarpiu italas vadovavo savo gimtojo miesto [[S.S.C. Napoli|Napoli]] klubui, [[2018]] m. vieną sezoną vadovavo [[Anglija|Anglijos]] [[Chelsea F.C.|Chelsea]] komandai, su kuria laimėjo [[UEFA Europos lyga 2018–2019 m.|2019 m. Europos lygą]]. 2019 m. [[birželio 16]] d. M. Sari tapo Juventus klubo vadovu.<ref>[https://www.juventus.com/en/news/news/2019/maurizio-sarri-is-the-new-juventus-coach.php Maurizio Sarri is the new Juventus coach]</ref> 2020 m. [[rugpjūčio 8]] d., praėjus dienai po Juvenus pralaimėjimo [[UEFA čempionų lyga 2019–2020 m.|UEFA čempionų lygos]] rungtynėse su [[Olympique Lyonnais]], treneris buvo atleistas iš pareigų.<ref>[https://www.juventus.com/en/news/articles/maurizio-sarri-relieved-of-his-duties MAURIZIO SARRI RELIEVED OF HIS DUTIES]</ref> == Pasiekimai == '''Sansovino''' * [[Coppa Italia Serie D]]: 2002–03 m.<ref>{{cite web |url=https://www.foxsports.it/2019/05/30/scalata-sarri-coppa-italia-d-europa-league/ |title=La scalata di Sarri: dalla Coppa Italia di D al trionfo in Europa |trans-title=The climb of Sarri: from the Italian Cup of D to the triumph in Europe |website=Fox Sports Italy |first=MarcoValerio |last=Bava |date=30 May 2019 |access-date=7 June 2019 |language=it |archive-url=https://web.archive.org/web/20190607142725/https://www.foxsports.it/2019/05/30/scalata-sarri-coppa-italia-d-europa-league/ |archive-date=7 June 2019 |url-status=dead }}</ref> '''Chelsea''' * [[UEFA Europos lyga]]: 2018–19 m.<ref>{{cite news |url=https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/match/2025487--chelsea-vs-arsenal/lineups/|title=Chelsea-Arsenal|publisher=UEFA|date=29 May 2019 |access-date=29 May 2019}}</ref> '''Juventus''' * [[Serie A]]: 2019–20 m.<ref name="nine" /> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Sarri, Maurizio}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] mlidtik6s95xn1ddg1wabxmagd8qw9e 7798393 7798391 2026-04-04T11:50:12Z Hugo.arg 1674 /* Pasiekimai */ 7798393 wikitext text/x-wiki {{Football manager infobox2 | managername= Maurizio Sarri | image = [[Vaizdas:Maurizio Sarri at Baku before 2019 UEFA Europe League Final.jpg|250px]] | fullname = Maurizio Sarri | nickname = | dateofbirth = {{birth date and age|1959|1|10}} | cityofbirth = [[Neapolis]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = | position = [[treneris]] | managerclubs = Stia<br />Faellese<br />Cavriglia<br />Antella<br />Valdema<br />Tegoleto<br />[[A.C. Sansovino|Sansovino]]<br />[[A.C. Sangiovannese 1927|Sangiovannese]]<br />[[Delfino Pescara 1936|Pescara]] <br />[[A.C. Arezzo|Arezzo]] <br />[[U.S. Avellino 1912|Avellino]] <br />[[Hellas Verona F.C.|Hellas Verona]] <br />[[Perugia Calcio|Perugia]] <br />[[U.S. Grosseto F.C.|Grosseto]] <br />[[U.S. Alessandria Calcio 1912|Alessandria]] <br />[[Sorrento Calcio|Sorrento]] <br />[[Empoli F.C.|Empoli]] <br />[[S.S.C. Napoli|Napoli]]<br />[[Chelsea F.C.|Chelsea]] <br />[[Juventus F.C.|Juventus]]<br />[[SS Lazio]]<br />[[SS Lazio]] | manageryears =1990–1991<br />1991–1993<br />1993–1996<br />1996–1998<br />1998–1999<br />1999–2000<br />2000–2003<br />2003–2005 <br />2005–2006 <br />2006–2007 <br />2007 <br />2008 <br />2008–2009 <br />2010 <br />2010–2011 <br />2011–2012 <br />2012–2015<br />2015–2018 <br />2018–2019 <br />2019–2020 <br />2021–2024<br />2025– }} '''Mauricijus Saris''' (''Maurizio Sarri'', g. [[1959]] m. [[sausio 10]] d.) – [[Italija|Italijos]] [[Futbolas|futbolo]] treneris iš [[Neapolis|Neapolio]], nuo [[2019]] iki [[2020]] m. vadovavęs [[Juventus FC]] klubui. M. Sarri profesionaliai nežaidė futbolo, o treneriu tapo dar dirbdamas banke. [[2005]] m. jis tapo profesionaliu treneriu, pradėjęs darbą [[Serie B]] klube [[Delfino Pescara 1936|Pescara]]. [[2014]] m. su [[Empoli F.C.|Empoli]] klubu treneris perėjo į [[Serie A]] lygą. Nuo to laiko jis vadovauja aukščiausio lygio komandoms – 2015–2018 m. laikotarpiu italas vadovavo savo gimtojo miesto [[S.S.C. Napoli|Napoli]] klubui, [[2018]] m. vieną sezoną vadovavo [[Anglija|Anglijos]] [[Chelsea F.C.|Chelsea]] komandai, su kuria laimėjo [[UEFA Europos lyga 2018–2019 m.|2019 m. Europos lygą]]. 2019 m. [[birželio 16]] d. M. Sari tapo Juventus klubo vadovu.<ref>[https://www.juventus.com/en/news/news/2019/maurizio-sarri-is-the-new-juventus-coach.php Maurizio Sarri is the new Juventus coach]</ref> 2020 m. [[rugpjūčio 8]] d., praėjus dienai po Juvenus pralaimėjimo [[UEFA čempionų lyga 2019–2020 m.|UEFA čempionų lygos]] rungtynėse su [[Olympique Lyonnais]], treneris buvo atleistas iš pareigų.<ref>[https://www.juventus.com/en/news/articles/maurizio-sarri-relieved-of-his-duties MAURIZIO SARRI RELIEVED OF HIS DUTIES]</ref> == Pasiekimai == '''Sansovino''' * [[Coppa Italia Serie D]]: 2002–03 m.<ref>{{cite web |url=https://www.foxsports.it/2019/05/30/scalata-sarri-coppa-italia-d-europa-league/ |title=La scalata di Sarri: dalla Coppa Italia di D al trionfo in Europa |trans-title=The climb of Sarri: from the Italian Cup of D to the triumph in Europe |website=Fox Sports Italy |first=MarcoValerio |last=Bava |date=30 May 2019 |access-date=7 June 2019 |language=it |archive-url=https://web.archive.org/web/20190607142725/https://www.foxsports.it/2019/05/30/scalata-sarri-coppa-italia-d-europa-league/ |archive-date=7 June 2019 |url-status=dead }}</ref> '''Chelsea''' * [[UEFA Europos lyga]]: 2018–19 m.<ref>{{cite news |url=https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/match/2025487--chelsea-vs-arsenal/lineups/|title=Chelsea-Arsenal|publisher=UEFA|date=29 May 2019 |access-date=29 May 2019}}</ref> '''Juventus''' * [[Serie A]]: 2019–20 m.<ref name="nine">{{cite web|url=https://www.theguardian.com/football/2020/jul/26/juventus-claim-ninth-title-in-a-row-as-ronaldo-sets-up-win-over-sampdoria|title=Juventus claim ninth title in a row as Ronaldo sets up win over Sampdoria|website=The Guardian|date=26 July 2020|access-date=26 July 2020}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Sarri, Maurizio}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] e4ev9sbt7vj62ju5j6skucksd2iwcd8 14 563123 7798033 5599867 2026-04-03T15:22:37Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1970 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798033 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1970 muzikoje]] gav81y1ae11pfuqcv9n7b7m9th0h9wd 0 567373 7798329 7639268 2026-04-04T09:05:10Z Nomadbones 153116 7798329 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Luka Dončić |image=[[Vaizdas:Luka_Doncic_(51914951721)_(cropped1).jpg|220px|]] |dateofbirth={{Gimimo data|1999|02|28}} |cityofbirth=[[Liubliana]] |countryofbirth=[[Slovėnija]] |currentclub=[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] |height=2,01 m |weight=104 kg |position=[[Gynėjas]], [[lengvasis kraštas]] |years=2015–2018<br /> 2018–2025<br />2025– |clubs=[[Madrido Real|Madrido „Real“]]<br />[[Dallas Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]<br />[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Slovėnij|os|a|flag=SLO}} |nationalyears=2017– |nationalpoints= |ntupdate=2017 |nba=3|nbayear=2018 |nbateam=[[Atlanta Hawks|Atlantos „Hawks“]] |clubnumber=77|nickname=Luka Magic}} '''Luka Dončičius''' ({{sl|Luka Dončić}}; g. [[1999]] m. [[vasario 28]] d. [[Liubliana|Liublianoje]], [[Slovėnija|Slovėnijoje]]) – [[Slovėnija|Slovėnijos]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] komandoje. Su rinktine [[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|2017 m. tapo Europos čempionu]]. Būdamas 16 metų debiutavo Madrido „[[Madrido Real (krepšinio klubas)|Real]]“ komandoje, tapdamas jauniausiu visų laikų komandos žaidėju pagrindinėje sudėtyje. Su „Real“ 3 kartus tapo [[ACB]] lygos čempionu, 2018 m. tapo šios lygos MVP, 2018 m. tapo [[Eurolyga|Eurolygos]] čempionu, naudingiausiu reguliariojo sezono bei finalinio ketverto žaidėju. Buvo išrinktas į Eurolygos dešimtmečio komandą. [[2018]] m. [[NBA naujokų birža|NBA naujokų biržoje]] pašauktas 3 šaukimu [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] ir iškeistas į Dalaso „Mavericks“. Tapo [[2019]] m. [[NBA metų naujokas|NBA lygos metų naujoku]]. Išrinktas į geriausių 2019–2020 m. NBA sezono žaidėjų penketuką. == Biografija == === Vaikystė === <!-- [[Vaizdas:Subject's earliest portrait.ext|thumb|right|Photo caption]] --> Gimė 1999 m. vasario 28 d. [[Liubliana|Liublianoje]], [[Slovėnija|Slovėnijoje]]. Tėvas – krepšinio treneris bei buvęs krepšininkas Saša Dončić<ref>[https://www.proballers.com/basketball/player/6944/sasa-doncic Saša Dončič]</ref>. Krepšinį žaisti pradėjo būdamas septynerių<ref>[https://www.osdbsports.com/nba/57/Dallas_Mavericks/1967/Luka_Doncic „Luka Doncic“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191217015619/https://www.osdbsports.com/nba/57/Dallas_Mavericks/1967/Luka_Doncic |date=2019-12-17 }}</ref>. Visuomet žaisdavo prieš keleriais metais vyresnius žaidėjus, su kuriais galėjo konkuruoti dėl savo aukšto krepšinio intelekto. Vaikystėje mėgstamiausias Dončičiaus žaidėjas buvo [[Vassilis Spanoulis]]<ref>[https://www.eurohoops.net/en/euroleague/561446/doncic-got-enchanted-spanoulis/ Doncic: “I got enchanted by Spanoulis”]</ref>. Jo garbei vėliau žaidėjas pasirinko vilkėti 7 numeriu pažymėtus marškinėlius. Iš NBA krepšininkų mėgstamiausias buvo [[LeBron James|LeBronas Jamesas]]<ref>[https://www.eurohoops.net/en/nba-news/697926/luka-doncic-lebron-is-my-favorite/ Luka Doncic: “LeBron is my favorite”]</ref>. === Krepšininko karjeros pradžia === Dončičius karjerą pradėjo žaisdamas [[Liublianos Olimpija|Liublianos „Union Olimpija“]] jaunimo komandoje. 2012 m. balandį laimėjo naudingiausio žaidėjo apdovanojimą U-13 „Lido di Roma“ turnyre, finale pelnydamas 54 taškus, sugriebdamas 11 kamuolių ir atlikdamas 10 rezultatyvių perdavimų. [[2012]] m. rugsėjį, būdamas 13 metų, pasirašė 5 metų trukmės kontraktą su [[Madrido Real (krepšinio klubas)|Madrido „Real“]]. Į [[Madridas|Madridą]] gyventi išvyko vienas, be šeimos, turėjo išmokti [[ispanų kalba|ispanų kalbą]]<ref>[https://wearedynasty.com/2018/06/21/wunder-kid-the-story-of-luka-doncic/ Wünder Kid: The Story of Luka Doncic] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220323164506/https://wearedynasty.com/2018/06/21/wunder-kid-the-story-of-luka-doncic/ |date=2022-03-23 }}</ref>. Po gero pasirodymo „Real“ U-16 komandoje, žaidė klubo U-18 komandoje. 2014–2015 m. sezone žaidė už klubo rezervinę komandą, kurioje buvo vienas iš lyderių. Laimėjo [[2015]] m. Eurolygos jaunimo turnyrą, tapdamas jo MVP finale įveikus [[Belgrado Crvena Zvezda (krepšinio klubas)|Belgrado „Crvena Zvezda“]] komandą<ref>[https://www.adidasngt.com/u18/game-center/games/showgame?gamecode=78&seasoncode=JT14 U18 „Real“ Madrid vs U18 „Crvena Zvezda“ Belgrade 2015] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190502001805/https://www.adidasngt.com/u18/game-center/games/showgame?gamecode=78&seasoncode=JT14 |date=2019-05-02 }}</ref>. [[Vaizdas:Luka Doncic, Jorge Parra, Domagoj Proleta y Pablo Poyatos (13919153208) (cropped).jpg|miniatiūra|Luka Dončičius, 2014 m.]] === Žaidimas ACB ir Eurolygoje === [[2015]] m. [[balandžio 30]] d. tapo jauniausiu visų laikų „Real“ žaidėju, debiutavusiu [[ACB|ACB]] lygoje<ref>[https://www.realmadrid.com/en/news/2015/04/doncic-youngest-player-to-make-debut-for-real-madrid Doncic, youngest player to make debut for Real Madrid]</ref>. Šiame sezone iš viso sužaidė 5 rungtynes, rinkdamas 1,6 taškų ir 1,2 atkovotų kamuolių vidurkį. 2015–2016 m. sezone tapo reguliariu žaidėju pagrindinėje „Real“ sudėtyje. Priešsezoninėse rungtynėse, būdamas vos 16 metų amžiaus, žaidė prieš NBA lygoje rungtyniaujančią [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] komandą<ref>[https://www.nbcsports.com/boston/celtics/time-celtics-shut-down-luka-doncic-when-he-was-16-years-old That time the Celtics shut down Luka Doncic (when he was 16 years old)]</ref>. ACB lygoje šiame sezone rinko vidutiniškai po 4,5 taškus, 2,6 atkovotus kamuolius ir 1,7 rezultatyvius perdavimus, Eurolygoje – 3,5 taškus, 2,3 atkovotus kamuolius ir 2 rezultatyvius perdavimus. 2016–2017 m. sezone ACB lygoje sužaidė 42 rungtynes, per kurias vidutiniškai pelnydavo po 7,5 taško, sugriebdavo po 4,4 kamuolio ir atlikdavo po 3 rezultatyvius perdavimus. Eurolygoje tame pačiame sezone vidutiniškai įmesdavo po 7,8 taško, atkovodavo po 4,5 kamuolio ir atlikdavo po 4,2 rezultatyvaus perdavimo. Taip pat laimėjo Eurolygos kylančios žvaigždės apdovanojimą bei tapo geriausiu ACB lygos jaunu žaidėju. 2017–2018 m. tapo vienu iš svarbiausių žaidėjų tuometinėje „Real“ sudėtyje. Laimėjo geriausio mėnesio žaidėjo apdovanojimą [[2017]] m. spalį, tapdamas jauniausiu visų laikų jį laimėjusiu [[Eurolyga|Eurolygos]] žaidėju. Tokį patį titulą Dončičius gavo ir ACB lygoje 2017 m. gruodžio mėnesį. Šiame sezone slovėnas atvedė Madrido klubą į triumfą Eurolygos finaliniame ketverte. Krepšininkas ne tik tapo Eurolygos čempionu, tačiau laimėjo ir Eurolygos finalinio ketverto naudingiausio žaidėjo apdovanojimą. Stipriausioje Europos lygoje taip pat laimėjo kylančios žvaigždės bei naudingiausio žaidėjo apdovanojimą, tapdamas jauniausiu žaidėju, gavusiu šį apdovanojimą, sezone rinkdamas vidutiniškai po 16 taškų, 4,9 atkovoto kamuolio ir 4,3 rezultatyvaus perdavimo. ACB lygoje šį sezoną taip pat tapo čempionu, geriausiu jaunuoju ir naudingiausiu sezono žaidėju. === NBA karjera === 2018 m. balandį Luka Dončičius pateikė paraišką dalyvauti [[2018]] m. [[NBA naujokų birža|NBA naujokų biržoje]]. Joje 3 šaukimu buvo pašauktas [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] komandos, tačiau iškart buvo iškeistas į [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] už [[Trae Young|Trae Young'ą]] ir būsimą pirmojo rato šaukimą. Dėl ilgo sezono Europoje nežaidė [[2018]] m. [[NBA vasaros lyga|NBA vasaros lygoje]]. Galingai debiutavęs NBA, tapo lapkričio mėnesio geriausiu naujoku [[NBA vakarų konferencija|Vakarų konferencijoje]]. Tokio pripažinimo Dončičius per debiutinį sezoną sulaukė iš viso 5 kartus. Dalyvavo 2019 m. NBA kylančių žvaigždžių rungtynėse. Taip pat vos nebuvo išrinktas į [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|Visų žvaigždžių rungtynes]], žiūrovų balsavime visoje lygoje nusileidęs tik LeBronui Jamesui<ref>[https://www.basketball-reference.com/allstar/NBA_2019_voting-frontcourt-western-conference.html 2019 NBA All-Star Game Voting] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191217015611/https://www.basketball-reference.com/allstar/NBA_2019_voting-frontcourt-western-conference.html |date=2019-12-17 }}</ref>. Šiame sezone laimėjo metų naujoko titulą, tapdamas tik antru europiečiu po [[Pau Gasol|Pau Gasolio]], gavusiu šį apdovanojimą. Taip pat buvo išrinktas į geriausių NBA naujokų penketą. Sezone vidutiniškai rinko po 21,2 taško, atkovojo po 7,8 kamuolio ir atliko po 6 rezultatyvius perdavimus. Dončičius buvo paskelbtas geriausiu 2019 m. lapkričio mėnesio Vakarų konferencijos žaidėju, tapdamas jauniausiu visų laikų žaidėju gavusiu tokį pripažinimą. „[[Sports Illustrated]]“ krepšininką paskelbė didžiausiu 2019 m. sporto atradimu<ref>[https://www.si.com/sportsperson/2019/12/04/luka-doncic-dallas-mavericks-sports-illustrated-breakout-award Mavericks' Luka Doncic Wins Sports Illustrated’s Breakout of the Year Award]</ref>. Šiame sezone jis buvo pirmąkart išrinktas dalyvauti NBA „Visų žvaigždių“ rungtynėse<ref>[https://www.basketnews.lt/news-136685-paaiskejo-nba-visu-zvaigzdziu-starto-penketo-nariai-ir-kapitonai.html Paaiškėjo NBA „Visų žvaigždžių“ starto penketo nariai ir kapitonai]</ref>, tapdamas jauniausiu europiečiu žaidėju, žaidusiu šiose rungtynėse startiniame penkete<ref>[https://sportsfinding.com/nba-doncic-the-youngest-european-in-an-all-star-to-start-nba-2019/12801/ NBA: Doncic, the youngest European in an All Star, to start | NBA 2019]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. 2020 m. žaidėjas pirmą kartą dalyvavo NBA atkrintamosiose varžybose. Ten po atkaklios kovos jo atstovaujama „Mavericks“ 4 – 2 nusileido [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]]<ref>[https://www.basketnews.lt/news-141105-nuskriausto-donciciaus-ir-mavericks-sezonas-yra-baigtas.html Nuskriausto Dončičiaus ir „Mavericks“ sezonas yra baigtas]</ref>. Dončičius serijoje demonstravo įspūdingą sportinę formą, vidutiniškai rinkdamas po 31 tašką, 9,8 atkovotus kamuolius ir 8,7 rezultatyvaus perdavimo. 2020–2021 m. atkrintamosiose Dončičiaus „Mavericks“ vėl susitiko su Los Andžėlo „Clippers“. Nors iš pradžių „Mavericks“ pirmavo 2-0, galiausiai pasikartojo praeitų metų scenarijus – „Clippers“ vėl tapo serijos nugalėtojais. Krepšininkas vėl buvo įspūdingas – 7 rungtynių serijoje rinko 35,7 taškus, 7,9 atkovotus kamuolius ir 10,3 rezultatyvius perdavimus. 2025 m. vasario 1 d. paskelbta apie trišalius mainus – Dalaso „Mavericks“ iškeitė savo superžvaigždę Luką Dončičių į Los Andželo „Lakers“ lyderį [[Anthony Davis|Entonį Deivisą]].<ref>[https://www.basketnews.lt/news-218921-drebejimas-nba-doncicius-jungiasi-prie-jameso.html Drebėjimas NBA: Dončičius jungiasi prie Jameso], ''basketnews.lt''</ref> == Karjera nacionalinėje rinktinėje == Nors buvo įkalbinėjamas atstovauti [[Ispanija|Ispanijai]]<ref>[https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/europos-krepsinio-supertalentas-nepasidave-ispanu-vilionems-zais-slovenijos-rinktineje.d?id=72367566 Europos krepšinio supertalentas nepasidavė ispanų vilionėms – žais Slovėnijos rinktinėje]</ref>, nusprendė atstovauti Slovėnijos vyrų krepšinio rinktinei 2017 m. Europos vyrų krepšinio čempionate, kuriame tapo Europos čempionu. Taip pat buvo išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų penketą. Turnyre fiksavo 14,3 taško, 8,1 atkovoto kamuolio bei 3,6 rezultatyvaus perdavimo vidurkius. [[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių]] atrankos turnyre [[Kaunas|Kaune]] Dončičius su Slovėnijos rinktine atrankos finale įveikė [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę]] ir pirmą kartą Slovėnijos istorijoje atvedė šalį į olimpinį krepšinio turnyrą. Finale jis surinko 31 tašką, 11 atkovotų kamuolių ir 13 rezultatyvių perdavimų. Olimpiniame turnyre debiutavo surinkdamas 48 taškus pergalėje prieš [[Argentina|Argentiną]]. Tai – antras pagal dydį surinktų taškų skaičius olimpinių žaidynių krepšinio istorijoje. Nors Slovėnijos rinktinė nukeliavo iki pusfinalio, pralaimėjo ir jame (prieš [[Prancūzija|Prancūziją]]), ir sekančiose rungtynėse dėl trečios vietos (prieš [[Australija|Australiją]]), likdama be medalių. Dončičius buvo išrinktas į simbolinį geriausių turnyro žaidėjų penketuką. [[Eurobasket 2022|2022 m. Europos krepšinio čempionato]] susitikime su Prancūzija L. Dončičius pelnė 47 taškus (9/12 dvit., 6/11 trit., 11/12 baud.) ir pasiekė antrą geriausią rezultatą pagal pelnytus taškus Europos čempionate (po [[Eddy Terance|Edžio Teranso]], 63 taškai 1957 m.).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-177632-antzmogiska-47-taskus-sukrates-magiskasis-luka-nuskandino-prancuzus.html Antžmogiška: 47 taškus sukratęs magiškasis Luka nuskandino prancūzus], ''basketnews.lt''</ref> == Pasiekimai == === Europa === * 2015 m. [[Eurolyga|Eurolygos]] jaunimo turnyro čempionas. * 2015 m. Eurolygos jaunimo turnyro naudingiausias žaidėjas. * 2017 m. Eurolygos kylanti žvaigždė. * 2017 m. geriausias ACB jaunasis žaidėjas. * 2018 m. Eurolygos čempionas. * 2018 m. Eurolygos finalinio ketverto naudingiausias žaidėjas. * 2018 m. Eurolygos kylanti žvaigždė. * 2018 m. Eurolygos sezono naudingiausias žaidėjas. * 2018 m. [[ACB]] čempionas. * 2018 m. geriausias ACB jaunasis žaidėjas. * 2018 m. naudingiausias ACB sezono žaidėjas. === NBA === * 2019 m. [[NBA metų naujokas]] * 2019 m. NBA kylančių žvaigždžių rungtynių dalyvis. * 2020, 2021, 2022 m. [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždių“ rungtynių]] dalyvis. * 2020, 2021 m. geriausių NBA reguliarojo sezono žaidėjų penketuko narys. === Nacionalinė rinktinė === * 2017 m. Europos čempionas. * 2017 m. pateko į Europos čempionato geriausių žaidėjų penketą. * 2021 m. pateko į olimpinių žaidynių krepšinio turnyro geriausių žaidėjų penketuką. == Dalyvavimas čempionatuose == {{krepČempTitle}} {{krepČempOliTitle}} {{krepČempOli|[[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|Tokijas 2020]]|4|32,7|23,8|9,7|9,5|60,8 %|30,4 %|71,4 %}} {{krepČempPasTitle}} {{krepČempPas|[[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Filipinai ir kt. 2023]]|7|32,2|27|7,1|6,1|52,8 %|32,4 %|77,2 %}} {{krepČempŽemTitle}} {{krepČempŽem|[[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2017]]|1|29,2|14,3|8,1|3,6|55 %|31,1 %|84,8 %}} {{krepČempŽem|[[2022 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2022]]|6|33,2|26|7,7|6,6|63,9 %|32,2 %|70,2 %}} {{krepČempŽem|[[2025 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2025]]|7|33,3|34,7|8,6|7,1|62,1 %|32,1 %|87,8 %}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} {{Los Andželo Lakers dabartinė sudėtis}} {{2018 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Dončić, Luka}} [[Kategorija:Slovėnijos krepšininkai]] [[Kategorija:Slovėnijos olimpiečiai]] idwg0xzz0ydbtht3ivrjxwd76674ued 7798331 7798329 2026-04-04T09:34:39Z Nestea 25298 7798331 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Luka Dončić |image=[[Vaizdas:Luka_Doncic_(51914951721)_(cropped1).jpg|220px|]] |dateofbirth={{Gimimo data|1999|02|28}} |cityofbirth=[[Liubliana]] |countryofbirth=[[Slovėnija]] |currentclub=[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] |height=2,01 m |weight=104 kg |position=[[Gynėjas]], [[lengvasis kraštas]] |years=2015–2018<br /> 2018–2025<br />2025– |clubs=[[Madrido Real|Madrido „Real“]]<br />[[Dallas Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]<br />[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Slovėnij|os|a|flag=SLO}} |nationalyears=2017– |nationalpoints= |ntupdate=2017 |nba=3|nbayear=2018 |nbateam=[[Atlanta Hawks|Atlantos „Hawks“]] |clubnumber=77|nickname=Luka Magic}} '''Luka Dončičius''' ({{sl|Luka Dončić}}; g. [[1999]] m. [[vasario 28]] d. [[Liubliana|Liublianoje]], [[Slovėnija|Slovėnijoje]]) – [[Slovėnija|Slovėnijos]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] komandoje. Su rinktine [[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|2017 m. tapo Europos čempionu]]. Būdamas 16 metų debiutavo Madrido „[[Madrido Real (krepšinio klubas)|Real]]“ komandoje, tapdamas jauniausiu visų laikų komandos žaidėju pagrindinėje sudėtyje. Su „Real“ 3 kartus tapo [[ACB]] lygos čempionu, 2018 m. tapo šios lygos MVP, 2018 m. tapo [[Eurolyga|Eurolygos]] čempionu, naudingiausiu reguliariojo sezono bei finalinio ketverto žaidėju. Buvo išrinktas į Eurolygos dešimtmečio komandą. [[2018 m. NBA naujokų birža|2018 m. NBA naujokų biržoje]] pašauktas 3 šaukimu [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] ir iškeistas į [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]. Tapo 2019 m. [[NBA metų naujokas|NBA lygos metų naujoku]]. Išrinktas į geriausių 2019–2020 m. NBA sezono žaidėjų penketuką. == Biografija == === Vaikystė === <!-- [[Vaizdas:Subject's earliest portrait.ext|thumb|right|Photo caption]] --> Gimė 1999 m. vasario 28 d. [[Liubliana|Liublianoje]], [[Slovėnija|Slovėnijoje]]. Tėvas – krepšinio treneris bei buvęs krepšininkas Saša Dončić<ref>[https://www.proballers.com/basketball/player/6944/sasa-doncic Saša Dončič]</ref>. Krepšinį žaisti pradėjo būdamas septynerių<ref>[https://www.osdbsports.com/nba/57/Dallas_Mavericks/1967/Luka_Doncic „Luka Doncic“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191217015619/https://www.osdbsports.com/nba/57/Dallas_Mavericks/1967/Luka_Doncic |date=2019-12-17 }}</ref>. Visuomet žaisdavo prieš keleriais metais vyresnius žaidėjus, su kuriais galėjo konkuruoti dėl savo aukšto krepšinio intelekto. Vaikystėje mėgstamiausias Dončičiaus žaidėjas buvo [[Vassilis Spanoulis]]<ref>[https://www.eurohoops.net/en/euroleague/561446/doncic-got-enchanted-spanoulis/ Doncic: “I got enchanted by Spanoulis”]</ref>. Jo garbei vėliau žaidėjas pasirinko vilkėti 7 numeriu pažymėtus marškinėlius. Iš NBA krepšininkų mėgstamiausias buvo [[LeBron James|LeBronas Jamesas]]<ref>[https://www.eurohoops.net/en/nba-news/697926/luka-doncic-lebron-is-my-favorite/ Luka Doncic: “LeBron is my favorite”]</ref>. === Krepšininko karjeros pradžia === Dončičius karjerą pradėjo žaisdamas [[Liublianos Olimpija|Liublianos „Union Olimpija“]] jaunimo komandoje. 2012 m. balandį laimėjo naudingiausio žaidėjo apdovanojimą U-13 „Lido di Roma“ turnyre, finale pelnydamas 54 taškus, sugriebdamas 11 kamuolių ir atlikdamas 10 rezultatyvių perdavimų. 2012 m. rugsėjį, būdamas 13 metų, pasirašė 5 metų trukmės kontraktą su [[Madrido Real (krepšinio klubas)|Madrido „Real“]]. Į [[Madridas|Madridą]] gyventi išvyko vienas, be šeimos, turėjo išmokti [[ispanų kalba|ispanų kalbą]]<ref>[https://wearedynasty.com/2018/06/21/wunder-kid-the-story-of-luka-doncic/ Wünder Kid: The Story of Luka Doncic] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220323164506/https://wearedynasty.com/2018/06/21/wunder-kid-the-story-of-luka-doncic/ |date=2022-03-23 }}</ref>. Po gero pasirodymo „Real“ U-16 komandoje, žaidė klubo U-18 komandoje. 2014–2015 m. sezone žaidė už klubo rezervinę komandą, kurioje buvo vienas iš lyderių. Laimėjo 2015 m. Eurolygos jaunimo turnyrą, tapdamas jo MVP finale įveikus [[Belgrado Crvena Zvezda (krepšinio klubas)|Belgrado „Crvena Zvezda“]] komandą<ref>[https://www.adidasngt.com/u18/game-center/games/showgame?gamecode=78&seasoncode=JT14 U18 „Real“ Madrid vs U18 „Crvena Zvezda“ Belgrade 2015] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190502001805/https://www.adidasngt.com/u18/game-center/games/showgame?gamecode=78&seasoncode=JT14 |date=2019-05-02 }}</ref>. [[Vaizdas:Luka Doncic, Jorge Parra, Domagoj Proleta y Pablo Poyatos (13919153208) (cropped).jpg|miniatiūra|kairėje|upright|Luka Dončičius, 2014 m.]] === Žaidimas ACB ir Eurolygoje === 2015 m. balandžio 30 d. tapo jauniausiu visų laikų „Real“ žaidėju, debiutavusiu [[ACB|ACB]] lygoje<ref>[https://www.realmadrid.com/en/news/2015/04/doncic-youngest-player-to-make-debut-for-real-madrid Doncic, youngest player to make debut for Real Madrid]</ref>. Šiame sezone iš viso sužaidė 5 rungtynes, rinkdamas 1,6 taškų ir 1,2 atkovotų kamuolių vidurkį. 2015–2016 m. sezone tapo reguliariu žaidėju pagrindinėje „Real“ sudėtyje. Priešsezoninėse rungtynėse, būdamas vos 16 metų amžiaus, žaidė prieš NBA lygoje rungtyniaujančią [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] komandą<ref>[https://www.nbcsports.com/boston/celtics/time-celtics-shut-down-luka-doncic-when-he-was-16-years-old That time the Celtics shut down Luka Doncic (when he was 16 years old)]</ref>. ACB lygoje šiame sezone rinko vidutiniškai po 4,5 taškus, 2,6 atkovotus kamuolius ir 1,7 rezultatyvius perdavimus, Eurolygoje – 3,5 taškus, 2,3 atkovotus kamuolius ir 2 rezultatyvius perdavimus. 2016–2017 m. sezone ACB lygoje sužaidė 42 rungtynes, per kurias vidutiniškai pelnydavo po 7,5 taško, sugriebdavo po 4,4 kamuolio ir atlikdavo po 3 rezultatyvius perdavimus. Eurolygoje tame pačiame sezone vidutiniškai įmesdavo po 7,8 taško, atkovodavo po 4,5 kamuolio ir atlikdavo po 4,2 rezultatyvaus perdavimo. Taip pat laimėjo Eurolygos kylančios žvaigždės apdovanojimą bei tapo geriausiu ACB lygos jaunu žaidėju. 2017–2018 m. tapo vienu iš svarbiausių žaidėjų tuometinėje „Real“ sudėtyje. Laimėjo geriausio mėnesio žaidėjo apdovanojimą 2017 m. spalį, tapdamas jauniausiu visų laikų jį laimėjusiu [[Eurolyga|Eurolygos]] žaidėju. Tokį patį titulą Dončičius gavo ir ACB lygoje 2017 m. gruodžio mėnesį. Šiame sezone slovėnas atvedė Madrido klubą į triumfą Eurolygos finaliniame ketverte. Krepšininkas ne tik tapo Eurolygos čempionu, tačiau laimėjo ir Eurolygos finalinio ketverto naudingiausio žaidėjo apdovanojimą. Stipriausioje Europos lygoje taip pat laimėjo kylančios žvaigždės bei naudingiausio žaidėjo apdovanojimą, tapdamas jauniausiu žaidėju, gavusiu šį apdovanojimą, sezone rinkdamas vidutiniškai po 16 taškų, 4,9 atkovoto kamuolio ir 4,3 rezultatyvaus perdavimo. ACB lygoje šį sezoną taip pat tapo čempionu, geriausiu jaunuoju ir naudingiausiu sezono žaidėju. === NBA karjera === 2018 m. balandį Luka Dončičius pateikė paraišką dalyvauti [[2018 m. NBA naujokų birža|2018 m. NBA naujokų biržoje]]. Joje 3 šaukimu buvo pašauktas [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] komandos, tačiau iškart buvo iškeistas į [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] už [[Trae Young|Trae Young'ą]] ir būsimą pirmojo rato šaukimą. Dėl ilgo sezono Europoje nežaidė 2018 m. [[NBA vasaros lyga|NBA vasaros lygoje]]. Galingai debiutavęs [[NBA]], tapo lapkričio mėnesio geriausiu naujoku [[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencijoje]]. Tokio pripažinimo Dončičius per debiutinį sezoną sulaukė iš viso 5 kartus. Dalyvavo 2019 m. NBA kylančių žvaigždžių rungtynėse. Taip pat vos nebuvo išrinktas į [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|Visų žvaigždžių rungtynes]], žiūrovų balsavime visoje lygoje nusileidęs tik LeBronui Jamesui<ref>[https://www.basketball-reference.com/allstar/NBA_2019_voting-frontcourt-western-conference.html 2019 NBA All-Star Game Voting] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191217015611/https://www.basketball-reference.com/allstar/NBA_2019_voting-frontcourt-western-conference.html |date=2019-12-17 }}</ref>. Šiame sezone laimėjo metų naujoko titulą, tapdamas tik antru europiečiu po [[Pau Gasol|Pau Gasolio]], gavusiu šį apdovanojimą. Taip pat buvo išrinktas į geriausių NBA naujokų penketą. Sezone vidutiniškai rinko po 21,2 taško, atkovojo po 7,8 kamuolio ir atliko po 6 rezultatyvius perdavimus. Dončičius buvo paskelbtas geriausiu 2019 m. lapkričio mėnesio Vakarų konferencijos žaidėju, tapdamas jauniausiu visų laikų žaidėju gavusiu tokį pripažinimą. „[[Sports Illustrated]]“ krepšininką paskelbė didžiausiu 2019 m. sporto atradimu<ref>[https://www.si.com/sportsperson/2019/12/04/luka-doncic-dallas-mavericks-sports-illustrated-breakout-award Mavericks' Luka Doncic Wins Sports Illustrated’s Breakout of the Year Award]</ref>. Šiame sezone jis buvo pirmąkart išrinktas dalyvauti NBA „Visų žvaigždių“ rungtynėse<ref>[https://www.basketnews.lt/news-136685-paaiskejo-nba-visu-zvaigzdziu-starto-penketo-nariai-ir-kapitonai.html Paaiškėjo NBA „Visų žvaigždžių“ starto penketo nariai ir kapitonai]</ref>, tapdamas jauniausiu europiečiu žaidėju, žaidusiu šiose rungtynėse startiniame penkete<ref>[https://sportsfinding.com/nba-doncic-the-youngest-european-in-an-all-star-to-start-nba-2019/12801/ NBA: Doncic, the youngest European in an All Star, to start | NBA 2019]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. 2020 m. žaidėjas pirmą kartą dalyvavo NBA atkrintamosiose varžybose. Ten po atkaklios kovos jo atstovaujama „Mavericks“ 4 – 2 nusileido [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]]<ref>[https://www.basketnews.lt/news-141105-nuskriausto-donciciaus-ir-mavericks-sezonas-yra-baigtas.html Nuskriausto Dončičiaus ir „Mavericks“ sezonas yra baigtas]</ref>. Dončičius serijoje demonstravo įspūdingą sportinę formą, vidutiniškai rinkdamas po 31 tašką, 9,8 atkovotus kamuolius ir 8,7 rezultatyvaus perdavimo. 2020–2021 m. atkrintamosiose Dončičiaus „Mavericks“ vėl susitiko su Los Andžėlo „Clippers“. Nors iš pradžių „Mavericks“ pirmavo 2-0, galiausiai pasikartojo praeitų metų scenarijus – „Clippers“ vėl tapo serijos nugalėtojais. Krepšininkas vėl buvo įspūdingas – 7 rungtynių serijoje rinko 35,7 taškus, 7,9 atkovotus kamuolius ir 10,3 rezultatyvius perdavimus. 2025 m. vasario 1 d. paskelbta apie trišalius mainus – Dalaso „Mavericks“ iškeitė savo superžvaigždę Luką Dončičių į Los Andželo „Lakers“ lyderį [[Anthony Davis|Entonį Deivisą]].<ref>[https://www.basketnews.lt/news-218921-drebejimas-nba-doncicius-jungiasi-prie-jameso.html Drebėjimas NBA: Dončičius jungiasi prie Jameso], ''basketnews.lt''</ref> == Karjera nacionalinėje rinktinėje == Nors buvo įkalbinėjamas atstovauti [[Ispanija|Ispanijai]]<ref>[https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/europos-krepsinio-supertalentas-nepasidave-ispanu-vilionems-zais-slovenijos-rinktineje.d?id=72367566 Europos krepšinio supertalentas nepasidavė ispanų vilionėms – žais Slovėnijos rinktinėje]</ref>, pasirinko [[Slovėnijos vyrų krepšinio rinktinė|Slovėnijos vyrų krepšinio rinktinę]] ir su ja [[Eurobasket 2017|2017 m. Europos vyrų krepšinio čempionate]] tapo Europos čempionu. Taip pat buvo išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų penketą. Turnyre fiksavo 14,3 taško, 8,1 atkovoto kamuolio bei 3,6 rezultatyvaus perdavimo vidurkius. [[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių]] atrankos turnyre [[Kaunas|Kaune]] Dončičius su Slovėnijos rinktine atrankos finale įveikė [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę]] ir pirmą kartą Slovėnijos istorijoje atvedė šalį į olimpinį krepšinio turnyrą. Finale jis surinko 31 tašką, 11 atkovotų kamuolių ir 13 rezultatyvių perdavimų. Olimpiniame turnyre debiutavo surinkdamas 48 taškus pergalėje prieš [[Argentina|Argentiną]]. Tai – antras pagal dydį surinktų taškų skaičius olimpinių žaidynių krepšinio istorijoje. Nors Slovėnijos rinktinė nukeliavo iki pusfinalio, pralaimėjo ir jame (prieš [[Prancūzija|Prancūziją]]), ir sekančiose rungtynėse dėl trečios vietos (prieš [[Australija|Australiją]]), likdama be medalių. Dončičius buvo išrinktas į simbolinį geriausių turnyro žaidėjų penketuką. [[Eurobasket 2022|2022 m. Europos krepšinio čempionato]] susitikime su Prancūzija L. Dončičius pelnė 47 taškus (9/12 dvit., 6/11 trit., 11/12 baud.) ir pasiekė antrą geriausią rezultatą pagal pelnytus taškus Europos čempionate (po [[Eddy Terance|Edžio Teranso]], 63 taškai 1957 m.).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-177632-antzmogiska-47-taskus-sukrates-magiskasis-luka-nuskandino-prancuzus.html Antžmogiška: 47 taškus sukratęs magiškasis Luka nuskandino prancūzus], ''basketnews.lt''</ref> == Pasiekimai == === Europa === * 2015 m. [[Eurolyga|Eurolygos]] jaunimo turnyro čempionas. * 2015 m. Eurolygos jaunimo turnyro naudingiausias žaidėjas. * 2017 m. Eurolygos kylanti žvaigždė. * 2017 m. geriausias ACB jaunasis žaidėjas. * 2018 m. Eurolygos čempionas. * 2018 m. Eurolygos finalinio ketverto naudingiausias žaidėjas. * 2018 m. Eurolygos kylanti žvaigždė. * 2018 m. Eurolygos sezono naudingiausias žaidėjas. * 2018 m. [[ACB]] čempionas. * 2018 m. geriausias ACB jaunasis žaidėjas. * 2018 m. naudingiausias ACB sezono žaidėjas. === NBA === * 2019 m. [[NBA metų naujokas]] * 2019 m. NBA kylančių žvaigždžių rungtynių dalyvis. * 2020, 2021, 2022 m. [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždių“ rungtynių]] dalyvis. * 2020, 2021 m. geriausių NBA reguliarojo sezono žaidėjų penketuko narys. === Nacionalinė rinktinė === * 2017 m. Europos čempionas. * 2017 m. pateko į Europos čempionato geriausių žaidėjų penketą. * 2021 m. pateko į olimpinių žaidynių krepšinio turnyro geriausių žaidėjų penketuką. == Dalyvavimas čempionatuose == {{krepČempTitle}} {{krepČempOliTitle}} {{krepČempOli|[[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|Tokijas 2020]]|4|32,7|23,8|9,7|9,5|60,8 %|30,4 %|71,4 %}} {{krepČempPasTitle}} {{krepČempPas|[[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Filipinai ir kt. 2023]]|7|32,2|27|7,1|6,1|52,8 %|32,4 %|77,2 %}} {{krepČempŽemTitle}} {{krepČempŽem|[[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2017]]|1|29,2|14,3|8,1|3,6|55 %|31,1 %|84,8 %}} {{krepČempŽem|[[2022 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2022]]|6|33,2|26|7,7|6,6|63,9 %|32,2 %|70,2 %}} {{krepČempŽem|[[2025 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2025]]|7|33,3|34,7|8,6|7,1|62,1 %|32,1 %|87,8 %}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Los Andželo Lakers dabartinė sudėtis}} {{2018 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Dončić, Luka}} [[Kategorija:Slovėnijos krepšininkai]] [[Kategorija:Slovėnijos olimpiečiai]] 03ccyp6fmhjoa4a6tns9h7nacv6qe68 0 569397 7798095 7604419 2026-04-03T15:36:02Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2020 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798095 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Lietuva Eurovizijoje | pavadinimas = Pabandom iš naujo! 2020 | logotipas = Pabandom-is-naujo-2020.jpg‎ | data = '''Atrankos:'''<br /> 2020 m. sausio 11 d. <br /> 2020 m. sausio 18 d. <br /> 2020 m. sausio 25 d. <br /> '''Pusfinaliai:''' <br /> 2020 m. vasario 1 d. <br /> 2020 m. vasario 8 d. <br /> ''' Finalas: ''' <br /> 2020 m. vasario 15 d. | vedėjai = [[Ieva Zasimauskaitė]] <br> [[Gabrielė Martirosian]] <br> [[Giedrius Masalskis]] | dalyvių skaičius = 36 | grupė = [[The Roop]] | daina = „On Fire“ | dainos autoriai = [[Vaidotas Valiukevičius]]<br />Robertas Baranauskas<br />Mantas Banišauskas | finale = ''konkursas atšauktas'' | metai = ◄ [[Lietuva 2019 m. Eurovizijoje|2019]] [[file:EuroLithuania.svg|15px]] [[Lietuva 2021 m. Eurovizijoje|2021]] ► }} [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] turėjo dalyvauti [[Eurovizijos dainų konkursas 2020|2020 m. Eurovizijoje]], kuri turėjo vykti [[Roterdamas|Roterdame]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], tačiau konkursas buvo atšauktas dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]]. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ([[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|LRT]]) norėdamas išrinkti dainą-atstovę organizavo nacionalinę atranką „Pabandom iš naujo! 2020“. Surengtą atranką laimėjo grupė [[The Roop]] su daina „On Fire“. == Priešistorė == {{main|Lietuva Eurovizijoje}} Iki 2020 metų [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] [[Eurovizijos dainų konkursas|Eurovizijos dainų konkurse]] dalyvavo 20 kartų, kai debiutavo konkurse [[Eurovizijos dainų konkursas 1994|1994 metais]]. Geriausias šalies pasiekimas buvo pasiektas ‎‎[[Eurovizijos dainų konkursas 2006|2006‎‎ metais]], kai grupė [[LT United]]‎‎ atliko ‎‎dainą „We Are the Winners“, jie finale užėmė šeštąją vietą. ‎‎Nuo [[Eurovizijos dainų konkursas 2004|2004‎‎ m‎‎. konkurso]], kai buvo įvesta pusfinalių sistema, Lietuva į finalą pateko 8 kartus ir nepateko 7 kartus. Praėjusiais metais Lietuvai atstovavo atlikėjas [[Jurijus Veklenko]] su daina „Run with the Lions“, jis pusfinalyje užėmė vienuoliktąją vietą (93 taškai) ir nepateko į finalą. == Pabandom iš naujo! 2020 == „Pabandom iš naujo!“ – nacionalinio finalo formatas, sukurtas LRT, siekiant atrinkti Lietuvos dainą 2020 m. Eurovizijoje. Susipažinimas su visais atlikėjais apėmė trijų savaičių procesą, kuris prasidėjo 2020 m. sausio 11 d. Kiekvieną savaitę buvo atrenkama po 6 atlikėjus. Atrankos finalas įvyko 2020 m. vasario 15 d. Konkursą vedė [[Ieva Zasimauskaitė]], [[Gabrielė Martirosian]] ir [[Giedrius Masalskis]]. [[Kategorija:Lietuva Eurovizijos dainų konkurse]] === Dalyviai === {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! Atlikėjas/grupė ! Daina |- |[[Abrokenleg]] |„Electric boy“ |- |[[Aika (atlikėja)|Aika]] |„Paradas“ |- |[[Aistay]] |„Dangus man tu“ |- |[[Aistė Pilvelytė]] |„Unbreakable“ |- |[[Alen Chicco]] |„Somewhere Out There“ |- |[[Andy Vaic]] |„Why why why“ |- |[[Antturi]] |„I gotta do“ |- |Grupė „[[Baltos varnos]]“ |„Namų dvasia“ |- |[[Bernardas]] |„Dad, don’t be mad at me“ |- |[[Donata]] |„Made of wax“ |- |[[Evgenya Redko]] |„Far“ |- |[[Gabrielius Vagelis]] |„Tave čia randu“ |- |[[Germantas Skoris]] |„Chemistry“ |- |Grupė „[[Glossarium]]“ |„Game over“ |- |[[Indraya]] |„You and I“ |- |[[Justina Žukauskaitė]] |„Breathe in“ |- |[[Justinas Lapatinskas]] |„High way story“ |- |[[KaYra]] |„Alligator“ |- |[[Kristina Jure]] |„My Sound of Silence“ |- |[[Lukas Bartaška]] |„Where is that change?“ |- |[[Lukas Norkūnas]] |„Atsiprašyk“ |- |[[Meandi|MEANDI]] |„Drip“ |- |[[Monika Marija]] |„If I leave“ |- |[[Monique]] |„Make me human“ |- |[[Nombeko Augustė]] |„Reikia man“ |- |[[Petunija (atlikėja)|Petunija]] |„Show Ya“ |- |[[Rokas Povilius]] |„Vilnius calling“ |- |[[Ruslanas Kirilkinas]] |„Soldier's heart“ |- |[[Rūta Loop]] |„We came from the sun“ |- |[[Soliaris (atlikėjas)|Soliaris]] |„Breath“ |- |Grupė „[[The Backs]]“ |„Fully“ |- |Grupė „[[The Roop|The ROOP]]“ |„On fire“ |- |Grupė „[[Twosome]]“ |„Playa“ |- |[[Viktorija Miškūnaitė]] |„The Ocean“ |- |[[Vitalijus Špokaitis]] |„Nemušk savęs“ |- |[[Voldemars Petersons]] |„Wings of freedom“ |- |} [[Kategorija:Lietuva Eurovizijos dainų konkurse]] === Atrankinės laidos === ==== Pirma laida (sausio 11 d.) ==== * Laidos įrašymo data - [[sausio 7]] d., Didžioji [[LRT]] studija. * Komisijos sudėtis: Darius Užkuraitis, Gerūta Griniūtė, Giedrė Kilčiauskienė, Vaidas Stackevičius ir Leon Somov. * Į pusfinalių etapą pateko pusė atlikėjų (6), buvo pašalinti likę 6 atlikėjai. {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" |- ! rowspan="2" | Nr ! rowspan="2" | Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė) ! rowspan="2" | Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" | Žiūrovų ! colspan="2" | Galutiniai |- !Balsai !Balai ! Balsai ! Balai ! Balai ! Vieta |- | 1 | align="left"| Glossarium | align="left"| „Game over“ |18 |4 |218 |2 |3 |8 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 2 |align="left"| Baltos Varnos |align="left"| „Namų dvasia“ |46 |10 |592 |10 |10 |2 |- | 3 |align="left"| Justinas Lapatinskas |align="left"| „High way story“ |8 |1 |43 |0 |1 |10 |- | 4 |align="left"| Aistay |align="left"| „Dangus man tu“ |11 | 2 |228 |3 |2 |9 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 5 |align="left"| Petunija |align="left"| „Show ya“ |24 |6 |240 |5 |5 | 6 |- | 6 |align="left"| Lukas Norkūnas |align="left"| „Atsiprašyk“ |1 |0 |83 |0 |0 |11-12 |- | 7 |align="left"| Donata Virbilaitė |align="left"| „Made of wax“ |4 | 0 |125 | 1 | 0 |11-12 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 8 |align="left"| Andy Vaic |align="left"| „Why why why“ |22 |5 |466 |7 |6 |5 |- | 9 |align="left"| Aika |align="left"| „Paradas“ |18 |4 |237 |4 |4 |7 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 10 |align="left"| MEANDI |align="left"| „Drip“ |46 |10 |461 |8 |8 |3 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 11 |align="left"| Monika Marija |align="left"| „If I leave“ |54 |12 |1006 |12 |12 |1 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 12 |align="left"| Gabrielius Vagelis |align="left"| „Tave čia randu“ |38 |7 |394 |6 |7 |4 |} ==== Antra laida (sausio 18 d.) ==== * Laidos įrašymo data - [[sausio 15]] d., Didžioji [[LRT]] studija. * Komisijos sudėtis: Darius Užkuraitis, Gerūta Griniūtė, Aistė Smilgevičiūtė, Jievaras Jasinskis ir Viktoras Diawara. * Į pusfinalių etapą pateko pusė atlikėjų (6), buvo pašalinti likę 6 atlikėjai. {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" |- ! rowspan="2" | Nr ! rowspan="2" | Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė) ! rowspan="2" | Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" | Žiūrovų ! colspan="2" | Galutiniai |- !Balsai !Balai ! Balsai ! Balai ! Balai ! Vieta |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 1 | align="left"|Rūta Loop | align="left"|„We came from the sun“ |45 |10 |523 |7 |8 |3 |- | 2 |align="left"|Soliaris |align="left"|„Breath“ |22 |5 |179 |1 |4 |7 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 3 |align="left"|Kristina Jure |align="left"|„My sound of silence“ |28 |6 |1071 |12 |10 |2 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 4 |align="left"|Alen Chicco |align="left"|„Somewhere out there“ |39 |8 |522 |6 |6 |5 |- | 5 |align="left"|Indraya |align="left"|„You and I“ |3 |0 |264 |2 |0 |11-12 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 6 |align="left"|Germanas Skoris |align="left"|„Chemistry“ |18 |4 |428 |4 |5 |6 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 7 |align="left"|Viktorija Miškūnaitė |align="left"|„The ocean“ |34 |7 |670 |8 |7 |4 |- | 8 |align="left"|Antturi |align="left"|„I gotta do“ |11 |1 |266 |3 |2 |9 |- | 9 |align="left"|Abrokenleg |align="left"|„Electric boy“ |14 |3 |142 |0 |1 |10 |- | 10 |align="left"|Twosome |align="left"|„Playa“ |4 |0 |517 |5 |3 |8 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 11 |align="left"|Monique |align="left"|„Make me human“ |60 |12 |851 |10 |12 |1 |- | 12 |align="left"|Voldemars Petersons |align="left"|„Wings of freedom“ |12 |2 |155 |0 |0 |11-12 |} ==== Trečia laida (sausio 25 d.) ==== * Laidos įrašymo data - [[sausio 21]] d., Didžioji [[LRT]] studija. * Komisijos sudėtis: Ramūnas Zilnys, Jievaras Jasinskis, Leon Somov, Monika Linkytė ir Vaidas Stackevičius. * Į pusfinalių etapą pateko pusė atlikėjų (6), buvo pašalinti likę 6 atlikėjai. {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" |- ! rowspan="2" | Nr ! rowspan="2" | Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė) ! rowspan="2" | Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" | Žiūrovų ! colspan="2" | Galutiniai |- !Balsai !Balai ! Balsai ! Balai ! Balai ! Vieta |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |1 | align="left"|The Backs | align="left"|„Fully“ |12 |2 |757 |7 |5 |6 |- |2 |align="left"|Bernardas |align="left"|„Dad, don’t be mad at me“ |2 |0 |703 |6 |2 |9 |- |3 |align="left"|Justina Žukauskaitė |align="left"|„Breathe in“ |10 |1 |239 |1 |0 |11-12 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |4 |align="left"|Rokas Povilius |align="left"|„Vilnius calling“ |26 |6 |526 |5 |6 |5 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |5 |align="left"|KaYra |align="left"|„Alligator“ |33 |7 |1240 |8 |8 |3 |- |6 |align="left"|Lukas Bartaška |align="left"|„Where is that change?“ |1 |0 |93 |0 |0 |11-12 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |7 |align="left"|Evgenya Redko |align="left"|„Far“ |50 |10 |423 |4 |7 |4 |- |8 |align="left"|Ruslanas Kirilkinas |align="left"|„Soldier's heart“ |17 |4 |383 |3 |3 |8 |- |9 |align="left"|Nombeko Augustė |align="left"|„Reikia man“ |26 |6 |247 |2 |4 |7 |- | 10 |align="left"|Vitalijus Špokaitis |align="left"|„Nemušk savęs“ |13 |3 |183 |0 |1 |10 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |11 |align="left"| Aistė Pilvelytė |align="left"|„Unbreakable“ |46 |8 |1692 |10 |10 |2 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 12 |align="left"|The ROOP |align="left"|„On fire“ |54 |12 |2175 |12 |12 |1 |} === Pusfinaliai === ==== Pirmasis pusfinalis (vasario 1 d.) ==== * Laidos įrašymo data - [[sausio 28]] d., Didžioji [[LRT]] studija. * Komisijos sudėtis: Ramūnas Zilnys, Andrius Mamontovas, Monika Linkytė, Giedrė Kilčiauskienė ir Vaidas Stackevičius. * Į finalą pateko 4 atlikėjai, buvo pašalinti likę 5 atlikėjai. {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" |- ! rowspan="2" | Nr ! rowspan="2" | Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė) ! rowspan="2" | Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" | Žiūrovų ! colspan="2" | Galutiniai |- !Balsai !Balai ! Balsai ! Balai ! Balai ! Vieta |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 1 | align="left"|KaYra | align="left"|„Alligator“ |34 |7 |2080 |8 |8 |3 |- | 2 |align="left"| Viktorija Miškūnaitė |align="left"|„The ocean“ |11 |2 |862 |3 |2 |9 |- | 3 |align="left"|Baltos varnos |align="left"|„Namų dvasia“ |32 |6 |1258 |7 |6 |5 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 4 |align="left"| Rūta Loop |align="left"|„We came from the sun“ |35 |8 |1224 |6 |7 |4 |- | 5 |align="left"|Gabrielius Vagelis |align="left"|„Tave čia randu“ |24 |4 |576 |2 |3 |8 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 6 |align="left"|The ROOP |align="left"|„On fire“ |45 |10 |5192 |12 |10 |2 |- | 7 |align="left"|Kristina Jure |align="left"|„My sound of silence“ |19 |3 |963 |4 |4 |7 |- | 8 |align="left"|Alen Chicco |align="left"|„Somewhere out there“ |29 |5 |1096 |5 |5 |6 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 9 |align="left"|Aistė Pilvelytė |align="left"|„Unbreakable“ |56 |12 |2521 |10 |12 |1 |} ==== Antrasis pusfinalis (vasario 8 d.) ==== Iš konkurso dėl sveikatos problemų pasitraukė antrajame pusfinalyje dainuoti turėjusi atlikėja Evgenya Redko.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1138937/is-eurovizijos-atrankos-del-sveikatos-problemu-traukiasi-atlikeja-evgenya-redko|title=Iš „Eurovizijos“ atrankos dėl sveikatos problemų traukiasi atlikėja Evgenya Redko|publisher=[[LRT|lrt.lt]]|accessdate=2020-02-02}}</ref> * Laidos įrašymo data - [vasario 4]] d., Didžioji [[LRT]] studija. * Komisijos sudėtis: Ramūnas Zilnys, Giedrė Kilčiauskienė, Jievaras Jasinskis, Leon Somov ir Gerūta Griniūtė. * Į finalą pateko pusė atlikėjų (4), buvo pašalinti likę 4 atlikėjai. {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" |- ! rowspan="2" | Nr ! rowspan="2" | Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė) ! rowspan="2" | Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" | Žiūrovų ! colspan="2" | Galutiniai |- !Balsai !Balai ! Balsai ! Balai ! Balai ! Vieta |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |1 | align="left"|Meandi | align="left"|„DRIP“ |40 |8 |486 |6 |8 |3 |- |2 |align="left"|Petunija |align="left"|„Show ya“ |23 |4 |195 |3 |4 |7 |- | 3 |align="left"|Germanas Skoris |align="left"|„Chemistry“ |33 |7 |339 |5 |6 |5 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |4 |align="left"|Monique |align="left"|„Make me human“ |54 |10 |2618 |12 |10 |2 |- |5 |align="left"|Rokas Povilius |align="left"|„Vilnius calling“ |26 |5 |588 |7 |5 |6 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |6 |align="left"|Monika Marija |align="left"|„If I leave“ |56 |12 |1652 |10 |12 |1 |- |7 |align="left"|Andy Vaic |align="left"|„Why why why“ |15 |3 |321 |4 |3 |8 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |8 |align="left"|The Backs |align="left"|„Fully“ |28 |6 |606 |8 |7 |4 |} === Finalas (vasario 15 d.) === * <s>Laidos įrašymo data</s> - [[vasario 15]] d. (tiesiogiai), [[Žalgirio arena]], [[Kaunas]]. * Lietuvių komisijos sudėtis: Ramūnas Zilnys, Leon Somov, Vaidas Stackevičius, Viktoras Diawara, Gerūta Griniūtė, Aistė Smilgevičiūtė (singer), Justė Arlauskaitė ir Simona Albavičiūtė-Bandita. * Užsienio svečių komisijos sudėtis: Zita Kaminska ([[Latvija]]), Myles Jessop ([[Didžioji Britanija]]) ir Anthony Marshall ([[Didžioji Britanija]]). * Atrankos finalą laimėjo grupė [[The Roop]], surinkdami beveik maksimalų komisjos įvertinimą (128 balai iš 132 galimų) ir pagerindami žiurovų balsavimo rekordą Lietuvos atrankos finale. {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" |- ! rowspan="2" | Nr ! rowspan="2" | Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė) ! rowspan="2" | Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="4" | Žiūrovų ! colspan="2" | Galutiniai |- !Balsai !Balai ! Balsai ! Pavėlavę balsai<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1143608/rekordinis-eurovizijos-atrankos-finalo-balsavimas-suskaiciavus-velavusius-ziurovu-balsus-nugaletojai-nesikeicia|title=Rekordinis „Eurovizijos“ atrankos finalo balsavimas: suskaičiavus vėlavusius žiūrovų balsus, nugalėtojai nesikeičia|publisher=[[LRT|lrt.lt]]|accessdate=18 February 2020}}</ref> ! Iš viso balsų ! Balai ! Balai ! Vieta |- |1 | align="left"|Aistė Pilvelytė | align="left"|„Unbreakable“ |62 |5 |6478 |891 |7370 |8 |6 |5 |- |2 |align="left"|Rūta Loop |align="left"|„We came from the sun“ |75 |7 |1528 |338 |1866 |6 |7 |4 |- |3 |align="left"|KaYra |align="left"|„Alligator“ |47 |4 |1109 |199 |1308 |5 |4 |7 |- |4 |align="left"|Monika Marija |align="left"|„If I leave“ |87 |8 |5439 |1131 |6570 |7 |8 |3 |- |5 |align="left"|Meandi |align="left"|„DRIP“ |63 |6 |467 |236 |703 |3 |5 |6 |-style="font-weight:bold;background:gold;" |6 |align="left"|The Roop |align="left"|„On fire“ |128 |12 |34585 |15554 |50139 |12 |12 |1 |- |7 |align="left"|The Backs |align="left"|„Fully“ |42 |3 |682 |284 |966 |4 |3 |8 |- |8 |align="left"| Monique |align="left"|„Make me human“ |101 |10 |10366 |5596 |15962 |10 |10 |2 |} == Šaltiniai == {{reflist}} [https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1130032/paskelbti-nacionalines-eurovizijos-atrankos-dalyviai Paskelbti nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos dalyviai] [https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1130972/marijono-mikutaviciaus-ispopuliarinta-fraze-tapo-eurovizijos-nacionalines-atrankos-pavadinimu Marijono Mikutavičiaus išpopuliarinta frazė tapo „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos pavadinimu] [https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1132218/pabandom-is-naujo-sesi-atlikejai-zenge-i-kita-nacionalines-eurovizijos-atrankos-etapa „Pabandom iš naujo“: šeši atlikėjai žengė į kitą nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos etapą] {{Lietuvos nacionalinė atranka į Euroviziją}} [[Kategorija:Lietuva Eurovizijos dainų konkurse]] [[Kategorija:2020 muzikoje]] 8f7x3ftk3r4wdmip77hg33ge2ncixat 0 576033 7798213 7750265 2026-04-03T17:01:51Z Ed1974LT 52229 /* Veikimo principas */ 7798213 wikitext text/x-wiki '''COVID-19 vakcina''' arba '''SARS-CoV-2 vakcina''' ({{lt|SŪRS-CoV-2 vakcina}}) – [[vakcina]] prieš [[SARS-CoV-2]] virusą, [[COVID-19]] ligos sukėlėją. Pirmoji vakcina buvo registruota Rusijoje 2020 metų rugpjūtį, keliasdešimt vakcinos prototipų yra bandymų stadijoje. [[2020]] m. vasario mėn. [[Pasaulio sveikatos organizacija]] (PSO) pareiškė, kad vakcinos tikriausiai nebus dar 18 mėnesių.<ref>{{cite web|url=https://www.sciencealert.com/who-says-a-coronavirus-vaccine-is-18-months-away|title=Here's Why It's Taking So Long to Develop a Vaccine for the New Coronavirus|last1=Grenfell|first1=Rob|last2=Drew|first2=Trevor|date=2020-02-17|website=ScienceAlert|archive-url=https://web.archive.org/web/20200228010631/https://www.sciencealert.com/who-says-a-coronavirus-vaccine-is-18-months-away|archive-date=2020-02-28|access-date= 2020-02-26}}</ref> Praeityje kurtos vakcinos koronavirusinėms ligoms [[SARS]] (liet. SŪRS) ir [[MERS]] (liet. ARRS) buvo nesėkmingos. Naujojo SARS-CoV-2 viruso [[genomas]] (svarbus vakcinos kūrimui) buvo iššifruotas vos kelios savaitės po pirmųjų patvirtintų atvejų. [[Vaizdas:Novel Coronavirus SARS-CoV-2.jpg|miniatiūra|250px|[[SARS-CoV-2]] virusas]] Iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo sukurtos 159 prototipinės vakcinos, 5 jų jau buvo I–II bandymų fazėje, o 7, I fazėje.<ref name="imperial">{{cite web|url=https://vac-lshtm.shinyapps.io/ncov_vaccine_landscape/|title=COVID-19 vaccine development pipeline (Refresh URL to update)|publisher=Vaccine Centre, London School of Hygiene and Tropical Medicine|date=2020-05-11|accessdate=2020-05-14}}</ref><ref name="milken">{{cite web |title=COVID-19 vaccine tracker (Choose vaccines tab; updated 2-3x/week)|url=https://docs.google.com/spreadsheets/d/16DbPhF9OD0MHHtCR12of6yUcfiRzP_-XGkynEbnipds/edit#gid=1804775590|publisher=Milken Institute |access-date=2020-05-15 |date=2020-05-12 }}</ref> == Pirmosios vakcinos == [[Vaizdas:COVID-19 vaccination centre sign in Lukiškės Square, Vilnius, Lithuania.jpg|thumb|250px|COVID-19 vakcinavimo centro ženklas [[Lukiškių aikštė]]je, [[Vilnius|Vilniuje]]]] 2020 m. birželio pabaigoje Kinija patvirtino masiniam skiepijimui savo pirmąją vakciną, „CanSino Biologics“ sukurtą [[Ad5-nCoV]]. Ja skiepijami tik kareiviai.<ref name="CanSino">https://www.timesnownews.com/health/article/cansino-biologics-covid-19-vaccine-ad5-ncov-gets-nod-for-military-use-in-china/613504</ref> 2020 m. rugpjūčio mėnesį masiniam naudojimui buvo patvirtinta antroji, Rusijos sukurta vakcina ([[Sputnik V COVID-19 vakcina|Sputnik V]] arba Gam-COVID-Vac).<ref name="bloomberg1">{{cite news |title=Russia Defends First Covid-19 Vaccine as Safe Amid Skepticism |url=https://www.bloomberg.com/news/articles/2020-08-12/russia-defends-first-covid-19-vaccine-as-safe-amid-skepticism|last1=Meyer|first1=Henry|last2=Arkhipov|first2=Ilya|work=[[Bloomberg News]] |accessdate=12 August 2020}}</ref>. Nors kitų šalių mokslininkai ir abejojo, ar ši vakcina deramai išbandyta (nebuvo paskelbta [[mokslinis straipsnis|straipsnių]] apie jos klinikinius bandymus) <ref name="nature">{{cite journal |last1=Callaway |first1=Ewen |title=Russia's fast-track coronavirus vaccine draws outrage over safety |journal=Nature |date=11 August 2020 |doi=10.1038/d41586-020-02386-2 |pmid=32782400 |url=https://www.nature.com/articles/d41586-020-02386-2 |accessdate=11 August 2020 |language=en|quote=This is a reckless and foolish decision. Mass vaccination with an improperly tested vaccine is unethical. Any problem with the Russian vaccination campaign would be disastrous both through its negative effects on health, but also because it would further set back the acceptance of vaccines in the population. | issn=0028-0836}}</ref>, Rusija jau ruošėsi pagaminti ne mažiau kaip 500 milijonus dozių vakcinos penkiose valstybėse.<ref name="bloomberg1"/> Rugpjūčio pabaigoje naudojimui (tik didelės rizikos grupėms skiepyti) buvo patvirtinta trečioji, Kinijos firmoje [[Sinovac]] sukurta vakcina [[CoronaVac]].<ref>https://www.pharmaceutical-technology.com/news/sinovac-vaccine-emergency-use/</ref> Tai labiau klasikinė vakcina, pagaminta iš dirbtinai augintų virusų kurie paskui užmušami (inaktyvuojami). Gruodžio 2 d. Anglija pirmoji patvirtino masiniam naudojimui [[Pfizer–BioNTech COVID-19 vakcina|Pfizer/BioNTech vakciną]], gruodžio 30 d. buvo patvirtinta [[Oxford–AstraZeneca COVID-19 vakcina|AstraZeneca vakcina]].<ref name='others'>https://www.bbc.com/news/health-51665497</ref>. Sausio 6 d. buvo patvirtinta [[Moderna COVID-19 vakcina|Moderna vakcina]]. Iki tol ji buvo naudojama ypatingiems atvejams.<ref>https://www.fda.gov/news-events/press-announcements/fda-takes-additional-action-fight-against-covid-19-issuing-emergency-use-authorization-second-covid</ref> == Veikimo principas == [[Vaizdas:Viruso Sandara.jpg|miniatiūra|250px|SARS-CoV-2 viruso sandara su „spygliais“]] COVID-19 susirgęs žmogus [[antikūnas|antikūnus]] prieš virusą ima gaminti tik po savaitės ar dviejų. Imuninę sistemą galima parengti galimai atakai iš anksto „pristatant“ į [[virusas|virusą]] panašų objektą, prieš kurį pagaminti antikūnai tinka ir esant tikrai ligai. Tai gali būti paskirai neveiksminga viruso dalis ar ir visas virusas, bet pakeistas taip, jog skiepijamam žmogui nebūtų pavojingas. Tuomet patekęs virusas sunaikinamas greičiau nei spėja organizme išplisti. Toks yra bendras visų vakcinų, nuo seno naudojamų prieš daugelį ligų, veikimo principas. Vykęs taikinys antikūnams yra nuotraukose gerai matomi ir pavadinimą jam pelnę koronaviruso „spygliai“.<ref name="approaches"/> Iš COVID-19 persirgusių žmonių kraujo plazmos šiuo metu išskirti iki tol mokslui nežinomi, COVID-19 specifiškai atpažįstantys antikūnai. [[Bandymai su gyvūnais|Bandymuose su gyvūnais]] (pelėmis) jie suteikia atsparumą virusui.<ref>https://directorsblog.nih.gov/2020/05/21/enlisting-monoclonal-antibodies-in-the-fight-against-covid-19/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200522184054/https://directorsblog.nih.gov/2020/05/21/enlisting-monoclonal-antibodies-in-the-fight-against-covid-19/ |date=2020-05-22 }}</ref> == Vakcinų tipai == Galimi keli vakcinų tipai:<ref name="approaches">{{cite web |title=Different Approaches to a Coronavirus Vaccine|url=https://www.nytimes.com/interactive/2020/05/20/science/coronavirus-vaccine-development.html|publisher=The New York Times |access-date=2020-06-04 |date=2020-06-04}}</ref> === Viso viruso vakcina === Iki COVID-19, dauguma naudojamų vakcinų buvo gaminamos iš negyvų ar susilpnintų tos pačios ligos sukėlėjų. Su tokiais kartą susidūręs organizmas pagamina (ir pasiruošia gaminti daugiau) antikūnių, kurie veikia ir prieš „laukinį“ virusą. Gaminti tokią vakciną reiškia auginti virusus, galybę jų. Kai kurie virusai gali būti auginami vištos kiaušiniuose,<ref name="approaches"/> kitiems reikia tikrų žmogaus ląstelių kultūrų. Gamyba gali trukti mėnesius. Šiai kategorijai priklauso naudojamos gripo, tymų ir kitos priešvirusinės vakcinos. Tokią vakciną sukūrė Kinijos firma [[Sinovac]]. 2020 m. rugpjūčio pabaigoje ji tapo trečiąja oficialiai naudojimui patvirtinta vakcina. === Genetinė DNR vakcina === Ląstelės ir pačios gali pagaminti viruso baltymus, jei gauna juos koduojančią [[DNR]]. Tokie baltymai paskui gali stimuliuoti [[imuninė sistema|imuninę sistemą]], parengdami ją kovoti su panašiai „atrodančiu“ virusu. Svetima DNR į ląstelę savaime nepatenka, ar patenka tik labai sunkiai. Tokiai DNR įleisti membranos trumpam pažeidžiamos elektros impulsu (elektroporacija).<ref>DRAFT landscape of COVID-19 candidate vaccines – 5 May 2020 www.who.int [pdf https://www.who.int/blueprint/priority-diseases/key-action/novel-coronavirus-landscape-ncov.pdf]</ref> Keletas tokių vakcinų sukurta ir naudojama veterinarijoje (šunims bei arkliams). DNR vakcina žmogui dar nė karto nebuvo sukurta. Tokia vakciną kūrė [[Invio]]. Baltymams sintetinti būtina jog ląstelė vakcinos DNR pirmiausia perkoduotų į sintezei reikalingą informacinę [[RNR]]. Ir pačios ląstelės genome paveldėjimui naudojama DNR, nes jis daug stabilesnė (RNR lengvai suyra). DNR vakcina gali būti pagaminta greičiau nei viso viruso vakcina. === RNR vakcina === [[Vaizdas:Kaip veikia COVID-19 Pfizer-BioNTech vakcina.gif|miniatiūra|250px|Edukacinė animacija paaiškinanti [[Pfizer–BioNTech COVID-19 vakcina|Pfizer-BioNTech COVID-19 vakcinos]] veikimo principą]] Kai kurie mokslininkai bando sutrumpinti sintezės kelią gamindami vakciną iš viruso baltymus koduojančios informacinės RNR. Gavusi tokią RNR, ląstelė iškart pradeda gaminti baltymus, perkodavimas nereikalingas. Tokia vakcina dar nė karto nebuvo galutinai sukurta, nors panaši MERS vakcina irgi jau bandoma. Tokios vakcinos yra [[Moderna COVID-19 vakcina|Moderna]], [[Pfizer & BioNTech vakcina|Pfizer & BioNTech]], abi jos patvirtintos masiniam naudojimui.<ref name='others'/> Panašias vakcinas taip pat kūrė [[CureVac]] ir kitos firmos. [[RNR]] nėra stabili molekulė, todėl šios vakcinos turi būti saugomos bei transportuojamos žemose temperatūrose (Pfizer reikalinga -70°C, Moderna -20°C)<ref name='others'/> === Virusas-nešėjas === Virusai gerai sugeba patekti į ląstelę ir pakišti jai savo DNR. Nuo 1990 m. mokslininkai kuria modifikuotus virusus, į kurių genomą įterpti papildomi, pačiam virusui nereikalingi genai. Mažai kenksmingam virusui galima pridėti COVID-19 „spyglio“ baltymo geną, bet ne kitus, todėl veikiantis COVID-19 nepagaminamas. Tokios vakcinos jau sukurtos prieš [[ŽIV]] ir [[Ebola]]. Nustatyta, jog abi jos saugios naudoti ir dabar tik bandoma, kiek efektyvios. Gyvybingo viruso pagrindu sukurta vakcina prieš adenovirusus JAV armijoje naudojama jau 25 metus.<ref>Marjorie Robert-Guroff (2007) rašoma ''On the basis of the established safety record of oral, wild-type Ad4 and Ad7 vaccines, used for over 25 years in the U.S. Military'', šaltinyje neparašyta prieš kokius adenovirusus</ref> Tokias vakcinas kūrė [[Johnson & Johnson]], [[CanSino]], [[Oksfordo universitetas]] ir kiti. Virusas-nešėjas gali būti arba visiškai gyvybingas virusas ({{en|replicating vector}}) arba daugintis nesugebantis variantas ({{en|non-replicating vector}}). ==== Nesidauginantis nešėjas ==== Saugiausia jei virusai–nešėjai žmoguje daugintis negali. Tai galima pasiekti pašalinant jiems dalį genomo taip, jog virusai sugebėtų užkrėsti ląstelę, sintetinti savo baltymus bet taip ir nepagamintų naujos kartos. Papildomas saugumas ypač naudingas jei imuninė sistema nusilpusi. Tačiau tokios vakcinos veikia silpniau.<ref name='marjorie'>Marjorie Robert-Guroff (2007). Replicating and non-replicating viral vectors for vaccine development. Curr Opin Biotechnol. 2007 Dec; 18(6): 546–556. [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2245896/pdf/main.pdf pdf]</ref>. Nesidauginančių virusų pagrindu sukurta vakcina dažnai suteikia atsparumą tik ribotam laikui, ir vienam žmogui paskiepyti tokių virusų reikia šimtus ir tūkstančius kartų daugiau. Pirmoji masiniam naudojimui patvirtinta vakcina (CanSino Ad5-nCoV) yra nesidauginantis virusas-nešėjas, turintis COVID-19 spyglio geną. Ji sukelia stiprią imuninę reakciją, suteikdama atsparumą COVID-19 per maždaug 28 dienų. Ši reakcija yra gerai juntama: dauguma (apie 83 %) ligonių pirmą savaitę jaučia pakilusią temperatūra, nuovargį, raumenų ir galvos skausmus.<ref>Feng-Cai Zhu ir kiti (2020). Safety, tolerability, and immunogenicity of a recombinant adenovirus type-5 vectored COVID-19 vaccine: a dose-escalation, open-label, non-randomised, first-in-human trial. The Lancet, 395 (10240), p. 1845-1854. [https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(20)31208-3/fulltext]</ref> 2020 m. liepos mėnesį vakcina buvo naudojama tik kinų armijoje.<ref name="CanSino"/> Vakcinos kūrimo, gamybos metu tokie negyvybingi virusai auginami transformuotų ląstelių kultūrose. Šioms ląstelėms dirbtinai įkelti kaip tik tie genai, kurie pašalinti iš paties viruso genomo. Virusas gali daugintis ir plisti tik genetiškai transformuotų, ir jokių kitų, ląstelių kultūroje.<ref>https://biology.stackexchange.com/questions/95275/how-the-vaccine-based-on-non-replicating-viral-vector-is-produced</ref> ==== Gebantis daugintis nešėjas ==== Virusas-nešėjas gali būti žinomai lengvos ligos virusas - šia liga persergama, tačiau papildomų viruso genų dėka už tai gaunamas atsparumas COVID-19. Gyvybingų nešėjų pagrindu sukurta vakcina paprastai apsaugo visam gyvenimui ir ją paprasčiau naudoti (gali būti tiesiog tabletė).<ref name='marjorie'/> Tai svarbu jei reikia greitai pagaminti daug vakcinos. Antroji masiniam naudojimui patvirtinta vakcina (Sputnik V) yra visiškai gyvybingas įprastinės [[sloga|slogos]] virusas kuriam pridėtas koronaviruso „spyglio“ genas.<ref>{{cite news|title=Coronavirus Vaccine Trials Advance in Race for Covid-19 Protection |url=https://www.bloomberg.com/features/2020-coronavirus-drug-vaccine-status/ |work=[[Bloomberg News]]|accessdate=10 August 2020}}</ref> Jos šalutiniai efektai kai kada gali tęstis 42 dienas ir ilgiau.<ref>Вакцина от COVID-19 — в словах чиновников и документах разработчика. Fontanka.ru [https://m.fontanka.ru/2020/08/11/69416050/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200812211454/https://m.fontanka.ru/2020/08/11/69416050/ |date=2020-08-12 }}</ref>. === Viruso baltymai === Vakciną galima sukurti tiesiog iš dirbtinai pagamintų viruso baltymų, kurių pakanka imuniniam atsakui sukelti. Vakcina nesukelia ligos, nes tikras virusas susideda iš daugiau komponentų, ne vien iš baltymų. Tokia yra anksčiau sukurta vakcina prieš [[Žmogaus papilomos virusas|ŽPV]]. Tokias vakcinas kūrė [[Medicago]], [[Doherty Institute]] ir kiti. === Transformuotos ląstelės === Vakcinai pagaminti gali būti panaudotos genetiškai transformuotos [[mielės|mielių]] ar kitos panašios ląstelės, į kurių genomą įterpti viruso baltymus koduojantys genai. Tokios mielės gamina viruso „spyglių“ baltymus ar jų mažesnius fragmentus. Žinoma taip veikianti vakcina prieš [[Hepatitas B|Hepatitą B]]. Tokias vakcinas kūrė [[Novavax]] ir kitos firmos. === Pasyvus imunizavimas === Prieš COVID-19 taip pat padeda persirgusiame žmoguje natūraliai atsiradę antikūniai, kuriuos su [[kraujo plazma]] galima perkelti kitam žmogui. Skirtingai nuo skiepijimo, tokie antikūniai suteikia atsparumą COVID-19 iškart, galima gydyti ir jau sergančius, tačiau atsparumas trumpalaikis ir daug natūralių antikūnių gauti nėra lengva.<ref>A. Casadevall, L. A. Pirofski: ''The convalescent sera option for containing COVID-19.'' In: ''The Journal of clinical investigation.'' 2020, {{DOI|10.1172/JCI138003}}, PMID 32167489.</ref> Antikūnius prieš virusą taip pat įmanoma pagaminti dirbtinai ([[monokloniniai antikūniai]]).<ref name="nature-000005"> J.Hodgson (2020). The pandemic pipeline. ''Nature'', [https://www.nature.com/articles/d41587-020-00005-z]</ref> Tokiu vaistu (dabar žinomu kaip [[regeneronas]]) buvo gydomas COVID19 susirgęs tuometinis Amerikos prezidentas, [[Donald Trump]].<ref name='regeneronas'>https://medicalxpress.com/news/2020-11-regeneron-antibody-treatment-trump.html</ref> Regeneronas susideda iš dviejų dirbtinių antikūnių. Šis vaistas taip pat patvirtintas masiniam naudojimui bet jo turima nedaug.<ref name='regeneronas'/> === Nespecifinės vakcinos === Kai kurios vakcinos turi platesnį veikimo spektrą, daugiau nei apsauga nuo ligos, prieš kurią jos buvo sukurtos.<ref name="Kleinnijenhuis 2015">{{cite journal |last1=Kleinnijenhuis |first1=J |last2=van Crevel |first2=R |last3=Netea |first3=MG |title=Trained immunity: consequences for the heterologous effects of BCG vaccination. |journal=Transactions of the Royal Society of Tropical Medicine and Hygiene |date=2015 m. sausio mėn. |volume=109 |issue=1 |pages=29–35 |doi=10.1093/trstmh/tru168 |pmid=25573107|name-list-style= vanc }}</ref> Tokios gali būti seniai turima vakcina nuo tuberkuliozės, [[BCG vakcina|BCG]]<ref name="deVrieze-April">{{cite journal |last1=de Vrieze |first1=Jop |title=Can a century-old TB vaccine steel the immune system against the new coronavirus? |journal=Science |date=2020-03-23 |doi=10.1126/science.abb8297 |url=https://www.sciencemag.org/news/2020/03/can-century-old-tb-vaccine-steel-immune-system-against-new-coronavirus |accessdate=11 April 2020|name-list-style= vanc }}</ref> bei kombinuota [[Raudonukė|raudonukės]] – [[Tymai|tymų]] – [[kiaulytė|kiaulytės]] vakcina [[MMR (vakcina)|MMR]].<ref name="MMR-Cairo-CT.gov">{{cite web |title=Measles Vaccine in HCW |url=https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT04357028 |website=ClinicalTrials.gov|publisher=US National Library of Medicine, National Institutes of Health|accessdate=2020-04-24 }}</ref> Abi jos bandomos. <!-- == Vakcinos kandidatai == {| class="wikitable" !Vakcinos pavadinimas !Tipas !Fazė (dalyviai) !Šalis !Trukmė |- |Ad5-nCoV |Virusas-nešėjas<ref>https://www.precisionvaccinations.com/vaccines/ad5-ncov-covid-19-vaccine</ref> |II Fazė (500) |Kinija |Kovas 2020 – Gruodis 2020 |- |Ad5-nCoV |Virusas-nešėjas |I Fazė (108) |Kinija |Kovas 2020 – Gruodis 2020 |- |ChAdOx1 nCoV-19 |Virusas-nešėjas<ref>https://www.nih.gov/news-events/news-releases/investigational-chadox1-ncov-19-vaccine-protects-monkeys-against-covid-19-pneumonia</ref> |I-II Fazė (1000) |Jungtinė Karalystė |Balandis 2020 – Gegužė 2021 |- |BNT162 (a1, b1, b2, c2) |Informacinė RNR<ref>https://www.genengnews.com/covid-19-candidates/biontech-pfizer-and-fosun-pharma-bnt162/</ref> |I-II Fazė (7600) |Vokietija ir JAV |Balandis 2020 – Gegužė 2021 |- |Nepavadinta{{faktas}} | |I-II Fazė (744) ir I–II Fazė (422) |Kinija |Balandis 2020 – Gruodis 2020 ir Gegužė 2020 – Birželis 2020 |- |INO-4800 |DNR <ref>http://ir.inovio.com/news-releases/news-releases-details/2020/INOVIOs-COVID-19-DNA-Vaccine-INO-4800-Demonstrates-Robust-Neutralizing-Antibody-and-T-Cell-Immune-Responses-in-Preclinical-Models/default.aspx</ref> |I-II Fazė (40) |Pietų Korėja ir JAV |Balandis 2020 – Lapkritis 2020 |- |mRNA-1273 |Informacinė RNR <ref>https://investors.modernatx.com/news-releases/news-release-details/moderna-announces-positive-interim-phase-1-data-its-mrna-vaccine</ref> |I-II Fazė (45) |JAV |Balandis 2020 – Pavasaris – Vasara 2021 |- |Covid-19/aAPC |Virusas-nešėjas<ref>https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT04299724</ref> |I Fazė (100) |Kinija |Kovas 2020 – Kovas 2023 |- |LV-SMENP-DC |Virusas-nešėjas<ref>https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT04276896</ref> |I Fazė (100) |Kinija |Kovas 2020 – Kovas 2023 |- |bacTRL-Spike |Transformuotos ląstelės (''[[Bifidobacterium longum]]'') <ref>https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT04334980</ref> |I Fazė (84) |Kanada |Balandis 2020 – Gruodis 2021 |- |Nepavadinta{{faktas}} | |I Fazė (288) |Kinija |Balandis 2020 – Lapkritis 2020 |- |NVX-CoV2373 |Tiksliai neaprašytas<ref>Vakcina NVX-CoV2373 aprašyta kaip „''proprietary nanoparticle technology, Matrix-M''“ [https://www.ns-healthcare.com/news/novavax-vaccine-nvx-cov2373/]</ref> |I Fazė (131) |Australija |Gegužė 2020 – Birželis 2021 |} --> == Biologinė apsauga == Tiesioginiam darbui su virusu reikalinga III lygio biologinės saugos laboratorija. Tik šio lygio laboratorijose galima laikyti, kultivuoti ir auginti virusą, taip pat ant jo testuoti. == Potencialios kliūtys == Tinkama vakcina turi būti efektyvi ir neturėti rimtų pašalinių efektų. Nuo 2006 iki 2015 m. vos 16,3 % vakcinų galėjo tęsti mokslinius tyrimus I–III fazėse, o 10 % vakcinų buvo kandidatės būti patvirtintomis naudojimui 2020 m.<ref>https://www.bio.org/sites/default/files/legacy/bioorg/docs/Clinical%20Development%20Success%20Rates%202006-2015%20-%20BIO,%20Biomedtracker,%20Amplion%202016.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190912220246/https://www.bio.org/sites/default/files/Clinical%20Development%20Success%20Rates%202006-2015%20-%20BIO,%20Biomedtracker,%20Amplion%202016.pdf |date=2019-09-12 }}</ref> Vakcinų kūrimo praeitis sako, jog 84–90% atvejų nepavyksta.<ref name="thanh">{{cite journal | last=Thanh Le | first=Tung | last2=Andreadakis | first2=Zacharias | last3=Kumar | first3=Arun | last4=Gómez Román | first4=Raúl | last5=Tollefsen | first5=Stig | last6=Saville | first6=Melanie | last7=Mayhew | first7=Stephen | title=The COVID-19 vaccine development landscape | journal=Nature Reviews Drug Discovery | date=9 April 2020 | volume=19 | issue=5 | pages=305–306 | issn=1474-1776 | doi=10.1038/d41573-020-00073-5| pmid=32273591 |url=https://www.nature.com/articles/d41573-020-00073-5|name-list-style= vanc }}</ref> == Vakcinos kaina == Efektyvi vakcina gali padėti sustabdyti ligos plitimą, taip pat išsaugoti trilijonus dolerių. 2020 m. gegužės 4 d. [[PSO]] surengė [[televizijos maratonas|televizijos maratoną]], kurio metu iš keturiasdešimties šalių buvo surinkta 8 mlrd. JAV dol., kurie buvo skirti pagreitinti vakcinos kūrimo procesui ir užkirsti kelią COVID-19 infekcijai.<ref name="waked">{{Cite web|title=World leaders urge cooperation in vaccine hunt, raise $8 billion|url=https://finance.yahoo.com/news/eu-hosts-virus-telethon-seeking-first-7-5-003500556.html|publisher=Yahoo Finance|author=Damon Wake|date=2020-05-04|access-date=2020-05-04}}</ref> == Vakcinos prieš kitus koronavirusus == Yra sukurta keletas vakcinų, kurios sėkmingai apsaugo naminius gyvūnus nuo [[Koronavirusai|koronaviruso]]: infekcinio bronchito (IBV, infekuoja paukščius), šunų koronaviruso (CCoV, infekuoja šunis) ir kačių koronaviruso (FCoV, infekuoja kates). Iki COVID-19 nebuvo vakcinos nuo bet kokio žmones infekuojančio koronaviruso. [[2002–2004 m. SARS epidemija|2002–2004 m. SARS epidemijos]] metu buvo kuriama vakcina, tačiau po 2004 m. nenustačius naujų virusinių infekcijų, vakcinos kūrimas buvo nutrauktas. Tačiau sukurti vakciną neseniai atrastam [[Artimųjų Rytų respiracinis sindromas|MERS]]-CoV (liet. ARRS), vis dar yra vienas iš mokslininkų prioritetų. Šiuo metu prieinama viena vakcina, kuri yra baigusi I fazę, dar 3 kuriamos. == Sąmokslo teorijos == Beveik iškart pasirodžius COVID19, įvairiuose socialiniuose tinkluose buvo skleidžiamos kalbos, kad virusas jau žinomas ir vakcina jam seniai sukurta. Šiose kalbose minimi įvairūs patentai, tačiau juose esančios DNR sekos, nors ir panašios, priklauso įvairiems kitiems virusams.<ref name="20200124factcheckA">{{Cite web|url=https://www.factcheck.org/2020/01/social-media-posts-spread-bogus-coronavirus-conspiracy-theory/|title=Social Media Posts Spread Bogus Coronavirus Conspiracy Theory|last=McDonald|first=Jessica|name-list-style= vanc |date=24 January 2020|website=FactCheck.org|publisher=Annenberg Public Policy Center|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20200206102802/https://www.factcheck.org/2020/01/social-media-posts-spread-bogus-coronavirus-conspiracy-theory/|archive-date=6 February 2020|access-date=8 February 2020}}</ref> == Taip pat skaitykite == * [[COVID-19 pandemija]] * [[COVID-19]] * [[Vakcina]] * [[COVAX]] == Išnašos == {{Išnašos|21em}} [[Kategorija:Vakcinos]] [[Kategorija:COVID-19]] mdro1t82vu4ddy1q72mad6uxnrdgzbv 0 578698 7798281 7793612 2026-04-04T00:48:12Z Stephan1000000 132985 1196 7798281 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Infobox anime/Viršus | pavadinimas = Detektyvas Konanas | image = Detective Conan logo.gif|thumb|<nowiki>240px]]</nowiki> | ja_name = 名探偵コナン | ja_name_trans = Meitantei Konan | žanras = [[detektyvas]], [[trileris]] }} {{Šablonas:Infobox anime/Manga | autorius = [[Gosho Aoyama]] | leidėjas = {{flagicon|Japan}} [[Shogakukan]] | serializuota = [[Shūkan Shōnen Sandē]] | pradžia = [[1994]] m. [[sausio 19]] d. | pabaiga =<br />vis dar leidžiama | tomai_skaičius = virš 107 }} {{Šablonas:Infobox anime/Anime | režisierius = Kenji Kodama (#1–118)<br>Yasuichiro Yamamoto (#119–332, #667–975)<br>Masato Satō (#333–504)<br>Kōjin Ochi (#505–666)<br>Nobuharu Kamanaka (nuo #975) | studija = [[TMS Entertainment]] | pradžia = [[1996]] m. [[sausio 8]] d. | kanalas = {{flagicon|Japan}} [[Nippon Television Network System]] | pabaiga =<br />vis dar leidžiama | serijų_skaičius = 1196 }} {{Šablonas:Infobox anime/Apačia}} '''Detektyvas Konanas''' ({{jp|名探偵コナン|Meitantei Konan}}) – [[Japonija|japonų]] rašytojo ir dailininko [[Gosho Aoyama|Gošio Aojamos]] sukurta [[manga|mangos]] komiksų serija, vėliau adaptuota kaip [[anime]] serialas, kinoteatrams ir televizijai skirti pilnametražiai animaciniai filmai, [[kompiuterinis žaidimas|kompiuteriniai žaidimai]] ir kita. Pagrindinis kūrinio personažas – moksleivis Šiniči Kudo, kuris per klaidą išgeria vaistų, jį paverčiančių į septynmetį berniuką. Pasinaudodamas savo naująja išvaizda kaip priedanga, Šiniči sau suteikia Konano Edogavos vardą (pagal [[Seras Artūras Konanas Doilis|Serą Artūrą Konaną Doilį]] ir [[Edogawa Ranpo|Edogavą Ranpo]]) ir imasi narplioti suaugusiems neišsprendžiamas bylas.<ref>Clements, J., & McCarthy, H. (2015). ''The Anime Encyclopedia: A Century of Japanese Animation.'' Stone Bridge Press, p. 109</ref> Detektyvas Konanas sulaukė didelio populiarumo tiek Japonijoje, tiek kitose šalyse: manga knygos išverstos ir išleistos 25 šalyse, animė serijos rodytos 40 šalių televizijose.<ref>[http://en.cncnews.cn/news/v_show/72069_Detective_Conan:_Behind_the_scenes.shtml Detective Conan: Behind the scenes] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181202024719/http://en.cncnews.cn/news/v_show/72069_Detective_Conan:_Behind_the_scenes.shtml |date=2018-12-02 }}, CNC, 2018–06–02</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Manga]] [[Kategorija:Anime]] 4qbmajcfl0mkta8r1985yhfeo2fbhpv 0 579050 7797993 7728977 2026-04-03T15:06:19Z CD 677 CD pervadino puslapį [[CWKS Resovia Rzeszów]] į [[CWKS Resovia]] 7728977 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Žešuvoo „Resovia“ | image = [[Vaizdas:CWKS Resovia Rzeszów emblema.png|150px]] | fullname = Cywilno-Wojskowy Klub Sportowy Resovia | founded = [[1905]] m. | ground = [[Stadion Resovii]], [[Žešuvas]] | capacity = 3 420 | chairman = Przemysław Chmiel | manager = Szymon Grabowski | league = '''Antra lyga''' | season = 2024–2025 | position = 10 vieta | pattern_la1=_red stripes | pattern_b1=_red stripes | pattern_ra1=_red stripes | leftarm1=FFFFFF | body1=FFFFFF | rightarm1=FFFFFF | shorts1=FFFFFF | socks1=FFFFFF | pattern_la2= | pattern_b2=_redsides | pattern_ra2= | leftarm2=000000 | body2=000000 | rightarm2=000000 | shorts2=000000 | socks2=000000 }} '''Žešuvo futbolo klubas „Resovia“''' ({{pl|Cywilno-Wojskowy Klub Sportowy Resovia}}) – [[Lenkija|Lenkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Žešuvas|Žešuvo]]. Klubas turi vyrų ir moterų futbolo komandas. Namų rungtynes žaidžia „Resovijos“ stadione, kurio talpa 3,4 tūkst. žiūrovų.<ref>http://www.90minut.pl/skarb.php?id_klub=331&id_sezon=95</ref> Klubo spalvinė gama yra raudona ir balta. 2020–2021 m. sezone pateko į Pirmą lygą. == Istorija == Klubo ištakos siekia [[1910]] m., kai buvo įkurtas '''Cywilno Wojskowy Klub Sportowy Resovia'''. <gallery> Resovia_1913.jpg|[[1913]] m. komanda Resovia_1920.jpg|[[1920]] m. ekipa </gallery> == Pavadinimo kaita == * 1909–1933: Cywilno Wojskowy Klub Sportowy Resovia * 1933: Ogniwo Rzeszów * 1956–1967: CWKS Resovia * 1967: KS Bieszczady Rzeszów * 2003–2004: Resovia Cenowa Bomba Resgraph * 2004–iki šiol: CWKS Resovia Rzeszów == Pasiekimai == * Puchar Polski: 1980/81 m. pasiektas pusfinalis; * II lyga (Antra lyga) : 2 vieta: 1982/83 * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė (taurės finalai)]</ref> == Sezonai == {{fs1|POL}} {{fs2|POL|2018–2019|III|10|}} {{fs2|POL|2019–2020|III|5|}} {{fs2|POL|2020–2021|II|16|}} {{fs2|POL|2021–2022|II|11|}} {{fs2|POL|2022–2023|II|14|}} {{fs2|POL|2023–2024|II|16|1/16 f.}} {{fs2|POL|2024–2025|II|10|}} {{fs2|POL|2025–2026|II||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |'''CWKS RESOVIA''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''CWKS RESOVIA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Resovia Rzeszów emblema.png|150px]]'''Resovia Rzeszów''' | style="background:white;color:red" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Resovia Rzeszów emblema.png|150px]]'''Resovia Rzeszów''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia x apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://cwks-resovia.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [http://www.90minut.pl/skarb.php?id_klub=331&id_sezon=95 90minut.pl] * [https://int.soccerway.com/teams/poland/cwks-resovia-rzeszow/8983/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.pl/resovia-rzeszow/startseite/verein/10704 Transfermarkt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240828121158/https://www.transfermarkt.pl/resovia-rzeszow/startseite/verein/10704 |date=2024-08-28 }} {{POLfutč}} {{POLfutsez}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo klubai|Resovia]] 664xmnd4mbojrclu9klkzzdj3hjnipj 0 582938 7797893 7643686 2026-04-03T12:50:51Z Normantas Bataitis 145195 /* Nedatuota */ 7797893 wikitext text/x-wiki {{metai| Metai=2021| | }} '''2021''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2021 metus paskelbė '''[[Lietuvai pagražinti draugija|Lietuvai pagražinti draugijos]]''', '''[[Jonas Karolis Chodkevičius|Jono Karolio Chodkevičiaus]]''', '''[[Vytautas Mačernis|Vytauto Mačernio]]''', '''[[Juozas Zikaras|Juozo Zikaro]]''', '''[[Vincentas Sladkevičius|Vincento Sladkevičiaus]]''', '''[[Jurgis Pabrėža|Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos]]''', '''[[Juozas Lukša-Daumantas|Juozo Lukšos-Daumanto]]''', '''[[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Gegužės trečiosios Konstitucija|Gegužės 3-osios Konstitucijos]] ir Tarpusavio įžado metais''', '''[[Lietuvos totoriai|Lietuvos totorių]] kultūros ir istorijos''', '''Archyvų''' ir '''[[Marija Gimbutienė|Marijos Gimbutienės]]''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''Birželį''' prasidėjo nelegalių migrantų per [[Baltarusija|Baltarusijos]] sieną [[2021 m. migrantų krizė Lietuvoje|krizė]]. Nuspręsta statyti tvorą tarp Lietuvos ir Baltarusijos.<ref>{{cite web|url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/tvora-pasienyje-su-baltarusija-spres-iki-kada-igyvendinti-si-projekta-n1115603|title=Tvora pasienyje su Baltarusija: spręs, iki kada įgyvendinti šį projektą|publisher=TV3|website= tv3.lt|date=2021 m. rugsėjo 22 d.}}</ref> Lapkričio 10 d. pasienio su Baltarusija ruožuose paskelbta [[nepaprastoji padėtis]].<ref>{{cite web|url=https://sc.bns.lt/view/item/407517|title=Seimas iki sausio vidurio pratęsė nepaprastąją padėtį dėl masinio užsieniečių antplūdžio kilusios grėsmės|publisher=BNS|website= bns.lt|date=2021 m. gruodžio 7 d.}}</ref> Lapkričio 29 d. Lietuvoje lankėsi Nobelio taikos premijos laureatė [[Nadia Murad]] dėl migrantų, kurių daugelis atvyko iš [[Irakas|Irako]].<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniuje-lankosi-nobelio-premijos-laureate-nadia-murad.d?id=88802091|title=Vilniuje lankysis Nobelio taikos premijos laureatė Nadia Murad |publisher=DELFI|website= delfi.lt|date=2021 m. lapkričio 29 d.}}</ref> * Iki '''[[birželio 30]]''' d. dėl [[Koronaviruso 2019-nCoV protrūkis|COVID-19 epidemijos]] Lietuvoje galiojo karantinas.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/karantinas-tesis-iki-sausio-31-d-tures-uzsiverti-parduotuves-draudziamas-nebutinas-judejimas.d?id=85986297 Delfi naujienos, ''Karantinas tęsis iki sausio 31 d.'', 2020 m. gruodžio 13 d.]</ref><ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/karantinas-ir-judejimo-ribojimai-pratesiami-dar-menesiui LRV pranešimas, 2021 01 27] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210204031702/https://lrv.lt/lt/naujienos/karantinas-ir-judejimo-ribojimai-pratesiami-dar-menesiui |date=2021-02-04 }}</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1351460/vyriausybes-verdiktas-karantinas-pratestas-dar-menesiui-judejimo-apribojimai-naikinami-tarp-ziediniu-savivaldybiu LRT, ''Vyriausybės verdiktas: karantinas pratęstas dar mėnesiui, judėjimo apribojimai naikinami tarp žiedinių savivaldybių'', 2021.02.24]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1373577/oficialu-karantinas-pratestas-iki-geguzes-per-velykas-judeti-tarp-savivaldybiu-nebus-galima LRT, ''Oficialu: karantinas pratęstas iki gegužės, per Velykas judėti tarp savivaldybių nebus galima'', 2021.03.26]</ref><ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/karantinas-pratesiamas-iki-2021-m-geguzes-31-d-24-00-val-taciau-svelninamos-karantino-priemones „Karantinas pratęsiamas iki 2021 m. gegužės 31 d. 24:00 val., tačiau švelninamos karantino priemonės“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210424202729/https://lrv.lt/lt/naujienos/karantinas-pratesiamas-iki-2021-m-geguzes-31-d-24-00-val-taciau-svelninamos-karantino-priemones |date=2021-04-24 }}, lrv.lt, 2021-04-15. Nuoroda tikrinta 2021-04-24.</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/05/26/news/karantina-siuloma-testi-iki-liepos-pokyciai-laukia-restoranu-renginiu-atsiverti-gales-naktiniai-klubai-19512612/ „Karantinas pratęstas iki liepos, tačiau nuo kitos savaitės laukia daugybė pokyčių: kaip gyvensime vasarą“] lrytas.lt, 2021-05-26. Nuoroda tikrinta 2021-05-27.</ref> * '''[[Rugsėjo 12]]−[[spalio 3]]''' d. vyko [[2021 m. FIFA salės futbolo pasaulio taurė|FIFA salės futbolo pasaulio taurė]], kuri dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. gegužės 12 d. FIFA tarybos sprendimu buvo nukelta.<ref>{{cite web|url=https://www.fifa.com/who-we-are/news/bureau-of-the-fifa-council-decisions-on-fifa-events|title=Bureau of the FIFA Council decisions on FIFA events|publisher=Fédération Internationale de Football Association|website= FIFA.com|date=12 May 2020}}</ref> * '''[[Lapkričio 18]]''' d. Vilniuje oficialiai pradėjo darbą [[Taivanas|Taivaniečių]] [[ambasada]], kas sukėlė [[Kinija|Kinijos]] pasipiktinimą ir atsakomuosius veiksmus.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1545263/taivanieciu-atstovybe-lietuvoje-pradeda-darba|title=Taivaniečių atstovybė Lietuvoje pradeda darbą|publisher=LRT|website= lrt.lt|date=2021 m. lapkričio 18 d.}}</ref> * '''[[Gruodžio 8]]''' d. įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“ kilo skandalas, kai paaiškėjo, jog valstybės įmonė „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ toliau gabens „Belaruskalij“ trąšas į Klaipėdos uostą.<ref>{{cite web|url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/baltarusisku-trasu-skandalas-punktais-kas-ir-kodel-laiku-neprieme-reikiamu-sprendimu-n1128624|title=Baltarusiškų trąšų skandalas punktais: kas ir kodėl laiku nepriėmė reikiamų sprendimų?|publisher=TV3|website= tv3.lt|date=2021 m. gruodžio 10 d.}}</ref> Gruodžio 14 d. premjerė [[Ingrida Šimonytė|I. Šimonytė]] paskelbė, kad dėl skandalo vyriausybės sudėtis nepasikeis užsienio reikalų ir susisiekimo ministrams pateikus atsistatydinimo prašymus.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1563095/simonytes-sprendimas-landsbergis-ir-skuodis-lieka-dirbti-ministrais|title=Šimonytės sprendimas – Vyriausybė lieka dirbti, postus išsaugojo Landsbergis ir Skuodis|publisher=LRT|website= lrt.lt|date=2021 m. gruodžio 14 d.}}</ref> == Pasaulyje == * Metų pradžioje pasaulyje toliau plito [[COVID-19 pandemija]], pirmąkart užfiksuota 2019 m. pabaigoje Kinijoje. Birželio 14 d. duomenimis nuo pandemijos pradžios mirė 3,8 mln. žmonių ir užregistruota 175,9 mln. susirgusiųjų.<ref>[https://www.bbc.com/news/world-51235105 BBC News, birželio 14 d.]</ref> Nepaisant vakcinavimo, dėl naujos [[SARS-CoV-2]] viruso „Omicron“ atmainos plitimo daugelis Europos šalių metų pabaigoje paskelbė rekordinius paros užsikrėtimų skaičius.<ref>{{Cite web|title=Omicron drives record daily COVID cases across Europe|url=https://www.aljazeera.com/news/2021/12/28/uk-reports-covid-cases-record-as-omicron-surges-in-europe-live|last=|date=2021 m. gruodžio 28 d.|website=aljazeera.com|language=en|access-date=2022 m. sausio 1 d.}}</ref> Pasak vėlesnės [[PSO]] atakaitos, tikėtina, kad iki 2021 m. pabaigos su [[SARS-CoV-2]] virusu susijusių mirčių buvo 14,9 mln., kas būtų beveik 3 kartus daugiau nei oficialiai paskelbtų, kiek daugiau nei 5,4 mln. mirčių pasaulyje.<ref>[https://www.aljazeera.com/news/2022/5/5/who-puts-global-covid-19-death-toll-at-nearly-15-million ''WHO puts global COVID-19 death toll at nearly 15 million'', Al Jazeera, 2022 m. gegužės 5 d.]</ref> * '''[[Sausio 1]]''' d. [[JK|Didžioji Britanija]] pradėjo metus nebebūdama [[ES]] nare.<ref>[https://www.bbc.com/news/world-europe-51307874 BBC News, 2020 m. sausio 31 d.]</ref> * '''[[Sausio 6]]''' d. [[JAV Kongresas|JAV Kongreso]] nariams į [[JAV Kapitolijus|Kapitolijų]] susirinkus patvirtinti prezidento rinkimų rezultatus įvyko [[Donaldas Trampas|Donaldo Trampo]] rėmėjų šturmas, kurio metu balsavimas buvo trumpam sustabdytas ir evakuoti visi Kongreso nariai. Susirėmimų su policija metu žuvo 4 protestuotojai ir vienas policininkas, suimta daugiau nei 80 žmonių.<ref>[https://www.fox5dc.com/news/over-50-people-arrested-14-officers-injured-and-4-deaths-reported-amid-pro-trump-protests-in-dc Over 50 people arrested, 14 officers injured and 4 deaths reported amid pro-Trump protests in DC]</ref> Kitą rytą Kongresas atnaujino procesą ir patvirtino [[Džo Baidenas|Džo Baideną]] naujuoju šalies prezidentu.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/jav-kongresas-patvirtino-j-bideno-rinkimu-pergale-d-trumpas-zada-taikiai-perleisti-valdzia-57-1435690 JAV Kongresas patvirtino J.Bideno rinkimų pergalę, D.Trumpas žada taikiai perleisti valdžią]</ref> * '''[[Sausis|Sausio mėn.]]''' kaimyninės arabų šalys sutarė nutraukti [[Kataras|Kataro]] embargą, besitęsusį nuo 2017 m.<ref>[https://www.aljazeera.com/podcasts/2021/1/13/why-the-blockade-against-qatar-is-ending-now Al Jazeera, ''Gulf states sign ‘solidarity and stability’ deal at GCC summit'', 5 Jan 2021]</ref> * '''[[Vasario 1]]''' d. [[Mianmaras|Mianmaro]] kariuomenė įvykdė perversmą šalyje.<ref>[https://www.bbc.com/news/world-asia-55882489 BBC naujienos, ''Myanmar coup: Aung San Suu Kyi detained as military seizes control'']</ref> Po to prasidėjusiuose protestuose ir neramumuose žuvusiųjų skaičius vertinamas šimtais.<ref>[https://www.aljazeera.com/news/2021/3/26/death-toll-in-myanmars-post-coup-crackdown-breaches-300 Al Jazeera, ''Death toll in Myanmar’s post-coup crackdown surpasses 300'', 26 Mar 2021]</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. [[NASA]] misijos [[Mars 2020]] marsaeigis nusileido [[Marsas (planeta)|Marso]] [[Jezero krateris|Jezero krateryje]].<ref>[https://mars.nasa.gov/news/8865/touchdown-nasas-mars-perseverance-rover-safely-lands-on-red-planet/ Touchdown! NASA's Mars Perseverance Rover Safely Lands on Red Planet]</ref> * '''[[Kovo 5]]−[[Kovo 8|8]]''' d. [[Romos popiežius]] Pranciškus pirmą kartą lankėsi [[Irakas|Irake]].<ref>[https://www.bbc.com/news/world-middle-east-56309779 BBC News, ''Pope Francis visits regions of Iraq once held by Islamic State''. 2021 m. kovo 8 d.]</ref> * '''[[Kovo 18]]''' d. [[Europos kosmoso agentūra|Europos kosmoso agentūros]] taryba galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteikiamas asocijuotos narystės statusas.<ref>[https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/europos-kosmoso-agentura-pritare-lietuvos-asocijuotai-narystei Europos kosmoso agentūra pritarė Lietuvos asocijuotai narystei] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210517052131/https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/europos-kosmoso-agentura-pritare-lietuvos-asocijuotai-narystei |date=2021-05-17 }}</ref> * '''[[Kovo 23]]''' d. [[konteinervežis]] „Ever Given“ užstrigo [[Sueco kanalas|Sueco kanale]], taip savaitei sutrikdydamas pasaulinę prekybą.<ref>[https://www.aljazeera.com/news/2021/3/29/ever-given-refloated Al Jazeera, ''Stranded Ever Given partially refloated in Suez Canal'', 29 Mar 2021]</ref> * '''[[Balandžio 19]]''' d. Mars 2020 misijos dronas ''Ingenuity'' pakilo į kelių metrų aukštį ir tapo pirmuoju kontroliuojamu skraidymo aparatu kitoje planetoje.<ref>[https://www.youtube.com/watch?v=qWCowd-oohU Nasa successfully flies small helicopter on Mars - BBC News]</ref> * '''[[Gegužė]]s''' viduryje [[Izraelis]] ir [[Gazos ruožas|Gazos]] ruožą valdanti palestiniečių „[[Hamas]]“ grupuotė apsikeitė karinėmis oro atakomis. Pranešta apie daugiau nei 200 žuvusių palestiniečių, aukas ir neramumus Izraelyje.<ref>[https://apnews.com/article/gaza-israel-middle-east-israel-palestinian-conflict-9f55fcb62af8224b954632b9e3edc2a0 AP News, "Israel strikes Gaza tunnels as truce efforts remain elusive". 2021 m. gegužės 18 d.]</ref> * '''[[Gegužės 18]]−[[Gegužės 22|22]]''' dienomis [[Roterdamas|Roterdame]] vyko 65-asis [[Eurovizijos dainų konkursas 2021|Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 11]]−[[liepos 11]]''' d. vyko [[XVI Europos futbolo čempionatas]], kuris turėjo vykti [[2020]] m., bet dėl [[COVID-19 pandemija|koronaviruso pandemijos]] UEFA 2020 m. kovo 17 d. sprendimu buvo nukeltas.<ref>[https://www.bbc.co.uk/sport/football/51909518 Euro 2020 postponed until next summer, says the Norwegian FA]. ''bbc.co.uk''</ref><ref>{{Cite web|title=EURO 2020: All you need to know about the tournament|url=https://www.uefa.com/uefaeuro-2020/news/0255-0d9f2f2c93bf-ad932fd5ee55-1000--euro-2020-all-you-need-to-know-about-the-tournament/|last=|date=2020 m. kovo 17 d.|website=UEFA.com|language=en|access-date=2020 m. gegužės 29 d.}}</ref> * '''[[Birželio 13]]''' d. [[Izraelis|Izraelio]] ministru pirmininku patvirtintas [[Naftali Bennett]], kuris pakeitė 12 metų vadovavusį [[Benjamin Netanyahu]].<ref>[https://edition.cnn.com/2021/06/13/middleeast/israel-knesset-vote-prime-minister-intl/index.html CNN News, ''Israel's new prime minister is sworn in, ending Netanyahu's 12-year grip on power'', 2021 m. birželio 13 d.]</ref> * '''[[Liepos 23]]−[[rugpjūčio 8]]''' d. Tokijuje vyko [[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurios 2020 m. kovo 24 d. buvo nukeltos [[Tarptautinis olimpinis komitetas|Tarptautinio olimpinio komiteto]] dėl COVID-19 pandemijos.<ref>[https://www.olympic.org/news/joint-statement-from-the-international-olympic-committee-and-the-tokyo-2020-organising-committee JOINT STATEMENT FROM THE INTERNATIONAL OLYMPIC COMMITTEE AND THE TOKYO 2020 ORGANISING COMMITTEE]</ref> * '''[[Rugpjūčio 30]]''' d. [[Afganistanas|Afganistaną]] paliko paskutinis JAV karinis lėktuvas, taip užbaigiant 20 metų trukusį [[Afganistano karas (2001–2021)|Afganistano karą]]. Šalies kontrolę perėmė [[Talibanas]].<ref>[https://www.aljazeera.com/news/2021/8/30/us-completes-afghanistan-withdrawal-as-final-flight-leaves-kabul# Al Jazeera, ''US completes Afghanistan withdrawal as final flight leaves Kabul'', 2021 m. rugpjūčio 30 d.]</ref> * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. [[JAV]], [[JK]] ir [[Australija]] paskelbė apie gynybos susitarimą [[AUKUS]], kuriuo Australijai bus perduotos JAV ir JK naudojamos branduoliniu kuru varomų [[povandeninis laivas|povandeninių laivų]] technologijos. Šis susitarimas laikytas nukreiptu prieš augančią [[Kinija|Kinijos]] karinę galią. Taip pat sulaukė [[Prancūzija|Prancūzijos]] pasmerkimo dėl prarastos daugiamilijardinės vertės sutarties su Australija dėl dyzelinu varomų povandeninių laivų statybos.<ref>{{Cite web|title=US, UK and Australia agree new Indo-Pacific security pact|url=https://www.aljazeera.com/news/2021/9/15/uk-and-us-to-help-australia-acquire-nuclear-powered-submarines|last=|date=2021 m. rugsėjo 15 d.|website=aljazeera.com|language=en|access-date=2022 m. sausio 5 d.}}</ref> * '''[[Spalio 1]]''' d. [[Dubajus|Dubajuje]] prasidėjo 6 mėnesius trukusi [[pasaulinė paroda]].<ref>[https://www.bbc.com/news/business-56682427 BBC News, ''Rescheduled Dubai Expo hopes to attract 25 million visits''. 2021 m. balandžio 11 d.]</ref> * '''[[Spalio 3]]''' d. Tarptautinis tyrimų žurnalistų konsorciumas (''ICIJ'') išplatino 11,9 milijonų dokumentų, pavadintų „[[Pandora Papers]]“, nutekėjusių iš 14 finansinių bendrovių. Šiuose dokumentuose įrodoma, kaip įvairūs pasaulio politikos ir kitų sričių lyderiai slėpė mokesčius nuo savo šalių.<ref name="WP-20211003">{{cite news |last1=Miller |first1=Greg |last2=Cenziper |first2=Debbie |last3=Whoriskey |first3=Peter |title=Pandora Papers - A Global Investigation - Billions Hidden Beyond Reach - Trove of secret files details opaque financial universe where global elite shield riches from taxes, probes and accountability |url=https://www.washingtonpost.com/business/interactive/2021/pandora-papers-offshore-finance/ |date=3 October 2021 |work=[[The Washington Post]] |access-date=3 October 2021 }}</ref><ref>{{Cite news|date=3 October 2021|title=Pandora Papers: A simple guide to the Pandora Papers leak|language=en-GB|work=BBC News|url=https://www.bbc.com/news/world-58780561|access-date=3 October 2021}}</ref> * '''[[Spalio 31]]−[[lapkričio 12]]''' d. [[Glazgas|Glazge]] vyko JT klimato kaitos konferencija.<ref>[https://www.un.org/en/un-climate-change-conference-cop-26 JT informacija]</ref> * '''[[Lapkričio 24]]''' d. [[NASA]] paleido ''DART'' erdvėlaivį, kuris specialiai susidūrė su Didymos [[Asteroidas|asteroidu]] [[2022]] m. [[rugsėjo 26]] d.<ref name="sfn-20220926">{{cite web |url=https://spaceflightnow.com/2021/11/22/spacex-ready-for-first-launch-with-nasa-interplanetary-mission/|title=SpaceX ready for first launch with NASA interplanetary mission|publisher=Spaceflight Now|date=22 November 2021|access-date=24 November 2021}}</ref><ref name="DART">{{cite web|url=https://www.nasa.gov/feature/dart-launch-moves-to-secondary-window|title=DART Launch Moves to Secondary Window|publisher=NASA |date=17 February 2021|access-date=24 November 2021}} {{PD-notice}}</ref> * '''[[Gruodžio 25]]''' d. buvo paleistas NASA, [[Europos kosmoso agentūra|Europos kosmoso agentūros]] ir [[Kanados kosmoso agentūra|Kanados kosmoso agentūros]] sukurtas [[Džeimso Vebo kosminis teleskopas]], pakeisiantis iki tol naudojamą [[Hablo kosminis teleskopas|Hablo kosminį teleskopą]].<ref name="about">{{cite web|url=https://jwst.nasa.gov/about.html|title=About the James Webb Space Telescope|access-date=2012 m. sausio 13 d.}}</ref><ref>{{cite web|url=https://jwst.nasa.gov/comparison.html|title=How does the Webb Contrast with Hubble?|publisher=NASA|access-date=2016 m. gruodžio 4 d.|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20161203014957/http://jwst.nasa.gov/comparison.html|archive-date=2016 m. gruodžio 3 d.}}</ref> <ref>[https://www.washingtonpost.com/science/2021/12/25/webb-space-telescope-launch/ "NASA's James Webb Space Telescope launches in French Guiana - $10 billion successor to Hubble telescope will capture light from first stars and study distant worlds".]</ref> == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 2]]''' d. – [[Vidmantas Staniulis (1950)|Vidmantas Staniulis]], lietuvių kultūros veikėjas, bibliofilas, kolekcininkas (g. [[1950]] m.). * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Algimantas Jazdauskas]], Lietuvos žurnalistas, istorikas (g. [[1936]] m.). * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Kęstutis Kepežinskas]], Lietuvos choro dirigentas ir muzikos mokytojas (g. [[1945]] m.).<ref>[https://choras.lt/index.php/2021/01/16/in-memoriam-choro-dirigentui-kestuciui-kepezinskui/ In memoriam choro dirigentui Kęstučiui Kepežinskui (1945 -2021)]. choras.lt. 2021-01-16. Nuoroda tikrinta 2024-02-02.</ref> * '''[[Sausio 13]]''' d. – [[Vytautas Rančelis]], lietuvių genetikas (g. [[1938]] m.). * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Pranas Baltrėnas]], Lietuvos inžinierius aplinkosaugininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. [[1940]] m.). * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Vytautas Brėdikis]], Lietuvos architektas, pedagogas (g. [[1930]] m.). * '''[[Sausio 23]]''' d. – [[Mykolas Dorofėjus]], Lietuvos kino ir teatro aktorius (g. [[1961]] m.). * '''[[Sausio 24]]''' d. – [[Rimantas Pleikys]], žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1957]] m.). * '''[[Sausio 26]]''' d. – [[Albinas Sirvydis]], Lietuvos teisininkas, teisėjas (g. [[1949]] m.). * '''[[Vasario 1]]''' d.: ** [[Jonas Gricius (1928)|Jonas Gricius]], lietuvių kino operatorius (g. [[1928]] m.). ** [[Arvydas Paltinas]], Lietuvos choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (g. [[1933]] m.). * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Romas Batūra]], Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1937]] m.). * '''[[Vasario 4]]''' d.: ** [[Jūratė Baranova]], filosofė, eseistė, literatūros kritikė, vadovėlių autorė (g. [[1955]] m.). ** [[Petras Algirdas Čiočys]], Lietuvos teisėtyrininkas, socialinių mokslų daktaras, sporto veikėjas, rankinio tarptautinės kategorijos teisėjas (g. [[1931]] m.). * '''[[Vasario 10]]''' d.: ** [[Algirdas Blažys]], Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1935]] m.). ** [[Ignas Misiūra]]-Tumanovas, Lietuvos dainininkas (bosas–baritonas) (g. [[1963]] m.). * '''[[Vasario 13]]''' d. – [[Bronius Raguotis]], Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas (g. [[1929]] m.). * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Albertas Lukša]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1934]] m.). * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Bernard Lown|Bernardas Lounas]], Lietuvos žydų kilmės JAV gydytojas, kardiologas, defibriliatoriaus išradėjas, Nobelio taikos premijos laureatas (1985 m.) (g. [[1921]] m.). ** [[Danielius Mickevičius]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vertėjas, leidėjas (g. [[1937]] m.). * '''[[Vasario 24]]''' d. – [[Aleksandras Vozbinas]], lietuvių tapytojas (g. [[1958]] m.). * '''[[Kovo 7]]''' d. – [[Algimantas Ažusienis]], Lietuvos astrofizikas, gamtos mokslų daktaras (g. [[1930]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Jonas Ivanauskas (1946)|Jonas Ivanauskas]], Lietuvos ir Jurbarko rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2153603?type=deceased Jonas Ivanauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.</ref> * '''[[Kovo 16]]''' d. – [[Zita Zamžickienė]], lietuvių visuomenininkė (g. [[1957]] m.). * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Šarūnas Valentinavičius]], Lietuvos žurnalistas (g. [[1939]] m.). * '''[[Kovo 23]]''' d. – [[Jonas Šukys]], lietuvių kalbininkas (g. [[1935]] m.). * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Alvydas Latėnas]], Lietuvos dailininkas tapytojas, dailės pedagogas (g. [[1960]] m.). * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Stanislava Aldona Gedvilaitė]], Lietuvos dailininkė tekstilininkė (g. [[1935]] m.).<ref>[http://www.klevualeja.lt/2021/04/06/netekome-talentingos-kilimu-rastu-kurejos/ Netekome talentingos kilimų rašto kūrėjos]. Klevų alėja. 2021-04-06. Nuoroda tikrinta 2024-12-07.</ref> * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Adolfas Gurskis]], Lietuvos filologas, žurnalistas, redaktorius (g. [[1936]] m.). * '''[[Balandžio 14]]''' d. – [[Eugenijus Ostapenko]], Lietuvos estrados pop-scenos atlikėjas, dainų kūrėjas, kompozitorius (g. [[1976]] m.). * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Valentina Paukštelytė]], Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1389044/mire-ilgamete-lrt-kulturos-zurnaliste-valentina-paukstelyte „Mirė ilgametė LRT kultūros žurnalistė Valentina Paukštelytė“], LRT.lt, 2021-04-16. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.</ref> * '''[[Balandžio 17]]''' d. – [[Jaunutis Makariūnas]], Lietuvos architektas (g. [[1934]] m.). * '''[[Balandžio 19]]''' d.: ** [[Simonas Šimkūnas]], Lietuvos inžinierius energetikas, sportininkas (g. [[1930]] m.). ** [[Kęstutis Vitkus]], Lietuvos gydytojas chirurgas (g. [[1952]] m.).<ref name="delfi">[https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/netiketai-mire-garsus-chirurgas-kestutis-vitkus.d?id=86971371 „Netikėtai mirė garsus chirurgas Kęstutis Vitkus“], Delfi.lt, 2021-04-19. Nuoroda tikrinta 2021-04-19.</ref> * '''[[Balandžio 24]]''' d.: ** [[Vytautas Jurgis Bubnys]], Lietuvos rašytojas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1932]] m.). ** [[Džiugas Paršonis]], Lietuvos žurnalistas, VU dėstytojas (g. [[1967]] m.). * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Kęstutis Glaveckas]], Lietuvos ekonomistas, politinis veikėjas, signataras (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1398325/mire-ilgametis-seimo-narys-kestutis-glaveckas Mirė ilgametis Seimo narys Kęstutis Glaveckas]</ref> * '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Konstantinas Romualdas Dobrovolskis]], Lietuvos gydytojas radiologas (g. [[1939]] m.). * '''[[Gegužės 20]]''' d.: ** [[Eduardas Balčytis]], valtornininkas, chorvedys, muzikologas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/vel-netektis-mire-eduardas-balcytis ''Vėl netektis: mirė Eduardas Balčytis''], Lietuvos muzikų sąjunga, 2021-05-20. Nuoroda tikrinta 2021-05-21.</ref> ** [[Rimantas Šavelis (1942)|Rimantas Šavelis]], Lietuvos rašytojas prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.rasytojai.lt/rimantas-savelis-1942-01-10-2021-05-20/ RIMANTAS ŠAVELIS 1942 01 10 – 2021 05 20]</ref> * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Edminas Bagdonas]], lietuvių diplomatas (g. [[1963]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/05/22/news/mire-lietuvos-ambasadorius-jae-edminas-bagdonas-19464014/ Mirė Lietuvos ambasadorius JAE Edminas Bagdonas]. Lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-05-22.</ref> * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Aldona Jodkaitė]]-Vrubliauskienė, Lietuvos aktorė (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1416578/mire-teatro-ir-kino-aktore-aldona-jodkaite Mirė teatro ir kino aktorė Aldona Jodkaitė], lrt.lt, 2021-05-24. Nuoroda tikrinta 2021-05-24.</ref> * '''[[Gegužės 26]]''' d. – [[Vytautas Mikutis]], Lietuvos ekonomistas (g. [[1926]] m.). * '''[[Gegužės 29]]''' d. – [[Sigitas Poškus]], lietuvių poetas, prozininkas (g. [[1957]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2021/05/29/news/netiketai-mire-vaiku-rasytojas-sigitas-poskus-19556525/ Netikėtai mirė vaikų rašytojas Sigitas Poškus], lrytas.lt, 2021-05-29. Nuoroda tikrinta 2021-06-22.</ref> * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Andrius Konickis]], Lietuvos filosofas, redaktorius, rašytojas (g. [[1956]] m.). * '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Algirdas Alionis]], Lietuvos poetas, prozininkas (g. [[1940]] m.). * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Juozapas Algirdas Mažeika]], Lietuvos miško ūkio inžinierius, biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1940]] m.). * '''[[Birželio 15]]''' d. – [[Kazys Račkauskas]], Lietuvos pedagogas, bibliotekininkas, muziejininkas, kultūros istorikas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, visuomenės veikėjas (g. [[1935]] m.). * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Jonas Algimantas Juozaitis]], Lietuvos tinklinio ir plaukimo treneris, dėstytojas, sporto mokslininkas (g. [[1933]] m.). * '''[[Liepos 2]]''' d. – [[Juozas Gediminas Baranauskas]], teisininkas, pirmasis Lietuvos televizijos diktorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1444404/mire-pirmasis-lrt-televizijos-diktorius-juozas-baranauskas „Mirė pirmasis LRT TELEVIZIJOS diktorius Juozas Baranauskas“], lrt.lt. 2021-07-02. Nuoroda tikrinta 2021-07-02.</ref> * '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Vita Žabarauskaitė]], Lietuvos dailininkė, pedagogė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.etaplius.lt/mire-dailininke-vita-zabarauskaite „Mirė dailininkė Vita Žabarauskaitė“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210709190314/https://www.etaplius.lt/mire-dailininke-vita-zabarauskaite |date=2021-07-09 }}, etaplius.lt. Nuoroda tikrinta 2021-07-08.</ref> * '''[[Liepos 7]]''' d. – [[Sigitas Renčys]], Lietuvos literatūros kritikas, partinis veikėjas, švietimo vadybininkas (g. [[1948]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_kritikas_literaturologas_poetas_sigitas_rencys.html „Mirė kritikas, literatūrologas, poetas Sigitas Renčys“], lžs.lt. 2021-07-07. Nuoroda tikrinta 2021-07-08.</ref> * '''[[Liepos 11]]''' d.: ** [[Albertas Čaplinskas]], Lietuvos informatikas, fizikos mokslų daktaras, profesorius (g. [[1942]] m.).<ref>[https://naujienos.vu.lt/netekome-profesoriaus-alberto-caplinsko-1942-2021/ Netekome profesoriaus Alberto Čaplinsko (1942-2021)], naujienos.vu.lt. 2021-07-12. Nuoroda tikrinta 2021-08-23.</ref> ** [[Povilas Gaidys]], Lietuvos teatro režisierius, teatro ir kino aktorius (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/scena/2021/07/11/news/mire-rezisierius-povilas-gaidys-20057675/ ''Mirė teatro režisierius Povilas Gaidys'']. Lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-07-11.</ref> * '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Leonardas Kairiūkštis]], Lietuvos miškininkas, akademikas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1451787/mire-zymiausias-lietuvos-miskininkas-profesorius-leonardas-kairiukstis Mirė žymiausias Lietuvos miškininkas, profesorius Leonardas Kairiūkštis]. Lrt.lt. 2021-07-15. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.</ref> * '''[[Liepos 16]]''' d. – [[Algirdas Klova]], Lietuvos kompozitorius, muzikologas, etnomuzikologas (g. [[1958]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/mire-kompozitorius-algirdas-klova-285-1536244 Mirė kompozitorius Algirdas Klova]. 15min.lt. 2021-07-16. Nuoroda tikrinta 2021-07-16.</ref> * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Antanas Račis]], enciklopedininkas, 2001–2015 metais leistos Visuotinės lietuvių enciklopedijos vyriausiasis redaktorius (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2021/07/18/news/mire-redaktorius-enciklopedininkas-antanas-racis-20131866/ „Mirė redaktorius, enciklopedininkas Antanas Račis“]. Lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-07-18.</ref> * '''[[Liepos 21]]''' d. – [[Goda Ferensienė]], Lietuvos žurnalistė, vertėja (g. [[1932]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_musu_kolege_lzs_nare_zurnaliste_verteja_goda_ferensiene.html Mirė mūsų kolegė, LŽS narė, žurnalistė, vertėja Goda Ferensienė], lzs.lt. 2021-07-22. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.</ref> * '''[[Liepos 30]]''' d. – [[Eduardas Tarasevičius]], lietuvių farmacininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1460462/mire-lietuvos-farmacijos-mohikanas-profesorius-eduardas-tarasevicius Mirė Lietuvos farmacijos mohikanas profesorius Eduardas Tarasevičius]. Lrt.lt. 2021-07-30. Nuoroda tikrinta 2021-08-02.</ref> * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d. – [[Jolanta Kostkevičienė]], lietuvių algologė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/partnerio-turinys/gyvenimas/sm-rugpjucio-2-d-eidama-60-metus-mire-biomedicinos-mokslu-daktare-ilgamete-vilniaus-universiteto-docente-jolanta-kostkeviciene.d?id=87872173 Š.m. rugpjūčio 2 d., eidama 60 metus, mirė biomedicinos mokslų daktarė, ilgametė Vilniaus universiteto docentė Jolanta Kostkevičienė]. Delfi.lt. 2021-08-04. Nuoroda tikrinta 2021-08-07.</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Donald Kagan|Donaldas Kaganas]], Lietuvos žydų kilmės JAV istorikas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://apnews.com/article/europe-arts-and-entertainment-d8745b078b9d515e5a75a573d9216fe4 Donald Kagan, leading neo-conservative historian, dead at 89], apnews.com. 2021-08-11. Nuoroda tikrinta 2021-08-11.</ref> * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Juozas Stepankevičius]], Lietuvos inžinierius kelininkas, muziejininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.kronika.lt/in-memoriam-juozas-stepankevicius-1933-m-spalio-25-d-2021-m-rugpjucio-12-d/ IN MEMORIAM JUOZAS STEPANKEVIČIUS 1933 m. spalio 25 d. – 2021 m. rugpjūčio 12 d.]. Elektrėnų Kronika. Nuoroda tikrinta 2024-08-06.</ref> * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Algirdas Pocius]], rašytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2021/08/14/news/mire-lietuviu-prozininkas-buves-seimo-narys-algirdas-pocius-20432522/ Mirė lietuvių prozininkas, buvęs Seimo narys Algirdas Pocius] Lrytas.lt. 2021-08-14. Nuoroda tikrinta 2021-08-15.</ref> * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d.: ** [[Jurgis Brėdikis]], Lietuvos kardiochirurgas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1469276/mire-biomedicinos-mokslu-daktaras-kardiochirurgas-jurgis-bredikis Mirė biomedicinos mokslų daktaras, kardiochirurgas Jurgis Brėdikis] Lrt.lt. 2021-08-15. Nuoroda tikrinta 2021-08-15.</ref> ** [[Borisas Rositsanas]], Lietuvos šachmatininkas, FIDE meistras (FM) (g. [[1946]] m.).<ref>[http://www.chessfed.lt/2021/08/netekome-boriso-rositsano/ Netekome Boriso Rositsano - Lietuvos šachmatų federacija], chessfed.lt. 2021-08-16. Nuoroda tikrinta 2021-08-17.</ref> * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Andrius Linkus]], Lietuvos verslininkas, „Algos grupės“ koncerno steigėjas ir prezidentas (g. [[1945]] m.).<ref>[https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/netekome-andriaus-linkaus-1945-09-05-2021-08-19-218361 Netekome Andriaus LINKAUS (1945-09-05 – 2021-08-19)], elta.lt. 2021-08-21. Nuoroda tikrinta 2021-08-21.</ref> * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – [[Žygintas Pečiulis]], žurnalistas, habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius, buvęs LRT Tarybos pirmininkas (g. [[1955]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1455980/mire-zurnalistas-vilniaus-universiteto-profesorius-zygintas-peciulis Mirė žurnalistas, Vilniaus universiteto profesorius Žygintas Pečiulis]</ref> * '''[[Rugpjūčio 27]]''' d. – [[Birutė Kažemėkaitė]], gydytoja, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (g. [[1961]] m.).<ref>[https://suduvosgidas.lt/mire-politike-visuomenes-veikeja-gydytoja-birute-kazemekaite/ Mirė politikė, visuomenės veikėja, gydytoja Birutė Kažemėkaitė], suduvosgidas.lt. 2021-08-28. Nuoroda tikrinta 2021-08-28.</ref> * '''[[Rugpjūčio 31]]''' d.: ** [[Jonas Mockus]], Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1483052/mire-akademikas-profesorius-habilituotas-daktaras-jonas-mockus Mirė akademikas, profesorius habilituotas daktaras Jonas Mockus], lrt.lt. 2021-09-01. Nuoroda tikrinta 2021-09-01.</ref> ** [[Kazimieras Motieka]], teisininkas, baudžiamųjų bylų advokatas, politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1482036/mire-signataras-garsus-lietuvos-advokatas-kazimieras-motieka Mirė signataras, garsus Lietuvos advokatas Kazimieras Motieka], lrt.lt. 2021-08-31. Nuoroda tikrinta 2021-08-31.</ref> * '''[[Rugsėjo 3]]''' d.: ** [[Juozas Bertašius]], Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.sakiai.lt/naujiena/in-memoriam-juozas-bertasius-20210903 IN MEMORIAM JUOZAS BERTAŠIUS] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210904094139/https://www.sakiai.lt/naujiena/in-memoriam-juozas-bertasius-20210903 |date=2021-09-04 }}, sakiai.lt. 2021-09-03. Nuoroda tirinta 2021-09-04.</ref> ** [[David Borwein]], Lietuvos žydų kilmės Kanados matematikas (g. [[1924]] m.).<ref>{{cite web |title=David Borwein |url=https://www.legacy.com/obituaries/theglobeandmail/obituary.aspx?n=david-borwein&pid=200090451&fhid=2992 |publisher=The Globe and Mail |access-date=2021-09-16}}</ref> ** [[Valdas Klimavičius]], Lietuvos architektas (g. [[1959]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/amzinyben-iskeliavo-vienas-zymiausiu-panevezio-miesto-architektu-v-klimavicius-56-1560690 „Amžinybėn iškeliavo vienas žymiausių Panevėžio miesto architektų V.Klimavičius“]. 15min.lt. 2021-09-06. Nuoroda tikrinta 2021-09-06.</ref> ** [[Bronius Vaškelis]], lietuvių teatrologas, literatūrologas, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius (1993–1996 m.) (g. [[1922]] m.).<ref>[https://www.bernardinai.lt/mire-profesorius-bronius-vaskelis/ Mirė profesorius Bronius Vaškelis], bernardinai.lt. 2021-09-06. Nuoroda tikrinta 2021-09-06.</ref> * '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Aleksandras Šepkus]], lietuvių juvelyras (g. [[1954]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1488874/mire-garsus-juvelyras-aleksandras-sepkus Mirė garsus juvelyras Aleksandras Šepkus], lrt.lt. 2021-09-06. Nuoroda tikrinta 2021-09-06.</ref> * '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Donatas Vaclovas Simaitis]], Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://kurjeris.lt/aktualijos/netektys/mire-buves-silumos-tinklu-vadovas-donatas-simaitis/ Mirė buvęs šilumos tinklų vadovas Donatas Simaitis]. kurjeris.lt. 2021-09-14. Nuoroda tikrinta 2021-09-14.</ref> * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Romualdas Rakauskas]], fotožurnalistas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, savaitraščio „Nemunas“ bendradarbis. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės narys. Aktyviai rengė personalines ir dalyvavo grupinėse meninės fotografijos parodose (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web|date=2021-09-15|title=Mirė vienas žymiausių Lietuvos fotografų Romualdas Rakauskas|url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/mire-vienas-zymiausiu-lietuvos-fotografu-romualdas-rakauskas-n1114633|publisher=tv3.lt|accessdate=2021-09-15}}</ref> * '''[[Rugsėjo 17]]''' d.: ** [[Pranas Noreika (1927)|Pranas Noreika]], Lietuvos inžinierius, energetikas, partinis veikėjas, vadybininkas (g. [[1927]] m.).<ref>[https://www.atspindziai.lt/mire-pranas-noreika Mirė Pranas Noreika]. atspindziai.lt. 2021-09-17. Nuoroda tikrinta 2021-09-18.</ref> ** [[Algirdas Vapšys]], inžinierius statybininkas, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/09/17/news/mire-buves-ministras-algirdas-vapsys-20787007 Mirė buvęs ministras Algirdas Vapšys] ''lrytas.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210917183550/https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/09/17/news/mire-buves-ministras-algirdas-vapsys-20787007}}</ref> * '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Kęstutis Makariūnas]], Lietuvos fizikas, eksperimentinės branduolio fizikos Lietuvoje pradininkas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/anapilin-isejo-fizikos-mokslui-ir-vilniaus-krastui-gyvenima-paskyres-kestutis-makariunas-219426 Anapilin išėjo fizikos mokslui ir Vilniaus kraštui gyvenimą paskyręs Kęstutis Makariūnas]. elta.lt. 2021-09-19. Nuoroda tikrinta 2021-09-19.</ref> * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Vera Macienė]], Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (g. [[1957]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/mire-silales-rajono-savivaldybes-tarybos-nare-vera-maciene-n1115674 Mirė Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė Vera Macienė]. tv3.lt. 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2021-09-22.</ref> * '''[[Rugsėjo 25]]''' d. – [[Leonardas Gutauskas]], Lietuvos rašytojas, tapytojas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1503890/mire-nacionalines-kulturos-ir-meno-premijos-laureatas-rasytojas-tapytojas-leonardas-gutauskas Mirė nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas, tapytojas Leonardas Gutauskas]. lrt.lt. 2021-09-25. Nuoroda tikrinta 2021-09-25.</ref> * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Bronius Vaidutis Kutavičius]], vienas žymiausių lietuvių kompozitorių, pedagogas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1506625/mire-vienas-garsiausiu-lietuvos-kompozitoriu-bronius-kutavicius Mirė vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių Bronius Kutavičius]. lrt.lt. 2021-09-29. Nuoroda tikrinta 2021-09-29.</ref> * '''[[Spalio 1]]''' d. – [[Vytautas Kolesnikovas]], tapytojas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1948]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1509813/mire-nepriklausomybes-akto-signataras-tapytojas-vytautas-kolesnikovas Mirė Nepriklausomybės Akto signataras tapytojas Vytautas Kolesnikovas]. lrt.lt. 2021-10-01. Nuoroda tikrinta 2021-10-01.</ref> * '''[[Spalio 5]]''' d. – [[Juozas Žemaitis (1926)|Juozas Žemaitis]], Lietuvos katalikų vyskupas (g. [[1926]] m.).<ref>[https://suduvosgidas.lt/mire-vyskupas-emeritas-juozas-zemaitis/ Mirė vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC]. suduvosgidas.lt. 2021-10-05. Nuoroda tikrinta 2021-10-05.</ref> * '''[[Spalio 8]]''' d. – [[Albinas Stankus]], Lietuvos gydytojas neuropatologas, mokslininkas, išradėjas, dėstytojas, Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1517048/nuo-covid-19-mire-zinomas-palangos-medikas-albinas-stankus Nuo COVID-19 mirė žinomas Palangos medikas Albinas Stankus]. lrt.lt. 2021-10-09. Nuoroda tikrinta 2021-10-09.</ref> * '''[[Spalio 13]]''' d. – [[Antanas Dilys]], Lietuvos fotografas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1521130/mire-fotografijos-muziejaus-siauliuose-ikurejas-antanas-dilys Mirė Fotografijos muziejaus Šiauliuose įkūrėjas Antanas Dilys]. lrt.lt. 2021-10-15. Nuoroda tikrinta 2021-10-15.</ref> * '''[[Spalio 14]]''' d. – [[Irena Budriūnienė-Jurgelėnaitė]], lietuvių chorvedė ir pedagogė (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/mire-choro-dirigente-irena-budriuniene-1104-1582098 Mirė choro dirigentė Irena Budriūnienė]. 15min.lt. 2021-10-15. Nuoroda tikrinta 2021-10-16.</ref> * '''[[Spalio 16]]''' d. – [[Eleonora Mykolaitienė]], Lietuvos žurnalistė (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1522681/mire-buvusi-zurnalo-kulturos-barai-atsakingoji-sekretore-zurnaliste-eleonora-mykolaitiene Mirė buvusi žurnalo „Kultūros barai“ atsakingoji sekretorė, žurnalistė Eleonora Mykolaitienė]. lrt.lt. 2021-10-18. Nuoroda tikrinta 2021-10-18.</ref> * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Jonas Mačiukevičius]], Lietuvos poetas, prozininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.rasytojai.lt/jonas-maciukevicius-1939-08-17-2021-10-20/ JONAS MAČIUKEVIČIUS (1939 08 17 – 2021 10 20)]. rasytojai.lt. 2021-10-20. Nuoroda tikrinta 2021-10-21.</ref> * '''[[Spalio 24]]''' d. – [[Algirdas Strumskis]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1938]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zurnalistas_algirdas_strumskis.html Mirė žurnalistas Algirdas Strumskis]. lzs.lt. 2021-10-24. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.</ref> * '''[[Spalio 26]]''' d.: ** [[Robertas Keturakis]], Lietuvos poetas, rašytojas, vertėjas (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2021/10/26/news/mire-rasytojas-robertas-keturakis-21206736 Mirė rašytojas Robertas Keturakis]. lrytas.lt. 2021-10-26. Nuoroda tikrinta 2021-10-27.</ref> ** [[Aldona Levickienė]], Lietuvos ir Kelmės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/3/Kandidatai/Kandidatas349/Kandidato349Anketa.html 2007 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai]. vrk.lt. Nuoroda tikrinta 2023-12-26.</ref><ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/1548761?type=deceased Aldona Levickienė]. cemety. Nuoroda tikrinta 2023-12-26.</ref> * '''[[Spalio 30]]''' d. – [[Arūnas Šikšta]], lietuvių vadybininkas, buvęs AB „TEO LT“, didžiausios Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos, vadovas (g. [[1968]] m.).<ref>{{cite web|title=Mirė verslininkas, buvęs „Teo LT“ vadovas Arūnas Šikšta|url=https://www.delfi.lt/verslas/verslas/mire-verslininkas-buves-teo-lt-vadovas-arunas-siksta.d?id=88566425|publisher=Delfi.lt|date=2021-10-30|accessdate=2021-10-30}}</ref> * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Elvyra Bungardienė]], Lietuvos choreografė, režisierė, scenografė (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2021/11/08/news/netekome-legendos-mire-buvusi-ziogelio-vadove-elvyra-bungardiene-anapolskaja-21327145 Netekome legendos: mirė „Žiogelio“ vadovė Elvyra Bungardienė-Anapolskaja]. lrytas.lt. 2021-11-08. Nuoroda tikrinta 2021-11-09.</ref> * '''[[Lapkričio 12]]''' d. – [[Konstantinas Jakovlevas-Mateckis]], Lietuvos inžinierius architektas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lkas.lt/in-memoriam-konstantinas-jakovlevas-mateckis-1929-2021/ In memoriam: Konstantinas Jakovlevas-Mateckis (1929–2021)] ''lkas.lt''</ref> * '''[[Lapkričio 13]]''' d. – [[Dalia Triponienė]], Lietuvos gydytoja, kraujagyslių chirurgė (g. [[1938]] m.).<ref> [https://www.lrytas.lt/sveikata/medicinos-zinios/2021/11/15/news/skaudi-netektis-pries-pat-savo-gimtadieni-mire-garsi-medike-dalia-triponiene-21403391 Skaudi netektis: prieš pat savo gimtadienį mirė garsi medikė Dalia Triponienė]. lrytas.lt. 2021-11-15. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.</ref> * '''[[Lapkričio 14]]''' d.: ** [[Kornelija Kalinauskaitė]]-Fledžinskienė, Lietuvos smuikininkė, pedagogė (g. [[1925]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1541078/mire-pirmoji-profesionali-lietuvos-smuikininke-kornelija-kalinauskaite Mirė pirmoji profesionali Lietuvos smuikininkė Kornelija Kalinauskaitė]. lrt.lt. 2021-11-14. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.</ref> ** [[Emilija Poškutė-Pumputienė]], lietuvių grafikė (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/in-memoriam-emilija-poskute-pumputiene-221966 IN MEMORIAM Emilija Poškutė-Pumputienė]. elta.lt. 2021-11-16. Nuoroda tikrinta 2021-11-18.</ref> * '''[[Lapkričio 15]]''' d. – [[Irena Jasiūnaitė]], Lietuvos dainininkė (mecosopranas), lietuvių operos primadona (g. [[1925]] m.).<ref>[https://opera.lt/naujienos/in-memoriam-irena-jasiunaite-19252021/1266 In memoriam… Irena Jasiūnaitė (1925–2021)]. opera.lt. 2021-11-15. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.</ref> * '''[[Lapkričio 19]]''' d.: ** [[Algirdas Audzijonis]], Lietuvos fizikas (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-fizikas-prof-algirdas-audzijonis.d?id=88731367 Mirė fizikas prof. Algirdas Audzijonis]. DELFI.lt. 2021-11-21. Nuoroda tikrinta 2021-11-23.</ref> ** [[Juozas Rimkus (1945)|Juozas Rimkus]], Lietuvos krepšininkas (g. [[1945]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1547319/netektis-lietuvos-krepsinio-padangeje-mire-triskart-pasaulio-veteranu-cempionas-juozas-rimkus Netektis Lietuvos krepšinio padangėje – mirė triskart pasaulio veteranų čempionas Juozas Rimkus]. lrt.lt. 2021-11-21. Nuoroda tikrinta 2021-12-02.</ref> ** [[Gintautas Zenkevičius]], karininkas, generolas majoras, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas (2019–2020 m.) (g. [[1962]] m.).<ref>[https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/netekome-atsargos-generolo-majoro-gintauto-zenkeviciaus/24413 Netekome atsargos generolo majoro Gintauto Zenkevičiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211119194955/https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/netekome-atsargos-generolo-majoro-gintauto-zenkeviciaus/24413 |date=2021-11-19 }}. kariuomene.lt. 2021-11-19. Nuoroda tikrinta 2021-11-19.</ref> * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Juozas Jakavonis]], partizaninio judėjimo dalyvis, politinis kalinys (g. [[1925]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1548501/mire-partizanas-juozas-jakavonis-tigras Mirė partizanas Juozas Jakavonis-Tigras]. lrt.lt. 2021-11-23. Nuoroda tikrinta 2021-11-23.</ref> * '''[[Lapkričio 24]]''' d. – [[Vytenis Albertas Zabukas]], pedagogas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Seimo (1996–2000 m.) narys (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1550232/mire-buves-seimo-narys-vytenis-albertas-zabukas Mirė buvęs Seimo narys Vytenis Albertas Zabukas]. lrt.lt. 2021-11-25. Nuoroda tikrinta 2021-11-25.</ref> * '''[[Lapkričio 26]]''' d.: ** [[Mindaugas Budzinauskas]], Lietuvos krepšininkas, treneris (g. [[1973]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/anapilin-iskeliavo-krepsininkas-ir-treneris-mindaugas-budzinauskas.d?id=88794243 Anapilin iškeliavo krepšininkas ir treneris Mindaugas Budzinauskas]. Delfi.lt. 2021-11-26. Nuoroda tikrinta 2021-11-27.</ref> ** [[Mindaugas Jusčius]], Lietuvos aktorius (g. [[1964]] m.). ** [[Laima Keraitienė]], agronomė, Lietuvos ir Rokiškio rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (g. [[1944]] m.).<ref>[https://rokiskis.lt/naujienos/gedime-laimos-keraitienes/ GEDIME LAIMOS KERAITIENĖS]. rokiskis.lt. Nuoroda tikrinta 2021-11-28.</ref> * '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[Pranas Aleknavičius]], Lietuvos žemėtvarkos inžinierius (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/12/16/news/mire-vienas-iskiliausiu-salies-zemetvarkininku-profesorius-pranas-aleknavicius-21766165 Mirė vienas iškiliausių šalies žemėtvarkininkų, profesorius Pranas Aleknavičius]. lrytas.lt. 2021-12-16. Nuoroda tikrinta 2021-12-16.</ref> * '''[[Gruodžio 9]]''' d. – [[Vytautas Damaševičius]], Lietuvos kino režisierius, operatorius (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mire-kino-rezisierius-vytautas-damasevicius.d?id=88912575 „Mirė kino režisierius Vytautas Damaševičius“]. Delfi.lt. 2021-12-09. Nuoroda tikrinta 2021-12-10.</ref> * '''[[Gruodžio 10]]''' d. – [[Stasys Žilys]], Romos katalikų dvasininkas ir archyvaras, tapytojas ir rašytojas, vertėjas (g. [[1924]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/12/10/news/mire-apastaliskasis-protonotaras-stasys-zilys-21689980 Mirė apaštališkasis protonotaras Stasys Žilys]. lrytas.lt. 2021-12-10. Nuoroda tikrnta 2021-12-10.</ref> * '''[[Gruodžio 14]]''' d. – [[Jonas Palionis]], lietuvių kalbininkas (g. [[1924]] m.).<ref>{{cite web|title=Mirė VU profesorius Jonas Palionis|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-vu-profesorius-jonas-palionis.d?id=88963855|publisher=Delfi.lt|date=2021-12-15|accessdate=2021-12-15}}</ref> * '''[[Gruodžio 17]]''' d.: ** [[Genovaitė Burneikienė]], Lietuvos žurnalistė, mokslininkė (g. [[1940]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zurnalistikos_destytoja_ziniasklaidos_tyreja_genovaite_burneikiene_talkeviciute.html Mirė žurnalistikos dėstytoja, žiniasklaidos tyrėja Genovaitė Burneikienė –Talkevičiūtė]. lzs.lt. 2021-12-18. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.</ref> ** [[Valentinas Mitė]], Lietuvos žurnalistas (g. [[1957]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zurnalistas_valentinas_mite_15157.html Mirė žurnalistas Valentinas Mitė]. lzs.lt. 2021-12-17. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.</ref> ** [[Alfonsas Stakėnas]], gydytojas, Šiaulių miesto garbės pilietis (g. [[1925]] m.).<ref>[https://www.zmones.lt/naujiena/mire-virgio-stakeno-tevas-zinomas-chirurgas-alfonsas-stakenas.70aa93ea-603b-11ec-bd3f-aa00003c90d0 Mirė Virgio Stakėno tėvas, žinomas chirurgas Alfonsas Stakėnas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220925075603/https://www.zmones.lt/naujiena/mire-virgio-stakeno-tevas-zinomas-chirurgas-alfonsas-stakenas.70aa93ea-603b-11ec-bd3f-aa00003c90d0 |date=2022-09-25 }}. zmones.lt. 2021-12-18. Nuoroda tikrnta 2021-12-18.</ref> ** [[Aloyzas Toleikis]], Lietuvos dailininkas, skulptorius, pedagogas (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.sa.vu.lt/naujienos/822-anapilin-iskeliavo-skulptorius-prof-aloyzas-toleikis Anapilin iškeliavo skulptorius prof. Aloyzas Toleikis]. sa.vu.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.</ref> * '''[[Gruodžio 19]]''' d. – [[Vytautas Straižys]], Lietuvos astronomas (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/mire-astronomijai-gyvenima-paskyres-akademikas-vytautas-straizys-55-1616748 Mirė astronomijai gyvenimą paskyręs akademikas Vytautas Straižys]. 15min.lt. 2021-12-20. Nuoroda tikrinta 2021-12-20.</ref> * '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Juozas Rygertas]], lietuvių teatro ir kino aktorius (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1571086/mire-praityje-garsus-lietuviu-aktorius-juozas-rygertas Mirė praeityje garsus lietuvių aktorius Juozas Rygertas]. lrt.lt. 2021-12-24. Nuoroda tikrinta 2021-12-24.</ref> * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Aldona Bartusevičienė]], Lietuvos gydytoja radiologė, visuomenės veikėja (g. [[1924]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/mire-profesore-gydytoja-radiologe-aldona-bartuseviciene.d?id=89060673 „Mirė profesorė, gydytoja radiologė Aldona Bartusevičienė“]. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-28.</ref> * '''[[Gruodžio 27]]''' d.: ** [[Alvydas Petkevičius]], tapytojas, Alytaus kultūros premijos laureatas (g. [[1950]] m.).<ref>{{cite web|title=Mirė tapytojas Alvydas Petkevičius|url=https://alytusplius.lt/naujienos/mire-tapytojas-alvydas-petkevicius|date=2021-12-27|publisher=AlytusPlius.lt|accessdate=2021-12-27}}</ref> ** [[Raimondas Viskanta]], inžinierius, šiluminės fizikos ir šilumos mainų specialistas, Purdue universiteto profesorius (g. [[1931]] m.).<ref>[https://engineering.purdue.edu/ME/News/2021/raymond-viskanta-19312021 Raymond Viskanta (1931-2021)]. purdue.edu. Nuoroda tikrinta 2022-01-30.</ref> * '''[[Gruodžio 28]]''' d. – [[Antanas Leonas Lipeika]], Lietuvos informatikas, inžinierius (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.mii.lt/apie-instituta/istorija/izymus-darbuotojai/antanas-leonas-lipeika Antanas Leonas Lipeika]. mii.lt. Nuoroda tikrinta 2025-03-12.</ref> === Nedatuota === * [[Antanas Strigūnas]], Lietuvos ir Pasvalio rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/440_lt/Kandidatai/Kandidatas71884/Kandidato71884Anketa.html 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimai]. vrk.lt. Nuoroda tikrinta 2023-11-28.</ref><ref>[https://www.joniskelis.lt/2021/09/mire-antanas-strigunas/ Mirė Antanas Strigūnas]. joniskelis.lt. 2021-09-23. Nuoroda tikrinta 2023-11-28.</ref> * [[Alfonsas Vileita]], Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, autorių teisių specialistas (g. [[1930]] m.).<ref>[https://zemelapiai.vplanas.lt/kapines/map/C50BF713-C536-4FB8-B89F-06869CC7C2E6 Vileita Alfonsas]. Vilniaus miesto kapinių registras. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Liam Reilly|Lajamas Reilis]], [[Airija|airių]] dainininkas ir dainų autorius, buvęs grupės „Bagatelle“ narys (g. [[1955]] m.). * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Tanya Roberts|Tania Roberts]], [[JAV|amerikiečių]] aktorė (g. [[1955]] m.). * '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Phil Spector|Filas Spektoras]], [[JAV|amerikiečių]] garso įrašų prodiuseris, išgarsėjęs XX a. 7-jame dešimtmetyje. Mirė kalėjime nuteistas už žmogžudystę.<ref>[https://www.britannica.com/biography/Phil-Spector Encyclopaedia Britannica]</ref> (g. [[1940]] m.). * '''[[Sausio 20]]''' d.: ** [[Mira Furlan]], [[Kroatai|kroatų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1955]] m.). ** [[Justin Metsing Lekhanya]], majoras generolas, buvęs [[Lesotas|Lesoto]] [[ministras pirmininkas]], gynybos ministras ir karinės tarybos pirmininkas (g. [[1938]] m.). * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Nathalie Delon|Natali Delon]], buvęs [[Prancūzija|prancūzų]] modelis, kino aktorė ir režisierė (g. [[1941]] m.). * '''[[Sausio 23]]''' d. – [[Larry King|Laris Kingas]], [[JAV|amerikiečių]] radijo ir televizijos žurnalistas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.today.com/news/larry-king-veteran-broadcaster-tv-personality-has-died-age-87-t206772#:~:text=King's%20passing%20was%20announced%20in,Medical%20Center%20in%20Los%20Angeles. Larry King, veteran broadcaster and TV personality, has died at age 87]. ''today.com''. Nuoroda tikrinta 2021-01-23.</ref> * '''[[Sausio 28]]''' d.: ** [[Paul Jozef Crutzen|Paulius Krucenas]], [[olandija|olandų]] chemikas, [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas (g. [[1933]] m.). ** [[Vasilijus Lanovojus]], [[Rusija|Rusijos]] aktorius (g. [[1934]] m.). * '''[[Sausio 29]]''' d. – [[Danute Bankaitis-Davis]], lietuvių kilmės [[JAV]] chemikė ir dviratininkė, olimpietė, pasaulio čempionė (g. [[1958]] m.). * '''[[Vasario 9]]''' d. – [[Chick Corea|Čikas Korija]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] pianistas, atlikęs įvairių stilių [[džiazas|džiazo]] muziką. Vienas iš džiazroko ir ''Jazz Fusion'' pradininkų (g. [[1941]] m.). * '''[[Vasario 10]]''' d.: ** [[Gertrūda Benzė]], [[Vokietija|Vokietijos]] kalbininkė, daktarė (g. [[1933]] m.). ** [[Laris Flintas]], [[Larry Flynt Publications]], leidžiančios virš dvidešimt žurnalų, savininkas ir vadovas (g. [[1942]] m.). ** [[Tamaz Gamkrelidze|Tamazas Gamkrelidzė]], [[Gruzija|Gruzijos]] kalbininkas, orientalistas, indoeuropeistas (g. [[1929]] m.). * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Carlos Menem|Karlosas Menemas]], [[Argentina|Argentinos]] prezidentas (nuo [[1989]] m. [[liepos 8]] d. iki [[1999]] m. [[gruodžio 10]] d.). [[Peronistų partija|Peronistų]] partijos narys (g. [[1930]] m.). * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Jurijus Aleksandrovas]], rusų [[šaunamasis ginklas|šaunamųjų ginklų]] konstruktorius (g. [[1934]] m.). * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Hannu Mikkola|Hannu Olavi Mikkola]], [[Suomija|suomių]] lenktynininkas. [[Pasaulio ralio čempionatas|Pasaulio ralio čempionate]] Mikkola dalyvavo nuo [[1973]] iki [[1993]] m. [[1983]] m. Mikkola, vairuodamas [[Audi Quattro]] automobilį tapo pasaulio ralio čempionu, [[1979]] m., [[1980]] m. bei [[1984]] m. galutinėje čempionato įskaitoje liko antras. Iš viso per savo karjerą Mikkola laimėjo 18 Pasaulio ralio čempionato etapų (g. [[1942]] m.). * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[James Levine|Džeimsas Levainas]], [[JAV]] dirigentas, pianistas (g. [[1943]] m.). * '''[[Kovo 21]]''' d. – [[Adam Zagajewski|Adamas Zagajevskis]], [[Lenkija|lenkų]] poetas, rašytojas (g. [[1945]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/mire-lenku-poetas-adamas-zagajewskis-286-1474212 Mirė lenkų poetas Adamas Zagajewskis]. 15min.lt. 2021-03-21. Nuoroda tikrinta 2021-08-11.</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Elgin Baylor|Elginas Beiloras]], profesionalus [[JAV|amerikiečių]] krepšininkas (g. [[1934]] m.). * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Uldis Berzinis|Uldis Bėrzinis]], [[Latvija|Latvijos]] poetas, žurnalistas, vertėjas, [[politika|politinis]] veikėjas (g. [[1944]] m.). * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[Kamal Ganzouri]], [[Egiptas|Egipto]] ekonomistas, du kartus ėjęs šalies ministro pirmininko pareigas (g. [[1933]] m.). * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Princas Filipas]], karalienės [[Elžbieta II|Elžbietos II]] vyras (g. [[1921]] m.). * '''[[Balandžio 19]]''' d. – [[Walter Mondale|Volteris Mondeilas]], [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] politikas, [[1977]]–[[1981]] metais, vadovaujant [[Džimis Karteris|Džimiui Karteriui]], ėjęs 42-ojo [[JAV viceprezidentas|JAV viceprezidento]] pareigas (g. [[1928]] m.). * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Idriss Déby]], [[Čadas|Čado]] politikas ir prezidentas (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1391643/mire-kovose-su-sukileliais-suzeistas-cado-prezidentas „Mirė kovose su sukilėliais sužeistas Čado prezidentas“], lrt.lt, 2021-04-20. Nuoroda tikrinta 2021-04-20.</ref> * '''[[Balandžio 23]]''' d. – [[Fredi]], [[Suomija|Suomijos]] aktorius, muzikantas, dainininkas, dainų autorius ir televizijos laidų vedėjas (g. [[1942]] m.). * '''[[Balandžio 24]]''' d. – [[Shunsuke Kikuchi|Šunsukė Kikučis]], [[Japonija|japonų]] kompozitorius, sukūręs daug muzikos televizijos [[serialas|serialams]], [[anime|animė]] ir kitų žanrų [[filmas|filmams]] (g. [[1931]] m.).<ref>[https://gulfnews.com/entertainment/dragon-ball-z-music-composer-shunsuke-kikuchi-dies-1.1619598687741 ‘Dragon Ball Z’ music composer Shunsuke Kikuchi dies]</ref> * '''[[Balandžio 27]]''' d. – [[Ed Diener]], amerikiečių psichologas, profesorius ir knygų autorius (g. [[1946]] m.). * '''[[Gegužės 6]]''' d.: ** [[Yitzhak Arad|Ichakas Aradas]], žydų istorikas, [[Izraelis|Izraelio]] karininkas, sovietinis partizanas (g. [[1926]] m.). ** [[Kentaro Miura]], japonų [[manga]] rašytojas, išgarsėjęs savo kūriniu „[[Berserk]]“ (g. [[1966]] m.).<ref name="ANN">{{cite web|last=Loo|first=Egan|date= 2021-05-19|title=Berserk Manga Creator Kentarou Miura Passes Away at 54|url=https://www.animenewsnetwork.com/news/2021-05-19/berserk-manga-creator-kentarou-miura-passes-away-at-54/.172988|access-date= 2021-05-20|website=[[Anime News Network]]}}</ref> * '''[[Gegužės 7]]''' d. – [[Jegoras Ligačiovas]], SSRS partinis ir valstybės veikėjas, [[TSKP CK Politbiuras|TSKP Politinio biuro]] narys (g. [[1920]] m.). * '''[[Gegužės 10]]''' d. – [[Svante Thuresson]], [[Švedija|švedų]] džiazo muzikos atlikėjas (g. [[1937]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.svd.se/jazzmusikern-svante-thuresson-ar-dod|title=Jazzmusikern Svante Thuresson är död|date=2021-05-13|accessdate=2021-05-13|newspaper=[[Svenska Dagbladet]]}}</ref> * '''[[Gegužės 23]]''' d. – [[Max Mosley]], buvęs teisininkas ir [[Automobilių sportas|automobilių sporto]] lenktynininkas, nuo [[1993]] iki [[2009]] m. buvo [[FIA|Tarptautinės automobilininkų federacijos]] prezidentas (g. [[1940]] m.).<ref>{{Cite web |url=https://www.washingtonpost.com/world/max-mosley-racing-boss-who-took-on-uk-tabloids-dies-at-81/2021/05/24/fd17f08a-bca2-11eb-922a-c40c9774bc48_story.html |title=Max Mosley, racing boss who took on UK tabloids, dies at 81 |publisher=Washington Post |date=2021-05-24 |accessdate=2021-05-24 }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. liepos mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Anerood Jugnauth]], [[Mauricijus|Mauricijaus]] politikas, prezidentas ir ministras pirmininkas (g. [[1930]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.transcontinentaltimes.com/the-former-prime-minister-and-president-of-the-republic-of-mauritius-sir-anerood-jugnauth-passes-away.html|title=The Former Prime Minister And President Of The Republic Of Mauritius, Sir Anerood Jugnauth Passes Away|first=Raju|last=Vernekar|date=2021-06-03}}</ref> * '''[[Liepos 1]]''' d. – [[Louis Andriessen]], [[Nyderlandai|olandų]] kompozitorius ir pianistas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite web | last=Huizenga | first=Tom | title=Louis Andriessen, Influential, Iconoclastic Dutch Composer, Dies At Age 82 | website=WVTF | date=2021-07-01 | url=https://www.wvtf.org/post/louis-andriessen-influential-iconoclastic-dutch-composer-dies-age-82 | access-date=2021-07-01}}</ref> * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Charles Segal]], [[PAR|Pietų Afrikos respublikos]] ir [[JAV]] muzikantas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.findagrave.com/memorial/244159731/charles-segal Charles Segal (1929-2021)]. Find a Grave. 2022-10-05. Nuoroda tikrinta 2025-03-12.</ref> * '''[[Liepos 5]]''' d. – [[Vladimiras Menšovas]], [[Rusija|rusų]] aktorius ir režisierius (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/uzsienio-zvaigzdes/nuo-koronaviruso-mire-garsus-rusu-rezisierius-oskaro-premijos-laureatas-vladimiras-mensovas.d?id=87631779 „Nuo koronaviruso mirė garsus rusų režisierius, „Oskaro“ premijos laureatas Vladimiras Menšovas“], delfi.lt. 2021-07-05. Nuoroda tikrinta 2021-07-05.</ref> * '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Dživanas Gasparianas]], žymus [[armėnai|armėnų]] muzikas ir kompozitorius, armėnų liaudies instrumento [[dudukas|duduko]] virtuozas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://en.armradio.am/2021/07/06/armenian-duduk-player-jivan-gasparayn-dies-aged-81/ Legendary Armenian duduk player Jivan Gasparayn dies aged 92]</ref> * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Jaqueline Sassard|Žaklina Sasar]], [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė, geriausiai žinoma vaidmenimis [[Italija|italų]] kine praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje (g. [[1940]] m.). * '''[[Liepos 23]]''' d. – [[Toshihide Masukawa]], [[Japonija|japonų]] fizikas teoretikas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (g. [[1940]] m.).<ref>{{Cite web|last=|first=|date=2021-07-29|title=2008 Nobel laureate in physics Masukawa dies at 81|url=https://english.kyodonews.net/news/2021/07/b3e28ce9cfcc-2008-nobel-laureate-in-physics-masukawa-dies-at-81.html|url-status=live|access-date=2021-07-29|website=Kyodo News}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 8]]''' d. – [[Jaan Kaplinski|Janas Kaplinskis]], [[Estija|estų]] poetas ir rašytojas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/mire-nobelio-premijos-nominantas-estu-rasytojas-jaanas-kaplinskis-285-1547200 Mirė Nobelio premijos nominantas, estų rašytojas Jaanas Kaplinskis]. 15min.lt. 2021-08-10. Nuoroda tikrinta 2021-08-10.</ref> * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Sergejus Kovaliovas]], žymus disidentas ir politinis kalinys buvusioje [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]], žmogaus teisių aktyvistas ir politikas postsovietinėje Rusijoje (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.vesti.ru/article/2598236 Скончался правозащитник Сергей Ковалев], vesti.ru. 2021-08-09. Nuoroda tikrinta 2021-08-09.</ref> * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Gerd Müller|Gerhardas Miuleris]], buvęs [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] futbolininkas, rezultatyviausias vokiečių žaidėjas (g. [[1945]] m.).<ref>[https://www.dailystar.co.uk/sport/football/breaking-gerd-muller-dead-bayern-24763694 Gerd Muller dead: Germany World Cup legend passes away aged 75], dailystar.co.uk. 2021-08-15. Nuoroda tikrinta 2021-08-15.</ref> * '''[[Rugpjūčio 26]]''' d. – [[Alesis Razanavas]], [[Baltarusiai|baltarusių]] poetas ir vertėjas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://belsat.eu/en/news/26-08-2021-belarusian-poet-ales-razanau-passes-away/ Belarusian poet Ales Razanau passes away]. belsat.eu. 2021-08-26. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.</ref> * '''[[Rugpjūčio 27]]''' d. – [[Zygfrydas Matusas]], [[Vokietija|Vokietijos]] kompozitorius (g. [[1934]] m.).<ref>[https://gettotext.com/german-composer-siegfried-matthus-died-at-the-age-of-87/ German composer Siegfried Matthus died at the age of 87], gettotext.com. 2021-08-30. Nuoroda tikrinta 2021-08-30.</ref> * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Teresa Żylis-Gara]], dainininkė, operos solistė, viena žymiausių XX a. antros pusės operos dainininkių Europoje ir pasaulyje (g. [[1930]] m.).<ref>{{cite web|url=https://www.gramophone.co.uk/classical%20music%20news/article/the-soprano-teresa-zylis-gara-has-died|title=The soprano Teresa Żylis-Gara has died|website=Gramophone|date=2021-08-28|access-date=2021-08-28}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 29]]''' d. – [[Jacques Rogge|Žakas Rogas]], [[Belgai|belgų]] [[gydytojas]], sporto veikėjas, [[Tarptautinis olimpinis komitetas|Tarptautinio olimpinio komiteto]] prezidentas ([[2001]]–[[2013]] m.) (g. [[1942]] m.).<ref>[https://olympics.com/ioc/news/ioc-announces-passing-of-former-ioc-president-jacques-rogge IOC announces passing of former IOC President Jacques Rogge], olympics.com. 2021-08-29. Nuoroda tikrinta 2021-08-30.</ref> * '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Jean-Paul Belmondo|Žanas Polis Belmondo]], vienas žinomiausių visų laikų [[Prancūzija|prancūzų]] kino aktorių, prisidėjęs prie [[Prancūzų naujoji banga|Prancūzų naujosios bangos]] meno judėjimo (g. [[1933]] m.).<ref>{{cite news|url = https://www.nytimes.com/2021/09/06/obituaries/jean-paul-belmondo-magnetic-star-of-the-french-new-wave-dies-at-88.html|title = Jean-Paul Belmondo, Magnetic Star of the French New Wave, Dies at 88|work = [[The New York Times]]|date = 2021-09-06|accessdate = 2021-09-06|last = Lyman|first = Rick}}</ref> * '''[[Rugsėjo 10]]''' d. – [[Jorge Sampaio|Žoržė Sampajas]], [[Portugalija|Portugalijos]] teisininkas, [[Politika|politinis]] veikėjas, Portugalijos prezidentas (1996–2006 m.). (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.reuters.com/world/europe/jorge-sampaio-who-showed-teeth-portuguese-presidential-powers-dies-81-2021-09-10/ Jorge Sampaio, who showed extent of Portuguese presidential powers, dies at 81]. reuters.com. 2021-09-10. Nuoroda tikrinta 2021-09-10.</ref> * '''[[Rugsėjo 11]]''' d. – [[Abimael Guzmán|Abimaelis Gusmanas]], [[Peru]] filosofijos profesorius, maoistinės organizacijos [[Švytintis kelias]] įkūrėjas ir ilgametis lyderis (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.washingtonpost.com/world/peru-abimael-guzman-head-of-shining-path-insurgency-dies/2021/09/11/da32ae52-1314-11ec-baca-86b144fc8a2d_story.html Peru: Abimael Guzmán, head of Shining Path insurgency, dies]. washingtonpost.com. 2021-09-11. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.</ref> * '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Dušan Ivković|Dušanas Ivkovičius]], vienas tituluočiausių visų laikų serbų trenerių (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-156431-skaudi-netektis-mire-dusanas-ivkovicius.html „Skaudi netektis: mirė Dušanas Ivkovičius“]. Basketnes.lt. 2021-09-16. Nuoroda tikrinta 2021-09-16.</ref> * '''[[Rugsėjo 17]]''' d. – [[Abdelaziz Bouteflika|Abdelazizas Buteflika]], [[Alžyras|Alžyro]] prezidentas [[1999]]–[[2019]] m. (g. [[1937]] m.).<ref>{{Cite news|last=Zerdoumi|first=Amir Jalal|last2=Gall|first2=Carlotta|date=2021-09-18|title=Abdelaziz Bouteflika, Algeria’s Longest-Serving President, Dies at 84|language=en-US|work=The New York Times|url=https://www.nytimes.com/2021/09/17/world/middleeast/bouteflika-algeria-president-dies.html|access-date=2021-09-18}}</ref> * '''[[Rugsėjo 20]]''' d. – [[Claude Lombard]], [[Belgija|Belgijos]] dainininkė (g. [[1945]] m.).<ref>{{Cite web|last=|first=|date=2021-09-21|title=Claude Lombard, singer of the credits of “Embrasse-moi Lucile”, is dead|url=https://www.paudal.com/2021/09/21/claude-lombard-singer-of-the-credits-of-embrasse-moi-lucile-is-dead/|url-status=live|access-date=2021-09-21|website=Paudal|archive-date=2021-09-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20210921094045/https://www.paudal.com/2021/09/21/claude-lombard-singer-of-the-credits-of-embrasse-moi-lucile-is-dead/|url-status=dead}}</ref> * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Mohamed Hussein Tantawi]], buvęs karinių [[Egiptas|Egipto]] pajėgų vadas (tuo pačiu [[de facto]] Egipto vadovas). Jis juo tapo iš Egipto prezidento posto po [[2011 m. Egipto revoliucija|2011 m. Egipto revoliucijos]] pasitraukus [[Hosni Mubarak]]. Nuo [[1991]] m. iki [[2012]] m. Tantawi buvo šalies gynybos ministras (g. [[1935]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.france24.com/en/live-news/20210921-egypt-s-first-post-mubarak-ruler-tantawi-dies-aged-85|title=Egypt's first post-Mubarak ruler, Tantawi, dies aged 85|publisher=[[France 24]]|date=2021-09-21}}</ref> * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Hayko]], [[Armėnija|Armėnijos]] pop muzikos dainininkas ir dainų autorius (g. [[1973]] m.).<ref>{{cite web |last1=Ghazanchyan |first1=Siranush |title=Armenian singer, songwriter Hayko dies aged 48 |url=https://en.armradio.am/2021/09/29/armenian-singer-songwriter-hayko-dies-aged-44/ |website=Public Radio of Armenia |access-date=2021-09-29 |date=2021-09-29}}</ref> * '''[[Spalio 6]]''' d. – [[Tomojasu Asaoka]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|Japonijos rinktinėje]] (g. [[1962]] m.).<ref>{{cite web |title=元サッカー日本代表・浅岡朝泰氏が死去　日本鋼管、読売クラブで活躍　五輪予選も出場 |title=Former Japan national football team Tomoyasu Asaoka dies |url=https://www.football-zone.net/archives/346584 |website=football-zone.net |access-date=2021-10-20 |language=ja |date=2021-10-18}}</ref> * '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Colin Powell|Kolinas Liuteris Pauelas]], [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] valstybės veikėjas ir keturių žvaigždučių atsargos generolas. [[2001]]–[[2005]] m., JAV prezidento [[George W. Bush|Džordžo V. Bušo]] pirmosios kadencijos metu, Pauelas ėjo 65-ojo [[JAV valstybės sekretorius|JAV valstybės sekretoriaus pareigas]] (g. [[1937]] m.).<ref>{{Cite web|last=CNN|first=Devan Cole|title=Colin Powell, military leader and first Black US secretary of state, dies|url=https://www.cnn.com/2021/10/18/politics/colin-powell-dies/index.html|access-date=2021-10-18|website=CNN}}</ref> * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Mihaly Csikszentmihalyi|Mihalas Čiksentmihalis]], [[Vengrija|vengrų]] psichologas (g. [[1934]] m.).<ref>{{Cite web|last=Vass|first=Ábrahám|date=2021-10-21|title=Mihály Csíkszentmihályi- Flow Theory Architect, Hungarian-American Psychologist, Dies Aged 88|url=https://hungarytoday.hu/mihaly-csikszentmihalyi-flow-theory-architect-dies/|url-status=live|access-date=2021-10-21|website=HUNGARY today}}</ref> * '''[[Spalio 26]]''' d.: ** [[Walter Smith|Volteris Smitas]], buvęs škotų futbolininkas ir [[Škotijos Premier lyga|Škotijos Premier lygos]] komandos [[Rangers FC|Glazgo „Rangers“]] klubo vyr. treneris. Trenerio karjerą baigė 2011 m. (g. [[1948]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/56381264 |title=Walter Smith: Former Rangers, Everton and Scotland manager dies at age 73 |work=BBC News|date=2021-10-26|accessdate=2021-10-26}}</ref> ** [[No Tėu]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] politikas, buvęs šalies [[Pietų Korėjos prezidentas|prezidentas]], pareigas ėjęs [[1988]]–[[1993]] m. laikotarpiu (g. [[1932]] m.).<ref>{{Cite news|last=Cha|first=Sangmi|last2=Smith|first2=Josh|date=2021-10-26|title=South Korea's former president Roh Tae-woo dies at 88 - hospital|language=en|work=Reuters|url=https://www.reuters.com/world/asia-pacific/south-koreas-former-president-roh-tae-woo-dies-88-yonhap-2021-10-26/|url-status=live}}</ref> * '''[[Lapkričio 6]]''' d. – [[Raúl Rivero]], [[Kuba|Kubos]] poetas ir [[žurnalistas]] (g. [[1945]] m.).<ref>[https://marketresearchtelecast.com/raul-rivero-cuban-poet-and-journalist-dissident-of-castroism-dies-in-miami/196367/ Raúl Rivero, Cuban poet and journalist dissident of Castroism, dies in Miami] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211106175443/https://marketresearchtelecast.com/raul-rivero-cuban-poet-and-journalist-dissident-of-castroism-dies-in-miami/196367/ |date=2021-11-06 }}</ref> * '''[[Lapkričio 7]]''' d. – [[John Tabinaman]], buvęs [[Bugenvilis|Bugenvilio]] salos [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua Naujojoje Gvinėjoje]] prezidentas (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.abg.gov.pg/index.php/news/read/president-pays-tribute-to-late-tabinaman President pays tribute to Late Tabinaman] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211109184740/https://www.abg.gov.pg/index.php/news/read/president-pays-tribute-to-late-tabinaman |date=2021-11-09 }}. abg.gov.pg. 2021-11-07. Nuoroda tikrinta 2021-11-09.</ref> * '''[[Lapkričio 11]]''' d. – [[Frederik Willem de Klerk|Frederikas Vilemas de Klerkas]], [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikos]] politikas, buvęs prezidentas, [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] laureatas (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/world/mire-paskutinis-baltasis-par-prezidentas-de-klerkas.d?id=88646637 Mirė paskutinis baltasis PAR prezidentas de Klerkas]. DELFI.lt. 2021-11-11. Nuoroda tikrinta 2021-11-14.</ref> * '''[[Lapkričio 17]]''' d. – [[Theuns Jordaan|Tėnsas Jordanas]], [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] dainininkas ir dainų autorius (g. [[1971]] m.).<ref>{{cite web|title=Theuns Jordaan has died - 'He was the most soft-hearted, genuine guy I ever knew'|url=https://www.news24.com/channel/the-juice/news/theuns-jordaan-has-died-he-was-the-most-soft-hearted-genuine-guy-i-ever-knew-20211117|date=2021-11-17|publisher=Channel24|accessdate=2021-11-18}}</ref> * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Čion Duhan|Čion Duhanas]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] politikas, buvęs šalies [[Pietų Korėjos prezidentas|prezidentas]], ėjęs pareigas [[1980]]–[[1988]] m. (g. [[1931]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.nytimes.com/2021/11/23/world/asia/chun-doo-hwan-dead.html|title=Chun Doo-hwan, Ex-Military Dictator in South Korea, Dies at 90|author=Choe Sang-Hun|website=The New York Times|date=2021-11-23|language=en|access-date=2021-11-23}}</ref> * '''[[Lapkričio 25]]''' d. – [[Michał Hasiuk|Michalas Hasiukas]], [[Lenkija|lenkų]] kalbininkas, baltistas (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.flf.vu.lt/naujienos/bendros-naujienos/5040-netekome-profesoriaus-michalo-hasiuko-1931-2021 Netekome profesoriaus Michało Hasiuko (1931–2021)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211202175037/https://www.flf.vu.lt/naujienos/bendros-naujienos/5040-netekome-profesoriaus-michalo-hasiuko-1931-2021 |date=2021-12-02 }}. flf.vu.lt. 2021-11-26. Nuoroda tikrinta 2021-12-02.</ref> * '''[[Lapkričio 28]]''' d.: ** [[Laila Halme]], [[Suomija|suomių]] dainininkė (g. [[1934]] m.).<ref>{{Cite news|last=|first=|title=Euroviisuedustajana tunnettu Laila Halme on kuollut|url=https://www.iltalehti.fi/viihdeuutiset/a/ff1aee71-0009-4a0f-b80c-a99dbb7c31ea|url-status=live|access-date=2021-11-28|work=[[Iltalehti]]|language=fi}}</ref> ** [[Frenkas Viljamsas]], verslininkas, [[Formulė 1|Formulės 1]] komandos „[[Williams F1]]“ įkūrėjas iš [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] (g. [[1942]] m.).<ref>{{Cite web|title=Legendary F1 team boss Sir Frank Williams dies, aged 79 {{!}} Formula 1®|url=https://www.formula1.com/en/latest/article.breaking-legendary-f1-team-boss-sir-frank-williams-dies-aged-79.mCPM4nj5n62elIhFoPhtv.html|access-date=2021-11-28|website=www.formula1.com|language=en|archive-date=28 November 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20211128151311/https://www.formula1.com/en/latest/article.breaking-legendary-f1-team-boss-sir-frank-williams-dies-aged-79.mCPM4nj5n62elIhFoPhtv.html|url-status=live}}</ref> * '''[[Gruodžio 5]]''' d. – [[Stevan Jelovac|Stevanas Jelovacas]], [[Serbija|Serbijos]] krepšininkas, puolėjas (g. [[1989]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/anapilin-iskeliavo-buves-vilniaus-ryto-legionierius-stevanas-jelovacas.d?id=88866285 Anapilin iškeliavo buvęs Vilniaus „Ryto“ legionierius Stevanas Jelovacas]. Delfi.lt. 2021-12-05. Nuoroda tikrinta 2021-12-11.</ref> * '''[[Gruodžio 6]]''' d. – [[Masajukis Uemura]], [[NES]] ir [[SNES]] žaidimų konsolių projektuotojas (g. [[1943]] m.).<ref>{{Cite web|date=2021-12-09|title=【訃報】 上村雅之先生逝去のお知らせ - 立命館大学ゲーム研究センター : Ritsumeikan Center for Game Studies (RCGS)|url=https://www.rcgs.jp/?p=1598|access-date=2021-12-09|language=ja}}</ref> * '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Anne Rice]], amerikiečių rašytoja, rašiusi [[Gotai (subkultūra)|gotikine]] ir religine tematika (g. [[1941]] m.).<ref>{{Cite web|last=|first=|title=Anne Rice, author of gothic novels, dead at 80|url=https://www.seattletimes.com/entertainment/anne-rice-author-of-gothic-novels-dead-at-80/|access-date=2021-12-12|website=The Seattle Times}}</ref> * '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[Sergejus Solovjovas]], [[Rusija|rusų]] kino režisierius (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2021/12/13/news/mire-fimu-assa-simtas-dienu-po-vaikystes-ir-kitu-rezisierius-sergejus-solovjovas-21731003 Mirė filmų „Assa“, „Šimtas dienų po vaikystės“ ir kitų režisierius Sergejus Solovjovas]. lrytas.lt. 2021-12-13. Nuoroda tikrinta 2021-12-16.</ref> * '''[[Gruodžio 18]]''' d. – [[Richard Rogers|Ričardas Rodžersas]], pasaulinio garso britų architektas (g. [[1933]] m.).<ref>{{cite news |title=Richard Rogers, Architect Behind Landmark Pompidou Center, Dies at 88 |url=https://www.nytimes.com/2021/12/18/arts/design/richard-rogers-dead.html |access-date=2021-12-19 |publisher=The New York Times |date=2021-12-18}}</ref> * '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Carlyle Glean]], [[Grenada|Grenados]] politikas, [[2008]]–[[2013]] m. ėjęs šalies generalgubernatoriaus pareigas (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news |title=Former Governor-General Sir Carlyle Glean has died |url=https://www.nowgrenada.com/2021/12/former-governor-general-sir-carlyle-glean-has-died/ |access-date=2021-12-22 |publisher=Now Grenada |date=2021-12-21}}</ref> * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Desmond Mpilo Tutu|Desmondas Tutu]], [[Pietų Afrika|Pietų Afrikos]] [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų]] [[arkivyskupas]], pirmasis juodaodis arkivyskupas Pietų Afrikoje, kovotojas prieš [[Apartheidas|apartheidą]] (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.thepresidency.gov.za/press-statements/statement-passing-archbishop-emeritus-desmond-mpilo-tutu Statement on the passing of Archbishop Emeritus Desmond Mpilo Tutu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211226072430/https://www.thepresidency.gov.za/press-statements/statement-passing-archbishop-emeritus-desmond-mpilo-tutu |date=2021-12-26 }} thepresidency.gov.za. 2021-12-26. Nuoroda tikrinta 2021-12-26.</ref> * '''[[Gruodžio 30]]''' d. – [[Karel Loprais|Karelas Lopraisas]], [[Čekija|čekų]] [[Automobilių sportas|autosporto]] lenktynininkas. Jis šešis kartus laimėjo [[Dakaro ralis|Dakaro ralyje]] sunkvežimių kategorijoje ir pagal šį rodiklį yra pirmas ralio istorijoje (g. [[1949]] m.).<ref>{{Cite web|last=|first=|title=Zemřel Karel Loprais, legendární závodník Monsieur Dakar, pohřeb bude v lednu|url=https://moravskoslezsky.denik.cz/zpravy_region/zemrel-legendarni-zavodnik-monsieur-dakar-karel-loprais-20211231.html|website=Moravskoslezský deník|access-date=2021-12-30 |language=cs |date=2021-12-30}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} [[Kategorija:2021 metai| ]] mn0x4k4isjjhgpj2in6hsvrezaik0cl 0 585163 7798257 7773496 2026-04-03T18:58:38Z ~2026-20723-42 215090 /* PlayStation 5 Pro */Padidėjo kaina 7798257 wikitext text/x-wiki {{Žaidimų konsolės info |pavadinimas = PlayStation 5 |vaizdas = [[Vaizdas:PS5DigitalEdition.png|250px]] |gamintojas = [[Sony Interactive Entertainment]] |tipas = [[Kompiuterinių žaidimų konsolė]] |karta = [[Devintoji kompiuterinių žaidimų konsolių karta|Devintoji karta]] |išleidimo data = ^{<small>pasauliniu mastu</small>} 2020 m. lapkričio 19 d. |parduota = 86 mln.<ref>https://www.vgchartz.com/</ref> |pirmtakas = [[PlayStation 4]] |tęsinys = }} '''PlayStation 5''' – „[[Sony]]“ korporacijos [[kompiuterinių žaidimų konsolė]], pasauliniu mastu išleista [[2020]] m. [[lapkričio 19]] d. Tai penktoji įmonės žaidimų konsolė; [[PlayStation 4]] tęsinys. Kartu su [[Xbox Series X ir Series S]], yra devintosios kartos kompiuterinių žaidimų konsolė. Playstation 5 grafiniais pajėgumais yra ekvivalenti AMD Radeon RX 6700 vaizdo plokštei<ref> [https://www.eurogamer.net/digitalfoundry-2024-amds-radeon-rx-6700-is-a-ringer-for-the-ps5-gpu-but-which-is-faster AMD's Radeon RX 6700 is a ringer for the PS5 GPU - but which is faster?] </ref>. Playstation 5 pasižymi savo ekskliuzyviniais žaidimais tokiais kaip Spider-Man: Miles Morales, Demon's Souls ir t. t.<ref>https://www.gamesradar.com/ps5-exclusives/</ref> Playstation 5 standartinės versijos kaina Europoje yra €549, o be Blu-ray diskų skaitytuvo €499<ref>https://blog.playstation.com/2025/04/13/ps5-price-to-rise-in-europe-australia-and-new-zealand/</ref>. [[File:Playstation DualSense Controller.png|right|thumb|Dualsense žaidimų pultas]] == Techninė įranga == PlayStation 5 turi 8 branduolių [[Zen 2]] kartos [[AMD]] procesorių, 16 GB [[GDDR6]] atmintį, [[Blu-ray Disc]] įrenginį, [[SSD|SSD diską]], kuriame yra 825 [[GB]] laisvos vietos (iš jų 667 GB skirta naudoti) ir RDNA 2.0 architektūros vaizdo plokštę, kurios grafiniai pajėgumai siekia 10 TFLOPS<ref>https://www.techpowerup.com/gpu-specs/playstation-5-gpu.c3480</ref>. === Techniniai duomenys === {| |width=40% valign="top"| * '''Spartesnio apdorojimo blokas (APU):''' ** 8 branduolių [[AMD]] „Zen 2“ [[CPU]] (bazinis taktinis dažnis – 3.5 [[GHz]] ** 10 TFLOPS [[GPU (procesorius)|GPU]], sukurta RDNA 2.0 architektūros pagrindu * '''[[Atmintis (kompiuteris)|Atmintis]] (RAM):'''16 GB [[GDDR6]]. Duomenų perdavimo sparta – 448 Gbit/s. * '''Vaizdas:''' 720p, 1080i, 1080p , 4k UHD, 8k UHD * '''Garsas:''' 7.1 kanalo erdvinė garso sistema |width=40% valign="top"| * '''Jungtys:''' ** [[Wi-Fi]] IEEE 802.11ax ** [[Gigabit Ethernet]] ** [[Bluetooth]] 5.1 ** [[USB 3.2]] ** [[HDMI]] 2.1 ** DualSense [[žaidimų pultas|pultas]] |} ==PlayStation 5 Pro== 2024 m. lapkritį išleista PlayStation 5 Pro versija. Ji turi apie 60% spartesnį vaidzdo procesorių (18 TFLOPS), Wi-Fi 7 ir Europoje kainuoja €899.99.<ref>{{cite web|url=https://www.techradar.com/gaming/ps5/ps5-pro-vs-ps5|title=PS5 Pro vs PS5: comparing specs, design, dimensions, features, and more|website=TechRadar|date=November 6, 2024}}</ref> PlayStation 5 Pro grafiniais pajėgumais yra ekvivalenti AMD Radeon RX 6800 vaizdo plokštei.<ref>https://www.techpowerup.com/gpu-specs/playstation-5-pro-gpu.c4232</ref><ref>https://tech4gamers.com/ps5-pro-underperforms-rx-6800/</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:PlayStation 5}} * [http://www.playstation.com Oficiali svetainė] {{en-icon}} [[Kategorija:Žaidimų konsolės]] rrgm79mk1kc2ghdlyflps2gach8478x 7798258 7798257 2026-04-03T18:59:30Z ~2026-20723-42 215090 Kaina padidėjo 7798258 wikitext text/x-wiki {{Žaidimų konsolės info |pavadinimas = PlayStation 5 |vaizdas = [[Vaizdas:PS5DigitalEdition.png|250px]] |gamintojas = [[Sony Interactive Entertainment]] |tipas = [[Kompiuterinių žaidimų konsolė]] |karta = [[Devintoji kompiuterinių žaidimų konsolių karta|Devintoji karta]] |išleidimo data = ^{<small>pasauliniu mastu</small>} 2020 m. lapkričio 19 d. |parduota = 86 mln.<ref>https://www.vgchartz.com/</ref> |pirmtakas = [[PlayStation 4]] |tęsinys = }} '''PlayStation 5''' – „[[Sony]]“ korporacijos [[kompiuterinių žaidimų konsolė]], pasauliniu mastu išleista [[2020]] m. [[lapkričio 19]] d. Tai penktoji įmonės žaidimų konsolė; [[PlayStation 4]] tęsinys. Kartu su [[Xbox Series X ir Series S]], yra devintosios kartos kompiuterinių žaidimų konsolė. Playstation 5 grafiniais pajėgumais yra ekvivalenti AMD Radeon RX 6700 vaizdo plokštei<ref> [https://www.eurogamer.net/digitalfoundry-2024-amds-radeon-rx-6700-is-a-ringer-for-the-ps5-gpu-but-which-is-faster AMD's Radeon RX 6700 is a ringer for the PS5 GPU - but which is faster?] </ref>. Playstation 5 pasižymi savo ekskliuzyviniais žaidimais tokiais kaip Spider-Man: Miles Morales, Demon's Souls ir t. t.<ref>https://www.gamesradar.com/ps5-exclusives/</ref> Playstation 5 standartinės versijos kaina Europoje yra €649, o be Blu-ray diskų skaitytuvo €599<ref>https://blog.playstation.com/2025/04/13/ps5-price-to-rise-in-europe-australia-and-new-zealand/</ref>. [[File:Playstation DualSense Controller.png|right|thumb|Dualsense žaidimų pultas]] == Techninė įranga == PlayStation 5 turi 8 branduolių [[Zen 2]] kartos [[AMD]] procesorių, 16 GB [[GDDR6]] atmintį, [[Blu-ray Disc]] įrenginį, [[SSD|SSD diską]], kuriame yra 825 [[GB]] laisvos vietos (iš jų 667 GB skirta naudoti) ir RDNA 2.0 architektūros vaizdo plokštę, kurios grafiniai pajėgumai siekia 10 TFLOPS<ref>https://www.techpowerup.com/gpu-specs/playstation-5-gpu.c3480</ref>. === Techniniai duomenys === {| |width=40% valign="top"| * '''Spartesnio apdorojimo blokas (APU):''' ** 8 branduolių [[AMD]] „Zen 2“ [[CPU]] (bazinis taktinis dažnis – 3.5 [[GHz]] ** 10 TFLOPS [[GPU (procesorius)|GPU]], sukurta RDNA 2.0 architektūros pagrindu * '''[[Atmintis (kompiuteris)|Atmintis]] (RAM):'''16 GB [[GDDR6]]. Duomenų perdavimo sparta – 448 Gbit/s. * '''Vaizdas:''' 720p, 1080i, 1080p , 4k UHD, 8k UHD * '''Garsas:''' 7.1 kanalo erdvinė garso sistema |width=40% valign="top"| * '''Jungtys:''' ** [[Wi-Fi]] IEEE 802.11ax ** [[Gigabit Ethernet]] ** [[Bluetooth]] 5.1 ** [[USB 3.2]] ** [[HDMI]] 2.1 ** DualSense [[žaidimų pultas|pultas]] |} ==PlayStation 5 Pro== 2024 m. lapkritį išleista PlayStation 5 Pro versija. Ji turi apie 60% spartesnį vaidzdo procesorių (18 TFLOPS), Wi-Fi 7 ir Europoje kainuoja €899.99.<ref>{{cite web|url=https://www.techradar.com/gaming/ps5/ps5-pro-vs-ps5|title=PS5 Pro vs PS5: comparing specs, design, dimensions, features, and more|website=TechRadar|date=November 6, 2024}}</ref> PlayStation 5 Pro grafiniais pajėgumais yra ekvivalenti AMD Radeon RX 6800 vaizdo plokštei.<ref>https://www.techpowerup.com/gpu-specs/playstation-5-pro-gpu.c4232</ref><ref>https://tech4gamers.com/ps5-pro-underperforms-rx-6800/</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:PlayStation 5}} * [http://www.playstation.com Oficiali svetainė] {{en-icon}} [[Kategorija:Žaidimų konsolės]] 06ijcqoznbwp2zatt5c88tk2k3cd60e 7798260 7798258 2026-04-03T19:02:20Z Василенко1990 212486 Kainos šaltinis 7798260 wikitext text/x-wiki {{Žaidimų konsolės info |pavadinimas = PlayStation 5 |vaizdas = [[Vaizdas:PS5DigitalEdition.png|250px]] |gamintojas = [[Sony Interactive Entertainment]] |tipas = [[Kompiuterinių žaidimų konsolė]] |karta = [[Devintoji kompiuterinių žaidimų konsolių karta|Devintoji karta]] |išleidimo data = ^{<small>pasauliniu mastu</small>} 2020 m. lapkričio 19 d. |parduota = 86 mln.<ref>https://www.vgchartz.com/</ref> |pirmtakas = [[PlayStation 4]] |tęsinys = }} '''PlayStation 5''' – „[[Sony]]“ korporacijos [[kompiuterinių žaidimų konsolė]], pasauliniu mastu išleista [[2020]] m. [[lapkričio 19]] d. Tai penktoji įmonės žaidimų konsolė; [[PlayStation 4]] tęsinys. Kartu su [[Xbox Series X ir Series S]], yra devintosios kartos kompiuterinių žaidimų konsolė. Playstation 5 grafiniais pajėgumais yra ekvivalenti AMD Radeon RX 6700 vaizdo plokštei<ref> [https://www.eurogamer.net/digitalfoundry-2024-amds-radeon-rx-6700-is-a-ringer-for-the-ps5-gpu-but-which-is-faster AMD's Radeon RX 6700 is a ringer for the PS5 GPU - but which is faster?] </ref>. Playstation 5 pasižymi savo ekskliuzyviniais žaidimais tokiais kaip Spider-Man: Miles Morales, Demon's Souls ir t. t.<ref>https://www.gamesradar.com/ps5-exclusives/</ref> Playstation 5 standartinės versijos kaina Europoje yra €649, o be Blu-ray diskų skaitytuvo €599<ref>https://direct.playstation.com/de-de/hardware/ps5</ref>. [[File:Playstation DualSense Controller.png|right|thumb|Dualsense žaidimų pultas]] == Techninė įranga == PlayStation 5 turi 8 branduolių [[Zen 2]] kartos [[AMD]] procesorių, 16 GB [[GDDR6]] atmintį, [[Blu-ray Disc]] įrenginį, [[SSD|SSD diską]], kuriame yra 825 [[GB]] laisvos vietos (iš jų 667 GB skirta naudoti) ir RDNA 2.0 architektūros vaizdo plokštę, kurios grafiniai pajėgumai siekia 10 TFLOPS<ref>https://www.techpowerup.com/gpu-specs/playstation-5-gpu.c3480</ref>. === Techniniai duomenys === {| |width=40% valign="top"| * '''Spartesnio apdorojimo blokas (APU):''' ** 8 branduolių [[AMD]] „Zen 2“ [[CPU]] (bazinis taktinis dažnis – 3.5 [[GHz]] ** 10 TFLOPS [[GPU (procesorius)|GPU]], sukurta RDNA 2.0 architektūros pagrindu * '''[[Atmintis (kompiuteris)|Atmintis]] (RAM):'''16 GB [[GDDR6]]. Duomenų perdavimo sparta – 448 Gbit/s. * '''Vaizdas:''' 720p, 1080i, 1080p , 4k UHD, 8k UHD * '''Garsas:''' 7.1 kanalo erdvinė garso sistema |width=40% valign="top"| * '''Jungtys:''' ** [[Wi-Fi]] IEEE 802.11ax ** [[Gigabit Ethernet]] ** [[Bluetooth]] 5.1 ** [[USB 3.2]] ** [[HDMI]] 2.1 ** DualSense [[žaidimų pultas|pultas]] |} ==PlayStation 5 Pro== 2024 m. lapkritį išleista PlayStation 5 Pro versija. Ji turi apie 60% spartesnį vaidzdo procesorių (18 TFLOPS), Wi-Fi 7 ir Europoje kainuoja €899.99.<ref>{{cite web|url=https://www.techradar.com/gaming/ps5/ps5-pro-vs-ps5|title=PS5 Pro vs PS5: comparing specs, design, dimensions, features, and more|website=TechRadar|date=November 6, 2024}}</ref> PlayStation 5 Pro grafiniais pajėgumais yra ekvivalenti AMD Radeon RX 6800 vaizdo plokštei.<ref>https://www.techpowerup.com/gpu-specs/playstation-5-pro-gpu.c4232</ref><ref>https://tech4gamers.com/ps5-pro-underperforms-rx-6800/</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:PlayStation 5}} * [http://www.playstation.com Oficiali svetainė] {{en-icon}} [[Kategorija:Žaidimų konsolės]] b5xh501j3v59zimumqnuc3hpz9in8gr 7798262 7798260 2026-04-03T19:20:09Z ~2026-20706-41 215092 Atnaujinti pardavimai 7798262 wikitext text/x-wiki {{Žaidimų konsolės info |pavadinimas = PlayStation 5 |vaizdas = [[Vaizdas:PS5DigitalEdition.png|250px]] |gamintojas = [[Sony Interactive Entertainment]] |tipas = [[Kompiuterinių žaidimų konsolė]] |karta = [[Devintoji kompiuterinių žaidimų konsolių karta|Devintoji karta]] |išleidimo data = ^{<small>pasauliniu mastu</small>} 2020 m. lapkričio 19 d. |parduota = 91 mln.<ref>https://www.vgchartz.com/</ref> |pirmtakas = [[PlayStation 4]] |tęsinys = }} '''PlayStation 5''' – „[[Sony]]“ korporacijos [[kompiuterinių žaidimų konsolė]], pasauliniu mastu išleista [[2020]] m. [[lapkričio 19]] d. Tai penktoji įmonės žaidimų konsolė; [[PlayStation 4]] tęsinys. Kartu su [[Xbox Series X ir Series S]], yra devintosios kartos kompiuterinių žaidimų konsolė. Playstation 5 grafiniais pajėgumais yra ekvivalenti AMD Radeon RX 6700 vaizdo plokštei<ref> [https://www.eurogamer.net/digitalfoundry-2024-amds-radeon-rx-6700-is-a-ringer-for-the-ps5-gpu-but-which-is-faster AMD's Radeon RX 6700 is a ringer for the PS5 GPU - but which is faster?] </ref>. Playstation 5 pasižymi savo ekskliuzyviniais žaidimais tokiais kaip Spider-Man: Miles Morales, Demon's Souls ir t. t.<ref>https://www.gamesradar.com/ps5-exclusives/</ref> Playstation 5 standartinės versijos kaina Europoje yra €649, o be Blu-ray diskų skaitytuvo €599<ref>https://direct.playstation.com/de-de/hardware/ps5</ref>. [[File:Playstation DualSense Controller.png|right|thumb|Dualsense žaidimų pultas]] == Techninė įranga == PlayStation 5 turi 8 branduolių [[Zen 2]] kartos [[AMD]] procesorių, 16 GB [[GDDR6]] atmintį, [[Blu-ray Disc]] įrenginį, [[SSD|SSD diską]], kuriame yra 825 [[GB]] laisvos vietos (iš jų 667 GB skirta naudoti) ir RDNA 2.0 architektūros vaizdo plokštę, kurios grafiniai pajėgumai siekia 10 TFLOPS<ref>https://www.techpowerup.com/gpu-specs/playstation-5-gpu.c3480</ref>. === Techniniai duomenys === {| |width=40% valign="top"| * '''Spartesnio apdorojimo blokas (APU):''' ** 8 branduolių [[AMD]] „Zen 2“ [[CPU]] (bazinis taktinis dažnis – 3.5 [[GHz]] ** 10 TFLOPS [[GPU (procesorius)|GPU]], sukurta RDNA 2.0 architektūros pagrindu * '''[[Atmintis (kompiuteris)|Atmintis]] (RAM):'''16 GB [[GDDR6]]. Duomenų perdavimo sparta – 448 Gbit/s. * '''Vaizdas:''' 720p, 1080i, 1080p , 4k UHD, 8k UHD * '''Garsas:''' 7.1 kanalo erdvinė garso sistema |width=40% valign="top"| * '''Jungtys:''' ** [[Wi-Fi]] IEEE 802.11ax ** [[Gigabit Ethernet]] ** [[Bluetooth]] 5.1 ** [[USB 3.2]] ** [[HDMI]] 2.1 ** DualSense [[žaidimų pultas|pultas]] |} ==PlayStation 5 Pro== 2024 m. lapkritį išleista PlayStation 5 Pro versija. Ji turi apie 60% spartesnį vaidzdo procesorių (18 TFLOPS), Wi-Fi 7 ir Europoje kainuoja €899.99.<ref>{{cite web|url=https://www.techradar.com/gaming/ps5/ps5-pro-vs-ps5|title=PS5 Pro vs PS5: comparing specs, design, dimensions, features, and more|website=TechRadar|date=November 6, 2024}}</ref> PlayStation 5 Pro grafiniais pajėgumais yra ekvivalenti AMD Radeon RX 6800 vaizdo plokštei.<ref>https://www.techpowerup.com/gpu-specs/playstation-5-pro-gpu.c4232</ref><ref>https://tech4gamers.com/ps5-pro-underperforms-rx-6800/</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:PlayStation 5}} * [http://www.playstation.com Oficiali svetainė] {{en-icon}} [[Kategorija:Žaidimų konsolės]] l4hyofnzo8etgfu1qoofe4fjogz7hfc 0 586095 7798093 7797753 2026-04-03T15:35:15Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798093 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Martynas Mažeika |image= [[File:2018-05-01 Basketball, easyCredit Basketball-Bundesliga, Science City Jena - Rockets StP 5150 by Stepro.jpg|250px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1985|1|29}} |cityofbirth= |countryofbirth=[[Klaipėda]] |currentclub=''baigęs karjerą'' |height=1,93 m |weight=95 kg |position=[[Atakuojantis gynėjas]]<br />[[įžaidėjas]] |years=[[2000]]-[[2004]]<br />[[2004]]-[[2006]]<br />[[2006]]-[[2007]]<br />[[2007]]-[[2008]]<br />[[2008]]-[[2009]]<br />[[2009]]-[[2010]]<br />[[2010]]<br />2010–2017<br>2017<br>2017–2019<br>2019<br>2019–2020<br>2020–2022<br>2022-2023 |clubs=[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]<br />[[Berlyno ALBA|Berlyno „ALBA“]]<br />[[Bonos Telekom Baskets|Bonos „Telekom Basket“]]<br />[[Orlandinos Basket|Kapo „d‘Orlando Upea“]]<br />[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]<br />[[Rygos VEF|Rygos „VEF“]]<br />[[Atėnų AEK (krepšinio klubas)|Atėnų „AEK“]]<br />[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]<br>[[BC Kalev|Talino „Kalev“]]<br>[[Science City Jena|Jenos „Science City“]]<br>[[Tartu Rock|Tartu universitetas]]<br>Talino „Kalev“<br>Klaipėdos „Neptūnas“<br>[[KK Kretinga|Kretingos „Kretinga“]] |pointsaverage= |nationalteam= |nationalyears= |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Martynas Mažeika''' (g. [[1985]] m. [[sausio 29]] d.) – Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis [[Atakuojantis gynėjas|atakuojančio gynėjo]] ir [[įžaidėjas|įžaidėjo]] pozicijose. Klaipėdos „Neptūno“ rekordininkas pagal už komandą sužaistus sezonus, ilgametis kapitonas. [[2017]] m. sezoną pradėjęs Estijoje ir sužaidęs keletą rungtynių su Talino komanda, spalio viduryje persikėlė į Vokietijos pirmenybes ir pasirašė sutartį iki sezono pabaigos su [[Science City Jena|Jenos „Science City“]] klubu.<ref>{{cite web |title=Vos prasidėjus sezonui Martynas Mažeika keliasi į pajėgesnį čempionatą |website=lrytas.lt |publisher=[[lrytas.lt]] |date=2017-10-12 |url=https://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/2017/10/12/news/vos-prasidejus-sezonui-martynas-mazeika-keliasi-i-pajegesni-cempionata-2989991 |access-date=2024-08-10 |language=lt}}</ref> Į [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūno“]] komandą sugrįžo [[2020]] m. sausio pabaigoje ir pasirašė sutartį iki sezono pabaigos.<ref>{{cite web |title=Martynas Mažeika grįžta į Klaipėdos „Neptūną“ |website=ve.lt |publisher=[[Vakarų ekspresas]] |date=2020-01-31 |url=https://ve.lt/naujienos/sportas/martynas-mazeika-grizta-i-klaipedos-neptuna-1771341 |access-date=2024-08-10 |language=lt}}</ref> [[2022]] m. spalio pradžioje persikėlė į [[NKL]] lygą ir tapo [[KK Kretinga|Kretingos „Kretingos“]] komandos žaidžiančiuoju trenerio asistentu.<ref>{{cite web |title=„Neptūno“ legenda tapo NKL komandos žaidžiančiu treneriu |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |date=2022-10-01 |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/neptuno-legenda-tapo-nkl-komandos-zaidzianciu-treneriu-875-1939646 |access-date=2024-08-10 |language=lt}}</ref> [[2023]] m. kovo pradžioje sugrįžo į [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūną“]] ir tapo klubo sporto direktoriumi.<ref>{{cite web |title=Permainas klube pristatęs „Neptūnas“ atvėrė ir finansinius klubo planus |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |date=2023-02-27 |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/permainas-klube-pristates-neptunas-atvere-ir-finansinius-klubo-planus-875-2015052 |access-date=2024-08-10 |language=lt}}</ref> == Pasiekimai == * [[2003]] m. Pasaulio jaunių čempionato antros vietos laimėtojas * [[2003]] m. Europos jaunimo čempionato antros vietos laimėtojas * [[Vokietijos krepšinio taurė]] (2006 m.) == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai|Mažeika, Martynas]] dpj8uonwf62ii1xja4vqkpnt9e555by 0 602533 7798097 7236764 2026-04-03T15:36:26Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2022 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798097 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Lietuva Eurovizijoje | pavadinimas = Pabandom iš naujo! 2022 | logotipas = Pabandom-is-naujo-2022.jpg‎ | data = '''Atrankinės laidos:'''<br /> 2022 m. sausio 8 d. <br /> 2022 m. sausio 15 d. <br /> 2022 m. sausio 22 d. <br /> '''Pusfinaliai:''' <br /> 2022 m. sausio 29 d. <br /> 2022 m. vasario 5 d. <br /> ''' Finalas: ''' <br /> 2022 m. vasario 12 d. | vedėjai = [[Giedrius Masalskis]] <br /> Ieva Stasiulevičiūtė <br /> Richardas Jonaitis | dalyvių skaičius = 34 | atlikėja = [[Monika Liu]] | daina = „[[Sentimentai]]“ | dainos autorė = [[Monika Liubinaitė]] | pusfinalyje = 7 vieta, 159 taškai | finale = 14 vieta, 128 taškai | metai = ◄ [[Lietuva 2021 m. Eurovizijoje|2021]] [[file:EuroLithuania.svg|15px]] [[Lietuva 2023 m. Eurovizijoje|2023]] ► }} [[Vaizdas:ESC2022_LT_balsavimas.png|250px|thumb|right|Lietuvos balsavimas Eurovizijos finale]] [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] dalyvavo [[Eurovizijos dainų konkursas 2022|2022 m. Eurovizijoje]], kuri vyko [[Turinas|Turine]], [[Italija|Italijoje]]. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ([[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|LRT]]) norėdamas išrinkti dainą-atstovę organizavo nacionalinę atranką „Pabandom iš naujo! 2022“. Surengtą atranką laimėjo atlikėja [[Monika Liu]] su daina „[[Sentimentai]]“. Tai pirmas kartas nuo pat [[Eurovizijos dainų konkursas 1999|1999 metų]], kai Lietuva delegavo dainą, kuri buvo pilnai atliekama [[Lietuvių kalba|lietuvių kalba]]. Atlikėja [[Monika Liu]] sėkmingai pasirodė pusfinalyje, kur užėmė septintąją vietą su 159 taškais ir pateko į finalą, kuriame užėmė keturioliktąją vietą su 128 tašku – tai šeštas geriausias Lietuvos pasiekimas konkurse. == Priešistorė == {{main|Lietuva Eurovizijoje}} Iki 2022 metų [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] [[Eurovizijos dainų konkursas|Eurovizijos dainų konkurse]] dalyvavo 21 kartus, kai debiutavo konkurse [[Eurovizijos dainų konkursas 1994|1994 metais]]. Geriausias šalies pasiekimas buvo pasiektas ‎‎[[Eurovizijos dainų konkursas 2006|2006‎‎ metais]], kai grupė [[LT United]]‎‎ atliko ‎‎dainą „We Are the Winners“, jie finale užėmė šeštąją vietą. ‎‎Nuo [[Eurovizijos dainų konkursas 2004|2004‎‎ m‎‎. konkurso]], kai buvo įvesta pusfinalių sistema, Lietuva į finalą pateko 9 kartus ir nepateko 7 kartus. Praėjusiais metais Lietuvai atstovavo grupė [[The Roop]] su daina „[[Discoteque]]“, jie pusfinalyje užėmė ketvirtąją vietą (203 taškai) ir pateko į finalą, kuriame užėmė aštuntąją vietą (220 taškų).‎ == Pabandom iš naujo! 2022 == „Pabandom iš naujo!“ – nacionalinio finalo formatas, sukurtas LRT, siekiant atrinkti Lietuvos dainą [[2022 m.]] [[Eurovizija|Eurovizijoje]]. Susipažinimas su visais atlikėjais apėmė trijų savaičių procesą, kuris prasidėjo 2022 m. [[Sausio 8|sausio 8]] d. Kiekvieną savaitę buvo atrenkama po 6 atlikėjus, kurie keliauja į pusfinalių etapą. Dviejuose pusfinaliuose pasirodė po 9 atlikėjus/grupes - bilietą į atrankos finalą gavo po 4 iš jų. Atrankos finalas vyko 2022 m. [[Vasario 12|vasario 12]] dieną, jį laimėjo [[Monika Liu]] su daina „[[Sentimentai]]“. Konkursą patikėta vesti [[Giedrius Masalskis|Giedriui Masalskiui]], Ievai Stasiulevičiūtei ir Richardui Jonaičiui.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1581684/pirmoje-pabandom-is-naujo-laidoje-11-dainu-ir-nauja-vedeju-komanda Pirmoje „Pabandom iš naujo“ laidoje – 11 dainų ir nauja vedėjų komanda]</ref> === COVID-19 pandemijos įtaka === Dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos rizikos]] dalyvių pasirodymai buvo įrašomi iš anksto didžiojoje [[LRT]] studijoje, filmuojant be žiūrovų (finalas buvo transliuojamas tiesiogiai). Siekiant sumažinti riziką užsikrėsti, filmavimų metu buvo užtikrinami kuo mažesni kontaktai tarp dalyvių ir techninio personalo, kiekvienas dalyvis gaudavo savo patalpą, kurioje turi pasiruošti pasirodymui. Filmavimai vykdavo visą dieną, paskiriant tikslų laiką skirtą dalyvio pasirodymo įrašymui, vėliau vedėjai ir komisijos komentarai taip pat nufilmuojami atskirai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1612311/pabandom-is-naujo-atranku-uzkulisiai-ko-nemato-ziurovai „Pabandom iš naujo!“ atrankų užkulisiai: ko nemato žiūrovai?]</ref> === Dalyviai === Konkurse norintys dalyvauti dainų autoriai ar atlikėjai paraiškas [[LRT]] galėjo pateikti iki [[lapkričio 25]] dienos. Šiais metais visuomeninis transliuotojas prisidėjo prie muzikinio kūrinio ir įvaizdžio išpildymo – visi dalyviai galėjo kreiptis ir gauti 1500 eurų, kuriuos galėjo panaudoti dainos tobulinimui ir/ar sceninio įvaizdžio formavimui.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1509963/eurovizijos-atrankos-prasideda-dalyviams-bus-skiriama-parama-paraisku-laukiama-iki-lapkricio-25-d „Eurovizijos“ atrankos prasideda: dalyviams bus skiriama parama, paraiškų laukiama iki lapkričio 25 d.]</ref> 2021 m. [[gruodžio 7]] d. [[LRT]] paskelbė „Pabandom iš naujo! 2022“ dalyvių sąrašą, kitą dieną ([[Gruodžio 8|gruodžio 8-ą]]) [https://www.lrt.lt/projektai/eurovizija LRT svetainėje] buvo paskelbti ir dainų pavadinimai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1558681/paaiskejo-nacionalines-eurovizijos-atrankos-pabandom-is-naujo-dalyviai Paaiškėjo nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos „Pabandom iš naujo“ dalyviai]</ref> 2022 m. [[sausio 11]] d. [[LRT]] pranešė, jog iš atrankos traukiasi [[Monika Linkytė]] ir Artūras Aleksiejus-Alekas. Monika Linkytė iš atrankos pasitraukė dėl sveikatos problemų, o Alekas dėl asmeninių aplinkybių, kurių plačiau nekomentavo.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1585548/is-nacionalines-eurovizijos-atrankos-traukiasi-monika-linkyte-ir-arturas-aleksiejus-alekas Iš nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos traukiasi Monika Linkytė ir Artūras Aleksiejus-Alekas]</ref> {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="1" |Atlikėjas/grupė ! rowspan="1" |Daina ! rowspan="1" |Dainos autorius/autoriai |- | align="left"| Aldegunda | align="left"| „Holiday“ | align="left"| Gailė Asačiovaitė-Main |-bgcolor=#F08080 | align="left"| <s>Alekas</s> | align="left"| <s>„Out of Mind“</s> | align="left"| Aaron Sibley |- | align="left"| [[Augustė]] | align="left"| „Before You're 6ft Under“ | align="left"| Augustė Vedrickaitė, Paulius Vaicekauskas, Robertas Semeniukas |- | align="left"| [[Marius Repšys|Basas Pegasas]] | align="left"| „Ponai“ | align="left"| Rokas Smilingis, Marius Repšys |- | align="left"| Clockwork Creep | align="left"| „Grow“ | align="left"| Paulius Mscichauskas |- | align="left"| Cosmic Bride | align="left"| „The Devil Lives in Spain“ | align="left"| Natalia Kharetskaya, Bruno Vogel |- | align="left"| Elonas Pokanevič | align="left"| „Someday“ | align="left"| Elonas Pokanevič, Edvardas Mikulis, Rokas Arciševskij |- | align="left"| Emilijana | align="left"| „Illuminate“ | align="left"| Emilija Katauskaitė, Stoyan Stoyanov, Paul Bester |- | align="left"| Emilija V | align="left"| „Overload“ | align="left"| Aurimas Galvelis, Justas Kulikauskas, Emilija Valiukevičiūtė |- | align="left"| [[Erica Jennings]] | align="left"| „Back to Myself“ | align="left"| Erica Jennings, Stephen Sims, Deividas Jaroška, Rick Blaskey, Victor Diawara |- | align="left"| Gabrea | align="left"| „Make It Real“ | align="left"| Aurimas Galvelis, Justas Kulikauskas |- | align="left"| Gabrielė Goštautaitė | align="left"| „Over“ | align="left"| Gabrielė Goštautaitė, Robertas Semeniukas |- | align="left"| Gebrasy | align="left"| „Into Your Arms“ | align="left"| Audrius Petrauskas, Faustas Venckus |- | align="left"| Geleibra | align="left"| „Aš jaučiu tave“ | align="left"| Evaldas Mikalauskas, Gabrielė Urbonaitė, Justinas Chachlauskas |- | align="left"| Gintarė Korsakaitė | align="left"| „Fantasy Eyes“ | align="left"| Faustas Venckus, Gintarė Korsakaitė, Elena Jurgaitytė, Audrius Petrauskas |- | align="left"| [[Ieva Zasimauskaitė]] | align="left"| „I'll Be There“ | align="left"| Ieva Zasimauskaitė, M. Hausner |- | align="left"| Joseph June | align="left"| „Deadly“ | align="left"| Vytautas Gumbelevičius |- | align="left"| Justė Kraujelytė | align="left"| „How to Get My Life Back“ | align="left"| Justė Kraujelytė, Kasparas Meginis, Edgaras Žaltauskas |- | align="left"| Justin 3 ft. Nanaart | align="left"| „Something That Is Natural“ | align="left"| Justinas Stanislovaitis, Liucija Nanartavičiūtė |- | align="left"| [[Gytis Ivanauskas|Lolita Zero]] | align="left"| „Not Your Mother“ | align="left"| Gytis Ivanauskas, Vitas Vaičiulis |- | align="left"| Mary Mo | align="left"| „Get Up“ | align="left"| Marija Monika Dičiūnė, Tomas Dičiūnas, Paulius Vaicekauskas |- | align="left"| Mėnulio fazė | align="left"| „Give Me a Sign“ | align="left"| Vladas Chockevičius |- bgcolor=#F08080 | align="left"| [[Monika Linkytė|<s>Monika Linkytė</s>]] | align="left"| <s>„See You Again"</s> | align="left"| Monika Linkytė, Vitalij Puzyriov |- style="font-weight:bold; background:gold;" | align="left"| [[Monika Liu]] | align="left"| „[[Sentimentai]]" | align="left"| Monika Liubinaitė, Miles James |- | align="left"| Moosu X | align="left"| „Love That Hurts“ | align="left"| Justas Kulikauskas, Aurimas Galvelis |- | align="left"| Queens of Roses | align="left"| „Washing Machine“ | align="left"| Michael James Down, Will Taylor, Primož Poglajen, Natalie Palmer |- | align="left"| Rūta Loop | align="left"| „Call Me from the Cold“ | align="left"| Edgaras Žaltauskas, Kasparas Meginis, Rūta Žibaitytė |- | align="left"| Sun Francisco | align="left"| „Dream Again“ | align="left"| Giedrė Ivanova, Maksim Ivanov, Snorre Bergerud |- | align="left"| Titas ir Benas | align="left"| „Getting Through This“ | align="left"| Audrius Petrauskas, Faustas Venckus |- | align="left"| Urtė Šilagalytė | align="left"| „Running Chords“ | align="left"| Urtė Šilagalytė, Justas Kulikauskas, Aurimas Galvelis |- | align="left"| Vasha | align="left"| „Nepaleidi“ | align="left"| Vasha, Viktoras Olechnovičius |- | align="left"| Viktorija Faith | align="left"| „Walk Through the Water“ | align="left"| Charlie Akin, Viktorija Faith |- | align="left"| Viktorija Kajokaitė | align="left"| „Piece of Universe“ | align="left"| Viktorija Kajokaitė |- | align="left"| [[Vilija Matačiūnaitė]] | align="left"| „101“ | align="left"| Vilija Matačiūnaitė, Leonas Somovas |- | align="left"| Voldemars Petersons and the Break Hearters | align="left"| „UP“ | align="left"| Voldemars Petersons |- | align="left"| Živilė Gedvilaitė | align="left"| „Lioness“ | align="left"| Ylva Persson, Linda Persson, Charlie Mason, John Matthews, Paulius Jasiūnas |- |} === Sugrįžtantys dalyviai === Savo sėkmę šių metų atrankoje bandė ir Lietuvai anksčiau atstovavusios atlikėjos: [[Erica Jennings]] ([[Eurovizijos dainų konkursas 2001|2001]], kaip grupės „SKAMP“ narė), [[Ieva Zasimauskaitė]] ([[Eurovizijos dainų konkursas 2018|2018]]), <s>[[Monika Linkytė]] ([[Eurovizijos dainų konkursas 2015|2015]])</s> ir [[Vilija Matačiūnaitė]] ([[Eurovizijos dainų konkursas 2014|2014]]). Kai kurie atlikėjai taip pat yra anksčiau dalyvavę atrankoje: <small>Lietuvai jau atstovavusios atlikėjos pažymėtos '''paryškintu''' šriftu.</small> {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:left;" ! rowspan="1" |Atlikėjas/grupė ! rowspan="1" |Praeitas dalyvavimas |- |Aldegunda |[[Lietuva 2019 m. Eurovizijoje|2019]], [[Lietuva 2021 m. Eurovizijoje|2021]] |- |[[Augustė]] |[[Lietuva 2006 m. Eurovizijoje|2006]], [[Lietuva 2007 m. Eurovizijoje|2007]], [[Lietuva 2017 m. Eurovizijoje|2017]] |- |Cosmic Bride |[[Lietuva 2018 m. Eurovizijoje|2018]] <small>(kaip Natalja Chareckaja)</small>, [[Lietuva 2021 m. Eurovizijoje|2021]] |- |Emilija V |[[Lietuva 2018 m. Eurovizijoje|2018]] |- |'''[[Erica Jennings]]''' |'''[[Lietuva 2001 m. Eurovizijoje|2001]]''' <small>(kaip grupės [[Skamp]] narė)</small>, [[Lietuva 2016 m. Eurovizijoje|2016]], [[Lietuva 2019 m. Eurovizijoje|2019]] <small>(su [[Jurgis Didžiulis|Jurgiu Didžiuliu]])</small> |- |Gabrielė Goštautaitė |[[Lietuva 2021 m. Eurovizijoje|2021]] |- |Gebrasy |[[Lietuva 2019 m. Eurovizijoje|2019]], [[Lietuva 2021 m. Eurovizijoje|2021]] |- |'''[[Ieva Zasimauskaitė]]''' |[[Lietuva 2013 m. Eurovizijoje|2013]] <small>(su Gabrieliumi Vageliu)</small>, [[Lietuva 2016 m. Eurovizijoje|2016]], [[Lietuva 2017 m. Eurovizijoje|2017]], '''[[Lietuva 2018 m. Eurovizijoje|2018]]''' |- |Justin 3 |[[Lietuva 2017 m. Eurovizijoje|2017]], [[Lietuva 2018 m. Eurovizijoje|2018]] |- bgcolor=#F08080 |'''[[Monika Linkytė]]''' |'''[[Lietuva 2015 m. Eurovizijoje|2015]]''' <small>(kartu su [[Vaidas Baumila|Vaidu Baumila]])</small> |- |[[Gytis Ivanauskas|Lolita Zero]] |[[Lietuva 2017 m. Eurovizijoje|2017]] |- |Queens of Roses |[[Lietuva 2017 m. Eurovizijoje|2017]], [[Lietuva 2019 m. Eurovizijoje|2019]] |- |Rūta Loop |[[Lietuva 2018 m. Eurovizijoje|2018]], [[Lietuva 2020 m. Eurovizijoje|2020]] |- |Titas ir Benas |[[Lietuva 2021 m. Eurovizijoje|2021]] |- |'''[[Vilija Matačiūnaitė]]''' |[[Lietuva 2005 m. Eurovizijoje|2005]], '''[[Lietuva 2014 m. Eurovizijoje|2014]]''', [[Lietuva 2017 m. Eurovizijoje|2017]], [[Lietuva 2021 m. Eurovizijoje|2021]] <small>(kaip Sunday Afternoon)</small> |- |Voldemars Petersons |[[Lietuva 2007 m. Eurovizijoje|2007]] <small>(kaip Kupido)</small>, [[Lietuva 2019 m. Eurovizijoje|2019]], [[Lietuva 2020 m. Eurovizijoje|2020]], [[Lietuva 2021 m. Eurovizijoje|2021]] |- |Živilė Gedvilaitė |[[Lietuva 2018 m. Eurovizijoje|2018]], [[Lietuva 2019 m. Eurovizijoje|2019]] |} === Atrankinės laidos === ==== Pirma laida (sausio 8 d.) ==== * Laidos įrašymo data - [[sausio 4]] d., Didžioji [[LRT]] studija.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1579960/nufilmuota-pirma-eurovizines-atrankos-laida-ant-scenos-jennings-sugrizimas-ateiviu-kalba-ir-geliu-pievos Nufilmuota pirma eurovizinės atrankos laida: ant scenos – Jennings sugrįžimas, ateivių kalba ir gėlių pievos]</ref> * Komisijos sudėtis: [[Vaidotas Valiukevičius]], Gertrūda Griniūtė, [[Ramūnas Zilnys]], [[Vytautas Bikus]] ir [[Ieva Narkutė]]. * Į pusfinalių etapą pateko 6 atlikėjai, buvo pašalinti likę 5 atlikėjai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1583339/pabandom-is-naujo-6-atlikejai-zenge-i-kita-eurovizines-atrankos-etapa-vakaro-favorite-erica-jennings „Pabandom iš naujo“: 6 atlikėjai žengė į kitą eurovizinės atrankos etapą, vakaro favoritė – Erica Jennings]</ref> * Laidos metu buvo sulaukta 3765 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000196807/eurovizija-2022-pirmoji-nacionaline-atranka-vakaro-karalienes-titulas-teko-ericai-jennings-6-atlikejai-zenge-i-kita-etapa Laidos įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai !Balai !Vieta |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |1 | align="left"| Augustė | align="left"| „Before You're 6ft Under" |52 |12 |317 |4 |16 |2 |- |2 | align="left"| Gabrielė Goštautaitė | align="left"| „Over" |12 |2 |138 |1 |3 |11 |- |3 | align="left"| Voldemars Petersons and the Break Hearters | align="left"| „UP" |11 |1 |328 |5 |6 |8 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |4 | align="left"| Joseph June | align="left"| „Deadly" |39 |8 |363 |7 |15 |4 |- |5 | align="left"| Aldegunda | align="left"| „Holiday" |14 |3 |231 |2 |5 |10 |- |6 | align="left"| Viktorija Faith | align="left"| „Walk Through the Water" |18 |5 |92 |0 |5 |9 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |7 | align="left"| Elonas Pokanevič | align="left"| „Someday" |11 |1 |477 |10 |11 |6 |- |8 | align="left"| Sun Francisco | align="left"| „Dream Again" |31 |6 |257 |3 |9 |7 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |9 | align="left"| Urtė Šilagalytė | align="left"| „Running Chords" |15 |4 |824 |12 |16 |3 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |10 | align="left"| Mary Mo | align="left"| „Get Up" |35 |7 |400 |8 |15 |5 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |11 | align="left"| Erica Jennings | align="left"| „Back to Myself" |52 |12 |338 |6 |18 |1 |- |} ==== Antra laida (sausio 15 d.) ==== * Laidos įrašymo data - [[sausio 10]] d., Didžioji [[LRT]] studija.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1584701/eurovizine-atranka-isibegeja-2-oje-laidoje-laime-vel-bandanti-zasimauskaite-mitai-apie-velnius-ir-smagus-vakareliai Eurovizinė atranka įsibėgėja, 2-oje laidoje – laimę vėl bandanti Zasimauskaitė, mitai apie velnius ir smagūs vakarėliai]</ref> * Komisijos sudėtis: [[Ramūnas Zilnys]], Giedrė Kilčiauskienė, Leonas Somovas, [[Vytautas Bikus]] ir [[Ieva Narkutė]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1588681/antroje-atrankos-i-eurovizija-laidoje-sugrizusi-ieva-zasimauskaite-ir-debiutuojanciu-dalyviu-staigmenos Antroje atrankos į „Euroviziją“ laidoje – sugrįžusi Ieva Zasimauskaitė ir debiutuojančių dalyvių staigmenos]</ref> * Į pusfinalių etapą pateko 6 atlikėjai, buvo pašalinti likę 5 atlikėjai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1589140/eurovizines-atrankos-pusfinali-pasieke-dar-sesi-dalyviai-vakaro-favorite-tapo-ieva-zasimauskaite Eurovizinės atrankos pusfinalį pasiekė dar šeši dalyviai: vakaro favorite tapo Ieva Zasimauskaitė]</ref> * Laidos metu buvo sulaukta 4465 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000197728/eurovizija-2022-atranka-isibegeja-triumfavo-ieva-zasimauskaite-i-kita-etapa-zenge-6-dalyviai Laidos įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai !Balai !Vieta |- |1 | align="left"| Clockwork Creep | align="left"| „Grow“ |16 |4 |359 |5 |9 | 7 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |2 | align="left"| Justė Kraujelytė | align="left"| „How to Get My Life Back“ |43 |8 |691 |10 |18 |2 |- |3 | align="left"| Gabrea | align="left"| „Make it Real“ |16 |4 |283 |2 |6 |9 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |4 | align="left"| Titas ir Benas | align="left"| „Getting Through This“ |47 |10 |291 |3 |13 |3 |- |5 | align="left"| Cosmic Bride | align="left"| „The Devils Lives in Spain“ |12 |2 |93 |0 |2 |11 |- |6 | align="left"| Viktorija Kajokaitė | align="left"| „Piece of Universe“ |1 |0 |332 |4 |4 |10 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |7 | align="left"|Emilijana | align="left"| „Illuminate“ |7 |1 |748 |12 |13 |6 |- |8 | align="left"| Justin 3 feat. nanaart | align="left"| „Something that is Natural“ |30 |6 |258 |1 |7 |8 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |9 | align="left"| Ieva Zasimauskaitė | align="left"| „I`ll be There“ |56 |12 |554 |8 |20 |1 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |10 | align="left"| Moosu X | align="left"| „Love that Hurts“ |30 |6 |433 |7 |13 |5 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |11 | align="left"| Queens of Roses | align="left"| „Washing Machine“ |32 |7 |423 |6 |13 |4 |} ==== Trečia laida (sausio 22 d.) ==== * Laidos įrašymo data - [[sausio 11]] d., Didžioji [[LRT]] studija.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1585249/trecioje-eurovizines-atrankos-laidoje-gausus-scenos-senbuviu-burys-ir-rimti-ketinimai-laimeti Trečioje eurovizinės atrankos laidoje – gausus scenos senbuvių būrys ir rimti ketinimai laimėti]</ref> * Komisijos sudėtis: [[Ramūnas Zilnys]], [[Darius Užkuraitis]], Gerūta Griniūtė, [[Vytautas Bikus]] ir [[Ieva Narkutė]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1594162/trecioje-atranku-i-eurovizija-laidoje-scenos-veteranai-dovanos-dziaugsma-akims-ir-ausims-kas-pateks-i-pusfinali Trečioje atrankų į „Euroviziją“ laidoje scenos veteranai dovanos džiaugsmą akims ir ausims: kas pateks į pusfinalį?]</ref> * Į pusfinalių etapą pateko 6 atlikėjai, buvo pašalinti likę 6 atlikėjai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1594342/pabandom-is-naujo-itempta-kova-i-pusfinali-keliauja-dar-6-dalyviai-vakaro-zvaigzde-tapo-monika-liu „Pabandom iš naujo!“ – įtempta kova: į pusfinalį keliauja dar 6 dalyviai, vakaro žvaigžde tapo Monika Liu]</ref> * Laidos metu buvo sulaukta 6367 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000198491/eurovizija-2022-pusfinalyje-dar-6-atlikejai-vakaro-zvaigzde-tapo-monika-liu Laidos įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai !Balai !Vieta |- |1 | align="left"| Basas Pegasas | align="left"| „Ponai" |19 |4 |217 |2 |6 |7 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''2''' | align="left"| '''Rūta Loop''' | align="left"| '''„Call Me from the Cold"''' |'''43''' |'''8''' |'''586''' |'''8''' |'''16''' |'''2''' |- |3 | align="left"| Vasha | align="left"| „Nepaleidi" |15 |3 |222 |3 |6 |8 |- |4 | align="left"| Geleibra | align="left"| „Aš jaučiu tave" |10 |2 |216 |1 |3 |11 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''5''' | align="left"| '''Vilija Matačiūnaitė''' | align="left"| '''„101"''' |'''44''' |'''10''' |'''183''' |'''0''' |'''10''' |'''6''' |- |6 | align="left"| Emilija V | align="left"| „Overload" |1 |0 |70 |0 |0 |12 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''7''' | align="left"| '''Gintarė Korsakaitė''' | align="left"| '''„Fantasy Eyes"''' |'''23''' |'''5''' |'''497''' |'''6''' |'''11''' |'''5''' |- |8 | align="left"| Živilė Gedvilaitė | align="left"| „Lioness" |4 |0 |253 |4 |4 |10 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''9''' | align="left"| '''Monika Liu''' | align="left"| '''„Sentimentai"''' |'''58''' |'''12''' |'''2124''' |'''12''' |'''24''' |'''1''' |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''10''' | align="left"| '''Gebrasy''' | align="left"| '''„Into Your Arms"''' |'''40''' |'''7''' |'''576''' |'''7''' |'''14''' |'''4''' |- |11 | align="left"| Mėnulio fazė | align="left"| „Give Me a Sign" |6 |1 |349 |5 |6 |9 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''12''' | align="left"| '''Lolita Zero''' | align="left"| '''„Not Your Mother"''' |'''27''' |'''6''' |'''1074''' |'''10''' |'''16''' |'''3''' |- |} ==== Detali informacija apie balsavimą ==== {| class="wikitable collapsed collapsible sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! colspan="7" |Detali informacija apie komisijos ir žiūrovų balsus atrankinių laidų etape |- ! Laida ! Nr. ! Atlikėjas <br /> <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! Daina ! Komisijos <br /> balsai ! Žiūrovų <br /> balsai ! Vieta |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" ! rowspan="11" |Pirmoji |1 | align="left"| Augustė | align="left"| „Before You're 6ft Under" |52 |317 |2 |- |2 | align="left"| Gabrielė Goštautaitė | align="left"| „Over" |12 |138 |11 |- |3 | align="left"| Voldemars Petersons and the Break Hearters | align="left"| „UP" |11 |328 |8 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |4 | align="left"| Joseph June | align="left"| „Deadly" |39 |363 |4 |- |5 | align="left"| Aldegunda | align="left"| „Holiday" |14 |231 |10 |- |6 | align="left"| Viktorija Faith | align="left"| „Walk Through the Water" |18 |92 |9 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |7 | align="left"| Elonas Pokanevič | align="left"| „Someday" |11 |477 |6 |- |8 | align="left"| Sun Francisco | align="left"| „Dream Again" |31 |257 |7 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |9 | align="left"| Urtė Šilagalytė | align="left"| „Running Chords" |15 |824 |3 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |10 | align="left"| Mary Mo | align="left"| „Get Up" |35 |400 |5 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |11 | align="left"| Erica Jennings | align="left"| „Back to Myself" |52 |338 |1 |- |- ! rowspan="11" |Antroji |1 | align="left"| Clockwork Creep | align="left"| „Grow“ |16 |359 | 7 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |2 | align="left"| Justė Kraujelytė | align="left"| „How to Get My Life Back“ |43 |691 |2 |- |3 | align="left"| Gabrea | align="left"| „Make it Real“ |16 |283 |9 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |4 | align="left"| Titas ir Benas | align="left"| „Getting Through This“ |47 |291 |3 |- |5 | align="left"| Cosmic Bride | align="left"| „The Devils Lives in Spain“ |12 |93 |11 |- |6 | align="left"| Viktorija Kajokaitė | align="left"| „Piece of Universe“ |1 |332 |10 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |7 | align="left"|Emilijana | align="left"| „Illuminate“ |7 |748 |6 |- |8 | align="left"| Justin 3 feat. nanaart | align="left"| „Something that is Natural“ |30 |258 |8 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |9 | align="left"| Ieva Zasimauskaitė | align="left"| „I`ll be There“ |56 |554 |1 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |10 | align="left"| Moosu X | align="left"| „Love that Hurts“ |30 |433 |5 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |11 | align="left"| Queens of Roses | align="left"| „Washing Machine“ |32 |423 |4 |- ! rowspan="12" |Trečioji |1 | align="left"| Basas Pegasas | align="left"| „Ponai" |19 |217 |7 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''2''' | align="left"| '''Rūta Loop''' | align="left"| '''„Call Me from the Cold"''' |'''43''' |'''586''' |'''2''' |- |3 | align="left"| Vasha | align="left"| „Nepaleidi" |15 |222 |8 |- |4 | align="left"| Geleibra | align="left"| „Aš jaučiu tave" |10 |216 |11 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''5''' | align="left"| '''Vilija Matačiūnaitė''' | align="left"| '''„101"''' |'''44''' |'''183''' |'''6''' |- |6 | align="left"| Emilija V | align="left"| „Overload" |1 |70 |12 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''7''' | align="left"| '''Gintarė Korsakaitė''' | align="left"| '''„Fantasy Eyes"''' |'''23''' |'''497''' |'''5''' |- |8 | align="left"| Živilė Gedvilaitė | align="left"| „Lioness" |4 |253 |10 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''9''' | align="left"| '''Monika Liu''' | align="left"| '''„Sentimentai"''' |'''58''' |'''2124''' |'''1''' |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''10''' | align="left"| '''Gebrasy''' | align="left"| '''„Into Your Arms"''' |'''40''' |'''576''' |'''4''' |- |11 | align="left"| Mėnulio fazė | align="left"| „Give Me a Sign" |6 |349 |9 |- style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |'''12''' | align="left"| '''Lolita Zero''' | align="left"| '''„Not Your Mother"''' |'''27''' |'''1074''' |'''3''' |- |} === Pusfinaliai === ==== Pirmas pusfinalis (sausio 29 d.) ==== * Laidos įrašymo data - [[sausio 24]] d., Didžioji [[LRT]] studija.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1596181/nufilmuotas-pirmas-eurovizines-atrankos-pusfinalis-dalyviai-keite-ivaizdi-ir-pasirodymu-detales Nufilmuotas pirmas eurovizinės atrankos pusfinalis: dalyviai keitė įvaizdį ir pasirodymų detales]</ref> * Komisijos sudėtis: [[Ramūnas Zilnys]], Gerūta Griniūtė, Giedrė Kilčiauskienė, [[Vaidotas Valiukevičius]] ir [[Ieva Narkutė]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1600474/pirmajame-atrankos-i-eurovizija-pusfinalyje-9-pretendentu-kova-liko-tik-vienas-zingsnis-iki-pergales Pirmajame atrankos į „Euroviziją“ pusfinalyje – 9 pretendentų kova: liko tik vienas žingsnis iki pergalės]</ref> * Šiame pusfinalyje kaip kviestinė atlikėja pasirodė [[Ieva Narkutė]]. * Į finalą pateko 4 atlikėjai, buvo pašalinti likę 5 atlikėjai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1601326/durys-i-eurovizines-atrankos-finala-atsivere-4-dalyviams-tvirciausiai-zenge-kraujelyte-jennings-kelione-baigesi Durys į eurovizinės atrankos finalą atsivėrė 4 dalyviams: tvirčiausiai žengė Kraujelytė, Jennings kelionė baigėsi]</ref> * Pusfinalio metu buvo sulaukta 6756 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000199266/eurovizija-2022-i-pusfinalis-atrankos-finalo-durys-atsidare-keturioms-poroms-tarp-ju-neisvysime-jennings Laidos įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai !Balai !Vieta |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |1 | align="left" | Queens of Roses | align="left" | „Washing Machine“ |22 |4 |648 |7 |11 |4 |- |2 | align="left"| Elonas Pokanevič | align="left"| „Someday" |14 |3 |377 |2 |5 |9 |- |3 | align="left"|Emilijana | align="left"| „Illuminate“ |14 |3 |573 |6 |9 |8 |- |4 | align="left"| Joseph June | align="left"| „Deadly" |37 |7 |378 |3 |10 |5 |- |5 | align="left"| Erica Jennings | align="left"| „Back to Myself" |32 |6 |474 |4 |10 |6 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |6 | align="left"| Justė Kraujelytė | align="left"| „How to Get My Life Back“ |54 |12 |799 |10 |22 |1 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |7 | align="left"| Gebrasy | align="left"| „Into Your Arms" |46 |10 |715 |8 |18 |3 |- |8 | align="left"| Gintarė Korsakaitė | align="left"| „Fantasy Eyes" |24 |5 |511 |5 |10 |7 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |9 | align="left"| Lolita Zero | align="left"| „Not Your Mother" |42 |8 |2281 |12 |20 |2 |- |} ==== Antras pusfinalis (vasario 5 d.) ==== * Laidos įrašymo data – [[sausio 25]] d., Didžioji [[LRT]] studija.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1596749/i-2-ojo-eurovizines-atrankos-pusfinalio-filmavima-atskubeje-dalyviai-apie-komentarus-nemiegota-nakti-ir-asaras Į 2-ojo eurovizinės atrankos pusfinalio filmavimą atskubėję dalyviai – apie komentarus, nemiegotą naktį ir ašaras]</ref> * Komisijos sudėtis: [[Ramūnas Zilnys]], Gerūta Griniūtė, [[Ieva Narkutė]], [[Vytautas Bikus]] ir [[Stanislavas Stavickis|Stanislavas Stavickis-Stano]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1607234/antrajame-atrankos-i-eurovizija-pusfinalyje-susitinka-dar-9-pretendentai-kas-iskovos-kelialapius-i-finala Antrajame atrankos į „Euroviziją“ pusfinalyje susitinka dar 9 pretendentai: kas iškovos kelialapius į finalą?]</ref> * Šiame pusfinalyje kaip kviestiniai svečiai pasirodė grupė [[Saulės kliošas]]. * Į finalą pateko 4 atlikėjai, buvo pašalinti likę 5 atlikėjai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1606911/bilietas-i-pabandom-is-naujo-finala-dar-4-dalyviu-rankose-ziurovu-ir-komisijos-simpatijos-sutapo-favorite-monika-liu Bilietas į „Pabandom iš naujo!“ finalą – dar 4 dalyvių rankose: žiūrovų ir komisijos simpatijos sutapo, favoritė – Monika Liu]</ref> * Pusfinalio metu buvo sulaukta 8974 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000200002/eurovizija-2022-isrinkti-dar-4-dalyviai-zenge-i-pabandom-is-naujo-finala-vakaro-zvaigzde-tapo-monika-liu Laidos įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai !Balai !Vieta |- |1 | align="left"| Mary Mo | align="left"| „Get Up“ |20 |4 |301 |2 |6 |9 |- |2 | align="left"| Vilija Matačiūnaitė | align="left"| „101“ |30 |6 |303 |3 |9 |6 |- |3 | align="left"| Urtė Šilagalytė | align="left"| „Running Chords“ |12 |2 |1165 |10 |12 |5 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |4 | align="left"| Ieva Zasimauskaitė | align="left"| „I`ll be There“ |37 |8 |481 |5 |13 |4 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |5 | align="left"| Augustė Vedrickaitė | align="left"| „Before You're 6ft Under“ |49 |10 |934 |8 |18 |2 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |6 | align="left"| Rūta Loop | align="left"| „Call Me from the Cold“ |37 |8 |878 |7 |15 |3 |- |7 | align="left"| Titas ir Benas | align="left"| „Getting Through This“ |26 |5 |310 |4 |9 |7 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |8 | align="left"| Monika Liu | align="left"| „Sentimentai“ |58 |12 |3965 |12 |24 |1 |- |9 | align="left"| Moosu X | align="left"| „Love that Hurts“ |16 |3 |637 |6 |9 |8 |- |} ==== Detali informacija apie balsavimą ==== {| class="wikitable collapsed collapsible sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! colspan="7" |Detali informacija apie komisijos ir žiūrovų balsus pusfinalių etape |- ! Pusfinalis ! Nr. ! Atlikėjas <br /> <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! Daina ! Komisijos <br /> balsai ! Žiūrovų <br /> balsai ! Vieta |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" ! rowspan="9" |Pirmasis |1 | align="left" | Queens of Roses | align="left" | „Washing Machine“ |22 |648 |4 |- |2 | align="left"| Elonas Pokanevič | align="left"| „Someday" |14 |377 |9 |- |3 | align="left"|Emilijana | align="left"| „Illuminate“ |14 |573 |8 |- |4 | align="left"| Joseph June | align="left"| „Deadly" |37 |378 |5 |- |5 | align="left"| Erica Jennings | align="left"| „Back to Myself" |32 |474 |6 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |6 | align="left"| Justė Kraujelytė | align="left"| „How to Get My Life Back“ |54 |799 |1 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |7 | align="left"| Gebrasy | align="left"| „Into Your Arms" |46 |715 |3 |- |8 | align="left"| Gintarė Korsakaitė | align="left"| „Fantasy Eyes" |24 |511 |7 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |9 | align="left"| Lolita Zero | align="left"| „Not Your Mother" |42 |2281 |2 |- ! rowspan="9" |Antrasis |1 | align="left"| Mary Mo | align="left"| „Get Up“ |20 |301 |9 |- |2 | align="left"| Vilija Matačiūnaitė | align="left"| „101“ |30 |303 |6 |- |3 | align="left"| Urtė Šilagalytė | align="left"| „Running Chords“ |12 |1165 |5 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |4 | align="left"| Ieva Zasimauskaitė | align="left"| „I`ll be There“ |37 |481 |4 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |5 | align="left"| Augustė Vedrickaitė | align="left"| „Before You're 6ft Under“ |49 |934 |2 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |6 | align="left"| Rūta Loop | align="left"| „Call Me from the Cold“ |37 |878 |3 |- |7 | align="left"| Titas ir Benas | align="left"| „Getting Through This“ |26 |310 |7 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" |8 | align="left"| Monika Liu | align="left"| „Sentimentai“ |58 |3965 |1 |- |9 | align="left"| Moosu X | align="left"| „Love that Hurts“ |16 |637 |8 |- |} === Finalas === ==== Finalas (vasario 12 d.) ==== [[Vaizdas:Monika-Liu-po-pergalės.png|250px|thumb|right|[[Monika Liu]] su tautine Lietuvos vėliava, kurią įteikė buvę atstovai [[The Roop]]. Ši vėliava – Lietuvos eurovizinis simbolis, ji įteikiama kiekvienam atstovui, po metų ta pati vėliava perduodama naujai išrinktam atstovui.]] : ''Plačiau apie Lietuvos atstovę skaitykite straipsnyje [[Monika Liu]]''. * <s>Laidos įrašymo data</s> - [[vasario 12]] d. (tiesiogiai), Didžioji [[LRT]] studija. * Komisijos sudėtis: [[Ramūnas Zilnys]], Gerūta Griniūtė, [[Vytautas Bikus]], [[Stanislavas Stavickis|Stanislavas Stavickis-Stano]], [[Aistė Smilgevičiūtė]], [[Ieva Narkutė]] ir [[Vaidotas Valiukevičius]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1613717/pabandom-is-naujo-atranku-kulminacija-kas-iskovos-kelialapi-i-didziaja-eurovizija „Pabandom iš naujo!“ atrankų kulminacija: kas iškovos kelialapį į didžiąją „Euroviziją“?]</ref> * Finale kaip kviestiniai svečiai pasirodė praėjusių metų atstovai, grupė [[The Roop]].<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000200949/the-roop-vyrukai-jau-pasiruose-perduoti-veliava-simet-turine-lietuva-atstovausianciam-atlikejui „The Roop“ vyrukai jau pasiruošę perduoti vėliavą šįmet Turine Lietuvą atstovausiančiam atlikėjui]</ref> * Atrankos finalą laimėjo atlikėja [[Monika Liu]], surinkdama maksimalų komisijos įvertinimą ir ženkliai aplenkusi kitus dalyvius žiūrovų balsavime.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1614283/lietuva-nusprende-i-eurovizija-siuncia-monika-liu Lietuva nusprendė – į „Euroviziją“ siunčia Moniką Liu]</ref> * Finalo metu buvo sulaukta 54915 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000200963/eurovizija-2022-finalas-lietuva-issirinko-savo-atlikeja-i-eurovizija-italijoje-vyks-sentimentalioji-monika-liu Finalo įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai !Balai !Vieta |- |1 | align="left"| Lolita Zero | align="left"| „Not Your Mother" | 57 | 8 | 20929 | 10 | 18 | 3 |- |2 | align="left"| Ieva Zasimauskaitė | align="left"| „I`ll be There“ | 33 | 4 | 729 | 3 | 7 | 7 |- |3 | align="left"| Rūta Loop | align="left"| „Call Me from the Cold“ | 51 | 7 | 1830 | 7 | 14 | 4 |- |4 | align="left"| Gebrasy | align="left"| „Into Your Arms" | 42 | 6 | 1404 | 6 | 12 | 5 |- |5 | align="left"| Justė Kraujelytė | align="left"| „How to Get My Life Back“ | 37 | 5 | 1164 | 5 | 10 | 6 |- |6 | align="left"| Queens of Roses | align="left"| „Washing Machine“ | 21 | 3 | 1108 | 4 | 7 | 8 |- style="font-weight:bold; background:gold;" |7 | align="left"| [[Monika Liu]] | align="left"| [[Sentimentai|„Sentimentai“]] | 84 | 12 | 23604 | 12 | 24 | 1 |- |8 | align="left"| Augustė Vedrickaitė | align="left"| „Before You're 6ft Under“ | 60 | 10 | 4147 | 8 | 18 | 2 |} <!-- ===== Galerija ===== Žemiau pateiktos nuotraukos iš finalistų pasirodymų, nuotraukos išrikiuotos pagal galutinius finalo rezultatus. <gallery class="center"> Vaizdas:Monika-Liu-atrankų finale.png|[[Monika Liu]] Vaizdas:Augustė-atrankų-finale.png|[[Augustė Vedrickaitė]] Vaizdas:Lolita-Zero-atrankų-finale.png|[[Lolita Zero]] Vaizdas:Rūta-Loop-atrankų-finale.png|Rūta Loop Vaizdas:Gebrasy-atrankų-finale.png|Gebrasy Vaizdas:Justė-atrankų-finale.png|Justė Kraujelytė Vaizdas:Ieva-atrankų-finale.png|[[Ieva Zasimauskaitė]] Vaizdas:Queens-of-roses-atrankų-finale.png|Queens of Roses </gallery> --> == Eurovizijoje == {{Main|Eurovizijos dainų konkursas 2022}} [[File:Sunrise at Bergamo old town, Lombardy, Italy.jpg|thumb|left|alt=[[Bergamo]] was the location of Monika Liu's postcard.|[[Monika Liu|Monikos Liu]] atvirutė, kuri buvo rodoma prieš eurovizinį pasirodymą, kol ruošiama scena, buvo filmuota [[Lombardija|Lombardijos regiono]] mieste [[Bergamas|Bergame]]. Jame buvo rodomos įvarios Monikos Liu projekcijos ant skirtingų miesto pastatų.]] 2022 m. Euroviziją Lietuvoje transliavo [[LRT|LRT radijas ir televizija]], transliacijas komentavo muzikos žurnalistas [[Ramūnas Zilnys]]. Lietuvos balus finale pristatė praėjusių metų atstovų, grupės [[The Roop]] vokalistas [[Vaidotas Valiukevičius]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1681863/the-roop-lyderiui-vaidotui-teko-ypatinga-uzduotis-eurovizijos-finale-skelbs-lietuviu-balus „The Roop“ lyderiui Vaidotui teko ypatinga užduotis: „Eurovizijos“ finale skelbs lietuvių balus]</ref> Lietuvos eurovizinė delegacija, kurią sudarė 14 asmenų į [[Turinas|Turiną]] išvyko ankstų [[balandžio 29]] d. rytą – ją sudarė įvairūs [[LRT]] darbuotojai ir artimiausi [[Monika Liu|Monikos Liu]] komandos nariai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1683608/i-eurovizija-turine-islydeta-monika-liu-noriu-kad-lietuviai-visame-pasaulyje-jaustu-pasididziavima Į „Euroviziją“ Turine išlydėta Monika Liu: noriu, kad lietuviai visame pasaulyje jaustų pasididžiavimą]</ref> Lietuos delegacija atgal į Lietuvą sugrįžo [[gegužės 16]] naktį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1694987/i-lietuva-sugrizusi-monika-liu-dziaugesi-ukrainos-pergale-sita-eurovizija-butu-beprasme-jei-butu-ivyke-kitaip Į Lietuvą sugrįžusi Monika Liu džiaugėsi Ukrainos pergale: šita „Eurovizija“ būtų beprasmė, jei būtų įvykę kitaip]</ref> === Pusfinalyje === <!-- [[Vaizdas:ESC2022_LT_finale.png|250px|thumb|right|Lietuvos delegacijos reakcija paskelbus, kad Lietuva pateko į finalą]] --> Dar [[kovo 29|kovo 29-ąją]] buvo paskelbta, kad [[Monika Liu]] pirmajame pusfinalyje pasirodys trečiuoju numeriu. Prieš Moniką Liu pasirodė [[Albanija Eurovizijoje|Albanijos]] ir [[Latvija Eurovizijoje|Latvijos]] atstovai, o po jos [[Šveicarija Eurovizijoje|Šveicarijos]] atstovas.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1657267/paskelbta-eurovizijos-pasirodymu-eiles-tvarka-paaiskejo-kuriuo-numeriu-dainuos-monika-liu Paskelbta „Eurovizijos“ pasirodymų eilės tvarka: paaiškėjo, Monika Liu dainuos trečiuoju numeriu]</ref> Pirmoji Lietuvos eurovizinė techninė repeticija vyko [[balandžio 30]] dieną, <ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1684693/monika-liu-isbande-eurovizijos-scena-turine-pirma-repeticija-trikde-nesklandumai Monika Liu išbandė „Eurovizijos“ sceną Turine: pirmą repeticiją trikdė nesklandumai]</ref> o antroji - [[gegužės 4|gegužės 4-ją]], <ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1687206/monika-liu-surenge-antra-repeticija-eurovizijoje-jaudulys-pokyciai-ir-trikdziai-scenoje Monika Liu surengė antrą repeticiją „Eurovizijoje“: jaudulys, pokyčiai ir trikdžiai scenoje]</ref> [[Monika Liu|Monika Liu]] taip pat dalyvavo ir keliose generalinėse repeticijose, kurios vyko [[gegužė|gegužės]] 9-10 dienomis. [[Gegužės 9]] d. įvyko žiuri šou, kuriame visų balsuojančių šalių profesionalios žiuri stebėjo ir vertino visas konkuruojančias dainas.‎ <ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1690784/puse-eurovizijos-pusfinalio-balu-monikos-liu-kiseneje-generaline-repeticija-stebejo-tarptautine-ziuri Pusė „Eurovizijos“ pusfinalio balų – Monikos Liu kišenėje: generalinę repeticiją stebėjo tarptautinė žiuri]</ref> Pusfinalio pabaigoje, [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] buvo paskelbta ketvirtuoju numeriu, kaip šalis, kuri patenka į finalą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1691525/monika-liu-keliauja-i-eurovizijos-finala-su-ja-ukrainos-ir-dar-8-saliu-atstovai Monika Liu keliauja į „Eurovizijos“ finalą: su ja – Ukrainos ir dar 8 šalių atstovai]</ref> Vėliau, po finalo, kai buvo paskelbti detalūs pusfinalių rezultatai, paaiškėjo, jog Lietuvos atstovė [[Monika Liu]] pirmajame pusfinalyje užėmė septintąją vietą ir surinko 159 taškus: 56 iš komisijų balsavimo ir 103 iš žiūrovų.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1694762/paaiskejo-kas-eurovizijoje-balus-skyre-lietuvai-ir-uz-ka-balsavo-lietuviai Paaiškėjo, kas „Eurovizijoje“ balus skyrė Lietuvai ir už ką balsavo lietuviai]</ref> === Finale === <!-- [[Vaizdas:ESC2022_LT_reakcija.png|250px|thumb|right|Lietuvos delegacijos reakcija paskelbus Lietuvos gautus balus iš žiūrovų]] --> Iškart po pirmojo pusfinalio visi į finalą patekę atlikėjai dalyvavo spaudos konferencijoje, joje jie traukė burtus, kurioje finalo dalyje jie pasirodys – [[Monika Liu]] išsitraukė antrąją finalo pusę.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1691790/nepamirsti-ukrainos-raginusi-monika-liu-trauke-burtus-pasirodys-antrojoje-eurovizijos-finalo-dalyje Nepamiršti Ukrainos raginusi Monika Liu traukė burtus: pasirodys antrojoje „Eurovizijos“ finalo dalyje]</ref> Vėliau renginio prodiuseriai Lietuvai paskyrė keturioliktąją pasirodymo poziciją, tarp [[Vokietija Eurovizijoje|Vokietijos]] ir [[Azerbaidžanas Eurovizijoje|Azerbaidžano]] atstovų.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1693542/sudeliota-eurovizijos-finalo-pasirodymu-tvarka-paaiskejo-kelinta-pasirodys-monika-liu Sudėliota „Eurovizijos“ finalo pasirodymų tvarka: paaiškėjo, kad Monika Liu pasirodys keturioliktuoju numeriu]</ref> [[Monika Liu|Monika Liu]] dar kartą dalyvavo ir keliose generalinėse repeticijose, kurios vyko [[gegužė|gegužės]] 13-14 dienomis. [[Gegužės 13]] d. įvyko finalo žiuri šou, kuriame visų šalių profesionalios komisijos atidavė paskutinius balsus prieš tiesioginį pasirodymą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1694431/svarbus-vakaras-turine-monikos-liu-sentimentai-nuskambejo-tarptautinei-ziuri Svarbus vakaras Turine – Monikos Liu „Sentimentai“ nuskambėjo tarptautinei žiuri]</ref> Lietuva finale užėmė keturioliktąją vietą, surinkusi 128 taškus: 35 iš komisijų balsavimo ir 93 iš žiūrovų.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1694723/2022-uju-eurovizija-laimejo-ukraina-monika-liu-uzeme-14-a-vieta 2022-ųjų „Euroviziją“ laimėjo Ukraina, Monika Liu užėmė 14-ą vietą]</ref> === Balsavimas === ====Lietuvos gauti taškai==== {{col-begin}} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Pirmajame pusfinalyje <ref name="2022detailedsemi"/> |- ! scope="col" width="20%" | Taškų kiekis ! scope="col" width="40%" | Žiūrovai ! scope="col" width="40%" | Komisijos |- ! scope="row" | 12 | {{Esc|Ukraine}} | {{Esc|Slovenia}} |- ! scope="row" | 10 | {{Esc|Latvia}} | {{Esc|Croatia}} |- ! scope="row" | 8 | {{Unbulleted list|{{Esc|Denmark}}|{{Esc|Norway}}}} | {{Esc|Iceland}} |- ! scope="row" | 7 | {{Esc|Armenia}} | |- ! scope="row" | 6 | {{Unbulleted list|{{Esc|Croatia}}|{{Esc|France}}|{{Esc|Moldova}}|{{Esc|Portugal}}}} | {{Esc|Portugal}} |- ! scope="row" | 5 | {{Unbulleted list|{{Esc|Greece}}|{{Esc|Iceland}}|{{Esc|Netherlands}}|{{Esc|Slovenia}}}} | {{Unbulleted list|{{Esc|Denmark}}|{{Esc|Norway}}}} |- ! scope="row" | 4 | {{Esc|Austria}} | |- ! scope="row" | 3 | {{Esc|Switzerland}} | {{Esc|Switzerland}} |- ! scope="row" | 2 | | {{Unbulleted list|{{Esc|France}}|{{Esc|Italy}}|{{Esc|Netherlands}}}} |- ! scope="row" | 1 | {{Unbulleted list|{{Esc|Albania}}|{{Esc|Italy}}}} | {{Esc|Latvia}} |} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Finale <ref name="2022detailedfinal"/> |- ! scope="col" width="20%" | Taškų kiekis ! scope="col" width="40%" | Žiūrovai ! scope="col" width="40%" | Komisijos |- ! scope="row" | 12 | | |- ! scope="row" | 10 | {{Unbulleted list|{{Esc|Latvia}}|{{Esc|Norway}}|{{Esc|Ukraine}}}} | {{Esc|Slovenia}} |- ! scope="row" | 8 | {{Esc|Ireland}} | |- ! scope="row" | 7 | {{Unbulleted list|{{Esc|Denmark}}|{{Esc|Estonia}}|{{Esc|United Kingdom}}}} | {{Esc|Croatia}} |- ! scope="row" | 6 | | |- ! scope="row" | 5 | {{Esc|Georgia}} | {{Esc|Portugal}} |- ! scope="row" | 4 | {{Esc|Moldova}} | |- ! scope="row" | 3 | {{Unbulleted list|{{Esc|Croatia}}|{{Esc|Serbia}}|{{Esc|Sweden}}}} | {{Esc|Denmark}} |- ! scope="row" | 2 | {{Unbulleted list|{{Esc|Armenia}}|{{Esc|Australia}}|{{Esc|Cyprus}}|{{Esc|Finland}}|{{Esc|Iceland}}|{{Esc|Poland}}|{{Esc|Slovenia}}}} | {{Unbulleted list|{{Esc|Estonia}}|{{Esc|Montenegro}}|{{Esc|Norway}}|{{Esc|Serbia}}}} |- ! scope="row" | 1 | {{Unbulleted list|{{Esc|North Macedonia}}|{{Esc|Portugal}}}} | {{Unbulleted list|{{Esc|Iceland}}|{{Esc|Latvia}}}} |} {{col-end}} ====Išdalinti Lietuvos taškai==== {{col-begin}} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Pirmajame pusfinalyje <ref name="2022detailedsemi"/> |- ! scope="col" width="20%" | Taškų kiekis ! scope="col" width="40%" | Žiūrovai ! scope="col" width="40%" | Komisijos |- ! scope="row" style="background:gold" | 12 | {{Esc|Ukraine}} | {{Esc|Ukraine}} |- ! scope="row" style="background:silver" | 10 | {{Esc|Latvia}} | {{Esc|Switzerland}} |- ! scope="row" style="background:#CC9966" | 8 | {{Esc|Portugal}} | {{Esc|Netherlands}} |- ! scope="row" | 7 | {{Esc|Moldova}} | {{Esc|Portugal}} |- ! scope="row" | 6 | {{Esc|Netherlands}} | {{Esc|Greece}} |- ! scope="row" | 5 | {{Esc|Norway}} | {{Esc|Denmark}} |- ! scope="row" | 4 | {{Esc|Armenia}} | {{Esc|Iceland}} |- ! scope="row" | 3 | {{Esc|Switzerland}} | {{Esc|Norway}} |- ! scope="row" | 2 | {{Esc|Iceland}} | {{Esc|Latvia}} |- ! scope="row" | 1 | {{Esc|Denmark}} | {{Esc|Moldova}} |} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Finale <ref name="2022detailedfinal"/> |- ! scope="col" width="20%" | Taškų kiekis ! scope="col" width="40%" | Žiūrovai ! scope="col" width="40%" | Komisijos |- ! scope="row" style="background:gold" | 12 | {{Esc|Ukraine}} | {{Esc|Ukraine}} |- ! scope="row" style="background:silver" | 10 | {{Esc|Sweden}} | {{Esc|United Kingdom}} |- ! scope="row" style="background:#CC9966" | 8 | {{Esc|Estonia}} | {{Esc|Portugal}} |- ! scope="row" | 7 | {{Esc|Portugal}} | {{Esc|Switzerland}} |- ! scope="row" | 6 | {{Esc|Spain}} | {{Esc|Netherlands}} |- ! scope="row" | 5 | {{Esc|Moldova}} | {{Esc|Spain}} |- ! scope="row" | 4 | {{Esc|United Kingdom}} | {{Esc|Italy}} |- ! scope="row" | 3 | {{Esc|Italy}} | {{Esc|Sweden}} |- ! scope="row" | 2 | {{Esc|Norway}} | {{Esc|Iceland}} |- ! scope="row" | 1 | {{Esc|Netherlands}} | {{Esc|Serbia}} |} {{col-end}} ====‎Išsamūs balsavimo rezultatai ==== Lietuvos komisijos nariai: <ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1694716/atskleista-lietuvos-eurovizine-komisija-joje-zinomi-salies-atlikejai Atskleista Lietuvos eurovizinė komisija: joje – žinomi šalies atlikėjai]</ref> * [[Aistė Lasytė]] * [[Darius Užkuraitis]] * [[Ieva Narkutė]] * [[Jurga Šeduikytė]] * [[Vaidas Baumila]] {| class="sortable wikitable collapsible plainrowheaders" style="text-align:center;" |- |+ {{nowrap|Pirmajame pusfinalyje <ref name="2022detailedsemi">[https://eurovision.tv/event/turin-2022/first-semi-final/results/lithuania Išsamūs pirmojo 2022 m. „Eurovizijos“ pusfinalio rezultatai]</ref>}} |- ! scope="col" rowspan="2" | Nr. ! scope="col" rowspan="2" | Šalis ! scope="col" colspan="7" | Komisija ! scope="col" colspan="2" | Žiūrovai |- ! scope="col" | <small>Narys A</small> ! scope="col" | <small>Narys B</small> ! scope="col" | <small>Narys C</small> ! scope="col" | <small>Narys D</small> ! scope="col" | <small>Narys E</small> ! scope="col" | Vidutinė vieta ! scope="col" | Taškai ! scope="col" | Vieta ! scope="col" | Taškai |- class="sortbottom" ! scope="row" style="text-align:center;" | 01 | style="text-align:left;" | {{Esc|Albania}} || 13 || 11 || 11 || 16 || 4 || 14 || style="background:#AAAAAA;" | || 16 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 02 | style="text-align:left;" | {{Esc|Latvia}} || 7 || 8 || 12 || 5 || 10 || 9 || 2 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 10 |-class="sortbottom" ! scope="row" style="text-align:center;" | 03 | style="text-align:left;" | {{Esc|Lithuania}} || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 04 | style="text-align:left;" | {{Esc|Switzerland}} || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:silver;" | 2 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | 1 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 10 || 8 || 3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 05 | style="text-align:left;" | {{Esc|Slovenia}} || 15 || 12 || 13 || 15 || 15 || 15 || style="background:#AAAAAA;" | || 14 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 06 | style="text-align:left;" | {{Esc|Ukraine}} || style="background:gold;" | 1 || style="background:silver;" | 2 || style="background:gold;" | 1 || style="background:silver;" | 2 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | '''12''' || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | '''12''' |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 07 | style="text-align:left;" | {{Esc|Bulgaria}} || 11 || 9 || 14 || 10 || 11 || 12 || style="background:#AAAAAA;" | || 15 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 08 | style="text-align:left;" | {{Esc|Netherlands}} || style="background:silver;" | 2 || 5 || 5 || style="background:#CC9966;" | 3 || 6 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 8 || 5 || 6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 09 | style="text-align:left;" | {{Esc|Moldova}} || 8 || 10 || 10 || 11 || 12 || 10 || 1 || 4 || 7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 10 | style="text-align:left;" | {{Esc|Portugal}} || 4 || 4 || style="background:#CC9966;" | 3 || 6 || 4 || 4 || 7 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 11 | style="text-align:left;" | {{Esc|Croatia}} || 14 || 16 || 11 || 13 || 13 || 13 || style="background:#AAAAAA;" | || 13 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 12 | style="text-align:left;" | {{Esc|Denmark}} || 9 || 13 || 6 || 8 || style="background:silver;" | 2 || 6 || 5 || 10 || 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 13 | style="text-align:left;" | {{Esc|Austria}} || 16 || 15 || 15 || 14 || 16 || 16 || style="background:#AAAAAA;" | || 12 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 14 | style="text-align:left;" | {{Esc|Iceland}} || 10 || 7 || 9 || 4 || 7 || 7 || 4 || 9 || 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 15 | style="text-align:left;" | {{Esc|Greece}} || 6 || style="background:gold;" | 1 || 4 || 7 || 5 || 5 || 6 || 11 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 16 | style="text-align:left;" | {{Esc|Norway}} || 5 || 6 || 8 || 9 || 8 || 8 || 3 || 6 || 5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 17 | style="text-align:left;" | {{Esc|Armenia}} || 12 || 14 || 7 || 12 || 9 || 11 || style="background:#AAAAAA;" | || 7 || 4 |} {| class="sortable wikitable collapsible plainrowheaders" style="text-align:center;" |- |+ {{nowrap|Finale <ref name="2022detailedfinal">[https://eurovision.tv/event/turin-2022/grand-final/results/lithuania Išsamūs 2022 m. „Eurovizijos“ finalo rezultatai]</ref>}} |- ! scope="col" rowspan="2" | Nr. ! scope="col" rowspan="2" | Šalis ! scope="col" colspan="7" | Komisija ! scope="col" colspan="2" | Žiūrovai |- ! scope="col" | <small>Narys A</small> ! scope="col" | <small>Narys B</small> ! scope="col" | <small>Narys C</small> ! scope="col" | <small>Narys D</small> ! scope="col" | <small>Narys E</small> ! scope="col" | Vidutinė vieta ! scope="col" | Taškai ! scope="col" | Vieta ! scope="col" | Taškai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 01 | style="text-align:left;" | {{Esc|Czech Republic}} || 16 || 16 || 16 || 23 || 24 || 20 || style="background:#AAAAAA;" | || 22 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 02 | style="text-align:left;" | {{Esc|Romania}} || 24 || 23 || 24 || 24 || 23 || 24 || style="background:#AAAAAA;" | || 15 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 03 | style="text-align:left;" | {{Esc|Portugal}} || style="background:#CC9966;" | 3 || 5 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:silver;" | 2 || 5 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 8 || 4 || 7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 04 | style="text-align:left;" | {{Esc|Finland}} || 23 || 24 || 19 || 20 || 21 || 23 || style="background:#AAAAAA;" | || 13 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 05 | style="text-align:left;" | {{Esc|Switzerland}} || 4 || style="background:silver;" | 2 || 8 || 8 || 4 || 4 || 7 || 18 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 06 | style="text-align:left;" | {{Esc|France}} || 19 || 19 || 20 || 22 || 22 || 22 || style="background:#AAAAAA;" | || 16 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 07 | style="text-align:left;" | {{Esc|Norway}} || 9 || 20 || 13 || 12 || 14 || 15 || style="background:#AAAAAA;" | || 9 || 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 08 | style="text-align:left;" | {{Esc|Armenia}} || 21 || 17 || 21 || 9 || 13 || 18 || style="background:#AAAAAA;" | || 19 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 09 | style="text-align:left;" | {{Esc|Italy}} || 7 || 14 || 5 || 4 || 7 || 7 || 4 || 8 || 3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 10 | style="text-align:left;" | {{Esc|Spain}} || 6 || 9 || 11 || 6 || style="background:#CC9966;" | 3 || 6 || 5 || 5 || 6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 11 | style="text-align:left;" | {{Esc|Netherlands}} || 5 || style="background:#CC9966;" | 3 || 4 || 10 || 9 || 5 || 6 || 10 || 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 12 | style="text-align:left;" | {{Esc|Ukraine}} || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | '''12''' || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | '''12''' |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 13 | style="text-align:left;" | {{Esc|Germany}} || 8 || 18 || 18 || 11 || 19 || 16 || style="background:#AAAAAA;" | || 14 || style="background:#AAAAAA;" | |-class="sortbottom" ! scope="row" style="text-align:center;" | 14 | style="text-align:left;" | {{Esc|Lithuania}} || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 15 | style="text-align:left;" | {{Esc|Azerbaijan}} || 10 || 13 || 10 || 15 || 15 || 13 || style="background:#AAAAAA;" | || 24 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 16 | style="text-align:left;" | {{Esc|Belgium}} || 11 || 15 || 15 || 19 || 12 || 17 || style="background:#AAAAAA;" | || 17 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 17 | style="text-align:left;" | {{Esc|Greece}} || 14 || 21 || 22 || 7 || 8 || 11 || style="background:#AAAAAA;" | || 23 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 18 | style="text-align:left;" | {{Esc|Iceland}} || 15 || 4 || 23 || 14 || 10 || 9 || 2 || 20 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 19 | style="text-align:left;" | {{Esc|Moldova}} || 18 || 22 || 17 || 21 || 20 || 21 || style="background:#AAAAAA;" | || 6 || 5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 20 | style="text-align:left;" | {{Esc|Sweden}} || 12 || 11 || 6 || 5 || 6 || 8 || 3 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 10 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 21 | style="text-align:left;" | {{Esc|Australia}} || 17 || 10 || 9 || 13 || 11 || 12 || style="background:#AAAAAA;" | || 21 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 22 | style="text-align:left;" | {{Esc|United Kingdom}} || style="background:silver;" | 2 || 7 || style="background:silver;" | 2 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 10 || 7 || 4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 23 | style="text-align:left;" | {{Esc|Poland}} || 20 || 12 || 12 || 18 || 16 || 19 || style="background:#AAAAAA;" | || 11 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 24 | style="text-align:left;" | {{Esc|Serbia}} || 13 || 8 || 7 || 16 || 18 || 10 || 1 || 12 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 25 | style="text-align:left;" | {{Esc|Estonia}} || 22 || 6 || 14 || 17 || 17 || 14 || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 8 |} == Taip pat skaitykite == * [[Lietuva Eurovizijoje]] * [[Eurovizijos dainų konkursas 2022]] * [[Eurovizijos dainų konkursas 2023]] * [[Lietuva 2020 m. Eurovizijoje|„Pabandom iš naujo! 2020“]] * [[Lietuva 2021 m. Eurovizijoje|„Pabandom iš naujo! 2021“]] * [[Lietuva 2023 m. Eurovizijoje|„Pabandom iš naujo! 2023“]] == Nuorodos == * [https://www.lrt.lt/projektai/eurovizija LRT svetainės skiltis apie „Euroviziją“] * [https://eurovisionworld.com/national/lithuania/pabandom-is-naujo-2022 Visa informacija apie „Pabandom iš naujo! 2022“ (eurovisionworld.com svetainė)] * [https://eurovision.tv/event/turin-2022/first-semi-final/results/lithuania Visa informacija apie Lietuvos balsavimą (pirmajame pusfinalyje)] * [https://eurovision.tv/event/turin-2022/grand-final/results/lithuania Visa informacija apie Lietuvos balsavimą (finale)] == Šaltiniai == {{išn|2}} {{Lietuvos nacionalinė atranka į Euroviziją}} {{Eurovizijos dainų konkursas 2022}} [[Kategorija:Lietuva Eurovizijos dainų konkurse]] [[Kategorija:2022 muzikoje]] et6kxpb1z6e1pxydct8r61mryom08eo 0 602575 7798096 7194299 2026-04-03T15:36:12Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2021 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798096 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Lietuva Eurovizijoje | pavadinimas = Pabandom iš naujo! 2021 | logotipas = Pabandom-is-naujo-2021.jpg‎ | data = '''Atrankos:'''<br /> 2021 m. sausio 16 d. <br /> 2021 m. sausio 23 d. <br /> '''Pusfinalis:''' <br /> 2021 m. sausio 30 d. <br /> ''' Finalas: ''' <br /> 2021 m. vasario 6 d. | vedėjai = Ieva Stasiulevičiūtė <br> [[Vaidas Baumila]] | dalyvių skaičius = 21 | grupė = [[The Roop]] | daina = „Discoteque“ | dainos autoriai = [[Vaidotas Valiukevičius]]<br />Robertas Baranauskas<br />Mantas Banišauskas<br />Laisvūnas Černovas<br />Kalle Lindroth<br />Ilkka Wirtanen | pusfinalyje = 4 vieta, 203 taškai | finale = 8 vieta, 220 taškai | metai = ◄ [[Lietuva 2020 m. Eurovizijoje|2020]] [[file:EuroLithuania.svg|15px]] [[Lietuva 2022 m. Eurovizijoje|2022]] ► }} [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] dalyvavo [[Eurovizijos dainų konkursas 2021|2021 m. Eurovizijoje]], kuri vyko [[Roterdamas|Roterdame]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ([[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|LRT]]) norėdamas išrinkti dainą-atstovę organizavo nacionalinę atranką „Pabandom iš naujo! 2021“. Surengtą atranką antrus metus iš eilės laimėjo grupė [[The Roop]] su daina „Discoteque“. Grupė [[The Roop]] sėkmingai pasirodė pusfinalyje, kur užėmė ketvirtąją vietą su 203 taškais ir pateko į finalą, kuriame užėmė aštuntąją vietą su 220 taškais – tai antras geriausias geriausias Lietuvos pasiekimas konkurse. == Priešistorė == {{main|Lietuva Eurovizijoje}} Iki 2021 metų [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] [[Eurovizijos dainų konkursas|Eurovizijos dainų konkurse]] dalyvavo 20 kartų, kai debiutavo konkurse [[Eurovizijos dainų konkursas 1994|1994 metais]]. Geriausias šalies pasiekimas buvo pasiektas ‎‎[[Eurovizijos dainų konkursas 2006|2006‎‎ metais]], kai grupė [[LT United]]‎‎ atliko ‎‎dainą „We Are the Winners“, jie finale užėmė šeštąją vietą. ‎‎Nuo [[Eurovizijos dainų konkursas 2004|2004‎‎ m‎‎. konkurso]], kai buvo įvesta pusfinalių sistema, Lietuva į finalą pateko 8 kartus ir nepateko 7 kartus. Praėjusiais metais Lietuvai turėjo atstovauti grupė [[The Roop]] su daina „On Fire“, tačiau konkursas buvo atšauktas dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]].‎ Metais anksčiau Lietuvai atstovavo atlikėjas [[Jurijus Veklenko]] su daina „Run with the Lions“, jis pusfinalyje užėmė vienuoliktąją vietą (93 taškai) ir nepateko į finalą. == Pabandom iš naujo! 2021 == „Pabandom iš naujo!“ – nacionalinio finalo formatas, sukurtas LRT, siekiant atrinkti Lietuvos dainą [[2021 m.]] [[Eurovizija|Eurovizijoje]]. Susipažinimas su visais atlikėjais apėmė dviejų savaičių procesą, kuris prasidėjo 2021 m. [[Sausio 16|sausio 16 d.]] Dvi savaites buvo atrenkama po 5 atlikėjus, kurie keliavo į pusfinalį. Pusfinalyje pasirodė 10 atlikėjų/grupių - bilietą į atrankos finalą gavo 5 iš jų. Prie 5 atrinktų dainų automatiškai prisijungė grupė [[The Roop]] (grupė turėjo atstovauti Lietuvą [[Eurovizijos dainų konkursas 2020|2020 m. Eurovizijoje]], kuri buvo atšaukta dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]]). Atrankos finalas įvyko 2021 m. [[Vasario 6|vasario 6 d.]]<ref>https://eurovisionworld.com/national/lithuania/pabandom-is-naujo-2021</ref>. Antrus metus iš eilės jį laimėjo grupė [[The Roop]]<ref>https://eurodiena.lt/65801/eurovizija/the-roop-antrus-metus-is-eiles-laimi-lietuvos-atranka/</ref>. === COVID-19 pandemijos įtaka === Dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos rizikos]] dalyvių pasirodymai buvo įrašomi iš anksto didžiojoje [[LRT]] studijoje, filmuojant be žiūrovų (finalas buvo transliuojamas tiesiogiai). Siekiant sumažinti riziką užsikrėsti, filmavimų metu buvo užtikrinami kuo mažesni kontaktai tarp dalyvių ir techninio personalo. Filmavimai vykdavo visą dieną, paskiriant tikslų laiką skirtą dalyvio pasirodymo įrašymui, vėliau vedėjai ir komisijos komentarai taip pat būdavo nufilmuojami atskirai. === Dalyviai === 2020 m. [[gruodžio 23]] d. [[LRT]] paskelbė „Pabandom iš naujo! 2021“ dalyvių sąrašą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1305942/paaiskejo-2021-uju-nacionalines-eurovizijos-atrankos-pabandom-is-naujo-dalyviai Paaiškėjo „Pabandom iš naujo 2022“ dalyviai]</ref> Savo sėkmę 2021-ųjų metų atrankoje bandė ir Lietuvai anksčiau atstovavę atlikėjai: <s>[[Evelina Sašenko]] ([[Eurovizijos dainų konkursas 2011|2011]])</s>, [[Vilija Matačiūnaitė|Vilija Matačiūnaitė (Sunday Afternoon)]] ([[Eurovizijos dainų konkursas 2014|2014]]) ir [[The Roop]] ([[Eurovizijos dainų konkursas 2020|2020]]). Vėliau buvo paskelbta, kad iš atrankos dėl įvairių priežasčių traukiasi [[Evelina Sašenko]] ir Gintarė Korsakaitė. {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" |- ! Atlikėjas/grupė ! Daina |- | Aistė Brokenleg | „Home“ |- | Aldegunda | „Sit Down“ |- | Be U | „Love Yourself“ |- | Black Spikes ft. Indrė Launikonytė | „Don't Tell Me“ |- | Cosmic Bride | „Solitary Star“ |- | Donata Virbilaitė | „The Way I Am“ |- bgcolor=#F08080 | <s>[[Evelina Sašenko]]</s> | <s>"Įkvėpk Drąsos"</s> |- | Evita Cololo | „Be paslapčių“ |- | Gabrielė Goštautaitė | „Freedom“ |- | Gabrielius Vagelis | „My Guy“ |- | Gebrasy | „Where'd You Wanna Go?“ |- bgcolor=#F08080 | <s>Gintarė Korsakaitė</s> | |- | Martyna Jezepčikaitė | „Thank You Very Much“<ref>Originalus pavadinimas "F**k You Very Much". Dėl Eurovizijos taisyklių buvo naudota ,,švari versija"</ref> |- | Milita Daikerytė | „Shadows“ |- | Norbertas | „Man In Need“ |- | Rapolas | „Degam“ |- | [[Vilija Matačiūnaitė|Sunday Afternoon]] | „Open“ |-style="background: gold; font-weight: bold;" | [[The Roop]] | „Discoteque“ |- | Thomukas1 | „Wish“ |- | Titas & Benas | „No“ |- | Twosome | „I Love My Bear“ |- | UnoBand | „Eisiu“ |- | Voldemars Petersons | „Never Fall for You Again“ |- |} === Atrankinės laidos === ==== Pirma laida (2021 m. sausio 16 d.) ==== * Laidos įrašymo data - [[sausio 12]] d., Didžioji [[LRT]] studija. * Komisijos sudėtis: Ramūnas Zilnys, Jievaras Jasinskis, [[Vytautas Bikus]], [[Ieva Narkutė]] ir [[Aistė Smilgevičiūtė]]. * Šioje laidoje kaip kviestiniai svečiai pasirodė duetas [[Beissoul & Einius]]. * Į pusfinalį pateko pusė atlikėjų (5), buvo pašalinti likę 5 atlikėjai. * Laidos metu buvo sulaukta 6619 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000137186/eurovizija-2021-pirmoji-atranku-laida-isrinkti-penki-dalyviai-kurie-tes-kova-del-didziosios-scenos Laidos įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai !Balai !Vieta |- | 1 | align="left" | Black Spikes ft. Indrė Launikonytė | align="left" | „Don't Tell Me“ | 24 | 4 | 805 | 8 | 12 | 6 |- | 2 | align="left" | Thomukas1 | align="left" | „Wish“ | 8 | 2 | 108 | 1 | 3 | 10 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 3 | align="left" | Be U | align="left" | „Love Yourself“ | 30 | 6 | 780 | 7 | 13 | 5 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 4 | align="left" | Titas & Benas | align="left" | „No“ | 41 | 8 | 994 | 10 | 18 | 2 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 5 | align="left" | Martyna Jezepčikaitė | align="left" | „Thank You Very Much“ | 27 | 5 | 2063 | 12 | 17 | 3 |- | 6 | align="left" | Donata Virbilaitė | align="left" | „The Way I Am“ | 36 | 7 | 353 | 3 | 10 | 7 |- | 7 | align="left" | Twosome | align="left" | „I Love My Bear“ | 8 | 2 | 213 | 2 | 4 | 9 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 8 | align="left" | Milita Daikerytė | align="left" | „Shadows“ | 49 | 10 | 448 | 5 | 15 | 4 |- | 9 | align="left" | Aldegunda | align="left" |„Sit Down“ | 15 | 3 | 357 | 4 | 7 | 8 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 10 | align="left" | Voldemars Petersons | align="left" | „Never Fall for You Again“ | 52 | 12 | 498 | 6 | 18 | 1 |} ==== Antra laida (2021 m. sausio 23 d.) ==== * Laidos įrašymo data - [[sausio 19]] d., Didžioji [[LRT]] studija. * Komisijos sudėtis: Ramūnas Zilnys, [[Ieva Narkutė]], [[Vytautas Bikus]], Gerūta Griniūtė ir [[Stanislavas Stavickis|Stanislavas Stavickis-Stano]]. * Šioje laidoje kaip kviestiniai svečiai pasirodė grupė [[The Roop]], jie atliko dainą „Discoteque“, kuri jau automatiškai buvo patekusi į atrankų finalą. * Į pusfinalį pateko pusė atlikėjų (5), buvo pašalinti likę 5 atlikėjai. * Laidos metu buvo sulaukta 3636 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000138753/eurovizija-2021-atrankos-pusfinali-pasieke-dar-5-dalyviai-the-roop-pristate-savo-scenini-pasirodyma Laidos įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai !Balai !Vieta |- | 1 | align="left" | UnoBand | align="left" | „Eisiu“ | 7 | 1 | 169 |3 |4 |10 |- | 2 | align="left" | Cosmic Bride | align="left" | „Solitary Star“ | 26 | 6 |93 |1 |7 |9 |- | 3 | align="left" | Rapolas | align="left" | „Degam“ | 19 | 3 |333 |5 |8 |7 |- | 4 | align="left" | [[Vilija Matačiūnaitė|Sunday Afternoon]] | align="left" | „Open“ | 24 | 5 |249 |4 |9 |6 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 5 | align="left" | Aistė Brokenleg | align="left" | „Home“ | 27 | 7 |131 |2 |9 |5 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 6 | align="left" | Norbertas | align="left" | „Man In Need“ | 21 | 4 |587 |10 |14 |4 |- | 7 | align="left" | Gabrielė Goštautaitė | align="left" | „Freedom“ | 18 | 2 |340 |6 |8 |8 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 8 | align="left" | Gebrasy | align="left" | „Where'd You Wanna Go?“ | 55 | 12 |868 |12 |24 |1 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 9 | align="left" | Evita Cololo | align="left" | „Be paslapčių“ | 46 | 8 |443 |8 |16 |3 |- |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 10 | align="left" | Gabrielius Vagelis | align="left" | „My Guy“ | 47 | 10 |423 |7 |17 |2 |} === Pusfinalis === ==== Pusfinalis (2021 m. sausio 30 d.) ==== * Laidos įrašymo data - [[sausio 26]], Didžioji [[LRT]] studija. * Komisijos sudėtis: Ramūnas Zilnys, [[Aistė Smilgevičiūtė]], Jievaras Jasinskis, Gerūta Griniūtė ir [[Stanislavas Stavickis|Stanislavas Stavickis-Stano]]. * Pusfinalyje kaip kviestinė atlikėja pasirodė [[Evgenya Redko]]. * Į finalą pateko pusė atlikėjų (5), buvo pašalinti likę 5 atlikėjai. * Pusfinalio metu buvo sulaukta 9343 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000139535/eurovizija-2021-kelialapiai-i-finala-atiteko-penkiems-atlikejams-publikos-simpatijas-pelne-gebrasy?jwsource=cl Pusfinalio įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai !Balai !Vieta |- | 1 | align="left" | Be U | align="left" |„Love Yourself“ |14 |1 |858 |7 |8 |9 |- | 2 | align="left" | Aistė Brokenleg | align="left" |„Home“ |16 |4 |208 |1 |5 |10 |- | 3 | align="left" | Gabrielius Vagelis | align="left" |„My Guy“ |24 |6 |688 |4 |10 |7 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 4 | align="left" | Martyna Jezepčikaitė | align="left" |„Thank You Very Much“ |20 |5 |1816 |10 |15 |2 |- | 5 | align="left" | Norbertas | align="left" |„Man In Need“ |15 |2 |832 |6 |8 |8 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 6 | align="left" | Evita Cololo | align="left" |„Be paslapčių“ |45 |10 |350 |2 |12 |3 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 7 | align="left" | Titas & Benas | align="left" |„No“ |16 |4 |943 |8 |12 |5 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 8 | align="left" | Voldemars Petersons | align="left" |„Never Fall for You Again“ |38 |7 |819 |5 |12 |4 |- | 9 | align="left" | Milita Daikerytė | align="left" |„Shadows“ |42 |8 |592 |3 |11 |6 |-style="font-weight:bold; background:#FFDEAD;" | 10 | align="left" | Gebrasy | align="left" |„Where'd You Wanna Go?“ |60 |12 |2237 |12 |24 |1 |} === Finalas === ==== Finalas (2021 m. vasario 6 d.) ==== * <s>Laidos įrašymo data</s> - [[vasario 6]] d. (tiesiogiai), Didžioji [[LRT]] studija. * Komisijos sudėtis: Ramūnas Zilnys, [[Aistė Smilgevičiūtė]], Jievaras Jasinskis, Gerūta Griniūtė, [[Stanislavas Stavickis|Stanislavas Stavickis-Stano]], [[Vytautas Bikus]] ir [[Ieva Narkutė]]. * Finale kaip kviestiniai svečiai pasirodė grupė [[Sisters on wire]]. * Prie penkių iš pusfinalio patekusių atlikėjų automatiškai prisijungė grupė [[The Roop]] (grupė turėjo atstovauti Lietuvą [[Eurovizijos dainų konkursas 2020|2020 m. Eurovizijoje]], kuri buvo atšaukta dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]]). * Atrankos finalą laimėjo grupė [[The Roop]], surinkdami maksimalų komisijos įvertinimą ir pagerindami žiurovų balsavimo rekordą (kurį buvo patys pagerinę [[Lietuva 2020 m. Eurovizijoje|2020 m.]]). * Finalo metu buvo sulaukta 86123 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000140355/eurovizija-2021-lietuva-issirinko-i-roterdama-keliauja-the-roop Finalo įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai !Balai !Vieta |- | 1 | align="left" | Titas & Benas | align="left" |„No“ | 44 | 6 | 1094 | 6 | 12 | 6 |- | 2 | align="left" | Martyna Jezepčikaitė | align="left" |„Thank You Very Much“ | 40 | 5 | 2453 | 8 | 13 | 4 |- | 3 | align="left" | Gebrasy | align="left" |„Where'd You Wanna Go?“ | 70 | 10 | 6413 | 10 | 20 | 2 |- | 4 | align="left" | Voldemars Petersons | align="left" |„Never Fall for You Again“ | 51 | 8 | 1224 | 7 | 15 | 3 |- | 5 | align="left" | Evita Cololo | align="left" |„Be paslapčių“ | 47 | 7 | 427 | 5 | 12 | 5 |-style="background: gold; font-weight: bold;" | 6 | align="left" | [[The Roop]] | align="left" |„Discoteque“ | 84 | 12 | 74512 | 12 | 24 | 1 |} ==Eurovizijoje== Lietuvai atstovavusi grupė [[The Roop]] pasirodė gegužės 18 d. vykusiame pirmajame pusfinalyje pirmuoju numeriu - surinkdama 203 taškus (66 iš komisijos ir 137 iš žiūrovų balsavimo) ir užimdama ketvirtąją vietą grupė užsitikrino patekimą į finalą. Finale grupė pasirodė aštuonioliktuoju numeriu - surinko 220 taškų (55 iš komisijos ir 165 iš žiūrovų balsavimo). Tai antras geriausias Lietuvos pasiekimas konkurse (geriausiuoju toliau išlieka [[LT United]] 2006 m. pasiekta 6 vieta) ===Balsavimas=== ==== Lietuvos gauti taškai ==== {{col-begin}} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Pirmajame pusfinalyje<ref name="2021detailedsemi">{{cite web |title=Results of the First Semi-Final of Rotterdam 2021 |url=https://eurovision.tv/event/rotterdam-2021/first-semi-final/results/lithuania |publisher=European Broadcasting Union |access-date=27 May 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210527074338/https://eurovision.tv/event/rotterdam-2021/first-semi-final/results/lithuania |archive-date=2021-05-27 |url-status=live |url-status=live }}</ref> |- ! scope="col" width="20%" | Taškų kiekis ! scope="col" width="40%" | Žiūrovai ! scope="col" width="40%" | Komisija |- ! scope="row" | 12 | {{Unbulleted list|{{Esc|Cyprus}}|{{Esc|Germany}}|{{Esc|Ireland}}|{{Esc|Norway}}|{{Esc|Ukraine}}}} | {{Esc|Israel}} |- ! scope="row" | 10 | {{Esc|Sweden}} | |- ! scope="row" | 8 | {{Unbulleted list|{{Esc|Australia}}|{{Esc|Belgium}}|{{Esc|Italy}}|{{Esc|Netherlands}}}} | {{Esc|Romania}} |- ! scope="row" | 7 | {{Unbulleted list|{{Esc|Malta}}|{{Esc|Russia}}}} | {{Unbulleted list|{{Esc|Italy}}|{{Esc|Sweden}}}} |- ! scope="row" | 6 | {{Esc|Romania}} | {{Esc|Croatia}} |- ! scope="row" | 5 | {{Esc|Israel}} | {{Esc|Ireland}} |- ! scope="row" | 4 | {{Esc|North Macedonia}} | {{Unbulleted list|{{Esc|Germany}}|{{Esc|Malta}}}} |- ! scope="row" | 3 | {{Unbulleted list|{{Esc|Azerbaijan}}|{{Esc|Croatia}}}} | {{Unbulleted list|{{Esc|Cyprus}}|{{Esc|Netherlands}}}} |- ! scope="row" | 2 | | {{Unbulleted list|{{Esc|Australia}}|{{Esc|Belgium}}|{{Esc|Russia}}}} |- ! scope="row" | 1 | | {{Esc|Ukraine}} |} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Finale<ref name="2021detailedfinal">{{cite web |title=Results of the Grand Final of Rotterdam 2021 |url=https://eurovision.tv/event/rotterdam-2021/grand-final/results/lithuania |publisher=European Broadcasting Union |access-date=27 May 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210527074349/https://eurovision.tv/event/rotterdam-2021/grand-final/results/lithuania |archive-date=2021-05-27 |url-status=live |url-status=live }}</ref> |- ! scope="col" width="20%" | Taškų kiekis ! scope="col" width="40%" | Žiūrovai ! scope="col" width="40%" | Komisija |- ! scope="row" | 12 | {{Unbulleted list|{{Esc|Germany}}|{{Esc|Ireland}}|{{Esc|Latvia}}|{{Esc|Norway}}|{{Esc|United Kingdom}}}} | {{Esc|Italy}} |- ! scope="row" | 10 | {{Unbulleted list|{{Esc|Estonia}}|{{Esc|Georgia}}|{{Esc|Ukraine}}}} | {{Esc|Israel}} |- ! scope="row" | 8 | | |- ! scope="row" | 7 | {{Unbulleted list|{{Esc|Belgium}}|{{Esc|Sweden}}}} | |- ! scope="row" | 6 | {{Unbulleted list|{{Esc|Australia}}|{{Esc|Malta}}}} | {{Unbulleted list|{{Esc|Latvia}}|{{Esc|San Marino}}}} |- ! scope="row" | 5 | {{Unbulleted list|{{Esc|Cyprus}}|{{Esc|Finland}}|{{Esc|Italy}}}} | |- ! scope="row" | 4 | {{Unbulleted list|{{Esc|Denmark}}|{{Esc|Iceland}}|{{Esc|Poland}}|{{Esc|Spain}}}} | {{Unbulleted list|{{Esc|Ireland}}|{{Esc|Switzerland}}}} |- ! scope="row" | 3 | {{Unbulleted list|{{Esc|Austria}}|{{Esc|Israel}}|{{Esc|Netherlands}}|{{Esc|Romania}}}} | {{Unbulleted list|{{Esc|Finland}}|{{Esc|Georgia}}}} |- ! scope="row" | 2 | {{Unbulleted list|{{Esc|Moldova}}|{{Esc|Russia}}}} | {{Unbulleted list|{{Esc|Croatia}}|{{Esc|Estonia}}|{{Esc|Spain}}}} |- ! scope="row" | 1 | {{Unbulleted list|{{Esc|Czech Republic}}|{{Esc|Switzerland}}}} | {{Esc|Germany}} |} {{col-end}} ==== Išdalinti Lietuvos taškai ==== {{col-begin}} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Pirmajame pusfinalyje<ref name="2021detailedsemi" /> |- ! scope="col" width="20%" | Taškų kiekis ! scope="col" width="40%" | Žiūrovai ! scope="col" width="40%" | Komisija |- ! scope="row" style="background:gold" | 12 | {{Esc|Ukraine}} | {{Esc|Ukraine}} |- ! scope="row" style="background:silver" | 10 | {{Esc|Belgium}} | {{Esc|Belgium}} |- ! scope="row" style="background:#CC9966" | 8 | {{Esc|Russia}} | {{Esc|Australia}} |- ! scope="row"| 7 | {{Esc|Malta}} | {{Esc|Israel}} |- ! scope="row"| 6 | {{Esc|Norway}} | {{Esc|Malta}} |- ! scope="row"| 5 | {{Esc|Sweden}} | {{Esc|Romania}} |- ! scope="row"| 4 | {{Esc|Cyprus}} | {{Esc|Cyprus}} |- ! scope="row"| 3 | {{Esc|Azerbaijan}} | {{Esc|Sweden}} |- ! scope="row"| 2 | {{Esc|Israel}} | {{Esc|Norway}} |- ! scope="row"| 1 | {{Esc|Ireland}} | {{Esc|Croatia}} |} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Finale<ref name="2021detailedfinal" /> |- ! scope="col" width="20%" | Taškų kiekis ! scope="col" width="40%" | Žiūrovai ! scope="col" width="40%" | Komisija |- ! scope="row" style="background:gold" | 12 | {{Esc|Ukraine}} | {{Esc|Ukraine}} |- ! scope="row" style="background:silver" | 10 | {{Esc|Italy}} | {{Esc|Italy}} |- ! scope="row" style="background:#CC9966" | 8 | {{Esc|France}} | {{Esc|Switzerland}} |- ! scope="row"| 7 | {{Esc|Finland}} | {{Esc|Belgium}} |- ! scope="row"| 6 | {{Esc|Switzerland}} | {{Esc|Portugal}} |- ! scope="row"| 5 | {{Esc|Norway}} | {{Esc|France}} |- ! scope="row"| 4 | {{Esc|Russia}} | {{Esc|Iceland}} |- ! scope="row"| 3 | {{Esc|Iceland}} | {{Esc|Malta}} |- ! scope="row"| 2 | {{Esc|Belgium}} | {{Esc|Bulgaria}} |- ! scope="row"| 1 | {{Esc|Sweden}} | {{Esc|Israel}} |} {{col-end}} ==== ‎Išsamūs balsavimo rezultatai ‎==== Lietuvos komisijos nariai: * Jievaras Jasinskis * [[Rafailas Karpis]] * Giedrė Kilčiauskienė * Raminta Naujanytė (Bjelle) * [[Darius Užkuraitis]] {| class="sortable wikitable collapsible plainrowheaders" style="text-align:center;" |- |+ {{nowrap|Pirmajame pusfinalyje<ref name="2021detailedsemi" />}} |- ! scope="col" rowspan="2" | Nr. ! scope="col" rowspan="2" | Šalis ! scope="col" colspan="7" | Komisija ! scope="col" colspan="2" | Žiūrovai |- ! scope="col" | <small>Narys A</small> ! scope="col" | <small>Narys B</small> ! scope="col" | <small>Narys C</small> ! scope="col" | <small>Narys D</small> ! scope="col" | <small>Narys E</small> ! scope="col" | Vidutinė vieta ! scope="col" | Taškai ! scope="col" | Vieta ! scope="col" | Taškai |- class="sortbottom" ! scope="row" style="text-align:center;" | 01 | style="text-align:left;" | {{Esc|Lithuania}} || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 02 | style="text-align:left;" | {{Esc|Slovenia}} || 15 || 9 || 13 || 11 || 15 || 15 || style="background:#AAAAAA;" | || 14 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 03 | style="text-align:left;" | {{Esc|Russia}} || 10 || 15 || 14 || 9 || 9 || 11 || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 04 | style="text-align:left;" | {{Esc|Sweden}} || 11 || style="background:silver;" | 2 || 9 || 8 || 8 || 8 || 3 || 6 || 5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 05 | style="text-align:left;" | {{Esc|Australia}} || 9 || style="background:gold;" | 1 || 4 || style="background:#CC9966;" | 3 || 7 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 8 || 11 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 06 | style="text-align:left;" | {{Esc|North Macedonia}} || 14 || 13 || 8 || 15 || 10 || 13 || style="background:#AAAAAA;" | || 15 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 07 | style="text-align:left;" | {{Esc|Ireland}} || 13 || 14 || 7 || 12 || 12 || 12 || style="background:#AAAAAA;" | || 10 || 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 08 | style="text-align:left;" | {{Esc|Cyprus}} || 6 || style="background:#CC9966;" | 3 || 15 || 6 || 6 || 7 || 4 || 7 || 4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 09 | style="text-align:left;" | {{Esc|Norway}} || 4 || 12 || 12 || 14 || style="background:#CC9966;" | 3 || 9 || 2 || 5 || 6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 10 | style="text-align:left;" | {{Esc|Croatia}} || style="background:#CC9966;" | 3 || 11 || 11 || 7 || 13 || 10 || 1 || 12 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 11 | style="text-align:left;" | {{Esc|Belgium}} || 7 || 4 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 10 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 10 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 12 | style="text-align:left;" | {{Esc|Israel}} || style="background:silver;" | 2 || 5 || style="background:#CC9966;" | 3 || 10 || 5 || 4 || 7 || 9 || 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 13 | style="text-align:left;" | {{Esc|Romania}} || 5 || 8 || 5 || 4 || 11 || 6 || 5 || 13 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 14 | style="text-align:left;" | {{Esc|Azerbaijan}} || 12 || 10 || 10 || 13 || 14 || 14 || style="background:#AAAAAA;" | || 8 || 3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 15 | style="text-align:left;" | {{Esc|Ukraine}} || style="background:gold;" | 1 || 6 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | 1 || 4 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | '''12''' || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | '''12''' |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 16 | style="text-align:left;" | {{Esc|Malta}} || 8 || 7 || 6 || 5 || style="background:gold;" | 1 || 5 || 6 || 4 || 7 |} {| class="sortable wikitable collapsible plainrowheaders" style="text-align:center;" |- |+ {{nowrap|Finale<ref name="2021detailedfinal" />}} |- ! scope="col" rowspan="2" | Nr. ! scope="col" rowspan="2" | Šalis ! scope="col" colspan="7" | Komisija ! scope="col" colspan="2" | Žiūrovai |- ! scope="col" | <small>Narys A</small> ! scope="col" | <small>Narys B</small> ! scope="col" | <small>Narys C</small> ! scope="col" | <small>Narys D</small> ! scope="col" | <small>Narys E</small> ! scope="col" | Vidutinė vieta ! scope="col" | Taškai ! scope="col" | Vieta ! scope="col" | Taškai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 01 | style="text-align:left;" | {{Esc|Cyprus}} || 13 || 15 || 21 || 15 || 17 || 18 || style="background:#AAAAAA;" | || 11 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 02 | style="text-align:left;" | {{Esc|Albania}} || 23 || 22 || 24 || 19 || 24 || 23 || style="background:#AAAAAA;" | || 25 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 03 | style="text-align:left;" | {{Esc|Israel}} || 11 || 16 || 7 || 20 || 7 || 10 || 1 || 16 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 04 | style="text-align:left;" | {{Esc|Belgium}} || 6 || 4 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:gold;" | 1 || 4 || 7 || 9 || 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 05 | style="text-align:left;" | {{Esc|Russia}} || 16 || 21 || 16 || 24 || 19 || 19 || style="background:#AAAAAA;" | || 7 || 4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 06 | style="text-align:left;" | {{Esc|Malta}} || 15 || 8 || 9 || 8 || 5 || 8 || 3 || 15 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 07 | style="text-align:left;" | {{Esc|Portugal}} || 4 || style="background:gold;" | 1 || 5 || 4 || 12 || 5 || 6 || 12 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 08 | style="text-align:left;" | {{Esc|Serbia}} || 24 || 23 || 25 || 23 || 21 || 24 || style="background:#AAAAAA;" | || 21 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 09 | style="text-align:left;" | {{Esc|United Kingdom}} || 20 || 17 || 18 || 18 || 25 || 20 || style="background:#AAAAAA;" | || 20 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 10 | style="text-align:left;" | {{Esc|Greece}} || 8 || 14 || 19 || 13 || 16 || 15 || style="background:#AAAAAA;" | || 17 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 11 | style="text-align:left;" | {{Esc|Switzerland}} || 5 || 6 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 2 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 8 || 5 || 6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 12 | style="text-align:left;" | {{Esc|Iceland}} || 10 || 7 || 11 || 5 || 9 || 7 || 4 || 8 || 3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 13 | style="text-align:left;" | {{Esc|Spain}} || 22 || 19 || 12 || 16 || 13 || 17 || style="background:#AAAAAA;" | || 24 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 14 | style="text-align:left;" | {{Esc|Moldova}} || 25 || 25 || 23 || 25 || 23 || 25 || style="background:#AAAAAA;" | || 22 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 15 | style="text-align:left;" | {{Esc|Germany}} || 14 || 12 || 14 || 10 || 8 || 12 || style="background:#AAAAAA;" | || 13 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 16 | style="text-align:left;" | {{Esc|Finland}} || 12 || 10 || 10 || 12 || 10 || 11 || style="background:#AAAAAA;" | || 4 || 7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 17 | style="text-align:left;" | {{Esc|Bulgaria}} || 7 || 13 || 8 || 11 || 15 || 9 || 2 || 18 || style="background:#AAAAAA;" | |- class="sortbottom" ! scope="row" style="text-align:center;" | 18 | style="text-align:left;" | {{Esc|Lithuania}} || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 19 | style="text-align:left;" | {{Esc|Ukraine}} || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | 1 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | '''12''' || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | '''12''' |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 20 | style="text-align:left;" | {{Esc|France}} || style="background:silver;" | 2 || 5 || 6 || 7 || 14 || 6 || 5 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 21 | style="text-align:left;" | {{Esc|Azerbaijan}} || 21 || 18 || 20 || 22 || 22 || 21 || style="background:#AAAAAA;" | || 14 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 22 | style="text-align:left;" | {{Esc|Norway}} || 9 || 20 || 17 || 17 || 6 || 13 || style="background:#AAAAAA;" | || 6 || 5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 23 | style="text-align:left;" | {{Esc|Netherlands}} || 19 || 11 || 15 || 9 || 11 || 14 || style="background:#AAAAAA;" | || 23 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 24 | style="text-align:left;" | {{Esc|Italy}} || style="background:gold;" | 1 || style="background:silver;" | 2 || 4 || 6 || 4 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 10 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 10 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 25 | style="text-align:left;" | {{Esc|Sweden}} || 17 || 9 || 13 || 14 || 18 || 16 || style="background:#AAAAAA;" | || 10 || 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 26 | style="text-align:left;" | {{Esc|San Marino}} || 18 || 24 || 22 || 21 || 20 || 22 || style="background:#AAAAAA;" | || 19 || style="background:#AAAAAA;" | |} == Taip pat skaitykite == * [[Eurovizijos dainų konkursas 2021]] * [[Lietuva Eurovizijoje]] * [[Lietuva 2022 m. Eurovizijoje|„Pabandom iš naujo! 2022“]] * [[Lietuva 2020 m. Eurovizijoje|„Pabandom iš naujo! 2020“]] == Nuorodos == * [https://eurovisionworld.com/national/lithuania/pabandom-is-naujo-2021 Visa informacija apie „Pabandom iš naujo! 2021“ (eurovisionworld.com svetainė)] * [https://www.youtube.com/playlist?list=PLsNtjGy5YSLDoFST4ZP44SM7B26Cfwjd6 Visų dalyvių pasirodymai (youtube)] == Šaltiniai == {{išn}} {{Lietuvos nacionalinė atranka į Euroviziją}} [[Kategorija:Lietuva Eurovizijos dainų konkurse]] [[Kategorija:2021 muzikoje]] 1i030jbhhf4vji8pylqwag1jf4wowdv 0 603778 7798290 7157483 2026-04-04T04:13:39Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7798290 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="margin: 0 0 0.5em 1em; border: 1px solid darkgray; width: 400px; float: right" | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_Lithuania.svg|55px|left|border]] | style="text-align: center;" | '''[[Lietuva|Lietuvos]]–[[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] santykiai''' | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_the_Soviet_Union.svg|55px|right|border]] |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Pagrindinės datos:'''</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas ''de facto'' ir ''de jure'': [[1920]] m. [[liepos 12]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Nepuolimo sutartis: [[1926]] m. [[rugsėjo 28]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Savitarpio pagalbos sutartis: [[1939]] m. [[spalio 10]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• TSRS ultimatumas Lietuvai: [[1940]] m. [[birželio 14]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Lietuvos okupacija: [[1940]] m. [[birželio 15]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Lietuvos įjungimas į TSRS sudėtį: [[1940]] m. [[rugpjūčio 3]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Lietuvos nepriklausomybės nuo TSRS paskelbimas: [[1990]] m. [[kovo 11]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• TSRS pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę: [[1991]] m. [[rugsėjo 6]] d.</small> |- |} '''Lietuvos–Tarybų Sąjungos santykiai''' – dvišaliai [[tarptautiniai santykiai]] tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] (TSRS). [[Sovietų Rusija]] Lietuvos valstybę ''[[de facto]]'' ir ''[[de jure]]'' pripažino [[1920]] m. [[liepos 12]] d. Rusijos Tarybų Federacinei Socialistinei Respublikai ir Lietuvai [[Maskva|Maskvoje]] pasirašius [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|Taikos sutartį]], kuria nustatyta, jog „Rusija be atodairų“ pripažįsta „Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiosioms juridinėms“ pasekmėms „ir gera valia visiems amžiams“ atsisako „nuo visų Rusijos suvereniteto teisių lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu“.<ref>[http://www.pavb.lt/sena/img/foto/Urbsys/Atsiminimai.pdf J. Urbšio atsiminimai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211095058/http://www.pavb.lt/sena/img/foto/Urbsys/Atsiminimai.pdf |date=2017-02-11 }}</ref> Nors mūšiai tarp lietuvių ir bolševikų dalinių tęsėsi iki 1920 metų, o bolševikai iki 1919 m. buvo užėmę dalį Lietuvos ir joje įkūrę [[Lietuvos tarybų socialistinė respublika (1918-1919)|Lietuvos tarybų socialistinę respubliką]], Lietuvos Respublika ir Tarybų Rusija po Taikos sutarties pasirašymo ėmė bendradarbiauti. Taikos sutartimi TSRS vienintelė pripažino Vilnių Lietuvos Respublikos dalimi, o vėliau pripažinimą ne kartą patvirtino. Kita vertus, TSRS naudojosi [[Lenkijos–Lietuvos karas|Lietuvos–Lenkijos konfliktu]] ir iki [[1926 m. perversmas|gruodžio perversmo]] rėmė [[Lietuvos tautininkų sąjunga|tautininkų]] leidinius „[[Tautos vairas]]“ ir „Lietuvis“.<ref>[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/1926-m-perversmu-sovietai-lietuvoje-pasiruose-dirva-okupacijai.d?id=66675558 1926 m. perversmu sovietai Lietuvoje pasiruošė dirvą okupacijai?]</ref> Tarpukario spaudoje TSRS vadinta ''Sovietų Sąjunga'', ''Sovietų Rusija''. == Santykiai 1922-1939 m. == [[Vaizdas:Jurgis Baltrušaitis in 1927 (cropped).jpeg|miniatiūra|left|Lietuvos pasiuntinys Tarybų Sąjungoje [[Jurgis Baltrušaitis (1873)|Jurgis Baltrušaitis]] 1927 m.]] Nuo 1923 m., praėjus metams po TSRS įkūrimo, Kaune rezidavo Tarybų Sąjungos diplomatiniai atstovai, kuriems vadovavo įgaliotasis atstovas. Tarybų Sąjungos pasiuntinybė tarnautojų skaičiumi Kaune buvo viena didžiausių, personalas vis keitėsi. Nuo 1925 m. Lietuvai paskirtas nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras.<ref>[http://diplomatiniskaunas.lt/sovietu-sajungos-pasiuntinybe/ Diplomatinis Kaunas]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Skatinant glaudesnį tarpkultūrinį bendradarbiavimą Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos pastangomis įkurta [[Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti]]. Lietuvą pasiekdavo ir TSRS kino filmai. Pirmasis TSRS filmas, viešai parodytas Lietuvoje, buvo „[[Šarvuotis Potiomkinas]]“.<ref>[https://kinfo.lt/kinas-tarpukario-lietuvoje-xviii-ssrs-kino-filmai/ Kinas tarpukario Lietuvoje (XVIII): SSRS kino filmai]</ref> Lietuva tapo pirmąja valstybe, su TSRS [[1926]] m. rugsėjo 28 d. pasirašiusia Nepuolimo sutartį. Nepuolimo sutarties galiojimas buvo dukart pailgintas, antrą kartą 1934 m. balandžio 4 d. – iki 1945 m. gruodžio 31 d.<ref>[http://www.pavb.lt/sena/img/foto/Urbsys/Atsiminimai.pdf J. Urbšio atsiminimai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170211095058/http://www.pavb.lt/sena/img/foto/Urbsys/Atsiminimai.pdf |date=2017-02-11 }}</ref> 1933 m. liepos 5 d. pasirašyta sutartis agresoriaus sąvokai apibrėžti. [[Juozas Urbšys|J. Urbšio]] teigimu, Lietuva ir TSRS taip pat buvo įsipareigojusius viena kitą konfidencialiai informuoti sužinojus apie kitos šalies interesams galimai nepalankias vidinės ar tarptautinės politikos tendencijas. Vis dėlto 1932 m. TSRS ir Lenkijai sudarius nepuolimo sutartį, Maskva ėmė nebeakcentuoti Vilniaus krašto priklausymo klausimo, o 1938 m. kovo 16 d. [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|Lenkijai paskelbus ultimatumą Lietuvai]], patarė Lietuvai ultimatumą priimti, užmezgant su Lenkija diplomatinius santykius.<ref name="Ivinskis">[http://archyvas.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=257&Itemid=66 Povilas LASINSKAS. Lietuvos ir SSRS santykių vertinimas Zenono Ivinskio darbuose] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220104204941/http://archyvas.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=257&Itemid=66 |date=2022-01-04 }}</ref> == Santykiai 1939-1941 m. == [[Vaizdas:Подписание советско-литовского договора о передаче Литве города Вильно.jpg|miniatiūra|Juozas Urbšys pasirašo [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartį]]]] Didžiąją dalį Tarpukario Lietuva neturėjo sienos su TSRS. Ją įgijo tik [[1939 m.]] [[rugsėjo 17]] d., Tarybų Sąjungai [[TSRS invazija į Lenkiją|okupavus rytinę Lenkijos dalį]]. Lenkijos užpuolimas sukėlė įtampų ir nepasitikėjimo TSRS atžvilgiu. Lietuvoje buvo paskelbta dalinė mobilizacija; netrukus ji atšaukta. [[1939 m.]] [[spalio 10]] d. Lietuva paskutinė iš Baltijos šalių pasirašė [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Savitarpio pagalbos sutartį]], kurios vienas iš punktų buvo TSRS [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] įgulų (viso apie 20 000 karių) įvedimas mainais į [[Lenkija|Lenkijos]] okupuoto [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] grąžinimą Lietuvai (faktiškai buvo grąžintas tik penktadalis okupuotos teritorijos). Neilgai trukus akivaizdžiai komplikavosi dvišaliai santykiai. TSRS ėmė kaltinti Lietuvą jos karių grobimu. Garsiausia to laiko byla − [[Butajevo byla]]. 1940 m. [[birželio 14]] dieną TSRS Lietuvai įteikė ultimatumą ir po mažiau nei paros įvedusi papildomus karinius dalinius šalį okupavo. Lietuvos Vyriausybę pakeitė marionetinė [[Liaudies vyriausybė]], prezidentu [[1938 m. Lietuvos Konstitucija|ne pagal tuo metu galiojusią Konstituciją]] paskirtas [[Justas Paleckis]]. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva formaliai buvo įjungta į TSRS. Pradėtos represijos prieš su buvusia valdžia susijusius asmenis. [[1940]] metų aneksija buvo didelės dalies valstybių nepripažinta. [[1941 m.]] birželį TSRS organizavo ''de jure'' užsienio valstybės Lietuvos gyventojų masinius trėmimus. == Santykiai 1990-1991 m. == Formalūs santykiai tarp Lietuvos ir TSRS kaip atskirų valstybių atsikūrė po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės akto. TSRS vadovas [[Michailas Gorbačiovas]] kategoriškai nepritarė Lietuvos išstojimui iš TSRS, reikalavo [[Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas|Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą]] grąžinti valstybę į kovo 10 d. būklę. Nuo [[1990 m.]] balandžio 18 d. TSRS Lietuvai paskelbė [[Ekonominė blokada (1990)|ekonominę blokadą]]. Taip pat desantininkai, naudodami jėgą, prievarta jaunuolius vežė į TSRS kariuomenę<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37929&p_t=271522 Seimo archyvas]</ref>. Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai Akto galiojimą gegužės 23 d. iš dalies sustabdžius, o birželio 29 d. priėmus nutarimą dėl derybų su TSRS ir iš Kovo 11 d. akto kylančių veiksmų (ne paties akto) [[Kovo 11 d. akto moratoriumas|moratoriumo]] 100 dienų nuo to laiko, kai prasidės derybos blokada buvo nutraukta. [[1991 m.]] sausio mėnesį pradėti kariniai veiksmai prieš Lietuvos Respubliką. Sausio 2 dieną buvo užimtas Lietuvos komunistų partijos archyvas<ref>[https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/126612/1/ieva_globyte_bd.pdf#page=4&zoom=100,109,960] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220104204941/https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/126612/1/ieva_globyte_bd.pdf#page=4&zoom=100,109,960 |date=2022-01-04 }}</ref> Taipogi naujai atkurtos valstybės pasienio punktuose buvo rengiami išpuoliai prieš pasieniečius, kurių liūdniausiai pagarsėjęs – [[Medininkų žudynės]]. [[1991 m.]] [[sausio 13]] d. Sovietinės armijos buvo užimtas televizijos bokštas Vilniuje, buvo nužudyta 13 jį gynusių beginklių žmonių, keli šimtai sužeista. Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, boikotavo [[1991 m. TSRS referendumas|TSRS vykusį referendumą]] dėl reformuotos TSRS išsaugojimo (dalyvavo tik pusė milijono žmonių). TSRS Valstybės Taryba pripažino Lietuvos nepriklausomybę [[rugsėjo 6]] d. tik žlugus [[rugpjūčio pučas|pučui]], kuomet didelė dalis buvusių TSRS respublikų ėmė skelbti savo suverenitetą, o Rusijai vadovavo demokratiškai išrinktas prezidentas (žr. [[Lietuvos–Rusijos santykiai]]). 1991 m. rugsėjo 12 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas I. Laptevas ir Tautybių Tarybos pirmininkas R. Nišanovas atsiuntė telegramą, kuria sveikino Lietuvos tarptautinio pripažinimo proga ir siūlė bendradarbiauti.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37941&p_k=1#lg=1&slide=44 SSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Tarybos Pirmininko I. Laptevo ir Tautybių Tarybos Pirmininko R. Nišanovo telegrama, kuria sveikinama Lietuvos tarptautinio pripažinimo proga ir siūloma bendradarbiauti. 1991-09-12 ([[Lietuvos Respublikos Seimo archyvas]])] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220930142902/https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37941&p_k=1#lg=1&slide=44 |date=2022-09-30 }}</ref> ''De jure'' santykiai tęsėsi vos tris mėnesius, nes tų pačių metų gruodžio pabaigoje paskelbta apie TSRS likvidaciją. Žlugus Tarybų Sąjungai Lietuvoje kurį laiką liko Sovietinės armijos daliniai, dėl kurių išvedimo Lietuva derėjosi su susikūrusia Rusijos Federacija. == Kultūriniai santykiai == 1933 m. TSRS lankėsi Lietuvos geografas ir keliautojas [[Kazys Pakštas]]. == Ekonominiai santykiai == Pirmąjį santykių dešimtmetį prekybiniai ryšiai tarp valstybių buvo menki. Anot [[Zenonas Ivinskis|Zenono Ivinskio]], sudarė 1,4% visos prekybos.<ref name=Ivinskis/> 1931 m. rugpjūčio 19 d. pasirašyta prekybos sutartis. == Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas == === Pasiuntiniai Lietuvai === * [[Ivan Lorenc]], įgaliotasis atstovas nuo 1923 m. rugsėjo 11 d. iki 1925 m. * [[Sergej Aleksandrovskij]], nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1925 m. liepos 20 d. iki 1927 m. * [[Aleksandr Arosev]], nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1927 m. birželio 10 d. iki 1929 m. * [[Vladimir Antonov–Ovseienko]], nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1929 m. vasario 18 d. iki 1930 m. * [[Michail Karskij]], nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1930 m. gruodžio 15 d. iki 1937 m. * [[Boris Podolskij]], nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1937 m. sausio 25 d. iki 1938 m. * [[Pavel Krapivincev]], nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras 1938–1939 m. Po 1939 m. nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Kaune liko trumpam neužimta, kol 1939 m. lapkričio 3 d. juo buvo paskirtas pirmasis pasiuntinybės sekretorius [[Nikolajus Pozdniakovas]] (įgaliotuoju ministru išbuvo iki Lietuvos Nepriklausomybės netekimo) === Pasiuntiniai TSRS === * 1920–1939 m. – [[Jurgis Baltrušaitis (1873)|Jurgis Baltrušaitis]], nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras * 1939–1940 m. – [[Ladas Natkevičius]], nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras == Šaltiniai == {{išnašos}} == Taip pat skaitykite == * [[Lietuvos–Rusijos santykiai]] {{Lietuvos diplomatiniai santykiai}} {{DEFAULTSORT:Sovietų Sąjunga}} [[Kategorija:Lietuvos-Tarybų Sąjungos santykiai 1918-1940 m.]] mydwybvof1qcrwlzfanzaw7m7ewqezr 0 605471 7798367 7792079 2026-04-04T10:57:24Z Andrejsmirnov97 56853 /* Aukos */ nuotrauka 7798367 wikitext text/x-wiki {{coord|54.626404|25.160247|type:landmark|display=title}} [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania (2).png|thumb|Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania. Photo taken by Otto Schroff, a member of the 96th Infantry Division of the Wehrmach|thumb|right|Žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais. Viduryje matomi sušaudymui vedami vyrai. Nuotraukos autorius: [[Otto Schroff|Otas Šrofas]], priklausęs 96-ajai Vermachto pėstininkų divizijai.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania.png|Massacre_of_the_Jewish_men_at_the_Ponary_forest_pits,_Vilnius,_Lithuania|thumb|right|Antrojoje Oto Šrofo nuotraukoje matomas žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais, kai kurie vilki baltus raiščius ant rankų viršutinės dalies.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] '''Panerių žudynės''' – masinės žudynės, įvykdytos [[Panerių miškas|Panerių miške]] netoli Panerių geležinkelio prie [[Vilnius|Vilniaus]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. [[Žydai|Žydų tautybės]] asmenų sušaudymai prasidėjo 1941 m. liepą ir truko iki nacių okupacinių pajėgų pasitraukimo iš Vilniaus 1944 m. liepą. 1941 m. liepą žydų ir kitų tautybių asmenų žudynes organizavo [[9 operatyvinis būrys|9–asis]] vokiečių operatyvinis būrys, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – [[3/A operatyvinis būrys|3/A]] vokiečių operatyvinis būrys. Nuo 1941 m. rugsėjo už sušaudymus buvo atsakingas [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] Vilniaus skyrius.{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Žydų sušaudymus įvykdė vokiečių operatyvinių būrių įsteigtas ir organizuotas [[Ypatingasis būrys]], suburtas iš vietinių lietuvių tautybės kolaborantų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=113-161}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Panerių miške žuvo nuo 70 000 iki 100 000 asmenų. Didžioji dalis nužudytųjų buvo žydų tautybės [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]] ir aplinkinių kraštų gyventojai. Intensyviausias žydų sušaudymų laikotarpis Paneriuose prasidėjo 1941 m. rugsėjį ir tęsėsi iki 1941 m. lapkričio pradžios. Jo metu sušaudyta apytikriai 20 000 Vilniaus krašto žydų. Šiuo laikotarpiu vokiečių pareigūnai likvidavo [[Vilniaus getas|Mažąjį Vilniaus getą]] ir sumažino [[Vilniaus getas|Didžiojo Vilniaus geto]] žydų bendruomenę.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-126}} Kitomis masinių žudynių aukomis Paneriuose buvo lenkai (1500–2000),{{sfn|Tomkiewicz|2018|pages=246–247}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=12 (išnaša Nr. 27)}} sovietų karo belaisviai (apie 5000), lietuviai (apie 100), romai (apie 50).{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}}<ref name="WSP-Ponary">{{cite journal |last=Michalski |first=Czesław |trans-title=Ponary – Golgota Wileńszczyzny |title=Ponary — the Golgotha of Wilno |journal=Konspekt |volume=5 |date=Winter 2000–2001 |publisher= Academy of Pedagogy in Kraków |via=Internet Archive, 24 December 2008 |url=http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20081224124407/http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |url-status=dead |archive-date=2008-12-24 |language=pl}}</ref><ref name="Niwinski">{{cite book |title=Ponary : the Place of "Human Slaughter" |last=Niwiński |first=Piotr |year=2011 |publisher=Instytut Pamięci Narodowej, Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu; Ministerstwo Spraw Zagranicznych Rzeczpospolitej Polskiej, Departament Współpracy z Polonią |location=Warsaw |pages=25–26 |url=http://www.msz.gov.pl/resource/65eb5501-876b-4915-a8dd-48ec00882c54 |language=pl, en, lt}}</ref> Pagal bendrą aukų skaičių Panerių žudynės yra didžiausias [[Holokaustas|Holokausto]] įvykis Lietuvoje ir antroji pagal dydį masinių žudynių vieta [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] (po [[Babin Jaras|Babin Jaro]] Ukrainoje).<ref>{{cite web |last= |first= |date=2003-07-12 |title=Panerių memorialo istorija |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/istorija/ |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus |access-date=2025-10-13}}</ref> Lietuva tapo viena iš pirmųjų nacistinės Vokietijos okupuotų teritorijų be Lenkijos, kurioje nacių kariniai daliniai ėmėsi masinių žydų sušaudymo operacijų. Žudynių aukoms atminti Panerių miške įkurtas [[Panerių memorialas]]. == Politinis ir socialinis kontekstas == Pagal 1923 m. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] susitarimus, Paneriai, kaip Vilniaus krašto dalis, įtraukti į [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrosios Lenkijos Respublikos]] [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Po jungtinio [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] Lenkijos pasidalinimo 1939 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus kraštas buvo okupuotas Sovietų Sąjungos pajėgų. Pagal 1939 m. spalio 10 d. [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį]], dalis Vilniaus krašto su Vilniaus miestu tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tarpukariu Vilniaus krašte vyravo [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[jidiš]] kalbos. Pagal oficialius 1931 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenis, Vilniaus mieste lenkų kalba namuose kalbėjo 128 628 gyventojai (66%), jidiš arba hebrajų – 54 596 (28%), rusų – 7372 (3,8%), baltarusių – 1700 (0,9%), lietuvių – 1579 (0,8%), vokiečių – 561 (0,3%) gyventojas.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=22–23}} == Vietovė == 1940 m. birželį sovietams aneksavus Lietuvą ir Baltijos šalis, šalia Panerių pradėta statyti karo reikmėms skirtas skystojo kuro saugyklas su būsimu sovietų kariniu aerodromu. Saugyklų teritorijos plotas siekė apie 27 hektarus. Paruoštos ir iškastos dvylika didelio skersmens 5–8 metrų gylio duobės, kai kurios sujungtos grioviais vamzdžių trasoms nutiesti. 1941 m. birželį trijų saugyklų sienos jau buvo išmūrytos tašytais akmenimis, vienos iš jų dugną spėta išbetonuoti.{{efn|Panerių kuro bazės projektavimo dokumentacija ir statybos brėžiniai iki šiol nėra rasti.{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|page=156}}}}{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|pages=157, 163–164}} Saugyklos statyba nutrūko 1941 m. birželį, prasidėjus [[Vokietijos–TSRS karas|Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui]]. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacinėms pajėgoms užėmus Vilnių]], 1941 m. birželį buvo nuspręsta panaudoti atokią saugyklų teritoriją ir joje iškastas duobes masinių žudynių reikmėms: nužudytųjų kūnus nuspręsta užkasti kuro saugykloms paruoštose duobėse.<ref name="media">Vilnius Yiddish Institute (2009), {{YouTube|3ymAxQjLKmM|The Tour of Ponar, part 1 (3:22 min.)}}. As well as, {{YouTube|VnL0gQZa0tQ|The Tour of Ponar, part 2 (6:47 min.)}}.</ref> Pasirinkta teritorija buvo nutolusi nuo Vilniaus centro apie 9 km, iš miesto ją galima buvo pasiekti plentu, geležinkeliu ar pėsčiomis. Nacių okupacinė valdžia buvusias Panerių kuro saugyklas praminė „baze“. 1941 m. liepos pabaigoje jos plotas buvo apjuostas 2 metrų aukščio tinklu: vieliniu iš geležinkelio pusės ir spygliuotu likusiame perimetre. Pagrindinių vartų sargybą ėjo vokiečių daliniai ir Ypatingojo būrio nariai. Pradėjus masinius žydų gyventojų sušaudymus Paneriuose, teritorija buvo saugoma visą parą.{{sfn|Bubnys|2019|p=12}}{{sfn|Šikšnianas|2021|pp=29-31}} == Žudynių organizatoriai ir vykdytojai == ===Vokiečių operatyviniai būriai Vilniuje=== [[Vaizdas:Albert_Filbert_(1905-1990).jpg|170px|thumb|right|SS oberšturmbanfiureris [[Alfred Filbert|Alfredas Filbertas]] (taip pat žinomas kaip Albertas Filbertas), 9-ojo operatyvinio būrio vadas, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Kray|2016|p=50}}]] Žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimus organizavo ir vykdė Vilniuje dislokuoti vokiečių [[Einsatzgruppen|operatyviniai būriai]], vokiškai žinomi „Einsatzkommando“ terminu. Žydų žudynės mieste prasidėjo pirmosiomis 1941 m. liepos dienomis.{{sfn|Idzelis|2019|p=50–51}}{{sfn|Kray|2016|p=52}} Tuo metu Vilniuje buvo dislokuotas 9-asis operatyvinis būrys („Einsatzkommando 9“), vadovaujamas SS oberšturmbanfiurerio [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] ir jo pavaduotojo [[Wilhelm Greiffenberger|Vilhelmo Graifenbergerio]]. Šis būrys pasiekė Vilnių 1941 m. liepos 1 d. (ar 2 d.) ir pakeitė iki tol mieste veikusį ypatingąjį būrį 7a („Sonderkommando 7a“), vadovaujamą SS oberšturmbanfiurerio [[Walter Blume|Valterio Blumės]].{{sfn|Kray|2016|page=45}}{{sfn|Stankeras|2016|page=208}} 9-ojo operatyvinio būrio vykdomos žydų žudynės prasidėjo ne vėliau nei liepos 4 d. A. Filbertas asmeniškai dalyvavo jo būrio vykdomuose žydų sušaudymuose miesto prieigose. Vadovaujančius vaidmenis žudynėse taip pat atliko kiti būrio nariai: SS unteršturmfiureris [[Heinrich Tunnat|Hainrichas Tunatas]], SS oberšturmbanfiureris [[Gerhard Schneider|Gerhardas Šnaideris]], SS oberšturmbanfiureris [[Friedrich Klein|Frydrichas (Fricas) Klainas]]. Per pirmąsias keturias dienas šis būrys sušaudė mažiausiai 321 žydą Vilniuje.{{sfn|Kray|2016|pages=49–50}} [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepą A. Filbertas paskyrė savo būrio narį SS oberšturmfiurerį [[Franz Schauschütz|Francą Šaušiucą]] atsakingu už žydų sušaudymus už miesto ribų.{{sfn|Kray|2016|p=46–56}} F. Šaušiucas duodavo įsakymus Ypatingajam būriui, kuris vykdydavo sušaudymus Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2019|p=53}} Prasidėjus sistemingoms žudynėms, F. Šaušiucas buvo atsakingas už jų sklandų įvykdymą. Jis supaprastino žudynių operacijas taip, kad per valandą buvo galima sušaudyti kelis šimtus žmonių.{{sfn|Kray|2016|pages=50-52}} Iki 1941 m. liepos 23 d. 9-asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kray|2016|pages=53-55}} 9-ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]].{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} Būriui taip pat priklausė SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], kuris nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. gruodžio organizavo ir vykdė žudynes Paneriuose, asmeniškai dalyvavo sušaudymuose ir duodavo įsakymus Ypatingajam būriui.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}} 1942 m. vasarį Vilniuje dislokuoto 3/A operatyvinio būrio padalinys buvo pavadintas vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus skyriumi (vok. „Aussendienstelle Sipo und SD Wilna“), pavaldžiu Lietuvos vokiečių saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} ===Ypatingasis būrys=== {{main|Ypatingasis būrys}} [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Pėstininkų atsargos ltn. [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]], Ypatingojo būrio vadas nuo 1941 m. liepos iki 1941 m. lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}}]] 1941 m. liepos pradžioje (ar net anksčiau) nacių operatyvinių būrių pareigūnai pradėjo formuoti žydų ir kitų nacistinės Vokietijos priešų persekiojimui ir naikinimui skirtą junginį Vilniuje. Šis būrys buvo pavadintas Ypatinguoju būriu prie vokiečių saugumo policijos ir SD. Į Ypatingojo būrio gretas stojo lietuviai savanoriai. Jame taip pat buvo lenkų, rusų ir baltarusių tautybės narių.{{sfn|Bubnys|2019}} Pirminis Ypatingojo būrio įsteigimo laikotarpis yra prastai dokumentuotas.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Žinoma, kad bent dalis būrio buvo suformuota lietuvių savisaugos policijos pagrindu. Ypatingasis būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių operatyviniams būriams. Pirmaisiais būrio vadais tapo Lietuvos kariuomenės jaunesnieji leitenantai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; ''Peter Iron Jokubka''){{efn|Artilerijos jaun. leit. Petras Jokubka (1914–2015 m.) per karą pasitraukė į Vokietiją, o iš ten 1949 m. emigravo į JAV, kur pasikeitė savo vardą ir tapo žinomas kaip Petras Ironas Jokubka (''Peter Iron Jokubka'').{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2024-10-08 |title=Petras JOKUBKA |url=https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=137 |website=anykstenai.lt |location= |publisher=Pasaulio anykštėnų bendrija |access-date=2026-03-14}}</ref>}} ir [[Mečislovas Butkus|Mečys Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą būrys įsikūrė pastate prie Katedros aikštės, kuriame tuo metu veikė [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinyba.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356–357}} Nuo 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti sistemingus žydų tautybės gyventojų sušaudymus Paneriuose. 1941 m. liepos 23 d. oficialiu būrio vadu tapo Lietuvos kariuomenės pėstininkų atsargos leitenantas [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]].{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Vokiečiams atleidus J. Šidlauską iš užimamų vado pareigų, 1941 m. lapkritį į jas buvo paskirtas jaunesnysis leitenantas [[Balys Norvaiša]], jo pavaduotoju tapo leitenantas [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69;71–72}} [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] Lietuvių pareigūnų dalyvavimo pradžia žydų persekiojimuose Vilniuje minima oficialioje vokiečių [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] ataskaitoje 1941 m. liepos 13 d. Joje nurodoma, kad lietuvių tvarkos policijai (vok. „Ordnungsdienst“), tapus pavaldžiai operatyviniui būriui, buvo įsakyta dalyvauti žydų tautybės asmenų „likvidacijoje“. Paminėta, kad šiai užduočiai atlikti buvo paskirta 150 lietuvių pareigūnų, kurie suėmė žydus Vilniuje ir sušaudė juos koncentracijos stovykloje. Šią dokumente neįvardintą „koncentracijos stovyklą“ istorikai laiko tuometine Panerių „baze“.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=206}} ===Policijos batalionai=== 1941 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais suimtųjų žydų konvojavimą ir priežiūrą Paneriuose dažnai vykdė dalis 1–ojo, 2–ojo ir 3–ojo lietuvių policijos batalionų karių, tuo metu dislokuotų Vilniuje.{{sfn|Bubnys|2017|page=175}} 1941 m. rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje 2–ojo bataliono antroji kuopa, vadovaujama leitenanto Prano Sakalo (Sakalausko), iš Lukiškių kalėjimo paėmė apie 500 suimtų žydų ir juos nuvarė į Panerius.{{sfn|Bubnys|2017|page=186 (remiantis I. Koskaus 1951 m. lapkričio 27 d. tardymo protokolu)}} 1941 m. rugsėjo pabaigoje 2–osios bataliono kariai konvojavo apie 2000 žydų koloną ir žudynių metu saugojo Panerių „bazės“ teritoriją.{{sfn|Bubnys|2017|page=187}} 3–iojo bataliono kariai konvojavo suimtuosius rugsėjo–spalio mėnesių sandūroje, antrą kartą – spalio pradžioje.{{sfn|Bubnys|2017|page=196}} Ruošiantis 1943 m. balandžio 5 d. didelio masto sušaudymams Paneriuose, 1–ojo policijos bataliono kariai saugojo traukinio ešeloną su suimtaisiais žydais Vilniuje. Jie taip pat vykdė suimtųjų konvojavimą iš Vilniaus į Panerius. Žinoma, kad balandžio 5 d. sušaudymuose aktyviai dalyvavo apie 20 1–ojo policijos bataliono karių.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}} ==Žudynės== [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] === Žydų masinių persekiojimų pradžia Vilniuje === 1941 m. liepos viduryje pradėti masiniai Vilniaus žydų suėmimai ir sušaudymai. Persekiojimus ir areštus vykdė [[Gestapas|gestapo]], SS, Ypatingojo būrio ir Lietuvos policijos pareigūnai. Jų metu žydų tautybės gyventojai būdavo suimami, jų turtas konfiskuojamas. Suimtieji buvo kalinami [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]] sudėtingomis sąlygomis, dažnai be maisto.{{sfn|Bubnys|2019|pp=118}} Pirmosiomis masinių persekiojimų dienomis Vilniuje žydų suėmimus vykdė su naciais kolaboravę lietuvių pareigūnai. Pasak Panerių sušaudymus išgyvenusių Vilniaus žydų liudijimų, jauni lietuviai pareigūnai buvo praminti žydų gaudytojais. Jų užduotimi buvo suiminėti žydų tautybės Vilniaus gyventojus miesto gatvėse ir namuose. Pareigūnai atlikdavo nesankcionuotas kratas ir reikalaudavo kitų miesto gyventojų informuoti apie jų kaimynus žydus.{{sfn|Heath|2024|p=17}} Prasidėjus žydų suėmimams mieste, naciai paskleidė gandus, kad Vilniaus žydų vyrai buvo ruošiami transportavimui į darbo stovyklą Paneriuose. Jie privalėjo vykti į Panerius su savarankiškai suruoštomis higienos priemonėmis.{{sfn|Heath|2024|p=10}} === Žudynių pradžia === [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|J. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Pirmasis patikimai dokumentuotas masinis žydų sušaudymas Panerių miške įvykdytas 1941 m. liepos 11 d. Pasak Paneriuose tuo metu gyvenusio [[Kazimieras Sakovičius|Kazimiero Sakovičiaus]], stebėjusio žydų vyrų grupių suvarymą į Panerių „bazę“, per tos dienos popietę kelias valandas trukusius sušaudymus nužudyta apie 200 vyrų.{{sfn|Sakowicz|2012|p=34}} Panašūs liepos 11 d. duomenys užfiksuoti ir [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] dokumentuose: juose minimas 168 ir 179 žydų vyrų transportavimas iš kalėjimo. Šios dienos žudynių aplinkybės taip pat žinomos iš būriui priklausiusių [[Mečislovas Butkus|Mečislovo Butkaus]] ir [[Konstantinas Čičelis|Konstantino Čičelio]] liudijimų.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Liepos 11 d. suimtųjų žydų sušaudymus įvykdė Ypatingasis būrys. Žudynėms buvo pasiruošta iš anksto. M. Butkus, vienas iš pirmųjų būrio organizatorių, būrio sandėlyje dokumentavo šovinių paėmimą būrio reikmėms. Jis drauge su keliais kitais būrio nariais liepos 9 d. (ar 10 d.) vakare susitiko su J. Šidlausku, kuris juos visus nuvedė į Lukiškių kalėjimą. Pasak M. Butkaus, kalėjime jam buvo įsakyta sudaryti kalinių sąrašą, į kurį jis įtraukė 300 žydų ir rusų.{{efn|Lukiškių kalėjimo dokumentuose rastas 347 suimtųjų žydų sąrašas. Kitoje šio sąrašo pusėje įrašyta: „168 asmenis išsivedžiau darbams (sušaudyti)“. Šį įrašą M. Butkus pasirašė ranka ir datavo jį 1941 m. liepos 11 d. Šalia A. Butkaus taip pat rastas V. Mackevičiaus įrašas: „Paėmiau 180 kalinius žydus (sušaudyti)“ (šiame įraše ansktesnis 179 kalinių skaičius nubrauktas ir jo vietoje įrašytas 180 kalinių skaičius).{{sfn|Idzelis|2012|pp=349}}}} Sąrašą pasiėmė J. Šidlauskas.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=291–291 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}} [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]] (Mockevičius), vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Liepos 11 d. vidurdienį būrys, apginkluotas rusiškais šautuvais, atvyko iš savo būstinės į Lukiškių kalėjimą. Anot M. Butkaus: ''<blockquote>Buvo šilta vasaros diena. Kalėjimo kieme rikiavo dvi kalinių kolonas. Man [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Šidlauskas]] įsakė paimti pirmą kalinių koloną, kas tai apie 170 žmonių, davė penkiolika būrio dalyvių ir liepė vesti kalinius į geležinkelio stotį Paneriuose, kur jis su [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Lukošiumi]] nuvažiuos mašina ir duos tolesnius nurodymus. Visi galvojome, kad kalinius ruošia išvežimui kur tai darbams. Kai kaliniai buvo surikiuoti ir suskaičiuoti, [[Balys Norvaiša|Norvaiša]] man liepė parašyti raštelį, kad tokį tai kalinių skaičių aš išsivedžiau darbams. Jis perskaitė ir liepė man parašyti žodį “sušaudyti”, ką aš ir padariau.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=293–294 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Tikėtina, kad 348 kalinai buvo išvesti dviem grupėmis: 168 kalinių konvojui vadovavo M. Butkus, 180 – [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius). Tarp suimtųjų buvo tik vyrai.{{sfn|Idzelis|2012|pp=350}} Pasak M. Butkaus, pasiekus Panerių „bazę“ pradėti sušaudymai: [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] ''<blockquote>Paneriuose aš pamačiau teritoriją miške, aptvertą apie dviejų metrų aukščio spygliuota tvora, kur buvo keletas duobių. Viena iš jų buvo apie 30 metrų skersmens, apie 2–3 metrų gylio, apvalios formos. Jos pakraščiuose viduje buvo iškasti apie vieno metro gylio grioviai, kaip supratau pamatams. Į duobę iš šono buvo padarytas įvažiavimas. Šidlausko nurodymu atvestus kalinius suvarėme į duobę ir apie ją išstatėme sargybą. <...> Keli būrio dalyviai ėmė iš duobės po dešimt žmonių, liepdavo jiems nusirengti lauke ir po to su apatiniais rūbais vedė į kitą duobę, esančią nuo pirmos apie 30–50 metrų, kur juos šaudė būrio dalyviai. Aš mačiau iš toliau kaip juos šaudė būrio dalyviai stovintys ant duobės krašto. Prie šaudymų dalyvavo du ar tris vokiečiai, kurių tarpe aš atpažinau tiesioginį Ypatingojo būrio vadą [[Horst Schweinberger|Švainbergerį]] (ar Švenbergerį). Šaudymas truko apie tris ar keturias valandas. Tą kartą buvo sušaudytą sprendžiant iš mano ir Mockevičiaus raštelio 348 žmonės. Jų tarpe buvo žydų tautybės piliečiai ir rusai – karo belaisviai. Juos sušaudė ypatingo būrio dalyviai vieni, niekas jiems šaudyti nepadėjo.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=295–296 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Remiantis M. Butkaus ir K. Čičelio parodymais, pirmosiose žudynėse vadovaujančius vaidmenis atliko [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Balys Lukošius]], [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], [[Balys Norvaiša]]. Pasak K. Čičelio, tarp pirmosios dienos sušaudymų vykdytojų buvo [[Vladas Kliukas]], Vladas Butkūnas, [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Pasak K. Sakovičiaus, sušaudymai Paneriuose tęsėsi ir buvo vykdomi liepos 12–19 d., 23–26 d. ir 28–31 d. Jo liudijimu tokiu būdu liepą buvo sušaudyta apie 5000 žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=118}} Per reguliarius sušaudymus rugpjūtį nužudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Pirmieji vaikų ir paauglių sušaudymai įvykdyti rugpjūčio 11 ir 16 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119}} === Žudynių masto augimas, 1941 m. === ==== „Provokacijos diena“ ==== Rugpjūčio 31 d. vokiečių ir lietuvių pareigūnai apkaltino žydų gyventojus šaudynėmis iš Stiklių ir Didžiosios gatvės kampe esančio pastato lango. Pasak [[Grigorijus Šuras|Grigorijaus Šuro]] liudijimo, šaudynes imitavo naciams talkinantys lietuvių pareigūnai.{{sfn|Šuras|1997|pp=35}} Jie pranešė apie esą įvykusį incidentą greta susibūrusiems vokiečių kareiviams. Vokiečiai kartu su lietuvių pareigūnais įsilaužė į butą iš kurio tariamai buvo šaudoma ir suėmę du žydų tautybės gyventojus, juos iškart sušaudė gatvėje.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Šaudynių inscenizacija tapo pretekstu tą pačią dieną pradėtiems žydų persekiojimams Vilniuje. Masiniai žydų tautybės gyventojų areštai tęsėsi nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 2 d. Persekiojimus organizavo vokiečių pareigūnai [[Horst Scweinberger|Horstas Švainbergeris]], [[Franz Murer|Francas Mureris]] ir [[August Hering|Augustas Heringas]].{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=307}} Suimtieji buvo kalinami perpildytame Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerius rugsėjo pirmosiomis dienomis.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Pasak oficialios nacių pareigūnų suvestinės, žinomos kaip [[Jėgerio ataskaita]], rugsėjo 2 d. Paneriuose sušaudyti 3700 žydai: 864 vyrai, 2019 moteris ir 817 vaikai. Joje taip pat pažymėta, kad masiniai sušaudymai buvo „ypatinga akcija, nes žydai šaudė į vokiečių kareivius“.{{sfn|Bubnys|2020|pp=120}} Pasak K. Sakovičiaus, stebėjusio konvojavimus rugsėjo 2 d., į Panerius varomos žmonių kolonos ilgis siekė du kilometrus.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Anot jo kaimyno Piotro Jankovskio, dirbusio Panerių geležinkelio pervažos darbuotoju, žmonių skaičius turėjo siekti 4000.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Žinoma apie šešias rugsėjo 2 d. sušaudymus išgyvenusias žydų tautybės moteris ir mergaites. Pasibaigus sušaudymams, keturios sužeistos moterys ir dvi mergaitės išsiropštė iš duobių ir susibūrusios drauge paspruko iš „bazės“ teritorijos. Sugrįžusios į Vilnių rugsėjo 4 d., jos buvo paguldytos ir gydomos geto ligoninėje.{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}} Tarp išsigelbėjusių buvo vienuolikmetė Judita Trojak (Yudis Trojak) ir šešiolikmetė Pesa Šlos (Pesye Schloss).{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=308}} Rugsėjo 12 d. Paneriuose sušaudyta paskutinioji didelė žydų grupė, areštuota per „provokacijos dienos“ persekiojimus. Ją sudarė 3434 žmonės: 993 vyrai, 1670 moterys ir 771 vaikas.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} ==== Vilniaus getas ==== [[Vaizdas:Franz Mürer, 1912-1994, Austrian SS NCO (SS-Oberscharführer), Vilnius Ghetto Administrator in 1941-1943.png|240px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Franz Murer|Francas Mureris]], Vilniaus geto organizatorius ir administratorius (1941–1943 m.){{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=307, 325}}]] 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurtas [[Vilniaus getas|Vilniaus getas]], sudarytas iš Mažojo ir Didžiojo getų. Įkūrus getus, vokiečių pareigūnai ėmėsi reguliarų getų gyventojų skaičiaus mažinimo veiksmų, suimant ir išvežant žydus sušaudymams Paneriuose. Pirmasis tokio pobūdžio planas įgyvendintas rugsėjo 15 d., vykdant Mažojo ir Didžiojo getų gyventojų perkraustymą. Jo metu suimta tarp 1200–1500 žmonių. Jų sušaudymas Paneriuose įvykdytas rugsėjo 17 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-123}} Spalio 1 d. SS pareigūnas Horstas Švainbergeris susitiko su naujai suformuota žydų taryba („Judenrat“) ir pareikalavo pristatyti 1000 Didžiojo geto žydų, kurie tuo metu neturėjo nacių išduodamų darbo leidimų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=309}} Tą pačią dieną vokiečių ir lietuvių pareigūnai pradėjo masinius gyventojų suėmimus Mažajame gete. Per šiuos suėmimus buvo suimta tarp 3000 ir 4000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Po jų įkalinimo Lukiškių kalėjime, jie buvo transportuojami ir sušaudomi Paneriuose spalio 2–4 d.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} Spalio mėnesį įvykdytos sistemingos Mažojo geto gyventojų mažinimo operacijos.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Jos vyko spalio 16, 21, 23, 24 ir 31 d.{{sfn|Bubnys|2020|pages=124}} Atrankos sušaudymams Paneriuose surengtos pasitelkus naujų darbo leidimų, žinomų kaip „Gelbe Scheine“, išdavimą spalio 15 d. Šių leidimų savininkai ir jų šeimų nariai (nuo 16 metų) išvengė suėmimų. Likusieji Mažojo geto gyventojai, kurie neturėjo leidimų, buvo suimti ir sušaudyti per spalio operacijas Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=123-124}} Ypač didelio masto sušaudymai įvykdyti spalio 25 d. A. Sakovičius, matęs tos dienos konvojavimus, pastebėjo, kad visos tos dienos aukos buvo moterys ir vaikai. Anot jo, tą „siaubingą šeštadienį“, atgabenta daugiau nei 2500 suimtųjų iš Lukiškių kalėjimo. Sušaudymai truko nuo ankstyvo ryto iki penktos valandos po pietų.{{sfn|Sakowicz|2012|pages=52-54}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=312-313}} Tolesnės masinės žudynės, vykdomos nacių pareigūnų ir Ypatingojo būrio narių, tęsėsi lapkritį. Lapkričio 6 d. įvykdyti didžiausi to mėnesio sušaudymai, jų metu žuvo apie 1200 Vilniaus geto žydų. Mažiau skaitlingi sušaudymai tęsėsi iki 1941 m. metų pabaigos.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}} Nuo nacių okupacijos pradžios iki 1941 m. pabaigos buvo nužudyta nuo 33 000 iki 34 000 Vilniaus žydų. Iš jų 20 000 nužudyta per tris rudens mėnesius (1941 m.).{{sfn|Bubnys|2020|p=125}} Pagal aukų skaičių, tai buvo intensyviausias žudynių laikotarpis Paneriuose. Nuo 1942 m. sausio masinės žudynės nepasikartojo iki 1943 m. balandžio pradžios (atskirų grupių sušaudymų vis dar būta). Šis laikas vadinamas Vilniaus geto stabilizacijos laikotarpiu.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=313}} ===Getų likvidacija 1943 m.=== Naujos didelio masto žudynės Paneriuose prasidėjo 1943 m. balandį, vokiečių vadovybei pradėjus Vilniaus krašto getų ir darbo stovyklų naikinimą. Vilniaus miesto komisaro [[Christian Hans Hingst|Hanso Hingsto]] nurodymu, 1943 m. kovą apie apie 3000 žydų gyventojų iš Švenčionių, [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškiai|Mikailiškių]] ir kitų mažesnių Rytų Lietuvos gyvenviečių buvo perkelti į Vilnių. Suimtiesiems pranešta, kad jie bus transportuojami į [[Kauno getas|Kauno getą]]. Iki šio iškeldinimo Vilniaus geto vadovas [[Jakovas Gensas]] aplankė kai kurias mažesnes Vilniaus krašto žydų bendruomenes Ašmenoje, [[Salos|Salose]], Mikailiškėse, patikindamas jas, kad tokiu būdu siekiama apsaugoti žydus nuo kaltinimų bendrininkavimu su krašte veikusiais [[Raudonieji partizanai|sovietų partizanais]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=135}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334}} ====1943 m. balandžio 5 d. žudynės==== [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir vykdytojų, Ypatingojo būrio viršininkas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] Pasiruošimas didelio masto žudynėms Paneriuose prasidėjo 1943 m. kovo pabaigoje. Pasak K. Sakovičiaus, kovo 25, 26 ir 28 d. nacių pareigūnai, vykdydami pasiruošimus Paneriuose, teiravosi kiek traukinio vagonų gali tilpti stoties atsarginiame geležinkelio ruože. Balandžio 4 d., sekmadienio popietę, keturi sunkvežimiai su lietuvių pareigūnais atvyko į Panerius, taip pat – automobiliai su vokiečių Gestapo pareigūnais, tarp kurių buvo vienas iš žudynių organizatorių – [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=86-87}} Augant atvykstančių pareigūnų skaičiui, balandžio 4 d. dalis gyventojų pasitraukė iš Panerių, nusprendę kurį laiką nenakvoti savo namuose. Tuo metu vietiniai gyventojai sužinojo, kad suimtieji žydai yra gabenami traukiniais iš Vilniaus. Atsarginis stoties geležinkelio ruožas buvo atlaisvintas iš anksto: balandžio 4 d. vakarą ten seniai stovėję krovininiai vagonai išvežti į [[Lentvaris|Lentvarį]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=87}} Pirmoji žydų gyventojų grupė, kurią neva nuspręsta perkelti į Kauno getą, traukiniu išvyko iš Vilniaus 1943 m. balandžio 4 d. Į Vilnių šis traukinio sąstatas atvyko iš Salų miestelio su kita suimtųjų žydų grupe. Vilniuje traukinys papildytas 300 žydų suimtaisiais iš Salų ir [[Smurgainys|Smurgainių]], kurie tuo metu jau buvo laikomi Vilniaus gete.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Transportavimą lydėjo žydų geto policijos pareigūnai ir J. Gensas. Jie buvo patalpinti paskutiniame traukinio vagone.{{sfn|Bubnys|2020|pages=135-136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Balandžio 4 d. apie vienuoliktą valandą vakare ešelonas su suimtaisiais sustojo Panerių geležinkelio stotyje. Traukiniui sustojus Paneriuose, J. Gensas su žydų policijos pareigūnais išlaipintas ir išvežtas į Vilnių.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=38-39 (remiantis O. Kozlovskio apklausos protokolu)}} Apie šeštą valandą ryte Gestapo pareigūnai ir lietuvių savisaugos būriai atvyko į Panerius. Ginkluotų vokiečių ir lietuvių dalinių grandinė pradėjo varyti suimtuosius iš vagonų Panerių „bazės“ link. Žydams supratus apie rengiamus sušaudymus, dalis suimtųjų bandė pabėgti. Kai kurie iš traukinyje likusių žydų ištrūko iš vagonų ir, atskirais atvejais, priešinosi ginkluotiems vokiečiams ir lietuviams. Dauguma bandžiusiųjų pabėgti buvo pagauti ir sušaudyti Panerių geležinkelio stotyje ir jos prieigose. Tikėtina, kad tą rytą išsigelbėjo apie 50 jaunesnių žydų vyrų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudžius pirmąsias gyventojų grupes „bazės“ teritorijoje, likusios buvo atvaromos iš kitų vagonų. Tokiu būdu iki vienuoliktos valandos ryto sušaudyta 11 žydų grupių, iš viso – apie 2500 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Antrasis traukinys (33 vagonų sąstatas), vykstantis su žydų suimtaisiais iš [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] į Panerius, sustojo Vilniuje apie vidurdienį. J. Gensui buvo leista pasitikti traukinį. Tuo metu jam pavyko įkalbėti vokiečių vadovybę atkabinti nuo sąstato kelis vagonus, tarp kurių suimtųjų buvo Švenčionių ''Judenrat'' nariai ir kiti žydai, numatyti vokiečių priverstinio darbo stovykloms.{{efn|M. Šikšnianas nurodo, kad J. Gensui pavyko susitarti su vokiečių pareigūnais ir atkabinti 7 traukinio vagonus su suimtaisiais: 5 iš jų buvo nukreipti į Bezdonių priverstinio darbo stovyklą, likę du su žydų tarybos nariais ir jų šeimomis palikti Vilniuje. {{sfn|Šikšnianas|2021|page=39}}}} Likusi traukinio dalis pajudėjo Panerių link.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Popiet į Panerius išvykstančio traukinio mašinistu dirbo lenkų tautybės Marianas Maciejevskis (Marian Maciejewski). Jo teigimu, jis įkalbėjo savo pagalbininką Augustą slapčia pakelti užrakinamuosius kabliukus esančius bent kelių vagonų išorėje. Tai buvo padaryta akimirką iki išvykimo. Traukiniui įsukus į Panerių stoties atsarginį ruožą, prasidėjo pirmieji žydų pabėgimai iš atrakintų vagonų. M. Maciejevskio teigimu, pabėgti bandė apie 30–40 suimtųjų.<ref>{{cite journal |last1=Maciejewski |first1=Marian |last2= |first2= |date=2002-10-01 |title=Proszę pana, dokąd jedziemy? Dokąd pan nas wiezie? |url=https://przystanekhistoria.pl/pa2/tematy/kultura/37510,nr-102002.html |journal=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej (ISSN 1641-9561) |volume=21 |issue=10 |publisher=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej |pages=76-83 |doi= |access-date=2025-10-05}}</ref> Traukinyje likę suimtieji ėmėsi dar didesnio pasipriešinimo. Tikėtina, kad šįkart daug daugiau žmonių paspruko. Jų gaudimas ir sušaudymai vyko Panerių geležinkelio stotyje ir gyvenvietėje, stebint vietiniams gyventojams. Vykdant sušaudymus, mirtinai sužeisti du lietuvių savisaugos pareigūnai, vienas Gestapo pareigūnas buvo sužeistas.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudymai pabaigti apie ketvirtą valandą po pietų. Tą popietę sušaudytos devynios didelės grupės žmonių, iš viso – 5000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tikėtina, kad sušaudytieji užkasti vadinamojoje „Kauno“ duobėje.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=40 (remiantis K. Potanino apklausos protokolu)}} Istorikų vertinimu 1943 m. balandžio 5 d. žudynės buvo vienos iš didžiausią žydų pasipriešinimą sulaukusių sušaudymų Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tai taip pat buvo vienas iš kelių iki šiol nustatytų atvejų, kai suimtieji buvo atgabenti traukiniais. Be K. Sakovičiaus, žudynių liudytojais tapo nemažai Panerių gyventojų, tarp jų ir tos dienos rytą Paneriuose buvęs lenkų rašytojas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]]. 1945 m. balandžio 5 d. įvykius jis aprašė rašinyje „Paneriai–bazė“ („Ponary–baza“).<ref name="ZVitkus-2017">{{cite journal |last1=Vitkus |first1=Zigmas |last2= |first2= |date=2017 |title=Panerių vaizdinio lūžiai J. Mackiewicziaus esė „Paneriai-bazė“|url=https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2018/03/Vitkus.pdf|journal=Lituanistica |volume=63 |issue=2(108) |publisher=Lietuvos mokslų akademija |pages=77–94|doi=10.6001/lituanistica.v63i2.3534 |access-date=2025-10-01}}</ref> 2003 m. liepą traukinio mašinisto M. Maciejevskio atsiminimai buvo nufilmuoti ir paskelbti [[Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus|Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus]] darbuotojų.<ref>{{cite web |last=Maciejewski |first=Marian |date=2003-07-12 |title=Oral history interview with Marian Maciejewski|url=https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 |website=ushmm.org |location=Vašintgonas, Kolumbijos apygarda, JAV |publisher=Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus |access-date=2025-10-05}}</ref> ====Vilniaus geto panaikinimas==== [[Vaizdas:Bruno Kittel, Austrian SS-Oberscharführer, took part in Wilno (Vilnius) ghetto massacres in 1943.png|170px|thumb|right|[[Brunas Kitelis]], austrų tautybės SS oberšarfiureris, Vilniaus geto panakinimo organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=51–52}}]] 1943 m. liepą prasidėjo palaipsnis Vilniaus geto ir jam priklausančių priverstinio darbo stovyklų panaikinimas.{{efn|[[Baltoji Vokė|Baltosios Vokės]], [[Bezdonys|Bezdonių]], [[Kena|Kenos]], [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] žydų priverstinio darbo stovyklos panaikintos 1943 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2020|pages=137–138}}}} 1943 m. birželio 21 d. išleistas [[Heinrichas Himleris|Heinricho Himlerio]] įsakymas, kuriuo numatyta panaikinti visus įkalintųjų žydų getus [[Ostlandas|Ostlando]] teritorijoje. Vilniaus mieste už šio įsakymo vykdymą buvo atsakingas SS oberšarfiureris [[Brunas Kitelis]] (Bruno Kittel).{{sfn|Bubnys|2020|page=138}} Prasidėjus darbo stovyklose įkalintų žydų žudynėms, 1943 m. liepos 13 d. Vilniaus geto žydų geto atstovai J. Gensas ir [[Felix Dessler|Salekas Desleris]] buvo patikinti H. Hingsto, kad masiški geto gyventojų sušaudymai vykdomi nebus. Liepos 24 d. vokiečių pareigūnai suėmė vienuolikos žydų darbo brigadų vyresniuosius. Suėmimo priežastimi vokiečiai nurodė nuolatinius žydų pabėgimus iš geto. Suimtieji ir iš geto pabėgusiųjų šeimų nariai sušaudyti Paneriuose liepos 26 d.{{sfn|Bubnys|2020|page=139}} 1943 m. rugpjūtį pradėtas Vilniaus geto naikinimas.{{sfn|Bubnys|2020|page=140}} Rugpjūčio 6 d. vokiečių įsakymu suimti ir išvežti nuo 1000 iki 1200 žydų į Estijos [[Vaivaros koncentracijos stovykla|Vaivaros]] koncentracijos ir kitas priverstinio darbo stovyklas. Antrasis ir trečiasis geto žydų transportavimas į Estijos stovyklas įvykdytas rugpjūčio 24–25 d. (1200–1500 žmonių) ir rugsėjo 1–4 d. (1000 žmonių). Rugsėjo 5 d. patekimas į geto teritoriją buvo oficialiai uždarytas. Tuo metu jame laikyta apie 10 000–12 000 žydų. Rugsėjo 23 d. visi geto gyventojai buvo išvaryti iš geto teritorijos. Jų didžioji dalis, kurią sudarė moteris ir vaikai, trasnportuota į [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico naikinimo stovyklą]]. Keli šimtai vyresnio amžiaus ir pasiligojusių žmonių sušaudyti Paneriuose. Po geto panaikinimo jo teritorijoje pasislėpę žydai buvo dažnai randami, suimami ir sušaudomi Paneriuose. A. Sakovičius mini, kad iš Vilniaus autobusais ir sunkvežimiais gabenami žydai Paneriuose sušaudyti rugsėjo 24 d. (vyrai ir vaikai), spalio 1 d. ir spalio 4 d. Per šiuos sušaudymus nužudyta apie 250 žmonių. Dar 400 žmonių sušaudyti spalio 6 d. Žudynės tęsėsi spalio 7–8 d. Spalio 11 d. nužudyta 300 žydų. Mažesnės žmonių grupės buvo sušaudytos spalio 13–15, 18, 25 ir 28 d., daugiausiai vaikai ir moterys. Nuo rugsėjo 23 d. iki lapkričio pradžios Paneriuose iš viso sušaudyta apie 1000 Vilniaus geto žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=141–144}} ===1944 m. žudynės=== Vokiečių pareigūnams panaikinus Vilniaus getą 1943 m. rudenį, mieste iš viso liko apie 3000 žydų tautybės gyventojų. Didžioji jų dalis dirbo ir gyveno priverstinio darbo stovykloje „[[Kailis (fabrikas)|Kailis]]“ ir karinės technikos autoremonto dirbtuvėse Subačiaus gatvėje, tuo metu žinomos kaip [[Priverstinio darbo stovykla HKP 562|HKP 562]] (vok. Heereskraftfahrpark/Ost/562).{{sfn|Bubnys|2020|pages=144–146}} Vokietijos–SSRS fronto linijai priartėjus prie Vilniaus, atsitraukimui besiruošiantys vokiečiai organizavo „Kailio“ ir HKP 562 teritorijose gyvenusių žydų išvežimą į Panerius. 1944 m. liepos 2–3 d. Paneriuose vokiečiai sušaudė apie 2000–2300 žydų iš Vilniaus miesto, iš jų – apie 600 žydų iš HKP 562 dirbtuvių. {{sfn|Bubnys|2020|pages=144–148}} == Palaikų deginimas (1943–1944 m.) == [[Vaizdas:WW2-Holocaust-Poland.PNG|miniatiūra| Panerių žudynių vieta Lenkijos Holokausto žemėlapyje: Paneriai pažymėti balta kaukole viršutiniame dešiniajame kampe, netoli [[Vilnius|Vilniaus (Wilno)]]]] 1943 m. Vokietijai patiriant pralaimėjimus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]], nacių vadovybė parengė [[Sonderaktion 1005]] operacijos planą. Šis planas numatė priemones ir veiksmus, kuriais būtų nuslėpti masinių žydų ir kitų bendruomenių žudynių įkalčiai nacių okupuotose teritorijose. 1943 m. pavasarį nacių okupacinė valdžia Lietuvoje ėmė rengtis žudynių pėdsakų naikinimui Paneriuose. Vilniuje buvo suformuota preliminari nacių pareigūnų grupė, atsakinga už šios operacijos įgyvendinimą Vilniaus krašte. Jai vadovavo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Altas]].{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–52}} 1943 m. pabaigoje nacių vadovybė Vilniuje suformavo priverstinio darbo komandą, daugiausia iš įkalintų vietinių Vilniaus žydų tautybės asmenų. Ši brigada oficialiai buvo pavadinta Sonderkommando 1005A. Brigados nariai buvo apgyvendinti žudynių teritorijoje (vadinama „baze“) ir priversti ekshumuoti nužudytųjų palaikus, juos apdoroti ir kremuoti masinėse laužavietėse Paneriuose. Ši komanda taip pat buvo žinoma kaip palaikų degintojų brigada.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Pirmaisiais Sonderkommando 1005A brigados nariais tapo žydai, tuo metu kalintys gestapo kalėjime Vilniuje. 1943 m. lapkritį dalį brigados narių pradėta vežti į Panerių mišką, kuriame jie buvo priversti kirsti medžius ir ruošti rąstus. Po kurio laiko ši pirmoji grupė buvo apgyvendinta medinės pirties tipo pastate miške.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Antroji žydų kalinių grupė vesta iš gestapo kalėjimo į Panerius pėsčiomis medžio kirtimo darbams.{{sfn|Heath|2024|pp=64–69}} Po kelių savaičių ruošos darbų, 1943 m. gruodį, abi kalinių grupės buvo apgyvendintos specialiai tam pastatytame barake vienoje iš duobių. Ji yra žinoma kaip degintojų brigados duobė. Vienas iš kalinių, [[Julijus Farberis]], nurodė, kad apytikris duobės plotis buvo apie 15–22 metrai, gylis – 4–4,5 metrai. Duobės sienos buvo išmūrytos akmenimis. Barako patalpos buvo padalintos į miegamąją dalį ir virtuvę. Į duobę buvo nuleidžiamos dvi kopėčios kaliniams ir vienos atskiros – sargybiniams.{{sfn|Latvytė|2021|page=52–53}} Nuo 1943 m. lapkričio iki 1944 m. balandžio brigada buvo sudaryta iš apytikriai 80 žmonių. Gruodį ją papildė žydų kaliniai, atgabenti iš uždarytų [[Vievis|Vievio]] ir [[Žiežmariai|Žiežmarių]] priverstinio darbo lagerių. 1944 m. sausio pabaigoje Paneriuose įkalinta nuo 7 iki 9 žydų iš karo belaisvių stovyklos [[Stalag 344]] Vilniuje. 1944 m. vasario 17 d. komanda papildyta keliais sovietiniais karo belaisviais. Brigadoje buvo keturios kalinės moterys, atsakingos už maisto ruošimą visai brigadai ir tvarkos palaikymą. Jos buvo apgyvendintos drauge su vyrais.{{sfn|Latvytė|2021|pp=53, 58–60}} [[Vaizdas:Ponar forest.JPG||275px|thumb|right|Degintojų brigados duobė Paneriuose, kurioje buvo apgyvendinta 80 kalinių grupė. 1944 m. balandžio 15 d. dalis kalinių iš šios duobės pabėgo per slapčia iškastą 30 metrų ilgio tunelį.<ref>{{cite web |last=|first=|date=2023-01-01 |title=Duobė, kurioje buvo laikomi „Degintojų brigados“ (Sonderkomando 1005B) nariai |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/memorialas/schema/duobe-kurioje-buvo-laikomi-degintoju-brigados-sonderkomando-1005b-nariai |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt/ |location= |publisher=Panerių memorialas |access-date=2025-10-14}}</ref>]] Nacių pareigūnai sušaudytųjų palaikų ekshumaciją ir kremavimą organizavo metodiškai. Darbas buvo paskirstytas tarp aukų palaikų kasėjų, palaikų traukėjų, dantų tikrintojų, neštuvų nešėjų, laužų statytojų, medienos tiekėjų, degintojų, pelenų sijotojų ir pelėnų maišytojų. Persijoti aukų pelenai buvo maišomi su smėliu vietoje ir supilami atgal į ekshumacijos duobes.{{sfn|Heath|2024|pp=70-72}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57}} Laužavietės buvo ruošiamos pagal griežtai nustatytą tvarką. Septynių metrų ilgio ir septynių metrų pločio zonoje buvo iškasami trys aštuonių metrų ilgio ir 60 cm gylio grioviai ant kurių buvo klojami aštuoni rąstai. Viduryje iš lentų buvo pastatomas keturių metrų aukščio kaminas. Ant pirmojo sausų malkų sluoksnio būdavo sudedami pailaikai (galva į išorę). Tarpai tarp palaikų užpildomi sušaudytųjų rūbais arba mažesniais vaikų palaikais. Vidutiniškai laužas siekdavo 4 ar 4,5 metrų aukštį. Degimas užtrukdavo nuo trijų iki septynių parų. Nacių pareigūnai palaikus įsakydavo vadinti figūromis.{{sfn|Heath|2024|pp=72-76}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57-58}} Po kelių mėnesių priverstinio darbo 1944 m. balandžio 15 d. daliai brigados pavyko pabėgti per slapčia iškastą 50 metrų ilgio požeminį tunelį. Nuo vienuolikos iki trylikos iš aštuoniasdešimties pabėgti bandžiusių asmenų ištrūko iš „bazės“ teritorijos ir išgyveno karą.{{sfn|Latvytė|2021|page=66}} Jų parodymai prisidėjo prie žudynių atskleidimo.<ref>Nicholas St. Fleur (June 29, 2016). [https://www.nytimes.com/2016/06/29/science/holocaust-ponar-tunnel-lithuania.html „Escape Tunnel Dug by Hand Is Found at Holocaust Massacre Site“]. ''[[The New York Times]]''.</ref> Pasak išsigelbėjusių, nuo 1943 m. gruodžio iki 1944 m. balandžio 15 d. brigada sudegino nuo 56 000 iki 70 000 palaikų.{{sfn|Latvytė|2021|page=52, 247 (Motelio Zaidelio liudijimas), 259 (Abramo Bliazerio liudijimas), 242 (Konstantino Potanino liudijimas)}} Tarp sėkmingai pabėgusiųjų tuneliu buvo Abraomas Bliazeris (tikrasis vardas – Josifas Kaganas), Icchokas Dogimas (Doginas) Julijus Farberis, Šlema Golas, Davidas Kantarovičius, Zalmanas Mackinas, Konstantinas Potaninas, Motelis Zaidelis.{{sfn|Latvytė|2021|page=65-70}} Kai kurių išsigelbėjusių atsiminimai buvo publikuoti. J. Farberio pasakojimas įtrauktas į Holokausto atsiminimų rinkinį „Juodoji knyga“.<ref name>{{cite book |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |others= David Patterson (vert. ir red.)|publisher=Transaction Publishers |year=2003 |url=https://books.google.com/books?id=wvyX6Vjkq3MC |isbn=1412820073 |author1=Vasily Grossman|author2=Ilya Ehrenburg |location=New Brunswick, NJ}}</ref> == Aukos == [[File:Paneriai monument 3.jpg|200px|thumb|Paminklas Panerių žudynių aukoms.]] Bendras aukų skaičius 1944 m. pabaigoje buvo nuo 70 000 iki 100 000. Sovietų 2-ojo Baltarusijos fronto pajėgų atliktos [[ekshumacija|ekshumacijos]] duomenimis, dauguma (50 000–70 000) aukų buvo Lenkijos ir [[Lietuvos žydai]] iš gretimų Lenkijos ir Lietuvos miestų, o likusieji – daugiausiai [[lenkai]] ir vadinamieji sovietų piliečiai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91}} Naujausių istorinių ir archeologinių tyrimų duomenimis, Paneriuose nužudyta apie 80 000 žmonių.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} Pasak lenkų istorikės [[Monika Tomkiewicz|Monikos Tomkevič]], žuvo 80 000 žmonių, įskaitant 72 000 žydų, 5000 sovietų karo belaisvių, 1500–2000 lenkų, 1000 žmonių, vadinamų komunistais ar sovietų aktyvistais, ir 40 [[Čigonai|romų]].{{sfn|Tomkiewicz|2008|pages=215–216}} Lietuvių istoriografijoje būta vertinimų, kuriais bendras aukų skaičius nurodytas kaip 50 000–60 000 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=513-514 (išnaša Nr. 88)}} Naujausiais vertinimais (2021 m.), pateiktais lietuvių istorikų ir archeologų kolektyviniame darbe, aukų skaičius siekia 83 000.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} [[File:Žemaitė, Aleksandra Bulotienė (Stepanovaitė) ir Andrius Bulota 1916 m. vizito JAV metu.png|200px|thumb|[[Aleksandra Bulotienė|Aleksandra Bulotienė]] ir [[Andrius Bulota|Andrius Bulota]], rašytojos [[Žemaitė|Žemaitės]] bendrarbiai ir globėjai, už dalyvavimą įgyvendinant sovietų režimą Lietuvoje sušaudyti Paneriuose 1941 m. rugpjūčio 16 d.]] Lenkų aukas daugiausiai sudarė lenkų inteligentijos atstovai: akademikai, pedagogai (pvz., [[Vilniaus universitetas|Stefano Batoro universiteto]] profesorius Kazimieras Pelčaras), kunigai (pvz., kunigas Romualdas Svirkovskis) ir [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] pasipriešinimo judėjimo nariai. Tarp pirmųjų aukų buvo maždaug 7500 sovietų [[Nelaisvė|karo belaisvių]], sušaudytų 1941 m. netrukus po [[Barbarosos operacija|operacijos „Barbarossa“]] pradžios.<ref name="Rzecz-Ponary">[http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 Ponary] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200824173708/http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 |date=2020-08-24 }}. Last accessed on 10 February 2007.</ref> Vėlesniuose etapuose taip pat buvo mažiau aukų ir kitų tautybių, tarp jų vietiniai rusai, [[Čigonai|romai]] ir lietuviai, ypač komunistų šalininkai ([[Liudas Adomauskas]], [[Valerijonas Knyva]], [[Andrius Bulota (1872)|Andrius Bulota]] ir [[Aleksandra Bulotienė]]). 1944 m. gegužės 17, 18 ir 21 d. Paneriuose sušaudyti per 80 Generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] lietuvių karių, kurie atsisakė vykdyti vokiečių įsakymus.<ref>{{cite web |last=Bubnys |first=Arūnas |date=2015-10-30 |title=A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais |url=https://alkas.lt/2015/10/30/a-bubnys-lietuvos-vietine-rinktine-ir-jos-stabo-nariu-suemimas-bei-kalinimas-salaspilio-lageryje-1944-metais/ |website=alkas.lt |location= |publisher=Tėviškės alkas |access-date=2025-10-04}}</ref> == Pirmosios publikacijos == [[File:J. Petrauskas, Paneriuose, dienraštis Tiesa, 1944-08-23, p. 3.png|right|150px|thumb|J. Petrausko straipsnis „Paneriuose“ dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. rugpjūčio 23 d.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |newspaper=Tiesa |title=Paneriuose |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-40 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=3|via=ePaveldas.lt |access-date=2025-12-18}}</ref>]] Informacija apie žudynes pradėjo sklisti jau 1944 m. Žydų partizanas [[Isaac Kowalski|Isakas Kovalskis]] buvo vienas iš pirmųjų, kuris sutiko prie partizanų prisijungusius ir iš Panerių pabėgusius palaikų degintojų brigados narius. 1944 m. gegužę partizanų leidžiamame laikraštyje „Za Wolność“ („Už laisvę“) I. Kovalskis publikavo straipsnį „Ponary“ apie degintojų komandos priverstinį darbą ir pabėgimą iš Panerių.{{sfn|Heath|2024|pages=183-187, 584}} 1944 m. „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesoje]]“ rugpjūtį publikuoti J. Petrausko ir [[Jonas Dovydaitis|J. Dovydaičio]] straipsniai apie Panerius.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |title=Paneriuose |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref><ref>{{cite news |last=Dovydaitis |first=J. |date=1944-08-24 |title=Kerštas žmonių žudikams hitlerininkmas! |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref> Pagal oficialią sovietų režimo nuostatą, Paneriai buvo traktuojami kaip bendra sovietinių piliečių žudynių vieta, nepabrėžiant aukų tautinės priklausomybės žydų ir lenkų bendruomenėms.<ref name="Rzecz-Ponary"/> 1945 m. rugsėjį lenkų žurnalistas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]] publikavo rašinį–esė „Paneriai-bazė“ lenkų emigrantų laikraštyje „Orzel Bialy“.{{sfn|Heath|2024|pages=211-215}}<ref name="ZVitkus-2017"/> ==Ypatingosios komisijos tyrimas (1944 m.)== 1944 m. liepą Vilnių užėmus SSRS kariuomenei sudaryta Ypatingoji valstybinė komisija vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti LTSR (Ypatingoji komisija). Įsteigtas atskiras Ypatingosios komisijos padalinys Panerių žudynių tyrimui. Komisijos Panerių padaliniui vadovavo [[TSRS Aukščiausioji Taryba|SSRS Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas [[Juozas Stimburys]], Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas [[Viktoras Bergas]], Vilniaus valstybinio universiteto profesoriai [[Jonas Kairiūkštis]] ir [[Paulius Slavėnas]], rašytojas [[Kostas Korsakas]] ir kiti.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} [[File:Juozas Stimburys, 1889-1975, member of the Supreme Soviet of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1947-1963).png|right|200px|thumb|Ypatingosios komisijos Panerių padalinio pirmininkas [[Juozas Stimburys|J. Stimburys]].]] Nusikaltimai Paneriuose buvo pirmasis šios komisijos tyrimų objektas Lietuvoje. Paneriuose komisija organizavo ir atliko palaikų ekshumacijos darbus, surinko duomenis iš žudynių liudytojų, atliko teritorijos analizę, paruošė ir publikavo tyrimų duomenis ir išvadas.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} Panerių „bazėje“ Ypatingosios komisijos tyrimai vykdyti nuo 1944 m. rugpjūčio 15 iki 26 d. Pradėdama tyrimą, komisija rėmėsi jai perduota Vilniaus miesto prokuratūros medžiaga apie žudynes Paneriuose. Nustatyta, kad nacių okupacijos metais, nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. liepos, vokiečių pareigūnai Paneriuose organizavo „stovyklą“, kurioje buvo vykdomos reguliarios masinės žudynės. Komisijos išvadose teigta, kad Paneriuose nužudyta ne mažiau nei 100 000 žmonių.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} ===Palaikų ekshumacija=== [[File:Dienraštis Tiesa, Vilnius, LTSR, 1944.12.24.png|thumb|Dienraštis „Tiesa“, Vilnius, LTSR, 1944 m. gruodžio 24 d. (p. 2)|right|150px|thumb|Ypatingosios komisijos pranešimas dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. gruodžio 24 d.<ref>{{cite news |last=|first=|date=1944-12-24 |newspaper=Tiesa |title=Ypatingosios Valstybinės Komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-139 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=2|via=ePaveldas.lt |access-date=2026-02-12}}</ref>]] Tyrimų metu 1944 m. rugpjūtį atlikta 515 palaikų ekshumacijų. Nors kasinėjimų darbai atlikti daugelyje „bazės“ objektų, palaikai aptikti tik dviejuose apvaliose duobėse ir vienoje tranšėjoje. 17 nužudytųjų tapatybės buvo nustatytos pagal rastus dokumentus, vienos nužudytosios palaikai atpažinti jos giminaičių.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} Ekshumuotų palaikų aprašymuose pateikta jų lytis, amžius, mirties priežastis. Aprašyti nužudytųjų rūbai ir jiem priklausę daiktai. Absoliuti dauguma nužudytųjų buvo žydai. Jų tapatybė nustatyta pagal skiriamuosius ženklus įsiūtus į viršutinius rūbus – geltonos Dovydo žvaigždės ir ženklo su įrašu „GETTO“.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=99–100}} Po degintojų brigados narių pabėgimo balandžio 15 d., palaikų deginimas buvo tęsiamas iki 1944 m. gegužės ar birželio. Pasak išsigelbėjusių degintojų, iki pabėgimo dienos vis dar buvo likę apie 12 000 – 13 000 nesudegintų palaikų: nužudytųjų palaikai liko vadinamojoje „Kauno“ duobėje bei dar vienoje apvalioje duobėje ir tranšėjoje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=92}} Nors dauguma ekshumuotų palaikų datuoti 1944 m., tyrėjai taip pat aptiko nedidelį skaičių smarkiai suirusių palaikų. Pasak degintojų brigados nario J. Farberio, jie stengdavosi neiškasti visų palaikų, tikėdamiesi, kad nesudeginti palaikai bus panaudoti kaip nusikaltimų įkalčiai ateityje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} [[File:Leidinio Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas viršelis, 1945 m., LTSR.png|150px|thumb|Ypatingosios komisijos išvados publikuotos atskirame leidinyje 1945 m. 65 200 tiražu.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-06-01 |title=Brošiūra „Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje“ |url=https://www.europeana.eu/en/item/2021803/LIMIS_712125576 |website=europeana.eu |location=Vilnius |publisher=Valstybinė politinės literatūros leidykla |access-date=2026-02-15}}</ref>]] Įgyvendinus 515 palaikų ekshumaciją, Ypatingoji komisija nusprendė nebetęsti palaikų iškasimą. Šis sprendimas paaiškintas tuo, kad nužudytųjų mirties priežastys buvo aiškios iš iki tol atliktų ekshumacijų. Vienoje iš didesnių duobių palaikai buvo palikti ir jų viešai apžiūrai buvo vežami žmonės iš Vilniaus. Ši duobė vėliau buvo užpilta.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Ypatingoji komisija nurodė, kad visų tirtų nužudytųjų mirties priežastis buvo smurtinė: dažniausiai žmonės būdavo nužudomi šūviu į galvą, taikant į pakaušio sritį. Taip pat nustatytos kitos mirties priežastis: 58 aukų kaukolės, daugiausiai moterų, sutrupintos buku daiktu; rasti vieno gyvai užkasto vaiko palaikai. 15 nužudytųjų mirties priežastys nenustatytos. Ekshumuoti palaikai palaidoti greta vienos iš didesnių duobių, vadinamajame „broliškajame kape“.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Komisijos išvadose paminėta, kad daugelyje kasinėtų duobių vietoj palaikų aptikti smėlio, pelenų ir susmulkintų kaulų sluoksniai, nuo kurių sklido nemalonus kvapas.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} ===Teritorijos tyrimas=== 1944 m. rugpjūtį Ypatingoji komisija nustatė 7 duobes (25–30 m skersmens), tris tranšėjas ir 10 palaikų deginimo aikštelių. Teritorijoje rastos dvi siaurojo geležinkelio atšakos nusidriekusios į „bazę“. Paruoštoje schemoje pažymėti iškirsti ir miškingi plotai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|page=73}} == Paminėjimas == 2000 m. spalio 22 d. kelių lenkų organizacijų pastangomis per oficialią ceremoniją, kurioje dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių atstovai, Panerių memoriale atidengtas paminklinis kryžius žuvusiems Lenkijos piliečiams. Renginyje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras [[Bronisław Komorowski|Bronislovas Komorovskis]] ir jo kolega iš Lietuvos, taip pat [[Nevyriausybinė organizacija|nevyriausybinių organizacijų]] atstovai.<ref name="Rzecz-Ponary"/> Žudynių vietą įamžina paminklas Holokausto aukoms atminti (pastatytas 1991 m.), memorialas lenkų aukoms atminti (pastatytas 1990 m., atstatytas 2000 m.), paminklas gegužę nacių nužudytiems Lietuvos vietinio būrio kariams, 1944 (pastatytas 2004 m.),{{neaišku}} paminklinis akmuo sovietų karo belaisviams, žuvusiems badu ir čia sušaudyti 1941 m. (įstatytas 1996 m.){{neaišku}} ir nedidelis muziejus (šiuo metu Panerių memorialinis informacijos centras). Pirmąjį paminklą buvusioje masinių žudynių vietoje 1948 m. pastatė Vilniaus žydai, tačiau sovietų režimas netrukus jį pakeitė tradiciniu obelisku, skirtu „fašizmo aukoms“.<ref>Zigmas Vitkus, „Paneriai: senojo žydų atminimo paminklo byla (1948–1952)“, ''Naujasis Židinys-Aidai'', 2019, nr. 2, p. 27–35.</ref> == Tyrimai == Žmogžudystes Paneriuose šiuo metu{{kada}} tiria Lenkijos Tautos atminties instituto [[Gdanskas|Gdansko]] skyrius ir [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]].{{sfn|Bubnys|2019}} Pagrindiniai faktai apie Panerių memoriale esančius memorialinius ženklus ir buvusios masinių žudynių vietos objektus (žudynių duobes, tranšėjas, vartus, takus ir kt.) dabar pateikiami [[Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus|Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus]] sukurtame tinklalapyje. == Pastabos == {{notelist|21em}} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Arad|first=Yitzhak|title=Ghetto in Flames: The Struggle and Destruction of the Jews in Vilna in the Holocaust|url=https://archive.org/details/ghettoinflamesst0000arad|year=1981|publisher=Ktav Pub & Distributors Inc|place=New York|isbn=9780870687532}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|url=https://www.dropbox.com/scl/fi/nyfquv27dsacd315yu0uq/22_holocaust.pdf?rlkey=kzwypiv5d9gtdk58ceb5zlwb3&e=1&st=6ogtfqoe&dl=0|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Kray|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905-1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|isbn= 9781107146341}} * {{cite book|last=Heath|first=Chris|title=No Road Leading Back: An Improbable Escape from the Nazis and the Tangled Way We Tell the Story of the Holocaust|year=2024|publisher=The Bridge Street Press|place=|isbn= 9780349136264}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Latvytė|first=Neringa|title=Masinių žudynių įrodymų naikinimas Paneriuose: Sonderkommando 1005A|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Sarcevičius|first=Saulius|title=Ypatingosios komisijos vykdyti palaikų ekshumavimo darbai 1944 m. rugpjūtį|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sarcevičius (2)|first=Saulius|last2=Valionienė|first2=Oksana|title=Nacių ir sovietų bazės ribų problema bei reljefo pokyčiai po karo|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last1=Sarcevičius (3)|first1=Saulius|last2=Stasiulis|first2=Stanislovas| last3=Dobrotin|first3=Nikita|last4=Latvytė|first4=Neringa|last5=Dainius|first5=Michelevičius|last6=Sederavičiūtė|first6=Šarūnė|last7=Šikšnianas|first7=Mantas|last8=Valionienė|first8=Oksana|last9=Urbanavičius|first9=Vytautas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sederevičiūtė|first=Šarūnė|title=Fotografija Panerių bazėje nacių okupacijos metais: kiek? kodėl? kaip? |year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Įvadas (Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais)|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Zbrodnia w Ponarach 1941–1944|year=2008|place= Warszawa|publisher=Instytut Pamięci Narodowej|isbn= 9788360464915}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Więzienie na Łukiszkach w Wilnie 1939–1953|year=2018|place= Warszawa|isbn= 9788380984158}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor=|publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vitkus|first=Zigmas|title=Atminties miškas: Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje|year=2022|place=Vilnius|publisher=Lapas|isbn=9786098198539}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} {{refend}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2005|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9955415517}} {{refend}} == Nuorodos == * [https://www.paneriumemorialas.lt/ Panerių memorialo svetainė] * [https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/ Panerių memorialinis muziejus] === Vaizdo įrašai === ==== Išgyvenusiųjų liudijimai ==== * {{YouTube|PEWPx5dfj8w|Yad Vashem interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusia Dina Baitler}}. * {{YouTube|Y8vIMepPHlM|Jidiš knygų centro (Yiddish Book Center) interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusiu William Good (Volfke Zev Gdud)}}. * {{YouTube|nVGo0OUJ6oc|Panerių sušaudymus išgyvenusio Šalomo Šorensono (Shalom Shorenson) pasakojimas. Ištrauka iš dokumentinio filmo "Paneriai – liudijimai iš žudynių duobių", Jam Vašem Holokausto istorijos muziejus)}}. * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn36962 J. Genso dukters Ados Gens–Ustjanauskas pasakojimas, Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus (anglų k.)]. * [https://www.youtube.com/watch?v=epo6X7yN7xg A. Suckeverio liudijimas Niurnbergo tribunole, 1946 m. vasario 27 d. (liudyta rusų k.)]. ==== Liudininkų pasakojimai ==== * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus, interviu su Marian Maciejewski (lenkų k.)]. ==== Kiti ==== * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] [[Kategorija:Žudynės Lietuvoje]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Ostlandas]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] 4k9l5qnzpcjg7l9kutwdgl5d6keu5am 7798368 7798367 2026-04-04T10:58:14Z Andrejsmirnov97 56853 /* Aukos */ 7798368 wikitext text/x-wiki {{coord|54.626404|25.160247|type:landmark|display=title}} [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania (2).png|thumb|Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania. Photo taken by Otto Schroff, a member of the 96th Infantry Division of the Wehrmach|thumb|right|Žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais. Viduryje matomi sušaudymui vedami vyrai. Nuotraukos autorius: [[Otto Schroff|Otas Šrofas]], priklausęs 96-ajai Vermachto pėstininkų divizijai.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania.png|Massacre_of_the_Jewish_men_at_the_Ponary_forest_pits,_Vilnius,_Lithuania|thumb|right|Antrojoje Oto Šrofo nuotraukoje matomas žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais, kai kurie vilki baltus raiščius ant rankų viršutinės dalies.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] '''Panerių žudynės''' – masinės žudynės, įvykdytos [[Panerių miškas|Panerių miške]] netoli Panerių geležinkelio prie [[Vilnius|Vilniaus]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. [[Žydai|Žydų tautybės]] asmenų sušaudymai prasidėjo 1941 m. liepą ir truko iki nacių okupacinių pajėgų pasitraukimo iš Vilniaus 1944 m. liepą. 1941 m. liepą žydų ir kitų tautybių asmenų žudynes organizavo [[9 operatyvinis būrys|9–asis]] vokiečių operatyvinis būrys, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – [[3/A operatyvinis būrys|3/A]] vokiečių operatyvinis būrys. Nuo 1941 m. rugsėjo už sušaudymus buvo atsakingas [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] Vilniaus skyrius.{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Žydų sušaudymus įvykdė vokiečių operatyvinių būrių įsteigtas ir organizuotas [[Ypatingasis būrys]], suburtas iš vietinių lietuvių tautybės kolaborantų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=113-161}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Panerių miške žuvo nuo 70 000 iki 100 000 asmenų. Didžioji dalis nužudytųjų buvo žydų tautybės [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]] ir aplinkinių kraštų gyventojai. Intensyviausias žydų sušaudymų laikotarpis Paneriuose prasidėjo 1941 m. rugsėjį ir tęsėsi iki 1941 m. lapkričio pradžios. Jo metu sušaudyta apytikriai 20 000 Vilniaus krašto žydų. Šiuo laikotarpiu vokiečių pareigūnai likvidavo [[Vilniaus getas|Mažąjį Vilniaus getą]] ir sumažino [[Vilniaus getas|Didžiojo Vilniaus geto]] žydų bendruomenę.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-126}} Kitomis masinių žudynių aukomis Paneriuose buvo lenkai (1500–2000),{{sfn|Tomkiewicz|2018|pages=246–247}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=12 (išnaša Nr. 27)}} sovietų karo belaisviai (apie 5000), lietuviai (apie 100), romai (apie 50).{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}}<ref name="WSP-Ponary">{{cite journal |last=Michalski |first=Czesław |trans-title=Ponary – Golgota Wileńszczyzny |title=Ponary — the Golgotha of Wilno |journal=Konspekt |volume=5 |date=Winter 2000–2001 |publisher= Academy of Pedagogy in Kraków |via=Internet Archive, 24 December 2008 |url=http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20081224124407/http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |url-status=dead |archive-date=2008-12-24 |language=pl}}</ref><ref name="Niwinski">{{cite book |title=Ponary : the Place of "Human Slaughter" |last=Niwiński |first=Piotr |year=2011 |publisher=Instytut Pamięci Narodowej, Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu; Ministerstwo Spraw Zagranicznych Rzeczpospolitej Polskiej, Departament Współpracy z Polonią |location=Warsaw |pages=25–26 |url=http://www.msz.gov.pl/resource/65eb5501-876b-4915-a8dd-48ec00882c54 |language=pl, en, lt}}</ref> Pagal bendrą aukų skaičių Panerių žudynės yra didžiausias [[Holokaustas|Holokausto]] įvykis Lietuvoje ir antroji pagal dydį masinių žudynių vieta [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] (po [[Babin Jaras|Babin Jaro]] Ukrainoje).<ref>{{cite web |last= |first= |date=2003-07-12 |title=Panerių memorialo istorija |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/istorija/ |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus |access-date=2025-10-13}}</ref> Lietuva tapo viena iš pirmųjų nacistinės Vokietijos okupuotų teritorijų be Lenkijos, kurioje nacių kariniai daliniai ėmėsi masinių žydų sušaudymo operacijų. Žudynių aukoms atminti Panerių miške įkurtas [[Panerių memorialas]]. == Politinis ir socialinis kontekstas == Pagal 1923 m. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] susitarimus, Paneriai, kaip Vilniaus krašto dalis, įtraukti į [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrosios Lenkijos Respublikos]] [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Po jungtinio [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] Lenkijos pasidalinimo 1939 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus kraštas buvo okupuotas Sovietų Sąjungos pajėgų. Pagal 1939 m. spalio 10 d. [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį]], dalis Vilniaus krašto su Vilniaus miestu tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tarpukariu Vilniaus krašte vyravo [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[jidiš]] kalbos. Pagal oficialius 1931 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenis, Vilniaus mieste lenkų kalba namuose kalbėjo 128 628 gyventojai (66%), jidiš arba hebrajų – 54 596 (28%), rusų – 7372 (3,8%), baltarusių – 1700 (0,9%), lietuvių – 1579 (0,8%), vokiečių – 561 (0,3%) gyventojas.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=22–23}} == Vietovė == 1940 m. birželį sovietams aneksavus Lietuvą ir Baltijos šalis, šalia Panerių pradėta statyti karo reikmėms skirtas skystojo kuro saugyklas su būsimu sovietų kariniu aerodromu. Saugyklų teritorijos plotas siekė apie 27 hektarus. Paruoštos ir iškastos dvylika didelio skersmens 5–8 metrų gylio duobės, kai kurios sujungtos grioviais vamzdžių trasoms nutiesti. 1941 m. birželį trijų saugyklų sienos jau buvo išmūrytos tašytais akmenimis, vienos iš jų dugną spėta išbetonuoti.{{efn|Panerių kuro bazės projektavimo dokumentacija ir statybos brėžiniai iki šiol nėra rasti.{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|page=156}}}}{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|pages=157, 163–164}} Saugyklos statyba nutrūko 1941 m. birželį, prasidėjus [[Vokietijos–TSRS karas|Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui]]. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacinėms pajėgoms užėmus Vilnių]], 1941 m. birželį buvo nuspręsta panaudoti atokią saugyklų teritoriją ir joje iškastas duobes masinių žudynių reikmėms: nužudytųjų kūnus nuspręsta užkasti kuro saugykloms paruoštose duobėse.<ref name="media">Vilnius Yiddish Institute (2009), {{YouTube|3ymAxQjLKmM|The Tour of Ponar, part 1 (3:22 min.)}}. As well as, {{YouTube|VnL0gQZa0tQ|The Tour of Ponar, part 2 (6:47 min.)}}.</ref> Pasirinkta teritorija buvo nutolusi nuo Vilniaus centro apie 9 km, iš miesto ją galima buvo pasiekti plentu, geležinkeliu ar pėsčiomis. Nacių okupacinė valdžia buvusias Panerių kuro saugyklas praminė „baze“. 1941 m. liepos pabaigoje jos plotas buvo apjuostas 2 metrų aukščio tinklu: vieliniu iš geležinkelio pusės ir spygliuotu likusiame perimetre. Pagrindinių vartų sargybą ėjo vokiečių daliniai ir Ypatingojo būrio nariai. Pradėjus masinius žydų gyventojų sušaudymus Paneriuose, teritorija buvo saugoma visą parą.{{sfn|Bubnys|2019|p=12}}{{sfn|Šikšnianas|2021|pp=29-31}} == Žudynių organizatoriai ir vykdytojai == ===Vokiečių operatyviniai būriai Vilniuje=== [[Vaizdas:Albert_Filbert_(1905-1990).jpg|170px|thumb|right|SS oberšturmbanfiureris [[Alfred Filbert|Alfredas Filbertas]] (taip pat žinomas kaip Albertas Filbertas), 9-ojo operatyvinio būrio vadas, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Kray|2016|p=50}}]] Žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimus organizavo ir vykdė Vilniuje dislokuoti vokiečių [[Einsatzgruppen|operatyviniai būriai]], vokiškai žinomi „Einsatzkommando“ terminu. Žydų žudynės mieste prasidėjo pirmosiomis 1941 m. liepos dienomis.{{sfn|Idzelis|2019|p=50–51}}{{sfn|Kray|2016|p=52}} Tuo metu Vilniuje buvo dislokuotas 9-asis operatyvinis būrys („Einsatzkommando 9“), vadovaujamas SS oberšturmbanfiurerio [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] ir jo pavaduotojo [[Wilhelm Greiffenberger|Vilhelmo Graifenbergerio]]. Šis būrys pasiekė Vilnių 1941 m. liepos 1 d. (ar 2 d.) ir pakeitė iki tol mieste veikusį ypatingąjį būrį 7a („Sonderkommando 7a“), vadovaujamą SS oberšturmbanfiurerio [[Walter Blume|Valterio Blumės]].{{sfn|Kray|2016|page=45}}{{sfn|Stankeras|2016|page=208}} 9-ojo operatyvinio būrio vykdomos žydų žudynės prasidėjo ne vėliau nei liepos 4 d. A. Filbertas asmeniškai dalyvavo jo būrio vykdomuose žydų sušaudymuose miesto prieigose. Vadovaujančius vaidmenis žudynėse taip pat atliko kiti būrio nariai: SS unteršturmfiureris [[Heinrich Tunnat|Hainrichas Tunatas]], SS oberšturmbanfiureris [[Gerhard Schneider|Gerhardas Šnaideris]], SS oberšturmbanfiureris [[Friedrich Klein|Frydrichas (Fricas) Klainas]]. Per pirmąsias keturias dienas šis būrys sušaudė mažiausiai 321 žydą Vilniuje.{{sfn|Kray|2016|pages=49–50}} [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepą A. Filbertas paskyrė savo būrio narį SS oberšturmfiurerį [[Franz Schauschütz|Francą Šaušiucą]] atsakingu už žydų sušaudymus už miesto ribų.{{sfn|Kray|2016|p=46–56}} F. Šaušiucas duodavo įsakymus Ypatingajam būriui, kuris vykdydavo sušaudymus Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2019|p=53}} Prasidėjus sistemingoms žudynėms, F. Šaušiucas buvo atsakingas už jų sklandų įvykdymą. Jis supaprastino žudynių operacijas taip, kad per valandą buvo galima sušaudyti kelis šimtus žmonių.{{sfn|Kray|2016|pages=50-52}} Iki 1941 m. liepos 23 d. 9-asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kray|2016|pages=53-55}} 9-ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]].{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} Būriui taip pat priklausė SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], kuris nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. gruodžio organizavo ir vykdė žudynes Paneriuose, asmeniškai dalyvavo sušaudymuose ir duodavo įsakymus Ypatingajam būriui.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}} 1942 m. vasarį Vilniuje dislokuoto 3/A operatyvinio būrio padalinys buvo pavadintas vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus skyriumi (vok. „Aussendienstelle Sipo und SD Wilna“), pavaldžiu Lietuvos vokiečių saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} ===Ypatingasis būrys=== {{main|Ypatingasis būrys}} [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Pėstininkų atsargos ltn. [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]], Ypatingojo būrio vadas nuo 1941 m. liepos iki 1941 m. lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}}]] 1941 m. liepos pradžioje (ar net anksčiau) nacių operatyvinių būrių pareigūnai pradėjo formuoti žydų ir kitų nacistinės Vokietijos priešų persekiojimui ir naikinimui skirtą junginį Vilniuje. Šis būrys buvo pavadintas Ypatinguoju būriu prie vokiečių saugumo policijos ir SD. Į Ypatingojo būrio gretas stojo lietuviai savanoriai. Jame taip pat buvo lenkų, rusų ir baltarusių tautybės narių.{{sfn|Bubnys|2019}} Pirminis Ypatingojo būrio įsteigimo laikotarpis yra prastai dokumentuotas.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Žinoma, kad bent dalis būrio buvo suformuota lietuvių savisaugos policijos pagrindu. Ypatingasis būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių operatyviniams būriams. Pirmaisiais būrio vadais tapo Lietuvos kariuomenės jaunesnieji leitenantai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; ''Peter Iron Jokubka''){{efn|Artilerijos jaun. leit. Petras Jokubka (1914–2015 m.) per karą pasitraukė į Vokietiją, o iš ten 1949 m. emigravo į JAV, kur pasikeitė savo vardą ir tapo žinomas kaip Petras Ironas Jokubka (''Peter Iron Jokubka'').{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2024-10-08 |title=Petras JOKUBKA |url=https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=137 |website=anykstenai.lt |location= |publisher=Pasaulio anykštėnų bendrija |access-date=2026-03-14}}</ref>}} ir [[Mečislovas Butkus|Mečys Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą būrys įsikūrė pastate prie Katedros aikštės, kuriame tuo metu veikė [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinyba.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356–357}} Nuo 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti sistemingus žydų tautybės gyventojų sušaudymus Paneriuose. 1941 m. liepos 23 d. oficialiu būrio vadu tapo Lietuvos kariuomenės pėstininkų atsargos leitenantas [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]].{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Vokiečiams atleidus J. Šidlauską iš užimamų vado pareigų, 1941 m. lapkritį į jas buvo paskirtas jaunesnysis leitenantas [[Balys Norvaiša]], jo pavaduotoju tapo leitenantas [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69;71–72}} [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] Lietuvių pareigūnų dalyvavimo pradžia žydų persekiojimuose Vilniuje minima oficialioje vokiečių [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] ataskaitoje 1941 m. liepos 13 d. Joje nurodoma, kad lietuvių tvarkos policijai (vok. „Ordnungsdienst“), tapus pavaldžiai operatyviniui būriui, buvo įsakyta dalyvauti žydų tautybės asmenų „likvidacijoje“. Paminėta, kad šiai užduočiai atlikti buvo paskirta 150 lietuvių pareigūnų, kurie suėmė žydus Vilniuje ir sušaudė juos koncentracijos stovykloje. Šią dokumente neįvardintą „koncentracijos stovyklą“ istorikai laiko tuometine Panerių „baze“.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=206}} ===Policijos batalionai=== 1941 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais suimtųjų žydų konvojavimą ir priežiūrą Paneriuose dažnai vykdė dalis 1–ojo, 2–ojo ir 3–ojo lietuvių policijos batalionų karių, tuo metu dislokuotų Vilniuje.{{sfn|Bubnys|2017|page=175}} 1941 m. rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje 2–ojo bataliono antroji kuopa, vadovaujama leitenanto Prano Sakalo (Sakalausko), iš Lukiškių kalėjimo paėmė apie 500 suimtų žydų ir juos nuvarė į Panerius.{{sfn|Bubnys|2017|page=186 (remiantis I. Koskaus 1951 m. lapkričio 27 d. tardymo protokolu)}} 1941 m. rugsėjo pabaigoje 2–osios bataliono kariai konvojavo apie 2000 žydų koloną ir žudynių metu saugojo Panerių „bazės“ teritoriją.{{sfn|Bubnys|2017|page=187}} 3–iojo bataliono kariai konvojavo suimtuosius rugsėjo–spalio mėnesių sandūroje, antrą kartą – spalio pradžioje.{{sfn|Bubnys|2017|page=196}} Ruošiantis 1943 m. balandžio 5 d. didelio masto sušaudymams Paneriuose, 1–ojo policijos bataliono kariai saugojo traukinio ešeloną su suimtaisiais žydais Vilniuje. Jie taip pat vykdė suimtųjų konvojavimą iš Vilniaus į Panerius. Žinoma, kad balandžio 5 d. sušaudymuose aktyviai dalyvavo apie 20 1–ojo policijos bataliono karių.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}} ==Žudynės== [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] === Žydų masinių persekiojimų pradžia Vilniuje === 1941 m. liepos viduryje pradėti masiniai Vilniaus žydų suėmimai ir sušaudymai. Persekiojimus ir areštus vykdė [[Gestapas|gestapo]], SS, Ypatingojo būrio ir Lietuvos policijos pareigūnai. Jų metu žydų tautybės gyventojai būdavo suimami, jų turtas konfiskuojamas. Suimtieji buvo kalinami [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]] sudėtingomis sąlygomis, dažnai be maisto.{{sfn|Bubnys|2019|pp=118}} Pirmosiomis masinių persekiojimų dienomis Vilniuje žydų suėmimus vykdė su naciais kolaboravę lietuvių pareigūnai. Pasak Panerių sušaudymus išgyvenusių Vilniaus žydų liudijimų, jauni lietuviai pareigūnai buvo praminti žydų gaudytojais. Jų užduotimi buvo suiminėti žydų tautybės Vilniaus gyventojus miesto gatvėse ir namuose. Pareigūnai atlikdavo nesankcionuotas kratas ir reikalaudavo kitų miesto gyventojų informuoti apie jų kaimynus žydus.{{sfn|Heath|2024|p=17}} Prasidėjus žydų suėmimams mieste, naciai paskleidė gandus, kad Vilniaus žydų vyrai buvo ruošiami transportavimui į darbo stovyklą Paneriuose. Jie privalėjo vykti į Panerius su savarankiškai suruoštomis higienos priemonėmis.{{sfn|Heath|2024|p=10}} === Žudynių pradžia === [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|J. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Pirmasis patikimai dokumentuotas masinis žydų sušaudymas Panerių miške įvykdytas 1941 m. liepos 11 d. Pasak Paneriuose tuo metu gyvenusio [[Kazimieras Sakovičius|Kazimiero Sakovičiaus]], stebėjusio žydų vyrų grupių suvarymą į Panerių „bazę“, per tos dienos popietę kelias valandas trukusius sušaudymus nužudyta apie 200 vyrų.{{sfn|Sakowicz|2012|p=34}} Panašūs liepos 11 d. duomenys užfiksuoti ir [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] dokumentuose: juose minimas 168 ir 179 žydų vyrų transportavimas iš kalėjimo. Šios dienos žudynių aplinkybės taip pat žinomos iš būriui priklausiusių [[Mečislovas Butkus|Mečislovo Butkaus]] ir [[Konstantinas Čičelis|Konstantino Čičelio]] liudijimų.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Liepos 11 d. suimtųjų žydų sušaudymus įvykdė Ypatingasis būrys. Žudynėms buvo pasiruošta iš anksto. M. Butkus, vienas iš pirmųjų būrio organizatorių, būrio sandėlyje dokumentavo šovinių paėmimą būrio reikmėms. Jis drauge su keliais kitais būrio nariais liepos 9 d. (ar 10 d.) vakare susitiko su J. Šidlausku, kuris juos visus nuvedė į Lukiškių kalėjimą. Pasak M. Butkaus, kalėjime jam buvo įsakyta sudaryti kalinių sąrašą, į kurį jis įtraukė 300 žydų ir rusų.{{efn|Lukiškių kalėjimo dokumentuose rastas 347 suimtųjų žydų sąrašas. Kitoje šio sąrašo pusėje įrašyta: „168 asmenis išsivedžiau darbams (sušaudyti)“. Šį įrašą M. Butkus pasirašė ranka ir datavo jį 1941 m. liepos 11 d. Šalia A. Butkaus taip pat rastas V. Mackevičiaus įrašas: „Paėmiau 180 kalinius žydus (sušaudyti)“ (šiame įraše ansktesnis 179 kalinių skaičius nubrauktas ir jo vietoje įrašytas 180 kalinių skaičius).{{sfn|Idzelis|2012|pp=349}}}} Sąrašą pasiėmė J. Šidlauskas.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=291–291 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}} [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]] (Mockevičius), vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Liepos 11 d. vidurdienį būrys, apginkluotas rusiškais šautuvais, atvyko iš savo būstinės į Lukiškių kalėjimą. Anot M. Butkaus: ''<blockquote>Buvo šilta vasaros diena. Kalėjimo kieme rikiavo dvi kalinių kolonas. Man [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Šidlauskas]] įsakė paimti pirmą kalinių koloną, kas tai apie 170 žmonių, davė penkiolika būrio dalyvių ir liepė vesti kalinius į geležinkelio stotį Paneriuose, kur jis su [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Lukošiumi]] nuvažiuos mašina ir duos tolesnius nurodymus. Visi galvojome, kad kalinius ruošia išvežimui kur tai darbams. Kai kaliniai buvo surikiuoti ir suskaičiuoti, [[Balys Norvaiša|Norvaiša]] man liepė parašyti raštelį, kad tokį tai kalinių skaičių aš išsivedžiau darbams. Jis perskaitė ir liepė man parašyti žodį “sušaudyti”, ką aš ir padariau.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=293–294 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Tikėtina, kad 348 kalinai buvo išvesti dviem grupėmis: 168 kalinių konvojui vadovavo M. Butkus, 180 – [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius). Tarp suimtųjų buvo tik vyrai.{{sfn|Idzelis|2012|pp=350}} Pasak M. Butkaus, pasiekus Panerių „bazę“ pradėti sušaudymai: [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] ''<blockquote>Paneriuose aš pamačiau teritoriją miške, aptvertą apie dviejų metrų aukščio spygliuota tvora, kur buvo keletas duobių. Viena iš jų buvo apie 30 metrų skersmens, apie 2–3 metrų gylio, apvalios formos. Jos pakraščiuose viduje buvo iškasti apie vieno metro gylio grioviai, kaip supratau pamatams. Į duobę iš šono buvo padarytas įvažiavimas. Šidlausko nurodymu atvestus kalinius suvarėme į duobę ir apie ją išstatėme sargybą. <...> Keli būrio dalyviai ėmė iš duobės po dešimt žmonių, liepdavo jiems nusirengti lauke ir po to su apatiniais rūbais vedė į kitą duobę, esančią nuo pirmos apie 30–50 metrų, kur juos šaudė būrio dalyviai. Aš mačiau iš toliau kaip juos šaudė būrio dalyviai stovintys ant duobės krašto. Prie šaudymų dalyvavo du ar tris vokiečiai, kurių tarpe aš atpažinau tiesioginį Ypatingojo būrio vadą [[Horst Schweinberger|Švainbergerį]] (ar Švenbergerį). Šaudymas truko apie tris ar keturias valandas. Tą kartą buvo sušaudytą sprendžiant iš mano ir Mockevičiaus raštelio 348 žmonės. Jų tarpe buvo žydų tautybės piliečiai ir rusai – karo belaisviai. Juos sušaudė ypatingo būrio dalyviai vieni, niekas jiems šaudyti nepadėjo.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=295–296 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Remiantis M. Butkaus ir K. Čičelio parodymais, pirmosiose žudynėse vadovaujančius vaidmenis atliko [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Balys Lukošius]], [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], [[Balys Norvaiša]]. Pasak K. Čičelio, tarp pirmosios dienos sušaudymų vykdytojų buvo [[Vladas Kliukas]], Vladas Butkūnas, [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Pasak K. Sakovičiaus, sušaudymai Paneriuose tęsėsi ir buvo vykdomi liepos 12–19 d., 23–26 d. ir 28–31 d. Jo liudijimu tokiu būdu liepą buvo sušaudyta apie 5000 žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=118}} Per reguliarius sušaudymus rugpjūtį nužudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Pirmieji vaikų ir paauglių sušaudymai įvykdyti rugpjūčio 11 ir 16 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119}} === Žudynių masto augimas, 1941 m. === ==== „Provokacijos diena“ ==== Rugpjūčio 31 d. vokiečių ir lietuvių pareigūnai apkaltino žydų gyventojus šaudynėmis iš Stiklių ir Didžiosios gatvės kampe esančio pastato lango. Pasak [[Grigorijus Šuras|Grigorijaus Šuro]] liudijimo, šaudynes imitavo naciams talkinantys lietuvių pareigūnai.{{sfn|Šuras|1997|pp=35}} Jie pranešė apie esą įvykusį incidentą greta susibūrusiems vokiečių kareiviams. Vokiečiai kartu su lietuvių pareigūnais įsilaužė į butą iš kurio tariamai buvo šaudoma ir suėmę du žydų tautybės gyventojus, juos iškart sušaudė gatvėje.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Šaudynių inscenizacija tapo pretekstu tą pačią dieną pradėtiems žydų persekiojimams Vilniuje. Masiniai žydų tautybės gyventojų areštai tęsėsi nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 2 d. Persekiojimus organizavo vokiečių pareigūnai [[Horst Scweinberger|Horstas Švainbergeris]], [[Franz Murer|Francas Mureris]] ir [[August Hering|Augustas Heringas]].{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=307}} Suimtieji buvo kalinami perpildytame Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerius rugsėjo pirmosiomis dienomis.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Pasak oficialios nacių pareigūnų suvestinės, žinomos kaip [[Jėgerio ataskaita]], rugsėjo 2 d. Paneriuose sušaudyti 3700 žydai: 864 vyrai, 2019 moteris ir 817 vaikai. Joje taip pat pažymėta, kad masiniai sušaudymai buvo „ypatinga akcija, nes žydai šaudė į vokiečių kareivius“.{{sfn|Bubnys|2020|pp=120}} Pasak K. Sakovičiaus, stebėjusio konvojavimus rugsėjo 2 d., į Panerius varomos žmonių kolonos ilgis siekė du kilometrus.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Anot jo kaimyno Piotro Jankovskio, dirbusio Panerių geležinkelio pervažos darbuotoju, žmonių skaičius turėjo siekti 4000.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Žinoma apie šešias rugsėjo 2 d. sušaudymus išgyvenusias žydų tautybės moteris ir mergaites. Pasibaigus sušaudymams, keturios sužeistos moterys ir dvi mergaitės išsiropštė iš duobių ir susibūrusios drauge paspruko iš „bazės“ teritorijos. Sugrįžusios į Vilnių rugsėjo 4 d., jos buvo paguldytos ir gydomos geto ligoninėje.{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}} Tarp išsigelbėjusių buvo vienuolikmetė Judita Trojak (Yudis Trojak) ir šešiolikmetė Pesa Šlos (Pesye Schloss).{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=308}} Rugsėjo 12 d. Paneriuose sušaudyta paskutinioji didelė žydų grupė, areštuota per „provokacijos dienos“ persekiojimus. Ją sudarė 3434 žmonės: 993 vyrai, 1670 moterys ir 771 vaikas.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} ==== Vilniaus getas ==== [[Vaizdas:Franz Mürer, 1912-1994, Austrian SS NCO (SS-Oberscharführer), Vilnius Ghetto Administrator in 1941-1943.png|240px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Franz Murer|Francas Mureris]], Vilniaus geto organizatorius ir administratorius (1941–1943 m.){{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=307, 325}}]] 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurtas [[Vilniaus getas|Vilniaus getas]], sudarytas iš Mažojo ir Didžiojo getų. Įkūrus getus, vokiečių pareigūnai ėmėsi reguliarų getų gyventojų skaičiaus mažinimo veiksmų, suimant ir išvežant žydus sušaudymams Paneriuose. Pirmasis tokio pobūdžio planas įgyvendintas rugsėjo 15 d., vykdant Mažojo ir Didžiojo getų gyventojų perkraustymą. Jo metu suimta tarp 1200–1500 žmonių. Jų sušaudymas Paneriuose įvykdytas rugsėjo 17 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-123}} Spalio 1 d. SS pareigūnas Horstas Švainbergeris susitiko su naujai suformuota žydų taryba („Judenrat“) ir pareikalavo pristatyti 1000 Didžiojo geto žydų, kurie tuo metu neturėjo nacių išduodamų darbo leidimų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=309}} Tą pačią dieną vokiečių ir lietuvių pareigūnai pradėjo masinius gyventojų suėmimus Mažajame gete. Per šiuos suėmimus buvo suimta tarp 3000 ir 4000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Po jų įkalinimo Lukiškių kalėjime, jie buvo transportuojami ir sušaudomi Paneriuose spalio 2–4 d.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} Spalio mėnesį įvykdytos sistemingos Mažojo geto gyventojų mažinimo operacijos.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Jos vyko spalio 16, 21, 23, 24 ir 31 d.{{sfn|Bubnys|2020|pages=124}} Atrankos sušaudymams Paneriuose surengtos pasitelkus naujų darbo leidimų, žinomų kaip „Gelbe Scheine“, išdavimą spalio 15 d. Šių leidimų savininkai ir jų šeimų nariai (nuo 16 metų) išvengė suėmimų. Likusieji Mažojo geto gyventojai, kurie neturėjo leidimų, buvo suimti ir sušaudyti per spalio operacijas Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=123-124}} Ypač didelio masto sušaudymai įvykdyti spalio 25 d. A. Sakovičius, matęs tos dienos konvojavimus, pastebėjo, kad visos tos dienos aukos buvo moterys ir vaikai. Anot jo, tą „siaubingą šeštadienį“, atgabenta daugiau nei 2500 suimtųjų iš Lukiškių kalėjimo. Sušaudymai truko nuo ankstyvo ryto iki penktos valandos po pietų.{{sfn|Sakowicz|2012|pages=52-54}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=312-313}} Tolesnės masinės žudynės, vykdomos nacių pareigūnų ir Ypatingojo būrio narių, tęsėsi lapkritį. Lapkričio 6 d. įvykdyti didžiausi to mėnesio sušaudymai, jų metu žuvo apie 1200 Vilniaus geto žydų. Mažiau skaitlingi sušaudymai tęsėsi iki 1941 m. metų pabaigos.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}} Nuo nacių okupacijos pradžios iki 1941 m. pabaigos buvo nužudyta nuo 33 000 iki 34 000 Vilniaus žydų. Iš jų 20 000 nužudyta per tris rudens mėnesius (1941 m.).{{sfn|Bubnys|2020|p=125}} Pagal aukų skaičių, tai buvo intensyviausias žudynių laikotarpis Paneriuose. Nuo 1942 m. sausio masinės žudynės nepasikartojo iki 1943 m. balandžio pradžios (atskirų grupių sušaudymų vis dar būta). Šis laikas vadinamas Vilniaus geto stabilizacijos laikotarpiu.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=313}} ===Getų likvidacija 1943 m.=== Naujos didelio masto žudynės Paneriuose prasidėjo 1943 m. balandį, vokiečių vadovybei pradėjus Vilniaus krašto getų ir darbo stovyklų naikinimą. Vilniaus miesto komisaro [[Christian Hans Hingst|Hanso Hingsto]] nurodymu, 1943 m. kovą apie apie 3000 žydų gyventojų iš Švenčionių, [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškiai|Mikailiškių]] ir kitų mažesnių Rytų Lietuvos gyvenviečių buvo perkelti į Vilnių. Suimtiesiems pranešta, kad jie bus transportuojami į [[Kauno getas|Kauno getą]]. Iki šio iškeldinimo Vilniaus geto vadovas [[Jakovas Gensas]] aplankė kai kurias mažesnes Vilniaus krašto žydų bendruomenes Ašmenoje, [[Salos|Salose]], Mikailiškėse, patikindamas jas, kad tokiu būdu siekiama apsaugoti žydus nuo kaltinimų bendrininkavimu su krašte veikusiais [[Raudonieji partizanai|sovietų partizanais]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=135}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334}} ====1943 m. balandžio 5 d. žudynės==== [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir vykdytojų, Ypatingojo būrio viršininkas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] Pasiruošimas didelio masto žudynėms Paneriuose prasidėjo 1943 m. kovo pabaigoje. Pasak K. Sakovičiaus, kovo 25, 26 ir 28 d. nacių pareigūnai, vykdydami pasiruošimus Paneriuose, teiravosi kiek traukinio vagonų gali tilpti stoties atsarginiame geležinkelio ruože. Balandžio 4 d., sekmadienio popietę, keturi sunkvežimiai su lietuvių pareigūnais atvyko į Panerius, taip pat – automobiliai su vokiečių Gestapo pareigūnais, tarp kurių buvo vienas iš žudynių organizatorių – [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=86-87}} Augant atvykstančių pareigūnų skaičiui, balandžio 4 d. dalis gyventojų pasitraukė iš Panerių, nusprendę kurį laiką nenakvoti savo namuose. Tuo metu vietiniai gyventojai sužinojo, kad suimtieji žydai yra gabenami traukiniais iš Vilniaus. Atsarginis stoties geležinkelio ruožas buvo atlaisvintas iš anksto: balandžio 4 d. vakarą ten seniai stovėję krovininiai vagonai išvežti į [[Lentvaris|Lentvarį]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=87}} Pirmoji žydų gyventojų grupė, kurią neva nuspręsta perkelti į Kauno getą, traukiniu išvyko iš Vilniaus 1943 m. balandžio 4 d. Į Vilnių šis traukinio sąstatas atvyko iš Salų miestelio su kita suimtųjų žydų grupe. Vilniuje traukinys papildytas 300 žydų suimtaisiais iš Salų ir [[Smurgainys|Smurgainių]], kurie tuo metu jau buvo laikomi Vilniaus gete.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Transportavimą lydėjo žydų geto policijos pareigūnai ir J. Gensas. Jie buvo patalpinti paskutiniame traukinio vagone.{{sfn|Bubnys|2020|pages=135-136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Balandžio 4 d. apie vienuoliktą valandą vakare ešelonas su suimtaisiais sustojo Panerių geležinkelio stotyje. Traukiniui sustojus Paneriuose, J. Gensas su žydų policijos pareigūnais išlaipintas ir išvežtas į Vilnių.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=38-39 (remiantis O. Kozlovskio apklausos protokolu)}} Apie šeštą valandą ryte Gestapo pareigūnai ir lietuvių savisaugos būriai atvyko į Panerius. Ginkluotų vokiečių ir lietuvių dalinių grandinė pradėjo varyti suimtuosius iš vagonų Panerių „bazės“ link. Žydams supratus apie rengiamus sušaudymus, dalis suimtųjų bandė pabėgti. Kai kurie iš traukinyje likusių žydų ištrūko iš vagonų ir, atskirais atvejais, priešinosi ginkluotiems vokiečiams ir lietuviams. Dauguma bandžiusiųjų pabėgti buvo pagauti ir sušaudyti Panerių geležinkelio stotyje ir jos prieigose. Tikėtina, kad tą rytą išsigelbėjo apie 50 jaunesnių žydų vyrų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudžius pirmąsias gyventojų grupes „bazės“ teritorijoje, likusios buvo atvaromos iš kitų vagonų. Tokiu būdu iki vienuoliktos valandos ryto sušaudyta 11 žydų grupių, iš viso – apie 2500 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Antrasis traukinys (33 vagonų sąstatas), vykstantis su žydų suimtaisiais iš [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] į Panerius, sustojo Vilniuje apie vidurdienį. J. Gensui buvo leista pasitikti traukinį. Tuo metu jam pavyko įkalbėti vokiečių vadovybę atkabinti nuo sąstato kelis vagonus, tarp kurių suimtųjų buvo Švenčionių ''Judenrat'' nariai ir kiti žydai, numatyti vokiečių priverstinio darbo stovykloms.{{efn|M. Šikšnianas nurodo, kad J. Gensui pavyko susitarti su vokiečių pareigūnais ir atkabinti 7 traukinio vagonus su suimtaisiais: 5 iš jų buvo nukreipti į Bezdonių priverstinio darbo stovyklą, likę du su žydų tarybos nariais ir jų šeimomis palikti Vilniuje. {{sfn|Šikšnianas|2021|page=39}}}} Likusi traukinio dalis pajudėjo Panerių link.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Popiet į Panerius išvykstančio traukinio mašinistu dirbo lenkų tautybės Marianas Maciejevskis (Marian Maciejewski). Jo teigimu, jis įkalbėjo savo pagalbininką Augustą slapčia pakelti užrakinamuosius kabliukus esančius bent kelių vagonų išorėje. Tai buvo padaryta akimirką iki išvykimo. Traukiniui įsukus į Panerių stoties atsarginį ruožą, prasidėjo pirmieji žydų pabėgimai iš atrakintų vagonų. M. Maciejevskio teigimu, pabėgti bandė apie 30–40 suimtųjų.<ref>{{cite journal |last1=Maciejewski |first1=Marian |last2= |first2= |date=2002-10-01 |title=Proszę pana, dokąd jedziemy? Dokąd pan nas wiezie? |url=https://przystanekhistoria.pl/pa2/tematy/kultura/37510,nr-102002.html |journal=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej (ISSN 1641-9561) |volume=21 |issue=10 |publisher=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej |pages=76-83 |doi= |access-date=2025-10-05}}</ref> Traukinyje likę suimtieji ėmėsi dar didesnio pasipriešinimo. Tikėtina, kad šįkart daug daugiau žmonių paspruko. Jų gaudimas ir sušaudymai vyko Panerių geležinkelio stotyje ir gyvenvietėje, stebint vietiniams gyventojams. Vykdant sušaudymus, mirtinai sužeisti du lietuvių savisaugos pareigūnai, vienas Gestapo pareigūnas buvo sužeistas.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudymai pabaigti apie ketvirtą valandą po pietų. Tą popietę sušaudytos devynios didelės grupės žmonių, iš viso – 5000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tikėtina, kad sušaudytieji užkasti vadinamojoje „Kauno“ duobėje.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=40 (remiantis K. Potanino apklausos protokolu)}} Istorikų vertinimu 1943 m. balandžio 5 d. žudynės buvo vienos iš didžiausią žydų pasipriešinimą sulaukusių sušaudymų Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tai taip pat buvo vienas iš kelių iki šiol nustatytų atvejų, kai suimtieji buvo atgabenti traukiniais. Be K. Sakovičiaus, žudynių liudytojais tapo nemažai Panerių gyventojų, tarp jų ir tos dienos rytą Paneriuose buvęs lenkų rašytojas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]]. 1945 m. balandžio 5 d. įvykius jis aprašė rašinyje „Paneriai–bazė“ („Ponary–baza“).<ref name="ZVitkus-2017">{{cite journal |last1=Vitkus |first1=Zigmas |last2= |first2= |date=2017 |title=Panerių vaizdinio lūžiai J. Mackiewicziaus esė „Paneriai-bazė“|url=https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2018/03/Vitkus.pdf|journal=Lituanistica |volume=63 |issue=2(108) |publisher=Lietuvos mokslų akademija |pages=77–94|doi=10.6001/lituanistica.v63i2.3534 |access-date=2025-10-01}}</ref> 2003 m. liepą traukinio mašinisto M. Maciejevskio atsiminimai buvo nufilmuoti ir paskelbti [[Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus|Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus]] darbuotojų.<ref>{{cite web |last=Maciejewski |first=Marian |date=2003-07-12 |title=Oral history interview with Marian Maciejewski|url=https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 |website=ushmm.org |location=Vašintgonas, Kolumbijos apygarda, JAV |publisher=Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus |access-date=2025-10-05}}</ref> ====Vilniaus geto panaikinimas==== [[Vaizdas:Bruno Kittel, Austrian SS-Oberscharführer, took part in Wilno (Vilnius) ghetto massacres in 1943.png|170px|thumb|right|[[Brunas Kitelis]], austrų tautybės SS oberšarfiureris, Vilniaus geto panakinimo organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=51–52}}]] 1943 m. liepą prasidėjo palaipsnis Vilniaus geto ir jam priklausančių priverstinio darbo stovyklų panaikinimas.{{efn|[[Baltoji Vokė|Baltosios Vokės]], [[Bezdonys|Bezdonių]], [[Kena|Kenos]], [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] žydų priverstinio darbo stovyklos panaikintos 1943 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2020|pages=137–138}}}} 1943 m. birželio 21 d. išleistas [[Heinrichas Himleris|Heinricho Himlerio]] įsakymas, kuriuo numatyta panaikinti visus įkalintųjų žydų getus [[Ostlandas|Ostlando]] teritorijoje. Vilniaus mieste už šio įsakymo vykdymą buvo atsakingas SS oberšarfiureris [[Brunas Kitelis]] (Bruno Kittel).{{sfn|Bubnys|2020|page=138}} Prasidėjus darbo stovyklose įkalintų žydų žudynėms, 1943 m. liepos 13 d. Vilniaus geto žydų geto atstovai J. Gensas ir [[Felix Dessler|Salekas Desleris]] buvo patikinti H. Hingsto, kad masiški geto gyventojų sušaudymai vykdomi nebus. Liepos 24 d. vokiečių pareigūnai suėmė vienuolikos žydų darbo brigadų vyresniuosius. Suėmimo priežastimi vokiečiai nurodė nuolatinius žydų pabėgimus iš geto. Suimtieji ir iš geto pabėgusiųjų šeimų nariai sušaudyti Paneriuose liepos 26 d.{{sfn|Bubnys|2020|page=139}} 1943 m. rugpjūtį pradėtas Vilniaus geto naikinimas.{{sfn|Bubnys|2020|page=140}} Rugpjūčio 6 d. vokiečių įsakymu suimti ir išvežti nuo 1000 iki 1200 žydų į Estijos [[Vaivaros koncentracijos stovykla|Vaivaros]] koncentracijos ir kitas priverstinio darbo stovyklas. Antrasis ir trečiasis geto žydų transportavimas į Estijos stovyklas įvykdytas rugpjūčio 24–25 d. (1200–1500 žmonių) ir rugsėjo 1–4 d. (1000 žmonių). Rugsėjo 5 d. patekimas į geto teritoriją buvo oficialiai uždarytas. Tuo metu jame laikyta apie 10 000–12 000 žydų. Rugsėjo 23 d. visi geto gyventojai buvo išvaryti iš geto teritorijos. Jų didžioji dalis, kurią sudarė moteris ir vaikai, trasnportuota į [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico naikinimo stovyklą]]. Keli šimtai vyresnio amžiaus ir pasiligojusių žmonių sušaudyti Paneriuose. Po geto panaikinimo jo teritorijoje pasislėpę žydai buvo dažnai randami, suimami ir sušaudomi Paneriuose. A. Sakovičius mini, kad iš Vilniaus autobusais ir sunkvežimiais gabenami žydai Paneriuose sušaudyti rugsėjo 24 d. (vyrai ir vaikai), spalio 1 d. ir spalio 4 d. Per šiuos sušaudymus nužudyta apie 250 žmonių. Dar 400 žmonių sušaudyti spalio 6 d. Žudynės tęsėsi spalio 7–8 d. Spalio 11 d. nužudyta 300 žydų. Mažesnės žmonių grupės buvo sušaudytos spalio 13–15, 18, 25 ir 28 d., daugiausiai vaikai ir moterys. Nuo rugsėjo 23 d. iki lapkričio pradžios Paneriuose iš viso sušaudyta apie 1000 Vilniaus geto žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=141–144}} ===1944 m. žudynės=== Vokiečių pareigūnams panaikinus Vilniaus getą 1943 m. rudenį, mieste iš viso liko apie 3000 žydų tautybės gyventojų. Didžioji jų dalis dirbo ir gyveno priverstinio darbo stovykloje „[[Kailis (fabrikas)|Kailis]]“ ir karinės technikos autoremonto dirbtuvėse Subačiaus gatvėje, tuo metu žinomos kaip [[Priverstinio darbo stovykla HKP 562|HKP 562]] (vok. Heereskraftfahrpark/Ost/562).{{sfn|Bubnys|2020|pages=144–146}} Vokietijos–SSRS fronto linijai priartėjus prie Vilniaus, atsitraukimui besiruošiantys vokiečiai organizavo „Kailio“ ir HKP 562 teritorijose gyvenusių žydų išvežimą į Panerius. 1944 m. liepos 2–3 d. Paneriuose vokiečiai sušaudė apie 2000–2300 žydų iš Vilniaus miesto, iš jų – apie 600 žydų iš HKP 562 dirbtuvių. {{sfn|Bubnys|2020|pages=144–148}} == Palaikų deginimas (1943–1944 m.) == [[Vaizdas:WW2-Holocaust-Poland.PNG|miniatiūra| Panerių žudynių vieta Lenkijos Holokausto žemėlapyje: Paneriai pažymėti balta kaukole viršutiniame dešiniajame kampe, netoli [[Vilnius|Vilniaus (Wilno)]]]] 1943 m. Vokietijai patiriant pralaimėjimus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]], nacių vadovybė parengė [[Sonderaktion 1005]] operacijos planą. Šis planas numatė priemones ir veiksmus, kuriais būtų nuslėpti masinių žydų ir kitų bendruomenių žudynių įkalčiai nacių okupuotose teritorijose. 1943 m. pavasarį nacių okupacinė valdžia Lietuvoje ėmė rengtis žudynių pėdsakų naikinimui Paneriuose. Vilniuje buvo suformuota preliminari nacių pareigūnų grupė, atsakinga už šios operacijos įgyvendinimą Vilniaus krašte. Jai vadovavo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Altas]].{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–52}} 1943 m. pabaigoje nacių vadovybė Vilniuje suformavo priverstinio darbo komandą, daugiausia iš įkalintų vietinių Vilniaus žydų tautybės asmenų. Ši brigada oficialiai buvo pavadinta Sonderkommando 1005A. Brigados nariai buvo apgyvendinti žudynių teritorijoje (vadinama „baze“) ir priversti ekshumuoti nužudytųjų palaikus, juos apdoroti ir kremuoti masinėse laužavietėse Paneriuose. Ši komanda taip pat buvo žinoma kaip palaikų degintojų brigada.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Pirmaisiais Sonderkommando 1005A brigados nariais tapo žydai, tuo metu kalintys gestapo kalėjime Vilniuje. 1943 m. lapkritį dalį brigados narių pradėta vežti į Panerių mišką, kuriame jie buvo priversti kirsti medžius ir ruošti rąstus. Po kurio laiko ši pirmoji grupė buvo apgyvendinta medinės pirties tipo pastate miške.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Antroji žydų kalinių grupė vesta iš gestapo kalėjimo į Panerius pėsčiomis medžio kirtimo darbams.{{sfn|Heath|2024|pp=64–69}} Po kelių savaičių ruošos darbų, 1943 m. gruodį, abi kalinių grupės buvo apgyvendintos specialiai tam pastatytame barake vienoje iš duobių. Ji yra žinoma kaip degintojų brigados duobė. Vienas iš kalinių, [[Julijus Farberis]], nurodė, kad apytikris duobės plotis buvo apie 15–22 metrai, gylis – 4–4,5 metrai. Duobės sienos buvo išmūrytos akmenimis. Barako patalpos buvo padalintos į miegamąją dalį ir virtuvę. Į duobę buvo nuleidžiamos dvi kopėčios kaliniams ir vienos atskiros – sargybiniams.{{sfn|Latvytė|2021|page=52–53}} Nuo 1943 m. lapkričio iki 1944 m. balandžio brigada buvo sudaryta iš apytikriai 80 žmonių. Gruodį ją papildė žydų kaliniai, atgabenti iš uždarytų [[Vievis|Vievio]] ir [[Žiežmariai|Žiežmarių]] priverstinio darbo lagerių. 1944 m. sausio pabaigoje Paneriuose įkalinta nuo 7 iki 9 žydų iš karo belaisvių stovyklos [[Stalag 344]] Vilniuje. 1944 m. vasario 17 d. komanda papildyta keliais sovietiniais karo belaisviais. Brigadoje buvo keturios kalinės moterys, atsakingos už maisto ruošimą visai brigadai ir tvarkos palaikymą. Jos buvo apgyvendintos drauge su vyrais.{{sfn|Latvytė|2021|pp=53, 58–60}} [[Vaizdas:Ponar forest.JPG||275px|thumb|right|Degintojų brigados duobė Paneriuose, kurioje buvo apgyvendinta 80 kalinių grupė. 1944 m. balandžio 15 d. dalis kalinių iš šios duobės pabėgo per slapčia iškastą 30 metrų ilgio tunelį.<ref>{{cite web |last=|first=|date=2023-01-01 |title=Duobė, kurioje buvo laikomi „Degintojų brigados“ (Sonderkomando 1005B) nariai |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/memorialas/schema/duobe-kurioje-buvo-laikomi-degintoju-brigados-sonderkomando-1005b-nariai |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt/ |location= |publisher=Panerių memorialas |access-date=2025-10-14}}</ref>]] Nacių pareigūnai sušaudytųjų palaikų ekshumaciją ir kremavimą organizavo metodiškai. Darbas buvo paskirstytas tarp aukų palaikų kasėjų, palaikų traukėjų, dantų tikrintojų, neštuvų nešėjų, laužų statytojų, medienos tiekėjų, degintojų, pelenų sijotojų ir pelėnų maišytojų. Persijoti aukų pelenai buvo maišomi su smėliu vietoje ir supilami atgal į ekshumacijos duobes.{{sfn|Heath|2024|pp=70-72}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57}} Laužavietės buvo ruošiamos pagal griežtai nustatytą tvarką. Septynių metrų ilgio ir septynių metrų pločio zonoje buvo iškasami trys aštuonių metrų ilgio ir 60 cm gylio grioviai ant kurių buvo klojami aštuoni rąstai. Viduryje iš lentų buvo pastatomas keturių metrų aukščio kaminas. Ant pirmojo sausų malkų sluoksnio būdavo sudedami pailaikai (galva į išorę). Tarpai tarp palaikų užpildomi sušaudytųjų rūbais arba mažesniais vaikų palaikais. Vidutiniškai laužas siekdavo 4 ar 4,5 metrų aukštį. Degimas užtrukdavo nuo trijų iki septynių parų. Nacių pareigūnai palaikus įsakydavo vadinti figūromis.{{sfn|Heath|2024|pp=72-76}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57-58}} Po kelių mėnesių priverstinio darbo 1944 m. balandžio 15 d. daliai brigados pavyko pabėgti per slapčia iškastą 50 metrų ilgio požeminį tunelį. Nuo vienuolikos iki trylikos iš aštuoniasdešimties pabėgti bandžiusių asmenų ištrūko iš „bazės“ teritorijos ir išgyveno karą.{{sfn|Latvytė|2021|page=66}} Jų parodymai prisidėjo prie žudynių atskleidimo.<ref>Nicholas St. Fleur (June 29, 2016). [https://www.nytimes.com/2016/06/29/science/holocaust-ponar-tunnel-lithuania.html „Escape Tunnel Dug by Hand Is Found at Holocaust Massacre Site“]. ''[[The New York Times]]''.</ref> Pasak išsigelbėjusių, nuo 1943 m. gruodžio iki 1944 m. balandžio 15 d. brigada sudegino nuo 56 000 iki 70 000 palaikų.{{sfn|Latvytė|2021|page=52, 247 (Motelio Zaidelio liudijimas), 259 (Abramo Bliazerio liudijimas), 242 (Konstantino Potanino liudijimas)}} Tarp sėkmingai pabėgusiųjų tuneliu buvo Abraomas Bliazeris (tikrasis vardas – Josifas Kaganas), Icchokas Dogimas (Doginas) Julijus Farberis, Šlema Golas, Davidas Kantarovičius, Zalmanas Mackinas, Konstantinas Potaninas, Motelis Zaidelis.{{sfn|Latvytė|2021|page=65-70}} Kai kurių išsigelbėjusių atsiminimai buvo publikuoti. J. Farberio pasakojimas įtrauktas į Holokausto atsiminimų rinkinį „Juodoji knyga“.<ref name>{{cite book |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |others= David Patterson (vert. ir red.)|publisher=Transaction Publishers |year=2003 |url=https://books.google.com/books?id=wvyX6Vjkq3MC |isbn=1412820073 |author1=Vasily Grossman|author2=Ilya Ehrenburg |location=New Brunswick, NJ}}</ref> == Aukos == [[File:Paneriai monument 3.jpg|150px|thumb|Paminklas Panerių žudynių aukoms.]] Bendras aukų skaičius 1944 m. pabaigoje buvo nuo 70 000 iki 100 000. Sovietų 2-ojo Baltarusijos fronto pajėgų atliktos [[ekshumacija|ekshumacijos]] duomenimis, dauguma (50 000–70 000) aukų buvo Lenkijos ir [[Lietuvos žydai]] iš gretimų Lenkijos ir Lietuvos miestų, o likusieji – daugiausiai [[lenkai]] ir vadinamieji sovietų piliečiai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91}} Naujausių istorinių ir archeologinių tyrimų duomenimis, Paneriuose nužudyta apie 80 000 žmonių.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} Pasak lenkų istorikės [[Monika Tomkiewicz|Monikos Tomkevič]], žuvo 80 000 žmonių, įskaitant 72 000 žydų, 5000 sovietų karo belaisvių, 1500–2000 lenkų, 1000 žmonių, vadinamų komunistais ar sovietų aktyvistais, ir 40 [[Čigonai|romų]].{{sfn|Tomkiewicz|2008|pages=215–216}} Lietuvių istoriografijoje būta vertinimų, kuriais bendras aukų skaičius nurodytas kaip 50 000–60 000 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=513-514 (išnaša Nr. 88)}} Naujausiais vertinimais (2021 m.), pateiktais lietuvių istorikų ir archeologų kolektyviniame darbe, aukų skaičius siekia 83 000.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} [[File:Žemaitė, Aleksandra Bulotienė (Stepanovaitė) ir Andrius Bulota 1916 m. vizito JAV metu.png|180px|thumb|[[Aleksandra Bulotienė|Aleksandra Bulotienė]] ir [[Andrius Bulota|Andrius Bulota]], rašytojos [[Žemaitė|Žemaitės]] bendrarbiai ir globėjai, už dalyvavimą įgyvendinant sovietų režimą Lietuvoje sušaudyti Paneriuose 1941 m. rugpjūčio 16 d.]] Lenkų aukas daugiausiai sudarė lenkų inteligentijos atstovai: akademikai, pedagogai (pvz., [[Vilniaus universitetas|Stefano Batoro universiteto]] profesorius Kazimieras Pelčaras), kunigai (pvz., kunigas Romualdas Svirkovskis) ir [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] pasipriešinimo judėjimo nariai. Tarp pirmųjų aukų buvo maždaug 7500 sovietų [[Nelaisvė|karo belaisvių]], sušaudytų 1941 m. netrukus po [[Barbarosos operacija|operacijos „Barbarossa“]] pradžios.<ref name="Rzecz-Ponary">[http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 Ponary] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200824173708/http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 |date=2020-08-24 }}. Last accessed on 10 February 2007.</ref> Vėlesniuose etapuose taip pat buvo mažiau aukų ir kitų tautybių, tarp jų vietiniai rusai, [[Čigonai|romai]] ir lietuviai, ypač komunistų šalininkai ([[Liudas Adomauskas]], [[Valerijonas Knyva]], [[Andrius Bulota (1872)|Andrius Bulota]] ir [[Aleksandra Bulotienė]]). 1944 m. gegužės 17, 18 ir 21 d. Paneriuose sušaudyti per 80 Generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] lietuvių karių, kurie atsisakė vykdyti vokiečių įsakymus.<ref>{{cite web |last=Bubnys |first=Arūnas |date=2015-10-30 |title=A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais |url=https://alkas.lt/2015/10/30/a-bubnys-lietuvos-vietine-rinktine-ir-jos-stabo-nariu-suemimas-bei-kalinimas-salaspilio-lageryje-1944-metais/ |website=alkas.lt |location= |publisher=Tėviškės alkas |access-date=2025-10-04}}</ref> == Pirmosios publikacijos == [[File:J. Petrauskas, Paneriuose, dienraštis Tiesa, 1944-08-23, p. 3.png|right|150px|thumb|J. Petrausko straipsnis „Paneriuose“ dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. rugpjūčio 23 d.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |newspaper=Tiesa |title=Paneriuose |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-40 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=3|via=ePaveldas.lt |access-date=2025-12-18}}</ref>]] Informacija apie žudynes pradėjo sklisti jau 1944 m. Žydų partizanas [[Isaac Kowalski|Isakas Kovalskis]] buvo vienas iš pirmųjų, kuris sutiko prie partizanų prisijungusius ir iš Panerių pabėgusius palaikų degintojų brigados narius. 1944 m. gegužę partizanų leidžiamame laikraštyje „Za Wolność“ („Už laisvę“) I. Kovalskis publikavo straipsnį „Ponary“ apie degintojų komandos priverstinį darbą ir pabėgimą iš Panerių.{{sfn|Heath|2024|pages=183-187, 584}} 1944 m. „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesoje]]“ rugpjūtį publikuoti J. Petrausko ir [[Jonas Dovydaitis|J. Dovydaičio]] straipsniai apie Panerius.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |title=Paneriuose |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref><ref>{{cite news |last=Dovydaitis |first=J. |date=1944-08-24 |title=Kerštas žmonių žudikams hitlerininkmas! |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref> Pagal oficialią sovietų režimo nuostatą, Paneriai buvo traktuojami kaip bendra sovietinių piliečių žudynių vieta, nepabrėžiant aukų tautinės priklausomybės žydų ir lenkų bendruomenėms.<ref name="Rzecz-Ponary"/> 1945 m. rugsėjį lenkų žurnalistas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]] publikavo rašinį–esė „Paneriai-bazė“ lenkų emigrantų laikraštyje „Orzel Bialy“.{{sfn|Heath|2024|pages=211-215}}<ref name="ZVitkus-2017"/> ==Ypatingosios komisijos tyrimas (1944 m.)== 1944 m. liepą Vilnių užėmus SSRS kariuomenei sudaryta Ypatingoji valstybinė komisija vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti LTSR (Ypatingoji komisija). Įsteigtas atskiras Ypatingosios komisijos padalinys Panerių žudynių tyrimui. Komisijos Panerių padaliniui vadovavo [[TSRS Aukščiausioji Taryba|SSRS Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas [[Juozas Stimburys]], Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas [[Viktoras Bergas]], Vilniaus valstybinio universiteto profesoriai [[Jonas Kairiūkštis]] ir [[Paulius Slavėnas]], rašytojas [[Kostas Korsakas]] ir kiti.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} [[File:Juozas Stimburys, 1889-1975, member of the Supreme Soviet of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1947-1963).png|right|200px|thumb|Ypatingosios komisijos Panerių padalinio pirmininkas [[Juozas Stimburys|J. Stimburys]].]] Nusikaltimai Paneriuose buvo pirmasis šios komisijos tyrimų objektas Lietuvoje. Paneriuose komisija organizavo ir atliko palaikų ekshumacijos darbus, surinko duomenis iš žudynių liudytojų, atliko teritorijos analizę, paruošė ir publikavo tyrimų duomenis ir išvadas.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} Panerių „bazėje“ Ypatingosios komisijos tyrimai vykdyti nuo 1944 m. rugpjūčio 15 iki 26 d. Pradėdama tyrimą, komisija rėmėsi jai perduota Vilniaus miesto prokuratūros medžiaga apie žudynes Paneriuose. Nustatyta, kad nacių okupacijos metais, nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. liepos, vokiečių pareigūnai Paneriuose organizavo „stovyklą“, kurioje buvo vykdomos reguliarios masinės žudynės. Komisijos išvadose teigta, kad Paneriuose nužudyta ne mažiau nei 100 000 žmonių.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} ===Palaikų ekshumacija=== [[File:Dienraštis Tiesa, Vilnius, LTSR, 1944.12.24.png|thumb|Dienraštis „Tiesa“, Vilnius, LTSR, 1944 m. gruodžio 24 d. (p. 2)|right|150px|thumb|Ypatingosios komisijos pranešimas dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. gruodžio 24 d.<ref>{{cite news |last=|first=|date=1944-12-24 |newspaper=Tiesa |title=Ypatingosios Valstybinės Komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-139 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=2|via=ePaveldas.lt |access-date=2026-02-12}}</ref>]] Tyrimų metu 1944 m. rugpjūtį atlikta 515 palaikų ekshumacijų. Nors kasinėjimų darbai atlikti daugelyje „bazės“ objektų, palaikai aptikti tik dviejuose apvaliose duobėse ir vienoje tranšėjoje. 17 nužudytųjų tapatybės buvo nustatytos pagal rastus dokumentus, vienos nužudytosios palaikai atpažinti jos giminaičių.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} Ekshumuotų palaikų aprašymuose pateikta jų lytis, amžius, mirties priežastis. Aprašyti nužudytųjų rūbai ir jiem priklausę daiktai. Absoliuti dauguma nužudytųjų buvo žydai. Jų tapatybė nustatyta pagal skiriamuosius ženklus įsiūtus į viršutinius rūbus – geltonos Dovydo žvaigždės ir ženklo su įrašu „GETTO“.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=99–100}} Po degintojų brigados narių pabėgimo balandžio 15 d., palaikų deginimas buvo tęsiamas iki 1944 m. gegužės ar birželio. Pasak išsigelbėjusių degintojų, iki pabėgimo dienos vis dar buvo likę apie 12 000 – 13 000 nesudegintų palaikų: nužudytųjų palaikai liko vadinamojoje „Kauno“ duobėje bei dar vienoje apvalioje duobėje ir tranšėjoje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=92}} Nors dauguma ekshumuotų palaikų datuoti 1944 m., tyrėjai taip pat aptiko nedidelį skaičių smarkiai suirusių palaikų. Pasak degintojų brigados nario J. Farberio, jie stengdavosi neiškasti visų palaikų, tikėdamiesi, kad nesudeginti palaikai bus panaudoti kaip nusikaltimų įkalčiai ateityje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} [[File:Leidinio Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas viršelis, 1945 m., LTSR.png|150px|thumb|Ypatingosios komisijos išvados publikuotos atskirame leidinyje 1945 m. 65 200 tiražu.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-06-01 |title=Brošiūra „Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje“ |url=https://www.europeana.eu/en/item/2021803/LIMIS_712125576 |website=europeana.eu |location=Vilnius |publisher=Valstybinė politinės literatūros leidykla |access-date=2026-02-15}}</ref>]] Įgyvendinus 515 palaikų ekshumaciją, Ypatingoji komisija nusprendė nebetęsti palaikų iškasimą. Šis sprendimas paaiškintas tuo, kad nužudytųjų mirties priežastys buvo aiškios iš iki tol atliktų ekshumacijų. Vienoje iš didesnių duobių palaikai buvo palikti ir jų viešai apžiūrai buvo vežami žmonės iš Vilniaus. Ši duobė vėliau buvo užpilta.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Ypatingoji komisija nurodė, kad visų tirtų nužudytųjų mirties priežastis buvo smurtinė: dažniausiai žmonės būdavo nužudomi šūviu į galvą, taikant į pakaušio sritį. Taip pat nustatytos kitos mirties priežastis: 58 aukų kaukolės, daugiausiai moterų, sutrupintos buku daiktu; rasti vieno gyvai užkasto vaiko palaikai. 15 nužudytųjų mirties priežastys nenustatytos. Ekshumuoti palaikai palaidoti greta vienos iš didesnių duobių, vadinamajame „broliškajame kape“.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Komisijos išvadose paminėta, kad daugelyje kasinėtų duobių vietoj palaikų aptikti smėlio, pelenų ir susmulkintų kaulų sluoksniai, nuo kurių sklido nemalonus kvapas.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} ===Teritorijos tyrimas=== 1944 m. rugpjūtį Ypatingoji komisija nustatė 7 duobes (25–30 m skersmens), tris tranšėjas ir 10 palaikų deginimo aikštelių. Teritorijoje rastos dvi siaurojo geležinkelio atšakos nusidriekusios į „bazę“. Paruoštoje schemoje pažymėti iškirsti ir miškingi plotai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|page=73}} == Paminėjimas == 2000 m. spalio 22 d. kelių lenkų organizacijų pastangomis per oficialią ceremoniją, kurioje dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių atstovai, Panerių memoriale atidengtas paminklinis kryžius žuvusiems Lenkijos piliečiams. Renginyje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras [[Bronisław Komorowski|Bronislovas Komorovskis]] ir jo kolega iš Lietuvos, taip pat [[Nevyriausybinė organizacija|nevyriausybinių organizacijų]] atstovai.<ref name="Rzecz-Ponary"/> Žudynių vietą įamžina paminklas Holokausto aukoms atminti (pastatytas 1991 m.), memorialas lenkų aukoms atminti (pastatytas 1990 m., atstatytas 2000 m.), paminklas gegužę nacių nužudytiems Lietuvos vietinio būrio kariams, 1944 (pastatytas 2004 m.),{{neaišku}} paminklinis akmuo sovietų karo belaisviams, žuvusiems badu ir čia sušaudyti 1941 m. (įstatytas 1996 m.){{neaišku}} ir nedidelis muziejus (šiuo metu Panerių memorialinis informacijos centras). Pirmąjį paminklą buvusioje masinių žudynių vietoje 1948 m. pastatė Vilniaus žydai, tačiau sovietų režimas netrukus jį pakeitė tradiciniu obelisku, skirtu „fašizmo aukoms“.<ref>Zigmas Vitkus, „Paneriai: senojo žydų atminimo paminklo byla (1948–1952)“, ''Naujasis Židinys-Aidai'', 2019, nr. 2, p. 27–35.</ref> == Tyrimai == Žmogžudystes Paneriuose šiuo metu{{kada}} tiria Lenkijos Tautos atminties instituto [[Gdanskas|Gdansko]] skyrius ir [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]].{{sfn|Bubnys|2019}} Pagrindiniai faktai apie Panerių memoriale esančius memorialinius ženklus ir buvusios masinių žudynių vietos objektus (žudynių duobes, tranšėjas, vartus, takus ir kt.) dabar pateikiami [[Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus|Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus]] sukurtame tinklalapyje. == Pastabos == {{notelist|21em}} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Arad|first=Yitzhak|title=Ghetto in Flames: The Struggle and Destruction of the Jews in Vilna in the Holocaust|url=https://archive.org/details/ghettoinflamesst0000arad|year=1981|publisher=Ktav Pub & Distributors Inc|place=New York|isbn=9780870687532}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|url=https://www.dropbox.com/scl/fi/nyfquv27dsacd315yu0uq/22_holocaust.pdf?rlkey=kzwypiv5d9gtdk58ceb5zlwb3&e=1&st=6ogtfqoe&dl=0|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Kray|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905-1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|isbn= 9781107146341}} * {{cite book|last=Heath|first=Chris|title=No Road Leading Back: An Improbable Escape from the Nazis and the Tangled Way We Tell the Story of the Holocaust|year=2024|publisher=The Bridge Street Press|place=|isbn= 9780349136264}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Latvytė|first=Neringa|title=Masinių žudynių įrodymų naikinimas Paneriuose: Sonderkommando 1005A|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Sarcevičius|first=Saulius|title=Ypatingosios komisijos vykdyti palaikų ekshumavimo darbai 1944 m. rugpjūtį|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sarcevičius (2)|first=Saulius|last2=Valionienė|first2=Oksana|title=Nacių ir sovietų bazės ribų problema bei reljefo pokyčiai po karo|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last1=Sarcevičius (3)|first1=Saulius|last2=Stasiulis|first2=Stanislovas| last3=Dobrotin|first3=Nikita|last4=Latvytė|first4=Neringa|last5=Dainius|first5=Michelevičius|last6=Sederavičiūtė|first6=Šarūnė|last7=Šikšnianas|first7=Mantas|last8=Valionienė|first8=Oksana|last9=Urbanavičius|first9=Vytautas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sederevičiūtė|first=Šarūnė|title=Fotografija Panerių bazėje nacių okupacijos metais: kiek? kodėl? kaip? |year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Įvadas (Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais)|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Zbrodnia w Ponarach 1941–1944|year=2008|place= Warszawa|publisher=Instytut Pamięci Narodowej|isbn= 9788360464915}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Więzienie na Łukiszkach w Wilnie 1939–1953|year=2018|place= Warszawa|isbn= 9788380984158}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor=|publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vitkus|first=Zigmas|title=Atminties miškas: Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje|year=2022|place=Vilnius|publisher=Lapas|isbn=9786098198539}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} {{refend}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2005|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9955415517}} {{refend}} == Nuorodos == * [https://www.paneriumemorialas.lt/ Panerių memorialo svetainė] * [https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/ Panerių memorialinis muziejus] === Vaizdo įrašai === ==== Išgyvenusiųjų liudijimai ==== * {{YouTube|PEWPx5dfj8w|Yad Vashem interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusia Dina Baitler}}. * {{YouTube|Y8vIMepPHlM|Jidiš knygų centro (Yiddish Book Center) interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusiu William Good (Volfke Zev Gdud)}}. * {{YouTube|nVGo0OUJ6oc|Panerių sušaudymus išgyvenusio Šalomo Šorensono (Shalom Shorenson) pasakojimas. Ištrauka iš dokumentinio filmo "Paneriai – liudijimai iš žudynių duobių", Jam Vašem Holokausto istorijos muziejus)}}. * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn36962 J. Genso dukters Ados Gens–Ustjanauskas pasakojimas, Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus (anglų k.)]. * [https://www.youtube.com/watch?v=epo6X7yN7xg A. Suckeverio liudijimas Niurnbergo tribunole, 1946 m. vasario 27 d. (liudyta rusų k.)]. ==== Liudininkų pasakojimai ==== * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus, interviu su Marian Maciejewski (lenkų k.)]. ==== Kiti ==== * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] [[Kategorija:Žudynės Lietuvoje]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Ostlandas]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] 0k5m19cfbp6elar02yki02hi9g9dgte 7798370 7798368 2026-04-04T10:59:39Z Andrejsmirnov97 56853 /* Aukos */ 7798370 wikitext text/x-wiki {{coord|54.626404|25.160247|type:landmark|display=title}} [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania (2).png|thumb|Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania. Photo taken by Otto Schroff, a member of the 96th Infantry Division of the Wehrmach|thumb|right|Žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais. Viduryje matomi sušaudymui vedami vyrai. Nuotraukos autorius: [[Otto Schroff|Otas Šrofas]], priklausęs 96-ajai Vermachto pėstininkų divizijai.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania.png|Massacre_of_the_Jewish_men_at_the_Ponary_forest_pits,_Vilnius,_Lithuania|thumb|right|Antrojoje Oto Šrofo nuotraukoje matomas žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais, kai kurie vilki baltus raiščius ant rankų viršutinės dalies.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] '''Panerių žudynės''' – masinės žudynės, įvykdytos [[Panerių miškas|Panerių miške]] netoli Panerių geležinkelio prie [[Vilnius|Vilniaus]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. [[Žydai|Žydų tautybės]] asmenų sušaudymai prasidėjo 1941 m. liepą ir truko iki nacių okupacinių pajėgų pasitraukimo iš Vilniaus 1944 m. liepą. 1941 m. liepą žydų ir kitų tautybių asmenų žudynes organizavo [[9 operatyvinis būrys|9–asis]] vokiečių operatyvinis būrys, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – [[3/A operatyvinis būrys|3/A]] vokiečių operatyvinis būrys. Nuo 1941 m. rugsėjo už sušaudymus buvo atsakingas [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] Vilniaus skyrius.{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Žydų sušaudymus įvykdė vokiečių operatyvinių būrių įsteigtas ir organizuotas [[Ypatingasis būrys]], suburtas iš vietinių lietuvių tautybės kolaborantų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=113-161}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Panerių miške žuvo nuo 70 000 iki 100 000 asmenų. Didžioji dalis nužudytųjų buvo žydų tautybės [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]] ir aplinkinių kraštų gyventojai. Intensyviausias žydų sušaudymų laikotarpis Paneriuose prasidėjo 1941 m. rugsėjį ir tęsėsi iki 1941 m. lapkričio pradžios. Jo metu sušaudyta apytikriai 20 000 Vilniaus krašto žydų. Šiuo laikotarpiu vokiečių pareigūnai likvidavo [[Vilniaus getas|Mažąjį Vilniaus getą]] ir sumažino [[Vilniaus getas|Didžiojo Vilniaus geto]] žydų bendruomenę.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-126}} Kitomis masinių žudynių aukomis Paneriuose buvo lenkai (1500–2000),{{sfn|Tomkiewicz|2018|pages=246–247}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=12 (išnaša Nr. 27)}} sovietų karo belaisviai (apie 5000), lietuviai (apie 100), romai (apie 50).{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}}<ref name="WSP-Ponary">{{cite journal |last=Michalski |first=Czesław |trans-title=Ponary – Golgota Wileńszczyzny |title=Ponary — the Golgotha of Wilno |journal=Konspekt |volume=5 |date=Winter 2000–2001 |publisher= Academy of Pedagogy in Kraków |via=Internet Archive, 24 December 2008 |url=http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20081224124407/http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |url-status=dead |archive-date=2008-12-24 |language=pl}}</ref><ref name="Niwinski">{{cite book |title=Ponary : the Place of "Human Slaughter" |last=Niwiński |first=Piotr |year=2011 |publisher=Instytut Pamięci Narodowej, Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu; Ministerstwo Spraw Zagranicznych Rzeczpospolitej Polskiej, Departament Współpracy z Polonią |location=Warsaw |pages=25–26 |url=http://www.msz.gov.pl/resource/65eb5501-876b-4915-a8dd-48ec00882c54 |language=pl, en, lt}}</ref> Pagal bendrą aukų skaičių Panerių žudynės yra didžiausias [[Holokaustas|Holokausto]] įvykis Lietuvoje ir antroji pagal dydį masinių žudynių vieta [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] (po [[Babin Jaras|Babin Jaro]] Ukrainoje).<ref>{{cite web |last= |first= |date=2003-07-12 |title=Panerių memorialo istorija |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/istorija/ |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus |access-date=2025-10-13}}</ref> Lietuva tapo viena iš pirmųjų nacistinės Vokietijos okupuotų teritorijų be Lenkijos, kurioje nacių kariniai daliniai ėmėsi masinių žydų sušaudymo operacijų. Žudynių aukoms atminti Panerių miške įkurtas [[Panerių memorialas]]. == Politinis ir socialinis kontekstas == Pagal 1923 m. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] susitarimus, Paneriai, kaip Vilniaus krašto dalis, įtraukti į [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrosios Lenkijos Respublikos]] [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Po jungtinio [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] Lenkijos pasidalinimo 1939 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus kraštas buvo okupuotas Sovietų Sąjungos pajėgų. Pagal 1939 m. spalio 10 d. [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį]], dalis Vilniaus krašto su Vilniaus miestu tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tarpukariu Vilniaus krašte vyravo [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[jidiš]] kalbos. Pagal oficialius 1931 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenis, Vilniaus mieste lenkų kalba namuose kalbėjo 128 628 gyventojai (66%), jidiš arba hebrajų – 54 596 (28%), rusų – 7372 (3,8%), baltarusių – 1700 (0,9%), lietuvių – 1579 (0,8%), vokiečių – 561 (0,3%) gyventojas.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=22–23}} == Vietovė == 1940 m. birželį sovietams aneksavus Lietuvą ir Baltijos šalis, šalia Panerių pradėta statyti karo reikmėms skirtas skystojo kuro saugyklas su būsimu sovietų kariniu aerodromu. Saugyklų teritorijos plotas siekė apie 27 hektarus. Paruoštos ir iškastos dvylika didelio skersmens 5–8 metrų gylio duobės, kai kurios sujungtos grioviais vamzdžių trasoms nutiesti. 1941 m. birželį trijų saugyklų sienos jau buvo išmūrytos tašytais akmenimis, vienos iš jų dugną spėta išbetonuoti.{{efn|Panerių kuro bazės projektavimo dokumentacija ir statybos brėžiniai iki šiol nėra rasti.{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|page=156}}}}{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|pages=157, 163–164}} Saugyklos statyba nutrūko 1941 m. birželį, prasidėjus [[Vokietijos–TSRS karas|Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui]]. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacinėms pajėgoms užėmus Vilnių]], 1941 m. birželį buvo nuspręsta panaudoti atokią saugyklų teritoriją ir joje iškastas duobes masinių žudynių reikmėms: nužudytųjų kūnus nuspręsta užkasti kuro saugykloms paruoštose duobėse.<ref name="media">Vilnius Yiddish Institute (2009), {{YouTube|3ymAxQjLKmM|The Tour of Ponar, part 1 (3:22 min.)}}. As well as, {{YouTube|VnL0gQZa0tQ|The Tour of Ponar, part 2 (6:47 min.)}}.</ref> Pasirinkta teritorija buvo nutolusi nuo Vilniaus centro apie 9 km, iš miesto ją galima buvo pasiekti plentu, geležinkeliu ar pėsčiomis. Nacių okupacinė valdžia buvusias Panerių kuro saugyklas praminė „baze“. 1941 m. liepos pabaigoje jos plotas buvo apjuostas 2 metrų aukščio tinklu: vieliniu iš geležinkelio pusės ir spygliuotu likusiame perimetre. Pagrindinių vartų sargybą ėjo vokiečių daliniai ir Ypatingojo būrio nariai. Pradėjus masinius žydų gyventojų sušaudymus Paneriuose, teritorija buvo saugoma visą parą.{{sfn|Bubnys|2019|p=12}}{{sfn|Šikšnianas|2021|pp=29-31}} == Žudynių organizatoriai ir vykdytojai == ===Vokiečių operatyviniai būriai Vilniuje=== [[Vaizdas:Albert_Filbert_(1905-1990).jpg|170px|thumb|right|SS oberšturmbanfiureris [[Alfred Filbert|Alfredas Filbertas]] (taip pat žinomas kaip Albertas Filbertas), 9-ojo operatyvinio būrio vadas, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Kray|2016|p=50}}]] Žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimus organizavo ir vykdė Vilniuje dislokuoti vokiečių [[Einsatzgruppen|operatyviniai būriai]], vokiškai žinomi „Einsatzkommando“ terminu. Žydų žudynės mieste prasidėjo pirmosiomis 1941 m. liepos dienomis.{{sfn|Idzelis|2019|p=50–51}}{{sfn|Kray|2016|p=52}} Tuo metu Vilniuje buvo dislokuotas 9-asis operatyvinis būrys („Einsatzkommando 9“), vadovaujamas SS oberšturmbanfiurerio [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] ir jo pavaduotojo [[Wilhelm Greiffenberger|Vilhelmo Graifenbergerio]]. Šis būrys pasiekė Vilnių 1941 m. liepos 1 d. (ar 2 d.) ir pakeitė iki tol mieste veikusį ypatingąjį būrį 7a („Sonderkommando 7a“), vadovaujamą SS oberšturmbanfiurerio [[Walter Blume|Valterio Blumės]].{{sfn|Kray|2016|page=45}}{{sfn|Stankeras|2016|page=208}} 9-ojo operatyvinio būrio vykdomos žydų žudynės prasidėjo ne vėliau nei liepos 4 d. A. Filbertas asmeniškai dalyvavo jo būrio vykdomuose žydų sušaudymuose miesto prieigose. Vadovaujančius vaidmenis žudynėse taip pat atliko kiti būrio nariai: SS unteršturmfiureris [[Heinrich Tunnat|Hainrichas Tunatas]], SS oberšturmbanfiureris [[Gerhard Schneider|Gerhardas Šnaideris]], SS oberšturmbanfiureris [[Friedrich Klein|Frydrichas (Fricas) Klainas]]. Per pirmąsias keturias dienas šis būrys sušaudė mažiausiai 321 žydą Vilniuje.{{sfn|Kray|2016|pages=49–50}} [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepą A. Filbertas paskyrė savo būrio narį SS oberšturmfiurerį [[Franz Schauschütz|Francą Šaušiucą]] atsakingu už žydų sušaudymus už miesto ribų.{{sfn|Kray|2016|p=46–56}} F. Šaušiucas duodavo įsakymus Ypatingajam būriui, kuris vykdydavo sušaudymus Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2019|p=53}} Prasidėjus sistemingoms žudynėms, F. Šaušiucas buvo atsakingas už jų sklandų įvykdymą. Jis supaprastino žudynių operacijas taip, kad per valandą buvo galima sušaudyti kelis šimtus žmonių.{{sfn|Kray|2016|pages=50-52}} Iki 1941 m. liepos 23 d. 9-asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kray|2016|pages=53-55}} 9-ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]].{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} Būriui taip pat priklausė SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], kuris nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. gruodžio organizavo ir vykdė žudynes Paneriuose, asmeniškai dalyvavo sušaudymuose ir duodavo įsakymus Ypatingajam būriui.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}} 1942 m. vasarį Vilniuje dislokuoto 3/A operatyvinio būrio padalinys buvo pavadintas vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus skyriumi (vok. „Aussendienstelle Sipo und SD Wilna“), pavaldžiu Lietuvos vokiečių saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} ===Ypatingasis būrys=== {{main|Ypatingasis būrys}} [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Pėstininkų atsargos ltn. [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]], Ypatingojo būrio vadas nuo 1941 m. liepos iki 1941 m. lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}}]] 1941 m. liepos pradžioje (ar net anksčiau) nacių operatyvinių būrių pareigūnai pradėjo formuoti žydų ir kitų nacistinės Vokietijos priešų persekiojimui ir naikinimui skirtą junginį Vilniuje. Šis būrys buvo pavadintas Ypatinguoju būriu prie vokiečių saugumo policijos ir SD. Į Ypatingojo būrio gretas stojo lietuviai savanoriai. Jame taip pat buvo lenkų, rusų ir baltarusių tautybės narių.{{sfn|Bubnys|2019}} Pirminis Ypatingojo būrio įsteigimo laikotarpis yra prastai dokumentuotas.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Žinoma, kad bent dalis būrio buvo suformuota lietuvių savisaugos policijos pagrindu. Ypatingasis būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių operatyviniams būriams. Pirmaisiais būrio vadais tapo Lietuvos kariuomenės jaunesnieji leitenantai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; ''Peter Iron Jokubka''){{efn|Artilerijos jaun. leit. Petras Jokubka (1914–2015 m.) per karą pasitraukė į Vokietiją, o iš ten 1949 m. emigravo į JAV, kur pasikeitė savo vardą ir tapo žinomas kaip Petras Ironas Jokubka (''Peter Iron Jokubka'').{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2024-10-08 |title=Petras JOKUBKA |url=https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=137 |website=anykstenai.lt |location= |publisher=Pasaulio anykštėnų bendrija |access-date=2026-03-14}}</ref>}} ir [[Mečislovas Butkus|Mečys Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą būrys įsikūrė pastate prie Katedros aikštės, kuriame tuo metu veikė [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinyba.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356–357}} Nuo 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti sistemingus žydų tautybės gyventojų sušaudymus Paneriuose. 1941 m. liepos 23 d. oficialiu būrio vadu tapo Lietuvos kariuomenės pėstininkų atsargos leitenantas [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]].{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Vokiečiams atleidus J. Šidlauską iš užimamų vado pareigų, 1941 m. lapkritį į jas buvo paskirtas jaunesnysis leitenantas [[Balys Norvaiša]], jo pavaduotoju tapo leitenantas [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69;71–72}} [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] Lietuvių pareigūnų dalyvavimo pradžia žydų persekiojimuose Vilniuje minima oficialioje vokiečių [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] ataskaitoje 1941 m. liepos 13 d. Joje nurodoma, kad lietuvių tvarkos policijai (vok. „Ordnungsdienst“), tapus pavaldžiai operatyviniui būriui, buvo įsakyta dalyvauti žydų tautybės asmenų „likvidacijoje“. Paminėta, kad šiai užduočiai atlikti buvo paskirta 150 lietuvių pareigūnų, kurie suėmė žydus Vilniuje ir sušaudė juos koncentracijos stovykloje. Šią dokumente neįvardintą „koncentracijos stovyklą“ istorikai laiko tuometine Panerių „baze“.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=206}} ===Policijos batalionai=== 1941 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais suimtųjų žydų konvojavimą ir priežiūrą Paneriuose dažnai vykdė dalis 1–ojo, 2–ojo ir 3–ojo lietuvių policijos batalionų karių, tuo metu dislokuotų Vilniuje.{{sfn|Bubnys|2017|page=175}} 1941 m. rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje 2–ojo bataliono antroji kuopa, vadovaujama leitenanto Prano Sakalo (Sakalausko), iš Lukiškių kalėjimo paėmė apie 500 suimtų žydų ir juos nuvarė į Panerius.{{sfn|Bubnys|2017|page=186 (remiantis I. Koskaus 1951 m. lapkričio 27 d. tardymo protokolu)}} 1941 m. rugsėjo pabaigoje 2–osios bataliono kariai konvojavo apie 2000 žydų koloną ir žudynių metu saugojo Panerių „bazės“ teritoriją.{{sfn|Bubnys|2017|page=187}} 3–iojo bataliono kariai konvojavo suimtuosius rugsėjo–spalio mėnesių sandūroje, antrą kartą – spalio pradžioje.{{sfn|Bubnys|2017|page=196}} Ruošiantis 1943 m. balandžio 5 d. didelio masto sušaudymams Paneriuose, 1–ojo policijos bataliono kariai saugojo traukinio ešeloną su suimtaisiais žydais Vilniuje. Jie taip pat vykdė suimtųjų konvojavimą iš Vilniaus į Panerius. Žinoma, kad balandžio 5 d. sušaudymuose aktyviai dalyvavo apie 20 1–ojo policijos bataliono karių.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}} ==Žudynės== [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] === Žydų masinių persekiojimų pradžia Vilniuje === 1941 m. liepos viduryje pradėti masiniai Vilniaus žydų suėmimai ir sušaudymai. Persekiojimus ir areštus vykdė [[Gestapas|gestapo]], SS, Ypatingojo būrio ir Lietuvos policijos pareigūnai. Jų metu žydų tautybės gyventojai būdavo suimami, jų turtas konfiskuojamas. Suimtieji buvo kalinami [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]] sudėtingomis sąlygomis, dažnai be maisto.{{sfn|Bubnys|2019|pp=118}} Pirmosiomis masinių persekiojimų dienomis Vilniuje žydų suėmimus vykdė su naciais kolaboravę lietuvių pareigūnai. Pasak Panerių sušaudymus išgyvenusių Vilniaus žydų liudijimų, jauni lietuviai pareigūnai buvo praminti žydų gaudytojais. Jų užduotimi buvo suiminėti žydų tautybės Vilniaus gyventojus miesto gatvėse ir namuose. Pareigūnai atlikdavo nesankcionuotas kratas ir reikalaudavo kitų miesto gyventojų informuoti apie jų kaimynus žydus.{{sfn|Heath|2024|p=17}} Prasidėjus žydų suėmimams mieste, naciai paskleidė gandus, kad Vilniaus žydų vyrai buvo ruošiami transportavimui į darbo stovyklą Paneriuose. Jie privalėjo vykti į Panerius su savarankiškai suruoštomis higienos priemonėmis.{{sfn|Heath|2024|p=10}} === Žudynių pradžia === [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|J. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Pirmasis patikimai dokumentuotas masinis žydų sušaudymas Panerių miške įvykdytas 1941 m. liepos 11 d. Pasak Paneriuose tuo metu gyvenusio [[Kazimieras Sakovičius|Kazimiero Sakovičiaus]], stebėjusio žydų vyrų grupių suvarymą į Panerių „bazę“, per tos dienos popietę kelias valandas trukusius sušaudymus nužudyta apie 200 vyrų.{{sfn|Sakowicz|2012|p=34}} Panašūs liepos 11 d. duomenys užfiksuoti ir [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] dokumentuose: juose minimas 168 ir 179 žydų vyrų transportavimas iš kalėjimo. Šios dienos žudynių aplinkybės taip pat žinomos iš būriui priklausiusių [[Mečislovas Butkus|Mečislovo Butkaus]] ir [[Konstantinas Čičelis|Konstantino Čičelio]] liudijimų.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Liepos 11 d. suimtųjų žydų sušaudymus įvykdė Ypatingasis būrys. Žudynėms buvo pasiruošta iš anksto. M. Butkus, vienas iš pirmųjų būrio organizatorių, būrio sandėlyje dokumentavo šovinių paėmimą būrio reikmėms. Jis drauge su keliais kitais būrio nariais liepos 9 d. (ar 10 d.) vakare susitiko su J. Šidlausku, kuris juos visus nuvedė į Lukiškių kalėjimą. Pasak M. Butkaus, kalėjime jam buvo įsakyta sudaryti kalinių sąrašą, į kurį jis įtraukė 300 žydų ir rusų.{{efn|Lukiškių kalėjimo dokumentuose rastas 347 suimtųjų žydų sąrašas. Kitoje šio sąrašo pusėje įrašyta: „168 asmenis išsivedžiau darbams (sušaudyti)“. Šį įrašą M. Butkus pasirašė ranka ir datavo jį 1941 m. liepos 11 d. Šalia A. Butkaus taip pat rastas V. Mackevičiaus įrašas: „Paėmiau 180 kalinius žydus (sušaudyti)“ (šiame įraše ansktesnis 179 kalinių skaičius nubrauktas ir jo vietoje įrašytas 180 kalinių skaičius).{{sfn|Idzelis|2012|pp=349}}}} Sąrašą pasiėmė J. Šidlauskas.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=291–291 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}} [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]] (Mockevičius), vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Liepos 11 d. vidurdienį būrys, apginkluotas rusiškais šautuvais, atvyko iš savo būstinės į Lukiškių kalėjimą. Anot M. Butkaus: ''<blockquote>Buvo šilta vasaros diena. Kalėjimo kieme rikiavo dvi kalinių kolonas. Man [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Šidlauskas]] įsakė paimti pirmą kalinių koloną, kas tai apie 170 žmonių, davė penkiolika būrio dalyvių ir liepė vesti kalinius į geležinkelio stotį Paneriuose, kur jis su [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Lukošiumi]] nuvažiuos mašina ir duos tolesnius nurodymus. Visi galvojome, kad kalinius ruošia išvežimui kur tai darbams. Kai kaliniai buvo surikiuoti ir suskaičiuoti, [[Balys Norvaiša|Norvaiša]] man liepė parašyti raštelį, kad tokį tai kalinių skaičių aš išsivedžiau darbams. Jis perskaitė ir liepė man parašyti žodį “sušaudyti”, ką aš ir padariau.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=293–294 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Tikėtina, kad 348 kalinai buvo išvesti dviem grupėmis: 168 kalinių konvojui vadovavo M. Butkus, 180 – [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius). Tarp suimtųjų buvo tik vyrai.{{sfn|Idzelis|2012|pp=350}} Pasak M. Butkaus, pasiekus Panerių „bazę“ pradėti sušaudymai: [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] ''<blockquote>Paneriuose aš pamačiau teritoriją miške, aptvertą apie dviejų metrų aukščio spygliuota tvora, kur buvo keletas duobių. Viena iš jų buvo apie 30 metrų skersmens, apie 2–3 metrų gylio, apvalios formos. Jos pakraščiuose viduje buvo iškasti apie vieno metro gylio grioviai, kaip supratau pamatams. Į duobę iš šono buvo padarytas įvažiavimas. Šidlausko nurodymu atvestus kalinius suvarėme į duobę ir apie ją išstatėme sargybą. <...> Keli būrio dalyviai ėmė iš duobės po dešimt žmonių, liepdavo jiems nusirengti lauke ir po to su apatiniais rūbais vedė į kitą duobę, esančią nuo pirmos apie 30–50 metrų, kur juos šaudė būrio dalyviai. Aš mačiau iš toliau kaip juos šaudė būrio dalyviai stovintys ant duobės krašto. Prie šaudymų dalyvavo du ar tris vokiečiai, kurių tarpe aš atpažinau tiesioginį Ypatingojo būrio vadą [[Horst Schweinberger|Švainbergerį]] (ar Švenbergerį). Šaudymas truko apie tris ar keturias valandas. Tą kartą buvo sušaudytą sprendžiant iš mano ir Mockevičiaus raštelio 348 žmonės. Jų tarpe buvo žydų tautybės piliečiai ir rusai – karo belaisviai. Juos sušaudė ypatingo būrio dalyviai vieni, niekas jiems šaudyti nepadėjo.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=295–296 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Remiantis M. Butkaus ir K. Čičelio parodymais, pirmosiose žudynėse vadovaujančius vaidmenis atliko [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Balys Lukošius]], [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], [[Balys Norvaiša]]. Pasak K. Čičelio, tarp pirmosios dienos sušaudymų vykdytojų buvo [[Vladas Kliukas]], Vladas Butkūnas, [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Pasak K. Sakovičiaus, sušaudymai Paneriuose tęsėsi ir buvo vykdomi liepos 12–19 d., 23–26 d. ir 28–31 d. Jo liudijimu tokiu būdu liepą buvo sušaudyta apie 5000 žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=118}} Per reguliarius sušaudymus rugpjūtį nužudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Pirmieji vaikų ir paauglių sušaudymai įvykdyti rugpjūčio 11 ir 16 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119}} === Žudynių masto augimas, 1941 m. === ==== „Provokacijos diena“ ==== Rugpjūčio 31 d. vokiečių ir lietuvių pareigūnai apkaltino žydų gyventojus šaudynėmis iš Stiklių ir Didžiosios gatvės kampe esančio pastato lango. Pasak [[Grigorijus Šuras|Grigorijaus Šuro]] liudijimo, šaudynes imitavo naciams talkinantys lietuvių pareigūnai.{{sfn|Šuras|1997|pp=35}} Jie pranešė apie esą įvykusį incidentą greta susibūrusiems vokiečių kareiviams. Vokiečiai kartu su lietuvių pareigūnais įsilaužė į butą iš kurio tariamai buvo šaudoma ir suėmę du žydų tautybės gyventojus, juos iškart sušaudė gatvėje.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Šaudynių inscenizacija tapo pretekstu tą pačią dieną pradėtiems žydų persekiojimams Vilniuje. Masiniai žydų tautybės gyventojų areštai tęsėsi nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 2 d. Persekiojimus organizavo vokiečių pareigūnai [[Horst Scweinberger|Horstas Švainbergeris]], [[Franz Murer|Francas Mureris]] ir [[August Hering|Augustas Heringas]].{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=307}} Suimtieji buvo kalinami perpildytame Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerius rugsėjo pirmosiomis dienomis.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Pasak oficialios nacių pareigūnų suvestinės, žinomos kaip [[Jėgerio ataskaita]], rugsėjo 2 d. Paneriuose sušaudyti 3700 žydai: 864 vyrai, 2019 moteris ir 817 vaikai. Joje taip pat pažymėta, kad masiniai sušaudymai buvo „ypatinga akcija, nes žydai šaudė į vokiečių kareivius“.{{sfn|Bubnys|2020|pp=120}} Pasak K. Sakovičiaus, stebėjusio konvojavimus rugsėjo 2 d., į Panerius varomos žmonių kolonos ilgis siekė du kilometrus.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Anot jo kaimyno Piotro Jankovskio, dirbusio Panerių geležinkelio pervažos darbuotoju, žmonių skaičius turėjo siekti 4000.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Žinoma apie šešias rugsėjo 2 d. sušaudymus išgyvenusias žydų tautybės moteris ir mergaites. Pasibaigus sušaudymams, keturios sužeistos moterys ir dvi mergaitės išsiropštė iš duobių ir susibūrusios drauge paspruko iš „bazės“ teritorijos. Sugrįžusios į Vilnių rugsėjo 4 d., jos buvo paguldytos ir gydomos geto ligoninėje.{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}} Tarp išsigelbėjusių buvo vienuolikmetė Judita Trojak (Yudis Trojak) ir šešiolikmetė Pesa Šlos (Pesye Schloss).{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=308}} Rugsėjo 12 d. Paneriuose sušaudyta paskutinioji didelė žydų grupė, areštuota per „provokacijos dienos“ persekiojimus. Ją sudarė 3434 žmonės: 993 vyrai, 1670 moterys ir 771 vaikas.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} ==== Vilniaus getas ==== [[Vaizdas:Franz Mürer, 1912-1994, Austrian SS NCO (SS-Oberscharführer), Vilnius Ghetto Administrator in 1941-1943.png|240px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Franz Murer|Francas Mureris]], Vilniaus geto organizatorius ir administratorius (1941–1943 m.){{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=307, 325}}]] 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurtas [[Vilniaus getas|Vilniaus getas]], sudarytas iš Mažojo ir Didžiojo getų. Įkūrus getus, vokiečių pareigūnai ėmėsi reguliarų getų gyventojų skaičiaus mažinimo veiksmų, suimant ir išvežant žydus sušaudymams Paneriuose. Pirmasis tokio pobūdžio planas įgyvendintas rugsėjo 15 d., vykdant Mažojo ir Didžiojo getų gyventojų perkraustymą. Jo metu suimta tarp 1200–1500 žmonių. Jų sušaudymas Paneriuose įvykdytas rugsėjo 17 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-123}} Spalio 1 d. SS pareigūnas Horstas Švainbergeris susitiko su naujai suformuota žydų taryba („Judenrat“) ir pareikalavo pristatyti 1000 Didžiojo geto žydų, kurie tuo metu neturėjo nacių išduodamų darbo leidimų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=309}} Tą pačią dieną vokiečių ir lietuvių pareigūnai pradėjo masinius gyventojų suėmimus Mažajame gete. Per šiuos suėmimus buvo suimta tarp 3000 ir 4000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Po jų įkalinimo Lukiškių kalėjime, jie buvo transportuojami ir sušaudomi Paneriuose spalio 2–4 d.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} Spalio mėnesį įvykdytos sistemingos Mažojo geto gyventojų mažinimo operacijos.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Jos vyko spalio 16, 21, 23, 24 ir 31 d.{{sfn|Bubnys|2020|pages=124}} Atrankos sušaudymams Paneriuose surengtos pasitelkus naujų darbo leidimų, žinomų kaip „Gelbe Scheine“, išdavimą spalio 15 d. Šių leidimų savininkai ir jų šeimų nariai (nuo 16 metų) išvengė suėmimų. Likusieji Mažojo geto gyventojai, kurie neturėjo leidimų, buvo suimti ir sušaudyti per spalio operacijas Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=123-124}} Ypač didelio masto sušaudymai įvykdyti spalio 25 d. A. Sakovičius, matęs tos dienos konvojavimus, pastebėjo, kad visos tos dienos aukos buvo moterys ir vaikai. Anot jo, tą „siaubingą šeštadienį“, atgabenta daugiau nei 2500 suimtųjų iš Lukiškių kalėjimo. Sušaudymai truko nuo ankstyvo ryto iki penktos valandos po pietų.{{sfn|Sakowicz|2012|pages=52-54}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=312-313}} Tolesnės masinės žudynės, vykdomos nacių pareigūnų ir Ypatingojo būrio narių, tęsėsi lapkritį. Lapkričio 6 d. įvykdyti didžiausi to mėnesio sušaudymai, jų metu žuvo apie 1200 Vilniaus geto žydų. Mažiau skaitlingi sušaudymai tęsėsi iki 1941 m. metų pabaigos.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}} Nuo nacių okupacijos pradžios iki 1941 m. pabaigos buvo nužudyta nuo 33 000 iki 34 000 Vilniaus žydų. Iš jų 20 000 nužudyta per tris rudens mėnesius (1941 m.).{{sfn|Bubnys|2020|p=125}} Pagal aukų skaičių, tai buvo intensyviausias žudynių laikotarpis Paneriuose. Nuo 1942 m. sausio masinės žudynės nepasikartojo iki 1943 m. balandžio pradžios (atskirų grupių sušaudymų vis dar būta). Šis laikas vadinamas Vilniaus geto stabilizacijos laikotarpiu.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=313}} ===Getų likvidacija 1943 m.=== Naujos didelio masto žudynės Paneriuose prasidėjo 1943 m. balandį, vokiečių vadovybei pradėjus Vilniaus krašto getų ir darbo stovyklų naikinimą. Vilniaus miesto komisaro [[Christian Hans Hingst|Hanso Hingsto]] nurodymu, 1943 m. kovą apie apie 3000 žydų gyventojų iš Švenčionių, [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškiai|Mikailiškių]] ir kitų mažesnių Rytų Lietuvos gyvenviečių buvo perkelti į Vilnių. Suimtiesiems pranešta, kad jie bus transportuojami į [[Kauno getas|Kauno getą]]. Iki šio iškeldinimo Vilniaus geto vadovas [[Jakovas Gensas]] aplankė kai kurias mažesnes Vilniaus krašto žydų bendruomenes Ašmenoje, [[Salos|Salose]], Mikailiškėse, patikindamas jas, kad tokiu būdu siekiama apsaugoti žydus nuo kaltinimų bendrininkavimu su krašte veikusiais [[Raudonieji partizanai|sovietų partizanais]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=135}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334}} ====1943 m. balandžio 5 d. žudynės==== [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir vykdytojų, Ypatingojo būrio viršininkas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] Pasiruošimas didelio masto žudynėms Paneriuose prasidėjo 1943 m. kovo pabaigoje. Pasak K. Sakovičiaus, kovo 25, 26 ir 28 d. nacių pareigūnai, vykdydami pasiruošimus Paneriuose, teiravosi kiek traukinio vagonų gali tilpti stoties atsarginiame geležinkelio ruože. Balandžio 4 d., sekmadienio popietę, keturi sunkvežimiai su lietuvių pareigūnais atvyko į Panerius, taip pat – automobiliai su vokiečių Gestapo pareigūnais, tarp kurių buvo vienas iš žudynių organizatorių – [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=86-87}} Augant atvykstančių pareigūnų skaičiui, balandžio 4 d. dalis gyventojų pasitraukė iš Panerių, nusprendę kurį laiką nenakvoti savo namuose. Tuo metu vietiniai gyventojai sužinojo, kad suimtieji žydai yra gabenami traukiniais iš Vilniaus. Atsarginis stoties geležinkelio ruožas buvo atlaisvintas iš anksto: balandžio 4 d. vakarą ten seniai stovėję krovininiai vagonai išvežti į [[Lentvaris|Lentvarį]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=87}} Pirmoji žydų gyventojų grupė, kurią neva nuspręsta perkelti į Kauno getą, traukiniu išvyko iš Vilniaus 1943 m. balandžio 4 d. Į Vilnių šis traukinio sąstatas atvyko iš Salų miestelio su kita suimtųjų žydų grupe. Vilniuje traukinys papildytas 300 žydų suimtaisiais iš Salų ir [[Smurgainys|Smurgainių]], kurie tuo metu jau buvo laikomi Vilniaus gete.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Transportavimą lydėjo žydų geto policijos pareigūnai ir J. Gensas. Jie buvo patalpinti paskutiniame traukinio vagone.{{sfn|Bubnys|2020|pages=135-136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Balandžio 4 d. apie vienuoliktą valandą vakare ešelonas su suimtaisiais sustojo Panerių geležinkelio stotyje. Traukiniui sustojus Paneriuose, J. Gensas su žydų policijos pareigūnais išlaipintas ir išvežtas į Vilnių.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=38-39 (remiantis O. Kozlovskio apklausos protokolu)}} Apie šeštą valandą ryte Gestapo pareigūnai ir lietuvių savisaugos būriai atvyko į Panerius. Ginkluotų vokiečių ir lietuvių dalinių grandinė pradėjo varyti suimtuosius iš vagonų Panerių „bazės“ link. Žydams supratus apie rengiamus sušaudymus, dalis suimtųjų bandė pabėgti. Kai kurie iš traukinyje likusių žydų ištrūko iš vagonų ir, atskirais atvejais, priešinosi ginkluotiems vokiečiams ir lietuviams. Dauguma bandžiusiųjų pabėgti buvo pagauti ir sušaudyti Panerių geležinkelio stotyje ir jos prieigose. Tikėtina, kad tą rytą išsigelbėjo apie 50 jaunesnių žydų vyrų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudžius pirmąsias gyventojų grupes „bazės“ teritorijoje, likusios buvo atvaromos iš kitų vagonų. Tokiu būdu iki vienuoliktos valandos ryto sušaudyta 11 žydų grupių, iš viso – apie 2500 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Antrasis traukinys (33 vagonų sąstatas), vykstantis su žydų suimtaisiais iš [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] į Panerius, sustojo Vilniuje apie vidurdienį. J. Gensui buvo leista pasitikti traukinį. Tuo metu jam pavyko įkalbėti vokiečių vadovybę atkabinti nuo sąstato kelis vagonus, tarp kurių suimtųjų buvo Švenčionių ''Judenrat'' nariai ir kiti žydai, numatyti vokiečių priverstinio darbo stovykloms.{{efn|M. Šikšnianas nurodo, kad J. Gensui pavyko susitarti su vokiečių pareigūnais ir atkabinti 7 traukinio vagonus su suimtaisiais: 5 iš jų buvo nukreipti į Bezdonių priverstinio darbo stovyklą, likę du su žydų tarybos nariais ir jų šeimomis palikti Vilniuje. {{sfn|Šikšnianas|2021|page=39}}}} Likusi traukinio dalis pajudėjo Panerių link.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Popiet į Panerius išvykstančio traukinio mašinistu dirbo lenkų tautybės Marianas Maciejevskis (Marian Maciejewski). Jo teigimu, jis įkalbėjo savo pagalbininką Augustą slapčia pakelti užrakinamuosius kabliukus esančius bent kelių vagonų išorėje. Tai buvo padaryta akimirką iki išvykimo. Traukiniui įsukus į Panerių stoties atsarginį ruožą, prasidėjo pirmieji žydų pabėgimai iš atrakintų vagonų. M. Maciejevskio teigimu, pabėgti bandė apie 30–40 suimtųjų.<ref>{{cite journal |last1=Maciejewski |first1=Marian |last2= |first2= |date=2002-10-01 |title=Proszę pana, dokąd jedziemy? Dokąd pan nas wiezie? |url=https://przystanekhistoria.pl/pa2/tematy/kultura/37510,nr-102002.html |journal=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej (ISSN 1641-9561) |volume=21 |issue=10 |publisher=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej |pages=76-83 |doi= |access-date=2025-10-05}}</ref> Traukinyje likę suimtieji ėmėsi dar didesnio pasipriešinimo. Tikėtina, kad šįkart daug daugiau žmonių paspruko. Jų gaudimas ir sušaudymai vyko Panerių geležinkelio stotyje ir gyvenvietėje, stebint vietiniams gyventojams. Vykdant sušaudymus, mirtinai sužeisti du lietuvių savisaugos pareigūnai, vienas Gestapo pareigūnas buvo sužeistas.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudymai pabaigti apie ketvirtą valandą po pietų. Tą popietę sušaudytos devynios didelės grupės žmonių, iš viso – 5000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tikėtina, kad sušaudytieji užkasti vadinamojoje „Kauno“ duobėje.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=40 (remiantis K. Potanino apklausos protokolu)}} Istorikų vertinimu 1943 m. balandžio 5 d. žudynės buvo vienos iš didžiausią žydų pasipriešinimą sulaukusių sušaudymų Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tai taip pat buvo vienas iš kelių iki šiol nustatytų atvejų, kai suimtieji buvo atgabenti traukiniais. Be K. Sakovičiaus, žudynių liudytojais tapo nemažai Panerių gyventojų, tarp jų ir tos dienos rytą Paneriuose buvęs lenkų rašytojas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]]. 1945 m. balandžio 5 d. įvykius jis aprašė rašinyje „Paneriai–bazė“ („Ponary–baza“).<ref name="ZVitkus-2017">{{cite journal |last1=Vitkus |first1=Zigmas |last2= |first2= |date=2017 |title=Panerių vaizdinio lūžiai J. Mackiewicziaus esė „Paneriai-bazė“|url=https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2018/03/Vitkus.pdf|journal=Lituanistica |volume=63 |issue=2(108) |publisher=Lietuvos mokslų akademija |pages=77–94|doi=10.6001/lituanistica.v63i2.3534 |access-date=2025-10-01}}</ref> 2003 m. liepą traukinio mašinisto M. Maciejevskio atsiminimai buvo nufilmuoti ir paskelbti [[Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus|Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus]] darbuotojų.<ref>{{cite web |last=Maciejewski |first=Marian |date=2003-07-12 |title=Oral history interview with Marian Maciejewski|url=https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 |website=ushmm.org |location=Vašintgonas, Kolumbijos apygarda, JAV |publisher=Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus |access-date=2025-10-05}}</ref> ====Vilniaus geto panaikinimas==== [[Vaizdas:Bruno Kittel, Austrian SS-Oberscharführer, took part in Wilno (Vilnius) ghetto massacres in 1943.png|170px|thumb|right|[[Brunas Kitelis]], austrų tautybės SS oberšarfiureris, Vilniaus geto panakinimo organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=51–52}}]] 1943 m. liepą prasidėjo palaipsnis Vilniaus geto ir jam priklausančių priverstinio darbo stovyklų panaikinimas.{{efn|[[Baltoji Vokė|Baltosios Vokės]], [[Bezdonys|Bezdonių]], [[Kena|Kenos]], [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] žydų priverstinio darbo stovyklos panaikintos 1943 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2020|pages=137–138}}}} 1943 m. birželio 21 d. išleistas [[Heinrichas Himleris|Heinricho Himlerio]] įsakymas, kuriuo numatyta panaikinti visus įkalintųjų žydų getus [[Ostlandas|Ostlando]] teritorijoje. Vilniaus mieste už šio įsakymo vykdymą buvo atsakingas SS oberšarfiureris [[Brunas Kitelis]] (Bruno Kittel).{{sfn|Bubnys|2020|page=138}} Prasidėjus darbo stovyklose įkalintų žydų žudynėms, 1943 m. liepos 13 d. Vilniaus geto žydų geto atstovai J. Gensas ir [[Felix Dessler|Salekas Desleris]] buvo patikinti H. Hingsto, kad masiški geto gyventojų sušaudymai vykdomi nebus. Liepos 24 d. vokiečių pareigūnai suėmė vienuolikos žydų darbo brigadų vyresniuosius. Suėmimo priežastimi vokiečiai nurodė nuolatinius žydų pabėgimus iš geto. Suimtieji ir iš geto pabėgusiųjų šeimų nariai sušaudyti Paneriuose liepos 26 d.{{sfn|Bubnys|2020|page=139}} 1943 m. rugpjūtį pradėtas Vilniaus geto naikinimas.{{sfn|Bubnys|2020|page=140}} Rugpjūčio 6 d. vokiečių įsakymu suimti ir išvežti nuo 1000 iki 1200 žydų į Estijos [[Vaivaros koncentracijos stovykla|Vaivaros]] koncentracijos ir kitas priverstinio darbo stovyklas. Antrasis ir trečiasis geto žydų transportavimas į Estijos stovyklas įvykdytas rugpjūčio 24–25 d. (1200–1500 žmonių) ir rugsėjo 1–4 d. (1000 žmonių). Rugsėjo 5 d. patekimas į geto teritoriją buvo oficialiai uždarytas. Tuo metu jame laikyta apie 10 000–12 000 žydų. Rugsėjo 23 d. visi geto gyventojai buvo išvaryti iš geto teritorijos. Jų didžioji dalis, kurią sudarė moteris ir vaikai, trasnportuota į [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico naikinimo stovyklą]]. Keli šimtai vyresnio amžiaus ir pasiligojusių žmonių sušaudyti Paneriuose. Po geto panaikinimo jo teritorijoje pasislėpę žydai buvo dažnai randami, suimami ir sušaudomi Paneriuose. A. Sakovičius mini, kad iš Vilniaus autobusais ir sunkvežimiais gabenami žydai Paneriuose sušaudyti rugsėjo 24 d. (vyrai ir vaikai), spalio 1 d. ir spalio 4 d. Per šiuos sušaudymus nužudyta apie 250 žmonių. Dar 400 žmonių sušaudyti spalio 6 d. Žudynės tęsėsi spalio 7–8 d. Spalio 11 d. nužudyta 300 žydų. Mažesnės žmonių grupės buvo sušaudytos spalio 13–15, 18, 25 ir 28 d., daugiausiai vaikai ir moterys. Nuo rugsėjo 23 d. iki lapkričio pradžios Paneriuose iš viso sušaudyta apie 1000 Vilniaus geto žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=141–144}} ===1944 m. žudynės=== Vokiečių pareigūnams panaikinus Vilniaus getą 1943 m. rudenį, mieste iš viso liko apie 3000 žydų tautybės gyventojų. Didžioji jų dalis dirbo ir gyveno priverstinio darbo stovykloje „[[Kailis (fabrikas)|Kailis]]“ ir karinės technikos autoremonto dirbtuvėse Subačiaus gatvėje, tuo metu žinomos kaip [[Priverstinio darbo stovykla HKP 562|HKP 562]] (vok. Heereskraftfahrpark/Ost/562).{{sfn|Bubnys|2020|pages=144–146}} Vokietijos–SSRS fronto linijai priartėjus prie Vilniaus, atsitraukimui besiruošiantys vokiečiai organizavo „Kailio“ ir HKP 562 teritorijose gyvenusių žydų išvežimą į Panerius. 1944 m. liepos 2–3 d. Paneriuose vokiečiai sušaudė apie 2000–2300 žydų iš Vilniaus miesto, iš jų – apie 600 žydų iš HKP 562 dirbtuvių. {{sfn|Bubnys|2020|pages=144–148}} == Palaikų deginimas (1943–1944 m.) == [[Vaizdas:WW2-Holocaust-Poland.PNG|miniatiūra| Panerių žudynių vieta Lenkijos Holokausto žemėlapyje: Paneriai pažymėti balta kaukole viršutiniame dešiniajame kampe, netoli [[Vilnius|Vilniaus (Wilno)]]]] 1943 m. Vokietijai patiriant pralaimėjimus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]], nacių vadovybė parengė [[Sonderaktion 1005]] operacijos planą. Šis planas numatė priemones ir veiksmus, kuriais būtų nuslėpti masinių žydų ir kitų bendruomenių žudynių įkalčiai nacių okupuotose teritorijose. 1943 m. pavasarį nacių okupacinė valdžia Lietuvoje ėmė rengtis žudynių pėdsakų naikinimui Paneriuose. Vilniuje buvo suformuota preliminari nacių pareigūnų grupė, atsakinga už šios operacijos įgyvendinimą Vilniaus krašte. Jai vadovavo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Altas]].{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–52}} 1943 m. pabaigoje nacių vadovybė Vilniuje suformavo priverstinio darbo komandą, daugiausia iš įkalintų vietinių Vilniaus žydų tautybės asmenų. Ši brigada oficialiai buvo pavadinta Sonderkommando 1005A. Brigados nariai buvo apgyvendinti žudynių teritorijoje (vadinama „baze“) ir priversti ekshumuoti nužudytųjų palaikus, juos apdoroti ir kremuoti masinėse laužavietėse Paneriuose. Ši komanda taip pat buvo žinoma kaip palaikų degintojų brigada.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Pirmaisiais Sonderkommando 1005A brigados nariais tapo žydai, tuo metu kalintys gestapo kalėjime Vilniuje. 1943 m. lapkritį dalį brigados narių pradėta vežti į Panerių mišką, kuriame jie buvo priversti kirsti medžius ir ruošti rąstus. Po kurio laiko ši pirmoji grupė buvo apgyvendinta medinės pirties tipo pastate miške.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Antroji žydų kalinių grupė vesta iš gestapo kalėjimo į Panerius pėsčiomis medžio kirtimo darbams.{{sfn|Heath|2024|pp=64–69}} Po kelių savaičių ruošos darbų, 1943 m. gruodį, abi kalinių grupės buvo apgyvendintos specialiai tam pastatytame barake vienoje iš duobių. Ji yra žinoma kaip degintojų brigados duobė. Vienas iš kalinių, [[Julijus Farberis]], nurodė, kad apytikris duobės plotis buvo apie 15–22 metrai, gylis – 4–4,5 metrai. Duobės sienos buvo išmūrytos akmenimis. Barako patalpos buvo padalintos į miegamąją dalį ir virtuvę. Į duobę buvo nuleidžiamos dvi kopėčios kaliniams ir vienos atskiros – sargybiniams.{{sfn|Latvytė|2021|page=52–53}} Nuo 1943 m. lapkričio iki 1944 m. balandžio brigada buvo sudaryta iš apytikriai 80 žmonių. Gruodį ją papildė žydų kaliniai, atgabenti iš uždarytų [[Vievis|Vievio]] ir [[Žiežmariai|Žiežmarių]] priverstinio darbo lagerių. 1944 m. sausio pabaigoje Paneriuose įkalinta nuo 7 iki 9 žydų iš karo belaisvių stovyklos [[Stalag 344]] Vilniuje. 1944 m. vasario 17 d. komanda papildyta keliais sovietiniais karo belaisviais. Brigadoje buvo keturios kalinės moterys, atsakingos už maisto ruošimą visai brigadai ir tvarkos palaikymą. Jos buvo apgyvendintos drauge su vyrais.{{sfn|Latvytė|2021|pp=53, 58–60}} [[Vaizdas:Ponar forest.JPG||275px|thumb|right|Degintojų brigados duobė Paneriuose, kurioje buvo apgyvendinta 80 kalinių grupė. 1944 m. balandžio 15 d. dalis kalinių iš šios duobės pabėgo per slapčia iškastą 30 metrų ilgio tunelį.<ref>{{cite web |last=|first=|date=2023-01-01 |title=Duobė, kurioje buvo laikomi „Degintojų brigados“ (Sonderkomando 1005B) nariai |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/memorialas/schema/duobe-kurioje-buvo-laikomi-degintoju-brigados-sonderkomando-1005b-nariai |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt/ |location= |publisher=Panerių memorialas |access-date=2025-10-14}}</ref>]] Nacių pareigūnai sušaudytųjų palaikų ekshumaciją ir kremavimą organizavo metodiškai. Darbas buvo paskirstytas tarp aukų palaikų kasėjų, palaikų traukėjų, dantų tikrintojų, neštuvų nešėjų, laužų statytojų, medienos tiekėjų, degintojų, pelenų sijotojų ir pelėnų maišytojų. Persijoti aukų pelenai buvo maišomi su smėliu vietoje ir supilami atgal į ekshumacijos duobes.{{sfn|Heath|2024|pp=70-72}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57}} Laužavietės buvo ruošiamos pagal griežtai nustatytą tvarką. Septynių metrų ilgio ir septynių metrų pločio zonoje buvo iškasami trys aštuonių metrų ilgio ir 60 cm gylio grioviai ant kurių buvo klojami aštuoni rąstai. Viduryje iš lentų buvo pastatomas keturių metrų aukščio kaminas. Ant pirmojo sausų malkų sluoksnio būdavo sudedami pailaikai (galva į išorę). Tarpai tarp palaikų užpildomi sušaudytųjų rūbais arba mažesniais vaikų palaikais. Vidutiniškai laužas siekdavo 4 ar 4,5 metrų aukštį. Degimas užtrukdavo nuo trijų iki septynių parų. Nacių pareigūnai palaikus įsakydavo vadinti figūromis.{{sfn|Heath|2024|pp=72-76}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57-58}} Po kelių mėnesių priverstinio darbo 1944 m. balandžio 15 d. daliai brigados pavyko pabėgti per slapčia iškastą 50 metrų ilgio požeminį tunelį. Nuo vienuolikos iki trylikos iš aštuoniasdešimties pabėgti bandžiusių asmenų ištrūko iš „bazės“ teritorijos ir išgyveno karą.{{sfn|Latvytė|2021|page=66}} Jų parodymai prisidėjo prie žudynių atskleidimo.<ref>Nicholas St. Fleur (June 29, 2016). [https://www.nytimes.com/2016/06/29/science/holocaust-ponar-tunnel-lithuania.html „Escape Tunnel Dug by Hand Is Found at Holocaust Massacre Site“]. ''[[The New York Times]]''.</ref> Pasak išsigelbėjusių, nuo 1943 m. gruodžio iki 1944 m. balandžio 15 d. brigada sudegino nuo 56 000 iki 70 000 palaikų.{{sfn|Latvytė|2021|page=52, 247 (Motelio Zaidelio liudijimas), 259 (Abramo Bliazerio liudijimas), 242 (Konstantino Potanino liudijimas)}} Tarp sėkmingai pabėgusiųjų tuneliu buvo Abraomas Bliazeris (tikrasis vardas – Josifas Kaganas), Icchokas Dogimas (Doginas) Julijus Farberis, Šlema Golas, Davidas Kantarovičius, Zalmanas Mackinas, Konstantinas Potaninas, Motelis Zaidelis.{{sfn|Latvytė|2021|page=65-70}} Kai kurių išsigelbėjusių atsiminimai buvo publikuoti. J. Farberio pasakojimas įtrauktas į Holokausto atsiminimų rinkinį „Juodoji knyga“.<ref name>{{cite book |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |others= David Patterson (vert. ir red.)|publisher=Transaction Publishers |year=2003 |url=https://books.google.com/books?id=wvyX6Vjkq3MC |isbn=1412820073 |author1=Vasily Grossman|author2=Ilya Ehrenburg |location=New Brunswick, NJ}}</ref> == Aukos == [[File:Paneriai monument 3.jpg|200px|thumb|Paminklas Panerių žudynių aukoms.]] Bendras aukų skaičius 1944 m. pabaigoje buvo nuo 70 000 iki 100 000. Sovietų 2-ojo Baltarusijos fronto pajėgų atliktos [[ekshumacija|ekshumacijos]] duomenimis, dauguma (50 000–70 000) aukų buvo Lenkijos ir [[Lietuvos žydai]] iš gretimų Lenkijos ir Lietuvos miestų, o likusieji – daugiausiai [[lenkai]] ir vadinamieji sovietų piliečiai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91}} Naujausių istorinių ir archeologinių tyrimų duomenimis, Paneriuose nužudyta apie 80 000 žmonių.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} Pasak lenkų istorikės [[Monika Tomkiewicz|Monikos Tomkevič]], žuvo 80 000 žmonių, įskaitant 72 000 žydų, 5000 sovietų karo belaisvių, 1500–2000 lenkų, 1000 žmonių, vadinamų komunistais ar sovietų aktyvistais, ir 40 [[Čigonai|romų]].{{sfn|Tomkiewicz|2008|pages=215–216}} Lietuvių istoriografijoje būta vertinimų, kuriais bendras aukų skaičius nurodytas kaip 50 000–60 000 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=513-514 (išnaša Nr. 88)}} Naujausiais vertinimais (2021 m.), pateiktais lietuvių istorikų ir archeologų kolektyviniame darbe, aukų skaičius siekia 83 000.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} [[File:Žemaitė, Aleksandra Bulotienė (Stepanovaitė) ir Andrius Bulota 1916 m. vizito JAV metu.png|200px|thumb|left|[[Aleksandra Bulotienė|Aleksandra Bulotienė]] ir [[Andrius Bulota|Andrius Bulota]], rašytojos [[Žemaitė|Žemaitės]] bendrarbiai ir globėjai, už dalyvavimą įgyvendinant sovietų režimą Lietuvoje sušaudyti Paneriuose 1941 m. rugpjūčio 16 d.]] Lenkų aukas daugiausiai sudarė lenkų inteligentijos atstovai: akademikai, pedagogai (pvz., [[Vilniaus universitetas|Stefano Batoro universiteto]] profesorius Kazimieras Pelčaras), kunigai (pvz., kunigas Romualdas Svirkovskis) ir [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] pasipriešinimo judėjimo nariai. Tarp pirmųjų aukų buvo maždaug 7500 sovietų [[Nelaisvė|karo belaisvių]], sušaudytų 1941 m. netrukus po [[Barbarosos operacija|operacijos „Barbarossa“]] pradžios.<ref name="Rzecz-Ponary">[http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 Ponary] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200824173708/http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 |date=2020-08-24 }}. Last accessed on 10 February 2007.</ref> Vėlesniuose etapuose taip pat buvo mažiau aukų ir kitų tautybių, tarp jų vietiniai rusai, [[Čigonai|romai]] ir lietuviai, ypač komunistų šalininkai ([[Liudas Adomauskas]], [[Valerijonas Knyva]], [[Andrius Bulota (1872)|Andrius Bulota]] ir [[Aleksandra Bulotienė]]). 1944 m. gegužės 17, 18 ir 21 d. Paneriuose sušaudyti per 80 Generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] lietuvių karių, kurie atsisakė vykdyti vokiečių įsakymus.<ref>{{cite web |last=Bubnys |first=Arūnas |date=2015-10-30 |title=A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais |url=https://alkas.lt/2015/10/30/a-bubnys-lietuvos-vietine-rinktine-ir-jos-stabo-nariu-suemimas-bei-kalinimas-salaspilio-lageryje-1944-metais/ |website=alkas.lt |location= |publisher=Tėviškės alkas |access-date=2025-10-04}}</ref> == Pirmosios publikacijos == [[File:J. Petrauskas, Paneriuose, dienraštis Tiesa, 1944-08-23, p. 3.png|right|150px|thumb|J. Petrausko straipsnis „Paneriuose“ dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. rugpjūčio 23 d.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |newspaper=Tiesa |title=Paneriuose |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-40 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=3|via=ePaveldas.lt |access-date=2025-12-18}}</ref>]] Informacija apie žudynes pradėjo sklisti jau 1944 m. Žydų partizanas [[Isaac Kowalski|Isakas Kovalskis]] buvo vienas iš pirmųjų, kuris sutiko prie partizanų prisijungusius ir iš Panerių pabėgusius palaikų degintojų brigados narius. 1944 m. gegužę partizanų leidžiamame laikraštyje „Za Wolność“ („Už laisvę“) I. Kovalskis publikavo straipsnį „Ponary“ apie degintojų komandos priverstinį darbą ir pabėgimą iš Panerių.{{sfn|Heath|2024|pages=183-187, 584}} 1944 m. „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesoje]]“ rugpjūtį publikuoti J. Petrausko ir [[Jonas Dovydaitis|J. Dovydaičio]] straipsniai apie Panerius.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |title=Paneriuose |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref><ref>{{cite news |last=Dovydaitis |first=J. |date=1944-08-24 |title=Kerštas žmonių žudikams hitlerininkmas! |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref> Pagal oficialią sovietų režimo nuostatą, Paneriai buvo traktuojami kaip bendra sovietinių piliečių žudynių vieta, nepabrėžiant aukų tautinės priklausomybės žydų ir lenkų bendruomenėms.<ref name="Rzecz-Ponary"/> 1945 m. rugsėjį lenkų žurnalistas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]] publikavo rašinį–esė „Paneriai-bazė“ lenkų emigrantų laikraštyje „Orzel Bialy“.{{sfn|Heath|2024|pages=211-215}}<ref name="ZVitkus-2017"/> ==Ypatingosios komisijos tyrimas (1944 m.)== 1944 m. liepą Vilnių užėmus SSRS kariuomenei sudaryta Ypatingoji valstybinė komisija vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti LTSR (Ypatingoji komisija). Įsteigtas atskiras Ypatingosios komisijos padalinys Panerių žudynių tyrimui. Komisijos Panerių padaliniui vadovavo [[TSRS Aukščiausioji Taryba|SSRS Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas [[Juozas Stimburys]], Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas [[Viktoras Bergas]], Vilniaus valstybinio universiteto profesoriai [[Jonas Kairiūkštis]] ir [[Paulius Slavėnas]], rašytojas [[Kostas Korsakas]] ir kiti.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} [[File:Juozas Stimburys, 1889-1975, member of the Supreme Soviet of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1947-1963).png|right|200px|thumb|Ypatingosios komisijos Panerių padalinio pirmininkas [[Juozas Stimburys|J. Stimburys]].]] Nusikaltimai Paneriuose buvo pirmasis šios komisijos tyrimų objektas Lietuvoje. Paneriuose komisija organizavo ir atliko palaikų ekshumacijos darbus, surinko duomenis iš žudynių liudytojų, atliko teritorijos analizę, paruošė ir publikavo tyrimų duomenis ir išvadas.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} Panerių „bazėje“ Ypatingosios komisijos tyrimai vykdyti nuo 1944 m. rugpjūčio 15 iki 26 d. Pradėdama tyrimą, komisija rėmėsi jai perduota Vilniaus miesto prokuratūros medžiaga apie žudynes Paneriuose. Nustatyta, kad nacių okupacijos metais, nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. liepos, vokiečių pareigūnai Paneriuose organizavo „stovyklą“, kurioje buvo vykdomos reguliarios masinės žudynės. Komisijos išvadose teigta, kad Paneriuose nužudyta ne mažiau nei 100 000 žmonių.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} ===Palaikų ekshumacija=== [[File:Dienraštis Tiesa, Vilnius, LTSR, 1944.12.24.png|thumb|Dienraštis „Tiesa“, Vilnius, LTSR, 1944 m. gruodžio 24 d. (p. 2)|right|150px|thumb|Ypatingosios komisijos pranešimas dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. gruodžio 24 d.<ref>{{cite news |last=|first=|date=1944-12-24 |newspaper=Tiesa |title=Ypatingosios Valstybinės Komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-139 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=2|via=ePaveldas.lt |access-date=2026-02-12}}</ref>]] Tyrimų metu 1944 m. rugpjūtį atlikta 515 palaikų ekshumacijų. Nors kasinėjimų darbai atlikti daugelyje „bazės“ objektų, palaikai aptikti tik dviejuose apvaliose duobėse ir vienoje tranšėjoje. 17 nužudytųjų tapatybės buvo nustatytos pagal rastus dokumentus, vienos nužudytosios palaikai atpažinti jos giminaičių.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} Ekshumuotų palaikų aprašymuose pateikta jų lytis, amžius, mirties priežastis. Aprašyti nužudytųjų rūbai ir jiem priklausę daiktai. Absoliuti dauguma nužudytųjų buvo žydai. Jų tapatybė nustatyta pagal skiriamuosius ženklus įsiūtus į viršutinius rūbus – geltonos Dovydo žvaigždės ir ženklo su įrašu „GETTO“.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=99–100}} Po degintojų brigados narių pabėgimo balandžio 15 d., palaikų deginimas buvo tęsiamas iki 1944 m. gegužės ar birželio. Pasak išsigelbėjusių degintojų, iki pabėgimo dienos vis dar buvo likę apie 12 000 – 13 000 nesudegintų palaikų: nužudytųjų palaikai liko vadinamojoje „Kauno“ duobėje bei dar vienoje apvalioje duobėje ir tranšėjoje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=92}} Nors dauguma ekshumuotų palaikų datuoti 1944 m., tyrėjai taip pat aptiko nedidelį skaičių smarkiai suirusių palaikų. Pasak degintojų brigados nario J. Farberio, jie stengdavosi neiškasti visų palaikų, tikėdamiesi, kad nesudeginti palaikai bus panaudoti kaip nusikaltimų įkalčiai ateityje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} [[File:Leidinio Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas viršelis, 1945 m., LTSR.png|150px|thumb|Ypatingosios komisijos išvados publikuotos atskirame leidinyje 1945 m. 65 200 tiražu.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-06-01 |title=Brošiūra „Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje“ |url=https://www.europeana.eu/en/item/2021803/LIMIS_712125576 |website=europeana.eu |location=Vilnius |publisher=Valstybinė politinės literatūros leidykla |access-date=2026-02-15}}</ref>]] Įgyvendinus 515 palaikų ekshumaciją, Ypatingoji komisija nusprendė nebetęsti palaikų iškasimą. Šis sprendimas paaiškintas tuo, kad nužudytųjų mirties priežastys buvo aiškios iš iki tol atliktų ekshumacijų. Vienoje iš didesnių duobių palaikai buvo palikti ir jų viešai apžiūrai buvo vežami žmonės iš Vilniaus. Ši duobė vėliau buvo užpilta.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Ypatingoji komisija nurodė, kad visų tirtų nužudytųjų mirties priežastis buvo smurtinė: dažniausiai žmonės būdavo nužudomi šūviu į galvą, taikant į pakaušio sritį. Taip pat nustatytos kitos mirties priežastis: 58 aukų kaukolės, daugiausiai moterų, sutrupintos buku daiktu; rasti vieno gyvai užkasto vaiko palaikai. 15 nužudytųjų mirties priežastys nenustatytos. Ekshumuoti palaikai palaidoti greta vienos iš didesnių duobių, vadinamajame „broliškajame kape“.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Komisijos išvadose paminėta, kad daugelyje kasinėtų duobių vietoj palaikų aptikti smėlio, pelenų ir susmulkintų kaulų sluoksniai, nuo kurių sklido nemalonus kvapas.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} ===Teritorijos tyrimas=== 1944 m. rugpjūtį Ypatingoji komisija nustatė 7 duobes (25–30 m skersmens), tris tranšėjas ir 10 palaikų deginimo aikštelių. Teritorijoje rastos dvi siaurojo geležinkelio atšakos nusidriekusios į „bazę“. Paruoštoje schemoje pažymėti iškirsti ir miškingi plotai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|page=73}} == Paminėjimas == 2000 m. spalio 22 d. kelių lenkų organizacijų pastangomis per oficialią ceremoniją, kurioje dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių atstovai, Panerių memoriale atidengtas paminklinis kryžius žuvusiems Lenkijos piliečiams. Renginyje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras [[Bronisław Komorowski|Bronislovas Komorovskis]] ir jo kolega iš Lietuvos, taip pat [[Nevyriausybinė organizacija|nevyriausybinių organizacijų]] atstovai.<ref name="Rzecz-Ponary"/> Žudynių vietą įamžina paminklas Holokausto aukoms atminti (pastatytas 1991 m.), memorialas lenkų aukoms atminti (pastatytas 1990 m., atstatytas 2000 m.), paminklas gegužę nacių nužudytiems Lietuvos vietinio būrio kariams, 1944 (pastatytas 2004 m.),{{neaišku}} paminklinis akmuo sovietų karo belaisviams, žuvusiems badu ir čia sušaudyti 1941 m. (įstatytas 1996 m.){{neaišku}} ir nedidelis muziejus (šiuo metu Panerių memorialinis informacijos centras). Pirmąjį paminklą buvusioje masinių žudynių vietoje 1948 m. pastatė Vilniaus žydai, tačiau sovietų režimas netrukus jį pakeitė tradiciniu obelisku, skirtu „fašizmo aukoms“.<ref>Zigmas Vitkus, „Paneriai: senojo žydų atminimo paminklo byla (1948–1952)“, ''Naujasis Židinys-Aidai'', 2019, nr. 2, p. 27–35.</ref> == Tyrimai == Žmogžudystes Paneriuose šiuo metu{{kada}} tiria Lenkijos Tautos atminties instituto [[Gdanskas|Gdansko]] skyrius ir [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]].{{sfn|Bubnys|2019}} Pagrindiniai faktai apie Panerių memoriale esančius memorialinius ženklus ir buvusios masinių žudynių vietos objektus (žudynių duobes, tranšėjas, vartus, takus ir kt.) dabar pateikiami [[Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus|Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus]] sukurtame tinklalapyje. == Pastabos == {{notelist|21em}} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Arad|first=Yitzhak|title=Ghetto in Flames: The Struggle and Destruction of the Jews in Vilna in the Holocaust|url=https://archive.org/details/ghettoinflamesst0000arad|year=1981|publisher=Ktav Pub & Distributors Inc|place=New York|isbn=9780870687532}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|url=https://www.dropbox.com/scl/fi/nyfquv27dsacd315yu0uq/22_holocaust.pdf?rlkey=kzwypiv5d9gtdk58ceb5zlwb3&e=1&st=6ogtfqoe&dl=0|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Kray|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905-1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|isbn= 9781107146341}} * {{cite book|last=Heath|first=Chris|title=No Road Leading Back: An Improbable Escape from the Nazis and the Tangled Way We Tell the Story of the Holocaust|year=2024|publisher=The Bridge Street Press|place=|isbn= 9780349136264}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Latvytė|first=Neringa|title=Masinių žudynių įrodymų naikinimas Paneriuose: Sonderkommando 1005A|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Sarcevičius|first=Saulius|title=Ypatingosios komisijos vykdyti palaikų ekshumavimo darbai 1944 m. rugpjūtį|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sarcevičius (2)|first=Saulius|last2=Valionienė|first2=Oksana|title=Nacių ir sovietų bazės ribų problema bei reljefo pokyčiai po karo|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last1=Sarcevičius (3)|first1=Saulius|last2=Stasiulis|first2=Stanislovas| last3=Dobrotin|first3=Nikita|last4=Latvytė|first4=Neringa|last5=Dainius|first5=Michelevičius|last6=Sederavičiūtė|first6=Šarūnė|last7=Šikšnianas|first7=Mantas|last8=Valionienė|first8=Oksana|last9=Urbanavičius|first9=Vytautas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sederevičiūtė|first=Šarūnė|title=Fotografija Panerių bazėje nacių okupacijos metais: kiek? kodėl? kaip? |year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Įvadas (Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais)|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Zbrodnia w Ponarach 1941–1944|year=2008|place= Warszawa|publisher=Instytut Pamięci Narodowej|isbn= 9788360464915}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Więzienie na Łukiszkach w Wilnie 1939–1953|year=2018|place= Warszawa|isbn= 9788380984158}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor=|publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vitkus|first=Zigmas|title=Atminties miškas: Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje|year=2022|place=Vilnius|publisher=Lapas|isbn=9786098198539}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} {{refend}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2005|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9955415517}} {{refend}} == Nuorodos == * [https://www.paneriumemorialas.lt/ Panerių memorialo svetainė] * [https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/ Panerių memorialinis muziejus] === Vaizdo įrašai === ==== Išgyvenusiųjų liudijimai ==== * {{YouTube|PEWPx5dfj8w|Yad Vashem interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusia Dina Baitler}}. * {{YouTube|Y8vIMepPHlM|Jidiš knygų centro (Yiddish Book Center) interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusiu William Good (Volfke Zev Gdud)}}. * {{YouTube|nVGo0OUJ6oc|Panerių sušaudymus išgyvenusio Šalomo Šorensono (Shalom Shorenson) pasakojimas. Ištrauka iš dokumentinio filmo "Paneriai – liudijimai iš žudynių duobių", Jam Vašem Holokausto istorijos muziejus)}}. * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn36962 J. Genso dukters Ados Gens–Ustjanauskas pasakojimas, Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus (anglų k.)]. * [https://www.youtube.com/watch?v=epo6X7yN7xg A. Suckeverio liudijimas Niurnbergo tribunole, 1946 m. vasario 27 d. (liudyta rusų k.)]. ==== Liudininkų pasakojimai ==== * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus, interviu su Marian Maciejewski (lenkų k.)]. ==== Kiti ==== * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] [[Kategorija:Žudynės Lietuvoje]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Ostlandas]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] 29x4xhzexo9nueqx4bernpz65c6wwf1 7798375 7798370 2026-04-04T11:06:27Z Andrejsmirnov97 56853 nuoroda 7798375 wikitext text/x-wiki {{coord|54.626404|25.160247|type:landmark|display=title}} [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania (2).png|thumb|Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania. Photo taken by Otto Schroff, a member of the 96th Infantry Division of the Wehrmach|thumb|right|Žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais. Viduryje matomi sušaudymui vedami vyrai. Nuotraukos autorius: [[Otto Schroff|Otas Šrofas]], priklausęs 96-ajai Vermachto pėstininkų divizijai.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania.png|Massacre_of_the_Jewish_men_at_the_Ponary_forest_pits,_Vilnius,_Lithuania|thumb|right|Antrojoje Oto Šrofo nuotraukoje matomas žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais, kai kurie vilki baltus raiščius ant rankų viršutinės dalies.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] '''Panerių žudynės''' – masinės žudynės, įvykdytos [[Panerių miškas|Panerių miške]] netoli Panerių geležinkelio prie [[Vilnius|Vilniaus]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. [[Žydai|Žydų tautybės]] asmenų sušaudymai prasidėjo 1941 m. liepą ir truko iki nacių okupacinių pajėgų pasitraukimo iš Vilniaus 1944 m. liepą. 1941 m. liepą žydų ir kitų tautybių asmenų žudynes organizavo [[9 operatyvinis būrys|9–asis]] vokiečių operatyvinis būrys, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – [[3/A operatyvinis būrys|3/A]] vokiečių operatyvinis būrys. Nuo 1941 m. rugsėjo už sušaudymus buvo atsakingas [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] Vilniaus skyrius.{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Žydų sušaudymus įvykdė vokiečių operatyvinių būrių įsteigtas ir organizuotas [[Ypatingasis būrys]], suburtas iš vietinių lietuvių tautybės kolaborantų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=113-161}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Panerių miške žuvo nuo 70 000 iki 100 000 asmenų. Didžioji dalis nužudytųjų buvo žydų tautybės [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]] ir aplinkinių kraštų gyventojai. Intensyviausias žydų sušaudymų laikotarpis Paneriuose prasidėjo 1941 m. rugsėjį ir tęsėsi iki 1941 m. lapkričio pradžios. Jo metu sušaudyta apytikriai 20 000 Vilniaus krašto žydų. Šiuo laikotarpiu vokiečių pareigūnai likvidavo [[Vilniaus getas|Mažąjį Vilniaus getą]] ir sumažino [[Vilniaus getas|Didžiojo Vilniaus geto]] žydų bendruomenę.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-126}} Kitomis masinių žudynių aukomis Paneriuose buvo lenkai (1500–2000),{{sfn|Tomkiewicz|2018|pages=246–247}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=12 (išnaša Nr. 27)}} sovietų karo belaisviai (apie 5000), lietuviai (apie 100), romai (apie 50).{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}}<ref name="WSP-Ponary">{{cite journal |last=Michalski |first=Czesław |trans-title=Ponary – Golgota Wileńszczyzny |title=Ponary — the Golgotha of Wilno |journal=Konspekt |volume=5 |date=Winter 2000–2001 |publisher= Academy of Pedagogy in Kraków |via=Internet Archive, 24 December 2008 |url=http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20081224124407/http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |url-status=dead |archive-date=2008-12-24 |language=pl}}</ref><ref name="Niwinski">{{cite book |title=Ponary : the Place of "Human Slaughter" |last=Niwiński |first=Piotr |year=2011 |publisher=Instytut Pamięci Narodowej, Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu; Ministerstwo Spraw Zagranicznych Rzeczpospolitej Polskiej, Departament Współpracy z Polonią |location=Warsaw |pages=25–26 |url=http://www.msz.gov.pl/resource/65eb5501-876b-4915-a8dd-48ec00882c54 |language=pl, en, lt}}</ref> Pagal bendrą aukų skaičių Panerių žudynės yra didžiausias [[Holokaustas|Holokausto]] įvykis Lietuvoje ir antroji pagal dydį masinių žudynių vieta [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] (po [[Babin Jaras|Babin Jaro]] Ukrainoje).<ref>{{cite web |last= |first= |date=2003-07-12 |title=Panerių memorialo istorija |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/istorija/ |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus |access-date=2025-10-13}}</ref> Lietuva tapo viena iš pirmųjų nacistinės Vokietijos okupuotų teritorijų be Lenkijos, kurioje nacių kariniai daliniai ėmėsi masinių žydų sušaudymo operacijų. Žudynių aukoms atminti Panerių miške įkurtas [[Panerių memorialas]]. == Politinis ir socialinis kontekstas == Pagal 1923 m. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] susitarimus, Paneriai, kaip Vilniaus krašto dalis, įtraukti į [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrosios Lenkijos Respublikos]] [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Po jungtinio [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] Lenkijos pasidalinimo 1939 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus kraštas buvo okupuotas Sovietų Sąjungos pajėgų. Pagal 1939 m. spalio 10 d. [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį]], dalis Vilniaus krašto su Vilniaus miestu tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tarpukariu Vilniaus krašte vyravo [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[jidiš]] kalbos. Pagal oficialius 1931 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenis, Vilniaus mieste lenkų kalba namuose kalbėjo 128 628 gyventojai (66%), jidiš arba hebrajų – 54 596 (28%), rusų – 7372 (3,8%), baltarusių – 1700 (0,9%), lietuvių – 1579 (0,8%), vokiečių – 561 (0,3%) gyventojas.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=22–23}} == Vietovė == 1940 m. birželį sovietams aneksavus Lietuvą ir Baltijos šalis, šalia Panerių pradėta statyti karo reikmėms skirtas skystojo kuro saugyklas su būsimu sovietų kariniu aerodromu. Saugyklų teritorijos plotas siekė apie 27 hektarus. Paruoštos ir iškastos dvylika didelio skersmens 5–8 metrų gylio duobės, kai kurios sujungtos grioviais vamzdžių trasoms nutiesti. 1941 m. birželį trijų saugyklų sienos jau buvo išmūrytos tašytais akmenimis, vienos iš jų dugną spėta išbetonuoti.{{efn|Panerių kuro bazės projektavimo dokumentacija ir statybos brėžiniai iki šiol nėra rasti.{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|page=156}}}}{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|pages=157, 163–164}} Saugyklos statyba nutrūko 1941 m. birželį, prasidėjus [[Vokietijos–TSRS karas|Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui]]. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacinėms pajėgoms užėmus Vilnių]], 1941 m. birželį buvo nuspręsta panaudoti atokią saugyklų teritoriją ir joje iškastas duobes masinių žudynių reikmėms: nužudytųjų kūnus nuspręsta užkasti kuro saugykloms paruoštose duobėse.<ref name="media">Vilnius Yiddish Institute (2009), {{YouTube|3ymAxQjLKmM|The Tour of Ponar, part 1 (3:22 min.)}}. As well as, {{YouTube|VnL0gQZa0tQ|The Tour of Ponar, part 2 (6:47 min.)}}.</ref> Pasirinkta teritorija buvo nutolusi nuo Vilniaus centro apie 9 km, iš miesto ją galima buvo pasiekti plentu, geležinkeliu ar pėsčiomis. Nacių okupacinė valdžia buvusias Panerių kuro saugyklas praminė „baze“. 1941 m. liepos pabaigoje jos plotas buvo apjuostas 2 metrų aukščio tinklu: vieliniu iš geležinkelio pusės ir spygliuotu likusiame perimetre. Pagrindinių vartų sargybą ėjo vokiečių daliniai ir Ypatingojo būrio nariai. Pradėjus masinius žydų gyventojų sušaudymus Paneriuose, teritorija buvo saugoma visą parą.{{sfn|Bubnys|2019|p=12}}{{sfn|Šikšnianas|2021|pp=29-31}} == Žudynių organizatoriai ir vykdytojai == ===Vokiečių operatyviniai būriai Vilniuje=== [[Vaizdas:Albert_Filbert_(1905-1990).jpg|170px|thumb|right|SS oberšturmbanfiureris [[Alfred Filbert|Alfredas Filbertas]] (taip pat žinomas kaip Albertas Filbertas), 9-ojo operatyvinio būrio vadas, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Kray|2016|p=50}}]] Žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimus organizavo ir vykdė Vilniuje dislokuoti vokiečių [[Einsatzgruppen|operatyviniai būriai]], vokiškai žinomi „Einsatzkommando“ terminu. Žydų žudynės mieste prasidėjo pirmosiomis 1941 m. liepos dienomis.{{sfn|Idzelis|2019|p=50–51}}{{sfn|Kray|2016|p=52}} Tuo metu Vilniuje buvo dislokuotas 9-asis operatyvinis būrys („Einsatzkommando 9“), vadovaujamas SS oberšturmbanfiurerio [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] ir jo pavaduotojo [[Wilhelm Greiffenberger|Vilhelmo Graifenbergerio]]. Šis būrys pasiekė Vilnių 1941 m. liepos 1 d. (ar 2 d.) ir pakeitė iki tol mieste veikusį ypatingąjį būrį 7a („Sonderkommando 7a“), vadovaujamą SS oberšturmbanfiurerio [[Walter Blume|Valterio Blumės]].{{sfn|Kray|2016|page=45}}{{sfn|Stankeras|2016|page=208}} 9-ojo operatyvinio būrio vykdomos žydų žudynės prasidėjo ne vėliau nei liepos 4 d. A. Filbertas asmeniškai dalyvavo jo būrio vykdomuose žydų sušaudymuose miesto prieigose. Vadovaujančius vaidmenis žudynėse taip pat atliko kiti būrio nariai: SS unteršturmfiureris [[Heinrich Tunnat|Hainrichas Tunatas]], SS oberšturmbanfiureris [[Gerhard Schneider|Gerhardas Šnaideris]], SS oberšturmbanfiureris [[Friedrich Klein|Frydrichas (Fricas) Klainas]]. Per pirmąsias keturias dienas šis būrys sušaudė mažiausiai 321 žydą Vilniuje.{{sfn|Kray|2016|pages=49–50}} [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepą A. Filbertas paskyrė savo būrio narį SS oberšturmfiurerį [[Franz Schauschütz|Francą Šaušiucą]] atsakingu už žydų sušaudymus už miesto ribų.{{sfn|Kray|2016|p=46–56}} F. Šaušiucas duodavo įsakymus Ypatingajam būriui, kuris vykdydavo sušaudymus Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2019|p=53}} Prasidėjus sistemingoms žudynėms, F. Šaušiucas buvo atsakingas už jų sklandų įvykdymą. Jis supaprastino žudynių operacijas taip, kad per valandą buvo galima sušaudyti kelis šimtus žmonių.{{sfn|Kray|2016|pages=50-52}} Iki 1941 m. liepos 23 d. 9-asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kray|2016|pages=53-55}} 9-ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]].{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} Būriui taip pat priklausė SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], kuris nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. gruodžio organizavo ir vykdė žudynes Paneriuose, asmeniškai dalyvavo sušaudymuose ir duodavo įsakymus Ypatingajam būriui.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}} 1942 m. vasarį Vilniuje dislokuoto 3/A operatyvinio būrio padalinys buvo pavadintas vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus skyriumi (vok. „Aussendienstelle Sipo und SD Wilna“), pavaldžiu Lietuvos vokiečių saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} ===Ypatingasis būrys=== {{main|Ypatingasis būrys}} [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Pėstininkų atsargos ltn. [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]], Ypatingojo būrio vadas nuo 1941 m. liepos iki 1941 m. lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}}]] 1941 m. liepos pradžioje (ar net anksčiau) nacių operatyvinių būrių pareigūnai pradėjo formuoti žydų ir kitų nacistinės Vokietijos priešų persekiojimui ir naikinimui skirtą junginį Vilniuje. Šis būrys buvo pavadintas Ypatinguoju būriu prie vokiečių saugumo policijos ir SD. Į Ypatingojo būrio gretas stojo lietuviai savanoriai. Jame taip pat buvo lenkų, rusų ir baltarusių tautybės narių.{{sfn|Bubnys|2019}} Pirminis Ypatingojo būrio įsteigimo laikotarpis yra prastai dokumentuotas.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Žinoma, kad bent dalis būrio buvo suformuota lietuvių savisaugos policijos pagrindu. Ypatingasis būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių operatyviniams būriams. Pirmaisiais būrio vadais tapo Lietuvos kariuomenės jaunesnieji leitenantai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; ''Peter Iron Jokubka''){{efn|Artilerijos jaun. leit. Petras Jokubka (1914–2015 m.) per karą pasitraukė į Vokietiją, o iš ten 1949 m. emigravo į JAV, kur pasikeitė savo vardą ir tapo žinomas kaip Petras Ironas Jokubka (''Peter Iron Jokubka'').{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2024-10-08 |title=Petras JOKUBKA |url=https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=137 |website=anykstenai.lt |location= |publisher=Pasaulio anykštėnų bendrija |access-date=2026-03-14}}</ref>}} ir [[Mečislovas Butkus|Mečys Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą būrys įsikūrė pastate prie Katedros aikštės, kuriame tuo metu veikė [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinyba.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356–357}} Nuo 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti sistemingus žydų tautybės gyventojų sušaudymus Paneriuose. 1941 m. liepos 23 d. oficialiu būrio vadu tapo Lietuvos kariuomenės pėstininkų atsargos leitenantas [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]].{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Vokiečiams atleidus J. Šidlauską iš užimamų vado pareigų, 1941 m. lapkritį į jas buvo paskirtas jaunesnysis leitenantas [[Balys Norvaiša]], jo pavaduotoju tapo leitenantas [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69;71–72}} [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] Lietuvių pareigūnų dalyvavimo pradžia žydų persekiojimuose Vilniuje minima oficialioje vokiečių [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] ataskaitoje 1941 m. liepos 13 d. Joje nurodoma, kad lietuvių tvarkos policijai (vok. „Ordnungsdienst“), tapus pavaldžiai operatyviniui būriui, buvo įsakyta dalyvauti žydų tautybės asmenų „likvidacijoje“. Paminėta, kad šiai užduočiai atlikti buvo paskirta 150 lietuvių pareigūnų, kurie suėmė žydus Vilniuje ir sušaudė juos koncentracijos stovykloje. Šią dokumente neįvardintą „koncentracijos stovyklą“ istorikai laiko tuometine Panerių „baze“.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=206}} ===Policijos batalionai=== 1941 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais suimtųjų žydų konvojavimą ir priežiūrą Paneriuose dažnai vykdė dalis 1–ojo, 2–ojo ir 3–ojo lietuvių policijos batalionų karių, tuo metu dislokuotų Vilniuje.{{sfn|Bubnys|2017|page=175}} 1941 m. rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje 2–ojo bataliono antroji kuopa, vadovaujama leitenanto Prano Sakalo (Sakalausko), iš Lukiškių kalėjimo paėmė apie 500 suimtų žydų ir juos nuvarė į Panerius.{{sfn|Bubnys|2017|page=186 (remiantis I. Koskaus 1951 m. lapkričio 27 d. tardymo protokolu)}} 1941 m. rugsėjo pabaigoje 2–osios bataliono kariai konvojavo apie 2000 žydų koloną ir žudynių metu saugojo Panerių „bazės“ teritoriją.{{sfn|Bubnys|2017|page=187}} 3–iojo bataliono kariai konvojavo suimtuosius rugsėjo–spalio mėnesių sandūroje, antrą kartą – spalio pradžioje.{{sfn|Bubnys|2017|page=196}} Ruošiantis 1943 m. balandžio 5 d. didelio masto sušaudymams Paneriuose, 1–ojo policijos bataliono kariai saugojo traukinio ešeloną su suimtaisiais žydais Vilniuje. Jie taip pat vykdė suimtųjų konvojavimą iš Vilniaus į Panerius. Žinoma, kad balandžio 5 d. sušaudymuose aktyviai dalyvavo apie 20 1–ojo policijos bataliono karių.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}} ==Žudynės== [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] === Žydų masinių persekiojimų pradžia Vilniuje === 1941 m. liepos viduryje pradėti masiniai Vilniaus žydų suėmimai ir sušaudymai. Persekiojimus ir areštus vykdė [[Gestapas|gestapo]], SS, Ypatingojo būrio ir Lietuvos policijos pareigūnai. Jų metu žydų tautybės gyventojai būdavo suimami, jų turtas konfiskuojamas. Suimtieji buvo kalinami [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]] sudėtingomis sąlygomis, dažnai be maisto.{{sfn|Bubnys|2019|pp=118}} Pirmosiomis masinių persekiojimų dienomis Vilniuje žydų suėmimus vykdė su naciais kolaboravę lietuvių pareigūnai. Pasak Panerių sušaudymus išgyvenusių Vilniaus žydų liudijimų, jauni lietuviai pareigūnai buvo praminti žydų gaudytojais. Jų užduotimi buvo suiminėti žydų tautybės Vilniaus gyventojus miesto gatvėse ir namuose. Pareigūnai atlikdavo nesankcionuotas kratas ir reikalaudavo kitų miesto gyventojų informuoti apie jų kaimynus žydus.{{sfn|Heath|2024|p=17}} Prasidėjus žydų suėmimams mieste, naciai paskleidė gandus, kad Vilniaus žydų vyrai buvo ruošiami transportavimui į darbo stovyklą Paneriuose. Jie privalėjo vykti į Panerius su savarankiškai suruoštomis higienos priemonėmis.{{sfn|Heath|2024|p=10}} === Žudynių pradžia === [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|J. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Pirmasis patikimai dokumentuotas masinis žydų sušaudymas Panerių miške įvykdytas 1941 m. liepos 11 d. Pasak Paneriuose tuo metu gyvenusio [[Kazimieras Sakovičius|Kazimiero Sakovičiaus]], stebėjusio žydų vyrų grupių suvarymą į Panerių „bazę“, per tos dienos popietę kelias valandas trukusius sušaudymus nužudyta apie 200 vyrų.{{sfn|Sakowicz|2012|p=34}} Panašūs liepos 11 d. duomenys užfiksuoti ir [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] dokumentuose: juose minimas 168 ir 179 žydų vyrų transportavimas iš kalėjimo. Šios dienos žudynių aplinkybės taip pat žinomos iš būriui priklausiusių [[Mečislovas Butkus|Mečislovo Butkaus]] ir [[Konstantinas Čičelis|Konstantino Čičelio]] liudijimų.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Liepos 11 d. suimtųjų žydų sušaudymus įvykdė Ypatingasis būrys. Žudynėms buvo pasiruošta iš anksto. M. Butkus, vienas iš pirmųjų būrio organizatorių, būrio sandėlyje dokumentavo šovinių paėmimą būrio reikmėms. Jis drauge su keliais kitais būrio nariais liepos 9 d. (ar 10 d.) vakare susitiko su J. Šidlausku, kuris juos visus nuvedė į Lukiškių kalėjimą. Pasak M. Butkaus, kalėjime jam buvo įsakyta sudaryti kalinių sąrašą, į kurį jis įtraukė 300 žydų ir rusų.{{efn|Lukiškių kalėjimo dokumentuose rastas 347 suimtųjų žydų sąrašas. Kitoje šio sąrašo pusėje įrašyta: „168 asmenis išsivedžiau darbams (sušaudyti)“. Šį įrašą M. Butkus pasirašė ranka ir datavo jį 1941 m. liepos 11 d. Šalia A. Butkaus taip pat rastas V. Mackevičiaus įrašas: „Paėmiau 180 kalinius žydus (sušaudyti)“ (šiame įraše ansktesnis 179 kalinių skaičius nubrauktas ir jo vietoje įrašytas 180 kalinių skaičius).{{sfn|Idzelis|2012|pp=349}}}} Sąrašą pasiėmė J. Šidlauskas.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=291–291 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}} [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]] (Mockevičius), vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Liepos 11 d. vidurdienį būrys, apginkluotas rusiškais šautuvais, atvyko iš savo būstinės į Lukiškių kalėjimą. Anot M. Butkaus: ''<blockquote>Buvo šilta vasaros diena. Kalėjimo kieme rikiavo dvi kalinių kolonas. Man [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Šidlauskas]] įsakė paimti pirmą kalinių koloną, kas tai apie 170 žmonių, davė penkiolika būrio dalyvių ir liepė vesti kalinius į geležinkelio stotį Paneriuose, kur jis su [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Lukošiumi]] nuvažiuos mašina ir duos tolesnius nurodymus. Visi galvojome, kad kalinius ruošia išvežimui kur tai darbams. Kai kaliniai buvo surikiuoti ir suskaičiuoti, [[Balys Norvaiša|Norvaiša]] man liepė parašyti raštelį, kad tokį tai kalinių skaičių aš išsivedžiau darbams. Jis perskaitė ir liepė man parašyti žodį “sušaudyti”, ką aš ir padariau.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=293–294 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Tikėtina, kad 348 kalinai buvo išvesti dviem grupėmis: 168 kalinių konvojui vadovavo M. Butkus, 180 – [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius). Tarp suimtųjų buvo tik vyrai.{{sfn|Idzelis|2012|pp=350}} Pasak M. Butkaus, pasiekus Panerių „bazę“ pradėti sušaudymai: [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] ''<blockquote>Paneriuose aš pamačiau teritoriją miške, aptvertą apie dviejų metrų aukščio spygliuota tvora, kur buvo keletas duobių. Viena iš jų buvo apie 30 metrų skersmens, apie 2–3 metrų gylio, apvalios formos. Jos pakraščiuose viduje buvo iškasti apie vieno metro gylio grioviai, kaip supratau pamatams. Į duobę iš šono buvo padarytas įvažiavimas. Šidlausko nurodymu atvestus kalinius suvarėme į duobę ir apie ją išstatėme sargybą. <...> Keli būrio dalyviai ėmė iš duobės po dešimt žmonių, liepdavo jiems nusirengti lauke ir po to su apatiniais rūbais vedė į kitą duobę, esančią nuo pirmos apie 30–50 metrų, kur juos šaudė būrio dalyviai. Aš mačiau iš toliau kaip juos šaudė būrio dalyviai stovintys ant duobės krašto. Prie šaudymų dalyvavo du ar tris vokiečiai, kurių tarpe aš atpažinau tiesioginį Ypatingojo būrio vadą [[Horst Schweinberger|Švainbergerį]] (ar Švenbergerį). Šaudymas truko apie tris ar keturias valandas. Tą kartą buvo sušaudytą sprendžiant iš mano ir Mockevičiaus raštelio 348 žmonės. Jų tarpe buvo žydų tautybės piliečiai ir rusai – karo belaisviai. Juos sušaudė ypatingo būrio dalyviai vieni, niekas jiems šaudyti nepadėjo.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=295–296 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Remiantis M. Butkaus ir K. Čičelio parodymais, pirmosiose žudynėse vadovaujančius vaidmenis atliko [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Balys Lukošius]], [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], [[Balys Norvaiša]]. Pasak K. Čičelio, tarp pirmosios dienos sušaudymų vykdytojų buvo [[Vladas Kliukas]], Vladas Butkūnas, [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Pasak K. Sakovičiaus, sušaudymai Paneriuose tęsėsi ir buvo vykdomi liepos 12–19 d., 23–26 d. ir 28–31 d. Jo liudijimu tokiu būdu liepą buvo sušaudyta apie 5000 žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=118}} Per reguliarius sušaudymus rugpjūtį nužudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Pirmieji vaikų ir paauglių sušaudymai įvykdyti rugpjūčio 11 ir 16 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119}} === Žudynių masto augimas, 1941 m. === ==== „Provokacijos diena“ ==== Rugpjūčio 31 d. vokiečių ir lietuvių pareigūnai apkaltino žydų gyventojus šaudynėmis iš Stiklių ir Didžiosios gatvės kampe esančio pastato lango. Pasak [[Grigorijus Šuras|Grigorijaus Šuro]] liudijimo, šaudynes imitavo naciams talkinantys lietuvių pareigūnai.{{sfn|Šuras|1997|pp=35}} Jie pranešė apie esą įvykusį incidentą greta susibūrusiems vokiečių kareiviams. Vokiečiai kartu su lietuvių pareigūnais įsilaužė į butą iš kurio tariamai buvo šaudoma ir suėmę du žydų tautybės gyventojus, juos iškart sušaudė gatvėje.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Šaudynių inscenizacija tapo pretekstu tą pačią dieną pradėtiems žydų persekiojimams Vilniuje. Masiniai žydų tautybės gyventojų areštai tęsėsi nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 2 d. Persekiojimus organizavo vokiečių pareigūnai [[Horst Scweinberger|Horstas Švainbergeris]], [[Franz Murer|Francas Mureris]] ir [[August Hering|Augustas Heringas]].{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=307}} Suimtieji buvo kalinami perpildytame Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerius rugsėjo pirmosiomis dienomis.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Pasak oficialios nacių pareigūnų suvestinės, žinomos kaip [[Jėgerio ataskaita]], rugsėjo 2 d. Paneriuose sušaudyti 3700 žydai: 864 vyrai, 2019 moteris ir 817 vaikai. Joje taip pat pažymėta, kad masiniai sušaudymai buvo „ypatinga akcija, nes žydai šaudė į vokiečių kareivius“.{{sfn|Bubnys|2020|pp=120}} Pasak K. Sakovičiaus, stebėjusio konvojavimus rugsėjo 2 d., į Panerius varomos žmonių kolonos ilgis siekė du kilometrus.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Anot jo kaimyno Piotro Jankovskio, dirbusio Panerių geležinkelio pervažos darbuotoju, žmonių skaičius turėjo siekti 4000.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Žinoma apie šešias rugsėjo 2 d. sušaudymus išgyvenusias žydų tautybės moteris ir mergaites. Pasibaigus sušaudymams, keturios sužeistos moterys ir dvi mergaitės išsiropštė iš duobių ir susibūrusios drauge paspruko iš „bazės“ teritorijos. Sugrįžusios į Vilnių rugsėjo 4 d., jos buvo paguldytos ir gydomos geto ligoninėje.{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}} Tarp išsigelbėjusių buvo vienuolikmetė Judita Trojak (Yudis Trojak) ir šešiolikmetė Pesa Šlos (Pesye Schloss).{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=308}} Rugsėjo 12 d. Paneriuose sušaudyta paskutinioji didelė žydų grupė, areštuota per „provokacijos dienos“ persekiojimus. Ją sudarė 3434 žmonės: 993 vyrai, 1670 moterys ir 771 vaikas.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} ==== Vilniaus getas ==== [[Vaizdas:Franz Mürer, 1912-1994, Austrian SS NCO (SS-Oberscharführer), Vilnius Ghetto Administrator in 1941-1943.png|240px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Franz Murer|Francas Mureris]], Vilniaus geto organizatorius ir administratorius (1941–1943 m.){{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=307, 325}}]] 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurtas [[Vilniaus getas|Vilniaus getas]], sudarytas iš Mažojo ir Didžiojo getų. Įkūrus getus, vokiečių pareigūnai ėmėsi reguliarų getų gyventojų skaičiaus mažinimo veiksmų, suimant ir išvežant žydus sušaudymams Paneriuose. Pirmasis tokio pobūdžio planas įgyvendintas rugsėjo 15 d., vykdant Mažojo ir Didžiojo getų gyventojų perkraustymą. Jo metu suimta tarp 1200–1500 žmonių. Jų sušaudymas Paneriuose įvykdytas rugsėjo 17 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-123}} Spalio 1 d. SS pareigūnas Horstas Švainbergeris susitiko su naujai suformuota žydų taryba („Judenrat“) ir pareikalavo pristatyti 1000 Didžiojo geto žydų, kurie tuo metu neturėjo nacių išduodamų darbo leidimų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=309}} Tą pačią dieną vokiečių ir lietuvių pareigūnai pradėjo masinius gyventojų suėmimus Mažajame gete. Per šiuos suėmimus buvo suimta tarp 3000 ir 4000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Po jų įkalinimo Lukiškių kalėjime, jie buvo transportuojami ir sušaudomi Paneriuose spalio 2–4 d.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} Spalio mėnesį įvykdytos sistemingos Mažojo geto gyventojų mažinimo operacijos.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Jos vyko spalio 16, 21, 23, 24 ir 31 d.{{sfn|Bubnys|2020|pages=124}} Atrankos sušaudymams Paneriuose surengtos pasitelkus naujų darbo leidimų, žinomų kaip „Gelbe Scheine“, išdavimą spalio 15 d. Šių leidimų savininkai ir jų šeimų nariai (nuo 16 metų) išvengė suėmimų. Likusieji Mažojo geto gyventojai, kurie neturėjo leidimų, buvo suimti ir sušaudyti per spalio operacijas Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=123-124}} Ypač didelio masto sušaudymai įvykdyti spalio 25 d. A. Sakovičius, matęs tos dienos konvojavimus, pastebėjo, kad visos tos dienos aukos buvo moterys ir vaikai. Anot jo, tą „siaubingą šeštadienį“, atgabenta daugiau nei 2500 suimtųjų iš Lukiškių kalėjimo. Sušaudymai truko nuo ankstyvo ryto iki penktos valandos po pietų.{{sfn|Sakowicz|2012|pages=52-54}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=312-313}} Tolesnės masinės žudynės, vykdomos nacių pareigūnų ir Ypatingojo būrio narių, tęsėsi lapkritį. Lapkričio 6 d. įvykdyti didžiausi to mėnesio sušaudymai, jų metu žuvo apie 1200 Vilniaus geto žydų. Mažiau skaitlingi sušaudymai tęsėsi iki 1941 m. metų pabaigos.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}} Nuo nacių okupacijos pradžios iki 1941 m. pabaigos buvo nužudyta nuo 33 000 iki 34 000 Vilniaus žydų. Iš jų 20 000 nužudyta per tris rudens mėnesius (1941 m.).{{sfn|Bubnys|2020|p=125}} Pagal aukų skaičių, tai buvo intensyviausias žudynių laikotarpis Paneriuose. Nuo 1942 m. sausio masinės žudynės nepasikartojo iki 1943 m. balandžio pradžios (atskirų grupių sušaudymų vis dar būta). Šis laikas vadinamas Vilniaus geto stabilizacijos laikotarpiu.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=313}} ===Getų likvidacija 1943 m.=== Naujos didelio masto žudynės Paneriuose prasidėjo 1943 m. balandį, vokiečių vadovybei pradėjus Vilniaus krašto getų ir darbo stovyklų naikinimą. Vilniaus miesto komisaro [[Christian Hans Hingst|Hanso Hingsto]] nurodymu, 1943 m. kovą apie apie 3000 žydų gyventojų iš Švenčionių, [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškiai|Mikailiškių]] ir kitų mažesnių Rytų Lietuvos gyvenviečių buvo perkelti į Vilnių. Suimtiesiems pranešta, kad jie bus transportuojami į [[Kauno getas|Kauno getą]]. Iki šio iškeldinimo Vilniaus geto vadovas [[Jakovas Gensas]] aplankė kai kurias mažesnes Vilniaus krašto žydų bendruomenes Ašmenoje, [[Salos|Salose]], Mikailiškėse, patikindamas jas, kad tokiu būdu siekiama apsaugoti žydus nuo kaltinimų bendrininkavimu su krašte veikusiais [[Raudonieji partizanai|sovietų partizanais]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=135}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334}} ====1943 m. balandžio 5 d. žudynės==== [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir vykdytojų, Ypatingojo būrio viršininkas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] Pasiruošimas didelio masto žudynėms Paneriuose prasidėjo 1943 m. kovo pabaigoje. Pasak K. Sakovičiaus, kovo 25, 26 ir 28 d. nacių pareigūnai, vykdydami pasiruošimus Paneriuose, teiravosi kiek traukinio vagonų gali tilpti stoties atsarginiame geležinkelio ruože. Balandžio 4 d., sekmadienio popietę, keturi sunkvežimiai su lietuvių pareigūnais atvyko į Panerius, taip pat – automobiliai su vokiečių Gestapo pareigūnais, tarp kurių buvo vienas iš žudynių organizatorių – [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=86-87}} Augant atvykstančių pareigūnų skaičiui, balandžio 4 d. dalis gyventojų pasitraukė iš Panerių, nusprendę kurį laiką nenakvoti savo namuose. Tuo metu vietiniai gyventojai sužinojo, kad suimtieji žydai yra gabenami traukiniais iš Vilniaus. Atsarginis stoties geležinkelio ruožas buvo atlaisvintas iš anksto: balandžio 4 d. vakarą ten seniai stovėję krovininiai vagonai išvežti į [[Lentvaris|Lentvarį]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=87}} Pirmoji žydų gyventojų grupė, kurią neva nuspręsta perkelti į Kauno getą, traukiniu išvyko iš Vilniaus 1943 m. balandžio 4 d. Į Vilnių šis traukinio sąstatas atvyko iš Salų miestelio su kita suimtųjų žydų grupe. Vilniuje traukinys papildytas 300 žydų suimtaisiais iš Salų ir [[Smurgainys|Smurgainių]], kurie tuo metu jau buvo laikomi Vilniaus gete.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Transportavimą lydėjo žydų geto policijos pareigūnai ir J. Gensas. Jie buvo patalpinti paskutiniame traukinio vagone.{{sfn|Bubnys|2020|pages=135-136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Balandžio 4 d. apie vienuoliktą valandą vakare ešelonas su suimtaisiais sustojo Panerių geležinkelio stotyje. Traukiniui sustojus Paneriuose, J. Gensas su žydų policijos pareigūnais išlaipintas ir išvežtas į Vilnių.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=38-39 (remiantis O. Kozlovskio apklausos protokolu)}} Apie šeštą valandą ryte Gestapo pareigūnai ir lietuvių savisaugos būriai atvyko į Panerius. Ginkluotų vokiečių ir lietuvių dalinių grandinė pradėjo varyti suimtuosius iš vagonų Panerių „bazės“ link. Žydams supratus apie rengiamus sušaudymus, dalis suimtųjų bandė pabėgti. Kai kurie iš traukinyje likusių žydų ištrūko iš vagonų ir, atskirais atvejais, priešinosi ginkluotiems vokiečiams ir lietuviams. Dauguma bandžiusiųjų pabėgti buvo pagauti ir sušaudyti Panerių geležinkelio stotyje ir jos prieigose. Tikėtina, kad tą rytą išsigelbėjo apie 50 jaunesnių žydų vyrų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudžius pirmąsias gyventojų grupes „bazės“ teritorijoje, likusios buvo atvaromos iš kitų vagonų. Tokiu būdu iki vienuoliktos valandos ryto sušaudyta 11 žydų grupių, iš viso – apie 2500 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Antrasis traukinys (33 vagonų sąstatas), vykstantis su žydų suimtaisiais iš [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] į Panerius, sustojo Vilniuje apie vidurdienį. J. Gensui buvo leista pasitikti traukinį. Tuo metu jam pavyko įkalbėti vokiečių vadovybę atkabinti nuo sąstato kelis vagonus, tarp kurių suimtųjų buvo Švenčionių ''Judenrat'' nariai ir kiti žydai, numatyti vokiečių priverstinio darbo stovykloms.{{efn|M. Šikšnianas nurodo, kad J. Gensui pavyko susitarti su vokiečių pareigūnais ir atkabinti 7 traukinio vagonus su suimtaisiais: 5 iš jų buvo nukreipti į Bezdonių priverstinio darbo stovyklą, likę du su žydų tarybos nariais ir jų šeimomis palikti Vilniuje. {{sfn|Šikšnianas|2021|page=39}}}} Likusi traukinio dalis pajudėjo Panerių link.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Popiet į Panerius išvykstančio traukinio mašinistu dirbo lenkų tautybės Marianas Maciejevskis (Marian Maciejewski). Jo teigimu, jis įkalbėjo savo pagalbininką Augustą slapčia pakelti užrakinamuosius kabliukus esančius bent kelių vagonų išorėje. Tai buvo padaryta akimirką iki išvykimo. Traukiniui įsukus į Panerių stoties atsarginį ruožą, prasidėjo pirmieji žydų pabėgimai iš atrakintų vagonų. M. Maciejevskio teigimu, pabėgti bandė apie 30–40 suimtųjų.<ref>{{cite journal |last1=Maciejewski |first1=Marian |last2= |first2= |date=2002-10-01 |title=Proszę pana, dokąd jedziemy? Dokąd pan nas wiezie? |url=https://przystanekhistoria.pl/pa2/tematy/kultura/37510,nr-102002.html |journal=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej (ISSN 1641-9561) |volume=21 |issue=10 |publisher=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej |pages=76-83 |doi= |access-date=2025-10-05}}</ref> Traukinyje likę suimtieji ėmėsi dar didesnio pasipriešinimo. Tikėtina, kad šįkart daug daugiau žmonių paspruko. Jų gaudimas ir sušaudymai vyko Panerių geležinkelio stotyje ir gyvenvietėje, stebint vietiniams gyventojams. Vykdant sušaudymus, mirtinai sužeisti du lietuvių savisaugos pareigūnai, vienas Gestapo pareigūnas buvo sužeistas.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudymai pabaigti apie ketvirtą valandą po pietų. Tą popietę sušaudytos devynios didelės grupės žmonių, iš viso – 5000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tikėtina, kad sušaudytieji užkasti vadinamojoje „Kauno“ duobėje.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=40 (remiantis K. Potanino apklausos protokolu)}} Istorikų vertinimu 1943 m. balandžio 5 d. žudynės buvo vienos iš didžiausią žydų pasipriešinimą sulaukusių sušaudymų Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tai taip pat buvo vienas iš kelių iki šiol nustatytų atvejų, kai suimtieji buvo atgabenti traukiniais. Be K. Sakovičiaus, žudynių liudytojais tapo nemažai Panerių gyventojų, tarp jų ir tos dienos rytą Paneriuose buvęs lenkų rašytojas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]]. 1945 m. balandžio 5 d. įvykius jis aprašė rašinyje „Paneriai–bazė“ („Ponary–baza“).<ref name="ZVitkus-2017">{{cite journal |last1=Vitkus |first1=Zigmas |last2= |first2= |date=2017 |title=Panerių vaizdinio lūžiai J. Mackiewicziaus esė „Paneriai-bazė“|url=https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2018/03/Vitkus.pdf|journal=Lituanistica |volume=63 |issue=2(108) |publisher=Lietuvos mokslų akademija |pages=77–94|doi=10.6001/lituanistica.v63i2.3534 |access-date=2025-10-01}}</ref> 2003 m. liepą traukinio mašinisto M. Maciejevskio atsiminimai buvo nufilmuoti ir paskelbti [[Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus|Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus]] darbuotojų.<ref>{{cite web |last=Maciejewski |first=Marian |date=2003-07-12 |title=Oral history interview with Marian Maciejewski|url=https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 |website=ushmm.org |location=Vašintgonas, Kolumbijos apygarda, JAV |publisher=Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus |access-date=2025-10-05}}</ref> ====Vilniaus geto panaikinimas==== [[Vaizdas:Bruno Kittel, Austrian SS-Oberscharführer, took part in Wilno (Vilnius) ghetto massacres in 1943.png|170px|thumb|right|[[Brunas Kitelis]], austrų tautybės SS oberšarfiureris, Vilniaus geto panakinimo organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=51–52}}]] 1943 m. liepą prasidėjo palaipsnis Vilniaus geto ir jam priklausančių priverstinio darbo stovyklų panaikinimas.{{efn|[[Baltoji Vokė|Baltosios Vokės]], [[Bezdonys|Bezdonių]], [[Kena|Kenos]], [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] žydų priverstinio darbo stovyklos panaikintos 1943 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2020|pages=137–138}}}} 1943 m. birželio 21 d. išleistas [[Heinrichas Himleris|Heinricho Himlerio]] įsakymas, kuriuo numatyta panaikinti visus įkalintųjų žydų getus [[Ostlandas|Ostlando]] teritorijoje. Vilniaus mieste už šio įsakymo vykdymą buvo atsakingas SS oberšarfiureris [[Brunas Kitelis]] (Bruno Kittel).{{sfn|Bubnys|2020|page=138}} Prasidėjus darbo stovyklose įkalintų žydų žudynėms, 1943 m. liepos 13 d. Vilniaus geto žydų geto atstovai J. Gensas ir [[Felix Dessler|Salekas Desleris]] buvo patikinti H. Hingsto, kad masiški geto gyventojų sušaudymai vykdomi nebus. Liepos 24 d. vokiečių pareigūnai suėmė vienuolikos žydų darbo brigadų vyresniuosius. Suėmimo priežastimi vokiečiai nurodė nuolatinius žydų pabėgimus iš geto. Suimtieji ir iš geto pabėgusiųjų šeimų nariai sušaudyti Paneriuose liepos 26 d.{{sfn|Bubnys|2020|page=139}} 1943 m. rugpjūtį pradėtas Vilniaus geto naikinimas.{{sfn|Bubnys|2020|page=140}} Rugpjūčio 6 d. vokiečių įsakymu suimti ir išvežti nuo 1000 iki 1200 žydų į Estijos [[Vaivaros koncentracijos stovykla|Vaivaros]] koncentracijos ir kitas priverstinio darbo stovyklas. Antrasis ir trečiasis geto žydų transportavimas į Estijos stovyklas įvykdytas rugpjūčio 24–25 d. (1200–1500 žmonių) ir rugsėjo 1–4 d. (1000 žmonių). Rugsėjo 5 d. patekimas į geto teritoriją buvo oficialiai uždarytas. Tuo metu jame laikyta apie 10 000–12 000 žydų. Rugsėjo 23 d. visi geto gyventojai buvo išvaryti iš geto teritorijos. Jų didžioji dalis, kurią sudarė moteris ir vaikai, trasnportuota į [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico naikinimo stovyklą]]. Keli šimtai vyresnio amžiaus ir pasiligojusių žmonių sušaudyti Paneriuose. Po geto panaikinimo jo teritorijoje pasislėpę žydai buvo dažnai randami, suimami ir sušaudomi Paneriuose. A. Sakovičius mini, kad iš Vilniaus autobusais ir sunkvežimiais gabenami žydai Paneriuose sušaudyti rugsėjo 24 d. (vyrai ir vaikai), spalio 1 d. ir spalio 4 d. Per šiuos sušaudymus nužudyta apie 250 žmonių. Dar 400 žmonių sušaudyti spalio 6 d. Žudynės tęsėsi spalio 7–8 d. Spalio 11 d. nužudyta 300 žydų. Mažesnės žmonių grupės buvo sušaudytos spalio 13–15, 18, 25 ir 28 d., daugiausiai vaikai ir moterys. Nuo rugsėjo 23 d. iki lapkričio pradžios Paneriuose iš viso sušaudyta apie 1000 Vilniaus geto žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=141–144}} ===1944 m. žudynės=== Vokiečių pareigūnams panaikinus Vilniaus getą 1943 m. rudenį, mieste iš viso liko apie 3000 žydų tautybės gyventojų. Didžioji jų dalis dirbo ir gyveno priverstinio darbo stovykloje „[[Kailis (fabrikas)|Kailis]]“ ir karinės technikos autoremonto dirbtuvėse Subačiaus gatvėje, tuo metu žinomos kaip [[Priverstinio darbo stovykla HKP 562|HKP 562]] (vok. Heereskraftfahrpark/Ost/562).{{sfn|Bubnys|2020|pages=144–146}} Vokietijos–SSRS fronto linijai priartėjus prie Vilniaus, atsitraukimui besiruošiantys vokiečiai organizavo „Kailio“ ir HKP 562 teritorijose gyvenusių žydų išvežimą į Panerius. 1944 m. liepos 2–3 d. Paneriuose vokiečiai sušaudė apie 2000–2300 žydų iš Vilniaus miesto, iš jų – apie 600 žydų iš HKP 562 dirbtuvių. {{sfn|Bubnys|2020|pages=144–148}} == Palaikų deginimas (1943–1944 m.) == [[Vaizdas:WW2-Holocaust-Poland.PNG|miniatiūra| Panerių žudynių vieta Lenkijos Holokausto žemėlapyje: Paneriai pažymėti balta kaukole viršutiniame dešiniajame kampe, netoli [[Vilnius|Vilniaus (Wilno)]]]] 1943 m. Vokietijai patiriant pralaimėjimus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]], nacių vadovybė parengė [[Sonderaktion 1005]] operacijos planą. Šis planas numatė priemones ir veiksmus, kuriais būtų nuslėpti masinių žydų ir kitų bendruomenių žudynių įkalčiai nacių okupuotose teritorijose. 1943 m. pavasarį nacių okupacinė valdžia Lietuvoje ėmė rengtis žudynių pėdsakų naikinimui Paneriuose. Vilniuje buvo suformuota preliminari nacių pareigūnų grupė, atsakinga už šios operacijos įgyvendinimą Vilniaus krašte. Jai vadovavo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Altas]].{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–52}} 1943 m. pabaigoje nacių vadovybė Vilniuje suformavo priverstinio darbo komandą, daugiausia iš įkalintų vietinių Vilniaus žydų tautybės asmenų. Ši brigada oficialiai buvo pavadinta Sonderkommando 1005A. Brigados nariai buvo apgyvendinti žudynių teritorijoje (vadinama „baze“) ir priversti ekshumuoti nužudytųjų palaikus, juos apdoroti ir kremuoti masinėse laužavietėse Paneriuose. Ši komanda taip pat buvo žinoma kaip palaikų degintojų brigada.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Pirmaisiais Sonderkommando 1005A brigados nariais tapo žydai, tuo metu kalintys gestapo kalėjime Vilniuje. 1943 m. lapkritį dalį brigados narių pradėta vežti į Panerių mišką, kuriame jie buvo priversti kirsti medžius ir ruošti rąstus. Po kurio laiko ši pirmoji grupė buvo apgyvendinta medinės pirties tipo pastate miške.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Antroji žydų kalinių grupė vesta iš gestapo kalėjimo į Panerius pėsčiomis medžio kirtimo darbams.{{sfn|Heath|2024|pp=64–69}} Po kelių savaičių ruošos darbų, 1943 m. gruodį, abi kalinių grupės buvo apgyvendintos specialiai tam pastatytame barake vienoje iš duobių. Ji yra žinoma kaip degintojų brigados duobė. Vienas iš kalinių, [[Julijus Farberis]], nurodė, kad apytikris duobės plotis buvo apie 15–22 metrai, gylis – 4–4,5 metrai. Duobės sienos buvo išmūrytos akmenimis. Barako patalpos buvo padalintos į miegamąją dalį ir virtuvę. Į duobę buvo nuleidžiamos dvi kopėčios kaliniams ir vienos atskiros – sargybiniams.{{sfn|Latvytė|2021|page=52–53}} Nuo 1943 m. lapkričio iki 1944 m. balandžio brigada buvo sudaryta iš apytikriai 80 žmonių. Gruodį ją papildė žydų kaliniai, atgabenti iš uždarytų [[Vievis|Vievio]] ir [[Žiežmariai|Žiežmarių]] priverstinio darbo lagerių. 1944 m. sausio pabaigoje Paneriuose įkalinta nuo 7 iki 9 žydų iš karo belaisvių stovyklos [[Stalag 344]] Vilniuje. 1944 m. vasario 17 d. komanda papildyta keliais sovietiniais karo belaisviais. Brigadoje buvo keturios kalinės moterys, atsakingos už maisto ruošimą visai brigadai ir tvarkos palaikymą. Jos buvo apgyvendintos drauge su vyrais.{{sfn|Latvytė|2021|pp=53, 58–60}} [[Vaizdas:Ponar forest.JPG||275px|thumb|right|Degintojų brigados duobė Paneriuose, kurioje buvo apgyvendinta 80 kalinių grupė. 1944 m. balandžio 15 d. dalis kalinių iš šios duobės pabėgo per slapčia iškastą 30 metrų ilgio tunelį.<ref>{{cite web |last=|first=|date=2023-01-01 |title=Duobė, kurioje buvo laikomi „Degintojų brigados“ (Sonderkomando 1005B) nariai |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/memorialas/schema/duobe-kurioje-buvo-laikomi-degintoju-brigados-sonderkomando-1005b-nariai |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt/ |location= |publisher=Panerių memorialas |access-date=2025-10-14}}</ref>]] Nacių pareigūnai sušaudytųjų palaikų ekshumaciją ir kremavimą organizavo metodiškai. Darbas buvo paskirstytas tarp aukų palaikų kasėjų, palaikų traukėjų, dantų tikrintojų, neštuvų nešėjų, laužų statytojų, medienos tiekėjų, degintojų, pelenų sijotojų ir pelėnų maišytojų. Persijoti aukų pelenai buvo maišomi su smėliu vietoje ir supilami atgal į ekshumacijos duobes.{{sfn|Heath|2024|pp=70-72}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57}} Laužavietės buvo ruošiamos pagal griežtai nustatytą tvarką. Septynių metrų ilgio ir septynių metrų pločio zonoje buvo iškasami trys aštuonių metrų ilgio ir 60 cm gylio grioviai ant kurių buvo klojami aštuoni rąstai. Viduryje iš lentų buvo pastatomas keturių metrų aukščio kaminas. Ant pirmojo sausų malkų sluoksnio būdavo sudedami pailaikai (galva į išorę). Tarpai tarp palaikų užpildomi sušaudytųjų rūbais arba mažesniais vaikų palaikais. Vidutiniškai laužas siekdavo 4 ar 4,5 metrų aukštį. Degimas užtrukdavo nuo trijų iki septynių parų. Nacių pareigūnai palaikus įsakydavo vadinti figūromis.{{sfn|Heath|2024|pp=72-76}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57-58}} Po kelių mėnesių priverstinio darbo 1944 m. balandžio 15 d. daliai brigados pavyko pabėgti per slapčia iškastą 50 metrų ilgio požeminį tunelį. Nuo vienuolikos iki trylikos iš aštuoniasdešimties pabėgti bandžiusių asmenų ištrūko iš „bazės“ teritorijos ir išgyveno karą.{{sfn|Latvytė|2021|page=66}} Jų parodymai prisidėjo prie žudynių atskleidimo.<ref>Nicholas St. Fleur (June 29, 2016). [https://www.nytimes.com/2016/06/29/science/holocaust-ponar-tunnel-lithuania.html „Escape Tunnel Dug by Hand Is Found at Holocaust Massacre Site“]. ''[[The New York Times]]''.</ref> Pasak išsigelbėjusių, nuo 1943 m. gruodžio iki 1944 m. balandžio 15 d. brigada sudegino nuo 56 000 iki 70 000 palaikų.{{sfn|Latvytė|2021|page=52, 247 (Motelio Zaidelio liudijimas), 259 (Abramo Bliazerio liudijimas), 242 (Konstantino Potanino liudijimas)}} Tarp sėkmingai pabėgusiųjų tuneliu buvo Abraomas Bliazeris (tikrasis vardas – Josifas Kaganas), Icchokas Dogimas (Doginas) Julijus Farberis, Šlema Golas, Davidas Kantarovičius, Zalmanas Mackinas, Konstantinas Potaninas, Motelis Zaidelis.{{sfn|Latvytė|2021|page=65-70}} Kai kurių išsigelbėjusių atsiminimai buvo publikuoti. J. Farberio pasakojimas įtrauktas į Holokausto atsiminimų rinkinį „Juodoji knyga“.<ref name>{{cite book |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |others= David Patterson (vert. ir red.)|publisher=Transaction Publishers |year=2003 |url=https://books.google.com/books?id=wvyX6Vjkq3MC |isbn=1412820073 |author1=Vasily Grossman|author2=Ilya Ehrenburg |location=New Brunswick, NJ}}</ref> == Aukos == [[File:Paneriai monument 3.jpg|200px|thumb|Paminklas Panerių žudynių aukoms.]] Bendras aukų skaičius 1944 m. pabaigoje buvo nuo 70 000 iki 100 000. Sovietų 2-ojo Baltarusijos fronto pajėgų atliktos [[ekshumacija|ekshumacijos]] duomenimis, dauguma (50 000–70 000) aukų buvo Lenkijos ir [[Lietuvos žydai]] iš gretimų Lenkijos ir Lietuvos miestų, o likusieji – daugiausiai [[lenkai]] ir vadinamieji sovietų piliečiai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91}} Naujausių istorinių ir archeologinių tyrimų duomenimis, Paneriuose nužudyta apie 80 000 žmonių.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} Pasak lenkų istorikės [[Monika Tomkiewicz|Monikos Tomkevič]], žuvo 80 000 žmonių, įskaitant 72 000 žydų, 5000 sovietų karo belaisvių, 1500–2000 lenkų, 1000 žmonių, vadinamų komunistais ar sovietų aktyvistais, ir 40 [[Čigonai|romų]].{{sfn|Tomkiewicz|2008|pages=215–216}} Lietuvių istoriografijoje būta vertinimų, kuriais bendras aukų skaičius nurodytas kaip 50 000–60 000 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=513-514 (išnaša Nr. 88)}} Naujausiais vertinimais (2021 m.), pateiktais lietuvių istorikų ir archeologų kolektyviniame darbe, aukų skaičius siekia 83 000.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} [[File:Žemaitė, Aleksandra Bulotienė (Stepanovaitė) ir Andrius Bulota 1916 m. vizito JAV metu.png|200px|thumb|left|[[Aleksandra Bulotienė|Aleksandra Bulotienė]] ir [[Andrius Bulota|Andrius Bulota]], rašytojos [[Žemaitė|Žemaitės]] bendrarbiai ir globėjai, už dalyvavimą įgyvendinant sovietų režimą Lietuvoje sušaudyti Paneriuose 1941 m. rugpjūčio 16 d.{{sfn|Žeimantas|1988|page=196}}]] Lenkų aukas daugiausiai sudarė lenkų inteligentijos atstovai: akademikai, pedagogai (pvz., [[Vilniaus universitetas|Stefano Batoro universiteto]] profesorius Kazimieras Pelčaras), kunigai (pvz., kunigas Romualdas Svirkovskis) ir [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] pasipriešinimo judėjimo nariai. Tarp pirmųjų aukų buvo maždaug 7500 sovietų [[Nelaisvė|karo belaisvių]], sušaudytų 1941 m. netrukus po [[Barbarosos operacija|operacijos „Barbarossa“]] pradžios.<ref name="Rzecz-Ponary">[http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 Ponary] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200824173708/http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 |date=2020-08-24 }}. Last accessed on 10 February 2007.</ref> Vėlesniuose etapuose taip pat buvo mažiau aukų ir kitų tautybių, tarp jų vietiniai rusai, [[Čigonai|romai]] ir lietuviai, ypač komunistų šalininkai ([[Liudas Adomauskas]], [[Valerijonas Knyva]], [[Andrius Bulota (1872)|Andrius Bulota]] ir [[Aleksandra Bulotienė]]). 1944 m. gegužės 17, 18 ir 21 d. Paneriuose sušaudyti per 80 Generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] lietuvių karių, kurie atsisakė vykdyti vokiečių įsakymus.<ref>{{cite web |last=Bubnys |first=Arūnas |date=2015-10-30 |title=A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais |url=https://alkas.lt/2015/10/30/a-bubnys-lietuvos-vietine-rinktine-ir-jos-stabo-nariu-suemimas-bei-kalinimas-salaspilio-lageryje-1944-metais/ |website=alkas.lt |location= |publisher=Tėviškės alkas |access-date=2025-10-04}}</ref> == Pirmosios publikacijos == [[File:J. Petrauskas, Paneriuose, dienraštis Tiesa, 1944-08-23, p. 3.png|right|150px|thumb|J. Petrausko straipsnis „Paneriuose“ dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. rugpjūčio 23 d.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |newspaper=Tiesa |title=Paneriuose |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-40 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=3|via=ePaveldas.lt |access-date=2025-12-18}}</ref>]] Informacija apie žudynes pradėjo sklisti jau 1944 m. Žydų partizanas [[Isaac Kowalski|Isakas Kovalskis]] buvo vienas iš pirmųjų, kuris sutiko prie partizanų prisijungusius ir iš Panerių pabėgusius palaikų degintojų brigados narius. 1944 m. gegužę partizanų leidžiamame laikraštyje „Za Wolność“ („Už laisvę“) I. Kovalskis publikavo straipsnį „Ponary“ apie degintojų komandos priverstinį darbą ir pabėgimą iš Panerių.{{sfn|Heath|2024|pages=183-187, 584}} 1944 m. „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesoje]]“ rugpjūtį publikuoti J. Petrausko ir [[Jonas Dovydaitis|J. Dovydaičio]] straipsniai apie Panerius.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |title=Paneriuose |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref><ref>{{cite news |last=Dovydaitis |first=J. |date=1944-08-24 |title=Kerštas žmonių žudikams hitlerininkmas! |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref> Pagal oficialią sovietų režimo nuostatą, Paneriai buvo traktuojami kaip bendra sovietinių piliečių žudynių vieta, nepabrėžiant aukų tautinės priklausomybės žydų ir lenkų bendruomenėms.<ref name="Rzecz-Ponary"/> 1945 m. rugsėjį lenkų žurnalistas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]] publikavo rašinį–esė „Paneriai-bazė“ lenkų emigrantų laikraštyje „Orzel Bialy“.{{sfn|Heath|2024|pages=211-215}}<ref name="ZVitkus-2017"/> ==Ypatingosios komisijos tyrimas (1944 m.)== 1944 m. liepą Vilnių užėmus SSRS kariuomenei sudaryta Ypatingoji valstybinė komisija vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti LTSR (Ypatingoji komisija). Įsteigtas atskiras Ypatingosios komisijos padalinys Panerių žudynių tyrimui. Komisijos Panerių padaliniui vadovavo [[TSRS Aukščiausioji Taryba|SSRS Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas [[Juozas Stimburys]], Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas [[Viktoras Bergas]], Vilniaus valstybinio universiteto profesoriai [[Jonas Kairiūkštis]] ir [[Paulius Slavėnas]], rašytojas [[Kostas Korsakas]] ir kiti.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} [[File:Juozas Stimburys, 1889-1975, member of the Supreme Soviet of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1947-1963).png|right|200px|thumb|Ypatingosios komisijos Panerių padalinio pirmininkas [[Juozas Stimburys|J. Stimburys]].]] Nusikaltimai Paneriuose buvo pirmasis šios komisijos tyrimų objektas Lietuvoje. Paneriuose komisija organizavo ir atliko palaikų ekshumacijos darbus, surinko duomenis iš žudynių liudytojų, atliko teritorijos analizę, paruošė ir publikavo tyrimų duomenis ir išvadas.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} Panerių „bazėje“ Ypatingosios komisijos tyrimai vykdyti nuo 1944 m. rugpjūčio 15 iki 26 d. Pradėdama tyrimą, komisija rėmėsi jai perduota Vilniaus miesto prokuratūros medžiaga apie žudynes Paneriuose. Nustatyta, kad nacių okupacijos metais, nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. liepos, vokiečių pareigūnai Paneriuose organizavo „stovyklą“, kurioje buvo vykdomos reguliarios masinės žudynės. Komisijos išvadose teigta, kad Paneriuose nužudyta ne mažiau nei 100 000 žmonių.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} ===Palaikų ekshumacija=== [[File:Dienraštis Tiesa, Vilnius, LTSR, 1944.12.24.png|thumb|Dienraštis „Tiesa“, Vilnius, LTSR, 1944 m. gruodžio 24 d. (p. 2)|right|150px|thumb|Ypatingosios komisijos pranešimas dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. gruodžio 24 d.<ref>{{cite news |last=|first=|date=1944-12-24 |newspaper=Tiesa |title=Ypatingosios Valstybinės Komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-139 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=2|via=ePaveldas.lt |access-date=2026-02-12}}</ref>]] Tyrimų metu 1944 m. rugpjūtį atlikta 515 palaikų ekshumacijų. Nors kasinėjimų darbai atlikti daugelyje „bazės“ objektų, palaikai aptikti tik dviejuose apvaliose duobėse ir vienoje tranšėjoje. 17 nužudytųjų tapatybės buvo nustatytos pagal rastus dokumentus, vienos nužudytosios palaikai atpažinti jos giminaičių.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} Ekshumuotų palaikų aprašymuose pateikta jų lytis, amžius, mirties priežastis. Aprašyti nužudytųjų rūbai ir jiem priklausę daiktai. Absoliuti dauguma nužudytųjų buvo žydai. Jų tapatybė nustatyta pagal skiriamuosius ženklus įsiūtus į viršutinius rūbus – geltonos Dovydo žvaigždės ir ženklo su įrašu „GETTO“.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=99–100}} Po degintojų brigados narių pabėgimo balandžio 15 d., palaikų deginimas buvo tęsiamas iki 1944 m. gegužės ar birželio. Pasak išsigelbėjusių degintojų, iki pabėgimo dienos vis dar buvo likę apie 12 000 – 13 000 nesudegintų palaikų: nužudytųjų palaikai liko vadinamojoje „Kauno“ duobėje bei dar vienoje apvalioje duobėje ir tranšėjoje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=92}} Nors dauguma ekshumuotų palaikų datuoti 1944 m., tyrėjai taip pat aptiko nedidelį skaičių smarkiai suirusių palaikų. Pasak degintojų brigados nario J. Farberio, jie stengdavosi neiškasti visų palaikų, tikėdamiesi, kad nesudeginti palaikai bus panaudoti kaip nusikaltimų įkalčiai ateityje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} [[File:Leidinio Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas viršelis, 1945 m., LTSR.png|150px|thumb|Ypatingosios komisijos išvados publikuotos atskirame leidinyje 1945 m. 65 200 tiražu.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-06-01 |title=Brošiūra „Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje“ |url=https://www.europeana.eu/en/item/2021803/LIMIS_712125576 |website=europeana.eu |location=Vilnius |publisher=Valstybinė politinės literatūros leidykla |access-date=2026-02-15}}</ref>]] Įgyvendinus 515 palaikų ekshumaciją, Ypatingoji komisija nusprendė nebetęsti palaikų iškasimą. Šis sprendimas paaiškintas tuo, kad nužudytųjų mirties priežastys buvo aiškios iš iki tol atliktų ekshumacijų. Vienoje iš didesnių duobių palaikai buvo palikti ir jų viešai apžiūrai buvo vežami žmonės iš Vilniaus. Ši duobė vėliau buvo užpilta.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Ypatingoji komisija nurodė, kad visų tirtų nužudytųjų mirties priežastis buvo smurtinė: dažniausiai žmonės būdavo nužudomi šūviu į galvą, taikant į pakaušio sritį. Taip pat nustatytos kitos mirties priežastis: 58 aukų kaukolės, daugiausiai moterų, sutrupintos buku daiktu; rasti vieno gyvai užkasto vaiko palaikai. 15 nužudytųjų mirties priežastys nenustatytos. Ekshumuoti palaikai palaidoti greta vienos iš didesnių duobių, vadinamajame „broliškajame kape“.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Komisijos išvadose paminėta, kad daugelyje kasinėtų duobių vietoj palaikų aptikti smėlio, pelenų ir susmulkintų kaulų sluoksniai, nuo kurių sklido nemalonus kvapas.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} ===Teritorijos tyrimas=== 1944 m. rugpjūtį Ypatingoji komisija nustatė 7 duobes (25–30 m skersmens), tris tranšėjas ir 10 palaikų deginimo aikštelių. Teritorijoje rastos dvi siaurojo geležinkelio atšakos nusidriekusios į „bazę“. Paruoštoje schemoje pažymėti iškirsti ir miškingi plotai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|page=73}} == Paminėjimas == 2000 m. spalio 22 d. kelių lenkų organizacijų pastangomis per oficialią ceremoniją, kurioje dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių atstovai, Panerių memoriale atidengtas paminklinis kryžius žuvusiems Lenkijos piliečiams. Renginyje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras [[Bronisław Komorowski|Bronislovas Komorovskis]] ir jo kolega iš Lietuvos, taip pat [[Nevyriausybinė organizacija|nevyriausybinių organizacijų]] atstovai.<ref name="Rzecz-Ponary"/> Žudynių vietą įamžina paminklas Holokausto aukoms atminti (pastatytas 1991 m.), memorialas lenkų aukoms atminti (pastatytas 1990 m., atstatytas 2000 m.), paminklas gegužę nacių nužudytiems Lietuvos vietinio būrio kariams, 1944 (pastatytas 2004 m.),{{neaišku}} paminklinis akmuo sovietų karo belaisviams, žuvusiems badu ir čia sušaudyti 1941 m. (įstatytas 1996 m.){{neaišku}} ir nedidelis muziejus (šiuo metu Panerių memorialinis informacijos centras). Pirmąjį paminklą buvusioje masinių žudynių vietoje 1948 m. pastatė Vilniaus žydai, tačiau sovietų režimas netrukus jį pakeitė tradiciniu obelisku, skirtu „fašizmo aukoms“.<ref>Zigmas Vitkus, „Paneriai: senojo žydų atminimo paminklo byla (1948–1952)“, ''Naujasis Židinys-Aidai'', 2019, nr. 2, p. 27–35.</ref> == Tyrimai == Žmogžudystes Paneriuose šiuo metu{{kada}} tiria Lenkijos Tautos atminties instituto [[Gdanskas|Gdansko]] skyrius ir [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]].{{sfn|Bubnys|2019}} Pagrindiniai faktai apie Panerių memoriale esančius memorialinius ženklus ir buvusios masinių žudynių vietos objektus (žudynių duobes, tranšėjas, vartus, takus ir kt.) dabar pateikiami [[Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus|Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus]] sukurtame tinklalapyje. == Pastabos == {{notelist|21em}} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Arad|first=Yitzhak|title=Ghetto in Flames: The Struggle and Destruction of the Jews in Vilna in the Holocaust|url=https://archive.org/details/ghettoinflamesst0000arad|year=1981|publisher=Ktav Pub & Distributors Inc|place=New York|isbn=9780870687532}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|url=https://www.dropbox.com/scl/fi/nyfquv27dsacd315yu0uq/22_holocaust.pdf?rlkey=kzwypiv5d9gtdk58ceb5zlwb3&e=1&st=6ogtfqoe&dl=0|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Kray|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905-1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|isbn= 9781107146341}} * {{cite book|last=Heath|first=Chris|title=No Road Leading Back: An Improbable Escape from the Nazis and the Tangled Way We Tell the Story of the Holocaust|year=2024|publisher=The Bridge Street Press|place=|isbn= 9780349136264}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Latvytė|first=Neringa|title=Masinių žudynių įrodymų naikinimas Paneriuose: Sonderkommando 1005A|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Sarcevičius|first=Saulius|title=Ypatingosios komisijos vykdyti palaikų ekshumavimo darbai 1944 m. rugpjūtį|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sarcevičius (2)|first=Saulius|last2=Valionienė|first2=Oksana|title=Nacių ir sovietų bazės ribų problema bei reljefo pokyčiai po karo|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last1=Sarcevičius (3)|first1=Saulius|last2=Stasiulis|first2=Stanislovas| last3=Dobrotin|first3=Nikita|last4=Latvytė|first4=Neringa|last5=Dainius|first5=Michelevičius|last6=Sederavičiūtė|first6=Šarūnė|last7=Šikšnianas|first7=Mantas|last8=Valionienė|first8=Oksana|last9=Urbanavičius|first9=Vytautas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sederevičiūtė|first=Šarūnė|title=Fotografija Panerių bazėje nacių okupacijos metais: kiek? kodėl? kaip? |year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Įvadas (Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais)|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Zbrodnia w Ponarach 1941–1944|year=2008|place= Warszawa|publisher=Instytut Pamięci Narodowej|isbn= 9788360464915}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Więzienie na Łukiszkach w Wilnie 1939–1953|year=2018|place= Warszawa|isbn= 9788380984158}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor=|publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vitkus|first=Zigmas|title=Atminties miškas: Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje|year=2022|place=Vilnius|publisher=Lapas|isbn=9786098198539}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} {{refend}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2005|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9955415517}} {{refend}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} == Nuorodos == * [https://www.paneriumemorialas.lt/ Panerių memorialo svetainė] * [https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/ Panerių memorialinis muziejus] === Vaizdo įrašai === ==== Išgyvenusiųjų liudijimai ==== * {{YouTube|PEWPx5dfj8w|Yad Vashem interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusia Dina Baitler}}. * {{YouTube|Y8vIMepPHlM|Jidiš knygų centro (Yiddish Book Center) interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusiu William Good (Volfke Zev Gdud)}}. * {{YouTube|nVGo0OUJ6oc|Panerių sušaudymus išgyvenusio Šalomo Šorensono (Shalom Shorenson) pasakojimas. Ištrauka iš dokumentinio filmo "Paneriai – liudijimai iš žudynių duobių", Jam Vašem Holokausto istorijos muziejus)}}. * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn36962 J. Genso dukters Ados Gens–Ustjanauskas pasakojimas, Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus (anglų k.)]. * [https://www.youtube.com/watch?v=epo6X7yN7xg A. Suckeverio liudijimas Niurnbergo tribunole, 1946 m. vasario 27 d. (liudyta rusų k.)]. ==== Liudininkų pasakojimai ==== * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus, interviu su Marian Maciejewski (lenkų k.)]. ==== Kiti ==== * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] [[Kategorija:Žudynės Lietuvoje]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Ostlandas]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] qtcp35vj5ubai7aax4yf9iqxqcm22lb 7798376 7798375 2026-04-04T11:07:31Z Andrejsmirnov97 56853 /* Žudynės */ 7798376 wikitext text/x-wiki {{coord|54.626404|25.160247|type:landmark|display=title}} [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania (2).png|thumb|Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania. Photo taken by Otto Schroff, a member of the 96th Infantry Division of the Wehrmach|thumb|right|Žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais. Viduryje matomi sušaudymui vedami vyrai. Nuotraukos autorius: [[Otto Schroff|Otas Šrofas]], priklausęs 96-ajai Vermachto pėstininkų divizijai.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania.png|Massacre_of_the_Jewish_men_at_the_Ponary_forest_pits,_Vilnius,_Lithuania|thumb|right|Antrojoje Oto Šrofo nuotraukoje matomas žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais, kai kurie vilki baltus raiščius ant rankų viršutinės dalies.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] '''Panerių žudynės''' – masinės žudynės, įvykdytos [[Panerių miškas|Panerių miške]] netoli Panerių geležinkelio prie [[Vilnius|Vilniaus]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. [[Žydai|Žydų tautybės]] asmenų sušaudymai prasidėjo 1941 m. liepą ir truko iki nacių okupacinių pajėgų pasitraukimo iš Vilniaus 1944 m. liepą. 1941 m. liepą žydų ir kitų tautybių asmenų žudynes organizavo [[9 operatyvinis būrys|9–asis]] vokiečių operatyvinis būrys, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – [[3/A operatyvinis būrys|3/A]] vokiečių operatyvinis būrys. Nuo 1941 m. rugsėjo už sušaudymus buvo atsakingas [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] Vilniaus skyrius.{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Žydų sušaudymus įvykdė vokiečių operatyvinių būrių įsteigtas ir organizuotas [[Ypatingasis būrys]], suburtas iš vietinių lietuvių tautybės kolaborantų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=113-161}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Panerių miške žuvo nuo 70 000 iki 100 000 asmenų. Didžioji dalis nužudytųjų buvo žydų tautybės [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]] ir aplinkinių kraštų gyventojai. Intensyviausias žydų sušaudymų laikotarpis Paneriuose prasidėjo 1941 m. rugsėjį ir tęsėsi iki 1941 m. lapkričio pradžios. Jo metu sušaudyta apytikriai 20 000 Vilniaus krašto žydų. Šiuo laikotarpiu vokiečių pareigūnai likvidavo [[Vilniaus getas|Mažąjį Vilniaus getą]] ir sumažino [[Vilniaus getas|Didžiojo Vilniaus geto]] žydų bendruomenę.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-126}} Kitomis masinių žudynių aukomis Paneriuose buvo lenkai (1500–2000),{{sfn|Tomkiewicz|2018|pages=246–247}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=12 (išnaša Nr. 27)}} sovietų karo belaisviai (apie 5000), lietuviai (apie 100), romai (apie 50).{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}}<ref name="WSP-Ponary">{{cite journal |last=Michalski |first=Czesław |trans-title=Ponary – Golgota Wileńszczyzny |title=Ponary — the Golgotha of Wilno |journal=Konspekt |volume=5 |date=Winter 2000–2001 |publisher= Academy of Pedagogy in Kraków |via=Internet Archive, 24 December 2008 |url=http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20081224124407/http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |url-status=dead |archive-date=2008-12-24 |language=pl}}</ref><ref name="Niwinski">{{cite book |title=Ponary : the Place of "Human Slaughter" |last=Niwiński |first=Piotr |year=2011 |publisher=Instytut Pamięci Narodowej, Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu; Ministerstwo Spraw Zagranicznych Rzeczpospolitej Polskiej, Departament Współpracy z Polonią |location=Warsaw |pages=25–26 |url=http://www.msz.gov.pl/resource/65eb5501-876b-4915-a8dd-48ec00882c54 |language=pl, en, lt}}</ref> Pagal bendrą aukų skaičių Panerių žudynės yra didžiausias [[Holokaustas|Holokausto]] įvykis Lietuvoje ir antroji pagal dydį masinių žudynių vieta [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] (po [[Babin Jaras|Babin Jaro]] Ukrainoje).<ref>{{cite web |last= |first= |date=2003-07-12 |title=Panerių memorialo istorija |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/istorija/ |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus |access-date=2025-10-13}}</ref> Lietuva tapo viena iš pirmųjų nacistinės Vokietijos okupuotų teritorijų be Lenkijos, kurioje nacių kariniai daliniai ėmėsi masinių žydų sušaudymo operacijų. Žudynių aukoms atminti Panerių miške įkurtas [[Panerių memorialas]]. == Politinis ir socialinis kontekstas == Pagal 1923 m. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] susitarimus, Paneriai, kaip Vilniaus krašto dalis, įtraukti į [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrosios Lenkijos Respublikos]] [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Po jungtinio [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] Lenkijos pasidalinimo 1939 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus kraštas buvo okupuotas Sovietų Sąjungos pajėgų. Pagal 1939 m. spalio 10 d. [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį]], dalis Vilniaus krašto su Vilniaus miestu tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tarpukariu Vilniaus krašte vyravo [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[jidiš]] kalbos. Pagal oficialius 1931 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenis, Vilniaus mieste lenkų kalba namuose kalbėjo 128 628 gyventojai (66%), jidiš arba hebrajų – 54 596 (28%), rusų – 7372 (3,8%), baltarusių – 1700 (0,9%), lietuvių – 1579 (0,8%), vokiečių – 561 (0,3%) gyventojas.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=22–23}} == Vietovė == 1940 m. birželį sovietams aneksavus Lietuvą ir Baltijos šalis, šalia Panerių pradėta statyti karo reikmėms skirtas skystojo kuro saugyklas su būsimu sovietų kariniu aerodromu. Saugyklų teritorijos plotas siekė apie 27 hektarus. Paruoštos ir iškastos dvylika didelio skersmens 5–8 metrų gylio duobės, kai kurios sujungtos grioviais vamzdžių trasoms nutiesti. 1941 m. birželį trijų saugyklų sienos jau buvo išmūrytos tašytais akmenimis, vienos iš jų dugną spėta išbetonuoti.{{efn|Panerių kuro bazės projektavimo dokumentacija ir statybos brėžiniai iki šiol nėra rasti.{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|page=156}}}}{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|pages=157, 163–164}} Saugyklos statyba nutrūko 1941 m. birželį, prasidėjus [[Vokietijos–TSRS karas|Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui]]. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacinėms pajėgoms užėmus Vilnių]], 1941 m. birželį buvo nuspręsta panaudoti atokią saugyklų teritoriją ir joje iškastas duobes masinių žudynių reikmėms: nužudytųjų kūnus nuspręsta užkasti kuro saugykloms paruoštose duobėse.<ref name="media">Vilnius Yiddish Institute (2009), {{YouTube|3ymAxQjLKmM|The Tour of Ponar, part 1 (3:22 min.)}}. As well as, {{YouTube|VnL0gQZa0tQ|The Tour of Ponar, part 2 (6:47 min.)}}.</ref> Pasirinkta teritorija buvo nutolusi nuo Vilniaus centro apie 9 km, iš miesto ją galima buvo pasiekti plentu, geležinkeliu ar pėsčiomis. Nacių okupacinė valdžia buvusias Panerių kuro saugyklas praminė „baze“. 1941 m. liepos pabaigoje jos plotas buvo apjuostas 2 metrų aukščio tinklu: vieliniu iš geležinkelio pusės ir spygliuotu likusiame perimetre. Pagrindinių vartų sargybą ėjo vokiečių daliniai ir Ypatingojo būrio nariai. Pradėjus masinius žydų gyventojų sušaudymus Paneriuose, teritorija buvo saugoma visą parą.{{sfn|Bubnys|2019|p=12}}{{sfn|Šikšnianas|2021|pp=29-31}} == Žudynių organizatoriai ir vykdytojai == ===Vokiečių operatyviniai būriai Vilniuje=== [[Vaizdas:Albert_Filbert_(1905-1990).jpg|170px|thumb|right|SS oberšturmbanfiureris [[Alfred Filbert|Alfredas Filbertas]] (taip pat žinomas kaip Albertas Filbertas), 9-ojo operatyvinio būrio vadas, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Kray|2016|p=50}}]] Žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimus organizavo ir vykdė Vilniuje dislokuoti vokiečių [[Einsatzgruppen|operatyviniai būriai]], vokiškai žinomi „Einsatzkommando“ terminu. Žydų žudynės mieste prasidėjo pirmosiomis 1941 m. liepos dienomis.{{sfn|Idzelis|2019|p=50–51}}{{sfn|Kray|2016|p=52}} Tuo metu Vilniuje buvo dislokuotas 9-asis operatyvinis būrys („Einsatzkommando 9“), vadovaujamas SS oberšturmbanfiurerio [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] ir jo pavaduotojo [[Wilhelm Greiffenberger|Vilhelmo Graifenbergerio]]. Šis būrys pasiekė Vilnių 1941 m. liepos 1 d. (ar 2 d.) ir pakeitė iki tol mieste veikusį ypatingąjį būrį 7a („Sonderkommando 7a“), vadovaujamą SS oberšturmbanfiurerio [[Walter Blume|Valterio Blumės]].{{sfn|Kray|2016|page=45}}{{sfn|Stankeras|2016|page=208}} 9-ojo operatyvinio būrio vykdomos žydų žudynės prasidėjo ne vėliau nei liepos 4 d. A. Filbertas asmeniškai dalyvavo jo būrio vykdomuose žydų sušaudymuose miesto prieigose. Vadovaujančius vaidmenis žudynėse taip pat atliko kiti būrio nariai: SS unteršturmfiureris [[Heinrich Tunnat|Hainrichas Tunatas]], SS oberšturmbanfiureris [[Gerhard Schneider|Gerhardas Šnaideris]], SS oberšturmbanfiureris [[Friedrich Klein|Frydrichas (Fricas) Klainas]]. Per pirmąsias keturias dienas šis būrys sušaudė mažiausiai 321 žydą Vilniuje.{{sfn|Kray|2016|pages=49–50}} [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepą A. Filbertas paskyrė savo būrio narį SS oberšturmfiurerį [[Franz Schauschütz|Francą Šaušiucą]] atsakingu už žydų sušaudymus už miesto ribų.{{sfn|Kray|2016|p=46–56}} F. Šaušiucas duodavo įsakymus Ypatingajam būriui, kuris vykdydavo sušaudymus Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2019|p=53}} Prasidėjus sistemingoms žudynėms, F. Šaušiucas buvo atsakingas už jų sklandų įvykdymą. Jis supaprastino žudynių operacijas taip, kad per valandą buvo galima sušaudyti kelis šimtus žmonių.{{sfn|Kray|2016|pages=50-52}} Iki 1941 m. liepos 23 d. 9-asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kray|2016|pages=53-55}} 9-ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]].{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} Būriui taip pat priklausė SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], kuris nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. gruodžio organizavo ir vykdė žudynes Paneriuose, asmeniškai dalyvavo sušaudymuose ir duodavo įsakymus Ypatingajam būriui.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}} 1942 m. vasarį Vilniuje dislokuoto 3/A operatyvinio būrio padalinys buvo pavadintas vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus skyriumi (vok. „Aussendienstelle Sipo und SD Wilna“), pavaldžiu Lietuvos vokiečių saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} ===Ypatingasis būrys=== {{main|Ypatingasis būrys}} [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Pėstininkų atsargos ltn. [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]], Ypatingojo būrio vadas nuo 1941 m. liepos iki 1941 m. lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}}]] 1941 m. liepos pradžioje (ar net anksčiau) nacių operatyvinių būrių pareigūnai pradėjo formuoti žydų ir kitų nacistinės Vokietijos priešų persekiojimui ir naikinimui skirtą junginį Vilniuje. Šis būrys buvo pavadintas Ypatinguoju būriu prie vokiečių saugumo policijos ir SD. Į Ypatingojo būrio gretas stojo lietuviai savanoriai. Jame taip pat buvo lenkų, rusų ir baltarusių tautybės narių.{{sfn|Bubnys|2019}} Pirminis Ypatingojo būrio įsteigimo laikotarpis yra prastai dokumentuotas.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Žinoma, kad bent dalis būrio buvo suformuota lietuvių savisaugos policijos pagrindu. Ypatingasis būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių operatyviniams būriams. Pirmaisiais būrio vadais tapo Lietuvos kariuomenės jaunesnieji leitenantai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; ''Peter Iron Jokubka''){{efn|Artilerijos jaun. leit. Petras Jokubka (1914–2015 m.) per karą pasitraukė į Vokietiją, o iš ten 1949 m. emigravo į JAV, kur pasikeitė savo vardą ir tapo žinomas kaip Petras Ironas Jokubka (''Peter Iron Jokubka'').{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2024-10-08 |title=Petras JOKUBKA |url=https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=137 |website=anykstenai.lt |location= |publisher=Pasaulio anykštėnų bendrija |access-date=2026-03-14}}</ref>}} ir [[Mečislovas Butkus|Mečys Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą būrys įsikūrė pastate prie Katedros aikštės, kuriame tuo metu veikė [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinyba.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356–357}} Nuo 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti sistemingus žydų tautybės gyventojų sušaudymus Paneriuose. 1941 m. liepos 23 d. oficialiu būrio vadu tapo Lietuvos kariuomenės pėstininkų atsargos leitenantas [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]].{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Vokiečiams atleidus J. Šidlauską iš užimamų vado pareigų, 1941 m. lapkritį į jas buvo paskirtas jaunesnysis leitenantas [[Balys Norvaiša]], jo pavaduotoju tapo leitenantas [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69;71–72}} [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] Lietuvių pareigūnų dalyvavimo pradžia žydų persekiojimuose Vilniuje minima oficialioje vokiečių [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] ataskaitoje 1941 m. liepos 13 d. Joje nurodoma, kad lietuvių tvarkos policijai (vok. „Ordnungsdienst“), tapus pavaldžiai operatyviniui būriui, buvo įsakyta dalyvauti žydų tautybės asmenų „likvidacijoje“. Paminėta, kad šiai užduočiai atlikti buvo paskirta 150 lietuvių pareigūnų, kurie suėmė žydus Vilniuje ir sušaudė juos koncentracijos stovykloje. Šią dokumente neįvardintą „koncentracijos stovyklą“ istorikai laiko tuometine Panerių „baze“.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=206}} ===Policijos batalionai=== 1941 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais suimtųjų žydų konvojavimą ir priežiūrą Paneriuose dažnai vykdė dalis 1–ojo, 2–ojo ir 3–ojo lietuvių policijos batalionų karių, tuo metu dislokuotų Vilniuje.{{sfn|Bubnys|2017|page=175}} 1941 m. rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje 2–ojo bataliono antroji kuopa, vadovaujama leitenanto Prano Sakalo (Sakalausko), iš Lukiškių kalėjimo paėmė apie 500 suimtų žydų ir juos nuvarė į Panerius.{{sfn|Bubnys|2017|page=186 (remiantis I. Koskaus 1951 m. lapkričio 27 d. tardymo protokolu)}} 1941 m. rugsėjo pabaigoje 2–osios bataliono kariai konvojavo apie 2000 žydų koloną ir žudynių metu saugojo Panerių „bazės“ teritoriją.{{sfn|Bubnys|2017|page=187}} 3–iojo bataliono kariai konvojavo suimtuosius rugsėjo–spalio mėnesių sandūroje, antrą kartą – spalio pradžioje.{{sfn|Bubnys|2017|page=196}} Ruošiantis 1943 m. balandžio 5 d. didelio masto sušaudymams Paneriuose, 1–ojo policijos bataliono kariai saugojo traukinio ešeloną su suimtaisiais žydais Vilniuje. Jie taip pat vykdė suimtųjų konvojavimą iš Vilniaus į Panerius. Žinoma, kad balandžio 5 d. sušaudymuose aktyviai dalyvavo apie 20 1–ojo policijos bataliono karių.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}} ==Žudynės== [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] === Žydų masinių persekiojimų pradžia Vilniuje === 1941 m. liepos viduryje pradėti masiniai Vilniaus žydų suėmimai ir sušaudymai. Persekiojimus ir areštus vykdė [[Gestapas|gestapo]], SS, Ypatingojo būrio ir Lietuvos policijos pareigūnai. Jų metu žydų tautybės gyventojai būdavo suimami, jų turtas konfiskuojamas. Suimtieji buvo kalinami [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]] sudėtingomis sąlygomis, dažnai be maisto.{{sfn|Bubnys|2019|pp=118}} Pirmosiomis masinių persekiojimų dienomis Vilniuje žydų suėmimus vykdė su naciais kolaboravę lietuvių pareigūnai. Pasak Panerių sušaudymus išgyvenusių Vilniaus žydų liudijimų, jauni lietuviai pareigūnai buvo praminti žydų gaudytojais. Jų užduotimi buvo suiminėti žydų tautybės Vilniaus gyventojus miesto gatvėse ir namuose. Pareigūnai atlikdavo nesankcionuotas kratas ir reikalaudavo kitų miesto gyventojų informuoti apie jų kaimynus žydus.{{sfn|Heath|2024|p=17}} Prasidėjus žydų suėmimams mieste, naciai paskleidė gandus, kad Vilniaus žydų vyrai buvo ruošiami transportavimui į darbo stovyklą Paneriuose. Jie privalėjo vykti į Panerius su savarankiškai suruoštomis higienos priemonėmis.{{sfn|Heath|2024|p=10}} === Žudynių pradžia === [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|J. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Pirmasis patikimai dokumentuotas masinis žydų sušaudymas Panerių miške įvykdytas 1941 m. liepos 11 d. Pasak Paneriuose tuo metu gyvenusio [[Kazimieras Sakovičius|Kazimiero Sakovičiaus]], stebėjusio žydų vyrų grupių suvarymą į Panerių „bazę“, per tos dienos popietę kelias valandas trukusius sušaudymus nužudyta apie 200 vyrų.{{sfn|Sakowicz|2012|p=34}} Panašūs liepos 11 d. duomenys užfiksuoti ir [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] dokumentuose: juose minimas 168 ir 179 žydų vyrų transportavimas iš kalėjimo. Šios dienos žudynių aplinkybės taip pat žinomos iš būriui priklausiusių [[Mečislovas Butkus|Mečislovo Butkaus]] ir [[Konstantinas Čičelis|Konstantino Čičelio]] liudijimų.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Liepos 11 d. suimtųjų žydų sušaudymus įvykdė Ypatingasis būrys. Žudynėms buvo pasiruošta iš anksto. M. Butkus, vienas iš pirmųjų būrio organizatorių, būrio sandėlyje dokumentavo šovinių paėmimą būrio reikmėms. Jis drauge su keliais kitais būrio nariais liepos 9 d. (ar 10 d.) vakare susitiko su J. Šidlausku, kuris juos visus nuvedė į Lukiškių kalėjimą. Pasak M. Butkaus, kalėjime jam buvo įsakyta sudaryti kalinių sąrašą, į kurį jis įtraukė 300 žydų ir rusų.{{efn|Lukiškių kalėjimo dokumentuose rastas 347 suimtųjų žydų sąrašas. Kitoje šio sąrašo pusėje įrašyta: „168 asmenis išsivedžiau darbams (sušaudyti)“. Šį įrašą M. Butkus pasirašė ranka ir datavo jį 1941 m. liepos 11 d. Šalia A. Butkaus taip pat rastas V. Mackevičiaus įrašas: „Paėmiau 180 kalinius žydus (sušaudyti)“ (šiame įraše ansktesnis 179 kalinių skaičius nubrauktas ir jo vietoje įrašytas 180 kalinių skaičius).{{sfn|Idzelis|2012|pp=349}}}} Sąrašą pasiėmė J. Šidlauskas.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=291–291 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}} [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]] (Mockevičius), vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Liepos 11 d. vidurdienį būrys, apginkluotas rusiškais šautuvais, atvyko iš savo būstinės į Lukiškių kalėjimą. Anot M. Butkaus: ''<blockquote>Buvo šilta vasaros diena. Kalėjimo kieme rikiavo dvi kalinių kolonas. Man [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Šidlauskas]] įsakė paimti pirmą kalinių koloną, kas tai apie 170 žmonių, davė penkiolika būrio dalyvių ir liepė vesti kalinius į geležinkelio stotį Paneriuose, kur jis su [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Lukošiumi]] nuvažiuos mašina ir duos tolesnius nurodymus. Visi galvojome, kad kalinius ruošia išvežimui kur tai darbams. Kai kaliniai buvo surikiuoti ir suskaičiuoti, [[Balys Norvaiša|Norvaiša]] man liepė parašyti raštelį, kad tokį tai kalinių skaičių aš išsivedžiau darbams. Jis perskaitė ir liepė man parašyti žodį “sušaudyti”, ką aš ir padariau.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=293–294 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Tikėtina, kad 348 kalinai buvo išvesti dviem grupėmis: 168 kalinių konvojui vadovavo M. Butkus, 180 – [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius). Tarp suimtųjų buvo tik vyrai.{{sfn|Idzelis|2012|pp=350}} Pasak M. Butkaus, pasiekus Panerių „bazę“ pradėti sušaudymai: ''<blockquote>Paneriuose aš pamačiau teritoriją miške, aptvertą apie dviejų metrų aukščio spygliuota tvora, kur buvo keletas duobių. Viena iš jų buvo apie 30 metrų skersmens, apie 2–3 metrų gylio, apvalios formos. Jos pakraščiuose viduje buvo iškasti apie vieno metro gylio grioviai, kaip supratau pamatams. Į duobę iš šono buvo padarytas įvažiavimas. Šidlausko nurodymu atvestus kalinius suvarėme į duobę ir apie ją išstatėme sargybą. <...> Keli būrio dalyviai ėmė iš duobės po dešimt žmonių, liepdavo jiems nusirengti lauke ir po to su apatiniais rūbais vedė į kitą duobę, esančią nuo pirmos apie 30–50 metrų, kur juos šaudė būrio dalyviai. Aš mačiau iš toliau kaip juos šaudė būrio dalyviai stovintys ant duobės krašto. Prie šaudymų dalyvavo du ar tris vokiečiai, kurių tarpe aš atpažinau tiesioginį Ypatingojo būrio vadą [[Horst Schweinberger|Švainbergerį]] (ar Švenbergerį). Šaudymas truko apie tris ar keturias valandas. Tą kartą buvo sušaudytą sprendžiant iš mano ir Mockevičiaus raštelio 348 žmonės. Jų tarpe buvo žydų tautybės piliečiai ir rusai – karo belaisviai. Juos sušaudė ypatingo būrio dalyviai vieni, niekas jiems šaudyti nepadėjo.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=295–296 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Remiantis M. Butkaus ir K. Čičelio parodymais, pirmosiose žudynėse vadovaujančius vaidmenis atliko [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Balys Lukošius]], [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], [[Balys Norvaiša]]. Pasak K. Čičelio, tarp pirmosios dienos sušaudymų vykdytojų buvo [[Vladas Kliukas]], Vladas Butkūnas, [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Pasak K. Sakovičiaus, sušaudymai Paneriuose tęsėsi ir buvo vykdomi liepos 12–19 d., 23–26 d. ir 28–31 d. Jo liudijimu tokiu būdu liepą buvo sušaudyta apie 5000 žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=118}} Per reguliarius sušaudymus rugpjūtį nužudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Pirmieji vaikų ir paauglių sušaudymai įvykdyti rugpjūčio 11 ir 16 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119}} === Žudynių masto augimas, 1941 m. === [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] ==== „Provokacijos diena“ ==== Rugpjūčio 31 d. vokiečių ir lietuvių pareigūnai apkaltino žydų gyventojus šaudynėmis iš Stiklių ir Didžiosios gatvės kampe esančio pastato lango. Pasak [[Grigorijus Šuras|Grigorijaus Šuro]] liudijimo, šaudynes imitavo naciams talkinantys lietuvių pareigūnai.{{sfn|Šuras|1997|pp=35}} Jie pranešė apie esą įvykusį incidentą greta susibūrusiems vokiečių kareiviams. Vokiečiai kartu su lietuvių pareigūnais įsilaužė į butą iš kurio tariamai buvo šaudoma ir suėmę du žydų tautybės gyventojus, juos iškart sušaudė gatvėje.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Šaudynių inscenizacija tapo pretekstu tą pačią dieną pradėtiems žydų persekiojimams Vilniuje. Masiniai žydų tautybės gyventojų areštai tęsėsi nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 2 d. Persekiojimus organizavo vokiečių pareigūnai [[Horst Scweinberger|Horstas Švainbergeris]], [[Franz Murer|Francas Mureris]] ir [[August Hering|Augustas Heringas]].{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=307}} Suimtieji buvo kalinami perpildytame Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerius rugsėjo pirmosiomis dienomis.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Pasak oficialios nacių pareigūnų suvestinės, žinomos kaip [[Jėgerio ataskaita]], rugsėjo 2 d. Paneriuose sušaudyti 3700 žydai: 864 vyrai, 2019 moteris ir 817 vaikai. Joje taip pat pažymėta, kad masiniai sušaudymai buvo „ypatinga akcija, nes žydai šaudė į vokiečių kareivius“.{{sfn|Bubnys|2020|pp=120}} Pasak K. Sakovičiaus, stebėjusio konvojavimus rugsėjo 2 d., į Panerius varomos žmonių kolonos ilgis siekė du kilometrus.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Anot jo kaimyno Piotro Jankovskio, dirbusio Panerių geležinkelio pervažos darbuotoju, žmonių skaičius turėjo siekti 4000.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Žinoma apie šešias rugsėjo 2 d. sušaudymus išgyvenusias žydų tautybės moteris ir mergaites. Pasibaigus sušaudymams, keturios sužeistos moterys ir dvi mergaitės išsiropštė iš duobių ir susibūrusios drauge paspruko iš „bazės“ teritorijos. Sugrįžusios į Vilnių rugsėjo 4 d., jos buvo paguldytos ir gydomos geto ligoninėje.{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}} Tarp išsigelbėjusių buvo vienuolikmetė Judita Trojak (Yudis Trojak) ir šešiolikmetė Pesa Šlos (Pesye Schloss).{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=308}} Rugsėjo 12 d. Paneriuose sušaudyta paskutinioji didelė žydų grupė, areštuota per „provokacijos dienos“ persekiojimus. Ją sudarė 3434 žmonės: 993 vyrai, 1670 moterys ir 771 vaikas.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} ==== Vilniaus getas ==== [[Vaizdas:Franz Mürer, 1912-1994, Austrian SS NCO (SS-Oberscharführer), Vilnius Ghetto Administrator in 1941-1943.png|240px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Franz Murer|Francas Mureris]], Vilniaus geto organizatorius ir administratorius (1941–1943 m.){{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=307, 325}}]] 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurtas [[Vilniaus getas|Vilniaus getas]], sudarytas iš Mažojo ir Didžiojo getų. Įkūrus getus, vokiečių pareigūnai ėmėsi reguliarų getų gyventojų skaičiaus mažinimo veiksmų, suimant ir išvežant žydus sušaudymams Paneriuose. Pirmasis tokio pobūdžio planas įgyvendintas rugsėjo 15 d., vykdant Mažojo ir Didžiojo getų gyventojų perkraustymą. Jo metu suimta tarp 1200–1500 žmonių. Jų sušaudymas Paneriuose įvykdytas rugsėjo 17 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-123}} Spalio 1 d. SS pareigūnas Horstas Švainbergeris susitiko su naujai suformuota žydų taryba („Judenrat“) ir pareikalavo pristatyti 1000 Didžiojo geto žydų, kurie tuo metu neturėjo nacių išduodamų darbo leidimų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=309}} Tą pačią dieną vokiečių ir lietuvių pareigūnai pradėjo masinius gyventojų suėmimus Mažajame gete. Per šiuos suėmimus buvo suimta tarp 3000 ir 4000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Po jų įkalinimo Lukiškių kalėjime, jie buvo transportuojami ir sušaudomi Paneriuose spalio 2–4 d.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} Spalio mėnesį įvykdytos sistemingos Mažojo geto gyventojų mažinimo operacijos.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Jos vyko spalio 16, 21, 23, 24 ir 31 d.{{sfn|Bubnys|2020|pages=124}} Atrankos sušaudymams Paneriuose surengtos pasitelkus naujų darbo leidimų, žinomų kaip „Gelbe Scheine“, išdavimą spalio 15 d. Šių leidimų savininkai ir jų šeimų nariai (nuo 16 metų) išvengė suėmimų. Likusieji Mažojo geto gyventojai, kurie neturėjo leidimų, buvo suimti ir sušaudyti per spalio operacijas Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=123-124}} Ypač didelio masto sušaudymai įvykdyti spalio 25 d. A. Sakovičius, matęs tos dienos konvojavimus, pastebėjo, kad visos tos dienos aukos buvo moterys ir vaikai. Anot jo, tą „siaubingą šeštadienį“, atgabenta daugiau nei 2500 suimtųjų iš Lukiškių kalėjimo. Sušaudymai truko nuo ankstyvo ryto iki penktos valandos po pietų.{{sfn|Sakowicz|2012|pages=52-54}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=312-313}} Tolesnės masinės žudynės, vykdomos nacių pareigūnų ir Ypatingojo būrio narių, tęsėsi lapkritį. Lapkričio 6 d. įvykdyti didžiausi to mėnesio sušaudymai, jų metu žuvo apie 1200 Vilniaus geto žydų. Mažiau skaitlingi sušaudymai tęsėsi iki 1941 m. metų pabaigos.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}} Nuo nacių okupacijos pradžios iki 1941 m. pabaigos buvo nužudyta nuo 33 000 iki 34 000 Vilniaus žydų. Iš jų 20 000 nužudyta per tris rudens mėnesius (1941 m.).{{sfn|Bubnys|2020|p=125}} Pagal aukų skaičių, tai buvo intensyviausias žudynių laikotarpis Paneriuose. Nuo 1942 m. sausio masinės žudynės nepasikartojo iki 1943 m. balandžio pradžios (atskirų grupių sušaudymų vis dar būta). Šis laikas vadinamas Vilniaus geto stabilizacijos laikotarpiu.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=313}} ===Getų likvidacija 1943 m.=== Naujos didelio masto žudynės Paneriuose prasidėjo 1943 m. balandį, vokiečių vadovybei pradėjus Vilniaus krašto getų ir darbo stovyklų naikinimą. Vilniaus miesto komisaro [[Christian Hans Hingst|Hanso Hingsto]] nurodymu, 1943 m. kovą apie apie 3000 žydų gyventojų iš Švenčionių, [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškiai|Mikailiškių]] ir kitų mažesnių Rytų Lietuvos gyvenviečių buvo perkelti į Vilnių. Suimtiesiems pranešta, kad jie bus transportuojami į [[Kauno getas|Kauno getą]]. Iki šio iškeldinimo Vilniaus geto vadovas [[Jakovas Gensas]] aplankė kai kurias mažesnes Vilniaus krašto žydų bendruomenes Ašmenoje, [[Salos|Salose]], Mikailiškėse, patikindamas jas, kad tokiu būdu siekiama apsaugoti žydus nuo kaltinimų bendrininkavimu su krašte veikusiais [[Raudonieji partizanai|sovietų partizanais]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=135}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334}} ====1943 m. balandžio 5 d. žudynės==== [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir vykdytojų, Ypatingojo būrio viršininkas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] Pasiruošimas didelio masto žudynėms Paneriuose prasidėjo 1943 m. kovo pabaigoje. Pasak K. Sakovičiaus, kovo 25, 26 ir 28 d. nacių pareigūnai, vykdydami pasiruošimus Paneriuose, teiravosi kiek traukinio vagonų gali tilpti stoties atsarginiame geležinkelio ruože. Balandžio 4 d., sekmadienio popietę, keturi sunkvežimiai su lietuvių pareigūnais atvyko į Panerius, taip pat – automobiliai su vokiečių Gestapo pareigūnais, tarp kurių buvo vienas iš žudynių organizatorių – [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=86-87}} Augant atvykstančių pareigūnų skaičiui, balandžio 4 d. dalis gyventojų pasitraukė iš Panerių, nusprendę kurį laiką nenakvoti savo namuose. Tuo metu vietiniai gyventojai sužinojo, kad suimtieji žydai yra gabenami traukiniais iš Vilniaus. Atsarginis stoties geležinkelio ruožas buvo atlaisvintas iš anksto: balandžio 4 d. vakarą ten seniai stovėję krovininiai vagonai išvežti į [[Lentvaris|Lentvarį]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=87}} Pirmoji žydų gyventojų grupė, kurią neva nuspręsta perkelti į Kauno getą, traukiniu išvyko iš Vilniaus 1943 m. balandžio 4 d. Į Vilnių šis traukinio sąstatas atvyko iš Salų miestelio su kita suimtųjų žydų grupe. Vilniuje traukinys papildytas 300 žydų suimtaisiais iš Salų ir [[Smurgainys|Smurgainių]], kurie tuo metu jau buvo laikomi Vilniaus gete.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Transportavimą lydėjo žydų geto policijos pareigūnai ir J. Gensas. Jie buvo patalpinti paskutiniame traukinio vagone.{{sfn|Bubnys|2020|pages=135-136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Balandžio 4 d. apie vienuoliktą valandą vakare ešelonas su suimtaisiais sustojo Panerių geležinkelio stotyje. Traukiniui sustojus Paneriuose, J. Gensas su žydų policijos pareigūnais išlaipintas ir išvežtas į Vilnių.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=38-39 (remiantis O. Kozlovskio apklausos protokolu)}} Apie šeštą valandą ryte Gestapo pareigūnai ir lietuvių savisaugos būriai atvyko į Panerius. Ginkluotų vokiečių ir lietuvių dalinių grandinė pradėjo varyti suimtuosius iš vagonų Panerių „bazės“ link. Žydams supratus apie rengiamus sušaudymus, dalis suimtųjų bandė pabėgti. Kai kurie iš traukinyje likusių žydų ištrūko iš vagonų ir, atskirais atvejais, priešinosi ginkluotiems vokiečiams ir lietuviams. Dauguma bandžiusiųjų pabėgti buvo pagauti ir sušaudyti Panerių geležinkelio stotyje ir jos prieigose. Tikėtina, kad tą rytą išsigelbėjo apie 50 jaunesnių žydų vyrų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudžius pirmąsias gyventojų grupes „bazės“ teritorijoje, likusios buvo atvaromos iš kitų vagonų. Tokiu būdu iki vienuoliktos valandos ryto sušaudyta 11 žydų grupių, iš viso – apie 2500 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Antrasis traukinys (33 vagonų sąstatas), vykstantis su žydų suimtaisiais iš [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] į Panerius, sustojo Vilniuje apie vidurdienį. J. Gensui buvo leista pasitikti traukinį. Tuo metu jam pavyko įkalbėti vokiečių vadovybę atkabinti nuo sąstato kelis vagonus, tarp kurių suimtųjų buvo Švenčionių ''Judenrat'' nariai ir kiti žydai, numatyti vokiečių priverstinio darbo stovykloms.{{efn|M. Šikšnianas nurodo, kad J. Gensui pavyko susitarti su vokiečių pareigūnais ir atkabinti 7 traukinio vagonus su suimtaisiais: 5 iš jų buvo nukreipti į Bezdonių priverstinio darbo stovyklą, likę du su žydų tarybos nariais ir jų šeimomis palikti Vilniuje. {{sfn|Šikšnianas|2021|page=39}}}} Likusi traukinio dalis pajudėjo Panerių link.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Popiet į Panerius išvykstančio traukinio mašinistu dirbo lenkų tautybės Marianas Maciejevskis (Marian Maciejewski). Jo teigimu, jis įkalbėjo savo pagalbininką Augustą slapčia pakelti užrakinamuosius kabliukus esančius bent kelių vagonų išorėje. Tai buvo padaryta akimirką iki išvykimo. Traukiniui įsukus į Panerių stoties atsarginį ruožą, prasidėjo pirmieji žydų pabėgimai iš atrakintų vagonų. M. Maciejevskio teigimu, pabėgti bandė apie 30–40 suimtųjų.<ref>{{cite journal |last1=Maciejewski |first1=Marian |last2= |first2= |date=2002-10-01 |title=Proszę pana, dokąd jedziemy? Dokąd pan nas wiezie? |url=https://przystanekhistoria.pl/pa2/tematy/kultura/37510,nr-102002.html |journal=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej (ISSN 1641-9561) |volume=21 |issue=10 |publisher=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej |pages=76-83 |doi= |access-date=2025-10-05}}</ref> Traukinyje likę suimtieji ėmėsi dar didesnio pasipriešinimo. Tikėtina, kad šįkart daug daugiau žmonių paspruko. Jų gaudimas ir sušaudymai vyko Panerių geležinkelio stotyje ir gyvenvietėje, stebint vietiniams gyventojams. Vykdant sušaudymus, mirtinai sužeisti du lietuvių savisaugos pareigūnai, vienas Gestapo pareigūnas buvo sužeistas.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudymai pabaigti apie ketvirtą valandą po pietų. Tą popietę sušaudytos devynios didelės grupės žmonių, iš viso – 5000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tikėtina, kad sušaudytieji užkasti vadinamojoje „Kauno“ duobėje.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=40 (remiantis K. Potanino apklausos protokolu)}} Istorikų vertinimu 1943 m. balandžio 5 d. žudynės buvo vienos iš didžiausią žydų pasipriešinimą sulaukusių sušaudymų Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tai taip pat buvo vienas iš kelių iki šiol nustatytų atvejų, kai suimtieji buvo atgabenti traukiniais. Be K. Sakovičiaus, žudynių liudytojais tapo nemažai Panerių gyventojų, tarp jų ir tos dienos rytą Paneriuose buvęs lenkų rašytojas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]]. 1945 m. balandžio 5 d. įvykius jis aprašė rašinyje „Paneriai–bazė“ („Ponary–baza“).<ref name="ZVitkus-2017">{{cite journal |last1=Vitkus |first1=Zigmas |last2= |first2= |date=2017 |title=Panerių vaizdinio lūžiai J. Mackiewicziaus esė „Paneriai-bazė“|url=https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2018/03/Vitkus.pdf|journal=Lituanistica |volume=63 |issue=2(108) |publisher=Lietuvos mokslų akademija |pages=77–94|doi=10.6001/lituanistica.v63i2.3534 |access-date=2025-10-01}}</ref> 2003 m. liepą traukinio mašinisto M. Maciejevskio atsiminimai buvo nufilmuoti ir paskelbti [[Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus|Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus]] darbuotojų.<ref>{{cite web |last=Maciejewski |first=Marian |date=2003-07-12 |title=Oral history interview with Marian Maciejewski|url=https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 |website=ushmm.org |location=Vašintgonas, Kolumbijos apygarda, JAV |publisher=Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus |access-date=2025-10-05}}</ref> ====Vilniaus geto panaikinimas==== [[Vaizdas:Bruno Kittel, Austrian SS-Oberscharführer, took part in Wilno (Vilnius) ghetto massacres in 1943.png|170px|thumb|right|[[Brunas Kitelis]], austrų tautybės SS oberšarfiureris, Vilniaus geto panakinimo organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=51–52}}]] 1943 m. liepą prasidėjo palaipsnis Vilniaus geto ir jam priklausančių priverstinio darbo stovyklų panaikinimas.{{efn|[[Baltoji Vokė|Baltosios Vokės]], [[Bezdonys|Bezdonių]], [[Kena|Kenos]], [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] žydų priverstinio darbo stovyklos panaikintos 1943 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2020|pages=137–138}}}} 1943 m. birželio 21 d. išleistas [[Heinrichas Himleris|Heinricho Himlerio]] įsakymas, kuriuo numatyta panaikinti visus įkalintųjų žydų getus [[Ostlandas|Ostlando]] teritorijoje. Vilniaus mieste už šio įsakymo vykdymą buvo atsakingas SS oberšarfiureris [[Brunas Kitelis]] (Bruno Kittel).{{sfn|Bubnys|2020|page=138}} Prasidėjus darbo stovyklose įkalintų žydų žudynėms, 1943 m. liepos 13 d. Vilniaus geto žydų geto atstovai J. Gensas ir [[Felix Dessler|Salekas Desleris]] buvo patikinti H. Hingsto, kad masiški geto gyventojų sušaudymai vykdomi nebus. Liepos 24 d. vokiečių pareigūnai suėmė vienuolikos žydų darbo brigadų vyresniuosius. Suėmimo priežastimi vokiečiai nurodė nuolatinius žydų pabėgimus iš geto. Suimtieji ir iš geto pabėgusiųjų šeimų nariai sušaudyti Paneriuose liepos 26 d.{{sfn|Bubnys|2020|page=139}} 1943 m. rugpjūtį pradėtas Vilniaus geto naikinimas.{{sfn|Bubnys|2020|page=140}} Rugpjūčio 6 d. vokiečių įsakymu suimti ir išvežti nuo 1000 iki 1200 žydų į Estijos [[Vaivaros koncentracijos stovykla|Vaivaros]] koncentracijos ir kitas priverstinio darbo stovyklas. Antrasis ir trečiasis geto žydų transportavimas į Estijos stovyklas įvykdytas rugpjūčio 24–25 d. (1200–1500 žmonių) ir rugsėjo 1–4 d. (1000 žmonių). Rugsėjo 5 d. patekimas į geto teritoriją buvo oficialiai uždarytas. Tuo metu jame laikyta apie 10 000–12 000 žydų. Rugsėjo 23 d. visi geto gyventojai buvo išvaryti iš geto teritorijos. Jų didžioji dalis, kurią sudarė moteris ir vaikai, trasnportuota į [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico naikinimo stovyklą]]. Keli šimtai vyresnio amžiaus ir pasiligojusių žmonių sušaudyti Paneriuose. Po geto panaikinimo jo teritorijoje pasislėpę žydai buvo dažnai randami, suimami ir sušaudomi Paneriuose. A. Sakovičius mini, kad iš Vilniaus autobusais ir sunkvežimiais gabenami žydai Paneriuose sušaudyti rugsėjo 24 d. (vyrai ir vaikai), spalio 1 d. ir spalio 4 d. Per šiuos sušaudymus nužudyta apie 250 žmonių. Dar 400 žmonių sušaudyti spalio 6 d. Žudynės tęsėsi spalio 7–8 d. Spalio 11 d. nužudyta 300 žydų. Mažesnės žmonių grupės buvo sušaudytos spalio 13–15, 18, 25 ir 28 d., daugiausiai vaikai ir moterys. Nuo rugsėjo 23 d. iki lapkričio pradžios Paneriuose iš viso sušaudyta apie 1000 Vilniaus geto žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=141–144}} ===1944 m. žudynės=== Vokiečių pareigūnams panaikinus Vilniaus getą 1943 m. rudenį, mieste iš viso liko apie 3000 žydų tautybės gyventojų. Didžioji jų dalis dirbo ir gyveno priverstinio darbo stovykloje „[[Kailis (fabrikas)|Kailis]]“ ir karinės technikos autoremonto dirbtuvėse Subačiaus gatvėje, tuo metu žinomos kaip [[Priverstinio darbo stovykla HKP 562|HKP 562]] (vok. Heereskraftfahrpark/Ost/562).{{sfn|Bubnys|2020|pages=144–146}} Vokietijos–SSRS fronto linijai priartėjus prie Vilniaus, atsitraukimui besiruošiantys vokiečiai organizavo „Kailio“ ir HKP 562 teritorijose gyvenusių žydų išvežimą į Panerius. 1944 m. liepos 2–3 d. Paneriuose vokiečiai sušaudė apie 2000–2300 žydų iš Vilniaus miesto, iš jų – apie 600 žydų iš HKP 562 dirbtuvių. {{sfn|Bubnys|2020|pages=144–148}} == Palaikų deginimas (1943–1944 m.) == [[Vaizdas:WW2-Holocaust-Poland.PNG|miniatiūra| Panerių žudynių vieta Lenkijos Holokausto žemėlapyje: Paneriai pažymėti balta kaukole viršutiniame dešiniajame kampe, netoli [[Vilnius|Vilniaus (Wilno)]]]] 1943 m. Vokietijai patiriant pralaimėjimus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]], nacių vadovybė parengė [[Sonderaktion 1005]] operacijos planą. Šis planas numatė priemones ir veiksmus, kuriais būtų nuslėpti masinių žydų ir kitų bendruomenių žudynių įkalčiai nacių okupuotose teritorijose. 1943 m. pavasarį nacių okupacinė valdžia Lietuvoje ėmė rengtis žudynių pėdsakų naikinimui Paneriuose. Vilniuje buvo suformuota preliminari nacių pareigūnų grupė, atsakinga už šios operacijos įgyvendinimą Vilniaus krašte. Jai vadovavo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Altas]].{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–52}} 1943 m. pabaigoje nacių vadovybė Vilniuje suformavo priverstinio darbo komandą, daugiausia iš įkalintų vietinių Vilniaus žydų tautybės asmenų. Ši brigada oficialiai buvo pavadinta Sonderkommando 1005A. Brigados nariai buvo apgyvendinti žudynių teritorijoje (vadinama „baze“) ir priversti ekshumuoti nužudytųjų palaikus, juos apdoroti ir kremuoti masinėse laužavietėse Paneriuose. Ši komanda taip pat buvo žinoma kaip palaikų degintojų brigada.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Pirmaisiais Sonderkommando 1005A brigados nariais tapo žydai, tuo metu kalintys gestapo kalėjime Vilniuje. 1943 m. lapkritį dalį brigados narių pradėta vežti į Panerių mišką, kuriame jie buvo priversti kirsti medžius ir ruošti rąstus. Po kurio laiko ši pirmoji grupė buvo apgyvendinta medinės pirties tipo pastate miške.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Antroji žydų kalinių grupė vesta iš gestapo kalėjimo į Panerius pėsčiomis medžio kirtimo darbams.{{sfn|Heath|2024|pp=64–69}} Po kelių savaičių ruošos darbų, 1943 m. gruodį, abi kalinių grupės buvo apgyvendintos specialiai tam pastatytame barake vienoje iš duobių. Ji yra žinoma kaip degintojų brigados duobė. Vienas iš kalinių, [[Julijus Farberis]], nurodė, kad apytikris duobės plotis buvo apie 15–22 metrai, gylis – 4–4,5 metrai. Duobės sienos buvo išmūrytos akmenimis. Barako patalpos buvo padalintos į miegamąją dalį ir virtuvę. Į duobę buvo nuleidžiamos dvi kopėčios kaliniams ir vienos atskiros – sargybiniams.{{sfn|Latvytė|2021|page=52–53}} Nuo 1943 m. lapkričio iki 1944 m. balandžio brigada buvo sudaryta iš apytikriai 80 žmonių. Gruodį ją papildė žydų kaliniai, atgabenti iš uždarytų [[Vievis|Vievio]] ir [[Žiežmariai|Žiežmarių]] priverstinio darbo lagerių. 1944 m. sausio pabaigoje Paneriuose įkalinta nuo 7 iki 9 žydų iš karo belaisvių stovyklos [[Stalag 344]] Vilniuje. 1944 m. vasario 17 d. komanda papildyta keliais sovietiniais karo belaisviais. Brigadoje buvo keturios kalinės moterys, atsakingos už maisto ruošimą visai brigadai ir tvarkos palaikymą. Jos buvo apgyvendintos drauge su vyrais.{{sfn|Latvytė|2021|pp=53, 58–60}} [[Vaizdas:Ponar forest.JPG||275px|thumb|right|Degintojų brigados duobė Paneriuose, kurioje buvo apgyvendinta 80 kalinių grupė. 1944 m. balandžio 15 d. dalis kalinių iš šios duobės pabėgo per slapčia iškastą 30 metrų ilgio tunelį.<ref>{{cite web |last=|first=|date=2023-01-01 |title=Duobė, kurioje buvo laikomi „Degintojų brigados“ (Sonderkomando 1005B) nariai |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/memorialas/schema/duobe-kurioje-buvo-laikomi-degintoju-brigados-sonderkomando-1005b-nariai |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt/ |location= |publisher=Panerių memorialas |access-date=2025-10-14}}</ref>]] Nacių pareigūnai sušaudytųjų palaikų ekshumaciją ir kremavimą organizavo metodiškai. Darbas buvo paskirstytas tarp aukų palaikų kasėjų, palaikų traukėjų, dantų tikrintojų, neštuvų nešėjų, laužų statytojų, medienos tiekėjų, degintojų, pelenų sijotojų ir pelėnų maišytojų. Persijoti aukų pelenai buvo maišomi su smėliu vietoje ir supilami atgal į ekshumacijos duobes.{{sfn|Heath|2024|pp=70-72}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57}} Laužavietės buvo ruošiamos pagal griežtai nustatytą tvarką. Septynių metrų ilgio ir septynių metrų pločio zonoje buvo iškasami trys aštuonių metrų ilgio ir 60 cm gylio grioviai ant kurių buvo klojami aštuoni rąstai. Viduryje iš lentų buvo pastatomas keturių metrų aukščio kaminas. Ant pirmojo sausų malkų sluoksnio būdavo sudedami pailaikai (galva į išorę). Tarpai tarp palaikų užpildomi sušaudytųjų rūbais arba mažesniais vaikų palaikais. Vidutiniškai laužas siekdavo 4 ar 4,5 metrų aukštį. Degimas užtrukdavo nuo trijų iki septynių parų. Nacių pareigūnai palaikus įsakydavo vadinti figūromis.{{sfn|Heath|2024|pp=72-76}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57-58}} Po kelių mėnesių priverstinio darbo 1944 m. balandžio 15 d. daliai brigados pavyko pabėgti per slapčia iškastą 50 metrų ilgio požeminį tunelį. Nuo vienuolikos iki trylikos iš aštuoniasdešimties pabėgti bandžiusių asmenų ištrūko iš „bazės“ teritorijos ir išgyveno karą.{{sfn|Latvytė|2021|page=66}} Jų parodymai prisidėjo prie žudynių atskleidimo.<ref>Nicholas St. Fleur (June 29, 2016). [https://www.nytimes.com/2016/06/29/science/holocaust-ponar-tunnel-lithuania.html „Escape Tunnel Dug by Hand Is Found at Holocaust Massacre Site“]. ''[[The New York Times]]''.</ref> Pasak išsigelbėjusių, nuo 1943 m. gruodžio iki 1944 m. balandžio 15 d. brigada sudegino nuo 56 000 iki 70 000 palaikų.{{sfn|Latvytė|2021|page=52, 247 (Motelio Zaidelio liudijimas), 259 (Abramo Bliazerio liudijimas), 242 (Konstantino Potanino liudijimas)}} Tarp sėkmingai pabėgusiųjų tuneliu buvo Abraomas Bliazeris (tikrasis vardas – Josifas Kaganas), Icchokas Dogimas (Doginas) Julijus Farberis, Šlema Golas, Davidas Kantarovičius, Zalmanas Mackinas, Konstantinas Potaninas, Motelis Zaidelis.{{sfn|Latvytė|2021|page=65-70}} Kai kurių išsigelbėjusių atsiminimai buvo publikuoti. J. Farberio pasakojimas įtrauktas į Holokausto atsiminimų rinkinį „Juodoji knyga“.<ref name>{{cite book |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |others= David Patterson (vert. ir red.)|publisher=Transaction Publishers |year=2003 |url=https://books.google.com/books?id=wvyX6Vjkq3MC |isbn=1412820073 |author1=Vasily Grossman|author2=Ilya Ehrenburg |location=New Brunswick, NJ}}</ref> == Aukos == [[File:Paneriai monument 3.jpg|200px|thumb|Paminklas Panerių žudynių aukoms.]] Bendras aukų skaičius 1944 m. pabaigoje buvo nuo 70 000 iki 100 000. Sovietų 2-ojo Baltarusijos fronto pajėgų atliktos [[ekshumacija|ekshumacijos]] duomenimis, dauguma (50 000–70 000) aukų buvo Lenkijos ir [[Lietuvos žydai]] iš gretimų Lenkijos ir Lietuvos miestų, o likusieji – daugiausiai [[lenkai]] ir vadinamieji sovietų piliečiai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91}} Naujausių istorinių ir archeologinių tyrimų duomenimis, Paneriuose nužudyta apie 80 000 žmonių.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} Pasak lenkų istorikės [[Monika Tomkiewicz|Monikos Tomkevič]], žuvo 80 000 žmonių, įskaitant 72 000 žydų, 5000 sovietų karo belaisvių, 1500–2000 lenkų, 1000 žmonių, vadinamų komunistais ar sovietų aktyvistais, ir 40 [[Čigonai|romų]].{{sfn|Tomkiewicz|2008|pages=215–216}} Lietuvių istoriografijoje būta vertinimų, kuriais bendras aukų skaičius nurodytas kaip 50 000–60 000 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=513-514 (išnaša Nr. 88)}} Naujausiais vertinimais (2021 m.), pateiktais lietuvių istorikų ir archeologų kolektyviniame darbe, aukų skaičius siekia 83 000.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} [[File:Žemaitė, Aleksandra Bulotienė (Stepanovaitė) ir Andrius Bulota 1916 m. vizito JAV metu.png|200px|thumb|left|[[Aleksandra Bulotienė|Aleksandra Bulotienė]] ir [[Andrius Bulota|Andrius Bulota]], rašytojos [[Žemaitė|Žemaitės]] bendrarbiai ir globėjai, už dalyvavimą įgyvendinant sovietų režimą Lietuvoje sušaudyti Paneriuose 1941 m. rugpjūčio 16 d.{{sfn|Žeimantas|1988|page=196}}]] Lenkų aukas daugiausiai sudarė lenkų inteligentijos atstovai: akademikai, pedagogai (pvz., [[Vilniaus universitetas|Stefano Batoro universiteto]] profesorius Kazimieras Pelčaras), kunigai (pvz., kunigas Romualdas Svirkovskis) ir [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] pasipriešinimo judėjimo nariai. Tarp pirmųjų aukų buvo maždaug 7500 sovietų [[Nelaisvė|karo belaisvių]], sušaudytų 1941 m. netrukus po [[Barbarosos operacija|operacijos „Barbarossa“]] pradžios.<ref name="Rzecz-Ponary">[http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 Ponary] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200824173708/http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 |date=2020-08-24 }}. Last accessed on 10 February 2007.</ref> Vėlesniuose etapuose taip pat buvo mažiau aukų ir kitų tautybių, tarp jų vietiniai rusai, [[Čigonai|romai]] ir lietuviai, ypač komunistų šalininkai ([[Liudas Adomauskas]], [[Valerijonas Knyva]], [[Andrius Bulota (1872)|Andrius Bulota]] ir [[Aleksandra Bulotienė]]). 1944 m. gegužės 17, 18 ir 21 d. Paneriuose sušaudyti per 80 Generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] lietuvių karių, kurie atsisakė vykdyti vokiečių įsakymus.<ref>{{cite web |last=Bubnys |first=Arūnas |date=2015-10-30 |title=A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais |url=https://alkas.lt/2015/10/30/a-bubnys-lietuvos-vietine-rinktine-ir-jos-stabo-nariu-suemimas-bei-kalinimas-salaspilio-lageryje-1944-metais/ |website=alkas.lt |location= |publisher=Tėviškės alkas |access-date=2025-10-04}}</ref> == Pirmosios publikacijos == [[File:J. Petrauskas, Paneriuose, dienraštis Tiesa, 1944-08-23, p. 3.png|right|150px|thumb|J. Petrausko straipsnis „Paneriuose“ dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. rugpjūčio 23 d.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |newspaper=Tiesa |title=Paneriuose |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-40 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=3|via=ePaveldas.lt |access-date=2025-12-18}}</ref>]] Informacija apie žudynes pradėjo sklisti jau 1944 m. Žydų partizanas [[Isaac Kowalski|Isakas Kovalskis]] buvo vienas iš pirmųjų, kuris sutiko prie partizanų prisijungusius ir iš Panerių pabėgusius palaikų degintojų brigados narius. 1944 m. gegužę partizanų leidžiamame laikraštyje „Za Wolność“ („Už laisvę“) I. Kovalskis publikavo straipsnį „Ponary“ apie degintojų komandos priverstinį darbą ir pabėgimą iš Panerių.{{sfn|Heath|2024|pages=183-187, 584}} 1944 m. „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesoje]]“ rugpjūtį publikuoti J. Petrausko ir [[Jonas Dovydaitis|J. Dovydaičio]] straipsniai apie Panerius.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |title=Paneriuose |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref><ref>{{cite news |last=Dovydaitis |first=J. |date=1944-08-24 |title=Kerštas žmonių žudikams hitlerininkmas! |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref> Pagal oficialią sovietų režimo nuostatą, Paneriai buvo traktuojami kaip bendra sovietinių piliečių žudynių vieta, nepabrėžiant aukų tautinės priklausomybės žydų ir lenkų bendruomenėms.<ref name="Rzecz-Ponary"/> 1945 m. rugsėjį lenkų žurnalistas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]] publikavo rašinį–esė „Paneriai-bazė“ lenkų emigrantų laikraštyje „Orzel Bialy“.{{sfn|Heath|2024|pages=211-215}}<ref name="ZVitkus-2017"/> ==Ypatingosios komisijos tyrimas (1944 m.)== 1944 m. liepą Vilnių užėmus SSRS kariuomenei sudaryta Ypatingoji valstybinė komisija vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti LTSR (Ypatingoji komisija). Įsteigtas atskiras Ypatingosios komisijos padalinys Panerių žudynių tyrimui. Komisijos Panerių padaliniui vadovavo [[TSRS Aukščiausioji Taryba|SSRS Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas [[Juozas Stimburys]], Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas [[Viktoras Bergas]], Vilniaus valstybinio universiteto profesoriai [[Jonas Kairiūkštis]] ir [[Paulius Slavėnas]], rašytojas [[Kostas Korsakas]] ir kiti.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} [[File:Juozas Stimburys, 1889-1975, member of the Supreme Soviet of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1947-1963).png|right|200px|thumb|Ypatingosios komisijos Panerių padalinio pirmininkas [[Juozas Stimburys|J. Stimburys]].]] Nusikaltimai Paneriuose buvo pirmasis šios komisijos tyrimų objektas Lietuvoje. Paneriuose komisija organizavo ir atliko palaikų ekshumacijos darbus, surinko duomenis iš žudynių liudytojų, atliko teritorijos analizę, paruošė ir publikavo tyrimų duomenis ir išvadas.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} Panerių „bazėje“ Ypatingosios komisijos tyrimai vykdyti nuo 1944 m. rugpjūčio 15 iki 26 d. Pradėdama tyrimą, komisija rėmėsi jai perduota Vilniaus miesto prokuratūros medžiaga apie žudynes Paneriuose. Nustatyta, kad nacių okupacijos metais, nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. liepos, vokiečių pareigūnai Paneriuose organizavo „stovyklą“, kurioje buvo vykdomos reguliarios masinės žudynės. Komisijos išvadose teigta, kad Paneriuose nužudyta ne mažiau nei 100 000 žmonių.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} ===Palaikų ekshumacija=== [[File:Dienraštis Tiesa, Vilnius, LTSR, 1944.12.24.png|thumb|Dienraštis „Tiesa“, Vilnius, LTSR, 1944 m. gruodžio 24 d. (p. 2)|right|150px|thumb|Ypatingosios komisijos pranešimas dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. gruodžio 24 d.<ref>{{cite news |last=|first=|date=1944-12-24 |newspaper=Tiesa |title=Ypatingosios Valstybinės Komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-139 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=2|via=ePaveldas.lt |access-date=2026-02-12}}</ref>]] Tyrimų metu 1944 m. rugpjūtį atlikta 515 palaikų ekshumacijų. Nors kasinėjimų darbai atlikti daugelyje „bazės“ objektų, palaikai aptikti tik dviejuose apvaliose duobėse ir vienoje tranšėjoje. 17 nužudytųjų tapatybės buvo nustatytos pagal rastus dokumentus, vienos nužudytosios palaikai atpažinti jos giminaičių.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} Ekshumuotų palaikų aprašymuose pateikta jų lytis, amžius, mirties priežastis. Aprašyti nužudytųjų rūbai ir jiem priklausę daiktai. Absoliuti dauguma nužudytųjų buvo žydai. Jų tapatybė nustatyta pagal skiriamuosius ženklus įsiūtus į viršutinius rūbus – geltonos Dovydo žvaigždės ir ženklo su įrašu „GETTO“.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=99–100}} Po degintojų brigados narių pabėgimo balandžio 15 d., palaikų deginimas buvo tęsiamas iki 1944 m. gegužės ar birželio. Pasak išsigelbėjusių degintojų, iki pabėgimo dienos vis dar buvo likę apie 12 000 – 13 000 nesudegintų palaikų: nužudytųjų palaikai liko vadinamojoje „Kauno“ duobėje bei dar vienoje apvalioje duobėje ir tranšėjoje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=92}} Nors dauguma ekshumuotų palaikų datuoti 1944 m., tyrėjai taip pat aptiko nedidelį skaičių smarkiai suirusių palaikų. Pasak degintojų brigados nario J. Farberio, jie stengdavosi neiškasti visų palaikų, tikėdamiesi, kad nesudeginti palaikai bus panaudoti kaip nusikaltimų įkalčiai ateityje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} [[File:Leidinio Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas viršelis, 1945 m., LTSR.png|150px|thumb|Ypatingosios komisijos išvados publikuotos atskirame leidinyje 1945 m. 65 200 tiražu.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-06-01 |title=Brošiūra „Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje“ |url=https://www.europeana.eu/en/item/2021803/LIMIS_712125576 |website=europeana.eu |location=Vilnius |publisher=Valstybinė politinės literatūros leidykla |access-date=2026-02-15}}</ref>]] Įgyvendinus 515 palaikų ekshumaciją, Ypatingoji komisija nusprendė nebetęsti palaikų iškasimą. Šis sprendimas paaiškintas tuo, kad nužudytųjų mirties priežastys buvo aiškios iš iki tol atliktų ekshumacijų. Vienoje iš didesnių duobių palaikai buvo palikti ir jų viešai apžiūrai buvo vežami žmonės iš Vilniaus. Ši duobė vėliau buvo užpilta.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Ypatingoji komisija nurodė, kad visų tirtų nužudytųjų mirties priežastis buvo smurtinė: dažniausiai žmonės būdavo nužudomi šūviu į galvą, taikant į pakaušio sritį. Taip pat nustatytos kitos mirties priežastis: 58 aukų kaukolės, daugiausiai moterų, sutrupintos buku daiktu; rasti vieno gyvai užkasto vaiko palaikai. 15 nužudytųjų mirties priežastys nenustatytos. Ekshumuoti palaikai palaidoti greta vienos iš didesnių duobių, vadinamajame „broliškajame kape“.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Komisijos išvadose paminėta, kad daugelyje kasinėtų duobių vietoj palaikų aptikti smėlio, pelenų ir susmulkintų kaulų sluoksniai, nuo kurių sklido nemalonus kvapas.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} ===Teritorijos tyrimas=== 1944 m. rugpjūtį Ypatingoji komisija nustatė 7 duobes (25–30 m skersmens), tris tranšėjas ir 10 palaikų deginimo aikštelių. Teritorijoje rastos dvi siaurojo geležinkelio atšakos nusidriekusios į „bazę“. Paruoštoje schemoje pažymėti iškirsti ir miškingi plotai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|page=73}} == Paminėjimas == 2000 m. spalio 22 d. kelių lenkų organizacijų pastangomis per oficialią ceremoniją, kurioje dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių atstovai, Panerių memoriale atidengtas paminklinis kryžius žuvusiems Lenkijos piliečiams. Renginyje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras [[Bronisław Komorowski|Bronislovas Komorovskis]] ir jo kolega iš Lietuvos, taip pat [[Nevyriausybinė organizacija|nevyriausybinių organizacijų]] atstovai.<ref name="Rzecz-Ponary"/> Žudynių vietą įamžina paminklas Holokausto aukoms atminti (pastatytas 1991 m.), memorialas lenkų aukoms atminti (pastatytas 1990 m., atstatytas 2000 m.), paminklas gegužę nacių nužudytiems Lietuvos vietinio būrio kariams, 1944 (pastatytas 2004 m.),{{neaišku}} paminklinis akmuo sovietų karo belaisviams, žuvusiems badu ir čia sušaudyti 1941 m. (įstatytas 1996 m.){{neaišku}} ir nedidelis muziejus (šiuo metu Panerių memorialinis informacijos centras). Pirmąjį paminklą buvusioje masinių žudynių vietoje 1948 m. pastatė Vilniaus žydai, tačiau sovietų režimas netrukus jį pakeitė tradiciniu obelisku, skirtu „fašizmo aukoms“.<ref>Zigmas Vitkus, „Paneriai: senojo žydų atminimo paminklo byla (1948–1952)“, ''Naujasis Židinys-Aidai'', 2019, nr. 2, p. 27–35.</ref> == Tyrimai == Žmogžudystes Paneriuose šiuo metu{{kada}} tiria Lenkijos Tautos atminties instituto [[Gdanskas|Gdansko]] skyrius ir [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]].{{sfn|Bubnys|2019}} Pagrindiniai faktai apie Panerių memoriale esančius memorialinius ženklus ir buvusios masinių žudynių vietos objektus (žudynių duobes, tranšėjas, vartus, takus ir kt.) dabar pateikiami [[Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus|Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus]] sukurtame tinklalapyje. == Pastabos == {{notelist|21em}} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Arad|first=Yitzhak|title=Ghetto in Flames: The Struggle and Destruction of the Jews in Vilna in the Holocaust|url=https://archive.org/details/ghettoinflamesst0000arad|year=1981|publisher=Ktav Pub & Distributors Inc|place=New York|isbn=9780870687532}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|url=https://www.dropbox.com/scl/fi/nyfquv27dsacd315yu0uq/22_holocaust.pdf?rlkey=kzwypiv5d9gtdk58ceb5zlwb3&e=1&st=6ogtfqoe&dl=0|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Kray|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905-1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|isbn= 9781107146341}} * {{cite book|last=Heath|first=Chris|title=No Road Leading Back: An Improbable Escape from the Nazis and the Tangled Way We Tell the Story of the Holocaust|year=2024|publisher=The Bridge Street Press|place=|isbn= 9780349136264}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Latvytė|first=Neringa|title=Masinių žudynių įrodymų naikinimas Paneriuose: Sonderkommando 1005A|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Sarcevičius|first=Saulius|title=Ypatingosios komisijos vykdyti palaikų ekshumavimo darbai 1944 m. rugpjūtį|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sarcevičius (2)|first=Saulius|last2=Valionienė|first2=Oksana|title=Nacių ir sovietų bazės ribų problema bei reljefo pokyčiai po karo|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last1=Sarcevičius (3)|first1=Saulius|last2=Stasiulis|first2=Stanislovas| last3=Dobrotin|first3=Nikita|last4=Latvytė|first4=Neringa|last5=Dainius|first5=Michelevičius|last6=Sederavičiūtė|first6=Šarūnė|last7=Šikšnianas|first7=Mantas|last8=Valionienė|first8=Oksana|last9=Urbanavičius|first9=Vytautas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sederevičiūtė|first=Šarūnė|title=Fotografija Panerių bazėje nacių okupacijos metais: kiek? kodėl? kaip? |year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Įvadas (Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais)|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Zbrodnia w Ponarach 1941–1944|year=2008|place= Warszawa|publisher=Instytut Pamięci Narodowej|isbn= 9788360464915}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Więzienie na Łukiszkach w Wilnie 1939–1953|year=2018|place= Warszawa|isbn= 9788380984158}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor=|publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vitkus|first=Zigmas|title=Atminties miškas: Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje|year=2022|place=Vilnius|publisher=Lapas|isbn=9786098198539}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} {{refend}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2005|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9955415517}} {{refend}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} == Nuorodos == * [https://www.paneriumemorialas.lt/ Panerių memorialo svetainė] * [https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/ Panerių memorialinis muziejus] === Vaizdo įrašai === ==== Išgyvenusiųjų liudijimai ==== * {{YouTube|PEWPx5dfj8w|Yad Vashem interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusia Dina Baitler}}. * {{YouTube|Y8vIMepPHlM|Jidiš knygų centro (Yiddish Book Center) interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusiu William Good (Volfke Zev Gdud)}}. * {{YouTube|nVGo0OUJ6oc|Panerių sušaudymus išgyvenusio Šalomo Šorensono (Shalom Shorenson) pasakojimas. Ištrauka iš dokumentinio filmo "Paneriai – liudijimai iš žudynių duobių", Jam Vašem Holokausto istorijos muziejus)}}. * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn36962 J. Genso dukters Ados Gens–Ustjanauskas pasakojimas, Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus (anglų k.)]. * [https://www.youtube.com/watch?v=epo6X7yN7xg A. Suckeverio liudijimas Niurnbergo tribunole, 1946 m. vasario 27 d. (liudyta rusų k.)]. ==== Liudininkų pasakojimai ==== * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus, interviu su Marian Maciejewski (lenkų k.)]. ==== Kiti ==== * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] [[Kategorija:Žudynės Lietuvoje]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Ostlandas]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] 0lgk4dhv2egt0xc3jp3l5v82hnpou15 7798378 7798376 2026-04-04T11:08:56Z Andrejsmirnov97 56853 /* Aukos */ 7798378 wikitext text/x-wiki {{coord|54.626404|25.160247|type:landmark|display=title}} [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania (2).png|thumb|Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania. Photo taken by Otto Schroff, a member of the 96th Infantry Division of the Wehrmach|thumb|right|Žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais. Viduryje matomi sušaudymui vedami vyrai. Nuotraukos autorius: [[Otto Schroff|Otas Šrofas]], priklausęs 96-ajai Vermachto pėstininkų divizijai.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania.png|Massacre_of_the_Jewish_men_at_the_Ponary_forest_pits,_Vilnius,_Lithuania|thumb|right|Antrojoje Oto Šrofo nuotraukoje matomas žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais, kai kurie vilki baltus raiščius ant rankų viršutinės dalies.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] '''Panerių žudynės''' – masinės žudynės, įvykdytos [[Panerių miškas|Panerių miške]] netoli Panerių geležinkelio prie [[Vilnius|Vilniaus]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. [[Žydai|Žydų tautybės]] asmenų sušaudymai prasidėjo 1941 m. liepą ir truko iki nacių okupacinių pajėgų pasitraukimo iš Vilniaus 1944 m. liepą. 1941 m. liepą žydų ir kitų tautybių asmenų žudynes organizavo [[9 operatyvinis būrys|9–asis]] vokiečių operatyvinis būrys, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – [[3/A operatyvinis būrys|3/A]] vokiečių operatyvinis būrys. Nuo 1941 m. rugsėjo už sušaudymus buvo atsakingas [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] Vilniaus skyrius.{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Žydų sušaudymus įvykdė vokiečių operatyvinių būrių įsteigtas ir organizuotas [[Ypatingasis būrys]], suburtas iš vietinių lietuvių tautybės kolaborantų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=113-161}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Panerių miške žuvo nuo 70 000 iki 100 000 asmenų. Didžioji dalis nužudytųjų buvo žydų tautybės [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]] ir aplinkinių kraštų gyventojai. Intensyviausias žydų sušaudymų laikotarpis Paneriuose prasidėjo 1941 m. rugsėjį ir tęsėsi iki 1941 m. lapkričio pradžios. Jo metu sušaudyta apytikriai 20 000 Vilniaus krašto žydų. Šiuo laikotarpiu vokiečių pareigūnai likvidavo [[Vilniaus getas|Mažąjį Vilniaus getą]] ir sumažino [[Vilniaus getas|Didžiojo Vilniaus geto]] žydų bendruomenę.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-126}} Kitomis masinių žudynių aukomis Paneriuose buvo lenkai (1500–2000),{{sfn|Tomkiewicz|2018|pages=246–247}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=12 (išnaša Nr. 27)}} sovietų karo belaisviai (apie 5000), lietuviai (apie 100), romai (apie 50).{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}}<ref name="WSP-Ponary">{{cite journal |last=Michalski |first=Czesław |trans-title=Ponary – Golgota Wileńszczyzny |title=Ponary — the Golgotha of Wilno |journal=Konspekt |volume=5 |date=Winter 2000–2001 |publisher= Academy of Pedagogy in Kraków |via=Internet Archive, 24 December 2008 |url=http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20081224124407/http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |url-status=dead |archive-date=2008-12-24 |language=pl}}</ref><ref name="Niwinski">{{cite book |title=Ponary : the Place of "Human Slaughter" |last=Niwiński |first=Piotr |year=2011 |publisher=Instytut Pamięci Narodowej, Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu; Ministerstwo Spraw Zagranicznych Rzeczpospolitej Polskiej, Departament Współpracy z Polonią |location=Warsaw |pages=25–26 |url=http://www.msz.gov.pl/resource/65eb5501-876b-4915-a8dd-48ec00882c54 |language=pl, en, lt}}</ref> Pagal bendrą aukų skaičių Panerių žudynės yra didžiausias [[Holokaustas|Holokausto]] įvykis Lietuvoje ir antroji pagal dydį masinių žudynių vieta [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] (po [[Babin Jaras|Babin Jaro]] Ukrainoje).<ref>{{cite web |last= |first= |date=2003-07-12 |title=Panerių memorialo istorija |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/istorija/ |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus |access-date=2025-10-13}}</ref> Lietuva tapo viena iš pirmųjų nacistinės Vokietijos okupuotų teritorijų be Lenkijos, kurioje nacių kariniai daliniai ėmėsi masinių žydų sušaudymo operacijų. Žudynių aukoms atminti Panerių miške įkurtas [[Panerių memorialas]]. == Politinis ir socialinis kontekstas == Pagal 1923 m. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] susitarimus, Paneriai, kaip Vilniaus krašto dalis, įtraukti į [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrosios Lenkijos Respublikos]] [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Po jungtinio [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] Lenkijos pasidalinimo 1939 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus kraštas buvo okupuotas Sovietų Sąjungos pajėgų. Pagal 1939 m. spalio 10 d. [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį]], dalis Vilniaus krašto su Vilniaus miestu tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tarpukariu Vilniaus krašte vyravo [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[jidiš]] kalbos. Pagal oficialius 1931 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenis, Vilniaus mieste lenkų kalba namuose kalbėjo 128 628 gyventojai (66%), jidiš arba hebrajų – 54 596 (28%), rusų – 7372 (3,8%), baltarusių – 1700 (0,9%), lietuvių – 1579 (0,8%), vokiečių – 561 (0,3%) gyventojas.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=22–23}} == Vietovė == 1940 m. birželį sovietams aneksavus Lietuvą ir Baltijos šalis, šalia Panerių pradėta statyti karo reikmėms skirtas skystojo kuro saugyklas su būsimu sovietų kariniu aerodromu. Saugyklų teritorijos plotas siekė apie 27 hektarus. Paruoštos ir iškastos dvylika didelio skersmens 5–8 metrų gylio duobės, kai kurios sujungtos grioviais vamzdžių trasoms nutiesti. 1941 m. birželį trijų saugyklų sienos jau buvo išmūrytos tašytais akmenimis, vienos iš jų dugną spėta išbetonuoti.{{efn|Panerių kuro bazės projektavimo dokumentacija ir statybos brėžiniai iki šiol nėra rasti.{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|page=156}}}}{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|pages=157, 163–164}} Saugyklos statyba nutrūko 1941 m. birželį, prasidėjus [[Vokietijos–TSRS karas|Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui]]. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacinėms pajėgoms užėmus Vilnių]], 1941 m. birželį buvo nuspręsta panaudoti atokią saugyklų teritoriją ir joje iškastas duobes masinių žudynių reikmėms: nužudytųjų kūnus nuspręsta užkasti kuro saugykloms paruoštose duobėse.<ref name="media">Vilnius Yiddish Institute (2009), {{YouTube|3ymAxQjLKmM|The Tour of Ponar, part 1 (3:22 min.)}}. As well as, {{YouTube|VnL0gQZa0tQ|The Tour of Ponar, part 2 (6:47 min.)}}.</ref> Pasirinkta teritorija buvo nutolusi nuo Vilniaus centro apie 9 km, iš miesto ją galima buvo pasiekti plentu, geležinkeliu ar pėsčiomis. Nacių okupacinė valdžia buvusias Panerių kuro saugyklas praminė „baze“. 1941 m. liepos pabaigoje jos plotas buvo apjuostas 2 metrų aukščio tinklu: vieliniu iš geležinkelio pusės ir spygliuotu likusiame perimetre. Pagrindinių vartų sargybą ėjo vokiečių daliniai ir Ypatingojo būrio nariai. Pradėjus masinius žydų gyventojų sušaudymus Paneriuose, teritorija buvo saugoma visą parą.{{sfn|Bubnys|2019|p=12}}{{sfn|Šikšnianas|2021|pp=29-31}} == Žudynių organizatoriai ir vykdytojai == ===Vokiečių operatyviniai būriai Vilniuje=== [[Vaizdas:Albert_Filbert_(1905-1990).jpg|170px|thumb|right|SS oberšturmbanfiureris [[Alfred Filbert|Alfredas Filbertas]] (taip pat žinomas kaip Albertas Filbertas), 9-ojo operatyvinio būrio vadas, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Kray|2016|p=50}}]] Žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimus organizavo ir vykdė Vilniuje dislokuoti vokiečių [[Einsatzgruppen|operatyviniai būriai]], vokiškai žinomi „Einsatzkommando“ terminu. Žydų žudynės mieste prasidėjo pirmosiomis 1941 m. liepos dienomis.{{sfn|Idzelis|2019|p=50–51}}{{sfn|Kray|2016|p=52}} Tuo metu Vilniuje buvo dislokuotas 9-asis operatyvinis būrys („Einsatzkommando 9“), vadovaujamas SS oberšturmbanfiurerio [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] ir jo pavaduotojo [[Wilhelm Greiffenberger|Vilhelmo Graifenbergerio]]. Šis būrys pasiekė Vilnių 1941 m. liepos 1 d. (ar 2 d.) ir pakeitė iki tol mieste veikusį ypatingąjį būrį 7a („Sonderkommando 7a“), vadovaujamą SS oberšturmbanfiurerio [[Walter Blume|Valterio Blumės]].{{sfn|Kray|2016|page=45}}{{sfn|Stankeras|2016|page=208}} 9-ojo operatyvinio būrio vykdomos žydų žudynės prasidėjo ne vėliau nei liepos 4 d. A. Filbertas asmeniškai dalyvavo jo būrio vykdomuose žydų sušaudymuose miesto prieigose. Vadovaujančius vaidmenis žudynėse taip pat atliko kiti būrio nariai: SS unteršturmfiureris [[Heinrich Tunnat|Hainrichas Tunatas]], SS oberšturmbanfiureris [[Gerhard Schneider|Gerhardas Šnaideris]], SS oberšturmbanfiureris [[Friedrich Klein|Frydrichas (Fricas) Klainas]]. Per pirmąsias keturias dienas šis būrys sušaudė mažiausiai 321 žydą Vilniuje.{{sfn|Kray|2016|pages=49–50}} [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepą A. Filbertas paskyrė savo būrio narį SS oberšturmfiurerį [[Franz Schauschütz|Francą Šaušiucą]] atsakingu už žydų sušaudymus už miesto ribų.{{sfn|Kray|2016|p=46–56}} F. Šaušiucas duodavo įsakymus Ypatingajam būriui, kuris vykdydavo sušaudymus Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2019|p=53}} Prasidėjus sistemingoms žudynėms, F. Šaušiucas buvo atsakingas už jų sklandų įvykdymą. Jis supaprastino žudynių operacijas taip, kad per valandą buvo galima sušaudyti kelis šimtus žmonių.{{sfn|Kray|2016|pages=50-52}} Iki 1941 m. liepos 23 d. 9-asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kray|2016|pages=53-55}} 9-ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]].{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} Būriui taip pat priklausė SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], kuris nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. gruodžio organizavo ir vykdė žudynes Paneriuose, asmeniškai dalyvavo sušaudymuose ir duodavo įsakymus Ypatingajam būriui.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}} 1942 m. vasarį Vilniuje dislokuoto 3/A operatyvinio būrio padalinys buvo pavadintas vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus skyriumi (vok. „Aussendienstelle Sipo und SD Wilna“), pavaldžiu Lietuvos vokiečių saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} ===Ypatingasis būrys=== {{main|Ypatingasis būrys}} [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Pėstininkų atsargos ltn. [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]], Ypatingojo būrio vadas nuo 1941 m. liepos iki 1941 m. lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}}]] 1941 m. liepos pradžioje (ar net anksčiau) nacių operatyvinių būrių pareigūnai pradėjo formuoti žydų ir kitų nacistinės Vokietijos priešų persekiojimui ir naikinimui skirtą junginį Vilniuje. Šis būrys buvo pavadintas Ypatinguoju būriu prie vokiečių saugumo policijos ir SD. Į Ypatingojo būrio gretas stojo lietuviai savanoriai. Jame taip pat buvo lenkų, rusų ir baltarusių tautybės narių.{{sfn|Bubnys|2019}} Pirminis Ypatingojo būrio įsteigimo laikotarpis yra prastai dokumentuotas.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Žinoma, kad bent dalis būrio buvo suformuota lietuvių savisaugos policijos pagrindu. Ypatingasis būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių operatyviniams būriams. Pirmaisiais būrio vadais tapo Lietuvos kariuomenės jaunesnieji leitenantai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; ''Peter Iron Jokubka''){{efn|Artilerijos jaun. leit. Petras Jokubka (1914–2015 m.) per karą pasitraukė į Vokietiją, o iš ten 1949 m. emigravo į JAV, kur pasikeitė savo vardą ir tapo žinomas kaip Petras Ironas Jokubka (''Peter Iron Jokubka'').{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2024-10-08 |title=Petras JOKUBKA |url=https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=137 |website=anykstenai.lt |location= |publisher=Pasaulio anykštėnų bendrija |access-date=2026-03-14}}</ref>}} ir [[Mečislovas Butkus|Mečys Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą būrys įsikūrė pastate prie Katedros aikštės, kuriame tuo metu veikė [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinyba.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356–357}} Nuo 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti sistemingus žydų tautybės gyventojų sušaudymus Paneriuose. 1941 m. liepos 23 d. oficialiu būrio vadu tapo Lietuvos kariuomenės pėstininkų atsargos leitenantas [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]].{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Vokiečiams atleidus J. Šidlauską iš užimamų vado pareigų, 1941 m. lapkritį į jas buvo paskirtas jaunesnysis leitenantas [[Balys Norvaiša]], jo pavaduotoju tapo leitenantas [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69;71–72}} [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] Lietuvių pareigūnų dalyvavimo pradžia žydų persekiojimuose Vilniuje minima oficialioje vokiečių [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] ataskaitoje 1941 m. liepos 13 d. Joje nurodoma, kad lietuvių tvarkos policijai (vok. „Ordnungsdienst“), tapus pavaldžiai operatyviniui būriui, buvo įsakyta dalyvauti žydų tautybės asmenų „likvidacijoje“. Paminėta, kad šiai užduočiai atlikti buvo paskirta 150 lietuvių pareigūnų, kurie suėmė žydus Vilniuje ir sušaudė juos koncentracijos stovykloje. Šią dokumente neįvardintą „koncentracijos stovyklą“ istorikai laiko tuometine Panerių „baze“.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=206}} ===Policijos batalionai=== 1941 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais suimtųjų žydų konvojavimą ir priežiūrą Paneriuose dažnai vykdė dalis 1–ojo, 2–ojo ir 3–ojo lietuvių policijos batalionų karių, tuo metu dislokuotų Vilniuje.{{sfn|Bubnys|2017|page=175}} 1941 m. rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje 2–ojo bataliono antroji kuopa, vadovaujama leitenanto Prano Sakalo (Sakalausko), iš Lukiškių kalėjimo paėmė apie 500 suimtų žydų ir juos nuvarė į Panerius.{{sfn|Bubnys|2017|page=186 (remiantis I. Koskaus 1951 m. lapkričio 27 d. tardymo protokolu)}} 1941 m. rugsėjo pabaigoje 2–osios bataliono kariai konvojavo apie 2000 žydų koloną ir žudynių metu saugojo Panerių „bazės“ teritoriją.{{sfn|Bubnys|2017|page=187}} 3–iojo bataliono kariai konvojavo suimtuosius rugsėjo–spalio mėnesių sandūroje, antrą kartą – spalio pradžioje.{{sfn|Bubnys|2017|page=196}} Ruošiantis 1943 m. balandžio 5 d. didelio masto sušaudymams Paneriuose, 1–ojo policijos bataliono kariai saugojo traukinio ešeloną su suimtaisiais žydais Vilniuje. Jie taip pat vykdė suimtųjų konvojavimą iš Vilniaus į Panerius. Žinoma, kad balandžio 5 d. sušaudymuose aktyviai dalyvavo apie 20 1–ojo policijos bataliono karių.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}} ==Žudynės== [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] === Žydų masinių persekiojimų pradžia Vilniuje === 1941 m. liepos viduryje pradėti masiniai Vilniaus žydų suėmimai ir sušaudymai. Persekiojimus ir areštus vykdė [[Gestapas|gestapo]], SS, Ypatingojo būrio ir Lietuvos policijos pareigūnai. Jų metu žydų tautybės gyventojai būdavo suimami, jų turtas konfiskuojamas. Suimtieji buvo kalinami [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]] sudėtingomis sąlygomis, dažnai be maisto.{{sfn|Bubnys|2019|pp=118}} Pirmosiomis masinių persekiojimų dienomis Vilniuje žydų suėmimus vykdė su naciais kolaboravę lietuvių pareigūnai. Pasak Panerių sušaudymus išgyvenusių Vilniaus žydų liudijimų, jauni lietuviai pareigūnai buvo praminti žydų gaudytojais. Jų užduotimi buvo suiminėti žydų tautybės Vilniaus gyventojus miesto gatvėse ir namuose. Pareigūnai atlikdavo nesankcionuotas kratas ir reikalaudavo kitų miesto gyventojų informuoti apie jų kaimynus žydus.{{sfn|Heath|2024|p=17}} Prasidėjus žydų suėmimams mieste, naciai paskleidė gandus, kad Vilniaus žydų vyrai buvo ruošiami transportavimui į darbo stovyklą Paneriuose. Jie privalėjo vykti į Panerius su savarankiškai suruoštomis higienos priemonėmis.{{sfn|Heath|2024|p=10}} === Žudynių pradžia === [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|J. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Pirmasis patikimai dokumentuotas masinis žydų sušaudymas Panerių miške įvykdytas 1941 m. liepos 11 d. Pasak Paneriuose tuo metu gyvenusio [[Kazimieras Sakovičius|Kazimiero Sakovičiaus]], stebėjusio žydų vyrų grupių suvarymą į Panerių „bazę“, per tos dienos popietę kelias valandas trukusius sušaudymus nužudyta apie 200 vyrų.{{sfn|Sakowicz|2012|p=34}} Panašūs liepos 11 d. duomenys užfiksuoti ir [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] dokumentuose: juose minimas 168 ir 179 žydų vyrų transportavimas iš kalėjimo. Šios dienos žudynių aplinkybės taip pat žinomos iš būriui priklausiusių [[Mečislovas Butkus|Mečislovo Butkaus]] ir [[Konstantinas Čičelis|Konstantino Čičelio]] liudijimų.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Liepos 11 d. suimtųjų žydų sušaudymus įvykdė Ypatingasis būrys. Žudynėms buvo pasiruošta iš anksto. M. Butkus, vienas iš pirmųjų būrio organizatorių, būrio sandėlyje dokumentavo šovinių paėmimą būrio reikmėms. Jis drauge su keliais kitais būrio nariais liepos 9 d. (ar 10 d.) vakare susitiko su J. Šidlausku, kuris juos visus nuvedė į Lukiškių kalėjimą. Pasak M. Butkaus, kalėjime jam buvo įsakyta sudaryti kalinių sąrašą, į kurį jis įtraukė 300 žydų ir rusų.{{efn|Lukiškių kalėjimo dokumentuose rastas 347 suimtųjų žydų sąrašas. Kitoje šio sąrašo pusėje įrašyta: „168 asmenis išsivedžiau darbams (sušaudyti)“. Šį įrašą M. Butkus pasirašė ranka ir datavo jį 1941 m. liepos 11 d. Šalia A. Butkaus taip pat rastas V. Mackevičiaus įrašas: „Paėmiau 180 kalinius žydus (sušaudyti)“ (šiame įraše ansktesnis 179 kalinių skaičius nubrauktas ir jo vietoje įrašytas 180 kalinių skaičius).{{sfn|Idzelis|2012|pp=349}}}} Sąrašą pasiėmė J. Šidlauskas.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=291–291 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}} [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]] (Mockevičius), vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Liepos 11 d. vidurdienį būrys, apginkluotas rusiškais šautuvais, atvyko iš savo būstinės į Lukiškių kalėjimą. Anot M. Butkaus: ''<blockquote>Buvo šilta vasaros diena. Kalėjimo kieme rikiavo dvi kalinių kolonas. Man [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Šidlauskas]] įsakė paimti pirmą kalinių koloną, kas tai apie 170 žmonių, davė penkiolika būrio dalyvių ir liepė vesti kalinius į geležinkelio stotį Paneriuose, kur jis su [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Lukošiumi]] nuvažiuos mašina ir duos tolesnius nurodymus. Visi galvojome, kad kalinius ruošia išvežimui kur tai darbams. Kai kaliniai buvo surikiuoti ir suskaičiuoti, [[Balys Norvaiša|Norvaiša]] man liepė parašyti raštelį, kad tokį tai kalinių skaičių aš išsivedžiau darbams. Jis perskaitė ir liepė man parašyti žodį “sušaudyti”, ką aš ir padariau.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=293–294 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Tikėtina, kad 348 kalinai buvo išvesti dviem grupėmis: 168 kalinių konvojui vadovavo M. Butkus, 180 – [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius). Tarp suimtųjų buvo tik vyrai.{{sfn|Idzelis|2012|pp=350}} Pasak M. Butkaus, pasiekus Panerių „bazę“ pradėti sušaudymai: ''<blockquote>Paneriuose aš pamačiau teritoriją miške, aptvertą apie dviejų metrų aukščio spygliuota tvora, kur buvo keletas duobių. Viena iš jų buvo apie 30 metrų skersmens, apie 2–3 metrų gylio, apvalios formos. Jos pakraščiuose viduje buvo iškasti apie vieno metro gylio grioviai, kaip supratau pamatams. Į duobę iš šono buvo padarytas įvažiavimas. Šidlausko nurodymu atvestus kalinius suvarėme į duobę ir apie ją išstatėme sargybą. <...> Keli būrio dalyviai ėmė iš duobės po dešimt žmonių, liepdavo jiems nusirengti lauke ir po to su apatiniais rūbais vedė į kitą duobę, esančią nuo pirmos apie 30–50 metrų, kur juos šaudė būrio dalyviai. Aš mačiau iš toliau kaip juos šaudė būrio dalyviai stovintys ant duobės krašto. Prie šaudymų dalyvavo du ar tris vokiečiai, kurių tarpe aš atpažinau tiesioginį Ypatingojo būrio vadą [[Horst Schweinberger|Švainbergerį]] (ar Švenbergerį). Šaudymas truko apie tris ar keturias valandas. Tą kartą buvo sušaudytą sprendžiant iš mano ir Mockevičiaus raštelio 348 žmonės. Jų tarpe buvo žydų tautybės piliečiai ir rusai – karo belaisviai. Juos sušaudė ypatingo būrio dalyviai vieni, niekas jiems šaudyti nepadėjo.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=295–296 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Remiantis M. Butkaus ir K. Čičelio parodymais, pirmosiose žudynėse vadovaujančius vaidmenis atliko [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Balys Lukošius]], [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], [[Balys Norvaiša]]. Pasak K. Čičelio, tarp pirmosios dienos sušaudymų vykdytojų buvo [[Vladas Kliukas]], Vladas Butkūnas, [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Pasak K. Sakovičiaus, sušaudymai Paneriuose tęsėsi ir buvo vykdomi liepos 12–19 d., 23–26 d. ir 28–31 d. Jo liudijimu tokiu būdu liepą buvo sušaudyta apie 5000 žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=118}} Per reguliarius sušaudymus rugpjūtį nužudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Pirmieji vaikų ir paauglių sušaudymai įvykdyti rugpjūčio 11 ir 16 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119}} === Žudynių masto augimas, 1941 m. === [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] ==== „Provokacijos diena“ ==== Rugpjūčio 31 d. vokiečių ir lietuvių pareigūnai apkaltino žydų gyventojus šaudynėmis iš Stiklių ir Didžiosios gatvės kampe esančio pastato lango. Pasak [[Grigorijus Šuras|Grigorijaus Šuro]] liudijimo, šaudynes imitavo naciams talkinantys lietuvių pareigūnai.{{sfn|Šuras|1997|pp=35}} Jie pranešė apie esą įvykusį incidentą greta susibūrusiems vokiečių kareiviams. Vokiečiai kartu su lietuvių pareigūnais įsilaužė į butą iš kurio tariamai buvo šaudoma ir suėmę du žydų tautybės gyventojus, juos iškart sušaudė gatvėje.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Šaudynių inscenizacija tapo pretekstu tą pačią dieną pradėtiems žydų persekiojimams Vilniuje. Masiniai žydų tautybės gyventojų areštai tęsėsi nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 2 d. Persekiojimus organizavo vokiečių pareigūnai [[Horst Scweinberger|Horstas Švainbergeris]], [[Franz Murer|Francas Mureris]] ir [[August Hering|Augustas Heringas]].{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=307}} Suimtieji buvo kalinami perpildytame Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerius rugsėjo pirmosiomis dienomis.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Pasak oficialios nacių pareigūnų suvestinės, žinomos kaip [[Jėgerio ataskaita]], rugsėjo 2 d. Paneriuose sušaudyti 3700 žydai: 864 vyrai, 2019 moteris ir 817 vaikai. Joje taip pat pažymėta, kad masiniai sušaudymai buvo „ypatinga akcija, nes žydai šaudė į vokiečių kareivius“.{{sfn|Bubnys|2020|pp=120}} Pasak K. Sakovičiaus, stebėjusio konvojavimus rugsėjo 2 d., į Panerius varomos žmonių kolonos ilgis siekė du kilometrus.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Anot jo kaimyno Piotro Jankovskio, dirbusio Panerių geležinkelio pervažos darbuotoju, žmonių skaičius turėjo siekti 4000.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Žinoma apie šešias rugsėjo 2 d. sušaudymus išgyvenusias žydų tautybės moteris ir mergaites. Pasibaigus sušaudymams, keturios sužeistos moterys ir dvi mergaitės išsiropštė iš duobių ir susibūrusios drauge paspruko iš „bazės“ teritorijos. Sugrįžusios į Vilnių rugsėjo 4 d., jos buvo paguldytos ir gydomos geto ligoninėje.{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}} Tarp išsigelbėjusių buvo vienuolikmetė Judita Trojak (Yudis Trojak) ir šešiolikmetė Pesa Šlos (Pesye Schloss).{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=308}} Rugsėjo 12 d. Paneriuose sušaudyta paskutinioji didelė žydų grupė, areštuota per „provokacijos dienos“ persekiojimus. Ją sudarė 3434 žmonės: 993 vyrai, 1670 moterys ir 771 vaikas.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} ==== Vilniaus getas ==== [[Vaizdas:Franz Mürer, 1912-1994, Austrian SS NCO (SS-Oberscharführer), Vilnius Ghetto Administrator in 1941-1943.png|240px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Franz Murer|Francas Mureris]], Vilniaus geto organizatorius ir administratorius (1941–1943 m.){{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=307, 325}}]] 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurtas [[Vilniaus getas|Vilniaus getas]], sudarytas iš Mažojo ir Didžiojo getų. Įkūrus getus, vokiečių pareigūnai ėmėsi reguliarų getų gyventojų skaičiaus mažinimo veiksmų, suimant ir išvežant žydus sušaudymams Paneriuose. Pirmasis tokio pobūdžio planas įgyvendintas rugsėjo 15 d., vykdant Mažojo ir Didžiojo getų gyventojų perkraustymą. Jo metu suimta tarp 1200–1500 žmonių. Jų sušaudymas Paneriuose įvykdytas rugsėjo 17 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-123}} Spalio 1 d. SS pareigūnas Horstas Švainbergeris susitiko su naujai suformuota žydų taryba („Judenrat“) ir pareikalavo pristatyti 1000 Didžiojo geto žydų, kurie tuo metu neturėjo nacių išduodamų darbo leidimų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=309}} Tą pačią dieną vokiečių ir lietuvių pareigūnai pradėjo masinius gyventojų suėmimus Mažajame gete. Per šiuos suėmimus buvo suimta tarp 3000 ir 4000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Po jų įkalinimo Lukiškių kalėjime, jie buvo transportuojami ir sušaudomi Paneriuose spalio 2–4 d.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} Spalio mėnesį įvykdytos sistemingos Mažojo geto gyventojų mažinimo operacijos.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Jos vyko spalio 16, 21, 23, 24 ir 31 d.{{sfn|Bubnys|2020|pages=124}} Atrankos sušaudymams Paneriuose surengtos pasitelkus naujų darbo leidimų, žinomų kaip „Gelbe Scheine“, išdavimą spalio 15 d. Šių leidimų savininkai ir jų šeimų nariai (nuo 16 metų) išvengė suėmimų. Likusieji Mažojo geto gyventojai, kurie neturėjo leidimų, buvo suimti ir sušaudyti per spalio operacijas Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=123-124}} Ypač didelio masto sušaudymai įvykdyti spalio 25 d. A. Sakovičius, matęs tos dienos konvojavimus, pastebėjo, kad visos tos dienos aukos buvo moterys ir vaikai. Anot jo, tą „siaubingą šeštadienį“, atgabenta daugiau nei 2500 suimtųjų iš Lukiškių kalėjimo. Sušaudymai truko nuo ankstyvo ryto iki penktos valandos po pietų.{{sfn|Sakowicz|2012|pages=52-54}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=312-313}} Tolesnės masinės žudynės, vykdomos nacių pareigūnų ir Ypatingojo būrio narių, tęsėsi lapkritį. Lapkričio 6 d. įvykdyti didžiausi to mėnesio sušaudymai, jų metu žuvo apie 1200 Vilniaus geto žydų. Mažiau skaitlingi sušaudymai tęsėsi iki 1941 m. metų pabaigos.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}} Nuo nacių okupacijos pradžios iki 1941 m. pabaigos buvo nužudyta nuo 33 000 iki 34 000 Vilniaus žydų. Iš jų 20 000 nužudyta per tris rudens mėnesius (1941 m.).{{sfn|Bubnys|2020|p=125}} Pagal aukų skaičių, tai buvo intensyviausias žudynių laikotarpis Paneriuose. Nuo 1942 m. sausio masinės žudynės nepasikartojo iki 1943 m. balandžio pradžios (atskirų grupių sušaudymų vis dar būta). Šis laikas vadinamas Vilniaus geto stabilizacijos laikotarpiu.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=313}} ===Getų likvidacija 1943 m.=== Naujos didelio masto žudynės Paneriuose prasidėjo 1943 m. balandį, vokiečių vadovybei pradėjus Vilniaus krašto getų ir darbo stovyklų naikinimą. Vilniaus miesto komisaro [[Christian Hans Hingst|Hanso Hingsto]] nurodymu, 1943 m. kovą apie apie 3000 žydų gyventojų iš Švenčionių, [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškiai|Mikailiškių]] ir kitų mažesnių Rytų Lietuvos gyvenviečių buvo perkelti į Vilnių. Suimtiesiems pranešta, kad jie bus transportuojami į [[Kauno getas|Kauno getą]]. Iki šio iškeldinimo Vilniaus geto vadovas [[Jakovas Gensas]] aplankė kai kurias mažesnes Vilniaus krašto žydų bendruomenes Ašmenoje, [[Salos|Salose]], Mikailiškėse, patikindamas jas, kad tokiu būdu siekiama apsaugoti žydus nuo kaltinimų bendrininkavimu su krašte veikusiais [[Raudonieji partizanai|sovietų partizanais]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=135}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334}} ====1943 m. balandžio 5 d. žudynės==== [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir vykdytojų, Ypatingojo būrio viršininkas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] Pasiruošimas didelio masto žudynėms Paneriuose prasidėjo 1943 m. kovo pabaigoje. Pasak K. Sakovičiaus, kovo 25, 26 ir 28 d. nacių pareigūnai, vykdydami pasiruošimus Paneriuose, teiravosi kiek traukinio vagonų gali tilpti stoties atsarginiame geležinkelio ruože. Balandžio 4 d., sekmadienio popietę, keturi sunkvežimiai su lietuvių pareigūnais atvyko į Panerius, taip pat – automobiliai su vokiečių Gestapo pareigūnais, tarp kurių buvo vienas iš žudynių organizatorių – [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=86-87}} Augant atvykstančių pareigūnų skaičiui, balandžio 4 d. dalis gyventojų pasitraukė iš Panerių, nusprendę kurį laiką nenakvoti savo namuose. Tuo metu vietiniai gyventojai sužinojo, kad suimtieji žydai yra gabenami traukiniais iš Vilniaus. Atsarginis stoties geležinkelio ruožas buvo atlaisvintas iš anksto: balandžio 4 d. vakarą ten seniai stovėję krovininiai vagonai išvežti į [[Lentvaris|Lentvarį]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=87}} Pirmoji žydų gyventojų grupė, kurią neva nuspręsta perkelti į Kauno getą, traukiniu išvyko iš Vilniaus 1943 m. balandžio 4 d. Į Vilnių šis traukinio sąstatas atvyko iš Salų miestelio su kita suimtųjų žydų grupe. Vilniuje traukinys papildytas 300 žydų suimtaisiais iš Salų ir [[Smurgainys|Smurgainių]], kurie tuo metu jau buvo laikomi Vilniaus gete.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Transportavimą lydėjo žydų geto policijos pareigūnai ir J. Gensas. Jie buvo patalpinti paskutiniame traukinio vagone.{{sfn|Bubnys|2020|pages=135-136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Balandžio 4 d. apie vienuoliktą valandą vakare ešelonas su suimtaisiais sustojo Panerių geležinkelio stotyje. Traukiniui sustojus Paneriuose, J. Gensas su žydų policijos pareigūnais išlaipintas ir išvežtas į Vilnių.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=38-39 (remiantis O. Kozlovskio apklausos protokolu)}} Apie šeštą valandą ryte Gestapo pareigūnai ir lietuvių savisaugos būriai atvyko į Panerius. Ginkluotų vokiečių ir lietuvių dalinių grandinė pradėjo varyti suimtuosius iš vagonų Panerių „bazės“ link. Žydams supratus apie rengiamus sušaudymus, dalis suimtųjų bandė pabėgti. Kai kurie iš traukinyje likusių žydų ištrūko iš vagonų ir, atskirais atvejais, priešinosi ginkluotiems vokiečiams ir lietuviams. Dauguma bandžiusiųjų pabėgti buvo pagauti ir sušaudyti Panerių geležinkelio stotyje ir jos prieigose. Tikėtina, kad tą rytą išsigelbėjo apie 50 jaunesnių žydų vyrų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudžius pirmąsias gyventojų grupes „bazės“ teritorijoje, likusios buvo atvaromos iš kitų vagonų. Tokiu būdu iki vienuoliktos valandos ryto sušaudyta 11 žydų grupių, iš viso – apie 2500 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Antrasis traukinys (33 vagonų sąstatas), vykstantis su žydų suimtaisiais iš [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] į Panerius, sustojo Vilniuje apie vidurdienį. J. Gensui buvo leista pasitikti traukinį. Tuo metu jam pavyko įkalbėti vokiečių vadovybę atkabinti nuo sąstato kelis vagonus, tarp kurių suimtųjų buvo Švenčionių ''Judenrat'' nariai ir kiti žydai, numatyti vokiečių priverstinio darbo stovykloms.{{efn|M. Šikšnianas nurodo, kad J. Gensui pavyko susitarti su vokiečių pareigūnais ir atkabinti 7 traukinio vagonus su suimtaisiais: 5 iš jų buvo nukreipti į Bezdonių priverstinio darbo stovyklą, likę du su žydų tarybos nariais ir jų šeimomis palikti Vilniuje. {{sfn|Šikšnianas|2021|page=39}}}} Likusi traukinio dalis pajudėjo Panerių link.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Popiet į Panerius išvykstančio traukinio mašinistu dirbo lenkų tautybės Marianas Maciejevskis (Marian Maciejewski). Jo teigimu, jis įkalbėjo savo pagalbininką Augustą slapčia pakelti užrakinamuosius kabliukus esančius bent kelių vagonų išorėje. Tai buvo padaryta akimirką iki išvykimo. Traukiniui įsukus į Panerių stoties atsarginį ruožą, prasidėjo pirmieji žydų pabėgimai iš atrakintų vagonų. M. Maciejevskio teigimu, pabėgti bandė apie 30–40 suimtųjų.<ref>{{cite journal |last1=Maciejewski |first1=Marian |last2= |first2= |date=2002-10-01 |title=Proszę pana, dokąd jedziemy? Dokąd pan nas wiezie? |url=https://przystanekhistoria.pl/pa2/tematy/kultura/37510,nr-102002.html |journal=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej (ISSN 1641-9561) |volume=21 |issue=10 |publisher=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej |pages=76-83 |doi= |access-date=2025-10-05}}</ref> Traukinyje likę suimtieji ėmėsi dar didesnio pasipriešinimo. Tikėtina, kad šįkart daug daugiau žmonių paspruko. Jų gaudimas ir sušaudymai vyko Panerių geležinkelio stotyje ir gyvenvietėje, stebint vietiniams gyventojams. Vykdant sušaudymus, mirtinai sužeisti du lietuvių savisaugos pareigūnai, vienas Gestapo pareigūnas buvo sužeistas.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudymai pabaigti apie ketvirtą valandą po pietų. Tą popietę sušaudytos devynios didelės grupės žmonių, iš viso – 5000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tikėtina, kad sušaudytieji užkasti vadinamojoje „Kauno“ duobėje.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=40 (remiantis K. Potanino apklausos protokolu)}} Istorikų vertinimu 1943 m. balandžio 5 d. žudynės buvo vienos iš didžiausią žydų pasipriešinimą sulaukusių sušaudymų Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tai taip pat buvo vienas iš kelių iki šiol nustatytų atvejų, kai suimtieji buvo atgabenti traukiniais. Be K. Sakovičiaus, žudynių liudytojais tapo nemažai Panerių gyventojų, tarp jų ir tos dienos rytą Paneriuose buvęs lenkų rašytojas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]]. 1945 m. balandžio 5 d. įvykius jis aprašė rašinyje „Paneriai–bazė“ („Ponary–baza“).<ref name="ZVitkus-2017">{{cite journal |last1=Vitkus |first1=Zigmas |last2= |first2= |date=2017 |title=Panerių vaizdinio lūžiai J. Mackiewicziaus esė „Paneriai-bazė“|url=https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2018/03/Vitkus.pdf|journal=Lituanistica |volume=63 |issue=2(108) |publisher=Lietuvos mokslų akademija |pages=77–94|doi=10.6001/lituanistica.v63i2.3534 |access-date=2025-10-01}}</ref> 2003 m. liepą traukinio mašinisto M. Maciejevskio atsiminimai buvo nufilmuoti ir paskelbti [[Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus|Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus]] darbuotojų.<ref>{{cite web |last=Maciejewski |first=Marian |date=2003-07-12 |title=Oral history interview with Marian Maciejewski|url=https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 |website=ushmm.org |location=Vašintgonas, Kolumbijos apygarda, JAV |publisher=Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus |access-date=2025-10-05}}</ref> ====Vilniaus geto panaikinimas==== [[Vaizdas:Bruno Kittel, Austrian SS-Oberscharführer, took part in Wilno (Vilnius) ghetto massacres in 1943.png|170px|thumb|right|[[Brunas Kitelis]], austrų tautybės SS oberšarfiureris, Vilniaus geto panakinimo organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=51–52}}]] 1943 m. liepą prasidėjo palaipsnis Vilniaus geto ir jam priklausančių priverstinio darbo stovyklų panaikinimas.{{efn|[[Baltoji Vokė|Baltosios Vokės]], [[Bezdonys|Bezdonių]], [[Kena|Kenos]], [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] žydų priverstinio darbo stovyklos panaikintos 1943 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2020|pages=137–138}}}} 1943 m. birželio 21 d. išleistas [[Heinrichas Himleris|Heinricho Himlerio]] įsakymas, kuriuo numatyta panaikinti visus įkalintųjų žydų getus [[Ostlandas|Ostlando]] teritorijoje. Vilniaus mieste už šio įsakymo vykdymą buvo atsakingas SS oberšarfiureris [[Brunas Kitelis]] (Bruno Kittel).{{sfn|Bubnys|2020|page=138}} Prasidėjus darbo stovyklose įkalintų žydų žudynėms, 1943 m. liepos 13 d. Vilniaus geto žydų geto atstovai J. Gensas ir [[Felix Dessler|Salekas Desleris]] buvo patikinti H. Hingsto, kad masiški geto gyventojų sušaudymai vykdomi nebus. Liepos 24 d. vokiečių pareigūnai suėmė vienuolikos žydų darbo brigadų vyresniuosius. Suėmimo priežastimi vokiečiai nurodė nuolatinius žydų pabėgimus iš geto. Suimtieji ir iš geto pabėgusiųjų šeimų nariai sušaudyti Paneriuose liepos 26 d.{{sfn|Bubnys|2020|page=139}} 1943 m. rugpjūtį pradėtas Vilniaus geto naikinimas.{{sfn|Bubnys|2020|page=140}} Rugpjūčio 6 d. vokiečių įsakymu suimti ir išvežti nuo 1000 iki 1200 žydų į Estijos [[Vaivaros koncentracijos stovykla|Vaivaros]] koncentracijos ir kitas priverstinio darbo stovyklas. Antrasis ir trečiasis geto žydų transportavimas į Estijos stovyklas įvykdytas rugpjūčio 24–25 d. (1200–1500 žmonių) ir rugsėjo 1–4 d. (1000 žmonių). Rugsėjo 5 d. patekimas į geto teritoriją buvo oficialiai uždarytas. Tuo metu jame laikyta apie 10 000–12 000 žydų. Rugsėjo 23 d. visi geto gyventojai buvo išvaryti iš geto teritorijos. Jų didžioji dalis, kurią sudarė moteris ir vaikai, trasnportuota į [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico naikinimo stovyklą]]. Keli šimtai vyresnio amžiaus ir pasiligojusių žmonių sušaudyti Paneriuose. Po geto panaikinimo jo teritorijoje pasislėpę žydai buvo dažnai randami, suimami ir sušaudomi Paneriuose. A. Sakovičius mini, kad iš Vilniaus autobusais ir sunkvežimiais gabenami žydai Paneriuose sušaudyti rugsėjo 24 d. (vyrai ir vaikai), spalio 1 d. ir spalio 4 d. Per šiuos sušaudymus nužudyta apie 250 žmonių. Dar 400 žmonių sušaudyti spalio 6 d. Žudynės tęsėsi spalio 7–8 d. Spalio 11 d. nužudyta 300 žydų. Mažesnės žmonių grupės buvo sušaudytos spalio 13–15, 18, 25 ir 28 d., daugiausiai vaikai ir moterys. Nuo rugsėjo 23 d. iki lapkričio pradžios Paneriuose iš viso sušaudyta apie 1000 Vilniaus geto žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=141–144}} ===1944 m. žudynės=== Vokiečių pareigūnams panaikinus Vilniaus getą 1943 m. rudenį, mieste iš viso liko apie 3000 žydų tautybės gyventojų. Didžioji jų dalis dirbo ir gyveno priverstinio darbo stovykloje „[[Kailis (fabrikas)|Kailis]]“ ir karinės technikos autoremonto dirbtuvėse Subačiaus gatvėje, tuo metu žinomos kaip [[Priverstinio darbo stovykla HKP 562|HKP 562]] (vok. Heereskraftfahrpark/Ost/562).{{sfn|Bubnys|2020|pages=144–146}} Vokietijos–SSRS fronto linijai priartėjus prie Vilniaus, atsitraukimui besiruošiantys vokiečiai organizavo „Kailio“ ir HKP 562 teritorijose gyvenusių žydų išvežimą į Panerius. 1944 m. liepos 2–3 d. Paneriuose vokiečiai sušaudė apie 2000–2300 žydų iš Vilniaus miesto, iš jų – apie 600 žydų iš HKP 562 dirbtuvių. {{sfn|Bubnys|2020|pages=144–148}} == Palaikų deginimas (1943–1944 m.) == [[Vaizdas:WW2-Holocaust-Poland.PNG|miniatiūra| Panerių žudynių vieta Lenkijos Holokausto žemėlapyje: Paneriai pažymėti balta kaukole viršutiniame dešiniajame kampe, netoli [[Vilnius|Vilniaus (Wilno)]]]] 1943 m. Vokietijai patiriant pralaimėjimus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]], nacių vadovybė parengė [[Sonderaktion 1005]] operacijos planą. Šis planas numatė priemones ir veiksmus, kuriais būtų nuslėpti masinių žydų ir kitų bendruomenių žudynių įkalčiai nacių okupuotose teritorijose. 1943 m. pavasarį nacių okupacinė valdžia Lietuvoje ėmė rengtis žudynių pėdsakų naikinimui Paneriuose. Vilniuje buvo suformuota preliminari nacių pareigūnų grupė, atsakinga už šios operacijos įgyvendinimą Vilniaus krašte. Jai vadovavo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Altas]].{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–52}} 1943 m. pabaigoje nacių vadovybė Vilniuje suformavo priverstinio darbo komandą, daugiausia iš įkalintų vietinių Vilniaus žydų tautybės asmenų. Ši brigada oficialiai buvo pavadinta Sonderkommando 1005A. Brigados nariai buvo apgyvendinti žudynių teritorijoje (vadinama „baze“) ir priversti ekshumuoti nužudytųjų palaikus, juos apdoroti ir kremuoti masinėse laužavietėse Paneriuose. Ši komanda taip pat buvo žinoma kaip palaikų degintojų brigada.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Pirmaisiais Sonderkommando 1005A brigados nariais tapo žydai, tuo metu kalintys gestapo kalėjime Vilniuje. 1943 m. lapkritį dalį brigados narių pradėta vežti į Panerių mišką, kuriame jie buvo priversti kirsti medžius ir ruošti rąstus. Po kurio laiko ši pirmoji grupė buvo apgyvendinta medinės pirties tipo pastate miške.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Antroji žydų kalinių grupė vesta iš gestapo kalėjimo į Panerius pėsčiomis medžio kirtimo darbams.{{sfn|Heath|2024|pp=64–69}} Po kelių savaičių ruošos darbų, 1943 m. gruodį, abi kalinių grupės buvo apgyvendintos specialiai tam pastatytame barake vienoje iš duobių. Ji yra žinoma kaip degintojų brigados duobė. Vienas iš kalinių, [[Julijus Farberis]], nurodė, kad apytikris duobės plotis buvo apie 15–22 metrai, gylis – 4–4,5 metrai. Duobės sienos buvo išmūrytos akmenimis. Barako patalpos buvo padalintos į miegamąją dalį ir virtuvę. Į duobę buvo nuleidžiamos dvi kopėčios kaliniams ir vienos atskiros – sargybiniams.{{sfn|Latvytė|2021|page=52–53}} Nuo 1943 m. lapkričio iki 1944 m. balandžio brigada buvo sudaryta iš apytikriai 80 žmonių. Gruodį ją papildė žydų kaliniai, atgabenti iš uždarytų [[Vievis|Vievio]] ir [[Žiežmariai|Žiežmarių]] priverstinio darbo lagerių. 1944 m. sausio pabaigoje Paneriuose įkalinta nuo 7 iki 9 žydų iš karo belaisvių stovyklos [[Stalag 344]] Vilniuje. 1944 m. vasario 17 d. komanda papildyta keliais sovietiniais karo belaisviais. Brigadoje buvo keturios kalinės moterys, atsakingos už maisto ruošimą visai brigadai ir tvarkos palaikymą. Jos buvo apgyvendintos drauge su vyrais.{{sfn|Latvytė|2021|pp=53, 58–60}} [[Vaizdas:Ponar forest.JPG||275px|thumb|right|Degintojų brigados duobė Paneriuose, kurioje buvo apgyvendinta 80 kalinių grupė. 1944 m. balandžio 15 d. dalis kalinių iš šios duobės pabėgo per slapčia iškastą 30 metrų ilgio tunelį.<ref>{{cite web |last=|first=|date=2023-01-01 |title=Duobė, kurioje buvo laikomi „Degintojų brigados“ (Sonderkomando 1005B) nariai |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/memorialas/schema/duobe-kurioje-buvo-laikomi-degintoju-brigados-sonderkomando-1005b-nariai |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt/ |location= |publisher=Panerių memorialas |access-date=2025-10-14}}</ref>]] Nacių pareigūnai sušaudytųjų palaikų ekshumaciją ir kremavimą organizavo metodiškai. Darbas buvo paskirstytas tarp aukų palaikų kasėjų, palaikų traukėjų, dantų tikrintojų, neštuvų nešėjų, laužų statytojų, medienos tiekėjų, degintojų, pelenų sijotojų ir pelėnų maišytojų. Persijoti aukų pelenai buvo maišomi su smėliu vietoje ir supilami atgal į ekshumacijos duobes.{{sfn|Heath|2024|pp=70-72}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57}} Laužavietės buvo ruošiamos pagal griežtai nustatytą tvarką. Septynių metrų ilgio ir septynių metrų pločio zonoje buvo iškasami trys aštuonių metrų ilgio ir 60 cm gylio grioviai ant kurių buvo klojami aštuoni rąstai. Viduryje iš lentų buvo pastatomas keturių metrų aukščio kaminas. Ant pirmojo sausų malkų sluoksnio būdavo sudedami pailaikai (galva į išorę). Tarpai tarp palaikų užpildomi sušaudytųjų rūbais arba mažesniais vaikų palaikais. Vidutiniškai laužas siekdavo 4 ar 4,5 metrų aukštį. Degimas užtrukdavo nuo trijų iki septynių parų. Nacių pareigūnai palaikus įsakydavo vadinti figūromis.{{sfn|Heath|2024|pp=72-76}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57-58}} Po kelių mėnesių priverstinio darbo 1944 m. balandžio 15 d. daliai brigados pavyko pabėgti per slapčia iškastą 50 metrų ilgio požeminį tunelį. Nuo vienuolikos iki trylikos iš aštuoniasdešimties pabėgti bandžiusių asmenų ištrūko iš „bazės“ teritorijos ir išgyveno karą.{{sfn|Latvytė|2021|page=66}} Jų parodymai prisidėjo prie žudynių atskleidimo.<ref>Nicholas St. Fleur (June 29, 2016). [https://www.nytimes.com/2016/06/29/science/holocaust-ponar-tunnel-lithuania.html „Escape Tunnel Dug by Hand Is Found at Holocaust Massacre Site“]. ''[[The New York Times]]''.</ref> Pasak išsigelbėjusių, nuo 1943 m. gruodžio iki 1944 m. balandžio 15 d. brigada sudegino nuo 56 000 iki 70 000 palaikų.{{sfn|Latvytė|2021|page=52, 247 (Motelio Zaidelio liudijimas), 259 (Abramo Bliazerio liudijimas), 242 (Konstantino Potanino liudijimas)}} Tarp sėkmingai pabėgusiųjų tuneliu buvo Abraomas Bliazeris (tikrasis vardas – Josifas Kaganas), Icchokas Dogimas (Doginas) Julijus Farberis, Šlema Golas, Davidas Kantarovičius, Zalmanas Mackinas, Konstantinas Potaninas, Motelis Zaidelis.{{sfn|Latvytė|2021|page=65-70}} Kai kurių išsigelbėjusių atsiminimai buvo publikuoti. J. Farberio pasakojimas įtrauktas į Holokausto atsiminimų rinkinį „Juodoji knyga“.<ref name>{{cite book |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |others= David Patterson (vert. ir red.)|publisher=Transaction Publishers |year=2003 |url=https://books.google.com/books?id=wvyX6Vjkq3MC |isbn=1412820073 |author1=Vasily Grossman|author2=Ilya Ehrenburg |location=New Brunswick, NJ}}</ref> == Aukos == [[File:Paneriai monument 3.jpg|200px|thumb|Paminklas Panerių žudynių aukoms.]] Bendras aukų skaičius 1944 m. pabaigoje buvo nuo 70 000 iki 100 000. Sovietų 2-ojo Baltarusijos fronto pajėgų atliktos [[ekshumacija|ekshumacijos]] duomenimis, dauguma (50 000–70 000) aukų buvo Lenkijos ir [[Lietuvos žydai]] iš gretimų Lenkijos ir Lietuvos miestų, o likusieji – daugiausiai [[lenkai]] ir vadinamieji sovietų piliečiai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91}} Naujausių istorinių ir archeologinių tyrimų duomenimis, Paneriuose nužudyta apie 80 000 žmonių.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} Pasak lenkų istorikės [[Monika Tomkiewicz|Monikos Tomkevič]], žuvo 80 000 žmonių, įskaitant 72 000 žydų, 5000 sovietų karo belaisvių, 1500–2000 lenkų, 1000 žmonių, vadinamų komunistais ar sovietų aktyvistais, ir 40 [[Čigonai|romų]].{{sfn|Tomkiewicz|2008|pages=215–216}} Lietuvių istoriografijoje būta vertinimų, kuriais bendras aukų skaičius nurodytas kaip 50 000–60 000 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=513-514 (išnaša Nr. 88)}} Naujausiais vertinimais (2021 m.), pateiktais lietuvių istorikų ir archeologų kolektyviniame darbe, aukų skaičius siekia 83 000.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} [[File:Žemaitė, Aleksandra Bulotienė (Stepanovaitė) ir Andrius Bulota 1916 m. vizito JAV metu.png|200px|thumb|left|[[Aleksandra Bulotienė|Aleksandra Bulotienė]] ir [[Andrius Bulota|Andrius Bulota]], rašytojos [[Žemaitė|Žemaitės]] bendradarbiai ir globėjai, už dalyvavimą įgyvendinant sovietų režimą Lietuvoje sušaudyti Paneriuose 1941 m. rugpjūčio 16 d.{{sfn|Žeimantas|1988|page=196}}]] Lenkų aukas daugiausiai sudarė lenkų inteligentijos atstovai: akademikai, pedagogai (pvz., [[Vilniaus universitetas|Stefano Batoro universiteto]] profesorius Kazimieras Pelčaras), kunigai (pvz., kunigas Romualdas Svirkovskis) ir [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] pasipriešinimo judėjimo nariai. Tarp pirmųjų aukų buvo maždaug 7500 sovietų [[Nelaisvė|karo belaisvių]], sušaudytų 1941 m. netrukus po [[Barbarosos operacija|operacijos „Barbarossa“]] pradžios.<ref name="Rzecz-Ponary">[http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 Ponary] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200824173708/http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 |date=2020-08-24 }}. Last accessed on 10 February 2007.</ref> Vėlesniuose etapuose taip pat buvo mažiau aukų ir kitų tautybių, tarp jų vietiniai rusai, [[Čigonai|romai]] ir lietuviai, ypač komunistų šalininkai ([[Liudas Adomauskas]], [[Valerijonas Knyva]], [[Andrius Bulota (1872)|Andrius Bulota]] ir [[Aleksandra Bulotienė]]). 1944 m. gegužės 17, 18 ir 21 d. Paneriuose sušaudyti per 80 Generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] lietuvių karių, kurie atsisakė vykdyti vokiečių įsakymus.<ref>{{cite web |last=Bubnys |first=Arūnas |date=2015-10-30 |title=A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais |url=https://alkas.lt/2015/10/30/a-bubnys-lietuvos-vietine-rinktine-ir-jos-stabo-nariu-suemimas-bei-kalinimas-salaspilio-lageryje-1944-metais/ |website=alkas.lt |location= |publisher=Tėviškės alkas |access-date=2025-10-04}}</ref> == Pirmosios publikacijos == [[File:J. Petrauskas, Paneriuose, dienraštis Tiesa, 1944-08-23, p. 3.png|right|150px|thumb|J. Petrausko straipsnis „Paneriuose“ dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. rugpjūčio 23 d.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |newspaper=Tiesa |title=Paneriuose |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-40 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=3|via=ePaveldas.lt |access-date=2025-12-18}}</ref>]] Informacija apie žudynes pradėjo sklisti jau 1944 m. Žydų partizanas [[Isaac Kowalski|Isakas Kovalskis]] buvo vienas iš pirmųjų, kuris sutiko prie partizanų prisijungusius ir iš Panerių pabėgusius palaikų degintojų brigados narius. 1944 m. gegužę partizanų leidžiamame laikraštyje „Za Wolność“ („Už laisvę“) I. Kovalskis publikavo straipsnį „Ponary“ apie degintojų komandos priverstinį darbą ir pabėgimą iš Panerių.{{sfn|Heath|2024|pages=183-187, 584}} 1944 m. „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesoje]]“ rugpjūtį publikuoti J. Petrausko ir [[Jonas Dovydaitis|J. Dovydaičio]] straipsniai apie Panerius.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |title=Paneriuose |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref><ref>{{cite news |last=Dovydaitis |first=J. |date=1944-08-24 |title=Kerštas žmonių žudikams hitlerininkmas! |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref> Pagal oficialią sovietų režimo nuostatą, Paneriai buvo traktuojami kaip bendra sovietinių piliečių žudynių vieta, nepabrėžiant aukų tautinės priklausomybės žydų ir lenkų bendruomenėms.<ref name="Rzecz-Ponary"/> 1945 m. rugsėjį lenkų žurnalistas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]] publikavo rašinį–esė „Paneriai-bazė“ lenkų emigrantų laikraštyje „Orzel Bialy“.{{sfn|Heath|2024|pages=211-215}}<ref name="ZVitkus-2017"/> ==Ypatingosios komisijos tyrimas (1944 m.)== 1944 m. liepą Vilnių užėmus SSRS kariuomenei sudaryta Ypatingoji valstybinė komisija vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti LTSR (Ypatingoji komisija). Įsteigtas atskiras Ypatingosios komisijos padalinys Panerių žudynių tyrimui. Komisijos Panerių padaliniui vadovavo [[TSRS Aukščiausioji Taryba|SSRS Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas [[Juozas Stimburys]], Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas [[Viktoras Bergas]], Vilniaus valstybinio universiteto profesoriai [[Jonas Kairiūkštis]] ir [[Paulius Slavėnas]], rašytojas [[Kostas Korsakas]] ir kiti.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} [[File:Juozas Stimburys, 1889-1975, member of the Supreme Soviet of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1947-1963).png|right|200px|thumb|Ypatingosios komisijos Panerių padalinio pirmininkas [[Juozas Stimburys|J. Stimburys]].]] Nusikaltimai Paneriuose buvo pirmasis šios komisijos tyrimų objektas Lietuvoje. Paneriuose komisija organizavo ir atliko palaikų ekshumacijos darbus, surinko duomenis iš žudynių liudytojų, atliko teritorijos analizę, paruošė ir publikavo tyrimų duomenis ir išvadas.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} Panerių „bazėje“ Ypatingosios komisijos tyrimai vykdyti nuo 1944 m. rugpjūčio 15 iki 26 d. Pradėdama tyrimą, komisija rėmėsi jai perduota Vilniaus miesto prokuratūros medžiaga apie žudynes Paneriuose. Nustatyta, kad nacių okupacijos metais, nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. liepos, vokiečių pareigūnai Paneriuose organizavo „stovyklą“, kurioje buvo vykdomos reguliarios masinės žudynės. Komisijos išvadose teigta, kad Paneriuose nužudyta ne mažiau nei 100 000 žmonių.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} ===Palaikų ekshumacija=== [[File:Dienraštis Tiesa, Vilnius, LTSR, 1944.12.24.png|thumb|Dienraštis „Tiesa“, Vilnius, LTSR, 1944 m. gruodžio 24 d. (p. 2)|right|150px|thumb|Ypatingosios komisijos pranešimas dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. gruodžio 24 d.<ref>{{cite news |last=|first=|date=1944-12-24 |newspaper=Tiesa |title=Ypatingosios Valstybinės Komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-139 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=2|via=ePaveldas.lt |access-date=2026-02-12}}</ref>]] Tyrimų metu 1944 m. rugpjūtį atlikta 515 palaikų ekshumacijų. Nors kasinėjimų darbai atlikti daugelyje „bazės“ objektų, palaikai aptikti tik dviejuose apvaliose duobėse ir vienoje tranšėjoje. 17 nužudytųjų tapatybės buvo nustatytos pagal rastus dokumentus, vienos nužudytosios palaikai atpažinti jos giminaičių.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} Ekshumuotų palaikų aprašymuose pateikta jų lytis, amžius, mirties priežastis. Aprašyti nužudytųjų rūbai ir jiem priklausę daiktai. Absoliuti dauguma nužudytųjų buvo žydai. Jų tapatybė nustatyta pagal skiriamuosius ženklus įsiūtus į viršutinius rūbus – geltonos Dovydo žvaigždės ir ženklo su įrašu „GETTO“.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=99–100}} Po degintojų brigados narių pabėgimo balandžio 15 d., palaikų deginimas buvo tęsiamas iki 1944 m. gegužės ar birželio. Pasak išsigelbėjusių degintojų, iki pabėgimo dienos vis dar buvo likę apie 12 000 – 13 000 nesudegintų palaikų: nužudytųjų palaikai liko vadinamojoje „Kauno“ duobėje bei dar vienoje apvalioje duobėje ir tranšėjoje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=92}} Nors dauguma ekshumuotų palaikų datuoti 1944 m., tyrėjai taip pat aptiko nedidelį skaičių smarkiai suirusių palaikų. Pasak degintojų brigados nario J. Farberio, jie stengdavosi neiškasti visų palaikų, tikėdamiesi, kad nesudeginti palaikai bus panaudoti kaip nusikaltimų įkalčiai ateityje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} [[File:Leidinio Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas viršelis, 1945 m., LTSR.png|150px|thumb|Ypatingosios komisijos išvados publikuotos atskirame leidinyje 1945 m. 65 200 tiražu.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-06-01 |title=Brošiūra „Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje“ |url=https://www.europeana.eu/en/item/2021803/LIMIS_712125576 |website=europeana.eu |location=Vilnius |publisher=Valstybinė politinės literatūros leidykla |access-date=2026-02-15}}</ref>]] Įgyvendinus 515 palaikų ekshumaciją, Ypatingoji komisija nusprendė nebetęsti palaikų iškasimą. Šis sprendimas paaiškintas tuo, kad nužudytųjų mirties priežastys buvo aiškios iš iki tol atliktų ekshumacijų. Vienoje iš didesnių duobių palaikai buvo palikti ir jų viešai apžiūrai buvo vežami žmonės iš Vilniaus. Ši duobė vėliau buvo užpilta.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Ypatingoji komisija nurodė, kad visų tirtų nužudytųjų mirties priežastis buvo smurtinė: dažniausiai žmonės būdavo nužudomi šūviu į galvą, taikant į pakaušio sritį. Taip pat nustatytos kitos mirties priežastis: 58 aukų kaukolės, daugiausiai moterų, sutrupintos buku daiktu; rasti vieno gyvai užkasto vaiko palaikai. 15 nužudytųjų mirties priežastys nenustatytos. Ekshumuoti palaikai palaidoti greta vienos iš didesnių duobių, vadinamajame „broliškajame kape“.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Komisijos išvadose paminėta, kad daugelyje kasinėtų duobių vietoj palaikų aptikti smėlio, pelenų ir susmulkintų kaulų sluoksniai, nuo kurių sklido nemalonus kvapas.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} ===Teritorijos tyrimas=== 1944 m. rugpjūtį Ypatingoji komisija nustatė 7 duobes (25–30 m skersmens), tris tranšėjas ir 10 palaikų deginimo aikštelių. Teritorijoje rastos dvi siaurojo geležinkelio atšakos nusidriekusios į „bazę“. Paruoštoje schemoje pažymėti iškirsti ir miškingi plotai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|page=73}} == Paminėjimas == 2000 m. spalio 22 d. kelių lenkų organizacijų pastangomis per oficialią ceremoniją, kurioje dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių atstovai, Panerių memoriale atidengtas paminklinis kryžius žuvusiems Lenkijos piliečiams. Renginyje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras [[Bronisław Komorowski|Bronislovas Komorovskis]] ir jo kolega iš Lietuvos, taip pat [[Nevyriausybinė organizacija|nevyriausybinių organizacijų]] atstovai.<ref name="Rzecz-Ponary"/> Žudynių vietą įamžina paminklas Holokausto aukoms atminti (pastatytas 1991 m.), memorialas lenkų aukoms atminti (pastatytas 1990 m., atstatytas 2000 m.), paminklas gegužę nacių nužudytiems Lietuvos vietinio būrio kariams, 1944 (pastatytas 2004 m.),{{neaišku}} paminklinis akmuo sovietų karo belaisviams, žuvusiems badu ir čia sušaudyti 1941 m. (įstatytas 1996 m.){{neaišku}} ir nedidelis muziejus (šiuo metu Panerių memorialinis informacijos centras). Pirmąjį paminklą buvusioje masinių žudynių vietoje 1948 m. pastatė Vilniaus žydai, tačiau sovietų režimas netrukus jį pakeitė tradiciniu obelisku, skirtu „fašizmo aukoms“.<ref>Zigmas Vitkus, „Paneriai: senojo žydų atminimo paminklo byla (1948–1952)“, ''Naujasis Židinys-Aidai'', 2019, nr. 2, p. 27–35.</ref> == Tyrimai == Žmogžudystes Paneriuose šiuo metu{{kada}} tiria Lenkijos Tautos atminties instituto [[Gdanskas|Gdansko]] skyrius ir [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]].{{sfn|Bubnys|2019}} Pagrindiniai faktai apie Panerių memoriale esančius memorialinius ženklus ir buvusios masinių žudynių vietos objektus (žudynių duobes, tranšėjas, vartus, takus ir kt.) dabar pateikiami [[Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus|Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus]] sukurtame tinklalapyje. == Pastabos == {{notelist|21em}} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Arad|first=Yitzhak|title=Ghetto in Flames: The Struggle and Destruction of the Jews in Vilna in the Holocaust|url=https://archive.org/details/ghettoinflamesst0000arad|year=1981|publisher=Ktav Pub & Distributors Inc|place=New York|isbn=9780870687532}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|url=https://www.dropbox.com/scl/fi/nyfquv27dsacd315yu0uq/22_holocaust.pdf?rlkey=kzwypiv5d9gtdk58ceb5zlwb3&e=1&st=6ogtfqoe&dl=0|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Kray|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905-1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|isbn= 9781107146341}} * {{cite book|last=Heath|first=Chris|title=No Road Leading Back: An Improbable Escape from the Nazis and the Tangled Way We Tell the Story of the Holocaust|year=2024|publisher=The Bridge Street Press|place=|isbn= 9780349136264}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Latvytė|first=Neringa|title=Masinių žudynių įrodymų naikinimas Paneriuose: Sonderkommando 1005A|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Sarcevičius|first=Saulius|title=Ypatingosios komisijos vykdyti palaikų ekshumavimo darbai 1944 m. rugpjūtį|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sarcevičius (2)|first=Saulius|last2=Valionienė|first2=Oksana|title=Nacių ir sovietų bazės ribų problema bei reljefo pokyčiai po karo|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last1=Sarcevičius (3)|first1=Saulius|last2=Stasiulis|first2=Stanislovas| last3=Dobrotin|first3=Nikita|last4=Latvytė|first4=Neringa|last5=Dainius|first5=Michelevičius|last6=Sederavičiūtė|first6=Šarūnė|last7=Šikšnianas|first7=Mantas|last8=Valionienė|first8=Oksana|last9=Urbanavičius|first9=Vytautas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sederevičiūtė|first=Šarūnė|title=Fotografija Panerių bazėje nacių okupacijos metais: kiek? kodėl? kaip? |year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Įvadas (Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais)|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Zbrodnia w Ponarach 1941–1944|year=2008|place= Warszawa|publisher=Instytut Pamięci Narodowej|isbn= 9788360464915}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Więzienie na Łukiszkach w Wilnie 1939–1953|year=2018|place= Warszawa|isbn= 9788380984158}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor=|publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vitkus|first=Zigmas|title=Atminties miškas: Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje|year=2022|place=Vilnius|publisher=Lapas|isbn=9786098198539}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} {{refend}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2005|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9955415517}} {{refend}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} == Nuorodos == * [https://www.paneriumemorialas.lt/ Panerių memorialo svetainė] * [https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/ Panerių memorialinis muziejus] === Vaizdo įrašai === ==== Išgyvenusiųjų liudijimai ==== * {{YouTube|PEWPx5dfj8w|Yad Vashem interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusia Dina Baitler}}. * {{YouTube|Y8vIMepPHlM|Jidiš knygų centro (Yiddish Book Center) interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusiu William Good (Volfke Zev Gdud)}}. * {{YouTube|nVGo0OUJ6oc|Panerių sušaudymus išgyvenusio Šalomo Šorensono (Shalom Shorenson) pasakojimas. Ištrauka iš dokumentinio filmo "Paneriai – liudijimai iš žudynių duobių", Jam Vašem Holokausto istorijos muziejus)}}. * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn36962 J. Genso dukters Ados Gens–Ustjanauskas pasakojimas, Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus (anglų k.)]. * [https://www.youtube.com/watch?v=epo6X7yN7xg A. Suckeverio liudijimas Niurnbergo tribunole, 1946 m. vasario 27 d. (liudyta rusų k.)]. ==== Liudininkų pasakojimai ==== * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus, interviu su Marian Maciejewski (lenkų k.)]. ==== Kiti ==== * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] [[Kategorija:Žudynės Lietuvoje]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Ostlandas]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] lninjbijsdq6c5tfp0xg4m63nvnsf70 7798380 7798378 2026-04-04T11:19:13Z Andrejsmirnov97 56853 /* Bibliografija */ 7798380 wikitext text/x-wiki {{coord|54.626404|25.160247|type:landmark|display=title}} [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania (2).png|thumb|Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania. Photo taken by Otto Schroff, a member of the 96th Infantry Division of the Wehrmach|thumb|right|Žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais. Viduryje matomi sušaudymui vedami vyrai. Nuotraukos autorius: [[Otto Schroff|Otas Šrofas]], priklausęs 96-ajai Vermachto pėstininkų divizijai.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania.png|Massacre_of_the_Jewish_men_at_the_Ponary_forest_pits,_Vilnius,_Lithuania|thumb|right|Antrojoje Oto Šrofo nuotraukoje matomas žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais, kai kurie vilki baltus raiščius ant rankų viršutinės dalies.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] '''Panerių žudynės''' – masinės žudynės, įvykdytos [[Panerių miškas|Panerių miške]] netoli Panerių geležinkelio prie [[Vilnius|Vilniaus]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. [[Žydai|Žydų tautybės]] asmenų sušaudymai prasidėjo 1941 m. liepą ir truko iki nacių okupacinių pajėgų pasitraukimo iš Vilniaus 1944 m. liepą. 1941 m. liepą žydų ir kitų tautybių asmenų žudynes organizavo [[9 operatyvinis būrys|9–asis]] vokiečių operatyvinis būrys, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – [[3/A operatyvinis būrys|3/A]] vokiečių operatyvinis būrys. Nuo 1941 m. rugsėjo už sušaudymus buvo atsakingas [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] Vilniaus skyrius.{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Žydų sušaudymus įvykdė vokiečių operatyvinių būrių įsteigtas ir organizuotas [[Ypatingasis būrys]], suburtas iš vietinių lietuvių tautybės kolaborantų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=113-161}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Panerių miške žuvo nuo 70 000 iki 100 000 asmenų. Didžioji dalis nužudytųjų buvo žydų tautybės [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]] ir aplinkinių kraštų gyventojai. Intensyviausias žydų sušaudymų laikotarpis Paneriuose prasidėjo 1941 m. rugsėjį ir tęsėsi iki 1941 m. lapkričio pradžios. Jo metu sušaudyta apytikriai 20 000 Vilniaus krašto žydų. Šiuo laikotarpiu vokiečių pareigūnai likvidavo [[Vilniaus getas|Mažąjį Vilniaus getą]] ir sumažino [[Vilniaus getas|Didžiojo Vilniaus geto]] žydų bendruomenę.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-126}} Kitomis masinių žudynių aukomis Paneriuose buvo lenkai (1500–2000),{{sfn|Tomkiewicz|2018|pages=246–247}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=12 (išnaša Nr. 27)}} sovietų karo belaisviai (apie 5000), lietuviai (apie 100), romai (apie 50).{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}}<ref name="WSP-Ponary">{{cite journal |last=Michalski |first=Czesław |trans-title=Ponary – Golgota Wileńszczyzny |title=Ponary — the Golgotha of Wilno |journal=Konspekt |volume=5 |date=Winter 2000–2001 |publisher= Academy of Pedagogy in Kraków |via=Internet Archive, 24 December 2008 |url=http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20081224124407/http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |url-status=dead |archive-date=2008-12-24 |language=pl}}</ref><ref name="Niwinski">{{cite book |title=Ponary : the Place of "Human Slaughter" |last=Niwiński |first=Piotr |year=2011 |publisher=Instytut Pamięci Narodowej, Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu; Ministerstwo Spraw Zagranicznych Rzeczpospolitej Polskiej, Departament Współpracy z Polonią |location=Warsaw |pages=25–26 |url=http://www.msz.gov.pl/resource/65eb5501-876b-4915-a8dd-48ec00882c54 |language=pl, en, lt}}</ref> Pagal bendrą aukų skaičių Panerių žudynės yra didžiausias [[Holokaustas|Holokausto]] įvykis Lietuvoje ir antroji pagal dydį masinių žudynių vieta [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] (po [[Babin Jaras|Babin Jaro]] Ukrainoje).<ref>{{cite web |last= |first= |date=2003-07-12 |title=Panerių memorialo istorija |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/istorija/ |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus |access-date=2025-10-13}}</ref> Lietuva tapo viena iš pirmųjų nacistinės Vokietijos okupuotų teritorijų be Lenkijos, kurioje nacių kariniai daliniai ėmėsi masinių žydų sušaudymo operacijų. Žudynių aukoms atminti Panerių miške įkurtas [[Panerių memorialas]]. == Politinis ir socialinis kontekstas == Pagal 1923 m. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] susitarimus, Paneriai, kaip Vilniaus krašto dalis, įtraukti į [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrosios Lenkijos Respublikos]] [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Po jungtinio [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] Lenkijos pasidalinimo 1939 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus kraštas buvo okupuotas Sovietų Sąjungos pajėgų. Pagal 1939 m. spalio 10 d. [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį]], dalis Vilniaus krašto su Vilniaus miestu tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tarpukariu Vilniaus krašte vyravo [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[jidiš]] kalbos. Pagal oficialius 1931 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenis, Vilniaus mieste lenkų kalba namuose kalbėjo 128 628 gyventojai (66%), jidiš arba hebrajų – 54 596 (28%), rusų – 7372 (3,8%), baltarusių – 1700 (0,9%), lietuvių – 1579 (0,8%), vokiečių – 561 (0,3%) gyventojas.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=22–23}} == Vietovė == 1940 m. birželį sovietams aneksavus Lietuvą ir Baltijos šalis, šalia Panerių pradėta statyti karo reikmėms skirtas skystojo kuro saugyklas su būsimu sovietų kariniu aerodromu. Saugyklų teritorijos plotas siekė apie 27 hektarus. Paruoštos ir iškastos dvylika didelio skersmens 5–8 metrų gylio duobės, kai kurios sujungtos grioviais vamzdžių trasoms nutiesti. 1941 m. birželį trijų saugyklų sienos jau buvo išmūrytos tašytais akmenimis, vienos iš jų dugną spėta išbetonuoti.{{efn|Panerių kuro bazės projektavimo dokumentacija ir statybos brėžiniai iki šiol nėra rasti.{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|page=156}}}}{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|pages=157, 163–164}} Saugyklos statyba nutrūko 1941 m. birželį, prasidėjus [[Vokietijos–TSRS karas|Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui]]. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacinėms pajėgoms užėmus Vilnių]], 1941 m. birželį buvo nuspręsta panaudoti atokią saugyklų teritoriją ir joje iškastas duobes masinių žudynių reikmėms: nužudytųjų kūnus nuspręsta užkasti kuro saugykloms paruoštose duobėse.<ref name="media">Vilnius Yiddish Institute (2009), {{YouTube|3ymAxQjLKmM|The Tour of Ponar, part 1 (3:22 min.)}}. As well as, {{YouTube|VnL0gQZa0tQ|The Tour of Ponar, part 2 (6:47 min.)}}.</ref> Pasirinkta teritorija buvo nutolusi nuo Vilniaus centro apie 9 km, iš miesto ją galima buvo pasiekti plentu, geležinkeliu ar pėsčiomis. Nacių okupacinė valdžia buvusias Panerių kuro saugyklas praminė „baze“. 1941 m. liepos pabaigoje jos plotas buvo apjuostas 2 metrų aukščio tinklu: vieliniu iš geležinkelio pusės ir spygliuotu likusiame perimetre. Pagrindinių vartų sargybą ėjo vokiečių daliniai ir Ypatingojo būrio nariai. Pradėjus masinius žydų gyventojų sušaudymus Paneriuose, teritorija buvo saugoma visą parą.{{sfn|Bubnys|2019|p=12}}{{sfn|Šikšnianas|2021|pp=29-31}} == Žudynių organizatoriai ir vykdytojai == ===Vokiečių operatyviniai būriai Vilniuje=== [[Vaizdas:Albert_Filbert_(1905-1990).jpg|170px|thumb|right|SS oberšturmbanfiureris [[Alfred Filbert|Alfredas Filbertas]] (taip pat žinomas kaip Albertas Filbertas), 9-ojo operatyvinio būrio vadas, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Kray|2016|p=50}}]] Žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimus organizavo ir vykdė Vilniuje dislokuoti vokiečių [[Einsatzgruppen|operatyviniai būriai]], vokiškai žinomi „Einsatzkommando“ terminu. Žydų žudynės mieste prasidėjo pirmosiomis 1941 m. liepos dienomis.{{sfn|Idzelis|2019|p=50–51}}{{sfn|Kray|2016|p=52}} Tuo metu Vilniuje buvo dislokuotas 9-asis operatyvinis būrys („Einsatzkommando 9“), vadovaujamas SS oberšturmbanfiurerio [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] ir jo pavaduotojo [[Wilhelm Greiffenberger|Vilhelmo Graifenbergerio]]. Šis būrys pasiekė Vilnių 1941 m. liepos 1 d. (ar 2 d.) ir pakeitė iki tol mieste veikusį ypatingąjį būrį 7a („Sonderkommando 7a“), vadovaujamą SS oberšturmbanfiurerio [[Walter Blume|Valterio Blumės]].{{sfn|Kray|2016|page=45}}{{sfn|Stankeras|2016|page=208}} 9-ojo operatyvinio būrio vykdomos žydų žudynės prasidėjo ne vėliau nei liepos 4 d. A. Filbertas asmeniškai dalyvavo jo būrio vykdomuose žydų sušaudymuose miesto prieigose. Vadovaujančius vaidmenis žudynėse taip pat atliko kiti būrio nariai: SS unteršturmfiureris [[Heinrich Tunnat|Hainrichas Tunatas]], SS oberšturmbanfiureris [[Gerhard Schneider|Gerhardas Šnaideris]], SS oberšturmbanfiureris [[Friedrich Klein|Frydrichas (Fricas) Klainas]]. Per pirmąsias keturias dienas šis būrys sušaudė mažiausiai 321 žydą Vilniuje.{{sfn|Kray|2016|pages=49–50}} [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepą A. Filbertas paskyrė savo būrio narį SS oberšturmfiurerį [[Franz Schauschütz|Francą Šaušiucą]] atsakingu už žydų sušaudymus už miesto ribų.{{sfn|Kray|2016|p=46–56}} F. Šaušiucas duodavo įsakymus Ypatingajam būriui, kuris vykdydavo sušaudymus Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2019|p=53}} Prasidėjus sistemingoms žudynėms, F. Šaušiucas buvo atsakingas už jų sklandų įvykdymą. Jis supaprastino žudynių operacijas taip, kad per valandą buvo galima sušaudyti kelis šimtus žmonių.{{sfn|Kray|2016|pages=50-52}} Iki 1941 m. liepos 23 d. 9-asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kray|2016|pages=53-55}} 9-ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]].{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} Būriui taip pat priklausė SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], kuris nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. gruodžio organizavo ir vykdė žudynes Paneriuose, asmeniškai dalyvavo sušaudymuose ir duodavo įsakymus Ypatingajam būriui.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}} 1942 m. vasarį Vilniuje dislokuoto 3/A operatyvinio būrio padalinys buvo pavadintas vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus skyriumi (vok. „Aussendienstelle Sipo und SD Wilna“), pavaldžiu Lietuvos vokiečių saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} ===Ypatingasis būrys=== {{main|Ypatingasis būrys}} [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Pėstininkų atsargos ltn. [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]], Ypatingojo būrio vadas nuo 1941 m. liepos iki 1941 m. lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}}]] 1941 m. liepos pradžioje (ar net anksčiau) nacių operatyvinių būrių pareigūnai pradėjo formuoti žydų ir kitų nacistinės Vokietijos priešų persekiojimui ir naikinimui skirtą junginį Vilniuje. Šis būrys buvo pavadintas Ypatinguoju būriu prie vokiečių saugumo policijos ir SD. Į Ypatingojo būrio gretas stojo lietuviai savanoriai. Jame taip pat buvo lenkų, rusų ir baltarusių tautybės narių.{{sfn|Bubnys|2019}} Pirminis Ypatingojo būrio įsteigimo laikotarpis yra prastai dokumentuotas.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Žinoma, kad bent dalis būrio buvo suformuota lietuvių savisaugos policijos pagrindu. Ypatingasis būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių operatyviniams būriams. Pirmaisiais būrio vadais tapo Lietuvos kariuomenės jaunesnieji leitenantai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; ''Peter Iron Jokubka''){{efn|Artilerijos jaun. leit. Petras Jokubka (1914–2015 m.) per karą pasitraukė į Vokietiją, o iš ten 1949 m. emigravo į JAV, kur pasikeitė savo vardą ir tapo žinomas kaip Petras Ironas Jokubka (''Peter Iron Jokubka'').{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2024-10-08 |title=Petras JOKUBKA |url=https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=137 |website=anykstenai.lt |location= |publisher=Pasaulio anykštėnų bendrija |access-date=2026-03-14}}</ref>}} ir [[Mečislovas Butkus|Mečys Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą būrys įsikūrė pastate prie Katedros aikštės, kuriame tuo metu veikė [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinyba.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356–357}} Nuo 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti sistemingus žydų tautybės gyventojų sušaudymus Paneriuose. 1941 m. liepos 23 d. oficialiu būrio vadu tapo Lietuvos kariuomenės pėstininkų atsargos leitenantas [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]].{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Vokiečiams atleidus J. Šidlauską iš užimamų vado pareigų, 1941 m. lapkritį į jas buvo paskirtas jaunesnysis leitenantas [[Balys Norvaiša]], jo pavaduotoju tapo leitenantas [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69;71–72}} [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] Lietuvių pareigūnų dalyvavimo pradžia žydų persekiojimuose Vilniuje minima oficialioje vokiečių [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] ataskaitoje 1941 m. liepos 13 d. Joje nurodoma, kad lietuvių tvarkos policijai (vok. „Ordnungsdienst“), tapus pavaldžiai operatyviniui būriui, buvo įsakyta dalyvauti žydų tautybės asmenų „likvidacijoje“. Paminėta, kad šiai užduočiai atlikti buvo paskirta 150 lietuvių pareigūnų, kurie suėmė žydus Vilniuje ir sušaudė juos koncentracijos stovykloje. Šią dokumente neįvardintą „koncentracijos stovyklą“ istorikai laiko tuometine Panerių „baze“.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=206}} ===Policijos batalionai=== 1941 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais suimtųjų žydų konvojavimą ir priežiūrą Paneriuose dažnai vykdė dalis 1–ojo, 2–ojo ir 3–ojo lietuvių policijos batalionų karių, tuo metu dislokuotų Vilniuje.{{sfn|Bubnys|2017|page=175}} 1941 m. rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje 2–ojo bataliono antroji kuopa, vadovaujama leitenanto Prano Sakalo (Sakalausko), iš Lukiškių kalėjimo paėmė apie 500 suimtų žydų ir juos nuvarė į Panerius.{{sfn|Bubnys|2017|page=186 (remiantis I. Koskaus 1951 m. lapkričio 27 d. tardymo protokolu)}} 1941 m. rugsėjo pabaigoje 2–osios bataliono kariai konvojavo apie 2000 žydų koloną ir žudynių metu saugojo Panerių „bazės“ teritoriją.{{sfn|Bubnys|2017|page=187}} 3–iojo bataliono kariai konvojavo suimtuosius rugsėjo–spalio mėnesių sandūroje, antrą kartą – spalio pradžioje.{{sfn|Bubnys|2017|page=196}} Ruošiantis 1943 m. balandžio 5 d. didelio masto sušaudymams Paneriuose, 1–ojo policijos bataliono kariai saugojo traukinio ešeloną su suimtaisiais žydais Vilniuje. Jie taip pat vykdė suimtųjų konvojavimą iš Vilniaus į Panerius. Žinoma, kad balandžio 5 d. sušaudymuose aktyviai dalyvavo apie 20 1–ojo policijos bataliono karių.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}} ==Žudynės== [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] === Žydų masinių persekiojimų pradžia Vilniuje === 1941 m. liepos viduryje pradėti masiniai Vilniaus žydų suėmimai ir sušaudymai. Persekiojimus ir areštus vykdė [[Gestapas|gestapo]], SS, Ypatingojo būrio ir Lietuvos policijos pareigūnai. Jų metu žydų tautybės gyventojai būdavo suimami, jų turtas konfiskuojamas. Suimtieji buvo kalinami [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]] sudėtingomis sąlygomis, dažnai be maisto.{{sfn|Bubnys|2019|pp=118}} Pirmosiomis masinių persekiojimų dienomis Vilniuje žydų suėmimus vykdė su naciais kolaboravę lietuvių pareigūnai. Pasak Panerių sušaudymus išgyvenusių Vilniaus žydų liudijimų, jauni lietuviai pareigūnai buvo praminti žydų gaudytojais. Jų užduotimi buvo suiminėti žydų tautybės Vilniaus gyventojus miesto gatvėse ir namuose. Pareigūnai atlikdavo nesankcionuotas kratas ir reikalaudavo kitų miesto gyventojų informuoti apie jų kaimynus žydus.{{sfn|Heath|2024|p=17}} Prasidėjus žydų suėmimams mieste, naciai paskleidė gandus, kad Vilniaus žydų vyrai buvo ruošiami transportavimui į darbo stovyklą Paneriuose. Jie privalėjo vykti į Panerius su savarankiškai suruoštomis higienos priemonėmis.{{sfn|Heath|2024|p=10}} === Žudynių pradžia === [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|J. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Pirmasis patikimai dokumentuotas masinis žydų sušaudymas Panerių miške įvykdytas 1941 m. liepos 11 d. Pasak Paneriuose tuo metu gyvenusio [[Kazimieras Sakovičius|Kazimiero Sakovičiaus]], stebėjusio žydų vyrų grupių suvarymą į Panerių „bazę“, per tos dienos popietę kelias valandas trukusius sušaudymus nužudyta apie 200 vyrų.{{sfn|Sakowicz|2012|p=34}} Panašūs liepos 11 d. duomenys užfiksuoti ir [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] dokumentuose: juose minimas 168 ir 179 žydų vyrų transportavimas iš kalėjimo. Šios dienos žudynių aplinkybės taip pat žinomos iš būriui priklausiusių [[Mečislovas Butkus|Mečislovo Butkaus]] ir [[Konstantinas Čičelis|Konstantino Čičelio]] liudijimų.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Liepos 11 d. suimtųjų žydų sušaudymus įvykdė Ypatingasis būrys. Žudynėms buvo pasiruošta iš anksto. M. Butkus, vienas iš pirmųjų būrio organizatorių, būrio sandėlyje dokumentavo šovinių paėmimą būrio reikmėms. Jis drauge su keliais kitais būrio nariais liepos 9 d. (ar 10 d.) vakare susitiko su J. Šidlausku, kuris juos visus nuvedė į Lukiškių kalėjimą. Pasak M. Butkaus, kalėjime jam buvo įsakyta sudaryti kalinių sąrašą, į kurį jis įtraukė 300 žydų ir rusų.{{efn|Lukiškių kalėjimo dokumentuose rastas 347 suimtųjų žydų sąrašas. Kitoje šio sąrašo pusėje įrašyta: „168 asmenis išsivedžiau darbams (sušaudyti)“. Šį įrašą M. Butkus pasirašė ranka ir datavo jį 1941 m. liepos 11 d. Šalia A. Butkaus taip pat rastas V. Mackevičiaus įrašas: „Paėmiau 180 kalinius žydus (sušaudyti)“ (šiame įraše ansktesnis 179 kalinių skaičius nubrauktas ir jo vietoje įrašytas 180 kalinių skaičius).{{sfn|Idzelis|2012|pp=349}}}} Sąrašą pasiėmė J. Šidlauskas.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=291–291 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}} [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]] (Mockevičius), vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Liepos 11 d. vidurdienį būrys, apginkluotas rusiškais šautuvais, atvyko iš savo būstinės į Lukiškių kalėjimą. Anot M. Butkaus: ''<blockquote>Buvo šilta vasaros diena. Kalėjimo kieme rikiavo dvi kalinių kolonas. Man [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Šidlauskas]] įsakė paimti pirmą kalinių koloną, kas tai apie 170 žmonių, davė penkiolika būrio dalyvių ir liepė vesti kalinius į geležinkelio stotį Paneriuose, kur jis su [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Lukošiumi]] nuvažiuos mašina ir duos tolesnius nurodymus. Visi galvojome, kad kalinius ruošia išvežimui kur tai darbams. Kai kaliniai buvo surikiuoti ir suskaičiuoti, [[Balys Norvaiša|Norvaiša]] man liepė parašyti raštelį, kad tokį tai kalinių skaičių aš išsivedžiau darbams. Jis perskaitė ir liepė man parašyti žodį “sušaudyti”, ką aš ir padariau.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=293–294 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Tikėtina, kad 348 kalinai buvo išvesti dviem grupėmis: 168 kalinių konvojui vadovavo M. Butkus, 180 – [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius). Tarp suimtųjų buvo tik vyrai.{{sfn|Idzelis|2012|pp=350}} Pasak M. Butkaus, pasiekus Panerių „bazę“ pradėti sušaudymai: ''<blockquote>Paneriuose aš pamačiau teritoriją miške, aptvertą apie dviejų metrų aukščio spygliuota tvora, kur buvo keletas duobių. Viena iš jų buvo apie 30 metrų skersmens, apie 2–3 metrų gylio, apvalios formos. Jos pakraščiuose viduje buvo iškasti apie vieno metro gylio grioviai, kaip supratau pamatams. Į duobę iš šono buvo padarytas įvažiavimas. Šidlausko nurodymu atvestus kalinius suvarėme į duobę ir apie ją išstatėme sargybą. <...> Keli būrio dalyviai ėmė iš duobės po dešimt žmonių, liepdavo jiems nusirengti lauke ir po to su apatiniais rūbais vedė į kitą duobę, esančią nuo pirmos apie 30–50 metrų, kur juos šaudė būrio dalyviai. Aš mačiau iš toliau kaip juos šaudė būrio dalyviai stovintys ant duobės krašto. Prie šaudymų dalyvavo du ar tris vokiečiai, kurių tarpe aš atpažinau tiesioginį Ypatingojo būrio vadą [[Horst Schweinberger|Švainbergerį]] (ar Švenbergerį). Šaudymas truko apie tris ar keturias valandas. Tą kartą buvo sušaudytą sprendžiant iš mano ir Mockevičiaus raštelio 348 žmonės. Jų tarpe buvo žydų tautybės piliečiai ir rusai – karo belaisviai. Juos sušaudė ypatingo būrio dalyviai vieni, niekas jiems šaudyti nepadėjo.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=295–296 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Remiantis M. Butkaus ir K. Čičelio parodymais, pirmosiose žudynėse vadovaujančius vaidmenis atliko [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Balys Lukošius]], [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], [[Balys Norvaiša]]. Pasak K. Čičelio, tarp pirmosios dienos sušaudymų vykdytojų buvo [[Vladas Kliukas]], Vladas Butkūnas, [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Pasak K. Sakovičiaus, sušaudymai Paneriuose tęsėsi ir buvo vykdomi liepos 12–19 d., 23–26 d. ir 28–31 d. Jo liudijimu tokiu būdu liepą buvo sušaudyta apie 5000 žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=118}} Per reguliarius sušaudymus rugpjūtį nužudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Pirmieji vaikų ir paauglių sušaudymai įvykdyti rugpjūčio 11 ir 16 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119}} === Žudynių masto augimas, 1941 m. === [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] ==== „Provokacijos diena“ ==== Rugpjūčio 31 d. vokiečių ir lietuvių pareigūnai apkaltino žydų gyventojus šaudynėmis iš Stiklių ir Didžiosios gatvės kampe esančio pastato lango. Pasak [[Grigorijus Šuras|Grigorijaus Šuro]] liudijimo, šaudynes imitavo naciams talkinantys lietuvių pareigūnai.{{sfn|Šuras|1997|pp=35}} Jie pranešė apie esą įvykusį incidentą greta susibūrusiems vokiečių kareiviams. Vokiečiai kartu su lietuvių pareigūnais įsilaužė į butą iš kurio tariamai buvo šaudoma ir suėmę du žydų tautybės gyventojus, juos iškart sušaudė gatvėje.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Šaudynių inscenizacija tapo pretekstu tą pačią dieną pradėtiems žydų persekiojimams Vilniuje. Masiniai žydų tautybės gyventojų areštai tęsėsi nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 2 d. Persekiojimus organizavo vokiečių pareigūnai [[Horst Scweinberger|Horstas Švainbergeris]], [[Franz Murer|Francas Mureris]] ir [[August Hering|Augustas Heringas]].{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=307}} Suimtieji buvo kalinami perpildytame Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerius rugsėjo pirmosiomis dienomis.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Pasak oficialios nacių pareigūnų suvestinės, žinomos kaip [[Jėgerio ataskaita]], rugsėjo 2 d. Paneriuose sušaudyti 3700 žydai: 864 vyrai, 2019 moteris ir 817 vaikai. Joje taip pat pažymėta, kad masiniai sušaudymai buvo „ypatinga akcija, nes žydai šaudė į vokiečių kareivius“.{{sfn|Bubnys|2020|pp=120}} Pasak K. Sakovičiaus, stebėjusio konvojavimus rugsėjo 2 d., į Panerius varomos žmonių kolonos ilgis siekė du kilometrus.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Anot jo kaimyno Piotro Jankovskio, dirbusio Panerių geležinkelio pervažos darbuotoju, žmonių skaičius turėjo siekti 4000.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Žinoma apie šešias rugsėjo 2 d. sušaudymus išgyvenusias žydų tautybės moteris ir mergaites. Pasibaigus sušaudymams, keturios sužeistos moterys ir dvi mergaitės išsiropštė iš duobių ir susibūrusios drauge paspruko iš „bazės“ teritorijos. Sugrįžusios į Vilnių rugsėjo 4 d., jos buvo paguldytos ir gydomos geto ligoninėje.{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}} Tarp išsigelbėjusių buvo vienuolikmetė Judita Trojak (Yudis Trojak) ir šešiolikmetė Pesa Šlos (Pesye Schloss).{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=308}} Rugsėjo 12 d. Paneriuose sušaudyta paskutinioji didelė žydų grupė, areštuota per „provokacijos dienos“ persekiojimus. Ją sudarė 3434 žmonės: 993 vyrai, 1670 moterys ir 771 vaikas.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} ==== Vilniaus getas ==== [[Vaizdas:Franz Mürer, 1912-1994, Austrian SS NCO (SS-Oberscharführer), Vilnius Ghetto Administrator in 1941-1943.png|240px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Franz Murer|Francas Mureris]], Vilniaus geto organizatorius ir administratorius (1941–1943 m.){{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=307, 325}}]] 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurtas [[Vilniaus getas|Vilniaus getas]], sudarytas iš Mažojo ir Didžiojo getų. Įkūrus getus, vokiečių pareigūnai ėmėsi reguliarų getų gyventojų skaičiaus mažinimo veiksmų, suimant ir išvežant žydus sušaudymams Paneriuose. Pirmasis tokio pobūdžio planas įgyvendintas rugsėjo 15 d., vykdant Mažojo ir Didžiojo getų gyventojų perkraustymą. Jo metu suimta tarp 1200–1500 žmonių. Jų sušaudymas Paneriuose įvykdytas rugsėjo 17 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-123}} Spalio 1 d. SS pareigūnas Horstas Švainbergeris susitiko su naujai suformuota žydų taryba („Judenrat“) ir pareikalavo pristatyti 1000 Didžiojo geto žydų, kurie tuo metu neturėjo nacių išduodamų darbo leidimų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=309}} Tą pačią dieną vokiečių ir lietuvių pareigūnai pradėjo masinius gyventojų suėmimus Mažajame gete. Per šiuos suėmimus buvo suimta tarp 3000 ir 4000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Po jų įkalinimo Lukiškių kalėjime, jie buvo transportuojami ir sušaudomi Paneriuose spalio 2–4 d.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} Spalio mėnesį įvykdytos sistemingos Mažojo geto gyventojų mažinimo operacijos.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Jos vyko spalio 16, 21, 23, 24 ir 31 d.{{sfn|Bubnys|2020|pages=124}} Atrankos sušaudymams Paneriuose surengtos pasitelkus naujų darbo leidimų, žinomų kaip „Gelbe Scheine“, išdavimą spalio 15 d. Šių leidimų savininkai ir jų šeimų nariai (nuo 16 metų) išvengė suėmimų. Likusieji Mažojo geto gyventojai, kurie neturėjo leidimų, buvo suimti ir sušaudyti per spalio operacijas Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=123-124}} Ypač didelio masto sušaudymai įvykdyti spalio 25 d. A. Sakovičius, matęs tos dienos konvojavimus, pastebėjo, kad visos tos dienos aukos buvo moterys ir vaikai. Anot jo, tą „siaubingą šeštadienį“, atgabenta daugiau nei 2500 suimtųjų iš Lukiškių kalėjimo. Sušaudymai truko nuo ankstyvo ryto iki penktos valandos po pietų.{{sfn|Sakowicz|2012|pages=52-54}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=312-313}} Tolesnės masinės žudynės, vykdomos nacių pareigūnų ir Ypatingojo būrio narių, tęsėsi lapkritį. Lapkričio 6 d. įvykdyti didžiausi to mėnesio sušaudymai, jų metu žuvo apie 1200 Vilniaus geto žydų. Mažiau skaitlingi sušaudymai tęsėsi iki 1941 m. metų pabaigos.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}} Nuo nacių okupacijos pradžios iki 1941 m. pabaigos buvo nužudyta nuo 33 000 iki 34 000 Vilniaus žydų. Iš jų 20 000 nužudyta per tris rudens mėnesius (1941 m.).{{sfn|Bubnys|2020|p=125}} Pagal aukų skaičių, tai buvo intensyviausias žudynių laikotarpis Paneriuose. Nuo 1942 m. sausio masinės žudynės nepasikartojo iki 1943 m. balandžio pradžios (atskirų grupių sušaudymų vis dar būta). Šis laikas vadinamas Vilniaus geto stabilizacijos laikotarpiu.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=313}} ===Getų likvidacija 1943 m.=== Naujos didelio masto žudynės Paneriuose prasidėjo 1943 m. balandį, vokiečių vadovybei pradėjus Vilniaus krašto getų ir darbo stovyklų naikinimą. Vilniaus miesto komisaro [[Christian Hans Hingst|Hanso Hingsto]] nurodymu, 1943 m. kovą apie apie 3000 žydų gyventojų iš Švenčionių, [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškiai|Mikailiškių]] ir kitų mažesnių Rytų Lietuvos gyvenviečių buvo perkelti į Vilnių. Suimtiesiems pranešta, kad jie bus transportuojami į [[Kauno getas|Kauno getą]]. Iki šio iškeldinimo Vilniaus geto vadovas [[Jakovas Gensas]] aplankė kai kurias mažesnes Vilniaus krašto žydų bendruomenes Ašmenoje, [[Salos|Salose]], Mikailiškėse, patikindamas jas, kad tokiu būdu siekiama apsaugoti žydus nuo kaltinimų bendrininkavimu su krašte veikusiais [[Raudonieji partizanai|sovietų partizanais]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=135}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334}} ====1943 m. balandžio 5 d. žudynės==== [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir vykdytojų, Ypatingojo būrio viršininkas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] Pasiruošimas didelio masto žudynėms Paneriuose prasidėjo 1943 m. kovo pabaigoje. Pasak K. Sakovičiaus, kovo 25, 26 ir 28 d. nacių pareigūnai, vykdydami pasiruošimus Paneriuose, teiravosi kiek traukinio vagonų gali tilpti stoties atsarginiame geležinkelio ruože. Balandžio 4 d., sekmadienio popietę, keturi sunkvežimiai su lietuvių pareigūnais atvyko į Panerius, taip pat – automobiliai su vokiečių Gestapo pareigūnais, tarp kurių buvo vienas iš žudynių organizatorių – [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=86-87}} Augant atvykstančių pareigūnų skaičiui, balandžio 4 d. dalis gyventojų pasitraukė iš Panerių, nusprendę kurį laiką nenakvoti savo namuose. Tuo metu vietiniai gyventojai sužinojo, kad suimtieji žydai yra gabenami traukiniais iš Vilniaus. Atsarginis stoties geležinkelio ruožas buvo atlaisvintas iš anksto: balandžio 4 d. vakarą ten seniai stovėję krovininiai vagonai išvežti į [[Lentvaris|Lentvarį]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=87}} Pirmoji žydų gyventojų grupė, kurią neva nuspręsta perkelti į Kauno getą, traukiniu išvyko iš Vilniaus 1943 m. balandžio 4 d. Į Vilnių šis traukinio sąstatas atvyko iš Salų miestelio su kita suimtųjų žydų grupe. Vilniuje traukinys papildytas 300 žydų suimtaisiais iš Salų ir [[Smurgainys|Smurgainių]], kurie tuo metu jau buvo laikomi Vilniaus gete.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Transportavimą lydėjo žydų geto policijos pareigūnai ir J. Gensas. Jie buvo patalpinti paskutiniame traukinio vagone.{{sfn|Bubnys|2020|pages=135-136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Balandžio 4 d. apie vienuoliktą valandą vakare ešelonas su suimtaisiais sustojo Panerių geležinkelio stotyje. Traukiniui sustojus Paneriuose, J. Gensas su žydų policijos pareigūnais išlaipintas ir išvežtas į Vilnių.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=38-39 (remiantis O. Kozlovskio apklausos protokolu)}} Apie šeštą valandą ryte Gestapo pareigūnai ir lietuvių savisaugos būriai atvyko į Panerius. Ginkluotų vokiečių ir lietuvių dalinių grandinė pradėjo varyti suimtuosius iš vagonų Panerių „bazės“ link. Žydams supratus apie rengiamus sušaudymus, dalis suimtųjų bandė pabėgti. Kai kurie iš traukinyje likusių žydų ištrūko iš vagonų ir, atskirais atvejais, priešinosi ginkluotiems vokiečiams ir lietuviams. Dauguma bandžiusiųjų pabėgti buvo pagauti ir sušaudyti Panerių geležinkelio stotyje ir jos prieigose. Tikėtina, kad tą rytą išsigelbėjo apie 50 jaunesnių žydų vyrų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudžius pirmąsias gyventojų grupes „bazės“ teritorijoje, likusios buvo atvaromos iš kitų vagonų. Tokiu būdu iki vienuoliktos valandos ryto sušaudyta 11 žydų grupių, iš viso – apie 2500 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Antrasis traukinys (33 vagonų sąstatas), vykstantis su žydų suimtaisiais iš [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] į Panerius, sustojo Vilniuje apie vidurdienį. J. Gensui buvo leista pasitikti traukinį. Tuo metu jam pavyko įkalbėti vokiečių vadovybę atkabinti nuo sąstato kelis vagonus, tarp kurių suimtųjų buvo Švenčionių ''Judenrat'' nariai ir kiti žydai, numatyti vokiečių priverstinio darbo stovykloms.{{efn|M. Šikšnianas nurodo, kad J. Gensui pavyko susitarti su vokiečių pareigūnais ir atkabinti 7 traukinio vagonus su suimtaisiais: 5 iš jų buvo nukreipti į Bezdonių priverstinio darbo stovyklą, likę du su žydų tarybos nariais ir jų šeimomis palikti Vilniuje. {{sfn|Šikšnianas|2021|page=39}}}} Likusi traukinio dalis pajudėjo Panerių link.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Popiet į Panerius išvykstančio traukinio mašinistu dirbo lenkų tautybės Marianas Maciejevskis (Marian Maciejewski). Jo teigimu, jis įkalbėjo savo pagalbininką Augustą slapčia pakelti užrakinamuosius kabliukus esančius bent kelių vagonų išorėje. Tai buvo padaryta akimirką iki išvykimo. Traukiniui įsukus į Panerių stoties atsarginį ruožą, prasidėjo pirmieji žydų pabėgimai iš atrakintų vagonų. M. Maciejevskio teigimu, pabėgti bandė apie 30–40 suimtųjų.<ref>{{cite journal |last1=Maciejewski |first1=Marian |last2= |first2= |date=2002-10-01 |title=Proszę pana, dokąd jedziemy? Dokąd pan nas wiezie? |url=https://przystanekhistoria.pl/pa2/tematy/kultura/37510,nr-102002.html |journal=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej (ISSN 1641-9561) |volume=21 |issue=10 |publisher=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej |pages=76-83 |doi= |access-date=2025-10-05}}</ref> Traukinyje likę suimtieji ėmėsi dar didesnio pasipriešinimo. Tikėtina, kad šįkart daug daugiau žmonių paspruko. Jų gaudimas ir sušaudymai vyko Panerių geležinkelio stotyje ir gyvenvietėje, stebint vietiniams gyventojams. Vykdant sušaudymus, mirtinai sužeisti du lietuvių savisaugos pareigūnai, vienas Gestapo pareigūnas buvo sužeistas.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudymai pabaigti apie ketvirtą valandą po pietų. Tą popietę sušaudytos devynios didelės grupės žmonių, iš viso – 5000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tikėtina, kad sušaudytieji užkasti vadinamojoje „Kauno“ duobėje.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=40 (remiantis K. Potanino apklausos protokolu)}} Istorikų vertinimu 1943 m. balandžio 5 d. žudynės buvo vienos iš didžiausią žydų pasipriešinimą sulaukusių sušaudymų Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tai taip pat buvo vienas iš kelių iki šiol nustatytų atvejų, kai suimtieji buvo atgabenti traukiniais. Be K. Sakovičiaus, žudynių liudytojais tapo nemažai Panerių gyventojų, tarp jų ir tos dienos rytą Paneriuose buvęs lenkų rašytojas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]]. 1945 m. balandžio 5 d. įvykius jis aprašė rašinyje „Paneriai–bazė“ („Ponary–baza“).<ref name="ZVitkus-2017">{{cite journal |last1=Vitkus |first1=Zigmas |last2= |first2= |date=2017 |title=Panerių vaizdinio lūžiai J. Mackiewicziaus esė „Paneriai-bazė“|url=https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2018/03/Vitkus.pdf|journal=Lituanistica |volume=63 |issue=2(108) |publisher=Lietuvos mokslų akademija |pages=77–94|doi=10.6001/lituanistica.v63i2.3534 |access-date=2025-10-01}}</ref> 2003 m. liepą traukinio mašinisto M. Maciejevskio atsiminimai buvo nufilmuoti ir paskelbti [[Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus|Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus]] darbuotojų.<ref>{{cite web |last=Maciejewski |first=Marian |date=2003-07-12 |title=Oral history interview with Marian Maciejewski|url=https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 |website=ushmm.org |location=Vašintgonas, Kolumbijos apygarda, JAV |publisher=Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus |access-date=2025-10-05}}</ref> ====Vilniaus geto panaikinimas==== [[Vaizdas:Bruno Kittel, Austrian SS-Oberscharführer, took part in Wilno (Vilnius) ghetto massacres in 1943.png|170px|thumb|right|[[Brunas Kitelis]], austrų tautybės SS oberšarfiureris, Vilniaus geto panakinimo organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=51–52}}]] 1943 m. liepą prasidėjo palaipsnis Vilniaus geto ir jam priklausančių priverstinio darbo stovyklų panaikinimas.{{efn|[[Baltoji Vokė|Baltosios Vokės]], [[Bezdonys|Bezdonių]], [[Kena|Kenos]], [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] žydų priverstinio darbo stovyklos panaikintos 1943 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2020|pages=137–138}}}} 1943 m. birželio 21 d. išleistas [[Heinrichas Himleris|Heinricho Himlerio]] įsakymas, kuriuo numatyta panaikinti visus įkalintųjų žydų getus [[Ostlandas|Ostlando]] teritorijoje. Vilniaus mieste už šio įsakymo vykdymą buvo atsakingas SS oberšarfiureris [[Brunas Kitelis]] (Bruno Kittel).{{sfn|Bubnys|2020|page=138}} Prasidėjus darbo stovyklose įkalintų žydų žudynėms, 1943 m. liepos 13 d. Vilniaus geto žydų geto atstovai J. Gensas ir [[Felix Dessler|Salekas Desleris]] buvo patikinti H. Hingsto, kad masiški geto gyventojų sušaudymai vykdomi nebus. Liepos 24 d. vokiečių pareigūnai suėmė vienuolikos žydų darbo brigadų vyresniuosius. Suėmimo priežastimi vokiečiai nurodė nuolatinius žydų pabėgimus iš geto. Suimtieji ir iš geto pabėgusiųjų šeimų nariai sušaudyti Paneriuose liepos 26 d.{{sfn|Bubnys|2020|page=139}} 1943 m. rugpjūtį pradėtas Vilniaus geto naikinimas.{{sfn|Bubnys|2020|page=140}} Rugpjūčio 6 d. vokiečių įsakymu suimti ir išvežti nuo 1000 iki 1200 žydų į Estijos [[Vaivaros koncentracijos stovykla|Vaivaros]] koncentracijos ir kitas priverstinio darbo stovyklas. Antrasis ir trečiasis geto žydų transportavimas į Estijos stovyklas įvykdytas rugpjūčio 24–25 d. (1200–1500 žmonių) ir rugsėjo 1–4 d. (1000 žmonių). Rugsėjo 5 d. patekimas į geto teritoriją buvo oficialiai uždarytas. Tuo metu jame laikyta apie 10 000–12 000 žydų. Rugsėjo 23 d. visi geto gyventojai buvo išvaryti iš geto teritorijos. Jų didžioji dalis, kurią sudarė moteris ir vaikai, trasnportuota į [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico naikinimo stovyklą]]. Keli šimtai vyresnio amžiaus ir pasiligojusių žmonių sušaudyti Paneriuose. Po geto panaikinimo jo teritorijoje pasislėpę žydai buvo dažnai randami, suimami ir sušaudomi Paneriuose. A. Sakovičius mini, kad iš Vilniaus autobusais ir sunkvežimiais gabenami žydai Paneriuose sušaudyti rugsėjo 24 d. (vyrai ir vaikai), spalio 1 d. ir spalio 4 d. Per šiuos sušaudymus nužudyta apie 250 žmonių. Dar 400 žmonių sušaudyti spalio 6 d. Žudynės tęsėsi spalio 7–8 d. Spalio 11 d. nužudyta 300 žydų. Mažesnės žmonių grupės buvo sušaudytos spalio 13–15, 18, 25 ir 28 d., daugiausiai vaikai ir moterys. Nuo rugsėjo 23 d. iki lapkričio pradžios Paneriuose iš viso sušaudyta apie 1000 Vilniaus geto žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=141–144}} ===1944 m. žudynės=== Vokiečių pareigūnams panaikinus Vilniaus getą 1943 m. rudenį, mieste iš viso liko apie 3000 žydų tautybės gyventojų. Didžioji jų dalis dirbo ir gyveno priverstinio darbo stovykloje „[[Kailis (fabrikas)|Kailis]]“ ir karinės technikos autoremonto dirbtuvėse Subačiaus gatvėje, tuo metu žinomos kaip [[Priverstinio darbo stovykla HKP 562|HKP 562]] (vok. Heereskraftfahrpark/Ost/562).{{sfn|Bubnys|2020|pages=144–146}} Vokietijos–SSRS fronto linijai priartėjus prie Vilniaus, atsitraukimui besiruošiantys vokiečiai organizavo „Kailio“ ir HKP 562 teritorijose gyvenusių žydų išvežimą į Panerius. 1944 m. liepos 2–3 d. Paneriuose vokiečiai sušaudė apie 2000–2300 žydų iš Vilniaus miesto, iš jų – apie 600 žydų iš HKP 562 dirbtuvių. {{sfn|Bubnys|2020|pages=144–148}} == Palaikų deginimas (1943–1944 m.) == [[Vaizdas:WW2-Holocaust-Poland.PNG|miniatiūra| Panerių žudynių vieta Lenkijos Holokausto žemėlapyje: Paneriai pažymėti balta kaukole viršutiniame dešiniajame kampe, netoli [[Vilnius|Vilniaus (Wilno)]]]] 1943 m. Vokietijai patiriant pralaimėjimus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]], nacių vadovybė parengė [[Sonderaktion 1005]] operacijos planą. Šis planas numatė priemones ir veiksmus, kuriais būtų nuslėpti masinių žydų ir kitų bendruomenių žudynių įkalčiai nacių okupuotose teritorijose. 1943 m. pavasarį nacių okupacinė valdžia Lietuvoje ėmė rengtis žudynių pėdsakų naikinimui Paneriuose. Vilniuje buvo suformuota preliminari nacių pareigūnų grupė, atsakinga už šios operacijos įgyvendinimą Vilniaus krašte. Jai vadovavo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Altas]].{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–52}} 1943 m. pabaigoje nacių vadovybė Vilniuje suformavo priverstinio darbo komandą, daugiausia iš įkalintų vietinių Vilniaus žydų tautybės asmenų. Ši brigada oficialiai buvo pavadinta Sonderkommando 1005A. Brigados nariai buvo apgyvendinti žudynių teritorijoje (vadinama „baze“) ir priversti ekshumuoti nužudytųjų palaikus, juos apdoroti ir kremuoti masinėse laužavietėse Paneriuose. Ši komanda taip pat buvo žinoma kaip palaikų degintojų brigada.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Pirmaisiais Sonderkommando 1005A brigados nariais tapo žydai, tuo metu kalintys gestapo kalėjime Vilniuje. 1943 m. lapkritį dalį brigados narių pradėta vežti į Panerių mišką, kuriame jie buvo priversti kirsti medžius ir ruošti rąstus. Po kurio laiko ši pirmoji grupė buvo apgyvendinta medinės pirties tipo pastate miške.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Antroji žydų kalinių grupė vesta iš gestapo kalėjimo į Panerius pėsčiomis medžio kirtimo darbams.{{sfn|Heath|2024|pp=64–69}} Po kelių savaičių ruošos darbų, 1943 m. gruodį, abi kalinių grupės buvo apgyvendintos specialiai tam pastatytame barake vienoje iš duobių. Ji yra žinoma kaip degintojų brigados duobė. Vienas iš kalinių, [[Julijus Farberis]], nurodė, kad apytikris duobės plotis buvo apie 15–22 metrai, gylis – 4–4,5 metrai. Duobės sienos buvo išmūrytos akmenimis. Barako patalpos buvo padalintos į miegamąją dalį ir virtuvę. Į duobę buvo nuleidžiamos dvi kopėčios kaliniams ir vienos atskiros – sargybiniams.{{sfn|Latvytė|2021|page=52–53}} Nuo 1943 m. lapkričio iki 1944 m. balandžio brigada buvo sudaryta iš apytikriai 80 žmonių. Gruodį ją papildė žydų kaliniai, atgabenti iš uždarytų [[Vievis|Vievio]] ir [[Žiežmariai|Žiežmarių]] priverstinio darbo lagerių. 1944 m. sausio pabaigoje Paneriuose įkalinta nuo 7 iki 9 žydų iš karo belaisvių stovyklos [[Stalag 344]] Vilniuje. 1944 m. vasario 17 d. komanda papildyta keliais sovietiniais karo belaisviais. Brigadoje buvo keturios kalinės moterys, atsakingos už maisto ruošimą visai brigadai ir tvarkos palaikymą. Jos buvo apgyvendintos drauge su vyrais.{{sfn|Latvytė|2021|pp=53, 58–60}} [[Vaizdas:Ponar forest.JPG||275px|thumb|right|Degintojų brigados duobė Paneriuose, kurioje buvo apgyvendinta 80 kalinių grupė. 1944 m. balandžio 15 d. dalis kalinių iš šios duobės pabėgo per slapčia iškastą 30 metrų ilgio tunelį.<ref>{{cite web |last=|first=|date=2023-01-01 |title=Duobė, kurioje buvo laikomi „Degintojų brigados“ (Sonderkomando 1005B) nariai |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/memorialas/schema/duobe-kurioje-buvo-laikomi-degintoju-brigados-sonderkomando-1005b-nariai |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt/ |location= |publisher=Panerių memorialas |access-date=2025-10-14}}</ref>]] Nacių pareigūnai sušaudytųjų palaikų ekshumaciją ir kremavimą organizavo metodiškai. Darbas buvo paskirstytas tarp aukų palaikų kasėjų, palaikų traukėjų, dantų tikrintojų, neštuvų nešėjų, laužų statytojų, medienos tiekėjų, degintojų, pelenų sijotojų ir pelėnų maišytojų. Persijoti aukų pelenai buvo maišomi su smėliu vietoje ir supilami atgal į ekshumacijos duobes.{{sfn|Heath|2024|pp=70-72}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57}} Laužavietės buvo ruošiamos pagal griežtai nustatytą tvarką. Septynių metrų ilgio ir septynių metrų pločio zonoje buvo iškasami trys aštuonių metrų ilgio ir 60 cm gylio grioviai ant kurių buvo klojami aštuoni rąstai. Viduryje iš lentų buvo pastatomas keturių metrų aukščio kaminas. Ant pirmojo sausų malkų sluoksnio būdavo sudedami pailaikai (galva į išorę). Tarpai tarp palaikų užpildomi sušaudytųjų rūbais arba mažesniais vaikų palaikais. Vidutiniškai laužas siekdavo 4 ar 4,5 metrų aukštį. Degimas užtrukdavo nuo trijų iki septynių parų. Nacių pareigūnai palaikus įsakydavo vadinti figūromis.{{sfn|Heath|2024|pp=72-76}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57-58}} Po kelių mėnesių priverstinio darbo 1944 m. balandžio 15 d. daliai brigados pavyko pabėgti per slapčia iškastą 50 metrų ilgio požeminį tunelį. Nuo vienuolikos iki trylikos iš aštuoniasdešimties pabėgti bandžiusių asmenų ištrūko iš „bazės“ teritorijos ir išgyveno karą.{{sfn|Latvytė|2021|page=66}} Jų parodymai prisidėjo prie žudynių atskleidimo.<ref>Nicholas St. Fleur (June 29, 2016). [https://www.nytimes.com/2016/06/29/science/holocaust-ponar-tunnel-lithuania.html „Escape Tunnel Dug by Hand Is Found at Holocaust Massacre Site“]. ''[[The New York Times]]''.</ref> Pasak išsigelbėjusių, nuo 1943 m. gruodžio iki 1944 m. balandžio 15 d. brigada sudegino nuo 56 000 iki 70 000 palaikų.{{sfn|Latvytė|2021|page=52, 247 (Motelio Zaidelio liudijimas), 259 (Abramo Bliazerio liudijimas), 242 (Konstantino Potanino liudijimas)}} Tarp sėkmingai pabėgusiųjų tuneliu buvo Abraomas Bliazeris (tikrasis vardas – Josifas Kaganas), Icchokas Dogimas (Doginas) Julijus Farberis, Šlema Golas, Davidas Kantarovičius, Zalmanas Mackinas, Konstantinas Potaninas, Motelis Zaidelis.{{sfn|Latvytė|2021|page=65-70}} Kai kurių išsigelbėjusių atsiminimai buvo publikuoti. J. Farberio pasakojimas įtrauktas į Holokausto atsiminimų rinkinį „Juodoji knyga“.<ref name>{{cite book |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |others= David Patterson (vert. ir red.)|publisher=Transaction Publishers |year=2003 |url=https://books.google.com/books?id=wvyX6Vjkq3MC |isbn=1412820073 |author1=Vasily Grossman|author2=Ilya Ehrenburg |location=New Brunswick, NJ}}</ref> == Aukos == [[File:Paneriai monument 3.jpg|200px|thumb|Paminklas Panerių žudynių aukoms.]] Bendras aukų skaičius 1944 m. pabaigoje buvo nuo 70 000 iki 100 000. Sovietų 2-ojo Baltarusijos fronto pajėgų atliktos [[ekshumacija|ekshumacijos]] duomenimis, dauguma (50 000–70 000) aukų buvo Lenkijos ir [[Lietuvos žydai]] iš gretimų Lenkijos ir Lietuvos miestų, o likusieji – daugiausiai [[lenkai]] ir vadinamieji sovietų piliečiai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91}} Naujausių istorinių ir archeologinių tyrimų duomenimis, Paneriuose nužudyta apie 80 000 žmonių.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} Pasak lenkų istorikės [[Monika Tomkiewicz|Monikos Tomkevič]], žuvo 80 000 žmonių, įskaitant 72 000 žydų, 5000 sovietų karo belaisvių, 1500–2000 lenkų, 1000 žmonių, vadinamų komunistais ar sovietų aktyvistais, ir 40 [[Čigonai|romų]].{{sfn|Tomkiewicz|2008|pages=215–216}} Lietuvių istoriografijoje būta vertinimų, kuriais bendras aukų skaičius nurodytas kaip 50 000–60 000 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=513-514 (išnaša Nr. 88)}} Naujausiais vertinimais (2021 m.), pateiktais lietuvių istorikų ir archeologų kolektyviniame darbe, aukų skaičius siekia 83 000.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} [[File:Žemaitė, Aleksandra Bulotienė (Stepanovaitė) ir Andrius Bulota 1916 m. vizito JAV metu.png|200px|thumb|left|[[Aleksandra Bulotienė|Aleksandra Bulotienė]] ir [[Andrius Bulota|Andrius Bulota]], rašytojos [[Žemaitė|Žemaitės]] bendradarbiai ir globėjai, už dalyvavimą įgyvendinant sovietų režimą Lietuvoje sušaudyti Paneriuose 1941 m. rugpjūčio 16 d.{{sfn|Žeimantas|1988|page=196}}]] Lenkų aukas daugiausiai sudarė lenkų inteligentijos atstovai: akademikai, pedagogai (pvz., [[Vilniaus universitetas|Stefano Batoro universiteto]] profesorius Kazimieras Pelčaras), kunigai (pvz., kunigas Romualdas Svirkovskis) ir [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] pasipriešinimo judėjimo nariai. Tarp pirmųjų aukų buvo maždaug 7500 sovietų [[Nelaisvė|karo belaisvių]], sušaudytų 1941 m. netrukus po [[Barbarosos operacija|operacijos „Barbarossa“]] pradžios.<ref name="Rzecz-Ponary">[http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 Ponary] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200824173708/http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 |date=2020-08-24 }}. Last accessed on 10 February 2007.</ref> Vėlesniuose etapuose taip pat buvo mažiau aukų ir kitų tautybių, tarp jų vietiniai rusai, [[Čigonai|romai]] ir lietuviai, ypač komunistų šalininkai ([[Liudas Adomauskas]], [[Valerijonas Knyva]], [[Andrius Bulota (1872)|Andrius Bulota]] ir [[Aleksandra Bulotienė]]). 1944 m. gegužės 17, 18 ir 21 d. Paneriuose sušaudyti per 80 Generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] lietuvių karių, kurie atsisakė vykdyti vokiečių įsakymus.<ref>{{cite web |last=Bubnys |first=Arūnas |date=2015-10-30 |title=A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais |url=https://alkas.lt/2015/10/30/a-bubnys-lietuvos-vietine-rinktine-ir-jos-stabo-nariu-suemimas-bei-kalinimas-salaspilio-lageryje-1944-metais/ |website=alkas.lt |location= |publisher=Tėviškės alkas |access-date=2025-10-04}}</ref> == Pirmosios publikacijos == [[File:J. Petrauskas, Paneriuose, dienraštis Tiesa, 1944-08-23, p. 3.png|right|150px|thumb|J. Petrausko straipsnis „Paneriuose“ dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. rugpjūčio 23 d.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |newspaper=Tiesa |title=Paneriuose |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-40 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=3|via=ePaveldas.lt |access-date=2025-12-18}}</ref>]] Informacija apie žudynes pradėjo sklisti jau 1944 m. Žydų partizanas [[Isaac Kowalski|Isakas Kovalskis]] buvo vienas iš pirmųjų, kuris sutiko prie partizanų prisijungusius ir iš Panerių pabėgusius palaikų degintojų brigados narius. 1944 m. gegužę partizanų leidžiamame laikraštyje „Za Wolność“ („Už laisvę“) I. Kovalskis publikavo straipsnį „Ponary“ apie degintojų komandos priverstinį darbą ir pabėgimą iš Panerių.{{sfn|Heath|2024|pages=183-187, 584}} 1944 m. „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesoje]]“ rugpjūtį publikuoti J. Petrausko ir [[Jonas Dovydaitis|J. Dovydaičio]] straipsniai apie Panerius.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |title=Paneriuose |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref><ref>{{cite news |last=Dovydaitis |first=J. |date=1944-08-24 |title=Kerštas žmonių žudikams hitlerininkmas! |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref> Pagal oficialią sovietų režimo nuostatą, Paneriai buvo traktuojami kaip bendra sovietinių piliečių žudynių vieta, nepabrėžiant aukų tautinės priklausomybės žydų ir lenkų bendruomenėms.<ref name="Rzecz-Ponary"/> 1945 m. rugsėjį lenkų žurnalistas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]] publikavo rašinį–esė „Paneriai-bazė“ lenkų emigrantų laikraštyje „Orzel Bialy“.{{sfn|Heath|2024|pages=211-215}}<ref name="ZVitkus-2017"/> ==Ypatingosios komisijos tyrimas (1944 m.)== 1944 m. liepą Vilnių užėmus SSRS kariuomenei sudaryta Ypatingoji valstybinė komisija vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti LTSR (Ypatingoji komisija). Įsteigtas atskiras Ypatingosios komisijos padalinys Panerių žudynių tyrimui. Komisijos Panerių padaliniui vadovavo [[TSRS Aukščiausioji Taryba|SSRS Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas [[Juozas Stimburys]], Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas [[Viktoras Bergas]], Vilniaus valstybinio universiteto profesoriai [[Jonas Kairiūkštis]] ir [[Paulius Slavėnas]], rašytojas [[Kostas Korsakas]] ir kiti.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} [[File:Juozas Stimburys, 1889-1975, member of the Supreme Soviet of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1947-1963).png|right|200px|thumb|Ypatingosios komisijos Panerių padalinio pirmininkas [[Juozas Stimburys|J. Stimburys]].]] Nusikaltimai Paneriuose buvo pirmasis šios komisijos tyrimų objektas Lietuvoje. Paneriuose komisija organizavo ir atliko palaikų ekshumacijos darbus, surinko duomenis iš žudynių liudytojų, atliko teritorijos analizę, paruošė ir publikavo tyrimų duomenis ir išvadas.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} Panerių „bazėje“ Ypatingosios komisijos tyrimai vykdyti nuo 1944 m. rugpjūčio 15 iki 26 d. Pradėdama tyrimą, komisija rėmėsi jai perduota Vilniaus miesto prokuratūros medžiaga apie žudynes Paneriuose. Nustatyta, kad nacių okupacijos metais, nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. liepos, vokiečių pareigūnai Paneriuose organizavo „stovyklą“, kurioje buvo vykdomos reguliarios masinės žudynės. Komisijos išvadose teigta, kad Paneriuose nužudyta ne mažiau nei 100 000 žmonių.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} ===Palaikų ekshumacija=== [[File:Dienraštis Tiesa, Vilnius, LTSR, 1944.12.24.png|thumb|Dienraštis „Tiesa“, Vilnius, LTSR, 1944 m. gruodžio 24 d. (p. 2)|right|150px|thumb|Ypatingosios komisijos pranešimas dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. gruodžio 24 d.<ref>{{cite news |last=|first=|date=1944-12-24 |newspaper=Tiesa |title=Ypatingosios Valstybinės Komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-139 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=2|via=ePaveldas.lt |access-date=2026-02-12}}</ref>]] Tyrimų metu 1944 m. rugpjūtį atlikta 515 palaikų ekshumacijų. Nors kasinėjimų darbai atlikti daugelyje „bazės“ objektų, palaikai aptikti tik dviejuose apvaliose duobėse ir vienoje tranšėjoje. 17 nužudytųjų tapatybės buvo nustatytos pagal rastus dokumentus, vienos nužudytosios palaikai atpažinti jos giminaičių.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} Ekshumuotų palaikų aprašymuose pateikta jų lytis, amžius, mirties priežastis. Aprašyti nužudytųjų rūbai ir jiem priklausę daiktai. Absoliuti dauguma nužudytųjų buvo žydai. Jų tapatybė nustatyta pagal skiriamuosius ženklus įsiūtus į viršutinius rūbus – geltonos Dovydo žvaigždės ir ženklo su įrašu „GETTO“.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=99–100}} Po degintojų brigados narių pabėgimo balandžio 15 d., palaikų deginimas buvo tęsiamas iki 1944 m. gegužės ar birželio. Pasak išsigelbėjusių degintojų, iki pabėgimo dienos vis dar buvo likę apie 12 000 – 13 000 nesudegintų palaikų: nužudytųjų palaikai liko vadinamojoje „Kauno“ duobėje bei dar vienoje apvalioje duobėje ir tranšėjoje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=92}} Nors dauguma ekshumuotų palaikų datuoti 1944 m., tyrėjai taip pat aptiko nedidelį skaičių smarkiai suirusių palaikų. Pasak degintojų brigados nario J. Farberio, jie stengdavosi neiškasti visų palaikų, tikėdamiesi, kad nesudeginti palaikai bus panaudoti kaip nusikaltimų įkalčiai ateityje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} [[File:Leidinio Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas viršelis, 1945 m., LTSR.png|150px|thumb|Ypatingosios komisijos išvados publikuotos atskirame leidinyje 1945 m. 65 200 tiražu.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-06-01 |title=Brošiūra „Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje“ |url=https://www.europeana.eu/en/item/2021803/LIMIS_712125576 |website=europeana.eu |location=Vilnius |publisher=Valstybinė politinės literatūros leidykla |access-date=2026-02-15}}</ref>]] Įgyvendinus 515 palaikų ekshumaciją, Ypatingoji komisija nusprendė nebetęsti palaikų iškasimą. Šis sprendimas paaiškintas tuo, kad nužudytųjų mirties priežastys buvo aiškios iš iki tol atliktų ekshumacijų. Vienoje iš didesnių duobių palaikai buvo palikti ir jų viešai apžiūrai buvo vežami žmonės iš Vilniaus. Ši duobė vėliau buvo užpilta.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Ypatingoji komisija nurodė, kad visų tirtų nužudytųjų mirties priežastis buvo smurtinė: dažniausiai žmonės būdavo nužudomi šūviu į galvą, taikant į pakaušio sritį. Taip pat nustatytos kitos mirties priežastis: 58 aukų kaukolės, daugiausiai moterų, sutrupintos buku daiktu; rasti vieno gyvai užkasto vaiko palaikai. 15 nužudytųjų mirties priežastys nenustatytos. Ekshumuoti palaikai palaidoti greta vienos iš didesnių duobių, vadinamajame „broliškajame kape“.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Komisijos išvadose paminėta, kad daugelyje kasinėtų duobių vietoj palaikų aptikti smėlio, pelenų ir susmulkintų kaulų sluoksniai, nuo kurių sklido nemalonus kvapas.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} ===Teritorijos tyrimas=== 1944 m. rugpjūtį Ypatingoji komisija nustatė 7 duobes (25–30 m skersmens), tris tranšėjas ir 10 palaikų deginimo aikštelių. Teritorijoje rastos dvi siaurojo geležinkelio atšakos nusidriekusios į „bazę“. Paruoštoje schemoje pažymėti iškirsti ir miškingi plotai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|page=73}} == Paminėjimas == 2000 m. spalio 22 d. kelių lenkų organizacijų pastangomis per oficialią ceremoniją, kurioje dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių atstovai, Panerių memoriale atidengtas paminklinis kryžius žuvusiems Lenkijos piliečiams. Renginyje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras [[Bronisław Komorowski|Bronislovas Komorovskis]] ir jo kolega iš Lietuvos, taip pat [[Nevyriausybinė organizacija|nevyriausybinių organizacijų]] atstovai.<ref name="Rzecz-Ponary"/> Žudynių vietą įamžina paminklas Holokausto aukoms atminti (pastatytas 1991 m.), memorialas lenkų aukoms atminti (pastatytas 1990 m., atstatytas 2000 m.), paminklas gegužę nacių nužudytiems Lietuvos vietinio būrio kariams, 1944 (pastatytas 2004 m.),{{neaišku}} paminklinis akmuo sovietų karo belaisviams, žuvusiems badu ir čia sušaudyti 1941 m. (įstatytas 1996 m.){{neaišku}} ir nedidelis muziejus (šiuo metu Panerių memorialinis informacijos centras). Pirmąjį paminklą buvusioje masinių žudynių vietoje 1948 m. pastatė Vilniaus žydai, tačiau sovietų režimas netrukus jį pakeitė tradiciniu obelisku, skirtu „fašizmo aukoms“.<ref>Zigmas Vitkus, „Paneriai: senojo žydų atminimo paminklo byla (1948–1952)“, ''Naujasis Židinys-Aidai'', 2019, nr. 2, p. 27–35.</ref> == Tyrimai == Žmogžudystes Paneriuose šiuo metu{{kada}} tiria Lenkijos Tautos atminties instituto [[Gdanskas|Gdansko]] skyrius ir [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]].{{sfn|Bubnys|2019}} Pagrindiniai faktai apie Panerių memoriale esančius memorialinius ženklus ir buvusios masinių žudynių vietos objektus (žudynių duobes, tranšėjas, vartus, takus ir kt.) dabar pateikiami [[Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus|Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus]] sukurtame tinklalapyje. == Pastabos == {{notelist|21em}} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Arad|first=Yitzhak|title=Ghetto in Flames: The Struggle and Destruction of the Jews in Vilna in the Holocaust|url=https://archive.org/details/ghettoinflamesst0000arad|year=1981|publisher=Ktav Pub & Distributors Inc|place=New York|isbn=9780870687532}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|url=https://www.dropbox.com/scl/fi/nyfquv27dsacd315yu0uq/22_holocaust.pdf?rlkey=kzwypiv5d9gtdk58ceb5zlwb3&e=1&st=6ogtfqoe&dl=0|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Kray|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905-1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|isbn= 9781107146341}} * {{cite book|last=Heath|first=Chris|title=No Road Leading Back: An Improbable Escape from the Nazis and the Tangled Way We Tell the Story of the Holocaust|year=2024|publisher=The Bridge Street Press|place=|isbn= 9780349136264}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Latvytė|first=Neringa|title=Masinių žudynių įrodymų naikinimas Paneriuose: Sonderkommando 1005A|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Sarcevičius|first=Saulius|title=Ypatingosios komisijos vykdyti palaikų ekshumavimo darbai 1944 m. rugpjūtį|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sarcevičius (2)|first=Saulius|last2=Valionienė|first2=Oksana|title=Nacių ir sovietų bazės ribų problema bei reljefo pokyčiai po karo|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last1=Sarcevičius (3)|first1=Saulius|last2=Stasiulis|first2=Stanislovas| last3=Dobrotin|first3=Nikita|last4=Latvytė|first4=Neringa|last5=Dainius|first5=Michelevičius|last6=Sederavičiūtė|first6=Šarūnė|last7=Šikšnianas|first7=Mantas|last8=Valionienė|first8=Oksana|last9=Urbanavičius|first9=Vytautas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sederevičiūtė|first=Šarūnė|title=Fotografija Panerių bazėje nacių okupacijos metais: kiek? kodėl? kaip? |year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Įvadas (Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais)|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Zbrodnia w Ponarach 1941–1944|year=2008|place= Warszawa|publisher=Instytut Pamięci Narodowej|isbn= 9788360464915}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Więzienie na Łukiszkach w Wilnie 1939–1953|year=2018|place= Warszawa|isbn= 9788380984158}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor=|publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vitkus|first=Zigmas|title=Atminties miškas: Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje|year=2022|place=Vilnius|publisher=Lapas|isbn=9786098198539}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2005|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9955415517}} {{refend}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} {{refend}} == Nuorodos == * [https://www.paneriumemorialas.lt/ Panerių memorialo svetainė] * [https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/ Panerių memorialinis muziejus] === Vaizdo įrašai === ==== Išgyvenusiųjų liudijimai ==== * {{YouTube|PEWPx5dfj8w|Yad Vashem interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusia Dina Baitler}}. * {{YouTube|Y8vIMepPHlM|Jidiš knygų centro (Yiddish Book Center) interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusiu William Good (Volfke Zev Gdud)}}. * {{YouTube|nVGo0OUJ6oc|Panerių sušaudymus išgyvenusio Šalomo Šorensono (Shalom Shorenson) pasakojimas. Ištrauka iš dokumentinio filmo "Paneriai – liudijimai iš žudynių duobių", Jam Vašem Holokausto istorijos muziejus)}}. * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn36962 J. Genso dukters Ados Gens–Ustjanauskas pasakojimas, Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus (anglų k.)]. * [https://www.youtube.com/watch?v=epo6X7yN7xg A. Suckeverio liudijimas Niurnbergo tribunole, 1946 m. vasario 27 d. (liudyta rusų k.)]. ==== Liudininkų pasakojimai ==== * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus, interviu su Marian Maciejewski (lenkų k.)]. ==== Kiti ==== * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] [[Kategorija:Žudynės Lietuvoje]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Ostlandas]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] 18y80h9c3o0ezrr90y9rsig5dxx730p 7798381 7798380 2026-04-04T11:19:36Z Andrejsmirnov97 56853 /* Bibliografija */ 7798381 wikitext text/x-wiki {{coord|54.626404|25.160247|type:landmark|display=title}} [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania (2).png|thumb|Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania. Photo taken by Otto Schroff, a member of the 96th Infantry Division of the Wehrmach|thumb|right|Žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais. Viduryje matomi sušaudymui vedami vyrai. Nuotraukos autorius: [[Otto Schroff|Otas Šrofas]], priklausęs 96-ajai Vermachto pėstininkų divizijai.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] [[Vaizdas:Massacre of the Jewish men at the Ponary forest pits, Vilnius, Lithuania.png|Massacre_of_the_Jewish_men_at_the_Ponary_forest_pits,_Vilnius,_Lithuania|thumb|right|Antrojoje Oto Šrofo nuotraukoje matomas žydų tautybės vyrų paruošimas sušaudymui Panerių miško duobėje, liepos 11 d. (ar 12 d.), 1941 m. Ypatingojo būrio nariai matomi su ginklais, kai kurie vilki baltus raiščius ant rankų viršutinės dalies.{{sfn|Sederevičiūtė|2021|pp=71-87}}]] '''Panerių žudynės''' – masinės žudynės, įvykdytos [[Panerių miškas|Panerių miške]] netoli Panerių geležinkelio prie [[Vilnius|Vilniaus]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. [[Žydai|Žydų tautybės]] asmenų sušaudymai prasidėjo 1941 m. liepą ir truko iki nacių okupacinių pajėgų pasitraukimo iš Vilniaus 1944 m. liepą. 1941 m. liepą žydų ir kitų tautybių asmenų žudynes organizavo [[9 operatyvinis būrys|9–asis]] vokiečių operatyvinis būrys, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – [[3/A operatyvinis būrys|3/A]] vokiečių operatyvinis būrys. Nuo 1941 m. rugsėjo už sušaudymus buvo atsakingas [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] Vilniaus skyrius.{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Žydų sušaudymus įvykdė vokiečių operatyvinių būrių įsteigtas ir organizuotas [[Ypatingasis būrys]], suburtas iš vietinių lietuvių tautybės kolaborantų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=113-161}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=8-21}}{{sfn|Bubnys|2019|pp=6-40}} Panerių miške žuvo nuo 70 000 iki 100 000 asmenų. Didžioji dalis nužudytųjų buvo žydų tautybės [[Vilniaus kraštas|Vilniaus]] ir aplinkinių kraštų gyventojai. Intensyviausias žydų sušaudymų laikotarpis Paneriuose prasidėjo 1941 m. rugsėjį ir tęsėsi iki 1941 m. lapkričio pradžios. Jo metu sušaudyta apytikriai 20 000 Vilniaus krašto žydų. Šiuo laikotarpiu vokiečių pareigūnai likvidavo [[Vilniaus getas|Mažąjį Vilniaus getą]] ir sumažino [[Vilniaus getas|Didžiojo Vilniaus geto]] žydų bendruomenę.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-126}} Kitomis masinių žudynių aukomis Paneriuose buvo lenkai (1500–2000),{{sfn|Tomkiewicz|2018|pages=246–247}}{{sfn|Stasiulis|2021|page=12 (išnaša Nr. 27)}} sovietų karo belaisviai (apie 5000), lietuviai (apie 100), romai (apie 50).{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}}<ref name="WSP-Ponary">{{cite journal |last=Michalski |first=Czesław |trans-title=Ponary – Golgota Wileńszczyzny |title=Ponary — the Golgotha of Wilno |journal=Konspekt |volume=5 |date=Winter 2000–2001 |publisher= Academy of Pedagogy in Kraków |via=Internet Archive, 24 December 2008 |url=http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20081224124407/http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html |url-status=dead |archive-date=2008-12-24 |language=pl}}</ref><ref name="Niwinski">{{cite book |title=Ponary : the Place of "Human Slaughter" |last=Niwiński |first=Piotr |year=2011 |publisher=Instytut Pamięci Narodowej, Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu; Ministerstwo Spraw Zagranicznych Rzeczpospolitej Polskiej, Departament Współpracy z Polonią |location=Warsaw |pages=25–26 |url=http://www.msz.gov.pl/resource/65eb5501-876b-4915-a8dd-48ec00882c54 |language=pl, en, lt}}</ref> Pagal bendrą aukų skaičių Panerių žudynės yra didžiausias [[Holokaustas|Holokausto]] įvykis Lietuvoje ir antroji pagal dydį masinių žudynių vieta [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] (po [[Babin Jaras|Babin Jaro]] Ukrainoje).<ref>{{cite web |last= |first= |date=2003-07-12 |title=Panerių memorialo istorija |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/istorija/ |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus |access-date=2025-10-13}}</ref> Lietuva tapo viena iš pirmųjų nacistinės Vokietijos okupuotų teritorijų be Lenkijos, kurioje nacių kariniai daliniai ėmėsi masinių žydų sušaudymo operacijų. Žudynių aukoms atminti Panerių miške įkurtas [[Panerių memorialas]]. == Politinis ir socialinis kontekstas == Pagal 1923 m. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] susitarimus, Paneriai, kaip Vilniaus krašto dalis, įtraukti į [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrosios Lenkijos Respublikos]] [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Po jungtinio [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] ir [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] Lenkijos pasidalinimo 1939 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus kraštas buvo okupuotas Sovietų Sąjungos pajėgų. Pagal 1939 m. spalio 10 d. [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį]], dalis Vilniaus krašto su Vilniaus miestu tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tarpukariu Vilniaus krašte vyravo [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[jidiš]] kalbos. Pagal oficialius 1931 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenis, Vilniaus mieste lenkų kalba namuose kalbėjo 128 628 gyventojai (66%), jidiš arba hebrajų – 54 596 (28%), rusų – 7372 (3,8%), baltarusių – 1700 (0,9%), lietuvių – 1579 (0,8%), vokiečių – 561 (0,3%) gyventojas.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=22–23}} == Vietovė == 1940 m. birželį sovietams aneksavus Lietuvą ir Baltijos šalis, šalia Panerių pradėta statyti karo reikmėms skirtas skystojo kuro saugyklas su būsimu sovietų kariniu aerodromu. Saugyklų teritorijos plotas siekė apie 27 hektarus. Paruoštos ir iškastos dvylika didelio skersmens 5–8 metrų gylio duobės, kai kurios sujungtos grioviais vamzdžių trasoms nutiesti. 1941 m. birželį trijų saugyklų sienos jau buvo išmūrytos tašytais akmenimis, vienos iš jų dugną spėta išbetonuoti.{{efn|Panerių kuro bazės projektavimo dokumentacija ir statybos brėžiniai iki šiol nėra rasti.{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|page=156}}}}{{sfn|Sarcevičius (2)|2021|pages=157, 163–164}} Saugyklos statyba nutrūko 1941 m. birželį, prasidėjus [[Vokietijos–TSRS karas|Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui]]. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacinėms pajėgoms užėmus Vilnių]], 1941 m. birželį buvo nuspręsta panaudoti atokią saugyklų teritoriją ir joje iškastas duobes masinių žudynių reikmėms: nužudytųjų kūnus nuspręsta užkasti kuro saugykloms paruoštose duobėse.<ref name="media">Vilnius Yiddish Institute (2009), {{YouTube|3ymAxQjLKmM|The Tour of Ponar, part 1 (3:22 min.)}}. As well as, {{YouTube|VnL0gQZa0tQ|The Tour of Ponar, part 2 (6:47 min.)}}.</ref> Pasirinkta teritorija buvo nutolusi nuo Vilniaus centro apie 9 km, iš miesto ją galima buvo pasiekti plentu, geležinkeliu ar pėsčiomis. Nacių okupacinė valdžia buvusias Panerių kuro saugyklas praminė „baze“. 1941 m. liepos pabaigoje jos plotas buvo apjuostas 2 metrų aukščio tinklu: vieliniu iš geležinkelio pusės ir spygliuotu likusiame perimetre. Pagrindinių vartų sargybą ėjo vokiečių daliniai ir Ypatingojo būrio nariai. Pradėjus masinius žydų gyventojų sušaudymus Paneriuose, teritorija buvo saugoma visą parą.{{sfn|Bubnys|2019|p=12}}{{sfn|Šikšnianas|2021|pp=29-31}} == Žudynių organizatoriai ir vykdytojai == ===Vokiečių operatyviniai būriai Vilniuje=== [[Vaizdas:Albert_Filbert_(1905-1990).jpg|170px|thumb|right|SS oberšturmbanfiureris [[Alfred Filbert|Alfredas Filbertas]] (taip pat žinomas kaip Albertas Filbertas), 9-ojo operatyvinio būrio vadas, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Kray|2016|p=50}}]] Žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimus organizavo ir vykdė Vilniuje dislokuoti vokiečių [[Einsatzgruppen|operatyviniai būriai]], vokiškai žinomi „Einsatzkommando“ terminu. Žydų žudynės mieste prasidėjo pirmosiomis 1941 m. liepos dienomis.{{sfn|Idzelis|2019|p=50–51}}{{sfn|Kray|2016|p=52}} Tuo metu Vilniuje buvo dislokuotas 9-asis operatyvinis būrys („Einsatzkommando 9“), vadovaujamas SS oberšturmbanfiurerio [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] ir jo pavaduotojo [[Wilhelm Greiffenberger|Vilhelmo Graifenbergerio]]. Šis būrys pasiekė Vilnių 1941 m. liepos 1 d. (ar 2 d.) ir pakeitė iki tol mieste veikusį ypatingąjį būrį 7a („Sonderkommando 7a“), vadovaujamą SS oberšturmbanfiurerio [[Walter Blume|Valterio Blumės]].{{sfn|Kray|2016|page=45}}{{sfn|Stankeras|2016|page=208}} 9-ojo operatyvinio būrio vykdomos žydų žudynės prasidėjo ne vėliau nei liepos 4 d. A. Filbertas asmeniškai dalyvavo jo būrio vykdomuose žydų sušaudymuose miesto prieigose. Vadovaujančius vaidmenis žudynėse taip pat atliko kiti būrio nariai: SS unteršturmfiureris [[Heinrich Tunnat|Hainrichas Tunatas]], SS oberšturmbanfiureris [[Gerhard Schneider|Gerhardas Šnaideris]], SS oberšturmbanfiureris [[Friedrich Klein|Frydrichas (Fricas) Klainas]]. Per pirmąsias keturias dienas šis būrys sušaudė mažiausiai 321 žydą Vilniuje.{{sfn|Kray|2016|pages=49–50}} [[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]] 1941 m. liepą A. Filbertas paskyrė savo būrio narį SS oberšturmfiurerį [[Franz Schauschütz|Francą Šaušiucą]] atsakingu už žydų sušaudymus už miesto ribų.{{sfn|Kray|2016|p=46–56}} F. Šaušiucas duodavo įsakymus Ypatingajam būriui, kuris vykdydavo sušaudymus Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2019|p=53}} Prasidėjus sistemingoms žudynėms, F. Šaušiucas buvo atsakingas už jų sklandų įvykdymą. Jis supaprastino žudynių operacijas taip, kad per valandą buvo galima sušaudyti kelis šimtus žmonių.{{sfn|Kray|2016|pages=50-52}} Iki 1941 m. liepos 23 d. 9-asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kray|2016|pages=53-55}} 9-ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]].{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} Būriui taip pat priklausė SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], kuris nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. gruodžio organizavo ir vykdė žudynes Paneriuose, asmeniškai dalyvavo sušaudymuose ir duodavo įsakymus Ypatingajam būriui.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}} 1942 m. vasarį Vilniuje dislokuoto 3/A operatyvinio būrio padalinys buvo pavadintas vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus skyriumi (vok. „Aussendienstelle Sipo und SD Wilna“), pavaldžiu Lietuvos vokiečių saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Stankeras|2016|page=238}} ===Ypatingasis būrys=== {{main|Ypatingasis būrys}} [[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Pėstininkų atsargos ltn. [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]], Ypatingojo būrio vadas nuo 1941 m. liepos iki 1941 m. lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}}]] 1941 m. liepos pradžioje (ar net anksčiau) nacių operatyvinių būrių pareigūnai pradėjo formuoti žydų ir kitų nacistinės Vokietijos priešų persekiojimui ir naikinimui skirtą junginį Vilniuje. Šis būrys buvo pavadintas Ypatinguoju būriu prie vokiečių saugumo policijos ir SD. Į Ypatingojo būrio gretas stojo lietuviai savanoriai. Jame taip pat buvo lenkų, rusų ir baltarusių tautybės narių.{{sfn|Bubnys|2019}} Pirminis Ypatingojo būrio įsteigimo laikotarpis yra prastai dokumentuotas.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}} Žinoma, kad bent dalis būrio buvo suformuota lietuvių savisaugos policijos pagrindu. Ypatingasis būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių operatyviniams būriams. Pirmaisiais būrio vadais tapo Lietuvos kariuomenės jaunesnieji leitenantai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; ''Peter Iron Jokubka''){{efn|Artilerijos jaun. leit. Petras Jokubka (1914–2015 m.) per karą pasitraukė į Vokietiją, o iš ten 1949 m. emigravo į JAV, kur pasikeitė savo vardą ir tapo žinomas kaip Petras Ironas Jokubka (''Peter Iron Jokubka'').{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2024-10-08 |title=Petras JOKUBKA |url=https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=137 |website=anykstenai.lt |location= |publisher=Pasaulio anykštėnų bendrija |access-date=2026-03-14}}</ref>}} ir [[Mečislovas Butkus|Mečys Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą būrys įsikūrė pastate prie Katedros aikštės, kuriame tuo metu veikė [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinyba.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356–357}} Nuo 1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti sistemingus žydų tautybės gyventojų sušaudymus Paneriuose. 1941 m. liepos 23 d. oficialiu būrio vadu tapo Lietuvos kariuomenės pėstininkų atsargos leitenantas [[Juozas Šidlauskas (1906)|Juozas Šidlauskas]].{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Vokiečiams atleidus J. Šidlauską iš užimamų vado pareigų, 1941 m. lapkritį į jas buvo paskirtas jaunesnysis leitenantas [[Balys Norvaiša]], jo pavaduotoju tapo leitenantas [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]].{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69;71–72}} [[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]] Lietuvių pareigūnų dalyvavimo pradžia žydų persekiojimuose Vilniuje minima oficialioje vokiečių [[A operatyvinė grupė|A operatyvinės grupės]] ataskaitoje 1941 m. liepos 13 d. Joje nurodoma, kad lietuvių tvarkos policijai (vok. „Ordnungsdienst“), tapus pavaldžiai operatyviniui būriui, buvo įsakyta dalyvauti žydų tautybės asmenų „likvidacijoje“. Paminėta, kad šiai užduočiai atlikti buvo paskirta 150 lietuvių pareigūnų, kurie suėmė žydus Vilniuje ir sušaudė juos koncentracijos stovykloje. Šią dokumente neįvardintą „koncentracijos stovyklą“ istorikai laiko tuometine Panerių „baze“.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=206}} ===Policijos batalionai=== 1941 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais suimtųjų žydų konvojavimą ir priežiūrą Paneriuose dažnai vykdė dalis 1–ojo, 2–ojo ir 3–ojo lietuvių policijos batalionų karių, tuo metu dislokuotų Vilniuje.{{sfn|Bubnys|2017|page=175}} 1941 m. rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje 2–ojo bataliono antroji kuopa, vadovaujama leitenanto Prano Sakalo (Sakalausko), iš Lukiškių kalėjimo paėmė apie 500 suimtų žydų ir juos nuvarė į Panerius.{{sfn|Bubnys|2017|page=186 (remiantis I. Koskaus 1951 m. lapkričio 27 d. tardymo protokolu)}} 1941 m. rugsėjo pabaigoje 2–osios bataliono kariai konvojavo apie 2000 žydų koloną ir žudynių metu saugojo Panerių „bazės“ teritoriją.{{sfn|Bubnys|2017|page=187}} 3–iojo bataliono kariai konvojavo suimtuosius rugsėjo–spalio mėnesių sandūroje, antrą kartą – spalio pradžioje.{{sfn|Bubnys|2017|page=196}} Ruošiantis 1943 m. balandžio 5 d. didelio masto sušaudymams Paneriuose, 1–ojo policijos bataliono kariai saugojo traukinio ešeloną su suimtaisiais žydais Vilniuje. Jie taip pat vykdė suimtųjų konvojavimą iš Vilniaus į Panerius. Žinoma, kad balandžio 5 d. sušaudymuose aktyviai dalyvavo apie 20 1–ojo policijos bataliono karių.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}} ==Žudynės== [[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]].{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]] === Žydų masinių persekiojimų pradžia Vilniuje === 1941 m. liepos viduryje pradėti masiniai Vilniaus žydų suėmimai ir sušaudymai. Persekiojimus ir areštus vykdė [[Gestapas|gestapo]], SS, Ypatingojo būrio ir Lietuvos policijos pareigūnai. Jų metu žydų tautybės gyventojai būdavo suimami, jų turtas konfiskuojamas. Suimtieji buvo kalinami [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]] sudėtingomis sąlygomis, dažnai be maisto.{{sfn|Bubnys|2019|pp=118}} Pirmosiomis masinių persekiojimų dienomis Vilniuje žydų suėmimus vykdė su naciais kolaboravę lietuvių pareigūnai. Pasak Panerių sušaudymus išgyvenusių Vilniaus žydų liudijimų, jauni lietuviai pareigūnai buvo praminti žydų gaudytojais. Jų užduotimi buvo suiminėti žydų tautybės Vilniaus gyventojus miesto gatvėse ir namuose. Pareigūnai atlikdavo nesankcionuotas kratas ir reikalaudavo kitų miesto gyventojų informuoti apie jų kaimynus žydus.{{sfn|Heath|2024|p=17}} Prasidėjus žydų suėmimams mieste, naciai paskleidė gandus, kad Vilniaus žydų vyrai buvo ruošiami transportavimui į darbo stovyklą Paneriuose. Jie privalėjo vykti į Panerius su savarankiškai suruoštomis higienos priemonėmis.{{sfn|Heath|2024|p=10}} === Žudynių pradžia === [[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|J. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]] Pirmasis patikimai dokumentuotas masinis žydų sušaudymas Panerių miške įvykdytas 1941 m. liepos 11 d. Pasak Paneriuose tuo metu gyvenusio [[Kazimieras Sakovičius|Kazimiero Sakovičiaus]], stebėjusio žydų vyrų grupių suvarymą į Panerių „bazę“, per tos dienos popietę kelias valandas trukusius sušaudymus nužudyta apie 200 vyrų.{{sfn|Sakowicz|2012|p=34}} Panašūs liepos 11 d. duomenys užfiksuoti ir [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] dokumentuose: juose minimas 168 ir 179 žydų vyrų transportavimas iš kalėjimo. Šios dienos žudynių aplinkybės taip pat žinomos iš būriui priklausiusių [[Mečislovas Butkus|Mečislovo Butkaus]] ir [[Konstantinas Čičelis|Konstantino Čičelio]] liudijimų.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Liepos 11 d. suimtųjų žydų sušaudymus įvykdė Ypatingasis būrys. Žudynėms buvo pasiruošta iš anksto. M. Butkus, vienas iš pirmųjų būrio organizatorių, būrio sandėlyje dokumentavo šovinių paėmimą būrio reikmėms. Jis drauge su keliais kitais būrio nariais liepos 9 d. (ar 10 d.) vakare susitiko su J. Šidlausku, kuris juos visus nuvedė į Lukiškių kalėjimą. Pasak M. Butkaus, kalėjime jam buvo įsakyta sudaryti kalinių sąrašą, į kurį jis įtraukė 300 žydų ir rusų.{{efn|Lukiškių kalėjimo dokumentuose rastas 347 suimtųjų žydų sąrašas. Kitoje šio sąrašo pusėje įrašyta: „168 asmenis išsivedžiau darbams (sušaudyti)“. Šį įrašą M. Butkus pasirašė ranka ir datavo jį 1941 m. liepos 11 d. Šalia A. Butkaus taip pat rastas V. Mackevičiaus įrašas: „Paėmiau 180 kalinius žydus (sušaudyti)“ (šiame įraše ansktesnis 179 kalinių skaičius nubrauktas ir jo vietoje įrašytas 180 kalinių skaičius).{{sfn|Idzelis|2012|pp=349}}}} Sąrašą pasiėmė J. Šidlauskas.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=291–291 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}} [[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėst. ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]] (Mockevičius), vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]] Liepos 11 d. vidurdienį būrys, apginkluotas rusiškais šautuvais, atvyko iš savo būstinės į Lukiškių kalėjimą. Anot M. Butkaus: ''<blockquote>Buvo šilta vasaros diena. Kalėjimo kieme rikiavo dvi kalinių kolonas. Man [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Šidlauskas]] įsakė paimti pirmą kalinių koloną, kas tai apie 170 žmonių, davė penkiolika būrio dalyvių ir liepė vesti kalinius į geležinkelio stotį Paneriuose, kur jis su [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Lukošiumi]] nuvažiuos mašina ir duos tolesnius nurodymus. Visi galvojome, kad kalinius ruošia išvežimui kur tai darbams. Kai kaliniai buvo surikiuoti ir suskaičiuoti, [[Balys Norvaiša|Norvaiša]] man liepė parašyti raštelį, kad tokį tai kalinių skaičių aš išsivedžiau darbams. Jis perskaitė ir liepė man parašyti žodį “sušaudyti”, ką aš ir padariau.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=293–294 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Tikėtina, kad 348 kalinai buvo išvesti dviem grupėmis: 168 kalinių konvojui vadovavo M. Butkus, 180 – [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius). Tarp suimtųjų buvo tik vyrai.{{sfn|Idzelis|2012|pp=350}} Pasak M. Butkaus, pasiekus Panerių „bazę“ pradėti sušaudymai: ''<blockquote>Paneriuose aš pamačiau teritoriją miške, aptvertą apie dviejų metrų aukščio spygliuota tvora, kur buvo keletas duobių. Viena iš jų buvo apie 30 metrų skersmens, apie 2–3 metrų gylio, apvalios formos. Jos pakraščiuose viduje buvo iškasti apie vieno metro gylio grioviai, kaip supratau pamatams. Į duobę iš šono buvo padarytas įvažiavimas. Šidlausko nurodymu atvestus kalinius suvarėme į duobę ir apie ją išstatėme sargybą. <...> Keli būrio dalyviai ėmė iš duobės po dešimt žmonių, liepdavo jiems nusirengti lauke ir po to su apatiniais rūbais vedė į kitą duobę, esančią nuo pirmos apie 30–50 metrų, kur juos šaudė būrio dalyviai. Aš mačiau iš toliau kaip juos šaudė būrio dalyviai stovintys ant duobės krašto. Prie šaudymų dalyvavo du ar tris vokiečiai, kurių tarpe aš atpažinau tiesioginį Ypatingojo būrio vadą [[Horst Schweinberger|Švainbergerį]] (ar Švenbergerį). Šaudymas truko apie tris ar keturias valandas. Tą kartą buvo sušaudytą sprendžiant iš mano ir Mockevičiaus raštelio 348 žmonės. Jų tarpe buvo žydų tautybės piliečiai ir rusai – karo belaisviai. Juos sušaudė ypatingo būrio dalyviai vieni, niekas jiems šaudyti nepadėjo.{{sfn|Sarcevičius (3)|2021|pages=295–296 (M. Butkaus apklausos protokolo fragmentas, 1977 m. rugpjūčio 11 d.)}}</blockquote>'' Remiantis M. Butkaus ir K. Čičelio parodymais, pirmosiose žudynėse vadovaujančius vaidmenis atliko [[Balys Lukošius (Ypatingasis būrys)|Balys Lukošius]], [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], [[Balys Norvaiša]]. Pasak K. Čičelio, tarp pirmosios dienos sušaudymų vykdytojų buvo [[Vladas Kliukas]], Vladas Butkūnas, [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2012|pp=348–351}} Pasak K. Sakovičiaus, sušaudymai Paneriuose tęsėsi ir buvo vykdomi liepos 12–19 d., 23–26 d. ir 28–31 d. Jo liudijimu tokiu būdu liepą buvo sušaudyta apie 5000 žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pp=118}} Per reguliarius sušaudymus rugpjūtį nužudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Pirmieji vaikų ir paauglių sušaudymai įvykdyti rugpjūčio 11 ir 16 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119}} === Žudynių masto augimas, 1941 m. === [[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]] ==== „Provokacijos diena“ ==== Rugpjūčio 31 d. vokiečių ir lietuvių pareigūnai apkaltino žydų gyventojus šaudynėmis iš Stiklių ir Didžiosios gatvės kampe esančio pastato lango. Pasak [[Grigorijus Šuras|Grigorijaus Šuro]] liudijimo, šaudynes imitavo naciams talkinantys lietuvių pareigūnai.{{sfn|Šuras|1997|pp=35}} Jie pranešė apie esą įvykusį incidentą greta susibūrusiems vokiečių kareiviams. Vokiečiai kartu su lietuvių pareigūnais įsilaužė į butą iš kurio tariamai buvo šaudoma ir suėmę du žydų tautybės gyventojus, juos iškart sušaudė gatvėje.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Šaudynių inscenizacija tapo pretekstu tą pačią dieną pradėtiems žydų persekiojimams Vilniuje. Masiniai žydų tautybės gyventojų areštai tęsėsi nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 2 d. Persekiojimus organizavo vokiečių pareigūnai [[Horst Scweinberger|Horstas Švainbergeris]], [[Franz Murer|Francas Mureris]] ir [[August Hering|Augustas Heringas]].{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=307}} Suimtieji buvo kalinami perpildytame Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerius rugsėjo pirmosiomis dienomis.{{sfn|Bubnys|2020|pp=119-120}} Pasak oficialios nacių pareigūnų suvestinės, žinomos kaip [[Jėgerio ataskaita]], rugsėjo 2 d. Paneriuose sušaudyti 3700 žydai: 864 vyrai, 2019 moteris ir 817 vaikai. Joje taip pat pažymėta, kad masiniai sušaudymai buvo „ypatinga akcija, nes žydai šaudė į vokiečių kareivius“.{{sfn|Bubnys|2020|pp=120}} Pasak K. Sakovičiaus, stebėjusio konvojavimus rugsėjo 2 d., į Panerius varomos žmonių kolonos ilgis siekė du kilometrus.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Anot jo kaimyno Piotro Jankovskio, dirbusio Panerių geležinkelio pervažos darbuotoju, žmonių skaičius turėjo siekti 4000.{{sfn|Sakowicz|2012|p=48}} Žinoma apie šešias rugsėjo 2 d. sušaudymus išgyvenusias žydų tautybės moteris ir mergaites. Pasibaigus sušaudymams, keturios sužeistos moterys ir dvi mergaitės išsiropštė iš duobių ir susibūrusios drauge paspruko iš „bazės“ teritorijos. Sugrįžusios į Vilnių rugsėjo 4 d., jos buvo paguldytos ir gydomos geto ligoninėje.{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}} Tarp išsigelbėjusių buvo vienuolikmetė Judita Trojak (Yudis Trojak) ir šešiolikmetė Pesa Šlos (Pesye Schloss).{{sfn|Kruk|2002|p=89-93}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=308}} Rugsėjo 12 d. Paneriuose sušaudyta paskutinioji didelė žydų grupė, areštuota per „provokacijos dienos“ persekiojimus. Ją sudarė 3434 žmonės: 993 vyrai, 1670 moterys ir 771 vaikas.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} ==== Vilniaus getas ==== [[Vaizdas:Franz Mürer, 1912-1994, Austrian SS NCO (SS-Oberscharführer), Vilnius Ghetto Administrator in 1941-1943.png|240px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Franz Murer|Francas Mureris]], Vilniaus geto organizatorius ir administratorius (1941–1943 m.){{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=307, 325}}]] 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurtas [[Vilniaus getas|Vilniaus getas]], sudarytas iš Mažojo ir Didžiojo getų. Įkūrus getus, vokiečių pareigūnai ėmėsi reguliarų getų gyventojų skaičiaus mažinimo veiksmų, suimant ir išvežant žydus sušaudymams Paneriuose. Pirmasis tokio pobūdžio planas įgyvendintas rugsėjo 15 d., vykdant Mažojo ir Didžiojo getų gyventojų perkraustymą. Jo metu suimta tarp 1200–1500 žmonių. Jų sušaudymas Paneriuose įvykdytas rugsėjo 17 d.{{sfn|Bubnys|2020|pp=122-123}} Spalio 1 d. SS pareigūnas Horstas Švainbergeris susitiko su naujai suformuota žydų taryba („Judenrat“) ir pareikalavo pristatyti 1000 Didžiojo geto žydų, kurie tuo metu neturėjo nacių išduodamų darbo leidimų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|p=309}} Tą pačią dieną vokiečių ir lietuvių pareigūnai pradėjo masinius gyventojų suėmimus Mažajame gete. Per šiuos suėmimus buvo suimta tarp 3000 ir 4000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Po jų įkalinimo Lukiškių kalėjime, jie buvo transportuojami ir sušaudomi Paneriuose spalio 2–4 d.{{sfn|Bubnys|2020|p=123}} Spalio mėnesį įvykdytos sistemingos Mažojo geto gyventojų mažinimo operacijos.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=311}} Jos vyko spalio 16, 21, 23, 24 ir 31 d.{{sfn|Bubnys|2020|pages=124}} Atrankos sušaudymams Paneriuose surengtos pasitelkus naujų darbo leidimų, žinomų kaip „Gelbe Scheine“, išdavimą spalio 15 d. Šių leidimų savininkai ir jų šeimų nariai (nuo 16 metų) išvengė suėmimų. Likusieji Mažojo geto gyventojai, kurie neturėjo leidimų, buvo suimti ir sušaudyti per spalio operacijas Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=123-124}} Ypač didelio masto sušaudymai įvykdyti spalio 25 d. A. Sakovičius, matęs tos dienos konvojavimus, pastebėjo, kad visos tos dienos aukos buvo moterys ir vaikai. Anot jo, tą „siaubingą šeštadienį“, atgabenta daugiau nei 2500 suimtųjų iš Lukiškių kalėjimo. Sušaudymai truko nuo ankstyvo ryto iki penktos valandos po pietų.{{sfn|Sakowicz|2012|pages=52-54}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=312-313}} Tolesnės masinės žudynės, vykdomos nacių pareigūnų ir Ypatingojo būrio narių, tęsėsi lapkritį. Lapkričio 6 d. įvykdyti didžiausi to mėnesio sušaudymai, jų metu žuvo apie 1200 Vilniaus geto žydų. Mažiau skaitlingi sušaudymai tęsėsi iki 1941 m. metų pabaigos.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}} Nuo nacių okupacijos pradžios iki 1941 m. pabaigos buvo nužudyta nuo 33 000 iki 34 000 Vilniaus žydų. Iš jų 20 000 nužudyta per tris rudens mėnesius (1941 m.).{{sfn|Bubnys|2020|p=125}} Pagal aukų skaičių, tai buvo intensyviausias žudynių laikotarpis Paneriuose. Nuo 1942 m. sausio masinės žudynės nepasikartojo iki 1943 m. balandžio pradžios (atskirų grupių sušaudymų vis dar būta). Šis laikas vadinamas Vilniaus geto stabilizacijos laikotarpiu.{{sfn|Bubnys|2020|pages=125-126}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=313}} ===Getų likvidacija 1943 m.=== Naujos didelio masto žudynės Paneriuose prasidėjo 1943 m. balandį, vokiečių vadovybei pradėjus Vilniaus krašto getų ir darbo stovyklų naikinimą. Vilniaus miesto komisaro [[Christian Hans Hingst|Hanso Hingsto]] nurodymu, 1943 m. kovą apie apie 3000 žydų gyventojų iš Švenčionių, [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškiai|Mikailiškių]] ir kitų mažesnių Rytų Lietuvos gyvenviečių buvo perkelti į Vilnių. Suimtiesiems pranešta, kad jie bus transportuojami į [[Kauno getas|Kauno getą]]. Iki šio iškeldinimo Vilniaus geto vadovas [[Jakovas Gensas]] aplankė kai kurias mažesnes Vilniaus krašto žydų bendruomenes Ašmenoje, [[Salos|Salose]], Mikailiškėse, patikindamas jas, kad tokiu būdu siekiama apsaugoti žydus nuo kaltinimų bendrininkavimu su krašte veikusiais [[Raudonieji partizanai|sovietų partizanais]].{{sfn|Bubnys|2020|pages=135}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334}} ====1943 m. balandžio 5 d. žudynės==== [[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir vykdytojų, Ypatingojo būrio viršininkas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]] Pasiruošimas didelio masto žudynėms Paneriuose prasidėjo 1943 m. kovo pabaigoje. Pasak K. Sakovičiaus, kovo 25, 26 ir 28 d. nacių pareigūnai, vykdydami pasiruošimus Paneriuose, teiravosi kiek traukinio vagonų gali tilpti stoties atsarginiame geležinkelio ruože. Balandžio 4 d., sekmadienio popietę, keturi sunkvežimiai su lietuvių pareigūnais atvyko į Panerius, taip pat – automobiliai su vokiečių Gestapo pareigūnais, tarp kurių buvo vienas iš žudynių organizatorių – [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=86-87}} Augant atvykstančių pareigūnų skaičiui, balandžio 4 d. dalis gyventojų pasitraukė iš Panerių, nusprendę kurį laiką nenakvoti savo namuose. Tuo metu vietiniai gyventojai sužinojo, kad suimtieji žydai yra gabenami traukiniais iš Vilniaus. Atsarginis stoties geležinkelio ruožas buvo atlaisvintas iš anksto: balandžio 4 d. vakarą ten seniai stovėję krovininiai vagonai išvežti į [[Lentvaris|Lentvarį]].{{sfn|Sakowicz|2012|pages=87}} Pirmoji žydų gyventojų grupė, kurią neva nuspręsta perkelti į Kauno getą, traukiniu išvyko iš Vilniaus 1943 m. balandžio 4 d. Į Vilnių šis traukinio sąstatas atvyko iš Salų miestelio su kita suimtųjų žydų grupe. Vilniuje traukinys papildytas 300 žydų suimtaisiais iš Salų ir [[Smurgainys|Smurgainių]], kurie tuo metu jau buvo laikomi Vilniaus gete.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Transportavimą lydėjo žydų geto policijos pareigūnai ir J. Gensas. Jie buvo patalpinti paskutiniame traukinio vagone.{{sfn|Bubnys|2020|pages=135-136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Balandžio 4 d. apie vienuoliktą valandą vakare ešelonas su suimtaisiais sustojo Panerių geležinkelio stotyje. Traukiniui sustojus Paneriuose, J. Gensas su žydų policijos pareigūnais išlaipintas ir išvežtas į Vilnių.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=38-39 (remiantis O. Kozlovskio apklausos protokolu)}} Apie šeštą valandą ryte Gestapo pareigūnai ir lietuvių savisaugos būriai atvyko į Panerius. Ginkluotų vokiečių ir lietuvių dalinių grandinė pradėjo varyti suimtuosius iš vagonų Panerių „bazės“ link. Žydams supratus apie rengiamus sušaudymus, dalis suimtųjų bandė pabėgti. Kai kurie iš traukinyje likusių žydų ištrūko iš vagonų ir, atskirais atvejais, priešinosi ginkluotiems vokiečiams ir lietuviams. Dauguma bandžiusiųjų pabėgti buvo pagauti ir sušaudyti Panerių geležinkelio stotyje ir jos prieigose. Tikėtina, kad tą rytą išsigelbėjo apie 50 jaunesnių žydų vyrų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudžius pirmąsias gyventojų grupes „bazės“ teritorijoje, likusios buvo atvaromos iš kitų vagonų. Tokiu būdu iki vienuoliktos valandos ryto sušaudyta 11 žydų grupių, iš viso – apie 2500 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} [[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]] Antrasis traukinys (33 vagonų sąstatas), vykstantis su žydų suimtaisiais iš [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] į Panerius, sustojo Vilniuje apie vidurdienį. J. Gensui buvo leista pasitikti traukinį. Tuo metu jam pavyko įkalbėti vokiečių vadovybę atkabinti nuo sąstato kelis vagonus, tarp kurių suimtųjų buvo Švenčionių ''Judenrat'' nariai ir kiti žydai, numatyti vokiečių priverstinio darbo stovykloms.{{efn|M. Šikšnianas nurodo, kad J. Gensui pavyko susitarti su vokiečių pareigūnais ir atkabinti 7 traukinio vagonus su suimtaisiais: 5 iš jų buvo nukreipti į Bezdonių priverstinio darbo stovyklą, likę du su žydų tarybos nariais ir jų šeimomis palikti Vilniuje. {{sfn|Šikšnianas|2021|page=39}}}} Likusi traukinio dalis pajudėjo Panerių link.{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Popiet į Panerius išvykstančio traukinio mašinistu dirbo lenkų tautybės Marianas Maciejevskis (Marian Maciejewski). Jo teigimu, jis įkalbėjo savo pagalbininką Augustą slapčia pakelti užrakinamuosius kabliukus esančius bent kelių vagonų išorėje. Tai buvo padaryta akimirką iki išvykimo. Traukiniui įsukus į Panerių stoties atsarginį ruožą, prasidėjo pirmieji žydų pabėgimai iš atrakintų vagonų. M. Maciejevskio teigimu, pabėgti bandė apie 30–40 suimtųjų.<ref>{{cite journal |last1=Maciejewski |first1=Marian |last2= |first2= |date=2002-10-01 |title=Proszę pana, dokąd jedziemy? Dokąd pan nas wiezie? |url=https://przystanekhistoria.pl/pa2/tematy/kultura/37510,nr-102002.html |journal=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej (ISSN 1641-9561) |volume=21 |issue=10 |publisher=Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej |pages=76-83 |doi= |access-date=2025-10-05}}</ref> Traukinyje likę suimtieji ėmėsi dar didesnio pasipriešinimo. Tikėtina, kad šįkart daug daugiau žmonių paspruko. Jų gaudimas ir sušaudymai vyko Panerių geležinkelio stotyje ir gyvenvietėje, stebint vietiniams gyventojams. Vykdant sušaudymus, mirtinai sužeisti du lietuvių savisaugos pareigūnai, vienas Gestapo pareigūnas buvo sužeistas.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}} Sušaudymai pabaigti apie ketvirtą valandą po pietų. Tą popietę sušaudytos devynios didelės grupės žmonių, iš viso – 5000 žmonių.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tikėtina, kad sušaudytieji užkasti vadinamojoje „Kauno“ duobėje.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=40 (remiantis K. Potanino apklausos protokolu)}} Istorikų vertinimu 1943 m. balandžio 5 d. žudynės buvo vienos iš didžiausią žydų pasipriešinimą sulaukusių sušaudymų Paneriuose.{{sfn|Bubnys|2020|pages=136}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=334-335}} Tai taip pat buvo vienas iš kelių iki šiol nustatytų atvejų, kai suimtieji buvo atgabenti traukiniais. Be K. Sakovičiaus, žudynių liudytojais tapo nemažai Panerių gyventojų, tarp jų ir tos dienos rytą Paneriuose buvęs lenkų rašytojas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]]. 1945 m. balandžio 5 d. įvykius jis aprašė rašinyje „Paneriai–bazė“ („Ponary–baza“).<ref name="ZVitkus-2017">{{cite journal |last1=Vitkus |first1=Zigmas |last2= |first2= |date=2017 |title=Panerių vaizdinio lūžiai J. Mackiewicziaus esė „Paneriai-bazė“|url=https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2018/03/Vitkus.pdf|journal=Lituanistica |volume=63 |issue=2(108) |publisher=Lietuvos mokslų akademija |pages=77–94|doi=10.6001/lituanistica.v63i2.3534 |access-date=2025-10-01}}</ref> 2003 m. liepą traukinio mašinisto M. Maciejevskio atsiminimai buvo nufilmuoti ir paskelbti [[Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus|Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinio muziejaus]] darbuotojų.<ref>{{cite web |last=Maciejewski |first=Marian |date=2003-07-12 |title=Oral history interview with Marian Maciejewski|url=https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 |website=ushmm.org |location=Vašintgonas, Kolumbijos apygarda, JAV |publisher=Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus |access-date=2025-10-05}}</ref> ====Vilniaus geto panaikinimas==== [[Vaizdas:Bruno Kittel, Austrian SS-Oberscharführer, took part in Wilno (Vilnius) ghetto massacres in 1943.png|170px|thumb|right|[[Brunas Kitelis]], austrų tautybės SS oberšarfiureris, Vilniaus geto panakinimo organizatorius ir vykdytojas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=51–52}}]] 1943 m. liepą prasidėjo palaipsnis Vilniaus geto ir jam priklausančių priverstinio darbo stovyklų panaikinimas.{{efn|[[Baltoji Vokė|Baltosios Vokės]], [[Bezdonys|Bezdonių]], [[Kena|Kenos]], [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] žydų priverstinio darbo stovyklos panaikintos 1943 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2020|pages=137–138}}}} 1943 m. birželio 21 d. išleistas [[Heinrichas Himleris|Heinricho Himlerio]] įsakymas, kuriuo numatyta panaikinti visus įkalintųjų žydų getus [[Ostlandas|Ostlando]] teritorijoje. Vilniaus mieste už šio įsakymo vykdymą buvo atsakingas SS oberšarfiureris [[Brunas Kitelis]] (Bruno Kittel).{{sfn|Bubnys|2020|page=138}} Prasidėjus darbo stovyklose įkalintų žydų žudynėms, 1943 m. liepos 13 d. Vilniaus geto žydų geto atstovai J. Gensas ir [[Felix Dessler|Salekas Desleris]] buvo patikinti H. Hingsto, kad masiški geto gyventojų sušaudymai vykdomi nebus. Liepos 24 d. vokiečių pareigūnai suėmė vienuolikos žydų darbo brigadų vyresniuosius. Suėmimo priežastimi vokiečiai nurodė nuolatinius žydų pabėgimus iš geto. Suimtieji ir iš geto pabėgusiųjų šeimų nariai sušaudyti Paneriuose liepos 26 d.{{sfn|Bubnys|2020|page=139}} 1943 m. rugpjūtį pradėtas Vilniaus geto naikinimas.{{sfn|Bubnys|2020|page=140}} Rugpjūčio 6 d. vokiečių įsakymu suimti ir išvežti nuo 1000 iki 1200 žydų į Estijos [[Vaivaros koncentracijos stovykla|Vaivaros]] koncentracijos ir kitas priverstinio darbo stovyklas. Antrasis ir trečiasis geto žydų transportavimas į Estijos stovyklas įvykdytas rugpjūčio 24–25 d. (1200–1500 žmonių) ir rugsėjo 1–4 d. (1000 žmonių). Rugsėjo 5 d. patekimas į geto teritoriją buvo oficialiai uždarytas. Tuo metu jame laikyta apie 10 000–12 000 žydų. Rugsėjo 23 d. visi geto gyventojai buvo išvaryti iš geto teritorijos. Jų didžioji dalis, kurią sudarė moteris ir vaikai, trasnportuota į [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico naikinimo stovyklą]]. Keli šimtai vyresnio amžiaus ir pasiligojusių žmonių sušaudyti Paneriuose. Po geto panaikinimo jo teritorijoje pasislėpę žydai buvo dažnai randami, suimami ir sušaudomi Paneriuose. A. Sakovičius mini, kad iš Vilniaus autobusais ir sunkvežimiais gabenami žydai Paneriuose sušaudyti rugsėjo 24 d. (vyrai ir vaikai), spalio 1 d. ir spalio 4 d. Per šiuos sušaudymus nužudyta apie 250 žmonių. Dar 400 žmonių sušaudyti spalio 6 d. Žudynės tęsėsi spalio 7–8 d. Spalio 11 d. nužudyta 300 žydų. Mažesnės žmonių grupės buvo sušaudytos spalio 13–15, 18, 25 ir 28 d., daugiausiai vaikai ir moterys. Nuo rugsėjo 23 d. iki lapkričio pradžios Paneriuose iš viso sušaudyta apie 1000 Vilniaus geto žydų.{{sfn|Bubnys|2020|pages=141–144}} ===1944 m. žudynės=== Vokiečių pareigūnams panaikinus Vilniaus getą 1943 m. rudenį, mieste iš viso liko apie 3000 žydų tautybės gyventojų. Didžioji jų dalis dirbo ir gyveno priverstinio darbo stovykloje „[[Kailis (fabrikas)|Kailis]]“ ir karinės technikos autoremonto dirbtuvėse Subačiaus gatvėje, tuo metu žinomos kaip [[Priverstinio darbo stovykla HKP 562|HKP 562]] (vok. Heereskraftfahrpark/Ost/562).{{sfn|Bubnys|2020|pages=144–146}} Vokietijos–SSRS fronto linijai priartėjus prie Vilniaus, atsitraukimui besiruošiantys vokiečiai organizavo „Kailio“ ir HKP 562 teritorijose gyvenusių žydų išvežimą į Panerius. 1944 m. liepos 2–3 d. Paneriuose vokiečiai sušaudė apie 2000–2300 žydų iš Vilniaus miesto, iš jų – apie 600 žydų iš HKP 562 dirbtuvių. {{sfn|Bubnys|2020|pages=144–148}} == Palaikų deginimas (1943–1944 m.) == [[Vaizdas:WW2-Holocaust-Poland.PNG|miniatiūra| Panerių žudynių vieta Lenkijos Holokausto žemėlapyje: Paneriai pažymėti balta kaukole viršutiniame dešiniajame kampe, netoli [[Vilnius|Vilniaus (Wilno)]]]] 1943 m. Vokietijai patiriant pralaimėjimus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]], nacių vadovybė parengė [[Sonderaktion 1005]] operacijos planą. Šis planas numatė priemones ir veiksmus, kuriais būtų nuslėpti masinių žydų ir kitų bendruomenių žudynių įkalčiai nacių okupuotose teritorijose. 1943 m. pavasarį nacių okupacinė valdžia Lietuvoje ėmė rengtis žudynių pėdsakų naikinimui Paneriuose. Vilniuje buvo suformuota preliminari nacių pareigūnų grupė, atsakinga už šios operacijos įgyvendinimą Vilniaus krašte. Jai vadovavo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Altas]].{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–52}} 1943 m. pabaigoje nacių vadovybė Vilniuje suformavo priverstinio darbo komandą, daugiausia iš įkalintų vietinių Vilniaus žydų tautybės asmenų. Ši brigada oficialiai buvo pavadinta Sonderkommando 1005A. Brigados nariai buvo apgyvendinti žudynių teritorijoje (vadinama „baze“) ir priversti ekshumuoti nužudytųjų palaikus, juos apdoroti ir kremuoti masinėse laužavietėse Paneriuose. Ši komanda taip pat buvo žinoma kaip palaikų degintojų brigada.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Pirmaisiais Sonderkommando 1005A brigados nariais tapo žydai, tuo metu kalintys gestapo kalėjime Vilniuje. 1943 m. lapkritį dalį brigados narių pradėta vežti į Panerių mišką, kuriame jie buvo priversti kirsti medžius ir ruošti rąstus. Po kurio laiko ši pirmoji grupė buvo apgyvendinta medinės pirties tipo pastate miške.{{sfn|Latvytė|2021|pp=51–53}} Antroji žydų kalinių grupė vesta iš gestapo kalėjimo į Panerius pėsčiomis medžio kirtimo darbams.{{sfn|Heath|2024|pp=64–69}} Po kelių savaičių ruošos darbų, 1943 m. gruodį, abi kalinių grupės buvo apgyvendintos specialiai tam pastatytame barake vienoje iš duobių. Ji yra žinoma kaip degintojų brigados duobė. Vienas iš kalinių, [[Julijus Farberis]], nurodė, kad apytikris duobės plotis buvo apie 15–22 metrai, gylis – 4–4,5 metrai. Duobės sienos buvo išmūrytos akmenimis. Barako patalpos buvo padalintos į miegamąją dalį ir virtuvę. Į duobę buvo nuleidžiamos dvi kopėčios kaliniams ir vienos atskiros – sargybiniams.{{sfn|Latvytė|2021|page=52–53}} Nuo 1943 m. lapkričio iki 1944 m. balandžio brigada buvo sudaryta iš apytikriai 80 žmonių. Gruodį ją papildė žydų kaliniai, atgabenti iš uždarytų [[Vievis|Vievio]] ir [[Žiežmariai|Žiežmarių]] priverstinio darbo lagerių. 1944 m. sausio pabaigoje Paneriuose įkalinta nuo 7 iki 9 žydų iš karo belaisvių stovyklos [[Stalag 344]] Vilniuje. 1944 m. vasario 17 d. komanda papildyta keliais sovietiniais karo belaisviais. Brigadoje buvo keturios kalinės moterys, atsakingos už maisto ruošimą visai brigadai ir tvarkos palaikymą. Jos buvo apgyvendintos drauge su vyrais.{{sfn|Latvytė|2021|pp=53, 58–60}} [[Vaizdas:Ponar forest.JPG||275px|thumb|right|Degintojų brigados duobė Paneriuose, kurioje buvo apgyvendinta 80 kalinių grupė. 1944 m. balandžio 15 d. dalis kalinių iš šios duobės pabėgo per slapčia iškastą 30 metrų ilgio tunelį.<ref>{{cite web |last=|first=|date=2023-01-01 |title=Duobė, kurioje buvo laikomi „Degintojų brigados“ (Sonderkomando 1005B) nariai |url=https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/memorialas/schema/duobe-kurioje-buvo-laikomi-degintoju-brigados-sonderkomando-1005b-nariai |website=paneriumemorialas.jmuseum.lt/ |location= |publisher=Panerių memorialas |access-date=2025-10-14}}</ref>]] Nacių pareigūnai sušaudytųjų palaikų ekshumaciją ir kremavimą organizavo metodiškai. Darbas buvo paskirstytas tarp aukų palaikų kasėjų, palaikų traukėjų, dantų tikrintojų, neštuvų nešėjų, laužų statytojų, medienos tiekėjų, degintojų, pelenų sijotojų ir pelėnų maišytojų. Persijoti aukų pelenai buvo maišomi su smėliu vietoje ir supilami atgal į ekshumacijos duobes.{{sfn|Heath|2024|pp=70-72}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57}} Laužavietės buvo ruošiamos pagal griežtai nustatytą tvarką. Septynių metrų ilgio ir septynių metrų pločio zonoje buvo iškasami trys aštuonių metrų ilgio ir 60 cm gylio grioviai ant kurių buvo klojami aštuoni rąstai. Viduryje iš lentų buvo pastatomas keturių metrų aukščio kaminas. Ant pirmojo sausų malkų sluoksnio būdavo sudedami pailaikai (galva į išorę). Tarpai tarp palaikų užpildomi sušaudytųjų rūbais arba mažesniais vaikų palaikais. Vidutiniškai laužas siekdavo 4 ar 4,5 metrų aukštį. Degimas užtrukdavo nuo trijų iki septynių parų. Nacių pareigūnai palaikus įsakydavo vadinti figūromis.{{sfn|Heath|2024|pp=72-76}}{{sfn|Latvytė|2021|pp=57-58}} Po kelių mėnesių priverstinio darbo 1944 m. balandžio 15 d. daliai brigados pavyko pabėgti per slapčia iškastą 50 metrų ilgio požeminį tunelį. Nuo vienuolikos iki trylikos iš aštuoniasdešimties pabėgti bandžiusių asmenų ištrūko iš „bazės“ teritorijos ir išgyveno karą.{{sfn|Latvytė|2021|page=66}} Jų parodymai prisidėjo prie žudynių atskleidimo.<ref>Nicholas St. Fleur (June 29, 2016). [https://www.nytimes.com/2016/06/29/science/holocaust-ponar-tunnel-lithuania.html „Escape Tunnel Dug by Hand Is Found at Holocaust Massacre Site“]. ''[[The New York Times]]''.</ref> Pasak išsigelbėjusių, nuo 1943 m. gruodžio iki 1944 m. balandžio 15 d. brigada sudegino nuo 56 000 iki 70 000 palaikų.{{sfn|Latvytė|2021|page=52, 247 (Motelio Zaidelio liudijimas), 259 (Abramo Bliazerio liudijimas), 242 (Konstantino Potanino liudijimas)}} Tarp sėkmingai pabėgusiųjų tuneliu buvo Abraomas Bliazeris (tikrasis vardas – Josifas Kaganas), Icchokas Dogimas (Doginas) Julijus Farberis, Šlema Golas, Davidas Kantarovičius, Zalmanas Mackinas, Konstantinas Potaninas, Motelis Zaidelis.{{sfn|Latvytė|2021|page=65-70}} Kai kurių išsigelbėjusių atsiminimai buvo publikuoti. J. Farberio pasakojimas įtrauktas į Holokausto atsiminimų rinkinį „Juodoji knyga“.<ref name>{{cite book |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |others= David Patterson (vert. ir red.)|publisher=Transaction Publishers |year=2003 |url=https://books.google.com/books?id=wvyX6Vjkq3MC |isbn=1412820073 |author1=Vasily Grossman|author2=Ilya Ehrenburg |location=New Brunswick, NJ}}</ref> == Aukos == [[File:Paneriai monument 3.jpg|200px|thumb|Paminklas Panerių žudynių aukoms.]] Bendras aukų skaičius 1944 m. pabaigoje buvo nuo 70 000 iki 100 000. Sovietų 2-ojo Baltarusijos fronto pajėgų atliktos [[ekshumacija|ekshumacijos]] duomenimis, dauguma (50 000–70 000) aukų buvo Lenkijos ir [[Lietuvos žydai]] iš gretimų Lenkijos ir Lietuvos miestų, o likusieji – daugiausiai [[lenkai]] ir vadinamieji sovietų piliečiai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91}} Naujausių istorinių ir archeologinių tyrimų duomenimis, Paneriuose nužudyta apie 80 000 žmonių.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} Pasak lenkų istorikės [[Monika Tomkiewicz|Monikos Tomkevič]], žuvo 80 000 žmonių, įskaitant 72 000 žydų, 5000 sovietų karo belaisvių, 1500–2000 lenkų, 1000 žmonių, vadinamų komunistais ar sovietų aktyvistais, ir 40 [[Čigonai|romų]].{{sfn|Tomkiewicz|2008|pages=215–216}} Lietuvių istoriografijoje būta vertinimų, kuriais bendras aukų skaičius nurodytas kaip 50 000–60 000 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=513-514 (išnaša Nr. 88)}} Naujausiais vertinimais (2021 m.), pateiktais lietuvių istorikų ir archeologų kolektyviniame darbe, aukų skaičius siekia 83 000.{{sfn|Stasiulis|2021|page=12}} [[File:Žemaitė, Aleksandra Bulotienė (Stepanovaitė) ir Andrius Bulota 1916 m. vizito JAV metu.png|200px|thumb|left|[[Aleksandra Bulotienė|Aleksandra Bulotienė]] ir [[Andrius Bulota|Andrius Bulota]], rašytojos [[Žemaitė|Žemaitės]] bendradarbiai ir globėjai, už dalyvavimą įgyvendinant sovietų režimą Lietuvoje sušaudyti Paneriuose 1941 m. rugpjūčio 16 d.{{sfn|Žeimantas|1988|page=196}}]] Lenkų aukas daugiausiai sudarė lenkų inteligentijos atstovai: akademikai, pedagogai (pvz., [[Vilniaus universitetas|Stefano Batoro universiteto]] profesorius Kazimieras Pelčaras), kunigai (pvz., kunigas Romualdas Svirkovskis) ir [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] pasipriešinimo judėjimo nariai. Tarp pirmųjų aukų buvo maždaug 7500 sovietų [[Nelaisvė|karo belaisvių]], sušaudytų 1941 m. netrukus po [[Barbarosos operacija|operacijos „Barbarossa“]] pradžios.<ref name="Rzecz-Ponary">[http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 Ponary] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200824173708/http://rzecz-pospolita.com/ponary.php3 |date=2020-08-24 }}. Last accessed on 10 February 2007.</ref> Vėlesniuose etapuose taip pat buvo mažiau aukų ir kitų tautybių, tarp jų vietiniai rusai, [[Čigonai|romai]] ir lietuviai, ypač komunistų šalininkai ([[Liudas Adomauskas]], [[Valerijonas Knyva]], [[Andrius Bulota (1872)|Andrius Bulota]] ir [[Aleksandra Bulotienė]]). 1944 m. gegužės 17, 18 ir 21 d. Paneriuose sušaudyti per 80 Generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] lietuvių karių, kurie atsisakė vykdyti vokiečių įsakymus.<ref>{{cite web |last=Bubnys |first=Arūnas |date=2015-10-30 |title=A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais |url=https://alkas.lt/2015/10/30/a-bubnys-lietuvos-vietine-rinktine-ir-jos-stabo-nariu-suemimas-bei-kalinimas-salaspilio-lageryje-1944-metais/ |website=alkas.lt |location= |publisher=Tėviškės alkas |access-date=2025-10-04}}</ref> == Pirmosios publikacijos == [[File:J. Petrauskas, Paneriuose, dienraštis Tiesa, 1944-08-23, p. 3.png|right|150px|thumb|J. Petrausko straipsnis „Paneriuose“ dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. rugpjūčio 23 d.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |newspaper=Tiesa |title=Paneriuose |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-40 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=3|via=ePaveldas.lt |access-date=2025-12-18}}</ref>]] Informacija apie žudynes pradėjo sklisti jau 1944 m. Žydų partizanas [[Isaac Kowalski|Isakas Kovalskis]] buvo vienas iš pirmųjų, kuris sutiko prie partizanų prisijungusius ir iš Panerių pabėgusius palaikų degintojų brigados narius. 1944 m. gegužę partizanų leidžiamame laikraštyje „Za Wolność“ („Už laisvę“) I. Kovalskis publikavo straipsnį „Ponary“ apie degintojų komandos priverstinį darbą ir pabėgimą iš Panerių.{{sfn|Heath|2024|pages=183-187, 584}} 1944 m. „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesoje]]“ rugpjūtį publikuoti J. Petrausko ir [[Jonas Dovydaitis|J. Dovydaičio]] straipsniai apie Panerius.<ref>{{cite news |last=Petrauskas |first=J. |date=1944-08-23 |title=Paneriuose |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref><ref>{{cite news |last=Dovydaitis |first=J. |date=1944-08-24 |title=Kerštas žmonių žudikams hitlerininkmas! |url= |work=Tiesa |location=Vilnius |publisher= |access-date=|pages=3}}</ref> Pagal oficialią sovietų režimo nuostatą, Paneriai buvo traktuojami kaip bendra sovietinių piliečių žudynių vieta, nepabrėžiant aukų tautinės priklausomybės žydų ir lenkų bendruomenėms.<ref name="Rzecz-Ponary"/> 1945 m. rugsėjį lenkų žurnalistas [[Józef Mackiewicz|Juzefas Mackevičius]] publikavo rašinį–esė „Paneriai-bazė“ lenkų emigrantų laikraštyje „Orzel Bialy“.{{sfn|Heath|2024|pages=211-215}}<ref name="ZVitkus-2017"/> ==Ypatingosios komisijos tyrimas (1944 m.)== 1944 m. liepą Vilnių užėmus SSRS kariuomenei sudaryta Ypatingoji valstybinė komisija vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti LTSR (Ypatingoji komisija). Įsteigtas atskiras Ypatingosios komisijos padalinys Panerių žudynių tyrimui. Komisijos Panerių padaliniui vadovavo [[TSRS Aukščiausioji Taryba|SSRS Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas [[Juozas Stimburys]], Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas [[Viktoras Bergas]], Vilniaus valstybinio universiteto profesoriai [[Jonas Kairiūkštis]] ir [[Paulius Slavėnas]], rašytojas [[Kostas Korsakas]] ir kiti.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} [[File:Juozas Stimburys, 1889-1975, member of the Supreme Soviet of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1947-1963).png|right|200px|thumb|Ypatingosios komisijos Panerių padalinio pirmininkas [[Juozas Stimburys|J. Stimburys]].]] Nusikaltimai Paneriuose buvo pirmasis šios komisijos tyrimų objektas Lietuvoje. Paneriuose komisija organizavo ir atliko palaikų ekshumacijos darbus, surinko duomenis iš žudynių liudytojų, atliko teritorijos analizę, paruošė ir publikavo tyrimų duomenis ir išvadas.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} Panerių „bazėje“ Ypatingosios komisijos tyrimai vykdyti nuo 1944 m. rugpjūčio 15 iki 26 d. Pradėdama tyrimą, komisija rėmėsi jai perduota Vilniaus miesto prokuratūros medžiaga apie žudynes Paneriuose. Nustatyta, kad nacių okupacijos metais, nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. liepos, vokiečių pareigūnai Paneriuose organizavo „stovyklą“, kurioje buvo vykdomos reguliarios masinės žudynės. Komisijos išvadose teigta, kad Paneriuose nužudyta ne mažiau nei 100 000 žmonių.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|pages=71–81}} ===Palaikų ekshumacija=== [[File:Dienraštis Tiesa, Vilnius, LTSR, 1944.12.24.png|thumb|Dienraštis „Tiesa“, Vilnius, LTSR, 1944 m. gruodžio 24 d. (p. 2)|right|150px|thumb|Ypatingosios komisijos pranešimas dienraštyje „Tiesa“ 1944 m. gruodžio 24 d.<ref>{{cite news |last=|first=|date=1944-12-24 |newspaper=Tiesa |title=Ypatingosios Valstybinės Komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje |url=https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004120390-1944-139 |work= |location=Vilnius |publisher= |page=2|via=ePaveldas.lt |access-date=2026-02-12}}</ref>]] Tyrimų metu 1944 m. rugpjūtį atlikta 515 palaikų ekshumacijų. Nors kasinėjimų darbai atlikti daugelyje „bazės“ objektų, palaikai aptikti tik dviejuose apvaliose duobėse ir vienoje tranšėjoje. 17 nužudytųjų tapatybės buvo nustatytos pagal rastus dokumentus, vienos nužudytosios palaikai atpažinti jos giminaičių.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} Ekshumuotų palaikų aprašymuose pateikta jų lytis, amžius, mirties priežastis. Aprašyti nužudytųjų rūbai ir jiem priklausę daiktai. Absoliuti dauguma nužudytųjų buvo žydai. Jų tapatybė nustatyta pagal skiriamuosius ženklus įsiūtus į viršutinius rūbus – geltonos Dovydo žvaigždės ir ženklo su įrašu „GETTO“.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=99–100}} Po degintojų brigados narių pabėgimo balandžio 15 d., palaikų deginimas buvo tęsiamas iki 1944 m. gegužės ar birželio. Pasak išsigelbėjusių degintojų, iki pabėgimo dienos vis dar buvo likę apie 12 000 – 13 000 nesudegintų palaikų: nužudytųjų palaikai liko vadinamojoje „Kauno“ duobėje bei dar vienoje apvalioje duobėje ir tranšėjoje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=92}} Nors dauguma ekshumuotų palaikų datuoti 1944 m., tyrėjai taip pat aptiko nedidelį skaičių smarkiai suirusių palaikų. Pasak degintojų brigados nario J. Farberio, jie stengdavosi neiškasti visų palaikų, tikėdamiesi, kad nesudeginti palaikai bus panaudoti kaip nusikaltimų įkalčiai ateityje.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=98}} [[File:Leidinio Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas viršelis, 1945 m., LTSR.png|150px|thumb|Ypatingosios komisijos išvados publikuotos atskirame leidinyje 1945 m. 65 200 tiražu.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-06-01 |title=Brošiūra „Ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje“ |url=https://www.europeana.eu/en/item/2021803/LIMIS_712125576 |website=europeana.eu |location=Vilnius |publisher=Valstybinė politinės literatūros leidykla |access-date=2026-02-15}}</ref>]] Įgyvendinus 515 palaikų ekshumaciją, Ypatingoji komisija nusprendė nebetęsti palaikų iškasimą. Šis sprendimas paaiškintas tuo, kad nužudytųjų mirties priežastys buvo aiškios iš iki tol atliktų ekshumacijų. Vienoje iš didesnių duobių palaikai buvo palikti ir jų viešai apžiūrai buvo vežami žmonės iš Vilniaus. Ši duobė vėliau buvo užpilta.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Ypatingoji komisija nurodė, kad visų tirtų nužudytųjų mirties priežastis buvo smurtinė: dažniausiai žmonės būdavo nužudomi šūviu į galvą, taikant į pakaušio sritį. Taip pat nustatytos kitos mirties priežastis: 58 aukų kaukolės, daugiausiai moterų, sutrupintos buku daiktu; rasti vieno gyvai užkasto vaiko palaikai. 15 nužudytųjų mirties priežastys nenustatytos. Ekshumuoti palaikai palaidoti greta vienos iš didesnių duobių, vadinamajame „broliškajame kape“.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} Komisijos išvadose paminėta, kad daugelyje kasinėtų duobių vietoj palaikų aptikti smėlio, pelenų ir susmulkintų kaulų sluoksniai, nuo kurių sklido nemalonus kvapas.{{sfn|Sarcevičius|2021|page=102}} ===Teritorijos tyrimas=== 1944 m. rugpjūtį Ypatingoji komisija nustatė 7 duobes (25–30 m skersmens), tris tranšėjas ir 10 palaikų deginimo aikštelių. Teritorijoje rastos dvi siaurojo geležinkelio atšakos nusidriekusios į „bazę“. Paruoštoje schemoje pažymėti iškirsti ir miškingi plotai.{{sfn|Sarcevičius|2021|pages=91–107}}{{sfn|Vitkus|2022|page=73}} == Paminėjimas == 2000 m. spalio 22 d. kelių lenkų organizacijų pastangomis per oficialią ceremoniją, kurioje dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių atstovai, Panerių memoriale atidengtas paminklinis kryžius žuvusiems Lenkijos piliečiams. Renginyje dalyvavo Lenkijos gynybos ministras [[Bronisław Komorowski|Bronislovas Komorovskis]] ir jo kolega iš Lietuvos, taip pat [[Nevyriausybinė organizacija|nevyriausybinių organizacijų]] atstovai.<ref name="Rzecz-Ponary"/> Žudynių vietą įamžina paminklas Holokausto aukoms atminti (pastatytas 1991 m.), memorialas lenkų aukoms atminti (pastatytas 1990 m., atstatytas 2000 m.), paminklas gegužę nacių nužudytiems Lietuvos vietinio būrio kariams, 1944 (pastatytas 2004 m.),{{neaišku}} paminklinis akmuo sovietų karo belaisviams, žuvusiems badu ir čia sušaudyti 1941 m. (įstatytas 1996 m.){{neaišku}} ir nedidelis muziejus (šiuo metu Panerių memorialinis informacijos centras). Pirmąjį paminklą buvusioje masinių žudynių vietoje 1948 m. pastatė Vilniaus žydai, tačiau sovietų režimas netrukus jį pakeitė tradiciniu obelisku, skirtu „fašizmo aukoms“.<ref>Zigmas Vitkus, „Paneriai: senojo žydų atminimo paminklo byla (1948–1952)“, ''Naujasis Židinys-Aidai'', 2019, nr. 2, p. 27–35.</ref> == Tyrimai == Žmogžudystes Paneriuose šiuo metu{{kada}} tiria Lenkijos Tautos atminties instituto [[Gdanskas|Gdansko]] skyrius ir [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]].{{sfn|Bubnys|2019}} Pagrindiniai faktai apie Panerių memoriale esančius memorialinius ženklus ir buvusios masinių žudynių vietos objektus (žudynių duobes, tranšėjas, vartus, takus ir kt.) dabar pateikiami [[Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus|Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus]] sukurtame tinklalapyje. == Pastabos == {{notelist|21em}} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Bibliografija == {{refbegin}} === Dienoraščiai ir atsiminimai === * {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}} * {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}} * {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}} * {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m. |year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}} === Istoriniai darbai === * {{cite book|last=Arad|first=Yitzhak|title=Ghetto in Flames: The Struggle and Destruction of the Jews in Vilna in the Holocaust|url=https://archive.org/details/ghettoinflamesst0000arad|year=1981|publisher=Ktav Pub & Distributors Inc|place=New York|isbn=9780870687532}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|url=https://www.dropbox.com/scl/fi/nyfquv27dsacd315yu0uq/22_holocaust.pdf?rlkey=kzwypiv5d9gtdk58ceb5zlwb3&e=1&st=6ogtfqoe&dl=0|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037821}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}} * {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}} * {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} * {{cite book|last=Kray|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905-1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|isbn= 9781107146341}} * {{cite book|last=Heath|first=Chris|title=No Road Leading Back: An Improbable Escape from the Nazis and the Tangled Way We Tell the Story of the Holocaust|year=2024|publisher=The Bridge Street Press|place=|isbn= 9780349136264}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Latvytė|first=Neringa|title=Masinių žudynių įrodymų naikinimas Paneriuose: Sonderkommando 1005A|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}} * {{cite book|last=Sarcevičius|first=Saulius|title=Ypatingosios komisijos vykdyti palaikų ekshumavimo darbai 1944 m. rugpjūtį|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sarcevičius (2)|first=Saulius|last2=Valionienė|first2=Oksana|title=Nacių ir sovietų bazės ribų problema bei reljefo pokyčiai po karo|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor=Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last1=Sarcevičius (3)|first1=Saulius|last2=Stasiulis|first2=Stanislovas| last3=Dobrotin|first3=Nikita|last4=Latvytė|first4=Neringa|last5=Dainius|first5=Michelevičius|last6=Sederavičiūtė|first6=Šarūnė|last7=Šikšnianas|first7=Mantas|last8=Valionienė|first8=Oksana|last9=Urbanavičius|first9=Vytautas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sederevičiūtė|first=Šarūnė|title=Fotografija Panerių bazėje nacių okupacijos metais: kiek? kodėl? kaip? |year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Įvadas (Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais)|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Zbrodnia w Ponarach 1941–1944|year=2008|place= Warszawa|publisher=Instytut Pamięci Narodowej|isbn= 9788360464915}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=Więzienie na Łukiszkach w Wilnie 1939–1953|year=2018|place= Warszawa|isbn= 9788380984158}} * {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor=|publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}} * {{cite book|last=Vitkus|first=Zigmas|title=Atminties miškas: Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje|year=2022|place=Vilnius|publisher=Lapas|isbn=9786098198539}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2004|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=995541538X}} * {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2005|edition=Tomas IV|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9955415517}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} {{refend}} == Nuorodos == * [https://www.paneriumemorialas.lt/ Panerių memorialo svetainė] * [https://www.paneriumemorialas.jmuseum.lt/ Panerių memorialinis muziejus] === Vaizdo įrašai === ==== Išgyvenusiųjų liudijimai ==== * {{YouTube|PEWPx5dfj8w|Yad Vashem interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusia Dina Baitler}}. * {{YouTube|Y8vIMepPHlM|Jidiš knygų centro (Yiddish Book Center) interviu su Panerių sušaudymus išgyvenusiu William Good (Volfke Zev Gdud)}}. * {{YouTube|nVGo0OUJ6oc|Panerių sušaudymus išgyvenusio Šalomo Šorensono (Shalom Shorenson) pasakojimas. Ištrauka iš dokumentinio filmo "Paneriai – liudijimai iš žudynių duobių", Jam Vašem Holokausto istorijos muziejus)}}. * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn36962 J. Genso dukters Ados Gens–Ustjanauskas pasakojimas, Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus (anglų k.)]. * [https://www.youtube.com/watch?v=epo6X7yN7xg A. Suckeverio liudijimas Niurnbergo tribunole, 1946 m. vasario 27 d. (liudyta rusų k.)]. ==== Liudininkų pasakojimai ==== * [https://collections.ushmm.org/search/catalog/irn514955 Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus, interviu su Marian Maciejewski (lenkų k.)]. ==== Kiti ==== * [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.] [[Kategorija:Žudynės Lietuvoje]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Ostlandas]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] 0x5q0n3nydanyk35i25u4p2xzxbf2v2 14 606042 7798041 6483817 2026-04-03T15:24:03Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1979 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798041 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1979 muzikoje]] 31e6dk4de4xdni3i87jb7vgkvhrqe0s 0 607279 7798285 7516951 2026-04-04T02:27:25Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas 1989_CPA_6101.jpg keičiamas Kwame_Nkrumah_on_a_Soviet_stamp_(80th_anniversary_of_his_birth)_1989_CPA_6101.jpg 7798285 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kwame Nkrumah on a Soviet stamp (80th anniversary of his birth) 1989 CPA 6101.jpg|thumb|[[Kwame Nkrumah]], [[Gana|Ganos]] politikas, pirmą sykį pavartojęs „neokolonializmo“ sąvoką (portretas ant tarybinio pašto ženklo).]] '''Neokolonializmas''' – tai ekonominio imperializmo, [[Globalizacija|globalizacijos]], [[Kultūrinis imperializmas|kultūrinio imperializmo]] ir sąlyginės pagalbos naudojimas siekiant daryti įtaką besivystančiai valstybei vietoj ankstesnių [[Kolonializmas|kolonijinių]] tiesioginės karinės kontrolės ar netiesioginės politinės kontrolės ([[Hegemonija|hegemonijos]]) metodų. Neokolonializmas skiriasi nuo standartinės globalizacijos ir pagalbos vystymuisi tuo, kad dėl jo paprastai atsiranda priklausomybės, pavaldumo ar finansinių įsipareigojimų neokolonijinės šalies atžvilgiu. Tai gali lemti neteisėtą politinę kontrolę<ref>{{cite book|last=Prashad|first=Vijay|date=2007|title=The Darker Nations: A People's History of the Third World|publisher=The New Press|quote=The IMF urged the indebted nations to submit themselves to complete integration in the world capitalist system, and not try to create either autarkic modes of economic protection or even reforms to privilege domestic development. Rather than deal with the short-term balance-of-payments crisis for what it was, the IMF in the 1970 used the financial crisis as the means to demand deep shifts in the political and economic arrangements devised by the Third World. In other words, the IMF went after every policy initiated by its fellow international agency, UNCTAD.|language=en|location=New York|page=233}}</ref> arba spirale augančius skolinius įsipareigojimus<ref>{{cite book|last=Prashad|first=Vijay|date=2007|title=The Darker Nations: A People's History of the Third World|publisher=The New Press|quote=The nations of sub-Saharan Africa spent four times more on debt service, on interest payments, than on health care. For most of the indebted states, between one-third and one-fifth of their gross national product was squandered in this debt-service tribute. The debt crisis had winners: the financial interests in the G-7.|language=en|location=New York|page=231}}</ref>, funkciškai imituojančius tradicinio kolonializmo santykius. Šią sąvoką [[1956 m.|1956]] m. sugalvojo prancūzų filosofas [[Jeanas Paulis Sartre]],<ref>{{cite journal |last=Ardant |first=Philippe |date=1965 |title=Le néo-colonialisme: thème, mythe et réalité |language=fr |trans-title=Neo-colonialism: theme, myth and reality |journal=Revue française de science politique |volume=15 |issue=5 |pages=837–855 |doi=10.3406/rfsp.1965.392883}}</ref> o [[XX amžius|XX]] a. 7-ajame dešimtmetyje ją pirmą kartą pavartojo [[Kwame Nkrumah]], kalbėdamas apie [[Dekolonizacija|dekolonizaciją]] išgyvenančias [[Afrika|Afrikos]] šalis. Neokolonializmas taip pat aptariamas Vakarų mąstytojų, tokių kaip Sartre („Kolonializmas ir neokolonializmas“, 1964 m.)<ref>{{cite book|last=Sartre|first=Jean-Paul|date=2001|title=Colonialism and Neocolonialism|url=https://books.google.lt/books?id=vJXfMctWDsMC&redir_esc=y|publisher=Psychology Press|isbn=9780415191463}}</ref> ir [[Noam Chomsky]] („Vašingtono ryšys ir trečiojo pasaulio fašizmas“, 1979 m.)<ref>{{cite book|last=Chomsky, Noam; Herman, Edward S.|date=1979|title=The Washington Connection and Third World Fascism|url=https://books.google.lt/books?id=YWQU_CEhpC4C&pg=PA42&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Black Rose Books Ltd.|isbn=9780919618886}}</ref>, darbuose. == Kinija == [[Kinijos Liaudies Respublika]] užmezgusi vis tvirtesnius ryšius su kai kuriomis [[Afrika|Afrikos]], [[Azija|Azijos]], [[Europa|Europos]] ir [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] valstybėmis, dėl to buvo apkaltinta [[Kolonializmas|kolonializmu]].<ref>{{cite web|url=http://www.atimes.com/atimes/china/if08ad02.html|title=Military backs China's Africa adventure|date=2012|publisher=Asia Time|access-date=2022-03-06|author=<!--Nenurodytas-->|archive-date=2012-07-21|archive-url=https://archive.today/20120721210713/http://www.atimes.com/atimes/china/if08ad02.html|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/business/6178897.stm|title=Mbeki warns on China-Africa ties|date=2006|publisher=BBC News|access-date=2022-03-06|author=<!--Nenurodytas-->}}</ref> [[2009 m.|2009]] m. ji tapo didžiausia Afrikos prekybos partnere. [[2007 m.|2007]] m. [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn. duomenimis, Afrikoje dirbo arba ilgesnį laiką gyveno apie 750 000 Kinijos piliečių. 9-ajame ir 10-ajame dešimtmetyje Kinija toliau pirko iš Afrikos gamtinius išteklius – [[Nafta|naftą]] ir naudingąsias iškasenas - Kinijos ekonomikai skatinti ir tarptautinėms verslo įmonėms finansuoti. [[2006 m.|2006]] m. prekyba išaugo iki 50 mlrd. [[Doleris|dolerių]] ir iki [[2016 m.|2016]] m. padidėjo iki 500 mlrd. dolerių.<ref>{{cite web|url=https://www.taipeitimes.com/News/editorials/archives/2006/11/01/2003334317|title=Is China the new colonial power in Africa? - Taipei Times|date=2006|publisher=Taipei Times|access-date=2022-03-06|author=<!--Nenurodytas-->|language=en}}</ref> Nuo [[2000 m.|2000]] m. iki [[2015 m.|2015]] m. [[Kinija]] įvairioms Afrikos šalims paskolino 95,5 mlrd. dolerių, kurių didžioji dalis buvo išleista energijos gamybai ir [[Infrastruktūra|infrastruktūrai]]. Atvejai, pasibaigę Kinijos įsigyjimu svetimos žemės, sukėlė kaltinimus dėl „įsisklonimo spąstų diplomatijos“. Kiti analitikai padarė išvadą, kad Kinija greičiausiai bando „kaupti tarptautinę paramą ginčytiniems politiniams klausimams spręsti“. Komentatoriai teigė, kad [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] požiūris į Kinijos motyvus yra neteisingas dėl to, kad Vakarų vystymosi samprata vertinama per jų pačių, kaip Europos [[Kolonializmas|kolonializmo]] pavyzdys, kitų išnaudojimo dėl išteklių prizmę, o ne per Kinijos vystymosi sampratą. [[2018 m.|2018]] m. [[Malaizija|Malaizijos]] ministras pirmininkas Mahathiras Mohamadas atšaukė du Kinijos finansuojamus projektus. Jis taip pat kalbėjo apie nuogąstavimus, kad Malaizija taps „įsiskolinusi“, ir apie „naują kolonializmo versiją“. Vėliau jis patikslino, kad tuo neturėjo omenyje Kinijos.<ref>{{cite web|url=https://www.theedgemarkets.com/article/dr-m-i-didnt-accuse-chinese|title=Dr M: I didn’t accuse the Chinese|date=2018|publisher=The Edge Markets|access-date=2022-03-06|author=<!--Nenurodytas-->|archive-date=2022-03-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20220306191204/https://www.theedgemarkets.com/article/dr-m-i-didnt-accuse-chinese|url-status=dead}}</ref> Langan (2017) teigė, kad Vakarų veikėjai linkę vaizduoti Kiniją kaip grėsmę Afrikoje, atskirti ją nuo savęs, tačiau neatsižvelgia į tai, kad Europa, Jungtinės Valstijos, Kinija ir kitos kylančios galios taip pat padeda įgyvendinti ekonominius ir politinius interesus, teikdamos pagalbą ir prekiaudamos, taip prieštaraudamos Afrikos suverenitetui.<ref>{{cite book|last=Langan|first=Mark|date=2007|title=Neo-Colonialism and the Poverty of 'Development' in Africa|url=https://books.google.lt/books?id=_9M5DwAAQBAJ&pg=PA94&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Springer|isbn=9783319585710|pages=94–101|quote=While the 'China Threat' discourse deployed by Western actors paints China as the 'other' in contrast to the apparently virtuous intervention of Europe and the USA, nevertheless, it would be misguided to maintain the opposite stance [...] It is important, however, to avoid the 'othering' of China as per the 'China Threat' discourse. China is not alone in the perpetuation of conditions of mal-governance and ill-being. Western actors—as well as other emerging powers—facilitate their own economic and political interests via aid and trade to the detriment of African sovereignty.}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} {{Kolonializmas}} [[Kategorija:Politinė geografija]] 25bdamcozx1dwywnjw0ixvhvyqx8o2k 14 608692 7798091 6549021 2026-04-03T15:33:00Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2022 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798091 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2022 muzikoje]] 9kc0qpcaqmbh3xqortr3c9lguvtxzud 14 612455 7798089 6618516 2026-04-03T15:32:40Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2018 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798089 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2018 muzikoje]] jhscmwiffz41bo5j2xdsu1bav4g1ki0 0 615063 7797996 6663996 2026-04-03T15:06:23Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Ispaniškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7797996 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė daina|atlikėjas=Valeriano Orobón Fernández|viršelis=A_las_barricadas.jpg|kalba=[[Ispanų kalba|ispanų]]|išleista=1936|trukmė=1:13|kompozitorius=Józef Pławiński<ref>{{Cite book|url=https://books.google.com/books?id=xVxdAgAAQBAJ&q=A+las+Barricadas+Swiecicki&pg=PT182|title=La música en la guerra civil española|last=Ossa|first=Marco Antonio de la|date=2011-07-18|publisher=Universite de Castilla La Mancha|isbn=9788490440711|language=es}}</ref>}} '''A las Barricadas''' ({{lt|Prie barikadų}}) – viena populiariausių [[Ispanija|Ispanijos]] [[Anarchizmas|anarchistų]] dainų per [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietinį karą]]. Dainos žodžius [[1936 m.|1936]] m. parašė [[Valeriano Orobón Fernández]]. Dainoje minima „Konfederacija“ – tai [[Anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinė]] [[Nacionalinė darbo konfederacija|CNT]] (Nacionalinė darbo konfederacija), kuri tuo metu buvo didžiausia [[profesinė sąjunga]], pagrindinė anarchistų organizacija Ispanijoje, o [[1936 m.|1936]]–[[1939 m.|1939]] m. buvo pagrindinė jėga, pasipriešinusi [[Francisco Franco|Fransisko Franko]] kariniam perversmui prieš Ispanijos Respubliką. == Dainos žodžiai == {| !Ispanų k. !Lietuvių k. |- style="vertical-align: top;" | style="white-space:nowrap;" lang="es" |<poem> Negras tormentas agitan los aires nubes oscuras nos impiden ver. Aunque nos espere el dolor y la muerte contra el enemigo nos llama el deber. El bien más preciado es la libertad hay que defenderla con fe y con valor. Alza la bandera revolucionaria que del triunfo sin cesar nos lleva en pos. Alza la bandera revolucionaria que del triunfo sin cesar nos lleva en pos. Negras tormentas agitan los aires nubes oscuras nos impiden ver. Aunque nos espere el dolor y la muerte contra el enemigo nos llama el deber. El bien más preciado es la libertad hay que defenderla con fe y valor. Alza la bandera revolucionaria que del triunfo sin cesar nos lleva en pos. Alza la bandera revolucionaria que del triunfo sin cesar nos lleva en pos. En pie el pueblo obrero, a la batalla hay que derrocar a la reacción. ¡A las barricadas! ¡A las barricadas! por el triunfo de la Confederación. ¡A las barricadas! ¡A las barricadas! por el triunfo de la Confederación. </poem> |<poem> Juodos audros drebina orą Tamsūs debesys apakina mus Nors mūsų laukia skausmas ir mirtis Pareiga kviečia mus į kovą su priešu Brangiausias gėris yra laisvė Ją reikia ginti su tikėjimu ir drąsa Iškelkite revoliucinę vėliavą Kuri mus nepaliaujamai veda triumfo link Iškelkite revoliucinę vėliavą Kuri mus nepaliaujamai veda triumfo link Juodos audros drebina orą Tamsūs debesys apakina mus Nors mūsų laukia skausmas ir mirtis Pareiga kviečia mus į kovą su priešu Brangiausias gėris yra laisvė Ją reikia ginti su tikėjimu ir drąsa Iškelkite revoliucinę vėliavą Kuri mus nepaliaujamai veda triumfo link Iškelkite revoliucinę vėliavą Kuri mus nepaliaujamai veda triumfo link Kelkitės, dirbantieji, į kovą Turime nuversti [[Politinė reakcija|reakciją]] Prie barikadų! Prie barikadų! Už [[Nacionalinė darbo konfederacija|Konfederacijos]] pergalę Prie barikadų! Prie barikadų! Už [[Nacionalinė darbo konfederacija|Konfederacijos]] pergalę </poem> |} == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Anarchizmas]] [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] m8nr89hqqrknkz3s6pkya8ml9swzb2o 0 616715 7798276 7614342 2026-04-03T21:31:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7798276 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="margin: 0 0 0.5em 1em; border: 1px solid darkgray; width: 400px; float: right" | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_Libya.svg|55px|left|border]] | style="text-align: center;" | '''[[Libija|Libijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] santykiai''' | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_Lithuania.svg|55px|right|border]] |- <!--| colspan="3" style="text-align: center; " | [[Vaizdas:Libya_Lithuania_Locator.svg|390px|center]]<br /><small>Lietuva (mėlyna) ir Libija (raudona) pasaulio žemėlapyje</small> |---> | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Pagrindinės datos:'''</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• ''De jure'' pripažinimas iš Libijos pusės: [[1991]] m. [[rugsėjo 3]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Diplomatinių santykių užmezgimas: [[2008]] m. [[birželio 11]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Prekybos apimtys (2018):'''<ref name="osp">{{cite web|url= https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9eadd179-dea3-4144-b227-d447590e456a#/|title=Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas|accessdate=2022 m. balandžio 9 d|publisher=[[Lietuvos statistika]]}}</ref></small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Lietuva → Libija: 39,12 mln. eur.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Libija → Lietuva: 1000 eur.</small> |- |} '''Libijos ir Lietuvos santykiai''' – dvišaliai [[tarptautiniai santykiai]] tarp [[Libija|Libijos]] ir [[Lietuvos Respublika|Lietuvos]]. Nepriklausomybę pripažino [[1991]] m. [[rugsėjo 3]] d. Diplomatiniai santykiai užmegzti [[2008]] m. [[birželio 11]] d. Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 11 Libijos piliečių.<ref name=migracija_2021/> Abi šalys yra [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] narės. Santykiai vystomi ir daugiašaliu formatu – Lietuva yra akreditavusi savo ambasadorių [[Arabų Šalių Lyga]]i, kurios narė yra Libija. Libija yra akreditavusi ambasadą Lietuvai.<ref>[https://www.urm.lt/default/lt/embasycontacts Užsienio atstovybės ir garbės konsulatai ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]]). Tikrinta 2022-09-02] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220308133649/https://urm.lt/default/lt/embasycontacts |date=2022-03-08 }}</ref> Lietuvai Libijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Italijoje. == Santykių istorija == Libija Lietuvos nepriklausomybę pripažino [[1991]] m. [[rugsėjo 3]] d., antroji [[Afrika|Afrikos]] žemyne po [[PAR]]. 1991 m. rugsėjo 6 d. Libijos lyderis [[Muamaras Kadafis]] atsiuntė telegramą, kurioje, kreipdamasis į Lietuvos AT Pirmininką [[Vytautas Landsbergis|Vytautą Landsbergį]], pasveikino Lietuvą paskelbus nepriklausomybę nuo „taip vadinamos Sovietų Sąjungos“, telegramoje pastebėjęs paraleles tarp sovietinės okupacijos ir [[Osmanų imperija|osmanų]] valdžios Libijoje.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37941&p_k=1#lg=1&slide=32 Libijos vadovo M. Kadafio sveikinimo laiškas. 1991-09-06. ([[Lietuvos Respublikos Seimo archyvas]])] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220930142902/https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37941&p_k=1#lg=1&slide=32 |date=2022-09-30 }}</ref> Vis dėlto dvišaliai santykiai tarp valstybių užmegzti tik [[2008]] m. [[birželio 11]] d., Lietuvos nuolatiniam atstovui Jungtinėse Tautose ambasadoriui [[Dalius Čekuolis|Daliui Čekuoliui]] ir Libijos nuolatiniam atstovui JT ambasadoriui Džiadalai A.Etalhiui abiejų šalių Vyriausybių vardu [[Niujorkas|Niujorke]] ([[JAV]]) pasirašius bendrą komunikatą, kuriuo užmezgami Lietuvos ir Libijos diplomatiniai santykiai.<ref>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/lietuva-uzmezge-diplomatinius-santykius-su-libija Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Libija ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Tų pačių metų spalio 27-29 d. įvyko Lietuvos diplomatų ir verslininkų delegacijos, vadovaujamos Lietuvos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus [[Deividas Matulionis|Deivido Matulionio]], vizitas Libijoje, siekiant užmegzti glaudesnius politinius ir verslo santykius. Vizito metu pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas dėl dvišalių Lietuvos ir Libijos užsienio reikalų ministerijų konsultacijų. Libijai buvo įteiktas tarpvyriausybinės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos projektas, vyko susitikimai su Libijos užsienio reikalų ministerijos ir parlamento užsienio ryšių struktūrų pareigūnais.<ref>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/skatinamas-glaudesnis-ekonominis-bendradarbiavimas-su-libija Skatinamas glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas su Libija ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[2010 m.]] šalys apsikeitė diplomatiniais atstovais. Lietuvai buvo akredituotas Romoje reziduojantis ambasadorius Abdulhafedas Gaduras, o Libijai – taip pat Romoje reziduojantis ambasadorius [[Petras Zapolskas]] (2010 m. įteikė skiriamuosius raštus).<ref>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/lietuva-ir-libija-apsikeite-diplomatiniais-atstovais Lietuva ir Libija apsikeitė diplomatiniais atstovais ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Tačiau Libijos ambasadorius [[2012]] m. atšauktas iš ambasadoriaus Italijai (taigi ir Lietuvai) pareigų, nepaisant to, kad metais anksčiau perėjo į [[Muamaras Kadafis|Muamaro Kadafio]] priešininkų pusę.<ref>[https://www.libyaherald.com/2012/05/integrity-commision-dismisses-libyan-ambassador-to-rome/ Integrity Commission dismisses Libyan Ambassador to Rome (Libya Herald)]</ref> Nėra žinoma apie Libijos Lietuvai akredituotus ambasadorius nuo to laiko. 2011 m., Libijoje prasidėjus pilietiniam karui, Lietuvos užsienio reikalų viceministras [[Egidijus Meilūnas]] neeiliniame Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybos susitikime kovo 10 dieną Briuselyje pareiškė Lietuvos pasirengimą prisidėti prie Libijos krizės sprendimo.<ref>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/viceministras-es-uzsienio-reikalu-taryboje-pabreze-lietuvos-parama-demokratiniams-procesams-es-pietu-kaimynystes-salyse Viceministras ES užsienio reikalų taryboje pabrėžė lietuvos paramą demokratiniams procesams ES Pietų kaimynystės šalyse ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2011 m. vasario 22 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras, tuo metu ėjęs ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininko pareigas [[Audronius Ažubalis]] pasmerkė „represijas prieš civilius gyventojus“ Libijoje, vykdytas „Muamaro el Kadafio Vyriausybės“ ir išreiškė „užuojautą žuvusiųjų šeimoms“, ragindamas abi konflikto puses „pradėti dialogą“.<ref>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/aazubalis-lietuva-smerkia-represijas-libijoje-elta-2011-m-vasario-22-d A.Ažubalis: Lietuva smerkia represijas Libijoje ([[ELTA]], 2011 m. vasario 22 d.)]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Lietuva pritarė 2011 m. kovo 17 d. [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1973|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtai rezoliucijai 1973]], kurioje numatyti reikalavimai ir sankcijos Muamaro Kadafio režimui bei priemonės, kurias turi panaudoti tarptautinė bendrija sprendžiant problemas Libijoje, ir aktyviai įsijungė į [[NATO]] ir [[ES]] diskusijas dėl šios rezoliucijos įgyvendinimo priemonių.<ref>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/urm-pareiskimas-del-jt-saugumo-tarybos-rezoliucijos-igyvendinimo URM pareiškimas dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos įgyvendinimo ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[2011]] m. [[birželio 20]] d. Vilniuje lankėsi Libijos laikinosios pereinamojo laikotarpio nacionalinės tarybos atstovas Jungtinėse Tautose Abdurahamas Šalgamas ir Lietuvai akredituotas ambasadorius [[Abdulhafedas Gaduras]], kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų viceministre [[Asta Skaisgirytė-Liauškienė|Asta Skaisgiryte Liauškiene]]. Viceministrė pažymėjo, kad Lietuva „smerkia besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Libijoje“ ir „reiškia susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės padėties“ ir paminėjo, kad Lietuva prisidėjo prie Libijos gyventojams skirtos humanitarinės pagalbos teikimo.<ref>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/uzsienio-reikalu-viceministre-vilniuje-susitiko-su-libijos-laikinosios-tarybos-atstovais Užsienio reikalų viceministrė Vilniuje susitiko su Libijos laikinosios tarybos atstovais ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas == [[2017]] m. [[Vilnius|Vilniuje]], [[Kaunas|Kaune]], [[Rukla|Rukloje]] ir [[Visaginas|Visagine]] vykusiuose Arabų kultūros dienų renginiuose dalyvavo svečiai iš Libijos.<ref>[https://www.aidas.lt/lt/naujausios/17306-09-08-naujausios-zinios 09.08. Naujausios žinios. (2019-09-28, [[Lietuvos aidas]])] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220920170641/https://www.aidas.lt/lt/naujausios/17306-09-08-naujausios-zinios |date=2022-09-20 }}</ref> == Ekonominiai santykiai == [[2018]] m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Libijos siekė 39,12 mln. eurų.<ref name=osp/> Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Libiją. * Eksportas sudaro 39,12 mln. eur. * Importas sudaro 1,0 tūkst. eurų. {| class="wikitable" |- ! Metai !! 2016 !! 2017 !! 2018 |- ! Eksportas į Libiją (mln. eur.) | 2,61 || 14,66 || 39,12 |- ! Importas iš Libijos (tūkst. eur.) | 11,1 || 20,2 || 1,0 |} == Pilietiniai mainai == {| class="wikitable" |- ! Metai !! 2016<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2015%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf Migracijos metraštis 2015] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220705210646/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2015%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf |date=2022-07-05 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2020<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf Migracijos metraštis 2019] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220920163519/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf |date=2022-09-20 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2021<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020(1).pdf Migracijos metraštis 2020] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211121212918/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020(1).pdf |date=2021-11-21 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2022<ref name=migracija_2021>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf Migracijos metraštis 2021] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220705191541/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf |date=2022-07-05 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> |- ! Libijos piliečių skaičius Lietuvoje | 14 || 10 || 10 || 11 |} == Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas == === Pasiuntiniai Lietuvai === * 2010 m. – [[Abdulhafedas Gaduras]], pirmasis Libijos ambasadorius (rezidavo [[Roma|Romoje]]) === Pasiuntiniai Libijai === * 2009–2014 m. – [[Petras Zapolskas]], pirmasis Lietuvos ambasadorius Libijai (rezidavo Romoje) * 2014–2017 m. – [[Jolanta Balčiūnienė]], ambasadorė (rezidavo Romoje) * 2017–2022 m. – [[Ričardas Šlepavičius]] (reziduoja Romoje) == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://urm.lt/default/lt/dvisaliai-libija Libija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220921013720/https://urm.lt/default/lt/dvisaliai-libija |date=2022-09-21 }} {{Lietuvos diplomatiniai santykiai}} [[Kategorija:Lietuvos diplomatiniai santykiai]] [[Kategorija:Libija]] ph51glcw9yxrtao0vovxc04jzvl2pyp 0 617209 7798384 7747599 2026-04-04T11:30:07Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798384 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Gino Lettieri | image = | fullname = Gino Lettieri | dateofbirth = {{bda|1966|12|23}} | countryofbirth = [[Ciūrichas]], [[Šveicarija]] | height = | currentclub = | position = saugas / vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 1986–1987 <br /> 1987 <br /> 1988–1990 <br /> 1990–1991 <br /> 1991 | clubs = [[TSV 1860 München]] <br /> TSV Ampfing <br /> FC Wacker München <br /> TSV Ampfing <br /> Falke Markt Schwaben | caps(goals) = | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | manageryears = 1997–2000 <br /> 2000–2002 <br/> 2002–2003 <br/> 2003–2006 <br /> 2006 <br /> 2007 <br/> 2007–2010<br/>2010–2012<br/>2014–2015 <br/> 2017 <br/> 2017–2019 <br/> 2020–2021 <br/> 2022–2024<br />2024–2025<br />2025<br />2025 <br />2026– | managerclubs = SpVgg Bayern Hof <br /> [[FC Augsburg]] <br/> [[Bonner SC]] <br/> [[SpVgg Bayreuth]] <br /> [[SV Darmstadt 98]] <br /> [[SV Wacker Burghausen]] <br />SpVgg SV Weiden <br/> [[SV Wehen Wiesbaden]] <br/> [[MSV Duisburg]] <br/> [[FSV Frankfurt]] <br/>[[MKS Korona Kielce|Korona Kielce]] <br/> [[MSV Duisburg]] <br/>[[FK Panevėžys]]<br />[[Muangthong United FC|Muangthong United]]<br>[[Uthai Thani FC|Uthai Thani]]<br> [[Wieczysta Kraków]] <br>[[Meizhou Hakka FC|Meizhou Hakka]] }} '''Džino Letjeris''' (g. [[1966]] m. [[gruodžio 23]] d.) – Italijos futbolo specialistas, futbolo treneris. Nuo [[2022]] m. [[rugsėjo 22]] d dirbo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubo]] vyr. treneriu. 2024 m. gegužę paliko klubą. == Biografija == Baigęs profesionalaus žaidėjo karjerą ėmėsi trenerio veiklos. Prisijungė prie Miuncheno „TSV 1860“ trenerių štabo, o vėliau tapo Hofo „Bayern“ bei „Augsburg“ klubų vyr. treneriu. Su [[FC Augsburg]] laimėta trečioji lyga. Vėlesniais metais darbavosi [[Bonner SC]] ([[Bona]]), „SpVgg Bayreuth“, „Darmstadt 98“, „SpVgg Weiden“, Vysbadeno „Wehen“ ir „Duisburg“. Dirbo trenerio asistentu Burghauzeno „Wacker“ bei Bylefeldo „Arminia“ klubuose. su Kelcų „Korona“. Dirbdamas su Lenkijos mastais gana kuklų biudžetą turinčiu klubu, vyr. treneris atvedė komandą iki taurės pusfinalio ir sykį čempionatą baigė stipriausių ekipų grupėje. 2017–2019 m. dirbo lenkijoje [[Korona Kielce]]. Šis klubas pasiekė Lenkijos futbolo taurės pusfinalį. 2020–2021 m. sezone vėl buvo grįžės į [[MSV Duisburg]]. 2021–2022 m. dirbo Atėnų AEK (asistentu). 2022 m. kovo mėn. paliko klubą. [[2022 m.]] [[rugsėjo 22]] d. pranešta, kad tapo [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubo]] vyr. treneriu.<ref>[https://fk-panevezys.lt/pasiektas-susitarimas-su-naujuoju-strategu/ fk-panevezys oficiali svetainė: pristatomas naujasis treneris]</ref><ref>[https://alyga.lt/naujiena/panevezys-pristate-naujaji-stratega/7858 alyga.lt naujienos: pristatomas naujasis treneris]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/463686/panevezys-pristate-naujaji-stratega sportas.lt naujienos: pristatomas naujasis treneris]</ref> [[FK Panevėžys]] iškovojo trečią vietą A lygoje. [[2022 m.]] gruodžio mėn. sutartis su vyr. treneriu pratęsta dar metams.<ref>https://alyga.lt/naujiena/panevezys-taip-pat-islaike-vyr-treneri/7956</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/468278/g-lettieri-ir-kitais-metais-treniruos-panevezi</ref> [[2023 m.]] [[spalio 10]] d. tapo žinoma, kad su treneriu pasirašyta nauja sutartis, galiosianti iki [[2024 m.]] sezono pabaigos.<ref>https://fk-panevezys.lt/g-lettieri-lieka-dar-vienam-sezonui/</ref><ref>https://alyga.lt/naujiena/g-lettieri-lieka-dar-vienam-sezonui/8374</ref> [[2024 m.]] [[vasario 24]] d. [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]] iškovojo [[2024 m. LFF supertaurė|supertaurę]].<ref>https://www.lff.lt/titulu-sezona-pradejes-panevezio-treneris-per-pertrauka-buvau-labai-piktas/</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/17256512/topsport-lff-supertaure/ Panevėžys v. Transinvest (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/lithuania/super-cup/2024/ Lithuania Super Cup 2024 (pagal soccerway)]</ref> [[2024 m.]] [[gegužės 15]] d. paskelbta, kad abipusiu susitarimu vyr. trenerio postą palieka Gino Lettieri. Laikinuoju paskirtas iki tol trenerio asistentu dirbęs [[Dainius Gleveckas]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/498796/antras-pasikeitimas-per-diena-g-lettieri-panevezio-nebetreniruos sportas.lt naujienos: Lettieri Panevėžio nebetreniruos]</ref><ref>[https://fk-panevezys.lt/pokyciai-treneriu-stabe/ Oficiali FK Panevėžys svetainė: Pokyčiai trenerių štabe]</ref> 2024 m. [[FK Panevėžys|„Panevėžio“ klubas]] iškovojo Supertaurę, tačiau [[2024 m. A lyga|A lygos]] sezono pradžia buvo nevykusi: po tryliktojo turo (dvylikos rungtynių), panevėžiečiai buvo surinkę vos vienuolika taškų ir užėmė devintą vietą tarp dešimties dalyvių. Iškovoję dvi pergales, penkis kartus sužaidę lygiosiomis ir patyrę penkis pralaimėjimus buvo atsidūrę net dešimtoje turnyrinės lentelės vietoje. Tokia padėtis netenkino nei klubo vadovybės, nei sirgalių.<ref>[https://alyga.lt/naujiena/du-klubai-atsisveikino-su-strategais/8625 Du klubai atsisveikino su strategais]</ref> 2024 m. liepos mėn. tapo žinoma, kad tapo [[Muangthong United|„Muangthong United“]] klubo strategu.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/502139/g-lettieri-karjeroje-egzotine-kryptis sportas.lt naujienos: G. lettieri darbuosis Tailande]</ref> Į [[Tailandas|Tailandą]] persikėlė ir buvęs [[FK Panevėžys]] analitikas [[Tomas Kačerauskas (2001)|Tomas Kačerauskas]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/502254/paskui-g-lettieri-i-tailanda-isvyko-panevezio-analitikas sportas.lt naujienos: į Tailandą išvyko ir T. Kačerauskas]</ref> == Pasiekimai == === Komandiniai === '''[[FK Panevėžys]]''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionas (1)''': [[2023 m. A lyga|2023 m.]] * [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (1):''' [[2022 m. A lyga|2022 m.]] * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Supertaurės laimėtojas''': [[2024 m. LFF supertaurė|2024 m.]] ; Asmeniniai * Geriausias [[2023 m.]] kovo mėnesio geriausias treneris.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/474846/geriausiu-kovo-menesio-treneriu-tapo-g-lettieri</ref> * Geriausias [[2023 m.]] birželio mėnesio geriausias treneris.<ref>https://alyga.lt/naujiena/g-lettieri-vel-susizere-geriausio-menesio-trenerio-laurus/8278</ref> * Geriausias [[2023 m.]] rugsėjo mėnesio geriausias treneris.<ref>https://alyga.lt/naujiena/g-lettieri-trecia-karta-tapo-geriausiu-menesio-treneriu/8378</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.weltfussball.de/spieler_profil/gino-lettieri/ weltfussball.de svetainė] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/gino-lettieri/ worldfootball.net svetainė] {{DEFAULTSORT:Lettieri}} [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Užsienio treneriai Lietuvos futbole]] c1tnu4sh9t2y9l34rf2fvi32pzi4kfa 2 618119 7798389 7772024 2026-04-04T11:48:08Z Kontributor 2K 179682 Pompadur herbas @correct version 7798389 wikitext text/x-wiki = Aukso rožė = {{Šaltiniai+}}[[Vaizdas:Trakų Dievo Motinos Aukso rožė.jpg|miniatiūra|391x391px|[[Trakų Dievo Motinos paveikslas|Trakų Dievo Motinai]] padovanota Aukso rožė [[Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika|Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje]]]] '''Aukso rožė''' ({{La|Rosa aurea}}, {{It|Rosa d'oro}}) – popiežiaus ar jo atstovo<ref>{{Cite book|title=The Catholic Encyclopedia|article-url=https://www.newadvent.org/cathen/06629a.htm|last=Rock|first=P. M. J.|publisher=Robert Appleton Company|date=1909|location=New York|article=Golden Rose}}</ref> laiminama ir šventovėms, atvaizdams, valdovams bei valstybėms teikiama dovana.<ref>{{Cite book|title=Dizionario di erudizione storico-ecclesiastica|last=Moroni|first=Gaetano|publisher=Tipografia Emiliana|location=Venezia|date=1852|article-url=https://archive.org/details/dizionariodierud59morouoft/page/176/mode/2up|volume=LIX|article=Rosa d'oro|pages=111}}</ref> Iš aukso nukaldintas meno dirbinys, vaizduojąs rožę su vienu ar daugiau žiedų. Tai viena seniausių ir prestižiškiausių popiežiškųjų dovanų, kuri raštuose fiksuojama nuo XI amžiaus. Popiežius [[Benediktas IX]] 1051 metais Aukso rožės dovanojimą jau vadino „senu papročiu“. Aukso Nuo Pauliaus VI pontifikato teikiama tik šventovėms ir atvaizdams. Visos popiežių Benediko XVI, Pranciškaus ir Leono XIV suteiktos Aukso rožės padovanotos [[Marija (Jėzaus motina)|Marijos]] atvaizdams. == Ceremonialas ir simbolika == Aukso rožės palaiminimo apeigos buvo vienas pagrindinių popiežiaus ceremonialo akcentų ketvirtąjį [[Gavėnia|gavėnios]] (''Lætare''){{Efn|Lotyniškai „Džiugesio“, arba „Linksmybės“.}} sekmadienį. Ceremonija prasidėdavo nuo rožės įnešimo į popiežiaus apartamentus, kuriuose ji būdavo palaiminama privačiai: į žiedus popiežius įlašindavo rožių aliejaus, pabarstydavo muskusu ir sukalbėdavo specialią maldą. Tuomet Šventasis Tėvas su procesija iškilmingai keliaudavo į [[Šventojo Kryžiaus bazilika (Roma)|Romos Šventojo Kryžiaus baziliką]], kur aukodavo šv. Mišias. Pamaldų metu pontifiko sakomame pamoksle įprastai būdavo pabrėžiamas rožės simbolizmas, spyglių simbolizuojamos [[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] kančios, mirties bei pergalės prieš ją alegorija.{{Efn|1=Plg. [https://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_1_Kor_15,54-57 1 Kor 15,54–57].}} == Išnašos == {{Notelist}} {{Išnašos}} = Saksonijos kurfiurstystė = {{Infolentelė buvusi valstybė | vietinis pavadinimas = {{smaller|Saksonijos kurfiurstystė}}<br>{{nobold|{{small|{{de|Kurfürstentum Bayern}}}}}} | year_start = 1356 | year_end = 1806 | statusas = [[Šventosios Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] dalis | image_flag = Flag of Electoral Saxony.svg | flag_size = 110px | image_coat = Blason Jean-Georges IV de Saxe.svg | image_map = Electoral Saxony.png | image_map_caption = Saksonijos kurfiurstystė (oranžinė) 1648 m. | p1 = Saksonijos-Vitenbergo kunigaikštystė | vėliava_p1 = Banner of Saxony (1^1).svg | s1 = Saksonijos karalystė | vėliava_s1 = State flag of Saxony before 1815.svg | sostinė = [[Vitenbergas]] {{small|(1356–1547)}}<br>[[Dresdenas]] {{small|(1547–1806)}} | event1 = Suteiktas kurfiurstystės titulas | date_event1 = 1356 m. | event2 = Paskelbta karalyste | date_event2 = 1806 m. | valdymo_forma = Paveldimoji monarchija | valdovo_titulas = Saksonijos kurfiurstas | valdovas1 = Rudolfas I | valdymo_metai1 = 1356 m. ({{smaller|pirmas}}) | valdovas2 = [[Frydrichas Augustas I (Saksonijos karalystė)|Frydrichas Augustas III]] | valdymo_metai2 = 1763–1806 m. ({{smaller|paskutinis}}) }} '''Saksonijos kurfiurstystė''', arba '''Saksonijos elektoratas''' ({{Vok|Kurfürstentum Sachsen}}) – [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kurfiurstystė [[Saksonija (reikšmės)|Saksonijoje]], gyvavusi nuo 1356, kai Saksonijos-Vitenbergo kunigaikštystei suteiktas [[Kurfiurstas|kurfiurstystės]] titulas, iki 1806 m., kai ją pakeitė [[Saksonijos karalystė]]. 1356–1547 m. valstybės sostinė buvo [[Vitenbergas]], 1547–1806 m. – [[Dresdenas]]. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Maecenas non libero quis augue fermentum tincidunt. Fusce ornare gravida laoreet. Pellentesque ornare in nisl quis venenatis. Vestibulum ullamcorper, purus quis dignissim tristique, turpis dolor feugiat lectus, ut placerat nisi orci eu sem. Vestibulum molestie facilisis purus, viverra ornare neque consequat vitae. Donec sollicitudin condimentum enim at lobortis. Quisque pharetra tempus risus id sollicitudin. Nunc erat odio, tempor vitae tempor sed, suscipit ullamcorper nisi. Aliquam feugiat est vitae leo facilisis blandit. Ut lacinia nisi tortor, in venenatis purus tincidunt et. Maecenas cursus, tortor vel sagittis convallis, est eros euismod tellus, ac eleifend lacus elit sit amet elit. Nam at accumsan nunc. Sed pretium accumsan dignissim. Phasellus aliquet fermentum arcu, sit amet porta augue cursus varius. Phasellus diam tortor, vulputate et lorem sit amet, eleifend eleifend sapien. Etiam sagittis, lacus et commodo sodales, sem velit efficitur elit, ut consequat urna nisi luctus ipsum. In feugiat in odio id aliquam. Nullam lobortis orci eget augue faucibus, at elementum quam porttitor. Integer gravida arcu a luctus efficitur. Aliquam vel laoreet tellus. Sed aliquet maximus lectus, venenatis vehicula libero ullamcorper in. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Nam gravida, elit sed egestas hendrerit, nibh dui condimentum neque, et venenatis arcu neque non nisl. Vivamus a viverra orci, ut aliquam diam. Suspendisse potenti. Proin vehicula metus justo, vitae consectetur tortor imperdiet et. Aenean mollis nibh eget velit scelerisque, vel sollicitudin nulla finibus. Nam sed euismod est. Fusce tristique faucibus ex non blandit. Maecenas a elit massa. Sed id imperdiet dui, sed pellentesque sem. Nam gravida, elit sed egestas hendrerit, nibh dui condimentum neque, et venenatis arcu neque non nisl. Vivamus a viverra orci, ut aliquam diam. Suspendisse potenti. Proin vehicula metus justo, vitae consectetur tortor imperdiet et. Aenean mollis nibh eget velit scelerisque, vel sollicitudin nulla finibus. Nam sed euismod est. Fusce tristique faucibus ex non blandit. Maecenas a elit massa. Sed id imperdiet dui, sed pellentesque sem. Nulla non porttitor nulla, quis varius libero. Duis pulvinar euismod pretium. Suspendisse dignissim consequat diam, congue efficitur neque congue pretium. In faucibus dolor nibh, non sodales enim congue vel. Curabitur convallis eu purus a blandit. Praesent aliquet turpis a mi dapibus mollis. Morbi hendrerit, risus ut auctor sodales, felis leo rhoncus mi, ut cursus ipsum lectus non libero. Sed nisi sem, tempus sed lacus id, cursus pulvinar ante. Sed egestas efficitur bibendum. Phasellus justo odio, rutrum ut eleifend a, fringilla at augue. Mauris vulputate id lorem non commodo. Donec quam nulla, faucibus vitae ligula at, pharetra imperdiet felis. Suspendisse imperdiet orci id mattis luctus. In et suscipit mi, eget bibendum purus. Praesent vel auctor mauris. Nam vitae nunc et metus interdum hendrerit. == Pastabos == {{Notelist}} == Išnašos == {{Išnašos}} = Mary Beard = {{Žmogaus biografija | vardas=Merė Berd<br/>''{{small|Mary Beard}}'' | fonas=aca | vaizdas = Mary Beard UC3M 2017 (cropped).JPG | vaizdo dydis= | antraštė = Merė Berd 2017 m. <!-- Apie žmogų --> | dinastija= | Herbas= | Herbo dydis= | Herbo pavadinimas= | visas vardas= | gimimo vardas= | gimė = {{Gimė|1955|01|01|T}} | gimimo vieta = [[Mač Venlokas]], [[Šropšyras]], [[Anglija]] | mirė= | mirties vieta= | palaidojimo vieta= | gyv_vieta= | tautybė= | pilietybė= | sutuoktinis = Robin Cormack | partneris= | tėvai= | vaikai= | šeima= | religija= | įšventintas= | palaimintas= | kanonizuotas= | kanonizavo= | šventė= | globėjas= <!-- Apie titulus, pareigas ir pan. --> | titulas= | kiti titulai= | herbo paveiksliukas= | herbo dydis= | herbas= | popiežiaus tarnystės pradžia= | popiežiaus tarnystės pabaiga= <!-- Pasikartojanti dalis iki 0-10, pasikartoja jei nurodytas titulas su atitinkamu numeriu. --> | titulas0= | fonas0= | kelintas0= | nuo0= | iki0= | valdė0= | vadovavo0= | ėjo pareigas0= | karūnavimas0= | ankstesnis0= | vėlesnis0= | pirmtakas0= | įpėdinis0= <!-- Veikla --> | veikla= | sritis = [[Antika|Klasikinės]] studijos | įstaigos= | pareigos= <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[Kembridžo universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = ''The Roman Triumph''<br>''SPQR: A History of Ancient Rome'' | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = Mary Beard }} '''Dama Vinifred Merė Berd''' (g. [[1955 m.|1955]] m. [[sausio 1]] d.) – anglų [[Senovės Roma|senovės Romos i]]<nowiki/>storikė.<ref>{{Cite web|url=https://www.britishmuseum.org/about-us/governance/trustee-professor-dame-mary-beard|title=Professor Dame Mary Beard DBE, FSA, FBA|publisher=[[Britų muziejus]]|access-date=2023-06-27}}</ref> == Apdovanojimai == * Antikvarų draugijos narė (FSA), 2005 m.<ref>{{cite web |url=http://www.sal.org.uk/history/listoffellows/?letter=B |title=List of Fellows (B) |work=Society of Antiquaries of London |archive-url=https://web.archive.org/web/20120624063338/http://www.sal.org.uk/history/listoffellows/?letter=B |archive-date=24 June 2012}}</ref> * Volfsono istorijos prizas už knygą „Pompėjai: Romos imperijos miesto gyvenimas“ (''Pompeii: The Life of a Roman Town''), 2009 m.<ref>{{cite web|url=https://www.wolfsonhistoryprize.org.uk/past-winners/2009-winners/|title=The 2009 Wolfson History Prize Winners|website=The Wolfson History Prize|access-date=17 June 2022}}</ref> *Amerikos archeologijos instituto koresponduojančioji narė, 2009 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.archaeological.org/about/corresponding|title=Corresponding Members - Archaeological Institute of America|website=Archaeological.org|language=en|access-date=10 November 2018}}</ref> * [[Britų akademija|Britų akademijos]] narė (FBA) in 2010 m.<ref name="FBA">{{cite web|title=Professor Mary Beard|url=https://www.britac.ac.uk/users/professor-mary-beard|website=British Academy|access-date=5 March 2018}}</ref> *Amerikos filosofijos draugijos narė, 2012 m.<ref>{{Cite web|title=APS Member History|url=https://search.amphilsoc.org/memhist/search?creator=Mary+Beard&title=&subject=&subdiv=&mem=&year=&year-max=&dead=&keyword=&smode=advanced|access-date=19 March 2021|website=search.amphilsoc.org}}</ref> * [[Britų imperijos ordinas|Britų imperijos ordino]] pareigūnės (OBE) laipsnis už „nuopelnus klasikos tyrimams“, 2013 m.<ref name="LG">{{cite news|title=London Gazette|issue=60367|date=2012 m. gruodžio 29 d.|page=9|type=Supplement}}</ref> * Nacionalinis knygų kritikų rato apdovanojimas (kritikos kategorijoje) už knygą „Susiduriant su klasika“ (''Confronting the Classics''), 2013 m.<ref>{{cite web |url=http://bookcritics.org/blog/archive/announcing-the-national-book-critics-awards-finalists |title=Announcing the National Book Critics Awards Finalists for Publishing Year 2013 |work=National Book Critics Circle |date=14 January 2014 |access-date=29 January 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140115014055/http://bookcritics.org/blog/archive/announcing-the-national-book-critics-awards-finalists |archive-date=15 January 2014 |url-status=dead }}</ref> * Bodlio medalis, 2016 m.<ref>{{cite news |title=Mary Beard joins list of famous names including Stephen Hawking and Hilary Mantel to receive Bodleian Libraries medal |url=http://www.oxfordmail.co.uk/news/14294028.Mary_Beard_joins_list_of_famous_names_to_receive_Bodleian_Libraries_medal |access-date=24 February 2016 |newspaper=Oxford Mail |date=22 February 2016}}</ref> * Astūrijos princesės apdovanojimas už socialinius mokslus, 2016 m.<ref>{{cite web |url=http://www.fpa.es/en/princess-of-asturias-awards/laureates/2016-mary-beard.html?especifica=0&idCategoria=0&anio=2016&especifica=0 |title=List of Laureates: Mary Beard |work=Princess of Asturias Awards |publisher=Fundación Princesa de Asturias |access-date=29 January 2017}}</ref> * [[Šv. Andriaus universitetas|Šv. Andriaus universiteto]] garbės diplomas, 2013 m.<ref>{{Cite web |url=https://www.st-andrews.ac.uk/graduation/previous-graduation/honorary-graduates/ |title=Honorary graduates &#124; University of St Andrews |access-date=25 January 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160707015920/http://www.st-andrews.ac.uk/graduation/previous-graduation/honorary-graduates/ |archive-date=7 July 2016 |url-status=dead }}</ref> * Kento universiteto literatūros garbės diplomas, 2016 m.<ref>{{Cite web |title=Honorary graduate archive |url=https://www.kent.ac.uk/congregations/honorary-graduates/archive |access-date=2023-02-08 |website=Congregations - University of Kent |language=en-GB}}</ref> * Karolio III Madrido universiteto garbės diplomas, 2017 m.<ref>{{cite web |url=https://www.uc3m.es/ss/Satellite/UC3MInstitucional/en/Detalle/Comunicacion_C/1371236330578/1371215537949/Researcher_and_populizer_Mary_Beard,_UC3M_Honorary_Doctor |title= Mary Beard : UC3M |date=4 September 2017 |website= UC3M |access-date=14 October 2017 |quote=Mary Beard [...] will be invested as Honorary Doctor of Charles III University of Madrid (UC3M) for her important academic and professional merits...}}</ref> * Radbodo universiteto garbės diplomas, 2018 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.ru.nl/english/news-agenda/news/vm/2018/february/honorary-doctorates-radboud-university-2018/|title=Honorary Doctorates for Daniel Dennett, Mary Beard, Stephen Pacala and Jeroen Brouwers|website=Radboud University|access-date=7 December 2021|archive-date=15 August 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210815171553/https://www.ru.nl/english/news-agenda/news/vm/2018/february/honorary-doctorates-radboud-university-2018/|url-status=dead}}</ref> * Britų imperijos ordino damos komandorės (DBE) laipsnis už „nuopelnus klasikinių civilizacijų tyrimuose“, 2018 m.<ref name="LG" /> * Santjago de Kompostelos universiteto garbės laipsnis, 2022 m. == Išnašos == {{Išnašos|2}} = Infolentelės straipsniams = {{Žmogaus biografija | vardas = Madam de Pompadur<br>''{{small|Madame de Pompadour}}'' | titulas = Pompadūro markizė | paveikslėlis = Madame de Pompadour by François Boucher.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = [[Fransua Bušė]] portretas, 1756 m. | Herbas = Blason famille fr de Pompadour.svg | Herbo pavadinimas = De Pompadur herbas | gimimo vardas = Jeanne-Antoinette Poisson | kiti titulai = Menaro kunigaikštienė | gimė = {{Gimė|1721|12|29}} | gimimo_vieta = [[Paryžius]] | mirė = {{Mirė|1764|04|15|1721|12|29}} | mirties_vieta = [[Versalis]] | palaidojimo vieta = Paryžiaus kapucinų vienuolynas | tėvas = François Poisson | motina = Madeleine de La Motte | sutuoktinis = Charles Guillaume Le Normant d'Étiolles | vaikai = Charles Guillaume Louis<br>Alexandrine Jeanne | parašas = Signatur Madame de Pompadour.PNG | pareigos = Vyriausioji [[Liudvikas XV|Liudviko XV]] meilužė (''maîtresse-en-titre'') }}Tekstas{{Infolentelė Karinis vienetas | unit_name = Karaliaus leibgvardija<br>''Garde du corps du roi'' | image = [[Vaizdas:Étendards des gardes du roi.jpg|200px]] | caption = Karaliaus leibgvardijos kuopų vėliavos (1772) | dates = ~[[1422]]–[[1830]] m. | country = [[Prancūzijos karalystė]] | allegiance= | branch = Karaliaus karinis dvaras ({{Fr|Maison militaire du roi}}) | type = [[Leibgvardija]] | role= | size= | command_structure= | garrison= | garrison_label= | nickname= | patron= | motto= | colors= | colors_label= | march= | mascot= | equipment= | equipment_label= | battles= | anniversaries= | decorations= | battle_honours= | disbanded= <!-- Vadovybė --> | commander1= | commander1_label= | commander2= | commander2_label= | commander3= | commander3_label= | notable_commanders= <!-- Simboliai, ženklai --> | identification_symbol= | identification_symbol_label= | identification_symbol_2= | identification_symbol_2_label= | identification_symbol_3= | identification_symbol_3_label= | identification_symbol_4= | identification_symbol_4_label= }} == Išnašos == {{Išnašos|2}} hrjnkkwc1qn3tc8t9ytpqo4kn2mopdj 0 619141 7798287 7349912 2026-04-04T03:42:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7798287 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="margin: 0 0 0.5em 1em; border: 1px solid darkgray; width: 400px; float: right" | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_Lithuania.svg|55px|left|border]] | style="text-align: center;" | '''[[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Madagaskaras|Madagaskaro]] santykiai''' | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_Madagascar.svg|55px|right|border]] |- <!--| colspan="3" style="text-align: center; " | [[Vaizdas:Madagascar_Lithuania_Locator.svg|390px|center]]<br /><small>Lietuva (mėlyna) ir Madagaskaras (raudona) pasaulio žemėlapyje</small> |---> | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Pagrindinės datos:'''</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• ''De jure'' pripažinimas iš Madagaskaro pusės: [[1991]] m. [[rugsėjo 11]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Diplomatinių santykių užmezgimas: [[2017]] m. [[lapkričio 29]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Prekybos apimtys (2018):'''<ref name="osp">{{cite web|url= https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9eadd179-dea3-4144-b227-d447590e456a#/|title=Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas|accessdate=2022 m. spalio 23 d|publisher=[[Lietuvos statistika]]}}</ref></small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Lietuva → Madagaskaras: 281,9 tūkst. eur.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Madagaskaras → Lietuva: 600 eur.</small> |- |} '''Lietuvos ir Madagaskaro santykiai''' – dvišaliai [[tarptautiniai santykiai]] tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Madagaskaras|Madagaskaro]]. Madagaskaras Lietuvos nepriklausomybę pripažino [[1991]] m. [[rugsėjo 11]] d., tačiau diplomatiniai santykiai tarp valstybių užmegzti tik [[2017]] m. [[lapkričio 29]] d. Kita vertus, santykiai tarp Lietuvos ir Madagaskaro siekia bent XIX a., kuomet šioje saloje lankėsi lietuvių gydytojas, istorikas ir archeologas [[Ignotas Žumingis]]. Taip pat sala lietuviams gerai žinoma dėl lietuvių geografo ir visuomenininko [[Kazys Pakštas|Kazio Pakšto]] svarstymų įkurti joje „Atsarginę Lietuvą“, idėjos, kuri liko [[utopija|utopinė]].<ref name=užmegzta>{{cite web |title=Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su „Atsargine Lietuva“ – Madagaskaru |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2017-11-29 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuva-uzmezge-diplomatinius-santykius-su-atsargine-lietuva-madagaskaru-76500445 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Lietuvoje yra [[Madagaskaras (Zarasai)|Madagaskaru]] pavadintas kaimas [[Zarasai|Zarasuose]]. Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno trys Madagaskaro piliečiai.<ref name=migracija_2021/> Abi šalys yra [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]], [[UNESCO]] narės. Taip pat Lietuva yra [[Frankofonija|Frankofonijos]] narė stebėtoja, Madagaskaras – pilnateisis narys. Madagaskaras yra akreditavęs ambasadą Lietuvai,<ref>[https://www.urm.lt/default/lt/embasycontacts Užsienio atstovybės ir garbės konsulatai ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]]). Tikrinta 2022-10-23] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220308133649/https://urm.lt/default/lt/embasycontacts |date=2022-03-08 }}</ref> tačiau nėra informacijos, kad Madagaskaro atstovas būtų įteikęs skiriamuosius raštus Lietuvos prezidentui. == Santykių istorija == [[Vaizdas:Pakstas.jpg|thumb|[[Kazys Pakštas]], Lietuvos geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, pssiūlęs „Atsarginės Lietuvos“ idėją Madagaskarą ir taip tarp lietuvių padidinęs žinomumą apie šią šalį.]] === Pirmieji kontaktai === Vienas pirmųjų Madagaskarą aplankiusių lietuvių – gydytojas, istorikas ir archeologas [[Ignotas Žumingis]], tai padaręs tarp 1863 ir 1876 m. Yra duomenų, kad [[SSRS]] vykdytos Lietuvos okupacijos metais Madagaskaras palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.<ref>Kraujelis, R., 199 p.</ref> 1991 m. [[rugsėjo 11]] d. Madagaskaro ambasada Sovietų Sąjungoje atsiuntė Lietuvai verbalinę notą dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37941&p_k=1#lg=1&slide=43 Madagaskaro ambasados SSRS verbalinė nota dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. 1991-09-11 ([[Lietuvos Respublikos Seimo archyvas]])] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220930142902/https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37941&p_k=1#lg=1&slide=43 |date=2022-09-30 }}</ref> Dar iki dvišalių diplomatinių santykių užmezgimo abi valstybės bendradarbiavo [[UNESCO]]. Abi valstybės 2016 m. dirbo dviejuose UNESCO Tarpvyriausybiniuose komitetuose: Kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo bei Bioetikos komitete.<ref name=Frankofonija>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/tarptautinei-frankofonijos-dienai-paminetimadagaskaro-prisistatymas- Tarptautinei frankofonijos dienai paminėti – Madagaskaro prisistatymas ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160407135952/http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/tarptautinei-frankofonijos-dienai-paminetimadagaskaro-prisistatymas- |date=2016-04-07 }}</ref> [[2005]] m. lapkričio 21-24 d. Madagaskaro sostinėje Antananaryve vykusioje Tarptautinės Frankofonijos organizacijos Ministrų konferencijos XXI sesijoje dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos Personalo departamento direktorė ambasadorė [[Asta Skaisgirytė Liauškienė]], buvo numatyti Lietuvos atstovės susitikimai su Madagaskaro atstovais.<ref>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/lietuvos-atstove-dalyvauja-tarptautines-frankofonijos-organizacijos-ministru-konferencijos-sesijoje Lietuvos atstovė dalyvauja Tarptautinės Frankofonijos organizacijos ministrų konferencijos sesijoje ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])]{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[2016 m.]] [[kovo 24]] d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje surengtas [[Tarptautinė frankofonijos diena|Tarptautinės frankofonijos dienos]] minėjimas, kuriame dalyvavo Madagaskaro laikinasis reikalų patikėtinis prie UNESCO Ny Toky Andriamanjato, dalyvius supažindinęs su Madagaskaro politine padėtimi, vystymosi perspektyvomis, šios šalies istorija ir kultūra.<ref name=Frankofonija/> === Santykiai po 2017 m. === [[2017 m.]] [[lapkričio 29]] d. Dramblio Kaulo Kranto sostinėje [[Abidžanas|Abidžane]] Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras [[Linas Linkevičius]] ir Madagaskaro Respublikos užsienio reikalų ministras H.Rabary-Njaka pasirašė bendrąjį komunikatą, patvirtinantį diplomatinių santykių užmezgimą. Madagaskaras yra 183-ia valstybė, su kuria Lietuva užmezgė diplomatinius santykius. Prieš tai sprendimui užmegzti diplomatinius santykius Vyriausybė buvo pritarusi dar [[2004 m.]], bet įgyvendinimas užtruko.<ref name=užmegzta/> Kazio Pakšto idėjos paskatino dramaturgą [[Marius Ivaškevičius|Marių Ivaškevičių]] parašyti pjesę „ Madagaskaras“. Pagal ją režisierius [[Rimas Tuminas]] pastatė spektaklį, rodytą Vilniaus mažajame teatre.<ref name=užmegzta/> === Ekonominiai santykiai === [[2018]] m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Madagaskaro siekė 282,5 tūkst. eurų.<ref name=osp/> Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Madagaskaro. * Eksportas sudaro 281,9 tūkst. eurų. * Importas sudaro 0,6 tūkst. eurų. {| class="wikitable" |- ! Metai !! 2016 !! 2017 !! 2018 |- ! Eksportas į Madagaskarą (tūkst. eur.) | 19,4 || 592,0 || 281,9 |- ! Importas iš Madagaskaro (tūkst. eur.) | 0,3 || 0,3 || 0,6 |} Madagaskare registrų kūrimo misiją įgyvendino statybos įmonė iš Lietuvos UAB RND.<ref>[https://urm.lt/default/lt/naujienos/prabangos-pramones-krachas-pinkeviciu-veja-i-afrika-valstybe-2010-mvasario-men-nr-2-34-14-19-psl Prabangos pramonės krachas Pinkevičių veja į Afriką („Valstybė“ 2010 m. vasario mėn., Nr. 2 (34), 14-19 psl.)]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Pilietiniai mainai == {| class="wikitable" |- ! Metai !! 2016<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2015%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf Migracijos metraštis 2015] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220705210646/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2015%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf |date=2022-07-05 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2020<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf Migracijos metraštis 2019] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220920163519/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf |date=2022-09-20 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2021<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020(1).pdf Migracijos metraštis 2020] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211121212918/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020(1).pdf |date=2021-11-21 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2022<ref name=migracija_2021>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf Migracijos metraštis 2021] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220705191541/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf |date=2022-07-05 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> |- ! Madagaskaro piliečių skaičius Lietuvoje | 1 || 7 || 6 || 3 |} == Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas == === Pasiuntiniai Lietuvai === Nėra duomenų. === Pasiuntiniai Madagaskarui === Lietuva nėra akreditavusi ambasadoriaus Madagaskarui. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Literatūra == * {{cite book |last=Kraujelis |first=Ramojus |title=Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais |year=2008 |language=lt |edition= |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Universiteto leidykla |pages=312|url=https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512|isbn=978-9955-33-371-5}} === Nuorodos === * [https://urm.lt/default/lt/uzsienio-politika/uzsienio-politikos-prioritetai/dvisalis-bendradarbiavimas/madagaskaras Madagaskaras | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220301235605/https://urm.lt/default/lt/uzsienio-politika/uzsienio-politikos-prioritetai/dvisalis-bendradarbiavimas/madagaskaras |date=2022-03-01 }} {{Lietuvos diplomatiniai santykiai}} {{DEFAULTSORT:Madagaskaras}} [[Kategorija:Lietuvos diplomatiniai santykiai]] [[Kategorija:Madagaskaras]] tpqb0967al1c3rekgteyg2w9rt5xx94 0 619772 7798098 7771160 2026-04-03T15:36:38Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2023 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798098 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Lietuva Eurovizijoje | pavadinimas = Pabandom iš naujo! 2023 | logotipas = Pabandom-is-naujo.png <!--Pabandom-is-naujo-2023.jpg‎--> | data = '''Atrankinės laidos:'''<br /> 2023 m. sausio 21 d. <br /> 2023 m. sausio 28 d. <br /> '''Pusfinaliai:''' <br /> 2023 m. vasario 4 d. <br /> 2023 m. vasario 11 d. <br /> ''' Finalas: ''' <br /> 2023 m. vasario 18 d. | vedėjai = [[Giedrius Masalskis]]<br>Augustė Nombeko<br>Richardas Jonaitis | dalyvių skaičius = | atlikėja = [[Monika Linkytė]] | daina = „Stay“ | dainos autoriai = [[Monika Linkytė]]<br>Krists Indrišonoks<br>Jānis Jačmenkins | pusfinalyje = 4 vieta, 110 taškai | finale = 11 vieta, 127 taškai | metai = ◄ [[Lietuva 2022 m. Eurovizijoje|2022]] [[file:EuroLithuania.svg|15px]] [[Lietuva 2024 m. Eurovizijoje|2024]] ► }} [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] dalyvavo [[Eurovizijos dainų konkursas 2023|2023 m. Eurovizijoje]], kuri vyko [[Liverpulis|Liverpulyje]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ([[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|LRT]]) norėdamas išrinkti dainą-atstovę organizavo nacionalinę atranką „Pabandom iš naujo! 2023“. Surengtą atranką laimėjo atlikėja [[Monika Linkytė]] su daina „Stay“. Atlikėja [[Monika Linkytė]] sėkmingai pasirodė pusfinalyje, kur surinkusi 110 taškų užėmė ketvirtąją vietą ir pateko į finalą, kuriame užėmė vienuoliktąją vietą su 127 taškais – tai ketvirtas geriausias Lietuvos pasiekimas konkurse. == Priešistorė == {{main|Lietuva Eurovizijoje}} Iki 2023 metų [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] [[Eurovizijos dainų konkursas|Eurovizijos dainų konkurse]] dalyvavo 22 kartus, kai debiutavo konkurse [[Eurovizijos dainų konkursas 1994|1994 metais]]. Geriausias šalies pasiekimas buvo pasiektas ‎‎[[Eurovizijos dainų konkursas 2006|2006‎‎ metais]], kai grupė [[LT United]]‎‎ atliko ‎‎dainą „We Are the Winners“, jie finale užėmė šeštąją vietą. ‎‎Nuo [[Eurovizijos dainų konkursas 2004|2004‎‎ m‎‎. konkurso]], kai buvo įvesta pusfinalių sistema, Lietuva į finalą pateko 10 kartų ir nepateko 7 kartus. Praėjusiais metais Lietuvai atstovavo atlikėja [[Monika Liu]] su daina „[[Sentimentai]]“, ji pusfinalyje užėmė septintąją vietą (159 taškai) ir pateko į finalą, kuriame užėmė keturioliktąją vietą (128 taškai).‎ == Prieš Euroviziją == === Pabandom iš naujo! 2023 === „Pabandom iš naujo!“ – nacionalinio finalo formatas, sukurtas LRT, siekiant atrinkti Lietuvos dainą [[2023 m.]] [[Eurovizija|Eurovizijoje]]. Atranką sudarė penkios laidos: dvi atrankinės laidos, du pusfinaliai ir finalas. Kiekvienoje atrankinėje laidoje pasirodė 15 dalyvių, iš kurių į pusfinalius pateko 10, pusfinaliuose iškrito dar po 5 dalyvius ir finale jų liko 10. Atranka prasidėjo sausio 21 d. ir vyko kiekvieną šeštadienio vakarą, kol pasiekė finalą vasario 18 dieną. Konkursą vedė [[Giedrius Masalskis]] ir Augustė Nombeko, tuo tarpu Richardas Jonaitis kalbino komisijos narius.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1866094/nacionaline-eurovizijos-atranka-ves-dar-nematytas-duetas-auguste-nombeko-ir-giedrius-masalskis Nacionalinę „Eurovizijos“ atranką ves dar nematytas duetas – Nombeko Augustė ir Giedrius Masalskis]</ref> ==== Formatas ==== * [[LRT]] susimoka už dalyvavimą Eurovizijoje ir gauna transliacijos teises iš [[EBU]]; * Paskelbiama apie prasidėjusį atrankos procesą ir laukiama dainų iš visų susidomėjusių atlikėjų; * Iš pasiūlytų dainų sudaryta grupė atrenka 30 dainų; * [[LRT]] paskiria finansavimą konkurso dalyvių pasiruošimui; * Konkursas vyksta trimis etapais; jį sudaro: dvi atrankinės laidos, du pusfinaliai ir finalas; * Žiūrovai ir komisija visuose atrankos etapuose balsuoja santykiu 50:50 skirdami balus (12, 10, 8-1), lygiųjų atveju aukščiau lieka komisijos favoritas; * Finalo nugalėtojas atstovauja [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuvai]] [[Eurovizijos dainų konkursas 2023|2023 m. Eurovizijoje]] [[Liverpulis|Liverpulyje]]; * [[LRT]] finansuoja atlikėjo ir kitų delegacijos narių kelionę į Euroviziją, taip pat prisideda prie pasirodymo pastatymo. ==== Dalyviai ==== Konkurse norintys dalyvauti dainų autoriai ar atlikėjai paraiškas [[LRT]] galėjo pateikti iki [[gruodžio 12]] dienos. Kaip ir praėjusiais metais visuomeninis transliuotojas prisidėjo prie muzikinio kūrinio ir įvaizdžio išpildymo – visi dalyviai galėjo kreiptis ir gauti iki 1500 eurų, kuriuos galėjo panaudoti dainos tobulinimui ir/ar sceninio įvaizdžio formavimui.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1798637/prasideda-registracija-i-nacionaline-eurovizijos-atranka-lrt-paraisku-laukia-iki-gruodzio-12-d Prasideda registracija į nacionalinę „Eurovizijos“ atranką: LRT paraiškų laukia iki gruodžio 12 d.]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000245881/pabandom-is-naujo-kaip-laimeti-eurovizija Pabandom iš naujo. Kaip laimėti „Euroviziją“?]</ref> 2022 m. [[gruodžio 20]] d. [[LRT]] paskelbė „Pabandom iš naujo! 2023“ 30 dalyvių ir jų dainų pavadinimų sąrašą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1848976/skelbiami-nacionalines-eurovizijos-atrankos-dalyviai-prie-starto-linijos-30-dainu Skelbiami nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos dalyviai: prie starto linijos – 30 dainų]</ref> [[Gruodžio 23]] d. [[LRT]] pranešė, jog iš atrankos diskvalifikuojama Lina Štalytė, nes jos daina „My Body“ buvo išleista dar [[2020]] m., ją konkurse pakeitė grupė „The Pixls“ su daina „Šaukt“.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1852051/keiciasi-eurovizijos-atrankos-dalyviu-sarasas-viena-daina-salinama-del-taisykliu-pazeidimo Keičiasi „Eurovizijos“ atrankos dalyvių sąrašas: viena daina šalinama dėl taisyklių pažeidimo]</ref> {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:left;" ! rowspan="1" |Atlikėjas/grupė ! rowspan="1" |Daina ! rowspan="1" |Dainos autorius/autoriai |- |Agnė |„New Start“ |Agnė Buškevičiūtė-Tumalavičienė, Vilius Tumalavičius |- |[[Aistė Pilvelytė]] |„We're Not Running“ |Justine Eltakchi, Aidan O'Connor |- |[[Alen Chicco]] |„Do You“ |[[Tomas Alenčikas]] |- |[[Antikvariniai Kašpirovskio dantys]] |„Sėdi ir važiuoji“ |Martynas Enčius, Karolis Steponavičius |- |Baiba |„When the Lights Go Out“ |Baiba Skurstene, Andrius Kairys |- |[[Beatrich]] |„Like a Movie“ |Marc Dowding, Beatričė Pundžiūtė |- |Donata |„Dreamer“ |Ylva Persson, Linda Persson, Janne Hyöty, Christopher Wortley |- |Gabrielius Vagelis |„Šauksmas“ |Kim Wennerström, Gabrielius Vagelis |- |Gebrasy |„Saw Your Ghost“ |Faustas Venckus, Audrius Petrauskas |- |Il Senso |„Sparnai“ |[[Merūnas Vitulskis]] |- |I.T. |„Žinau, tai tu“ |Ingrida Toleikytė-Mikalauskienė |- |Joseph June |„Vacuum“ |Vytautas Gumbelevičius |- |Justa Rubežiūtė |„When I'll Find“ |Algirdas Veževičius, Justinas Stanislovaitis |- |Justė Kraujelytė |„Need More Fun“ |Justė Kraujelytė, Edgaras Žaltauskas, Kasparas Meginis |- |Justin 3 feat. Dj AugustYno |„Not Giving Up“ |Algirdas Veževičius, Justinas Stanislovaitis |-bgcolor=#F08080 |<s>Lina Štalytė</s> |<s>„My Body“</s> |<s>Lina Štalytė</s> |- |Luknė |„Paradise“ |Rob Price |- |Mario Junes |„Do What You Do“ |Marius Kijauskas, Faustas Venckus |- |Matt Len |„Midnight Train“ |Matas Lenktis |- |Melona |„Song Of Whispers“ |Algirdas Veževičius, Illona Podrabinkína, Justinas Stanislovaitis |- |[[Monika Linkytė]] |„Stay“ |Monika Linkytė, Krists Indrišonoks, Jānis Jačmenkins |- |MoonBee |„Rumor“ |Austėja Pukelytė, Gytis Valickas |- |Multiks |„London“ |Paulius Burba |- |Noy |„Destiny's Child“ |Nojus Žebrauskas, Viktorija Raibužytė, Rita Dmitrijenko, Dominykas Zalieckas |- |Paulina Paukštaitytė |„Let Me Think About Me“ |Paulina Paukštaitytė, Krists Indrišonoks, Jānis Jačmenkins |- |Petunija |„Love of my life“ |Agnė Šiaulytė, Diana Anisko, Morta Grigaliūnaitė, Egidija Mačiulytė |- |Rūta Mur |„So Low“ |Rūta Murinaitė |- |The Pixls |„Šaukt“ |Mantvydas Sabaitis, Kęstutis Vaitkevičius, The Pixls |- |Viktorija Faith |„If You Ever Miss Me“ |Viktorija Faith |- |Voldemaras Petersonas |„Things“ |Voldemaras Petersonas |- |W.I |„You Can Not“ |Viktoras Olechnovičius, Ieva Lapinskaitė |} ==== Sugrįžtantys dalyviai ==== Dauguma „Pabandom iš naujo! 2023“ dalyvių jau yra dalyvavę atrankoje ankstesniais metais, iš jų labiausiai išsiskiria [[Aistė Pilvelytė]], kuri atrankoje dalyvavo jau 13 kartų. Tuo tarpu realios eurovizinės patirties turi Monika Linkytė, kuri atstovavo Lietuvai [[Eurovizijos dainų konkursas 2015|2015 m. konkurse]] kartu su [[Vaidas Baumila|Vaidu Baumila]], taip pat Justė Kraujelytė ir Baiba, kurios buvo pritarančiosios vokalistės. Kai kurie atlikėjai yra dalyvavę atrankoje tais pačiais metais su skirtingomis dainomis, kuomet viena daina atliekama solo, o kita su grupe ar duetu. {| class="sortable wikitable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:left" |+ Eurovizijos atrankose |- ! rowspan="1" |Atlikėjas/grupė ! rowspan="1" |# ! rowspan="1" |Praeitas dalyvavimas |- |[[Aistė Pilvelytė]] |13 |1999, 1999, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2010, 2013, 2014, 2016, 2017, 2020 |- |[[Alen Chicco]] |2 |2019, 2020 |- |[[Antikvariniai Kašpirovskio dantys]] |1 |2019 |- |Baiba |2 |2013, 2016 |- |Donata |5 |2012, 2018, 2019, 2020, 2021 |- |Gabrielius Vagelis |6 |2013, 2013, 2017, 2018, 2020, 2021 |- |Gebrasy |6 |2017, 2018, 2019, 2019, 2021, 2022 |- |Joseph June |1 |2022 |- |Justė Kraujelytė |1 |2022 |- |Justin 3 |7 |2017, 2018, 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 |- |[[Monika Linkytė]] |6 |2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 |- |Multiks |2 |2012, 2013 |- |Petunija |2 |2016, 2020 |- |Viktorija Faith |1 |2022 |- |Voldemaras Petersonas |4 |2019, 2020, 2021, 2022 |} {| class="sortable wikitable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:left" |+ Eurovizijoje |- ! scope="col" |Atlikėjas/grupė ! scope="col" |Metai ! scope="col" |Pastabos |- |Baiba |[[Eurovizijos dainų konkursas 2009|2009]] |Kaip pritarančioji vokalistė [[Sasha Son|Sashai Son]] |- |Justė Kraujelytė |[[Eurovizijos dainų konkursas 2015|2015]] |Kaip pritarančioji vokalistė [[Monika Linkytė|Monikai]] ir [[Vaidas Baumila|Vaidui]] |- |[[Monika Linkytė]] |[[Eurovizijos dainų konkursas 2015|2015]] |Duete kartu su [[Vaidas Baumila|Vaidu Baumila]] |} ==== Atrankinės laidos ==== ===== Pirma laida (sausio 21 d.) ===== * Laidos įrašymo data - [[sausio 17]] d., Didžioji [[LRT]] studija.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1869078/nufilmuota-pirmoji-eurovizines-atrankos-laida-vakara-pradejo-projekto-veterane-aiste-pilvelyte Nufilmuota pirmoji eurovizinės atrankos laida: vakarą pradėjo projekto veteranė Aistė Pilvelytė]</ref> * Komisijos sudėtis: [[Ramūnas Zilnys]], Leonas Somovas, Jievaras Jasinskis, Giedrė Kilčiauskienė ir [[Ieva Narkutė]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1871596/prasideda-pabandom-is-naujo-maratonas-sestadieni-pasirodys-puse-atrankos-dalyviu Prasideda „Pabandom iš naujo!“ maratonas: šeštadienį pasirodys pusė atrankos dalyvių]</ref> * Į pusfinalių etapą pateko Rūta Mur, Gabrielius Vagelis, Alen Chicco, Paulina Paukštaitytė, Noy, Il Senso, Il Senso, Baiba ir Luknė. Buvo pašalinti likę 5 atlikėjai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1872182/pabandom-is-naujo-10-atlikeju-zenge-i-pusfinali-vakaro-favorite-ruta-mur-pilvelytes-neisvysime „Pabandom iš naujo!“: 10 atlikėjų žengė į pusfinalį, vakaro favoritė – Rūta Mur, Pilvelytės neišvysime]</ref> * Laidos metu buvo sulaukta 6103 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000254577/eurovizija-2023-pirmoji-nacionaline-atranka-vakaro-dievaite-ruta-mur-i-pusfinali-zengia-10-atlikeju Laidos įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! rowspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balai !Vieta |- |1 | align="left" | [[Aistė Pilvelytė]] | align="left" | „We're Not Running“ |2 |207 |0 |2 |11 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |2 | align="left" | Joseph June | align="left" | „Vacuum“ |2 |414 |4 |6 |8 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |3 | align="left" | Il Senso | align="left" | „Sparnai“ |2 |466 |6 |8 |7 |- |4 | align="left" | W.I | align="left" | „Can You Not“ |0 |162 |0 |0 |15 |- |5 | align="left" | Multiks | align="left" | „London“ |0 |279 |1 |1 |13 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |6 | align="left" | Luknė | align="left" | „Paradise“ |3 |201 |0 |3 |10 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |7 | align="left" | Gabrielius Vagelis | align="left" | „Šauksmas“ |6 |865 |10 |16 |2 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |8 | align="left" | [[Alen Chicco]] | align="left" | „Do You“ |8 |467 |7 |15 |3 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |9 | align="left" | Rūta Mur | align="left" | „So Low“ |12 |973 |12 |24 |1 |- |10 | align="left" | Justin 3 feat. Dj AugustYno | align="left" | „Not Giving Up“ |0 |164 |0 |0 |14 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |11 | align="left" | Baiba | align="left" | „When the Lights Go Out“ |5 |227 |0 |5 |9 |- |12 | align="left" | Justa Rubežiūtė | align="left" | „When I'll Find“ |0 |313 |2 |2 |12 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |13 | align="left" | Noy | align="left" | „Destiny's Child“ |4 |559 |8 |12 |6 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |14 | align="left" | Paulina Paukštaitytė | align="left" | „Let Me Think About Me“ |7 |439 |5 |12 |5 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |15 | align="left" | Justė Kraujelytė | align="left" | „Need More Fun“ |10 |367 |3 |13 |4 |} ===== Antra laida (sausio 28 d.) ===== * Laidos įrašymo data - [[sausio 23]] d., Didžioji [[LRT]] studija.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1872848/antroje-pabandom-is-naujo-laidoje-dar-15-dalyviu-netruks-ir-atranku-veteranu-pasirodymu Antroje „Pabandom iš naujo!“ laidoje – dar 15 dalyvių, netrūks ir atrankų veteranų pasirodymų]</ref> * Komisijos sudėtis: [[Ramūnas Zilnys]], [[Vytautas Bikus]], [[Stano|Stanislavas Stavickis-Stano]], Giedrė Kilčiauskienė ir [[Ieva Narkutė]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1876606/pabandom-is-naujo-isibegeja-sestadieni-laukia-antroji-atrankos-i-eurovizija-laida „Pabandom iš naujo!“ įsibėgėja: šeštadienį laukia antroji atrankos į „Euroviziją“ laida]</ref> * Į pusfinalių etapą pateko [[Beatrich]], [[Monika Linkytė]], Mario Junes, Matt Len, Petunija, Agnė, MoonBee, Gebrasy, Donata ir [[Antikvariniai Kašpirovskio dantys]]. Buvo pašalinti likę 5 atlikėjai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1876700/vieta-nacionalines-eurovizijos-atrankos-pusfinalyje-iskovojo-dar-10-dalyviu-vakaro-favorite-beatrich Vietą nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos pusfinalyje iškovojo dar 10 dalyvių, vakaro favoritė – Beatrich]</ref> * Laidos metu buvo sulaukta 8202 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000255352/eurovizija-2023-is-15-antrosios-laidos-dalyviu-i-pusfinali-zenge-10-komisija-ir-ziurovai-sutare-del-vakaro-favorito Laidos įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! rowspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balai !Vieta |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |1 | align="left" | [[Antikvariniai Kašpirovskio dantys]] | align="left" | „Sėdi ir važiuoji“ | 2 | 527 | 3 | 5 | 10 |- |2 | align="left" | I.T. | align="left" | „Žinau, tai tu“ | 0 | 651 | 4 | 4 | 11 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |3 | align="left" | Donata | align="left" | „Dreamer“ | 4 | 466 | 1 | 5 | 9 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |4 | align="left" | Matt Len | align="left" | „Midnight Train“ | 5 | 780 | 7 | 12 | 4 |- |5 | align="left" | Melona | align="left" | „Song of Whispers“ | 0 | 306 | 0 | 0 | 13 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |6 | align="left" | [[Monika Linkytė]] | align="left" | „Stay“ | 10 | 851 | 8 | 18 | 2 |- |7 | align="left" | The Pixls | align="left" | „Šaukt“ | 0 | 147 | 0 | 0 | 15 |- |8 | align="left" | Viktorija Faith | align="left" | „If You Ever Miss Me“ | 1 | 133 | 0 | 1 | 12 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |9 | align="left" | Agnė | align="left" | „New Start“ | 0 | 918 | 10 | 10 | 6 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |10 | align="left" | Gebrasy | align="left" | „Saw Your Ghost“ | 6 | 349 | 0 | 6 | 8 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |11 | align="left" | MoonBee | align="left" | „Rumor“ | 3 | 698 | 5 | 8 | 7 |- |12 | align="left" | Voldemars Petersons | align="left" | „Things“ | 0 | 210 | 0 | 0 | 14 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |13 | align="left" | Petunija | align="left" | „Love of My Life“ | 8 | 467 | 2 | 10 | 5 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |14 | align="left" | [[Beatrich]] | align="left" | „Like a Movie“ | 12 | 955 | 12 | 24 | 1 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |15 | align="left" | Mario Junes | align="left" | „Do What You Do“ | 7 | 744 | 6 | 13 | 3 |} ===== Detali informacija apie balsavimą ===== {| class="wikitable collapsed collapsible sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! colspan="7" |Detali informacija apie komisijos ir žiūrovų balsus atrankinių laidų etape |- ! Laida ! Nr. ! Atlikėjas ! Daina ! Komisijos <br /> balai ! Žiūrovų <br /> balsai ! Vieta |- ! rowspan="15" |I |1 | align="left" | [[Aistė Pilvelytė]] | align="left" | „We're Not Running“ |2 |207 |11 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |2 | align="left" | Joseph June | align="left" | „Vacuum“ |2 |414 |8 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |3 | align="left" | Il Senso | align="left" | „Sparnai“ |2 |466 |7 |- |4 | align="left" | W.I | align="left" | „Can You Not“ |0 |162 |15 |- |5 | align="left" | Multiks | align="left" | „London“ |0 |279 |13 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |6 | align="left" | Luknė | align="left" | „Paradise“ |3 |201 |10 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |7 | align="left" | Gabrielius Vagelis | align="left" | „Šauksmas“ |6 |865 |2 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |8 | align="left" | [[Alen Chicco]] | align="left" | „Do You“ |8 |467 |3 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |9 | align="left" | Rūta Mur | align="left" | „So Low“ |12 |973 |1 |- |10 | align="left" | Justin 3 feat. Dj AugustYno | align="left" | „Not Giving Up“ |0 |164 |14 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |11 | align="left" | Baiba | align="left" | „When the Lights Go Out“ |5 |227 |9 |- |12 | align="left" | Justa Rubežiūtė | align="left" | „When I'll Find“ |0 |313 |12 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |13 | align="left" | Noy | align="left" | „Destiny's Child“ |4 |559 |6 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |14 | align="left" | Paulina Paukštaitytė | align="left" | „Let Me Think About Me“ |7 |439 |5 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |15 | align="left" | Justė Kraujelytė | align="left" | „Need More Fun“ |10 |367 |4 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! rowspan="15" |II |1 | align="left" | [[Antikvariniai Kašpirovskio dantys]] | align="left" | „Sėdi ir važiuoji“ | 2 | 527 | 10 |- |2 | align="left" | I.T. | align="left" | „Žinau, tai tu“ | 0 | 651 | 11 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |3 | align="left" | Donata | align="left" | "Dreamer" | 4 | 466 | 9 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |4 | align="left" | Matt Len | align="left" | "Midnight Train" | 5 | 780 | 4 |- |5 | align="left" | Melona | align="left" | „Song of Whispers“ | 0 | 306 | 13 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |6 | align="left" | [[Monika Linkytė]] | align="left" | „Stay“ | 10 | 851 | 2 |- |7 | align="left" | The Pixls | align="left" | „Šaukt“ | 0 | 147 | 15 |- |8 | align="left" | Viktorija Faith | align="left" | „If You Ever Miss Me“ | 1 | 133 | 12 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |9 | align="left" | Agnė | align="left" | „New Start“ | 0 | 918 | 6 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |10 | align="left" | Gebrasy | align="left" | „Saw Your Ghost“ | 6 | 349 | 8 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |11 | align="left" | MoonBee | align="left" | „Rumor“ | 3 | 698 | 7 |- |12 | align="left" | Voldemars Petersons | align="left" | „Things“ | 0 | 210 | 14 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |13 | align="left" | Petunija | align="left" | „Love of My Life“ | 8 | 467 | 5 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |14 | align="left" | [[Beatrich]] | align="left" | „Like a Movie“ | 12 | 955 | 1 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" |15 | align="left" | Mario Junes | align="left" | „Do What You Do“ | 7 | 744 | 3 |} ==== Pusfinaliai ==== ===== Pirmas pusfinalis (vasario 4 d.) ===== * Pusfinalio įrašymo data - [[sausio 31]] d., Didžioji [[LRT]] studija.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1879025/nufilmuotas-pirmasis-eurovizijos-atrankos-pusfinalis-sestadieni-laukia-itempta-10-ies-dalyviu-kova Nufilmuotas pirmasis „Eurovizijos“ atrankos pusfinalis: šeštadienį laukia įtempta 10-ies dalyvių kova]</ref> * Komisijos sudėtis: [[Ramūnas Zilnys]], [[Vytautas Bikus]], [[Stano|Stanislavas Stavickis-Stano]], Leonas Somovas ir [[Ieva Narkutė]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1881781/pirmajame-pabandom-is-naujo-pusfinalyje-kova-del-penkiu-kelialapiu-i-finala Pirmajame „Pabandom iš naujo!“ pusfinalyje – kova dėl penkių kelialapių į finalą]</ref> * Į finalą pateko Rūta Mur, Petunija, Il Senso, Gabrielius Vagelis ir Justė Kraujelytė. Buvo pašalinti likę 5 atlikėjai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1881827/vieta-nacionalines-eurovizijos-atrankos-finale-iskovojo-pirmieji-5-dalyviai Vietą nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finale iškovojo pirmieji 5 dalyviai]</ref> * Pusfinalio metu buvo sulaukta 8030 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000256250/eurovizija-2023-i-pusfinalis-po-itemptos-muzikines-kovos-paaiskejo-pirmasis-finalininku-penketukas Laidos įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! rowspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balai !Vieta |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | 1 | align="left" | Il Senso | align="left" | „Sparnai“ |5 |1876 |12 |17 |3 |- | 2 | align="left" | [[Alen Chicco]] | align="left" | „Do You“ |6 |364 |2 |8 |6 |- | 3 | align="left" | Baiba | align="left" | „When the Lights Go Out“ |4 |211 |1 |5 |10 |- | 4 | align="left" | Joseph June | align="left" | „Vacuum“ |4 |420 |4 |8 |7 |- | 5 | align="left" | Noy | align="left" | „Destiny's Child“ |1 |584 |6 |7 |9 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | 6 | align="left" | Petunija | align="left" | „Love of My Life“ |12 |936 |7 |19 |2 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | 7 | align="left" | Justė Kraujelytė | align="left" | „Need More Fun“ |8 |396 |3 |11 |5 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | 8 | align="left" | Gabrielius Vagelis | align="left" | „Šauksmas“ |7 |1342 |8 |15 |4 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | 9 | align="left" | Rūta Mur | align="left" | „So Low“ |10 |1440 |10 |20 |1 |- | 10 | align="left" | Donata | align="left" | „Dreamer“ |2 |461 |5 |7 |8 |} ===== Antras pusfinalis (vasario 11 d.) ===== * Pusfinalio įrašymo data - [[vasario 7]] d., Didžioji [[LRT]] studija.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1884579/nufilmuotas-2-asis-eurovizijos-atrankos-pusfinalis-kas-laukia-sestadieni Nufilmuotas 2-asis „Eurovizijos“ atrankos pusfinalis – kas laukia šeštadienį?]</ref> * Komisijos sudėtis: [[Ramūnas Zilnys]], [[Ieva Narkutė]], [[Vaidotas Valiukevičius]], [[Monika Liu]] ir [[Duncan Laurence]], pastarasis atlikėjas taip pat atliko savo dainą „Electric Life“.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1884204/ramunas-zilnys-kalbina-eurovizijos-laimetojas-laurence-as-pabandom-is-naujo-komisijoje Ramūnas Zilnys kalbina. „Eurovizijos“ laimėtojas Laurence`as – „Pabandom iš naujo!“ komisijoje]</ref> * Į finalą pateko [[Beatrich]], Paulina Paukštaitytė, [[Monika Linkytė]], MoonBee ir Mario Junes. Buvo pašalinti likę 5 atlikėjai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1887255/isrinkti-dar-5-nacionalines-eurovizijos-atrankos-finalo-dalyviai-komisijos-ir-ziurovu-favoritai-issiskyre Išrinkti dar 5 nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalo dalyviai: komisijos ir žiūrovų favoritai išsiskyrė]</ref> * Pusfinalio metu buvo sulaukta 10352 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000257771/eurovizija-ii-pusfinalis-isrinkti-dar-5-nacionalines-atrankos-finalo-dalyviai-komisijos-ir-ziurovu-favoritai-issiskyre Laidos įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! rowspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balai !Vieta |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | 1 | align="left" | Paulina Paukštaitytė | align="left" | „Let Me Think About Me“ |8 |1383 |10 |18 |2 |- | 2 | align="left" | Agnė | align="left" | „New Start“ |3 |765 |3 |6 |9 |- | 3 | align="left" | Matt Len | align="left" | „Midnight Train“ |4 |772 |4 |8 |7 |- | 4 | align="left" | Luknė | align="left" | „Paradise“ |2 |109 |1 |3 |10 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | '''5''' | align="left" | [[Monika Linkytė|'''Monika Linkytė''']] | align="left" | '''„Stay“''' |'''10''' |'''1328''' |'''7''' |'''17''' |'''3''' |- | 6 | align="left" | Gebrasy | align="left" | „Saw Your Ghost“ |6 |380 |2 |8 |6 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | '''7''' | align="left" | '''MoonBee''' | align="left" | '''„Rumor“''' |'''5''' |'''2457''' |'''12''' |'''17''' |'''4''' |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | '''8''' | align="left" | '''[[Beatrich]]''' | align="left" | '''„Like a Movie“''' |'''12''' |'''1342''' |'''8''' |'''20''' |'''1''' |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | '''9''' | align="left" | '''Mario Junes''' | align="left" | '''„Do What You Do“''' |'''7''' |'''852''' |'''5''' |'''12''' |'''5''' |- | 10 | align="left" | [[Antikvariniai Kašpirovskio dantys]] | align="left" | „Sėdi ir važiuoji“ |1 |964 |6 |7 |8 |} ===== Detali informacija apie balsavimą ===== {| class="wikitable collapsed collapsible sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! colspan="7" |Detali informacija apie komisijos ir žiūrovų balsus pusfinalių etape |- ! Pusfinalis ! Nr. ! Atlikėjas ! Daina ! Komisijos <br /> balai ! Žiūrovų <br /> balsai ! Vieta |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! rowspan="10" |I | 1 | align="left" | Il Senso | align="left" | „Sparnai“ |5 |1876 |3 |- | 2 | align="left" | [[Alen Chicco]] | align="left" | „Do You“ |6 |364 |6 |- | 3 | align="left" | Baiba | align="left" | „When the Lights Go Out“ |4 |211 |10 |- | 4 | align="left" | Joseph June | align="left" | „Vacuum“ |4 |420 |7 |- | 5 | align="left" | Noy | align="left" | „Destiny's Child“ |1 |584 |9 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | 6 | align="left" | Petunija | align="left" | „Love of My Life“ |12 |936 |2 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | 7 | align="left" | Justė Kraujelytė | align="left" | „Need More Fun“ |8 |396 |5 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | 8 | align="left" | Gabrielius Vagelis | align="left" | „Šauksmas“ |7 |1342 |4 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | 9 | align="left" | Rūta Mur | align="left" | „So Low“ |10 |1440 |1 |- | 10 | align="left" | Donata | align="left" | „Dreamer“ |2 |461 |8 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! rowspan="10" |II | 1 | align="left" | Paulina Paukštaitytė | align="left" | „Let Me Think About Me“ |8 |1383 |2 |- | 2 | align="left" | Agnė | align="left" | „New Start“ |3 |765 |9 |- | 3 | align="left" | Matt Len | align="left" | „Midnight Train“ |4 |772 |7 |- | 4 | align="left" | Luknė | align="left" | „Paradise“ |2 |109 |10 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | '''5''' | align="left" | [[Monika Linkytė|'''Monika Linkytė''']] | align="left" | '''„Stay“''' |'''10''' |'''1328''' |'''3''' |- | 6 | align="left" | Gebrasy | align="left" | „Saw Your Ghost“ |6 |380 |6 |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | '''7''' | align="left" | '''MoonBee''' | align="left" | '''„Rumor“''' |'''5''' |'''2457''' |'''4''' |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | '''8''' | align="left" | '''[[Beatrich]]''' | align="left" | '''„Like a Movie“''' |'''12''' |'''1342''' |'''1''' |-style="font-weight:bold; background:navajowhite;" | '''9''' | align="left" | '''Mario Junes''' | align="left" | '''„Do What You Do“''' |'''7''' |'''852''' |'''5''' |- | 10 | align="left" | [[Antikvariniai Kašpirovskio dantys]] | align="left" | „Sėdi ir važiuoji“ |1 |964 |8 |} ==== Finalas (vasario 18 d.) ==== * Finalas buvo tiesiogiai transliuojamas iš didžiosios [[LRT]] studijos [[Vilnius|Vilniuje]]. * Komisijos sudėtis: [[Ramūnas Zilnys]], [[Ieva Narkutė]], [[Vaidotas Valiukevičius]], [[Monika Liu]], [[InCulto|Jievaras Jasinskis]], [[Bjelle ir PERU|Raminta Naujalytė-Bjelle]], [[Vytautas Bikus]], [[Stano|Stanislavas Stavickis-Stano]], Gerūta Griniūtė.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1915928/sestadieni-pabandom-is-naujo-finalas-paaiskes-kas-atstovaus-lietuvai-eurovizijoje Šeštadienį – „Pabandom iš naujo!“ finalas: paaiškės, kas atstovaus Lietuvai „Eurovizijoje“]</ref> * Kaip kviestiniai atlikėjai pasirodė: grupė [[:en:Tvorchi|Tvorchi]] (Ukrainos atstovai [[Eurovizijos dainų konkursas 2023|2023 m.]]), [[Duncan Laurence]] ([[Eurovizijos dainų konkursas 2019|2019 m.]] konkurso nugalėtojas) ir [[Monika Liu]] (Lietuvos atstovė [[Eurovizijos dainų konkursas 2022|2022 m.]]). * Finalą laimėjo ir [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuvai]] [[Eurovizijos dainų konkursas 2023|2023 m. Eurovizijoje]] atstovaus [[Monika Linkytė]], ji laimėjo komisijos balsavimą ir liko antra žiūrovų balsavime, kur neženkliai nusileido Rūtai Mur.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1916955/lietuva-issirinko-i-eurovizija-keliauja-monika-linkyte Lietuva išsirinko – į „Euroviziją“ keliauja Monika Linkytė]</ref> * Finalo metu buvo sulaukta 50963 balsų iš žiūrovų. * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000258476/eurovizija-2023-finalas-lietuva-issirinko-savo-atlikeja-i-eurovizija-vyks-monika-linkyte Finalo įrašas (lrt.lt mediateka)] {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas <small>(atlikėjas/grupė)</small> ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovų ! colspan="2" |Galutiniai |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai !Balai !Vieta |- | 1 | align="left" | Mario Junes | align="left" | „Do What You Do“ | 30 | 3 | 1102 | 2 | 5 | 9 |- | 2 | align="left" | MoonBee | align="left" | „Rumor“ | 14 | 1 | 3780 | 7 | 8 | 7 |- | 3 | align="left" | Justė Kraujelytė | align="left" | „Need More Fun“ | 43 | 5 | 606 | 1 | 6 | 8 |- | 4 | align="left" | Paulina Paukštaitytė | align="left" | „Let Me Think About Me“ | 49 | 6 | 2910 | 5 | 11 | 5 |- | 5 | align="left" | [[Beatrich]] | align="left" | „Like a Movie“ | 78 | 8 | 9392 | 8 | 16 | 3 |- | 6 | align="left" | Rūta Mur | align="left" | „So Low“ | 88 | 10 | 12822 | 12 | 22 | 2 |- | 7 | align="left" | Il Senso | align="left" | „Sparnai“ | 19 | 2 | 2090 | 3 | 5 | 10 |- | 8 | align="left" | Petunija | align="left" | „Love of My Life“ | 62 | 7 | 2501 | 4 | 11 | 4 |- | 9 | align="left" | Gabrielius Vagelis | align="left" | „Šauksmas“ | 42 | 4 | 3085 | 6 | 10 | 6 |- style="font-weight:bold; background:gold;" | 10 | align="left" | [[Monika Linkytė]] | align="left" | „Stay“ | 97 | 12 | 12675 | 10 | 22 | 1 |} {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" |+ {{nowrap|Detalūs komisijos narių balsavimai}}<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1918749/skelbiami-pabandom-is-naujo-komisijos-balsavimo-rezultatai Skelbiami „Pabandom iš naujo!“ komisijos balsavimo rezultatai]</ref> |- ! rowspan="2" | Nr. ! rowspan="2" | Daina ! colspan="9" |Komisijos narys ! rowspan="2" | Viso |- ! scope="col" | Narys 1 ! scope="col" | Narys 2 ! scope="col" | Narys 3 ! scope="col" | Narys 4 ! scope="col" | Narys 5 ! scope="col" | Narys 6 ! scope="col" | Narys 7 ! scope="col" | Narys 8 ! scope="col" | Narys 9 |- | 1 | align="left" | „Do What You Do“ | 2 || 5 || 2|| 3 || 2 |3 |5 |3 |3|| 30 |- | 2 | align="left" | „Rumor“ | 1 || 2 || 1 || 2 || 1 |2 |2 |2 |1|| 14 |- | 3 | align="left" | „Need More Fun“ | 3|| 7 || 5|| 4|| 5 |7 |3 |4 |5|| 43 |- | 4 | align="left" | „Let Me Think About Me“ | 6 || 4 || 3 || 7 || 6 |5 |6 |6 |6|| 49 |- | 5 | align="left" | „Like a Movie“ | 10|| 8 || '''12'''|| 10|| 3 |10 |8 |10 |7|| 78 |- | 6 | align="left" | „So Low“ | '''12'''|| 10 || 8 || 8 || '''12''' |8 |10 |8 |'''12'''|| 88 |- | 7 | align="left" | „Sparnai“ | 4 || 1|| 4 || 1|| 4 |1 |1 |1 |2|| 19 |- | 8 | align="left" | „Love of My Life“ | 8|| 6|| 7 || 6 || 7 |6 |7 |7 |8|| 62 |- | 9 | align="left" | „Šauksmas“ | 5 || 3 || 6 || 5|| 8 |4 |4 |3 |4|| 42 |- | 10 | align="left" | „Stay“ | 7 || '''12'''|| 10 || '''12'''|| 10 |'''12''' |'''12''' |'''12''' |10|| 97 |} == Eurovizijoje == {{Main|Eurovizijos dainų konkursas 2023}} [[File:Traku pilis by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|left|alt=[[Trakai]].|Didžioji dalis [[Monika Linkytė|Monikos Linkytės]] atvirutės, kuri buvo rodoma prieš eurovizinį pasirodymą, kol ruošiama scena, buvo filmuota [[Trakų salos pilis|Trakų pilyje]]. Prieš tai trumpai buvo parodyti vaizdai iš ir [[Chotyno tvirtovė|Chotyno tvirtovės]] Ukrainoje ir ''Eilean Donan'' pilies Jungtinėje Karalystėje.]] 2023 m. Euroviziją Lietuvoje transliavo [[LRT|LRT radijas ir televizija]], transliacijas komentavo muzikos žurnalistas [[Ramūnas Zilnys]]. Lietuvos balus finale pristatė praėjusių metų atstovė [[Monika Liu]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1984624/eurovizijoje-lietuvos-balsus-skelbs-monika-liu-tai-buvo-mano-svajone „Eurovizijoje“ Lietuvos balsus skelbs Monika Liu: tai buvo mano svajonė]</ref> Tai buvo jau 23-iasis kartas, kuomet [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] dalyvavo [[Eurovizijos dainų konkursas|Eurovizijos dainų konkurse]]. Lietuvos eurovizinė delegacija, kurią sudarė keliolika asmenų į [[Liverpulis|Liverpulį]] išvyko [[balandžio 30]] d. – ją sudarė įvairūs [[LRT]] darbuotojai ir artimiausi [[Monika Linkytė|Monikos Linkytės]] komandos nariai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1973493/burio-gerbeju-i-eurovizija-islydeta-monika-linkyte-nesulaike-asaru-esu-dekinga-uz-ta-gera-energija Būrio gerbėjų į „Euroviziją“ išlydėta Monika Linkytė nesulaikė ašarų: esu dėkinga už tą gerą energiją]</ref> Lietuvos delegacija atgal į Lietuvą sugrįžo vėlų [[gegužės 14]] vakarą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1988495/i-lietuva-grizusi-monika-linkyte-vasarai-sugalvojo-siurpriza-jis-bus-susijes-su-mano-eurovizinemis-draugystemis Į Lietuvą grįžusi Monika Linkytė vasarai sugalvojo siurprizą: jis bus susijęs su mano eurovizinėmis draugystėmis]</ref> === Pusfinalyje === Dar [[kovo 22|kovo 22-ąją]] buvo paskelbta, kad [[Monika Linkytė]] antrajame pusfinalyje pasirodys penkioliktuoju numeriu. Prieš Moniką Linkytę pasirodė [[Albanija Eurovizijoje|Albanijos]], o po jos [[Australija Eurovizijoje|Australijos]] atstovai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1944668/paaiskejo-kuriuo-numeriu-eurovizijos-pusfinalyje-pasirodys-monika-linkyte Paaiškėjo, kuriuo numeriu „Eurovizijos“ pusfinalyje pasirodys Monika Linkytė]</ref> Pirmoji Lietuvos eurovizinė techninė repeticija vyko [[gegužės 2]] dieną,<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1976256/monika-linkyte-surenge-pirmaja-repeticija-eurovizijos-scenoje-tobulinti-yra-ka-bus-pokyciu Monika Linkytė surengė pirmąją repeticiją „Eurovizijos“ scenoje: „Tobulinti yra ką, bus pokyčių“]</ref> o antroji - [[gegužės 5|gegužės 5-ją]],<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1979823/meduzos-sukneles-nebera-eurovizineje-repeticijoje-linkytes-ivaizdzio-pokyciai Medūzos suknelės nebėra: eurovizinėje repeticijoje – Linkytės įvaizdžio pokyčiai]</ref> [[Monika Linkytė|Monika Linkytė]] taip pat dalyvavo ir keliose generalinėse repeticijose, kurios vyko [[gegužė|gegužės]] 10-11 dienomis.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1985916/linkyte-po-generalines-eurovizijos-repeticijos-atsiduso-lengviau-pagaliau-viskas-taip-kaip-svajojome Linkytė po generalinės „Eurovizijos“ repeticijos atsiduso lengviau: „Pagaliau viskas taip, kaip svajojome“]</ref> Pusfinalio pabaigoje, [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] buvo paskelbta šeštuoju numeriu, kaip šalis, kuri patenka į finalą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1986911/ciuto-tuto-skambes-ir-eurovizijos-finale-monika-linkyte-zengia-toliau Čiūto tūto skambės ir „Eurovizijos“ finale: Monika Linkytė žengia toliau]</ref> Vėliau, po finalo, kai buvo paskelbti detalūs pusfinalių rezultatai, paaiškėjo, jog Lietuvos atstovė [[Monika Linkytė]] antrajame pusfinalyje užėmė ketvirtąją vietą su 110 taškų.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1988133/paaiskejo-kas-eurovizijoje-balus-skyre-lietuvos-atstovei-ir-uz-ka-balsavo-lietuviai Paaiškėjo, kas „Eurovizijoje“ balus skyrė Lietuvos atstovei ir už ką balsavo lietuviai]</ref> === Finale === Iškart po pirmojo pusfinalio visi į finalą patekę atlikėjai traukė burtus, kurioje finalo dalyje jie pasirodys – [[Monika Linkytė]] išsitraukė antrąją finalo pusę.<ref>{{cite web |title=Spaudos konferencijoje – jautrus momentas: išgirdusi apie ukrainiečių palaikymą, Monika Linkytė susigraudino |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1986925/spaudos-konferencijoje-jautrus-momentas-isgirdusi-apie-ukrainieciu-palaikyma-monika-linkyte-susigraudino |date=2023-05-12 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-13}}</ref> Vėliau renginio prodiuseriai Lietuvai paskyrė dvidešimt antrąją pasirodymo poziciją, tarp [[Vokietija Eurovizijoje|Vokietijos]] ir [[Izraelis Eurovizijoje|Izraelio]] atstovų.<ref>{{cite web |title=Sudėliota „Eurovizijos“ finalo pasirodymų tvarka: paaiškėjo, kelinta pasirodys Monika Linkytė |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1986963/sudeliota-eurovizijos-finalo-pasirodymu-tvarka-paaiskejo-kelinta-pasirodys-monika-linkyte |date=2023-05-12 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-13}}</ref> [[Monika Linkytė|Monika Linkytė]] dar kartą dalyvavo ir keliose generalinėse repeticijose, kurios vyko [[gegužė|gegužės]] 12-13 dienomis. [[Gegužės 12]] d. įvyko finalo žiuri šou, kuriame visų šalių profesionalios komisijos savo balsus, kurie nulėmė 50% galutinio rezultato.<ref>{{cite web |title=Pusė eurovizinių balų jau Linkytės kišenėje – generalinę finalo repeticiją stebėjo tarptautinė žiuri |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1987799/puse-euroviziniu-balu-jau-linkytes-kiseneje-generaline-finalo-repeticija-stebejo-tarptautine-ziuri |last=Juršėnaitė |first=Eimantė |date=2023-05-13 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-13}}</ref> Lietuva finale užėmė vienuoliktąją vietą, surinkusi 127 taškus: 81 iš komisijų balsavimo ir 46 iš žiūrovų.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1988105/eurovizija-antra-syki-laimejo-svedu-atstove-loreen-monika-linkyte-uzeme-11-ta-vieta „Euroviziją“ antrą sykį laimėjo švedų atstovė Loreen, Monika Linkytė užėmė 11-tą vietą]</ref> === Balsavimas === ====Lietuvos gauti taškai==== {{col-begin}} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Antrajame pusfinalyje<ref name="2023detailedsemi">{{cite web|title=Results of the Second Semi-Final of Liverpool 2023 |url=https://eurovision.tv/event/liverpool-2023/second-semi-final/results/lithuania |access-date=22 May 2023 |website=Eurovision.tv}}</ref> |- ! scope="col" width="20%" | Taškai ! scope="col" width="80%" | Žiūrovai |- ! scope="row" | 12 | {{ubl|{{Esc|United Kingdom}}|{{Esc|San Marino}}}} |- ! scope="row" | 10 | {{ubl|{{Esc|Estonia}}|{{Esc|Georgia}}|{{Esc|Ukraine}}}} |- ! scope="row" | 8 | {{Esc|Cyprus}} |- ! scope="row" | 7 | |- ! scope="row" | 6 | {{ubl|{{Esc|Australia}}|{{Esc|Poland}}}} |- ! scope="row" | 5 | {{ubl|{{Esc|Albania}}|{{Esc|Austria}}|{{Esc|Belgium}}|{{Esc|Denmark}}|{{Esc|Spain}}}} |- ! scope="row" | 4 | {{ubl|{{Esc|Iceland}} 🌎 [[Jungtinės Tautos|„Likęs pasaulis“]] |- ! scope="row" | 3 | |- ! scope="row" | 2 | {{Esc|Slovenia}} |- ! scope="row" | 1 | {{Esc|Romania}} |} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Finale<ref name="2023detailedfinal">{{cite web|title=Results of the Grand Final of Liverpool 2023 |url=https://eurovision.tv/event/liverpool-2023/grand-final/results/lithuania |website=eurovision.tv |access-date=22 May 2023}}</ref> |- ! scope="col" width="20%" | Taškai ! scope="col" width="40%" | Žiūrovai ! scope="col" width="40%" | Komisijos |- ! scope="row" | 12 | | |- ! scope="row" | 10 | {{ubl|{{Esc|Ireland}}|{{Esc|Latvia}}|{{Esc|United Kingdom}}}} | {{ubl|{{Esc|Ukraine}}|{{Esc|Australia}}}} |- ! scope="row" | 8 | | {{ubl|{{Esc|San Marino}}|{{Esc|Slovenia}}|{{Esc|United Kingdom}}}} |- ! scope="row" | 7 | | {{ubl|{{Esc|Latvia}}|{{Esc|Austria}}}} |- ! scope="row" | 6 | | {{Esc|Georgia}} |- ! scope="row" | 5 | {{Esc|Estonia}} | |- ! scope="row" | 4 | {{ubl|{{Esc|Ukraine}}|{{Esc|Georgia}}}} | {{ubl|{{Esc|Malta}}|{{Esc|Denmark}}}} |- ! scope="row" | 3 | | {{ubl|{{Esc|Italy}}|{{Esc|Poland}}}} |- ! scope="row" | 2 | {{Esc|San Marino}} | |- ! scope="row" | 1 | {{Esc|Poland}} | {{ubl|{{Esc|Ireland}}|{{Esc|Germany}}|{{Esc|Estonia}}}} |} {{col-end}} ==== Išdalinti Lietuvos taškai ==== {{col-begin}} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Antrajame pusfinalyje<ref name="2023detailedsemi" /> |- ! scope="col" width="20%" | Taškai ! scope="col" width="80%" | Žiūrovai |- ! scope="row" style="background:gold" | 12 | {{Esc|Poland}} |- ! scope="row" style="background:silver" | 10 | {{Esc|Estonia}} |- ! scope="row" style="background:#CC9966"| 8 | {{Esc|Australia}} |- ! scope="row" | 7 | {{Esc|Slovenia}} |- ! scope="row" | 6 | {{Esc|Austria}} |- ! scope="row" | 5 | {{Esc|Belgium}} |- ! scope="row" | 4 | {{Esc|Cyprus}} |- ! scope="row" | 3 | {{Esc|Georgia}} |- ! scope="row" | 2 | {{Esc|Iceland}} |- ! scope="row" | 1 | {{Esc|Armenia}} |} {{col-2}} {| class="wikitable" |- |+ Finale<ref name="2023detailedfinal" /> |- ! scope="col" width="20%" | Taškai ! scope="col" width="40%" | Žiūrovai ! scope="col" width="40%" | Komisija |- ! scope="row" style="background:gold" | 12 | {{Esc|Finland}} | {{Esc|Sweden}} |- ! scope="row" style="background:silver" | 10 | {{Esc|Ukraine}} | {{Esc|Israel}} |- ! scope="row" style="background:#CC9966"| 8 | {{Esc|Poland}} | {{Esc|Austria}} |- ! scope="row" | 7 | {{Esc|Sweden}} | {{Esc|Belgium}} |- ! scope="row" | 6 | {{Esc|Italy}} | {{Esc|France}} |- ! scope="row" | 5 | {{Esc|Estonia}} | {{Esc|Estonia}} |- ! scope="row" | 4 | {{Esc|Croatia}} | {{Esc|Australia}} |- ! scope="row" | 3 | {{Esc|Israel}} | {{Esc|Finland}} |- ! scope="row" | 2 | {{Esc|Moldova}} | {{Esc|Ukraine}} |- ! scope="row" | 1 | {{Esc|France}} | {{Esc|Cyprus}} |} {{col-end}} ====‎Išsamūs balsavimo rezultatai ==== Lietuvos komisijos nariai:<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1989179/atskleista-eurovizijos-finalo-lietuvos-komisija-joje-zinomi-veidai Atskleista „Eurovizijos“ finalo Lietuvos komisija: joje – žinomi veidai]</ref> * [[Jonas Nainys]] * [[Julijus Grickevičius]] * [[Vaidotas Valiukevičius]] * [[Eglė Juozapaitienė]] * [[Nombeko Augustė Khotseng]] {| class="sortable wikitable" style="text-align:center;" |- |+ {{nowrap|Finale<ref name="2023detailedfinal"/> |- ! scope="col" rowspan="2" | Nr. ! scope="col" rowspan="2" | Šalis ! scope="col" colspan="7" | Komisija ! scope="col" colspan="2" | Žiūrovai |- ! scope="col" | <small>Narys A</small> ! scope="col" | <small>Narys B</small> ! scope="col" | <small>Narys C</small> ! scope="col" | <small>Narys D</small> ! scope="col" | <small>Narys E</small> ! scope="col" | Vieta ! scope="col" | Taškai ! scope="col" | Vieta ! scope="col" | Taškai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 01 | style="text-align:left;" | {{Esc|Austria}} || 5 || 12 || 8 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:silver;" | 2 || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 8 || 18 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 02 | style="text-align:left;" | {{Esc|Portugal}} || 23 || 10 || 13 || 21 || 17 || 19 || style="background:#AAAAAA;"| || 23 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 03 | style="text-align:left;" | {{Esc|Switzerland}} || 16 || 11 || 19 || 20 || 5 || 15 || style="background:#AAAAAA;"| || 20 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 04 | style="text-align:left;" | {{Esc|Poland}} || 10 || 7 || 18 || 7 || 12 || 13 || style="background:#AAAAAA;"| || style="background:#CC9966;" | 3 || style="background:#CC9966;" | 8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 05 | style="text-align:left;" | {{Esc|Serbia}} || style="background:#FE8080;" |25 || 21 || 23 || 13 || 24 || 24 || style="background:#AAAAAA;"| || 19 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 06 | style="text-align:left;" | {{Esc|France}} || 12 || style="background:silver;" | 2 || 11 || 4 || 16 || 5 || 6 || 10 || 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 07 | style="text-align:left;" | {{Esc|Cyprus}} || 19 || 18 || 5 || 16 || style="background:#CC9966;" | 3 || 10 || 1 || 17 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 08 | style="text-align:left;" | {{Esc|Spain}} || 9 || 22 || 21 || 19 || 20 || 21 || style="background:#AAAAAA;"| || 24 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 09 | style="text-align:left;" | {{Esc|Sweden}} || style="background:silver;" | 2 || style="background:gold;" | 1 || style="background:silver;" | 2 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | '''12''' || 4 || 7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 10 | style="text-align:left;" | {{Esc|Albania}} || 22 || style="background:#FE8080;" |25 || 15 || style="background:#FE8080;" |25 || style="background:#FE8080;" |25 || style="background:#FE8080;" |25 || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#FE8080;" |25 || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 11 | style="text-align:left;" | {{Esc|Italy}} || 15 || 4 || 22 || 12 || 7 || 12 || style="background:#AAAAAA;"| || 5 || 6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 12 | style="text-align:left;" | {{Esc|Estonia}} || 7 || 9 || style="background:#CC9966;" | 3 || 18 || 9 || 6 || 5 || 6 || 5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 13 | style="text-align:left;" | {{Esc|Finland}} || 13 || style="background:#CC9966;" | 3 || 9 || 8 || 13 || 8 || 3 || style="background:gold;" | 1 || style="background:gold;" | '''12''' |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 14 | style="text-align:left;" | {{Esc|Czech Republic}} || 14 || 23 || 16 || 23 || 21 || 23 || style="background:#AAAAAA;"| || 16 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 15 | style="text-align:left;" | {{Esc|Australia}} || style="background:#CC9966;" | 3 || 19 || 10 || 11 || 6 || 7 || 4 || 11 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 16 | style="text-align:left;" | {{Esc|Belgium}} || 4 || 6 || 7 || 5 || 4 || 4 || 7 || 14 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 17 | style="text-align:left;" | {{Esc|Armenia}} || 8 || 17 || 6 || 14 || 18 || 14 || style="background:#AAAAAA;"| || 21 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 18 | style="text-align:left;" | {{Esc|Moldova}} || 21 || 8 || 17 || 15 || 19 || 18 || style="background:#AAAAAA;"| || 9 || 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 19 | style="text-align:left;" | {{Esc|Ukraine}} || 17 || 16 || style="background:gold;" | 1 || 10 || 15 || 9 || 2 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 10 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 20 | style="text-align:left;" | {{Esc|Norway}} || 11 || 24 || 12 || 22 || 22 || 20 || style="background:#AAAAAA;"| || 13 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 21 | style="text-align:left;" | {{Esc|Germany}} || 18 || 20 || 14 || 9 || 8 || 16 || style="background:#AAAAAA;"| || 15 || style="background:#AAAAAA;"| |- class="sortbottom" ! scope="row" style="text-align:center;" | 22 | style="text-align:left;" | {{Esc|Lithuania}} || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | || style="background:#AAAAAA;" | |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 23 | style="text-align:left;" | {{Esc|Israel}} || style="background:gold;" | 1 || 5 || 4 || 6 || 14 || style="background:silver;" | 2 || style="background:silver;" | 10 || 8 || 3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 24 | style="text-align:left;" | {{Esc|Slovenia}} || 20 || 15 || 24 || 17 || 11 || 22 || style="background:#AAAAAA;"| || 12 || style="background:#AAAAAA;"| |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 25 | style="text-align:left;" | {{Esc|Croatia}} || 6 || 14 || style="background:#FE8080;" |25 || 24 || 23 || 17 || style="background:#AAAAAA;"| || 7 || 4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 26 | style="text-align:left;" | {{Esc|United Kingdom}} || 24 || 13 || 20 || style="background:silver;" | 2 || 10 || 11 || style="background:#AAAAAA;"| || 22 || style="background:#AAAAAA;"| |} == Taip pat skaitykite == * [[Lietuva Eurovizijoje]] * [[Eurovizijos dainų konkursas 2023]] * [[Lietuva 2020 m. Eurovizijoje|„Pabandom iš naujo! 2020“]] * [[Lietuva 2021 m. Eurovizijoje|„Pabandom iš naujo! 2021“]] * [[Lietuva 2022 m. Eurovizijoje|„Pabandom iš naujo! 2022“]] == Nuorodos == * [https://www.lrt.lt/projektai/eurovizija LRT svetainės skiltis apie „Euroviziją“] * [https://eurovisionworld.com/national/lithuania/pabandom-is-naujo-2023 Visa informacija apie „Pabandom iš naujo! 2023“ (eurovisionworld.com svetainė)] <!-- * [https://eurovision.tv/event/liverpool-2023/first-semi-final/results/lithuania Visa informacija apie Lietuvos balsavimą (pirmajame pusfinalyje)] * [https://eurovision.tv/event/liverpool-2023/grand-final/results/lithuania Visa informacija apie Lietuvos balsavimą (finale)] --> == Šaltiniai == {{išn|2}} {{Lietuvos nacionalinė atranka į Euroviziją}} <!-- {{Eurovizijos dainų konkursas 2023}} --> [[Kategorija:Lietuva Eurovizijos dainų konkurse]] [[Kategorija:2023 muzikoje]] r6v8nma88ztg98yu68qziokwsaax6vp 14 619780 7798042 6744901 2026-04-03T15:24:11Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1980 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798042 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1980 muzikoje]] lif83602ws8nei4ken19zyaf5i2840i 14 625466 7798090 6857146 2026-04-03T15:32:52Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2021 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798090 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2021 muzikoje]] 3zwfytws3ssu6tdsmrq8zeywcar9bji 0 626971 7798299 7618130 2026-04-04T05:38:31Z CD 677 7798299 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 55.0338 |long = 24.9605 |Pavadinimas = Širvintų futbolo stadionas |Vaizdas = |Antraštė = |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Širvintos]], Vilniaus g. 69 |Atidarytas = |Paviršius = Žolė |Architektas = |Nuomininkai = [[Širvintų SC]] |Talpa = 500 vietų |Lauko_matmenys = }} '''Širvintų futbolo stadionas''' (arba '''''Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadionas''''') – [[stadionas]] su [[futbolas|futbolo]] aikšte ir tribūnomis [[Širvintos|Širvintų]] miesto centre, į pietryčius nuo [[Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija|Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos]]. Priklauso [[Širvintų SC|Širvintų sporto centrui]].<ref>[https://sirvintusportas.lt/futbolo-stadionas/ Futbolo stadionas.] Sirvintusportas.lt (tikrinta 2023-02-19).</ref> Talpa – 500 žiūrovų,<ref>[https://www.europlan-online.de/%258Airvint%2526%2523371-stadionas/stadion-28010.html Širvintų stadionas - Širvintos.] Europlan-online.de (tikrinta 2023-02-19).</ref> nors kai kur nurodoma ir 1500 žiūrovų.<ref>[https://int.soccerway.com/venues/lithuania/irvint-stadionas/v32682/ Širvintų stadionas.] Soccerway.com (tikrinta 2023-02-19).</ref> Stadione yra dirbtinė danga.<ref>[https://www.fastscore.com/stadium/sirvint-stadionas Širvintų stadionas.] Fastscore.com (tikrinta 2026-04-04).</ref> Futbolo aikštės dydis – 7848 m², yra perimetro tvora, tribūną nuo aikštės skiria plastiku dengtas metalo tinklas ir kamuolio gaudyklės už vartų. Yra persirengimo patalpos, keturi dušai, tualetas ir kriauklė. Aikštėje sertifikuoti standartiniai futbolo vartai (2,44×7,32 m) ir sertifikuoti treniruočių vartai (2×3 m), 500 vietų tribūna, paklotos betono trinkelės aplink visą aikštę. Futbolo aikštės kampuose stovi keturi šviestuvai, užtikrinantys 150 liuksų apšvietimą. Šalia futbolo aikštės įrengta krepšinio aikštelė, šuoliaduobė ir 100 metrų bėgimo takas.<ref>[http://www.sirvinta.net/aktualijos/sirvintos-tarp-triju-isrinktuju-kaip-to-pasiekta/ Širvintos – tarp trijų išrinktųjų. Kaip to pasiekta?] 2017-10-31, Sirvinta.net (tikrinta 2023-02-19).</ref> Stadiono naudojimo tvarką 2020 m. nustatė savivaldybės taryba.<ref>Širvintų rajono savivaldybės taryba. 2020-04-30 sprendimas Nr. 1-70 [https://www.infolex.lt/ta/596058# Dėl Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos futbolo stadiono ir universalios aikštelės paslaugų teikimo ir naudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo.] (Infolex.lt)</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Širvintos, Lithuania - panoramio (298).jpg|thumb|left|Stadionas 2016 m.]] Futbolo tradicijas [[Širvintos]]e mena komandos Širvintų „Žalgiris“, Širvintų „Nemunas“, Širvintų „Naujas gyvenimas“, Širvintų „Agronomas“, Širvintų „Jaunystė“, „Širvinta“, „Širvintos“. Tai pavadinimai komandų, kurios Širvintose futbolo tradicijas kūrė nuo [[1956]] m.<ref>[https://www.sirvintos.lt/lt/aktualu/2/sirvintose-istorinis-sporto-ivykis-atidarytas-naujas-futbolo-stadionas:12277 Širvintose - istorinis sporto įvykis – atidarytas naujas futbolo stadionas.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230219073845/https://www.sirvintos.lt/lt/aktualu/2/sirvintose-istorinis-sporto-ivykis-atidarytas-naujas-futbolo-stadionas:12277 |date=2023-02-19 }} 2018-06-04, Sirvintos.lt (tikrinta 2023-02-19).</ref> XXI a. pradžioje stadionas rekonstruotas – iki tol čia buvo įmirkusi žemė, ją reikėjo melioruoti.<ref>[https://www.manokrastas.lt/sirvintose-atidarytas-modernus-futbolo-stadionas/ Širvintose atidarytas modernus futbolo stadionas.] 2018-06-05, Manokrastas.lt (tikrinta 2023-02-19).</ref> Po rekonstrukcijos stadionas iškilmingai atidarytas [[2018]] m. [[birželio 2]] d. Iškart po atidarymo vyko kelerios rungtynės, kurių kulminacijoje susitiko [[FK Širvinta Širvintos]] ir [[FK Trakai]] komandos.<ref>[https://www.sirvinta.net/aktualijos/karstas-reportazas-sirvintose-istorinis-sporto-ivykis-atidarytas-naujas-futbolo-stadionas/ Karštas reportažas: Širvintose istorinis sporto įvykis – atidarytas naujas futbolo stadionas.] 2018-06-05, Sirvinta.net (tikrinta 2023-02-19).</ref> Gausiai susirinkusius į šventę ir pirmąsias čia vykusias rungtynes sveikino rajono merė [[Živilė Pinskuvienė]], seimo pirmininko pavaduotojas [[Gediminas Kirkilas]], seimo narys [[Petras Čimbaras]], teisingumo ministras [[Elvinas Jankevičius]], garsus futbolininkas [[Deividas Česnauskis]] ir kiti svečiai. [[2019]] m. [[gegužės 22]] d. stadione vyko [[Rimantas Turskis|Rimanto Turskio]] vardo turnyras, į jį atvyko ir prezidento žmona [[Diana Nausėdienė]].<ref>[https://www.facebook.com/sirvintos.lt/posts/1067385750135391/ Sirvintos.lt Facebook.com] (tikrinta 2023-02-19).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Širvintų futbolas]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo stadionai]] 28315rwuv4optabsfcfvszmairlck0u 0 633684 7798017 7298579 2026-04-03T15:10:47Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Angliškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798017 wikitext text/x-wiki {{Listen | type = music | filename = 'Rule, Britannia!' (United States Army Strings).oga | title = „Valdyk, Britanija!“ | description = Atlieka [[JAV armija|JAV armijos]] styginių ansamblis | filename2 = Rule, Britannia.ogg | title2 = „Valdyk, Britanija!“ | description2 = Dainuoja Albertas Faringtonas (1914 m. įrašas [[Fonografo cilindras|fonografo cilindre]]) }} '''„Valdyk, Britanija!“''' ({{En|Rule, Britannia!}}) – patriotinė [[JK|britų]] daina, kilusi iš škotų poeto Džeimso Tomsono (''James Thomson'') 1740 m. sukurto eilėraščio tuo pačiu pavadinimu.<ref name="ODNB">{{Cite book|title=Oxford Dictionary of National Biography|last=Sambrook|first=James|chapter=Thomson, James|publisher=Oxford University Press|edition=internetinis|year=2008}}</ref> Dar sukūrimo metais kompozitorius Tomas Arnas (''Thomas Arne'') žodžiams parašė muziką.<ref name=":Companion">{{cite book|last=Scholes|first=Percy A|title=The Oxford Companion to Music|url=https://archive.org/details/oxfordcompaniont0000perc_b6u5|publisher=Oxford University Press|year=1970|pages=897|edition=10}}</ref> Daina dažnai siejama su [[Jungtinės Karalystės jūrų pajėgos|Karališkuoju laivynu]], bet yra naudojama ir [[Britų armija|sausumos karinių pajėgų]].<ref>{{cite web|url=http://www.norfolkbc.fsnet.co.uk/rule_britannia.htm|title=Rule Britannia|date=2002|website=The Britannia and Castle: Norfolk Section|access-date=2023-05-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20091122170956/http://www.norfolkbc.fsnet.co.uk/rule_britannia.htm|archive-date=2009-11-22}}</ref> == ''Alfredas'' == „Valdyk, Britanija!“ iš pradžių buvo atliekama Tomo Arno [[Maska|maskos]] „Alfredas“ pabaigoje. Maska parašyta kartu su Džeimsu Tomsonu ir Deividu Maletu (''David Mallet'') ir 1740 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą atlikta Klivedeno dvare, Velso princo Frederiko užmiesčio rezidencijoje [[Bakingamšyras|Bakingamšyre]].<ref name=":Companion" /> == Dainos tekstas == [[File:Rule Britannia 1.png|thumb|XIX a. pabaigos natų pirmasis puslapis]] [[File:Rule Britannia 2.png|thumb|Antrasis puslapis]] {| style="vertical-align: top;" - | :;Daina anglų kalba : When Britain first, at Heaven's command : Arose from out the azure main; : This was the charter of the land, : And guardian angels sang this strain: : "Rule, Britannia! rule the waves: : "Britons never will be slaves." : The nations, not so blest as thee, : Must, in their turns, to tyrants fall; : While thou shalt flourish great and free, : The dread and envy of them all. : "Rule, Britannia! rule the waves: : "Britons never will be slaves." : Still more majestic shalt thou rise, : More dreadful, from each foreign stroke; : As the loud blast that tears the skies, : Serves but to root thy native oak. : "Rule, Britannia! rule the waves: : "Britons never will be slaves." : Thee haughty tyrants ne'er shall tame: : All their attempts to bend thee down, : Will but arouse thy generous flame; : But work their woe, and thy renown. : "Rule, Britannia! rule the waves: : "Britons never will be slaves." : To thee belongs the rural reign; : Thy cities shall with commerce shine: : All thine shall be the subject main, : And every shore it circles thine. : "Rule, Britannia! rule the waves: : "Britons never will be slaves." : The Muses, still with freedom found, : Shall to thy happy coast repair; : Blest Isle! With matchless beauty crown'd, : And manly hearts to guard the fair. : "Rule, Britannia! rule the waves: : "Britons never will be slaves." | :;Vertimas į lietuvių kalbą : Kai Britanija pirma, paliepus Dangui, : Iškilo iš žydrųjų marių; : Štai toks įstatymas buvo krašto, : Ir angelai sargai dainavo taipgi: : „Valdyk, Britanija! valdyk bangas: : „Britai niekada nebus vergais.“ : Tautos, ne tokios palaimintos kaip tu, : Privalo, savo ruožtu, tironams pasiduoti; : Kol tu klestėsi didi ir laisva, : Visoms joms būgstant ir pavydint. : „Valdyk, Britanija! valdyk bangas: : „Britai niekada nebus vergais.“ : Vis didingesnė tekilsi tu, : Vis gandesnė po kiekvieno svečio smūgio; : Juk dangų plėšiantis garsingas sprogsmas : Čionykštį tavo ąžuolą tik įšaknija. : „Valdyk, Britanija! valdyk bangas: : „Britai niekada nebus vergais.“ : Tavęs išpuikę tironai niekad nepaglemš: : Visi jų bandymai tave palenkti : Tik sužadins kilnią tavo liepsną; : Ir didės jų vargas, o tau – garbė. : „Valdyk, Britanija! valdyk bangas: : „Britai niekada nebus vergais.“ : Tau priklauso kaimo viešpatystė; : Prekyba miestai tavo spinduliuos: : Vien tau pavaldžios bus žemutinės marios : Ir kiekvienas krantas, kurį jos juosia, – tavo. : „Valdyk, Britanija! valdyk bangas: : „Britai niekada nebus vergais.“ : Mūzos, dar laisvas kurias terasi, : Patrauks į tavus laiminguosius krantus; : Palaiminta sãla! Grožiu nepranoktu karūnuota, : Ir drąsiom širdim doriesiems sergėt. : „Valdyk, Britanija! valdyk bangas: : „Britai niekada nebus vergais.“ |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] 5o2l4n1d612bswt525zjcsibjid5cvg 14 633685 7798019 6956328 2026-04-03T15:11:13Z Fnyxo 166866 Fnyxo pervadino puslapį [[Kategorija:Angliškos dainos]] į [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] 6956328 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Dainos pagal kalbą]] bfnhvcd9zxz3ibmtri16idmrmerfcd7 7798021 7798019 2026-04-03T15:11:21Z Fnyxo 166866 7798021 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Dainos pagal kalbą|Anglų]] k867dzllq2pp4tjzysnqlagsw14rqei 14 636415 7798045 6988649 2026-04-03T15:24:33Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:1984 metai]]; įtraukta [[Kategorija:1984 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798045 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1984 muzikoje]] adcfrbfvh4dcyexcemv5gxi7583c1fj 14 636453 7798031 6986564 2026-04-03T15:21:31Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1968 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798031 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1968 muzikoje]] sots112o3ud5cbe37rhc0i6ld115cnm 0 636504 7798014 7565303 2026-04-03T15:10:05Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Angliškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798014 wikitext text/x-wiki [[File:Clara Butt - Land Of Hope And Glory.ogg|thumb|Daina „Šalie vilties ir šlovės“, atliekama Klaros Bat (''Clara Butt''), 1911 m.]] '''„Šalie vilties ir šlovės“''' ({{En|Land of Hope and Glory}}) – patriotinė [[JK|britų]] daina. Dainos muziką 1901 m. parašė kompozitorius [[Edvardas Elgaras]] (''Edward Elgar''), o 1902 m. pridėti eseisto ir poeto Artūro Kristoferio Bensono (''Arthur Christopher Benson'') žodžiai.<ref>{{Cite news|url=https://www.classical-music.com/features/works/land-of-hope-and-glory-what-are-the-lyrics-and-what-do-they-mean/|title='Land of Hope and Glory': what are the lyrics and what do they mean?|first=Steve|last=Wright|date=2023 m. kovo 1 d.|access-date=2023-06-22|publisher=BBC Music Magazine}}</ref> [[Vaizdas:Edward Elgar.jpg|miniatiūra|140px|[[Edvardas Elgaras]], kompozitorius, prieš 1905 m.]] [[Vaizdas:Bensonac.jpg|miniatiūra|140px|A. K. Bensonas, žodžių autorius, apie 1899 m.]] [[Vaizdas:Land of Hope and Glory by Elgar song cover 1902.jpg|miniatiūra|140px|Originalaus leidimo antraštinis puslapis, 1902 m.]] = Tekstas = {| style="vertical-align: top;" - | ;Daina anglų kalba <poem> ''Solo'' Dear Land of Hope, thy hope is crowned, God make thee mightier yet! On Sov'ran{{efn|Originale parašyta ''Sov'ran'', tačiau, kad būtų lengviau suprasti, kartais rašoma ''Sov'reign'', t. y. ''Sovereign'' („viršiausių“).}} brows, beloved, renowned, Once more thy crown is set. Thine equal laws, by Freedom gained, Have ruled thee well and long; By Freedom gained, by Truth maintained, Thine Empire shall be strong. ''Chorus'' Land of Hope and Glory, Mother of the Free, How shall we extol thee, who are born of thee? Wider still and wider shall thy bounds be set; God, who made thee mighty, make thee mightier yet, God, who made thee mighty, make thee mightier yet! ''Solo'' Thy fame is ancient as the days, As Ocean large and wide: A pride that dares, and heeds not praise, A stern and silent pride; Not that false joy that dreams content With what our sires have won; The blood a hero sire hath spent Still nerves a hero son. ''Chorus'' </poem> | ;Vertimas į lietuvių kalbą <poem> ''Solo'' Brangi šalie vilties, viltis tavoji – karūnuota, Dievas tave tepadaro dar stipresnę! Ant viršiausių kauburių, mylima, gerbiama, Karūna tavoji vėlgi padėta. Lygūs tavo įstatymai, Laisvės uždirbti, Tave visad valdė gerai ir ilgai; Laisvės uždirbta, Tiesos išsergėta, Imperija tavoji tebūnie stipri. ''Choru'' Šalie vilties ir šlovės, motina laisvųjų, Kaip mums, kurie gimę iš tavęs, tave išgirti? Vis platesnės ir platesnės tebūna nustatytos tavo sienos; Dievas, tave padaręs stiprią, tepadaro dar stipresnę, Dievas, tave padaręs stiprią, tepadaro dar stipresnę! ''Solo'' Tavo šlovė sena kaip dienos, Kaip Okeanas didelė ir plati: Garbė, kuri išdrįsta ir paklauso, o ne giria, Griežta ir tyli garbė; Ne laimė netikra, kuri svajoja, pasitenkinus Vien tuo, ką uždirbę mūsų proseniai; Tėvo didvyrio pralietas kraujas Didvyrio sūnaus dar neramina. ''Choru'' </poem> |} == Taip pat skaitykite == * „[[Valdyk, Britanija!]]“ * „[[God Save the King|Dieve, sergėk karalių]]“ = Pastabos = {{notelist}} = Išnašos= {{išnašos}} [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] jtmvr6e001eyxue69iygp909e06sqiz 0 637271 7798013 7349115 2026-04-03T15:09:34Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Angliškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798013 wikitext text/x-wiki '''Happy Birthday, Mr. President''' (''Su gimimo diena, pone Prezidente'') – aktorės ir dainininkės [[Marilyn Monroe|Merlinos Monro]] 1962 m. gegužės 19 d. (šeštadienį) prezidentui [[John F. Kennedy|Džonui F. Kenedžiui]] jo 45-ojo gimtadienio proga atlikta daina. Merlina Monro ją sudainavo taip jausmingai, kad spaudoje iš karto pasklido gandai apie jos ir prezidento romaną.<ref>{{Cite news|title=Happy birthday Mr President, I'm a bit out of breath: Secret behind Marilyn Monroe's most memorable moment|url=http://www.dailymail.co.uk/tvshowbiz/article-2065939/Marilyn-Monroes-happy-birthday-Mr-President-Secret-memorable-moment.html|work=Mail Online|accessdate=2023-07-06|archivedate=2016-03-04|archiveurl=https://web.archive.org/web/20160304101658/http://www.dailymail.co.uk/tvshowbiz/article-2065939/Marilyn-Monroes-happy-birthday-Mr-President-Secret-memorable-moment.html}}</ref> == Atlikimas == [[Vaizdas:Marilyn Monroe Happy Birthday Mr President 1962.jpg|200px|right|thumb|Merlina Monro dainuoja Džonui F. Kenedžiui jo gimtadienio šventėje]] Monro aistringu, intymiu balsu Kenedžiui sudainavo sveikinamosios dainos „[[Happy Birthday to You]]“ (''Su gimimo diena'') tekstą, pridurdama „Mr. President“ (''pone Prezidente''). Dainuodama ji panaudojo klasikinės dainos „[[Thanks for the Memory]]“ (''Ačiū už atsiminimą'') ištrauką, ją papildydama specialiai Kenedžiui skirtais naujais žodžiais: <blockquote> Ačiū, pone Prezidente,<br /> Už visa, ką padarėte,<br /> Už mūšius, kuriuos laimėjote,<br /> Už tai, kaip susitvarkote su [[U.S. Steel]]{{efn|''U. S. Steel'' (''United States Steel Corporation'') – JAV plieno liejimo korporacija.}}<br /> Bei su daugybe mūsų problemų,<br /> Mes Jums labai dėkojame.<ref>Originalus tekstas:<br /> Thanks, Mr. President<br /> For all the things you’ve done<br /> The battles that you’ve won<br /> The way you deal with U.S. Steel<br /> And our problems by the ton<br /> We thank you so much</ref> </blockquote> Vėliau, kai buvo įneštas milžiniškas gimtadienio tortas, Kenedis užlipo ant scenos ir dėl Monro atliktos dainos versijos pajuokavo: „Dabar po tokio mielo, sveikata trykštančio „Happy Birthday“ atlikimo galiu pasitraukti iš politikos“, tokiu būdu duodamas užuominą apie prigludusią Monro suknelę ir jos seksualią išvaizdą.<ref>{{Cite web|url=https://www.youtube.com/watch?v=Es6DIE6f_Vw|title=President Kennedy, JFK Comments on Marilyn Monroe's Happy Birthday|author=Marilyn Monroe Forever In Our Hearts|date=2014-05-19|accessdate=2023-07-06|archive-date=2019-04-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20190428221126/https://www.youtube.com/watch?v=Es6DIE6f_Vw|url-status=live}}</ref> Monro daina ir pasirodymas buvo dažnai prisimenami, tai buvo jos vienas paskutinių didelių viešų pasirodymų. Po trijų mėnesių, 1962 m. rugpjūčio 5 d., savo namuose ji buvo rasta negyva. Pirmoji ponia [[Jacqueline Kennedy Onassis|Žaklina Kenedi Onasis]], retai lankydavusis [[JAV demokratų partija|Demokratų partijos]] renginiuose, šventės dieną su savo vaikais Džonu jaunesniuoju ir Kerolaina praleido Laudono medžioklinių žirgų šou. Merlinai Monro akomponavo džiazo pianistas [[Hank Jones|Henkas Džonsas]].<ref>{{Cite web|url=http://themarilynmonroecollection.blogspot.com/2009/02/hank-jones-man-who-accompanied-marilyn.html|title=The Marilyn Monroe Collection Blog|publisher=themarilynmonroecollection.blogspot.com|lang=en|accessdate=2017-03-03|archive-date=2017-05-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20170523204427/http://themarilynmonroecollection.blogspot.com/2009/02/hank-jones-man-who-accompanied-marilyn.html|url-status=live}}</ref> == Istorija == Kenedžio gimtadienis 1962 m. gegužės 19 d. buvo švenčiamas [[Madison Square Garden (1925)|Madison Skver Gardene]],<ref>{{Cite web|url=http://hockey.ballparks.com/NHL/NewYorkRangers/3rdoldindex.htm|title=Madison Square Garden III|author=BALLPARKS.com by Munsey and Suppes|publisher=hockey.ballparks.com|accessdate=2023-07-06|archive-date=2017-07-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20170719002323/http://hockey.ballparks.com/NHL/NewYorkRangers/3rdoldindex.htm|url-status=live}}</ref> iškilmėse dalyvavo 15 000 žmonių, tarp jų – daug įžymybių. Renginys buvo suorganizuotas kaip didelė šventė lėšoms Demokratų partijai rinkti.<ref>Branch, Taylor (2007). Parting the Waters: America in the King Years 1954-63, p. 590</ref> Įžymioji Merlinos Monro suknelė buvo pasiūta iš odos spalvos [[Markizetas|markizeto]] audinio ir papuošta 2500 netikrų briliantų. Suknelė buvo tokia aptempta, kad Merlinai Monro buvo sunku ją nusivilkti;<ref name="faculty.uml.edu">{{Cite web |url=https://faculty.uml.edu//sgallagher/happybday.htm|title=Context|access-date=2023-07-06|archive-date=2017-05-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170523041320/http://faculty.uml.edu/sgallagher/happybday.htm |url-status=live }}</ref> be to, po suknele ji nebuvo nieko apsirengusi. Suknelės dizaineris – [[Jean Louis|Žanas Lui]].<ref>{{Cite web|url=https://blog.colettehq.com/inspiration/jean-louis|title=Jean Louis - Nude Illusionist {{!}} Colette Blog|publisher=blog.colettehq.com|lang=en|accessdate=2023-07-06|archive-date=2016-03-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20160307194524/https://blog.colettehq.com/inspiration/jean-louis|url-status=live}}</ref> Merliną Monro pristatė [[Peter Lawford|Piteris Lofordas]]. Jis nusprendė apsimesti, kad Monro vėluoja ir visą vakarą linksmino svečius, kol ji pasirodė scenoje. Kai ji galiausiai atėjo ir ją apšvietė prožektoriai, Lofordas paskelbė, kad atvyko „pavėlavusioji Merlina Monro“ (kadangi ji netrukus mirė, išėjo nelemtas sutapimas: {{en|late}} 'pavėlavusi (-ęs)' taip pat turi reikšmę 'velionė (-is)'). Monro nusimetė [[Šermuonėlis|šermuonėlių]] kailinius, atidengė suknelę ir svečiai tiesiog aiktelėjo. Šventę suorganizavo ir prodiusavo [[Brodvėjaus teatras|Brodvėjaus]] kompozitorius [[Richard Adler|Ričardas Adleris]],<ref>{{Cite news|title=Musical composer, lyricist Richard Adler dies at 90|url=http://www.cbc.ca/news/arts/story/2012/06/22/obit-adler-richard-musicals-composer.html|work=CBC News|accessdate=2023-07-06|language=en|archivedate=2012-12-21|archiveurl=https://web.archive.org/web/20121221144053/http://www.cbc.ca/news/arts/story/2012/06/22/obit-adler-richard-musicals-composer.html}}</ref> renginio [[Choreografija|choreografė]] – [[Carol Haney|Kerolė Heini]], žinoma iš [[Miuziklas|miuziklo]] „Pižamų žaidimas“ („The Pajama Game“). == Įtaka == Įžymiąją Merlinos Monro suknelę pasiuvo dizaineris Žanas Lui ir ji kainavo 1440,33 [[JAV doleris|dolerio]]. 1999 m. suknelė buvo parduota už 1,26 mln. dolerių.<ref name="faculty.uml.edu" /> 2016 m. lapkričio 17 d. aukcione [[Los Andželas|Los Andžele]] nežinomas žmogus suknelę įsigijo už 4,8 mln. dolerių.<ref>{{Cite news|title=Monroe's dress from JFK birthday sells for $4.8 million at auction|url=http://www.nbcnews.com/business/consumer/marilyn-s-happy-birthday-mr-president-dress-sells-4-8m-n685771|work=NBC News|accessdate=2023-07-06|language=en|archivedate=2016-12-12|archiveurl=https://web.archive.org/web/20161212171416/http://www.nbcnews.com/business/consumer/marilyn-s-happy-birthday-mr-president-dress-sells-4-8m-n685771}}</ref> Vieną įžymiausių dainos parodijų atliko [[Madonna|Madona]], kuri TV laidos „Saturday Night Live“ 18-o sezono 11-ame epizode ją parodijavo dainuodama „Happy Inauguration, Mr. President“ (''Su inauguracija, pone Prezidente'') ir skyrė neseniai išrinktam prezidentui [[Bill Clinton|Bilui Klintonui]], kurį vaidino [[Phil Hartman|Filas Hartmanas]].<ref>{{Cite web|url=http://snltranscripts.jt.org/92/92kinauguration.phtml|title=Clinton Inaugural Gala|publisher=snltranscripts.jt.org|accessdate=2023-07-06|archive-date=2017-05-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20170527212338/http://snltranscripts.jt.org/92/92kinauguration.phtml|url-status=live}}</ref> Ekscentriškoje 1992 m. komedijoje „Veino pasaulis“ („Wayne’s World“) [[Mike Myers|Maikas Majersas]], kaip pagrindinis veikėjas Veinas, telefonu atliko šią dainą filmo veikėjai, Veino draugei Kasandrai (aktorė [[Tia Carrere|Tija Karerė]]).<ref>{{Cite web|url=https://www.youtube.com/watch?v=av2Jc2d7fVg|title=happy birthday mr president|author=Kris J|date=2012-07-02|accessdate=2023-07-06|archive-date=2017-04-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20170417065955/https://www.youtube.com/watch?v=av2Jc2d7fVg|url-status=live}}</ref> Serialo „[[Bręstantis blogis]]“ 2-o sezono 11-ame epizode veikėja Skailerė (aktorė [[Anna Gunn|Ana Gan]]) savo viršininkui, kompanijos direktoriui Tedui Benekei gimtadienio proga parodijuoja Merlinos Monro dainą. Merginų popgrupės „[[Spice Girls]]“ narė [[Geri Halliwell|Džerė Halivel]] princo [[Karolis III (Jungtinė Karalystė)|Karolio]] 50-mečio proga (1998) atliko dainą, kur vietoj „Happy Birthday, Mr. President“ (''Su gimimo diena, pone Prezidente'') sudainavo „Happy Birthday, Your Royal Highness“ (''Su gimimo diena, Jūsų Karališkoji Aukštybe'').<ref>{{Cite news|title=Cover Story: Nifty at Fifty – Vol. 50 No. 20|url=http://people.com/archive/cover-story-nifty-at-fifty-vol-50-no-20/|work=PEOPLE.com|date=1998-11-30|accessdate=2023-07-06|language=en|archivedate=2016-11-21|archiveurl=https://web.archive.org/web/20161121173652/http://people.com/archive/cover-story-nifty-at-fifty-vol-50-no-20/}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.youtube.com/watch?v=EMJVyYVuimw|title=Geri Halliwell - Singing Happy Birthday to Prince Charles|author=Gustavo Pezzini|date=2008-02-10|accessdate=2023-07-06|archive-date=2018-04-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20180405101230/https://www.youtube.com/watch?v=EMJVyYVuimw|url-status=live}}</ref> Įžymųjį Merlinos Monro atlikimą amerikiečių muzikantė ir dainininkė [[Lana Del Rey|Lana Del Rei]] 2012 m. atkūrė savo dainos „National Anthem“ (''Nacionalinis himnas'') klipe.<ref>{{Cite news|title=Lana Del Rey, 'National Anthem'|url=https://www.rollingstone.com/music/videos/lana-del-rey-and-a-ap-rocky-play-presidential-in-national-anthem-20120627|work=Rolling Stone|accessdate=2023-07-06|archivedate=2017-05-10|archiveurl=https://web.archive.org/web/20170510213800/http://www.rollingstone.com/music/videos/lana-del-rey-and-a-ap-rocky-play-presidential-in-national-anthem-20120627}}</ref> == Nuorodos == * Merlina Monro atlieka „[https://www.youtube.com/watch?v=Y74oWon5VTo Happy Birthday, Mr. President]“ ([[YouTube]] svetainė) == Išnašos == {{išn|2}} == Pastabos == {{notelist}} [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] 2fhxhygrs9p81rsmsvcpfvrk0566pua 0 639191 7798238 7560998 2026-04-03T17:32:33Z Homo ergaster 10314 /* Istorija */ 7798238 wikitext text/x-wiki {{Lt-gs |vardas = Rokų |foto = Rokeliai 2023b.jpg |fotoinfo = Rokų stotis 2023 m. |adresas = [[Rokeliai]], Rokelių g. 78 |atidaryta = XX a. |platformos = 0 |linijos = 3 |įmonė = AB „Lietuvos geležinkeliai“ |rwi = 18464 |lat = 54.8428 |long = 23.9707 |rm={{Routemap2| ! !~~km~~ ↑ [[Gaižiūnų GS|GAIŽIŪNAI]] ↑! !CONTg\CONTg~~↑ [[Kaišiadorių GS|KAIŠIADORYS]] ↑ STRl\ABZg+r \BHF~~[[Palemono GS|PALEMONAS]] STR+l\ABZgr~~3,3~~ ABZ\eHST~~''[[Pamario GS|Pamarys]]'' [[Kauno GS|KAUNAS]]! !BHF\ABZ~~7,4~~ ABZ\DST~~'''Rokai''' STRl\ABZg+r~~4,4~~ \DST~~[[Jiesios GS|JIESIA]] \ABZ~~1,1~~ \HST~~[[Garliavos GS|Garliava]] \ABZ \CONTf~~↓ [[Kazlų Rūdos GS|KAZLŲ RŪDA]] ↓ }}}} '''Rokų geležinkelio stotis''' – geležinkelio stotis [[Kaunas|Kauno]] miesto ir rajono sandūroje, pietinėje miesto dalyje, [[Rokeliai|Rokelių]] kaime ir [[Rokeliai (Kaunas)|Rokelių]] mikrorajone.<ref>[https://www.visalietuva.lt/imone/roku-gelezinkelio-stotis Rokų geležinkelio stotis.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230730061622/https://www.visalietuva.lt/imone/roku-gelezinkelio-stotis |date=2023-07-30 }} Visalietuva.lt (tikrinta 2023-07-30).</ref> Vakarinė stoties dalis (taip pat ir pagrindinis pastatas) yra rajono teritorijoje, rytinė – miesto. Tai traukinių prasilenkimo stotis netoli [[Rokai (Kaunas)|Rokų]] mikrorajono, skirta priešingomis kryptimis važiuojantiems traukiniams prasilenkti aplinkelyje. Įrengtos apsauginės sienelės nuo geležinkelio triukšmo, keleiviniai traukiniai nestoja. == Istorija == [[File:Rokeliai 2023a.jpg|thumb|left|Geležinkelio pervaža ties Rokų stotimi 2023 m.]] Įkurta XX a. prie Palemono–Jiesios ruožo. [[1998]] m. suremontuotas stotelės keleivių paviljonas.<ref>{{LT geležinkeliai 2001|73}}</ref> Dar [[2008]]–[[2009]] m. čia stodavo tarptautiniai traukiniai į Maskvą, Adlerį, Čeliabinską, Karaliaučių, Sankt Peterburgą, Varšuvą (šitaip aplenkdami Kauno tunelį ir centrinę stotį),<ref>Tarnybinis 2008–2009 metų keleivinių traukinių eismo tvarkaraštis. – Vilnius, Lietuvos geležinkelių Keleivių vežimo direkcija, 2008.</ref> bet vėliau keleivinių traukinių sustojimai nutraukti. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kauno geležinkelio stotys]] [[Kategorija:Kauno rajono savivaldybės geležinkelio stotys]] kffi2zdfnwjawdxsb593clcvnyg4700 0 639362 7798110 7715492 2026-04-03T15:44:43Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Albumai]]; įtraukta [[Kategorija:2001 albumai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798110 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Vogtos dainos | Tipas = | Atlikėjas = [[Keistuolių teatras]] | Viršelis = Vogtos dainos.jpg | Išleistas = [[2001]] m. | Įrašytas = | Žanras = [[rokas]], [[popsas]] | Trukmė = | Leidėjas = | Prodiuseris = | Apžvalgos = | Ankstesnis albumas = | Šis albumas = | Kitas albumas = }} '''„Vogtos dainos“''' – [[Keistuolių teatras|Keistuolių teatro]] albumas, išleistas [[2001]] m.<ref>[https://www.discogs.com/release/2785148-Keistuoli%C5%B3-Teatras-Vogtos-Dainos Keistuolių Teatras – Vogtos Dainos] (Discogs.com)</ref> Albume yra 18 dainų, kurios yra lietuviškai perdainuotos populiarių užsienio atlikėjų dainos. == Dainos == {| class=wikitable ! Nr. !! Daina !! Trukmė !! Originali daina |- | 1 || Kaip man sunku || 3:32 || [[Bonnie Tyler]] – „[[It's A Heartache]]“ |- | 2 || Keitėsi miestai || 2:54 || [[4 Non Blondes]] – „[[What's Up]]“ |- | 3 || Ant aukšto kalno || 1:55 || |- | 4 || Lok, stok arba šok || 2:39 || |- | 5 || Toli už jūrų || 3:42 || [[Status_Quo_(grupė)|Status Quo]] – „[[In The Army Now]]“ |- | 6 || Rasa nuo Raseinių || 4:31 || |- | 7 || Gyveno sau vaikinas || 4:25 || [[Jeff Christie]] – „[[Iron Horse]]“ |- | 8 || Debesėlis || 3:09 || [[Gintarė Karaliūnaitė]] – „[[Debesėli, Debesėli]]“ |- | 9 || Jei nenori, neklausyk || 2:59 || [[The Beatles]] – „[[Girl]]“ |- | 10 || Kas man iš tos laimės || 4:16 || Vytauto Landsbergio politinė reklama<ref>[https://www.youtube.com/watch?v=iQtKo8e2F50]</ref> |- | 11 || Raudona merga || 4:08 || [[Chris de Burgh]] – „[[The Lady in Red]]“ |- | 12 || Meilės duok || 4:10 || [[Suzi Quatro]] – „[[If You Can't Give Me Love]]“ |- | 13 || Tavęs per daug || 4:11 || [[Electric Light Orchestra]] – „[[Don't Bring Me Down]]“ |- | 14 || Šalia kelio || 4:10 || [[The Sutherland Brothers]]/[[Rod Stewart]] – „[[Sailing]]“ |- | 15 || Ačiū, kad žiūrėjot || 3:52 || [[ABBA]] – „[[Thank You for the Music]]“ |- | colspan=4 align=center | '''Bonus''' |- | 16 || O mes vaikai || 7:05 || [[USA for Africa]] – „[[We Are the World]]“ |- | colspan=4 align=center | '''Video Bonus''' |- | 17 || Amžinai gyvi || 3:25 || [[Queen]] – „[[Don't Stop Me Now]]“ |} 18 Meilės nėra 2:24 Omega - "Gyöngyhajú Lány" == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:2001 albumai]] bsgoeuq2i572fzshmm20s0ym2g0gulv 7798113 7798110 2026-04-03T15:47:34Z Fnyxo 166866 7798113 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Vogtos dainos | Tipas = | Atlikėjas = [[Keistuolių teatras]] | Viršelis = Vogtos dainos.jpg | Išleistas = [[2001]] m. | Įrašytas = | Žanras = [[rokas]], [[popsas]] | Trukmė = | Leidėjas = | Prodiuseris = | Apžvalgos = | Ankstesnis albumas = | Šis albumas = | Kitas albumas = }} '''„Vogtos dainos“''' – [[Keistuolių teatras|Keistuolių teatro]] albumas, išleistas [[2001]] m.<ref>[https://www.discogs.com/release/2785148-Keistuoli%C5%B3-Teatras-Vogtos-Dainos Keistuolių Teatras – Vogtos Dainos] (Discogs.com)</ref> Albume yra 18 dainų, kurios yra lietuviškai perdainuotos populiarių užsienio atlikėjų dainos. == Dainos == {| class=wikitable ! Nr. !! Daina !! Trukmė !! Originali daina |- | 1 || Kaip man sunku || 3:32 || [[Bonnie Tyler]] – „[[It's A Heartache]]“ |- | 2 || Keitėsi miestai || 2:54 || [[4 Non Blondes]] – „[[What's Up]]“ |- | 3 || Ant aukšto kalno || 1:55 || |- | 4 || Lok, stok arba šok || 2:39 || |- | 5 || Toli už jūrų || 3:42 || [[Status_Quo_(grupė)|Status Quo]] – „[[In The Army Now]]“ |- | 6 || Rasa nuo Raseinių || 4:31 || |- | 7 || Gyveno sau vaikinas || 4:25 || [[Jeff Christie]] – „[[Iron Horse]]“ |- | 8 || Debesėlis || 3:09 || [[Gintarė Karaliūnaitė]] – „[[Debesėli, Debesėli]]“ |- | 9 || Jei nenori, neklausyk || 2:59 || [[The Beatles]] – „[[Girl]]“ |- | 10 || Kas man iš tos laimės || 4:16 || Vytauto Landsbergio politinė reklama<ref>[https://www.youtube.com/watch?v=iQtKo8e2F50]</ref> |- | 11 || Raudona merga || 4:08 || [[Chris de Burgh]] – „[[The Lady in Red]]“ |- | 12 || Meilės duok || 4:10 || [[Suzi Quatro]] – „[[If You Can't Give Me Love]]“ |- | 13 || Tavęs per daug || 4:11 || [[Electric Light Orchestra]] – „[[Don't Bring Me Down]]“ |- | 14 || Šalia kelio || 4:10 || [[The Sutherland Brothers]]/[[Rod Stewart]] – „[[Sailing]]“ |- | 15 || Ačiū, kad žiūrėjot || 3:52 || [[ABBA]] – „[[Thank You for the Music]]“ |- | colspan=4 align=center | '''Bonus''' |- | 16 || O mes vaikai || 7:05 || [[USA for Africa]] – „[[We Are the World]]“ |- | colspan=4 align=center | '''Video Bonus''' |- | 17 || Amžinai gyvi || 3:25 || [[Queen]] – „[[Don't Stop Me Now]]“ |} == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:2001 albumai]] cbaiy0ugxuz5jc12fnx7qjz00yq4xcr 0 640917 7798015 7431310 2026-04-03T15:10:33Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Angliškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798015 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:464249 Little-Bo-Peep.jpg|200px|thumb|right|Mažylė Bo-Pyp ([[Walter Crane|Volterio Kreino]] iliustracija, apie 1885 m.)]] '''Mažylė Bo-Pyp''' ({{en|Little Bo-Peep}}, arba ''Little Bo-Peep has lost her sheep'' 'Mažylė Bo-Pyp praganė savo avelę') – [[Anglų kalba|angliškas]] vaikiškas eilėraštis (dainelė). [[Roudo liaudies sainų indeksas|Roudo liaudies dainų indekse]] ({{en|Roud Folk Song Index}}) jai suteiktas 6487 numeris.<ref>{{cite web|url=https://www.vwml.org/roudnumber/6487|title=Little Bo Peep|website=Vaughan Williams Memorial Library|accessdate=2023-08-23}}</ref> == Tekstas == Mergaitė, vardu Bo-Pyp, praganė savo aveles. Netrukus avelės pas ją grįžo, tačiau be uodegų. Vėliau mergaitė rado uodegėles: jos buvo pakabintos džiūti ant medžio. Mergaitė stengėsi uodegėles prikabinti avelėms atgal. : Little Bo-Peep has lost her sheep, : And doesn’t know where to find them; : Leave them alone, and they’ll come home, : Wagging (bringing) their tails behind them.<ref name=Opie1997>I. Opie and P. Opie, ''The Oxford Dictionary of Nursery Rhymes'' (Oxford University Press, 1951, 2nd edn., 1997), pp. 93-4.</ref> : Little Bo-Peep fell fast asleep, : and dreamt she heard them bleating;– : but when she awoke, she found it a joke, : for they were still a-fleeting. : Then up she took her little crook, : determined for to find them; : she found them indeed, but it made her heart bleed, : for they’d left their tails behind them. : It happened one day, as Bo-Peep did stray : into a meadow hard by, : there she espied their tails side by side, : all hung on a tree to dry. : She heaved a sigh and wiped her eye, : and over the hillocks went rambling, : and tried what she could, as a shepherdess should, : to tack each again to its lambkin.<ref name=Opie1997/><ref name=LittleBoPeepRhyme>{{cite web |author=Linda Alchin |title=Little Bo Peep Rhyme |work=Nursery Rhymes Lyrics, Origins and History |url=http://www.rhymes.org.uk/little_bo_peep.htm |access-date=2023-08-23}}</ref> == Istorija == Pati pirmoji užrašyta dainelės versija rasta [[1805]] m. rankraštyje; jame pateiktas tik pirmasis ketureilis.<ref name=Opie1997/> Rankraštyje yra nuoroda į populiarų [[XVI a.]] vaikišką žaidimą ''bo-peep'' (be kita ko, jis aprašytas [[William Shakespeare|V. Šekspyro]] pjesėje „[[Karalius Lyras]]“ (I aktas, IV scena), kur ''bo-peep'' – galima nuoroda į vaikišką žaidimą „[[Ku-kū]]“ ({{en|Peekaboo}}),<ref>Lloyd Cameron (2001). King Lear, by William Shakespeare. Pascal Press. p. 49. ISBN 978-1-74020-130-8</ref> tačiau įrodymų, kad ši dainelė egzistavo iki [[XVIII a.]], nėra.<ref name=Opie1997/> Visa užrašyta dainelės versija išleista [[1810]] m. pirmajame spausdintame knygos „Gammer Gurton’s Garland or The Nursery Parnassus“ variante.<ref name=Opie1997/> Posakis ''to play bo-peep'' 'žaisti bo-pyp' buvo žinomas jau [[XIV a.]] ir reiškė stovėjimą prie [[Gėdos stulpas|gėdos stulpo]]. Pavyzdžiui, 1364 m. aludės šeimininkė Elisė Koston už sukčiavimą buvo nubausta stovėti prie gėdos stulpo (''play bo pepe thorowe a pillery'').<ref>Salzman (1913). English Industries of the Middle Ages. London: Constable & Co., Ltd. p. 188</ref> Vienoje [[XV a.]] anglų [[baladė]]je šiuo posakiu įvardijamos ir „avys“: ''Halfe England ys nowght now but shepe // In every corner they play boe-pepe'' („Pusės Anglijos nebėra, bet avys // Ant kiekvieno kampo žaidžia bo-pyp“).<ref>Bett, Henry (1950). English Legends. London: B.T.Batsford. p. 117.</ref> == Užuominos kultūroje == * Knygoje „[[Alisa Stebuklų šalyje]]“ matomas tas pats „atsietumas“, kaip ir eilėraštyje apie Mažylę Bo-Pyp (užaugusi Alisa įsivaizduoja, kaip ji siųs paštu dovanas savo kojoms).<ref>{{cite web|title=Алиса в Стране чудес|url=http://www.wonderland-alice.ru/notice/19.html|accessdate=2023-08-24|archive-date=2017-11-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20171112130812/http://www.wonderland-alice.ru/notice/19.html|url-status=unfit}}</ref> * [[Benny Hill|Benis Hilas]] savo pramoginėje laidoje du kartus panaudojo eilėraštį apie Mažylę Bo-Pyp. Vienoje iš 1965 m. laidų siužetas panaudotas serialo „Bonanza“, detektyvinio serialo „Z Cars“, žinių programos „Tonight“ ir V. Šekspyro monologo [[Parodija|parodijoms]].<ref>{{Cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=uqscxLbjYXs |title=Benny Hill - Bo-Peep Variations (1965) - YouTube|access-date=2023-08-24|archive-date=2022-07-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220712134055/https://www.youtube.com/watch?v=uqscxLbjYXs&gl=US&hl=en |url-status=live }}</ref> Kitoje laidoje (1973 m.) parodijuota V. Šekspyro pjesės [[monologas]], kriminalinė kronika, reportažas iš įvykio vietos, [[Švedai|švedų]] erotinis filmas ir [[Amerikiečiai|amerikiečių]] serialas „Ironside“.<ref>{{Cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=TKitpxNDHys |title=Benny Hill - Bo Peep: Nursery Rhyme Interpretations (1973) - YouTube |access-date=2023-08-24|archive-date=2022-07-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220712134237/https://www.youtube.com/watch?v=TKitpxNDHys |url-status=live }}</ref> * Vienas iš animacinio filmo „[[Žaislų istorija]]“ personažų – [[Porcelianas|porcelianinė]] lėlė Bo-Pyp, apsirengusi balta ir rožine suknele, besinešiojanti ilgą piemenaitės lazdą.<ref name=":0">{{Cite web|title=Bo Peep Is on Her Way to Disney Parks!|url=https://disneyparks.disney.go.com/blog/2019/05/bo-peep-is-on-her-way-to-disney-parks/|access-date=2020-12-04|website=Disney Parks Blog|language=en-US|archive-date=2020-10-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20201026192206/https://disneyparks.disney.go.com/blog/2019/05/bo-peep-is-on-her-way-to-disney-parks/|url-status=dead}}</ref> == Nuorodos == * Dainelė „[https://www.youtube.com/watch?v=J_77lnVg5FY Mažylė Bo-Pyp]“ ([[YouTube]] svetainė, anglų k., anglų subtitrai) == Išnašos == {{išn|2}} [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] bysqppv52t8jsse1t8fa3chq4uuxaqi 0 643109 7798099 7734506 2026-04-03T15:36:51Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2024 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798099 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Lietuva Eurovizijoje | pavadinimas = Eurovizija.LT 2024 | logotipas = EurovizijaLT.png | data = '''Pusfinaliai:''' <br /> 2024 m. sausio 13 d. <br /> 2024 m. sausio 20 d. <br /> 2024 m. sausio 27 d. <br /> 2024 m. vasario 3 d. <br /> 2024 m. vasario 10 d. <br /> ''' Finalas: ''' <br /> 2024 m. vasario 17 d. | vedėjai = [[Gabrielė Martirosian]]<br>Augustė Nombeko<br>Nerijus Trilikauskas (užkulisiai) | dalyvių skaičius = | daina = „Luktelk“ | pusfinalyje = 4 vieta, 119 taškų | finale = 14 vieta, 90 taškų | metai = ◄ [[Lietuva 2023 m. Eurovizijoje|2023]] [[file:EuroLithuania.svg|15px]] [[Lietuva 2025 m. Eurovizijoje|2025]] ► |atlikėjas=[[Silvester Belt]]|dainos autoriai=[[Džesika Šyvokaitė]]<br>Elena Jurgaitytė<br>[[Silvestras Beltė]]}} [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] dalyvavo [[Eurovizijos dainų konkursas 2024|2024 m. Eurovizijoje]], kuri vyko [[Malmė|Malmėje]], [[Švedija|Švedijoje]]. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ([[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|LRT]]), norėdamas išrinkti dainą-atstovę, organizavo nacionalinę atranką „Eurovizija.LT 2024“.<ref>{{Cite web |last=Jiandani |first=Sanjay |date=2023-07-17 |title=Lithuania: LRT confirms participation at Eurovision 2024 |url=https://esctoday.com/191538/lithuania-lrt-confirms-participation-at-eurovision-2024/ |access-date=2023-07-17 |website=ESCToday }}</ref> Surengtą atranką laimėjo atlikėjas [[Silvester Belt]] su daina „Luktelk“. == Priešistorė == {{main|Lietuva Eurovizijoje}} ‎Iki 2024 metų [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] [[Eurovizijos dainų konkursas|Eurovizijos dainų konkurse]] dalyvavo 24 kartus, kai debiutavo konkurse [[Eurovizijos dainų konkursas 1994|1994 metais]]. Geriausias šalies pasiekimas buvo pasiektas ‎‎[[Eurovizijos dainų konkursas 2006|2006‎‎ metais]], kai grupė [[LT United]]‎‎ atliko ‎‎dainą „We Are the Winners“, jie finale užėmė šeštąją vietą. ‎‎Nuo [[Eurovizijos dainų konkursas 2004|2004‎‎ m‎‎. konkurso]], kai buvo įvesta pusfinalių sistema, Lietuva į finalą pateko 11 kartų ir nepateko 7 kartus. Praėjusiais metais Lietuvai atstovavo atlikėja [[Monika Linkytė]] su daina „Stay“, ji pusfinalyje užėmė ketvirtąją vietą (110 taškų) ir pateko į finalą, kuriame užėmė vienuoliktąją vietą (127 taškai).‎ == Prieš Euroviziją == === Eurovizija.LT 2024 === „Eurovizija.LT“ – nacionalinio finalo formatas, sukurtas LRT, siekiant atrinkti Lietuvos dainą 2024 m. [[Eurovizijos dainų konkursas 2024|2024 m. Eurovizijoje]]. Atranką sudarė 5 pusfinaliai ir finalas. Finale pirmą kartą nuo [[Lietuva 2007 m. Eurovizijoje|2007]] m. vyko superfinalo etapas, jame trys daugiausia balų surinkę dalyviai pasirodė dar kartą, šiame etape balsavo tik žiūrovai. Nacionalinė atranka prasidėjo sausio 13 d. ir vyko kiekvieną šeštadienio vakarą, kol pasiekė finalą vasario 17 dieną. Atsinaujinusiai atrankai buvo pristatytas naujas pavadinimas „Eurovizija.LT“, kuris pakeitė nuo 2020 m. naudotą „Pabandom iš naujo!“ pavadinimą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2102826/prasideda-registracija-i-nacionaline-eurovizijos-atranka-paraisku-laukiama-iki-gruodzio-11-d Prasideda registracija į nacionalinę „Eurovizijos“ atranką: šįkart galutinis sprendimas bus priimtas žiūrovų]</ref> ==== Formatas ==== * [[LRT]] susimoka už dalyvavimą Eurovizijoje ir gauna transliacijos teises iš [[EBU]]; * Paskelbiama apie prasidėjusį atrankos procesą ir laukiama dainų iš visų susidomėjusių atlikėjų; * Iš pasiūlytų dainų sudaryta grupė atrenka keliasdešimt (šiemet 40) dainų; * [[LRT]] paskiria finansavimą atrankos dalyvių pasiruošimui; * Konkursas vyksta dviem etapais; jį sudaro: 5 pusfinaliai ir finalas; * Iš kiekvieno pusfinalio į finalą patenka du dalyviai; * Žiūrovai ir komisija visuose atrankos etapuose balsuoja santykiu 50:50 skirdami balus (12, 10, 8-1), lygiųjų atveju aukščiau lieka komisijos favoritas; * Trys daugiausiai balų surinkę dalyviai finale patenka į superfinalą, jie pakartoja savo pasirodymus ir balsavimas atidaromas iš naujo, jame balsuoja tik žiūrovai; * Superfinalo nugalėtojas atstovauja [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuvai]] [[Eurovizijos dainų konkursas 2024|2024 m. Eurovizijos dainų konkurse]] [[Malmė|Malmėje]]; * [[LRT]] finansuoja atlikėjo ir kitų delegacijos narių kelionę į Euroviziją, taip pat prisideda prie pasirodymo pastatymo. ==== Dalyviai ==== Konkurse norintys dalyvauti dainų autoriai ar atlikėjai paraiškas [[LRT]] galėjo pateikti iki gruodžio 11 dienos. Kaip ir praėjusiais metais visuomeninis transliuotojas prisidės prie muzikinio kūrinio ir įvaizdžio išpildymo – visi dalyviai galės kreiptis ir gauti iki 1500 eurų, kuriuos galės panaudoti dainos tobulinimui ir/ar sceninio įvaizdžio formavimui. 2023 m. gruodžio 19 d. [[LRT]] paskelbė „Eurovizija.LT“ 40 dalyvių ir jų dainų pavadinimų sąrašą.<ref name="list">{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2153683/skelbiami-nacionalines-eurovizijos-atrankos-dalyviai-prie-starto-linijos-40-dainu|title=Skelbiami nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos dalyviai: prie starto linijos – 40 dainų|work=lrt.lt|publisher=LRT|date=2023-12-19|access-date=2023-12-19}}</ref> {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:left;" ! rowspan="1" |Atlikėjas/grupė ! rowspan="1" |Daina ! rowspan="1" |Kalba ! rowspan="1" |Dainos autorius/autoriai |- | Agnė Buškevičiūtė | „Puppeteer“ | Anglų | Agnė Buškevičiūtė-Tumalavičienė, Evelina Dahlia, Ida Maria Søberg, Jonas Holteberg Jensen, Vilius Tumalavičius |- | Aistay | „You“ | Anglų | Aistė Tomkevičiūtė-Pajaujienė |- | Aistè | „Hero“ | Anglų | Aistė Gaižauskaitė, Kipras Varaneckas |- | [[Andrius Pojavis]] | „Sing me a hug“ | Anglų | Andrius Pojavis |- | Antoine Wend | „Say No More“ | Anglų | Antoine Wendling, Nicolas Lassus, Titas Astafėjevas |- | Anžela | „Paskubėk“ | Lietuvių | Titas Astafėjevas, Elena Jurgaitytė |- | April Frey | „New Years“ | Anglų | Ieva Andriuškevičiūtė |- | Baltos varnos | „In the Night“ | Anglų | Teresė Andrijauskaitė, Milda Andrijauskaitė-Bakanauskaitė |- | Clockwork Creep | „Empty“ | Anglų | Paulius Mscichauskas |- | Danielė | „Cold Shower“ | Anglų | Danielė Paužaitė, Gabija Žvirdauskaitė, Gytis Valickas |- | Deividas Valma | „Blood On Your Hands“ | Anglų | Tim Dawn, Aidan O'Connor |- | [[Eglė Jakštytė|Eley]] | „Rock My Body“ | Anglų | Eglė Jakštytė, Audrius Petrauskas, Titas Astafėjevas |- | Emilija V | „Trophy Wife“ | Anglų | Emilija Valiukevičiūtė, Herve "Feezy" Tshibola, Tiago "Tiago Got The Keys" Antunes |- | Freya Alley | „Serenade“ | Anglų | Kamilė Balčytytė, Laurence Hobbs |- | Hansanova | „Dragons and rainbows“ | Anglų | Giedrius Balčiūnas |- | Il Senso | „Time“ | Anglų | Kipras Mašanauskas, Andrius Kairys |- | Kàro | „Weightless“ | Anglų | Karolė Virbickaitė |- | Kasparas | „Fool“ | Anglų | Jokūbas Tulaba, Kasparas Varanavičius, Urtė Povilauskaitė |- | [[Kotryna Juodzevičiūtė|Kotryna]] | „Let‘s get lost“ | Anglų | |- | Lina Štalytė | „Perfect“ | Anglų | Lina Štalytė |- | Luka | „Move On“ | Anglų | Luka Kuraitė, Gytis Valickas |- | Mary Mo | „Anglų“ | Anglų | Tomas Dičiūnas, Titas Astafėjevas, Audrius Petrauskas, Marija Monika Dičiūnė |- | Marius Petrauskas | „Kol laiko yra“ | Lietuvių | Marius Petrauskas, Eligijus Žilinskas, Rūta Lukoševičiūtė |- | Martin | „Jigsaw“ | Anglų | Martin |- | MeidĖ | „Zoo“ | Anglų | Meidė Šlmamaitė, Paulius Vaicekauskas |- | Monika Marija | „Starting Tomorrow“ | Anglų | Džiugas Juzėnas, Monika Paulauskaitė, Titas Astafėjevas |- | Multiks | „Vėjas galvoje“ | Lietuvių | Paulius Burba |- | Paula Urbana | „It Is What It Is“ | Anglų | David Boyden, Francesca Morris, Paula Urbana |- | Petras | „Run“ | Anglų | Audrius Petrauskas, Titas Astafėjevas |- | Pluie de Comètes | „Be careful“ | Anglų | Justė Kraujelytė, Saulius Sakavičius |- | Queens of Roses | „Walk through fire“ | Anglų | Adriana Pupavac, Aidan O'Connor, Andreas Bjorkman, Jonas Ekdahl |- | Shower | „Impossible“ | Anglų | Vainius Indriūnas, Dominykas Kazimieras Krulikovskis, Jonas Filmanavičius, Simonas Krukonis |- | Sid Hallow | „Here We Go Again“ | Anglų | Sidas Gvozdiovas, Anyanya Udongwo |- | [[Silvester Belt]] | „Luktelk“ | Lietuvių | Jessica Shy, Elena Jurgaitytė, Silvestras Beltė |- | Sun Francisco | „Trauka“ | Lietuvių | Giedrė Ivanova, Maksimas Ivanovas |- | [[The Roop]] | „Simple Joy“ | Anglų | Mantas Banišauskas, Robertas Baranauskas, Vaidotas Valiukevičius, Vegard Hurum |- | Thomas G | „Us“ | Anglų | Audrius Petrauskas, Titas Astafėjevas |- | [[Vidas Bareikis|VB gang]] | „KABOOM!!!” | Anglų | Vidas Bareikis |- | [[Vilija Matačiūnaitė|Vilija]] | „Save Me“ | Anglų | Vilija Matačiūnaitė |- | [[Žalvarinis]] | „Gaudė Vėjai” | Lietuvių | Robertas Semeniukas, Viltė Ambrazaitytė, Sigita Jonynaitė |- | Živilė Gedvilaitė | „Save Me" | Anglų | Ylva Persson, Linda Persson, Peter Frodin |} ==== Sugrįžtantys dalyviai ==== <!--Dalis „Eurovizija.LT“ dalyvių jau yra dalyvavę atrankoje ankstesniais metais, iš jų labiausiai išsiskiria [[Aistė Pilvelytė]], kuri atrankoje dalyvavo jau 13 kartų. Tuo tarpu realios eurovizinės patirties turi Monika Linkytė, kuri atstovavo Lietuvai [[Eurovizijos dainų konkursas 2015|2015 m. konkurse]] kartu su [[Vaidas Baumila|Vaidu Baumila]], taip pat Justė Kraujelytė ir Baiba, kurios buvo pritarančiosios vokalistės. Kai kurie atlikėjai yra dalyvavę atrankoje tais pačiais metais su skirtingomis dainomis, kuomet viena daina atliekama solo, o kita su grupe ar duetu.--> {| class="sortable wikitable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:left" |+ Eurovizijoje |- ! scope="col" |Atlikėjas/grupė ! scope="col" |Metai ! scope="col" |Daina |- |[[Andrius Pojavis]] |[[Eurovizijos dainų konkursas 2013|2013]] |„Something“ |- |[[Vilija Matačiūnaitė|Vilija]] |[[Eurovizijos dainų konkursas 2014|2014]] |„Attention“ |- | rowspan="2" |[[The Roop]] |[[Eurovizijos dainų konkursas 2020|2020]] |„On Fire“ |- |[[Eurovizijos dainų konkursas 2021|2021]] |„Discoteque“ |} ==== Komisijos nariai ==== {| class="wikitable" width="70%" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:left;" |- ! rowspan="2" width="110"| Narys ! colspan="5"| Pusfinalis ! rowspan="2" width="40"| Finalas ! rowspan="2" width="180"| Veikla | |- ! width="30"| 1 ! width="30"| 2 ! width="30"| 3 ! width="30"| 4 ! width="30"| 5 |- | Darius Užkuraitis | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | buvęs „Eurovizijos“ komentatorius |- | Ieva Narkutė | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | dainininkė-dainų autorė |- | Monika Liu | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | Lietuvos atstovė 2022 m. |- | Ramūnas Zilnys | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | muzikos apžvalgininkas, „Eurovizijos“ komentatorius |- | Vytautas Bikus | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | kompozitorius |- | Ieva Zasimauskaitė | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | Lietuvos atstovė 2018 m. |- | Kristupas Naraškevičius | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | LRT televizijos ir LRT OPUS radijo laidų vedėjas |- | Gerūta Griniūtė | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |LRT televizijos ir radijo laidų vedėja, žurnalistė |- | Jievaras Jasinskis | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} |trombonininkas, aranžuotojas, kompozitorius, dirigentas |- | Giedrė Kilčiauskienė | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | dainininkė-dainų autorė |- | Tautvydas Gaudėšius | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | dainininkas-dainų autorius |- | Monika Linkytė | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | Lietuvos atstovė 2023 m. |- | Leon Somov | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | prodiuseris, kompozitorius |- | Jurij Veklenko | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | Lietuvos atstovas 2019 m. |- | Mindaugas Bendžius | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | prodiuseris, kompozitorius |- | Olga Filatova-Kontrimienė | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | dizainerė, stilistė |} ==== Pusfinaliai ==== {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+ Pirmasis pusfinalis (sausio 13 d.) |- ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas ! rowspan="2" |Daina ! rowspan="2" |Komisijos balai ! colspan="2" |Žiūrovų ! rowspan="2" |Balai ! rowspan="2" |Vieta |- !Balsai !Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" |1 | align="left" | Živilė Gedvilaitė | align="left" | „Save Me“ |3 |165 |3 |6 |8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |2 | align="left" | Antoine Wend | align="left" | „Say No More“ |5 |310 |5 |10 |6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |3 | align="left" | Marius Petrauskas | align="left" | „Kol laiko yra“ |6 |454 |7 |13 |5 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! scope="row" style="text-align:center;" |4 | align="left" | [[Silvester Belt]] | align="left" | „Luktelk“ |12 |1503 |10 |22 |1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |5 | align="left" | Aistay | align="left" | „You“ |4 |199 |4 |8 |7 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! scope="row" style="text-align:center;" |6 | align="left" | [[Vidas Bareikis|VB Gang]] | align="left" | „Kaboom!!!“ |10 |1843 |12 |22 |2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |7 | align="left" | Luka | align="left" | „Move On“ |7 |695 |8 |15 |3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |8 | align="left" | Clockwork Creep | align="left" | „Empty“ |8 |412 |6 |14 |4 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+ Antrasis pusfinalis (sausio 20 d.) |- ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas ! rowspan="2" |Daina ! rowspan="2" |Komisijos balai ! colspan="2" |Žiūrovų ! rowspan="2" |Balai ! rowspan="2" |Vieta |- !Balsai !Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" |1 | align="left" | [[Andrius Pojavis]] | align="left" | „Sing Me a Hug“ |3 |190 |3 |6 |8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |2 | align="left" | [[Eglė Jakštytė|Eley]] | align="left" | „Rock My Body“ |8 |730 |8 |16 |3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |3 | align="left" | Deividas Valma | align="left" | „Blood on Your Hands“ |5 |710 |6 |11 |6 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! scope="row" style="text-align:center;" |4 | align="left" | Aistè | align="left" | „We Will Rule the World“ |12 |1092 |10 |22 |1 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! scope="row" style="text-align:center;" |5 | align="left" | [[Žalvarinis]] | align="left" | „Gaudė vėjai“ |10 |2159 |12 |22 |2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |6 | align="left" | Paula Urbana | align="left" | „It Is What It Is“ |7 |502 |4 |11 |5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |7 | align="left" | Thomas G | align="left" | „Us“ |6 |723 |7 |13 |4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |8 | align="left" | Multiks | align="left" | „Vėjas galvoje“ |4 |605 |5 |9 |7 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+ Trečiasis pusfinalis (sausio 27 d.) |- ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas ! rowspan="2" |Daina ! rowspan="2" |Komisijos balai ! colspan="2" |Žiūrovų ! rowspan="2" |Balai ! rowspan="2" |Vieta |- !Balsai !Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" |1 | align="left" | Anžela | align="left" | „Paskubėk“ |5 |498 |5 |10 |6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |2 | align="left" | Sid Hallow | align="left" | „Here We Go Again“ |3 |430 |3 |6 |8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |3 | align="left" | MeidĖ | align="left" | „Zoo“ |10 |509 |6 |16 |3 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! scope="row" style="text-align:center;" |4 | align="left" | Pluie de Comètes | align="left" | „Be Careful“ |12 |520 |7 |19 |2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |5 | align="left" | Sun Francisco | align="left" | „Trauka (Svaigsta galva)“ |4 |457 |4 |8 |7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |6 | align="left" | Mary Mo | align="left" | „Done“ |6 |1011 |10 |16 |4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" |7 | align="left" | Baltos Varnos | align="left" | „In the Night“ |7 |637 |8 |15 |5 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! scope="row" style="text-align:center;" |8 | align="left" | Shower | align="left" | „Impossible“ |8 |2444 |12 |20 |1 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+ Ketvirtasis pusfinalis (vasario 3 d.) |- ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas ! rowspan="2" |Daina ! rowspan="2" |Komisijos balai ! colspan="2" |Žiūrovų ! rowspan="2" |Balai ! rowspan="2" |Vieta |- !Balsai !Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Agnė Buškevičiūtė | align="left" | „Puppeteer“ | 5 | 771 | 7 | 12 | 5 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | Il Senso | align="left" | „Time“ | 10 | 3232 | 12 | 22 | 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | Kasparas | align="left" | „Fool“ | 8 | 962 | 10 | 18 | 3 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! scope="row" style="text-align:center;" | 4 | align="left" | Monika Marija | align="left" | „Unlove You Starting Tomorrow“ | 12 | 921 | 8 | 20 | 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | align="left" | [[Vilija Matačiūnaitė|Vilija]] | align="left" | „Save Me“ | 4 | 374 | 3 | 7 | 8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | align="left" | Danielė | align="left" | „Cold Shower“ | 3 | 611 | 5 | 8 | 7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 7 | align="left" | Martin | align="left" | „Jigsaw“ | 7 | 713 | 6 | 13 | 4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 8 | align="left" | Hansanova | align="left" | „Dragons and Rainbows“ | 6 | 512 | 4 | 10 | 6 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+ Penktasis pusfinalis (vasario 10 d.) |- ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas ! rowspan="2" |Daina ! rowspan="2" |Komisijos balai ! colspan="2" |Žiūrovų ! rowspan="2" |Balai ! rowspan="2" |Vieta |- !Balsai !Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Freya Alley | align="left" | „Serenade“ | 4 | 869 | 8 | 12 | 5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | Kàro | align="left" | „Weightless“ | 6 | 387 | 5 | 11 | 7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | Petras | align="left" | „Run“ | 7 | 335 | 4 | 13 | 6 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! scope="row" style="text-align:center;" | 4 | align="left" | Queens of Roses | align="left" | „Walk Through Fire“ | 10 | 840 | 8 | 18 | 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | align="left" | April Frey | align="left" | „New Years“ | 8 | 391 | 6 | 12 | 4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | align="left" | Emilija V | align="left" | „Trophy Wife“ | 3 | 130 | 3 | 6 | 8 |- style="font-weight:bold; background:navajowhite;" ! scope="row" style="text-align:center;" | 7 | align="left" | [[The Roop]] | align="left" | „Simple Joy“ | 12 | 3691 | 12 | 24 | 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 8 | align="left" | Lina Štalytė | align="left" | „Perfect“ | 5 | 1739 | 10 | 15 | 3 |} ==== Finalas ==== {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+ Finalas (vasario 17 d.) |- ! rowspan="2" |Nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas ! rowspan="2" |Daina ! colspan="2" |Komisijos ! colspan="2" |Žiūrovų ! rowspan="2" |Balai ! rowspan="2" |Vieta |- !Balsai !Balai !Balsai !Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Aistè | align="left" | „We Will Rule the World“ | 54 | 4 | 1635 | 4 | 8 | 6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | [[Žalvarinis]] | align="left" | „Gaudė vėjai“ | 49 | 3 | 2750 | 5 | 8 | 7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | Pluie de Comètes | align="left" | „Be Careful“ | 59 | 5 | 578 | 1 | 6 | 9 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 4 | align="left" | [[Silvester Belt]] | align="left" | „Luktelk“ | 97 | 10 | 25502 | 12 | 22 | 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | align="left" | VB Gang | align="left" | „Kaboom!!!“ | data-sort-value="59.1" | 59 | 6 | 7679 | 7 | 13 | 4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | align="left" | Il Senso | align="left" | „Time“ | 33 | 2 | 4012 | 6 | 8 | 8 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 7 | align="left" | Shower | align="left" | „Impossible“ | 110 | 12 | 15783 | 10 | 22 | 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 8 | align="left" | Monika Marija | align="left" | „Unlove You Starting Tomorrow“ | 68 | 7 | 1609 | 3 | 10 | 5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 9 | align="left" | Queens of Roses | align="left" | „Walk Through Fire“ | 20 | 1 | 897 | 2 | 3 | 10 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 10 | align="left" | [[The Roop]] | align="left" | „Simple Joy“ | 89 | 8 | 11802 | 8 | 16 | 3 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |+ {{nowrap|Detalūs komisijos narių balsavimai}} |- ! rowspan="2" | Nr. ! rowspan="2" | Daina ! colspan="11" | Komisijos narys ! rowspan="2" | Viso |- ! scope="col" | Nr. 1 ! scope="col" | Nr. 2 ! scope="col" | Nr. 3 ! scope="col" | Nr. 4 ! scope="col" | Nr. 5 ! scope="col" | Nr. 6 ! scope="col" | Nr. 7 ! scope="col" | Nr. 8 ! scope="col" | Nr. 9 ! scope="col" | Nr. 10 ! scope="col" | Nr. 11 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | „We Will Rule the World“ | 7 || 3 || 1 || 5 || 6 || 6 || 3 || 3 || 10 || 4 || 6 || 54 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | „Gaudė vėjai“ | 6 || 4 || 8 || 7 || 2 || 7 || 2 || 4 || 3 || 5 || 1 || 49 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | „Be Careful“ | 3 || 2 || 6 || 6 || 5 || 8 || 5 || 7 || 4 || 8 || 5 || 59 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 4 | align="left" | „Luktelk“ | '''12''' || '''12''' || 10 || 10 || 10 || 4 || 6 || 6 || 7 || 10 || 10 || 97 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | align="left" | „Kaboom!!!“ | 5 || 6 || 2 || 3 || 4 || 3 || 10 || '''12''' || 8 || 2 || 4 || 59 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | align="left" | „Time“ | 2 || 7 || 5 || 1 || 1 || 1 || 4 || 5 || 1 || 3 || 3 || 33 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 7 | align="left" | „Impossible“ | 8 || 8 || '''12''' || '''12''' || 8 || '''12''' || '''12''' || 2 || '''12''' || '''12''' || '''12''' || '''110''' |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 8 | align="left" | „Unlove You Starting Tomorrow“ | 4 || 5 || 3 || 4 || 7 || 10 || 7 || 10 || 5 || 6 || 7 || 68 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 9 | align="left" | „Walk Through Fire“ | 1 || 1 || 4 || 2 || 3 || 2 || 1 || 1 || 2 || 1 || 2 || 20 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 10 | align="left" | „Simple Joy“ | 10 || 10 || 7 || 8 || '''12''' || 5 || 8 || 8 || 6 || 7 || 8 || 89 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center;" |+ Superfinalas (vasario 17 d.) ! scope="col" | Nr. ! scope="col" | Atlikėjas ! scope="col" | Daina ! scope="col" | Balsai ! scope="col" | Vieta |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Shower | align="left" | „Impossible“ | 20307 | 2 |- |-style="background:gold; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:gold; font-weight:bold;" | 2 | align="left" | [[Silvester Belt]] | align="left" | „Luktelk“ | 34691 | 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | [[The Roop]] | align="left" | „Simple Joy“ | 15046 | 3 |} == Eurovizijoje == [[File:Eurovision 2024 generic logo.svg|thumb|right|alt=[[Eurovizijos dainų konkursas 2024]] vyks [[Švedija|Švedijos]] mieste [[Malmė|Malmėje]].|[[Eurovizijos dainų konkursas 2024]] vyks [[Švedija|Švedijos]] mieste [[Malmė|Malmėje]].]] {{Main|Eurovizijos dainų konkursas 2024}} 2024 m. Euroviziją Lietuvoje transliuos [[LRT|LRT radijas ir televizija]]. Šalį atstovaus atlikėjas [[Silvester Belt]] su kūriniu „Luktelk“. Tai bus jau 25-iasis kartas, kuomet [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] dalyvauja [[Eurovizijos dainų konkursas|Eurovizijos dainų konkurse]], taip pat ir 30-metis nuo šalies debiutavimo konkurse [[Eurovizijos dainų konkursas 1994|1994 metais]]. Dalyvio numeris 2024 m. Eurovizijos pirmame pusfinalyje paaiškės tikimasi kovo mėnesį. == Taip pat skaitykite == * [[Lietuva Eurovizijoje]] * [[Eurovizijos dainų konkursas 2024]] * [[Lietuva 2023 m. Eurovizijoje|„Pabandom iš naujo! 2023“]] == Pastabos == {{notelist}} == Nuorodos == * [https://www.lrt.lt/projektai/eurovizija Atrankos svetainė] <!--* [https://eurovisionworld.com/national/lithuania/pabandom-is-naujo-2024 Visa informacija apie „Pabandom iš naujo! 2024“ (eurovisionworld.com svetainė)] * [https://eurovision.tv/event/malmo-2024/first-semi-final/results/lithuania Visa informacija apie Lietuvos balsavimą (pirmajame pusfinalyje)] * [https://eurovision.tv/event/malmo-2024/grand-final/results/lithuania Visa informacija apie Lietuvos balsavimą (finale)] --> == Šaltiniai == {{išn}} {{Lietuvos nacionalinė atranka į Euroviziją}} <!-- {{Eurovizijos dainų konkursas 2024}} --> [[Kategorija:Lietuva Eurovizijos dainų konkurse]] [[Kategorija:2024 muzikoje]] efk91c66815m8srrc7kpoeow6ydu6pj 0 643248 7798018 7080465 2026-04-03T15:10:58Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:Angliškos dainos]]; įtraukta [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798018 wikitext text/x-wiki {{listen | filename=Roast Beef of England.ogg | title=The Roast Beef of England | description=Dainą „Senosios Anglijos rostbifas“ atlieka [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos|Jungtinių Valstijų karinių jūrų pajėgų]] ansamblis }} '''„Senosios Anglijos rostbifas“''' ({{En|The Roast Beef of Old England}}) – patriotinė anglų [[baladė]], Henrio Fildingo (''Henry Fielding'') sukurta spektakliui „The Grub-Street Opera“, pirmą kartą pastatytam 1731 m.<ref name="VA">[https://collections.vam.ac.uk/item/O1157929/o-the-roast-beef-of-print-hogarth-william/ ''O, the Roast Beef of Old England''], Victoria and Albert Museum. Nuoroda tikrinta 2023-10-07.</ref> Daina didesnio populiarumo sulaukė, kai buvo kiek pakeista kompozitoriaus [[Richard Leveridge|Ričardo Leveridžo]] (''Richard Leveridge''). Spektaklių žiūrovai ją ėmė dainuoti prieš kiekvieną naują spektaklį arba net jo metu.<ref name="VA"/> „Senosios Anglijos rostbifas“ dažnai skamba prieš valgant [[JK|Jungtinės Karalystės]] ir [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] jūrininkams ar kitiems karinių pajėgų tarnautojams. == Dainos tekstas == [[Vaizdas:Leveridge composer.jpg|miniatiūra|[[Richard Leveridge|Ričardo Leveridžo]] portretas pagal Tomo Frajaus paveikslą, nutapytą apie 1710–1762 m.]] [[Vaizdas:William Hogarth - O the Roast Beef of Old England ('The Gate of Calais') - Google Art Project.jpg|miniatiūra|Paveikslas „O, senosios Anglijos rostbife“, arba „[[Kalė]] vartai“, 1748 m. (Viljamas Hogartas)]] {| style="vertical-align: top;" - | :;Daina anglų kalba : When mighty Roast Beef was the Englishman's food, : It ennobled our veins and enriched our blood. : Our soldiers were brave and our courtiers were good :: Oh! the Roast Beef of old England, :: And old English Roast Beef! : But since we have learnt from all-vapouring France : To eat their ragouts as well as to dance, We're fed up with nothing but vain complaisance :: Oh! the Roast Beef of Old England, :: And old English Roast Beef! : Our fathers of old were robust, stout, and strong, : And kept open house, with good cheer all day long, : Which made their plump tenants rejoice in this song— :: Oh! the Roast Beef of Old England, :: And old English Roast Beef! : But now we are dwindled to, what shall I name? : A sneaking poor race, half-begotten and tame, : Who sully the honours that once shone in fame. :: Oh! the Roast Beef of Old England, :: And old English Roast Beef! : When good Queen Elizabeth sat on the throne, : Ere coffee, or tea, or such slip-slops were known, : The world was in terror if e'er she did frown. :: Oh! the Roast Beef of Old England, :: And old English Roast Beef! : In those days, if Fleets did presume on the Main, : They seldom, or never, return'd back again, : As witness, the Vaunting Armada of Spain. :: Oh! the Roast Beef of Old England, :: And old English Roast Beef! : Oh then we had stomachs to eat and to fight : And when wrongs were cooking to do ourselves right. : But now we're a… I could, but goodnight! :: Oh! the Roast Beef of Old England, :: And old English Roast Beef! | :;Vertimas į lietuvių kalbą : Kai rostbifas didis anglo maistas tebuvo, : Jis taurino mūs gyslas ir turtino mūs kraują. : Mūs kareiviai buvo drąsūs, o dvariškiai – geri :: O! rostbife Anglijos senosios, :: Ir senas angliškas rostbife! : Bet išmokus mums iš prancūzų, vis išpuikių : Jų troškinius valgyt ir dargi pašokt, Nepeni mūs nieks, tik tuščia pagarba :: O! rostbife Anglijos senosios, :: Ir senas angliškas rostbife! : Mūs sentėviai buvo tvirti, stiprūs, drūti, : Ir buvo svetingi, visą dieną linksmi, : Tad džiaugės jų įnamiai sotūs šita daina— :: O! rostbife Anglijos senosios, :: Ir senas angliškas rostbife! : O dabar mes sunykę, kaip man pasakyt? : Pasalūniška vargšė tauta, pusgyvė irgi menka, : Kur teršia garbę, kadais žibėjusią šloviai. :: O! rostbife Anglijos senosios, :: Ir senas angliškas rostbife! : Kai geroji karalienė Elžbieta soste sėdėjo, : Čia buvo kavos, arbatos ir šiokių srėbalų, : Išsigandęs buvo pasaulis, niūrojo kaip ji. :: O! rostbife Anglijos senosios, :: Ir senas angliškas rostbife! : Laivynams anuomet išplaukus į marias, : Negrįždavo jie niekad arba tik retai, : Ispanų išpuikus armada paliudys tatai. :: O! rostbife Anglijos senosios, :: Ir senas angliškas rostbife! : O, tada turėjom skrandžius valgyt, kovot : Ir blogiui beverdant besielgti dorai. : O dabar mes… galėčiau, bet labos jums nakties! :: O! rostbife Anglijos senosios, :: Ir senas angliškas rostbife! |} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] 1ppz4bosxlwvoxe39eowaprqgtp9ww4 0 646245 7798286 7333896 2026-04-04T02:39:36Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas RTAF_Tachikawa_Ki-36.jpg keičiamas RTAF_Tachikawa_Ki-55.jpg 7798286 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Foto=Tachikawa_Ki-55.jpg|Pavadinimas=Tachikawa K-55|Tipas=[[Mokomasis lėktuvas|Mokomasis]], [[žvalgybinis lėktuvas]]|Statytojas=Tachikawa|Gamybos metai=1940-1943|Pirmas skrydis=1939 m. rugsėjis|Baigtas naudoti=1945 m. (Japonija) <br> 1953 m. (Kinija)|Pastatyta_vnt=1389|Naudoja=[[File:Roundel_of_Japan_(1943).svg|20px]] Japonijos Imperijos KOP <br> [[File:Roundel_of_the_Republic_of_China.svg|20px]] Kinijos Respublikos KOP <br> [[File:Roundel_of_China.svg|20px]] KLR KOP <br> [[File:Roundel_of_South_Korea.svg|20px]] Pietų Korėjos KOP <br> [[File:Roundel of Manchukuo (1938–1945).svg|20px]] Mandžuko KOP <br> [[File:Roundel_of_Thailand.svg|20px]] Karališkosios Tailando KOP|Prototipas=[[Tachikawa Ki-36]]|Kūrėjas=Endô Ryôkichi}} '''Tachikawa Ki-55''' ([[Antrojo pasaulinio karo metu Sąjungininkų naudoti Japonijos orlaivių pavadinimai|Sąjungininkų pavadinimas]] - "Ida") – [[XX amžius|XX a]]. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje [[Japonijos imperija|Japonijos Imperijos]] įmonėje „Tachikawa“ sukurtas lavinimosi [[lėktuvas]], pilnai metalinis [[Žemasparnis lėktuvas|žemasparnis]] [[monoplanas]] su fiksuota [[Orlaivio važiuoklė|važiuokle]]. Be pilotų lavinimosi Ki-55 plačiai naudotas kaip [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybinis]], ugnies koregavimo, ryšių tarp [[Artilerija|artilerijos]] padalinių, karinės vadovybės ir skubių krovinių pervežimo lėktuvas, taip pat naudotas ir kaip [[šturmo lėktuvas]].<ref name=":0">Ki-55, [https://www.airwar.ru/enc/aww2/ki36.html Уголок неба].</ref> == Konstrukcija ir gamyba == Ki-55 buvo tolimesnė, supaprastinta puikiai užsirekomendavusio dviviečio [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybinio lėktuvo]] ir [[Lengvasis bombonešis|lengvojo bombonešio]] [[Tachikawa Ki-36]] evoliucija. Ki-55 bnuvo ginkluotas tik vienu kulkosvaidžiu. Po 1939 m. rugsėjį įvykusių bandymų, šis orlaivis buvo pradėtas gaminti ir priimtas į ginkluotę pavadinimu „99 tipo Tachikawa sausumos pajėgų lavinimosi lėktuvas“ ([[Anglų kalba|angl]]. ''Tachikawa Army Type 99 Advanced Trainer''). Iki gamybos pabaigos 1943 m. gruodžio mėnesį buvo pagaminta 1389 vnt. Ki-55. [[Tačikava|Tačikavos]] pirmajame laivyno arsenale (paprastai vadinama „Tachikawa“) buvo surinkti 1078 vnt., koncerne „[[Kawasaki]]“ – 311 vnt.<ref>{{Harvnb|Francillon|1979|p=254.}}</ref> Tiek Ki-55, tiek ir jo prototipą Ki-36, [[Antrojo pasaulinio karo metu Sąjungininkų naudoti Japonijos orlaivių pavadinimai|sąjungininkai įvardindavo kodiniu pavadinimu]] „Ida“. Kaip ir Ki-36, Ki-55 pasižymėjo geru valdomumu, trumpa pakilimui ir tūpimui reikalinga distancija.<ref name=":0" /> == Variantai == ; Ki-36 : Sausumos pajėgų ryšio ir paramos lėktuvas. ; Ki-72 : Modernizuota versija su 447 [[Vatas|kW]] (599 [[Arklio galia|AG]]) galios varikliu „[[Hitachi Ha38]]“ ir susklaidžiama važiuokle. Liko projekto stadijoje. == Operatoriai == [[Vaizdas:RTAF Tachikawa Ki-55.jpg|dešinėje|miniatiūra|300x300px| Karališkajame Tailando karinių oro pajėgų muziejuje ekosponuojamas mokymosi lėktuvas Tachikawa Ki-36.]] ; {{flag|Japan}} * Japonijos imperatoriškosios sausumos armijos karinės oro pajėgos ** Kumagaya sausumos kariuomenės skraidymo mokykla ** Mito sausumos kariuomenės skraidymo mokykla ** Tachiarai sausumos kariuomenės skraidymo mokykla ** Utsonomiya sausumos kariuomenės skraidymo mokykla ; {{Flagicon|Manchukuo}} [[Mandžukas|Mandžuko]] * Mandžuko karinės oro pajėgos ; {{Flagicon image|Flag of the Republic of China-Nanjing (Peace, Anti-Communism, National Construction).svg}} Pertvarkyta Kinijos nacionalinė vyriausybė * Keletas orlaivių, suteiktų Japonijos kariuomenės. ; {{flag|Republic of China}} * Kinijos Respublikos karinės oro pajėgos – keletas trofėjinių orlaivių. ;  {{flag|People's Republic of China}} * Liaudies išsilaisvinimo armijos karinės oro pajėgos 1945 m. pabaigoje naudojo daugiau nei 30 [[Trofėjus|trofėjinių]] [[Orlaivis|orlaivių]]. Paskutiniai 14 vnt. Ki-55 buvo nurašyti 1953 m. ;  {{flag|Thailand}} * Tailando karališkosios karinės oro pajėgos ; {{flag|Republic of Korea}} * Korėjos Respublikos karinės oro pajėgos Kituose šaltiniuose taip pat nurodoma, kad keletą Ki-55 naudojo piečiausioje trečiojoje dabartinio [[Vietnamas|Vietnamo]] dalyje – [[Kochinchina|Kočičinoje]] veikusios Japonijos satelitų karinės pajėgos.<ref>{{Harvnb|Francillon|1979|p=252.}}</ref> == Techniniai duomenys (Ki-55) == [[Vaizdas:Tachikawa_Ki-55_3-view_line_drawing.png|alt=3-view drawing of the Tachikawa Ki-55|dešinėje|431x431px| 3 vaizdų Tachikawa Ki-55 brėžinys]] <span style="font-size:120%">'''Bendrosios charakteristikos'''</span> * '''[[Įgula]]:''' 2 * '''Ilgis:''' 8,0 m * '''[[Sparno mojis]]:''' 11,8 m * '''Aukštis:''' 3,64 m * '''Sparno plotas:''' 20,0 m² * '''[[Airfoil|Aerodinaminis profilis]]:''' ** '''pagrindas:''' [[NACA airfoil|NACA 23014]]; ** '''galiukas:''' [[NACA airfoil|NACA 23006]]<ref name="Selig"><cite class="citation web cs1" id="CITEREFLednicer"><span class="cx-segment" data-segmentid="173">Lednicer, David. </span><span class="cx-segment" data-segmentid="174">[https://m-selig.ae.illinois.edu/ads/aircraft.html „The Incomplete Guide to Airfoil Usage“]. </span><span class="cx-segment" data-segmentid="175">''m-selig.ae.illinois.edu''<span class="reference-accessdate">. </span></span><span class="cx-segment" data-segmentid="176"><span class="reference-accessdate">Nuoroda tikrinta <span class="nowrap">16 April</span> 2019</span>.</span></cite></ref> * '''Svoris:''' ** '''[[Tuščios transporto priemonės svoris|tuščio]]:''' 1 292 kg ** '''[[Maksimalus kilimo svoris|kilimo]]:''' 1 721 kg * '''Jėgainė:''' vienas devynių cilindrų [[Žvaigždinis variklis|žvaigždinis oru aušinamas vidaus degimo variklis]] „[[Hitachi Ha13a]]“ ('''Armijos 98 tipo 450 AG galios oru aušinamas radialinis''') ** '''kilimo galia:''' 380 [[Vatas|kW]] (510 [[Arklio galia|AG]]) ** '''ilgalaikė galia:''' 350 kW (470 AG) 1 700 m aukštyje * '''[[Propeleris]]:''' dvimentis, medinis, fiksuoto žingsnio <span style="font-size:120%">'''Skrydžio duomenys'''</span> * '''[[V greičiai|Greitis]]:''' ** '''maksimalus:''' 349 km/h, 2 200 m aukštyje ** '''kreiserinis:''' 235 km/h ** '''kilimo:''' 110 km/h ** '''tūpimo:''' 150 km/h * '''Skrydžio nuotolis:''' 1 060 km * '''[[Skrydžio lubos]]:''' 8 200 m * '''Kilimo laikas:''' ** '''į 3 000 m:''' 6 min. 55 sek, * '''Sparno apkrova:''' 86,1 kg/m² * '''[[Power-to-weight ratio|Specifinė galia]]:''' 0,222 kW/kg * Kuro suvartojimas: ** '''[[Benzinas|benzino]]:''' 50-70 l/h ** [[Tepalas|'''tepalo:''']] 1,5-2 l/h <span style="font-size:120%">'''Ginkluotė'''</span> * '''Kulkosvaidis:''' vienas, fiksuotas, į priekį šaudantis 7,7 mm [[Kalibras|kalibro]] [[Type 89 machine gun|89 tipo]] [[kulkosvaidis]] (vokiško kulkosvaidžio [[MG-15]] [[Licencinė sutartis|licencinė]] kopija) * 96 tipo 15 cm arba 25 cm aviacinė fotokamera == Bibliografija == * (EN) {{Cite book|last=Francillon|first=René J.|url=https://www.worldcat.org/oclc/6124909|title=Japanese aircraft of the Pacific War|date=1979|publisher=Putnam|isbn=0-370-30251-6}} (new edition 1987 by Putnam Aeronautical Books, {{ISBN|0-85177-801-1}}); 3rd edition 1987, Putnam Aeronautical Books. {{ISBN|0-85177-801-1}}.) * (EN) Green, William & Swanborough, Gordon (n.d.). „Pentagon Over the Islands: The Thirty-Year History of Indonesian Military Aviation“. ''Air Enthusiast Quarterly'' (2): 154–162{{Cite journal|issn=0143-5450}} * (RU) Ki-55, [https://www.airwar.ru/enc/aww2/ki36.html Уголок неба]. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Žemasparniai]] [[Kategorija:Mokomieji lėktuvai]] [[Kategorija:Šturmo lėktuvai]] [[Kategorija:Žvalgybiniai lėktuvai]] [[Kategorija:Ryšių lėktuvai]] [[Kategorija:Tachikawa orlaiviai]] ja6ftyr4xailmf670hzgh6jf9fu7ug9 0 646976 7797974 7766770 2026-04-03T14:45:29Z Wolfmartyn 122516 7797974 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. UEFA Europos futsal čempionatas |logotipas = UEFA Futsal Euro 2026.png |data = [[2026]] m. [[sausio 21]] – [[vasario 7]] d. |vieta = {{flag|LTU}} {{flag|LVA}} {{flag|SVN}} |stadionas = [[Žalgirio Arena]] <br/> [[Rygos arena|Xiaomi Arena]] <br/> [[Stožicės arena]] <small>[[:sl:Arena Stožice|[sl] ]]</small> <br/> [[Tivoli Hall|Tivoli Arena]]| |šalių skaičius = 16 |dalyvių skaičius = |lygis = Europos vyrų čempionatas |komandinis prizas = |prieš = [[2022 m. UEFA Europos futsal čempionatastaurė|2022 Nyderlandai]] |po = [[2030 m. UEFA Europos futsal čempionatas|2030 m.]] }} '''2026 m. UEFA Europos futsal čempionatas''' – 13-asis [[UEFA salės futbolo Europos čempionatas|UEFA Europos futsal čempionatas]], kuris vyko Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje [[2026]] m. [[sausio 21]] – [[vasario 7]] d.<ref>https://www.lff.lt/futsal2026/</ref> Varžybos buvo numatytos vykti Kaune, [[Žalgirio Arena|Žalgirio Arenoje]] ir Rygoje, [[Rygos arena|Xiaomi arenoje]]. Į finalinį turnyrą patekus Baltarusijai, dėl politinių sumetimų, dalis turnyro buvo perkelta į [[Liubliana|Liublianą]] [[Slovėnija|Slovėnijoje]]. ==Šeimininkų rinkimai== Dėl teisės surengti 2026 m. Europos čempionatą varžėsi keturios šalys: * {{flag|BEL}} * {{flag|FRA}} * {{flag|FIN}} * {{flag|LTU}} ir {{flag|LVA}} 2023 m. gruodžio 2 d. UEFA nariai išrinko Lietuvos kandidatūrą.<ref>https://www.lff.lt/uefa-vykdomojo-komiteto-posedyje-svarbus-lietuvai-priimti-sprendimai/</ref><ref>https://www.uefa.com/futsaleuro/news/0288-19991176a1a2-ed5efaff3572-1000--latvia-and-lithuania-to-host-futsal-euro-2026/</ref> == Atranka == {{main|2026 m. UEFA futsal Europos čempionato atranka}} === Čempionato dalyviai === Čempionate dalyvavo 16 komandų:<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/527578/paaiskejo-visos-komandos-zaisiancios-kitu-metu-uefa-europos-futsal-cempionate</ref> {|class="wikitable" |- ! Dalyvis !! {{santrumpa|Kartai|Kartai UEFA futsal čempionatuose}} !! {{santrumpa|Pasiekimai|Iškovotų medalių skaičius UEFA futsal čempionatuose}} |- |{{flag|ESP}} || 12 || 7x [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|20px]] 2x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] 2x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|ITA}} || 12 || 2x [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|20px]] 1x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] 3x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|UKR}} || 11 || 2x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|POR}} || 10 || 2x [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|20px]] 1x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|CZE}} || 8 || 2x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|SVN}} || 7 || |- |{{flag|CRO}} || 6 || |- |{{flag|BEL}} || 5 || 1x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|POL}} || 3 || |- |{{flag|HUN}} || 3 || |- |{{flag|BLR}} || 1 || |- |{{flag|FRA}} || 1 || |- |{{flag|GEO}} || 1 || |- |{{flag|ARM}} || 0 || |- |{{flag|LTU}} || 0 || |- |{{flag|LVA}} || 0 || |} == Čempionatas == Čempionato grupių burtai buvo ištraukti Kaune {{data|2025|10|25}}<ref>https://www.lff.lt/kaune-istraukti-2026-uju-uefa-europos-futsal-cempionato-burtai/</ref> {|class="wikitable" style="width:450px;" |- ! A grupė !! B grupė !! C grupė !! D grupė |- |{{flag|LVA}} || {{flag|LTU}} || {{flag|SVN}} || {{flag|ITA}} |- |{{flag|CRO}} || {{flag|ARM}} || {{flag|BLR}} || {{flag|HUN}} |- |{{flag|GEO}} || {{flag|CZE}} || {{flag|ESP}} || {{flag|POR}} |- |{{flag|FRA}} || {{flag|UKR}} || {{flag|BEL}} || {{flag|POL}} |} === Tvarkaraštis === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- |+ Turnyro tvarkaraštis |- !Etapas !Rungtynės !Data |- |rowspan=3|Grupių etapas |1 rungtynės | 2026 m. sausio 21–24 d. |- |2 rungtynės | 2026 m. sausio 25–27 d. |- |3 rungtynės | 2026 m. sausio 28–29 d. |- style="border-top:3px solid black" |rowspan=3|Atkrintamasis etapas |Ketvirtfinaliai | 2026 m. sausio 31 – vasario 1 d. |- |Pusfinaliai | 2026 m. vasario 4 d. |- |Finalas<br>Dėl III vietos | 2026 m. vasario 7 d. |} === Arenos === {| class=wikitable style="text-align:center" |- !colspan=2 |[[Liubliana]]!![[Kaunas]]!![[Ryga]] |- |[[Stožicės arena]]||[[Tivoli Hall|Tivoli Arena]]||[[Žalgirio Arena]]||[[Rygos arena|Xiaomi Arēna]] |- |Talpa: '''10 600'''||Talpa: '''2 500'''||Talpa: '''13 807'''||Talpa: '''9 975''' |- | || [[Vaizdas:HalaTivoli-Ljubljana.JPG|200px]] ||[[File:Žalgirio Arena, Kaunas, Lithuania.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Arena Riga Eurobasket Women 2009.jpg|200px]] |- | '''Rungtynės:''' <br/> C ir D grupių rungtynės <br/> ketvirtfinaliai <br/> pusfinaliai <br/> finalas || '''Rungtynės:''' <br/> C ir D grupių rungtynės || '''Rungtynės:''' <br/> B grupės rungtynės <br/> ketvirtfinalis || '''Rungtynės:''' <br/> A grupės rungtynės <br/> ketvirtfinalis |} === Rezultatai === {|class="wikitable" style="width:500px; text-align:center;" |- ! A grupė !! B grupė !! C grupė !! D grupė |- |{{flag|FRA}} {{increase}} || {{flag|ARM}} {{increase}} || {{flag|ESP}} {{increase}} || {{flag|POR}} {{increase}} |- |{{flag|CRO}} {{increase}} || {{flag|UKR}} {{increase}} || {{flag|BEL}} {{increase}} || {{flag|ITA}} {{increase}} |- |{{flag|GEO}} || {{flag|LTU}} || {{flag|SVN}} || {{flag|HUN}} |- |{{flag|LVA}} || {{flag|CZE}} || {{flag|BLR}} || {{flag|POL}} |- | |- | {{flagicon|LVA}} '''4:0''' {{flagicon|GEO}} || {{flagicon|LTU}} '''3:3''' {{flagicon|CZE}} || {{flagicon|SVN}} '''1:4''' {{flagicon|ESP}} || {{flagicon|ITA}} '''2:6''' {{flagicon|POR}} |- | {{flagicon|CRO}} '''2:2''' {{flagicon|FRA}} || {{flagicon|UKR}} '''1:2''' {{flagicon|ARM}} || {{flagicon|BEL}} '''4:0''' {{flagicon|BLR}} || {{flagicon|HUN}} '''4:2''' {{flagicon|POL}} |- | {{flagicon|LVA}} '''0:5''' {{flagicon|FRA}} || {{flagicon|LTU}} '''1:4''' {{flagicon|UKR}} || {{flagicon|SVN}} '''5:4''' {{flagicon|BEL}} || {{flagicon|HUN}} '''1:5''' {{flagicon|POR}} |- | {{flagicon|CRO}} '''2:2''' {{flagicon|GEO}} || {{flagicon|ARM}} '''5:4''' {{flagicon|CZE}} || {{flagicon|BLR}} '''0:2''' {{flagicon|ESP}} || {{flagicon|POL}} '''0:4''' {{flagicon|ITA}} |- | {{flagicon|LVA}} '''1:4''' {{flagicon|CRO}} || {{flagicon|LTU}} '''3:3''' {{flagicon|ARM}} || {{flagicon|SVN}} '''2:3''' {{flagicon|BLR}} || {{flagicon|POR}} '''3:2''' {{flagicon|POL}} |- | {{flagicon|GEO}} '''1:3''' {{flagicon|FRA}} || {{flagicon|CZE}} '''3:5''' {{flagicon|UKR}} || {{flagicon|ESP}} '''10:3''' {{flagicon|BEL}} || {{flagicon|ITA}} '''2:2''' {{flagicon|HUN}} |} {{Round8-with third <!--Date-Time|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2 --> <!--ketvirtfinaliai --> |1/4 f.|'''{{flag|FRA}}''' <small>(po prat.)</small>|4|{{flag|UKR}}|2 |1/4 f.|'''{{flag|ESP}}'''|4|{{flag|ITA}}|0 |1/4 f.|{{flag|ARM}}|0|'''{{flag|CRO}}'''|3 |1/4 f.|'''{{flag|POR}}'''|8|{{flag|BEL}}|2 <!--pusfinaliai --> |1/2 f.|{{flag|FRA}}|1|'''{{flag|POR}}'''|4 |1/2 f.|{{flag|CRO}}|1|'''{{flag|ESP}}'''|2 <!--finalas --> |Finalas|{{flag|POR}}|3|'''{{flag|ESP}}'''|5 <!--dėl 3 vietos --> |.|{{flag|FRA}}|5(5)|'''{{flag|CRO}}''' <small>(po baud.)</small>|5(6) }} == Nuorodos == [[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė]]s sudėtis [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas|2026 m. UEFA Europos futsal čempionate]].<ref>https://www.lff.lt/patvirtinta-lietuvos-futsal-rinktines-sudetis-europos-cempionato-finaliniam-etapui/</ref> {{nat fs g start}} {{nat fs g player|no=12|pos=GK|name=[[Ernestas Macenis]]|age={{birth date and age|1997|05|03|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest=''stovykla'' {{data|2023|11|}} }} {{nat fs g player|no=22|pos=GK|name=[[Gustas Jaskutis]]|age={{birth date and age|2004|9|6|df=y}} |caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no= 3|pos=FW|name=[[Ignas Raštutis]]|age={{birth date and age|2000|5|20|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|GEO}} {{data|2024|9|16}} }} {{nat fs g player||no= 5|nat=Lithuania|name=[[Vladimir Derendiajev]] |pos=DF|age={{birth date and age|1990|05|31|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|Costa Rica}} {{data|2021|8|18}} }} {{nat fs g player|no= 6|pos=DF|name=[[Tomas Bučma]]|age={{birth date and age|1994|01|27|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest=''stovykla'' {{data|2023|11|}} }} {{nat fs g player|no= 7|pos=DF|name=[[Benas Spietinis]]|age={{birth date and age|1996|02|15|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|BLR}} {{data|2023|3|4}} }} {{nat fs g player|no= 8|pos=FW|name=[[Albert Voskunovič]]|age={{birth date and age|1998|12|08|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|KOS}} {{data|2021|7|29}} }} {{nat fs g player||no=9|nat=Lithuania|name=[[Justinas Zagurskas]] |pos=DF|age={{birth date and age|1995|10|9|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|KOS}} {{data|2021|7|29}} }} {{nat fs g player|no=10|pos=FW|name=[[Lukas Sendžikas]]|age={{birth date and age|1992|11|28|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no=11|pos=MF|name=[[Edgaras Baranauskas]]|age={{birth date and age|1993|3|12|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=13|pos=MF|name=[[Gytis Vasylius]]|age={{birth date and age|1999|8|12|df=y}} |caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no=15|pos=DF|name=[[Deividas Reimaris]]|age={{birth date and age|1997|09|13|df=y}}|caps=|goals=|club=[[Gargždų Pramogos-SC]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|GEO}} {{data|2024|9|16}} }} {{nat fs g player|no=16|pos=FW|name=[[Artūr Juchno]]|age={{birth date and age|1992|05|27|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no=17|pos=DF|name=[[Paulius Osauskas]]|age={{birth date and age|1994|05|17|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|Costa Rica}} {{data|2021|8|18}} }} {{Fs end}} == Nuorodos == * [[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė]] * [[UEFA salės futbolo Europos čempionatas|UEFA Europos futsal čempionatas]] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo varžybos]] [[Kategorija:Tarptautinės futbolo varžybos Lietuvoje]] qdswd9mgwspgqme47slftarby64kcp6 7797978 7797974 2026-04-03T14:47:42Z Wolfmartyn 122516 /* Rezultatai */ 7797978 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. UEFA Europos futsal čempionatas |logotipas = UEFA Futsal Euro 2026.png |data = [[2026]] m. [[sausio 21]] – [[vasario 7]] d. |vieta = {{flag|LTU}} {{flag|LVA}} {{flag|SVN}} |stadionas = [[Žalgirio Arena]] <br/> [[Rygos arena|Xiaomi Arena]] <br/> [[Stožicės arena]] <small>[[:sl:Arena Stožice|[sl] ]]</small> <br/> [[Tivoli Hall|Tivoli Arena]]| |šalių skaičius = 16 |dalyvių skaičius = |lygis = Europos vyrų čempionatas |komandinis prizas = |prieš = [[2022 m. UEFA Europos futsal čempionatastaurė|2022 Nyderlandai]] |po = [[2030 m. UEFA Europos futsal čempionatas|2030 m.]] }} '''2026 m. UEFA Europos futsal čempionatas''' – 13-asis [[UEFA salės futbolo Europos čempionatas|UEFA Europos futsal čempionatas]], kuris vyko Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje [[2026]] m. [[sausio 21]] – [[vasario 7]] d.<ref>https://www.lff.lt/futsal2026/</ref> Varžybos buvo numatytos vykti Kaune, [[Žalgirio Arena|Žalgirio Arenoje]] ir Rygoje, [[Rygos arena|Xiaomi arenoje]]. Į finalinį turnyrą patekus Baltarusijai, dėl politinių sumetimų, dalis turnyro buvo perkelta į [[Liubliana|Liublianą]] [[Slovėnija|Slovėnijoje]]. ==Šeimininkų rinkimai== Dėl teisės surengti 2026 m. Europos čempionatą varžėsi keturios šalys: * {{flag|BEL}} * {{flag|FRA}} * {{flag|FIN}} * {{flag|LTU}} ir {{flag|LVA}} 2023 m. gruodžio 2 d. UEFA nariai išrinko Lietuvos kandidatūrą.<ref>https://www.lff.lt/uefa-vykdomojo-komiteto-posedyje-svarbus-lietuvai-priimti-sprendimai/</ref><ref>https://www.uefa.com/futsaleuro/news/0288-19991176a1a2-ed5efaff3572-1000--latvia-and-lithuania-to-host-futsal-euro-2026/</ref> == Atranka == {{main|2026 m. UEFA futsal Europos čempionato atranka}} === Čempionato dalyviai === Čempionate dalyvavo 16 komandų:<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/527578/paaiskejo-visos-komandos-zaisiancios-kitu-metu-uefa-europos-futsal-cempionate</ref> {|class="wikitable" |- ! Dalyvis !! {{santrumpa|Kartai|Kartai UEFA futsal čempionatuose}} !! {{santrumpa|Pasiekimai|Iškovotų medalių skaičius UEFA futsal čempionatuose}} |- |{{flag|ESP}} || 12 || 7x [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|20px]] 2x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] 2x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|ITA}} || 12 || 2x [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|20px]] 1x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] 3x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|UKR}} || 11 || 2x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|POR}} || 10 || 2x [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|20px]] 1x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|CZE}} || 8 || 2x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|SVN}} || 7 || |- |{{flag|CRO}} || 6 || |- |{{flag|BEL}} || 5 || 1x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|POL}} || 3 || |- |{{flag|HUN}} || 3 || |- |{{flag|BLR}} || 1 || |- |{{flag|FRA}} || 1 || |- |{{flag|GEO}} || 1 || |- |{{flag|ARM}} || 0 || |- |{{flag|LTU}} || 0 || |- |{{flag|LVA}} || 0 || |} == Čempionatas == Čempionato grupių burtai buvo ištraukti Kaune {{data|2025|10|25}}<ref>https://www.lff.lt/kaune-istraukti-2026-uju-uefa-europos-futsal-cempionato-burtai/</ref> {|class="wikitable" style="width:450px;" |- ! A grupė !! B grupė !! C grupė !! D grupė |- |{{flag|LVA}} || {{flag|LTU}} || {{flag|SVN}} || {{flag|ITA}} |- |{{flag|CRO}} || {{flag|ARM}} || {{flag|BLR}} || {{flag|HUN}} |- |{{flag|GEO}} || {{flag|CZE}} || {{flag|ESP}} || {{flag|POR}} |- |{{flag|FRA}} || {{flag|UKR}} || {{flag|BEL}} || {{flag|POL}} |} === Tvarkaraštis === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- |+ Turnyro tvarkaraštis |- !Etapas !Rungtynės !Data |- |rowspan=3|Grupių etapas |1 rungtynės | 2026 m. sausio 21–24 d. |- |2 rungtynės | 2026 m. sausio 25–27 d. |- |3 rungtynės | 2026 m. sausio 28–29 d. |- style="border-top:3px solid black" |rowspan=3|Atkrintamasis etapas |Ketvirtfinaliai | 2026 m. sausio 31 – vasario 1 d. |- |Pusfinaliai | 2026 m. vasario 4 d. |- |Finalas<br>Dėl III vietos | 2026 m. vasario 7 d. |} === Arenos === {| class=wikitable style="text-align:center" |- !colspan=2 |[[Liubliana]]!![[Kaunas]]!![[Ryga]] |- |[[Stožicės arena]]||[[Tivoli Hall|Tivoli Arena]]||[[Žalgirio Arena]]||[[Rygos arena|Xiaomi Arēna]] |- |Talpa: '''10 600'''||Talpa: '''2 500'''||Talpa: '''13 807'''||Talpa: '''9 975''' |- | || [[Vaizdas:HalaTivoli-Ljubljana.JPG|200px]] ||[[File:Žalgirio Arena, Kaunas, Lithuania.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Arena Riga Eurobasket Women 2009.jpg|200px]] |- | '''Rungtynės:''' <br/> C ir D grupių rungtynės <br/> ketvirtfinaliai <br/> pusfinaliai <br/> finalas || '''Rungtynės:''' <br/> C ir D grupių rungtynės || '''Rungtynės:''' <br/> B grupės rungtynės <br/> ketvirtfinalis || '''Rungtynės:''' <br/> A grupės rungtynės <br/> ketvirtfinalis |} === Rezultatai === {|class="wikitable" style="width:500px; text-align:center;" |- ! A grupė !! B grupė !! C grupė !! D grupė |- |{{flag|FRA}} {{increase}} || {{flag|ARM}} {{increase}} || {{flag|ESP}} {{increase}} || {{flag|POR}} {{increase}} |- |{{flag|CRO}} {{increase}} || {{flag|UKR}} {{increase}} || {{flag|BEL}} {{increase}} || {{flag|ITA}} {{increase}} |- |{{flag|GEO}} || {{flag|LTU}} || {{flag|SVN}} || {{flag|HUN}} |- |{{flag|LVA}} || {{flag|CZE}} || {{flag|BLR}} || {{flag|POL}} |- | |- | {{flagicon|LVA}} '''4:0''' {{flagicon|GEO}} || {{flagicon|LTU}} '''3:3''' {{flagicon|CZE}} || {{flagicon|SVN}} '''1:4''' {{flagicon|ESP}} || {{flagicon|ITA}} '''2:6''' {{flagicon|POR}} |- | {{flagicon|CRO}} '''2:2''' {{flagicon|FRA}} || {{flagicon|UKR}} '''1:2''' {{flagicon|ARM}} || {{flagicon|BEL}} '''4:0''' {{flagicon|BLR}} || {{flagicon|HUN}} '''4:2''' {{flagicon|POL}} |- | {{flagicon|LVA}} '''0:5''' {{flagicon|FRA}} || {{flagicon|LTU}} '''1:4''' {{flagicon|UKR}} || {{flagicon|SVN}} '''5:4''' {{flagicon|BEL}} || {{flagicon|HUN}} '''1:5''' {{flagicon|POR}} |- | {{flagicon|CRO}} '''2:2''' {{flagicon|GEO}} || {{flagicon|ARM}} '''5:4''' {{flagicon|CZE}} || {{flagicon|BLR}} '''0:2''' {{flagicon|ESP}} || {{flagicon|POL}} '''0:4''' {{flagicon|ITA}} |- | {{flagicon|LVA}} '''1:4''' {{flagicon|CRO}} || {{flagicon|LTU}} '''3:3''' {{flagicon|ARM}} || {{flagicon|SVN}} '''2:3''' {{flagicon|BLR}} || {{flagicon|POR}} '''3:2''' {{flagicon|POL}} |- | {{flagicon|GEO}} '''1:3''' {{flagicon|FRA}} || {{flagicon|CZE}} '''3:5''' {{flagicon|UKR}} || {{flagicon|ESP}} '''10:3''' {{flagicon|BEL}} || {{flagicon|ITA}} '''2:2''' {{flagicon|HUN}} |} {{Round8-with third <!--Date-Time|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2 --> <!--ketvirtfinaliai --> |1/4 f.|'''{{flag|FRA}}''' <small>(po prat.)</small>|4|{{flag|UKR}}|2 |1/4 f.|'''{{flag|POR}}'''|8|{{flag|BEL}}|2 |1/4 f.|{{flag|ARM}}|0|'''{{flag|CRO}}'''|3 |1/4 f.|'''{{flag|ESP}}'''|4|{{flag|ITA}}|0 <!--pusfinaliai --> |1/2 f.|{{flag|FRA}}|1|'''{{flag|POR}}'''|4 |1/2 f.|{{flag|CRO}}|1|'''{{flag|ESP}}'''|2 <!--finalas --> |Finalas|{{flag|POR}}|3|'''{{flag|ESP}}'''|5 <!--dėl 3 vietos --> |.|{{flag|FRA}}|5(5)|'''{{flag|CRO}}''' <small>(po baud.)</small>|5(6) }} == Nuorodos == [[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė]]s sudėtis [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas|2026 m. UEFA Europos futsal čempionate]].<ref>https://www.lff.lt/patvirtinta-lietuvos-futsal-rinktines-sudetis-europos-cempionato-finaliniam-etapui/</ref> {{nat fs g start}} {{nat fs g player|no=12|pos=GK|name=[[Ernestas Macenis]]|age={{birth date and age|1997|05|03|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest=''stovykla'' {{data|2023|11|}} }} {{nat fs g player|no=22|pos=GK|name=[[Gustas Jaskutis]]|age={{birth date and age|2004|9|6|df=y}} |caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no= 3|pos=FW|name=[[Ignas Raštutis]]|age={{birth date and age|2000|5|20|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|GEO}} {{data|2024|9|16}} }} {{nat fs g player||no= 5|nat=Lithuania|name=[[Vladimir Derendiajev]] |pos=DF|age={{birth date and age|1990|05|31|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|Costa Rica}} {{data|2021|8|18}} }} {{nat fs g player|no= 6|pos=DF|name=[[Tomas Bučma]]|age={{birth date and age|1994|01|27|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest=''stovykla'' {{data|2023|11|}} }} {{nat fs g player|no= 7|pos=DF|name=[[Benas Spietinis]]|age={{birth date and age|1996|02|15|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|BLR}} {{data|2023|3|4}} }} {{nat fs g player|no= 8|pos=FW|name=[[Albert Voskunovič]]|age={{birth date and age|1998|12|08|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|KOS}} {{data|2021|7|29}} }} {{nat fs g player||no=9|nat=Lithuania|name=[[Justinas Zagurskas]] |pos=DF|age={{birth date and age|1995|10|9|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|KOS}} {{data|2021|7|29}} }} {{nat fs g player|no=10|pos=FW|name=[[Lukas Sendžikas]]|age={{birth date and age|1992|11|28|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no=11|pos=MF|name=[[Edgaras Baranauskas]]|age={{birth date and age|1993|3|12|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=13|pos=MF|name=[[Gytis Vasylius]]|age={{birth date and age|1999|8|12|df=y}} |caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no=15|pos=DF|name=[[Deividas Reimaris]]|age={{birth date and age|1997|09|13|df=y}}|caps=|goals=|club=[[Gargždų Pramogos-SC]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|GEO}} {{data|2024|9|16}} }} {{nat fs g player|no=16|pos=FW|name=[[Artūr Juchno]]|age={{birth date and age|1992|05|27|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no=17|pos=DF|name=[[Paulius Osauskas]]|age={{birth date and age|1994|05|17|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|Costa Rica}} {{data|2021|8|18}} }} {{Fs end}} == Nuorodos == * [[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė]] * [[UEFA salės futbolo Europos čempionatas|UEFA Europos futsal čempionatas]] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo varžybos]] [[Kategorija:Tarptautinės futbolo varžybos Lietuvoje]] 2ubrr5mn3f9epfxw5mabopkyi9wp7lc 7797980 7797978 2026-04-03T14:48:39Z Wolfmartyn 122516 /* Nuorodos */ 7797980 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. UEFA Europos futsal čempionatas |logotipas = UEFA Futsal Euro 2026.png |data = [[2026]] m. [[sausio 21]] – [[vasario 7]] d. |vieta = {{flag|LTU}} {{flag|LVA}} {{flag|SVN}} |stadionas = [[Žalgirio Arena]] <br/> [[Rygos arena|Xiaomi Arena]] <br/> [[Stožicės arena]] <small>[[:sl:Arena Stožice|[sl] ]]</small> <br/> [[Tivoli Hall|Tivoli Arena]]| |šalių skaičius = 16 |dalyvių skaičius = |lygis = Europos vyrų čempionatas |komandinis prizas = |prieš = [[2022 m. UEFA Europos futsal čempionatastaurė|2022 Nyderlandai]] |po = [[2030 m. UEFA Europos futsal čempionatas|2030 m.]] }} '''2026 m. UEFA Europos futsal čempionatas''' – 13-asis [[UEFA salės futbolo Europos čempionatas|UEFA Europos futsal čempionatas]], kuris vyko Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje [[2026]] m. [[sausio 21]] – [[vasario 7]] d.<ref>https://www.lff.lt/futsal2026/</ref> Varžybos buvo numatytos vykti Kaune, [[Žalgirio Arena|Žalgirio Arenoje]] ir Rygoje, [[Rygos arena|Xiaomi arenoje]]. Į finalinį turnyrą patekus Baltarusijai, dėl politinių sumetimų, dalis turnyro buvo perkelta į [[Liubliana|Liublianą]] [[Slovėnija|Slovėnijoje]]. ==Šeimininkų rinkimai== Dėl teisės surengti 2026 m. Europos čempionatą varžėsi keturios šalys: * {{flag|BEL}} * {{flag|FRA}} * {{flag|FIN}} * {{flag|LTU}} ir {{flag|LVA}} 2023 m. gruodžio 2 d. UEFA nariai išrinko Lietuvos kandidatūrą.<ref>https://www.lff.lt/uefa-vykdomojo-komiteto-posedyje-svarbus-lietuvai-priimti-sprendimai/</ref><ref>https://www.uefa.com/futsaleuro/news/0288-19991176a1a2-ed5efaff3572-1000--latvia-and-lithuania-to-host-futsal-euro-2026/</ref> == Atranka == {{main|2026 m. UEFA futsal Europos čempionato atranka}} === Čempionato dalyviai === Čempionate dalyvavo 16 komandų:<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/527578/paaiskejo-visos-komandos-zaisiancios-kitu-metu-uefa-europos-futsal-cempionate</ref> {|class="wikitable" |- ! Dalyvis !! {{santrumpa|Kartai|Kartai UEFA futsal čempionatuose}} !! {{santrumpa|Pasiekimai|Iškovotų medalių skaičius UEFA futsal čempionatuose}} |- |{{flag|ESP}} || 12 || 7x [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|20px]] 2x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] 2x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|ITA}} || 12 || 2x [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|20px]] 1x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] 3x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|UKR}} || 11 || 2x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|POR}} || 10 || 2x [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|20px]] 1x [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|CZE}} || 8 || 2x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|SVN}} || 7 || |- |{{flag|CRO}} || 6 || |- |{{flag|BEL}} || 5 || 1x [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|20px]] |- |{{flag|POL}} || 3 || |- |{{flag|HUN}} || 3 || |- |{{flag|BLR}} || 1 || |- |{{flag|FRA}} || 1 || |- |{{flag|GEO}} || 1 || |- |{{flag|ARM}} || 0 || |- |{{flag|LTU}} || 0 || |- |{{flag|LVA}} || 0 || |} == Čempionatas == Čempionato grupių burtai buvo ištraukti Kaune {{data|2025|10|25}}<ref>https://www.lff.lt/kaune-istraukti-2026-uju-uefa-europos-futsal-cempionato-burtai/</ref> {|class="wikitable" style="width:450px;" |- ! A grupė !! B grupė !! C grupė !! D grupė |- |{{flag|LVA}} || {{flag|LTU}} || {{flag|SVN}} || {{flag|ITA}} |- |{{flag|CRO}} || {{flag|ARM}} || {{flag|BLR}} || {{flag|HUN}} |- |{{flag|GEO}} || {{flag|CZE}} || {{flag|ESP}} || {{flag|POR}} |- |{{flag|FRA}} || {{flag|UKR}} || {{flag|BEL}} || {{flag|POL}} |} === Tvarkaraštis === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- |+ Turnyro tvarkaraštis |- !Etapas !Rungtynės !Data |- |rowspan=3|Grupių etapas |1 rungtynės | 2026 m. sausio 21–24 d. |- |2 rungtynės | 2026 m. sausio 25–27 d. |- |3 rungtynės | 2026 m. sausio 28–29 d. |- style="border-top:3px solid black" |rowspan=3|Atkrintamasis etapas |Ketvirtfinaliai | 2026 m. sausio 31 – vasario 1 d. |- |Pusfinaliai | 2026 m. vasario 4 d. |- |Finalas<br>Dėl III vietos | 2026 m. vasario 7 d. |} === Arenos === {| class=wikitable style="text-align:center" |- !colspan=2 |[[Liubliana]]!![[Kaunas]]!![[Ryga]] |- |[[Stožicės arena]]||[[Tivoli Hall|Tivoli Arena]]||[[Žalgirio Arena]]||[[Rygos arena|Xiaomi Arēna]] |- |Talpa: '''10 600'''||Talpa: '''2 500'''||Talpa: '''13 807'''||Talpa: '''9 975''' |- | || [[Vaizdas:HalaTivoli-Ljubljana.JPG|200px]] ||[[File:Žalgirio Arena, Kaunas, Lithuania.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Arena Riga Eurobasket Women 2009.jpg|200px]] |- | '''Rungtynės:''' <br/> C ir D grupių rungtynės <br/> ketvirtfinaliai <br/> pusfinaliai <br/> finalas || '''Rungtynės:''' <br/> C ir D grupių rungtynės || '''Rungtynės:''' <br/> B grupės rungtynės <br/> ketvirtfinalis || '''Rungtynės:''' <br/> A grupės rungtynės <br/> ketvirtfinalis |} === Rezultatai === {|class="wikitable" style="width:500px; text-align:center;" |- ! A grupė !! B grupė !! C grupė !! D grupė |- |{{flag|FRA}} {{increase}} || {{flag|ARM}} {{increase}} || {{flag|ESP}} {{increase}} || {{flag|POR}} {{increase}} |- |{{flag|CRO}} {{increase}} || {{flag|UKR}} {{increase}} || {{flag|BEL}} {{increase}} || {{flag|ITA}} {{increase}} |- |{{flag|GEO}} || {{flag|LTU}} || {{flag|SVN}} || {{flag|HUN}} |- |{{flag|LVA}} || {{flag|CZE}} || {{flag|BLR}} || {{flag|POL}} |- | |- | {{flagicon|LVA}} '''4:0''' {{flagicon|GEO}} || {{flagicon|LTU}} '''3:3''' {{flagicon|CZE}} || {{flagicon|SVN}} '''1:4''' {{flagicon|ESP}} || {{flagicon|ITA}} '''2:6''' {{flagicon|POR}} |- | {{flagicon|CRO}} '''2:2''' {{flagicon|FRA}} || {{flagicon|UKR}} '''1:2''' {{flagicon|ARM}} || {{flagicon|BEL}} '''4:0''' {{flagicon|BLR}} || {{flagicon|HUN}} '''4:2''' {{flagicon|POL}} |- | {{flagicon|LVA}} '''0:5''' {{flagicon|FRA}} || {{flagicon|LTU}} '''1:4''' {{flagicon|UKR}} || {{flagicon|SVN}} '''5:4''' {{flagicon|BEL}} || {{flagicon|HUN}} '''1:5''' {{flagicon|POR}} |- | {{flagicon|CRO}} '''2:2''' {{flagicon|GEO}} || {{flagicon|ARM}} '''5:4''' {{flagicon|CZE}} || {{flagicon|BLR}} '''0:2''' {{flagicon|ESP}} || {{flagicon|POL}} '''0:4''' {{flagicon|ITA}} |- | {{flagicon|LVA}} '''1:4''' {{flagicon|CRO}} || {{flagicon|LTU}} '''3:3''' {{flagicon|ARM}} || {{flagicon|SVN}} '''2:3''' {{flagicon|BLR}} || {{flagicon|POR}} '''3:2''' {{flagicon|POL}} |- | {{flagicon|GEO}} '''1:3''' {{flagicon|FRA}} || {{flagicon|CZE}} '''3:5''' {{flagicon|UKR}} || {{flagicon|ESP}} '''10:3''' {{flagicon|BEL}} || {{flagicon|ITA}} '''2:2''' {{flagicon|HUN}} |} {{Round8-with third <!--Date-Time|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2 --> <!--ketvirtfinaliai --> |1/4 f.|'''{{flag|FRA}}''' <small>(po prat.)</small>|4|{{flag|UKR}}|2 |1/4 f.|'''{{flag|POR}}'''|8|{{flag|BEL}}|2 |1/4 f.|{{flag|ARM}}|0|'''{{flag|CRO}}'''|3 |1/4 f.|'''{{flag|ESP}}'''|4|{{flag|ITA}}|0 <!--pusfinaliai --> |1/2 f.|{{flag|FRA}}|1|'''{{flag|POR}}'''|4 |1/2 f.|{{flag|CRO}}|1|'''{{flag|ESP}}'''|2 <!--finalas --> |Finalas|{{flag|POR}}|3|'''{{flag|ESP}}'''|5 <!--dėl 3 vietos --> |.|{{flag|FRA}}|5(5)|'''{{flag|CRO}}''' <small>(po baud.)</small>|5(6) }} == Lietuvos rinktinės sudėtis == [[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė]]s sudėtis [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas|2026 m. UEFA Europos futsal čempionate]].<ref>https://www.lff.lt/patvirtinta-lietuvos-futsal-rinktines-sudetis-europos-cempionato-finaliniam-etapui/</ref> {{nat fs g start}} {{nat fs g player|no=12|pos=GK|name=[[Ernestas Macenis]]|age={{birth date and age|1997|05|03|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest=''stovykla'' {{data|2023|11|}} }} {{nat fs g player|no=22|pos=GK|name=[[Gustas Jaskutis]]|age={{birth date and age|2004|9|6|df=y}} |caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no= 3|pos=FW|name=[[Ignas Raštutis]]|age={{birth date and age|2000|5|20|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|GEO}} {{data|2024|9|16}} }} {{nat fs g player||no= 5|nat=Lithuania|name=[[Vladimir Derendiajev]] |pos=DF|age={{birth date and age|1990|05|31|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|Costa Rica}} {{data|2021|8|18}} }} {{nat fs g player|no= 6|pos=DF|name=[[Tomas Bučma]]|age={{birth date and age|1994|01|27|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest=''stovykla'' {{data|2023|11|}} }} {{nat fs g player|no= 7|pos=DF|name=[[Benas Spietinis]]|age={{birth date and age|1996|02|15|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|BLR}} {{data|2023|3|4}} }} {{nat fs g player|no= 8|pos=FW|name=[[Albert Voskunovič]]|age={{birth date and age|1998|12|08|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|KOS}} {{data|2021|7|29}} }} {{nat fs g player||no=9|nat=Lithuania|name=[[Justinas Zagurskas]] |pos=DF|age={{birth date and age|1995|10|9|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|KOS}} {{data|2021|7|29}} }} {{nat fs g player|no=10|pos=FW|name=[[Lukas Sendžikas]]|age={{birth date and age|1992|11|28|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no=11|pos=MF|name=[[Edgaras Baranauskas]]|age={{birth date and age|1993|3|12|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=13|pos=MF|name=[[Gytis Vasylius]]|age={{birth date and age|1999|8|12|df=y}} |caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no=15|pos=DF|name=[[Deividas Reimaris]]|age={{birth date and age|1997|09|13|df=y}}|caps=|goals=|club=[[Gargždų Pramogos-SC]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|GEO}} {{data|2024|9|16}} }} {{nat fs g player|no=16|pos=FW|name=[[Artūr Juchno]]|age={{birth date and age|1992|05|27|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|ITA}} {{data|2024|12|18}} }} {{nat fs g player|no=17|pos=DF|name=[[Paulius Osauskas]]|age={{birth date and age|1994|05|17|df=y}}|caps=|goals=|club=[[FK Vikingai]]|clubnat=LTU|latest={{flagicon|Costa Rica}} {{data|2021|8|18}} }} {{Fs end}} == Nuorodos == * [[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė]] * [[UEFA salės futbolo Europos čempionatas|UEFA Europos futsal čempionatas]] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo varžybos]] [[Kategorija:Tarptautinės futbolo varžybos Lietuvoje]] 8oyvsra3weh71khlg26vlatpabhzkao 0 647478 7797923 7475128 2026-04-03T13:12:19Z Makenzis 46558 7797923 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2023 m. Primera División | buvsezonas = [[2022 m. Primera División (Čilė)|2022 m.]] | bussezonas = [[2024 m. Primera División (Čilė)|2024 m.]] }} '''2023 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2023 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2023 m. sausio 20 d. ir baigėsi 2023 m. gruodžio 9 d.<ref>https://redgol.cl/chile/Cuando-inicia-el-Campeonato-de-Nacional-2023-Futbol-chileno-20221130-0139.html{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Betsson 2023'''.<ref>https://tntsports.cl/nacional/Campeonato-Betsson-ANFP-anuncia-el-nuevo-auspiciador-de-la-Primera-Division-20230118-0008.html</ref><ref>https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/no-va-mas-la-anfp-termina-el-contrato-con-betsson/GYMIWRE3NZHILLKS2JI25NVOOQ/</ref> 93-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2023 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Deportes Magallanes|Magallanes]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''3.º''' |[[Deportes Copiapó]] (Atkrintamųjų rungtynių nugalėtojai) |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2023 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |[[Deportes La Serena]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |[[Deportes Antofagasta]] |} |} == Galutinė lentelė == [[Huachipato FC]] tapo čempionais ir iškovojo savo trečiąjį lygos titulą.<ref>https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/huachipato-ruge-por-tercera-vez-aprovecha-el-tropiezo-de-cobresal-y-alcanza-la-gloria-maxima/RR2DCAI36BHQHJEPQ766BUBGEQ/</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" | {{vlv|Čilė}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Huachipato FC]] ||'''57'''||30||17||6||7||48||30||+18|| rowspan=2| '''Pateko į 2024 m. [[Copa Libertadores]] turnyrą''' <br /> nuo grupių etapo |- style="background-color:#FEDF68;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[CD Cobresal]] ||'''56'''||30||16||8||6||56||39||+17 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Colo Colo]] ||'''54'''||30||15||9||6||45||29||+16|| rowspan=2| '''Pateko į 2024 m. [[Copa Libertadores]] atrankas''' <br /> nuo antrojo etapo |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[CD Palestino]] ||'''49'''||30||14||7||9||46||40||+6 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Coquimbo Unido]] ||'''47'''||30||14||5||11||43||42||+1|| rowspan=4| '''Pateko į 2024 m. [[Copa Sudamericana]] atrankas''' <br /> nuo pirmojo etapo |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Everton de Viña del Mar|Everton]] ||'''45'''||30||13||6||11||42||39||+3 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[CD Universidad Católica]] ||'''42'''||30||11||9||10||48||43||+5 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Unión La Calera]] ||'''41'''||30||10||11||9||42||41||+1 |- | ||'''9.'''||align="left"| '''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] ||'''40'''||30||11||7||12||40||42||−2 |- | ||'''10.'''||align="left"| '''[[Unión Española]] ||'''39'''||30||10||9||11||40||36||+4 |- | ||'''11.'''||align="left"| '''[[O'Higgins FC]] ||'''35 *'''||30||9||8||13||37||39||−2 |- | ||'''12.'''||align="left"| '''[[CD Ñublense]] ||'''35 *'''||30||9||8||13||33||39||−6 |- | ||'''13.'''||align="left"| '''[[Audax Italiano]] ||'''35 *'''||30||10||5||15||36||43||−7 |- | ||'''14.'''||align="left"| '''[[Deportes Copiapó]]''' (N) ||'''34'''||30||8||10||12||32||45||−13 |- ||||||| |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''15.'''||align="left"| '''[[Deportes Magallanes]]''' (N) ||'''29'''||30||8||5||17||36||49||−13|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į 2024 m. Primera B de Chile''' |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''16.'''||align="left"| '''[[Curicó Unido]] ||'''23'''||30||6||5||19||30||58||−28 |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/2023/regular-season/r73725/ SOCCERWAY] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] petzs6kuq49y5eftv9vm7m55pp2ldlz 7797924 7797923 2026-04-03T13:13:29Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797924 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2023 m. Primera División | buvsezonas = [[2022 m. Primera División (Čilė)|2022 m.]] | bussezonas = [[2024 m. Primera División (Čilė)|2024 m.]] }} '''2023 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2023 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2023 m. sausio 20 d. ir baigėsi 2023 m. gruodžio 9 d.<ref>https://redgol.cl/chile/Cuando-inicia-el-Campeonato-de-Nacional-2023-Futbol-chileno-20221130-0139.html{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Betsson 2023'''.<ref>https://tntsports.cl/nacional/Campeonato-Betsson-ANFP-anuncia-el-nuevo-auspiciador-de-la-Primera-Division-20230118-0008.html</ref><ref>https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/no-va-mas-la-anfp-termina-el-contrato-con-betsson/GYMIWRE3NZHILLKS2JI25NVOOQ/</ref> 93-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2023 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Deportes Magallanes|Magallanes]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''3.º''' |[[Deportes Copiapó]] (Atkrintamųjų rungtynių nugalėtojai) |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2023 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |[[Deportes La Serena]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |[[Deportes Antofagasta]] |} |} == Galutinė lentelė == [[Huachipato FC]] tapo čempionais ir iškovojo savo trečiąjį lygos titulą.<ref>https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/huachipato-ruge-por-tercera-vez-aprovecha-el-tropiezo-de-cobresal-y-alcanza-la-gloria-maxima/RR2DCAI36BHQHJEPQ766BUBGEQ/</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" | {{vlv|Čilė}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Huachipato FC]] ||'''57'''||30||17||6||7||48||30||+18|| rowspan=2| '''Pateko į 2024 m. [[Copa Libertadores]] turnyrą''' <br /> nuo grupių etapo |- style="background-color:#FEDF68;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[CD Cobresal]] ||'''56'''||30||16||8||6||56||39||+17 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Colo Colo]] ||'''54'''||30||15||9||6||45||29||+16|| rowspan=2| '''Pateko į 2024 m. [[Copa Libertadores]] atrankas''' <br /> nuo antrojo etapo |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[CD Palestino]] ||'''49'''||30||14||7||9||46||40||+6 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Coquimbo Unido]] ||'''47'''||30||14||5||11||43||42||+1|| rowspan=4| '''Pateko į 2024 m. [[Copa Sudamericana]] atrankas''' <br /> nuo pirmojo etapo |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Everton de Viña del Mar|Everton]] ||'''45'''||30||13||6||11||42||39||+3 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[CD Universidad Católica]] ||'''42'''||30||11||9||10||48||43||+5 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Unión La Calera]] ||'''41'''||30||10||11||9||42||41||+1 |- | ||'''9.'''||align="left"| '''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] ||'''40'''||30||11||7||12||40||42||−2 |- | ||'''10.'''||align="left"| '''[[Unión Española]] ||'''39'''||30||10||9||11||40||36||+4 |- | ||'''11.'''||align="left"| '''[[O'Higgins FC]] ||'''35 *'''||30||9||8||13||37||39||−2 |- | ||'''12.'''||align="left"| '''[[CD Ñublense]] ||'''35 *'''||30||9||8||13||33||39||−6 |- | ||'''13.'''||align="left"| '''[[Audax Italiano]] ||'''35 *'''||30||10||5||15||36||43||−7 |- | ||'''14.'''||align="left"| '''[[Deportes Copiapó]]''' (N) ||'''34'''||30||8||10||12||32||45||−13 |- ||||||| |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''15.'''||align="left"| '''[[Deportes Magallanes]]''' (N) ||'''29'''||30||8||5||17||36||49||−13|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į 2024 m. Primera B de Chile''' |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''16.'''||align="left"| '''[[Curicó Unido]] ||'''23'''||30||6||5||19||30||58||−28 |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [soccerway.com/chile/liga-de-primera-2023/#/EDSSl1rg/ SOCCERWAY (2023 m.)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] dduf15bi8704gyb47pnnqkwm3q5kjtb 7797925 7797924 2026-04-03T13:14:21Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797925 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2023 m. Primera División | buvsezonas = [[2022 m. Primera División (Čilė)|2022 m.]] | bussezonas = [[2024 m. Primera División (Čilė)|2024 m.]] }} '''2023 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2023 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2023 m. sausio 20 d. ir baigėsi 2023 m. gruodžio 9 d.<ref>https://redgol.cl/chile/Cuando-inicia-el-Campeonato-de-Nacional-2023-Futbol-chileno-20221130-0139.html{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Betsson 2023'''.<ref>https://tntsports.cl/nacional/Campeonato-Betsson-ANFP-anuncia-el-nuevo-auspiciador-de-la-Primera-Division-20230118-0008.html</ref><ref>https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/no-va-mas-la-anfp-termina-el-contrato-con-betsson/GYMIWRE3NZHILLKS2JI25NVOOQ/</ref> 93-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2023 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Deportes Magallanes|Magallanes]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''3.º''' |[[Deportes Copiapó]] (Atkrintamųjų rungtynių nugalėtojai) |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2023 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |[[Deportes La Serena]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |[[Deportes Antofagasta]] |} |} == Galutinė lentelė == [[Huachipato FC]] tapo čempionais ir iškovojo savo trečiąjį lygos titulą.<ref>https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/huachipato-ruge-por-tercera-vez-aprovecha-el-tropiezo-de-cobresal-y-alcanza-la-gloria-maxima/RR2DCAI36BHQHJEPQ766BUBGEQ/</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" | {{vlv|Čilė}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Huachipato FC]] ||'''57'''||30||17||6||7||48||30||+18|| rowspan=2| '''Pateko į 2024 m. [[Copa Libertadores]] turnyrą''' <br /> nuo grupių etapo |- style="background-color:#FEDF68;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[CD Cobresal]] ||'''56'''||30||16||8||6||56||39||+17 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Colo Colo]] ||'''54'''||30||15||9||6||45||29||+16|| rowspan=2| '''Pateko į 2024 m. [[Copa Libertadores]] atrankas''' <br /> nuo antrojo etapo |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[CD Palestino]] ||'''49'''||30||14||7||9||46||40||+6 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Coquimbo Unido]] ||'''47'''||30||14||5||11||43||42||+1|| rowspan=4| '''Pateko į 2024 m. [[Copa Sudamericana]] atrankas''' <br /> nuo pirmojo etapo |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Everton de Viña del Mar|Everton]] ||'''45'''||30||13||6||11||42||39||+3 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[CD Universidad Católica]] ||'''42'''||30||11||9||10||48||43||+5 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Unión La Calera]] ||'''41'''||30||10||11||9||42||41||+1 |- | ||'''9.'''||align="left"| '''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] ||'''40'''||30||11||7||12||40||42||−2 |- | ||'''10.'''||align="left"| '''[[Unión Española]] ||'''39'''||30||10||9||11||40||36||+4 |- | ||'''11.'''||align="left"| '''[[O'Higgins FC]] ||'''35 *'''||30||9||8||13||37||39||−2 |- | ||'''12.'''||align="left"| '''[[CD Ñublense]] ||'''35 *'''||30||9||8||13||33||39||−6 |- | ||'''13.'''||align="left"| '''[[Audax Italiano]] ||'''35 *'''||30||10||5||15||36||43||−7 |- | ||'''14.'''||align="left"| '''[[Deportes Copiapó]]''' (N) ||'''34'''||30||8||10||12||32||45||−13 |- ||||||| |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''15.'''||align="left"| '''[[Deportes Magallanes]]''' (N) ||'''29'''||30||8||5||17||36||49||−13|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į 2024 m. Primera B de Chile''' |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''16.'''||align="left"| '''[[Curicó Unido]] ||'''23'''||30||6||5||19||30||58||−28 |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2023/#/EDSSl1rg/ SOCCERWAY (2023 m.)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] jo05h8y5bchube5w5o2loyq9hs79nvw 0 647501 7797918 7475113 2026-04-03T13:08:50Z Makenzis 46558 7797918 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2022 m. Primera División | buvsezonas = [[2021 m. Primera División (Čilė)|2021 m.]] | bussezonas = [[2023 m. Primera División (Čilė)|2023 m.]] }} '''2022 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2022 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2022 m. vasario 4 d. ir baigėsi 2022 m. lapkričio 6 d.<ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/anfp-decide-retrasar-fecha-de-inicio-del-campeonato-nacional-a-peticion-de-los-clubes/SVM6QFVEPZA7ZJXKKTRE5MOFRA/ Anfp decide retrasar fecha de inicio del campeonato nacional 2022 a petición de los clubes]</ref><ref>[https://www.encancha.cl/futbol-chileno/primera-division/2022/1/23/ya-hay-fechas-anfp-entrego-el-fixture-oficial-del-campeonato-nacional-2022-142341/ Ya hay fechas: ANFP entregó el fixture oficial del Campeonato Nacional 2022]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato PlanVital 2022'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 92-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == 2022 m. sezono dalyviai == * Rungtyniavo šešiolika ekipų. {| class="wikitable sortable" ! Klubas ! Miestas ! Stadionas ! Talpa |- |[[Audax Italiano]] || [[Santjagas (Čilė)|Santjagas]] ([[La Florida (Čilė)|La Florida]]) || [[Estadio Bicentenario de La Florida|Bicentenario de La Florida]] || 12 000 |- |[[CD Cobresal|Cobresal]] || [[El Salvadoras (Čilė)|El Salvadoras]] || [[Estadio El Cobre de El Salvador|El Cobre]] || 12 000 |- |[[Colo-Colo]] || Santjagas ([[Makulis]]) || [[Estadio Monumental David Arellano|Monumental David Arellano]] || 47 347 |- |[[Coquimbo Unido]] || [[Kokimbas]] || [[Estadio Municipal Francisco Sánchez Rumoroso|Francisco Sánchez Rumoroso]] || 18 750 |- |[[Curicó Unido]] ||[[Kuriko]] || [[Estadio La Granja|La Granja]] || {{0}}8 278 |- |[[CD Antofagasta|Deportes Antofagasta]] || [[Antofagasta]] ||[[Estadio Regional de Antofagasta|Calvo y Bascuñán]] || 21 178 |- |[[Deportes La Serena]] || [[La Serena]] || [[Estadio La Portada|La Portada]] || 18 243 |- |[[Everton de Viña del Mar|Everton]] || [[Vinja del Maras]] ||[[Estadio Sausalito|Sausalito]] || 22 360 |- |[[Huachipato FC|Huachipato]] || [[Talkahuanas]] || [[Estadio CAP|Huachipato-CAP Acero]] || 10 500 |- |[[Ñublense]] || [[Čiljanas]] || [[Estadio Municipal Nelson Oyarzún Arenas|Nelson Oyarzún Arenas]] || 12 000 |- |[[O'Higgins FC|O’Higgins]] || [[Rankagva]] ||[[Estadio El Teniente|El Teniente]] || 13 849 |- |[[CD Palestino|Palestino]] || Santjagas ([[La Sisterna]]) || [[Estadio Municipal de La Cisterna|Municipal de La Cisterna]] || {{0}}8 000 |- |[[Unión Española]] || Santjagas [[Independensija (Čilė)|(Independensija]]) || [[Estadio Santa Laura|Santa Laura-Universidad SEK]] || 19 000 |- |[[Unión La Calera]] || [[La Kalera]] || [[Estadio Municipal Nicolás Chahuán Nazar|Nicolás Chahuán Nazar]] || {{0}}9 200 |- |[[Club Deportivo Universidad Católica|Universidad Católica]] || Santjagas ([[Las Kondesas]]) || [[Estadio San Carlos de Apoquindo|San Carlos de Apoquindo]] || 14 118 |- |[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] || Santjagas ([[Njunjoa]]) || [[Estadio Nacional Julio Martínez Prádanos|Nacional Julio Martínez Prádanos]] || 48 665 |} == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2023 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Coquimbo Unido]] |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2023 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |[[Deportes Melipilla]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |[[Santiago Wanderers]] |} |} == Galutinė lentelė == * Čempionais tapo [[Colo-Colo]] (33 kartą klubo istorijoje).<ref>[https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/2022/regular-season/r67279/ 2022 m. pirmasis divizionas pagal Soccerway]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Colo-Colo]]''' ||'''63'''||30||18||9||3||54||17||+37|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Ñublense]]''' ||'''52'''||30||14||10||6||46||32||+14 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Curicó Unido]]''' ||'''49'''||30||13||10||7||48||30||+18 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''4.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Palestino]]''' ||'''46'''||30||12||10||8||45||35||+10|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''5.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Cobresal]]''' ||'''45'''||30||13||6||11||44||39||+5 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''6.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Universidad Católica|Universidad Católica]]''' ||'''45'''||30||13||6||11||41||38||+3 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''7.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Audax Italiano]]''' ||'''45'''||30||12||9||9||44||42||+2 |- |||'''8.'''|| style="text-align:left;" | '''[[O'Higgins FC]]''' ||'''44'''||30||11||11||8||32||31||+1 |- |||'''9.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Everton de Viña del Mar]]''' ||'''42'''||30||9||15||6||40||27||+13 |- |||'''10.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Unión La Calera]]''' ||'''39'''||30||9||12||9||35||41||−6 |- |||'''11.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Unión Española]]''' ||'''37'''||30||10||7||13||37||44||−7 |- |||'''12.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Huachipato FC]]''' ||'''35'''||30||10||5||15||32||46||−14 |- |||'''13.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Universidad de Chile]]''' ||'''30'''||30||8||6||16||35||50||−15 |- |'''(N)'''||'''14.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Coquimbo Unido]]''' ||'''27'''||30||7||6||17||32||52||−20 |- ||||||| |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''15.'''||style="text-align:left;" | '''[[Deportes La Serena]]''' ||'''27'''||30||7||6||17||28||56||−28|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''16.'''||style="text-align:left;" | '''[[CD Antofagasta]]''' ||'''26'''||29||6||8||15||23||34||−11 |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/ SOCCERWAY] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] q1n0494ac8ftjaucpk42gf50kuomclt 7797919 7797918 2026-04-03T13:10:26Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797919 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2022 m. Primera División | buvsezonas = [[2021 m. Primera División (Čilė)|2021 m.]] | bussezonas = [[2023 m. Primera División (Čilė)|2023 m.]] }} '''2022 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2022 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2022 m. vasario 4 d. ir baigėsi 2022 m. lapkričio 6 d.<ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/anfp-decide-retrasar-fecha-de-inicio-del-campeonato-nacional-a-peticion-de-los-clubes/SVM6QFVEPZA7ZJXKKTRE5MOFRA/ Anfp decide retrasar fecha de inicio del campeonato nacional 2022 a petición de los clubes]</ref><ref>[https://www.encancha.cl/futbol-chileno/primera-division/2022/1/23/ya-hay-fechas-anfp-entrego-el-fixture-oficial-del-campeonato-nacional-2022-142341/ Ya hay fechas: ANFP entregó el fixture oficial del Campeonato Nacional 2022]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato PlanVital 2022'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 92-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == 2022 m. sezono dalyviai == * Rungtyniavo šešiolika ekipų. {| class="wikitable sortable" ! Klubas ! Miestas ! Stadionas ! Talpa |- |[[Audax Italiano]] || [[Santjagas (Čilė)|Santjagas]] ([[La Florida (Čilė)|La Florida]]) || [[Estadio Bicentenario de La Florida|Bicentenario de La Florida]] || 12 000 |- |[[CD Cobresal|Cobresal]] || [[El Salvadoras (Čilė)|El Salvadoras]] || [[Estadio El Cobre de El Salvador|El Cobre]] || 12 000 |- |[[Colo-Colo]] || Santjagas ([[Makulis]]) || [[Estadio Monumental David Arellano|Monumental David Arellano]] || 47 347 |- |[[Coquimbo Unido]] || [[Kokimbas]] || [[Estadio Municipal Francisco Sánchez Rumoroso|Francisco Sánchez Rumoroso]] || 18 750 |- |[[Curicó Unido]] ||[[Kuriko]] || [[Estadio La Granja|La Granja]] || {{0}}8 278 |- |[[CD Antofagasta|Deportes Antofagasta]] || [[Antofagasta]] ||[[Estadio Regional de Antofagasta|Calvo y Bascuñán]] || 21 178 |- |[[Deportes La Serena]] || [[La Serena]] || [[Estadio La Portada|La Portada]] || 18 243 |- |[[Everton de Viña del Mar|Everton]] || [[Vinja del Maras]] ||[[Estadio Sausalito|Sausalito]] || 22 360 |- |[[Huachipato FC|Huachipato]] || [[Talkahuanas]] || [[Estadio CAP|Huachipato-CAP Acero]] || 10 500 |- |[[Ñublense]] || [[Čiljanas]] || [[Estadio Municipal Nelson Oyarzún Arenas|Nelson Oyarzún Arenas]] || 12 000 |- |[[O'Higgins FC|O’Higgins]] || [[Rankagva]] ||[[Estadio El Teniente|El Teniente]] || 13 849 |- |[[CD Palestino|Palestino]] || Santjagas ([[La Sisterna]]) || [[Estadio Municipal de La Cisterna|Municipal de La Cisterna]] || {{0}}8 000 |- |[[Unión Española]] || Santjagas [[Independensija (Čilė)|(Independensija]]) || [[Estadio Santa Laura|Santa Laura-Universidad SEK]] || 19 000 |- |[[Unión La Calera]] || [[La Kalera]] || [[Estadio Municipal Nicolás Chahuán Nazar|Nicolás Chahuán Nazar]] || {{0}}9 200 |- |[[Club Deportivo Universidad Católica|Universidad Católica]] || Santjagas ([[Las Kondesas]]) || [[Estadio San Carlos de Apoquindo|San Carlos de Apoquindo]] || 14 118 |- |[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] || Santjagas ([[Njunjoa]]) || [[Estadio Nacional Julio Martínez Prádanos|Nacional Julio Martínez Prádanos]] || 48 665 |} == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2023 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Coquimbo Unido]] |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2023 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |[[Deportes Melipilla]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |[[Santiago Wanderers]] |} |} == Galutinė lentelė == * Čempionais tapo [[Colo-Colo]] (33 kartą klubo istorijoje).<ref>[https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/2022/regular-season/r67279/ 2022 m. pirmasis divizionas pagal Soccerway]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Colo-Colo]]''' ||'''63'''||30||18||9||3||54||17||+37|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Ñublense]]''' ||'''52'''||30||14||10||6||46||32||+14 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Curicó Unido]]''' ||'''49'''||30||13||10||7||48||30||+18 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''4.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Palestino]]''' ||'''46'''||30||12||10||8||45||35||+10|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''5.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Cobresal]]''' ||'''45'''||30||13||6||11||44||39||+5 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''6.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Universidad Católica|Universidad Católica]]''' ||'''45'''||30||13||6||11||41||38||+3 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''7.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Audax Italiano]]''' ||'''45'''||30||12||9||9||44||42||+2 |- |||'''8.'''|| style="text-align:left;" | '''[[O'Higgins FC]]''' ||'''44'''||30||11||11||8||32||31||+1 |- |||'''9.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Everton de Viña del Mar]]''' ||'''42'''||30||9||15||6||40||27||+13 |- |||'''10.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Unión La Calera]]''' ||'''39'''||30||9||12||9||35||41||−6 |- |||'''11.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Unión Española]]''' ||'''37'''||30||10||7||13||37||44||−7 |- |||'''12.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Huachipato FC]]''' ||'''35'''||30||10||5||15||32||46||−14 |- |||'''13.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Universidad de Chile]]''' ||'''30'''||30||8||6||16||35||50||−15 |- |'''(N)'''||'''14.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Coquimbo Unido]]''' ||'''27'''||30||7||6||17||32||52||−20 |- ||||||| |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''15.'''||style="text-align:left;" | '''[[Deportes La Serena]]''' ||'''27'''||30||7||6||17||28||56||−28|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''16.'''||style="text-align:left;" | '''[[CD Antofagasta]]''' ||'''26'''||29||6||8||15||23||34||−11 |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2022/#/Ox0LygO4/standings/overall/ SOCCERWAY (2022.)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] 33nsqbg5uqgrwgelctox11h6v28hb29 7797937 7797919 2026-04-03T13:21:46Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797937 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2022 m. Primera División | buvsezonas = [[2021 m. Primera División (Čilė)|2021 m.]] | bussezonas = [[2023 m. Primera División (Čilė)|2023 m.]] }} '''2022 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2022 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2022 m. vasario 4 d. ir baigėsi 2022 m. lapkričio 6 d.<ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/anfp-decide-retrasar-fecha-de-inicio-del-campeonato-nacional-a-peticion-de-los-clubes/SVM6QFVEPZA7ZJXKKTRE5MOFRA/ Anfp decide retrasar fecha de inicio del campeonato nacional 2022 a petición de los clubes]</ref><ref>[https://www.encancha.cl/futbol-chileno/primera-division/2022/1/23/ya-hay-fechas-anfp-entrego-el-fixture-oficial-del-campeonato-nacional-2022-142341/ Ya hay fechas: ANFP entregó el fixture oficial del Campeonato Nacional 2022]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato PlanVital 2022'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 92-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == 2022 m. sezono dalyviai == * Rungtyniavo šešiolika ekipų. {| class="wikitable sortable" ! Klubas ! Miestas ! Stadionas ! Talpa |- |[[Audax Italiano]] || [[Santjagas (Čilė)|Santjagas]] ([[La Florida (Čilė)|La Florida]]) || [[Estadio Bicentenario de La Florida|Bicentenario de La Florida]] || 12 000 |- |[[CD Cobresal|Cobresal]] || [[El Salvadoras (Čilė)|El Salvadoras]] || [[Estadio El Cobre de El Salvador|El Cobre]] || 12 000 |- |[[Colo-Colo]] || Santjagas ([[Makulis]]) || [[Estadio Monumental David Arellano|Monumental David Arellano]] || 47 347 |- |[[Coquimbo Unido]] || [[Kokimbas]] || [[Estadio Municipal Francisco Sánchez Rumoroso|Francisco Sánchez Rumoroso]] || 18 750 |- |[[Curicó Unido]] ||[[Kuriko]] || [[Estadio La Granja|La Granja]] || {{0}}8 278 |- |[[CD Antofagasta|Deportes Antofagasta]] || [[Antofagasta]] ||[[Estadio Regional de Antofagasta|Calvo y Bascuñán]] || 21 178 |- |[[Deportes La Serena]] || [[La Serena]] || [[Estadio La Portada|La Portada]] || 18 243 |- |[[Everton de Viña del Mar|Everton]] || [[Vinja del Maras]] ||[[Estadio Sausalito|Sausalito]] || 22 360 |- |[[Huachipato FC|Huachipato]] || [[Talkahuanas]] || [[Estadio CAP|Huachipato-CAP Acero]] || 10 500 |- |[[Ñublense]] || [[Čiljanas]] || [[Estadio Municipal Nelson Oyarzún Arenas|Nelson Oyarzún Arenas]] || 12 000 |- |[[O'Higgins FC|O’Higgins]] || [[Rankagva]] ||[[Estadio El Teniente|El Teniente]] || 13 849 |- |[[CD Palestino|Palestino]] || Santjagas ([[La Sisterna]]) || [[Estadio Municipal de La Cisterna|Municipal de La Cisterna]] || {{0}}8 000 |- |[[Unión Española]] || Santjagas [[Independensija (Čilė)|(Independensija]]) || [[Estadio Santa Laura|Santa Laura-Universidad SEK]] || 19 000 |- |[[Unión La Calera]] || [[La Kalera]] || [[Estadio Municipal Nicolás Chahuán Nazar|Nicolás Chahuán Nazar]] || {{0}}9 200 |- |[[Club Deportivo Universidad Católica|Universidad Católica]] || Santjagas ([[Las Kondesas]]) || [[Estadio San Carlos de Apoquindo|San Carlos de Apoquindo]] || 14 118 |- |[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] || Santjagas ([[Njunjoa]]) || [[Estadio Nacional Julio Martínez Prádanos|Nacional Julio Martínez Prádanos]] || 48 665 |} == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2023 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Coquimbo Unido]] |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2023 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |[[Deportes Melipilla]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |[[Santiago Wanderers]] |} |} == Galutinė lentelė == * Čempionais tapo [[Colo-Colo]] (33 kartą klubo istorijoje).<ref>[https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/2022/regular-season/r67279/ 2022 m. pirmasis divizionas pagal Soccerway]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Colo-Colo]]''' ||'''63'''||30||18||9||3||54||17||+37|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Ñublense]]''' ||'''52'''||30||14||10||6||46||32||+14 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Curicó Unido]]''' ||'''49'''||30||13||10||7||48||30||+18 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''4.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Palestino]]''' ||'''46'''||30||12||10||8||45||35||+10|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''5.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Cobresal]]''' ||'''45'''||30||13||6||11||44||39||+5 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''6.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Universidad Católica|Universidad Católica]]''' ||'''45'''||30||13||6||11||41||38||+3 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''7.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Audax Italiano]]''' ||'''45'''||30||12||9||9||44||42||+2 |- |||'''8.'''|| style="text-align:left;" | '''[[O'Higgins FC]]''' ||'''44'''||30||11||11||8||32||31||+1 |- |||'''9.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Everton de Viña del Mar]]''' ||'''42'''||30||9||15||6||40||27||+13 |- |||'''10.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Unión La Calera]]''' ||'''39'''||30||9||12||9||35||41||−6 |- |||'''11.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Unión Española]]''' ||'''37'''||30||10||7||13||37||44||−7 |- |||'''12.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Huachipato FC]]''' ||'''35'''||30||10||5||15||32||46||−14 |- |||'''13.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Universidad de Chile]]''' ||'''30'''||30||8||6||16||35||50||−15 |- |'''(N)'''||'''14.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Coquimbo Unido]]''' ||'''27'''||30||7||6||17||32||52||−20 |- ||||||| |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''15.'''||style="text-align:left;" | '''[[Deportes La Serena]]''' ||'''27'''||30||7||6||17||28||56||−28|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''16.'''||style="text-align:left;" | '''[[CD Antofagasta]]''' ||'''26'''||29||6||8||15||23||34||−11 |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2022/#/Ox0LygO4/standings/overall/ SOCCERWAY (2022 m.)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] rhws68m5gfkjl8c2zqdq3wgk6qt01nv 0 647502 7797915 7475108 2026-04-03T13:05:48Z Makenzis 46558 7797915 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2021 m. Primera División | buvsezonas = [[2020 m. Primera División (Čilė)|2020 m.]] | bussezonas = [[2022 m. Primera División (Čilė)|2022 m.]] }} '''2021 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2021 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2021 m. kovo 27 d. ir baigėsi gruodžio 5 d.<ref>[https://tntsports.cl/nacional/El-Campeonato-Nacional-2021-tiene-fecha-de-inicio-20210214-0008.html El Campeonato Nacional 2021 tiene fecha de inicio]</ref><ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/aprobado-la-segunda-no-tendra-un-solo-ascenso-directo-a-la-primera-b/3EN6TAEJJZBCNEXMQEMZXHKAM4/ Aprobado: la Segunda no tendrá un solo ascenso directo a la Primera B]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato PlanVital 2021'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 91-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2021 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[CD Ñublense]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''5.º''' |[[Deportes Melipilla]] (Atkrintamųjų rungtynių nugalėtojai) |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2021 m. Primera B |- style="background: #FFDDDD;" |align=center|'''14.°''' |[[CD Universidad de Concepción|Universidad de Concepción]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''17.°''' | [[Deportes Iquique]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''18.°''' | [[Coquimbo Unido]] |} |} == Galutinė lentelė == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' |'''68'''||32||22||2||8||65||34||+31|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Colo-Colo]]''' |'''62'''||32||19||5||8||49||26||+23 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Audax Italiano]]''' |'''54'''||32||14||12||6||39||31||+8 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''4.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Union La Calera]]''' |'''51'''||32||15||6||11||41||40||+1|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''5.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Union Espanola]]''' |'''48'''||32||15||3||14||48||50||-2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''6.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Antofagasta]]''' |'''47'''||32||12||11||9||34||36||-2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''7.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Ñublense]]''' |'''44'''||32||12||11||9||49||37||+12 |- |||'''8.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Palestino]]''' |'''41'''|||32||11||8||13||48||50||-2 |- |||'''9.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Cobresal]]''' |'''40'''||32||11||7||14||40||39||+1 |- |||'''10.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes La Serena]]''' |'''39'''||32||9||12||11||40||42||-2 |- |||'''11.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Universidad de Chile]]''' |'''39'''||32||10||9||13||34||37||-3 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''12.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Everton de Viña del Mar]]''' |'''39'''||32||10||9||13||29||35||-6|| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- |||'''13.'''|| style="text-align:left;" |'''[[O'Higgins FC]]''' |'''38'''||32||9||11||12||31||41||-10 |- |||'''14.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Curico Unido]]''' |'''37'''||32||8||13||11||37||39||-2 |- style="background-color:#FFCCCC;" |{{steady}}||'''15.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Huachipato FC]]''' |'''37'''||32||8||13||11||36||41||-5||[[Vaizdas:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- ||||||| |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''16.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes Melipilla]]''' |'''32'''^{<span style="color:red;">–6</span>}||32||10||8||14||39||51||-12||rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''17.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Santiago Wanderers]]''' |'''21'''||32||5||6||21||24||54||-30 |} 🛡️ ^{<span style="color:red;">PASTABOS.</span>} * Čilės taurės laimėtojai [[Colo-Colo]] užėmė antrą vietą čempionate ir užsitikrino vietą [[Copa Libertadores]] atrankose, tad į turnyrą pateko finalininkai [[Everton de Viña del Mar]]. * [[Deportes Melipilla]] klubui skirta 6 taškų nuobauda; == Pereinamosios rungtynės == Dėl išlikimo aukščiausioje lygoje kovojo [[Huachipato FC|Huachipato]] ir žemesniojo diviziono atstovai [[Deportes Copiapó]]. ---- {{football box |date= {{Start date|2022|1|22|df=y}} |time= 18:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Deportes Copiapó]] |team2= [[Huachipato FC|Huachipato]] |score= 2–3 |report= [https://campeonatochileno.cl/noticia/6290/huachipato-vencio-a-copiapo-en-el-norte-del-pais Ataskaita] |goals1=[[Juan Miguel Jaime|Jaime]] {{goal|32}} <br /> Manuel López {{goal|82}} |goals2= {{goal|13}} [[Luciano Nequecaur]] <br /> {{goal|28}} [[Luciano Nequecaur]] <br /> {{own goal|59}} Diego García |stadium= [[Estadio Luis Valenzuela Hermosilla]], [[Kopjapo]] |attendance= |referee= Felipe González }} ---- {{football box |date= {{Start date|2022|01|26|df=y}} |time= 19:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Huachipato FC|Huachipato]] |team2= [[Deportes Copiapó]] |score= 1–0 |report= [https://campeonatochileno.cl/noticia/6312/huachipato-continua-en-primera-division Ataskaita] |goals1=[[Cris Martínez]] {{goal|74|11 m}} |goals2= |stadium= [[Estadio CAP|Estadio Huachipato-CAP Acero]], [[Talkahuanas]] |attendance= |referee= Francisco Gilabert }} * '''Huachipato nugalėjo bendru dviejų rungtynių rezultatu 4–2 ir išsaugojo vietą Primera División.''' ---- == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/2020/regular-season/r56939/ SOCCERWAY] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] biy1g0dp7gpeq7omw4ohqqambk495x9 7797916 7797915 2026-04-03T13:07:06Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797916 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2021 m. Primera División | buvsezonas = [[2020 m. Primera División (Čilė)|2020 m.]] | bussezonas = [[2022 m. Primera División (Čilė)|2022 m.]] }} '''2021 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2021 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2021 m. kovo 27 d. ir baigėsi gruodžio 5 d.<ref>[https://tntsports.cl/nacional/El-Campeonato-Nacional-2021-tiene-fecha-de-inicio-20210214-0008.html El Campeonato Nacional 2021 tiene fecha de inicio]</ref><ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/aprobado-la-segunda-no-tendra-un-solo-ascenso-directo-a-la-primera-b/3EN6TAEJJZBCNEXMQEMZXHKAM4/ Aprobado: la Segunda no tendrá un solo ascenso directo a la Primera B]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato PlanVital 2021'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 91-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2021 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[CD Ñublense]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''5.º''' |[[Deportes Melipilla]] (Atkrintamųjų rungtynių nugalėtojai) |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2021 m. Primera B |- style="background: #FFDDDD;" |align=center|'''14.°''' |[[CD Universidad de Concepción|Universidad de Concepción]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''17.°''' | [[Deportes Iquique]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''18.°''' | [[Coquimbo Unido]] |} |} == Galutinė lentelė == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' |'''68'''||32||22||2||8||65||34||+31|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Colo-Colo]]''' |'''62'''||32||19||5||8||49||26||+23 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Audax Italiano]]''' |'''54'''||32||14||12||6||39||31||+8 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''4.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Union La Calera]]''' |'''51'''||32||15||6||11||41||40||+1|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''5.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Union Espanola]]''' |'''48'''||32||15||3||14||48||50||-2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''6.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Antofagasta]]''' |'''47'''||32||12||11||9||34||36||-2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''7.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Ñublense]]''' |'''44'''||32||12||11||9||49||37||+12 |- |||'''8.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Palestino]]''' |'''41'''|||32||11||8||13||48||50||-2 |- |||'''9.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Cobresal]]''' |'''40'''||32||11||7||14||40||39||+1 |- |||'''10.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes La Serena]]''' |'''39'''||32||9||12||11||40||42||-2 |- |||'''11.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Universidad de Chile]]''' |'''39'''||32||10||9||13||34||37||-3 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''12.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Everton de Viña del Mar]]''' |'''39'''||32||10||9||13||29||35||-6|| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- |||'''13.'''|| style="text-align:left;" |'''[[O'Higgins FC]]''' |'''38'''||32||9||11||12||31||41||-10 |- |||'''14.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Curico Unido]]''' |'''37'''||32||8||13||11||37||39||-2 |- style="background-color:#FFCCCC;" |{{steady}}||'''15.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Huachipato FC]]''' |'''37'''||32||8||13||11||36||41||-5||[[Vaizdas:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- ||||||| |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''16.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes Melipilla]]''' |'''32'''^{<span style="color:red;">–6</span>}||32||10||8||14||39||51||-12||rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''17.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Santiago Wanderers]]''' |'''21'''||32||5||6||21||24||54||-30 |} 🛡️ ^{<span style="color:red;">PASTABOS.</span>} * Čilės taurės laimėtojai [[Colo-Colo]] užėmė antrą vietą čempionate ir užsitikrino vietą [[Copa Libertadores]] atrankose, tad į turnyrą pateko finalininkai [[Everton de Viña del Mar]]. * [[Deportes Melipilla]] klubui skirta 6 taškų nuobauda; == Pereinamosios rungtynės == Dėl išlikimo aukščiausioje lygoje kovojo [[Huachipato FC|Huachipato]] ir žemesniojo diviziono atstovai [[Deportes Copiapó]]. ---- {{football box |date= {{Start date|2022|1|22|df=y}} |time= 18:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Deportes Copiapó]] |team2= [[Huachipato FC|Huachipato]] |score= 2–3 |report= [https://campeonatochileno.cl/noticia/6290/huachipato-vencio-a-copiapo-en-el-norte-del-pais Ataskaita] |goals1=[[Juan Miguel Jaime|Jaime]] {{goal|32}} <br /> Manuel López {{goal|82}} |goals2= {{goal|13}} [[Luciano Nequecaur]] <br /> {{goal|28}} [[Luciano Nequecaur]] <br /> {{own goal|59}} Diego García |stadium= [[Estadio Luis Valenzuela Hermosilla]], [[Kopjapo]] |attendance= |referee= Felipe González }} ---- {{football box |date= {{Start date|2022|01|26|df=y}} |time= 19:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Huachipato FC|Huachipato]] |team2= [[Deportes Copiapó]] |score= 1–0 |report= [https://campeonatochileno.cl/noticia/6312/huachipato-continua-en-primera-division Ataskaita] |goals1=[[Cris Martínez]] {{goal|74|11 m}} |goals2= |stadium= [[Estadio CAP|Estadio Huachipato-CAP Acero]], [[Talkahuanas]] |attendance= |referee= Francisco Gilabert }} * '''Huachipato nugalėjo bendru dviejų rungtynių rezultatu 4–2 ir išsaugojo vietą Primera División.''' ---- == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [soccerway.com/chile/liga-de-primera-2021/#/Ov7IxT0k/ SOCCERWAY (2021.)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] nnosbnhj28mkdyupr5f4tpccgjp8edy 7797917 7797916 2026-04-03T13:08:08Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797917 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2021 m. Primera División | buvsezonas = [[2020 m. Primera División (Čilė)|2020 m.]] | bussezonas = [[2022 m. Primera División (Čilė)|2022 m.]] }} '''2021 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2021 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2021 m. kovo 27 d. ir baigėsi gruodžio 5 d.<ref>[https://tntsports.cl/nacional/El-Campeonato-Nacional-2021-tiene-fecha-de-inicio-20210214-0008.html El Campeonato Nacional 2021 tiene fecha de inicio]</ref><ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/aprobado-la-segunda-no-tendra-un-solo-ascenso-directo-a-la-primera-b/3EN6TAEJJZBCNEXMQEMZXHKAM4/ Aprobado: la Segunda no tendrá un solo ascenso directo a la Primera B]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato PlanVital 2021'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 91-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2021 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[CD Ñublense]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''5.º''' |[[Deportes Melipilla]] (Atkrintamųjų rungtynių nugalėtojai) |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2021 m. Primera B |- style="background: #FFDDDD;" |align=center|'''14.°''' |[[CD Universidad de Concepción|Universidad de Concepción]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''17.°''' | [[Deportes Iquique]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''18.°''' | [[Coquimbo Unido]] |} |} == Galutinė lentelė == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' |'''68'''||32||22||2||8||65||34||+31|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Colo-Colo]]''' |'''62'''||32||19||5||8||49||26||+23 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Audax Italiano]]''' |'''54'''||32||14||12||6||39||31||+8 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''4.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Union La Calera]]''' |'''51'''||32||15||6||11||41||40||+1|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''5.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Union Espanola]]''' |'''48'''||32||15||3||14||48||50||-2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''6.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Antofagasta]]''' |'''47'''||32||12||11||9||34||36||-2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''7.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Ñublense]]''' |'''44'''||32||12||11||9||49||37||+12 |- |||'''8.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Palestino]]''' |'''41'''|||32||11||8||13||48||50||-2 |- |||'''9.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Cobresal]]''' |'''40'''||32||11||7||14||40||39||+1 |- |||'''10.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes La Serena]]''' |'''39'''||32||9||12||11||40||42||-2 |- |||'''11.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Universidad de Chile]]''' |'''39'''||32||10||9||13||34||37||-3 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''12.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Everton de Viña del Mar]]''' |'''39'''||32||10||9||13||29||35||-6|| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- |||'''13.'''|| style="text-align:left;" |'''[[O'Higgins FC]]''' |'''38'''||32||9||11||12||31||41||-10 |- |||'''14.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Curico Unido]]''' |'''37'''||32||8||13||11||37||39||-2 |- style="background-color:#FFCCCC;" |{{steady}}||'''15.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Huachipato FC]]''' |'''37'''||32||8||13||11||36||41||-5||[[Vaizdas:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- ||||||| |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''16.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes Melipilla]]''' |'''32'''^{<span style="color:red;">–6</span>}||32||10||8||14||39||51||-12||rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''17.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Santiago Wanderers]]''' |'''21'''||32||5||6||21||24||54||-30 |} 🛡️ ^{<span style="color:red;">PASTABOS.</span>} * Čilės taurės laimėtojai [[Colo-Colo]] užėmė antrą vietą čempionate ir užsitikrino vietą [[Copa Libertadores]] atrankose, tad į turnyrą pateko finalininkai [[Everton de Viña del Mar]]. * [[Deportes Melipilla]] klubui skirta 6 taškų nuobauda; == Pereinamosios rungtynės == Dėl išlikimo aukščiausioje lygoje kovojo [[Huachipato FC|Huachipato]] ir žemesniojo diviziono atstovai [[Deportes Copiapó]]. ---- {{football box |date= {{Start date|2022|1|22|df=y}} |time= 18:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Deportes Copiapó]] |team2= [[Huachipato FC|Huachipato]] |score= 2–3 |report= [https://campeonatochileno.cl/noticia/6290/huachipato-vencio-a-copiapo-en-el-norte-del-pais Ataskaita] |goals1=[[Juan Miguel Jaime|Jaime]] {{goal|32}} <br /> Manuel López {{goal|82}} |goals2= {{goal|13}} [[Luciano Nequecaur]] <br /> {{goal|28}} [[Luciano Nequecaur]] <br /> {{own goal|59}} Diego García |stadium= [[Estadio Luis Valenzuela Hermosilla]], [[Kopjapo]] |attendance= |referee= Felipe González }} ---- {{football box |date= {{Start date|2022|01|26|df=y}} |time= 19:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Huachipato FC|Huachipato]] |team2= [[Deportes Copiapó]] |score= 1–0 |report= [https://campeonatochileno.cl/noticia/6312/huachipato-continua-en-primera-division Ataskaita] |goals1=[[Cris Martínez]] {{goal|74|11 m}} |goals2= |stadium= [[Estadio CAP|Estadio Huachipato-CAP Acero]], [[Talkahuanas]] |attendance= |referee= Francisco Gilabert }} * '''Huachipato nugalėjo bendru dviejų rungtynių rezultatu 4–2 ir išsaugojo vietą Primera División.''' ---- == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2021/#/Ov7IxT0k/ SOCCERWAY (2021.)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] bko1h4zl9kv15q4efi6gbfib5s2fdmg 7797936 7797917 2026-04-03T13:21:33Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797936 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2021 m. Primera División | buvsezonas = [[2020 m. Primera División (Čilė)|2020 m.]] | bussezonas = [[2022 m. Primera División (Čilė)|2022 m.]] }} '''2021 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2021 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2021 m. kovo 27 d. ir baigėsi gruodžio 5 d.<ref>[https://tntsports.cl/nacional/El-Campeonato-Nacional-2021-tiene-fecha-de-inicio-20210214-0008.html El Campeonato Nacional 2021 tiene fecha de inicio]</ref><ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/aprobado-la-segunda-no-tendra-un-solo-ascenso-directo-a-la-primera-b/3EN6TAEJJZBCNEXMQEMZXHKAM4/ Aprobado: la Segunda no tendrá un solo ascenso directo a la Primera B]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato PlanVital 2021'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 91-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2021 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[CD Ñublense]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''5.º''' |[[Deportes Melipilla]] (Atkrintamųjų rungtynių nugalėtojai) |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2021 m. Primera B |- style="background: #FFDDDD;" |align=center|'''14.°''' |[[CD Universidad de Concepción|Universidad de Concepción]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''17.°''' | [[Deportes Iquique]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''18.°''' | [[Coquimbo Unido]] |} |} == Galutinė lentelė == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' |'''68'''||32||22||2||8||65||34||+31|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Colo-Colo]]''' |'''62'''||32||19||5||8||49||26||+23 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Audax Italiano]]''' |'''54'''||32||14||12||6||39||31||+8 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''4.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Union La Calera]]''' |'''51'''||32||15||6||11||41||40||+1|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''5.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Union Espanola]]''' |'''48'''||32||15||3||14||48||50||-2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''6.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Antofagasta]]''' |'''47'''||32||12||11||9||34||36||-2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''7.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Ñublense]]''' |'''44'''||32||12||11||9||49||37||+12 |- |||'''8.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Palestino]]''' |'''41'''|||32||11||8||13||48||50||-2 |- |||'''9.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Cobresal]]''' |'''40'''||32||11||7||14||40||39||+1 |- |||'''10.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes La Serena]]''' |'''39'''||32||9||12||11||40||42||-2 |- |||'''11.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Universidad de Chile]]''' |'''39'''||32||10||9||13||34||37||-3 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''12.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Everton de Viña del Mar]]''' |'''39'''||32||10||9||13||29||35||-6|| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- |||'''13.'''|| style="text-align:left;" |'''[[O'Higgins FC]]''' |'''38'''||32||9||11||12||31||41||-10 |- |||'''14.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Curico Unido]]''' |'''37'''||32||8||13||11||37||39||-2 |- style="background-color:#FFCCCC;" |{{steady}}||'''15.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Huachipato FC]]''' |'''37'''||32||8||13||11||36||41||-5||[[Vaizdas:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- ||||||| |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''16.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes Melipilla]]''' |'''32'''^{<span style="color:red;">–6</span>}||32||10||8||14||39||51||-12||rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- style="background-color:#FFB0B0;" |{{decrease}}||'''17.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Santiago Wanderers]]''' |'''21'''||32||5||6||21||24||54||-30 |} 🛡️ ^{<span style="color:red;">PASTABOS.</span>} * Čilės taurės laimėtojai [[Colo-Colo]] užėmė antrą vietą čempionate ir užsitikrino vietą [[Copa Libertadores]] atrankose, tad į turnyrą pateko finalininkai [[Everton de Viña del Mar]]. * [[Deportes Melipilla]] klubui skirta 6 taškų nuobauda; == Pereinamosios rungtynės == Dėl išlikimo aukščiausioje lygoje kovojo [[Huachipato FC|Huachipato]] ir žemesniojo diviziono atstovai [[Deportes Copiapó]]. ---- {{football box |date= {{Start date|2022|1|22|df=y}} |time= 18:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Deportes Copiapó]] |team2= [[Huachipato FC|Huachipato]] |score= 2–3 |report= [https://campeonatochileno.cl/noticia/6290/huachipato-vencio-a-copiapo-en-el-norte-del-pais Ataskaita] |goals1=[[Juan Miguel Jaime|Jaime]] {{goal|32}} <br /> Manuel López {{goal|82}} |goals2= {{goal|13}} [[Luciano Nequecaur]] <br /> {{goal|28}} [[Luciano Nequecaur]] <br /> {{own goal|59}} Diego García |stadium= [[Estadio Luis Valenzuela Hermosilla]], [[Kopjapo]] |attendance= |referee= Felipe González }} ---- {{football box |date= {{Start date|2022|01|26|df=y}} |time= 19:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Huachipato FC|Huachipato]] |team2= [[Deportes Copiapó]] |score= 1–0 |report= [https://campeonatochileno.cl/noticia/6312/huachipato-continua-en-primera-division Ataskaita] |goals1=[[Cris Martínez]] {{goal|74|11 m}} |goals2= |stadium= [[Estadio CAP|Estadio Huachipato-CAP Acero]], [[Talkahuanas]] |attendance= |referee= Francisco Gilabert }} * '''Huachipato nugalėjo bendru dviejų rungtynių rezultatu 4–2 ir išsaugojo vietą Primera División.''' ---- == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2021/#/Ov7IxT0k/ SOCCERWAY (2021 m.)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] mih7co4lf1be7ynbpejthrof87wiubi 0 647505 7797912 7475102 2026-04-03T13:02:20Z Makenzis 46558 7797912 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2020 m. Primera División | buvsezonas = [[2019 m. Primera División (Čilė)|2019 m.]] | bussezonas = [[2021 m. Primera División (Čilė)|2021 m.]] }} '''2020 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2020 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2020 m. sausio 24 d.,<ref>[https://redgol.cl/chile/ANFP-define-fechas-de-inicio-de-la-liguilla-de-Primera-B-y-el-Campeonato-Nacional-de-2020-en-Primera-Division-20191220-0065.html ANFP define fechas de inicio de la liguilla de Primera B y el Campeonato Nacional de 2020 en Primera División]</ref> o baigėsi 2021 m. vasario 17 d. Čempionatas vyko pandemijos sąlygomis.<ref>[https://www.latercera.com/la-tercera-pm/noticia/la-anfp-suspende-el-futbol-a-causa-del-coronavirus/43ODKTMASNGIDBNID5NRHQ65MY/ Se suspende el campeonato: la ANFP extrema medidas por el coronavirus]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional AFP PlanVital 2020'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 90-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2020 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Santiago Wanderers]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''2.º''' |[[Deportes La Serena]] |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2023 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''x.º''' |Neiškrito nei viena ekipa |} |} == Galutinė lentelė == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' |'''65'''||34||18||11||5||65||35||+30|| rowspan=2| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' <br /> nuo grupių etapo |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Union La Calera]]''' |'''57'''||34||17||6||11||59||41||+18 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile''']] |'''52'''||34||13||13||8||49||33||+16|| rowspan=2| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' <br /> nuo antrojo etapo |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''4.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Union Espanola]]''' |'''52'''||34||14||10||10||55||53||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''5.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Palestino]]''' |'''51'''||34||14||9||11||49||45||+4|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''6.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Antofagasta]]''' |'''48'''||34||12||12||10||43||42||+1 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''7.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Cobresal]]''' |'''47'''||34||13||8||13||45||40||+5 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''8.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Huachipato FC]]''' |'''46'''||34||13||7||14||43||44||-1 |- |||'''9.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Curico Unido]]''' |'''46'''||34||13||7||14||40||52||-12 |- |||'''10.'''|| style="text-align:left;" | '''[[O'Higgins FC]]''' |'''45'''||34||12||9||13||40||39||+1 |- |||'''11.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Santiago Wanderers]]''' |'''44'''||34||12||8||14||42||53||-11 |- |||'''12.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Everton Vina del Mar]]''' |'''43'''||34||10||13||11||37||41||-4 |- |||'''13.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Audax Italiano]]''' |'''41'''||34||10||11||13||47||50||-3 |- style="background:#FFDDDD;" |||'''14.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' |'''41'''||34||9||14||11||38||46||-8|| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Perkelti į 2021 m. Primera B de Chile''' |- |||'''15.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes La Serena]]''' |'''39'''||34||10||9||15||34||41||-7 |- style="background:#FFDDDD;" |{{steady}}||'''16.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Colo-Colo]]''' |'''39'''||34||9||12||13||33||43||-10||[[Vaizdas:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- ||||||| |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''17.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes Iquique]]''' |'''38'''||34||9||11||14||38||46||-8|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į 2021 m. Primera B de Chile''' |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''18.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Coquimbo Unido]]''' |'''35'''||34||9||8||17||33||46||-13 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''15–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2020.html 2020 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Pereinamosios rungtynės == {{football box |date= {{Start date|2021|02|17|df=y}} |time= 18:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Colo-Colo]] |score= 1–0 |report= [https://www.anfp.cl/noticia/36844/colo-colo-salvo-la-categoria-ante-universidad-de-concepcion-con-gol-de-pablo-solari Ataskaita] |team2= [[CD Universidad de Concepción|Universidad de Concepción]] |goals1=[[Pablo Solari]] {{goal|19}} |goals2= |stadium= [[Estadio Fiscal de Talca|Estadio Fiscal]], [[Talka (Čilė)|Talka]] |attendance= 0 |referee= [[Julio Bascuñán]] }} * '''Colo-Colo nugalėjo varžovus rezultatu 1–0 ir išsaugojo vietą Primera División.''' ---- == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/2020/regular-season/r56939/ SOCCERWAY] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] p48236dqy8oro7g5t677q63926tgwmn 7797913 7797912 2026-04-03T13:04:19Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797913 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2020 m. Primera División | buvsezonas = [[2019 m. Primera División (Čilė)|2019 m.]] | bussezonas = [[2021 m. Primera División (Čilė)|2021 m.]] }} '''2020 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2020 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2020 m. sausio 24 d.,<ref>[https://redgol.cl/chile/ANFP-define-fechas-de-inicio-de-la-liguilla-de-Primera-B-y-el-Campeonato-Nacional-de-2020-en-Primera-Division-20191220-0065.html ANFP define fechas de inicio de la liguilla de Primera B y el Campeonato Nacional de 2020 en Primera División]</ref> o baigėsi 2021 m. vasario 17 d. Čempionatas vyko pandemijos sąlygomis.<ref>[https://www.latercera.com/la-tercera-pm/noticia/la-anfp-suspende-el-futbol-a-causa-del-coronavirus/43ODKTMASNGIDBNID5NRHQ65MY/ Se suspende el campeonato: la ANFP extrema medidas por el coronavirus]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional AFP PlanVital 2020'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 90-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2020 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Santiago Wanderers]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''2.º''' |[[Deportes La Serena]] |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2023 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''x.º''' |Neiškrito nei viena ekipa |} |} == Galutinė lentelė == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' |'''65'''||34||18||11||5||65||35||+30|| rowspan=2| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' <br /> nuo grupių etapo |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Union La Calera]]''' |'''57'''||34||17||6||11||59||41||+18 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile''']] |'''52'''||34||13||13||8||49||33||+16|| rowspan=2| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' <br /> nuo antrojo etapo |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''4.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Union Espanola]]''' |'''52'''||34||14||10||10||55||53||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''5.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Palestino]]''' |'''51'''||34||14||9||11||49||45||+4|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''6.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Antofagasta]]''' |'''48'''||34||12||12||10||43||42||+1 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''7.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Cobresal]]''' |'''47'''||34||13||8||13||45||40||+5 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''8.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Huachipato FC]]''' |'''46'''||34||13||7||14||43||44||-1 |- |||'''9.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Curico Unido]]''' |'''46'''||34||13||7||14||40||52||-12 |- |||'''10.'''|| style="text-align:left;" | '''[[O'Higgins FC]]''' |'''45'''||34||12||9||13||40||39||+1 |- |||'''11.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Santiago Wanderers]]''' |'''44'''||34||12||8||14||42||53||-11 |- |||'''12.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Everton Vina del Mar]]''' |'''43'''||34||10||13||11||37||41||-4 |- |||'''13.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Audax Italiano]]''' |'''41'''||34||10||11||13||47||50||-3 |- style="background:#FFDDDD;" |||'''14.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' |'''41'''||34||9||14||11||38||46||-8|| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Perkelti į 2021 m. Primera B de Chile''' |- |||'''15.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes La Serena]]''' |'''39'''||34||10||9||15||34||41||-7 |- style="background:#FFDDDD;" |{{steady}}||'''16.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Colo-Colo]]''' |'''39'''||34||9||12||13||33||43||-10||[[Vaizdas:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- ||||||| |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''17.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes Iquique]]''' |'''38'''||34||9||11||14||38||46||-8|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į 2021 m. Primera B de Chile''' |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''18.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Coquimbo Unido]]''' |'''35'''||34||9||8||17||33||46||-13 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''15–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2020.html 2020 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Pereinamosios rungtynės == {{football box |date= {{Start date|2021|02|17|df=y}} |time= 18:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Colo-Colo]] |score= 1–0 |report= [https://www.anfp.cl/noticia/36844/colo-colo-salvo-la-categoria-ante-universidad-de-concepcion-con-gol-de-pablo-solari Ataskaita] |team2= [[CD Universidad de Concepción|Universidad de Concepción]] |goals1=[[Pablo Solari]] {{goal|19}} |goals2= |stadium= [[Estadio Fiscal de Talca|Estadio Fiscal]], [[Talka (Čilė)|Talka]] |attendance= 0 |referee= [[Julio Bascuñán]] }} * '''Colo-Colo nugalėjo varžovus rezultatu 1–0 ir išsaugojo vietą Primera División.''' ---- == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2020/#/6cPUmx6j/standings/overall/ SOCCERWAY] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] bvd2xgisz607vegftjlzznjwfypetto 7797914 7797913 2026-04-03T13:05:16Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797914 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2020 m. Primera División | buvsezonas = [[2019 m. Primera División (Čilė)|2019 m.]] | bussezonas = [[2021 m. Primera División (Čilė)|2021 m.]] }} '''2020 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2020 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2020 m. sausio 24 d.,<ref>[https://redgol.cl/chile/ANFP-define-fechas-de-inicio-de-la-liguilla-de-Primera-B-y-el-Campeonato-Nacional-de-2020-en-Primera-Division-20191220-0065.html ANFP define fechas de inicio de la liguilla de Primera B y el Campeonato Nacional de 2020 en Primera División]</ref> o baigėsi 2021 m. vasario 17 d. Čempionatas vyko pandemijos sąlygomis.<ref>[https://www.latercera.com/la-tercera-pm/noticia/la-anfp-suspende-el-futbol-a-causa-del-coronavirus/43ODKTMASNGIDBNID5NRHQ65MY/ Se suspende el campeonato: la ANFP extrema medidas por el coronavirus]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional AFP PlanVital 2020'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 90-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2020 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Santiago Wanderers]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''2.º''' |[[Deportes La Serena]] |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2023 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''x.º''' |Neiškrito nei viena ekipa |} |} == Galutinė lentelė == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' |'''65'''||34||18||11||5||65||35||+30|| rowspan=2| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' <br /> nuo grupių etapo |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Union La Calera]]''' |'''57'''||34||17||6||11||59||41||+18 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile''']] |'''52'''||34||13||13||8||49||33||+16|| rowspan=2| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' <br /> nuo antrojo etapo |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''4.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Union Espanola]]''' |'''52'''||34||14||10||10||55||53||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''5.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Palestino]]''' |'''51'''||34||14||9||11||49||45||+4|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''6.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Antofagasta]]''' |'''48'''||34||12||12||10||43||42||+1 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''7.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Cobresal]]''' |'''47'''||34||13||8||13||45||40||+5 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''8.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Huachipato FC]]''' |'''46'''||34||13||7||14||43||44||-1 |- |||'''9.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Curico Unido]]''' |'''46'''||34||13||7||14||40||52||-12 |- |||'''10.'''|| style="text-align:left;" | '''[[O'Higgins FC]]''' |'''45'''||34||12||9||13||40||39||+1 |- |||'''11.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Santiago Wanderers]]''' |'''44'''||34||12||8||14||42||53||-11 |- |||'''12.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Everton Vina del Mar]]''' |'''43'''||34||10||13||11||37||41||-4 |- |||'''13.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Audax Italiano]]''' |'''41'''||34||10||11||13||47||50||-3 |- style="background:#FFDDDD;" |||'''14.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' |'''41'''||34||9||14||11||38||46||-8|| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Perkelti į 2021 m. Primera B de Chile''' |- |||'''15.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes La Serena]]''' |'''39'''||34||10||9||15||34||41||-7 |- style="background:#FFDDDD;" |{{steady}}||'''16.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Colo-Colo]]''' |'''39'''||34||9||12||13||33||43||-10||[[Vaizdas:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- ||||||| |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''17.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes Iquique]]''' |'''38'''||34||9||11||14||38||46||-8|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į 2021 m. Primera B de Chile''' |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''18.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Coquimbo Unido]]''' |'''35'''||34||9||8||17||33||46||-13 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''15–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2020.html 2020 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Pereinamosios rungtynės == {{football box |date= {{Start date|2021|02|17|df=y}} |time= 18:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Colo-Colo]] |score= 1–0 |report= [https://www.anfp.cl/noticia/36844/colo-colo-salvo-la-categoria-ante-universidad-de-concepcion-con-gol-de-pablo-solari Ataskaita] |team2= [[CD Universidad de Concepción|Universidad de Concepción]] |goals1=[[Pablo Solari]] {{goal|19}} |goals2= |stadium= [[Estadio Fiscal de Talca|Estadio Fiscal]], [[Talka (Čilė)|Talka]] |attendance= 0 |referee= [[Julio Bascuñán]] }} * '''Colo-Colo nugalėjo varžovus rezultatu 1–0 ir išsaugojo vietą Primera División.''' ---- == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2020/#/6cPUmx6j/standings/overall/ SOCCERWAY (2020)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] p4fuzv7jdfee0csqz2t3ktxzhwoqoi6 7797935 7797914 2026-04-03T13:21:21Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797935 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2020 m. Primera División | buvsezonas = [[2019 m. Primera División (Čilė)|2019 m.]] | bussezonas = [[2021 m. Primera División (Čilė)|2021 m.]] }} '''2020 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2020 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2020 m. sausio 24 d.,<ref>[https://redgol.cl/chile/ANFP-define-fechas-de-inicio-de-la-liguilla-de-Primera-B-y-el-Campeonato-Nacional-de-2020-en-Primera-Division-20191220-0065.html ANFP define fechas de inicio de la liguilla de Primera B y el Campeonato Nacional de 2020 en Primera División]</ref> o baigėsi 2021 m. vasario 17 d. Čempionatas vyko pandemijos sąlygomis.<ref>[https://www.latercera.com/la-tercera-pm/noticia/la-anfp-suspende-el-futbol-a-causa-del-coronavirus/43ODKTMASNGIDBNID5NRHQ65MY/ Se suspende el campeonato: la ANFP extrema medidas por el coronavirus]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional AFP PlanVital 2020'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 90-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2020 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Santiago Wanderers]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''2.º''' |[[Deportes La Serena]] |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2023 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''x.º''' |Neiškrito nei viena ekipa |} |} == Galutinė lentelė == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''|| style="text-align:left;" | '''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' |'''65'''||34||18||11||5||65||35||+30|| rowspan=2| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' <br /> nuo grupių etapo |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Union La Calera]]''' |'''57'''||34||17||6||11||59||41||+18 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile''']] |'''52'''||34||13||13||8||49||33||+16|| rowspan=2| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' <br /> nuo antrojo etapo |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''4.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Union Espanola]]''' |'''52'''||34||14||10||10||55||53||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''5.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Palestino]]''' |'''51'''||34||14||9||11||49||45||+4|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''6.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Antofagasta]]''' |'''48'''||34||12||12||10||43||42||+1 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''7.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Cobresal]]''' |'''47'''||34||13||8||13||45||40||+5 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''8.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Huachipato FC]]''' |'''46'''||34||13||7||14||43||44||-1 |- |||'''9.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Curico Unido]]''' |'''46'''||34||13||7||14||40||52||-12 |- |||'''10.'''|| style="text-align:left;" | '''[[O'Higgins FC]]''' |'''45'''||34||12||9||13||40||39||+1 |- |||'''11.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Santiago Wanderers]]''' |'''44'''||34||12||8||14||42||53||-11 |- |||'''12.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Everton Vina del Mar]]''' |'''43'''||34||10||13||11||37||41||-4 |- |||'''13.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Audax Italiano]]''' |'''41'''||34||10||11||13||47||50||-3 |- style="background:#FFDDDD;" |||'''14.'''|| style="text-align:left;" |'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' |'''41'''||34||9||14||11||38||46||-8|| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Perkelti į 2021 m. Primera B de Chile''' |- |||'''15.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes La Serena]]''' |'''39'''||34||10||9||15||34||41||-7 |- style="background:#FFDDDD;" |{{steady}}||'''16.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Colo-Colo]]''' |'''39'''||34||9||12||13||33||43||-10||[[Vaizdas:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- ||||||| |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''17.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Deportes Iquique]]''' |'''38'''||34||9||11||14||38||46||-8|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į 2021 m. Primera B de Chile''' |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''18.'''|| style="text-align:left;" |'''[[Coquimbo Unido]]''' |'''35'''||34||9||8||17||33||46||-13 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''15–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2020.html 2020 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Pereinamosios rungtynės == {{football box |date= {{Start date|2021|02|17|df=y}} |time= 18:00 |bg= #EBF5FF |team1= [[Colo-Colo]] |score= 1–0 |report= [https://www.anfp.cl/noticia/36844/colo-colo-salvo-la-categoria-ante-universidad-de-concepcion-con-gol-de-pablo-solari Ataskaita] |team2= [[CD Universidad de Concepción|Universidad de Concepción]] |goals1=[[Pablo Solari]] {{goal|19}} |goals2= |stadium= [[Estadio Fiscal de Talca|Estadio Fiscal]], [[Talka (Čilė)|Talka]] |attendance= 0 |referee= [[Julio Bascuñán]] }} * '''Colo-Colo nugalėjo varžovus rezultatu 1–0 ir išsaugojo vietą Primera División.''' ---- == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2020/#/6cPUmx6j/standings/overall/ SOCCERWAY (2020 m.)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] e0sefnek2l9vwckdm3g2h6bjty4u0ub 0 647509 7797909 7491726 2026-04-03T13:00:04Z Makenzis 46558 7797909 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2019 m. Primera División | buvsezonas = [[2018 m. Primera División (Čilė)|2018 m.]] | bussezonas = [[2020 m. Primera División (Čilė)|2020 m.]] }} '''2019 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – [[2019 m.]] įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2019 m. vasario 15 d., o 2019 m. lapkričio 27 d. čempionatas nutrauktas dėl kilusių pilietinių neramumų šalyje.<ref>[https://www.t13.cl/noticia/deportes13/futbol-chileno-anfp-suspende-fecha-22-11-2019 La ANFP suspende nuevamente la fecha del fútbol chileno por "falta de contingentes policiales"]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional AFP PlanVital 2019'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 89-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2019 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |'''[[Coquimbo Unido]]''' |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''p.º''' |'''[[CD Cobresal|Cobresal]]''' |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2019 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |'''[[Deportes Temuco]]''' |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |'''[[San Luis de Quillota|San Luis]]''' |} |} == Galutinė lentelė == * [[CD Universidad Católica|Universidad Católica]] paskelbti čempionais;<ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/se-acaba-torneo-nacional/919969/ La ANFP da por concluido el torneo: la UC es el campeón]</ref><ref>[https://chiletoday.cl/universidad-catolica-champion-of-chile-as-season-stops-short/ Universidad Católica Champion of Chile As Season Stops Short] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231213143117/https://chiletoday.cl/universidad-catolica-champion-of-chile-as-season-stops-short/ |date=2023-12-13 }}</ref> nė viena komanda neiškrito. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' ||'''53'''||24||16||5||3||44||14||+30|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" | ||'''2.'''||style="text-align:left;"|'''[[Colo-Colo]]''' ||'''40'''||24||11||7||6||37||30||+7 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''3.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Palestino]]''' ||'''38'''||24||10||8||6||42||31||+9 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''4.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión La Calera]]''' ||'''37'''||25||9||10||6||29||23||+6|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''5.'''||style="text-align:left;"|'''[[Coquimbo Unido]]''' ||'''34'''||24||8||10||6||29||27||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''6.'''||style="text-align:left;"|'''[[Huachipato FC]]''' ||'''34'''||24||9||7||8||31||30||+1 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''7.'''||style="text-align:left;"|'''[[Audax Italiano]]''' ||'''34'''||24||10||4||10||35||35||0 |- align=center | ||'''8.'''||style="text-align:left;"|'''[[O'Higgins FC]]''' ||'''34'''||24||10||4||10||34||35||-1 |- align=center | ||'''9.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión Española]]''' ||'''34'''||25||10||4||11||32||35||-3 |- align=center |'''(N)'''||'''10.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Cobresal]]''' ||'''34'''||25||10||4||11||31||39||-8 |- align=center | ||'''11.'''||style="text-align:left;"|'''[[Everton Vina del Mar]]''' ||'''29'''||24||7||8||9||21||24||-3 |- align=center | ||'''12.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Antofagasta]]''' ||'''27'''||24||7||6||11||34||35||-1 |- align=center | ||'''13.'''||style="text-align:left;"|'''[[Curicó Unido]]''' ||'''26'''||24||6||8||10||36||43||-7 |- align=center | ||'''14.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Iquique]]''' ||'''25'''||25||6||7||12||23||40||-17 |- align=center | ||'''15.'''||style="text-align:left;"|'''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]]''' ||'''24'''||24||4||12||8||32||38||-6 |- align=center | ||'''16.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' ||'''23'''||24||5||8||11||23||35||-12 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''14–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2019.html 2019 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/2019/regular-season/r51140/ SOCCERWAY] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] 7zkute926t5i538yb1mnqzerhnyov1v 7797910 7797909 2026-04-03T13:00:41Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797910 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2019 m. Primera División | buvsezonas = [[2018 m. Primera División (Čilė)|2018 m.]] | bussezonas = [[2020 m. Primera División (Čilė)|2020 m.]] }} '''2019 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – [[2019 m.]] įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2019 m. vasario 15 d., o 2019 m. lapkričio 27 d. čempionatas nutrauktas dėl kilusių pilietinių neramumų šalyje.<ref>[https://www.t13.cl/noticia/deportes13/futbol-chileno-anfp-suspende-fecha-22-11-2019 La ANFP suspende nuevamente la fecha del fútbol chileno por "falta de contingentes policiales"]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional AFP PlanVital 2019'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 89-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2019 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |'''[[Coquimbo Unido]]''' |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''p.º''' |'''[[CD Cobresal|Cobresal]]''' |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2019 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |'''[[Deportes Temuco]]''' |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |'''[[San Luis de Quillota|San Luis]]''' |} |} == Galutinė lentelė == * [[CD Universidad Católica|Universidad Católica]] paskelbti čempionais;<ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/se-acaba-torneo-nacional/919969/ La ANFP da por concluido el torneo: la UC es el campeón]</ref><ref>[https://chiletoday.cl/universidad-catolica-champion-of-chile-as-season-stops-short/ Universidad Católica Champion of Chile As Season Stops Short] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231213143117/https://chiletoday.cl/universidad-catolica-champion-of-chile-as-season-stops-short/ |date=2023-12-13 }}</ref> nė viena komanda neiškrito. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' ||'''53'''||24||16||5||3||44||14||+30|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" | ||'''2.'''||style="text-align:left;"|'''[[Colo-Colo]]''' ||'''40'''||24||11||7||6||37||30||+7 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''3.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Palestino]]''' ||'''38'''||24||10||8||6||42||31||+9 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''4.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión La Calera]]''' ||'''37'''||25||9||10||6||29||23||+6|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''5.'''||style="text-align:left;"|'''[[Coquimbo Unido]]''' ||'''34'''||24||8||10||6||29||27||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''6.'''||style="text-align:left;"|'''[[Huachipato FC]]''' ||'''34'''||24||9||7||8||31||30||+1 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''7.'''||style="text-align:left;"|'''[[Audax Italiano]]''' ||'''34'''||24||10||4||10||35||35||0 |- align=center | ||'''8.'''||style="text-align:left;"|'''[[O'Higgins FC]]''' ||'''34'''||24||10||4||10||34||35||-1 |- align=center | ||'''9.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión Española]]''' ||'''34'''||25||10||4||11||32||35||-3 |- align=center |'''(N)'''||'''10.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Cobresal]]''' ||'''34'''||25||10||4||11||31||39||-8 |- align=center | ||'''11.'''||style="text-align:left;"|'''[[Everton Vina del Mar]]''' ||'''29'''||24||7||8||9||21||24||-3 |- align=center | ||'''12.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Antofagasta]]''' ||'''27'''||24||7||6||11||34||35||-1 |- align=center | ||'''13.'''||style="text-align:left;"|'''[[Curicó Unido]]''' ||'''26'''||24||6||8||10||36||43||-7 |- align=center | ||'''14.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Iquique]]''' ||'''25'''||25||6||7||12||23||40||-17 |- align=center | ||'''15.'''||style="text-align:left;"|'''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]]''' ||'''24'''||24||4||12||8||32||38||-6 |- align=center | ||'''16.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' ||'''23'''||24||5||8||11||23||35||-12 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''14–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2019.html 2019 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2019/#/0bgFnxHD/standings/overall/ SOCCERWAY (2019)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] 1njjew218wf27g5yrhjnuikmill5vv7 7797922 7797910 2026-04-03T13:11:36Z Makenzis 46558 7797922 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2019 m. Primera División | buvsezonas = [[2018 m. Primera División (Čilė)|2018 m.]] | bussezonas = [[2020 m. Primera División (Čilė)|2020 m.]] }} '''2019 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2019 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2019 m. vasario 15 d., o 2019 m. lapkričio 27 d. čempionatas nutrauktas dėl kilusių pilietinių neramumų šalyje.<ref>[https://www.t13.cl/noticia/deportes13/futbol-chileno-anfp-suspende-fecha-22-11-2019 La ANFP suspende nuevamente la fecha del fútbol chileno por "falta de contingentes policiales"]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional AFP PlanVital 2019'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 89-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2019 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |'''[[Coquimbo Unido]]''' |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''p.º''' |'''[[CD Cobresal|Cobresal]]''' |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2019 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |'''[[Deportes Temuco]]''' |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |'''[[San Luis de Quillota|San Luis]]''' |} |} == Galutinė lentelė == * [[CD Universidad Católica|Universidad Católica]] paskelbti čempionais;<ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/se-acaba-torneo-nacional/919969/ La ANFP da por concluido el torneo: la UC es el campeón]</ref><ref>[https://chiletoday.cl/universidad-catolica-champion-of-chile-as-season-stops-short/ Universidad Católica Champion of Chile As Season Stops Short] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231213143117/https://chiletoday.cl/universidad-catolica-champion-of-chile-as-season-stops-short/ |date=2023-12-13 }}</ref> nė viena komanda neiškrito. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' ||'''53'''||24||16||5||3||44||14||+30|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" | ||'''2.'''||style="text-align:left;"|'''[[Colo-Colo]]''' ||'''40'''||24||11||7||6||37||30||+7 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''3.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Palestino]]''' ||'''38'''||24||10||8||6||42||31||+9 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''4.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión La Calera]]''' ||'''37'''||25||9||10||6||29||23||+6|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''5.'''||style="text-align:left;"|'''[[Coquimbo Unido]]''' ||'''34'''||24||8||10||6||29||27||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''6.'''||style="text-align:left;"|'''[[Huachipato FC]]''' ||'''34'''||24||9||7||8||31||30||+1 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''7.'''||style="text-align:left;"|'''[[Audax Italiano]]''' ||'''34'''||24||10||4||10||35||35||0 |- align=center | ||'''8.'''||style="text-align:left;"|'''[[O'Higgins FC]]''' ||'''34'''||24||10||4||10||34||35||-1 |- align=center | ||'''9.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión Española]]''' ||'''34'''||25||10||4||11||32||35||-3 |- align=center |'''(N)'''||'''10.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Cobresal]]''' ||'''34'''||25||10||4||11||31||39||-8 |- align=center | ||'''11.'''||style="text-align:left;"|'''[[Everton Vina del Mar]]''' ||'''29'''||24||7||8||9||21||24||-3 |- align=center | ||'''12.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Antofagasta]]''' ||'''27'''||24||7||6||11||34||35||-1 |- align=center | ||'''13.'''||style="text-align:left;"|'''[[Curicó Unido]]''' ||'''26'''||24||6||8||10||36||43||-7 |- align=center | ||'''14.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Iquique]]''' ||'''25'''||25||6||7||12||23||40||-17 |- align=center | ||'''15.'''||style="text-align:left;"|'''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]]''' ||'''24'''||24||4||12||8||32||38||-6 |- align=center | ||'''16.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' ||'''23'''||24||5||8||11||23||35||-12 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''14–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2019.html 2019 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2019/#/0bgFnxHD/standings/overall/ SOCCERWAY (2019)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] 356xgkednf6oms1c9dsg82tqw3jzut9 7797934 7797922 2026-04-03T13:20:56Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797934 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2019 m. Primera División | buvsezonas = [[2018 m. Primera División (Čilė)|2018 m.]] | bussezonas = [[2020 m. Primera División (Čilė)|2020 m.]] }} '''2019 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2019 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2019 m. vasario 15 d., o 2019 m. lapkričio 27 d. čempionatas nutrauktas dėl kilusių pilietinių neramumų šalyje.<ref>[https://www.t13.cl/noticia/deportes13/futbol-chileno-anfp-suspende-fecha-22-11-2019 La ANFP suspende nuevamente la fecha del fútbol chileno por "falta de contingentes policiales"]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional AFP PlanVital 2019'''.<ref>[https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno AFP PlanVital, el nuevo socio comercial de la Primera División del fútbol chileno] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230812192708/https://www.anfp.cl/noticia/32549/afp-planvital-el-nuevo-socio-comercial-de-la-primera-division-del-futbol-chileno |date=2023-08-12 }}</ref> 89-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2019 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |'''[[Coquimbo Unido]]''' |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''p.º''' |'''[[CD Cobresal|Cobresal]]''' |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2019 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |'''[[Deportes Temuco]]''' |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |'''[[San Luis de Quillota|San Luis]]''' |} |} == Galutinė lentelė == * [[CD Universidad Católica|Universidad Católica]] paskelbti čempionais;<ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/se-acaba-torneo-nacional/919969/ La ANFP da por concluido el torneo: la UC es el campeón]</ref><ref>[https://chiletoday.cl/universidad-catolica-champion-of-chile-as-season-stops-short/ Universidad Católica Champion of Chile As Season Stops Short] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231213143117/https://chiletoday.cl/universidad-catolica-champion-of-chile-as-season-stops-short/ |date=2023-12-13 }}</ref> nė viena komanda neiškrito. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' ||'''53'''||24||16||5||3||44||14||+30|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" | ||'''2.'''||style="text-align:left;"|'''[[Colo-Colo]]''' ||'''40'''||24||11||7||6||37||30||+7 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''3.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Palestino]]''' ||'''38'''||24||10||8||6||42||31||+9 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''4.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión La Calera]]''' ||'''37'''||25||9||10||6||29||23||+6|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''5.'''||style="text-align:left;"|'''[[Coquimbo Unido]]''' ||'''34'''||24||8||10||6||29||27||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''6.'''||style="text-align:left;"|'''[[Huachipato FC]]''' ||'''34'''||24||9||7||8||31||30||+1 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''7.'''||style="text-align:left;"|'''[[Audax Italiano]]''' ||'''34'''||24||10||4||10||35||35||0 |- align=center | ||'''8.'''||style="text-align:left;"|'''[[O'Higgins FC]]''' ||'''34'''||24||10||4||10||34||35||-1 |- align=center | ||'''9.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión Española]]''' ||'''34'''||25||10||4||11||32||35||-3 |- align=center |'''(N)'''||'''10.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Cobresal]]''' ||'''34'''||25||10||4||11||31||39||-8 |- align=center | ||'''11.'''||style="text-align:left;"|'''[[Everton Vina del Mar]]''' ||'''29'''||24||7||8||9||21||24||-3 |- align=center | ||'''12.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Antofagasta]]''' ||'''27'''||24||7||6||11||34||35||-1 |- align=center | ||'''13.'''||style="text-align:left;"|'''[[Curicó Unido]]''' ||'''26'''||24||6||8||10||36||43||-7 |- align=center | ||'''14.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Iquique]]''' ||'''25'''||25||6||7||12||23||40||-17 |- align=center | ||'''15.'''||style="text-align:left;"|'''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]]''' ||'''24'''||24||4||12||8||32||38||-6 |- align=center | ||'''16.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' ||'''23'''||24||5||8||11||23||35||-12 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''14–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2019.html 2019 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2019/#/0bgFnxHD/standings/overall/ SOCCERWAY (2019 m.)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] 073dxbhky19zqtxgt6jsm8oxplyw73g 0 647513 7797907 7475092 2026-04-03T12:58:20Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797907 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2018 m. Primera División | buvsezonas = [[2017 m. Primera División (Čilė)|2017 m.]] | bussezonas = [[2019 m. Primera División (Čilė)|2019 m.]] }} '''[[2018 m.]] [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – [[2018 m.]] įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo [[2018 m.]] [[vasario 2]] d., o paskutiniojo turo rungtynės sužaistos [[2018 m.]] [[gruodžio 2]] d.<ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/la-uc-abraza-la-estrella-13-sur/427434/ La UC abraza la estrella 13 en el sur]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional Scotiabank 2018'''. 88-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2018 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |'''[[Unión La Calera]]''' |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2018 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |'''[[Santiago Wanderers]]''' |} |} == Galutinė lentelė == * [[CD Universidad Católica|Universidad Católica]] tapo čempionais. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' ||'''60'''||30||17||10||3||39||25||+14|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' ||'''58'''||30||18||4||8||44||31||+13 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''||style="text-align:left;"|'''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]]''' ||'''57'''||30||18||3||9||46||37||+9 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''4.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Antofagasta]]''' ||'''53'''||30||14||11||5||48||33||+15|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(Č)'''||'''5.'''||style="text-align:left;"|'''[[Colo-Colo]]''' ||'''43'''||30||12||7||11||40||38||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''6.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión La Calera]]''' ||'''43'''||30||13||4||13||38||38||0 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''7.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión Española]]''' ||'''41'''||30||9||14||7||44||42||+2 |- |||'''8.'''||style="text-align:left;"|'''[[O'Higgins FC]]''' ||'''41'''||30||12||5||13||41||41||0 |- |||'''9.'''||style="text-align:left;"|'''[[Huachipato FC]]''' ||'''39'''||30||10||9||11||39||32||+7 |- |||'''10.'''||style="text-align:left;"|'''[[Audax Italiano]]''' ||'''34'''||30||8||10||12||40||40||0 |- |||'''11.'''||style="text-align:left;"|'''[[Everton Vina del Mar]]''' ||'''34'''||30||9||7||14||39||44||-5 |- |||'''12.'''||style="text-align:left;"|'''[[Curicó Unido]]''' ||'''34'''||30||8||10||12||35||40||−5 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''13.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Palestino]]''' ||'''32'''||30||7||11||12||41||45||−4|| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- | ||'''14.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Iquique]]''' ||'''32'''||30||7||11||12||34||42||−8 |- |||||| |- align=center style=background:#FFCCCC | ||'''15.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Temuco]]''' ||'''28'''||30||6||10||14||29||45||−16||rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- align=center style=background:#FFCCCC | ||'''16.'''||style="text-align:left;"|'''[[San Luis Quillota]]''' ||'''28'''||30||5||8||17||24||48||−24 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''13–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2018.html 2018 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2018/results/ SOCCERWAY (2018)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] ju3i3i1qepg0mrsbv35ezj83n2qimc0 7797908 7797907 2026-04-03T12:59:31Z Makenzis 46558 7797908 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2018 m. Primera División | buvsezonas = [[2017 m. Primera División (Čilė)|2017 m.]] | bussezonas = [[2019 m. Primera División (Čilė)|2019 m.]] }} '''2018 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – [[2018 m.]] įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2018 m. vasario 2 d., o paskutiniojo turo rungtynės sužaistos 2018 m. gruodžio 2 d.<ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/la-uc-abraza-la-estrella-13-sur/427434/ La UC abraza la estrella 13 en el sur]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional Scotiabank 2018'''. 88-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2018 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |'''[[Unión La Calera]]''' |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2018 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |'''[[Santiago Wanderers]]''' |} |} == Galutinė lentelė == * [[CD Universidad Católica|Universidad Católica]] tapo čempionais. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' ||'''60'''||30||17||10||3||39||25||+14|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' ||'''58'''||30||18||4||8||44||31||+13 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''||style="text-align:left;"|'''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]]''' ||'''57'''||30||18||3||9||46||37||+9 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''4.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Antofagasta]]''' ||'''53'''||30||14||11||5||48||33||+15|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(Č)'''||'''5.'''||style="text-align:left;"|'''[[Colo-Colo]]''' ||'''43'''||30||12||7||11||40||38||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''6.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión La Calera]]''' ||'''43'''||30||13||4||13||38||38||0 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''7.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión Española]]''' ||'''41'''||30||9||14||7||44||42||+2 |- |||'''8.'''||style="text-align:left;"|'''[[O'Higgins FC]]''' ||'''41'''||30||12||5||13||41||41||0 |- |||'''9.'''||style="text-align:left;"|'''[[Huachipato FC]]''' ||'''39'''||30||10||9||11||39||32||+7 |- |||'''10.'''||style="text-align:left;"|'''[[Audax Italiano]]''' ||'''34'''||30||8||10||12||40||40||0 |- |||'''11.'''||style="text-align:left;"|'''[[Everton Vina del Mar]]''' ||'''34'''||30||9||7||14||39||44||-5 |- |||'''12.'''||style="text-align:left;"|'''[[Curicó Unido]]''' ||'''34'''||30||8||10||12||35||40||−5 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''13.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Palestino]]''' ||'''32'''||30||7||11||12||41||45||−4|| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- | ||'''14.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Iquique]]''' ||'''32'''||30||7||11||12||34||42||−8 |- |||||| |- align=center style=background:#FFCCCC | ||'''15.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Temuco]]''' ||'''28'''||30||6||10||14||29||45||−16||rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- align=center style=background:#FFCCCC | ||'''16.'''||style="text-align:left;"|'''[[San Luis Quillota]]''' ||'''28'''||30||5||8||17||24||48||−24 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''13–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2018.html 2018 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2018/results/ SOCCERWAY (2018)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] 5gf9e6btgflnub1a8841vl15afogvsl 7797921 7797908 2026-04-03T13:11:24Z Makenzis 46558 7797921 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2018 m. Primera División | buvsezonas = [[2017 m. Primera División (Čilė)|2017 m.]] | bussezonas = [[2019 m. Primera División (Čilė)|2019 m.]] }} '''2018 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2018 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2018 m. vasario 2 d., o paskutiniojo turo rungtynės sužaistos 2018 m. gruodžio 2 d.<ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/la-uc-abraza-la-estrella-13-sur/427434/ La UC abraza la estrella 13 en el sur]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional Scotiabank 2018'''. 88-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2018 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |'''[[Unión La Calera]]''' |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2018 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |'''[[Santiago Wanderers]]''' |} |} == Galutinė lentelė == * [[CD Universidad Católica|Universidad Católica]] tapo čempionais. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' ||'''60'''||30||17||10||3||39||25||+14|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' ||'''58'''||30||18||4||8||44||31||+13 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''||style="text-align:left;"|'''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]]''' ||'''57'''||30||18||3||9||46||37||+9 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''4.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Antofagasta]]''' ||'''53'''||30||14||11||5||48||33||+15|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(Č)'''||'''5.'''||style="text-align:left;"|'''[[Colo-Colo]]''' ||'''43'''||30||12||7||11||40||38||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''6.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión La Calera]]''' ||'''43'''||30||13||4||13||38||38||0 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''7.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión Española]]''' ||'''41'''||30||9||14||7||44||42||+2 |- |||'''8.'''||style="text-align:left;"|'''[[O'Higgins FC]]''' ||'''41'''||30||12||5||13||41||41||0 |- |||'''9.'''||style="text-align:left;"|'''[[Huachipato FC]]''' ||'''39'''||30||10||9||11||39||32||+7 |- |||'''10.'''||style="text-align:left;"|'''[[Audax Italiano]]''' ||'''34'''||30||8||10||12||40||40||0 |- |||'''11.'''||style="text-align:left;"|'''[[Everton Vina del Mar]]''' ||'''34'''||30||9||7||14||39||44||-5 |- |||'''12.'''||style="text-align:left;"|'''[[Curicó Unido]]''' ||'''34'''||30||8||10||12||35||40||−5 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''13.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Palestino]]''' ||'''32'''||30||7||11||12||41||45||−4|| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- | ||'''14.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Iquique]]''' ||'''32'''||30||7||11||12||34||42||−8 |- |||||| |- align=center style=background:#FFCCCC | ||'''15.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Temuco]]''' ||'''28'''||30||6||10||14||29||45||−16||rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- align=center style=background:#FFCCCC | ||'''16.'''||style="text-align:left;"|'''[[San Luis Quillota]]''' ||'''28'''||30||5||8||17||24||48||−24 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''13–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2018.html 2018 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2018/results/ SOCCERWAY (2018)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] q8v0v3v6d756dvwgys3x6lpkpjbulih 7797933 7797921 2026-04-03T13:20:45Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797933 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2018 m. Primera División | buvsezonas = [[2017 m. Primera División (Čilė)|2017 m.]] | bussezonas = [[2019 m. Primera División (Čilė)|2019 m.]] }} '''2018 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2018 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2018 m. vasario 2 d., o paskutiniojo turo rungtynės sužaistos 2018 m. gruodžio 2 d.<ref>[https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/la-uc-abraza-la-estrella-13-sur/427434/ La UC abraza la estrella 13 en el sur]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Nacional Scotiabank 2018'''. 88-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2018 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |'''[[Unión La Calera]]''' |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2018 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |'''[[Santiago Wanderers]]''' |} |} == Galutinė lentelė == * [[CD Universidad Católica|Universidad Católica]] tapo čempionais. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" |{{vlv|Čilė}}||'''1.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad Católica|Universidad Catolica]]''' ||'''60'''||30||17||10||3||39||25||+14|| rowspan=3| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- style="background-color:#FEDF68;" |||'''2.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Universidad de Concepción|Universidad Concepcion]]''' ||'''58'''||30||18||4||8||44||31||+13 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''3.'''||style="text-align:left;"|'''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]]''' ||'''57'''||30||18||3||9||46||37||+9 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''4.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Antofagasta]]''' ||'''53'''||30||14||11||5||48||33||+15|| rowspan=4| '''Pateko į [[Copa Sudamericana]] atrankas''' |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(Č)'''||'''5.'''||style="text-align:left;"|'''[[Colo-Colo]]''' ||'''43'''||30||12||7||11||40||38||+2 |- style="background-color:#C5D2E4;" |'''(N)'''||'''6.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión La Calera]]''' ||'''43'''||30||13||4||13||38||38||0 |- style="background-color:#C5D2E4;" |||'''7.'''||style="text-align:left;"|'''[[Unión Española]]''' ||'''41'''||30||9||14||7||44||42||+2 |- |||'''8.'''||style="text-align:left;"|'''[[O'Higgins FC]]''' ||'''41'''||30||12||5||13||41||41||0 |- |||'''9.'''||style="text-align:left;"|'''[[Huachipato FC]]''' ||'''39'''||30||10||9||11||39||32||+7 |- |||'''10.'''||style="text-align:left;"|'''[[Audax Italiano]]''' ||'''34'''||30||8||10||12||40||40||0 |- |||'''11.'''||style="text-align:left;"|'''[[Everton Vina del Mar]]''' ||'''34'''||30||9||7||14||39||44||-5 |- |||'''12.'''||style="text-align:left;"|'''[[Curicó Unido]]''' ||'''34'''||30||8||10||12||35||40||−5 |- style="background-color:#FDEEB4;" |||'''13.'''||style="text-align:left;"|'''[[CD Palestino]]''' ||'''32'''||30||7||11||12||41||45||−4|| '''Pateko į [[Copa Libertadores]] atrankas''' |- | ||'''14.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Iquique]]''' ||'''32'''||30||7||11||12||34||42||−8 |- |||||| |- align=center style=background:#FFCCCC | ||'''15.'''||style="text-align:left;"|'''[[Deportes Temuco]]''' ||'''28'''||30||6||10||14||29||45||−16||rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną''' |- align=center style=background:#FFCCCC | ||'''16.'''||style="text-align:left;"|'''[[San Luis Quillota]]''' ||'''28'''||30||5||8||17||24||48||−24 |} == Čempionai == {| style="margin: auto; font-size: 90%; text-align: left;" width=100% |- | align=center|[[File:LogoCDUC.png|200px]] |- <!-- span style=color:#xxx del equipo campeón --> | align=center|'''[[CD Universidad Católica|<span style="color:#1857A9">Universidad Católica</span>]]''' |- | align=center width=500|[[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] [[Vaizdas:Star.svg|15px]] |- | align=center width=500|'''13–asis títulas'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2018.html 2018 m. Primera División pagal RSSSF]</ref> |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2018/results/ SOCCERWAY (2018 m.)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] 0mphvkv2utd4vzt063pjmk1pwlbphfu 0 648301 7798061 7135764 2026-04-03T15:28:36Z CD 677 7798061 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 49.9879 |long = 19.1629 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = |Antraštė = |Vieta = {{vlv|POL}} [[Bžeščės]] |Atidarytas = 1954 m. |Savininkas = [[Górnik Brzeszcze]] |Operatorius = |Paviršius = |Architektas = |Nuomininkai = |Talpa = 6000 |Lauko_matmenys = }} '''Bžeščių Gurniko stadionas''' ({{pl|Stadion Górnika Brzeszcze}}) – stadionas [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Bžeščės|Bžeščių]] mieste. Jame žaidžia mėgėjų komanda [[Górnik Brzeszcze]]. == Istorija == Stadionas atidarytas [[1954]] m.<ref>[http://polskiestadiony.pl/stadion-gornika-brzeszcze/ Stadion Górnika Brzeszcze.] Polskiestadiony.pl (tikrinta 2023-12-26).</ref> [[1993]] m. čia draugiškas rungtynes sužaidė Lietuvos ir Lenkijos futbolo rinktinės (1-1).<ref>Adrian Woźniak. [https://www.laczynaspilka.pl/biblioteka/kroniki/stadion-zaradnych-kibicow Stadion zaradnych kibiców.] Laczynaspilka..pl (tikrinta 2023-12-26).</ref> [[2022]] m. atlikta stadiono modernizacija.<ref>[https://brzeszcze.pl/modernizacja-stadionu-ks-gornik-brzeszcze,11530 Modernizacja stadionu KS "Górnik" Brzeszcze.] Brzeszcze.pl (tikrinta 2023-12-26).</ref><ref>Bogusław Kwiecień. [https://oswiecim.naszemiasto.pl/stadion-gornika-brzeszcze-zmienil-oblicze-zakonczyla-sie/ar/c1-9147959 Stadion Górnika Brzeszcze zmienił oblicze. Zakończyła się przebudowa części obiektu. Sportowcy i kibice liczą, że będą dalsze prace. Zdjęcia.] Naszemiasto.pl (tikrinta 2023-12-26).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] 1lkxt76v7egip1xlq2al4nhrh8nho9u 0 648373 7798116 7137694 2026-04-03T15:51:48Z CD 677 7798116 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 50.9244 |long = 21.3793 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:KSZO Ostrowiec supporters 20080903 05.jpg|250px]] |Antraštė = Stadiono tribūnos 2008 m. |Vieta = {{vlv|POL}} [[Švento Kryžiaus Ostrovecas]] |Atidarytas = 1934 m. |Savininkas = |Operatorius = Švento Kryžiaus Ostroveco miestas |Paviršius = Žolė |Architektas = |Nuomininkai = [[KSZO Ostrowiec]] |Talpa = 8000 |Lauko_matmenys = 105 × 74 m }} '''Ostroveco KSZO stadionas''' ({{pl|Miejski Stadion Sportowy KSZO w Ostrowcu Świętokrzyskim}}) – futbolo stadionas [[Švento Kryžiaus Ostrovecas|Švento Kryžiaus Ostrovece]] ([[Lenkija]]), į pietus nuo miesto centro už geležinkelio. Stadione namų rungtynes žaidžia [[KSZO Ostrowiec]] komanda. == Istorija == Stadionas pastatytas [[1931]]–[[1934]] m. futbolo ir bėgimo sporto reikmėms. [[1953]] ir [[1964]] m. renovuotas. [[1995]] m. stadioną perėmė miesto savivaldybė.<ref>[https://web.archive.org/web/20130104004808/http://mosir.ostrowiec.pl/o-nas-mainmenu-66/kszo-mainmenu-19.html Miejski Stadion Sportowy KSZO.] 2008-03-25, Ostrowiec.pl (tikrinta 2013-01-04).</ref> Stadione keletą rungtynių yra žaidusi {{fut|POL}}, su kuria 1995 m. žaidė ir {{fut|LTU}}.<ref>http://almis.sritis.lt/ltuteamsum.html</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] r8lcmxal747kie6pwo1c6yqix580djn 0 648495 7798115 7137912 2026-04-03T15:51:19Z CD 677 7798115 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 53.7728 |long = 20.5081 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Trybuna Stadion OSiR Olsztyn.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2019 m. |Vieta = {{vlv|POL}} [[Olštynas]] |Atidarytas = 1978 m. |Renovuotas = |Savininkas = OSiR |Nuomininkai = [[Stomil Olsztyn]] |Paviršius = |Architektas = |Talpa = 4500 |Lauko_matmenys = 105 × 68 m }} '''Olštyno OSiR stadionas''' ({{pl|Stadion OSiR w Olsztynie}}; arba '''''Stomil stadionas''''') – sporto stadionas [[Olštynas|Olštyno]] mieste (šiaurinė [[Lenkija]]), į rytus nuo miesto centro. Talpa – 4500 žiūrovų.<ref>[https://www.osir.olsztyn.pl/pl/osir/obiekty/1710-stadion-i-boiska Stadion i boiska.] Olsztyn.pl (tikrinta 2023-12-28).</ref> Klubo [[Stomil Olsztyn]] namų arena. == Istorija == Stadionas pastatytas [[1977]]–[[1978]] m. prie tuometinės Olštyno automobilių padangų gamyklos OZOS.<ref>[https://www.stomilolsztyn.com/stadion/ Stadion.] Stomilolsztyn.com (tikrinta 2023-12-28).</ref> Jis buvo atidarytas [[1978]] m. [[rugsėjo 10]] d. švenčiant liaudies šventę – derliaus dieną ''Dożynki''.<ref>[https://olsztyn.wyborcza.pl/olsztyn/7,48726,17783946,tajemnice-budowy-stadionu-w-olsztynie-architekt-wspomina.html Tajemnice budowy stadionu w Olsztynie. Architekt wspomina.] 2015-04-20, Wyborcza.pl (tikrinta 2023-12-28).</ref> [[1989]] m. čia vyko [[Lenkijos futbolo taurė]]s finalo rungtynės.<ref>[https://sport.tvp.pl/42454109/puchar-polski-final-olsztyn-legia-jagiellonia-52-skrot-meczu Retro TVP Sport: finał Pucharu Polski (1989): Legia – Jagiellonia 5:2 (skrót meczu).] Tvp.pl (tikrinta 2023-12-28).</ref> Stadione rungtynes yra žaidusi {{fut|POL}}, su kuria čia yra susitikusi ir {{fut|LTU}}.<ref>http://almis.sritis.lt/ltuteamsum.html</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] iftc12x5ztgyhkolb2azlpe0cn3a1cx 14 654224 7798092 7222166 2026-04-03T15:33:07Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2023 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798092 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:2023 muzikoje]] pq1frnafag64008g6gdott5pbsik9mp 0 655706 7798088 7244428 2026-04-03T15:32:40Z CD 677 7798088 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 51.3658 |long = 19.3817 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Stadion GKS Bełchatów (Poland).JPG|250px]] |Antraštė = Stadionas 2007 m. |Vieta = {{vlv|POL}} [[Belchatuvas]] |Atidarytas = 1977 m. |Savininkas = |Operatorius = [[GKS Bełchatów]] |Paviršius = Žolė |Architektas = |Talpa = 5264 |Lauko matmenys = 105 × 68 m }} '''GIEKSA arena''' (iki 2014 m. '''''Belchatuvo GKS stadionas''''') – daugiafunkcis stadionas [[Belchatuvas|Belchatuvo]] mieste ([[Lenkija]]), į šiaurės rytus nuo miesto centro. Vietos klubo [[GKS Bełchatów]] namų arena. == Istorija == Stadionas atidarytas 1977 m., 2001–2003 m. rekonstruotas. Po rekonstrukcijos atidarytas 2003 m. spalio 17 d. rungtynėmis [[GKS Bełchatów]] – [[KSZO Ostrowiec]]. 2007–2008 m. čia vyko [[Lenkijos futbolo taurė]]s finalai. 2014 m. arena pervadinta GIEKSA vardu.<ref>[https://web.archive.org/web/20160426112540/http://www.ebelchatow.pl/content/stadion-miejski-pod-nową-nazwą Stadion miejski pod nową nazwą.] 2014-07-14, Ebelchatow.pl (tikrinta 2016-04-26).</ref> 2006 m. stadione draugiškas rungtynes žaidė {{fut|POL}} ir {{fut|LTU}}, kurias 1-0 laimėjo lietuviai.<ref>[http://almis.sritis.lt/ltuteamsum.html Lithuanian National Team] (Almis.sritis.lt)</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.gksbelchatow.com/podstrona,27-informacje.html Informacje] (Gksbelchatow.com) [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] o691d27eunv2527aaq7ruvhngr2ykcf 0 655953 7798117 7742175 2026-04-03T15:52:18Z CD 677 7798117 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 50.0692 |long = 18.4115 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Stadion Naprzodu Rydułtowy 3.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2020 m. |Vieta = {{vlv|POL}} [[Rydultovai]] |Atidarytas = XX a. |Savininkas = [[Naprzod Rydultowy]] |Operatorius = |Paviršius = Žolė |Architektas = |Nuomininkai = |Talpa = 5500 |Lauko_matmenys = 105 × 68 m }} '''Rydultovų „Naprzod“ stadionas''' ({{pl|Stadion Naprzodu Rydułtowy}}; anksčiau '''''Rydultovų GKS stadionas''''', {{pl|Stadion GKS Rydułtowy}}) – stadionas [[Rydultovai|Rydultovų]] mieste (pietų [[Lenkija]]), į šiaurę nuo miesto centro. Vietos klubo [[Naprzod Rydultowy]] namų arena. Yra 5500 vietų žiūrovams, tarp jų 3500 sėdimos.<ref>[http://ksnaprzodrydultowy.pl/index.php/o-klubie/stadion Stadion GKS Naprzód 23 Rydułtowy.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240523155335/http://www.ksnaprzodrydultowy.pl/index.php/o-klubie/stadion |date=2024-05-23 }} Ksnaprzodrydultowy.pl (tikrinta 2024-04-13).</ref> Yra dengtos tribūnos, tačiau dirbtinio apšvietimo nėra.<ref>[http://stadiumdb.com/stadiums/pol/stadion_naprzodu_rydultowy Stadion Sportowy w Rydułtowach (Stadion Naprzodu Rydułtowy).] Stadiumdb.com (tikrinta 2024-04-13).</ref> == Istorija == Stadionas atidarytas XX a. 1992 m. čia draugiškas rungtynes sužaidė Lietuvos ir Lenkijos futbolo rinktinės (2-0), kuriose lenkai žaidė antraeile sudėtimi.<ref>[https://eu-football.info/_venue.php?id=1682 Football venue Stadion Sportowy, Rydultowy.] Eu-football.info (tikrinta 2024-04-13).</ref> 10-ajame dešimtmetyje tai buvo vienas pirmųjų Lenkijos stadionų, kuriame yra visos sėdimosios vietos.<ref>[https://rosir.rydultowy.pl/strona-4505-stadion_miejski_naprzod.html Stadion miejski "Naprzód".] Rydultowy.pl (tikrinta 2024-04-13).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo stadionai]] j302198xch5d7goyjuqvi02rjh2ttzk 0 656027 7797927 7783001 2026-04-03T13:15:20Z Makenzis 46558 7797927 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2024 m. Primera División | buvsezonas = [[2023 m. Primera División (Čilė)|2023 m.]] | bussezonas = [[2025 m. Liga de Primera|2025 m.]] }} '''2024 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2024 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2024 m. vasario 16 d. ir baigėsi 2024 m. lapkričio 10 d.<ref>[https://tntsports.cl/nacional/Oficial-el-Campeonato-Primera-2024-define-su-fecha-de-comienzo-20231220-0020.html Oficial: el Campeonato Primera 2024 define su fecha de comienzo]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Itaú 2024'''.<ref>https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/betsson-queda-en-el-pasado-la-anfp-cierra-al-nuevo-sponsor-del-campeonato-nacional/UGNMAKXQAFA37MRCSJW5MLP7XA/</ref> 94-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2023 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[CD Cobreloa]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''2.º''' |[[Deportes Iquique]] (Atkrintamųjų rungtynių nugalėtojai) |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2024 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |[[Deportes Magallanes]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |[[Curicó Unido]] |} |} == Galutinė lentelė == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" | {{vlv|Čilė}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Colo Colo]] ||'''67'''||30||21||4||5||49||21||+28|| rowspan=2| '''Pateko į 2025 m. [[Copa Libertadores]] turnyrą''' nuo grupių etapo |- style="background-color:#FEDF68;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] ||'''65'''||30||19||8||3||53||24||+29 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Deportes Iquique]]''' ||'''48'''||30||14||6||10||53||48||+5|| '''Pateko į 2025 m. [[Copa Libertadores]] atrankas''' nuo antrojo etapo |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[CD Palestino]] ||'''46'''||30||13||7||10||46||33||+13|| rowspan=4| '''Pateko į 2025 m. [[Copa Sudamericana]] atrankas''' nuo pirmojo etapo |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Coquimbo Unido]] ||'''46'''||30||13||7||10||44||34||+10 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Unión Española]] ||'''45'''||30||13||6||11||53||45||+8 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Everton de Viña del Mar|Everton]] ||'''45'''||30||12||9||9||47||41||+6 |- | ||'''8.'''||align="left"| '''[[CD Universidad Católica]] ||'''45'''||30||12||9||9||37||34||+3 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''9.'''||align="left"| '''[[CD Ñublense]] ||'''40'''||30||11||7||12||40||34||+6|| '''Pateko į 2024 m. [[Copa Libertadores]] atrankas''' nuo antrojo etapo |- | ||'''10.'''||align="left"| '''[[Audax Italiano]] ||'''34'''||30||10||4||16||36||39||−3 |- | ||'''11.'''||align="left"| '''[[Unión La Calera]] ||'''34'''||30||9||7||14||29||40||−11 |- | ||'''12.'''||align="left"| '''[[Huachipato FC]] ||'''34'''||30||9||7||14||28||44||−16 |- | ||'''13.'''||align="left"| '''[[CD Cobresal]] ||'''33'''|| 30||8||9||13||42||51||−9 |- | ||'''14.'''||align="left"| '''[[O'Higgins FC]]''' ||'''31'''||30||8||7||15||34||53||−19 |- ||||||| |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''15.'''||align="left"| '''[[CD Cobreloa]]''' ||'''31'''||30||9||4||17||33||62||−29|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į 2025 m. Primera B de Chile''' |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''16.'''||align="left"| '''[[Deportes Copiapó]]''' ||'''24'''||30||7||3||20||40||61||−21 |} * [[CD Ñublense]] kaip 2024 m. Čilės futbolo taurės finalininkas pateko į 2024 m. [[Copa Libertadores]] atrankas nuo antrojo etapo. :: {{Start date|2024|11|20|df=y}} [[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] minimaliu rezultatu 1-0 nugalėjo [[Ñublense]] ir iškovojo trofėjų.<ref>[https://campeonatochileno.cl/noticia/11764/la-u-alzo-la-copa-chile-cocacola-sin-azucar La “U” es el flamante campeón de la Copa Chile Coca-Cola Sin Azúcar] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241122065155/https://campeonatochileno.cl/noticia/11764/la-u-alzo-la-copa-chile-cocacola-sin-azucar |date=2024-11-22 }}</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/2024/regular-season/r80054/ SOCCERWAY] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] nfgeqku87dwiktbuwwfgibyqge058g5 7797929 7797927 2026-04-03T13:16:24Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797929 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2024 m. Primera División | buvsezonas = [[2023 m. Primera División (Čilė)|2023 m.]] | bussezonas = [[2025 m. Liga de Primera|2025 m.]] }} '''2024 m. [[Primera División (Čilė)|Primera División]] arba Pirmasis divizionas''' ({{es|Primera División de Chile}}) – 2024 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2024 m. vasario 16 d. ir baigėsi 2024 m. lapkričio 10 d.<ref>[https://tntsports.cl/nacional/Oficial-el-Campeonato-Primera-2024-define-su-fecha-de-comienzo-20231220-0020.html Oficial: el Campeonato Primera 2024 define su fecha de comienzo]</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Itaú 2024'''.<ref>https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/betsson-queda-en-el-pasado-la-anfp-cierra-al-nuevo-sponsor-del-campeonato-nacional/UGNMAKXQAFA37MRCSJW5MLP7XA/</ref> 94-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2023 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[CD Cobreloa]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''2.º''' |[[Deportes Iquique]] (Atkrintamųjų rungtynių nugalėtojai) |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2024 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |[[Deportes Magallanes]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |[[Curicó Unido]] |} |} == Galutinė lentelė == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" | {{vlv|Čilė}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Colo Colo]] ||'''67'''||30||21||4||5||49||21||+28|| rowspan=2| '''Pateko į 2025 m. [[Copa Libertadores]] turnyrą''' nuo grupių etapo |- style="background-color:#FEDF68;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] ||'''65'''||30||19||8||3||53||24||+29 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Deportes Iquique]]''' ||'''48'''||30||14||6||10||53||48||+5|| '''Pateko į 2025 m. [[Copa Libertadores]] atrankas''' nuo antrojo etapo |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[CD Palestino]] ||'''46'''||30||13||7||10||46||33||+13|| rowspan=4| '''Pateko į 2025 m. [[Copa Sudamericana]] atrankas''' nuo pirmojo etapo |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Coquimbo Unido]] ||'''46'''||30||13||7||10||44||34||+10 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Unión Española]] ||'''45'''||30||13||6||11||53||45||+8 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Everton de Viña del Mar|Everton]] ||'''45'''||30||12||9||9||47||41||+6 |- | ||'''8.'''||align="left"| '''[[CD Universidad Católica]] ||'''45'''||30||12||9||9||37||34||+3 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''9.'''||align="left"| '''[[CD Ñublense]] ||'''40'''||30||11||7||12||40||34||+6|| '''Pateko į 2024 m. [[Copa Libertadores]] atrankas''' nuo antrojo etapo |- | ||'''10.'''||align="left"| '''[[Audax Italiano]] ||'''34'''||30||10||4||16||36||39||−3 |- | ||'''11.'''||align="left"| '''[[Unión La Calera]] ||'''34'''||30||9||7||14||29||40||−11 |- | ||'''12.'''||align="left"| '''[[Huachipato FC]] ||'''34'''||30||9||7||14||28||44||−16 |- | ||'''13.'''||align="left"| '''[[CD Cobresal]] ||'''33'''|| 30||8||9||13||42||51||−9 |- | ||'''14.'''||align="left"| '''[[O'Higgins FC]]''' ||'''31'''||30||8||7||15||34||53||−19 |- ||||||| |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''15.'''||align="left"| '''[[CD Cobreloa]]''' ||'''31'''||30||9||4||17||33||62||−29|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į 2025 m. Primera B de Chile''' |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''16.'''||align="left"| '''[[Deportes Copiapó]]''' ||'''24'''||30||7||3||20||40||61||−21 |} * [[CD Ñublense]] kaip 2024 m. Čilės futbolo taurės finalininkas pateko į 2024 m. [[Copa Libertadores]] atrankas nuo antrojo etapo. :: {{Start date|2024|11|20|df=y}} [[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] minimaliu rezultatu 1-0 nugalėjo [[Ñublense]] ir iškovojo trofėjų.<ref>[https://campeonatochileno.cl/noticia/11764/la-u-alzo-la-copa-chile-cocacola-sin-azucar La “U” es el flamante campeón de la Copa Chile Coca-Cola Sin Azúcar] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241122065155/https://campeonatochileno.cl/noticia/11764/la-u-alzo-la-copa-chile-cocacola-sin-azucar |date=2024-11-22 }}</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240108173124/https://campeonatochileno.cl/campeonato-planvital |date=2024-01-08 }} * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2024/#/jaPHeSa4/standings/overall/ SOCCERWAY (2024 m.)] * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] jfb603bg3qq3la90zx6hh27bdvrvy4m 0 658982 7798394 7771441 2026-04-04T11:51:22Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798394 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Luciano Spalletti | image = [[Vaizdas:Luciano Spalletti Inter.jpg|220px]] | caption = | fullname = Luciano Spalletti | height = 1,80 m | dateofbirth = {{Birth date and age|1959|3|7|df=yes}} |countryofbirth = [[Čertaldas]], [[Italija]] | currentclub = | position = [[saugas]] | years = 1982–1985 <br>1985–1986<br>1986–1990<br>1990–1991<br>1991–1993 | clubs= Castelfiorentino<br>[[Virtus Entella]]<br>[[Spezia Calcio]]<br>[[ASD Viareggio Calcio]]<br>[[Empoli FC]] | caps(goals) = 50 (0)<br> 27 (2)<br> 120 (7) <br>29 (1)<br>60 (3) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | manageryears = 1993–1998 <br>1998–1999<br>1999<br>2001<br>2001–2002<br>2002–2005<br>2005–2009<br>2009–2014<br>2016–2017<br>2017–2019<br>2021–2023<br>2023–2025<br>2025– | managerclubs = Empoli<br>[[UC Sampdoria]]<br> [[Venezia FC]]<br>[[Udinese Calcio]]<br>[[AC Ancona]]<br>Udinese<br>[[AS Roma]]<br>[[Zenit Saint Petersburg]]<br>Roma<br>[[FC Internazionale Milano]]<br>[[SSC Napoli]]<br>{{fut|ITA|1}}<br>[[Juventus FC]] }} '''Lučijanas Spaletis''' ({{it|Luciano Spalletti}}; g. [[1959]] m. [[kovo 7]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] futbolininkas, rungtyniavęs saugo pozicijoje, nuo [[1993]] m. dirba futbolo treneriu. Nuo [[2023]] m. iki [[2025]] m. buvo [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]]s treneris.<ref>{{cite web |url=https://www.theguardian.com/football/2023/aug/18/former-napoli-manager-luciano-spalletti-takes-charge-of-italy |work=The Guardian |date= 2023-08-18 |accessdate=2023-08-18 |title=Former Napoli manager Luciano Spalletti takes charge of Italy}}</ref> == Karjera == === Futbolininko karjera === Savo futbolininko karjerą L. Spaletis pradėjo jau būdamas vyresnis nei 20 m. Daugiausiai karjeros laiko jis žaidė įvairiose [[Serie C]] komandose. [[1993]] m. jis baigė žaidėjo karjerą ir liko dirbti „Empoli“ klube treneriu. === Trenerio karjera === 1996–1997 m. sezone padėjo „Empoli“ komandai patekti į [[Serie B]]. Vėliau treneris dirbo tokiose komandose kaip „Sampdoria“, „Venezia“, „Udinese“ ir „Ancona“. 2005 m. tapo „Roma“ klubo treneriu. Per 4 metus su šiuo klubu treneris laimėjo du [[Coppa Italia]] titulus ir [[2007]] m. laimėjo [[Italijos futbolo supertaurė|Italijos futbolo supertaurę]]. Nuo 2009 iki 2014 m. dirbo Sankt Peterburgo „Zenit“ klube. Su šiuo klubu treneris du kartus laimėjo [[Rusijos Premjer lyga|Rusijos Premjer lygą]] ir po vieną kartą [[Rusijos futbolo taurė|Rusijos futbolo taurę]] ir [[Rusijos futbolo supertaurė|Rusijos futbolo supertaurę]]. 2016 m. grįžo į [[Roma|Romos]] klubą.<ref name=roma>{{cite web|url=http://www.football-italia.net/78311/strootman-goodbye-garcia|title=Strootman: 'Goodbye Garcia' - Football Italia|website=www.football-italia.net|date=2016-01-13 }}</ref> 2017]m. pasirašė dviejų metų trukmės sutartį su „Inter Milan“ komanda.<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/40225010|title=Inter Milan name Luciano Spalletti as their new boss on a two-year contract|date=2017-06-09|publisher=BBC Sport}}</ref> Pasibaigus šiam kontraktui italas dvejus metus netreniravo jokio klubo. 2021 m. gegužės 29 d. prisijungė prie „Napoli“ klubo ir pakeitė iki tol dirbusį [[Gennaro Gattuso]].<ref>{{cite web |url=https://www.sscnapoli.it/static/news/-De-Laurentiis-welcomes-Luciano-Spalletti-We%E2%80%99ll-do-great-work-together-22906.aspx |publisher=S.S.C. Napoli |title= De Laurentiis welcomes Luciano Spalletti: "We'll do great work together" |date=2021-05-29 |accessdate=2021-05-31}}</ref> Treneris šiai komandai padėjo laimėti [[Italijos futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023]] m. [[Serie A]] čempionatą.<ref>{{cite news |url=https://theathletic.com/4463436/2023/05/04/napoli-win-serie-a-title/ |title=Napoli win Serie A title for first time in 33 years |work=The Athletic |last1=Rampling |first1=Ali |date=2023-05-04 |access-date=2023-11-23 }}</ref> 2023 m. gegužės 29 d. iš Italijos vyrų futbolo rinktinės netikėtai pasitraukus treneriui [[Roberto Mancini]], L. Spaletis tapo naujuoju šios rinktinės treneriu, pasirašęs sutartį iki 2026 m.<ref>{{cite web |url=https://www.theguardian.com/football/2023/aug/18/former-napoli-manager-luciano-spalletti-takes-charge-of-italy |work=The Guardian |date= 2023-08-18 |accessdate=2023-08-18 |title=Former Napoli manager Luciano Spalletti takes charge of Italy}}</ref> 2023 m. pabaigoje L. Spaletis padėjo Italijos rinktinei patekti į [[XVII Europos futbolo čempionatas|XVII Europos futbolo čempionatą]].<ref>{{cite web |url=https://www.espn.co.uk/football/report/_/gameId/655469 |title=Ukraine 0-0 Italy (20 Nov, 2023) Game Analysis - ESPN (UK) |publisher=ESPN |date=2023-11-20 |access-date=2023-11-23 }}</ref> == Nuorodos == * [https://national-football-teams.com/coach/92142/Luciano_Spalletti.html national-football-teams.com] * [https://www.transfermarkt.com/luciano-spalletti/profil/spieler/134682 transfermarkt.com] * [https://www.soccerbase.com/managers/manager.sd?manager_id=1954 soccerbase.com] == Išnašos == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Spalletti, Luciano}} [[Kategorija:Italijos futbolininkai]] [[Kategorija:Italijos futbolo treneriai]] 9jfiz9885gkwtb7v0p8xz89pxkwbvt2 0 667106 7798100 7771179 2026-04-03T15:37:02Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2025 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798100 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Lietuva Eurovizijoje | pavadinimas = Eurovizija.LT 2025 | logotipas = EurovizijaLT.png | data = '''Pusfinaliai:''' <br /> 2025 m. sausio 11 d.{{efn|name="data"|Jei bus rengiami penki pusfinaliai}} <br /> 2025 m. sausio 18 d. <br /> 2025 m. sausio 25 d. <br /> 2025 m. vasario 1 d. <br /> 2025 m. vasario 8 d. <br /> ''' Finalas: ''' <br /> 2025 m. vasario 15 d. | vedėjai = Augustė Nombeko <br> Gabrielė Martirosian <br> Rimvydas Černiauskas | dalyvių skaičius = | atlikėjas = [[Katarsis (grupė)|Katarsis]] | daina = „[[Tavo Akys]]“ | dainos autorius = Lukas Radzevičius | pusfinalyje = 6 vieta, 103 taškai | finale = 16 vieta, 96 taškai | metai = ◄ [[Lietuva 2024 m. Eurovizijoje|2024]] [[file:EuroLithuania.svg|15px]] [[Lietuva 2026 m. Eurovizijoje|2026]] ► }} [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] dalyvavo [[Eurovizijos dainų konkursas 2025|2025 m. Eurovizijoje]], kuri vyko [[Bazelis|Bazelyje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ([[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|LRT]]) norėdamas išrinkti dainą-atstovę organizavo nacionalinę atranką „Eurovizija. LT 2025“. == Priešistorė == {{main|Lietuva Eurovizijoje}} ‎Iki 2025 metų [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] [[Eurovizijos dainų konkursas|Eurovizijos dainų konkurse]] dalyvavo 24 kartus, kai debiutavo konkurse [[Eurovizijos dainų konkursas 1994|1994 metais]]. Geriausias šalies pasiekimas buvo pasiektas ‎‎[[Eurovizijos dainų konkursas 2006|2006‎‎ metais]], kai grupė [[LT United]]‎‎ atliko ‎‎dainą „We Are the Winners“, jie finale užėmė šeštąją vietą. ‎‎Nuo [[Eurovizijos dainų konkursas 2004|2004‎‎ m‎‎. konkurso]], kai buvo įvesta pusfinalių sistema, Lietuva į finalą pateko 12 kartų ir nepateko 7 kartus. Praėjusiais metais Lietuvai atstovavo atlikėjas [[Silvester Belt]] su daina „Luktelk“, jis pusfinalyje užėmė ketvirtąją vietą (119 taškų) ir pateko į finalą, kuriame užėmė keturioliktąją vietą (90 taškų).‎<ref>{{cite web|url=https://eurovision.tv/country/lithuania|title=Lithuania|work=Eurovision.tv|publisher=[[European Broadcasting Union]] (EBU)|access-date=2024-08-13}}</ref> == Prieš Euroviziją == === Eurovizija. LT 2025 === „Eurovizija. LT“ – nacionalinio finalo formatas, sukurtas LRT, siekiant atrinkti Lietuvos dainą [[Eurovizijos dainų konkursas 2025|2025 m. Eurovizijoje]]. Atranką sudarė 4 arba 5 pusfinaliai ir finalas. Atranka prasidėjo sausio pradžioje ir vyko kiekvieną šeštadienio vakarą, kol pasiekė finalą vasario 15 d.<ref>{{Cite web |date=2024-08-13 |title=LRT pradeda registraciją į Lietuvos nacionalinę atranką 'EUROVIZIJA.LT' |url=https://eurodiena.lt/75927/eurovizija/lrt-pradeda-registracija-i-lietuvos-nacionaline-atranka-eurovizija-lt/ |access-date=2024-08-13 |website=eurodiena.lt}}</ref> ==== Formatas ==== * [[LRT]] susimoka už dalyvavimą Eurovizijoje ir gauna transliacijos teises iš [[EBU]]; * Paskelbiama apie prasidėjusį atrankos procesą ir laukiama dainų iš visų susidomėjusių atlikėjų; * Iš pasiūlytų dainų sudaryta grupė atrenka keliasdešimt 20 dainų; * [[LRT]] paskiria finansavimą atrankos dalyvių pasiruošimui; * Konkursas vyksta dviem etapais; jį sudaro: 4 arba 5 pusfinaliai ir finalas; * Iš kiekvieno pusfinalio į finalą patenka du dalyviai; * Žiūrovai ir komisija visuose atrankos etapuose balsuoja santykiu 50:50 skirdami balus (12, 10, 8-1), lygiųjų atveju aukščiau lieka komisijos favoritas; * Trys daugiausiai balų surinkę dalyviai finale patenka į superfinalą, jie pakartoja savo pasirodymus ir balsavimas atidaromas iš naujo, jame balsuoja tik žiūrovai; * Superfinalo nugalėtojas atstovauja [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuvai]] [[Eurovizijos dainų konkursas 2025|2025 m. Eurovizijos dainų konkurse]] [[Šveicarija|Šveicarijoje]]; * [[LRT]] finansuoja atlikėjo ir kitų delegacijos narių kelionę į Euroviziją, taip pat prisideda prie pasirodymo pastatymo. === Dalyviai === Konkurse norintys dalyvauti dainų autoriai ar atlikėjai paraiškas LRT gali pateikti iki lapkričio 11 dienos.<ref>{{Cite web |date=2024-08-13 |title=Prasideda registracija į "EUROVIZIJA.LT": ankstesnė atranka – daugiau laiko kūrybai |url=https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2337850/prasideda-registracija-i-eurovizija-lt-ankstesne-atranka-daugiau-laiko-kurybai |access-date=2024-08-13 |website=[[LRT]]}}</ref> Paraiškos formą, taisykles ir visą informaciją galima rasti [https://www.lrt.lt/projektai/eurovizija konkurso svetainėje „Eurovizija. LT“]. Kaip ir praėjusiais metais visuomeninis transliuotojas prisidės prie muzikinio kūrinio ir įvaizdžio išpildymo – visi dalyviai galės kreiptis ir gauti iki 1500 eurų, kuriuos galės panaudoti dainos tobulinimui ir/ar sceninio įvaizdžio formavimui. LRT sudaryta komisija iki 2024 m. gruodžio 2 d. iš pateiktų dainų išrinks keliasdešimt dainų, kurios toliau dalyvaus atrankoje. Visi atrinkti dalyviai ir jų dainų pavadinimai vėliau bus paskelbti konkurso svetainėje.<ref name="eurovizija">{{cite web|url=https://www.lrt.lt/projektai/eurovizija|title=Eurovision|work=lrt.lt|publisher=LRT|access-date=2024-08-13}}</ref> {| class="wikitable sortable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:left;" ! rowspan="1" |Atlikėjas/grupė ! rowspan="1" |Daina ! rowspan="1" |Kalba ! rowspan="1" |Dainos autorius/autoriai |- | Aistay | „Meilę sapnavau“ | Lietuvių | Aistė Tomkevičiūtė-Pajaujienė, Monika Arbutavičienė |- | Amari | „Sirens Call“ | Anglų | Marija Jogminė |- | Amoralu | „Freedom“ | Anglų | Lukrecija Vasiliauskaitė, Viktorija Krivickaitė, Rokas Mikaliūnas, Deimantas Tumas |- | Anyanya | „Running Out of Time“ | Anglų | Anyanya Udongwo, Timothy Akuboh, Judah Chima |- | Austėja Lukaitė | „Kas esu be tavęs“ | Lietuvių | Žilvinas Žusinas |- | [[Black Biceps]] | „Visaip man reik“ | Lietuvių ir Anglų | Vitalij Valentinovič |- | Donata | „Empower“ | Anglų | Ylva Persson, Linda Persson |- | Euften | „Goodbye Hell“ | Anglų | Rafael Artesero, Jose Juan Santana, Elvinas Skliutas |- | Ewa | „Tell Me Lie“ | Anglų | Eva Navickaitė |- | Freya Alley | „Lalala“ | Anglų | Kamilė Balčytytė, Laurence Hobbs |- | Gebrasy | „Whole“ | Anglų | Audrius Petrauskas |- | Godo Yorke | „<3 neparodai“ | Lietuvių | Goda Sasnauskaitė |- | Gøya | „After Storm“ | Anglų | Marija Grabštaitė |- | Halummi | „The Flame“ | Anglų | Pablo Andres Lago Vazquez, Kotryne Zaskevičiūtė |- | Hansanova | „Leilydo“ | Lietuvių | Giedrius Balčiūnas |- | [[Ieva Zasimauskaitė]] | „Don’t You Ever Leave Me“ | Anglų | [[Ieva Zasimauskaitė]] |- | Indrė & Laimonas | „Namo“ | Lietuvių | [[Stano|Stanislavas Stavickis]] |- | Jokūbas Jankauskas | „Far Away“ | Anglų | Jokūbas Jankauskas |- | Joseph June | „Ko man nesakei“ | Lietuvių | Vytautas Gumbelevičius |- | Justinas | „Alright“ | Anglų | Audrius Petrauskas |- | Justė Baradulinaitė | „Tired“ | Anglų | Audrius Petrauskas |- | [[Katarsis (grupė)|Katarsis]] | „Tavo akys“ | Lietuvių | Lukas Radzevičius |- | Káro | „Love Bug“ | Anglų | Karolė Virbickaitė |- | Liepa | „Ar mylėtum“ | Lietuvių | Elena Jurgaitytė, Nombeko Augustė Khotseng |- | [[Lion Ceccah]] | „Drobė“ | Lietuvių | [[Tomas Alenčikas]] |- | LIT | „You’re Not Alone“ | Anglų | Frederik Nnaji |- | Mantas Ben | „Svajonės po 12“ | Lietuvių | Mantas Bendžius |- | Mario Junes | „Bury Me“ | Anglų | Marius Kijauskas |- | Matas Ligeika | „Saule“ | Lietuvių | Matas Ligeika, Rokas Jančiauskas |- | Matt Len | „Not Alone“ | Anglų | Matas Lenktis |- | MeidĖ | „Gyvatės“ | Lietuvių | Meidė Šlamaitė |- | Noy | „Just Take Me on a Date“ | Anglų | Nojus Žebrauskas |- | Ofelija | „Širdelė“ | Lietuvių | Liepa Maknavičiūtė |- | Petunija | „Į saldumą“ | Lietuvių | Agnė Šiaulytė-Vaitkevičė |- | Queens of Roses | „Taip!“ | Lietuvių | - |- | Rūta Budreckaitė | „Tai kur namai“ | Lietuvių | Rūta Budreckaitė |- | Siga | „Walking with My Shadow“ | Anglų | Sigita Jonynaitė-Žostautienė |- | Sophie Ali | „The Bluest Bell” | Anglų | Sophie Ali |- | Sun Francisco | „Atsimerkt“ | Lietuvių | Giedrė Ivanova, Maksimas Ivanovas |- | The Ditties | „Zui Zu Bi” | Anglų | Veronika Čičinskaitė-Golovanova |- | Thomas G | „Highest Goals“ | Anglų | Tomas Gailiūnas, Dovydas Lazdinis |- | Tomas Dirgėla | „Pašok“ | Lietuvių | Tomas Dirgėla, Germanas Skoris |- | Ustin | „You’re the One“ | Anglų | Justinas Mejeris, Salomėja Vaisiūnaitė |- | Viktorija Faith | „Scary Beautiful“ | Anglų | Oscar Linderoth, Amy Hay, Aidan O' Connor, Dennis Svenneback |- | [[Vilija Matačiūnaitė|Vilija]] | „Liesti negalima“ | Lietuvių | Vilija Matačiūnaitė |} === Komisija === Skirtingai nei pernai, žiuri nariai komentuoja dalyvių pasirodymus visose laidose. Nuo 2020 metų pusfinaliuose žiuri sudaro penki žmonės, o finale dalyvauja daugiau žiuri narių.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2337850/prasideda-registracija-i-eurovizija-lt-ankstesne-atranka-daugiau-laiko-kurybai</ref> {| class="wikitable" ! rowspan="2" |Narys ! colspan="5" |Pusfinalis ! rowspan="2" |Finalas ! rowspan="2" |Veikla |- !1 !2 !3 !4 !5 |- |[[Ramūnas Zilnys]] | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |muzikos apžvalgininkas, „Eurovizijos“ komentatorius |- |[[Ieva Narkutė]] | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |dainininkė-dainų autorė |- |[[Monika Liu]] | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |Lietuvos atstovė 2022 m. |- |[[Stanislavas Stavickis-Stano]] | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} |dainininkas-dainų autorius |- |[[Vytautas Bikus]] | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |kompozitorius |- |[[Kristupas Naraškevičius]] | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |LRT televizijos ir LRT OPUS radijo laidų vedėjas |- |[[Gerūta Griniūtė]] | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |Radijo vedėja, buvusi „Eurovizijos“ komentatorė |- |[[Darius Užkuraitis]] | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} |Radijo vedėjas, buvęs „Eurovizijos“ komentatorius |- |[[Giedrė (atlikėja)|Giedrė Kilčiauskienė]] | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |dainininkė-dainų autorė |- |[[Unė Liandzbergytė]] | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |radijo laidų vedėja |- |[[Kamilė Gudmonaitė]] | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} |teatro režisierė, dainininkė, grupės „Kamanių Šilelis“ narė |- |[[Vaidas Baumila]] | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |Lietuvos atstovas 2015 m. |- |[[Leon Somov ir Jazzu|Leon Somov]] | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |prodiuseris, kompozitorius |- |[[Inga Jankauskaitė]] | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | colspan="1" {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} |dainininkė-dainų autorė |} ==== Pusfinaliai ==== Penki konkurso pusfinaliai buvo nufilmuoti 2025 m. sausio 8, 14, 15, 20 ir 21 dienomis LRT studijose [[Vilnius|Vilniuje]] ir buvo transliuoti 2025 m. sausio 11, 18, 25 dienomis bei vasario 1 ir 8 dienomis. Kiekviename pusfinalyje pasirodė 9 iš 45 dalyvaujančių atlikėjų, o du geriausi pateko į finalą. Po 5-ojo pusfinalio rezultatų paskelbimo buvo pranešta, kad „Black Biceps“ ir Liepa taip pat pateko į finalą kaip „wildcard“ dalyviai. Abu atlikėjai sulaukė didžiausio žiūrovų palaikymo tarp tų, kurie nepateko į finalą, ir jie taip pat prarado galimybę patekti į finalą tik dėl žiuri sprendimo per lygiąsias.<ref>{{Cite web |date=2024-02-08 |title=Į EUROVIZIJA.LT finalą sugrįžta žiūrovų palaikymo sulaukę „Black Biceps“ ir Liepa |trans-title="Black Biceps" and Liepa return to the EUROVIZIJA.LT final after receiving support from the audience |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2482278/i-eurovizija-lt-finala-sugrizta-ziurovu-palaikymo-sulauke-black-biceps-ir-liepa |access-date=2025-02-14 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref> Kiekvieną pusfinalį atidarė šokėjų pasirodymas, kurį surežisavo choreografas Marijanas Staniulėnas.<ref>{{Cite web |last=Juršėnaitė |first=Eimantė |date=2024-02-15 |title=Didžiausiuose šou projektuose dirbantis Marijanas Staniulėnas: kuo labiau užsiėmęs esu, tuo daugiau noriu |trans-title=Marijanas Staniulėnas, who works in the biggest show projects: the busier I am, the more I want |url=https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/2194972/didziausiuose-sou-projektuose-dirbantis-marijanas-staniulenas-kuo-labiau-uzsiemes-esu-tuo-daugiau-noriu |access-date=2024-05-23 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref> Be dalyvių pasirodymų, scenoje taip pat pasirodė pertraukų numeriai: Gabrielius Vagelis pirmajame pusfinalyje atliko „Pasilik“; [[Stano (singer)|Stanislavas Stavickis-Stano]] ir Geltona antrajame pusfinalyje atliko „Saulė“; Rūta Mur su [[Leon Somov & Jazzu|Leonu Somovu]] trečiajame pusfinalyje atliko „Saugok širdį“; Nombeko Augustė ketvirtajame pusfinalyje atliko „Vaikštai per mane“; Paulina Paukštaitytė penktajame pusfinalyje atliko „Pasilik Praeity“. Legenda: {{Legend|navajowhite|Finalistas}} {{Legend|paleturquoise|„Wildcard“ finalistas}} {{col-begin}} {{col-break}} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+ 1 Atranka Sausio 11d. 2025<ref name="sf1">{{Cite web |last=Juršėnaitė |first=Eimantė |date=2024-01-08 |title=Eurovizinė karštinė prasidėjo: nufilmuota pirmoji nacionalinės atrankos laida |trans-title=Eurovision fever has begun: the first national selection show has been filmed |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2455573/eurovizine-karstine-prasidejo-nufilmuota-pirmoji-nacionalines-atrankos-laida |access-date=2025-01-09 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |last=Juršėnaitė |first=Eimantė |date=2024-01-11 |title=Du EUROVIZIJA.LT dalyviai užsitikrino vietą atrankos finale: vakaro favoritas – Anyanya |trans-title=Two EUROVIZIJA.LT participants have secured a place in the selection final: the evening's favorite is Anyanya |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2457501/du-eurovizija-lt-dalyviai-uzsitikrino-vieta-atrankos-finale-vakaro-favoritas-anyanya |access-date=2025-01-11 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref><ref>{{cite AV media|url=https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000384041/eurovizija-lt-2025-i-laida|title=EUROVIZIJA.LT 2025. I laida|trans-title=EUROVIZIJA.LT 2025. First show|type=Television production|language=lt-lt|publisher=[[LRT televizija]]|date=2025-01-11|access-date=2025-01-17}}</ref> |- ! rowspan="2" | Eilės nr. ! rowspan="2" | Atlikėjas ! rowspan="2" | Daina ! rowspan="2" | Komisija ! colspan="2" | Žiūrovai ! rowspan="2" | Balai ! rowspan="2" | Vieta |- ! Balsai ! Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Lit | align="left" | „You’re Not Alone“ |6 |297 |4 |10 |6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | Mantas Ben | align="left" | „Svajonės po 12“ |8 |384 |6 |14 |3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | Rūta Budreckaitė | align="left" | „Tai kur namai“ |4 |706 |8 |12 |5 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 4 | align="left" | Anyanya | align="left" | „Running Out of Time“ |12 |1,058 |12 |24 |1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | align="left" | Aistay | align="left" | „Meilę sapnavau“ |2 |55 |2 |4 |9 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | align="left" | Ewa | align="left" | „Tell Me Lie“ |7 |442 |7 |14 |4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 7 | align="left" | Viktorija Faith | align="left" | „Scary Beautiful“ |5 |159 |3 |8 |7 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 8 | align="left" | Justė Baradulinaitė | align="left" | „Tired“ |10 |827 |10 |20 |2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 9 | align="left" | Euften | align="left" | „Goodbye Hell“ |3 |299 |5 |8 |8 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+ 2 Atranka Sausio 18d. 2025<ref name="sf2">{{Cite web |last=Kairytė |first=Gintarė |date=2024-01-14 |title=„Eurovizijos“ antrosios atrankos filmavimas: pasirodė nauji ir žinomi veidai |trans-title=Filming of the second selection of Eurovision: new and familiar faces appeared |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2460227/eurovizijos-antrosios-atrankos-filmavimas-pasirode-nauji-ir-zinomi-veidai |access-date=2025-01-15 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |last=Kairytė |first=Gintarė |date=2024-01-18 |title=Paaiškėjo dar du EUROVIZIJA.LT finalininkai: lydere tapo Petunija |trans-title=Two more EUROVIZIJA.LT finalists revealed: Petunija becomes the leader |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2457501/du-eurovizija-lt-dalyviai-uzsitikrino-vieta-atrankos-finale-vakaro-favoritas-anyanya |access-date=2025-01-18 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref><ref>{{cite AV media|url=https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000385296/eurovizija-lt-2025-ii-laida|title=EUROVIZIJA.LT 2025. II laida|trans-title=EUROVIZIJA.LT 2025. Second show|type=Television production|language=lt-lt|publisher=[[LRT televizija]]|date=2025-01-18|access-date=2025-01-18}}</ref> |- ! rowspan="2" | Eilės nr. ! rowspan="2" | Atlikėjas ! rowspan="2" | Daina ! rowspan="2" | Komisija ! colspan="2" | Žiūrovai ! rowspan="2" | Balai ! rowspan="2" | Vieta |- ! Balsai ! Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Halummi | align="left" | „The Flame“ |6 |427 |5 |11 |5 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 2 | align="left" | Noy | align="left" | „Just Take Me on a Date“ |10 |1,019 |12 |22 |2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | Jokūbas Jankauskas | align="left" | „Far Away“ |8 |633 |8 |16 |3 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 4 | align="left" | Petunija | align="left" | „Į saldumą“ |12 |863 |10 |22 |1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | align="left" | Freya Alley | align="left" | „Lalala“ |4 |476 |6 |10 |6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | align="left" | Káro | align="left" | „Love Bug“ |5 |349 |4 |9 |7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 7 | align="left" | [[Vilija Matačiūnaitė|Vilija]] | align="left" | „Liesti negalima“ |7 |610 |7 |14 |4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 8 | align="left" | Tomas Dirgėla | align="left" | „Pašok“ |3 |236 |3 |6 |8 |-class=sortbottom style="background:pink;" ! scope="row" style="text-align:center; background:pink;" | — | align="left" | Austėja Lukaitė | align="left" | „Kas esu be tavęs?“ | data-sort-value=“9“ colspan="5" | Pasitraukė{{efn|Austėja Lukaitė was originally supposed to compete in the second semi-final but she was unable to attend the filming due to a flu.<ref name="austeja">{{Cite web |last= |first= |date=2025-01-14 |title=Pokyčiai prieš antrąją EUROVIZIJA.LT atranką: nepasirodys viena atlikėja |trans-title=Changes before the second EUROVIZIJA.LT selection: one artist will not appear |url=https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/2460278/pries-antraja-eurovizija-lt-atranka-pokyciai-dalyviu-sarase |access-date=2025-01-14 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref>}} |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+ 3 Atranka Sausio 25d. 2025<ref name="sf3">{{Cite web |last=Juršėnaitė |first=Eimantė |date=2024-01-15 |title=Filmuojama trečioji EUROVIZIJA.LT laida: į sceną žengia pasiilgti ir dar nematyti veidai |trans-title=The third EUROVIZIJA.LT show is being filmed: long-awaited and unseen faces are taking to the stage |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2460892/filmuojama-trecioji-eurovizija-lt-laida-i-scena-zengia-pasiilgti-ir-dar-nematyti-veidai |access-date=2025-01-15 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |last=Juršėnaitė |first=Eimantė |date=2024-01-25 |title=Išrinkti dar du EUROVIZIJA.LT finalo dalyviai: įtempta kova virė iki paskutinės sekundės |trans-title=Two more participants of the EUROVIZIJA.LT final have been selected: the tense battle boiled over until the last second |url=https://lrt.lt/naujienos/muzika/680/2468592/isrinkti-dar-du-eurovizija-lt-finalo-dalyviai-itempta-kova-vire-iki-paskutines-sekundes |access-date=2025-01-25 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref><ref>{{cite AV media|url=https://lrt.lt/mediateka/irasas/2000386812/eurovizija-lt-2025-iii-atranka|title=EUROVIZIJA.LT 2025. III laida|trans-title=EUROVIZIJA.LT 2025. Third show|type=Television production|language=lt-lt|publisher=[[LRT televizija]]|date=2025-01-25|access-date=2025-01-25}}</ref> |- ! rowspan="2" | Eilės nr. ! rowspan="2" | Atlikėjas ! rowspan="2" | Daina ! rowspan="2" | Komisija ! colspan="2" | Žiūrovai ! rowspan="2" | Balai ! rowspan="2" | Vieta |- ! Balsai ! Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Amari | align="left" | „Sirens Call“ |3 |426 |5 |8 |7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | Thomas G | align="left" | „Highest Goals“ |2 |540 |6 |8 |8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | Queens of Roses | align="left" | „Taip!“ |7 |544 |7 |14 |4 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 4 | align="left" | Gøya | align="left" | „After Storm“ |10 |1,220 |10 |20 |2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | align="left" | Hansanova | align="left" | „Leilydo“ |4 |304 |3 |7 |9 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | align="left" | Meidė | align="left" | „Gyvatės“ |5 |424 |4 |9 |5 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 7 | align="left" | Gebrasy | align="left" | „Whole“ |12 |742 |8 |20 |1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 8 | align="left" | Indrė and Laimonas | align="left" | „Namo“ |6 |272 |2 |8 |6 |- style="font-weight:bold; background:paleturquoise;" ! scope="row" style="text-align:center; font-weight:bold; background:paleturquoise;" | 9 | align="left" | Black Biceps | align="left" | „Visaip man reik“ |8 |2,868 |12 |20 |3 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+ 4 Atranka Vasario 1d. 2025<ref name="sf4">{{Cite web |last=Kairytė |first=Gintarė |date=2024-01-20 |title=Nufilmuota jau ketvirtoji EUROVIZIJA.LT atranka: į finalą nori patekti dar 9 atlikėjai |trans-title=The fourth EUROVIZIJA.LT heat has been filmed: 9 more artists want to enter the final |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2464672/nufilmuota-jau-ketvirtoji-eurovizija-lt-atranka-i-finala-nori-patekti-dar-9-atlikejai |access-date=2025-01-21 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |last=Kairytė |first=Gintarė |date=2024-02-01 |title=Išrinkti dar du EUROVIZIJA.LT finalininkai: geriausiai įvertinti „Katarsis“ |trans-title=Two more EUROVIZIJA.LT finalists selected: Katarsis receives the highest rating |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2474918/isrinkti-dar-du-eurovizija-lt-finalininkai-geriausiai-ivertinti-katarsis |access-date=2025-02-02 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref><ref>{{cite AV media|url=https://lrt.lt/mediateka/irasas/2000386812/eurovizija-lt-2025-iii-atranka|title=EUROVIZIJA.LT 2025. IV laida|trans-title=EUROVIZIJA.LT 2025. Fourth show|type=Television production|language=lt-lt|publisher=[[LRT televizija]]|date=2025-02-01|access-date=2025-02-01}}</ref> |- ! rowspan="2" | Eilės nr. ! rowspan="2" | Atlikėjas ! rowspan="2" | Daina ! rowspan="2" | Komisija ! colspan="2" | Žiūrovai ! rowspan="2" | Balai ! rowspan="2" | Vieta |- ! Balsai ! Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Siga | align="left" | „Walking With My Shadow“ |2 |344 |3 |5 |9 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | Ustin | align="left" | „You’re the One“ |5 |672 |5 |10 |6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | Godo Yorke | align="left" | „<3 neparodai“ |4 |252 |2 |6 |8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 4 | align="left" | Joseph June | align="left" | „Ko man nesakei?“ |3 |711 |6 |9 |7 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 5 | align="left" | Amoralu | align="left" | „Freedom“ |10 |820 |7 |17 |2 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 6 | align="left" | [[Katarsis (grupė)|Katarsis]] | align="left" | „Tavo akys“ |12 |2,507 |12 |24 |1 |- style="font-weight:bold; background:paleturquoise;" ! scope="row" style="text-align:center; font-weight:bold; background:paleturquoise;" | 7 | align="left" | Liepa | align="left" | „Ar mylėtum“ |7 |2,218 |10 |17 |3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 8 | align="left" | Mario Junes | align="left" | „Bury Me“ |6 |573 |4 |10 |5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 9 | align="left" | The Ditties | align="left" | „Zui zu bi“ |8 |1,254 |8 |16 |4 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+ 5 Atranka Vasario 8d. 2025<ref name="sf5">{{Cite web |date=2024-01-21 |title=EUROVIZIJA.LT žengia į finišo tiesiąją: prasideda paskutinis atrankų filmavimas |trans-title=EUROVIZIJA.LT is approaching the finish line: the final filming of the heats begins |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2466625/eurovizija-lt-zengia-i-finiso-tiesiaja-prasideda-paskutinis-atranku-filmavimas |access-date=2025-01-21 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref><ref name="wildcard">{{Cite web |last=Lipštaitė |first=Asta |date=2024-02-08 |title=EUROVIZIJA.LT paskutinės atrankos staigmenos: Lion Ceccah triumfas ir didysis sugrįžimas |trans-title=EUROVIZIJA.LT final selection surprises: Lion Ceccah's triumph and grand comeback |url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2482119/eurovizija-lt-paskutines-atrankos-staigmenos-lion-ceccah-triumfas-ir-didysis-sugrizimas |access-date=2025-02-08 |website=lrt.lt |publisher=LRT |language=lt}}</ref><ref>{{cite AV media|url=https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000389895/eurovizija-lt-2025-v-atranka|title=EUROVIZIJA.LT 2025. V laida|trans-title=EUROVIZIJA.LT 2025. Fifth show|type=Television production|language=lt-lt|publisher=[[LRT televizija]]|date=2025-02-08|access-date=2025-02-08}}</ref> |- ! rowspan="2" | Eilės nr. ! rowspan="2" | Atlikėjas ! rowspan="2" | Daina ! rowspan="2" | Komisija ! colspan="2" | Žiūrovai ! rowspan="2" | Balai ! rowspan="2" | Vieta |- ! Balsai ! Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Donata | align="left" | „Empower“ |6 |283 |5 |11 |5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | Matas Ligeika | align="left" | „Saule“ |10 |470 |7 |17 |3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | [[Ieva Zasimauskaitė]] | align="left" | „Don’t You Ever Leave Me“ |7 |635 |8 |15 |4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 4 | align="left" | Matt Len | align="left" | „Not Alone“ |5 |290 |6 |11 |6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | align="left" | Ofelija | align="left" | „Širdelė“ |4 |121 |3 |7 |7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | align="left" | Sun Francisco | align="left" | „Atsimerkt“ |3 |125 |4 |7 |8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 7 | align="left" | Justinas | align="left" | „Alright“ |2 |103 |2 |4 |9 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 8 | align="left" | Sophie Ali | align="left" | „The Bluest Bell“ |8 |1,271 |10 |18 |2 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 9 | align="left" | [[Lion Ceccah]] | align="left" | „Drobė“ |12 |1,993 |12 |24 |1 |} == Eurovizijoje == {{Main|Eurovizijos dainų konkursas 2025}} 2025 m. Euroviziją Lietuvoje transliavo [[LRT|LRT radijas ir televizija]]. Tai buvo jau 25-iasis kartas, kuomet [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] dalyvavo [[Eurovizijos dainų konkursas|Eurovizijos dainų konkurse]], kuriame debiutavo [[Eurovizijos dainų konkursas 1994|1994 metais]]. == Taip pat skaitykite == * [[Lietuva Eurovizijoje]] * [[Eurovizijos dainų konkursas 2025]] * [[Lietuva 2024 m. Eurovizijoje|Eurovizija. LT 2024]] == Pastabos == {{notelist}} == Nuorodos == * [https://www.lrt.lt/projektai/eurovizija Atrankos svetainė] <!--* [https://eurovisionworld.com/national/lithuania/pabandom-is-naujo-2024 Visa informacija apie „Pabandom iš naujo! 2024“ (eurovisionworld.com svetainė)] * [https://eurovision.tv/event/malmo-2024/first-semi-final/results/lithuania Visa informacija apie Lietuvos balsavimą (pirmajame pusfinalyje)] * [https://eurovision.tv/event/malmo-2024/grand-final/results/lithuania Visa informacija apie Lietuvos balsavimą (finale)] --> == Šaltiniai == {{išn}} {{Lietuvos nacionalinė atranka į Euroviziją}} <!-- {{Eurovizijos dainų konkursas 2025}} --> [[Kategorija:Lietuva Eurovizijos dainų konkurse]] [[Kategorija:2025 muzikoje]] gvjbxbqzx67y9z796cfbuv2zxwrna0z 0 667165 7797986 7368909 2026-04-03T15:04:16Z CD 677 7797986 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |logo = Logoofllga.png |founded = 1966 m. |country = {{flagicon|POL}} |level = 3-oji pakopa |teams = 18 |champions = [[Polonia Bytom]] |season = 2024–2025 |promotion = [[Lenkijos I lyga]] |relegation = [[Lenkijos III lyga]] }} '''Lenkijos II lyga''' ({{pl|Druga liga}}) – [[Lenkijos futbolas|Lenkijos futbolo]] 3-oji pakopa, kurioje varžosi 18 komandų. == Istorija == XX a. tarpukariu Lenkijos 3-ąją pakopą atitiko vaivadijų B klasės. Po II pasaulinio karo lyga ne kartą buvo reformuojama ir pervadinama, joje buvo įvairus zonų skaičius, kol 2014 m. buvo sudaryta vieninga lyga. {{fkp|1920|B klasa|1952|I klasa|1953|III liga|1957|Liga okręgowa|1966|III liga międzywojewódzka|1973|Klasa wojewódzka|1976|III liga polska|2008|II liga polska}} == Čempionai == * {{fsez2|POL|2014}} – [[MKS Kluczbork]] * {{fsez2|POL|2015}} – [[Stal Mielec]] * {{fsez2|POL|2016}} – [[Rakow Czestochowa]] * {{fsez2|POL|2017}} – [[GKS Jastrzebie]] * {{fsez2|POL|2018}} – [[Radomiak Radom]] * {{fsez2|POL|2019}} – [[Gornik Leczna]] * {{fsez2|POL|2020}} – [[Gornik Polkowice]] * {{fsez2|POL|2021}} – [[Stal Rzeszow]] * {{fsez2|POL|2022}} – [[Polonia Warszawa]] * {{fsez2|POL|2023}} – [[Pogon Siedlce]] * {{fsez2|POL|2024}} – [[Polonia Bytom]] == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tablesp/pol3hist.html Poland Final Tables (3rd level) 1983-2000] (Rsssf.org) * [https://www.flashscore.com/football/poland/division-2/ Division 2 Poland] (Flashscore.com) * [http://www.90minut.pl/ 90minut.pl] * [http://www.mogiel.net/POL/history/pol3hist.php Poland: Trzecia liga] (Mogiel.net) {{Lenkijos futbolas}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo lygos|3]] [[Kategorija:UEFA šalių III lygmens pirmenybės]] 4mk2tfnvdedt1jyb3hnnzm2603x9f2c 0 675610 7797931 7783004 2026-04-03T13:17:17Z Makenzis 46558 7797931 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2025 m. Primera División | buvsezonas = [[2024 m. Primera División (Čilė)|2024 m.]] | bussezonas = [[2026 m. Liga de Primera|2026 m.]] }} '''2025 m. Liga de Primera''' ({{es|Liga de Primera}}) – 2025 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2025 m. vasario 14 d. ir baigėsi 2025 m. gruodžio 7 d.<ref>{{cite web |url=https://www.adnradio.cl/2024/11/18/calendario-del-futbol-chileno-cuando-comenzaria-el-campeonato-nacional-2025/ |title=Calendario del fútbol chileno: ¿cuándo comenzaría el Campeonato Nacional 2025? |trans-title=Chilean football's calendar: when would the 2025 Campeonato Nacional start? |language=es |publisher=[[ADN Radio Chile|ADN Radio]] |date=18 November 2024 |access-date=21 November 2024}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.anfp.cl/institucional/hay-fixture-del-campeonato-itau-2025/ |title=¡Hay Fixture del Campeonato Itaú 2025! |trans-title=There is the 2025 Campeonato Itaú's Fixture! |language=es |publisher=[[Asociación Nacional de Fútbol Profesional|ANFP]] |date=20 January 2025 |access-date=20 January 2025}}</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Itaú 2025''' arba '''Liga de Primera Itaú 2025'''.<ref>https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/betsson-queda-en-el-pasado-la-anfp-cierra-al-nuevo-sponsor-del-campeonato-nacional/UGNMAKXQAFA37MRCSJW5MLP7XA/</ref> 95-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2023 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Deportes La Serena]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''2.º''' |[[Deportes Limache]] (Atkrintamųjų rungtynių nugalėtojai) |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2024 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |[[CD Cobreloa]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |[[Deportes Copiapó]] |} |} == Galutinė lentelė == ; Čempionais tapo [[Coquimbo Unido]].<ref>[https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/2025/regular-season/r85780/ 2025 m. Primera División (Čilė) pagal Soccerway]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" | {{vlv|Čilė}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Coquimbo Unido]] ||'''75'''||30||23||6||1||49||17||+32||rowspan=2| '''Pateko į 2026 m. [[Copa Libertadores]] turnyrą''' nuo grupių etapo |- style="background-color:#FEDF68;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[CD Universidad Católica]] ||'''58'''||30||17||7||6||44||26||+18 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[O'Higgins FC]]''' ||'''56'''||30||16||8||6||43||34||+9||'''Pateko į 2026 m. [[Copa Libertadores]] atrankas''' nuo antrojo etapo |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] ||'''55'''||30||17||4||9||58||32||+26||rowspan=4| '''Pateko į 2026 m. [[Copa Sudamericana]] atrankas''' nuo pirmojo etapo |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Audax Italiano]] ||'''52'''||30||16||4||10||51||43||+8 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[CD Palestino]] ||'''49'''||30||14||7||9||42||31||+11 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[CD Cobresal]] ||'''47'''||30||14||5||11||38||38||0 |- | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Colo Colo]] ||'''44'''||30||12||8||10||46||36||+10 |- | ||'''9.'''||align="left"| '''[[Huachipato FC]] ||'''43'''||30||12||7||11||43||42||+1 |- | ||'''10.'''||align="left"| '''[[CD Ñublense]] ||'''33'''||30||8||9||13||31||40||−9 |- | ||'''11.'''||align="left"| '''[[Deportes Limache]]''' ||'''31'''||30||8||7||15||36||43||−7 |- | ||'''12.'''||align="left"| '''[[Unión La Calera]] ||'''29'''||30||8||5||17||28||39||−11 |- | ||'''13.'''||align="left"| '''[[Deportes La Serena]]''' ||'''27'''||30||7||6||17||32||52||−20 |- | ||'''14.'''||align="left"| '''[[Everton de Viña del Mar|Everton]] ||'''26'''||30||6||8||16||27||44||−17 |- ||||||| |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''15.'''||align="left"| '''[[Deportes Iquique]]''' ||'''24'''||30||6||6||18||34||60||−26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į 2025 m. Primera B de Chile''' |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''16.'''||align="left"| '''[[Unión Española]] ||'''21'''||30||6||3||21||33||58||−25 |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] * [https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/chile/liga-de-primera/#/UmscAThs/draw/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.co.uk/primera-division-de-chile/tabelle/wettbewerb/CLPD/saison_id/2024 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/competition/liga-de-primera-itau-2025/75098 Globalsportsarchive] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] 2x09gvpdttgyluicr0zquabamyawp89 7797932 7797931 2026-04-03T13:18:17Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7797932 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Čilė}} 2025 m. Primera División | buvsezonas = [[2024 m. Primera División (Čilė)|2024 m.]] | bussezonas = [[2026 m. Liga de Primera|2026 m.]] }} '''2025 m. Liga de Primera''' ({{es|Liga de Primera}}) – 2025 m. įvykęs [[Čilė|Čilės]] aukščiausios futbolo lygos sezonas. Prasidėjo 2025 m. vasario 14 d. ir baigėsi 2025 m. gruodžio 7 d.<ref>{{cite web |url=https://www.adnradio.cl/2024/11/18/calendario-del-futbol-chileno-cuando-comenzaria-el-campeonato-nacional-2025/ |title=Calendario del fútbol chileno: ¿cuándo comenzaría el Campeonato Nacional 2025? |trans-title=Chilean football's calendar: when would the 2025 Campeonato Nacional start? |language=es |publisher=[[ADN Radio Chile|ADN Radio]] |date=18 November 2024 |access-date=21 November 2024}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.anfp.cl/institucional/hay-fixture-del-campeonato-itau-2025/ |title=¡Hay Fixture del Campeonato Itaú 2025! |trans-title=There is the 2025 Campeonato Itaú's Fixture! |language=es |publisher=[[Asociación Nacional de Fútbol Profesional|ANFP]] |date=20 January 2025 |access-date=20 January 2025}}</ref> Dėl rėmimo sutarčių žinomas kaip '''Campeonato Itaú 2025''' arba '''Liga de Primera Itaú 2025'''.<ref>https://www.latercera.com/el-deportivo/noticia/betsson-queda-en-el-pasado-la-anfp-cierra-al-nuevo-sponsor-del-campeonato-nacional/UGNMAKXQAFA37MRCSJW5MLP7XA/</ref> 95-asis Čilės aukščiausios futbolo lygos „Primera División“ sezonas. == Pokyčiai == {| |- style="vertical-align: top;" | {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Pateko į 2023 m. Primera División |- style="background: #CCFFCC;" |align=center|'''1.º''' |[[Deportes La Serena]] |- style="background: #CCFFCC;" | align=center|'''2.º''' |[[Deportes Limache]] (Atkrintamųjų rungtynių nugalėtojai) |} </td><td valign=top> {| class="wikitable sortable" border="1" style="font-size: 85%;" ! align="center"|Vieta ! width=320 |Iškrito į 2024 m. Primera B |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''15.º''' |[[CD Cobreloa]] |- style="background: #FFCCCC;" |align=center|'''16.º''' |[[Deportes Copiapó]] |} |} == Galutinė lentelė == ; Čempionais tapo [[Coquimbo Unido]].<ref>[https://int.soccerway.com/national/chile/primera-division/2025/regular-season/r85780/ 2025 m. Primera División (Čilė) pagal Soccerway]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background-color:#FEDF68;" | {{vlv|Čilė}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Coquimbo Unido]] ||'''75'''||30||23||6||1||49||17||+32||rowspan=2| '''Pateko į 2026 m. [[Copa Libertadores]] turnyrą''' nuo grupių etapo |- style="background-color:#FEDF68;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[CD Universidad Católica]] ||'''58'''||30||17||7||6||44||26||+18 |- style="background-color:#FDEEB4;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[O'Higgins FC]]''' ||'''56'''||30||16||8||6||43||34||+9||'''Pateko į 2026 m. [[Copa Libertadores]] atrankas''' nuo antrojo etapo |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Club Universidad de Chile|Universidad de Chile]] ||'''55'''||30||17||4||9||58||32||+26||rowspan=4| '''Pateko į 2026 m. [[Copa Sudamericana]] atrankas''' nuo pirmojo etapo |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Audax Italiano]] ||'''52'''||30||16||4||10||51||43||+8 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[CD Palestino]] ||'''49'''||30||14||7||9||42||31||+11 |- style="background-color:#C5D2E4;" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[CD Cobresal]] ||'''47'''||30||14||5||11||38||38||0 |- | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Colo Colo]] ||'''44'''||30||12||8||10||46||36||+10 |- | ||'''9.'''||align="left"| '''[[Huachipato FC]] ||'''43'''||30||12||7||11||43||42||+1 |- | ||'''10.'''||align="left"| '''[[CD Ñublense]] ||'''33'''||30||8||9||13||31||40||−9 |- | ||'''11.'''||align="left"| '''[[Deportes Limache]]''' ||'''31'''||30||8||7||15||36||43||−7 |- | ||'''12.'''||align="left"| '''[[Unión La Calera]] ||'''29'''||30||8||5||17||28||39||−11 |- | ||'''13.'''||align="left"| '''[[Deportes La Serena]]''' ||'''27'''||30||7||6||17||32||52||−20 |- | ||'''14.'''||align="left"| '''[[Everton de Viña del Mar|Everton]] ||'''26'''||30||6||8||16||27||44||−17 |- ||||||| |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''15.'''||align="left"| '''[[Deportes Iquique]]''' ||'''24'''||30||6||6||18||34||60||−26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į 2025 m. Primera B de Chile''' |- style="background:#FFAAAA;" |{{decrease}}||'''16.'''||align="left"| '''[[Unión Española]] ||'''21'''||30||6||3||21||33||58||−25 |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tablesc/chilechamp.html RSSSF duomenų bazė] * [https://www.soccerway.com/chile/liga-de-primera-2025/#/8vt19m8m/standings/overall/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/chile/liga-de-primera/#/UmscAThs/draw/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.co.uk/primera-division-de-chile/tabelle/wettbewerb/CLPD/saison_id/2024 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/competition/liga-de-primera-itau-2025/75098 Globalsportsarchive] {{Primera División (Čilė)}} [[Kategorija:Amerikos futbolo lygos]] [[Kategorija:Čilės futbolas]] q65ra8j5a3dltfrr2e3214pp7fosliq 0 678501 7798297 7787505 2026-04-04T05:31:32Z CD 677 /* Komandos */ 7798297 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |image = |pixels = |caption = |competition = [[LFF taurė]] |season = [[Lietuvos futbolas 2025 m.]] |dates = 2025 m. balandžio 11 d. – rugsėjo 28 d. |prevseason = [[2024 m. LFF taurė|2024 m.]] |nextseason = [[2026 m. LFF taurė|2026 m.]] |winners = [[FK Panevėžys]] }} '''2025 m. LFF taurė''' (pagal rėmėjus '''''FPRO LFF taurė''''') – 80-asis [[Lietuvos futbolo taurė]]s turnyras. Turnyrą rėmė FPRO bendrovė. Turnyre atsirado viena naujovė – namų rungtynių šeimininkė turėjo užtikrinti greitosios medicinos pagalbos budėjimą nuo pačių pirmųjų turnyro rungtynių.<ref name=lff1>[https://www.lff.lt/startuoja-registracija-i-2025-uju-fpro-lff-taures-turnyra/ Startuoja registracija į 2025-ųjų FPRO LFF taurės turnyrą.] 2025-03-12, Lff.lt (tikrinta 2025-04-18)</ref> == Formatas == Turnyras vyko 6 etapais. Visuose etapuose žaistos vienerios rungtynės, kurių laimėtojai pateko į kitą etapą. Visuose etapuose namuose žaidė žemesniame divizione esančios komandos; jeigu poroje dvi tos pačios lygos komandos – namuose žaidė pirmoji ištraukta komanda. {| class=wikitable ! Etapas || Stadija || Burtai || Rungtynės |- | I || 1/32 finalo || 2025 m. balandžio 2 d.<ref>[https://www.lff.lt/istraukti-2025-uju-fpro-lff-taures-pirmo-etapo-burtai/ Ištraukti 2025-ųjų FPRO LFF taurės pirmo etapo burtai.] 2025-04-02, Lff.lt (tikrinta 2025-04-18)</ref> || 2025 m. balandžio 11–15 d. |- | II || Šešioliktfinalis || 2025 m. balandžio 17 d.<ref>[https://www.lff.lt/kaune-istraukti-fpro-lff-taures-antrojo-etapo-burtai/ Kaune ištraukti FPRO LFF taurės antrojo etapo burtai.] 2025-04-17, Lff.lt (tikrinta 2025-04-18)</ref> || 2025 m. balandžio 29 – gegužės 7 d. |- | III || Aštuntfinalis || 2025 m. gegužės 12 d. || gegužės 20–28 d.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/520237/lff-taureje-paaiskejo-astuntfinalio-etapo-poros-laukia-zalgiriu-derbis LFF taurėje paaiškėjo aštuntfinalio etapo poros: laukia Žalgirių derbis.] 2025-05-12, Sportas.lt (tikrinta 2025-09-29).</ref> |- | IV || Ketvirtfinalis || 2025 m. birželio 19 d. || 2025 m. rugpjūčio 7–13 d.<ref>https://www.lff.lt/paaiskejo-fpro-lff-taures-ketvirtfinalio-etapo-poros/</ref> |- | V || Pusfinalis || 2025 m. rugpjūčio 25 d.<ref>[https://www.lff.lt/fpro-lff-taureje-paaiskejo-pusfinalio-etapo-poros/ FPRO LFF taurėje paaiškėjo pusfinalio etapo poros]</ref> || 2025 m. rugsėjo 16–17 d. |- | VI || Finalas || - || 2025 m. rugsėjo 28 d. |} == Komandos == 2025 m. kovo 12 d. paskelbta registracija į turnyrą, vykusi iki kovo 21 d.<ref name=lff1/> FPRO LFF taurės varžybose privalo dalyvauti A lygos čempionate, I lygos pirmenybėse ir II lygos A ir B divizionų pirmenybėse dalyvaujančios komandos. Taurės varžybose taip pat gali dalyvauti ir kitų Klubų, registruotų COMET sistemoje, komandos, dalyvaujančios LFF III lygos ir žemesnių lygų pirmenybėse (11×11). Iš viso į turnyrą užsiregistravo 50 komandų.<ref>[https://www.lff.lt/i-kova-del-fpro-lff-taures-siais-metais-stos-50-komandu/ Į kovą dėl FPRO LFF taurės šiais metais stos 50 komandų.] 2025-03-31, Lff.lt (tikrinta 2025-04-18)</ref> {| class=wikitable |- ! width=150 | Lyga || Skaičius || Komandos |- | [[2025 m. A lyga]] || 10 || [[FK Banga Gargždai|Banga]] {{•}} [[DFK Dainava|Dainava]] {{•}} [[FC Džiugas Telšiai|Džiugas]] {{•}} [[FC Hegelmann|Hegelmann]] {{•}} [[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgiris]] {{•}} [[FK Panevėžys|Panevėžys]] {{•}} [[FK Riteriai|Riteriai]] {{•}} [[FK Sūduva|Sūduva]] {{•}} [[FA Šiauliai]] {{•}} [[FK Žalgiris|Žalgiris]] |- | [[2025 m. LFF I lyga]] || 11 || [[FK Atmosfera (2012)|Atmosfera]] {{•}} [[FK Babrungas|Babrungas]] {{•}} [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] {{•}} [[FK Be1|Be1]] {{•}} [[FK Ekranas (2020)|Ekranas]] {{•}} [[FK Jonava|Jonava]] {{•}} [[FK Minija (2017)|Minija]] {{•}} [[FK Neptūnas|Neptūnas]] {{•}} [[FK Nevėžis|Nevėžis]] {{•}} [[FK Tauras Tauragė|Tauras]] {{•}} [[FK Transinvest|Transinvest]] |- | [[2025 m. LFF II lyga]] || 16 || * 9 – A divizionas: [[FK Dembava|Dembava]] {{•}} [[FK Garliava|Garliava]] {{•}} [[Klaipėdos FM]] {{•}} [[FK Sirijus (2023)|Sirijus]] {{•}} [[FK Sveikata|Sveikata]] {{•}} [[FK Šilutė|Šilutė]] {{•}} [[FK Širvėna Biržai|Širvėna]] {{•}} [[FKS Ukmergė|Ukmergė]] {{•}} [[FK Viltis Vilnius|Viltis]] * 7 – B divizionas: [[Akmenės SC]] {{•}} [[FM Fortūna]] {{•}} [[FK Nemunas|Nemunas]] {{•}} [[FK Saned Joniškis|Saned]] {{•}} [[FK Utenos Utenis|Utenis]] {{•}} [[FK Venta (Kuršėnai)|Venta]] {{•}} [[Vilnius FA]] |- | [[2025 m. LFF III lyga]] || 8 || * 2 – Klaipėdos zona: [[FK Pempininkai]] {{•}} [[EDM Statyba-Sendvaris]] * 1 – Marijampolės zona: [[FK Kazlų Rūda]] * 1 – Utenos zona: [[FC Narjanta]] * 4 – Vilniaus zona: [[FK Tera]] {{•}} [[Alternatyvus FK|AFK]] {{•}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU Vilkai]] {{•}} [[FK Ataka]] {{•}} |- | [[2025 m. SFL]] || 5 || * 3 – A divizionas: [[FK Ave.Ko. Kalveliai|FK Ave.Ko.]] {{•}} [[FK Euforija]] {{•}} [[FK Geležinis vilkas]] * 2 – C divizionas: [[FK Trivartis]] {{•}} [[FK Utenos Utena]] |} == Rezultatai == Rungtynių rezultatuose prie komandos skliausteliuose nurodytos lyga, kurioje komanda žaidžia. === I etapas === Pirmojo etapo rungtynės buvo sužaistos balandžio 11–15 dienomis.<ref>[https://www.lff.lt/patvirtintas-pirmojo-fpro-lff-taures-etapo-rungtyniu-tvarkarastis/ Patvirtintas pirmojo FPRO LFF taurės etapo rungtynių tvarkaraštis.] 2025-04-09, Lff.lt (tikrinta 2025-04-18)</ref> A lygos komandos ir 4 burtų keliu išrinktos komandos („Garliava“, „Trivartis“, „Pempininkai“ ir „Transinvest“) į II etapą pateko be varžovų. Rungtynės pasižymėjo kai kuriais triuškinamais rezultatais ir snaiperių benefisu. Prie „Ekrano“ pergalės 18-1 prieš Kalvelių komandą 8 įvarčiais prisidėjo [[Arnas Kirėjevas]], 4 – [[Faisal Abdulhamid Yusuf]]. Po 4 įvarčius įmušė [[Nedas Totilas]] ir [[Artem Kovbasa]] (abu – „Tauras“) ir [[Joseph Anthony Zawko]] („Sveikata“). ---- {{football box |date = 2025-04-11 |time = 18:00 |team1 = [[FK Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] (I) |team2 = [[Baltijos Futbolo Akademija|Vilniaus BFA]] (I) |score = 3 — 1 {{aet}} |goals1 = [[Mery Traore]] {{goal|60}} <br/> [[Yevhenii Mohil]] {{goal|102}} <br/> [[Nika Toklikishvili]] {{goal|116}} |goals2 = {{goal|30}} [[Artiom Osipovič]] |stadium = [[Kėdainių dirbtinės dangos stadionas]] |attendance = 200 |referee = [[Robertas Valikonis]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-nevezis-vilniaus-bfa-20987533/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-11 |time = 19:00 |team1 = [[Cementininkas Naujoji Akmenė|Naujosios Akmenės „Cementininkas“]] (II-B) |team2 = [[FKS Ukmergė|Ukmergės FKS]] (II-A) |score = 4 — 0 |goals1 = [[Goncalves Rodrigues Luiz Felipe]] {{goal|6}} {{goal|29}} <br/> [[Jerry Pius Omeke]] {{goal|44}} <br/> [[Nedas Stankus]] {{goal|71}} |stadium = [[Naujosios Akmenės stadionas]], dirbtinės dangos aikštė |attendance = 60 |referee = [[Valdemaras Palubinskas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-cementininkas-fks-ukmerge-20987504/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-11 |time = 19:00 |team1 = „[[Utenos Utenis]]“ (II-B) |team2 = [[FK Širvėna Biržai|Biržų „Širvėna“]] (II-A) |score = 3 — 1 |goals1 = [[Benediktas Stundžia]] {{goal|29}} <br/> [[Simonas Vinčiūnas]] {{goal|67}} <br/> [[Victor Hugo Silva de Paiva]] {{goal|81}} |goals2 = {{goal|58}} [[Ignas Kurklietis]] |stadium = [[Utenos Krašuonos gimnazijos stadionas]] |attendance = 80 |referee = [[Mantas Ličkus]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/utenos-utenis-fk-sirvena-20987624/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-11 |time = 19:30 |team1 = [[Vilnius FA|FA „Vilnius“]] (II-B) |team2 = [[FK Šilutė|„Šilutė“]] (II-A) |score = 1 — 0 |goals1 = [[Norbert Diugevič]] {{goal|18}} |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = ? |referee = [[Deividas Alšauskas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vilnius-football-academy-fk-silute-20987768/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-11 |time = 20:30 |team1 = [[EDM Statyba-Sendvaris|Sendvario „Statyba“]] (III) |team2 = [[FK Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] (I) |score = 0 — 13 |goals2 = {{goal|5}} {{goal|26}} [[Mantas Pikčiūnas]] <br/> {{goal|8}} [[Jorge Eduardo Pedro Junior]] <br/> {{goal|16}} {{goal|20}} {{goal|65}} {{goal|90}} [[Nedas Totilas]] <br/> {{goal|24}} [[Steve Corentin Eliot Dosse]] <br/> {{goal|37}} [[Oleksandr Dovhyi]] <br/> {{goal|69}} {{goal|80}} {{goal|87}} {{goal|89}} [[Artem Kovbasa]] |stadium = [[Klaipėdos FM dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = ? |referee = [[Ernestas Kemėža]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/emd-statyba-sendvaris-fk-tauras-20987519/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-12 |time = 13:00 |team1 = [[FK Nemunas|Prienų „Nemunas“]] (II-B) |team2 = [[FK Jonava|„Jonava“]] (I) |score = 0 — 1 |goals2 = {{goal|22}} [[Audrius Račkus]] |stadium = [[Prienų dirbtinės dangos stadionas]] |attendance = 65 |referee = [[Mindaugas Minevičius]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-nemunas-fk-jonava-20987547/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-12 |time = 15:00 |team1 = [[Klaipėdos FM]] (II-A) |team2 = [[FK Viltis Vilnius|Vilniaus „Viltis“]] (II-A) |score = 3 — 1 |goals1 = [[David Serdynskyi]] {{goal|3}} {{goal|26}} <br/> [[Jokūbas Jančauskas]] {{goal|34}} |goals2 = {{goal|76}} [[Ronaldas Dikinis]] |stadium = [[Klaipėdos FM dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = 30 |referee = [[Kevinas Drungilas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/klaipedos-fm-fk-viltis-20987576/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-12 |time = 16:00 |team1 = [[FK Ave.Ko. Kalveliai|Kalvelių „AveKo“]] (SFL-A) |team2 = [[FK Ekranas (2020)|Panevėžio „Ekranas“]] (I) |score = 1 — 18 |goals1 = [[Dmitrij Ovsejuk]] {{goal|10}} |goals2 = {{goal|14}} {{goal|20}} {{goal|22}} {{goal|36}} {{goal|45|11 m}} {{goal|54}} {{goal|66}} {{goal|71}} [[Arnas Kirėjevas]] <br/> {{goal|26}} [[Martin Ustinovič]] <br/> {{goal|34}} {{goal|50}} [[Eimantas Abramavičius]] <br/> {{goal|60}} [[Radvilas Jokubonis]] <br/> {{goal|68}} {{goal|69}} {{goal|74}} {{goal|75}} [[Faisal Abdulhamid Yusuf]] <br/> {{goal|72}} {{goal|88}} [[Papi Adams Coulibaly]] |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]] |attendance = ? |referee = [[Simas Bulošas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/sk-aveko-fk-ekranas-20987800/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-12 |time = 17:15 |team1 = [[FK Tera|Vilniaus „Tera“]] (III) |team2 = [[FK Atmosfera|Mažeikių „Atmosfera“]] (I) |score = 0 — 8 |goals2 = {{goal|12}} [[Taiga Horikoshi]] <br/> {{goal|35}} {{goal|51}} [[Matas Kazbaras]] <br/> {{goal|67}} {{goal|69}} {{goal|84}} [[Sesim Oh]] <br/> {{goal|73}} {{goal|80}} [[Lawrence Shimave Ugen]] |stadium = [[Širvintų stadionas]] |attendance = 65 |referee = [[Mantas Pomeckis]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-tera-fk-atmosfera-20987814/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-12 |time = 17:45 |team1 = [[FC Narjanta|Kupiškio „Narjanta“]] (III) |team2 = [[Alternatyvus FK|Vilniaus AFK]] (III) |score = 0 — 3 |goals2 = {{goal|20}} {{goal|45}} [[Kajus Švedas]] <br/> {{goal|51}} [[Benas Paulėkas]] |stadium = [[Kupiškio miesto stadionas]] |attendance = 80 |referee = [[Deividas Dargužas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-narjanta-afk-20987740/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-12 |time = 18:00 |team1 = [[FM Fortūna|Kauno „Fortūna“]] (II-B) |team2 = [[FK Babrungas|Plungės „Babrungas“]] (I) |score = 0 — 3 |goals2 = {{goal|78}} [[Marius Skirmantas]] <br/> {{goal|84}} [[Lukas Čepkauskas]] <br/> {{goal|90+2}} [[Shodai Tomemori]] |stadium = [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] |attendance = 39 |referee = [[Saulius Karka]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vjfm-fortuna-fk-babrungas-20987828/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-13 |time = 14:00 |team1 = „[[Utenos Utena]]“ (SFL-C) |team2 = [[FK Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos FK]] (III) |score = 0 — 2 |goals1 = [[Arnas Bražėnas]] {{penmiss|56}} |goals2 = {{goal|8}} [[Justas Paškauskas]] <br/> {{goal|23}} [[Paulius Kuconis]] |stadium = [[Utenos Krašuonos gimnazijos stadionas]] |attendance = ? |referee = [[Edgaras Edas Dirmeikis]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-utenos-utena-fk-kazlu-ruda-20987904/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-13 |time = 16:00 |team1 = [[FK Euforija|Vilniaus „Delamode Euforija“]] (SFL-A) |team2 = [[FK Be1|Jonavos „Be1“]] (I) |score = 0 — 3 (be kovos) |stadium = [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] |attendance = 0 |referee = ? |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-delamode-euforija-fk-be1-20987652/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-13 |time = 17:00 |team1 = [[FK Geležinis vilkas|Vilniaus „Geležinis vilkas“]] (SFL-A) |team2 = [[FK Sveikata|Kybartų „Sveikata“]] (II-A) |score = 1 — 5 |goals1 = [[Ernest Moroz]] {{goal|26}} |goals2 = {{goal|45}} {{goal|54}} {{goal|63}} {{goal|68}} [[Joseph Anthony Zawko]] <br/> {{goal|51}} [[Patrick Chinecherem Nwodo]] |stadium = [[Gedimino štabo bataliono stadionas]] |attendance = ? |referee = [[Džoni Kuprašvili]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gelezinis-vilkas-fk-sveikata-20987638/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-13 |time = 20:00 |team1 = [[Širvintos-VGTU Vilkai|Širvintų „VGTU vilkai“]] (III) |team2 = [[FK Venta (Kuršėnai)|Kuršėnų „Venta“]] (II-B) |score = 6 — 1 |goals1 = [[Paulius Keliotis]] {{goal|22}} <br/> [[Aurimas Tamaliūnas]] {{goal|27|11 m}} <br/> [[Ignas Makarauskas]] {{goal|54}} <br/> [[Jurgis Stankevičius]] {{goal|58}} {{goal|82}} {{goal|85}} |goals2 = {{goal|88}} [[Vaidas Savickas]] |stadium = [[Širvintų stadionas]] |attendance = 50 |referee = [[Ernestas Fedorčak]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vgtu-vilkai-fk-venta-20987683/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-14 |time = 18:00 |team1 = [[FK Dembava|Dembavos FK]] (II-A) |team2 = [[FC Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] (I) |score = 1 — 3 |goals1 = [[Steven Owusu]] {{goal|52}} |goals2 = {{goal|47}} [[Mantas Rusys]] <br/> {{goal|69}} [[Karolis Laukžemis]] <br/> {{goal|89}} [[Daniel Omokhoa Ilevbare]] |stadium = [[Panevėžio Žemynos progimnazijos stadionas]] |attendance = ? |referee = [[Egidijus Amšiejus]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-dembava-fc-neptunas-20987604/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-14 |time = 20:00 |team1 = [[FK Saned|Joniškio „Saned“]] (II-B) |team2 = [[FK Sirijus (2023)|Klaipėdos „Sirijus“]] (II-A) |score = 0 — 6 |goals2 = {{goal|11|11 m}} {{goal|57}} [[Rostyslav Kalinin]] <br/> {{goal|21}} [[Matas Skruibys]] <br/> {{goal|54}} [[Arian Balasanov]] <br/> {{goal|66}} [[Clifford Agwe Awah]] <br/> {{own goal|74}} [[Benas Valickas]] |stadium = [[Gytarių stadionas]], [[Šiauliai]] |attendance = 25 |referee = [[Valdemaras Palubinskas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-saned-fk-sirijus-20987842/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-04-15 |time = 19:30 |team1 = [[FM Ataka Vilnius|Vilniaus „Ataka“]] (III) |team2 = [[FK Minija|Kretingos „Minija“]] (I) |score = 0 — 3 |goals2 = {{goal|50}} [[Julius Kasparavičius]] <br/> {{goal|86}} [[Martynas Velyvis]] <br/> {{goal|89}} [[Makan Diawara]] |stadium = [[Pilaitės futbolo maniežas]] |attendance = 200 |referee = [[Vilius Paulauskas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ataka-fk-minija-20987856/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |team1 = [[FK Garliava|Garliavos FK]] (II-A) |team2 = be varžovo |score = + }} ---- {{football box |team1 = [[FK Trivartis|Vilniaus „Trivartis“]] (SFL-C) |team2 = be varžovo |score = + }} ---- {{football box |team1 = [[FK Pempininkai|Klaipėdos „Pempininkai“]] (III) |team2 = be varžovo |score = + }} ---- {{football box |team1 = [[FK Transinvest|Vilniaus rajono „Transinvest“]] (I) |team2 = be varžovo |score = + }} === Šešioliktfinalis === Rungtynės sužaistos balandžio 29–30 ir gegužės 6–7 dienomis.<ref>[https://www.lff.lt/fpro-lff-taureje-patvirtintos-antrojo-etapo-rungtyniu-datos/ FPRO LFF taurėje patvirtintos antrojo etapo rungtynių datos.] 2025-04-25, Lff.lt (tikrinta 2025-05-10).</ref> Į turnyrą įsitraukė ir 10 pajėgiausių šalies komandų iš A lygos. 4 iš jų jau turėjo kautis tarpusavyje – jėgas išmėgino „Dainava“ prieš „Žalgirį“ ir „Riteriai“ prieš „Šiaulius“, po dvikovų „Riteriai“ ir „Dainava“ turėjo pasitraukti.<ref>[https://www.lff.lt/septynios-komandos-zenge-i-fpro-lff-taures-trecia-etapa/ Septynios komandos žengė į FPRO LFF taurės trečią etapą.] 2025-05-01, Lff.lt (tikrinta 2025-05-10).</ref><ref>[https://www.lff.lt/finisavo-fpro-lff-taures-ii-etapas-banga-tes-titulo-gynyba-dvizenklis-skirtumas-panevezyje/ Finišavo FPRO LFF taurės II etapas: „Banga“ tęs titulo gynybą, dviženklis skirtumas Panevėžyje.] 2025-05-07, Lff.lt (tikrinta 2025-05-10).</ref> ---- {{football box |date = 2025-04-29 |time = 18:00 |team1 = [[FK Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] (I) |team2 = [[FK Minija|Kretingos „Minija“]] (I) |score = 1 – 3 |goals1 = [[Mery Traore]] {{goal|62}} |goals2 = {{goal|24}} [[Christopher Edwin Ellah]] <br/> {{goal|43}} [[Moussa Massa Maiga]] <br/> {{goal|89}} [[Martynas Velyvis]] |stadium = [[Kėdainių dirbtinės dangos stadionas]], [[Kėdainiai]] |attendance = |referee = [[Karolis Buivydas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-nevezis-fk-minija-21130695/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=DlguIiLXeb8 Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-04-29 |time = 18:00 |team1 = „[[Utenos Utenis]]“ (II-B) |team2 = [[FK Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] (I) |score = 1 – 5 |goals1 = [[Augustinas Bulka]] {{goal|78|11 m}} |goals2 = {{goal|18}} [[Artem Kovbasa]] <br/> {{goal|61}} [[Jorge Eduardo Pedro Junior]] <br/> {{goal|81|11 m}} [[Oleksandr Dovhyi]] <br/> {{goal|82}} [[Ridas Gramba]] <br/> {{own goal|90}} [[Aistis Linka]] |stadium = [[Krašuonos gimnazijos stadionas]], [[Utena]] |attendance = 108 |referee = [[Robertas Valikonis]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/utenos-utenis-fk-tauras-21130805/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=hOEmvMBlg8U Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-04-29 |time = 18:00 |team1 = [[Akmenės SC|Akmenės „Cementininkas“]] (II-B) |team2 = [[FC Džiugas|Telšių „Džiugas“]] (A) |score = 2 – 3 |goals1 = [[Sebastian Vasquez Gamboa]] {{goal|71|11 m}} {{goal|82|11 m}} |goals2 = {{goal|20}} [[Fraj Kairmani]] <br/> {{goal|47}} {{goal|53}} [[Oleksandr Kurtsev]] |stadium = [[Naujosios Akmenės stadiono dirbtinės dangos aikštė]], [[Naujoji Akmenė]] |attendance = 350 |referee = [[Valdemaras Palubinskas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-cementininkas-fc-dziugas-21130861/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=qzWdD7rWQ8g Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-04-29 |time = 19:00 |team1 = [[FK Riteriai|Vilniaus „Riteriai“]] (A) |team2 = [[FA Šiauliai|Šiaulių FA]] (A) |score = 1 – 2 |goals1 = [[Nojus Stankevičius]] {{goal|14}} |goals2 = {{goal|34}} [[Karolis Žebrauskas]] <br/> {{goal|90+1}} [[Daniel Romanovskij]] |stadium = [[FK Žalgiris namų stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = 95 |referee = [[Mantas Pomeckis]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-riteriai-fa-siauliai-21130839/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=jNMJ_85JEOU Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-04-29 |time = 20:00 |team1 = [[Alternatyvus FK|Vilniaus AFK]] (III) |team2 = [[FK Pempininkai|Klaipėdos „Pempininkai“]] (III) |score = 4 – 2 |goals1 = [[Herkus Biekša]] {{goal|28|11 m}} <br/> [[Kajus Švedas]] {{goal|41}} <br/> [[Aleksandras Egidijus Osetrovas]] {{goal|77}} <br/> [[Augustas Valukonis]] {{goal|90+3}} |goals2 = {{goal|23}} [[Edgaras Anulis]] <br/> {{goal|76}} [[Mantas Gudauskas]] |stadium = [[Kalnų parko stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = [[Ugnė Šmitaitė]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/afk-fk-pempininkai-21130706/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=ltHu8s9hVo8 Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-04-30 |time = 18:00 |team1 = [[FK Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos FK]] (III) |team2 = [[FK Be1|Jonavos „Be1“]] (I) |score = 1 – 0 |goals1 = [[Ignas Mačiulaitis]] {{goal|89}} |stadium = [[Kazlų Rūdos miesto stadionas]], [[Kazlų Rūda]] |attendance = 105 |referee = [[Mindaugas Minevičius]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-kazlu-ruda-fk-be1-21130717/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=TNAxkAqatos Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-04-30 |time = 19:00 |team1 = [[FC Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] (I) |team2 = „[[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgiris]]“ (A) |score = 0 – 1 {{aet}} |goals2 = {{goal|111}} [[Nidas Vosylius]] |stadium = [[Klaipėdos miesto stadionas]], [[Klaipėda]] |attendance = |referee = [[Dovydas Švėgžda]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-neptunas-fk-kauno-zalgiris-21130828/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=EM1qfrrlJp0 Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-05-06 |time = 18:30 |team1 = [[FK Atmosfera|Mažeikių „Atmosfera“]] (I) |team2 = [[FK Banga|Gargždų „Banga“]] (A) |score = 0 – 2 |goals2 = {{goal|2}} [[Nouri Delano El Harmazi]] <br/> {{goal|31}} [[Aivars Emsis]] |stadium = [[Mažeikių stadiono dirbtinės dangos aikštė]], [[Mažeikiai]] |attendance = |referee = [[Kevinas Drungilas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-atmosfera-fk-banga-21130728/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=EQbY-eIxM10 Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-05-06 |time = 19:00 |team1 = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] (A) |team2 = [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiris“]] (A) |score = 0 – 6 |goals2 = {{goal|2}} {{goal|49}} [[Bruno Miguel Costa Monteiro Tavares]] <br/> {{goal|16}} [[Thomas Herve Basila]] <br/> {{goal|63}} {{goal|71}} {{goal|80}} [[Henrique Sarmengue Devens]] |stadium = [[Alytaus miesto stadionas]], [[Alytus]] |attendance = 650 |referee = [[Vilius Paulauskas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-zalgiris-21130739/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=0F4Zut-YmtQ Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-05-06 |time = 19:00 |team1 = [[FK Sveikata|Kybartų „Sveikata“]] (II-A) |team2 = [[FK Babrungas|Plungės „Babrungas“]] (I) |score = 0 – 2 |goals2 = {{goal|55}} [[Eridanas Bagužas]] <br/> {{goal|78}} [[Emmanuel Agyemang]] |stadium = [[Kybartų miesto stadionas]], [[Kybartai]] |attendance = |referee = [[Karolis Buivydas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-sveikata-fk-babrungas-21130816/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=A6M8i_fIU8U Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-05-06 |time = 19:30 |team1 = [[Klaipėdos FM]] (II-A) |team2 = [[FK Jonava|Jonavos FK]] (I) |score = 2 – 3 {{aet}} |goals1 = [[Mantas Bogdanovas]] {{goal|17}} <br/> [[Jokūbas Jančauskas]] {{goal|59}} |goals2 = {{goal|74}} [[Ernestas Mickevičius]] <br/> {{goal|79}} [[Augustas Dubickas]] <br/> {{goal|92}} [[Audrius Račkus]] |stadium = [[Klaipėdos FM dirbtinės dangos aikštė]], [[Klaipėda]] |attendance = |referee = [[Gevork Arakelian]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/klaipedos-fm-fk-jonava-21130761/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=YeeCGoVJ-X0 Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-05-06 |time = 20:00 |team1 = [[FK Sirijus (2023)|Klaipėdos „Sirijus“]] (II-A) |team2 = [[FK Transinvest|Vilniaus rajono „Transinvest“]] (I) |score = 0 – 5 |goals2 = {{goal|8}} [[Ignas Kaškelevičius]] <br/> {{goal|18}} [[Yehor Glushach]] <br/> {{goal|53}} [[Felipe Souza Barros Ferreira]] <br/> {{goal|84}} {{goal|90}} [[Nwoga Chidera Henry]] |stadium = [[Klaipėdos dirbtinės dangos stadionas]], [[Klaipėda]] |attendance = |referee = [[Ernestas Kemėža]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-sirijus-fk-transinvest-21130772/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=E_3Y6Drb5k4 Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-05-06 |time = 20:30 |team1 = [[Širvintos-VGTU Vilkai|Širvintų „VGTU vilkai“]] (III) |team2 = [[FC Hegelmann|Kauno rajono „Hegelmann“]] (A) |score = 0 – 6 |goals2 = {{goal|18}} [[Rasheed Oreoluwa Yusuf]] <br/> {{goal|42}} [[Justas Paštukas]] <br/> {{goal|68}} [[Dominykas Pašilys]] <br/> {{goal|77}} {{goal|87}} [[Kader Njoya Abdel]] <br/> {{goal|84}} [[Yanis Azouazi]] |stadium = [[Širvintų miesto stadionas]], [[Širvintos]] |attendance = |referee = [[Simas Bulošas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vgtu-vilkai-fc-hegelmann-21130794/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=U8DVF0IQT6w Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-05-07 |time = 19:30 |team1 = [[FK Garliava|Garliavos FK]] (II-A) |team2 = [[FK Ekranas (2020)|Panevėžio „Ekranas“]] (I) |score = 1 – 0 |goals1 = [[Lukas Odincovas]] {{goal|24}} |stadium = [[Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadionas]], [[Garliava]] |attendance = |referee = [[Artiom Spelman]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-garliava-fk-ekranas-21130783/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=a_SqPpsf12E Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-05-07 |time = 19:30 |team1 = [[FK Trivartis|Vilniaus „Trivartis“]] (SFL-C) |team2 = [[FK Panevėžys|Panevėžio FK]] (A) |score = 0 – 13 |goals2 = {{goal|1}} {{goal|24}} {{goal|64}} [[Ariagner Steven Smith Medina]] <br/> {{goal|10}} {{goal|50}} {{goal|87}} [[Kwadwo Asamoah (2002)|Kwadwo Asamoah]] <br/> {{goal|20}} [[Faustas Steponavičius]] <br/> {{goal|33}} {{goal|57}} [[Elivelto Ribeiro Dantas]] <br/> {{goal|35}} {{goal|74}} [[Dovydas Balsys]] <br/> {{goal|80}} [[Domantas Vaičekauskas]] <br/> {{goal|86|11 m}} [[Isaac Asante]] |stadium = [[DSSC Aukštaitija stadionas]], [[Panevėžys]] |attendance = |referee = [[Mantas Ličkus]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-trivartis-fk-panevezys-21130850/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=F8e7GfotfdQ Youtube.com] }} ---- {{football box |date = 2025-05-07 |time = 20:00 |team1 = [[Vilnius FA|Vilniaus FA]] (II-B) |team2 = [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduva“]] (A) |score = 0 – 4 |goals2 = {{goal|12}} [[Lucky David Tom]] <br/> {{goal|57}} [[Markas Beneta]] <br/> {{goal|59}} [[Žygimantas Baltrūnas]] <br/> {{goal|86}} [[Frankline Yusinyu Tangiri]] |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = 700 |referee = [[Irmantas Kaprašovas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vilnius-football-academy-fk-suduva-21130750/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://youtube.com/watch?v=DolLFRzy4W8 Youtube.com] }} === Aštuntfinalis === „Kauno Žalgirio“ žaidėjas [[Dejan Georgijevic]] įmušė 4 įvarčius Vilniaus „Žalgiriui“. {{football box |date = 2025-05-20 |time = 19:00 |team1 = [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiris“]] (A) |team2 = [[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgiris“]] (A) |score = 2 – 4 {{aet}} |goals1 = [[Haymenn Bah-Traore]] {{own goal|53}} <br/> [[Martynas Šetkus]] {{goal|77}} |goals2 = {{goal|65}} {{goal|70}} {{goal|92}} {{goal|114}} [[Dejan Georgijevic]] |stadium = [[FK Žalgiris namų stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = 450 |referee = [[Vilius Paulauskas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-zalgiris-fk-kauno-zalgiris-21411215/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-05-20 |time = 20:00 |team1 = [[Alternatyvus FK|Vilniaus AFK]] (III) |team2 = [[FK Babrungas|Plungės „Babrungas“]] (I) |score = 0 – 6 |goals2 = {{goal|21}} [[Mantas Norvaišas]] <br/> {{goal|38}} {{goal|44}} [[Gonzalo Gabriel Sanchez]] <br/> {{goal|55}} [[Matas Zagorskis]] <br/> {{goal|77}} {{goal|84}} [[Shodai Tomemori]] |stadium = [[Kalnų parko stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = [[Simas Bulošas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/afk-fk-babrungas-21411193/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-05-21 |time = 18:30 |team1 = [[FK Minija|Gargždų „Minija“]] (I) |team2 = [[FC Džiugas|Telšių „Džiugas“]] (A) |score = 0 – 1 |goals2 = {{penmiss|9}} [[Fraj Kairmani]] <br/> {{goal|26}} [[Oleksandr Kurtsev]] |stadium = [[Kretingos dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = [[Mindaugas Jackus]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-minija-fc-dziugas-21411160/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-05-27 |time = 18:30 |team1 = [[FK Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos FK]] (III) |team2 = [[FK Jonava|„Jonava“]] (I) |score = 1 – 4 |goals1 = [[Justas Paškauskas]] {{goal|51}} |goals2 = {{goal|45+2}} {{goal|80}} {{goal|90+3}} [[Ričardas Beniušis]] <br/> {{goal|73}} [[Gabrielis Nikonovas]] |stadium = [[Kazlų Rūdos miesto stadionas]] |attendance = |referee = [[Karolis Buivydas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-kazlu-ruda-fk-jonava-21411204/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-05-27 |time = 18:30 |team1 = [[FK Banga|Gargždų „Banga“]] (A) |team2 = [[FA Šiauliai|FA „Šiauliai“]] (A) |score = 0 – 1 |goals2 = {{goal|58}} [[Gabrielius Micevičius]] |stadium = [[Gargždų miesto stadionas]] |attendance = |referee = [[Orestas Abramavičius]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-banga-fa-siauliai-21411237/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-05-27 |time = 19:00 |team1 = [[FK Transinvest|Vilniaus rajono „Transinvest“]] (I) |team2 = [[FC Hegelmann|Kauno rajono „Hegelmann“]] (A) |score = 0 – 1 |goals2 = {{goal|18}} [[Leonardo Ribeiro da Cruz]] |stadium = [[Širvintų miesto stadionas]] |attendance = |referee = [[Donatas Šimėnas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-transinvest-fc-hegelmann-21411182/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-05-27 |time = 19:00 |team1 = [[FK Garliava|Garliavos FK]] (II-A) |team2 = [[FK Panevėžys|„Panevėžys“]] (A) |score = 0 – 3 |goals2 = {{goal|73|11 m}} {{goal|77}} {{goal|90}} [[Ariagner Steven Smith Medina]] |stadium = [[Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadionas]] |attendance = 120 |referee = [[Saulius Karka]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-garliava-fk-panevezys-21411226/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-05-28 |time = 18:00 |team1 = [[Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] (I) |team2 = [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduva“]] (A) |score = 1 – 3 |goals1 = [[Mantas Pikčiūnas]] {{goal|67}} |goals2 = {{goal|15}} {{goal|25}} [[Amar Haidara]] <br/> {{goal|86}} [[Nojus Lukšys]] |stadium = [[Vytauto stadionas]], [[Tauragė]] |attendance = |referee = [[Donatas Rumšas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-tauras-fk-suduva-21411171/ Lietuvosfutbolas.lt] }} === Ketvirtfinalis === {{football box |date = 2025-08-07 |time = 19:30 |team1 = [[FC Hegelmann|Kauno rajono „Hegelmann“]] (A) |team2 = [[FA Šiauliai|FA „Šiauliai“]] (A) |score = 3 – 1 |goals1 = [[Isaac Barry Ojumah]] {{goal|42}} <br/> [[Carlos Duke]] {{goal|81}} <br/> [[Patrick Popescu]] {{goal|89}} |goals2 = {{goal|85}} [[Gabrielius Micevičius]] |stadium = [[Raudondvario stadionas]], [[Raudondvaris]] |attendance = |referee = [[Robertas Šmitas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-hegelmann-fa-siauliai-21775851/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-08-10 |time = 19:00 |team1 = [[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgiris“]] (A) |team2 = [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduva“]] (A) |score = 0 – 2 |goals2 = {{goal|48}} [[Amar Haidara]] <br/> {{goal|59}} [[Frankline Tangiri]] <br/> {{penmiss|63}} [[Nauris Petkevičius]] |stadium = [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance = 1733 |referee = [[Donatas Rumšas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-kauno-zalgiris-fk-suduva-21775809/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-08-12 |time = 18:00 |team1 = [[FK Babrungas|Plungės „Babrungas“]] (I) |team2 = [[FC Džiugas|Telšių „Džiugas“]] (A) |score = 1 – 2 |goals1 = [[Eridanas Bagužas]] {{goal|62}} |goals2 = {{goal|26}} [[Vilius Piliukaitis]] <br/> {{goal|49|11 m}} [[Ibrahim Cissé (2003)|Ibrahim Cissé]] |stadium = [[Plungės dirbtinės dangos aikštė]], [[Plungė]] |attendance = |referee = [[Orestas Abramavičius]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-babrungas-fc-dziugas-21775823/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://www.sportas.lt/naujiena/525268/dziugas-pateko-i-lff-taures-pusfinali Sportas.lt] }} ---- {{football box |date = 2025-08-13 |time = 19:00 |team1 = „[[FK Jonava|Jonava]]“ (I) |team2 = „[[FK Panevėžys|Panevėžys]]“ (A) |score = 1 – 4 |goals1 = [[Nikas Benevičius]] {{goal|64}} |goals2 = {{goal|21}} {{goal|28}} {{goal|37}} [[Ariagner Smith]] <br/> {{goal|90+3}} [[Linas Klimavičius]] |stadium = [[Jonavos miesto centrinis stadionas]], [[Jonava]] |attendance = |referee = [[Dovydas Švėgžda]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-jonava-fk-panevezys-21775837/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://www.sportas.lt/naujiena/525313/ariagneris-smithas-toliau-siaucia-lff-taureje-trecias-hetrikas-is-eiles Sportas.lt] }} === Pusfinalis === {{football box |date = {{data|2025|09|16}} |time = 18:30 |team1 = [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduva“]] |team2 = [[FK Panevėžys|„Panevėžys“]] |score = 0 – 2 |goals2 = {{goal|53|11 m}} [[Ariagner Smith]] <br/> {{goal|80}} [[Kwadwo Asamoah (2002)|Kwadwo Asamoah]] |stadium = [[Marijampolės futbolo stadionas|Marijampolės Arena]], [[Marijampolė]] |attendance = |referee = [[Manfredas Lukjančukas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-suduva-fk-panevezys-22301920/ Lietuvosfutbolas.lt] }} ---- {{football box |date = {{data|2025|09|17}} |time = 18:30 |team1 = [[FC Džiugas|Telšių „Džiugas“]] |team2 = [[FC Hegelmann|Kauno rajono „Hegelmann“]] |score = 1 – 2 {{aet}} |goals1 = [[Ibrahim Cissé (2003)|Ibrahim Cissé]] {{goal|56}} |goals2 = {{goal|89}} {{goal|110}} [[Vilius Armalas]] |stadium = [[Telšių miesto centrinis stadionas]], [[Telšiai]] |attendance = |referee = [[Kęstutis Bartuškevičius]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-dziugas-fc-hegelmann-22301909/ Lietuvosfutbolas.lt] }} === Finalas === Finalas įvyko rugsėjo 28 dieną Jonavos miesto stadione. Rungtynes ir taurę laimėjo „Panevėžys“, 1–0 įveikęs „Hegelmann“ klubą, kuris pralaimėjo trečiajį finalą per paskutinius 4 sezonus. {{Location map+|Lietuva2|width=400|float=center|caption=Finalo vieta ir komandos|places= {{Location map~|Lietuva2|lat=55.08|long=24.27|label=''[[Jonavos miesto centrinis stadionas]]''|position=right|mark=Soccerball.svg|marksize=15}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.73|long=24.36|label='''[[FK Panevėžys|„Panevėžys“]]'''|position=right}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.97|long=23.88|label=[[Hegelmann Kaunas|„Hegelmann“]]|position=left}} }} {{fbox |date = 2025 m. rugsėjo 28 d. |time = 16:00 |team1 = [[FK Panevėžys|„Panevėžys“]] |team2 = [[FC Hegelmann|Kauno rajono „Hegelmann“]] |score = 1 – 0 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-panevezys-fc-hegelmann-22618155/ Lietuvosfutbolas.lt] <br/> [https://int.soccerway.com/match/fc-hegelmann-nmpJqEeg/fk-panevezys-E1ffSpX7/ Soccerway.com] <br/> Video: [https://www.youtube.com/watch?v=qUREU9mkvBE Youtube.com] |goals1 = [[Ariagner Steven Smith Medina]] {{goal|72}} |stadium = [[Jonavos miesto centrinis stadionas|Centrinis stadionas]], [[Jonava]] |attendance = 1463 |referee = [[Vilius Paulauskas]] * Pirmasis asistentas [[Simas Kartočius]] * Antrasis asistentas [[Edvardas Korotkovas]] * Atsarginis teisėjas [[Kęstutis Bartuškevičius]] * Teisėjų inspektorius [[Šarūnas Tamulynas]] * Delegatas [[Ignas Marcinkevičius]] }} {| width=92% | | {{Football kit | pattern_la = | pattern_b = | pattern_ra = | leftarm = 223D71 | body = 223D71 | rightarm = 223D71 | shorts = 223D71 | socks = 223D71 | title = „Panevėžys“}} | {{Football kit | pattern_la = | pattern_b = | pattern_ra = | pattern_sh = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = 0000FF | socks = FFFFFF | title = Kauno rajono „Hegelmann“}} |} {| width="100%" |valign="top" width="50%"| {| style="font-size: 90%" cellspacing="0" cellpadding="0" |colspan="4"| |- !width="25"| !!width="25"| |- |1||GK||[[Vytautas Černiauskas]] (c) |- |8||MF||[[Salomon Kouadio]] {{suboff|83}} |- |10||MF||[[Lucas de Vega]] {{yel|70}} {{suboff|90+3}} |- |11||FW||[[Ariagner Smith]] {{suboff|90+3}} |- |15||DF||[[Justinas Januševskij]] |- |27||MF||[[Kwadwo Asamoah (2002)|Kwadwo Asamoah]] |- |32||DF||[[Rokas Rasimavičius]] |- |33||DF||[[Seydina Keita]] |- |34||MF||[[Isaac Asante]] |- |50||DF||[[Laurit Krasniqi]] |- |80||MF||[[Elivelto Ribeiro Dantas]] {{yel|54}} {{suboff|77}} |- |colspan=3|'''Keitimai:''' |- |7||MF||[[Ernestas Veliulis]] {{subon|77}} |- |44||MF||[[Lovro Grajfoner]] {{subon|83}} |- |4||DF||[[Abdoul Dante]] {{subon|90+3}} |- |16||FW||[[Marko Bačanin]] {{subon|90+3}} |- |colspan=3|'''Atsarginiai:''' |- |12||GK||[[Liudvikas Valius]] |- |2||DF||[[Linas Klimavičius]] |- |5||DF||[[Miano Danilo van den Bos]] |- |9||FW||[[Faustas Steponavičius]] |- |20||DF||[[Strahinja Kerkez]] |- |colspan=3|'''Vyr. treneris:''' |- |||||[[Roland Vrabec]] |} |valign="top"| |valign="top" width="50%"| {| style="font-size: 90%" cellspacing="0" cellpadding="0" |colspan="4"| |- !width="25"| !!width="25"| |- |1||GK||[[Vincentas Šarkauskas]] |- |5||MF||[[Domantas Antanavičius]] {{suboff|46}} |- |6||DF||[[Vilius Armalas]] |- |7||DF||[[Carlos Duke]] |- |9||MF||[[Klaudijus Upstas]] (c) |- |10||MF||[[Patrick Popescu]] {{suboff|80}} |- |11||FW||[[Kader Njoya Abdel]] |- |15||MF||[[Leonardo Ribeiro da Cruz]] |- |18||MF||[[Matijus Remeikis]] {{suboff|73}} |- |30||DF||[[Isaac Barry Ojumah]] {{yel|63}} |- |97||DF||[[Stefan Radinovič]] {{suboff|73}} |- |colspan=3|'''Keitimai:''' |- |17||MF||[[Abdoul Samad Harouna]] {{subon|46}} {{yel|70}} |- |39||MF||[[Donatas Kazlauskas (1994)|Donatas Kazlauskas]] {{subon|73}} |- |77||MF||[[Wesley Gabriel]] {{subon|73}} |- |14||FW||[[Rasheed Yusuf]] {{subon|80}} |- |colspan=3|'''Atsarginiai:''' |- |31||GK||[[Rokas Bagdonavičius]] |- |4||DF||[[Nikola Džorič]] |- |19||MF||[[Dominykas Pašilys]] |- |21||FW||[[Esmilis Kaušinis]] |- |25||FW||[[Kipras Keliauskas]] |- |26||DF||[[Domas Slendzoka]] |- |27||MF||[[Yanis Azouazi]] |- |98||FW||[[Justas Paštukas]] |- |colspan=3|'''Vyr. treneris:''' |- |colspan=4|[[Andrius Skerla]] |} |} == Šaltiniai == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/lff-taure/ FPRO LFF Taurė 2025] (Lietuvosfutbolas.lt) * [https://www.flashscore.com/football/lithuania/lithuanian-cup-2025/ Lithuanian Cup 2025] (Flashscore.com) {{LFF taurės sezonai|2025}} c159nkgzuecs4yqsvwt69776rmf4kuj 0 680241 7798296 7725509 2026-04-04T05:29:29Z CD 677 7798296 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[Lietuvos III futbolo lyga]] |season = [[Lietuvos futbolas 2025 m.]] |dates = 2025 m. balandis–lapkritis |prevseason = [[2024 m. LFF III lyga|2024 m.]] |nextseason = [[2026 m. LFF III lyga|2026 m.]] }} '''2025 m. LFF III lyga''' – ketvirtosios pakopos futbolo pirmenybės, vykusios [[Lietuva|Lietuvoje]] 2025 m. balandį–lapkritį. [[LFF III lyga|LFF III lygos]] pirmenybės vyko apskrityse, turnyrus vykdė apskričių futbolo federacijos. Kai kurios apskritys pirmenybių neorganizavo. == Rezultatai == === Alytaus apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Kauno ir Marijampolės apskritys === Kvietimas registruotis į 2025 m. LFF III lygos KAFF/MAFF pirmenybes buvo išplatintas balandžio 11 d. Komandų registracija vyko iki balandžio 20 d. Varžybų pradžia – gegužės 4 d.<ref>https://www.kaff.lt/kvieciame-megeju-futbolo-komandas-dalyvauti-iii-lygos-pirmenybese/</ref>, pabaiga – lapkričio 9 d. Dalyvavo 6 Kauno ir 2 Marijampolės apskričių komandos. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|KAFF–MAFF III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[FK Kazlų Rūda]] || 14 || 10 || 2 || 2 || 66 || 20 || +46 || '''32 |- | 2. || style="text-align: left"| [[Nevėžis B]] Kėdainiai || 14 || 8 || 3 || 3 || 48 || 28 || +20 || '''27 |- | 3. || style="text-align: left"| [[FK Imsrė]] Jurbarkas || 14 || 8 || 2 || 4 || 43 || 24 || +19 || '''26 |- | 4. || style="text-align: left"| [[FK Danspin|FK Danspin-KKSC]] Raseiniai || 14 || 6 || 3 || 5 || 29 || 35 || -6 || '''21 |- | 5. || style="text-align: left"| [[Sveikata B]] Kybartai || 14 || 4 || 4 || 6 || 38 || 30 || +8 || '''16{{efn|name=SVE|Aukštesnę vietą nulėmė tarpusavio rezultatai: Sveikata B–FK Vilkija 3:4 ir 6:0}} |- | 6. || style="text-align: left"| [[FK Vilkija]] || 14 || 5 || 1 || 8 || 26 || 57 || -31 || '''16{{efn|name=SVE}} |- | 7. || style="text-align: left"| [[Nemunas B]] Prienai || 14 || 4 || 3 || 7 || 28 || 31 || -3 || '''15 |- | 8. || style="text-align: left"| [[FK Nadruvis]] Kaunas || 14 || 2 || 0 || 12 || 18 || 71 || -53 || '''6 |} {{notelist}} === Klaipėdos apskritis === Balandžio pradžioje išplatintas kvietimas registruotis į LFF III lygos Klaipėdos regiono pirmenybes.<ref>https://klff.lt/news.php?readmore=4098</ref> Pirmenybės prasidėjo gegužės 29 d. ir baigėsi spalio 15 d.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/megeju/klff-iii-lyga/</ref> Į pirmenybes užsiregistravo 7 komandos, tačiau prieš sezono pradžią „FK Klaipėda“ atsiėmė prašymą dalyvauti. Sezono eigoje [[EDM Statyba-Sendvaris]] pasitraukė iš varžybų, iki tol sužaistų rungtynių rezultatai buvo anuliuoti. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|Klaipėdos AFF III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[Babrungas B]] Plungė || 8 || 6 || 2 || 0 || 31 || 8 || +23 || '''20 |- | 2. || style="text-align: left"| [[FK Pempininkai]] Gargždai || 8 || 6 || 1 || 1 || 25 || 8 || +17 || '''19 |- | 3. || style="text-align: left"| [[Sirijus B]] Klaipėda || 8 || 3 || 0 || 5 || 16 || 24 || -8 || '''9 |- | 4. || style="text-align: left"| [[FK Futbolo dievai]] Klaipėda || 8 || 2 || 1 || 5 || 7 || 19 || -12 || '''7 |- | 5. || style="text-align: left"| [[FK Sakuona Plikiai|FK Sakuona–Newlink]] Plikiai || 8 || 1 || 0 || 7 || 10 || 30 || -20 || '''3 |} === Šiaulių ir Panevėžio apskritys === ŠAFF-PAFF pirmenybėse dalyvavo 4 Šiaulių ir 1 Panevėžio apskričių komandos. Pirmenybės prasidėjo gegužės 18 d. ir baigėsi spalio 12 d.<ref>http://saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1918</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|ŠAFF-PAFF III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[FSK Radviliškis]] || 12 || 11 || 1 || 0 || 56 || 14 || +42 || '''34 |- | 2. || style="text-align: left"| Ekranas B Panevėžys || 12 || 7 || 2 || 3 || 60 || 27 || +33 || '''23 |- | 3. || style="text-align: left"| [[Kelmės FK-VJSM|FK Kražantė]] Kelmė || 12 || 6 || 0 || 6 || 39 || 44 || -5 || '''18 |- | 4. || style="text-align: left"| Cementininkas B Naujoji Akmenė || 12 || 4 || 1 || 7 || 23 || 41 || -18 || '''13 |- | 5. || style="text-align: left"| Saned B Joniškis || 12 || 0 || 0 || 12 || 18 || 70 || -52 || '''0 |} === Tauragės apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Telšių apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Utenos apskritis === III lygos pirmenybės šiais metais nebuvo numatytos.<ref>https://www.uaff.lt/2025/04/08/registracija-i-uaff-cempionatus/</ref> === Vilniaus apskritis === VRFS III lygos pirmenybės prasidėjo balandžio 26 d.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/naujiena/Sezonas-prasides-VRFS-Supertaures-rungtynemis/6059</ref> ir baigėsi spalio 19 d. Turnyre dalyvavo 10 komandų. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|VRFS III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1 || style="text-align: left"| [[Alternatyvus FK|AFK]] || 18 || 15 || 0 || 3 || 67 || 23 || +44 || '''45 |- | 2 || style="text-align: left"| [[Širvintos-VGTU Vilkai]] || 18 || 12 || 0 || 6 || 54 || 26 || +28 || '''36 |- | 3 || style="text-align: left"| [[FK Medžiai]] || 18 || 9 || 4 || 5 || 43 || 30 || +13 || '''31 |- | 4 || style="text-align: left"| [[FK Granitas Vilnius|FK Granitas]] || 18 || 10 || 0 || 8 || 52 || 37 || +15 || '''30 |- | 5 || style="text-align: left"| [[FK Tera]] || 18 || 9 || 1 || 8 || 44 || 48 || -4 || '''28 |- | 6 || style="text-align: left"| [[FK Ketera]] || 18 || 8 || 3 || 7 || 39 || 46 || -7 || '''27 |- | 7 || style="text-align: left"| [[Žalgiris C|Žalgiris U19]] || 18 || 7 || 2 || 9 || 51 || 44 || +7 || '''23 |- | 8 || style="text-align: left"| [[FM Ataka Vilnius|FK Ataka]] || 18 || 7 || 2 || 9 || 37 || 49 || -12 || '''23 |- | 9 || style="text-align: left"| [[Viltis B]] || 18 || 4 || 2 || 12 || 36 || 77 || -41 || '''14 |- | 10 || style="text-align: left"| [[FK Elektrėnų Versmė|ESFA-Versmė]] || 18 || 1 || 2 || 15 || 22 || 65 || -43 || '''5 |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20251231110746/https://lietuvosfutbolas.lt/ Lietuvosfutbolas.lt] {{Trečia lyga|2025}} 676bbmmaszgtajkluy6bgkwp302t57c 0 680636 7798330 7584261 2026-04-04T09:07:11Z Nomadbones 153116 7798330 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername=Cooper Flagg|image=[[Vaizdas:Duke_at_UNC,_Mar_2025,_Flagg.jpg|220px]]|dateofbirth={{Gimimo data|2006|12|21}}|cityofbirth=[[Niuportas (Meinas)|Niuportas]], [[Meinas]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]|height=2,06 m|weight=93 kg|position=[[Atakuojantis gynėjas|AG]] / [[Lengvasis kraštas|LK]]|years=2025–|clubs=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|clubnumber=32|nbayear=2025|nba=1|nbateam=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]}}'''Kuperis Flagas''' ({{en|Cooper Flagg}}, g. {{data|year=2006|month=12|day=21}}<ref>{{Cite web|url=https://www.centralmaine.com/2024/12/21/cooper-flagg-scores-13-points-on-his-18th-birthday-in-duke-win/|title=Cooper Flagg scores 13 points on his 18th birthday in Duke win|date=2024-12-21|website=Kennebec Journal and Morning Sentinel}}</ref>) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] komandoje. Žaidė universitetinį krepšinį [[Diuko universitetas|Diuko „Blue Devils“]] komandoje. == Karjera universitete == 2024 m. birželį Flagas įstojo į [[Diuko universitetas|Diuko universitetą]], kad galėtų dalyvauti „Blue Devils“ vasaros treniruotėse.<ref>{{cite web|url=https://247sports.com/college/duke/article/first-look-cooper-flagg-in-action-with-duke-basketball-233064366/|title=First Look: Cooper Flagg in action with Duke Basketball|last=Rowe|first=Adam|date=2024-06-20|website=247Sports.com|access-date=2024-06-24}}</ref> 2024 m. lapkričio 4 d. debiutavo komandoje per Diuko sezono atidarymo rungtynes su [[Meino universitetas|Meino universitetu]] ir 96:62 pergalės metu pelnė 18 taškų, atkovojo 7 kamuolius, atliko 5 rezultatyvius perdavimus bei perėmė 3 kamuolius.<ref>{{cite web|url=https://sports.yahoo.com/cooper-flagg-drops-18-points-throws-down-massive-dunk-in-duke-debut-while-leading-blue-devils-to-win-over-maine-015938526.html|title=Cooper Flagg drops 18 points, throws down massive dunk in Duke debut while leading Blue Devils to win over Maine|last=Young|first=Ryan|date=2024-11-04|website=Yahoo Sports|access-date=2024-11-05}}</ref> 2025 m. sausio 4 d. Flagas surinko [[Dvigubas dublis|dvigubą dublį]] – 24 taškus ir 11 atkovotų kamuolių – ir laimėjo prieš [[Pietų metodistų universitetas|SMU]] 89:62.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/recap/_/gameId/401724791|title=Flagg's double-double leads No.4 Duke to an 8th straight win, 89-62 over SMU|date=2025-01-04|website=ESPN.com|access-date=2025-01-25}}</ref> 2025 m. sausio 12 d. surengė rekordinį pasirodymą per pergalę prieš [[Notr Damo universitetas|Notr Damo universitetą]]. Jis pelnė 42 taškus, sugriebė 6 atšokusius kamuolius ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus. Taip buvo pasiektas naujas Diuko universiteto ir [[Atlanto pakrantės konferencija|Atlanto pakrantės konferencijos]] (ACC) pirmakursių rezultatyvumo rekordas.<ref>{{Cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/boxscore/_/gameId/401724748|title=Duke 86-78 Notre Dame (Jan 11, 2025) Box Score|website=ESPN|access-date=2025-01-12|language=en}}</ref> 2025 m. vasario 17 d. Flagas surinko dvigubą dublį – 17 taškų ir 14 atkovotų kamuolių 80:62 pergalėje prieš [[Virdžinijos universitetas|Virdžinijos „Cavaliers“]].<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/recap/_/gameId/401724880|title=Flagg has 17 points and 14 rebounds as No. 3 Duke beats Virginia 80-62|date=2025-02-17|website=ESPN.com|publisher=[[Associated Press]]|access-date=2025-04-06}}</ref> Tapo pirmuoju ACC žaidėju, pelniusiu daugiau nei 500 taškų, atlikusiu daugiau nei 100 rezultatyvių perdavimų ir atlikusiu 30 blokų reguliariajame sezone per pastaruosius 25 metus.<ref>{{cite web|url=https://247sports.com/college/duke/article/cooper-flagg-hits-historic-acc-threshold-for-stat-stuffing-245877019/|title=Cooper Flagg hits historic ACC threshold for stat stuffing|date=2025-02-18|website=247Sports|access-date=2025-03-13}}</ref> Jis atvedė „Blue Devils“ į ACC reguliariojo sezono nugalėtojų titulą, kadangi Diuko universitetas konferencijoje finišavo 19–1.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/standings/_/group/2|title=NCAA Men's Basketball Standings|date=2025-03-14|website=ESPN|access-date=2025-03-14}}</ref> 2025 m. kovo 13 d. ACC turnyro ketvirtfinalyje 78:70 nugalėjo [[Džordžijos technologijos institutas|Džordžijos technologijos institutą]], nors Flagas paliko rungtynes dėl išnirusios čiurnos traumos, dėl kurios buvo priverstas praleisti likusią turnyro dalį.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/recap/_/gameId/401743770|title=No. 1 Duke beats Georgia Tech 78-70 after losing Flagg, Brown to injuries in ACC quarterfinals|date=2025-03-13|website=ESPN.com|access-date=2025-04-06}}</ref> 2025 m. kovo 15 d. „Blue Devils“ ACC turnyro rungtynėse dėl čempionų titulo 73:62 įveikė [[Luisvilio universitetas|Luisvilio universitetą]].<ref>{{cite web|url=https://goduke.com/news/2025/3/15/mens-basketball-duke-claims-23rd-acc-tournament-title-defeats-louisville-73-62|title=Duke Claims 23rd ACC Tournament Title, Defeats Louisville, 73-62|date=2025-03-15|website=GoDuke.com|publisher=Duke Athletics|access-date=2025-04-06}}</ref> Flagas ir Diuko universitetas pateko į [[NCAA]] [[NCAA I diviziono vyrų krepšinio turnyras|„Kovo beprotybės“ turnyrą]] kaip Nr. 1 Rytų regione ir pirmajame bei antrajame turnyro etapuose nugalėjo „Mount St. Mary's Mountaineers“ bei [[Beiloro universitetas|Beiloro „Bears“]] komandas.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/recap/_/gameId/401746003|title=No. 1 seed Duke rolls past Mount St. Mary's 93-49 to open NCAAs in Flagg's return from injury|date=2025-03-21|publisher=ESPN|access-date=2025-04-06}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nytimes.com/athletic/6225310/2025/03/23/duke-basketball-cooper-flagg-baylor-ncaa-tournament/|title=No. 1 Duke’s blowout of Baylor shows why Blue Devils are capable of run well beyond Sweet 16|last=Marks|first=Brendan|date=2025-03-23|website=[[The New York Times]]|access-date=2025-03-23}}</ref> 2025 m. kovo 27 d. pelnė 30 taškų, atkovojo 6 kamuolius ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus, atvesdamas Diuką į 100:93 pergalę prieš [[Arizonos universitetas|Arizonos „Wildcats“]].<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/recap/_/gameId/401746061|title=Flagg flies in March Madness and Duke wins 100-93 over Arizona to reach the Elite Eight|date=2025-03-27|publisher=ESPN|access-date=2025-03-27}}</ref> 2025 m. balandžio 5 d. Flagas surinko 27 taškus, atkovojo 7 kamuolius ir blokavo 3 metimus finalo ketverto rungtynėse prieš [[Hiustono universitetas|Hiustono „Cougars“]], tačiau nusileido Hiustonui 70:67.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/mens-college-basketball/recap/_/gameId/401746080|title=Houston rallies to beat Duke 70-67 in the Final Four, will face Florida for the NCAA title|date=2025-04-05|publisher=ESPN|access-date=2025-04-06}}</ref> Jis buvo pripažintas geriausiu [[Atlanto pakrantės konferencijos metų krepšininkas|ACC metų žaidėju]] ir geriausiu ACC metų naujoku, taip prisijungdamas prie [[Zion Williamson]], [[Marvin Bagley III]] ir [[Jahlil Okafor]], kurie yra vieninteliai žaidėjai konferencijos istorijoje, laimėję abu apdovanojimus tą patį sezoną.<ref>{{cite web|url=https://goduke.com/news/2025/3/10/mens-basketball-flagg-earns-acc-player-rookie-of-the-year-awards-five-blue-devils-receive-honors|title=Flagg Earns ACC Player, Rookie of the Year Awards; Five Blue Devils Receive Honors|date=2025-03-10|website=GoDuke.com|publisher=Duke Blue Devils|access-date=2025-03-16}}</ref><ref>{{cite web|url=https://theacc.com/news/2025/3/10/dukes-cooper-flagg-headlines-acc-mens-basketball-2024-25-season-honors.aspx|title=Duke’s Cooper Flagg Headlines ACC Men’s Basketball 2024-25 Season Honors|date=2025-03-10|publisher=Atlantic Coast Conference|access-date=2025-04-06}}</ref> == Profesionali karjera == === Dalaso „Mavericks“ (2025–dabar) === [[2025 m. NBA naujokų birža|2025 m. NBA naujokų biržoje]] [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] pasirinko jį pirmuoju šaukimu.<ref>{{Cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/45585367/mavericks-pick-cooper-flagg-no-1-2025-nba-draft|title=Mavs take Flagg at No. 1: 'A dream come true'|last=MacMahon|first=Tim|date=2025-06-26|website=ESPN.com|access-date=2025-06-26|language=en}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} ===Universitetas=== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| 2024–25 | style="text-align:left;"| [[Diuko universitetas|Duke]] | 37 || 37 || 30.7 || .481 || .385 || .840 || 7.5 || 4.2 || 1.4 || 1.4 || 19.2 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 37 || 37 || 30.7 || .481 || .385 || .840 || 7.5 || 4.2 || 1.4 || 1.4 || 19.2 {{S-end}} == Apdovanojimai == === NCAA === * [[Neismito metų universiteto žaidėjas]] (2025 m.) * Nacionalinis metų universiteto žaidėjas (2025 m.) * [[Lute Olson apdovanojimas]] (2025 m.) * [[Julius Erving apdovanojimas]] (2025 m.) == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.sports-reference.com/cbb/players/cooper-flagg-1.html Cooper Flagg NCAA profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250419160942/https://www.sports-reference.com/cbb/players/cooper-flagg-1.html|date=2025-04-19}} * [https://www.proballers.com/basketball/player/253989/cooper-flagg Cooper Flagg profilis „Proballers“] {{Dalaso Mavericks dabartinė sudėtis}}{{2025 m. NBA naujokų birža}}{{NBA pirmieji šaukimai}}{{Neismito metų universiteto žaidėjas}} {{DEFAULTSORT:Flagg, Cooper}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] 1nlsqwap2bp26cot8o4c8xwu15y3cht 0 681530 7798102 7773697 2026-04-03T15:37:58Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2026 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798102 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Eurovizija |vardas=Eurovizijos dainų konkursas |year=2026 |logotipas=Eurovizijos dainu konkursas 2026 logo sumiestu.png |pusf2=2026 m. gegužės 14 d. (ketvirtadienis) |finalas=2026 m. gegužės 16 d. (šeštadienis) |pusf1=2026 m. gegužės 12 d. (antradienis) |vieta=Wienner Stadthalle Viena, Austrija |transliuotojas=Österreichischer Rundfunk (ORF) |žemėlapis=ESC 2026 Map.svg |exsupervisor= |dalyvių skaičius=34 (kol kas) |sugrįžtančios šalys={{ublist |{{Esc|Bulgaria}} |{{Esc|Moldova}} |{{Esc|Romania}} }} |pasitraukusios šalys={{unbulleted list |{{esc|Iceland}} |{{esc|Ireland}} |{{esc|Netherlands}} |{{esc|Slovenia}} |{{esc|Spain}}}} }} '''2026 m. Eurovizijos dainų konkursas''' bus 70-tasis [[Eurovizijos dainų konkursas]], kuris vyks [[Viena|Vienoje]], [[Austrija|Austrijoje]]. Šalis teisę rengti Eurovizijos dainų konkursą iškovojo po to, kai atlikėjas JJ su daina „Wasted Love“ laimėjo [[Eurovizijos dainų konkursas 2025|praėjusių metų konkursą]]. Renginį organizuos [[Europos transliuotojų sąjunga]] kartu su Austrijos transliuotoju ORF. Tai bus trečias kartas, kai konkursas vyks Vienoje, Austrijoje. Dalyvausiantys konkurse patvirtino 35 valstybių transliuotojai – dviem mažiau nei [[Eurovizijos dainų konkursas 2025|2025 m.]] ir mažiausiai nuo [[Eurovizijos dainų konkursas 2003|2003 m.]], kai pradėta rengti pusfinalius.<ref>{{cite web |date=2025-12-15 |title=35 broadcasters to compete at 70th Eurovision Song Contest in Vienna |url=https://www.eurovision.com/stories/35-broadcasters-70th-eurovision-song-contest-vienna/ |access-date=2025-12-15 |website=Eurovision.com |publisher=EBU}}</ref> Iš konkurso pasitraukė [[Islandija Eurovizijoje|Islandija]], [[Airija Eurovizijoje|Airija]], [[Nyderlandai Eurovizijoje|Nyderlandai]], [[Slovėnija Eurovizijoje|Slovėnija]] ir [[Ispanija Eurovizijoje|Ispanija]] – tai didžiausias boikotas „Eurovizijos“ istorijoje ([[Eurovizijos dainų konkursas 1970|1970 m.]] konkursą boikotavo 4 valstybės).<ref>{{Cite web |last=Savage |first=Mark |last2=Youngs |first2=Ian |date=5 December 2025 |title=Eurovision: Which countries are boycotting the song contest and can it survive? |url=https://www.bbc.com/news/articles/c9vjrg1nky0o |access-date=7 December 2025 |website=[[BBC News]]}}</ref> Tuo tarpu po pertraukos grįžta [[Bulgarija Eurovizijoje|Bulgarija]], [[Moldova Eurovizijoje|Moldova]] ir [[Rumunija Eurovizijoje|Rumunija]]. == Konkurso vieta == [[File:Wiener Stadthalle Aussen 2008.jpg|left|thumb|250px|[[Wiener Stadthalle]] – 2026 m. konkurso arena]] JJ su daina „Wasted Love“ laimėjus 2025 m. Eurovizijos dainų konkursą, 2026 m. konkursas vyks Austrijos sostinėje Vienoje. Tai bus trečias kartas, kai konkursas vyks šiame mieste ir šalyje, surengusioje Euroviziją [[Eurovizijos dainų konkursas 1967|1967]] m. ir [[Eurovizijos dainų konkursas 2015|2015]] m. [[Viena|Vienoje]].<ref>https://eurovisionworld.com/eurovision/austria</ref> === Pasiūlymų etapas === Rengti 2026 m. konkursą išreiškė norą [[Viena]], [[Insbrukas]], [[Gracas]], [[Lincas]] ir [[Velsas (Austrija)|Velsas]] (jungtinė paraiška) bei Obervartas, tačiau oficialias paraiškas pateikė tik Viena ir Insbrukas. 2025 m. rugpjūčio 20 d. EBU ir ORF paskelbė, kad 2026 m. Eurovizijos dainų konkursas įvyks Vienoje, [[Wienner Stadthalle]] arenoje. Abiejų pusfinalių ir finalo dienos taip pat buvo paskelbtos – pirmas pusfinalis vyks gegužės 12 d., antras pusfinalis vyks gegužės 14-tą, o finalas vyks gegužės 16 d. == Dalyvaujančios šalys == Norint dalyvauti Eurovizijos dainų konkurse, šalis turi turėti nacionalinį transliuotoją su aktyvia EBU naryste, kuris gali transliuoti konkursą visoje šalyje. EBU visoms narėms siunčia kvietimus dalyvauti konkurse.<ref>[https://eurovision.tv/faq-participation#:~:text=Participation%20in%20Eurovision%20is%20open%20to%20public,and%20Australia%2C%20which%20are%20active%20EBU%20Members. https://eurovision.tv/faq-participation#:~:text=Participation%20in%20Eurovision%20is%20open%20to%20public,and%20Australia%2C%20which%20are%20active%20EBU%20Members.]</ref> Spalio 31 dieną [[Rumunija Eurovizijoje|Rumunija]] ir [[Bulgarija Eurovizijoje|Bulgarija]] paskelbė kad sugrįžta į Euroviziją 2026 m., o lapkričio 3 dieną tą patį paskelbė [[Moldavija Eurovizijoje|Moldavija]]. Rumunija paskutinį kartą dalyvavo [[Eurovizijos dainų konkursas 2023|2023 m]]., Moldavija – [[Eurovizijos dainų konkursas 2024|2024 m.]], o Bulgarija – [[Eurovizijos dainų konkursas 2022|2022 m.]] Gruodžio 4 d., EBU leidus dalyvauti [[Izraelis Eurovizijoje|Izraeliui]], pasitraukė [[Airija Eurovizijoje|Airija]], [[Nyderlandai Eurovizijoje|Nyderlandai]], [[Slovėnija Eurovizijoje|Slovėnija]] bei [[Ispanija Eurovizijoje|Ispanija]]. Iki gruodžio 6 dienos, šie šalių transliuotojai išreiškė norą dalyvauti 2026 m. konkurse: {| class="wikitable sortable" |+ !Šalis !Transliuotojas !Atlikėjas !Daina !Kalba !Prodiuseris |- |{{Esc|Albania}} |[[Albanijos radijas ir televizija|RTSH]] |Alis |Nân |Albanų |Alis Kallaçi, Desara Gjini |- |{{Esc|Austria}} |ORF |Cosmó |Tanzschein |Vokiečių | |- |{{Esc|Australia}} |SBS | | | | |- |{{Esc|Azerbaijan}} |İTV | | | | |- |{{Esc|Belgium}} |RTBF | | | | |- |{{Esc|Bulgaria}} |BNT | | | | |- |{{Esc|Czechia}} |ČT | | | | |- |{{Esc|Danija}} |DR | | | | |- |{{Esc|Estonia}} |ERR |Vanilla Ninja |Too Epic To Be True |Anglų | |- |{{Esc|Graikija}} |ERT | | | | |- |{{Esc|Georgia}} |GPB |Bzikebi | | | |- |{{Esc|Italy}} |RAI | | | | |- |{{Esc|Israel}} |Kan | | | | |- |{{Esc|Jungtinė Karalystė}} |BBC | | | | |- |{{Esc|Juodkalnija}} |RTCG | | | | |- |{{Esc|Kipras}} |CyBC |Antigoni | | | |- |{{Esc|Croatia}} |HRT | | | | |- |{{Esc|Latvia}} |[[Latvijas Sabiedriskais medijs|LSM]] |Atvara |Ēnā |Latvių | |- |{{Esc|Poland}} |TVP |Alicja |Pray |Anglų | |- |{{Esc|Lithuania}} |[[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|LRT]] |[[Lion Ceccah]]<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2852248/lietuva-isrinko-savo-atstova-eurovizijoje-i-austrija-keliauja-lion-ceccah?srsltid=AfmBOorewSu8LyTRQVrpq2ruISsW0KweMTzBr9Q_RQDg1nvgv9hn-Hwm</ref> |Solo Quiero Mas | | |- |{{Esc|Luxembourg}} |RTL |Eva Marija |Mother Nature |Anglų | |- |{{Esc|Malta}} |PBS |Aidan |Bella |Anglų, Maltiečių | |- |{{Esc|Moldova}} |TRM | | | | |- |{{Esc|Norway}} |NRK | | | | |- |{{Esc|Portugal}} |RTP | | | | |- |{{Esc|France}} |France Televisions | | | | |- |{{Esc|Romania}} |TVR | | | | |- |{{Esc|San Marino}} |SMRTV | | | | |- |{{Esc|Serbia}} |RTS | | | | |- |{{Esc|Finland}} |Yle | | | | |- |{{Esc|Sweden}} |SVT | | | | |- |{{Esc|Switzerland}} |SRG SSR | | | | |- |{{Esc|Ukraine}} |Suspilne |Leléka |Ridnym |Ukrainiečių | |- |{{Esc|Vokietija}} |SWR | | | | |} === Kitos šalys === 2025 m. dalyvavusios šalys, pasitraukusios iš 2026 m. konkurso: * {{esc|Iceland}} – gruodžio 10 d. Islandijos visuomeninis transliuotojas RÚV paskelbė nedalyvausiantis konkurse.<ref>{{Cite web |last=Hrólfsson |first=Ragnar Jón |date=2025-12-10 |title=Ísland tekur ekki þátt í Eurovision 2026 - RÚV.is |trans-title=Iceland will not participate in Eurovision 2026 |url=https://www.ruv.is/frettir/innlent/461235 |access-date=2025-12-10 |website= |publisher=RÚV |language=is}}</ref> * {{esc|Ireland}} – gruodžio 4 d. Airijos transliuotojas RTÉ paskelbė nedalyvausiantis ir netransliuosiantis konkurso.<ref>{{cite web |title=RTÉ to boycott Eurovision Song Contest over Israel |url=https://www.rte.ie/entertainment/2025/1204/1547300-rte-to-boycott-eurovision-song-contest-over-israel/ |publisher=RTÉ |access-date=4 December 2025 |language=en |date=4 December 2025}}</ref> * {{esc|Netherlands}} – gruodžio 4 d. Nyderlandų transliuotojas AVROTROS paskelbė nedalyvausiantis konkurse.<ref>{{cite web |title=AVROTROS neemt in 2026 niet deel aan het Eurovisie Songfestival |url=https://www.avrotros.nl/article/avrotros-neemt-in-2026-niet-deel-aan-het-eurovisie-songfestival~1314/ |publisher=AVROTROS |access-date=4 December 2025 |language=nl-NL}}</ref> * {{esc|Slovenia}} – gruodžio 4 d. Slovėnijos transliuotojas RTVSLO paskelbė nedalyvausiantis ir netransliuosiantis konkurso.<ref>{{cite web |title=Izrael bo lahko nastopil na Evroviziji. Šestih držav, med njimi Slovenije, na tekmovanju ne bo. |url=https://www.rtvslo.si/zabava-in-slog/glasba/ema/izrael-bo-lahko-nastopil-na-evroviziji-sestih-drzav-med-njimi-slovenije-na-tekmovanju-ne-bo/766145 |publisher=RTVSLO |access-date=4 December 2025 |language=sl |date=4 December 2025}}</ref> * {{esc|Spain}} – gruodžio 4 d. Ispanijos transliuotojas RTVE paskelbė nedalyvausiantis ir netransliuosiantis konkurso.<ref>{{cite web |last1=Herrero |first1=Daniel |title=España se retira de Eurovisión 2026 tras la decisión de la UER de permitir la participación de Israel |url=https://www.rtve.es/noticias/20251204/eurovision-2026-anuncio-uer-participacion-israel/16845370.shtml |publisher=RTVE |access-date=4 December 2025 |language=es |date=4 December 2025}}</ref> == Šaltiniai == {{išn|3}} [[Kategorija:Eurovizijos konkursai]] [[Kategorija:2026 muzikoje]] kloc4u7biu50gnwi5coknrkeydeek8y 14 684079 7798047 7607952 2026-04-03T15:24:50Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1986 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798047 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1986 muzikoje]] p18o4c7cwqgfndumo1ff0cusd1ijfjk 14 684081 7798034 7607987 2026-04-03T15:22:45Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1971 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798034 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1971 muzikoje]] b4wz96p86jjgt8lkxbgo7d7j6w22as5 0 689739 7798328 7703396 2026-04-04T08:50:47Z Nomadbones 153116 7798328 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername={{PAGENAME}}|dateofbirth={{Gimimo data|2002|06|25}}|cityofbirth=[[Ansas]]|countryofbirth=[[Belgija]]|currentclub=[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]|height=1,93 m|weight=86 kg|position=[[Atakuojantis gynėjas]]|years=2019–2021<br>2024–<br>2024–2025|clubs=[[Limburgo United|Limburgo „United“]]<br>[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]<br>→[[Oklahoma Sičio Blue|Oklahoma Sičio „Blue“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=38|nbayear=2024|nbateam=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]|clubnumber=25|nationalteam={{krep|BEL|1}}|nationalyears=2021–|image=[[Vaizdas:Ajay_Mitchell_OKCThunder_2025_at_the_NBA_Cup_(cropped).jpg|220px]]}} '''Adžėjus Mičelas''' ({{en|Ajay Mitchell}}, g. {{data|year=2002|month=06|day=25}}) – [[Belgija|Belgijos]]-[[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, rungtyniaujantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Oklahoma City Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] komandoje. Žaidė universitetinį krepšinį „[[Kalifornijos universitetas Santa Barbaroje|UC Santa Barbara Gauchos]]“ komandoje. == Ankstyvasis gyvenimas == Mičelas gimė ir užaugo [[Ansas|Anse]], [[Belgija|Belgijoje]].<ref>{{cite web|url=https://www.dhnet.be/sports/basket/2021/06/22/ajay-mitchell-quitte-limburg-pour-cal-state-santa-barbara-46UFJCXSXZEINPBUJUC2EFQNF4/|title=Ajay Mitchell quitte Limburg pour Cal State Santa Barbara|work=La Dernière Heure|date=22 June 2021|access-date=7 March 2023|language=fr}}</ref> Būdamas 17 metų, keliems mėnesiams persikėlė į Prancūziją, kur kartu su [[Victor Wembanyama]] ir kitais komandos draugais sužaidė trylika rungtynių [[Nantero 92|Nantero „92“]] jaunimo komandoje.<ref name=":0">{{Cite news |title=Van frêle tiener en ploegmaat van de jonge Wembanyama naar het basketbalwalhalla: wie is NBA-Belg Ajay Mitchell? {{!}} sporza|url=https://sporza.be/nl/2024/06/25/van-frele-tiener-en-ploegmaat-van-de-jonge-wembanyama-naar-het-basketbalwalhalla-wie-is-nba-belg-ajay-mitchell~1719310029350/|archive-url=https://web.archive.org/web/20240628130902/https://sporza.be/nl/2024/06/25/van-frele-tiener-en-ploegmaat-van-de-jonge-wembanyama-naar-het-basketbalwalhalla-wie-is-nba-belg-ajay-mitchell~1719310029350/|archive-date=28 June 2024|access-date=15 December 2024|work=sporza.be|language=nl-BE}}</ref> 2019 m. krepšininkas pradėjo rungtyniauti [[Limburgo United|Limburgo „United“]] jaunimo komandoje ir 2019–2020 m. sezone du kartus sužaidė pagrindinėje komandoje.<ref>{{cite web|url=https://www.lavenir.net/sports/2021/01/31/des-liegeois-sans-ressort-ecrases-a-limburg-QXD37OCXEFDOZFTXNKRJL3AYV4/|title=Des Liégeois sans ressort écrasés à Limburg|work=L'Avenir|date=31 January 2021|access-date=7 March 2023|language=fr}}</ref> 2020–2021 m. sezono metu rungtyniavo tik pagrindinėje komandoje. Po sezono įsipareigojo žaisti universitetinį krepšinį „[[Kalifornijos universitetas Santa Barbaroje|UC Santa Barbara Gauchos]]“ komandoje.<ref name="commit">{{cite web|url=https://newspress.com/belgian-basketball-star-commits-to-play-for-ucsb/|title=Belgian basketball star commits to play for UCSB|work=Santa Barbara News-Press|date=7 September 2020|access-date=7 March 2023|archive-date=8 March 2023|archive-url=https://web.archive.org/web/20230308003158/https://newspress.com/belgian-basketball-star-commits-to-play-for-ucsb/|url-status=dead}}</ref> == Karjera universitete == Pirmakursis Mičelas sužaidė 27 rungtynes ir buvo išrinktas [[Big West konferencija|„Big West“ konferencijos]] metų pirmakursiu bei antrosios „Big West“ konferencijos simbolinės komandos nariu, vidutiniškai pelnydamas po 11,6 taško, atlikdamas po 3,7 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodamas po 2,2 atšokusio kamuolio per rungtynes.<ref>{{cite web|url=https://www.noozhawk.com/mark-patton-ajay-mitchell-can-now-talk-the-talk-with-ucsb-basketball/|title=Mark Patton: Ajay Mitchell Can Now Talk the Talk with UCSB Basketball|website=Noozhawk|date=4 December 2022|access-date=7 March 2023}}</ref> Antrajame sezone vidutiniškai pelnė po 16,3 taško, atliko po 5,1 rezultatyvaus perdavimo ir atkovojo po 2,7 atšokusio kamuolio per rungtynes bei buvo išrinktas „Big West“ metų žaidėju.<ref>{{cite web|url=https://www.noozhawk.com/ucsb-sophomore-ajay-mitchell-honored-as-big-west-player-of-year/|title=UCSB Sophomore Ajay Mitchell Honored as Big West Basketball Player of Year|website=Noozhawk|date=6 March 2023|access-date=7 March 2023}}</ref> == Profesionali karjera == === Oklahoma Sičio „Thunder“ (2024–dabar) === [[2024 m. NBA naujokų birža|2024 m. NBA naujokų biržoje]] [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] pasirinko Mičelą 38-uoju šaukimu, tačiau iškart iškeitė į [[Oklahoma City Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] ekipą mainais už 40-ąjį šaukimą toje pačioje biržoje ir pinigus.<ref>{{cite web|first=Enzo|last=Flojo|title=Thunder 2024 NBA Draft grades for every pick|url=https://clutchpoints.com/thunder-2024-nba-draft-grades-every-pick|website=ClutchPoints|date=28 June 2024|access-date=28 June 2024}}</ref> 2024 m. liepos 7 d. su klubu pasirašė [[Dvipusė sutartis|dvipusę sutartį]].<ref>{{cite web|title=Thunder Signs Nikola Topić and Dillon Jones|url=https://www.nba.com/thunder/news/topic-jones-mitchell-240706|website=NBA.com|date=6 July 2024|access-date=7 July 2024}}</ref> 2025 m. sausio 10 d. buvo pašalintas iš rikiuotės 10–12 savaičių, po to, kai jam buvo atlikta operacija, siekiant išgydyti dešinės kojos didžiojo piršto sąnario patempimą.<ref>{{Cite web|title=OKC Thunder Rookie Ajay Mitchell Undergoes Surgery, injury Timeline|url=https://www.si.com/nba/thunder/news/okc-thunder-rookie-ajay-mitchell-undergoes-surgery-injury-timeline|access-date=12 January 2025|website=si.com|language=en}}</ref> Vasario 6 d. „Thunder“ oficialiai pakeitė krepšininko sutartį į standartinę ir pasirašė su juo dvejų metų sutartį.<ref>{{cite web|title=Thunder Signs Ajay Mitchell to Multi-Year Contract|url=https://www.nba.com/thunder/news/release-mitchell-250206|website=NBA.com|date=6 February 2025|access-date=20 March 2025}}</ref> Birželio 22 d. Oklahoma Sičio „Thunder“ laimėjo NBA čempionų titulą, o Mičelas tapo antruoju belgu, pasiekusiu šį laimėjimą po [[D. J. Mbenga]]. Birželio 30 d. su ekipa pasirašė naują trejų metų 9 milijonų dolerių vertės sutartį.<ref>{{Cite web|title=OKC Thunder: Grading Ajay Mitchell Contract Extension|url=https://www.si.com/nba/thunder/news/okc-thunder-grading-ajay-mitchell-contract-extension|access-date=17 September 2025|website=si.com|language=en}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda|champion=y}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {| class="wikitable sortable" style="text-align:right;" {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left; background:#afe6ba;"|[[2024–2025 m. NBA sezonas|2024–25]]{{dagger}} | style="text-align:left;"|[[Oklahoma City Thunder|Oklahoma Sitis]] | 36 || 1 || 16.6 || .495 || .383 || .829 || 1.9 || 1.8 || .7 || .1 || 6.5 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 36 || 1 || 16.6 || .495 || .383 || .829 || 1.9 || 1.8 || .7 || .1 || 6.5 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {| class="wikitable sortable" style="text-align:right;" {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left; background:#afe6ba;"|2025{{dagger}} | style="text-align:left;"|[[Oklahoma City Thunder|Oklahoma Sitis]] | 12 || 0 || 7.0 || .457 || .385 || .800 || .8 || .8 || .2 || .0 || 3.4 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 12 || 0 || 7.0 || .457 || .385 || .800 || .8 || .8 || .2 || .0 || 3.4 |} === Universitetas === {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| 2021–22 | style="text-align:left;"| UC Santa Barbara | 27 || 23 || 32.1 || '''.531''' || '''.327''' || .750 || 2.2 || 3.7 || .8 || .2 || 11.6 |- | style="text-align:left;"| 2022–23 | style="text-align:left;"| UC Santa Barbara | '''35''' || '''35''' || '''33.8''' || .506 || .267 || .813 || 2.7 || '''5.1''' || '''1.3''' || .3 || 16.3 |- | style="text-align:left;"| 2023–24 | style="text-align:left;"| UC Santa Barbara | 29 || 29 || 31.5 || .504 || .393 || '''.858''' || '''4.0''' || 4.0 || 1.2 || '''.4''' || '''20.0''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 91 || 87 || 32.5 || .511 || .332 || .818 || 3.0 || 4.3 || 1.1 || .3 || 16.1 |} == Apdovanojimai ir pasiekimai == === NBA === * NBA čempionas (2025 m.) === NCAA === * [[Big West konferencija|„Big West“ konferencijos]] metų žaidėjas (2023 m.) * 2× pirmosios [[Big West konferencija|„Big West“ konferencijos]] simbolinės komandos žaidėjas (2023, 2024 m.) * Antrosios [[Big West konferencija|„Big West“ konferencijos]] simbolinės komandos žaidėjas (2022 m.) * [[Big West konferencija|„Big West“ konferencijos]] metų pirmakursis (2022 m.) == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/m/mitchaj01.html Ajay Mitchell profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251003010738/https://www.basketball-reference.com/players/m/mitchaj01.html|date=2025-10-03}} * [https://www.sports-reference.com/cbb/players/ajay-mitchell-1.html Ajay Mitchell NCAA profilis „Sports Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250210163238/https://www.sports-reference.com/cbb/players/ajay-mitchell-1.html|date=2025-02-10}} * [https://www.nba.com/player/1642349/ajay-mitchell Ajay Mitchell profilis „NBA.com“] * [https://www.proballers.com/basketball/player/176072/mitchell-ajay Ajay Mitchell profilis „Proballers“] * [https://basketball.realgm.com/player/Ajay-Mitchell/Summary/139191 Ajay Mitchell profilis „RealGM“] {{Oklahoma Sičio Thunder dabartinė sudėtis}}{{2024 m. NBA naujokų birža}}{{Oklahoma Sičio Thunder – 2024–2025 m. NBA sezono čempionai}} {{DEFAULTSORT:Mitchell, Ajay}} [[Kategorija:Belgijos krepšininkai]] [[Kategorija:JAV krepšininkai]] fu85zy28ip0v6ty21sphj126kgb60gs 0 692190 7798101 7771245 2026-04-03T15:37:20Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:2026 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798101 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Lietuva Eurovizijoje | pavadinimas = Eurovizija.LT 2026 | logotipas = EurovizijaLT.png | data = '''Pusfinaliai:'''<br />2026 m. sausio 24 d.<br />2026 m. sausio 31 d.<br />2026 m. vasario 7 d.<br />2026 m. vasario 14 d.<br />2026 m. vasario 21 d.<br />''' Finalas: '''<br /> 2026 m. vasario 27 d. | vedėjai = Gabrielė Martirosian, Eglė Kernagytė-Dambrauskė ir Rimvydas Černiauskas | dalyvių skaičius = | atlikėjas = | daina = | dainos autorius = | pusfinalyje = | finale = | metai = ◄ [[Lietuva 2025 m. Eurovizijoje|2025]] [[file:EuroLithuania.svg|15px]] [[Lietuva 2027 m. Eurovizijoje|2027]] ► }} [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] dalyvaus [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijoje]], kuri vyks [[Viena|Vienoje]], [[Austrija|Austrijoje]]. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ([[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|LRT]]) norėdamas išrinkti dainą-atstovę organizavo nacionalinę atranką „Eurovizija.LT 2026“. == Priešistorė == {{main|Lietuva Eurovizijoje}} ‎Iki 2026 metų [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] [[Eurovizijos dainų konkursas|Eurovizijos dainų konkurse]] dalyvavo 25 kartus, kai debiutavo konkurse [[Eurovizijos dainų konkursas 1994|1994 metais]]. == Prieš Euroviziją == === Eurovizija. LT 2026 === „Eurovizija. LT“ – nacionalinio finalo formatas, sukurtas LRT, siekiant atrinkti Lietuvos dainą [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijoje]]. Atranką sudarė 3 pusfinaliai, 1 pusfinalis iš iškritusių ir finalas. Atranka prasidėjo sausio pradžioje ir vyko kiekvieną šeštadienio vakarą, kol pasiekė finalą vasario 27 d.<ref>{{Cite web |date=2024-08-13 |title=LRT pradeda registraciją į Lietuvos nacionalinę atranką 'EUROVIZIJA.LT' |url=https://eurodiena.lt/75927/eurovizija/lrt-pradeda-registracija-i-lietuvos-nacionaline-atranka-eurovizija-lt/ |access-date=2024-08-13 |website=eurodiena.lt}}</ref> === Formatas === Konkurse 40 dalyvių varžosi penkiuose pusfinaliuose, kurie vyks nuo 2026 m. sausio 24 d. iki vasario 21 d., ir finale, kuris vyks 2026 m. vasario 27 d. Kiekviename pusfinallyje reitingą nustatys 50/50 komisijos ir žiūrovų balsai. Į finalą pateks du geriausi kiekvieno pusfinalio dalyviai; trečiąją vietą užėmęs dalyvis pateks į „wild card“ pusfinalį, kuriame tik žiūrovai nustatys dar vieną finalininką. Jei bet kuriame iš ankstesnių etapų balsai pasiskirstys po lygiai, pirmenybė bus teikiama žiūrovų reitingui. Taškų skyrimo sistema bus tokia pati kaip ir „Eurovizijos“ dainų konkurse: dešimčiai geriausių dalyvių, surinkusių tiek komisijos, tiek žiūrovų balsus, bus skirti 1–8, 10 ir 12 balų.<ref name="eurovizija">{{cite web|url=https://www.lrt.lt/projektai/eurovizija|title=Eurovizija|trans-title=Eurovision|language=lt-LT|work=lrt.lt|publisher=LRT|access-date=2026-02-01}}</ref> === Dalyviai === {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:left;" ! Atlikėjas/grupė ! Daina ! Kalba ! class="unsortable" | Dainos autorius/autoriai |- ! scope="row" | [[Agata Ray]] | „Gravity Lies“ | anglų | {{hlist|Agata Griškevlč|Patricija Luščynska|Rolandas Vesckys}} |- ! scope="row" | [[Agnė Buškevičiūtė]] | „Unbound“ | anglų | {{hlist|Agnė Buškevičiūtė|Celine Alette Pedersen Breivoll|Jonas Holteberg Jensen|Oscar Immanuel Mathisen|Vilius Tumalavičius}} |- ! scope="row" | Aika | „{{lang|lt|Raga|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Alvydas Mačiulskas|Jekaterina Fiodorova}} |- ! scope="row" | [[Aistė Pilvelytė]] | „{{lang|lt|Tarp žvaigždžių tylos|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Aistė Pilvelytė|Gendrius Jakubėnas|Justas Chachlauskas}} |- ! scope="row" | [[Akire]] | „{{lang|lt|Šiluma|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Erika Elzbergaitė|Justinas Drūtys}} |- ! scope="row" | [[Atikin]] | „{{lang|lt|Deganti žemelė|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Lukas Kemėšis|Nikita Vaitkevičius|Tomas Tamulionis}} |- ! scope="row" | [[Aurimas Papečkys]] | „{{lang|lt|Tu mano|i=unset}}“ | lietuvių | Aurimas Papečkys |- ! scope="row" | [[Black Biceps]] | „Let Me Cook“ | anglų | {{hlist|Andrzej Jaworski|Jan Vávra|Vitalij Valentinovič}} |- ! scope="row" | Dagna | „{{lang|lt|Sau meluojam|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Dagna Kondratavičiūtė|Audrius Petrauskas}} |- ! scope="row" | [[Elizabeth Olshey]] | „Between“ | anglų | Elžbieta Oleškevič |- ! scope="row" | [[Emi Acidic]] | „U Broke Me“ | anglų | Emilija Balsevičiūtė |- ! scope="row" | [[Freya Alley]] | „No Kiss Goodbye“ | anglų | {{hlist|Kamile Balčytytė|Laurence Hobbs|Max Honsinger}} |- ! scope="row" | Grete | „{{lang|lt|Parade|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Grete Eitmantyte|Sam Cooper}} |- ! scope="row" | [[Hansanova]] | „{{lang|lt|Lumina|i=unset}}“ | lietuvių | Giedrius Balčiūnas |- ! scope="row" | [[Il Senso]] | „Brave Enough“ | anglų | {{hlist|Agnė Daniūnaitė|Deividas Edas Kukta}} |- ! scope="row" | [[Jokūbas Jankauskas]] | „Shine“ | anglų | Jokūbas Jankauskas |- ! scope="row" | [[Juozas Martin]] | „{{lang|lt|Atmerk akis|i=unset}}“ | lietuvių | Juozas Martinkėnas |- ! scope="row" | [[Justė Osh]] | „{{lang|lt|Gaisras|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Justė Bubelytė|Liutauras Baltrūnas|Rokas Povilius}} |- ! scope="row" | [[Ledi Ais]] | „{{lang|lt|Mes siekiam žvaigždžių|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Ingrida Tamošaitienė}} |- ! scope="row" | [[Lion Ceccah]] | „{{lang|es|Sólo quiero más|i=unset}}“ | ispanų | {{hlist|[[Tomas Alenčikas]]|Aurimas Galvelis}} |- ! scope="row" | Lokytė | „{{lang|lt|Vilko akių|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Gabija Lokytė|Kasparas Barisas|Vidas Bareikis}} |- ! scope="row" | [[Lolita Zero]] | „{{lang|la|Salve im meum mundum|i=unset}}“ | lotynų | {{hlist|Gytis Ivanauskas|Vitas Vaičiulis}} |- ! scope="row" | [[Matas Ligeika]] | „{{lang|lt|Svetimi|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Matas Ligeika|Rokas Jančiauskas|Paula Valentaitė|Iveta Svilainytė}} |- ! scope="row" | Melanija | „The Offering“ | anglų | {{hlist|Gendrius Jakubėnas|Stasys Šarkiūnas}} |- ! scope="row" | [[Mėnulio Fazė]] | „{{lang|lt|Dabar ir čia|i=unset}}“ | anglų | Vladas Chockevičius |- ! scope="row" | More | „{{lang|lt|Taip lengvai|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Dovydas Lazdinis|Ema Zdanavičiūtė}} |- ! scope="row" | Noy | „Stand Up“ | anglų | {{hlist|[[Leon Somov & Jazzu|Leon Somov]]|Nojus Žebrauskas}} |- ! scope="row" | Nøra Blu | „Hold My Own“ | anglų | Raigardas Tautkus |- ! scope="row" | [[Patricija Luščynska]] | „Worth It“ | anglų | {{hlist|Patricija Luščynska}} |- ! scope="row" | Paulė | „{{lang|lt|Sako|i=unset}}“ | lietuvių | {{hlist|Paulina Skrabytė|Viktoras Woop}} |- ! scope="row" | [[Rug!le]] | „{{lang|lt|Ikona Žemaitė|i=unset}}“ | lietuvių | Rugilė Ulytė |- ! scope="row" | [[Selene Ice]] | „{{lang|it|Nessuno|i=unset}}“ | italų | {{hlist|Allex Loiudice|Leonardo Valcarenghi|Loris Gregorio|Michele Rivoltini|Tautvydė Pukštytė}} |- ! scope="row" | [[Shwr]] | „Contact“ | anglų | {{hlist|Dominykas Kazimieras Krulikovskis|Faustas Venckus|Jonas Filmanavičius|Simonas Krukonis|Vainius Indriūnas}} |- ! scope="row" | Siga | align="left" | „{{lang|lt|Noriu jo|i=unset}}“ | lietuvių | Sigita Jonynaitė |- ! scope="row" | [[The Ditties]] | „{{lang|lt|Mambo|i=unset}}“ | lietuvių | Veronika Čičinskaitė-Golovanova |- ! scope="row" | [[Theya LeRoy]] | „Oblivion“ | anglų | Tėja Peleckaitė |- ! scope="row" | [[Thomas G]] | „One Night Lover“ | anglų | {{hlist|Dovydas Lazdinis|Ema Zdanavičiūtė|Tomas Gailiūnas}} |- ! scope="row" | [[Valdas Lacko]] | „{{lang|lt|Pabandom|i=unset}}“ | lietuvių | Vladas Chockevičius |- ! scope="row" | [[Vilnius Voices]] | „{{lang|lt|Grįšim|i=unset}}“ | lietuvių | Monika Švilpaitė-Rogoža |- ! scope="row" | [[Walls of Water]] | „Unshakable“ | anglų | Jonas Vilimas |} === Komisija === Nuo 2020 metų pusfinaliuose žiuri sudaro penki žmonės, o finale dalyvauja daugiau žiuri narių {| class="wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:left;" |+ |- ! rowspan="2" width="110"| Narys ! colspan="5"| Pusfinalis ! rowspan="2" width="40"| Finalas ! rowspan="2" width="200"| Veikla |- ! width="30"| 1 ! width="30"| 2 ! width="30"| 3 ! width="30"| 4 ! width="30"| 5 |- | [[Kamilė Gudmonaitė]] | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | rowspan="12" colspan="1" {{TBA|{{abbr|TBD|To be determined}}}} | teatro režisierė, daininkė, dueto „[[Kamanių Šilelis]]“ steigėja, vokalistė, dainų autorė |- | [[Ieva Narkutė]] | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | dainų autorė, dainininkė |- | [[Vytautas Bikus]] | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | kompozitorius |- | [[Ramūnas Zilnys]] | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | muzikos apžvalgininkas, „Eurovizijos“ komentatorius |- | [[Unė Liandzbergytė]] | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | radijo laidų vedėja |- | [[Karolis Talutis]] | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | dainininkas, grupės „8 kambarys“ narys |- | [[Kristupas Naraškevičius]] | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | LRT televizijos ir LRT OPUS radijo laidų vedėjas |- | [[Jievaras Jasinskis]] | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | trombonininkas, kompozitorius |- | [[Gerūta Griniūtė]] | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | Radijo vedėja, buvusi „Eurovizijos“ komentatorė |- | [[Lukas Keraitis]] | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | grupės „Abudu“ narys |- | [[Viktoras Diawara]] | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | dainininkas, gitaristas, grupės [[Skamp]] narys ir buvusios [[LT United]] narys |- | [[Kamilė Tumelytė]] | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{ne2|[[File:X mark.svg|15px|Not present]]}} | {{yes2|[[File:Yes check.svg|15px|Present]]}} | dainininkė, radijo laidų vedėja |} === Pusfinaliai === {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |+ 1 pusfinalis - 2026 m. sausio 24 d. |- ! rowspan="2" | Eilės nr. ! rowspan="2" | Atlikėjas ! rowspan="2" | Daina ! rowspan="2" | Komisija ! colspan="2" | Žiūrovai ! rowspan="2" | Balai ! rowspan="2" | Vieta |- ! Balsai ! Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Siga | align="left" | „{{lang|lt|Noriu jo|i=unset}}“ |4 |168 |3 |7 |8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | Valdas Lacko | align="left" | „{{lang|lt|Pabandom|i=unset}}“ |3 |228 |4 |7 |7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | Elizabeth Olshey | align="left" | „Between“ |10 |402 |5 |15 |4 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 4 | align="left" | Noy | align="left" | „Stand Up“ |6 |1032 |12 |18 |2 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 5 | align="left" | Rug!le | align="left" | „{{lang|lt|Ikona Žemaitė|i=unset}}“ |12 |771 |10 |22 |1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | align="left" | [[Aistė Pilvelytė]] | align="left" | „Tarp žvaigždžių tylos“ |7 |417 |6 |13 |6 |-style="font-weight:bold; background:paleturquoise;" ! scope="row" style="text-align:center; font-weight:bold; background:paleturquoise;" | 7 | align="left" | Thomas G | align="left" | „One Night Lover“ |8 |456 |7 |15 |3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 8 | align="left" | The Ditties | align="left" | „{{lang|lt|Mambo|i=unset}}“ |5 |547 |8 |13 |5 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |+ 2 pusfinalis - 2026 m. sausio 31 d. |- ! rowspan="2" | Eilės nr. ! rowspan="2" | Atlikėjas ! rowspan="2" | Daina ! rowspan="2" | Komisija ! colspan="2" | Žiūrovai ! rowspan="2" | Balai ! rowspan="2" | Vieta |- ! Balsai ! Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Theya LeRoy | align="left" | „Oblivion“ | 3 | 54 | 3 | 6 | 8 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 2 | align="left" | Vilnius Voices | align="left" | „{{lang|lt|Grįšim|i=unset}}“ | 12 | 2078 | 10 | 22 | 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | Mėnulio Fazė | align="left" | „{{lang|lt|Dabar ir čia|i=unset}}“ | 4 | 111 | 4 | 8 | 7 |-style="font-weight:bold; background:paleturquoise;" ! scope="row" style="text-align:center; font-weight:bold; background:paleturquoise;" | 4 | align="left" | Grete | align="left" | „Parade“ | 8 | 952 | 7 | 15 | 3 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 5 | align="left" | Atikin | align="left" | „{{lang|lt|Deganti žemelė|i=unset}}“ | 10 | 5278 | 12 | 22 | 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | align="left" | Melanija | align="left" | „The Offering“ | 5 | 320 | 5 | 10 | 6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 7 | align="left" | Dagna | align="left" | „{{lang|lt|Sau meluojam|i=unset}}“ | 7 | 571 | 6 | 13 | 5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 8 | align="left" | Agnė Buškevičiūtė | align="left" | „Unbound“ | 6 | 1244 | 8 | 14 | 4 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |+ 3 pusfinalis - 2026 m. vasario 7 d. |- ! rowspan="2" | Eilės nr. ! rowspan="2" | Atlikėjas ! rowspan="2" | Daina ! rowspan="2" | Komisija ! colspan="2" | Žiūrovai ! rowspan="2" | Balsai ! rowspan="2" | Vieta |- ! Balsai ! Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Agata Ray | align="left" | „Gravity Lies“ | 4 | 816 | 7 | 11 | 6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | Juozas Martin | align="left" | „{{lang|lt|Atmerk akis|i=unset}}“ | 7 | 358 | 5 | 12 | 5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | Justė Osh | align="left" | „{{lang|lt|Gaisras|i=unset}}“ | 8 | 399 | 6 | 14 | 4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 4 | align="left" | Akire | align="left" | „{{lang|lt|Šiluma|i=unset}}“ | 5 | 191 | 4 | 9 | 7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | align="left" | Ledi Ais | align="left" | „{{lang|lt|Mes siekiam žvaigždžių|i=unset}}“ | 3 | 167 | 3 | 6 | 8 |-style="font-weight:bold; background:paleturquoise;" ! scope="row" style="text-align:center; font-weight:bold; background:paleturquoise;" | 6 | align="left" | Aurimas Papečkys-Aury | align="left" | „{{lang|lt|Tu mano|i=unset}}“ | 6 | 899 | 8 | 14 | 3 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="background:navajowhite; font-weight:bold;" | 7 | align="left" | Paulė | align="left" | „{{lang|lt|Sako|i=unset}}“ | 12 | 1103 | 10 | 22 | 2 |-style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="background:navajowhite; font-weight:bold;" | 8 | align="left" | Black Biceps | align="left" | „Let Me Cook“ | 10 | 1510 | 12 | 22 | 1 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |+ 4 pusfinalis - 2026 m. vasario 14 d. |- ! rowspan="2" | Eilės nr. ! rowspan="2" | Atlikėjas ! rowspan="2" | Daina ! rowspan="2" | Komisija ! colspan="2" | Žiūrovai ! rowspan="2" | Balsai ! rowspan="2" | Vieta |- ! Balsai ! Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | Patricija Luščynska | „Worth It“ | 5 | 534 | 7 | 6 | 5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | Selene Ice | „Nessuno“ | 4 | 273 | 3 | 3 | 8 |- style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 3 | Lion Ceccah | „Sólo quiero más“ | 8 | 4541 | 12 | 10 | 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 4 | Freya Alley | „No Kiss Goodbye“ | 3 | 378 | 4 | 4 | 7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | Emi Acidic | „U Broke Me“ | 7 | 494 | 6 | 7 | 4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | More | „Taip lengvai“ | 6 | 423 | 5 | 5 | 6 |- style="font-weight:bold; background:paleturquoise;" ! scope="row" style="text-align:center; font-weight:bold; background:paleturquoise;" | 7 | Nøra Blu | „Hold My Own“ | 10 | 3966 | 8 | 8 | 3 |- style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 8 | Shwr | „Contact“ | 12 | 4535 | 10 | 12 | 1 |} {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |+ 5 pusfinalis - 2026 m. vasario 21 d. |- ! rowspan="2" | Eilės nr. ! rowspan="2" | Atlikėjas ! rowspan="2" | Daina ! rowspan="2" | Komisija ! colspan="2" | Žiūrovai ! rowspan="2" | Balsai ! rowspan="2" | Vieta |- ! Balsai ! Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | Hansanova | „Lumina“ | 5 | 344 | 3 | 3 | 8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | Lokytė | „Vilko akių“ | 3 | 437 | 5 | 4 | 7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | Matas Ligeika | „Svetimi“ | 7 | 502 | 7 | 7 | 4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 4 | Il Senso | „Brave Enough“ | 6 | 494 | 6 | 5 | 6 |- style="font-weight:bold; background:paleturquoise;" ! scope="row" style="text-align:center; font-weight:bold; background:paleturquoise;" | 5 | Jokūbas Jankauskas | „Shine“ | 4 | 739 | 10 | 8 | 3 |- style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 6 | Walls of Water | „Unshakable“ | 8 | 712 | 8 | 10 | 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 7 | Aika | „Ragana“ | 10 | 422 | 4 | 6 | 5 |- style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 8 | Lolita Zero | „Salve im meum mundum“ | 12 | 1102 | 12 | 12 | 1 |} === Papildomas pusfinalis === Po penktojo pusfinalio bus organizuojamas internetinis „wildcard“ etapas, kuriame dalyvaus visi trečiąją vietą pusfinaliuose užėmę dalyviai. Daugiausia balsų surinkęs dalyvis taps papildomu finalininku. Kiekvienas balsuotojas turės vieną balsą.<ref name="eurovizija"/> {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+Papildomas internetinis pusfinalis - 2026 m. vasarį !Eilės nr. !Atlikėjas !Daina !Žiūrovų balsai !Vieta |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" |Thomas G | align="left" |"One Night Lover" | 1861 | 4 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | Grete | align="left" | "Parade" | 8165 | 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 3 | align="left" | Aurimas Papečkys-Aury | align="left" | "{{lang|lt|Tu mano|i=unset}}" | 1489 | 5 |- style="background:navajowhite; font-weight:bold;" ! scope="row" style="text-align:center; background:navajowhite; font-weight:bold;" | 4 | align="left" | Nøra Blu | align="left" | "Hold My Own" | 13612 | 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | align="left" | Jokūbas Jankauskas | align="left" | "Shine" | 1927 | 3 |} === Finalas === {| class="sortable wikitable plainrowheaders" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align:center" |- |+Finalas - 2026 m. vasario 27 d. ! rowspan="2" |Eilės nr. ! rowspan="2" |Atlikėjas ! rowspan="2" |Daina ! rowspan="2" |Komisija ! colspan="2" |Žiūrovai ! rowspan="2" |Balai ! rowspan="2" |Vieta |- !Balsai !Balai |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 1 | align="left" | Rug!le | align="left" | „Ikona Žemaitė“ | 4 | 1211 | 3 | 7 | 8 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 2 | align="left" | Walls of Water | align="left" | „Unshakable“ | 1 | 1161 | 2 | 3 | 10 |-style="font-weight: bold; background: gold;" ! scope="row" style="text-align:center; font-weight:bold; background:gold" | 3 | align="left" | [[Lion Ceccah]] | align="left" | „Sólo quiero más“ | 10 | 38747 | 12 | 22 | 1 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 4 | align="left" | Nøra Blu | align="left" | „Hold My Own“ | 7 | 7012 | 7 | 14 | 3 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 5 | align="left" | Noy | align="left" | „Stand Up“ | 0 | 493 | 0 | 0 | 11 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 6 | align="left" | Atikin | align="left" | „Deganti žemelė“ | 2 | 10501 | 8 | 10 | 6 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 7 | align="left" | Shwr | align="left" | „Contact!“ | 12 | 15764 | 10 | 22 | 2 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 8 | align="left" | Vilnius Voices | align="left" | „Grįšim“ | 8 | 2716 | 4 | 12 | 5 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 9 | align="left" | Lolita Zero | align="left" | „Salve im meum mundum“ | 5 | 3232 | 5 | 10 | 7 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 10 | align="left" | Paulè | align="left" | „Sako“ | 3 | 1062 | 1 | 4 | 9 |- ! scope="row" style="text-align:center;" | 11 | align="left" | Black Biceps | align="left" | „Let Me Cook“ | 6 | 3892 | 6 | 12 | 4 |} == Eurovizijoje == {{Main|Eurovizijos dainų konkursas 2026}} 2026 m. Euroviziją Lietuvoje transliavo [[LRT|LRT radijas ir televizija]]. Tai buvo jau 26-iasis kartas, kuomet [[Lietuva Eurovizijoje|Lietuva]] dalyvavo [[Eurovizijos dainų konkursas|Eurovizijos dainų konkurse]], kuriame debiutavo [[Eurovizijos dainų konkursas 1994|1994 metais]]. == Taip pat skaitykite == * [[Lietuva Eurovizijoje]] * [[Eurovizijos dainų konkursas 2026]] == Pastabos == {{notelist}} == Nuorodos == * [https://www.lrt.lt/projektai/eurovizija Atrankos svetainė] == Šaltiniai == {{išn}} {{Lietuvos nacionalinė atranka į Euroviziją}} <!-- {{Eurovizijos dainų konkursas 2026}} --> [[Kategorija:Lietuva Eurovizijos dainų konkurse]] [[Kategorija:2026 muzikoje]] 2q0mrm9ialnrhilf3dd14e21aioyrgn 14 693269 7798044 7766497 2026-04-03T15:24:20Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1982 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798044 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1982 muzikoje]] ooq8u7ob9fq589obt3y7hemjz5uc5kf 0 693296 7797911 7786276 2026-04-03T13:00:57Z Normantas Bataitis 145195 /* Tarptautinė reakcija */ 7797911 wikitext text/x-wiki {{current}} {{Infolentelė karinis konfliktas | conflict = 2026 m. Izraelio ir JAV smūgiai Iranui | partof = [[Izraelio–Irano karas]] | image = {{2026 Irano karo žemėlapis}} | caption = <div style="text-align:center"> Smūgių vietos:<br /> <span style="color:blue;">✖</span> Izraelis ir Jungtinės Valstijos<br /> <span style="color:red;">●</span> Iranas, [[Hezbollah]] ir [[Liaudies mobilizacijos pajėgos]] </div> </div> | date = 2026 m. vasario 28 d. – (tęsiasi) | place = [[Iranas]] bei Persijos įlankos regionas | result = Nukautas [[Ali Chamenėjus]]; konfliktas tęsiasi. | combatant1 = {{flag|Izraelis}}<br />{{flag|Jungtinės Amerikos Valstijos}}<br/> '''Tik gynybinės operacijos:'''<br/> {{Flag|Azerbaidžanas}}<br/> {{Flag|Bahreinas}}<br/> {{Flag|Prancūzija}}<br/> {{Flag|Graikija}}<br/> {{Flag|Irakas}}<br/> {{Flag|Irako Kurdistanas}}<br/> {{Flag|Jordanija}}<br/> {{Flag|Kuveitas}}<br/> {{Flag|NATO}}<br/> {{Flag|Turkija}}<br/> {{Flag|Nyderlandai}}<br/> {{Flag|Omanas}}<br/> {{Flag|Kataras}}<br/> {{Flag|Saudo Arabija}}<br/> {{Flag|Jungtiniai Arabų Emyratai}}<br/> {{Flag|Jungtinė Karalystė}} ([[Akrotiris ir Dekelija]])<br/> | combatant2 = {{flag|Iranas}}<br />{{flagicon image|Hezbollah logotipas.svg}} [[Hezbollah]]<br />{{flagicon image|PMF infobox.png}}[[Liaudies mobilizacijos pajėgos]]<br/>{{flagicon image|Shiite Resistance flag.svg}} [[Irako islamo pasipriešinimas]]<br/>{{Flagicon image|Flag of the Muslim Brotherhood.svg}} Islamo grupė {{small|(nuo kovo 4 d.)}} | commander1 = '''Politinė vadovybė:'''<br/> {{Flagicon|Izraelis}} [[Benjaminas Netanjahu]]<br/> {{Flagicon|JAV}} [[Donaldas Trampas]]<br/> '''Karinė vadovybė:'''<br/> {{Flagicon|Izraelis}} [[Izraelis Kacas]] (gynybos ministras)<ref name="Reuters2026-02-28Preemptive">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/israel-says-it-launched-pre-emptive-attack-against-iran-2026-02-28/|title=Israel says it launched 'pre-emptive' attack against Iran|publisher=Reuters|date=2026-02-28|access-date=2026-03-05}}</ref><br/> {{Flagicon|Izraelis}} [[Ejalis Zamiras]] ([[Izraelio gynybos pajėgos|IDF]] vyriausiasis štabo viršininkas)<ref name="Reuters2026-03-01Hezbollah">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/israeli-military-says-projectiles-were-fired-lebanon-2026-03-01/|title=Israeli military says projectiles were fired from Lebanon|publisher=Reuters|date=2026-03-01|access-date=2026-03-05}}</ref><br/> {{Flagicon|JAV}} [[Pitas Hegsetas]] ([[Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius|JAV gynybos sekretorius]])<ref name="Reuters2026-03-04Hegseth">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/china/us-says-kills-iranian-leader-trump-assassination-plot-2026-03-04/|title=Pentagon's Hegseth says Trump got 'last laugh' as US kills Iranian leader of Trump assassination plot|publisher=Reuters|date=2026-03-04|access-date=2026-03-05}}</ref><br/> {{Flagicon|JAV}} [[Denas Keinas]] (JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas)<ref name="Reuters2026-03-04Caine">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/china/us-says-kills-iranian-leader-trump-assassination-plot-2026-03-04/|title=Pentagon's Hegseth says Trump got 'last laugh' as US kills Iranian leader of Trump assassination plot|publisher=Reuters|date=2026-03-04|access-date=2026-03-05}}</ref> | commander2 = '''Politinė vadovybė:'''<br/> {{Flagicon|Iranas}} [[Ali Chamenėjus]]{{KIA}}<ref name="Reuters2026-02-28Live">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/iran-crisis-live-explosions-tehran-israel-announces-strike-2026-02-28/|title=US-Israeli strikes kill Khamenei and Iranian retaliation...|publisher=Reuters|date=2026-02-28|access-date=2026-03-05}}</ref> {{Flagicon|Iranas}} [[Modžtaba Chamenėjus]]<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/mar/08/ali-khameneis-son-mojtaba-chosen-as-irans-new-supreme-leader|title=Ali Khamenei’s son Mojtaba chosen as Iran’s new supreme leader|first=Lorenzo|last=Tondo|date=2026-03-08|website=The Guardian|accessdate=2026-03-09|language=en}}</ref><br/> {{Flagicon|Iranas}} [[Masudas Pezeškianas]] (prezidentas)<ref name="Reuters2026-02-28Live" /><br/> {{Flagicon|Iranas}} [[Golamas Hoseinas Mohsenis-Ežėjus]] (vyriausiasis teisėjas)<ref name="Reuters2026-03-04Council">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/hardline-cleric-arafi-joins-wartime-leadership-iran-juggles-conflict-succession-2026-03-04/|title=Hardline cleric Arafi joins wartime leadership as Iran juggles conflict, succession|publisher=Reuters|date=2026-03-04|access-date=2026-03-05}}</ref><br/> {{Flagicon|Iranas}} [[Alireza Arafis]] (dvasininkas; tarybos narys)<ref name="Reuters2026-03-04Council" /><br/> '''Karinė vadovybė (nukauti per smūgius):'''<br/> {{Flagicon|Iranas}} [[Abdolrahimas Musavis]] (ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas){{KIA}}<ref name="Reuters2026-03-02Power">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/attack-irans-power-structure-2026-03-02/|title=Attack on Iran's power structure|publisher=Reuters|date=2026-03-02|access-date=2026-03-05}}</ref><br/> {{Flagicon|Iranas}} [[Mohamadas Pakpūras]] (IRGC vadas){{KIA}}<ref name="Reuters2026-03-01InnerCircle">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/israel-us-launched-strikes-iranian-leader-met-with-inner-circle-sources-say-2026-03-01/|title=Israel, US launched strikes as Iranian leader met with inner circle, sources say|publisher=Reuters|date=2026-03-01|access-date=2026-03-05}}</ref><br/> {{Flagicon|Iranas}} [[Azizas Nasirzadė]] (gynybos ministras){{KIA}}<ref name="Reuters2026-03-02Power" /><br/> {{Flagicon|Iranas}} [[Alis Šamchanis]] (patarėjas){{KIA}}<ref name="Reuters2026-03-01InnerCircle" /><br/> '''Hezbollah:'''<br/> {{flagicon image|Hezbollah logotipas.svg}} [[Naimas Kasemas]] ([[Hezbollah]] lyderis)<ref name="Reuters2026-03-01Hezbollah" /> | casualties1 = {{Flagicon|Izraelis}} žuvę 12 žmonių (tarp jų – 2 kariai Pietų Libane)<br/>{{Flagicon|JAV}} žuvę 7 JAV kariai<br/>{{Flagicon|Bahreinas}} žuvę 2 žmonės<br/>{{Flagicon|Kuveitas}} žuvę 6 žmonės (iš jų – 2 per Irano atakas, 2 VRM pareigūnai ir 2 kariai)<br/>{{Flagicon|Omanas}} žuvęs 1 žmogus (sviediniui pataikius į tanklaivį prie Maskato)<br/>{{Flagicon|Saudo Arabija}} žuvę 2 žmonės<br/>{{Flagicon|Jungtiniai Arabų Emyratai}} žuvę 6 žmonės<br/>{{Flagicon|Prancūzija}} žuvęs 1 karininkas, keli kariai sužeisti (ataka Irako Kurdistane)<ref name="Reuters2026-03-12-casualties">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/how-many-people-have-been-killed-us-israel-war-iran-2026-03-10/|title=How many people have been killed in the US-Israel war on Iran?|publisher=Reuters|date=2026-03-12|access-date=2026-03-13}}</ref><ref name="Reuters2026-03-13-France">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/six-french-soldiers-wounded-iraq-after-drone-attack-army-says-2026-03-12/|title=Several French soldiers wounded, one officer dead in Iraq after drone attack|publisher=Reuters|date=2026-03-13|access-date=2026-03-13}}</ref> | casualties2 = {{Flagicon|Iranas}} žuvę bent 1 270–1 332 žmonės (skirtingi Irano oficialūs pateikiami duomenys; neaišku, ar į šį skaičių įtraukti mažiausiai 104 žuvusieji per JAV smūgį Irano karo laivui prie Šri Lankos krantų)<br/>{{Flagicon|Irakas}} žuvę bent 30 žmonių (dauguma – [[Liaudies mobilizacijos pajėgos|Liaudies mobilizacijos pajėgų]] nariai)<br/>{{Flagicon|Libanas}} žuvę bent 687 žmonės<ref name="Reuters2026-03-12-casualties"/> }} '''2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui''' – 2026 m. vasario 28 d. prasidėjusi [[Izraelis|Izraelio]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] karinė operacija prieš [[Iranas|Iraną]], kurią Izraelio pareigūnai apibūdino kaip „prevencinį smūgį“ siekiant pašalinti grėsmes, susijusias su [[Irano branduolinė programa|Irano branduoline ir balistinių raketų programomis]].<ref name="Reuters2026-02-28"/> Po pradinių smūgių Iranas paskelbė atsakomąją atakų bangą prieš Izraelį ir JAV objektus regione; tarptautinėje erdvėje įvyko skubūs diplomatiniai svarstymai, įskaitant [[JT Saugumo Taryba|JT Saugumo Tarybos]] posėdį.<ref name="AP2026-03-01">{{cite web|url=https://apnews.com/article/9140bca9241fb99be8cb3cff2c650741|title=US and Israel clash with Iran at emergency Security Council meeting. UN chief condemns attacks|publisher=Associated Press|date=2026-03-01|access-date=2026-03-01}}</ref> == Priešistorė == 2026 m. vasarį JAV ir Iranas atnaujino derybas dėl branduolinės programos, tačiau Izraelis viešai siekė griežtesnių sąlygų (įskaitant infrastruktūros išmontavimą) ir ragino derybose įtraukti Irano raketų programos ribojimus.<ref name="Reuters2026-02-28" /> 2026 m. vasario 27 d. „[[Reuters]]“ skelbė apie [[Tarptautinė atominės energijos agentūra|TATENA]] (IAEA) konfidencialų pranešimą, kuriame agentūra ragino Iraną skubiai leisti inspektavimą ir atkreipė dėmesį į [[Isfahanas|Isfahano]] kompleksą, kur, teigta, buvo laikomos iki 20 % ir 60 % prisodrinimo urano atsargos.<ref name="Reuters2026-02-27">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/iran-stored-highly-enriched-uranium-underground-site-iaea-report-says-2026-02-27/|title=IAEA report says Iran must allow inspections, points at Isfahan|publisher=Reuters|date=2026-02-27|access-date=2026-03-01}}</ref> == Eiga == [[Vaizdas:Middle East strikes, February 2026.png|mini|left|2026 m. vasario smūgių Artimuosiuose Rytuose schema.]] [[Vaizdas:2026 Iran war collage.jpg|mini|left|2026 m. karo Irane vaizdų koliažas.]] === 2026 m. vasario 28 d.: pradiniai smūgiai === 2026 m. vasario 28 d. Izraelis paskelbė pradėjęs smūgius Iranui; Izraelio gynybos ministras [[Izraelis Kacas]] teigė, kad tai – „prevencinė ataka“.<ref name="Reuters2026-02-28">{{cite web |url=https://www.reuters.com/world/middle-east/israel-launches-strikes-iran-2026-02-28/ |title=Israel launches strikes on Iran |publisher=Reuters |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01 }}</ref> „Reuters“ pranešė, kad operacija buvo planuojama mėnesius, koordinuojant su Vašingtonu, o jos pradžios data buvo apsispręsta iš anksto.<ref name="Reuters2026-02-28" /> Tą pačią dieną TATENA nurodė nematanti „radiologinio poveikio“ ženklų po smūgių ir ragino susilaikyti nuo veiksmų, galinčių kelti branduolinės saugos riziką regione.<ref name="Reuters2026-02-28-IAEA">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/un-nuclear-watchdog-sees-no-radiological-impact-strikes-iran-2026-02-28/|title=UN nuclear watchdog sees no 'radiological impact' from strikes on Iran|publisher=Reuters|date=2026-02-28|access-date=2026-03-01}}</ref> Kai kurie žiniasklaidos šaltiniai šią kampaniją įvardijo anglišku pavadinimu ''Operation Epic Fury'', tačiau operacijos pavadinimas skirtinguose šaltiniuose pateikiamas nevienodai.<ref name="Guardian2026-02-28">{{cite web|url=https://www.theguardian.com/world/2026/feb/28/israel-launches-attack-on-iran-as-explosions-heard-in-tehran|title=US and Israel strike Iran as Netanyahu says 'many signs' Khamenei 'no longer alive'|publisher=The Guardian|date=2026-02-28|access-date=2026-03-01}}</ref> === Irano atsakas regione === Iranas paskelbė pradėjęs atsakomąją operaciją, kuri Irano pareiškimuose vadinta „Tikruoju pažadu 4“ ({{en|Truthful Promise 4}}), nukreiptą prieš JAV objektus regione ir karinius taikinius Izraelyje.<ref name="APvideo2026-02-28">{{cite web|url=https://apnews.com/video/smoke-seen-over-manama-doha-and-kuwait-city-39297a607e944aa2988a92d34efd6c5a|title=Smoke seen in Bahrain, Qatar and Kuwait as Iran retaliates against strikes|publisher=Associated Press|date=2026-02-28|access-date=2026-03-01}}</ref><ref name="IRNA2026-02-28">{{cite web|url=https://en.irna.ir/news/86089924/Third-and-fourth-waves-of-True-Promise-4-underway-IRGC|title=Third-and-fourth waves of True Promise 4 underway: IRGC|publisher=IRNA|date=2026-02-28|access-date=2026-03-01}}</ref> === 2026 m. kovo 1 d.: tolesnės atakos ir politinės pasekmės === 2026 m. kovo 1 d. „Reuters“ pranešė apie naują Izraelio smūgių bangą [[Teheranas|Teherane]] ir apie tai, kad Irano valstybinė žiniasklaida patvirtino aukščiausiojo lyderio [[Ali Chamenėjus|Ali Chamenėjaus]] žūtį; taip pat skelbta apie laikiną pareigų perėmimo mechanizmą, kuriame dalyvavo Irano prezidentas [[Masudas Pezeškianas]].<ref name="Reuters2026-03-01">{{cite web |url=https://www.reuters.com/world/middle-east/iran-leader-khamenei-dead-reports-2026-03-01/ |title=Iran state media confirms death of Supreme Leader Khamenei |publisher=Reuters |date=2026-03-01 |access-date=2026-03-01 }}</ref> Tuo metu buvo pranešama ir apie žuvusiuosius bei sužeistuosius dėl Irano raketų ir dronų atakų Izraelyje bei [[Persijos įlanka|Persijos įlankos]] valstybėse.<ref name="Reuters2026-03-01" /> === 2026 m. kovo 2 d.: konflikto plėtra ir regioniniai trikdžiai === [[Vaizdas:Atomanlage Natanz (2022).jpg|mini|left|Natanco branduolinis objektas 2022 m.]] 2026 m. kovo 2 d. JAV ir Izraelis tęsė smūgius Iranui. Tą dieną JAV prezidentas [[Donaldas Trampas]] pareiškė, kad operacijos gali trukti 4–5 savaites, o JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsetas sakė, jog jų tikslai yra sumažinti Irano karinių jūrų pajėgų pajėgumus ir sustabdyti Irano branduolines bei raketines ambicijas.<ref name="AP2026-03-02-live">{{cite web|url=https://apnews.com/live/iran-us-israel-hezbollah-strikes-03-02-2026|title=Trump says Iran war could last weeks, US citizens in more than a dozen countries urged to leave|publisher=Associated Press|date=2026-03-02|access-date=2026-03-06}}</ref> Tą pačią dieną JAV kariuomenė paskelbė sunaikinusi 11 Irano karo laivų Omano įlankoje.<ref name="AP2026-03-02-live" /> „Reuters“ taip pat pranešė, kad konfliktas toliau plėtėsi už Irano ribų: Izraelio ir JAV oro karas išsiplėtė iki [[Libanas|Libano]], o Iranas tęsė raketų ir dronų atakas prieš Izraelį ir Persijos įlankos valstybes, kuriose yra JAV karinių bazių.<ref name="Reuters2026-03-02-DHS">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/intelligence-assessment-warns-iranian-attacks-us-following-khameneis-death-2026-03-02/|title=Intelligence assessment warns of Iranian attacks on US following Khamenei's death|publisher=Reuters|date=2026-03-02|access-date=2026-03-06}}</ref> Kovo 2 d. padariniai buvo matomi ir civilinėje infrastruktūroje. „Reuters“ paskelbtoje konflikto grafikoje nurodyta, kad per Irano atakas buvo apgadintas [[Dubajaus tarptautinis oro uostas]], o iki tos dienos uždarytos ar iš dalies uždarytos oro erdvės septyniose valstybėse sukėlė tūkstančius skrydžių atšaukimų regione.<ref name="Reuters2026-03-03-graphics">{{cite web|url=https://www.reuters.com/graphics/IRAN-CRISIS/MAPS/znpnmelervl/|title=Maps and charts of the Iran crisis|publisher=Reuters|date=2026-03-03|access-date=2026-03-06}}</ref> Kitą dieną „Reuters“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose matėsi nauji pažeidimai prie [[Natanco branduolinis objektas|Natanco branduolinio objekto]], smūgių padariniai [[Bandar Abbasas|Bandar Abaso]] uoste ir Čoka Balk-e Alireza dronų bazėje, taip pat gaisras [[Ras Tanūra|Ras Tanūros]] naftos perdirbimo gamykloje [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]] po kovo 2 d. drono atakos.<ref name="Reuters2026-03-03-sat">{{cite web|url=https://www.reuters.com/pictures/satellite-images-show-scope-iran-strikes-2026-03-02/Z4LLMSGR5JM5HEYADX27ZSRAY4/|title=Satellite images show scope of Iran strikes|publisher=Reuters|date=2026-03-03|access-date=2026-03-06}}</ref> === 2026 m. kovo 3 d.: smūgių išplitimas Irane ir atsakomosios atakos regione === 2026 m. kovo 3 d. JAV ir Izraelis tęsė intensyvius smūgius Irane. „[[Associated Press]]“ ir „Reuters“ pranešė apie sprogimus [[Teheranas|Teherane]] ir apie smūgius kituose Irano miestuose.<ref name="AP2026-03-03">{{cite web|url=https://apnews.com/article/iran-israel-us-03-03-2026-8755877b603e46ed3df8107689c1ee23|title=Explosions sound in the Iranian capital as war with US and Israel enters a fifth day|publisher=Associated Press|date=2026-03-03|access-date=2026-03-06}}</ref><ref name="Reuters2026-03-03">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/netanyahu-says-us-israel-war-iran-not-going-take-years-2026-03-03/|title=Middle East conflict widens as Israeli, US strikes again hit Iran; oil soars, shares slide|publisher=Reuters|date=2026-03-03|access-date=2026-03-06}}</ref> Tą pačią dieną Izraelis teigė sudavęs smūgį pastatui, kuriame Irano dvasininkai turėjo svarstyti naujo aukščiausiojo lyderio parinkimą, taip pat skelbė sunaikinęs požeminį branduolinių tyrimų centrą; šių teiginių Iranas viešai nepatvirtino.<ref name="AP2026-03-03" /> Iranas tuo metu tęsė atsakomąsias atakas regione. Pasak „Reuters“, Irano dronai smogė JAV ambasadai [[Rijadas|Rijade]] ir anksčiau buvo pataikę į JAV atstovybę [[Kuveitas|Kuveite]], o prie JAV konsulato [[Dubajus|Dubajuje]] buvo apgadinta automobilių stovėjimo aikštelė; po šių incidentų Vašingtonas uždarė ambasadas [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]], Kuveite ir [[Libanas|Libane]] bei nurodė išvykti daliai neesminio personalo ir jų šeimų.<ref name="Reuters2026-03-03" /> Tą pačią dieną Izraelio kariuomenė pranešė apie Irano raketų smūgius centrinėje Izraelio dalyje, Tel Avivo apylinkėse; Izraelio greitosios pagalbos tarnyba nurodė gydžiusi tris lengvai sužeistus žmones.<ref name="Reuters2026-03-03-centralIsrael">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/israeli-military-says-iranian-missiles-hit-central-israel-2026-03-03/|title=Israeli military says Iranian missiles hit central Israel|publisher=Reuters|date=2026-03-03|access-date=2026-03-06}}</ref> === 2026 m. kovo 4 d.: nauja Irano atakų banga ir JAV smūgis Irano karo laivui === 2026 m. kovo 4 d. Iranas surengė naują raketų ir dronų atakų bangą prieš Izraelį ir JAV objektus regione. „Associated Press“ pranešė, kad Iranas smogė [[Bahreinas|Bahreinui]], Kuveitui ir Izraeliui, o oro pavojaus sirenos aidėjo [[Tel Avivas|Tel Avive]] ir [[Jeruzalė|Jeruzalėje]].<ref name="AP2026-03-04">{{cite web|url=https://apnews.com/article/iran-israel-us-march-04-2026-e1c316da4ce809407122590a6872aa85|title=Iran launches missiles at Israel and US bases as Israeli military begins new strikes in Lebanon|publisher=Associated Press|date=2026-03-04|access-date=2026-03-06}}</ref> Tą pačią dieną [[Turkija]] paskelbė, kad NATO oro gynyba perėmė iš Irano paleistą balistinę raketą dar prieš jai įskrendant į Turkijos oro erdvę.<ref name="AP2026-03-04" /> Kovo 4 d. Izraelis taip pat pradėjo naujus smūgius [[Libanas|Libane]], [[Beirutas|Beiruto]] pietiniuose priemiesčiuose, nukreiptus prieš Irano remiamą „[[Hezbollah]]“.<ref name="AP2026-03-04" /> Tą pačią dieną „Reuters“ pranešė, kad JAV karinis povandeninis laivas prie [[Šri Lanka|Šri Lankos]] krantų nuskandino Irano karo laivą „IRIS Dena“. Po smūgio Šri Lankos pajėgos pradėjo paieškos ir gelbėjimo operaciją; Reuters nurodė, kad buvo išgelbėti 32 žmonės.<ref name="Reuters2026-03-04-Dena">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/asia-pacific/us-carried-out-strike-iranian-warship-off-sri-lanka-coast-officials-say-2026-03-04/|title=Exclusive: US carried out strike on Iranian warship off Sri Lanka coast, officials say|publisher=Reuters|date=2026-03-04|access-date=2026-03-06}}</ref> Kovo 4 d. regione toliau stiprėjo ir civilinės saugos trikdžiai: Kataras evakavo gyventojus prie JAV ambasados [[Doha|Dohoje]], o prie [[Kuveitas|Kuveito]] krantų užfiksuotas naujas incidentas jūroje, išplėtęs grėsmę komercinei laivybai.<ref name="AP2026-03-04" /> === 2026 m. kovo 5 d.: konflikto išplitimas į Azerbaidžaną === [[Vaizdas:Nakhchivan Autonomous Republic location map.svg|mini|left|Nachičevanės autonominė respublika Azerbaidžane, kur 2026 m. kovo 5 d. buvo pranešta apie Irano dronų smūgį.]] 2026 m. kovo 5 d. konfliktas išsiplėtė į [[Pietų Kaukazas|Pietų Kaukazą]]. Azerbaidžanas apkaltino Iraną dronų ataka prieš savo [[Nachičevanės autonominė respublika|Nachičevanės eksklavą]]. Pasak Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos, vienas dronas nukrito netoli Nachičevanės oro uosto, kitas – prie mokyklos; Azerbaidžanas pranešė apie sužeistus civilius ir pažadėjo atsakyti į išpuolį.<ref name="AP2026-03-05-Azerbaijan">{{cite web|url=https://apnews.com/article/azerbaijan-iran-drone-war-airport-neighbor-34ab541f4bee87337f35e44b9e3fece6|title=Azerbaijan accuses neighbor Iran of a drone attack and vows to retaliate|publisher=Associated Press|date=2026-03-05|access-date=2026-03-06}}</ref> „Reuters“ tą pačią dieną pranešė, kad Azerbaidžanas tapo naujausia į konfliktą įtraukta valstybe ir dėl incidento 12 valandų uždarė savo pietinę oro erdvę. Iranas neigė tyčia smogęs kaimyninei valstybei.<ref name="Reuters2026-03-05-Azerbaijan">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/asia-pacific/iran-launches-wave-missiles-israel-us-republicans-block-measure-halt-us-air-2026-03-05/|title=Trump wants say on Iran's next leader as war intensifies|publisher=Reuters|date=2026-03-05|access-date=2026-03-06}}</ref> Kitą dieną „Reuters“ skelbė, kad Azerbaidžanas pradėjo savo diplomatų evakuaciją iš Irano; Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džejhūnas Bairamovas teigė, kad prieš dieną keturi Irano dronai kirto sieną ir sužeidė keturis žmones Nachičevanėje.<ref name="Reuters2026-03-06-Azerbaijan">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/azerbaijan-says-it-is-evacuating-its-diplomats-iran-their-own-safety-2026-03-06/|title=Azerbaijan says it is evacuating its diplomats from Iran for their own safety|publisher=Reuters|date=2026-03-06|access-date=2026-03-06}}</ref> Tą pačią dieną JAV ir Izraelio smūgiai Irane tęsėsi. „Reuters“ pranešė apie naujus bombardavimus įvairiose Irano vietovėse, o Izraelis tęsė spaudimą [[Teheranas|Teheranui]], ragindamas dalies sostinės gyventojus evakuotis.<ref name="Reuters2026-03-05-war">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/asia-pacific/iran-launches-wave-missiles-israel-us-republicans-block-measure-halt-us-air-2026-03-05/|title=Trump wants say on Iran's next leader as war intensifies|publisher=Reuters|date=2026-03-05|access-date=2026-03-06}}</ref> === 2026 m. kovo 6 d.: smūgiai Teherane ir Beirute, Trumpo ultimatumas === 2026 m. kovo 6 d. Izraelio karo aviacija smogė [[Teheranas|Teheranui]] ir [[Beirutas|Beiruto]] pietiniams priemiesčiams, o Iranas surengė naują raketų ir dronų bangą prieš Izraelį bei Persijos įlankos valstybes, kuriose dislokuotos JAV pajėgos. Tą pačią dieną Bahreine aidėjo oro pavojaus sirenos, o [[Saudo Arabija]] pranešė numušusi dronus, skridusius Šaibos naftos telkinio kryptimi, ir balistinę raketą, nutaikytą į Princo Sultono oro bazę. JAV prezidentas [[Donaldas Trampas]] tuo metu pareiškė, kad su Iranu nesiderės be „besąlygiško pasidavimo“.<ref name="AP2026-03-06-live">{{cite web|url=https://apnews.com/live/iran-war-israel-trump-lebanon-03-06-2026|title=Iran war updates March 6|publisher=Associated Press|date=2026-03-06|access-date=2026-03-12}}</ref> === 2026 m. kovo 7 d.: smūgiai kuro saugykloms ir karo plėtra regione === 2026 m. kovo 7 d. „Reuters“ pranešė apie smūgius Irano kuro saugykloms trijose vietose, įskaitant Karadžą į vakarus nuo Teherano. Tą pačią dieną buvo pranešta apie raketas, nukreiptas į JAV ambasadą [[Bagdadas|Bagdade]], ataką prieš JAV pajėgų bazę Bahreine ir sprogimus [[Doha|Dohoje]]. Izraelis tuo metu perspėjo Libaną, kad šis sumokės „labai didelę kainą“, jei nesuvaldys „[[Hezbollah]]“, ir tęsė smūgius [[Libanas|Libane]].<ref name="Reuters2026-03-07-war">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/iran-war-enters-second-week-trump-demands-unconditional-surrender-2026-03-07/|title=Trump rejects settling war with Iran, raises notion of eliminating all its potential leaders|publisher=Reuters|date=2026-03-07|access-date=2026-03-12}}</ref> === 2026 m. kovo 8 d.: smūgiai civilinei kuro infrastruktūrai ir ataka Beirute === Naktį iš kovo 7 į 8 d. buvo smogta Teherano naftos saugyklai ir naftos perdirbimo objektams; AP pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas per karą, kai tiesiogiai atakuota civilinė pramoninė infrastruktūra. Tą pačią dieną Izraelis atnaujino puolimą pietų Libane ir teigė smogęs su Irano Revoliucine gvardija susijusiems taikiniams. „Reuters“ ir AP pranešė, kad per smūgį viešbučio pastatui Beiruto Raouche rajone žuvo keturi žmonės, dar dešimt buvo sužeisti; Kuveitas taip pat paskelbė, kad per raketų ir dronų ataką žuvo du pasienio apsaugos pareigūnai.<ref name="Reuters2026-03-08-Beirut">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/least-two-killed-strike-hotel-building-central-beirut-security-source-says-2026-03-08/|title=Israel says it targeted Iranian commanders in Beirut as death toll nears 400|publisher=Reuters|date=2026-03-08|access-date=2026-03-12}}</ref><ref name="AP2026-03-08-oil">{{cite web|url=https://apnews.com/article/iran-israel-us-march-8-2026-f0b20dbffaea9351ae1e54183ffe53ff|title=Iran names Mojtaba Khamenei to succeed his father as supreme leader and Saudi sharpens warning|publisher=Associated Press|date=2026-03-09|access-date=2026-03-12}}</ref> === 2026 m. kovo 9 d.: Modžtabos Chamenėjaus paskyrimas === 2026 m. kovo 9 d. Irano valdžia paskelbė, kad naujuoju aukščiausiuoju lyderiu parinktas [[Modžtaba Chamenėjus]], žuvusio [[Ali Chamenėjus|Ali Chamenėjaus]] sūnus. „Reuters“ ir AP nurodė, kad šis sprendimas signalizavo apie kietosios linijos jėgų išlikimą valdžioje, o Teherane ir kituose miestuose vyko palaikymo mitingai. Tą pačią dieną Donaldas Trampas perspėjo, kad jei Iranas mėgins blokuoti laivybą [[Hormūzo sąsiauris|Hormūzo sąsiauryje]], JAV smogs dar stipriau, nors kartu sakė tikįs greitesne karo pabaiga.<ref name="Reuters2026-03-09">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/khameneis-hardline-son-mojtaba-appointed-irans-new-leader-pope-leo-warns-middle-2026-03-09/|title=Trump threatens to escalate Iran war, but says it could end soon|publisher=Reuters|date=2026-03-09|access-date=2026-03-12}}</ref><ref name="AP2026-03-09">{{cite web|url=https://apnews.com/article/iran-israel-us-march-9-2026-b2aa51ef51d4b57103ffee0c95bc2ff7|title=Trump says Iran war could be over soon|publisher=Associated Press|date=2026-03-09|access-date=2026-03-12}}</ref> === 2026 m. kovo 10 d.: intensyviausia bombardavimo diena === 2026 m. kovo 10 d. Pentagonas ir Teherano gyventojai tą dieną apibūdino kaip intensyviausią nuo karo pradžios: JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsetas sakė, kad tai bus „intensyviausia smūgių diena Irane“. Iranas pareiškė mėginsiantis blokuoti naftos eksportą iš Persijos įlankos, kol nesiliaus JAV ir Izraelio atakos. Vėliau tą pačią dieną „Reuters“ ir Pentagonas paskelbė, kad nuo karo pradžios buvo sužeista apie 140–150 JAV karių, iš kurių dauguma sužeisti nesunkiai.<ref name="Reuters2026-03-10-war">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/asia-pacific/iran-says-oil-blockade-will-continue-until-attacks-end-trump-threatens-hit-2026-03-10/|title=Heaviest day of strikes yet on Iran despite market bets that war will end soon|publisher=Reuters|date=2026-03-10|access-date=2026-03-12}}</ref><ref name="Reuters2026-03-10-wounded">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/many-150-us-troops-wounded-so-far-iran-war-sources-say-2026-03-10/|title=Exclusive: As many as 150 US troops wounded so far in Iran war, sources say|publisher=Reuters|date=2026-03-10|access-date=2026-03-12}}</ref><ref name="AP2026-03-10">{{cite web|url=https://apnews.com/article/iran-israel-us-march-10-2026-acf2af139d179fbef62927a8bf9bea55|title=US says it destroyed 16 Iranian minelayers|publisher=Associated Press|date=2026-03-10|access-date=2026-03-12}}</ref> === 2026 m. kovo 11 d.: atakos laivybai ir JT Saugumo Tarybos reakcija === 2026 m. kovo 11 d. Persijos įlankos vandenyse buvo apgadinti trys laivai, o Irano Revoliucinė gvardija skelbė apšaudžiusi laivus, nepaklususius jos nurodymams. AP tą pačią dieną rašė, kad smūgiai Persijos įlankos regione apėmė ir komercinę laivybą, o ataka Mucharako saloje Bahreine sukėlė didelį gaisrą netoli tarptautinio oro uosto; ataka Basros uoste privertė sustabdyti Irako naftos terminalų darbą. [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba]] priėmė rezoliuciją, kuria pareikalavo nutraukti Irano „šiurkščias atakas“ prieš Persijos įlankos kaimynes.<ref name="Reuters2026-03-11-ships">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/combatants-mideast-war-trade-more-air-strikes-iran-clamps-down-dissent-2026-03-11/|title=Iran tells world to get ready for oil at $200 a barrel as it fires on merchant ships|publisher=Reuters|date=2026-03-11|access-date=2026-03-12}}</ref><ref name="AP2026-03-11">{{cite web|url=https://apnews.com/article/iran-israel-us-march-11-2026-oil-prices-24243b5c1e1f32ea8ff52b9a02822396|title=Iran targets busiest international airport as top UN body demands halt to attacks on Gulf neighbors|publisher=Associated Press|date=2026-03-11|access-date=2026-03-12}}</ref> === 2026 m. kovo 12 d.: pirmasis Modžtabos Chamenėjaus pareiškimas ir karo trečioji savaitė === 2026 m. kovo 12 d. naujasis Irano aukščiausiasis lyderis [[Modžtaba Chamenėjus]] paskelbė pirmą viešą pareiškimą nuo paskyrimo, kuriame teigė, kad Iranas tęs kovą, grasino tolesnėmis atakomis prieš Persijos įlankos arabų valstybes ir užsiminė apie galimybę panaudoti [[Hormūzo sąsiauris|Hormūzo sąsiaurio]] uždarymą kaip spaudimo priemonę.<ref name="AP2026-03-12">{{cite web|url=https://apnews.com/article/iran-israel-us-march-12-2026-oil-prices-90e17dbf7354d1e9428994ab2a036506|title=Iran war disrupts energy supplies as Iran’s new leader resolves to keep fighting|publisher=Associated Press|date=2026-03-12|access-date=2026-03-20}}</ref> Tą pačią dieną AP taip pat pranešė, kad Irano ir jo sąjungininkų atakos toliau trikdė regiono energetikos tiekimą ir tarptautinį susisiekimą, o Izraelio ministras pirmininkas [[Benjaminas Netanjahu]] pareiškė, kad smūgiais siekiama sukurti sąlygas Irano režimo žlugimui.<ref name="AP2026-03-12" /> Taip pat 2026 m. kovo 12 d. Irake sudužo JAV karinis degalų papildymo orlaivis KC-135, dalyvavęs operacijose prieš Iraną; JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad incidentas nebuvo susijęs nei su priešo ugnimi, nei su saviškių smūgiu.<ref name="AP2026-03-12-live">{{cite web|url=https://apnews.com/live/iran-war-israel-trump-03-12-2026|title=US military says a refueling aircraft has crashed in Iraq|publisher=Associated Press|date=2026-03-12|access-date=2026-03-20}}</ref> === 2026 m. kovo 13 d.: smūgiai Irane ir Izraelio operacijų plėtimas === 2026 m. kovo 13 d. AP pranešė, kad Izraelis paskelbė apie naują smūgių bangą Irane, nukreiptą prieš infrastruktūrą, raketų paleidimo įrenginius, oro gynybos sistemas ir ginklų gamybos objektus. Tą pačią dieną JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsetas teigė, kad nuo karo pradžios Irane jau buvo smogta daugiau kaip 15&nbsp;000 taikinių.<ref name="AP2026-03-13">{{cite web|url=https://apnews.com/article/iran-israel-us-march-13-2026-oil-prices-2a86a1f5c5997b70c6586d957074fb0c|title=US says 15,000 targets struck in Iran since the start of the war|publisher=Associated Press|date=2026-03-13|access-date=2026-03-20}}</ref> === 2026 m. kovo 14 d.: grasinimai JAE infrastruktūrai ir JAV pajėgų stiprinimas === 2026 m. kovo 14 d. Iranas paragino evakuoti tris svarbius [[Jungtiniai Arabų Emyratai|Jungtinių Arabų Emyratų]] uostus, tvirtindamas, kad JAV naudojo objektus JAE teritorijoje smūgiams prieš Charko salą. AP pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai Teheranas taip atvirai pagrasino kaimyninės valstybės ne JAV objektams.<ref name="AP2026-03-14">{{cite web|url=https://apnews.com/article/iran-iraq-us-trump-march-14-2026-oil-prices-a2399398b4c590995b814d7640362a11|title=Iran war enters third week and Trump hopes countries send warships to protect shipping|publisher=Associated Press|date=2026-03-14|access-date=2026-03-20}}</ref> Tą pačią dieną [[Fudžeira|Fudžeiroje]] po perimto drono kilo gaisras, o JAV paskelbė siunčiančios į regioną papildomas pajėgas – apie 2&nbsp;500 jūrų pėstininkų ir desantinį laivą „USS ''Tripoli''“.<ref name="AP2026-03-14" /> === 2026 m. kovo 15 d.: naujos atakos Persijos įlankoje ir lūkesčiai dėl Hormūzo sąsiaurio === 2026 m. kovo 15 d. AP pranešė apie naujas atakas Persijos įlankos valstybėse po Irano grasinimų JAE. Tą dieną JAV prezidentas [[Donaldas Trampas]] pareiškė tikįs, kad ir kitos valstybės prisidės karinėmis jūrų pajėgomis prie [[Hormūzo sąsiauris|Hormūzo sąsiaurio]] apsaugos ir laivybos saugumo užtikrinimo.<ref name="AP2026-03-15-live">{{cite web|url=https://apnews.com/live/iran-war-israel-trump-03-15-2026|title=Gulf countries report new attacks after Iran warns major UAE ports to evacuate|publisher=Associated Press|date=2026-03-15|access-date=2026-03-20}}</ref> Tuo pat metu AP nurodė, kad Izraelio smūgiai Libane dar labiau gilino humanitarinę krizę, o regione tęsėsi civilių ir infrastruktūros nuostoliai.<ref name="AP2026-03-15-live" /> Be to, 2026 m. kovo 15 d. [[Tarptautinė energetikos agentūra]] (IEA) paskelbė apie koordinuotą daugiau kaip 400 mln. barelių naftos išleidimą iš avarinių rezervų, siekdama sušvelninti karo sukeltą spaudimą energijos rinkoms.<ref name="Reuters2026-03-15-IEA">{{cite web|url=https://www.reuters.com/business/energy/emergency-stockpile-oil-coming-soon-iran-wracked-markets-iea-says-2026-03-15/|title=Emergency stockpile oil coming soon to Iran-wracked markets, IEA says|publisher=Reuters|date=2026-03-15|access-date=2026-03-20}}</ref> === 2026 m. kovo 16 d.: sveikatos sistemos apkrova Irane === 2026 m. kovo 16 d. [[Pasaulio sveikatos organizacija]] (PSO) paskelbė, kad dėl karo Irane buvo evakuotos šešios ligoninės. Vis dėlto organizacija teigė, kad šalies sveikatos sistema tebėra funkcionuojanti ir kol kas nesikreipė dėl skubios tarptautinės pagalbos.<ref name="Reuters2026-03-16-WHO">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/who-says-six-hospitals-evacuated-iran-system-holding-up-2026-03-16/|title=WHO says six hospitals evacuated in Iran, system holding up|publisher=Reuters|date=2026-03-16|access-date=2026-03-20}}</ref> Reuters taip pat nurodė, kad iki tos dienos PSO buvo patvirtinusi 18 išpuolių prieš sveikatos priežiūros objektus, per kuriuos žuvo aštuoni medikai.<ref name="Reuters2026-03-16-WHO" /> === 2026 m. kovo 17 d.: smūgis Aliui Laridžaniui ir nauja Irano atakų banga === 2026 m. kovo 17 d. Reuters pranešė, kad Izraelio smūgiuose Irane buvo taikytasi į Irano saugumo tarybos vadovą [[Alis Laridžanis|Ali Laridžanį]], tačiau iš pradžių jo likimas liko neaiškus. Tą pačią dieną buvo pranešta ir apie smūgius kitiems aukštiems „Basidž“ vadovams.<ref name="Reuters2026-03-17-Larijani">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/israeli-media-say-strike-targeted-irans-larijani-fate-unclear-2026-03-17/|title=Israeli military strike targeted Iran's security chief Larijani, fate unclear, officials say|publisher=Reuters|date=2026-03-17|access-date=2026-03-20}}</ref> Vėliau AP skelbė, kad Iranas, reaguodamas į dviejų aukštų pareigūnų – Ali Laridžanio ir „Basidž“ vado Gholamo Rezos Soleimanio – žūtį, paleido naują raketų ir dronų bangą į Izraelį bei Persijos įlankos valstybes. Per ataką centrinėje Izraelio dalyje, Ramat Gane, žuvo du žmonės.<ref name="AP2026-03-17">{{cite web|url=https://apnews.com/article/35d15d7cbcfa65fd7d180c28d38e7f31|title=Iran launches barrage of missiles after Israel kills 2 of its top officials|publisher=Associated Press|date=2026-03-17|access-date=2026-03-20}}</ref> === 2026 m. kovo 18 d.: smūgis Pietų Parso dujų telkiniui ir energetinė eskalacija === 2026 m. kovo 18 d. Izraelis smogė Irano Pietų Parso ({{en|South Pars}}) dujų telkiniui ir Asalujės perdirbimo mazgui – tai Reuters įvardijo didžiausia karo eskalacija energetikos srityje nuo konflikto pradžios.<ref name="Reuters2026-03-18-SouthPars">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/tehran-warns-gulf-energy-installations-after-oil-industry-facilities-hit-2026-03-18/|title=Tehran warns Gulf energy sites to evacuate after Iranian gas facilities hit|publisher=Reuters|date=2026-03-18|access-date=2026-03-20}}</ref><ref name="Reuters2026-03-19-SouthParsContext">{{cite web|url=https://www.reuters.com/business/energy/irans-giant-south-pars-gas-field-centre-gulf-war-escalation-2026-03-19/|title=Iran's giant South Pars gas field at the centre of Gulf war escalation|publisher=Reuters|date=2026-03-19|access-date=2026-03-20}}</ref> Reaguodamas į tai, Teheranas pagrasino smūgiais Saudo Arabijos, JAE ir Kataro energetikos objektams, o vėliau Iranas atakavo su JAV siejamą infrastruktūrą Persijos įlankoje, įskaitant Ras Lafano pramoninį miestą Katare.<ref name="Reuters2026-03-18-SouthPars" /><ref name="Reuters2026-03-19-regional">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/asia-pacific/iran-urges-regional-vigilance-against-us-israeli-destabilisation-state-media-2026-03-19/|title=Iran calls for regional coordination in calls with Turkey, Egypt, Pakistan|publisher=Reuters|date=2026-03-19|access-date=2026-03-20}}</ref> AP taip pat pranešė, kad per šią eskalaciją buvo smarkiai paveikta regiono energetikos infrastruktūra, o smūgiai išplito į Katarą, Kuveitą, Saudo Arabiją ir JAE.<ref name="AP2026-03-18">{{cite web|url=https://apnews.com/article/d7ca062ba1bf99d1f8dc00c8073cf10f|title=Strikes hit world's largest natural gas field in Iran, and Tehran retaliates with more attacks|publisher=Associated Press|date=2026-03-18|access-date=2026-03-20}}</ref> === 2026 m. kovo 19 d.: smūgiai per Naurūzą, ginčas dėl karo tikslų ir jūrinė krizė === 2026 m. kovo 19 d. Izraelis surengė naujus oro smūgius [[Teheranas|Teherane]] per [[Naurūzas|Naurūzo]] šventę. Tuo pat metu Iranas stiprino atakas prieš Persijos įlankos arabų valstybių energetikos infrastruktūrą; AP pranešė apie smūgius, sukėlusius sprogimus Dubajuje ir papildomus trikdžius regione.<ref name="AP2026-03-19">{{cite web|url=https://apnews.com/article/iran-iraq-us-israel-trump-march-19-2026-52e94398f2432b3aba9b02b51fbe5000|title=Israel hits Tehran with airstrikes on Persian New Year as war jolts energy markets|publisher=Associated Press|date=2026-03-19|access-date=2026-03-20}}</ref> Reuters nurodė, kad po Izraelio smūgio Pietų Parso telkiniui Iranas atakavo Kataro Ras Lafano SGD centrą, o dėl to Europos gamtinių dujų kainos pašoko iki 35 proc. ir kilo baimė dėl ilgalaikių pasaulinės energijos tiekimo sutrikimų.<ref name="Reuters2026-03-19-energy">{{cite web|url=https://www.reuters.com/business/energy/wrapup1-iran-targets-energy-facilities-across-gulf-after-israel-struck-its-key-2026-03-19/|title=Natural gas prices soar as Iran, Israel strike Middle East energy infrastructure|publisher=Reuters|date=2026-03-19|access-date=2026-03-20}}</ref> Tą pačią dieną Donaldas Trampas viešai paragino Izraelį nekartoti smūgių Irano energetikos infrastruktūrai. Reuters ir AP pažymėjo, kad tai išryškino skirtumus tarp JAV ir Izraelio karo tikslų: Vašingtonas labiau pabrėžė Irano raketinių ir branduolinių pajėgumų silpninimą, o Izraelis vis atviriau kalbėjo apie režimo pakeitimo perspektyvą.<ref name="Reuters2026-03-19-Trump">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/trump-vows-no-more-attacks-by-israel-iran-gas-field-after-it-violently-lashed-2026-03-19/|title=Trump tells Israel not to repeat strikes on Iranian energy as crisis deepens|publisher=Reuters|date=2026-03-19|access-date=2026-03-20}}</ref><ref name="Reuters2026-03-19-aims">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/us-israeli-war-aims-iran-are-not-same-gabbard-says-2026-03-19/|title=US and Israeli war aims in Iran are not the same, US spy chief says|publisher=Reuters|date=2026-03-19|access-date=2026-03-20}}</ref><ref name="AP2026-03-19-split">{{cite web|url=https://apnews.com/article/cd880a355e3873d8175084140581b2c1|title=Trump and Netanyahu split on gas field attack, raise questions about whether they're in sync on war|publisher=Associated Press|date=2026-03-19|access-date=2026-03-20}}</ref> Dar 2026 m. kovo 19 d. [[Tarptautinė jūrų organizacija]] (IMO) paragino sukurti saugų jūrų koridorių maždaug 20&nbsp;000 jūrininkų evakuacijai iš beveik 2&nbsp;000 komercinių laivų, įstrigusių į vakarus nuo Hormūzo sąsiaurio.<ref name="Reuters2026-03-19-IMO">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/middle-east/un-shipping-agency-imo-calls-safe-corridor-evacuate-seafarers-gulf-2026-03-19/|title=UN shipping agency IMO calls for safe corridor to evacuate seafarers from Gulf|publisher=Reuters|date=2026-03-19|access-date=2026-03-20}}</ref> Tą pačią dieną [[Europos Sąjunga]] paragino skelbti moratoriumą smūgiams prieš energijos ir vandens infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose, o kelios Europos ir Azijos valstybės bendrame pareiškime pasmerkė Irano atakas prieš civilius objektus ir komercinę laivybą bei paragino užtikrinti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje.<ref name="Reuters2026-03-19-EU">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/eu-leaders-call-moratorium-strikes-against-energy-water-facilities-middle-east-2026-03-19/|title=EU leaders call for moratorium on strikes against energy and water facilities in Middle East|publisher=Reuters|date=2026-03-19|access-date=2026-03-20}}</ref><ref name="Reuters2026-03-19-joint">{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/asia-pacific/joint-statement-strait-hormuz-by-european-nations-japan-2026-03-19/|title=Joint statement on Strait of Hormuz by European nations, Japan, Canada|publisher=Reuters|date=2026-03-19|access-date=2026-03-20}}</ref> == Kibernetinė dimensija == „Reuters“ duomenimis, smūgių fone fiksuotos kibernetinės atakos prieš Irano skaitmeninę infrastruktūrą (įskaitant įsilaužimus į svetaines ir programėles) bei ryškus interneto pasiekiamumo sumažėjimas Irane; ekspertai įspėjo apie galimą tolesnę Irano ir su Iranu siejamų grupių kibernetinę reakciją prieš JAV ir Izraelio taikinius.<ref name="Reuters2026-03-01-cyber">{{cite web|url=https://www.reuters.com/business/media-telecom/hackers-hit-iranian-apps-websites-after-us-israeli-strikes-2026-03-01/|title=Hackers hit Iranian apps, websites after US-Israeli strikes|publisher=Reuters|date=2026-03-01|access-date=2026-03-01}}</ref> == Tarptautinė reakcija == [[JT Saugumo Taryba|JT Saugumo Taryboje]] sušauktame skubiame posėdyje JT generalinis sekretorius [[António Guterres|Antonijas Guterešas]] pasmerkė tiek JAV–Izraelio smūgius, tiek Irano atsakomąsias atakas ir ragino grįžti prie diplomatijos, perspėdamas dėl platesnio regioninio konflikto rizikos; JAV ir Izraelis savo veiksmus gynė kaip teisėtus, o Iranas juos pasmerkė.<ref name="AP2026-03-01" /> „Reuters“ taip pat citavo kai kurių valstybių vadovų ir pareigūnų reakcijas bei raginimus deeskaluoti padėtį.<ref name="Reuters2026-03-01"/> == Ekonominis ir logistikos poveikis == Dėl eskalacijos buvo sutrikdytas regioninis susisiekimas ir laivyba. „Reuters“ skelbė, kad Persijos įlankoje ir prie [[Ormūzo sąsiauris|Ormūzo sąsiaurio]] dešimtys ar šimtai laivų (įskaitant naftos ir SGD tanklaivius) sustojo ar nuleido inkarus, o dalis tanklaivių buvo apgadinti; tai didino rizikas energijos tiekimui ir draudimo kaštams.<ref name="Reuters2026-03-01-shipping">{{cite web|url=https://www.reuters.com/business/energy/hundreds-ships-drop-anchor-middle-east-gulf-us-war-iran-escalates-data-shows-2026-03-01/|title=Hundreds of ships drop anchor in Middle East Gulf, data shows|publisher=Reuters|date=2026-03-01|access-date=2026-03-01}}</ref><ref name="Reuters2026-03-01-tankers">{{cite web|url=https://www.reuters.com/business/energy/three-tankers-damaged-gulf-us-iran-conflict-escalates-2026-03-01/|title=Three tankers damaged in Gulf as US-Iran conflict escalates|publisher=Reuters|date=2026-03-01|access-date=2026-03-01}}</ref> == Taip pat skaityti == * [[Operacija Ajax]] * [[Izraelio–Irano karas]] * [[2026 m. JAV smūgiai Venesueloje]] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:2026 m. konfliktai]] [[Kategorija:Arabų–Izraelio konfliktas]] [[Kategorija:Irano konfliktai]] [[Kategorija:JAV konfliktai]] 4rxnr8hh7u01bbld49tmdoowfpf7emd 0 693413 7798272 7794490 2026-04-03T20:54:04Z Wolfmartyn 122516 /* Rungtynės */ 7798272 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |image = |pixels = |caption = |competition = [[LFF taurė]] |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2026 m. balandžio – rugsėjo mėn. |prevseason = [[2025 m. LFF taurė|2025 m.]] |nextseason = [[2027 m. LFF taurė|2027 m.]] |winners = }} '''2026 m. LFF taurė''' – 81-asis [[Lietuvos futbolo taurė]]s turnyras. == Formatas == Registracija buvo paskelbta 2026 m. kovo 5 d. ir vyko iki kovo 17 d.<ref>[https://www.lff.lt/startuoja-registracija-i-2026-uju-lff-taures-turnyra/ Startuoja registracija į 2026-ųjų LFF taurės turnyrą.] 2026-03-05, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> Visuose etapuose žaistos vienerios rungtynės, kurių laimėtojai pateko į kitą etapą. Visuose etapuose namuose žaidė žemesniame divizione esančios komandos; jeigu poroje dvi tos pačios lygos komandos – namuose žaidė pirmoji ištraukta komanda. Preliminarųjį ir pirmąjį etapą [[TOPLYGA]] komandos praėjo be kovos. Po to vyko pilnai suformatuotas šešioliktfinalis. {| class=wikitable ! Etapas || Burtai || Rungtynės || Komandos |- | Preliminarusis etapas || rowspan=2 | 2026 m. kovo 20 d.<ref>[https://www.lff.lt/istraukti-2026-uju-lff-taures-pirmojo-etapo-burtai/ Ištraukti 2026-ųjų LFF taurės pirmojo etapo burtai.] 2026-03-20, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> || kovo 31 – balandžio 4 d. || 4 (burtų būdu) |- | I etapas || balandžio 9–14 d. || 44 (nedalyvauja Toplygos komandos) |- | Šešioliktfinalis || || || 32 (prisijungia 10 Toplygos komandų) <!--|- | Aštuntfinalis || 2025 m. gegužės 12 d. || gegužės 20–28 d.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/520237/lff-taureje-paaiskejo-astuntfinalio-etapo-poros-laukia-zalgiriu-derbis LFF taurėje paaiškėjo aštuntfinalio etapo poros: laukia Žalgirių derbis.] 2025-05-12, Sportas.lt (tikrinta 2025-09-29).</ref> |- | Ketvirtfinalis || 2025 m. birželio 19 d. || 2025 m. rugpjūčio 7–13 d.<ref>https://www.lff.lt/paaiskejo-fpro-lff-taures-ketvirtfinalio-etapo-poros/</ref> |- | Pusfinalis || 2025 m. rugpjūčio 25 d.<ref>[https://www.lff.lt/fpro-lff-taureje-paaiskejo-pusfinalio-etapo-poros/ FPRO LFF taurėje paaiškėjo pusfinalio etapo poros]</ref> || 2025 m. rugsėjo 16–17 d. |- | Finalas || - || 2025 m. rugsėjo 28 d.--> |} == Komandos == LFF taurės varžybose privalo dalyvauti Toplygos, I lygos, ir II lygos A ir B divizionų komandos. Taurės varžybose taip pat gali dalyvauti ir kitų klubų, registruotų COMET sistemoje, komandos, dalyvaujančios LFF III lygos ir žemesnių lygų pirmenybėse. Dublerių komandos taurės turnyre nedalyvauja. Iš viso į turnyrą užsiregistravo 56 komandos.<ref>[https://www.lff.lt/i-kova-del-fpro-lff-taures-siais-metais-stos-56-komandos/ Į kovą dėl LFF taurės šiais metais stos 56 komandos.] 2026-03-19, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> {| class=wikitable |- ! width=150 | Lyga || Skaičius || Komandos |- | [[2026 m. TOPLYGA]] || 10 || [[FK Banga Gargždai|Banga]] {{•}} [[FC Džiugas Telšiai|Džiugas]] {{•}} [[FC Hegelmann|Hegelmann]] {{•}} [[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgiris]] {{•}} [[FK Panevėžys|Panevėžys]] {{•}} [[FK Riteriai|Riteriai]] {{•}} [[FK Sūduva|Sūduva]] {{•}} [[FA Šiauliai]] {{•}} [[FK Transinvest|Transinvest]] {{•}} [[FK Žalgiris|Žalgiris]] |- | [[2026 m. LFF I lyga]] || 11 || [[FK Atmosfera (2012)|Atmosfera]] {{•}} [[FK Babrungas|Babrungas]] {{•}} [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] {{•}} [[FK Be1|Be1]] {{•}} [[DFK Dainava|Dainava]] {{•}} [[FK Ekranas (2020)|Ekranas]] {{•}} [[FK Garliava|Garliava]] {{•}} [[FK Jonava|Jonava]] {{•}} [[FK Minija (2017)|Minija]] {{•}} [[FK Neptūnas|Neptūnas]] {{•}} [[FK Tauras Tauragė|Tauras]] |- | [[2026 m. LFF II lyga]] || 19 || * A divizionas: [[Klaipėdos FM]] {{•}} [[FK Nevėžis|Nevėžis]] {{•}} [[FK Sirijus (2023)|Sirijus]] {{•}} [[FK Sveikata|Sveikata]] {{•}} [[FK Šilutė|Šilutė]] {{•}} [[FK Širvėna Biržai|Širvėna]] {{•}} [[FKS Ukmergė|Ukmergė]] {{•}} [[FK Utenos Utenis|Utenos Utenis]] {{•}} [[Vilnius Football Academy|VFA]] {{•}} [[FK Viltis Vilnius|Viltis]] * B divizionas: [[FM Ataka Vilnius|Ataka]] {{•}} [[Akmenės SC|Cementininkas]] {{•}} [[FK Granitas (Vilnius)|Granitas]] {{•}} [[FK Nemunas|Nemunas]] {{•}} [[FK Pempininkai|Pempininkai]] {{•}} [[FSK Radviliškis|Radviliškis]] {{•}} [[FK Saned Joniškis|Saned]] {{•}} [[FK Venta (Kuršėnai)|Venta]] {{•}} [[FM Vilniaus Vytis]] |- | [[2026 m. LFF III lyga]] || 9 || * Vilniaus RFS: [[Alternatyvus FK|AFK]] {{•}} [[FK Ketera|Ketera]] {{•}} [[FK Tera|Tera]] {{•}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU Vilkai]] * Kauno AFF: [[FK Imsrė|Imsrė]] {{•}} [[Kaunas City FA]] {{•}} [[FK Nadruvis|Nadruvis]] * Marijampolės AFF: [[FK Švyturys Marijampolė|Švyturys]] * Klaipėdos AFF: [[EDM Statyba-Sendvaris]] |- | [[2026 m. SFL]] || 7 || * SFL A: [[FK Geležinis vilkas|Geležinis vilkas]] * SFL B: [[FK Futboliukas Vilnius|Futboliukas]] * SFL C: [[FK Trivartis|Trivartis]] {{•}} [[FK Utenos Utena|Utenos Utena]] * SFL D: [[FK Šumskas|Šumskas]] {{•}} [[O. G. Kaišiadorys]] {{•}} [[FK ADS Auto|Inter]] |} == Rungtynės == === Preliminarus etapas === ---- {{football box |date = 2026-04-01 |time = 19:00 |team1 = [[FK Nemunas]] (II B) |team2 = [[FK Babrungas]] (I) |score = 0:2 |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Prienų SC stadionas]], [[Prienai]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-01 |time = 20:00 |team1 = [[FK Futboliukas Vilnius|FK Futboliukas]] (SFL B) |team2 = [[FK Venta (Kuršėnai)|FK Venta]] (II B) |score = 0:0, prat.1:1, baud.4:5 |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = }} ---- === Pirmasis etapas === ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Švyturys Marijampolė]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Garliava]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Utenos Utena]] (SFL B) |score = |report = |team2 = [[FK Jonava]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Granitas (Vilnius)]] (II B) |score = |report = |team2 = [[FK Venta (Kuršėnai)]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK ADS Auto|Inter Nemenčinė]] (SFL C) |score = |report = |team2 = [[FM Ataka Vilnius]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Trivartis]] (SFL B) |score = |report = |team2 = [[FK Sveikata]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Šumskas]] (SFL C) |score = |report = |team2 = [[FK Viltis Vilnius]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Imsrė]] (III) |score = |report = |team2 = [[FSK Radviliškis]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU Vilkai]] (III) |score = |report = |team2 = [[Baltijos Futbolo Akademija]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Ketera]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Atmosfera (2012)|FK Atmosfera]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[Akmenės SC|FK Cementininkas]] (II B) |score = |report = |team2 = [[Vilnius Football Academy]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Babrungas]] (I) |score = |report = |team2 = [[FK Saned Joniškis|FK Saned]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Geležinis vilkas]] (SFL A) |score = |report = |team2 = [[FK Minija (2017)|FK Minija]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Nevėžis]] (I) |score = |report = |team2 = [[DFK Dainava]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[Kaunas City FA]] (III) |score = |report = |team2 = [[FM Vilniaus Vytis]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[EDM Statyba-Sendvaris]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Neptūnas]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Tauras Tauragė]] (I) |score = |report = |team2 = [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Tera]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Pempininkai]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FKS Ukmergė]] (II A) |score = |report = |team2 = [[FK Širvėna Biržai|FK Širvėna]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijus]] (II A) |score = |report = |team2 = [[FK Utenos Utenis]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Nadruvis]] (III) |score = |report = |team2 = [[Alternatyvus FK| AFK]] (III) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Šilutė]] (II A) |score = |report = |team2 = [[FK Be1]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[O. G. Kaišiadorys]] (SFL C) |score = |report = |team2 = [[Klaipėdos FM]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- == Šaltiniai == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/lff-taure/ Lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.flashscore.com/football/lithuania/lithuanian-cup-2026/ Flashscore.com] {{LFF taurės sezonai|2026}} qggupkigk81b16tukimal9y2xpmkod9 7798273 7798272 2026-04-03T20:57:24Z Wolfmartyn 122516 /* Komandos */ 7798273 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |image = |pixels = |caption = |competition = [[LFF taurė]] |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2026 m. balandžio – rugsėjo mėn. |prevseason = [[2025 m. LFF taurė|2025 m.]] |nextseason = [[2027 m. LFF taurė|2027 m.]] |winners = }} '''2026 m. LFF taurė''' – 81-asis [[Lietuvos futbolo taurė]]s turnyras. == Formatas == Registracija buvo paskelbta 2026 m. kovo 5 d. ir vyko iki kovo 17 d.<ref>[https://www.lff.lt/startuoja-registracija-i-2026-uju-lff-taures-turnyra/ Startuoja registracija į 2026-ųjų LFF taurės turnyrą.] 2026-03-05, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> Visuose etapuose žaistos vienerios rungtynės, kurių laimėtojai pateko į kitą etapą. Visuose etapuose namuose žaidė žemesniame divizione esančios komandos; jeigu poroje dvi tos pačios lygos komandos – namuose žaidė pirmoji ištraukta komanda. Preliminarųjį ir pirmąjį etapą [[TOPLYGA]] komandos praėjo be kovos. Po to vyko pilnai suformatuotas šešioliktfinalis. {| class=wikitable ! Etapas || Burtai || Rungtynės || Komandos |- | Preliminarusis etapas || rowspan=2 | 2026 m. kovo 20 d.<ref>[https://www.lff.lt/istraukti-2026-uju-lff-taures-pirmojo-etapo-burtai/ Ištraukti 2026-ųjų LFF taurės pirmojo etapo burtai.] 2026-03-20, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> || kovo 31 – balandžio 4 d. || 4 (burtų būdu) |- | I etapas || balandžio 9–14 d. || 44 (nedalyvauja Toplygos komandos) |- | Šešioliktfinalis || || || 32 (prisijungia 10 Toplygos komandų) <!--|- | Aštuntfinalis || 2025 m. gegužės 12 d. || gegužės 20–28 d.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/520237/lff-taureje-paaiskejo-astuntfinalio-etapo-poros-laukia-zalgiriu-derbis LFF taurėje paaiškėjo aštuntfinalio etapo poros: laukia Žalgirių derbis.] 2025-05-12, Sportas.lt (tikrinta 2025-09-29).</ref> |- | Ketvirtfinalis || 2025 m. birželio 19 d. || 2025 m. rugpjūčio 7–13 d.<ref>https://www.lff.lt/paaiskejo-fpro-lff-taures-ketvirtfinalio-etapo-poros/</ref> |- | Pusfinalis || 2025 m. rugpjūčio 25 d.<ref>[https://www.lff.lt/fpro-lff-taureje-paaiskejo-pusfinalio-etapo-poros/ FPRO LFF taurėje paaiškėjo pusfinalio etapo poros]</ref> || 2025 m. rugsėjo 16–17 d. |- | Finalas || - || 2025 m. rugsėjo 28 d.--> |} == Komandos == LFF taurės varžybose privalo dalyvauti Toplygos, I lygos, ir II lygos A ir B divizionų komandos. Taurės varžybose taip pat gali dalyvauti ir kitų klubų, registruotų COMET sistemoje, komandos, dalyvaujančios LFF III lygos ir žemesnių lygų pirmenybėse. Dublerių komandos taurės turnyre nedalyvauja. Iš viso į turnyrą užsiregistravo 56 komandos.<ref>[https://www.lff.lt/i-kova-del-fpro-lff-taures-siais-metais-stos-56-komandos/ Į kovą dėl LFF taurės šiais metais stos 56 komandos.] 2026-03-19, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> {| class=wikitable |- ! width=150 | Lyga || Skaičius || Komandos |- | [[2026 m. TOPLYGA]] || 10 || [[FK Banga Gargždai|Banga]] {{•}} [[FC Džiugas Telšiai|Džiugas]] {{•}} [[FC Hegelmann|Hegelmann]] {{•}} [[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgiris]] {{•}} [[FK Panevėžys|Panevėžys]] {{•}} [[FK Riteriai|Riteriai]] {{•}} [[FK Sūduva|Sūduva]] {{•}} [[FA Šiauliai]] {{•}} [[FK Transinvest|Transinvest]] {{•}} [[FK Žalgiris|Žalgiris]] |- | [[2026 m. LFF I lyga]] || 11 || [[FK Atmosfera (2012)|Atmosfera]] {{•}} [[FK Babrungas|Babrungas]] {{•}} [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] {{•}} [[FK Be1|Be1]] {{•}} [[DFK Dainava|Dainava]] {{•}} [[FK Ekranas (2020)|Ekranas]] {{•}} [[FK Garliava|Garliava]] {{•}} [[FK Jonava|Jonava]] {{•}} [[FK Minija (2017)|Minija]] {{•}} [[FK Neptūnas|Neptūnas]] {{•}} [[FK Tauras Tauragė|Tauras]] |- | [[2026 m. LFF II lyga]] || 19 || * A divizionas: [[Klaipėdos FM]] {{•}} [[FK Nevėžis|Nevėžis]] {{•}} [[FK Sirijus (2023)|Sirijus]] {{•}} [[FK Sveikata|Sveikata]] {{•}} [[FK Šilutė|Šilutė]] {{•}} [[FK Širvėna Biržai|Širvėna]] {{•}} [[FKS Ukmergė|Ukmergė]] {{•}} [[FK Utenos Utenis|Utenos Utenis]] {{•}} [[Vilnius Football Academy|VFA]] {{•}} [[FK Viltis Vilnius|Viltis]] * B divizionas: [[FM Ataka Vilnius|Ataka]] {{•}} [[Akmenės SC|Cementininkas]] {{•}} [[FK Granitas (Vilnius)|Granitas]] {{•}} [[FK Nemunas|Nemunas]] {{•}} [[FK Pempininkai|Pempininkai]] {{•}} [[FSK Radviliškis|Radviliškis]] {{•}} [[FK Saned Joniškis|Saned]] {{•}} [[FK Venta (Kuršėnai)|Venta]] {{•}} [[FM Vilniaus Vytis]] |- | [[2026 m. LFF III lyga]] || 9 || * Vilniaus RFS: [[Alternatyvus FK|AFK]] {{•}} [[FK Ketera|Ketera]] {{•}} [[FK Tera|Tera]] {{•}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU Vilkai]] * Kauno AFF: [[FK Imsrė|Imsrė]] {{•}} [[Kaunas City FA]] {{•}} [[FK Nadruvis|Nadruvis]] * Marijampolės AFF: [[FK Švyturys Marijampolė|Švyturys]] * Klaipėdos AFF: [[EDM Statyba-Sendvaris]] |- | [[2026 m. Sekmadienio futbolo lyga|2026 m. SFL]] || 7 || * SFL A: [[FK Geležinis vilkas|Geležinis vilkas]] * SFL B: [[FK Futboliukas Vilnius|Futboliukas]] {{•}} [[FK Trivartis|Trivartis]] {{•}} [[FK Utenos Utena|Utenos Utena]] * SFL C: [[FK ADS Auto|Inter]] {{•}} [[O.G. Kaišiadorys]] {{•}} [[FK Šumskas|Šumskas]] |} == Rungtynės == === Preliminarus etapas === ---- {{football box |date = 2026-04-01 |time = 19:00 |team1 = [[FK Nemunas]] (II B) |team2 = [[FK Babrungas]] (I) |score = 0:2 |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Prienų SC stadionas]], [[Prienai]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-01 |time = 20:00 |team1 = [[FK Futboliukas Vilnius|FK Futboliukas]] (SFL B) |team2 = [[FK Venta (Kuršėnai)|FK Venta]] (II B) |score = 0:0, prat.1:1, baud.4:5 |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = }} ---- === Pirmasis etapas === ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Švyturys Marijampolė]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Garliava]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Utenos Utena]] (SFL B) |score = |report = |team2 = [[FK Jonava]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Granitas (Vilnius)]] (II B) |score = |report = |team2 = [[FK Venta (Kuršėnai)]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK ADS Auto|Inter Nemenčinė]] (SFL C) |score = |report = |team2 = [[FM Ataka Vilnius]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Trivartis]] (SFL B) |score = |report = |team2 = [[FK Sveikata]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Šumskas]] (SFL C) |score = |report = |team2 = [[FK Viltis Vilnius]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Imsrė]] (III) |score = |report = |team2 = [[FSK Radviliškis]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU Vilkai]] (III) |score = |report = |team2 = [[Baltijos Futbolo Akademija]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Ketera]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Atmosfera (2012)|FK Atmosfera]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[Akmenės SC|FK Cementininkas]] (II B) |score = |report = |team2 = [[Vilnius Football Academy]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Babrungas]] (I) |score = |report = |team2 = [[FK Saned Joniškis|FK Saned]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Geležinis vilkas]] (SFL A) |score = |report = |team2 = [[FK Minija (2017)|FK Minija]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Nevėžis]] (I) |score = |report = |team2 = [[DFK Dainava]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[Kaunas City FA]] (III) |score = |report = |team2 = [[FM Vilniaus Vytis]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[EDM Statyba-Sendvaris]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Neptūnas]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Tauras Tauragė]] (I) |score = |report = |team2 = [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Tera]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Pempininkai]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FKS Ukmergė]] (II A) |score = |report = |team2 = [[FK Širvėna Biržai|FK Širvėna]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijus]] (II A) |score = |report = |team2 = [[FK Utenos Utenis]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Nadruvis]] (III) |score = |report = |team2 = [[Alternatyvus FK| AFK]] (III) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Šilutė]] (II A) |score = |report = |team2 = [[FK Be1]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[O. G. Kaišiadorys]] (SFL C) |score = |report = |team2 = [[Klaipėdos FM]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- == Šaltiniai == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/lff-taure/ Lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.flashscore.com/football/lithuania/lithuanian-cup-2026/ Flashscore.com] {{LFF taurės sezonai|2026}} ama0bio6jds1e5eq0c7pqbh6vhyzmqq 7798274 7798273 2026-04-03T20:57:43Z Wolfmartyn 122516 /* Pirmasis etapas */ 7798274 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |image = |pixels = |caption = |competition = [[LFF taurė]] |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2026 m. balandžio – rugsėjo mėn. |prevseason = [[2025 m. LFF taurė|2025 m.]] |nextseason = [[2027 m. LFF taurė|2027 m.]] |winners = }} '''2026 m. LFF taurė''' – 81-asis [[Lietuvos futbolo taurė]]s turnyras. == Formatas == Registracija buvo paskelbta 2026 m. kovo 5 d. ir vyko iki kovo 17 d.<ref>[https://www.lff.lt/startuoja-registracija-i-2026-uju-lff-taures-turnyra/ Startuoja registracija į 2026-ųjų LFF taurės turnyrą.] 2026-03-05, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> Visuose etapuose žaistos vienerios rungtynės, kurių laimėtojai pateko į kitą etapą. Visuose etapuose namuose žaidė žemesniame divizione esančios komandos; jeigu poroje dvi tos pačios lygos komandos – namuose žaidė pirmoji ištraukta komanda. Preliminarųjį ir pirmąjį etapą [[TOPLYGA]] komandos praėjo be kovos. Po to vyko pilnai suformatuotas šešioliktfinalis. {| class=wikitable ! Etapas || Burtai || Rungtynės || Komandos |- | Preliminarusis etapas || rowspan=2 | 2026 m. kovo 20 d.<ref>[https://www.lff.lt/istraukti-2026-uju-lff-taures-pirmojo-etapo-burtai/ Ištraukti 2026-ųjų LFF taurės pirmojo etapo burtai.] 2026-03-20, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> || kovo 31 – balandžio 4 d. || 4 (burtų būdu) |- | I etapas || balandžio 9–14 d. || 44 (nedalyvauja Toplygos komandos) |- | Šešioliktfinalis || || || 32 (prisijungia 10 Toplygos komandų) <!--|- | Aštuntfinalis || 2025 m. gegužės 12 d. || gegužės 20–28 d.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/520237/lff-taureje-paaiskejo-astuntfinalio-etapo-poros-laukia-zalgiriu-derbis LFF taurėje paaiškėjo aštuntfinalio etapo poros: laukia Žalgirių derbis.] 2025-05-12, Sportas.lt (tikrinta 2025-09-29).</ref> |- | Ketvirtfinalis || 2025 m. birželio 19 d. || 2025 m. rugpjūčio 7–13 d.<ref>https://www.lff.lt/paaiskejo-fpro-lff-taures-ketvirtfinalio-etapo-poros/</ref> |- | Pusfinalis || 2025 m. rugpjūčio 25 d.<ref>[https://www.lff.lt/fpro-lff-taureje-paaiskejo-pusfinalio-etapo-poros/ FPRO LFF taurėje paaiškėjo pusfinalio etapo poros]</ref> || 2025 m. rugsėjo 16–17 d. |- | Finalas || - || 2025 m. rugsėjo 28 d.--> |} == Komandos == LFF taurės varžybose privalo dalyvauti Toplygos, I lygos, ir II lygos A ir B divizionų komandos. Taurės varžybose taip pat gali dalyvauti ir kitų klubų, registruotų COMET sistemoje, komandos, dalyvaujančios LFF III lygos ir žemesnių lygų pirmenybėse. Dublerių komandos taurės turnyre nedalyvauja. Iš viso į turnyrą užsiregistravo 56 komandos.<ref>[https://www.lff.lt/i-kova-del-fpro-lff-taures-siais-metais-stos-56-komandos/ Į kovą dėl LFF taurės šiais metais stos 56 komandos.] 2026-03-19, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> {| class=wikitable |- ! width=150 | Lyga || Skaičius || Komandos |- | [[2026 m. TOPLYGA]] || 10 || [[FK Banga Gargždai|Banga]] {{•}} [[FC Džiugas Telšiai|Džiugas]] {{•}} [[FC Hegelmann|Hegelmann]] {{•}} [[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgiris]] {{•}} [[FK Panevėžys|Panevėžys]] {{•}} [[FK Riteriai|Riteriai]] {{•}} [[FK Sūduva|Sūduva]] {{•}} [[FA Šiauliai]] {{•}} [[FK Transinvest|Transinvest]] {{•}} [[FK Žalgiris|Žalgiris]] |- | [[2026 m. LFF I lyga]] || 11 || [[FK Atmosfera (2012)|Atmosfera]] {{•}} [[FK Babrungas|Babrungas]] {{•}} [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] {{•}} [[FK Be1|Be1]] {{•}} [[DFK Dainava|Dainava]] {{•}} [[FK Ekranas (2020)|Ekranas]] {{•}} [[FK Garliava|Garliava]] {{•}} [[FK Jonava|Jonava]] {{•}} [[FK Minija (2017)|Minija]] {{•}} [[FK Neptūnas|Neptūnas]] {{•}} [[FK Tauras Tauragė|Tauras]] |- | [[2026 m. LFF II lyga]] || 19 || * A divizionas: [[Klaipėdos FM]] {{•}} [[FK Nevėžis|Nevėžis]] {{•}} [[FK Sirijus (2023)|Sirijus]] {{•}} [[FK Sveikata|Sveikata]] {{•}} [[FK Šilutė|Šilutė]] {{•}} [[FK Širvėna Biržai|Širvėna]] {{•}} [[FKS Ukmergė|Ukmergė]] {{•}} [[FK Utenos Utenis|Utenos Utenis]] {{•}} [[Vilnius Football Academy|VFA]] {{•}} [[FK Viltis Vilnius|Viltis]] * B divizionas: [[FM Ataka Vilnius|Ataka]] {{•}} [[Akmenės SC|Cementininkas]] {{•}} [[FK Granitas (Vilnius)|Granitas]] {{•}} [[FK Nemunas|Nemunas]] {{•}} [[FK Pempininkai|Pempininkai]] {{•}} [[FSK Radviliškis|Radviliškis]] {{•}} [[FK Saned Joniškis|Saned]] {{•}} [[FK Venta (Kuršėnai)|Venta]] {{•}} [[FM Vilniaus Vytis]] |- | [[2026 m. LFF III lyga]] || 9 || * Vilniaus RFS: [[Alternatyvus FK|AFK]] {{•}} [[FK Ketera|Ketera]] {{•}} [[FK Tera|Tera]] {{•}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU Vilkai]] * Kauno AFF: [[FK Imsrė|Imsrė]] {{•}} [[Kaunas City FA]] {{•}} [[FK Nadruvis|Nadruvis]] * Marijampolės AFF: [[FK Švyturys Marijampolė|Švyturys]] * Klaipėdos AFF: [[EDM Statyba-Sendvaris]] |- | [[2026 m. Sekmadienio futbolo lyga|2026 m. SFL]] || 7 || * SFL A: [[FK Geležinis vilkas|Geležinis vilkas]] * SFL B: [[FK Futboliukas Vilnius|Futboliukas]] {{•}} [[FK Trivartis|Trivartis]] {{•}} [[FK Utenos Utena|Utenos Utena]] * SFL C: [[FK ADS Auto|Inter]] {{•}} [[O.G. Kaišiadorys]] {{•}} [[FK Šumskas|Šumskas]] |} == Rungtynės == === Preliminarus etapas === ---- {{football box |date = 2026-04-01 |time = 19:00 |team1 = [[FK Nemunas]] (II B) |team2 = [[FK Babrungas]] (I) |score = 0:2 |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Prienų SC stadionas]], [[Prienai]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-01 |time = 20:00 |team1 = [[FK Futboliukas Vilnius|FK Futboliukas]] (SFL B) |team2 = [[FK Venta (Kuršėnai)|FK Venta]] (II B) |score = 0:0, prat.1:1, baud.4:5 |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = }} ---- === Pirmasis etapas === ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Švyturys Marijampolė]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Garliava]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Utenos Utena]] (SFL B) |score = |report = |team2 = [[FK Jonava]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Granitas (Vilnius)]] (II B) |score = |report = |team2 = [[FK Venta (Kuršėnai)]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK ADS Auto|Inter Nemenčinė]] (SFL C) |score = |report = |team2 = [[FM Ataka Vilnius]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Trivartis]] (SFL B) |score = |report = |team2 = [[FK Sveikata]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Šumskas]] (SFL C) |score = |report = |team2 = [[FK Viltis Vilnius]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Imsrė]] (III) |score = |report = |team2 = [[FSK Radviliškis]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU Vilkai]] (III) |score = |report = |team2 = [[Baltijos Futbolo Akademija]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Ketera]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Atmosfera (2012)|FK Atmosfera]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[Akmenės SC|FK Cementininkas]] (II B) |score = |report = |team2 = [[Vilnius Football Academy]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Babrungas]] (I) |score = |report = |team2 = [[FK Saned Joniškis|FK Saned]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Geležinis vilkas]] (SFL A) |score = |report = |team2 = [[FK Minija (2017)|FK Minija]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Nevėžis]] (I) |score = |report = |team2 = [[DFK Dainava]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[Kaunas City FA]] (III) |score = |report = |team2 = [[FM Vilniaus Vytis]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[EDM Statyba-Sendvaris]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Neptūnas]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Tauras Tauragė]] (I) |score = |report = |team2 = [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Tera]] (III) |score = |report = |team2 = [[FK Pempininkai]] (II B) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FKS Ukmergė]] (II A) |score = |report = |team2 = [[FK Širvėna Biržai|FK Širvėna]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijus]] (II A) |score = |report = |team2 = [[FK Utenos Utenis]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Nadruvis]] (III) |score = |report = |team2 = [[Alternatyvus FK| AFK]] (III) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[FK Šilutė]] (II A) |score = |report = |team2 = [[FK Be1]] (I) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |round = 2026 m. LFF taurė, I etapas |team1 = [[O.G. Kaišiadorys]] (SFL C) |score = |report = |team2 = [[Klaipėdos FM]] (II A) |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- == Šaltiniai == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/lff-taure/ Lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.flashscore.com/football/lithuania/lithuanian-cup-2026/ Flashscore.com] {{LFF taurės sezonai|2026}} e3br0rj1ko5id963me3na9zx4g1xaw8 7798298 7798274 2026-04-04T05:32:47Z CD 677 7798298 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |image = |pixels = |caption = |competition = [[LFF taurė]] |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2026 m. balandžio – rugsėjo mėn. |prevseason = [[2025 m. LFF taurė|2025 m.]] |nextseason = [[2027 m. LFF taurė|2027 m.]] |winners = }} '''2026 m. LFF taurė''' – 81-asis [[Lietuvos futbolo taurė]]s turnyras. == Formatas == Registracija buvo paskelbta 2026 m. kovo 5 d. ir vyko iki kovo 17 d.<ref>[https://www.lff.lt/startuoja-registracija-i-2026-uju-lff-taures-turnyra/ Startuoja registracija į 2026-ųjų LFF taurės turnyrą.] 2026-03-05, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> Visuose etapuose žaistos vienerios rungtynės, kurių laimėtojai pateko į kitą etapą. Visuose etapuose namuose žaidė žemesniame divizione esančios komandos; jeigu poroje dvi tos pačios lygos komandos – namuose žaidė pirmoji ištraukta komanda. Preliminarųjį ir pirmąjį etapą [[TOPLYGA]] komandos praėjo be kovos. Po to vyko pilnai suformatuotas šešioliktfinalis. {| class=wikitable ! Etapas || Burtai || Rungtynės || Komandos |- | Preliminarusis etapas || rowspan=2 | 2026 m. kovo 20 d.<ref>[https://www.lff.lt/istraukti-2026-uju-lff-taures-pirmojo-etapo-burtai/ Ištraukti 2026-ųjų LFF taurės pirmojo etapo burtai.] 2026-03-20, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> || kovo 31 – balandžio 4 d. || 4 (burtų būdu) |- | I etapas || balandžio 10–14 d. || 44 |- | Šešioliktfinalis || || || 32 (prisijungia 10 Toplygos komandų) <!--|- | Aštuntfinalis || 2025 m. gegužės 12 d. || gegužės 20–28 d.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/520237/lff-taureje-paaiskejo-astuntfinalio-etapo-poros-laukia-zalgiriu-derbis LFF taurėje paaiškėjo aštuntfinalio etapo poros: laukia Žalgirių derbis.] 2025-05-12, Sportas.lt (tikrinta 2025-09-29).</ref> |- | Ketvirtfinalis || 2025 m. birželio 19 d. || 2025 m. rugpjūčio 7–13 d.<ref>https://www.lff.lt/paaiskejo-fpro-lff-taures-ketvirtfinalio-etapo-poros/</ref> |- | Pusfinalis || 2025 m. rugpjūčio 25 d.<ref>[https://www.lff.lt/fpro-lff-taureje-paaiskejo-pusfinalio-etapo-poros/ FPRO LFF taurėje paaiškėjo pusfinalio etapo poros]</ref> || 2025 m. rugsėjo 16–17 d. |- | Finalas || - || 2025 m. rugsėjo 28 d.--> |} == Komandos == LFF taurės varžybose privalo dalyvauti Toplygos, I lygos, ir II lygos A ir B divizionų komandos. Taurės varžybose taip pat gali dalyvauti ir kitų klubų, registruotų COMET sistemoje, komandos, dalyvaujančios LFF III lygos ir žemesnių lygų pirmenybėse. Dublerių komandos taurės turnyre nedalyvauja. Iš viso į turnyrą užsiregistravo 56 komandos.<ref>[https://www.lff.lt/i-kova-del-fpro-lff-taures-siais-metais-stos-56-komandos/ Į kovą dėl LFF taurės šiais metais stos 56 komandos.] 2026-03-19, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> {| class=wikitable |- ! width=150 | Lyga || Skaičius || Komandos |- | [[2026 m. TOPLYGA]] || 10 || [[FK Banga Gargždai]] {{•}} [[FC Džiugas]] {{•}} [[FC Hegelmann]] {{•}} [[FK Kauno Žalgiris]] {{•}} [[FK Panevėžys]] {{•}} [[FK Riteriai]] {{•}} [[FK Sūduva]] {{•}} [[FA Šiauliai]] {{•}} [[FK Transinvest]] {{•}} [[FK Žalgiris]] |- | [[2026 m. LFF I lyga]] || 11 || [[FK Atmosfera (2012)|FK Atmosfera]] {{•}} [[FK Babrungas]] {{•}} [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] {{•}} [[FK Be1]] {{•}} [[DFK Dainava]] {{•}} [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]] {{•}} [[FK Garliava]] {{•}} [[FK Jonava]] {{•}} [[FK Minija]] {{•}} [[FK Neptūnas]] {{•}} [[FK Tauras Tauragė]] |- | [[2026 m. LFF II lyga]] || 19 || * 10 – A divizionas: [[Klaipėdos FM]] {{•}} [[FK Nevėžis]] {{•}} [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijus]] {{•}} [[FK Sveikata]] {{•}} [[FK Šilutė]] {{•}} [[FK Širvėna Biržai]] {{•}} [[FKS Ukmergė]] {{•}} [[FK Utenos Utenis]] {{•}} [[Vilnius Football Academy|VFA]] {{•}} [[FK Viltis Vilnius]] * 9 – B divizionas: [[FM Ataka Vilnius]] {{•}} [[Akmenės SC|FK Cementininkas]] {{•}} [[FK Granitas (Vilnius)|FK Granitas]] {{•}} [[FK Nemunas]] {{•}} [[FK Pempininkai]] {{•}} [[FSK Radviliškis]] {{•}} [[FK Saned]] {{•}} [[FK Venta (Kuršėnai)|FK Venta]] {{•}} [[FM Vilniaus Vytis]] |- | [[2026 m. LFF III lyga]] || 9 || * 3 – Kauno AFF: [[FK Imsrė]] {{•}} [[Kaunas City FA]] {{•}} [[FK Nadruvis]] * 1 – Klaipėdos AFF: [[EDM Statyba-Sendvaris]] * 1 – Marijampolės AFF: [[FK Švyturys Marijampolė|FK Švyturys]] * 4 – Vilniaus RFS: [[Alternatyvus FK|AFK]] {{•}} [[FK Ketera]] {{•}} [[FK Tera]] {{•}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU Vilkai]] |- | [[2026 m. Sekmadienio futbolo lyga|2026 m. SFL]] || 7 || * 1 – A divizionas: [[FK Geležinis vilkas]] * 3 – B divizionas: [[FK Futboliukas]] {{•}} [[FK Trivartis]] {{•}} [[FK Utenos Utena]] * 3 – C divizionas: [[FK ADS Auto|Inter]] {{•}} [[OG Kaišiadorys]] {{•}} [[FK Šumskas]] |} == Rungtynės == === Preliminarus etapas === ---- {{football box |date = 2026-04-01 |time = 20:00 |team1 = [[FK Futboliukas]] (SFL B) |team2 = [[FK Venta (Kuršėnai)|FK Venta]] (II B) |score = 1 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-futboliukas-fk-venta-23586621/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Mykolas Stankevičius]] {{goal|112}} |goals2 = {{goal|103}} [[Mantas Kazlauskas]] |penaltyscore = 4–5 <br> (pradėjo „Futboliukas“) |penalties1 = [[Mykolas Stankevičius]] {{pengoal}} <br> [[Deividas Kovger]] {{pengoal}} <br> [[Arminas Rocius]] {{pengoal}} <br> [[Gražvydas Gujis]] {{pengoal}} <br> [[Jonas Babravičius]] {{penmiss}} <br> [[Darius Svilainis]] {{penmiss}} |penalties2 = {{pengoal}} [[Klaudijus Bagočius]] <br> {{penmiss}} [[Lukas Rimkus]] <br> {{pengoal}} [[Deivydas Šiuša]] <br> {{pengoal}} [[Vaidas Viktoravičius]] <br> {{pengoal}} [[Glib Pasevich]] <br> {{pengoal}} [[Jokūbas Frekaucan]] |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = 20 |referee = [[Daniel Sokolov]] }} ---- {{football box |date = 2026-04-01 |time = 19:00 |team1 = [[FK Nemunas]] (II B) |team2 = [[FK Babrungas]] (I) |score = 0 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-nemunas-fk-babrungas-23586644/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = {{goal|37}} [[Tijjani Mohammed]] <br> {{goal|80}} [[Eridanas Bagužas]] |stadium = [[Prienų SC stadionas]], [[Prienai]] |attendance = 75 |referee = [[Saulius Karka]] }} ---- === I etapas === ---- {{football box |date = 2026-04-10 |time = 18:00 |team1 = [[FK Nevėžis]] (I) |team2 = [[DFK Dainava]] (I) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Kėdainių miesto stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-10 |time = 19:00 |team1 = [[EDM Statyba-Sendvaris]] (III) |team2 = [[FK Neptūnas]] (I) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Klaipėdos miesto centrinis stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-10 |time = 19:30 |team1 = [[FKS Ukmergė]] (II A) |team2 = [[FK Širvėna Biržai|FK Širvėna]] (II A) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Ukmergės stadiono dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-10 |time = 20:00 |team1 = [[FK Venta (Kuršėnai)]] (II B) |team2 = [[FK Granitas (Vilnius)]] (II B) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Gytarių stadionas]], [[Šiauliai]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-10 |time = 20:00 |team1 = [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU Vilkai]] (III) |team2 = [[BFA Vilnius]] (I) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-11 |time = 13:00 |team1 = [[FK Šilutė]] (II A) |team2 = [[FK Be1]] (I) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Šilutės miesto stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-11 |time = 14:00 |team1 = [[FK Tauras Tauragė]] (I) |team2 = [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]] (I) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Tauragės dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-11 |time = 14:00 |team1 = [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijus]] (II A) |team2 = [[FK Utenos Utenis]] (II A) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-11 |time = 16:00 |team1 = [[OG Kaišiadorys]] (SFL C) |team2 = [[Klaipėdos FM]] (II A) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Kaišiadorių ŠSC stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-11 |time = 16:30 |team1 = [[FK Tera]] (III) |team2 = [[FK Pempininkai]] (II B) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[BFA arena]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-11 |time = 17:00 |team1 = [[FK Ketera]] (III) |team2 = [[FK Atmosfera (2012)|FK Atmosfera]] (I) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Žirmūnų futbolo maniežas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-11 |time = 17:30 |team1 = [[FK Šumskas]] (SFL C) |team2 = [[FK Viltis Vilnius]] (II A) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-11 |time = 18:00 |team1 = [[FK Trivartis]] (SFL B) |team2 = [[FK Sveikata]] (II A) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-11 |time = 19:00 |team1 = [[FK Nadruvis]] (III) |team2 = [[Alternatyvus FK]] (III) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-12 |time = 16:00 |team1 = [[FK Švyturys Marijampolė]] (III) |team2 = [[FK Garliava]] (I) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Marijampolės SC stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-12 |time = 16:00 |team1 = [[FK Geležinis vilkas]] (SFL A) |team2 = [[FK Minija]] (I) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Gedimino štabo bataliono stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-12 |time = 17:00 |team1 = [[FK Imsrė]] (III) |team2 = [[FSK Radviliškis]] (II B) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Tauragės dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-12 |time = 18:00 |team1 = [[FK ADS Auto|Inter Nemenčinė]] (SFL C) |team2 = [[FM Ataka Vilnius]] (II B) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Vilniaus Mykolo Biržiškos stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-12 |time = 19:30 |team1 = [[Kaunas City FA]] (III) |team2 = [[FM Vilniaus Vytis]] (II B) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-04-14 |time = 18:30 |team1 = [[FK Utenos Utena]] (SFL B) |team2 = [[FK Jonava]] (I) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Utenos Krašuonos progimnazijos stadionas]] |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |team1 = [[Akmenės SC|FK Cementininkas]] (II B) |team2 = [[Vilnius Football Academy]] (II A) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026 m. balandžio mėn. |time = |team1 = [[FK Babrungas]] (I) |team2 = [[FK Saned]] (II B) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- == Šaltiniai == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/lff-taure/ Lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.flashscore.com/football/lithuania/lithuanian-cup-2026/ Flashscore.com] {{LFF taurės sezonai|2026}} a0kjj1ix5yu0ei1r85d7aimg1iayapy 0 693851 7797866 7783583 2026-04-03T12:23:11Z Makenzis 46558 /* Spalvinė gama */ 7797866 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |title = 2009–2010 m. }} |{{Football kit | | title = 2019 m. }} |{{Football kit | |title = 2022 m. }} |{{Football kit | |title = 2023 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] j93382fluxbu4gx1vr07u3s9lirm9fe 7797867 7797866 2026-04-03T12:23:48Z Makenzis 46558 7797867 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |title = 2009–2010 m. }} |{{Football kit | | title = 2019 m. }} |{{Football kit | |title = 2022 m. }} |{{Football kit | |title = 2023 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] rx5n75vgk814axrr8ve3tlu1pi020bi 7797868 7797867 2026-04-03T12:25:30Z Makenzis 46558 /* Apranga */ 7797868 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | | title = 2019 m. }} |{{Football kit | |title = 2022 m. }} |{{Football kit | |title = 2023 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] bldmgd67d8jx0rpxcgtfbzd5ccu2f5s 7797870 7797868 2026-04-03T12:26:06Z Makenzis 46558 /* Apranga */ 7797870 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | |title = 2022 m. }} |{{Football kit | |title = 2023 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] ovjy6jf2kk6ld8y0a4b1ia775zwr9aq 7797872 7797870 2026-04-03T12:27:57Z Makenzis 46558 /* Apranga */ 7797872 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | |title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] tc9lv398mwdd3dfmfy68afb5tyrxjp6 7797875 7797872 2026-04-03T12:28:42Z Makenzis 46558 /* Apranga */ 7797875 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 7yyez9j4nrqbeip4r6k4s8ir3qwzi03 7797882 7797875 2026-04-03T12:42:28Z Makenzis 46558 /* Apranga */ 7797882 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 8obvwg1nr86vhp7xcjk1rmv72p3odom 7797884 7797882 2026-04-03T12:46:32Z Makenzis 46558 /* Apranga */ 7797884 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] eylartyxcb3mfffmaq310y9igwxlys2 7797887 7797884 2026-04-03T12:47:54Z Makenzis 46558 /* Apranga */ 7797887 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] nbcr4hf9ieak2bpcpk341xkre1fwt9s 7797888 7797887 2026-04-03T12:49:33Z Makenzis 46558 /* Apranga */ 7797888 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] bofqphok4hioapt3m03tqywytwryytu 7797892 7797888 2026-04-03T12:50:10Z Makenzis 46558 /* Apranga */ 7797892 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=852E63|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] m3okkd5ky9aczun1hzrn5bx2of75ep8 7797894 7797892 2026-04-03T12:51:01Z Makenzis 46558 /* Apranga */ 7797894 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] pirz1791jnavmm2wmp9mhq0ddc45oc0 7797898 7797894 2026-04-03T12:53:05Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797898 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} Osvaldo González,<ref>[ General Information about the player Osvaldo González]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 3acl6dsj89u1i87s6ttpa4cksz3fag3 7797899 7797898 2026-04-03T12:53:34Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797899 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} Osvaldo González, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/24655/Osvaldo_Gonzalez.html General Information about the player Osvaldo González]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|URU}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] lzx4li226exsjdr7gjjd3htrgd7zrbw 7797901 7797899 2026-04-03T12:55:38Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797901 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} Osvaldo González, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/24655/Osvaldo_Gonzalez.html General Information about the player Osvaldo González]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|PAL}} Yashir Islame Pinto <ref>[General Information about the player Yashir Islame Pinto ]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] bqdebrbee6oq11zr49lipu8sn5kuqep 7797903 7797901 2026-04-03T12:56:13Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797903 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} Osvaldo González, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/24655/Osvaldo_Gonzalez.html General Information about the player Osvaldo González]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} Yashir Islame Pinto, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/63633/Yashir_Islame_Pinto.html General Information about the player Yashir Islame Pinto ]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] te5gglpwx58uxevmnvl57bnfr4k83dt 7797939 7797903 2026-04-03T13:25:55Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7797939 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} Osvaldo González, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/24655/Osvaldo_Gonzalez.html General Information about the player Osvaldo González]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} Yashir Islame Pinto, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/63633/Yashir_Islame_Pinto.html General Information about the player Yashir Islame Pinto ]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] cnezrga3a2gr7fero5nmu7urr23imbt 7797941 7797939 2026-04-03T13:27:17Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797941 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/432/2023_2/Universidad_Concepcion.html Apie '''Universidad de Concepción''' klubą]</ref> * {{vlv|Čilė}} Osvaldo González, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/24655/Osvaldo_Gonzalez.html General Information about the player Osvaldo González]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} Yashir Islame Pinto, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/63633/Yashir_Islame_Pinto.html General Information about the player Yashir Islame Pinto ]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 0yowk2kajnehuo4962oay407ozm6fs9 7797943 7797941 2026-04-03T13:32:43Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797943 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] sjyk4er6zpaf0kfzz6fdws16mimr7wf 7797944 7797943 2026-04-03T13:33:27Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797944 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] shilkx803tbud6bg4znahrptdglsnix 7797945 7797944 2026-04-03T13:34:46Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797945 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] dl4qntiuz7501e8xej0ag2x1meqd71p 7797946 7797945 2026-04-03T13:36:22Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797946 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] nom654ar2spb51s6sflvionq4l9yxk2 7797947 7797946 2026-04-03T13:37:58Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797947 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] pa6ow35v2yutywwa9vca55wtwnoeh1p 7797948 7797947 2026-04-03T13:39:32Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797948 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 0ybh3a4ach1y5nq4ajzjgtglhl8anhw 7797949 7797948 2026-04-03T13:40:25Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797949 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] l1eyd2go4n5nmwhe1mlq3blqkw4kc6x 7797950 7797949 2026-04-03T13:41:36Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797950 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] d2krf8yo2fxyh9hmkytxjjmir11juj0 7797951 7797950 2026-04-03T13:42:07Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797951 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] e0eofm4ajofgaa17dx351jjp41mice2 7797952 7797951 2026-04-03T13:42:52Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797952 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II). 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 8kakslwb5b3rkkthb57nd2j7l4jz7lo 7797953 7797952 2026-04-03T13:43:44Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797953 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] i6xmhvfdcvlk42z7128kl05jhfsq96s 7797954 7797953 2026-04-03T13:44:30Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797954 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 4w4lazl455kkxlgs4yqa31mf8gu340s 7797956 7797954 2026-04-03T13:57:05Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797956 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] jpwqovpf9wu7yxunhynrmp9qoqsgrtb 7797957 7797956 2026-04-03T13:59:15Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797957 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] tj8usljf3vxahkudvuox3d9xjfmcfj0 7797958 7797957 2026-04-03T14:02:12Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797958 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 1p0qkna361856bbmmcj2naircw8ykg9 7797959 7797958 2026-04-03T14:04:17Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797959 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] ru69out8uvpopg3u2lz7yo551t9p3x0 7797960 7797959 2026-04-03T14:05:50Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797960 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[ General Information about the player Luis Chavarria]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 65qsql5b02qn8bbmuyxpn4znb1bc0cj 7797961 7797960 2026-04-03T14:06:05Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797961 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|Palestina}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] cenzwzltnafodubb4b6zvvr43urgooj 7797962 7797961 2026-04-03T14:07:01Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797962 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[ General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] o74d955vik19tvgh6nwljy965ukj30l 7797963 7797962 2026-04-03T14:07:19Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797963 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] iol9i7lfk6cv99ki66a2q314i4nd763 7797964 7797963 2026-04-03T14:08:55Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797964 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[General Information about the player Clarence Acuña]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] g3fo8lszapb7nj4xhytw8n29bytan9e 7797965 7797964 2026-04-03T14:09:19Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797965 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] bomsvjbzgnrudnmrpch83vykj7dvlyo 7797966 7797965 2026-04-03T14:10:32Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797966 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> * {{vlv|Čilė}} Cristian Montecinos, puolėjas;<ref>[General Information about the player Cristian Montecinos]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 0ssc8czpqnjbkd7omghzce1hfp95k9i 7797967 7797966 2026-04-03T14:10:49Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797967 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> * {{vlv|Čilė}} Cristian Montecinos, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10185/Cristian_Montecinos.html General Information about the player Cristian Montecinos]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] rvtiejo5pu6kekbguyorh8zctr76orn 7797968 7797967 2026-04-03T14:11:40Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797968 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/3702/2026_2/Deportes_Concepcion.html ]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> * {{vlv|Čilė}} Cristian Montecinos, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10185/Cristian_Montecinos.html General Information about the player Cristian Montecinos]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 3xex1y0aufmrjzqn85ulw6c1we3jktx 7797969 7797968 2026-04-03T14:12:01Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797969 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/3702/2026_2/Deportes_Concepcion.html General Information for Deportes Concepción in 2026]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> * {{vlv|Čilė}} Cristian Montecinos, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10185/Cristian_Montecinos.html General Information about the player Cristian Montecinos]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] liru6u55r2mokuxoo66fcy6ee24vutd 7797970 7797969 2026-04-03T14:14:23Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797970 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/3702/2026_2/Deportes_Concepcion.html General Information for Deportes Concepción in 2026]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> * {{vlv|Čilė}} Leonardo Valencia, saugas;<ref>[General Information about the player Leonardo Valencia ]</ref> * {{vlv|Čilė}} Cristian Montecinos, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10185/Cristian_Montecinos.html General Information about the player Cristian Montecinos]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 3rt54i7pwq4moxk1yedd3ef4toqqnaj 7797971 7797970 2026-04-03T14:14:51Z Makenzis 46558 /* Garsesni žaidėjai */ 7797971 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]]. == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/3702/2026_2/Deportes_Concepcion.html General Information for Deportes Concepción in 2026]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> * {{vlv|Čilė}} Leonardo Valencia, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/65465/Leonardo_Valencia.html General Information about the player Leonardo Valencia ]</ref> * {{vlv|Čilė}} Cristian Montecinos, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10185/Cristian_Montecinos.html General Information about the player Cristian Montecinos]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] dvzo9b4m0oogzbjsngx5xibtts1f3gr 7797972 7797971 2026-04-03T14:18:02Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7797972 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = [[1966]] m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]] (I). == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/3702/2026_2/Deportes_Concepcion.html General Information for Deportes Concepción in 2026]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> * {{vlv|Čilė}} Leonardo Valencia, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/65465/Leonardo_Valencia.html General Information about the player Leonardo Valencia ]</ref> * {{vlv|Čilė}} Cristian Montecinos, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10185/Cristian_Montecinos.html General Information about the player Cristian Montecinos]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 3mhu0byj9x7ug7s5ibxd91gfrk4p0p0 7797975 7797972 2026-04-03T14:46:11Z Makenzis 46558 7797975 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = 1966 m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} ? | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]] (I). == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/3702/2026_2/Deportes_Concepcion.html General Information for Deportes Concepción in 2026]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> * {{vlv|Čilė}} Leonardo Valencia, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/65465/Leonardo_Valencia.html General Information about the player Leonardo Valencia ]</ref> * {{vlv|Čilė}} Cristian Montecinos, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10185/Cristian_Montecinos.html General Information about the player Cristian Montecinos]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] obxntn1jfggm67fz7mvlgkbc4rdo3y4 7797976 7797975 2026-04-03T14:46:33Z Makenzis 46558 7797976 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = 1966 m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} Manuel Suárez | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]] (I). == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/3702/2026_2/Deportes_Concepcion.html General Information for Deportes Concepción in 2026]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> * {{vlv|Čilė}} Leonardo Valencia, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/65465/Leonardo_Valencia.html General Information about the player Leonardo Valencia ]</ref> * {{vlv|Čilė}} Cristian Montecinos, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10185/Cristian_Montecinos.html General Information about the player Cristian Montecinos]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 029q2k3a5d822dqqiskrnzknnwz42c1 7797977 7797976 2026-04-03T14:47:19Z Makenzis 46558 7797977 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = 1966 m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} Manuel Suárez | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} 6 vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]] (I). == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 * {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' * {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/3702/2026_2/Deportes_Concepcion.html General Information for Deportes Concepción in 2026]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> * {{vlv|Čilė}} Leonardo Valencia, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/65465/Leonardo_Valencia.html General Information about the player Leonardo Valencia ]</ref> * {{vlv|Čilė}} Cristian Montecinos, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10185/Cristian_Montecinos.html General Information about the player Cristian Montecinos]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 816kr6u2dsnm0xihl9iqfb25x6m357m 7797979 7797977 2026-04-03T14:47:53Z Makenzis 46558 /* Laimėjimai */ 7797979 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Deportes Concepción | image = [[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]] | fullname = Club Social y de Deportes Concepción | nickname = ''Conce, León de Collao, Lilas'' | founded = 1966 m. | ground = [[Estadio Alcaldesa Ester Roa Rebolledo]], [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]] | capacity = 33 000 | chairman = {{vlv|Čilė}} nežinoma | manager = {{vlv|Čilė}} Manuel Suárez | league = [[Primera División (Čilė)|Primera Division]] | season = 2025 | position = {{increase}} 6 vieta, Primera B | pattern_la1 = _concepcion26h | pattern_b1 = _concepcion26h | pattern_ra1 = _concepcion26h | pattern_sh1 = _concepcion26a | pattern_so1 = _concepcion26h | leftarm1 = 643792 | body1 = 643792 | rightarm1 = 643792 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 643792 | pattern_la2 = _concepcion26a | pattern_b2 = _concepcion26a | pattern_ra2 = _concepcion26a | pattern_sh2 = _concepcion26h | pattern_so2 = _concepcion26a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 643792 | socks2 = FFFFFF }} '''Club Social y de Deportes Concepción''', o trumpai vadinamas '''Deportes Concepción''' – [[Čilė|Čilės]] [[futbolo klubas]] iš [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjono]]. {{Tvarkomas}} == Istorija == 1966 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo stipriausioje šalies futbolo lygoje (1968–1981), (1985–1993), (1995–20002), (2005), (2007–2008). Nuo 1966 m. sezono varžėsi Segunda División (II). 1967 m. tapo diviziono nugalėtojais. Nuo 1968 m. sezono rungtyniavo stipriausiame šalies futbolodivizione – Primera División (I). 1981 m. sezone liko keturiolti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 1982 m. sezono žaidė Segunda División (II). 1984 m. sezone tapo Pietų zonos nugalėtojais. Nuo 1985 m. varžėsi Primera División (I). 1993 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 1994 m. sezoną praleido Segunda División (II) ir tapo nugalėtojais. Nuo 1995 m. rungtyniavo Primera División (I). 2002 m. sezone liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėlesniais metais pakildavo į Primera División (I), tačiau ilgam jame įsitvirtinti nepavykdavo. 2016–2017 m. sezone žaidė Tercera División (IV). Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Segunda División (III). 2024 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025 m. sezone Primera B liko šeštoje vietoje, tačiau atkrintamųjų rungtynių cikle lydėjo sėkmė. Nuo [[2026 m. Liga de Primera|2026 m. sezono]] varžėsi [[Liga de Primera]] (I). == Laimėjimai == ;{{vlv|Čilė}} '''[[Primera División (Čilė)|Primera Division]]:''' – ;{{vlv|Čilė}} '''Primera B:''' * '''Nugalėtojai (2):''' 1967, 1994 ; {{vlv|Čilė}} '''[[Copa Chile]] (0):''' ; {{vlv|Čilė}} '''[[Supercopa de Chile]] (0):''' – == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Liga de Primera|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga de Primera]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Primera B''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/chile2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Concepción''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' | style="background:Yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club Social y de Deportes Concepción.png|150px]]'''Concepción''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=501975|body=501975|rightarm=501975|shorts=501975|socks=501975 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_collar|pattern_ra=|pattern_sh=_conce2012h | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11h|pattern_b=_concepcion11h|pattern_ra=_concepcion11h |leftarm=5C4AB0|body=5C4AB0|rightarm=5C4AB0|shorts=5C4AB0|socks=6C299A |title = 2011 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_concepcion11a|pattern_b=_concepcion11a|pattern_ra=_concepcion11a |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF | title = 2011 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=_concepcion26h|pattern_ra=|pattern_sh= | leftarm=643792|body=643792|rightarm=643792|shorts=|socks=643792 | title = 2026 m. }} |{{Football kit | | pattern_la=_concepcion26a|pattern_b=_concepcion26a|pattern_ra=_concepcion26a|pattern_sh= | leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=643792|socks=FFFFFF | title = 2026 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/3702/2026_2/Deportes_Concepcion.html General Information for Deportes Concepción in 2026]</ref> * {{vlv|Čilė}} Sebastián Martínez, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/57049/Sebastian_Martinez_1.html General Information about the player Sebastián Martínez]</ref> * {{vlv|Čilė}} Luis Chavarria, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10186/Luis_Chavarria.html General Information about the player Luis Chavarria]</ref> * {{vlv|Čilė}} Clarence Acuña, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1435/Clarence_Acuna.html General Information about the player Clarence Acuña]</ref> * {{vlv|Čilė}} Leonardo Valencia, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/65465/Leonardo_Valencia.html General Information about the player Leonardo Valencia ]</ref> * {{vlv|Čilė}} Cristian Montecinos, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10185/Cristian_Montecinos.html General Information about the player Cristian Montecinos]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|PAR}} Raúl Román Garay, saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/8387/Raul_Roman_Garay.html General Information about the player Raúl Román Garay]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://elconce.cl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/elconce.cl facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/d-concepcion/GKJrZE7I/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/deportes-concepcion/startseite/verein/14604/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/cd-concepcion/1890/ Globalsportsarchive] {{Liga de Primera}} [[Kategorija:Čilės futbolo klubai]] 1aup73p7p9u9icvhy34xe0fzq81xzvg 0 694193 7798356 7794834 2026-04-04T10:29:42Z Zygimantus 3664 /* Taksonomija */ 7798356 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Hippomorpha}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Grube Messel fg14.jpg|240px]]|caption=''Propalaeotherium parvulum''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_poburis | taxon = | taxon1 = Hippomorpha}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Hippomorpha | autorius = Wood | metai = 1937 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Hippomorpha''''' – [[Neporakanopiai|neporakanopių]] gyvūnų pobūris, kuriame dvi šeimos: arkliniai (''[[Equidae]]'') ir ''[[Palaeotheriidae]]''. Išlikusios tik 7 rūšys, visos iš [[Arkliai|arklių]] genties. Grupę 1937 m. išskyrė JAV paleontologas H.E. Wood.<ref>{{cite journal | last=Wood | first=H. E. | title=Perissodactyl Suborders | journal=Journal of Mammalogy | volume=18 | issue=1 | date=1937-02-14 | issn=1545-1542 | doi=10.1093/jmammal/18.1.106 | pages=106–106 | url=https://academic.oup.com/jmammal/article-lookup/doi/10.1093/jmammal/18.1.106 | access-date=2026-03-29}}</ref> Pobūris išsiskyrė maždaug prieš 50 mln. metų. == Taksonomija == ''Hippomorpha'' klasifikuojama į šiuos pošeimius ir šeimas:<ref>{{Cite web |title=Hippomorpha |author= |work=mv.helsinki.fi |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://www.mv.helsinki.fi/home/mhaaramo/metazoa/deuterostoma/chordata/synapsida/eutheria/perissodactyla/hippomorpha_1.html}}</ref> '''Pobūris ''Hippomorpha''''' : Pošeimis '''[[Pachynolophoidea]]''' † :: Šeima [[Pachynolophidae]] † : Pošeimis '''[[Equoidea]]''' :: Šeima [[Palaeotheriidae]] † :: Šeima [[Equidae]] ''Hippomorpha'' ryšys su kitomis grupėmis:<ref>{{cite journal | last1=Holbrook | first1=Luke T. | last2=Lapergola | first2=Joshua | title=A NEW GENUS OF PERISSODACTYL (MAMMALIA) FROM THE BRIDGERIAN OF WYOMING, WITH COMMENTS ON BASAL PERISSODACTYL PHYLOGENY | journal=Journal of Vertebrate Paleontology | publisher=[Society of Vertebrate Paleontology, Taylor & Francis, Ltd.] | volume=31 | issue=4 | year=2011 | issn=02724634 | jstor=25835883 | pages=895–901 | url=http://www.jstor.org/stable/25835883 | access-date=2026-03-31}}</ref> {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] k8cl8veou8vssre4on227anw55sl5ii 0 694201 7798354 7794950 2026-04-04T10:28:44Z Zygimantus 3664 /* Taksonomija */ 7798354 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Equoidea}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Paleotherium magnum.jpg|240px]]|caption=''Palaeotherium magnum''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_poburis | taxon = | taxon1 = Hippomorpha}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Equoidea}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Equoidea | autorius = Hay | metai = 1902 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Equoidea''''' – [[Neporakanopiai|neporakanopių]] gyvūnų pošeimis, kuriame dvi šeimos: arkliniai (''[[Equidae]]'') ir ''[[Palaeotheriidae]]''. Išlikusios tik 7 rūšys, visos iš [[Arkliai|arklių]] genties. Grupė atsirado vėlyvajame [[Paleocenas|paleocene]] Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Ankstyviausi arkliniai buvo labai primityvūs, jų dantys, kaukolės ir skeletai mažai kuo skyrėsi nuo porakanopių protėvių.<ref>{{Cite web |title=Equoidea {{! }} Perissodactyl |author= |work=research.amnh.org |date= |access-date=2026-03-29 |url= https://research.amnh.org/paleontology/perissodactyl/evolution/groups/equoidea}}</ref> == Taksonomija == '''Pošeimis ''Equoidea''''' : Šeima [[Palaeotheriidae]] † : Šeima [[Equidae]] ''Equoidea'' ryšys su kitomis grupėmis:<ref>{{cite journal | last1=Holbrook | first1=Luke T. | last2=Lapergola | first2=Joshua | title=A NEW GENUS OF PERISSODACTYL (MAMMALIA) FROM THE BRIDGERIAN OF WYOMING, WITH COMMENTS ON BASAL PERISSODACTYL PHYLOGENY | journal=Journal of Vertebrate Paleontology | publisher=[Society of Vertebrate Paleontology, Taylor & Francis, Ltd.] | volume=31 | issue=4 | year=2011 | issn=02724634 | jstor=25835883 | pages=895–901 | url=http://www.jstor.org/stable/25835883 | access-date=2026-03-31}}</ref> {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] jstnub70mrc7e87hvu56hmw92pem38e 0 694208 7798353 7794961 2026-04-04T10:28:16Z Zygimantus 3664 7798353 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Hippomorpha}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Palaeotherium curtum skull.JPG|240px]]|caption=''Palaeotherium curtum'' kaukolė}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_poburis | taxon = | taxon1 = Hippomorpha}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Equoidea}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Palaeotheriidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Palaeotheriidae | autorius = Hay | metai = 1902 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Palaeotheriidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] gyvūnų šeima. Priklausė apie 18 genčių.<ref>{{Cite web |title=†Palaeotheriidae |author= |work=mv.helsinki.fi |date= |access-date=2026-03-30 |url= https://www.mv.helsinki.fi/home/mhaaramo/metazoa/deuterostoma/chordata/synapsida/eutheria/perissodactyla/palaeotheriidae.html}}</ref> Priskiriama ''[[Equoidea]]'' pošeimiui, kuriam priklauso ir dabartinė [[Arkliai|arklių]] šeima.<ref>{{Cite journal |last1=Perales-Gogenola |first1=Leire |last2=Badiola |first2=Ainara |last3=Gómez-Olivencia |first3=Asier |last4=Pereda-Suberbiola |first4=Xabier |date=2021-01-02 |title=New Leptolophus (Palaeotheriidae) species from the Iberian Peninsula and early evidence of hypsodonty in an Eocene perissodactyl |url=https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/02724634.2021.1912061 |journal=Journal of Vertebrate Paleontology |language=en |volume=41 |issue=1 |article-number=e1912061 |doi=10.1080/02724634.2021.1912061 |bibcode=2021JVPal..41E2061P |issn=0272-4634|url-access=subscription }}</ref> Maždaug šerno arba mažo raganosio dydžio, labiau priminė tapyrus. Kaukolė trumpa ir žema. Kojos trumpos, masyvios. Priekinės galūnės keturpirštės, užpakalinės – tripirštės. Buvo paplitę Eurazijoje, gyveno miškuose, prie vandens telkinių. Mito minkštu augaliniu maistu. == Sistematika == ''Palaeotheriidae'' ryšys su kitomis grupėmis:<ref>{{cite journal | last1=Holbrook | first1=Luke T. | last2=Lapergola | first2=Joshua | title=A NEW GENUS OF PERISSODACTYL (MAMMALIA) FROM THE BRIDGERIAN OF WYOMING, WITH COMMENTS ON BASAL PERISSODACTYL PHYLOGENY | journal=Journal of Vertebrate Paleontology | publisher=[Society of Vertebrate Paleontology, Taylor & Francis, Ltd.] | volume=31 | issue=4 | year=2011 | issn=02724634 | jstor=25835883 | pages=895–901 | url=http://www.jstor.org/stable/25835883 | access-date=2026-03-31}}</ref> {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] kx1iiqpfs66rq8u1qptdbpvjrtu6w87 0 694243 7798352 7796728 2026-04-04T10:27:47Z Zygimantus 3664 7798352 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Ceratomorpha}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Elasm062.jpg|230px|Elasmotherium]] | caption = Elasmotherium}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_poburis | taxon = | taxon1 = Ceratomorpha}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Ceratomorpha | autorius = Wood | metai = 1937 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Ceratomorpha''''' – [[neporakanopiai|neporakanopių]] (''Perissodactyla'') [[žinduolis|žinduolių]] pobūris, kuriam priklauso šiuolaikiniai [[raganosiniai|raganosiai]], [[tapyrai]] ir jų išnykę protėviai. ''Ceratomorpha'' šeimos buvo labai įvairios savo išvaizda ir dydžiu.<ref>{{Cite web |title=Ceratomorpha {{! }} Perissodactyl |author= |work=research.amnh.org |date= |access-date=2026-03-31 |url= https://research.amnh.org/paleontology/perissodactyl/evolution/groups/ceratomorpha |quote=The fossil record shows that tapirs and rhinos were once various diverse but most are now extinct. Many species have very specialized skulls and skeletons }}</ref> Ankstyvuoju eocenu, prieš 55 mln. metų, pobūris užėmė kelis žemynus. == Sistematika == ''Ceratomorpha'' ryšys su kitomis grupėmis:<ref>{{cite journal | last1=Holbrook | first1=Luke T. | last2=Lapergola | first2=Joshua | title=A NEW GENUS OF PERISSODACTYL (MAMMALIA) FROM THE BRIDGERIAN OF WYOMING, WITH COMMENTS ON BASAL PERISSODACTYL PHYLOGENY | journal=Journal of Vertebrate Paleontology | publisher=[Society of Vertebrate Paleontology, Taylor & Francis, Ltd.] | volume=31 | issue=4 | year=2011 | issn=02724634 | jstor=25835883 | pages=895–901 | url=http://www.jstor.org/stable/25835883 | access-date=2026-03-31}}</ref> {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] a0ms7cg83v6h6uad1vn95tjykpce61b 0 694258 7798349 7796534 2026-04-04T10:26:37Z Zygimantus 3664 7798349 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Isectolophidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Homogalax tapirinus.JPG|230px]] | caption = ''Homogalax tapirinus''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_poburis | taxon = | taxon1 = Isectolophidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Isectolophidae''''' – [[neporakanopiai|neporakanopių]] (''Perissodactyla'') [[žinduolis|žinduolių]] išnykusi [[Šeima (biologija)|šeima]].<ref>{{Cite journal |last=Bronnert |first=Constance |last2=Gheerbrant |first2=Emmanuel |last3=Godinot |first3=Marc |last4=Métais |first4=Grégoire |date=2018-07-04 |title=First European 'Isectolophidae' (Mammalia, Perissodactyla): Chowliia europea, sp. nov., from the lower Eocene of Le Quesnoy, France |url=https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/02724634.2018.1487448 |journal=Journal of Vertebrate Paleontology |language=en |volume=38 |issue=4 |pages=(1)–(9) |doi=10.1080/02724634.2018.1487448 |issn=0272-4634|url-access=subscription }}</ref> == Sistematika == ''Isectolophidae'' ryšys su kitomis grupėmis:<ref>{{cite journal | last1=Holbrook | first1=Luke T. | last2=Lapergola | first2=Joshua | title=A NEW GENUS OF PERISSODACTYL (MAMMALIA) FROM THE BRIDGERIAN OF WYOMING, WITH COMMENTS ON BASAL PERISSODACTYL PHYLOGENY | journal=Journal of Vertebrate Paleontology | publisher=[Society of Vertebrate Paleontology, Taylor & Francis, Ltd.] | volume=31 | issue=4 | year=2011 | issn=02724634 | jstor=25835883 | pages=895–901 | url=http://www.jstor.org/stable/25835883 | access-date=2026-03-31}}</ref> {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] l5r521t9vnzn6m9owsryk07yd2ro0ey 0 694309 7797856 7797854 2026-04-03T12:01:32Z Makenzis 46558 /* Trenerio karjera */ 7797856 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Toni Korkeakunnas | image = [[Vaizdas:Toni_Korkeakunnas_2017.jpg|230px]] | fullname = | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|05|15}} | cityofbirth = [[Helsinkis]] | countryofbirth = [[Suomija]] | height = | currentclub = [[FK Panevėžys]] | clubnumber = | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 1987–1993<br/>1994<br/>1995<br />1995<br/>1996–1997<br/>1998–1999 | clubs = [[TP-Seinäjoki]] <br/> [[VPS Vaasa|VPS]] <br/> [[TP-Seinäjoki]] <br/> [[Pallokerho-35|PK-35]] <br/> [[HIFK Soccer Helsinki|HIFK]] <br/> [[IF Gnistan]] | caps(goals) = 141 {{0}}(28)<br/>{{0}}24 {{0}}{{0}}(3)<br/>{{0}}11 {{0}}{{0}}(1)<br/>{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br/>{{0}}39 {{0}}(12)<br/>{{0}}36 {{0}}{{0}}(5) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = | managerclubs = }} '''Toni Korkeakunnas''' (g. [[1968]] m. [[gegužės 15]] d.) – karjerą baigęs [[Suomija|Suomijos]] futbolininkas, dirbęs treneriu Suomijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje. {{tvarkomas}} == Karjera == Karjerą pradėjo [[TP-Seinäjoki]]. 1994 m. perėjo į [[VPS Vaasa|VPS]]. 1995 m. grįžo į [[TP-Seinäjoki]]. Vėliau atstovavo [[Pallokerho-35|PK-35]]. Nuo 1996 m. priklausė [[HIFK Soccer Helsinki|HIFK]]. 1999 m. baigė profesionalaus futbolininko karjerą Helsinkio „[[IF Gnistan|Gnistan]]“. == Trenerio karjera == Baigęs futbolininko karjerą ėmėsi trenerio veiklos. Vyr. trenerio karjerą pradėjo Helsinkio „[[IF Gnistan|Gnistan]]“. Vėliau dirbo „[[FC Hämeenlinna|Hämeenlinna]]“, „Viikingit“, Miuliukoskio MyPa ir „[[FC Lahti|Lahti]]“ klubuose. Kitados buvo Suomijos U-19 komandos vyr. treneriu, bei darbavosi Suomijos nacionalinės komandos analitiku ir asistentu. 2023 m. tapo Helsinkio HJK vyr. treneriu. Su HJK du kartus pateko į UEFA Konferencijų lygos grupių etapą bei kartą tapo šalies čempionu. [[2024–2025 m. UEFA čempionų lyga|2024–2025 m. čempionų lygos]] atrankos turnyre kartu su HJK Viešėjo Lietuvoje. 2025 m. persikėlė į „[[FK Haugesund|Haugesund]]“ klubą ([[Norvegija]]), o 2026 m. kovo mėnesį atsistatydino. 2026 m. balandžio 2 d. oficialiai paskelbta, kad suomis tapo [[FK Panevėžys]] vyr. treneriu.<ref>[https://fk-panevezys.lt/komandos-vaira-pereme-patyres-suomis/ Komandos vairą perėmė patyręs suomis]</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|FIN}} HJK * [[Veikkausliiga]]: 2023 m. ; {{vlv|FIN}} FC Lahti * Lygos taurę: 2016 m. ; Asmeniai įvertinimai * [[Veikkausliiga]] metų vyr. treneris: 2012 m.<ref>[https://archive.today/20130205130624/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=49495 Pelipaikkojen parhaat 2012 nimetty] {{in lang|fi}}</ref> * [[Veikkausliiga]] mėnesio vyr. treneris: 2011 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=5&ID=44331 Ojalalle toinen titteli peräkkäin] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110920181916/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=5&ID=44331 |date=20 September 2011 }} {{in lang|fi}}</ref> 2012 m. balandžio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=47387 Magnus Bahnesta Veikkausliigan huhtikuun pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20120915100644/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=47387 |date=15 September 2012 }} {{in lang|fi}}</ref> 2012 m. rugpjūčio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=48945 Pekka Sihvola elokuun kuukauden pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130205171615/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=48945 |date=5 February 2013 }} {{in lang|fi}}</ref> 2013 m. rugpjūčio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=52879 Hongan Abdoulaye Méïté Veikkausliigan elokuun pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130904015947/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=52879 |date=2013-09-04 }} {{in lang|fi}}</ref> 2014 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=56015 Henrik Moisander heinäkuun kuukauden pelaaja] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140801082718/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=56015 |date=2014-08-01 }} {{in lang|fi}}</ref> 2015 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/uutiset/2015/08/04/mika-hilander-veikkausliigan-heinakuun-pelaaja Mika Hilander Veikkausliigan heinäkuun pelaaja] {{in lang|fi}}</ref> 2017 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/uutiset/2017/08/03/santeri-hostikka-kuukauden-pelaajaksi ​Santeri Hostikka kuukauden pelaajaksi] {{in lang|fi}}</ref> 2024 m. birželio mėn.<ref>[https://www.veikkaus.fi/fi/veikkausuutiset/tags/jalkapallo/sponsorointi2023/jalkapallo/veikkausliiga-kesakuun-pelaaja SJK:n Jaime Moreno Veikkausliigan kuukauden pelaaja kesäkuussa], veikkaus.fi, 5 July 2024</ref> *Suomijos mėnesio treneris: 2023 m. spalio mėn.<ref>[https://www.suomenvalmentajat.fi/arvostus/kuukauden-valmentaja/lokakuun-valmentaja-toni-korkeakunnas/ Lokakuun valmentaja: Toni Korkeakunnas], suomenvalmentajat.fi, 6 November 2023</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai|Korkeakunnas]] [[Kategorija:Suomijos futbolo treneriai|Korkeakunnas]] 0aye1mprg486judtcqt51b8qz5hblox 7797860 7797856 2026-04-03T12:15:32Z Makenzis 46558 /* Trenerio karjera */ 7797860 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Toni Korkeakunnas | image = [[Vaizdas:Toni_Korkeakunnas_2017.jpg|230px]] | fullname = | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|05|15}} | cityofbirth = [[Helsinkis]] | countryofbirth = [[Suomija]] | height = | currentclub = [[FK Panevėžys]] | clubnumber = | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 1987–1993<br/>1994<br/>1995<br />1995<br/>1996–1997<br/>1998–1999 | clubs = [[TP-Seinäjoki]] <br/> [[VPS Vaasa|VPS]] <br/> [[TP-Seinäjoki]] <br/> [[Pallokerho-35|PK-35]] <br/> [[HIFK Soccer Helsinki|HIFK]] <br/> [[IF Gnistan]] | caps(goals) = 141 {{0}}(28)<br/>{{0}}24 {{0}}{{0}}(3)<br/>{{0}}11 {{0}}{{0}}(1)<br/>{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br/>{{0}}39 {{0}}(12)<br/>{{0}}36 {{0}}{{0}}(5) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = | managerclubs = }} '''Toni Korkeakunnas''' (g. [[1968]] m. [[gegužės 15]] d.) – karjerą baigęs [[Suomija|Suomijos]] futbolininkas, dirbęs treneriu Suomijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje. {{tvarkomas}} == Karjera == Karjerą pradėjo [[TP-Seinäjoki]]. 1994 m. perėjo į [[VPS Vaasa|VPS]]. 1995 m. grįžo į [[TP-Seinäjoki]]. Vėliau atstovavo [[Pallokerho-35|PK-35]]. Nuo 1996 m. priklausė [[HIFK Soccer Helsinki|HIFK]]. 1999 m. baigė profesionalaus futbolininko karjerą Helsinkio „[[IF Gnistan|Gnistan]]“. == Trenerio karjera == Baigęs futbolininko karjerą ėmėsi trenerio veiklos. Vyr. trenerio karjerą pradėjo Helsinkio „[[IF Gnistan|Gnistan]]“. Vėliau dirbo „[[FC Hämeenlinna|Hämeenlinna]]“, „Viikingit“, Miuliukoskio MyPa ir „[[FC Lahti|Lahti]]“ klubuose. Kitados buvo Suomijos U-19 komandos vyr. treneriu, bei darbavosi Suomijos nacionalinės komandos analitiku ir asistentu. 2023 m. tapo Helsinkio HJK vyr. treneriu. Su HJK du kartus pateko į UEFA Konferencijų lygos grupių etapą bei kartą tapo šalies čempionu. [[2024–2025 m. UEFA čempionų lyga|2024–2025 m. čempionų lygos]] atrankos turnyre kartu su HJK Viešėjo Lietuvoje. 2025 m. persikėlė į „[[FK Haugesund|Haugesund]]“ klubą ([[Norvegija]]), o 2026 m. kovo mėnesį atsistatydino. 2026 m. balandžio 2 d. oficialiai paskelbta, kad suomis tapo [[FK Panevėžys]] vyr. treneriu.<ref>[https://fk-panevezys.lt/komandos-vaira-pereme-patyres-suomis/ Komandos vairą perėmė patyręs suomis]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/538597/panevezys-imasi-permainu-komandai-vadovaus-titulus-suomijoje-skynes-treneris „Panevėžys“ imasi permainų: komandai vadovaus titulus Suomijoje skynęs treneris]</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|FIN}} HJK * [[Veikkausliiga]]: 2023 m. ; {{vlv|FIN}} FC Lahti * Lygos taurę: 2016 m. ; Asmeniai įvertinimai * [[Veikkausliiga]] metų vyr. treneris: 2012 m.<ref>[https://archive.today/20130205130624/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=49495 Pelipaikkojen parhaat 2012 nimetty] {{in lang|fi}}</ref> * [[Veikkausliiga]] mėnesio vyr. treneris: 2011 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=5&ID=44331 Ojalalle toinen titteli peräkkäin] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110920181916/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=5&ID=44331 |date=20 September 2011 }} {{in lang|fi}}</ref> 2012 m. balandžio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=47387 Magnus Bahnesta Veikkausliigan huhtikuun pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20120915100644/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=47387 |date=15 September 2012 }} {{in lang|fi}}</ref> 2012 m. rugpjūčio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=48945 Pekka Sihvola elokuun kuukauden pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130205171615/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=48945 |date=5 February 2013 }} {{in lang|fi}}</ref> 2013 m. rugpjūčio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=52879 Hongan Abdoulaye Méïté Veikkausliigan elokuun pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130904015947/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=52879 |date=2013-09-04 }} {{in lang|fi}}</ref> 2014 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=56015 Henrik Moisander heinäkuun kuukauden pelaaja] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140801082718/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=56015 |date=2014-08-01 }} {{in lang|fi}}</ref> 2015 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/uutiset/2015/08/04/mika-hilander-veikkausliigan-heinakuun-pelaaja Mika Hilander Veikkausliigan heinäkuun pelaaja] {{in lang|fi}}</ref> 2017 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/uutiset/2017/08/03/santeri-hostikka-kuukauden-pelaajaksi ​Santeri Hostikka kuukauden pelaajaksi] {{in lang|fi}}</ref> 2024 m. birželio mėn.<ref>[https://www.veikkaus.fi/fi/veikkausuutiset/tags/jalkapallo/sponsorointi2023/jalkapallo/veikkausliiga-kesakuun-pelaaja SJK:n Jaime Moreno Veikkausliigan kuukauden pelaaja kesäkuussa], veikkaus.fi, 5 July 2024</ref> *Suomijos mėnesio treneris: 2023 m. spalio mėn.<ref>[https://www.suomenvalmentajat.fi/arvostus/kuukauden-valmentaja/lokakuun-valmentaja-toni-korkeakunnas/ Lokakuun valmentaja: Toni Korkeakunnas], suomenvalmentajat.fi, 6 November 2023</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai|Korkeakunnas]] [[Kategorija:Suomijos futbolo treneriai|Korkeakunnas]] lwxcspoks0wzef5labwatbnh0o048vj 7797861 7797860 2026-04-03T12:16:14Z Makenzis 46558 /* Trenerio karjera */ 7797861 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Toni Korkeakunnas | image = [[Vaizdas:Toni_Korkeakunnas_2017.jpg|230px]] | fullname = | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|05|15}} | cityofbirth = [[Helsinkis]] | countryofbirth = [[Suomija]] | height = | currentclub = [[FK Panevėžys]] | clubnumber = | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 1987–1993<br/>1994<br/>1995<br />1995<br/>1996–1997<br/>1998–1999 | clubs = [[TP-Seinäjoki]] <br/> [[VPS Vaasa|VPS]] <br/> [[TP-Seinäjoki]] <br/> [[Pallokerho-35|PK-35]] <br/> [[HIFK Soccer Helsinki|HIFK]] <br/> [[IF Gnistan]] | caps(goals) = 141 {{0}}(28)<br/>{{0}}24 {{0}}{{0}}(3)<br/>{{0}}11 {{0}}{{0}}(1)<br/>{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br/>{{0}}39 {{0}}(12)<br/>{{0}}36 {{0}}{{0}}(5) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = | managerclubs = }} '''Toni Korkeakunnas''' (g. [[1968]] m. [[gegužės 15]] d.) – karjerą baigęs [[Suomija|Suomijos]] futbolininkas, dirbęs treneriu Suomijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje. {{tvarkomas}} == Karjera == Karjerą pradėjo [[TP-Seinäjoki]]. 1994 m. perėjo į [[VPS Vaasa|VPS]]. 1995 m. grįžo į [[TP-Seinäjoki]]. Vėliau atstovavo [[Pallokerho-35|PK-35]]. Nuo 1996 m. priklausė [[HIFK Soccer Helsinki|HIFK]]. 1999 m. baigė profesionalaus futbolininko karjerą Helsinkio „[[IF Gnistan|Gnistan]]“. == Trenerio karjera == Baigęs futbolininko karjerą ėmėsi trenerio veiklos. Vyr. trenerio karjerą pradėjo Helsinkio „[[IF Gnistan|Gnistan]]“. Vėliau dirbo „[[FC Hämeenlinna|Hämeenlinna]]“, „Viikingit“, Miuliukoskio MyPa ir „[[FC Lahti|Lahti]]“ klubuose. Kitados buvo Suomijos U-19 komandos vyr. treneriu, bei darbavosi Suomijos nacionalinės komandos analitiku ir asistentu. 2023 m. tapo Helsinkio HJK vyr. treneriu. Su HJK du kartus pateko į UEFA Konferencijų lygos grupių etapą bei kartą tapo šalies čempionu. [[2024–2025 m. UEFA čempionų lyga|2024–2025 m. čempionų lygos]] atrankos turnyre kartu su HJK Viešėjo Lietuvoje. 2025 m. persikėlė į „[[FK Haugesund|Haugesund]]“ klubą ([[Norvegija]]), o 2026 m. kovo mėnesį atsistatydino.<ref>{{cite news|title=Avslutter arbeidsforholdet med Toni|url=https://www.fkh.no/nyheter/avslutter-arbeidsforholdet-med-toni|language=no|publisher=FK Haugesund|date=9 March 2026|access-date=13 March 2026}}</ref> 2026 m. balandžio 2 d. oficialiai paskelbta, kad suomis tapo [[FK Panevėžys]] vyr. treneriu.<ref>[https://fk-panevezys.lt/komandos-vaira-pereme-patyres-suomis/ Komandos vairą perėmė patyręs suomis]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/538597/panevezys-imasi-permainu-komandai-vadovaus-titulus-suomijoje-skynes-treneris „Panevėžys“ imasi permainų: komandai vadovaus titulus Suomijoje skynęs treneris]</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|FIN}} HJK * [[Veikkausliiga]]: 2023 m. ; {{vlv|FIN}} FC Lahti * Lygos taurę: 2016 m. ; Asmeniai įvertinimai * [[Veikkausliiga]] metų vyr. treneris: 2012 m.<ref>[https://archive.today/20130205130624/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=49495 Pelipaikkojen parhaat 2012 nimetty] {{in lang|fi}}</ref> * [[Veikkausliiga]] mėnesio vyr. treneris: 2011 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=5&ID=44331 Ojalalle toinen titteli peräkkäin] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110920181916/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=5&ID=44331 |date=20 September 2011 }} {{in lang|fi}}</ref> 2012 m. balandžio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=47387 Magnus Bahnesta Veikkausliigan huhtikuun pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20120915100644/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=47387 |date=15 September 2012 }} {{in lang|fi}}</ref> 2012 m. rugpjūčio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=48945 Pekka Sihvola elokuun kuukauden pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130205171615/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=48945 |date=5 February 2013 }} {{in lang|fi}}</ref> 2013 m. rugpjūčio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=52879 Hongan Abdoulaye Méïté Veikkausliigan elokuun pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130904015947/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=52879 |date=2013-09-04 }} {{in lang|fi}}</ref> 2014 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=56015 Henrik Moisander heinäkuun kuukauden pelaaja] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140801082718/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=56015 |date=2014-08-01 }} {{in lang|fi}}</ref> 2015 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/uutiset/2015/08/04/mika-hilander-veikkausliigan-heinakuun-pelaaja Mika Hilander Veikkausliigan heinäkuun pelaaja] {{in lang|fi}}</ref> 2017 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/uutiset/2017/08/03/santeri-hostikka-kuukauden-pelaajaksi ​Santeri Hostikka kuukauden pelaajaksi] {{in lang|fi}}</ref> 2024 m. birželio mėn.<ref>[https://www.veikkaus.fi/fi/veikkausuutiset/tags/jalkapallo/sponsorointi2023/jalkapallo/veikkausliiga-kesakuun-pelaaja SJK:n Jaime Moreno Veikkausliigan kuukauden pelaaja kesäkuussa], veikkaus.fi, 5 July 2024</ref> *Suomijos mėnesio treneris: 2023 m. spalio mėn.<ref>[https://www.suomenvalmentajat.fi/arvostus/kuukauden-valmentaja/lokakuun-valmentaja-toni-korkeakunnas/ Lokakuun valmentaja: Toni Korkeakunnas], suomenvalmentajat.fi, 6 November 2023</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai|Korkeakunnas]] [[Kategorija:Suomijos futbolo treneriai|Korkeakunnas]] hcmhnudfqtmut9ghhqxouttoarox8ni 7797862 7797861 2026-04-03T12:16:54Z Makenzis 46558 /* Trenerio karjera */ 7797862 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Toni Korkeakunnas | image = [[Vaizdas:Toni_Korkeakunnas_2017.jpg|230px]] | fullname = | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|05|15}} | cityofbirth = [[Helsinkis]] | countryofbirth = [[Suomija]] | height = | currentclub = [[FK Panevėžys]] | clubnumber = | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 1987–1993<br/>1994<br/>1995<br />1995<br/>1996–1997<br/>1998–1999 | clubs = [[TP-Seinäjoki]] <br/> [[VPS Vaasa|VPS]] <br/> [[TP-Seinäjoki]] <br/> [[Pallokerho-35|PK-35]] <br/> [[HIFK Soccer Helsinki|HIFK]] <br/> [[IF Gnistan]] | caps(goals) = 141 {{0}}(28)<br/>{{0}}24 {{0}}{{0}}(3)<br/>{{0}}11 {{0}}{{0}}(1)<br/>{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br/>{{0}}39 {{0}}(12)<br/>{{0}}36 {{0}}{{0}}(5) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = | managerclubs = }} '''Toni Korkeakunnas''' (g. [[1968]] m. [[gegužės 15]] d.) – karjerą baigęs [[Suomija|Suomijos]] futbolininkas, dirbęs treneriu Suomijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje. {{tvarkomas}} == Karjera == Karjerą pradėjo [[TP-Seinäjoki]]. 1994 m. perėjo į [[VPS Vaasa|VPS]]. 1995 m. grįžo į [[TP-Seinäjoki]]. Vėliau atstovavo [[Pallokerho-35|PK-35]]. Nuo 1996 m. priklausė [[HIFK Soccer Helsinki|HIFK]]. 1999 m. baigė profesionalaus futbolininko karjerą Helsinkio „[[IF Gnistan|Gnistan]]“. == Trenerio karjera == Baigęs futbolininko karjerą ėmėsi trenerio veiklos. Vyr. trenerio karjerą pradėjo Helsinkio „[[IF Gnistan|Gnistan]]“. Vėliau dirbo „[[FC Hämeenlinna|Hämeenlinna]]“, „Viikingit“, Miuliukoskio MyPa ir „[[FC Lahti|Lahti]]“ klubuose. Kitados buvo Suomijos U-19 komandos vyr. treneriu, bei darbavosi Suomijos nacionalinės komandos analitiku ir asistentu. 2023 m. tapo Helsinkio HJK vyr. treneriu. Su HJK du kartus pateko į UEFA Konferencijų lygos grupių etapą bei kartą tapo šalies čempionu. [[2024–2025 m. UEFA čempionų lyga|2024–2025 m. čempionų lygos]] atrankos turnyre kartu su HJK Viešėjo Lietuvoje. 2025 m. gegužės 27 d. persikėlė į „[[FK Haugesund|Haugesund]]“ klubą ([[Norvegija]]),<ref>[https://www.fkh.no/nyheter/ny-hovedtrener-pa-plass NY HOVEDTRENER PÅ PLASS], fkh.no, 27 May 2025</ref> o 2026 m. kovo mėnesį atsistatydino.<ref>{{cite news|title=Avslutter arbeidsforholdet med Toni|url=https://www.fkh.no/nyheter/avslutter-arbeidsforholdet-med-toni|language=no|publisher=FK Haugesund|date=9 March 2026|access-date=13 March 2026}}</ref> 2026 m. balandžio 2 d. oficialiai paskelbta, kad suomis tapo [[FK Panevėžys]] vyr. treneriu.<ref>[https://fk-panevezys.lt/komandos-vaira-pereme-patyres-suomis/ Komandos vairą perėmė patyręs suomis]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/538597/panevezys-imasi-permainu-komandai-vadovaus-titulus-suomijoje-skynes-treneris „Panevėžys“ imasi permainų: komandai vadovaus titulus Suomijoje skynęs treneris]</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|FIN}} HJK * [[Veikkausliiga]]: 2023 m. ; {{vlv|FIN}} FC Lahti * Lygos taurę: 2016 m. ; Asmeniai įvertinimai * [[Veikkausliiga]] metų vyr. treneris: 2012 m.<ref>[https://archive.today/20130205130624/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=49495 Pelipaikkojen parhaat 2012 nimetty] {{in lang|fi}}</ref> * [[Veikkausliiga]] mėnesio vyr. treneris: 2011 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=5&ID=44331 Ojalalle toinen titteli peräkkäin] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110920181916/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=5&ID=44331 |date=20 September 2011 }} {{in lang|fi}}</ref> 2012 m. balandžio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=47387 Magnus Bahnesta Veikkausliigan huhtikuun pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20120915100644/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=47387 |date=15 September 2012 }} {{in lang|fi}}</ref> 2012 m. rugpjūčio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=48945 Pekka Sihvola elokuun kuukauden pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130205171615/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=48945 |date=5 February 2013 }} {{in lang|fi}}</ref> 2013 m. rugpjūčio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=52879 Hongan Abdoulaye Méïté Veikkausliigan elokuun pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130904015947/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=52879 |date=2013-09-04 }} {{in lang|fi}}</ref> 2014 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=56015 Henrik Moisander heinäkuun kuukauden pelaaja] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140801082718/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=56015 |date=2014-08-01 }} {{in lang|fi}}</ref> 2015 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/uutiset/2015/08/04/mika-hilander-veikkausliigan-heinakuun-pelaaja Mika Hilander Veikkausliigan heinäkuun pelaaja] {{in lang|fi}}</ref> 2017 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/uutiset/2017/08/03/santeri-hostikka-kuukauden-pelaajaksi ​Santeri Hostikka kuukauden pelaajaksi] {{in lang|fi}}</ref> 2024 m. birželio mėn.<ref>[https://www.veikkaus.fi/fi/veikkausuutiset/tags/jalkapallo/sponsorointi2023/jalkapallo/veikkausliiga-kesakuun-pelaaja SJK:n Jaime Moreno Veikkausliigan kuukauden pelaaja kesäkuussa], veikkaus.fi, 5 July 2024</ref> *Suomijos mėnesio treneris: 2023 m. spalio mėn.<ref>[https://www.suomenvalmentajat.fi/arvostus/kuukauden-valmentaja/lokakuun-valmentaja-toni-korkeakunnas/ Lokakuun valmentaja: Toni Korkeakunnas], suomenvalmentajat.fi, 6 November 2023</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai|Korkeakunnas]] [[Kategorija:Suomijos futbolo treneriai|Korkeakunnas]] 19ao7zivtt4bbr72s0re58slp1ksofb 7798040 7797862 2026-04-03T15:23:59Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798040 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Toni Korkeakunnas | image = [[Vaizdas:Toni_Korkeakunnas_2017.jpg|230px]] | fullname = | nickname = | dateofbirth = {{bda|1968|05|15}} | cityofbirth = [[Helsinkis]] | countryofbirth = [[Suomija]] | height = | currentclub = [[FK Panevėžys]] | clubnumber = | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 1987–1993<br/>1994<br/>1995<br />1995<br/>1996–1997<br/>1998–1999 | clubs = [[TP-Seinäjoki]] <br/> [[VPS Vaasa|VPS]] <br/> [[TP-Seinäjoki]] <br/> [[Pallokerho-35|PK-35]] <br/> [[HIFK Soccer Helsinki|HIFK]] <br/> [[IF Gnistan]] | caps(goals) = 141 {{0}}(28)<br/>{{0}}24 {{0}}{{0}}(3)<br/>{{0}}11 {{0}}{{0}}(1)<br/>{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br/>{{0}}39 {{0}}(12)<br/>{{0}}36 {{0}}{{0}}(5) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = | ntupdate = | manageryears = | managerclubs = }} '''Tonis Korkeakunasas''' (g. [[1968]] m. [[gegužės 15]] d.) – karjerą baigęs [[Suomija|Suomijos]] futbolininkas, dirbęs treneriu Suomijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje. {{tvarkomas}} == Karjera == Karjerą pradėjo [[TP-Seinäjoki]]. 1994 m. perėjo į [[VPS Vaasa|VPS]]. 1995 m. grįžo į [[TP-Seinäjoki]]. Vėliau atstovavo [[Pallokerho-35|PK-35]]. Nuo 1996 m. priklausė [[HIFK Soccer Helsinki|HIFK]]. 1999 m. baigė profesionalaus futbolininko karjerą Helsinkio „[[IF Gnistan|Gnistan]]“. == Trenerio karjera == Baigęs futbolininko karjerą ėmėsi trenerio veiklos. Vyr. trenerio karjerą pradėjo Helsinkio „[[IF Gnistan|Gnistan]]“. Vėliau dirbo „[[FC Hämeenlinna|Hämeenlinna]]“, „Viikingit“, Miuliukoskio MyPa ir „[[FC Lahti|Lahti]]“ klubuose. Kitados buvo Suomijos U-19 komandos vyr. treneriu, bei darbavosi Suomijos nacionalinės komandos analitiku ir asistentu. 2023 m. tapo Helsinkio HJK vyr. treneriu. Su HJK du kartus pateko į UEFA Konferencijų lygos grupių etapą bei kartą tapo šalies čempionu. [[2024–2025 m. UEFA čempionų lyga|2024–2025 m. čempionų lygos]] atrankos turnyre kartu su HJK Viešėjo Lietuvoje. 2025 m. gegužės 27 d. persikėlė į „[[FK Haugesund|Haugesund]]“ klubą ([[Norvegija]]),<ref>[https://www.fkh.no/nyheter/ny-hovedtrener-pa-plass NY HOVEDTRENER PÅ PLASS], fkh.no, 27 May 2025</ref> o 2026 m. kovo mėnesį atsistatydino.<ref>{{cite news|title=Avslutter arbeidsforholdet med Toni|url=https://www.fkh.no/nyheter/avslutter-arbeidsforholdet-med-toni|language=no|publisher=FK Haugesund|date=9 March 2026|access-date=13 March 2026}}</ref> 2026 m. balandžio 2 d. oficialiai paskelbta, kad suomis tapo [[FK Panevėžys]] vyr. treneriu.<ref>[https://fk-panevezys.lt/komandos-vaira-pereme-patyres-suomis/ Komandos vairą perėmė patyręs suomis]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/538597/panevezys-imasi-permainu-komandai-vadovaus-titulus-suomijoje-skynes-treneris „Panevėžys“ imasi permainų: komandai vadovaus titulus Suomijoje skynęs treneris]</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|FIN}} HJK * [[Veikkausliiga]]: 2023 m. ; {{vlv|FIN}} FC Lahti * Lygos taurę: 2016 m. ; Asmeniai įvertinimai * [[Veikkausliiga]] metų vyr. treneris: 2012 m.<ref>[https://archive.today/20130205130624/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=49495 Pelipaikkojen parhaat 2012 nimetty] {{in lang|fi}}</ref> * [[Veikkausliiga]] mėnesio vyr. treneris: 2011 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=5&ID=44331 Ojalalle toinen titteli peräkkäin] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110920181916/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=5&ID=44331 |date=20 September 2011 }} {{in lang|fi}}</ref> 2012 m. balandžio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=47387 Magnus Bahnesta Veikkausliigan huhtikuun pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20120915100644/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=47387 |date=15 September 2012 }} {{in lang|fi}}</ref> 2012 m. rugpjūčio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=48945 Pekka Sihvola elokuun kuukauden pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130205171615/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=48945 |date=5 February 2013 }} {{in lang|fi}}</ref> 2013 m. rugpjūčio mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=52879 Hongan Abdoulaye Méïté Veikkausliigan elokuun pelaaja] {{Webarchive|url=https://archive.today/20130904015947/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=52879 |date=2013-09-04 }} {{in lang|fi}}</ref> 2014 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=56015 Henrik Moisander heinäkuun kuukauden pelaaja] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140801082718/http://www.veikkausliiga.com/News.aspx?type=1&ID=56015 |date=2014-08-01 }} {{in lang|fi}}</ref> 2015 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/uutiset/2015/08/04/mika-hilander-veikkausliigan-heinakuun-pelaaja Mika Hilander Veikkausliigan heinäkuun pelaaja] {{in lang|fi}}</ref> 2017 m. liepos mėn.,<ref>[http://www.veikkausliiga.com/uutiset/2017/08/03/santeri-hostikka-kuukauden-pelaajaksi ​Santeri Hostikka kuukauden pelaajaksi] {{in lang|fi}}</ref> 2024 m. birželio mėn.<ref>[https://www.veikkaus.fi/fi/veikkausuutiset/tags/jalkapallo/sponsorointi2023/jalkapallo/veikkausliiga-kesakuun-pelaaja SJK:n Jaime Moreno Veikkausliigan kuukauden pelaaja kesäkuussa], veikkaus.fi, 5 July 2024</ref> * Suomijos mėnesio treneris: 2023 m. spalio mėn.<ref>[https://www.suomenvalmentajat.fi/arvostus/kuukauden-valmentaja/lokakuun-valmentaja-toni-korkeakunnas/ Lokakuun valmentaja: Toni Korkeakunnas], suomenvalmentajat.fi, 6 November 2023</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai|Korkeakunnas]] [[Kategorija:Suomijos futbolo treneriai|Korkeakunnas]] htx6k2sllo73rmws7p9p680egiaiqxo 6 694311 7797865 2026-04-03T12:21:26Z Makenzis 46558 {{fc-logo|Čilė}} 7797865 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{fc-logo|Čilė}} == Licencija == {{fairuse}} cbc8herhosn3w2g9zygdi984aaenlqr 0 694312 7797981 2026-04-03T14:55:37Z CD 677 Naujas puslapis: {{Infolentelė futbolo sezonas |country = POL |pseason = 2023–2024 |season = 2024–2025 |nseason = 2025–2026 |champions1 = [[Lech Poznań]] |dchampions = [[Legia Warszawa]] |schampions = [[Jagiellonia Białystok]] }} '''[[Lenkijos futbolas]] [[2024]]–[[2025]] m.''' * {{fut|POL|c}} prasidėjo 2024 m. liepos 19 d., baigėsi 2025 m. gegužės 24 d. * {{fut|POL|t}}s turnyras prasidėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d., finalas įvyko 2025 m. gegužės 2 d. == Lygos == {{sezono... 7797981 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo sezonas |country = POL |pseason = 2023–2024 |season = 2024–2025 |nseason = 2025–2026 |champions1 = [[Lech Poznań]] |dchampions = [[Legia Warszawa]] |schampions = [[Jagiellonia Białystok]] }} '''[[Lenkijos futbolas]] [[2024]]–[[2025]] m.''' * {{fut|POL|c}} prasidėjo 2024 m. liepos 19 d., baigėsi 2025 m. gegužės 24 d. * {{fut|POL|t}}s turnyras prasidėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d., finalas įvyko 2025 m. gegužės 2 d. == Lygos == {{sezono lygos}} |- | 1-oji || 2024–2025 m. [[Ekstraklasa]] || [[Lech Poznań]] || [[Raków Częstochowa]] || [[Jagiellonia Białystok]] || 18 || {{wiki|en|2024–25 Ekstraklasa}} <ref>[https://www.flashscore.com/football/poland/ekstraklasa-2024-2025/ Ekstraklasa 2024/2025] (Flashscore.com)</ref> |- | 2-oji || 2024–2025 m. [[Lenkijos I lyga]] || [[Arka Gdynia]] || [[BBT Nieciecza]] || [[Wisła Płock]] || 18 || {{wiki|en|2024–25 I liga}} <ref>[https://www.flashscore.com/football/poland/division-1-2024-2025/ Division 1 2024/2025] (Flashscore.com)</ref> |- | 3-oji || 2024–2025 m. [[Lenkijos II lyga]] || [[Polonia Bytom]] || [[Pogoń Grodzisk Mazowiecki]] || [[Wieczysta Kraków]] || 18 || {{wiki|en|2024–25 II liga}} <ref>[https://www.flashscore.com/football/poland/division-2-2024-2025/ Division 2 2024/2025] (Flashscore.com)</ref> |- | 4-oji || 2024–2025 m. [[Lenkijos III lyga]] || || || || 72 || {{wiki|en|2024–25 III liga}} |- | 5-oji || 2024–2025 m. [[Lenkijos IV lyga]] || || || || 16 zonų || {{wiki|pl|IV liga polska w piłce nożnej (2024/2025)}} |- | 6-oji || 2024–2025 m. [[Lenkijos V lyga]] || || || || 145 || {{wiki|pl|V liga polska w piłce nożnej (2024/2025)}} |} === [[Ekstraklasa]] === {{main|2024–2025 m. Ekstraklasa}} [[Ekstraklasa]] (pagal rėmėjus ''PKO Bank Polski Ekstraklasa'') – aukščiausia futbolo lyga, kurioje žaidžia 18 komandų. Čempionais 9-ąjį kartą tapo „Lech“.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/polchamp.html Poland - List of Champions] (Rsssf.org)</ref> Galutinė lentelė: {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė|1|Lech Poznań|34|22|4|8|68|31|37|70}} {{grupės eilutė|2|Raków Częstochowa|34|20|9|5|51|23|28|69}} {{grupės eilutė|3|Jagiellonia Białystok|34|17|10|7|56|42|14|61}} {{grupės eilutė|4|Pogoń Szczecin|34|17|7|10|59|40|19|58}} {{grupės eilutė|5|Legia Warszawa|34|15|9|10|60|45|15|54}} {{grupės eilutė|6|Cracovia Kraków|34|14|9|11|58|53|5|51}} {{grupės eilutė|7|Motor Lublin|34|14|7|13|48|59|−11|49}} {{grupės eilutė|8|GKS Katowice|34|14|7|13|49|47|2|49}} {{grupės eilutė|9|Górnik Zabrze|34|13|8|13|43|39|4|47}} {{grupės eilutė|10|Piast Gliwice|34|11|12|11|37|36|1|45}} {{grupės eilutė|11|Korona Kielce|34|11|12|11|37|45|−8|45}} {{grupės eilutė|12|Radomiak Radom|34|11|8|15|48|52|−4|41}} {{grupės eilutė|13|Widzew Łódź|34|11|7|16|38|49|−11|40}} {{grupės eilutė|14|Lechia Gdańsk|34|10|7|17|44|59|−15|37}} {{grupės eilutė|15|Zagłębie Lubin|34|10|6|18|33|51|−18|36}} {{grupės eilutė|16|Stal Mielec|34|7|10|17|39|56|−17|31}} {{grupės eilutė|17|Śląsk Wrocław|34|6|12|16|38|53|−15|30}} {{grupės eilutė|18|Puszcza Niepołomice|34|6|10|18|37|63|−26|28}} |} === I lyga === [[Lenkijos I lyga]] – antrosios pakopos pirmenybės, dėl rėmimo sutarčių dar žinoma kaip ''Fortuna I Liga'', joje dalyvavo 18 klubų. Nugalėjo Gdynės „Arka“. Galutinė lentelė: {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė|1|Arka Gdynia|34|21|9|4|63|24|39|72}} {{grupės eilutė|2|Bruk-Bet Termalica Nieciecza|34|21|8|5|70|39|31|71}} {{grupės eilutė|3|Wisła Płock|34|18|10|6|58|38|20|64}} {{grupės eilutė|4|Wisła Kraków|34|18|8|8|63|32|31|62}} {{grupės eilutė|5|Miedź Legnica|34|16|8|10|56|45|11|56}} {{grupės eilutė|6|Polonia Warszawa|34|16|8|10|46|37|9|56}} {{grupės eilutė|7|GKS Tychy|34|13|14|7|47|36|11|53}} {{grupės eilutė|8|Znicz Pruszków|34|14|10|10|52|43|9|52}} {{grupės eilutė|9|Górnik Łęczna|34|13|11|10|50|42|8|50}} {{grupės eilutė|10|Ruch Chorzów|34|13|9|12|50|46|4|48}} {{grupės eilutė|11|ŁKS Łódź|34|13|8|13|50|41|9|47}} {{grupės eilutė|12|Stal Rzeszów|34|9|8|17|42|59|−17|35}} {{grupės eilutė|13|Chrobry Głogów|34|8|9|17|37|59|−22|33}} {{grupės eilutė|14|Odra Opole|34|7|9|18|31|61|−30|30}} {{grupės eilutė|15|Pogoń Siedlce|34|7|9|18|38|53|−15|30}} {{grupės eilutė|16|Kotwica Kołobrzeg|34|6|11|17|29|55|−26|29}} {{grupės eilutė|17|Warta Poznań|34|6|6|22|22|56|−34|24}} {{grupės eilutė|18|Stal Stalowa Wola|34|4|11|19|27|65|−38|23}} |} === II lyga === [[Lenkijos II lyga]] – vieninga 3-osios pakopos Lenkijos lyga. Joje varžėsi 18 komandų, nugalėjo Bytomo „Polonia“ ekipa. Galutinė lentelė: {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė|1|Polonia Bytom|34|22|6|6|69|34|35|72}} {{grupės eilutė|2|Pogoń Grodzisk Mazowiecki|34|21|6|7|64|39|25|69}} {{grupės eilutė|3|Wieczysta Kraków|34|19|6|9|65|29|36|63}} {{grupės eilutė|4|Chojniczanka Chojnice|34|18|9|7|50|29|21|63}} {{grupės eilutė|5|Świt Szczecin|34|14|10|10|58|52|6|52}} {{grupės eilutė|6|KKS 1925 Kalisz|34|15|6|13|37|38|−1|51}} {{grupės eilutė|7|Podbeskidzie Bielsko-Biała|34|14|9|11|44|35|9|51}} {{grupės eilutė|8|Hutnik Kraków|34|14|7|13|49|59|−10|49}} {{grupės eilutė|9|Zagłębie Sosnowiec|34|12|10|12|48|52|−4|46}} {{grupės eilutė|10|Resovia Rzeszów|34|12|9|13|46|48|−2|45}} {{grupės eilutė|11|GKS Jastrzębie|34|12|6|16|35|34|1|42}} {{grupės eilutė|12|ŁKS Łódź II|34|11|9|14|41|49|−8|42}} {{grupės eilutė|13|Rekord Bielsko-Biała|34|10|11|13|50|54|−4|41}} {{grupės eilutė|14|Olimpia Grudziądz|34|11|7|16|42|51|−9|40}} {{grupės eilutė|15|Wisła Puławy|34|12|3|19|42|65|−23|37}} {{grupės eilutė|16|Zagłębie Lubin II|34|9|7|18|51|58|−7|34}} {{grupės eilutė|17|Skra Częstochowa|34|9|4|21|32|60|−28|23}} {{grupės eilutė|18|Olimpia Elbląg|34|4|9|21|30|67|−37|21}} |} == Taurės == {{sezono taurės}} |- | 2024–2025 m. [[Lenkijos futbolo taurė]] || [[Legia Warszawa]] || [[Pogoń Szczecin]] || 4–3 || 70 || {{wiki|en|2024–25 Polish Cup}} <ref>[https://www.flashscore.com/football/poland/polish-cup-2024-2025/ Polish Cup 2024/2025] (Flashscore.com)</ref> |- | 2024 m. [[Lenkijos futbolo supertaurė]] || [[Jagiellonia Białystok]] || [[Wisła Kraków]] || 1–0 || {{wiki|en|2024 Polish Super Cup}} <ref>[https://www.flashscore.com/football/poland/super-cup-2024/ Poland Super Cup 2024] (Flashscore.com)</ref> |} === Nacionalinė taurė === [[Lenkijos futbolo taurė]] ({{pl|Puchar Polski}}) – pagrindinis futbolo taurės turnyras [[Lenkija|Lenkijoje]]. Taurę 21-ąjį kartą laimėjo „Legia“.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/polcuphist.html Poland - List of Cup Finals] (Rsssf.org)</ref> Lemiamos dvikovos: {{fbox |round = Pusfinalis |date = 2025-04-01 |time = 18:30 [[CEST]] ([[UTC+02:00]]) |team1 = [[Puszcza Niepołomice]] |team2 = [[Pogoń Szczecin]] |score = 0 – 3 |report = [http://www.90minut.pl/mecz.php?id_mecz=2022385 90minut.pl] |goals2 = [[Leonardo Koútris]] {{goal|5}} <br> [[Linus Wahlqvist]] {{goal|36}} <br> [[Efthýmis Kouloúris]] {{goal|52}} |stadium = [[Nepolomicių miesto stadionas]] |attendance = |referee = Bartosz Frankowski }} ---- {{fbox |round = Pusfinalis |date = 2024-04-02 |time = 18:00 [[CEST]] ([[UTC+02:00]]) |team1 = [[Ruch Chorzów]] |team2 = [[Legia Warszawa]] |score = 0 – 5 |report = [http://www.90minut.pl/mecz.php?id_mecz=2022386 90minut.pl] |goals2 = [[Kacper Chodyna]] {{goal|5}} <br> [[Marc Gual]] {{goal|28}} <br> [[Paweł Wszołek]] {{goal|56}} <br> [[Ryōya Morishita]] {{goal|79}} <br> [[Ilya Shkurin]] {{goal|84}} |stadium = [[Silezijos stadionas]], [[Chožuvas]] |attendance = |referee = Damian Sylwestrzak }} ---- ---- {{fbox |round = FINALAS |date = 2025-05-02 |time = 16:00 [[CEST]] ([[UTC+02:00]]) |team1 = [[Pogoń Szczecin]] |team2 = [[Legia Warszawa]] |score = 3 – 4 |report = [http://www.90minut.pl/news/337/news3371231-Legia-zdobyla-Puchar-Polski.html 90minut.pl] <br/> [https://www.laczynaspilka.pl/aktualnosci/puchar-polski/festiwal-goli-i-emocji-w-warszawie-legia-zdobyla-puchar-polski Laczynaspilka.pl] |goals1 = [[Danijel Lončar]] {{goal|41}} <br> [[Efthymis Koulouris]] {{goal|67}} <br> [[Kacper Smoliński]] {{goal|90+5}} |goals2 = [[Luquinhas]] {{goal|13}} <br> [[Ryoya Morishita]] {{goal|46}} <br> [[Ilya Shkurin]] {{goal|64}} <br> [[Rúben Vinagre]] {{goal|85}} |stadium = [[Nacionalinis stadionas (Varšuva)]] |attendance = 51 233 |referee = Szymon Marciniak }} === Supertaurė === [[Lenkijos futbolo supertaurė]] – trofėjus, dėl kurio susirungė 2024 m. čempionai „Jagiellonia“ ir taurės laimėtojai „Wisła“. Iš pradžių buvo planuota rungtynes sužaisti 2024 m. liepos 7 d., bet kadangi abi komandos ruošėsi UEFA taurių atrankos varžyboms, rungtynės nukeltos ir įvyko tik 2025 m. balandį. Supertaurę 2-ąjį kartą laimėjo „Jagiellonia“ komanda.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/polsupcuphist.html Poland - List of Super Cup Finals] (Rsssf.org)</ref> {{fbox |date = 2025-04-02 |time = 21:00 [[CEST]] ([[UTC+02:00]]) |team1 = [[Jagiellonia Białystok]] |team2 = [[Wisła Kraków]] |score = 1 – 0 |report = [https://polskieradio24.pl/artykul/3505566,Superpuchar-dla-Jagiellonii-Tak-padl-gol-na-pustym-Narodowym-wideo Polskieradio24.pl] |goals1 = [[Miki Villar]] {{goal|14}} |stadium = [[Nacionalinis stadionas (Varšuva)]] |attendance = 10 935 |referee = Jarosław Przybył }} {| width=92% |- | {{Football kit | pattern_la = _jagiellonia2425H | pattern_b = _jagiellonia2425H | pattern_ra = _jagiellonia2425H | pattern_sh = _jagiellonia2324h | pattern_so = _jagiellonia2425H | leftarm = FFff00 | body = FFff00 | rightarm = FFff00 | shorts = FF0000 | socks = FF0000 | title = [[Jagiellonia Białystok]] }} | {{Football kit | pattern_la = _wislak2223a | pattern_b = _wislak2223a | pattern_ra = _wislak2223a | pattern_sh = | pattern_so = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = [[Wisła Kraków]] }} |} == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tablesp/pol2025.html Poland 2024/25] (Rsssf.org) {{POLfutsez}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2024–2025 m.]] f3h772vd9q90kxunfnn8ye4gvofzaxc 7798022 7797981 2026-04-03T15:15:25Z CD 677 /* Taurės */ 7798022 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo sezonas |country = POL |pseason = 2023–2024 |season = 2024–2025 |nseason = 2025–2026 |champions1 = [[Lech Poznań]] |dchampions = [[Legia Warszawa]] |schampions = [[Jagiellonia Białystok]] }} '''[[Lenkijos futbolas]] [[2024]]–[[2025]] m.''' * {{fut|POL|c}} prasidėjo 2024 m. liepos 19 d., baigėsi 2025 m. gegužės 24 d. * {{fut|POL|t}}s turnyras prasidėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d., finalas įvyko 2025 m. gegužės 2 d. == Lygos == {{sezono lygos}} |- | 1-oji || 2024–2025 m. [[Ekstraklasa]] || [[Lech Poznań]] || [[Raków Częstochowa]] || [[Jagiellonia Białystok]] || 18 || {{wiki|en|2024–25 Ekstraklasa}} <ref>[https://www.flashscore.com/football/poland/ekstraklasa-2024-2025/ Ekstraklasa 2024/2025] (Flashscore.com)</ref> |- | 2-oji || 2024–2025 m. [[Lenkijos I lyga]] || [[Arka Gdynia]] || [[BBT Nieciecza]] || [[Wisła Płock]] || 18 || {{wiki|en|2024–25 I liga}} <ref>[https://www.flashscore.com/football/poland/division-1-2024-2025/ Division 1 2024/2025] (Flashscore.com)</ref> |- | 3-oji || 2024–2025 m. [[Lenkijos II lyga]] || [[Polonia Bytom]] || [[Pogoń Grodzisk Mazowiecki]] || [[Wieczysta Kraków]] || 18 || {{wiki|en|2024–25 II liga}} <ref>[https://www.flashscore.com/football/poland/division-2-2024-2025/ Division 2 2024/2025] (Flashscore.com)</ref> |- | 4-oji || 2024–2025 m. [[Lenkijos III lyga]] || || || || 72 || {{wiki|en|2024–25 III liga}} |- | 5-oji || 2024–2025 m. [[Lenkijos IV lyga]] || || || || 16 zonų || {{wiki|pl|IV liga polska w piłce nożnej (2024/2025)}} |- | 6-oji || 2024–2025 m. [[Lenkijos V lyga]] || || || || 145 || {{wiki|pl|V liga polska w piłce nożnej (2024/2025)}} |} === [[Ekstraklasa]] === {{main|2024–2025 m. Ekstraklasa}} [[Ekstraklasa]] (pagal rėmėjus ''PKO Bank Polski Ekstraklasa'') – aukščiausia futbolo lyga, kurioje žaidžia 18 komandų. Čempionais 9-ąjį kartą tapo „Lech“.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/polchamp.html Poland - List of Champions] (Rsssf.org)</ref> Galutinė lentelė: {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė|1|Lech Poznań|34|22|4|8|68|31|37|70}} {{grupės eilutė|2|Raków Częstochowa|34|20|9|5|51|23|28|69}} {{grupės eilutė|3|Jagiellonia Białystok|34|17|10|7|56|42|14|61}} {{grupės eilutė|4|Pogoń Szczecin|34|17|7|10|59|40|19|58}} {{grupės eilutė|5|Legia Warszawa|34|15|9|10|60|45|15|54}} {{grupės eilutė|6|Cracovia Kraków|34|14|9|11|58|53|5|51}} {{grupės eilutė|7|Motor Lublin|34|14|7|13|48|59|−11|49}} {{grupės eilutė|8|GKS Katowice|34|14|7|13|49|47|2|49}} {{grupės eilutė|9|Górnik Zabrze|34|13|8|13|43|39|4|47}} {{grupės eilutė|10|Piast Gliwice|34|11|12|11|37|36|1|45}} {{grupės eilutė|11|Korona Kielce|34|11|12|11|37|45|−8|45}} {{grupės eilutė|12|Radomiak Radom|34|11|8|15|48|52|−4|41}} {{grupės eilutė|13|Widzew Łódź|34|11|7|16|38|49|−11|40}} {{grupės eilutė|14|Lechia Gdańsk|34|10|7|17|44|59|−15|37}} {{grupės eilutė|15|Zagłębie Lubin|34|10|6|18|33|51|−18|36}} {{grupės eilutė|16|Stal Mielec|34|7|10|17|39|56|−17|31}} {{grupės eilutė|17|Śląsk Wrocław|34|6|12|16|38|53|−15|30}} {{grupės eilutė|18|Puszcza Niepołomice|34|6|10|18|37|63|−26|28}} |} === I lyga === [[Lenkijos I lyga]] – antrosios pakopos pirmenybės, dėl rėmimo sutarčių dar žinoma kaip ''Fortuna I Liga'', joje dalyvavo 18 klubų. Nugalėjo Gdynės „Arka“. Galutinė lentelė: {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė|1|Arka Gdynia|34|21|9|4|63|24|39|72}} {{grupės eilutė|2|Bruk-Bet Termalica Nieciecza|34|21|8|5|70|39|31|71}} {{grupės eilutė|3|Wisła Płock|34|18|10|6|58|38|20|64}} {{grupės eilutė|4|Wisła Kraków|34|18|8|8|63|32|31|62}} {{grupės eilutė|5|Miedź Legnica|34|16|8|10|56|45|11|56}} {{grupės eilutė|6|Polonia Warszawa|34|16|8|10|46|37|9|56}} {{grupės eilutė|7|GKS Tychy|34|13|14|7|47|36|11|53}} {{grupės eilutė|8|Znicz Pruszków|34|14|10|10|52|43|9|52}} {{grupės eilutė|9|Górnik Łęczna|34|13|11|10|50|42|8|50}} {{grupės eilutė|10|Ruch Chorzów|34|13|9|12|50|46|4|48}} {{grupės eilutė|11|ŁKS Łódź|34|13|8|13|50|41|9|47}} {{grupės eilutė|12|Stal Rzeszów|34|9|8|17|42|59|−17|35}} {{grupės eilutė|13|Chrobry Głogów|34|8|9|17|37|59|−22|33}} {{grupės eilutė|14|Odra Opole|34|7|9|18|31|61|−30|30}} {{grupės eilutė|15|Pogoń Siedlce|34|7|9|18|38|53|−15|30}} {{grupės eilutė|16|Kotwica Kołobrzeg|34|6|11|17|29|55|−26|29}} {{grupės eilutė|17|Warta Poznań|34|6|6|22|22|56|−34|24}} {{grupės eilutė|18|Stal Stalowa Wola|34|4|11|19|27|65|−38|23}} |} === II lyga === [[Lenkijos II lyga]] – vieninga 3-osios pakopos Lenkijos lyga. Joje varžėsi 18 komandų, nugalėjo Bytomo „Polonia“ ekipa. Galutinė lentelė: {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė|1|Polonia Bytom|34|22|6|6|69|34|35|72}} {{grupės eilutė|2|Pogoń Grodzisk Mazowiecki|34|21|6|7|64|39|25|69}} {{grupės eilutė|3|Wieczysta Kraków|34|19|6|9|65|29|36|63}} {{grupės eilutė|4|Chojniczanka Chojnice|34|18|9|7|50|29|21|63}} {{grupės eilutė|5|Świt Szczecin|34|14|10|10|58|52|6|52}} {{grupės eilutė|6|KKS 1925 Kalisz|34|15|6|13|37|38|−1|51}} {{grupės eilutė|7|Podbeskidzie Bielsko-Biała|34|14|9|11|44|35|9|51}} {{grupės eilutė|8|Hutnik Kraków|34|14|7|13|49|59|−10|49}} {{grupės eilutė|9|Zagłębie Sosnowiec|34|12|10|12|48|52|−4|46}} {{grupės eilutė|10|Resovia Rzeszów|34|12|9|13|46|48|−2|45}} {{grupės eilutė|11|GKS Jastrzębie|34|12|6|16|35|34|1|42}} {{grupės eilutė|12|ŁKS Łódź II|34|11|9|14|41|49|−8|42}} {{grupės eilutė|13|Rekord Bielsko-Biała|34|10|11|13|50|54|−4|41}} {{grupės eilutė|14|Olimpia Grudziądz|34|11|7|16|42|51|−9|40}} {{grupės eilutė|15|Wisła Puławy|34|12|3|19|42|65|−23|37}} {{grupės eilutė|16|Zagłębie Lubin II|34|9|7|18|51|58|−7|34}} {{grupės eilutė|17|Skra Częstochowa|34|9|4|21|32|60|−28|23}} {{grupės eilutė|18|Olimpia Elbląg|34|4|9|21|30|67|−37|21}} |} == Taurės == {{sezono taurės}} |- | 2024–2025 m. [[Lenkijos futbolo taurė]] || [[Legia Warszawa]] || [[Pogoń Szczecin]] || 4–3 || 70 || {{wiki|en|2024–25 Polish Cup}} <ref>[https://www.flashscore.com/football/poland/polish-cup-2024-2025/ Polish Cup 2024/2025] (Flashscore.com)</ref> |- | 2024 m. [[Lenkijos futbolo supertaurė]] || [[Jagiellonia Białystok]] || [[Wisła Kraków]] || 1–0 || 2 || {{wiki|en|2024 Polish Super Cup}} <ref>[https://www.flashscore.com/football/poland/super-cup-2024/ Poland Super Cup 2024] (Flashscore.com)</ref> |} === Nacionalinė taurė === [[Lenkijos futbolo taurė]] ({{pl|Puchar Polski}}) – pagrindinis futbolo taurės turnyras [[Lenkija|Lenkijoje]]. Taurę 21-ąjį kartą laimėjo „Legia“.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/polcuphist.html Poland - List of Cup Finals] (Rsssf.org)</ref> Lemiamos dvikovos: {{fbox |round = Pusfinalis |date = 2025-04-01 |time = 18:30 [[CEST]] ([[UTC+2]]) |team1 = [[Puszcza Niepołomice]] |team2 = [[Pogoń Szczecin]] |score = 0 – 3 |report = [http://www.90minut.pl/mecz.php?id_mecz=2022385 90minut.pl] |goals2 = [[Leonardo Koútris]] {{goal|5}} <br> [[Linus Wahlqvist]] {{goal|36}} <br> [[Efthýmis Kouloúris]] {{goal|52}} |stadium = [[Nepolomicių miesto stadionas]] |attendance = |referee = Bartosz Frankowski }} ---- {{fbox |round = Pusfinalis |date = 2024-04-02 |time = 18:00 [[CEST]] ([[UTC+2]]) |team1 = [[Ruch Chorzów]] |team2 = [[Legia Warszawa]] |score = 0 – 5 |report = [http://www.90minut.pl/mecz.php?id_mecz=2022386 90minut.pl] |goals2 = [[Kacper Chodyna]] {{goal|5}} <br> [[Marc Gual]] {{goal|28}} <br> [[Paweł Wszołek]] {{goal|56}} <br> [[Ryōya Morishita]] {{goal|79}} <br> [[Ilya Shkurin]] {{goal|84}} |stadium = [[Silezijos stadionas]], [[Chožuvas]] |attendance = |referee = Damian Sylwestrzak }} ---- ---- {{fbox |round = FINALAS |date = 2025-05-02 |time = 16:00 [[CEST]] ([[UTC+2]]) |team1 = [[Pogoń Szczecin]] |team2 = [[Legia Warszawa]] |score = 3 – 4 |report = [http://www.90minut.pl/news/337/news3371231-Legia-zdobyla-Puchar-Polski.html 90minut.pl] <br/> [https://www.laczynaspilka.pl/aktualnosci/puchar-polski/festiwal-goli-i-emocji-w-warszawie-legia-zdobyla-puchar-polski Laczynaspilka.pl] |goals1 = [[Danijel Lončar]] {{goal|41}} <br> [[Efthymis Koulouris]] {{goal|67}} <br> [[Kacper Smoliński]] {{goal|90+5}} |goals2 = [[Luquinhas]] {{goal|13}} <br> [[Ryoya Morishita]] {{goal|46}} <br> [[Ilya Shkurin]] {{goal|64}} <br> [[Rúben Vinagre]] {{goal|85}} |stadium = [[Nacionalinis stadionas (Varšuva)]] |attendance = 51 233 |referee = Szymon Marciniak }} === Supertaurė === [[Lenkijos futbolo supertaurė]] – trofėjus, dėl kurio susirungė 2024 m. čempionai „Jagiellonia“ ir taurės laimėtojai „Wisła“. Iš pradžių buvo planuota rungtynes sužaisti 2024 m. liepos 7 d., bet kadangi abi komandos ruošėsi UEFA taurių atrankos varžyboms, rungtynės nukeltos ir įvyko tik 2025 m. balandį. Supertaurę 2-ąjį kartą laimėjo „Jagiellonia“ komanda.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesp/polsupcuphist.html Poland - List of Super Cup Finals] (Rsssf.org)</ref> {{fbox |date = 2025-04-02 |time = 21:00 [[CEST]] ([[UTC+2]]) |team1 = [[Jagiellonia Białystok]] |team2 = [[Wisła Kraków]] |score = 1 – 0 |report = [https://polskieradio24.pl/artykul/3505566,Superpuchar-dla-Jagiellonii-Tak-padl-gol-na-pustym-Narodowym-wideo Polskieradio24.pl] |goals1 = [[Miki Villar]] {{goal|14}} |stadium = [[Nacionalinis stadionas (Varšuva)]] |attendance = 10 935 |referee = Jarosław Przybył }} {| width=92% |- | {{Football kit | pattern_la = _jagiellonia2425H | pattern_b = _jagiellonia2425H | pattern_ra = _jagiellonia2425H | pattern_sh = _jagiellonia2324h | pattern_so = _jagiellonia2425H | leftarm = FFff00 | body = FFff00 | rightarm = FFff00 | shorts = FF0000 | socks = FF0000 | title = [[Jagiellonia Białystok]] }} | {{Football kit | pattern_la = _wislak2223a | pattern_b = _wislak2223a | pattern_ra = _wislak2223a | pattern_sh = | pattern_so = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = [[Wisła Kraków]] }} |} == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tablesp/pol2025.html Poland 2024/25] (Rsssf.org) {{POLfutsez}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2024–2025 m.]] ts11dho20ag9kwa8voexevxv0bw9w81 14 694313 7797985 2026-04-03T15:03:47Z Fnyxo 166866 Fnyxo pervadino puslapį [[Kategorija:Portugalų kalbos dainos]] į [[Kategorija:Dainos portugalų kalba]] 7797985 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[:Kategorija:Dainos portugalų kalba]] izo4qpetg0kzfx1lloy333lakddl74n 14 694314 7797991 2026-04-03T15:05:49Z Fnyxo 166866 Fnyxo pervadino puslapį [[Kategorija:Itališkos dainos]] į [[Kategorija:Dainos italų kalba]] 7797991 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[:Kategorija:Dainos italų kalba]] 2smjfdo7ziv4w1l0snzboac8d33sk86 0 694315 7797994 2026-04-03T15:06:20Z CD 677 CD pervadino puslapį [[CWKS Resovia Rzeszów]] į [[CWKS Resovia]] 7797994 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[CWKS Resovia]] qn6v46vyoe96e3ijw4jtsoqvohgxm7q 0 694316 7797995 2026-04-03T15:06:22Z CD 677 Nukreipiama į [[CWKS Resovia]] 7797995 wikitext text/x-wiki #redirect [[CWKS Resovia]] k3jol4ewrvpnvevv1mt4od1n709p4wj 0 694317 7797998 2026-04-03T15:06:39Z CD 677 Nukreipiama į [[Bruk-Bet Termalica Nieciecza]] 7797998 wikitext text/x-wiki #redirect [[Bruk-Bet Termalica Nieciecza]] flgheb5runotx1wsu9jmyua7q0j4n0x 0 694318 7798002 2026-04-03T15:07:11Z CD 677 CD pervadino puslapį [[GKS 1962 Jastrzębie]] į [[GKS Jastrzębie]] 7798002 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[GKS Jastrzębie]] 74t0pyugtmb9oe2s4so0f51zir7q8dg 14 694319 7798011 2026-04-03T15:08:46Z Fnyxo 166866 Fnyxo pervadino puslapį [[Kategorija:Ispaniškos dainos]] į [[Kategorija:Dainos ispanų kalba]] 7798011 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[:Kategorija:Dainos ispanų kalba]] miltdmqa4bgwsuxufbm43kzgpdd42gb 14 694320 7798020 2026-04-03T15:11:13Z Fnyxo 166866 Fnyxo pervadino puslapį [[Kategorija:Angliškos dainos]] į [[Kategorija:Dainos anglų kalba]] 7798020 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[:Kategorija:Dainos anglų kalba]] 82m4zcoemjdv3b9o6q8rcnnc4v6qn7d 14 694321 7798024 2026-04-03T15:16:09Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: [[Kategorija:Singlai pagal metus]] 7798024 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] pw1dmz71ypq8azb8nhg2yeovd6zifkm 7798028 7798024 2026-04-03T15:20:53Z Fnyxo 166866 įtraukta [[Kategorija:1963 muzikoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798028 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Singlai pagal metus]] [[Kategorija:1963 muzikoje]] ff3xi82swkn1g0xodnrelgo3g6ni594 14 694322 7798026 2026-04-03T15:20:20Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: [[Kategorija:Muzika pagal metus]] [[Kategorija:1965 metai]] 7798026 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Muzika pagal metus]] [[Kategorija:1965 metai]] lnrtg567dre7vybxcfzzfb53ojubzfv 7798035 7798026 2026-04-03T15:22:55Z Fnyxo 166866 panaikinta [[Kategorija:1965 metai]]; įtraukta [[Kategorija:1963 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798035 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Muzika pagal metus]] [[Kategorija:1963 metai]] tbymj2f2mfv2rros3ofey5uwfnesrdp 3 694323 7798059 2026-04-03T15:26:16Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7798059 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 18:26, 3 balandžio 2026 (EEST)}} a8apnk37iqi2mh5h0vbztwrenuqzt6f 14 694324 7798062 2026-04-03T15:29:11Z Nestea 25298 Naujas puslapis: __HIDDENCAT__ [[Kategorija:CS1 klaidos]] 7798062 wikitext text/x-wiki __HIDDENCAT__ [[Kategorija:CS1 klaidos]] a5s0nzgmyg7zic8wh0xymxno54fcu19 0 694325 7798082 2026-04-03T15:31:49Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Gdansko Arena]] į [[Gdansko stadionas]] 7798082 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Gdansko stadionas]] 31zfu9kxaob7zcuxy6lq29yl8j0e6xq 0 694326 7798105 2026-04-03T15:41:35Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Miesto stadionas (Poznanė)]] į [[Poznanės miesto stadionas]] 7798105 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Poznanės miesto stadionas]] ke8qllyzj9sjziqopqmxe0treiikzse 0 694327 7798109 2026-04-03T15:44:28Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Miesto stadionas (Vroclavas)]] į [[Vroclavo miesto stadionas]] 7798109 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Vroclavo miesto stadionas]] ir4v23kvnv82q5m36u8zwn0ixnp8hd2 0 694328 7798129 2026-04-03T16:09:54Z Hugo.arg 1674 n. 7798129 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Sourdough.jpg|thumb|200px|Duonos raugas]] '''Raugas''' – kulinarijoje reiškia įvairius [[rūgimas|rūgimo]] stimuliatorius, naudojamus tolimesniam kulinariniam šviežių maistinių produktų apdorojimui. Raugas naudojamas [[pienas|pieno]] rūgimui, kai siekiama pagaminti įvairius rūgštaus pieno produktus (nuo [[rūgpienis|rūgpienio]] iki [[sūris|sūrių]]), siekiant paspartinti [[tešla|tešlos]] kilimą ([[duona]]i, [[pyragas|pyragams]], [[bandelė]]ms ir kt.), gaminant gėrimus ([[alus|alų]], [[kumysas|kumysą]], [[gira|girą]]), tikruosius [[kisielius]] (avižų, žirnių, rugių), kai kurias [[sriuba]]s (pvz., žurą).<ref name=kul /> Raugui naudojamos įvairios organinės medžiagos, kuriose yra [[grybai|grybelių]] arba [[fermentai|fermentų]]. Pieno rūgimui naudojami veršelio arba ėriuko skrandžio [[šliužas (skrandis)|šliužo]] išskiriami fermentai, grybinės kultūros (bulgariškos, šveicariškos lazdelės, kumyso, kefyro grybai), gatavi rūgštaus pieno produktai (pvz., [[grietinė]], bet jų efektyvumas silpnas). Miltinių gaminių raugui naudojamos [[mielės]], [[maltozė]], iš savęs surūgusių rūginių miltų likučiai, kai kurių medžių (gluosnio, alksnio) [[balana]].<ref name=kul>''[https://gufo.me/dict/culinary/%D0%B7%D0%B0%D0%BA%D0%B2%D0%B0%D1%81%D0%BA%D0%B0 закваска]'', Кулинарный словарь В.В. Похлебкина, 2002.</ref> Darant duonos raugą sumaišius miltus su vandeniu arba pienu ir palikus keletą dienų kambario temperatūroje miltuose esančios laukinės mielės skaido [[krakmolas|krakmolą]] į paprastesnius [[disacharidai|disacharidus]] ([[sacharozė|sacharozę]] ir maltozę). Toliau maltozė skyla į [[gliukozė|gliukozę]] ir [[fruktozė|fruktozę]], kurias augimui naudoja mielės. Proceso metu išsiskiria rūgštys, [[etanolis]] ir [[anglies dvideginis]]. Rūgštys raugui suteikia specifinį skonį ir kvapą. Raugo įmaišius į tešlą jame išsiskiriantis CO2 kildina tešlą, kuri tampa puri ir akyta tarsi kempinė. Šviežiai sumaltuose miltuose be laukinių mielių yra ir bakterijų ląstelių. Dažniausiai miltuose išskiriamos ''[[Candida]]'' arba ''[[Saccharomyces]]'' genčių mielių rūšys ir ''[[Lactobacillus]]'' genties bakterijos. Raugo mikroorganizmai išskiria rūgštis, kurios ne tik rūgština raugą, bet ir saugo jį nuo užkrėtimo kitais pašaliniais mikroorganizmais.<ref>{{VLE|19||Lilija Kalėdienė|[https://www.vle.lt/straipsnis/raugas/ raugas]}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} thg38t7exdw4w7lzs8dr80ubbocosij 7798130 7798129 2026-04-03T16:10:22Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Maisto paruošimo būdai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798130 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Sourdough.jpg|thumb|200px|Duonos raugas]] '''Raugas''' – kulinarijoje reiškia įvairius [[rūgimas|rūgimo]] stimuliatorius, naudojamus tolimesniam kulinariniam šviežių maistinių produktų apdorojimui. Raugas naudojamas [[pienas|pieno]] rūgimui, kai siekiama pagaminti įvairius rūgštaus pieno produktus (nuo [[rūgpienis|rūgpienio]] iki [[sūris|sūrių]]), siekiant paspartinti [[tešla|tešlos]] kilimą ([[duona]]i, [[pyragas|pyragams]], [[bandelė]]ms ir kt.), gaminant gėrimus ([[alus|alų]], [[kumysas|kumysą]], [[gira|girą]]), tikruosius [[kisielius]] (avižų, žirnių, rugių), kai kurias [[sriuba]]s (pvz., žurą).<ref name=kul /> Raugui naudojamos įvairios organinės medžiagos, kuriose yra [[grybai|grybelių]] arba [[fermentai|fermentų]]. Pieno rūgimui naudojami veršelio arba ėriuko skrandžio [[šliužas (skrandis)|šliužo]] išskiriami fermentai, grybinės kultūros (bulgariškos, šveicariškos lazdelės, kumyso, kefyro grybai), gatavi rūgštaus pieno produktai (pvz., [[grietinė]], bet jų efektyvumas silpnas). Miltinių gaminių raugui naudojamos [[mielės]], [[maltozė]], iš savęs surūgusių rūginių miltų likučiai, kai kurių medžių (gluosnio, alksnio) [[balana]].<ref name=kul>''[https://gufo.me/dict/culinary/%D0%B7%D0%B0%D0%BA%D0%B2%D0%B0%D1%81%D0%BA%D0%B0 закваска]'', Кулинарный словарь В.В. Похлебкина, 2002.</ref> Darant duonos raugą sumaišius miltus su vandeniu arba pienu ir palikus keletą dienų kambario temperatūroje miltuose esančios laukinės mielės skaido [[krakmolas|krakmolą]] į paprastesnius [[disacharidai|disacharidus]] ([[sacharozė|sacharozę]] ir maltozę). Toliau maltozė skyla į [[gliukozė|gliukozę]] ir [[fruktozė|fruktozę]], kurias augimui naudoja mielės. Proceso metu išsiskiria rūgštys, [[etanolis]] ir [[anglies dvideginis]]. Rūgštys raugui suteikia specifinį skonį ir kvapą. Raugo įmaišius į tešlą jame išsiskiriantis CO2 kildina tešlą, kuri tampa puri ir akyta tarsi kempinė. Šviežiai sumaltuose miltuose be laukinių mielių yra ir bakterijų ląstelių. Dažniausiai miltuose išskiriamos ''[[Candida]]'' arba ''[[Saccharomyces]]'' genčių mielių rūšys ir ''[[Lactobacillus]]'' genties bakterijos. Raugo mikroorganizmai išskiria rūgštis, kurios ne tik rūgština raugą, bet ir saugo jį nuo užkrėtimo kitais pašaliniais mikroorganizmais.<ref>{{VLE|19||Lilija Kalėdienė|[https://www.vle.lt/straipsnis/raugas/ raugas]}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Maisto paruošimo būdai]] 7ryzo76rhbx22jia0veqyyig3450w1p 7798131 7798130 2026-04-03T16:10:28Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Duona]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798131 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Sourdough.jpg|thumb|200px|Duonos raugas]] '''Raugas''' – kulinarijoje reiškia įvairius [[rūgimas|rūgimo]] stimuliatorius, naudojamus tolimesniam kulinariniam šviežių maistinių produktų apdorojimui. Raugas naudojamas [[pienas|pieno]] rūgimui, kai siekiama pagaminti įvairius rūgštaus pieno produktus (nuo [[rūgpienis|rūgpienio]] iki [[sūris|sūrių]]), siekiant paspartinti [[tešla|tešlos]] kilimą ([[duona]]i, [[pyragas|pyragams]], [[bandelė]]ms ir kt.), gaminant gėrimus ([[alus|alų]], [[kumysas|kumysą]], [[gira|girą]]), tikruosius [[kisielius]] (avižų, žirnių, rugių), kai kurias [[sriuba]]s (pvz., žurą).<ref name=kul /> Raugui naudojamos įvairios organinės medžiagos, kuriose yra [[grybai|grybelių]] arba [[fermentai|fermentų]]. Pieno rūgimui naudojami veršelio arba ėriuko skrandžio [[šliužas (skrandis)|šliužo]] išskiriami fermentai, grybinės kultūros (bulgariškos, šveicariškos lazdelės, kumyso, kefyro grybai), gatavi rūgštaus pieno produktai (pvz., [[grietinė]], bet jų efektyvumas silpnas). Miltinių gaminių raugui naudojamos [[mielės]], [[maltozė]], iš savęs surūgusių rūginių miltų likučiai, kai kurių medžių (gluosnio, alksnio) [[balana]].<ref name=kul>''[https://gufo.me/dict/culinary/%D0%B7%D0%B0%D0%BA%D0%B2%D0%B0%D1%81%D0%BA%D0%B0 закваска]'', Кулинарный словарь В.В. Похлебкина, 2002.</ref> Darant duonos raugą sumaišius miltus su vandeniu arba pienu ir palikus keletą dienų kambario temperatūroje miltuose esančios laukinės mielės skaido [[krakmolas|krakmolą]] į paprastesnius [[disacharidai|disacharidus]] ([[sacharozė|sacharozę]] ir maltozę). Toliau maltozė skyla į [[gliukozė|gliukozę]] ir [[fruktozė|fruktozę]], kurias augimui naudoja mielės. Proceso metu išsiskiria rūgštys, [[etanolis]] ir [[anglies dvideginis]]. Rūgštys raugui suteikia specifinį skonį ir kvapą. Raugo įmaišius į tešlą jame išsiskiriantis CO2 kildina tešlą, kuri tampa puri ir akyta tarsi kempinė. Šviežiai sumaltuose miltuose be laukinių mielių yra ir bakterijų ląstelių. Dažniausiai miltuose išskiriamos ''[[Candida]]'' arba ''[[Saccharomyces]]'' genčių mielių rūšys ir ''[[Lactobacillus]]'' genties bakterijos. Raugo mikroorganizmai išskiria rūgštis, kurios ne tik rūgština raugą, bet ir saugo jį nuo užkrėtimo kitais pašaliniais mikroorganizmais.<ref>{{VLE|19||Lilija Kalėdienė|[https://www.vle.lt/straipsnis/raugas/ raugas]}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Maisto paruošimo būdai]] [[Kategorija:Duona]] 0exhk8t9lg6fwj1elpf65x0ap6i2ezt 7798133 7798131 2026-04-03T16:11:23Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Pieno pramonė]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798133 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Sourdough.jpg|thumb|200px|Duonos raugas]] '''Raugas''' – kulinarijoje reiškia įvairius [[rūgimas|rūgimo]] stimuliatorius, naudojamus tolimesniam kulinariniam šviežių maistinių produktų apdorojimui. Raugas naudojamas [[pienas|pieno]] rūgimui, kai siekiama pagaminti įvairius rūgštaus pieno produktus (nuo [[rūgpienis|rūgpienio]] iki [[sūris|sūrių]]), siekiant paspartinti [[tešla|tešlos]] kilimą ([[duona]]i, [[pyragas|pyragams]], [[bandelė]]ms ir kt.), gaminant gėrimus ([[alus|alų]], [[kumysas|kumysą]], [[gira|girą]]), tikruosius [[kisielius]] (avižų, žirnių, rugių), kai kurias [[sriuba]]s (pvz., žurą).<ref name=kul /> Raugui naudojamos įvairios organinės medžiagos, kuriose yra [[grybai|grybelių]] arba [[fermentai|fermentų]]. Pieno rūgimui naudojami veršelio arba ėriuko skrandžio [[šliužas (skrandis)|šliužo]] išskiriami fermentai, grybinės kultūros (bulgariškos, šveicariškos lazdelės, kumyso, kefyro grybai), gatavi rūgštaus pieno produktai (pvz., [[grietinė]], bet jų efektyvumas silpnas). Miltinių gaminių raugui naudojamos [[mielės]], [[maltozė]], iš savęs surūgusių rūginių miltų likučiai, kai kurių medžių (gluosnio, alksnio) [[balana]].<ref name=kul>''[https://gufo.me/dict/culinary/%D0%B7%D0%B0%D0%BA%D0%B2%D0%B0%D1%81%D0%BA%D0%B0 закваска]'', Кулинарный словарь В.В. Похлебкина, 2002.</ref> Darant duonos raugą sumaišius miltus su vandeniu arba pienu ir palikus keletą dienų kambario temperatūroje miltuose esančios laukinės mielės skaido [[krakmolas|krakmolą]] į paprastesnius [[disacharidai|disacharidus]] ([[sacharozė|sacharozę]] ir maltozę). Toliau maltozė skyla į [[gliukozė|gliukozę]] ir [[fruktozė|fruktozę]], kurias augimui naudoja mielės. Proceso metu išsiskiria rūgštys, [[etanolis]] ir [[anglies dvideginis]]. Rūgštys raugui suteikia specifinį skonį ir kvapą. Raugo įmaišius į tešlą jame išsiskiriantis CO2 kildina tešlą, kuri tampa puri ir akyta tarsi kempinė. Šviežiai sumaltuose miltuose be laukinių mielių yra ir bakterijų ląstelių. Dažniausiai miltuose išskiriamos ''[[Candida]]'' arba ''[[Saccharomyces]]'' genčių mielių rūšys ir ''[[Lactobacillus]]'' genties bakterijos. Raugo mikroorganizmai išskiria rūgštis, kurios ne tik rūgština raugą, bet ir saugo jį nuo užkrėtimo kitais pašaliniais mikroorganizmais.<ref>{{VLE|19||Lilija Kalėdienė|[https://www.vle.lt/straipsnis/raugas/ raugas]}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Maisto paruošimo būdai]] [[Kategorija:Duona]] [[Kategorija:Pieno pramonė]] 8q2ba370bzktek8fjl66dqyl2k283m3 3 694329 7798134 2026-04-03T16:16:54Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7798134 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 19:16, 3 balandžio 2026 (EEST)}} tk5jb9z437o8ma9ornu4iyscf3e3673 0 694330 7798199 2026-04-03T16:51:46Z Hugo.arg 1674 n. 7798199 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Stroganina.jpg|thumb|240px|Stroganinos juostelės]] '''Stroganina''' ({{ru|строганина, струганина}}) – Rusijos arktiniuose kraštuose paplitęs valgis: sušalusi žalia [[žuvis]] arba [[mėsa]], drožiama plonomis „skiedromis“.<ref>''[https://gufo.me/dict/efremova/%D1%81%D1%82%D1%80%D0%BE%D0%B3%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%BD%D0%B0 строганина]'', Современный толковый словарь русского языка.</ref> Dažniausiai stroganinai naudojamos [[sykai|sykinės žuvys]]<ref>Latreille, Francis; Guigon, Catherine; Malenfer, Frédéric (2007). ''The Arctic''. New York: Harry N. Abrams. p. 47.</ref> ([[nelma]], [[muksunas]], [[čyras]], [[peledė]], [[Arktinis omulis|omulis]]),<ref>{{cite news|url=https://www.washingtonpost.com/pb/recipes/stroganina/10009/|title=Stroganina |author2=From Gastronomer Andreas Viestad|first1=Judy (tester) |last1=Sarasohn|series=Recipe Finder |date=14 May 2008|newspaper=[[Washington Post]]}}</ref> taip pat [[elniena]]. Svarbus [[Arkties virtuvė|Užpoliarės kraštų valgis]], paplitęs [[jakutai|jakutų]], [[komiai|komių]], [[eskimai|eskimų]], šiaurės rusų virtuvėse. Stroganinai dažniausiai naudojama šaltuoju metų laiku [[poledinė žūklė|poledinės žūklės]] metu pagauta žuvis, kuri yra išsyk sušaldoma. Prieš ruošiant stroganiną, žuvies [[pelekai]] nukerpami, nudiriama oda. Tada iš žuvies (dažniausiai tam tyčia skirtu [[jakutiškas peilis|jakutišku peiliu]]) nudrožiamos plonos [[filė]] juostelės ir patiekiamos ledo šaltumo ne metaliniuose induose.<ref>{{cite web|url=http://www.russiancuisine.us/node/1356|title=Stroganina – Authentic Russian Cuisine|publisher= |date=28 March 2015 |accessdate=11 April 2016}}</ref> Valgoma su [[valgomoji druska|druskos]] ir [[juodieji pipirai|juodųjų pipirų]] mišiniu („makanina“).<ref>{{cite book | last=Cochrane | first=John Dundas |authorlink=John Dundas Cochrane | title=Narrative of a Pedestrian Journey Through Russia and Siberian Tartary | publisher=C. Knight | issue=v. 1 |location=London |edition=4th | year=1825 | url=https://archive.org/details/narrativeapedes03cochgoog | pages=[https://archive.org/details/narrativeapedes03cochgoog/page/n305 266]–267}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Rusiška virtuvė]] [[Kategorija:Žuvies valgiai]] buvdi6obd4drcqlkp4bsj67rosdr5j1 7798200 7798199 2026-04-03T16:51:57Z Hugo.arg 1674 panaikinta [[Kategorija:Žuvies valgiai]]; įtraukta [[Kategorija:Žuvies patiekalai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798200 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Stroganina.jpg|thumb|240px|Stroganinos juostelės]] '''Stroganina''' ({{ru|строганина, струганина}}) – Rusijos arktiniuose kraštuose paplitęs valgis: sušalusi žalia [[žuvis]] arba [[mėsa]], drožiama plonomis „skiedromis“.<ref>''[https://gufo.me/dict/efremova/%D1%81%D1%82%D1%80%D0%BE%D0%B3%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%BD%D0%B0 строганина]'', Современный толковый словарь русского языка.</ref> Dažniausiai stroganinai naudojamos [[sykai|sykinės žuvys]]<ref>Latreille, Francis; Guigon, Catherine; Malenfer, Frédéric (2007). ''The Arctic''. New York: Harry N. Abrams. p. 47.</ref> ([[nelma]], [[muksunas]], [[čyras]], [[peledė]], [[Arktinis omulis|omulis]]),<ref>{{cite news|url=https://www.washingtonpost.com/pb/recipes/stroganina/10009/|title=Stroganina |author2=From Gastronomer Andreas Viestad|first1=Judy (tester) |last1=Sarasohn|series=Recipe Finder |date=14 May 2008|newspaper=[[Washington Post]]}}</ref> taip pat [[elniena]]. Svarbus [[Arkties virtuvė|Užpoliarės kraštų valgis]], paplitęs [[jakutai|jakutų]], [[komiai|komių]], [[eskimai|eskimų]], šiaurės rusų virtuvėse. Stroganinai dažniausiai naudojama šaltuoju metų laiku [[poledinė žūklė|poledinės žūklės]] metu pagauta žuvis, kuri yra išsyk sušaldoma. Prieš ruošiant stroganiną, žuvies [[pelekai]] nukerpami, nudiriama oda. Tada iš žuvies (dažniausiai tam tyčia skirtu [[jakutiškas peilis|jakutišku peiliu]]) nudrožiamos plonos [[filė]] juostelės ir patiekiamos ledo šaltumo ne metaliniuose induose.<ref>{{cite web|url=http://www.russiancuisine.us/node/1356|title=Stroganina – Authentic Russian Cuisine|publisher= |date=28 March 2015 |accessdate=11 April 2016}}</ref> Valgoma su [[valgomoji druska|druskos]] ir [[juodieji pipirai|juodųjų pipirų]] mišiniu („makanina“).<ref>{{cite book | last=Cochrane | first=John Dundas |authorlink=John Dundas Cochrane | title=Narrative of a Pedestrian Journey Through Russia and Siberian Tartary | publisher=C. Knight | issue=v. 1 |location=London |edition=4th | year=1825 | url=https://archive.org/details/narrativeapedes03cochgoog | pages=[https://archive.org/details/narrativeapedes03cochgoog/page/n305 266]–267}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Rusiška virtuvė]] [[Kategorija:Žuvies patiekalai]] 9oyup5plpy8b2b4jx9ih6uyl7ic2gzh 0 694331 7798239 2026-04-03T17:32:53Z Hugo.arg 1674 n. 7798239 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Pangasius meat.jpg|thumb|240px|[[Pangasija|Pangasijos]] filė]] [[Vaizdas:Beef filet on soba noodles, with soy sauce, salt, and black pepper - Arlington, MA.jpg|thumb|240px|Patiekalas iš jautienos filė]] '''Filė''' – [[mėsa|mėsos]] arba [[žuvis (valgis)|žuvienos]] rūšis: minkščiausia, liesa išpjova be [[kaulas|kaulų]]. [[jautiena|Jautienos]], [[kiauliena|kiaulienos]], medžiojamų laukinių žvėrių filė – minkšta, liesa mažųjų juosmens raumenų išpjova. [[Paukštiena|Paukštienos]] filė – krūtinės raumenys su krūtinkaulio dalimi ir šonkaulių galais arba visai be kaulų. Žuvienos filė – be [[žvynai|žvynų]], [[galva|galvos]], [[pelekai|pelekų]] ir kaulų.<ref>{{VLE|6|||[https://www.vle.lt/straipsnis/file-1/ filė]}}</ref> Žodžiu „filė“ istoriškai vadinama pati geriausia, minkščiausia, skaniausia ir brangiausia skerdienos dalis. Iš jos ruošiami atskiri patiekalai, pvz., [[Šatobriano bifšteksas]], [[turnedas]], [[rostbifas]], [[minjonai]] ir kt.<ref>''[https://gufo.me/dict/culinary/%D1%84%D0%B8%D0%BB%D0%B5 филе]'', Кулинарный словарь В.В. Похлебкина, 2002.</ref> Žuvies filė gaminama iš žuvienos nuopjovų, lygiagrečių nugarai. Dažnai žuvies filė gaminama iš [[tunai|tuno]], [[paltusai|paltuso]], [[durklažuvė]]s.<ref name="aboutseafood">{{cite web |url=http://www.aboutseafood.com/about/about-seafood/glossary |title=Glossary |publisher=About Seafood |access-date=2013-08-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131027224658/http://www.aboutseafood.com/about/about-seafood/glossary |archive-date=2013-10-27 |url-status=dead }}</ref> Pavadinimas kilęs iš {{fr|filet}}, kurio pirminė reikšmė – „siūlelis, juostelė“ (''fil'' + ''-et''). == Šaltiniai == {{išn}} iyzhusu8l85zph7xcuiyzxb3g8swj1n 7798240 7798239 2026-04-03T17:33:10Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Maisto paruošimo būdai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798240 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Pangasius meat.jpg|thumb|240px|[[Pangasija|Pangasijos]] filė]] [[Vaizdas:Beef filet on soba noodles, with soy sauce, salt, and black pepper - Arlington, MA.jpg|thumb|240px|Patiekalas iš jautienos filė]] '''Filė''' – [[mėsa|mėsos]] arba [[žuvis (valgis)|žuvienos]] rūšis: minkščiausia, liesa išpjova be [[kaulas|kaulų]]. [[jautiena|Jautienos]], [[kiauliena|kiaulienos]], medžiojamų laukinių žvėrių filė – minkšta, liesa mažųjų juosmens raumenų išpjova. [[Paukštiena|Paukštienos]] filė – krūtinės raumenys su krūtinkaulio dalimi ir šonkaulių galais arba visai be kaulų. Žuvienos filė – be [[žvynai|žvynų]], [[galva|galvos]], [[pelekai|pelekų]] ir kaulų.<ref>{{VLE|6|||[https://www.vle.lt/straipsnis/file-1/ filė]}}</ref> Žodžiu „filė“ istoriškai vadinama pati geriausia, minkščiausia, skaniausia ir brangiausia skerdienos dalis. Iš jos ruošiami atskiri patiekalai, pvz., [[Šatobriano bifšteksas]], [[turnedas]], [[rostbifas]], [[minjonai]] ir kt.<ref>''[https://gufo.me/dict/culinary/%D1%84%D0%B8%D0%BB%D0%B5 филе]'', Кулинарный словарь В.В. Похлебкина, 2002.</ref> Žuvies filė gaminama iš žuvienos nuopjovų, lygiagrečių nugarai. Dažnai žuvies filė gaminama iš [[tunai|tuno]], [[paltusai|paltuso]], [[durklažuvė]]s.<ref name="aboutseafood">{{cite web |url=http://www.aboutseafood.com/about/about-seafood/glossary |title=Glossary |publisher=About Seafood |access-date=2013-08-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131027224658/http://www.aboutseafood.com/about/about-seafood/glossary |archive-date=2013-10-27 |url-status=dead }}</ref> Pavadinimas kilęs iš {{fr|filet}}, kurio pirminė reikšmė – „siūlelis, juostelė“ (''fil'' + ''-et''). == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Maisto paruošimo būdai]] 5ys01hjrk5gt7f2cghr6qpp53k9cvwf 7798244 7798240 2026-04-03T17:36:51Z Hugo.arg 1674 7798244 wikitext text/x-wiki {{reikšmės}} [[Vaizdas:Pangasius meat.jpg|thumb|240px|[[Pangasija|Pangasijos]] filė]] [[Vaizdas:Beef filet on soba noodles, with soy sauce, salt, and black pepper - Arlington, MA.jpg|thumb|240px|Patiekalas iš jautienos filė]] '''Filė''' – [[mėsa|mėsos]] arba [[žuvis (valgis)|žuvienos]] rūšis: minkščiausia, liesa išpjova be [[kaulas|kaulų]]. [[jautiena|Jautienos]], [[kiauliena|kiaulienos]], medžiojamų laukinių žvėrių filė – minkšta, liesa mažųjų juosmens raumenų išpjova. [[Paukštiena|Paukštienos]] filė – krūtinės raumenys su krūtinkaulio dalimi ir šonkaulių galais arba visai be kaulų. Žuvienos filė – be [[žvynai|žvynų]], [[galva|galvos]], [[pelekai|pelekų]] ir kaulų.<ref>{{VLE|6|||[https://www.vle.lt/straipsnis/file-1/ filė]}}</ref> Žodžiu „filė“ istoriškai vadinama pati geriausia, minkščiausia, skaniausia ir brangiausia skerdienos dalis. Iš jos ruošiami atskiri patiekalai, pvz., [[Šatobriano bifšteksas]], [[turnedas]], [[rostbifas]], [[minjonai]] ir kt.<ref>''[https://gufo.me/dict/culinary/%D1%84%D0%B8%D0%BB%D0%B5 филе]'', Кулинарный словарь В.В. Похлебкина, 2002.</ref> Žuvies filė gaminama iš žuvienos nuopjovų, lygiagrečių nugarai. Dažnai žuvies filė gaminama iš [[tunai|tuno]], [[paltusai|paltuso]], [[durklažuvė]]s.<ref name="aboutseafood">{{cite web |url=http://www.aboutseafood.com/about/about-seafood/glossary |title=Glossary |publisher=About Seafood |access-date=2013-08-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131027224658/http://www.aboutseafood.com/about/about-seafood/glossary |archive-date=2013-10-27 |url-status=dead }}</ref> Pavadinimas kilęs iš {{fr|filet}}, kurio pirminė reikšmė – „siūlelis, juostelė“ (''fil'' + ''-et''). == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Maisto paruošimo būdai]] sap3fsytlsgv71rfbs4w4dezsehbt5z 0 694332 7798242 2026-04-03T17:34:01Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Žuvis (maistas)]] 7798242 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Žuvis (maistas)]] 6pxkqpufmcogv5d85w53b623i4j6rjp 0 694333 7798247 2026-04-03T17:42:23Z Hugo.arg 1674 n. 7798247 wikitext text/x-wiki '''Filė''' gali reikšti: * [[filė]] – mėsos ar žuvies išpjova be kaulų; * [[Filė (Graikija)|filė]] – bendruomenė, gimininis junginys, klanas senovės Atikoje; * [[Filė (miestas)|Filė]] – Graikijos miestas. {{nuorodinis}} 7y45bb7yhwlkovzc16pulnnh6pbt7um 0 694334 7798253 2026-04-03T18:15:40Z ArunasG 107355 Sukurta verčiant puslapį „[[:pl:Special:Redirect/revision/72292491|Sejm zwyczajny 1768]]“ 7798253 wikitext text/x-wiki '''1768 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas''' – [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos eilinis seimas]], apie kurio sušaukimą buvo paskelbta [[Varšuva|Varšuvoje]] 1768 m. rugpjūčio 12 d. Priešseiminiai [[Seimelis|seimeliai]] vaivadijose įvyko 1768 m. rugsėjo 26 d., o Prūsijos generalinis seimelis turėjo vykti 1768 m. spalio 10 d. 1768 m. Seimas iširo, nes rinkimai dažniausiai buvo boikotuojami.<ref>Władysław Konopczyński. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=22 Chronologia Sejmów Polskich. 1493-1793] , p. 167.</ref> == Išnašos == [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] [[Kategorija:1768 metai]] rolrdoicm6elot7t7a6pzprzl3ovbj5 7798255 7798253 2026-04-03T18:49:04Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798255 wikitext text/x-wiki '''1768 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas''' – [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos eilinis seimas]], apie kurio sušaukimą buvo paskelbta [[Varšuva|Varšuvoje]] 1768 m. rugpjūčio 12 d. Priešseiminiai [[Seimelis|seimeliai]] vaivadijose įvyko 1768 m. rugsėjo 26 d., o Prūsijos generalinis seimelis turėjo vykti 1768 m. spalio 10 d. 1768 m. Seimas iširo, nes rinkimai dažniausiai buvo boikotuojami.<ref>Władysław Konopczyński. [http://www.wbc.poznan.pl/Content/2048/chronologia_sejmow.djvu?djvuopts&page=22 Chronologia Sejmów Polskich. 1493–1793], p. 167.</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] [[Kategorija:1768 metai]] n7cwbya3mm0x4v1dpaf1g2vj0dkx2gh 14 694335 7798254 2026-04-03T18:16:09Z ArunasG 107355 Naujas puslapis: [[Kategorija:XVIII amžius]] 7798254 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:XVIII amžius]] dvx30djcqefj648hg05z3jsczd996fg 0 694336 7798261 2026-04-03T19:19:59Z ArunasG 107355 Naujas puslapis: {{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=MOTI-1|Kūrėjas=[[Petras Motiekaitis]]|Statytojas=[[Petras Motiekaitis]]|Gamybos metai=1937 m.|Pirmas skrydis=1937 m.|Pastatyta_vnt=1|Tipas=Sklandytuvas}} '''MOTI-1''' - 1937 m. [[Petras Motiekaitis|Petro Motiekaičio]] sukurtas savos konstrukcijos vienvietis [[Dvisparnis lėktuvas|biplanas]] [[Sklandytuvas|sklandyutuvas]]. Pagamintas vienintelis egzempliorius. == Priešistorė == 1935 metų liepos 2 d. Kaune Lietuvos aeroklubas|Liet... 7798261 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=MOTI-1|Kūrėjas=[[Petras Motiekaitis]]|Statytojas=[[Petras Motiekaitis]]|Gamybos metai=1937 m.|Pirmas skrydis=1937 m.|Pastatyta_vnt=1|Tipas=Sklandytuvas}} '''MOTI-1''' - 1937 m. [[Petras Motiekaitis|Petro Motiekaičio]] sukurtas savos konstrukcijos vienvietis [[Dvisparnis lėktuvas|biplanas]] [[Sklandytuvas|sklandyutuvas]]. Pagamintas vienintelis egzempliorius. == Priešistorė == 1935 metų liepos 2 d. Kaune [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] surengtose pirmosiose aviacijos modelių varžybos dalyvavęs ir jas laimėjęs jaunasis modeliuotojas iš [[Maneitai|Maneitų kaimo]] Petras Motiekaitis patraukė Lietuvos aeroklubo dėmesį.<ref name=":0">Ašmenskas, Viktoras, Sparnai, 1972/4 // P. [https://www.plienosparnai.lt/page.php?720 Motiekaitis MOTI-1], Plieno sparnai, pulikavimui parengė N. Korbutas</ref> Už pergalę jis gavo stipendiją mokytis [[Kauno aukštesnioji technikos mokykla|Aukštesniojoje technikos mokykloje]].<ref>{{VLE|XV|522||Petras Motiekaitis}}</ref><ref name=":1">[https://www.plienosparnai.lt/page.php?722 Petras Motiekaitis], Plieno sparnai</ref> == Sklandytuvo kūrimas == Nuo 1936 m. mokydamsis technikos kolegijoje P. Motiekaitis tęsė susidomėjimą modeliavimu ir 1937 metais, net ir turėdamas nedaug teorinių žinių, ryžosi sukonstruoti eksperimentinį mokomajį sklandytuvą. jo statybai panaudojo visiems mėgėjams prieinamas medžiagas. Statė pačiais paprasčiausiais įrankiais. Atskirų mazgų detalėms panaudojo juostinę geležį, paprastą vielą, medinėms konstrukcijoms — pušį, sparnų dangai — popierinius cemento maišus. Darbas užtruko apie 300 valandų.<ref name=":0" /> Konstrukciškai MOTI-1 — medinės konstrukcijos dvisparnis. [[Sparnas (aviacija)|Sparnai]] sujungti spyriais, o tarp spyrių ir liemens — kryžminės diagonalės iš vielos. [[Orlaivio važiuoklė|Važiuoklė]] - triratė, fiksuota. Piloto kabina - atvira. Startas buvo numatytas atlikti virvės ir skridinių pagalba. Vienas virvės galas buvo įtvirtinamas žemėje, kitas — prikabinamas prie sklandytuvo) , o tarp jų — skridinys, skirtas tempimui. Kurdamas sklandytuvą. P. Motiekaitis dar neturėjo sklandytojo licencijos, kurią įgijo tik po metų, 1938 m.<ref name=":1" /> == Eksploatacija == 1937 metų rugpjūčio 22 d. [[Reginčių piliakalnis|Reginčių piliakalnio]] šlaituose P. Motiekaičio pirmąjį sklandytuvą išbandė sklandytojas [[Gabrielius Miliūnas|G.]] [[Gabrielius Miliūnas|Miliūnas]].<ref name=":1" /> Bandymai pavyko. Nepaisant tuo metu jau gana archaiškos konstrukcijos (ativros konstrukcijos biplanas), MOTI-1 pasirodė labai paprastas, pavaldus ore.<ref name=":0" /> MOTI-1 brėžiniai buvo publikuoti 1938 m. žurnale „[[Lietuvos sparnai]]“. Apie tolimesnę eksploataciją duomenų nėra. == Techniniai duomenys == {| class="wikitable" |[[Sparno mojis|Sparnų mojis]] |9,0 m |- |Sklandytuvo ilgis |4,8 m |- |Sparnų plotas |16,2 m² |- |[[Tuščios transporto priemonės svoris|Tuščio sklandytuvo svoris]] |50 kg |- |[[Maksimalus kilimo svoris|Skridimo svoris]] |120 kg |- |Įkrovimas |7,4 kg/m² |- |Aerodinaminė kokybė |9 |- |Žemėjimo greitis |1,2 m/s |- |— esant skridimo greičiui |30 km/h |} == Išnašos == [[Kategorija:Biplanai]] [[Kategorija:Lietuvos sklandytuvai]] [[Kategorija:Motiekaičio orlaiviai]] kmepi0xk2rq5b66a7qjukw77vrmworo 7798265 7798261 2026-04-03T19:53:50Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798265 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=MOTI-1|Kūrėjas=[[Petras Motiekaitis]]|Statytojas=[[Petras Motiekaitis]]|Gamybos metai=1937 m.|Pirmas skrydis=1937 m.|Pastatyta_vnt=1|Tipas=Sklandytuvas}} '''MOTI-1''' – 1937 m. [[Petras Motiekaitis|Petro Motiekaičio]] sukurtas savos konstrukcijos vienvietis [[Dvisparnis lėktuvas|biplanas]] [[Sklandytuvas|sklandyutuvas]]. Pagamintas vienintelis egzempliorius. == Priešistorė == 1935 metų liepos 2 d. Kaune [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] surengtose pirmosiose aviacijos modelių varžybos dalyvavęs ir jas laimėjęs jaunasis modeliuotojas iš [[Maneitai|Maneitų kaimo]] Petras Motiekaitis patraukė Lietuvos aeroklubo dėmesį.<ref name=":0">Ašmenskas, Viktoras, Sparnai, 1972/4 // P. [https://www.plienosparnai.lt/page.php?720 Motiekaitis MOTI-1], Plieno sparnai, pulikavimui parengė N. Korbutas</ref> Už pergalę jis gavo stipendiją mokytis [[Kauno aukštesnioji technikos mokykla|Aukštesniojoje technikos mokykloje]].<ref>{{VLE|XV|522||Petras Motiekaitis}}</ref><ref name=":1">[https://www.plienosparnai.lt/page.php?722 Petras Motiekaitis], Plieno sparnai</ref> == Sklandytuvo kūrimas == Nuo 1936 m. mokydamsis technikos kolegijoje P. Motiekaitis tęsė susidomėjimą modeliavimu ir 1937 metais, net ir turėdamas nedaug teorinių žinių, ryžosi sukonstruoti eksperimentinį mokomajį sklandytuvą. jo statybai panaudojo visiems mėgėjams prieinamas medžiagas. Statė pačiais paprasčiausiais įrankiais. Atskirų mazgų detalėms panaudojo juostinę geležį, paprastą vielą, medinėms konstrukcijoms – pušį, sparnų dangai – popierinius cemento maišus. Darbas užtruko apie 300 valandų.<ref name=":0" /> Konstrukciškai MOTI-1 – medinės konstrukcijos dvisparnis. [[Sparnas (aviacija)|Sparnai]] sujungti spyriais, o tarp spyrių ir liemens – kryžminės diagonalės iš vielos. [[Orlaivio važiuoklė|Važiuoklė]] – triratė, fiksuota. Piloto kabina – atvira. Startas buvo numatytas atlikti virvės ir skridinių pagalba. Vienas virvės galas buvo įtvirtinamas žemėje, kitas – prikabinamas prie sklandytuvo), o tarp jų – skridinys, skirtas tempimui. Kurdamas sklandytuvą. P. Motiekaitis dar neturėjo sklandytojo licencijos, kurią įgijo tik po metų, 1938 m.<ref name=":1" /> == Eksploatacija == 1937 metų rugpjūčio 22 d. [[Reginčių piliakalnis|Reginčių piliakalnio]] šlaituose P. Motiekaičio pirmąjį sklandytuvą išbandė sklandytojas [[Gabrielius Miliūnas|G.]] [[Gabrielius Miliūnas|Miliūnas]].<ref name=":1" /> Bandymai pavyko. Nepaisant tuo metu jau gana archaiškos konstrukcijos (ativros konstrukcijos biplanas), MOTI-1 pasirodė labai paprastas, pavaldus ore.<ref name=":0" /> MOTI-1 brėžiniai buvo publikuoti 1938 m. žurnale „[[Lietuvos sparnai]]“. Apie tolimesnę eksploataciją duomenų nėra. == Techniniai duomenys == {| class="wikitable" |[[Sparno mojis|Sparnų mojis]] |9,0 m |- |Sklandytuvo ilgis |4,8 m |- |Sparnų plotas |16,2 m² |- |[[Tuščios transporto priemonės svoris|Tuščio sklandytuvo svoris]] |50 kg |- |[[Maksimalus kilimo svoris|Skridimo svoris]] |120 kg |- |Įkrovimas |7,4 kg/m² |- |Aerodinaminė kokybė |9 |- |Žemėjimo greitis |1,2 m/s |- |— esant skridimo greičiui |30 km/h |} == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Biplanai]] [[Kategorija:Lietuvos sklandytuvai]] [[Kategorija:Motiekaičio orlaiviai]] nvedwhf132opa3oob3v96q84rf3phbx 2 694337 7798267 2026-04-03T20:01:52Z Aiapapaia 215080 straipsnis apie influencerę Demi No 7798267 wikitext text/x-wiki Demi Norkevičiūtė, dar žinoma kaip Demi Siu arba Demi No, yra lietuvių influencerė, kurianti turinį jaunimui kelionių, grožio srityse, dažnai įtraukdama ir humoristinių savo kasdienybės nuotykių.<ref>https://panele.lt/kas-naujo/g-78875-net-keturi-lietuvos-nuomones-formuotojai-nominuoti-prestiziniam-nickelodeon-kids-choice-awards-2023-apdovanojimui</ref> == Biografija == Demi No gimė 2003-09-02 Lietuvoje. Ji turi [[Honkongas (sala)|Hong Kongo]] kinų bei lietuviškų genų. <ref name=":0">https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/demi-siu-apie-pasaulio-pazinima-ir-ivyki-kuri-prisimins-ilgam-tai-mums-isgelbejo-gyvybes-n1456882</ref><blockquote>„Žmones greičiausia patraukė tai, jog esu ne lietuviškų bruožų, tad manęs nepastebėti Lietuvoje – sunku. Esu ne tik lietuvė, bet ir Honkongietė, todėl turiu šios tautos išvaizdos bruožų“.<ref name=":0" /></blockquote>Kelionių turinį pradėjo kurti būdama [[Balis|Balyje]]. Pagal 2025 metų spalio duomenis, ji yra aplankiusi 25-ias šalis 4-iuose žemynuose.<ref name=":0" /> 8dd9z1pemvas87kx8ic3zrb9zgoqdjy 0 694338 7798277 2026-04-03T22:34:29Z Andrejsmirnov97 56853 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = | vardas = Vladas Dervojedaitis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | gimimo vardas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1907|03|30}} | gimimo vieta = Novoje Selo, [[Oršos apskritis]], [[Mogiliavo gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{mirė|1984|05|17|1907|03|30}} | mirties vieta = [[Venesuela]] | palaidojimo vieta = | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]... 7798277 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = | vardas = Vladas Dervojedaitis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | gimimo vardas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1907|03|30}} | gimimo vieta = Novoje Selo, [[Oršos apskritis]], [[Mogiliavo gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{mirė|1984|05|17|1907|03|30}} | mirties vieta = [[Venesuela]] | palaidojimo vieta = | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] | tėvas = Vasilijus (Bazilius) | motina = Anastazija Bezliudovaitė | vaikai = 2 | šeima = <!-- Veikla --> | veikla = [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] jaun. karininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.) <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = {{plainlist| }} | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Vladas Dervojedaitis''' ([[1907]] m. [[kovo 30]] d. [[Novoje Selo]], [[Oršos apskritis]] – [[1984]] m. [[gegužės 17]] d. [[Venesuela]]) – Vilniaus [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] prie [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD)]] jaunesnysis karininkas, šio būrio narys nuo 1941 m. iki 1944 m.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}<ref name="Iešmantaitė-1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1985-09-01|title=Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1985/1985-09-01-BALSAS.pdf|website=arolsen-archives.org |location=Buenos Airės, Argentina |publisher=Argentinos lietuvių balsas |page=4–6| access-date=2026-04-03}}</ref> 1944 m. su žmona rašytoja [[Elena Iešmantaite-Dervojedaitiene]] pasitraukė į Vokietiją. Vėliau emigravo ir apsigyveno Venesueloje. Buvo aktyvus lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|page=56}} == Biografija == [[Vaizdas:Vladislovas Dervojedaitis (1907-1984). Tarptautinės pabėgėlių organizacijos išduotas tinkamumo pažymėjimas, Miuldorfas, Vokietija, 1945.07.23.png|thumb|right|250px|V. Dervojedaičio [[Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras|Tarptautinės pabėgėlių organizacijos]] išduotas registracijos pažymėjimas, 1945 m. liepos 23 d., Miuldorfas, Vokietija.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-07-23|title=3. Registrations and files of displaced persons, children and missing persons / 3.1 Residence and emigration documents / 3.1.1 Registration and care of DPs inside and outside camps /3.1.1.1 Post-war index/Post-war index (AZ)/|url=https://collections.arolsen-archives.org/de/search/person/66873732?s=dervojedaitis&t=2736788&p=0|website=arolsen-archives.org |location= |publisher= |access-date=2026-04-03}}</ref>]] V. Dervojedaitis gimė 1907 m. kovo 30 d. [[Novoje Selo]] kaime [[Oršos apskritis|Oršos apskrityje]], dabartinės Baltarusijos teritorijoje.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}} Ketvirtajame dešimtmetyje dirbo pašte Klaipėdoje. === Kino teatras „Aušros“ (1940 m.) === 1940 m. sausio 1 d. tapo Vilniaus „Aušros“ kino teatro savininku ir faktiniu vedėju (tuometinis adresas –Pylimo g. 54). Tuo metu gyveno Liejyklos g. 4/6-20. „Aušra“ tapo pirmuoju kino teatru Vilniuje, kurio savininkas buvo lietuvis. V. Dervojedaitis išpirko leidimą vykdyti kino teatrą veiklą iki 1940 m. gruodžio 31 d.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} 1940 m. vasarą SSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, pradėta privačių verslų nacionalizacija. 1940 m. liepos 10 d. V. Dervojedaitis kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu leisti veikti „Aušros“ kino teatrui. Prašyme nurodė, kad į šį verslą yra investavęs visas savo santaupas. 1940 m. spalio 23 d. „Aušra“ nacionalizuota ir perduota Vilniaus srities profsąjungų biurui. V. Dervojedaitis prarado savo nuosavybę.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} === Ypatingasis būrys (1941–1944 m.) === 1941 m. V. Dervojedaitis savanoriu įstojo į vokiečių pareigūnų organizuotą Vilniaus Ypatingąjį būrį. Jo įvykdyti žydų ir kitų tautybės žmonių sušaudymai yra apibūdinami kaip sistemingi. Apie V. Dervojedaičio aktyvų dalyvavimą [[Panerių žudynės|Panerių]] ir kitų Vilniaus krašto žudynėse liudijo buvę būrio nariai [[Bronislavas Želvys]], [[Antanas Granickas]], [[Viktoras Galvanauskas]], [[Vincas Sausaitis]]. V. Dervojedaitis įtrauktas į du atskirus išlikusius Vilniaus Ypatingojo būrio narių sąrašus. Antrajame sąraše jis įvardintas kaip būrio jaunesnysis karininkas.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|pages=50–57}} [[Vaizdas:Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė (1905-1987), Lietuvos rašytoja.png|thumb|right|180px|V. Dervojedaičio žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė.<ref name="Iešmantaitė-1"/>]] === Emigracija === 1944 m. V. Dervojedaitis su žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė ir dukra Danguole pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. liepos 23 d. registruotas perkeltuoju asmeniu Miulderfo mieste Vokietijoje. 1949 m. su šeima emigravo ir aspigyveno Venesuelos Jaritagnos ({{es|Yaritagua}}) mieste. Įsteigė ir dirbo fotografu fotoateljė „Foto Baltica“. Elenos Iešmantaitės-Dervojedaitienės paruoštos V. Dervojedaičio biografijos detalės publikuotos Lietuvos paštininkų atsiminimų rinkinyje „Nuo krivūlės iki raketos" 1969 m. (red. A. Gintneris).<ref>{{cite book |last= Gintneris |first=Antanas |date=1968 |title=Nuo krivulės iki raketos |url= |location=Čikaga, JAV |publisher=Lietuvių paštininkų sąjunga Čikagoje |page= |isbn= |access-date=}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (1)|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite web |last=Bubnys (2) |first=Arūnas |date=2019-05-28 |title=Arūnas Bubnys. Vilniaus kino teatras „Aušra“ 1940-1944 metais |url=https://www.voruta.lt/arunas-bubnys-vilniaus-kino-teatras-ausra-1940-1944-metais/ |website= |location=vorute.lt |publisher=Viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas |access-date=2026-04-03}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939 – June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Teisingumas reikalauja|year=1984|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} {{DEFAULTSORT:Dervojedaitis, Vladas}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] 8wf8o9rn4isqq2glcnu7xg3ezpfkq80 7798278 7798277 2026-04-03T22:35:34Z Andrejsmirnov97 56853 /* Biografija */ 7798278 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = | vardas = Vladas Dervojedaitis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | gimimo vardas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1907|03|30}} | gimimo vieta = Novoje Selo, [[Oršos apskritis]], [[Mogiliavo gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{mirė|1984|05|17|1907|03|30}} | mirties vieta = [[Venesuela]] | palaidojimo vieta = | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] | tėvas = Vasilijus (Bazilius) | motina = Anastazija Bezliudovaitė | vaikai = 2 | šeima = <!-- Veikla --> | veikla = [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] jaun. karininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.) <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = {{plainlist| }} | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Vladas Dervojedaitis''' ([[1907]] m. [[kovo 30]] d. [[Novoje Selo]], [[Oršos apskritis]] – [[1984]] m. [[gegužės 17]] d. [[Venesuela]]) – Vilniaus [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] prie [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD)]] jaunesnysis karininkas, šio būrio narys nuo 1941 m. iki 1944 m.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}<ref name="Iešmantaitė-1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1985-09-01|title=Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1985/1985-09-01-BALSAS.pdf|website=arolsen-archives.org |location=Buenos Airės, Argentina |publisher=Argentinos lietuvių balsas |page=4–6| access-date=2026-04-03}}</ref> 1944 m. su žmona rašytoja [[Elena Iešmantaite-Dervojedaitiene]] pasitraukė į Vokietiją. Vėliau emigravo ir apsigyveno Venesueloje. Buvo aktyvus lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|page=56}} == Biografija == [[Vaizdas:Vladislovas Dervojedaitis (1907-1984). Tarptautinės pabėgėlių organizacijos išduotas tinkamumo pažymėjimas, Miuldorfas, Vokietija, 1945.07.23.png|thumb|right|250px|V. Dervojedaičio [[Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras|Tarptautinės pabėgėlių organizacijos]] išduotas registracijos pažymėjimas, 1945 m. liepos 23 d., Miuldorfas, Vokietija.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-07-23|title=3. Registrations and files of displaced persons, children and missing persons / 3.1 Residence and emigration documents / 3.1.1 Registration and care of DPs inside and outside camps /3.1.1.1 Post-war index/Post-war index (AZ)/|url=https://collections.arolsen-archives.org/de/search/person/66873732?s=dervojedaitis&t=2736788&p=0|website=arolsen-archives.org |location= |publisher= |access-date=2026-04-03}}</ref>]] V. Dervojedaitis gimė 1907 m. kovo 30 d. [[Novoje Selo]] kaime [[Oršos apskritis|Oršos apskrityje]], dabartinės Baltarusijos teritorijoje.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}} Ketvirtajame dešimtmetyje dirbo pašte Klaipėdoje. === Kino teatras „Aušra“ (1940 m.) === 1940 m. sausio 1 d. tapo Vilniaus „Aušros“ kino teatro savininku ir faktiniu vedėju (tuometinis adresas –Pylimo g. 54). Tuo metu gyveno Liejyklos g. 4/6-20. „Aušra“ tapo pirmuoju kino teatru Vilniuje, kurio savininkas buvo lietuvis. V. Dervojedaitis išpirko leidimą vykdyti kino teatrą veiklą iki 1940 m. gruodžio 31 d.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} 1940 m. vasarą SSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, pradėta privačių verslų nacionalizacija. 1940 m. liepos 10 d. V. Dervojedaitis kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu leisti veikti „Aušros“ kino teatrui. Prašyme nurodė, kad į šį verslą yra investavęs visas savo santaupas. 1940 m. spalio 23 d. „Aušra“ nacionalizuota ir perduota Vilniaus srities profsąjungų biurui. V. Dervojedaitis prarado savo nuosavybę.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} === Ypatingasis būrys (1941–1944 m.) === 1941 m. V. Dervojedaitis savanoriu įstojo į vokiečių pareigūnų organizuotą Vilniaus Ypatingąjį būrį. Jo įvykdyti žydų ir kitų tautybės žmonių sušaudymai yra apibūdinami kaip sistemingi. Apie V. Dervojedaičio aktyvų dalyvavimą [[Panerių žudynės|Panerių]] ir kitų Vilniaus krašto žudynėse liudijo buvę būrio nariai [[Bronislavas Želvys]], [[Antanas Granickas]], [[Viktoras Galvanauskas]], [[Vincas Sausaitis]]. V. Dervojedaitis įtrauktas į du atskirus išlikusius Vilniaus Ypatingojo būrio narių sąrašus. Antrajame sąraše jis įvardintas kaip būrio jaunesnysis karininkas.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|pages=50–57}} [[Vaizdas:Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė (1905-1987), Lietuvos rašytoja.png|thumb|right|180px|V. Dervojedaičio žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė.<ref name="Iešmantaitė-1"/>]] === Emigracija === 1944 m. V. Dervojedaitis su žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė ir dukra Danguole pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. liepos 23 d. registruotas perkeltuoju asmeniu Miulderfo mieste Vokietijoje. 1949 m. su šeima emigravo ir aspigyveno Venesuelos Jaritagnos ({{es|Yaritagua}}) mieste. Įsteigė ir dirbo fotografu fotoateljė „Foto Baltica“. Elenos Iešmantaitės-Dervojedaitienės paruoštos V. Dervojedaičio biografijos detalės publikuotos Lietuvos paštininkų atsiminimų rinkinyje „Nuo krivūlės iki raketos" 1969 m. (red. A. Gintneris).<ref>{{cite book |last= Gintneris |first=Antanas |date=1968 |title=Nuo krivulės iki raketos |url= |location=Čikaga, JAV |publisher=Lietuvių paštininkų sąjunga Čikagoje |page= |isbn= |access-date=}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (1)|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite web |last=Bubnys (2) |first=Arūnas |date=2019-05-28 |title=Arūnas Bubnys. Vilniaus kino teatras „Aušra“ 1940-1944 metais |url=https://www.voruta.lt/arunas-bubnys-vilniaus-kino-teatras-ausra-1940-1944-metais/ |website= |location=vorute.lt |publisher=Viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas |access-date=2026-04-03}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939 – June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Teisingumas reikalauja|year=1984|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} {{DEFAULTSORT:Dervojedaitis, Vladas}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] 5ndciq4kzq1anm6q5dja7tk8y1by9oa 7798279 7798278 2026-04-03T22:35:45Z Andrejsmirnov97 56853 /* Emigracija */ 7798279 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = | vardas = Vladas Dervojedaitis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | gimimo vardas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1907|03|30}} | gimimo vieta = Novoje Selo, [[Oršos apskritis]], [[Mogiliavo gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{mirė|1984|05|17|1907|03|30}} | mirties vieta = [[Venesuela]] | palaidojimo vieta = | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] | tėvas = Vasilijus (Bazilius) | motina = Anastazija Bezliudovaitė | vaikai = 2 | šeima = <!-- Veikla --> | veikla = [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] jaun. karininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.) <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = {{plainlist| }} | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Vladas Dervojedaitis''' ([[1907]] m. [[kovo 30]] d. [[Novoje Selo]], [[Oršos apskritis]] – [[1984]] m. [[gegužės 17]] d. [[Venesuela]]) – Vilniaus [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] prie [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD)]] jaunesnysis karininkas, šio būrio narys nuo 1941 m. iki 1944 m.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}<ref name="Iešmantaitė-1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1985-09-01|title=Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1985/1985-09-01-BALSAS.pdf|website=arolsen-archives.org |location=Buenos Airės, Argentina |publisher=Argentinos lietuvių balsas |page=4–6| access-date=2026-04-03}}</ref> 1944 m. su žmona rašytoja [[Elena Iešmantaite-Dervojedaitiene]] pasitraukė į Vokietiją. Vėliau emigravo ir apsigyveno Venesueloje. Buvo aktyvus lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|page=56}} == Biografija == [[Vaizdas:Vladislovas Dervojedaitis (1907-1984). Tarptautinės pabėgėlių organizacijos išduotas tinkamumo pažymėjimas, Miuldorfas, Vokietija, 1945.07.23.png|thumb|right|250px|V. Dervojedaičio [[Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras|Tarptautinės pabėgėlių organizacijos]] išduotas registracijos pažymėjimas, 1945 m. liepos 23 d., Miuldorfas, Vokietija.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-07-23|title=3. Registrations and files of displaced persons, children and missing persons / 3.1 Residence and emigration documents / 3.1.1 Registration and care of DPs inside and outside camps /3.1.1.1 Post-war index/Post-war index (AZ)/|url=https://collections.arolsen-archives.org/de/search/person/66873732?s=dervojedaitis&t=2736788&p=0|website=arolsen-archives.org |location= |publisher= |access-date=2026-04-03}}</ref>]] V. Dervojedaitis gimė 1907 m. kovo 30 d. [[Novoje Selo]] kaime [[Oršos apskritis|Oršos apskrityje]], dabartinės Baltarusijos teritorijoje.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}} Ketvirtajame dešimtmetyje dirbo pašte Klaipėdoje. === Kino teatras „Aušra“ (1940 m.) === 1940 m. sausio 1 d. tapo Vilniaus „Aušros“ kino teatro savininku ir faktiniu vedėju (tuometinis adresas –Pylimo g. 54). Tuo metu gyveno Liejyklos g. 4/6-20. „Aušra“ tapo pirmuoju kino teatru Vilniuje, kurio savininkas buvo lietuvis. V. Dervojedaitis išpirko leidimą vykdyti kino teatrą veiklą iki 1940 m. gruodžio 31 d.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} 1940 m. vasarą SSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, pradėta privačių verslų nacionalizacija. 1940 m. liepos 10 d. V. Dervojedaitis kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu leisti veikti „Aušros“ kino teatrui. Prašyme nurodė, kad į šį verslą yra investavęs visas savo santaupas. 1940 m. spalio 23 d. „Aušra“ nacionalizuota ir perduota Vilniaus srities profsąjungų biurui. V. Dervojedaitis prarado savo nuosavybę.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} === Ypatingasis būrys (1941–1944 m.) === 1941 m. V. Dervojedaitis savanoriu įstojo į vokiečių pareigūnų organizuotą Vilniaus Ypatingąjį būrį. Jo įvykdyti žydų ir kitų tautybės žmonių sušaudymai yra apibūdinami kaip sistemingi. Apie V. Dervojedaičio aktyvų dalyvavimą [[Panerių žudynės|Panerių]] ir kitų Vilniaus krašto žudynėse liudijo buvę būrio nariai [[Bronislavas Želvys]], [[Antanas Granickas]], [[Viktoras Galvanauskas]], [[Vincas Sausaitis]]. V. Dervojedaitis įtrauktas į du atskirus išlikusius Vilniaus Ypatingojo būrio narių sąrašus. Antrajame sąraše jis įvardintas kaip būrio jaunesnysis karininkas.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|pages=50–57}} [[Vaizdas:Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė (1905-1987), Lietuvos rašytoja.png|thumb|right|180px|V. Dervojedaičio žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė.<ref name="Iešmantaitė-1"/>]] === Emigracija === 1944 m. V. Dervojedaitis su žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė ir dukra Danguole pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. liepos 23 d. registruotas perkeltuoju asmeniu Miulderfo mieste Vokietijoje. 1949 m. su šeima emigravo ir aspigyveno Venesuelos Jaritagnos ({{es|Yaritagua}}) mieste. Įsteigė ir dirbo fotografu fotoateljė „Foto Baltica“. Elenos Iešmantaitės-Dervojedaitienės paruoštos V. Dervojedaičio biografijos detalės publikuotos Lietuvos paštininkų atsiminimų rinkinyje „Nuo krivūlės iki raketos" 1969 m. (red. A. Gintneris).<ref>{{cite book |last= Gintneris |first=Antanas |date=1968 |title=Nuo krivulės iki raketos |url= |location=Čikaga, JAV |publisher=Lietuvių paštininkų sąjunga Čikagoje |page= |isbn= |access-date=}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (1)|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite web |last=Bubnys (2) |first=Arūnas |date=2019-05-28 |title=Arūnas Bubnys. Vilniaus kino teatras „Aušra“ 1940-1944 metais |url=https://www.voruta.lt/arunas-bubnys-vilniaus-kino-teatras-ausra-1940-1944-metais/ |website= |location=vorute.lt |publisher=Viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas |access-date=2026-04-03}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939 – June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Teisingumas reikalauja|year=1984|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} {{DEFAULTSORT:Dervojedaitis, Vladas}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] pfeldv1tigtqjq5nre5yvrepfxs5aav 7798280 7798279 2026-04-03T22:37:12Z Andrejsmirnov97 56853 7798280 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = | vardas = Vladas Dervojedaitis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | gimimo vardas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1907|03|30}} | gimimo vieta = Novoje Selo, [[Oršos apskritis]], [[Mogiliavo gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{mirė|1984|05|17|1907|03|30}} | mirties vieta = [[Venesuela]] | palaidojimo vieta = | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] | tėvas = Vasilijus (Bazilius) | motina = Anastazija Bezliudovaitė | vaikai = 2 | šeima = <!-- Veikla --> | veikla = [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] jaun. karininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.) <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = {{plainlist| }} | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Vladas Dervojedaitis''' ([[1907]] m. [[kovo 30]] d. [[Novoje Selo]], [[Oršos apskritis]] – [[1984]] m. [[gegužės 17]] d. [[Venesuela]]) – Vilniaus [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] prie [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD)]] jaunesnysis karininkas, šio būrio narys nuo 1941 m. iki 1944 m.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}<ref name="Iešmantaitė-1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1985-09-01|title=Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1985/1985-09-01-BALSAS.pdf|website=arolsen-archives.org |location=Buenos Airės, Argentina |publisher=Argentinos lietuvių balsas |page=4–6| access-date=2026-04-03}}</ref> 1944 m. su žmona rašytoja [[Elena Iešmantaite-Dervojedaitiene]] pasitraukė į Vokietiją. Vėliau emigravo ir apsigyveno Venesueloje. Buvo aktyvus lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|page=56}} Neteistas. == Biografija == [[Vaizdas:Vladislovas Dervojedaitis (1907-1984). Tarptautinės pabėgėlių organizacijos išduotas tinkamumo pažymėjimas, Miuldorfas, Vokietija, 1945.07.23.png|thumb|right|250px|V. Dervojedaičio [[Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras|Tarptautinės pabėgėlių organizacijos]] išduotas registracijos pažymėjimas, 1945 m. liepos 23 d., Miuldorfas, Vokietija.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-07-23|title=3. Registrations and files of displaced persons, children and missing persons / 3.1 Residence and emigration documents / 3.1.1 Registration and care of DPs inside and outside camps /3.1.1.1 Post-war index/Post-war index (AZ)/|url=https://collections.arolsen-archives.org/de/search/person/66873732?s=dervojedaitis&t=2736788&p=0|website=arolsen-archives.org |location= |publisher= |access-date=2026-04-03}}</ref>]] V. Dervojedaitis gimė 1907 m. kovo 30 d. [[Novoje Selo]] kaime [[Oršos apskritis|Oršos apskrityje]], dabartinės Baltarusijos teritorijoje.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}} Ketvirtajame dešimtmetyje dirbo pašte Klaipėdoje. === Kino teatras „Aušra“ (1940 m.) === 1940 m. sausio 1 d. tapo Vilniaus „Aušros“ kino teatro savininku ir faktiniu vedėju (tuometinis adresas –Pylimo g. 54). Tuo metu gyveno Liejyklos g. 4/6-20. „Aušra“ tapo pirmuoju kino teatru Vilniuje, kurio savininkas buvo lietuvis. V. Dervojedaitis išpirko leidimą vykdyti kino teatrą veiklą iki 1940 m. gruodžio 31 d.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} 1940 m. vasarą SSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, pradėta privačių verslų nacionalizacija. 1940 m. liepos 10 d. V. Dervojedaitis kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu leisti veikti „Aušros“ kino teatrui. Prašyme nurodė, kad į šį verslą yra investavęs visas savo santaupas. 1940 m. spalio 23 d. „Aušra“ nacionalizuota ir perduota Vilniaus srities profsąjungų biurui. V. Dervojedaitis prarado savo nuosavybę.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} === Ypatingasis būrys (1941–1944 m.) === 1941 m. V. Dervojedaitis savanoriu įstojo į vokiečių pareigūnų organizuotą Vilniaus Ypatingąjį būrį. Jo įvykdyti žydų ir kitų tautybės žmonių sušaudymai yra apibūdinami kaip sistemingi. Apie V. Dervojedaičio aktyvų dalyvavimą [[Panerių žudynės|Panerių]] ir kitų Vilniaus krašto žudynėse liudijo buvę būrio nariai [[Bronislavas Želvys]], [[Antanas Granickas]], [[Viktoras Galvanauskas]], [[Vincas Sausaitis]]. V. Dervojedaitis įtrauktas į du atskirus išlikusius Vilniaus Ypatingojo būrio narių sąrašus. Antrajame sąraše jis įvardintas kaip būrio jaunesnysis karininkas.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|pages=50–57}} [[Vaizdas:Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė (1905-1987), Lietuvos rašytoja.png|thumb|right|180px|V. Dervojedaičio žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė.<ref name="Iešmantaitė-1"/>]] === Emigracija === 1944 m. V. Dervojedaitis su žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė ir dukra Danguole pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. liepos 23 d. registruotas perkeltuoju asmeniu Miulderfo mieste Vokietijoje. 1949 m. su šeima emigravo ir aspigyveno Venesuelos Jaritagnos ({{es|Yaritagua}}) mieste. Įsteigė ir dirbo fotografu fotoateljė „Foto Baltica“. Elenos Iešmantaitės-Dervojedaitienės paruoštos V. Dervojedaičio biografijos detalės publikuotos Lietuvos paštininkų atsiminimų rinkinyje „Nuo krivūlės iki raketos" 1969 m. (red. A. Gintneris).<ref>{{cite book |last= Gintneris |first=Antanas |date=1968 |title=Nuo krivulės iki raketos |url= |location=Čikaga, JAV |publisher=Lietuvių paštininkų sąjunga Čikagoje |page= |isbn= |access-date=}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (1)|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite web |last=Bubnys (2) |first=Arūnas |date=2019-05-28 |title=Arūnas Bubnys. Vilniaus kino teatras „Aušra“ 1940-1944 metais |url=https://www.voruta.lt/arunas-bubnys-vilniaus-kino-teatras-ausra-1940-1944-metais/ |website= |location=vorute.lt |publisher=Viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas |access-date=2026-04-03}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939 – June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Teisingumas reikalauja|year=1984|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} {{DEFAULTSORT:Dervojedaitis, Vladas}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] 4n3einp7rbg2la2vjm4xwe5y5cpa9l9 7798291 7798280 2026-04-04T04:40:07Z CD 677 7798291 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = | vardas = Vladas Dervojedaitis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | gimimo vardas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1907|03|30}} | gimimo vieta = Novoje Selo, [[Oršos apskritis]], [[Mogiliavo gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{mirė|1984|05|17|1907|03|30}} | mirties vieta = [[Venesuela]] | palaidojimo vieta = | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] | tėvas = Vasilijus (Bazilius) | motina = Anastazija Bezliudovaitė | vaikai = 2 | šeima = <!-- Veikla --> | veikla = [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] jaun. karininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.) <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = {{plainlist| }} | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Vladas Dervojedaitis''' ([[1907]] m. [[kovo 30]] d. [[Novoje Selo]], [[Oršos apskritis]] – [[1984]] m. [[gegužės 17]] d. [[Venesuela]]) – Vilniaus [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] prie [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD)]] jaunesnysis karininkas, šio būrio narys nuo 1941 m. iki 1944 m.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}<ref name="Iešmantaitė-1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1985-09-01|title=Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1985/1985-09-01-BALSAS.pdf|website=arolsen-archives.org |location=Buenos Airės, Argentina |publisher=Argentinos lietuvių balsas |page=4–6| access-date=2026-04-03}}</ref> 1944 m. su žmona rašytoja [[Elena Iešmantaite-Dervojedaitiene]] pasitraukė į Vokietiją. Vėliau emigravo ir apsigyveno Venesueloje. Buvo aktyvus lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|page=56}} Neteistas. == Biografija == [[Vaizdas:Vladislovas Dervojedaitis (1907-1984). Tarptautinės pabėgėlių organizacijos išduotas tinkamumo pažymėjimas, Miuldorfas, Vokietija, 1945.07.23.png|thumb|right|250px|V. Dervojedaičio [[Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras|Tarptautinės pabėgėlių organizacijos]] išduotas registracijos pažymėjimas, 1945 m. liepos 23 d., Miuldorfas, Vokietija.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-07-23|title=3. Registrations and files of displaced persons, children and missing persons / 3.1 Residence and emigration documents / 3.1.1 Registration and care of DPs inside and outside camps /3.1.1.1 Post-war index/Post-war index (AZ)/|url=https://collections.arolsen-archives.org/de/search/person/66873732?s=dervojedaitis&t=2736788&p=0|website=arolsen-archives.org |location= |publisher= |access-date=2026-04-03}}</ref>]] V. Dervojedaitis gimė 1907 m. kovo 30 d. [[Novoje Selo]] kaime [[Oršos apskritis|Oršos apskrityje]], dabartinės Baltarusijos teritorijoje.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}} Ketvirtajame dešimtmetyje dirbo pašte Klaipėdoje. === Kino teatras „Aušra“ (1940 m.) === 1940 m. sausio 1 d. tapo Vilniaus „Aušros“ kino teatro savininku ir faktiniu vedėju (tuometinis adresas –Pylimo g. 54). Tuo metu gyveno Liejyklos g. 4/6-20. „Aušra“ tapo pirmuoju kino teatru Vilniuje, kurio savininkas buvo lietuvis. V. Dervojedaitis išpirko leidimą vykdyti kino teatrą veiklą iki 1940 m. gruodžio 31 d.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} 1940 m. vasarą SSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, pradėta privačių verslų nacionalizacija. 1940 m. liepos 10 d. V. Dervojedaitis kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu leisti veikti „Aušros“ kino teatrui. Prašyme nurodė, kad į šį verslą yra investavęs visas savo santaupas. 1940 m. spalio 23 d. „Aušra“ nacionalizuota ir perduota Vilniaus srities profsąjungų biurui. V. Dervojedaitis prarado savo nuosavybę.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} === Ypatingasis būrys (1941–1944 m.) === 1941 m. V. Dervojedaitis savanoriu įstojo į vokiečių pareigūnų organizuotą Vilniaus Ypatingąjį būrį. Jo įvykdyti žydų ir kitų tautybės žmonių sušaudymai yra apibūdinami kaip sistemingi. Apie V. Dervojedaičio aktyvų dalyvavimą [[Panerių žudynės|Panerių]] ir kitų Vilniaus krašto žudynėse liudijo buvę būrio nariai [[Bronislavas Želvys]], [[Antanas Granickas]], [[Viktoras Galvanauskas]], [[Vincas Sausaitis]]. V. Dervojedaitis įtrauktas į du atskirus išlikusius Vilniaus Ypatingojo būrio narių sąrašus. Antrajame sąraše jis įvardintas kaip būrio jaunesnysis karininkas.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|pages=50–57}} [[Vaizdas:Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė (1905-1987), Lietuvos rašytoja.png|thumb|right|180px|V. Dervojedaičio žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė.<ref name="Iešmantaitė-1"/>]] === Emigracija === 1944 m. V. Dervojedaitis su žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė ir dukra Danguole pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. liepos 23 d. registruotas perkeltuoju asmeniu Miulderfo mieste Vokietijoje. 1949 m. su šeima emigravo ir aspigyveno Venesuelos Jaritagvos ({{es|Yaritagua}}) mieste. Įsteigė ir dirbo fotografu fotoateljė „Foto Baltica“. Elenos Iešmantaitės-Dervojedaitienės paruoštos V. Dervojedaičio biografijos detalės publikuotos Lietuvos paštininkų atsiminimų rinkinyje „Nuo krivūlės iki raketos“ 1969 m. (red. A. Gintneris).<ref>{{cite book |last= Gintneris |first=Antanas |date=1968 |title=Nuo krivulės iki raketos |url= |location=Čikaga, JAV |publisher=Lietuvių paštininkų sąjunga Čikagoje |page= |isbn= |access-date=}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (1)|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite web |last=Bubnys (2) |first=Arūnas |date=2019-05-28 |title=Arūnas Bubnys. Vilniaus kino teatras „Aušra“ 1940-1944 metais |url=https://www.voruta.lt/arunas-bubnys-vilniaus-kino-teatras-ausra-1940-1944-metais/ |website= |location=voruta.lt |publisher=Viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas |access-date=2026-04-03}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939 – June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Teisingumas reikalauja|year=1984|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} {{DEFAULTSORT:Dervojedaitis, Vladas}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] 5lgqtbfkqteibn3jbpv7z073441i7pi 7798293 7798291 2026-04-04T04:51:20Z Vilensija 40695 /* Emigracija */ [[]] 7798293 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = | vardas = Vladas Dervojedaitis | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | gimimo vardas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1907|03|30}} | gimimo vieta = Novoje Selo, [[Oršos apskritis]], [[Mogiliavo gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{mirė|1984|05|17|1907|03|30}} | mirties vieta = [[Venesuela]] | palaidojimo vieta = | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] | tėvas = Vasilijus (Bazilius) | motina = Anastazija Bezliudovaitė | vaikai = 2 | šeima = <!-- Veikla --> | veikla = [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] jaun. karininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.) <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = {{plainlist| }} | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Vladas Dervojedaitis''' ([[1907]] m. [[kovo 30]] d. [[Novoje Selo]], [[Oršos apskritis]] – [[1984]] m. [[gegužės 17]] d. [[Venesuela]]) – Vilniaus [[Ypatingasis būrys|Ypatingojo būrio]] prie [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD)]] jaunesnysis karininkas, šio būrio narys nuo 1941 m. iki 1944 m.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}<ref name="Iešmantaitė-1">{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1985-09-01|title=Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1985/1985-09-01-BALSAS.pdf|website=arolsen-archives.org |location=Buenos Airės, Argentina |publisher=Argentinos lietuvių balsas |page=4–6| access-date=2026-04-03}}</ref> 1944 m. su žmona rašytoja [[Elena Iešmantaite-Dervojedaitiene]] pasitraukė į Vokietiją. Vėliau emigravo ir apsigyveno Venesueloje. Buvo aktyvus lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas.{{sfn|Bubnys|2019 (1)|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|page=56}} Neteistas. == Biografija == [[Vaizdas:Vladislovas Dervojedaitis (1907-1984). Tarptautinės pabėgėlių organizacijos išduotas tinkamumo pažymėjimas, Miuldorfas, Vokietija, 1945.07.23.png|thumb|right|250px|V. Dervojedaičio [[Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras|Tarptautinės pabėgėlių organizacijos]] išduotas registracijos pažymėjimas, 1945 m. liepos 23 d., Miuldorfas, Vokietija.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=1945-07-23|title=3. Registrations and files of displaced persons, children and missing persons / 3.1 Residence and emigration documents / 3.1.1 Registration and care of DPs inside and outside camps /3.1.1.1 Post-war index/Post-war index (AZ)/|url=https://collections.arolsen-archives.org/de/search/person/66873732?s=dervojedaitis&t=2736788&p=0|website=arolsen-archives.org |location= |publisher= |access-date=2026-04-03}}</ref>]] V. Dervojedaitis gimė 1907 m. kovo 30 d. [[Novoje Selo]] kaime [[Oršos apskritis|Oršos apskrityje]], dabartinės Baltarusijos teritorijoje.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}} Ketvirtajame dešimtmetyje dirbo pašte Klaipėdoje. === Kino teatras „Aušra“ (1940 m.) === 1940 m. sausio 1 d. tapo Vilniaus „Aušros“ kino teatro savininku ir faktiniu vedėju (tuometinis adresas –Pylimo g. 54). Tuo metu gyveno Liejyklos g. 4/6-20. „Aušra“ tapo pirmuoju kino teatru Vilniuje, kurio savininkas buvo lietuvis. V. Dervojedaitis išpirko leidimą vykdyti kino teatrą veiklą iki 1940 m. gruodžio 31 d.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} 1940 m. vasarą SSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, pradėta privačių verslų nacionalizacija. 1940 m. liepos 10 d. V. Dervojedaitis kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu leisti veikti „Aušros“ kino teatrui. Prašyme nurodė, kad į šį verslą yra investavęs visas savo santaupas. 1940 m. spalio 23 d. „Aušra“ nacionalizuota ir perduota Vilniaus srities profsąjungų biurui. V. Dervojedaitis prarado savo nuosavybę.{{sfn|Bubnys (2)|2019}} === Ypatingasis būrys (1941–1944 m.) === 1941 m. V. Dervojedaitis savanoriu įstojo į vokiečių pareigūnų organizuotą Vilniaus Ypatingąjį būrį. Jo įvykdyti žydų ir kitų tautybės žmonių sušaudymai yra apibūdinami kaip sistemingi. Apie V. Dervojedaičio aktyvų dalyvavimą [[Panerių žudynės|Panerių]] ir kitų Vilniaus krašto žudynėse liudijo buvę būrio nariai [[Bronislavas Želvys]], [[Antanas Granickas]], [[Viktoras Galvanauskas]], [[Vincas Sausaitis]]. V. Dervojedaitis įtrauktas į du atskirus išlikusius Vilniaus Ypatingojo būrio narių sąrašus. Antrajame sąraše jis įvardintas kaip būrio jaunesnysis karininkas.{{sfn|Bubnys (1)|2019|page=60}}{{sfn|Žeimantas|1984|pages=50–57}} [[Vaizdas:Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė (1905-1987), Lietuvos rašytoja.png|thumb|right|180px|V. Dervojedaičio žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė.<ref name="Iešmantaitė-1"/>]] === Emigracija === 1944 m. V. Dervojedaitis su žmona Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė ir dukra Danguole pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. liepos 23 d. registruotas [[Perkeltasis asmuo|perkeltuoju asmeniu]] Miulderfo{{neaišku}} mieste Vokietijoje. 1949 m. su šeima emigravo ir apsigyveno Venesuelos [[Jaritagva|Jaritagvos]] ({{es|Yaritagua}}) mieste. Įsteigė ir dirbo fotografu fotoateljė „Foto Baltica“. Elenos Iešmantaitės-Dervojedaitienės paruoštos V. Dervojedaičio biografijos detalės publikuotos Lietuvos paštininkų atsiminimų rinkinyje „Nuo krivūlės iki raketos“ 1969 m. (red. A. Gintneris).<ref>{{cite book |last= Gintneris |first=Antanas |date=1968 |title=Nuo krivulės iki raketos |url= |location=Čikaga, JAV |publisher=Lietuvių paštininkų sąjunga Čikagoje |page= |isbn= |access-date=}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Bubnys (1)|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}} * {{cite web |last=Bubnys (2) |first=Arūnas |date=2019-05-28 |title=Arūnas Bubnys. Vilniaus kino teatras „Aušra“ 1940-1944 metais |url=https://www.voruta.lt/arunas-bubnys-vilniaus-kino-teatras-ausra-1940-1944-metais/ |website= |location=voruta.lt |publisher=Viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas |access-date=2026-04-03}} * {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939 – June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}} * {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}} * {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Teisingumas reikalauja|year=1984|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}} {{DEFAULTSORT:Dervojedaitis, Vladas}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] er220wiq0sdbsjpkp68712qkatqalhj 0 694339 7798300 2026-04-04T05:38:44Z CD 677 Nukreipiama į [[Širvintų futbolo stadionas]] 7798300 wikitext text/x-wiki #redirect [[Širvintų futbolo stadionas]] lzj177pp7cpdr7rdnab6pvkee1gk7c2 0 694340 7798301 2026-04-04T05:45:54Z Zygimantus 3664 naujas 7798301 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Brontotheriidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Brontotherium hatcheri.jpg|240px]]|caption=''Megacerops''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Brontotheriidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Brontotheriidae | autorius = Wood | metai = 1937 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Brontotheriidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Išoriškai primena raganosius, tai vieni pirmųjų žinduolių užauginę didelius kūnus. Gyveno maždaug prieš 56–34 mln. metų. Buvo paplitę Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Rytų Europoje.<ref>{{cite journal | last=Mihlbachler | first=Matthew C. | title=Species Taxonomy, Phylogeny, and Biogeography of the Brontotheriidae (Mammalia: Perissodactyla) | journal=Bulletin of the American Museum of Natural History | volume=311 | issue=1 | date=2008 | issn=0003-0090 | doi=10.1206/0003-0090(2008)501[1:STPABO]2.0.CO;2 | page=1 | url=http://www.bioone.org/perlserv/?request=get-abstract&doi=10.1206%2F0003-0090(2008)501%5B1%3ASTPABO%5D2.0.CO%3B2 | access-date=2026-04-04}}</ref> p24u2onu15lvy4qo89jsvowia6yi0jb 7798302 7798301 2026-04-04T05:46:02Z Zygimantus 3664 įtraukta [[Kategorija:Neporakanopiai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798302 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Brontotheriidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Brontotherium hatcheri.jpg|240px]]|caption=''Megacerops''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Brontotheriidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Brontotheriidae | autorius = Wood | metai = 1937 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Brontotheriidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Išoriškai primena raganosius, tai vieni pirmųjų žinduolių užauginę didelius kūnus. Gyveno maždaug prieš 56–34 mln. metų. Buvo paplitę Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Rytų Europoje.<ref>{{cite journal | last=Mihlbachler | first=Matthew C. | title=Species Taxonomy, Phylogeny, and Biogeography of the Brontotheriidae (Mammalia: Perissodactyla) | journal=Bulletin of the American Museum of Natural History | volume=311 | issue=1 | date=2008 | issn=0003-0090 | doi=10.1206/0003-0090(2008)501[1:STPABO]2.0.CO;2 | page=1 | url=http://www.bioone.org/perlserv/?request=get-abstract&doi=10.1206%2F0003-0090(2008)501%5B1%3ASTPABO%5D2.0.CO%3B2 | access-date=2026-04-04}}</ref> [[Kategorija:Neporakanopiai]] 2dxdfu2jnyhfrpewlmne95k7xhwyerh 7798303 7798302 2026-04-04T05:46:08Z Zygimantus 3664 papildymas 7798303 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Brontotheriidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Brontotherium hatcheri.jpg|240px]]|caption=''Megacerops''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Brontotheriidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Brontotheriidae | autorius = Wood | metai = 1937 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Brontotheriidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Išoriškai primena raganosius, tai vieni pirmųjų žinduolių užauginę didelius kūnus. Gyveno maždaug prieš 56–34 mln. metų. Buvo paplitę Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Rytų Europoje.<ref>{{cite journal | last=Mihlbachler | first=Matthew C. | title=Species Taxonomy, Phylogeny, and Biogeography of the Brontotheriidae (Mammalia: Perissodactyla) | journal=Bulletin of the American Museum of Natural History | volume=311 | issue=1 | date=2008 | issn=0003-0090 | doi=10.1206/0003-0090(2008)501[1:STPABO]2.0.CO;2 | page=1 | url=http://www.bioone.org/perlserv/?request=get-abstract&doi=10.1206%2F0003-0090(2008)501%5B1%3ASTPABO%5D2.0.CO%3B2 | access-date=2026-04-04}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] 1fzuz5ej08sf091lt7ujerdpd0owh45 7798304 7798303 2026-04-04T05:47:32Z Zygimantus 3664 7798304 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Brontotheriidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Brontotherium hatcheri.jpg|240px]]|caption=''Megacerops''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Brontotheriidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Brontotheriidae | autorius = Marsh | metai = 1873 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Brontotheriidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Išoriškai primena raganosius, tai vieni pirmųjų žinduolių užauginę didelius kūnus. Gyveno maždaug prieš 56–34 mln. metų. Buvo paplitę Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Rytų Europoje.<ref>{{cite journal | last=Mihlbachler | first=Matthew C. | title=Species Taxonomy, Phylogeny, and Biogeography of the Brontotheriidae (Mammalia: Perissodactyla) | journal=Bulletin of the American Museum of Natural History | volume=311 | issue=1 | date=2008 | issn=0003-0090 | doi=10.1206/0003-0090(2008)501[1:STPABO]2.0.CO;2 | page=1 | url=http://www.bioone.org/perlserv/?request=get-abstract&doi=10.1206%2F0003-0090(2008)501%5B1%3ASTPABO%5D2.0.CO%3B2 | access-date=2026-04-04}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] 48s1ssol65ts40i6vsvel1a582fc4d8 7798305 7798304 2026-04-04T05:53:19Z Zygimantus 3664 7798305 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Brontotheriidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Brontotherium hatcheri.jpg|240px]]|caption=''Megacerops''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Brontotheriidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Brontotheriidae | autorius = Marsh | metai = 1873 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Brontotheriidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Išoriškai primena raganosius, tai vieni pirmųjų žinduolių užauginę didelius kūnus. Gyveno maždaug prieš 56–34 mln. metų. Buvo paplitę Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Rytų Europoje.<ref>{{cite journal | last=Mihlbachler | first=Matthew C. | title=Species Taxonomy, Phylogeny, and Biogeography of the Brontotheriidae (Mammalia: Perissodactyla) | journal=Bulletin of the American Museum of Natural History | volume=311 | issue=1 | date=2008 | issn=0003-0090 | doi=10.1206/0003-0090(2008)501[1:STPABO]2.0.CO;2 | page=1 | url=http://www.bioone.org/perlserv/?request=get-abstract&doi=10.1206%2F0003-0090(2008)501%5B1%3ASTPABO%5D2.0.CO%3B2 | access-date=2026-04-04}}</ref> Kartu su gimininga šeima Lambdotheriidae priklauso pošeimiui ''Brontotherioidea''.<ref name="Holbrook 2001">{{cite journal |last1=Holbrook |first1=Luke T. |title=Comparative osteology of early Tertiary tapiromorphs (Mammalia, Perissodactyla) |journal=Zoological Journal of the Linnean Society |date=May 2001 |volume=132 |issue=1 |pages=1–54 |doi=10.1111/j.1096-3642.2001.tb02270.x}}</ref> <ref name="Holbrook et al. 2011">{{cite journal |last1=Holbrook |first1=Luke T. |last2=Lapergola |first2=Joshua |title=A new genus of perissodactyl (Mammalia) from the Bridgerian of Wyoming, with comments on basal perissodactyl phylogeny |journal=Journal of Vertebrate Paleontology |date=July 2011 |volume=31 |issue=4 |pages=895–901 |doi=10.1080/02724634.2011.579669}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] 1tdzfxhzqamc8iztp5v7r5efezbqspt 7798355 7798305 2026-04-04T10:29:04Z Zygimantus 3664 /* Šaltiniai */ 7798355 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Brontotheriidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Brontotherium hatcheri.jpg|240px]]|caption=''Megacerops''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Brontotheriidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Brontotheriidae | autorius = Marsh | metai = 1873 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Brontotheriidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Išoriškai primena raganosius, tai vieni pirmųjų žinduolių užauginę didelius kūnus. Gyveno maždaug prieš 56–34 mln. metų. Buvo paplitę Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Rytų Europoje.<ref>{{cite journal | last=Mihlbachler | first=Matthew C. | title=Species Taxonomy, Phylogeny, and Biogeography of the Brontotheriidae (Mammalia: Perissodactyla) | journal=Bulletin of the American Museum of Natural History | volume=311 | issue=1 | date=2008 | issn=0003-0090 | doi=10.1206/0003-0090(2008)501[1:STPABO]2.0.CO;2 | page=1 | url=http://www.bioone.org/perlserv/?request=get-abstract&doi=10.1206%2F0003-0090(2008)501%5B1%3ASTPABO%5D2.0.CO%3B2 | access-date=2026-04-04}}</ref> Kartu su gimininga šeima Lambdotheriidae priklauso pošeimiui ''Brontotherioidea''.<ref name="Holbrook 2001">{{cite journal |last1=Holbrook |first1=Luke T. |title=Comparative osteology of early Tertiary tapiromorphs (Mammalia, Perissodactyla) |journal=Zoological Journal of the Linnean Society |date=May 2001 |volume=132 |issue=1 |pages=1–54 |doi=10.1111/j.1096-3642.2001.tb02270.x}}</ref> <ref name="Holbrook et al. 2011">{{cite journal |last1=Holbrook |first1=Luke T. |last2=Lapergola |first2=Joshua |title=A new genus of perissodactyl (Mammalia) from the Bridgerian of Wyoming, with comments on basal perissodactyl phylogeny |journal=Journal of Vertebrate Paleontology |date=July 2011 |volume=31 |issue=4 |pages=895–901 |doi=10.1080/02724634.2011.579669}}</ref> == Sistematika == ''Brontotheriidae'' ryšys su kitomis grupėmis:<ref>{{cite journal | last1=Holbrook | first1=Luke T. | last2=Lapergola | first2=Joshua | title=A NEW GENUS OF PERISSODACTYL (MAMMALIA) FROM THE BRIDGERIAN OF WYOMING, WITH COMMENTS ON BASAL PERISSODACTYL PHYLOGENY | journal=Journal of Vertebrate Paleontology | publisher=[Society of Vertebrate Paleontology, Taylor & Francis, Ltd.] | volume=31 | issue=4 | year=2011 | issn=02724634 | jstor=25835883 | pages=895–901 | url=http://www.jstor.org/stable/25835883 | access-date=2026-03-31}}</ref> {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] kk8x03vfqfqq9kck4owwiiov2yaz4y8 0 694341 7798306 2026-04-04T05:54:23Z Zygimantus 3664 naujas 7798306 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Brontotheriidae]] dwrz9m2o9b76ybgfqr11i40p37u5tue 0 694342 7798307 2026-04-04T05:54:30Z Zygimantus 3664 naujas 7798307 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Brontotheriidae]] dwrz9m2o9b76ybgfqr11i40p37u5tue 0 694343 7798308 2026-04-04T05:57:46Z CD 677 Naujas puslapis: {{Stadionas |lat = 54.8574 |long = 24.4360 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = |Antraštė = |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Kaišiadorys]], Sporto alėja 4 |Atidarytas = 1985 m. |Paviršius = |Savininkas = [[Kaišiadorių švietimo ir sporto centras]] |Nuomininkai = |Talpa = 520 |Lauko_matmenys = }} '''Kaišiadorių miesto stadionas''' (arba '''''Kaišiadorių švietimo ir sporto centro stadionas''''') – [[stadionas]] su [[futbolas|futbolo]] aikšte ir tribūnomis Kaiš... 7798308 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 54.8574 |long = 24.4360 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = |Antraštė = |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Kaišiadorys]], Sporto alėja 4 |Atidarytas = 1985 m. |Paviršius = |Savininkas = [[Kaišiadorių švietimo ir sporto centras]] |Nuomininkai = |Talpa = 520 |Lauko_matmenys = }} '''Kaišiadorių miesto stadionas''' (arba '''''Kaišiadorių švietimo ir sporto centro stadionas''''') – [[stadionas]] su [[futbolas|futbolo]] aikšte ir tribūnomis [[Kaišiadorys]]e, prie šilo, į vakarus nuo [[Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija|V. Giržado progimnazijos]] ir į šiaurę nuo [[Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla|jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos]]. Stadionas priklauso Kaišiadorių švietimo ir sporto centrui, aplink stadioną įrengti bėgimo takai, prie stadiono – teniso kortai.<ref>[https://kaisiadorysssc.lt/stadionas/ Stadionas.] Kaisiadorysssc.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> Tribūnose telpa 520 žiūrovų.<ref>[https://globalus.kaisiadorys.lt/nauji-projektai/ Nauji projektai.] Kaisiadorys.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Kaisiadorys 1.JPG|thumb|left|Stadiono rekonstrukcijos darbai 2018 m.]] Kaišiadorių miesto stadionas baigtas statyti [[1985]] m., jame treniruodavosi ir žaisdavo įvairaus amžiaus Kaišiadorių komandos, taip pat kiti rajone veikiantys futbolo klubai. XXI a. pradžioje stadionas buvo stipriai nusidėvėjęs, neatitiko varžyboms keliamų reikalavimų, buvo nepatrauklus gyventojams ir sportininkams. Dėl to [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]s administracija 2016 m. parengė stadiono rekonstravimo ir žiūrovų tribūnų statybos techninį projektą.<ref>[https://kaisiadorys.lt/globaliu-naujienu-importavimas-v2/376/tesiamas-kaisiadoriu-miesto-stadiono-rekonstravimo-projektas:13033 Tęsiamas Kaišiadorių miesto stadiono rekonstravimo projektas.] 2019-08-06, Kaisiadorys.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> Rekonstrukcijos darbai pradėti 2017 m. rugpjūtį.<ref>[https://www.kaisiadorieciams.lt/prasides-kaisiadoriu-miesto-stadiono-rekonstrukcija/ Prasidės Kaišiadorių miesto stadiono rekonstrukcija.] 2017-08-11, Kaisiadorieciams.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 26]] d. naujasis stadionas iškilmingai atidarytas.<ref>[https://kaisiadorysinfo.lt/renginiai/stadiono-atidarymo-svente/ Stadiono atidarymo šventė.] Kaisiadorysinfo.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kaišiadorys]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo stadionai]] rm8g33j0o07hap8nif68yoxqm6fjlkp 7798309 7798308 2026-04-04T05:57:55Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Kaišiadorių ŠSC stadionas]] į [[Kaišiadorių miesto stadionas]] 7798308 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 54.8574 |long = 24.4360 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = |Antraštė = |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Kaišiadorys]], Sporto alėja 4 |Atidarytas = 1985 m. |Paviršius = |Savininkas = [[Kaišiadorių švietimo ir sporto centras]] |Nuomininkai = |Talpa = 520 |Lauko_matmenys = }} '''Kaišiadorių miesto stadionas''' (arba '''''Kaišiadorių švietimo ir sporto centro stadionas''''') – [[stadionas]] su [[futbolas|futbolo]] aikšte ir tribūnomis [[Kaišiadorys]]e, prie šilo, į vakarus nuo [[Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija|V. Giržado progimnazijos]] ir į šiaurę nuo [[Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla|jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos]]. Stadionas priklauso Kaišiadorių švietimo ir sporto centrui, aplink stadioną įrengti bėgimo takai, prie stadiono – teniso kortai.<ref>[https://kaisiadorysssc.lt/stadionas/ Stadionas.] Kaisiadorysssc.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> Tribūnose telpa 520 žiūrovų.<ref>[https://globalus.kaisiadorys.lt/nauji-projektai/ Nauji projektai.] Kaisiadorys.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Kaisiadorys 1.JPG|thumb|left|Stadiono rekonstrukcijos darbai 2018 m.]] Kaišiadorių miesto stadionas baigtas statyti [[1985]] m., jame treniruodavosi ir žaisdavo įvairaus amžiaus Kaišiadorių komandos, taip pat kiti rajone veikiantys futbolo klubai. XXI a. pradžioje stadionas buvo stipriai nusidėvėjęs, neatitiko varžyboms keliamų reikalavimų, buvo nepatrauklus gyventojams ir sportininkams. Dėl to [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]s administracija 2016 m. parengė stadiono rekonstravimo ir žiūrovų tribūnų statybos techninį projektą.<ref>[https://kaisiadorys.lt/globaliu-naujienu-importavimas-v2/376/tesiamas-kaisiadoriu-miesto-stadiono-rekonstravimo-projektas:13033 Tęsiamas Kaišiadorių miesto stadiono rekonstravimo projektas.] 2019-08-06, Kaisiadorys.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> Rekonstrukcijos darbai pradėti 2017 m. rugpjūtį.<ref>[https://www.kaisiadorieciams.lt/prasides-kaisiadoriu-miesto-stadiono-rekonstrukcija/ Prasidės Kaišiadorių miesto stadiono rekonstrukcija.] 2017-08-11, Kaisiadorieciams.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 26]] d. naujasis stadionas iškilmingai atidarytas.<ref>[https://kaisiadorysinfo.lt/renginiai/stadiono-atidarymo-svente/ Stadiono atidarymo šventė.] Kaisiadorysinfo.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kaišiadorys]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo stadionai]] rm8g33j0o07hap8nif68yoxqm6fjlkp 7798314 7798309 2026-04-04T06:06:03Z CD 677 7798314 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 54.8574 |long = 24.4360 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = |Antraštė = |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Kaišiadorys]], Sporto alėja 4 |Atidarytas = 1985 m. |Paviršius = |Savininkas = [[Kaišiadorių švietimo ir sporto centras]] |Nuomininkai = |Talpa = 520 |Lauko_matmenys = }} '''Kaišiadorių miesto stadionas''' (arba '''''Kaišiadorių švietimo ir sporto centro stadionas''''') – [[stadionas]] su [[futbolas|futbolo]] aikšte ir tribūnomis [[Kaišiadorys]]e, prie šilo, į vakarus nuo [[Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija|V. Giržado progimnazijos]] ir į šiaurę nuo [[Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla|jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos]]. Stadionas priklauso Kaišiadorių švietimo ir sporto centrui, aplink stadioną įrengti bėgimo takai, prie stadiono – teniso kortai.<ref>[https://kaisiadorysssc.lt/stadionas/ Stadionas.] Kaisiadorysssc.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> Tribūnose telpa 520 žiūrovų.<ref>[https://globalus.kaisiadorys.lt/nauji-projektai/ Nauji projektai.] Kaisiadorys.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> 2016 m. adresas buvo Paukštitinkų g. 5a,<ref>[https://www.kaisiadorieciams.lt/planuojama-rekonstruoti-kaisiadoriu-miesto-stadiona/ Planuojama rekonstruoti Kaišiadorių miesto stadioną.] 2016-05-26, Kaisiadorieciams.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> 2021 m. – Paukštininkų g. 9,<ref>[https://kaisiadorysinfo.lt/renginiai/kaisiadoriu-miesto-svente/ Stadiono atidarymo šventė.] 2021-08-25, Kaisiadorysinfo.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> vėliau suteiktas adresas Sporto alėja 4. == Istorija == [[Vaizdas:Kaisiadorys 1.JPG|thumb|left|Stadiono rekonstrukcijos darbai 2018 m.]] Kaišiadorių miesto stadionas baigtas statyti [[1985]] m., jame treniruodavosi ir žaisdavo įvairaus amžiaus Kaišiadorių komandos, taip pat kiti rajone veikiantys futbolo klubai. XXI a. pradžioje stadionas buvo stipriai nusidėvėjęs, neatitiko varžyboms keliamų reikalavimų, buvo nepatrauklus gyventojams ir sportininkams. Dėl to [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]s administracija 2016 m. parengė stadiono rekonstravimo ir žiūrovų tribūnų statybos techninį projektą.<ref>[https://kaisiadorys.lt/globaliu-naujienu-importavimas-v2/376/tesiamas-kaisiadoriu-miesto-stadiono-rekonstravimo-projektas:13033 Tęsiamas Kaišiadorių miesto stadiono rekonstravimo projektas.] 2019-08-06, Kaisiadorys.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> Rekonstrukcijos darbai pradėti 2017 m. rugpjūtį.<ref>[https://www.kaisiadorieciams.lt/prasides-kaisiadoriu-miesto-stadiono-rekonstrukcija/ Prasidės Kaišiadorių miesto stadiono rekonstrukcija.] 2017-08-11, Kaisiadorieciams.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 26]] d. naujasis stadionas iškilmingai atidarytas.<ref>[https://kaisiadorysinfo.lt/renginiai/stadiono-atidarymo-svente/ Stadiono atidarymo šventė.] 2021-08-23, Kaisiadorysinfo.lt (tikrinta 2026-04-04).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kaišiadorys]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo stadionai]] gnamx1tr4m2fnnohtqxb7lyu6n1iwmy 0 694344 7798310 2026-04-04T05:57:56Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Kaišiadorių ŠSC stadionas]] į [[Kaišiadorių miesto stadionas]] 7798310 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Kaišiadorių miesto stadionas]] br5w4k9g5pdwv050u5gharf00udecj3 0 694345 7798311 2026-04-04T06:03:15Z Zygimantus 3664 naujas 7798311 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Hyracodontidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Hyracodon.jpg|260px|Hyracodon]] | caption = ''Hyracodon''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Hyracodontidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Hyracodontidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Panašūs į [[Raganosiniai|raganosius]], tačiau neturi ragų ir turi ilgas kojas. Gyveno Žemėje Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje [[Eocenas|eoceno]] ir ankstyvojo [[Oligocenas|oligoceno]] laikotarpiu, prieš 48,6–26,3 mln. metų ir egzistavo apie 22,3 mln. metų.<ref>{{Cite web|url=https://paleobiodb.org/classic/checkTaxonInfo?taxon_no=43144|title=Fossilworks: Hyracodontidae|website=paleodb.org|access-date=2018-11-12|archive-date=2008-04-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20080430003236/http://paleodb.org/cgi-bin/bridge.pl?action=checkTaxonInfo|url-status=live}}</ref> 0nqiwakacqij3yasrvawwmr5cgd0rie 7798312 7798311 2026-04-04T06:03:23Z Zygimantus 3664 įtraukta [[Kategorija:Neporakanopiai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798312 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Hyracodontidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Hyracodon.jpg|260px|Hyracodon]] | caption = ''Hyracodon''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Hyracodontidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Hyracodontidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Panašūs į [[Raganosiniai|raganosius]], tačiau neturi ragų ir turi ilgas kojas. Gyveno Žemėje Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje [[Eocenas|eoceno]] ir ankstyvojo [[Oligocenas|oligoceno]] laikotarpiu, prieš 48,6–26,3 mln. metų ir egzistavo apie 22,3 mln. metų.<ref>{{Cite web|url=https://paleobiodb.org/classic/checkTaxonInfo?taxon_no=43144|title=Fossilworks: Hyracodontidae|website=paleodb.org|access-date=2018-11-12|archive-date=2008-04-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20080430003236/http://paleodb.org/cgi-bin/bridge.pl?action=checkTaxonInfo|url-status=live}}</ref> [[Kategorija:Neporakanopiai]] 9tp9swq4141kx3mgrmwcpjri5gz3uq3 7798313 7798312 2026-04-04T06:03:29Z Zygimantus 3664 papildymas 7798313 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Hyracodontidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Hyracodon.jpg|260px|Hyracodon]] | caption = ''Hyracodon''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Hyracodontidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Hyracodontidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Panašūs į [[Raganosiniai|raganosius]], tačiau neturi ragų ir turi ilgas kojas. Gyveno Žemėje Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje [[Eocenas|eoceno]] ir ankstyvojo [[Oligocenas|oligoceno]] laikotarpiu, prieš 48,6–26,3 mln. metų ir egzistavo apie 22,3 mln. metų.<ref>{{Cite web|url=https://paleobiodb.org/classic/checkTaxonInfo?taxon_no=43144|title=Fossilworks: Hyracodontidae|website=paleodb.org|access-date=2018-11-12|archive-date=2008-04-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20080430003236/http://paleodb.org/cgi-bin/bridge.pl?action=checkTaxonInfo|url-status=live}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] kiqnzauo5o68qyzfgmya8fbek47azcl 0 694346 7798315 2026-04-04T06:08:40Z Zygimantus 3664 naujas 7798315 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Amynodontidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Amynodontidae.JPG|260px|Hyracodon]] | caption = ''Gigantamynodon'', ''Metamynodon'', ''Cadurcodon''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Amynodontidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Amynodontidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Išvaizda ir dydžiu primena [[Hipopotaminiai|begemotus]],<ref name="MamEv">{{cite book |author = Savage, RJG |author2=Long, MR |year=1986 |title= Mammal Evolution: an illustrated guide|url = https://archive.org/details/mammalevolutioni0000sava |url-access = registration |publisher= Facts on File|location=New York|pages= [https://archive.org/details/mammalevolutioni0000sava/page/194 194]|isbn= 0-8160-1194-X}}</ref><ref>{{cite book |editor=Palmer, D.|year=1999 |title= The Marshall Illustrated Encyclopedia of Dinosaurs and Prehistoric Animals|publisher= Marshall Editions|location=London|pages= 264|isbn= 1-84028-152-9}}</ref> kaip ir pastarieji neturėjo ragų ir maitinosi vandens augalais. Turėjo trumpas masyvias kojas, masyvią galvą, stipriai išvystytas iltis, mažesnius kandžius ir priekinius krūminius dantis. qjsaspce9f1217n27z4uqkh58732xbi 7798316 7798315 2026-04-04T06:08:52Z Zygimantus 3664 papildymas 7798316 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Amynodontidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Amynodontidae.JPG|260px|Hyracodon]] | caption = ''Gigantamynodon'', ''Metamynodon'', ''Cadurcodon''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Amynodontidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Amynodontidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Išvaizda ir dydžiu primena [[Hipopotaminiai|begemotus]],<ref name="MamEv">{{cite book |author = Savage, RJG |author2=Long, MR |year=1986 |title= Mammal Evolution: an illustrated guide|url = https://archive.org/details/mammalevolutioni0000sava |url-access = registration |publisher= Facts on File|location=New York|pages= [https://archive.org/details/mammalevolutioni0000sava/page/194 194]|isbn= 0-8160-1194-X}}</ref><ref>{{cite book |editor=Palmer, D.|year=1999 |title= The Marshall Illustrated Encyclopedia of Dinosaurs and Prehistoric Animals|publisher= Marshall Editions|location=London|pages= 264|isbn= 1-84028-152-9}}</ref> kaip ir pastarieji neturėjo ragų ir maitinosi vandens augalais. Turėjo trumpas masyvias kojas, masyvią galvą, stipriai išvystytas iltis, mažesnius kandžius ir priekinius krūminius dantis. == Šaltiniai == {{Išnašos}} rra8l0du1hoefk9okj5uxemtqy5jrwo 7798317 7798316 2026-04-04T06:08:58Z Zygimantus 3664 įtraukta [[Kategorija:Neporakanopiai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798317 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Amynodontidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Amynodontidae.JPG|260px|Hyracodon]] | caption = ''Gigantamynodon'', ''Metamynodon'', ''Cadurcodon''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Amynodontidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Amynodontidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Išvaizda ir dydžiu primena [[Hipopotaminiai|begemotus]],<ref name="MamEv">{{cite book |author = Savage, RJG |author2=Long, MR |year=1986 |title= Mammal Evolution: an illustrated guide|url = https://archive.org/details/mammalevolutioni0000sava |url-access = registration |publisher= Facts on File|location=New York|pages= [https://archive.org/details/mammalevolutioni0000sava/page/194 194]|isbn= 0-8160-1194-X}}</ref><ref>{{cite book |editor=Palmer, D.|year=1999 |title= The Marshall Illustrated Encyclopedia of Dinosaurs and Prehistoric Animals|publisher= Marshall Editions|location=London|pages= 264|isbn= 1-84028-152-9}}</ref> kaip ir pastarieji neturėjo ragų ir maitinosi vandens augalais. Turėjo trumpas masyvias kojas, masyvią galvą, stipriai išvystytas iltis, mažesnius kandžius ir priekinius krūminius dantis. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] 8295yxb9w6nf0lzs6rulrm5ibmsntre 0 694347 7798318 2026-04-04T06:13:29Z Zygimantus 3664 naujas 7798318 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Helaletidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Helaletes nanus (Marsh, 1871).jpg|260px|Helaletes nanus]] | caption = ''Helaletes nanus''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Helaletidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Helaletidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Glaudžiai susijusi su [[tapyrai]]s, greičiausiai jų protėviai. == Sistematika == ''Helaletidae'' ryšys su kitomis grupėmis:<ref>{{cite journal | last1=Holbrook | first1=Luke T. | last2=Lapergola | first2=Joshua | title=A NEW GENUS OF PERISSODACTYL (MAMMALIA) FROM THE BRIDGERIAN OF WYOMING, WITH COMMENTS ON BASAL PERISSODACTYL PHYLOGENY | journal=Journal of Vertebrate Paleontology | publisher=[Society of Vertebrate Paleontology, Taylor & Francis, Ltd.] | volume=31 | issue=4 | year=2011 | issn=02724634 | jstor=25835883 | pages=895–901 | url=http://www.jstor.org/stable/25835883 | access-date=2026-03-31}}</ref> {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} mp0hoqmc9a3ffs4w5jz8nrchzydnxw1 7798319 7798318 2026-04-04T06:13:36Z Zygimantus 3664 įtraukta [[Kategorija:Neporakanopiai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798319 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Helaletidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Helaletes nanus (Marsh, 1871).jpg|260px|Helaletes nanus]] | caption = ''Helaletes nanus''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Helaletidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Helaletidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Glaudžiai susijusi su [[tapyrai]]s, greičiausiai jų protėviai. == Sistematika == ''Helaletidae'' ryšys su kitomis grupėmis:<ref>{{cite journal | last1=Holbrook | first1=Luke T. | last2=Lapergola | first2=Joshua | title=A NEW GENUS OF PERISSODACTYL (MAMMALIA) FROM THE BRIDGERIAN OF WYOMING, WITH COMMENTS ON BASAL PERISSODACTYL PHYLOGENY | journal=Journal of Vertebrate Paleontology | publisher=[Society of Vertebrate Paleontology, Taylor & Francis, Ltd.] | volume=31 | issue=4 | year=2011 | issn=02724634 | jstor=25835883 | pages=895–901 | url=http://www.jstor.org/stable/25835883 | access-date=2026-03-31}}</ref> {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} [[Kategorija:Neporakanopiai]] c7avl39xt0myjqgak1gnw9ihgqfquc0 7798327 7798319 2026-04-04T08:02:07Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7798327 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Helaletidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Helaletes nanus (Marsh, 1871).jpg|260px|Helaletes nanus]] | caption = ''Helaletes nanus''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Helaletidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Helaletidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Glaudžiai susijusi su [[tapyrai]]s, greičiausiai jų protėviai. == Sistematika == ''Helaletidae'' ryšys su kitomis grupėmis:<ref>{{cite journal | last1=Holbrook | first1=Luke T. | last2=Lapergola | first2=Joshua | title=A NEW GENUS OF PERISSODACTYL (MAMMALIA) FROM THE BRIDGERIAN OF WYOMING, WITH COMMENTS ON BASAL PERISSODACTYL PHYLOGENY | journal=Journal of Vertebrate Paleontology | publisher=[Society of Vertebrate Paleontology, Taylor & Francis, Ltd.] | volume=31 | issue=4 | year=2011 | issn=02724634 | jstor=25835883 | pages=895–901 | url=http://www.jstor.org/stable/25835883 | access-date=2026-03-31}}</ref> {{Clade|style=white-space: nowrap; font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] 7qrbl1pkn58g2woskigie2ahy4n4p0k 0 694348 7798332 2026-04-04T10:07:13Z Zygimantus 3664 naujas 7798332 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Chalicotheriidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:ChalicotheriumDB1.jpg|260px|Chalikoterium]] | caption = ''Chalikoterium''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Chalicotheriidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Chalicotheriidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Gyveno ankstyvajame [[Eocenas|eocene]] (prieš 56 mln. metų) iki [[Pleistocenas|pleistoceno]] pradžios (prieš 1,7 mln. metų). Randami Eurazijoje, Šiaurės Amerikoje ir Afrikoje. Gyvūnams buvo būdinga neįprasta kūno sandara – ištraukiami nagai ant rankų ir kojų, panašiai kaip turi šiuolaikinės katės. Manoma, jog kablio formos pirštai buvo naudojami šakoms traukti, o ne kasti.<ref>{{cite journal | last=Coombs | first=Margery Chalifoux | title=Large Mammalian Clawed Herbivores: A Comparative Study | journal=Transactions of the American Philosophical Society | volume=73 | issue=7 | date=1983 | doi=10.2307/3137420 | page=1 | url=https://www.jstor.org/stable/3137420?origin=crossref | access-date=2026-04-04}}</ref> 1brtozp9iywel560w0jhepe17l58uh4 7798333 7798332 2026-04-04T10:07:20Z Zygimantus 3664 papildymas 7798333 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Chalicotheriidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:ChalicotheriumDB1.jpg|260px|Chalikoterium]] | caption = ''Chalikoterium''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Chalicotheriidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Chalicotheriidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Gyveno ankstyvajame [[Eocenas|eocene]] (prieš 56 mln. metų) iki [[Pleistocenas|pleistoceno]] pradžios (prieš 1,7 mln. metų). Randami Eurazijoje, Šiaurės Amerikoje ir Afrikoje. Gyvūnams buvo būdinga neįprasta kūno sandara – ištraukiami nagai ant rankų ir kojų, panašiai kaip turi šiuolaikinės katės. Manoma, jog kablio formos pirštai buvo naudojami šakoms traukti, o ne kasti.<ref>{{cite journal | last=Coombs | first=Margery Chalifoux | title=Large Mammalian Clawed Herbivores: A Comparative Study | journal=Transactions of the American Philosophical Society | volume=73 | issue=7 | date=1983 | doi=10.2307/3137420 | page=1 | url=https://www.jstor.org/stable/3137420?origin=crossref | access-date=2026-04-04}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} au1xpfoxm1g9lz7wtbuuw7cu3ba4wbn 7798334 7798333 2026-04-04T10:07:26Z Zygimantus 3664 įtraukta [[Kategorija:Neporakanopiai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798334 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Chalicotheriidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:ChalicotheriumDB1.jpg|260px|Chalikoterium]] | caption = ''Chalikoterium''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Chalicotheriidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Chalicotheriidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Gyveno ankstyvajame [[Eocenas|eocene]] (prieš 56 mln. metų) iki [[Pleistocenas|pleistoceno]] pradžios (prieš 1,7 mln. metų). Randami Eurazijoje, Šiaurės Amerikoje ir Afrikoje. Gyvūnams buvo būdinga neįprasta kūno sandara – ištraukiami nagai ant rankų ir kojų, panašiai kaip turi šiuolaikinės katės. Manoma, jog kablio formos pirštai buvo naudojami šakoms traukti, o ne kasti.<ref>{{cite journal | last=Coombs | first=Margery Chalifoux | title=Large Mammalian Clawed Herbivores: A Comparative Study | journal=Transactions of the American Philosophical Society | volume=73 | issue=7 | date=1983 | doi=10.2307/3137420 | page=1 | url=https://www.jstor.org/stable/3137420?origin=crossref | access-date=2026-04-04}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] 1xgkvvhmkjkwqyf1mo5lbht7o7f4ch6 7798351 7798334 2026-04-04T10:27:20Z Zygimantus 3664 7798351 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Chalicotheriidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:ChalicotheriumDB1.jpg|260px|Chalikoterium]] | caption = ''Chalikoterium''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Chalicotheriidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Chalicotheriidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima. Gyveno ankstyvajame [[Eocenas|eocene]] (prieš 56 mln. metų) iki [[Pleistocenas|pleistoceno]] pradžios (prieš 1,7 mln. metų). Randami Eurazijoje, Šiaurės Amerikoje ir Afrikoje. Gyvūnams buvo būdinga neįprasta kūno sandara – ištraukiami nagai ant rankų ir kojų, panašiai kaip turi šiuolaikinės katės. Manoma, jog kablio formos pirštai buvo naudojami šakoms traukti, o ne kasti.<ref>{{cite journal | last=Coombs | first=Margery Chalifoux | title=Large Mammalian Clawed Herbivores: A Comparative Study | journal=Transactions of the American Philosophical Society | volume=73 | issue=7 | date=1983 | doi=10.2307/3137420 | page=1 | url=https://www.jstor.org/stable/3137420?origin=crossref | access-date=2026-04-04}}</ref> == Sistematika == ''Chalicotheriidae'' ryšys su kitomis grupėmis:<ref>{{cite journal | last1=Holbrook | first1=Luke T. | last2=Lapergola | first2=Joshua | title=A NEW GENUS OF PERISSODACTYL (MAMMALIA) FROM THE BRIDGERIAN OF WYOMING, WITH COMMENTS ON BASAL PERISSODACTYL PHYLOGENY | journal=Journal of Vertebrate Paleontology | publisher=[Society of Vertebrate Paleontology, Taylor & Francis, Ltd.] | volume=31 | issue=4 | year=2011 | issn=02724634 | jstor=25835883 | pages=895–901 | url=http://www.jstor.org/stable/25835883 | access-date=2026-03-31}}</ref> {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] n93c65bosjgl0y8f6bscvm57ta02fno 0 694350 7798336 2026-04-04T10:11:28Z Zygimantus 3664 naujas 7798336 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Lophiodontidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Lophiodon sp. - Naturmuseum Senckenberg - DSC02246.JPG|260px|Lophiodontidae]] | caption = ''Lophiodontidae''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_poburis | taxon = Ancylopoda | taxon1 = Ancylopoda}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Lophiodontidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Lophiodontidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima, priklausanti [[Ancylopoda]] pobūriui. Gyveno Pietų Europoje [[Eocenas|eoceno]] epochoje. Anksčiau manyta, kad jie susiję su [[tapyrai]]s, o dabar manoma, kad greičiausiai jie buvo susiję su ankstyvaisiais ''[[Chalicotheriidae]]'' atstovais.<ref name=Verault2020>{{cite journal |last1= Vautrin |first1= Q. |last2= Tabuce |first2= R. |display-authors=etal |date= November 2020 |title= New remains of ''Lophiaspis maurettei'' (Mammalia, Perissodactyla) from the Early Eocene of France and the implications for the origin of the Lophiodontidae |journal= Journal of Vertebrate Paleontology |volume= 40 |issue= 6 |article-number= e1878200|doi= 10.1080/02724634.2020.1878200|s2cid= 233680856 |url= https://hal.umontpellier.fr/hal-03432979/file/Vautrin-et-al-Lophiaspis.pdf }}</ref> g7rnkupnw9yrzdumcm7nroqhf6glrpo 7798337 7798336 2026-04-04T10:11:38Z Zygimantus 3664 papildymas 7798337 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Lophiodontidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Lophiodon sp. - Naturmuseum Senckenberg - DSC02246.JPG|260px|Lophiodontidae]] | caption = ''Lophiodontidae''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_poburis | taxon = Ancylopoda | taxon1 = Ancylopoda}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Lophiodontidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Lophiodontidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima, priklausanti [[Ancylopoda]] pobūriui. Gyveno Pietų Europoje [[Eocenas|eoceno]] epochoje. Anksčiau manyta, kad jie susiję su [[tapyrai]]s, o dabar manoma, kad greičiausiai jie buvo susiję su ankstyvaisiais ''[[Chalicotheriidae]]'' atstovais.<ref name=Verault2020>{{cite journal |last1= Vautrin |first1= Q. |last2= Tabuce |first2= R. |display-authors=etal |date= November 2020 |title= New remains of ''Lophiaspis maurettei'' (Mammalia, Perissodactyla) from the Early Eocene of France and the implications for the origin of the Lophiodontidae |journal= Journal of Vertebrate Paleontology |volume= 40 |issue= 6 |article-number= e1878200|doi= 10.1080/02724634.2020.1878200|s2cid= 233680856 |url= https://hal.umontpellier.fr/hal-03432979/file/Vautrin-et-al-Lophiaspis.pdf }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} dypljmb0y6nd8sls3x4cgf01hn8bgwy 7798338 7798337 2026-04-04T10:11:45Z Zygimantus 3664 įtraukta [[Kategorija:Neporakanopiai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7798338 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Lophiodontidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Lophiodon sp. - Naturmuseum Senckenberg - DSC02246.JPG|260px|Lophiodontidae]] | caption = ''Lophiodontidae''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_poburis | taxon = Ancylopoda | taxon1 = Ancylopoda}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Lophiodontidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Lophiodontidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima, priklausanti [[Ancylopoda]] pobūriui. Gyveno Pietų Europoje [[Eocenas|eoceno]] epochoje. Anksčiau manyta, kad jie susiję su [[tapyrai]]s, o dabar manoma, kad greičiausiai jie buvo susiję su ankstyvaisiais ''[[Chalicotheriidae]]'' atstovais.<ref name=Verault2020>{{cite journal |last1= Vautrin |first1= Q. |last2= Tabuce |first2= R. |display-authors=etal |date= November 2020 |title= New remains of ''Lophiaspis maurettei'' (Mammalia, Perissodactyla) from the Early Eocene of France and the implications for the origin of the Lophiodontidae |journal= Journal of Vertebrate Paleontology |volume= 40 |issue= 6 |article-number= e1878200|doi= 10.1080/02724634.2020.1878200|s2cid= 233680856 |url= https://hal.umontpellier.fr/hal-03432979/file/Vautrin-et-al-Lophiaspis.pdf }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] gr679eezkkljaodbqvq9aen79k1q0m5 7798350 7798338 2026-04-04T10:27:03Z Zygimantus 3664 /* Šaltiniai */ 7798350 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Lophiodontidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Lophiodon sp. - Naturmuseum Senckenberg - DSC02246.JPG|260px|Lophiodontidae]] | caption = ''Lophiodontidae''}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_poburis | taxon = Ancylopoda | taxon1 = Ancylopoda}} {{Taxobox_seima | taxon = | taxon1 = Lophiodontidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''''Lophiodontidae''''' – išnykusi [[Neporakanopiai|neporakanopių]] žinduolių šeima, priklausanti [[Ancylopoda]] pobūriui. Gyveno Pietų Europoje [[Eocenas|eoceno]] epochoje. Anksčiau manyta, kad jie susiję su [[tapyrai]]s, o dabar manoma, kad greičiausiai jie buvo susiję su ankstyvaisiais ''[[Chalicotheriidae]]'' atstovais.<ref name=Verault2020>{{cite journal |last1= Vautrin |first1= Q. |last2= Tabuce |first2= R. |display-authors=etal |date= November 2020 |title= New remains of ''Lophiaspis maurettei'' (Mammalia, Perissodactyla) from the Early Eocene of France and the implications for the origin of the Lophiodontidae |journal= Journal of Vertebrate Paleontology |volume= 40 |issue= 6 |article-number= e1878200|doi= 10.1080/02724634.2020.1878200|s2cid= 233680856 |url= https://hal.umontpellier.fr/hal-03432979/file/Vautrin-et-al-Lophiaspis.pdf }}</ref> == Sistematika == ''Lophiodontidae'' ryšys su kitomis grupėmis:<ref>{{cite journal | last1=Holbrook | first1=Luke T. | last2=Lapergola | first2=Joshua | title=A NEW GENUS OF PERISSODACTYL (MAMMALIA) FROM THE BRIDGERIAN OF WYOMING, WITH COMMENTS ON BASAL PERISSODACTYL PHYLOGENY | journal=Journal of Vertebrate Paleontology | publisher=[Society of Vertebrate Paleontology, Taylor & Francis, Ltd.] | volume=31 | issue=4 | year=2011 | issn=02724634 | jstor=25835883 | pages=895–901 | url=http://www.jstor.org/stable/25835883 | access-date=2026-03-31}}</ref> {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Neporakanopiai]] drk2jdwf6onsye3n1bdw7vnitus83jb 0 694351 7798343 2026-04-04T10:24:26Z Zygimantus 3664 naujas 7798343 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Radinskya}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Radinskya | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Radinskya''' – [[neporakanopiai|neporakanopis]] [[žinduolis]], iš paleoceno laikotarpio Kinijoje.<ref name="Lucas-2001">{{Harvnb|Lucas|2001| pp=211–2}}</ref><ref name="MacFadden">{{Harvnb|MacFadden|2005| p=539}}</ref> Pavadintas [[Paleontologija|paleontologo]] Leonard Radinsky garbei.<ref name="Prothero-Schoch-2002">{{Harvnb|Prothero|Schoch|2002| p=198}}</ref> == Literatūra == {{Refbegin|30em}} * {{Cite book |last = Lucas | first = Spencer G. | title = Chinese fossil vertebrates | year = 2001 | publisher = Columbia University Press |url = https://books.google.com/books?id=QYMZEz6AdpYC&pg=PA321 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780231084833}}<!-- {{Harvnb|Lucas|2001}} --> * {{Cite book | last = MacFadden | first = Bruce J. | title = Evolution of Tertiary Mammals of North America: Terrestrial carnivores, ungulates, and ungulatelike mammals | volume = 1 | editor1-last = Janis | editor1-first = Christine Marie | editor2-last = Scott | editor2-first = Kathleen Marie | editor3-last = Jacobs | editor3-first = Louis L. | year = 2005 | publisher = Cambridge University Press | url = https://books.google.com/books?id=I-RgojcDyWYC&pg=PA539 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780521355193}}<!-- {{Harvnb|MacFadden|2005}} --> * {{Cite book | last1 = Prothero | first1 = Donald R. | last2 = Schoch | first2 = Robert M. | title = Horns, Tusks, and Flippers | year = 2002 | publisher = JHU Press | url = https://books.google.com/books?id=kWpQX-sfsLgC&pg=PA198 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780801871351}}<!-- {{Harvnb|Prothero|Schoch|2002}} --> {{Refend}} huzcw9ec0sni7r9cx0dznlumlxb3dex 7798344 7798343 2026-04-04T10:24:34Z Zygimantus 3664 papildymas 7798344 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Radinskya}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Radinskya | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Radinskya''' – [[neporakanopiai|neporakanopis]] [[žinduolis]], iš paleoceno laikotarpio Kinijoje.<ref name="Lucas-2001">{{Harvnb|Lucas|2001| pp=211–2}}</ref><ref name="MacFadden">{{Harvnb|MacFadden|2005| p=539}}</ref> Pavadintas [[Paleontologija|paleontologo]] Leonard Radinsky garbei.<ref name="Prothero-Schoch-2002">{{Harvnb|Prothero|Schoch|2002| p=198}}</ref> == Literatūra == {{Refbegin|30em}} * {{Cite book |last = Lucas | first = Spencer G. | title = Chinese fossil vertebrates | year = 2001 | publisher = Columbia University Press |url = https://books.google.com/books?id=QYMZEz6AdpYC&pg=PA321 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780231084833}}<!-- {{Harvnb|Lucas|2001}} --> * {{Cite book | last = MacFadden | first = Bruce J. | title = Evolution of Tertiary Mammals of North America: Terrestrial carnivores, ungulates, and ungulatelike mammals | volume = 1 | editor1-last = Janis | editor1-first = Christine Marie | editor2-last = Scott | editor2-first = Kathleen Marie | editor3-last = Jacobs | editor3-first = Louis L. | year = 2005 | publisher = Cambridge University Press | url = https://books.google.com/books?id=I-RgojcDyWYC&pg=PA539 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780521355193}}<!-- {{Harvnb|MacFadden|2005}} --> * {{Cite book | last1 = Prothero | first1 = Donald R. | last2 = Schoch | first2 = Robert M. | title = Horns, Tusks, and Flippers | year = 2002 | publisher = JHU Press | url = https://books.google.com/books?id=kWpQX-sfsLgC&pg=PA198 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780801871351}}<!-- {{Harvnb|Prothero|Schoch|2002}} --> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Refend}} h0yhl2bnxhsptcnf10pytjijk9vulsf 7798345 7798344 2026-04-04T10:24:48Z Zygimantus 3664 papildymas 7798345 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Radinskya}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Radinskya | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Radinskya''' – [[neporakanopiai|neporakanopis]] [[žinduolis]], iš paleoceno laikotarpio Kinijoje.<ref name="Lucas-2001">{{Harvnb|Lucas|2001| pp=211–2}}</ref><ref name="MacFadden">{{Harvnb|MacFadden|2005| p=539}}</ref> Pavadintas [[Paleontologija|paleontologo]] Leonard Radinsky garbei.<ref name="Prothero-Schoch-2002">{{Harvnb|Prothero|Schoch|2002| p=198}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == {{Refbegin|30em}} * {{Cite book |last = Lucas | first = Spencer G. | title = Chinese fossil vertebrates | year = 2001 | publisher = Columbia University Press |url = https://books.google.com/books?id=QYMZEz6AdpYC&pg=PA321 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780231084833}}<!-- {{Harvnb|Lucas|2001}} --> * {{Cite book | last = MacFadden | first = Bruce J. | title = Evolution of Tertiary Mammals of North America: Terrestrial carnivores, ungulates, and ungulatelike mammals | volume = 1 | editor1-last = Janis | editor1-first = Christine Marie | editor2-last = Scott | editor2-first = Kathleen Marie | editor3-last = Jacobs | editor3-first = Louis L. | year = 2005 | publisher = Cambridge University Press | url = https://books.google.com/books?id=I-RgojcDyWYC&pg=PA539 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780521355193}}<!-- {{Harvnb|MacFadden|2005}} --> * {{Cite book | last1 = Prothero | first1 = Donald R. | last2 = Schoch | first2 = Robert M. | title = Horns, Tusks, and Flippers | year = 2002 | publisher = JHU Press | url = https://books.google.com/books?id=kWpQX-sfsLgC&pg=PA198 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780801871351}}<!-- {{Harvnb|Prothero|Schoch|2002}} --> {{Refend}} 94fzc3adg39ffgskvbqtva3x60ba0j9 7798346 7798345 2026-04-04T10:25:08Z Zygimantus 3664 7798346 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Radinskya}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Radinskya | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Radinskya''' – [[neporakanopiai|neporakanopis]] [[žinduolis]] iš [[paleocenas|paleoceno]] laikotarpio Kinijoje.<ref name="Lucas-2001">{{Harvnb|Lucas|2001| pp=211–2}}</ref><ref name="MacFadden">{{Harvnb|MacFadden|2005| p=539}}</ref> Pavadintas [[Paleontologija|paleontologo]] Leonard Radinsky garbei.<ref name="Prothero-Schoch-2002">{{Harvnb|Prothero|Schoch|2002| p=198}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == {{Refbegin|30em}} * {{Cite book |last = Lucas | first = Spencer G. | title = Chinese fossil vertebrates | year = 2001 | publisher = Columbia University Press |url = https://books.google.com/books?id=QYMZEz6AdpYC&pg=PA321 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780231084833}}<!-- {{Harvnb|Lucas|2001}} --> * {{Cite book | last = MacFadden | first = Bruce J. | title = Evolution of Tertiary Mammals of North America: Terrestrial carnivores, ungulates, and ungulatelike mammals | volume = 1 | editor1-last = Janis | editor1-first = Christine Marie | editor2-last = Scott | editor2-first = Kathleen Marie | editor3-last = Jacobs | editor3-first = Louis L. | year = 2005 | publisher = Cambridge University Press | url = https://books.google.com/books?id=I-RgojcDyWYC&pg=PA539 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780521355193}}<!-- {{Harvnb|MacFadden|2005}} --> * {{Cite book | last1 = Prothero | first1 = Donald R. | last2 = Schoch | first2 = Robert M. | title = Horns, Tusks, and Flippers | year = 2002 | publisher = JHU Press | url = https://books.google.com/books?id=kWpQX-sfsLgC&pg=PA198 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780801871351}}<!-- {{Harvnb|Prothero|Schoch|2002}} --> {{Refend}} 0tvovlnhidjibhfdpqskdppbrwf73g9 7798347 7798346 2026-04-04T10:26:01Z Zygimantus 3664 7798347 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Radinskya}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Neporakanopiai | taxon1 = Perissodactyla}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Radinskya | autorius = Owen | metai = 1848 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Radinskya''' – [[neporakanopiai|neporakanopis]] [[žinduolis]] iš [[paleocenas|paleoceno]] laikotarpio Kinijoje.<ref name="Lucas-2001">{{Harvnb|Lucas|2001| pp=211–2}}</ref><ref name="MacFadden">{{Harvnb|MacFadden|2005| p=539}}</ref> Pavadintas [[Paleontologija|paleontologo]] Leonard Radinsky garbei.<ref name="Prothero-Schoch-2002">{{Harvnb|Prothero|Schoch|2002| p=198}}</ref> == Radinskya == ''Ancylopoda'' ryšys su kitomis grupėmis: {{Clade|style=white-space:nowrap;font-size:90%;line-height:100% |label1=&nbsp;'''Perissodactyla'''&nbsp; |1={{Clade |1={{Clade |1=&nbsp;''[[Radinskya]]'' (†) |label2=&nbsp;[[Tapiromorpha]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Isectolophidae]] (†) |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Ancylopoda]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Lophiodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Chalicotheriidae]] (†) }} |label2=&nbsp;[[Ceratomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Tapiroidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Helaletidae]] (†) |2=&nbsp;[[Tapiridae]] }} |label2=&nbsp;[[Rhinocerotoidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Amynodontidae]] (†) |2={{Clade |1=&nbsp;[[Hyracodontidae]] (†) |2=&nbsp;[[Rhinocerotidae]] }} }} }} }} }} }} |label2=&nbsp;[[Hippomorpha]]&nbsp; |2={{Clade |label1=&nbsp;[[Equoidea]]&nbsp; |1={{Clade |1=&nbsp;[[Palaeotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Equidae]] }} |label2=&nbsp;[[Brontotheroiidea]]&nbsp; |2={{Clade |1=&nbsp;[[Lambdotheriidae]] (†) |2=&nbsp;[[Brontotheriidae]] (†) }} }} }} }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == {{Refbegin|30em}} * {{Cite book |last = Lucas | first = Spencer G. | title = Chinese fossil vertebrates | year = 2001 | publisher = Columbia University Press |url = https://books.google.com/books?id=QYMZEz6AdpYC&pg=PA321 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780231084833}}<!-- {{Harvnb|Lucas|2001}} --> * {{Cite book | last = MacFadden | first = Bruce J. | title = Evolution of Tertiary Mammals of North America: Terrestrial carnivores, ungulates, and ungulatelike mammals | volume = 1 | editor1-last = Janis | editor1-first = Christine Marie | editor2-last = Scott | editor2-first = Kathleen Marie | editor3-last = Jacobs | editor3-first = Louis L. | year = 2005 | publisher = Cambridge University Press | url = https://books.google.com/books?id=I-RgojcDyWYC&pg=PA539 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780521355193}}<!-- {{Harvnb|MacFadden|2005}} --> * {{Cite book | last1 = Prothero | first1 = Donald R. | last2 = Schoch | first2 = Robert M. | title = Horns, Tusks, and Flippers | year = 2002 | publisher = JHU Press | url = https://books.google.com/books?id=kWpQX-sfsLgC&pg=PA198 | access-date = 14 April 2013 | isbn = 9780801871351}}<!-- {{Harvnb|Prothero|Schoch|2002}} --> {{Refend}} 0sny009vx1iptmupqa3vsehusfguu7m 0 694352 7798357 2026-04-04T10:31:46Z Zygimantus 3664 naujas 7798357 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Lyguminis tapyras]] 514usv1u7pyftuc86es10i109hwxto6 0 694353 7798363 2026-04-04T10:51:14Z CD 677 Naujas puslapis: {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Pulo regionas | origpavadin = ''Pool'' | herbas = | vėliava = | žemėlapis = Pool in Congo.svg | plotis = 200 | UTC= |UTCv= | valstybė = Kongo Respublika | valstRegionoVardas = | valstRegionas = | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Kinkala | admVienetoVardas = Rajonų skaičius | admVienetoKiekis = 13 | įkurtas = | vadovotitulas = |vadova... 7798363 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Pulo regionas | origpavadin = ''Pool'' | herbas = | vėliava = | žemėlapis = Pool in Congo.svg | plotis = 200 | UTC= |UTCv= | valstybė = Kongo Respublika | valstRegionoVardas = | valstRegionas = | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Kinkala | admVienetoVardas = Rajonų skaičius | admVienetoKiekis = 13 | įkurtas = | vadovotitulas = |vadovas = | gyventojumetai = 2023 |gyventoju = 394532 |gyventojuRef=<ref>[https://www.citypopulation.de/en/congo/admin/ CONGO (REP.)], ''citypopulation.de''</ref> | plotas = 22844 | telkodas = | tinklalapis = | vikiteka = }} '''Pulo regionas''' ({{fr|Pool}})<ref>{{PVŽ}}</ref> – [[Kongo regionai|Kongo Respublikos regionas]] pietinėje šalies dalyje. Ribojasi su [[Buenzos regionas|Buenzos]], [[Lekumu regionas|Lekumu]] ir [[Plynaukštės regionas|Plynaukštės regionu]]. Išorinė siena su [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo DR]]. Administracinis centras – [[Kinkala]] Regionas dalinamas į 13 rajonų: Boko, Gomos Cė-Cė, Ignijės, Kimbos, Kindambos, Kinkalos, Luingio, Lumo, Majamos, Mbanzos-Ndungos, Mindulio, Ngabės, Vindzos. == Šaltiniai == {{išn}} {{Kongas-ter}} [[Kategorija:Kongo Respublikos regionai]] 7eyv9ruc99qmvnomlxzkwcqol59dd5l 7798364 7798363 2026-04-04T10:51:20Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Baseino regionas]] į [[Pulo regionas]] 7798363 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Pulo regionas | origpavadin = ''Pool'' | herbas = | vėliava = | žemėlapis = Pool in Congo.svg | plotis = 200 | UTC= |UTCv= | valstybė = Kongo Respublika | valstRegionoVardas = | valstRegionas = | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Kinkala | admVienetoVardas = Rajonų skaičius | admVienetoKiekis = 13 | įkurtas = | vadovotitulas = |vadovas = | gyventojumetai = 2023 |gyventoju = 394532 |gyventojuRef=<ref>[https://www.citypopulation.de/en/congo/admin/ CONGO (REP.)], ''citypopulation.de''</ref> | plotas = 22844 | telkodas = | tinklalapis = | vikiteka = }} '''Pulo regionas''' ({{fr|Pool}})<ref>{{PVŽ}}</ref> – [[Kongo regionai|Kongo Respublikos regionas]] pietinėje šalies dalyje. Ribojasi su [[Buenzos regionas|Buenzos]], [[Lekumu regionas|Lekumu]] ir [[Plynaukštės regionas|Plynaukštės regionu]]. Išorinė siena su [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo DR]]. Administracinis centras – [[Kinkala]] Regionas dalinamas į 13 rajonų: Boko, Gomos Cė-Cė, Ignijės, Kimbos, Kindambos, Kinkalos, Luingio, Lumo, Majamos, Mbanzos-Ndungos, Mindulio, Ngabės, Vindzos. == Šaltiniai == {{išn}} {{Kongas-ter}} [[Kategorija:Kongo Respublikos regionai]] 7eyv9ruc99qmvnomlxzkwcqol59dd5l 0 694354 7798365 2026-04-04T10:51:20Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Baseino regionas]] į [[Pulo regionas]] 7798365 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Pulo regionas]] 8je2yy93710hdbliyjwgu1magbrja5o 0 694355 7798387 2026-04-04T11:37:10Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Thanh Hóa FC]] 7798387 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Thanh Hóa FC]] pfg4a4rig4rcw489f7vxtxf2w278zv2 0 694356 7798399 2026-04-04T11:56:56Z Zygimantus 3664 naujas 7798399 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Neporakanopiai]] cfmkikyum0nrev8afju83xce8aq4u2w